Keturiasdešimt ketvirtasis (341) posėdis
1999 m. birželio 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. birželio 3 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame birželio 3 dienos rytinį plenarinį posėdį. Šios dienos darbai. Viskas yra likę taip pat, kaip buvo sutarta ir vakar dar sykį aptarta Seniūnų sueigoje, vienintelis papildymas, tai prie Pensijų fondo įstatymo K.Glaveckas siūlo papildomai priimti Seimo nutarimą ir Cukraus įstatymo pateikimas atidėtas vėlesniam laikui. Daugiau jokių naujovių. Taigi galime pradėti dirbti pagal šį sutartą planą. Iš pradžių registruojamės.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1769(3)

Iš viso užsiregistravo 74 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pirmasis darbotvarkės klausimas – Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1769(3). Priėmimas. Pranešėja – pagrindinio komiteto pirmininkė E.Kunevičienė. Prašom, ponia Kunevičiene, dėl priėmimo, kokios naujienos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Turbūt pirmiausia labas rytas. Trečiojo projekto priėmimui negauta jokių pasiūlymų nei pataisų. Yra tik Teisės departamento abejonių ir pastabų, bet tos pastabos tokios pačios, į kurias buvo atsakyta svarstymo metu, kai aš aiškinau, kodėl mes komitete nepritarėme Teisės departamento pastaboms. Jeigu jūs pageidausite, aš dar kartą pakartosiu, kodėl negalima priimti arba nereikia atsižvelgti į Teisės departamento tam tikras pastabas.

PIRMININKAS. Tiesiog, jeigu galite, trumpai. Čia yra 3 pastabos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Projekto 3 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatoma, kad strateginis investuotojas turi teisę pirkti iš valstybės jai nuosavybės teise priklausiančią akcijų dalį, skirtingai negu šios dalies 1 ir 2 punktuose. Taip, 1 ir 2 punktuose valstybės kapitalas neparduodamas, jis lieka toks pat, bet papildomai išleidžiamos akcijos, kurias įsigyja “Williams”. Todėl čia ir yra skirtingi dalykai. Iš tokios nuostatos neaišku, kokia tvarka būtų atsiskaitoma su valstybe, atsižvelgiant į tai, kad straipsnio antrojoje dalyje nurodoma, kad tokiam pardavimui netaikomi. 1 ir 2 punktui netaikomi Privatizavimo įstatymo reikalavimai, o 3 punktui kaip tik ir taikomi konkretūs dabartiniu metu galiojantys privatizavimo įstatymai. Paprasčiausiai jie neatsižvelgė, kad 1 ir 2 punktas iš esmės skiriasi nuo 3 punkto. 1 ir 2 punktas – neprivatizuojamas valstybės kapitalas, neparduodamas, tik papildomai išleidžiamos akcijos, kurias parduodame. O 3 punkte valstybės kapitalas jau parduodamas pagal Privatizavimo įstatymo sąlygas, todėl šiame įstatyme negali būti įrašyta speciali atsiskaitymo tvarka.

Dėl 2 straipsnio. Šio straipsnio antrosios dalies trečiajame sakinyje nurodytos kitos valstybės nuosavybės teise priklausančios akcijos, o ne likusios. Taip. Čia reikia sąvokos “kitos”, nes susiję su skirtumais, kurie galios “Williams” įsigyjant akcijas, nes tos kitos kaip tik ir bus įsigyjamos jau privatizuojant valstybės kapitalą. Todėl vis dėlto siūlyčiau palikti sąvoką “kitos”.

Diskutuotina dėl įsipareigojimų valstybės institucijoms, kad paskui negalės keisti arba teikti savo reikalavimų po privatizavimo, jei nustatys kokius nors neatsiskaitymus. Taip, valstybinės institucijos, “Sodra”, Mokesčių inspekcija ir kitos valstybinės institucijos turėjo visas sąskaitas suvesti dabartiniu metu ir visus duomenis pateikti auditui, todėl čia ir įrašyta. Kad po to, jeigu jau jie kas nors nepadarė, apsileido, kad neturėtų teisių dar reikšti kokių nors pretenzijų. Galioja kaip tik valstybės institucijoms.

Dar vienas diskutuotinas punktas. Šioje dalyje suformuluotas valstybės įsipareigojimas atlyginti nuostolius strateginiam investuotojui, tai yra vienam iš įmonės akcininkų, o ne įmonei. Taip, įmonė yra nuosavybė ir valstybės, ir to akcininko, kuris įsigys tas akcijas. Tas įstatymas priimamas kaip įgaliojimas sudaryti tam tikrą sutartį ir valstybei nereikia pačiai sau priimti dar tam tikro sprendimo, kad valstybė sau iš biudžeto sumokės ir į biudžetą paims. Čia nebus jokio skirtumo, todėl kalbama tik su akcininku, su kuriuo bus sudaromos sutartys.

Biudžeto ir finansų komitetas Teisės departamento toms pastaboms ir nepritaria. Prašyčiau ir šiandien į jas neatsižvelgti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Taigi daugiau jokių pasiūlymų ir naujų pastabų negauta. Mes neturime ką daugiau svarstyti. 4 – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo, nes įstatymą sudaro tik vienas straipsnis. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, jūs dabar galite sėsti į savo vietą. A.Šimėnas kalba už. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo sprendimas suteikti “Williams” teisę įsigyti iki 66% “Mažeikių naftos” akcijų suteikia “Williams” teisę tapti strateginiu investuotoju “Mažeikių naftos” komplekse. Tai svarbus strateginis sprendimas, kurį priima Seimas. Ir šis sprendimas suteikia Vyriausybei teisę sudaryti paketą sutarčių su “Williams” kompanija. Jose bus detalizuota daug svarbių momentų. Būtent už tuos detalius momentus jau yra atsakinga Vyriausybė, ne Seimas, kaip toliau pavyks ginti Lietuvos interesus. Į tai aš ypač norėčiau atkreipti dėmesį, juolab kad dabartiniuose projektuose tikrai yra ir, švelniai tariant, silpnų nuostatų. Vyriausybei lieka palinkėti, kad ji toliau sudarydama konkrečias sutartis su “Williams” tvirtai gintų kiek įmanoma Lietuvos interesus ir tikrai šis Seimo sprendimas bus svarbus ir naudingas visai mūsų ekonomikai.

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti Alg.Butkevičius. Paspauskite tada Vyriausybės mikrofoną, paspauskite raudoną mygtuką.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, socialdemokratai…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom kalbėti.

ALG.BUTKEVIČIUS. Socialdemokratai nuosekliai pasisakė už tai, kad strateginiuose objektuose valstybė pasiliktų valdymo galimybę, tai yra 51% akcijų, o ypač akcinė bendrovė “Mažeikių nafta”.

Tiek LDDP Vyriausybė, tiek konservatorių Vyriausybė įstūmė “Mažeikių naftą” į sunkią padėtį, ir šiuo metu bendrovė be investicijų, be papildomų rinkų negali išgyventi. Konservatoriai be konkurso pasirinko vieną strateginį investuotoją – kompaniją “Williams International”, sudarė jam išimtines sąlygas, leido pakankamai įsitvirtinti valdyme, todėl dabar jo išėjimas pablogintų padėtį bendrovėje. Konservatoriai atmetė visus konkrečius socialdemokratų siūlymus, nebloginančius galutinių buvusios Vyriausybės ir “Williams” susitarimų, tačiau neįvedančius tam tikrų saugiklių, jeigu “Williams” nevykdytų savo įsipareigojimų. Įvertindami visa tai, socialdemokratai nedalyvauja balsavime, visą atsakomybę už priimtus sprendimus palikdami konservatoriams ir krikščionims demokratams. Taip pat atkreipiame Prezidento dėmesį, kad priimti sprendimai nepalieka pakankamos… Valstybės kontrolės priimtiems sprendimams įgyvendinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Lietuvos centro frakcija savo požiūrį į akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” dėl papildomo 33% akcijų paketo perdavimą užsienio firmai ir politiniu, ir ekonominiu požiūriu detaliai išreiškė svarstymo metu. Šiandien mūsų požiūris nepasikeitė. Laikome šį sandėrį nenaudingu Lietuvai, o jo realizavimo technologiją, t.y. principus ir sąlygas, žeminančia Lietuvos, kaip valstybės, garbę ir orumą. Labai apgailestaujame, kad Lietuvos valstybės ir Vyriausybės vadovai liko abejingi visiems argumentams, kad ir jie toleruoja Lietuvos įstatymų laužymą. Už būsimas pasekmes visa atsakomybė teks visų pirma tiems žmonėms, kurie vedė derybas, ir valdančiajai daugumai, kurių balsais bus priimtas šis sprendimas. Sakoma, kad virš įstatymo yra tik Dievas. Lietuvoje virš įstatymo yra Seimo dauguma.

PIRMININKAS. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes priimame įstatymą, kuris yra principinis mūsų sprendimas tiek politine, tiek ekonomine prasmė. Politine, kad mes didinam savo saugumo garantijas, ekonomine, kad sudarom galimybes išgelbėti įmonę, ir ne tik išgelbėti, bet ir praplėsti jos veiklos galimybes, užtikrinti jos ateitį. Priimdami šį įstatymą mes sudarom galimybes pasirašyti Vyriausybei sutartis su strateginiu investuotoju dėl papildomų 33% akcijų įsigijimo ir tuo būdu pagreitinti to proceso eigą, išvengti galimybės toliau vegetuoti įmonei, delsiant šio klausimo sprendimą. Todėl aš norėčiau pasisakyti už šio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Nematau. J.Olekas. Taip pat nematau. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija šiame balsavime nedalyvaus ir tai darys dėl šių mano išdėstomų motyvų. Visų pirma turi būti aiški atsakomybė, kas ją prisiima spręsdamas šitokį svarbų klausimą visai Lietuvai. Tai visų pirma konservatoriai ir krikščionys demokratai. Antras dalykas, deja, ta “Williams” epopėja tęsiasi nuo praėjusių metų vasario mėnesio, ir galima drąsiai sakyti, kad jinai nesibaigs išsprendus klausimą, todėl tuo labiau reikia žinoti, kas už šį sprendimą bus atsakingas tada, kai dar ir dar kartą reikės grįžti prie tų problemų pačiais įvairiausiais atvejais. Trečia, laikomės tvirtos pozicijos, kad tokia monopolinė naftos koncerno šaka būtinai turi būti kontroliuojama valstybės. Tai yra kaip rudenį, balsuodami už pirmąjį įstatymo projektą, taip ir dabar mes laikomės tos pačios pozicijos, kad valstybei turėjo likti 51% akcijų, bent jau šiuo momentu, kol išaiškės galutinės šio objekto veikimo galimybės. Beje, tai siūlydami rudenį, labai aiškiai sakėm, kad mes nežinom, kad iš tiesų “Williams” ateis taip, kaip jis yra žadėjęs. Beje, mūsų pranašystės taip ir išsipildė, “Williams” iki šiol nėra atėjęs ir reikalauja dar daugiau. Mes dar tvirčiau esame įsitikinę, kad tik 51% valstybei priklausančių akcijų galėtų būti realus saugiklis. Kadangi nėra atsižvelgta nė į vieną mūsų pataisą, nei į tai, kad visos mūsų pranašystės, sakytos rudenį, išsipildė su kaupu, mes laikomės tos pačios pozicijos, kad šitas įstatymas yra kenksmingas Lietuvai, nenaudingas nei politiškai, nei ekonomiškai, todėl tokiame balsavime nedalyvaujame.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašau leisti pasisakyti ponui G.Vagnoriui.

PIRMININKAS. Tuoj įjungsim G.Vagnoriui.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Mes labai atidžiai klausėm Seimo narių, kurie nepritaria šiam įstatymui, motyvų ir turim pastebėti, kad nei ekonominių, nei teisinių motyvų, kodėl šis projektas būtų netinkamas, neišgirdome. Mes išgirdom tik politinius motyvus.

Visi gerai suprantam, jog įmonė bankrutuos, jeigu nesulauksim investicijų. Šiandien niekas nesiūlo Mažeikių akcijas pardavinėti. Šiandien mes tiktai sprendžiam klausimą, ar leisti “Williams” investuoti 1 mlrd. Lt į Mažeikius ir tokiu būdu atgaivinti įmonę. Mes neparduodam akcijų. Mes tiktai leidžiam investuoti ir už šią 1 mlrd. Lt sumą leidžiam išleisti papildomai akcijų. Aš taip pat negirdėjau ir geresnių siūlymų. Negirdėjau, kad kokia nors kompanija už tą emisiją būtų pasiūliusi didesnę pinigų sumą arba geresnes sąlygas. Ką tik kalbėjo LDDP atstovai, kurie pasakė, kad jie nepritaria 51% akcijų perdavimui. Bet aš paėmiau 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymą, kuris buvo priimtas kaip tik LDDP Seimo daugumos, ir norėčiau visiems priminti 3 straipsnį, kuriame rašoma, kad akcijų emisijos būdu valstybės dalis gali būti sumažinta iki 34%. Taip pat jei kas norėtų atsiversti šitą 1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymą, pasižiūrėję 1 punktą matytų, kad akcijų kainą galima nustatyti pagal nominalią vertę, t.y. 3–4 kartus mažesnę vertę negu dabar. Dabar siūlom akcijų emisiją daryti iki 49%, tada buvo leidžiama 66%. Dabar akcijų kaina yra 3–4 kartus didesnė, – tada 3 kartus mažesnė. Bet 1996 m. viskas buvo gerai, viskas buvo gražu. Beje, atidžiau pasižiūrėję į šį įstatymą mes pamatytume, kad ne Seimas nustatė tvarką, kaip išleisti emisiją ir pritraukti investuotojus, bet Vyriausybei buvo suteiktos teisės bet ką daryti, bet ką pritraukti ir bet kaip daryti. Todėl šiandien įstatymas yra daug kartų geresnis, daug kartų naudingesnis negu 1996 m. Aš tikiu, kad tie, kurie 1996 m. balsavo už šitą įstatymą, šiandien ramia sąžine gali balsuoti už daug geresnį įstatymą ir daug geresnes sąlygas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po trijų minučių balsuosime dėl pirmojo įstatymo, todėl visus, kurie ruošiasi dalyvauti šiame balsavime, prašome pasiruošti. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad salėje yra dalijamas JAV žymaus ir įtakingo Kongreso nario T.Lantos laiškas Rusijos Federacijos ministrui pirmininkui S.Stepašinui, kuris daugeliui abejojančių galėtų padėti apsispręsti.

Dėl balsavimo motyvų dar liko kalbėti du Konservatorių frakcijos atstovai – R.Petrikis ir A.Stasiškis. Kuris iš jų norėtų kalbėti?

R.Petrikis? Prašom.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, apie šitą klausimą mes jau daug prikalbėjome ir pasakyti ką nors nauja iš tikrųjų neįmanoma. Aš manau, kad mes, balsuodami už šitą įstatymą, už “Williams” atėjimą, kartu balsuojame ir už vadybą, kuri ateis į Lietuvą, už vakarietišką vadybą. Jeigu žiūrėtume politine ir ekonomine prasme, tai aš manau, kad “Williams” atėjimas reikšmingas Lietuvai, bet jis turės didelės moralinės įtakos, kad ateitų ir kiti amerikiečių investoriai. Šiuo atveju atėjimas gali būti net reikšmingesnis vėliau, kitas Amerikos kapitalo atėjimas gali būti dar didesnis, todėl aš pasisakau už tai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visos kalbos dėl balsavimo motyvų. Registruojamės. Prašom registruotis ir pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Dabar vyksta registracija. Prašom registruotis. J.Dunauskaitė. Nematau. Atsiprašau. Yra. O A.Matulas?

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti dėl įstatymo

Už – 70 (įskaitom J.Mocarto balsą), prieš – 12, susilaikė 2. Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

V.Martišauskas.

V.MARTIŠAUSKAS. Posėdžio pirmininke, įvyko mechaninė klaida. Labai atsiprašau, norėčiau balsuoti iš naujo. Aš žinau, kad gerai, bet aš noriu blogai…

PIRMININKAS. Dar sykį registruojamės, balsuojam iš naujo. Registruojamės dar kartą. Registruojamės dar kartą. Prašom registruotis tiksliai ir mechaniškai tvarkingai. Prašom registruotis, pakartosim balsavimą.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Dar sykį prašom pasižiūrėti, ar visi teisingai užsiregistravo. Nematau G.Vagnoriaus. Mes jo balsą pridėsim asmeniškai.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 70, G.Vagnoriaus balsą pridedam prie balsavusių už, taigi bus 71, prieš – 14, susilaikė 1. Minėtasis Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1770(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, toliau lydintis įstatymas – Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1770(3). Pranešėja – E.Kunevičienė. Prašom. Prašom, jūsų žodis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymas susijęs su “Mažeikių naftos” įmonės ir viso komplekso reorganizavimu bei leidimu teikti garantijas ir imti paskolas valstybės vardu. Būtų vienas prašymas arba redakcinė pastaba, pateikta ir pono A.Vidžiūno. 1 straipsnyje – “Sprendimas imti paskolą” yra žodžiai “imti užsienio paskolas iš užsienio bankų ir kitų kreditorių, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir (ar) suteikti valstybės garantijas šiems bankams ir kitiems kreditoriams dėl teikiamų paskolų”. Toliau – kaip tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viena pataisa (ji išdalinta), kurią siūlo komiteto pirmininkė, – A.Vidžiūno. Šiek tiek pakeista. Šalia “bankų” įrašyti žodį “kreditoriams”.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, visiems kreditoriams.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio… (Balsas iš salės) Dėl šios pataisos norinčių kalbėti nematau. Ar galim bendru sutarimu laikyti, kad ji yra priimta? Ar reikia balsuoti dėl šios pataisos? Negirdžiu jokių… Galim bendru sutarimu laikyti, kad ji priimta. Gerbiamieji kolegos, negalit laikyti? Tokiu atveju registruojamės. Visų pirma balsuosime dėl to, ar tą pataisą, kurią pateikė E.Kunevičienė kartu su A.Vidžiūnu, priimam.

Turbūt nekyla abejonių, kad šią pataisą remia ne mažiau kaip 29 Seimo nariai, todėl ji yra svarstoma. Dabar apsisprendžiame dėl to, ar ją priimame. Gerai, prašom. Iš pradžių kas už tai, kad ši pataisa būtų svarstoma. Balsuojame.

Už – 68. Niekas nenorėjo kalbėti dėl… Jūs norėjote kalbėti dėl balsavimo motyvų? Dėl tvarkos? Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, kad kolegos atkreipė dėmesį į datą ir į laiką. Statutas sako kai ką kita. Aš noriu pasiteirauti posėdžio pirmininko, kodėl vieniems taikomas Statutas, ir net dvigubai griežčiau, o kitiems iš viso netaikomas, šiuo atveju ponui A.Vidžiūnui. Gal ir labai gera pataisa, bet procedūros yra procedūros.

PIRMININKAS. Aš norėčiau dar sykį pakartoti ponui S.Pečeliūnui, kad Statutą reikia skaityti kiek galima atidžiau. Jis yra taikomas visiems vienodai, taip pat griežtai. Noriu priminti, kad šiam įstatymo projektui yra taikoma skubos tvarka. O tuo atveju, kai taikoma skubos tvarka, ir kiti terminai atitinkamai keičiasi. Taigi šiuo atveju taikant skubos tvarką yra sakoma tik tiek, kad turi likti viena darbo diena iki įstatymo projekto priėmimo. Gerbiamieji kolegos, mes sutarėme, kad ši pataisa yra svarstoma, Seimas taip apsisprendė. Jeigu dar kam nors kyla abejonių, mes dabar balsuosime dėl to, ar šią pataisą priimti. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, prašom balsuoti. Pataisa, kuri iš tikrųjų yra labiau redakcinio pobūdžio patikslinimas, kad kalbant apie bankus turimos omenyje visos tarptautinės institucijos, kurios gali suteikti kreditus. Už pataisą balsavo 71, prieš nė vienas, vienas susilaikė. Taigi pataisa yra priimta.

Dabar dar sykį kviečiu 4 – už, 4 – prieš kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Listavičius. Minutėlę, tuoj įjungsiu. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, “Mažeikių naftos” kompleksui rekonstruoti, modernizuoti, statybos darbams užbaigti ir apyvartinėms lėšoms papildyti reikia stambių investicijų bei papildomų apyvartinių lėšų. Lietuvos Respublika tokių nuosavų lėšų neturi, jas reikia skolinti su valstybės garantija arba valstybės vardu imti paskolas. Kitu atveju Lietuvos Respublikai brangiai kainuojantis “Mažeikių naftos” kompleksas bus nuolat nuostolingas, o netolimoje ateityje ir bankrutuojanti įmonė. Lėšas visiems “Mažeikių naftos” komplekso rekonstravimo bei statybos darbams atlikti galima skolintis tik esant strateginiam investitoriui. Toks strateginis investitorius yra parinktas.

Pritariu pateiktam įstatymo projektui dėl skolinimosi ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti A.Plokšto. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas iš tiesų yra lydintis pirmąjį, ir dėl tų pačių motyvų, kuriuos jau išdėsčiau, Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija šiame balsavime taip pat nedalyvaus, manydama, kad tai yra Lietuvai nenaudingi sprendimai.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė nori kalbėti už.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti pataisai po svarstymo, nes tai leistų “Mažeikių naftai” skolintis iš užsienio kreditorių, nebūtinai iš užsienio bankų. Galėtų surasti ir pigesnius kreditus, pavyzdžiui, iš investicijų fondų, todėl siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Tai ir visos kalbos dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis. Iš viso užsiregistravo 92 Seimo nariai. Kas už tai, kad Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už – 68, prieš – 2, 1 susilaikė. Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.

S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, ne. Repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom. Replika po balsavimo.

S.PEČELIŪNAS. Replika po balsavimo, jeigu galima, posėdžio pirmininke. Jūs labai tiksliai pacitavote Statutą, kad priimant skubos tvarka pataisos turi būti pateiktos prieš vieną darbo dieną. Ant šio dokumento – birželio 3 d. data. Šiandien irgi yra birželio 3 diena. Čia laikas parašytas, 10.15 val. Dabar laikrodis rodo 10.36 val. Norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, ar Seimas jau priėmė sprendimą, kad 20 minučių yra laikoma viena darbo diena?

PIRMININKAS. Kartais laikas bėga labai greitai. Gerbiamieji kolegos, mes ne vieną kartą priėmimo metu esame darę redakcines pataisas, atsižvelgdavome į Teisės departamento pasiūlymus. Aš nemanau, kad mes padarėme kokį nors didelį nusižengimą, papildydami vienu žodeliu šį įstatymo projektą. Bet kuriuo atveju Seimas priėmė sprendimą, kad šią pataisą reikia nagrinėti, ir ją nagrinėjo bei jai pritarė. Taigi įstatymas yra priimtas. Noriu pasakyti, kad pakankamai vieningai, labai mažai balsavusių prieš ir susilaikiusių. Taigi, gerbiamieji kolegos, šis svarbus mūsų darbo etapas yra baigtas ir, tikėsimės, kad artimiausiu metu šio darbo rezultatais visi kartu – ir tie, kurie balsavo už, ir kurie nebalsavo, galėsime džiaugtis.

