Keturiasdešimt penktasis (342) posėdis
1999 m. birželio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.VIDŽIŪNAS ir F.PALUBINSKAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos, kviečiu pradėti popietinį posėdį. Ir, žinoma, kviečiu registruotis. Mielasis Sekretoriate, prašom įjungti mikrofoną paklausti. Taigi registruojamės, gerbiamieji kolegos. Prašau bendro konstruktyvaus darbo.

Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1746(3*) (priėmimas)

Iš karto pirmasis klausimas – Nr.P-1746(3). Tikiuosi, kad jam nereikės daug laiko. 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną, nieko nelaukdamas., Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę. Pataisų nėra. Neturit ką pasakyti. Ačiū. Pirmininkė, kaip niekada, konkreti. (Balsai salėje) Kolegos, galiu tikslinti – pirmininkė, kaip visada, konkreti. Jeigu jums ramiau, gerbiamieji kolegos? Atsiprašau.

34 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ir 11 straipsnio pataisa, tiksliau, įstatymo vieno straipsnio. Ar norėtų kas kalbėti dėl jo? Alg.Butkevičius norėtų paremti įstatymą. Prašom. Alg.Butkevičius nori naudotis ministrų mikrofonu ir kategoriškai to reikalauja. Įjungiau, kolega, ministro mikrofoną.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė šį įstatymo projektą. Mes suprasdami, kad Žemės ūkio ministerija yra užsibrėžusi šiais metais arba kitais metais baigti vykdyti žemės ūkio reformą, o šiuo metu kaip tik trūksta pinigų išmokėti atlyginimus matininkams, visa tai suprasdami, pritariame šiam įstatymo projektui ir siūlome Žemės ūkio ministerijai sėkmingai vykdyti toliau kaimo reformą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Iš tikrųjų aš norėčiau balsuoti prieš dėl to, kad atkreipčiau visų Seimo narių dėmesį dėl efektyviai naudojamų lėšų, kurios skirtos žemės reformai atlikti. Mano žiniomis, per trejus metus, 1992–1996 metais mes sunaudojome 50 mln. Lt ir grąžinom žemę 50% norinčių tai padaryti. Šiandien mes jau naudojome per 50 mln., bet atlikom gal trigubai mažiau darbų. Aš pritariu ir jaučiu politinę atsakomybę dėl žemės reformos eigos, tačiau mes, Seimo nariai, turim jausti atsakomybę dėl tikslingo ir efektyvesnio lėšų naudojimo. Todėl balsuodamas prieš aš balsuoju ne prieš žemės reformą, tačiau už tai, kad Seimo nariai iš tikrųjų dar kartą paanalizuotų ir gautų išsamią informaciją apie žemės reformos eigą ir efektyvų lėšų naudojimą. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į labai blogą būklę Rytų Lietuvos rajonuose. Vilniaus apskritis labai neleistinai vykdo tą reformą, iš tikrųjų net ignoruoja Seimo narius, neatsako į mano pareiškimus. Taip jie kažką slepia, slepia, nes blogai dirba. Taigi aš – prieš, bet prieš užtai, kad lėšos būtų naudojamos naudingai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte papildytas išlaidų objektų sąrašas objektu, t.y. žemės reforma, kuriam skiriamas valstybės biudžeto finansavimas. Kartu reikia pažymėti, kad išlieka tie patys lėšų šaltiniai, tiek valstybės biudžeto pajamos, tiek ir paskolų limitai. Tokiu atveju įsiskolinimai nedidinami, apimtys nekeičiamos. Išlaidų objektas pagrįstas ir reikalingas, siekiant užbaigti 2000-aisiais metais žemės reformos darbus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Ne? Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Reformos kitais metais tai nebaigs, bet pinigų reikia labai. Jeigu nebus pinigų, tai ilgai dar reforma vyks. Be pinigų niekas nepadaroma. Aš siūlau balsuoti už, balsuosiu pats už ir kitus kviečiu.

PIRMININKAS. Tai visos kalbos dėl motyvų, ar ne? Kolegos, kviečiu dar kartą registruotis. Dėmesingai registruotis, tiktai save registruoti. Tada balsuosime dėl 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projekto, turėdami viltį, kad žemės reforma turės pakankamą finansinį pamatą. Registruojamės, kolegos.

45 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kviečiu balsuoti.

Už įstatymą – 39, prieš – 1, susilaikė 3. Kolegos, įstatymas priimtas. Šypsena ir dėkojimo gestai reformos ideologo A.Raudoniaus akyse.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Konstitucinio teismo ir kitų teismų teisėjų bei valstybės pareigūnų (valstybės tarnautojų) darbo apmokėjimo” projektas Nr.P-1459(7) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis pirmasis klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų bei valstybės pareigūnų (valstybės tarnautojų) darbo apmokėjimo” projektas Nr.P-1459(6). Svarstymas. Mes svarstome šią rezoliuciją kaip nutarimą. Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija – pagrindinė. Tribūnoje – pirmininkas L.Sabutis. O Sekretoriatas niekaip neįjungia man mikrofono dėl šio klausimo.

L.SABUTIS. Buvo pateikta keletas arba bandymų buvo keletas vis dėlto sutvarkyti per šiuos metus apmokėjimo reikalus tiek valstybės tarnyboje dirbančių valstybės pareigūnų, taip pat tarnautojų ir teisėjų. Mes prisimename, jog tai buvo siūlę Seimo nariai R.Dagys, S.Burbienė, J.Razma. Visa tai, žinoma, sukelia tam tikrą rūpestį. Išties mes, pasižiūrėję ir įvertinę komitete, turime konstatuoti liūdną situaciją, jog tam tikros žinybos, ir Vyriausybė, ir ministerijos, ir gal net kai kurie mūsų komitetai, visiškai nėra pateikę jokių projektų dėl asmenų, gaunančių atlyginimą už darbą iš valstybės biudžeto. Tuos atlyginimus reguliavo, daugelį dar reguliuoja ir šiandien poįstatyminiai aktai, konkrečiai – Vyriausybės nutarimai arba net savivaldybių sprendimai. Tai leidžia kai kurie įstatymai. O apskritai, žinoma, tie kai kurie dar yra net 1991 metų. Todėl tai jūsų žiniai yra išdalyta dėl Seimo rezoliucijos dėl teisėjų ir kitų, tuo metu pavadintų kadencinių valstybės tarnautojų, darbo užmokesčio. Mes paprašėme ministerijos, kad surinktų.

Jūs matote, kad daugelis pareigūnų atlyginimus gauna būtent pagal, taip vadinkim, paprastai tariant, Vyriausybės nutarimus. Akivaizdi netvarka yra ir dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, kuriems skiria įstatymu atlyginimą pagal Vyriausybės nutarimais nustatytus Aukščiausiojo Teismo teisėjų atlyginimus. Aukščiausiojo Teismo ir kitų teisėjų atlyginimai nustatyti nutarimu, o 30% didesni Konstituciniam Teismui. Tai galima pavadinti beveik anarchija šioje sistemoje. Todėl mes manome, pritardami pradiniams teikimams, jog tai turi būti iš esmės sutvarkyta įstatymais. O tie įstatymai yra parengti ir vis dairomasi į kitus įstatymus. Dabar jau kalbama, kad kol nebus priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, neva Konstitucinio ir kitų teismų teisėjų įstatymo negalima svarstyti, ir t.t.

Mes manom, tai yra neteisinga pozicija, todėl sutarėme ir išdalijome, atsižvelgdami į autorių ir iniciatorių teiktus tekstus, dabar jau galiausiai 7 variantą. Nr.P-1459 7 variantą. Rezoliucija skambėtų labai paprastai: “Lietuvos Respublikos Seimas vadovaujasi nuostata, kad iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų valstybės savivaldybių institucijų, taip pat valstybės pareigūnų (jie taip pat yra tarnautojai, todėl skliausteliuose) bei teismų teisėjų darbo apmokėjimo sistemos turi būti grindžiamos vieningais kriterijais ir principais, įgalinančiais pašalinti atlyginimų disproporcijas teisingumo ir valstybės tarnyboje. Siūlo Vyriausybei per vieną mėnesį pateikti Seimui Konstitucinio Teismo, kitų teismų teisėjų bei tų valstybės pareigūnų (valstybės tarnautojų), kurių darbo apmokėjimo nereguliuos Seime svarstomas Valstybės tarnybos įstatymas, visus darbo apmokėjimą reglamentuojančius įstatymų projektus”. Nors buvo, kai mes grąžinome atgal Valstybės tarnybos įstatymo projektą, paprašyta, kad būtų pateikti bent sąrašas ir struktūra, kokie įstatymai reguliuos, reglamentuos, to iki šiol nepadaryta, todėl pritariu komiteto teiktai paskutinei gerbiamojo J.Razmos rezoliucijai ir dabar suredaguotą teikiame jums svarstyti ir priimti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kolegos, nebuvo pareiškusių norą kalbėti, ar galime pritarti šiai rezoliucijai? Mes ją… (Balsas salėje) Čia rezervinis klausimas, nes mes turime 3, 4, 5 minutes laisvo laiko, rezervinį klausimą mes ir nagrinėjame, kolega Beinortai. Kas pritartų? Vienas – už, vienas – prieš. R.Dagys už.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šiai rezoliucijai reikėtų pritarti. Gaila, kad mes tą darom jau likus pusantrų metų iki rinkimų, o mano pateiktas projektas taip iki šiol nerealizuojamas. Aš manau, kad iš tikrųjų mes turėtume paprašyti, kad būtų pateikti visi šitie projektai, bet noriu visų retoriškai paklausti. Gal ne tik retoriškai. Ką darysime, jeigu šitai nebus padaryta? Nes tokius raginimus mes jau seniai darome, o iš Vyriausybės atsako kol kas nelabai buvo girdėti. Todėl aš manau, kad Savivaldybių komitetas, kaip vienas iš šių projekto iniciatorių, vis dėlto turėtų net sudaryti darbo grupę tuo atveju, jeigu iš Vyriausybės po mėnesio nebus šitų projektų nei atitinkamų įstatymų pataisų. Tada Seimas turėtų galų gale pats imtis iniciatyvos ir sureguliuoti šiuos įstatymus, o nelaukti visą laiką iš Vyriausybės malonės. Tiesiog siūlyčiau sau kaip protokolinį papildymą prie pritariančių tai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Kol kas, kolegos, tik pritarimas po svarstymo. Nėra norinčių prieštarauti. Vadinasi, bendras sutarimas rastas. Seimo rezoliucijos projektui Nr.P-1459(7) pritariame po svarstymo. Kolegos, toliau tokiu bendru sutarimu, kaip buvo redaguojamas šis projektas, siūlau teikti savo pastabas ir savo siūlymus.

Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo projektas Nr.P-1290(3*) (priėmimas)

Dėkoju, gerbiamieji kolegos, antrasis popietės klausimas. 2-2a iš pradžių Nr.1290(3) priimti skirtas variantas – Pensijų fondų įstatymo projektas. Jį priimant mums vadovaus Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės pavaduotojas K.Glaveckas. Kolegos, žiūriu dabar į teikusius pataisų persvarstymą komitete, I.Šiaulienė ir M.Šerienė. Ar mes galėtume šį įstatymą priimti skirsniais? Tai reiškia, kad K.Glaveckas pakomentuotų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, bet mes jau tada dėl koncepcinių dalykų nesiginčytume. Ar galėtume sutarti? Ačiū. Profesoriau, jums žodis.

K.GLAVECKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš, jums leidus, supažindinsiu su pataisomis, kurias padarė komisija kiekviename straipsnyje, jeigu tokių yra. Dauguma, aišku, yra redakcinio pobūdžio. Aš informuosiu ir pasakysiu, kaip turėtų būti ir kaip mes keičiame.

I skirsnis 1 straipsnis. Po žodžių “pensinio apsirūpinimo” įrašoma sąvoka “papildomo savanoriško socialinio draudimo”. Su tuo sutinkama ir tada visas sakinys skambėtų taip: “Šis įstatymas sudaro teisinį pagrindą sukurti asmenų papildomo savanoriško pensinio apsirūpinimo, papildomo savanoriško socialinio draudimo sistemą ir padidinti šioje pensijų sistemoje dalyvaujančių asmenų pajamų lygį senatvėje”.

Kitas pataisymas yra susijęs su vieno žodžio redakcija. To paties 1 straipsnio ketvirtojoje dalyje žodis “aprūpinimo” keičiamas žodžiu “apsirūpinimo”. Taip yra teisingiau. Viskas išlieka taip pat. Tai I skirsnyje, kuris turi du straipsnius ir 22 postraipsnius, tokie du redakcinio tipo pataisymai.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai Teisės departamento siūlymai. Kolegos, ar galime priimti I skirsnį? Priimame I skirsnį. Ačiū. I skirsnis priimamas. II skirsnis.

K.GLAVECKAS. II skirsnyje taip pat yra daromi kai kurie patikslinami, konkrečiai kalbama apie 5 straipsnio šeštosios dalies 6 punktą, tą paskutinį. Buvo kalbama apie tai, kad sakinys baigiasi “nėra nepriekaištingos reputacijos”. Tai mes papildomai įvedame paaiškinimą šito termino. Tai bus skliausteliuose. “Yra įrodymų, kad nesąžiningi ar dažnai pažeidžia finansinę drausmę, turi nuobaudų dėl nusižengimo naudojantis tarnybine padėtimi, administracinių nuobaudų už teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę finansų ir valstybinio turto privatizavimo srityje, už vertybinių popierių rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, teisti už tyčinius nusikaltimus”. Kitaip tariant, yra duodamas interpretavimas, paaiškinama, kas yra nepriekaištinga reputacija. Komisija taip suformulavo šitą papildymą.

Toliau kalbama apie 7 straipsnio 5 postraipsnio papildymo redakcija. Perskaitysiu visą. “Pensijų fondas nesilaiko šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų ar kitų tiesiogiai šiame įstatyme nurodytų teisės aktų reikalavimų”. “Tiesiogiai” žodis yra perteklinis ir jis yra išbraukiamas.

Dar 9 straipsnyje šio skirsnio taip pat keičiama ir daugelyje kitų vietų yra keičiama sąvoka. “Pensijų fondo dalyvis” keičiama į “pensijų programos dalyvis”. Taip yra tiksliau. Konkrečiai 6, kur yra “pensijų fondo dalyvis”, yra keičiamas “pensijų programos dalyvis”. Trys tokios redakcijos yra II skirsnyje.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, II skirsnis nuo 3 iki 11 straipsnio, ar galėtume jam pritarti? II skirsnį priimame. III skirsnis.

K.GLAVECKAS. III skirsniui jokių pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti III skirsnio 12-14 straipsnius? Priimame. IV skirsnis.

K.GLAVECKAS. IV skirsnyje yra pastabų. IV skirsnio 16 straipsnyje taip pat duota redakcinių pataisų ir papildymų. Kalbama apie antrąją dalį. “Pensijų sutartis su pensijų fondu sudaro įmokų mokėtojas – pensijų programos dalyvis”. Patikslinama sąvoka .

PIRMININKAS. Viskas?

K.GLAVECKAS. Ir dar vienas yra. 6 straipsnis. Tai pensijų fondas neturi teisės…

PIRMININKAS. Koks, 6 straipsnis?

K.GLAVECKAS. Taip. Šeštoji dalis, atsiprašau, šeštoji dalis. “Pensijų fondas neturi teisės vienašališkai nutraukti pensijų sutarties be pensijų programos dalyvio”. Čia buvo be dalyvio, mes įvedame, nes visur koregavome “be pensijų programos dalyvio”. Konkretiname tą sąvoką.

Ir šiame skirsnyje yra viskas.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi IV skirsnis nuo 15 iki 22 straipsnio. Ar priimame, kolegos? J.Listavičius norėtų jau šį kartą paremti.

J.LISTAVIČIUS. Remiu. Tik šio straipsnio septintojoje dalyje pensijų fondas veda įmokų mokėtojų. “ Vesti” ne tas žodis. Tvarko.

K.GLAVECKAS. Mes nesulaukėme redakcinės komisijos iš Teisės departamento pastabos, bet manau, kad dar kartą redaguosime ir bus galima patikslinti tą sąvoką.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, čia buvo IV skirsnis, ar ne? V skirsnis, pone pranešėjau.

K.GLAVECKAS. V skirsnyje taip pat yra porą pakeitimų. V skirsnio 24 straipsnis trečioji dalis, kur pabaigoje yra žodis “nutraukti”, tai jis yra keičiamas žodžiu “atšaukti”. Redakcinis keitimas. Ne nutraukti, o atšaukti. Paskutinė šio straipsnio eilutė skambės taip: “Šiuo atveju pensijos turi būti pradėtos mokėti ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo raštiško prašymo atšaukti išmokų atidėjimo dienos”. Taip pat redakcinė dėl 25 straipsnio trečiosios dalies. Taip pat yra redakcinė pataisa, buvo praleisti žodžiai “Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Buvo “prie Lietuvos…”, ir viskas.

PIRMININKAS. Ačiū. V skirsnis, 23-26 straipsniai. Ar pritariame, kolegos? Pritariame.

VI skirsnis.

K.GLAVECKAS. Dėl VI skirsnio pakeitimų nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti VI skirsnį nuo 27 straipsnio iki 34 straipsnio? Priimame.

VII skirsnis.

K.GLAVECKAS. VII skirsnis. 2 straipsnio pirmojoje dalyje redakcinė pastaba, žodis “organo” keičiamas “institucijų”.

PIRMININKAS. Prašom pasakyti tiksliau. Koks straipsnis?

K.GLAVECKAS. 2 straipsnio pirmoji dalis: “Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos institucijos” ir t.t.

PIRMININKAS. Taigi 35 straipsnio antroji dalis, taip?

K.GLAVECKAS. Taip. Ir dar vienas keitimas – to paties skirsnio 35 straipsnio paskutinis, aštuntasis skyrius. Išbraukiami pertekliniai žodžiai “aiškiai”. Aš paskaitysiu tas vietas, kaip yra. Tų žodžių tiesiog nereikia. “Pensijų fondui draudžiama naudoti išvestinius finansinius instrumentus spekuliaciniais tikslais ar naudoti Vertybinių popierių komisijos nepripažintus išvestinius finansinius instrumentus. Pensijų fondas turi teisę naudoti išvestinius finansinius instrumentus tik tuo atveju, jeigu jo įstatymuose ir pensijų programose yra (…) nurodyta, kokias išvestiniais instrumentais ir kokiais tikslais ketinama toliau naudoti pensijų fondus”. Ir paskutiniame sakinyje taip pat žodis “aiškiai” išbraukiamas: “turi būti nurodytas pensijų fondo ataskaitose”. Tai visi VII skirsnio redakciniai pakeitimai.

PIRMININKAS. Kolegos, VII skirsnis, 35–37 straipsniai. Ar pritariame šiam skirsniui? Pritariame bendruoju sutarimu.

VIII skirsnis.

K.GLAVECKAS. VIII skirsnis, 38 straipsnio pirmoji dalis. Čia redakcija yra padaryta. Kur buvo “pensijų programų dalyvių teisėmis ir teisėtiems interesams”, suredaguojama kitaip: “dalyvių teisės ir teisėtus interesus”. Yra keičiamos galūnės. Taip pat 39 straipsnyje yra atsisakoma antrosios dalies žodžio “būtinai”. Kitaip sakant, visą šį straipsnį aš greitai perskaitysiu, jis yra trumpas. Dabar skambės taip: “Valdymo įmonė ir depozitoriumas, su kuriais Pensijų fondas turi sudaręs pensijų turto valdymo ir turto (…) sutartis, privalo Pensijų fondui pateikti visus dokumentus, reikalingus finansinei atskaitomybei sudaryti”. Perteklinis žodis “būtinai” yra išbraukiamas.

Dar du pataisymai šiame skirsnyje. 41 straipsnio žodis “panaikina” keičiamas žodžiu “atšaukia” ir šio sakinio pabaigoje “ir apriboja jų… šių ūkio subjektų veiklą”. Ne jų, bet ūkio subjektų veiklą. Patikslinama, kieno.

Paskutinis šio skirsnio 10 straipsnis, tai yra…

PIRMININKAS. Ne 10.

K.GLAVECKAS. Atsiprašau, ne 10, o…

PIRMININKAS. 41 straipsnio…

K.GLAVECKAS. 41 straipsnio…

PIRMININKAS. Dešimtoji dalis.

K.GLAVECKAS. …dešimtoji dalis taip pat yra redaguojama. Redakcija skambės taip: “Pensijų fondai šiame įstatyme numatytų priežiūros institucijų sprendimus gali apskųsti teismui”. “Neigiamai įtakojančius veiklą” yra išbraukiama kaip perteklinės sąvokos.

PIRMININKAS. Kolegos, VIII skirsnis prieš jus. Ar galime jį priimti? J.Listavičius nori kalbėti dėl jo.

J.LISTAVIČIUS. Pritardamas noriu paprašyti dėl 39 straipsnio trečiosios dalies “Pensijų fondas privalo vesti…”. Privalo tvarkyti kiekvienos…

PIRMININKAS. Taigi redaktorės dar turės ką veikti. Šį skirsnį priimame. Liko paskutinis IX skirsnis.

K.GLAVECKAS. IX skirsnyje taip pat yra redakcinių pakeitimų.

