Keturiasdešimt devintasis (346) posėdis
1999 m. birželio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Lietuvos Respublikos audito įstatymo projektas Nr.P-1740(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Kviečiu pradėti popietinį posėdį. Ir pritariu siūlymui registruotis. Registruojamės, kolegos. Popietinės darbotvarkės 1a klausimas – Audito įstatymo projektas Nr.P-1740(2). Šiandien priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Listavičių.

Registracija tęsiasi.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Audito įstatymas reikalingas ir seniai lauktas. Ir, kaip dabar paaiškėjo (antradienį atvažiuoja iš Europos Sąjungos), kaip tik vienas iš pagrindinių klausimų – tai Audito įstatymo reikalai. Jeigu mes jo šiandien neužbaigtume, tai antradienį, kai prasidės pirmasis posėdis, reikėtų jį neatidėliojant priimti, kad būtų galima pasakyti, kad mes vienaip ar kitaip susitvarkę.

O prieš pradedant šio įstatymo priėmimą aš norėčiau pasakyti, kad yra gauti Teisės departamento ir Seimo narių M.Šerienės ir J.Valatkos pasiūlymai. Trumpai dėl Seimo narių pasiūlymų. Pirmiausia dėkoju už pasiūlymus. Kartu noriu pasakyti, kad siūlymams pritarus įstatymas nei pagerėtų, nei taptų aiškesnis, nei tikslesnis. Greičiau atvirkščiai, tiktai pablogėtų, neartėtume prie Europos Sąjungos aštuntos direktyvos reikalavimų vykdymo, o nuo jų toltume. Mūsų specialistų atliktas auditas tokiu atveju, priėmus tuos siūlymus, nebūtų pripažįstamas kitų valstybių su visomis iš to kylančiomis prastomis pasekmėmis. Todėl siūlau Seimo narių M.Šerienės ir J.Valatkos siūlymų nesvarstyti, t.y. nepritarti jų svarstymui. Juos laikau reikalingus siūlyti atmesti, nes nė vienam iš jų nėra pagrindo pritarti. Kaip vieną iš pavyzdžių galėčiau pasiūlyti pasižiūrėti iš 6 straipsnio siūlomą išbraukti vieną nuostatą. 6 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir jo prašymas laikyti egzaminus auditoriaus vardui įgyti nėra tenkinamas, jeigu (ketvirtas punktas) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Štai šitą punktą siūlo išbraukti. Čia komentarų, matyt, daugiau nereikia. Kas tuomet bus laikomi auditoriais? Narkotikų ir alkoholio mėgėjai. Teisės departamento išvados daliai nuostatų yra pritarta. Dėl kitų motyvai nepritarti bus pateikti priimant atskirus įstatymo projekto straipsnius. Prašau pradėti priėmimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, reikia 28 Seimo narių balsų, kad paremtume šiandien norimas svarstyti pataisas. 1 straipsnis. Visi turi prieš savo akis, gerbiamieji kolegos. Jeigu Seimas apsisprendžia jas svarstyti, tuomet jos yra pateikiamos, kalbama dėl motyvų. 1 straipsnis. M.Šerienės siūlymas. Kolegos, siūlau balsuoti. Ar atsiras 29 Seimo nariai? Kolegos, kviečiu dar kartą registruotis. Kolegos, kur jūs buvote? Ką tik registravomės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, o tada balsuosime. Registruojamės posėdžio pradžioje ir dėl balsavimo dėl atskirų nuostatų. Niekur Statute nėra parašyta, kad turime registruotis balsuodami dėl 28 Seimo narių balsų.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Taigi ar atsiras 28 Seimo narių balsai, kurie manytų, kad M.Šerienės pataisą 1 straipsniui reikėtų svarstyti?

Balsuojantys už palaikys M.Šerienės norą redaguoti 1 straipsnį.

Tik 19 Seimo narių parėmė siūlymą. Siūlymas nėra svarstomas.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti 1 straipsnį?

J.LISTAVIČIUS. Tuomet ir J.Valatkos trys pasiūlymai.

PIRMININKAS. Kol kas dėl 1 straipsnio nėra.

J.LISTAVIČIUS. Man atrodo…

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Taip, tada aš siūlau priimti 1 straipsnį tokį, koks jis yra. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Nebuvo balsavimo, gerbiamoji kolege. Tuoj suteiksiu jums žodį, jeigu bus koks nors balsavimas. Ar dėl motyvų norėtų kas kalbėti dėl 1 straipsnio? J.Valatka norėtų prieštarauti.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti visų dėmesį, – tiek pozicijos, tiek opozicijos, – kad tai, ką kalbėjo gerbiamasis J.Listavičius, nėra visiškai tikslu. Norėčiau patikslinti, nes klausimas yra ne apie tai, kad geras ar blogas šitas įstatymas. Šitas įstatymas geras, tačiau jis įtvirtina vieną blogą nuostatą. Mes sukuriame dar vieną gana uždarą interesų grupę, t.y. auditorių grupę. Mes kartu dedame savotišką jungą ir didesnes kainas visam verslo pasauliui, ir tai, manau, nei pozicijai, nei opozicijai nebūtų labai gerai. Be ponios M.Šerienės ir mano pataisų audito kainos išaugs, auditorių klubas taps uždaras ir dėl viso to atsiras pasekmių. Manyčiau, kad čia, gerbiamieji, yra pagrindinis apsisprendimas.

Aš prieš šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Prieš. Remiančių straipsnį nėra, gerbiamieji kolegos. Kviečiu registruotis. Suteikiu žodį pranešėjui. Paskui replikai, jeigu norės sakyti po balsavimo M.Šerienė.

J.LISTAVIČIUS. Vis dėlto auditoriai ir nėra kokių nors laisvų profesijų surinkimas.

PIRMININKAS. Registruojamės.

J.LISTAVIČIUS. O kad jūs kalbate apie kažkokį klubą ir kokį nors uždarą interesų ratą, tai aš noriu pasakyti keletą skaičių, ir mes matysim, ar yra galimybė konkurencijai, ar nėra galimybės plėstis šiam vadinamajam auditorių klubui, tiksliau, auditorių rūmams arba auditorių profsąjungai. Šiuo atveju jau veikia atestuotų 360, laiko egzaminus 280, yra 269 tų padėjėjų, iš kurių jau daugiau negu pusė turi tą 3 metų stažą, kurį jūs siūlote išbraukti. Tai jūs pasižiūrėkit. Kas mane verčia eiti į tą audito įmonę, o ne į kitą ir ne į trečią? Man atrodo, kai mes turim vos ne apie 900 žmonių, tai nėra jau taip mažai, ir apie tam tikrus klubus ar monopoliją šiuo atveju vargu ar reikia kalbėti. Jūs žinote, kad ne viena užsienio auditorių įmonė dirba Lietuvoje. Aš nematau tos baimės, kurią jūs norite įpiršti kitiems. Kartu pripažinkim, kad tai nėra eilinė profesija arba eilinis darbas.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį viceministrei L.Urbšienei. Vyriausybės nuomonė.

L.URBŠIENĖ. Aš norėčiau gerbiamajam…

PIRMININKAS. Sekretoriate, prašom padėti įjungti mikrofoną.

L.URBŠIENĖ. Aštunta Europos Sąjungos direktyva reikalauja, kad auditoriai būtų profesinės organizacijos nariai. Ir ta profesinė organizacija turi būti pripažinta įstatymu. Čia yra padaryta taip, kaip reikalauja aštunta Europos Sąjungos direktyva.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio dar sykį kviečiu registruotis. Registruojamės, balsuosime dėl 1 straipsnio, paskui suteiksiu žodį M.Šerienei per vidurinį mikrofoną. Primenu, kad šiam įstatymui šiandien skiriama 15 minučių. Kas nuolat įjungia R.Hofertienę? Ji yra sąžininga moteris, o jūs ją norite daryti nesąžiningą. Iš viso užsiregistravo 43 Seimo nariai. Taigi, kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas manytų, jog 1 straipsnį reikia priimti, balsuoja už. Už – 25, prieš – 11, susilaikė 7. 1 straipsnis yra priimtas.

Kolegos, 2 straipsnis. Atsiprašau, repliką po balsavimo – M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Mielieji Seimo nariai, mes priiminėjame tikrai neeilinį įstatymą, labai svarbų įstatymą. Tuo įstatymu įteisiname, kaip sakė ponas J.Listavičius, neeilinės profesijos žmones. Truputį keista, kad tada, kai reikia 29 balsų įstatymo pataisoms paremti, posėdyje dalyvauja tik 36 Seimo nariai. Tai iš kur bus tie 29 remiantys balsai? Tame įstatyme yra bent trijų Seimo narių pasiūlymai: yra pono J.Listavičiaus dar birželio 9 d. teikti pasiūlymai, yra pono J.Valatkos, yra mano pasiūlymai. Man atrodo, būtų labai protinga sustabdyti to įstatymo priėmimą ir atidėti jį iki antradienio.

PIRMININKAS. Matyt, dar 3 minutės, kolegos, ir tai padarysime. 2 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, M.Šerienės siūlymas jį redaguoti. Kas paremtų? Ar paremtų 29 Seimo nariai siūlymą redaguoti 2 straipsnį? Remia 20 Seimo narių, taigi nesvarstome siūlymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 2 straipsnio?

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kas čia padaryta… pataisyta. Visų pirma čia yra keli Teisės departamento pasiūlymai. Atsižvelgiant į 1 punktą, 2, 5 ir 6 straipsniuose žodžiai “įgijimo” ar “įgyti” keičiami į “suteikimas”. Tada čia pripažinimo ar tie… vienu žodžiu, vis dėlto kvalifikaciniai egzaminai. Ten užsieniečiams pripažįstame, o čia laikome egzaminus. Tas pat dėl 2 punkto. Dėl žinių patikrinimo. Žinių patikrinimo metu bus tikrinamos žinios, o šiuo metu suteikiama kvalifikacija. Dėl 3 punkto. Čia yra specifinis įstatymas, todėl Visuomeninių organizacijų įstatymo 12 straipsniui negalioja. Dėl 4 punkto, kad 2 straipsnio septintojoje ir aštuntojoje dalyse. Vis dėlto nuomonė nėra išvada (taip parašyta pačiame straipsnyje). Dėl 8 punkto. Ten kalbama apie dokumentus nuomonei pagrįsti, todėl pritarti nereikėtų. Dėl 5 punkto. Auditoriaus išvada ar audito išvada. Apie tai, kad čia ne auditas, o žmonės, kalba jau pats žodis “auditoriai”, o kituose įstatymuose bus tikslinama audito išvadoje… auditoriaus išvada. Dėl 2 straipsnio 11 punkto. Dabar yra toks auditoriaus padėjėjas. Aš sakiau, kad jie turi turėti ir stažą (tai yra 8-osios direktyvos reikalavimai), ir kad šiandien užtenka tų, kurie galėtų laikyti kvalifikacinius egzaminus, taip pat yra audito įmonių, kuriose jie galėtų, jeigu taip sakytume, įgyti auditoriaus padėjėjo stažą. Su šiomis pastabomis, arba šiais patikslinimais, aš siūlau 2 straipsnį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet mes dar turime apsispręsti… Aš atsiprašau, paskubėjau dėl antrosios dalies. Yra J.Valatkos siūlymas.

J.LISTAVIČIUS. Tai aš ir sakiau.

PIRMININKAS. Taip, jūsų nuomonė labai aiški. Kolegos, ar svarstome J.Valatkos siūlymus dėl antrosios dalies?

J.LISTAVIČIUS. Čia yra analogiškas M.Šerienės…

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, bet aš tikrai neįjungsiu registravimosi dėl kiekvieno mūsų mygtuko spaudimo. (Balsas salėje) Prieš balsavimą, tai nėra balsavimas. Kolegos, ar atsiras 29 Seimo nariai, paremiantys J.Valatkos siūlymą redaguoti šio straipsnio antrąją dalį? Kolegos, spauskite savo mygtukus, būkite žmonės.

57 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Dėl J.Valatkos siūlymų. Ar juos svarstome, kolegos? Baigiame šį straipsnį, ir tada laikas baigsis. Taigi, kolegos, jeigu atsiras 29 Seimo nariai. Tik 25 remia pataisą, taigi ji nėra siūloma. J.Listavičius siūlo žodį “įgyti” keisti žodžiu “suteikti”.

J.LISTAVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Laikykime tai redakcine pataisa ir tegul susitvarko mūsų redaktorės. Kolegos, dėl viso 2 straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti? J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje yra įtvirtinama viena iš tų nuostatų, apie kurias aš kalbėjau. Tai yra, sakyčiau, klubinė nuostata – arba auditorių rūmų narys. Dabar mes šiuo straipsniu visus auditorius, visas jų įmones suginame į vieną vietą – į Auditorių rūmus. Ar jam patinka, ar jam nepatinka, ar jam reikia, ar jam nereikia, tačiau jis privalo būti Auditorių rūmų narys. O Auditorių rūmai bus valdomi labai neblogai, sakykime, tokia stipria, geležine ranka. Kaip ir sakiau, verslo pasauliui bus dar vienas kainų pavidalo barjeras. Gerbiamieji tiek opozicijos, tiek pozicijos nariai, ar tikrai mes apsvarstėme, priimdami tokį įstatymą, taip darydami? Ačiū.

PIRMININKAS. Už 2 straipsnį Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Būtų galima šį straipsnį paremti. Matyt, taip ir padarysime, niekur nedingsime. Aišku, gaila, kad mūsų kolegų pastabos ir pasiūlymai net nesvarstomi, ir tai yra turbūt viena iš mūsų Statuto spragų. Tačiau aš neišgirdau argumentų (gal dar būtų galima tuos argumentus išgirsti) dėl Europos dokumentų. Remiamasi 8-ąja rezoliucija, lyg mes jau būtume Europos Sąjungos nariai. Dabar, aš sakyčiau, mes esame labai patogioje situacijoje, kai mes patys galime nuspręsti, prie kurių Europos dokumentų mums apsimoka ir yra naudinga jungtis dabar, o prie kurių jungimąsi mes dar galime atidėti ateičiai, galbūt kai prasidės derybos, kai jau bus kalbama apie konkrečią, labai aiškią mūsų narystę. Tada bus galima kalbėti apie tuos terminus: kada, prie kurių jungsimės ir kokiu būdu jungsimės. Deja, tų argumentų neišgirdome. Gal būtų naudinga juos dabar, ar prieš balsuojant dėl šio straipsnio, ar tarp balsavimų, vis dėlto išgirsti, nes yra mūsų Vyriausybės atstovai, kurie galėtų dabar tai atlikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Eilinį kartą žymusis Statuto išmanytojas S.Pečeliūnas kalba ne dėl to, dėl ko prašo žodžio. Registruojamės, kolegos. Žodis J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiuo atveju Amerikos neatrandame. Reikėtų pasidomėti, jeigu kas domisi ekonomikos, apskaitos ir audito klausimais, kiek metų Lietuvoje jau yra dirbama ir kiek metų vis dėlto mes jau vadovaujamės kai kuriomis nuostatomis, juo labiau kad mes kol kas einame į Europą. Jeigu mes eisime kitur, tada kitas dalykas. Būti savarankiškiems, kaip kai kam atrodo, nėra toks paprastas dalykas. Kas mąsto, tas mąsto, o šiuo atveju jau yra išmąstyta. Aš siūlyčiau šį straipsnį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priėmimas jau nėra klausimų ir atsakymų laikas. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kolegos, ar priimame 2 straipsnį? Kviečiu balsuoti. Už straipsnį – 31, prieš – 16, susilaikė 4. 2 straipsnis priimtas. Tikriausiai dėl vedimo tvarkos seniai žodžio prašo Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Atsiprašau, ne dėl vedimo tvarkos, tik norėčiau atsiliepti į gerbiamojo S.Pečeliūno repliką ir patikslinti, kad kalbama ne apie Europos Sąjungos aštuntąją direktyvą, bet Europos Tarybos aštuntąją direktyvą. Šitie dalykai yra skirtingi ir, manau, kad ponas J.Listavičius labai teisingai viską paaiškino.

PIRMININKAS. Replika. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ne, aš kaip tik norėčiau dėl vedimo tvarkos. Ir norėčiau, kad ir posėdžio pirmininkas, kaip ir iš kitų reikalauja, taip pat ir pats laikytųsi Statuto ir nustotų komentuoti Seimo narių kalbas. Statute aiškiai parašyta jūsų teisės, pareigos ir mūsų teisės ir pareigos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs dar vieną kartą mane pulsite, aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji jums paaiškintų, jog netiksliai, ne vietoj kalbantis Seimo narys ir ne dėl to, dėl ko žodžio prašo, kalbantis Seimo narys turi būti patikslintas posėdžio pirmininko. Labai ačiū, kolegos. Taigi šios dienos įstatymo priėmimą baigiame. Labai ačiū. Daroma priėmimo pertrauka. Ir R.Dagys – replika.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasakyti, kad direktyvų Europos Taryba neleidžia. Yra chartijos, rezoliucijos, pareiškimai, kuriuos mes ratifikuojame. Direktyvos yra Europos Sąjungos reikalas. Galbūt buvo Europos Tarybos dokumentas, bet žodis “direktyva” ne visai tinkamas.

Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymo pavadinimo, 1, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1739* (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Tikslumui mūsų ribų nėra. 1b klausimas taip pat atidedamas, kaip lydintis. 2 klausimas, kolegos, Nr.P-1739 – Gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymo pavadinimo, 1, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Tribūnoje – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadija baigta. Šio įstatymo pataisos, kurios buvo paminėtos posėdžio pirmininko… Buvo pateiktas registruotas Nr.P-1739 su ženkleliu projektas priimti. Dėl šio projekto jokių siūlymų negauta nei iš Vyriausybės, nei iš Seimo narių. Yra Teisės departamento išvada, jog projektas atitinka technikos reikalavimus. Pats sprendimas yra išdėstytas šiose pataisose. 1, 2, 3, 4 ir 10 straipsnio pataisos tai yra faktiškai gyventojų ir būstų surašymo įstatymo pavadinimo ir datų pakeitimas. Aš nenorėčiau kartoti to, kas buvo pasakyta svarstymo metu. Žodžiu, jokių pakeitimų, pasiūlymų šiam projektui negauta. Dėl to kviečiu balsuoti ir priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke, pasiūlymų, pastabų nėra. 1 straipsnis. Kolegos, ar galėtume priimti 1 straipsnį? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. Įstatymas priimtas pastraipsniui. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Gyventojų ir būstų visuotinis surašymas yra sudėtingas ir darbui imlus procesas. Jam reikia laiko kruopščiai pasirengti. 2000 metai visuotiniam surašymui organizuoti nėra palankūs, nes tai rinkimų į savivaldybių tarybas ir Seimo narių rinkimų metai. Todėl tikslinga Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų visuotinį surašymą nukelti 2001 metų laikotarpiui, ir konkrečiai ten nurodyta, atrodo, kovo mėnuo. Pasirengimas visuotiniam surašymui Vyriausybės spręstinu klausimu turėtų būti užbaigtas iki 2000 metų liepos 1 d. Pasiruošus 2000-aisiais, matyt, 2001 metais bus normaliai atliktas tiek gyventojų, tiek ir būstų visuotinis surašymas. Todėl pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, komitete į mano išsakytas pastabas nebuvo atsižvelgta, ir vis dėlto yra kai kurių momentų. Aš manyčiau, kad šis siūlomas priimti įstatymas negeras dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia jo pakeitimas siūlomas jau tada, kai aiškiai matome, kad nespėsime atlikti to surašymo. Tai etikos požiūriu tikrai nepriimtina. Kiti argumentai, kad surašymo negalima atlikti dėl to, kad nesutvarkyta gatvių numeracija, butų numeracija, tai jeigu mes paskui apsileidėlius bėgiosime, tai niekada to negalėsime padaryti. Dabar, nors po Nepriklausomybės paskelbimo eina dešimtieji metai, tačiau kai kuriose savivaldybėse atrasim rusiškų gatvių pavadinimų, nors to neturėtų būti.

Ir trečias dalykas, dėl kurio norėčiau nesutikti, yra tai, kad jau dešimtmečius atliekame surašymą devintaisiais metais, kurie baigiasi, ir visose apskaitose, visuose ekonominiuose skaičiavimuose paprastai atsižvelgiama į demografinius pasikeitimus, įvykusius per dešimtmetį. Šiuo atveju prasidės įvairiausios intepretacijos ir skaičiavimams tai atsilieps labai neigiamai. Aš tikrai manau, kad šitas įstatymas yra neapgalvotas, tas pakeitimas, ir siūlyčiau gerokai pagalvoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Malonūs kolegos, čia dar niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad surašymą buvo numatyta surengti gruodžio mėnesį, kai pačios trumpiausios dienos, ilgiausios naktys ir surašinėtojams reikėtų patamsyje daug kur vaikščioti. Be to, kartais ir pūgų būna. Ir dar neatkreiptas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos valstybės pereina prie šios sistemos ir surašymus kaip tik rekomenduoja surengti ne kokiais nors kitais, o 2001 metais. O tie, kurie jaudinasi, kad sutrinka dešimties metų periodiškumas, gali būti ramūs – tą dešimties metų periodiškumą po 2001 metų galima bus išsaugoti. Ir dėl to krimstis visiškai nereikėtų. Aš siūlau balsuoti už ir neabejoti tais dalykais, kurie čia buvo keliami. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome klausimą, kuris turi tik vieną prasmę – akivaizdžiai pavėluota. Juk lygiai taip pat 1996 arba 1997 metų pavasarį ši tarnyba galėjo drąsiai pasakyti, jog užuot mums surašymą atlikus 1999 metų gruodį, perkelkime, kaip Europos Sąjungos dokumentai reikalauja, į 1999 metų pavasarį, į kovo mėnesį. Juk tai yra planiniai darbai. Tai nebuvo jokie ekstra darbai. Juo labiau kad tam turėjo būti numatytos biudžeto lėšos, pasirengta ir t.t.

Dabar mes patenkame į keblią padėtį. Ir šiuo atveju, aišku, mes turime rinktis tarp dviejų blogybių. Akivaizdu, kad kitų metų pavasarį negalima, tikrai yra daug motyvų, kadangi vyksta rinkimai į savivaldybes. Jau nebegerai. Bus labai iškreipti motyvai. Kitų metų rudenį nebereikia, nes, kaip motyvavo dėl daugelio dalykų, taip pat ir dėl trumpų dienų, vėl blogai, be to – Seimo rinkimai. Vėl yra motyvai blogi. Dabar perkeliame dar po metų. Iš tikrųjų tuomet daug kitų problemų.

Kyla klausimas, ar 1997 metų pavasarį tarnyba nežinojo, Statistikos departamentas nežinojo, kad gruodžio mėnesį blogiau rengti, nei, tarkim, 1999 metų pavasarį? Mes atsibudome paskutiniu momentu. Ir šiuo atveju aš iš tikrųjų galėčiau pasakyti, kad dabar, kai jau yra blogai, aišku, galima rasti labai daug motyvų, kodėl reikės nukelti. Bet aš balsuosiu prieš vien dėl to, kad pasakyčiau, jog Statistikos departamentas nerūpestingai pažiūrėjo į tą problemą, neapgalvojo, nepasiruošė ir nepadarė to, ką turėjo padaryti. Juk jis galėjo praeitais metais pasiūlyti, kad būtų vykdoma šių metų pavasarį ir būtų daug problemų išspręsta. Juo labiau buvo galima paakinti ir savivaldybes ir dėl gatvių, ir kitų dalykų. Todėl aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Nepaisydamas posėdžio pirmininko grasinimų mane atiduoti kokiam nors teismui, drįsiu pasakyti savo nuomonę. Reikia šitaip padaryti, tie motyvai buvo sakyti, tik visų prašyčiau neprisidengti mūsų tarnyboms, jeigu jos ko nors nesugeba, negali ar turi realių trukdžių to nepadaryti laiku, neprisidenginėti mūsų gražiais siekiais žingsniuoti į Europą. Europa čia niekuo dėta. Čia yra viena konkreti priežastis – Statistikos departamentas nepasirengė planiniam darbui. Tą viešai pasakykim, o po to galime jau pridėti. Tada mėginkime priderinti ir pasirengti visuotiniam surašymui, kuris vyks Europoje. Tokį gražų kalambūrą prie to pikto pasakymo pridėję galime pataisyti šį įstatymą, bet nepridenginėkime savo neveiklumo Europos Sąjunga. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, užsiregistravę balsuosime dėl Gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymo pavadinimo, 1, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kolegos, kas manytų, jog šį įstatymą reikia priimti, kviečiu balsuoti. Už – 37, prieš – 6, susilaikė 6, Gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymo pavadinimo, 1, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-1801(3*) (priėmimas)

Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą. Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų patvirtinimo” projektas. Šiandien taip pat priėmimas. Prašom, pone kancleri.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad šiandien patvirtinsime nuostatus su mano pateiktom techninio pobūdžio pataisomis. Prašyčiau, kad mano pasiūlymams nekeltumėte tokių reikalavimų kaip įprastiems Seimo narių dalykiniams pasiūlymas, nes čia yra iš esmės tiktai parodoma, kaip aš atsižvelgiu į Teisės departamento pastabas. Dažnai mes tiesiog žodžiu pasakome, atsižvelgsime į tokią Teisės departamento pastabą arba neatsižvelgsime, aš tą parodau raštu.

Štai pasiūlymų 1 punkte parodau, kaip patikslinamas biudžetinės įstaigos pavadinimas. Antrajame savo pasiūlyme sutinku su Teisės departamento pastaba, kad galima išbraukti 9.1 punktą, nes tą pasakymą, kad įstatymų nustatyta tvarka daroma, nėra būtina dar kartą kartoti. Tai yra pasakyta bendrųjų nuostatų dalies 2 punkte.

Taip pat savo pasiūlymų 3 punkte sutinku su Teisės departamento pastaba dėl nuostatų 12 punkto. Manau, jis gali būti taip pat išbrauktas, nes priežastis ta pati, kad komisija vadovaujasi įstatymu, tarp jų ir atleidimo atveju. Tai yra pasakoma įstatų 2 punkte.

Mano pasiūlymų 4 punktas tai yra mano atsižvelgimas į svarstymo stadijoje pono J.Listavičiaus žodžiu pasakytą pastabą, kad kompensavimo dydis už darbą komisijoje būtų sumažintas vietoj 4,5 VDU įrašant 4 VDU, nes ponas J.Listavičius, kaip rimtas finansininkas, tiksliai suskaičiavo. Jeigu įrašysime 4,5 VDU, tai būtų daugiau kaip 160 valandų, ir čia, formaliai žiūrint, nebūtų logikos. Prašyčiau toms pastaboms be kokio nors balsavimo pritarti kaip techninėm ar kaip redakcinėm.

PIRMININKAS. Mes susiduriame su J.Razmos teikiamu nauju parlamentinio darbo būdu – Teisės departamento pastabas, kurias ir šiaip mes priimdavome, versti pataisomis. Kolegos, ar neprieštarautumėte tokiam būdui? (Balsai salėje) Ar galėtume priimti J.Razmos šį rytą 9 val. įregistruotas pastabas dėl nuostatų? Ne, gerbiamieji kolegos. Štai ir prasideda mūsų bendrasis sutarimas.

Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti J.Razmos pataisoms? S.Pečeliūnui suteikiu žodį ir, įtariu, baigsis mūsų svarstymas.

S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, nereikia įtarinėti savo kolegų. Aš tiesiog džiaugiuosi, kad ponas J.Razma elgiasi tiksliai pagal Statutą Kodėl? Juridinio skyriaus, ar Teisės departamento, pastabos yra rekomendacinio pobūdžio. Mes nebūtinai turime į visas jas atsižvelgti. Šiuo požiūriu ponas J.Razma elgiasi labai korektiškai, jis tiksliai parašo, į kurias ir kokiu būdu jis atsižvelgia. Aš džiaugiuosi. Aišku, būtų geriau, jeigu jis būtų anksčiau tą užregistravęs. Na, ką darysi, geriau taip, negu niekaip.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Č.Juršėnas turi abejonių. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų galima pritarti, bet nereikia užmiršti, kad kai kitą kartą kitam reikės išlygos, tai “precedentas” stovi tribūnoje.

PIRMININKAS. Taip, manau, kad kancleris J.Razma turėtų rasti savo gražias formuluotes ir pagal Teisės departamento siūlymą jas įvilkti į Statuto laiko reikalavimus. Jeigu šiandien mes pritariame jam, tai ateityje jis turėtų tai turėti galvoje. Taigi bendruoju sutarimu, kolegos, pritariame redakciniams ir kitiems J.Razmos siūlymams dėl nuostatų teksto.

Dabar prašyčiau kalbėti dėl viso nutarimo teksto, nes 2 straipsnis formalusis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Pone kancleri, ar jūs dar turėtumėte ką nors pasakyti? Jeigu ne, kalbame dėl motyvų.

