Keturiasdešimt pirmasis (338) posėdis
1999 m. birželio 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, geriamieji kolegos, pradedame birželio 1 dienos, antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, pradedu nuo informacijos, kuri jums tuojau pat bus išdalyta. Tik ką Seimą pasiekė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties”. Noriu jums pasakyti, kad šio dekreto kopija jums bus išdalyta. Yra naujoji Prezidento patvirtinta Vyriausybė. Sveikinu kolegas Seimo narius, kurie buvo ir liko ministrais, ypač sveikinu naujuosius ministrus. Noriu priminti, kad rytoj 10 valandą Seimo valdybos sprendimu yra kviečiamas neeilinis Seimo posėdis, bus vienintelis darbotvarkės klausimas – naujosios Vyriausybės programos pateikimas. Tiek informacijos ir džiugių žinių.

1999 m. birželio 1 d. (antradienio) darbotvarkė

Dėl šios dienos posėdžio darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, posėdžio darbotvarkė buvo tvirtinta Seime ir dar sykį vakar apsvarstyta Seniūnų sueigoje. Yra keli pasikeitimai, iš kurių vienas yra šiek tiek didesnis – tai nukeliamas, matyt, į ketvirtadienį Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymas, nes viceministras A.Bartulis šiuo metu, atrodo, yra Hanoveryje. Bus priėmimas. Taip pat komiteto prašymu antrojo rezervinio klausimo – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymas yra atidėtas. Daugiau jokių naujienų dėl darbotvarkės nėra, išskyrus tai, kad tik šiandien iš ryto, nutarus išbraukti iš darbotvarkės Viešojo pirkimo įstatymo priėmimą, yra perkelti pateikimai iš rezervo, todėl nuo 12.15 val. yra numatyta daug pateikimų. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu užsirašiusių kalbėti pirmuoju darbotvarkės klausimu yra 16 Seimo narių. Vadinasi, tų 2 valandų, kurios yra numatytos šiuo metu darbotvarkėje, gali neužtekti, todėl mano siūlymas būtų skirti laiko šiam svarstymui tiek, kiek yra norinčių kalbėti, o pateikimus darysime tada, kai tai galėsime padaryti. Jeigu niekas dėl tokio darbo organizavimo neprieštarauja, tada galėtume dėl to susitarti. Dėl darbotvarkės – E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Iš tikrųjų gerai, kad rezervinius klausimus perkėlėte į pradžią, bet aš manau, kad gerokai svarbesnis klausimas ir iš tikrųjų pakankamai unikalus klausimas mūsų Seimo darbe – tai Seimo nutarimo “Dėl A.Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” projekto pateikimas. Todėl aš siūlyčiau perkelti vis dėlto vietoje tų rezervinių iš karto po “Būtingės naftos”, “Mažeikių naftos” ir t.t. svarstymo, po pertraukėlės šį klausimą kaip pirmą. Tai vienas momentas, kurį noriu pasiūlyti.

Antras. Norėčiau, kad Seimas apsispręstų, o aš esu įsitikinęs, kad ir pateikimo procedūroje, kaip numatė ir kaip kalbėjo Konstitucinis Teismas, turi dalyvauti ir A.Butkevičius.

PIRMININKAS. Dėl šio klausimo svarstymo laiko. Ar mes galėtume sutarti, kad jis galėtų būti, sakykim, 15 valandą? Aš dar sykį noriu tartis dėl laiko. Iš tikrųjų turbūt, kad dabar jis taip likęs, kaip paskutinis klausimas, atrodo nevisiškai solidžiai. Aš sutikčiau su E.Bičkausko siūlymu dėl 12.15 valandos, bet dar sykį noriu priminti, kad yra abejonių, ar mes iki 12 valandos užbaigsime Būtingės svarstymą. Tai galbūt mes galėtume susitarti, dar sykį kartoju, kad to nutarimo pateikimas būtų tiksliai 15 valandą. Sutariame? Sutariame, 15 valandą. Ir antras klausimas. Naudodamasis posėdžio pirmininko teise, prašyčiau Etikos ir procedūrų komisiją (jeigu ponas K.Kryževičius mane dabar girdėtų) susirinkti, apsvarstyti E.Bičkausko prašymą ir siūlymą, kuris vakar buvo Seniūnų sueigoje, ir pateikti Seimui sprendimą. Jeigu būtų galima tai padaryti kiek galima anksčiau, tai būtų gerai, nes šiuo atveju galbūt mes iš tikrųjų skirtingai interpretuojame tuos klausimus ir tokiu atveju kaip paprastai Etikos ir procedūrų komisija yra mūsų teisėjas. Aš prašyčiau tai padaryti, o tada galėtume spręsti, kaip numato Seimo statutas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1769(3). Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1770(3*) (svarstymas)

Taigi pradedame pirmąjį darbotvarkės klausimą. Prieš tai registruojamės. Kol kas registracija nevyksta. Prašom registruotis. Taigi pirmasis darbotvarkės klausimas, susidedantis iš dviejų įstatymo projektų: 1a ir 1 b. 1a – tai Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. 1b – tai Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jų registracijos Nr.P-1769 ir Nr.P-1770. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Iš pradžių mes pradėsime nuo komitetų išvadų. Kol kas baigiame registraciją.

Iš viso užsiregistravo 78 Seimo nariai. Taigi kviečiu E.Kunevičienę… (Balsai salėje) Neužsiregistravo? Dar sykį registruojamės ir tuo tarpu kviečiu E.Kunevičienę komiteto vardu padaryti pranešimą. Ruošiasi A.Šimėnas. Toliau diskusija, kaip numatyta Seimo statute. Dar sykį registruojamės. Prašom. Ponia E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas. Biudžeto ir finansų komitetas vakar svarstė įstatymo projektą du kartus. Iš ryto svarstėme pataisas ir pasakysiu, kokie buvo sprendimai, o po pietų komitetas dar kartą buvo susirinkęs ir aptarė, balsavo dėl viso įstatymo, todėl vakar balsavimas vyko du kartus ir buvo du komiteto posėdžiai.

Pirmajame komiteto posėdyje buvo svarstomi Teisės departamento siūlymai ir kiti įregistruoti tuo laiku siūlymai. Dėl Teisės departamento siūlymų dėl projekto 3 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto buvo pasakyta, kad šiame punkte įvardyta strateginio investuotojo teisė pirkti iš valstybės akcijas, neapibrėžta jokiais terminais. Įtvirtinant ją reikėtų vadovautis bendru civilinės teisės principu, numatančiu teisės įgyvendinimo senaties terminus, juolab kad siūloma įtvirtinti nuostatą, jog šios akcijos gali būti perkamos dalimis. Čia yra apibendrintas teiginys, o pataisose faktiškai yra numatyti 3 terminai. Iš pradžių išleidžiama papildoma akcijų emisija, 33% įstatinio kapitalo ir strateginis investuotojas juos įsigyja. Per penkerius metus strateginis investuotojas turi teisę dalimis Vyriausybės nustatyta tvarka įsigyti dar 16,5% ir papildomai, jeigu strateginis investuotojas norės, pirkti jau privatizuojant valstybines akcijas. Visas terminas nuo pradinio įsigijimo iki užbaigimo numatytas septynerių metų. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas šitai Teisės departamento pastabai nepritarė ir įstatymo projekto nesiūlo taisyti.

Antra pastaba. Šiame punkte nustatoma, kad strateginis investuotojas turi teisę pirkti iš valstybės jos nuosavybės dalį, kitaip negu pirmame ir antrame punkte. Taip, pirmas ir antras punktas skirtas įsigyti, leidžiama įsigyti strateginiam investuotojui papildomos emisijos akcijas, o tame punkte numatyta jau pirkti iš valstybės Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo taikymo sąlygomis. Todėl mes irgi nepritarėme Teisės departamento pastabai.

Dar viena pastaba. Šio straipsnio trečiame sakinyje nurodytos kitos valstybės nuosavybės teise priklausančios akcijos. Buvo manoma, kad reikia įrašyti “likusios”. Bet taip būtų neteisingai, nes tik tos kitos, kurios apibrėžtos pirmuose trijuose įstatymo punktuose. Iš pradžių 33%, paskui 16,5% ir vėliau jau pirkti iki 66%. Bet bendra suma iki 66%. Buvom sutikę, kad likusios, bet apsvarstėm po pietų ir nutarėm, kad negalima keisti. Kitos, kurios numatytos pirmame ir antrame punkte. Ir palikom galioti tą sąvoką – “kitos”. Todėl nepritarėm naujai redakcijai.

Diskutuotina šio straipsnio trečiosios dalies nuostata, kad po to, kai strateginis investuotojas įsigys akcijas, valstybinės institucijos, AB “Mažeikių nafta” negali kelti papildomų reikalavimų dėl po reorganizavimo tęsiančios veiklos ar neveikimo, iki strateginiam investuotojui įsigyjant akcijų. Analizavom, daug diskutavom komitete, įvairiai diskutavom, bet Ūkio ministerijos atstovai išsamiai pagrindė tuos teiginius, kurie yra įrašyti įstatymo projekte. Komitetas pritarė Vyriausybės pateikto įstatymo projekto tekstui.

Antrojoje dalyje nutarta redakciją iš dalies patikslinti akcentuojant, pritariant Teisės departamento siūlymui, kad reikėtų sukonkretinti terminą. Terminas apima septynerių metų laikotarpį. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į tą pataisą, pataisė redakciją ir teiks Seimui po svarstymo pritarti, kad būtų įrašytas “7 metų laikotarpiu”.

Buvo gauti pono J.Valatkos ir R.Dagio siūlymai. Jie tapatūs, beveik kartoja vienas kitą. Ponas R.Dagys sutiko, kad kartoja, kai buvo komiteto posėdyje. Aš skaitysiu pono J.Valatkos išdėstytus siūlymus. Ponas J.Valatka siūlo: “Didinant po reorganizacijos tęsiančios veiklą AB “Mažeikių nafta” įstatinį kapitalą, įsigyti visas naujai išleidžiamas akcijas, kurių bendra nominali vertė neviršija 33% šios bendrovės įstatinio kapitalo”. Vyriausybės pateiktame variante papildomos akcijų emisijos būdu numatyta leisti įsigyti strateginiam investuotojui per du kartus, iš pradžių 33%, o paskui dar 165%. Ten yra numatyta dalimis. Todėl negalime pritarti pono J.Valatkos siūlymui, nes 33% neapima viso to, kas yra numatyta įstatymo projekte.

Antra, siūlo pakeisti 1 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “Bet kuriuo metu per penkerius metus po to, kai strateginis investuotojas įsigys šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytas akcijas, 8% didinti AB “Mažeikių nafta” įstatinį kapitalą bei įsigyti visas naujai išleidžiamas akcijas. Po šios akcijų emisijos valstybei nuosavybės teise turi priklausyti AB “Mažeikių nafta” akcijų paketas, sutelkiantis daugiau kaip 50% balsų visuotiniame akcininkų susirinkime”. Numatyta projekte, kad 33% iš pradžių, o 16,5% po to, dalimis įsigyti faktiškai įsisavinant arba dengiant 75 mln. dolerių skolą. Papildomos emisijos būdu. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės variantui ir nepritarė pono J.Valatkos siūlymui.

Pakeisti 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: “Kai strateginis investuotojas įsigys šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytas akcijas, Seimo nutarimu pirkti iš valstybės jai nuosavybės teise priklausančias akcijas nustatant, kad strateginis investuotojas šias akcijas gali pirkti dalimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka”. Nepritarta Biudžeto ir finansų komitete tokiems pataisymams.

Dabar pono R.Dagio siūlymai. Pirmas. Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 punktą: “Didinant po reorganizavimo tęsiančios veiklą AB “Mažeikių nafta” įstatinį kapitalą, įsigyti visas naujas išleidžiamas akcijas, kurių bendra nominali vertė neviršija 33% šios bendrovės įstatinio kapitalo”. Taip pat, kaip ir pono J.Valatkos, tas pats teiginys ir tas pats komiteto sprendimas – nepritarti, nes neapima viso reiškinio, kuriam tos įstatymo pataisos daromos. Antra. Pakeisti 1 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “Bet kuriuo metu per penkerius metus po to, kai strateginis investuotojas įsigys šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nurodytas akcijas, 8% didinti AB “Mažeikių nafta” įstatinį kapitalą bei įsigyti visas naujas išleidžiamas akcijas. Po šios akcijų emisijos valstybei nuosavybės teise turi priklausyti AB “Mažeikių nafta” akcijų paketas, sutelkiantis daugiau kaip 50% balsų visuotiniame akcininkų susirinkime”. Irgi nepritarta Biudžeto ir finansų komitete. Čia panašiai kaip ir pono J.Valatkos.

Pakeisti 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: “Kai strateginis investuotojas įsigys šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytas akcijas, Seimo nutarimu didinti AB “Mažeikių nafta” akcinį kapitalą 8,5% leidžiant visos šios emisijos akcijas įsigyti strateginiam investuotojui priklausančias akcijas, nustatant, kad strateginis investuotojas šias akcijas gali pirkti dalimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka”. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam projektui.

Ir balsavimo rezultatai. Už pataisas balsavo: 6 – už, 4 – prieš, 1 susilaikė. Už visą įstatymą 4 – už, 3 – prieš, nes po pietų dalyvavo mažesnis skaičius komiteto narių. Tačiau iš esmės paskui jau jokių pakeitimų nebuvo.

Kvorumas buvo, 11 žmonių, kvorumas buvo ir iš ryto, ir po pietų. Ir tie patys žmonės dalyvavo.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų pranešimą. Dabar kviečiu A.Šimėną kalbėti Ekonomikos komiteto vardu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimas turi priimti sprendimą, didele dalimi nulemiantį Lietuvos naftos komplekso perspektyvą, todėl Ekonomikos komitetas labai atsakingai siekė vykdyti jam pavestą užduotį, tai yra įvertinti įstatymo projektą, kuris buvo jam pateiktas. Ir komitetas fiksavo šiuos pagrindinius momentus. Šiandien turim tokią situaciją. Nuo 1997 m. Mažeikių naftos kompleksas dirba nuotolingai, 1998 m. nuostolis – 93 mln. Lt, per pirmuosius šių metų du mėnesius – 34 mln. Lt.

Antra. Komplekso įsipareigojimas bankams, už kurių daugumą yra garantavusi Vyriausybė, yra 1 mlrd. 114 mln. Lt. Taigi šio komplekso padėtis iš tiesų yra labai sudėtinga. Dar vienas momentas. Būtina atlikti įmonės rekonstrukciją jau iki 2002 m., nes įsigaliojus naujiems kuro standartams Europos Sąjungos rinkoje Mažeikių naftos kompleksas prarastų didelę dalį rinkos, o kadangi mes taip pat integruojamės į Europos Sąjungą, tai iš viso tampa problemiška, kur būtų “Mažeikių naftos” rinka. Esant tokiai labai sudėtingai situacijai mūsų naftos komplekse, strateginis investuotojas pasiūlo tokį variantą: padidinti pajėgumus nuo 6,5 mln. tonų per metus iki 16 mln., “Būtingės” pajėgumus iki 12 mln. tonų per metus ir persiorientuoti į Vakarų Europos rinką. Ir tai siūlo įgyvendinti per 4, 5 metų laikotarpį. Ir siūloma, kad Mažeikių naftos kompleksas ir “Mažeikių nafta” taps viena efektyviausiai veikiančių naftos perdirbimo įmonių netgi Europoje. Suprantama, kad tokia įmonė be didesnių sunkumų sugebės pati likviduoti savo skolas.

Realios garantijos šiam tikslui pasiekti yra tokios: “Williams” indėlis – 75 mln. (labai aiškiai pasakoma), 75 mln. dolerių įsigyjant pirmųjų 16,5… akcijų emisijos paketą, žinios ir patirtis bei tam tikra Vyriausybės parama, Lietuvos indėlis, garantijos, jeigu jų iš tiesų reikėtų. O investicijų iš viso reikia iki 2,8 mlrd. Lt plius verslo sąlygų sudarymas, užtikrinantis rentabilų Mažeikių naftos komplekso darbą.

Komitetas, be abejo, palaiko tą iniciatyvą ir tą strateginę perspektyvą, kurią “Williams” siūlo įgyvendinti. Šito nepalaikyti yra neįmanoma. Tačiau iškyla keletas klausimų. Pirma, komitetas sunkiai galėjo suvokti, kodėl neįgyvendintas 1998 m. rugsėjo 29 d. Seimo sprendimas. Tai yra nepradėti darbai Mažeikių naftos komplekse, tuo labiau kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir “Williams” labai aiškiai suvokia, kad delsimas nenaudingas “Mažeikių naftai” ir abiem jos akcininkams. Kodėl neprasidėjo darbai? Sutartis pasirašyta, įsigytos akcijos, jeigu reikia – daugiau jų, ir visas procesas turi vykti.

Kitas momentas. Mes norėjome išgirsti atsakymą, pavyzdžiui, į tokius klausimus, kurie, manau, įdomūs ir Seimui. Tai yra verslo sąlygos, kurios kaip kompleksas negali būti keičiamos ir kurios turėtų būti sutarties pagrindas, pavyzdžiui, penktasis punktas. Cituoju: “Rusijos ar buvusios Sovietų Sąjungos žaliavinės naftos tiekimo pertraukimų atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrins (ne sieks, bet užtikrins), kad muito mokesčiai ir tarifai visiems tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų importuojamiems perdirbtiems produktams būtų padidinti, sudarant “Mažeikių naftai” galimybę tęsti veiklą ir padengti savo skolą, didinant kainas už perdirbtus produktus”. Tai kyla klausimas. Mes esam pasirašę Europos Sąjungos sutartį ir ten įsipareigoję panaikinti muitus, ir dabar jokių muitų nėra su Europos Sąjunga dėl naftos produktų. Iškilus tokiai situacijai ar mes pažeisime Europos Sąjungos sutartį, ar mes vykdysim šitą įsipareigojimą? Kaip bus tokiu atveju? Būtų gerai, kad kažkas atsakytų ir komitetui, ir Seimo nariams.

Ir antras rimtas klausimas, kuris kilo komitetui, ar iš tiesų mūsų įsipareigojimų, garantijų limitas leidžia mums garantuoti tokias investicijas, t.y. suteikti valstybės garantą? Nes šiemet mes 2,4 mlrd. .. Mes iš viso turime limitą, net ir Vakarų bankų limitą, kiek mes galim skolintis ir suteikti garantijų. Ar mes galėsime… tokią sumą, kokią įsipareigojome? Ir kas bus, jeigu negalėsime įvykdyti tų įsipareigojimų? Ir mes manėme, kad į šiuos klausimus turėtų atsakyti tie žmonės, kurie išmano tą dalyką. Svarstymo metu komitete oficialiai įgalioto Vyriausybės atstovo nebuvo, jis nedalyvavo – nei gerbiamasis ministras, nei jo pavaduotojas, turintis tam įgaliojimus. Nebuvo atstovų. Komitetas visiškai natūraliai paprašė dviejų trijų dienų pertraukos, arba net ir vienos dienos, kad ateitų iš Vyriausybės ir mums pakomentuotų atsakymus į šiuos klausimus. Mes nekėlėme klausimo dėl to, ar reikia “Williams”, ar nereikia. Apie tai negali būti kalbos. Taip, jis reikalingas, tas investuotojas, tačiau kaip mes vykdysime tuos įsipareigojimus? Komitetas labai aiškiai norėjo žinoti.

Yra atskira nuomonė, kur pasirašė 7 konservatoriai dėl to, kad mes delsėme ir pareikalavome dar vienos ar dviejų dienų. Tai norėjosi tiesiog retoriškai paklausti, o kur jie buvo, kai buvo delsiama nuo rugsėjo 29 d. aštuonis mėnesius? Ir taip pat paklausti klausimą, kodėl jie sutiko atsistatydinti nepabaigę šito darbo… premjerui atsistatydinti. Galėjo baigti darbą, ir viskas, padėti parašai, ir reikalas vyksta. O dabar turim tokią situaciją. Aš manau, mūsų prašymas vienos arba dviejų dienų pertraukos tam, kad būtų atsakyta bent į tuos klausimus, kuriuos aš iškėliau, buvo visiškai logiškas. Bet Seimas nusprendė kitaip, todėl aš manau, kas priima sprendimus, turi atsakymus.