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo projektas Nr.P-1789 (pateikimas)

Tęsiame darbą toliau. 1-2 darbotvarkės klausimas – Aukštojo mokslo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1789(2). Pateikimas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo projektą, kuris buvo pradėtas rengti gana seniai. Šio įstatymo rengimo grupė buvo sudaryta dar 1997 metų vasario mėnesį. Šiandien, prisimenant įstatymo projekto kūrimo aplinkybes, galima būtų pasakyti, kad nemažai akademinės visuomenės narių pačią įstatymo kūrimo idėją ir jo projektą sutiko gana nepatikliai, o kai kurie ir su neslepiamu priešiškumu. Manyta, kad įstatymas iš esmės nieko aukštajai mokyklai neduos, bet gali suvaržyti Konstituciją bei Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą jos autonomiją, susiaurins turimas aukštųjų mokyklų laisvo ir nevaržomo tvarkymosi galimybes. Be to, tam tikros įtakos turėjo ir ne itin sklandžiai klostėsi darbo grupės santykiai su įtakingais akademinės bendruomenės sluoksniais, ypač su aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos mokslininkais, aukštųjų mokyklų rektoriais. Man atrodo, kad darbo grupė ne visada pakankamai atidžiai įsiklausydavo į akademinės bendruomenės atstovų nuomonę, kuri iš esmės buvo išsakoma gana geranoriškai.

Ką duos Aukštojo mokslo įstatymas Lietuvos švietimui? Ko iš įstatymo tikimasi? Atsakydamas į šį klausimą, noriu priminti, kad aukštojo mokslo sistemą iki šiol šiek tiek, t.y. labai nedaug, reguliuoja tik Mokslo ir studijų įstatymas, priimtas dar 1991 metais, todėl aukštąjį mokslą reguliuoja gausybė teisės aktų ir ministerijos dokumentų. Aš noriu pasakyti, kad niekur pasaulyje taip nėra, nes aukštojo mokslo sritį paprastai reguliuoja specialūs įstatymai.

Trečias dalykas. Iki šiol buvo nereglamentuotos studentų laisvės, teisės ir pareigos, ir ypač visi studijų finansavimo reikalai. Šie dalykai teikiamame įstatymo projekte palyginti išsamiai aptariami.

Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus, kad iki šiol Lietuvoje neįteisinta neuniversitetinių aukštųjų studijų sistema, nors tai kitose šalyse, ypač Europos, yra gana įprastas, seniai susiklostęs ir nusistovėjęs dalykas. Naujasis Aukštojo mokslo įstatymas įteisins šią Lietuvos aukštojo mokslo sistemos dalį.

Dar vienas dalykas, į ką norėčiau atkreipti jūsų, gerbiamieji kolegos, dėmesį, yra tai, kad įstatyme yra nemažai nuostatų, kuriomis siekiama spartinti mūsų aukštojo mokslo sistemos kaitą, reformą, aukštųjų mokyklų atsinaujinimo, atvirumo visuomenei procesą. Šiai nuostatų grupei priskirtini straipsniai apie naują universitetų veiklos koordinavimo instituciją. Tokią instituciją siūloma vadinti universiteto taryba ir suteikti jai palyginti nemažą kompetenciją. Su ta viltimi, atsinaujinimo viltimi, siejamos įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų užėmimo tvarką. Pagal naująjį projektą nėra ir nebus tiesioginio, mechaninio, deterministinio ryšio tarp darbuotojo ar dėstytojo turimo mokslinio laipsnio ir užimamų pareigų pobūdžio.

Aš taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad įstatyme yra nemažai nuostatų, kuriomis siekiama laiduoti deramą studijų kokybę ir turimų finansinių bei kitų išteklių racionalesnį naudojimą. Tuo tikslu yra siūloma keisti doktorantūros tvarką, nustatant disertacijų gynimą specializuotose mokslo krypčių komisijose.

Kitas siūlomas dalykas yra nustatyti griežtesnę studijų programų (…) sistemą. Ir dar vienas dalykas – įteisinti universitetinio mokslo instituciją. Žinoma, yra ir daugiau su tuo susijusių nuostatų.

Kitas dalykas, taip pat minėtinas, yra tai, kad įstatymo rengėjai siekia, jog įstatymas sudarytų sąlygas blokuoti daugelį negatyvių tendencijų, išryškėjusių aukštųjų mokyklų veikloje, studijų organizavimo procese, tendencijų, kurios daugiausia atsirado dėl autonomiško, sakyčiau, dėl itin autonomiško, aukštųjų mokyklų nesugebėjimo deramai vertinti, reglamentuoti ir prižiūrėti savo darbą. Kaip minėtų tendencijų pavyzdį galima būtų nurodyti:

Pirma. Yra gana mažas dėstytojų ir studentų santykis. Pas mus vienam dėstytojui vidutiniškai dabar tenka apie 7–8 studentus. Noriu pasakyti, kad daugelyje aplinkinių šalių ir apskritai Europos šalyse šis santykis yra kur kas didesnis.

Antra. Pastebima aukštųjų mokyklų vienodėjimo ir universalizacijos tendencija. Beveik visos nori tapti universitetais, beveik visos turėti tuos pačius fakultetus ir teikti tas pačias studijų programas. Sakykim, vien verslo programų yra daugiau kaip 70 įvairiose mūsų aukštosiose mokyklose.

Trečia. Studijų programų smulkėjimas. Ir toliau išlieka smulkėjimo tendencija. Yra labai senstanti aukštojo mokslo dėstytojų sudėtis. Irgi dėl to, kad tie dalykai iš esmės nereglamentuojami ir nereguliuojami. Pastebima, jog smunka aukštosiose mokyklose ginamų disertacijų mokslinis lygis. Mažas doktorantų, apsiginančių laiku, skaičius. Dėl to gausybė lėšų išleidžiama labai neracionaliai. Daugelis dėstytojų ir mokslo darbuotojų dirbo tuo pačiu metu keliose aukštosiose mokyklose, mokslo įstaigose, institucijose, niekur nesugebėdami deramai atlikti darbo. Yra daug kitų panašių tendencijų, kurias mes turime kaip nors įveikti. Žinoma, negalime su jomis toliau taikstytis.

Keletas žodžių apie dabartinę įstatymo rengimo būklę. Noriu pasakyti, kad rengiant įstatymo projektą ypač daug diskusijų kėlė keletas klausimų. Vienas iš jų yra kolegijų, kaip ne universitetinio aukštojo mokslo institucijų, atsiradimas, statusas, ryšiai su universitetinio lygmens aukštosiomis mokyklomis. Kitas dalykas – mokslo vardų ir laipsnių teikimo ir jų reikšmės klausimai. Ypač habilitacijos reikšmė ir vaidmuo tolesnėje mūsų aukštojo mokslo raidoje. Ir trečias dalykas – aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, autonomijos ir jos ribų klausimai. Ir pagaliau studijų kreditavimo, aukštojo mokslo finansavimo klausimai.

Noriu pasakyti, kad turime labai skirtingų nuomonių šiais keturiais pagrindiniais klausimais. Dabar kai kurie rektoriai, rektorių konferencijos (gerai, pastebėjau) nariai gana kritiškai vertina tas nuostatas, kurios šiuo metu yra įrašytos į įstatymą. Kita vertus, aš noriu pabrėžti, kad yra institucijų, kurios labai sveikina. Sakysim, Lietuvos mokslininkų sąjunga ir Lietuvos mokslo taryba pritaria įstatymo svarbai, reikšmingumui, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad bent tais pagrindiniais klausimais, kuriuos aš minėjau, reikia dar nemažai padirbėti ir daugelis nuostatų turėtų būti tikslinama. Mūsų komitetas ir darbo grupė, kuri dabar labai intensyviai rengia ir dar tobulina įstatymo projektą, yra pasirengusi dar kartą kitą trečiadienį išklausyti visų suinteresuotųjų nuomonę, perkels visas pateiktas viešojo klausymo metu pastabas, kurios bus priimtinos. Manau, daugelis dalykų, kurie dabar kelia nerimą akademinės visuomenės nariams, bus iš tiesų deramai išspręsti, neabejoju, kad tai mes ir padarysime.

Baigdamas norėčiau padėkoti visiems mūsų akademinės visuomenės nariams, akademinėms mokslo savivaldos institucijoms, PHARE ekspertams, kurie iš tiesų skyrė daug jėgų ir lėšų, kad šis įstatymo projektas išvystų šviesą.

Baigdamas norėčiau pacituoti labai gražius E.Bulardo žodžius, kuriais jis mums pareiškė savo nuomonę apie įstatymą: “Aš turiu padaryti vieną paprastą išvadą. Dirbdamas Lietuvoje aš pamilau ir gerbiu šią šalį. Lietuvoje vyksta didžiuliai sunkūs pokyčiai, jūs visi tai žinote. Kokie yra būdai šiems sunkumams įveikti? Sprendimas slypi žmonių įgūdžiuose ir išsilavinime. Štai kodėl svarbu kuo kruopščiau tobulinti aukštąjį mokslą. Šis įstatymo projektas yra lemiamas žingsnis teisinga linkme ir aš raginu jus padaryti šį žingsnį kuo greičiau įgyvendinant įstatymą.”

Štai ką aš galėčiau pasakyti, kartu pakviesdamas kolegas pritarti mūsų siekiui, visos akademinės visuomenės siekiui, iš tiesų turėti Aukštojo mokslo įstatymą. Kartu noriu pabrėžti, kad mes matome, jog dar apie du trečdalius pastabų, kurias mes esame gavę įvairių klausymų metu, iš tiesų reikėtų perkelti į įstatymo projektą, ir tą mes padarysime. Tai nėra itin sunkus dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, matau sąraše 21 Seimo narį, užsirašiusį paklausti. Ar mes negalėtume, žvelgdami į laikrodį, supaprastinti procedūros ir pritarti tam, kad būtų pradėtas svarstymas? O visi klausimai… Be abejo, tai sudėtingas įstatymas ir bus daugybė klausymų ir svarstymų. Ne? Yra reikalaujančių suteikti teisę paklausti, bet tie, kurie reikalauja, nėra net į eilę užsirašę, tai aš nelabai suprantu… J.Karosas klausia. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, universitetų iniciatyva Europos Tarybos aukštojo mokslo ir tyrimų komitetas pasiūlė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai savo lėšomis birželio 24 d. surengti parengto įstatymo projekto ekspertizę, kaip jis dera su Europos Tarybos nuostatomis, kad būtų galima išvengti tokių problemų, kurios nutiko Serbijos universitetui. Kodėl jūs taip skubate, nesulaukę tų išvadų, kurios, man atrodo, pakankamai svarbios priimant šį įstatymą? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš noriu kolegai pasakyti, kad mes niekur neskubame. Mes jau rengėmės ir anksčiau pateikti. Dabar pateikėme antrąjį įstatymo projekto variantą. Jeigu mes šiandien pritarsime po pateikimo, tai mes tuoj pat kreipsimės ir paprašysime Europos reikalų komiteto išvados. Čia ne problema. Tą būtina bus gauti.

PIRMININKAS. J.Galdikas. Nematau J.Galdiko. Čia, gerai. Prašom.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš džiaugiuosi, kad toks įstatymas pagaliau pasiekė Seimą, bet man šiek tiek kelia nerimą kai kurios jo nuostatos. Ar sąmoningai, ar netyčia iš jo išvis dingo moksliniai laipsniai, išskyrus magistratūrą ir bakalauro laipsnį? Daugiau nėra. Ar čia atsitiktinumas, ar taip buvo numatyta?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad mokslo laipsniai niekur nedingo, nes yra daug straipsnių, kur jie minimi, yra nurodyta atskirai, yra ginami, kaip minėjau, specializuotose mokslo krypčių komisijose. Ten yra ir habilitacinės disertacijos, ir įprastinės daktaro disertacijos.

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tiesų išsakėte labai gerą teiginį, kad rengiatės toliau tartis ir tobulinti šį įstatymą, tartis su mokslo visuomene. Kaip žinia, mokslo visuomenė dabar labai sunerimusi, ypač aukštųjų mokyklų visuomenė. Sakykite, jūsų nuomone, ar bus įmanoma surasti gerą kompromisinį sprendimą, kuris tenkintų visus, kad paskui naujoms valdžioms atėjus, nereikėtų jo kaitalioti?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš viliuosi, noriu dar kartą pasakyti, kad dar apie du trečdalius pasiūlymų nėra atspindėti. Mes dar tai turime padaryti. Susėsime ir trečiadienį dar išklausysime visus, kurie norės ir ateis pas mus, ir tikrai padarysime tai, ką galime. Tais atvejais, jeigu mums nepavyks suderinti nuostatų, manau, kad būtų galima pateikti alternatyvas. Visiškai sutinku, pavyzdžiui, kad universiteto tarybos kompetenciją reikėtų dar truputį tikslinti, nes yra labai rimta pastaba, kad universiteto taryba nemažai gali, bet nežino, kaip ji atsakys už savo sprendimus. Manau, tuos dalykus dar reikia paderinti.

PIRMININKAS. Klausia R.Melnikienė. Toliau pirmininkauja A.Vidžiūnas.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tik ką pats paminėjote, kad dar yra labai daug teikiama siūlymų ir šis įstatymo projektas bus tikslinamas. Ar iš principo buvo tikslinga teikti projektą ir pradėti jo svarstymą, jeigu dar dėl daugelio pagrindinių, mano žiniomis, klausimų nėra susitarta? Ar nereikėjo prieš tai suderinti tuos siūlymus ir jau ateiti su projektu be didesnių diskusijų?

Ž.J.JACKŪNAS. Norėčiau pasakyti, kad diskusija kyla iš esmės dabar netgi ne dėl tų keturių minėtų klausimų, o dėl dviejų klausimų. Kyla universiteto autonomijos klausimas, o antras klausimas yra pareigybių ir mokslinių vardų. Tai yra du klausimai, kuriuos susėdę, manau, per dvi savaites be didelio vargo nuoširdžiai ir atvirai apsvarstytume ir surašysime. Tuo labiau kad yra siūlomos konkrečios formuluotės ir tai nėra ypatingas dalykas. Taigi nėra labai daug. Tą aš noriu pasakyti, kad atkreipia dėmesį ir Lietuvos mokslų taryba, kuri sako, kad dėl kai kurių ginčijamų dalykų mes galime susėsti ir sutarti labai greitai.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Seimo narys A.Stasiulevičius. Ruošiasi J.Listavičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Pirmiausia labai džiugu, kad šiandien pateikiamas svarstyti ilgai lauktas, svarbus ir toks solidus įstatymo projektas. O paklausti noriu dėl ne visai solidaus teiginio aiškinamajame rašte, kur sakoma, kad ne universitetinių studijų įteisinimas turėtų šiek tiek atpiginti aukštąjį mokslą. Kaip reikia suprasti šitą šiek tiek?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš irgi beveik sutikčiau, kad gal su piniginiais dalykais susijusios formuluotės turėtų būti labai pasvertos. Jeigu taip nepadaryta, tai gal nelabai solidžiai skamba. Manau, tik dėl to, kad kolegijų, kurios yra ne universitetinio aukštojo mokslo institucijose, studentų studijų kaina yra šiek tiek žemesnė, nes personalo reikalavimai, pavyzdžiui, mokslinei veiklai, yra kur kas mažesni, palyginti su universitetais. Ir dėl to galima daryti akivaizdžią prielaidą, kad taip yra, kad studijos yra pigesnės.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, konkrečiai dėl 70 straipsnio. Ar nereikėtų jį tikslinti ir vadinti “Finansinė atskaitomybė”, o šio straipsnio 1 punkte vietoj “audito patvirtinta ataskaita” įrašyti “audito patikrinta finansinė atskaitomybė”? Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Negalėčiau labai ekspromtu atsakyti, bet aš manau, kad jūsų pastaba tikrai turėtų būti labai pasverta. Mes perskaitysime stenogramos protokolą ir atkreipsim į tai dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų noriu kartu pasidžiaugti, kad šis įstatymas pasiekė Seimą. Vis dėlto turbūt reikia pateikti alternatyvas, tačiau manau, yra ir trečias pagrindinis klausimas, kad vis dėlto reikėtų apsispręsti dėl konstitucinės nuostatos, kuri garantuoja gerai besimokantiems nemokamą aukštąjį išsilavinimą. Gal jūs galite trumpai pasakyti, kaip tai atsispindi įstatyme? Vis dėlto ar suteikus paskolas išlieka stipendijos ir ar registracijos mokestis, kuris yra įrašomas į įstatymą, nepažeidžia Konstitucijos?

Ž.J.JACKŪNAS. Manau, kad tai irgi yra vienas iš tokių klausimų, kuris, toliau tobulinant įstatymą, per likusį laiką iš tiesų turėtų gauti kur kas aiškesnį ir labiau konkretesnį atsakymą ir formuluotes. O iš esmės registracijos mokestis, kuris yra kai kuriose pasaulio ir Europos šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, Prancūzijoje, ko gero, Islandijoje yra taip pat, jis yra gana įprastas dalykas, jis nėra didelis, todėl nemanau, kad galima jį interpretuoti kaip nuostatą, pažeidžiančią Konstituciją. Be to, yra įstatyme pasakyta, kad negalintys užmokėti to registracijos mokesčio gali būti nuo jo, universiteto ar kitos aukštosios mokyklos sprendimu, atleidžiami. Aš nemanau... Bet iš esmės klausimas yra atviras, ar valstybiniame universitete, ar aukštojoje mokykloje turi būti tik vieno pobūdžio studentai, tai yra studijuojantys valstybės lėšomis, ar greta gali būti ir studijuojančių savo pačių lėšomis. Manau, kad mes tą dalyką dar vis tiek bandysime šiek tiek patikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma. Ruošiasi R.Kupčinskas.

J.RAZMA. Norėčiau paklausti pranešėjo ar jis nemato galimybės pakeisti tarybos funkcijas, kurios dabar yra projekte, taip, kad liktų daugiau patariamoji ir globos institucija. Nes su tokiu plačiu atstovavimu, aš sunkiai įsivaizduoju, kad jai gali būti suteiktos tokios didelės sprendžiamosios galios.

Ž.J.JACKŪNAS. Noriu pasakyti, kad iš tiesų tai yra vienas iš kertinių mūsų darbo grupės, ypač joje esančių rektorių, diskusijų punktas. Čia yra įvairių nuostatų. Yra bandoma, manoma, kad turėtų būti kažkaip… Vienas dalykas – pasiektas didesnis atvirumas visuomenei ir atsakomybė prieš visuomenę, ar yra atsiskaitomybė prieš visuomenę. Dėl to traukiami visuomenės atstovai. Pagaliau tie visuomenės atstovai gali labiau parūpinti lėšų, stiprinti universitetą. Bet, kita vertus, itin kyla diskusija, ar šiai tarybai suteikiamos administracinės funkcijos yra vietoj, ar jos pakankamai subalansuotos, ar jos neužkrauna perdėtos atsakomybės, kuri lyg ir nelabai aiški. Manau, kad mes dar padiskutuosime ir noriu pasakyti, kad Europoje jų yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje yra vadinamosios universitetų administracinės tarybos, kurios faktiškai rūpinasi studijų ir visos aukštosios mokyklos administravimu bei finansiniais reikalais. Yra pačių įvairiausių modelių. Manau, kad mes dar turėsime... Čia yra vienas iš kertinių dalykų, dėl kurio dar apsispręsime ir, tiksiuosi, sutarsime.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad išsakyta labai svari nuomonė KTU rektoriaus profesoriaus Kriščiūno ir VDU rektoriaus profesoriaus Kaminsko atskirojoje nuomonėje. Čia dėl vieno klausimo dėl europinių nuostatų, dėl universiteto administravimo yra pareikšta, jūs iš dalies į tai jau atsakėte. Norėčiau dar vieną dalyką paklausti. Kodėl vis dėlto numatyta, kad magistratūros studijos turi būti visiškai mokamos, o visos kitos iš dalie mokamos? Šie teiginiai, ir šių mokslo organizavimo autoritetų nuomone ir mano nuomone, turi būti keičiami įstatyme. Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Visiškai jums pritariu. Viešo svarstymo metu, kuris įvyko gegužės 21 d., buvo vieningai išreikšta nuomonė, kad už magistratūros studijas mokėti nedera. Ir dabartiniame antrajame variante, to tikrai nėra, kolega. Tai buvo tik gegužės 14 d. – pirmajame variante.

PIRMININKAS. A.Stasiškio klausimas paskutinis, kolegos.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis kolega, aišku labai gerai, kad įstatymo projektas pasiekė Seimą, įstatymas labai reikalingas.

Tikiu, kad svarstant jis tobulės. Tačiau aš gal nepakankamai atidžiai jį perskaičiau, bet neradau atsakymo tokiu aspektu. Dalis aukštojo mokslo yra finansuojama iš biudžeto, kol kas didelė dalis. Kokiu būdu biudžeto asignavimų naudojimas yra kontroliuojamas, kas galų gale atsako už biudžeto skirtų lėšų panaudojimą toje ar kitoje aukštojoje mokykloje? Kalbant kitaip, mano klausimas būtų toks. Ar jūs grupėje nesvarstėte, kad tos aukštosios mokyklos, kurios turi bent, sakykim, 50% asignavimų savo veiklai iš biudžeto, ar netikslingas ten būtų Vyriausybės atstovas, kurio speciali paskirtis būtų kontroliuoti biudžeto asignavimų panaudojimo tikslingumą ir be kurio parašo šie asignavimai negalėtų būti naudojami. Ar nebuvo svarstoma ir kokia pažiūra, jeigu buvo svarstoma?

Ž.J.JACKŪNAS. Noriu pasakyti, kad iš tiesų tokia galimybė buvo svarstoma. Dabar, kaip žinote, aukštosios mokyklos atsiskaito už finansus tiek, kiek to reikalauja galiojantys finansinę ir ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai. Daugiau nieko. Noriu pasakyti, kad kai kuriose kitose šalyse yra net specialios institucijos. Pavyzdžiui, kai kur yra vadinamoji vykdomoji taryba, atrodo, Olandijoje, susidedanti iš trijų asmenų, į kurią įeina rektorius ir kuri yra tiesiogiai atskaitinga ministrui. Tiesiogiai ministrui atsako už administracinę bei finansinę aukštosios mokyklos veiklą. Kai kur, pavyzdžiui, Anglijoje yra vadinamieji vicekancleriai arba kancleriai, kurie tiesiogiai atsako už finansinę veiklą. Mes irgi svarstėme galimybes, kad Vyriausybė paskirtų kanclerį aukštajai mokyklai ir jį įpareigotų. Tokia galimybė, aš manau, dar nėra atmesta ir mes ją galėtume svarstyti. Dabar mūsų įstatymo projekte yra pasiūlyta, kad šią funkciją iš esmės atlieka siūloma nauja institucija – taryba, kuri gali tvirtinti arba netvirtinti metinę rektoriaus ataskaitą, taip pat ir ūkinės bei finansinės veiklos ataskaitą. Jeigu netvirtinama, tada, vadinasi, gali būti taip. Štai tokia yra situacija, bet gal aš nepakankamai atsakiau.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, ačiū. Gerbiamieji kolegos, matyt, į visus klausimus šiandien atsakyti dar būtų sunkoka. Kviečiu bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam projektui, tada tęsti toliau. A.Kubilius pritartų projektui.

