Keturiasdešimt antrasis (339) posėdis
1999 m. birželio 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Pradedame birželio 1 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės. Kol vyksta registracija, dėl mūsų darbų. Mes iš ryto turėjome iliuzijų, kad anksčiau baigsime svarstymus “Williams” klausimu ir galėsime padaryti vietoje Viešojo pirkimo įstatymo pateikimus, tačiau, kaip matėte, diskusijos užtruko ilgiau. Todėl tuos pateikimus, kurie buvo numatyti rytiniame plenariniame posėdyje, mes bandysime įtraukti į vakarinį posėdį. Noriu priminti, mes taip pat susitarėme, kad dabar pradėsime nuo darbotvarkės klausimo, kurio registracijos Nr.P-1843, buvusio 2-8a, 2-8b. Tą darysime dabar iš karto – 15 valandą.

Gerbiamieji kolegos, registracija vyko ir įvyko, tačiau rezultatai labai įdomūs. Visi, kurie bandėt registruotis, yra rodoma, kad jūs nesiregistravote. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jeigu dar yra noras dar sykį galėtume pabandyti registruotis. (Balsai salėje) Yra tokio noro? Prašom, dar sykį registruojamės. Dar sykį bandome registruotis, gal bus geresni rezultatai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl birželio 1 d. rytiniame plenariniame posėdyje E.Bičkausko pateikto pasiūlymo dėl Audriaus Butkevičiaus dalyvavimo Seimo posėdyje Seimo nutarimo “Dėl Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” projekto pateikimo metu

Kol vyksta registracija, noriu informuoti, kad Etikos ir procedūrų komisija šiandien apsvarstė Seimo nario E.Bičkausko pasiūlymą ir pateikė savo išvadą, kuri taip ir vadinasi – “Dėl Seimo nario E.Bičkausko pasiūlymo”. Aš nežinau, ar visiems Seimo nariams ji yra išdalyta. Ne? Tai aš tiesiog tada ją labai greitai perskaitau. “Seimo nariui E.Bičkauskui pasiūlius kviesti Seimo narį A.Butkevičių dalyvauti posėdyje, pateikiant Seimo nutarimo “Dėl Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” projektą, Seimo posėdžio pirmininkas A.Kubilius pavedė Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti šio siūlymo pagrįstumą. Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja: “Seimo statutas nenumato, kad turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje, pateikiant Seimo nutarimo projektą dėl pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo, asmuo, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Seimo statutas suteikia teisę tokiam asmeniui dalyvauti Seimo posėdyje, svarstant nutarimo projektą. Išvada. Seimo nario E.Bičkausko pasiūlymas kviesti Seimo narį A.Butkevičių dalyvauti Seimo posėdyje, pateikiant Seimo nutarimo “Dėl Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” projektą, yra nepagrįstas. Komisijos pirmininkas K.Kryževičius.”

Baigiame registraciją. Taip. Jau beveik visi, kurie registravosi, tiksliai užsiregistravo. (Balsai salėje) Tai gal balsavimo metu pakartosime? Man jau… Minutėlę, tuojau. Ir repliką dėl šios išvados turbūt – E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Visų pirma, manau, bet koks pasiūlymas yra pagrįstas. Kitas dalykas, kad galbūt jis netenkintinas ir panašiai. Bet pagrįstumu abejoti, tai manau, kad čia jau per daug komisija peržengia ribas.

PIRMININKAS. Na, su teisėjais nesiginčijama ir krepšinio aikštelėje. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Noriu priminti Seimo statuto 259 straipsnio nuostatas. 259 straipsnis. Gavus teismo įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius.

Seimo artimiausiame posėdyje Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas pateikia Seimo nutarimo projektą.

Seimo nutarimo projektas yra tokio turinio: dėl pašalinimo iš pareigų ir t.t. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl tokio ir tokio asmens yra įsiteisėjas, ir yra pateiktas visas Seimo nutarimo tekstas.

Ir toliau tame pačiame posėdyje Seimas paskiria Seimo posėdžio dėl asmens pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau, kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Ir t.t.

Asmeniui, dėl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, nedelsiant raštu pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką. Toliau jau visos svarstymo procedūros.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” projektas Nr.P-1843 (pateikimas)

Taigi dabar taip, kaip susitarėme, rytinio plenarinio posėdžio metu, aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Vidžiūną, Svarstome 2-8a ir 2-8b darbotvarkės klausimus, tai Seimo nutarimo “Dėl Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” projektas, registracijos Nr.P-1843, ir Seimo protokolinis nutarimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” svarstymo datos paskyrimo. Prašom. A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs pasakėte du trečdalius mano kalbos, kurią aš norėjau pasakyti. Nes visa ji išplaukia iš formalaus mano buvimo Seimo Pirmininko pavaduotoju ir iš tų pareigų išplaukiančių prievolių pagal Seimo statuto 259 straipsnio nuostatas, kurios yra mūsų priimtos gegužės 25 d. ir kurios remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu dėl mūsų Statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Esu visiškai nelaisvas ką nors plačiau kalbėti ar kaip nors varijuoti nutarimo turinį. Jo apmatai yra 259 straipsnio trečiojoje dalyje. Taigi, kolegos, šiuo pagrindu ir yra parinktas nutarimas. Aš laikau šitą savo buvimą tribūnoje grynai formalia apkaltos procedūros Seimo posėdžių salėje pradžia. Bet žinoma, nėra ką kita daryti, nes būtent pagal šį Statutą yra gautos ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nuosprendis, kuriuo mūsų kolega A.Butkevičius yra nuteistas, ir vasario 17 d. yra gauta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis, kuria atmetami A.Butkevičiaus ir jo gynėjo apeliaciniai skundai.

Taigi, kolegos, mums dabar reikia žengti parlamentinį žingsnį, manau, tokį pat nemielą, kaip ir visos kitos procedūros, kurios čia buvo susijusios su A.Butkevičiaus padarytais veiksmais ir iš to išplaukiančiomis išvadomis ar interpretacijomis. Kolegos, teikiu formaliai šį nutarimo projektą ir palieku jūsų parlamentinei, politinei ir kitokiai sąžinei, kokį žingsnį jūs, pakeldami ranką dėl šio nutarimo, žengsite. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, be abejo, tuo galėtume baigti šią procedūrą, nes iš tikrųjų, jau minėjau, kad Seimo statuto 259 straipsnis nepalieka nei Seimui, nei Seimo Pirmininko pavaduotojui A.Vidžiūnui jokios galimybės kaip nors kitaip elgtis, bet keturi Seimo nariai norėtų paklausti A.Vidžiūną. Tai mes turbūt vis tiek formaliai tą procedūrą turime vykdyti taip, kaip numatyta Statute pateikimo procedūroje. Taigi E.Bičkauskas klausia. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aišku, galima įvairiai interpretuoti ir Konstitucinio Teismo sprendimą, ir tai, kad nuo pačios procedūrų pradžios turėtų dalyvauti tas asmuo, kurio apkalta vykdoma. Bet aš kreipiausi į jūsų parlamentinę sąžinę, kaip tik ką jūs pasakėte, su klausimu. Kaip jums atrodo, ar vis dėlto, jūsų asmenine nuomone, nuo pat pačios procedūros pradžios, t.y. nuo šios dienos, vis dėlto tas parlamentaras, mūsų kolega, kuris apkaltinamas, kurio atžvilgiu vykdomas apkaltos procesas, jūsų požiūriu, grynai etiškai, neprivalėtų dalyvauti?

A.VIDŽIŪNAS. Mano etika ir mano parlamentinė sąžinė remiasi dviem dalykais, t.y. 259 straipsnio tekstu, pagal kurį aiškiai galima pasakyti, kad ar jis nori dalyvauti apkaltos procedūroje, jis pareiškia tada, kai jam pranešama svarstymo diena ir įteikiama pasirašytinai ir žodžiu pranešama svarstymo procedūrų pradžia Seime. Antrasis dalykas – Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kuri nepalieka jokių erdvių mano parlamentinei sąžinei.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis klausia.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tuomet jau nebeapeliuosiu į jūsų parlamentinę sąžinę, bet apeliuosiu į tam tikrą procedūrinę logiką. Štai aš turiu nutarimo projektą, kuriame yra iš karto aiškiai kalbama: “Panaikinti Audriaus Butkevičiaus Seimo mandatą apkaltos proceso tvarka”. Teisingai. Čia su jūsų parašu. Bet čia jau gali būti po apkaltos proceso, po svarstymo. Išklausius apkaltos procesą, Seimas gali nutarti vienaip arba kitaip. Nes tada yra Seimo valia. Vadinasi, jeigu mes kalbam apie procedūrą, tai nutarimas turėjo būti kitoks: vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Seimo statutu, pradėti apkaltos procesą Seime. Dabar aš niekaip nesuprantu, ką jūs čia teikiate – jau išvadas, ar vis dėlto norite pradėti procedūros pradžią?

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, jums yra išdalytas Seimo statuto 259 straipsnis. Ten preambulėje yra visa tai, ką jūs sakėte. Tai vienas dalykas. Antrasis, aš šiuo požiūriu remiuosi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, apkaltos procedūra Seime gali turėti įvairių formų. Ji nebuvo atmesta, 259 straipsnyje apibrėžta forma Konstitucinio Teismo nebuvo atmesta. Mes, žinoma, 86 balsais arba patvirtinsim savo parlamentinę nuomonę, kad A.Butkevičiui reikia panaikinti mandatą, arba 86 Seimo narių balsų nebus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Vyteni Andriukaiti, aš specialiai perskaičiau visą 259 straipsnio pirmąją, antrąją ir trečiąją dalis, kurių trečiojoje dalyje yra išvardyta, kaip turi atrodyti Seimo nutarimo projektas, kuris dabar turi būti pateiktas. Žodis į žodį yra parašyta tas pats, kas yra Seimo statute, dabar jums išdalintame, ir yra pateikiama A.Vidžiūno vardu. Aš siūlyčiau atidžiau klausytis. Dabar klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kas pateiks Vilniaus apygardos teismo kolegijos nuosprendį bei Apeliacinio teismo nutartį, matyt, svarstymo metu? Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Kadangi ir Konstitucinio Teismo sprendimu yra manoma, kad po teismo sprendimo, kuriuo apkaltinamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam gali būti taikoma apkalta, mes galime supaprastinti apkaltos procedūrą, iš esmės nesvarstomi teismų sprendimai ir dėl jų nėra diskutuojama, todėl pagal tą patį Seimo statutą, pagal kurį mes dabar elgiamės, gyvename, ir rengsime apkaltą. Seimo posėdyje, tame jau dėl apkaltos, kuriame dalyvaus ir kalėjime sėdintis mūsų kolega, supažindinsiu su apygardos teismo, su Apeliacinio teismo sprendimu, su tais nuosprendžiais, kai išdėstysiu apkaltinamojo nuosprendžio esmę.

PIRMININKAS. Ir A.Stasiškis klausia.

A.N.STASIŠKIS. Pone pranešėjau, jūs kalbėdamas pavartojot tokį pasakymą – “mūsų kolega nuteistas” ir t.t. Ar jums atrodo, kad visi Pravieniškių gyventojai yra mūsų kolegos, ar jūs nemanot ko nors tuo įžeisti? Galbūt jūs tiksliau sutiktumėt vartoti “buvęs kolega”? Tokią formulę gal sutiktumėt?..

A.VIDŽIŪNAS. Aš, gerbiamasis kolega, negalėčiau nieko pasakyti, tik tiek, kad ir A.Butkevičius, ir A.Vidžiūnas kol kas yra Seimo nariai. Tiktai šiuo požiūriu aš jį vadinu savo kolega.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Tikri kolegos. Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? E.Bičkauskas nori nepritarti pateikimui.

E.BIČKAUSKAS. Iš tikrųjų, visų pirma, “ne buvęs kolega”, o dar esantis kolega, nes parlamentaro mandatas jam kol kas neatimtas. Antra, pataisysiu pranešėją, sėdi mūsų kolega ne kalėjime. Čia irgi yra truputį skirtingi dalykai. Bausmė, sankcijos ir t.t., bent teisininkai šitai supranta. Trečias dalykas, ką ponas A.Stasiškis sako, tai ne Pravieniškėse sėdi ar stovi, ar vaikšto, kad ir kaip būtų. Tai irgi tam tikras niuansas. Bent jau teisininkai supranta šiuos niuansus, kurie yra. O ketvirta, aš manau, kad vis dėlto nuo pat procedūros pradžios esu įsitikinęs, kad būtent etiniu aspektu, galima prie teisinių niuansų ir statutinių niuansų kabinėtis, žiūrėti, manau, kad būtų buvę gerai, jeigu Seimas būtų priėmęs sprendimą, kad nuo pat pradžios kolega, būsimas, buvęs ar kaip norit, būtų dalyvavęs šioje procedūroje. Todėl aš pateikimui nepritarsiu. Nebalsuosiu ir prieš. Manau, kad susilaikysiu. Dėkui.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes turime Seimo statute nustatytą prievolę pradėti šio nutarimo svarstymą. Jeigu Seimo nariai nesutinka vykdyti šios prievolės, aš turiu siūlyti… (Balsai salėje) Aš turiu siūlyti registruotis ir po to apsispręsime, ar pradedam šio nutarimo svarstymo procedūrą. Aš dar sykį noriu priminti, kad po to, kai yra gautas įsiteisėjęs teismo sprendimas, artimiausiame posėdyje Seimo Pirmininko pavaduotojas turi pateikti nutarimo projektą ir tame pačiame posėdyje paskirti Seimo posėdžio, kuriame šis nutarimas bus nagrinėjamas, svarstymo datą.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų pradėtas Seime svarstyti, balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja kitaip.

Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” svarstymo datos paskyrimo” projektas

Už – 48, prieš – 1, susilaikė 15. Taigi svarstymo procedūra pradedama. Gerbiamieji kolegos, jums taip pat buvo išdalytas Seniūnų sueigos nutarimas siūlyti Seimui priimti tokį protokolinį nutarimą: “Seniūnų sueiga, vadovaudamasi Seimo statuto 259 straipsniu, siūlo Seimo nutarimo “Dėl A.Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” projektą svarstyti 1999 m. birželio 15 d.” Taigi Seniūnų sueiga siūlo paskirti svarstymo datą taip, kaip numato Seimo statutas, birželio 15 d. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio nutarimo? Norinčių kalbėti nėra. Taigi prašom pasiruošti. Dar sykį balsuojame, kas už tai, kad šis protokolinis nutarimas dėl svarstymo datos būtų priimtas, balsuoja už.

Už – 50, prieš – 0, susilaikė 9. Taigi birželio 15 d. yra šio nutarimo svarstymo data.

Toliau, gerbiamieji kolegos, dar vienas Seniūnų sueigos prašymas taip pat priimti protokolinį nutarimą, kuriuo Seniūnų sueiga pritaria atskirų komitetų prašymams paskirti vėlesnes svarstymų datas. Tai Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymas nukelti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą į birželio 24 d. bei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą nukelti į birželio 22 d. Biudžeto ir finansų komitetas prašo tris įstatymų projektus nukelti į birželio 30 d. ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projekto svarstymą prašo nukelti į birželio 15 d. Ar galim šiems siūlymams pritarti? Galim ir pritariam, taip?

Taigi toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas. Tęsiam darbą kol kas pagal mūsų popietinio posėdžio darbotvarkę. Pradedam Produktų saugos įstatymo priėmimą.

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo projektas Nr.P-1601(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos Seimo nariai, tai jau dabar tikrasis pirmasis mūsų darbotvarkės popietės klausimas – Nr.P-1601(4) priimti skirtas variantas – Produktų saugos įstatymo projektas. Jį priimti mums padės Sveikatos reikalų komiteto, pagrindinio komiteto, įgaliotasis narys S.Čirba. Prašom, kolega.

S.ČIRBA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo yra gautos tiktai Sveikatos reikalų komiteto pataisos, taip pat gautos Teisės departamento pataisos. Siūlau priėmimo metu į jas reaguoti. Dabar galima įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, iki 23 straipsnio mes neturime jokių pastabų. Kolegos, prašom pastraipsniui.

1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl 1 straipsnio Seimo narys A.Matulas. Dėl 1 straipsnio.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, visi straipsniai yra priimti, išskyrus 23 straipsnį, kurį mes atidėjome. Visi kiti straipsniai yra priimti, jeigu mano atmintis gera.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo tiktai svarstymas, o dabar pati priėmimo pradžia. Pone pagrindinio komiteto pirmininke, jūs, švelniai tariant, klystate.

1 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, ar galime jį priimti? Priimame.

2 straipsnis. Taip pat priimame 2 straipsnį.

3 straipsnis. Gal galėtume, kolegos, priiminėti skirsniais šį įstatymą? Kolegos, dėl pirmojo skirsnio iki 4 straipsnio pastabų nėra. Galime priimti pirmąjį skirsnį? Ačiū.

Antrasis skirsnis, 5–7 straipsniai. Galima priimti? Priimame.

Trečiasis skirsnis nuo 8 iki 10 straipsnio. Priimame? Priimame.

Ketvirtasis skirsnis, 11 straipsnis. Priimame.

