Keturiasdešimt aštuntasis (345) posėdis
1999 m. birželio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1999 m. birželio 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labą rytą, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame birželio 10 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji Seimo nariai, iš pradžių dėl darbotvarkės. Jums yra išdalyta darbotvarkė, kuri buvo patikslinta vakar dienos Seniūnų sueigoje. Kaip jūs matote, kai kurių įstatymų projektų arba Seimo nutarimų svarstymas yra atidėtas vėlesniam laikui, todėl yra pasiūlyta papildomai įtraukti keletą projektų, kurie yra apsvarstyti, ir pasirengta juos svarstyti. Jeigu niekas neprieštarautų, mes galėtume pradėti nuo svarbiausio šios dienos posėdžio klausimo, t.y. nuo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” svarstymo. Jeigu prieštaraujančių nėra, tai darbotvarkė tokia, kokia yra, pagal tokią ir dirbsime. Pradedame nuo registracijos.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti Seimo statuto reikalavimus, kuriais yra nusakyta, ką toliau šiandien turime daryti. Taigi Seimo statuto 193 straipsnio nuostatos. Vyriausybės programos svarstymas Seimo posėdyje. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą. Šiame posėdyje pirmiausia išklausomas Seimo opozicijos lyderio pranešimas, išklausomos frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui (20 minučių),taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus. Iš viso pusantros valandos. Diskusijos dėl Vyriausybės programos gali būti nutrauktos daugiau kaip pusės balsavusiųjų Seimo narių balsų dauguma. Ir 197 straipsnis. Kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose. Toliau kalbama, kas būna tada, jeigu Seimas programai nepritaria arba ją grąžina Vyriausybei patobulinti.

Dabar pradedame iš pradžių ir, kaip minėjau, pirmiausia bus išklausomos Seimo frakcijų ir komitetų išvados, pradedant nuo opozicinės frakcijos, bet iš pradžių žodį suteikiame Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jūs gal nesupyksite, kad mes pradėsime nuo tam tikros šio Seimo tradicijos. Šiandien turime labai svarbių mūsų kolegų, pažyminčių savo gimtadienius, ir taip sutampa su Vyriausybės tvirtinimo diena… Taigi aš noriu jūsų visų vardu pasveikinti pasitraukusį premjerą ir Seimo narį G.Vagnorių su jo gimimo diena. (Plojimai)

Ir dabar likimui taip nulėmus prieš daugelį metų, aš noriu pasveikinti ateinantį premjerą,buvusį Vilniaus merą, Prezidento paskirtą, tuoj pat būsimą Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką R.Paksą, taip pat su gimimo diena. (Plojimai)

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” projektas Nr.P-1848(2) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji birželio 10 d. gimusieji, jūsų likimas gali būti įdomus. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Pradedame frakcijų kalbas dėl Vyriausybės programos, pradedame nuo opozicinių frakcijų. Pirmasis kalbės LDDP frakcijos seniūnas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji premjere ir ministrai, mielieji kolegos, pradėsiu iš karto apie reikalo esmę. Kaip mums, Darbo partijai, atrodo R.Pakso Vyriausybės programa.

Tai iš esmės G.Vagnoriaus Vyriausybės programos kopija, žinoma, šiek tiek pakeista, šiek tiek padažyta, kai kur gal geresnė, kai kur blogesnė. Todėl primenu, kad 1996 m. gruodžio 10 d. LDDP frakcija G.Vagnoriaus programą kritikavo, laikė ją populistine, nerealia, tolima nuo socialdemokratijos principų, palankesne turtingiesiems ir todėl balsavo prieš ją.

Praėję pustrečių metų parodė, kad darbiečiai tada pasielgė teisingai, gal net apdairiai. Juk G.Vagnoriaus Vyriausybė, nesusitvarkiusi su Lietuvos problemomis, neįvykdžiusi gražių pažadų, krito atsistatydinus premjerui. O programos vykdymo analizė, kurią atliko mūsų partijos specialistai, rodo: kai kas iš programos pažadų įvykdyta, reikia tai pripažinti, bet daug kas nepadaryta arba padaryta ne taip, kaip žadėta.

Štai, nepaisant pažadų, padidėjo mokesčiai, ypač akcizai, energijos, ryšių paslaugų tarifai, išaugo Lietuvos skolos, ūkio subjektų tarpusavio įsiskolinimai, ir labai ryškiai išaugo, grėsmingai padidėjo užsienio prekybos deficitas ir einamosios sąskaitos deficitas. Sakyčiau, nuosekliai žlugdomas nacionalinis žemės ūkis ir visas Lietuvos kaimas. Išparceliuojamas, nevykusiai privatizuojant, Lietuvos turtas. Palyginti su 1996 m., išaugo nedarbas, pakilo nusikalstamumas. Atsisakyta visuotinio pajamų ir turto deklaravimo, biudžetinių darbuotojų atlyginimų sistemos, jau patvirtintos įstatymu, dėl to nežmoniškai uždidinant atlyginimus konservatoriams reikalingiems pareigūnams, aukštiesiems valdininkams, jėgos struktūroms. Tai štai tokią programą ir jos vykdymo padarinius perima R.Pakso Vyriausybė.

Ir jau šitos programos analizė rodo, kad programoje, pirma,nėra naujų ryškių idėjų, siūlymų, projektų. Antra, nėra Rusijos krizės pasekmių Lietuvai neutralizavimo plano. Trečia, nėra esminių priemonių išeiti iš Lietuvos ūkio krizinės arba, paties premjero žodžiais tariant, sudėtingos situacijos. Ketvirta, nėra būtinos taupymo programos.

Socialiniai rodikliai, kurie pateikiami, yra prastesni negu buvo ankstesnėje programoje. Sakysime, pensijos vidutinis dydis. Nežadama sumažinti PVM. G.Vagnorius bent žadėjo iki 15%. Atvirkščiai, žadama kai ką padidinti. Tuo tarpu nedidinamas arba nežadama didinti neapmokestinamą minimumą, minimalų mėnesinį atlyginimą. Ir toliau įteisinama žalinga privatizavimo praktika. Sakyčiau, programa yra su kai kuriais nudilintais kampais, su itin atsargiais įsipareigojimais. Sieksim, darysim.

Taigi apibendrinant galima sakyti, kad ir ši programa liko konservatoriška, nepriimtina socialdemokratinėms partijoms. Dėl viso to Darbo partijos atstovai Seime, kaip ir 1996 m., taip ir dabar balsuos prieš Vyriausybės programą ir toliau išliks opozicinė frakcija. Tačiau mūsų partija ir frakcija rems pažangius R.Pakso ir jo ministrų siūlymus, balsuos už Lietuvos žmonėms tarnaujančias iniciatyvas, tai, ką mes darėm ir pastaruosius pustrečių metų. Mes, darbiečiai, kaip konstruktyvi opozicija, teiksim naujajai valdžiai savo siūlymus. Mes esam įsitikinę, kad reikia peržiūrėti biudžetą, sumažinti kaimynų pavyzdžiu pernelyg dideles karines išlaidas. Reikia papildomai paremti kaimą, švietimą, sveikatos apsaugą.

Mielieji kolegos, gerbiamieji ministrai, kaip sakiau, mes už šitą programą nebalsuosim. Bet vis tiek, naudodamasis ypatinga šios dienos proga, noriu asmeniškai pasveikinti su gimtadieniu naująjį premjerą, taip pat ir buvusį premjerą, ir palinkėti naujajam premjerui ir Vyriausybei sėkmės, padedant mūsų kritikai.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu A.Sakalą, Socialdemokratų frakcijos pirmininką.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ministrai, Ministre Pirmininke, kai buvo svarstoma naujojo premjero kandidatūra, mes ją palaikėme dėl labai paprastos priežasties – manėme ir tebemanome, kad valstybė negali būti be premjero ir be veikiančios nuolatinės Vyriausybės. Mes jau tada pasakėme, kad pritarimas premjero kandidatūrai visiškai nereiškia, kad mes pritarsim viskam, ką jis siūlys savo programoje Lietuvos gyventojams. Kaip žinote, mes nepritarėme dabar jau buvusios Vyriausybės programai dėl jos deklaratyvumo ir ekonominiais skaičiavimais nepagrįstų pažadų. Mes visi matome, kokius rezultatus davė šios programos vykdymas ir nukrypimai nuo jos. Turime nuolat didėjantį nedarbą, ilgą bankroto laukiančių įmonių sąrašą, nesurenkamą biudžetą, niekaip neišspręstą atsiskaitymo laiku su žemdirbiais problemą, didelę daugelio žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių greito bankroto tikimybę, jeigu nebus imtasi pačių ryžtingiausių priemonių. Turime daug ir kitų problemų, kurias mes visi žinome ir kurių nevardinsiu dėl laiko stokos.

Mes turime teisę paklausti, ar ana programa buvo bloga, ar buvo blogi jos vykdytojai? Jeigu darome prielaidą, kad programa buvo gera, tik buvo blogi vykdytojai, tai kodėl net pusė senosios Vyriausybės ministrų automatiškai perkelti į naująją Vyriausybę? Jeigu sakysime, kad netikusi programa, tai natūralu buvo laukti, kad naujoji Vyriausybė pateiks iš esmės pataisytą programą.

Deja, to neįvyko. Naujoji Vyriausybės programa laikytina senosios programos nedaug kosmetiškai pataisytu variantu. Bet jeigu kosmetika gyvenime naudojama tam, kad paryškintų tobulas linijas ir pabrėžtų asmens grožį, tai naujoji Vyriausybė programos padailinimui panaudojo, matyt, netinkamos spalvos kosmetiką, ir senąją programą tik sugadino išbraukdama iš ten dalį socialinių programų, kurioms šiandien abejingi nebent nuvorišai. Programoje mes nematome jokių naujų teiginių, kaip bus mažinamas nedarbas – šios dienos daugelio žmonių rykštė ir baubas. Vyriausybės nariai nevaikšto į darbo biržas ir nemato ten žmonių, kurių akyse nešviečia viltis. Vyriausybės nariai nenori matyti ir tų šeimų, kurios nežino ką paduoti alkanam vaikui. Nes jeigu matytų, tai programoje būtų sudėti visai kiti akcentai. Mes nematome programoje, kaip ir kodėl keisis žmonių pajamos, bet ne to statistinio vidutinio piliečio pajamos, kurios gaunamos sudėjus bankininko pajamas su valytojos ir dalijant viską iš dviejų, o realaus žmogaus, kurio piniginės pajamos šeimos nariui statistikų talpinamos į penkias pirmąsias (…). Tai reiškia, kad 50% Lietuvos gyventojų piniginės pajamos šeimos nariui yra nuo 21 iki 267 litų. Jeigu laikysime, kad būtinas pragyvenimo lygis yra apie 400–500 Lt vienam šeimos nariui, tai tokio lygio neturi jau 70–80% Lietuvos žmonių. Ir Vyriausybei labiausiai turi rūpėti būtent šių žmonių, o ne Vyriausybės tarnautojų pragyvenimo lygio kėlimas. Iš programos mes šito nematome.

Mes esame realistai ir nemanome, kad ekonomikoje yra įmanomi staigūs procesai. Mes tvirtai tikime, kad šiandien jokia Vyriausybė nepadarys per mėnesį ar pusmetį ekonomikos stebuklo, bet mes norime matyti naujų tendencijų atsiradimą, kurios aiškiai rodytų, kad Lietuva jau išeina iš krizės, kad Lietuva pasuko kitokiu keliu. Mes norėtume matyti, kas bus daroma mažinant biudžeto deficitą, ar ir toliau bus naujos žiaurios akcijos, kurios iš mokesčius mokančio verslininko per akimirką padaro ubagą. Galbūt bus nauja mokesčių ar jų administravimo politika, kuri skatins verslus, verslininkų iniciatyvą ir papildys apytuštį valstybės biudžeto maišą.

Mes norime sužinoti ir tai, ką darys Vyriausybė, kad žemdirbiai galėtų parduoti savo produkciją už realią jos vertę, o ne už tą, kurią nustato ministerijos. Norime sužinoti, kaip bus ir ar bus pagaliau iš karto atsiskaitoma su žemdirbiais jiems pateikus produkciją, ar žemdirbys ir toliau turės ištisus mėnesius maldauti, kad būtų sumokėti jo prakaitu uždirbti pinigai.

Mes norime žinoti, ar ir toliau kursime represinę visuomenę, švietimui, mokslui, kultūrai ir sportui skirdami tik tai, kas atlieka nuo represinių struktūrų stalo. O gal mes pradėsime darbais, o ne žodžiais ugdyti visuomenės intelektą, manydami, kad tik jo produkcija yra perspektyviausia prekė užsienio rinkoje?

Mes taip pat norėtume išgirsti, kas bus daroma, kad jaunos šeimos galėtų įsigyti būstus, ir ar bus sumažinti PVM ir kiti mokesčiai butus statančioms organizacijoms. Pagaliau mes norėtume matyti, ar nusikaltimų prevencija ar jų baudžiamasis persekiojimas yra Vyriausybės veiklos dominantė, ypač kai žinome, kad daugiau kaip 10% Lietuvos gyventojų jau buvo zonoje. Ar, nesiimdami prevencinių priemonių, kurių svarbiausiomis laikyčiau švietimą ir studijas bei naujų darbo vietų atsiradimą, mes nepervarysime visos Lietuvos per zoną, taip, kad net generalinio prokuroro neturėsim iš ko pasirinkti?

Premjeras ir jo ministrai gali mums oponuodami pasakyti: juk čia tik bendroji programa, o ne priemonių jai įgyvendinti planas. Su tuo negalime nesutikti, bet norėtume mums pateiktoje programoje matyti tai, ką būtų galima pavadinti Pakso, Maldeikio ar Liongino programa. Analogiškai kaip kaimyninėje Lenkijoje buvo pavadinta ir sėkmingai įdiegta Balcerovičiaus programa.

Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad viso to mes pateiktoje programoje nematome. Neabejoju, kad konservatoriai, krikščionys demokratai ir centristai, labai energingai delegavę savo atstovus dirbti Vyriausybėje, su ne mažesne energija prisiims ir politinę atsakomybę už šios, mūsų nuomone, eklektiškos programos įdiegimą. Mes galime tik palinkėti jums visiems sėkmės. Jeigu ši programa atsakys į mūsų keliamus klausimus ir pagerins daugelio gyventojų, o ne vieno vargšo gyvenimą, mes nuoširdžiai džiaugsimės kartu su jumis ir visais Lietuvos gyventojais ir prisipažinsime klydę ją vertindami. Bet šiandien mes įsitikinę, kad ši programa nėra skirta žmogui, norinčiam mokytis, dirbti, auginti vaikus ir gyventi iš savo darbo pajamų, todėl kad ir kaip norėdami negalime jai pritarti. Savo nepritarimą programai frakcijos nariai išreikš balsuodami prieš ar susilaikydami. Frakcijos kolegos, jeigu jiems bus suteikta tribūna, išsakys detalias pastabas dėl atskirų programos skyrių. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu Centro frakcijos vardu kalbėti E.Bičkauską.

E.BIČKAUSKAS. Pradžioje noriu padėkoti A.Sakalui už tai, kad mus paskatino energingumui.

Gerbiamieji kolegos, mes susiduriam iš tikrųjų su dviem problemom, kurių šiandien negalėsim išspręsti iki galo, o gal reikės spręsti ateityje. Mums reikia balsuoti dėl Vyriausybės programos, o iš esmės dėl paties kabineto. Čia ir yra ta problema, kai pasirinkti iš tikrųjų pakankamai sudėtinga. Jeigu Vyriausybės programą galim vertinti vienaip, galbūt patį kabinetą ir kabineto sudėtį kitaip.

Centro sąjungos frakcija pritaria naujos Vyriausybės darbui, būdama įsitikinusi, jog iš tikrųjų šiuo metu svarbiausia, kad Vyriausybė pradėtų funkcionuoti, bet, deja, nepritaria pačiai programai, kuri iš esmės nėra pasikeitusi nuo buvusios Vyriausybės programos ir bent mūsų požiūriu yra kritikuotina.

Tačiau taip pat suprantame, jog naujoji Vyriausybė per ribotą laiką neturėjo galimybių iš esmės šią programą pakeisti. Mes tikimės, kad veiksmų programa, kurią pasakė ir Ministras Pirmininkas, ir iš dalies pakviesti ministrai frakcijos posėdyje, bus pakankamai konkreti ir reali. Suprasdami, jog esant šiai daugumai parlamente, suprasdami, jog mes, Centro sąjungos frakcija, neturime realių galimybių daryti įtaką Vyriausybės sprendimams, susilaikysime. Esame įsitikinę, jog neformaliai surašyta programa daro įtaką valstybės tolesniam plėtojimuisi, būtent praktiniai veiksmai, kurių pozityvumo bent mes tikimės. Todėl kartoju, kad frakcija susilaikys balsuojant dėl dviejų minėtų priežasčių, kadangi negalima išskirti, ar mes balsuojame už kabineto realius veiksmus, ar už pačią programą. Tačiau galiu pasakyti tai, kad frakcijos sprendimu mes manome, jog iš tikrųjų stengsimės konstruktyviai bendradarbiauti ir padėti naujajai Vyriausybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi dar sykį žodį suteikiu Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien gėlių dar bus, bet taip pat turime dar vieną gimimo dieną. Taigi, norėdamas sušvelninti opozicines kalbas, aš jūsų vardu pasveikinsiu ponią G.Imbrasienę. (Plojimai) Mes tiktai labai atidžiai vykdome Lygių galimybių įstatymą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, birželio 10 d. tęsiasi ir yra tokia diena, apie kurią reikia pradėti galvoti ir jauniems tėvams.

Kviečiame Krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėti P.Katilių.

P.KATILIUS. Gerbiamieji kolegos, Krikščionių demokratų frakcija posėdyje dar kartą išklausiusi premjero ir kai kurių ministrų kalbas bei atsakymus į pateiktus klausimus nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 m. veiklos programai. Manome, kad tam likusiam laikotarpiui pateikta programa yra 1996 m. patvirtintos programos tęsinys. Mes tada palaikėme mūsų koalicinės Vyriausybės programą, neturėtume kitaip elgtis ir dabar. Šią nuomonę savo dokumentuose yra išreiškusi ir LKDP taryba. Ten sakoma, kad “Krikščionių demokratų partija remia LKDP deleguotus ministrus į naująją Vyriausybę ir kviečia frakciją balsuoti už Vyriausybės programą”. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu A.Vidžiūną kalbėti Konservatorių frakcijos vardu.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, ponai ministrai ir pone Ministre! Pirmaisiais žodžiais noriu pareikšti svarbiausius dalykus, kuriuos mane yra įpareigojusi pasakyti Tėvynės sąjungos frakcija. Vakar ji priėmė savo pareiškimą, kuriame yra ir tokių žodžių: “Frakcija Seime apsvarsčiusi Vyriausybės programą jai pritaria ir Seimo posėdyje balsuos už šios programos bei Vyriausybės įgaliojimų patvirtinimą. Tėvynės sąjungos frakcija dirbs kartu su Vyriausybe, kad Tėvynės sąjungos užsibrėžti programiniai tikslai, atsispindintys Vyriausybės programoje, būtų įgyvendinti”. Tai oficialusis svarbiausias mūsų frakcijos dokumentas, iš kurio plaukia ir šiandieninis mūsų balsavimas, be jokių abejonių, ir būsimasis darbas mažiausiai iki kitų Seimo rinkimų. Mūsų tikslas, žinoma, šiuo pareiškimu pasakytas, kad bendras sutartinis darbas su Vyriausybe yra mūsų tikslas. Mūsų tikslas – dalykinės diskusijos, vedančios geriausių sprendimų link. Mūsų tikslas – realūs rezultatai, jaučiami valstybės piliečių ir laiduojantys jiems stabilesnę materialinę gerovę, neutralizuojantys pasaulio krizių poveikį Lietuvos žmonėms ir šalies ekonomikai bei pertvarkantys šalies ūkį modernių Europos valstybių pavyzdžiu.

Šį mūsų frakcijos sprendimą lėmė bent keletas veiksnių. Pirmasis formalusis, plaukiantis iš Tėvynės sąjungos politinės tarybos ir valdybos nuostatų bei Tėvynės sąjungos skyrių pirmininkų pasitarime pareikštos paramos R.Paksui kaip Ministrui Pirmininkui.

