Keturiasdešimt trečiasis (340) neeilinis posėdis
1999 m. birželio 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” projektas Nr.P-1848 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas! Pradedame birželio 2 d., trečiadienio, neeilinį plenarinį posėdį.

Ir iš karto pradedam nuo registracijos. Minutėlę, tuoj. Prašom registruotis. Kol vyksta registracija, noriu informuoti, kad šio neeilinio posėdžio darbotvarkė yra visiems aiški, ji buvo patvirtinta Seimo valdybos. Tai yra Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos” projekto pateikimas. Projekto registracijos Nr.P-1848. Noriu priminti Seimo statuto nuostatas, apibrėžiančias, kaip turi būti svarstomas šis nutarimo projektas.

Taigi Seimo statuto 194 straipsnis: “Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Pristatymo metu turi dalyvauti naujai sudarytos Vyriausybės nariai. Vyriausybės programa Seimo nariams turi būti išdalyta ne vėliau kaip likus 24 val. iki šio posėdžio. Aiškindamas programą, Ministras Pirmininkas gali kalbėti iki 40 minučių. Atsakymams į klausimus iš viso skiriama pusantros valandos. Klausimai gali būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui, tiek bet kuriam iš ministrų”.

Tokia yra šios dienos procedūra. Visos procedūros, kurios turėjo būti atliktos iki šios dienos posėdžio, yra atliktos, ir mes pradedame šios dienos posėdžio procedūras.

Gerbiamieji kolegos, kaip paprastai pirmoji registracija nevisiškai tiksli, todėl dar sykį paprašysiu. Minutėlę. Tuojau pat dar sykį pakartosim. Pabandom dar sykį… Dabar neveiks.

Registruosimės šiek tiek vėliau iš naujo. O dabar kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką R.Paksą, kuriam suteikiama iki 40 min. kalbėti aiškinant programą. Klausimams užsirašykite Sekretoriate, daugelis yra užsirašę iš anksto. Tuoj bus sutvarkyta kompiuterinė technika ir visi pamatysite. Prašom. Ministras Pirmininkas R.Paksas.

R.PAKSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai suprantu, kad šiandien iš šios tribūnos kreipiuosi ne tik į jus, gerbiamieji Seimo nariai, bet ir į daugelį Lietuvos žmonių, tarp kurių yra pavargusių ne tik nuo rūpesčių ir nepriteklių, bet ir nuo daugelio žodžių, kuriuos jiems kartoja besikeičiančios valdžios. Tie žodžiai, nuolat kartojami ir ne visada paremti poelgiais ir darbais, nublanksta, nebetenka prasmės. Darbu neparemtas žodis – menkas ir tuščias. Labai nenorėčiau šiandien, pateikdamas naujosios Vyriausybės programą, padidinti nuo žodžių ir neišpildytų pažadų pavargusių žmonių skaičių.

Kartais visuomenė susikuria sau mitą, esą ateis naujas vadovas, mostels tarsi dirigentas lazdele ir orkestras pradės groti tobulą muziką. Gyvenimo realybė tokias mitologijas griauna akimoju ir atsiranda nusivylusių žmonių, kurie buvo patikėję susikurta iliuzija, kuri ėmė ir išsisklaidė, paliko vėl visus, kaip toje pasakoje, prie sudužusios geldos. Taigi iš anksto dėkodamas už pasitikėjimą, kurį per šias kelias savaites spėjau pajusti iš jūsų ir iš visuomenės, lygia greta su viltimi privalau labai aiškiai visiems pasakyti, kad neturiu tos stebuklų lazdelės. Prisimindami mūsų klasiko S.Stanevičiaus chrestomatinę pasakėčią apie aitvarus, šiandien galėtume pasakyti, kad gerieji aitvarai yra ne valdžia ir net ne greitos ir didelės investicijos, nors ir labai mums visiems reikalingos, o visų pirma mes patys ir tvarka, kurią kuriame. Taigi noriu pristatyti tą tvarką ir žmones, kurie ją mėgins jums pritariant ir padedant įgyvendinti, mūsų bendra terminologija kalbant, Vyriausybės programą ir pačią Vyriausybę.

Mūsų pateikiama programa yra parengta ankstesniosios Vyriausybės programos pagrindu, yra patikslinta ir sutrumpėjusi. Naujovių joje esama nedaug, pataisymus nulėmė dvi aplinkybės. Pirma. Dalis ankstesniosios Vyriausybės programinių nuostatų jau yra realizuota, o antra, gyvenimiška situacija taip pat pateikia savas korektūras. Be kita ko, turėjom atsižvelgti ir į praeitų metų pabaigos Rusijos krizės poveikį Lietuvai, taip pat į šalies ūkio realijas.

Taip pat žinau, kad Vyriausybės programa bus atidžiai svarstoma Seimo frakcijose, komitetuose ir tvirtinama Seimo posėdyje. Todėl kalbėdamas nesileisiu į programos detales, bet pasistengsiu atsakyti į kai kuriuos svarbiausius klausimus, kurie gali rūpėti jums ir kurie gali rūpėti Lietuvos žmonėms, bei trumpai paaiškinsiu pagrindines nuostatas, kuriomis paremta ši programa.

Iš anksto turėčiau atsiprašyti Seimo narių, nes programoje jūsų atidi akis ras ir netobulai suredaguotų formuluočių ar pasikeitusių kai kurių čia minimų dokumentų pavadinimų. Iš anksto už tai atsiprašydamas tikiuosi, kad tai redakcinio pobūdžio, esmės nekeičiantys taisymai, kuriuos galėsime padaryti ir priėmus programą. Be to, manau, kad daug konkretesnius naujosios Vyriausybės veiksmus galėsime numatyti programos vykdymo priemonių plane.

Nesunku suprasti priežastis, lėmusias tai, kad mes nusprendėme perimti ankstesniosios Vyriausybės programą ir daugelį jos įsipareigojimų. Pirmiausia daugeliui ankstesniosios Vyriausybės programos teiginių ir vertybių mes noriai pritariame ir esame pasirengę juos įgyvendinti. Mes perimame kertinį įsipareigojimą tarnauti Lietuvai ir būti žmonių valdžia, o ne valdžios žmonėmis. Stabilus Lietuvos ekonomikos augimas lieka pagrindinis mūsų siekis, tik jis garantuoja mūsų tikslų įgyvendinimą ir visuomenės gerovę.

Visiškai pritariame ir teiginiui, kad visuomenės gerovė yra pelnoma kasdieniu darbščių piliečių darbu. Naujausi sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad nedarbas yra didžiausias Lietuvos žmonių skaudulys. Žvelgdamas ar į miestą, ar į kaimą, matau žmones, kurie jaučiasi nereikalingi ne dėl to, kad negalėtų, nenorėtų ar nemokėtų, o todėl, kad sudėtingai besiklostant aplinkybėms nuo pulsuojančio gyvenimo buvo atstumti. O darbas – tai teisė gyventi tegul ir paprastą, bet dorą ir prasmingą gyvenimą. Tada žmogus tikras dėl savo stogo, duonos kąsnio, vaikų ateities, pačių paprasčiausių žemiškiausių dalykų, kurie ir sudaro viso mūsų gyvenimo esmę.

Todėl naujų darbo vietų kūrimas neabejotinai turi tapti didžiausiu ir neatidėliotinu naujosios Vyriausybės rūpesčiu. Tam tikslui turėtų tarnauti ir mokesčių, ir pinigų bei bankininkystės politika, ir darbo vietų kūrimo programa, ir aktyvi pagalba ieškant lietuviškoms prekėms, o ypač žemės ūkio produkcijos, rinkų.

Taip pat esame pasirengę būti atsakingi už savo veiksmus, būti reiklūs mums pavaldiems pareigūnams ir taupūs mums patikėto biudžeto valdytojai. Stengsimės visų mūsų darbo į biudžetą sukauptas lėšas panaudoti kuo efektyviau. Dėmesį koncentruosime į svarbiausius dalykus, tokius kaip švietimas, kultūra, socialinė politika, piliečių ir valstybės saugumas.

Valstybės vertę sudaro joje gyvenančių ir kuriančių piliečių vertė. Galvodami, kokia bus Tėvynės ateitis, pirmiausia turime pasirūpinti švietimo sistema. Nemažai čia yra jau nuveikta, bet ar tikrai padarėme viską, išnaudojome visas galimybes, kad Lietuvos mokyklos būtų kompiuterizuotos, kad mokymo programos ir ugdymo metodika padėtų atsiskleisti geriausioms moksleivių savybėms ir gabumams, kad mūsų vaikams mokyklose būtų jauku, saugu ir šilta, kad net gabiausiems vaikams, besirūpinant jų ateitimi, nereikėtų samdyti repetitorių. Ar tikrai padarėme viską, kad mokytojai jaustųsi labiau gerbiami ir aprūpinti?

Taip pat mes sieksime didesnio mūsų veiksmų atvirumo ir aiškumo. Vyriausybei dažnai tenka priimti nepopuliarius sprendimus. To nepavyks išvengti ir mums. Tačiau žadame, kad mūsų sprendimai bus motyvuoti ir viešai aiškinami. Ieškant optimalių sprendimų nėra geresnio būdo, kaip įsiklausyti į kuo įvairesnes nuomones, ir opozicijos, ir visuomenės. Tokios nuostatos laikytis žadame labai tvirtai.

Pritariame ankstesnės Vyriausybės vykdytai užsienio politikai ir jos tendencijų pakeisti neplanuojame. Spartesnis Lietuvos priėmimas į NATO, į Europos Sąjungą neaukojant šalies ir gyventojų nacionalinių interesų, aktyvus bendradarbiavimas su Vidurio, Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėmis, geri ir dalykiški santykiai su kaimynais: Lenkija, Rusija, Baltarusija, Latvija, bus ir šios Vyriausybės užsienio politikos darbotvarkėje.

Tačiau ne tik solidarumas su ankstesnės Vyriausybės programoje įtvirtintais principais ir vertybėmis lėmė mūsų apsisprendimą pasiremti ankstesniosios Vyriausybės programa bei įsipareigoti tęsti jos įgyvendinimą. Tai lėmė dar ir kitos priežastys. Per tokį trumpą laikotarpį sutelkti politines, intelektualines pajėgas ir parengti gerai apgalvotą naują programą iš esmės yra neįmanoma. Pagaliau apie naujai formuojamą Vyriausybę tvyrojęs politinis neapibrėžtumas įpareigoja mus ieškoti politiškai logiškos ir Lietuvai naudingos išeities. Šitaip formuluodami programą norėjome pademonstruoti mūsų sąmoningą ryžtą mažinti niekam nereikalingą politinį neapibrėžtumą. Didesni programos keitimai šiam tikslui nebūtų pasitarnavę. Viliuosi, kad toks programos pereinamumas padės naujai suformuotai Vyriausybei gauti pakankamą Seimo daugumos politinį palaikymą, o padaryti pataisymai leis ir kitoms Seimo frakcijoms kuo plačiau bendradarbiauti su Vyriausybe.

Vyriausybė negali būti gyvybinga ir veikli, jei ji neturi pakankamai politinės paramos Seime, dėl to gali kristi esant pačiam menkiausiam pretekstui. Vargu ar Lietuvai reikalinga Vyriausybė, besijaučianti lyg slidinėjanti ant glotnaus ledo ir bijanti žengti bent kiek ryžtingesnį žingsnelį. Norime veikti atsakingai, kraštui naudingai, o ne vien būti valdžioje. Todėl politinės paramos paieškos daro įtaką ne tik programai, bet ir naujo ministrų kabineto sudėčiai. Į dabartinę Vyriausybę kvietėme asmenis, atsižvelgdami į jų kompetenciją ir užsitikrindami tvirtesnę bei platesnę politinę paramą.

Pagrindiniai mūsų pristatomos Vyriausybės programos skirtumai nuo ankstesniosios Vyriausybės programos yra šie: teko pakoreguoti kai kuriuos Lietuvos makroekonominius rodiklius. 1999 metams infliacija planuota 3 – 5%, tai yra perpus mažesnė negu ankstesnėje programoje. Bendrojo vidaus produkto prieauglis šiems metams planuojamas apie 4%, kitiems – apie 5%, tai yra maždaug 2% mažesnis. Ne paslaptis, kad Rusijos ekonomikos krizė sulėtino Lietuvos augimo greitį ir į tai tenka atsižvelgti. Taip pat šioje Vyriausybės programoje kiek sustiprinome liberalius akcentus. Planuojame užbaigti liberalizuoti verslo sąlygas, skatinti eksportą bei investicijas, nes tai ypač lemia naujų darbo vietų sukūrimą. Toliau naikinsime išlikusias licencijas bei kvotas, dar labiau išlyginsime visų ūkio dalyvių bei prekių apmokestinimo sąlygas, naikinsime nepagrįstas mokesčių lengvatas, stengsimės išplėsti apmokestinimo bazę ir sumažinti mokesčių naštą. Žadame toliau skatinti didelių, patikimų užsienio bankų steigimąsi Lietuvoje, kad sumažintų palūkanų normas ir paskatintų verslo plėtrą. Pagaliau numatome mažinti ir nereikalingų valstybės institucijų skaičių, ypač kai kurių inspekcijų ir kitokių kontrolės įstaigų, dažnai dubliuojančių viena kitos veiklą.

Taip pat negalėčiau būti nei kitų suprastas, nei sau pasiteisinti, jei naujoji Vyriausybė nieko nenuveiktų savivaldos stiprinimo linkme. Stipri savivalda – tai stipri valstybė. To privalėsime siekti visomis priemonėmis. Vyriausybės programa – tai jos pažadas Lietuvos žmonėms. Pažadai ir ketinimai dažniausiai būna geri, tačiau Vyriausybės darbo sėkmė priklauso ne tik nuo gerų ketinimų, daug ką lemia ir programoje nesurašytos aplinkybės, tokios, kaip geras susitarimas su kitomis Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis, žmonių palaikymas, palanki Lietuvos ūkiui pasaulinių įvykių eiga. Sėkmingam Vyriausybės darbui įtakos turi net ir Vyriausybės narių bei pareigūnų asmeninės savybės.