42 straipsnio trečiojoje dalyje žodis “sankcijos” yra keičiamas, ir toliau – “piniginės baudos”, to paties straipsnio trečiojoje dalyje taip pat yra “piniginėm baudom”. Konkretizuojama, kad sankcijos gali būti ir įvairesnės. Dar vienas paskutinis pataisymas yra dėl 42 straipsnio 7 ir 8 pastraipų. Žodis “atšaukimo” keičiamas “panaikinimo”, žodžiai “kreipimasis į teismą” yra keičiami žodžiais “apskundimas teismui”. Štai ir visi pakeitimai, kuriuos padarė redakcinė komisija, kuri rengė, redagavo ir koregavo šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar priimame IX skirsnį? Priimame. Ačiū, pone pranešėjau, jūs buvote kalbos atžvilgiu labai tikslus, įvardydamas jums priimtinas Teisės departamento redakcines pastabas. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl svarbaus, mano supratimu, viso įstatymo – dėl Lietuvos Respublikos pensijų fondo įstatymo projekto. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nė kiek neabejoju, kad šis įstatymas iš tiesų yra labai svarbus ir reikalingas, tačiau prieš tai, kai jį priims dauguma, norėčiau pateikti dėl jo keletą pastabų. Visų pirma labai gaila, kad nebuvo priimtos kolegės M.Šerienės pataisos ir kai kurios kitos pataisos, teiktos šiam įstatymui.

Antras dalykas, šis įstatymas iš esmės yra taisyklių, reglamentavimų rinkinys, kuris apibrėžia visa tai, kaip galės veikti pensijų fondai. To, be jokios abejonės, labai reikia. Tačiau šalia šio įstatymo nėra kelių kitų įstatymų, ir aš dabar nesu tikra, ar bus jie, ar atsisakyta tų minčių, ar ne, nes taip ir negirdėjau daugiau jokių komentarų, kas bus su Mokesčių įstatymo pataisomis. Štai Mokesčių įstatymo pataisos iš esmės jau parodys, kokia kryptim einama sukūrus pensijų fondus. Jeigu bus taip, kaip buvo pateikta pirminiame variante, Mokesčių įstatymo pataisos, parodančios, kad tiems, kurie galės dabar, t.y. tie, kurie turės dabar didesnes pajamas, didesnes galimybes ir galės mokėti į pensijų fondus, jiems kiti mokesčiai bus sumažinti, kartu bus sumažinti jiems mokesčiai į biudžetus. Tokiu atveju tas neturtingas žmogus, negalintis šiuo metu eiti į pensijų fondą, bus dar kartą nuskriaustas. Jeigu to nebus, aš tik apsidžiaugsiu, ir tada, manau, mano balsas susilaikant nesukliudys priimti įstatymą. Tačiau jeigu taip bus, aš bent būsiu rami, kad tai iš karto pasakiau. Norėčiau atkreipti ir kolegų dėmesį į tolesnius veiksmus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pritardamas Pensijų fondo įstatymo projektui, noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes pasirinkome čia vieną kryptį, ir negalima nepradėjus vieno darbo imtis kito. Todėl nereikėtų kelti klausimo, kodėl mes nepriėmėm kokio nors dvilypio ar iš karto dviejų įstatymų, apie kurių įgyvendinimą bus sunku ką nors teigiamai spręsti. Apie papildomus įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia, mes kaip tiktai dabar po šio įstatymo priėmimo svarstysime ir spręsime klausimą. O tokio Pensijų įstatymo iš tikrųjų seniai reikėjo. Nepadarę geros pradžios viena kryptimi, mes negalime švaistyti jėgų, o kartu kelti ir tam tikrą riziką gyventojams, nes jau mes esame šiek tiek pasimokę iš ankstesnio tokio laisvo elgesio su piniginėmis lėšomis. Todėl aš dar kartą pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas irgi pritarė dabar priimti siūlomam projektui. Tik aš noriu atkreipti dėmesį dėl mokesčių, dėl ko ponia S.Burbienė susirūpino. Jūs turbūt jau susipažinote, kad Vyriausybė, Finansų ministerija yra parengusi mokesčių įstatymų projektus, pajamų mokesčio įstatymą. Tikrai ten numatyta, kad bus lengvatos atskaitymams į pensijų fondus. Reikia pratinti žmones, kad jie kauptų tuos fondus, bet jeigu jie tuos pinigus pasiims vartojimui, tuo atveju iš karto sumokės tuos mokesčius. O jeigu nepasiims, tai jokiu būdu nebus nuskriausti tie, apie kuriuos jūs kalbate, kurie mažai gauna ir negali daryti atskaitymo, nes tie fondai taps kaip investiciniai fondai, sudarantys galimybę kurti darbo vietas, atitinkamai užsidirbti tiems, kurie dabar negali kaupti, kad galėtų kaupti. Tai juk visa sistema, ji tikrai jau yra išbandyta visame pasaulyje.

Man gaila, kad ponia S.Burbienė dar abejoja, todėl prašau ir kviečiu ir ją balsuoti už šį įstatymą. Tai yra tik pirminis įstatymas. Jis pareikalaus, kad ši sistema būtų įgyvendinta, pareikalaus dar kokių 20 po įstatymų leidžiamų aktų, todėl dabar yra pateikiamas nutarimo projektas sudaryti darbo grupę šiems po įstatymų leidžiamiems aktams rengti. Jo įgyvendinimas nevyks iš karto po pasirašymo, po priėmimo, o numatytas tik po to, kai bus įstatymus papildantys aktai. Todėl siūlyčiau netrukdyti tai sistemai plėtosis, o šiandien padaryti svarbų pirminį žingsnį – pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar priimame Pensijų fondų įstatymą. Registruojamės. Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kolegos, ar priimame Pensijų fondų įstatymą. Kviečiu balsuoti.

Už – 47, prieštaraujančių nėra, susilaikė 10. Vadinasi, mielieji kolegos ir gerbiamieji svečiai, Pensijų fondų įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl lėšų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai skyrimo iš Vyriausybės rezervo” projektas Nr.P-1849 (pateikimas)

Iš karto kviečių į tribūną K.Glavecką. Plojimai po jo pateikiamo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl lėšų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai skyrimo iš Vyriausybės rezervo”.

Pone pranešėjau, labai trumpai.

K.GLAVECKAS. Šio įstatymo įgyvendinimas reikalauja parengti daug taisyklių, dokumentų, nes pagrindinė institucija, kuri kontroliuos ir rengs visus mechanizmus, yra Vertybinių popierių komisija, kuri neturi finansinių išteklių savo dabartiniu metu finansuojamoms funkcijoms praplėsti. Todėl siūlau visiems pritarti nutarimui – prašyti, kad iš Vyriausybės rezervo fondo būtų skiriama 100… kiek dar yra, dar turbūt yra, 100 tūkst. litų teisės aktams, būtiniems Pensijų fondo įstatymo įsigaliojimui, parengti. Tai yra būtina. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

K.GLAVECKAS. Nutarimas yra iš dviejų straipsnių.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, bijau, kad jūs galite gauti daug politinių klausimų. Jums reikės atsakyti į šešis. S.Burbienė norėtų paklausti.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kada Seimas pradėjo rūpintis, kaip bus leidžiami Vyriausybės rezervo pinigai? Tam ir yra rezervas, kad Vyriausybė juos leistų. Mes ją kritikuojame, kai, mūsų supratimu, ji ne taip leidžia, bet ar reikia priiminėti Seime nutarimą, kad mes spręstume, kam leisti? Juk Vyriausybė, teikdama Pensijų fondų įstatymą, puikiai žinojo, kas rengs kitus aktus, ir tam galėjo pasirengti. Gal mes pasiūlykime Vyriausybei ateiti su biudžeto pataisa, kad būtų tokia eilutė, nors ir sumažinanti tą patį Vyriausybės fondą, ir būti skiriami pinigai šiam darbui. Ar jums neatrodo, kad tai būtų pagal reglamentą, pagal įstatymą ir pagal visas mūsų įprastas taisykles?

K.GLAVECKAS. Manau, kad tai turi racijos, bet šiuo atveju situacija yra tokia, kad biudžete nebuvo numatyta atskira eilutė, nebuvo numatytas papildomas finansavimas Vertybinių popierių komisijai toms funkcijoms atlikti. Mes turime tai padaryti, kadangi dabar priėmėme įstatymą iki sausio 1 dienos parengti visą kompleksą taisyklių. Manau, jeigu mes priimsime tokį nutarimą, ir Vyriausybė to nutarimo pagrindu skirs 100 tūkst., tai iš tikrųjų bus padėta visam tam reikalui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mane kolegė S.Burbienė aplenkė, bet aš patikslinsiu klausimą. Kodėl jūs vis dėlto manote, kad šiuos po įstatymų leidžiamus aktus turėtų rengti Vertybinių popierių komisija? Gal Finansų ministerija, o gal dar kokia institucija? Tai Vyriausybės klausimas, Vyriausybės kompetencija. Jeigu mes pradėsime dėl kiekvieno įstatymo rengti tokius nutarimus ir finansuoti teisės aktų rengimą, aš nežinau, ar mes labai gerai darysime. Kaip jūs manote?

K.GLAVECKAS. Pirmiausia Vertybinių popierių komisija yra pagrindinė institucija, turinti šios srities specialistus ir kompetenciją. Tai yra vienas iš argumentų, kad ji turi rengti, nes ji turės vykdyti visas priežiūros funkcijas. Taip šiuo atveju negalima daryti, nes tai per daug sudėtingi dalykai.

Antrasis aspektas yra susijęs su tuo, kad, skirtingai nuo kitų įstatymų, mažiau paprastų, iš pradžių beveik nebuvo finansuojamas ar buvo labai mažai finansuojamas to įstatymo rengimas, todėl tas įstatymas buvo parengtas komisijos savanoriško darbo pagrindais. Tik paskui buvo kiek finansuojama. Manau, kad papildomas 100 tūkst. skyrimas yra būtinas, jeigu mes norime, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, manau, kad mes turėtume priiminėti ne tokį norminį aktą, nes nutarimais biudžeto pinigai neskirstomi. Jūs tai gerai žinote, geriau už mane. Čia galėtų būti maksimum rezoliucija.

Aš noriu jūsų paklausti. Kai biudžete Vyriausybė, kaip įstatymo iniciatyvą turinti institucija, numato lėšas, tos lėšos yra keliolika kartų didesnės negu ta suma, kuri čia reikalinga… Aš noriu pasakyti, kai varžėsi pensijų fondų įstatymai, vienas įstatymo projektas, kurį jūs pasistengėte eliminuoti, kaip tik nekainavo nė lito. Visi norminiai aktai galėjo būti parengti varžytuvių principu ir nebūtų kainavę nė lito. Dabar, kai pati Finansų ministerija viską perima į savo rankas ir disponuoja pinigais, skirtais norminių aktų projektams parengti, manau, šį mūsų dokumentą reikia atmesti, nes lėšos yra ten, kur jos yra, ir yra kas tai turi padaryti.

K.GLAVECKAS. Stovėdamas šioje tribūnoje nenorėčiau prisiimti atsakomybės dėl atskirų valdymo funkcijų, kurios priklauso ministerijoms ir žinyboms, nes aš tuo neužsiimu. Aš tik konstatuoju tą faktą ir tą tikslą, jog jeigu norime, kad tas įstatymas įsigaliotų, būtina parengti taisykles ir 30 norminių dokumentų, kuriuos aš galiu išvardyti. Juos parengti iš tikrųjų yra įpareigota Vertybinių popierių komisija. Jos biudžetas yra labai mažas. Jai reikia samdyti, papildomai sudaryti grupes, reikia numatyti jų finansavimą. Jeigu galima be nutarimo – rezoliucijos forma kreiptis į Vyriausybę, nematau didelės problemos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

K.GLAVECKAS. Premjeras sako, kad telefonu galima paskambinti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, toks nutarimas yra Seimui nebūdingas. Kad ir kaip būtų, bet 100 tūkst. kad ir 30 teisės aktų… jie nėra visi didelės apimties. Čia neatkreiptas dėmesys į finansinį klausimą, bet jis turėtų iškilti. Jeigu mes kaip nors pritartume tokiam nutarimo projektui, tai manyčiau, kad reikėtų prieš dabartinį 2 straipsnį įrašyti, kad galutinis atsiskaitymas vykdomas pritarus įstatymo projektui po pateikimo Seime, kad nebūtų taip, kaip gyvenime būna: broką pateikė, pinigus pasiėmė, o jūs čia paskui vėl dirbkit. Gal tada būtų ir racijos kažkokios. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi jau kalbos dėl motyvų, kolegos. Dar klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti, kokiu principu buvo skaičiuojamos būtinos lėšos? Labai suapvalinta, jog reikia 30 po įstatymų leidžiamų aktų, kad gyvuotų šis įstatymas, ir dar apvalesnė suma, kiek tam reikia pinigų.

K.GLAVECKAS. Ne aš sudariau tą sąmatą, bet aš ją peržiūrėjau. Tas darbų kiekis, jeigu būtų samdoma kita institucija, pavyzdžiui, iš šalies… už 27 normatyvinių aktų parengimą reikėtų mokėti maždaug 3–4 kartus daugiau. Kadangi jie turi specialistus ir jie patys atsakingi, tai tų visų sąskaitų ir sąmatų peržiūrėjimas… artimos yra 100 tūkst. litų.

PIRMININKAS. J.Olekas klausia.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasitikslinti, ar tai bus naujos kūrybinės sutartys su tais Vertybinių popierių biržos darbuotojais ir neįeis į jų darbo laiką, ir jie gaus papildomą uždarbį už tą darbą? Kiek maždaug kainuoja kitų po įstatymų leidžiamų aktų parengimas, jūs turbūt Biudžeto ir finansų komitete maždaug žinote, kad kiekvieno įstatymo įsigaliojimui reikia… ir kiek tam skiriama pinigų.

K.GLAVECKAS. Aiškinamajame rašte parašyta, kad buvo papildomai sudarytos naujos darbo grupės ir įtraukti kiti specialistai. O kiek kainuoja atskirų aktų parengimas, tai nuo aktų priklauso. Bet aš bijočiau pasakyti kažkokį dydį, nes tokių skaičiavimų nėra, kad atskirai tam ar tam, bet iš tikro tai yra gana brangus dalykas visiems mokesčių mokėtojams, aš galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Gerbiamieji kolegos, ar pritariam šio nutarimo projektui? J.Galdikas norėtų pritarti. Mėginkit įsijungti savo mikrofonus, gerbiamieji kolegos. Aš neturiu daugiau ką sakyti.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad Centro sąjungos kolegos pagaliau suprato, jog už poįstatyminius aktus reikia mokėti. Ne taip seniai už parengtus buvo labai kritikuojama, nors neprisimenu, kad būtų kritikuota už neparengtus. Todėl aš tikrai pritarčiau pačiai idėjai, kad lėšos turi būti skiriamos, o būdas, manau, galėtų būti pasirinktas vienas arba kitas.

PIRMININKAS. Prieš – A.Syso vadovaujama grupė.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš tikrai nesakau, kad už darbą nereikia mokėti. Bet principas, kurio mes laikomės, pirmiausia yra šiek tiek neteisinis, antra, rengiant šį įstatymą ta pati Vertybinių popierių komisija žinojo ir žino, ir dalis lydinčių įstatymų jau yra parengtų. Mane tikrai stebina būtent ta suma, kuri pasirinkta šitiems įstatymams parengti. Manau, kad tai tikrai yra ne Seimo, o Vyriausybės reikalas, kadangi Vyriausybė pateikia visus įstatymus, ir dėl poįstatyminių aktų darbo grupių sudarymo turi irgi nuspręsti Vyriausybė. O mes padarom precedentą, kad Seimas nurodo, kas, kada ir kaip turi tai padaryti. Todėl negalėčiau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Kviečiu registruotis. O pats žodį suteikiu Vertybinių popierių komisijos pirmininkui ponui V.Poderiui. Registruojamės.

V.PODERIS. Aš agituočiau balsuoti už nutarimą ar kito pobūdžio teisės aktą dėl to, kad įstatyme yra parašyta, kada jis įsigalioja, ir iki tos datos būtinai reikia parengti tuos teisės aktus. Šių metų biudžete mes negalėjom numatyti, teisiškai negalėjom numatyti lėšų šitam darbui. Negalėjom dėl to, kad nebuvo priimtas įstatymas. Dėkui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, užsiregistravo 61 Seimo narys. Ir dabar apsisprendžiame, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl lėšų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai skyrimo iš Vyriausybės rezervo” projektui. Kolegos, kas pritartų tokiam siūlymui – už, kiti – kitaip.

Už – 23, prieš – 14, susilaikė 17. Gerbiamieji kolegos, nutarimo projektui nėra pritarta. Ar galėtume bendruoju sutarimu atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti asmenims, kokiu keliu reikėtų daugiau žengti? Ar skambinti telefonu, profesoriau Glaveckai, Vyriausybės vadovui, ar ieškoti kokių kitų formų? Ar reikėtų balsuoti dėl atmetimo, kolegos? Galbūt per tą laiką subręs kokia racionali mintis ir Vertybinių popierių komisijai bus pakankamai atlyginta. Taigi atidedame pateikimo procedūrą, gerbiamieji kolegos. Yra siūlymas atmesti. Dėl vedimo tvarkos…

Gerbiamieji kolegos, taigi kviečiu balsuoti dėl vieno dalyko. Balsuojantys už parems siūlymą… yra siūloma projektą atmesti. Gerbiamieji kolegos, jeigu 36 Seimo nariai parems tokį siūlymą, projektas bus atmestas. Kviečiu balsuoti, gerbiamieji kolegos, dėl siūlymo atmesti. Kas būtų už tai, kad projektas būtų atmestas?

Už – 18, prieš – 32, susilaikė 9. 36 balsų nėra. Kolegos, atidedame projekto pateikimo procedūrą. Ačiū, kolegos. Replikos, taip? Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš džiaugiuosi pirmuoju balsavimu ir nelabai – antruoju. Aš siūlyčiau profesoriui K.Glaveckui, kuris puikiai šituos reikalus išmano, netęsti šito negero dalyko, o per tą laiką parengti labai paprastą įstatymą, pagal kurį Vyriausybė naudotų savo rezervo fondą. Tada nereikės čia tokių dalykų šitam Seime daryti. Nes tai, ką jūs siūlote, yra labai blogas ir labai pavojingas precedentas. Aš nesakau, kad nereikia užmokėti už darbą. Bet tik ne tokiu būdu, ne tokiu blogu precedentu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė, taip pat replika.

M.ŠERIENĖ. Priėmėm tokį sterilų Pensijų fondų įstatymą, kurio projektą parengė Vyriausybė, ir jeigu Vyriausybė norės, kad jis gyventų (o tuo aš labai abejoju), tai, manau, kad Vyriausybė ir skirs lėšų tų poįstatyminių aktų rengimui. O Seime mes juk niekuomet neskirstom rezervo fondo.

Lietuvos Respublikos audito įstatymo projektas Nr.P-1740(2*). Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektas Nr.P-1741* (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. 2-3a – Nr.P-1740 (2) – Audito įstatymo projektas. Svarstymas. Gerbiamieji kolegos, taip pat svarstysim Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pirmąjį kviečiu kalbėti dėl Audito įstatymo Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Audito įstatymas jau seniai lauktas. Įstatymo projektas buvo skelbtas ir svarstytas spaudoje. Jis apsvarstytas Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupėje su specialistais ir projekto autoriais. Projektas išnagrinėtas Biudžeto ir finansų komitete. Įstatymo projektui komitete pritarta su pataisymais, pasiūlymais. Parengtas įstatymo projekto antrasis variantas, kuris jums ir pateikiamas.

Į Seimo Teisės departamento išvadą, kitus juridinių ir fizinių asmenų siūlymus darbo grupė iš dalies atsižvelgė. Buvo pateikti ir apsvarstyti 39 siūlymai, papildymai bei pakeitimai. Iš jų 24 pritarta. Tai matyti iš pagrindinio komiteto išvados.

Audito įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyva Nr.8, reglamentuojančia finansinės atskaitomybės audito tvarką ir reikalavimus. Aš manau, kad mums labai reikėtų vis dėlto akcentuoti, kas tai yra auditas, kadangi mes dažnai juo operuojam ir nevisiškai gal ten, kur to ir reikėtų. Taigi auditas – nepriklausomos įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus.

Šiuo metu auditorių reikalus tvarko, organizuoja ir kelia auditorių kvalifikaciją, išduoda leidimus atlikti auditą Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas. Organizuojant auditorių veiklą svarbią vietą užims Auditorių rūmai. Jie įgyvendins auditorių savivaldos principus, rūpinsis auditorių kvalifikacijos kėlimu, rengs ir tvirtins nacionalinius apskaitos audito standartus, metodiką, auditorių profesinės etikos kodeksą, rengs auditorių kvalifikacijos egzaminus ir vykdys kitas funkcijas.

Įstatymo projekte aptarta įstatymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos, auditoriai ir audito įmonės, auditorių, audito įmonių teisės, pareigos ir atsakomybė, auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūra, Auditorių rūmai ir jų veikla ir baigiamosios nuostatos. Kaip ir audito įmonių, auditorių veikla ir teisės aptartos šio įstatymo 22 straipsnyje. Taip pat jį reikėtų prisiminti, kokios teisės auditoriaus ir kokius jis darbus atlieka. Taigi atlikti auditą, atlikti kitokių įmonių veiklos tikrinimą, analizę bei turto inventorizavimą, atlikti turto vertinimą, turint įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą, teikti apskaitos tvarkymo paslaugas, teikti konsultacijas apskaitos, mokesčių ir kitais įmonių veiklos klausimais, atlikti įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizę pagal teismo pavedimą, vykdyti bankroto administravimo procedūras, turint įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą. Taigi labai aiškiai matome, ką gali atlikti audito įmonė, taip pat ir auditorius.

Parengtam įstatymo projekto antrajam variantui komitete buvo pritarta bendru sutarimu. Kviečiu Seimo narius aktyviai dalyvauti svarstant įstatymo projektą. Jūsų pastabos, siūlymai ar keitimai pasitarnaus šio įstatymo projekto ir paties įstatymo geresnei kokybei. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Gal S.Burbienė pakalbėtų dėl lydinčiojo įstatymo projekto, o tada diskusija. Prašom. S.Burbienė kalbės dėl Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Ekonomikos komiteto vardu.