Ir penktasis skirsnis nuo 12 straipsnio iki 15 straipsnio. Ar nėra norinčių kalbėti? Penktąjį skirsnį priimame.

Šeštasis skirsnis, kolegos, 16–17 straipsniai. Priimame.

Septintasis skirsnis, 18–19 straipsniai. Priimame.

Aštuntasis skirsnis, 20–29 straipsniai. Ar galime priimti?

S.ČIRBA. Negalima, negalima. 23 straipsnyje…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Taigi 23 straipsnis. Pone pranešėjau, ar jūs dar argumentuosite?

S.ČIRBA. Taip. Noriu supažindinti Seimo narius, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto teikiama nauja 23 straipsnio redakcija. Prašome 29 Seimo narių paremti šias visas pataisas. Jos yra pateiktos atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Į šio straipsnio pirmąją ir trečiąją dalis mes įvedama naujas sąvokas, t.y. gamintojui ar pardavėjui, pateikusiam į rinką nesaugius produktus, gali būti pareikštas įspėjimas žodžiu ar raštu, taigi už pirmą atvejį nėra baudžiama iš karto pinigine bauda. Tai priklausytų nuo masto, gali to įspėjimo ir nebūti, o iš karto gali būti piniginė bauda. Todėl atsižvelgdami į šių dienų realijas, į tai, kad visi labai bijo kontroliuojančių institucijų (dažnai akcentuojama, kad jų yra labai daug ir jos yra neefektyvios), mes, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, siūlome įrašyti, kad gali būti pareikštas įspėjimas.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravę apsispręsime, ar svarstome šias pataisas. Jeigu 29 Seimo nariai parems Sveikatos reikalų komiteto siūlymą, pamatuotą siūlymą, tada, kolegos, mes svarstysime šio straipsnio redakciją. Registruojamės.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kolegos, ar atsirastų 29 iš jūsų, kurie paremtų Sveikatos reikalų komiteto siūlymą? Kviečiu balsuoti. Sveikatos reikalų komiteto nuomone, jų naujoji redakcija yra geriausia išeitis. Už – 58. Taigi, kolegos, kas argumentuoja šį siūlymą? S.Čirba argumentavo. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų?

S.ČIRBA. Galėčiau papildomai argumentuoti, kad taip pat yra sumažintos piniginės baudos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, įvairių komitetų, įvairių Seimo narių dėl 23 straipsnio buvo iš esmės priešingi pasiūlymai. Mes bandėme į visus juos atsižvelgti, sumažinome kai kurias baudas, įvedėme galimybę įspėti, sumažinome žirkles tarp didžiausios ir mažiausios skiriamos baudos, bet padidinome minimalią baudą dėl nesaugaus produkto, kuris sukėlė mirtį. Mes manome, kad mirtis yra mirtis, ir čia atsižvelgti į įmonės dydį, metinę apyvartą faktiškai reikėtų kuo mažiau. Todėl jūs matote septintojoje dalyje, kad minimali bauda už produktų sukeltą mirtį yra padidinta. Aš labai prašau jūsų pritarti šiam straipsniui. Po to gyvenimas parodys, ir galėsime pateikti pataisas, jeigu matysime, kad tai būtina.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti Sveikatos reikalų komiteto siūlomą 23 straipsnio redakciją? Priimame. 23 straipsnio redakcija yra tokia, kokią siūlo Sveikatos reikalų komitetas. Priimame bendruoju sutarimu.

PIRMININKAS. Dar dėl 24 straipsnio. Prašom.

S.ČIRBA. Dėl 24 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kad reikia apibrėžti laiko tarpą, kada pažeidimas yra laikomas pakartotinu. Aš priimu šį pasiūlymą ir siūlau tokią 24 straipsnio ketvirtosios dalies redakciją: “Skiriant baudą sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą”. Toliau – kaip tekste. Vadinasi, mes įvedame laiko sąvoką, kad per vienerius metus – tai pakartotinai. Po vienerių metų – jau naujas pažeidimas. Priimant dabartinę redakciją, net ir po penkerių metų nuo baudos kontrolieriui nustačius pažeidimą, jis bus laikoma pakartotina ir sunkinančia aplinkybe. Todėl mes atsižvelgiame į Teisės departamento išvadą ir įvedame vienerių metų laikotarpį, kai pažeidimas yra laikomas pakartotinas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume priimti šį straipsnį su ketvirtosios dalies pataisomis, kurias suformulavo atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymą S.Čirba? 24 straipsnis priimamas ir priimamas visas aštuntasis skirsnis.

Devintas skirsnis, kolegos? Priimamas. Ir viskas. Gerbiamieji kolegos, įstatymas priimtas paskirsniui. Ačiū. Prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo teksto, kolegos. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad svarstymo metu kelis mėnesius mums buvo pabandoma daryti nemažą spaudimą įvairių institucijų, kurios šiandien vykdo produktų saugos kontrolę. Galiu pasakyti, kad mes nepasidavėme nė vienai institucijai. Tas įstatymas liko bendro pobūdžio, ką jūs matote ir ką rodo bendras sutarimas balsuojant. Aš prašau jūsų balsuoti už šį įstatymo projektą, kuris yra labai reikalingas. Mes apsaugosime savo rinką viduje ir nuo įvežamos nekokybiškos produkcijos iš Vakarų ir iš Rytų. Aš nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie rengė šį įstatymo projektą ir kurie prisidėjo tobulinant jį. Dar kartą prašau pritarti įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, negaliu kitaip pasižymėti, tai aš spaudžiau prieš. Bet manau, kad susilaikysiu, o mano kolegos frakcijoje taip pat padarys iš to išvadas.

Iš esmės šis įstatymas bus priimtas, ir tai geriau negu nieko. Turi būti saugomi vartotojai nuo prastų produktų ir prastų paslaugų.

Iš tikrųjų turėtų būti ne Produktų, o Vartotojų saugos įstatymas, kuriame produktai tampa dalimi. Be to, ne Sveikatos reikalų komiteto reikalas buvo svarstyti šį įstatymą. Tą dalyką turėjo daryti Ekonomikos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Įstatyme yra įrašytas darinys “taryba”, kuri koordinuoja visas kontroliuojančias įstaigas. Visiškai neaišku, koks tai monstras, kas jį steigs, kaip jis veiks, kaip jis dirbs, koks jo statusas. Yra numatyta, kad jo nuostatai bus patvirtinti vėliau, bet kol tai neaišku, tol tai yra pavojinga.

Svarstant įstatymą visiškai neatsižvelgta į Visuomenės sveikatos centro, tos institucijos, kuri maisto produktų kontrolės dalykus tikrai išmano, pastabas, neatsižvelgta į verslininkų pastabas, todėl aš pats esu linkęs susilaikyti balsuojant dėl šio įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte sprendžiami produktų saugos klausimai, aptartos pagrindinės sąvokos, įstatymo paskirtis, tikslas ir taikymas. Įstatymo projekte nustatyti valstybiniai produktų saugos reikalavimai, tiekėjų pareigos užtikrinant produktų saugą, valstybinė produktų saugos kontrolė ir ekspertizė, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarka ir ekonominės sankcijos. Ekonomines sankcijas po jų tikslinimo galima laikyti realiomis. Įstatymo projektų nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas produktų saugos valstybinei ir visuomeninei kontrolei, informacijai apie nesaugius produktus gauti, padidins gamintojų, pardavėjų ir paslaugų teikėjų atsakomybę už nesaugų produktų patekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir jų padarytą žalą vartotojams. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai visos kalbos dėl motyvų, gerbiamieji kolegos. Ar V.Andriukaitis norėtų tarti žodį? Ne.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės! Balsuosime, ar priimame Produktų saugos įstatymą.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Produktų saugos įstatymo projekto. Kas būtų už?

Už – 54, prieš nėra nė vieno, susilaikė 17. Produktų saugos įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų ETS 12 ir ETS 13 bei jų protokolų ETS 12A ir ETS 13A ratifikavimo” projektas Nr.P-1812 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar turiu didelį rūpestį – mat anksčiau pirmininkavęs A.Kubilius pažadėjo, kad dabar būtų galima pateikti trečiąjį ir ketvirtąjį priešpietės klausimus. Socialinių reikalų ir darbo viceministras ponas R.Kairelis labai kantriai buvo su mumis visą dieną, todėl prašom kitus pranešėjus, kurie dabar, pagal darbotvarkę, turėjo kalbėti, nekeikti. Kviečiu į tribūną poną R.Kairelį. Jis pateikia projektą Nr.P-1812 – Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų ETS 12 ir ETS 13 bei jų protokolų ETS 12A ir ETS 13A ratifikavimo įstatymo projektą. Pateikimas.

R.KAIRELIS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiamas įstatymo projektas dėl minėtų susitarimų protokolų ratifikavimo. Šie susitarimai Lietuvai būtų naudingi ta prasme, kad šalyse, kurios pasirašė šį susitarimą, būtų panaikintas Lietuvos piliečių diskriminavimas pagal pilietybę socialinės apsaugos srityje.

Lietuvai susitarimo įgyvendinimas nieko nekainuotų, nes mūsų šios srities įstatymai šiuo metu neturi jokio diskriminavimo pagal pilietybę. Ratifikavus būtų galima palengvinti Lietuvai derybas su Europos Sąjunga dėl laisvo asmenų judėjimo. Prašau šį įstatymo projektą svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Trys klausimai. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Kolega, aš norėčiau jūsų paklausti. Kaip čia atsitiko, kad ne visos Europos Sąjungos šalys yra prie šitų susitarimų prisijungusios, nes čia yra tik trylika, o mes jų turime daugiau? Vienas dalykas.

Antras dalykas. Ar mes, besąlygiškai priimdami tai, kas čia yra taikoma pabėgėlių atžvilgiu, neturėsime problemos, jeigu persikels tie pabėgėliai, kurie gavo statusą ne Lietuvoje, o kitose šalyse, ir mums teks vykdyti tas prievoles, kurios yra numatytos?

R.KAIRELIS. Ačiū. Šiuos susitarimus ratifikavo trylika Europos Sąjungos valstybių. Tik dvi nėra ratifikavusios. Taip pat neratifikavo nė viena šalis, kuri vykdo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Taip yra dėl to, kad tų šalių įstatymuose yra tam tikrų apribojimų pagal pilietybę. Kiek mes supratome, jiems buvo nepalanku dabar ratifikuoti šiuos susitarimus. Kadangi Lietuva neturi tokio apribojimo, manau, mums būtų galima prisijungti.

Dabar dėl pabėgėlių. Mes nagrinėjome tą variantą. Iš esmės nėra prisiimta kokių nors papildomų šios srities įsipareigojimų. Manyčiau, kad vis dėlto tiems pabėgėliams, kurie gavo statusą kitoje šalyje, neturėtų kilti problemų, nes (…) pirmiausia tik pagal pilietybę. Taigi mūsų analizė parodė, kad neturėtų būti dėl to problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamojo rašto 6 punkte nurodyta: “Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sistema bus papildyta daugiašaliais socialinės apsaugos susitarimais”. Norėčiau paklausti, kada ir su kuriomis valstybėmis numatoma pasirašyti daugiašalius socialinės apsaugos susitarimus? Ačiū.

R.KAIRELIS. Šiuo metu mes rengiamės pasirašyti vieną susitarimą su Čekija, rengiamas toks susitarimas su Suomija. Taip pat jau seniai vyksta derybos dėl tokios sutarties su Vokietija. Manau, kad toliau bus tęsiamos tos derybos, bet šiuo metu dar nenumatoma pasirašyti nė vienos sutarties su Europos Sąjungos valstybėmis. Dar neturime parengtų projektų.

PIRMININKAS. Ir Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš kalbėsiu dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dėkui, pone viceministre.

Taigi ar pritariame pateiktam ratifikuoti įstatymui? B.Visokavičienė prašo žodžio. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. (…) po pateikimo šiam sutarties ir laikinųjų protokolinių nutarimų ratifikavimui, nes iš tikrųjų labai pagerės Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, sąlygos, jie galės gauti pensijas pagal tos šalies įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu pritariame pateiktam įstatymo projektui Nr.P-1812. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatome svarstyti birželio 24 d. Dėkui.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 7, 12, 14, 17, 24, 26, 27, 28, 39, 40, 42, 43, 45, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1809 (pateikimas)

Pone viceministre, aš prašyčiau pateikti ir antrąjį įstatymo projektą Nr.P-1809 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jį pateikia viceministras A.Nazarovas.

Aš labai atsiprašau, dėl vedimo tvarkos – J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš tiesiog galvoju. Kadangi tai yra rimtos tarptautinės sutartys, prie kurių nevienodai prisijungusios įvairios šalys, aš norėčiau, kad papildomas komitetas svarstant prieš tai pateiktą įstatymą būtų Užsienio reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume sutarti bendruoju sutarimu, kad įstatymo projektui Nr.P-1809, ratifikuojamam įstatymui… Atsiprašau, ratifikuojamam įstatymui Nr.P-1812 paskirti kaip papildomą komitetą Užsienio reikalų komitetą? Labai ačiū, kolegos.

Dabar jau Nr.P-1809. Prašom, viceministre.

A.NAZAROVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš šiandien teikiu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą, kurio tikslas – panaikinti valstybinių socialinio draudimo pensijų nustatytas senatvės ir invalidumo pensijas, skirti papildomas sąlygas, t.y. turėti ne mažiau kaip trejus metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per paskutinius penkerius metus arba turėti vienerius valstybinio socialinio draudimo stažo metus per vienerius paskutinius metus, arba turėti ne mažiau kaip 35 metus valstybinio socialinio draudimo stažo. Taip pat daromi atitinkami pakeitimai šiame įstatyme, tiek techniniai, tiek tikslu suderinti su kitais galiojančiais įstatymais. Prašyčiau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl šio projekto nori paklausti 3 Seimo nariai. A.H.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu gali būti nustatytas didesnis pensijos didinimo dėl atidėto kreipimosi procentas. Noriu paklausti, kokiais atvejais ir kokiais kriterijais vadovaujantis ši nuostata bus taikoma? Ar nederėtų sukonkretinti sąlygų, nes žodžiai “gali būti” savaime reiškia, kad gali ir nebūti. Ačiū.

A.NAZAROVAS. Aš tik noriu pasakyti, kad mes čia nekeičiame šio straipsnio, 6 straipsnyje tik daromas grynai techninis pataisymas. Tai yra galiojanti nuostata.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 5 straipsnio. Panaikinus papildomus reikalavimus senatvės ir invalidumo pensijoms skirti, ar jie turės įtakos ne tik dabar esantiems pensininkams ir invalidams, bet ir ateityje tokiems tapsiančiais? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Nelabai supratau. Jeigu galite, pakartokite klausimą.

J.LISTAVIČIUS. Ar 5 straipsnio tie papildymai turės įtakos dabar esantiems pensininkams ir invalidams, t.y. atgal, ar tik į priekį?

A.NAZAROVAS. Aš noriu pasakyti, kad šis pataisymas neturės jokios įtakos, kadangi šitos sąlygos ir taip turėjo įsigalioti nuo 2000 m. sausio 1 d. Taigi mes tik panaikiname tą įsigaliojimą nuo kitų metų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamojo rašto vienuoliktojoje dalyje “Įgyvendinimo išlaidos”, man neaišku, iš kur skaičius 220. Tai statistinis skaičius, ar kas nors?

A.NAZAROVAS. Aš tik tiek noriu pasakyti, kad lėšų poreikis niekaip nepasikeis “Sodrai”, kadangi šitos panaikinamos nuostatos įsigaliotų nuo 2000 metų. Čia padarytos tik tokios hipotetinės prielaidos, o 220 asmenų paimta iš to, kad, sakykime, į senatvės pensiją galėtų pretenduoti kitais metais 22 tūkst. asmenų ir 1% neturėtų tų papildomų sąlygų, kurios bus panaikintos.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone viceministre. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti data – birželio 24 d. Jokių papildymų nėra siūloma? Nėra siūloma. Ačiū.

Lietuvos Respublikos prekursorių kontrolės įstatymo projektas Nr.P-1725(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, siūlau vėl grįžti į popietinę darbotvarkę. Turėtume dar spėti priimti įstatymą Nr.P-1725 – Prekursorių kontrolės įstatymą, kurį mums padės priimti Seimo narys S.Slavickas, atstovaujantis Ekonomikos komitetui. Antrasis popietės klausimas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui ir priėmimui teikiamas Lietuvos Respublikos prekursorių kontrolės įstatymas nustato veiklos, susijusios su prekursoriais, tvarką ir šios veiklos kontrolę šalyje. Svarstymo metu pasiūlymus ir pastabas teikė du Seimo nariai ir papildomas Sveikatos reikalų komitetas bei Seimo Teisės departamentas. Projektas buvo paskelbta spaudoje pasiūlymams pastaboms ir atsiliepimams gauti. Buvo organizuoti pateikto įstatymo projekto klausymai, kuriuose dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Ūkio ministerijos ir Muitinės departamento atstovai.