Pristatydamas naująjį ministrų kabinetą visų pirma labai noriu padėkoti šiems žmonėms, pasiryžusiems kartu su manimi pasidalyti didele atsakomybe ir viltimi, kad būsime naudingi Lietuvai ir jos žmonėms. Manau, kad ministrų kabinetas, suformuotas tokiu laiku ir tokiomis aplinkybėmis, kai tikrai nė prie vienos ministerijos nesirikiavo besiveržiančių į valdžią eilės, kai daugelį žmonių buvo labai sunku prikalbinti būti ministrais, nuteikia viltingai. Taip, tai gal ir apsunkino Vyriausybės formavimą, gal prailgino kandidatų paieškas, tačiau tai leidžia tikėtis, kad šiuo metu jau daugelio mintyse buvimas valdžioje sutapatinamas su labai atsakingu ir pasiaukojančiu darbu, o ne su gyvenimo malonumais, patogumais bei privilegijomis.

Su Lietuvos Respublikos Prezidentu V.Adamkumi ir su Seimo Pirmininku V.Landsbergiu sutarėme tiek formuodami Vyriausybę, tiek aptardami Lietuvai iškilusias problemas. Lietuvai naudingo bendradarbiavimo su jais ryžtingai sieksiu ir toliau. Tam pasitarnaus ir trišalė konsultacinė struktūra. Taip pat stengsiuos, kad su Prezidentūra ir Seimu geriau savo veiksmus koordinuotų ir ministerijos, ir Vyriausybės aparatas. Ypač svarbu, kad patikimai tarp šių institucijų veiktų informacijos apykaita. Stengsiuos kuo dažniau aptarti Vyriausybės poziciją bei suderinti veiksmus ir tuo užkirsti kelią nesusipratimams, kurie dažnai kyla dėl paprasčiausios nežinios ar nesugebėjimo susitarti. Inicijuosiu susitikimus (ir norėčiau, kad jie būtų nuolatiniai) su Seimo komitetų pirmininkais ir frakcijų vadovais. Jei bus patvirtinta ši programa, sau ir Vyriausybei tikrai linkėčiau pelnyti kuo didesnį visuomenės supratimą. To sieksime veikdami viešai ir stengdamiesi visuomenei išaiškinti mūsų priimtus sprendimus. Vyriausybė negali būti gera visiems, bet privalo tapti visiems suprantama.

Tvirtai tikiu, kad Vyriausybės veiksmų skaidrumas gali sumažinti žmonių nepasitikėjimą valdžia. Vyriausybės programą įgyvendina žmonės, daugelis jų yra sąžiningi, darbštūs ir turi daug kitų gerų savybių. Visiems, su kuriais kartu dirbsiu, dar linkėčiau ir kuo gilesnio strateginio mąstymo bei tiesos sakymo. O kad išmoktume sakyti tiesą žmonėms, pirmiausia turime išmokti ją sakyti patys sau. Tai labai svarbu ir ne visuomet yra lengva.

Mes einame į Europos Sąjungą, rūpinamės valstybės ir žmonių saugumu, vykdome švietimo, socialinės apsaugos ir sveikatos reformas. Reforma – vienas iš dažniausiai įvairiose tribūnose skambančių žodžių, kai kada šiuo žodžiu net bandoma prisidengti, kai nelieka laiko ar noro pasirūpinti kasdieniais žmonių rūpesčiais ar nepritekliais. Tada apsiginame sakydami: reforma reikalauja aukų. Žinoma, reformos ne pramogos, kaip teigiama ir ankstesnės, ir šios Vyriausybės programoje, tačiau reformos visų pirma vykdomos dėl žmonių, o ne juos pamiršus. Visuose keliuose esama ir sunkių įkalnių, ir naudingų nuokalnių, ir pavojingų kupstų. Tie, kurie keliauja gerai, apgalvoja reformų maršrutą, gali sėkmingai pasinaudoti nuokalnių privalumais ir vikriai apeiti kupstus, trumparegiai gi nuolat nusibalnoja kelius. Vyriausybės programa baigiasi po pusantrų metų, tad gal verta ryžtingiau paskatinti pastangas, nužymėti mūsų valstybės strateginės raidos planus bent svarbiausiomis kryptimis. Įžvalgumas ir racionalumas galėtų būti mūsų mažos valstybės vienas iš kertinių bruožų ir stiprybės šaltinis. Tuomet gal mums dažniau pavyktų nereaguoti į iškilusias aplinkybes, bet jose laisvai laviruoti ir net jomis pasinaudoti.

Viliuosi, kad Vyriausybės programa Seime bus suprasta ir patvirtinta.

Taip pat viliuosi, kad ši programa bus įvertinta kaip geranoriškas Vyriausybės paskatinamasis žodis Seimo daugumai. Taip pat norėčiau, kad ir Seimo pozicija palankiai įvertintų tiek padarytus programos pakeitimus, tiek anksčiau paliktas nuostatas ir visa tai priimtų kaip mūsų ištiestą ranką bendradarbiauti.

Suprantu, kad šios Vyriausybės kadenciją galima būtų lyginti ne su lėktuvu, o su naktinio drugelio skrydžiu. Mums pusantrų metų skirtas laikas valstybės gyvenime yra per mažas, kad jam baigiantis žmonės su palengvėjimu sakytų, štai pagaliau gyvename kitaip, saugiau ir geriau. Politiniame gyvenime įprastas dalykas, kad artėjant rinkimų datai vis blogesnės darosi vyriausybės. Pasistengsime nepatvirtinti šios ritualinės taisyklės, nes mūsų prioritetai bus argumentų kalba ir skaidrumas, plati santalka. Jos sieksime ne kabinetiniais valios sprendimais, o plėsdami konstruktyvų dialogą su visomis valdžios šakomis, politinėmis partijomis, o, svarbiausia, su visuomene, be kurios palaikymo ir nuoširdaus darbo net idealios vyriausybės pastangos būtų bergždžios. Tuščiai švaistytume laiką, jeigu netikėtume, kad ir per tą trumpą mums skirtą laiką bendromis visų pastangomis ir su Dievo pagalba galima nemažai nuveikti.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar yra 10.22 val. Kaip numato Statutas, pusantros valandos skiriama klausimams. Ministras Pirmininkas ir ministrai atsakinės į klausimus iš šios bendros tribūnos. Klausimams yra skiriama pusantros valandos, taigi maždaug iki 12 val. Dabar yra užsirašęs 41 Seimo narys klausti. Pradedam klausimus, kaip paprastai, šiek tiek bandydami išlaikyti įvairių frakcijų proporcingą atstovavimą klausiančiųjų sąrašuose. Pirmasis klausia, kaip paprastai, Č.Juršėnas. Prašom. Ruošiasi J.Listavičius.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu kreiptis į Ministrą Pirmininką. Senojoje, arba iki šiol galiojančioje, Vyriausybės programoje buvo tokia graži nuostata – išplėtus apmokestinimo bazę, sumažinti PVM iki 15%. Jūsų programoje aš neradau tų 15%, nors apmokestinimo bazę žadama plėsti. Ką tai reiškia?

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau ir jums, ir kitiems gerbiamiesiems Seimo nariams pasakyti, galbūt patikslinti. Jūsų rankose šiandien turėtų būti du dokumentai, tai yra naujoji Vyriausybės programa ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimas iki balandžio mėnesio. Naujoji Vyriausybės programa yra sudaryta atmetus tai, kas yra įgyvendintina, ir yra parašyta čionai. Kiek man yra žinoma, yra rengiamas bendras mokesčių dokumentas, kuriame turėtų būti sprendžiama dėl apmokestinimo bazės išplėtimo ir kai kurių mokesčių panaikinimo, tarp jų ir pelno mokesčio panaikinimo.

PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius. Ruošiasi J.Olekas.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką arba būsimą finansų ministrą. Programos II skyriuje apie mokesčių ir jų administravimo sutvarkymą yra nurodyta peržiūrėti ir priimti jau parengtą Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Kiek yra žinoma, tai yra kitoks projektas ir be jo yra dar du projektai – tai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas ir Rinkliavų įstatymo projektas. Tai kas tada numatoma, jeigu žiūrėtume dar toliau dėl mokesčių sistemos tobulinimo ir konkretizavimo? Ačiū.

R.PAKSAS. Keletą žodžių norėčiau pasakyti, prieš perduodamas žodį finansų ministrui, galbūt dėl kai kurių įstatymų, kurie jau yra parengti ir yra Seime. Jeigu nuskambėjo šis žodis “peržiūrimas”, tai gal būtų visai neprastai, kad naujoji Vyriausybės paprasčiausiai susipažintų su esamais parengtais dokumentais ir gal sugebėtų duoti savo įvertinimą, žiūrėdama į perspektyvą. Gal finansų ministras?

PIRMININKAS. Ponas J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! Atsakydamas į gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus klausimą, galiu pasakyti, kad čia, kaip ir minėjo gerbiamasis premjeras, gal įvyko kai kurių techninių klaidų. Faktiškai yra parengtas naujas ir didelis Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymas. Liko sudėti paskutinius taškus, t.y. suderinti su Teisingumo ministerija. Vakar buvo pirmas aptarimas ministerijų sekretorių posėdyje, ir mes tikimės, kad šiemet šis įstatymas bus priimtas. Taip pat paketui priklauso Rinkliavų įstatymas, kurį mes irgi tikimės, kol Seimas išeis vasaros atostogų, pateikti Seimui. Tikimės, kad svarstymas prasidės dar birželio mėnesio pabaigoje. Toliau, dėl visos mokesčių sistemos sutvarkymo yra priimta konkretus Vyriausybės nutarimas ir konkretūs terminai. Noriu tik pasakyti, kad pernai mums pavyko reorganizuoti pačią Finansų ministerijos struktūrą, todėl mokesčių įstatymus rengia grynai Finansų ministerijos Pajamų departamentas. Ten atėjo gana stiprūs jauni specialistai, stažavęsi ir užsienyje, turintys ekonominių ir teisinių žinių. Manau, kad ta kryptimi, jeigu bus patvirtinta naujoji Vyriausybė, toliau dirbsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi G.Šileikis.

J.OLEKAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau patikslinti jūsų teiginį, kad jūs iš programos išbraukėte tas dalis, kurios jau įgyvendintos, ir ją šiek tiek liberalizavote. Tačiau dėl sveikatos srities, noriu pasakyti, kad buvo numatyta nuo 1998 m. įvesti papildomą draudos mokestį. Tas mokestis nėra įvestas ir jūsų pažado naujoje programoje taip pat nėra.

Antra. Buvo pažadėta, kad ambulatoriškai kompensuojant vaistus, bus atsižvelgiama į socialinę žmonių padėtį. To padaryta nebuvo. Jūsų programoje taip pat to nėra. Programoje buvo numatyta, kad 2000 m. Lietuvoje pagaminti vaistai turi sudaryti 10%. Tikslių skaičių mes neturime, jūsų skaičiai dingę, išnykę, mes negalėsime pasakyti, ar įvykdyta, ar ne. Norėčiau, kad jūs patikslintumėte ir atsakytumėte. Ar liberalizacija, apie kurią jūs kalbėjote, taip atsilieps ir sveikatos apsaugai, kad negalės tikėtis kompensacijų už vaistus socialiai remtini žmonės, kuriems buvo, sakykim, geresnės sąlygos, ar mes negalim tikėtis papildomo draudos mokesčio? Ačiū už atsakymą.

R.PAKSAS. Labai ačiū, kad jūs taip stipriai įvertinote mano žinias apie sveikatos apsaugą. Keletą žodžių norėčiau pasakyti, prieš perduodamas žodį sveikatos ministrui. Taip, vienas sakinys, kuris buvo įrašytas, kuris skambėjo, kad, įgyvendinant draudos mediciną, numatyti didesnius bendrus sveikatos apsaugos finansinius išteklius, ne vėliau kaip iki 1998 m. sausio 1 d. įvesti papildomą individualų draudos mokestį. Šito sakinio galbūt nėra nei viename, nei kitame dokumente. Tai yra dėl vienos priežasties – lėšų trūkumo. Tai viena priežastis. Antra. Tai, kad reikia stengtis gerinti ligonių kasų finansavimą ir spręsti per kitus svertus šį klausimą. Toliau prašyčiau ministro.

PIRMININKAS. R.Alekna. Taip? Prašom.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti tai, kad iš tikrųjų tą, ką gerbiamasis kolega J.Olekas paminėjo, yra tikrai aktualūs klausimai ir jie yra spręstini. Manau, kad iš tikrųjų dabartinė ministerijos vadovybė ir jos darbuotojai ne kartą kartu su komiteto nariais svarstė šiuos klausimus. Manau, nesvarbu, kad nėra užakcentuoti Vyriausybės programoje šie klausimai, jie bus sprendžiami. Manau, kad tikrai bus diskutuojama galimybė dėl papildomo sveikatos draudimo, dėl kompensavimo sąlygų gerinimo ir su Sveikatos reikalų komitetu. Manau, kad tai bus diskutuojama ir su medikų visuomene. Kalbant apie tai, kad reikia siekti, kad Lietuvoje pagamintų vaistų dalis sudarytų daugiau negu kad šiandien yra, tai iš tikrųjų yra pastovus, manau, mūsų visų rūpestis. Tai, kad nėra užbrėžtas konkretus skaičius, nereiškia, kad mūsų rūpinimasis sumažėjęs. Manau, tikrai stengsimės ir sieksime, kad būtent Lietuvoje pagamintų vaistų dalis būtų kur kas didesnė, negu šiandien yra.

PIRMININKAS. Dabar vietoj G.Šileikio klausia E.Bičkauskas. Ruošiasi K.Skrebys.