Ir antras variantas, kad tokių ekstremalių situacijų nebus, tai tokiu atveju atpuola tie klausimai. Tačiau vis dėlto sutarties, verslo sąlygos, kurias pasirašė Vyriausybė, tikrai yra labai nelengvai Lietuvai įvykdomos. Ačiū už dėmesį, aš tik argumentavau tą sprendimą, kurį priėmė komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo komitetų pranešimai. Dabar pradedam kalbėti frakcijų vardu. Pirmajai suteikiu žodį norinčiai kalbėti LDDP frakcijos vardu S.Burbienei. Ruošiasi P.Katilius.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitą naftos komplekso klausimą mes jau svarstom ne pirmas mėnuo. Pirmoji kregždė buvo pernai, dar vasario mėnesį, kai mums teko svarstyti, ir Seimo dauguma priėmė rezoliuciją, kuri faktiškai ir pradėjo visą “Williams” epopėją Lietuvoje. Deja, jau nuo tada kilo tie patys klausimai, kurie liko iki šiol. Jie taip ir buvo neišspręsti. Reikia pasakyti, kad vien dėl to tenka kartoti tuos pačius argumentus, deja, jie yra negirdimi, nors mūsų blogosios pranašystės išsipildė su kaupu. Jau tada, kai buvo svarstomas įstatymo pakeitimas rudenį, oponuojantys šitam sprendimui – tiek mūsų frakcija, tiek ir kiti – sakė, kad mes dabar labai skubam, Seimas stengiasi kuo greičiau priimti įstatymo pataisas. Tačiau ar nebus taip, kad ir jas priėmus “Williams” realiai neateis į Lietuvą? Kaip matote, iki šiol pinigai nėra atėję nei į įmonę, nei į visą naftos kompleksą. Dalis pinigų yra tik išėjusi “Williams” darbuotojams, ir ne tokia jau maža suma. Mes jau tada siūlėme palikti valstybės 51%, turėdami galvoje visų pirma tai, kad paskolos bus imamos su valstybės garantija. Tada ministras dievažijosi, kad tokiai didelei ir svarbiai kompanijai kaip “Williams” nereikės valstybės garantijų, be tų, kurias tuo metu buvo sutikta duoti. Kaip matote, garantijų reikėjo ir reikės ir toliau. Tada mes sakėme, kad, pagal memorandumą ir po to priimtas įstatymo pataisas, paskirstymas buvo labai aiškus. Deja, jis buvo ne Lietuvos naudai: rizika ir atsakomybė teko Lietuvai, o “Williams” teko nauda, kokią yra įmanoma iš ten gauti. Ar jis jos gaus, ar negaus – tai taip pat priklausys ir nuo jo paties darbo, tačiau šita pusė neturi jokios rizikos, juo labiau kad dar neįdėtas nė litas.

Taigi, kaip sakiau, visos šios pranašytės išsipildė su kaupu: vėl pas mus atėjo Vyriausybės atstovai, vėl pateikė mums memorandumą, dėl kurio štai jau yra sutarta, ir Seimui lieka tik pakelti rankas ir jam pritarti. Jeigu yra tik tokia problema, tai kodėl tada Seimui tenka atsakomybė už tai, ką suderėjo derybininkai? Tada jie mūsų neklausė, kaip derėtis ir dėl kokių sąlygų sutarti, tačiau suderėjo tokias sąlygas, kad patiems atsakomybės jau nesinori imtis, jie to negali ir pagal įstatymus, todėl vėl ateina į Seimą ir reikalauja kuo skubiau priimti naujas įstatymų pataisas, kurios dar labiau įtvirtintų tas pačias blogybes, kurios buvo priimant įstatymą rudenį: vėl tas pats “Williams” negarantuoja nei rinkų, nei žaliavos gavimo, tuo tarpu visa kita yra vėl ant Lietuvos galvos. Sąlygos iš tiesų yra nepalankios. Nepalankios sąlygos dar ir dėl to, kad penkerius metus mes nežinosime, ar iš tiesų “Williams” sutiks leisti 16,5% emisiją. Leisti emisiją dar gali dauguma akcininkų. Šiuo metu tai būtų valstybė. Bet net ir išleidus emisiją “Williams” turi teisę pirkti tik 16,5% akcijų, tačiau jis neturi tokios prievolės. Tokiu atveju mes save dar susaistome terminu iki penkerių metų, tvirtai nežinodami, ar šis investitorius iš tiesų ateis su likusiais 16,5% į įmonę, ar jis gali apsigalvoti ir neateiti. Tai aiškiai pablogintų tolesnę naftos komplekso situaciją, nes per penkerius metus, be jokios abejonės, galima ieškoti ir kitų investitorių, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių išgirtasis “Williams” nenorėtų ateiti su visais žadėtais pinigais, lėšomis ir nesutiktų išpirkti akcijos emisiją.

Dar įdomiau buvo svarstant šį klausimą komiteto posėdyje. Kai ką jau pasakė mūsų komiteto pirmininkas. Aš tik norėčiau paminėti vieną detalę. Kai buvo kalbama apie tai, kad “Williams” jau pusė metų (faktiškai daugiau) dirba naftos komplekse, tačiau, deja, žaliava yra negaunama, ministras V.Babilius pasakė, kad žaliavos negavimas yra kaip force major, t.y. nenugalima jėga. Gerbiamieji kolegos, jeigu žaliavos negavimas, nesutarimas su tiekėjais, sutarčių nepasirašymas yra force major, tai tada kas yra elementari ūkinė rizika? Gal jau jos iš viso nėra ir bet kokia kliūtis “Williams” darbui komplekse bus laikoma tiesiog nenugalima jėga? Taigi vienas iš tokių pasakymų, be abejo, įrodo, kad bet kokiais būdais yra bandoma kuo greičiau priimti sprendimą, nelaukiant net naujos Vyriausybės suformavimo ir visų ministrų bei Ministro Pirmininko priesaikos. Taigi tas skubėjimas dar kartą iškelia daug klausimų.

Beje, norėčiau pasakyti, kad nei Statuto 149, nei 150, nei 151 straipsniai nenumato galimybės pakeisti komitetą, jeigu yra siūloma daryti pertrauką. Taip, tai buvo nenumatytas atvejis, tai iš tiesų sudėtingas atvejis, tačiau visiškai aišku, kad tuo buvo pasinaudoti, nes ne visi mintinai moka Statutą. Pakeisti komitetą galima dviem atvejais: kai komitetas siūlo grąžinti tobulinti arba atmesti projektą, o Seimas su tuo nesutinka (tokiu atveju yra keičiamas pagrindinis komitetas), arba tada, kai kaip komisija sudaroma atskira darbo grupė, kuri dirba laikydamasi komiteto taisyklių ir priima sprendimus. Taigi išeitis buvo rasta, švelniai kalbant, šalia Statuto, kartu išreiškiant, kad tikslas pateisina priemones.

Todėl Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija kaip siūlė, taip ir siūlo bent jau nepriimti šio įstatymo projekto, kol nebus normali Vyriausybė, nes tai Vyriausybei ir reikės toliau dirbti bei srėbti šią užvirtą košę. Tai vienas dalykas. Antras. Mes kaip laikėmės, taip ir laikomės nuostatos, kad, esant šiai situacijai, 51% akcijų turėtų likti Vyriausybei, nes, kaip aš minėjau, rizika ir atsakomybė yra paliekama Lietuvai, taigi jinai turėtų tą riziką ir atsakomybę turėti kuo paremti. Geriausias parėmimas yra balsų turėjimas akcinėje bendrovėje, kartu turint galimybę ten daryti lemiamą įtaką, o ne tik kažkokiais ypatingais atvejais. Iš tiesų tai nėra eilinis privatizavimo aktas, tai nėra namo ar koks nors kiosko pardavimas, tai yra milžiniškas naftos kompleksas, monopolinė sritis, kuri yra tikrai pakankamai svarbi, kad mes dabar neskubėtume. Tai nėra joks vilkinimas, tai yra paprasčiausios atsakomybės prisiėmimas mums visiems. Deja, taip jau bus, kad Vyriausybė mielai perkels tą atsakomybę Seimui ir sakys taip, kaip jau ne kartą buvo sakyta: “O ką aš galiu padaryti? Seimas priėmė”. Todėl mes ir liekame tos pačios nuomonės, kad šiuo momentu reikėtų 51% palikti valstybei bei daryti pertrauką. Reikėtų palaukti, kol naujoji Vyriausybė bent jau pareikš savo nuomonę šiuo klausimu, kad mes ją žinotume. O naujoji Vyriausybė taip pat turi žinoti, kokiomis sąlygomis jinai pradeda dirbti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu P.Katilių. Ruošiasi J.Valatka – Socialdemokratų frakcijos vardu. P.Katilius – Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Prašom.

P.KATILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jau daug kalbėta šiuo klausimu Seimo komitetuose, frakcijose, laikinosios Seimo narių darbo grupės organizuotame pasitarime, pagaliau ir praėjusį ketvirtadienį viso Seimo pasitarime. Buvo išsakyta įvairių nuomonių. Nemaža Seimo narių dalis sakė, kad turi per mažai informacijos, todėl negali apsispręsti. Siūlė klausimo sprendimą atidėti. Bet kai per įvairius pasitarimus buvo teikiama informacija šiuo klausimu, tie Seimo nariai visai nenorėjo jos klausyti. Matyt, buvo turima išankstinė savo nuomonė ir šiuo klausimu, todėl tie taip gausiai organizuoti pasitarimai nepakeitė Seimo narių turimos informacijos bei susiformuotos nuomonės. Galbūt buvo siekiama ir visai kitų tikslų.

Krikščionių demokratų frakcija taip pat atidžiai išklausė frakcijoje pateiktą “Williams” kompanijos atstovų informaciją ir atsakymus į frakcijos narių klausimus. Frakcijos nariai taip pat dalyvavo įvairiuose pasitarimuose šiuo klausimu. Krikščionių demokratų frakcija politiškai remia “Williams” kompanijos atėjimą į Lietuvą ir balsuos už pateiktų įstatymų, susijusių su šiuo klausimu, pataisas. Sutarties su “Williams” kompanija dalykai yra Vyriausybės kompetencija. Manome, kad naujoji Vyriausybė dirbs taip, kad Lietuvos valstybei būtų didžiausia nauda, kokia tik yra galima iš to nauda Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Valatką. Kalbės socialdemokratų frakcijos vardu. Ruošiasi R.Ozolas.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau priminti socialdemokratų poziciją ankstesniais metais. Mes kalbėjom ir dabar laikomės tokios pačios pozicijos, kad tokiose įmonėse valstybė turi išlaikyti valdymo galimybę. Tai nereiškia, kad į šį objektą negalima būtų investuoti atitinkamus pinigus iki tam tikros ribos neperleidžiant valdymo.

Norėčiau šiek tiek jus sugrąžinti į šios gamyklos ir iš viso į šio komplekso istoriją. Iki 1997 m. kompleksas dirbo nuostolingai. Kokios buvo priežastys? Dar A.Šleževičiaus vyriausybė tuo laiku net nesuteikė Mažeikių gamyklai garantijos apyvartinių lėšų paskoloms. Gamykla pati surado rezervus ir 1997 m. jau ir su garantijomis sugebėjo nusipirkti žaliavos. 1997 m. rezultatas – 37 mln. grynojo pelno. “Biržų naftotiekis” visą laiką dirbo normaliai, tais pačiais metais – iš esmės toks pats grynasis pelnas.

Ką aš tuo noriu pasakyti? Noriu pasakyti, kad, mūsų įsitikinimu, šita gamykla ir visas kompleksas galėjo dirbti valstybės reguliuojami. Tačiau kokie kiti žingsniai? Kiti žingsniai labai įdomūs. Mūsų didieji privatizatoriai, pamatę, kad vis dėlto šitą kąsnį reikia privatizuoti, pradėjo gamyklą skaldyti. Pirmasis ėjimas – suskaldyti į vadinamuosius, kaip aš vadinu, komplektus. Ką reiškia tie žodžiai, jūs turbūt atsimenate iš liūdnos epopėjos. Paliekant tiktai pačią gamybinę dalį, aišku, privatizuoti buvo galima kur kas lengviau. Tačiau, matyt, susidūrus kitiems interesams, gamyklą nutarta privatizuoti dar kitu būdu – surandant vadinamąjį strateginį investuotoją.

Atsiranda “Williams”. Atsiranda du dokumentai, t.y. ketinimų protokolas ir susitarimo memorandumas. Apie jų turinį visiškai nenorėčiau kalbėti, tai yra gėda mums visiems, gėda Seimui ir gėda tiems, kurie tarėsi. Arba jie neturėjo specialistų, kurie galėtų tartis, bet susitarimo rezultatas yra toks apgailėtinas, kad turbūt Seime tie, kurie gerai įsigilinę į šiuos dokumentus, net kalbėti netenka… Aš apie tai ir nekalbėsiu.

Pacituosiu dar vieną dokumentą, kuris buvo adresuotas tuo metu einančiam energetikos ministro pareigas ponui S.Kutui. Štai skaitau: “Bendrovės modernizavimo ir Būtingės eksporto importo terminalo statybos finansavimas. Net dirbdama sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, bendrovė sugebėjo iš esmės pagerinti benzinų kokybę ir asortimentą, t.y. 1995 m. pradėjo gaminti A-95, A-98 neetilintus benzinus, nuo š.m. balandžio mėn. – A-92, A-95, A-98 – benzinus su multifunkciniais priedais ir yra pasiruošusi pradėti gaminti dyzelinį kurą su sieros kiekiu 0,5% ir Jett A-1 markės reaktyvinį kurą. Tačiau žinodami, kad Europos Sąjunga nuo 1997 m. ruošiasi sugriežtinti reikalavimus benzino kokybei, t.y. apriboti juose aromatinių angliavandenilių kiekį, būtinai turime modernizuoti įmonę ir pradėti gaminti aukštooktatinius benzinų komponentus, neturinčius aromatikos. Tam būtina pastatyti naujus įrenginius, kas sukelia papildomą investicijų poreikį iki 100 mln. JAV dolerių”. Tuo laiku šitas 100 mln. jau visai leido mums įeiti į Europos rinką.

Kitas etapas – apytiksliai 200–230 mln. leido visiškai modernizuoti šitą įmonę. Neturėjome šitų paskolų? Taip, tuo laiku neturėjom, tačiau gamyklos vadovai ir dabar teigia, kad jeigu būtų suteiktos garantijos, šitos paskolos būtų.

Grįždamas prie to, noriu priminti dar vieną dokumentą, kurį pasirašė visos partijos, pagrindinės partijos dar 1995 m. sausio 5 d., kad neprivatizuos tokiu laipsniu, kad prarastume valstybės kontrolę strateginiuose objektuose. Skaitau: “Biržų valstybinė naftos transporto įmonė “Naftotiekis” – neprivatizuoti.” Štai dokumentas, primenu visiems, ką reiškia partiniai susitarimai. Kitą dokumentą mes taip pat priėmėm, jūs prisimenate Seimo rezoliuciją, dėl kurios mes labai audringai diskutavome. Skaitau: “Valstybei nuosavybės teise AB “Naftotiekis” turi priklausyti akcijų paketas, suteikiantis ne mažiau 51% balsų.”. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad privati bendrovė “Williams”, galbūt ir gera bendrovė, privertė mus visus, privertė Seimą, privertė Vyriausybę keisti visus savo sprendimus, netgi politinių partijų įsipareigojimus. Kodėl taip buvo padaryta? Klausimas visiškai be atsakymo. Nesuprantamas klausimas.

Dabar mes, svarstydami Ekonomikos komitete ir matydami klausimus be atsakymų, norėjome paklausti naujo premjero ir naujos Vyriausybės, pasiūlėm daryti pertrauką. Kas mums pasakyta? Ką jūs ten sprendžiate (nes konservatorių daugumos nėra), perduosim kitam komitetui ir baigsis visi klausimų sprendimai. Tas ir buvo padaryta. Gerai taip? Na, nežinau. Nesakyčiau, kad tai yra gerai ir nemanau, kad tai yra klausimo sprendimo būdas.

Dar vienas aspektas. Kolega A.Kubilius mūsų komitete pasakė taip: na, argi Seimas derybininkas. Jau Vyriausybė susiderėjo, tai ir priimkim arba atmeskim. Šioje situacijoje, kada yra tiktai bloga padėtis gamykloje tiek finansinė, tiek kita, atmesti visiškai, tai reikštų neprotingus sprendimus. Negalime šito daryti. Mes šitą suprantam. Nors socialdemokratai visuomet buvo nuoseklūs, kad nereikėjo to daryti. Bet jau padaryta. Jau turim tokią situaciją. Vadinasi, klausimas tiktai arba – arba? Tai čia klausimo sprendimas? Aš manyčiau, kad ne.

Mes bandom siūlyti kažkokius labai nedidelius saugiklius, kurie, akademiko J.Vilemo žodžiais, galėtų tą atsargą kažkiek nustatyti. Ne. Visiškai neįsigilinam. Kolegė E.Kunevičienė net nepasakė, ką mes siūlome toje vietoje. Pasakė, atmesti, ir viskas. Mes, kai pristatinėsim pataisas, jeigu galėsim, jei mums bus sudaryta tokia galimybė, mes išaiškinsim, ką norim padaryti. Mes ne išvaryti “Williams” norim dabar, mes norim užtikrinti galimybę, kad šita įmonė dirbtų, bet dirbtų su tam tikrais mūsų Seimo saugikliais. Labai mažais, bet Seimo saugikliais. Todėl aš, nenorėdamas plėstis dėl pačio siūlymo esmės, norėčiau frakcijos vardu vis dėlto paprašyti Seimo, kad jis sutiktų gauti naujos Vyriausybės išvadą ir šiuo metu daryti svarstymo pertrauką. Kada mes turėsim pono premjero išvadą čia, Seime, galėsime tikrai apsispręsti dėl tolesnių žingsnių. Manau, jeigu vis dėlto bus nubalsuota už tai, kad būtų paremtas tiktai Vyriausybės siūlymas, aš tikiuosi, kad bus leista pristatyti ir mūsų pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės R.Ozolas. Ruošiasi Konservatorių frakcijos vardu S.Malkevičius, kuris gal ir informuos apie premjero nuomonę, išsakytą vakar dienos Konservatorių frakcijos posėdyje.

Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, Tautos atstovai! Kaip ir visais lemiamais momentais, nurimkim ir pasiklauskim, kas su mumis yra ir kodėl taip su mumis dedasi?!

Tikiuosi, jūs nepamiršote, kaip praeitais metais, kada diskutavome dėl “Williams International” atėjimo į Lietuvą, aš iš tos pačios tribūnos sakiau taip: “Williams” gali ateiti, ko gero, netgi turi. Ir šiandien aš nesakau, kad “Williams” turi išeiti, nors kai kas bando taip aiškinti. Nesakau taip, nors “Williams” nepadarė nieko, kad įrodytų savo teisę čia būti. Greičiau priešingai – parodė, kad mes turėtume labai rimtai juo suabejoti. Tačiau mes esame labai geri, vergiškai kantrūs ir nuolankūs. Tad kodėl dar ne laikas būtų ėriukui pradėti šiepti savo iltis?

Mūsų naftos komplekso problema – ne “Williams” problema. “Williams International” gal ir ofšorinė firma, kas dabar tiksliai pasakys tuos dalykus, bet “Williams” (pabrėžiu – “Williams”, o ne “Williams International”) yra stipri, nors ir ne naftos, o dujų gavybos dominuojanti kompanija. Lietuva jai iš tiesų strategiškai paranki vieta. Turint Mažeikius kaip naftos perdirbimo vietą, Biržus kaip Rusijos šiaurės naftos priėmimo vietą, Būtingę – kaip Europos šiaurės naftos įsivežimo kanalą, labai nesunkiai pasikėlus nuo Ukrainos ar Lenkijos tinklų Kazachstano (pagal sąstatą ji, beje, panaši į rusų naftą) naftą, kodėl nepabandyti įsitvirtinti čia ir nediktuoti savo sąlygų ne tik lietuviams? Man visiškai suprantamas “Williams” – didžiulės kapitalo gamyklos elgesys laukiniuose Rytuose: ji tikrai neužsiims nei labdara, nei parama, nebent spalvotais stikliukais apdovanos padėjusius čia įsitvirtinti.

Mūsų naftos komplekso problema – ir ne “Lukoil” ar kokios nors kitos rusų kompanijos problema. Man visiškai suprantamas ir jų suinteresuotumas: jie čia jau investavę, jie puikiai suvokia Mažeikių strategiškumą, ir kas nenorės jame būti nors dalininku? Tačiau mūsų naftos komplekso problema – taip pat ne “Williams” ir “Lukoil” konkurencijos problema – taip ji gali būti pateikinėjama tik naiviems saviškiams.

Mūsų naftos komplekso pardavimo problema yra mūsų pačių problema – mūsų sugebėjimų, mūsų politikos problema. Geriausiai ją kol kas yra suformulavęs Seimo Pirmininkas: mūsų naftos komplekso atidavimas “Williams” yra politinis apsisprendimas, kurio tikslas yra energetinis Lietuvos išsivadavimas iš Rusijos.

Aš galiu suprasti šitą Pirmininko norą būti nepriklausomam nuo Rusijos (tiesa, negaliu prie to noro priderinti amerikiečių pusės teiginio, jog mūsų išsivadavimas bus naudingas ir Rusijai). Taigi Pirmininko noras yra aiškus. Tačiau ar tikslas pateisina priemones?