J.RAZMA. Aš labai norėčiau padėkoti už supratimą. Kartu prašyčiau ir mane suprasti, nes Teisės departamento pastabas, pasižiūrėkite į datą, aš gavau tik vakar darbo dienos pabaigoje, todėl vėlgi nelabai turėjau laiko anksčiau užregistruoti savo pasiūlymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Registruojamės, kolegos. Ar replikai, ar dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį A.Sakalui.

A.SAKALAS. Aš taip pat norėsiu ateityje daug kartų padėkoti ponui J.Razmai panašiais atvejais. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Ar yra D.Sadeikienė? Yra. O A.Vaižmužis? Yra. Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kolegos, kviečiu balsuoti, ar priimame šį nutarimą.

Už – 49, prieš – 2, susilaikė 7. Seimo nutarimas “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos nuostatų patvirtinimo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo projektas Nr.P-1760(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. 4 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo projektas Nr.P-1760(3). Pagrindinio komiteto išvada. Komiteto pirmininkas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite dabar pateiktą svarstyti Viešojo administravimo pagrindų ir procedūrų įstatymo projektą (trečiąjį variantą), naujesnės ir, manau, kokybiškesnės, geresnės redakcijos, kurią teikia komitetas bendrai sutaręs ir dirbęs prie šio projekto talkinant specialistams ir darbo grupės nariams. Buvo bendras sutarimas gavus nemažą pasiūlymų. Tai išties yra naujos kokybės, naujo laikmečio reikalavimų įstatymas, labai aiškiai susijęs su visomis valstybės institucijomis ir reglamentuojantis pačius svarbiausius dalykus. Bet prieš tai norėčiau paminėti, jog svarstyti ir Seimui vertinti mes teikiame atsižvelgę beveik į visus pasiūlymus, kuriuos buvo įmanoma perkelti į šį įstatymo projektą. Nėra įmanoma absoliučiai visų pasiūlymų perkelti į įstatymus, tuo labiau kad įstatymo leidėjas arba rengėjai turėjo minty, kad yra priimti įstatymai arba bus priimti kiti. Tačiau visi siūlymai yra įvertinti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto specialistų ir paties komiteto siūlymai, kad reikia kitokios įstatymo projekto redakcijos. Į tai buvo atsižvelgta. Todėl mes teikiame trečią variantą ir kitu pavadinimu, kuris, mūsų manymu, labiau tiktų. Vadinamas jis Viešojo administravimo įstatymu. Šiame įstatyme yra keičiamas ne tik pavadinimas, bet ir konkrečiau išdėstoma įstatymo paskirtis, kuri labai konkrečiai nusakoma pagrindinėmis sąvokomis, išgrynintomis sąvokomis. Jos yra suderintos jau su priimtais įstatymais, o ten, kur nepasisekė suderinti, kartu, priminsiu, yra pridėtas ir vienas Administracinės teisenos įstatymo straipsnis, kad tai būtų vienodai priimta ir vertinama abiejuose tuose svarbiuose mums valstybės valdymo prasme įstatymuose. Mes manome, kad vėliau bus galima atsižvelgti priimant kitus įstatymus, šiuo atveju pradėtus svarstyti, Audito, galbūt bus galima ir Peticijų įstatyme atsižvelgti, jeigu šitas būtų pirmiau priimtas. Bet visais aspektais, aš trumpai įvardyčiau, tai yra viešojo valstybės valdymo ir savivaldos dalykų abėcėlė. Galų gale tai yra daugybos lentelė, kurią tiesiog reikia gerai įsiminti, taip pat ir politikams. Mes kartais pasakom neapmastę vieną ar kitą frazę, tačiau ji gali turėti skirtingas prasmes. Tiek, sakysim, viešasis administravimas, tiek vidinis administravimas vienokiu ar kitokiu būdu yra susijęs su tuo, jog tam tikros valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai, pareigūnai turi tik įstatymu suteiktas teises praktiškai įgyvendinti įstatymus ir kitus teisės aktus.

Šiame įstatyme taip pat lakoniškai, bet, manau, imliai yra pasakyta, kas yra pareigūnas. Dabar pareigūno apibrėžimas yra keliuose dar galiojančiuose įstatymuose, tarp jų ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Baudžiamajame kodekse. Yra ir planuojamame Valstybės tarnybos įstatyme, bet čia mes apibrėžiame taip, kad tai yra valstybės tarnautojas, turintis administracinius įgaliojimus tarnybiškai pavaldžių ir nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Vėliau mes naujoje redakcijoje išdėstėme tam tikra prasme ir sistemą, t.y. valstybinio administravimo subjektus paskirstėme į centrinius teritorinius ir atskirai skyrėme savivaldybių administravimo subjektus. Žinoma, be jų, valstybėje, be abejo, bus kiti viešojo administravimo subjektai ir tai yra pažymėta. Tai yra viešosios įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, kurioms, pabrėžiu, kaip ir pareigūnams įstatymo nustatyta tvarka suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

Apibrėžta norminio akto sąvoka, individualaus akto sąvoka, viešoji paslauga, kuri, beje, yra kasdien mums aktuali ir įvairiai traktuojama. Šiandien šiame įstatyme pateikiama kaip labai svarbi viena iš specialiai įsteigtų įstaigų bei organizacijų, kuri teikia gyventojams socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, kitas vėl pabrėžiu, įstatymo numatytas paslaugas. Šio įstatymo numatytais atvejais bei tvarkant viešąsias paslaugas gali teikti ir privatūs asmenys, jeigu tai yra reglamentuota įstatymu. Na ir žinoma, tai, kas yra režimas tokios paslaugos teikimo. Galiausiai turbūt reikėtų pabrėžti, jog pats administravimo teikimas yra nemokamas.

Visi kiti labai svarbūs principai. Mums atrodė, kai kas siūlė, kad nereikėtų, nes yra sunku išvardyti visus svarbiausius administravimo principus, bet tie, kurie yra labai reikšmingi, mes manome, kad turi būti šiame įstatyme pažymėti ir Seimo priimti. Tai yra įstatymo viršenybės principas, objektyvumo principas, proporcionalumo, t.y. kai administracinio sprendimo apimtis bei griežtumas turi proporcingai atitikti administravimo tikslą. Negali būti bet kada ir bet kaip tai padaryta. Nepiktnaudžiavimo valdžia ir tarnybinio bendradarbiavimo, kuris viešajame administravime reiškia, kad valstybės institucijos arba savivaldos, arba kitos, rengdamos administracinius aktus, prireikus teikia viena kitai reikalingą administracinę pagalbą ir tai turi būti daroma nemokamai ir labai sparčiai.

Turbūt reikšminga būtų Seimo nuostata, jeigu galiausiai mes įteisintume šiame įstatyme, kur yra pažymėta, kad viešojo administravimo sistema reformuojama vadovaujantis subsiadarumo principu. Tai toks reikalavimas, kai aukštesnėms institucijoms nebūtų priskiriamos tos funkcijos, kurias gali atlikti žemesnės institucijos arba asmenys. Tokiu būdu šiame įstatyme yra aiškiai sudėliotas administracinis reguliavimas, reikalavimai, taip pat, jau čia norėčiau antrą akcentą padaryti, yra įdėtas labai reikšmingas III skirsnis – “Administracinės procedūros ir prievolės”. Tikrai iki šiol nebuvo įstatymu nuosekliai reglamentuota ir dėl pačių šalių ir dėl informacijos pasikeitimo, prašymų priėmimo, nušalinimo, klaidų ištaisymo, sprendimo priėmimo, laiko prasme, tikslo prasme ir galiausiai informacijos perteikimo prasme. Šiame įstatyme taip pat yra nuoroda, vienas iš straipsnių, kuris reikalauja, kad žmogaus paduotas prašymas arba kito subjekto paduotas prašymas turi būti fiksuotas toje institucijoje, kuri priims sprendimą, bet jam čia pat pranešama raštu, įteikiamas dokumentas, kada gavo prašymą, kas gavo, telefonas ir per kiek laiko tai turi būti padaryta. Manau, kad ateityje mes galėsime galvoti ir apie tai, jeigu leis situacija, kad iš anksto būtų pasakyta, kokie klausimai bus sprendžiami. Beje, šitas įstatymas taip pat reglamentuoja labai trumpai, vienu straipsniu, žodinius pareiškimus, kuriuos galima tuoj pat išspręsti, nereikia biurokratinio susirašinėjimo, bet privalu tai įvykdyti.

Paskutinis akcentas. Viešojo administravimo subjektų atsakomybė. Taip pat aiškiai reglamentuota, kad atsako institucija, įstaiga arba tarnyba, tačiau ji turi teisę reikalauti iš nerūpestingai atlikusio pareigas valstybės tarnautojo.

Aš teikiu šį projektą patobulintą. Man atrodo, kad jis išties galėtų būti vertinamas teigiamai. Būtų tolesnė galimybė kai ką, jeigu reikėtų, dar patikslinus priimti. Tai būtų, kaip minėjau, bazinis visų kitų įstatymų dokumentas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar papildomo komiteto pirmininkė G.Imbrasienė kalbėtų šiuo klausimu? Ar kalbėtumėte dėl Viešojo administravimo įstatymo projekto?

Seimo narė G.Imbrasienė – papildomo komiteto pirmininkė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Viešojo administravimo įstatymo projektą ir pateikė nemažai siūlymų pagrindiniam komitetui. Šiandien teikiamas įstatymo projekto trečiasis variantas. Kiek teko asmeniškai susipažinti su trečiuoju variantu, galiu pasakyti, kad į daugelį komiteto pastabų buvo atsižvelgta, bet į kai kurias, mano nuomone, esmines nebuvo atsižvelgta.

Galima pateikti gal tokias kelias pastabas. Sąvokos daugiau ar mažiau suderintos su Administracinių bylų teisenos įstatymu, tačiau išliko įvardyti viešojo administravimo subjektų veiklos principai, kurie savo esme yra teisės teorijos dalykas. Mano nuomone, ne visai logiškas 21 straipsnio pirmosios dalies punktas, kur kalbama apie neaiškias civiliniuose ir baudžiamuosiuose kodeksuose apibrėžtas sąvokas. 21 straipsnio antroji dalis, numatanti asmenis, prilyginamus sutuoktiniui, per daug plati, bendro pobūdžio ir negali būti taikoma praktikoje. Trečiojo varianto 23 straipsnyje (buvęs 17 straipsnis) nepataisyta dėl procedūros tęsimo laiko, liko, kaip ir buvo, kad per 10 dienų tęsiama, jei negaunama atsakymo iš asmens apie dalyvavimą procedūroje, bet per tiek laiko gali ir negauti atsakymo. Kai administracinė procedūra gali pakeisti joje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, jie įtraukiami į procedūrą. Neatsižvelgta į komiteto siūlymą, kad neigiamas sprendimas turi būti rašytinis ir nurodyta galimybė jį apskųsti. Taip pat buvo komiteto nario A.Kubiliaus siūlymas taikyti nušalinimo procedūrą, numatytą Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatyme, neatsižvelgta ir palikta valstybės ir savivaldybės tarnautojų nušalinimo ankstesnė procedūra. Todėl aš siūlau po svarstymo šiam projektui pritarti, tačiau iki priėmimo prie šio projekto, mano nuomone, dar reikėtų padirbėti, padaryti bendrą pagrindinio komiteto posėdį kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu ir išspręsti tas problemas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Pagrindinio komiteto išvadoje nėra parodyta, kad yra nepritarta nors kokiam siūlymui. Viskam pritarta, ką siūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Bent jau taip teigiama oficialioje išvadoje. Dėl šio projekto į tribūną kviečiu kalbėti V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas yra labai reikalingas mums ir sutvarkant mūsų vidinį gyvenimą, ir įgyvendinant Europos Komisijos pastabas ir išvadas dėl to, kad mes viešojo administravimo srityje stipriai atsiliekame. Tas įstatymas užtruko, jis buvo reikalingas jau prieš 2, 3 metus. Dėl to mes suprantame, kodėl turime ir paskubėti, ir jį priimti, nes Europos Komisija susirinks, svarstys, ir viena iš išvadų, susijusi su viešuoju administravimu, bus daroma atsižvelgiant į tai, ar šis įstatymas priimtas, ar ne. Ta prasme jis tikrai yra labai svarbus. Todėl aš manau, kad jau vien dėl to turėtume galvoti, kad galbūt šioje sesijoje mes jį galėtume priimti. Smagu ir kas kita, kad įstatymo rengėjai neužsispyrė ir labai operatyviai ištaisė daugumą pataisų. Tai, ką dabar kalbėjo kolegė G.Imbrasienė, aš kaip tik norėjau irgi minėti tą susižadėjusio statusą ir t.t., kas iš tikrųjų verčia manyti, kad reikėtų nusileisti ir sutikti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto iškeltais pasiūlymais, nes tai nėra principinis dalykas priimant šį įstatymą.

Mano būtų keli pasiūlymai ne redakcinio, bet dalykinio pobūdžio. Aš manau, vargu ar reikėtų manyti, kad šio įstatymo tikslas sudaryti papildomas teisines prielaidas. Manau, jis sudaro teisines prielaidas, nes visos teisinės prielaidos – ar Administracinės teisenos įstatymas, ar Administracinių teismų įstatymas, ar Valstybės tarnybos – jos visos yra ne tai kad papildomos, jos yra teisinės prielaidos, kurios reikalingos, kad funkcionuotų administravimo sistema. Aš nežinau, kodėl šis įstatymas staiga numato tik papildomas. Jis numato viešojo administravimo procedūras, kurios čia yra įtvirtintos ir anaiptol nėra papildomos. Jos yra netgi, sakyčiau, pačiam administravimui bazinės, būtent jos nustato paties viešojo administravimo visas procedūras, nes niekas kitas jų nenustato. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuos vienus dalykus, Administracinės teisenos įstatymas reglamentuos kitus dalykus. Todėl aš manau, kad įstatymo tikslas tiesiog turėtų skambėti aiškiau, kad tai nėra papildomas, bet tai yra tas įstatymas, kuris yra pagrindinis dėl viešojo administravimo.

3 straipsnyje, aš manau, vis dėlto reikėtų sukeisti sąvokų eiliškumą. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos… Štai, pasižiūrėkime, mano nuomone, logiškas pavyzdys. Mes pradedame lyg ir nuo viešojo administravimo, toliau eina viešojo administravimo subjektai ir čia vardijama: pareigūnas, po to institucija, dar institucija, toliau jau subjektai ir štai tik pabaigoje yra viešoji administravimo įstaiga, tuo tarpu aš manau, kad administravimo sistema, įstaiga – visa tai turėtų būti logiškai sudėliota vienas paskui kitą, o po to jau eina pareigūnas, po to eina kitos sąvokos. Žodžiu, sąvokas tiesiog reikėtų susisteminti ir tai iš tikrųjų padėtų.

Nenorėčiau sutikti su kolegės G.Imbrasienės kalba dėl viešojo administravimo principų. Taip, tai tikrai yra teisės dalykai, kad ir 4 straipsnyje, bet mes dažnai įstatymuose kalbame ir apie tam tikrus principus. Vienu atveju būna labai svarbu paminėti, kad kartais, kai yra ginčas, kai, tarkim, neužtenka tiesioginio straipsnio reglamentavimo, būna gerai, kai ginčas gali remtis ir tam tikru kontekstu, kad būtų galima pasakyti, kad tie principai yra tas kontekstas, kuriame aiškinantis ginčą galima priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Todėl aš palaikyčiau darbo grupės nuostatą, kad 4 straipsnis liktų. Tokią praktiką mes jau ne vienam įstatymui taikėme. Tarkim, Sveikatos sistemos įstatyme aprašomi sveikatos… teikimo principai ir tuomet aišku, kad tai, kas nereglamentuota įstatymu, tai reglamentuoja principai, kurie sudaro tam tikrą kontekstą ginčams spręsti. Todėl aš manau, kad tai nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto principinė pastaba, nes šiuo atveju šis kontekstas leistų netgi ir įprasti administracijoje dirbantiems tarnautojams prie tų principų viršenybės. Manau, kad galėtume po svarstymo pritarti, aš matau, kad jau laikas baigiasi, tačiau balsavimui vis dėlto tikrai reikėtų… Dar yra keturios, mano nuomone, redakcinės pastabos, kurios galėtų būti perkeltos į kitus straipsnius, bet aš jas pateiksiu konkrečiai. Aš manau, kad mes galėtume tikrai pasitarnauti sau ir Lietuvai, priėmę šioje sesijoje šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar pritariame šiam įstatymui, ar bus norinčių kalbėti dėl motyvų? V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, išties sunku ką nors daugiau pridurti po mūsų komiteto pono L.Sabučio dalykinio šio įstatymo pristatymo. Jis labai gerai pavadino, kad tai yra viešojo administravimo abėcėlė. Galima būtų diskutuoti dėl daugelio dalykų, ką ir ponia G.Imbrasienė sakė, dėl nušalinimo, tai gali būti įvairūs būdai, gali būti įvairūs mechanizmai, bet aš vis dėlto norėčiau jums priminti, gerbiamieji kolegos. Europos Sąjungos buvo viena iš tokių pastabų, kad yra pas mus viešojo administravimo problema, ir mes sudarome, sutinku, ne prielaidas, bet teisines galimybes įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmogui, bet ne atvirkščiai. Pagaliau pirmas įstatymas, kuris prabyla apie (…) visuomenės formavimą. Mano galva, jis tikrai labai svarbus, laiku ir gana gerai parengtas.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius savo kolegai, dirbančiam tame pačiame komitete, – ponui V.Andriukaičiui. Gerbiamasis Vyteni Andriukaiti, mes su tavimi išties turėjome visas sąlygas, visas galimybes dirbti prie šio įstatymo, teikti išvadą, teikti pasiūlymus. Tai buvo mūsų valioje. Prisipažinkime, iki galo to nepadarėme. Tikrai aš pritariu ir sakau ačiū mūsų komiteto pirmininkui, kad jis ryžosi ir padarė mūsų su V.Andriukaičiu darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Viešojo administravimo įstatymo projektui Nr.P-1760(3) ir visi dėkojame komiteto pirmininkui, kad jis padaro daugiau negu priklauso.

Gerbiamieji kolegos, istorinis momentas naujojoje mūsų parlamento istorijoje – pirmoji šiandien prisiekusios Vyriausybės valanda (Balsai salėje). Taigi pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu. Pritariame. Gerbiamieji ministrai ir ministre, jeigu esat, prašom užimti vietas Vyriausybės ložėje. Tikriausiai dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Taip, aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau kreiptis į Seimą, į savo kolegas, tiesiog paprašyti, kad galbūt mes šiandien nedarytume naujosios Vyriausybės valandos atsižvelgdami į tai, kad jiems šiandien yra tokia ypatinga diena. Mes pakamantinėsim juos po savaitės daug kruopščiau. Dabar tiesiog gal būtų nevisiškai netgi korektiška juos pradėti kamantinėti, nes jie turi daug rimtesnių reikalų. Jeigu Seimo nariai pritartų, aš tada… (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog dėl vieno momento. Seimo statutas turi įstatymo galią. Ten labai aiškiai viskas surašyta. (Balsai salėje) Ar mūsų Seimo plojimai dabar gali pasakyti, kad tas punktas kol kas suspenduojamas? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, įjungiu mikrofoną Ministrui Pirmininkui R.Paksui. Jis tikriausiai prieštaraus dėl tokio siūlymo.

R.PAKSAS. Labai ačiū už palaikymą, kurį aš girdėjau šiandien, labai ačiū už sveikinimus tos dienos proga, birželio 10 d. proga. Jeigu jau galima padaryti man dovaną, tai šita dovana būtų pati geriausia.

PIRMININKAS. Dėkoju. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų mes dabar galime padėkoti Vyriausybei, kad parodė tokią pagarbą ir atėjo, ir t.t. Aš tik nežinau, kada mes būsim pakviesti. (Juokas salėje) Tik dėl vedimo tvarkos. Norėjau paklausti: kur ir kada?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, protokolas įpareigoja raštu pranešti apie tokius renginius. Bet aš, taip pat siųsdamas Vyriausybei, žinoma, visokius sveikinimus, norėčiau neįžeisti dabar kalbėjusių, bet priminti, kad kai kas ateina avelių kailiuose. Gerbiamoji Vyriausybe, aš linkiu sėkmės darbuose. Taigi šios dienos valandos nėra. Lietuvos televizija dabar galės įjungti poproką arba kokį filmą, taip? Labai ačiū. Sėkmės darbuose. Bet kitą ketvirtadienį – kaip šiandien. Ačiū.

R.PAKSAS. Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl žemės reformos” projektas Nr.P-1805 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume imti šios valandos laiku rezervinius klausimus? Iš eilės. Aš prašau Sekretoriato, kad jis pasirūpintų, jog dalyvautų pranešėjai. Taigi, kolegos, pirmasis klausimas, kurį svarstant, manau, būtų miela dalyvauti ir žemės ūkio ministrui, – rezoliucijos projektas Nr.P-1805 – Seimo rezoliucijos “Dėl žemės reformos” projektas, kurį teikia Seimo narys V.Lapė. Kviečiu jus, kolega, į tribūną. Ir prašom registruotis. Kviečiu registruotis, kolegos.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Kaimo reikalų komitetas yra įsitikinęs, kad žemės grąžinimas Lietuvos piliečiams ir su tuo susijusi žemės reforma yra vienas iš svarbiausių nepriklausomybės atkūrimo, valstybės teisinių pagrindų tvirtinimo darbų. Su tuo yra susijusi dauguma Lietuvos gyventojų, kurie labai jautriai reaguoja į bet kokius tvarkos ar jų teisių pažeidimus.

Komitetas šiam svarbiam darbui skyrė ir tebeskiria daug dėmesio bendrauja su piliečiais, domisi, kaip dirba reformą vykdančios ir kontroliuojančios valstybinės tarnybos, informuoja jas apie įvairius pažeidimus, piliečių nusiskundimus, rengia įstatymų pataisas, kontroliuoja, kaip laikomasi priimtų įstatymų bei Vyriausybės nutarimų. Randame nemažai šio plataus baro trūkumų. Su jais supažindiname atsakingų tarnybų vadovus, Žemėtvarkos ir teisės departamentą, Vyriausybę. Dėl to jaučiame ir šiek tiek nepatogumų, esame nemieli šiems žmonėms. Kartais sulaukiame ir tokių dalykų, kurie galbūt neturėtų būti toleruojami Seime. Dažnai mes negauname atsakymų į mums labai rūpimus klausimus, susijusius su tuo labai svarbiu dalyku, kaip sakiau, – žemės reforma.

Prieš gerą mėnesį mes buvome į Seimą pasikvietę apskričių viršininkus, jų žemėtvarkos departamentų vadovus, Žemėtvarkos ir teisės departamento vadovybę ir bandėme aptarti visą eigą, išnagrinėti, kiek įmanoma, ir pasidalinti tomis mintimis, kurias mes suformulavome tikrindami ir nagrinėdami tuos skundus. Mes pamatėme gausybę tokių gal ir smulkmenų, bet aptikome ir vieną kitą, sakykime, problemėlę, arba bėdą, kurią reikėtų nedelsiant šalinti.

Apibendrinant šio susitikimo mintis ir kilo noras Seimui pateikti tokią Kaimo komiteto rezoliuciją. Aš manau, kad tas dokumentas, kurį mes čia pateikėme, nėra absoliučiai tobulas tiek savo forma, tiek ir turiniu. Manau, kad, kolegos, kurie netingės, prisidės ir šiandien išsakys savo mintis. Jeigu ne, tai galbūt prisidės ją tobulinant. Labai norėtųsi, kad ta rezoliucija nebūtų pateikiama vien dėl rezoliucijos, bet kad naujoji Vyriausybė ją gavusi tikrai atkreiptų dėmesį į tą labai svarbų mūsų Seimui ir mūsų komitetui skirtą darbą. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Septyni kolegos nori jūsų nori paklausti. Pone pranešėjau, suteikiu žodį Seimo nariui M.Pronckui.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, aš, pritardamas rezoliucijos turiniui, kuris maždaug atitinka realią padėtį, vis dėlto nelabai suprantu, kaip taip atsitiko, kada jūs, būdamas narys valdančiosios partijos, turinčios tokią didžiulę daugumą Seime, kuri gali spręsti bet kokius klausimus, tarp jų ir Vyriausybės kontrolės, ir priversti dirbti ją kaip reikia, dabar staiga pasirodot kaip koks opozicionierius, kuris sugeba tikrai rezoliucijos forma kalbėtis su savo Vyriausybe. Kaip čia išeina?

V.LAPĖ. Ačiū už kritiką. Gal aš, kaip komiteto pirmininkas, esu nedidelis politikas ir nesuprantu, kada reikia žaisti taip, o kada kitaip. Man atrodo, kad vis dėlto tokiu svarbiu dalyku turėtų domėtis tiek opozicija, tiek pozicija. Aš nematau jokio reikalo išsisukinėti ir kalbėti ką nors ne taip.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų vietoje siūlymo, kad reikėtų kuo skubiau parengti ir priimti žemės reformai reikalingus teisės aktus, išvardyti bent pagrindinius teisės aktus ir konkrečiai nurodyti jų projektų parengimo datas, kad vėliau būtų galima kontroliuoti rezoliucijos nuostatų vykdymą? O taip tai gali labai ilgai nusitęsti… Ačiū.

V.LAPĖ. Mes rezoliucijoje pasakome, kokius aktus reikėtų parengti. Tiktai dėl datų… Aš manau, kad gal ir būtų galima, bet vargu ar reikėtų taip smulkintis. Čia galbūt yra priminimas tų darbų, kuriuos reikia skubiai padaryti.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Pone komiteto pirmininke, ar jums neatrodo, jog jeigu mes per šią savo kadenciją nebaigsime žemės grąžinimo restitucijos teise ją įgyti turintiems, tai kaimiškose apygardose mums nėra ko rodytis. Iš kur mes gausime ten atstovų? Ar turės ateiti visai nauja karta? Man, pavyzdžiui, rūpi toliau pratęsti kai kuriuos darbus savo apygardoje. Ar jums neatrodo, kad šioje rezoliucijoje reikėtų nurodyti aiškią datą, iki kada baigiamas žemės grąžinimas pagal restitucijos teisę? Priešingu atveju mes galėtume rekomenduoti Vyriausybei paleisti tą komandą, kuri iki šiol dirbo šį darbą, kaip nesugebančią susitvarkyti su jais pavestais uždaviniais.

V.LAPĖ. Šį darbą pradėjo ne šis Seimas. Mes pradėjome galbūt tą sunkesnį darbo etapą, kur kas daugiau buvo galima padaryti nuo 1991 metų. Nuo tada, kada mūsų Lietuvoje buvo sutarta, kad reikia grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą. Žinoma, jeigu būtų intensyviau dirbusi Aukščiausioji Taryba ar Seimas ir dabartinis Seimas, rezultatai būtų geresni. Bet vien dėl to, kad mes įgytume populiarumą kaip politikai ir laimėtume rinkimus, skubėti ar neskubėti, manyčiau, nereikia. Šis darbas yra gana svarbus. Jį reikia baigti, aš dar kartą kartoju, vien dėl to, kad mūsų piliečiams tai yra labai skaudi vieta. Aš daug kartų esu iš tos tribūnos sakęs – jeigu mes būtume reformas baigę greičiau, tai būtume greičiau baigę tuos šeimų, kaimynų ginčus, kurie kelia labai daug negerų dalykų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pone pranešėjau, ar tai reikštų skaitant šią rezoliuciją, jog tie pažadai, kurie buvo nuskambėję 1996–1997 metais, jog žemės grąžinimas bus įvykdytas iki 2000 metų, buvo melagingi ir klaidingi?

V.LAPĖ. Man atrodo, kad mes, tie autoriai, kurie čia šiandien teikėme tą rezoliuciją, turime vilties, kad per tuos likusius pusantrų metų galime atlikti tuos pagrindinius darbus. Žinoma, žemės reforma yra nesibaigiantis procesas. Šiandien mes susmulkiname žemėvaldą, ji stambės, vyksta reforma, bet pagrindinius darbus, kurie susiję su žemės grąžinimu, jeigu ši Vyriausybė imsis ryžtingai, būtų galima užbaigti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, suprantu, kad rezoliucija truputį papildo kažkada mūsų diskusijoje svarstytą rezoliuciją, po to sušvelnintą variantą, kurį mes priėmėme. Ar jūs manote, kad šios rezoliucijos priėmimas ir datų nenurodymas, kaip gerbiamasis J.Listavičius minėjo, kiek nors Vyriausybei paspartins rengiamų įstatymų projektų pateikimą Seimui? Gal būtų galima paprašyti ar komitete, ar su žemės ūkio ministru ar su Ministru Pirmininku sutarti, kad tokie norminiai aktai bus parengti ir Seimas juos priims?