Keli žodžiai iš politinės tarybos pareiškimo. Tame pareiškime pabrėžiama svarba, kurią turės principinių Tėvynės sąjungai teisingumo reformų programų tęstinumas, ūkio gaivinimas ir socialinė rūpyba. Kartu įpareigojimas išplaukė partijos struktūroms visokeriopai padėti, kad Tėvynės sąjungos užsibrėžti tikslai, matomi Vyriausybės programoje, būtų įgyvendinti. Taigi balsuoti už įgaliojimų suteikimą Prezidento paskirtai Vyriausybei, remti jos veiklą pasiūlė Tėvynės sąjungos valdyba savo nutarimu. Tai formalioji mūsų sprendimo priežastis.

Svarbesnis, mano supratimu, yra politinis veiksnys – santarvės ir stabilumo veiksnys, kurį mes ypač norėtume pabrėžti. Mes remiame šią Vyriausybę ir jos programą, nes ją formuojant dalyvavo šalies Prezidentas, ja pasitiki be išlygų šalies Prezidentas ir joje, jos būsimuosiuose darbuose bus didelė Prezidento atsakomybės dalis. Mes remiame šią Vyriausybę dėl to, kad mūsų valstybei nedelsiant reikia pereiti iš laikinosios Vyriausybės, kad ir gerai dirbančios Vyriausybės, laikotarpio į nuolatinį laikotarpį. Mes remiame Vyriausybę, nes tikimės, kaip ir iki šiol mūsų frakcija dėjo visas pastangas, dirbti kartu su Prezidentu, dalykiškai diskutuoti, nuolat tartis, bendrauti kaip artimi partneriai. Mes žadame paramą Vyriausybei bei Prezidentui ir viliamės iš jo paramos svarbiausiems Seimo sprendimams. Vilties turime daug.

Norėčiau priminti viešus Prezidento vertinimus, ypač vieną citatą: “Neturiu jokių abejonių, jokių priekaištų konservatorių, krikščionių demokratų koalicijai. Koalicija visiškai gerai atstovauja rinkėjams. Mano ir rinkėjų pasitikėjimas suteikia stiprų pagrindą gerai dirbti ateityje”. Aš dabar nevertinu koalicijos buvimo ar nebuvimo, bent jau konservatoriams šie žodžiai yra didelė paskata dirbti kartu. Aš asmeniškai ir mūsų frakcija viliasi, kad šie Prezidento žodžiai nėra politinio reikalo retorika, o nuoširdžiai bendradarbiauti ištiesta ranka Seimui ir ypač Vyriausybei. Prezidento parama šiai Vyriausybei, kartoju, vienas iš pamatų, laiduojančių ir mūsų frakcijos paramą šiai Vyriausybei. Remdamiesi šiuo pamatu mes nediskutuojame personalinių Vyriausybės sudėties momentų. Kai kurių mūsų frakcijos narių pareikštos mandagios abejonės, paskleistos į spaudą, laikytinos mūsų svarstymų ir mūsų tarimųsi, mūsų nuomonių keitimosi padariniu.

Trečiasis dalykinis veiksnys, kuris, galėtume sakyti, irgi yra svarbus, gal net pats svarbiausias, kad R.Pakso Vyriausybės programa yra tęstinis G.Vagnoriaus Vyriausybės dokumentas ir didžioji dalis nuostatų mums, Tėvynės sąjungos partijai (aš tikiuosi, kad tai bus patvirtinta per mūsų suvažiavimą), didžioji dalis nuostatų mums yra priimtinos ir mes galime jas remti. Manau, kad ir Lietuvos žmonėms būtų naudinga ir visai Lietuvos valstybei būtų naudinga, kad ji atsistotų visiškai ant normalios valstybės bėgių, jeigu šiai Vyriausybei su Seimo parama pavyktų baigti valstybės turto privatizavimą, jeigu pavyktų privatizuoti Žemės ūkio ir Taupomąjį bankus, jeigu pavyktų baigti suplanuotu laiku žemės reformą (to visiems reikia), jeigu pavyktų irgi su mūsų parama priimant Valstybės tarnybos įstatymą į kitą lygį pakelti valstybės tarnybos reikalus, jeigu mums pavyktų išlaikyti ir šiai Vyriausybei pavyktų išlaikyti patikimus komercinius bankus, jeigu pavyktų išlaikyti stabilią pinigų sistemą ir t.t. Jeigu pavyktų išlaikyti tuos makroekonomikos rodiklius, kurie iškėlė Lietuvos valstybę tarp pirmaujančių pagal šiuos rodiklius iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, jeigu mums pavyktų kartu su Vyriausybe parengti naująsias Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Darbo, Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų redakcijas, jeigu mums pavyktų kartu su šia Vyriausybe geriau koordinuoti Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros, teisingumo ir kitų struktūrų veiklą, akcentuojančią prevencinį darbą ir t.t., mes manytume, tai būtų naudinga ir visos Lietuvos žmonėms. Jeigu šiai Vyriausybei, o toks pažadas yra, pavyktų tęsti indėlių atkūrimo programas ir t.t., jeigu šiai Vyriausybei pavyktų ir toliau pritraukti investicijas, kad jos didėtų ne taip, kaip didėjo per dvejus metus – šešis kartus, vadovaujant buvusiai Vyriausybei, o padidėtų dar daugiau, mes linkėtume jai sėkmės ir esame pasirengę ją paremti.

Tokia viltis, kad galėtume dirbti kartu, yra “Williams” projektai. Mums miela, kad ir naujoji Vyriausybė pasakė savo nuomonę, tiesa, asmeninę nuomonę, ir V.Adamkus, atmetęs politizuotus opozicijos pareiškimus ir ne visai opozicijos, bet kartais opoziciškai kalbančių mūsų kolegų pareiškimus, pasirašė šiuos dokumentus dėl “Williams” atėjimo.

Taigi galėtume pabrėžti daugybę gerų dalykų, kuriuos padarė ana Vyriausybė, šiai Vyriausybei juos reikia tęsti, bet aš (jau matau lemputę) norėčiau pabrėžti vieną dalyką ir taip asmeniškai paskatinti, geranoriškai paskatinti sėkmingai dirbti šitą Vyriausybę, pabrėžti, kad LDDP, socialdemokratų, Centro sąjungos ir kitų kairiųjų frakcijų parama R.Pakso Vyriausybei tęsėsi tik kelias dienas. Tai buvo trumpas medaus mėnuo. Gerbiamieji kolegos, jums reikės dirbti šitame fone. Mes galėtume dabar kalbėti. Aš norėčiau išgirsti iš Ministro Pirmininko ir kitų, kad socialdemokratų ir kitų kalbėjimas, žinoma, balansuoja ant demagogijos ribos. Šita Vyriausybė mato alkanas vaikų akis, kolega Aloyzai Sakalai, šita Vyriausybė žino Darbo biržos reikalus. Šita Vyriausybė Lietuvos piliečiams duos ne tai, kas likę nuo represinių struktūrų stalo, kaip buvo čia įvardyta ir t.t., ir šita Vyriausybė, Konservatorių frakcija norėtų tikėtis, nežada pervaryti visos Lietuvos per zoną, kaip skamba taip pat opozicijos kalbose.

Gerbiamieji kolegos, tvirtybės, Prezidento paramą jūs jau turite. Jūs turite ir mūsų paramą ir linkėjimą dirbti sėkmingai. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dabar kviečiu K.Prunskienę kalbėti frakcijos vardu. E.Bičkauskas repliką. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš tiesiog noriu paklausti, ar kalbėdamas ponas A.Vidžiūnas apie kitas kairiąsias frakcijas turėjo konservatorius galvoje, ar ką nors kita? Ačiū.

PIRMININKAS. Į rimtus klausimus – rimti atsakymai bus pateikti vėliau. Dabar K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad tenka kalbėti ne apie realius sumanymus ir idėjas, kurias mes girdėjome ir Ekonomikos komitete, ir vakar Nepriklausomoje frakcijoje kalbėdamiesi su Vyriausybės nariais, o apie dokumentą, kuris yra svarstomas. Todėl iš karto noriu pabrėžti, kad kalbėsiu būtent apie šį dokumentą ir ko jame pasigendame.

Taigi pasikartodama pabrėšiu, kad pateikta svarstyti Vyriausybės programa iš esmės nieko nauja neskelbia, palyginti su ta programa, kurią buvusi Vyriausybė buvo pateikusi ir kuri buvo patvirtinta, pirmiausia Seimo daugumos. Aš manau, kad ši situacija atspindi galbūt būdingą šiuo metu politinei mūsų raidai ir brandai didelį prieraišumą partinėms rinkimų programoms, transformuotoms į Vyriausybės programas, ir išreiškia tam tikrą dabartinės parlamentinės daugumos satisfakciją.

Kalbant apie naujumą, žinoma, negalima nepastebėti, kad keletas skaičių yra daug realesni, nei kad atsispindėjo priimant šių metų biudžetą. Pirmiausia turiu mintyje bendrąjį vidaus produktą, taip pat infliacijos prognozę ir numatomą pensijų dydį, tačiau vis dėlto ir šie rodikliai dar tebėra gana optimistiški, tačiau optimizmui pagrindo bent jau šiais metais žiūrit į ateinančius mėnesius nėra tiek daug. Ko iš esmės pasigendame programoje, apie kurią kalbama. Pirmiausia nematyti, kad yra apsispręsta peržiūrėti biudžetą, o tai būtų nepaprastai aktualu, toliau negilinant problemų, kurios ir taip jau atsirado biudžetinėje sferoje ir jų partnerių aplinkoje, turiu omenyje, ūkinius partnerius, rangovus, tiekėjus, kai vėluoja finansavimas. Juo ilgiau truks ta situacija, tuo bus daugiau problemų. Todėl gaila, bet šita tema šiandien yra neapibrėžta.

Kitas momentas yra tai, jau čia nuskambėjo, kad nematyti, kas bus konkrečiai padaryta įgyvendinant taupumą – valstybės išlaidų mažinimą, nes kai tokia biudžeto situacija, aišku, tai yra vienas iš svarbiausių dalykų. Jeigu mes skaitome Vyriausybės programą, tai valiutos politikos klausimu yra bent trys skirtingi galimi variantai. Vienas, tai pamažu atsisakyti valiutų valdybos modelio. Ką reiškia pamažu ir kada? Antra – litą susieti su euro ir dolerio krepšeliu. Tai, man atrodo, įtikinamiausia ir racionaliausia. Ir trečias variantas – susieti galbūt ir su pačiu euro. Žinoma, čia galima būtų ilgai kalbėti, kokį sprendimą būtų prasminga priimti arba kaip prieiti prie apsisprendimo, tačiau mes norėtume tai matyti jeigu ne šioje programoje, tai iš artimiausių Vyriausybės dokumentų ir atitinkamų sprendimų.

Labai daug rūpesčių ūkinei struktūrai kelia kreditų politika ir atitinkamai palūkanų politika arba palūkanų norma. Štai programoje kalbama apie klasikines priemones veikti bankų palūkanų normą ir toliau mažinti atotrūkį tarp palūkanų už banko paskolas ir terminuotus indėlius, o tikrovėje mes matome, kad yra visai priešingai. Palyginti su praeitais metais, vėl šoktelėjo palūkanų norma už kreditus. Daugeliu atvejų padidėjo atotrūkis, apie kurio sumažinimą kalbama. Būtent ta rizika, kuri susidarė nepalankioje ekonominėje situacijoje, vienareikšmiai persikelia pirmiausia ant ūkio struktūrų pečių ir, žinoma, Vyriausybė aktyvios ir efektyvios politikos šita linkme kartu su Lietuvos banku, deja, nerealizavo.

Kitas momentas būtų privatizavimas. Priešingai nei kolegai A.Vidžiūnui, man nėra taip miela girdėti prisitaikymą prie to, kas pradėta ir kas iš esmės jau įvyko dialoge su “Williams”. Manau, kad Vyriausybė turi galimybių kai kuriuos dalykus bent jau pakoreguoti, sukonkretinti taip, kad būtų išvengta nuostolingų sprendimų ir sutarčių bei jų pasekmių Lietuvai.

Priminčiau taip pat ir smulkių, vidutinių objektų privatizavimo galimybes ir praktiką. Man visada buvo keista, kad perdėtas liberalizmas ir toks malonus nusiteikimas parduodant stambiausius objektus, kaip naftos kompleksas, anaiptol nesiderina su perlenktu griežtumu sudarant galimybę išsipirkti patalpas ir pastatus smulkiems vidutiniams verslininkams, kurie išsinuomojo ir į jas investavo.

Man taip pat nepriimtina žiauri akcijų politika ir tos baudos, apie kurias kolegos, ypač turbūt ponas A.Sakalas, yra kalbėję. Aš tikiuosi, kad ši Vyriausybė suprasdama ne tik nepopuliarumą, bet ir neracionalumą tos praktikos tikriausiai padarys atitinkamus pokyčius. Svarbiausia, ko norėtųsi palinkėti ir matyti Vyriausybės veikloje, tai kompleksinių sąlygų suformavimą palankesnei verslo plėtrai, turint omenyje apskritai pakankamai nepalankias išorines sąlygas, kuriomis gyvena mūsų ūkio struktūros ir visa ekonominė socialinė aplinka.

Taigi jeigu būtų kalbama apie konkrečius priimamus sprendimus, kurie, galimas daiktas, bus subrandinti ir priimti, tai būtų, žinoma, vienas požiūris, o šiandien, kalbėdama apie dokumentą, aš nematau pagrindo dideliam optimizmui ir dėl to apsisprendusi santūriai susilaikyti tikėdamasi, kad ateityje galėsim pasidžiaugti kai kuriais gerais poslinkiais. Skirčiau palankumą Vyriausybės naujai sudėčiai, jos pastangoms, kurių tikimės ir kurios neabejotinai bus. Labai pasidžiaugčiau naujų ministrų kompetencija, ypač tų, kuriuos žinau dirbančius ūkio, finansinėje srityje, bet jų žodį išgirsime dar ateityje. O dėl dokumento, kurį svarstom, susilaikysiu. Mūsų frakcijos nariai turi, kaip visada, laisvę balsuoti pagal savo asmeninį apsisprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar R.Smetona kalbės frakcijos vardu?

R.SMETONA. Ne.

PIRMININKAS. Tada komitetų vardu kalbės pirmoji B.Visokavičienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji naujosios Vyriausybės nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs pateiktą Vyriausybės programą ir jos papildymus, jai pritaria. Už programą balsavo tik Konservatorių frakcijos nariai.

Socialiniai rezultatai ir socialiniai rodikliai yra visų politinių partijų ir Vyriausybių programų ašis, nuo kurios priklauso rinkimų sėkmė, vyriausybių darbo įvertinimas. Kartu tai yra pati jautriausia vidaus politikos dalis. Ir visa tai, kaip žmonės gyvena, kiek jie uždirba, priklauso nuo valstybės ekonominės politikos – pinigų politikos, finansų stabilumo. Socialiniai rezultatai parodo, kaip mes mokam panaudoti savo šalies potencialą – efektyviai ar ne, ar žmonės užimti, turi darbą ir pajamas. Vertinant svarstomą šiandien Seime Vyriausybės 1999–2000 m. veiklos programą, šiuo aspektu būtina pasakyti, kad ji parengta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurią Seime patvirtinome 1996 m. pabaigoje. Yra išlaikytas tęstinumas ir jis teikia vilčių.

Šiandien Seimo salėje norėtųsi padėkoti ir buvusiam Vyriausybės kabinetui už tai, kad sėkmingai įgyvendino mūsų ir koalicijos partnerių patvirtintą 1996 m. pabaigos programą. Pavyko pasiekti, kad vidutinis šalies darbo užmokestis padidėjo, palyginti su 1996 m. pabaiga, per dvejus metus 51% ir daugiau. Vidutinė senatvės pensija padidėjo 46% ir daugiau, nors infliacija buvo palyginti tik 8–2,5%. Todėl realių pajamų augimas dar ryškesnis. Mokytojų vidutinis atlyginimas išaugo per dvejus metus 97%. Sveikatos darbuotojų 78%, kultūros darbuotojų 90%, mokslo pedagoginių darbuotojų 62%.

Ypač svarbus socialinis rezultatas – tai prarastų rublinių santaupų atkūrimas. Jį pasiekėme dėl to, kad sėkmingai buvo vykdoma privatizacija. Ir tai yra ypač ryškus pasiekimas. Nėra pasaulyje valstybės, kuri būtų prisiėmusi tokį įsipareigojimą žmonėms ir jį vykdžiusi, net būdama kur kas turtingesnė negu Lietuva. Juk rubliniai indėliai indeksuoti šimtą kartų. Jeigu pilietis 1991 m. turėjo 6 tūkst. rublių, tai jis atgauna 6 tūkst. Lt, lyg būtų tais metais turėjęs daugiau negu pusę milijono – 600 tūkst. rublių. Pusę atkuriamųjų indėlių žmonės paliko toliau tapyti bankuose, ir tai tapo kreditiniais ištekliais, kurie skiriami verslui plėtoti. Apologetiškos opozicijos prognozės nepasitvirtino – juk buvo visi gąsdinami, kad bus didelė infliacija, nuvertės nacionalinė valiuta – litai. O iš tikrųjų yra atvirkščiai, kaip visi šiandien matome. Galėčiau minėti dar daug kitų rinkos ekonomikos kūrimo pasiekimų, esant labai sunkioms aplinkybėms, pasaulio finansų ir Rusijos krizėms, kurių pasekmių impulsas mus pasiekė dar 1998 m. pavasarį, tai yra lygiai prieš metus, ir Lietuva sugebėjo amortizuoti Rusijos krizės padarinius. Todėl naujajai Vyriausybei, tęsiančiai mūsų programą, labai svarbu ir toliau laikytis griežtos fiskalinės ir pinigų politikos, nes tai vienintelė priemonė, kad būtų galima atsilaikyti prieš pasaulio finansų krizę. Toliau būtina palaikyti stabilią ir patikimą bankininkystę; ūkio subjektams didinti eksportą, skatinti juos didinti eksportą, ieškoti naujų rinkų. Vyriausybei būtina ir toliau sudaryti sąlygas remti pagaminamos produkcijos eksportą; privatizuoti biudžeto išlaikomas institucijas; sutvarkyti muitų politiką; sėkmingai amortizuoti Rusijos krizės padarinius; skatinti pensijų fondų kūrimąsi ir toliau įgyvendinti svarbią žmonėms būsto rėmimo programą, socialinio būsto programą, – tiksliau sakant, tęsti visus pradėtus darbus.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pritaręs Vyriausybės programai, tikisi, kad ji bus vykdoma, ir kviečia visus balsuoti už įgaliojimų suteikimą naujajai Vyriausybei. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Ž.Jackūną kalbėti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti savo nuomonę kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas apie Vyriausybės programos teiginius, kuriais išreikštos Vyriausybės nuostatos tolesnės mūsų krašto, švietimo, mokslo ir kultūros plėtros klausimais.

Mums visiems rūpi tai, kaip naujoji Lietuvos Vyriausybė tvarkys švietimo, mokslo ir kultūros reikalus, kaip bus siekiama įgyvendinti vykdomas šiose srityse reformas, spręsti susikaupusias problemas, kokie švietimo, mokslo ir kultūros prioritetai saistys jos veiklą. Susipažinus su kiek patikslinta Vyriausybės programos dalimi, skirta švietimui, mokslui ir kultūrai, matyti, kad būsima Vyriausybė iš esmės nekeičia ankstesnės Vyriausybės programos. Šią programą įgyvendinant per prabėgusius dvejus su puse metų padaryta palyginti daug. Daugiau kaip 70% padidėjo mokytojų atlyginimai, iš esmės sutvarkyti vaikų maitinimo mokyklose reikalai, labai išaugo moksleivių ir studentų skaičius Lietuvos mokyklose. Kas nežino, galiu priminti, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvos aukštosiose ir kitose mokyklose moksleivių ir studentų skaičius išaugo per 113 tūkst. Švietimas įsitvirtina nacionaliniame ir savivaldybių biudžetuose kaip neabejotinas prioritetas. Galiu, pavyzdžiui, priminti, kad 1998 m. nacionaliniame biudžete švietimui buvo skirta bemaž 28% visų išlaidų. Buvo patikslinti tolesnio švietimo reformos etapo prioritetai. Tai bemaž prieš metu padarė Švietimo ir mokslo ministerija. Už tai, kas yra padaryta, šiandien tikrai turime padėkoti buvusiai Vyriausybei ir visų pirma atitinkamų ministerijų vadovams.