E.BIČKAUSKAS. Tai netgi ne klausimas, palinkėjimas premjerui ir prašymas. Jau kai buvo tvirtinama pirma Vyriausybės programa, tiksliau, buvusi, kurią jūs pakoregavote, aš kalbėjau, kad bent teisinės sistemos reformos ir teisėtvarkos dalyje viena pastraipa yra tiesiogiai pažodžiui nurašyta iš vienos rusiškos knygos. Aš nenoriu kartoti, bet tik prašau, premjere, pasižiūrėkite šitą dalį ir pakoreguokite, kad tai būtų lietuviška. Dėkui.

R.PAKSAS. Labai ačiū už pastabą, tikrai dėkingas. Manau, kad tas kalbos redagavimas turi būti.

PIRMININKAS. Klausia K.Skrebys. Ruošiasi A.Šimėnas.

K.SKREBYS. Pone paskirtasis Ministre Pirmininke, jūs buvote Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir garsėjote kaip nuoseklus savivaldos stiprinimo šalininkas. Tai džiugina. Prisimindamas šių metų biudžeto tvirtinimą ir jūsų, sakyčiau, labai kategorišką poziciją, kad savivaldybių biudžetai turėtų sudaryti 37% nacionalinio biudžeto, tai yra ne mažiau kaip 4 mlrd. Lt, o ne 31,77, kaip siūlė tuometinė Vyriausybė, noriu jūsų paklausti. Ar teikiant 2000 m. biudžeto projektą jūs liksite nuoseklus, t.y. laikysitės savo ne vieną kartą išsakytos pozicijos ir sieksite 37% rodiklio?

R.PAKSAS. Taip. Labai ačiū už gerą klausimą. Taip, liksiu nuoseklus. Šiandien dar esu įsitikinęs, kad visi Savivaldybių asociacijos pasirašyti dokumentai yra pakankamai aktualūs ir jie turėtų rasti savo kelią į gyvenimą. Norėčiau patikslinti ir jūsų klausimą. Ar 31, ar 37%, tai priklauso, kiek funkcijų turi savivalda, kiek funkcijų turi valstybė. Dirbant, manyčiau, juos turim pakankamai griežtai atskirti, kas yra ministerijų, kas yra apskričių, kas yra savivaldybių. Dar papildyčiau. Tai, kas yra pasirašyta trišaliame protokole, buvo pasirašytas Savivaldybių asociacijos, finansų ministro ir valdymo reformų ministro, tai ši suma, kuri numatyta papildomai protokole, iš esmės ir sudaro skirtumą tarp 37 ir 31%.

PIRMININKAS. Dabar klausia A.Šimėnas. Ruošiasi G.Kirkilas.

A.ŠIMĖNAS. Aš noriu paklausti gerbiamąjį ūkio ministrą E.Maldeikį, kokias prioritetines, tiesiog neatidėliotinų sprendimų reikalaujančias problemas jūs išskiriate jūsų kuruojamame sektoriuje.

E.MALDEIKIS. Laba diena, ačiū už klausimą. Ūkio ministerija kuruoja labai daug problemų. Pagrindinės problemos yra strateginis sektorius – tai kuro ir energetikos sektorius su visomis išplaukiančiomis problemomis. Tai yra tęsimas derybų ir darbas su “Williams”. Toliau – “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo projektas ir “Lietuvos dujų” reorganizavimas. Be abejo, ypatingą dėmesį, manau, reikia skirti elektros energijos tiesimo linijai į Lenkiją, kur laukia sunkus ir ilgas darbas. Be abejo, investicijų skatinimo srityje ir eksporto skatinimo srityje tai bus priemonės, susietos dirbant kartu su Finansų ministerija. Tai yra verslo aplinkos viduje tvarkymas ir kartu darbas per dvišales ir daugiašales sutartis teisinėm priemonėm sudarant verslui sąlygas, ypač eksporto plėtojimo. Nes eksporto kritimas yra labai ženklus. Kitas dalykas, aš pateiksiu vieną pavyzdį, kokia yra situacija, kad yra galimybės tai gerinti. Lietuvos įmonės šiandien importuoja žaliavas iš Vakarų, įsiveža į Lietuvą, veža perdirbti į Latviją ir atveža į Lietuvą parduoti. Vadinasi, mes prarandam ir pinigus, ir darbo vietas, ir galimybes palaikyti savo vietinį verslą. Tokioms konkrečioms problemoms spręsti mes dėsim visas pastangas.

PIRMININKAS. Toliau klausia G.Kirkilas. Ruošiasi V.Andriukaitis.

G.KIRKILAS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, jūs savo programoje numatėte, kad 2000 m. vidutiniškai darbuotojas uždirbs 1320 Lt. Vakar ką tik buvo paskelbtas vidutinis valdininko atlyginimas, kuris siekia 2500 Lt. Priminsiu, kad maždaug tiek 1996 m. uždirbdavo LDDP Vyriausybės ministras. Tuo tarpu žinot, kad aukštieji valdininkai šiuo metu uždirba 14 ir 16 tūkst. Lt. per mėnesį, t.y. tiek, kiek jūs numatote, kad vidutinis darbuotojas 2000 m. uždirbs per metus. Ar jūs manote, kad tokia atlyginimų politika yra teisinga ir toliau bus pučiami valdininkų atlyginimai? Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Jis pakankamai aktualus yra mums visiems ir Lietuvos žmonėms. Gal būtų dvi aiškios ir pakankamai tikslios pozicijos. Savo kalboje dabar aš minėjau apie efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą ir maksimalų lėšų taupymą. Tai viena. Antra vertus, aš puikiai įsivaizduoju, kad valdininkų atlyginimas turi atitikti, pareigūno atlyginimas turi atitikti jo kvalifikaciją. Suradimas optimalaus vidurkio tarp atlyginimo ir kvalifikacijos, matyt, bus didelis mūsų galvos skausmas.

PIRMININKAS. Dabar klausia V.Andriukaitis. Ruošiasi A.Sėjūnas. Atsiprašau. Ruošiasi J.Razma.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, noriu tik pasakyti vieną nedidelę pastabą tuo suformuluodamas klausimą. Pastaba būtų tokia. Jūsų programoje rašoma: “Likęs valstybės turtas ir toliau bus privatizuojamas viešai”. Čia yra rimta klaida, nes, deja, “ir toliau”. Iki šiol buvo viešai, bet viešo konkurso “Williams” nebuvo ir viešo konkurso nebuvimas yra akivaizdus, todėl tikslinkite ir rašykite: “Toliau bus privatizuojama tik viešai”. Tada, manau, ta klaida būtų ištaisyta. O mano klausimas būtų toks. Jūs rašote: “Tačiau nesiūlysime privatizuoti”. Ten išvardijate kai kuriuos objektus ir toliau eina frazė: “Ir kai kurių kitų, šaliai gyvybiškai svarbių gamybinės ir socialinės infrastruktūros objektų”. Prašom pasakyti, ar Mažeikių koncernas nėra gyvybiškai svarbi gamybinės infrastruktūros dalis ir ar tai atitinka jūsų nuostatą nesiūlyti ją privatizuoti? Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū, gerbiamasis Vyteni, už gana tokį aktualų ir įdomų klausimą. Yra Privatizavimo įstatymas ir ten parašyta, kokiais būdais galima privatizuoti valstybės ir savivaldybių turtą. Net ir tiesioginės derybos pagal šį įstatymą yra numatytas privatizavimo būdas, kuriame dalyvauja ne vienas norintis privatizuoti turtą. Sakydamas viešai… Tai net ir tiesioginės derybos yra viešas privatizavimo būdas. Puikiai suprasdamas žmonių nuostatą, kad tiesioginės derybos jau lyg ir skamba kaip ne viešos, aš tikrai savo veikloje stengčiausi nenaudoti tiesioginių darybų, o naudoti ar viešąjį akcijų pasirašymą, ar panašiai.

Dėl strateginių objektų, kurių nereikėtų privatizuoti, kaip yra ir paminėta, tai galbūt ir geležinkeliai, kiek aš atsimenu, ir oro uostai, pakilimo ir nusileidimo takai ir panašiai. Mes tai kartu su Seimu turime spręsti.

Dabar dėl paties pagrindinio klausimo, dėl kurio jūs tikriausiai ir uždavėte šį klausimą, tai konkrečiai dėl “Williams”. Per paskutinę savaitę man teko susipažinti su medžiaga, kuri man buvo pateikta, bene pirmadienį, tai buvo gana didelės apimties medžiaga. Per pusantros paros ją reikėjo išstudijuoti ir mano ekspertams ją reikėjo išstudijuoti ir pateikti gana trumpą santrauką. Man teko susitikti ir su “Williams International” atstovais Lietuvoje, ir su ponu V.Babiliumi, ir su “Lukoil” atstovais, ir su Privatizavimo komisijos pirmininku ponu E.Vilku ir apie tai diskutuoti. Apie tai aš kalbėjau ir su Seimo Pirmininku, apie tai kalbėjau ir su Prezidentu. Jeigu aš būčiau dirbęs tada, galbūt aš būčiau daręs kažką kitaip. Ar man būtų pavykę pasiekti geresnį ar blogesnį rezultatą, negaliu šito dalyko pasakyti. Ką tik kalbėjau šioje tribūnoje ir deklaravau Vyriausybės darbo tęstinumą, deklaravau mūsų valstybės darbo tęstinumą. Aš manau, kad Gynybos tarybos posėdžio sprendimas leis papildomai įsigyti 33% “Williams International”, turėtų būti mūsų (…).

PIRMININKAS. Klausia J.Razma. Ruošiasi P.Gražulis.

J.RAZMA. Aš norėčiau pasiteirauti finansų ministro. Džiaugdamasis, kad Vyriausybės programoje yra nuostata dėl gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įvykdymo, norėčiau paklausti, ar jūsų ministerija planuoja praktiškai pasirengti nuo kitų metų realizuoti šią nuostatą. Gal galėtumėte keliais žodžiais pasakyti, kaip tai numatoma realizuoti, ar reikės pildyti deklaracijas pensininkams, tiems žmonėms, kurie gauna tik paprastas darbines pajamas, ar čia nesusidarys žmonėms kokių nors praktinių nepatogumų? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo klausimo pabaigos, ar Finansų ministerija pasirengusi nuo kitų metų. Aš manau, kad galutinį sprendimą, nuo kada įsigalios šis labai svarbus Lietuvai Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymas, vis dėlto priims Seimas. Žinoma, Seimui pateikdami įstatymo projektą (aš manau, tokia būtų tvarka), pateiksime ir su šiuo įstatymu susijusias mokesčių administravimo išlaidas ir galimybes. Faktiškai kaip yra šiandien, kiek aš, sakysim, per tas keliolika valandų susipažinau su padėtimi, tai iš esmės kol kas mokesčių inspekcijos turėti siųsti deklaracijas gyventojams, kurie deklaruos savo turtą ir pajamas, ir gyventojai atgal grąžintų deklaracijas mokesčių inspekcijoms. Drąsiai pasakyti, kad šiandien mokesčių inspekcijos arba mokesčių administratoriai yra pasirengę vykdyti šio įstatymo nuostatas, negalėčiau, bet klausimas yra išsprendžiamas. Aš vakar buvau susitikęs su centrinės mokesčių administracijos atskirais vadovais, kurie konkrečiai kuruoja šį klausimą. Programinės įrangos paruošimas per pusmetį įmanomas, kompiuterizuoti šio įstatymo įgyvendinimą, kad būtų kompiuterizuota ir kad išsiuntinėjami tie pranešimai mokesčių mokėtojams, įmanoma, bet kaip seksis, kol kas negaliu atsakyti. Bet aš visą laiką laikausi tos nuomonės, kad bet kokie mokesčiai neturėtų sudaryti ir apsunkinti eilinių mokesčių mokėtojų gyvenimo.

PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi K.Glaveckas – pirmasis iš centristų.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, kaip jūs gerai žinote, krikščionis demokratus ypač jaudina švietimo sistemos problemos. Mūsų ministras dar pirmojoje Vyriausybėje, esant Prezidentui A.Brazauskui, ministras Z.Zinkevičius nuveikė milžiniškus darbus švietimo sistemoje. Aš manau, kad šis žmogus įeis į istoriją kaip ir Krikščionių demokratų pirmininkas kunigas Krupavičius, kuris įvykdė žemės reformą. Jam pavyko Rytų Lietuvoje sudaryti sąlygas kiekvienam kitataučiui mokytis lietuvių kalbos. Iki jo buvimo ministru lietuvių mokyklas lankė ne daugiau kaip 9%. Šiandien lietuviškas mokyklas lanko per 60%. Aš manau, kad jūs pripažinsite, kad tai milžiniškas darbas. Deja, naujasis Prezidentas suskubo atstatydinti švietimo ministrą, besidarbavusį Lietuvos labui. Šiandien taip pat mes labai stengėmės, kad galėtume susigrąžinti šią sistemą, nes mokyklose be galo liūdna tautinio patriotinio auklėjimo padėtis. Kai aš aplankiau kelias mokyklas ir paklausiau mokinių…

PIRMININKAS. Jūsų klausimas.

P.GRAŽULIS. … ar jūs žinote nors vieną organizaciją išeivijoje, kuri siekė Lietuvos nepriklausomybės, nė viena ranka nepakilo. Kai aš paklausiau, ar jūs žinote, kiek yra leidinių išeivijoje, kurie siekė Lietuvos nepriklausomybės, nė viena ranka nepakilo. Kai aš paklausiau, kokie leidiniai buvo Lietuvoje, kokios Lietuvoje buvo organizacijos, kiek buvo partizanų apygardų, deja, mano liūdesiui, nė viena ranka nepakilo. Gerbiamieji, gerbiamasis premjere, šito mūsų ministrui nepavyko įgyvendinti, jam nebuvo leidžiama Prezidentūros. Ar jūs nemanote padaręs klaidą, kad nesutikote leisti krikščioniui demokratui eiti švietimo ministro pareigas?