Dažnai pasijuntu stovįs ir klausąs savęs: na, kodėl gi ponas V.Babilius, dabar jau tik laikinasis ūkio ministras, viską tvarko taip, kad iš Rusijos priklausomybės, kaip sako jis, Lietuva per “Mažeikių naftą” būtų perduota Jungtinių Valstijų priklausomybei? Kur tada mūsų Nepriklausomybė? Juk Jungtinės Valstijos – ne NATO, o NATO – ne tik Jungtinės Valstijos! Ar gal tik “Williams” priklausomybei atiduodam? Jeigu taip, tai klausimas lieka vienas – ar demokratinės šalies bananizacija irgi yra nacionalinis Jungtinių Valstijų interesas?

Dar dažniau klausiu savęs ir kitų, kodėl norint atvesti į mūsų valstybę investuotoją reikia laužyti didžiumą svarbiausių šalyje veikiančių ir kitiems taikomų įstatymų: Nacionalinio saugumo pagrindų, Užsienio investicijų, Privatizavimo, Mokesčių, Konkurencijos ir kitų? Gal tada ne investuotojas čia ir vedamas? O jei vis dėlto jis, kokios teisės ir teisėtumo mes galime norėti iš savo piliečių ir institutų, kai patys politikos vairininkai moko nepaisyti net Konstitucijos? Aš labai noriu, kad viešai savo poziciją išsakytų krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius ir užsienio reikalų ministras A.Saudargas, su kuriais, beje, kartu kūrėme ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.

Taip pat nepaprastai svarbu žinoti, ar “Mažeikių nafta” taps tik dar vienu nacionaliniu pažeminimu (pirmasis įvyko 1980 m., Maskvos sprendimu mūsų žemėje be atsiklausimo pastačius Mažeikių gamyklą), ar susiniekinę mes dar galėsim gauti bent pastovią įplauką į iždą kokioms nors mūsų dvasios atkūrimo ar bent kūno išlaikymo programoms? Ar bus tenkinamasi tik “sėkmės procentais” ir kitomis panašiomis pajamomis?

Kad ir kur bandytum ieškoti atsakymo, visada sugrįžti čia, į namus, Lietuvon, ir matai, tik dar aiškiau pamatai: nebūtų taip, jeigu nesutiktume. Jeigu būtume kitokie. Trumpą aukštų nepriklausomybės idealų laikotarpį pakeitė tamsių paslapčių ir juodų intrigų metas. Lietuvos politika išseko ir paseno. Nuo to laiko, kai mes pasukome Europos Sąjungos link, Lietuvos, kaip savarankiškai veikiančio subjekto, savo nepriklausomus siekius turėti galinčio pasaulio veikėjo, nebeliko. Mes susitapatinome su vadinamuoju ėjimu Europon tiek, kad užsiimam tik prisitaikymu, tik suverenumo atsisakinėjimu. Tas laikotarpis sėkmingiausiai apibūdintinas kaip naujosios priklausomybės ieškojimas.

Vienu tipiškiausių – visas nacionalines vertybes griaunančiu – to proceso faktu reikia laikyti “Williams International” vedimo Lietuvon procesą – mūsų pačių sau užsitrauktą tautos ir valstybės suniekinimą.

Dabartinė Lietuvos politika mūsų netenkina. Ją būtina keisti. Tai būtų galima pradėti bent iš dalies atkuriant ir apsaugant mūsų suverenias galias, rimtai pažeistas “Williams International” ir jau nuėjusios Vyriausybės parengtame ir (pabrėžiu) tarpuvaldžiu pravestame sandėryje, kurį dabar bandoma primesti mums visiems.

Centro frakcija siūlo, kad kalbos su “Williams International” būtų atnaujintos tik po to, kai kompanija įvykdys jau gautus įgaliojimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu S.Malkevičių, ruošiasi K.Prunskienė taip pat frakcijos vardu. S.Malkevičius – Konservatorių frakcijos vardu.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad mes šiandien nagrinėjam dviejų įstatymų projektų klausimą ir neturime kalbėti apie tai, sakysim, kodėl “Williams”, kodėl ne “Lukoil”, kas pasikvietė “Williams”, kas kaltas ir kas nekaltas. Kalbėkim apie pačius įstatymus. Matyt, nepavyks to padaryti, kadangi vis tiek mes girdėsim, jau girdim tą kritiką, tą baimę, kuri pasireiškia dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo “invazijos” į Lietuvą. Manau, kad daug kam akis atvėrė pasitarimas, kuris vyko Seime, pasikviečiant ir akcinės bendrovės atstovus, “Williams”, “Lukoil” ir visa kita. Mes turėjom progos įsitikinti, kokia šiandien yra mūsų naftos komplekso padėtis. Mes įsitikinome, kad jau nuo 1995 metų kompleksas dirba nuostolingai, bendras jų balansas yra minusinis. 1998 metais atliktas tarptautinis auditas nustatė, kad 93 mln. nuostolio padaryta vien tik 1998 metais. Per šių metų 3 mėnesius jau padaryti milijoniniai nuostoliai. Trūksta 212 mln. JAV dolerių apyvartinių lėšų, 470 mln. litų – nerealizuoti bankiniai įsipareigojimai. Žodžiu, mes matome įmonę ir girdėjome ne tik iš mūsų politikų lūpų, bet ir iš pačios įmonės atstovų, kad įmonė yra ties bankroto slenksčiu ir mums yra nelabai didelis pasirinkimas: arba įmonės bankrotas, arba jos modernizavimas. Ar gali valstybė investuoti 500 mln. dolerių? Negali, nes valstybei nesuteikia paskolų patys rimčiausi bankai, jeigu nebus tokio strateginio investitoriaus, kuriuo tie bankai pasitiki. Tą mes irgi girdėjome ir ne vien tik iš ministro V.Babiliaus, taip pat girdėjome iš tų atstovų, kurie čia buvo. Gerai, ką pasirenkame, gerbiamieji? Aš manau, Seimas priėmė teisingą sprendimą, pasirinkdamas “Williams”, o ne “Lukoil”, kurį mes taip pat čia girdėjome, kuris tikrai nežadėjo įmonės modernizavimo, nežadėjo įmonės plėtros, žadėjo tik jos veiklos susiaurinimą (tą galima buvo suprasti tarp eilučių), Rusijos monopolio dar didesnės įtakos įsigalėjimą Lietuvoje. Nebūkime naivūs ir nesakykime, kad čia ateina Amerikos kapitalas tam, kad padarytų didelę įtaką Lietuvai. Tai yra atskiedimas to monopolio, kurį mes jau turime, nuo kurio mes priklausome – būtent rusiškojo monopolio, Rusijos naftos tiekimo monopolio. Atrodo, viskas būtų aišku, bet vis dėlto dar ir šiandien skamba įvairiausios kritiškos kalbos. Per televiziją vakar girdėjome, kaip socialdemokratų lyderis, išsigandęs dėl JAV pavojaus, jau, tiesa, negąsdina “Williams” nacionalizavimu, gąsdina Valstybės saugumo komitetu ir kitais dalykais. Yra pasiūlymų, dėl kurių galima susimąstyti, ir iš pačių socialdemokratų, pavyzdžiui, pono J.Valatkos dėl 51%, kitaip tariant, valstybės valdymo galimybės tam tikrą laiką išlaikymo. Bet pagalvokime ir patys pasižiūrėkime realiai, kaip valdė valstybė iki šiol ir kodėl mes norime daryti tai ir toliau.

Taip pat noriu pasakyti ir dėl to, ką darė konservatoriai dėl strateginių objektų, kaip buvo pasakyta. Gerbiamieji, pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra strateginis objektas. Strateginis objektas yra tas, nuo kurio veiklos priklauso valstybės gyvybingumas. Taip, naftos kompleksas turi didelę įtaką, bet šiandien jau ne 1990 metai, mes turime “Klaipėdos naftą”, kurią kontroliuoja valstybė, kuri gali atlikti tas pačias operacijas, kurias atlieka ir “Mažeikių nafta”. Terminalas yra reversinis, jis gali ir priimti, ir eksportuoti naftą. Taigi kritikos daug, bet pasiūlymų mažai, o kritika be pasiūlymų kainuoja tiek pat, kiek nieko.

Norėčiau paminėti ir tai, kad mes pasirinkome “Williams”, turiu galvoje, Seimas pasirinko “Williams” ne tik todėl, kad ji pasiūlė geresnį biznio planą, geresnes sąlygas. Aš žinau, kad jūs pasirinktumėte “Lukoil”, bet vis dėlto Seimas pasirinko balsavimu ir tai padarė teisingai, nes “Williams” atėjimu suinteresuota ir Amerikos administracija, kuri ne vieną kartą pareiškė tai viešai, o visai neseniai atsakingas JAV pareigūnas ponas R.D.Asmusas BNS sakė, kad Vašingtonas laiko JAV nacionaliniu interesu bendrovės “Williams International” investicijas į Lietuvos naftos ūkį. Noriu užtikrinti, kad “Williams International” yra aukšto lygio bendrovė, kuri apsisprendė Lietuvoje daryti ilgalaikes investicijas. Tai būtent tas bendradarbiavimas, kuris numatytas pernai pasirašytoje JAV ir Baltijos valstybių partnerystės ir bendradarbiavimo chartijoje.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Konservatorių frakcijoje vakar kalbėjomės su kandidatu į Ministro Pirmininko postą ponu R.Paksu, kurio nuomonė labai jaudino ir opoziciją. Jis pasakė dėl savo apsisprendimo ir nurodė į Vyriausybės sprendimų tęstinumo būtinybę. Taigi ne tik ponas R.Paksas, bet ir Konservatorių frakcija apsisprendė paremti Vyriausybės pateiktus abu įstatymų projektus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Prunskienę. Ruošiasi S.Kaktys, kuris kalbės parlamentarų darbo grupės vardu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nors, kaip girdime, klausimas tarytum būtų išspręstas ir mūsų kalbos mažai ką pakeis, tačiau vis tiek norėčiau pasakyti savo nuomonę svarstomu klausimu. Nors ir gaila, bet buvusios Vyriausybės nesurado racionalaus būdo šiai svarbiai problemai spręsti arba bent įstatyti ją į tokias vėžes, kad tolesni veiksmai nekeltų oponentų ir piliečių pasipriešinimo bei motyvuotos kritikos. Aš visiškai palaikau Ekonomikos komiteto nuostatą, kad tokio masto klausimai nesprendžiami tarpuvaldžio metu ar be Vyriausybės ir jos vadovo dalyvavimo. Mes ką tik išgirdome iš pono S.Malkevičiaus neva pono R.Pakso pritarimą, tačiau būtų buvę gerai, jeigu jis pats būtų išdėstęs tai (galbūt tai įvyks rytoj).

Pastaraisiais metais įdiegtas metodas paskirti atsakomybę už valstybinio rango sprendimus ir jų pasekmes vienam ar kitam ministrui buvo sėkmingai pritaikytas “Telekomo” pardavimo atveju, bet atsakomybė už ilgalaikes pasekmes vis tiek sugrįžta Vyriausybei ir valdančiajai partijai. “Williams” atėjimo ir visapusiškos kontrolės perėmimo (turiu galvoje tiek nuosavybę, tiek ir operatoriaus funkcijas naftos komplekse) komplikacijos neišsispręs vienu ypu, t.y. priėmus svarstomus įstatymus. Jeigu “Williams” iš tikrųjų nori normaliai ir ilgai dirbti Lietuvoje, tai neturėtų kelti tokių sąlygų, kurių priėmimas įveltų ją ir Lietuvos investicijas bei partijas į ilgalaikius prieštaravimus. Pakėlus Lietuvos įsipareigojimų kartelę “Williams” naudai ir jai pateikus verslo planus, kaip pastebime, šiek tiek atslūgo dėmesys ir oponavimas dėl ankstesnio nesutarimų etapo, tai yra dėl investitoriaus pasirinkimo ne konkurso tvarka ir net dėl valstybės kontrolinio paketo atsisakymo, nors daugelis iš mūsų (ir aš taip pat) nepritarėm šitam atsisakymui. Dabar einama dar toliau – dviejų trečdalių, arba 66%, akcijų perdavimą savo ketinimų ir galimybių svarumo kol kas dar nei faktiškomis investicijomis, nei sėkmingu operatoriaus funkcijų vykdymu neįrodžiusiam partneriui.

Argumentuodama nepritarimą siūlomam sprendimui noriu paminėti šiuos konkrečius momentus. Pirma. “Williams”, kaip ir apskritai tarptautinės kompanijos, socialiai plačiąja prasme yra neatsakinga, tai yra susidarius nepalankioms aplinkybėms arba persiorientavus interesams kitų regionų ar objektų link, tokios kompanijos, kaip rodo tarptautinė praktika, patirtis, nesunkiai randa būdą, kaip išvengiant nuostolių ar pasinaudojant trumpalaikiu dideliu pasipelnymu pereiti kitur. Tuo tarpu mūsų pusė su investitorių atėjimu sieja komplekso stabilumo ir jo efektyvaus darbo lūkesčius. Rizikos ir atsakomybės už nuostolius perkėlimas vien ant Lietuvos pečių skatina ne tik abejones, bet ir rimtą pasipriešinimą, kurį girdim iš daugelio jau kalbėjusių kolegų. Beje, priminčiau, kad ir akademiko A.Vilko, kaip Privatizavimo komisijos pirmininko, straipsnis “Veide” praeitą savaitgalį irgi akivaizdžiai patvirtina būtent tokį vertinimą.

Antra. Nuostolingas produktų eksportas į Vakarus. Jis šiuo metu dominuoja, suformuoja “Mažeikių naftos” bendrus nuostolius, suvalgydamas vidaus rinkos pelną, ir verčia sparčiai didinti vidaus rinkos kainas. Prie to dar prisideda įvairių papildomų kaštų, nuostolių sumos, susijusios su strateginio investitoriaus įsijungimu ir išmokamos jo naudai, ir visa tai yra Lietuvos sąskaita. Taigi prastai dirbti galėtume ir be samdytų operatorių ar konsultantų. Tuo labiau kad Lietuvoje, mano įsitikinimu, yra pakankamai kompetentingų specialistų tiek technologijoms valdyti, tiek ir komercijai, tik kitas dalykas, kad neužtenka finansinės drausmės ir galbūt deramo bendradarbiavimo tarp valstybinių ir ūkinių struktūrų.

Trečia. “Williams” praktiškai jau valdo ne tik įmonę, bet, kaip matome, ir sprendimų priėmimo jiems rūpimais klausimais eigą, kol kas dar nieko neinvestavęs. Žinoma, klausimas, kaip tai apskritai gali būti, yra visiškai realus ir jis ne kartą čia nuskambėjo.

Ketvirta. Kaip operatorius “Williams” turi įgyti ne tik teises, bet ir atsakomybę. Deja, kaip matom, jis iki šiol nepajėgus užtikrinti naftos tiekimo palankiausių sąlygų ir galimybių rinktis. Sėkmingai rinktis naftos pirkimą Rytuose ar Vakaruose. Teiginys, kad Rusijos nafta bus normaliai tiekiama po to, kai bus priimtas įstatymas, pasirašyti dokumentai, tiesą sakant, neaišku, kuo yra grindžiamas. Nebent “Williams” tuo pat metu atstovautų ir Rusijos kompanijos interesams arba ketintų tą antrą trečdalį kam nors perduoti, bet mes tokios informacijos, tiesą sakant, neturim. “Mažeikių nafta” pirkdama palyginamos kokybės naftą iš Rusijos pirmiausia dėl transporto kaštų skirtumų sutaupo apie 20–25 dolerius. Ir tai ne “Lukoil” informacija. Aš tą skaičių pasitikrinau su rimtais specialistais, kurie šiandien pasitraukę iš naftos verslo. Skaičiuokim, tai yra apie 25% kainos. Perkelkim šį skirtumą prie benzino, kuris kainuoja apie 2 litus, ir mes gausime, plius dar vienas ketvirtadalis, t.y. du su puse, kitaip tariant, 50 centų kainų išaugimą. Tai yra labai paprasta aritmetika vėlgi iš tų pačių vartotojų, piliečių ir ūkinių struktūrų kišenės.

Penkta. Rusijos kompanijos nėra idealūs partneriai, pirmiausia dėl bendros tos šalies situacijos. Tačiau jų ignoravimas ir visą laiką įtarinėjimas, kad kažkas nori perduoti “Lukoil” pozicijas, kurias šiandien turi “Williams”, yra visiškai neišmintingas ir, tiesą sakant, yra grynas politinis populizmas, adresuotas ne mums patiems, o Lietuvos gyventojams, kurie greičiausiai girdi mūsų diskusiją. Nėra alternatyvos arba – arba. Niekas tokios alternatyvos Seime neformuluota, kad arba “Williams”, arba “Lukoil”. Kalbama apie tai, kaip, neprarandant Lietuvos pozicijų, neatiduoti monopolistiškai visų 66% vienam investitoriui, ar tai būtų “Williams”, ar tuo labiau tai būtų “Lukoil”. Apie tai kalbėti, kolegos, tikrai nesmagu, jaustis kažkaip pažemintiems, girdint kolegų visiškai nerealius vertinimus. Dabar, kai jau buvo praktiškai susitaikyta su tuo, kad “Williams” be konkurso įgijo 33%, ir susiformavo tikrai Lietuvai nenaudingos, o “Williams” priimtinos kainos, kurias buvo galima imti kaip pagrindą derintis su kitais investitoriais, tą derėjo ir daryti. Pagaliau, kodėl mes visiškai nekalbame apie Lietuvos gyventojų laisvų lėšų įtraukimą į tokio pobūdžio objektus. (Liko visai nedaug.)

Taigi. Kelios Vyriausybės viena po kitos nesudarė prielaidų “Mažeikių naftai” normaliai dirbti. Nepadėjo suformuoti apyvartinių lėšų, nesuteikė laiku garantijų kreditams gauti. Kalbu ne tik apie buvusią, ką tik atsistatydinusią Vyriausybę, tai buvo dar ir A.Šleževičiaus laikais. Įmonė dirbo mažu pajėgumu, uždelsta ir pabrango Būtingės statyba, joks strateginis investitorius be finansinių prielaidų stebuklų nepadarys, tuo labiau kad svarbiausia jo investicija, atrodo, kompanijos vardas, o jau finansines garantijas pasinaudoti šiuo geru vardu turės sudaryti Lietuvos valstybė. Jei 1989–1990 m. kas nors Maskvoje būtų pasakęs, kad mes Lietuvoje nesugebėsime valdyti tokių stambių objektų, tai, tiesą sakant, aš būčiau ir mano kolegos turbūt būtų labai stipriai įsižeidę. Dabar, deja, mes save įtikinėjam, kad be “Williams” mes niekaip negalėsim apseiti.

Baigdama norėčiau paremti tuos, kurie pasisakė dėl pertraukos, kurie nepalaikė būtent tokio sprendimo. Manau, kad mes neturėtume daryti tokių žingsnių, kurie labai ilgam paliktų, tiesą sakant, dėl šio atvejo blogą vardą visam Seimui, ne tiktai vienai partijai, kuri inicijavo šį sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu S.Kaktį kalbėti Seimo narių darbo grupės vardu. Ruošiasi V.Andriukaitis.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Į Mažeikius šiandien yra nukreipti visų parlamentinių ir ne parlamentinių partijų žvilgsniai. Radikalios jėgos siekia ne tik atkreipti dėmesį į save, bet ir išprovokuoti neramumus. Tiesa, reikia pasakyti, kad nerimo ir anksčiau buvo, ir išlieka. Bet neramumų, riaušių ir agresijos išprovokuoti nepavyko. Matyt, gana reikšmingą vaidmenį suvaidino Seimo narių darbo grupės sukūrimas. Tai leido konstruktyviai svarstyti šį labai opų ne tik Mažeikiams, bet ir valstybei klausimą. Nors kolegų iš Centro sąjungos nuomone, tai buvo, kaip jie interpretavo, priedangos grupė, be Seimo žinios sudaryta, noriu pasakyti, kad Seimo statutas, konkrečiai 42 straipsnis, numato tokią galimybę įkurti Seimo narių iniciatyva darbo grupę, kuri dirbdama naudojasi frakcijos teisėmis. Darbo grupę sudarė labai skirtingų partijų žmonės. Ne vien tik konservatoriai, noriu pabrėžti. Tai ir krikščionis demokratas K.Kryževičius, ir Centro sąjungos narys V.Martišauskas, ir taip pat socialdemokratas A.Akstinavičius, ir “Jaunosios Lietuvos” lyderis S.Buškevičius.

Šiek tiek vėliau – apie darbo grupę, prieš tai norėjau paskelbti ir esu įpareigotas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos prašymu paskelbti Mažeikių rajono tarybos nuomonę. Jinai yra, tiesą pasakius, nevienoda, žinau, kad labai skausmingai, su visokiomis radikaliomis apraiškomis buvo teikiama vakar tarybos posėdyje ir po ilgų ginčų kaip tokia kompromisinė nuomonė gimė, Konservatorių frakcijai prieštaraujant. Taigi skelbiu:

1. Mažeikių rajono taryba siūlo Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei, kompanijai “Williams International” įsigijus akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” 33% akcijų, pasirašyti trišalį Vyriausybės, kompanijos “Williams International” ir akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” profsąjungų susitarimą dėl darbuotojų socialinių garantijų.

