Keturiasdešimtasis (337) posėdis
1999 m. gegužės 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. gegužės 27 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti šios dienos posėdį. Ir, žinoma, kaip visada, pirmasis darbas – registracija. Registruojamės, gerbiamieji. Registruojamės, kolegos. Registruojamės.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prieš jūsų akis šios dienos posėdžio darbotvarkė, ji nesikeitė jau kurį laiką, buvo sutarta. Taigi, matyt, mes ne ką čia galėtume ir keisti. Dėl darbotvarkės sutarta. Gerbiamieji kolegos, aš dabar norėčiau kalbėti vienu subtiliu klausimu ir suteikiu žodį A.Matului. Gerbiamieji kolegos, kol suteiksiu žodį kolegai A.Matului, dar noriu pasakyti, kad mūsų plenarinių posėdžių salėje dalyvauja Lenkijos Respublikos Seimo Viešųjų finansų komisijos pirmininkas ponas H.Guriševski. Jis dalyvavo seminare ir susitiks su mūsų parlamento Pirmininku. (Plojimai) Miela sveikinti garbingą svečią mūsų tribūnoje, o dabar suteikiu žodį Seimo nariui A.Matului. Kolegos, prašyčiau dėmesio.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, priimant Seime Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymą svarstyti buvo pateikta A.Kubiliaus pataisa, bet per priėmimą pateiktoje redakcijoje jau tos pataisos nebuvo. Mes kartu su komiteto darbuotojais labai atsiprašome dėl tos techninės klaidos. Kad nebūtų nesusipratimų, Prezidentūra grąžino tą įstatymą mums dar kartą paredaguoti, taigi kad nebūtų tolesnių nesusipratimų, mes labai prašytume balsuoti dar kartą dėl šio įstatymo. Nes, dar kartą kartoju, svarstyti buvo pateikta, o per priėmimą iškrito A.Kubiliaus pataisa dėl 3 straipsnio. Labai prašyčiau šiandien dėl tos techninės klaidos balsuoti dar kartą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi dalykas yra paprastas. Kai mes priėmėme Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymą, priimti skirtas variantas, pateiktas Sveikatos reikalų komiteto, buvo be A.Kubiliaus pataisos, be 3 straipsnio. Kad įstatyme atsirastų 2¹ straipsnis – Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio ketvirtosios dalies įsigaliojimas (Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio ketvirtoji dalis įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.), tai buvo priimta bendru sutarimu. Data- išplaukianti iš pagrindinio įstatymo.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dabar iš naujo balsuoti dėl šio įstatymo, kad galutinai nebūtų jokių problemų. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, šio įstatymo pataisa Seime buvo priimta, tačiau dėl techninių kliūčių, matyt, aš nežinau, ar kompiuteris, ar kas, liko neįrašyta, kad Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio ketvirtoji dalis įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d. Visi prisimename, kaip balsavome, pasirinkti buvo alternatyva 2001, 2002 metai, o mes pasirinkome 2000 m. sausio 1 d. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, matau bendrą sutarimą. Taigi kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji, ir tada balsuosime kartu su komiteto atsiprašymais ir su posėdžio pirmininko atsiprašymais dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymo. Mes dėl jo jau esame balsavę, bet be A.Kubiliaus pataisos, priimtos per svarstymą. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Balsas salėje) Tada po balsavimo. Kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymo projekto. Kviečiu balsuoti, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas. Kviečiu balsuoti. J.Beinortui suteiksiu žodį po balsavimo, gerbiamieji kolegos. Galima. Balsuojame, kolegos, dabar negaliu suteikti žodžio.

Už – 66, prieš – 2, susilaikė 13. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 2¹ straipsniu įstatymas priimtas. Žodis Seimo nariui J.Beinortui.

J.BEINORTAS. Pone, posėdžio pirmininke, man gaila, kad jūs jaudinatės ten, kur visiškai to nereikia. Mano prašymas, man atrodo, bus visiškai jums suprantamas, kai jūs jį išklausysite. Mes balsuojame dabar už dokumentą, kuriame įsivėlė klaida ir kurio tekstas prieš balsavimą nėra išdalintas. Man tik reikia, kad jūs, posėdžio pirmininke, perskaitytumėte tą dalį, man reikėjo, kad jūs perskaitytumėte tą dalį su visu papildymu, dėl kurios vertėte mus mechaniškai balsuoti. Jeigu jūs šito nepadarėte, aš tada prašau- perskaitykite tą dalį, kad stenogramoje liktų visiškai aišku, kaip dabar tas straipsnis skamba, kokie metai, koks mėnuo ir kokia data yra parašyta, kad nebūtų vėl balsavimas dėl kažko, kas gali išnykti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tiesiog apgailestauju, kad jūs neklausėte tada, kai aš perskaičiau šį 3 straipsnį, šį A.Kubiliaus papildymą. Jis yra išdalintas, kolegos, aš esu jį perskaitęs. Aš skaitau jį antrą kartą. Taigi mūsų priimtame įstatyme yra 3 straipsnis, atsiradęs iš A.Kubiliaus siūlymo papildyti Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymą 2¹ straipsniu. “Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio ketvirtoji dalis įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.” Ši data buvo priimta bendru sutarimu, ir mes taisėme tik techninę klaidą.

Gerbiamieji kolegos, balsavimas baigtas. Dar replikos po balsavimo. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, lygiai taip pat, kad visi žinotų, už ką balsuoja arba jau balsavo, reikėtų priminti kas yra 11 straipsnio ketvirtoji dalis, kuri įsigalioja nuo Naujųjų metų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu po ranka dabar šito teksto, tik noriu pasakyti, kad ši pataisa yra priimta gegužės 11 d. per svarstymą. (Balsai salėje) Mes jo nepriėmėme balsuodami per priėmimą. Ir dabar ištaisėme šitą techninę klaidą, už visą mes nesame balsavę, dabar balsavome. Kolegos, viskas techniškai yra tvarkinga ir nėra jokių sunkumų. Taigi. O Sekretoriatas ir Dokumentų skyrius asmeniškai pasikalba su J.Bernatoniu, kuris šypsosi. Dėkoju jam už paramą, kalbant dėl šio projekto. Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1264(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji, pirmasis šios dienos pagrindinės darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.P1264(3). Tiksliau, naujoji Viešojo pirkimo įstatymo redakcija. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, aš dabar žiūriu į Ekonomikos komiteto pirmininką A.Šimėną, kas atstovaus Ekonomikos komiteto nuomonei. Seimo narys S.R.Petrikis kviečiamas į tribūną ir pradedame, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo priėmimą. Žodis komiteto pirmininko pavaduotojui S.R.Petrikiui.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas buvo ilgai svarstomas komitetuose, pateikta daug pastabų. Per 50 pastabų buvo priimta, kai kurios liko, ir šiandien aš siūlau priimti šitą įstatymą pagal atitinkamus straipsnius.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. 1 straipsnis. Ir dėl 1 straipsnio, kalbu apie naują redakciją… Ne pastraipsniui? A.Šimėnas nori kalbėti dar ne dėl 1 straipsnio. Prašom. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, yra pataisų ir reikėtų balsuoti, ar jas parems Seimas, kad jos būtų svarstomos. Aš siūlyčiau iš karto apsispręsti. Yra siūloma ir gerbiamojo A.Kubiliaus pataisa, ir gerbiamojo Č.Stankevičiaus, taip pat keletas mano pataisų. Aš siūlyčiau iš karto apsispręsti, ar jos bus svarstomos Seime, ar ne. Tai labai sutrumpintų procedūras.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mums reikėtų apsispręsti kalbant dėl kiekvienos pataisos kiekvienam straipsniui 29 Seimo narių balsais. Ar dėl vedimo tvarkos nori kalbėti A.Kubilius? A.Kubilius dėl mūsų procedūrų priimant šį įstatymą.

A.KUBILIUS. Aš manau, galbūt būtų paprasčiau, jeigu mes traktuotume, kad visos pataisos yra svarbios, jas reikia svarstyti, ir tada apsispręstume balsuodami ir kalbėdami dėl motyvų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad visas pataisas, kurios įregistruotos, remia 29 Seimo narių balsai ir dėl jų sprendžiame posėdžių salėje? Sutariam? Ačiū.

1 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Ir 1 straipsnio 1 ir 2 dalis Seimo narys A.Šimėnas siūlo redaguoti jo siūlomu būdu. Pone pranešėjau. Aš suteikiu žodį pranešėjui pakomentuoti siūlymą.

S.R.PETRIKIS. Komitetas apsvarstė ir nepritarė tam pasiūlymui. Todėl, kad mūsų pateiktas variantas apima visus tuos dalykus, kurie, mūsų nuomone, reikalingi, ir mes manom, kad mūsų variantas yra geresnis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas argumentuoja savo siūlymą dėl 1 straipsnio.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mes siūlome papildyti 1 straipsnio trečiąją dalį tam, kad šis įstatymas nepaliktų išimčių, ir Viešųjų pirkimų įstatymas būtų taikomas ir toms valstybės įmonėms. Jeigu nebus priimta šita pataisa, tai Viešųjų pirkimų įstatymas nebus taikomas visoms alkoholio įmonėms, Lietuvos kurui, komunalinių paslaugų įmonėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės komunalinių paslaugų įmonei, “Valstybės žinioms”, Valstybiniam turto fondui ir t.t., ir t.t. Siūlymas yra toks, kad visoms be išimties valstybės ir savivaldybių įmonėms, specialios paskirties akcinėms bendrovėms būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Tai yra kad jos taip pat atliktų viešuosius pirkimus kaip ir energetikos įmonės, kurias mes čia minime, telekomunikacijos ir visos kitos. Siūlyčiau paremti šią nuostatą.

Taip pat šiame straipsnyje yra siūloma, kad būtų įtrauktos ir gatvių remonto bei priežiūros įmonės. Šitą siūlymą teikia Savivaldybių asociacija, motyvuodama tuo, kad savivaldybių lėšas naudojančios įmonės perka įvairius įrengimus ir labai neefektyviai naudoja lėšas. Pati Savivaldybių asociacija teikia šitą siūlymą, bet Vyriausybė nesutinka jo priimti. Todėl trečiosios dalies redakcijos priėmimas leistų iš tiesų išplėsti valstybės, įmonių, kurioms taikomas šis įstatymas, sąrašą ir neliktų išimčių. Tuomet mes nesulauktume priekaištų, kad Seimas sau patvirtina, Vyriausybė sau, kad jų įmonėms nereikėtų taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo. Todėl siūlau paremti šią nuostatą. Kalbama dėl 1 straipsnio pirmosios dalies 3 pastraipos.

Taip pat siūloma antrojoje pastraipoje pataisa, kur Vyriausybė gali patvirtinti prekių, darbų, paslaugų, kurioms pirkti visais atvejais neatsižvelgiant į jų vertę vykdomas viešasis pirkimas, sąrašą. Suteikiama teisė Vyriausybei. Pavyzdžiui, butams, automobiliams, sklypams. Kai perkama už valstybės lėšas, kad visada būtų taikomas, neatsižvelgiant į jo vertę. Štai tokie argumentai.

PIRMININKAS. Šį siūlymą nori remti Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų visi puikiai žinom, kiek valstybės lėšų naudojama gatvių remontui bei priežiūrai. Vien tik ši priežastis jau turi lemti tai, kad šitie darbai taip pat pakliūtų į Viešųjų pirkimų įstatymo sritį. Nekalbant jau apie tai, kad iš tiesų negalima palikti nuošaly nei valstybės įmonių, nei specialios paskirties įmonių, todėl, kad jos yra tokios pačios kaip visos kitos. Ir tai, kad yra valstybės įmonė, visiškai neįrodo, kad ji viską darys pati labai skaidriai, nesilaikydama jokio įstatymo. Todėl, mano supratimu, šitą pataisą turėtų paremti visi, kurie nori, kad viešieji pirkimai iš tiesų būtų skaidrūs.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prieš A.Šimėno pataisą A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma aš noriu iš pat pradžių pasakyti tai, ką aš visą laiką akcentuoju, t.y. kad šis įstatymas vadovaujasi viešųjų pirkimų teise, kuri yra sureguliuota Europos Sąjungoje. Todėl daugelis dalykų, kurie čia yra parašyti, yra tiesioginiai vertimai iš Europos Sąjungos teisės. Aš turiu po ranka specialiai nusipirkęs (…) knygą “Europos Sąjungos teisė”, kuria norėčiau dabar ir pasinaudoti. Kai mes kalbam apie pataisą 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punktui, dėl kurios dabar diskutuojame, aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindinio įstatymo trečiajame punkte yra kalbama apie specifinę Europos Sąjungos direktyvą, kuri reglamentuoja valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių specifinėje srityje… Vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse. Ir čia yra nustatomos specifinės sąlygos, kur kas lengvesnės negu kitoms įmonėms. Visos kitos valstybės ir savivaldybės įmonės yra apibrėžtos pirmajame punkte.

Aš noriu pacituoti tą knygą, kurią ką tik minėjau. Joje yra kalbama, kad pagrindinė priežastis, kodėl su vandens, elektros energijos, transporto bei telekomunikacijų paslaugų tiekimu susiję sektoriai yra reguliuojami atskirai, yra ta, kad tokias paslaugas teikiančių įmonių veiklą kai kuriais atvejais reguliuoja viešoji teisė, o kitais atvejais privatinė teisė. Komunalinių paslaugų direktyva – aštuntasis motyvas.

Aš noriu pastebėti, kad šiuo atveju siūlymas įrašyti gatvių remonto įmones nesiderins su Europos Sąjungos teise, nes mes suteiksime tiems, kurie remontuoja gatves, jeigu aš gerai suprantu, kur kas didesnes lengvatas negu kitoms įmonėms, nes specifiškai taip yra reguliuojamos tik specifinės įmonės.