Kita vertus, natūraliame švietimo plėtros vyksme neišvengiama tam tikrų prieštaravimų, besikaupiančių neišspręstų ar nesprendžiamų problemų, spragų, kurias būtina nedelsiant šalinti. Noriu kai kurias problemas įvardinti ir išreikšti viltį, kad naujoji Vyriausybė sieks jas neatidėliodama spręsti. Visų pirma minėtini gana vangiai tvarkomi lietuviško švietimo Pietryčių Lietuvoje reikalai. Reikia nedelsiant rasti mažiausiai 5 mln. Lt, kad nuo šių metų rudens būtų atidarytos kelios naujos lietuviškos mokyklos ir darželiai. Man sunku suprasti ir pateisinti tokį Vyriausybės dosnumą, kai skiriamos dešimtys tūkstančių litų komercinėms roko grupėms ar milijonai litų “Žalgirio” komandai premijuoti, ir tokį bejėgiškumą, kai nerandama lėšų Pietryčių Lietuvos švietimui, kad šio krašto šeimos ir vaikai galėtų įgyvendinti savo konstitucinę teisę – mokytis lietuviškose mokyklose ar lankyti lietuviškus darželius. Tikiuosi, kad naujasis ministrų kabinetas laikysis pilietiniu ir valstybiniu požiūriu kur kas labiau atsakingos nuostatos šiuo mūsų kraštui itin svarbiu klausimu.

Kitas dalykas, kurį noriu pabrėžti, yra mūsų mokyklų pastatų renovacijos bei materialinės bazės modernizavimo problema, kurios sprendimas šiuo metu labiausiai siejamas su realia galimybe gauti ilgalaikę lengvatinę Pasaulio banko paskolą. Reikėtų dėti visas pastangas, kad Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė iki kadencijos pabaigos įgyvendintų šį jau pradėtą ir mūsų krašto mokyklų ateičiai itin reikšmingą sumanymą.

Atkreiptinas dėmesys ir į sistemingai vėluojantį po įstatymų leidžiamų su švietimu susijusių norminių aktų rengimą ministerijoje ir nepakankamą jų dalykinę bei tekstų kultūrą. Su tokia padėtimi neturėtų būti toliau taikstomasi. Neilgai trukus, tikriausiai jau šį rudenį, į mūsų akademinį gyvenimą ateis Aukštojo mokslo įstatymas, kurio įgyvendinimą taip pat sąlygos nemažai po įstatymų leidžiamų teisės aktų. Noriu prašyti ministerijos vadovybės, kad šių aktų rengimas neužtruktų ir neuždelstų realaus minėto įstatymo įgyvendinimo.

Keletas pastabų apie kultūrai skirtą Vyriausybės programos dalį. Komiteto nariai susitiko su naujuoju kultūros ministru ponu A.Bėkšta ir turėjo galimybę išsiaiškinti, kokia linkme numatoma kreipti Kultūros ministerijos veiklą, kam bus teikiama pirmenybė. Šia proga noriu visiems Seimo nariams ir visiems, kas klausosi šios posėdžio transliacijos, pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitete kalbantis su kultūros ministru buvo siūloma naujajai Kultūros ministerijos vadovybei daugiausia dėmesio skirti šiandien gana apleistai kultūros paveldo apsaugos sričiai ir jos teisinio reguliavimo tobulinimui. Nepamirština ir mūsų pareiga ratifikuoti dar ne vieną svarbią tarptautinę konvenciją, ypač konvenciją “Televizija be sienų”, kurios priėmimas neleistinai užsitęsė. Be to, ministerija ketina susitelkti ties regioninėmis kultūros problemomis, kultūros darbuotojų atlygio didinimu. Atrodo, kad bus optimizuojama ir pačios ministerijos struktūra. Komitetas, manau, neturi (bent jau tie komiteto nariai, kurie dalyvavo susitikime su ponu A.Bėkšta) pagrindo abejoti minėtų Kultūros ministerijos veiklos krypčių prasmingumu.

Esu įsitikinęs, kad ne programiniai tekstai, kad ir kokie jie būtų, o sutelkta, partneriška, demokratiška viešojo administravimo kultūra pasižyminti naujojo Vyriausybės kabineto visų ministerijų ir valstybės institucijų veikla lems Vyriausybės programos įgyvendinimo sėkmę. Pritariu pateiktam Vyriausybės programos projektui ir kviečiu kitus kolegas padaryti tą patį. Linkiu naujajai Vyriausybei visokeriopos sėkmės siekiant užsibrėžtų tikslų!

PIRMININKAS. Kviečiu S.R.Petrikį kalbėti Ekonomikos komiteto vardu.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Ekonomikos komitetas gana atidžiai išnagrinėjo naujosios Vyriausybės programą. Aštuoni komiteto nariai balsavo už naująją programą, susilaikė trys. Iš tikrųjų šiandien kalbėti apie programą dar ir nereikia. Mes komitete labai daug diskutavome. Iš tikrųjų naujosios Vyriausybės laukia didelis darbas – tęsti tą darbą, kuris buvo pradėtas. Mes, kalbėdami komitete, aptarėme svarbiausias problemas, kurias norėčiau šiandien įvardyti.

Toliau reikia tęsti energetikos srities restruktūrizavimą ir privatizavimą. Aš manau, kad naujajai Vyriausybei reikėtų suaktyvinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą. Ji, aš manau, vyksta pakankamai vangiai. Vis dėlto ji turėtų vykti kur kas aktyviau.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes tikėjomės, jog greičiau bus vykdoma įmonių gaivinimo programa. Aišku, gal yra kažkokių priežasčių. Šią veiklą Vyriausybė turėtų suaktyvinti.

Aš manau, kad dabar vienas iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos uždavinių yra naujų rinkų paieška. Kadangi Rytuose yra krizė, mūsų pagrindinė problema – neturime kur realizuoti savo produkcijos. Norėčiau palinkėti naujajai Vyriausybei, kad ji vis dėlto vykdytų kur kas agresyvesnę eksporto politiką. Eksportas vyksta nepakankamai agresyviai. Tai mes jaučiame iš prekybos balanso su mūsų kaimynais, sakysim, su lenkais. Mūsų prekybos balansas su lenkais yra labai neigiamas. Reikėtų Vyriausybės lygiu (galbūt verslininkų lygiu šis procesas vyksta neblogai) skirti lėšas įvairioms atstovybėms ar kitoms organizacijoms steigti, kad būtų propaguojama lietuviška prekė, kad ji rastų savo vietą mūsų artimų ir tolimų kaimynų rinkose.

Aš siūlau pritarti Vyriausybės programai, nes tai iš tikrųjų yra buvusios programos tęsinys, ir sudaryti visas sąlygas, kad naujoji Vyriausybė kuo greičiau pradėtų ją vykdyti.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Katkų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką kalbėti komiteto vardu.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiama naujoji Vyriausybe, premjere, gerbiamieji jūsų ekscelencijos ambasadoriai! Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Vyriausybės programos nuostatas, ypač tas, kurios susijusios su šalies gynyba ir saugumu. Turiu pasakyti, kad buvo vieningai pritarta klausimams, susijusiems su Vyriausybės programa, tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat turi pasiūlymų dėl šios programos vykdymo. Komitetas siūlo programos vykdymo plane numatyti šias priemones: stiprinti Lietuvos kariuomenės ryšius su visuomene ir mokslo įstaigomis panaudojant mokslinį integracijos į NATO potencialą; taip pat šį potencialą panaudoti šaudmenų ir lengvosios ginkluotės gamybos Lietuvoje siekiams įgyvendinti; įgyvendinant rotacijos principą kelti kariuomenės dalinių vadų kvalifikaciją, ypač atkreipiant dėmesį į Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadų kvalifikacijos kėlimą; taip pat sudaryti sąlygas Valstybės saugumo departamentui apsirūpinti patalpomis, atitinkančiomis jų specifinius reikalavimus, taip pat atitinkamomis techninėmis priemonėmis. Sprendimas, kaip minėjau, priimtas vienbalsiai.

Tikiu, kad naujoji Vyriausybė vykdys programoje numatytas nuostatas taip, kaip jas vykdė buvusi Vyriausybė, nes neatpažįstamai į gerąją pusę pasikeitė padėtis kariuomenėje, išaugo gynybinė galia, pagerėjo šauktinių tarnavimo sąlygos ir karininkų socialinė padėtis, pagerėjo visuomenės požiūris į Lietuvos kariuomenę. Visa tai padidino Lietuvos galimybes integruotis į NATO. Išsiplėtė tarptautiniai ryšiai su visų demokratinių šalių gynybos institucijomis. Linkiu naujajai Vyriausybei gerų darbų, tvirtybės vykdant programą, įgyvendinant Lietuvos žmonių siekius ir lūkesčius, kad tie žmonės jaustųsi saugesni apgaubti valstybės ir valdžios rūpesčio,ir teisingų sprendimų, kad tie žmonės būtų apginti nuo biurokratinių pinklių, savivalės ir smurto. Ačiū už dėmesį. Sėkmės jums.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti L.Sabutį Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininke, buvę ir esantys Vyriausybės nariai, premjerai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė keletą kartų pateiktą atnaujintą Vyriausybės programą ir tas problemas, kurios buvo sprendžiamos ir kurios pereina naujai Vyriausybei. Per komiteto posėdį mums teko pabendrauti su premjeru ir keturiais ministrais, kurie, mūsų požiūriu, yra svarbiausi sprendžiant viešojo administravimo klausimus, t.y. finansų, vidaus reikalų, teisingumo, valstybės valdymo reformų ir savivaldybių. Priimant sprendimą komitete, išskyrus vieną komiteto narį, vienaip ar kitaip balsuojant, dalyvavo 7 komiteto nariai: 4 pasisakė už pateiktą programą, 1 – prieš, 2 susilaikė.

Mes norėtume, kad valstybės valdyme (mes tai pasakėme ministrams ir, manome, ateityje turėsime progos ir būtinybės pabendrauti su kitais ministrais) derėtų padaryti tuos paskutiniuosius galbūt per likusį laikotarpį, bet labai svarbius sprendimus, susijusius su reformomis. Reformos vyksta tiek administracinių gebėjimų srityje, tiek teritoriniu, tiek šakiniu požiūriu, tačiau tarpusavio sąveika yra labai svarbus veiksnys. Kartu nereikšdami ypatingų pretenzijų pateiktam programos projektui, mes pasiūlėme kai kurias pastabas, kurios galėtų būti perkeltos į galutinį tekstą. Tai yra tarpusavyje suderinti kai kuriuos teiginius, dabar jau priimtus Seimo ir naujuose įstatymuose, ir naujesnio valdymo nuostatą, t.y. kad tai atsispindėtų tiek teisės aktuose, tiek kituose dokumentuose. Na, ir mūsų požiūriu, svarbiausia ir turbūt tai yra įmanoma dar padaryti, kad galėtume kodifikuoti ir palikti viešosios teisės ir privatinės teisės aktus, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Baudžiamąjį, Baudžiamojo proceso, Darbo ir Civilinį, Civilinio proceso kodeksus. Be to, mums yra labai aktualu, kad Vyriausybė surastų daugiau būdų rengiant tuos teisės aktus, kurie yra susiję su atskirų institucijų valstybės viešuoju gyvenimu, tiek savivaldybių, tiek ministerijų tiek apskričių. Mes taip pat manome, kad programoje turėtų būti pabrėžta, jog mūsų integravimasis į Europos teisę yra privalomas veiksnys, į tai būtina atsižvelgti rengiant teisės aktus.

Norėtųsi palinkėti Vyriausybei, jog sprendžiant pribrendusius, labai aiškius, sakyčiau, gyvenimo klausimus, kaip teritorinio pertvarkymo, ypač dėl žmonių, kurie pareiškė iniciatyvą, jų paskatinimui būtų priimami sprendimai neatidėliojant. Tam yra parengti visi teisės dokumentai, yra teisinė bazė. Todėl, manau, čia neturėtų būti keblumų, reikia tik parengiamojo darbo ir pasiūlymų Seimui.

Taip pat manome, jog valdymo sistemoje turėtų būti labiau bendradarbiaujama su teisinės sistemos institucijomis. Mes kai kada pasigendame tokio bendradarbiavimo ir dėl to iškyla visiškai netikėtų sprendimų, kurie pažeidžia žmogaus teises. Apskritai linkime (komitetas, išklausęs ministrus ir apsvarstęs kitus pateiktus projektus, vieningai pasakė savo nuomonę) neprarasti spartos, pažangos, pradėtos buvusios Vyriausybės, jos komandos, premjero ir palinkėti, kad programos teiginiai taip , kaip yra pateikti Seimui, išties būtų galiausiai įvykdyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu kalbėti A.Vaišnorą Aplinkos apsaugos komiteto vardu.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji ministrai, premjere, gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos apsaugos komitetas programą svarstė š.m. birželio 7 d. Į mūsų komitetą buvo atėjęs ministras ponas D.Lygis, ir šitą programą mes įvertinome teigiamai. Iš tiesų tai yra senosios Vyriausybės programa ir pagrindiniai aplinkosauginiai postulatai arba nuostatos yra išlikę, nors kai kur dalis prioritetų ir keičiasi.

Per tuos dvejus metus, kai ši aplinkosaugos programa buvo sudaryta, mes ir ministerija tada pagrindinį dėmesį skyrėme nutekamųjų vandenų valymui. Šita programos dalis yra sėkmingai vykdoma. Statomi ir daug kur pastatyti nutekamųjų vandenų valymo įrengimai, yra baigiami statyti didžiuliai Kauno nutekamųjų vandenų valymo įrengimai, tikintis, kad bus galima jau šio didžiojo miesto vandenis ateityje valyti biologiškai ir taip pagerinti labai Nemuno ir Kuršių Marių aplinkosauginę būklę.

Turiu pasakyti, kad iš tiesų aplinkosaugos sričiai mūsų buvusi Vyriausybė (aš manau, ir dabartinė) skyrė tiek dėmesio, kiek galėjo. Yra labai svarbių socialinių, ekonominių, kitų klausimų, tačiau nebuvome palikti nuošalyje. Norėčiau pasakyti tik viena – komitetas turėjo nelabai gerą ryšį arba informacijos apie tai, ką darydavo Aplinkos ministerija. Mes tikimės, kad šis klausimas bus išspręstas geresne linkme, ir palinkėsiu naujajai Vyriausybei ir naujam ministrui orientuotis į mūsų bendrą darbą.

Iš tiesų vėluoja kai kurie įstatymų projektai, kurie yra labai reikalingi. Kaip jau minėjau, prioritetai šiek tiek keičiasi. Dabar turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys atliekų tvarkymui, nes Lietuva negali būti vien tik sąvartynų šalis. Mes turime apie 1000 sąvartynų ir jų tvarkymo programą, pagal jų tvarkymo strategiją mums, matyt, užtektų 10 kartų mažiau. Šitam turi būti rengiamasi. Mums yra labai reikalingas įstatymas dėl taros ir pakuotės apmokestinimo. Jis yra įstrigęs, ilgą laiką buvo Vyriausybėje ar Aplinkos ministerijoje, ir mes dabar kreipiamės, kai kurie mūsų Seimo nariai net parašė Vyriausybei laišką dėl to, kad šis įstatymas kuo greičiau ateitų į Seimą. Aš taip pat noriu paprašyti iš šitos tribūnos Vyriausybės, kad ji apie tai pagalvotų.

Na, ir dar, ką norėčiau palinkėti Aplinkos ministerijai. Yra daug problemų, kurios yra rimtos, yra daug problemų, kurias kelia kai kas populistiškai. Ir ministerijai, matyt, vertėtų atsakingiau žiūrėti į savo kai kuriuos teiginius, nepasiduoti populizmo įtakai, o padaryti rimtus, kaip ir dera tokio lygio ir tokio rango institucijai, sprendimus. Tačiau aš manau, kad apie tai dar kalbėsime ir diskutuosime atskirai su ministerijos vadovais, o mūsų komiteto visi nariai balsavo už šitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir prašė palinkėti sėkmės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu G.Imbrasienę – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo įtraukęs į darbotvarkę šios programos svarstymą. Buvo pasiūlyta pritarti šiai programai kaip buvusios Vyriausybės programos tęstinumui. Tačiau buvo ir kai kurių kitų komiteto narių nuomonių nesvarstyti šios programos, nes, jų nuomone, tai yra politinis dokumentas ir komitetui to nereikėtų daryti. Komitetas, peržiūrėjęs programos dalį, kurioje kalbama apie teisinės sistemos reformą ir teisėtvarką, mano, kad išliko esminiai dalykai, kurie yra sėkmingai įgyvendinami. Galima pasidžiaugti, kad sėkmingai vykdoma teismų reforma, tobulinamas teismų darbas, gal kiek lėčiau vyksta policijos reformavimas, tačiau norisi tikėti, kad ir tai paspartės. Tikimės, kad bus baigti rengti Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso, Civilinis ir Civilinio proceso kodeksai. Komitetas nebalsavo, tačiau ir neprieštaravo programai ir nusprendė neteikti jokių siūlymų, ir tikimės, kad ši programa bus sėkmingai įgyvendinta.

PIRMININKAS. Ar kolega A.Matulas nori kalbėti komiteto vardu? Tada prašom. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Sveikatos reikalų komitetas irgi svarstė šią programą ir iš esmės jai pritarė, bet nutarė pateikti kai kuriuos redakcinius siūlymus ir pasiūlymus programos priemonių planui.

Aštuntosios Vyriausybės programoje buvo įrašyta, kad Vyriausybė, formuodama sveikatos politiką, vadovausis tam tikrais Seimo priimtais arba tarptautiniais dokumentais, tokiais kaip Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija, Seimo rezoliucija, priimta 1995 m., Pasaulio sveikatos organizacijos doktrina “Sveikata visiems” ir t.t. Šios Vyriausybės programoje to neliko, nes Vyriausybės programa, o ypač sveikatos dalis, yra gana siauro pobūdžio dokumentas. Mes manome, kad reikėtų įrašyti tam tikrus jau vėliau Seimo priimtus dokumentus, tokius kaip Lietuvos sveikatos programa, Seimo rezoliucija, priimta 1998 m. pabaigoje. Mes pateikėme šį tekstą, kaip mes įsivaizduojame, turėtų būti redaguojama.

Finansavimo srityje numatyta buvusi aštuntosios Vyriausybės programinė nuostata dėl įvairių sveikatinimo lygių medicinos paslaugų finansavimo pagal sutartis, bet iš esmės tai yra jau įvykdyta: sukurtos sistemos ir finansuojama pagal sutartis. Todėl mes manome, kad turėtų būti numatyta, kaip būtų siekiama tobulinti tą finansavimo sistemą. Vėl mes pateikėme tam tikrus redakcinius siūlymus.

Finansavimo srityje taip pat numatyta ypač rūpintis politinių kalinių ir tremtinių aptarnavimo sveikatos priežiūros įstaigose, lengvatų ir kompensacijų už vaistus ir protezus sistema. Galbūt planuojama kurti išskirtinę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir vaistų, protezų įsigijimo lengvatų sistemą vienai gyventojų grupei, nors tai, deja, nenumatyta įstatyme.

Be to, 1997–1998 m. priimti įstatymai patikslina nukentėjusių nuo okupacijų asmenų ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių statusą. Šios asmenų kategorijos apima ir buvusius politinius kalinius bei tremtinius bei jų gaunamas lengvatas. Todėl mes siūlome nekurti naujos sistemos, bet šiai kategorijai žmonių tas lengvatas kompensuoti per papildomą valstybinę sveikatos programą. Būtų nepažeistas įstatymas ir būtų galima efektyviai padėti šiai kategorijai žmonių.

Farmacijos veiklos srityje numatoma kompensuojamųjų vaistų sąrašą peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus. Kadangi šiuo metu jis peržiūrimas dažniau, todėl turėtų būti atitinkamai redaguojamas, nes paprasčiausiai šiandien yra toks poreikis – peržiūrėti dažniau nei vieną kartą per metus. Pažymėtina, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymą vaistų ambulatoriniam gydymui įsigyti išlaidos kompensuojamos tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o ne iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų. Todėl neaišku, kodėl ir iš kokio biudžeto numatoma kompensuoti šias išlaidas. Aštuntosios Vyriausybės programoje tai turėjo prasmę, nes buvo pereinamasis laikotarpis.

Visuomenės sveikatos priežiūros srityje yra labai susiaurinti visuomenės sveikatos politikos tikslai ir prioritetai, kuriuos numato 1998 m. priimta Lietuvos sveikatos programa bei Seimo rezoliucija “Dėl Lietuvos sveikatos politikos principų”, taip pat Sveikatos sistemos įstatymas. Ne visos valstybės programos šiuo metu yra priimtos ir patvirtintos, todėl mes siūlome tam tikrus redakcinius pataisymus.