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir siūlymus, Ekonomikos komitete buvo parengtas šio įstatymo patobulintas projektas, kuriam po svarstymo plenariniame posėdyje buvo pritarta. Atsiliepimų iš piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų, valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų suinteresuotų asmenų negauta. Ekonomikos komitete patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms pritarta vienbalsiai. Pastabų ir pasiūlymų po svarstymo komitete įstatymo projektui negauta. Šio įstatymo priėmimas duos pagrindą suderinti Prekursorių kontrolės nuostatas su galiojančiais įstatymais, todėl prašau balsuojant pastraipsniui pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.P-1725(3).

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, nė vienas straipsnis neturi pataisų, ar galėtume šį įstatymą priiminėti skirsniais. Galim. Gerbiamieji kolegos, I skirsnis, 1, 3 straipsnis. Galime priimti, priimame. II skirsnis 4, 5 straipsnis. Priimame. III skirsnis. Priimame. IV skirsnis Priimame. V skirsnis. Priimame. VI skirsnis. Priimame. Ir VII skirsnis. Priimame. Labai ačiū, pone pranešėjau. Kolegos, ar būtų norinčių dar dėstyti minčių dėl šio įstatymo? Nėra. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir tada balsuosime.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Prekursorių kontrolės įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis projektas virstų įstatymu, kolegos? Balsuojame.

Už – 52, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra, Prekursorių kontrolės įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų veiklos nutraukimo įstatymo projektas Nr.P-1677(4*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dar turime 13 minučių ir turėtume spėti iki 16 valandos susitvarkyti su trečiu klausimu – Nr.P-1677 – Užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo arba veiklos nutraukimo įstatymo projektas. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalba Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pažymėti, kad ties šiuo projektu Teisės ir teisėtvarkos komitetas dirbo labai kruopščiai, buvo sudaryta ir papildoma darbo grupė. Teikiamas jums projektas, manau, pajėgė išvengti ankstesnių projektų trūkumų.

Tikiuosi, kad jūs visi sutiksite, jog užsienio valstybės slaptųjų tarnybų priedangos įmonė vis dėlto turi būti likviduota ir negali būti kokių nors čia švelnesnių variantų. Likvidavimas teikiamu projektu sprendžiamas civilizuotai, per teismą. Žinoma, pasirūpinta ir apsaugoti valstybės interesus, kad kreditoriai ar kiti subjektai nepareikštų didesnių reikalavimų, negu yra įmonės ar kitos institucijos turtas. Jūs matote 2 straipsnio antrosios dalies pabaigoje įrašytą nuostatą, kad turtiniai reikalavimai įmonei, įstaigai ar organizacijai arba padaliniui tenkinami valstybei perduoto tos institucijos turto dydžiu, nes priešingu atveju, galėtume turėti dirbtinai sudarytų įvairių reikalavimų, kuriuos turėtų tenkinti valstybė. Taip pat 3 straipsnyje yra nuostatos dėl buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto ir ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo prie Vyriausiosios žvalgybos valdybos kadrinių darbuotojų pareigų. Pažymėčiau, kad pažeidę pranešimų prievolę asmenys atsako administracine tvarka, tačiau tai automatiškai nesudaro sąlygų įmonei likviduoti. Įmonės likvidavimas, kaip matote, iškyla tik tada, jeigu nustatoma, kad ši įmonė toliau vykdo priedangos funkcijas. Komitete balsuojant dėl šio projekto 7 buvo už, 2 susilaikė, jeigu aš neklystu. Taigi priimta gana vieningai.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Vienintelis norintis diskutuoti – V.Čepas, kalbėsiantis Centro sąjungos frakcijos vardu. 7 minutės, kolega.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo arba veiklos nutraukimo įstatymas yra taisytinas jau nuo pavadinimo, nes logika reikalauja žodį “likvidavimas” ir žodžius “veiklos nutraukimas” sukeisti vietomis. Vis dėlto tai labai smarkiai diskutuotinas įstatymas. Ne tik dėl kai kurių formuluočių juridinio pagrįstumo arba tikslumo, bet apskritai dėl šio įstatymo reikalingumo.

Taigi pradžioje apie tai. Pirma. Dar 1994 metais priimtame Lietuvos Respublikos saugumo departamento įstatyme yra aptartos tos nuostatos, kurios yra pateiktos šiandien nagrinėjamame įstatyme. Štai 7 straipsnis: “Saugumo departamento uždaviniai yra išaiškinti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, valdžiai, santvarkai, gynybai, ekonomikai” ir t.t. Kitaip tariant, ši nuostata kalba ir apie priedangos įmones, nes jos, be abejo, ir yra steigiamos ne kam kitam, o būtent kenkimui arba, kitaip sakant, grėsmių Lietuvos valstybės kėlimui. 8 straipsnio trečioji dalis: “Imasi priemonių valstybės ekonominių pagrindų apsaugai, taip pat kovai su terorizmu ir korupcija, keliančiomis grėsmę valstybės saugumui.” Ir į šio straipsnio reglamentaciją patenka užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonės bei įstaigos.

Antra, niekas man nepaprieštaraus, jei pasakysiu, kad tos užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonės yra skirtos veikai, vadinamai šnipinėjimu, plėtoti. Tada teks sutikti ir su tuo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra 63 straipsnis, kuriame kalbama būtent apie tai. Be viso kito, yra numatytos ir labai griežtos bausmės. To paties kodekso 67 straipsnis apibrėžia kenkimo nusikaltimus. Taigi šis straipsnis visiškai tinka priedangos įmonėms.

Įstatymų šnipams ir kitiems grėsmių kėlėjams pažaboti pakanka. Reikia tik juos mokėti pritaikyti. Dabar mes elgiamės truputį keistokai. Įsivaizduokime, kad priimame Žvejybos įstatymą, kuriame reglamentuotos žuvų gaudymo teisinės normos. Tačiau vėliau kažkam į galvą šauna mintis, kad atskirai reikia dar reglamentuoti karosų gaudymą. Dėl to pradeda vieną po kito siūlyti karosų gaudymo įstatymus.

Trečia. Problemiškas ir pačių priedangos įmonės savininkų, dalininkų, akcininkų, pajininkų, narių ir steigėjų klausimas. Ką reikės daryti, jei buvęs kadrinis KGB darbuotojas, faktiškas įmonės steigėjas ir savininkas, visas tas priedermes perrašys savo žmonai, vaikams, tėvams ar šiaip giminaičiams? Be abejo, taip ir bus padaryta, nes kas gi panorės, kad 10 metų jo įmonę kažkas reguliariai tikrintų? Tada visas šitas įstatymas neteks prasmės, bus niekinis, nes nė vienas KGB darbuotojas neturės nieko bendra su jokia Lietuvoje registruota įmone. Taip į apyvartą pateks dar vienas įstatymas, kurio net ir uoliausi pareigūnai negalės panaudoti.

Tačiau svarbiausia, dėl ko šis įstatymas yra nereikalingas, yra 3 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kur sakoma: “Valstybės saugumo departamentas nuo šio pranešimo gavimo 10 metų reguliariai tikrina, ar tokios įmonės arba padaliniai nevykdo užsienio slaptųjų tarnybų priedangos funkcijų”. Geresnės dovanos užsienio slaptosioms tarnyboms negali būti. Juk jos atviru tekstu informuojamos, per kurias įstaigas ir organizacijas nereikia vykdyti jokių operatyvinių veiksmų. Kokie kvailiai ten turi dirbti, kad žinodami, jog įstaigą reguliariai tikrina Lietuvos saugumas, imtų ir paverstų ją slaptųjų tarnybų priedangos įmone? Nenustebčiau, jeigu jie atsiųstų mums padėkos telegramą.

Gerbiamieji kolegos, nesu didelis naivuolis ir suprantu, kad šis įstatymas bus priimtas. Vis dėlto tada siūlyčiau kai kuriuos pakeitimus ir pastabas.

Pirma. Jau nagrinėjant pirmus šio įstatymo projektus, tiek ekspertams, tiek visiems artimiau susipažinusiems kyla abejonių dėl baudžiamosios atsakomybės subjektų, kuriais, kaip žinoma, gali būti tik fiziniai asmenys. Tuo tarpu šio įstatymo 2 straipsnyje kalbama apie įmones, įstaigas, organizacijas, kurie yra juridiniai asmenys. O jiems, kaip jau minėjau, baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti taikoma. Taigi nustačius, kad užsienio žvalgybos priedangos įmone tarnavo individuali įmonė, jokių problemų nekiltų, nes tokios įmonės turtas neatskirtas nuo jų savininkų. Tačiau ką reikės daryti, jei tai bus UAB, AB arba bet kuri kita įmonė?

Šis nagrinėjamo įstatymo nesutikimas su baudžiamosios teisės normomis nėra toleruotinas dalykas, nes ateityje dėl to gali kilti sudėtingų juridinių kazusų. Kad ir kaip ten būtų, ši problema turi būti išspręsta.

Antra. Reikia atkreipti dėmesį ir į 2 straipsnio pirmosios dalies netikslumus, kur kalbama, kad “įmonė, įstaiga ar organizacija arba padalinys įsteigta, veikia arba veikė kaip užsienio slaptųjų tarnybų priedanga”, kur du žodžiai “įsteigta” ir “veikia” yra aiškiai nereikalingi, tik apsunkina šio straipsnio tekstą. Juk yra aišku: jei veikia, vadinasi, buvo įsteigta, o jei veikė, vadinasi, jau nebeveikia, yra likviduota, bankrutavo arba šiaip nutraukė veiklą. Todėl tokios veikusios įmonės nebereikia nei likviduoti, nei juo labiau jos turtą parduoti valstybei. To turto paprasčiausiai nėra, kaip ir anksčiau veikusios įmonės. Todėl visai logiškai tekstas skambėtų taip: “Įmonė, įstaiga ar organizacija arba padalinys veikia kaip užsienio slaptųjų tarnybų priedanga”.

Trečia. 3 straipsnyje, kur kalbama apie buvusios SSRS valstybės saugumo komiteto ir Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos kadrinių darbuotojų pareigas, vis dėlto po žodžio “darbuotojų” reikėtų rašyti “Lietuvos Respublikos piliečių”. Tai būtų visai logiška, nes mūsų jurisdikcija apima buvusios SSRS saugumo ir vyriausiosios žvalgybos valdybos kadrinius darbuotojus, kurie yra Lietuvos piliečiai, o atvykusiems kagėbistams yra taikomi visai kiti įstatymai.

Ir ketvirta. Be viso kito, šiame 3 straipsnyje į vieną vietą yra suplaktos buvusių kagėbistų ir Lietuvos valstybės saugumo departamento darbuotojų pareigos. Kitaip tariant, straipsnio pavadinimas nesublimuoja viso to, kas yra išdėstyta tekste. Toks kokteilis šiame įstatyme yra neleistinas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, tai visi kalbėtojai diskusijose. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Tada prašom kalbėti vieną už, vieną prieš. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam įstatymui, ir aš džiaugiuosi, kad kolega V.Čepas pritaria visiems antikagėbistiniams įstatymams, kokie iki šiol buvo svarstomi Lietuvoje.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes dabar pritarsim šiam įstatymui, galimybė jį pataisyti praktiškai yra labai maža, nes tada pagal naująjį Statutą turės teikti pataisas kažkuris iš Seimo narių, ir dėl jų turėtų būti balsuojama. Kodėl aš atkreipiu į tai dėmesį? Ką tik mums yra išdalinta Teisės departamento išvada, kur yra septynios pastabos. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad dalių siūlomame projekte yra mažiau negu pastabų iš Teisės departamento. Todėl man atrodo, kad tikrai didžioji dalis jų yra reikalingos, ir aš nesu tikra, kad patvirtinus šiandien po svarstymo įstatymo iniciatoriai imsis ir toliau tas pastabas pateikti kaip pataisas, kad Seimas galėtų balsuoti. Dalį mano pastabų, mano norimų pasakyti pastabų pasakė kolega V.Čepas. Aš tik norėčiau pridėti dar vieną dalyką. Jeigu mes tokiu būdu liepiam Valstybės saugumo departamentui 10 metų reguliariai tikrinti kai kurias įmones vien dėl to, kad jų dalininkai, akcininkai, pajininkai, nariai ar steigėjai kažkada dirbo TSRS saugumo komitete, mes kartu automatiškai pripažįstame, kad tie žmonės yra kalti ir kad visi buvę saugumiečiai privalo turėti priedangos įstaigas, nors čia logikos yra visiškai mažai, nes žmonės, kurie yra švarūs, paprastai steigia tokius dalykus ir toliau dirba užsienio žvalgybai, o ne tie, kurie mums labiausiai yra žinomi, bent jau mūsų Valstybės saugumo departamentui. Taigi yra pakankamai daug priežasčių, dėl kurių šiam įstatymui nereikėtų pritarti po svarstymo, ir, manau, priėmimo metu taip pat.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, už šį įstatymo projektą dar norėjo kalbėti E.Bičkauskas, bet limitai kalbėti dėl motyvų baigėsi. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Ne. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, tada – Užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo arba veiklos nutraukimo įstatymo projektas Nr.P-1677(4).

Iš viso užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kolegos, kas pritartų po svarstymo tik ką mūsų svarstytam projektui, kviečiu balsuoti. Už – 38, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Replika po balsavimo. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš balsavau už dėl to, kad vienu ar kitu tuščiu įstatymu daugiau ar mažiau – jokio skirtumo. Dėkui.

Nacionalinės saugumo sistemos ir plėtros 1998 m. ataskaita

PIRMININKAS. Gerus darbus žmonės daro skirtingais būdais. Ačiū, Egidijau. Gerbiamieji kolegos, 16.00 valanda – 4 popietės klausimas. Nacionalinės saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. ataskaita. Gerbiamieji kolegos, tęsiasi mūsų ligos ir mūsų bėdos – praėjusiais metais svarstydami tokį klausimą, mes aiškiai pareiškėme, kad turėtų dalyvauti visi trys įgaliotieji ministrai, atsakingi už saugumo sistemos būklę, įgalioti Vyriausybės nutarimu. Būtent krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius, parengęs, kaip svarbiausias pareigūnas, šį dokumentą ir dalyvaujantis mūsų posėdyje. Gaila, nematomi užsienio reikalų ministras A.Saudargas ir vidaus reikalų ministras S.Šedbaras. Ministras S.Šedbaras. 3 minutės vidaus reikalų ministrui yra visiškai juokas. Ačiū, pone ministre, kad jūs dalyvaujate.

Kviečiu į tribūną Č.Stankevičių. Pagrindinis pranešimas, Seimo narių klausimai ir paskui turbūt jūsų, kolegos, siūlymai, ką toliau mes darome su šiuo dokumentu.

Prašom, pone ministre.

Č.V.STANKEVIČIUS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išplatinta Vyriausybės ataskaita dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. Tikiuosi, kad jūs jau spėjote su ja susipažinti. Ji aprėpia įvairius saugumo stiprinimo aspektus pradedant kariuomenės – pagrindinės saugumo struktūros – plėtra. Taip pat aprėpia tarptautinį karinį bendradarbiavimą, politinio saugumo aspektus, kaip antai Lietuvos santykius su tarptautinėmis organizacijos, integracijos į NATO ir Europos Sąjungą procesus, veiklą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, taip pat vidaus grėsmės ir ne karinio saugumo aspektus.

Noriu pasakyti, kad lyginant su praeitų metų ataskaita šiemet Vyriausybei svarstant šį projektą buvo nuspręsta papildyti jį dar viena dalimi, kuri čia pavadinta “Saugumą užtikrinančios priemonės”. Šį skyrių rengė Valstybės saugumo departamentas. Kadangi aš esu tik vienas iš pranešėjų, o ataskaita jums yra išdalyta ir jūs esate susipažinę, paminėsiu kai kuriuos aspektus dėl kariuomenės plėtros.

Per pereitus metus sustiprėjo kariuomenės personalas ir materialinė jos bazė sustiprėjo. Noriu pasidžiaugti, kad pernai parengta 140 karininkų ir apie 450, atsiprašau, per 600 jaunesniųjų specialistų ir jaunesniųjų vadų. Pernai buvo pradėtas ir dabar baigiamas pirmasis kursas, pirmieji metai, kai mes apmokome studentus jų studijų metu, rengdami atsargos karininkus. Tokių studentų pernai priėmėme 360 įvairiuose miestuose, kuriuose yra universitetai, suformavę 12 grupių. Kariuomenės sąveikai ir profesiniam meistriškumui didinti daug padeda pratybos, kurios rengiamos su kitų šalių kariuomenėmis pagal mūsų partnerystės su NATO programą, taip pat pagal įvairius dvišalius bendradarbiavimo planus ir susitarimus.

Noriu pasakyti, kad pernai Lietuvos kariai dalyvavo 24 tarptautinėse pratybose ir mokymuose. Iš viso tokiose pratybose dalyvavo apie 2500 Lietuvos karių. Žinoma, daugiausia jų dalyvavo pratybose “Baltijos iššūkis”. Tai buvo pačios didžiausios pratybos, kuriose Lietuva dalyvavo ir kurios vyko Lietuvoje, nes jose dalyvavo per 5 tūkst. karių iš 11 valstybių. Lietuvos kariuomenės vadovybei ir visai kariuomenei teko didelė atsakomybė surengti tokias pratybas. Mes galime pasidžiaugti, kad jos buvo gerai įvertintos ir praėjo sėkmingai.