Ir antras dalykas. Dar sykį noriu pakartoti, kad pagal pirmąjį punktą valstybės ir savivaldybių įmonės yra reglamentuojamos kitaip, negu trečiajame punkte, todėl siūlau nepritarti šitai pataisai.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis ir suteikiu žodį Vyriausybės atstovui viceministrui A.Bartuliui. Mes registruojamės.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad gerbiamasis Seimas palaikytų Vyriausybės principinę nuostatą dėl direktyvų suderinimo mes laikėmės nuostatos, kad perkeliant direktyvinius teiginius reikia vengti jų improvizavimo, t.y. vienaip ar kitaip traktuoti. Kiek mes galėjome, tiek jas perkėlėme, nes jeigu ne perkėlimo atveju bus traktuojama, kad mūsų viešųjų pirkimų sistema tikrai nesuderinta, tai vienas dalykas. O jeigu mes sugriežtiname, tai pažeidžiame Mastrichto susitarimo nuostatą, ribojančią laisvą paslaugų judėjimą. Dėl to mes manome, kad vis dėlto reikėtų tas direktyvines nuostatas perkelti.

Antras motyvas dėl specialiųjų bendrovių. Šiandien veikia kita sistema, įgalinanti kontroliuoti šitų valstybinių ir specialiųjų įmonių panaudojimą, nes pati valstybė tiesiogiai dalyvauja valdant tas įmones. Todėl manome, nereikia kurti alternatyvių sistemų Viešojo pirkimo įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 97 Seimo nariai. Aš prašyčiau, gerbiamieji kolegos, labai aktyviai dalyvauti mūsų posėdyje ir registruotis tada, kai registracija yra skelbiama. Aš kartoju registraciją, kolegos. Registruojamės ir tada balsuosime dėl A.Šimėno pataisos pakeisti 1 straipsnio pirmąją ir antrąją dalis. (Balsai salėje) Balsuosime dėl siūlymo redaguoti 1 straipsnį, kaip siūlo A.Šimėnas ir kaip suformuluota jo pataisa. Mes balsuojame dėl visos pataisos, dėl 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto ir dėl antrosios dalies. Ar galėtume, kolega Šimėnai, balsuoti dėl jūsų siūlymo – dėl kitos šio straipsnio redakcijos? (Balsai salėje) Atskirai balsuoti? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar užsiregistravo 97 Seimo nariai. Balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo kitaip formuluoti šio įstatymo 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą ar trečiąjį papunktį. Gerbiamieji kolegos, kas pritartų A.Šimėno siūlymui, balsuoja už, kas mano, kad reikėtų paremti Vyriausybę ir A.Kubilių, – prieš arba susilaiko.

Už – 43, prieš – 33, susilaikė 17, dar pridedu vieną balsą prieš profesoriaus R.Petrikio. Pataisai nėra pritarta. Kolegos… (Balsai salėje) 43 – už, 33 – prieš, 17 susilaikė. 50, gerbiamieji kolegos, prieš. Aš prašyčiau nediskutuoti. Tai nėra alternatyvusis balsavimas. Tai yra balsavimas dėl pataisos, visi Statuto išmanytojai. Gerbiamieji kolegos, pataisai dėl 3 punkto nėra pritarta.

Toliau dėl šio straipsnio antrosios dalies. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume iš karto balsuoti, nes buvo kalbama dėl motyvų? Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo pakeisti 1 straipsnio antrąją dalį. Kas būtų už tai, kad šį siūlymą reikėtų priimti, balsuoja už, kiti – prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)

Už – 50, prieš – 13, susilaikė 20. A.Šimėno pataisa dėl šios dalies yra priimta, kolegos.

Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti visą 1 straipsnį? 1 straipsnis, kolegos, priimamas bendruoju sutarimu. Aš nerandu nė vieno kalbėtojo dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, ar bus norinčių kalbėti dėl motyvų dėl 1 straipsnio? A.Raškinis norėtų paremti 1 straipsnį, bet jeigu jis kalbės prieš, aš iš karto išjungsiu mikrofoną. (Balsas salėje)

Suteikiu žodį L.Sabučiui, norinčiam paremti šį straipsnį.

L.SABUTIS. Dėkoju. Taip, išties noriu paremti. Juo labiau kad dėl abiejų pataisų buvo balsuota, ir ypač dėl pirmosios. Visiškai yra aišku, ką kalbėjome, jog tai aprėpia ir valstybės, ir savivaldybės įmones, ir tarp jų specialiąsias. O antrajai pataisai taip pat pritariu, nes ji labiau paryškina, ką turi atlikti Vyriausybė, kad būtų švarūs tie pirkimai. Todėl aš tam straipsniui pritariu ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Ačiū, pone pirmininke. Man nepaprastai patiko mano kolegos A.Kubiliaus motyvas – remiantis Europos Tarybos patirtimi. Tik aš norėčiau priminti Europos Tarybos patirtį, kai neseniai buvo išvaikyta Europos Tarybos Komisija. Dėl ko? Dėl tų pačių dalykų, kad jie naudojosi šiais viešaisiais pirkimais ir iš tikrųjų naudojosi korumpuotu būdu. Jeigu mes dabar, remdamiesi Europos patirtimi, Lietuvoje šitą dalyką įdiegiame, tai A.Kubilių su tuo aš ir sveikinu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius. Registruojamės!

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paraginti kolegas Seimo narius tiesiog atidžiau skaityti įstatymo tekstą ir teikiamas pataisas. Iš tikrųjų tai yra labai svarbus įstatymas, kurį reikia…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

A.KUBILIUS. …kiek galima tiksliau teisiškai sureguliuoti. Tiesiog siūlau nepolitikuoti čia, salėje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega A.Kubilius gauna pastabą. Jis gauna pastabą, kolegos, o mes registruojamės. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio. Pritariantys 1 straipsniui – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko. Balsuoti pradėjome, kolegos, dėl 1 straipsnio.

Už – 51, prieš – 13, susilaikė 30. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis ir A.Šimėno siūlymas. Ar vėl reikėtų atskirai balsuoti dėl kiekvienos smulkmenos? Taigi žodis pranešėjui.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, mes manome, kad Vyriausybės pateiktas variantas yra pakankamai geras, ir aš siūlau pono A.Šimėno pataisai nepritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

S.R.PETRIKIS. Aš dar noriu pasakyti, kad mes iš tikrųjų vadovavomės Europos Sąjungos direktyvomis. Iš esmės viešieji pirkimai yra… Tas įstatymas, aišku, be galo svarbus, bet per didelis suvaržymas taip pat sukeldavo daug visokių sunkumų. Mes daugiausia naudojamės tuo patyrimu, kuris yra Europos Sąjungoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar kreipiuosi į A.Šimėną. Kolega, aš prašyčiau sutikti, kad visos pataisos dėl gatvių remonto ir priežiūros, dėl kurių jau mes esame apsisprendę, iš naujo nebūtų balsuojamos. Žodis A.Šimėnui.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes dėl gatvių remonto bei priežiūros įmonių jau apsisprendėme ir nereikia antrą kartą kartoti to paties balsavimo. Tačiau yra viena pastaba dėl tryliktosios dalies, kurioje mes siūlome, kad kainų apklausa (supaprastintas konkursas), tas privatizavimo būdas. Mes manome, kad tokio patikslinimo tikrai reikia, nes kainų apklausa irgi yra konkursas, tiktai sąlygos yra visiškai kitos, paprastesnės, yra paprastesni reikalavimai, tačiau manome, kad kur kas tiksliau. Toliau tiesiog patiksliname šią nuostatą. Aš siūlyčiau balsuoti dėl tryliktosios dalies.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime pakalbėję dėl motyvų dėl tryliktosios, dėl penkioliktosios dalių. Kainų apklausa – A.Šimėnas skliausteliuose siūlo rašyti žodžius “supaprastintas konkursas”. Kas tokį siūlymą paremtų? V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Šis pasiūlymas yra ne tik A.Šimėno. Jis svarstytas ir Ekonomikos komitete. Jį remia daugelis Ekonomikos komiteto narių ir iš tikrųjų…

PIRMININKAS. Ne daugelis, dalis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, dalis. Tai kaip ir atskiroji nuomonė. Šiuo atveju reikėtų labai įsiklausyti į pasiūlymus to komiteto, kuriame dalykiškai yra diskutuota. Vadinasi, tai rimta alternatyva. Aš remiu A.Šimėno pasiūlymą.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man, deja, kad ir kaip būtų gaila, dar sykį teks cituoti Europos Sąjungos teisę. Nematau čia tikrai principinio ginčo dėl šių žodžių, tačiau jeigu aš gerai suprantu tas bendrai vartojamas formuluotes visoje Europoje, tai iš tikrųjų yra skiriami trys pirkimo būdai: atvirasis konkursas, uždaras arba ribotas konkursas ir derybų procedūros. Mano įsitikinimu, kainų apklausa ir pirkimas iš vienintelio šaltinio yra derybų procedūros atmainos, tam tikros supaprastintos derybos, kitaip sakant. Šiuo atveju, visiškai nemanydamas, kad čia koks nors principinis ginčas, manau, kad tie žodžiai – “supaprastintas konkursas” tiesiog nevisiškai tikslūs yra. Jeigu vadintume supaprastintomis derybomis, galbūt tai būtų tiksliau? Bet, dar sykį kartoju, mano įsitikinimu (galbūt čia ponas A.Bartulis gali tą tiksliau pasakyti), pagal Europos Sąjungos direktyvas kainų apklausa ir pirkimas iš vienintelio šaltinio yra derybų atmaina.

PIRMININKAS. Kolegos, vėl kviečiu registruotis ir vėl žodį suteikiu Vyriausybės atstovui, jeigu jis norėtų ką pasakyti. Registruojamės.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau tik pritarti gerbiamojo A.Kubiliaus išsakytiems argumentams, nes tokio sinonimo įvedimas tikrai tik sukeltų tam tikrų abejonių – o gal galima kokias nors supaprastintas procedūras pradėti taikyti? Manyčiau, kad nereikėtų įvesti tokių dviprasmybių įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registracija baigta. Aš laukiu rezultatų. Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Taigi, kolegos, balsuojame dėl A.Šimėno ir kitų kolegų siūlymo dėl 2 straipsnio. Kaip ir sakiau, terminą “kainų apklausa” tikslinti skliausteliuose įrašomais žodžiais “supaprastintame konkurse”. Kas pritartų tokiam siūlymui, balsuoja už, kas manytų, jog tokio tikslinimo nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 44, prieš – 25, susilaikė 21 – pataisai nepritarta. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti dėl 2 straipsnio? Klausiu antrą kartą, ar galėtume 2 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? Ne. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, siūlau priimti šį straipsnį, kadangi iš tikrųjų čia diskusijoje, dėl kurios mes ką tik balsavome, tikrai nėra esminės svarbos, nes yra tiesiog pavadinimų klausimas. Todėl siūlau pritarti dabar jau 2 straipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš karto balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas būtų už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, kolegos, kviečiu balsuoti už. Buvo beveik bendras sutarimas, tik kairėje pusėje nuskambėjo: “Prašom balsuoti”. Kolegos, balsuojame dėl 2 straipsnio.

Už – 61, prieš – 5, susilaikė 26 – 2 straipsnis yra priimtas.

Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš tiesiog pranešėjui pasiūlymą. Čia nei balsuoti reikės, nei ką. Yra beveik 27 terminai ir neaiški yra jų surašymo tvarka. Kodėl toks eiliškumas? Gal reikėtų, jūs tiesiog pagalvokit, ar abėcėlės tvarka, ar kaip, kad būtų lengviau naudotis tuo straipsniu?

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, visai racionalus redakcinis siūlymas.

S.R.PETRIKIS. Manyčiau, kad gal iš tikrųjų pasiūlymas geras, bet gal tai palikime padaryti redakcinei tarnybai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, S.Pečeliūno siūlymas rasti kokią nors objektyvesnę terminų grupavimo tvarką yra rimtas įpareigojimas redaktoriams.

3 straipsnis, nėra jokių siūlymų. Ar galėtume 3 straipsnį priimti? 3 straipsnis yra priimamas.

Dėl 4 straipsnio siūlymų taip pat nėra. Ar galime priimti 4 straipsnį? 4 straipsnis yra priimamas bendruoju sutarimu.

5 straipsnis, gerbiamieji kolegos, ir A.Šimėno siūlymai. Pone pranešėjau!