Komitetas siūlo ir kai kuriuos priemonių plano papildymus. T.y. farmacinės veiklos srityje buvo numatyta siekti, kad ne mažiau kaip 10% Lietuvoje gaminamų vaistų būtų vartojama Lietuvoje. Galiu teigti, kad šis tikslas yra įvykdytas, todėl reikėtų numatyti jau konkrečiai didesnį skaičių, kad būtų galima kontroliuoti, ar vis dėlto tai yra pasiekta, ar nepasiekta. Abstraktus tekstas, kad bus siekiama kuo didesnio skaičiaus, tikrai neleis mums efektyviai kontroliuoti.

Visuomenės sveikatos priežiūros srityje atsisakyta aštuntosios Vyriausybės programoje buvusios nuostatos dėl visuomenės sveikatos centrų perdavimo savivaldybėms, metodinį vadovavimą paliekant Valstybiniam visuomenės sveikatos centrui. Manau, kad tai būtina numatyti prieš tai atskiriant kontrolės funkcijas, kurias reikėtų palikti valstybės kompetencijai.

Atsisakyta nuostatos, kad mažinant mokesčius papildomai finansuotume sveikatos sistemą per papildomą sveikatos draudimą. Todėl mes siūlome programos antrojoje dalyje, ten, kur numatyta 2% mažinant mokesčius nuo 2000 m. sudaryti galimybę dalį lėšų skirti labdarai, papildyti – arba papildomam ir individualiam sveikatos draudimui.

Baigdamas noriu pasakyti, kad aštuntosios Vyriausybės valdymo metai sveikatos sistemai tikrai buvo progreso metai. Vien finansavimas sveikatos sistemai padidėjo daugiau nei 50%. Deja, nepavyko racionalizuoti įstaigų tinklo. Jeigu nebus imtasi ryžtingesnių priemonių, nors ir nepopuliarių priemonių, bet ryžtingesnių, aš manau, kad infliacija per artimiausius metus tą ryškų padidėjimą paprasčiausiai suvalgys. Noriu priminti, kad jeigu 1996 m. mes gavome maždaug 200 mln. Lt skolų sveikatos sistemoje palikimą, tai šiandien finansavimas yra gana stabilus, ir aš tikrai noriu padėkoti aštuntajai Vyriausybei už tą indėlį.

Dar kartą sakau, kad komitetas pritarė šiai programai, ir siūlome balsuoti už.

PIRMININKAS. Kviečiu E.Kunevičienę – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Laba diena! Sunku diskutuoti su tokiu patyrusiu propagandininku, kaip ponas Č.Juršėnas, kuris viską paneigė ir tik iškėlė savo nuopelnus. Bet gyvenime yra įrodyta, kad geriausias būdas tokiais atvejais diskutuoti yra pasitelkiant skaičius. Tai, kad aštuntoji G.Vagnoriaus Vyriausybė vykdė 1996 m. prisiimtus labai sunkius įsipareigojimus, geriausiai įrodė balsavimas Seime dėl pasitikėjimo G.Vagnoriaus Vyriausybe. Balsavo daugiau negu tuo metu buvo koalicijos narių Seime.

Dabar kalbėsiu apie finansus, nes mūsų komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Imsiu tik keletą rodiklių ir palyginsiu su 1996 m. Pirmas rodiklis, kurį reikėtų lyginti, yra tai, koks yra pono Č.Juršėno palikimas ir kaip yra dabar? Aštuntoji Vyriausybė buvo kuriama 1996 m. gruodį ir faktiškai baigė darbą 1999 m. gegužės pradžioje. Todėl tiksliausia būtų lyginti svarbiausius 1996 m. gruodžio 1 d. ir 1999 m. gegužės 1 d. šalies finansinius rodiklius. 1996 m. gruodžio 1 d. valstybės ižde buvo 25,8 mln. Lt. Nemaža dalis iš jų buvo “Litimpeks” banke įšaldytos lėšos. Šių metų gegužės 1 d. šalies ižde buvo 15 kartų daugiau pinigų – iš viso 388 mln. Lt. Viena jautriausių praėjusių metų temų – Privatizavimo fondas. Prieš dvejus metus – 1996 m. pabaigoje šio fondo sąskaitoje buvo tik 9 mln. Lt, 1999 m. gegužės 1 d. – 797 mln. Lt. Fonde yra 88 kartus daugiau lėšų, nors šių metų balandį įgyvendinta indėlių atkūrimo programa antrajai indėlininkų grupei. Balandį tam buvo skirta 525 mln. Lt. Dar 56 mln. litų skirta valstybės investicijų programai. Patys šie skaičiai nėra nei geri, nei blogi, jie parodo proceso eigą, atspindi investuotojų požiūrį į Lietuvos pokyčius.

Valstybės skola. Valstybės skola 1997 m. pradžioje sudarė 23,17% bendrojo vidaus produkto, gegužį šis santykis buvo geresnis ir sudarė 22,6% bendrojo vidaus produkto, nepaisant to, kad šių metų kovą buvo išleista 200 mln. euroobligacijų emisija, patenkinusi didžiąją dalį visų šių metų skolinimosi poreikių. 1995 m., palyginti su 1994 m., valstybės skola padidėjo net 75%, buvo tokie tempai, 1996 – 56%. Tempų augimas buvo sustabdytas 1997 m. tik 10,4%, 1998 – 19%. Skolinimosi tempai sustabdyti. Kalbant apie skolas yra būtina pasakyti, kad 1996 m. pabaigoje sukurta Vyriausybė paveldėjo daug paslėptų skolų, vien tik tiesiogiai nerodoma valstybės skolas energetikams viršijo 1 mlrd. Lt. LAIB banko perimta skola sudarė 370 mln. Lt, valstybinių komercinių bankų likvidavimas – 320 mln. Lt, valstybės skola, kuri nebuvo atiduota kompensacijai už žemę, – 219 mln. Lt. Tai iš viso tų paslėptų skolų, be oficialių, buvo dar 2 mlrd. Lt, ir šios skolos faktiškai padengtos. 1996 m. gruodžio 1 d. oficialios šalies atsargos banke sudarė 700 mln. JAV dolerių. Gegužės 1 d. jos buvo daugiau kaip du kartus didesnės ir sudarė 1 mlrd. 431 mln. JAV dolerių.

Kalbėkim apie biudžetą. Fiskalinis deficitas 1996 m. pabaigoje siekė 4,6% bendrojo vidaus produkto, o šių metų pradžioje buvo mažesnis – iki 2%. 1996 m. nacionalinio biudžeto pajamos sudarė 6 mlrd. 720 mln. Lt, o 1998 m. – 10 mlrd. 391 mln. Lt, arba, palyginti su 1996 m., buvo didesnis 55%. Per penkis šių metų mėnesius nacionalinio biudžeto pajamos, įvertinus struktūrinius pokyčius, sudarė 3 mlrd. 978 mln. Lt, o 1996 m. per pirmuosius penkis mėnesius – 2 mlrd. 406 mln. Lt, arba tik 57%, šiais metais per penkis mėnesius daugiau negu 1996 m.

Kalbant apie finansus reikia pažymėti, kad šalies bankininkystėje išnyko sisteminis rizikos pavojus, per dvejus metus banko kapitalas padidėjo daugiau kaip keturis kartus. Indėliai bankuose išaugo du kartus, užsienio kapitalo dalis padidėjo beveik du kartus ir sudaro apie 40% šalyje veikiančių komercinių bankų kapitalo. Tai rodo užsienio investicijų pasitikėjimą Lietuvos bankais ir ekonomika. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, pastaraisiais metais tik Lietuvos bankai veikė pelningai.

Finansų sistema yra pats svarbiausias rodiklis, kuris apibūdina sėkmingą Vyriausybės darbą…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau bent kiek dėmesio, svarstom Vyriausybės programą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …ir tas, kas paliekama, įgalina Vyriausybę, kuri ateina tęsti ankstesnės Vyriausybės programą. Pastaroji pagal punktus faktiškai jau dviem trečdaliais įvykdyta. Bet Vyriausybė prisiėmusi tęsti dar likusius darbus turi atsižvelgti ir mes turim pasakyti žmonėms, ant kokio pamato, ant kokio finansinio pamato ateina dirbti nauja Vyriausybė. Tas pamatas yra tvirtas, stabilus ir teikia vilčių, ir teikia galimybių naujai Vyriausybei sėkmingai dirbti.

Aš truputį kalbėsiu apie finansų programą. Kai kam nepatinka, kad naujoje programoje įrašyta, kad biudžetas išaugs 10%, bet, mielieji mano, čia yra ir pagrindas. Numatytas bendrasis vidaus produkto augimas: 4% – 1999 m. ir 5% – 2000 m. Tai jau 10%. Numatyta, kad infliacija bus apie 3%. Sudėkite dvejų metų procentus – tai bus 6%. Jau yra rezervai biudžetą padidinti per dvejus metus ne 10%, o 15%. Bet atsižvelgiant į tai, kad buvo sutrukdytas normalus Vyriausybės darbas ir kad ateinančiai Vyriausybei reikės įsisavinimo laikotarpio, žinoma, siūlau pritarti Vyriausybės programoje parašytiems 10%. Siūlau taip pat pritarti Vyriausybės programai, kur numatyta, kad bus tęsiamas mūsų politinis sprendimas dėl nedeficitinio biudžeto.

Ir dar viena, kam siūlau pritarti. Labai svarbus dalykas, kad šiais metais būtų skubiai – iki liepos 10 d. pakeistas ir priimtas Pajamų mokesčio ir gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektas. Nes tai yra pats svarbiausias finansų ministro įsipareigojimas šiais metais. Gerbiu finansų ministrą už ryžtą, jis yra finansininkas, visą laiką dirbęs finansų sistemoje, Finansų ministerijoje. Gerbiu jo ryžtą, linkiu jam stiprybės, kiek galėsim, stengsimės jam padėti. Pasižadu prieš visą tautą, kad niekad netrukdysiu, nes bandė kažkas pasakyti, kad jau bando trukdyti. Netrukdžiau nė vienam finansų ministrui dirbti ir tuo labiau niekad gyvenime netrukdysiu šiam, kuris su manim dirbo 1991 m. Linkiu sveikatos, stiprybės, drausmės, mokėti pasakyti ne tik “taip”, bet ir “ne”. Viso gero. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Kviečiu V.Lapę.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Vyriausybe, kuri šiandien gausite įgaliojimus! Nuo to, kaip bus vykdoma, aš sakyčiau, perspektyvi ir protinga kaimo plėtros programa, priklausys didžiosios Lietuvos gyventojų dalies nuotaikos. Pateikta šiandien Seimui tvirtinti programa, ypač ta dalis, kurioje kalbama apie kaimą, apie žemės ūkį, teikia daug vilčių, kad kaimo žmonių nuotaikos tokios geros gali ir būti. Mes suprantame, kad vykdyti šią programą nebus lengva, reikės daug dar ką padaryti. Šiuo metu trūkumų mes turime kaimo politikoje ir kaimo žmonių gyvenime labai daug, kaimas labai labai daug tikisi iš naujos Vyriausybės.

Kaimo reikalų komitetas svarstė programą ir balsų dauguma pritarė. Aš manau, kad šiandien pritarusieji visi vieningai balsuos. Linkime naujai Vyriausybei didelio ryžto ir sėkmės. O Kaimo reikalų komitetas stengsis bendradarbiauti, jeigu to panorės Vyriausybė, tiek, kad visi šitie programiniai reikalavimai arba programiniai mūsų postulatai būtų labai sėkmingai įvykdyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi baigė kalbėti komitetų pirmininkai. Dabar kviečiu kalbėti R.Smetoną, ruošiasi A.Sysas.

R.SMETONA. Pone Ministre Pirmininke, ponai ministrai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nuoširdžiai gerbdamas pono R.Pakso ir Vyriausybės narių, ypač naujųjų, pasiryžimą dirbti šioje Vyriausybėje, tikėdamas jų didelėmis galimybėmis, profesionalumu, padorumu, vis dėlto noriu paklausti, kieno politinės atsakomybės ši Vyriausybė, ar koalicijos, ar Konservatorių partijos, ar R.Pakso, ar Respublikos Prezidento, ar tautos? Jūs, gerbiamasis premjere, ištiesėte ranką trims partijoms. Jos priėmė jūsų pasiūlytus ministrų portfelius, bet nepaspaudė jums rankos, neįsipareigojo atsakyti už Vyriausybės veiklos rezultatus, už tos veiklos padarinius.

Drįstu priminti jums, pykit nepykit, gerbiamieji kolegos, mūsų Konstitucijos 96 straipsnį: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą”. Taigi kalbos apie ministrus, kurie jais tampa savo partijų pritarimu, bet tos partijos neatsako už bendrą Vyriausybės veiklą, lyg ir tolokai nuo Konstitucijos. Tokioje padėtyje jūs, pone Paksai, gal geriau nei bet kas čia esantis suprantate, kad kol kas jūsų vadovaujama Vyriausybė be atpažinimo ženklų, o tai reiškia, kad jūs leidžiatės į labai nesaugų skrydį. Galima būtų pasakyti, tai jūsų pasirinkimas ir jūsų reikalas, ir palinkėti kuo geriausios kloties, jeigu tai nebūtų ir mūsų visų reikalas – Lietuvos reikalas. O kadangi yra būtent taip, tai aš perskaitysiu Lietuvos nacionaldemokratų partijos pareiškimą.

“Lietuvos Respublikos Seimui pateikta R.Pakso sudarytos ir Respublikos Prezidento patvirtintos Vyriausybės programa yra tik šiek tiek pakoreguota atsistatydinusios G.Vagnoriaus Vyriausybės programa. Nauja sudaryta Vyriausybė deklaruoja buvusios Vyriausybės programos ir veiklos tęstinumą. Tęsti G.Vagnoriaus Vyriausybės programą ir veiklą reiškia, neatsiklausus tautos, siekti Lietuvos įjungimo į Europos Sąjungą, žemintis prieš visus patarėjus iš užsienio, prieš lietuvių tautos kaltintojus ir niekintojus, toleruoti stambiąją korupciją apsiribojant smulkių sukčių gaudymu, baigti išparduoti pelningus strateginius ūkio objektus, neracionaliai, neefektyviai naudoti valstybės lėšas, neskatinti smulkių ir vidutinio dydžio įmonių steigimosi ir jų plėtros, tęsti Lietuvos kaimo alinimą, dar labiau didinti atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausiai gyvenančių visuomenės sluoksnių.

Lietuvos nacionaldemokratų partija šitokios politikos neremia, jai nepritaria ir skelbiasi esanti dešinioji opozicija šiai devintajai Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei joje lemiamą įtaką turinčiai Konservatorių partijai. Tačiau mes remsime visus R.Pakso vadovaujamos Vyriausybės veiksmus, atitinkančius Lietuvos nacionaldemokratų partijos programinius siekius ir Lietuvos nacionalinius interesus.”

PIRMININKAS. Kviečiu A.Sysą, ruošiasi A.Plokšto.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji ministrai, Konservatorių partijos programos preambulėje – “Mūsų įsipareigojimas tarnauti Lietuvai” yra kalbama, daug kalbama apie žmogų. Susipažinus su padailinta senąja Vyriausybės programa, leidžiu sau suabejoti, ar Lietuvos žmonėms tikrai bus geriau, ar bus užtikrinti pagrindiniai šių dienų žmonių siekiai – gyventi geriau, o būtent turėti darbą ir gauti deramą atlyginimą. Ar Lietuva ir toliau virs valstybės išlaikytinių šalimi, prašančių įvairiausių pažymų gaunant vieną ar kitą lengvatą.

Aš pasigendu programoje ryžtingų veiksmų sudarant galimybę piliečiams dirbti ir užsidirbti. Neužtenka vien parašyti “parengti ilgalaikę valstybinę darbo vietų kūrimo skatinimo programą”. Tai buvo parašyta dar 1996 metais. O šiandien mes turime didesnį nedarbo lygį, tiek oficialų, tiek neoficialų. Programoje nerandu priemonių, kurios išspręstų kitą svarbų mano minėtą dalyką – deramą atlyginimą. Nepateisinama ir nepamatuota biudžetinės sferos darbuotojų darbo užmokesčio diferenciacija. Mes apie tai kalbame jau trejetą metų, bet vežimas stovi toje pačioje vietoje. Vien rezoliucijomis šios problemos neišspręsime.

Pasigendu programoje ryžtingo pareiškimo, kad Vyriausybė priims politinį sprendimą dėl kelių įstatymų, o būtent dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe, dėl garantinio fondo įstatymo, dėl žmonių saugos darbe įstatymo. Nereikia taip ilgai apeliuoti į socialinius partnerius, kurie nesusitaria. Tam ir yra Vyriausybė – trečiasis partneris. Kai du partneriai nesusitaria, Vyriausybė turi priimti sprendimą. Sprendimą dėl nepilnos darbo dienos apribojimo dalinio panaikinimo Vyriausybė priėmė prieš porą savaičių, nors profesinės sąjungos tam nepritarė. Mes irgi diskutavome, bet Vyriausybė padarė politinį sprendimą, ir mes privalome jo laikytis. Šių įstatymų priėmimas išspręstų ne tik vien piliečių, darbuotojų, bet ir pačios valstybės daug problemų, nes Privatizavimo fondas nėra neišsemiama jūra, o pinigų poreikis bankrutuojančių įmonių darbuotojams nuolat didėja.

Gerbiamieji kolegos, programoje parašyta daug gražių dalykų, už kuriuos galima balsuoti abiem rankom, bet parašyti “skatinsime, sieksime” maža. Aš, ko gero, ir daugelis kitų, pasigendame, kaip to sieks Vyriausybė ir kaip tai bus padaryta. Pavyzdys galėtų būti teiginys, kuris man labai mielas, kad Vyriausybė skatins profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų plėtrą. Noriu pasiteirauti. Ar skyrimas darbo patalpų Pramonininkų konfederacijai Vilniaus centre, suremontuotuose buvusiose Energetikos ministerijos patalpose ir noras toliau nespręsti profsąjungų darbo patalpų suteikimo klausimo, tai lygiavertė partnerių plėtra? Arba tam tikrų funkcijų atėmimas iš socialinių partnerių, iš darbdavių ir profsąjungų, tai irgi plėtra? Pasigendu Vyriausybės programoje aiškios pozicijos dėl vykstančių procesų darbo vietose, t.y. neapmokamų atostogų, darbo užmokesčio vėlavimo, jo nemokėjimo ir daugelio bėdų, apie kurias mes kalbame kasdieną. Aš nerandu toje programoje atsakymo, ar tai tęsis toliau, ar bus sustabdyta, ar žmonės, dirbantys tokiose įmonėse, ramiau atsikvėps. Mes norime konkuruoti, tačiau programoje aš nerandu nė vieno žodžio apie tai, kaip mes šviesime, kaip mokysime, kaip perkvalifikuosime darbo jėgą. Mes norime konkuruoti su Vakarais, bet toj srity mes nieko nedarome.

Pastabų yra ir daugiau. Bet manau, kad vien šios pastabos neleidžia man balsuoti už šią programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Plokšto ir tada pertrauka.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kalbant apie šią Vyriausybės programą, aišku vienas bruožas tikrai matyti, kad tai daugeliu atveju yra bendrų teiginių kratinys. Daug yra gerų norų, daug tokių teiginių, po kuriais gali pasirašyti faktiškai kiekviena partija. Daugeliu atvejų tie teiginiai perrašyti iš vadovėlių. Be abejo, jie yra teisingi, bet nėra atsakymo, kas konkrečiai bus daroma šiais metais, kaip mes konkrečiai baigsim tuos metus ir kaip mes gyvensim kitais. Ir todėl žmones nelabai domina toks teiginys: “išnagrinėti galimybes dar labiau išplėsti apmokestinimo bazę”. Domina, kur bus ieškoma papildomų galimybių, kam bus uždėti nauji mokesčiai, jeigu išplėsim tą bazę. Pavyzdžiui, dar sakinys: “2000 m. padidinti nacionalinį biudžetą iki 10%”. Tas žodis “iki” yra kaip saugiklis. Buvo galima užrašyti “iki 50%”, kiekvienas skaičius telpa į šitą diapazoną. Ir visai nėra atsakymo, ką mes darysim su deficitu, kuris po penkių mėnesių yra 556 mln. Lt. Faktiškai tai gresia valiutine krize metų pabaigoje. Atsakymo į tai neturėjom. Ir kai tiesiogiai klausinėjom premjero, irgi neišgirdom atsakymo, buvo tik pasakyta, kad sėsim, žiūrėsim. Norėtųsi daugiau žinoti.