Kalbant apie medžiaginį kariuomenės aprūpinimą, praėjusiais metais pagal skirtas lėšas daugelyje batalionų pagerėjo kareivių gyvenimo sąlygos, atlikta remontų, rekonstrukcijų. Ypač daug lėšų buvo skirta ir įdėta darbo rengiant Ruklos mokomąjį pulką, kuris po praėjusių metų investicijų šiemet jau pradėjo veikti ir daugeliui jums yra pažįstamas.

Trumpai kalbėdamas norėčiau paminėti, kad pernai kariuomenė įsigijo ginkluotės ir karinės technikos pagal tas galimybes, kurias leido biudžetas. Pirmenybė buvo teikiama prieštankinei ginkluotei, taip pat buvo įsigyta taktinio ir operacinio lygmens valdymo ryšių įrangos.

Taip pat pernai buvo plėtojama Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistema, nutiesti telekomunikaciniai tinklai, įrengti radiolokacijos postai. Iš naujų struktūrų pagal įstatymą ir Vyriausybės nutarimus buvo įsteigtas Mobilizacijos departamentas, kuris turi specifiškai užsiimti mobilizacijos klausimais. Mobilizacinė ir šaukimo sistema pernai buvo diegiama su Švedija. Tiesa, ji dar nebuvo baigta, tačiau jau šiemet turime pirmąjį šaukimo centrą, turime parengę visą sistemos modulį. Ši sistema šiemet pradės funkcionuoti.

Aš manau, kad turėčiau kalbėti labai trumpai. Gal tuo apsiribočiau, nes norėčiau, kad kitas dalis kolega S.Šedbaras paminėtų, tas, kurios jo kompetencijai priklauso. Reikėtų pasidžiaugti, kad pernai Lietuvos užsienio politika buvo sėkminga. Ta pati užsienio politika integracijos į NATO linkme buvo sėkminga. Manau, tą patvirtino šiemet pavasarį įvykęs NATO viršūnių susitikimas Vašingtone. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Nežinau, kaip jūs esate susitarę. Aš įsivaizdavau, kad jūs darote pagrindinį pranešimą, o paskui visi trys ministrai atsakinėja į klausimus. Pone ministre, labai ačiū. Tada ministras S.Šedbaras keletą žodžių apie savo sritį tars šioje ataskaitoje. Jūsų kuruojamų sričių yra mažiau negu ministro Č.Stankevičiaus. Tiktai keletą žodžių, o paskui mūsų klausimai.

S.ŠEDBARAS. Dėkoju, pirmininke. Aš irgi maniau, kad bus pagrindinis pranešimas ir atsakysime į klausimus. Galėčiau paminėti keletą pagrindinių problemų.

Galbūt problemų, nes tekste yra daug pasakyta statistikos ir tam tikros padėties vertinimų. Tačiau jeigu kalbėtume apie vidaus saugumą, kuris yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencijos dalykas, Vidaus reikalų ministerijos jurisdikcijoje yra tam tikrų išorinio saugumo dalykų. Tai dalykai, susiję su pasienio policija ir sienos apsauga.

Taigi čia problemos būtų tokios. Visų pirma jos susijusios su investicijomis, su finansais. Žinoma, iš kažkur pinigai nenukris ir jų nebus galima padaryti daugiau negu turime, tačiau apie tam tikrus prioritetus, ypač integruojantis į Europos Sąjungą ir užtikrinant valstybės vidaus saugumą, turėtų būti nuolat mąstoma. Vienas iš tokių dalykų būtų tas, kad kol kas dar siena yra saugoma ne tiktai profesionalių, bet yra dar ir šauktiniai. Tai yra tikrosios tarnybos kariai, kurie turėtų tarnauti krašto apsaugos sistemoje, tačiau dar jie yra šaukiami ir sienai saugoti.

Kita didžiulė problema, kuri susijusi su pirmąja, yra etatai, kurie skirti saugoti sienai, ypač žaliajai sienai (tai yra siena, kurioje nėra praėjimo punktų – tai tiesiog yra sienos riba miškais, upėmis, ežerais), finansavimas jau kelinti metai iš eilės skiriamas tiktai 2/3 etatų. Tai yra labai rimta problema. Aš jau nekalbu apie tai, kad tiek policijos, tiek pasienio policijos atlyginimai yra tikrai žemiau įmanomos ribos, kai galėtų žmonės išgyventi, tačiau ir iki tos ribos finansavimas būdavo skiriamas tiktai 2/3 etatų. Įsivaizduokite, kad, sakykim, šiaurinę sieną su Latvija, su kuria taip pat turime problemų dėl kontrabandos srautų, vidutiniškai penkiasdešimties kilometrų ruožą, saugo du žmonės, t.y. vienas patrulis. Be abejo, tai yra tiktai menama apsauga ir galbūt net apskritai vargu ar jos reikia, jeigu tik tiek galime skirti. Štai čia yra problema, todėl yra laikinai bandoma tą problemą išspręsti šaukiant tikrosios tarnybos karius, nes vis tiek jų išlaikymas yra daug pigesnis negu profesionalų.

Apskritai dėl sienos apsaugos yra daug padaryta ir daug daroma. Labai svarbus yra elektroninio stebėjimo (jau čia ne kartą buvo šnekėta) sistemos, kuri dar kitaip vadinama Tomsono sistema, kuri yra įdiegiama ir Latvijoje, ir Estijoje, įgyvendinimas. Tai šiemet jau yra pradėta. Sunku prognozuoti, ar jis bus baigtas šiais metais, nes tai yra susiję su bokštų statyba, su užkardų statyba ir galų gale tai yra susiję su Europos Komisijos PHARE programos finansavimu. Yra pažadėti pagal šią programą šiems metams keturių užkardų statyboms pinigai, bet iki šio laiko jie nėra patvirtinti.

Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus, tai yra pasienio informacinės sistemos įdiegimas. Jis taip pat turėtų būti per šiuos metus baigtas. Tai yra vadinamoji “Siemens” sistema, kai visi pasienio punktai, visos užkardos sujungta į vieną sistemą ir sujungta su centru, su vienu duomenų banku. Tuomet visada labai greitai, operatyviai galima patikrinti, ar automobilis nepavogtas, ar asmuo nėra ieškomas, ar nėra kokių nors kitų aplinkybių, dėl kurių nereikėtų išleisti iš valstybės. Tai yra labai reikšmingi dalykai. Jiems yra ir tarptautinių paskolų pinigų, ir biudžeto pinigų skirta, visi šie dalykai tikrai padidins sienos saugumą ir apskritai saugumą valstybėje.

Žinoma, pagrindinis blokas yra vidaus saugumas, t.y. žmonių saugumas, saugumas jų gyvenamojoje vietoje, tai yra saugumas nuo nusikalstamų veikų, tai yra nusikaltimų tyrimas. Čia vėl mes turime tokią problemą, pastaruoju metu, kaip žinia, buvo nemažai kalbėta apie tai, kad buvo sumažinti policininkams atlyginimai. Iš tiesų jie nebuvo didesni už tų koeficientų ribas, kurios yra numatytos Vyriausybės nutarimuose, tačiau dalykas buvo tas, kad buvo skiriami priedai, ypač vadovaujantiems darbuotojams, iki 2,5 karto, nors nei pernai, nei užpernai tam nebuvo tinkamo finansavimo. Todėl šiuo metu policija turi 25 mln. Lt įsiskolinimą. Tačiau net ir tuo lygiu, kuriam šiais metais yra skirtas finansavimas, kai vidutinis žemiausios grandies policininko atlyginimas yra 700 Lt, manau, tai yra nenormalu ir tai iš tiesų neužtikrina vidaus saugumo. Manau, kad iš tiesų labai sunku yra pareikalauti iš žemutinės grandies policininkų, kurie atlieka didžiausią darbą, savo pareigas tinkamai atlikti. Todėl mes buvome parengę tam tikrą programą, buvome aptarę ir su buvusiu premjeru, manau, kad tai reikėtų daryti ir ateityje. Galbūt reikėtų atsisakyti kai kurių investicijų ir antrajame pusmetyje padaryti pirmąjį etapą, peržiūrėti Vidaus reikalų ministerijos sistemos dalies Biudžeto įstatymą bei atitinkamai pakoreguoti minimalų atlyginimą. Atskaičius mokesčius, policininkams padaryti 1 tūkst. Lt, atitinkamai pakoreguojant ir kitų aukštesnių grandžių policininkų atlyginimus, o kitais metais, formuojant biudžetą, ieškoti finansinių galimybių, kad žemiausios grandies policininko atlyginimas, atskaičius mokesčius, būtų ne mažiau 1,5 tūkst. Lt. Man atrodo, kad štai šitom… Aš jau matau. Manau, kad štai šios problemos sprendimas iš tiesų padidintų vidaus saugumą ir drausmę, ir policijos kadrų atranką. Čia, manau, yra didžiausios problemos. Visos kitos po to galėtų būti sėkmingiau išspręstos.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Ministras plačiai kalbėjo apie savo sritį. Kolegos, vis dėlto šiais metais yra kitaip ir daug geriau, nes visi trys ministrai… (…) abejoti dalyvauja posėdyje. Ar ministras A.Saudargas dar norėtų ką nors pasakyti dėl savo sričių klausimų? Taigi vis tiek, pone Stankevičiau, aš kviesčiau jus į tribūną. Jūs esate pagrindinis pranešėjas ir jūsų daug daugiau klausimų. Ministras S.Šedbaras savo ložėje. (Balsai salėje) Prašom. Manau, kad jums daugiausia bus. Aš norėčiau tuo tikėti.

Pirma suteikiu žodį J.Olekui klausti. J.Oleko nematau. Taigi suteikiu žodį klausti V.Andriukaičiui. Jo taip pat nėra. Seimo narys N.Medvedevas dabar turi klausimą. Ministre Saudargai, prašo jus ieškoti savo vietų. Gal Vyriausybės ložėje, nežinau, sunku man pasakyti.

N.MEDVEDEVAS. Taip, ponui Č.V.Stankevičiui. Ar yra numatyta Ignalinos atominės elektrinės apsauga per oro sistemą (tai yra mano nuolatinis arkliukas) ir kada tai bus įgyvendinama? Aš to paklausiau todėl, kad laiko… Aš, žinoma, netikiu, kad kaimyninės valstybės padarytų oro antpuolį, nes šie rezultatai pasiektų ir kaimynines valstybes, bet terorizmas kartkartėmis paūmėja, dabar vėl atsiranda jo protrūkis. Maža kas kokiam teroristui gali ateiti į galvą pakrauti kokį nors lėktuvėlį ir ten nukristi. Dėkoju.

Č.V.STANKEVIČIUS. Mes pernai metais iš niekur neįsigijome priešlėktuvinės gynybos sistemų. Jas pradėsime… Tam tikrą ginkluotę įsigysime tik šiemet. Pradedame įsigyti, pradedame rengti specialistus, bet konkrečiai į jūsų klausimą… Nežinau, čia posėdis atviras, bet gal galima atsakyti, kad…

N.MEDVEDEVAS. Mane domina būtent Ignalinos atominė elektrinė – skaudžiausia Lietuvos vieta.

Č.V.STANKEVIČIUS. Tikiuosi, kad… Pirmiausia atominės elektrinės jokie kariuomenės daliniai specifiškai nesaugo, tačiau manau, kad klausimas yra bendras. Tai yra Lietuvos oro erdvės kontrolė apskritai, nes iš niekur negali atsirasti kitas pavojus, kaip tiktai perskridus Lietuvos sieną. Ko gero, didžiausia tikimybė. Tokios apsaugos priemonės ir ginkluotė pradedama įsigyti su kitų šalių pagalba šiemet, bet tai yra tik pradžia.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Kam klausimas ir koks?

J.LISTAVIČIUS. Krašto apsaugos ministrui dėl 1-3 punkto – Kariuomenės apginklavimas. Noriu paklausti. Per kelis metus numatoma įvykdyti kariuomenės apginklavimą būtiniausia ir efektyvia ginkluote? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Į šį klausimą reikėtų atsakyti taip: lengvąja šaulio ginkluote kariuomenė yra apginkluota. Lengvąja prieštankine ginkluote taip pat iš dalies jau yra apginkluota, tačiau ši programa toliau dar bus tęsiama. Tačiau šiuolaikiniai koviniai vienetai – batalionai ir brigados turi turėti taip pat ir sunkiosios ginkluotės vienetus. Šios ginkluotės yra tik pradžia, daugiausia minosvaidžiai, mes pradėsime šiemet gauti pagalbą artilerijai. Apskritai programa yra parengta dešimčiai metų ir per visus tuos metus, iki 2008 metų, reikės įsigyti ginkluotę. Ta programa yra jau perėjusi Vyriausybės svarstymus. Atsiprašau, nėra perėjusi svarstymų, bet suderinta su ministerijomis. Vyriausybei pritarus, tikiuosi, kad tai gal įvyks rytojaus posėdyje arba dar kitos savaitės, ji buvo atsiųsta į Seimą svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone ministre, aš suprantu, kad į tokio pobūdžio ataskaitas neįmanoma sudėti kai kurių niuansų, labai svarbių dalykų, įvykusių šiais metais, o būtent, mano giliu įsitikinimu, šiemet įvyko esminis lūžis požiūryje į Lietuvos būsimą narystę NATO, į NATO plėtrą, nes bent jau aukštų pareigūnų požiūris iš esmės yra tik klausimas kada, o ne klausimas ar. Šitą lūžį ir mūsų spauda, ir mes patys praleidome taip lyg ir besibardami tarpusavyje, nelabai pastebėdami, bet tai yra esmių esmė. Kaip jūs, ir kaip krašto apsaugos ministras, ir kaip didelę patirtį turintis politikas, didelę politinę nuovoką turintis žmogus, galėtumėte pasakyti apie tuos 2002, kur kalbama, kad tai yra reali data, kada Lietuva galėtų būti pakviesta į NATO arba bent jau kokioms nors deryboms į NATO, ką jūs įvertintumėte kaip pačius pagrindinius dalykus, kuriuos mes turime išlaikyti, užtikrinti, kad šitie dveji metai nesugadintų dvejų metų, atvedusių į šitą esminį lūžį.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Labai trumpai atsakant, reikėtų pasakyti, kad reikėtų plėtoti mūsų gynybos struktūras pagal tuos prioritetus ir planus, kurie yra ekspertų išnagrinėti, jiems pritarta ir kuriuos mes įgyvendiname kiekvienais metais. Šių planų įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklauso nuo finansavimo. Na, taip pat, žinoma, ne mažesne dalimi priklauso nuo mūsų darbo. Personalo rengimas yra vienas komponentas, pačių dalinių rengimas, kuris vyksta ir kasmet padaroma vis didesnė pažanga, yra sėkmingas. Aš esu tikras, kad Seimo priimtas įstatymas bus vykdomas ir pavyks finansuoti tuos mūsų planus, kurie yra pripažinti. Esu tikras, kad Lietuva tą tikslą, kurį yra numačiusi, visiškai realiai gali pasiekti. Dėl to nėra jokių abejonių, nes pažangos pripažinimas yra jau dabar labai tvirtas, labai aiškus, tačiau reikia, kad Lietuva tą pažangą tęstų. Tą akcentuoja politikai, kongresmenai, parlamentų nariai, na, žinoma, ir karo ekspertai.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš turėčiau klausimą čia nesančiam Valstybės saugumo departamento vadovui M.Laurinkui. Kadangi jo nėra, tai nežinau, ar kas nors į tai atsakys, tačiau, manau, gal tokią repliką pasakysiu formuluodamas šiek tiek retorinius klausimus. Įsivaizduoju, kad šią ataskaitą svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Seime, ir tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurias frazes, kurios čia yra vartojamos ir kur iš tikrųjų reikėtų didesnio aiškumo. Kaip tik tai liečia tą dalį, kur kalbama apie Valstybės saugumo departamento darbą. Aš cituoju. Štai 62 paragrafe yra kalbama taip: “Užsienio specialiosios tarnybos Lietuvoje renka politinę, ekonominę, karinę informaciją ir aktyviomis priemonėmis bando daryti įtaką Lietuvos užsienio ir vidaus politikai bei ekonominiams procesams”. Kaip perskaitai tokią frazę ataskaitoje apie valstybės saugumą, šiek tiek gali pasišiaušti paskutiniai plaukai ir tiesiog kyla noras prašyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą išklausyti Valstybės saugumo departamento išsamią ataskaitą savo uždarame posėdyje ir sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta. Kiek tos užsienio žvalgybos, kiek specialiosios tarnybos daro įtaką tiems mūsų procesams. Galbūt tai yra tokia tik bendra frazė tekste, į kurią tiesiog reikėtų atkreipti dėmesį. Taip pat kita frazė 66 paragrafe, kur yra parašyta taip: “Valstybės saugumo departamentas tiria įvairių radikalių organizacijų, kurių tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir veikiantiems įstatymams, veiklą”. Tai arba čia yra nevisiškai tiksli formuluotė, arba Valstybės saugumo departamentas iki galo neįvykdo savo pareigos. Nes Konstitucijos 35 straipsnis sako, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tuo tarpu Valstybės saugumo departamentas šitoje pastraipoje…

PIRMININKAS. Kolega, klausimas.