S.R.PETRIKIS. Manyčiau, čia, aišku, dėl pačios tarnybos buvo daug debatų, mes priimame Vyriausybės siūlymą, kad Viešųjų pirkimų tarnyba būtų prie Vyriausybės. Tas siūlymas pagrįstas. Kitose šalyse irgi panašiai yra, taigi mūsų nuomonė lieka tokia, kaip ir anksčiau.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, iš pradžių kalbame dėl siūlymo papildyti šį straipsnį trečiąja dalimi. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šis momentas iš tiesų jau yra svarbus, tai yra analogija tam, kas buvo ir Konkurencijos įstatyme. Iš tiesų Viešųjų pirkimų tarnybos pagrindinė funkcija yra užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi šio įstatymo nuostatų, kai viešuosius pirkimus vykdo valdžios bei savivaldos institucijos ir valstybės kontroliuojamos įmonės. Tuo atveju, kai Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas bus skiriamas Vyriausybės arba netgi jos įgaliotos institucijos, aišku, jam bus tiesiogiai ar netiesiogiai daroma jos įtaka. Todėl jis negalės tinkamai vykdyti savo pareigų. Institucijos, kontroliuojančios valstybės lėšų panaudojimą, statusas turi būti toks, kad ji be papildomų suvaržymų galėtų vykdyti savo funkcijas. Todėl ir siūloma, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą skirtų ir atleistų Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Manau, ši pataisa tikrai svarbi ir dėl jos verta rimtai pagalvoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo A.Šimėno siūlymas. J.Valatka norėtų jį remti.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, tai iš tikrųjų dabar vienas svarbiausių šio įstatymo momentų, todėl norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį į tai, apie ką kolega R.Petrikis kalbėjo, kad ši institucija turi būti prie Vyriausybės, tai iš tikrųjų ji taip ir turi būti, ir ji yra. Aš galiu jums pacituoti, kad “Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė”, kad “rengti ir teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus reglamentuojančius teisės aktus taip pat privalo ši tarnyba.” Taigi ji visiškai glaudžiai dirba su Vyriausybe, o ne su Prezidentūra. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria ir atleidžia Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Tai šią kandidatūrą teikia Ministras Pirmininkas, ir niekas kitas. Jis gali teikti vieną, antrą ir t.t., o Prezidentas galų gale savo ruožtu taip pat turi ir gali pažiūrėti. Kodėl? Todėl, kad pats didžiausias valstybinių užsakymų ir viešųjų pirkimų pirkėjas yra Vyriausybė, Vyriausybė plačiąja prasme. Įvertinkim šią situaciją, kas pas mus darosi, kai einamosios sąskaitos deficitas yra jūs žinote koks, aš kalbu apie mokėjimo balansą, ir tai irgi labai nulemia visi šie procesai. Todėl prašyčiau kolegas palaikyti A.Šimėno siūlymą ir šiuo metu pateikti, tiksliau sakant, pritarti šiam siūlymui, nes tai atitinka dabartinę ekonominę Lietuvos padėtį. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius – prieš A.Šimėno siūlymą.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai sutikčiau su pačia idėja, kad reikia stiprinti ir ieškoti būdų kaip stiprinti šios tarnybos savarankiškumą. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos konstitucinius dalykus, susijusius su tokiu siūlymu, kokį teikia A.Šimėnas, kad direktorių skiria ir atleidžia Prezidentas. Noriu priminti visiškai neseną, 1999 m. kovo 4 d., Konstitucinio Teismo sprendimą. Jame Konstitucinis Teismas pripažino, kad Prezidentas negali sudaryti komisijos, kuri spręstų buvusių kagėbistų reikalus. Ir tai buvo motyvuojama labai paprastai ir aiškiai, štai išvados ir Konstitucinio Teismo konstatuojamosios dalies, aš noriu pacituoti: “Tiesioginis įgaliojimų nustatymas, tarp jų ir Prezidento, Konstitucijoje reiškia, kad viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti jos įgaliojimų, perduoti jai savų ar iš viso jų atsisakyti. Taigi valstybės valdžią vykdančių institucijų konstituciniai įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu. Respublikos Prezidentas komisiją sudaro, kai tai reikalinga Konstitucijos įgaliojimams įgyvendinti”. Toliau cituoju: “Tačiau Konstitucijoje nėra numatyta, kad Respublikos Prezidentas spręstų žmogaus teisių ir laisvių apribojimo klausimus. Taigi nėra ir konstitucinių prielaidų įstatymu pavesti Respublikos Prezidentui sudaryti komisiją, kuri spręstų tokio pobūdžio klausimus”. Ir paskutinis dalykas. “Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymuose gali būti suformuluoti papildomi Respublikos Prezidento įgaliojimai, kartu pažymi, kad tokių naujų funkcijų pobūdis neturėtų disonuoti ar konkuruoti su konstituciniais Respublikos Prezidento įgaliojimais, prieštarauti konstituciniam Lietuvos valstybės vadovo statusui”. Noriu priminti, kad Respublikos Prezidento konstituciniai įgaliojimai visų pirma yra užsienio politikos, krašto gynybos, teismų srityje. Taigi šiuo atveju aš turiu labai didelių abejonių, ar būtent toks mechanizmas suteikiant Prezidentui teisę skirti vienos tarnybos generalinį direktorių neprieštarauja Prezidento konstituciniam statusui.

PIRMININKAS. A.Kubilius kalbėjo tik devyniom sekundėm per ilgai, kolegos. Registruojamės. Vėl ir vėl žodis Vyriausybei.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia iškilo principinis klausimas, ar Seimas pasitiki Vyriausybe, nes mes tampame nenuoseklūs. Vienais straipsniais ir vienais įstatymais mes įpareigojame Vyriausybę vykdyti ir tam turime Vyriausybės kontrolės mechanizmus, o šita siūloma pataisa lyg ir meta šešėlį Vyriausybei, neva ji gali ne taip vykdyti funkciją, tai geriau šios funkcijos ir neduoti. Aš manau, kad esama kitų Vyriausybės kontrolės mechanizmų, kuriuos jūs turite. Toks funkcijų atribojimas arba pačiai Vyriausybei neleidimas sudaryti valstybinių lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmo, yra įtarimas avanso.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 100 Seimo narių dalyvauja posėdyje. Dabar balsavimas, tada žodis S.Pečeliūnui. Balsuojame dėl A.Šimėno siūlymo 5 straipsnį papildyti trečiąja dalimi. Kolegos, kas pritartų tokiam siūlymui, balsuoja už, kas mano, jog tokio siūlymo nereikia, iš principo balsuoja – prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kolegos Seimo nariai, vyksta balsavimas. Aš dar sykį kartoju, kolegos, balsuojam. Vyksta balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, už – 44, prieš – 34, sulaikė 16. Siūlymui nėra pritarta. Dabar dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėkingas ponui A.Kubiliui, kuris pradėjo tam tikrą konstitucinį ginčą, bet jeigu cituoja Konstitucinio Teismo sprendimus, tai pirma reikia cituoti Konstituciją. Aš leisiu sau vieną trumpą sakinį pacituoti: “84 straipsnis. Respublikos Prezidentas nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymu numatytus valstybės pareigūnus”. Štai mes ir turim nuspręsti, ar mes numatom įstatymu ar ne, o tai, ką kalbėjo apie komisijas, tai visai kita tema ir prašom neklaidinti žmonių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai nebuvo kalba dėl vedimo tvarkos. Kadangi nuo S.Pečeliūno nelabai toli kolega J.Bernatonis, aš nesuteikiu jam žodžio, nes jis taip pat kalbės ne dėl vedimo tvarkos. (Triukšmas salėje) Prašom kreiptis.

Gerbiamieji kolegos, A.Šimėno tolesnis siūlymas dėl 15 ir 16 straipsnių trečiosios dalies. Pone pranešėjau.

S.R.PETRIKIS. Aš daugiau nieko negaliu pridurti. Manau, kad šie pasiūlymai pertekliniai, jie yra įvertinti.

PIRMININKAS. Suteikčiau žodį A.Šimėnui. Ar jis galėtų kalbėti dėl šių abiejų punktų. Kolega, prašom įsijungti. A.Šimėnas dėl 15 ir 16 punktų, abiejų kartu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai būtų Viešųjų pirkimų komisijos funkcijų patikslinimas, aiškiai nustatant, kad konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo sąlygas ir tvarką nustato būtent ši institucija. Kiekvienas sau nenustatinėtų, kiekviena organizacija taip, kaip jai patinka.

Ir 16 straipsnis. Mes šešioliktąją pastraipą siūlome papildyti, kad tokiu atveju, kai nereikalaujama iš visų teikėjų viešojo pirkimo konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tokį leidimą taip pat išduotų Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiu būdu perkančiai organizacijai jau iš karto kiltų problema, jeigu norėtų kaip nors apeiti šią nuostatą. Manau, kad toks papildymas pirmiausia padarytų aiškesnę ar skaidresnę viešojo pirkimo sistemą. O čia yra tik dviejų papildomų funkcijų įrašymas Viešųjų pirkimų tarnybai.

PIRMININKAS. J.Valatka dėl motyvų.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, ką sako 15 punktas? “Nustatyti konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo sąlygas ir tvarką”. To tiesiog prašosi ši tarnyba kaip vieno iš veiklos barų. Aš nežinau, kas čia blogai. Kaip tik viešųjų pirkimų tarnyba gali šį tą padaryti ir privalo tai padaryti.

Dabar kalbant apie 16 punktą, tai nagrinėti “viešųjų pirkimų komisijų prašymus rengti viešojo pirkimo konkursą nereikalaujant iš visų teikėjų konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir priimti sprendimus dėl tokių leidimų išdavimo”. Tai yra techninis klausimas. Viešųjų pirkimų tarnyba tam ir įsteigta, kad reguliuotų šitą procesą. Todėl aš nematau nieko bloga, kas čia būtų, kad šie punktai būtų įtraukti?

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Turiu pasakyti, kad yra tam tikras skirtumas pačioje koncepcijoje dėl konkurso sutarčių užtikrinimo. Šitoje vietoje aš noriu priminti, kad yra iš esmės svarbesnis 23 straipsnis, kurio redakcija skiriasi Vyriausybės pateiktam projekte ir A.Šimėno projekte. Pagal Vyriausybės pateiktą projektą perkančioji organizacija pareikalauja, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju mes turime neužmiršti, kad Lietuvoje galioja Civilinis kodeksas, kurio aštuonioliktasis skirsnis taip ir vadinasi – “Prievolių įvykdymo užtikrinimas”. Ir labai aiškiai yra išvardijama, kaip yra užtikrinamos prievolės. “Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal įstatymus arba sutartis netesybomis, įkeitimu, hipoteka, laidavimu, rankpinigiais ir laidavimu”. Ir Vyriausybė siūlo, kad iš šių variantų pasirinktų perkančioji organizacija, kaip turi būti garantuota konkurso sutartis. O A.Šimėno variante siūloma, kad bet kuriuo atveju tai turi nustatyti Viešųjų pirkimų tarnyba. Aš nelabai įsivaizduoju Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, kaip ji sugebės kiekvienu atveju nagrinėti, kokia garantija turi būti toje ar kitoje konkurso sutartyje įrašyta. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų čia yra konceptualūs skirtumai ir todėl siūlau nepritarti šitai pataisai.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. A.Bartulis prašo žodžio. Registruojamės, kolegos.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritarčiau gerbiamojo A.Kubiliaus išsakytoms mintims dėl 15 punkto, nes tada tektų perrašyti Civilinio kodekso nuostatas į tą tvarką. Tai yra visiškai nereikalingas dubliavimas, tuo labiau kad Vyriausybė savo projekto 23 straipsnyje kaip tik ir detalizuoja, kaip Civilinio kodekso nuostatos turi būti įgyvendinamos realizuojant Viešojo pirkimo įstatymą.

O dėl 16 punkto norėčiau pasakyti, kad mes nepritariame, nes bet kokių išimčių darymas, ką siūlo gerbiamasis A.Šimėnas, sudaro korupcines prielaidas. Mes nenorėtume, kad tokių korupcinių prielaidų šiame įstatyme būtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 102 Seimo nariai. Balsuosime dėl A.Šimėno siūlymo dėl 5 straipsnio trečiosios dalies, papildyti ją 15 ir 16 punktais. Kolegos, kas pritartų A.Šimėno siūlymui, balsuoja už, pritariantys kitai nuomonei – prieš arba susilaiko.

Už – 44, prieš – 27, susilaikė 25. Šita dalis nėra redaguojama A.Šimėno siūlomu būdu. Replika po balsavimo. A.Šimėnas.?

A.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau replikuoti gerbiamojo Vyriausybės atstovo pasakymui, kad šis siūlymas didina korupciją. Man sunku suvokti, kaip papildomos kontrolės įvedimas dėl sprendimo didina korupciją? Kai kontrolės nėra, tai tada korupcija mažėja.

Aš galiu sakyti taip, kad tokiu atveju, jeigu jau korupcija užsiima Viešųjų pirkimų tarnyba, tai ji tada išsiplečia nuo organizacijos iki Viešųjų pirkimų tarnybos. O tokiu atveju korupcija užsidaro tik pačioje organizacijoje, sandoryje su tuo tiekėju, iš kurio ji perka. Jeigu kontrolės sistemoje yra korupcija, tai ją iš viso visur reikia panaikinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką aš nesuteiksiu žodžio R.Dagiui ir remiuosi, kaip ir dėl J.Bernatonio, 156 straipsnio šeštąja dalimi. Priėmimo metu gali kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autorius, pranešėjas ir dėl balsavimo motyvų.

Gerbiamieji kolegos, taigi dėl 5 straipsnio. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 5 straipsnio? L.Sabutis kalba už 5 straipsnį.

L.SABUTIS. Taip, kalbu už, be jokių abejonių, ypač kai buvo siūloma A.Šimėno pataisa dėl Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo skyrimo, kai tas funkcijas norėta perkelti Prezidentui, ir dėl 15, kad konkurso sąlygas ir pasiūlymus taip pat nustatytų ši tarnyba. Tai prieštarautų bendriesiems konstituciniams principams ir analogiškai priimtiems kitiems įstatymams. Taip pat tarnyba yra pavaldi Vyriausybei, ir Vyriausybė turi teisę priimti atskirus teisės aktus, bet šitame pačiame straipsnyje nurodyta, kad tarnyba privalo teikti, inicijuoti tokių teisės aktų parengimą. Todėl, be abejonių, balsuoju už visą šį galų gale suredaguotą straipsnį ir taip pat siūlau Seimui priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Esu prieš tokią straipsnio formuluotę, ir ypač dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus paskyrimo būdo. Man regis, kolega S.Pečeliūnas tiksliai ir aiškiai perskaitė konstitucinę nuostatą, ir nereikėtų ja kaip nors bandyti manipuliuoti. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad išplečiant šio įstatymo galiojimo ribas… Mes kalbame apie 5, 6 milijardus biudžeto lėšų, todėl aš manyčiau, kad tai būtų ne vien tiktai Vyriausybės rūpestis.