S.BURBIENĖ. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis dėl šito antrojo lydinčiojo įstatymo – Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Mūsų komiteto išvada priimta vienbalsiai: 14 – už, niekas neprieštaravo ir niekas nesusilaikė. Siūloma pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Motyvai buvo aiškūs, kad tam, kas dabar buvo licencijuojama, bus nustatomos kitos taisyklės, jos yra geriau už dabar galiojančias, todėl mes tam pritariame. Siūlome Seimui pritarti komiteto išvadoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turime 6 minutes šio projekto svarstymui. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Valatką. Jeigu nespėjame, tada nukeliame iki 17 valandos. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš ilgai negaišinsiu jūsų laiko, šis įstatymas reikalingas. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes šiuo įstatymu kuriame uždaras mūsų visuomenės grupes, kurios turi savo valdymo monopolį. Tai yra ir mūsų jau žinomas Advokatūros įstatymas, yra Notariato įstatymas, dabar mes lygiai taip pat darome, priimsime Auditorių įstatymą. Ką aš noriu pasakyti? Susidaro uždaras ratas, nes į auditorių gretas galės patekti tik tas auditorius, kuris dirbo trejus metus auditoriaus padėjėju. Plius apimami visi Auditorių rūmų auditoriai ir susidaro uždaras ratas. Kiek reikia, nutars Auditorių rūmai, tiek jų bus. O kiek jų reikės, kas gali pasakyti? Ir visada galima taikyti įmonėms, kurioms reikalingas auditas, bado dietą. Ką tai reiškia? Toliau tai reiškia sutartinius santykius ir piniginius reikalus. Brangiau kainuos audito paslauga. Reikia mums šito, ar nereikia? Aišku, kad nereikia. Todėl aš siūlau, kad vis dėlto įstatymo rengėjai šios nuostatos nesilaikytų, kad tai nebūtų uždaras auditorių ratas ir ne vien tik per padėjėjus galima, sakykime, tapti auditoriais, kad auditoriais galima būtų tapti išlaikius kvalifikacinius egzaminus, turint atitinkamą kvalifikaciją ir galbūt darbą labai artimoje finansų ar kitoje srityje. Tai būtų viena pastaba.

Dabar antra pastaba dėl statuto, rūmų statuto, kuris yra priimamas pačių auditorių susirinkime. Kadangi visam šiam procesui vis dėlto (įstatyme yra numatyta) vadovauja valstybės institucija, įgaliota valstybės institucija, statutą privalėtų tvirtinti ši institucija, nes ten yra ir finansiniai, ir valdymo reikalai, ir t.t. Patvirtina statutą Vyriausybės priežiūros institucija, rūmai, būkit malonūs dirbti pagal šį statutą.

Na, ir trečia labai paprasta pastaba dėl priesaikos. Aš nežinau, ar galų gale mes nenuvertiname pačios priesaikos, jeigu visų profesijų atstovai priims priesaiką? Prezidentas priima, Seimo nariai priima. Na, toliau aš nevardinsiu. Galų gale pagal profesiją gaisrininkai gali priimti ir t.t., ir t.t.

PIRMININKAS. Tai čia ar prisiekia, ar priima priesaiką?

J.VALATKA. Prisiekia, atsiprašau. Aš nesu tokio lygio kalbininkas kaip jūs, pone pirmininke. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Kviečiu į tribūną Seimo narę M.Šerienę.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai pritariu prieš mane kalbėjusio pono J.Valatkos kalbai apie trejų metų privalomą darbo stažą auditoriaus padėjėju. Tikrai matyti, kad tą įstatymą rengė daugiausia auditoriai ir jie parengė jį taip, kad būtų patogu jiems išlaikyti monopolį. Aš neseniai buvau Žemės ūkio universitete, Apskaitos katedroje, konferencijoje. Profesoriai, ten dėstantys apskaitą, dėstantys auditą, sako: mes, išlaikę egzaminą, turėsime dar trejus metus eiti auditoriaus nuolankiai prašyti, kad jis mus priimtų, o jis tikrai nepriims, nes jis nenorės konkurento, kuris turi profesoriaus kvalifikaciją. Todėl profesoriui, audito specialistui, ko gero, nebus įmanoma tapti auditoriumi, jeigu mes įteisinsime tame įstatyme trejų metų privalomą darbo stažą.

Kadangi laiko labai nedaug, aš labai trumpai pasakysiu. Man kelia abejonių atestuotas auditorius tame įstatyme. Kodėl įrašyta “atestuotas”? Kodėl neužtenka žodžio “auditorius”? Yra įrašyta, kad auditorius turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Iki šiol buvo reikalauta, kad turėtų aukštąjį ekonominį arba juridinį išsilavinimą. Dabar pagal šį įstatymą ir veterinarijos gydytojas galės tapti auditoriumi, nes jam neprivalomas specialusis išsilavinimas. Reikia tik išlaikyti egzaminus, kuriuos galbūt labai turtingi žmonės ir galės išlaikyti.

Toliau – nepriekaištinga reputacija. Ketvirtasis punktas – jeigu piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Tai irgi yra labai sudėtinga nustatyti, bet kada galima tuo piktnaudžiauti.

Jeigu prieš 10 metų žmogus, važiuodamas iš gimtadienio, įkliuvo autoinspekcijai su 0,046 promile alkoholio, tai turbūt galima bus sakyti, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, ir neleisti jam laikyti egzamino.

Kelia abejonių minimalus draudimas, privalomas draudimas, 50 tūkst. litų. Tą irgi bus labai sunku sumokėti, ką tik pradėjusiam dirbti auditoriui tiesiog neįmanoma bus iš karto sumokėti tokį privalomąjį draudimo mokestį. Aš manau, kad tą privalomąjį draudimo mokestį reikėtų įvesti proporcingai nuo auditoriaus įmonės pajamų.

Na, ir labai vietos daug tame įstatyme skirta Auditorių rūmams. Mes turime Audito ir apskaitos institutą prie Finansų ministerijos. Man atrodo, tuo pereinamuoju laikotarpiu šis institutas visiškai galėtų atlikti tą darbą, kuris numatytas Auditorių rūmams, nes tie Auditorių rūmai, kaip jau ponas J.Valatka sakė, taip pat didina monopolistų teises. Ačiū už dėmesį. Aš manau, kad mes dar apsvarstysime tai ir parengsime siūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jokių papildomų siūlymų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo Audito įstatymo projektui? Pritariame, kolegos. Ar galime pritarti po svarstymo Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Taip pat pritariame. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Tuojau Vyriausybės valanda. O aš, kolegos, prašyčiau jūsų dėmesio dėl vieno mūsų protokolinio nutarimo. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio. Mes neseniai esame priėmę Lietuvos Respublikos prekursorių kontrolės įstatymą. Prašyčiau dėmesio! Ir esame gavę labai griežtą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo raštą, kuriame argumentuojama, kad iki šiol visuose chemijos terminų žodynuose anglų kalbos terminas yra keičiamas terminu “pirmtakas”. Tik šitą terminą vartoja bioorganinės chemijos specialistai. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau jūsų pagalbos ir sutikimo, kad mes patikslintume pavadinimą. Tas pavadinimas galėtų būti toks: “Lietuvos Respublikos narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas”. Pirmtakai (prekursoriai) būtų aiškinami 1 ir 2 straipsniuose, o visame kitame įstatymo tekste būtų vartojamas iki šiol visuose terminų žodynuose vartojamas žodis “pirmtakas”. Aš, gerbiamieji kolegos, prašyčiau sutikti ir mūsų bendru sutarimu leisti redaktorėms redaguoti šį mūsų priimtą įstatymą šiuo būdu. Ar galėtume, kolegos, sutikti? Ačiū.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valanda. Ministrai, tiesa, nelabai skubėdami (o kur jiems skubėti?) oriai mėgina užimti savo vietas. Tikiuosi, kad kolegos Seimo nariai taip pat oriai šiandien teiks jiems klausimus. Malonu matyti jus, kolegos ministrai. Taigi ar būtų daug norinčių klausti? Kol kas ne ypač, bet pakankamai. Bijau, kad vėl neatsirastų antroji pusė, todėl laukiu. Taigi užsienio reikalų ministras jau savo vietoje. Suteikiu žodį laikinajai Ministrei Pirmininkei I.Degutienei.

I.DEGUTIENĖ. Kad ne… Dabar veikia. Ačiū, kad leidote kalbėti.

PIRMININKAS. Ar kada neleidome, kolege?

I.DEGUTIENĖ. Aš pirmiausiai norėčiau šiek tiek paaiškinti situaciją, nes šiandien buvo per radiją paskelbta, kad Seime yra išplatintas mano pasirašytas dokumentas, kuriame teigiama: “Lietuvoje korupcija labiausiai paplitusi vietinio valdymo institucijose, kurių veikla susijusi su piliečių ar įmonių ekonominių bei turtinių interesų įgyvendinimu, kitose ekonominę veiklą kontroliuojančiose institucijose, teisėsaugos institucijose bei valstybės energetikos įmonėse”. Toliau sakoma: “Turint galvoje, kad iki šiol bent jau prieš energetikos bei savivaldybių pareigūnus korupcijos bylų nebuvo iškelta, naujiems ministras teks pasiraitoti rankoves ir, paprašius I.Degutienės daugiau informacijos apie konkrečias korupcijos vietas ir faktus, kibti į darbą”. Todėl norėčiau pasakyti, kodėl atsirado turbūt per radiją… Per Lietuvos radijo pirmąją programą buvo pasakytas toks interpretavimas.

Esmė yra ta, kad aš tikrai jokio dokumento pati nesu rašiusi, tačiau šių metų gegužės 5 d. Vyriausybės posėdyje buvo pateikta 1998 m. nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaita. Ją parengė Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Saugumo departamentas. Toliau, Vyriausybės posėdžio metu svarstant šią ataskaitą, tai ataskaitai buvo pritarta ir įpareigota šią ataskaitą pateikti Seimui. Tai turėjo padaryti laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Č.Stankevičius, jam nesant, laikinai einantis vidaus reikalų ministro pareigas S.Šedbaras arba laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas A.Saudargas. Ponas Č.Stankevičius antradienį Seime šią 1998 m. nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitą ir pateikė. Konkrečiai šią citatą, kurią aš perskaičiau, radau 23 puslapyje. Tą ištrauktą, arba tą medžiagą, pateikė Vidaus reikalų ministerija savo ataskaitoje.

Todėl aš visų Seimo narių prašyčiau, jeigu kyla kokių nors klausimų, konkrečiai, ką turėjo galvoje autoriai, manydami arba teigdami savo ataskaitoje, jūs galite tą ataskaitą analizuoti ir klausimus užduoti arba ponui laikinai einančiam pareigas Č.Stankevičiui, arba vidaus reikalų ministrui ponui S.Šedbarui, arba ponui M.Laurinkui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Rimtu pareiškimu prasidėjo Vyriausybės valanda.

Dabar suteikiu žodį Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, bet, gerbiamoji ir mieloji premjere…

PIRMININKAS. Klausimas, kolega.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji ir mieloji premjere! Jeigu po tokio kreipinio nebus klausimo, tada prašom man reikšti pretenzijas. Taigi, gerbiamoji ir mieloji premjere! (Balsai salėje) Aš negaliu nereaguoti į tai, ką jūs paskaitėte. Vis dėlto Vyriausybė aprobavo tą dokumentą, ar neaprobavo? Jūs asmeniškai vizavote ir pasiuntėte į Seimą, ar kas kitas pasiuntė į Seimą? Čia vienas klausimas.

Antras – jums arba gerbiamajam finansų ministrui. Ar negalėtumėte pasakyti, kiek Vyriausybės rezervo fondo sunaudota maždaug per pusmetį absoliučiais skaičiais ir procentais bei kiek liko kitai Vyriausybei antrajam pusmečiui? Mūsų duomenimis, liko trečdalis. Ar tai teisybė? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, pone Juršėnai. Iš tikrųjų, kaip ir visais atvejais, kai Vyriausybė vienbalsiai priima kokius nors sprendimus, šiuo atveju dar kartą akcentuoju, Vyriausybės posėdyje šiai ataskaitai bus pritarta, aš, be abejo, po tuo, kai siuntime į Seimą, esu pasirašiusi, kad reikia teikti Seimui ir įpareigoti tam tikrus ministrus. Tačiau taip, kaip šiandien nuskambėjo per radiją, ten yra kitaip, kad I.Degutienės parengtame pranešime. Aš dar kartą ir noriu pasakyti, kad aš asmeniškai jokio pranešimo nerengiau ir taip neteikiau, tačiau kaip laikinai einanti premjerės pareigas pasirašiau po tuo tekstu, kurį pateikė laikinai einantis pareigas krašto apsaugos ministras.

PIRMININKAS. Finansų ministras A.Šemeta – dėl antrojo klausimo.

A.G.ŠEMETA. Dėl Vyriausybės rezervo norėčiau pasakyti, kad laikinoji Vyriausybė iš Vyriausybės rezervo skyrė lėšų dviem atvejais. Dalyvavimui (…) programoje, šis tyrimas buvo Respublikos Prezidentui pritarus. Antras skyrimas buvo 5 tūkst. Lt Kazimieros Kymantaitės laidotuvėms. Tai buvo du skyrimai laikinosios Vyriausybės veiklos metu. O dabar, kalbant apie Rezervo fondą apskritai, tai šiuo metu Vyriausybės rezervo fonde yra truputį daugiau kaip 15 mln. Lt. Rezervui buvo numatyta 62 mln. Lt., iš jų 7 mln. Lt buvo numatyti apskričių rezervams suformuoti. Tie skyrimai, kurie buvo padaryti iš Vyriausybės rezervo, tos lėšos yra skirtos, mano manymu, pakankamai būtinoms reikmėms. Didelė suma, kaip jūs žinote, buvo skirta “Žalgirio” krepšininkų pergalei pažymėti – 5 mln. Lt. Likusieji 15 mln. Lt lieka būtent naujajai Vyriausybei.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

A.VAIŠNORAS. Norėjau paklausti aplinkos apsaugos ministro pono D.Lygio. Turiu tokį klausimą dėl to, kad atgarsis kyla visoje Lietuvoje ir visuomenėje dėl Kuršių Nerijos. Manau, kad dauguma atvejų yra kurstomas ir keliamas nepagrįstas ažiotažas dėl Kuršių Nerijos, kurioje gyvena žmonės ir yra saugoma teritorija, t.y. nacionalinis parkas. Aplinkos apsaugos ministerija neturi tvirtos pozicijos šiuo klausimu, atskiri jūsų pareigūnai, užuot konkrečiai dirbę, užsiima politikavimu. Norėdamas jūsų paklausti, išties laukiu jūsų paties apsisprendimo, kad būtų galima jums pačiam asmeniškai ir vietoje susipažinti su padėtimi. Kartu gali važiuoti ir Aplinkos apsaugos komitetas, galbūt ir Prezidento atstovai, kad visos valdžios institucijos ne iš gandų, o vietoje susipažintų ir priimtų sprendimus. Tuo reikėtų baigti nepagrįstus kaltinimus dėl Kuršių Nerijos niokojimo.

PIRMININKAS. Klausimas!

A.VAIŠNORAS. Klausimas toks: ar jūs sutiktumėte padaryti tokį bendrą visų trijų valdžios institucijų atstovų posėdį ir išsiaiškinti tuos klausimus vietoje? Ačiū.

D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Tikrai šis klausimas jau tapo gana plačiai diskutuojamas ir žinomas. Mano pozicija tikrai yra pasakyta ne kartą ir aiškiai, ypač dėl oro uosto, kad tas, kas yra padaryta – 800 metrų takas lieka, bet daugiau nė metro nebus jis ilginamas.

Tuo yra užbaigiama diskusija dėl šio.

Antra. Buvau sukvietęs du pasitarimus, ir savo žmonių, ir nacionalinio parko žmonių, žiūrėjome jų programą. Dabar mes tikriname, ką jie yra numatę veikti nacionaliniame parke, suderinti veiksmus. Jūs teisingai pastebėjote, kad nėra suderinti veiksmai su Klaipėdos regiono departamentu, Kuršių nerijos nacionaliniu parku, taip pat Kuršių nerijos savivaldybe, nes Kuršių nerijos valdymas, nacionalinio parko ir savivaldybės teritorijos sutampa. Iš esmės vienoje teritorijoje atsiranda du šeimininkai. Sprendimas turi būti priimtas. Matyt, valdymo dviprasmybei pašalinti reikėtų įstatymo. Įstatymo projektas yra rengiamas. Kai jis bus parengtas, bus pateiktas Seimui, nes visi mes pripažįstame, kad Kuršių nerija yra visos Lietuvos vertybė, visa Lietuva yra susidomėjusi, kas ten vyksta.

Aš taip pat susitikime pavedžiau mūsų Saugomų teritorijų ir miškų departamentui parengti įsakymo projektą, kad būtų sudaryta darbinė grupė ir analizuotų situaciją, kokia yra iš tikrųjų, kiek ten yra pastatų ir ne tik Kuršių nerijoje, ir kitose saugomose teritorijose pastatytų, pradėtų statyti, bet neįteisintų. Darbinė grupė turėtų būti sudaryta iš specialistų ir sudėti taškus. Mano nuostata yra tokia, jeigu jau kas pastatyta, tai negriauti, bet įteisinti, pakoreguoti tą projektą taip, kad jis atitiktų…

PIRMININKAS. Pone ministre, laikas baigėsi. Kad jis atitiktų…

D.LYGIS. Kad jis atitiktų tos teritorijos tradicinės architektūros stilių. Tai yra svarbiausi principai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys Alg.Butkevičius. Ruošiasi A.Kašėta. Alg.Butkevičiaus nėra. Suteikiu žodį A.Kašėtai, o ruošiasi J.Karosas.

A.KAŠĖTA. Labai gaila, kad tų ministrų, kurių norėjau paklausti, t.y. vidaus reikalų ir savivaldybių, – pono K.Skrebio nėra. Bet vis dėlto noriu paklausti gerbiamąją I.Degutienę. Prieš tris mėnesius kreipiausi į premjerą G.Vagnorių su Merkinės seniūnijos gyventojų pasirašytu pareiškimu, tai buvo apie 600 parašų. Jie prašė, kad Merkinėje būtų įkurta Merkinės savivaldybė pirmuoju naujų savivaldybių kūrimo etapu. Deja, negavau atsakymo. Prieš mėnesį ministras K.Skrebys žadėjo, kad per savaitę atsiųs tokį atsakymą. Deja, iki šios dienos nesulaukiau. Aš norėjau paklausti, kaip atsitinka, kad per 3 mėnesius iš Vyriausybės negaunu atsakymo?

I.DEGUTIENĖ. Labai ačiū. Aš dabar išsamiai jums atsakyti negalėčiau. Man reikėtų pasidomėti, kodėl taip įvyko. Galiu tik viena pasakyti, kad ministerija nesilaiko reglamento, per kiek laiko turi atsakyti į Seimo narių paklausimus ir pateikti raštu atsakymus. Aš perduosiu l.e.ministro pareigas K.Skrebiui, kad būtų kuo skubiau jums atsakyta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi V.Vilimas.

J.KAROSAS. Kadangi šiandien Vyriausybės, laikinosios Vyriausybės, tikriausiai yra paskutinė valanda, noriu paklausti du čia esančius nueinančius ministrus, gerbiamąjį A.Šemetą ir gerbiamąjį V.Pakalniškį. Kur jūs numatote dirbti politikoje ar kitose institucijose po to, kai išeisite iš Vyriausybės? Ačiū.

PIRMININKAS. Ponai ministrai!

V.PAKALNIŠKIS. Ačiū gerbiamajam kolegai už tokį malonų rūpinimąsi. Aš, kaip žinote, esu Seimo narys.

A.G.ŠEMETA. Gal aš galėčiau paklausti opozicijos. Gal opozicija galėtų pasiūlyti ką nors gera nueinančiam ministrui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar klausia Seimo narys V.Vilimas. Ruošiasi J.Olekas.

V.VILIMAS. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui E.Makeliui. Tiksliau, ne vienas klausimas, o du klausimai.

Pirmas klausimas. Šiuo metu Marijampolės cukraus fabrike susidarė labai sudėtinga situacija: skelbiamas bankrotas ir fabriką rengiamasi uždaryti. Toks žingsnis pirmiausia labai sukomplikuos padėtį, nes atėjus cukraus perdirbimo sezonui galimi labai dideli nuostoliai. Tokį žingsnį galima daryti tik gerai pasirengus. Be to, daug fabriko darbuotojų liks be darbo. Kokia šiuo atveju ministerijos pozicija, turint galvoje, kad ministerija du kartus blokavo investicijas į šį fabriką. Aš turiu aktus. Investitorius buvo užsienio firma “Men”. Kaip tai dera su Konkurencijos įstatymu? Tai – pirmas klausimas.

Antras klausimas. Kompensacijos už pateiktą produkciją dabar išmokamos už pristatomos produkcijos, grūdus, pieną, kiekį. Tai iškreipia rinką. Mūsų partijos programoje nuo 1999 metų numatyta, kad kompensacijos būtų išmokamos pagal turimą žemės plotą, pagal karvių skaičių ir panašiai. Ar bus laikomasi, išmokant kompensacijas šiais metais, priimtos programos nuostatų?