A.KUBILIUS. Aš ne… aš tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kad galbūt netiksliai formuluojama, nes jeigu iš tikrųjų sekama veikla organizacijų, kurių veikla prieštarauja Konstitucijai, tai jos pagal Konstituciją negali veikti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad Valstybės saugumo departamento vadovas svarstymo metu atsakys į tuos klausimus, atskleisdamas tą turinį, kuris iš tikrųjų iš teksto skaitomas gali būti ne visai vienareikšmiškai suprastas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Aš iš tikro nenorėčiau pritarti A.Kubiliui ir apgailestauti, kad čia nedalyvauja Valstybės saugumo departamento vadovas. Be jo iš tikrųjų problemiška svarstyti šį klausimą.

Aš norėčiau paklausti, kas yra padaryta, kas daroma ir kas bus padaryta diegiant Lietuvoje visuotinio pasipriešinimo idėją ir kas yra padaryta plėtojant savanoriškąją krašto apsaugos sistemą? Dar dėl ekonominio saugumo užtikrinimo. Ataskaitoje yra šiek tiek paminėta, kas iš tikrųjų yra padaryta ir kas planuojama padaryti? Kokių problemų esama šiose srityse?

Č.V.STANKEVIČIUS. Piliečių pilietinio pasipriešinimo tam tikros struktūros, kuri koordinuotų šias pastangas, nuostatai yra parengti, Vyriausybėje labai ilgai buvo svarstyti, grąžinti, taisyti. Tačiau dabar paskutinė redakcija vėl išsiųsta. Trumpai atsakant, numatome turėti tik keleto žmonių etatus, mažą struktūrą, neplėtoti. Ji užsiimtų tik organizaciniu darbu ir telktų visuomenės ir organizacijų iniciatyvas ir pastangas, daugiausia visuomeninių organizacijų, kurių veikla prisideda prie šitų tikslų, ir rūpintųsi tų visų organizacijų veiklos koordinavimu ir daliniu finansavimu, valstybės paramos teikimu, kuris yra biudžete numatytas. Savanorių pajėgos yra sudėtinė kariuomenės dalis, jų personalo ugdymas ir kiti uždaviniai yra tie patys, o specifiškai tai gal svarstymo metu būtų galima atsakyti, nes detalizavimas čia jau turbūt užimtų per daug laiko. Savanorių skaičius auga, tapo stabilesnė savanorių sudėtis, geresnis pasirengimas ir aktyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas. Manau, taip pat šios pajėgos irgi padarė didelę pažangą.

PIRMININKAS. Dar trys Seimo nariai. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Dėl Saugumo departamento noriu pasakyti, kad šiandien pateikė ataskaita, yra slapta ir bus paskelbta, kas norės ateiti susipažinti į kabinetą. Mes svarstysime komitete.

Aš norėjau du klausimus. Vieną klausimą krašto apsaugos ministrui. Būtent biudžete yra numatyta moksliniams darbams tam tikra pinigų suma. Aš manau, kad reikėtų numatyti ir jų panaudojimą, tuo labiau kad yra tam tikrų programų ir norų panaudoti mokslinių darbų programoms tuos pinigus rengiantis dalyvauti NATO programose ir būtent ginkluotės srityje.

Antras klausimas vidaus reikalų ministrui ponui S.Šedbarui. Aš sutinku, kad pagerėjo sienų apsauga, tačiau būtų gerai išgirsti, kaip vyksta demarkacija Baltarusijos pasienyje.

Č.V.STANKEVIČIUS. Tiesiogiai mūsų finansuojami užsakymai yra nedideli ir mokslininkai prisideda prie labai praktiškų trumpalaikių uždavinių įgyvendinimo. Toks bendradarbiavimas yra kuriant lietuviškus maisto produktų paketus kariuomenei, rengiant specialią aprangą ir ekipiruotę, taip pat kuriant treniruoklius. Dabar platinam sąlygas naujų užsakymų konstravimo darbams šaudyklos įrangos. Tai yra smulkūs, labai svarbūs ir labai mums reikalingi. O platesnio masto ir fundamentalesni darbai gali būti išplėtoti ne tik Lietuvos poreikiams ar kai kuriais atvejais net ne Lietuvos, bet Europos ir transatlantinės bendrijos šalių projektuose. Čia pasiekta tam tikra pažanga, mūsų mokslininkų potencialas pripažintas. Kai kurie projektai jau yra įgyvendinami, priimti ir patvirtinti. Taip pat yra bene 17 naujų pasiūlymų projektų, kurių dalis taip pat bus priimta. Mes labai skatinam ir politiškai, ir organizacine prasme padedam, ir norim prisidėti, kad tie projektai ateityje būtų įgyvendinami.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pusė valandos baigėsi. Ministras S.Šedbaras – į savo klausimą, ir baigiame nacionalinės saugumo sistemos ataskaitos nagrinėjimą.

S.ŠEDBARAS. Lietuvos pusė savo dalį iki liepos 1 d. tikrai demarkuos. Asmeniškai kontroliuoja pasienio policijos vyriausiasis komisaras. Dabar taip labai garsiai ir viešai kalbėti būtų nelabai atsargu, tačiau yra tam tikrų duomenų, kad Baltarusija gali sutikti ir jau ėmėsi kai kurių žygių, jog Europos Komisija skirtų lėšų Lietuvai ir Lietuva perimtų pareigą demarkuoti sieną ir antroje pusėje. Yra tam tikrų duomenų. Apie tai reikėtų gal mažai kalbėti, tačiau tokių informacijų esama. Aš tai sužinojau praeitą savaitę būdamas Briuselyje.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamieji ministrai. Žiūriu į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Katkų. Jo komitetas plačiau įsigilins į čia pateikiamo dokumento raidę, esmę ir faktą. Gerbiamieji kolegos, baigiame šį klausimą. Einam tolyn.

Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1746(3*) (antrasis svarstymas)

Penktasis projektas – 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas, antrasis svarstymas. Gerbiamieji kolegos, dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas toliau ją nagrinėja. Aš dar sykį grįžtu prie šio savo teiginio. E.Kunevičienė supažindina mus su siūlymais, gautais iš pagrindinio komiteto, ir su dabartine projekto redakcija. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas buvo svarstytas pagrindiniame komitete. Buvo pritarta ir po pirmojo svarstymo Seime. Kai buvo pirmasis, jokių papildomų pasiūlymų ir pataisų negauta, todėl prašyčiau pritarti po svarstymo ir leisti ruoštis priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Gerbiamieji kolegos, jokių siūlymų nėra. Ar galėtume pritarti po antrojo svarstymo biudžeto pataisoms? Prašom kalbėti, gerbiamieji kolegos. Įjungiu kitą… Prašom kalbėti už ir prieš, kolegos. J.Listavičius pritartų projektui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte papildytas išlaidų objektų sąrašas objektu, kuriam skiriamas valstybės biudžeto finansavimas, – tai žemės reforma. Kartu reikia pasakyti, kad lėšų šaltiniai lieka tie patys: tiek pajamos, tiek ir paskolų limitai, t.y. įsiskolinimai nedidinami, apimtys nesikeičia. Išlaidų objektas realus ir reikalingas, siekiant 2000-aisiais metais užbaigti žemės reformos darbus, todėl pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių prieštarauti. Kolegos, dar kartą klausiu, ar nerastume bendrojo sutarimo? Registruojamės, kolegos. Matau, kad yra bendrasis sutarimas. Mes po antrojo svarstymo pritariame šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Pritariame po svarstymo, kolegos. Buvo didelis pageidavimas registruotis. Gerbiamieji kolegos, ar galėčiau paprašyti jūsų, kad sutiktume, jog šios biudžeto pataisos būtų priimamos ketvirtadienį, t.y. kad mes bendruoju sutarimu formaliai sutartume dėl skubos tvarkos? Taigi bendruoju sutarimu sutariame, kad šis projektas bus priimamas, šis įstatymas bus priimamas ateinantį ketvirtadienį. Taip mano užsiregistravę 49 Seimo nariai. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių” projektas Nr.P-1685(3*) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, šeštasis popietės klausimas Nr.P-1685 – Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių” projektas. Alg.Butkevičius. Ne. E.Kunevičienė skaito pranešimą Biudžeto ir finansų komiteto vardu.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Alg.Butkevičius man perleido teisę atstovauti Biudžeto ir finansų komitetui svarstant nutarimo projektą dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, kuris buvo parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti.

Nutarimo projektas svarstytas 1999 metų gegužės 13 d. Seimo plenariniame posėdyje. Posėdžio metu balsuojant pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui pakeisti pavadinimą ir nutarimo projektą pavadinti taip: “Dėl 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo”. Priėmus šią pataisą dalis nutarimo projekto nuostatų neatitinka pavadinimo, nes tas nutarimas buvo parengtas ne tuo tikslu – ne spręsti dėl 1999 metų biudžeto, o bendrai spręsti savivaldybių biudžetų problemas. Seimo posėdžio stenogramoje užfiksuotas pavedimas Vyriausybei iki 1999 metų birželio 10 d. pateikti Seimui Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bei įstatymo projektą, reglamentuojantį savivaldybių skolinimosi klausimus. Vadinasi, protokoliniu nutarimu išspręsta tai, kas buvo mūsų nutarime. Nutarimo 1 straipsnio 2 punkte siūlomos nuostatos, kad teikiant Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Vyriausybė pagrįstų ir patikslintų savivaldybių biudžetų mokestinių pajamų planą, gali būti įgyvendintos ir nepriėmus Seimo nutarimo, kadangi Biudžeto pakeitimo įstatymo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose ir komitetai galės teikti išvadas ir pasiūlymus dėl minėto įstatymo projekto. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas atsiima komiteto parengtą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių” projektą ir siūlo Seimui jo nesvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar pritariame po svarstymo? (Balsai salėje) Taip, gerbiamieji kolegos, dėl atsiėmimo aš girdžiu, bet aš neturiu jokios išvados.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra, mes turime tą išvadą. Ji yra įregistruota. Ne, tai komitetai (…). Pirmas puslapis. Tik raštas…

PIRMININKAS. Labai apgailestauju savo ir Sekretoriato vardu, kad aš taip savo dokumentų neturiu šio teksto. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui toliau nesvarstyti šio projekto? L.Sabutis. Jis neprašo žodžio. Kviečiu į tribūną, jeigu jis norėtų kalbėti papildomo komiteto vardu.

L.SABUTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, darbotvarkė patvirtinta Seimo. Seimo darbotvarkėje įrašyta, kad pranešėjai yra E.Kunevičienė ir L.Sabutis, todėl aš norėčiau tarti keletą žodžių tuo dienotvarkės klausimu.

Komitetas, atsiimdamas šį projektą, nėra savarankiškas, nes Seimas svarstė nutarimą ir pritarė tam, kad būtų pakeistas pavadinimas taip, kaip siūlė mūsų komitetas, taip pat būtų pakeistas 1 straipsnis ir jame būtų nurodyta, ką turėtų atlikti Vyriausybė, t.y. Vyriausybei būtų pavesta galų gale Seimui pateikti įstatymo projektą dėl metodikos, ir, antra, pagal tą priimtą įstatymą dėl metodikos būtų peržiūrėti ir pateikti biudžeto vykdymo rodikliai. Kaip tiktai buvo sustota, kai šiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui buvo pritarta Seimo posėdžio metu. Liko priimti tik pateikto nutarimo 3 punktą, kuris visiškai papildo 1 ir 2. Jis yra susijęs su tam tikra nuoroda, jog šiuo dokumentu būtų taip pat sprendžiami klausimai, susiję su savivaldybių skolinimusi, nes iki šiol pagal Vyriausybės programą šitie įstatymo projektai nepateikti ir neišspręsti įstatymo reikalavimai. Yra atskiri Vyriausybės nutarimai. Todėl mes visiškai remiame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pradėtą svarstyti nutarimą ir prašome, jog jis būtų priimtas ir įpareigojantis naująją Vyriausybę vykdyti Seimo nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tai yra svarstymo tęsinys. Biudžeto ir finansų komitetas daro kitą išvadą, bet aš iki šiol negaunu originalo su parašais iš Sekretoriato. Dabar kalbame dėl motyvų, ar pritariame po svarstymo. Svarstymo pabaiga. J.Olekas, gerbiamieji kolegos.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, savivaldybėse susidariusi situacija, kai pagal patvirtintus finansinius rodiklius jos negali atlikti tų prievolių, kurios yra uždėtos savivaldybėms, ir gyvenimas verčia, kad Seimas peržiūrėtų ir įpareigotų Vyriausybę parengti rodiklių peržiūrėjimą. Tačiau atsisakant pagrindiniam komitetui ir nesutariant Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuris teikia prieštaringus pasiūlymus, manau, gal šiandien nereikėtų mums baigti svarstymo. Tada turėtume sprendimą, kuris tiktų ir vienam komitetui, ir kitam. Pirmiausia tų pakeitimų reikia savivaldybėms. Mes turėtume šį klausimą ne atidėti, o išspręsti.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Kubilius, kolegos, tikriausiai dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Ne, aš visiškai pritariu Biudžeto ir finansų komiteto bent jau žodžiu pasakytai nuomonei. Aš nemanau, kad būtent tokio pavidalo nutarimą šiuo metu mes galėtume priimti. Projekte, kurį aš turiu, parašyta iki birželio 10 dienos, siūloma Vyriausybei pateikti du įstatymo projektus. Birželio 10 d. mes kaip tik balsuosime už naują Vyriausybę. Ką mes norime tuo pasakyti?

Aš visiškai pritarčiau pačiai idėjai. Tačiau, manau, be didelių diskusijų ir ilgų svarstymų, kokį nutarimą ir ką mes čia papildome, reikėtų priimti paprastą protokolinį nutarimą, kad Seimas ragina Vyriausybę greičiau pateikti du minėtus įstatymo projektus. Jeigu reikia, dar pasiūlyti atkreipti dėmesį į 1999 metų valstybės biudžeto pataisas. Mes labai stengiamės padaryti svarbų dokumentą, kuris nieko ypatingo nepasako. Siūlau dabar jo nepriiminėti, nes čia nėra ir datos…

PIRMININKAS. Čia tik svarstymo tęsinys.

A.KUBILIUS. …tikslios, mano įsitikinimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo atsiimti lyg ir savo projektą. Čia yra P.Papovo inicijuotas projektas, tiktai jis galėtų atsiimi, bet pagrindinio komiteto nuomonė yra labai svarbi.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Pagrindinis komitetas siūlo toliau nesvarstyti šio projekto, siūlo grąžinti iniciatoriams. Gal galėtume bendruoju sutarimu sutarti? Ne. Kolegos, balsuosime dėl pagrindinio komiteto siūlymo grąžinti projektą iniciatoriams, t.y. Seime jo nesvarstyti. Tai šnekamąja kalba suformuluota Biudžeto ir finansų komiteto sprendime.

39 Seimo nariai užsiregistravo. Kas pritartų Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui daugiau šio nutarimo projekto Seime nesvarstyti ir jį grąžinti iniciatoriams? Kviečiu balsuoti, kolegos. Čia svarstymo tęsinys, kolegos. Mes turime daryti sprendimą po svarstymo.

Už – 23, prieš – 5, susilaikė 9. Kolegos, Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas yra grąžinamas iniciatoriams, kurie turėtų labai rimtai atsižvelgti į čia išdėstomus motyvus. Dėl vedimo tvarkos – P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip siūlė pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas, šiuo atveju, matyt, būtų priimtina priimti tokį protokolinį sprendimą, nes toliau tobulinti ir toliau tempti tą gumą yra beprasmiška.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, visiškai su jumis sutikčiau. Kai tik protokolinio sprendimo tekstas gulės prieš mūsų akis, tada bendruoju sutarimu tikriausiai sutarsime. Žiūriu į P.Papovą, A.Kubilių ir kitus aiškiaregius protokolinio nutarimo iniciatorius. Mes galėtume paskui visiškai lengvai dėl jo apsispręsti.

Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1784. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1785. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1786. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1787 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, priešpiečio 5 klausimas: 5a, 5b, 5c ir 5d. Nr.P-1784 – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr.P-1785 – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Nr.P-11786 – Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Nr.P-1787 – Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šiuos projektus pateikia Seimo narys kolega S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pateikti Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus. Kodėl gi prireikė padaryti šiuos pakeitimus ir papildymus?

Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai veikia pagal 1995 m. lapkričio 14 d. priimtą Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą. Nuo to laiko praėjo ketveri metai ir iš tikrųjų gyvenimas parodė, kad reikia padaryti kai kuriuos pataisymus. Kai kuriuos pataisymus reikia padaryti formaliai, kas šiandien ir yra daroma. Pavyzdžiui, profesinis mokymas. Profesinį mokymą organizuoja Pramonės ir prekybos rūmai. Tame įstatyme reikėtų padaryti pakeitimus, kad tas dalykas būtų įteisintas ir kad Pramonės ir prekybos rūmai galėtų įstatymu nustatyta tvarka gauti valstybės paramą.