2. Valstybės nuosavybėje palikti ne mažiau kaip 51% akcijų, priklausančių akcinei bendrovei “Mažeikių nafta”.

3. Vyriausybei parengti priemones restruktūrizuoti rajono ūkį ir biudžetą, atsižvelgiant į augantį nedarbą, būtinybę statyti nuotėkų valymo įrenginius, mokyklas, kitus socialinius ir kultūrinius objektus, vykdomą miesto plėtrą.

Noriu pasakyti, grįždamas prie darbo grupės, kad jinai iš tikrųjų per tą trumpą laiką inicijavo daug įvairių naudingų pokalbių tiek su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada, tiek su akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” profsąjungų taryba, taip pat konferencijas Seime bei Mažeikiuose, taip pat Seimo narių pasitarimą, kuris pakankamai leido mums išsakyti požiūrius. Pati grupė organizavo keturis darbo posėdžius ir organizavo spaudos konferencijas Seime. Mes priėjome prie tokių išvadų:

Pirma. Akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” finansinė ekonominė padėtis yra labai sudėtinga, todėl būtina efektyvinti technologinius procesus, įmonės valdymą, didinti žaliavos perdirbimo galingumus perdirbamajai produkcijai, šviesių naftos produktų išeigą.

Antra. Įmonės modernizavimui įvairiais skaičiavimais reikia apie 2,8 mlrd. Lt investicijų. Tik tokiu būdu visas kompleksas galės funkcionuoti, pelningai eksportuoti produkciją į Vakarus.

Trečia. Jeigu operatoriaus teisės būtų suteiktos “Lukoil” kompanijai, ji sutiktų garantuoti 4 mln. tonų naftos tiekimą per metus. Būtų investuojama tik iš pelno, kuris geriausiu atveju sudarytų apie 300 mln. Lt per metus. Šio pelno neužtektų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” modernizavimui, produkciją būtų galima parduoti tik Rytų rinkoje.

Ketvirta. Įmonės darbuotojų, darbo vietų, socialinių garantijų išsaugojimas sietinas su dirbančiu, moderniu, aprūpintu vakarietiškomis technologijomis kompleksu.

Penkta. Investicijų į akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” pritraukimo klausimas pernelyg politizuotas, naftos kompleksas iki šiol tik formaliai buvo valstybės rankose. Iš esmės jis buvo visiškai priklausomas nuo Rusijos monopolio. Vakarų kapitalo atėjimas į kompleksą mažina ekonominę priklausomybę, didina Lietuvos valstybės saugumo garantijas.

Šešta. Lietuvos valstybės ekonominiai interesai, geopolitiniai aspektai, valstybės politikos nuoseklumas ir tęstinumas skatina palankiai žiūrėti į Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos “Williams International” ketinimus, o kartu pritarti Lietuvos Vyriausybės pateiktiems akcinės bendrovės “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų “Būtingės naftos” terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektams.

Pasirašė darbo grupės nariai. A.Akstinavičius dėl šeštojo punkto pasirašė su išlyga.”

Gerbiamieji Seimo nariai, džiaugiuosi, kad šį klausimą svarstėme ramiai ne tik darbo grupėje, bet ir kartu Seime, neskubėdami, išklausydami visas puses, turinčias skeptiškiausias ir optimistiškiausias nuomones. Darbo grupė tęs savo darbą ir iki birželio 15 d., manau, mes susitiksime ir su Lietuvos Respublikos Prezidentu, ir su Ministru Pirmininku. Taigi birželio 15 d. susitiksime su “Williams” kompanijos atstovais. Pabandysime tarpininkauti, kad būtų pasirašytas su Mažeikių akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” profsąjungomis susitarimo protokolas. Manau, kad tai leis garantuoti darbuotojų socialines garantijas. Tikiuosi, kad šios dienos ginčą išspręs laikas, istorija. Tikiu, kad sprendžiame valstybiškai. Prieštaraujantys ateityje vargs norėdami atgauti savo veidą.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Andriukaitį ir prieš tai turiu informuoti, kad į sąrašą, kurį jūs matote kompiuteryje, taip pat yra įtraukti R.Dagys, E.Zingeris ir V.Landsbergis. Prašom. V.Andriukaitis. Ruošiasi K.Glaveckas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, aš pasiklausiau įvairios retorikos, ypač kolegos S.Malkevičiaus. Taigi pradėsiu keliomis rimtomis citatomis. Ponas kolega Malkevičiau, jeigu galėsite, paneikite.

“Williams” atstovas sako Lietuvos skaitytojams. Skaitau: “JAV Vyriausybė viena iš nedaugelio laikosi principo (…), tai reiškia – leiskime verslui pačiam plėtotis, o JAV Vyriausybė liks nuošaly nuo komercinio verslo interesų ir detalių. Nėra paslaptis, kad nuo to laiko, kai “Williams” derasi Lietuvoje, JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad “Williams” investicijos į Lietuvos naftos sektorių bus ilgalaikės ir Lietuva turės iš to reikšmingos naudos. Tačiau nėra jokių susitarimų, numatančių, kad atėjus “Williams” kažkas atsitiktų Lietuvos ir JAV santykiams. Nėra jokių komercinių susitarimų, nes jie nebūdingi Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei”. Ponas Majors.

Toliau. Paskaitykime akademiką E.Vilką. Aš manau, kad akademikui E.Vilkui galėtumėt kelti ir nepasitikėjimą tuo požiūriu, jis yra privatizavimo agentūros vadas. Taigi. “Kita vertus, “Williams International” nėra itin stipri ir galinga firma, kaip tik dėl to ji negali prisiimti didelės atsakomybės ir neturi iš ko mokėti už mūsų įmonę. Taigi kompanija “Williams International” stengiasi iš Lietuvos išplėšti viską, kas tik įmanoma. “Williams international” sutarties nepasirašė ir dar kartą be jokio konkurso už tą pačią kainą nori gauti vėl 33% akcijų. Manau, kad to neturėtų būti”. Galima būtų dar perskaityti “Paribas” banko išvadas. Taigi vėl nieko bendra su mano asmeniu neturi. “Tokio pobūdžio susitarimas yra neeilinis atsižvelgiant į tarptautinius standartus. Paprastai sprendimų priėmimo procesas turi būti kontroliuojamas akcininko (kontroliuojamas, šiuo atveju Lietuvos), kuriam priklauso daugiau nei pusė bendrovės akcijų”. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jeigu Lietuvos Vyriausybė sutiks su “Williams” pasiūlymu, ji praras turimą bendrovės kontrolę. Be to, “likusios Lietuvos Vyriausybei priklausančių akcijų dalies vertė kur kas sumažėtų priėmus tokį sprendimą ir būtų ypač sunku rasti kitą strateginį investuotoją, norintį įsigyti bendrovės akcijas, esant tokiai valdymo struktūrai”. Gal vis dėlto pareikškite, kad tas konsultantas yra nekompetentingas tokioms išvadoms. Būtų galima cituoti Nacionalinių pagrindų įstatymą. Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Jūs esat Valstybės gynimo tarybos narys. Siūlyčiau jums priimti sprendimą, ar keičiam šitą įstatymą, ar ne. Cituoju: “Seimas įstatymu nustato, kurios įmonės ir įrenginiai, tarp jų ir steigtini, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Įstatymas taip pat nustato, kurie iš jų privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose iš jų ir kokiomis sąlygomis leidžiama dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią valstybei”. Taigi aš noriu paklausti, kur čia bus valstybės sprendžiamoji galia? “Draudžiama dominuojanti užsienio ūkio subjektų padėtis natūralių monopolijų sektoriuje ir finansų sistemoje.” Šiuo požiūriu kreipiuosi į poną A.Katkų. Ponas A.Katkus mūsų pasiūlymu teikdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rezoliuciją štai ką įtraukė, tai yra galiojanti nuostata. Aš noriu, kad Seimo Pirmininkas atkreiptų į tai dėmesį. “Seimas rekomenduoja Vyriausybei iki 1990 m. kovo 30 d. parengti įstatymo projektą, nustatantį įmones ir įrenginius, tarp jų ir statytinus, turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ir pateikti jį Seimui svarstyti.” Noriu kreiptis į R.Rastauskienę, jūs esate to komiteto narė. Jau ne?

PIRMININKAS. Juknevičienė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Atsiprašau, ponia Juknevičienė. Atleiskit, aš nespėju sekti pavardžių keitimosi greičio. Bet problema štai tokia – kur tas įstatymas? Aš noriu paklausti, ar mes svarstome strateginio saugumo klausimus, ar vis dėlto nieko nesvarstome, ar paprasčiausiai apsimetame. Būtų galima pasakyti, kad, tarkim, aš nesiremiu dokumentais. Manau, kad ši retorika “Williams” – “Lukoilas” visiškai nereikalinga. Tokia retorika iš konservatorių, dažnai ji skamba ir iš Seimo Pirmininko, labiausiai pila vandenį ant rusų nacionalistų malūno, labai padeda rusų imperialistiniams sluoksniams ir kelia įtampą tarp Lietuvos ir Rusijos. Jūs to siekiat? Šia prasme turime išsiaiškinti, dėl ko mes diskutuojame? Todėl aš manau, kad reikia tikrai kreiptis, kad Gynimo taryba dar kartą svarstytų, daryti pertrauką, iš tikrųjų realiausias pasiūlymas, kad “Williams” įvykdytų visas sąlygas, kokios yra iki šiol. Vis dėlto, kad Gynimo taryba pateiktų savo požiūrį į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. O šiaip ne prošal būtų sudaryti komisiją ir ištirti visus tuos klausimus, kodėl be viešo konkurso atėjo “Williams” ir t.t? Čia daug daug klaustukų. Todėl remiu tą kompromisinį siūlymą, kurį pateiks J.Valatka. Tai būtų mažiausia blogybė iš visų galimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį K.Glaveckui, noriu trumpai suteikti žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos, galbūt mūsų karštą retoriką šiek tiek nuramins šios gražios gėlės, kurias aš noriu įteikti vienai labai gražiai poniai, mūsų labai gerbiamai ir mylimai poniai I.Degutienei. Mes nekalbėsime apie sukaktis, svarbiau mūsų jausmai. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Ministrę Pirmininkę sveikina K.Glaveckas ir eina tarti žodį apie “Williams” investicijas. Po K.Glavecko kalbės E.Zingeris, tačiau tai bus po pertraukos. Prašom. Žodis Ministrei Pirmininkei I.Degutienei.

I.DEGUTIENĖ. Labai ačiū visiems ir atsiprašau, kad ne laiku gimiau ir sutrukdžiau šiandien tikrai rimtą pokalbį bei rimtas diskusijas, bet kartais reikia atomazgos. Tikiuosi, kad aš ir buvau ta atomazga. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dabar žodis K.Glaveckui. Ruošiasi E.Zingeris, bet jo pasiruošimui dar suteikiama ir pertrauka po K.Glavecko.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turėtų būti atomazga, tai aš politinius aspektus mažiau liesiu arba neliesiu, bandysiu kalbėti apie ekonominę naudą ir ekonominius aspektus, juo labiau, manau, ekonominės naudos ir perspektyvos aspektas yra svarbiausias visiems Lietuvos žmonėms.

Jūs visi puikiai žinote, kad didžiausias krašto turtas yra rinkos. Kiek kraštas turi rinkų, kaip jas yra išplėtojęs, kiek jas įvaldęs ir įėjęs į kitas rinkas, tiek jis turi darbo, turi galimybių parduoti, pirkti ir galų gale uždirbti pinigus. Tai naftos arba (…) biznis, kaip pasaulyje vadinamas, yra vienas iš didžiausių verslų. Ir neatsitiktinai, jeigu paimsite 10 pačių galingiausių pasaulio bendrovių pagal apyvartas, pagal pelnus, visuomet jose rasite dviejų, trijų bendrovių pavadinimus. Ne išimtis yra ir Lietuva – kraštas, kuris iš tikrųjų sausio 13-osios dienos aukų, mūsų nepriklausomybės kovų dėka atgavo, tiksliau sakant, gavo visą Mažeikių kompleksą. Tai yra didžiulis turtas, ne tik materialus, kurį sudaro vamzdžiai ir panašiai, bet visų pirma rinkos turtas. Tas rinkos turtas nuo 1990 metų, kitaip sakant, rinka nuo 1990 metų padidėjo apie 4 kartus ir praėjusiais metais siekė 3 mlrd. litų. Nesunku pamatuoti perspektyviniais skaičiavimais ir rinkos išmatavimais, kad per artimiausius 3, 4 metus šita rinka turės labai aiškias tendencijas augti, ir ne paslaptis, kad po 4, 5 metų jinai gali turėti net apie 80 mlrd. litų rinkos išmatavimu. Todėl kaip ta rinka bus naudojama, kiek bus efektyvi, mums visiems yra labai svarbu.

Kad būtina privatizuoti, ir Centro sąjunga, ir, manau, dauguma Lietuvos žmonių niekuomet tuo neabejojo, juo labiau kad tie procesai prasidėję visoje Centrinėje Europoje. Centrinėje Europoje yra anksčiau prasidėjęs naftos kompleksų privatizavimas. Vengrijoje jis yra baigtas, Lenkijoje vyksta, Čekijoje ruošiasi irgi pradėti – visos jos eina tuo pačiu keliu kaip ir Lietuva – yra renkamas strateginis investuotojus, renkamas viešojo konkurso tvarka. Ir visose šitose šalyse strateginis investuotojas paprastai perima ne daugiau kaip trečdalį, kai kuriais atvejais 40 nuošimčių visos bendrovės turto. Kita dalis kol kas lieka valstybės žinioj, valstybės kontroliuojama ne tam, kad būtų išlaikyta ilgalaikė valstybės galia, bet tam, kad atsigavus visai naftos rinkai, naftos produktų rinkai po naftos krizės (akivaizdu, kad akcijų kursas šiose bendrovėse smarkiai pakils ir tada bus galima pakviesti vėl kitus investuotojus), būtų galima pateikti tas akcijas į pasaulines biržas ir jas parduoti labai pelningai ir labai naudingai. Mes iš principo, perėmę tą didžiulį turtą,visus tuos aštuonerius metus darėme viską, kad jis būtų naudojamas neefektyviai ir netaupiai. Galiu pasakyti tokį pavyzdį. Per paskutinius 5 metus valstybė davė garantijų apyvartiniam kapitalui papildyti bendrovei “Mažeikių nafta” apie 45,5 mln. litų. Mūsų nutarime, įstatymo projekte dėl finansavimo mes numatome galimybę duoti Vyriausybės garantijas apyvartiniam kapitalui papildyti iki 400 mln. dolerių per metus, o per 5 metus davėme tik 9 mln. per metus. Tai visiškai skirtingos ūkininkavimo sąlygos. Kad ir kokie geri būtų menedžeriai, Lietuvos vadybininkai, “Mažeikių naftoje” be pinigų jie nieko negalėjo padaryti. Valstybės požiūrio mes iš tikrųjų neturėjome į “Mažeikių naftą” ir šiandien liko taip pat.

Dabar apie privatizavimą, prieš kurį iš tikrųjų pasisako daug kas, bet pasisako ne kaip prieš tokį, bet prieš viso šio komplekso privatizavimo būdą. Pirmas jo ypatumas ir išskirtinumas pasaulinėje privatizavimo praktikoje – vadinamasis privatizavimo po kilimu būdas, kai ne tik tiesioginės derybos, bet kai yra deramasi su kokiu nors pasirinktu partneriu, investuotoju, ir derėjimasis vyksta visiškai neinformuojant visos visuomenės ir net žinybų, kurios turėtų specialisto teises rekomenduoti ar pasakyti. Specialistų pasikvietimas iš “Paribas”, (…) ir kitų kompanijų, kurios turi didžiulę patirtį konsultuoti dėl šių verslų, buvo atmestas arba į jį nebuvo kreipiama dėmesio, kai “Paribas” surašė raportus Vyriausybei, kad pasiūlytas privatizavimo būdas su vienu investuotoju ir visos tos sąlygos, kurias siūlo “Williams”, yra Lietuvai nepriimtinos ir ganėtinai nenaudingos ne tik dabar, bet ir ateityje, kai pasirašę susitarimus, sutartis ir pakeitę įstatymus mes iš esmės neturėsime jokių saugiklių arba turėsime saugiklius, kuriuos mes galime apeiti. Pavyzdžiui, po 4, 5 metų sutvarkius šitą rinką parduoti akcijas, tuos 33%, kuriuos turi “Williams”, ir kitą dalį, 16% arba dar daugiau, parduoti pasaulinėse biržose ir gauti už tai milžiniškus pinigus. Nauda iš to komplekso bus, bet ta nauda bus ne Lietuvai. Todėl mes ir sakome, kad mes nuėjome blogu privatizavimo keliu, kai mes padarėme pirmą žingsnį praėjusiais metais ir leidome “Williams” įsigyti ne konkurso tvarka, pažeidžiant visus ekonominės logikos reikalavimus, galų gale derantis… aš nežinau kaip, bet pačiu blogiausiu būdu. Jeigu pastudijuotume ketinimo protokolus, tai visiems tam tikra prasme pasidarytų nejauku, kad mes už viską atsakome: ir tą, ką jie darys ir ką nori daryti. Tuo tarpu tos bendrovės, kurios atėjo į Lietuvos rinkas – mobiliųjų telefonų, mažmeninės benzino prekybos ar kitos, – nė viena iš jų nereikalauja Vyriausybės garantijų, pačios atliko už savo pinigus auditą ir darė viską. Čia mes darome ir apmokame viską, juo labiau “Williams” perėmė operatyvinio vadovavimo arba dalyvavo šitos bendrovės operatyviniame valdyme jau 8 mėnesiai, ir per tą laiką kompanijos finansiniai reikalai gerokai pablogėjo. Ne vien tik dėl jų, aišku, dėl finansinės krizės. Bet kam tada reikėjo daryti 15 mln. litų išlaidas, kad bendrovė eitų žemyn? Tai vėl neprotinga. Derėjimasis po kilimu – iš tikrųjų nusikaltimas kraštui ir Lietuvai.

Todėl aš manau, kad protingiausia būtų sutikti su tuo, kas įvyko, ir pritarti “Williams” atėjimui, bet su sąlyga – iki tos dienos, kuri susijusi su šių įstatymų priėmimu. Kitaip sakant, jie 33% įstatymo keliu gavo ir dabar tegul dirba. Galų gale visą atsakomybę dėl būsimų įsipareigojimų reikia padalyti proporcingai, o dabartiniu metu mes pažeidžiame pagrindinį rinkos ekonomikos principą – mes įstatymu numatome, kad valstybė įsipareigoja dėl privataus verslo, dėl būsimo privataus verslo nuostolių ir rizikos, ir didžiąja dalimi mokesčių mokėtojų pinigais. Aš manau, kad “Williams”, įkėlęs koją ir gavęs 33% už pinigus, kurių iš esmės nėra, turi parodyti galimybę, kaip jis moka valdyti, tvarkyti šį ūkį, ir tik po to, kai bus pasiekti rezultatai, Lietuvos Vyriausybė ir Seimas turėtų spręsti, ką daryti su likusia dalimi, net numatant tam tikrą (…), paliekant galimybę pirkti kurią nors dalį, bet su sąlyga, kad kompanija bus pelninga ir gera. Tokia yra Centro sąjungos pozicija šiuo ekonominiu klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Po K.Glavecko dar sykį žodis Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui. Tuomet spręsime, ką toliau daryti.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, kiekvienas, ateinantis į šią tribūną, atsineša įvairių gėlių. Aš antrą kartą turiu malonumą iš čia jūsų visų vardu pasveikinti mūsų mielą kolegą gerbiamąjį V.Pakalniškį.

Jis nėra dama, todėl galima pasakyti, kiek jam metų, jeigu jis leidžia. 55-eri – labai gražus amžius artėjant į brandos laikotarpį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka, po kurios turėtų kalbėti E.Zingeris. Tačiau jisai sako, kad po pertraukos negali kalbėti, todėl prašau ruoštis P.Gylį. Dabar pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Kviečiu į tribūną P.Gylį. Ruošiasi A.Sakalas.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai!

Naftos komplekso privatizavimas – tai epopėja, kuri tęsiasi maždaug pusantrų metų. Darbo partija iš pat pradžių, išnagrinėjusi turimą medžiagą, aplinkybes, laikėsi pozicijos, kad naftos kompleksas yra palyginti lengvai valdomas verslas su garantuota rinka. Panašiai kaip ir “Telekomas”, jis gali būti kontroliuojamas valstybės. Mes turime pavyzdžių. Norvegiško “Statoil” 100% akcijų priklauso valstybei. Dešimtis metų šita įmonė funkcionuoja stabiliai, nešdama pinigus į Norvegijos ateities fondą.

Mes nedaug turime tokių nacionalinio turto dalių, kurias turėtume vertinti. Jeigu jau su kuo nors dalijamės, tai turim daryti gaudami naudos valstybei. Šito nėra. Nebuvo sutarimo “Telekomo” privatizavimo klausimu. Deja, mes per greitai ir per daug atidavėm. Aš noriu poniai L.Andrikienei paaiškinti, kad man labiausiai patinka ne estų, ar latvių, o lenkų pavyzdys, kai jie atidavė 20% akcijų.