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą gerbiamajam V.Vilimui. Kalbant apie Marijampolę, reikėtų pasakyti štai ką. Atsiminkime, kiek tuo metu Žemės ūkio ministerija turėjo akcijų. Tai buvo per 20%. Ir palyginkime Akcinių bendrovių įstatymą, kokios buvo galimybės. Aš konkrečiai negaliu pasakyti, kaip tuo metu buvo priimtas Žemės ūkio ministerijos sprendimas, nes nedirbau. Galiu pasakyti tik vieną dalyką. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad rengiamasi daryti investicijas nepagrįstai, techniškai nepaskaičiavus. Manau, kad Žemės ūkio ministerijos tuometinių atstovų nuogąstavimai pasitvirtino su kaupu. Aš čia turiu “Arthur Andersen” kompanijos išvadas. Šiandien Marijampolės cukraus fabriko, turinčio ilgalaikio turto už 24 mln., bendra skolų suma – 34 mln., plius 7 mln. cukraus užstatyta bankams. Suma summarum 41 mln.

Mūsų pozicija yra tokia. Vakar posėdyje, vykdant bankroto ir sanavimo procedūros įstatymo nuostatą, įkurtas laikinasis fondas. Šiuo tikslu siekiama atsiskaityti su žemdirbiais, kur buvo skolos fiziniams asmenims už žemės ūkio produkciją, taip pat ir Marijampolei. Taip pat apsvarstytas nutarimo projektas. Ten reikia kai ką patikslinti. Kitame posėdyje jis bus priimtas, kad Vilkaviškio cukrinių runkelių punktas veiktų, nes Marijampolės zonoje yra 2000 augintojų. Daugelis jų yra smulkūs. Vadinasi, 1999 metais jie galės pristatyti.

Kitas momentas yra tai, kad tokios sumos pinigų mes neturime. Vyriausybė dar gegužės mėnesio pradžioje yra pavedusi protokoliniu pavedimu Žemės ūkio ministerijai pateikti šio klausimo svarstymą Vyriausybei iki birželio 15 dienos. Tą mes ir padarysime turėdami “Arthur Andersen” kompanijos audito išvadas.

Atsakant į tą klausimo dalį, kuri susijusi su išmokomis arba tiesioginėmis išmokomis. Manau, kad vykdant nacionalinę programą, kur yra skirta 245 mln. pajamų palaikymui, svarbiausias klausimas vis dėlto yra lėšų suma. Ar mes už hektarą išmokėsime, ar prie kainų, manau, to klausimo neišspręs. Tačiau, siekiant įvykdyti šias nuostatas, dar 1998 m. lapkričio mėnesį dėl gyvulių ženklinimo ir identifikavimo buvo organizuotas konkursas, buvo problemų. Dabar tas klausimas vėl parengtas ir gyvulių ženklinimo sistema bus įgyvendinta. Kita vertus, taip pat priimtas Vyriausybės nutarimas dėl ekonominės informacijos teikimo arba dėl pasėlių deklaravimo. Nepaisant to, kad ši informacija reikalinga ir tai bus padaryta, jau pernai ir šiais metais mes mokame tiesioginių išmokų principu, panašiai kaip yra Europos Sąjungoje, 380 litų už jaučio galvą.

Taip pat šiais metais padarytas mokėjimas, susijęs su rapsų pasėlių plotais, nes mums tai šiek tiek naudingiau. Kitais metais bus padaryta su linais ir su rugiais. Reikia kur kas geriau pasiruošti. Negalima daryti labai staigių sprendimų, susijusių su kviečiais, nes plotai yra dideli, reikia turėti bent jau dvejų metų duomenis. Tai tiek aš norėčiau.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Olekas. Ruošiasi R.Melnikienė.

J.OLEKAS. Gerbiamasis žemės ūkio ministre, aš norėčiau taip pat dar paklausti jūsų, jeigu galima, patikslindamas pono V.Vilimo klausimą. Vyriausybė, turėdama 20%, turbūt daugiau nei 20%, tuo metu keletą kartų blokavo sprendimą dėl Marijampolės tolesnių investicijų. Bet aš dabar noriu paklausti dėl kito dalyko. Kaip jums sekasi kompensuoti už degalus žemdirbiams, kaip buvo numatyta? Jau praėjo turbūt pavasario ir prasidėjo vasaros darbai. Kaip realizuotas praeitų metų derlius ir kaip ruošiamasi šių metų virš kvotos esantį derlių supirkti ar realizuoti? Girdėjome premjero pažadus padėti eksportui, ypač žemės ūkio eksportui. Kokių čia priemonių numatote imtis, ar esat pasiruošę tam dalykui?

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą ponui J.Olekai. Dėl Marijampolės klausimų, aš manau, sprendimas buvo priimtas nepaisant Žemės ūkio ministerijos pozicijos. Aš noriu tik patikslinti, kur audito išvadose teigiama, kad investicija buvo nepagrįsta, nes ji ne tik nepagerino cukrinių runkelių perdirbimo 1998 m., bet net ir pablogino. Tai štai, situacija yra tokia. Kai buvo tiek akcijų, sprendimo mes negalėjom nei užblokuoti, nei pakeisti, bet aš negaliu pasakyti visų aplinkybių, dėl ko tai buvo padaryta. Kalbant apie šių metų derliaus supirkimą, reikia prisiminti, kad 1998 metais pirmą kartą pradėjo veikti Žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūra. Tam tikslui birželio 30 d. buvo patvirtinta eksporto rėmimo rinkos reguliavimo programa. Vyriausybė, pasinaudodama Seimo leidimu, garantavo minėtai agentūrai 310 mln. kreditinių išteklių, ir pasinaudojant tuo buvo supirkta 493 tūkst. tonų grūdų.

Kalbant apie šių grūdų realizavimą, reikia pasakyti tokį dalyką. Visiškai realizuoti trečios klasės kviečiai, taip pat yra padaryti susitarimai tiek su Baltarusija, tiek dabar dėl 50 tūkst. tonų su Maskvos Vyriausybe. Turi finansinių išteklių, apmoka iš anksto, ir mes parduosim. Tačiau yra šiokia tokia problema. Manau, kad mes ją išspręsime, nes prasidėjo rugių pirkimas iš Baltarusijos pusės. Praeitais metais, atsižvelgiant į oro sąlygas ir situaciją, buvo supirkti rugiai, kurių kokybiniai rodikliai buvo šiek tiek žemesni negu 130 kritimo laipsnis, buvo 80, riba nustatyta mažesnė. Tačiau manau, kad mes tuos irgi parduosim, ir didelių problemų nebus.

Kalbant apie 1999 metų grūdų supirkimą, reikia pasakyti tokį dalyką, kad mes su žemdirbiais trišalėje taryboje pirmuoju svarstymu apsvarstėm, taip pat buvom susitikę ir su perdirbėjais, ir nuostata yra tokia: šiais metais grūdus supirkti tom pačiom sąlygom. Žemdirbiai griežtai reikalauja, kad tai būtų daroma. Yra tam tikrų grūdų perdirbėjų prieštaravimų. Mes tuos klausimus labai atidžiai išnagrinėjom. Su perdirbėjais yra sutarta, kad eksportuojant grūdus miltų pavidalu bus sudarytos tokios pat sąlygos kaip agentūrai. O konkurse tiek 1998 metais perdirbėjai galėjo dalyvauti vienodom sąlygom su agentūra, tiek ir šiais metais. Tačiau reikia pasakyti, kad iš 19 perdirbimo įmonių tiktai 5 gali finansiškai pasiimti kreditinius išteklius.

Dėl eksporto rėmimo. Šiais metais mes taip pat esam pateikę skaičiavimus ir dėl pieno eksporto rėmimo, ir dėl grūdų. Manau, kad Vyriausybės posėdyje, kai teiksim pasiūlymus, iki birželio 15 d. bus įvardyti konkretūs skaičiai.

PIRMININKAS. J.Olekas nori patikslinti, taip? Minutėlę. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu dar pasitikslinti. Jūs minėjote pabrėžtinai, kad Vilkaviškio cukrinių runkelių supirkimo punktas veiks 1999 metais. O ar 2000-aisiais numatoma toliau?..

E.MAKELIS. Aš manau, kad svarbiausias klausimas – išspręsti šiais metais, nes toliau iš esmės yra kita kokybinė situacija. Kai mes priiminėjom šitą sprendimą, dar nebuvo apsisprendęs buvęs strateginis investuotojas, vadinamasis (…). Iki to laiko jie nupirko dar papildomai akcijų iš (…), ir šiandien Marijampolės cukraus fabrike turi 49% akcijų. Kad šiais metais viskas vyktų sklandžiai ir tvarkingai (mes siekiam tą ir sutvarkyti), 1999 metais pozicija yra labai aiški, kad 120 tūkst. tonų cukrinių runkelių 2000 augintojų pristatytų į Vilkaviškio punktą. Kalbant apie 2000-uosius metus, reikia dar pasitikslinti poziciją su strateginiu investuotoju, tada bus galutinis sprendimas. Mano supratimu, reikės dvejų metų – 1999 ir 2000-ųjų. Tačiau kadangi kalbama apie lėšas šiems metams, tai darom sprendimą šiems metams.

PIRMININKAS. Dabar klausia R.Melnikienė. Ruošiasi J.Listavičius.

R.MELNIKIENĖ. Mano klausimas būtų ministrui V.Babiliui, bet kadangi jo nėra, tikriausiai teks atsakyti gerbiamajai mielai premjerei I.Degutienei. Diskusijos dėl “Williams” privatizavimo į antrąjį planą nustūmė Baltarusijos skolos “Lietuvos energijai” klausimą. Vis dėlto kokia dabar yra situacija, ar ta skola auga, ar jinai mažėja, ar ponas V.Babilius ištesės Seimui duotą pažadą, kad Baltarusija su “Lietuvos energija” atsiskaitys?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Tiek, kiek mes turime informacijos, kiek informavo ministras V.Babilius Vyriausybės posėdyje, Baltarusijos skola Lietuvai mažėja, tačiau dar jinai yra. Turėtume kitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje šitą klausimą analizuoti ir gauti laikinai einančio pareigas ministro V.Babiliaus ataskaitą raštu apie tą situaciją, kokia yra reali, kokios yra skolos išeinant laikinajai Vyriausybei likusios, kad galėtume perduoti išsamią informaciją ateinančiai Vyriausybei.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Listavičius.

I.DEGUTIENĖ. Priminsiu pažadą, kad Baltarusija žadėjo iki rudens atsiskaityti su Lietuva.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi I.Šiaulienė.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministrą. Kadangi dėl praeitų metų derliaus grūdų, skirtų eksportui, realizavimo buvo iš dalies atsakyta, tai noriu paklausti, kaip sekasi grąžinti jų pirkimui paimtus kreditus? Ačiū.

E.MAKELIS. Ačiū gerbiamajam J.Listavičiui už klausimą. Aš galėčiau pasakyti taip, kad tas paskolas, kurios buvo paimtos su valstybės garantija, Žemės ūkio paskolų agentūra, parduodama tiek grūdus, tiek jautieną ir supirktus pieno produktus, grąžina laiku. Ir pagal mūsų skaičiavimus 1999 metų derliui supirkti turės užtekti tų resursų, kurie yra. Tačiau yra viena problema: kai mes tvirtinom žemės ūkio paskolų garantijų fondų redakciją, tuomet neįvertinom vienos situacijos, kad agentūra, supirkdama žemės ūkio produkciją, turi mokėti ir PVM. Formuluojant užduotį agentūrai, yra apskaičiuoti kreditiniai ištekliai, neįskaitant to, kad PVM sunaudojamas ir atgaunamas tiktai per keturis mėnesius. Šitą problemą reikės spręsti naujos sudėties Vyriausybei. 18% yra daug vis dėlto.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė. Ruošiasi J.Valatka.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministrą gerbiamąjį R.Didžioką. Gegužės pradžioje Vyriausybė patvirtino valstybinės Lietuvos jūrų laivininkystės privatizavimo programą. Pagal šią programą numatoma perduoti akcijų paketą tiesioginių derybų būdu vienam iš septynių pretendentų. Taip pat numatoma vėliau privatizuoti ir Klaipėdos transporto laivyną. Abi šitos valstybinės įmonės net šiomis ekonominės krizės sąlygomis dirba pelningai. Gerbiamasis Rimantai, prašom pasakyti, kas pasikeitė. Kai jūs buvote Ekonomikos komiteto narys, jūs buvote prieš šių įmonių privatizavimą, dabar esate už. Ar tikslinga tai daryti, kol nėra patvirtinta Nacionalinė laivybos plėtojimo koncepcija, strategija, kai, kaip teigia specialistai, šiuo metu pasaulinės jūrų laivininkystės laivų kainos yra labai nukritusios? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju gerbiamajai kolegei už klausimą. Jis šiandien jaudina ne vien klaipėdiškius. Malonu ir Seimo salėje girdėti šiuos klausimus. Pasistengsiu atsakyti.

Aš skiriu dvi klausimo dalis. Atsakau, kad iš tikro tada, kai mes nagrinėjome Ekonomikos komitete ir pakomitetyje klausimą dėl transporto laivyno, dėl laivininkystės privatizavimo, tada mes pasisakėme, dauguma komiteto narių pasisakė, už tai, kad būtų privatizuota dalis akcijų, tačiau valstybei liktų kontrolinis paketas, t.y. 51% akcijų būtų valstybės nuosavybė. Iš tikro tarptautinėse pasaulinėse rinkose situacija keičiasi labai greitai. Šiandien aš galiu su liūdesiu konstatuoti, kad jau šiandien mūsų didžiausios laivininkystės praeitų metų veiklos rezultatai yra diskutuotini. Pagal mūsų auditavimo taisykles, pelnas yra, tiesa, nedidelis, pagal Tarptautines auditavimo taisykles, įmonė jau dirba nuostolingai. Žinant pelningumo kitimo dinamiką per paskutiniuosius trejus metus, akivaizdu, kad kiti metai bus (ir ne vien dėl krizės) nuostolingi. Todėl šiandien mes visiškai atsakingai turime spręsti, kas gi tokiu metu bus atsakingas ir kaip mes galėsime pasiteisinti, kai mokesčių mokėtojų pinigais turėsime dengti nuostolingai dirbančios laivybos kompanijos veiklą. Taigi aš manau, kad šiuo atveju privatizavimas galbūt nėra vienintelė išeitis, siekiant suaktyvinti arba siekiant suefektyvinti įmonės veiklą, tačiau kaip tik gali būti išeitis, jeigu būtų strateginis partneris, kuris atsakingai vykdytų savo įsipareigojimus. Tokio partnerio dabar ieškoma, su tokiu partneriu tikimasi vesti derybas.

Kodėl kaip tik šiuo metu privatizuojama, aš iš dalies atsakiau. Kas daroma, kad būtų sumažintos neigiamos privatizavimo pasekmės? Šiandien yra parengtas įstatymų paketas Juos šiandien svarsto ir priima trys komitetai: Ekonomikos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų komitetas. Jų esmė yra tokia: mes norime palengvinti, tiksliau, suteikti palankias ekonomines sąlygas laivininkystės kompanijoms veikti Lietuvoje, konkrečiai Klaipėdos uoste. Tai yra užuot draudę išregistruoti laivus su Lietuvos vėliavomis, užuot draudę plaukioti su kitomis vėliavomis, mes siūlome kitą būdą – mes siūlome sudaryti palankias sąlygas, kad Lietuvoje registruotos kompanijos nenorėtų iš čia išsiregistruoti. Labai trumpai galiu pasakyti, kad tai yra mokestinės lengvatos. Šioms lengvatoms šiandien neprieštarauja Europos Sąjungos direktyvos. Tos Europos šalys, kurios naudoja tokias lengvatas, iš tikrųjų pasiekia nemažų rezultatų. Norėčiau kaip pavyzdį paminėti Olandiją ir Norvegiją, kurios buvo iki kritinės ribos sumažinusios savo nacionalinį laivyną. Šiandien jos jį atkūrė ir toliau plėtoja.

Tai tos ekonominės priemonės, kurių bandome imtis ir kurias inicijuoja Susisiekimo ministerija, inicijuoja kartu su klaipėdiečiais. Taip pat rengiant jūrų ūkio plėtros strategiją, mano manymu, turėtų būti apsauga nuo neigiamų laivybos kompanijų privatizavimo pasekmių. Mūsų tikslas iš tikro yra vienas – išsaugoti Lietuvoje laivybos kompanijas, nesumažinti darbo vietų ir taip pat nebloginti Lietuvos ekonominės situacijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Valatka. Ruošiasi M.Končius.

J.VALATKA. Klausimas ponui R.Didžiokui. Prasidėjo tikrai karštas sezonas. Aš turiu omenyje kelių remontą, tiesimą ir kitus su šia sritimi susijusius reikalus. Ar jūs negalėtumėte trumpai pakomentuoti, kaip dabar vyksta Kelių fondo finansavimas, kokie reikalai su žvyrkelių asfaltavimo programa? Kaip klostosi šios srities darbai? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet yra sudaryta labai konkreti programa. Jau metų pradžioje buvo parengti tam tikri projektai. Šių projektų finansavimas buvo numatytas sąmatoje, kurią Vyriausybė tvirtina kiekvienais metais (turiu omenyje Kelių fondo sąmatą). Remiantis šia sąmata buvo skelbiami viešieji konkursai, buvo parenkami rangovai. Pagal mano informaciją, visi pagrindiniai projektai šiuo metu vykdomi ir finansuojami. Aišku, finansavimas vyksta tiek, kiek finansuojamas Kelių fondas. Aš jau minėjau, kad Kelių fondas šiandien yra finansuojamas (tai buvo balandžio pabaigos duomenys) 85%, palyginti su planuojamu, bet tikimės, kad vasarą pasiseks išlyginti dabar esantį finansavimo deficitą.

Taigi aš noriu pasakyti, kad yra nedidelių kliūčių. Tarkim, labai pavojingas mūsų kelininkams galėjo būti “Mažeikių naftos” sustojimas, nes “Mažeikių nafta” dabar tiekia atitinkantį kokybės standartus bitumą. Aišku, sustojus įmonei buvo pavojus, kad to bitumo kelininkai negaus, bet, kaip jūs žinote, šiomis dienomis, konkrečiai šiandien, jau dirba ir rytoj prasidės giluminis (…), kurio produktas yra bitumas. Aš dėl to problemos nematau. Mes jau turėjome atsarginį variantą, kaip įsivežti bitumą iš Estijos arba Švedijos.

PIRMININKAS. Klausia M.Končius. Ruošiasi O.Suncovienė.

M.KONČIUS. Mano klausimas vėl ponui R.Didžiokui. Ar ne per daug kankinsime šiandien? Gerbiamasis kolega, gal vis dėlto kaip nors geranoriškai išspręskime tą “Telekomo” savininkų problemą. Nervinasi jūsų darbuotojai, nervinasi jie, didžiausia įtampa, o išspręsti galima visai nesunkiai: ta valstybės akcijų dalis, kuri yra, gali būti pripažinta ir jų dalimi. Ko gero, turėtų būti pripažinta, žinant pono Ūso ir, ko gero, jūsų palankumą tam klausimui. Gal sumažinkime tą stresinę įtampą ir nebesinervinkim?

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis kolega, labai dėkoju. Jūs jau esate uždavęs klausimų man ir mūsų kabineto nariams. Aš turiu čia tvarką, kuri parengta, ir galiu tiesiog pakomentuoti. “Telekomunikacijų tinklų, įrengtų akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” vartotojų lėšomis, išpirkimo tvarka”. Šią tvarką parengti buvo įpareigota Susisiekimo ministerija. Mes ją esame parengę jau gerokai anksčiau, vyksta šio dokumento derinimas su ministerijomis. Paskutinė, kiek aš žinau, ministerija, pasirengusi suderinti šią savaitę, yra Finansų ministerija. Nepaisant to, mes neatsisakėme ir diskutavome taip pat ir su suinteresuotais asmenimis arba suinteresuotomis asocijuotomis struktūromis. Toks pokalbis vyko ir Susisiekimo ministerijoje. Beje, kai tik manęs paprašė tokio susitikimo, jis iš karto įvyko. Aš manau, kad susitikimo rezultatai davė naudos abiem pusėm. Aš visiškai neneigiu, kad mūsų parengta tvarka yra ideali, ją galima taisyti.

Jeigu reikia, aš tikrai galvoju, kad kabineto posėdyje ji bus taisoma, tačiau šiandien yra priimtos tokios pagrindinės nuostatos. Priimta tai, kad reikia atlyginti vartotojams, kurie už savo lėšas sukūrė arba pastatė, arba sumontavo tokius telekomunikacijų tinklus. Priimta nuostata, kad reikia atlyginti už pinigus, ir priimta nuostata, už kokį periodą bus atsiskaitoma, t.y. atskaitos taškas, nuo kada įrengti tinklai bus kompensuojami. Be abejo, šios nuostatos yra diskutuotinos. Mes apie jas galime kalbėti, ir yra nuodugniai parengta tvarka, ką pareiškėjai turi daryti, per kiek laiko jų pareiškimai turi būti išnagrinėti ir kokiu būdu tai turi būti atlikta. Aš nesu civilinės teisės specialistas ir tikrai negaliu komentuoti to atvejo, ar galima manyti, kad pardavimo metu tų tinklų savininkai buvo “Telekomo” turto bendrasavininkiai. Negalėčiau to dabar jums atsakyti, bet aš galiu tvirtai pasakyti, kad jūsų siūlomas variantas, kurį jūs čia pateikėte kaip kompensavimą akcijomis, galbūt teoriškai įmanomas, bet šiandien mūsų įstatymo pagrindu labai sunkiai realizuojamas. Tiesiog aš šiandien nematau teisinio pagrindo, kaip jį būtų galima realizuoti.

PIRMININKAS. Klausia O.Suncovienė. Ruošiasi R.Smetona.