A.KUBILIUS. Tiesiog pamatęs kolegas, kurie nenori pritarti pateikimui, manau, kad yra visiškai neteisinga pozicija. Pateikimui, be abejo, reikia pritarti ir pradėti svarstymą. Tai yra svarbus įstatymas. Galbūt ten yra diskutuotinų nuostatų, dėl kurių reikia toliau aiškintis, tačiau pradėti svarstymą, be abejo, reikia. Todėl aš raginu visus balsuoti vieningai, kad svarstymas būtų pradėtas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš prisidedu prie tų kolegų, kurie kalbėjo ir pasakė, kad įstatymas labai reikalingas. Tai yra tiesa, bet yra antra pusė, koks įstatymas labai reikalingas. Aš manau, kad tie, kurie dalyvavo šio įstatymo aptarime, kuris buvo surengtas Seime, ir kurie klausė aukštųjų mokyklų rektorių nuomonės, turėtų sutikti, kad tokio įstatymo šiandien mums nereikia. Manau, kad įstatymas, kuriam prieštarauja visa universitetinė bendrija, tai yra tie, kurie yra įstatymo subjektas, toks įstatymas negali būti priimtas Seime. Aš manau, kad jo svarstymas yra prasmingas tik tada, kai jį iš esmės palaikys visa universitetinė bendrija.

Tame įstatyme yra pavojingi du dalykai, kol kas jie nėra koreguoti. Pirmas dalykas, kad čia aiškiai didinama valdžios, t.y. politikų, įtaka universitetų savivaldai, autonomijai. Tai yra pavojinga tendencija, ją kategoriškai reikia likviduoti. Tai atsitinka tvirtinant rektorių, įsijungia politikai. Antras dalykas. Tą vadinamoji taryba, kuri taip pat visiškai nesuprantama, bent tokia, kokia ji dabar yra.

Antra tendencija, kuri pavojinga ir kuri taip pat negali būti toleruojama – tai aukštojo mokslo devalvavimas, aukštojo mokslo nuvertinimas dėl dviejų priežasčių. Pirma, kaip jau buvo pasakyta, pareigybė yra nesiejama su tam tikru mokslo laipsniu. Antra, tai taip pat labai svarbu, man kelia abejonių šitoks platus vadinamųjų aukštesniųjų mokyklų pakėlimas faktiškai į aukštojo mokslo statusą. Dėl tų dalykų, aš manau, dabar reikėtų nepritarti. Tą dalyką vis dėlto pabaigti, išklausyti ekspertus, kurie atvyks birželio pabaigoje ir toliau svarstyti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausimų, kolegos, turime visi, abejonių taip pat, bet kviečiu registruotis. Kolegos, prašau kuo platesnio pritarimo pateiktam įstatymo projektui, kad galėtume kviestis ekspertus, rengti klausymus, diskutuoti komitetuose ir frakcijose. Registruojamės, kolegos.

73 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, ar pritariame pateiktam Aukštojo mokslo įstatymo projektui? Kviečiu balsuoti. Už – 43, prieš -1, susilaikė 25. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Planuojama svarstymo data birželio 17 d. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, replika po balsavimo. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra labai svarbus įstatymas tiek mokslo visuomenei, tiek ir jaunimui, tiek visam pedagogų personalui. Aš manau, kad reikia ypač daug dėmesio skirti svarstant šį įstatymą, nes yra tam tikrų spragų. Kviesčiau pirmininką surengti galbūt ne vieną arba dar kelis klausymus, svarstymus. Pavyzdžiui, dėl mūsų mokslo kontingento formavimo. Aiškiai matyti, kad įstatyme labai negerai išdėstyta. Taip pat dėl pilietinio ugdymo beveik nieko nėra. Dėl aukštesniųjų mokyklų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo visą laiką būdavo problema. Aš siūlyčiau įsiklausyti į tuos žmones, kurie ilgą laiką yra dirbę ir mato tas problemas. Toks linkėjimas būtų komiteto pirmininkui ir Seimui.

Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-1264(3*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega.

Gerbiamieji, trečiasis ryto klausimas – Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, priėmimo tęsinys. Gerbiamieji, kviečiu į tribūną Seimo narį S.R.Petrikį. Visus dalyvavusius aktyviai svarstant šį įstatymo projektą prašom dalyvauti diskusijose. Mes tęsiame priėmimą, gerbiamieji kolegos. Priėmėm 7 straipsnius. Dabar 8 straipsnis. Esame sutarę, kolegos, kad visos A.Šimėno pataisos yra svarstomos bendruoju sutarimu. Taigi 8 straipsnis, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Viešojo pirkimo įstatymo projektas.

S.R.PETRIKIS. 8 straipsnis.

PIRMININKAS. 8 straipsnis, kolegos. Taigi siūlymas perkančiai organizacijai keisti komisiją, pone Albertai Šimėnai, siūlymai keisti perkančiai organizacijai komisiją, tikiuosi, nebus svarstomi, nes jau dėl to esame apsisprendę. Taigi dėl pirmosios dalies pabaigos redakcijos. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

S.R.PETRIKIS. Aš manau, kad ten, kur…

PIRMININKAS. … pranešėjui S.R.Petrikiui dėl A.Šimėno siūlomo patikslinimo.

S.R.PETRIKIS. Aš siūlyčiau tokiu būdu, nes mes balsavome ir visur palikome perkančią organizaciją. Tose dalyse tada mes…

PIRMININKAS. Viskas aišku. Dėl šito sutarta. A.Šimėnas…

S.R.PETRIKIS. Yra pono A.Šimėno papildymas: “o derybos protokoluojamos, derybų protokolus pasirašo komisijos pirmininkas ir derybose dalyvavusieji komisijos nariai”. Toks reikalavimas yra numatytas 30 straipsnio trečiojoje dalyje, kurioje nurodomos konkrečios derybų procedūros, todėl jo kartoti šiame straipsnyje, mūsų nuomone, nevertėtų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, kolegos, dėl pirmosios dalies pataisos, papildymo, kurį siūlo kolega A.Šimėnas. Įjungiu jums mikrofoną.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, čia labai tiksliai ir aiškiai yra užrašyta, kad pasirašo derybose dalyvavę komisijos nariai. Manau, derybų skaidrumui užtikrinti, jeigu kas nors kada nors norėtų pasiaiškinti, visiškai gerai, kai yra dokumentai su parašais. Tai, manau, nė kiek nekenkia šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas norėtų paremti A.Šimėno pataisą? Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paremti A.Šimėno pataisą, nes iš tiesų parašai niekam netrukdytų, tiktai liktų kaip dokumentas. Ir kartu ponui posėdžio pirmininkui norėčiau pasakyti, kad aš užsirašius prieš visą įstatymą. Nereikėtų, kad visą laiką ta pavardė būtų.

PIRMININKAS. Ar R.Smetona kalbėtų prieš A.Šimėno pataisą? Kolega, ar jūs kalbėtumėte prieš? R.Smetona gali prieštarauti A.Šimėno pataisai. A.Šimėnas atsiima savo pataisą.

R.SMETONA. Aš pastabai neprieštarauju.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. A.Šimėnas atsiima savo pataisą. Ar norėtų kas nors kalbėti? Dėkoju. Ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad tos pataisos nesvarstom? Ačiū. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti visą 8 straipsnį? Taip. Ar norėtų kas kalbėti? Labai atsiprašau, kad kompiuteryje, kalbant dėl kiekvienos pataisos, iššoka jūsų noras kalbėti dėl viso įstatymo. Labai atsiprašau.

8 straipsnį priimam bendruoju sutarimu.

9 straipsnis. A.Šimėno pataisa dėl komisijos… perkančiosios organizacijos. Šitos pataisos nelieka. Ar galėtume priimti visą 9 straipsnį?

9 straipsnį priimam.

10 straipsnis. Visiškai tas pats siūlymas. Ar galėtume priimti 10 straipsnį? 10 straipsnį priimam.

11 straipsniui siūlymų nėra. Ar galėtume 11 straipsnį priimti? 11 straipsnį priimam.

12 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia A.Šimėno siūlymas. Suteikiu žodį A.Šimėnui.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes jau nubalsavome dėl to, kad komisijos funkcijos nėra atskirai išskirtos, todėl kas turi skelbti, nebėra prasmės skaidyti į dvi institucijas, kuri skelbs – perkančioji organizacija ar komisija. Todėl aš savo visas pataisas tam straipsniui atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl to jokių problemų nėra. Ačiū. J.Razma yra įregistravęs pataisą dėl 12 straipsnio antrosios dalies. Suteikčiau žodį J.Razmai. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu svarstyti šią pataisą? Ar galim? Ar reikia reikalauti 29 balsų? Sutariam bendruoju sutarimu. Mūsų yra labai daug. Taigi, pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė dėl J.Razmos teikiamo siūlymo dėl 12 straipsnio? Kiek aš žinau, jis yra sutaręs su A.Kubilium, A.Šimėnu, iš dalies ir A.Bartuliu.

S.R.PETRIKIS. Šita pataisa, sakyčiau, tokia abejotina. Čia siūloma apie konkurso skelbimus, taip, pone J.Razma? Aš kalbėjau su Ūkio ministerija, su kitais ūkio subjektais, kurie mano, kad žmonės yra įpratę skaityti tuos laikraščius, ir skelbimas naujame leidinyje pablogintų informacijos gavimą. Tik tiek dėl to. Jeigu yra kokių kitų samprotavimų, tai juos galima svarstyti. Bet yra laikraščiai, kuriuos žmonės skaito, kuriais domisi, kur seka, ir tas leidinio pakeitimas, kai kurių žmonių nuomone, pablogintų tos informacijos radimą. Tai vienas argumentas. Aš norėčiau, kad jūs išdėstytumėte savo argumentus.

PIRMININKAS. J.Razma dėl savo pataisos.

J.RAZMA. Aš gal pasiūlyčiau tam tikrą kompromisą, kas yra sutarta ir su viceministru A.Bartuliu. Šito straipsnio pirmą ir antrą punktą palikti taip, kaip yra, kad pranešimai apie numatomus pirkimus skelbiami “Valstybės žinių” priede, tačiau trečią ir ketvirtą punktą, kur susiję su pirkimo įvykdymo rezultatais, su kontrolės dalykais… kad tai galėtų skelbti šitų Viešųjų pirkimų tarnybos specialiame leidinyje. Kas domisi, kas nori kontroliuoti – prašau, ta medžiaga neapkrautų mūsų “Valstybės žinių”. Siūlyčiau tai priimti kaip kompromisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar suteikiu žodį A.Šimėnui, paskui A.Bartuliui. A.Šimėnas. Kaip jums toks kompromisinis siūlymas?

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų čia nėra ta vieta, kur reikėtų labai smarkiai laužyti ietis, tačiau aš palaikyčiau įstatymo pateikėjo S.R.Petrikio poziciją, kad dabar galiojanti tvarka yra visiems įprasta, skaidri ir aiški. Visi šitie skelbimai turėtų būti ir toliau skelbiamai “Valstybės žiniose”, kaip buvo iki šiol. O argumentas, kad reikia redaguoti, – tai visur viską reikės redaguoti, -nepakankamai rimtas. Aš siūlau palikti taip, kaip įstatymo projekte teikiama, be pataisų.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Bartulis, viceministras. Kokia jūsų nuomonė?

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes su gerbiamuoju pasiūlymo autoriumi kalbėjome apie pataisą. Gerbiamasis J.Razma iškėlė čia nediskutuotą vieną problemą, kad mūsų viešumo, kuris po šito įstatymo įsigaliojimo padidės dėl skelbimų 4 arba 5 kartus, išvis neaptartas finansavimas. Šiandien “Valstybės žinių” priedas skelbia tuos skelbimus nemokamai visoms biudžetinėms organizacijoms. Jeigu padidės apimtys 4–5 kartus ir toliau bus nemokama, aš suprantu šitos leidyklos rūpestį. Jeigu mes kalbėtume iš esmės apie to viešumo kaštus ir sutiktume su tuo, kad jie kainuoja valstybei, turėtume tada duoti asignavimus arba Viešųjų pirkimų tarybai, arba pačiai leidyklai. Gal tada ir nereikėtų mūsų kompromisinio sprendimo, o galėtų likti prie valstybinės leidyklos, atlikus tam tikrą asignavimų peržiūrėjimą.

PIRMININKAS. Kalbėti už buvo įsijungęs A.Kubilius. Suteikiu jam žodį. Niekas dar neparėmė pataisos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia tik gyvenimas gali parodyti, kaip turėtų būti iš tikrųjų. Aš norėčiau paremti J.Razmą, iš esmės suprasdamas visas problemas, su kuriomis gali tekti susidurti. Bet galbūt iš tikrųjų galima palikti taip, kaip yra, tačiau bent jau čia, Seimo salėje, susitarti, kad jeigu kils finansinių problemų arba jeigu kils net ir techninių problemų, kas turi parengti ir redaguoti šituos skelbimus, tai atsakomybę už tai turės prisiimti Viešųjų pirkimų tarnyba. Jeigu ji pateiks kompiuterinį diskelį, kompiuterinę laikmeną ir kartu finansuos patį publikavimą, tai nematau didelių problemų.

PIRMININKAS. Dabar žiūriu į J.Razmą. Ar jis sutinka atsiimti savo patikslintą pataisą, ar ne? Jeigu ne, balsuojam. J.Razma.

J.RAZMA. Na, aš gal dėl kompromiso sutikčiau, bet vis tiek šį straipsnį reikėtų redaguoti, kad ne perkančioji organizacija teiktų “Valstybės žinioms” tuos visus skelbimus, o kad teiktų Viešųjų pirkimų tarnyba. Mes negalim daryti “Valstybės žinių” redakcijos aptarnaujančia Viešųjų pirkimų tarnybą institucija. Tikrai mes prieinam iki visiško absurdo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galime sutarti, kad lieka buvusi redakcija, bet redaguojama ta kryptimi, kurią siūlė J.Razma, kad tai būtų Viešųjų pirkimų tarnybos teikimas “Valstybės žinių” redakcijai? Pone kancleri, pone A.Bartuli, ar galėtume sutarti? Negalima?

Gerbiamieji kolegos, siūlau dabar nebalsuoti.

Atidedame 12 straipsnį tol, kol bus susitarta. Jeigu jie susitars šiandien, aš tikiuosi, Seimas bus gailestingas ir pritars tokiai redakcijai, dėl kokios sutars. Ačiū, kolega Bernatoni.

13 straipsnis. Kolegos, ir 13 straipsniui yra pataisų, bet man atrodo, kad ta pataisa yra priimta. Jau išspręsta. Taigi dėl 13 straipsnio siūlymų nėra. Kolegos, ar galėtume 13 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? 13 straipsnis yra priimamas.

14 straipsnis. Taip pat viskas išspręsta, išskyrus vieną žodį, – vietoj “atlikti” įrašyti “pasirinkti”.

S.R.PETRIKIS. Mes galime sutikti.

PIRMININKAS. Sutinka. Vietoj žodžio “atlikti” įrašomas žodis “pasirinkti”. Kitų siūlymų nėra. Ar galime priimti 14 straipsnį? 14 straipsnis yra priimamas.

15 straipsniui pataisų nėra. Ar galime jį priimti? 15 straipsnis priimamas.

16 straipsnis. Pataisų jau nelikę, dėl jų apsispręsta. 16 straipsnis priimamas.

17 straipsniui pataisų nėra, kolegos. 17 straipsnis priimamas.

18 straipsnis. Pataisų neliko. 18 straipsnis priimamas.

19 straipsnis priimamas be A.Šimėno siūlytos pataisos.

20 straipsnis. Kolegos, žiūriu į pranešėją A.Šimėną. Pataisų nėra. 20 straipsnis yra priimamas.

21 straipsnis taip pat yra priimamas.

22 straipsnis. Pataisų neliko. 22 straipsnis priimamas.

23 straipsnis. Didelės pataisos, susijusios su komisija. Iš pat pradžių suteikčiau žodį A.Šimėnui, kokia jo nuomonė. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų tai yra vienas iš rimčiausių momentų, dėl kurių mes turėsim apsispręsti, – tai dėl viešųjų pirkimų garantų. Mes siūlome įteisinti nuostatą, kad tiekėjas vietoj privalomos informacijos apie jo kvalifikaciją gali pateikti pirkėjo nustatytą sutarties įvykdymo garantą ir tokiu būdu užsitikrinti galimybę dalyvauti baigiamojoje konkurso stadijoje, kai siūlomos kontrakto kainos. Nuomonė, kad banko ar draudimo bendrovės garanto įteisinimas suteiktų privilegijų ekonominiu požiūriu stipriems tiekėjams ir sukurtų papildomas sąlygas silpnesnėms firmoms žlugti, yra nepagrįsta todėl, kad finansiškai stiprioms firmoms paprastai lengviau įvykdyti konkurso sąlygas. Svarbiausia, jos visada gali skirti daugiau lėšų net ir tam, kad valdininkai priimtų jiems palankesnius sprendimus, negu jų gali skirti finansiškai silpnos firmos. Siūlomo sutarties įvykdymo garanto įteisinimas iš tiesų būtų naudingas visoms firmoms, nes tokiu atveju joms būtų garantuotos teisinės sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo konkurse ir, pasiūlius mažiausią kainą, tapti konkurso nugalėtojomis be galimų papildomų išlaidų valdininkams papirkti. O valdininkai, nepažeidę įstatymo, jau negalėtų eliminuoti iš konkurso jiems nepatinkančių tiekėjų, pasirengusių siūlyti perkančiajai organizacijai palankiausias kontrakto sąlygas.

Ekonominiu požiūriu, duomenys apie tiekėjo kvalifikacines charakteristikas, kuriomis Vyriausybė siūlo apsiriboti, sutarties įvykdymo garanto funkcijos neatlieka, nes sutrikus kontrakto vykdymui žinios apie gerą tiekėjo kvalifikaciją perkančiai organizacijai patirtų nuotolių nekompensuoja. Tik banko ar draudimo bendrovės garantas, kurį siūloma įteisinti, iš tiesų minimizuoja ar net eliminuoja bet kokią perkančios organizacijos riziką. Kaip tik todėl ir siūloma kitokia (taip, aš baigiu) garanto tvarka ir sistema, negu teikia Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi siūloma visiškai kita 23 straipsnio redakcija. Tuoj suteiksiu žodį S.R.Petrikiui. Dėl vedimo tvarkos – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos norėčiau kalbėti po straipsnio priėmimo.

PIRMININKAS. Po straipsnio priėmimo. Norėsite sakyti repliką?

A.SAKALAS. Ne, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Gerai. Sutarta. Kolegos, S.R.Petrikis dėl A.Šimėno pataisos. Pranešėjo nuomonė.

S.R.PETRIKIS. Ekonomikos komiteto nuomonė yra priešinga, nes bankams suteikiame galimybę uždirbti iš ūkinių subjektų. Vadinasi, mažos firmos neturės galimybės dalyvauti konkursuose. Didelės firmos turės galimybę gauti bankų paramą. Manau, kad čia yra labai didelis plyšys atsirasti korupciniams ryšiams. Mažos firmos negalėtų dalyvauti konkursuose. Šitie garantai iš tikrųjų priešingi rinkos ekonomikos nuostatai.

PIRMININKAS. Kas remtų A.Šimėno pataisą? Dėl 23 straipsnio? Nėra remiančių. Suteikiu žodį E.Kunevičienei prieštarauti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau pritarti tokiam 23 variantui, koks yra, ir tik atsižvelgti…

PIRMININKAS. Dėl Kubiliaus sutarsim.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlyčiau pritarti Vyriausybės pateiktam variantui. Noriu atkreipti pono Alberto dėmesį į mažiausią kainą. Ne visada efektyviausia mažiausia kaina. Kitą kartą daug efektyviau svertinė kaina, o kai kada geriau net ir brangesnis daiktas, jeigu jis užtikrina kitus parametrus, labai svarbius parametrus, dėl kurių apsisprendžiama jį pirkti, todėl mes labai rimtai svarstėm Biudžeto ir finansų komitete. Mes visur norėjom įrašyti, kad pagrindinis parametras būtų mažiausia kaina, bet paskui, kai susitikome su įmonių vadovais, buhalteriais ir tais, kurie išmano tuos klausimus, ypač susijusius su medicina… Kokia nauda, jeigu tu nusipirksi seną aparatą už mažiausią kainą, o po metų reikės pirkti naują? Arba pigų vaistą, kuris nebus efektyvus ar jame bus daugiau priemaišų? Ne visada pigiausias yra efektyviausias, todėl aš šį sykį nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Gražulis remtų A.Šimėno pataisą.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašyčiau jūsų paremti A.Šimėno pataisą. Netiesa tai, ką kalba E.Kunevičienė. Skelbiant kiekvieną konkursą nurodomos sąlygos ir tas, kuris pretenduoja atlikti vienas ar kitas paslaugas, turi atitikti tas sąlygas. Jeigu mes atsisakysime kainos, sudarysime sąlygas ekspertų komisijai piktnaudžiauti. Dažnais atvejais ekspertų komisija spręs to naudai, kuris duos didesnį kyšį. Aš manau, nesudarykime sąlygų komisijoms piktnaudžiauti ir neišstumkime firmų, kurios neturi įtakingų draugų, kad jos galėtų dalyvauti konkursuose. Kreipiuosi į jūsų sąžines ir prašau jus visus paremti A.Šimėno pataisą.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. A.Bartulis.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes praeitame posėdyje atkreipėme jūsų dėmesį į Civilinį kodeksą ir į bendrą civilinę atsakomybę. Aš dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes…

PIRMININKAS. Registruojamės.

A.BARTULIS. … gindami biudžetines organizacijas dėl kontraktų įgyvendinimo, visus konkurso dalyvius įstumiame į didžiulių apyvartinių lėšų poreikio… didesnį naudojimą. Jeigu perkame už 2,3 mlrd. Lt, pridėkime iki 5%, kurie turi ateiti su garantija. Kokių reikėtų papildomų finansinių išteklių mūsų pramonės įmonėms, kad dalyvautų tokiuose konkursuose? Dėl to mes šitos redakcijos neparėmėme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų užsiregistravo 74. Balsuojame dėl A.Šimėno siūlomos kitokios 23 straipsnio redakcijos. Kas paremtų šią redakciją, balsuoja už, kas paremtų pagrindinį tekstą – prieš arba susilaiko.

Už A.Šimėno siūlomą redakciją – 17, prieš – 25, susilaikė 26. Prie susilaikiusių dar pridedu A.Ažubalio balsą. Kolegos, siūlymas nėra priimtas. Ar galime laikyti, kad dabar priimtas 23 straipsnis jau lieka?