Trečias dalykas. Niekas neperima Viešųjų pirkimų tarnybos iš Vyriausybės į Prezidentūrą. Ji bus pavaldi Vyriausybei, nes pakankamai daug yra susaistyta su Vyriausybės veikla, ir nėra čia nepasitikėjimo, kad tai būtų nepasitikėjimas Vyriausybe. Aš manau, kad pareigūno skyrimas į tam tikras pareigas nereiškia nepasitikėjimo Vyriausybe. Siūlau balsuoti prieš šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu atidžiai registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar laikome priimtą 5 straipsnį. Registruojamės!

Užsiregistravo 99 Seimo nariai.

Kolegos, balsuojame dėl 5 straipsnio. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kiti, žinoma, kitaip.

Už – 53, prieš – 30, susilaikė 9. Kolegos, 5 straipsnis yra priimtas.

6 straipsnis, pone pranešėjau. Pirmoji dalis.

S.R.PETRIKIS. 6 straipsnyje yra kalbama apie Viešojo pirkimo komisiją. Aš manyčiau, kad pono A.Šimėno pateikti komisijos funkcijų papildymai yra pertekliniai ir siūlau priimti Vyriausybės variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du siūlymai: A.Šimėno siūlymas papildyti vienu sakiniu ir A.Kubiliaus siūlymas papildyti vienu sakiniu. Taigi dabar suteikiu žodį A.Šimėnui dėl jo siūlomos pataisos. A.Šimėnas – dėl savo pataisos.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai nėra labai esminis dalykas, tačiau labai aiškiai pasakoma, kad už pirkimo, sutarties sudarymą, jos įvykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Tuo labiau kad yra institucija – komisija, kuri taip pat įvardyta ir Vyriausybės variante, kad būtų absoliučiai aišku, kad už šitą pirkimą atsako ne kas kitas, o pati organizacija. Tai tikslinanti nuostata, ir daugiau nieko.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Kubilius norėtų kalbėti dėl motyvų, dėl A.Šimėno siūlymo papildyti vienu sakiniu pirmąją dalį.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad tai iš esmės nieko nepakeičia, tiesiog grynai toks papildymas, kuris galbūt duoda šiek tiek daugiau aiškumo. Iš tikrųjų aš visiškai pritariu tam, kad už pirkimo sutarties sudarymą ir jos vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija, o ne jos padalinys – komisija. Todėl aš siūlau šiam pasiūlymui pritarti ir kartu siūlyčiau taip pat dar įrašyti papildomai savo pataisą, kad perkančioji…

PIRMININKAS. Dar kalbėsime atskirai.

A.KUBILIUS. Tokia pat techninė pataisa. Aš savo pataisoje atsižvelgiu į Teisės departamentą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime rasti bendrąjį sutarimą dėl A.Šimėno siūlymo? A.Bartulis – Vyriausybės nuomonė.

A.BARTULIS. Aš manau, kad galima pritarti gerbiamojo A.Šimėno siūlymui, nes tai, kaip ir jis pats pripažino, yra patikslinti nuostata. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti A.Šimėno siūlymą? Priimame. A.Šimėno siūlymas priimamas ir 6 straipsnio pirmoji dalis bus pildoma sakiniu: “Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija”.

A.Kubiliaus siūlymas šią dalį papildyti vienu sakiniu. Žodis -A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį noriu pakartoti, kad mes vakar peržvelgėme Teisės departamento pastabas, čia yra atsižvelgiama į Teisės departamento pastabą.

PIRMININKAS. Dėl A.Kubiliaus siūlymo norėtų kalbėti S.Burbienė? Ne. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš palaikau gerbiamojo kolegos A.Kubiliaus siūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti šį sakinį? Kolegos, 6 straipsnio pirmoji dalis yra pildoma A.Kubiliaus siūlomu būdu: “Perkančioji organizacija tvirtina komisijos darbo reglamentą”. Gerbiamieji kolegos, tai buvo pirmoji dalis.

Dar yra A.Šimėno siūlymas įrašyti penktąją, šeštąją ir septintąją šio straipsnio dalis.

Pone pranešėjau!

S.R.PETRIKIS. Aš manyčiau, kad šie siūlymai iš tikrųjų yra pertekliniai. Mes pritariame Vyriausybės variantui.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų yra įvardyta institucija ir Vyriausybės variante komisija. Mūsų nuomone, būtų kur kas geriau, jeigu būtų aiškiai parašytos tos institucijos funkcijos. Mes tiktai surašome tas funkcijas, kurias ji atlieka, o tai kur kas padėtų tiekėjams, būtų aiškiau, kas kokį klausimą sprendžia, nereikėtų skambinti į organizaciją ir klausti, kur kreiptis tam tikru reikalu. Tuos reikalus sprendžia iki pirkimo sutarties pasirašymo komisija, kuri vykdo organizacijos pavedimus, o toliau būtent dėl to aiškumo. Mes manome, kad toks įvardijimas tiesiog ir patogesnis, ir aiškesnis, ir daro skaidresnį darbą.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Valatka kalba dėl A.Šimėno siūlymo.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, yra dvi sąvokos: perkančioji organizacija ir komisija. Kadangi perkančiosios organizacijos vadovai sudaro šią komisiją, komisijos surašyti nuostatai būtų labai priimtini. Aš manau, kad tas tiktai patikslintų mūsų bendrą pirkimo procedūrą. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Kubilius – prieš.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma aš manyčiau, kad iš esmės mums, ko gero, reikėtų pereiti prie pasiūlymų 7 straipsniui iš karto, nes tai, ką siūlo A.Šimėnas, yra išvestiniai iš toliau einančių pasiūlymų. Čia vėl yra konceptualus skirtumas. A.Šimėnas siūlo įstatyme atskirti perkančiosios organizacijos ir komisijos įgaliojimus ir juos įvardyti pačiame įstatyme. Tuo tarpu Vyriausybės siūlyme ir 6 straipsnio pirmosiose dalyse yra sakoma, kad perkančioji organizacija kiekvienu atveju raštiškais įgaliojimais suteikia komisijai tam tikras funkcijas, be to, priėmus mano pataisą, patvirtina jos reglamentą. Todėl tai, ką siūlo A.Šimėnas, jau yra konceptualinio skirtumo pasekmė. A.Šimėnas siūlo įstatyme kiekvienu atveju apibrėžti komisijos įgaliojimus, o Vyriausybės variante yra siūloma visur vardinti bendriniu žodžiu “perkančioji organizacija”. Perkančioji organizacija galės pati spręsti, kokis funkcijas pavesti komisijai. Todėl čia nereikia šito įvardinti.

PIRMININKAS. Kreipiuosi į A.Šimėną, gal mes galime eiti prie 7 straipsnio ir susitarti “komisija” ar “perkančioji organizacija”. Žodis A.Šimėnui.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis kolega A.Kubilius labai teisingai pasakė, kad čia yra konceptualus dalykas, ir reikėtų apsispręsti, ar mes įvardijam komisiją ir perkančiąją organizaciją atskirai su tomis funkcijomis, kurias jos vykdo. Mūsų variante pirkimo procedūra perskirta į dvi dalis – iki pirkimo sutarties sudarymo, o toliau pirkimo sutarties vykdymas. Iki pirkimo sutarties sudarymo dirba komisija, turinti įgaliojimus ir reikalavimus iš perkančiosios organizacijos, ką ji turi atlikti, o po to jau komisijos funkcijos baigiasi. Jeigu mes apsispręstume dėl šito…

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kad dabar šokame į 7 straipsnį ir apsisprendžiame dėl šių principų. “Komisija” ar “perkančioji organizacija”. Gerbiamieji kolegos, 7 straipsnio pataisymo esmė beveik visuose punktuose. Kas nori kalbėti dėl A.Šimėno siūlymo? Kas nori jį paremti? Kolegos, kas remia A.Šimėno siūlymą? K.Prunskienė norėjo kalbėti dėl kito reikalo. J.Valatkai suteikiu žodį.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, taip, iš tikrųjų čia reikia apsispręsti, nes sąvoka “komisija” ir sąvoka “perkančioji organizacija” tai jau yra sąvokos iš paties proceso. Kadangi, šiaip ar taip, kiekviena perkančioji organizacija sudaro komisiją, manau, ją reikia ir reglamentuoti. Komisija būtų atsakinga už pirkimo procedūrą iki dokumentų pasirašymo. Kadangi komisijos narius skiria perkančiosios organizacijos administracija, čia dalyvauja jos vadovas, aš manau, kad kaip tik ir reikėtų pirkimo procedūrą reglamentuoti komisijai. Komisija visą šį techninį darbą atlieka, o tolesnės procedūros seka pagal mūsų įstatymą. Aš manau, kad taip būtų kur kas geriau reglamentuotas viešųjų pirkimų procesas. Siūlau palaikyti A.Šimėno siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį noriu pasakyti, kad iš tikrųjų už viską, kas yra daroma, taip, kaip ir rašoma 6 straipsnio pirmoje dalyje, paskutinis sakinys, už komisijos veiksmus atsako perkančioji organizacija. Tai yra perankančioji organizacija iš esmės vykdo konkursą ir tik tam, kad jai pačiai būtų lengviau, ji paskiria ekspertų komisiją, kuri atlieka visą parengiamąjį darbą. Todėl aš manau, kad bandymas įstatyme reglamentuoti ir iš karto parašyti, ką daro komisija, o už ką atsako visa perkančioji organizacija, kuri pati ir sudaro komisiją, yra visiškai nereikalingas dalykas. Tam tikrais atvejais, aš manau, jeigu bus labai svarbių pirkimų, galbūt perkančioji organizacija suteiks labai siaurus įgaliojimus komisijai. Jeigu pirkimai bus mažesni, galbūt komisija gaus platesnius įgaliojimus. Bet tai visiškai atsakingai turi spręsti pati perkančioji organizacija, o ne Seimas šiandien a priori turi nutarti, už ką atsakys komisija, lyg perkančioji organizacija galės būti atleista nuo atsakomybės. Todėl aš siūlau likti prie Vyriausybės pasirinktos koncepcijos, kad kiekvienu atveju perkančioji organizacija raštiškai suteikia aiškiai apibrėžtus įgaliojimus komisijai.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Žodis A.Bartuliui. Registruojamės, gerbiamieji.

A.BARTULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pats gerbiamasis A.Šimėnas pasiūlė atsakomybę perkančiajai organizacijai už visus pirkimus, nerevizavo punkto dėl raštiškų įgaliojimų delegavimo. Taigi, darydami šitą pataisą, mes tampame tiesiog nenuoseklūs pačių patvirtintiems ir pačių aprobuotiems principams. Aš pritarčiau gerbiamojo A.Kubiliaus argumentui ir siūlyčiau nepalaikyti gerbiamojo A.Šimėno siūlymo.

PIRMININKAS. Kolegos, užsiregistravo 92 Seimo nariai. Balsuojame dėl 7 straipsnio pataisų, kurias teikia A.Šimėnas. Formali pataisa yra tokia – išbraukti iš visur “perkančioji organizacija” įrašyti “komisija”. Vyriausybė ir kai kas tokiam siūlymui nepritaria. Kas palaikytų A.Šimėno siūlymą, balsuoja už, kas mano, jog to keitimo nereikia, prieš arba susilaiko.

Už – 38, prieš – 25, susilaikė 22. Siūlymas nėra priimtas. Aš dabar kreipiuosi į A.Šimėną, galbūt jis atsiimtų savo siūlymą dėl 6 straipsnio?

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis sprendimas panaikina labai daug pataisų daugelyje straipsnių, ir ne tik šiame. Ir labai daug vietų. Pirma, netenka prasmės šeštoji dalis, iš esmės ir septintoji dalis. Taip pat toliau, kai žiūrėsime tas pataisas, matysime, kad jos tampa nereikalingos po šio apsisprendimo.

PIRMININKAS. Tai dėl 6 straipsnio atsiimate siūlymus?

A.ŠIMĖNAS. Aš neatsiimu siūlymų. Mes balsavome dėl 7 ir todėl šeštoje dalyje. …

PIRMININKAS. Komisijos funkcijų nebūtina apibrėžti.

A.ŠIMĖNAS. Komisijos funkcijos netenka prasmės.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, mes vėl grįžtame į 6 straipsnį. 6 straipsnis. Mes turim apsispręsi dėl 6 straipsnio. Priėmėme A.Kubiliaus siūlymą dėl pirmosios dalies. Priėmėme A.Šimėno siūlymą dėl pirmosios dalies. Ir netenka prasmės A.Šimėno siūlymas papildyti penktuoju, šeštuoju… Gerbiamieji kolegos, A.Šimėnas vis dėlto siūlo iš savo siūlymo balsuoti dėl septintosios dalies. Suteikiu žodį A.Šimėnui dėl 6 straipsnio septintosios dalies. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų verta balsuoti dėl tokios nuostatos, kad komisijos narys ir ekspertas už savo veiklą asmeniškai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymą.

S.R.PETRIKIS. Aš manau, kad šis įrašymas yra perteklinis.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomone – perteklinis. A.Kubiliui suteikiu žodį dėl A.Šimėno pataisos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad visi piliečiai atsako pagal įstatymus. Galbūt tam tikra prasme ir perteklinis, bet šioje vietoje, kad komisijos nariai žinotų, kas jų laukia, galim įrašyti, aš manau.