O.SUNCOVIENĖ. Norėjau paklausti vidaus reikalų ministro, bet kadangi jo nėra, tikiuosi, jog atsakys gerbiamoji premjerė. Užvakarykštė nelaimė Gariūnų turgavietėje, kai tetraetilšvino garais buvo apnuodyti dešimtys, o gal ir šimtai žmonių, atskleidė dar vieną rizikos faktorių ir dar kartą pailiustravo, kaip neatsakingai yra pasirengę pareigūnai ekstremalių situacijų atveju. Kokių bus imtasi prevencinių priemonių dėl tetraetilšvino ir kitų toksinių medžiagų vartojimo ir jų pardavinėjimo ateityje?

I.DEGUTIENĖ. Pagal laikinai einančio pareigas ministro S.Šedbaro pateiktą informaciją tarnybos pakankamai operatyviai veikė, ir Civilinės saugos tarnyba taip pat operatyviai veikė evakuodama žmones iš Gariūnų turgavietės. Taip pat operatyviai jie buvo gabenami į gydymo įstaigas, jiems suteikta pagalba.

Kita problema yra ta, kad toliau nepasikartotų tai, kas šiandien jau yra įvykę. Būtinos prevencinės priemonės, kad būtų tikrinama, kas yra pardavinėjama Gariūnų turgavietėje. Todėl anot laikinai einančio ministro pareigas pono S.Šedbaro yra sudaryta atskira komisija, kuri šį atvejį dabar tiria. Ji pasiūlys konkrečias priemones, kaip ateityje išvengti, kad daugiau nepasikartotų tokie atvejai.

PIRMININKAS. Klausia R.Smetona. Ruošiasi M.Šerienė.

R.SMETONA. Mano klausimas užsienio reikalų ministrui. Pone Saudargai, jūs, be abejo, jau senokai žinote apie Vašingtono holokausto muziejaus platinamą kompaktinį diską, kuriame atliekamas Lietuvos Respublikos himnas su pakeistais žodžiais, kurie žeidžia ir žemina Lietuvą? Ką ketinate daryti, ar išdrįsite?

A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Seimo nary Smetona, mūsų ambasada pareiškė šiam muziejui protestą ir Holokausto muziejaus vadovybė savo oficialiame atsakyme apgailestauja dėl to, kad į kompaktinį diską tarp kitų Kauno gete sukurtų dainų pateko ir himno parodija.

PIRMININKAS. Klausia M.Šerienė. Ruošiasi J.Sadeikienė.

M.ŠERIENĖ. Mano klausimai labai trumpi. Aš norėčiau paklausti trijų ministrų. Pirmiausia teisingumo ministro. Ateinančią savaitę mes rengiamės svarstyti projektą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo. Man atrodo, tie žmonės rengiasi užsidėti neklystančių teisėjų aureolę. Taip sakau todėl, kad Aukščiausiojo Teismo senatas labai retai panaikina Aukščiausiojo Teismo sprendimus. Norėjau paklausti, kiek kartų per jūsų darbo ministerijoje laiką Aukščiausiojo Teismo senatas panaikino Aukščiausiojo Teismo sprendimą?

Dar švietimo ministrui klausimas. Bendrojo lavinimo mokyklose vieno mokinio valstybiniam aprūpinimui knygomis skiriama 16 litų. Tai yra labai mažai, nes, sako, yra vadovėlių, kurių vienas kainuoja 25 litus. Ar ateinantiems mokslo metams nenumatote padidinti tos sumos?

Ir finansų ministrui. Vyriausybė jau seniai pritarė įstatymų paketui dėl pelno mokesčio panaikinimo, turto apmokestinimo. Mes nesulaukėme Seime ir girdėjau, kad Vyriausybė rengiasi svarstyti antrą kartą tą patį paketą. Ar taip yra iš tikrųjų? Tada įdomu, ką rengiatės iš esmės pakeisti? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galima užduoti tik vieną klausimą, tačiau lygios galimybės, ypač buvusiems koalicijos partneriams. Aš nežinau, kuris dabar iš eilės. Aš jau ir užmiršau, kuris pirmas turėtų atsakyti. Teisingumo ministras. Prašom.

V.PAKALNIŠKIS. Aš į tą klausimą turbūt negalėčiau išsamiai atsakyti, kaip to pageidauja gerbiamoji Seimo narė, dėl dviejų priežasčių. Vienas dalykas, kad tai yra susiję su tam tikra statistine medžiaga, kurią reikėtų specialiai tyrinėti. Tačiau aš turiu pripažinti, kad jūsų klausimas iš tikrųjų yra pagrįstas, ir tokiu dalyku reikia domėtis.

Antras dalykas. Aukščiausiasis Teismas nėra bet kaip susijęs su Teisingumo ministerija. Tai yra visiškai savarankiška institucija, kuria galėtų kažkiek domėtis tiktai Seimas. Yra tos dvi aplinkybės ir, aš manau, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbe toks klausimas galėtų būti planuojamas. Šiaip jau Aukščiausiojo Teismo aktyvumas formuojant teismų praktiką yra skatintinas dalykas.

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Mūsų skaičiavimais vienam mokiniui tenka 22 litai. Be abejo, tai padėties neišgelbsti. Ta suma nėra didelė net turint omeny, kad vadovėliu galima naudotis ketverius metus. Padidinti šią sumą, jeigu jūs klausiate manęs, aš suprantu, kad mes turėtume savo kitų išlaidų sąskaita. Aš turėčiau atsakyti, kad ne, mes nesirengiame, nes mūsų visos išlaidos yra kur kas mažesnės už poreikius. Jeigu būtų padidintas Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetas, be abejo, tada padidintume.

A.G.ŠEMETA. Aš apie mokesčių įstatymus. Kaip jūs žinote, tie įstatymai jau yra seniai parengti ir yra net ir pradėti viešai svarstyti visuomenėje. Buvo gauta daug atsiliepimų dėl tų įstatymų iš įvairių organizacijų, asociacijų, visuomeninių organizacijų. Jie visi apibendrinti, projektai pataisyti ten, kur, mūsų nuomone, į pastabas yra tikslinga atsižvelgti.

Pakoreguotas, pataisytas projektas buvo pateiktas Vyriausybei svarstyti. Antradienį jis buvo svarstytas ministerijų sekretorių posėdyje, tačiau sekretoriai nusprendė, kad dar papildomai tuos projektus reikėjo suderinti su Teisingumo, Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis.

Šiuo metu tie projektai yra derinami, tačiau, mano nuomone, ten nelabai yra ką derinti, nes tai yra derinimas dėl politinių nuostatų, t.y. ar mokestį taikyti taip, ar kitaip. Šiuo atveju, be abejo, šakinė ministerija būtų linkusi, kad mokestis nebūtų taikomas. Tuo tarpu Finansų ministerija nori, kad mokesčiai būtų taikomi visiems proporcingai, ir mokesčių našta išsidėstytų maksimaliai proporcingai. Tikiuosi, kad galų gale pavyks suderinti tuos projektus, ir dar birželio mėnesį jie bus pateikti svarstyti Seimui. Jie yra visiškai parengti.

PIRMININKAS. Klausia D.Sadeikienė. Ruošiasi P.Papovas.

J.D.SADEIKIENĖ. Atsakymą tikiuosi išgirsti iš žemės ūkio ministro, nors klausimas susijęs ir su Ūkio ministerijos veikla. Linų tekstilės įmonės per 80% savo produkcijos eksportuoja į Vakarų rinkas, o biudžetas iš to gauna gana stabilias įplaukas. Deja, šios įmonės kartais priverstos mažinti ar net stabdyti gamybą dėl žaliavos – linų pluošto trūkumo. Mūsų žemdirbiai neužaugina reikiamo kiekio linų, tačiau Žemės ūkio ministerija nesutinka liberalizuoti linų pluošto importą, o muitai šiai žaliavai – net 35%. Importo tarifinių kvotų derinimai klaidžioja tarp Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų, o nutarimai vėluoja.

Klausimas būtų toks: kaip galvojate sutvarkyti šios problemos sprendimą? Ar negalvojama liberalizuoti linų pluošto importą? Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų ši pramonės šaka priklauso Ūkio ministerijai, (…) yra labiausiai nugyventa Lietuvoje, kokia tik yra pramonės šaka. Vakar bandėme šį klausimą spręsti iš esmės. Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos parengė ir pateikė bendrą programą dėl modernizavimo. Bet dėl įvairių priežasčių neužteko ryžto kai kuriems ministrams balsuoti, ir ši programa atidėta dviem savaitėms.

Šios programos esmė yra tai, kad žemdirbiai iš tiesų neužaugina tiek linų, kiek reikėtų. Problema yra ta, kad pirminis linų perdirbimas yra labai žemo techninio lygio. Iš Privatizavimo fondo buvo numatyta skirti 7,2, mln. renkantis penkis fabrikus, išdėstytus pagal schemą ir maždaug atitinkančius pagrindines linų auginimo zonas, investuoti tuos pinigus, kad padidėtų pluošto išeiga 70%.

Kalbant apie liberalizavimą, aš nesu šalininkas to sprendimo. Vis dėlto linų auginimu užsiima nemažai žemdirbių, ypač tai yra aktualu Marijampolės regionui, kuriame yra didelės pajamos žemdirbiams. Tačiau noriu pasakyti ir kitą dalyką. Žemės ūkio ministerija niekada nebuvo, nėra ir nebus stabdys, įsivežant papildomą kvotą. Jeigu mes pagaminame 14 tūkst. pluošto, o reikia 30 tūkst., 16 tūkst. galima įvežti be jokių problemų, o ministerija niekada nestabdė to klausimo sprendimo.

Kad nebūtų nesusipratimų, geriausia būtų kalbant apie rinkos reguliavimo klausimus, kurie yra susiję su maisto produktais, tarp jų ir pluoštu, išplėsti Žemės ūkio ministerijos teises, kad būtų vienos ministerijos tiek sprendimų priėmimas, tiek atsakomybė. Dabar yra tokia situacija, kad Vyriausybės sprendimu yra paskirta tarpžinybinė komisija, tarpžinybinė komisija kalba apie tuos klausimus, paskui rengiamas sprendimas Vyriausybėje. Jūs visiškai teisingai pasakėte, kad sprendimai priimami kur kas ilgiau negu turėtų būti.

PIRMININKAS. Klausia P.Papovas. Ruošiasi N.Ambrazaitytė.

P.PAPOVAS. Aš norėčiau labai oriai paklausti dviejų ministrų vieno klausimo, kaip čia sakė pavaduotojas, bet negaliu to padaryti, nes ką tik grįžau iš Zarasų rajono tarybos posėdžio ir esu labai prislėgtas, nes yra panaikinta mano gimtojo kaimo Stelmužės pradinė mokykla. Su tuo turbūt teks susitaikyti. Kita, man atrodo, nevisiškai normali situacija, nes to paties rajono Vajasiškio pagrindinė 9-metė mokykla reorganizuota į pradinę, nors dvi jaunos šeimos atvyko į tą kaimą, vaikų, einančių į mokyklą, skaičius didėja, tuo tarpu nepereinama prie dešimtmečio (galbūt ir negalima), bet prie mažakomplektinės pagrindinės 8-metės, nors buvo siūlyta ir buvo tėvų prašymai, bet vis dėlto pereita prie pradinės mokyklos.

PIRMININKAS. Klausimas.

P.PAPOVAS. Man atrodo, kad jos likimas bus panašus kaip ir Stelmužės pradinės mokyklos. Ir Švietimo ministerija pritarė. Norėčiau ministro paprašyti, kad ministras įsigilintų dar kartą ir gal būtų galima sugrįžti prie to klausimo svarstymo.

Žemės ūkio ministro noriu paklausti, kaip vis dėlto vertina žemės ūkio ministras tokią situaciją, kai kaimo vaikai – ūkininkų vaikai bus vežiojami, jų skaičius didėja, jų labai reikia pagelbėti…

PIRMININKAS. Laikas.

P.PAPOVAS. …pagelbėti ūkininkams?

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu priminti, kad mokyklų tinklą pertvarko kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo poreikius. Manau, sutiksite, kad nei jūs, būdamas Seime, nei aš, būdamas ministerijoje, tų poreikių ir tos situacijos geriau nematome, negu mato savivaldybė. Be abejo, kiekvieną pradinę mokyklą mes uždarome tik tada, kai ten gyventojų skaičius nesiekia 20 ir nėra perspektyvos, kad jis augs. Leidžiame uždaryti tada, kai savivaldybė įsipareigoja vaikus vežioti į kokią nors artimiausią mokyklą.

Lygiai taip pat yra su pagrindinėmis mokyklomis. Pagrindinėms mokykloms keliami aukštesni reikalavimai. Jeigu mes vertinsime taip, kad mes turime išlaikyti kiekvieną mokyklą, paprasčiausiai patrūksime.

Kitas dalykas. Mažose mokyklose dažniausiai nėra užtikrinamas reikiamas mokymas. Taigi noriu pasakyti, kad mes, atgavę nepriklausomybę, visą laiką vykdėme ekstensyvias reformas. Atėjo laikas pradėti vykdyti intensyvias reformas. Tai nėra žmogui blogiau. Jūs pagalvokite, kad mes savo politika galime labai nuskriausti šiuos moksleivius. Mes nedarykime savo politikos jų sąskaita. Štai turiu pirmuosius valstybinių egzaminų duomenis. Pagal rajonus mes matome, kuriose mokymo lygis yra geras, kuriose jis yra blogesnis. Mes matome kiekvieną mokyklą.

Baigdamas galiu pasakyti tiek, kad mes lygiai taip pat žiūrime labai įdėmiai ir labai analizuojame kiekvieną atvejį. Gyvenimas keičiasi, miestai auga, atsiranda miestų rajonų, kur reikia statyti naujas mokyklas, atsiranda gyvenviečių, kurios auga, kuriose mokyklos vėl turi būti plečiamos.

PIRMININKAS. Ačiū. Žemės ūkio ministre, labai trumpai, nes laikas jau baigiasi.

E.MAKELIS. Aišku, ponas K.Platelis yra už šią sferą atsakingas žmogus. Galiu pasakyti, kad iš savo 38 metų patirties vertinu negatyviai tai, kad vaikui reikia važiuoti į mokyklą. Aš pats savo kailiu tą patyriau.

Dėl ūkininkų vaikų reikia surasti galimybę, galbūt nėra ir mes neturime atliekamų lėšų. Tačiau jeigu yra tokia problema, nors kiek turi prisidėti Kaimo rėmimo fondas. Tai socialinė funkcija.

PIRMININKAS. Ir N.Ambrazaitytė. Trumpas klausimas ir trumpas atsakymas.

N.AMBRAZAITYTĖ. Mano klausimas žemės ūkio ministrui gerbiamajam E.Makeliui. Šiandien Lietuvos paukštynai susiduria su įvairiomis produkcijos realizavimo problemomis, nes norint parduoti produkciją ir konkuruoti su įvežtu importuotu kiekiu tiek kiaušinių, tiek vištienos, jiems darosi vis sunkiau. Paukštynai priversti mažinti kainas, o brangstant vietiniams pašarams tai juos veda prie bankroto. Aš (…), kad tai nėra naudinga Lietuvai.

Mano kitas klausimas dėl to, kad prekybininkai kelia antkainius savo nuožiūra 2, 3, 4 kartus. Tai daroma ne tik su paukštynų produkcija, bet ir su įvairias daržoves auginančių šiltnamių produkcija. Ar nenumato Žemės ūkio ministerija reglamentuoti prekybos antkainius, kad palengvintų gamintojų vargus?

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų yra du aktualūs klausimai, tiek dėl mėsos, tiek dėl daržovių. Daržovių klausimą bandėm spręsti prieš dvi savaites Vyriausybės posėdyje, neužteko balsų tam, kad tą klausimą priimtume. Mes esame parengę ir pateikę Ūkio ministerijai mūsų pasiūlymus dėl daržovių, aliejaus ir kito muitinio įvertinimo, kad kartu padarytume prevenciją. O dėl paukštininkystės, manau, tos deklaruojamos kainos, sakykim, 80 cnt, kurios yra šiandien, kai yra įvežama, aiškiai per žemos, todėl reikėtų padidinti muitus. Bet jau tol, kol mums dėl to neprieštarauja PPO organizacija. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką. Jeigu kalbėtume apie paukštieną arba paukštininkystės reikalus, atsitiko tokių dalykų, kad mūsų grūdų perdirbimo įmonės iš nemokių paukštynų perėmė įmones ir užsiima galbūt ir ne visai savo veikla. Noriu pasakyti dar vieną dalyką, atkreipdamas dėmesį, kad jūs turėtumėte išsamią informaciją, jog pašarinių grūdų kaina vis dėlto mūsų šalyje, arba Lietuvoje, nereguliuojama. Mes nustatom tiktai maistinių grūdų kainas. Todėl noriu pasakyti, kad praeitais metais paukštynai pirko grūdus rinkos kainomis. Tačiau yra kita problema, aš su jumis sutinku, kad tai yra muitinis įvertinimas ir rinkos gynimo klausimai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji ministrai. Gerbiamieji Seimo nariai, tuo Vyriausybės valanda šiandien baigėsi. Ir tai yra, ko gero, paskutinioji šios laikinosios Vyriausybės valanda. Dėkojam Vyriausybei.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū jums.

PIRMININKAS. (Plojimai) Jūs matot, gerbiamieji Seimo nariai, visi yra pasiryžę birželio 10 d. balsuoti už naujos Vyriausybės programą ir taip suteikti įgaliojimus naujai Vyriausybei. (Balsai salėje) Ačiū.

Pertrauka iki 17.15 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1616(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiam darbą toliau. Esam šiek tiek atsilikę nuo grafiko. Prieš Vyriausybės valandą nespėjom aptarti darbotvarkės 2-4 klausimo. Pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1616(3). Priėmimas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys A.Stasiulevičius. Prašom.

Gerbiamieji kolegos, kol kas registruojamės. Registruojamės kas galim.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektas svarstymo metu Teisės ir teisėtvarkos komitete papildytas nuostata, išplečiančia skaičių institucijų, kurioms adresuoti pasiūlymai, pareiškimai ir skundai necenzūruojami ir išsiunčiami per vieną parą nuo jų gavimo momento. Europos Teisės departamentas projektui pastabų ir pasiūlymų neturėjo, Seimo Teisės departamento išvada teigiama. Komitetas atsižvelgė į departamento redakcinio pobūdžio patikslinimą dėl įstatymo publikavimo šaltinių, Pataisos reikalų departamento bei komiteto nario pono A.Kubiliaus siūlymus. Naujų pastabų, pataisų ar siūlymų negauta. Tiek pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tiek ir papildomas – Žmogaus teisių komitetas šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą. Prašom Seimo narius balsuoti už ir dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. R.Petrikis norėtų paremti. Prašom. Norit paremti dar? Ne? Remia.

Registruojamės dar kartą ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Vyksta registracija, balsuosime dėl Pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projekto. R.Kupčinsko kaip nėra, taip nėra.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 24, ir tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi Pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas vienbalsiai.

Savaitės (nuo 1999 06 07) – 1999 m. birželio 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Gerbiamieji kolegos, dabar siūlau pasižiūrėti kitos savaitės darbotvarkę. Ją pateiks Seimo kancleris J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiu jums informaciją apie numatomas antradienio ir ketvirtadienio darbotvarkes. Pradėsim darbą užbaigdami svarstyti užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių reikalus ir taip pat nemažai kitų teisinių klausimų. Aš turiu galvoje, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto srities. Taip pat finansinių, kaip visada nestokojam. Aš pats norėčiau prašyti jau papildyti antradienio darbotvarkę Seimo nutarimo projektu, kuriuo apibrėžiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatai. Šį projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė ir pritarė su pastabom. Ko nors ypač išskirti čia daugiau nenorėčiau.

Be abejo, ketvirtadienį svarbiausias klausimas bus mūsų nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos. Kaip žinote, galimi du sprendimai: arba tą programą patvirtinti, arba pasiūlyti Vyriausybei per 10 dienų ją patobulinti. Taip pat turėsim progą susipažinti su daugeliu kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tai, matyt, jau bus paskutiniai kandidatai. Juos patvirtinus, visas Teismas būtų suformuotas ir tada mes turėtume galimybę jau patvirtinti ir Aukščiausiojo Teismo primininką. Trumpai apie siūlomus projektus tiek.

PIRMININKAS. Taigi du Seimo nariai nori paklausti. Pirmas -J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pirmiausia noriu jūsų paklausti, ar nuo šiol Seimo savaitės darbotvarkės suvestinė bus tik plenarinių posėdžių suvestinė, kad nėra komitetų, ar čia taip išėjo šį karta? Tai viena. Aš, žinoma, būčiau už popieriaus taupymą, bet kokiu nors būdu tai turėtume nutarti.

Antras dalykas yra tas, kad ketvirtadienį mes svarstysime ir čia pat priimsime Vyriausybės programos projektą, todėl aš noriu jūsų paklausti. O kas bus, jeigu Vyriausybė pateiks to projekto antrąjį variantą? Man yra žinoma, kad kai kurie kontroliniai skaičiai, kurie yra užrašyti tame dokumente, jau šiandien yra pakeisti. Kaip darysim? Gal tą svarstymą reikia daryti per du kartus?

J.RAZMA. Jeigu einama ta kryptim, tai tada manyčiau, kad pati Vyriausybė savo iniciatyva paprašys mūsų grąžinti, kad programą patobulintų per 10 dienų, nors gal neišnaudos tiek dienų. Mes galim tiktai toleruoti redakcinio pobūdžio pataisymus, tačiau negalime toleruoti skaičių keitimo, nes tai jau yra programos tobulinimas. Galbūt tokiu atveju yra dar teorinė galimybė mums ir antradienį trumpai susirinkti, ir jeigu mes būsime nusiteikę, priimti Vyriausybės pasiūlymą dėl programos grąžinimo ir turėti tik trumpą posėdį. Išsakytume esmines papildomas pastabas, kad jie galėtų tobulindami į jas dar atsižvelgti.