R.PAKSAS. Labai jums ačiū už tokį dorą, aiškų ir labai aukštą buvusio ministro įvertinimą. Aš tai vertinu kaip atvirą tiesos sakymą. Norėčiau pasakyti tik tai, kad ne tiek daug metų mes gyvename nepriklausomybėje, kad pakeistume mūsų sistemą ir ypač mūsų švietimo sistemą taip, kaip mes visi norėtume. Aš tikiuosi, kad žmonės, kurie dabar dirba ministerijoje, labai stengiasi, kad gyvenimas mokyklose keistųsi greičiau negu keičiasi gyvenimas kitose mūsų gyvenimo srityse. Nemanau, kad būtų tikslinga dabar, likus pusantrų metų iki naujos kadencijos, keisti tokioje svarbioje srityje ministrą, kuris jau pradėjęs savo darbus, kuris pradėjęs reformas ir kuriam reikėtų palinkėti daugiau sėkmės ir suteikti daugiau pagalbos dirbant.

PIRMININKAS. Klausia K.Glaveckas. Ruošiasi R.Karbauskis.

K.GLAVECKAS. Aš turiu klausimą dviems ministrams – tai socialinės apsaugos ir finansų ministrui. Klausimas socialinės apsaugos ministrei. Programoje yra numatyta dėl pensijų šiais metais, kad vidutinė pensija sudarys 400 litų. Kovo 1 d. buvo 308,6 lito. Sakykite, iš kokių finansinių resursų iš principo jūs galėsite tuos įsipareigojimus įvykdyti? Ir klausimas ponui finansų ministrui. Pagal programą prognozuojama, kad 2000 metais bendrasis vidinis produktas didės 5%, o nacionalinis biudžetas tais pačiais metais didės 10%. Kaip tokią situaciją jūs galėtumėt paaiškinti? Arba jūs mokesčius turėsite didinti, ar jūs turite kokį kitą variantą, kuris įgalins padidinti biudžeto pajamas net 10%, kai vidinio produkto augimas 5%? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Turbūt aš pradėsiu atsakyti į klausimą. Ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs turite labai tikslią pastabą dėl to, kas yra parašyta mūsų programoje, tik gal ne visai teisinga buvo interpretacija, kokia šiandien yra reali vidutinė pensija ir koks buvo siekimas 1998 metais. 1998 metais faktiška pensija ir kuri buvo numatoma pensija buvo įvykdyta. Šiandien, po Rusijos krizės padarinių, kurie ypač atsiliepė ekonomikai, šį skaičių įgyvendinti, arba pasiekti tokią pensiją šiandien atrodo nerealu, tačiau kitose programos nuostatose yra parašyta ir apie tai, kad mes dar turime gerą pusmetį, kaip atgaivinti Lietuvos ekonomiką, ir kokiais būdais. Tai, be abejo, dar kartą parodo, kad socialinio draudimo fondo biudžetas yra tampriai susijęs su realia ekonomine situacija valstybėje, ir tai yra prognozuojamas ir numatomas pensijos dydis. Tačiau įvertinant šiandieninę ekonominę situaciją, jis turėtų būti tiktai maždaug 329–330 Lt, bet iki metų pabaigos pakitus ekonominei situacijai, o aš tikiuosi, kad su naujuoju ūkio ministru mes tai galėtume padaryti, ypač kuriant naujas darbo vietas ir gaivinant tas įmones, kurios šiandien yra ties bankroto byla, tačiau dar yra nepaskelbtas bankrotas… Mes tikrai galėtume pasiekti tą numatomą pensiją, kuri gali siekti iki 400 Lt.

J.LIONGINAS. Kaip pastebėjote, programoje parašyta, kad numatome padidinti nacionalinio biudžeto įplaukas iki 10%. Tai ne 10%. Tai yra mūsų tikslas ir, žinoma, rezervų, aš turiu pasakyti, dar yra. Kaip žinote, yra priimti Vyriausybės nutarimai dėl mokesčių administravimo gerinimo, taigi darbas vyksta ta kryptimi, ir aš tikiuosi, kad ir šiais, ir kitais metais šis procesas toliau vyks, ir šie iškelti uždaviniai (mes to, žinoma, sieksime) bus įgyvendinti.

PIRMININKAS. Dabar klausia R.Karbauskis. Ruošiasi S.Burbienė.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamasis premjere, analizuojant jūsų teikiamos naujos Vyriausybės programos arba, tiksliau, buvusios Vyriausybės programos septintąją dalį, kuri vadinasi “Remti kaimą, žemdirbius, ypač ūkininkus”, bei prisimenant tragišką Lietuvos kaimo socialinę, kultūros, švietimo bei sveikatos apsaugos padėtį, taip ir lieka neaišku, ar biudžeto lėšų taupymas likviduojant kaimo mokyklas, gydymo įstaigas, kultūros namus ir bibliotekas (tai kitaip vadinama optimizavimu) išliks ir jūsų Vyriausybės strategija?

R.PAKSAS. Jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, jūs klausiate, ar toliau bus naikinamos kaimo mokyklos, poliklinikos ir kiti kaimo infrastruktūros objektai? Aš kaip tik atvirkščiai teigiu ir tą minėjau savo programoje, kad iniciatyva kaime, darbo vietų kūrimas ir ne tik žemės ūkio perdirbimo produkcija, bet ir papildomi verslai turėtų būti vienas iš svarbiausių mūsų Vyriausybės darbo barų.

PIRMININKAS. Dabar klausia S.Burbienė. Ruošiasi J.Valatka.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis premjere, aš turiu jums klausimą. Nors klausimas yra apie biudžetą, vis dėlto tai yra daugiau visos Vyriausybės sprendimo reikalaujantis klausimas, todėl aš jūsų ir klausiu. Kai buvo priiminėjamas Seime šių metų biudžetas, formaliai buvo priimtas vadinamasis nedeficitinis biudžetas. Tuo mūsų frakcija ir kitos frakcijos nelabai tikėjo, tačiau formaliai jis buvo vadinamas nedeficitiniu. Turint galvoje, kad šiuo metu į biudžetą yra nesurinkta beveik 0,5 mlrd. Lt, kaip turėtų būti pagal planą, kokių priemonių imsis Vyriausybė, kad šių metų biudžetas būtų bent jau formaliai nedeficitinis?

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą. Jis pakankamai aktualus ir valstybei, ir savivaldybėms. Noriu patikslinti, kad šiandien yra nesurinkta ne 0,5 mlrd., o 444 mln., ir tai sudaro 86% planuoto, bet yra vienas “bet”. Iš esmės situacija kiekvienų metų pirmaisiais mėnesiais yra ta pati. Bent jau, sakysim, ne kažkiek tragiškesnė negu yra dabar. Be abejo, jeigu situacija nesikeis, jeigu nesikeis po mėnesio, jeigu nesikeis po dviejų mėnesių, mes būsime priversti kreiptis į jus, kad peržiūrėtumėte biudžetą. Kiek man yra žinoma, Finansų ministerija dar vadovaujant ponui A.Šemetai yra parengusi bene tris biudžeto išlaidų sumažinimo planus. Taigi pagyvensim, pamatysim.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Suteikiu žodį Seimo nariui J.Valatkai. Ruošiasi A.Kubilius.

J.VALATKA. Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui arba finansų ministrui. Šiuo metu vidaus ir užsienio skola bent statistiškai viršija 10 mlrd. Lt. Būtų galima priskaičiuoti dar daugiau valstybės įsipareigojimų. Štai jūsų programoje yra parašyta: 1999–2000 metais sieksime, kad valstybės vardu paimamų naujų paskolų nebūtų daugiau nei būtina valstybės įsipareigojimams įvykdyti. Kaip yra priimami valstybės įsipareigojimai, mes čia, Seimo salėje, labai gerai žinome. Ar tai nereiškia, kad, sakykim, bus papildomi valstybės įsipareigojimai ir bus skolinamasi tiek, kiek reikės? Ačiū.

R.PAKSAS. Mes tikrai nenorim užsibrėžti tokio tikslo ir palikti ateinančioms Vyriausybėms sunkesnę dalią. Kiek aš suprantu, skolos procentas nuo bendrojo vidaus produkto yra 23–24% lygio ir jis nėra linkęs ypač didėti. Gal jis yra didesnis pagal absoliučius dydžius, bet nemanau, kad ir mūsų Vyriausybė turėtų didinti daugiau kaip 24%. Jeigu aš tiksliai atsimenu skaičius, gal finansų ministras tiksliau pasakytų.

J.LIONGINAS. Yra patvirtinta Vyriausybės, kad bendra valstybės skola neturi viršyti 23% bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu šio limito yra griežtai laikomasi. Yra specialus skyrius, tiksliau, valstybės skolos valdymo departamentas, kuris kiekvieną kartą analizuoja tuos rodiklius. Kaip jūs pastebėjote, programoje ir Vyriausybės projekte yra aiški nuostata, kad mes sieksime skolintis tik valstybės įsipareigojimams vykdyti, t.y. nenorėsim prisiimti daugiau naujų įsipareigojimų. Bet neviršijant to limito, kuris yra patvirtintas. Kaip žinote, Seimas yra patvirtinęs, kad šiais metais galima skolintis ne daugiau kaip 2 mlrd. 400 mln. Tai yra bendrai tiek vidaus, tiek užsienio rinkoje.

PIRMININKAS. Klausia A.Kubilius. Ruošiasi J.Beinortas.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti Ministro Pirmininko, bet ne tiek dėl programos, kiek dėl programos įgyvendinimo. Kaip jūs žinote, vakar krikščionys demokratai vienašališkai nutraukė koalicijos sutartį, kuri nustatė ne tik ankstesnės Vyriausybės sudarymo principus, bet ir Vyriausybės programos įgyvendinimo, ypač Seime, procedūras. Ir iš tikrųjų jums ir Prezidentui formuojant šią Vyriausybę neveikė ta koalicijos sutarties dalis, kur buvo kalbama apie bendrus veiksmus sprendžiant personalinę Vyriausybės sudėtį. Tačiau krikščionys demokratai, nutraukdami sutarti, kartu nutraukė ir savo įsipareigojimą remti Vyriausybės programos įgyvendinimą. Jie pasižadėjo paremti programos patvirtinimą, bet ne jos įgyvendinimą. Ar jūs, Ministre Pirmininke, nesiektumėte pasirašyti su krikdemais susitarimą dėl krikdemų garantuojamos paramos programos įgyvendinimui Seime? Ir galbūt tą patį jūs galėtumėte padaryti ir su centristais?

R.PAKSAS. Taip. Labai ačiū už pakankamai išsamų ir gan… (Balsas iš salės) Aš manau, kad geriau į tą klausimą galėtų atsakyti ir Krikščionių demokratų partijos vadovai, ir frakcijos vadovai Seime. Aš pabandysiu išdėstyti savo požiūrį į šitą problemą. Mes kalbėjome su Krikščionių demokratų vadovybe ne vieną kartą, kalbėjomės keletą kartų, kalbėjomės apie Vyriausybės formavimą ir bendru sutarimu ieškojome bendrų taškų skirstant ar Vyriausybės, t.y. ministrų kabineto, pirmųjų asmenų postus, arba galbūt, sakysim, viceministrų ar kitų valstybės institucijų vadovų. Aš buvau šventai įsitikinęs, kad mes galim surasti kompromisą, ir suradę kompromisą galime dirbti. Savo kalboje aš šiandien kalbėjau apie politinį neapibrėžtumą, kuris tvyrojo. Aš tikiuosi, kad jis tvyrojo gal prieš savaitę, gal dar prieš savaitę. Aš manau, kad šis politinis apibrėžtumas vis tiek turi galą, turi pabaigą ir kad viskas atsistos į vietas, kaip ir turi būti. Aš nematau nieko blogo, kad Vyriausybėje dirba du krikščionys demokratai ir jie vadovauja šiems postams. Aš nematau nieko blogo, kad centristai remia ir palaiko savo atstovą Vyriausybėje. Aš nematau nieko blogo, kad Vyriausybė užsitikrina platesnę politinių jėgų paramą. Aš taip pat nematau nieko blogo, kad mes, kaip ir minėjau savo kalboje, kalbėsimės su visomis opozicinėmis partijomis ir visuomenės atstovais, kad rastume maksimaliai geresnius sprendimus. Tiek trumpai, o jeigu krikščionys demokratai, konkrečiai ponas A.Saudargas, norėtų pakomentuoti…

A.SAUDARGAS. Jeigu galima, kaip Krikščionių demokratų partijos pirmininkas, ne kaip Vyriausybės narys. Deja, aš turiu labai nustebti, kad kolega A.Kubilius net nesusidomėjo Krikščionių demokratų partijos vakarykščiais sprendimais ir neskaitė mūsų rezoliucijos, kurioje yra parašyta (arba jis teisingai neperskaitė), kad krikščionys demokratai remia Vyriausybės programą. Tai tiek norėjau patikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi J.Matekonienė.

J.BEINORTAS. Pone premjere, aš manau, kad jūs pernelyg kuklinatės, kalbėdamas apie Vyriausybę, kaip naktinė peteliškė. Naktį skraido orūs, labai naudingi paukščiai, o be to, aš nematau jokių sutemų, ir jeigu yra koks nors vakaras, tai galbūt lakštingalos trelė bus geriausias atsakas. Bet aš noriu pateikti klausimą, kuris jums turbūt yra pakankamai gerai žinomas, ir paprašyčiau, kad atsakyti jums padėtų aplinkos ministras. Kaip žinote, iki tol buvusi Vyriausybė buvo deklaravusi, kad 2% valstybės biudžeto išlaidų gali būti arba turi būti skirta gyvenamųjų namų statybai visomis paramos formomis. Iš jūsų naujosios programos tie skaičiai yra ryžtingai pašalinti, aš sveikinu tą ryžtingumą, nes jie skambėjo kaip tuščia statinė. Tačiau vis dėlto, ką galvojate, kokios gi bus jūsų paminėtos valstybės išgalės ir kaip jos gali būtų nukreiptos ir paskirstytos? Ypač turiu omenyje Savivaldybių socialinio būsto fondo kūrimo galimybes.