Labai atsiprašau. Jau dabar suteikiu žodį A.Sakalui. Dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jums pasiūlyti tokią procedūrą, kuri mums palengvintų darbą. Ar nesutiktumėte dabar svarstyti tik tuos straipsnius, kuriuose yra pataisos, o paskui juos apsvarsčius priiminėti skyriais, kaip mes ne kartą darėme? Mes sutaupytume gana daug laiko, o dar likę apie 20 straipsnių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, bet mes dar nesame diskutavę nė dėl vieno straipsnio, dėl kurio nėra pataisų. Ačiū už siūlymą. Mėginsime juo pasinaudoti. A.Kubiliaus siūlymas dėl 1 straipsnio pirmosios dalies pakeisti žodį “gali” į žodį “privalo”. A.Kubilius nori kalbėti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ta pataisa nėra didelė, tačiau jinai kaip tik, mano įsitikinimu, išsprendžia visas tas problemas, apie kurias kalbėjo A.Šimėnas. Aš dar sykį noriu priminti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimą garantuoja Civilinis kodeksas, ir jeigu mes įrašome, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, tai viską ir išsprendžia. A.Šimėno pasiūlymas, kuriam nepritarėme, yra šiek tiek supainiotas, nes viena vertus, jis pasako, kad visada privaloma turėti banko garantą (tokiu būdu, be abejo, mūsų bankai uždirbtų, visi pirkimo konkursai pabrangtų, gal bankams tai būtų ir gerai, tačiau nuo to kentėtų biudžetas), kita vertus, pabaigoje jis pats pasako, kad tai privaloma daryti Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o Civilinis kodeksas nustato kur kas platesnę ir įvairesnę gamą, kaip yra užtikrinamas prievolių įvykdymas. Aš siūlau įrašyti žodį “privaloma”, ir taip mes viską išsprendžiame.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu vietoje “gali” įrašyti “privalo”? A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, čia truputį neteisingai interpretuojama. Pirmiausia ne vien banko garantas. Mes įvardijame, kad tai gali būti ir draudimo bendrovės garantas. Tai pirma. Antra. Visur akcentuojama, kad mes visur reikalaujame garanto. Mes aiškiai esame įvardiję, kad esant Vyriausybės leidimui jokio garanto nereikia. Taigi nėra tiksliai suformuluota taip, kaip buvo paminėta.

Dėl gerbiamojo A.Kubiliaus pataisos. Ji iš tiesų šiek tiek pagerina padėtį, bet iš esmės jos neišsprendžia, nes Civilinis kodeksas leidžia vykdyti sandorius ir be garanto. Tai yra šiek tiek geriau negu teikiamoje Vyriausybės redakcijoje, todėl iš principo siūlau palaikyti bent jau tiek.

PIRMININKAS. Taigi A.Kubiliaus siūlymas priimamas bendruoju sutarimu. Šio straipsnio pirmojoje dalyje žodis “gali” keičiamas žodžiu “privalo”. Ar galime priimti 23 straipsnį, kolegos? 23 straipsnis priimtas.

Kolegos, dabar aš prašyčiau grįžti vėl į 12 straipsnį, dėl kurio buvo J.Razmos siūlymas. Kolegos, dabar lieka tokia situacija. Pone pranešėjau, ar jūs galėtumėte sutikti su tokiu kompromisiniu sprendimu? 12 straipsnio pirmasis ir antrasis punktai nekeičiami, o trečiajame ir ketvirtajame vietoje “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” vartojame terminą “Valstybės žinių specialiame priede”. Tai būtų kompromisinis sutarimas.

S.R.PETRIKIS. Aš sutinku.

PIRMININKAS. S.R.Petrikis sutinka. J.Razma gal dar kelis žodžius. J.Razma.

J.RAZMA. Iš tiesų ne visiems vartotojams, kurie domisi pirkimais ir seka informacinius pranešimus apie pirkimus, būtų svarbu analizuoti tuos rezultatus, juos kontroliuoti. Tai būtų aktualu gerokai siauresniam vartotojų ratui, todėl tą specialųjį priedą apie viešųjų pirkimų rezultatus būtų galima leisti nedideliu tiražu ir išplatinti labai konkrečioms tuo besidominčioms institucijoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 3, 4 straipsniai redaguojami taip, kaip siūlo J.Razma. Vietoje “priede “Informaciniai pranešimai” – “Specialiame priede”. 12 straipsnis priimamas, kolegos.

24 straipsnis. Siūlymų, rodos, nėra.

S.R.PETRIKIS. Nėra.

PIRMININKAS. 24 straipsnį priimame.

25 straipsnis. Siūlymų, rodos, nėra.

S.R.PETRIKIS. Nėra.

PIRMININKAS. 25 straipsnį priimame.

26 straipsnis. Du siūlymai, dėl ketvirtosios dalies siūlymas vėlesnis. Iš pradžių dėl A.Šimėno siūlomos 26 straipsnio redakcijos. Pone pranešėjau. Aš suteikiu žodį pranešėjui pagal Statutą pirmajam.

S.R.PETRIKIS. Pirmoji dalis gali būti priimama.

PIRMININKAS. “Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų”, taip? Priimame.

S.R.PETRIKIS. Kitas pasiūlymas, kuris…

PIRMININKAS. 3 ir 5 punktai.

S.R.PETRIKIS. Jis yra labai panašus į prieš tai buvusį. Kai mes nagrinėjome 23 straipsnį… yra ta pati, kad jeigu pasirenkama nerealiai žema kaina, tada yra reikalaujama banko garanto, ir mes pagal žemiausią kainą nustatome nugalėtoją. Vyriausybė ir komitetas siūlo, kad reikia ne garantą, o kad padarytų tą kainą, išdėstytų, parodytų (…) dalis, pagal tai būtų nustatytas nugalėtojas. Aš manau, kad mūsų pasiūlymas yra kur kas geresnis, skaidresnis, nes galima gauti iš banko garantą, galima panaudoti dempingą, o dempingo bylas, kaip jūs žinote, nepaprastai sunku laimėti, todėl šis pasiūlymas yra nepriimtinas.

PIRMININKAS. Taigi dėl 3 ir 5 punktų, apskritai dėl šio straipsnio esmės mes tikriausiai balsuosime iš karto. A. Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, įsiklausykime, apie ką mes kalbame. Štai atėjo pirkėjas, pasiūlė tikrai labai žemą kainą ir atnešė banko ar draudimo bendrovės garantą, kad jis 100% įvykdys šį įsipareigojimą. Nėra jokios rizikos perkančiai organizacijai dėl mažos kainos, o mes tą siūlymą atmetame ir atmetame šią mažą kainą, motyvuodami, kad jis galbūt neįvykdys. Jis garantuoja, o mes tokį variantą atmetame. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, niekaip nenorėčiau sutikti su tokiu siūlymu. Pagal Vyriausybės siūlomą redakciją perkančiai organizacijai ar valdininkui atsiveria geros galimybės piktnaudžiauti, atmesti visus žemesnę kainą pasiūliusius tiekėjus, rangovus iki tol, kol savo eilės sulauks tas tiekėjas, su kuriuo jau buvo susitarta, o esant tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui tiekėjo pasiūlytos pernelyg žemos kainos pagrįstumas yra aktualus ir gali sukelti problemų tik tiekėjui, o ne pirkėjui. Todėl tikslinga panaikinti nuostatas, reikalaujančias, kad tiekėjai įrodytų jų pagrįstumą, ir tegul jis garantui įrodinėja, ar sugebės tą įvykdyti, t.y. bankui ar draudimo bendrovei, o ne valdininkui, kuriam siūlo savo prekę. Aš tikrai siūlau apsispręsti ir palaikyti mūsų redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl A.Šimėno siūlomos 3 ir 5 punktų kitokios redakcijos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, čia yra susiję su tuo pačiu principiniu apsisprendimu, dėl kurio mes apsisprendėme 23 straipsnyje. Iš tikrųjų kolega A.Šimėnas šiek tiek, man atrodo, mistifikuoja patį finansinį garantą, manydamas, kad bet kuriuo atveju, jeigu iš banko arba draudimo įstaigos yra gaunamas finansinis garantas, tai jau viskas išsisprendžia, ar tas tiekėjas siūlo mažiausią kainą, ar jis iš viso siūlo kokį nors niekam nereikalingą produktą, jis jau turi laimėti konkursą. Tačiau laimėjus konkursą su tokiu niekam nereikalingu daiktu, kuris galbūt iš tikrųjų parduodamas už mažiausią kainą, galima susilaukti labai neigiamų pasekmių, už kurias ir tas gautas finansinis garantas niekaip neatsilygins. Visose normaliose pasaulio valstybėse ir toje pačioje Europos Sąjungoje, jeigu tiekėjas pasiūlo ypač mažą kainą, visose direktyvose yra siūloma pareikalauti, kad ta kaina būtų pagrįsta, kad ji nebūtų blefas, kad nebūtų dempinguojama ir t.t. Aš siūlau paremti Vyriausybės teikiamą pasiūlymą, nes net ir čia yra pasakyta, kad tuo atveju, jeigu dėl mažiausios kainos yra atmetamas pasiūlymas, apie tai turi būti informuota Viešųjų pirkimų tarnyba, t.y. kontrolė užtikrinama.

PIRMININKAS. F.Palubinskas remtų A.Šimėną.

F.PALUBINSKAS. A.Šimėno siūlymas duoda skaidrumo ir garantijų. Garantas yra garantas. Kai bankas ar kuri nors kita rimta institucija garantuoja už tą, kuris perka, aš manau, tada jau nėra abejonės, kad arba pirkėjas, arba bankas, arba kitas garantuotojas visiškai atlygins už įsipareigojimą. Aš tiesiog nesuprantu kitos pusės argumentų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Žodis Vyriausybei. Kolegos, tada balsuosime dėl tų dviejų punktų, kitaip redaguoti trečiąjį ir penktąjį punktus.

A.Bartulis. Trumpai, kolega.

A.BARTULIS. Aš, paremdamas pono A.Kubiliaus išsakytus argumentus, jų nekartosiu, tik norėjau atkreipti dėmesį dėl trečiojo punkto. Gerbiamasis A.Šimėnas, išbraukdamas mūsų trečiąjį punktą, panaikina net tą turinį ir jis įrašo visai kitą turinį į naują redakciją. Bet mums aktualu, kad liktų turinys, kuris buvo numatytas trečiajame Vyriausybės punkto variante, kad mes dėl atmetimo turime gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą. Nelieka šios idėjos. Dėl to mes negalime paremti trečiojo punkto redakcijos.

PIRMININKAS. Ar yra A.Čaplikas? Nematau. Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Kolegos, dabar balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo jo siūlomu būdu redaguoti bazinio įstatymo 26 straipsnio trečiąją ir penktąją dalis. Kas remtų A.Šimėno siūlymą, – už, kas prieštarautų, – prieš arba susilaiko.

Už siūlymą – 23, prieš – 17, susilaikė 26. Trečioji ir penktoji dalys lieka kokios buvusios.

Ketvirtoji dalis. Ministro ir Seimo nario Č.Stankevičiaus siūlymas. Pone pranešėjau, jūsų nuomonė.

S.R.PETRIKIS. Manyčiau, kad tai, ką siūlo ministras, yra įvertinta. Ne vien tik yra kriterijus, minimali kaina, bet tam tikrais atvejais Vyriausybei leidus galima panaudoti ir kitus vertinimo kriterijus.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Č.Stankevičiui.

Č.V.STANKEVIČIUS. Mano siūlymas pagrįstas tais principais, kuriais yra pagrįsti pirkimai Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos direktyvose, taip pat NATO šalyse, taip pat diegiamoje sistemoje, kurią mes pagal partnerystės programą diegiam. Ir įstatymas turi nustatyti vertinimo principus. Šitie abu principai turėtų būti įtvirtinti: tiek mažiausios kainos, tiek ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai. Todėl prašyčiau Seimą paremti siūlymą dėl ketvirtosios dalies įterpiant žodžius “arba ekonomiškai naudingiausiais pasiūlymais” ir kitoje vietoje taip pat tą pačią prasmę turintį intarpą. Tai atitiktų Europos direktyvas ir tiesiog neužkirstų kelio diegti tą sistemą, kurią mes diegiam, investicijų efektyvumo ir vertinimo sistemą, kurią diegiame mūsų krašto apsaugos sistemoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu svarstyti Č.Stankevičiaus siūlymą? Galim. Dėkoju. Kas jį remtų? A.Kubilius. Už.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš žinau Vyriausybės nuomonę ir žinau, kad Vyriausybė prieštarauja šiam pasiūlymui, nes Vyriausybė savo programoje buvo įrašiusi, kad konkursus reikia vertinti tik pagal žemiausią kainą. Tačiau aš visiškai pritariu ministrui Č.Stankevičiui, nes aš dar sykį noriu pacituoti tą pačią knygą, kurioje yra aprašyta Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisė. Štai kaip sakoma: “Kontraktų suteikimo kriterijai pagal savo pobūdį yra kokybiniai ir kiekybiniai. Pirma. Vadovaujamasi tik mažiausia kaina. Antra. Arba ekonomiškai naudingiausiu siūlymu”. Ekonomiškai naudingiausias siūlymas apibrėžiamas tokiais kriterijais: kaina, pristatymo arba darbų užbaigimo data, einamosios išlaidos, sąnaudų efektyvumas, pelningumas, techninės savybės, kokybė, estetinės ir funkcinės savybės ir t.t., ir t.t. Noriu atkreipti dėmesį, kad ministro Č.Stankevičiaus teikiamas siūlymas nedaug skiriasi nuo tos redakcijos, kuri yra teikiama Vyriausybės, nes yra siūloma, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų reikšmingumo nustatymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. O Vyriausybės pateiktame projekte yra sakoma, kad tik Vyriausybei leidus atskirais atvejais perkančioji organizacija gali atlikti pirkimą ir pagal kitus perkančiosios organizacijos nustatytus konkurso pasiūlymo vertinimo kriterijus. Taigi jeigu metodikoje bus nurodyta, kad tik Vyriausybei suteikus tokius leidimus galima taikyti kitus kriterijus, mes turėsime tą patį. Tačiau čia yra aiškiai pabrėžti tie du skirtingi konkursų vertinimo kriterijai. Todėl nematyčiau nieko blogo, jeigu iš tikrųjų būtų priimti tokie pasiūlymai. Tačiau norėčiau išgirsti Vyriausybės nuomonę.

PIRMININKAS. Aš norėčiau išgirsti J.Valatkos nuomonę. Jis norėtų prieštarauti ministro siūlymui.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, kaip tik šioje vietoje aš drįsčiau prieštarauti ir štai kodėl. Gerbiamasis kolega A.Kubilius išsakė iš principo galutinę nuomonę tokią, kad abu variantai yra beveik tinkami. Man atrodo, kad ši redakcija, kai Vyriausybei suteikiama konkreti teisė atskirais atvejais daryti sprendimus ne vien tiktai galvojant apie kainą, manau, visiškai pakankama ir pakankamai gerai apibrėžta. Nežinau, ar nauji siūlymai čia tikrai neiškreiptų esmės. Todėl aš palaikyčiau Vyriausybės siūlymą. Šie siūlymai buvo pakankamai detaliai išnagrinėti Ekonomikos komitete. Mes taip pat galvojome apie gana įvairius tokių sprendimų priėmimo variantus. Aš palaikyčiau Vyriausybės siūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, registruojamos. Žodis A.Bartuliui.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius kaip tik paminėjo Vyriausybės programos nuostatą, kurią jūs 1996 m. gruodžio 10 d. priėmėte, tvirtindami Vyriausybės programą. Vyriausybei teko būti nuosekliai ir šią nuostatą realizuoti kaip tik Viešųjų pirkimų įstatyme. Tai vienas argumentas. Antras argumentas, kurį ir ponas J.Valatka ką tik paminėjo, jog įrašius naują sąvoką iš esmės reikia tada ją užpildyti turiniu, o ne tiktai tokią kaip deklaraciją parašyti.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario ir ministro Č.Stankevičiaus siūlymo kitaip redaguoti 26 straipsnio ketvirtąją dalį. Nuomonių yra įvairių. Remiantys – už, prieštaraujantys – prieš arba susilaiko.

Už – 42, prieš – 10, susilaikė 9. Č.Stankevičiaus pataisa dėl ketvirtosios dalies yra priimta.

Šeštoji dalis ir jos pirmasis punktas. A.Šimėno siūlymas. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

S.R.PETRIKIS. Siūlymas, kad ne vėliau kaip per tris dienas nuo vokų atplėšimo reikia įvertinti pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Aš manyčiau, kad trys dienos tam tikrais atvejais gali būti per trumpas terminas, jeigu projektas yra sudėtingas ir reikalinga ekspertizė.

PIRMININKAS. Siūlymas nėra priimamas. A.Šimėnas trumpai argumentuoja. Kolegos, dar prašom neišsiskirstyti, tuojau baigsime pirmąją posėdžio dalį.

A.ŠIMĖNAS. Čia yra pats principas, ar nustatom terminus, ar ne. Gali būti ir 3, ir 5, ir 7, bet turi būti principas, kiek dienų dėl to proceso leidžiame komisijai dirbti. Aš siūlyčiau dienas įrašyti, kad nebūtų beviltiškai ilgai vilkinama. Tai viena. Antra. Mes praleidome šio straipsnio trečiąją dalį. Mūsų siūlymas buvo ją perkelti iš 23 straipsnio į trečiąją dalį. Tuos sukeitimus, manau, redakciškai padarysim, ten labiau tinka. Viską… Iš vieno straipsnio į kitą, aš manau, redakciškai perkelsim. Dėl to siūlau nebalsuoti. O dėl trijų dienų. Siūlau įstatymo teikėjui bet kokį kitą terminą nustatyti, nesvarbu kokį.

PIRMININKAS. Taigi jūsų siūlymas lieka dėl trijų dienų nuo vokų atplėšimo. A.Kubilius prieš šį siūlymą.

A.KUBILIUS. Aš iš esmės prieš siūlymą dėl trijų dienų. Kadangi nėra kitokio siūlymo, aš turiu pasakyti, kad, mano supratimu, tris dienos, esant kai kuriems sudėtingiems projektams, gali būti per trumpas terminas. O kiek daugiau dienų gali būti, tikrai nežinau, bet galbūt Viešųjų pirkimų tarnyba arba Vyriausybė, priimdama poįstatyminius teisės aktus, galės nustatyti, kokia maksimali data gali būti, ar 15, ar 20 dienų. Bet šiuo atveju aš trim dienom tikrai negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Pone Albertai Šimėnai, jūs neatsiimsite savo siūlymo, nes mes neturim kito siūlymo. Balsuojam. Kolegos, kviečiu registruotis. Ir A.Šimėno siūlymas papildyti šeštosios dalies 1 punktą žodžiais “ne vėliau kaip per tris dienas nuo vokų atplėšimo dienos”. A.Bartulis.

A.BARTULIS. Aš sutikčiau su gerbiamojo A.Šimėno siūlymu, kad terminas turi būti iš principo. Bet dėl trijų dienų, jeigu yra 10–15 pasiūlymų, tai neįmanoma per tris dienas tai apdaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, klausiu, kas buvo veikta per tuos kelis mėnesius, kad nebuvo sutarta, kiek dienų galima daryti? Labai apgailestauju, kolegos.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo papildyti šeštosios dalies 1 punktą žodžiais: “ne vėliau kaip per tris dienas nuo vokų atplėšimo dienos”. Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 28, prieš – 22, susilaikė 13. Siūlymui nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, taigi mažuma remiančių. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti 26 straipsnį? 26 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, tuojau skelbiame 15 min. pertrauką ir toliau darbą tęsime po pertraukos. Gerbiamieji kolegos, prieš pertrauką aš norėčiau pasitarti su jumis dėl vieno mūsų darbotvarkės punkto. Šiandien, kaip ir visą laiką, pagal savo Statutą penktasis klausimas nuo 16.00 iki 17.00 val. yra Vyriausybės valanda. Ar negalėtume rasti bendrojo sutarimo, remdamiesi tuo, kad nueinančios Vyriausybės atsakomybė beveik nulinė, ir remdamiesi tuo, kad naujoji Vyriausybė šiandien 16.00 val. turi kalbėtis su Ministru Pirmininku dėl programos ir dėl kitų dalykų, galbūt ten dalyvaus ir Jo Ekscelencija? Ar galėtume sutikti, kad šiandien Vyriausybės programos nėra, gerbiamieji kolegos? (Balsai salėje) Atsiprašau, Vyriausybės valandos. Jeigu būtų bendras sutarimas, tada galėtume. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai būtų labai blogas precedentas. Manau, naujas Ministras Pirmininkas žino nustatytą tvarką ir kad ketvirtadienį 16.00 val. yra Vyriausybės valanda. Jeigu jis savo darbą pradės nuo Seimo nustatytos tvarkos ignoravimo, tai bus blogas ženklas. Juk tie patys yra 7 ministrai. Blogas ženklas. Neleiskim to daryti.

PIRMININKAS. A.Kubilius – dar dėl šio siūlymo.

A.KUBILIUS. Manau, kad šiuo atveju opozicijos reikalavimas yra šventas reikalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

A.KUBILIUS. Turėtų dalyvauti ta pati Vyriausybė, kuri toliau eina pareigas. Na, kas belieka?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju, jūsų nuomonė aiški. 16.00 val., kaip ir buvo suplanuota, Vyriausybės valanda. Pertrauka, kolegos, iki 12.10 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Dabar girdi pranešėjas S.R.Petrikis ir suinteresuotieji asmenys A.Kubilius ir A.Šimėnas. Tai aš visų Seimo narių vardu kviečiu jus į posėdžių salę.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Tai reiškia, kad mes mėginam sulaukti pataisų autoriaus.

S.R.PETRIKIS. Manau, kad galim tęsti toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. 12.14 val. Ilgiau nelaukiam.

27 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Yra A.Šimėno siūlymas papildyti šį straipsnį antrąja dalimi. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

S.R.PETRIKIS. Dėl antrosios dalies galiu pasakyti tokią nuomonę. Pirmas sakinys yra perteklinis, nes tai nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje. O antras sakinys neteisingas, nes konkretūs kvalifikacijos reikalavimai bus nurodyti perkančiosios organizacijos parengtuose pirkimo dokumentuose. Todėl 7 punkto užrašymas yra neteisingas. Reiktų, kad būtų bendrieji kvalifikacinės atrankos reikalavimai. Manau, kad tas pasiūlymas nepriimtinas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas nori kalbėti dėl A.Šimėno siūlymo papildyti šį straipsnį antrąja dalimi? Šio siūlymo pranešėjas nepriima. A.Kubilius – prieš.

A.KUBILIUS. Manau, kad tas pasiūlymas iki galo šiek tiek sukelia painiavos, kadangi tas pat yra pakartota trečiojoje dalyje. Aiškiau yra pasakyta ta vieta.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume registruotis dar kartą? Registruosimės ir balsuosime dėl A.Šimėno siūlymo papildyti 27 straipsnį antrąją dalimi. Pritariančių šiam siūlymui neatsirado. Registruojamės.

Kol kas užsiregistravo tik 35 Seimo nariai. Kas paremtų A.Šimėno pataisą, balsuoja už, kolegos.

Už – 3, prieš – 15, susilaikė 10. Straipsnis nėra pildomas antrąja dalimi. Kolegos, ar galėtume priimti šį straipsnį visą? Priimame bendruoju sutarimu.