PIRMININKAS. Č.Stankevičiui suteikiu žodį. Pranešėjas nelabai prieštaravo, galbūt rasim sutarimą. Kolega Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ar remčiau, kad ši dalis būtų Seimo priimta, kadangi įstatymu reikia tiesiai komisijos nariui pabrėžti jo atsakomybę. Tai yra labai atsakingas darbas ir, aš manau, ši nuostata nelaikytina perteklinė.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti šią dalį? Ačiū. Priimame bendruoju sutarimu. Taigi siūlymo septintoji dalis tampa mūsų 6 straipsnio penktąja dalimi. Dabar, kolegos, gal galėtume bendruoju sutarimu priimti visą šeštąjį straipsnį. Reikia balsuoti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 6 straipsnio? Ne. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar laikome priimtą 6 straipsnį. Registruojamės.

Posėdžių salėje yra 88 Seimo nariai.

Kolegos, balsuojame dėl 6 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

Už straipsnį – 56, prieš – 10, susilaikė 12. 6 straipsnis yra priimtas.

Dabar 7 straipsnis. A.Šimėnas galėtų pasakyti savo nuomonę, ar dar liko tokių dalykų, dėl kurių mums reikėtų apsispręsti? Prašyčiau paspausti mygtuką. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų siūlyčiau ir rengėjams atidžiau perskaityti pirmąją dalį ir pamatysite, kad tai, kas parašyta pirmojoje dalyje, yra parašyta antrojoje dalyje ir daug tiksliau. Tiesiog pažodžiui skaitau: “Patvirtinančioje teisinį statusą, ekonominę, finansinę būklę”. Antrojoje dalyje rašoma: “Teisinį statusą, finansinę, ekonominę būklę”. Tiesiog parašyti, kaip siūloma mūsų redakcijoje: “Nustatytų šio straipsnio antrojoje dalyje”, nes būtent antrojoje dalyje yra išvardyta tai, kas reikia, o ten akivaizdus kartojimas.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti A.Šimėno siūlymui, kaip čia pasakyti neoficialia kalba, pabraukyti pirmąją dalį?

S.R.PETRIKIS. Iš principo čia tokių ypatingų pakeitimų nėra, išskyrus tai, ką mes priėmėme šeštojoje dalyje.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu 7 straipsnio pirmoji dalis redaguojama taip, kaip siūlo A.Šimėnas, žinoma, tiktai lieka perkančioji organizacija – bendrasis sutarimas.

Gerbiamieji kolegos, ir dėl viso 7 straipsnio ar galime sutarti bendruoju sutarimu? A.Kubilius – dėl 7 straipsnio. Pritariame. Ar galime bendruoju sutarimu priimti 7 straipsnį? 7 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, 10.15 val. turėtume daryti priėmimo pertrauką.

Pone pranešėjau, ar jūs sutiktumėte su tokiu keliu? Ačiū. Dėkoju už bendrą darbą su septyniais mūsų priimtais straipsniais. Matyt, priėmimas toliau bus tęsiamas artimiausiuose mūsų posėdžiuose. Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl prioritetinių įstatymų projektų, susijusių su nacionaline ACQUIS priėmimo programa bei suvestiniu prioritetinių priemonių, spartinančių Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje I–III ketvirčių planu, rengimo ir priėmimo paspartinimo” projektas Nr.P-1807(3) (svarstymas ir priėmimas)

Antrasis klausimas Nr.P-1807 – Seimo nutarimo “Dėl prioritetinių įstatymo projektų, susijusių su nacionaline ACQUIS priėmimo programa bei suvestiniu prioritetinių priemonių, spartinančių Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, I–III ketvirčių planu, rengimo ir priėmimo paspartinimo” projektas. A.Kubilius dabar kalba svarstymo metu.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš jau aną sykį kalbėjau, kad šis nutarimas yra toks darbinio pobūdžio paraginimas mums ir paraginimas Vyriausybei atlikti kai kuriuos darbus, kurie buvo numatyti prioritetinių priemonių plane arba šių metų pirmojo pusmečio nacionalinėje ACQUIS priėmimo programoje. Aš gavau kelias pataisas.

Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nutarime yra pabrėžti kai kurie įstatymų pavadinimai, tačiau tai yra tie įstatymų pavadinimai, kuriuos galima rasti lentelėje. Tai yra tie įstatymų pavadinimai, kurie tikrai buvo įtraukti į prioritetinių priemonių planą, arba buvo įtraukti į nacionalinę ACQUIS priėmimo programą.

Todėl aš siūlau į 2 punktą įrašyti Audito įstatymą, nes jis jau Seimui yra pateiktas ir mums tiesiog reikėtų jį skubiau svarstyti. Į 3 punktą įrašyti Elektroninio dokumento įstatymo projektą taip, kaip siūlo J.Listavičius (ir 1 punktą jis siūlo). J.Listavičius siūlo į 3 punktą įrašyti Apskaitos įstatymą, tačiau aš, pervertęs visą šią lentelę, tokio įstatymo… (Balsai salėje) Jeigu yra, gerai. Aš gal dar spėsiu prieiti prie jūsų ir tada mes susitarsime. Jeigu yra, tai tikrai įrašome į 3 punktą.

Dabar gavau L.Sabučio pataisas papildyti trečiąją dalį Regioninės plėtros įstatymo projektu. Kiek aš įsivaizduoju, jis tikrai turėtų būti šitoje lentelėje, nespėjau pasižiūrėti. Jeigu ponas L.Sabutis jį rastų ir parodytų, kad jis yra lentelėje, tada mes galime įrašyti. Jeigu ne, tai mes tada šiek tiek sukeltume painiavos.

Ir nežinau dėl Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo. Kadangi aš neatsimenu, kad toks įstatymas būtų įrašytas, tai yra mūsų vidaus reikalas, kaip mes tvarkome savo teritoriją, todėl aš siūlau dar sykį atkreipti dėmesį į tai, kad šie įstatymai gali būti tiktai tie, kurie įrašyti į šią lentelę šiam pusmečiui. Kiek aš žinau, Regioninės plėtros įstatymas galbūt yra numatytas trečiajam ketvirčiui, todėl nėra šitoje lentelėje, nes mes kalbame tik apie šį pusmetį, t.y. apie du ketvirčius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo A.Kubiliaus – projekto iniciatoriaus kalba. Kviečiu į tribūną A.Grumadą, norintį kalbėti diskusijoje. Prašyčiau pasiūlyti pabaigoje priimti šį nutarimą.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš esu įpareigotas pateikti vakarykščio Aplinkos apsaugos komiteto svarstymo rezultatus ir ypač prašyčiau atkreipti dėmesį į tai projekto rengėją gerbiamąjį A.Kubilių. Mūsų pataisos yra labai nedidelės, tik truputėlį patikslinančios esantį tekstą. Jos nėra pateiktos raštu, nespėjome sutilpti į tuos terminus, kurie numatyti Statute. Svarstėme vakar, taip pat pasitelkę Aplinkos ministerijos pajėgas.

Mūsų prašymas dėl paties nutarimo projekto būtų tik vienas – 2 straipsnyje išbraukti Dirvožemio apsaugos įstatymą. Aš norėčiau kolegoms priminti, kad Seime jis buvo atmestas ir atmestas dėl to, kad sutarta, jog tos nuostatos, kurios turi būti šiame įstatyme, bus įtrauktos į Žemės įstatymą. Mes kreipėmės į Kaimo reikalų komitetą, kad jie paspartintų šio įstatymo rengimą svarstyti Seime.

Dar būtų pora nedidelių pastabų, kurios susijusios su pateiktomis lentelėmis. Tai yra tiktai redakciniai patikslinimai. Lentelių ketvirtajame puslapyje, kuriame yra įrašyti du įstatymai – Atmosferos apsaugos įstatymo projektas ir Oro apsaugos įstatymo projektas – patikslinant reikėtų rašyti viena eilute, nes šie įstatymai yra sujungti į vieną Aplinkos oro apsaugos įstatymą, kuris šiuo metu yra Vyriausybėje. Jeigu Vyriausybė spės, gal dar būtų galima jį bent jau aprobuoti svarstyti ir Seime.

Dar vienas nedidelis patikslinimas tame pačiame ketvirtajame puslapyje (ketvirtoji eilutė) – Cheminių medžiagų įstatymo projektas. Jis šiuo metu skamba taip: “Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projektas”. Jis taip pat yra Vyriausybėje ir jau nuo vyriausybinių struktūrų priklauso, kada jis atkeliaus į Seimą.

Dar nedidelė informacija. Pirmojoje lentelėje pačioje pirmojoje pozicijoje yra įrašytas Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Mes komitete išsiaiškinome, kad jis bus pateiktas Vyriausybei tiktai gruodžio mėnesį. Taigi net Seimo rudens sesijoje, matyt, mes neturėsime galimybės jo svarstyti. Ačiū. Tiek pastabų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume toliau dirbti tokia tvarka? Mes dabar bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo, kviečiame į tribūną A.Kubilių ir susitariame. Galbūt dėl daug ko pavyktų susitarti ir galėtume pradėti šio nutarimo priėmimą. Kolegos! Dėkoju. Pritariame po svarstymo.

Kviečiu į tribūną A.Kubilių pastraipsniui ir paįstatymiui.

1 straipsnis, kolega, ir visi tie priedai.

A.KUBILIUS. 1 straipsnis, kuriuo yra pateikiami visi priedai. Aš visiškai pritariu pastaboms, kurias pasakė A.Grumadas. Iš tikrųjų tie pavadinimai čia yra iš ankstesnių laikų. Matyt, jie darbo metu keičiasi. Todėl aš siūlau jiems pritarti.

Dėl Statybos įstatymo, deja, aš nieko negaliu pasakyti, nes mes dar sykį kalbame apie tai, kad į prioritetinių priemonių planą buvo įtraukta. Deja, matyt, pasikeitė planai, ir mes tiktai galime konstatuoti, kad tai, kas buvo žadama padaryti integravimo srityje, šitą pusmetį nebus padaryta, nes mes kartais taip pat susilaukiame priekaištų iš įvairių integracijos institucijų, kad Seime kai kas įstringa. Aš nesakyčiau, kad tai priekaištas, bet jeigu jau planuojame, tai reikia planuoti atsakingai. Aš tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas su A.Grumado siūlymais ir su A.Kubiliaus komentaru, atrodo, dėl Statybų įstatymo.

A.KUBILIUS. Aš sakiau, kad ten viską sutvarkome.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Dar kartą prašom pakartoti.

A.KUBILIUS. 2 straipsnyje aš siūlau įrašyti Audito įstatymą taip, kaip siūlo J.Listavičius.

Tai buvo iš tikrųjų numatyta planuose ir Seime tas yra svarstoma. Aš tą siūlau tikrai įrašyti. Dėl Dirvožemio įstatymo. Na, turbūt iš tikrųjų reikia jį išbraukti, nes aš taip pat žinau, kad buvo pasiūlyta jį sujungti su Žemės įstatymu. Aš nežinau, kaip mums patiems save paraginti, kad Žemės įstatymas, kuris Seime svarstomas jau turbūt antri metai, būtų kaip nors priimtas su visomis dirvožemio apsaugos normomis ir kitomis normomis, kurių reikia (šiuo atveju aš kalbu labai specifiškai) integracijos reikalams. Dabar mes sujungiame integracijos reikalus su labai plačiu Žemės įstatymo reikalu ir aš bijau, kad tai gali šiek tiek įstrigti. Bet, be abejo, išbraukime Dirvožemio įstatymą ir ieškokime būdų, kaip pagreitinti Žemės įstatymą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti – plius Audito įstatymas į 2 straipsnį ir išbraukiamas Dirvožemio apsaugos įstatymas? J.Listavičius norėtų kalbėti. Gerbiamieji kolegos, nelabai turime laiko plačiai kalbėti.

J.LISTAVIČIUS. Aš buvau pasiūlęs ir Elektroninio dokumento įstatymą. Jis tikrai reikalingas.

PIRMININKAS. Į trečiąją dalį? Į 3 straipsnį?

J.LISTAVIČIUS. Ne, ne, į antrą.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad antroji dalis liečia tuos įstatymus, kurie yra pateikti Seimui ir kurie pradėti svarstyti.

J.LISTAVIČIUS. Šis įstatymas jau pusantrų metų klaidžioja Seime ir, man atrodo, jis jau yra įregistruotas.

A.KUBILIUS. Aš neatsimenu, kad jis būtų kur nors Seime…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimamas su A.Kubiliaus priimtomis pataisomis. 3 straipsnis, pone pranešėjau.

A.KUBILIUS. 3 straipsnį iš tikrųjų siūlome papildyti Elektroninio dokumento įstatymo projektu (nes tikrai nėra pas mus tokio projekto įregistruota) ir siūlome papildyti, kaip buvo įrašyta į prioritetinių priemonių planą, Apskaitos įstatymo projektu, kad iš tikrųjų Vyriausybė jį greičiau pateiktų. Ir tai būtų viskas, kuo galime šiandien papildyti. Regioninės plėtros įstatymas, nepaisant, kiek jis mums yra svarbus, jis sesijos darbų programoje yra, tai mes… Gal šiek tiek gudraudami iš tikrųjų į trečiąją dalį galime įrašyti Regioninės plėtros įstatymo projektą, nors…

PIRMININKAS. Tada problemų nelieka.

A.KUBILIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Tada problemų nelieka. Trečioji dalis gali būti priimama, kolegos. Dėl teritorijos administracinių vienetų. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš dėkoju pranešėjui, kad jis išties sutinka, jog Regioninės plėtros įstatymas turi būti įrašytas, nes yra specialus Seimo nutarimas, rezoliucija, įpareigojanti iki birželio 30 d. pateikti. O dėl teritorinių vienetų, kadangi jūs labai tiksliai laikotės sąrašo, reikėtų įrašyti Vietos savivaldos įstatymo naująją redakciją. (…) taip pat mes nesame gavę, bet jūsų bendrame sąraše yra. Todėl galime sukeisti vietomis. O šiaip pritariu.