V.LAPĖ. Aš, šiandien balsuodamas už šią Vyriausybę, išreiškiau pasitikėjimą ja ir manau, kad ji viską padarys (arba kiek galima), kad tie uždaviniai, kurie įrašyti toje programoje, būtų įgyvendinti. Kaip vienas iš tų darbų įrašytas programoje ir tas. Ar mes rašysime datas, ar ne (jau kelintas klausia dėl datos), manau, kad neturi didelės reikšmės. Pasirodys mūsų Vyriausybės ir sugebėjimai, ir norai šitą didelį darbą dirbti, jeigu jis bus vykdomas, ir be datų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, pritardamas rezoliucijos konstatuojamajai ir siūlomajai daliai, noriu paklausti dėl priešpaskutinės dalies, kurioje sakoma: “sukurti efektyvią žemės reformos darbų vykdymo kontrolės tarnybą”. Ar tai nereiškia, kad dabar Žemės tvarkymo departamentas, kuriam vadovauja viceministras ir direktorius A.Raudonius, neužtikrina efektyvios kontrolės, ir reikia dar kitą tarnybą kurti? Ačiū.

V.LAPĖ. Taip, šiandien pagal funkcijas, kurias atlieka Žemėtvarkos ir teisės departamentas, nėra pasakyta, kad jie kontroliuotų visą tą procesą. Tai yra daugiau centras, kuris metodiškai vadovauja reformai, o vykdo reformą apskritys. Kontroliuojančios institucijos nebuvo ir anksčiau, nėra ir dabar. Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl prastai vykta reforma, ir yra tai, kad mes neturime tokios kontrolės.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas – Seimo nario A.Salamakino.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar jūsų komitetas išnaudojo visas galimybes, suteiktas Statuto, kad vis dėlto nereikėtų priiminėti tos rezoliucijos? Juk komitetas galėjo kreiptis tiesiog į buvusį premjerą, į ministrą ir išspręstų tas problemas. Man truputį keista, kaip sakė ir M.Pronckus, kad jūs, turėdami daugumą, kreipėtės į savo Vyriausybę, kad jie kažko nepadarė. Rezoliucija yra ne įstatymas, gali rezoliucijos ir nevykdyti.

V.LAPĖ. Būtų galima ir taip daryti. Ši rezoliucija buvo parengta dar prie senosios vadovybės ir, žinoma, būtų galima jos neteikti. Bet aš neturiu tokios teisės, nes ji jau įregistruota, ir privalau ją komiteto vardu pateikti.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, rezoliucija yra pateikta. Mes turime dabar du kelius: arba ją iš karto priimti, manau, kad ir pranešėjas to kol kas nesiekia, arba ją redaguoti. Galėtume bendruoju sutarimu tai daryti ir toliau pasirinkti: ar sudarome specialią redakcinę komisiją pagal Statuto 185 straipsnį, ar einame jau buvusio precedento keliu – pavedame komitetui toliau redaguoti šią rezoliuciją, o frakcijos per savo narius komitete teikia siūlymus galutiniam tekstui.

L.Sabutis dėl motyvų.

L.SABUTIS. Labai trumpai dėl motyvų. Tie, kurie lankosi kaimo vietovėse, girdi nuolatinių priekaištų. Apskritai žmonės galbūt neatskiria ar specialiai neteigia, kad tai Seimo nepadaryta ar Vyriausybės. Vis dėlto visiems tai kelia rūpestį, nes neparengti teisės aktai stabdo kai kurių klausimų sprendimą, taip pat reikia suteikti tam tikras teisines galias ir atskiriems pareigūnams. Manau, čia paminėtos keturios pozicijos yra visiškai priimtinos. Tai, ką pasiūlė Seimo nariai, galima dar paredaguoti, ir dokumentas būtų visiškai geras naujajai Vyriausybei toliau vykdyti žemės reformą. Pritariu ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra prieštaraujančių. R.Smetona, užsiregistravęs pirmasis.

R.SMETONA. Žinoma, labai atsiprašau Kaimo reikalų komiteto pirmininko dėl savo negero įtarimo. Rezoliucijos tekstas man leidžia manyti, kad vis dėlto nuosavybės atkūrimo reikalai ir žemės reformos reikalai yra gerokai painiojami apskritai ir šioje rezoliucijoje taip pat. Manau, reikia juos kategoriškai atskirti. Manyčiau, kad reikia rezoliucijos, paraginimo ar strategijos plano žemės reformai vykdyti, bet jokiu būdu ne tokio teksto. Aš pasisakyčiau už šios rezoliucijos atmetimą, nepritarimą jai ir konceptualios esminės Seimo pozicijos žemės reformos klausimu parengimą.

PIRMININKAS. Kolegos, vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Kviečiu registruotis. Girdėjau du siūlymus: redaguoti rezoliucijos projektą ir atmesti rezoliucijos projektą. Bendro sutarimo negalėjome pasiekti, kviečiu registruotis. Galbūt balsavimas išspręs nuomonių skirtumo derinimo dalykus. Registruojamės, kolegos, tada balsuojame, ar pritarti šios rezoliucijos, tiksliau, ar redaguoti šios rezoliucijos projektą, ar jį atmesti. Gal sutariam, kad susilaikiusių neskaičiuosim.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Balsuojantys už manys, kad reikės redaguoti rezoliucijos projektą, balsuojantys prieš, kad šį projektą reikėtų atmesti. Pradedame balsuoti, kolegos.

Už tai, kad rezoliucija būtų redaguojama, – 40, už tai, kad rezoliucija būtų atmetama, – 8. Kolegos, toliau rezoliucija redaguojama. Ar būtų galima sutikti su siūlymu, kad Kaimo reikalų komitetas atliktų redakcinės komisijos darbus? Ne? Galim. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, yra prieštaraujančių, reikia balsuoti. Ar galime bendruoju sutarimu tartis ir dabar sudaryti redakcinę komisiją?

Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas, žinoma, visiškai teisus. Pagal Statuto 184 ir 185 straipsnius mums reikėtų elgtis, sudarant redakcinę komisiją. Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš taip pat siūlyčiau laikytis Statuto ir normaliai dirbti. Be viso to, reiškiu nepasitikėjimą, kad Kaimo reikalų komitetas vienas galėtų padaryti rezoliuciją, kuri būtų iš tiesų esmingai konceptuali, ir galėtų pasakyti tiksliai, ko mums reikia tuo klausimu. Ne kokiu nors kitu, o žemės reformos klausimu. Todėl prašyčiau, kad būtų įtraukti kiti komitetai, be to, galėtų dalyvauti žmonės, kurie tuo domisi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikėtų tartis dėl redakcinės komisijos. Joje pagal Seimo statuto 185 straipsnį turėtų būti ne daugiau kaip 9 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, iš kelių Seimo narių siūlytumėte sudaryti redakcinę komisiją? (Balsai salėje) Sudarant komisiją reikia laikytis proporcijų, gerbiamieji kolegos. Iš 9, iš 7, iš 5? Ar reikėtų balsuoti, kolegos? Sutariam, 7 Seimo nariai? (Balsai salėje) 9? Kolegos, 7 būtų vidurys, todėl nereikėtų balsuoti. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jeigu galima, aš siūlyčiau vis dėlto 9, nes dokumentas suteikia ir tam tikrą politinį krūvį. Todėl tegul būna platesnės nuomonės toje komisijoje atspindėtos, kad jos būtų suderintos ir čia, Seime, jau nereikėtų ginčytis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime balsuodami apsispręsti dėl 7 ar 9? Kolegos, kviečiu registruotis. (Balsai salėje) Ar bendruoju sutarimu 9? Ne. Girdžiu vieną prieštaraujantį, todėl neturiu kur dingti, kolegos. Balsuojantys už užsiregistravę palaikys siūlymą, kad redakcinę komisiją dėl šios rezoliucijos reikia sudaryti iš 7 Seimo narių. Balsuojantys prieš, gerbiamieji kolegos, palaikys siūlymą, kad redakcinę komisiją reikia sudaryti iš 9 Seimo narių. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Kolegos, balsuojame dėl to, kiek redakcinę komisiją turės sudaryti Seimo narių: “už” – 7, “prieš” – 9.

Už septynis – 29, už devynis – 19, taigi komisijoje bus 7 Seimo nariai. Kolegos, galime sutarti, kada bus svarstymo data. Ar galėtume sutikti, kad rezoliucijai reikia savaitės laiko, ar iki antradienio užtektų? (Balsai salėje)

Gerbiamasis kolega Pečeliūnai! “Jeigu nutarta rezoliucijos projektą redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datą, laiką, sudaro redakcinę komisiją” – Seimo statuto 185 straipsnis. Kolegos, ar galėtume antradienį ją svarstyti ir pavesti būsimai redakcinei komisijai iki antradienio pateikti jos tekstą? Iki antradienio, kolegos, bendruoju sutarimu. Iki ateinančio antradienio. Rezoliucijos tekstą suredaguoti, gerbiamasis kolega. Ar galime bendruoju sutarimu?.. (Balsai salėje) Iki ketvirtadienio? Kolegos, tapot labai jautrūs ir formalūs. (Balsai salėje) Gerbiamieji, A.Raškinis – dėl vedimo tvarkos. Prašom siūlyti iš karto narius į komisiją.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad čia yra kaip tik tas formalumas, kuris trukdo dirbti, juk ne politiniai klausimai čia sprendžiami, o specialieji. Ir visai natūralu būtų buvę jeigu Kaimo reikalų komitetas būtų tai sprendęs. Todėl siūlau pusę šių narių skirti iš Kaimo reikalų komiteto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi į redakcinę komisiją turėtų įeiti bent vienas projekto iniciatorių. V.Lapė, kadangi 7 Seimo nariai, tai 4 iš daugumos, dabar aš net nežinau, kur ji baigiasi ir kur ji prasideda, ir 3 iš opozicijos ir ne pozicijos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, V.Lapė siūlomas į redakcinę komisiją pagal Statutą. Toliau. Ką siūlo konservatoriai, krikščionys demokratai? Ką siūlo konservatoriai, gerbiamieji kolegos? Seimo narį V.Vilimą. Ir dar vieną. (Balsai salėje) J.Listavičių. Kolegos, suteikiu žodį Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes siūlome M.Pronckų.

PIRMININKAS. M.Pronckus. Krikščionys demokratai? (Balsai salėje) M.Šerienę. J.Olekas. Ką siūlo socialdemokratai?

J.OLEKAS. Siūlyčiau V.Andriukaitį.

PIRMININKAS. (Juokas) Centristai? Suteikiu žodį A.Čaplikui.

A.ČAPLIKAS. Poną R.Ozolą.

PIRMININKAS. R.Ozolą. 6 Seimo narius jau turime. Kolegos, ką dar siūlote? (Balsas salėje: S.Pečeliūną.)

PIRMININKAS. S.Pečeliūną. Kolegos, ar galėtume sutarti, kad tai yra baigtas sąrašas – 7 kolegos, kurie nagrinės šį projektą. Dėkoju, kolegos. Vadovauja turbūt V.Lapė. Ar galėtume sutarti? Ačiū. Ir kitam ketvirtadieniui – rezoliucijos projektas redakcinės komisijos vardu. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų bei valstybės pareigūnų (valstybės tarnautojų) darbo apmokėjimo” projektas Nr.P-1459(7) (priėmimas)

Gerbiamieji, rezervinis 2 klausimas. Atsiprašau, dar likęs 16 valandos darbotvarkės 5 klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų bei valstybės pareigūnų (valstybės tarnautojų) darbo apmokėjimo” projektas Nr.P-1459(7). Jis yra pateiktas. Nėra pataisų. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką L.Sabutį.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu buvo pateiktas 7 variantas, būtent atsižvelgiant į jūsų siūlymus, taip pat į komitetų gautas pastabas. Galiausiai, aš noriu tik priminti, buvo įregistruoti taip pat du projektai, socialdemokrato J.Dagio ir LDDP atstovės S.Burbienės, taip pat J.Razmos. Visa tai mes surašėm į vieną rezoliuciją, atsižvelgdami daugiau į tai… Kiek tai susiję su atlyginimų už darbą valstybės tarnyboje ir teisingumo sistemoje teisingumu, turi vis dėlto būti laikomasi panašių principų ir kriterijų.

Ši redakcija yra likusi tokia pat, kaip ir buvo svarstymo metu, jokių kitų pasiūlymų mes negavome, todėl manau, kad priėmę ją ir pasiuntę į Vyriausybę, išties kartu prisidėtume prie Valstybės tarnybos įstatymo svarstymo. Taip pat prašėme, kad būtų pateikti kiti įstatymų projektai arba bent jau sąrašas, arba bent sąranga tokio dokumento, kaip šie klausimai bus sprendžiami. Daugelis iš jums išdalytos informacijos žinote, kad iki šiol atlyginimo dydžiai, koeficientai nustatomi Vyriausybės nutarimais. Tai nėra gerai, todėl mes raginame, kad tai būtų padaryta įstatymais, parengtais Vyriausybės arba specialistų grupių, ir pateikta Seimui svarstyti. Kviečiu balsuoti už šią rezoliuciją.

PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų dėl šios rezoliucijos? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos pareigūnų atlyginimo dydžiai dar nėra grindžiami vienodais kriterijais ir principais. Pastarieji neužtikrina pagrįsto atlyginimų skirtumo tarp atskirų valstybės pareigūnų ar tarnautojų pareigybių kategorijų. Ypač tai pasakytina apie teisėjus, kai kurių kitų institucijų pareigūnų darbo apmokėjimą. Priimant Valstybės tarnybos įstatymą reikėtų ieškoti galimybės grįžti prie visų Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų, įskaitant teisėjus ir kitus, darbo apmokėjimo sistemos patikslinimo ir pašalinti esančias atlyginimų disproporcijas. Todėl pritariu Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Tada Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš taip pat siūlyčiau pritarti ir geresnių motyvų turbūt negalima rasti, kuriuos išsakė kolega gerbiamasis J.Listavičius. Iš tikrųjų buvo priimtas toks įstatymas, jis dar lyg ir yra, tik atidėtas jo galiojimas, bet Valstybės tarnybos įstatymas neapima visų tarnautojų, kurie iš valstybės biudžeto gauna atlyginimus, todėl reikalingas dar vienas įstatymas. Galbūt reikėtų susisteminti ir visų politikų įvairiais įstatymais reglamentuotus atlyginimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar belieka registruotis ir balsavimu apsispręsti, ar priimame šiandien Seimo rezoliuciją “Dėl Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų bei valstybės pareigūnų (valstybės tarnautojų) darbo apmokėjimo”. Registruojamės. Gaila, kad tik 39 Seimo nariai užsiregistravo. Kolegos, balsuojame dėl šios, ką tik pateiktos, dar kartą aptartos rezoliucijos. Kas ją paremtų, kolegos? Už – 38, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1810 (pateikimas). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1811 (pateikimas)

Gerbiamieji, dabar prašyčiau duoti sutikimą, kad galėtų būti pateikiami 12a, 12b ir 12c popietės klausimai. Tai paskutiniai pagrindinės darbotvarkės projektai ir dėl kitų darbų pranešėjai labai prašytų, kad jie galėtų būti dabar pateikiami. Dėkoju. Kviečiu į tribūną S.R.Petrikį, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoją. Jis pateikia P-1810 projektą – Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tai pagrindinis projektas ir toliau, kaip tarsitės su viceministru V.Požėra. Pone pranešėjau, kaip jūs matote lydinčiųjų projektų pateikimus? Ar jūs pateiksite visus trys?

S.R.PETRIKIS. Ne. Aš pateiksiu savo.

PIRMININKAS. Du.

S.R.PETRIKIS. Taip.

PIRMININKAS. Ir P-1811 projektą pateiks S.R.Petrikis – Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taigi, pone pranešėjau, trumpai, kokia šių projektų esmė.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, praėjusiais metais mes priėmėme Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimus. Tikslas buvo, kad tos bendrovės, kurios turi finansinių sunkumų galėtų kaip nors išeiti iš šios susidariusios situacijos, kad galėtų atsiskaityti už įsiskolinimus valstybės, savivaldybių biudžetams ar valstybinio socialinio draudimo fondui. Deja, pagal galiojančią teisinę reglamentaciją šis įstatymas veikia blogai, nes tos įmonės, kurios turi nuostolių, negali naudotis šiuo įstatymu. O to įstatymo esmė, pakeitimas ir buvo toks, kad tos įmonės, kurios šiandien dirba, moka einamuosius mokesčius, kurios moka atlyginimus, galėtų dirbti ir jos nebūtų žlugdomos. Tačiau jos turi dideles skolas, skolos kaip skolos, bet delspinigiai ir baudos, kurios paprastai būna didesnės už skolas, visiškai paralyžiuoja šių įmonių veiklą. Areštuojamas turtas, areštuojamos sąskaitos ir dirbanti įmonė iš tikrųjų atsiduria beviltiškoje situacijoje. Arba reikia skelbti bankrotą. Aišku, galbūt reikėtų skelbti bankrotą, bet tam reikia papildomų lėšų, papildomų fondų, ko, manau, šitokios prabangos mes sau leisti negalime, nes tada reikėtų kurti naujas darbo vietas, o naujų darbo vietų sukūrimas, kaip jūs puikiai žinote, kainuoja labai brangiai. Todėl siūloma padaryti pakeitimus, kad ir toms įmonėms, kurios turi nuostolių, būtų leidžiama atsiskaityti už skolas akcijomis. Ir kartu, jeigu ši įmonė gali šitaip padaryti, atleisti jas nuo delspinigių ir baudų, liktų tik skolos. Tokių įmonių Lietuvoje yra gana daug. Tokia situacija, kaip sakant, nei pakarti, nei paleisti, tęsiasi daug metų ir įmonių vadovai daug kartų kreipėsi į Ekonomikos komitetą prašydami padėti spręsti šią problemą. Tai yra be galo aktuali problema, susijusi su daugeliu įmonių, jose labai daug darbuotojų. Todėl šis projektas yra teikiamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir dėl lydinčiojo – Mokesčių administravimo įstatymo…

S.R.PETRIKIS. Analogiškai…

PIRMININKAS. Analogiška pataisa.

S.R.PETRIKIS. Pataisa, išeinanti iš to, jeigu įmonė, kaip minėjau, sugeba atsiskaityti už skolas, kad jai būtų nubraukti delspinigiai, baudos. Kaip minėjau, jos kai kada būna net didesnės už skolas.

PIRMININKAS. Dėkui.

S.R.PETRIKIS. Aišku, ta situacija yra tokia, kokia jinai yra. Mes šiandien galime ieškoti kaltų, bet mes niekada neturime užmiršti, kad tose įmonėse dirba žmonės, kad jie turi darbo vietas, kad jie gauna atlyginimus. Mes turime padaryti viską, kad šios įmonės nebūtų sužlugdytos.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau, keturi Seimo nariai nori jūsų paklausti. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 1811 projekto. Turint galimybę atsiskaityti už nepriemoką turtu ar akcijomis, kaip akcijos ar turtas būtų įvertinti ir kodėl vis dėlto esant tokiai lengvatai, galima sakyti, nemažėja nepriemoka valstybės biudžetui? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Reikėtų atsiskaityti rinkos kainomis. Ekspertai turėtų įvertinti tą turtą ir būtų įvertinama bei atsiskaitoma rinkos kainomis. Iš tikrųjų analogiški dalykai, skolų nubraukimas jau vieną kartą buvo daromas, kai kurių įmonių situacija dėl tų įstatymų buvo pagerinta, bet dar liko įmonių, kuriose šiandien yra tokia situacija. Aš kalbu apie tas įmones, kurios turi rinką, kurios moka einamuosius mokesčius, turi pakankamai geras technologijas ir kad tose rinkose galėtų išsilaikyti, aš nematau kito būdo, kaip toms įmonėms padėti išeiti iš tos situacijos. Priešingu atveju bankroto skelbimas gal ir būtų geras, bet jis yra labai pavojingas.

Dar viena svarbi priežastis. Šio įstatymo taikymas leistų išvalyti tų įmonių visą finansinę virtuvę ir būtų aišku, kokios yra skolos, kiek yra valstybės akcijų, būtų aišku, nes atėję investitoriai, kai pamato didžiules skolas, skolos kaip skolos, maždaug, aišku, pamato baudas ir delspinigius, jie nesutinka investuoti pinigų. Būtent čia būtų tam tikras aiškumas. Galbūt nėra labai gerai, yra tam tikras suvalstybinimas, reprivatizacija tam tikru būdu, bet būtų visiškai aiški tos įmonės finansinė būklė.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kaip tamsta, kaip Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, manote, jeigu tokį įstatymą, tokią pataisą Seimas priimtų, ką darytų kitos įmonės, ar jos mokėtų mokesčius, ar tos sąžiningos įmonės, kurios vargsta, moka skolindamosi iš bankų, ar jos tada dar turėtų kokį nors menką norą mokėti mokesčius?

S.R.PETRIKIS. Aš manyčiau, kad situacija yra tokia, kokia yra. Aišku, tos įmonės bus nepatenkintos, kad kažkam daromos nuolaidos.

Tai yra visiškai suprantama, kad toms įmonėms, kurios įsitvirtino rinkoje, yra pikta, kad kažkam bus nubraukti mokesčiai. Bet mes žiūrėkim iš kitos pozicijos: ką mes turim daryti su tom įmonėm? Kai aš nuvažiuoju, matau, jos dirba, negauna atlyginimų. Jeigu yra kitokių pasiūlymų, geresnių, tai juos siūlyčiau ir pateikti.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Ačiū, man jau atsakė.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Prašom pasakyti, vis dėlto labai daug yra įsiskolinimų “Sodrai”. Įsiskolinimai auga dar ir dėl to, kad daugelis įmonių nemoka laiku žmonėms atlyginimų. Jūs turbūt tai žinote. Jūs minėjote, kad tiktai tuo atveju, jeigu laiku atsiskaito su darbuotojais. Kaip jūs tada įstatymu apsaugosite, kad tikrai įmonės laiku atsiskaitinėtų su darbuotojais, laiku atsiskaitytų su “Sodra”, nes “Sodra” negali tokiu būdu sanuoti įmonių. Ji perima akcijas tų įmonių, kurios skendi skolose, tos akcijos paprastai yra bevertės, arba perima niekam nereikalingą turtą, o pinigų pensijoms mokėti neturi. Todėl mes susiduriame tikrai su labai didele problema, kad įmonių skolos persimeta į tokį socialinio draudimo fondą. Galbūt patiktų šiuo atveju įmonėms ir darbdaviams toks jūsų pasiūlymas, bet jis susilauks labai didelio ir biudžetų, ir fondų pasipriešinimo. Tai mano klausimas: kaip jūs apsaugosite darbuotojus ir kaip apsaugosite, kad “Sodrai” netektų auginti bevertį kapitalą ir neturėti pinigų mokėti pensijoms?

S.R.PETRIKIS. Na, iš tikrųjų šitas pateikiamas įstatymo projektas nežada jokių stebuklų. Aš manau, kad šitoje susidariusioje situacijoje jis yra, ko gero, geriausias sprendimas. Aišku, rinkos ekonomikos požiūriu su visom nemokiom įmonėm reikėtų padaryti taip, kaip padarė vakarų vokiečiai su Rytų Vokietijos įmonėmis – jas uždarė, joms neleido skolintis pinigų, išmokėjo pašalpas, žmones perkvalifikavo, bet tam reikia pinigų. Aš iš šitos situacijos nematau kitos geresnės išeities. Jeigu jūs galit pasiūlyti, mes tai apsvarstysim, tuos visus saugiklius sudėti galbūt reikia. Aišku, čia ne kiekvienai įmonei bus galima taikyti, bet būtent reikėtų įmones padalinti į dvi aiškias kategorijas – įmones, kurios šiandien dirba, kurios turi rinką ir moka einamuosius atlyginimus, ir įmones, kurios to negali, jas reikia iš tikrųjų padaryti… bankroto procedūrą, kad nebūtų skolinamasi, kad žmonės nebūtų mulkinami, negautų atlyginimų po pusę metų ar daugiau. Šitas procesas, deja, yra. Jis man taip pat nepatinka ir aš siūlau tokią išeitį. Jeigu kas nors turi geresnę išeitį, mielai aš ja pasinaudosiu. Čia yra, taip sakant, išeitis iš blogiausios situacijos, o ką gi daryti? Tokia padėtis, kai nieko nedaroma, priėmus šitą Akcinių įmonių įstatymą iš tikrųjų nevyksta procesas. Aš jums galiu pasakyti: atsiskaitymas turtu dar vyksta įmonėse, šis procesas vyksta, o kaip būtų galima skolas paversti akcijomis – nevyksta. Jis visiškai nevyksta. Įstatymas yra priimtas, jis yra nevisiškai gerai suformuluotas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, taigi du įstatymų projektai. Kokia jūsų nuomonė? Ar pritariame Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? D.Sadeikienei suteikiu žodį.

J.D.SADEIKIENĖ. Aš tai tikrai šiam projektui pritariu ir noriu kolegas pakviesti pritarti dėl tos priežasties, kad dabar labai daug įmonių vis dėlto yra tokiam vegetaciniam periode, kai ir gamyba negali gerai vystytis, ir žmonės negauna atlyginimų mėnesių mėnesiais. Nežiūrint to, kad tokios įmonės turi ir kontraktus, ir rinkas, ir gamina labai konkurencingą produkciją, aš manau, kad čia būtų įmonėms didelė pagalba. Aš taip pat, kaip ir pranešėjas, sakyčiau, kad tai ne visoms įmonėms turėtų būti, bet toms, kurios turi technologijas, turi kvalifikuotus darbuotojus, turi rinkas ir kurios gali iš šitos duobės išlipti. Tikrai pritariu ir labai prašau kitus pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nėra. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nemačiau. E.Kunevičienė nori prieštarauti. E.Kunevičienė – prieš.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima būti Seime vien tiktai lobistais. Reikia apie valstybę galvoti. Įmonė nuostolinga, ir tos nuostolingos įmonės akcijas turi perimti valstybė, net nekeičiant vadovo. Jeigu nurašomos skolos, iš karto valstybė turi žiūrėti, kaip nugyveno tą įmonę. Antras dalykas, juk tos skolos susidarė ne vien dėl pelno mokesčio. Jos daugiausia atsirado dėl to, kad iš žmonių išskaičiuoti mokesčiai, fizinių asmenų mokesčiai, nebuvo pervedami į biudžetą, įmonės naudojosi kaip apyvartinėmis lėšomis. Tai tie mokesčiai juk turi patekti į savivaldybių biudžetus. Iš ko dabartiniu metu susiformuos savivaldybių biudžetai, jeigu valstybė perims tas nuostolingas akcijas? Aš nesuprantu ekonominės logikos.

Antras dalykas, kaip mes tada, kokiomis akcijomis reikalausim iš sąžiningų mokesčių mokėtojų, jeigu jie kokią klaidelę padarė, juos bausti, bet jie moka mokesčius, jeigu kas treji metai mes leisim gyventi nemokančiam mokesčius… Neįmanoma taip.

PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti, kolege? Registruojamės, gerbiamieji. Registruojamės, ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1810. Turiu pasakyti, kad dar bus pateikiama ir šio straipsnio alternatyvi redakcija. Aš bent jau siūlyčiau dalykinėms diskusijoms komitetui palikti abu variantus. Bet čia yra mano nuomonė, kurią gali kai kas palaikyti spaudimu Seimo nariams. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Taigi Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar pritariam jam po pateikimo, kolegos? Kviečiu balsuoti.

Už – 23, prieš – 5, susilaikė 9. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektui pritariame. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir numatoma svarstyti data – birželio 29 d. Taip pat pritariame remdamiesi šiuo balsavimu Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1811. Tik Biudžeto ir finansų komitetas čia bus pagrindinis, Ekonomikos – papildomasis, o svarstysim tą pačią birželio 29 d. Dėkoju, kolegos.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1810A (pateikimas)

Kviečiu dabar į tribūną ūkio viceministrą poną V.Požėrą pateikti Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1810 alternatyvųjį. Taigi, kolegos, pritarę pirmiesiems projektams, gal pritarsime ir šiam. Prašom, pone viceministre, trumpai ir aiškiai.

V.POŽĖRA. Šiandien aš gal truputį kitaip, į klausimus gal daugiau atsakysiu. Situacija Lietuvoje yra tokia. Šiandien per 40% įmonių dirba nuostolingai. Tai yra labai daug įmonių. Kaip gerbiamoji E.Kunevičienė sakė, kad reikia keisti vadovus, tai vienas iš būdų yra pakeisti vadovus tose įmonėse per atsiskaitymą už skolas, kai valstybė perima akcijas ir daro įtaką tų įmonių veiklai.

Mes daug bendraujam su užsienio ekspertais. Ir šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad Bankroto įstatymas yra ne išeitis. Jau daug įmonių ir Amerikoje, ir Europoje suprato, t.y. daug valstybių Amerikoje ir Europoje suprato, kad bankrotas yra ne išeitis. Ir jeigu įmonę galima išgelbėti, jeigu ji turi produktą ir yra bet kokia galimybė, kad ji gali atsistoti ant kojų, tai reikia tai ir daryti. Šiandien pagal mūsų analizes mes turim informaciją, kartu tvarkom ir nuostolingai dirbančių įmonių apskaitą, šiandien iš tų 7 tūkst. įmonių, kur Statistikos departamentas fiksuoja, surenka ataskaitas, apie 40% įmonių dirba nuostolingai.