PIRMININKAS. Čia yra ateities klausimas. Turbūt pirmadienį reikėtų dėl to apsispręsti. O jūs, kancleri, neatsakėte dėl komitetų darbotvarkių. Jos paprastai būna vėliau prisegamos.

J.RAZMA. Taip, kad nebūtų dabar duodama per daug popierių, nes mes aptariame tik plenarinių posėdžių darbotvarkes. O į dėžutes, mums dabar papildžius, bus duodama jau su komitetų, su visais kitais renginiais.

PIRMININKAS. Klausia K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis kancleri, aš dėl antradienio rezervinio penkto, dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3, 6 straipsnių dalinio pakeitimo. Pranešėjas yra S.Kaktys, tačiau tikriausiai teks man šį įstatymą kuruoti, nes S.Kaktys išėjo į ministrus. Mes dar pirmadienį ketiname rinktis su Teisės departamentu galutinai suderinti antrąjį variantą, kad greičiau būtų galima svarstyti ir priimti, kad nebūtų jokių trukdymų. Ar negalėtumėte perkelti į ketvirtadienio darbotvarkę?

J.RAZMA. Manau, kad galima nukelti, nes čia tik pateikimas. Mes laisvai galime spręsti, kada daryti pateikimą. O jums aš nuoširdžiai linkėčiau nesiimti šio įstatymo kuravimo, kad paskui nebūtų spekuliacijos dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes esate ir vienos iš profsąjungų lyderis.

K.KUZMINSKAS. Supratau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbų planui? Galime, taip? Jis galbūt dar šiek tiek keisis pirmadienį, bet dabar toks planas ir jį patvirtiname. Gerbiamieji kolegos, tuo šį klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1839. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2461 straipsniu ir 246, 315 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1840 (pateikimas)

Dabar 2-6a, 2-6b darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1839, ir jį lydintis Baudžiamojo kodekso papildymo atitinkamu straipsniu ir dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1840. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras G.Švedas. Prašom.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nutarimu jums yra teikiami du įstatymų projektai. Vienas gana didelis, tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų projektas, kuriame galima sugrupuoti tokias kelias principines nuostatas, kurias Vyriausybė siūlo spręsti naujai. Visų pirma, Vyriausybė siūlo nustatyti juridinių asmenų administracinę atsakomybę ir pagal siūlomą variantą juridiniai asmenys atsakytų už trijuose skirsniuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso specialiosios dalies numatytus pažeidimus, nustatomos sąlygos, kada galima būtų patraukti juridinį asmenį administracinėn atsakomybėn. Savaime suprantama, kad juridinio asmens administracinė atsakomybė būtų realizuojama tik pinigine bauda.

Antras naujas dalykas yra tai, kad siūloma Administraciniame kodekse nustatyti tam tikras baudos skyrimo taisykles. Tai Administracinio teisės pažeidimų kodekso projekto 30¹ straipsnis, kuris paaiškina, kaip institucija arba teismas, skirdamas piniginę baudą, turėtų nustatyti galutinę baudos sumą.

Taip pat yra specialiojoje dalyje nustatomos naujos dispozicijos siekiant suvienodinti jų sudarymo principus ir kad būtų galima suderinti administracines nuobaudas, kurios dabar kartais yra labai nediferencijuotos ir labai didelės. Kitas aspektas, kuris yra labai svarbus, kad administracines baudas, kurios viršija 5000 Lt, pagal projektą yra siūloma, kad skirtų tik teismas ir čia išimtis yra daroma tik Valstybinės mokesčių inspekcijos skiriamoms baudoms, nes šiuo atveju yra nustatoma visai kitokia ginčų sprendimo procedūra. Ir atsižvelgiant į realią situaciją, kai dabartiniu metu dauguma pažeidėjų atsisako mokėti baudas ir bauda yra keičiama į administracinį areštą, yra siūloma truputėlį pertvarkyti vykdymo procedūrą. Visų pirma, yra siūloma numatyti ilgesnę baudos išieškojimo termino galimybę, antra, yra siūloma, jeigu asmuo sutinka, kad vietoje baudos jis gali atidirbti viešuosius darbus, ir tik ypatingais atvejais, esant tam tikroms sąlygoms, baudą galima būtų pakeisti į administracinį areštą.

Antrasis projektas, Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektas, yra susijęs su keliais aspektais. Vienu aspektu Vyriausybė vis dėlto siūlo Seimui svarstyti dėl sugriežtinimo atsakomybės, kai autotransporto priemones vairuoja neblaivūs asmenys, nes, kaip rodo statistika, tokių pažeidimų nuobaudos, kurios yra numatytos Administraciniame kodekse, iš tikrųjų nedrausmina ir situacija yra gana grėsminga.

Antras aspektas būtų kai kurių nusikaltimų sąlygų sugriežtinimas. Pavyzdžiui, dėl nepranešimo apie įmonės bankrotą siūloma už patį nepranešimo faktą palikti tik administracinę atsakomybę, o baudžiamąją atsakomybę numatyti tik tuo atveju, kai toks nepranešimas sukelia sunkias materialines pasekmes.

Tiek būtų trumpai apie tuos du įstatymo projektus.

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Ačiū, gerbiamasis viceministre, už pateikimą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmiausia klausia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti ir paprašyti pakomentuoti projekto 16 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą, t.y. teisės pažeidimas, padarytas pažeidus būtinojo reikalingumo sąlygas. 5 punktas – ką tai turėtų reikšti?

G.ŠVEDAS. Aš supratau jūsų klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato kaip vieną iš administracinę atsakomybę pašalinančių aplinkybių – tai būtinąjį reikalingumą. Tačiau jeigu nėra visų būtinojo reikalingumo sąlygų, tai administracinė atsakomybė neišnyksta, tačiau tokiu atveju mes numatome, kad esant būtinojo reikalingumo situacijai padarytas administracinis teisės pažeidimas, tokiu atveju galima sušvelninti pačią atsakomybę, t.y. skirti švelnesnę nuobaudą.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 43¹ straipsnis skirtas valstybinės medicininio audito inspekcijos pareigūnų pareigoms ir sprendimams. Noriu paklausti, ar yra kur nors pateiktas medicininio audito apibrėžimas ir kuo jis skiriasi nuo bendros audito sąvokos? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Tikrai iš karto jums pasakyti negalėsiu, ar yra kur apibrėžtas, bet, mano supratimu, jeigu yra siūlomas toks straipsnis, nes įstatymo projektas yra rengtas atsižvelgiant į kitų ministerijų siūlymą, be abejonės, šitą siūlymą teikia Sveikatos apsaugos ministerija, tai, mūsų supratimu, jis turėtų būti. Manau, svarstymo komitetuose metu bus galima pasitikrinti ir tą problemą išspręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Švedai. Atsakėte į visus klausimus, kuriuos pateikė jums Seimo nariai.

Dabar yra galimybė kalbėti už ir prieš. Matau, kad Seimo narė E.Kunevičienė nori kalbėti už. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu pasisakyti už ir pasiūlyti, kai planuosite, kuriuose komitetuose turi būti svarstoma papildomai, vis dėlto numatyti Biudžeto ir finansų komitetą, nes čia tikriausiai bus ir nuobaudos, kurias skiria mokesčių inspekcijos, ir kitos nuobaudos, kurios susijusios su mokesčiais.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kalbančių nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū.

Dabar dėl komitetų. Pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas abiem įstatymams. Ar sutiktumėte? Ačiū. Dėl papildomojo komiteto. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas abiem įstatymams. Labai ačiū.

Abu įstatymus numatoma svarstyti birželio 24 d. Ar tai priimtina? Matau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria. Gerai. Sutarta. Prašau registruotis. Kol jūs registruojatės, norėčiau priminti, kad mes svarstėme ir pritarėme po pateikimo projektui Nr.P-1839 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, taip pat projektui Nr.P-1840 – Baudžiamojo kodekso papildymo 246¹ straipsnio ir 246, 315 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1828 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Toliau svarstysime Nr.P-1828 – Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – viceministrė L.Urbšienė.

L.URBŠIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 6 straipsnio įstatymo pakeitimo projektą, kurį parengė Užsienio reikalų ministerija.

Teikiamo įstatymo projektas susijęs su Lietuvos derybomis, stojant į Pasaulio prekybos organizaciją, numatoma baigti derybas šiais metais. Dėl to būtina peržiūrėti kai kuriuos jau prisiimtus įsipareigojimus dėl stojimo į PPO, kurių lygis pagal PPO reikalavimus nepakankamas. Tarp jų yra ir akcizų lengvatos taikymas smulkiems alaus gamintojams. Iki šiol Akcizų įstatymo 1998 m. gruodžio 21 d. pakeitimu buvo nustatyta, kad kiekvienos alų gaminančios įmonės pirmam 100 tūkst. dekalitrų per metus, pagamintam ir realizuotam alui, bus taikomas 50% mažesnis akcizas, kol Lietuva įstos į Pasaulio prekybos organizaciją. Tai yra už pirmą 100 tūkst. dekalitrų vietoj 40 centų reikėjo mokėti 20 centų.

Siekiant užbaigti derybas dėl stojimo į PPO dar šiais metais, būtina nurodyti tikslią datą, kada ši lengvata, neatitinkanti PPO reikalavimų, bus panaikinta. Šiuo projektu nustatoma, kad nuo šių metų pabaigos ši lengvata alaus gamintojams negalioja. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre, už pateikimą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, noriu paklausti. Kokia suma padidės pajamos iš minimo akcizo 2000 metais, palyginti su šiais? Ačiū.

L.URBŠIENĖ. Atvirai sakant, kadangi tas klausimas buvo taip greitai apsvarstytas, tai to pajamų pokyčio Finansų ministerija dar neapskaičiavo. Kai bus svarstoma komitete, mes tuos skaičius pateiksime. Iš esmės tai palies beveik visas didžiąsias Lietuvos alaus gamyklas, mažąsias – kai kurias, priklausys nuo dydžio.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pranešėja, jeigu bus priimtas šis įstatymas, bus panaikintos lengvatos mažoms įmonėms ir jos, neatlaikusios konkurencijos, užsidarys. Ar jūs esate apskaičiavę, kiek neteks darbo vietų mūsų Lietuvos aludariai?

Kitas klausimas. Daugelyje Europos valstybių, ir toms valstybėms, kurios PPO, yra sudarytos lengvatos mažoms gamykloms, kurios gamina alų.

L.URBŠIENĖ. Tos šalys, kurios priklauso Europos Sąjungai ir kurios yra PPO narės, sau tai gali leisti. Jos sau tai leidžia, tai yra reglamentuota jų įstatymų normomis. Kadangi mes dar ne Europos Sąjungoje ir ne PPO nariai, šito šiandien mes sau negalime leisti. Jeigu šitai mes sau leisime, tai mūsų ten nepriims.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Urbšiene, už atsakymus į klausimus. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Kadangi turės padaryti skaičiavimus, į tai atkreipsime dėmesį.

Niekas nenori kalbėti dėl motyvų, tai įsivaizduoju, kad mes galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutiktumėte su tuo siūlymu? (Balsas salėje) Gerai. Ar šiuo atveju galima sakyti, kad Ekonomikos komitetas – pagrindinis komitetas, o Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas – papildomi komitetai? Ar su tuo sutinkate? Ačiū. Kadangi ministerija dar turės padaryti skaičiavimus, tai siūloma svarstyti birželio 24 d. Sutinkate? Ačiū.

Noriu priminti, kad buvo pateiktas ir buvo pritarta po pateikimo projektui Nr.P-1828 – Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 483 ir 485 straipsnių papildymo bei pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1834. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 ir 50 straipsnių papildymo bei pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1835. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1836 (pateikimas)

Ne tik pasivijome laiką, bet ir pralenkėme. Todėl mes eisime prie kito projekto, t.y. prie Nr.P-1834 – Civilinio kodekso 483 ir 485 straipsnių papildymo bei pakeitimo įstatymo projekto. Pranešėja yra viceministrė L.Urbšienė.

L.URBŠIENĖ. Ar galėčiau Seimo narių paprašyti leisti svarstyti kita tvarka, nes pagrindinis įstatymo projektas yra Mokesčių administravimo įstatymo projekto pakeitimas.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Ar galėtume susitarti, kad visi trys projektai, tai yra Nr.P-1834, Nr.P-1835 ir Nr.P-1836, būtų pateikiami kartu? Ačiū. Prašom.

L.URBŠIENĖ. Šių įstatymų projektų pakeitimo tikslas yra pakeisti ir papildyti Mokesčių administravimo įstatymo 39 ir 50 straipsnius, Civilinio kodekso 483 ir 485 straipsnius ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnį, t.y. tuos, pagal kuriuos iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms nebūtų skaičiuojami delspinigiai ir skiriamos baudos už mokestinių prievolių nevykdymą bei kitus mokesčių įstatymų pažeidimus, o būtų sugriežtinta vadovų ir finansininkų atsakomybė už padarytą valstybei žalą.

Taip pat šiame projekte siekiama įteisinti galiojantį administracinės ir baudžiamosios teisės principą, kad švelninanti norma dėl baudų turi grįžtamąją galią, t.y. ji taikoma už pažeidimus, kurie yra padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Kadangi išieškotos baudos ir delspinigiai įskaitomi į biudžetą, nėra prasmės baudas ir delspinigius išieškoti iš iš to paties biudžeto išlaikomų įstaigų, todėl numatoma, kad išieškoma ne iš įstaigų, o iš jų vadovų ir finansininkų, kurie yra kalti dėl tų pažeidimų.

Taip pat numatoma, kad šių įstaigų vadovai ir vyriausieji finansininkai, pažeidę mokesčių įstatymų reikalavimus, turi atsakyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimas.

Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio pakeitimo projekte numatoma, kad norminiai aktai, pagal kuriuos mažinamos ar naikinamos baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus, galioja atgal, t.y. taikomi ir už tuos pažeidimus, kurie yra padaryti prieš šių norminių aktų įsigaliojimą. Šį principą jau buvo įtvirtinusi administracinė ir baudžiamoji teisė, šiais projektais jį įtvirtina ir mokesčių teisė.

Pagal galiojančius mokesčių įstatymus, delspinigių skaičiavimas už žinių nepranešimą apie išmokėtas sumas labai apsunkino kai kurių ūkio subjektų finansinę būklę. Nuo 1998 m. liepos 31 d. už tokių žinių nepranešimą numatyta tik administracinė atsakomybė, tačiau, pagal šiandien galiojančius teisės aktus, už anksčiau nepraneštas sumas vis tiek turi būti skaičiuojami ir išieškomi delspinigiai bei baudos.

Atsižvelgiant į tai, kad tokiais nepranešimais žalos biudžetui iš esmės nepadaryta, Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnis pildomas nuostata, įteisinančia delspinigių panaikinimą už žinių apie išmokėtas sumas nepranešimą atbuline data, t.y. negalios atgal. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre, už pateikimą. Dabar jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, norėčiau paklausti dėl 1834-ojo. Ar yra skaičiuojama metinė valstybei padaryta turto netekimo žala pagal negautų palūkanų sumą? Teigiamu atveju kokie rezultatai? Ačiū.

L.URBŠIENĖ. Norėčiau paprašyti leisti tuos skaičius atnešti į komitetą, kai bus svarstoma komitete.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Urbšiene, už pateikimą ir atsakymus. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Gal galima bendru sutarimu pritarti šiem trim įstatymam po pateikimo? Ačiū.

Dabar pasikalbėkime dėl komitetų. Šiek tiek yra skirtingi. Ar tai, kaip jums pateikta darbotvarkėje, yra gerai? Todėl aš ir perskaitysiu tai, dėl ko mes sutarėme.

Buvo pritarta po pateikimo projektui Nr.P-1834 – Civilinio kodekso 483 ir 485 straipsnių papildymo bei pakeitimo įstatymo projektui. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti data yra birželio 24 d. Projektui Nr.P-1835 – Mokesčių administravimo įstatymo 39 ir 50 straipsnių papildymo bei pakeitimo įstatymo projektui siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – birželio 24 d.

Projektas Nr.P-1836 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiam įstatymui kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstymo data yra birželio 24 d. Gerai? Labai ačiū už jūsų pritarimą.

Toliau eikime prie 2-9a ir 2-9b. Tai Nr.P-1826 – Aplinkos apsaugos įstatymo 6, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bei Nr.P-1827 – Branduolinės energijos įstatymo 14, 16, 19, 26, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 38 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pasirodo, nėra pranešėjo. Kadangi mes skubame, ar galėčiau paprašyti, kad mes įterptume Seimo narių pareiškimus? (Balsai salėje) Rezervinius?

Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymo pavadinimo, 1, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1739* (svarstymas)

Pereikime prie 2-10… Prieštaravo, deja. Prašė, kad pereitume prie rezervinių arba… Gerbiamasis Sabuti, sutinkate? Taigi pereiname prie 2-10. Projektas Nr.P-1739 – Gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymo pavadinimo, 1, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys L.Sabutis. Kodėl tuo tarpu neužsiregistruoti? Prašom užsiregistruoti.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, jog buvo pateiktas ir priimtas įstatymas dėl gyventojų ir būstų surašymo. Dabar Vyriausybės ir Statistikos departamento iniciatyva yra pateiktas prašymas. Komitetas Seimo pavedimu svarstė prašymą dėl įstatymo pakeitimo ir, atsižvelgęs į visus niuansus, jam pritarė Jų buvo išklausyta nemažai. Mes paprašėme, kad ir Seimui, t.y. jums, papildomai būtų išdalyta tam tikra informacija. Iš komitete dalyvavusių septynių penki balsavo, kad reikia keisti datą, 2 susilaikė.

Buvo įvairių svarstymų, bet svarbiausia yra tai, jog šiandien mes, t.y. įstatymų leidėjas, turime sudaryti sąlygas tinkamai pasirengti gyventojų surašymui. Aiškinamajame rašte dėl miesto adresų ūkio sutvarkymo rengiantis surašymui yra papildomai išvardyti pagrindiniai reikalavimai, kriterijai ir yra planuojamo gyventojų surašymo pavyzdžiai Europos šalyse. Mūsų departamento vadovas aiškino, kad 1999 metų gruodis iš tikrųjų buvo nelabai geras laikas ir susidarė keblumų prieš parengiant visus darbus. Tai yra atsižvelgiant į tai, kad 2000 m. dvi rimtos kampanijos – tai yra pavasarį savivaldybių rinkimai ir rudeniop Seimo rinkimai. Ir dar viena iš jų paminėtų priežasčių buvo ta, kad vis dėlto yra dar daug netvarkos pačioje gyventojų apskaitos metodikoje. Pritaręs šioms pataisoms, komitetas siūlo kitą variantą (jis taip pat jums išdalintas) visiškai nekeičiant pagrindinės redakcijos, o tik patikslinant kai kurias sąvokas. Projektas užregistruotas Nr.1739 su ženkleliu. Tai yra ta pati mūsų pasirašyta redakcija, kurioje siūloma pavadinime vietoj skaičių 1999 įrašyti skaičių 2001 m. ir išdėstyti, jog tai yra visuotinis gyventojų ir būsto surašymas, kuris rengiamas 2001 m. Taip pat pačiame tekste irgi pakeičiami tie du skaičiai į 2001 m. Pabrėžiama, kad šis surašymas atitinka bendruosius principus ir jam rengiamasi pagal nustatytus mūsų įstatymo reikalavimus.

Manau, kad reikėtų pritarti ir tam, jog dabar skirtos lėšos, kaip parašyta aiškinamajam rašte, taip pat bus grąžintos į valstybės biudžetą. Kaip buvo pranešta svarstymo metu, jau pradėta pirkti visa reikalinga įranga, bet dar stokojama aiškinamojo darbo ir metodinės literatūros. Mums atrodo, kad rimtų priežasčių, kurios verstų abejoti, kad išties geriau neskubėti, o pasirengti ir atitinkamai surengti gyventojų surašymą… yra visiškai pagrįsta ir mes pritariame.

Taip pat esame gavę Teisės departamento išvadą, kur faktiškai jokių pasiūlymų nėra, yra pritariama tam įstatymo projektui. Jis atitinka technikos reikalavimus ir nėra gauta alternatyvių variantų.

Tiek trumpai drūtai tariant. O mes savo ruožtu pavedėme ir savo protokole įrašėme, kad ministerija pasirūpintų ir kad tą darbą pradėtų ir apskritys, ir savivaldybės. Ne vien tik Statistikos departamentas. Štai tiek trumpai dėl svarstymo išvadų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Sabuti. Niekas neužsirašė kalbėti svarstymo metu. Dėl motyvų taip pat niekas nėra užsirašęs. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Labai ačiū. Po svarstymo bendru sutarimu pritarta Gyventojų ir būstų 1999 metų visuotinio surašymo įstatymo pavadinimo, 1, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1739.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1826. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 14, 16, 19, 26, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 38 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1827 (pateikimas)

Dabar grįšime prie 2-9a ir 2-9b klausimų, tai yra Aplinkos apsaugos įstatymo 6, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1826 ir Branduolinės energijos įstatymo 14, 16, 19, 26, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 38 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1827. Pateikimas. Pranešėjas – ministras D.Lygis.