Toliau. Yra toks sakinys: “Sieksim kuo stabilesnio mokesčių įstatymo”. Man atrodo, nesurasim politinės jėgos, kuri nepasirašytų po šiuo teiginiu. Gerai. Bet atsakykite man, kada baigsis klounada muitinėje? Tai, kas dabar darėsi, kitaip nepavadinsi. Vien vežėjai patyrė per velykinį pokštą 10 mln. Lt nuostolių. Čia tik pirmieji skaičiavimai, be jokių gilių analizių. LISCO apyvarta sumažėjo 20%. Dabar turim naują fejerverką – tai palyginamosios kainos, kai muitininkai turi surašytas kainas: ar užuolaidos mašinai, ar užuolaidos butui – ta pati kaina; ar pramoninis keltuvas, ar keltuvas mašinai, kurių kainos skiriasi šimtus kartų, – kaina užrašyta ta pati. Ir premjeras labai teisingai pasakė, kad turi pasikeisti santykiai tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių. Tikrai. Dabar tie santykiai yra tokie, kad visi mano, kad tai yra geras darbas – nemokėti mokesčių. Daugelis verslininkų taip ir sako: aš jiems nemokėsiu. Ir jeigu yra taip, tai negalima taip elgtis su verslininkais, spjauti jiems į veidą, o po to norėti, kad jie patys sumokėtų mokesčius.

Toliau. Numatoma toliau skatinti šalies prekių konkurencingumą, jų eksportą. Puiku, tam visi pritariam. Bet kai aš uždaviau klausimą, kaip tai padarysim be papildomų pinigų, buvo atsakyta, kad mažinant dotacijas tai galima pasiekti. Čia iš viso ekonominė fantastika. Kaip galima mažinant dotacijas padidinti eksportą? Dotacijos, kaip žinot, daugiausia eina žemės ūkio produkcijai. Ir kaip galima po to dar kažką padidinti? Aš sutinku, kad makroekonomikoje, tolesnėje perspektyvoje tai tinka, bet ne metams.

Apie valiutą. Valiutų valdybos modelio bus atsisakoma pamažu. Aš norėčiau žinoti, kada bus atsisakoma, kaip bus atsisakoma. Tai bus labai pavojingas momentas – išėjimas iš šitos sistemos. Aš visai nesu įsitikinęs, kad dabartinis santykis 50:50 atitinka Lietuvos pinigus, kurie yra šalies vidaus apyvartoje. Visi mes žinom, kad visi didesni sandoriai, santaupos yra ne litais, o doleriais. Ir čia dar reikia tikrai galvoti.

Apie bankus. Yra du sakiniai: “Reguliuoti valstybės kontroliuojamų bankų likvidumą Vyriausybės indėlių pagalba”. Ir dar vienas sakinys: “Teisinėmis priemonėmis kontroliuoti galimus bankų nuostolius”. Vadinasi, yra neteisinės priemonės, kuriom kažkas kontroliuoja bankų nuostolius. Tai ar ministras mafijai mokėjo už informaciją? Ką reiškia kontroliuoti nuostolius? Yra audito išvada, kur surašyti visi nuostoliai, paėmei, perskaitei, ir viskas aišku.

Dar dėl bankų vieną sakinį. Toliau norima privatizuoti du pagrindinius valstybinius bankus vienu metu – Žemės ūko banką ir Taupomąjį. Tai tikrai yra klaida, negalima tos pačios klasės pagrindinių prekių bandyti parduoti tuo pačiu metu. Mes tiesiog sumažinam abiejų kainas.

Man jau mirksi lemputė, galiu pasakyti tik viena. Ši konkreti programa su Lietuva (…) turi labai nedaug bendra. O gaila, norėjosi, kad būtų daugiau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 12.00 val., toliau diskusija tęsis. Liko dar 7 užsirašę kalbėti. O dabar dar žodį tars V.Aleknaitė. Atsiprašau, dar ne pertrauka. V.Aleknaitė nori tarti žodį.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, jūsų Ekscelencijos, aš neketinau šiandien kalbėti ir įsibroviau į šią tribūną be eilės, už tai prašau atleisti. Mano rankoje yra kuklios gėlės ir jas buvo galima įteikti sukaktuvininkams be jokių kalbų. Tačiau išgirdusi kai kuriuos pasisakymus aš nusprendžiau, kad irgi privalau kai ką pasakyti.

Turėjome vieną Vyriausybę, dabar ateina nauja Vyriausybė. Ir čia buvo kalbama apie mūsų žmonių vargus, apie alkanas vaikų akis ir panašius dalykus. Taip, Seimo nariai, ypač tie, kurie turi apygardas, kasdien susiduria su alkanų žmonių akimis. Ir kartais graužia sąžinė, kad ne kiekvienam iš tų žmonių gali įsprausti į delną banknotą. Priešingai negu yra manoma, mes nesame tiek turtingi, tačiau niekada nesutiksiu, kad buvusi Vyriausybė ir jos vadovas abejingai žiūrėjo į alkanų žmonių akis.

Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu aš noriu padėkoti buvusiai Vyriausybei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei I.Degutienei ir būtinai buvusiam premjerui G.Vagnoriui už tai, kad buvo lengva kalbėti su ta Vyriausybe, ji mus suprato, ji suprato mus tada, kai paprašėm lėšų nemokamam vaikų maitinimui mokyklose, jos buvo skirtos. Ji suprato mus, kai kalbėjome apie daugiavaikes šeimas ir būtinybę jas remti. Tas faktas, jog ministrė lieka ir naujojoje Vyriausybėje, mums teikia labai daug vilties, kadangi socialinė politika – tai nėra tokia politika, kurią galima plėtoti tik ekstensyviai, reikia ją peržiūrėti. Reikia ją optimizuoti, reikia apskaičiuoti, ar nėra būdų kaip nors efektyviau remti visas Lietuvos šeimas ir visus Lietuvos vaikus. Ir aš žinau, kad tai ketinama daryti ir tai bus daroma.

Aš nuoširdžiai linkiu sėkmės naujajam premjerui R.Paksui ir žinau, kad jis taip pat nėra tas, kuris gali abejingai žiūrėti į žmogaus vargą. Nematau dabar salėje Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės. Šiame mūsų darbo etape šio komiteto vaidmuo bus ypatingas. Į Seimą atkeliaus naujasis Šeimos kodeksas. Seimas turės daug padaryti, kad būtų įgyvendinta nepilnamečių kriminalinės justicijos reforma. Poniai Gražinai, kuriai teko laimė gimti tą pačią dieną su dviem stipriais, žavingais ir garbingais vyrais, aš linkiu taip pat tvirtybės visos komisijos vardu. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiami paskirtieji ministrai ir ministrai pirmininkai, prašom visus užimti savo vietas, toliau tęsiame diskusiją.

Dar sykį kviečiu visus rinktis į posėdžių salę. Tęsime toliau diskusiją. Tęsiame mūsų darbą.

Gerbiamieji kolegos, liko 7 Seimo nariai, užsirašę kalbėti diskusijoje. Kviečiu Seimo narį J.Senkevičių pratęsti šią diskusiją. Ruošiasi J.Olekas.

J.SENKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kandidatai į Vyriausybės narius! Susitikimuose su ponu R.Paksu, kaip kandidatu į premjerus, o vėliau paskirtu premjeru, kaip labai reikšmingą kėliau savivaldos plėtros Lietuvoje klausimą.

Ką mes turime? Deja, turime ne savivaldos reformą ar jos plėtrą, o atvirkščiai – savivaldos funkcijų nuolatinį siaurinimą, valdžios centralizavimą ir jos atitolinimą nuo žmonių, nors lozungai tvirtina ką kita. Kai kur savivaldos dabar, nepriklausomybės laikais, liko mažiau negu net sovietmečio laikais. Prisiminkime nors ir apylinkių tarybas. Anksčiau ir nuo jų priklausė, kam apylinkės teritorijoje bus skirta žemė, leista individualiai statytis ar įkurti įmonę. Dabar žemiausios pakopos savivaldos institucija yra panaikinta. Normaliame pasaulyje veikia mažiausiai dviejų-trijų pakopų savivalda. Pavyzdžiui, Lenkijoje veikia keturių pakopų savivaldos institucijos. Pas mus liko tiktai viena – miesto ir rajono lygio.

Programoje, deja, neradau nė raidelės apie tai, kad reikėtų dar kartą labai rimtai apsvarstyti klausimą, ar neverta grįžti prie sistemos, kuriai esant natūraliai veikė ir galėtų veikti bent dviejų pakopų savivalda, visų pirma žemiausio lygio – valsčiaus. Beje, to ir pagal savo dvasią, ir pagal savo raidę reikalauja visi Europos Sąjungos dokumentai. Tiesa, išgirdau užuominų, kad gal reikėtų pamąstyti apie apskrities transformavimą į renkamą valdžios organą. Tos užuominos turbūt reiškia, kad ir būsimoji Vyriausybė jaučia, jog su apskrities institucija reikia kažką daryti. Bet ką? O gal jau laikas paklausti, kam iš viso tos institucijos reikia?

PIRMININKAS. Gerbiamieji posėdžio dalyviai, gerbiamieji svečiai, Prašom klausytis pranešėjo!

J.SENKEVIČIUS. Kai apskritis buvo kuriama, įstatymo rengėjai, koncepcijos autoriai tvirtino, kad apskritis perims dalį ministerijų ir departamentų funkcijų. Bet kas norėtų perduoti savo funkcijas, o su jomis ir dalį finansavimo? Tada buvo perimtos savivaldybių funkcijos, t.y. pagrindinė jų funkcija – disponavimas žeme. Vilniaus apskritis perėmė dar ir švietimo srities funkcijas. Kaip tik apie tą apskrities funkciją kalbėjo ponas Ž.Jackūnas. Jis kalbėjo labai originaliai – kad reikia žūt būt surasti 5 mln. Lt, kad įkurtume naujas lietuviškas mokyklas Vilniaus krašte. Bet, atleiskite, kodėl tada mes skriaudžiame Šiaulių, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos kraštų mokinius, kodėl skriaudžiame mokinius, kurie nori mokytis savo gimtąja kalba Vilniaus krašte?

Jokiu būdu negaliu paremti programos punkto, susijusio su vadinamąja savivaldos reforma. Manau, kad Prezidento pasitikėjimo Vyriausybė turėtų atsižvelgti į jo nuostatą, kad visų pirma savivaldai reikia suteikti visas jai normalioje valstybėje priklausančias funkcijas, o tik po to galvoti apie administracinių vienetų ribų kraipymą. Aš nesistebiu, kad didelį mano ir mano rinkėjų Vilniaus krašte nerimą kelia veikiančių savivaldybių likvidavimo ir naujų, dirbtinių vienetų primetimo projektai. Nuo pat pradžios labai įdėmiai studijavau projektų tekstus ir negaliu atsispirti įspūdžiui, kad visi tekstai turi vieną tikslą – visos valstybės mastu sukurti kontekstą, kad būtų galima galų gale įstatymiškai apriboti vieno regiono gyventojų ir taip jau minimalias galimybes patiems spręsti savo reikalus vien dėl to, kad dalį tų gyventojų sudaro nelietuviai. Sutinku, kad šio regiono – Pietryčių Lietuvos ar Vilniaus krašto – ekonominis, socialinis gyvenimas, reikalauja ypatingo dėmesio, bet neduok, Dieve, net tokio iškreipto dėmesio, koks buvo rodomas iki šiol.

Gerbiamieji Seimo ir būsimieji Vyriausybės nariai! Galima vykdyti arba labai gero stiliaus politiką, arba kaip girtas dramblys porceliano sandėlyje. Šiame programos punkte to gero stiliaus, deja, aš neradau nė per mikroskopą.

Baigdamas norėčiau palinkėti naujosios Vyriausybės darbui daugiau gero skonio, daugiau elegantiškumo. Kai nėra galimybių, nėra pinigų, nėra koncepcijų, tegul netrūksta nors to. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Oleką. Ruošiasi M.Pronckus.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai! Aš norėčiau kalbėti tiktai apie dalį Vyriausybės programos – tai apie sveikatos apsaugą. Kai dar kandidatas į premjerus R.Paksas lankėsi Socialdemokratų frakcijoje, jis atsinešė vieną dokumentą – socialdemokratų komisijų buvusios Vyriausybės programos vertinimą. Vienas iš jo skirsnių buvo sveikatos apsauga.

Naujoji programa, kuri šiandien yra svarstoma, turiu su liūdesiu pasakyti, yra senoji programa, kuri nėra pagerinta pataisant kai kuriuos punktus arba išbraukiant vietas, kurios jau yra įgyvendintos. Deja, kaip tik nėra tų sveikatos apsaugos srities dalių, kurių prieš tai buvusi Vyriausybė neįgyvendino ir kurios buvo siekis, kad sveikatos apsaugos sritis sustiprėtų.

Čia kalbėdamas mūsų komiteto pirmininkas ponas A.Matulas labai sušvelnino tuos pasiūlymus, kurie buvo išsakyti svarstant Sveikatos reikalų komitete. Aš noriu pasakyti, kad yra dvi jums išdalytos medžiagos dalys, kurios buvo svarstytos Sveikatos reikalų komitete: viena dalis yra redakciniai pasiūlymai, o kita dalis yra siūlymai papildyti Vyriausybės programą bei programos įgyvendinimo priemonių planą. Jeigu kalbėčiau atvirai, tai mūsų komiteto pirmininkas buvo toks aštrus, kad pasakė, jog jeigu šie papildymai nebus įgyvendinti, atsisakysiąs pirmininko pareigų, nes mes, medikai, iš tikrųjų matome, kad atsisakius prieš tai buvusios programos nuorodų, kurios liko neįgyvendintos, sveikatos apsaugos sritis statoma į gana keblią padėtį.

Pirmiausia aš noriu paminėti, kad iš tikrųjų buvo labai konkretus pažadas padidinti Lietuvoje gaminamų vaistų suvartojimo kiekį. Mes lankėmės Lietuvos farmacijos pramonės įmonėse ir aiškiai pamatėme, kad vykdoma politika, kuri sunkina mūsų farmacijos darbą arba net jį smukdo. Pavyzdys. Už įvežamus vaistus muito mokesčio nėra, už įvežamą žaliavą pagaminti tam vaistui muito mokestis yra. Ir Lietuvoje gaminami vaistai negali konkuruoti su įvežtiniais.

Lygiai tas pats galėtų būti pasakyta ir apie maisto produktus, apie kuriuos kalbame ir apie kuriuos konservatorių rinkiminėje programoje buvo pasakyta. Į Lietuvą šiuo metu, vasaros pradžioje, daržovės įvežamos dempingo kainomis ir mūsų žemės ūkio gamintojams, šiltnamių kombinatų žmonės niekaip negali atsilaikyti prieš tokias dempingo kainas. Nė žodžio nėra apie antidempingo politiką ir aprūpinimą maistu, ir apie mūsų farmacijos pramonės parėmimą.

Kitas dalykas. Išbrauktas visas sakinys, didžiausias ir rimčiausias finansinis pasižadėjimas sveikatos apsaugai, mažinant mokesčius, įvesti papildomą individualų sveikatos draudimą, nukreipti tuos sutaupytus pinigus. Iš sveikatos dalies šis pasižadėjimas apskritai yra išbrauktas. Yra palikta tik kitoje dalyje, kad sumažinus mokesčius 2% bus galima pervesti labdarai. Mes primygtinai siūlome papildyti programą, kad tuos pinigus, sumažinus mokesčius, būtų galima nukreipti ir individualiam sveikatos draudimui.

Iš tikrųjų mums visiškai nesuprantama, kodėl reikėjo atsisakyti to, kad kompensuojant vaistus bus atsižvelgiama į socialinę žmonių padėtį. Negi negali Vyriausybė šiuo metu pasižadėti padėti tiems žmonėms, kuriems yra sunku, kad jiems bus padedama labiau. Šiandien ir turtingiausiam žmogui, perkančiam vaistus, ir žmogui, kuris gyvena iš bedarbio pašalpos ar iš minimalaus atlyginimo, vaistų kompensavimo sistema yra vienoda ir vienam, ir kitam. Buvusioje Vyriausybės programoje tas pažadas buvo ir mes tikėjome, kad iki Vyriausybės darbo pabaigos, iki kadencijos pabaigos tie pažadai turėtų būti įvykdyti. Deja, šiandien to nėra.

Buvo ir daugiau pažadų, kuriuos buvo pasižadėjusi Vyriausybė, kurie liko neįgyvendinti, aš galvoju, galbūt dėl laiko stokos, t.y. sustiprinti visų apskričių ligoninių bazę. Mes žinome, kad praeita Vyriausybė padarė tai tik kai kurioms tam tikru voliuntarizmo pagrindu, bet kitos liko nerestruktūrizuotos, nerenovuotos. Vyriausybės programoje nė žodžiu apie tai neužsimenama.

Aš jau nekalbu apie tą pasižadėjimą, kuris buvo duotas Lietuvos medikams. Konservatorių rinkimų programoje buvo aiškiai įrašyta (cituoju): “Valstybinės sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių asmenų atlyginimai turės būti pusantro, tris kartus didesni nei vidutinis darbo užmokestis šalyje”. Jokio įsipareigojimo Vyriausybės programoje nėra, o realiame gyvenime mes žinome, kad vidutinis medikų atlyginimas sudaro tik 75% vidutinio šalies vidurkio. Todėl tiek svarstant Sveikatos reikalų komitete, tiek svarstant socialdemokratų sveikatos komisijoje, mes niekaip negalėjome pritarti šiai Vyriausybės programos daliai, taip pat ir visai Vyriausybės programai, kuri aiškiai nukreipta liberalizavimo keliu ir aiškiai pablogina socialiai remtinų žmonių padėtį sveikatos apsaugos srityje.

Matau, kad ir man merkia posėdžio pirmininkas, todėl aš tuo ir baigiu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu M.Pronckų, ruošiasi J.Valatka.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, dabartiniame programos skyrelyje apie kaimą liko senasis pavadinimas, kuris ausiai gana malonus, t.y. remti kaimą, žemdirbius, ypač ūkininkus. Kuo gi šis rėmimas pasireiškia? Pirma. Palyginti su 1996 metais, sumažėjo visos superkamosios produkcijos kainos, tarp jų grūdų – nuo 685 iki 406 Lt už toną, pieno – nuo 60 iki 58 ct už kilogramą, kiaulienos gyvas svoris – nuo 5,5 iki 4,9 Lt už kilogramą ir panašiai. Beje, mažėjant žemės ūkio produkcijos supirkimo kitoms, nepigo, o daugiausia brango maisto produktai.

Antra. Augo įsiskolinimai žemdirbiams už parduotą jų produkciją. 1996 metų viduryje skola žemdirbiams siekė apie 66 mln. Lt, 1999 m. pradžioje viršijo 300 mln. Lt, šiuo metu ji sukasi apie 200 mln. Lt, arba yra 3–5 kartus didesnė negu 1996 m. Per šį laikotarpį atrastas naujas skolų mažinimo būdas – tai nesupirkti žemdirbių išaugintos produkcijos. Čia tenka priminti, kad Europos Sąjungoje, į kurią mes lygiuojamės, už gyvulių perlaikymą mokamos specialios tikslinės išmokos.

Trečia. Panaikinus žemės ūkio produkcijai ir maistui PVM lengvatas, įvesti kai kurie nauji mokesčiai. Šių visų rėmimo priemonių dėka žemdirbiai per 1997 ir 1998 metus neteko maždaug milijardo litų, o gaminamos produkcijos rentabilumas nukrito nuo 13 iki minus 0,4%. Beveik visa žemės ūkio produkcijos gamyba tapo nuostolinga, o vidutinis statistinis mėnesinis žemdirbių atlyginimas sumažėjo nuo 600 iki 400 Lt.

Šifruojant pagal šiuos skaičius tiesioginę programinio pavadinimo esmę, išeitų, kad kaimietis ir ypač ūkininkas buvo remiamas atimant iš jo pinigus. Vykdant tokią antikaimišką politiką, pasiekta, kad Lietuva, gamindama labai pigų ir kokybišką maistą, nuo praėjusių metų tapo stambi maisto importuotoja. Bendras maisto ir žemės ūkio produkcijos užsienio prekybos deficitas siekia apie 450 mln. Lt, o prekyboje su Europos Sąjunga neigiamas balansas siekia 730 mln. Lt. Tai reiškia, kad vykdant tokią politiką, iš savo kaimo žmonių atimamas darbas, t.y. darbo vietos nekuriamos, o naikinamos.