Šio klausimo potekstė nuolat buvo saugumo aspektas. Buvo sakoma, jog jeigu ne “Williams”, tai ateis “Lukoil”. Atleiskite, mes esame savininkai, mes organizuojame konkursą pagal savo ekonomines ar politines sąlygas. Galėjo ateiti įvairios firmos, tarp jų ir “British Petrolium” ar “Amoco”. Primenu, kad “Amoco” – tai firma, kuri tyrinėjo arba buvo pasiruošusi tyrinėti naftos atsargas Baltijos jūroje. Ji dabar pasitraukė, matyt, dėl to, kad ateina “Williams”. Geriausia būtų, kad būtų kompleksas: “British Petrolium” – europietiškas kapitalas, “Amoco” – amerikoniškas kapitalas. Mes turime dvi dimensijas, jeigu jau pradėjome procesą ta linkme. Jeigu aš esu šeimininkas ir organizuoju konkursą, aš pats galiu nuspręsti, ką priimti ir ką ne. Kam minėti “Lukoil”? Man labai skaudu tai girdėti iš dešinės, kuri nuolat eksploatuoja šitą klausimą, nors niekas nepaneigė pono S.Kakčio pareiškimo, kad pono V.Landsbergio prezidentinė kampanija, be kita ko, buvo remiama ir “Lukoil”. Kas būtų, jeigu kokia kita partija būtų remiama? Pasakykite, Kakty, su “Lukoil” turite finansinių ryšių? Jums reikės daug laiko, kad nusiplautumėte tą dėmę. Tai gal neeksploatuokite to klausimo. Opozicija, kaip matote, neeksploatavo.

Yra fantastika tai, ką kalba ponas S.Malkevičius. Jis kalba apie kitų valstybių parlamento poziciją, kad ta valstybė, didelė valstybė – Amerika, gina nacionalinius interesus. Be abejo, kiekviena valstybė viduje ir užsienyje turi ginti savo nacionalinius interesus. Ponas S.Malkevičius gina Lietuvos nacionalinius interesus? Ne, jam svarbiau kitų parlamentų pozicija ir kitų valstybių nacionaliniai interesai. Mes neturime žiūrėti nei “Williams”, nei “Lukoil”, mes turime, dar kartą kartoju, žiūrėti Lietuvos interesų.

Ekonominė dalis. Beveik visi Seimo ekonomistai, nepaisant pažiūrų skirtumo (mano, pavyzdžiui, ir pono K.Glavecko pažiūros labai skiriasi), pripažįsta, kad darom ekonominę klaidą. Parduodam ne tik įrengimus, kurie tikrai veiks, nes yra tikra, garantuota rinka. Dar daugiau – mes žadam sudaryti monopolines sąlygas naftos kompleksui. Už savo pinigus pastatėm Būtingės naftos terminalą, už savo pinigus turėsim viską užbaigti. Nauda iš to kitiems. Kur jūs pasaulyje radote tokį ūkininką, pone Babiliau? Jo dabar nesimato. Čia ir grįžti: pono V.Babiliaus ministravimo laikais ekonomika gali būti ir neekonomiška.

Kai ponas R.Majors atsakinėjo į klausimus, aš paklausiau jo, kuriam ūkininkavimo būdui atstovauja “Williams”? Kapitalistiniam, paremtam laisvąja konkurencija ir rizika, monopolistiniam – tai jau nėra laisvoji konkurencija ir mažai rizikos, ar socialistiniam ūkininkavimo būdui? Aš matau, kad “Williams” ateina kaip monopolija ir įmonė, kuri nori valstybės globos. Kokios valstybės? Lietuvos valstybės. Kad Lietuvos valstybė prisiimtų visą gamybinę, komercinę ir kreditinę riziką. Tai yra grynas socializmas. Valstybė globoja galingą, kaip teigia visi, kurie yra už tai, įmonę. Ponas R.Majors bandė neigti, bet, tiesą pasakius, jo žodžiai skambėjo neįtikinamai.

Baigiu savo kalbą dar vienu dalyku, kurio niekas neminėjo. Yra valstybėje, kuri yra demokratiška, įstatymo viršenybės principas. Mes turime Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir savo Statutą. Kodėl mes jį laužom? Kam tai daryti? Vadinasi, yra kažkoks interesas. Tai, kad procesas nuolat neskaidrus, ir tai, pone Katiliau, kad nenorima įsiklausyti į kitos pusės argumentus, rodo, kad šitą procesą reikia mažų mažiausiai sustabdyti, pasiekti nacionalinį sutarimą dėl mūsų naftos komplekso ateities. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Sakalą. Ruošiasi R.Smetona. Taip. S.Kaktys – repliką. Prašom.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, matyt, visi šmeižto, visokių nesąmonių kalbėjimo metodai yra naudotini, jeigu siekiama kokio nors aiškus tikslo. Noriu pasakyti, kad aš neturiu jokių finansinių įsipareigojimų “Lukoil” kompanijai ir esu deklaravęs savo turtinius interesus aiškiai. Jeigu ponui P.Gyliui kas neaišku, jis gali manęs paklausti, patikslinti. Jeigu ateityje bus panašių dalykų prieš mane naudojama ir bus taip interpretuojama, aš manau, kad turėsiu teisę gintis teisinėm priemonėm.

PIRMININKAS. Dar vieną repliką P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš gaila negaliu reaguoti į pono S.Kakčio… turinio požiūriu, kadangi laikausi Statuto. Jūs, pone posėdžio pirmininke, to nedarote, nes suteikėte ponui S.Kakčiui žodį ne pagal Statutą.

PIRMININKAS. Jeigu jūs pasidomėtumėt Statutu, pamatytumėt, kad replikos teisė yra galima bet kuriuo metu po… (Triukšmas salėje) Dar sykį noriu priminti S.Burbienei ir P.Papovui. Jeigu dar neįtikinu, aš jums po A.Sakalo kalbos pacituosiu Statuto straipsnį. Prašom. A.Sakalas. Ruošiasi R.Smetona.

A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų aš labai gerai suprantu, kaip ir daugelis čia esančių salėje, kad jau viskas iš esmės nuspręsta ir mums leidžiama kalbėti dėl to, kad atrodytų, jog viskas labai demokratiška. Iš tiesų demokratiška. Bet mūsų kalbos, ypač opozicijos atstovų kalbos nieko neįtikins. Bet mes laikome savo pareiga rinkėjams, visiems Lietuvos žmonėms išsakyti abejones ir teikti siūlymus.

Taip, iš tiesų nueita labai toli su “Williams” ir čia tik valdančiosios daugumos politikos sprendimas ir jos nuopelnas, nes kitos frakcijos, ypač opozicijos, tokiam sprendimui nepritarė, o pastaruoju metu ir Centro sąjunga taip pat pamatė, kad jų sprendimas remti “Williams International” taip pat buvo labai abejotinas.

Taip, reikia ieškoti išeities, bet kada daromas biznis, tai abu biznio partneriai prisiima kokius nors įsipareigojimus. Deja, to, ką įsipareigojo prieš kurį laiką, daugiau kaip prieš metus, “Williams” neįvykdė, nė vieno dalyko neįvykdė. Neįvykdė nė vieno prisiimto įsipareigojimo. Su olimpine ramybe stebėjo, kada “Mažeikių nafta” stokojo naftos žaliavos, nė piršto nepajudino, kad naftos žaliava tekėtų į Mažeikius. Ir štai šitas “Williams” reikalauja, kad Lietuva, kaip biznio partneris, prisiimtų visą atsakomybę už galimas “Williams International” nesėkmes. O Lietuva, kaip biznio partneris, sutinka su “Williams” reikalavimais.

Ką tai turi reikšti rinkėjams ir mokesčių mokėtojams? O tai reiškia tik tiek – jeigu tokių nuostolių bus, o iš tikrųjų prognozuotina, kad jų tikrai bus, jau dabar Lietuvos mokesčių mokėtojai sumokėjo per 10 mln. “Williams”, “Williams” nepajudinus nė piršto, tai visi nuostoliai bus dengiami iš mokesčių mokėtojų kišenės, didinant mokesčius. Aš noriu pridurti, jums yra išdalinta, bet ne visi rinkėjai žino… (Balsas salėje) Mažeikių taip pat nebuvo išdalintas kreipimasis ir pareiškimas. Su pareiškimu buvo supažindinta. Aš noriu pasakyti, kad Mažeikių rajono tarybos kreipimasis yra pasirašytas ne centristo ar socialdemokrato, o žymaus konservatoriaus – pono Kryžiaus, tai yra miesto meras. Ir štai kreipiasi. Išvardijo keturis punktus, kuriuos noriu perskaityti.

Pirmas punktas. “Mažeikių nafta” privatizuojama ne konkurso tvarka. (Apie tai jau kalbėjo mūsų žymiausi ekonomistai.) Antra. Nėra pateikti aiškūs AB “Mažeikių nafta” privatizavimo planai. Neaišku, kiek išliks darbo vietų, kaip pakis dirbančiųjų darbo užmokestis, kokios bus pasekmės Mažeikių rajono biudžetui ir žmonių gerovei. Mes sutinkame, kad būtina privatizuoti tuos objektus, dėl kurių iš principo sutariama ir nekilo ginčų, tačiau neparengto strateginio objekto, tokio, kaip AB “Mažeikių nafta”, dėl kurio tebevyksta diskusijos, privatizacija turi būti sustabdyta, kol bus atlikta išsami analizė. Taryba įsitikinusi, kad sprendimai dėl strateginių objektų privatizavimo, kaip AB “Mažeikių nafta”, Lietuvos Respublikos Seime ir Vyriausybėje turi būti priimami atidžiai išanalizavus, išklausius Mažeikių rajono tarybos ir gyventojų nuomonę.”

Gerbiamieji kolegos, nejaugi Mažeikių rajono tarybos nuomonė jums visiškai nieko nereiškia? Nejaugi jūs manote, kad tik mes, tik Seimas, tik Vyriausybė viską geriausiai žino, o rinkėjai tai yra tokie žmonės, su kurių nuomone nereikia skaitytis. Aš manau, kad jeigu Mažeikių žmonės ir klysta ir Mažeikių taryba klysta, reikia juos įtikinti, kad jie klysta. Arba jie tegu jus įtikina, arba mus įtikina, kad mes klystame.

Gerbiamieji kolegos, ekonomistai sakė ekonominius motyvus, ir nė vienas iš čia kalbėjusių nesakė, kad ekonominiai motyvai privatizuojant naftą yra bent kiek pagrįsti. Yra visiškai nepagrįsti. Visi su tuo sutinka. Bet privatizuojama toliau, atiduodama “Mažeikių nafta” toliau, remiantis kažkokiais aukštesniais interesais, bet iš tikrųjų, ar yra tokie interesai. Aš tokių interesų nežinau. Mano siūlymas būtų neskubėti privatizuoti “Mažeikių naftą”, atiduoti daugiau kaip 51% “Williams International”, palaukiant, kol tas “Williams International” pasirodys kaip doras biznio partneris, kuris vykdo savo pačių įsipareigojimus. Kol mes apie tai nežinome, mes atiduodame nežinomai firmai arba firmai, kuri nėra labai rimta firma, sprendžiant pagal jos įsipareigojimų vykdymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Replika – G.Šileikis. Kviečiu R.Smetoną. Ruošiasi V.Stasiūnaitė. Repliką – G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Ačiū. Gerbiamasis A.Sakalas, manau, klaidino pasakydamas, kad Centro frakcija rėmė. Centro frakcija tikrai nerėmė tokio privatizavimo būdo ir labai aiškiai, ir konkrečiai dėl to pasisakė. Tai buvo tik vieno frakcijos nario atskira nuomonė.

PIRMININKAS. R.Smetona. Ruošiasi V.Stasiūnaitė.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, galima suprasti už šį sandėrį pasisakančių, jį stumiančių politinius arba saugumo argumentus. Labai naivius, dažnai veidmainiškus, dažniausiai propagandinius. Bet jie gali būti argumentais. Bet neįmanoma suprasti ir pateisinti ekonominių argumentų ir tų sąlygų, kuriomis perduodamas Lietuvos naftos ūkis “Williams” kompanijai. Tikriausiai nebėra prasmės ką nors įrodyti ar ką nors įtikinti. Rankom sukirsta. Gal verta tik kai ko paklausti.

Taigi kas gali paneigti, kad dar pernai derybose su “Williams” buvo pažadėti du trečdaliai, tai yra 66% naftos ūkio akcijų, o gal ir visos, kad vėliau “Williams” galėtų parduoti akcijas kam norės ir už kiek norės. Aš manau, kad užtrukęs sutarties nepasirašymas, dėl kurio čia kai kas stebisi ir nesupranta, kodėl jis taip ilgai užtruko, aš manau, kad tai paprasčiausiai, atsiprašau, bet pasakysiu mūsų literatūros klasikų ne kartą sakytus žodžius, tai yra durnių ieškojimas. Tiesa, jų ir ieškoti šįkart nelabai reikėjo. Arba paprasčiausiai tai buvo suplanuota dviejų trečdalių akcijų perdavimo taktika. Sutariama perduoti 33% akcijų, bet to nedaroma. Įmonė toliau sąmoningai ir planingai varoma į bankrotą. Yra įrodinėjama, kad Lietuvos valstybė nepajėgi tvarkytis su naftos ūkiu, kad tik vienintelė “Williams” kompanija gali tai padaryti. Ir štai dar kartą prašome juos paimti dar vieną trečdalį. Tik šį kartą jau nebe už dyką, kaip pirmąjį, beveik, bet dar ir primokėti įsipareigodami. Primokėti valstybės garantijomis, primokėti prisiimama valstybės atsakomybe už galimas nesėkmes, už nesklandumus ir primokėti pelno negavimu.

Tarp kitko, vienas toks gal nekuklus klausimas. Kodėl reikia Lietuvos valstybės garantijų, imant kreditus iš bankų, tokiai galingai ir garbingai, tokios geros reputacijos ir savo valstybės nacionalinius interesus įgyvendinančiai kompanijai, kaip “Williams”, kuri verta 21 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių?

Kodėl užsienio bankai nepasitiki tokia kompanija, kuri viską gali, ir pasitiki Lietuvos valstybe, kuri nieko negali? Toks klausimas, į kurį, ko gero, labai sunku būtų rasti šioje salėje atsakymą.

Dar viena smulkmena. Aš ją vadinčiau kaip stulbinančio nepadorumo pavyzdį. Gal taip galima vertinti Seimo Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, nušalinimą nuo šio projekto svarstymo. Tai iš tikrųjų turbūt neprecedentinis atvejis. Jo nuomonė paprasčiausiai buvo neparanki ir ne pagal planą. Tai kodėl nepagalvoti, ar Seimo nariai, prieštaraujantys ar abejojantys konservatorių ir jau po pono P.Katiliaus kalbos ir Krikščionių demokratų partijos sprendimui atiduoti naftos kompleksą “Williams”, nebus nušalinti nuo Seimo darbo, visi, kurie abejoja ar prieštarauja? Kadangi nenoriu būti tarp tų, kurių, kaip sakiau, Lietuvoje ir ieškoti nereikia, tai aš, žinoma, nebalsuosiu už šį dviejų Lietuvos valdančiųjų partijų sprendimą, už žeminantį, nuostolingą Lietuvai sandėrį.

Pabaigoje galbūt liktų tik perskaityti vieną sakinį iš “Williams” kompanijos prezidento pono J. Bumgarnerio laiško ponui V.Babiliui. “Williams” lieka įsipareigojęs užbaigti šį sandorį ir vertina jūsų sunkų darbą ir atsidavimą”. Klausimas – atsidavimą Lietuvos valstybei ar “Williams” kompanijai?

PIRMININKAS. Kviečiu V.Stasiūnaitę. Ruošiasi A.Plokšto.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji posėdžio pirmininkai, šiandien laikas, skirtas šiai temai, yra kalbėjimas ir kalbėjimas tik tiems, kurie yra už šito Seimo sienų, nes kalbėjimosi tarpusavyje per visą svarstymo procesą nebuvo. Buvo nutarta, sutarta ir bus padaryta, jeigu ne šiandien, tai ketvirtadienį. Todėl dėl konkrečių pataisų, dėl konkrečių dalykų tartis jau ir beprasmiška. Pakeisti ką nors šiandien jau nieko negalime, todėl galime kalbėti tik tai, kas laukia mūsų, kas yra ir kaip šis procesas vyko.

Vis dėlto kas šiandien vyksta? Reikia užduoti sau klausimą. O vyko du įdomūs procesai: vienas procesas – “Williams” privatizavimas ir kitas procesas – Vyriausybės atsistatydinimas ir pakeitimas. Atrodo, visiškai nesusieti dalykai, tačiau dėstosi labai įdomi grandinė. Premjero G.Vagnoriaus Vyriausybė pati sukūrė tokią situaciją, kad ją atstatydintų. Seimui pateikiami įstatymai be diskusijų ir analizės gali būti priimami pateikiant bet kokius argumentus, bet galima įtikinti, nes kiti argumentai, kadangi jie absoliučiai neveikia opozicijos ir iš karto atmestini, bus priimti. Tai, ką suderėjo premjero G.Vagnoriaus Vyriausybė V.Babiliaus asmenyje, o protokoluose taip ir buvo užrašyta, kad tai, ką kalba ponas V.Babilius – laikyti, kad tai yra Respublikos Vyriausybės nuomonė. Ką jie sutarė, nueina nuo arenos, Seimas priima ir pasikeitimų procese, sandūroje naujoji Vyriausybė, nedalyvavusi visoje šioje diskusijoje, pasirašo sutartį. Ji nekalta, Seimas jau priėmė.

Nekalti lieka ir tie, kurie susiderėjo dėl tokių sąlygų, jų parašų ant jokių sutarčių nėra, nes 33% sandoris neįvyko. Todėl labai įdomu, ar taip susiklostė ši situacija ir tie du įvykiai, ar buvo suklostyti? Manau, kad istorija atsakys ir į šį klausimą.

Kodėl taip įvyko ir mes šiandien svarstome 66%? Man Ekonomikos komitete buvo gėda klausyti “Williams” paaiškinimą, kodėl taip atsitiko, kodėl dabar jiems reikia 66%, o ne 33%. Pasirodo, mes, siūlydami 33%, juos tarsi apgavome, jie mums paaiškino kaip apie vyno butelio pirkimą. Mes susiderėjome nupirkti vyno butelį, sako, jūs mums pardavėte, mes jį atkimšome, o butelyje vyno tai nėra! Dabar, ponai, prašom pripildyti. Ir buvo pasakyta, kad šita sutartimi, tuo memorandumu, kuriuo Vyriausybė įsipareigojo pripildyti (tai yra beribiai kreditai ir garantijos), ir tai dar ne pilnas butelis. Įdomu, kada jis bus pilnas? Kada mes jį pripilsime?

Taigi tam, ką ta mūsų Vyriausybė įsipareigojo, Seimas šiandien aklai pritars. O ką mes įsipareigojome? Turbūt įdomu visiems žmonėms žinoti. Tarkime, auditas padaro ir “Artur Andersen” padarytas 1998 metų audito ataskaitoje… yra keičiama ir įsipareigoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba skirs lėšų, kad sumažintų apyvartinį kapitalą, t.y. skirs subsidiją, arba sumažins “Mažeikių naftos” įsipareigojimus. Lietuvos Vyriausybė įsipareigoja ir dabar, ir ateityje neribotai garantuoti (visos Lietuvos vardu) kreditų gavimą “Williams” tiek, kiek reikės, ir net apyvartinėms lėšoms.

Kas gali šiandien garantuoti, kad tos apyvartinės lėšos nepaliks už sienos? Priežasčių tam gali būti įvairių. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja ne tik garantuoti kreditus, bet dar jų pati ir ieškoti. “Williams” gali jų neieškoti, tačiau jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė jų neras, mes liksime kalti ir “Williams” galės atsisakyti savo sandorio.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja 10 metų nedidinti ir nekeisti mokesčių, net santykiuose su darbuotojais. Ką tai reiškia? 10 metų nebus didinami atlyginimai? Skaitykite memorandumą, pone Vidžiūnai. Toliau. Keisti muitų mokesčius taip, kad išliktų “Williams” monopolija Lietuvoje, kad nebūtų galima įvežti kito benzino ir kad mes visi, pirkėjai, turėtume pirkti tik “Williams” gaminamą benziną, tai yra kad būtų jam garantuota rinka. Ir iš viso visas Vyriausybės procesas rodo, kad mes parduodame ne objektus, mes parduodame rinkas. Telefonų rinką pardavėme užsieniui, naftos rinką – taip pat, draudimo rinką – taip pat, elektros, geležinkelių ir dujų – taip pat planuojame. Kas gi mes liksime, ponai lietuviai?