D.LYGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Siekiant sugriežtinti radioaktyviųjų medžiagų ir kitų jonizuojančios spinduliuotės šaltinių įvežimo, vežimo tranzitu kontrolę ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurių įstatymų (Aplinkos apsaugos ir kitų) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių radioaktyviųjų medžiagų ir atliekų bei šaltinių naudojimą, saugojimą, apskaitą, laidojimą, nukenksminimą, transportavimą bei vežimą… yra prieštaringos, todėl mes ir teikiame šito įstatymo pataisas. Vyriausybėje jos buvo suderintos ir priėmus šitą įstatymą reikės pakeisti kai kuriuos teisės aktus, taip pat reikės papildomai priimti naujus. Mes jau esame juos parengę pagal visus juridinės technikos reikalavimus. Kokių nors papildomų pastabų neturėjome, todėl prašom po pateikimo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Lygi, už pateikimą. Dabar jūsų nori paklausti Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu paklausti dviejų dalykų. Pirma, kodėl atsirado toks labai kryptingas nurodymas, kaip turi būti tvarkomos atliekos? 23 straipsnyje “Atliekų tvarkymas” numatyta, kad atliekų tvarkymo išlaidas sumoka atliekų turėtojas arba medžiagų ir gaminių, tarp jų taros ir pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas, o jų nenustačius – miesto arba rajono, kuriame buvo aptiktos atliekos, savivaldybė iš savivaldybės gamtos apsaugos fondo. Aš dėl to, kad iš savivaldybės gamtos apsaugos fondo.

Aš noriu paklausti, ar būtina buvo nurodyti, kad būtent iš gamtos apsaugos fondo? Jeigu savivaldybė negalėjo užtikrinti, jog tos atliekos nebūtų tvarkingai tvarkomos, tai savivaldybė iš savo biudžeto gali tvarkyti atliekas, konkrečiai nenurodant, kad iš aplinkos apsaugos fondo.

Ir antras mano klausimas yra susijęs su technologiniu dalyku. Aš manau, kad įstatymo 6 ir 7 straipsniai, pateikti lyginamajame variante, yra nelabai teisingi ir labai sunku susigaudyti, kas yra keičiama. Abu straipsniai užima po pusantro puslapio, jie visiškai išbraukyti ir pateikta nauja redakcija. Kai pradedi aiškintis, kas ten naujo, tai labai sunku susigaudyti. Noriu paklausti, ar negalima būtų pataisyti jau tai, kas keičiama, kad nebūtų išbraukiama?

D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Atsakysiu taip, kad jau ir Vyriausybėje buvo iškeltas šitas klausimas. Mes derindami neįrašėme savivaldybių aplinkosaugos fondų. Tačiau vis dėlto, kadangi susidaro atliekos… surenkami už aplinkos teršimą tie fondai, tai buvo pasirinktas tas kelias ir operatyvesnis panaudojimas… savivaldybėse pasirinktas kelias, kad iš savivaldybės fondų. O dėl 6 straipsnio pataisų, tai čia iš esmės yra keičiama Aplinkos apsaugos ministerija į Aplinkos ir po to yra išdėstyta, kokias funkcijas atlieka Aplinkos ministerija. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Ministre, dėl 1 straipsnio septintojo ir vienuoliktojo punktų. Septintajame nurodoma, kad pagal savo kompetenciją reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose teritorijose. Nors kompetencija čia minima, bet ar nereikėtų nurodyti, kokią veiklą reglamentuoja ir kontroliuoja, nes veiklų yra gana daug, ir neaišku, ar absoliučiai visas, ar konkrečias. Lygiai taip pat dėl 11 punkto dėl produkcijos vertinimo. Vėl neaišku, kurią produkciją įvertina. Ačiū.

D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų kompetencija yra nustatyta ministerijos nuostatuose, yra labai išsamiai išaiškinta, kokia kompetencija. Todėl įstatyme mes jos nedetalizuojame. Taip pat ir 11 punktas. Tvarka taip pat yra. Ji parengta ir pagal tvarką nustatoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui D.Lygiui už pateikimą ir už atsakymus. Dėl motyvų norėtų kalbėti J.Šimėnas. Už.

J.ŠIMĖNAS. Čia pateikimas. Ar atmetame, ar pritariame. Aš norėčiau dėl motyvų pasakyti, kad tai daliai, kuri yra susijusi su radioaktyviomis atliekomis ir su radiacinės branduolinės energetikos reikalais, aš visiškai pritariu. Tačiau dėl to, kad apribojamos lėšos, kad naudojamos tik savivaldybės Gamtos apsaugos fondo lėšos, manau, kad tai yra perteklinis sprendimas. Kviesčiau svarstymo metu šį dalyką labai rimtai įvertinti.

PIRMININKAS. Vadinasi, jūs pritariate. Labai ačiū. Kadangi yra teigiamas atsiliepimas, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prašau? (Balsas salėje) Ačiū. Siūlomas pagrindinis komitetas abiem įstatymams – Ekonomikos komitetas. Atsiprašau. Aš ne ten esu.

Leiskite man sugrįžti prie svarstomo įstatymo. Aplinkos apsaugos komitetas. Ar sutinkate, kad jis būtų pagrindinis komitetas? Papildomo komiteto turbūt nereikia.

Pone Gražuli, jeigu turite ką pasakyti, prašom sakyti garsiau. Toks vyras ir toks mažas balsas. Siūloma svarstymo data yra birželio 24 d. Ar sutiktumėte? Bendru sutarimu po pateikimo pritarta projektui Nr.P-1826 – Aplinkos apsaugos įstatymo 6, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Taip pat pritarta projektui Nr.P-1827 – Branduolinės energijos įstatymo 14, 16, 19, 26, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 38 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.

Gerbiamosios kolegės ir gerbiamieji kolegos, kolega S.Pečeliūnas man sakė, kad jam labai reikia išeiti į kitą renginį, ir prašė, kad jūs sutiktumėte, jog jis perskaitytų savo pareiškimą. Ar sutiktumėte su jo prašymu? Atrodo, kad bendras sutarimas yra. Prašau Seimo narį S.Pečeliūną. Tikėkimės, kad bus geras pareiškimas.

Seimo nario pareiškimas

S.PEČELIŪNAS. Sunku pasakyti, jums nuspręsti, ar jis geras, ar ne. Dėkoju už tai, kad suteikėte galimybę man nuvykti į kitą renginį.

“Lietuvos demokratų partijos pirmininko Seimo nario S.Pečeliūno pareiškimas.

Respublikos Prezidentas pareiškė manąs, kad krikščionių demokratų sprendimas nutraukti koalicijos sutartį su konservatoriais neturės įtakos Lietuvos politiniam gyvenimui. Esu kitos nuomonės ir tam yra kelios priežastys.

Lietuvos krikščionių demokratų partijai nutraukus koalicijos sutartį su konservatoriais bei delegavus savo atstovus į Vyriausybę, susiformavo nauja valdančioji Seimo dauguma, kurią sudaro krikščionys demokratai, Centro sąjunga bei dalis konservatorių. Tokią galimą įvykių eigą Lietuvos demokratų partija prognozavo savo 1999 m. gegužės 5 d. pareiškime dėl naujos Vyriausybės sudarymo. 19 konservatorių pareiškimo balsus šioje daugumoje pakeitus centristams, mechaninis balsų santykis beveik nepasikeitė, bet pasikeitė jo veikimo principai.

Šiandien aktualiausias yra naujosios valdančiosios Seimo daugumos politinės atsakomybės klausimas. Ir konservatoriai, ir centristai, sutikę dalyvauti Vyriausybėje, tai yra turėti valdžią, bet atsisakę delegavimo, kol kas akivaizdžiai vengia atsakomybės.

Naujoji Vyriausybė, tą liudija pritarimo premjero kandidatūrai procedūros Seime, gali tikėtis plataus Seimo palaikymo ir ramaus darbo. Tačiau drįstu atkreipti dėmesį į tai, kad didelė dalis 19 pareiškimą pasirašiusiųjų, kaip rodo Vyriausybės formavimo ir jos programos pateikimo laikotarpis, linkę būti tyliosios destrukcijos pozicijoje ir dar šią žiemą siekti politinio revanšo. Žinant jų užimamas pareigas ir turimą įtaką, toks scenarijus yra visai įmanomas. O ar yra pageidaujamas?”

Ačiū už dėmesį ir už galimybę perskaityti šį pareiškimą.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1768 (pateikimas)

PIRMININKAS. Toliau tęsiame rezerviniu antruoju… Gerbiamasis Šalčiau… Rezervinis antrasis klausimas, projektas Nr.P-1768 – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašom gerbiamąjį P.Šalčių pateikti.

P.A.ŠALČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas buvo svarstytas komitete. Šiam pasiūlymui pritarta. Siūlau pritarti pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pateikimą. Jūsų nori paklausti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Ar nereikėtų paieškoti veiksmingos ir efektyvios priemonės kooperatyvų veiklai skatinti, o ne ieškoti atskirų išimčių ar lengvatų daugelyje įstatymų, išderinant jau veikiančias mokesčio ar kitas sistemas? Ačiū.

P.A.ŠALČIUS. Veiksmingos priemonės gal būtų atskirti fizinius asmenis, fizinių asmenų kooperatyvus, ir jiems visiškai taikyti lengvatas. O šiuo atveju dėl žemės gavimo buvo daug atvejų, kai buvo sunkumų. Susidūrėme su tuo, todėl siūloma ta pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į vienintelį klausimą, kuris buvo užduotos. Dėl motyvų. Prašom Seimo narį J.Listavičių, kuris nori kalbėti prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tai, ką aš paklausiau, juo labiau kad šiuo atveju tai naujas konkurso būdas, uždaras konkursas, kodėl to reikia, tai man nevisiškai aišku. Todėl gal, žinoma, aš kategoriškai ne prieš, bet norėčiau, kad jį nagrinėti pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, kadangi vis dėlto čia visų pirma, kaip matote, yra pinigai, o pinigus reikia skaičiuoti ir žiūrėti, kokie yra rezultatai. Todėl aš neprašau balsuoti ir atmesti, bet siūlau paskirti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą, o komitete mes išsiaiškinsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalba nebuvo prieš, tiktai buvo siūloma pakeisti komitetą. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo, bet pagrindiniu komitetu paskirdami Biudžeto ir finansų komitetą, o papildomais – Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus? Sutarta? Ačiū. Svarstymo data – birželio 24 d. Ar tai priimtina? Ačiū.

Po pateikimo bendru sutarimu buvo pritarta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1768.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo 1, 2, 5, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1779 (pateikimas)

Toliau rezerviniai klausimai. Rezervinis trečias – Žemės ūkio rūmų įstatymo 1, 2, 5, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1779. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žemės ūkio rūmų įstatymas priimtas prieš dvejus metus. Per šį laikotarpį susiformavo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, manau, kad jūsų negirdi kiti Seimo nariai.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žemės ūkio rūmų įstatymas priimtas prieš dvejus metus, per šį laikotarpį susiformavo stabili jų struktūra, suaktyvėjo veikla. Teikiamo projekto tikslas – patikslinti Žemės ūkio rūmų ir jų narių kai kurias teises ir pereigas, suteikti sustiprėjusiems Žemės ūkio rūmams daugiau teisės įgyvendinant kaimo žmonių savivaldą.

PIRMININKAS. Trumpas ir efektyvus pateikimas. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar tokios nuostatos, kaip “derina”, “įgyvendina”, “skirsto”, “priskiria lėšas be programų”, yra priimtinos ir nekelia jokių įtarimų? Ačiū.

P.GRAŽULIS. Manau, į jūsų pastabą galima atsižvelgti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Gražuli, taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadą ir ten pateiktas mintis. Daugiau klausimų nėra.

Dėl motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti nei už, nei prieš. Ar galėtume po pateikimo bendru sutarimu pritarti šiam įstatymui? Ačiū. Pagrindiniu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Gerbiamasis Listavičius prašo Biudžeto ir finansų? Ar sutinkate? (Balsai salėje) Žinot, kad girdžiu lygiai ir už, ir prieš. Aš siūlyčiau registruotis. Prašom registruotis, kitaip neturėsite galimybės nuspręsti.

Užsiregistravo 24 Seimo nariai. (Balsai salėje) Tai, kaip anksčiau sakė, jeigu neužregistruotas, jūs neegzistuojate. Žinoma, dabar yra nauji laikai. Prašom persiregistruoti. Sovietiniai laikai praėjo, leisim persiregistruoti. Siūlyčiau spustelti ir trečią, geriau būti tikram.

Užsiregistravo 25 Seimo nariai. Aš įsivaizduoju, kad, gerbiamasis Čepe, esate tarp jų. Pastangos visada pasiteisina. Mes dėl pagrindinio komiteto jau neturime problemos, yra dėl papildomų. Biudžeto ir finansų komitetas? Sutarėm. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Iš tikrųjų jūs gražiai elgėtės, dėl to mes pasiekėme sutarimą. Dėl to po pateikimo bendru sutarimu pritarėme Žemės ūkio rūmų įstatymo 1, 2, 5, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.1779.

Lietuvos Respublikos važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1780 (pateikimas)

Toliau eisime prie rezervinio ketvirto – Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1780. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys A.Stasiškis. Tiesa, Seimo nariai, tie kurie užsiregistravę išeinate, noriu priminti, kad mes duosim galimybę registruotis dar ir vėliau. Neišeikite anksti.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia pateikiamos įstatymo pataisos yra daugiau techninio pobūdžio, kadangi važiavimo lengvatų įstatymas buvo priimtas dar 1995 m., kai nebuvo nei pasipriešinimo dalyvių, nei nukentėjusiųjų asmenų teisinių statusų įstatymų. Tada vienintelis dokumentas, kaip pagrindas šiomis lengvatomis naudotis, buvo vadinamosios reabilitacijos, tai yra teisių atkūrimo pažymos. Jų pagrindu savivaldybės išduodavo specialų pažymėjimą, kuris suteikia teisę naudotis važiavimo lengvatomis. Šiuo metu, kadangi yra tie pasipriešinimo dalyvių ir nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymai ir pagal juos pripažįstami šitie statusai, taip pat asmenims išduodami dokumentai – pažymėjimas, kuris yra kaip apskaitos dokumentas ir su nuotrauka, todėl kartais atsiranda tokių sutrikimų. Vienas dalyvis, kuris turi tą seną pažymėjimą, buvęs politinis kalinys arba nukentėjęs, arba karys savanoris, turi tą teisę. Kitas, gavęs naują tą savo kario savanorio pažymėjimą, negali pasinaudoti arba vienur pripažįsta, kitur nepripažįsta. Todėl pataisos tikslas įteisinti abu pažymėjimų tipus. Iš tikrųjų besinaudojančių lengvatomis skaičius beveik nedidėja, nes visi pasipriešinimo dalyviai iš tikrųjų buvo politiniai kaliniai ar bent jau tremtiniai. Iš savo praktikos šiandien žinau tik vieną žmogų, kuris gavo kario savanorio vardą, tačiau nebuvo kalinys. Galbūt yra ir daugiau, ypač iš vadinamos Plechavičiaus rinktinės žmonių. Bet vis dėlto tai yra nedidelis skaičius, kuriuo gali padidėti. Todėl aš siūlau pritarti, kad būtų palengvintas naudojimasis tomis lengvatomis, nes yra visiškai beprasmis dalykas, tuo labiau kad savivaldybės jau nebeturi tų tarnybų, nebeišduoda tų specialių pažymėjimų, o žmogus, turėdamas tokį griežtos apskaitos dokumentą su nuotrauka, negali tuo pasinaudoti. Tiesiog įteisinti tuos abu dokumentus, kad jie galiotų. Aš sakyčiau, kad reikėtų tą pataisą priimti. Noriu pabrėžti, kad tai visiškai nesiejama su galimu tų lengvatų panaikinimu ar taip toliau, apie ką kalbama. Jeigu bus panaikinta, tai panaikinta, o kol kas yra, kad nebūtų tos painiavos, kuri šiandien yra, nepykdyti, neerzinti žmonių, kol ta lengvata yra. Turbūt tiek. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

Tiesa, galėčiau pasakyti, ko gero, galbūt yra redakcinių netikslumų ir turbūt svarstymo metu arba prieš svarstymą reikės patikslinti. Iš tikrųjų čia yra kalbama apie dviejų kategorijų žmones ir apie dviejų kategorijų dokumentus. Tai yra žmonės, politiniai kaliniai, tremtiniai, kurie turi teisių atkūrimo pažymas ir jų pagrindu turi specialų pažymėjimą naudotis lengvatomis. Ir žmonės, kuriems pripažintas kario savanorio laisvės kovų dalyvio arba politinio kalinio ir tremtinio statusas ir jie turi specialų atitinkamo statuso pažymėjimą. Todėl gali pasirodyti, kad čia iškrinta. Manau, kad patikslinimas turėtų būti toks. Sakinyje “kuriems įstatymo nustatyta tvarka pripažinti šie statusai” reikėtų įterpti žodžius “arba atkurtos teisės”, o pačioje pabaigoje reikėtų įrašyti “atitinkamą statusą arba specialų pažymėjimą”. Bet tai, mano supratimu, yra redakciniai patikslinimai, kurie neleidžia atsirasti dviprasmybėms skaitant.

PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar nereikėtų ieškoti būtų, kaip pakeisti važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir efektyviau naudoti valstybės lėšas, o ne didinti lengvatomis besinaudojančių skaičių. Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Aš jau sakiau, kad šitas įstatymas nesprendžia šitos problemos. Be to, aš noriu, jeigu jau kilo kalba apie tai, pasakyti štai ką. Mano supratimu, tų lengvatų problema, kuri labai plačiai diskutuojama, yra aiškiai išpūsta. Būkim žmonės realistai. Tai kalbama apie žmones, kuriems šiandien 70–80 ir daugiau metų. Tai yra kasmet jų iš mūsų tarpo išeina 10–15–20%, todėl galima tikėtis, kad tos lėšos, kurios buvo 1995 metais skiriamos šitom lengvatom padengti, šiandien jau yra gerokai sumažėjusios. Ir kas mėnesį, kas dieną jos mažėja. Todėl manau, kad yra gerokai perdėti šitie samprotavimai. Kai kas, galbūt įmonės, vežėjų įmonės, visokios transporto įmonės suinteresuotos tą ažiotažą palaikyti, bet mes neturėtume per daug pasiduoti šiai įtakai. O kitas dalykas, jeigu bus surastas, pasiūlytas koks nors būdas, tai yra ne šio įstatymo, ne šios pataisos problema.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Dėl balsavimo motyvų kalbėsiu.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Pritarsiu, žinoma. Bet norėčiau pranešėjo pasiteirauti. Vis dėlto atitinkamas pažymėjimas, o tie pažymėjimai yra nevienodi ir ne tos pačios organizacijos išduodami. Savininkas vežėjas turi matyti ar koks spaudas būti, ar kas, kad jis turi teisę važiuoti nemokamai, galbūt šitai išspręstų tą ginčą. Antras klausimas. Įstatymu mes garantuojame tokią teisę, o finansiškai negarantuojame savivaldybėms. Ir amžini konfliktai. Todėl galbūt šalia to priėmimui reikėtų pateikti dar rezoliuciją, kad būtų užtikrintas finansavimas.

A.N.STASIŠKIS. Pradėsiu nuo pabaigos. Mano supratimu, konfliktai yra gerokai perdėti. Antra vertus, tai yra ne šio įstatymo, o kitų įstatymų ar savivaldybių ar tų įmonių lengvatų teikimo apskaitos reikalai. Labai gaila, kad šiandien niekas nežino, nė viena įstaiga neužsiima, tiktai visos reiškia pretenzijas, kiek yra tokių žmonių, kurie naudojasi lengvatomis, kiek jų kasdien miršta, kiek jų atsiranda ir t.t. Deja, šiandien mes tokios apskaitos neturim. Tai irgi ne šio įstatymo dalykas.

Dabar dėl skirtingų pažymėjimų. Tai yra dviejų tipų pažymėjimai. Iki šiol buvo nuostata, kad pagal teisių atkūrimo pažymą, išduotą teismo arba prokuratūros, savivaldybės išduodavo specialų pažymėjimą. Tai buvo labai logiška, nes ta pažyma yra nepatogu naudotis. Tai yra popieriaus lapas, antras dalykas, jisai yra be nuotraukos, todėl galimi tam tikri piktnaudžiavimai. Šiandien, kiek man yra žinoma, savivaldybės jau nebeišduoda tokių specialių pažymėjimų, tas etapas praėjo. Tuo tarpu šiandien kario savanorio arba laisvės kovų dalyvio pažymėjimą išduoda vienintelė įstaiga, taip pat ir nukentėjusių, tai prie Genocido centro veikianti Vyriausybės nutarimu patvirtinta Pasipriešinimo dalyvių, rezistentų teisių komisija. Visi jie yra su nuotraukomis, visi vienodo tipo ir vienintelės įstaigos išduoti. Todėl iš tikrųjų čia kalbama apie dviejų tipų pažymėjimų įteisinimą. Mnau, kad tai iš tikrųjų nesukelia jokių problemų.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Norėtų pasisakyti už Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau pasisakyti už. Tik man nepatogu, kad aplenkiau A.Katkų. Kaip bendraautoris norėčiau papildyti, kad be reikalo čia nuogąstaujama. Mes įrašėm aiškinamajame rašte, kad tokių bus 1500, faktiškai dar mažiau, nes dauguma yra politiniai kaliniai ir tremtiniai. Jie ir taip gauna. Po to yra pensinio amžiaus. Jie yra socialiai remtini. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl mes teikiam pataisas, savivaldybėse yra išdalintos atmintinės visiems dalyviams pagal naująjį įstatymo projektą ir jie yra paminėti. Tačiau važiavimo keleiviniu transportu įstatyme nėra jų. Todėl ir vyksta susipriešinimas. Tam, kad atitiktų įstatymas įstatymą, ir siūlome šią pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, gal jūs ir aplenkėte Seimo narį A.Kaktų. Bet Seimo narys A.Katkus gauna paskutinį žodį.

J.A.KATKUS. Ačiū, aš pritariu ir siūlau bendruoju sutarimu balsuoti už. Jau išsakė viską.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kalbos buvo tik pozityvios, ar galima manyti, kad po pateikimo bendruoju sutarimu pritariame? Ačiū.