Toliau. Pramonės ir prekybos rūmai užsiima prekių numeravimu ir kodavimu brūkšniniais kodais, kas yra numatyta pagal tarptautinius Prekių numeravimo asociacijos (…) sistemos reikalavimus. Šis dalykas yra vykdomas. Prie Pramonės ir prekybos rūmų asociacijos veikia (…) asociacija ir vykdo šias funkcijas, bet to nebuvo įrašyta įstatyme.

Labai svarbus dalykas yra vykdymas tų funkcijų, kurias delegavo valstybių (…). Tai prekių kilmės sertifikatų išdavimas, (…) knygelių išdavimas, (…) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimas ir t.t. Vadinasi, iš tikrųjų Vyriausybė tam tikras savo funkcijas delegavo rūmams. Bet rūmai negali normaliai atlikti šių funkcijų, nes jie neturi patalpų. Rūmai, kaip žinote, tarpukario Lietuvoje turėjo patalpas Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Deja, pagal Restitucijos įstatymą šios patalpos jiems yra negrąžinamos. Jie, remdamiesi šiuo įstatymu, atkūrė rūmus, bet neturi normalių patalpų. Yra padaryta įstatymo pataisa, kad rūmai galėtų naudotis valstybės ir savivaldybių patalpomis panaudos teise. Siūlau įstatymui atitinkamą pataisą.

Kadangi rūmai labai aktyviai dalyvauja profesiniame mokyme, taip pat siūlome įstatymo pataisą, kad Pramonės ir prekybos rūmų nariais galėtų būti mokslų ir studijų institucijos, švietimo ir mokslo įstaigos, nes jos aktyviai dirba kartu su rūmais, t.y. jų bazę būtų galima išnaudoti mokymui, o kita vertus, rūmai dalyvauja steigiant įvairias mokslo, mokymo įstaigas. Natūralu, kad šis dalykas būtų įteisintas.

Tai turbūt yra visi pagrindiniai įstatymų papildymai ir pataisymai. Po šių pasiūlymų reikia tam tikrus pataisymus padaryti ir kituose įstatymuose: Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme, Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatyme.

Kodėl reikėtų, kad šis įstatymas būtų pataisytas ir būtų įtraukti rūmai, kaip galintys gauti labdarą? Iš tikrųjų buvo nemažai tokių incidentų, nes Lietuvai sukurti rūmų sistemą regione padėjo mūsų kolegos vokiečiai. Jie mums teikė įvairią materialinę pagalbą ir už tą pagalbą mums reikėdavo mokėti dar ir mokesčius. Iš tikrųjų tai yra nonsensas ir tokių dalykų turėtų nebūti.

O apskritai kalbant plačiau apie rūmus reikėtų pabrėžti, kad iš tikrųjų Lietuvoje rūmai neužima tos vietos, kurią turi užimti normalioje valstybėje. Kad tai yra tiesa, aš noriu iliustruoti kai kuriais pavyzdžiais. Man teko keletą kartų vykti vizito su Prezidentu V.Adamkumi ir aš galiu pasakyti, kad mes, vykdami į Vengrijos valstybę… pirmiausia mūsų susitikimas įvyko Vengrijos pramonės ir prekybos rūmuose. Jie turi normalias patalpas, kurios tinkamai reprezentuoja valstybę.

Deja, šiandien Lietuvoje tokių sąlygų nėra. Mes vykome ir į Turkijos valstybę. Pirmasis mūsų susitikimas ir prezidentų susitikimas taip pat vyko rūmuose. Deja, šiandien mes šito negalėtume padaryti, nes nei Vilniaus regioniniai pramonės ir prekybos rūmai, nei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija neturi tam tinkamų patalpų. Šiandien jie turi patalpas, kurios yra Algirdo gatvėje, bendrabučio penktame aukšte. Tiesiog būna nepatogu, kai atvyksta užsienio valstybių ambasadoriai, ministrai ir jiems tenka lipti į penktą bendrabučio aukštą. Mes turime suprasti, kaip mes reprezentuojame savo valstybę.

Todėl aš manau, kad laikas mums apie tai labai rimtai pagalvoti, ir Vilniuje reikia surasti patalpas, kad būtų tinkamai reprezentuojama Lietuva, jos ekonomika. Dažnai mes girdime tokius priekaištus, kad yra rūmai, yra įvairios asociacijos ir t.t., ir t.t. Rūmai yra pastatomi į vieną lygį su įvairiomis asociacijomis. Aš noriu pasakyti, kad Pramonės ir prekybos rūmai turi savo įstatymą, o to neturi kitos asociacijos, ir rūmai yra natūralus Vyriausybės partneris. Rūmų paskirtis yra regioninė, ekonominė plėtra. Tam yra sukurti penki regioniniai rūmai, kurie iš tikrųjų regionuose geriausiai atstovauja verslui.

Baigdamas aš noriu pasakyti, kad tas pataisas reikėtų priimti dėl to, kad pagrindinių rūmų nuostata ir tikslas – sukurti Lietuvoje vidurinįjį sluoksnį, kurio, deja, šiandien nėra. Būtent padedant rūmams mes turime galimybę sukurti Lietuvoje vidurinįjį sluoksnį, kuris garantuotų mūsų valstybės ekonominį, politinį ir socialinį stabilumą.

PIRMININKAS. Dėkui. Šeši Seimo nariai norėtų jūsų, kolega, paklausti. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, projekto 5 straipsniu bazinio įstatymo 10 straipsnis papildomas antrąja dalimi. Ar nederėtų šios dalies žodžius “laikinai neatlygintinai naudotis” pakeisti juridine sąvoka “pagal panaudos sutartį” taip, kaip ir aptariama aiškinamajame rašte? Jūsų nuomonė. Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Čia galbūt iš tikrųjų yra redakcinio pobūdžio pataisa. Esmė yra ta, kad rūmai galėtų naudotis patalpomis panaudos teise. Tai paprasčiausiai reikėtų įteisinti. Regioniniai rūmai šią teisę turi. Aš dar noriu pabrėžti kitą dalyką, kad regionuose, kurie pagal rūmų sistemą yra penki – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – vietinė administracija, apskritis ir savivaldybė puikiai supranta rūmų reikšmę ir joms yra skirtos tikrai neblogos patalpos. Sostinėje, deja, šitaip nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Profesinio mokymo įstatymo. Ar nereikėtų konkretizuoti, iš kokių šaltinių finansuojamas profesinis mokymas, o tiksliau, ar ne geriau nurodyti finansavimą pagal programas, o ne iš pajamų arba pagal pajamų išlaidų sąmatas? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Dėl šio klausimo galima diskutuoti. Kaip dabar šiuo metu yra? Iš tikrųjų Pramonės ir prekybos rūmai, ypač Panevėžio ir Kauno, organizuoja tokius mokymus. Šitie pinigai būtų skirti sumokėti egzaminų komisijoms, pakviesti specialistus ir t.t. Aišku, šiuos šaltinius galima vienokiu ar kitokiu būdu nurodyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte pasakyta, kadangi rūmų asociacija atlieka prekių numeravimo darbą, siūloma į rūmų funkcijas įtraukti numeravimą. Ar tai reiškia, kad iki šiol jos tai darė neteisėtai?

S.R.PETRIKIS. Gal ir teisėtai, nes šitas funkcijas delegavo Lietuvos Vyriausybė savo nutarimu, pavedė rūmams tai organizuoti. Kai buvo rengiamas šis įstatymas, to dar nebuvo. Todėl yra tam tikras neatitikimas, nors iš tikrųjų tas funkcijas vykdo teisėtai, nes Vyriausybė pavedė vykdyti tas funkcijas.

PIRMININKAS. Seimo narė J.D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Turbūt čia jau dubliuojasi klausimas su kolegos S.Kubiliūno, nes aš irgi žinau, kad kai kuriose sutartyse dabar jau yra įtraukiama, kad Pramonės ir prekybos rūmai išduoda force major aplinkybes liudijančias pažymas. Čia turbūt jūs jau ir atsakėte, bet jūsų įstatuose dar, atrodo, tai nėra įtraukta?

S.R.PETRIKIS. Taip, reikia įstatyme tai įteisinti.

J.D.SADEIKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš norėčiau pateikėjo paklausti tokio bendresnio dalyko. Dabar jūs steigiate kaip paramos gavėją Pramonės ir prekybos rūmus. Taip, man teko susidurti. Tikrai daro didelį darbą, bet, sakykim, Žemės ūkio rūmai irgi atlieka analogišką funkciją. Anksčiau paramai gauti reikėdavo programinių dalykų, o dabar kaip institucija. Ar čia yra toks dalinis papildymas, nes analogiška situacija ir ten yra? Jie labai panašius dalykus daro ir tada atsiduria skirtingoje teisinėje situacijoje. Kaip jums atrodo?

S.R.PETRIKIS. Aš galiu pasakyti, kad Žemės ūkio rūmai turi savo įstatymą, Pramonės ir prekybos rūmai turi savo įstatymą. Aš dabar negalėčiau pakomentuoti, kiek jie yra suderinti. Bet kodėl reikia Labdaros įstatymo pakeitimų? Todėl, kad mums suteikė labai didelę pagalbą mūsų kolegos vokiečiai pinigais, metodika, įvairiais įrengimais, kompiuteriais. Iš tikrųjų, kad rūmų situacija šiandien yra nebloga, yra vokiečių nuopelnas. Mes sulaukėme iš jų tokių labai negražių priekaištų, kad, girdi, mes jums padedame, o jūs turite dar mokėti tuos mokesčius.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš atsiimu klausimą.

PIRMININKAS. Labai ačiū, pone pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Kolegos, ar pritariame šiems pateiktiems įstatymų projektams? Dėkoju. Po pateikimo, kolegos, pritariame Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui, Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui, Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Visų jų pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti data – birželio 24 d. Papildomieji komitetai Nr.P-1785 – Biudžeto ir finansų komitetas, Nr.P-1786 – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Nr.P-1787 – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume daryti dešimties minučių pertrauką, bet mano, kaip pirmininko, siūlymas baigti šios dienos darbotvarkę per pusę valandos ir tada daryti ilgesnę pertrauką. Dėkui.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos” projektas Nr.P-1802 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dabar imti rezervinį pirmąjį klausimą? Rezervinis pirmasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos” projektas Nr.P-1802. Kviečiu į tribūną šį nutarimo projektą pateikti Seimo narį S.Čirbą. Pateikimas, kolegos.

S.ČIRBA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas programos projektas turizmą traktuoja kaip Lietuvos ūkio šaką. Per 1998 m. užsieniečių išlaidos Lietuvoje buvo apie 2 mlrd. litų. Tai sudaro apie 4,7% bendrojo vidaus produkto. Šios ūkio šakos įplaukos per 1998 m., lyginant su praėjusiais 1997 metais, išaugo 26,3% ir ji yra viena iš sparčiausiai besiplėtojančių ūkio šakų Lietuvoje. Nuo 1994 metų pajamos už turizmą yra didesnės, nei patys Lietuvos piliečiai išleido užsienio valstybėse. 1998 metais tai sudarytų maždaug 800 mln. Lt pajamų daugiau, negu išleido Lietuvos Respublikos piliečiai užsienio valstybėse.

Šioje Seimui pateiktoje programoje nėra grandiozinių planų plėtoti Lietuvos infrastruktūrą, bet yra aiškiai nurodoma, kad Vyriausybė turės parengti konkretų priemonių planą, kuriame bus numatytos lėšos įgyvendinant šią programą. Tikiuosi, kad programai įgyvendinti Vyriausybė priims priemonių planą, kuriuo išspręs dabartiniu metu egzistuojančias problemas, trukdančias spartesniam turizmo plėtojimui. Štai žemės pirkimo klausimas labai trukdo pritraukti užsienio kapitalą infrastruktūrai plėtoti Lietuvoje. Vien dėl viešbučių trūkumo mes negalime aptarnauti kur kas didesnio turistų skaičiaus. Antra. Reikia mažinti biurokratinių mechanizmų sudėtingumą. Kaip rodo Airijos, Portugalijos ir kitų Europos valstybių pavyzdžiai, pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, turint aiškią turizmo politikos plėtros programą, jos priemonių planą, galima tikėtis sparčiau plėtoti Lietuvos infrastruktūrą, susijusią su paslaugų teikimu.

Turizmas – tai kompleksinė ūkio šaka, kurios plėtrai reikia ir kitų šakų kompleksinio keitimosi. Tikiuosi, kad Seimas pritars po svarstymo šiai programai. Siūlau, be pagrindinio Ekonomikos komiteto, paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir Kaimo reikalų komitetą kaip papildomus.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, trečiojo skyriaus dalyje “Atvykstamasis turizmas” prognozuojama, kad 1998 metais užsieniečių turistų skaičius gali padidėti 15%. Tačiau šiandien jau yra 1999 m. vidurys, todėl teikiami duomenys galėjo būti ir tikslesni. O klausimas būtų toks: ar pasiteisino prognozės ir koks užsieniečių turistų skaičiaus padidėjimas buvo praeitais metais? Ačiū.

S.ČIRBA. Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti, kad ši nacionalinė turizmo plėtros programa Seimui yra pateikta dar praeitų metų spalio mėnesį. Svarstymo metu kartu ir Turizmo departamentas pateiks naujesnius duomenis, t.y. 1998 metų duomenis. Svarstymo metu bus pakoreguoti skaičiai, kurie rodys ir 1998 metų duomenis.

Dėl antros klausimo dalies. Aš neturiu tikslių duomenų, bet savo įžanginiame žodyje esu pasakęs, kad vis dėlto saldas yra teigiamas, 800 mln. Lt į Lietuvą įplaukė daugiau negu išplaukė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, galiu jums pasakyti, kad vien Talino mieste per pereitus metus užregistruoti 5 mln. atvykusių užsieniečių. Taigi mums orientuotis yra į ką, savo kontrolinius skaičius skaičiuojant. Bet mano konkretus klausimas būtų dėl 11-3 skirsnio – “Priemonės ir prioritetai”, kur išvardytos priemonės ir prioritetai turizmo verslui plėtoti. Klausimas būtų toks. Štai čia numatyta “Via Baltica” autoturistinės zonos plėtra su išvystytu pakelės servisu. Kaip ji toje programoje gali atsispindėti ir gauti kokią nors investiciją ar paramą, ar kokias nors kitas veikas, susijusias su žemės nuoma, su pastatais, kas konkrečiai gali būti skirta, koks šios tezės turinys? Taip pat ir dėl kaimo turizmo. Kokias konkrečias priemones mes galime naudoti, kad matytųsi, kad štai mes norime šia kryptimi plėtoti turizmą, bet ką mes konkretaus įdedame į tą veiklą?

S.ČIRBA. Ačiū už klausimą. Aš galiu tik trumpai pasakyti. Mano atsakymą dar papildys ponas J.Raguckas, kuris yra Turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas. Tik galiu pasakyti, kad ši nacionalinė turizmo plėtros programa nėra priemonių planas, kuriame būtų numatytos tos lėšos. Čia yra strategija, o priėmus Seime šią plėtros programą Vyriausybė bus įgaliota parengti priemonių planą, kuriame bus aiškiai parašyta, kad numatoma, pavyzdžiui, pastatyti pavėsines ar kempingus, skirti lėšų kaimo turizmui. Ten bus numatyta, kiek lėšų ir kas bus atsakingas už lėšų panaudojimą. Jeigu gali, ponas J.Raguckas dar papildys šį atsakymą.

PIRMININKAS. Pone departamento direktoriaus pavaduotojau, turėtumėte ką pridurti?

J.RAGUCKAS. Taip. Aš norėčiau visų pirma atsakyti į pirmą klausimą dėl konkrečių prognozių pasitvirtinimo. Praeitais metais atvykusių turistų skaičius yra 15,8% didesnis negu 1997 metais. Taigi prognozė buvo pakankamai tiksli. Papildydamas atsakymą į antrąjį klausimą aš norėčiau pabrėžti, kad iš esmės čia yra tik strategija, pagrindinės kryptys, kurios turėtų būti detalizuotos konkrečiais planais, priemonėmis, patvirtintomis Vyriausybės, numatant konkrečius detalius darbus, vykdytojus, finansavimo šaltinius.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Visų pirma Aplinkos apsaugos komitetas norėtų pretenduoti taip pat į pagalbinių komitetų sąrašą. O dabar klausimas pranešėjui. 16 – 7 skyriuje yra parašyta “išplėsti vietos savivaldybių padalinių kompetenciją”. Kaip tai suprasti? Jeigu tai bus viešoji įstaiga – turizmo informacijos centras, tai nebus padalinys, o jeigu bus koks nors vienas etatas, tai irgi ne padalinys. Kas čia turėta omenyje?