PIRMININKAS. Kviečiu A.Plokšto. Toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš prieš pusmetį, kai mes pirmą kartą kalbėjome apie “Williams”, pasakojau apie tokį atvejį, kai lietuvis Petras atidavė karvę kaimynei iš už balos. Aš maniau, kad ta tema daugiau nekalbėsiu, bet, pasirodo, tai nebuvo pabaiga ir dabar ateina antroji dalis. Kas atsitiko? Ogi karvė pradėjo dvėsti ir ta kaimynė grįžo pas Petrą prašyti dar vienos karvės. Po to, kai Petras, įsižiūrėjęs į jos akys, matyt, duos tą karvę, ji paprašys, kad jeigu ir ta imtų dvėsti, sumokėtų ir už ją.

Aišku, kvailiau nesugalvosi, bet, deja, taip yra. Ekonominiai argumentai iš esmės jau visi pasakyti. Čia jau pridėti nėra ką. Kiekvienas ekonomistas supranta, kad faktiškai tai atidavimas, o galimi tikslai – tik politiniai. Man šiek tiek keista, kad “Lukoil” mini tik konservatoriai. Mes kalbame apie “Williams” ir apie “Mažeikių naftą”, kuo čia dėtas “Lukoil”? Todėl, aišku, mes nepritarsime šiam sandoriui, aš turiu omenyje frakciją. Bet aš dar norėčiau apie garantijas porą sakinių pasakyti. Ką šiuo atveju reiškia garantijos? Tai reiškia, kad mes, valstybė, įsipareigojame užmokėti privačiai firmai, jeigu jai nepasiseks biznis. Tai kam tuomet apskritai privatizavimas? Kam tuomet apskritai ką nors daryti, jeigu mes dar prisiimam tokius įsipareigojimus? Galima daryti tiktai tai, kas susiję su valstybe. Ir čia faktiškai jokių paaiškinimų nėra. Daugelyje šalių yra administracinė ir net baudžiamoji atsakomybė už veiklą prieš savo firmos interesus. Tai yra jeigu savininkas ar direktorius sąmoningai pablogina įmonės būklę, priveda ją iki bankroto, jis yra teisiamas ir ekstremaliu atveju sėdi kalėjime. Mes tokio mechanizmo neturime. Matyt, todėl taip ir yra ekonomikoje. Ekonominiu požiūriu toks sandėris, jeigu mes turėtume tokią normą, be abejo, būtų tiesiogiai kvalifikuojamas kaip šis procesas.

Baigdamas pasakysiu, kad, aišku, visos kalbos yra tuščios, sprendimai priimti. Deja, aš nesu tikras, kad jeigu tikrai bus taip, kaip sakė ponia V.Stasiūnaitė, tikrai taip bus pablogėjusi situacija, ar po kitų rinkimų neteks vėl grįžti prie šio klausimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos, kalbės Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius. Ruošiasi R.Dagys.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien jau girdėjome daug kalbų, daug pasiūlymų, kaip būtų galima geriau sutvarkyti Lietuvos naftos ūkį. Aš noriu pasakyti tą patį, ką sakiau Ekonomikos komitete, – Seimas ir Seimo nariai nėra derybininkai, mes tiktai galime tvirtinti arba netvirtinti Vyriausybės pasiektų susitarimų. Jeigu mes pritariame Vyriausybės susitarimui su “Williams”, mes galime nagrinėti (ir iš tikrųjų šiandien tai turime daryti), ar pateikti įstatymų projektai atitinka Vyriausybės susitarimus. Viena vertus, turiu pasakyti, kad derybas vedė Vyriausybė, o ne vienas ar kitas ministras, todėl iš tikrųjų keista, kad tiek energijos išeikvojama bandant, sakyčiau, demonizuoti vieną ar kitą laikinai pareigas einantį ministrą, kuris atstovauja Vyriausybei derybose. Kita vertus, kiek mes nevengsime ir nesakysime, kam čia minime “Lukoil” ar dar ką nors, yra visiškai aišku, kad naftos reikalai visame pasaulyje yra susiję su aštria didžiųjų Vakarų ir Rytų interesų sankirta.

Todėl nenuostabu, kad ir Lietuvoje svarstant naftos reikalus yra naudojamos pačios aštriausios kovos priemonės. Taip pat natūralu, kad ir Seime atstovaujamos partijos pasidalijo Vakarų ir Rytų interesų sankirtos srityje. Teiginiai, kad “Williams” investicijos yra nenaudingos Lietuvai, kad mes paliekami labai blogomis sąlygomis, kad visą pelną pasiima “Williams”, o mes tiktai riziką, kad Lietuva rizikuos milžiniškais finansiniais įsipareigojimais, kad Lietuva prisiima visą atsakomybę, kad Lietuva dengs visus nuostolius, yra akivaizdžiai neteisingi, sakomi nesusipažinus ir nenorint susipažinti su “Williams” pateiktais duomenimis arba siekiant sąmoninga netiesa kelti sumaištį svarstant. Kaip pavyzdį aš norėčiau paminėti kalbas apie mokesčių ir tarifų įvedimą esant tam tikroms sąlygoms, kurie yra minimi Vyriausybės ir “Williams” susitarimuose. Kažkodėl visi, kalbėdami apie šį susitarimą dėl muitų ir tarifų įvedimo kaip labai žalingą Lietuvai, užmiršta paminėti paskutinį sakinį, kuris skamba taip: “Šių muito mokesčių ir tarifų įvedimą turės patvirtinti Pasaulio prekybos organizacija, jeigu tai būtina. PPO minėtų mokesčių ir tarifų patvirtinimas turi būti gautas iki užbaigimo”. Kalbama apie Lietuvos visiškas garantijas. Aš taip pat atidžiai skaičiau memorandumą ir niekur nesuradau, kad būtų apie tai kalbama. Aš džiaugiuosi, kad, Ekonomikos komiteto pirmininko A.Šimėno žodžiais, Ekonomikos komitetas palaiko šią strateginę investiciją. Šiandien vienas iš svarbiausių klausimų turėtų būti ne ar leisti “Williams” investuoti, ar neleisti, o ką padaryti, kad “Williams” pasisektų modernizuoti Lietuvos naftos ūkį. Kai kas sako, kad patikėti gražiomis “Williams” investicijų perspektyvomis yra neįmanoma, tačiau ar tokiems netikintiesiems nėra pakankamas atsakymas svarbiausių pasaulio bankų pasiryžimas finansuoti šį projektą (ir noriu pabrėžti) be valstybės garantijų. Siūloma šiandien svarstymą vilkinti. Pavyzdžiui, laukti, kol nauja Vyriausybė pareikš savo nuomonę. Dar sykį noriu priminti, kad vakar frakcijos posėdyje paskirtasis premjeras R.Paksas pareiškė, jog jis tęs Vyriausybės darbą šioje srityje. Aš asmeniškai sakau, kad man kiltų labai didelių abejonių balsuojant už naują Vyriausybę, jeigu dėl vienokių ar kitokių kalbų kiltų abejonių, ar ministrai efektyviai įgyvendins šį strateginį susitarimą.

Taip pat konservatoriai yra kaltinami, kad jie, girdi, pakeitė tas nuostatas, kurios buvo įrašytos į partijų susitarimą 1995 m. Aš noriu priminti, kad 1995 m. partijų susitarimas buvo pasirašytas todėl, kad tais pačiais 1995 m. “Literatų svetainė”, esanti Gedimino prospekte, prieš Katedros aikštę, buvo parduoda už 1,5 tūkst. Lt. LDDP tuo metu analogiškai norėjo parduoti ir “Mažeikių naftą”. Kodėl dabar jų nuomonė pasikeitė? Ar todėl, kad ne tie pardavėjai, ar todėl, kad ne tie pirkėjai? Klausant kolegos R.Ozolo ir kolegos V.Andriukaičio, atrodo, kad “Williams” investicijos kelia pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui ir pažeidžia Lietuvos suverenias galias. Aš kažko nesuprantu. Iš tikrųjų ar galima dėl populizmo, dėl reitingų nesuprasti arba vaidinti nesuprantančius skirtumų tarp Rusijos ir JAV? Svarstant nacionalinio saugumo problemas reikėtų klausti, kokį pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia socialdemokratų kai kurių lyderių pažadai nacionalizuoti privatizuotas įmones. Kiek investicijų iš Lietuvos pasitrauks po tokių pareiškimų? Galų gale reikia atsakyti į klausimą, kiek tokie pareiškimai kainuoja Lietuvai, o ne tik kiek tai kainavo “Lukoil”? Noriu pasakyti, kad po ankstesnių socialdemokratų pareiškimų dėl “Mažeikių naftos” būsimo nacionalizavimo “Williams” kompanija paprašė numatyti jiems galimybę papildomai įsigyti 33% akcijų kaip saugiklį nuo įsiaudrinusių socialdemokratų ir kitų populistų. Todėl socialdemokratai, kaltinantys Vyriausybę nuolaidomis “Williams”, visų pirma turėtų kaltinti patys save.

Taigi siūlau šiandien balsuoti už įstatymus, kuriuos svarstom. Prieštaraujančius jiems siūlau nebeužsiiminėti lengva demagogija apie “Williams” silpnumą, apie pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui, apie ekonominę žalą Lietuvai, apie slaptą buvusios Vyriausybės planą vardan “Williams” atsistatydinti iš pareigų ir t.t., ir t.t.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį R.Dagį. Ruošiasi Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas R.Ozolas iš šios tribūnos sakė: kas su mumis yra, kas darosi? Iš tikrųjų klausimas yra gana rimtas. Ši diskusija parodė, kad mes negirdime vienas kito arba kiekvienas girdi tą, ką nori išgirsti, ir ieškom patvirtinimų savo argumentams. Jeigu mes taip diskutuojam dėl tokių svarbių klausimų, tai tada nereikia stebėtis, kad tokiomis sąlygomis taip pigiai vykdom tokius svarbius privatizavimo procesus, nes derybinės pusės… O šiuo atveju derybinė pusė yra Lietuvos valstybė, jos silpnumas, jos išsiskaidymas, be abejo, atsiliepė mūsų galutiniam rezultatui. Jeigu mes laiku, kaip socialdemokratai siūlė, būtume aiškiai, tvirtai nusprendę išlaikyti savo nuostatą dėl 51%, galima buvo kalbėti apie operatoriaus teisę ir visa kita, jeigu nebūtume siekę populistinėmis kalbomis išklibinti tą poziciją, manau, dabar šio svarstymo išvis nebūtų. Būtų aiški perspektyva investitoriui, būtų aiški mūsų pozicija. Dabar mes turime tai, ką turime. Kiekvienas užsidirbom po vietą kitą papildomą balą žmonių akyse. Kai kas dabar prabudo, net ir Vyriausybėje buvę žmonės, kaip centristai, pasirodo, nežino, kas darosi, atrodo, į naują Vyriausybę žada eiti. Jeigu iš principo nepritariam tokiam strateginiam apsisprendimui, gal tada ir nepritarkime, ir nežaiskim dvigubų žaidimų. Man atrodo, kad būtume laiku. Jeigu socialdemokratų nuostata apskritai būtų buvusi palaikyta referendume dėl strateginių objektų neprivatizavimo, viskas būtų labai gerai ir dabar klausimo nekiltų. Man atrodo, mes painiojam du skirtingus dalykus. Mes kalbame… Vieni kalba apie naftos gamyklą ir jos veikimo ateitį, kas mums, socialdemokratams, labiausiai rūpi, kad “Mažeikių nafta” duotų pajamas. Kalbame ir apie Būtingės vamzdį, kuriuo tekės nafta, ir kad bus daromas biznis. Visiškai skirtingi dalykai. Vienas dalykas yra naftos pirkimas ir pardavimas, kai iš vienos pusės pardavėjas yra Rusija, iš kitos pusės pirkėjai – Vakarų valstybės. Tai yra jų susitarimo reikalas, o mes galėtume būtent taip spręsti, kad tegul per tą vamzdį pardavinėja vienas kitam kas nori, mums svarbu, kad nafta tekėtų ir Mažeikių gamykla veiktų. Tai būtų pagrindinis mūsų apsisprendimas, todėl kalbėti apie kokią nors naftos biznio rinką būtų tikrai nesolidu. Mes žinome, kokia tai yra rinka, lygiai taip pat jeigu kalbėtume apie žemės ūkio rinką. Žemės ūky yra kvotos, irgi susitarimai. O dėl naftos irgi tas pat yra: tos pačios kvotos, susitarimai, kainų nustatymai, karai dėl naftos vyksta. Ir, aišku, šioje situacijoje Lietuva yra tarpininkė, todėl mums reikia žiūrėti, kokia mums didžiausia iš to nauda. Tai turi būti pagrindinis mūsų diskusijų objektas.

Nesutikčiau su gerbiamuoju A.Kubiliumi, kad mes dabar turim balsuoti arba taip, arba ne. Į Seimą diskusiją perkėlė Vyriausybė ir nori tam tikrų garantijų patvirtinimo. Aš visiškai sutinku, kad dabar, kai jau taip toli nuvažiavo visas procesas, šiuo metu grįžti atgal būtų prastas signalas visiems Vakarų investitoriams. Nieko nepaaiškintume, dėl kokių motyvų mes padarėme, nes apie mus būtų aiškinama. Žinom, kaip Lietuva gali panaudoti reklamą. Bet vis dėlto dabar prašoma gana didelių įsipareigojimų, o abejonių tarp Seimo narių iš tikrųjų yra. Normalių yra abejonių. Tie, kurie norėjo gauti duomenis nuo pat pradžių, turėjo, tie, kurie dabar atsibudo, dabar gavo, kurie dabar tapo euroskeptikai. Aš norėčiau pasveikinti poną R.Ozolą, galų gale turim rimtą euroskeptiką. Galbūt rimtą euroskeptiką, su kuriuo galėsim labai smarkiai padiskutuoti. Tai viskas gerai, bet mes visi neturim švento įsitikinimo, kad viskas vyks gerai, nes iki šiol neviskas gerai vyko tiek iš “Williams” pusės, tiek iš mūsų pusės. Atsirado milijoninių nesutapimų audito išvadose. Atsirado kur kas didesnė Būtingės terminalo kaina, kuri irgi neaišku kokiu būdu atisirado. Taip, išlindo. Tada mes irgi garantavome, kad viskas yra gerai, bet dabar atsirado tie milijonai. Kas žino, kad jų nebus?

Todėl mano siūlymai po J.Valatkos siūlymo yra, nepaisant mūsų principinio manymo, kad valstybė turi ūkininkauti, gali ūkininkauti ir turėtų ūkininkauti šioje situacijoje, išlaikydama visišką šio sektoriaus kontrolę. Tada mes būtume kaip tarpininkai, išlaikytume tarpininkus tarp Vakarų ir Rytų, ir atsižvelgę į situaciją galėtume manevruoti šioje situacijoje, kai procesas toli pažengęs ir, deja, socialdemokratų nuomonė nebuvo toleruojama tuo metu. Šioje situacijoje mes siūlome projektą, kuris yra labai artimas net tam, kurį pasiūlė Vyriausybė, su viena vienintele išlyga… Galbūt niuansų yra dėl mūsų, tiek J.Valatkos, tiek mano, skirtumų dėl akcijų pardavimo lengvatinių sąlygų, bet iš esmės tai yra viena vienintelė sąlyga: prieš žengdami tą žingsnį, kai mes peržengėm 50% akcijų barjerą, parduodami kitiems, taip pat “Williams” parduodami tiek, kiek jis nori, mes padarom trumpą pauzę ir Seimas, vertindamas situaciją, arba pratęsia savo tolesnį privatizavimą, atidavimą “Williams”, arba galbūt ką nors pakoreguoja, jeigu visiškai tas projektas žlugtų ir būtų nesėkmingas mums.

Kadangi mums užkrovė atsakomybę, tai mes turim visišką teisę pareikalauti atsakomybės dalies, kad mes galėtume ir pasitikrinti. Tai yra mūsų siūlymo esmė, kuri negrąžina proceso atgal, bet palieka tam tikrą galimybę ir atsakomybę mums spręsti, kadangi tos atsakomybės iš mūsų reikalaujama. Jeigu mes viską darytume taip, kaip Vyriausybė yra suderėjusi su “Williams”, tai yra viskas gerai, tai yra Vyriausybės atsakomybė, “Williams” atsakomybė. Mes uždegam žalią šviesą, jūs derėkitės, o mes čia nieko dėti. Bet mes dabar esam dėti. Tik gaila, kad mes nieko iš to nelaimėsim, nes mes negirdim vienas kito, arba girdim tą, ką norim išgirsti.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Repliką – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke! Kadangi savo pranešime jūs minėjote mano pavardę, tai aš turiu teisę į nedidelę repliką. Noriu jums pasakyti, kad suprantu jūsų užimtumą, krūvį, bet tik galiu pasakyti, kad aš kai kurias savo nuostatas išdėsčiau po šio projekto pateikimo Seime, arba pateikimo pabaigoje. Tai viena, kad jums būtų lengviau nesupainioti įvykių chronologijos. O antra, galiu apsakyti, kad LSDP dvidešimt pirmasis suvažiavimas suformulavo štai ką: “Jeigu šios bendrovės kontrolinis akcijų paketas bus Lietuvos Respublikai nenaudingomis sąlygomis perleistas kitam ar kitiems subjektams, LSDP ir ateityje imsis visų įmanomų Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančių teisinių ir kitokių priemonių, įgalinančių valstybę efektyviai kontroliuoti akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”. Mes kviečiame ir kitas partijas prisijungti prie 1995 m. sausio 5 d. pareiškimo dvasios.” Tai yra oficiali LSDP suvažiavimo pozicija. Taigi jūsų žiniai, kad daugiau nesipainiotumėte savo kalbose.

PIRMININKAS. Sunku pasakyti, kas kur painiojasi. Dabar kviečiu kalbėti Seimo Pirmininką V.Landsbergį. Kol kas repliką – R.Dagys.

R.J.DAGYS. Aš tik noriu patikslinti, kad valstybės kontrolę socialdemokratai supranta ne kaip nacionalizavimą, nes kontrolės būdų yra šimtai. Įmanomų valstybės kontrolės būdų.

PIRMININKAS. Mes tikimės, kad išsipainios ir socialdemokratai. Dabar V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, artėja paskutinis veiksmas eigos arba kovos, kuri buvo daug ilgesnė negu kai kam atrodo. Nuo pat 1991 m. rudens ir 1992 m. Vakarų didžiųjų kompanijų pasiūlymai įsigyti, modernizuoti “Mažeikių naftą”, pasiūlymai, kuriuos aš gerai atsimenu ir apie kuriuos galėtų daug papasakoti J.Kazickas, buvo arogantiškai blokuojami ir laidojami ponų ministro L.Ašmanto ir direktoriaus B.Vainoros pastangomis. Apriboti šias pastangas buvo neleidžiama, tą darė NKD, arba naujoji kairioji dauguma, kurios žymūs atstovai ir šiandien daro tą patį. Valstybinio požiūrio, kaip ką tik kalbėjo ponas K.Glaveckas, ir tada, ir ilgai po to nebuvo.

Priminsiu, iš esmės keletą argumentų apie tai, kad jeigu ateina tokios investicijos – apie 800 mln. dolerių, tai net svyruojantys (…), pripažįsta, kad apsimokėtų parduoti net už vieną dolerį. Kalbama apie nacionalinį saugumą. Pardavimas šiam Jungtinių Valstijų ir tarptautiniam gigantui turi didžiulę reikšmę būtent nacionaliniam saugumui. Na, ir prisimenu dar vieną pono K.Glavecko citatą: “Nauda bus ne Lietuvai”, šiandien pasakytą. Aš matau, kad nauda bus ir Lietuvai. Kitaip sakant, toks būna ir turi būti normalus sandėris. Nauda abiem. Badyti pirštu, žiūrėk, partneris turės naudos, yra ne iš verslo pasaulio, kuriam, berods, priklauso ponas K.Glaveckas.