PIRMININKAS. Kolegos, mes jau redaguojame tekstą be jokių rašytinių siūlymų.

A.KUBILIUS. Aš iš tikrųjų siūlau palikti. Vietos savivaldos įstatymas nėra labai reikšmingas integracijos prasme, jis reikšmingas, bet yra įvairių…

PIRMININKAS. Kolegos, formaliai tokio siūlymo nėra pateikta. Gerbiamieji kolegos, ar galime 3 straipsnį laikyti priimtu? 3 straipsnis yra priimtas, kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo teksto? Dėl viso nutarimo teksto J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų toks nutarimas reikalingas, nors pavasario darbų sesijoje, sakykime, yra tokie kaip įregistruotas Elektroninio dokumento įstatymas. Kaip aš minėjau, jis Seimui pateiktas jau seniai ir jau kelintas variantas, bet, deja, panaikinus Ryšių ir informatikos ministeriją, jis kažkur pasiklydo. O šiaip aš su pataisymais pritariu nutarimo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar L.Sabučio siūlymas įrašomas į 3 straipsnį, ar neįrašomas?

PIRMININKAS. Vienas siūlymas yra priimtas dėl Regioninės plėtros įstatymo.

K.VAITUKAITIS. Tik vienas?

PIRMININKAS. Viskas? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį norėčiau paraginti balsuoti už šį nutarimą, kuriame mes raginame patys save ir raginame Vyriausybę spręsti daugelio svarbių įstatymų projektų pateikimo ir svarstymo problemas. Tačiau aš noriu pasakyti, kad mes į šį nutarimą nenorime surašyti visų įstatymų ir nutarimų, kurie yra svarbūs. Mes čia kalbame tik apie tuos, kurie yra įtraukti į specifines programas, t.y. į Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą šių metų pirmąjį pusmetį ir taip pat į prioritetinių priemonių planą. Aš suprantu, kad galbūt kas nors pasigenda vieno ar kito įstatymo pavadinimo, bet dar sykį noriu pakartoti, kad čia mes kalbame labai specifiškai, todėl siūlau priimti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl nutarimo projekto Nr.P-1807(3). Jis jau yra priimtas pastraipsniui. Dėl Seimo nutarimo projekto.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl tik ką pastraipsniui priimto Seimo nutarimo. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Balsuojame, kolegos.

Už – 71, prieštaraujančių nėra, susilaikė 2. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl prioritetinių įstatymų projektų, susijusių su Nnacionaline ACQUIS priėmimo programa bei suvestiniu prioritetinių priemonių, spartinančių Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, I–III ketvirčių planu, rengimo ir priėmimo paspartinimo” yra priimtas.

Savaitės (nuo 1999 05 31), 1999 m. birželio 1 d. (antradienio) ir 3 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Kolegos, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių pateikti kitos savaitės darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kitos savaitės darbotvarkė. Ji buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Seniūnų sueiga nesusitarė dėl ketvirtadienio, ar avansu įtraukti naftos reikalų priėmimą į darbotvarkę. Taip pat noriu pasakyti, kad darbotvarkėje yra keletas dar nevisiškai aiškių dalykų. Tai susiję su tuo, kad mes nežinome, kada bus pateikta Vyriausybės programa ir visa naujoji Vyriausybė. Statutas ir Konstitucija numato, kad per 15 dienų nuo premjero patvirtinimo tai turėtų būti padaryta. Ta data bus kaip tik kitą trečiadienį, todėl gali būti taip, kad arba kitą antradienį, t.y. birželio 1 d., mes turėsime skirti maždaug 2 valandas, kaip numato procedūra, programos pristatymui ir atsakymams į klausimus, arba vėliausiai ketvirtadienį.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį dar į vieną nutarimo projektą, t.y. 2-11 – Seimo nutarimo “Dėl A.Butkevičiaus Seimo nario mandato panaikinimo” projektas. Čia yra įrašyta tik tai, kad mes turime formaliai nutarti Seime, kurią Seimo posėdžių dieną skiriame apkaltos procedūrai. Preliminarus siūlymas… Aš, tiesą sakant, nežinau, žiūriu į Seimo kanclerį, bet buvo sutarta, kad tai galėtų būti maždaug po dviejų savaičių.

Na, ir toliau. Yra viena problema dėl antradienio darbotvarkės, į kurią aš noriu atkreipti dėmesį ir pasiūlyti Seimui apsispręsti. Seniūnų sueiga pasiūlė įrašyti į darbotvarkę pirmąjį darbotvarkės klausimą Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo projektą. Kaip mūsų buvo numatyta anksčiau, pateikimo metu mes patvirtinome, kad birželio 1 d. turi įvykti svarstymas. Buvo pavesta pagrindiniam komitetui – Ekonomikos komitetui ir papildomam Biudžeto ir finansų komitetui pateikti savo išvadas. Kaip jūs turbūt visi žinote, vakar Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir balsavo dėl to bei nutarė daryti posėdžio pertrauką. Kitaip sakant, komitetas nepriėmė jokio sprendimo dėl komiteto išvadų kaip reikalauja Seimo statutas. Todėl šiuo atveju, aš jau kalbu už komitetą, komitetas turi prašyti Seimo nukelti svarstymo Seime datą. Seimas turėtų apsispręsti, ar jis sutinka nukelti, ar nesutinka nukelti. Jeigu Seimas apsispręs, kad nenukelia svarstymo datos, tokiu atveju mes turėsime spręsti, ką darome su pagrindiniu komitetu. Todėl aš siūlau dabar apsispręsti, ar nukeliame svarstymo datą. O tada apsispręsime dėl visos darbotvarkės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimas yra paskelbęs, iki kada komitetas turi tai padaryti, o Seimo nuomonė yra svarbesnė už komiteto nuomonę, gerbiamieji kolegos. O gal, kolegos, susitariame dėl visų kitų dalykų, dėl pasiūlymų? Gerbiamieji kolegos, iš pradžių klausimai dėl savaitės, dėl antradienio darbotvarkių, paskui susitarimas, jeigu kam kyla problemų. Seimo narys P.Papovas. Kokių siūlymų turite?

P.PAPOVAS. Noriu paklausti. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu paklausti dėl 2-7. Ten parašytas svarstymo tęsinys, o vyko priėmimo procedūra.

A.KUBILIUS. Atsiprašau, galbūt suklydome, mes tai tuoj pat išsiaiškinsime. Iš tikrųjų ta procedūra, kuri nebuvo baigta.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Darbotvarkė labai perkrauta, bet jeigu atsirastų koks plyšelis, būtų gerai pradėti Privačių pensijų fondo priėmimą.

A.KUBILIUS. Noriu pasakyti, kad mes tą turėsime omeny ir bandysime žiūrėti. Dar sykį kartoju, kad yra vienas didelis nežinomasis, tai yra Vyriausybės programos pateikimas antradienį ar ketvirtadienį, ir plius mums yra likęs labai svarbus Viešųjų pirkimų įstatymas. Jo taip pat, jeigu rastume galimybę, aš siūlyčiau tęsti priėmimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar Seimo statuto pataisa, kurią mes padarėme, jau bus įsigaliojusi antradienį? Nes pagal mane ji dar nėra paskelbta “Valstybės žiniose”.

A.KUBILIUS. Ji bus paskelbta penktadienį.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu mes iš tiesų nežinom, kada bus pateikta Vyriausybės programa, tai gal mes iš anksto preliminariai galim ir pasitarti. Jeigu ji bus pateikta antradienį, tada atitinkamai paslenkam pirmą klausimą – Būtingės ir Mažeikių svarstymą, o jeigu ketvirtadienį, tai tada atitinkamai – priėmimą, tada nereikėtų ieškoti kitos vietos, nes kartu išspręstume ir visas kitas problemas. Juk vis tiek vėliausiai ketvirtadienį Vyriausybės programa turi būti pateikta. Tam reikia vietos ir ne pusvalandžio.

A.KUBILIUS. Dar sykį noriu pakartoti, jums visiškai pritariu. Iš tikrųjų mes galėtume sutarti, kad, be abejo, Vyriausybės programos mes neturime kur stumdyti, ji privalo būti. Todėl ji bus galbūt antradienį, be abejo, ji turi būti rytiniame plenariniame posėdyje. Čia tik mūsų apsisprendimo klausimas, ar nuo 10.00 val., ar nuo 12.00 val. Tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo Prezidento bei kitų aukštų valstybės pareigūnų, kada jų darbo grafikas leistų dalyvauti Seimo posėdyje. Bet be abejo, jeigu mes apsispręsime taip, kaip buvo anksčiau numatyta, kad “Mažeikių naftos” ir Būtingės klausimai svarstomi taip pat antradienį, tai bus du pagrindiniai klausimai, kuriuos mes svarstysime. Mes rasime, kaip juos suderinti. Vyriausybės programą ir “Mažeikių naftą”.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš dėl 2-11 klausimo. Jeigu teisingai supratau (šiek tiek pavėlavau), čia pasitarimas, taip?

A.KUBILIUS. Pagal Statutą Seimas turi nutarti ir paskirti datą, kada bus ši procedūra atliekama. Čia ne pateikimas, aš nežinau, kaip tai pavadinti, bet mes turim formaliai nutarti dėl datos.

E.BIČKAUSKAS. Supratau. Bet, šiaip ar taip, jeigu irgi teisingai atsimenu Statutą, tai pirmiausiai darbotvarkę aptaria Seniūnų sueiga. Aš nepamenu, kad Seniūnų sueigos metu šis klausimas – 2-11 buvo įtraukiamas ir aptariamas.

A.KUBILIUS. Mes galim apsispręsti balsuodami. Kaip jūs žinote, Seimas…

E.BIČKAUSKAS. Tai tokiu atveju neverta ir Seniūnų sueigos daryti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir Pirmininkas V.Landsbergis. Pone Pirmininke, aš jums suteikiu žodį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš tik bendra prasme noriu pasakyti, kad nereiktų sieti, sinchroniškai sieti tokių klausimų: įstatymo dėl “Mažeikių naftos” papildymų ir Vyriausybės programos svarstymo. Tai yra savarankiški dalykai, bus pateikta Vyriausybės programa ir ar tai svarstys komitetai, ar ką, tai gali atimti šiek tiek laiko, o įstatymo papildymų mes turime daugiau nevilkinti. Nes čia laikas svarbus veiksnys ir kartais gali pamatyti, kad tie, kurie priešinasi šių įstatymų priėmimui, nori vilkinti laiką. Tai mes neturime patekti į kokias nors tokias pinkles.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, dar sykį noriu pasiūlyti balsuoti už šią darbotvarkę, kuri dabar jums pateikta. Ji iš tikrųjų papildyta, aš į tai ir norėjau atkreipti dėmesį, kaip sakė E.Bičkauskas, vienu specifiniu nutarimu dėl apkaltos proceso datos. To reikalauja Statutas, čia jau nė Seniūnų sueiga, nė niekas kitas to negali priversti nedaryti. Statutas reikalauja, o kadangi naujos Statuto pataisos bus įsigaliojusios, tai mums artimiausiame posėdyje teks informuoti dar sykį Seimą, kokie yra teisiniai sprendimai dėl A.Butkevičiaus, ir nutarti dėl datos. Todėl vietoj šio darbotvarkės klausimo mes turėtume įrašyti protokolinį nutarimą dėl datos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? (Balsai salėje) Ne. Ar reikėtų atskirai balsuoti dėl antradienio ir dėl ketvirtadienio? Taigi dėl antradienio, gerbiamieji kolegos. Kas nori kalbėti dėl antradienio? (Balsai salėje) Po kalbų, be abejo. Suteikiu žodį J.Bernatoniui. Jis pritaria antradienio darbotvarkei.

J.BERNATONIS. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Skrebys būtų prieš. Jis atsiima žodį. Ačiū. Kolegos, registruojamės. O gal galime bendruoju sutarimu? (Balsai salėje) Registruojamės. Registruojamės, kolegos. Ar yra posėdžių salėje Alg.Butkevičius?

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, ar pritariame antradienio darbotvarkei. Kolegos, šis balsavimas taip pat reiškia, kad Ekonomikos komitetui neįvykdžius Seimo pavedimo ir iki tam tikros datos nepateikus išvados mes antradienį svarstome 1a ir 1b klausimus. Kolegos, kas būtų už tai, kad antradienio darbotvarkė būtų patvirtinta? Kviečiu balsuoti, gerbiamieji kolegos. (Balsas salėje) Balsavimo metu negaliu suteikti, gerbiamieji kolegos. Balsuojame dėl antradienio darbotvarkės.

Už antradienio darbotvarkę – 58, prieš – 18, susilaikė 5. Kolegos, antradienio darbotvarkė yra priimta. Dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar nereikėjo vis dėlto balsuoti dėl tų darbotvarkės punktų, dėl kurių yra abejonių ir dėl kurių yra prieštaravimų, atskirai būtent dėl to klausimo, kuris yra susijęs su Ekonomikos komitetu? Dabar jūs skelbėte balsavimą dėl visos darbotvarkės.