R.PAKSAS. Dėkoju už klausimą. Aš labai atsiprašau, jeigu mano šiokios tokios alegorijos sukėlė jums įvairius jausmus apie naktį, apie lakštingalas. Aš tikrai jų nenorėjau, aš tik norėjau pasakyti, kad yra pakankamai trumpas laikas dirbti šiai Vyriausybei.

Dėl būsto programos. Aš įsivaizduočiau, aš tikrai įsivaizduočiau, kad čia yra vienas iš prioritetinių Vyriausybės darbo barų. Ir tas Vyriausybės nutarimas, kuris vadovaujant G.Vagnoriui yra patekęs į Seimą, gal jis gali būti koreguojamas, gali būti tikslinamas, bet aš labai norėčiau, kad jis gimtų ir kad jis pradėtų veikti. Vien Vilniaus mieste mes turim bene 30 tūkst. žmonių, laukiančių naujo būsto arba būsto pagerinimo. Mes turim problemą su daugiabučių namų gyventojų bendrijomis, nes jos yra neskatinamos steigtis. Mes turim problemas su tokiais dalykais kaip palėpių įsirengimas. Gal čia atrodo pernelyg maža problema Seimo nariams. Aš įsivaizduoju, kad mes galim rasti kompromisą ir rasti sprendimą, kad žmonės patys įrengtų palėpęs ir sutvarkytų Senamiesčio stogus bei panašiai. Aš įsivaizduoju, kad tai yra vienas iš aktualiausių mūsų gyvenimo sprendimų ir akumuliuoti lėšas šiam sprendimui mes privalėsime. Ar tai bus kreditiniai ištekliai, man šiandien sunku pasakyti. Gal aplinkos ministras galėtų detaliau atsakyti.

D.LYGIS. Aš galiu papildyti tik tiek, kad mes parengėm paketą dokumentų, kuriuose, kaip minėjo premjeras, yra ir palėpių įsirengimas, kurie… draudžiami, tačiau nereikalauja didelių finansinių išteklių, tai yra esminiai teisiniai reguliavimai gali padėti pagelbėti šiai daliai. O dėl socialiai remtinų žmonių mes jau dabar teikiam Vyriausybės programoj, kad galėtų įsigyti, ypač rajonuose, tuščius butus, gali Vyriausybė sudaryti rezervą ir fondą tokiems asmenims.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Dabar klausia J.Matekonienė. Ruošiasi A.Sėjūnas.

J.MATEKONIENĖ. Gerbiamasis premjere ir naujasis ūkio ministre, aš į jus kreipiuosi smulkių ir vidutinių verslininkų vardu. Praėjusiais metais 15 mln. buvo skirta šiai labai svarbiai šakai. 15 mln. yra 0,15% biudžeto, bet lėšos vėlgi ne iš biudžeto, o iš Privatizavimo fondo. Apie šią sumą kalbėti tikrai yra labai skaudu, nes tai yra tiek, kiek elgetai duoda turtingesnis žmogus, praeidamas ir pastebėjęs tą elgetą. Visos partijos, visos vyriausybės visada savo pareiškimuose, savo programose tvirtina, kad rems šitą svarbią sritį. Būkit malonus, gal jūs paaiškintumėt, kaip jūs manote paremti ir kokią dalį reikia skirti, kad nesusirinktų šie žmonės prie Seimo ir kad nereikėtų jų pasiųsti prie Vyriausybės, nes iš esmės jūs juos globojate. Ačiū.

R.PAKSAS. Labai ačiū. Aš tikrai norėčiau pabūti tuo elgeta, kad galėčiau gauti 15 mln., kaip jūs sakote. Bet dar net nesant šio kabineto nariams aš turėjau vieną dieną susitikimus, dar net nesuformavus Vyriausybės, su verslininkais. Tai man priimtina ir nebuvo tose kalbose, kad jūs mums padėkit pinigais. Pagrindinis dalykas – sudaryti optimalias sąlygas ne pinigais, bet leidimais, draudimų panaikinimu, liberalizavimu, apribojimų panaikinimu. Man atrodo, čia yra svarbiausia problema, ar tai būtų smulkus verslininkas, ar tai būtų vidutinis verslininkas. Gal ūkio ministras turi kitokių…

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Aš pritarčiau premjerui, tik papildydamas norėčiau paminėti, kad aš matau tos problemos du aspektus. Vienas aspektas – priemonės ir sąlygos, kaip žmonėms naujai pradėti verslą, yra reikalinga viena parama. Kita parama – tai per bendras verslo sąlygas jau veikiančiam verslui. Kaip minėjo premjeras, per verslo aplinkos gerinimą. Tikrai ne pinigai problema. Yra sukurta smulkaus verslo plėtojimo infrastruktūra, šiandien Lietuvoje yra institucijos, yra tam tikras tinklas Lietuvoje, yra programos. Kad ji veikia nepakankamai efektyviai, mes visi puikiai tai suvokiam. Bet ta parama turi pasireikšti ir per informacinę… ir per rinkų paiešką. Per bendras verslo sąlygas, tiek vidaus rinkoje jiems reikia skirti nišą, tiek galimybes verslui normaliai plėtoti reikia sudaryti per bendrą teisinę ir ekonominę bazę.

PIRMININKAS. Klausia A.Sėjūnas. Ruošiasi J.Senkevičius.

A.SĖJŪNAS. Aš noriu paklausti socialinių reikalų ir darbo bei ūkio ministrų. Nedarbas Lietuvoje didėja ir nuo 1995 m. pasiekė didžiausią lygį – 8,1%. Bedarbių skaičius pasiekė 144 tūkstančius. Įvairiuose šalies regionuose jis yra gana skirtingas. Ši problema yra aktuali, sudėtinga ir labai sunkiai sprendžiama. Matyt, tam reikia ypatingo Vyriausybės dėmesio ir netradicinių sprendimo būdų. Kokių naujų veiksmingų priemonių Vyriausybė imsis nedarbo lygiui mažinti? Ar bus sudaromos regioninės nedarbo mažinimo programos? Ar šie klausimai bus svarstomi kartu su apskritimis ir savivaldybėmis?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų šiandien turbūt pati aktualiausia problema yra nedarbo mažinimo ir užimtumo problema. Išsprendus šią pačią aktualiausią, manyčiau, Lietuvoje problemą, išsispręstų daug kitų klausimų, tai yra ir ekonominiai, ir socialiniai klausimai. Turbūt gerbiamasis A.Sėjūnas puikiai žino, kad yra daug parengtų programų, kurios yra parengtos Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kita. Yra parengtos regioninės užimtumo programos, kurios jau šiandien veikia. Regioninės užimtumo programos yra įgyvendinamos šiandien kartu su apskritimis ir savivaldybėmis. Be abejo, ši problema bus ir toliau sprendžiama lygiai tais pačiais būdais, tiktai tiek, jūs turbūt galėtumėte oponuoti man, sakydamas, kad jos dar yra nepakankamai efektyvios ir nepakankamai plačiai Lietuvoje pasklidusios. Taigi ir naujoji Vyriausybė tęs tų programų įgyvendinimą, ypač atsiradus Lietuvoje naujiems ryškaus nedarbo židiniams. Turbūt jums ypač aktualūs yra Šiauliai, kitiems Seimo nariams yra aktuali Marijampolė, kadangi per tą paskutinįjį pusmetį po Rusijos finansinės krizės yra akivaizdūs padariniai. Lietuvoje atsirado naujų aukšto nedarbo vietų. Anksčiau buvo tiktai tokie rajonai kaip Skuodas, Akmenė, Ignalina, o šiandien yra ir didžiųjų miestų tokia situacija. Taigi yra ir atskiros programos ne tiktai plėsti smulkųjį, vidutinį verslą, tačiau yra ir atskiros programos, vadinamieji verslo inkubatoriai steigiami. Būtent jie yra numatyti tose vietose, kur yra pats aukščiausias nedarbo lygis. Gal mane dar gali papildyti ūkio ministras?

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Senkevičius. Ruošiasi I.Šiaulienė.

J.SENKEVIČIUS. Labai ačiū. Mano klausimai yra adresuoti lyg ir ponui S.Kakčiui, tačiau aš norėčiau išgirsti ir pono premjero, kaip iki šiol buvusio savivaldos politiko, nuomonę. Kaip jūs vertinate Prezidento V.Adamkaus poziciją, kad pas mus savivaldos srities reforma yra vykdoma visai nevykusia kryptimi, kad užuot davus savivaldai daugiau kompetencijų ir galimybių, pradedama nuo jų ribų keitimo. Koks yra savivaldybių ribų keitimo poreikis ir ekonominis bei socialinis pagrįstumas? Ar jūs manote, kad turėdami tokį skurdų biudžetą mes sau galim leisti prabangą didinti valdininkų armiją? Ir pagaliau, ar jūs manote, kad tai, kas buvo daroma iki šiol, aš turiu omeny apylinkių tarybų panaikinimą ir apskričių kūrimą, buvo tikrai žingsniai valdžios decentralizacijos ir demokratizacijos link? Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui, tikrai užduotas ne vienas ir ne du klausimai, kurie pakankamai sudėtingi. Aš bandysiu pasakyti taip, kad pagrindinis, mano supratimu, mano galva, dalykas yra aiškus funkcijų atskyrimas. Savivaldos, apskričių, ministerijų, Vyriausybės funkcijų atskyrimas, maksimaliai perduodant galias, įpareigojimus ir atsakomybę žemiausiai grandžiai, šiuo atveju aš kalbu apie savivaldybes. Čia turėtų būti pirmas ir pats aktualiausias uždavinys. Po to, jeigu mes tą uždavinį sėkmingai sprendžiam, mes galim galvoti apie kitus žingsnius, apie kūrimą naujų savivaldybių, kur to labiausiai nori tose vietovėse gyvenantys gyventojai. Gal ponas S.Kaktys…

S.KAKTYS. Iš tikrųjų kolega išsakė ir tam tikrą savo nuomonę, bet pritardamas Ministrui Pirmininkui noriu dar kai ką patikslinti. Pirmiausia turėtų būti sprendžiami valstybės tarnybos ir viešojo administravimo klausimai ne tik valstybės mastu, nes ir savivaldos lygmeniu šie klausimai yra labai svarbūs. Jeigu būtų išaiškinta, kokias funkcijas turėtų vykdyti vietos savivaldybės, kokios būtų teisinės tų funkcijų realizavimo garantijos, juolab kad dabar yra suformuluoti tam tikri teisiniai gynybos mechanizmai, tai leistų aiškiau įvardyti savivaldos vietą. Tada, turėdami toms visoms teisinėms garantijoms realizuoti mechanizmus, mes galėtume kalbėti vienokia ar kitokia apimtimi, kaip tai galėtume realizuoti ir savivaldą priartinti prie vietos bendruomenių, prie žmonių. Man atrodo, kad šitoks bendruomenių poreikis yra, bet nėra sukurti mechanizmai. Taigi reikia tai, kas buvo jau dabar padaryta, turint tą duomenų bazę apie naujų savivaldybių steigimo ekonominį pagrįstumą ir kitus dalykus, kartu žiūrėti ir dėl tam tikrų teisinių sąlygų. Matyt, mes netolimoje ateityje galėsime tam tikrus sprendimus paskelbti.

PIRMININKAS. Dabar klausia I.Šiaulienė. Ruošiasi A.Sysas.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą, prašom pasakyti, ar jūsų Vyriausybė prisiims atsakomybę už naftos komplekso atidavimo “Williams” politines bei ekonomines pasekmes? Ir taip pat norim paklausti finansų ministrą, kuris kalbėdamas minėjo, kad viena iš priemonių, gerinant biudžeto surinkimą, yra mokesčio administravimo gerinimas. Norėčiau išgirsti konkrečias priemones, kaip bus gerinamas mokesčių administravimas, kokios bus tai priemonės, ar vėl bus grįžtama prie “žiaurių” akcijų? Ačiū.

R.PAKSAS. Tikrai prie akcijų, kaip jūs ten pasakėte pavadinimą, prieš tai pasakiusi būdvardį, aš nedrįsčiau komentuoti, iš kur tas pavadinimas atsiradęs… Dėl pačių mokesčių aš įsivaizduočiau, kad jie turėtų būti visiems pakankamai aiškūs, geriausia, kad jie nebūtų staigiai įvedami, kad jie būtų įvedami tvirtinant biudžetą ir kad jie maksimaliai ilgą laiko tarpą nesikeistų. Kad kiekvienas ūkio subjektas, ar tai būtų privati firma, ar tai būtų juridinis asmuo, žinotų, kokiomis sąlygomis ir pagal kokias taisykles yra žaidžiama. Jeigu jūs atidžiai klausėtės mano atsakymo dėl “Williams”, aš iš esmės jau pasakiau savo nuostatą.

J.LIONGINAS. Dėl mokesčių administravimo gerinimo aš norėčiau pasakyti, kad yra parengti specialūs planai. Pernai metų pabaigoje įvyko mokesčių administracijos reorganizacija. Reorganizuotos tos mokesčių inspekcijos į apskričių ir vietines. Vienas klausimas, kad mokesčių sistema turi būti paprasta, visiems suprantama, lengvai administruojama. Manau, kad šiuo keliu ir einama. Tai yra pats mokesčių administratorius turi būti mokesčių mokėtojo pagalbininkas. Turint omenyje, kad mokesčių mokėtojas kiekvieną kartą privalo gauti visą jam rūpimą informaciją iš vietinės mokesčių inspekcijos. Kad jis neieškotų po normatyvinius aktus, nevartytų, ar nesamdytų privačių konsultacinių tarnybų, kurios aiškintų, bet, jam atėjus į vietinę, ten turėtų paaiškinti. Jeigu žmogus nori mokėti mokesčius, nori vadovautis mokesčių įstatymais, tai jam mes turime ištiesti ranką, kad po to nebūtų kokių nors nesusipratimų dėl vienokios ar kitokios klaidos. Dėl to yra taikomos gana didelės finansinės baudos. Kaip jūs matote ir iš programos, mes to sieksime. Mokesčiai turi būti iš anksto paskelbiami, visuomenė su jais supažindinama. Bus mokesčių mokėtojų švietimas, ta linkme bus einama, todėl manau, rezultatai jau ir dabar duoda šiokių tokių vaisių.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas. Ruošiasi J.Dunauskaitė.