Dabar suvienytoji kairė aukština priešinimosi retoriką net iki plūdimosi ir absurdo. Tik, kiek girdėjau, kolegos R.Dagio kalba, nors nepritarianti, sudarė šiuo požiūriu svarbų racionalų kontrastą. Pasiūlymai paskutinę akimirką keisti įstatymų projektus turi, kaip regis, tik vieną realų tikslą – propagandą. Tariamas tiesioginis tikslas, jei pasiūlymai būtų dabar priimami, keičiamos sutartyse įrašytos sąlygos, tie pasiūlymai pasirodytų pernelyg destruktyvūs, atidėti ir galbūt sugriauti itin svarbią strateginę sutartį. Žinoma, koks nors vienas kitas pagerinimas, kurio įstatymas nedraudžia, ir tai, ką mes priimsime, nedraus pagerinimo, tikriausiai gali būti tolesnio pokalbio objektas. Bet kokių nors apribojimų, atsimetimų nuo to, kas sutarta, į negatyvią pusę, mes neturime daryti, nes tai būtų destruktyvu. Kas tuo džiaugtųsi, nekyla abejonių. Tačiau opozicija to ir nesitiki, supranta, apie tai kalbėjo ir ponas J.Valatka, kad atmesti negalima, tad mėginama vilkinti, bet kadangi ir tos pastangos pralaimi, lieka vienas matomas politinis tikslas – žmonių sąmonės drumstimas kairiųjų partijų naudai. Tam galima net atsinešti čia, kaip darė socialdemokratų atstovas, 10 mėnesių senumo nepasirašytą popierių ir skaityti jį kaip liaudies balsą. Gal ir iš to yra kokia partinė politinė nauda? Valstybės nauda tokioje diskusijoje, matyt, neturi reikšmės. Todėl ir skamba vis absurdiškesnės propagandinės formulės neva “Williams” griauna visas nacionalines vertybes, pagalvokite, kokia pabaisa, o vengiama parodyti alternatyvas, kurios būtų: arba “Mažeikių naftos” bankrotas, arba vegetavimas dar keletą metų be ūkinės perspektyvos. Nugyventi smunkančią valstybinę įmonę iki dugno nelyginant kreditų nebegaunantį kolūkį būtų įprastas kairiesiems metodas, kuris iškyla net ekstremistiniuose grasinimuose pirmiau nacionalizuoti, jei būtų parduota, o paskui nugyventi. Matyt, čia jau būtų tos Lietuvai naudingos sąlygos, tai yra kai kam naudingos sąlygos dar nugriebti. Kiti tas nugriebimo galimybes vadina Lietuvos nacionaliniais interesais, kuriuos tartum gina. Nejau bankrotas ir vegetavimas, viltis nugriebti – tai nacionalinės vertybės, kurias sugriauna “Williams” atėjimas. Sugriauna, šituos dalykus sugriauna. Bankroto perspektyvą, beprasmį, beviltišką vegetavimą iki nugyvenimo, kad vėliau įvyktų bankrotas, tą sugriauna. Vyksta ne taip, kaip dažnai įvykdavo. Tikiu, kad į sovietinį socializmą ir dar į vieną perestroiką nebegrįšime. Kai kurių kolegų laikrodžiai sustojo prieš 10 metų, bet Lietuva eina į priekį ir nesibaido užsienio, atviro pasaulio, atviros ekonomikos, atviros visuomenės. Reikia žengti į priekį ir suprasti, ką darome mūsų ateičiai, Lietuvos ateičiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo baigiame diskusiją. Dabar turime apsispręsti dėl kelių procedūrinių dalykų. Kiek aš suprantu, buvo siūloma daryti pertrauką. E.Zingeris turbūt kalbės dėl balsavimo motyvų? Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 97 Seimo nariai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pertraukos? Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka, balsuoja už, kas už… (Balsas salėje) Buvo siūlymas daryti pertrauką, neaišku… (Balsas salėje) Iki kito posėdžio. Prašom. Yra siūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio. Kas nepritaria šiai pertraukai, balsuoja prieš. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už pertrauką 30, prieš – 64, susilaikė 1. Kadangi šį siūlymą parėmė tik mažuma, deja, pertrauka nedaroma.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Pradedame tolesnes procedūras. Aš kviečiu į tribūną E.Kunevičienę ir apsispręsime dėl pateiktų pataisų. Svarstymo pabaigoje apsisprendžiame dėl pateiktų pataisų.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nepritarti pateiktiems Teisės departamento siūlymams.

PIRMININKAS. Mes dėl Teisės departamento dabar nesvarstome, svarstome tik Seimo narių pateiktas pataisas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė pono J.Valatkos pateiktoms pataisoms.

PIRMININKAS. Taigi dabar svarstome J.Valatkos pataisą 1 straipsnio pirmosios dalies 1 punktui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu nebuvo pasakyta vienas iš pagrindinių dalykų, dėl ko mes turėtume susimąstyti. Faktiškai visą kurą, benziną ir kitus naftos produktus “Mažeikių nafta” nuperka už dolerius žaliavos pagrindu ir kapitalo prieaugis, išplaukęs iš Lietuvos, šią galimybę atims. Aš tiktai dėl to teikiu šią pataisą. Kalbant apie tai, mes sutinkame, kad šiuo momentu strateginis investuotojas “Williams” galėtų įsigyti 33% akcijų emisijos būdu, tai yra lengvatinėmis sąlygomis, todėl aš rašau, kad jis gali nupirkti visas šitos emisijos 33% akcijų.

PIRMININKAS. Ir analogiška pataisa R.Dagio. Prašom. Taip pat dėl motyvų. Prašom. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano argumentai būtų visiškai tokie patys. Man atrodo, tos visos akcijos ir įdeda tam tikrą saugiklį, kad nebus daugiau, bet visas atiduodame “Williams” iki 33%, kaip yra numatyta ir tam tikrame susitarime su “Williams” korporacija. Viskas yra pakankamai aišku, ir mūsų patikslinimas, man atrodo, šiuo atveju labiau paaiškina.

PIRMININKAS. Tai jau buvo kalba dėl motyvų. Prieš šią pataisą nori kalbėti J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Aš nenorėčiau kalbėti prieš tą pataisą. Aš esu užsirašęs kalbėti prieš visą įstatymą, o šią pataisą iš tikrųjų remiu.

PIRMININKAS. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau, dėl ko nereikėtų pritarti šiai pataisai. Valstybė, valdydama šią įmonę, neįrodė, kad ji gali efektyviai ir pelningai valdyti šią įmonę. Todėl aš manyčiau, kad šiuo atveju mes neturėtume sustoti prie 51%. 25%, kuriuos valstybė išlaikys, visada suteikia jai veto teisę, ji galės blokuoti bet kokius valstybei nenaudingus susitarimus. Todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš J.Valatkos pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes kalbame dėl pataisos pirmosios dalies 1 punktui, kurioje J.Valatka siūlo vietoj žodžių “naujai išleidžiamų akcijų” įrašyti “visas naujai išleidžiamas akcijas”. Dėl balsavimo motyvų jau pasakyta nuomonė. Ar reikia registruotis? (Balsai salėje) J.Valatka – repliką. Prašom. Tuo tarpu registruojamės.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, taigi mes šiuo siūlymu siūlome kaip tik visus 33% akcijų atiduoti “Williams”. Apie ką kalbama? Mes siūlome taip, kaip susitarta pagrindiniame susitarime, – atiduoti visas akcijas, 33%.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kad taip yra ir redakcijoje.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip yra užrašyta ir Vyriausybės pateiktoje redakcijoje. Ten visiškai nereikia to žodžio “visas”, nes aišku, kad gali tam tikslui išleisti 33% tų akcijų. Visa tai yra numatyta. Kam čia dar juokauti? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl J.Valatkos pataisos, kuriai nebuvo pritarta komitete. Balsuojame dėl pataisos.

Už pataisą – 25, prieš – 48, susilaikė 6. Pataisai nėra pritarta.

Toliau pataisa 2 punktui. Kas pateiks pataisą? Paspauskite, taip. J.Valatka. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ir R.Dagio ta pati.

PIRMININKAS. Kartu tai ir R.Dagio pataisa. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, jūs visi įsigilinkite į tekstus. Dėl pirmojo paskui gal pakalbėsime.

Dabar aš noriu pasakyti, kad visos šios pataisos yra parengtos susitarimų pagrindu. Susitarimas nekeičiamas. Štai aš siūlau pirmuoju atveju papildomai akcijų emisijos būdu išleisti 8% akcijų ir visas šias akcijas parduoti ne kam nors kitam, o “Williams” lengvatinėmis sąlygomis. Tiktai viena sąlyga yra tokia, kad po šio sandorio dar iš tikrųjų lieka daugiau kaip 50% valstybei. Kiti akcininkai turi 7,3% ir yra kaip saugiklis. Jeigu mes pamatome, kad “Williams” dirba nuostabiai, kad gamykla atsigauna, kad yra diegiamos naujos technologijos, kad mokesčiai mokami valstybei, toliau Seimo nutarimu mes leidžiame viską daryti, kas yra sutarta paskutiniu memorandumu. Įvedame tik vieną mažą saugiklį. Nepasitikime absoliučiai privačia kompanija, o žiūrime, ką ji padarys Lietuvos labui. Tik tiek, daugiau čia nieko nėra.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis remia šią pataisą. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Šios pataisos esminis tikslas išlaikyti valstybės rankose šiame etape 51% akcijų paketo. Sąlygos, kurios išdėstytos ir kurios jau yra pristatytos, yra pakankamai aiškios. Šis investuotojas nuo praėjusių metų nepadarė nieko, kad padidėtų pasitikėjimas juo. Jis galėjo tai padaryti ir būtų turėjęs didesnį pasitikėjimą, dabar jo nėra. Nesuprantama, kodėl dabar reikia daryti vėl žingsnį į priekį, kai investuotojas nieko nėra investavęs? Tai iš tikro primena keistus susitarimus po kilimu, nieko daugiau. Vadinasi, valstybė turi teisę išlaikyti 51% akcijų paketo kontrolę šiame etape, kad iš tikro būtų įvykdytos visos sąlygos, o tik po to, po kelerių metų, būtų galima galvoti, ką toliau daryti.

PIRMININKAS. Ir S.Malkevičius nori prieštarauti. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Aš beveik jau pasakiau praėjusį kartą dėl šito, bet galėčiau dar pacituoti ir Vyriausybės projektą. Vyriausybės projekte irgi numatyta 33% akcijų emisija ir vėlesniame etape – 16,5%. Vadinasi, 49,5%. Bet yra galimybė dar įsigyti, sakykim, “Williams”, jeigu jis labai norės kontroliuoti, jis gali įsigyti iš tų 7% laisvai konvertuojamų akcijų, kurios gali būti nupirktos biržoje. Tai, manau, nėra blogai, jeigu “Williams” matys, kad iš tikrųjų jam reikia kontrolės, jis nusipirks. Aš nemanau, kad valstybei būtinai reikėtų siekti atimti iš “Williams” galimybę valdyti šią įmonę. Todėl aš ne…

PIRMININKAS. O, jau išjungiau. Ponas S.Malkevičius nepritaria šiai pataisai.

Ponia Kunevičiene, dar sykį jūsų nuomonė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nepritaria ir Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pasirengiame balsuoti ir balsuojame dėl J.Valatkos ir R.Dagio analogiškos pataisos. (Balsas salėje) Jūsų neanalogiška? Gerai. Tada balsuojame tik dėl J.Valatkos. Gerai. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 23, prieš – 46, susilaikė 7, taigi nepritarta.

R.Dagio pataisa, kuri, jo manymu, yra neanalogiška. R.Dagys. Prašom. (Balsai salėje) Paspauskite mygtuką, pone Dagy.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 2 punktas analogiškas. 3 punktas neanalogiškas.

PIRMININKAS. Taigi R.Dagio pataisa 2… (Kalba vienas per kitą) Taigi dėl 2 punkto daugiau nediskutuojame.

Dabar 3 punktas. J.Valatka. (Kalba vienas per kitą) Pradedame nuo R.Dagio, jam suteiktas žodis. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa yra artimesnė susitarimo tekstui negu J.Valatkos, bet iš esmės yra vėl tas pats mechanizmas, susijęs su mūsų tam tikru stabtelėjimu. Aš manau, kad iš principo mes turėtume eiti tuo keliu. Čia buvo pasakyta, kad jeigu “Williams” norės turėti valdymo kontrolinį paketą… Mes jau valdymą jam atidavėme. Mes turime operatoriaus teises ir taip jį valdome. Mes kalbame apie tolesnį akcijų išsipirkimą. Vadinasi, ar toliau jam parduodame tas akcijas, ar neparduodame. Jeigu jis normaliai tvarkosi, Seimas priims sprendimą parduoti jam toliau akcijas. Primenu, “Williams” jau vis tiek valdys, operatoriaus teisę turės ir 50% akcijų. Čia ne apie valdymo tolesnį atidavimą. Jeigu gerai dirbs, mes jam atiduosime tas akcijas, ir aš siūlau atiduoti taip, kaip susitarta lengvatinėmis sąlygomis, t.y. jam pirmajam nusipirkti, kaip dabar sutarta tarp Vyriausybės ir “Williams” kompanijos. Maksimaliai priartėjama prie esamo teksto, nors aš nežinau, ar tai labai geras susitarimas, bet palikime taip. Bet jeigu vis dėlto nevyks, tai tegul “Williams” valdo su savo 50% akcijų, bet naujų jam lengvatinėmis sąlygomis tada neparduosime. Jeigu gerai tvarkysis, parduosime. Šitai ir yra pasiūlymo esmė.

PIRMININKAS. Pritarti jūsų siūlymui nori J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų norėčiau palaikyti R.Dagio teikiamą pasiūlymą, nors suprantu tą pasiūlymą kaip mūsų kompromisą susidarius šiai situacijai. Jeigu ponas V.Babilius kažkaip galėjo susitarti dėl tokių pardavimo sąlygų, tai aš manau, kad Seimas ir yra vienintelė institucija, kuri gali patikrinti, ar ponai iš “Williams” kompanijos iš tikrųjų pajėgs ir sugebės valdyti bei įvykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos įvykdyti jie yra pasižadėję. Mes matėme, kad per pirmąjį etapą pažadėjo įsigyti 33% išleistų akcijų, bet nustatytu laiku jie nesugebėjo jų įsigyti, taip pat nesugebėjo gerai valdyti arba net patarti akcinei bendrovei “Mažeikių nafta”. Todėl aš siūlyčiau, kad mes iš tikrųjų paliktume tam tikrą saugiklį ir pritartume R.Dagio teikiamoms pataisoms.

PIRMININKAS. S.Malkevičius nori prieštarauti. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Na, čia labai analogiškas atvejis, bet aš norėčiau pasakyti, kad galimi du atvejai. Sakysim, jei biznis seksis, tada iš tikrųjų “Williams” norės įsigyti. Bet tada ir mums, atrodo, nėra ko prieštarauti. Jeigu nesiseks, aš nemanau, kad “Williams” pirks iš valstybės tuos 16,5% akcijų, todėl aš siūlyčiau balsuoti prieš…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, aš dar norėčiau…

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Tuo tarpu registruojamės, prašom registruotis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pasakyti iš esmės, koks yra turinys. Jūs įsiskaitykit: jeigu Vyriausybės pateiktame projekte numatyta, kad tas 16,5% akcijų per septynerių metų laikotarpį… įvykdys per pirmuosius penkerius metus numatytas operacijas, galės Vyriausybė parduoti pagal Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymą. O čia siūlo išleidžiant papildomas akcijas. Antras dalykas – paskaitykit paskutinįjį sakinį. Vyriausybės variante leidžiama tik 16,5%, kad 25% liktų valstybei, o čia išvis jau apie tai nebekalbama. Kai atmesta 51 punkto pataisa, tai pasižiūrėkit, tada jau viską gali privatizuoti pagal tą pataisą. Negalima. Reikia nepritarti.

PIRMININKAS. Taigi balsuojame dėl R.Dagio pataisos 3 punktui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Bet negalima taip… Ten nepriimta.

PIRMININKAS. Ponia Kunevičiene, baigiam diskusijas. Kas remia R.Dagio pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 19, prieš – 36, susilaikė 15. Pataisai nėra pritarta. Ar J.Valatka dar nori teikti savo pataisą? Prašom. J.Valatka. Tam pačiam 3 punktui. Prašom.

J.VALATKA. Taip, žinoma. Aš norėčiau paaiškinti, ką dabar pasakė ponia E.Kunevičienė. Aš noriu pasakyti, kad visos pataisos yra teikiamos Vyriausybės variantui. Galų gale galutiniame susitarimo variante, kaip ir numato Vyriausybė, pasiliekama daugiau kaip 25%. Taigi reikia skaityti įstatymą iki galo. Mes teikiame tik pataisas. O dabar pasakysiu taip: R.Dagio pasiūlyme buvo tikrai dar labiau liberalizuotas 16,5% akcijų pardavimas. Akcijų emisijos būdu, ponia Kunevičiene. O kiti 16%, kaip ir jūs numatote, bus parduodami, na, akcijų biržoje ar kitaip, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekeičiame mes tų sąlygų, ponia Kunevičiene. Skaitykit, kas yra parašyta. Aš niekaip negaliu suprasti, kai yra skaitoma, kas yra neparašyta. Siūlau vis dėlto paremti mūsų siūlymą su tuo labai nedideliu saugikliu, kai į akcijų emisiją dar kartą įtraukiamas Seimo nutarimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenorėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų. Na, kaip neužrašo… Viskas buvo atvira, gerbiamieji kolegos. Niekas neužsirašė. Dabar komiteto vardu kalbės E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komitetas siūlė nepritarti todėl, kad įstatymu jau iš karto nustatomos sąlygos, kuriomis turi būti sudarytos sutartys. Čia visiškai nereikia Seimo nutarimo, nes Seimo nutarimas šiuo atveju visiškai nereikalingas.

PIRMININKAS. J.Olekas nori pritarti. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, mes bandome surasti nors mažą takelį į jūsų širdis ir protus, nes matome, kad jūs esate turbūt šiek tiek paklydę. Iš tikrųjų norėtume pasakyti, kad, matydami jūsų apsisprendimą, sakykim taip, neatsargiai ir bala žino kuo pasitikint atiduoti “Mažeikių naftos” akcijas, mes norėtume, kad po vieno kito žingsnio, kurį atliks ar neatliks mūsų ateinantys investitoriai, Seimas galėtų priimti savo sprendimą ir dar kartą palaiminti (…). Mums iš tikrųjų kelia didelių abejonių netesėti kompanijos pažadai, kurių ji neįvykdė. Mes buvom visi įtikinėjami per pirmąjį etapą. Dar kartą siūlome apsispręsti, kad po antrosios emisijos būtų galima patikrinti, ar jau padaryti pažadai… dargi neįvykdžius pasižadėjimų vien dėl to, kad… žinant, kad po to parduodant akcijas bus geras biznis, leisti taip laisvai įsigyti papildomas akcijas… Siūlau pritarti J.Valatkos pataisai.

PIRMININKAS. A.Šimėnas nori nepritarti. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, šiame etape “Williams” ne tam pageidauja papildomų 33% akcijų, kad jis dabar tvirtai norėtų jas įsigyti, bet tam, kad Lietuva negalėtų kam nors pasiūlyti. Tiktai dėl to. Aš labai abejoju, ar “Williams” reikalingos tos papildomos akcijos. Juk jis įsigyja teisę valdyti įmonę ir be tų akcijų. Jis turi visas valdymo teises. (…) taip pat turėti tam tikras pajamas iš tų kontraktų, kurie bus sudaryti, ypač investicinių kontraktų. Todėl aš manau, kad tuščias ginčas uždrausti “Williams” daryti tai, kuo jis ir pats abejoja. Žinoma, jis pasilieka tą alternatyvą, jog jeigu bus viskas labai puiku, jis, aišku, papildomai įsigis tas akcijas, galbūt jas perparduos, o šiame etape tai jis tikrai nesiekia turėti tų akcijų. Jis tiesiog nenori, kad jos kam nors atitektų.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė jau kalbėjo. Taigi dar sykį registruojamės. Registruojamės ir balsuosim dėl šios J.Valatkos pataisos.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Kas remia šią J.Valatkos pataisą 3 punktui, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 25, prieš – 48, susilaikė 13. Pataisai nėra pritarta. Taigi R.Dagio ir J.Valatkos pataisos, kurioms nebuvo pritarta komitete, taip pat nėra priimtos ir Seime. Dabar S.Burbienės ir Č.Juršėno pataisa taip pat 3 punktui…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komitete…

PIRMININKAS. Jos nebuvo pateiktos komitetui… Aš atsiprašau, aš tuoj informuosiu. Pataisa 3 punktui yra tokia: “Akcijų pirkimo dalimis tvarką ir apmokėjimo sąlygas tvirtina Seimas”. Taigi ar būtų 10 Seimo narių, remiančių šios pataisos svarstymą? Kas remia, balsuoja už.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 10 bus vis tiek, ką jūs čia vargstate.

PIRMININKAS. Už – 23. Taigi diskusiją tęsiam toliau dėl šios pataisos. Kas ją teikia? S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas yra tas, kad akcijų pirkimas dalimis, jų tvarka būtų tvirtinama būtent Seime. Kodėl mes tą siūlom? Todėl, kad ir taip sąlygos yra pakankamai neaiškios ir tas pirkimas dalimis, jeigu tai bus nustatinėjama tik Vyriausybė gali sukelti papildomų komplikacijų. Mes galvojame, kad tai, kaip aš minėjau, nėra kioskas ir todėl tas sąlygas, ypač apmokėjimo sąlygas, būtinai turi tvirtinti Seimas. Beje, analogija buvo priimant pirmąsias pataisas dėl investavimo į “Mažeikių naftą”, ten būtent buvo numatyta, kiek kainuoja ir kokiomis porcijomis ta suma ateis į “Mažeikių naftą”. Manau, kad analogiškai turėtų būti ir dabar.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis nori paremti. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš esmės tai yra tie patys metodai, kuriuos siūlėme ir mes. Iš esmės mes dar kartą pakartojame, kad reikalingi nemaži saugikliai priimant tokius abejotinos prasmės sprendimus. Iš tikro abejotinos prasmės ir gana žeminančios sąlygos šiandien mums primetamos. Tai bent jau keliais saugikliais numatykime galimybę turėti truputį laisvesnes rankas, nors penkeriems metams į priekį. Todėl remiu S.Burbienės siūlymą.