Yra siūlymas, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis. Sutinkate? Ačiū. Papildomas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar su tuo sutinkate?

Ačiū. Svarstymo data siūloma birželio 24 d. Ar priimtina? Ačiū. Po pateikimo bendru sutarimu pritarėme Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos V (rudens) sesijoje ataskaita

Dabar pereikim prie 2-12 – Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos V (rudens) sesijoje ataskaitos. Pranešėja – Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų kalbėti apie rudens sesiją, baigiantis pavasario sesijai, atrodo lyg ir nelabai aktualu, bet pagal Statutą reikalaujama. Mes jau pateikėme gana išsamią ataskaitą apie rudens sesiją, pažymėdami visus klausimus, kuriuos nagrinėjome.

Mūsų komitetas, kuris susideda iš dviejų pakomitečių, jame yra dešimt Seimo narių, komiteto narių, rudens sesijoje turėjo 28 komiteto posėdžius ir per rudens sesiją apsvarstė 55 klausimus, iš jų 45 įstatymų projektus, 4 Seimo nutarimų projektus, taip pat nagrinėjo šešias temas ir pateikė pagal jas išvadas. Iš komitete apsvarstytų teisės aktų rudens sesijos metu buvo priimti 29 įstatymai ir du Seimo nutarimai. Kiti persikėlė į pavasario sesiją.

Aktualiausi visuomenei įstatymų projektai, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, taip pat ir tie, kuriems buvo pavesta pateikti papildomas išvadas, būdavo svarstomi kelis kartus. Pavyzdžiui, Pensijų fondo įstatymo projektas buvo svarstytas net keturis kartus; Buto, individualaus gyvenamojo namo šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams projektas buvo svarstytas du kartus, taip pat Ūkininkų draudimo įstatymo projektas buvo svarstytas du kartus ir daug kitų.

Kalbant apie atskiras sritis, daug dėmesio rudens sesijoje buvo skirta socialiniam draudimui ir jo tobulinimui. Pavyzdžiui, įstatymo projektas dėl Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo, kuriuo buvo numatyta, kad valstybės lėšomis būtų draudžiamos visos motinos, auginančios vaikus iki 3 metų, bei tokiu pat privalomuoju draudimu valstybės lėšomis būtų draudžiami visi Lietuvoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuolyne dirbantys vienuoliai. Čia buvo naujas įstatymo projektas, kuriuo valstybė įsipareigojo drausti šiuos asmenis, papildydama ir Valstybinio socialinio draudimo fondą, ir suteikdama socialines garantijas, senatvėje netekus sveikatos arba tapus invalidu, turėti pakankamą socialinio draudimo stažą ir bazinę pensiją. Taip pat buvo patobulintas Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymas. Buvo nustatyta teisė buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, kurie turėjo mokslinio darbo stažą, ir ne dėl jų kaltės, o dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių, buvo Sovietų Sąjungos sąjunginio arba respublikinio pavaldumo valstybinėse mokslo įstaigose. Iki to laiko jie negalėjo gauti mokslininko pensijos. Šiuo įstatymo pakeitimu buvo suvienodintos sąlygos ir galėjo gauti mokslininko pensiją, priėmus šitą įstatymo projektą. Taip pat buvo suteikta teisė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai (dar tuo metu) ir valdybai dalyvauti dar nebankrutavusių įmonių sanavimo procese, atsižvelgiant į įmonių finansinę padėtį, jų mokumo padėtį, atidėti delspinigius, baudas, beviltiškas skolas ir priimti sprendimus dėl kreditorinių reikalavimų. Būna labai daug atvejų, kai vien “Sodra” galėtų kelti bankroto bylą, tačiau toks procesas prasidėjo, jis iš tikrųjų sustabdytų tos įmonės veiklą ir ji niekada negalėtų atsigauti. Tai toks dalyvavimas sanavime, paprastai sprendimas priimamas tokiu atveju, atsižvelgiant į mokumo situaciją, į finansinę padėtį. Ir jeigu buvo matoma, kad įmonės finansinės problemos yra laikino pobūdžio, ji dar gali užsiimti gamybine veikla ir ateityje atsiskaityti su “Sodra”, tai jai buvo suteikta tokia teisė. Taip pat labai svarbūs visuomenei buvo invalidų socialinės integracijos į šalies visuomenę, darbą, kultūrą, sportą įstatymų projektai, kurie numatė, jog I grupės invalidai, turintys visišką negalią, galėtų gauti slaugos priedus ir būtų mokama slaugos pašalpa, neatsižvelgiant į slaugytojo pajamas. Iki to laiko slaugos priedus galėjo gauti tik dirbantys šeimos nariai, o kai jie išeidavo į pensiją, negalėdavo gauti slaugos priedų. Slaugos priedas buvo padvigubintas ir taip sudarytos geresnės sąlygos visišką negalią turintiems žmonėms būti slaugomais, neatsižvelgiant į tai, kas juos slaugo – ar artimieji, ar samdomi slaugytojai. Tai buvo labai svarbus invalidų socialinės integracijos įstatymas.

Apie darbo rinkos sritis. Kadangi komitetas atsakingas už darbo politiką, buvo tobulinami darbo sutarties įstatymai, kurie reglamentuoja darbo santykius. Čia buvo numatytas diplomatinėje tarnyboje dirbančių sutuoktinių socialinis draudimas. Pagal galiojusią tvarką, jeigu ambasadoriai išvyksta į kitą šalį kartu su sutuoktiniais, sutuoktiniams nebuvo užskaitomas draudimo stažas, jie nebuvo draudžiami. Taigi vėliau, žinoma, atsižvelgiant į amžių, galėjo susidaryti neteisinga situacija, kai būdavo pertrauktas darbo stažas ir įmokos nebuvo mokamos. Yra numatyta suvienodinti sąlygas ir drausti sutuoktinius.

Labai daug dėmesio buvo skiriama teisės aktų harmonizavimui pagal Europos Sąjungos reikalavimus, pagal nacionalinę ACQUIS programą. Buvo konkretizuotos Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos, kad jos atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos nuostatas. Taip pat Valstybinei darbo inspekcijai buvo pavesta atlikti profesinių ligų priežasčių tyrimą ir patobulintas saugos darbe valdymas. Institucija, kuri kontroliuoja darbo aplinką, priėmus šitą įstatymą, tirs darbo aplinkos poveikio nukentėjusiesiems aplinkybes ir priežastis.

Komitete buvo nagrinėta daug aktualių visuomenei, gyventojams socialinių temų. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas Valstybinio socialinio fondo tvarkymui. 1998 m. buvo labai išsamiai komitete nagrinėta laukiamo 1998 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ataskaita. Numatytos ir išnagrinėtos, padedant auditoriams, deficito atsiradimo priežastys ir prielaidos. Šiandien būtų įdomu palyginti, jog tuo metu, kai mes svarstėme ataskaitą, buvo manoma, kad deficitas bus tik 50, ne visai 50 mln. Lt. Deja, šiandieninė situacija parodo, jog yra visiškai kitaip.

Pajamų nesurinkimas bei Rusijos krizės padariniai savo neigiamą poveikį šitam fondui padarė ir įmokų, pajamų surinkimas labai pablogėjo. Komitetas jau tada nusprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir ataskaitą (tada buvo keičiamas ir Statutas) tvirtintų Seimas. Tai taip pat sustiprina šio fondo valdymo kontrolę. Pasekmės bus jaučiamos jau šiais metais, 1999 m., svarstant Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitą ir biudžetą kartu su valstybės biudžetu. Tada mes aiškiai matysime, kokia yra “Sodros” padėtis, kokie yra valstybės įsipareigojimai, kiek asignavimų, dotacijų turi skirti valstybės biudžetas, ar jis turi dengti tą susidariusį deficitą, ar jis yra objektyvus, ar jis yra objektyviai pagrįstas. Taip pat ta rudens sesija išskirtinė buvo dar ir tuo… aš jau nebenoriu kartoti ir kalbėti apie Pensijų fondų įstatymą, kuris ateityje turės labai didelę reikšmę, nes papildys ir mūsų finansų rinką. Jis sudarys žmonėms sąlygas papildomai draustis ir užsidirbti didesnę pensiją, kartu palengvindamas tam tikrą Valstybinio socialinio draudimo fondo naštą. Jo padėtis, kaip ir prognozuojama… Lietuva nėra išskirtinė, nes pasaulinė tendencija tokia, kad visuomenė vis dėlto sensta ir dirbančių žmonių skaičius, tenkantis išmokų gavėjams… pensininkams visą laiką tas santykis mažėja. Lietuvos rodikliai rodo, kad mūsų padėtis daug blogesnė negu, sakysime, Vakarų valstybių. Jeigu ten dar kalbama apie santykį keturi dirbantys žmonės ir vienas pensininkas, kalbama tik apie artėjimą, kai bus du dirbantys žmonės vienam pensininkui, tai mes jau šiandien turime tiktai pusantro dirbančio žmogaus vienam pensininkui.

Taip pat daug dėmesio buvo skiriama kaimo žmonių socialinei apsaugai. Vis dėlto laikomasi tos nuostatos (mes svarstėme šitą klausimą labai išsamiai, kartu su Kaimo reikalų komitetu), kad ūkininkai turi būti draudžiami. Dėl įdomumo galiu pasakyti, kad buvo konstatuota, jog šiuo metu iš ūkininkų kaip draudėjai yra įregistruoti… yra 79,1 tūkst. ūkininkų, iš jų tik 56 tūkst. ūkininkų, t.y. 67% žmonių, dirbančių ūkyje (tai netgi daug), turi teisę nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų. Žinoma, ta padėtis, rodo, kad yra ir objektyvių priežasčių. Ne visi ūkininkai ir jų šeimos nariai, dirbantys ūkyje (jie taip pat turi būti draudžiami, jeigu jie yra pilnamečiai), gali mokėti socialinio draudimo įmokas, todėl valstybė taip pat prisiima įsipareigojimą. Vyriausybė buvo įpareigota parengti metodiką, pagal kurią būtų nustatoma, kurie ūkininkai turėtų būti laikomi kaip ekonomiškai silpni, kad valstybė, norėdama garantuoti jų sveikatos ir pensinį draudimą, įsipareigotų dalį įmokų mokėti valstybės lėšomis. Tokios tradicijos egzistuoja kitose posovietinėse ir buvusiose socialistinėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Čekijoje ir kitur.

Taip pat labai aktualus visuomenei buvo žalos atlyginimo klausimas. Aišku, mes inicijavome šitą įstatymo projekto nagrinėjimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Žalos atlyginimo mokėjimo įstatymo projekto pataisas. Šiuo metu jau vyksta paskutinieji derinimai su Finansų ministerija. Pagal senąsias galiojančias nuostatas teoriškai galbūt ir teisingai buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu, sakysime įmonė bankrutuoja, įsipareigojimus perima valstybė. Jeigu įmonė privatizuojama, prisiimti įsipareigojimus turi naujasis savininkas. Tačiau realiame gyvenime buvo kitaip – tų įsipareigojimų niekas neprisiimdavo. Pavyzdžiui, yra savininkas, bet jis yra kažkokiu kitu pavadinimu egzistuojančioje įmonėje. Faktiškai turtas perėjo į kitą įmonę, yra lyg jau ir kitas pavadinimas, įsipareigojimai negalioja, bet ana įmonė nebankrutavo. Tokiu atveju dalis žmonių negauna to žalos atlyginimo. Taigi dabar yra keičiama, yra tikslinama. Pagal mūsų parengtą naują įstatymo projektą, turėtų būti objektyviai ir teisingai atsiskaitoma su tais, kuriems reikia atlyginti žalą.

Tai tiek trumpai. Žinoma, rudens sesijos darbai perauga į kitų sesijų darbus ir, sakykim, dalis nagrinėtų temų jau turi atgarsį šiandieniniuose konkrečiuose projektuose. Kadangi mano laikas baigėsi, ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Visokavičiene. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar komitetas nenumato dirbti įvairių lengvatų keitimo kitomis išmokomis kryptimi, atsižvelgdamas į rimtus, pagrįstus argumentus? Ačiū.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, tai labai aktualus ir įdomus klausimas. Mes manome, kad, žinoma, būtų galima lengvatų, išmokų formą tobulinti. Pasigirsta tokių nuomonių, kad, pavyzdžiui, būtų geriau (jūs turbūt klausdamas tai ir turėjote omeny), kad dalį lengvatų galėtų gauti konkretus žmogus. Tada jis būtų labiau suinteresuotas taupyti. Na, sakysime, vienas aktualus dalykas yra lengvatos už važiavimą keleiviniu transportu. Tada, žinoma, reikėtų visiems tiems žmonėms mokėti, sakysim, priedą prie pensijos. Tada padidėtų pensija, o žmogus spręstų, kiek jam važiuoti, ar jam labiau taupyti. Galbūt tai būtų efektyvu. Tačiau kiekvienu tokiu atveju mes susiduriame su tam tikra dilema, nes… Taip, galima mokėti šitas lengvatas, tačiau valstybės išlaidos tokiu atveju taip pat turėtų padidėti, nes daugelis lengvatų dabar yra kitaip administruojamos. Pavyzdžiui, mes žinome, kad visi studentai turi teisę į lengvatas. Jie gali pirkti mažiau kainuojantį nuolatinį bilietą ir juo važiuoti, bet ta suma nėra atiduodama į studento rankas. Žinoma, didelė dalis studentų dabar važinėja ne visuomeniniu transportu, o asmeniniu transportu. Ir vėl tenka atsižvelgti į tai, ar mes galime tas išmokas didinti, nes valstybės išmokos daugeliu atveju padidėja. Pavyzdžiui, kita forma – kompensacijos už šildymą, už karštą vandenį. Aš galiu pasakyti tik tiek: žmonės tų pinigų negauna, o savivaldybės perveda tų mokesčių gavėjams, sakysime, elektros tinklams, šilumos tinklams, tas kompensuojamas sumas. Žmogus tų pinigų negauna. Latvijos pavyzdys rodo, kad mes einame teisingesniu keliu. Kai Latvijoje buvo pamėginta išmokėti tas kompensacijas tiesiai žmonėms, deja, faktas buvo labai liūdnas – nebuvo atsiskaitoma už visas tas komunalines paslaugas, nebuvo atsiskaitoma su tomis įmonėmis, o tie pinigai kažkaip kitaip būdavo panaudojami. Vis tiek skolos liko, nes visuomenė vis dėlto yra labai nevienoda, ne visi yra sąmoningi ir supranta, kaip reikia naudoti pinigus.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti pranešėjos vieno dalyko. Kokia jūsų priežiūrinė “Sodros”, Socialinio draudimo tarybos, funkcija? Aš klausiu dėl to, kad mums niekaip nepavyksta šiais metais atgauti iš Socialinio draudimo fondo visų lėšų, skirtų sveikatos draudimui. Tai nėra labai didelės lėšos, bet Valstybinio socialinio draudimo fondas Privalomojo draudimo fondui jau įsiskolino apie 60 mln. Lt. Jau yra tam tikrų kliūčių dėl atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis.

Ar pasidomėjo komitetas, apskritai kaip jis atsiskaito ne tik su gyventojais, kaip išmokamos pensijos, bet kaip jis atsiskaito ir su Privalomojo sveikatos draudimo fondu? Jeigu taip, tai labai ačiū, jeigu ne, tai prašyčiau, kad tą dalyką pažiūrėtumėte, nes tai yra tam tikra Privalomojo sveikatos draudimo fondo problema.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Geras klausimas. Ačiū. Iš tikrųjų mes jau žiūrime truputį toliau į ateitį ir, matyt, artimiausiu metu atsiras sprendimai, jie bus priimti ir komitete peržiūrėta visa tvarka. Dabar “Sodra” surenka visas įmones, jeigu ji gauna nepakankamai įmokų, o šiandieninė situacija tai ir parodo, natūralu, kad ji negali visos tos dalies laiku pervesti ir privalomajam sveikatos draudimui. Ten 3% visų įmokų nuo 31% eina sveikatos draudimui. Būtų labai gerai, jeigu sveikatos draudimas ir įmokų rinkimas būtų atskirti. Galėtų tas įmokas rinkti ir “Sodros” tarnyba, čia galima susitarti. Galėtų rinkti Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pat galima visus variantus pasižiūrėti. Bet būtų gerai, kad eitų visai atskirai ir nepriklausytų “Sodrai”. Nes dabar taip ir susipainioja: visos įmokos sumažėja, nukenčia ir pensininkai, dėl pensininkų skolinamasi, o dėl sveikatos draudimo “Sodra” lyg ir neprivalo skolintis. O privalomasis sveikatos draudimas taip pat neprivalo skolintis, bet negali laiku gauti visų pinigų. Tam, kad būtų geriau administruojami šie mokesčiai, verta būtų sveikatos draudimą atskirti nuo socialinio draudimo.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Pone pirmininke, ne tik piliečiai, bet ir socialinės sistemos darbuotojai pastebi, kad mūsų gana plačios ir gausios programos dažnai nepasiekia tikslo ta prasme, kad jomis pasinaudoja daug žmonių, kurie šiaip jau neturėtų teisės į jas. Yra įvairių būdų, ir jūs tai žinote. Galbūt tai yra neišvengiamos klaidos, bet galbūt komitetas numato teisines priemones, kurios atmestų nepasitikėjimą ir tam tikrą, aš nesakyčiau, pavydą, bet objektyvius pastebėjimus, kad šalia dirbantis žmogus gauna mažiau, negu gaunantis pašalpą, ne visai pagrįstai?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Mes nuolat apie tai galvojame ir daugelį panašių įstatymų svarstydami visada komitete apie tai diskutuojame. Be abejo, administravimas turi būti kur kas geresnis ir efektyvesnis. Bet komplikuoja visa tai tas faktas, kad mes iki šiol neturim pajamų deklaravimo. Aš įsivaizduoju bent jau taip, kad galbūt jūs turėjote omeny bedarbių pašalpas. Vis dar trūksta kontrolės, o mes žinome, kad Vakarų valstybėse tai yra labai efektyviai kontroliuojama, bet yra visi duomenys ir įvairūs metodai. Žmogus turi deklaruoti savo pajamas, paskui galima palyginti su jo padarytomis išlaidomis ir, sakysim, daug kur yra naudojamos socialinės kortelės, kurios taip pat papildo duomenų bazę. Kontrolė be duomenų bazės iš esmės neįmanoma. Kiek reikia turėti darbuotojų ir Darbo biržai, ir “Sodrai”, kad galėtų visus stebėti? O iš tikrųjų taip būna. Jau vien tai, kad, pavyzdžiui, bedarbiai turi reguliariai pasirodyti kiekvieną savaitę ir pasiimti pašalpą, bet vis tiek tuo tarpu jie gali turėti ir darbą, ir papildomas pajamas. Ir niekas negali šito sukontroliuoti. Aš manau, kad tai yra mūsų augimo sunkumai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Visokavičiene, atsakėte į visus klausimus. Dabar tik noriu pastebėti, kad trūksta trijų pranešėjų, todėl penki projektai nebus pateikiami. Bet yra Seimo narys J.Olekas, kuris perskaitys savo pareiškimą. Prašau.

Seimo nario pareiškimas

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau perskaityti Jungtinių Tautų vaiko fondo Lietuvos nacionalinio komiteto kreipimąsi į mus visus.

“Gerbiamieji Seimo nariai, Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF Lietuvos nacionalinis komitetas kreipiasi į jus, prašydamas prisidėti prie UNICEF organizuojamos akcijos “Kosovo krizės ištiktiems vaikams paremti”. Kosovo krizė tęsiasi. Kasdien sužinome apie naujas aukas. Labiausiai kenčia vaikai. Net ir mažiausias jūsų indėlis gali virsti lašu pienu, vakcinos ar vaistų doze, pieštuku ar popieriaus lakštu pabėgėlių stovyklose. UNICEF aktyviai veikia krizės zonose, pabėgėlių stovyklose: vaikams tiekiamas maistas, vandens švarinimo medžiagos, medicinos pagalba, organizuojamos laikinos mokyklos, pasimetusių vaikų globa, kol surandamos jų šeimos. Taip pat rūpinamasi vaikų gerove šeimoms susijungus. Labai trūksta žmonių, galinčių padėti psichologiškai traumuotiems vaikams. UNICEF apmoko savanorius, dirbančius šioje srityje. Paskaičiuota, jog vien tik šiems apmokymams reikia apie 900 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.

Šių metų balandžio 26 d. Lietuvoje buvo paskelbta akcija “Kosovo krizės ištiktiems vaikams paremti”. Labai malonu, kad prie šios akcijos geranoriškai prisijungė televizijos, radijo stotys, dienraščiai, nemokamai skelbdami apie šią akciją, rengdami specialias laidas. Suprasdami kitos tautos nelaimę, aktyviai aukoja Lietuvos žmonės, ypač pensininkai. Prie akcijos prisijungė mokyklos, organizacijos, kolektyvai ir muzikantai. Birželio 6 d. Vilniuje ir birželio 12 d. Šventojoje vyks koncertai “Ištiesk ranką”. Iki šiol jau surinkta 70 tūkst. 11 Lt.

Jūs galite prisidėti prie šios akcijos. UNICEF akcijos “Kosovo krizės ištiktiems vaikams paremti” urna bus įrengta Seimo I rūmų fojė šių metų birželio 8 d., t.y. prieš kitą mūsų posėdį antradienį.

Pagarbiai – Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto pirmininkas profesorius V.Usonis”. Ačiū už dėmesį ir kviečiu visus prisidėti.

PIRMININKAS. Ačiū. O dabar prašau Seimo narius užsiregistruoti. Registracija baigėsi. Tuo Seimo posėdį baigiame.