A.SYSAS. Gerbiamasis premjere, vakar Ignalinoje man teko dalyvauti sporto federacijų posėdyje. Tame posėdyje buvo išsakyta daug bėdų, didžiausia – finansavimo, todėl klausimai bus būtent dėl šios srities. Pirmiausia, ar galima tikėtis, kad naujoji Vyriausybė rems ne vien krepšinį, galbūt šiandien ir aviacijos sportą, o finansavimą gaus ir kitos sporto šakos proporcingai pagal tam tikras taisykles? Ar naujoji Vyriausybė pasiryžusi vykdyti ir kada įstatymą dėl 5% akcizo lėšų skyrimo iš alkoholio ir tabako reklamos Kultūros ir sporto rėmimo fondui? Jau prasidėjo šeštas mėnuo, o fondas negavo nė vieno lito, ta suma buvo sumažintas sporto finansavimas.

Ir labai trumpas klausimas gerbiamajai laikinai ėjusiai premjerės pareigas, dabar jau ministrei, poniai I.Degutienei.

Iš kur jūsų programos 9 skirsnyje “Darbo santykiuose” atsirado naujas punktas – panaikinti likusios ne visos darbo savaitės ir darbo dienos trukmės apribojimus? Labai ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, lengviausia būtų atsakyti, kad bus remiamas ne krepšinis, bet aviacija. Tai būtų labai paprasta, aišku ir priimtina, bet tai būtų, aišku, pajuokavimas. Visos sporto rūšys, kurios yra kultivuojamos Lietuvoje, yra mielos, ir visos turėtų savo vietą po Lietuvos padange, visas reikėtų skatinti. Aš įsivaizduočiau, kad be biudžeto pajamų, kurios yra numatytos įstatyme, atskaitymai nuo akcizų, mes turėtume panaudoti ir visiškai netradicines priemones, kokios kartais yra naudojamos atskiruose Lietuvos miestuose, kai atsiranda verslininkų, kurie nori paremti sportą, kurie įrengia vaikų žaidimų aikšteles, kai atsiranda verslininkų, kurie stato krepšinio ar tinklinio aikšteles, ar teniso kortus, atsiranda verslininkų, kurie įdeda savo kapitalą į mokyklą, kur mokosi jų vaikai, kad jie augtų stiprūs, galbūt užsigrūdinę. Aš manau, kad vien biudžeto lėšomis mes šito dalyko nepasieksime, bet panaudojus visas priemones, kokias galima panaudoti šiandien ir kurių tikrai yra, rezultatas turėtų būti geresnis.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Dunauskaitė. Ruošiasi…

I.DEGUTIENĖ. Labai atsiprašau, aš dar neatsakiau į klausimą.

PIRMININKAS. Atsiprašau.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų jūs teisingai pastebėjote, ši problema jau yra išspręsta. Iš esmės mes dabar esame tik pristatantys programą, o per svarstymo periodą mes dar kai ką patikslinsime.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Dunauskaitė. Ruošiasi M.Šerienė.

J.DUNAUSKAITĖ. Kreipiuosi į gerbiamąjį premjerą, į socialinės apsaugos ir darbo ministrę ir į ūkio ministrą. Mes žinome, kad kai kuriuose šalies regionuose aukštas nedarbo lygis, ypač žinome, kad Šiaulių apskrities Akmenės rajone, kur sovietmečiu buvo sukoncentruota statybinių medžiagų pramonė. Šiandien bankrutavusi “Ventos” statybinių medžiagų įmonė turi daliai įmonės naują investuotoją – “Naują kalcitą”. Šioje įmonėje investuojama 2 mln. litų ir iš vietinės žaliavos bus gaminamos kalkės. Tačiau įmonė “Naujas kalcitas” negali konkuruoti šalies rinkoje su įvežamomis pigiomis kalkėmis iš Baltarusijos. Aš norėčiau sužinoti, koks požiūris į įvežamą naują produkciją iš Baltarusijos? Ar ginsite vietinį gamintoją, ar tarpininką importuotoją? Suprantu, kad Lietuva nori tapti Pasaulio prekybos organizacijos nare, bet vis dėlto norėčiau sužinoti, koks požiūris, kai sukuriamos naujos darbo vietos?

R.PAKSAS. Be abejo, šiandien visuose klausimuose skambėjo pagrindinė tema – tai darbo vietų kūrimas, investicijų skatinimas, eksporto, ypač žemės ūkio produktų eksporto, skatinimas. Jūs paminėjote dar vieną labai aktualią temą, t.y. vietinių žaliavų naudojimas ir vietinės rinkos plėtimas. Man sudėtinga atsakyti į šį konkretų atvejį, kas yra Akmenėje, pakankamai sudėtinga, nesu įsigilinęs, bet įsivaizduočiau, kad visi veiksmai, ar tai būtų pasaulio prekybos organizacija, ėjimas tenai, ar tai būtų NATO, ar tai būtų Europos Sąjunga, turėtų būti nepaminant, nepažeidžiant Lietuvos nacionalinių interesų ir Lietuvoje gyvenančių žmonių interesų.

PIRMININKAS. Dabar klausia M.Šerienė. Ruošiasi D.Aleksiūnienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis premjere, Alkoholio kontrolės įstatyme yra labai trumpas ir aiškus 23 straipsnis, kuris skamba taip: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veiklos programoje privalo nustatyti savo kadencijos laikotarpiui alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo rodiklius”. Praėjusios Vyriausybės programoje to nustatyta nebuvo. Deja, jūsų programoje to taip pat nematyti. Įdomu, ar prie jūsų Vyriausybės programos rengimo prisidėjo Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba?

R.PAKSAS. Taip. Tikrai neprisidėjo ši tarnyba prie Vyriausybės programos projekto rengimo. Manau, kad tai, ją jūs paklausėte, yra pakankamai aktualus žingsnis ir esu įsitikinęs, kad tai turėtų atsirasti trijų mėnesių laikotarpiu priemonių plane šiai programai vykdyti.

PIRMININKAS. Dabar klausia D.Aleksiūnienė. Ruošiasi R.Survila.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis premjere, neseniai Seime buvo priimtas Lygių galimybių įstatymas. Ar jūs formuodamas Vyriausybę prisiminėte jį, ar buvo siūlyta moterims būti ministrėmis ir jos nesutiko, ar dar kartą savo pranašumą įrodė vyrai?

R.PAKSAS. Tikrai vyriškas klausimas. Buvo siūloma ministrėmis tapti moterims, bet jos atsisakė, o šiaip savo asmeniniame gyvenime aš vadovaujuos ne vienos ar kitos lyties principu, bet kiek žmogus yra kompetentingas ir kaip jis sugeba atlikti darbą.

PIRMININKAS. Klausia R.Survila. Ruošiasi G.Mincevičius.

R.SURVILA. Mano klausimas ponui vidaus reikalų ministrui. Pone ministre, sakoma, kad miesto mero populiarumui reikia trijų dalykų: užlopyti asfalto duobes, sutvarkyti miesto apšvietimą ir išprašyti į gatves policininkus. Vilniuje tie pirmieji du dalykai maždaug sutvarkyti, bet štai dėl policininkų. Norėčiau šį kartą atkreipti dėmesį į vieną aspektą, būtent į saugų eismą, nes tai labai svarbu piliečių saugumui. Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse kasdien vyksta kruvinos automobilių lenktynės, lenktyniaujama be taisyklių ir, deja, dažnai be teisėjų, ignoruojamos pėsčiųjų teisės, nesilaikoma elementaraus padorumo kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Savaitgaliais nekontroliuojami autochuliganai siaubia Vilniaus priemiesčio miestelius, lenktyniaudami net šaligatviais. Visiškai nepakankamai kontroliuojamas greitis. Dabar greitis Vilniaus gatvėse 70, 80, užmiestyje – 100, 120 visuose keliuose. Mano paskaičiavimais, Vilniuje netekti galvos šiandien yra daugiau galimybių negu, sakysime, bombarduojamame Belgrade. Pone ministre, ar sutiktumėte, kad kelių policijos veiksmai, o galbūt galimybės visiškai neadekvatūs šalies automobilizacijai ir situacijai keliuose ir gatvėse? Ačiū.

Č.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų saugaus eismo organizavimas yra labai sudėtinga ir aktuali problema šiandien, kaip jūs teisingai pastebėjote. Kaip tą klausimą išspręsti gerai ir greitai, šiandien niekas tvirtai atsakyti negali. Aš galiu tik patikinti, kad pirmieji veiksmai ir pastangos bus nukreiptos kaip tik kelių eismo saugumo organizavimui, nors tai nėra išskirtinė Vidaus reikalų ministerijos funkcija, tai būtų Policijos departamento funkcija. Kalbama apie tai, kad Policijos departamentas turėtų dar savarankiškiau spręsti visas policijai iškilusias problemas, tačiau Vidaus reikalų ministerija jokiu būdu nenusišalins nuo šios problemos sprendimo. Tai tik viena iš problemų.

PIRMININKAS. Premjeras nori papildyti. Prašom.

R.PAKSAS. Labai ačiū už tokį pakankamai įdomu, man labai aktualų klausimą. Aš tikrai nežinojau, kaip tapti populiariu, pasirodo, reikėjo tik duobes užlyginti ir gatves apšviesti, ir visos problemos mieste būtų išsisprendusios. Kalbant pakankamai rimtai apie autoįvykius ir miestuose atsirandančias avarijas, mes pakankamai artimai dirbome su buvusiu miesto vyriausiuoju komisaru ponu Č.Blažiu ir aš esu labai labai giliai įsitikinęs, kad vien policija šio klausimo neišspręs. Reikia ir valstybės, ir miesto dėmesio eismo saugumo priemonėms gerinti ir eismo sąlygoms gatvėse gerinti, šviesoforų sistemos sutvarkymui, gatvių platinimui, stovėjimo aikštelių padarymui ir t.t.

PIRMININKAS. Dabar klausia G.Mincevičius. Ruošiasi P.Gylys.

G.J.MINCEVIČIUS. Ačiū. Kadangi švietimo ministras lieka tas pats, tai mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Ar naujos Vyriausybės veikla irgi bus nukreipta į nelietuviškų mokyklų tinklo likvidavimą? Neminėdamas kitų Vyriausybės žingsnių – dvigubo pavaldumo, nevienodo finansavimo ir kitų, – noriu konkrečiai paklausti, ar bus atšauktas ar atitinkamai pakeistas vasario 4 d. švietimo ministro įsakymas Nr.150, kuriame aiški diskriminacija kitakalbių mokyklų atžvilgiu? Nepaisant daugelio tėvų protesto, įsakyme atsirado nurodymas, leidžiantis Rytų Lietuvos rajonuose likviduoti arba reorganizuoti į žemesnės pakopos nelietuviškas mokyklas, ir yra atskiras nurodymas netaikyti šito lietuvių mokykloms. Kaip tai veikia, gyvenime, mes jau spėjome įsitikinti. Kaip bus ateityje?

R.PAKSAS. Aš tikiuosi, kad keletą žodžių galėčiau pasakyti ta tema, prieš suteikdamas žodį švietimo ministrui. Aš esu įsitikinęs, kad vienintelis motyvas reorganizuoti mokyklas yra ekonominis motyvas. Daugiau jokių mūsų sostinėje (kadangi buvau atsakingas už sostinę) ir Lietuvoje neturėtų būti. Bet turėtų būti sudarytos visiems vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, ar jis būtų lenkas, ar jis būtų rusas, ar jis būtų lietuvis, ar jis būtų žemaitis. Kai vienoje mokykloje, pakankamai pustuštėje, dirbančioje viena pamaina mokosi vaikai, o greta kita mokykla dirba dviem su puse pamainos, tai yra netvarka. Be abejo, būtų kur kas geriau, jeigu mes turėtume ekonominių galimybių, finansinių galimybių pastatyti naujas mokyklas. Deja, kol kas mes tiek galimybių neturim, tad bandom spręsti remdamiesi esama situacija.

PIRMININKAS. Švietimo ministras. Prašom.

K.PLATELIS. Aš papildydamas premjerą galiu tik tiek pasakyti, kad pagrindinis mokyklų tinklo reorganizavimo kriterijus yra gyventojų poreikiai. Ten, kur bus gyventojų poreikis mokytis viena ar kita kalba, ten jie ir bus mokomi tomis kalbomis.

PIRMININKAS. Dabar klausia P.Gylys. Ruošiasi A.Sakalas.

P.GYLYS. Dėkoju. Gerbiamasis premjere, programoje yra žodžiai, kad per praėjusius dvejus metus šalies ūkis pasiekė pažangos. Visą laiką viešai Konservatorių partija kalbėjo, kad 1992–1996 metai – tai buvo ūkinė duobė, nors 1996 m. kontaktuose su Europos Sąjunga buvo giriamasi ekonominiais rodikliais, makroekonominiais rodikliais. Tai, kad jūs neminite programoje viso mūsų nepriklausomybės laikotarpio, neskirstote jo nuo 1990 m., ar nereiškia, kad jūs manote, jog ekonominis augimas prasidėjo tik nuo konservatorių pergalės 1996 m.? Ir klausimas finansų ministrui. Mūsų buvęs ministras nustebino Londoną ir Europą pareikšdamas, kad po kelerių metų Lietuva įsives eurą. Koks jūsų požiūris į buvusio ministro pareiškimus?