PIRMININKAS. A.Šimėnas nori prieštarauti. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš norėčiau prieštarauti ir štai kodėl. Mes turime aiškiai atriboti atsakomybes. Aš manau, kad Seimas turėtų prisiimti politinę atsakomybę dėl “Williams” atėjimo. Mes tą tik priimkime, ir užtenka. Toliau, atsakomybė už tai, kaip parengtas kontraktas, kokios sąlygos, tenka tai Vyriausybei, kuri tą rengia ir konkrečiai tiems ministrams arba taip pat visiems, kas buvo tame kabinete. Ir taip pat, kaip bus vykdomos tos konkrečios kontrakto sąlygos, vėl tenka atsakomybė tai Vyriausybei, tiems ministrams, tiems pareigūnams, kurie tą vykdys. Tai yra ne Seimo kompetencijos reikalas, ir aš labai norėčiau atriboti Seimo atsakomybę nuo Vyriausybės.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Tuo tarpu registruojamės dar kartą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Turiu pritarti ponui A.Šimėnui, jis labai teisingai pasakė, kad 3 punkte, kur kalbame apie 16,5% valstybės akcijų pardavimo konkurso būdu, faktiškai pagal Privatizavimo įstatymą, jeigu jiems leidžiama pirmumo teise įsigyti, tai irgi kontrakte sąlygos turės būti numatytos. Dabar įsikišti Seimui, kur visiškai netikslinga kištis, jeigu jau leidžiame akcijų emisijos būdu įsigyti 49,5%, aš siūlyčiau nepritarti, nes nėra jokio pagrindo tai daryti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Tai S.Burbienės ir Č.Juršėno pataisa 3 punktui.

Už – 20, prieš – 53, susilaikė 7, pataisai nėra pritarta. Toliau Č.Juršėno ir S.Burbienės pataisa – įstatymo projekto 1 straipsnio trečiosios dalies paskutinį sakinį yra siūloma išbraukti. Ar bus 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Girdėti tik vienas balsas. (Balsai salėje) Yra, taip. Gerai. Tai gal tada sutariame, kad tikrai 10 yra ir pradedame diskusiją dėl šios pataisos. Prašom. Kas ją pateikia? S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome išbraukti paskutinį sakinį, kuriame yra labai dideli Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimai, kuriuos ji turėtų priimti valstybės vardu, atlyginti strateginiam investuotojui nuostolius, kurie gali kilti dėl kitų asmenų reikalavimų po reorganizavimo veiklą tęsiančiai akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” dėl jos veiklos ar neveikimo, iki strateginiams investuotojams įsigijus akcijas. Šis sakinys, kaip mums teigė konsultantas A.Abišala, yra standartinis. Galbūt jis yra ir standartinis, tačiau situacija yra nestandartinė. Kai “Williams” jau daugiau kaip pusę metų tiesiogiai dirba pačioje “Mažeikių naftoje”, negalima laikyti jo tokiu investuotoju, kuris iš tiesų ateina, nusiperka akcijas. Po to gali išlįsti tokie galai, kurių jis nesugebėjo pamatyti per tokį trumpą laiką. “Williams” situacija yra visiškai kitokia. Jis tikrai turėjo galimybę pamatyti tai, ką per tą laiką puikiai galima išryškinti dirbant pačioje “Mažeikių naftoje”. Kadangi “Williams” ten dirba ir pinigus gauna iš “Mažeikių naftos”, jis visus tuos dalykus jau turi žinoti. Todėl visiškai neverta jam dar papildomai įsipareigoti.

PIRMININKAS. Nori pritarti V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad tokios sąlygos, kurios dabar yra priimtos, iš tikrųjų labai rizikingos ne “Williams”, o Lietuvai. Ir tai kaip tik dar kartą pailiustruoja, kokioje padėtyje mes galime atsidurti. Kita vertus, tai gali būti kontrakte, bet ne įstatyme. Tai turėtų būti sutartyje, bet ne įstatyme. Tai turėtų būti visiškai kitokio pobūdžio teisės aktas. Dabar štai Seimo lygiu mes įsipareigojame tokį sprendimą ir įdomu, kiek į priekį mes tą įsipareigojimą uždedame ant kitų seimų ir kitų išrinktų narių, kurie mus pakeis šioje salėje. Iš tikrųjų kaip galima šitaip lengvai žarstyti tokius pažadus? Pritariu išbraukimui.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori prieštarauti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau ir buvo paminėta, tipinėje sutartyje yra numatytas toks metų laikotarpis. O jeigu pažiūrėtume patikslintame įstatymo projekte, ten ir yra įrašyta, kad būtent jeigu paaiškėtų tam tikri, sakykime, asmenų reikalavimai, tai ten ir yra dabar papildyta, kad gali kilti, tai per metus laiko nuo šio įstatymo 1 straipsnio pirmosios dalies punkte nurodytų akcijų emisijos įsigijimo, tai yra leidžiama. Mes papildėme įstatymo projekte, todėl nėra reikalo išbraukti tą paskutinį sakinį. Aš pataisai nepritariu ir remiu pagrindinį tekstą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Registruojamės. Tuo tarpu E.Kunevičienė dėl šios pataisos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas, nors nesvarstė to, ką ponas Č.Juršėnas pateikė, bet mes apskritai ilgai diskutavome dėl tos pastraipos ir galų gale patys pateikėme pataisytą įstatymo projektą, kuriame apribojome tą teisę arba galimybę pateikti dar pretenzijas, iš anksčiau likusias, metų laikotarpio, taip, kaip ir veikia tipinėse sutartyse reikalavimai arba sąlygos. Tai dabar jau toks kompromisas lyg ir pasiektas, pone Juršėnai.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas remia šią Č.Juršėno ir S.Burbienės pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prieš. Jau sutvarkyta, nereikia tos pataisos.

PIRMININKAS. Už 21, prieš – 48, susilaikė 10. Taigi šiai pataisai nepritarta. Dabar, gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti. Dėl visų pataisų yra apsispręsta, turime apsispręsti, kokių veiksmų imamės po svarstymo? Galime baigti svarstymą. Po svarstymo galima pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui arba, jūs žinote, kokius kitus veiksmus padaryti. Grąžinti projektą tobulinti pagrindiniam komitetui ir t.t. Siūlymas buvo pritarti pateiktam įstatymo projektui, aš manau, kad šitoks siūlymas sukels diskusijų. Taigi prašom vienas – už, vienas – prieš. E.Zingeris gauna be eilės tarti žodį dėl balsavimo motyvų. Iš savo vietos. Jeigu paspaustumėte mikrofono mygtuką. Ponas Zingeri, jeigu jūs retai naudojatės savo mikrofonu, tai… E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Aš naudoju tiek, kiek reikia, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau pasakyti, kad tai, ką aš norėjau pasakyti šiandien, kadangi susirinks ir tarptautinis… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom dėmesio, gerbiamieji kolegos!

E.ZINGERIS. Atsiprašau kolegų, aš negaliu perrėkti, nes šiandien esu užkimęs, todėl man teks kalbėti tyliai ir ramiai. Džiaugiuosi, kad mes palaikysime Gynybos tarybos sprendimą. Be jokios abejonės, tai yra tam tikro mūsų konsenso Vakarų linkme reikalas.

Kitas dalykas. Mane pasiekė mūsų kolegų JAV kongresmenų narių laiškai Rusijos Vyriausybei, ponui S.Stepašinui. Laiškai, prašantys nenutraukti (tai buvo praeitą savaitę) naftos tiekimo. Tie laiškai pasiekė rezultatą. Taigi mes tampame ne vienos kompanijos, ne vieno “Lukoil”, o dviejų kompanijų… Mes turime šiokį tokį balansą, “Lukoil” neišeina, jis tiekia naftą, o amerikiečiai čia yra kaip antrasis partneris. Jie susitars su Rusija, kad tekėtų nafta, ir jie garantuoja stabilumą. Manau, kad tai yra nacionalinis Lietuvos interesas. Ir labai įdomu, kaip mes, nuo sausio 1 dienos Europos Sąjungoje įvedus naujus benzino standartus, apie kuriuos kažkodėl niekur nekalbama, eksportuosime savo naftą, jeigu mes greitai šio projekto nepatvirtinsime? Dėkui jums už dėmesį. Siūlau patvirtinti ir tai padaryti kuo greičiau.

PIRMININKAS. Ačiū. 3 socialdemokratai norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš. Kuriam pirmajam iš eilės? Taip. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėjau patikslinti gerbiamojo Emanuelio žodžius. Tokio sprendimo atiduoti akcijas “Williams” kompanijai Gynybos taryba nėra priėmusi. Jo Ekscelencija Prezidentas tai yra patvirtinęs visų frakcijų seniūnams. Jeigu mes norime tiksliai žinoti Gynybos tarybos poziciją, mums reikėjo išklausyti gal ir Prezidento atstovą, nes kitaip mums atrodo, kad dangstomasi Gynybos taryba visiškai ne taip, kaip yra iš tikrųjų.

Antra. Noriu pabrėžti, kad nekalbama apie vienos ar kitos kompanijos protegavimą, “Mažeikių naftos” akcijų pardavimą ar nepardavimą. Iš tikrųjų mes kalbame, kad akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” privatizavimas vyksta ne konkurso tvarka. Buvo kur kas garsesnių kompanijų nei “Williams” – ir (…) , ir kitų, kurios taip pat galėjo investuoti ir garantuoti saugumą iš Vakarų, iš Europos Sąjungos, į kurią mes taip pat rengiamės eiti ir turėti kur kas daugiau naudos.

Trečia. Mes pamatėme, kad “Williams” savo viešų pažadų, duotų Seime, duotų Vyriausybės atstovams, netesi. Mes visi aiškiai girdėjome, kada ji įsigis ir kokiomis sąlygomis įsigis 33%, tačiau to nėra padaryta.

Ketvirta. Mes girdėjome iš “Williams” kompanijos ir didelius socialinius pažadus akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” darbuotojams, tačiau jie tirpsta greičiau nei sniegas pavasarį. Jų visiškai nesilaikoma, nenorima patvirtinti parašais, jeigu jie turės tam tikrą akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” valdymą.

Penkta. Man atrodo, kad blėsta entuziazmas daugelio tų, kurie matė ypač galingą “Williams” kompaniją.

PIRMININKAS. Laikas!

J.OLEKAS. Sveikatos reikalų komiteto nariai man galėtų patvirtinti, jog kita JAV kompanija (…), pristatydama save Sveikatos reikalų komitete, aiškiai parodė, kad yra pirmajame penketuke, o “Williams” yra kompanija iš ketvirto šimtuko. Todėl siūlau šiandien nepritarti po svarstymo mums teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Aš žiūriu į ministrą V.Babilių. Ar norėtumėte tarti žodį dabar Seimo nariams? Dabar balsuosime. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos.

Ministras V.Babilius.

V.K.BABILIUS. Ačiū už dėmesį. Aš neturiu kokių nors papildymų. Prašyčiau priimti. Tik viena. Balsuoti.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir tuoj balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Siūlau K.Glavecko neregistruoti jėga.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už. Galvojantys kitaip balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Už – 64, prieš – 24, susilaikė 2, taigi įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, mes dar turime apsispręsti. Replikoms bus suteikta teisė po antrojo įstatymo projekto. (Balsas salėje) Aš ne “nu”, “jo”, o aš dar sykį kartoju. Pagal Statutą posėdžio pirmininkas gali nutarti neleisti kalbėti replikos teise. Aš tuo ir pasinaudoju. Dabar siūlau apsispręsti dėl antrojo įstatymo projekto. Taigi Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pataisų jame nėra. Diskusijoje buvo kalbėta dėl abiejų įstatymo projektų. Aš, prieš pradėdamas diskusiją, pasakiau, kad kalbame dėl abiejų įstatymo projektų.

Taigi kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau dėl pirmojo projekto balsavome. Kalbant dėl paskolų Būtingės naftos terminalui reikia pasakyti, kad akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” reikalinga rekonstrukcija ir modernizacija, kad ji galėtų gaminti kokybišką produkciją, kurią būtų galima realizuoti Europos valstybėse. Reikalingos lėšos Būtingės naftos terminalo statybos projektui toliau finansuoti ir akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” apyvartinėms lėšoms papildyti. Minėtai paskirčiai reikia skolintis lėšas su valstybės garantija ar valstybės vardu imti paskolas. Kitu atveju brangiai kainuojantis Lietuvos Respublikai “Mažeikių naftos” komplektas nuolat bus nuostolingas, o netolimoje ateityje ir bankrutuojanti įmonė. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui, kad lėšos būtų imamos ar su valstybės garantija, ar Lietuvos valstybės vardu, ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. J.Olekas nori prieštarauti šiam įstatymo projektui.

J.OLEKAS. Aš noriu prieštarauti, bet noriu perduoti žodį J.Valatkai.

PIRMININKAS. Prašom. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtume priėmę bent mūsų siūlymus apie 51% palikimą tam tikram laikui, dar būtų galima rimtai kalbėti apie šį projektą. Aš jums pacituosiu, kas čia parašyta, ir ne dėl to, kad jūs negalėtumėte perskaityti.

“Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio… ir 7 straipsnio pirmąja dalimi nusprendžia imti paskolas iš užsienio bankų. Jas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Čia absoliučiai nepasakyta, kokias paskolas, kiek paskolų, kokiomis sąlygomis, kaip yra? Seimas užsimerkęs privačiai kompanijai, kuri turės du trečdalius akcijų, o toliau gali turėti iki trijų ketvirtadalių, garantuoja visas paskolas. Aš dar ekonominėje literatūroje neskaičiau ir apskritai praktikoje nemačiau tokio dalyko. Nacionalinei kompanijai galbūt galima taip daryti, bet privačiai užsienio šalies kompanijai garantuoti visas paskolas, na, tik mes galime taip sugalvoti. Ačiū. Aš prieš.

PIRMININKAS. Registruojamės. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Man gaila, kad mes visą laiką kalbame tai, ką norime, o ne tai, kas parašyta. Biudžeto ir finansų komitete mes svarstėme ir labai rimtai skaičiavome, kiek “Būtingės naftai” dabartiniu metu jau suteikta garantijų ir paskolų ir kiek dabar dar reikėtų, kol įvyks kitos investicijos, kad išgelbėtų “Mažeikių naftą” apyvartinėmis lėšomis? Atsižvelgiant į tai, kad bus rekreditavimas, kad jau dabartiniu metu paimtus kreditus reikės grąžinti ir vėl skolintis, kad neužbėgtume už akių kitoms procedūroms, kad suteiktume galimybę ir dar papildomai leistume paimti kreditą Vyriausybei (tiktai leisti) apie 120 mln., mes nustatėme tą limitą, kad ne daugiau 400 mln. dolerių arba 1 mlrd. 600 Lt. O jūs kalbate, kad… Jūs paimkite trečiąjį projektą, ne tą paėmėte. Yra Biudžeto ir finansų komiteto pateiktas prie to sprendimo projektas. Jis yra pateiktas prie to komiteto sprendimo. Jūs skaitote visai kitą. Todėl aš siūlyčiau balsuoti su Biudžeto ir finansų komiteto siūlymais, kad nustatytume tą ribą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime pataisytą variantą. Tai yra trečiasis variantas. Jis yra visiems išdalytas kartu su išvada.

Aš suprantu, kad ne visi užsiregistravo. Prašom dar sykį registruotis. Prašom registruotis dar kartą ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Dar sykį prašom registruotis. Balsuosime dėl Paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1770(3), ar pritariame jam po svarstymo.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už – 66, prieš – 25, susilaikė 3. Taigi po svarstymo ir šiam įstatymo projektui yra pritarta.

Dėl vedimo tvarkos – A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, praėjusį kartą tardamiesi dėl šios savaitės darbotvarkės, sutarėme, kad antradienį yra svarstymas, ketvirtadienį yra priėmimas. Tai tiktai mano formalusis kalbėjimas. Ar mes galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad svarstome šį projektą skubos tvarka, t.y. ketvirtadienį vyksta priėmimas? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom… Ačiū. Pasiūlymas buvo pateiktas.

A.VIDŽIŪNAS. Tai Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymas.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Formalusis frakcijos siūlymas yra abiejų įstatymų tolesnei procedūrai taikyti skubos tvarką.

Dar sykį registruojamės ir apsispręsime balsuodami. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Balsuosime dėl Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymo taikyti skubos tvarką. Jeigu bus priimtas siūlymas taikyti skubos tvarką, kaip numatyta Statute, konkretus terminas, kada bus toliau priimama, jau yra pasiūlytas, t.y. ketvirtadienį. Kas už tai, kad būtų pritarta Konservatorių frakcijos siūlymui taikyti skubos tvarką, balsuoja už. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Yra siūlymų taikyti ypatingos skubos tvarką, kiek aš girdžiu. (Triukšmas salėje) Opozicija siūlo taikyti ypatingą skubą.

Už balsavo 59, prieš – 24, susilaikė 2. Yra taikoma… Sprendimas yra padarytas dėl skubos tvarkos. (Balsas iš salės) Deja, frakcijos tokios teisės neturi. Aš negaliu suteikti jam… Ir aš neturiu. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra sutarta, kad ketvirtadienį taikome skubos tvarką ir priimame šiuos įstatymų projektus. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, posėdis dar nesibaigė.

Toliau mūsų darbotvarkėje dar keletas pateikimų. Aš matau, kad V.Andriukaitis norėtų tarti žodį. Repliką? S.Burbienė.

Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad Seimo posėdžio pirmininkas turi teisę nesuteikti replikos teisės. Viskas yra pasakyta, gerbiamieji kolegos. Dar pasakysite priėmimo metu. Todėl aš pasinaudoju ta teise ir siūlau tęsti darbą toliau. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos, taip? Prašom. S.Burbienė – dėl vedimo tvarkos.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norint suteikti kam nors repliką, taip pat reikia laikytis Statuto. Gerbiamasis pirmininkas žadėjo perskaityti straipsnį, pagal kurį jis suteikė teisę kalbėti ponui S.Kakčiui, bet aš to straipsnio taip ir negirdėjau.

PIRMININKAS. Jums perskaityti? Prašom. Gerbiamieji kolegos, Seimo statuto 106 straipsnio ketvirtoji dalis: “Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas”. Ar dar reikėtų ką nors perskaityti? (Balsai salėje) Dar sykį noriu perskaityti 106 straipsnio antrąją dalį: “Išimtį sudaro klausimai, replikos, kalbos dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą ar atidėti svarstomą klausimą”. Trečioji dalis: “Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Seimo narys turi teisę tik vieną kartą klausti, kalbėti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų – vieną kartą kalbėti prieš kiekvieną balsavimą”. Ketvirtoji dalis: “Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas”. Ką dar jums aiškinti? (Balsai salėje) Penktoji dalis: “Kalbos dėl procedūros, diskusijos nutraukimo, klausimo atidėjimo ar projekto atmetimo ir replikos turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą. Žodis šiais atvejais suteikiamas tuo metu kalbančiajam baigus kalbėti”. Gerbiamieji kolegos, deja, V.Andriukaičiui ir S.Burbienei replikos teisės nesuteikiu. (Balsai salėje) V.Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu kalbėti dėl vedimo tvarkos. Mes dabar balsavome už ypatingą skubą, bet juk mes puikiai žinome… Už skubos tvarką. Bet mes puikiai žinome, kad šiuo atveju būtų gerai turėti Vyriausybės, Prezidento ir Prezidentūros nuomonę, nes jūs siūlote, kad ketvirtadienį būtų priimamas visas įstatymas. Iš tikrųjų kalbant dėl to, kaip būtų geriau tą procedūrą turėti, būtų labai aišku, kad vis dėlto būtų žinomas Gynybos tarybos naujos sudėties…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai ne dėl vedimo tvarkos. Jeigu jūs norite daryti pareiškimus, prašom daryti juos posėdžio pabaigoje.

Dabar, gerbiamieji kolegos, yra siūlymas baigti posėdį šiek tiek anksčiau, nes šiuo metu Seimo vestibiulyje Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija kartu su Seimo nariais J.Dunauskaite ir P.Šalčiumi organizuoja koncertą. Koncerte dalyvauja Akmenės rajono Ventos muzikos mokyklos jaunimo kaimo kapela “Ventukai”, Rokiškio muzikos mokyklos auklėtiniai, Tauragės rajono moksleivių kūrybos centro sporto šokių klubas “Mirgada”. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus į šį koncertą.

Dabar skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą. Po pietų susitarsime dėl pateikimų, kurių nespėjome padaryti rytiniame plenariniame posėdyje. Aš atsiprašau Vyriausybės ir ministerijos atstovų. Deja, pasirodė, kad mes ilgiau sugaišome kitais svarbiais klausimais. Dar sykį noriu priminti, kad 15.00 val. pradedame nuo Seimo nutarimo ir Seimo protokolinio nutarimo “Dėl Audriaus Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” pateikimo. Dabar rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.