Stebina šioje situacijoje kai kurių aiškinimų, atsiprašau už pasakymą, bukumas. Kai kurie politikai, žiniasklaidos atstovai aiškina visuomenei, kad mūsų produktas brangus ir negali konkuruoti laisvoje rinkoje. Ar iš tikro taip? Už pieno kilogramą Europos ūkininkas gauna 1 Lt 35 ct, mūsų – 58 ct (vidutinė kaina). Už gyvos galvijienos svorio kilogramą atitinkamai – 6 Lt ir 3,5 Lt. Už avienos kilogramą – 16 Lt ir 3 Lt. Sviestas į intervencinius Europos sandėlius šiemet bus superkamas mažiausia kaina – po 14,3 Lt už kilogramą, mūsų įmonių savikaina yra 6-9,5 Lt. Lieso pieno miltų (…) intervencinė kaina- 8,9 Lt už kilogramą, mūsų įmonių savikaina – 5,9 Lt. Tai tik maža dalelytė skaičių, kurie iš esmės paneigia sampratą, kad mūsų produkcija yra brangi, o Vakarų pigi.

Beje, norint pateisinti ekonomines ir socialines bėdas, vis dažniau naudojamasi žodžiais “ Rusijos krizė”. Neseniai buvo aiškinama, kad ji mums nelabai pavojinga, dabar po šiais žodžiais “Rusijos krizė” slepiamas išlaidumas ir blogas ūkininkavimas. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus apie 5 kartus išaugo išlaidos karo reikalams, beje, niekam nereikalingiems, nes jokio saugumo jie nesukūrė ir nesukurs.

Kad beveik dvigubai išaugo išlaidos biurokratijai, teismams išlaikyti, kad dvigubai išaugo valstybės skola, kurios dalis nerodoma kaip skola, nors skoliniai valstybės įsipareigojimai yra, kad beveik keturis kartus padidėjo valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, kurioms, ko gero, kitais metais teks išleisti iš biudžeto apie milijardą litų, kad beveik dvigubai padidėjo užsienio prekybos deficitas bei valstybės einamosios sąskaitos deficitas, kad nuolat mažėja tvirtos valiutos atsargos, kurios vien praeitais metais sumažėjo daugiau nei pusantro milijardo litų, – tokių “gerų” darbų sąrašą būtų galima tęsti kalbant apie senąją Vyriausybę.

Baigti norėčiau konservatorių rinkiminiu šūkiu. “Mes turime žmonių – mes žinome, ką daryti”. Ką gi, prašom daryti. Tačiau iš pateiktos programos nelabai matyti to tikro darymo. Todėl tokiai programai pritarti negaliu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Valatką, ruošiasi V.Andriukaitis.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Vyriausybės nariai, šiandien buvo pasakyta nemažai žodžių, kaip yra gerai, kas buvo gerai padaryta. Taip, nėra kalbos, buvo padaryta daug, ir gerų darbų.

Tačiau mes, žiūrėdami į priekį, galbūt vis dėlto būkime didesni realistai ir pažiūrėkime, kas nepadaryta ir ką galima padaryti. Kalbant apie padėtį, kurioje atsiduria Vyriausybė, vis dėlto turbūt reikėtų prisiminti, kad užsienio skola pakilo per 10 mlrd. Lt. Apie dabar surenkamas biudžeto pajamas aš nenoriu kalbėti, dėl “Sodros” biudžeto taip pat nenoriu nieko gąsdinti, apie valstybės mokėjimo balanso einamosios sąskaitos deficitą galima pasakyti tiek, kad jis 2,4 mlrd. Lt nuo 1995 m. išaugo iki 5 mlrd. 1988 m. Visa tai reikia matyti, nieko nepadarysi. Deja, tokia yra kasdienybė ir tai nėra geri dalykai.

Kalbant konkrečiai apie pačią programą, aš norėčiau pacituoti vieną buvusios G.Vagnoriaus Vyriausybės programos dalį: “Mes nenorime apgaudinėti daugumos sunkiai ir nepakeliamai sunkiai gyvenančių žmonių, žadėdami, jog jų būklę pagerinsime didesnėmis pašalpomis ir lengvatomis, panaudodami skolintas lėšas ar perskirstydami bendrąsias pajamas. Akivaizdi ūkio krizė, praskolintas biudžetas – nebėra ko skirstyti. Siūlome kitką: sudaryti galimybes įmonėms gauti daugiau ir geresnių užsakymų, dirbantiems naudingiau dirbti ir daugiau užsidirbti. Siūlome kurti pilietinę visuomenę, taip pat griežtesnę įstatymo tvarką. Gaivinant ekonomiką didės ir valstybės biudžetas bei pensijų fondas”. Deja, šie žodžiai turbūt ir šiandien yra pakankamai aktualūs ir nuo jų pabėgti būtų sunku, nors naujojoje programoje šių žodžių neliko.

Neliko ir kitų žodžių, kuriuos norėčiau irgi akcentuoti. Neliko, kad “tęsdami privatizavimą paliksime valstybei strateginius infrastruktūros objektus bei natūralių monopolijų sektorius”. Kodėl mes, socialdemokratai, sakykim, priešinamės šiam dalykui? Ne dėl to, kad mes prieš privatizavimą. Yra kitas blogas dalykas – atiduodami šiuos sektorius, o jie, galima taip pavadinti, yra paslauginiai sektoriai, ryšiai, energetika, visi kiti sektoriai, kurie padeda kurti pramonės produktus… jų didėjimas mažina konkurencines mūsų pramonės galimybes. Visiems yra aišku, kad pagerinti gyvenimą galėsime tiktai tada, kai išplėsime pramonę, paslaugas ir kitas sritis. Žemės ūkis turi būti tik atitinkamo lygio ir toks, kokio reikia valstybei. Deja, taip yra.

Todėl kalbant apie investicijas noriu paklausti, ką mes šiandien turime valstybėje? Aš galėčiau išvardyti kelių bendrovių tokias rimtesnes investicijas, kurios tikrai yra reikšmingos. “Philip Morris”, nors atėjo ne į visiškai tokią gerą rinką, bet tai irgi yra investicijos. Maisto pramonėje yra keletas tikrų investicijų, tačiau investicijos, kaip yra vadinama, į “Telekomą”, vis dėlto kas nori gali kalbėti, kad tai yra prekė, bet kol kas tai yra paslauga. Tai nėra investicija ir nereikia mums čia girtis, kad mes gauname milijardus. Taip, jeigu ši Vyriausybė tęs tą pačią liniją, likusių “Telekomo” akcijų dar pavyks mums turbūt parduoti ne mažiau kaip už 2 mlrd. Lt. Dar bus galima parduoti Kruonio hidroakumuliacinę, Kauno hidroelektrinę, sakykim, energetinius paskirstymo tinklus. Dar turbūt būtų galima sugalvoti. Gausim pinigų, galėsime skirstyti, bus tvarka. Tačiau ar bus ekonomikoje tvarka?

Jūs visi galėjote įsitikinti, ką reiškia valstybinis protekcionizmas mūsų Seimo salėje, kai ambasadorius kalbėjo už privačią struktūrą, kuri ateina į mūsų rinką. Taip, Jungtinės Amerikos Valstijos, kalbėdamos apie liberalius ekonomikos principus, vykdo aiškią protekcionistinę politiką ir nematyti to visiems kaimynams yra nerimta. Jeigu mes, pasiduodami tokioms tendencijoms, tą patį darysime, tą patį darys naujoji Vyriausybė, aš manau, kad mūsų ekonominiai rezultatai bus kur kas “geresni” negu mes turime šiandien.

Todėl aš siūlyčiau, aš kviesčiau Vyriausybę nesilaikyti šios programos, tarp kitko, nesilaikė buvusios programos ir anksčiau buvusi Vyriausybė. Galbūt tada ta mūsų veiksmų programa, kurią jie turės pateikti, bus daugiau atitinkanti mūsų ekonominius interesus.

Aš nenorėčiau daugiau užimti jūsų laiko. Aš manau, kad kalbėdami su Vyriausybės nariais mes pamatėme, kad mintys yra tikrai neblogos. Jeigu jos bus įgyvendintos, galbūt blogiau nebus.

Aš naujajai Vyriausybei palinkėčiau gero darbo, tačiau už šią programą aš nebalsuosiu. Aš susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis diskusijoje kalbės V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai (aš manau, kad ši Vyriausybė greit prisieks) ir gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Žinoma, gaila, kad mes kaip ir baigėme diskusijas. Mano nuomone, jos turėtų būti labai svarbios, bet visiškai akivaizdu, kad jos daugiau pavirsta formaliu kalbėjimu, kuris susideda iš dviejų dalių – jūs kalbėkite, o mes patylėsime ir padarysime taip, kaip išeis. Juk iš esmės taip. Aš, žinoma, negalėčiau įtarti savo kolegos… Aš puikiai suprantu savo kolegos mintį apie tai, kad ši Vyriausybė, ko gero, nesilaikys tos programos. Aš beveik tikras, kad taip ir atsitiks, bet problema yra konstitucinė ir juridinė. Ši programa, kai bus patvirtinta, taps juridiniu teisės aktu ir tai jau nustatė Konstitucinis Teismas. Jis bus skelbiamas “Valstybės žiniose”. Jeigu jau taip, tai aš pirmiausia po priesaikos linkėčiau bent jau išgryninti taip terminus, kad nebūtų kolizijų. Bent įstatymų pavadinimus parašyti atitinkančius: ne Savivaldos, o Vietos savivaldos ir t.t. Bent jau dėl policijos nepadaryti tos teisinės klaidos, nes jeigu jūs padarysite civilinę policiją (mes tik ką su būsimuoju vidaus reikalų ministru kalbėjome), tai tada jūs turėsite keisti ir Policijos įstatymą, ir panaikinti statutinius santykius. Juk tai yra juridinė norma. Aš suprantu, kad jūs turite minty, kad policija teiktų socialines paslaugas taip, kaip parašyta Policijos chartijoje. Tvarka. Gali būti civilinės policijos sritis, moralės policija, ekologinė policija. Ten statutinių santykių nereikia, ginklo nereikia ir t.t. Bet visą policiją padaryti civiline, aš manau, kad jūs nedrįsite, gerbiamasis būsimasis vidaus reikalų ministre.

Lygiai tą patį būtų galima pasakyti apie dar dvi sritis: kaimo dalį ir valdymo ir savivaldybių reformų dalį. Gerai, kad premjeras R.Paksas atėjo į frakciją su mūsų parengta analize. Štai yra pateikti keturi tų sričių lapai, kuriuose iš tikrųjų parašyti rimti dalykai. Pamėginkime pacituoti vieną iš jų. Štai 1998 m. vasario 1 d. įsigaliojus įstatymui “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrosios dalies papildymo” ir konstituciniam įstatymui dėl teisės nacionaliniams ir užsienio juridiniams bei fiziniams asmenims įsigyti nuosavybe ne žemės ūkio paskirties žemę… tai susiję su savivaldybėmis, kad jos savo žinioje turėtų ne žemės ūkio paskirties žemę. 1998 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas poįstatyminis aktas, kuris tenustatė prašymų padavimo tvarką, bet neparengė žemės perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos, nors to reikalauja savivaldybės įstatymai. Bent jau šią dalį reikėjo Vyriausybės naujojoje programoje pakoreguoti.

Būtų galima cituoti daugelį kitų dalykų, kurie iš tikro kelia tokį gana keistą jausmą. Štai, tarkim, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl skolinimosi limitų nustatymo savivaldybėms ir kartu atėmė iš savivaldybių teisę išleisti obligacijas ir šias lėšas panaudoti gyvybiškai svarbių infrastruktūros objektų statybai. Buvęs Vilniaus meras turbūt susidūrė su šia pozicija. Užuot atspindėjus tai realioje naujojoje Vyriausybės programoje, tuo labiau kad būtų galima sakyti, kad net nesakėte, neteikėte, nesiūlėte, raštu yra išdėstyta... Nė žodžio apie tai. Surašyta vienuolika punktų, kurie iš esmės nieko nepasako.

Dabar žodis mūsų žemės ūkio ministrui. Žemės ūkio ministre, kaimo skyriuje “Remti kaimą, žemdirbius ir ypač ūkininkus” jūs rašote, kad “plėsime kaimo socialinę infrastruktūrą, sudarysime galimybes įsigyti valstybinius tarnybinius butus mokytojams, gydytojams ir kultūros darbuotojams”. Gerbiamasis ministre, kiek pavyko padaryti? Akivaizdu, kad šiuo atveju mes turime tokių dalykų, kurie turbūt turi būti arba realiai įgyvendinami, arba pamatuoti ir pasakyti, kad to negalima padaryti. Žinoma, pažadas gražus. Galiu pasveikinti, kad programos dalyje, susijusioje su kaimu, iš tikrųjų yra vienas sakinys apie tai, kad bus pereita prie naujos tvarkos subsidijų pagal auginamų galvijų skaičių ir pasėlių plotus. Tai pliusas. Bet ar jūs padarysite tai iki 2000 m.? Net registro nėra šiai dienai, yra daug problemų. O kur melioracija, kokia melioracijos finansavimo padėtis, kaip atrodo melioracijos perspektyvos? Juk tai yra viso mūsų kaimo, mūsų žemės kultūros problema, ir taip toliau. Būtų galima daug ką kalbėti šiandien. Juo labiau kad yra apie ką kalbėti, nes yra nebloga analizė, ponas J.Razma netgi buvo išsiuntinėjęs šią medžiagą ministerijoms analizuoti ir atsakyti, bet nesulaukėm nei analizės, nei atsakymo. Taigi mano nuostata yra aiški. Aš dėl programos turiu balsuoti prieš, nes tai yra pakankamai rimtas dokumentas, neišpasakytai rimtas dokumentas, turintis juridinę galią. Deja, reikėjo padaryti kitaip, reikėjo, ko gero, padaryti trumpą santrauką, tik to, ką galima įsipareigoti per likusį laiką, ir tai būtų kur kas paprasčiau. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tuo baigiame diskusiją. Dabar tęsiame darbą toliau, ir diskusijos pabaigoje, kaip numatyta Seimo statute, žodis suteikiamas Ministrui Pirmininkui R.Paksui.

R.PAKSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, norėčiau iš pradžių keletą žodžių pasakyti ne valstybine kalba. Didle gerbiams Vagnorių Gedimina, truopne spaudu tau ronka, kad gime šiandeina, linku didelies didelies sveikatas. (Plojimai)

Taip pat dėkoju visiems šiandien kalbėjusiems ir taip pat aktyviai parodžiusiems vienokią ar kitokią poziciją, svarstant naujosios Vyriausybės programą, ir Seimo frakcijose, ir komitetuose, ir čia. Visa tai – nepaprastai naudinga per trumpą laiką įgyta patirtis naujosios Vyriausybės nariams. Dar kartą noriu priminti, kad svarbiausia naujosios Vyriausybės nuostata yra senosios, ar buvusios, Vyriausybės programos tęstinumas. To siekėme dabar, to stengsimės laikytis ir ateityje, sudarydami įvykdymo, veiklos priemonių planą.

Kodėl mes pasisakom už tęstinumą? Visų pirma todėl, kad pagrindinės jos nuostatos atitinka naujosios Vyriausybės nuostatas. Teigiamai šią programą taip pat vertina ir Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Antra. Man visiškai nepriimtina mūsų politinėje padangėje pasitaikiusi ir pasitaikanti praktika naująją veiklą pradėti nuo juodžiausios anksčiau dirbusių kritikos. Tai gerokai dvelkia populizmu, nes visuomenės akyse atrodyti didvyriu, drąsai kritikuojančiu valdžią, kad ir buvusią, daug drąsos nereikia. Drąsą mums reikėtų pasitaupyti, nes jos tikrai prireiks vykdant programą ir vykdant konkrečius darbus.

Trečia. Aš neabejoju, kad darbų perimamumas ir tęstinumas – būtina mūsų jaunos šalies plėtros ir demokratijos pažangos sąlyga. Kokių vis dėlto pastabų, patarimų sulaukėm svarstant programą Seimo frakcijose? Blogesnė ar realesnė? Opozicijai ši programa pasirodė blogesnė. Kitaip sakant, joje buvo mažiau tautą džiuginančių pažadų. Kita vertus, į šį priekaištą jau lyg ir buvo atsakyta, pakeitus ar patikslinus žodį “blogesnė” žodžiu “realesnė”. Čia aš neturiu ką pridurti. Tikrai linkėčiau, kad realizmo visuose mūsų planuose ir darbuose būtų kuo daugiau. Tad leiskite šią pastabą priimti kaip vienokį ar kitokį įvertinimą.

Buvo sakoma, kad per mažai konkretumo. Tai antroji tikrai vertinga pastaba. Programoje daug aptakių įsipareigojimų ir per mažai konkretumo. Atsakymas galėtų būti toks, kad vis dėlto naujoji Vyriausybė laikosi nuomonės, kad ši programa – tai tik idėjų programa. Galbūt iš tiesų žodis “veiklos” jos pavadinime nėra tinkamiausias? Konkrečius skaičius ir įsipareigojimus tikrai pateiksime Vyriausybės veiklos priemonių plane, skirtame programai įgyvendinti. Konkretumo plane tikrai bus, tačiau iš anksto galiu pasakyti, kad savo apimtimi jis bus mažesnis nei buvęs, nes jį bus privaloma įvykdyti per 18 mėnesių.

Kalbant apie skaičius, esančius Vyriausybės programoje, tenka pripažinti, kad mums teko, be kitų redakcinio pobūdžio pataisymų, keletą jų patikslinti. Turiu omeny šiems ir kitiems metams numatomą vidutinį pensijų dydį. Pateikę Seimui svarstyti programą pastebėjome, kad ją svarstant nebuvo atkreiptas dėmesys į pastabą, kurioje buvo teigiama, kad 1996 m. prisiimti ankstesniosios Vyriausybės įsipareigojimai didinti pensijas dėl Rusijos ekonominės krizės padarinių galės bus įgyvendinti pavėluotai, todėl vėliau atsiųstose savo pataisose šią pastabą perkėlėme iš teksto į skaičius.

Pasiūlymai, pastabos ir kaip į jas reaguosim. Frakcijose, komitetuose tikrai gavome daug ir redakcinio pobūdžio pataisymų, į kuriuos tikrai bus atsižvelgta, rengiant galutinę Vyriausybės programos redakciją. Neredakcinio pobūdžio pasiūlymus aptarsim su naujuoju ministrų kabinetu, rengdami veiklos priemonių planą. Tada būtinai atsižvelgsim į gausias Sveikatos reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Ekonomikos ir kitų komitetų, taip pat frakcijų pastabas.

Kokie vis dėlto turėtų būti mūsų veiklos prioritetai per likusį darbo laiką? Norėčiau dar kartą priminti naujosios Vyriausybės prioritetus, kuriuos esu minėjęs ankstesnėse savo kalbose. Koncentruojant jėgas ir resursus į svarbiausias kryptis pirmenybę teikčiau: 1. Naujų darbo vietų kūrimui ir eksporto skatinimui, ypač žemės ūkio produkcijos. 2. Verslo sąlygų liberalizavimui visomis, ne tik mokesčių reformavimo priemonėmis. 3. Visokeriopam savivaldos stiprinimui. 4. Piliečių saugumo užtikrinimui, kovai su nusikalstamumu, geriau koordinuojant įvairių už tai atsakingų žinybų darbą. 5. Ilgalaikių strateginių nuostatų stiprinimui švietimo, kultūros ir sveikatos srityse.

Manau, kad tai gana nelengvi įsipareigojimai tokiai neilgai kadencijai. Juk šalia šių prioritetinių krypčių teks išspręsti daug jau šiandien iškilusių problemų: energetikos ūkio, visuomeninio transporto, biudžeto formavimo, valstybės funkcijų, audito ir kitų. Kurios iš jų labiausiai jaudina jus, gerbiamieji Seimo nariai, suprasiu dar kartą kartu su visais ministrais atsakinėdamas į jūsų klausimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedam atsakymus į klausimus. Tai jau paskutinė procedūra. Vėliau apsispręsim baluodami. Pirmasis klausia J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Aš galbūt paklausčiau gerbiamojo premjero. Lietuvos draudimo turtas yra 230 mln. Lt. Jam padidinti Vyriausybė skyrė 60 mln. Lt. Kai mes buvom užsiėmę “Williams” privatizavimo reikalais, jis buvo parduotas danams už 105 mln. Lt. Pernai Lietuvos draudimas gavo 54 mln. pelno, vadinasi, per porą metų jis atsipirktų. Beje, priėmus privalomą transporto draudimo įstatymą prognozuojama, kad jo pelnas bus pusė milijardo. Ar jums neatrodo, kad pakenkta valstybės interesams taip pigiai parduodant Lietuvos draudimą? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą.