S.ČIRBA. Aš manau, kad gerbiamasis kolega turėjo omenyje būtent tą, ką jūs akcentuojate, kad vis dėlto savivaldybės, kurios jau dabar yra susirūpinusios turizmo plėtra, turi informacinius centrus. Ir Vilnius, ir Kaunas, ir didieji miestai tuos informacinius centrus turi, todėl aš manau, kad šios programos rengėjai gal neakcentavo, kad tai būtų ar viešosios įstaigos, ar ką nors kita tiesiog turėjome omenyje, kad savivaldybė kaip steigėja turėtų didesnę įtaką. O ar kursime viešąsias įstaigas, ar uždarąsias akcines bendroves, ar akcines bendroves, ar bendras kokias nors įmones… Įvairias galima. Tik ta prasme, kad kaip steigėja ji turėtų rodyti iniciatyvą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sveikinu, kad tokia proga atsirado, nes iš tikrųjų, man atrodo, tai viena iš galimybių Lietuvos žmonėms, ypač kaimo žmonėms, surasti naują verslą. Noriu paklausti. Priemonės ir prioritetai gana skirtingai yra taikomi skirtingiems objektams. Pavyzdžiui, “Via Baltica” autoturistinės zonos plėtra su išvystytu pakelės servisu, o (…) kalbama ir apie mokesčio nedidinimą. Sakykite, ar būtų galima pasižiūrėti, kad jeigu ten yra tam tikros vietos prioritetai, tai ir visos priemonės, kurios taikomos pritraukti turizmą, turėtų atsispindėti visose vietose? Nes dabar skirtingoje vietoje skirtinga priemonė, sakyčiau taip. Nemuno vidurupis, pietryčių regionas, “Via Baltica” ir kaimo vietovės, paminėtos priemonės yra skirtingos. Tai ar būtų galima tiesiog pabandyti suderinti visas į vieną?

J.RAGUCKAS. Manau, kad svarstymo metu bus tikrai daug diskutuojama ir galvojama, kaip šią programą tobulinti, kaip suskirstyti prioritetus. Tiktai viena galiu dar kartą akcentuoti, kad turizmas nėra kokia nors atskirai egzistuojanti ūkio šaka. Jinai labai daug priklauso nuo bendro valstybės ekonominio pajėgumo ir nuo ekologinės valstybės būklės. Jeigu nėra tokių priemonių, tai kad ir ką mes investuotume į viešbučius, į dar ką nors, turistų nebus. Nuo bendro valstybės lygio, bendro ekonominės plėtros lygio priklauso turistų skaičius, pajamos iš turizmo. Ir tai yra gana perspektyvi, ir labiausiai besiplečianti šaka, kur egzistuoja ne valstybinės įmonės, o smulkus ir vidutinis verslas. Čia tiktai reikėtų pasidžiaugti, kad būtent Lietuvos verslininkai randa terpę šiai veiklai.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji, taigi mūsų užduotis – nutarimu pritarti arba nepritarti nacionalinei turizmo programai, pateiktas toks nutarimo projektas. Ar galėtume pateiktam projektui pritarti? Galime bendruoju sutarimu pritarti? Galime pritarti bendruoju sutarimu. Dėkoju. Pritariame Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos” projektui Nr.P-1802. Taigi pagrindinis komitetas, siūlomas Seniūnų sueigos, – Ekonomikos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas, Kaimo reikalų komitetas. Gal dar kas norėtų svarstyti? Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū, kolegos. Numatyta svarstyti data – birželio 24 d.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl 1989 metų tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos ratifikavimo” projektas Nr.P-1751 (pateikimas)

Na, šiandien taip dirbam šokinėdami iš rytinio posėdžio į popietinį. Paskutinis šuolis į antrąjį ryto klausimą Nr.P-1751 – 1989 m. tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas. Šį ratifikuojamą įstatymą pateikia susisiekimo ministras, Seimo narys R.Didžiokas. Tikiuosi, jis ir mes būsime konkretūs.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti ratifikuoti Lietuvos Respublikos 1989 m. tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą. Ši konvencija pirmą kartą buvo pasirašyta 1910 m. ir vadinosi Tarptautine Briuselio turto gelbėjimo konvencija. Ji buvo atnaujinta 1989 m. ir įsigaliojo 1996 m. liepos 16 d. Iki šiol ją ratifikavo 25 pasaulio valstybės, kurių laivynas sudaro daugiau kaip ketvirtadalį pasaulinio laivyno tonažo.

Šiuo įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1989 m. tarptautinę turto gelbėjimo vandenyse konvenciją bei Lietuvos Respublikos pareiškimą dėl dviejų išlygų. Konvencijos esmė: reglamentuoti santykius tarp gelbėtojų laivų ir krovinių savininkų. Praktikoje dažniausiai konvencijos normos yra taikomos, kai dėl gelbėjimo darbų yra išsaugojamas turtas ir reikia spręsti atlyginimo už išgelbėtą turtą klausimus. Nauja paskutinė konvencijos redakcija yra svarbi tuo, kad gelbėtojas, gelbėjęs laivą, kuris pats ar jo krovinys kėlė grėsmę aplinkai, turi teisę gauti patirtų išlaidų specialiąją kompensaciją, netgi jei jo darbas ir neapsaugojo aplinkos. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingai nuo įprasto atlyginimo už išgelbėjimą, kurį moka visi išgelbėto turto savininkai, specialiąją kompensaciją gelbėtojui moka tik laivo savininkas. Be to, 1989 m. konvencijos 14 straipsnis numato, kad jei gelbėtojo veiksmai nulėmė žalos aplinkai išvengimą ar jos sumažinimą, jam išmokėtina specialioji kompensacija gali būti padidinta atskirais atvejais iki 100%.

Tokios normos skatina gelbėtojus ne tik iš paskutiniųjų stengtis išgelbėti turtą, neatsižvelgiant į galimas pasekmes aplinkai, bet priešingai, stengtis kuo labiau apsaugoti aplinką nuo žalos ar ją sumažinti ir po to bandyti gauti kuo didesnę specialiąją kompensaciją.

Nei Lietuvos Respublikos specialieji, nei bendrieji įstatymai nenustato normų, skatinančių gelbėtoją apsaugoti aplinką nuo žalos ar bent jau tokią žalą sumažinti. Atsižvelgiant į naftos terminalo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste plėtrą bei Būtingės terminalo statybą ir greitą to terminalo įsisavinimą, tai neatidėliotinai spręstinas klausimas.

Siūloma konvenciją ratifikuoti su išlyga, kad konvencijos nuostatos bus netaikomos, kai turto gelbėjimo operacijos vyks vidaus vandenyse ir visi joje dalyvaujantys laivai bus vidaus vandenų. Šiuo metu vidaus vandenų laivybos klausimus reguliuoja Vidaus vandenų transporto kodekso normos, kuriose numatytos daug paprastesnės pagalbos pavojuje atsidūrusiam laivui suteikimo tvarkos reglamentavimas.

Ratifikavus minėtą konvenciją, atitinkamai reikės pakeisti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymą. Jokių neigiamų pasekmių ratifikavus teikiamą konvenciją nenumatoma, todėl mano siūlymas būtų pritarti šio įstatymo projektui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Pone ministre, iš pradžių keturi klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Kaip dažnos Lietuvos Respublikoje tokios turto gelbėjimo operacijos vandenyse ir ar reikės tam numatyti valstybės biudžete atitinkamas lėšas? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikro mes kol kas, aš džiaugiuosi tuo, kad kol kas neturėjom didelių gelbėjimo operacijų mūsų teritoriniuose vandenyse, nes iš dalies Lietuva neturėjo specialiai tam pritaikytų laivų. Tačiau prieš metus Klaipėdos uoste ir Klaipėdos laivų remonto įmonėse buvo pastatytas specialus laivas, skirtas gelbėjimo darbams, “Šiauliai”. Jis taip pat pritaikytas ir gaisrams gesinti, išsiliejusiai naftai surinkti. Štai šis pakankamai šiuolaikinis laivas jau gali atlikti gelbėjimo darbus taip pat ir mūsų teritoriniuose, ir tarptautiniuose vandenyse. Tuo tarpu nedidelių incidentų mes esam turėję, kai laivai Klaipėdos uosto prieigose arba reide dėl tam tikrų nepalankių meteorologinių sąlygų turėjo problemų. Tuomet vienaip ar kitaip specialiam avarijų likvidavimo centrui, kuris yra įkurtas Klaipėdos uoste, reikėjo operatyviai spręsti tuos klausimus. Ši konvencija kaip tik išsprendžia problemas, gelbėtojai žino, kad pagal šią konvenciją jiems bus atlyginta už išgelbėtą turtą, o tais atvejais, kai turtas ir neišgelbėtas, bet jų pastangų dėka nebuvo padaryta žalos gamtai (tai yra, manau, labai svarbu), jie gali pretenduoti į specialiąją kompensaciją, kuri padengtų jų išlaidas gelbėjimo darbams. Todėl manau, ji yra aktuali ir, kaip minėjau, įsisavinus Būtingės terminalą, tampa dar aktualesnė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Norėčiau gerbiamojo pranešėjo paklausti du dalykus. Ar mes turėsim (…) tarnybas, kurios pagal šią konvenciją, sakykim, dirbs tiktai specialiai gelbėjimo darbus ir tai neturėtų, sakykim, atlyginimą (…), ar tai kiekvienu atveju, kai bus gelbėjama, aš kalbu apie Būtingės terminalą, ar kiekvienu atveju, nelaimės atveju, tai bus, sakykim, pagal šią konvenciją?

R.DIDŽIOKAS. Tai jeigu aš teisingai supratau, mes turim tik specialų laivą, kurio ir yra tikslas viena – tai yra uoste užtikrinti apsaugą. Be to, jis yra toks, kad galėtų atlikti gelbėjimo darbus ir tarptautiniuose vandenyse. Tokiu atveju, jeigu jis atliks gelbėjimo darbus, jis gali pretenduoti į premiją. Čia kalbama apie tai, kad jam bus atlyginta už jo gelbėjimo darbus.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, sąvokų 1d punkte minima žala jūros gyvybei. Gal čia klaida, gal reikėtų žala jūros gyvūnijai, nes žala gyvybei nelogiška. Klausimas. Sakoma, kad bet kuris laivas ar konstrukcija, tinkama plaukioti. Tačiau aiškinamajame rašte minimo nuo tilto į upę nukritusio sunkvežimio atveju, jeigu gelbės profesionalas naras be valties, tai jam bus taikoma antroji išlyga, o jeigu jis tą patį darys iš bet kokios plaukiojančios priemonės, tada jis gaus kompensaciją už gelbėjimą, taip?

R.DIDŽIOKAS. Pasistengsiu iš eilės. Dėkoju gerbiamajam kolegai, galbūt tai yra vertimo arba redakcinės klaidos. Mes jas pasirengę ištaisyti. Dėl dviejų išlygų. Jūs teisingai pastebėjote, tam yra pirmoji išlyga. Mes netaikome šios konvencijos vidaus vandenims apskritai. Taigi jūsų minėtu antruoju atveju taip pat. Netgi ir su valtimi gelbstint, mes netaikome šios konvencijos, turim reglamentuojantį tokius veiksmus kitą įstatymą – Vidaus vandenų transporto kodeksą.

PIRMININKAS. Kiek suprantu, geriau gelbėti iš valties – galima pretenduoti į premiją.

R.DIDŽIOKAS. Šiuo atveju ne, taip nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Pone ministre, jūs žinote, Uosto įstatyme yra numatytos nuostatos, kokiu būdu gelbėti nuskendusį turtą ir santykiai tarp to turto savininko ir gelbėtojo. Ar priėmus šią konvenciją, ten turi būti daromos pataisos? Ar ši konvencija suderinta? Ar apskritai bus išbrauktos iš Uosto įstatymo?

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai už klausimą. Šiuo metu yra parengta nauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo redakcija. Šioje redakcijoje šios konvencijos nuostatos ir Uosto įstatymo nuostatos yra suderintos. Mes tikimės, kad jūs Seime dar šią sesiją naują redakciją svarstysite.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, tai visi klausimai.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar pritariame pateiktam įstatymo projektui? Pritariame bendruoju sutarimu 1989 m. tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-1751. Pagrindinis komitetas, kolegos, Užsienio reikalų komitetas. Ar būtų norinčių papildomai svarstyti? Ne. Numatoma svarstyti data – birželio 15 diena.

Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo projektas Nr.P-1173(2A2) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, vėl pagrindinė popietės darbotvarkė 2-7 – Peticijų įstatymo projektas. Jį pateikia teisingumo viceministrė R.Budbergytė. Iki 10 minučių pateikti, iki 10 minučių klausti.

R.BUDBERGYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo projektas buvo nagrinėtas Seime, buvo grąžintas toliau tobulinti rengėjams pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus, pritarė naujam projektui ir pakartotinai teikia Seimui svarstyti.

Šiuo projektu yra siekiama reglamentuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 33 straipsnio trečiojoje dalyje numatytą peticijos teisės įgyvendinimo tvarką. Projekte yra atsižvelgta į esminį siūlymą, t.y. kad šiuo projektu numatyta galimybė peticiją pateikti ir Lietuvos Respublikos Seimui. Šiuo požiūriu yra atitinkamai pataisyti šio projekto straipsniai.

Taip pat yra atsižvelgta į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabą, numatant detalizuoti, kas tai yra vietos savivalda, kad tai yra taryba ir meras, arba valdyba. Taip pat yra atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas ir į kitas redakcinio pobūdžio pastabas.

Yra neatsižvelgta į vieną pasiūlymą, gana esminį, kurį siūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, suteikti teisę kreiptis su peticija į Prezidentą. Tai nepadaryta dėl tos priežasties, kad vienas esminių požymių yra galimybė dirbti su teisės aktais, kurie turi norminį pobūdį. Mūsų Prezidentas, deja, pagal kompetenciją priima tiktai individualius aktus. Prašau Seimo pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Gerbiamieji kolegos, pagrindinės nuostatos šio įstatymo, tikiuosi, jūsų galvose ir mintyse. Keturi klausimai. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, 3 straipsnyje suformuluotos dvi kreipimesi dėstomų reikalavimų ir siūlymų grupės bei abstraktus pirmosios dalies 3 punktas, kuris labai neapibrėžtai skamba, t.y. kitus svarbius visuomenei, vietos savivaldai ar valstybei klausimus. Ar tai nėra ydinga praktika, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi, nustatant, kurie klausimai visuomenei, vietos savivaldai ar valstybei svarbūs, o kurie ne? Ačiū.

R.BUDBERGYTĖ. Kaip minėjau, pateikiant pirmą kartą, buvo keliamas tas pats klausimas, aiškinau ir dabar norėčiau pakartoti tiek įstatymo projekto rengėjų nuomonę, tiek Vyriausybės poziciją, kad iš tiesų šis gan abstraktus reikalavimas yra išdėstytas įstatymo projekte dėl tos priežasties, kad iš tiesų yra sunku nustatyti, kokiais kriterijais remiantis yra svarbus vienoks ar kitoks klausimas tiek pačiai visuomenei, o kartais konkrečiai vietos savivaldai ar valstybei. Čia yra visiškai skirtingo lygmens subjektai, ir visuomenė, ir valstybė, ir vietos savivalda.

Taip pat mes laiduojame tą galimybę neužkirsti kelio ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar iš tiesų šis klausimas yra svarbus, ar ne. Įstatyme nėra galimybės numatyti konkretesnio apibrėžimo, koks visuomenei ar valstybei, ar savivaldai yra svarbus klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau pasitikslinti dėl pareiškėjų apibrėžimo. Čia yra numatyta, kad Lietuvos pilietis arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje. Paprastai mes turėdavome terminą “nuolatiniai Lietuvos gyventojai”, nebūtinai užsieniečiai. Man atrodo, kad ir dabar Lietuvoje yra grupė žmonių, kurie nuolat gyvena ir neturi užsieniečio statuso. Ar šie žmonės pagal dabartinę redakciją negalėtų kreiptis? Nes čia, man atrodo, yra nemaža grupė. 2 straipsnio 2 papunktis.

R.BUDBERGYTĖ. Jūs klausiate… Labai prastas jūsų mikrofonas. Dėl užsieniečių, kurie…

J.OLEKAS. Labai atsiprašau. Pareiškėjais gali būti, 2 straipsnio antroji dalis, Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis. Mes turėjome kategoriją žmonių, kurie nėra užsieniečiai, bet nuolat gyvena Lietuvoje. Tai šis apibrėžimas eliminuoja šių žmonių teisę kreiptis į Seimą…

R.BUDBERGYTĖ. Taip, jie neturėtų teisės kreiptis į Seimą ar į kitą subjektą pagal šio įstatymo projektą, kuriuo suteikiama teisė nagrinėti peticijas. Tai yra atsižvelgta į mūsų Europos komiteto pateiktas išvadas, kurie pasiūlė neapsiriboti vien tiktai piliečiais, bet taip pat įtraukti užsieniečius, kurie nuolat gyvena. Bet tikrai mums nereikia didinti to kontingento ir suteikti jiems panašias teises kaip mūsų Respublikos piliečiams.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, dėl 6 straipsnio – “Peticijų komisijos” norėčiau paklausti. Kokia komisijų sudėtis ir kaip bus finansuojamas peticijų komisijų darbas Seime, Vyriausybėje ar savivaldybėse? Ačiū.