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Aš tikrai nemanau, kad Lietuva pradėjo vystytis atėjus konservatoriams, taip pat aš nemanau, kad Lietuva pradėjo labai vystytis atėjus LDDP į valdžią. Aš nežinau, nuo kurio momento reikėtų skaičiuoti Lietuvos vystymąsi – ar nuo Žalgirio mūšio, ar nuo Mindaugo karūnavimo dienos. Man sudėtinga pasakyti. Lietuva vystosi. Aš paėmiau tą laikotarpį, kuris man pakankamai žinomas ir kur aš matau kai kuriuos makroekonominių rodiklių pakitimus. Kalbėdamas apie pažangą, padarytą per šiuos metus, aš tikrai matau, kad bendrasis vidaus produktas išaugo paskutiniais metais 5,1%, tuo tarpu Estijoje – 4, Latvijoje – 3,6. Tai man duoda pagrindą sakyti, kad tai yra žymi pažanga. Taip, aš matau, kad infliacija Lietuvoje yra dabar 2,4%, nors ir buvo planuota kur kas didesnė 1996 m. sudarytoje programoje. Dėl to taip pat galiu sakyti, kad tai yra pažanga. Bet niekada mano kalbose nebus to, kad jie nepadarė, o anie dar nepadarė, o mes tai padarėme. Aš jau tai kartą sakiau ir kartosiu toliau. Yra tokia situacija, sprendžiam, kaip dirbti toliau.

PIRMININKAS. Klausia A.Sakalas. Ruošiasi… (Balsas salėje) Atsiprašau. Ministras J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Ačiū. Kiek aš buvau informuotas, kai vyko Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko metinis susirinkimas (kaip žinote, ten vyksta diskusijų klubai), diskusijų metu (žinoma, gal vertimas buvo netikslus) buvo pasakyta, kad yra diskutuojama galimybė Lietuvai įsivesti eurą. Kiek grįžęs aš kalbėjau, ministras kalbėjo ir su banko, ir su Finansų ministerijų atstovais, kiek man jis yra sakęs, kategoriško teigimo, kad Lietuva svarsto galimybę įsivesti, nebuvo. Aš nebuvau Londone, todėl negaliu jums tiksliai pasakyti. Mano nuostata yra tvirta, yra Lietuvos banko patvirtinti pinigų politikos metmenys. Programoje yra vienas klausimas svarstomas, tai yra lito susiejimas su valiutų krepšeliu, tai yra su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu ir euru. Kol kas darbotvarkėje yra tik toks klausimas. O dėl lito pakeitimo euru kol kas nediskutuojama.

PIRMININKAS. Dabar klausia A.Sakalas. Ruošiasi R.Kupčinskas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji, programos teisinės sistemos reformos ir teisėtvarkos skyrius iš esmės liko nepakeistas, neskaitant kai kurių kosmetinių pataisymų. Šią programą įgyvendinant 1996-1998 m. nepadidėjo pasitikėjimas teismais, iš esmės nesumažėjo nusikalstamumas, nepagerėjo eilinių policijos pareigūnų darbo sąlygos ir liko nesutvarkyti jų atlyginimai. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ir teisingumo ministrams. Ar tikite, kad šios nepakeistos programos tolesnis vykdymas ką nors pakeistų? Ačiū.

Č.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Tie uždaviniai nėra taip paprastai įvykdomi. Tai yra ilgalaikiai uždaviniai. Programoje iš esmės akcentai išdėlioti teisingai ir tom kryptim darbas bus tęsiamas. Greitų rezultatų nusikalstamumo esminio sumažėjimo srityje, kitais jūsų paminėtais klausimais laukti, matyt, neverta.

PIRMININKAS. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi K.Šavinis.

R.KUPČINSKAS. Aš norėčiau užduoti klausimą susisiekimo ministrui. Aš suprantu, kad šioje programoje visų mūsų valstybės reikalų negalima aprėpti. Bet noriu paklausti, ar bus kreipiamas didesnis dėmesys į aktualias, degančias savivaldybių problemas? Tarkim, Kaune viena iš didžiausių problemų yra tilto statyba. Jeigu lėšų trūkumas privers sustabdyti statybą, gali būti, kad tą tiltą teks demontuoti. Ką jūs galite pasakyti tuo klausimu? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju už klausimą. Natūralu, kad kauniečius jaudina nepabaigta svarbaus transporto mazgo statyba. Man, aš manau, ir miesto tarybai, ir Kauno miesto merui labai puikiai ta problema žinoma. Mes metų pradžioje derinome finansavimo tilto statybai galimybes. Man atrodo, mes suradom sprendimą dėl šių metų finansavimo, kai dalis lėšų tilto statybai, kiek buvo galimybių, buvo skiriama iš Kelių fondo, tačiau dalimi lėšų savivaldybė turėtų pati pasirūpinti, skolintis, o limitas valstybės garantijai yra numatytas valstybinėje investicijų programoje. Jeigu paimtume bendrą suminę išraišką lėšų, kurias būtų galima panaudoti šiais metais, tai būtų galima šiemet užbaigti tilto pagrindinius statybos darbus ir užkonservuoti jį tol, kol bus surastos lėšos nuvažiavimo nuo tilto į Aleksoto pusę statybai finansuoti.

PIRMININKAS. Klausia K.Šavinis. Ruošiasi K.Bobelis.

K.ŠAVINIS. Klausimas Ministrui Pirmininkui iš savivaldybių veiklos. Tiesioginiams mero rinkimams nepritarė visos Seime esančios partijos. Tiesiogiai išrinkto mero ir savivaldybės taryboje esančių partijų bendravimas pasmerktas konfliktui. Tai pagrindinė kliūtis priimti tokį sprendimą. Jūs programoje įrašėte nuostatą “siekti įgyvendinti tiesioginių mero rinkimų nuostatą”. Šiam tikslui pasiekti trukdytų ir laiko deficitas, nes pakeisti šiuo klausimu Konstituciją iki rinkimų likus devyniems mėnesiams tikrai nepakanka. Kodėl tokia nereali užduotis įrašyta programoje?

Ir klausimas krašto apsaugos ministrui. Prienuose, Kaune ir Ukmergėje kareivinės niokojamos, o jūs savo programoje numatote naujas kareivines. Programoje skirti pinigai, matyt, planuojate ten naujus karinius objektus?

R.PAKSAS. Ačiū. Rašydamas nuostatą dėl tiesioginių mero rinkimų, aš tikrai neturėjau galvoje šių savivaldybių rinkimų, nes ir programinėje kalboje, ir dabar aš norėčiau pabrėžti aiškų, tiesų ir konkretų dalyką, kad pabaigus šios Vyriausybės darbus, šios Vyriausybės kadenciją, gyvenimas Lietuvoje nepasibaigė. Yra daug valstybių, yra daug miestų, kur merai yra renkami tiesiogiai ir kur yra sudarytos normalios darbo sąlygos tiesiogiai rinktiems merams ir taryboms, ir šitie miestai pakankamai gerai funkcionuoja, ir merai ten atlieka savo pareigas. Aš manau, kad galbūt per trumpas laiko tarpas iki rinkimų mums ir pakišo šiek tiek koją, kad dauguma Seimo frakcijų pradėjo skaičiuoti variantus dėl tiesioginių rinkimų artimiausiuose savivaldybių rinkimuose. Aš manau, jeigu normaliai pagalvotume, kokie turėtų būti santykiai tarp tarybos ir mero, mes galėtume grįžti prie to klausimo kituose savivaldybių rinkimuose.

PIRMININKAS. S.Kaktys norėtų?

Č.V.STANKEVIČIUS. Atsakydamas į man pateiktą klausimą…

PIRMININKAS. Krašto apsaugos ministras.

Č.V.STANKEVIČIUS. … noriu pasakyti, kad mūsų politika yra remontuoti esamus pastatus, sutvarkyti ir panaudoti kariuomenės reikmėms visur, kur tiktai galima, nes tokiu būdu šitas turtas, kurį valstybė atgavo iš svetimos kariuomenės gana smarkiai apgriautą ir suniokotą, būtų prikeltas ir tarnautų Lietuvos poreikiams. Tačiau noriu pasakyti, kad svetimos kariuomenės Lietuvoje buvo ne mažiau kaip 120 tūkst., tai kelis kartus daugiau negu Lietuva kada nors turės kariuomenės. Todėl suprantama, kad yra labai daug kareivinių, kurios krašto apsaugos poreikiams nereikalingos ir krašto apsaugos sistemai nepriklauso. Jūsų minėtais atvejais tai yra ne mūsų kareivinės… nepaliekamos, neremontuotos ir nestatomos naujos. Kaip tik Kaune, pavyzdžiui, inžinerinio bataliono nugriautus pastatus, t.y. apgriautus pastatus, mes remontuojame ir tai yra mūsų planuose. O Prienuose nėra bataliono ir dar yra kitų vietovių, kur nėra mūsų dalinių ir nebus. Pavyzdžiui, Plungėje arba kitur, tai tokios kareivinės priklauso arba savivaldybėms, arba kažkokiems savininkams, ir ne man atsakyti dėl jų likimo, nes jos nebus panaudotos krašto apsaugos poreikiams.

PIRMININKAS. Ministras S.Kaktys nori papildyti dėl tiesioginių rinkimų. Prašom.

S.KAKTYS. Norėčiau papildyti, kad rytoj Seimo plenariniame posėdyje bus pateiktas kartu su buvusiu Savivaldybių asociacijos prezidentu parengtas naujas Vietos savivaldos rinkimų įstatymo projektas, ir jame yra siūloma į dabar galiojančią gryną proporcinę rinkimų sistemą įtraukti tam tikrus mažoritarinės rinkimų sistemos elementus, papildant rinkimų sistemą reitingo ir… galimybėmis. Šitos galimybės suteiktų netiesiogiai ir sudarytų sąlygas atsirasti naujiems savivaldybių bendruomenių lyderiams ir kandidatams į būsimus merus. Gal tai ir būtų atsakymas į tai, kiek dabar yra galimybių suformuoti prielaidas tiesioginiams merų rinkimams.

PIRMININKAS. Dabar klausia K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis premjere, labai džiaugiamės ir sveikiname jus su jūsų iniciatyva sukurti naują Vyriausybę. Pokalbiuose su jumis mes buvome aiškiai išsakę poziciją, kad mes remsime jus, bet taip pat išreiškėme abejones dėl dabartinės Vyriausybės programos, kuri, mūsų nuomone, yra atsakinga už visą tą ekonominę, finansinę, socialinę, sveikatos krizę, kuri šiuo metu yra Lietuvoje. Neteko iki galo susipažinti su visomis jūsų naujos programos korekcijomis, nes gavome tik šįryt, bet greitomis perbėgęs šią programą pradėjau abejoti dėl kai kurių programoje išsakytų punktų, apie kuriuos norėčiau su jumis padiskutuoti.

Štai 9 puslapyje II paragrafas, kur jūs sakote – sutvarkyti mokesčius ir jų administravimą. Jūs pabrėžiate, kad 2000 m. esate numatęs padidinti nacionalinį biudžetą bent dešimčia nuošimčių. Man kilo abejonių, kokiomis priemonėmis jūs galėsite tą biudžetą padidinti, nes visame tame skyriuje yra kalbama tiktai grynai apie mokesčių mažinimą įvairiose srityje? Jūs iškeliate vieną puikią idėją, tai ir Vakaruose yra praktikuojama, kad du nuošimčius piliečių pajamų bus galima skirti jo norimai paremti labdarai. Tai yra labai sveikintina. Bet tai, aišku, nepadidins biudžeto. Kuomet pažiūrime į dabartinę biudžeto būklę, tai per pirmus….

PIRMININKAS. Klausimas.

K.BOBELIS. Aš prieisiu. Aš noriu argumentuoti, pone Kubiliau.

PIRMININKAS. 1 minutė klausimui, kolega.

K.BOBELIS. Gerai. Konkrečiai pasakysiu. Per pirmus keturis mėnesius mes nesurinkome beveik pusės milijardo litų. Jūs taip pat antrame puslapyje skelbiate, kad bendrasis vidaus produktas bus keturi nuošimčiai, kuomet Tarptautinis valiutos fondas pabrėžia, kad gali būti tik 2–2,5 nuošimčių. Tai yra labai didelė priešingybė. Norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, kaip jūs tą skirtumą galvosite sumažinti?

R.PAKSAS. Ačiū už jūsų gerą žodį ir palaikymą formuojant Vyriausybę ir dirbant visai kitus darbus. Į jūsų klausimą konkrečiai dėl 10% nacionalinio biudžeto padidinimo, tai prieš 20–30 min. atsakė finansų ministras J.Lionginas. Aš tik galėčiau pakartoti, kad bandant inicijuoti, liberalizuoti verslo sąlygas, kuriant naujas darbo vietas, skatinant investicijas ir skatinant eksportą yra tikimybė, kad bus galima padidinti ir bendrą biudžeto sumą iki 10%.

Dabar dėl Tarptautinio valiutos fondo 2,5% bendrojo vidaus produkto ir mūsų užrašytų 4%, tai truputį skiriasi ir pati skaičiavimo metodika. Kaip skaičiuoja Tarptautinis valiutos fondas ir kaip skaičiuoja mūsų Finansų ministerija, gal konkrečiau galėtų ponas J.Lionginas atsakyti.

PIRMININKAS. Dabar klausia V.Cinauskas. Ruošiasi J.Karosas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamoji socialinės apsaugos ir darbo ministre ponia Degutiene, Lietuvos Vyriausybės 1999–2000 m. veiklos programoje, skyrelyje “Migracijos procesų reguliavimas” parašyta, kad siekiant reguliuoti migracijos procesus būtina toliau įgyvendinti tremtinių ir kalinių bei jų šeimų narių grįžimo į Tėvynę programą. Tai, kad ši programa sudaryta “siekiant reguliuoti migracijos procesus”, tegu lieka Vyriausybės programos sudarinėtojų redakcinei sąžinei. Toliau. Ten pat yra antrasis sakinys: “Įgyvendinti pabėgėlių socialinės integracijos tvarką, toliau siekti tarptautinių susitarimų pabėgėlių klausimais”. Atrodo, kad dėl pabėgėlių reikalingi tarptautiniai sutarimai, o dėl tremtinių ir politinių kalinių bei jų šeimų sugrįžimo į Lietuvą jau nebėra tarptautinių susitarimų problemos.