Aš girdėjau tą problemą, bent jau girdėjau, nebuvau prie jos atsisėdęs, įsigilinęs ir susipažinęs. Kartočiau savo nuostatą, kad aš asmeniškai už visokeriopą privatizavimą, nes manau, kad privatizavimas yra pažangesnės veiklos ženklas, pobūdis, požymis. Bet išlaikant visas kitas sąlygas: darbo vietų kūrimas, naujų technologijų, inovacijų ir kainų klausimas, kuris būtų labai aktualus.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką, kaip galėtumėte vertinti nepriemokos valstybės biudžetui per paskutinį laikotarpį ryškų padidėjimą ir kokių priemonių bus imamasi nepriemokai mažinti? Ačiū?

R.PAKSAS. Paskutiniais Finansų ministerijos duomenimis, biudžeto nesurinkimas iki šios dienos yra 418 mln. Lt, prieš tai buvo 444. Kaip buvęs miesto meras, manyčiau lygiai taip pat ir dabar, kad bet koks pasistumdymas vienos ar kitos valdžios labai skatina nemokėti mokesčių. Tai yra bet kuriuo lygmeniu, ar tai būtų miestas, arba valstybė. Aš manau, kad stabilus Vyriausybės darbas, stabilus Seimo darbas, normalūs santykiai ir konkretūs reikalavimai gerina mokesčių surinkimą visokeriopai.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau tik pasitikslinti. Jūs labai pabrėžėte eksporto būtinumą, bet man atrodo, ne mažiau svarbu apsaugoti ir mūsų rinkas, ypač žemės ūkio, maisto produktų, nes iš tikrųjų į Lietuvą šiuo metu atvežami dempingo kainomis ir ne visada kokybiški maisto produktai, ypač daržovės.

Aš noriu paklausti dar vieną klausimą iš sveikatos apsaugos srities. Jau minėjau kalbėdamas, kad iš buvusios Vyriausybės programos dingo įsipareigojimas mažinant pajamų mokestį, 1998 metais buvo žadėta, įvesti papildomą individualų sveikatos draudimą. Dabar jūsų programoje liko 2000 metais mažinant pajamų mokestį 2%, tuos pinigus skirti tik labdarai. Finansų ministras lyg ir žadėjo, galbūt jūs galėtumėte čia viešai pažadėti, kad dalis tų mažinamų lėšų galėtų būti skiriama ir individualiam sveikatos draudimui.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Įsivaizduoju, kad Lietuva puikiai gali atsitverti nuo įvežamos produkcijos muitais ir kitokiais barjerais, bet tas automatiškai sukelia ir kitų šalių reakciją. Įsivaizduoju ir man atrodo, ganėtinai puikiai buvo naudojami kokybės svertai. Mes tuos svertus galbūt galėtume ir toliau naudoti.

Jeigu jūs labai nesupyktumėte, dėl sveikatos apsaugos gal sveikatos apsaugos ministras tartų porą žodžių.

PIRMININKAS. Taigi R.Alekna. Prašom.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Su kolega J.Oleku mes esame apie tai kalbėję ir aš sutinku su juo, kad tai yra tikrai aktuali problema, kurią anksčiau ar vėliau teks spręsti. Tačiau aš dabar gerai neprisimenu, kurioje frakcijoje mes šį klausimą svarstėme ir finansų ministras nepasakė, kad negalima diskutuoti šia tema. Manau, kad artimiausiu metu būtent šį klausimą ir aptarsime su finansų ministru, kokios yra galimybės.

PIRMININKAS. Klausia A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis premjere, žinodamas, kad jūs ne tik nepiktnaudžiaujate, bet net nevartojate alkoholinių gėrimų, aš kaip tik norėčiau sustoti prie tokio klausimo. Sklaidant mūsų Seimą pasiekiančią lenkų spaudos apžvalgą, teko skaityti, kad lenkai įsitikinę, kad jų alkoholio kainos yra vienos didžiausių Europoje, todėl jie stipriai kenčia nuo kontrabandos ir surogatų naudojimo. Šiuo metu jau beveik bankrutuojanti valstybės monopolinė įmonė, gaminanti alkoholinius gėrimus, galvoja apie akcizo mažinimą. Lietuvoje kainos yra didesnės negu Lenkijoje, tiesa, ne ženkliai, didesnės negu Latvijoje, kuri taip pat yra mūsų kaimynė, ir daug didesnės negu Vakarų Europoje. Kaip žinome, Lietuvoje kainų didinimas taip pat niekada neskatino mažesnio vartojimo, t.y. žmonės suvartoja iš esmės tą patį alkoholio kiekį, tik vienas skirtumas – jie nesumoka mokesčių į biudžetą. Jeigu palygintume dar tokį rodiklį kaip vidutinis atlyginimas, tai beveik esu įsitikinęs, kad Lietuvoje tokiu atveju alkoholinių gėrimų kaina yra pati didžiausia visoje Europoje. Ar neketinate jūs ir jūsų Vyriausybės nariai, konkrečiai Finansų ministerija, grįžti prie šio klausimo, kai buvo pakeltas akcizas ir ženkliai sumažintos pajamos į biudžetą, ar jūs neplanuojate vis dėlto galvoti apie realesnes kainas ir normalesnes biudžeto pajamas? Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už tokį įdomų klausimą. Tikriausiai jūs man nesiūlote pradėti vartoti alkoholio? Tikrai labai aktualus klausimas. Manau, kad artimiausioje ateityje būtų galima sumodeliuoti akcizų didumą, apyvartą ir įplaukas į valstybės biudžetą.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Mano klausimas turbūt būtų teisingumo ministrui kartu ir vidaus reikalų ministrui. Ir praėjusios Vyriausybės programoje, ir dabar įrašyta tokia jūsų nuostata, kad bausmių vykdymo funkcijas reikia perduoti Teisingumo ministerijai, kad jos būtų peržiūrimos ta prasme, kad tai būtų poveikio didinimas sukuriant prielaidas nuteistiesiems dirbti visuomenei naudingą darbą. Iš praeities paveldėto įkalinimo, bausmės atlikimo sistemos humanizavimas vienas iš jūsų tikslų. Aš norėčiau sužinoti, kada konkrečiai Vyriausybė planuoja tai atlikti, nes jūs palikote tą nuostatą kaip jūsų programos siekį?

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Mes manome pradėti perimti šių metų rudenį, o, matyt, biudžeto lėšos turėtų būti numatytos ir perkeltos iš kitų metų, jeigu viskas bus taip, kaip mes tikimės. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąją ministrę I.Degutienę. Mes visą laiką labai gerai vertinome jūsų veiklą praėjusioje Vyriausybėje, tą darome ir dabar. Norėčiau jūsų paklausti, ar galėtumėte patvirtinti, kad vis dar auga socialiai remtinų žmonių skaičius ir kada būtų galima laukti priešingų tendencijų?

Kartu norėčiau paklausti ūkio ministro. Kokių imsitės priemonių, kad pradėtų mažėti nedarbas ir kada jis, jūsų nuomone, galėtų realiai pradėti mažėti? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų situacija yra tokia, kokia yra. Čia jokia paslaptis, kad pas mus yra ir skurdžiai gyvenančių žmonių, ir yra visos priemonės, kaip tą skurdą įveikti. Tai yra ne vien tik socialinės apsaugos problema, tai yra ir ekonominė problema. Ji bendru mastu sprendžiama kartu su kitomis institucijomis.

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Nedarbo problemos sprendimas tiesiogiai susijęs su vidaus rinkos galimybių išplėtimu ir eksporto išplėtimu. Tada būtų galimybės ir darbo vietoms funkcionuoti. Aš nenoriu kokių nors prognozių šiuo atveju, tiek trumpalaikių, tiek ilgesnių, nes yra pakankamai sudėtinga tiek tarptautinė ekonominė konjunktūra, tiek vidaus. Konkrečiai Ūkio ministerija rengia programą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl darbo vietų kūrimo. Mes su ministre I.Degutiene jau apie tai kalbėjome ne kartą, kad ten bus atlikta analizė ir išnagrinėsime, kokios yra galimybės ir konkrečios formos spręsti šiuos klausimus.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis klausia.

V.P.ANDRIUKAITIS. Klausimas Ministrui Pirmininkui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Klausimas būtų toks. Koks realus šiandien užfiksuotas statistinis skaičius, nurodantis skirtumus tarp 10% turtingiausių šalies gyventojų ir 10% vargingiausių šalies gyventojų? Kokius jūs dydžius turite, kaip jūs tai galėtumėte pakomentuoti? Ministrui Pirmininkui klausimas būtų toks. Kaip jūs manote įgyvendinti didžiulius teritorinius netolygumus, tuos didžiulius skirtumus, kurie susidarė žmonėms, gyvenantiems, tarkime, Zarasuose, Tauragėje, Skuode ir, tarkim, žmonėms, kurie gyvena Vilniuje arba Klaipėdoje? Kaip jūs planuojate, kokie bus bent keli jūsų principiniai žingsniai, kad būtų pradėtos įgyvendinti priemonės, leidžiančios išvengti tokių didžiulių teritorinių skirtumų?

I.DEGUTIENĖ. Analizuojant skurdo politiką ir skurdo ribas šiandien valstybėje, yra nustatyta pagal skaičiavimus, kad 16% Lietuvos gyventojų gyvena ties skurdo riba, o ta diferenciacija yra maždaug tris kartus.

R.PAKSAS. Nieko aš naujo nepasakysiu jums daugiau, ką pasakiau ir visą laiką sakau, sakysiu ateityje. Verslo skatinimas – tai yra investicijos, tai yra eksportas, ypač tose vietose, kur nedarbas dabar yra mums labiausiai aktualus. Yra paprasčiausia regioninė politika, nukreipta į tas vietas. Nesakau, kad Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ar Klaipėdoje yra pakankamai gerai, aš nesakau. Bet čia, palyginti su kitais rajonais, yra kur kas geriau. Veikla nukreipta turėtų būti ir bus į šitas vietas, kurios žmonėms labiausiai skaudžios šiandien.

PIRMININKAS. Ir V.Bogušis klausia paskutinis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis premjere, aš išties turiu pusantro klausimo. Pirmas dalykas, tai jūs pasakėt, kad savivaldą reikia stiprinti ir tai vienas iš prioritetų. Tačiau aš norėčiau jūsų paklausti. Kadangi iniciatyva pagal Konstituciją yra numatyta Vyriausybei, ar jūs inicijuosit iki 2000-ųjų savivaldos rinkimų teritorinį administracinį suskirstymą, t.y. kad atsirastų 17 naujų savivaldybių. Ir tas pusė klausimo. Jūsų programoje yra labai gražiai parašyta: “Užbaigti perduoti savivaldybių nuosavybėn nekilnojamąjį turtą”. Tai galbūt reikėtų parašyti, kad reikia pradėti perduoti savivaldybėms nekilnojamąjį turtą, nes tas procesas nevyksta. Ir pabaigai aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte: “Siekti įgyvendinti tiesioginių merų rinkimų nuostatą”. Kaip jūs tai padarysit? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėl tiesioginių merų rinkimų nuostatų. Aš puikiai žinau situaciją, kokia yra dabar ir Seime, ir Savivaldybių asociacijoje, kad tai nuostatai šiandien buvo pakankamai nepritarta. Bet aš manau, kad buvo nepritarta vien todėl, kad labai greit bus rinkimai, ir galbūt kiekviena partija skaičiuoja savo galimybes, kiek merų būtų galima turėti po kitų savivaldybių rinkimų. Aš nenorėčiau tos nuostatos keisti, nenorėčiau asmeniškai tos nuostatos keisti iki šių savivaldybių rinkimų. Bet manau, kad iš principo ši nuostata gera, ir sudėjus taškus tarp tarybos, valdybos funkcijų ir mero kompetencijos ji galėtų gerai Lietuvoje funkcionuoti.

Dėl pastatų ir patalpų. Įstatyme dabar įrašytas aiškus sakinys: “Pastatai ir patalpos, reikalingos savivaldos funkcijoms užtikrinti, turėtų atitekti savivaldybėms”. Na, aš manau truputį kitaip. Yra pakankamai nedaug patalpų, kuriomis naudojasi ir visuomeniniai fondai, ir visokios labdaringos organizacijos. Aš manyčiau, kad šitos patalpos iš tikrųjų turėtų atitekti savivaldybėms.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai ir visi atsakymai.

R.PAKSAS. Aš neatsakiau į dar vieną klausimą dėl 17 naujų savivaldybių. Tas pats klausimas buvo pateiktas ir Valdymo reformų ir savivaldybių komitete. Sudėtinga man būtų vienareikšmiai atsakyti į šį klausimą, nepasitarus su komitetu. Aš manyčiau, svarbiausias momentas yra tas, kad mes turėtume atskirti funkcijas, maksimaliai perduoti funkcijas savivaldybėms, griežtai atskirti funkcijas tarp apskričių ir savivaldybių, atskirti funkcijas tarp ministerijų ir apskričių.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, tai ir buvo visi klausimai ir visi atsakymai. Pereinam prie Seimo statute numatyto apsisprendimo. Kaip nurodo Seimo statuto 197 straipsnis, kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose. Jeigu Vyriausybės programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama vėl ta pačia tvarka.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalinta Vyriausybės programa, taip pat pačios Vyriausybės yra pateiktos redakcinės pataisos šiam programos tekstui. Taip pat yra išdalintas ir Seimo nutarimo projektas “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos”, kuriame yra siūloma pritarti Ministro Pirmininko R.Pakso pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Mes turėtume dabar po kalbų dėl balsavimo motyvų apsispręsti, ar priimam šį nutarimo projektą. Replika, Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Ne, ne replika, gerbiamasis pirmininke, replika vėliau, kaip sutarėm. O dabar aš noriu kalbėti dėl vedimo tvarkos ir noriu pasiaiškinti tiek su jumis, tiek su premjeru. Jūs ką tik pasakėt, kad yra pateikta Vyriausybės programa ir yra pačios Vyriausybės pateiktos pataisos. Bet, kiek matėm, visi Seimo nariai, tikiuosi, matė, kiek matėm, yra pateiktos komitetų pataisos. Tai ar jas premjeras ir Vyriausybė priima, ar ne, t.y. už kokią programą mes balsuosim? Ar tą, kuri buvo oficialiai pateikta ir po to premjero parašu šiek tiek patikslinta, ar dar su kai kuriom pataisom? Už kokią programą, už kokį tekstą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Juršėnai, visi labai susirūpinę, kad jūs vis tiek nebalsuosit už jokią programą, ar ji būtų pataisyta, ar ne. Bet žodis Ministrui Pirmininkui R.Paksui. Prašom.

R.PAKSAS. Ačiū, pone Juršėnai. Girdėti balsai iš Seimo salės, kad lyg ir būtų tas pats, už kokią programą nebalsuoti. Bet aš manau, kad programa yra ta, kurią mes pateikėm su penkiom redakcinėm pataisom.

PIRMININKAS. Taigi. O visa kita, komitetų siūlymai yra siūlymai Vyriausybės veiklos programai, taip pat siūlymai, į kuriuos Vyriausybė turėtų savo konkrečioje veikloje atsižvelgti dirbdama.

Dabar pradedam kalbas dėl balsavimo motyvų. Ir dar vieną žodį noriu pasakyti dėl nutarimo projekto. Jums tuoj pat bus išdalintas antrasis nutarimo projekto variantas, nes pirmajame yra perteklinė nuoroda į 101 Konstitucijos straipsnį. Tiesiog ši klaida bus ištaisyta. O dabar, ministrai, kaip jums patogiau, galite likti čia sėdėti, galite rasti vietą Seimo tribūnose. Dabar kalbės dėl balsavimo motyvų J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos nuostatomis siekiama tęsti ankstesnės Lietuvos Respublikos Vyriausybės pradėtus darbus ir įsipareigojimus. Numatoma bendrąjį vidinį produktą didinti 1999 metais 4% ir 2000 metais 5%, nacionalinį biudžetą 1999–2000 metais padidinti iki 10%, 2000 vidutinį darbo užmokestį padidinti iki 1320 Lt per mėnesį, pensijas – iki 400 Lt per mėnesį. Numatoma, kad bus ir toliau tęsiamas privatizavimas; atkuriami Lietuvos Respublikos gyventojams indėliai; vykdomos žemės, teisinės sistemos ir kitos reformos; įgyvendinami mokesčių ir jų teisinės bazės tvarkymas bei įstatymo valdžia; skatinamas verslas ir investicijos; kuriamos darbo vietos; stebima valstybės turtinė ir finansinė būklė; remiamas kaimas, ypač ūkininkai; vykdoma aktyvi sveikatos ir socialinės apsaugos, ryšių ir informatikos, kultūros, švietimo, mokslo bei jų reformų politika; politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis siekiama kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą ir NATO; stiprinti nacionalinį saugumą ir krašto apsaugą. Paminėtų Vyriausybės pagrindinių nuostatų…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar sykį kviečiu baigti pasitarimus Seimo posėdžių salėje, visiems sėsti į savo vietas ir klausytis kolegų Seimo narių. J.Listavičius tęsia.

J.LISTAVIČIUS. …įgyvendinimas sudarys sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybei geriau tarnauti Lietuvos gyventojams, vykdyti dorą ir teisingą valstybės vidaus ir užsienio politiką, siekti Lietuvai ir jos gyventojams sėkmės.

Pritariu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man iš tiesų labai pakėlė nuotaiką ponia I.Degutienė, pasakiusi, kad atotrūkis tarp 10% geriausiai gyvenančių 10% blogiausiai gyvenančių yra 3 kartai. Mes pralenkėme Šveicariją, todėl mano nuotaika yra gera.

Aš nenorėčiau daug kalbėti apie programą, nes mes esame daug pasakę, bet norėčiau atkreipti dėmesį į kitus dalykus, apie kuriuos mes labai mažai kalbėjome. Šiuo atveju tai tiesiogiai nesusiję su mūsų Vyriausybe. Mes dabar formuojame Vyriausybę pagal Konstituciją, nes Vyriausybės patvirtinimas yra leidimas Vyriausybei dirbti. Programa nėra šiaip sau balsavimas, o balsavimas dėl Vyriausybės. Galime būti ramūs išeidami atostogų ir palaimindami šią Vyriausybę, bet bėda tai, kad niekas neprisipažįsta, kieno ji iki galo yra.

Prezidentas šiek tiek pataisė Vyriausybės sudėtį, leido pamatyti daug naujų ministrų. Gerai tai ar blogai – parodys laikas, tačiau Lietuvos Konstitucijoje, įtvirtinančioje parlamentinės demokratijos tradicijas, nenumatyta Prezidento atsakomybė už Vyriausybės sudarymą. Šalies vykdomąją valdžią skiria Seimas, tiksliau, jo dauguma. Daugumos dabar lyg ir nėra, nes krikdemai nutraukė koalicijos su konservatoriais sutartį, o centristai, kaip visada, tik šiaip, dėl kompanijos nešioja ministrų portfelius ir ketina nešioti ateityje.

Dažnai valdžią turintys mėgsta pakalbėti apie Vyriausybės statusą. Bus sunku paaiškinti anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Ten suprantama paprastai: jeigu vyriausybėje sėdi tavo partijos žmonės, tai tu esi valdančiosios koalicijos partija. Koalicijos sutartis – tai Vyriausybės programa, kurią Vyriausybės sudėtyje esančios partijos sutaria vykdyti. Kokios nors papildomos Konstitucijoje numatytos sutartys yra partijų reikalas.

Kyla klausimas, kodėl mūsų partijos atstovai sėdi šioje Vyriausybėje, koks jų atėjimo tikslas – ar vykdyti savo programą, ar šiaip Vyriausybėje būti. Norom nenorom reikia ieškoti naujo termino šiai Vyriausybei pavadinti. Geriausias terminas turbūt būtų trijų valdžios partijų Vyriausybė, nes esmė yra ne rinkimų programa, o buvimas Vyriausybėje. Tiesa, būtų sunku tai paaiškinti užsieniečiams, kaip minėjau, išversti į kitą kalbą, bet Lietuvai paaiškinti to užteks.