Didelei daliai galima pritarti, bet mes turėjome apsispręsti dėl tų klausimų, dėl kurių yra ginčas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas taip neiškėlė klausimo, kas būtų už tai, kad išbrauktume arba įtrauktume. Dėl to aš neturėjau kur… (Balsas iš salės) Gerai, gerbiamieji kolegos, aš kviečiu dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas būtų už tai, kad 1a ir 1b klausimai būtų antradienio darbotvarkėje? Jeigu yra kokių nors abejonių, kad nebūčiau paskui kaltinamas kokiais nesutarimais ir pažeidimais. Kolegos, balsuosime, ar pritariame nuomonei, kad reikėtų antradienį svarstyti 1a ir 1b klausimus. Kolegos, tuoj žiūriu, kas užsiregistravo.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Kadangi yra diskutuojamas 1a ir 1b klausimas, kolegos, dėmesio! Dabar balsuojame, kas būtų už tai, kad 1a ir 1b klausimai, įrašyti į dabartinės darbotvarkės projektą, išliktų ir antradienį jie būtų svarstomi. Tai “Williams” projektai. Gerbiamieji kolegos, pritariantys, kad šie klausimai būtų svarstomi, balsuoja už.

Už – 62, prieš – 26, susilaikė 2. Kolegos, 1a ir 1b klausimai lieka darbotvarkėje. Nežinau, kaip balsavo Alg.Butkevičius. Aš jį išbraukiau iš kompiuterio, dėl to labai atsiprašau.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti ketvirtadienio darbotvarkei? Galime? (Balsai salėje) E.Bičkauskas – dėl ketvirtadienio darbotvarkės, kolegos.

E.BIČKAUSKAS. Vėl pagrindinis klausimas 1a ir 1b. Aš kalbėjau ir Seniūnų sueigoje, ir dabar sakau, kad jeigu jau įrašėme svarstymą antradienį, tiek to, bet pirmiausia bent jau prieš priėmimą mes turime žinoti oficialią Ministro Pirmininko poziciją šiuo klausimu. Kol mes nežinome oficialios, kartoju, Ministro Pirmininko pozicijos šiuo klausimu, mano požiūriu, apie jokį priėmimą kalbėti negalima. Todėl siūlau bent jau į ketvirtadienio darbotvarkę dabar šių klausimų neįtraukti, o jeigu iki to laiko bus Ministro Pirmininko oficiali pozicija, tada bus galima ir įrašyti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai buvo kalba prieš 1a ir 1b klausimą ketvirtadienio darbotvarkėje.

A.Kubilius – kiti argumentai.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad ketvirtadienį Ministras Pirmininkas arba, kitaip sakant, Ministrė Pirmininkė I.Degutienė ir toliau sėkmingai vykdys savo pareigas ir jos nuomonė, man atrodo, yra visiškai aiški ir žinoma, ir oficiali, ir visokia kitokia. Taigi šiuo atveju aš noriu dar sykį priminti, kad nereikėtų kelti tokių gana keistų klausimų. Aš suprantu, kad galbūt norėta kalbėti apie paskirtąjį Ministrą Pirmininką R.Paksą. Manau, kad jo nuomonę, be abejo, iš tikrųjų būtų svarbu išgirsti ir aš įsitikinęs, kad mes ją žinosime ir girdėsime. Bet šiuo atveju Seimas sprendžia klausimą dėl įstatymų pataisų ir aš siūlau numatyti, kad ketvirtadienį (po to, kai antradienį baigsime svarstyti, turėsime apsispręsti, ar pritariame skubos tvarkai, aš manau, kad jau pakankamai ilgai diskutavome), ketvirtadienį ramiai įrašyti priėmimą, galų gale balsuoti ir apsispręsti, ar priimame šį įstatymą. Visos kitos vingrybės, palaukti, kol paskirtasis Ministras Pirmininkas pasakys savo nuomonę, kol pasakys dar kokie nors ministrai, kol dar “Lukoil” suformuluos savo nuomonę, visa tai yra siūlymai, kuriais yra siekiama vieno – kaip nors vilkinti. Aš siūlau tiesiog negaišti tam laiko, ketvirtadienį balsuoti. Jeigu įstatymas nebus priimtas, jis bus atidėtas vėlesniam laikui. Ką mes daugiau čia galime diskutuoti!

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuodami sutarsime, ar į preliminarią kitos savaitės ketvirtadienio darbotvarkę įrašome 1a ir 1b klausimus. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Žiūriu į E.Bičkauską, ar čia jo tiktai pasirinkta vieta plenarinių posėdžių salėje, ar jis prašo kokio nors žodžio. Replikos po balsavimo. Ačiū. Kolega Juozai, jūs kažkodėl šiandien esate labai nervingai nusiteikęs. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 94 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, 1a ir 1b klausimai preliminarioje kitos savaitės ketvirtadienio darbotvarkėje.

Kas būtų už tai, kad šie klausimai ketvirtadienį būtų svarstomi, t.y. kad būtų jų priėmimas, kviečiu balsuoti už, kitus kitaip. Taip pat ir kviečiančius mane nusišalinti kviečiu balsuoti kokia nors forma.

Už šiuos klausimus kitos savaitės ketvirtadienio darbotvarkėje – 63, prieš – 26, susilaikė 2. Klausimai įtraukiami.

Ar galėtume bendruoju sutarimu dabar patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę? (Balsai salėje) Dėkoju. Ketvirtadienio darbotvarkę turime. Ne? Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl visos ketvirtadienio darbotvarkės. Kas būtų už tai, kad ji būtų patvirtinta, kviečiu balsuoti už. Dėl birželio 3 d., ketvirtadienio, darbotvarkės.

Už darbotvarkę 59, prieš – 25, susilaikė 4. Ketvirtadienio darbotvarkei pritarėme.

Replika po balsavimo – E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Mielam kolegai A.Kubiliui. Niekas nelaukia, kol suformuluos “Lukoil”, kaip jūs sakote, savo nuomonę. Jūsų sarkazmą tikrai suprantu. Niekas nebando tempti šio klausimo. Tegul paskirtasis jūsų partijos narys, kolega Ministras Pirmininkas nors ir šiandien pasako savo nuomonę, ir aš pats pirmas balsuosiu už tą priėmimą. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, birželio 3 d. dar labai toli ir jūsų prašymai, ko gero, išsipildys.

A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš nereaguosiu į įvairias replikas, bet noriu dar pasakyti vieną pastabą dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų mes turime nevisiškai eilinę situaciją, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių pagrindinis komitetas neįvykdė Seimo pavedimo ir nepadarė savo išvadų taip, kaip numato Seimo statutas. Tokia situacija Seimo statute nenumatyta, kad pagrindinis komitetas… Aš tikrai gerbiu visas priežastis, dėl kurių komitetas taip pasielgė, tačiau Seimo statute nenumatyta tokia situacija, kad pagrindinis komitetas galėtų nepadaryti to sprendimo, kurį jam pavedė padaryti Seimas. Tokiu atveju iš tikrųjų, kai yra nenumatyta situacija, aš siūlau atsižvelgti į Seimo statuto 261 straipsnį ir pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetui, kuris buvo papildomas komitetas, įvykdyti pagrindinio komiteto funkcijas ir pateikti išvadas antradienį Seimo posėdžiui. Be abejo, tokiu atveju mes turime susitarti dėl to, kad šiuo nenumatytu atveju Biudžeto ir finansų komitetui teks nesilaikyti kai kurių datų, kurios yra numatytos normaliai Seimo procedūrai. Dar sykį siūlau dabar priimti nutarimą, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kuris jau nagrinėjo šiuos įstatymus, įvykdytų pagrindinio komiteto funkciją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį tik A.Sakalui, kolegos, ir tai bus visos replikos po balsavimo. (Balsai salėje) O tada sutarsime dėl A.Kubiliaus siūlymo. Komiteto pirmininkui, be abejo, žodis taip pat bus suteiktas. Taigi A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau reaguoti į Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymą. Jeigu, jo nuomone, Ekonomikos komitetas ko nors nepadarė, tai jie gali atšaukti savo komiteto narius ir paskirti kitus, bet mes negalime laužyti Statuto ir teikti dokumentą balsuoti prieštaraujant Statutui, kol išvadų nepadarė komitetas.

Dabar dar norėčiau pasakyti dvi replikas. Viena, norėčiau tiesiog kviesti jus, gerbiamasis pirmininke, kad jūs paskaitytumėte Statutą ir ten rastumėte parašyta, kad posėdžio pirmininkas neturi teisės kviesti balsuoti už ar prieš. Jis gali kviesti balsuoti, bet neturi teisės sakyti, kaip balsuoti. Na, ir paskutinė mano replika. Gerbiamasis kolega A.Kubilius minėjo LUKOIL, aš nenorėčiau gilintis į finansinius LUKOIL ir Konservatorių partijos santykius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Pastaba gera, bet aš įsivaizduoju, kad kviesdamas balsuoti prieš, už arba susilaikyti kviečiu balsuoti. Tai štai. Ačiū už pastabą, kolega Aloyzai Sakalai.

Gerbiamieji kolegos, dėl A.Kubiliaus siūlymo mes jau sutarėme, kad šie klausimai svarstomi antradienio darbotvarkėje. Mūsų nuomonė buvo ta, kad komitetas nepadarė išvadų, mes turime papildomo komiteto išvadas. Ar galime bendru sutarimu priimti protokolinį nutarimą? A.Šimėnui suteikiu žodį.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pasakyta pastaba, kad komitetas neatliko tų darbų, kurie jam buvo pavesti. Skaitau Statuto 150 straipsnį “Pagrindinio komiteto sprendimai”, trečioji dalis: “Daryti svarstymo komitete pertrauką ir grąžinti įstatymo ir išvadų projektus tobulinti išvadų rengėjams, kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus”. Mes priėmėme sprendimą daryti pertrauką ir pavedėme atlikti veiksmą, t.y. Vyriausybei pareikšti savo nuomonę. Tam buvo argumentų, jeigu už tai buvo balsuota. Mes tai, aišku, svarstymo metu pasakysime. O pažeidimo aš čia jokio tikrai neįžiūriu.

PIRMININKAS. Datos požiūriu. Seimas buvo pasiūlęs jums datą pabaigti, kada svarstymą turėtumėt. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį noriu sureaguoti. Aš tikrai nenorėčiau, kad mano… (Triukšmas salėje) Dar sykį noriu pakartoti, kad Seimas gali ir turi teisę priimti protokolinį nutarimą, kuriuo būtų daromas sprendimas palikti tą patį komitetą ar jį pakeisti. Seimas šiuo atveju pats sprendžia, kokį komitetą paskirti. Iš tikrųjų Ekonomikos komitetas turės galimybę kalbėti svarstymo metu, tai nieko nepakeičia, tačiau šiuo atveju Seimas buvo pasakęs, kad iki birželio 1 d. turi būti pateiktos išvados. Komitetas apsisprendė tokių išvadų nepateikti. Tai šiuo atveju Seimas dabar turi visišką teisę spręsti, ar pakeisti, ar ne pagrindinį komitetą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, taip, mes iš tikrųjų gana audringai savo komitete svarstėme šį klausimą. Negalima pasakyti, kad komitetas neatliko savo pareigos kaip turi būti. Aš, pavyzdžiui, manau, kad iki šito svarstymo dar yra laiko, komitetas galbūt galėtų susirinkti, tačiau tikrai gavęs naujojo premjero nuomonę. Ji mums yra svarbi, nes komiteto posėdyje, kai mes kalbėjome ir iškilo klausimų, į juos niekas negalėjo atsakyti, nes Vyriausybės oficialaus atstovo nebuvo. Spręsti tokį klausimą be Vyriausybės… Man regis, buvo pasielgta visiškai pagal Statutą. Galiu pasakyti, kad balsai pasiskirstė taip: aštuoni prieš septynis. Jūs galite įsivaizduoti, kokia situacija. Be to, gerbiamieji konservatoriai, aišku, atsivedė visus pavaduotojus į tas vietas, kurių nebuvo komiteto tikrųjų narių. Aš vis dėlto manau, kad tokį klausimą spręsti išsukinėjant rankas, pavedant kitam komitetui… Tai gal galime pavesti, na, aš nenoriu įvardyti kitų komitetų, ir taip spręsti valstybinės svarbos klausimus. Aš siūlau nepalaikyti gerbiamojo kolegos A.Kubiliaus tokios nuomonės ir spręsti iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar J.Olekas norėtų pasakyti žodį šiuo klausimu.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasiūlyti, man atrodo, tradicinį variantą, ką tokiais atvejais darydavo Seimas, – tai Seniūnų sueigoje paskirdavo naują datą, iki kurios komitetas turėtų išspręsti jam pateiktą klausimą. Jeigu jūs prisimenate, beveik kiekvienoje Seniūnų sueigoje tokie pratęsimai yra padaromi kitiems komitetams. Manau, kad tokiu svarbiu klausimu galėtų Ekonomikos komitetas taip pat turėti keletą papildomų dienų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, iš tikro, jeigu Ekonomikos komitetas būtų kreipęsis, o jis turėjo tokią teisę, mes Seime turėtume dabar apsispręsti, ar pakeičiame svarstymo datą, ar Ekonomikos komitetas galėtų dabar paprašyti. Seimas turi nukelti į vėlesnę datą. Jeigu jis nenukelia į vėlesnę datą, mes svarstome antradienį ir neturime jokių problemų. Suteikiu žodį A.Šimėnui, ir tai bus, kolegos, paskutinis kalbėtojas šioje mūsų diskusijoje. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų palaikyčiau tą nuomonę, kad būtų vykdoma tai, kas yra nuspręsta mūsų komitete, ir mūsų komitetui Vyriausybė pateiktų išvadą. Ji gali būti nors po vienos ar dviejų, ar tą pačią dieną, ir mes tuojau pat svarstome, kai gauname tą išvadą. Tuojau pat.

PIRMININKAS. Kolega Albertai Šimėnai, ar komiteto vardu prašote nukelti svarstymo datą?