Antra. Ar galima kalbėti apie tremtinių, kalinių ir jų šeimų sugrįžimo programą, jeigu palyginti su 1998 m. šios programos įgyvendinimo finansavimas sumažintas keturis kartus? Tai neleidžia užbaigti globos ir slaugos namų įrengimo Meškeriotojų gatvėje Valakampiuose, globos ir slaugos namų įrengimo Rokiškio rajone. Mano paskaičiavimais, šiai tremtinių grįžimo programai įgyvendinti pagal dabartinį finansavimą tik pagal šios dienos gautus prašymus sugrįžti į Tėvynę ir prisiglausti globos ir slaugos namuose prireiks 20 metų. Ką jūs galėtumėte pasakyti šiuo klausimu?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą ir išreikštas pastabas. Tai, kas yra parašyta skyriuje “Migracijos procesų reguliavimas”, jūs, atsivertęs praeitą programą, matytumėte tokį pat tekstą. Aš atsižvelgsiu į jūsų išreikštas mintis, juo labiau kad dėl tremtinių ir politinių kalinių bei jų šeimų narių grįžimo į Tėvynę programos įgyvendinimo šiandien jau yra tarptautinių susitarimų klausimai sprendžiami, ypač yra aktualūs susitarimų klausimai su Rusija.

Kitas klausimas. Kai jūs kalbate apie konkrečią pinigų sumą įgyvendinant tremtinių grįžimo į Tėvynę programą, tai čia yra kalbama tiktai apie programą, neįvardijant tikslios pinigų sumos. Kitas dalykas, kadangi ta programa yra tęstina programa ir tai nėra vien valstybės biudžeto lėšos, tai yra Europos Tarybos Socialinio vystymosi fondo lėšos, tai yra konkrečiai programos įgyvendinimo plane, kai yra formuojamas biudžetas, yra tikslinama, kiek tai programai įgyvendinti galima skirti lėšų. Atitinkamai proporcingai skirstant kitoms valstybės reikmėms lėšas, yra numatomos ir šiai programai įgyvendinti skiriamos lėšos.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Karosas.Ruošiasi R.Zuoza.

J.KAROSAS. Gerbiamasis premjere, kadangi jūs šiandien savo kalba Seime pasirodėte pakankamai romantiškas, lyriškas bei kultūringas, norėčiau vieno bendro dalyko paklausti, kuris, mano manymu, turės įtakos sprendžiant konkrečias Vyriausybės programos įgyvendinimo problemas. Taigi klausimas. Kaip jūs žiūrite į dabarties santykį su praeitimi? Džiaugčiausi, jeigu atsakytumėte į šį klausimą šiek tiek pakomentuodamas įnirtingas gerbiamojo J.Galdiko ir kai kurių kitų kolegų pastangas uždrausti kurti prie Gruto ežero buvusio tarybinio laikotarpio skulptūrų parką. Ačiū.

R.PAKSAS. Ar aš teisingai supratau jūsų klausimą, jog turėčiau pakomentuoti prie Druskininkų privačioje zonoje kuriamą skulptūrų iš buvusios… (Balsas salėje) Tai yra ypač aktuali tema, taip?

PIRMININKAS. Klausia R.Zuoza.

R.PAKSAS. Aš pabandysiu atsakyti į tą klausimą. Nemanau, kad mano požiūris turėtų ką nors čia įžeisti. Buvo galvojama Vilniuje Europos parke sustatyti skulptūras, kurios iki šiol mėtėsi sandėliuose, mėtėsi kiemuose, ir pabandyti pritraukti turistus, kad padidėtų turistų srautas į Vilnių. Buvo tokių minčių. Bet šios skulptūros, pasirodo, nebuvo Vilniaus miesto nuosavybė. Jos buvo valdomos patikėjimo teise – tai buvo Kultūros ministerijos nuosavybė. Aš neįžvelgiu nieko blogo, jeigu privatus asmuo laimėjo paskelbtą konkursą, atitinka sąlygas ir pastatys Druskininkuose šias skulptūras. Šiame regione padidės turistų srautas, atsiras darbo, siekiant aptarnauti turizmo infrastruktūrą, ir kažkiek žmonių gaus darbo. Aš neįžiūriu absoliučiai nieko blogo.

PIRMININKAS. Dabar klausia R.Zuoza. Ruošiasi A.Matulas.

R.ZUOZA. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Gerbiamasis ministre, Socialdemokratų frakcija jau minėjo, kad ši Vyriausybės programa yra pakankamai nekonkreti švietimo ir mokslo klausimais ir visuomenei nelengva ją kontroliuoti. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kas naujo atsirado šioje programoje? Kiek pastebėjau, rengiamasi patvirtinti ilgalaikę švietimo strategiją. Kada tai planuojama padaryti?

Jūs turbūt labai gerai suprantate, kad visos programos turi būti pagrįstos finansais. Kokius prioritetus jūs nustatytumėte švietimo programų finansavime?

Antroji klausimo dalis. Ar jūs šiek tiek nesijaučiate kaltas, kad iširo konservatorių ir krikščionių demokratų koalicijos sutartis? Nes čia pagrindinė problema buvo švietimo ir mokslo ministras. Ar ta proga nesirengiate pakeisti ir viceministrų, nes ši sutartis tarp konservatorių ir krikščionių demokratų negalioja? Ačiū.

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Mūsų prioritetai remiasi dviem pagrindiniais dalykais – tai ugdymo turinio modernizavimu ir palankių socialinių ugdymo sąlygų sudarymu. Čia turima omenyje tiek vidurinis, tiek profesinis lavinimas, tiek aukštasis mokslas. Ilgalaikė Lietuvos švietimo strategija, kurią dabar rengia Prezidento suformuota darbo grupė, į kurią įeina atstovai iš ministerijos, iš Seimo įvairių frakcijų, taip pat nėra ministerijos išradimas, tai yra UNESCO generalinio direktoriaus pono F.Mayoro rekomendacija pasiekti kiekvienoje šalyje, kaip jis vadina, švietimo sutartį tarp įvairių politinių partijų, kad švietimo politika kasmet nebūtų keičiama. Taigi ši darbo grupė turėtų iki šių metų pabaigos šios strategijos metmenis baigti.

Apie koaliciją aš nieko negaliu pasakyti, nes nedalyvavau tuose posėdžiuose. Apie kokius nors pakeitimus – taip pat.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulas. Ruošiasi M.Končius.

A.MATULAS. Gerbiamasis sveikatos ministre pone Alekna, sveikatos programos dalyje dėl sveikatos valdymo minima, kad reikia reorganizuoti antrinį ir tretinį sveikatos priežiūros įstaigų lygius siekiant pagerinti slaugos ir globos poreikius. Kaip tą padaryti? Gal jūs galėtumėte paaiškinti, nes tiesioginio ryšio nerandu.

Be to, finansų srityje siūloma finansuoti pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį lygius pagal sutartis, bet iš esmės jau tas yra padaryta. Siūloma vadovautis Sveikatos draudos įstatymu. Tokio mes irgi neturime. Be to, yra daug kitų neaiškumų…

PIRMININKAS. Klausimas.

A.MATULAS. … netikslumų ir labai daug jau įvykdytų dalykų, dėl kurių iš esmės nelabai ką reikėtų Sveikatos apsaugos ministerijai dirbti. Ar jūs nemanote, kad programa gerokai koreguotina?

R.ALEKNA. Dėkoju Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui pirmiausia už pastabas ir klausimą. Tikrai taip, šios nuostatos, išsakytos Vyriausybės programoje, yra labiau ankstesnės programos tęstinas dalykas. Jūs minėjote, kad daugelis darbų yra padaryta, kurie yra daromi ir toliau, būtent tai, kad šiose srityse, jūsų paminėtose srityse, turi būti tęstinumas. Manau, visiškai logiška, jog į šią programą šie punktai yra įrašyti.

Be jokios abejonės, sutinku su tuo, kad reikėtų daryti redakcinio pobūdžio pataisas. Manau, kad tikrai tą ir padarysime, juo labiau kad Sveikatos reikalų komitetas planuoja šią Vyriausybės programos dalį išsamiau svarstyti savo posėdyje. Manau, kad tas visas pastabas, kurias jūs pateikėte raštu ir kurias jūs dabar pasakėte, mes apsvarstysime ir į jas atsižvelgsime. Aš nemanau, kad čia iškils kokių nors didelių nesusipratimų ar problemų. Tačiau dar kartą noriu padėkoti jums už išsakytas pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pusantros valandos laikas, kurį mes pagal Statutą turėjome skirti, jau baigėsi su kaupu, bet jeigu jūs neprieštarautumėte, M.Končius būtų pagal sąrašą, jau įjungtas jo mikrofonas, o S.Pečeliūnas būtų dar vienas, kuris taip pat turėtų teisę užduoti klausimą. M.Končius. Prašom.

M.KONČIUS. Dėkui. Gerbiamasis premjere, namų bendrijos: daugiabučių namų bendrijos, privačių namų bendrijos, statydamos savo namus savo lėšomis įrengė labai daug tinklų ir iš esmės tapo tų akcinių bendrovių turto dalininkėmis. Vis dėlto privatizuojant tas bendroves, pavyzdžiui, “Telekomą”, jų turto dalis nepripažįstama. Jau greitai dėl to klausimo turėtų prasidėti teismai. Susisiekimo ministerija rengia tinklų išpirkimo tvarką, tačiau nenumatoma pripažinti, kad jie yra savininkai ir duoti jiems tų bendrovių akcijų. Kokia jūsų pozicija tuo klausimu?

R.PAKSAS. Mano pozicija tokia, kad tai yra pakankamai aktualus klausimas, esantis dabar Lietuvoje. Kiek man tenka bendrauti su statybinėmis organizacijomis, jos stato daugiaaukščius ir mažaaukščius namus bei pačios nutiesia tinklus, komunikacijas, ar tai būtų telefono, ar tai būtų kanalizacijos, vandentiekio, šilumos ar dujų. Kyla problema dėl šių tinklų, ar juos perduoti eksploatuojančioms įmonėms, ar neperduoti. Mano supratimu, turėtų būti pakankamai aiškiai reglamentuojama, kad eksploatuojančios įmonės turi nutiesti ir paruošti infrastruktūrą ateinančioms statyboms ir už tai imti kokį nors nustatytą, suderintą ir visiems priimtiną mokestį. Kaip dabar konkrečiai bus su “Telekomu”, man šis atvejis nėra pakankamai žinomas, bet jeigu jau yra klausimas teismuose, matyt, šis klausimas ir turėtų būti išspręstas teismuose. O požiūris į perspektyvą mano būtų toks, kad eksploatuojančios įmonės turi nutiesti tinklus ir susigrąžinti įdėtus pinigus pagal tam tikrą tarifą ar tam tikrą mokestį.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Paskutinis klausimas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mano klausimai būtų adresuoti tiek premjerui, tiek finansų ministrui. Jūsų pirmtakas čia, Seime, buvo prisižadėjęs dar praėjusių metų pabaigoje pateikti naująjį Biudžeto sandaros įstatymą, kuriame būtų įrašyti programiniai principai. Seimas priėmė net atitinkamą dokumentą, įpareigojantį tai daryti. Deja, net šiandien mes tokio projekto Seime neturime. Puikiai žinote, kad nuo šio įstatymo priėmimo iki to laiko, kai mes pradėsime naujai sudarinėti mūsų biudžeto projektą, praeis ne mažiau metų.

Aš noriu jūsų paklausti. Ar tikrai pajėgsite ir ar įsipareigojate, kad ši Vyriausybė, per pusantrų metų yra pakankamas laikas tokiam projektui parengti, pateiks Seimui jį priimti? Ar mes bent jau 2001 metų biudžetą sudarysime europietiškai, o ne sovietiškai? Ačiū.

R.PAKSAS. Tikrai man sudėtinga komentuoti tą jūsų konkretų klausimą. Gal galėčiau pabandyti atsakyti bendrai, gal finansų ministras patikslins. Tą, ką žadėjo, tą, ką planavo Vyriausybė, vadovaujama G.Vagnoriaus, tęs ši Vyriausybė.

J.LIONGINAS. Galiu tik patikslinti, kad Biudžeto sandaros įstatymas yra parengtas ir artimiausiame Vyriausybės posėdyje bus pateiktas. Tikiu, kad dar šio mėnesio pabaigoje jis bus pateiktas Seimui svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės nariai atsakė į 37 Seimo narių klausimus. Mano skaičiavimu, tiek Seimo narių uždavė per pusantros valandos klausimų. Šiandien tuo mes šias procedūras baigtume. Dabar registruojamės. Prašom registruotis.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 93 Seimo nariai. Noriu priminti, kad pagal Seimo statutą toliau po pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo narių frakcijos ir Seimo komitetai. Komitetai ir frakcijos turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą, kad jie sutartu laiku atsakytų į klausimus dėl Vyriausybės programos. Seimo komitetai ir frakcijos savo išvadas dėl Vyriausybės programos turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos pateikimo.

Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Seniūnų sueigoje buvo tartasi, kad sprendimą dėl Vyriausybės programos Seimas galėtų priimti birželio 10 dieną, t.y. kitos savaitės ketvirtadienį. Jeigu niekas dėl to neprieštarautų ir nekiltų kokių nors didesnių problemų, siūlome orientuotis į šią datą. Dabar dar sykį dėkoju Vyriausybės nariams. Tuo šios dienos neeilinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. Iki rytdienos 10 valandos.