28 straipsnis. Suteikiu žodį pranešėjui. A.Šimėnas turi siūlymų dėl pirmosios dalies 2 punkto. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

S.R.PETRIKIS. Manau, kad šis alternatyvus pasiūlymas yra nepriimtinas. Štai dėl kokių priežasčių. Priėmus šį pasiūlymą, panaikinamos konkurencinės derybos kaip viešojo pirkimo būdas. Siūloma konkurencines derybas rengti tik pirkimo sąlygoms išsiaiškinti, o po to, jas nutraukus, jų metu išsiaiškintų sąlygų pagrindu rengti konkursą. Tokiu būdu būtų pažeidžiami tiekėjų interesai ir jų pateiktos informacijos konfidencialumas. Jeigu nebūtų tokio pirkimo būdo, būtų sudėtinga atlikti pirkimus, kurių dėl jų pobūdžio negalima konkrečiai apibūdinti pagal atviro ir riboto konkurso reikalavimus. Be to, Europos Sąjungos direktyvose konkurencinės derybos numatomos kaip atskiras viešojo pirkimo būdas, kuris vykdomas esant tam tikroms Europos Sąjungos direktyvose nurodytoms pirkimo sąlygoms. Tokios sąlygos nurodytos ir Vyriausybės projekte, todėl mes siūlom nepalaikyti šio siūlymo.

PIRMININKAS. A.Kubilius siūlo taip pat nepalaikyti šio siūlymo.

A.KUBILIUS. Taip, bet jūs nesuteikėte žodžio teikėjui.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis…

A.KUBILIUS. Aš tą patį noriu pakartoti ir jau citavau knygą, kurioje labai aiškiai parašyta, kad yra trys pagrindinės procedūros, taikomos visiems sektoriams ir visoms kontraktus sudarančioms institucijoms. Atviras konkursas. Antra – uždaras konkursas ir trečia – derybų procedūros, kai kontraktą sudaranti institucija savo nuožiūra tariasi su pasirinktais rangovais, tiekėjais ar paslaugų teikėjais ir dėl kontrakto sąlygų derasi su vienu ar keliais iš jų. Aš cituoju vėl tą pačią Europos Sąjungos teisės knygą, todėl, manau, kad A.Šimėno siūlymai šiek tiek nesutampa su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais. Šis įstatymas yra vienas iš pagrindinių įstatymų, kurį mes stengiamės labai tiksliai suderinti su Europos Sąjungos teise, todėl siūlau nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Pone Albertai Šimėnai, mes jau kalbame apie 28 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą, mažiau kaip trys siūlymai.

A.KUBILIUS. Reikia dėl viso.

PIRMININKAS. Kiek girdžiu, nebus pritarta. A.Šimėnas vis dėlto turėtų argumentuoti, kad ir pavėlavęs, savo nuomonę.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes vėl svarstome vieną iš esminių straipsnių, tai konkurencines derybas. Aš galėčiau pasakyti tiek, kad siūloma nuostata sudaro (taip, kaip Vyriausybė siūlo priimti) itin palankias teisines sąlygas perkančiai organizacijai, valdininkams skelbiant konkurencines derybas su sąmoningai suformuluotomis bet kuriam tiekėjui iš esmės nepriimtinomis pradinėmis sąlygomis, kviesti deryboms iš anksto numatyta tiekėją, po to pereiti į tiesiogines derybas ir jų metu iš esmės pakeisti pirkimo sąlygas, papildomai nesikreipiant į Vyriausybę leidimo iš karto taikyti pirkimo būdą – pirkimas iš vienintelio šaltinio. Taikant tokias įstatymu įteisintas procedūras perkančioji organizacija, tiksliau sakant, valdininkai turi galimybę nepažeisdami įstatymo eliminuoti bet kokią konkurenciją viešajam pirkimui gauti. Būtent todėl mes siūlome modifikuotą konkurencinių derybų būdą, kurių metu pirkėjui sudaromos sąlygos išsiaiškinti, atrasti jam palankų variantą ir po to jį viešai paskelbti tam, kad būtų gauti pasiūlymai, kas pigiausiai gali įvykdyti tą variantą. Tokiu atveju, kad būtų suderinta ir su Europos Sąjungos teise, kaip kalba gerbiamasis A.Kubilius, tokiu atveju Vyriausybė duoda leidimą ir galima vykdyti įvairiausias modifikacijas, kokias tik norime. Mes Vyriausybei numatome suteikti tokią teisę. Štai yra esminis skirtumas tarp to, kas čia siūloma, ir tarp to, ką siūlo Vyriausybė.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Kalbos dėl motyvų buvo prieš pataisos pateikimą. Kolegos, balsuosime dėl A.Šimėno siūlymo patikslinti bazinio įstatymo 28 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą. Pranešėjas nepritaria. A.Šimėnas mano, kad taip turėtų būti. Ar yra Alg.Butkevičius? M.Šerienės taip pat nėra. Yra.

Iš viso užsiregistravo 52 Seimo nariai. Taigi, kolegos, kas paremtų šį A.Šimėno siūlymą, balsuoja už, kiti – kitaip. Vyriausybė taip pat purto galvą. Už – 10, prieš – 18, susilaikė 15. Siūlymui nėra pritarta.

Tolesnis A.Šimėno siūlymas išbraukti antrąją ir trečiąją dalį ir vietoje jų suformuluoti vieną antrąją dalį. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

S.R.PETRIKIS. Mūsų nuomonė yra nesutikti, nes remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, reglamentuojančiomis pirkimus įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse yra liberalesnės, palyginti su pirkimais, vykdomais valdžios ir valdymo institucijų. Šią nuostatą siūlome palikti, neišbraukti, nes nuo to gali priklausyti transporto ir vandens, ir t.t. tarifai. Noriu pabrėžti, kad įmonės perka iš savo lėšų, čia nėra biudžeto pinigai, bet kadangi turi įtakos tarifams, todėl siūlomas toks variantas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, nesvarbu, kas disponuoja valstybės turtu, kokia organizacija ar įmonė, vis tiek yra valstybės turtas ir valstybės lėšos, ir joms turi būti taikomos tokios taisyklės, kad jos būtų efektyviai naudojamos. Todėl atskirti vien todėl, kad tai įmonė ir lyg ne valstybės turtas ir ne valstybės lėšos, būtų ne visai korektiška arba, sakykime, iš viso nekorektiška. Todėl siūlau to straipsnio trečiąją dalį išbraukti ir joms taip pat taikyti tas pačias sąlygas, kaip ir organizacijoms, kur yra toks pats valstybės turtas, tik kitas savininkas, kitas valdo.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Aš pritarčiau šiam siūlymui. Vis dėlto dėl tų įmonių, apie ką kalbame, tai galbūt pranešėjas šiek tiek suklydo sakydamas, kad efektyviau bus naudojamos lėšos. Jeigu bus skaidresni konkursai, jeigu bus skaidrus pirkimas, mažiausia kaina, tai atitinkamai bus efektyviau naudojamos lėšos, o šios lėšos yra mokesčių mokėtojų pinigai, nesvarbu, kad jos mokamos už paslaugas, galima sakyti, kaip už prekę ar kitaip, tačiau tai iš tikrųjų yra surenkami pinigai, panašūs į biudžeto pinigus ir jie turėtų būti naudojami labai labai efektyviai ir tikslingai. Todėl aš palaikyčiau A.Šimėno siūlymą.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Visų pirma, kai A.Šimėnas kalbėjo, kad reikia nepritarti Vyriausybės nuomonei dėl to, kad 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte minimoms įmonėms nebūtų taikoma tam tikra lengvata pasirenkant konkurencines derybas, tai jis turbūt kalbėjo apie antrąją dalį, kurią jis siūlo išbraukti, nes paminėjo trečiąją. Aš vis dėlto siūlau palikti tą antrąją dalį. Iš tikrųjų, jeigu mes pasižiūrėsime į 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, matysime, kokios tai yra įmonės ir kokios joms yra taikomos viešojo pirkimo sąlygos. Yra visiškai kitokios sąlygos negu kitoms įmonėms, bet jos yra specialiai čia įrašomos, kad joms šis įstatymas būtų taikomas. Dėl trečiosios dalies, kurią taip pat siūlo išbraukti, tai man atrodo, čia yra principinis dalykas, dėl kurio mes jau kalbėjome, nes išbraukus trečiąją dalį ir įrašant A.Šimėno antrąją dalį, iš principo konkurencinės derybos kaip tokios jau nebevyksta, tai yra tik pasirengimas viešajam konkursui. Tuo tarpu dar sykį noriu paminėti, kad konkurencinės derybos pagal Europos Sąjungos teisę yra visiškai savarankiškas pirkimo būdas ir siūlau jį palikti tokį, kaip prašo Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir vis tiek mano siūlymas, nes čia yra vieno straipsnio redakcija, o aš Statute turiu pakeisti visą straipsnį, tai yra viso straipsnio keitimas, siūlyčiau balsuoti vienu kartu. A.Šimėno siūlymas – išbraukti antrąją ir trečiąją dalį ir vietoje jų suformuluoti antrąją dalį. Balsuosime, kolegos, ar priimame šį siūlymą. P.Gražulis buvo išbrauktas, kaip nematomas šalia ministro Č.Stankevičiaus.

Gerbiamieji kolegos, 52 Seimo nariai. Balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo iš 28 straipsnio išbraukti antrąją ir trečiąją dalį ir kitaip suformuluoti paskui jau teikiamą antrąją dalį. Kas pritartų A.Šimėno siūlymui, tas balsuoja už.

Už siūlymą – 13, plius P.Gražulis, už – 14, prieš – 12, susilaikė 24. Siūlymui nėra pritarta.

Kolegos, ar galėtume dabar sutarti, kad 28 straipsnis yra priimamas? 28 straipsnis yra priimamas.

Gerbiamieji kolegos, 29 straipsnis. Pasiūlymų jau nelikę, nes mes apsisprendėme ir dėl perkančiosios organizacijos, ir atmetėme mažiau kaip tris. Ar galime priimti 29 straipsnį? Priimame.

30 straipsniui siūlymų nebuvo. 30 straipsnis yra priimamas.

31 straipsnis. Pone pranešėjau! Dėl 31 straipsnio – A.Šimėnas. Mes norime stenogramose turėti jūsų atsiėmimą.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau priėmėme principinį sprendimą dėl konkurencinių derybų, todėl, priėmus tą principinį sprendimą, šios pataisos jau būtų nelogiškos, nesiderintų. Todėl aš atsiimu visas pataisas 31 straipsniui.

PIRMININKAS. Taigi 31 straipsnis neturi pataisų ir 31 straipsnį priimame.

32 straipsnis. Pone pranešėjau, kaip jūs siūlytumėte mums priimti? Čia yra keletas dalykų. Prašom. Ką jūs priimtumėte iš šių siūlymų?

S.R.PETRIKIS. Dėl 32 straipsnio yra pono A.Šimėno pasiūlymas. Jis yra mums nepriimtinas, nes čia siūloma bet kuriais atvejais gauti Vyriausybės leidimą nežiūrint, kokia yra suma. Aš manau, kad mes padidiname Vyriausybės kišimąsi, be to, Vyriausybė turbūt turi ką veikti, jeigu kiekvienu tokiu atveju reikės jos leidimo… Aš manau, kad tai iš tikrųjų yra perteklinis pasiūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip siūlytų A.Šimėnas? Aš galiu formuluoti labai paprastai – jūsų siūlymas pakeisti visą straipsnį. Ar mes galėtume apsispręsti? Pranešėjas nenori nieko priimti iš jūsų siūlymo. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Vyriausybės pateiktos įstatymo redakcijos dėl vienintelio šaltinio būdo taikymo. Kaip Vyriausybė teikia, sumų nuo 75 tūkst. iki 150 tūkst. pirkimų ir nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. darbų… suteikiama teisė priimti sprendimą dėl pirkimo iš vienintelio šaltinio pačioms perkančiosioms organizacijoms. Mes manome, kad tokių landų visiškai nereikia, nes pirkimas iš vienintelio šaltinio yra labai specifinis dalykas, kur tikrai piktnaudžiavimams yra labai plačios galimybės, ir mes siūlome tą landą panaikinti. Aš norėčiau atskirai apsistoti ties ketvirtąja dalimi. Aš manau, kad pranešėjas galėtų bent su ta dalimi sutikti. Skaitykime, kas čia parašyta. Perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių, paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derina su turimomis prekėmis, paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, tai papildomi pirkimai neviršija 30% pirkimų kainos, galima tęsti tuos pirkimus. Aš pasakysiu pavyzdį, jums reikia pirkti tūkstantį kompiuterių. Jūs iš pradžių nuperkate vieną, padidinate 30% kainą, antrą – 30%, trečią – 30% ir perkate 997 jau 100% aukštesne kaina. Todėl aš siūlau bent jau ketvirtąją dalį išbraukti, jeigu nesutariama užkamšyti tas skyles, kai dėl tiesioginių derybų… esant tam tikroms sumoms. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Pone Šimėnai, tai vis dėlto yra sisteminė pataisa visam 32 straipsniui. Ar galėtume sutarti, jeigu nepriimame šio siūlymo dėl ketvirtosios dalies, balsuoti dėl visų pataisų dėl viso straipsnio?

A.ŠIMĖNAS. Gal dėl viso balsuokime. Aš jaučiu, tas pats.

PIRMININKAS. Ačiū. Jei dėl kiekvienos, kolegos, mes iki pietų nepabaigtume. Pritartų A.Šimėno siūlymui Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Mano pasiūlymas yra tik…

PIRMININKAS. Dėl jūsų pasiūlymo, kolega, dar nekalbame.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėjau kalbėti tik dėl savo, todėl užsiregistravau.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma norėtų pritarti A.Šimėno siūlomiems principams.

J.RAZMA. Aš nežinau, kaip mes balsuosime už visus, nes čia vis dėlto yra skirtingi dalykai. Aš, pavyzdžiui, pritariu dėl Vyriausybės leidimo būtinumo. Pasižiūrėjau, kiek šiemet yra tų leidimų. Jų nėra tiek daug pirkimams iš vienintelio šaltinio. Galbūt kaip kompromisas galėtų būti ne Vyriausybės, bet, sakykim, Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimas, jeigu ponas A.Šimėnas su tuo sutiktų. Nebūtinai ten visi ministrai iš tiesų tokio masto sprendimus turi priimti. Jeigu Vyriausybė, pavyzdžiui, įgaliojo Viešųjų pirkimų tarnybą tam tikriems atvejams arba iki tam tikrų sumų, viskas gerai.

Dėl 4 punkto, aš manau, pono A.Šimėno argumentai vis dėlto turi prasmę. Man būtų sunku iš karto juos atmesti.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galbūt tie vieninteliai šaltiniai čia mums visiems kelia įtarimą. Jeigu mes pasižiūrėsime į tekstą kuo atidžiau, ne tik į tai, kas yra kalbama kartais čia, salėje, tai pamatysime, kad Vyriausybės leidimas pagal trečiąją Vyriausybės įstatymo projekto dalį yra reikalingas. Vyriausybės leidimo nereikia tiktai tam tikrais atvejais ir tie atvejai yra žemesnė pirkimų suma. Be to, bet kuriuo atveju, norint taikyti pirkimo iš vienintelio šaltinio procedūrą, reikia įvykdyti visas keturias antrosios dalies sąlygas. Tiktai tokioms sąlygoms esant galima taikyti…

PIRMININKAS. Antrojo skyriaus.

A.KUBILIUS. …antrąją dalį. Tiktai esant šioms sąlygoms, galima taikyti pirkimą iš vienintelio šaltinio. Ir papildomai, esant didesnei pirkimų sumai, reikia gauti dar ir Vyriausybės leidimą. Aš siūlyčiau vis dėlto likti prie Vyriausybės varianto, iš pradžių apsispręsti, ar Vyriausybės, ar A.Šimėno variantas. Jeigu pasirenkame Vyriausybės variantą, galbūt tada galima dar sykį grįžti prie 4 punkto ir apie jį kalbėti.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis.

A.Bartuliui dar suteikiu žodį.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad pagal šiandien galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą viešųjų pirkimų procedūra yra labai sugriežtinta. Yra baigtinis sąrašas atvejų, t.y. šeši atvejai, kai yra daroma, ir tai atitinka direktyvas. O gerbiamojo A.Šimėno pavyzdys dėl 4 punkto nėra visiškai tikslus ta prasme, kad yra pamirštamas pirkimo nedalomumo principas. Šio atvejo nebuvimui kaip tik yra saugiklis – nedalomumo principas. Dėl to aš siūlyčiau palaikyti Vyriausybės redakciją, kuri yra visiškai perkelta, kaip nurodo direktyvos.

PIRMININKAS. Kolega Šimėnai, ar galėtume balsuoti dėl jūsų teikiamos šio straipsnio redakcijos, o paskui, aš dar žiūriu, galbūt dar jums pavyks ką nors susitarti?

Kolegos, užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Taigi A.Šimėnas siūlo iš principo kitą 32 straipsnio redakciją, ir mes, kolegos, balsuojame dėl to. Jis siūlo pakeisti visą straipsnį. Kas pritartų, kolegos, A.Šimėno siūlymui, balsuoja už, kiti – prieš arba susilaiko.

Už A.Šimėno redakciją – 18, prieš – 16, susilaikė 18. Taigi 32 straipsnio lieka buvusi redakcija.

Pone pranešėjau, jūs dabar nežadate nieko priimti ir dėl nieko derėtis?

S.R.PETRIKIS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, lieka buvusi 32 straipsnio redakcija. Ar galėtume ją laikyti įstatymo tekstu? 32 straipsnis, kolegos, yra priimtas. Oi, labai atsiprašau, aš užmiršau. Dėl 32 straipsnio nebuvo balsuota ir priimta. Ministro Č.Stankevičiaus siūlymas dėl 32 straipsnio ketvirtosios dalies. Pone pranešėjau!

S.R.PETRIKIS. Gal paklausykime pateikėjo?

PIRMININKAS. Taigi metai – treji ar penkeri? Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Mano argumentai yra tokie, kad yra sistemų, kurių pirkimas trunka ilgiau negu trejus metus. Konkrečiai, sakysim, krašto apsaugos sistemoje prieštankinės ginkluotės įsigijimas truks daugiau negu trejus metus, taktinių ryšių priemonių truks taip pat. Tai yra brangios priemonės, ilgai perkamos. Reikia turėti vieningą sistemą ir ją nupirkti iki galo. Taigi trejų metų terminas yra per trumpas.

PIRMININKAS. Kolegos, ieškau bendrojo sutarimo dėl penkerių metų. Vyriausybei suteikiu žodį, nes daugiau niekas nenori kalbėti.

A.BARTULIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamojo Seimo nario Č.Stankevičiaus dėmesį į tai, kad čia kalbama apie pirkimo iš vienintelio šaltinio tęstinumą trejus metus. Čia ne apie tą atvejį, kai sakote, jog neužtenka kelerių metų toms sistemoms. Yra direktyvinė norma, jog jeigu pirkimas sudarant šitas sutartis, sakykim, efektyvus ir yra ta vieninga sistema, jis gali tęstis trejus metus. Po to visi eina vėl į konkursą. Čia tik ta idėja buvo, todėl aš manyčiau, kad šitą direktyvinę trejų metų nuostatą reikėtų palikti.

PIRMININKAS. Dar kolega Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Norėčiau pasakyti, kad Vyriausybę sudaro ministrai, bet ne viceministrai. Vadinasi, aš esu Vyriausybės narys. Taigi negali viceministras kalbėti, kad jis kalba kaip Vyriausybė. Bet tai tarp kitko.

O dėl motyvų noriu pasakyti, kad šitos sistemos yra pirktos iš vienintelio šaltinio ir pirkimas tęsiasi kelerius metus. Tai užkirstų kelią. Negalima skelbti konkurso ir pirkti kitas sistemas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar atsirastų 29 Seimo nariai, ar reikėtų balsuoti dėl 29 Seimo narių, paremiančių mintį svarstyti šią pataisą?

BALSAS IŠ SALĖS. Priimti gal…

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu svarstom. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar daugiau nėra norinčių kalbėti? Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti penkerius metus? Balsuojam. Registruojamės, kolegos. Registruojamės. Girdžiu siūlymą balsuoti. Balsuosime dėl Č.Juršėno siūlymo ketvirtojoje šio straipsnio dalyje vietoj “ne ilgiau kaip treji metai”… Č.Stankevičiaus… Tai visiškai nesusiję su koalicijos reikalais, kolega. Labai atsiprašau, kolegos. Registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, ketvirtoji dalis, Č.Stankevičiaus siūlymas. Kolegos, Č.Stankevičiaus siūlymas tikslinti ketvirtąją dalį: vietoj “trejų metų” rašyti “penkerius metus”. Kas pritartų Č.Stankevičiaus siūlymui, balsuoja, kolegos, už, kas manytų, kad lieka treji metai, – prieš arba susilaiko.

Už penkerius metus – 24, prieš – 10, susilaikė 22. Siūlymui nėra pritarta, gerbiamieji kolegos. Ar galėtume 20… 32 straipsnį… 32 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? 32 straipsnis priimamas. Repliką – V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš atsiprašau, kad aš kišuosi į tuos reikalus, bet NATO standartai reiškia ne tiktai kalibrą ir sviedinius… Ilgalaikės programos yra planuojamos pagal NATO standartus tam tikram metų skaičiui. Jeigu programa suplanuota penkeriems metams, jos negalima skaidyti ir po trejų metų vėl skelbti viešą konkursą.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, 33 straipsnis. Pone pranešėjau, pone Albertai Šimėnai, ar dar ten liko dėl 33 straipsnio? Yra siūlymas išbraukti kai ką. Tik dėl išbraukimo, Simai Ramuti Petriki.

S.R.PETRIKIS. Na, aš … tas supaprastintas konkursas…

PIRMININKAS. Ne, šitas jau atkritęs. Vienintelis dalykas yra tiekėjų (rangovų) pateiktų kainų pagrįstumą bei… siūlymas išbraukti. Vienintelis siūlymas yra likęs.

S.R.PETRIKIS. Galima su tuo sutikti, nes tai nekeičia esmės.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas priima siūlymą išbraukti šituos žodžius iš šeštosios dalies. Ar galime bendruoju sutarimu priimti? A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Aš manyčiau, kad pranešėjas tikrai sutiks su šeštosios dalies pataisa, nes ji iš esmės vos ne tikslina…

PIRMININKAS. Dėl šeštosios dalies sutinka…

A.ŠIMĖNAS. … ir parengia pirkimo sutarties projektą. Visiškai logiška, kad ta komisija parengia tą projektą. Aš manau, čia tikrai nėra net dėl ko ginčytis.

PIRMININKAS. Pranešėjas sutinka.

S.R.PETRIKIS. Aš manau, galima sutikti, nors šitas dalykas…

PIRMININKAS. Dėl šeštosios dalies…

S.R.PETRIKIS. Savaime suprantamas yra.

PIRMININKAS. Ar A.Kubilius prieštarautų pranešėjui ir A.Šimėnui?

A.KUBILIUS. Ne, dėl sutarties projekto aš neprieštarauju, tačiau mane šiek tiek neramina siūlymas išbraukti tiekėjų pateiktų kainų pagrįstumą, nes ši norma kartais yra taikoma. Taigi aš norėčiau išgirsti pono A.Bartulio, atstovaujančio Vyriausybei, nuomonę, ar tikrai tai galima taip lengvai išbraukti.

PIRMININKAS. Vyriausybės įgaliotasis viceministras svarstant ir priimant šį įstatymą – A.Bartulis.