Šiandien, jeigu paimtume, pačios pagrindinės įmonės dirba nuostolingai. Jeigu nesuteiktume galimybės tai padaryti, šiandien reikėtų apie 800 įmonių leisti bankrutuoti. Kartu dalis žmonių (šiandien ten dirba apie 110 tūkst. žmonių) išeitų į gatves.

Aš noriu pasakyti, kaip tik pasiėmiau, kad pirmas kartas. Čia gerbiamas ponas S.P.Petrikis pasiūlė tą mechanizmą, kuris buvo daromas prieš tai. Tada pasinaudojo 378 įmonės. Buvo nurašyta 479 mln. delspinigių, įmonės nurašė 385 mln. skolų Galiu pasakyti, kad tai, kas buvo padaryta, nereiškia, kad įmonėms buvo kažkokia labdara ir t.t. Per tą laiką įmonės, kuriose susidarė skolos (tai bus 1993, 1994, 1995 metai), išmoko dirbti, išmoko ieškoti rinkų ir t.t. Iš karto viskas neatsiranda.

Galiu pasakyti, kokioms įmonėms buvo daroma, kaip šiandien jos gyvena. Jos gyvena, pavyzdžiui, “Liteksas” ir KVL, “Trinyčiai”, “Grigiškės”, “Vairas”, “Lelija”, “Dirbtinis pluoštas”, “Lietkabelis”, “Panevėžio linas”, “Panevėžio ekranas”... Taip pat iš to sąrašo galiu išvardyti įmones, kurioms nepasisekė ir jos bankrutavo. Tokios yra Kauno “Vilga”, “Nuklonas”, (…) ir kitos įmonės. Užsieni specialistai mano, jog įmones reikės gelbėti tiek kartų, kiek jas reikės gelbėti.

Ūkio ministerija teikia 45 straipsnio pakeitimus, kuriuose yra numatoma, kad įmonės iš pradžių sumažintų savo įstatinį kapitalą nuostolio dydžiu, o po to darytų emisiją ir atsiskaitytų už skolas akcijomis.

Tame įstatyme dar yra numatytas pagreitintas variantas. Įstatinio kapitalo mažinimas vyksta trumpiausiu laiku (6 mėn.). Tas terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių. Dar vienas dalykas yra tas, jog tame pačiame akcininkų susirinkime, kad nereikėtų kviesti kelis kartus (irgi sutaupoma laiko), galima priimti dėl įstatinio kapitalo mažinimo ir įstatinio kapitalo didinimo. Manome, kad priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nebus. Įmonės mokesčius… Čia eina fiksuotas laikas, t.y. iki kiekvienų metų sausio 1 dienos. Mokesčių inspekcija ir policija galės kontroliuoti, kad įmonės, nemokančios mokesčių, mokėtų juos.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Prašom. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis viceministre, ar jūs nemanote, kad šios pataisos kartais gali pareikalauti ir kitų įvairių variantų. Jų tikslas yra geras – padėti įmonėms, bet jeigu būtų panaudotas toks mechanizmas: akcininkų grupė nugyvena įmonę, turėdama tam tikrą akcijų paketą, toliau mažinamas akcinis kapitalas, kaip paprastai, proporcingai turimų akcijų skaičiui, taip atsikratoma smulkesnių akcininkų, na, po to vėl karuselė iš pradžios. Ar jūs nemanote, kad ir toks gali būti mechanizmas?

A.POŽĖRA. Žinoma, čia gali būti ir toks variantas, bet įstatymų negalima priimti vien nesąžiningiems darbdaviams. Reikia orientuotis į tą sluoksnį, kuris yra sąžiningas, kuris moka mokesčius ir t.t. Aš galiu pasakyti, kad šiandien yra tokia tendencija: jeigu įmonės, vadovas nemato, kaip jis galėtų išeiti iš kritinės padėtis, nėra jokių galimybių išeiti (aš galiu pasakyti, kad Finansų ministerija šiandien už paskolas dar skaičiuoja delspinigius po 0,5% kasdien, atsiprašau, kokia ekonomika gali tai ištraukti), jeigu vadovas nemato perspektyvos, kaip išeiti iš šios situacijos, tai jis daro kitaip – jis paprasčiausiai išplauna kapitalą, kuria užsienyje UAB, parduoda produkciją pigiau negu savikaina, po to tos UAB parduoda tą produkciją. Tokiais būdais šeimininkai stengiasi išsaugoti savo turtą.

Mes manome, kad vis dėlto reikia orientuotis į darbdavius ir sąžiningus šeimininkus, orientuotis į tokius, kurie to nedarys, ir suteikti jiems vilties, kad jie galėtų dirbti, kad galėtų išgelbėti mūsų ekonomiką.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis viceministre, iš jūsų žodžių, atrodo, galima sudaryti tokį vaizdą, kad dalis kaltės, jog įmonėse susidaro tokios skolos, yra ir valstybės, nes yra ydinga jos ekonominės ir finansinės, politikos taktika. Mano klausimas: kokį numatote kontrolės mechanizmą, kad priėmus įstatymą nevyktų tokie dalykai, kaip sakė gerbiamasis J.Valatka, arba nevyktų kai kurie kiti dalykai.

A.POŽĖRA. Prie Ūkio ministerijos yra sudaryta komisija atsiskaityti akcijomis ir turtu. Mes manome, kad vieną kartą reikia ryžtis ir padaryti tų įmonių atranką. Negalima leisti įmonėms toliau vegetuoti. Įmonėms (čia ir ponas S.R.Petrikis kalbėjo), kurios turi rinką ir produktą, kurios gali išgyventi, reikia padėti išgyventi. Įmonėms, kurios negali išgyventi, reikia leisti bankrutuoti.

Dar yra viena labai didelė situacija, kad yra pavojus, jog daug įmonių bankrutuotų. Jeigu šiandien paimtume Lietuvos kapitalą ir tai, kiek yra bankrutuojančių įmonių, t.y. dirbančių nuostolingai… Jeigu jos bankrutuotų, nebūtų kas perka tas įmones: įrengimus ir t.t. Pavyzdžiui, užsienio šalyse bankrutuoja iki 10% įmonių. Ten sveikas kapitalas labai gerai sutvarko tas įmones, t.y. jas adaptuoja. Ten nebūna labai aštrių socialinių ir kitokių situacijų. Pas mus labai pavojinga tai daryti, nes šiandien pagrindinė priežastis, kodėl negalima atsiskaityti su kreditoriais, su darbuotojais ir t.t., yra tai, kad nėra paklausos turtui, kuris yra bankrutuojančiose įmonėse. Šiandien yra 323 įmonės, kurios gali bankrutuoti, o turto jos turi beveik už milijoną. Įkaitų yra apie 190 mln. ir 700 mln. yra turto, kurį turėtų parduoti ir atsiskaityti su darbuotojais. O šiandien dar 56 mln. yra skolingi darbuotojams ir apie 6 mln. skolingi žemdirbiams.

Valstybė, sakote, yra kalta. Taip, yra ir valstybės kaltės. Valstybės kaltė yra ta, kad mes niekaip nesutariame ir su Finansų ministerija. Yra tokia situacija, pavyzdžiui, yra “Vilkma” – užsienio įmonė Ukmergėje, kuri siuva baltinius ir t.t…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau…

A.POŽĖRA. Mokesčių inspekcija po to gero įmonės darbo 3,5 metų atėjo, patikrino ir rado, kad kažkur kažkas nebuvo apskaičiuota prieš trejus metus, nebuvo apskaičiuoti mokesčiai. Suskaičiavo baudas, priskaičiavo delspinigius ir apskaičiavo 400 tūkst. litų baudos. Iš karto pastatė į (…), atvažiavo direktorius. Ką daryti: arba bankrotas, arba ką daryti? 300 žmonių dirba Ukmergėje, socialiai labai sunkiai…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, prašom konkrečiau atsakinėti. Jūs labai viršijate laiko limitą. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad yra didelė problema, kad iki šiol, pavyzdžiui, mažieji akcininkai nebuvo apsaugoti. Kiek kartų aš dėl jų esu kreipęsis, niekada nieko nebuvo padaryta. Taip pat nėra jokios kontrolės, kad turtas nebūtų išplautas. Yra daugybė pavyzdžių, kai direktoriai ir kiti valdytojai suorganizuoja dukterines firmas, perkelia ten kapitalą ir tada lieka lukštas. Todėl mano klausimas – ar bus apsaugota nuo to, kad tie, kurie priverčia bankrutuoti pačią firmą, paskui jos neperimtų. Ir dar. Jeigu jie priverčia ją bankrutuoti, kad jie būtų nubausti.

A.POŽĖRA. Į šitą klausimą man sunku atsakyti, nes yra teismai. Bankroto įstatymas tai numato. Jeigu yra tyčinis bankrotas, už tokius veiksmus galima patraukti atsakomybėn ir galima jį nuteisti.

F.PALUBINSKAS. Kas juos patrauks, ar tie mažieji akcininkai, kurie neturi pinigų?

A.POŽĖRA. Jeigu kalbame apie bankrotą, akcininkai… bankroto situacijoje jau nėra akcijų, yra kreditoriai. Ir į tą teismą gali patraukti pats administratorius, gali paduoti darbdavį, jeigu jis mato, kad yra padarytas tyčinis bankrotas ir padaryta žala įmonei.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas Seimo nario V.Lapės.

V.LAPĖ. Gerbiamasis viceministre, “Jonavos baldų” darbininkų prašymu teko keletą kartų ten lankytis. Žinoma, aš nesu didelis specialistas, bet kaip senam valdininkui pasižiūrėjus, kaip ten viskas daroma, man pasirodė, kad ten specialiai, sakyčiau, buvo vilkinamas šitas bankrotas, suformuota laikinoji administracija, turtas nešiojamas, grobstomas, visiems darbininkams antri metai mokami pinigai. Jeigu tada būtų buvę iškart paskelbtas bankrotas, ši įmonė turėjo ir rinką, ir įrengimus, netgi buvo pirkėjas, kuris būtų ją pirkęs. Šiandien ji yra privesta iki visiško, kaip čia pasakyti, sugriuvimo. Kodėl jūs vengiate tai daryti ir dar sakote, kad ją dar galima gaivinti? Ten negalima duoti nė vieno cento. Kaip jūs galėtumėte atsakyti į tai?

A.POŽĖRA. Gerbiamasis Lape, yra tos įmonės bankrotas, gaivinti bankrutavusios įmonės nėra reikalavo. Kita situacija. Sanuoti tas įmones bankroto procedūra numato, vadinasi, būtų galima tą įmonę sanuoti. Mes nesirengiame šios įmonės sanuoti. Tie, kurie galėjo dirbti, dirba “Jonavos balduose”, jūs gerai žinote, o tie, kurie negali dirbti, tie nedirba. Ten masinė gamyba… kur yra nupirkti įrengimai tų žmonių, kurie šiandien dirba su tomis įmonėmis, jie ten stovi niekam nereikalingi, įdėti pinigai. O masinei gamybai tokia apimtim, kaip anksčiau darė, dabar Lietuvoje baldų tikrai nebus gaminama. Aš jums irgi sakiau ir galiu garantuoti, kad tos įmonės, kurios dirba, jos dirbs. Yra kitas klausimas, kas bus toliau Jonavos baldų šeimininkas. O dirbančios įmonės niekas nesirengia žudyti. Įmonė buvo valdoma Konopliovo, dabar ten ponas Grakauskas tvarkosi su tomis įmonėmis, kurios yra likusios.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Klausimams laikas baigėsi. Kolegos, ar pritariam šiam pateiktam projektui, kaip ir kitiems? Pritariam po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. (Balsas salėje) Gerbiamoji kolege, kai mes bendruoju sutarimu sutarėme dėl pirmojo S.R.Petrikio – dėl Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pataisų, sutarėm bendruoju sutarimu, niekas neprieštaravo. Taip aš siūlau ir šį komitetą.

E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Balsuokit. Nei dėl pirmo, nei dėl antro nei Ekonomikos komitetas, nei Socialinių reikalų ir darbo komitetas negali būti pagrindinis komitetas. Čia yra valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto pinigai. 2 mlrd. yra nepriemokų į valstybės biudžetą. Ir jeigu dabar jūs taip lengvai tą viską spręsit, tuomet nereikalaukite iš finansų ministro valstybės ir savivaldybių biudžeto vykdymo. Jeigu net biudžetą liečiantys pinigai, nesumokėti mokesčiai, tai kur dės Finansų ministerija tas nuvertintas nuostolingų įmonių akcijas?! Ką, jūs juokaujat, atiduos pensininkui, atiduos mokytojui, atiduos gydytojui ar vaikui maitinti mokykloje atiduos tas nuvertintas akcijas? 2 mlrd. nepriemokos į biudžetą! Ir jeigu jūs nepaskirsite Biudžeto ir finansų komiteto pagrindiniu, tai jūs prisiimkite sau atsakomybę už biudžetą.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, man, kaip pirmininkui, būtų buvę labai miela, jei šiuos žodžius būčiau išgirdęs tuomet, kai aš klausiau dėl pirmojo projekto, kokiam komitetui turėtume skirti. S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Norėčiau patikslinti. Tų pinigų nėra. Jų niekad ir nebuvo.

PIRMININKAS. Dėl komiteto kalbam, gerbiamasis kolega!

S.R.PETRIKIS. Na, nežinau. Čia dėl komiteto gal nesvarbu. Bet tų pinigų nėra. Jie popieriniai pinigai. Jeigu jie yra biudžete, tai, atsiprašau, jų niekad jame ir nebus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, anksčiau buvo bendrasis sutarimas dėl šių projektų atidavimo Ekonomikos komitetui. Ar galėtų būti bendrasis sutarimas, kad mes Akcinių bendrovių įstatymo pataisų abu projektus atiduodam pagrindiniam – Biudžeto ir finansų komitetui? (Balsai salėje) Ne? Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir tada balsuosime, kolegos, dėl S.R.Petrikio pateikto Akcinio bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo pataisų ir Vyriausybės pateiktos Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų. Registruojamės. Dėl pagrindinio komiteto. Balsuojantys už palaikys siūlymą, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Balsuojantys prieš palaikys nuomonę, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Susilaikiusių neskaičiuosiu, gerbiamieji kolegos. Už – Ekonomikos komitetas, prieš – Biudžeto ir finansų komitetas. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už Ekonomikos komitetą – 13, už Biudžeto ir finansų komitetą – 24. Kolegos, taigi įstatymo projektų P-1810 ir P-1810A pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomi – Ekonomikos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėkoju, kolegos.

Ir 9 minučių pertrauka. Kolegos, ar darom, ar nedarom? Darom. (Šurmulys salėje) Ačiū. Kolegos, toliau dirbame 17.20 val. Kolegos, būkite punktualūs.

Pertrauka

Nutarimo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl R.Baumilo skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1813. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Čiučiulkos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1814. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl E.Laužiko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1815. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Masioko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1816. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl A.Norkūno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1817. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl A.Pikelio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1818. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl B.Pupkovo skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1819. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl A.Rakauskienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1820. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl J.Stripeikienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1821. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl A.Sirvydžio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1822. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl P.Žiemio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1823 (pateikimas)

PIRMININKAS. … dalyvaujantys mūsų posėdyje. Tęsiame savo darbą.

Kolegos, mes esame gavę Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. 11 teisėjų mūsų lėmimu turėtų tapti šios aukštos teisingumo institucijos nariais. Kolegos, turiu rūpesčių. Žvelgdamas į Statuto 200 straipsnį, be abejo, pirmiausia kviečiu į tribūną Prezidento patarėjos referentą poną V.Tiažkijų, kad jis pateiktų šį dekretą. Aš tikiuosi, kolegos, neprieštarausite, kad bus pateikiami visi kandidatai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Ačiū. Taigi, pone Prezidento patarėjos referente, prašom, žodis jums. Šiek tiek keista, kad ne A.Abramavičius tai atlieka, bet linkim ir jums sėkmės ir tikimės gero bendradarbiavimo su jumis, pone referente. Taigi žodis jums. Prezidento dekretas.

V.TIAŽKIJUS. Labai ačiū jums. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš labai jaudinuosi stovėdamas šioje tribūnoje. Ponas J.Beinortas mane pažįsta dar iš Aukščiausiosios Tarybos, mes kartu dirbome, dabar aš dirbu kitur, bet ne čia esmė. Jūs esate pavargę, kadangi karšta šiandien. Ką padarysi. Ne aš kaltas. Aš negaliu priimti įstatymo, kad būtų šalta. Taigi Prezidentas teikia vienuolika pretendentų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Jo dekreto Nr.457. Jūs turite visus aprašymus ir galite paklausti bet kurį pretendentą, aš tik galėčiau trumpai pateikti dekretą. Taigi Prezidentas teikia į Aukščiausiojo Teismo teisėjų postą R.Baumilą, V.Čiučiulką, E.Laužiką, V.Masioką, A.Norkūną, A.Pikelį, B.Pupkovą, A.Rakauskienę, J.Stripeikienę, A.Sirvydį, P.Žiemį. Tiek. Jūs turite visą informaciją ir, manyčiau, jeigu jūs turėtumėte klausimų, galėtumėte juos užduoti pretendentams. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone patarėjos referente. Gerbiamieji kolegos, dabar jau prasideda mūsų šiokie tokie vargai, nes pagal Statutą mes dabar turėtume kiekvienam kandidatui suteikti žodį iki 10 minučių ir kiekvienam kandidatui iki 15 minučių atsakyti į klausimus. Aš jūsų klausiu, kolegos, ar mes negalėtume šią klausinėjimo procedūrą atidėti frakcijoms? Ar dabar vis dėlto mėginame kalbėti su kiekvienu iš kandidatų? Ar galime tai, kolegos, laikyti mūsų bendruoju sutarimu? Dėkoju.

Gerbiamieji kandidatai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas L.Sabutis gina jūsų teises. Gal būtų norinčių pareikšti kokių svarbių minčių šia proga? Gal kas dabar norėtų stoti prieš Seimo teismą ir atsakyti į klausimus? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi bendrasis sutarimas rastas. Ponas V.Greičius, manau, sutars su Seimo kancleriu ir visos frakcijos joms pageidaujamu laiku galės visą šitą grupę kvalifikuotų teisininkų matyti frakcijose ir tada galbūt pasikalbėti plačiau. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, kandidatai. Tęsiame darbą toliau.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos 2001 metų pavasario sesijos surengimo Vilniuje” projektas Nr.P-1867 (pateikimas)

Jeigu aš dabar pamatyčiau A.Kubilių, o tai ir įvyko laimingo atsitiktinumo ar likimo dėka, tai mes dabar galėtume svarstyti septintąjį rezervinį klausimą Nr.P-1867 – Seimo nutarimo “Dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos 2001 metų pavasario sesijos surengimo Vilniuje” projektą. Šį nutarimą pateikia Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau trumpai pateikti jums Seimo nutarimo projektą, kuris yra susijęs su svarbiais mūsų valstybei reikalais, t.y. su integracijos į NATO organizaciją darbais. Kaip jūs žinote, mūsų delegacija NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, aktyviai dirbdama ir palaikoma svarbių šios organizacijos valstybių, tarp jų ir JAV delegacijos, pasiekė, kad 2001 metais šios svarbios organizacijos NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija pavasarį būtų surengta Vilniuje.

Šį pasiūlymą su džiaugsmu priėmė Seimo vadovybė, Seimo valdyba, manydama, kad tai iš tikrųjų labai svarbus renginys, manant apie tolesnius galimus NATO plėtros etapus. Pasirodo, kad iš tikrųjų net tada, dar šių metų pradžioje, nelabai žinodami apie numatomus kitus įvykius, mes tikrai priėmėme teisingą sprendimą. Kaip jūs žinote, prieš kelias savaites Vilniuje vykusioje konferencijoje ir po jos JAV valstybės departamento aukšti pareigūnai jau atvirai kalbėjo, kad 2002 metais gali prasidėti antrasis NATO plėtros etapas, ir Lietuva yra tarp pirmųjų kandidačių į šį naują plėtros etapą. Taigi mūsų labai svarbus strateginis tikslas – integracija į NATO – darosi vis aiškesnis.

Aš tikiuosi, kad daugeliui teko susipažinti su JAV tam tikrų institucijų parengta studija apie Šiaurės rytų Europos saugumo stiprinimą, kuriame taip pat yra kalbama apie galimą Lietuvos pakvietimą į NATO organizaciją kitame NATO plėtros etape. Todėl iš tikrųjų mums būtų labai svarbu, kad NATO Parlamentinė Asamblėja 2001 metų pavasarį įvyktų Vilniuje ir įvyktų deramai tam pasirengus.

Seimo valdyba sudarė šios sesijos organizacinį komitetą, kaip paprastai yra daroma. Šiuo metu tam komitetui tenka vadovauti man ir taip, kaip nurodė Seimo valdyba, organizacinis komitetas atliko pradinį darbą. Buvo paskaičiuota, kiek lėšų reikės tokiam renginiui organizuoti. Kadangi pasirodė, kad tų lėšų prireiks pakankamai daug, mes nutarėme, kad reikia kreiptis į Seimą, kad Seimas taip pat aprobuotų šio renginio organizavimą.

Noriu pasakyti, kad tai yra ne tik svarbus, bet ir didelis renginys. Tai yra tam tikra prasme unikalus renginys – Lietuvoje dar nėra buvę tokio politinio renginio, kuriame dalyvautų nuo 600 iki 800 užsienio svečių. Taigi yra problemų ir kur tokį renginį surengti, taip pat visiškai buitinė problema – kur svečius apgyvendinti. Mes kartu su NATO Parlamentinės Asamblėjos sekretoriatu išnagrinėjome įvairias galimybes, ir NATO Parlamentinės Asamblėjos sekretoriato manymu, tarptautinius standartus atitiktų sesijos organizavimas “Litexpo” parodų rūmuose, šiek tiek pakeitus jų vidaus įrangą. Mes susisiekėme su Vilniuje esančių įvairių viešbučių savininkais ir valdytojais. Manoma, kad 2001 metais viešbučių problema bus išspręsta.

Taigi jums yra pateikiamas nutarimo projektas, kuriuo yra siūloma patvirtinti tai, kad Seimas yra pasirengęs organizuoti (tai, be abejo, organizuos ne tik Seimas, bet visa valstybė) šią Parlamentinę Asamblėją. Taip pat yra siūloma patvirtinti, kad organizacinis komitetas turėtų šį darbą toliau organizuoti. Be to, siūloma kreiptis į Vyriausybę, kad 2000 ir 2001 metų valstybės biudžete būtų numatytos lėšos, reikalingos šiai sesijai organizuoti.

Be abejo, pats jautriausias klausimas, aš tai visiškai suprantu, yra lėšų klausimas. Mes, kartu dirbdami su NATO Parlamentinės Asamblėjos sekretoriatu ir studijuodami jų pateiktus reikalavimus, ko reikia tokią sesiją organizuojant, suskaičiavome, kiek mums reikės lėšų. Be abejo, lėšų reikia tikrai nemažai, dar sykį noriu pakartoti, todėl, kad Lietuvoje tokie renginiai nebuvo organizuojami. Mums reikia įsigyti pakankamai daug ir naujos elektroninės įrangos, įrangos pačiai sesijai organizuoti, t.y. mikrofonų ir visos įgarsinimo sistemos, vertimų sistemos ir visos kitos įrangos, kurią kitos šalys turi jau veikiančiuose kongresų pastatuose. Taigi mes ne tik organizuojame sesiją, bet mes ir turime sukaupti lėšų ir investuoti į tokių renginių organizavimą. Manau, kad šis renginys, nors ir pirmas, bet tikrai ne paskutinis Lietuvoje. Į jį rinksis tokie dideli skaičiai užsienio svečių politikų, todėl ši investicija, manau, tikrai yra nevienkartinė, o įsigyta įranga galės būti naudojama ir kitiems tikslams. Taigi tam, kad įsigytume tokią įrangą, kuri būtų naudojama ne vieną kartą, reikia išleisti apie 4,2 mln. Lt, o tam, kad galėtume surengti sesiją taip, kaip numato tarptautiniai reikalavimai, dar papildomai reikia išleisti 2,6 mln. Lt. Taigi iš viso sesijos surengimas kainuotų apie 6,9 mln. Lt. Bet dar sykį noriu pakartoti, kad iš jų 4,2 yra investicijos į įvairią įrangą, kuri po to galėtų būti naudojama ir kituose renginiuose arba kitiems įvairiems tikslams.

Tai štai toks yra siūlymas šiandien Seimui nutarimu patvirtinti šiuos mūsų jau atliktus darbus ir pasiūlyti Vyriausybei imtis atitinkamų darbų, numatant ir kitų metų biudžetuose, t.y. kitų ir dar kitų metų biudžetuose, tam tikras išlaidas. Na, baigdamas norėčiau pasiūlyti, kad šį nutarimą apsvarstytų ir Užsienio reikalų komitetas, ir Nacionalinio saugumo komitetas, ir Biudžeto bei finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Septyni Seimo nariai nori klausti. 10 minučių, gerbiamieji kolegos, klausimams. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti pranešėjo. Iš tikrųjų, man atrodo, visi suprantame, kad nemaža garbė ir didis įvykis yra tokio renginio surengimas. Manau, tas renginys turi tą tikslą, kurį jūs ir minėjot, kad tai yra mūsų žengimas į tą organizaciją, kuri sutiko rengti sesiją mūsų krašte. Ar negalėtume siūlyti, jeigu mes priimsim rezoliucijoje tą nuorodą, kad šios lėšos, kurios būtų skiriamos tam renginiui surengti, nebūtų vėl atskiros pajamos ar iš rezervų, ar vėl iš ko nors, iš ko mes turėtume imti, bet tiesiog jos galėtų būti dalis to didėjančio biudžeto, dėl kurio mes jau esam balsavę Seime, kad reikia jį padidinti iki 2% bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai? Tai iš tikrųjų būtų tikslinės ir aiškios lėšos. Tada nereikėtų ieškoti papildomų lėšų ir vėl kelti čia dideles aistras.

A.KUBILIUS. Tai aš dėl to per daug tikrai nenorėčiau diskutuoti. Čia, be abejo, Seimui reikia spręsti, bet spręsti svarstant kitų metų ir dar kitų metų biudžetą. Šiuo atveju mes norėtume tiesiog patvirtinti, kad mes tokią sesiją organizuojam, kad yra tokia programa, yra maždaug šiuo metu toks lėšų poreikis. Bet dar sykį kartoju, kad ne šiems metams, o dar kitiems dvejiem metams. O kaip jos bus, kurioje eilutėje, nesvarbu. Svarbu, kad jos būtų, kad būtų įsigyta ta reikalinga įranga, įsigyta taupiai, o po to ji būtų efektyviai naudojama.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Neturiu klausimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pas mane pusantro klausimo tada…

PIRMININKAS. Aš turiu pusantro klausimo.

J.LISTAVIČIUS. Ar vis dėlto nereikėtų 3 straipsnio šiek tiek patikslinti ir konkretizuoti? Būtent siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybės biudžete numatyti išlaidas pagal išlaidų sąmatą 2000 metams 3 mln. 116 tūkst. Lt, o 2001 metams – 2 mln. 181 tūkst. Lt. Toliau pagal tekstą. Ir antro pusė, tai Prezidento susitikimui organizuoti aparatūrai buvo taip pat išleistos nemažos sumos, lyg ir buvo kalbama, kad ji taip pat turėtų kur nors būti naudojama. Kažin kur ta aparatūra ir ar čia nebūtų galima jos panaudoti? Ačiū.

A.KUBILIUS. Na, aš visiškai pritariu dėl jūsų pirmojo klausimo kitaip formuluoti 3 straipsnį, t.y. kad tikrai būtų čia aiškiai pasakyta, kad biudžete reikia numatyti. O dėl įrangos, tai aš turiu pasakyti, kad iš tikrųjų šiuo metu Seimas yra vienintelė institucija, kuri turi padorią įrangą pakankamai dideliam skaičiui vertimų atlikti, bet ir tai yra per mažai tam, ką mes planuojame. Reikia dar tiek pat įsigyti, jeigu ne daugiau. Dėl Prezidentų konferencijos, aš, tiesą sakant, nevisiškai žinau, kokia ten buvo perkama įranga, bet kiek žinau, ir ten taip pat buvo naudojama įranga iš Seimo, ir tam renginiui buvo papildomai perkama. Dar sykį noriu pakartoti, kad ta įranga šiuo metu Seimas disponuoja, bet jos yra tikrai per mažai. Jau ką ką, bet Seimo įrangą mes gerai žinom, žinom, kad Lietuvoje niekas daugiau tos įrangos neturi.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Prašom pasakyti, turint omeny, kad tai 2001 metai, ar finansinės sąlygos dabar jau apibrėžtos visiškai aiškiai, ar dar, artėjant Asamblėjai, galima bus patikslinti finansine sąlygas? Turint omeny, kad iki 2001 metų nėra garantijų, kad Lietuva taps NATO nare, tai šalims, kurios tuo tarpu dalyvauja partnerystės programoje, yra kandidatės, ar nėra praktikuojamas finansavimas iš paties NATO lėšų ar kokių nors NATO programų, turint omeny, kad egzistuoja daugelis programų, bent jau konferencijoms, tyrimams ir t.t., kurios turi lėšų, kad renginius aprūpintų finansiškai? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš tikrai manau, kad iki 2001 metų Lietuva tikrai netaps NATO nare. Dėl lėšų paieškų iš pačių įvairiausių šaltinių ir visų kitų resursų ieškojimo, kokie tik galimi. Pavyzdžiui, mes ir organizaciniam komitete kalbėjom, ir čia rašom, kad iš tikrųjų mes stengsimės surinkti resursus, fizinius resursus, ir visų kitų Lietuvos žinybų, sakysim, iš ministerijų transportą ir t.t. Dėl finansavimo. Be abejo, mes bandysim ieškoti ir toje pačioje NATO organizacijoje, tačiau aš iki šiol negirdėjau, kad jie būtų finansavę tokius renginius. Bet kuriuo atveju mes tikrai bandysim ieškoti.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, Biudžeto ir finansų komitetas labai jau mėgsta mažinti tas sąmatas. Kaip jūs manot, jeigu per pusę sumažintume tą sąmatą, ar vis tiek organizuotumėt Asamblėją?