Norėčiau palinkėti Vyriausybei sėkmingai dirbti. Tai, ką jums minėjau, apsunkins jos darbą. Vertindamas visus programos už ir prieš, aš, už šią programą balsuodamas, susilaikysiu.

PIRMININKAS. Kalbės Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai, mielieji kolegos! (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji LDDP atstovai, paklausykite kaip nors savo seniūno.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū už pagalbą, gerbiamasis Andriau. Dėkoju.

Mielieji kolegos, iš tiesų išklausėme ir premjero kalbas, ir atsakymus į klausimus, ir kolegų Seimo narių kalbas (ypač įdėmiai klausėmės konservatorių kalbų). Deja, mūsų nusistatymas nesikeičia, kadangi nėra atsakymo į esminį klausimą: ar šitos Vyriausybės programa, o vėliau ir veikla padės išspręsti realias, sunkias (cituoju premjerą), sudėtingas Lietuvos problemas. Nėra to įsitikinimo, nes iš programos konkretikos nematome. Kadangi programa yra tokia ir kadangi, kita vertus, kaip čia jau ne vienas kolega sakė, neaišku, kieno yra ta Vyriausybė: ar, kaip R.Dagys sakė, tai trijų valdžios partijų Vyriausybė, ar tai neformalios trinarės koalicijos Vyriausybė, visi šie dalykai neleidžia mums balsuoti už Vyriausybės programą.

Bet mes sąmoningai (taip pat ir aš) klausėme, už kokią programą balsuosime, nes mums, kritikuojantiems, nors ir konstruktyviai opozicijai, ne tas pats, ar kad ir prasta programa, bet bus šiek tiek geresnė, ar prasta programa bus dar blogesnė. Mes norėtume, kad būtų geresnė programa ir, svarbiausia, kad būtų konkreti veikla, kuri padėtų spręsti realias, sunkias Lietuvos valstybės, Lietuvos tautos problemas. Deja, už Vyriausybės programą negalime balsuoti. Frakcija balsuos prieš.

PIRMININKAS. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Dėkoju. Man atrodo, kad neliko jokių abejonių Seimo komitetams, kai buvo įvairių susitikimų, atsakymų ir stvarstymų laikotarpis, kad mes galime balsuoti už šią programą. Buvo skirta daug dėmesio. Man atrodo, kad visi atsakymai yra labai konkretūs, dalykiški ir perspektyvūs. Nė vieno ministro kalboje nebuvo kokios nors nuostabos, kad bus neįveikiamų arba nerealizuojamų dalykų.

Dėl programos. Programa iš tiesų yra perspektyvus dokumentas, kurį vykdyti teks visiems: ne tik Vyriausybei, bet ir piliečiams, ir Seimui. Kita vertus, dėl jos vykdymo mes visada sulaukdavome labai išsamios ankstesnės Vyriausybės informacijos ir ataskaitų. Manau, kad tai bus tęsiama. Norėčiau palinkėti, kad valstybės programa, t.y. mūsų valstybės gyvenimo programa, o ne kokios nors partijos, kokios nors grupės, taip pat būtų vieningai paremta ir visapusiškai vertinant padedama ją realizuoti. Todėl kviečiu balsuoti už pateiktą Seimo nutarimą ir patvirtinti programą tokią, kokia ji yra pateikta, galbūt atsižvelgiant, kaip minėjo premjeras, į kai kuriuos pasiūlymus.

PIRMININKAS. J.Olekas. Ruošiasi J.Valatka.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu patikslinti, kad nutarimą mes gavome tik dabar. Nebuvo mums išdalintas projektas, už kurį mes turėtume balsuoti. Nutarime yra aiškiai pasakyta, kad mes pritariame Ministro Pirmininko R.Pakso pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Kad ir kaip būtų gaila, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymai ir kiti pasiūlymai į šią programą nebus įtraukti. Jie galbūt atsispindės kituose darbuose, galbūt bus kitaip įgyvendinti arba neįgyvendinti, todėl ir kalboje buvo išsakytos mintys, kad mes buvome nepatenkinti ir programa, kuri buvo, ir jos vykdymu. Ši patikslinta programa, kaip premjeras minėjo, daugeliu atveju liberalizuoja verslą, o kai kuriais atvejais ir ne, bet daugeliu atveju prieš tai buvusios Vyriausybės socialinių įsipareigojimų, kurie buvo viliojantys, iš tikrųjų jų yra atsisakyta.

Man linkit, kad Vyriausybė veiktų Lietuvos labui, labai gaila ir sunku konstatuoti, kad daugeliui žmonių, jeigu ta programa, kuri yra pateikta, bus vykdoma, bus sunkiau gyventi. Pirmiausia turiu galvoje socialinę ir sveikatos apsaugos dalį. Įsipareigojimų, kurie nebuvo įvykdyti, nėra ir šioje programoje. Manau, kad už tokią programą negalima balsuoti. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Mano kolega iš dešinės, kalbėdamas apie programą, paskaitė, kad bus labai geros pensijos, bus labai gera gyventi įvykdžius šią programą. Aš tikrai prisidėčiau prie jo linkėjimų. Žiūriu į makroekonominius skaičius, pavyzdžiui, į skaičių 4 ir 5 (aš kalbu apie bendrąjį vidaus produktą). Tai tas rodiklis, kuris leistų tai padaryti. Tačiau daugelis tarptautinių institucijų, aš jau nekalbu apie mūsų ekonomistus, mano, kad tie rodikliai yra per daug optimistiniai. Deja, jie nebus pasiekti. Aš labai palinkėčiau Vyriausybei, kad tai būtų padaryta, bet šioje programoje niekaip neįžvelgiu tų priemonių, kuriomis būtų galima tai pasiekti. Aš nematau tų priemonių, kurios mūsų šalies eksportą išplėstų tiek, kiek dabar reikia deficitui sumažinti. Aš nematau tų priemonių, kurios galėtų valstybei leisti sumažinti skolinimąsi. Aš kalbu apie vidaus skolinimąsi, kuris tiesiog jungu gula ant mūsų verslininkų per bankines palūkanas. Aš daug ko nematau šioje programoje, ekonominėje dalyje. Todėl, aišku, linkėdamas, kad šitie pagrindiniai skaičiai būtų pasiekti, aš, nematydamas priemonių, vis dėlto už tokią programą balsuoti negaliu. Kartoju, man teks susilaikyti.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai kalbėjo prieš. Dar du liko kalbėti už. A.Račas. Prašom.

A.RAČAS. Labai gaila, kad mūsų opozicija, svarstant programą, nepastebėjo to, kas jau yra padaryta ir kad yra tos programos tęstinumas. Galimos įvairios kritinės pastabos, tačiau demagogijos galėtų pasimokyti visi, kurie nori tai žinoti ir pratęsti tai, kas vyksta mūsų parlamente ir kituose parlamentuose. Šita programa pakoreguota, nėra tų dalykų, kurie jau įgyvendinti, numatyti realesni ateities planai, todėl, manyčiau, reikėtų tai programai pritarti.

Tačiau turi vieną pastabą Žemės ūkio ministerijai, kurios dabartinė politika nevisiškai atitinka tas programines nuostatas, kuriose numatoma žemdirbių savivaldos plėtra. Dabartinės ministerijos politika daugiausia remiasi konsultavimo tarnybomis. Aš kalbu pagal Lietuvos ir Vokietijos santykius. Sakykim, neseniai vyko Lietuvos žemdirbių mokomoji kelionė į Vokietiją kooperacijos plėtojimo klausimais. Ministro kalboje, kurią pristatė Žemės ūkio rūmų… M.Treinys, buvo pasakyta, kad kooperacijos klausimai deleguojami Žemės ūkio rūmams, tačiau ten nebuvo pakviestas nė vienas Žemės ūkio rūmų atstovas, o važiavo konsultavimo tarnybos atstovai. Taip pat labai nustebau, kad dabar ūkininkas, norėdamas gauti Ūkininko rėmimo fondo paramą, būtinai turi pristatyti konsultavimo tarnybos pažymą. Manau, kad tai neatitinka programinių nuostatų, ir tikiuosi, kad tai, ką pasakė premjeras mūsų frakcijos susitikime, bus realizuota. Bus plėtojama žemdirbių savivalda. Be konsultavimo tarnybų, yra įvairių žemdirbių organizacijų, Ūkininkų sąjunga ir, sakykim, įvairių asociacijų, ir tie patys Žemės ūkio rūmai. Įstatymas kaip tik ir nurodo, ką jie turi daryti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbės iš anksto žodžio prašęs G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man ypač malonu pasveikinti naują Vyriausybę, kuri netrukus gaus įgaliojimus ir sustiprins šalies stabilumą. Man atrodo, šiandien mes visi labai aiškiai atsakėm į vieną klausimą – ar gera naujosios Vyriausybės programa. Ji yra gera. Ji daug geresnė negu ankstesnės Vyriausybės programa. Ne vien dėl to, kad neatkartoja įvykdytų nuostatų, bet yra papildyta, patikslinta, atsižvelgiant į tai, kas buvo ne taip padaryta, ką galima geriau padaryti. Joje taip pat yra labai daug naujų gerų idėjų.

Esu giliai įsitikinęs, kad šią programą širdyje remia visi: ir LDDP, ir ponas Č.Juršėnas, kurį aš labai gerbiu, ir socialdemokratai, ir visi kiti, o viešai skelbia priešingai tik dėl politinių motyvų, kuriuos mes visi gerai suprantam. Aš labai abejoju tuo, ar bent vienas iš mūsų, kurie šiandien klausėme tokius įdomius pasisakymus, kad būtų galima, atsisakius mokesčių, padidinti visas socialines išmokas, padidinti atlyginimus ir pensijas, bent vienas iš mūsų tuo tiki. Tikiausiai ne. Mes gerai žinom, jog pajamas galim padidinti, užimtumą galim palaikyti, spręsti socialines ekonomines programas tiktai skatindami ekonomiką, plėtodami verslo, eksporto, darbo vietų kūrimą, smulkaus ir vidutinio verslo, lengvatinių kreditų ir kitas programas, kurioms pagrindinis dėmesys ir skiriamas naujojoje Vyriausybės programoje.

Kažin ar kas nors galėtų prieštarauti ir tam, kad reikia pertvarkyti valstybės tarnybą pagal jau dabar Seimui perduotus Valstybės tarnybos ir Viešojo administravimo įstatymus, kad reikia kuo greičiau panaikinti likusius biurokratinius suvaržymus. Visi tam širdyje pritaria ir aš tikiu, jog bus ir atitinkama parama. Taip pat mes džiaugiamės aiškiomis nuostatomis kovoti prieš nusikalstamumą, stiprinti Lietuvoje įstatymų valdžią. Ir svarbiausia yra užsibrėžti išlaikyti aukštus makroekonominius rodiklius, geras tendencijas, kurios neišvengiamai duos ir konkrečių rezultatų.

Aš labai žavėjausi pono Č.Juršėno ir pono V.Andriukaičio kalbomis ir net širdyje linkėjau, kad naujasis Vyriausybės vadovas šiek tiek pasimokytų iš tikrų politikų, kurie sugeba taip puikiai apsukti aukštyn kojom ir palengvinti, tikriausiai tokiu būdu palengvinti, savo tikslų įgyvendinimą. Nė vienas iš mūsų nekalbėjo, kad norėtų grįžti į 1993 m. ar į 1995 m. politiką. Niekas šiandien nenorėtų siūlyti bankų sugriovimo, finansų krizės, niekas tikriausiai šiandien nenorėtų, kad nacionalinis biudžetas būtų 60% mažesnis. Niekas nenorėtų, kad vidutinė alga būtų 50% mažesnė, niekas tikriausiai nenorėtų sugriuvusių bankų, kai dabar, pavyzdžiui, bankų kapitalas yra keturis kartus didesnis, investicijos patrigubėjusios. Ankstesnės programos politika nepasiteisino, davė liūdnus rezultatus. Ši, perspektyvi programa, man atrodo, duos daug geresnius rezultatus. Ši programa yra labai gera, o ši Vyriausybė geresnė, negu ankstesnė. Siūlyčiau už ją balsuoti ne tik konservatoriams, bet balsuoti visų frakcijų nariams.

Taip pat norėčiau įteikti ir mažą dovanėlę ponui R.Paksui, kuris yra patyręs pilotas, bet dabar teks perimti valstybės laivo vairą. Tai nėra šiuolaikinis laivas, jis dar sunkiai valdomas, reikia tampyti labai daug virvučių. Čia ir žemės reforma, ir rėmimo programos, ir mokesčių administravimas, ir socialinė politika, ir užsienio -visur reikia Vyriausybės vadovo rankų. Aš tikiu, jog šis laivas plauks stabiliai, laivas nebus siūbuojamas. Mano prašymas būtų atkreipti ypatingą dėmesį į kai kurias bures. Visuomet nustatyti palankiu kursu tas bures, kurios stiprina šalies finansus ir gerina pinigų politiką. Ypatingas Vyriausybės vadovo dėmesys turėtų būti griežtai finansų politikai. Mes už liberalų verslą, už geras verslo sąlygas. Tačiau negali būti liberalaus mokesčių administravimo arba liberalios kovos su šešėline ekonomika. Aš tikiu, kad šiai Vyriausybei pavyks išlaikyti stiprią finansų politiką ir išlaikyti stabilią pinigų sistemą. Ir aš tikiu, kad po kurio laiko, pasibaigus šiai kadencijai, mes visi galėsime pasidžiaugti dar geresniais rezultatais, negu mes matėm ankstesnių vyriausybių. Nuoširdžiai linkiu kuo geriausios sėkmės ir tikiu, kad mes visi vieningai balsuosim. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gražiais palinkėjimais baigėsi kalbos dėl balsavimo motyvų. Registruojamės. Kol registruosimės, dar yra galimybė… Dėl vedimo tvarkos? Ponas S.Pečeliūnas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Smagu buvo girdėti buvusio premjero palinkėjimus naujajam, bet gal truputį ankstoka, galima buvo tą padaryti po balsavimo, tada būtų solidžiau, jau tikrai vairas būtų rankose, dabar dar kelias minutes reikėtų palaukti. Bet. Truputį gaila, kad Statutas tokiu svarbiu momentu buvo padėtas po stalu. Kalbėjimas dėl balsavimo motyvų, keturi už, keturi prieš po dvi minutes ir tai yra solidu, ir tai yra rimta. Deja, nors ir su labai gerais ketinimais, bet Statutas buvo padėtas po stalu tokiu atsakingu momentu.

PIRMININKAS. Man labai gaila, kad jums gaila. Dabar A.Matulas. Replika.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad Sveikatos reikalų komitetas pritarė Vyriausybės programai, galbūt išskyrus tuos žmones, kurie maišo mygtukus. Bet norėčiau, kad premjeras patikslintų, ar vis dėlto bus atsižvelgta į tas tikrai redakcines pastabas, pavyzdžiui, numatyta, kad kompensuojamų vaistų sąrašas bus kompensuojamas iš biudžeto. Ten reikėtų išbraukti “ar iš biudžeto”, nes priešingu atveju mes taip ir reikalausime. Taip pat reikėtų redaguoti dėl kažkokio draudos įstatymo. Aš noriu, kad jūs patikslintumėte, ar bus atsižvelgta ne į tas jau redakcines Vyriausybės pateiktas, bet į komiteto tikrai pateiktas redakcines pataisas, nes kitaip mes turėsime to reikalauti?

PIRMININKAS. Aš dar sykį noriu priminti, kad balsuoti yra pateikta pačios Vyriausybės ištaisyta programa. Visi kiti komitetų pasiūlymai yra gražūs palinkėjimai.

R.VAITKUS. (Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas) Gerbiamieji Seimo nariai, ateina Lietuvos Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra netikslumų registruojantis. Dar sykį registruojamės. Prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 123 Seimo nariai. V.Einorį mes įregistruojame atskirai mintyse. Viskas gerai, tas problemas išspręsime. Taigi iš viso užsiregistravo 124 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos”, nutarimo projekto registracijos Nr.P-1848(2). Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas, balsuoja už, manantys kitaip balsuoja kitaip.

Už balsavo 80, prieš balsavo 17, susilaikė 22. V.Einoris prieš. Taigi už balsavo 80, prieš – 18, susilaikė 22. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” yra priimtas. (Plojimai)

Vyriausybės priesaika

Kolegos Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Kaip numatyta Konstitucijoje, Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimo posėdyje Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Priesaikos tekstą nustato Vyriausybės įstatymas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom visus sėsti į savo vietas. Visi ministrai taip pat salėje. Kviečiu Seimo Pirmininką pradėti priesaikos priėmimo procedūrą.

V.LANDSBERGIS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir visi, kurie mus girdite. Lietuvos Seime, jo istorinėje salėje, kur buvo atkurta Nepriklausomybė, šio Seimo kadencijoje trečią kartą prisieks Lietuvos Vyriausybė. Visi, dalyvavę debatuose ir pasiryžę balsais paremti naująją Vyriausybę suteikti jai Seimui įgaliojimus, ir atvirai pasisakę, kad neparems, taigi ir pozicija, ir opozicija dalyvavo parlamentiniame demokratiniame procese, prisidėjo prie demokratijos tradicijų Lietuvoje įsitvirtinimo. Mes remiamės dviem Respublikos Prezidento dekretais, kurių pirmasis – dėl Ministro Pirmininko turėjo mūsų, t.y. Seimo, išankstinį pritarimą ir antrasis – dėl Vyriausybės sudėties šiandien gavo mūsų pritarimą kartu su ką tik balsuotu Seimo nutarimu.

Taigi pradedame priesaikos procedūrą. Lietuvos Seime, dalyvaujant Respublikos Prezidentui, prisiekia Ministras Pirmininkas R.Paksas.

R.PAKSAS. Aš, Rolandas Paksas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras R.Alekna.

R.ALEKNA. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras G.Balčiūnas.

G.BALČIŪNAS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras A.Bėkšta.

A.BĖKŠTA. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras Č.Blažys.

Č.BLAŽYS. (Priesaika be paskutiniojo sakinio)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministrė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras S.Kaktys.

S.KAKTYS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras J.Lionginas.

J.LIONGINAS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras D.Lygis.

D.LYGIS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras E.Makelis.

E.MAKELIS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras E.Maldeikis.

E.MALDEIKIS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras K.Platelis.

K.PLATELIS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Prisieks ministras Č.V.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. (Priesaika)

V.LANDSBERGIS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, visi čia ir kitur esantys valstybės piliečiai! Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisiekė ir nuo šios akimirkos turi visus įgaliojimus savo darbui. Sveikiname! (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šia gaida baigiame mūsų rytinį plenarinį posėdį. Bet prieš tai ponia I.Degutienė nori tarti žodį. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom visus dar sykį… Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Vyriausybe, gerbiamasis Prezidente, jeigu dar minutėlę visi…

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis premjere Rolandai Paksai, naujos Vyriausybės vardu noriu jus pasveikinti su gimtadieniu, su tuo, kad įžengėte į naują savo gyvenimo tarpsnį, sunkų ir sudėtingą, ne visada rožėmis klotą, kuriame kartais būna ir spyglių, ir gėlių. Aš jums linkiu, kad pirmieji žingsniai būtų kuo sėkmingesni, nes ką pasėsi, tą ir pjausi. Nuoširdžiai mūsų viso kabineto vardu linkiu jums ištvermės, sveikatos jums pakanka, nenuleisti sparnų, skristi aukštai ir sėkmingai. (Plojimai)

R.PAKSAS. Jeigu būtų galima – du žodžius. Tikrai nepiktnaudžiausiu jūsų laiku ir dėmesiu. Ačiū už paramą, ačiū už sveikinimus. Niekada gyvenime nesitikėjau, kad gimtadieniui bus atnešamos tokios sunkios ir atsakingos dovanos. Ačiū jums visiems. (Plojimai)

R.VAITKUS. (Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas) Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas išeina.

V.LANDSBERGIS. Naudodamasis didžiausia Seimo Pirmininko privilegija kalbėti be eilės Seime, prašau Respublikos Prezidentą dar minutę sugaišti, o posėdžio pirmininko leisti padaryti šioje vietoje bendrą nuotrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuotrauka bus daroma per posėdžio pertrauką. Skelbiu, kad dabar Seimo rytinį plenarinį posėdį baigiame.