A.BARTULIS. Mes analizavom šitą pono A.Šimėno pasiūlymą. Jis iš principo esmės nekeičia. Dėl to mes galėtume priimti. Kalbant apie antrąją dalį – “ir parengia sutartį” reikėtų prisiminti mūsų jau priimtą straipsnį, jog jeigu perkančioji organizacija deleguos rašytiniu įgaliojimu komisijai, tai ta komisija ir parengs sutartį, o jeigu nedeleguos, tai tą turės padaryti pati perkančioji organizacija. Čia truputį nenuoseklu. Mes vis tiek kažkur įstatyme dar nurodom, kas ką turi daryti, nors pats principas yra rašytiniai įgaliojimai.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl siūlymo redaguoti kitaip šeštąją dalį? Pranešėjas priima. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti siūlymus? Priimam. Gerbiamieji kolegos, dėl 33 daugiau nieko neliko. Ar 33 straipsnį galime priimti? Šis straipsnis yra priimamas.

34 dalis. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Ar A.Šimėnui pirma žodį…

S.R.PETRIKIS. Na, alternatyvus pasiūlymas, aš manau, yra nepriimtinas todėl, kad nustato, jog kitą konkursą galima skelbti tiktai po šešių mėnesių. Kažkodėl ta organizacija yra baudžiama arba ji turi gauti kažkokius leidimus. Aš manau, kad to nereikėtų daryti.

PIRMININKAS. A.Šimėnui suteikiu žodį dėl šio straipsnio esmės, 34 straipsnio esmės. Kolega, prašom įjungti. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mes pataisas siūlome tam atvejui, kad perkančioji organizacija nepiktnaudžiautų. Jeigu jai kažkas nepatiko, jinai nutraukia konkursą ir tuoj pat skelbia iš naujo. Jeigu ji nori tuoj pat skelbti konkursą, tegul tada gauna jau Vyriausybės leidimą, tegul paaiškina, kodėl ji iš naujo skelbia ką tik pabaigtą konkursą. Tegul ji padaro pertrauką, jeigu jau taip atsitiko. Kaip tik tam, kad nepiktnaudžiautų perkančioji organizacija, mes ir siūlome šią pataisą.

PIRMININKAS. Taigi vėl A.Šimėnas siūlo iš esmės keisti 34 straipsnį…

A.ŠIMĖNAS. Ne, tiktai antrąją dalį.

PIRMININKAS. Kol kas jūs kalbėjot tik dėl antrosios dalies?

A.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau kartoti to, ką pasakė kolega A.Šimėnas. Taip, iš tikrųjų galimi variantai, kai esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikrais laikotarpiais gali vienas po kito vykti konkursai tol, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Todėl manyčiau, jog yra visiškai logiška, kad būtų laikotarpis, per kurį negali būti skelbiamas konkursas. Jeigu norime tai daryti, reikalingi tam tikri įgaliojimai ir leidimai. Palaikau A.Šimėno pataisą.

PIRMININKAS. A.Kubilius – prieš.

A.KUBILIUS. Jeigu aš būčiau opozicijoje, aš tikrai pritarčiau A.Šimėno siūlymui Vyriausybei užkrauti kiek galima daugiau grynai techninio administracinio darbo, kad dėl kiekvieno leidimėlio reikėtų bėgti į Vyriausybę. Aš tikrai nežinau, kodėl mes taip nepasitikim savo pačių kuriamomis tarnybomis. Štai parašyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (tiktai gavusi tokį sutikimą), turi teisę nutraukti pirkimo procedūras. Jeigu jau Viešųjų pirkimų tarnyba duos tokį sutikimą, matyt, tikrai yra rimtos priežastys, kodėl reikia tą pirkimo procedūrą nutraukti. Tai kam reikia apsunkinti gyvenimą taip, kad reikia bėgti į Vyriausybę prašyti leidimo? Ar Vyriausybė turės laiko normaliai įsigilinti, kodėl taip įvyko? Taigi aš siūlau iš tikrųjų nepadaryti iš Vyriausybės leidimų ir licencijų išrašymo institucijos. Mes visą laiką norėjome, kad Vyriausybė turėtų laiko strateginiam planavimui. Tai sudarykime tokią galimybę, jeigu jau kas, ir įrašykime, kad turi gauti Seimo leidimą.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Taigi mes apsisprendžiame iš pradžių dėl antrosios dalies, taip? Tik dėl antrosios dalies.

Iš viso užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas pritartų A.Šimėno siūlymui papildyti šio straipsnio antrąją dalį, tie balsuoja už, kiti – kitaip. Nors balsavimas už dalis, už šią dalį atskirai, už kitą dalį atskirai, mano supratimu, nėra reglamentuotas Statute. Čia reikėtų kalbėti apie viso įstatymo straipsnio redakciją. Už siūlymą 18, prieš – 18, susilaikė 23. Antroji dalis nebus tikslinama.

Dėl kitų pataisų, pone Šimėnai.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, čia iš tiesų yra įvairių papildomų pataisų. Aš manau, gal ir sutiktų pranešėjas su nedidele trečiosios dalies pataisa, kurioje šiek tiek tiksliau pasakyta, kad ji nesudaro sutarties tuo atveju, jeigu ji yra nutraukta. Tai šioks toks patikslinimas dėl antrosios dalies. Čia nėra esminis dalykas, ir jeigu nesutinkate, tai aš sutinku atsiimti. Nematau jokios problemos.

Dėl ketvirtosios dalies. Po viso šito ji jau netenka prasmės. Dėl penktosios aš jau tvirtai prašyčiau balsuoti ir apsispręsti, kur sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, pasiūlymo turinys ir sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Aš manau, kad ir pranešėjas su tuo sutiks. Jeigu jau buvo sutarties įvykdymo reikalavimai, po to jie keičiami, tai aš manau, kad turėtų sutikti ir pranešėjas. Dėl penktosios dalies aš prašyčiau pritarimo.

PIRMININKAS. Toliau. Dėl septintosios dalies.

A.ŠIMĖNAS. Dabar dėl penktosios apsisprendžiame.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau.

S.R.PETRIKIS. Dėl penktosios dalies galima sutikti.

PIRMININKAS. Siūlymas dėl penktosios dalies yra priimamas. Dėl šeštosios dalies, pone Albertai Šimėnai.

A.ŠIMĖNAS. Išsiunčia ne vieną pranešimą, bet išsiunčia pranešimus, nes yra daugiskaita, tiekėjams, tai ir pranešimai turi būti daugiskaita.

PIRMININKAS. Siūlymą priimame, ar ne?

A.ŠIMĖNAS. Aišku.

PIRMININKAS. Priimame. Taigi vietoje “išsiunčiamas pranešimas” rašome “išsiunčia pranešimus”. Septintoji dalis.

A.ŠIMĖNAS. Dar yra ir kitos konkurso sąlygose nustatytos ir sutartyje įtvirtintos nuostatos. Įdomu, sutinka ar ne?

S.R.PETRIKIS. Žinote, čia toks diskutuotinas klausimas, nes nėra realu pranešti visas konkursų sąlygas. Jeigu yra sudėtingas objektas, gali būti didžiulė medžiaga, ir tai įvykdyti kai kuriais atvejais gali būti nerealu. Aš suprantu, jeigu yra paprastas dalykas, taip, bet čia gali būti… Grynai dėl techninių galimybių, negali būti tokių galimybių tai padaryti.

PIRMININKAS. Taigi šeštoji dalis ir pabaiga. A.Šimėno siūlymas pildyti, tikslinti šią dalį. A.Kubilius norėjo kalbėti. R.Dagys remtų šį siūlymą.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, niekada visų sąlygų mes negalėsime numatyti. Viskas gerai, yra daug punktų, kur visiškai aišku, ko mes norime. Aišku, viso perrašyti mes negalime, bet jos visos turi būti surašytos. Visiškai logiškas reikalavimas, ta prasme visko mes neperrašysime, bet pagrindiniai dalykai turi būti. Todėl nesuprantu, dėl ko mes čia ginčijamės?

PIRMININKAS. A.Kubilius dėl šios dalies pabaigos.

A.KUBILIUS. Aš suprantu, kodėl A.Šimėnas šiek tiek abejoja ir klausia, kaip čia reikėtų pasielgti. Aš irgi abejoju ir, manau, kad nereikėtų pritarti bent tokiai redakcijai, kokia yra pateikta, kad pranešime, kuris yra siunčiamas visiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams… kad yra siunčiamas pranešimas, kuriame yra nurodytos ir visos kitos konkurso sąlygose nustatytos ir sutartyje įtvirtintos nuostatos. Aš noriu pasakyti, kad pasirašant sutartį iš tikrųjų pasirašomi susitarimai ir dėl visiškai komercinių bei konfidencialių dalykų, to, kas sudaro komercinę paslaptį ir kas iš tikrųjų yra neatskleidžiama. Įsivaizduokime, kad vyko “Telekomo” pardavimo konkursas, “Telekomo” pardavimą laimėjo švedų ir suomių firma, mes dabar visiems, kurie dalyvavo konkurse, išsiuntinėjame pranešimą, kuriame viskas pasakoma, kas buvo susitarta galutinėje sutartyje. Aš neįsivaizduoju, kas dalyvaus tokiuose konkursuose?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar kas rėmė A.Šimėno siūlymą? Niekas nerėmė. Rėmė R.Dagys. Tada kviečiu registruotis ir suteikiu žodį A.Bartuliui.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes pritariame nuostatai dėl konkurso dalyvių informavimo ir dėl ko gerbiamasis Seimo narys J.Razma sutiko, tai mes tą etapą turime, o dabar dar papildomai su visomis sąlygomis turime skelbti po sutarties pasirašymo. Tikrai, manau, nereikalingas tas žingsnis, nes mes jį padarome kita forma. Konkurso dalyvis šios informacijos gaus tiek, kiek galima pagal metodiką. Aš pritarčiau gerbiamojo A.Kubiliaus argumentams, kad ten ne visas sąlygas galima rašyti, o gerbiamasis A.Šimėnas siūlo visas sąlygas, jo redakcijoje yra toks žodis.

PIRMININKAS. iš viso užsiregistravo 62 Seimo nariai. Taigi šeštoji 34 straipsnio dalis. A.Šimėnas ją siūlo tikslinti žodžiais pabaigoje “ir visos kitos konkurso sąlygose nustatytos ir sutartyje įtvirtintos nuostatos”. Pranešėjas, Vyriausybė tam nepritaria. Kas iš Seimo narių pritartų A.Šimėno siūlymui? Už siūlymą – 22, prieš – 22, susilaikė 14. Siūlymui, kolegos, nepritarta.

Dabar siūlymas redaguoti septintąją dalį. A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju mes siūlome tam tikrą lankstumą. Įstatymo autoriai siūlo, kad būtų draudžiama didinti pirkimo kainą per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką, bet mes manome, kad yra force major atvejų, ir tikrai gali būti tokių atvejų, kur reikia keisti šią kainą, tai mes numatome, kad galima tokią kainą koreguoti tik gavus Vyriausybės leidimą, kur, be abejo, reikės argumentų, kodėl koreguoji. Arba antrasis variantas – pirkimo tarybos leidimui esant Vyriausybės nustatytoms nenugalimos jėgos force major aplinkybėms. Mes tą vietą siekiame padaryti lankstesnę, kad neatsidurtume tokioje situacijoje, kad reikia didinti, o įstatymas draudžia.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Suteikiu žodį pranešėjui. Tada kviečiu registruotis.

S.R.PETRIKIS. Aš galiu iš karto pasakyti, kad šis pasiūlymas yra nepriimtinas, nes vėl mes uždedame Vyriausybei jai nevisiškai būdingas funkcijas ir leidžiame didinti kainą, o tai atveria korupcijai įvairius kelius ir prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms.

PIRMININKAS. A.Bartulis. Trumpai.

A.BARTULIS. Mums nepriimtina dėl išbraukimo, nes mes šią poziciją sugriežtinome ir palikome tik vieną atvejį dėl infliacijos. Tam pabrangimui suteikiame tam tikro automatizmo, kad perkančioji organizacija, žinodama infliacijos lygį, gali nelėkdama kiekvieną kartą į Vyriausybę šią kainą padidinti. O šiuo atveju jau visos perkančios organizacijos turės eiti net ir dėl infliacijos leidimo į Vyriausybę. Tai irgi Vyriausybės apkrovimas techniniais dalykais.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo dėl septintosios dalies, dėl jo siūlomos kitos redakcijos. Kas pritartų šiam siūlymui?

Už – 15, prieš – 15, susilaikė 20. Septintoji dalis lieka kokia buvusi. Yra Č.Stankevičiaus siūlymas papildyti septintąją dalį. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė dėl šio siūlymo? Papildyti žodžiais “privalomas konkurso metu nustatytas”. Iš pradžių suteikiu žodį Č.Stankevičiui.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šiuo siūlymu norėta pasakyti, kad sudarant sutartį ir per visą jos galiojimo laiką turėtų būti išlaikytos kai kurios konkurso metu nustatytos privalomos sąlygos. Turint omeny, kad dalis sąlygų yra negriežtos arba neprivalomo pobūdžio, tai ne visas sąlygas, bet privalomąsias sąlygas. Aš taip galiu pagrįsti šį siūlymą.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, ar priimamas siūlymas?

S.R.PETRIKIS. Na, jis nelabai yra mums priimtinas. Bet galima padiskutuoti.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių diskutuoti? Ar galėtume priimti bendruoju sutarimu? A.Bartulis, matau, pritaria. Pranešėjo siūlymas diskutuoti reiškia sutikimą. Taigi, kolegos, 34 straipsnio septintoji dalis po žodžio “keisti” yra pildoma žodžiais “privalomas konkurso metu nustatytas”. Ačiū. Ir dėl aštuntojo punkto. Pone Albertai Šimėnai, ar jūs reikalausite šio punkto? A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes nepriėmėme šio straipsnio septintosios dalies, tai tada aštuntoji dalis praranda prasmę. Ten kaip tik buvo siekiama viešumo, jeigu tokie dalykai įvyktų. Dabar neturi prasmės.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti visą 34 straipsnį? Straipsnis yra priimamas. 35 straipsnis, pone pranešėjau. Ir vėl daug A.Šimėno siūlymų.

S.R.PETRIKIS. Na, dėl pirmosios dalies, manyčiau, siūlymas nėra priimtinas, nes siūloma skelbti ataskaitas apie vykdomus, nebaigtus konkursus. Aš manau, kad to iš tikrųjų nereikia. Reikia skelbti analizę apie baigtus darbus, o apie vykdomus, aš manyčiau, nereikia šito daryti.

PIRMININKAS. A.Šimėnui suteikiu žodį dėl pirmosios dalies, visos pirmosios dalies.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pranešėjas netiksliai interpretavo tai, kas čia parašyta. Čia yra parašyta, kad kiekvieno vykdomo ar užbaigto pirkimo ataskaitas pirkimų tarybos nustatytais terminais pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines formas. Kitaip sakant, Viešųjų pirkimų tarnyba tą dalyką reglamentuoja. Jeigu yra pirkimas, pavyzdžiui, penkeriems metams, tai argi neįdomu po ketverių metų sužinoti, kaip jis sekasi?

PIRMININKAS. A.Kubiliaus nuomonė dėl šio siūlymo.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad čia toks neesminis pasiūlymas. Man atrodo, galima būtų jam pritarti. Aš čia nematau problemos, jeigu tik Viešųjų pirkimų tarnyba sugebės tiksliai reglamentuoti, kada tas ataskaitas reikia pateikti, nes Vyriausybės siūlyme yra aiškiai pasakyta – per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo arba pasibaigus pirkimų procedūroms. Čia iš tikrųjų tai, ką siūlo A.Šimėnas, šiek tiek išplečia, nes ataskaitas reikia teikti ne tiktai apie vienkartinį užbaigtą konkursą arba pirkimą, bet taip pat ir apie vykdomą. Ta informacija galbūt ir turi tam tikros naudos.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė dėl pirmosios dalies?

S.R.PETRIKIS. Na, galima ir priimti.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Vyriausybės atstovui A.Bartuliui.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs priėmėt nuostatą, kad už pirkimą atsako perkančioji organizacija, o Viešųjų pirkimų tarnyba kontroliuoja tiktai pirkimų procedūras, šiame gerbiamojo A.Šimėno pasiūlyme procedūros jau seniai yra pasibaigusios. Tiktai yra vykdoma sutartis. O už sutarties vykdymo reikalus atsako pati perkančioji organizacija. Kam tada dar kartą apkrauti Viešųjų pirkimų tarnybą tokiomis funkcijomis, kai jau procedūros yra pasibaigusios? Mes manom, tikrai nereikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl A.Šimėno siūlymo dėl pirmosios dalies. Turbūt tai bus visi siūlymai dėl šio straipsnio?

S.R.PETRIKIS. Dar yra vienas.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Taigi A.Šimėno siūlymas dėl pirmosios dalies. Kas jį paremtų? Mes balsuojam dabar dėl visos pirmosios dalies, taip?

Už – 30, prieš – 15, susilaikė 19. Siūlymui taisyti pirmąją dalį nėra pritarta. Vadinasi, nėra ir papildomo 9 punkto, taip? Gerbiamieji kolegos, šią dalį siūloma papildyti 9 punktu. Vėl A.Šimėno siūlymas. Prašom. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju aš, nors ir keista, tikiuosi daugelio Seimo narių palaikymo, nes būtų visiškai nelogiška įteisinti diskontuotą kainą vien tiktai tam, kad paskelbtume konkurso rezultatą. O toliau jinai niekur nefigūruoja. Norėtųsi pažiūrėti pagal faktinius rezultatus, kokia iš tiesų išėjo ta vadinamoji diskontuota kaina, ir ją paskelbti, kokia faktiškai išėjo ta diskontuota kaina. Todėl reikia paskelbti pirkimo sutarties įvykdymo rezultatus, skelbto konkurso visų sąlygų įvykdymą, tai, kokios viešai buvo skelbtos konkurso sąlygos, o ne tos slaptos, kas ten ką sako, negalima skelbti, kas buvo viešai paskelbta, kokia galų gale faktinė kaina ir kokia išėjo diskontuota kaina pagal faktą. Tas yra labai svarbu. Nes galima konkursą… tą pirkimą užtęsti keletą metų ir ta faktinė diskontuota kaina išeina visiškai kitokia, užtęsus terminus. Čia yra tiesiog viešumas apie tą konkursą. Aš nemanau, kad čia korupciją mes tuo kažkiek ribosim, bet bus šiokia tokia informacija. Tikiuosi, kad tokiam “minkštam” korupcijos ribojimui pritars ir daugiau Seimo narių.

PIRMININKAS. Pranešėjas nesako nieko.

S.R.PETRIKIS. Čia, aišku, klausimas yra gana sudėtingas. Mes, paskelbdami visas konkurso sąlygas toms firmoms, kurios nelaimėjo konkurso, išduodam labai didelę informaciją.

PIRMININKAS. A.Kubiliui suteikiu žodį kalbėti dėl motyvų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti 9 punktui, tačiau nepritarti trečiosios dalies pataisai ir palikti šią informaciją galbūt iš tikrųjų šiek tiek konfidencialesnę. Iš tikrųjų, manau, ataskaitoje tai gali būti pateikta, net ir paskutiniame punkte, kuris vadinasi “Kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija”. Viešųjų pirkimų tarnyba ir taip galėtų reikalauti šios informacijos. Tačiau iš tikrųjų, kadangi tai gali būti susiję su tam tikra konfidencialia informacija, kurią privalės pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, tai galima būtų trečiojoje dalyje, kurioje yra nustatoma, kokia informacija yra teikiama jos paprašiusiems, numatyti, kad 9 punkto informacija nėra teikiama. Ir viskas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti pirmosios dalies papildymą 9 punktu? Vyriausybė sutinka. Matau, vis tiek prašo žodžio. Prašom.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad priėmus gerbiamojo Seimo nario Č.Stankevičiaus nuostatą dėl ekonomiškiausio pirkimo ši redakcija tampa netinkama, nes jeigu bus konkursinė sąlyga – ekonomiškiausias pirkimas ir ten bus pagal tam tikrą metodiką, tai tokio dalyko kaip faktinė diskontuota kaina nebebus. Ji yra iš esmės taisytina, atsižvelgiant į gerbiamojo Č.Stankevičiaus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Tai, kolegos, galime pritarti, taip? Vyriausybė imasi už galvos, kolegos. Todėl kviečiu registruotis. Registruotis, ir tada balsuosime, ar pildome pirmąją dalį 9 punktu, dėl kurio iš Seimo narių priekaištų negirdėjau.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Taigi A.Šimėno siūlymas papildyti pirmąją dalį 9 punktu, dėl kurio prieštaravimų iš Seimo narių negirdėjom. Kviečiu balsuoti, kolegos.

Už – 32, prieš – 5, susilaikė 24, pataisa yra priimta.

Trečioji dalis, žiūriu į A.Šimėną. Jis, tikiuosi, atsisakys 9 punkto veikimo informacijos erdvėse. Žiūriu į A.Šimėną ir suteikiu jam žodį. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Manau, kad jeigu jau priėmėm 9 punktą, tai ta informacija turi būti vieša.

PIRMININKAS. Taigi ačiū. Toks siūlymas neatsiimamas, A.Kubilius siūlė, kad 9 punktas neturėtų lygia dalimi veikti. Kolegos, balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo patikslinti trečiąją dalį. 4 ir 9 punktuose vietoje 4.8 punkto rašyti 4.9. Kolegos, kurie pritartų A.Šimėno siūlymui, balsuoja už, kurie pritartų A.Kubiliaus nuomonei, – prieš arba susilaiko.

Už – 19, prieš – 11, susilaikė 26. Trečioji dalis nėra tikslinama.

Dabar dėl ketvirtosios – perkančioji organizacija ar komisija. Ar dėl šio siūlymo reikėtų balsuoti? Pone Albertai Šimėnai, ketvirtoji dalis. Pone, pranešėjau.

S.R.PETRIKIS. Galbūt ir galima priimti.

PIRMININKAS. Priimamas siūlymas, kad perkančioji organizacija ir komisija, taip? Bendruoju sutarimu. Vadinasi, ir kituose siūlymuose dėl kitų straipsnių taip pat bus vartojamas šis junginys.

S.R.PETRIKIS. Ne, tik čia.

PIRMININKAS. Tik šiame straipsnyje. Tik šio straipsnio šioje dalyje – perkančioji organizacija ir komisija. Ačiū.

Kolegos, ar galėtume pritarti visam 20… atsiprašau, visam 35 straipsniui? J.Listavičius norėtų pritarti šiam straipsniui.

J.LISTAVIČIUS. Pritardamas vis dėlto norėčiau iškelti tokią mintį būtent dėl Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos formos ataskaitų. Mes žinome, kokiu būdu ir kas tvirtina ataskaitų formas. Tai kaip čia bus įrašyta į bendrą sistemą, kadangi visos formos yra siūlomos Centrinės statistikos valdybos departamento, o Vyriausybė šiuo atveju jau tvirtina, kaip matote, Viešųjų pirkimų tarnybą, toliau jau yra uždrausta teikti atskaitomybę pagal nepatvirtintas Vyriausybės formas. Tai, aš nežinau, kaip tai įrašoma į bendrą atskaitomybės tvarką ir formų pateikimą, formų tvirtinimą. Norėčiau išgirsti šio atvejo Vyriausybės atstovo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar jau negaliu suteikti galimybių atsakinėti į klausimus. Tai nebuvo kalba prieš. 35 straipsnis yra priimamas.