A.KUBILIUS. Na, jeigu jūs pasiūlytumėt NATO Parlamentinės Asamblėjos Sekretoriatui sumažinti per pusę dalyvių skaičių, tai tada, be abejo, mes galėtume organizuoti, arba, pavyzdžiui, įrodytumėt, kad yra kai kurių išlaidų ir kad mes tikrai nesam jas išmanantys specialistai. Mes pasikvietėm Apsaugos departamentą ir parodėm jiems, kokie yra reikalavimai apsaugai, jie parodė, kokią jie turi įrangą ir ko jiems dar papildomai reikia. Tos įrangos jiems reikia per pusantro milijono. Tai jeigu kas nors įrodys, kad tos įrangos nereikia, tai mes tikrai nesipriešinsim. Bet šiuo atveju, aš dar sykį noriu pakartoti, mes manom, kai mes paprašysim Vyriausybės, kad jinai tai numatytų biudžete, tai Vyriausybė (mes jau žiūrėjom, kokios reikia įrangos) taip pat galėtų pasižiūrėti, ar, sakysim, vienos, ar kitos įrangos tikrai reikia. Šiuo atveju manau, kad galima mažinti, galbūt atsiras ir papildomų išlaidų, nes iš tikrųjų mes planuojam dabar dvejiems metams į priekį programą ir sunku viską tiksliai numatyti. Bet kuriuo atveju tos išlaidos, iš tikrųjų mes labai atidžiai žiūrėjom ir stengėmės viską mažinti, ką galėjome, tikrai nėra kaip nors padidintos. Kadangi čia daugiausia išlaidų yra įrangai, o įranga yra perkama pasaulinėmis kainomis, tai tos išlaidos visiškai atitinka kitose valstybėse organizuotų analogiškų sesijų išlaidas. Todėl aš abejoju, ar pavyktų organizuoti deramai šią sesiją, svarbų renginį, jeigu mes nutartume, kad reikia taupyti labai drastiškai šiuo atveju lėšas. Galbūt mes rastume galimybę kokias kitas sutaupyti lėšas, bet ne šio renginio.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Jau mano klausimą paklausė. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas, paskutinis klausėjas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, tema iš tikro yra, matyt, rūpinti visiems, ir iš vienos, ir iš kitos pusės, bet, kaip matot, iš esmės vienu kampu – dėl lėšų. Taigi mano klausimas irgi tuo pačiu kampu, ta pačia tema. Ar negalima šio renginio mastų sumažinti, tada galbūt reikėtų mažiau ir pinigų? Sakysim, ne tiek dienų, kiek yra sumanyta, o šiek tiek trumpiau.

A.KUBILIUS. Ne, matot, turiu pasakyti, kad čia yra, bent man nėra tekę matyti, aš, tiesą sakant, ne tiek daug tų renginių esu organizavęs, bet šioje vietoje jau mes galime pamatyti aiškiai, kas tai yra NATO standartai. Kai labai aiškiai yra iš anksto atsiunčiamas vadinamasis memorandumas, kuriame yra parašyta, kokios turi būti sąlygos: kiek yra žmonių, kiek atvyks žmonių, kokios turi būti patalpos, kokia turi būti įranga. Arba jūs tą padarote, arba renginys vyks kitur. Norinčių rengti tokį renginį, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, yra labai daug.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Ar pritariame nutarimo projektui, kolegos? Pritariame.

A.KUBILIUS. Aš siūliau…

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo pritariame nutarimo projektui Nr.P-1867. Kokius komitetus, pone pranešėjau, siūlote?

A.KUBILIUS. Kadangi pagrindinis klausimas, be abejo, yra biudžeto, todėl siūlau pagrindinį komitetą Biudžeto ir finansų komitetą, o papildomus – Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos. Siūlyčiau ilgai neatidėliojant gal per dvi savaites tęsti toliau svarstymą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl integracijos į NATO rėmimo komisijos sudarymo” projektas Nr.P-1866 (pateikimas)

PIRMININKAS. Kada galėtumėte svarstyti? Per dvi savaites. Birželio 22 d. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, A.Kubilius pateiks dar vieną Seimo nutarimo “Dėl integracijos į NATO rėmimo komisijos sudarymo” projektą Nr.P-1866. Jis bus iniciatorės R.Juknevičienės vaidmeny. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Taip, mane kolegė R.Juknevičienė paprašė pateikti šį nutarimo projektą. Jis yra labai trumpas, paprastas ir aiškus. Aš minėjau, kad pastaruoju metu, ypač pastaruoju metu, paaiškėjo, kad mūsų integracijos į NATO perspektyvos yra pakankamai artimos. Mes turėtume imtis Seime visų veiksmų, kurie užtikrintų, kad ir Seimas būtų pasirengęs šiai integracijai.

Noriu priminti, kad visai neseniai Vyriausybė sudarė integracijos į NATO komitetą, kuris koordinuoja Vyriausybės atskirų institucijų veiklą. Mes galėtume sudaryti analogišką integracijos į NATO reikalų ar rėmimo komisiją, nes šiuo metu integracijos į NATO reikalai yra pasiskirstę į keletą komitetų. Tai yra Užsienio reikalų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, daug dirba delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje, daug dirba delegacija Vakarų Europos Sąjungoje. Mums atrodo, kad remiantis Statutu būtų galima sudaryti visoms frakcijoms atstovaujančią komisiją, kurioje galėtų koncentruotis darbai, susiję su integracija į NATO.

Analogiškai veikia Europos reikalų komitetas, kuriame taip pat yra atstovaujama ir svarbiausiems komitetams, ir visoms didžiosioms frakcijoms, ir kur galima iš tikrųjų apibendrintai apžvelgti integracijos į Europos Sąjungą reikalus, kontroliuoti Vyriausybę, ją kritikuoti, jeigu kas nors nevyksta, ir stengtis Seime spręsti efektyviai tuos reikalus, kurie yra susiję su integracijos dalykas. Todėl yra siūlymas sudaryti tokią komisiją, kuri galėtų nuolat rūpintis integracijos į NATO reikalais, ir siūlyti jai kiek galima greičiau pradėti efektyviai dirbti.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Listavičius norėtų pasitikslinti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų atsisakyti žodžių “parlamentinės kontrolės stiprinimo”? Nes tai visų Seimo narių pareiga, o ne tik išrinktųjų. Čia buvo ir speciali komisija parlamentinės kontrolės stiprinimui. Gal mes neturėtume žaisti parlamentine kontrole, o ją tiesiog vykdyti. Ačiū.

A.KUBILIUS. Šiuo atveju mes kalbame apie labai konkrečią parlamentinę kontrolę. Gal čia nėra tai pasakyta. Bet būtent Vyriausybės darbų integracijos į NATO srityje parlamentinę kontrolę, labai konkrečios srities parlamentinę kontrolę. Manau, kad šios komisijos viena iš pagrindinių funkcijų būtų visą laiką Vyriausybę raginti dirbti efektyviau, žiūrėti, kaip yra vykdomi Vyriausybės planai ir pan. Aš nesiūlyčiau iš karto atsisakyti, bet tai nekeičia reikalo esmės, nes Seimo statute yra nurodyta, kad komitetai ir komisijos vykdo parlamentinę kontrolę.

PIRMININKAS. Dėkui. Visi klausimai. Kolegos, ar pritariame nutarimo projektui? Pritariame. Svarstysime birželio 22 dieną. Iki to laiko komitetai ir frakcijos susitars, kas turėtų būti tie 14 mūsų, kurie dalyvautų šios komisijos darbe. Taigi pritariame pateiktam nutarimo projektui Nr.P-1866.

Savaitės (nuo 1999 06 14) darbotvarkės projektas

Jeigu jau tarp mūsų yra A.Kubilius, gal jis sutiktų pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Kitos savaitės darbotvarkė, kolegos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kitos savaitės darbai. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad yra siūloma Seimui susirinkti į neeilinį plenarinį posėdį ir paminėti Gedulo ir Vilties dieną, prisimenant, kad šie metai yra didžiosios tremties metai. Todėl pirmadienį nuo 11 iki 12 valandos būtų rengiamas neeilinis posėdis. Jums yra nurodyta darbotvarkėje kas darytų pranešimus, o po to yra visa programa Vilniaus mieste ir visoje Lietuvoje renginių, kuriais yra tradiciškai paminima ši liūdna diena – liūdna ir vilties diena.

Antradienį, kaip jūs žinote, kaip jau buvo Seimo nutarta, Seimas turi vykdyti savo prievolę ir spręsti klausimą dėl Seimo nario Audriaus Butkevičiaus mandato panaikinimo. Visa procedūra yra aprašyta Seimo statute. Tai užima gana daug laiko. Todėl visas rytinis posėdis yra skiriamas šiam klausimui. Jeigu rytinio posėdžio metu bus baigtos visos procedūros, jeigu jos nebus baigtos, tai jos tęsis po pietų, tačiau jeigu užtektų taip, kaip yra planuojama nuo 10 iki 14 valandos visiems svarstymams ir debatams, tai siūloma balsavimą surengti 15.30 val., nes daug Seimo narių kreipėsi klausdami, kaip jiems elgtis, nes daugelis norėtų 15 dieną iš ryto dalyvauti Kaune S.Lozoraičio palaikų perlaidojimo ceremonijoje. Mes į tai atsižvelgėme, pažiūrėjome, kada yra visa ceremonija, manome, kad Seimo nariai 15.30 val. jau bus spėję grįžti į Vilnių.

Toliau, yra daug įstatymų, kurių yra svarstymas arba jau priėmimas. Kadangi artėja sesijos pabaiga, tai įstatymų skaičius šiek tiek didesnis. Norėtųsi užbaigti daugelį darbų. Yra keleto įstatymų pateikimas. Antradienį – tiek.

Ketvirtadienį aš neturiu ką ir pridurti. Yra keleto įstatymų svarstymas arba priėmimas. Mes turėtume apsispręsti dėl teisėjų. Po pietų – opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė. Jau susiklostė tradicija, kad opozicinės frakcijos didesnę savo darbotvarkės laiko dalį nori paprastai skirti kokiai nors diskusijai. Jums yra išdalyta frakcijos seniūno A.Sakalo pasirašytas socialdemokratų darbotvarkės sąrašas. Čia taip pat yra, kaip jau minėjau, numatyta diskusija, kurios tema – dėl būtiniausių mitybos produktų valstybinės kainodaros politikos, jų rinkos apsaugos ir vartotojų teisių gynimo. Štai tokia būtų kita savaitė.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prašom klausti ir siūlyti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Audito įstatymo. Čia lyg ir pusantro būtų prašymo. Pirmiausia gal būtų galima ne mažiau kaip padvigubinti laiką, nes mes turbūt taip visą mėnesį priiminėsime ir neužbaigsime. Antra vertus, gal būtų galimybė šiek tiek anksčiau. Ačiū.

A.KUBILIUS. Turbūt mes jį galime sukeisti su pirmaisiais įstatymais… Bet čia visi iki tol yra priimami. Na, mes pasižiūrėsime, gal ką nors bus galima pakeisti. Šiaip jau nėra lengva. Dėl laiko bandysime ieškoti galimybių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, turbūt čia per skubėjimą įsivėlė nesusipratimas. Kaip prisimenate, buvome sutarę kuo skubiau įtraukti į darbotvarkę nutarimo dėl specialiosios komisijos smurto, erotikos klausimams… Buvo sutarta, bet čia nėra. Aš galėčiau prašyti, kad į ateinančios savaitės darbotvarkę būtų įtraukta, nes dar kitą savaitę teks dalyvauti Strasbūre Europos Tarybos sesijoje. Tas klausimas neilgas, tikiuosi, kad galbūt pavyks jį įtraukti.

A.KUBILIUS. Gerai, rasim laiko galbūt ketvirtadienį arba antradienį. Jis yra įregistruotas? Gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, aš ne dėl kitos, bet dar dėl kitos savaitės. Pagal darbotvarkę mes tris savaites dirbam, vieną lyg ir dirbam su rinkėjais. Kaip bus šį mėnesį, ar bus kaip praeitą mėnesį, ar bus pagal darbotvarkę?

A.KUBILIUS. Na, man sunku dabar atsakyti, aš jums galėčiau atsakyti kitos savaitės pradžioje. Tačiau mes labai norėtume baigti sesiją liepos pradžioje. Todėl matant, kiek mes turime nebaigtų darbų, norėtųsi tuos darbus baigti. Bet šiandien tikrai negaliu pasakyti, kitą antradienį žinosim tiksliau.

PIRMININKAS. Vilčių maža važiuoti pas rinkėjus. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju už galimybę paklausti, tačiau ar jūs nebandėte susitarti su sukalbamais žmonėmis – socialdemokratais? Šiaip yra labai daug įstatymų tokių smulkių pataisymų, o gal būtų galima iš esmės pasvarstyti vieną kokį nors, sakysim, ir iš mūsų Europos komiteto siūlytų prioritetinių įstatymų, kurie iš tikrųjų laukia ir nesulaikė eilės per tą laiką.

A.KUBILIUS. Man sunku būtų ką nors pasakyti. Socialdemokratai turi visišką teisę į savo darbotvarkę, daug mažiau galimybių jie turi laisvą savaitę, todėl aš nieko negaliu pasakyti.

L.SABUTIS. Reikia tartis.

A.KUBILIUS. Tartis galima Seniūnų sueigoje. Aš siūlau tai padaryti artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimai baigti, siūlymai baigti. Aš noriu pasakyti, kad šiandien Seimas apsisprendė į kitą ketvirtadienį nukelti Seimo rezoliucijos “Dėl žemės reformos” projekto svarstymą ir priėmimą.

A.KUBILIUS. Jinai, man atrodo, yra (…) redakcinėje darbo grupėje. Jeigu įrašėt, tai labai džiaugiuosi.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar pritariame kitos savaitės darbotvarkei? Dėkui.

Dėl vedimo tvarkos J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš dar kartą galiu patvirtinti gerbiamajam L.Sabučiui, kad socialdemokratai iš tikrųjų yra tie žmonės, su kuriais galima susitarti, ir tai yra įvykę, mes praeitoje sesijoje atidėjome vieną socialdemokratų darbotvarkę tikėdamiesi, kad valdančioji dauguma nepamirš, ir kitoje sesijoje mes galėsime turėti dvi. Deja, šioje neturėjome, tad tikėkimės, kad skola – ne “rona”, ir rudens sesijoje mes dar pasikalbėsime.

L.SABUTIS. Atiduosim po Seimo rinkimų.

Lietuvos Respublikos darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-366 (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rezervinis 2 klausimas, dar turimos 5 minutės, – Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas Nr.P-366. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę B.Visokavičienę. Pagrindinio komiteto išvada.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Darbo ginčų įstatymo projektą. Komiteto siūlymas yra atmesti įstatymo projektą dėl tokių priežasčių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra sudaryta darbo grupė, kuri parengė Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektą, kuris sujungė ir šio, svarstyto, ir dabar svarstomo įstatymo projektą – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos profesinių sąjungų centro parengtų įstatymo projektų variantus.

Šitas svarstomas įstatymo projektas, žinoma, neišsprendžia visų darbo ginčų problemų. Vyriausybės parengtame projekte yra atsakoma į gerokai daugiau klausimų. Juo labiau kad įstatymo projekte yra numatyta, kad darbo ginčus nagrinėja ir profesinės sąjungos. Dėl to darbo ginčų nagrinėjimas galėtų labai sulėtėti. Profesinių sąjungų sprendimai negali būti privalomi darbdaviams. Darbo ginčus turėtų nagrinėti teismai, nes darbo ginčus apsprendžia daugelis teisės aktų ir kaip tie teisės aktai yra įgyvendinami. Todėl ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadoje yra nuspręsta šiam projektui nepritarti, atmesti. O artimiausiu metu mes svarstysime Vyriausybės parengtą projektą, kuriame numatyta, kad darbo ginčus turėtų nagrinėti specializuoti darbo teismai, kad būtų greičiau atliekamos visos procedūros. Taip pat yra viskas sureguliuota ir juridinės teisės požiūriu, jis yra kur kas išsamesnis ir geresnės kokybės. Todėl mes manome, kad netikslinga dabar būtų paleisti į gyvenimą nevisiškai išsamų ir ne į visas problemas atsakantį įstatymo projektą. Prašau pritarti komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindiniame projekte nebuvo balsuojančių prieš dėl šito sprendimo. Mums reikėtų iš karto pagal Seimo statutą dabar balsuoti ir apsispręsti, ar atmetam, ar ne. Žiūriu į iniciatorių, suteikčiau jam žodį per vidurinį mikrofoną. Jeigu jūs sutinkate su tokia išvada, iš karto balsuojame be didelių diskusijų.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dalyvavau komitete, kai buvo svarstomas šis klausimas – Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projektas. Aš labai apgailestauju, kad šis įstatymo projektas yra 1997 m. balandžio 3 dienos. Yra sudaryta komisija prie Vyriausybės. Ji aktyviai dirbo pusantrų metų, tačiau niekaip to įstatymo negalime pateikti Seimui. Na, Seime, kaip žinote, padarytos Seimo statuto pataisos, ir faktiškai šiuo metu komiteto reikalavimai yra tokie, kaip to reikalauja šiuo metu galiojantis Seimo statutas, kad įstatymą turi teikti komitetas. Nors šiuo metu yra komisijos parengtas Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo projekto 5 variantas, tačiau dar galutinai nėra Teisingumo ministerijos palaiminimo dėl darbo teismų. Aš sutinku, kad komitetas imtųsi atsakomybės, tačiau norėčiau, kad ar protokoliškai būtų įrašyta Seime, kad šiais metais priimtume tą įstatymą, nes tikrai darbininkai labai laukia to įstatymo.

PIRMININKAS. Žiūriu į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirkininkę. Jeigu tas projektas yra parengtas ir jeigu trūksta tiktai Teisingumo ministerijos vizos, – jokių problemų. Jisai ateis į parlamentą. Galėtume bendruoju sutarimu dabar atmesti ir, žinoma, tokį pasižadėjimą prisiimti.

Ponia B.Visokavičienė dabar galėtų kalbėti Vyriausybės vardu. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Reikėtų pritarti komiteto išvadai dabar atmesti projektą. Ir kadangi jau yra parengtas naujas projektas (jis buvo Vyriausybėje, dar tiktai grąžintas į Teisingumo ministeriją galutinai išspręsti klausimą dėl darbo teismų), galime tikėtis, kad taip, kaip ir buvo planuota, pavasario sesijoje arba blogiausiu atveju rudens sesijos pradžioje šitas įstatymo projektas pateks į Seimą ir mes jį svarstysime. Juo labiau kad dabar svarstomo įstatymo projekto pagrindinės nuostatos jame atsispindi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume žmogiškai, o ne protokoliškai įpareigoti K.Kuzminską ir B.Visokavičienę toliau rūpintis šio projekto reikalais ir skatinimu, kad jis kuo greičiau ateitų į parlamentą? Dėkui. Bendruoju sutarimu atmetame įstatymo projektą Nr.P-366 tikėdamiesi, kad jo nuostatos atsispindės darbo komisijos parengtame variante. Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1536(2) (pateikimas)

Dabar šokame į pagrindinę darbotvarkę. 18 val., įstatymo projektas Nr.P-1536 – Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kartą jau pateiktas, paskui vėl grąžintas Vyriausybei ir dabar teikiamas iš naujo. Tikriausiai daugelis problemų yra pašalinta. Kviečiu į tribūną valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministrą poną V.Adomonį. Jis pateiks mums šį projektą.

V.ADOMONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Po to, kai praeitų metų gruodžio 29 d. Valstybės tarnybos įstatymo projektas buvo įregistruotas Seime, įvyko Seimo statuto nustatyta projekto nagrinėjimo procedūra.

Pastabas ir pasiūlymus dėl projekto pateikė ekspertai, konsultantai ir specialistai, visuomeninės organizacijos ir piliečiai, valstybės institucijos ir savivaldybės, Seimo nariai, Seimo paskirti papildomi komitetai. Įvyko penki įstatymo projekto klausymai. Pagrindinis Seimo paskirtas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, apibendrinęs ir išanalizavęs gautas pastabas, pasiūlymus bei mintis, išsakytas klausymo metu, pateikė išvadą, kurioje išreikštas komiteto požiūris į maždaug 300 pastabų ir pasiūlymų. Būtina pabrėžti, kad darbo grupė, tobulinusi įstatymo projektą, atsižvelgė į daugiau kaip 80% pateiktų pasiūlymų ir pastabų. Vyriausybė šių metų birželio 2 d. posėdyje išnagrinėjo ir pritarė patikslintam projekto variantui ir pateikė jį vėl svarstyti Seimui.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Valstybės tarnybos įstatymo projekto pateikimas Seime jau yra įvykęs šių metų sausio 5 d., leiskite man šiandien sustoti tik prie esminių projekto pakeitimų, pataisų, padarytų atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus.

Buvo trys pagrindinės grupės esminių pastabų, į kurias atsižvelgta. Visų pirma tai yra šio įstatymo taikymas. Jeigu pamenat, senesnis projekto variantas buvo kritikuojamas dėl to, kad kai kurios asmenų, gaunančių atlyginimus iš valstybės biudžeto, grupės buvo laikomos ne valstybės tarnautojais. Tai aukštųjų mokyklų dėstytojai, pedagogai, gydytojai, kultūros darbuotojai, kai kurie teatrų, koncertinių organizacijų darbuotojai ir panašiai, ir panašiai. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymo taikymas yra išplėstas. Jis yra netaikomas tik toms grupėms, kurios faktiškai jokioje valstybėje nėra laikomos valstybės tarnautojais, t.y. šis įstatymas netaikomas politikams, teisėjams, profesinės karo tarnybos kariams ir, aišku, įmonių darbuotojams.

Taip pat buvo keliamas klausimas dėl problemiško darbo įstatymų taikymo, kadangi ankstesniame projekte buvo numatyta, kad darbo įstatymai taikomi valstybės tarnautojams tik tiek, kiek darbo santykių neapibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas. Reikia pasakyti, kad šiuo metu darbo įstatymų taikymas yra labai išplėstas. Valstybės tarnautojai skirstomi į dvi dideles grupes: paslaugų valstybės tarnautojus, kurių yra apie 200 tūkst., ir viešojo administravimo valstybės tarnautojus (jų susidarys apie 30 tūkst.). Prie dabartinių valdininkų, kurių yra 19 tūkst., pridėjus policijos pareigūnus ir prokuratūros darbuotojus susidaro apie 30 tūkst. Taigi paslaugų valstybės tarnautojams darbo įstatymai būtų taikomi, išskyrus kai kurias jų nuostatas, kurios numatytos šiame Valstybės tarnybos įstatyme. Čia aiškiai pasakyta, kokie punktai jiems būtų taikomi, jeigu kitaip nenumatytų specialūs įstatymai. Jiems galėtų būti taikomi netgi specialūs įstatymai: tai ir Sveikatos sistemos įstatymas, Švietimo įstatymas ir panašiai, t.y. paslaugų tarnautojams galėtų būti taikomi kai kurie dalykai ir iš specialiųjų įstatymų.

Noriu trumpai sugrįžti prie klasifikacijos. Taigi dvi didelės valstybės tarnautojų grupės: paslaugų valstybės tarnautojai, atliekantys ūkines ar technines funkcijas, ir viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai, kurie teikia viešąsias paslaugas visuomenei. Viešojo administravimo valstybės tarnautojai, kaip ir prieš tai buvusiame įstatyme, yra skirstomi į karjeros, politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, įstaigų vadovus ir pakaitinius valstybės tarnautojus.

Kita didelė problema, kurią pavyko kompromisiškai išspręsti, yra priekaištai, kurie buvo sakomi dėl valstybės tarnybos uždarumo, t.y. buvo sakoma, kad valstybės tarnyba yra uždara ir susidaro lyg uždara kasta dėl karjeros sistemos taikymo. Paslaugų valstybės tarnautojai, kuriems taikomi darbo įstatymai, priimami į valstybės tarnybą tik atvirto konkurso būdu, tuo tarpu viešojo administravimo valstybės tarnautojai… Pagal ankstesnį variantą, jie į valstybės tarnybą buvo priimami tik labai per siaurus vartus, tik kiekvieno lygio pačios žemiausios kategorijos. Dabar tas kategorijų spektras yra išplėstas: vieši konkursai vyks nuo 1 iki 19 kategorijos, o nuo 20 iki 30 – uždari konkursai. Ta 20, skirianti, kategorija atitinka maždaug ministerijos padalinio vadovo pavaduotojo pareigybę. Jeigu imtume įstaigas prie Vyriausybės, tai būtų padalinių vadovų pareigybė. Taigi į aukštesnes pareigybes faktiškai galioja jau gryna karjeros sistema, kai organizuojami uždari konkursai. Tai tokios buvo trys pagrindinės problemos.

Bet aš noriu dar paminėti vieną, kuri yra susijusi su finansais, – tai darbo užmokestį. Noriu pasakyti, kad daug ginčų sukėlęs priedas už labai gerą tarnybą vis dėlto lieka ir naujajame projekte, nes tikrai yra pakankamai daug argumentų, kad reikia skatinti labai gerai dirbančius valstybės tarnautojus. Mums dažnai buvo priekaištaujama, kad yra hipertrofuotas nuobaudų reglamentavimas ir valstybės tarnautojai yra labai menkai skatinami. Mes manome, kad projektas turi būti visokeriopai subalansuotas – nuobaudos subalansuotos su skatinimais. Jeigu projekte yra numatyta, kad už blogą darbą valstybės tarnautojai yra baudžiami, taikomos tarnybinės nuobaudos, tai natūralu, kad už labai gerą tarnybą, atitinkančią tam tikrus standartus ir nustatytus kriterijus, jie turi būti skatinami. Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pastabą, maksimalus priedas už labai gerą tarnybą yra sumažintas nuo 30% iki 20% pareiginės algos.

Ir dar vienas dalykas, į kurį taip pat yra atsižvelgta. Šį kartą atsižvelgta į Socialinių reikalų ir darbo komiteto išakytas pastabas. Ankstesniame projekte pareiginės algos koeficiento “žirklės” buvo nuo 1 iki 25. Šiame projekte tas skirtumas sumažintas nuo 1 iki 15.

Taigi tokios pagrindinės naujienos, naujos nuostatos. Šiaip, kaip aš jau minėjau, buvo apie 300 pastabų, į 80% atsižvelgta, taigi pataisymų yra daug, bet pagrindiniai yra šie. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 10 minučių Seimo narių klausimams. Kol kas prašo žodžio 9. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, kai mes svarstėme projektą savo komitete, buvo daug nuogąstavimų dėl to, kad su valstybės tarnybos darbuotojais nebus sudaromos darbo sutartys. Arba aš nesupratau, arba neišgirdau, kaip vis dėlto kaip ši problema sprendžiama šiame įstatyme: ar bus kažkas sudaroma, pasirašomas kažkoks dokumentas, ar visų lygių tarnybos darbuotojams nebus taikoma darbo sutartis?

V.ADOMONIS. Aš jau bandžiau paminėti, kad iš 230 tūkst. valstybės tarnautojų 200 tūkst. galios darbo įstatymai, su jais bus sudaromos normalios darbo sutartys. 30 tūkst. viešojo administravimo valstybės tarnautojų darbo santykiai bus apibrėžiami štai šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pateikėjau, aš norėčiau vieną pusiau pasiūlymą, pusiau klausimą ir antrą tikrą klausimą. Ar jums neatrodo, kad apibūdinant tuos asmenis, kuriems galioja šis įstatymas, reikėtų pabrėžti pirmiausia tai, kad jie yra išlaikomi iš biudžeto. Būtent šis motyvas, kiek prisimenu, buvo ne vieno eksperto minėtas, kad šis įstatymas galioja tiems, kurie gauna atlyginimus iš biudžeto. Tai apimtų ir vienus, ir kitus. Tai vienas klausimas pasiūlymas.