A.ŠIMĖNAS. Taip. Mes prašome nukelti datą iki tol, kol gausime išvadą iš Vyriausybės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi dabar Seimo posėdžio pirmininkas remiasi 261 straipsniu, kad visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas. Ir toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusių Seimo narių dauguma. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas paprašė paskirti vėlesnę išvadų pateikimo datą dėl projektų 1a ir 1b. Jeigu Seimas manytų, jog reikia vėlesnės svarstymo ir išvadų pateikimo datos, jis dabar turi pasakyti taip. Jeigu Seimas manys, kad mes ir toliau laikomės tos nuomonės, kad svarstymas įvyksta antradienį, jis pasakys prieš arba susilaikys. Registruojamės, gerbiamieji kolegos! Balsuojantys už parems Ekonomikos komiteto pirmininko siūlymą nukelti vėliau išvadų pateikimo datą, balsuojantys prieš arba susilaikysiantys… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašom užimti savo vietas! Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo vietas. Ar galėtume bendru sutarimu nukelti išvadų datą? Ne. Ar yra kolega A.Čaplikas posėdžių salėje? Yra. Ar yra R.Melnikienė? Nėra.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 95 Seimo nariai. Aš prašyčiau dėmesio! Balsuojantys už parems Ekonomikos komiteto pirmininko siūlymą paskirti vėlesnę Ekonomikos komiteto išvados dėl “Williams” projektų datą. Balsuojantys prieš ir susilaikysiantys laikysis nuomonės, kad antradienį turėtų būti svarstymas ir jokių vėlesnių datų mes nenukeliame. Pradedame balsuoti, gerbiamieji kolegos.

Už – 36, prieš – 52, susilaikė 6, išvadų teikimo data… dar vienas susilaikė, susilaikė 7, išvadų teikimo data nenukeliama. Kolegos, antradienį svarstymas ir papildomo komiteto išvada, Biudžeto ir finansų komiteto išvada bus pagrindinė, Ekonomikos komitetas taip pat galės pasakyti savo nuomonę.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti protokolinį sprendimą, kad Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra kaip pagrindinio komiteto išvada? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti dėl tokio protokolinio nutarimo, kurį siūlau aš, kaip posėdžio pirmininkas, remdamasis 261 straipsnio antrąja dalimi. Dėl motyvų aš kalbėti negaliu leisti. Taigi kas būtų už tai, kad Biudžeto ir finansų komiteto, papildomo komiteto, išvada būtų laikoma pagrindinio komiteto išvada, kviečiu balsuoti, kolegos. Remiuosi 261 straipsniu.

Už – 59, prieš – 28, susilaikė 1. Protokolinis sprendimas yra priimtas. Gerbiamieji kolegos, ir viena labai plati informacija. Taigi rezervinis 1a ir 1b klausimai šiandien nebus pateikiami. Seimo narys daktaras K.Bobelis juos atsiima kaip nebeaktualius po Konstitucinio Teismo išvadų.

Gerbiamieji kolegos, galėtume skelbti posėdžio pertrauką 15 minučių. Penkios replikos kol kas po mūsų balsavimo. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, priėmėme labai įdomų sprendimą. Mes turėjome Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, tačiau ji kalbėjo tik apie finansinius įpareigojimus ir nieko daugiau. Tuo tarpu mes turime ir ketinimų protokolą tarp Vyriausybės…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos, pertrauka neskelbiama. Mano atsiprašymas.

J.VALATKA. … ir paskutinius susitarimus tarp Vyriausybės ir “Williams” kompanijos. Biudžeto ir finansų komitetas jų neturi. Remiantis tik tokia išvada galima priimti Seimo sprendimą? Na, daugiau negu keista.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gaila, kad jūs man nesuteikėte žodžio prieš šį balsavimą. Aš norėjau pasiūlyti spręsti šį klausimą iš esmės, ir jeigu jau keičiame komitetą, tai pasiūlyti, jog svarstytų ir gautume išvadą iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Tai būtų geriausias sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Galvojau, kokių priemonių bus imtasi prieš naujai skiriamą Ministrą Pirmininką. Galvojau, nejaugi taip viskas ramiai praeis? Dabar jau matome, kad pirmiausia ruošiamasi jam surišti rankas, o paskui pasakyti – o dabar plauk, gerbiamasis Ministre Pirmininke. Tikrai įdomus sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Noriu kreiptis į konservatorius, nors jie nesiklauso. Tai yra įprasta. Konservatoriai, atsipeikėkite, būkite žmonės!

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau kreiptis jau ne į konservatorius, bet į Seimo posėdžio pirmininką. Aš iš tikrųjų manyčiau, kad būtų geriau, jeigu jūs būtumėte suformulavęs kitokį protokolinį nutarimą. Būtent tai, kad visas išvadas dėl visų Seimo įstatymų, taip pat ir dėl “Williams”, priima Seimo valdyba. Pagalvokite, juk tai būtų daug operatyviau. Mes galėtume poryt baigti sesiją ir įgyvendintume komunistinių laikų planus daryti anksčiau laiko. O jau ten galvoti ar negalvoti, čia nėra į ką apeliuoti. Tiesiog siūlyčiau išplėsti Seimo valdybos teises.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar darome dabar 10 minučių pertrauką? 10 minučių pertrauka – iki 12 valandų 15 minučių. Kolegos, ir tada “Williams” reikalai. Trečiasis šios dienos darbotvarkės klausimas nebus teikiamas, gerbiamieji kolegos.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Prašom visus sėsti į savo vietas. Registracija – svarbiausias dalykas. Registruojamės, kol dar neprasidėjo pasitarimas. Noriu priminti, kad dar tęsiasi posėdis. Taigi prašom registruotis ir toliau tęsime darbą.

Iš viso užsiregistravo 38 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mes tęsiame darbą toliau labai svarbiu “Williams” klausimu. Kaip jau minėjome, mes antradienį jį toliau svarstysime, ir prieš baigdamas posėdį A.Vidžiūnas suformulavo mūsų sprendimą. Man atrodo, kad jis nebuvo iki galo suprastas, tačiau jis turėtų būti suprastas labai paprastai ir aiškiai, kad Biudžeto ir finansų komitetas svarstant šį įstatymą dabar atliks pagrindinio komiteto funkciją. Esant tokiam triukšmui, man atrodo, tai kažkaip ne taip nuskambėjo.

Taigi dar sykį aš noriu pasakyti, kad tai turėtų būti taip suprasta. Kadangi tai yra toks ne visai numatytas atvejis, dar sykį noriu pakartoti, kad Biudžeto ir finansų komitetas antradieniui turi pateikti pagrindinio komiteto išvadą. Ekonomikos komitetas taip pat galės kalbėti ir išsakyti savo motyvus, tačiau mes, vykdydami Statutą ir nevisiškai numatytą procedūrą, ką tik ją išsprendėme taip – Biudžeto ir finansų komitetas atliks pagrindinio komiteto funkciją.

Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad šios dienos posėdžio darbotvarkė, kad ir kaip būtų gaila Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo rengėjams ir daktarui K.Bobeliui, deja, yra pasibaigusi. Tie klausimai, kurie buvo įrašyti šiandien ir kurių nespėjome pateikti, bus jūsų siūlymu įrašyti į antradienio darbotvarkę. Galbūt antradienį dirbsime iki 20 ar 21 valandos, tačiau siūlome šiuos klausimus dabar nukelti.

Gerbiamieji kolegos, aš skelbiu šios dienos oficialų plenarinį posėdį baigtą.

Pasitarimas dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-1769(2) bei Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų Būtingės naftos terminalo projektui finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1770(3*)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Mūsų posėdžio darbotvarkėje buvo numatyti Seimo narių pareiškimai, bet ponas A.Vidžiūnas taip skubiai paskelbė pertrauką, kad net liko nesuprasta, ar tie pareiškimai turi būti, ar ne. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, tai siūlytume dabar tuos pareiškimus perskaityti, o tada ministrą V.Babilių klaustume dėl “Lietuvos energijos”.

Ačiū visiems kitiems. Ministrą V.Babilių dar prašome pasilikti. Dabar pareiškimai. Mes bandysime kaip nors rasti galimybę, kad jie būtų įrašyti į ryte vykusio posėdžio protokolą. Kiek žinau, 3 Seimo nariai turi pareiškimus. Taigi prašom. Pirmasis. Nematau J.Galdiko. Tada J.Olekas. Prašom.

Seimo narių pareiškimai

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę. Aš norėčiau perskaityti Profesinių sąjungų centro pareiškimą.

“Lietuvos profesinių sąjungų centras informuoja, kad Telšių rajone nuo vasario mėnesio sutrikęs atlyginimų išmokėjimas Telšių rajono pedagogams. Susidarė krizinė situacija mokyklose ir švietimo įstaigose. Atlyginimas mokamas nereguliariai, delspinigiai neskaičiuojami. Rajono savivaldybės merui buvo įteikti reikalavimai dėl atlyginimų išmokėjimo įstatymo laikymosi. Buvo sutarta, bet ir vėl netesėta. Pasiteisinimas vienas – neturime pinigų, paskolų negauname, Finansų ministerija negrąžina rajonui 2 mln. litų. Šiuo metu rajono vidurinėse mokyklose vyksta įspėjamieji streikai, padėčiai nepagerėjus bus skelbiamas ilgalaikis streikas, boikotuojami abitūros egzaminai.

Lietuvos profesinių sąjungų centras yra susirūpinęs dėl padėties Telšių rajono švietimo įstaigose ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Ž.Jackūną, į laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantį K.Platelį, išrinktą Telšiuose Seimo narį G.Vagnorių, ir prašo padaryti įtaką Telšių rajono valdininkams bei Finansų ministerijai, kad Telšių rajone kuo skubiau būtų išspręsta atlyginimų mokėjimo laiku pedagogams ir švietimo darbuotojams problema.” Su pagarba Lietuvos profesinių sąjungų centro pirmininkas Seimo narys J.Olekas.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu A.Sakalą.

A.SAKALAS. Noriu perskaityti frakcijos pareiškimą dėl energetikos integracijos (…) Baltijos valstybių ir Rusijos susitarimo.

“LSDP frakcija, įvertinusi frakcijos turimą medžiagą ir spaudoje paskelbtus faktus apie susitarimo dėl energetikos integracijos tarp Baltijos valstybių ir Rusijos nepasirašymą, pareiškia: aukštų valstybės pareigūnų pavėluota reakcija tik galutinėje techninėje susitarimo pasirašymo stadijoje, kai į mūsų valstybę jau yra atvykę kitų šalių pareigūnai, nedaro garbės tiek mūsų užsienio politikos “architektams”, tiek ir Ūkio ministerijos vadovams, rengusiems šią sutartį.

Užsienio reikalų ministerija negalėjo nežinoti, kokiu reikalu ir kada atvyksta keturių kitų valstybių atstovai, ir galėjo jų vizitą atidėti, jei jie turėjo abejonių dėl susitarimo turinio. Jie to nepadarė, suduodami smūgį Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, diplomatiniam prestižui. Daug abejonių kelia laikinojo ūkio ministro pozicija, kuris neigia žinojęs apie parengtą susitarimą, nors pats paskyrė energetikos vadovus, kurie šiandien tvirtina, kad susitarimo turinys su ministru buvo suderintas.

Lietuvos socialdemokratų frakcija Seime atkreipia Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento ir kandidato į Ministrus Pirmininkus dėmesį į Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos vadovų aplaidų elgesį ir siūlo formuojant naują ministrų kabinetą ypač kruopščiai parinkti šių abiejų ministerijų vadovaujantį personalą.” Ačiū.

J.GALDIKAS. (Plenarinio posėdžio metu neperskaitytas pareiškimas)

“Jo Ekscelencijai Valdui Adamkui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, ponui Vytautui Landsbergiui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, poniai Irenai Degutienei, Lietuvos Respublikos l.e. Ministrės Pirmininkės pareigas.

Dėl sovietinio okupacinio režimo ideologų ir veikėjų paminklų atstatymo ir eksponavimo Varėnos rajone.

Konstatuojame, kad daugelis Lietuvos žmonių ir visuomeninių organizacijų protestuoja ir siunčia raštus Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl komunistinių nusikaltėlių paminklų atstatymo ir eksponavimo Grūto miške, tačiau iki šiol į tuos protestus nereaguojama.

Primindami, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. gruodžio 10 dieną priėmė nutarimą “Dėl 1999 metų paskelbimo laisvės kovų minėjimo metais Lietuvoje” ir kad tokio memorialo kūrinys yra faktiškas pasityčiojimas iš tautos patriotizmo bei laisvės kovose sudėtų aukų (pagal Lietuvos Respublikos Seime 1999 metų sausio 12 dienos patvirtintą nutarimą Nr.VIII-1021 “Dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 dienos deklaracijos” tokios ekspozicijos kūrimas laikomas kolaboravimu)

ir visiškai pritardami LGGRT centro 1998 m. rugsėjo 14 dienos kreipimuisi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę (pridedama);

reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšauktų 1998 metų gruodžio 31 dienos nutarimą Nr.1532, o demontuotas skulptūras grąžintų LGGRT centro žinion.

Jeigu šis klausimas nebus teigiamai išspręstas iki 1999 metų birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos – visuomenė šį klausimą gali spręsti savais būdais.

Panašias problemas privalu spręsti, atsižvelgiant į visuomeninių patriotinių organizacijų nuomonę.”

Susirinkimo vardu: L.Kerosierius – Vilniaus miesto sąjūdžio grupių susivienijimo “Labora” tarybos pirmininkas, V.K.Gibavičius – Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lapteviečių brolijos narys, Ž.Simonaitis – Tarptautinio kultūros paveldo centro ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narys ekspertas, A.Rašimas – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas, J.Čeponis – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininkas, J.Bieliauskienė – Lietuvos Nepriklausomybės gynimo sausio 13-osios brolijos pirmininkė, N.F.Sadūnaitė – Lietuvos katalikų bažnyčios kronika.