36 straipsnis. Pataisa dėl pavadinimo ir dėl straipsnio teksto. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pavadinimo siūlau nebekeisti, nes mes jau balsavome dėl tų dalykų, o pačioje pirmojoje dalyje siūlyčiau išbraukti tuos žodžius, nes visada yra laiko tarpas nuo sprendimo priėmimo iki sutarties pasirašymo. Jeigu įvyko kokie nors pažeidimai ir galima apskųsti, ir sustabdyti tą procesą, kol dar nepasirašyta sutartis, jeigu viskas ten argumentuota ir teisinga, tai kodėl jam uždrausti skųsti jau po to, kai priimtas sprendimas dėl pasiūlymo nugalėtojo. Manau, kad jį laiko tarpo ilginimas iki sutarties pasirašymo vis dėlto įgalins geriau spręsti problemas. Čia nėra esminis siūlymas, todėl aš palieku jūsų nuožiūrai.

PIRMININKAS. A.Kubilius nori kalbėti prieš pataisą. Kalbama apie kelių žodžių išbraukimą.

A.KUBILIUS. Noriu kalbėti prieš pataisą. Man atrodo, čia yra šioks toks skirtumas dėl paties supratimo, nes Vyriausybės projekte yra išskiriami du dalykai – pretenzijos pateikimas ir skundo pateikimas. Pretenzija yra pateikiama iki to laiko, kol nėra padarytas komisijos sprendimas, o vėliau jau yra teikiamas skundas. Todėl aš siūlau šitoje vietoje nedaryti painiavos, nes iš tikrųjų čia yra apibrėžta, kada galima pateikti pretenziją.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Niekas neprašo žodžio. Taigi balsuosime dėl A.Šimėno siūlymo išbraukti iš 36 straipsnio pirmosios dalies žodžius “iki komisijos sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą priėmimo”. O teikimas dėl to, ar komisijos nepriimamas nei dėl pirmosios dalies, nei dėl pavadinimo. Registruojamės.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas pritartų A.Šimėno siūlymui išbraukti tuos mano skaitytus žodžius iš šio straipsnio pirmosios dalies, balsuoja už, kiti – prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 21, prieš – 20, susilaikė 23, pataisai nepritarta. Džiaugiuosi, kad galėsime priimti visą 36 straipsnį. 36 straipsnis yra priimamas.

37 straipsnis. Taigi A.Šimėno siūlymai dėl antrosios ir trečiosios dalių. Tai vientisas… A.Šimėnas. Labai atsiprašau, A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau balsavome dėl tų nuostatų, kurios siūlomos ir kurios vienaip ar kitaip susijusios su siūlomomis 37 straipsnio pataisomis, todėl visas šias pataisas atsiimu, nes dėl jų jau buvo balsuota.

PIRMININKAS. Ačiū. 37 straipsnio nesiūloma keisti, priimamas toks, koks buvo suderintas. Toks tekstas, kuriam atstovauja pranešėjas. 37 straipsnis priimamas.

38 straipsnis. Yra A.Šimėno siūlymas pildyti šį straipsnį šeštąja ir septintąja dalimis. Dėl 38 straipsnio žodis A.Šimėnui.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, ypač dėl septintosios dalies siūlymą aš prašyčiau paremti, nes galutinį skundų pateikimo terminą mes labai aiškiai fiksuojame. Yra 10 dienų po pirkimo sutarties įvykdymo rezultatų viešo paskelbimo. Kad neatsitiktų taip, kad, praėjus net keliems mėnesiams, dar kas nors bandys skųsti, kad buvo kokių nors pažeidimų. Taip bent jau yra ta data, po kurios baigiami visi skundai ir niekur jokios pretenzijos nepriimamos. Tai septintoji dalis. O dėl šeštosios dalies yra dėl skaidrumo, kad komisija šio įstatymo 37 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka apie procedūrų sustabdymą praneša visiems tiekėjams rangovams. Jeigu sustabdomas pirkimas, kad visi tai žinotų.

PIRMININKAS. Pranešėjas R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Sąvoka vartojama 7 punkte. Galutinis terminas neatitinka Civilinio kodekso, nes ten nėra tokios sąvokos. Be to, būtų galima atkreipti dėmesį į tai, kad projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad skundą galima pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai po pirkimo sutarties įvykdymo. Tai neatitinka Civilinio kodekso III skirsnyje įvardytos sandorių pripažinimo negaliojančiais tvarkos.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės! A.Šimėno siūlymas 38 straipsnį pildyti šeštąja ir septintąja dalimis. Pranešėjas šio siūlymo nepriima. Seimo nariai kalbėti nenori. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. A.Šimėno siūlymas dėl 38 straipsnio. Kas šiam siūlymui pritartų, balsuoja už. Už siūlymą pildyti 38 straipsnį – 16, prieš – 19, susilaikė 22. Straipsnis nėra tikslinamas ir pildomas. Ar galėtume šį straipsnį priimti? 38 straipsnis priimamas.

39 straipsnio pirmosios dalies redakciniai siūlymai. A.Šimėnas juos atsiima, gerbiamieji kolegos. Ar galėtume laikyti, kad 39 straipsnis yra priimamas? Priimamas.

40 straipsnis. Su viltimi žiūrime į kolegą A.Šimėną ir jam suteikiame žodį dėl 40 straipsnio pataisų.

A.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad čia bus vienas iš tų straipsnių, dėl kurio tikrai verta susimąstyti. Mes dar labai rimtai turėsime priimti sprendimus. Esmė štai tokia…

PIRMININKAS. Dėl visos redakcijos.

A.ŠIMĖNAS. Dėl antrosios dalies, kuri… Gerai. Dėl visos redakcijos. Kalbama apie nepriklausomą viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo komisiją. Mes manome, kad šios komisijos veiklos objektas – tiekėjų skundai dėl Vyriausybės ir jos kontroliuojamų institucijų pažeidimų vykdant šį įstatymą. Vyriausybė, kaip institucija, visada suinteresuota išvengti skandalingų, jos prestižą menkinančių faktų viešumo, todėl neturi būti suteikta galimybė turėti kokią nors tiesioginę ar netiesioginę įtaką ginčą nagrinėjančiai komisijai ar atskiriems jos nariams. Todėl siūloma įteisinti nuostatą, kad ginčų komisijos narių sąrašą ir jos vadovą penkerių metų laikotarpiui tvirtintų Seimas. Tuo tarpu Vyriausybė pasisako už tai, kad ginčų komisijos pirmininką tvirtintų Viešųjų pirkimų tarnyba. Toks yra esminis skirtumas ir esminiai nuomonių skirtumai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka norėtų paremti šį siūlymą.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, klausimas yra toks, kad šiame straipsnyje suformuluota komisijos sudarymo tvarka yra labai neaiški. Visuomeninės organizacijos teikia ir t.t., Viešųjų pirkimų tarnyba atsirenka, pagal kokius kriterijus, o čia vis dėlto yra gana rimta tarnyba, kuri sprendžia ginčus. Kaip aš jau minėjau dėl ankstesnių nuostatų, Vyriausybė ir jos institucijos yra pats didžiausias viešojo pirkimo dalyvis ir pirkėjas. Aš pabrėžiu, pagal šių metų pirkimus per 2 mlrd. O jeigu mes įtraukiame dar ir tas paslaugų įmones, apie kurias mes kalbėjome, ši suma mažiausiai padvigubėja.

Gerbiamasis pranešėjau, man regis, kad ta komisija turi labai rimtus turėti įgaliojimus spręsti tuos ginčus. Todėl pritariu A.Šimėno siūlymui ir nepritariu Vyriausybės pateiktai redakcijai. Tai yra kišeninė institucija.

PIRMININKAS. Žodis A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Man tiktai gaila, kad kolegos iš Ekonomikos komiteto galbūt nevisiškai yra įsigilinę į visame pasaulyje taikomas komercinio arbitražo taisykles. Būtent šioje vietoje yra pritaikytos komercinio arbitražo taisyklės, t.y. sudaroma nepriklausoma komisija, kur yra sąrašas asmenų, iš kurių tiek viena, tiek kita ginčo pusė pasirenka atstovą, kuris jam atrodo tinka atstovauti. Viešųjų pirkimų tarnyba skiria tokios laikinosios komisijos pirmininką ad hoc ir ji bando suderinti abiejų ginčo pusių ginčą. Jeigu to ginčo nepasiseka suderinti, toliau galima kreiptis į teismą. Tai yra pasakyta įstatyme. Jeigu mes norime įtvirtinti taip, kaip siūlo Ekonomikos komitetas ir A.Šimėnas, tai mes turėsime iš tikrųjų kokią nors visiškai nejudrią ginčų komisiją, kuri… Tokiu atveju jai reikėtų suteikti kur kas didesnius įgaliojimus ir uždrausti vėliau kreiptis į teismą, nes ji turėtų priimti galutinius sprendimus. Tuo tarpu čia yra derinimo komisija, kuri bando šį ginčą suderinti. Jeigu nepavyksta suderinti, prašom kreiptis į teismą.

PIRMININKAS. Žodis pranešėjui.

S.R.PETRIKIS. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų tam alternatyviam siūlymui negalima pritarti, nes vėl mes čia norime, kad Vyriausybė ir Seimas šiuos reikalus tvarkytų. Jeigu ginčo nepavyko išspręsti, yra vienintelė institucija – teismas, ir jis išspręs, o nedarykime tokių išimčių ir toms institucijoms neužkraukime darbo, kuris joms nebūdingas, nes ne tam jos yra skirtos.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Žodis A.Bartuliui. Registruojamės!

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis pateiktas siūlymas, aišku, konceptualiai skiriasi nuo Vyriausybės pateikto. Išanalizavę visą praėjusių metų situaciją dėl skundų nagrinėjimo, turime informaciją, kad buvo 118 skundų. Kaip gerbiamasis A.Kubilius sakė, tokiam nagrinėjimui mes siūlome sudaryti tokias vienkartines komisijas, kurios išnagrinėja. Kai ginčų nėra, tai nėra ir institucijos, o čia siūloma padaryti nuolatinę instituciją, nuolat dirbančią, todėl mes manome, kad tikrai yra nereikalingas lėšų švaistymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsuojame dėl 40 straipsnio kitokios redakcijos, kurią dabar plačiai pateikė A.Šimėnas. Kas pritaria šiam siūlymui – už, kiti – kitaip. Balsuojame, kolegos, o aš kviečiu pratęsti posėdį tiek, kol mes baigsime priimti šį įstatymą ir dar pateiksime likusį įstatymą iki pertraukos. Ačiū jums už visuotinę paramą.

Už – 24, prieš – 21, susilaikė 21. A.Šimėno redakcija nėra priimama.

Kolegos, ar galėtume priimti visą 40 straipsnį? 40 straipsnis priimamas.

41 straipsnis, gerbiamieji kolegos, ir A.Šimėnas, kaip pataisų autorius. Komisijos jau nėra.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, čia nėra kokie nors superesminiai siūlymai, bet mums atrodo, kad būtų tiksliau ir efektyviau problemą spręsti būtent taip, kaip mes siūlome. Todėl siūlau balsuoti ne atskirai dėl kiekvienos dalies, bet tie, kas įsigilinę ir išnagrinėję, siūlau apsispręsti ir balsuoti dėl 41 straipsnio iš karto.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Kubilius – dėl viso 41 straipsnio.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, čia vėl yra… Gal A.Šimėnas iki galo nesuprato, bet mes negalime balsuoti, nes nepritarėme 40 straipsniui. Dabar būtų klaidinga balsuoti už šias pataisas, nes čia yra įvedamas nepriklausomos komisijos pirmininkas, kuris lyg ir yra nuolatinis pagal 40 straipsnį, tuo tarpu pagal pasirinktą Vyriausybės koncepciją tokio komisijos pirmininko nėra. Yra kiekvienam atvejui, kiekvieną ginčą svarstant yra skiriami. Dar sykį noriu priminti, vieną komisijos narį renkasi tiekėjas, vieną narį renkasi pirkėjas, trečią paskiria nepriklausomų pirkimų tarnyba ir ji taip pat paskiria pirmininką. Šiuo atveju tiesiog A.Šimėno pasiūlymui, pagal kurį nepriklausomos komisijos pirmininkas yra nuolat dirbantis asmuo, kurį turėtų skirti Seimas, nebuvo pritarta, tai nereikėtų pritarti ir 41 straipsniui.

PIRMININKAS. A.Šimėnas neatsiima pataisos, kolegos, ir mes balsuojame dėl 41 straipsnio redakcijos, kurią siūlo A.Šimėnas. Kas pritartų, tas už, kas nepritartų, tas prieš arba susilaiko.

Už – 21, prieš – 24, susilaikė 19, 41 straipsnis lieka toks, koks buvęs, ir mes jį, tikiuosi, priimame, ar ne?

41 straipsnis. Priimtas.

Gera naujiena – 42 straipsniui pataisų nėra. Priimame jį bendruoju sutarimu.

43 straipsnis. Menka pataisa, jos nėra. 43 straipsnį priimame.

44 straipsnis taip pat jau be pataisų. Dėl jo apsispręsta. 44 straipsnį priimame, ar ne?

45 straipsniui pataisų nėra. Priimame.

46 straipsnis ir data. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, malonu, kad net paskutiniam straipsniui tikiuosi vienbalsio pritarimo viso Seimo, kiek čia dalyvauja, nes įstatymo rengėjai net nenurodė, nuo kada įsigalioja įstatymas. Manau, sutiksit, kad tokią datą reikėtų nurodyti. Siūlom pritarti.

PIRMININKAS. A.Bartulis.

A.BARTULIS. Aišku, autoriams buvo sunku nurodyti terminą, kai šis įstatymas visus metus yra Seime. Dėl to būtų nevisiškai teisinga už tai kritikuoti Vyriausybę. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį. Matydami, kas yra jūsų priimta, ir matydami, kiek teks Vyriausybei įgaliojimų, mes taip grubiai inventorizavome, kiek čia reikės poįstatyminių aktų, mes jų prirenkame 17–20 ir esame sunerimę, kad Prezidentui pasirašius Vyriausybei liks tik dvi savaitės. Dėl to mes siūlytume atkreipti dėmesį: arba vietoj liepos 1 d. užrašyti spalio 1 d., arba visas komplektas įsigalioja nuo sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Nuo 2000 metų.

A.BARTULIS. Taip. Seimas čia turėtų apsispręsti, nes ketvirčio poįstatyminiams aktams Vyriausybei reikėtų mažiausiai.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju reikėtų klausyti Vyriausybės nuomonės, nes jai reikės parengti poįstatyminius aktus. Be jokios abejonės, tiems terminams, kuriuos siūlo Vyriausybės atstovai, ir siūlau pritarti. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė siūlo, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m., išskyrus trečią skyrių, kuris įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 dienos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, duokite man. Darbo grupės atstovų (…), gerbiamieji kolegos, yra neapsakomas po to, kai metai įstatymo projektas yra Seime.

A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš vis dėlto siūlau rašyti spalio 1 d., o trečią skyrių rašyti nuo sausio 1 d. Noriu dar sykį priminti, kad šio įstatymo įgyvendinimą labai norėtų matyti Briuselio biurokratai, ir reikėtų pabandyti prieš Helsinkio (…) iš tikrųjų parodyti, kad šis įstatymas jau veikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutikti, kad įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. spalio 1 d., o trečiasis skyrius – nuo 2000 m. sausio 1 dienos? Ar galime rasti tokį sutarimą? Bendrai sutariame, gerbiamieji kolegos. Taigi 46 straipsnis yra toks, koks dabar buvo čia mūsų sutartas, ir jį priimame, taip? Ačiū, pone pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. J.Valatka – už.

J.VALATKA. Atsiprašau, aš kitos spalvos turėčiau būti. Aš spaudžiau kitą spalvą, pasidarė ta. Gal man leisite kalbėti, gerbiamasis posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom, kolega. J.Valatka kalba prieš.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, įstatymas tikrai labai reikalingas, jis gana pavėluotai priimtas. Mes Ekonomikos komitete jį radome jau vos tik pradėję dirbti šią kadenciją. Yra tokių nuostatų, kurios tikrai turi būti taisytinos ir galėtų būti nevisiškai priimtinos. Pirma, visa koncepcija. Kadangi viešųjų pirkimų organizatorius ir pats didžiausias pirkėjas yra Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, tai šis įstatymas turėtų sudaryti barjerą, kad būtų kur kas efektyvesnė kontrolė ir vyriausybinėms institucijoms. Mes tai siūlėme, bet visi pasiūlymai ir dėl šios tarnybos valdymo, kaip ir dėl ginčų komisijos, buvo atmesti.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimta daug mūsų siūlymų ir tas įstatymas kur kas geresnis, negu dabar esantis, aišku, jį reikėtų priimti, bet aš asmeniškai susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Man šiek tiek gaila, kad socialdemokratas, kuris norėjo būti žalias, paraudonavo. Aš pritariu šiam įstatymo projektui. Manau, kad tai iš tikrųjų yra labai svarbus įstatymas. Gerai, kad jis buvo taip kruopščiai svarstytas Ekonomikos komitete, ne dėl visko pavyko sutarti. Aš manau, kad jo įgyvendinimas duos daug naudos, daug šiuo metu esančių korupcijos landų viešuosiuose pirkimuose bus užkirsta. Toliau – gyvenimas parodys. Aš įsitikinęs, kad po dvejų metų mes vėl dirbsime prie to įstatymo, bandysime jį tobulinti ir gerinti, nes gyvenimas yra sudėtingesnis, negu kartais mums pavyksta viską iš anksto suplanuoti ir sugalvoti. Todėl drąsiai siūlau balsuoti už šį įstatymą ir kuo greičiau pradėti jį įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, klausantis Seimo nario kolegos A.Kubiliaus komentaro dėl šio įstatymo, būtų galima pamanyti, kad šis Lietuvos Respublikos įstatymas galėjo būti priimtas ne čia, Vilniuje, o Briuselyje. Iš tikrųjų tai svarbus ir reikalingas įstatymas. Čia yra gerų ir reikalingų nuostatų. Bet taip pat yra daug tokių nuostatų, kurių negalima priimti, negalima joms pritarti, juo labiau kad nebuvo priimtos Seimo narių, ypač A.Šimėno, siūlomos pataisos. Manau, kol Lietuva, ačiū Dievui, dar nėra Europos Sąjungos narė, nereikėtų sudaryti palankių sąlygų korupcijai, kuri būtų įteisinama kai kuriomis šio įstatymo nuostatomis, kurios, matyt, labai tinka Europos Sąjungai ir Europos Komisijai, kuri dėl to ir buvo atstatydinta.

Kolegos, naudokimės proga. Kol mums dar Europos Sąjungos direktyvos, kurios pažodžiui čia kai kur nurašytos, nėra privalomos, nepritarkime šiam įstatymui, šiam korupciniam įstatymui.

PIRMININKAS. Reaguoju pauze. Neturiu ką daugiau sakyti. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat norėčiau padaryti tam tikrą pauzę išgirdęs, ką gerbiamasis R.Smetona pasakė. Reikėtų vis dėlto skaityti įstatymus, kai mes juos priiminėjame.

Manau, kad šis įstatymas turi savų trūkumų. Aišku, jeigu būtų priimti Ekonomikos komiteto siūlymai, jis būtų geresnis. Galėčiau sutikti su gerbiamojo A.Bartulio praėjusiame svarstyme pasakyta nuostata, kad mūsų Ekonomikos komiteto pasiūlymai didina korupciją ta prasme, kad didesnė reglamentacija kaip tik leidžia atskleisti tos korupcijos atvejus. Jeigu mes ją mažinam, vadinasi, korupcija mažėja, nes paprasčiausiai nėra kaip ją susekti. Bet čia yra lyrinis nukrypimas.

Manau, kad šis įstatymas tikrai kur kas geriau reglamentuoja visą pirkimo procesą, negu buvo iki šiol. Ačiū Dievui, kad mus spaudžia Europos Sąjunga tvarkyti visus tuos klausimus, kuriuos seniai reikėjo padaryti. Tai buvo didelis priekaištas mūsų valstybei. Ta didesnė reglamentacija ir viešumas šiuo atveju nusveria tuos minusus, kurie liko. Manau, kad mes dar turėsime galimybę įstatymą patobulinti ir ateityje, ir naujai atėjusieji į valdžią tobulins skaidrumo linkme.

Vakar Socialdemokratų frakcija svarstė šį įstatymą. Ji nusprendė nebalsuoti prieš, mes kiekvienas balsuosime individualiai. Aš asmeniškai manau, kad šiuo atveju yra daugiau pliusų negu minusų. Manyčiau, kad šį įstatymą reikėtų palaikyti.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų dėl to, kad nepakankamai efektyviai naudojamos valstybės lėšos, argumentų, matyt, netrūksta.

Visų mūsų pataisų ir siūlymų buvo vienintelis tikslas – užtikrinti sąlygas, kad tos lėšos ir turtas būtų naudojami efektyviai. Tai, kokį efektą galima pasiekti, liudija šie skaičiai. Tikrai ne mažiau kaip 10 mlrd. bus išleidžiama taikant šį įstatymą. Jo efektas bent 10% sutaupytų didžiules mūsų valstybės ir kartu mūsų mokesčių mokėtojų lėšas. Deja, mes šiam įstatyme, bent jau mano nuomone, ir ne tik mano nuomone, manau, yra ir palaikančių, palikome esminių spragų piktnaudžiauti valstybės lėšomis. Galima drąsiai teigti, jog jeigu valdininkas, kuris atlieka viešąjį pirkimą, bus nesąžiningas, tai, nepažeisdamas šio įstatymo… be kyšio viešojo pirkimo kontrakto tiekėjas tikrai negaus. Tai galima tvirtai pasakyti. Todėl aš dėkoju visiems, kurie remia mūsų siūlymus. Aišku, aš ne vienintelis jų autorius, tik tiek, kad atstovavau. Ir dar vieną dalyką norėčiau priminti – kad tie, kurie palaikė šiuos siūlymus, jog nebūtų tų įstatymų spragų, atsimintų šį faktą ir tada, kai jie galbūt Seime sudarys daugumą, ir palaikytų nuostatas, kad tos spragos būtų pašalintos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Viešųjų pirkimų įstatymas, kaip jau buvo minėta, reikalingas. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys palankias sąlygas racionaliau ir efektyviau naudoti nacionalinio biudžeto ir įvairių fondų lėšas, leis išvengti piktnaudžiavimų tarnyba bei įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms geriau apsirūpinti materialiniais resursais. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Atsiprašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto pasiūlymų atmetimas iš tikrųjų buvo ne pats geriausias žingsnis. Tas reglamentavimas, kurį siūlė šiame įstatyme Ekonomikos komitetas tiek A.Šimėno, tiek J.Valatkos ir kitų pastangomis, iš tikrųjų būtų dar tiksliau apibrėžęs viešųjų pirkimų sektoriaus situaciją. Dabar mes turime be galo daug viešųjų pirkimų spragų, problemų. Galime pasakyti, kad ir konkursų laimėtojai iš anksto aiškūs, ir daugelis kitų blogybių, ir savųjų rėmimas, ir t.t. Taigi šiuo požiūriu niekaip negalima suprasti, kad nepriimami racionalūs sprendimai, ypač valdymo reglamentavimo sutvarkymo prasme, todėl negaliu palaikyti šio įstatymo projekto ir balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas dėl motyvų – Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pataisyti kolegą V.Andriukaitį, nes jis neteisingai pasakė. Tai buvo pono A.Šimėno ir grupės, o ne Ekonomikos komiteto pateiktas projektas.