Antras. Kadangi šis įstatymas iš esmės bando pakeisti tą, kuris buvo priimtas 1996 m., surikiuojantis visus atlyginimus, norėtųsi kažko panašaus gauti ir iš šio įstatymo. Bet čia kaip priedas yra tvirtinama tiktai keletas pareigybių ir jų tarifai, o visa kita maždaug nurodyta, kad konkrečias kategorijas nustato vadovaujanti institucija. Apie kai kurias institucijas apskritai nekalbama, taigi reikia suprasti, kad viską nustatys Vyriausybė arba dar žemesnės institucijos. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų šiame įstatyme aiškiai sudėti visas kategorijas tarnautojų ir viešojo administravimo valstybės tarnautojų, ir paslaugų valstybės tarnautojų, kad čia kaip priedas eitų visos kategorijos, o ne kai kurios?

V.ADOMONIS. Ačiū. Galbūt iš pradžių dėl pirmo jūsų klausimo. Norėčiau pasakyti, kad atlyginimo gavimas iš valstybės biudžeto nėra vienintelis kriterijus, kuris apibūdina valstybės tarnautoją. Tos grupės, kurios šiame įstatyme apibrėžiamos kaip ne valstybės tarnautojai, t.y. politikai, profesinės karo tarnybos kariai, teisėjai, taip pat gauna atlyginimą iš valstybės biudžeto, bet jie nė vienoje valstybėje nėra valstybės tarnautojai.

Kiti, aš turiu pasakyti, kad atlyginimus gauna ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš savivaldybės biudžeto, įvairių valstybės fondų ir kitų valstybės lėšų. Deja, kol kas pas mus ne viskas per biudžetą eina, todėl yra, kaip yra. Mes turime įvertinti realią situaciją.

Dėl antrojo jūsų klausimo. Toje lentelėje, kuri yra pateikta su nustatytais pareiginių algų koeficientais tam tikriems valstybės tarnautojams, tai yra tie valstybės tarnautojai, kurie tarnauja taip sąlyginai pavadinčiau, Vyriausybei nepavaldžiose institucijose, prokuratūra, Seimo kanceliarija, Prezidentūra ir panašiai.

Dėl kitų. Manytume, kad įstatymas turėtų būti pakankamai lankstus. Manau, kad valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos turėtų būti reguliariai peržiūrimos, nes situacija keičiasi, prisideda naujų funkcijų, vienos prisideda, kitos atsiima. Todėl ta kategorija, kuri vienai pareigybei nustatyta šiandien, rytoj gali būti kita kategorija. Reikės labai operatyviai į tai reaguoti. Todėl būtų neracionalu kiekvieną kartą dėl kiekvienos pareigybės pasikeitusios kategorijos kreiptis į Seimą. Manome, kad tą metodiką turėtų nustatyti Vyriausybė ir pagal ją visus valstybės tarnautojus, dirbančius Vyriausybei pavaldžiose institucijose, suskirstyti juos į kategorijas. Savivaldybės padarys pačios, o Vyriausybei nepavaldžių institucijų nustato įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 24 straipsnio. Ar priedas už labai gerą tarnybą iki 20% pareiginės algos gali būti skiriamas kiekvienais metais, ar apskritai ne daugiau 20% per tarnybos laiką? Ačiū.

V.ADOMONIS. Priedo mokėjimas už labai gerą tarnybą siejamas su kasmetiniu tarnybos vertinimu. Tarnybos vertinimas vykdomas kasmet, reguliariai, t.y. rutininė procedūra. Tiesioginis vadovas, jeigu jis įvertina savo pavaldinį, kuris atitinka nustatytus kriterijus, vadinasi, jis jam gali skirti lėšų, jeigu tos lėšos yra numatytos biudžete. Jeigu biudžetas numatys, kad šiais metais mūsų biudžetas toks, kad tam neskiriama lėšų, jos nebus skiriamos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sveikatos apsaugoje nemaža dalis gydytojų dirba ne tik viešose įstaigose, bet ir privačiai. Ar šis įstatymas neapribos jų tokios teisės? Ačiū.

V.ADOMONIS. Įstatymas numato, kad viešojo administravimo valstybės tarnautojai, tarkime, asmenys, dirbantys ministerijose ir turintys gydytojų išsilavinimą, ir praktikuojantys medicininę praktiką, numatyta, kad dvejus metus nebus laikoma, kad tai yra veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba. Bet ateityje vis dėlto žmogus turi apsispręsti, ar jis yra valdininkas, ar jis yra gydytojas. Kadangi jau dabar yra pradėta, bent Kauno medicinos universitete, rengti medicinos administravimo darbuotojus, kurie iš esmės nėra gydytojai, jie nenustato diagnozių, bet jie administruoja mediciną, tai ateityje tokie žmonės turėtų dirbti ministerijoje. Čia apsisprendimo reikalas, ar tu esi čia, ar tu esi čia, bet tam duodami dveji metai. Man atrodo, pakankamai daug. Taip, savivaldybėse, be abejo, tas pats.

J.GALDIKAS. Aš atsiprašau, ne visiškai taip supratote.

PIRMININKAS. J.Galdikas nori patikslinti.

J.GALDIKAS. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai, t.y. ligoninėse, dirba ir privačiai. Tai nieko bendro neturi su ministerijų valdininkais. Ar nebus apribota jų teisė dirbti privačiai? Toks buvo klausimas. Ačiū.

V.ADOMONIS. Šis įstatymas to nereglamentuoja. Kaip jau pasakyta, sveikatos priežiūros darbuotojai pagal šį įstatymą yra viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai, jiems taikomi darbo įstatymai. Be abejo, gydytojai turi tam tikrą specifiką ir jų galėjimą ar negalėjimą dirbti privačioje įstaigoje turėtų numatyti specialūs įstatymai, nustatantys gydytojų darbo pobūdį, specifiką. Tai nėra šio įstatymo objektas.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis viceministre, 71 straipsnyje parašyta, kad pensininkai turi būti atleisti iš darbo per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Gydymo įstaiga, kaip viešoji įstaiga, yra pakankamai savarankiška jai pačiai apsispręsti, kokio amžiaus ir kokių galimybių darbuotojus turi. Ar pagal šį straipsnį 25 % šiuo metu pensinio amžiaus gydytojai turėtų būti iš karto atleisti iš darbo?

V.ADOMONIS. Jie turėtų ne iš karto, o per trejus metus. Nors tai yra viešoji įstaiga, bet tai yra valstybės ar savivaldybės įstaiga. Jiems šis įstatymas turėtų galioti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis viceministre, klausimas apie artimus giminystės ryšius. Štai tėvai ir tėvų tėvai pripažįstami artimais, įtėviai yra įrašyti, o jų tėvai ne be. Lygiai taip pat ir vaikai. Vaikų sutuoktiniai yra ir anūkai artimi giminės, o įvaikiai įrašyti, įvaikių ir vaikų sutuoktinių nebėra. Ar sąmoningai tai padaryta?

V.ADOMONIS. Turbūt ne. Šį sąrašą galima tikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų dėl 57 straipsnyje aptartų pensijų. Aš nematau pagrindo, kad šeštajai, vadinkime, dirbančiosios visuomenės daliai staiga nei iš šio, nei iš to atsirastų antroji pensijos sistema, neapibrėžta, kaip atsiranda tų pensijų įmokos. Ar jums nebūtų priimtina palikti 57 straipsnyje tiktai nuostatą, kad, be valstybinio socialinio draudimo pensijų, galimos taip pat ir valstybės tarnautojų pensijos, juolab kad jos gali būti aptartos kaip įmokos į privačius fondus arba kaip nors kitaip. Čia jūs išsamiai reglamentuojate ir pensijų dydį, ir atvejus, bet užmirštate, kad tai iš esmės iškreipia tikrąją atlyginimų arba tikrąją valstybės tarnybos kainą vėlesniais laikais. Pirmaisiais metais tas neaktualu, bet po penkerių metų bus labai aktualu.

Mano klausimas, kaip jau minėjau, ar nepakaktų tiktai aptarti pensijų sistemos galimybę šiame įstatyme?

V.ADOMONIS. Čia yra apibrėžta, nesakyčiau, kad išsamiai, čia yra tiktai duoti pagrindiniai bruožai, kurie charakterizuoja, kas gali gauti pensiją, ir kokio ji yra dydžio. Nemanau, kad tai išsamus reglamentavimas. Išsamiai šias pensijas turėtų reglamentuoti specialus įstatymas, tai viena. Dėl valstybės tarnautojų skaičiaus, kam ji būtų taikoma, tai ji būtų taikoma tik viešojo administravimo valstybės tarnautojams, t.y. tiems valstybės tarnautojams, kurie tikrai vykdo valstybės funkciją, o ne teikia paslaugas.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš žinau tuos vargus ir įdėtą jūsų triūsą rengiant šį įstatymą ir ginant jo nuostatas. Be abejo, galima pasakyti, kad kiekvienas darbas duoda rezultatų. Šis variantas yra kur kas geresnis. Norėtųsi išgirsti, kaip jūs sugebėsite pateikti Seimui, nes grąžinant buvo tokia nuostata, jog kartu su šiuo patobulintu įstatymu turėtų būti pateiktas valstybės tarnybos sistemai sukurti reikalingų biudžetinių lėšų ir teisės aktų sąrašas. Būtų gerai, kad tokį įsivaizdavimą turėtų ir Seimo nariai. Baigiamuosiuose nuostatuose yra pasakyta, kokie negalios, ką turi padaryti Vyriausybė, bet šalia to įstatymo kokie turėtų būti priimti kiti prioritetiniai įstatymai?

V.ADOMONIS. Dėl įstatymų, tai faktiškai papildomų įstatymų reikėtų nedaug. Čia buvo kalbėta apie valstybės tarnautojų pensijų įstatymą, kuris yra būtinas. Toliau, matyt, reikėtų kalbėti apie specialius įstatymus, kurių kol kas nėra, reglamentuojančių atlyginimus. Nors tai nesusiję su valstybės tarnyba, o tiktai su darbo užmokesčio biudžeto panaudojimu. Be abejo, tų asmenų, kuriuos paminėjau kaip nesančių valstybės tarnautojais, tai politikų, teisėjų… Man atrodo, kad įstatymas, reglamentuojantis profesinės karo tarnybos karių atlyginimus, yra. Teisėjų įstatymai reglamentuojami šiuo metu Vyriausybės nutarimais, t.y. nenormalu, taip neturėtų būti, kad Vyriausybė nustatytų kitai valdžios šakai atlyginimus. Politikų atlyginimai šiuo metu yra išblaškyti įvairiuose įstatymuose. Tokie pagrindiniai įstatymai.

Dėl kitų teisės aktų, tai jų sąrašas iš esmės yra parengtas, kokių poįstatyminių aktų reikia, kad šis įstatymas būtų įgyvendintas.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad darbo užmokesčio problemas visiškai neblogai, o gal net ir kur kas geriau, negu čia teigėte, sprendė Biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo įstatymas, kurį mes vis stumiame ir stumiame tolyn. Iš tikrųjų ten buvo sugraduoti visų, ir politikų, ir kitų institucijų atlyginimai.

Aš noriu sugrįžti šiame įstatyme prie labai konkretaus dalyko, t.y. darbo užmokesčio. Sveikatos apsaugos reforma ir viešųjų įstaigų kūrimas buvo nukreiptas ir tam, kad dirbantys tose įstaigose darbuotojai, gydytojai, medicinos seserys galėtų užsidirbti daugiau atsižvelgiant į jų darbo krūvį. Tai yra atlyginimai nebus reglamentuoti biudžetinėmis normomis. Dabar, vėl juos įtraukdami į šio įstatymo normas, mes vėl sugrąžiname atgal žmones, kurie dirbo ir kurie visiškai kitaip ėjo sveikatos reformos kryptimi. Aš dar kartą prašyčiau autorių pergalvoti šį dalyką ir galbūt viešose įstaigose dirbančių medikų neįtraukti į šį įstatymą. Biudžetinėse įstaigose, taip, ten gali būti, bet viešose įstaigose tikrai to nereikėtų daryti.

V.ADOMONIS. Manau, kad valstybės tarnautojo statusą apibrėžia ne tik atlyginimas, nors jis yra labai svarbus. Čia yra paminėta, kad tam tikrų valstybės tarnautojų grupių specifiką turi apibrėžti specialūs įstatymai. Tai yra tie valstybės tarnautojo statuso elementai galėtų būti apibrėžti kitaip, negu yra čia. Šis įstatymas iš principo neturėtų kištis į nustatytą viešųjų įstaigų darbuotojų atlyginimą, jiems ir toliau turėtų būti taikoma nustatyta sistema. Tai yra viešųjų įstaigų tarnautojų atlyginimai neturėtų būti peržiūrimi pagal šį įstatymą.

PIRMININKAS. Pone viceministre, dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Jaučiu bendro pritarimo dvasią, kolegos. Ar galime pritarti pateiktam projektui? Ne, kolegos? (Balsai salėje) Niekas garsiai nesako. Taigi bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo, antrojo pateikimo Valstybės tarnybos įstatymo projektui Nr.P-1536(2). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas toliau lieka pagrindinis. Papildomieji – Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Sveikatos reikalų komitetas. Sveikatos reikalų komitetas – M.Končiaus prašymu.

Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Svarstysime birželio 22 dieną. Prašyčiau spėti iki to komitetams apsvarstyti.

Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1781 (svarstymas)

9 klausimas – Nr.P-1781 – Konvencijos dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pagrindinio komiteto pirmininkas A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas buvo pagrindinis, kuris svarstė ratifikuoti teikiamą Lietuvos Respublikos konvencijos dėl valstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo ratifikavimo įstatymo projektą. Mes svarstėme komitete ir norime atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad ši konvencija yra mums labai svarbi. Jos dalyvių sąraše yra Rusija. Ją yra priėmusi Europos Sąjunga. Dabar neseniai pranešė, kad ją taip pat ratifikavo ir Lenkija.

Turint omeny, kad mes turime daug sienų, kurios eina ežerais, upėmis, ši konvencija yra labai svarbi. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą visi tarptautiniai dokumentai, juos ratifikavus, tampa sudėtine mūsų teisės sistemos dalimi. Todėl yra būtina labai kruopščiai tas sutartis išversti ir pateikti lietuvių kalba.

Šią konvenciją, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė ir Užsienio reikalų komitetas. Pas mus buvo atėjęs Užsienio reikalų komiteto atstovas kolega Seimo narys R.Čiupaila. Jis pateikė svarstymo rezultatus. Ten yra štai tokia išvada: “Atsižvelgiant į tai, jog teksto vertimas yra itin prastos kokybės, bei tai, kad dokumentas pasirašytas ne lietuvių, o autentiškomis kalbomis, ir yra nesudėtinga atlikti vertimo redakciją, Užsienio reikalų komitetas siūlo daryti svarstymo pertrauką ir grąžinti įstatymo rengėjams konvencijos projektą parengti tikslesniam vertimui”.

Mes svarstėme (dalyvavo ir Aplinkos ministerijos atstovas) komitete šią Užsienio reikalų komiteto pastabą ir jai iš esmės pritarėme. Tik norėčiau pasakyti, kad mūsų komitetas siūlo Seimo protokoliniu nutarimu prašyti Vyriausybės atkreipti Užsienio reikalų ministerijos dėmesį į tai, kad ateityje teikiami Seimui ratifikuoti konvencijų tekstai atitiktų autentiškus tekstus. Aplinkos apsaugos komitetas gauna nemažai tarptautinių dokumentų, ir yra ypač svarbu, kad ratifikuojami tekstai būtų identiški tiems, kurie yra verčiami iš kitų kalbų, pavyzdžiui, iš anglų kalbos. Mes priėmėme tokį sprendimą, nežinau, galbūt jis nėra statutinis, daryti svarstymo pertrauką ir grąžinti įstatymo rengėjams tobulinti konvenciją.

Dabar nenorėjome daryti griežto sprendimo atmesti, nors faktiškai pagal Seimo statutą taip turėtų būti, paskui kalbėjome su Aplinkos ministerija. Jos atstovai sakė, kad jie labai intensyviai tekstą švarina, ir darbo grupė, gavusi iš Užsienio reikalų komiteto pastabas, mūsų vertinimu, vertimo darbą dirba labai intensyviai. Tai aš dabar negaliu keisti komiteto apsisprendimo, kadangi tai yra toks nutarimas, tačiau norėčiau, jeigu galėtume, išgirsti Aplinkos apsaugos ministerijos atstovų nuomonę. Jeigu mes jį atmesim, tai yra pertraukos daryti negalime, mes jį turim atmesti…

PIRMININKAS. Galima grąžinti tobulinti…

A.VAIŠNORAS. Grąžinti tobulinti. Tada jie turės daryti naują pateikimą. O jeigu jie jau kitą kartą svarstyti į komitetą atneša jau gerai parengtą vertimo tekstą, tai mes tą konvenciją galim priimti, ratifikuoti šios pavasario sesijos metu. Tai gal aš paprašysiu. Pone posėdžio pirmininke, gal jūs paprašytumėt Aplinkos apsaugos ministerijos atstovus?

PIRMININKAS. Mano siūlymas toks. Vieną kartą ministerijoms būtų pamoka, kad bet kokio teksto negalima nešti į parlamentą. Užsienio reikalų komiteto nariams reikia padėkoti už tokius dalykus. Čia kalbame ne tik apie autentikos ir tikslumo reikalus, bet apie lietuvių kalbos kokybės reikalus. Žinoma, aš suteikiu žodį Aplinkos apsaugos ministerijos atstovams, jeigu jie turi mikrofoną po ranka, bet grąžinimo procedūra yra visiškai įmanoma. Pateikimas galėtų būti daromas tada iš naujo, kai tekstas būtų normalus, niekas čia nedega. Ačiū, pone pranešėjau. Prašom. Viceministras I.Lazdinis.

I.LAZDINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tai yra, sakyčiau, mūsų apsileidimas, tačiau mes dabar, jau gavę Užsienio reikalų komiteto pastabas, paprašėme vertimų biuro prie Užsienio reikalų ministerijos, ir tą vertimą mes patikslinsime. Taigi jūsų valia spręsti. Prie Europos komiteto, mane patikslino. Jūsų valia spręsti, arba atmetate, arba mes pataisom ir teikiam iš karto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendruoju sutarimu daryti svarstymo pertrauką, ar grąžinam tobulinti? Grąžinam tobulinti. (Balsai salėje) Aš asmeniškai balsuosiu už grąžinimą tobulinti. Kiečiu registruotis. Registruojamės. Balsuojantys už palaikys, kad reikia daryti svarstymo pertrauką, balsuojantys prieš manys, kad reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti ir priimti protokolinį nutarimą, kad Seimui ateinantys tekstai turi būti kokybiškos lietuvių kalbos ir garantuojantys autentišką vertimą. Galima padaryti svarstymo pertrauką, kolegos. Taigi balsuojantys už – už pertrauką, balsuojantys prieš – už grąžinimą iniciatoriams tobulinti. Susilaikiusių neskaičiuosiu, kolegos. Balsuojantys už – svarstymo pertrauka, balsuojantys prieš – grąžinti tobulinti. Kviečiu balsuoti, kolegos.

Už pertrauką – 19, už grąžinimą tobulinti – 22. Taigi Konvencijos dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1781 grąžinamas Vyriausybei tobulinti tekstą. Galime sutarti ir dėl protokolinio nutarimo, kurį siūlo Aplinkos apsaugos komitetas. Taigi Vyriausybę įpareigojame atkreipti Užsienio reikalų ministerijos dėmesį į reikalą ateityje užtikrinti teikiamų Seimui ratifikuoti konvencijų lietuvių kalbos kokybę ir lietuviško vertimo autentiškumą. Ar galėtume tokį protokolinį nutarimą priimti? Bendruoju sutarimu. Dėkui.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo projektas Nr. P-1330(4*) (svarstymas). Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1331* (svarstymas)

Kolegos, 10a ir 10b klausimai. Pagrindinis projektas – Tarptautinių sutarčių įstatymo projektas Nr.P-1330(4) ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1331. Pagrindinio komiteto nuomonę mums praneša Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien svarstom naują Tarptautinių sutarčių įstatymo projektą, kuris buvo parengtas, priminsiu, dėl kelių svarbių priežasčių. Pirma. Šiuo metu galiojantis įstatymas buvo priimtas dar 1991 m., kai Lietuva buvo sudariusi mažai tarptautinių sutarčių ir neturėjo pakankamai patirties. Praktika, šio įstatymo taikymas atskleidė daug jo trūkumų, todėl šiuo projektu, kurį mes šiandien svarstome, jeigu jis virs įstatymu, patobulintume pačių sutarčių rengimo, sudarymo tvarką, pašalintume kitus trūkumus, įskaitant sutarčių ratifikavimo tvarką, registravimo ir kai kuriuos kitus.

Antra. 1995 m. spalio 17 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad kai kurios dabar galiojančio įstatymo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kartu įpareigodamas Seimą pataisyti šį įstatymą. Tačiau mes iki šiol to padarę nebuvome, todėl štai šiuo projektu, kuris šiandien yra svarstomas, Konstitucinio Teismo nurodyti trūkumai yra taisomi.

Trečia. Mūsų valstybės santykiai su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, jų intensyvėjimas reikalauja tikrai išsamaus ir teisiškai tikslaus tarptautinio sutarčių rengimo ir sudarymo mechanizmo. Be šio įstatymo, Lietuvos tarptautinių sutarčių sudarymą reglamentuoja 1969 m. Vienos konvencija, kurios narė yra ir Lietuva. Todėl rengiant naują įstatymo redakciją buvo remtasi konvencijoje įtvirtintais principais ir normomis, atitinkamai nustatant vidines mūsų procedūras, rengiant, sudarant, ratifikuojant, registruojant ir skelbiant tarptautines sutartis. Projekte teikiami apibrėžimai, terminologija maksimaliai atitinka apibrėžimus, pateiktus minėtoje Vienos konvencijoje.

Priminsiu, kad šis įstatymas yra labai svarbus ir Lietuvos Respublikos Europos Asociacijos sutarties taikymui Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje ir visai Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą, kadangi tiesiogiai susijęs su Europos sutarties ir būsimų kitų Lietuvos sutarčių su Europos Sąjunga ir valstybėmis narėmis sudarymu ir taikymu.

Manau, kad būtina atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad labai svarbi yra šio projekto 1 straipsnio antrosios dalies nuostata, leidžianti atskirti įvarius ministerijų ir Vyriausybės įstaigų sudaromus susitarimus nuo Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Svarbi taip pat principinė nuostata, kad Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, nereikalaujančias ratifikacijos, tvirtina Vyriausybė, taip pat norma, nustatanti, kad tai netaikoma Respublikos Prezidento pasirašytoms sutartims. Manome, kad šis principas padės išvengti skubotų ar net žalingų valstybės interesams tarptautinių sutarčių sudarymo, taip pat pašalins kartais keliamas nepagrįstas abejones, ar neratifikuotinos tarptautinės sutartys gali būti tiesiogiai taikomos Lietuvos teisinėje sistemoje, kadangi šiuo įstatymu yra nustatoma, kad tokios sutartys tvirtinamos Vyriausybės nutarimais.

Vienas svarbiausių įstatymo projekto 11 straipsnis. Šalys, Vienos konvencijos narės, yra įpareigotos laikytis principo, kad kiekviena įsigaliojusi sutartis yra privaloma šalims ir šalys turi ją gera valia vykdyti. Be to, konvencija neleidžia šalims naudoti savo vidaus teisės nuostatų kaip pateisinimo dėl sutarties nevykdymo. Laikantis minėtų principų, šiame straipsnyje įtvirtintas griežtas įpareigojimas vykdyti ratifikuotas tarptautines sutartis. Priminsiu, jog naujasis įstatymo projektas yra suderintas su Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo ministerija, Prezidentūra, Seimo Teisės departamentu. Atsižvelgta į Seimo narių Č.Stankevičiaus, kai kurių kitų pasiūlymus ir pastabas. Alternatyvių projektų nebuvo gauta. Visos pastabos ir pasiūlymai darbo tvarka buvo suderinti, į absoliučią jų daugumą atsižvelgta, išskyrus kelis, kuriuos noriu trumpai pakomentuoti.

Jums išdalytuose dokumentuose, lentelėse yra labai aiškiai matyti, kuriems pasiūlymams ir pastaboms buvo pritarta ir kuriems ne.

Matyti, kad nepritarta buvo, tarkim, Seimo Teisės departamento pastabai dėl 11 straipsnio redakcijos, nes buvo pasirinkta išsamesnė Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės to paties straipsnio redakcija.

Nebuvo pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlymui dėl 9 straipsnio ketvirtosios dalies papildymo ir išdėstymo. Mes taip pat nurodėme priežastis, kodėl šiam pasiūlymui nebuvo pritarta.

Taip pat nebuvo pritarta kai kuriems Seimo nario Č.Stankevičiaus pasiūlymams dėl 4 straipsnio pirmosios dalies, dėl 5 straipsnio formuluočių, nes, mūsų manymu, pasiūlytos formuluotės buvo, kaip mes jas pavadinome, pertekliniai žodžiai, kurie padaro straipsnio redakciją sudėtingesnę ir ne tokią aiškią, ne tokią skaidrią. Todėl mes jų tiesiog nepriėmėme. O į visus kitus buvo atsižvelgta.

Taip pat pažymėsiu, jog svarstant šį įstatymo projektą komitete gegužės 24 d. komiteto nariai balsavo. Visi komiteto nariai, dalyvavę posėdyje, pritarė, balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Komiteto narių atskirųjų nuomonių taip pat nebuvo. Todėl mes siūlome po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Ar kas nors kalbėtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu? Seimo narys A.Stasiulevičius. Prašom. Daugiau norinčių diskutuoti nėra.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu ir svarstė antrąjį projekto variantą. Dabar, kaip matome, Seimui pateiktas pataisytas ketvirtasis variantas. Komiteto posėdyje prieita prie išvados, kad Tarptautinių sutarčių įstatymo projektas Nr.2 nesprendžia su Lietuvos Respublikos Konstitucija susijusių problemų. Iš esmės šiam projektui komitetas pritarė, tačiau atkreipia dėmesį, kad tarptautinių sutarčių santykio su nacionaliniais įstatymais problema yra, o jos sprendimas sietinas su atskiru politiniu sprendimu ir nebūtinai tiesiogiai sietinas su projektu. Komitete buvo pareikšta nuomonė, kad tarptautinių sutarčių ir nacionalinių įstatymų santykio problema turėtų būti sprendžiama atskirai keičiant pačią Konstituciją.

Ketvirtasis projekto variantas, kaip minėta, yra pataisytas atsižvelgiant į kai kurias Seimo Teisės departamento bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto ankstesniems projekto variantams pareikštas pastabas. Tačiau svarstytina lieka projekto 11 straipsnio antrosios dalies redakcija, numatanti, kad jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Reikia turėti omenyje, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” yra nurodęs, kad Konstitucijos 138 straipsnis leidžia teigti, jog Lietuvos Respublikos pasirinkta tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema yra grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys transformuojamos šalies teisinėje sistemoje, t.y. inkorporuojamos į ją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 138 straipsnio trečiosios dalies normos turinį, nurodė, jog Seimo ratifikuotos sutartys įgyja įstatymo galią. Nei Konstitucinio Teismo nutarime, nei Vienos konvencijoje nėra kalbama apie tarptautinių sutarčių viršenybę įstatymo atžvilgiu. Tokiu būdu, Seimo ratifikuotoms sutartims įgijus įstatymo galią, jų santykis su vidaus įstatymais turi būti sprendžiamas pagal bendrus teisės normų konkurencijos principus. Norint nustatyti tarptautinių sutarčių viršenybę įstatymo atžvilgiu, būtina pakeisti konstitucines nuostatas. Ačiū. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra, bet aš turiu statutinį rūpestį, nes nepriimti trys Seimo nario ministro Č.Stankevičiaus siūlymai, kaip rašoma pagrindinio komiteto išvadoje. Mums reikėtų dabar dėl jų apsispręsti. Aš vis tiek dar kartą pakviesčiau į tribūną Užsienio reikalų komiteto narę šio įstatymo projekto kuratorę L.Andrikienę. Žinoma, jeigu Č.Stankevičius neteiktų jų, mes turėtume tokių žinių, neteiktų šių siūlymų, kuriems nebuvo pritarta komitete, mums būtų lengviau. Dėl 4 sutiko neteikti.

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš tiktai noriu…

PIRMININKAS. Prašom.

L.L.ANDRIKIENĖ. …informuoti kolegas Seimo narius, kad Seimo nariui Č.Stankevičiui komiteto posėdyje svarstant šio įstatymo projektą atstovavo jo padėjėjas ir mes su juo suderinome visas šias nuostatas ir straipsnių redakcijas. Tai, ką mes šiandien teikiame, tai yra, aš sakyčiau, bendro sutarimo rezultatas.

PIRMININKAS. Dėkui. Dar Užsienio reikalų komiteto narys Z.Mackevičius ir tada sutariame. Atsiprašau. Kolega!