R.BUDBERGYTĖ. Šiuos klausimus turi reglamentuoti ne įstatymo projektas. Bus kuriamas mechanizmas. Įsivaizduoju, kad turi būti iš tam tikrų valstybės institucijų deleguojami asmenys. Darbas šiose komisijose turi būti nefinansuojamas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, pateikiant pirmąjį projekto variantą, aš klausiau, kodėl buvo numatyta peticijos galimybė Vyriausybei, t.y. vykdomajai valdžiai, ir savivaldybės tarybai – atstovaujamajai valdžiai. Jūs sutikote, kad reikia suvienodinti. Dabar atsirado ir Seimas, ir Vyriausybė, bet šalia savivaldybės tarybos neatsirado savivaldybės mero. Juk jų kompetencijos atskirtos. Kur turi kreiptis pareiškėjas, savo peticija reikalaujantis merą priimti potvarkį? Savivaldybės taryba šio klausimo negali svarstyti.

R.BUDBERGYTĖ. Savivaldybės taryba – tai nėra nuolat dirbantis organas. Jo darbo forma yra vien tik posėdžiai. Todėl būtų labai sudėtinga sukurti mechanizmą, kaip išnagrinėti tokius skundus. Todėl buvo ir vėl grįžta prie tos pačios minties, kad vis dėlto reikia palikti, kad žmogui būtų patogiau kreiptis į merą.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai, ponia viceministre.

Kolegos, dabar turbūt jau problemų nebus. Pritarsime po pateikimo? Ačiū. Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo Peticijų įstatymo projektui, iš naujo teikiamam Vyriausybės. Įstatymo projektas Nr.P-1173(2A2). Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Du papildomi komitetai. Numatoma svarstyti data… O kada numatoma svarstyti data? Turbūt birželio 24 d. Ačiū.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Teismų įstatymo ir įstatymo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei prokuratūros reformavimo” įsigaliojimo” pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1209 (svarstymas)

Kolegos, rezervinis antrasis klausimas Nr.P-1209 – įstatymo “Dėl Teismų įstatymo ir įstatymo “Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei prokuratūros reformavimo” įsigaliojimo” pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Iniciatorius – F.Palubinskas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis komitetas. Jo nuomonei atstovauja Seimo narys V.Žiemelis. Kviečiu, kolega, į tribūną.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš perteiksiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl Seimo nario F.Palubinsko siūlomo įstatymo projekto. Esmė ta, kad gerbiamasis F.Palubinskas siūlo panaikinti minėto labai ilgo įstatymo projekto 4 straipsnį, kad Aukščiausiojo Teismo plenumo nutarimai civilinėse ir baudžiamosiose bylose negali būti skundžiami. Jeigu būtų priimta tokia pataisa, Aukščiausiojo Teismo plenumo sprendimai būtų skundžiami, t.y. teismo, kuris priėmė sprendimus daugiau kaip prieš dešimt metų.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto ekspertų, konsultantų ir specialistų išvados yra tokios. Panaikinus svarstomo įstatymo 4 straipsnį, kuriame numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo plenumo nutarimai neapskundžiami, atsiras didžiulių nesklandumų vykdant teisingumą. Pirmiausia neaišku, kokia teisminė instancija galėtų nagrinėti apskundžiamas baudžiamąsias ir civilines bylas. Tektų keisti procesinius įstatymus. Pasikeitus valstybinei santvarkai, išnyko daug buvusių atsakovų. Dabartiniai teismai būtų priversti vadovautis sovietiniais įstatymais. Jeigu norime kvestionuoti Aukščiausiojo Teismo nutarimus, kodėl nekvestionuoti visų teismo nuosprendžių ir sprendimų, padarytų sovietiniais metais? Tai neįmanoma padaryti. Daugeliu atvejų bus suėjusi senatis. Projektui siūloma nepritarti.

Komitetas nusprendė nepritarti įstatymo projektui. Pirmiausia neaišku, kokia teisminė institucija galėtų nagrinėti apskundžiamas baudžiamąsias ir civilines bylas. Tektų keisti procesinius įstatymus. Dabartiniu metu projektas nėra tinkamas Lietuvos teisinei sistemai. Tokia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, mums be didelių diskusijų dabar reikia apsispręsti, ką darome. Ar galėtume bendruoju sutarimu patvirtinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę ir atmesti šį projektą? Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu įstatymo projektas Nr.P-1209 Seimo yra atmetamas remiantis pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto gana griežtom išvadom. Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1841 (pateikimas)

Rezervinis trečiasis klausimas, kolegos Nr.P-1841 – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jį pateikia kolega A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Sveikatos reikalų komitetas teikia Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pataisas. Pagrindiniai teikiamo projekto tikslai yra trys. Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje sakoma, kad kompensuojama būtinų vaistų ambulatorinio sąrašo vaistai. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi būtinąjį vaistų sąrašą, kuris privalo būti visose vaistinėse, t.y. privaloma tvarka tas sąrašas turi būti. Jis yra gerokai siauresnis negu dabar kompensuojamasis vaistų sąrašas. Mes siūlome keisti sąvoką “būtinieji vaistai” į “kompensuojamuosius vaistus”, nes dabar galiojančio įstatymo sąvoka susiaurina šį sąrašą. Vienas tikslas.

Antras tikslas. Dabartinė kompensavimo sistema nėra pakankamai lanksti. Sergantiems nustatyto sąrašo ligomis kompensuojama šiuo metu 100% vaistų bazinės kainos. Nėra atsižvelgiama į ligos sunkumą. Mes siūlome įrašyti, kad kompensuojama ne tiktai pagal nustatyto sąrašo ligas, bet ir sindromus ir būklę, ir įvesti trijų pakopų kompensavimo tvarką, t.y. atsižvelgiant į ligos sunkumą ir kitas aplinkybes kompensuoti 100%, 80% arba 50% vaistų bazinės kainos.

Noriu priminti, kad panaši sistema egzistuoja daugelyje Europos valstybių. Panašią sistemą mums siūlo įsivesti ir Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai.

Ką tai duotų? Pirmiausia mes galėtume įtraukti daugiau vaistų į kompensuojamąjį sąrašą, aišku, atsižvelgdami į skiriamas lėšas kompensuojamų vaistų sąrašui, ir galėtume tam tikrus vaistus prireikus išbraukti ne iš karto, bet palaipsniui perkeliant į mažesnio kompensavimo lygį. Tai galbūt sukeltų mažiau neaiškumų ir nepasitenkinimo mūsų visuomenėje.

Trečias tikslas. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytas medicinių priemonių kompensavimas 100% arba 80% bazinės kainos. Tai nustatyti iš esmės nėra galimybės, nes ši prekyba nėra licencijuojama. Iš esmės dabar visos medicininės priemonės kompensuojamos 100%. Mes siūlome tai įteisinti. Ministerija garantuoja, kad nebus viršytos lėšos, skirtos medicininėms priemonėms kompensuoti.

Noriu priminti, kad šis teikiamas projektas yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Departamento direktorius sėdi čia. Aš prašau kolegų pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Penki klausimai. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar buvo bandoma skaičiuoti, kokios būtų galimybės 50% bazinės kompensuojamų vaistų kainos dydį keisti didėjimo kryptim arba diferencijuoti ar plėsti kompensuojamų vaistų sąrašo nomenklatūrą? Ačiū.

A.MATULAS. Komitetas konkrečiai tokių skaičiavimų nėra atlikęs, gal ministerijos atstovas galės pasakyti. Aš noriu pasakyti, kad vienas iš tikslų įvesti kompensavimo lygius yra tas, kaip sakiau, kad įtrauktume daugiau vaistų, neviršijant patvirtintos sumos, skirtos kompensuojamų vaistų sąrašui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes esame diskutavę, bet aš noriu dar kartą paklausti dėl medicinos pagalbos priemonių, kurios dabar yra išbraukiamos ir paliekama kompensuoti išvis nenustatant bazinės kainos, o visą 100%. Ar tai iš tikrųjų nesukels papildomų išlaidų privalomojo sveikatos draudimo fondui? Argumentai, kuriuos čia išdėstė Sveikatos apsaugos ministerija, man atrodo, iš tikrųjų nėra tokie svarūs, kad nebūtų galima nustatyti tam tikrą bazinę kainą ir finansuoti tą bazinę kainą. Juk mes dažniausiai kalbame apie tai, kad dalį tos kainos turėtų kažkas bent simboliškai sumokėti. Jeigu mes leisim, kad apmoka 100%, mes turėsim dideles išlaidas ir neturėsim finansų sumažėjimo, kurio tikimės.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, mes komitete ir Sveikatos apsaugos ministerijoje neradom mechanizmų, kaip nustatyti nelicencijuojamų prekių bazinę kainą. Aš noriu priminti, kad medicininės priemonės iš esmės yra socialiai remtiniems žmonėms invalidams. Tai yra įvairios sauskelnės ir kitos priemonės, už kurias tikrai jie neturi galimybės primokėti. Jie tas medicinines priemones naudoja iš esmės visą laiką. Taigi aš manyčiau, kad šiuo atžvilgiu mes tik įtvirtinam faktą. Matyt, ne pagrindinis argumentas turėtų būti finansai.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Mano klausimą iš tikrųjų jau paklausė Seimo narys J.Listavičius, bet aš dar vieną papildomą klausimą. Kas yra šio įstatymo papildymo įstatymo projekto iniciatoriai? Ačiū.

A.MATULAS. Iniciatorius yra komitetas, kadangi jis jį teikia, bet mes šitą klausimą svarstėm keliuose savo pasitarimuose kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojais. Aš noriu dar kartą priminti, kad vienoks ar kitoks kelių pakopų kompensacijų mechanizmas egzistuoja beveik visose Europos valstybėse. Tas mechanizmas bus gerokai lankstesnis.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Mano klausimą paklausė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai turbūt visi klausimai.

A.MATULAS. Ačiū, kolegos…

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame? Ar pritariame? Pritariame pateiktam Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1841. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti data (kviečiu pritarti) – birželio 24 d. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Gerbiamieji kolegos, liko Seimo narių pareiškimai. Norėjau sakyti, aišku, kieno suvažiavimas buvo šeštadienį. A.Sakalas kviečiamas į tribūną. J.Olekas visada pakeičia garbės pirmininką.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau perskaityti du pareiškimus, kurie buvo priimti Lietuvos socialdemokratų partijos XXI suvažiavime. Aš manau, kad kaip tik bus labai įdomu ir kolegoms.

Pirmas pareiškimas. “Dėl telekomunikacijų paslaugų kainų”.

“Lietuvos socialdemokratų partijos XXI suvažiavimas, nuosekliai laikydamasis nuostatos, kad neapgalvotas ir skubus monopolinis valstybinės telekomunikacijų infrastruktūros privatizavimas labai pabrangina šių paslaugų teikimo kainą tiek visiems visuomenėms sluoksniams, tiek ir daugumai verslo bei gamybos subjektų, pasisakydamas prieš valstybės nereguliuojamos privačios monopolijos telekomunikacijų rinkoje dominavimą, pareiškia, kad Lietuvos socialdemokratų partija sieks visomis Konstitucijai neprieštaraujančioms teisėtomis priemonėmis riboti monopolisto diktuojamų telekomunikacijų paslaugų kainų augimą. Pasirašo LSDP pirmininkas V.P.Andriukaitis. Vilnius, 1999 m. gegužės 30 d.”

Ir antras, dar brangesnis jums pareiškimas – Lietuvos socialdemokratų partijos XXI suvažiavimo pareiškimas “Dėl akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” privatizavimo”.

“Lietuvos socialdemokratų partijos XXI suvažiavimas, būdamas įsitikinęs, kad Lietuvos strateginių objektų ir sisteminių infrastruktūrų šakų privatizavimas yra pavojingas valstybei, nenaudingas nei platiems visuomenės sluoksniams, nei didžiajai daugumai kitų verslų, ir toliau laikydamasis 1995 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų atviro laiško Vyriausybei dėl valstybės strateginių objektų privatizavimo dvasios ir nuostatų, pasipiktinęs metodais, kuriais organizuojamas akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” privatizavimas, protestuodamas prieš žeminančias, nelygiavertes ir nuostolingas, visuomenei žinomas sutarčių tarp Lietuvos Vyriausybės ir strateginio investuotojo sąlygas, pareiškia:

Lietuvos socialdemokratų partija ir toliau sieks, kad valstybė kol kas išlaikytų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” kontrolinį akcijų paketą.

Jei šios bendrovės kontrolinis akcijų paketas bus Lietuvos Respublikai nenaudingomis sąlygomis perleistas kitam ar kitiems subjektams, Lietuvos socialdemokratų partija ir ateityje imsis visų įmanomų Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančių teisinių ir kitokių priemonių, leidžiančių valstybei efektyviai kontroliuoti akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”. Pasirašo Lietuvos socialdemokratų pirmininkas V.P.Andriukaitis. Vilnius, 1999 metų gegužės 30 d.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš esu paprašytas perskaityti gerbiamojo signataro M.Stakvilevičiaus pareiškimą.

“Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo LDDP frakciją, viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo LSDP frakciją.

Trečias mėnuo naikinama Jugoslavija: žmonės, gamyklos, ligoninės, komunikacijos. Nejaugi jūs, tautos išrinktieji, nesuvokiate, kas darosi Europoje: galingiausių pasaulio valstybių iki dantų moderniai apginkluota kariauna žudo žmones cinišku tautinės mažumos gynimo pretekstu.

Kreipiuosi aš, Mindaugas Stakvilevičius, Nepriklausomybę skelbusios Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1992–1996 metų Seimo Žmogaus teisių ir pilietybės bei tautybių reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialistų partijų pirmininkas, į Lietuvos Respublikos Seimą: nedelsdami imkitės veiksmingų žygių, kad Jugoslavijos žmonių genocidas būtų sustabdytas. Neleiskime skerdžiant silpnesnės šalies gyventojus, naikinti ūkį, kultūrą žengti į Kristaus gimimo 2000-ąsias metines. Sąžinės už dolerius nepardavę žmonės jus prakeis, jei jūs, užuot gelbėję milijonus gyventojų, konjunktūriškai liaupsinsite mirtį svaidančius lazerinius, raketinius kryžeivius. Būkime dori dėl to, kad toje šalyje privati nuosavybė dar nepaversta vyriausiu prokuroru, teisėju budeliu.

Prašau, kviečiu, reikalauju nedelsiant į Seimo darbotvarkę įrašyti klausimą dėl karo prieš Jugoslaviją nutraukimo. Lietuvos Seimas privalo pareikalauti, kad NATO nutrauktų Jugoslavijos naikinimą!

Mindaugas Stakvilevičius.”

Keletą pastabų savo vardu. “Pritardamas šiam viešam kreipimuisi, aš manau, kad jam taip pat pritars visi tie, kurie kažkada kalbėjo ir kalba apie moralią politiką ir dvigubus standartus. Pritars tikriausiai ir visi tie, kurie neseniai Seime balsavo už mirties bausmės panaikinimą Lietuvoje. Žinant, kad Jugoslavijoje būriais žudomi ne nusikaltėliai, o nekalti žmonės, toks pritarimas būtų logiškas. (Balsai salėje)

Ir dar. Besipiktinantys Jugoslavijos Prezidento nusikaltimais tegu pabando ten susiklosčiusią situaciją nors mintyse perkelti į savo šalį. Tarkim, panašus diktatorius atsirastų Lietuvoje (šia kryptimi bandymai buvo daryti). Ar baudžiant jį taip pat būtų bombarduojami ir griaunami mūsų miestai, žudomi Lietuvos žmonės? Ar tai ir būtų ta išsvajotoji NATO pagalba, kai po jos lieka griuvėsiai ir žmonių lavonai? Man tokia pagalba atrodo amorali, paliekanti tokios pagalbos sulaukusios tautos sąmonėje ilgai negyjančias gilias žaizdas. Pritarimas tokios pagalbos teikėjams rodo, kas leidžia sau gyventi pagal dvigubų standartų vertybių sistemą.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, leiskite jums įteikti eiliuotą Mamos ir vaiko centro “Nendrė” pareiškimą. Aš tik porą posmelių ir perduosiu jums. Čia yra labai gražūs vaikų delniukai. Šiandien yra Tarptautinė vaikų gynimo diena. Čia tokie labai paprasti, šilti žodžiai, kuriuos norėčiau trumpai perskaityti.

“O kiek pasakoma puikių kalbų Seime!

Oratorių kiek girdim auksaburnių!

O VAIKAS vis dar balansuoja ties bedugne…

Dažnai gyvenimo našta jam per sunki

Iš nevilties jis renkasi sau liūną…

Tada sukruntame visi!

Sukviečiam forumą ar konferenciją,

Dažnai kartojame: “Prevencija, prevencija”.

Ir kartais būna per vėlu…”

Jie norėtų, kad nebūtų per vėlu. Šį pareiškimą įteikiame jums.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, geru akcentu baigiasi Vaikų gynimo diena parlamente. Kolegos, šios dienos vakarinis posėdis skelbiamas baigtas. Rytoj, kolegos, 10 val. neeilinis Seimo posėdis ir Vyriausybės programos tvirtinimo pradžia. Ačiū, kolegos.