Aišku, šitas projektas yra sudėtingas ir labai svarbus mūsų ekonominiam gyvenimui. Aš manau, kad visiems Seimo nariams įsigilinti į tą įstatymą buvo pakankamai sunku. Bet tuos, kuriems sunku ir kyla abejonių dėl balsavimo, aš noriu patikinti, kad šitas įstatymas yra labai atidžiai stebimas Europos Sąjungos biurokratų. Jis buvo rengiamas remiantis tomis rekomendacijomis, kurias pateikė Europos Sąjunga. Taigi aš siūlau vis dėlto priimti.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės spausdami mygtukus, nes neužsiregistravę negausite teisės balsuoti.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsuosime dėl Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti už. Kitus kviečiu balsuoti kitaip.

Už įstatymą – 54, prieš – 3 (labai džiuginantis skaičius), susilaikė 18. Gerbiamieji kolegos, Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas. Gerbiamieji kolegos, tai nėra posėdžio pabaiga. (Balsai salėje) Tai nėra posėdžio pabaiga! Prašom žvelgti į darbotvarkę. Dirbame toliau. Iš pradžių – dvi replikos po balsavimo. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Aš noriu pasakyti kolegai R.Dagiui, kad aš skaičiau šį įstatymą, kaip ir skaičiau rimtą bei naudingą leidinį “Europos Sąjungos teisė”, kurį čia kolega A.Kubilius ne kartą citavo, todėl tvirtinu, kad kai kas tiesiog pažodžiui perrašyta mūsų įstatyme. Manau, kad rūpinantis Lietuvos interesais to nereikėjo daryti.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, svarstėme ir priėmėme Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Tai įstatymas, susijęs su valstybės, t.y. visų mūsų, pinigų leidimu. Valstybės pinigai yra vieši pinigai, todėl visa, kas daroma su valstybės pinigais, turi būti viešai žinoma, o ne slepiama kaip kažkokios paslaptys. Tad mane stebina pastangos, kurios buvo įdėtos viešųjų pirkimų viešumui ir kartu valstybės darbo skaidrumui mažinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neturiu teisės komentuoti, bet, kolegos, visi esam atsakingi už žodžius. Per stiprūs žodžiai paprastai būna ne ypač gerai.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1825 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, ketvirtasis klausimas Nr.P-1825 – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiandien pateikimas. Šį projektą pateikia Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Norėčiau pateikti ne tik savivaldybėms labai svarbų įstatymo projektą dėl savivaldybių rinkimų sistemos keitimo. Bet kurioje valstybėje valdžios galios gali kilti tik iš žmonių valios, išreikštos sąžiningais bei garbingais, laisvais bei teisingais rinkimais, kurie rengiami reguliariais laiko tarpais. Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal Konstitucijos 119 straipsnio antrąją dalį, renka savivaldybės tarybos narius remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise – slaptu balsavimu.

Kokie dabartinio Savivaldybių rinkimų įstatymo privalumai? Jis yra pakankamai aiškus. Jau du kartus pagal šitą įstatymą buvo organizuoti rinkimai. Kokie jo trūkumai? Rinkėjai nori turėti įtakos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui. Jie kaltina partijas, kad jos, sudarydamos kandidatų sąrašus, neleidžia tiems sąrašams daryti įtakos ir primeta savo valią.

Kaip prisimenat, anksčiau, praeitais metais, buvo sudaryta darbo grupė dėl tiesioginių merų rinkimų. Jinai buvo iš skirtingų partijų, skirtingų politinių jėgų. Ji išreiškė savo nuomonę ir suformulavo poziciją, kad reikėtų eiti tuo keliu, kuriuo šiandien yra einama, – koreguoti Vietos savivaldos rinkimų įstatymą ir tokiu būdu galimai realizuoti tiesioginių merų rinkimų idėją.

Darbo grupę šiam įstatymui rengti sudarė skirtingų partijų atstovai. Mes gana nuosekliai dirbome, išanalizavome daug įvairios medžiagos, kitų šalių patirtį ir priėmėme beveik bendrai sutartas pozicijas. Taigi šitas įstatymo projektas yra mūsų bendra sutarta pozicija. Noriu pasakyti, kad šitai pozicijai pritarė ir Savivaldybių asociacijos tuometinis prezidentas R.Paksas, ir ponia Z.Lazdauskienė, taip pat grupės darbe dalyvavo ir Rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas, ir, kaip minėjau, kiti visų pagrindinių politinių partijų Seime atstovai.

Reikia pasakyti, kad ir kitose Europos valstybėse yra panaši tendencija kaip ir šito įstatymo atveju, t.y. taikoma proporcinė sistema (bent jau Europos šalyse) su tam tikrais mažoritarinės rinkimų sistemos elementais, nebent išimtis galėtų būti Anglija, Prancūzija, kur yra kitos tradicijos ir rinkimų sistema yra daugiau mažoritarinė.

Noriu paminėti šito teikiamo įstatymo projekto privalumus. Pirma. Tai yra paprasta, aiški rinkėjams, partijoms, rinkimų komisijoms teikiama sistema.

Antra. Rinkėjams yra suteikiama pasirinkimo laisvė – balsuoti galima už sąrašą ir kartu atiduoti balsą už patinkančius kandidatus iš bet kurio partijų sąrašo.

Trečia. Išsaugojamas buvusios rinkimų sistemos pagrindas. Absoliuti dauguma mandatų būtų paskirstoma atsižvelgiant į balsavimo už partijų sąrašus rezultatus.

Ketvirta. Visuomenė šiandien Lietuvoje nėra vienalytė. Mažoritarinės rinkimų sistemos elementų įvedimas skatins saikingą individualizmą visuomenėje, išryškės lyderiai bendruomenėse.

Penkta. Išryškėję lyderiai galėtų būti vertinami, kaip sakiau, kaip potencialūs kandidatai į merus arba į kitas savivaldybėje renkamas pareigas.

Ir šešta. Šito įstatymo pataisos aktyvins pilietinės visuomenės formavimąsi, skatins domėtis partijomis, jų sąrašų kandidatais, mažins politinį absentizmą, t.y. ignoravimą, nedalyvavimą rinkimuose.

Kokios gali būti spekuliacijos ir vertinimai? Pirmiausia, kad, girdi, rinkėjai nesugebės, nesupras. Man atrodytų, tai yra suprimityvinimas. Kaimynų – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, kuriose yra taikomi vienokiu ar kitokiu aspektu panašūs rinkimų sistemos elementai, pavyzdys rodo, kad rinkėjai puikiai atsirenka ir sudėtingesnius elementus.

Antras dalykas yra tai, neva rinkimų komisijos nesugebės susitvarkyti. Tai vėlgi – ir į tų šalių pavyzdį žiūrint, ir galų gale turint omenyje, kad galima komisijas mokyti, ir tam lėšų yra skiriama, yra naudojamos kompiuterinės ryšių sistemos šitam darbui atlikti, toks teiginys neturėtų turėti didelės reikšmės.

Konkretūs procedūriniai dalykai, dėl kurių yra ginčijamasi… arba kas sukelia mums tokių abejonių, kas yra nauja? Yra suteikiami numeriai ne tik partijoms, bent ir kandidatams. Partijų ir kandidatų sąrašai turėtų būti pateikti rinkėjams ir iškabinti viešai ne tik pačioje rinkimų apylinkėje, bet ir balsavimo vietoje, balsavimo kabinoje, kad rinkėjas galėtų matyti ir pasirinkti norimą kandidatą.

Antras dalykas, yra siūlomas labai paprastas ir patogus rinkimų biuletenis. Jis yra sudarytas iš dviejų dalių. Vienoje dalyje balsuojama už partijas, o antroje dalyje yra galimybė išreikšti nuomonę už tris pasirinktus kandidatus.

Ir trečias momentas yra rinkimų komisijos darbas. Jis susidėtų iš dviejų etapų. Pirmasis etapas niekuo nesiskirtų nuo buvusio etapo, t.y. suskaičiuojami balsai už partijas, ir antra, balsavimo rezultatai paštu.

Antrajame etape (jis gali būti ir pačią balsavimo dieną, galėtų būti ir atskirai realizuojamas) apsisprendžiama… rinkimų apylinkės komisija apsisprendžia, ar ji turi galimybių tą dieną suskaičiuoti individualius balsus ir baigti darbą iš esmės, ar ji tą darbą perkelia šiek tiek vėlesniam laikui. Noriu pastebėti, jeigu balsavimo laikas būtų baigtas šiek tiek anksčiau (o tai visai realu), apie 20 valandą, tai, manau, kad visos apylinkių komisijos galėtų šitą darbą baigti bent jau tą pačią naktį arba dirbtų ištisai ir suskaičiuotų rezultatus. Kitų šalių patirtis rodo, kad tuos papildomus skaičiavimus galima atlikti per gana neilgą laiką.

Ketvirtas dalykas, t.y. galiojantys arba negaliojantys biuleteniai, kurie sukeltų ginčų. Biuleteniai turėtų būti nustatytos formos, su rinkimų komisijos privalomomis žymomis, jeigu pagal rinkėjų padarytas žymas, galima… galiojantys būtų, jeigu galima nustatyti, už kokį sąrašą arba už kokius kandidatus balsavo, ir negaliotų, jeigu įrašo negalima perskaityti arba suprasti vienareikšmiškai. Biuletenio dalies negaliojimas nedaro viso biuletenio negaliojančio.

Aš išdėsčiau čia tokius procedūrinius arba ginčytinus dalykus. Dar noriu labai trumpai pasakyti, kad siūlymo esmė yra ne atsisakyti, kaip sakiau, proporcinės rinkimų sistemos, bet papildyti ją mažoritarinės rinkimų sistemos elementais, kai rinkėjai balsuoja už atskirus asmenis. Čia galima ginčytis, kodėl pasirinkti trys kandidatai, kodėl ne penki, ne dešimt, ne visas sąrašas, arba, pavyzdžiui, kaip Estijoje yra daroma, nepasirinkti vieno kandidato. Bet tai yra erdvė diskusijai. Tokiu būdu rinkėjas galėtų balsuoti už sąrašą, pasirinkti tuos, kaip sakiau, šiuo atveju siūlomus tris patinkančius kandidatus, ir itin populiarūs kandidatai mandatus gautų pirmiausia pagal už juos paduotus individualius rinkėjų balsus. Kiti kandidatai mandatus gautų sudedant už juos ir sąrašus balsavusių rinkėjų balsus.

Ir dar noriu pasakyti, kad kandidatų eilė mandatams gauti būtų sudaroma pagal rinkėjų už kandidatus paduotus balsus. Ir po vieną ar du mandatus kandidatų sąrašai gautų pagal jų pareikštiniuose dokumentuose nustatytą eilę. Bet tai vėlgi nėra privaloma taisyklė, tai gali padėti partijoms – jeigu jų sąrašuose yra žmonių, kurie gal ne tiek populiarūs, bet jie stiprina partijos sąrašą dalykinėmis savybėmis, taip jie išsaugotų galimybę tapti savivaldybių tarybos nariais.

Kadangi mano laikas jau baigiasi, aš, atsakydamas į jūsų klausimus, patikslinsiu poziciją, arba svarstymo stadijoje, matyt, turėdami skirtingų nuomonių, galėsime vieni kitų nuomones išgirsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, jūs turėtumėte gauti šešis klausimus. Pirmajam žodį suteikiu Seimo nariui A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, projekto 8 straipsnyje numatoma suteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai teisę ne ginčo tvarka išieškoti lėšas iš savivaldybių. Sakykite, kokia procesinė tvarka ir kokiais teisės aktais remiantis tai bus galima padaryti? Ar, jūsų manymu, nereikės keisti arba papildyti dabar galiojančių teisės aktų? Ačiū.

S.KAKTYS. Tarp siūlymų šito siūlymo nėra. Čia buvo anksčiau. Įstatyme tos normos niekas nekeičia. Aš manau, kad gali būti tokių komisijų, kurios nenorės sudaryti sąlygų. Tokių atvejų gali pasitaikyti. Tai yra ginčytinas dalykas, tiesiog anksčiau įstatymo leidėjas numatė, kad tokia norma gali būti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia norėčiau pasiūlyti – paprastai, kai yra sprendžiami tokie sudėtingi įstatymų projektai, pirmiausia apsisprendžiama dėl paties principo, po to tik Seime yra toliau svarstomi kiti dalykai. Ar negalvotumėte, kad šitą variantą reikėtų čia naudoti, nes apsisprendus iš tikrųjų nekreipiant dėmesio į smulkmenas dėl pačios rinkimų sistemos, visa kita jau iškiltų iš to. Čia jums pasiūlymas, kaip darbo grupės vadovui, o klausimas būtų toks: ar jūs pats, ar kiti Seimo nariai, kiek jų yra kada nors dalyvavę konkrečios apylinkės komisijos darbe kaip komisijos nariai? Nes jūsų pasakymas, kad (…) nėra sudėtinga ir ją bus galima paprastai išspręsti, mano supratimu, parodo tai, kad jūs tikriausiai nesate buvęs, nežinote, kaip atrodo žmonės 12.00 val. komisijoje po visų skaičiavimų, ir kaip tada galima ką nors suskaičiuoti. Taigi iš karto bet kokiu atveju, kokią sistemą bepasirinkus, jeigu dar yra papildomas antras skaičiavimas, tą skaičiavimą reikia perkelti į apygardų komisijas. Čia yra mano siūlymas ir klausimas jums.

S.KAKTYS. Aš priimu jūsų susirūpinimą iš tikrųjų tarsi siūlymą. Įstatyme yra pasakyta, kad galima elgtis įvairiai. Tiesiog…

S.BURBIENĖ. Ne įvairiai, o vienodai reikia elgtis. Jei bus įvairiai, tai iš viso…

S.KAKTYS. Vyriausioji rinkimų komisija nustatys tvarką ir jai ta teisė gali būti palikta, nes mes žinome, kad yra labai skirtinga padėtis Lietuvoje, rinkimų apylinkės yra skirtingo dydžio, todėl darbas gali būti skirtingas. Čia galima, ko gero, spręsti individualiai, bet kad nepaliktume neapibrėžtumo, aš noriu pasakyti, ta tvarka bus nustatyta.

Kitas dalykas. Sakote, neturime patirties. Iš tikrųjų, manau, tai nevisiškai teisinga. Ponas Z.Vaigauskas yra pakankamai patyręs ir žino tiek apylinkių, tiek apygardų komisijų darbo problemas. Taip pat šioje komisijoje dalyvavo ir ponia Z.Lazdauskienė, kuri yra dalyvavusi apylinkių komisijų darbe ir turi nemažą rinkimų darbo patirtį. Aš manau, kad mes surinkome pakankamai daug pasiūlymų ir ta pozicija yra pakankamai išbaigta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 43, 55 ir kituose straipsniuose yra naudojami kandidatų rinkimų numeriai. Noriu paklausti, ar nereikėtų patikslinti juos ir vietoje kandidatų rinkimų numerių, sakykim, naudoti kandidatų sąrašo eilės numerius arba tiesiog kandidatų sąrašo numerius? Ačiū.

S.KAKTYS. Manau, kad siūlymas yra logiškas. Jis tikrai gali būti priimtas.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš norėčiau (čia dalyvauja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir grupės narys) sužinoti jo požiūrį, nes jis ir rengė, ir susipažinęs su projektu. Kokios yra galimybės konkrečiai dabar realizuoti šio įstatymo nuostatas, ar tai išties bus labai sudėtinga? Nors trumpai.

PIRMININKAS. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ponas Z.Vaigauskas.

Z.VAIGAUSKAS. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad yra galimybės dabar įstatyme numatytas funkcijas realizuoti rinkimų komisijoms. Kartais būna siūlymai padidinti iki penkių individualių balsų ar dar daugiau. Aš norėčiau prašyti to nedaryti, nes tikrai rinkimų komisijoms tada būtų jau pernelyg daug darbo. Manyčiau, kad trys yra pakankama riba ir dar yra numatytos tam tikros galimybės pačioms rinkimų komisijoms priimti sprendimą, ar pajėgia jos tą darbą atlikti. Aš žinau kitų valstybių patirtį ir mūsų komisijų darbą įsivaizduoju, todėl manyčiau, kad maždaug 80% rinkimų apylinkių komisijų baigtų skaičiuoti pačią pirmąją naktį, o gal jų būtų ir daugiau. Tai yra trijų individualių balsų skaičiavimas ir vieno balso skaičiavimas už partijos sąrašą rinkimų komisijoms neturėtų būti pernelyg sudėtinga. Žinoma, tai turėtų vykti gana sklandžiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui S.Malkevičiui.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis prelegente, susitinkant su rinkėjais, darant priėmimus dažniausiai daugiausia klausimų būna vietinio pobūdžio, kuriuos turėtų spręsti vietiniai deputatai. Kai jų paklausi, kodėl nesikreipia į savo rinktus savivaldybių deputatus, jie sako, jog nežino, ką išrinko, nes rinko sąrašus. Taigi jūsų ta tokia tendencija išrinkti dar pagal mažoritarinę sistemą yra gera, bet kodėl jūs nenorite pritaikyti tos pačios sistemos, kokią mes naudojame Seimo rinkimuose, kad kiekviena apylinkė turėtų savo rinktą žmogų? Tada susitinkant Seimo nariams būtų kur kas lengviau, nes tie dalykai, kuriuos užduoda Seimo nariui, dažnai būna jam neprieinami, nes ten vietiniai klausimai.

S.KAKTYS. Vis dėlto Seimo rinkimai yra kitokio pobūdžio rinkimai, yra mažoritarinės apygardos, yra grynai sujungti du elementai ir skirtingu būdu renkama. Aš manau, kad šį principą adekvačiai taikant savivaldybių rinkimuose vargu ar jis… Galbūt prie jo galima nueiti kada nors ateityje, kai laipsniškai reformuosime rinkimų sistemą. Iš pradžių įvesime tik tam tikrus elementus, pažiūrėsime, kaip jie veikia, kaip žmonės sugeba atsirinkti. Jie jau tam tikrą saikingą pasirinkimo galimybę turės. Tokiu būdu rinkėjų santykius su išrinktaisiais taps artimesnis. Laikykimės tokios konservatyvios politikos nuosekliai, laipsniškai. Man atrodo, kad tai labiau pasiteisins. Aš neatkreipiau dėmesio. Maniau, kad jūs klausite apie laivus, apie balsavimą užsienyje, apie tuos apribojimus. Jie panaikinami. Apie tą dalį tikrai nieko nekalbėjau, bet tai pakankamai svarbi dalis. Kiti įstatymo pakeitimai.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas – Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pone ministre, ar jūs tikrai nuoširdžiai tikite, kad jūsų siūlomos įstatymo pataisos yra paprastos, aiškios ir suprantamos žmonėms ir rinkimų komisijoms? Mes diskutavome komitete, bet jūs vis tiek teikiate patį sudėtingiausią balsavimo variantą. Ar jūs tikrai su ponu Z.Vaigausku manote, kad tai bus vienodai suprantama ir kitiems komisijų nariams?

S.KAKTYS. Kažkada, kai buvo vykdomieji komitetai, buvo visiškai kita rinkimų sistema. Tai irgi buvo tik toje erdvėje suprantama. Kai buvo įvesta proporcinė rinkimų sistema, žmonės nesuprato, iš kur atsiranda tokie balsavimai, skirtingos partijos. Tą suvokimo erdvę galima plėsti. Aš manau, kad tai tikrai nėra sudėtinga rinkimų sistema, palyginus su kitų šalių patirtimi. Tai tiesiog yra galimybė žmonėms išreikšti valią ir išreikšti tikrai laisvuose ir teisinguose rinkimuose. Reikia didinti galimybes. Jeigu ne šiandien, tai ateityje vis tiek mes tai turėsime daryti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. (Balsas iš salės) Kolegos, visi aukime. Ką darome su šiuo projektu? Suteikčiau žodį V.Čepui, jeigu jis jo paprašytų, bet jis neprašo. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nepritariu šiame įstatymo projekte įtvirtintam vadinamajam panašumo principui. Tai yra vienas iš principinių dalykų, kuris yra šiame įstatyme, ir manau, kad jis reikalauja dar pakankamai daug diskusijų. Tai tikrai nėra tas atvejis, kai suteikiama galimybė rinkėjams pareikšti nuomonę apie partiją, už kurią jie balsavo, apie žmones, kurie ten yra. Tai yra principas, leidžiantis ryškioms ir nebūtinai pačioms geriausioms asmenybėms atsivesti iš paskos visiškai neaišku ką. Iš tiesų ši sistema Lietuvoje, kurioje dar nėra susiformavusios tvirtos partijos, iš esmės partijų vystymąsi stabdo, o ne skatina, nes bet kuri maža partija gali pasiimti ryškų žmogų, kuris yra visiškai ne politikas ir apskritai neaišku kas, tačiau su tuo žmogumi kartu gali ateiti ne vienas žmogus, ir tai vargu ar tikrai yra pats geriausias būdas rimtoms partijoms. Nerimtoms partijoms – kitas dalykas, gal jis ir patiks, tačiau, man atrodo, mes turėtume skatinti rimtų partijų augimą.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš vis dėlto labiau raginčiau, kad solidūs, rimti asmenys, žmonės dirbtų taryboje, o ne vien tik daug triukšmaujantys. Man atrodo, tokių LDDP partijoje nėra, o jeigu yra kitose, tegul… O iš esmės, jeigu kalbėčiau dėl paties projekto, manau, kad gerbiamoji S.Burbienė dar turės galimybę diskutuoti. Darbo grupėje dalyvavo ir jų frakcijos atstovas P.Papovas, dalyko kiti, net Prezidentūros atstovai. Išties tas sutarimas yra, dėl principų sutarta.

Kai kurios abejonės, man atrodo, galbūt vertos diskusijų ateityje. Pačiam projektui pritariu ir principams pritariu. Siūlau atsižvelgti į visa tai, kas buvo pateikimo metu paaiškinta ir atsakyta. Todėl manau, kad galime balsuoti po pateikimo.

PIRMININKAS. Kolege Sigita, ar reikalausite balsuoti? Registruojamės, gerbiamieji. Registruojamės ir tada nusprendžiam, ar pritariame pateiktam projektui, ar atidedame projekto pateikimo procedūrą. Diskusijas labiau skatina ir sprendimus skubina projektai. Registruojamės, gerbiamieji.

Užsiregistravo neapsakomai gausus skaičius – 20 Seimo narių. Kolegos, ar pritariame projektui, kuris tik ką mums buvo pateiktas? Balsuojame, gerbiamieji, dėl pritarimo po pateikimo. Tai nėra įstatymo projekto priėmimas, o viena iš procedūrų, atiduodam komitetui, diskutuojam, klausimus rengiam ir t.t. Partijose, frakcijose apsisprendžiame.

Už – 15, prieš – net 2, susilaikė 3. Kolegos, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nesakau, kad visos frakcijos. Siūloma svarstyti data – birželio 24-oji.

Ačiū, kolegos. Rytinį posėdį baigiame. Dėkoju.