Z.MACKEVIČIUS. Aš asmeniškai po svarstymo komitete kalbėjau su ministru Č.Stankevičiumi ir jis pritaria tam, kam pritarė komitetas. Jis sutinka su tais teiginiais, kuriems nepritarta. Aš specialiai klausiau, ar jis neteiks papildomai per plenarinį posėdį. Sakė, kad ne. Čia buvo žodinis paaiškinimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Taigi mes neteikiame balsuoti pagrindinio komiteto išvadoje užfiksuotų atmestų pataisų. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti Tarptautinių sutarčių įstatymo projektui po svarstymo? Pritariame. Labai ačiū.

Kitas projektas – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dabar jau įregistruotas kitas variantas. Likęs tas pats variantas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis komitetas siūlo pritarti jam. Ar galėtume pritarti? Pritariame bendru sutarimu įstatymo projektui Nr.P-1331 – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1721(2*). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1722. Lietuvos Respublikos  prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1723(2*). Lietuvos Respublikos specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1724*

Gerbiamieji kolegos, dabar dar laukia rezerviniai. Kolega Juozai. 2-11a, 2-11b, 2-11c ir 2-11d. Keturių projektų svarstymas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Prekybinės laivybos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Svarstymas.

Dėl pirmojo projekto Nr.P-1721 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisų pagrindinio komiteto pirmininkė E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą, jam pritarė. Nepritarė Savivaldybių asociacijos siūlymui. Jie paskui suprato, kad nepagrįstas tas siūlymas, kad būtų iš karto numatomi ir biudžeto pakeitimai kompensuoti savivaldybių biudžetams. Kadangi tas įstatymas įsigalioja nuo kitų metų, tai bus galima naujame įstatymo projekte į viską ir atsižvelgti. Jie su tuo paskui sutiko. O Teisės departamento siūlymams pritarta ir parengtas pataisytas įstatymo projektas komitete. Pritarta vienbalsiai Biudžeto ir finansų komitete.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pirmininke. Kviečiu papildomo komiteto pranešėją K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymą, taip pat pritarė, nors turėčiau pasakyti, kad diskusijų metų buvo iškilę rimtų abejonių dėl šių pataisų tikslingumo. Tuo tarpu tikrai nėra aišku, kieno naudai tos pataisos pasitarnaus, turint galvoje mokesčio tarifo sumažinimą. Manome, tie, kurie skeptiškai vertinome tą pataisą, aišku, suprantame ir Savivaldybių asociacijos keliamą klausimą, nes fizinių asmenų mokesčiai eina į savivaldybių biudžetą ir mažesnis tarifas akivaizdžiai sumažina šiuos mokesčius. Tačiau pats tikslas, galimas dalykas, ir rezultatas gali kompensuoti tą sumažėjimą, jeigu iš tikrųjų tarifo sumažinimas įgalins sulaikyti laivus, registruotus Lietuvos uoste, Klaipėdoje, ir, galimas daiktas, dar pritrauks, turint galvoje didesnį jų konkurencingumą, galimybę mažinti išlaidas dėl šio tarifo.

Šį įstatymą, žinoma, tenka sieti su kitais priimtas įstatymais, ypač su projektu Nr.1724, nes kalbama apie LISCO išbraukimą iš specialios paskirties bendrovių sudėties. Taigi dar kartą pabrėžiu, jog komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad sumažinus tarifą tikimasi padaryti patrauklesnį mūsų uostą jūros laivams ir sudaryti konkurencingas sąlygas, palaikė šį projektą. Tai siūlome padaryti taip pat ir Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir kitiems projektams pritarėt, taip?

K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau, dėl kitų projektų situacija yra kiek kitokia. Aš nežinau, čia galbūt mes dabar iš eilės…

PIRMININKAS. Keturi projektai, kurie dabar yra kartu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Tada aš visus iš eilės ir pakomentuosiu. Kitas yra Nr.1722. Jis sukėlė daugiausia ginčų, ir, beje, mūsų komiteto išvada kaip tik yra nepalanki, t.y. mes siūlėme grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, nes siūlomu įstatymo projektu jūrininkams siaurinamos socialinės garantijos. Nėra abejonės, kad socialinio draudimo priskaičiavimas tik bazinei pensijai gauti yra rizikingas socialine prasme. Apeliavimas į tai, kad žmonės dalyvaus savanoriškame draudime, mokės savanoriškas įmokas, tiesą sakant, ne visais atvejais pasiteisina. Pagaliau šiuo atveju būtent tos įmokos perkeliamos jau ant pačių darbuotojų pečių, ir tikrumo, kad jiems darbdavys mokės aukštesnes algas, remdamasis tuo, kad jis sutaupo mokėdamas mažesnes socialinio draudimo įmokas, būtent to tikrumo tikrai nėra, nes mes dabar visai nežinome, su kuo mes čia vedame dialogą, ypač galvodami apie LISCO galimą privatizavimą. Ar bus pakankamai tvirtai sutarta su profesinėmis sąjungomis? Įstatymas bus priimtas, o situacija gali susiklostyti nebūtinai darbuotojams palankia kryptimi. Todėl aš manau, kad šis klausimas yra socialiai jautrus, ir tai lėmė, kad tą įstatymą buvo pasiūlyta grąžinti iniciatoriams patobulinti. Aš žinau, kad mūsų kolega komiteto narys ir ministras pasiūlė daryti pertrauką ir čia, žinoma, Seimui spręsti, tačiau aš negaliu iš tribūnos kaip nors koreguoti mūsų komiteto išvados, kurią jums pacitavau.

Projektą Nr.1723 yra paprasčiau komentuoti, nes jame aš nematau kokių nors pavojų tiek socialine, tiek ekonomine ar kokia kita prasme. Prekybinės laivybos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimai yra suformuluoti logiški, 2 straipsnio papildymai dvidešimt ketvirtąja dalimi, kur apibrėžiamas laivo reisas. Jis tikrai atitinka, kaip man atrodo, tarptautines taisykles. Tokia sąvoka taikoma ir kitose transporto srityse. Ir dar viena kita pataisa, kurioms pritarė komitetas, ir turbūt kokių nors problemų tai nesukels.

Vienas iš opiausių projektų yra Nr.1724. Jis paprasčiausiai skelbia Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimą netekusiu galios. Tačiau kas yra tas 4 straipsnis? 4 straipsnis skelbia, kad Lietuvos jūrų laivininkystė gali būti privatizuojama tik po to, kai bus priimtas įstatymas dėl šio objekto veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo. Čia buvo tam tikras saugiklis, kuris užkirto kelią privatizavimui neišsprendus valstybinio reguliavimo. Dabar tas saugiklis yra panaikinamas ir tarytum iš dalies sprendžia tie kiti klausimai.

Mūsų komitetas palaikė balsų dauguma, bet man labai sunku jį komentuoti, aš, tiesą sakant, nenorėjau šito daryti, bet komitetas mane paskyrė. Atrodo, jog mes per lengvai keičiame požiūrį į privatizavimo perspektyvą ir sukeliame riziką nežinodami, kas nutiks mūsų laivininkystei, kas nutiks jūreivių darbo vietoms, uosto ir savivaldybių bei valstybės biudžeto interesams. Ar pakaks tų saugiklių, kurie čia yra? Tai yra ir fizinių asmenų pajamų mokesčio 15% tarifas, ir ketinimai žemesnes įmokas taikyti, perkeliant socialinę atsakomybę pačių žmonių, darbuotojų adresu. Sunku pasakyti, tuo labiau kad tie sprendimai nėra vienareikšmiai palankūs biudžeto ir žmonių socialinių interesų prasme. Todėl aš perduodu Ekonomikos komiteto palaikymo žodį, kartu išsakydama savo skeptišką požiūrį šio projekto atžvilgiu, matydama daug neišspręstų problemų ir nemažą riziką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir projektas Nr.P-1722. Ponia K.Prunskienė jau pareiškė papildomo komiteto nuomonę. Kviečiu B.Visokavičienę įvertinti jį pagrindinio komiteto – Socialinių reikalų ir darbo komiteto požiūriu.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pasiūlė daryti svarstymo komitete pertrauką, įpareigodamas iniciatorius atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, taip pat parengti susijusius Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo pataisų, taip pat Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektus, nes iš viso keičiasi socialinio draudimo principai, taikomi jūrininkams. Jeigu jūrininkai bus draudžiami privalomai tik bazinei pensijai, jie automatiškai nebus draudžiami nei sveikatos draudimu, nei visais kitais atvejais. Tada jų socialinės garantijos labai susilpnėja, todėl komitetas siūlė patobulinti ta linkme, kad jūrininkai būtų nediferencijuojami pagal valstybinį socialinį draudimą atsižvelgiant į tai, kokios rūšies darbo sutartis su jais sudaryta. Taip pat reglamentuoti terminą, kurį išdirbus nurodyti asmenys būtų draudžiami kitaip.

Taip pat yra siūloma nustatyti, kad jūrininkai galėtų draustis savanoriškai Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl svarstant šio įstatymo pataisas labai svarbu atkreipti dėmesį į kitas sąlygas draustis sveikatos draudimu. Matyt, jūrininkai patys turėtų būti įpareigoti mokėti sveikatos draudimo įmokas ir būti apdrausti, jeigu viena draudimo rūšis keičiama kita. Aš prašyčiau Seimo pritarti pagrindinio komiteto išvadai daryti pertrauką ir sulaukti patobulinto varianto.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, dar nori kalbėti trys Seimo nariai. Kviečiu į tribūną A.Sysą. Todėl, kolega, kad jūs nebuvote pasižymėjęs kompiuteryje iki projekto svarstymo pradžios, o pasižymėjote tada, kai aš pašalinau “plytą”. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš manau, kad viskas kartojasi. Šiandien pateiktas įstatymas rodo, kad mes lyg ir bandome eiti ne dorybės keliais, o pramintais keliais, kaip buvo su “Telekomu”, kai mes jam suteikėme monopolį, kaip buvo su “Mažeikių nafta”, kai mes jai suteikėme visišką valdymą. Dabar mes rengiamės privatizuoti LISCO ir sudarome papildomas lengvatas būsimiems šeimininkams. Sudarome lengvatas, kad jie mokėtų mažiau mokesčių. Kam? – Lietuvos biudžetui.

Pagal turimą informaciją, kurią aš vakar gavau seminare, LISCO įeina į pelningiausiai dirbančių įmonių dešimtuką. Man tai primena, kad mes rengiamės virti sultinį iš dar vienos vištos, kuri deda auksinius kiaušinius. Autorių aiškinimai, kad tokių išimčių reikia dėl to, kad Lietuvos laivai neišplauktų su kitų šalių vėliavomis, man šiek tiek keisti. Pasilikime 51% Lietuvos Vyriausybės akcijų ir joks laivas neišplauks su kita vėliava.

Bet mane dar labiau jaudina tai, apie ką kalbėjo mūsų komiteto pirmininkė, apie ką mes diskutavome savo komitete, – tai mokesčių sumažėjimas ir tai, kad tie darbuotojai praras dalį socialinių garantijų. To mes negalime leisti dėl dviejų aspektų. Pirmiausia “Sodra” pergyvena ne pačius geriausius laikus ir bet koks įmokų mažinimas sudaro dar didesnį socialinio draudimo biudžeto deficitą. Šiandien jis yra 250 mln., ir tas skaičius kasdien didėja. Ši įstatymo pataisa, sakykim, dar šiek trenks per tą biudžetą. Aš manau, kad mes, diskutuodami apie “Sodros” padėtį ir kalbėdami iš šios tribūnos, turime labai rimtai, priimdami sprendimą, apsvarstyti, ar tokios pataisos padės socialiniam draudimui ir ar padės žmonėms, kurie ten dirba. Darbuotojai dar taip neišmano savo teisių, kad suprastų, jog mokant mažesnę socialinio draudimo įmoką sutaupo darbdaviai, ne darbuotojai. Sutaupo darbuotojų sąskaita, nes darbuotojai gaus tik minimalią pensiją. Kaip teisingai parašė Teisės departamentas, pažeistas lygiateisiškumo principas. Iki metų drausime vienaip, po metų drausime kitaip. Aš manau, kad mes neturime leisti įstatymuose daryti precedentų, kad vienai profesijai, arba darbo grupei, būtų sudaromos kokios nors išimtys. Po to atsiranda antra, trečia ir ketvirta. Norime privatizuoti – ką gi, privatizuokime, bet mokesčių, darbo įstatymai visiems turi būti vienodi. Aš niekaip negaliu pritarti šiam įstatymo projektui ir siūlau jį atmesti.

PIRMININKAS. J.Valatkos nematau. Kviečiu į tribūną Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymų projektų kompleksas yra bandymas spręsti tai, kas, mano supratimu, turėjo būti pradėta spręsti šiek tiek kitaip pusės.

Dar pernai vasarą man teko dalyvauti Klaipėdoje vykusioje konferencijoje kaip tik mūsų laivyno problemų klausimu. Ten dalyvavo ir kolegos R.Didžiokas, S.Malkevičius bei kiti Seimo nariai, taip pat tiek tuometinės Susisiekimo ministerijos specialistai, tiek ir patys laivybos specialistai. Iš tos konferencijos man susidarė šiek tiek kitoks įspūdis negu dabar bandoma pateikti įstatymo projekte.

Pirmas dalykas, dėl ko ten buvo sutarta, net taip savotiškai pusiau pažadėta, ypač Seimo narių, kad pirmiausia bus svarstoma laivybos koncepcija ir kad tikrai kol kas nebus pašalinta 4 straipsnio nuostata, kurioje yra reikalaujama, kad prieš privatizuojant laivybos kompaniją būtų priimtas specialus įstatymas. Galbūt padiskutavus dėl visos laivybos koncepcijos, kurioje būtų numatyta ir perspektyva, ir tos priemonės, kurių reikia imtis, kad iš tiesų mūsų laivai, daugiau ar mažiau privatizavus LISCO kompaniją, neišplauktų, kad apskritai laivai neišplauktų su svetimom, ypač pigiom, vėliavom... Ten buvo numatyta daugybė įvairių pasiūlymų. Tie, kurie čia yra pateikti, anaiptol neišsprendžia visos tos problemos.

Dar vienas dalykas yra tai, kad tuo metu, kai mes svarstėme, iš tiesų buvo šiek tiek kita Valstybinio socialinio draudimo įstatymo situacija – niekaip nebuvo apribota, nuo kokios sumos yra mokamos socialinio draudimo įmokos. Bet, mielieji kolegos, juk dabar visi puikiai žinome, kad jos yra apribotos iki 3,5 vidurkių, o kitais metais net iki 3 vidurkių. Noriu pasakyti, kad aš tam nepritariau priimant ir dabar nepritariu, nes manau, kad ta kartelė yra per žemai nuleista. Tačiau ši kartelė, mano supratimu, visiškai išsprendžia tas problemas, kurias buvo norėta išspręsti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimu, kadangi mokant nuo 3,5, o vėliau nuo 3 vidurkių yra mokamas normalus “Sodros” mokestis, kuris užtikrina visas kitas socialines garantijas. Mokant tik bazinei pensijai (apie tai čia, beje, jau buvo kalbėta) susidaro apskritai keista situacija, kad dalį žmonių, atrodo, jūrininkų, ypač tų, kurie visą gyvenime bus išdirbę jūroje, jiems iki pensijos bus likę ne tiek daug, mes tiesiog priverčiame gauti labai nedideles pensijas, nes jie nepajėgs draustis privačiu draudimu. Galų gale jiems liko ne tiek daug laiko. Kažin ar tai iš tikrųjų yra tų jūrininkų socialinis rėmimas? Ar tai ne, kaip kolega A.Sysas sakė, atstovavimas darbdavių interesams, nes juk iš tiesų didžiąją dalį “Sodros” mokesčių moka būtent darbdavys. Darbuotojas tuo tarpu moka tik 1%.

Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio taip pat gali kilti pakankamai daug klausimų, nes Klaipėda yra tas miestas, kuris ir taip biudžete yra šiek tiek labiau nuskriaustas negu kiti miestai, nes jo atskaitymai yra kur kas mažesni, palyginti su kitais. Tuo tarpu čia dar kartą bus sumažintas savivaldybės biudžetas. Aš nežinau, kaip jie tai kompensuos. Jeigu galvojama, kad jie tai kompensuos neišplaukusiais laivais, tai aš drįstu tuo abejoti, tačiau tai, be abejo, yra jau sprendėjų pasirinkimo reikalas.

Mano supratimu, visas šis kompleksas įstatymų projektų reikalauja gerokos peržiūros ir tobulinimo, nes jie yra kaip atskiri visos problemos fragmentai. Man atrodo, kad ir kiek ta problema užsitęstų, vis dėlto ją reikėtų spręsti kompleksiškai, kad iš tiesų visi arba bent jau tie, kurie domisi, žinotų, kokia yra tolesnė laivybos perspektyva, ne tiktai pigių vėliavų problema, bet ir visos kitos problemos, susijusios su tais žmonėmis, kurie dirbs laivuose, su tais žmonėmis, kurie aptarnaus laivus, ir tai iš tiesų nėra tik siauros srities problema. Todėl, mano supratimu, vis dėlto reikėtų viso to komplekso problemų neskubėti spręsti, o dar ir dar kartą apmąstyti ir pateikti su pataisymais Seimui kitą kartą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, dabar apsisprendžiam. Pirmiausia Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Ar pritariam šiam projektui po svarstymo? Pritariam. Ministras R.Didžiokas neprašė žodžio, gerbiamasis Sabuti. J.Listavičius nori pritarti.

J.LISTAVIČIUS. Taip, Biudžeto ir finansų komitete svarstėme ir siekiant stiprinti Lietuvos jūrų laivininkystę ir sudaryti jūrininkams geresnes darbo apmokėjimo sąlygas, jų laivo reiso metu gaunamas pajamas, kaip jau ir nurodyta įstatymo projekte, siūloma apmokestinti 15% tarifu. Čia, kaip žinot, buvo dar vienas įstatymo projektas dėl Pridėtinės vertės mokesčio. Mes tam nepritarėme. O tam, kad būtų sudarytos tam tikros sąlygos jūrininkams įsitvirtinti ir išlaikyti gal net ir Lietuvos jūrų laivininkystę, mes pritariam ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Galima kalbėti už visus?

PIRMININKAS. Galima. Aš siūlau iš eilės, vis tiek reikės apsispręsti. Prašom.

J.OLEKAS. Aš norėčiau kalbėti dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo.

PIRMININKAS. Tai, kolega, prašom luktelti. Ar S.Burbienė kalbėtų dėl pirmojo projekto? Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad norai yra labai geri, tačiau, mano įsitikinimu, tai ne tas kelias, kuris iš tiesų apgintų tiek laivyną, tiek Klaipėdos miestą, kuris turi savivaldybę, turinčią pakankamai daug problemų. Beje, jūreivių šeimos paprastai gyvena Klaipėdoje, todėl tos problemos muš iš kitos pusės. Ir aš manau, kad 15%, jeigu jau daroma išimtis laivynui, tai bent jau ne tokia didelė suma, kaip dabar yra siūloma. Todėl aš nepritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendro sutarimo nėra. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Kolegos, kas pritartų po svarstymo šiam įstatymo projektui?

Už – 31, prieš – 2, susilaikė 3. Projektui pritarta po svarstymo.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ir Ekonomikos komitetas, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas šį projektą siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar bendrasis sutarimas bus, kolegos? Bendrasis sutarimas? (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, mums reikia iš karto balsuoti, ar pritariam šiam sprendimui, geriausiai, kad tai būtų bendrasis sutarimas. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Noriu prašyti pritarti mūsų komiteto padarytai išvadai daryti svarstymo pertrauką, nes mes paprašėme, kad iniciatoriai padarytų tam tikras pataisas. Jie iki šiol tų pataisų nepateikė komitetui, o šiandien jau svarstome Seime. Tai yra iniciatorių aplaidumas, tačiau, kiek aš žinau, jie jau yra parengę. Ir galbūt suteiktumėte žodį ministrui R.Didžiokui, jis paaiškintų, kokia yra padėtis. Mes po savaitės ar dviejų galėtume apsvarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų labai atsiprašau, Sekretoriato teikiamuose faktuose aš matau, kad pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Iš tikrųjų išvada – daryti svarstymo pertrauką. Bet komitete pertrauką? Taip. Komitetas toliau galėtų svarstyti. Ar galime eiti tokiu keliu? (Triukšmas salėje) Mes galime daryti svarstymo pertrauką plenariniame posėdyje? Svarstymo plenariniame posėdyje pertrauka. Ar galime bendruoju sutarimu sutarti? Reikia balsuoti? Bendruoju sutarimu – įstatymo projekto Nr.P-1722 svarstymo pertrauka.

Prekybinės laivybos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ar pritariame po svarstymo? S.Malkevičius – už.

S.MALKEVIČIUS. Aš tiek dėl prekybinės laivybos, tiek ir dėl specialios paskirties galėčiau tą patį pasakyti. Svarbiausia, ką aš norėčiau pabrėžti. Kyla klausimas, kodėl reikia privatizuoti laivyną. Pirmas ir pagrindinis dalykas, dėl ko reikia, yra tas, kad valstybė negali atlikti komercinės veiklos kontrolės toli nuo krantų esančiuose laivuose. Jeigu tie laivai dirba ne tarp Klaipėdos ar tarp kitų uostų, tai yra gana problematiška. Ir sakyti, kad šiandien šie laivai deda auksinius kiaušinius, yra ne visai teisinga. Nes faktiškai mūsų laivynas gyvena daugiausiai dėl linijinių laivų veiklos. Tų laivų, kurie cirkuliuoja tarp Klaipėdos, Švedijos ir Vokietijos. Būtent jie ir uždirba tiems kitiems laivams duoną, kurie pas mus nedirba, jie yra išnuomoti. Yra daugiau kaip 30 laivų išnuomota. Matyt, teisingiausias sprendimas yra privatizuoti, bet tam, kad mes išlaikytume savo vėliavą, savo komandą, yra siūlomos tokios įstatymo pataisos. Todėl aš siūlau tiek už Prekybinės laivybos, tiek už Specialios paskirties akcinių bendrovių įstatymų pataisas balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gal ir J.Olekas galėtų kalbėti dėl likusių abiejų įstatymų projektų?

J.OLEKAS. Aš galėčiau kalbėti dėl abiejų, bet turiu pasakyti, kad argumentai, kuriuos išdėstė kolega S.Malkevičius, nėra įtikinantys. Jeigu yra linijiniai laivai ir tam tikra dalis LISCO, kuri duoda tokį pelną, kad gali padengti ir kitus nuostolius, tai gal tik tą dalį, kuri nuostolinga, ir privatizuokime? O pelningas įmones pasilikime, pelningus laivus, pelningas linijas, reisus palikime ir turėkime dar daugiau naudos negu turime, ir panaudokime kaip tik tos pačios Klaipėdos žmonių ar infrastruktūros tolesnei plėtrai. Todėl aš tikrai negalėčiau pritarti 4 straipsnio pakeitimams ir siūlyčiau, kad mes balsuotume atskirai, ir pasisakyčiau prieš projektą Nr.P-1724.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Prekybinės laivybos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1723.

O dabar, kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime dėl paskutinio likusio projekto Nr.P-1724 – dėl Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Kai kas jam prieštarauja.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Kolegos, kas pritartų po svarstymo šiam įstatymo projektui?

Už – 25, prieš – 6, susilaikė 4. Taigi po svarstymo pritarta.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų audito” projektas Nr.P-1804 (pateikimas)

Gerbiamieji, rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų audito” projektas Nr.P-1804. Šį projektą teikia Seimo narys J.Galdikas. Prašom, kolega.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pasistengsiu trumpai. Šio įstatymo projekto esmė yra ta, kad sveikatos priežiūros įstaigoms tapus viešosiomis ir pasikeitus finansavimo tvarkai vis dėlto neliko valstybės institucijos, atsakingos už kontrolę. Kad netuščiažodžiaučiau, galėčiau pagrįsti tai dokumentais, gautais iš Valstybės kontrolės, kad vien Alytaus ligoninė per pastaruosius metus buvo tikrinta 6 kartus ir dėl jos vienas sprendimas nuo kito skiriasi kaip diena nuo naktis.

Vienas jų skamba (cituoju): “Vyr. gydytojo Jakučio patraukimo drausminėn atsakomybėn terminas pasibaigęs. Tikrinimo medžiagos nesvarstyti, sprendimo nepriimti ir baigti vykdymo kontrolę”. Pasirašo viršininkas Varnelė. Po trijų mėnesių sprendimas yra visiškai priešingas. Kita institucija, kuri tikrina, t.y. Finansų ministerijos Revizijos departamentas, taip pat yra atsiuntusi raštą, jog per 1997 m. ir 1998 metus ji patikrino 3 sveikatos priežiūros įstaigas. Be abejo, dar yra valstybinė ligonių kasa, bet ji iš esmės tikrina tiktai medicininius dalykus, ne finansinius. Be abejo, yra ir Sveikatos apsaugos ministerija, bet jos funkcijos yra pasikeitusios. Ji tikrai neturi struktūrų, kurios galėtų atlikti finansinį auditą.

Šiandien mes kaip tik pradėjome priiminėti audito įstatymą, kuriame labai aiškiai parašyta, kas yra auditas: “Auditas tai yra finansinis apskaitos patikrinimas”. Todėl prašyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, šiam Seimo nutarimo projektui, kuris, manyčiau, įvestų elementarią tvarką, tikrinant sveikatos priežiūros įstaigas. Kodėl auditas galbūt geriau negu bet kuri revizija? Todėl, kad audito išvados dažniausiai yra ir pateikiančios nuomonę, kaip geriau vykdyti finansų apskaitą. Tai tiek galėčiau trumpai.

Norėčiau dar labai trumpą pastabą dėl paties Seimo nutarimo projekto pateikimo. Šis variantas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupėje. Man buvo patikėta tik teisė jį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto vardu, todėl prašyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausimai. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, problema dėl efektyvaus lėšų panaudojimo egzistuoja, bet pasiūlyti dar vienai institucijai kontroliuoti, kai jūs išvardijote bent 4, kurios tikrina ligoninių finansus, ir užkrauti finansinę naštą audito kompanijoms? Paprastai auditas ne taip pigiai kainuoja. Sudaryti sutartį su audito kompanija ir audituoti kasmet maždaug kaip komercinius bankus, manau, tai būtų per didelė prabanga. Mes keletą kartų taisėme sveikatos sistemos įstatymus. Ten yra reglamentuota, kad ir valstybinė ligonių kasa gali tikrinti ne medicininius, o finansinius dalykus. Sveikatos apsaugos ministerija ir galų gale Valstybės kontrolė gali patikrinti tuos dalykus, todėl manau, kad šis papildomas tikrintojas dar būtų daugiau negu normatyvinis. Jeigu jūs paskaičiavote ir siūlote tokią tvarką, tai gal galėtumėte pasakyti, kiek visų sveikatos įstaigų auditavimas kainuotų? Kaip žinote, yra labai smulkių įstaigų, kurios čia visiškai neišskirtos, kaip kaimo ambulatorijos. Jeigu jos turėtų sudarinėti su audito kompanijomis sutartis, tai joms būtų visiškai nereikalinga ir per didelė finansinė našta.

J.GALDIKAS. Ačiū. Mes diskutavome darbo grupėje, kurioje dalyvavo Valstybės kontrolės atstovai ir Finansų ministerijos. Būtent Valstybės kontrolės pareigūnai atsakė vienareikšmiai, kad pagal dabar galiojantį įstatymą Valstybės kontrolei nepriklauso tikrinti sveikatos priežiūros įstaigas. Jie taip pasakė visiškai atsakingai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Jau paklausė, todėl aš neturiu klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kai jūs teikėte įstatymo pataisą ir auditą norėjot sugretinti su akreditavimu, tada aš pasisakiau prieš. Šiuo metu sutinku, kad auditas reikalingas, nes reikia įsitikinti, ar pagal tikslą yra panaudojamos valstybės biudžeto įstaigos lėšos. Važinėdami po Lietuvą, po gydymo įstaigas, matome, kad vadovai kai kur piktnaudžiauja ta padėtimi, kad nėra pakankamos vienos griežtos kontrolės, o kai tik daug kontroliuoja, tai nė vienas gerai nekontroliuoja. Norėčiau paklausti. Ar netikslinga būtų, kad Seimas priimtų ne nutarimą, o įstatymą? Ačiū.

J.GALDIKAS. Manau, kad mes galėsime konkrečiai dėl šio niuanso pakalbėti svarstydami komitetuose. Manau, kad Seimo nutarimas yra pakankamas įpareigojimas, bet, be abejo, įstatymas yra rimčiau, nes atsakomybė už įstatymo nevykdymą yra taip pat rimtesnė. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar, žiūrėdamas į šį nutarimo projektą, norėčiau paklausti. Ar netikslinga galbūt ne tik 1998 metų, bet ir 1999 metų, nes gali būti įvairių lėšų panaudojimo problemų ir 1999 metais ir tam tikrų pažeidimų? Aš sutinku, kad 1998 m. kaip tik reorganizuojant įvairūs pažeidimai galėjo būti dažnesni, bet 1999 m. irgi, matyt. Čia reikėtų nuosekliai daryti ir 1998 m., ir 1999 m. auditą. Kokia jūsų nuomonė?

