Projekto

                                                                                                    lyginamasis variantas

Lietuvos Respublikos

ŽMOGAUS MIRTIES REGISTRAVIMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ įstatymo

11, 13, 14 ir 17 straipsnių PAKEITIMO

įstatymas

1999 m.                              d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1997, Nr. 30 - 712)

              1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

              1. 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažinti netekusiu galios, buvusius 3, 4, 5 punktus laikyti atitinkamai 2, 3, 4 punktais.

2) kai yra su gyvybe nesuderinamų kūno sužalojimų, kurių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija;

              2. 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių “gyvybiškai svarbių organų” įrašyti žodį “organizmo”, vietoj žodžių “šie organai” įrašyti žodį “jis” ir šį punktą išdėstyti taip:

 “2) kai gydytojų konsiliumas nusprendė, kad sunki lėtinė liga neabejotinai sukėlė negrįžtamą gyvybiškai svarbių organų organizmo pakenkimą, dėl kurio šie organai jis negali funkcionuoti;”.

              3. 11 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį bei skaičių “ir 4” ir šią dalį išdėstyti taip:

“2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų yra abejonių, kritinę būklę nustatęs asmuo privalo pradėti gaivinimą”.

              2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

              Pakeisti 13 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį, 2 dalį pripažinti negaliojančia ir visą straipsnį išdėstyti taip:

              “13 straipsnis. Draudimas gaivinti Sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti negaivinamas

1. Gydytojų konsiliumui nusprendus, kad nėra pagrindo abejoti, jog gyvybiškai svarbūs mirštančiojo organai mirštančiojo organizmas yra negrįžtamai pakenktas ligos ir dėl to negali funkcionuoti, gaivinti draudžiama asmuo gali būti negaivinamas.

“2. Draudžiama gaivinti asmenį, kuriam įvykdyta mirties bausmė.”

3 straipsnis. 14 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios

14 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, buvusią 4 dalį laikyti 3 dalimi.

“3. Apie asmens, kuriam įvykdyta mirties bausmė, mirties faktą pranešama institucijoms, numatytoms bausmių vykdymą reglamentuojančiuose įstatymuose, šių įstatymų nustatyta tvarka.

4. 3. Apie žmogaus mirties faktą turi būti pranešta jo giminėms ar artimiesiems įstatymų nustatyta tvarka.”

4 straipsnis. 17 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios

17 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios, buvusią 6 dalį laikyti 5 dalimi.

“5. Asmens, kuriam įvykdyta mirties bausmė, medicininiame mirties liudijime mirties vieta nenurodoma.

6. 5. Medicininio mirties liudijimo formą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.”

              Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos PREZIDENTAS

Projektą teikia Sveikatos reikalų komitetas