J.GALDIKAS. Ačiū. Jūs visiškai teisus. Mes pasirinkome 1998 m., nes visa reorganizacija vyko 1997 m., todėl 1998 metai jau buvo visiškai aiškūs ir didelių pakeitimų nebuvo. Tam, kad auditas galėtų pateikti išsamias, pagrįstas išvadas, iš tikrųjų jis turėtų stebėti įmonę arba įstaigą dvejus, trejus metus. Todėl aš ir iš pradžių minėjau, kad tai bus ne tik kontrolė, tai bus paslauga įstaigai, kaip geriau tvarkytis.

PIRMININKAS. Visi klausimai, kolega. Ar pritariame projektui? Pritariame. Vienas rūpestis dėl pagrindinio komiteto. Seniūnų sueigos nuomone, pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Pranešėjas prašo Biudžeto ir finansų komiteto globos. Ar galim bendruoju sutarimu sutarti ir patenkinti pranešėjo norą? Ne? Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir be didelių motyvų reikia balsuoti. Ačiū. Registruojamės. Motyvas vienas – Seniūnų sueiga yra vienas iš aukščiausių Seimo motyvų. Taigi aš, kaip Seniūnų sueigos narys, neturiu kitos išeities, kaip remti šį siūlymą, bet Seimas gali spręsti, kaip jam išeina.

Kolegos, balsuojantys už, palaikys Seniūnų sueigos siūlymą – pagrindiniu komitetu laikyti Sveikatos reikalų komitetą. Balsuojantys prieš manys, kad pagrindinis komitetas turi būti Biudžeto ir finansų komitetas. Kol kas tik dėl komitetų. Bendruoju sutarimu pritariame. Taigi, balsuojantys už – sveikatos reikalai, balsuojantys prieš – biudžeto ir finansų. Atsiimamas siūlymas. Atsiprašau, Biudžeto ir finansų komitetas – Seimo nutarimo “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų audito” projekto pagrindinis nagrinėtojas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Nė vienas neprieštarauja, visi sutinka su J.Galdiko siūlymu, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Tai aš jums ir kartoju, balsuojantys už parems Seniūnų sueigos norą, balsuojantys prieš – Biudžeto ir finansų komiteto norą tapti pagrindiniu.

M.Končius.

M.KONČIUS. Atsiprašau už sumaištį, kurią aš čia sukėliau. Kaip nuspręsite, taip. Aš norėjau, kad būtų įtrauktos kalbos dėl motyvų. Nepalaikau šio nutarimo teikimo, nes nuostata turėtų būti tokia: maksimaliai galima reikalauti tada, kada maksimaliai atiduota. 1998 m. nebuvo reglamentuotas viešųjų įstaigų gyvenimas įvairiais aspektais, tiek finansiniais, tiek kitais. Todėl reikalauti audito toje sistemoje, kurioje nebuvo reglamentacijos, yra nelogiška. Galbūt šiais metais būtų galima tą daryti, tačiau tai yra steigėjų ir tų, kurie moka pinigus – valstybinių kasų prioritetas.

PIRMININKAS. Kolega, ar reikalausite balsuoti dėl pritarimo po pateikimo?

M.KONČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikalausite registruotis? Taip. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame Seimo nutarimui “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų audito” projektui. Maniau, kad bendrasis sutarimas yra aiškus.

Iš viso užsiregistravo 32 Seimo nariai. Taigi pateiktas nutarimas, ar jam pritariame, kolegos? Už – 24, prieš – 4, susilaikė 1. Pateikimui pritarta. Dabar, kolegos, balsuojame dėl pagrindinio komiteto. Balsuojantys už parems nuomonę, kad Sveikatos reikalų komitetas turėtų būti pagrindinis, balsuojantys prieš parems nuomonę, kad Biudžeto ir finansų komitetas turi būti pagrindinis, susilaikiusių neskaičiuosiu. Už – 12, prieš – 19. Gerbiamieji kolegos, taigi pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1438 (svarstymas)

Kolegos, rezervinis 4 klausimas, pratęsime posėdį iki pergalingos pabaigos. Baigiame? Rezervinis 4 klausimas, Nr.P-1438 – Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinio komiteto išvada. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Pagrindinio komiteto išvada yra tokia. Pagrindinis komitetas siūlo projektą atmesti, nes yra netikslinga prarastas pajamas indeksuoti taip, kaip siūlo projekto autorius. Dabar svarstomame projekte yra siūloma indeksuoti pajamas, kai vartojimo kainų indeksas padidėja 1%. Norėčiau jums priminti, kad galiojančiame įstatyme reikia indeksuoti tada, kai indeksas pasiekia 1,1, t.y. 10%. Projektą atmesti taip pat siūlo ir Biudžeto ir finansų komitetas, motyvuodamas tuo, kad siūlomas pakeitimas neturi loginės prasmės, nes prarastas pajamas siūloma kompensuoti, jeigu vartojimo kainų indeksas ne didesnis negu 1,01, skaičiuojant nuo paskutinio kompensavimo. Taigi atmetimas yra siūlomas dėl to, kad nėra logikos indeksuoti tada, kai viršutinė riba yra pati mažiausia, bet galima būtų teigti, kad tai buvo, sakysime, tam tikras neapsižiūrėjimas, klaida ir netikslumai juridinės teisės požiūriu.

Pagrindinis mūsų motyvas, kodėl pagrindinis komitetas atmeta šį įstatymo projektą yra toks, kad indeksuoti, pasikeitus vartojimo kainų indeksui 1%, reikštų, kad atitinkamai visas socialines išmokas, visus minimalius dydžius reikia perskaičiuoti, kai pasikeičia keliais centais, 1,25, 1,35 ir t.t. Pasaulinėje praktikoje tokių pavyzdžių nėra. Dažniausiai indeksavimas taikomas, kai vartojimo kainų indeksas padidėja atitinkamais intervalais, mažiausiai 3%, 4%.

Mes taip pat turime dar ir kitą motyvą, galbūt būtų galima rengti kitą įstatymo projektą ir atsižvelgti iš dalies į tai, ką siūlo A.Sysas, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Socialinės apsaugos pagrindų įstatymo projektą, reglamentuojantį dėl infliacijos vartojimo indekso pasikeitimą (vartojimo prekių krepšelio) indeksuoti kitaip ir iš viso atsisakyti Pajamų garantijų įstatymo. Artimiausiu metu mes tikimės, kad dar pavasario sesijoje gausime šį projektą aprobuotą jau naujos Vyriausybės ir bus išspręstas pajamų indeksavimo klausimas. Todėl prašau palaikyti pagrindinio komiteto išvadą ir šiam projektui nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi abiejų komitetų nuomonė, Biudžeto ir finansų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė vienu balsu atmesti. Kolegos, ar galime rasti bendrąjį sutarimą? J.Olekas norėtų pritarti pagrindinio komiteto išvadai.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar norėčiau pritarti teikėjo siūlomam projektui, nes iš tikrųjų, man atrodo, kad atmesti šiandien įstatymą arba konstatuoti, kaip sakė gerbiamoji pranešėja, kad iš viso bus panaikintas Gyventojų pajamų garantijų įstatymas, manau, kad yra daroma ne laiku. Kai buvo priimtas šis įstatymas ir infliacija viršydavo tūkstančius ar šimtus kartų, tada 10% nustatytas pakeitimas buvo normalus ir galimas taikyti. Šiandien, kai praėjusiais metais mes konstatavome, kad yra 2,2%, tai sulaukti 10% kainų indekso pakeitimo reikėtų penkerių metų. Aš manau, kad teikiamas gerbiamojo A.Syso pasiūlymas iš tikrųjų yra visiškai svarstytinas. Jeigu komitetai pasakytų, kad 1% šiuo metu yra per mažai, galima būtų kalbėti apie 2% ar 3%, bet iš tikrųjų tai neturėtų būti pretekstas šį įstatymą atmesti. Reikia svarstyti bei komitete patobulinti, nes mes šiandien svarstėme gerokai mažiau parengtus ir kur kas prastesnius įstatymų projektus. Todėl siūlau, kad šiandien numatytume toliau svarstyti pateiktą įstatymo projektą ir svarstymo metu jį patobulintume.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo minėta, šis projektas nerealus, techniškai neapsimoka, tikrai jį reikia tik atmesti. Lyginti su 10%, tai kitas dalykas. Šiandien mes turime tai, ką turime, bet vis dėlto tai yra objektyvi realybė ir objektyvus, taip sakant, apsimokėjimas, ką iš to turėsime, kai skaičiuosime, sakykim, ar kiekvieną mėnesį, ar per mėnesį po kelis kartus, kokie rezultatai iš 0,01%. Dar kartą kviečiu nepritarti, konkrečiai atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šis mūsų balsavimas paremtas mūsų nuostata, kad Statuto pataisomis dalykinį momentą sustipriname. Biudžeto ir finansų komitete visų frakcijų nariai kategoriškai pasisakė prieš šį projektą, Socialinių reikalų ir darbo komitete atsirado vienas kolega, kuris parėmė. Ar negalėtume bendruoju sutarimu atmesti šio projekto? Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Taigi pagrindinis teikimas dviejų komitetų atmesti įstatymo projektą Nr.P-1438. Balsuoti pradėjome, kolegos. Pritariantys pagrindinio ir papildomo išvadai, kuri griežta – atmesti kaip nelabai ko vertą. Gerbiamieji kolegos, trys Seimo nariai prieštarauja atmetimui. Taigi projektas yra atmetamas. Replika po balsavimo – A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, šia įstatymo pataisa aš norėjau pasakyti, kad Lietuvoje yra įstatymų, kurie neveikia 10 metų ir mūsų garbės reikalas kaip Seimo narių tada priimti nutarimą panaikinti Pajamų garantijų įstatymą. Jis priimtas 1990 metais, nuo 1991 metų Statistikos departamentas veda apskaitą, infliacijos koeficientai buvo pasakiškai dideli 1991, 1992, 1993, 1994 metais, tada 10% buvo normalu. Bet šiandien yra defliacija, šiandien per pusę metų 0,8%. Apie ką mes kalbame? Jeigu mes einame tokiais dydžiais, tai normalus net ir 1%. Aš visiškai sutinku, kad gali būti 3%, ką ir rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet mes neturime užsimerkti prieš tai, kad yra įstatymas, kuris neveikia. Ką nors darykime, nes mes patys keikiame tą nihilizmą įstatymų srityje. Ačiū.

Lietuvos Respublikos buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3, 6 straipsnių dalinio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1824 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, liko 5a ir 5b rezerviniai klausimai. Nėra S.Kakčio, kuris pateiktų pagrindinį projektą. Seimo narys K.Kuzminskas pateikia įstatymo projektą Nr.P-1824 – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3, 6 straipsnių dalinio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl to, kad Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto, skirto profesinėms sąjungoms, klausimai neišspręsti, ir dėl to, kad nuo liepos 1 d. įsigalioja įstatymo pataisa, buvo sudaryta laikinoji grupė kai kurioms profesinių sąjungų turto priklausomybės problemoms išspręsti. Grupės pirmininkas buvo S.Kaktys.

Buvo parengtas įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo projektas. Svarstymo metu buvo susitinkama tiek su profesinių sąjungų atstovais, tiek su komitetų nariais, su komisija, kuri tikrino, kaip yra perimtas profesinių sąjungų turtas. Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija pateikė patikrinimo aktą, faktiškai dar labai daug turto yra neperimta. Kai kuris turtas yra akcionuotas, išnuomotas. Jeigu mes nuo liepos 1 d. perduosime tą turtą profesinėms sąjungoms, jos neišeis iš teismų, nes kai kuriose patalpose yra įkurtos akcinės bendrovės. Todėl mes pasitarę atsiimame įstatymo projektą Nr.P-1824 ir siūlome Seimui svarstyti, teikti pateikimui Nr.P-1824(A), kuris yra parengtas komisijos pirmininko S.Slavicko.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi procedūra sutrumpėja. Klausimai lieka būsimajam pranešėjui, nes pateikimo procedūra taip ir baigiama, pateikimo net ir nelieka.

Lietuvos Respublikos buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1824A (pateikimas)

S.Slavickas pateikia projekto Nr.P-1824(A) variantą, analogiško pavadinimo variantą. Klausom, pone pranešėjau.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Parengto įstatymo projekto tikslas yra išspręsti buvusių Lietuvos profesinių sąjungų turto perdavimo veikiančioms profesinėms sąjungoms klausimą. Vadovaujantis 1993 m. gegužės 25 d. priimto Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo “Dėl buvusių LTSR valstybinių profesinių sąjungų turto”, buvo įsteigtas specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti. Šiam fondui buvo pavesta inventorizuoti, perimti, paskirstyti ir perduoti profesinių sąjungų nuosavybėn minėtame įstatyme išvardytą turtą, t.y. pastatus ir patalpas. Fondas jam pavestų užduočių neįgyvendino. Dėl fondo tarybos aplaidumo darbe iš keturiolikos perduotų pastatų priėmė tiktai du objektus. Dvylika objektų perduota, bet nepriimta. Iš 31 perduotinos patalpos perduota 20, o priimta fondo žinion tik 16 patalpų. Iš kompensuotino 8,5 tūkst. m² ploto faktiškai kompensuota tik 1,4 tūkst. m², t.y. tiktai 16,6%. Be to, fondo taryba nuo 1996 m. rugpjūčio mėnesio iki 1997 m. sausio mėnesio priėmė įstatymams prieštaraujančius nutarimus, kuriais vadovaujantis dalis turto buvo neteisėtai akcionuota, t.y. įsteigtos šešios uždarosios akcinės bendrovės.

Siekiant įgyvendinti specialiam fondui iškeltus uždavinius, siūlau Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo “Dėl buvusių Lietuvos Respublikos valstybinių profesinių sąjungų turto” 3 ir 6 straipsnių pakeitimus. 3 straipsnio 2 punkto pakeitimu specialaus fondo veiklą numatyti iki 1999 m. gruodžio 31 d. 6 straipsnio pakeitimu specialaus fondo tarybai iki 1999 m. spalio 1 d. perimti buvusių LTSR valstybinių profesinių sąjungų perduotą turtą.

Be to, reikia parengti ir priimti kitų įstatymų ir nutarimų pakeitimus, t.y. dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto, dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įgyvendinimo, nutarimo dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos, Seimo nutarimo dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuostatų patvirtinimo ir įstatymo dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų (…) buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų nuosavybės nustatymo. Šiam darbui, manyčiau, tikslinga sudaryti darbo grupę. Todėl siūlau priimti mano siūlomas pataisas ir fondo steigėjui, t.y. Seimui, sudaryti darbo grupę minėtų teisės aktų pakeitimams parengti ir juos priimti iki šių metų lapkričio mėn. 1 d.

Taip pat siūlyčiau artimiausiu metu pakviesti į Seimą atsiskaityti už fondo nuveiktą darbą fondo tarybos pirmininką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, šeši klausimai. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, kas bus toliau po tų datų – gruodžio 31 d. ir spalio 1 d.?

Kitas mano klausimas. Kam priklauso tie dvylika objektų, apie kuriuos jūs kalbėjote, kurių neperėmė specialusis fondas?

S.SLAVICKAS. Kas bus? Bus tai, ką numatysime. Aš mačiau susitarimą tarp profesinių sąjungų, tas klausimas yra suderintas tarp dabar egzistuojančių profesinių sąjungų. Vienos vadinasi federacijomis, kitos sąjungomis, ten tiksliau žino tuos pavadinimus. Tą turtą perduotų Turto fondui, kuris jį parduotų ir įsteigtų profesinių sąjungų fondą, iš kurio visos profesinės sąjungos, kurios yra suinteresuotos, atitinkamai gautų savo dalį.

Antrą klausimą priminkite.

A.SYSAS. Kam priklauso tie dvylika objektų, kurie neperimti?

S.SLAVICKAS. Reikia ištirti.

A.SYSAS. Jūs juk tyrėte.

S.SLAVICKAS. Mes tyrėme, kaip fondas vykdė savo veiklą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau išsiaiškinti, ar specialusis fondas, perėmęs turtą, pardavinės ir perves lėšas į profesinių sąjungų fondo sąskaitą, ar vis dėlto šis specialusis fondas perėmęs dar turės perduoti valstybės turto fondui ir valstybės turto fondas pardavinės? Ačiū.

S.SLAVICKAS. Galėtų perduoti valstybės turto fondui.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Atsisakau klausimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes panašiai klausėme ir praėjusių metų pabaigoje, kai terminas baigėsi sausio 1 d., kad reikia leisti toliau, kaip numatyta įstatyme, tą turto dalį, nereikalingą profesinėms sąjungoms, parduoti, įsteigti profesinių sąjungų fondą. Deja, tuo metu nebuvo mūsų paklausyta ir buvo nukelta iki liepos 1 d. Dabar atėjus vėl keliama toliau. Iš tikrųjų tame susitarime, kurį jūs minite, nėra nė žodžiu užsiminta apie turto fondą. Tame susitarime sakoma, kad profesinės sąjungos susitarusios kartu steigti fondą, tačiau to nereikalingo turto realizavimą gali atliktų tų pačių profesinių sąjungų atstovai, t.y. fondas. Tai yra reikia leisti veikti mūsų dabar galiojančiam įstatymui. Atidėjimas dar trims mėnesiams ar iki Naujųjų metų iš tikrųjų tiktai tolina, nes dabartinis specialusis fondas neturi teisės, kaip jūs sakėte, nei parduoti, nei akcionuoti, todėl jis negali normaliai to turto saugoti ir jį valdyti. Toks visas tolesnis delsimas dalį to turto pražudo, todėl aš manau, kad šis atidėjimas iš tikrųjų tik pratęsia agoniją. Jeigu mes leistume galioti įstatymui, būtų galima tą turtą sutvarkyti, steigti fondą ir suteikti profesinėms sąjungoms ir mūsų dirbantiems ar netekusiems darbo tam tikrą paramą.

S.SLAVICKAS. Čia jūsų komentaras. Nelabai supratau klausimo.

PIRMININKAS. Nieko, tai įprasta. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiais metais Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti iš biudžeto skiriama 90 tūkst. litų. Dabar mes pratęsiame to specialaus fondo agoniją. Pinigai jiems vis tiek skiriami. Dabar jie privalo iki 1999 metų perimti buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turtą. Jeigu jie to nepadarė nuo 1993 metų, tai kaip jie sugebės padaryti tai iki spalio 1 dienos? Ačiū.

S.SLAVICKAS. Sunku pasakyti, kaip jie sugebės tai padaryti, tačiau vis dėlto Seimas buvo įpareigojęs šį fondą tai atlikti, tačiau jis neatliko. Aš siūlau pasikviesti fondo tarybos pirmininką, tegul jis atsiskaito visam Seimui ir Seimas galų gale apsisprendžia dėl fondo tarybos veiklos iki šio laikotarpio.

P.ŠAKALINIS. O apie pinigus?

S.SLAVICKAS. Apie pinigus. Apie kokius pinigus? Jeigu fondas egzistuoja, jis tuo gauna ir lėšas išlaikymui. Buvo numatyta, kad jis veiks iki 2006 metų, todėl mano pataisa ir yra jo veiklą nutraukti 1999 metų gruodžio 31 dieną, nes jo tolesnė veikla, manau, yra tikrai netikslinga. Kaip tik nereikalingas lėšų naudojimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar iš tikrųjų buvo rimtų priežasčių neperimti to turto ir kokios tos priežastys?

S.SLAVICKAS. Manau, kai atvyks tarybos pirmininkas, galėsite gauti tikslų atsakymą į šį klausimą. Mūsų tyrimo medžiaga rodo, kad buvo aplaidumas darbe.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, bendruoju sutarimu pritariame, ar ne? Yra tvirtų vyrų. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji pranešėjai, gerbiamieji kolegos! Nenorėčiau pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui ir kviečiu jus taip pat nepritarti, nes tai, apie ką mes kalbame faktiškai jau metai, tik dėl šio Seimo kaltės nesprendžiama. Profesinės sąjungos tarpusavyje susitarė. Keturi didžiausi centrai suėję aptarė, kaip toliau tvarkyti profesinių sąjungų turtą, kurio tvarkymas Seimo sprendimu iš profesinių sąjungos narių laikinai buvo atimtas ir sudaryta nemažai kliūčių. Pačios profesinės sąjungos norėtų, kad jis būtų sutvarkytas geriau. Mes pasiūlėme būdą, kaip patiems susitvarkyti ir įsteigti fondą. Tai, ką kalbėjo gerbiamasis pranešėjas, iš tikrųjų prieštarauja ir tarptautinėms konvencijoms, kurias mes esame pasirašę. Jokioje demokratinėje valstybėje profesinių sąjungų turto netvarko ir juo nedisponuoja joks valstybinis turto fondas. Profesinių sąjungų turtas yra pačių profesinių sąjungos narių reikalas, todėl aš kviečiu nepritarti šiam įstatymui ir nepratęsti, sakykim, tokio kliūčių ruožo ar netvarkos, kuri gali atsirasti, kai turtas neturi tikrojo šeimininko. Kviečiu balsuoti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gaila, kad tiek metų tas turtas neturi šeimininko, todėl niekas nėra prieš, jeigu specialusis fondas iš tikrųjų imsis tvarkytis arba atliks tas pareigas, kurias vykdo Valstybės turto fondas. Šiuo atveju tai ne tiek svarbu, bet svarbu, kad turtas turėtų šeimininką ir kad jis vieną kartą būtų sutvarkytas, ko nebuvo padaryta. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir siūlyčiau, arba norėčiau, kad papildomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir varome darbus į pabaigą. Tuojau balsuosime dėl Buvusių Lietuvos TSRS valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.P-1824A. Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Kas pritartų po svarstymo šiam projektui, tas balsuoja už, kas manytų kitaip, balsuoja kitaip. Už – 19, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime birželio 29 dieną. Replika.

P.ŠAKALINIS. Norėčiau pasakyti, kad labai aktyviai dalyvavo profsąjungų lyderiai, kurie prieštaravo šiam įstatymui, – tai A.Sysas ir J.Olekas. Vadinasi, yra suinteresuotos grupuotės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar prašyčiau sutarti dėl dviejų protokolinių nutarimų. Taip, pabaigoje. Tuojau, gerbiamasis kolega. Du protokoliniai nutarimai. Gerbiamieji kolegos, jūs patys sakėte, kad šis įstatymas turėtų būti priimtas iki lapkričio mėnesio. Ar svarstymo diena galėtų būti birželio 22 diena? Ačiū. Birželio 22 – svarstymo diena.

Kolegos, reikia poros protokolinių nutarimų, nes Seniūnų sueiga nepajėgi susitvarkyti su tuo. Po Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1828 pateikimo mes paskyrėme pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Dabar mes turime bendrąjį Ekonomikos komiteto sutarimą, kuris patvirtinamas komiteto pirmininko pavaduotojo raštu, kad, atsižvelgdami į Statute apibrėžtas Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptis, jie prašo paskirti pagrindiniu komitetu šį įstatymą svarstant Biudžeto ir finansų komitetą. To paties siekia ir Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galėtume bendruoju sutarimu nuspręsti, kad įstatymo projektą Nr.P-1828 kaip pagrindinis komitetas svarstys Biudžeto ir finansų komitetas? Dėkoju.

Ir dar vienas reikalas. Mums reikėtų pratęsti įstatymo projekto Nr.P-1776 svarstymo komitete datą. Čia ta Lietuvos, Estijos ir Latvijos Vyriausybių sutartis dėl bendros švietimo erdvės, šnekamąja kalba sakau. Užsienio reikalų komitetas ten mato daug problemų. Dabar numatoma svarstyti birželio 22 dieną, nors aš turiu abejonių, ar jie dėl to susitars. Taigi birželio 22 diena – svarstymo diena. Replikos, kolegos. Ar po balsavimo? Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Man labai gaila, kad mano kolega P.Šakalinis užmiršo, kad jis pakliuvo į Seimą kaip profesinių sąjungų atstovas. Noriu pareikšti, kad aš, skirtingai nuo P.Šakalinio, kuris ilgą laiką buvo Profesinių sąjungų kultūros rūmų direktorius, niekada nevadovavau profesinių sąjungų turtui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Dėkoju kolegai ponui P.Šakaliniui, kuris teigiamai įvertino kai kurių Seimo narių darbą svarstant profesinių sąjungų turto klausimą. Iš tikrųjų labai apgailestauju, kad Darbininkų sąjungos atstovas, vienos iš mūsų profesinių sąjungų, ponas P.Šakalinis, kurio sąjungos pirmininkės, prezidentės parašas taip pat yra po mūsų bendru profesinių sąjungų susitarimu, šiandien visiškai negali padėti išspręsti šio klausimo, nors, kaip minėjo A.Sysas, nemažai jo kaltės dėl to, kad šis klausimas nebuvo išspręstas. Tikiuosi, kad mes išspręsime teigiamai. Ačiū už dėmesį.

Seimo nario pareiškimas

PIRMININKAS. Tam ir pateiktas projektas.

Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai. Seimo narys A.Raškinis prašo žodžio, kolegos, o mes registruojamės. Registruojamės pranešėjo prašymu. Pareiškimą skaito A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Man tiesiog įdomu, kiek žmonių išdrįs pasiklausyti. Aš ilgai netrukdysiu.

“Seimo nario A.Raškinio pareiškimas “Dėl Lietuvos ekspertų darbo Europos Tarybos Žiniasklaidos komitete”.

Gerbiamieji kolegos, perskaityti šį pareiškimą mane paskatino prieš dvi dienas perskaitytas LDDP frakcijos pareiškimas, kurio turinys šališkai ir vienpusiškai nušviečia problemą, kartu klaidina visus tą pareiškimą girdėjusius (gaila, kad dabar išjungtas radijas).

Leiskite pateikti išsamesnę informaciją bei esamos situacijos įvertinimą.

LDDP frakcijos pareiškimo ir spaudos reakcijos priežastis buvo faktas, kad kultūros ministras S.Šaltenis anksčiau buvusį ekspertą poną L.Tapiną pasiūlė pakeisti kitu asmeniu – ponia M.Kontrimaite.

Aš esu mūsų Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys ir dirbu Žiniasklaidos pakomitetyje. Europos Taryboje yra ir Ministrų komitetas, kurį sudaro valstybių užsienio reikalų ministrai (jiems nesant, jiems atstovauja įgalioti ambasadoriai), o specialiosioms problemoms spręsti yra įkurti probleminiai komitetai, į kuriuos Užsienio reikalų ministerija probleminės ministerijos teikimu skiria įgaliotus ekspertus.

Praeitoje Seimo kadencijoje LDDP Vyriausybė buvo paskyrusi poną L.Tapiną ekspertu žiniasklaidos klausimams. Po naujųjų rinkimų Vyriausybė pakeitė ne vieną ekspertą (ten dirba apie 20 ekspertų). Ponas L.Tapinas pakeistas nebuvo. Tačiau jam susirgus į Europos Tarybą vietoj jo ėmė važinėti atsitiktiniai asmenys. Aš turiu tai patvirtinančių dokumentų. Tai yra skandalingas dalykas, kai tarptautinėje institucijoje valstybei savavališkai ima atstovauti tam jokių įgaliojimų neturintys asmenys ir net Vyriausybei nežinant.

Tai prilygtų nebent tokiam atvejui, jeigu kas nors iš mūsų Seimo narių susirgęs paprašytų savo buvusį bendradarbį arba kaimyną atvykti į Seimą ir balsuoti vietoj savęs priimant įstatymus. Seime tai neįmanoma, o Vyriausybės atsakingame poste tai vyksta ir tai organizuoja Vyriausybės įgaliojimus gavęs ekspertas.

Būdamas komandiruotėje Europos Taryboje ir sužinojęs tuos dalykus, aš ėmiausi iniciatyvos, kad būtų paskirtas kitas asmuo, turintis valstybės įgaliojimus, ir tai buvo padaryta. Kultūros ministerijai būtų galima priekaištauti nebent už tai, kad ji per ilgai vilkino sprendimų priėmimą.

Man visiškai suprantamas LDDP noras ginti “savo kadrus”. Tačiau nejaugi jie iš tikrųjų mano, kad valstybės įgaliotas asmuo, kuris su tais įgaliojimais elgiasi kaip su savo nuosavu “kromeliu”, turi teisę būti paliktas ir toliau savivaliauti atsakingame valstybės poste.

Manau, kad ponas L.Tapinas, siuntinėdamas vietoj savęs į posėdžius kitus asmenis, padarė šiurkščius pažeidimus ir turi būti tuoj pat atleistas iš eksperto pareigų. Tikiuosi, kad tai supranta ir naujai paskirti kultūros bei užsienio reikalų ministrai”.

Su pagarba A.Raškinis. Dėkui už dėmesį. Prašyčiau, kad būtų perduota ministrams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiausiai dėkoju jums, parėmusiems pirmininką iki paskutinės minutės.

Gerbiamieji kolegos, šios dienos posėdį baigiame.