Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamasis raštas
Galiojantis Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis nustato būtinųjų vaistų ambulatoriniam gydymui ir medicinos pagalbos įsigijimo išlaidų kompensavimą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų 100 arba 80 procentų vaistų bazinės kainos dydžio vaikams, invalidams, pensininkams, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto sąrašo ligomis sergantiems ir kitų kategorijų apdraustiesiems. Sąvoka “būtinieji vaistai” ne visiškai atitinka sąvoką “kompensuojamieji vaistai”, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi gyvybiškai būtinų vaistų sąrašą, kurių tiekimas gyventojams turi būti užtikrintas. Todėl projekte siūloma sąvoką “būtinieji vaistai” keisti sąvoka “kompensuojamieji vaistai”.
Išlaidos vaistų įsigijimo išlaidoms kompensuoti pastoviai didėja ir 1998 m. siekė 320 mln. Lt, nors kompensuojamų vaistų sąrašas yra trumpesnis lyginant su sąrašu, kai šios išlaidos buvo kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Šiam procesui turi įtakos modernių gydymo metodikų ir tuo pačiu brangesnių, lyginant su anksčiau naudotais Rusijos ir kitų NVS šalių gamybos vaistais, Vakarų šalių gamybos vaistų diegimas Lietuvoje. Siekiant racionaliau naudoti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas kompensuojamiems vaistams, po privalomojo sveikatos draudimo įvedimo 1997 m. šių vaistų sąrašas buvo peržiūrėtas ir sutrumpintas susiejant dalį vaistų su atitinkamu ligų sąrašu, atsisakant stacionarinio gydymo medikamentų ir abejotino efektyvumo vaistų, tačiau tai tik laikinai sustabdė išlaidų augimą. Šiuo metu gaunama daug invalidų, pensininkų, nukentėjusių nuo okupacijų asmenų ir pasipriešinimo dalyvių bei kitų gyventojų prašymų dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo papildymo, be to, siūlymus dėl naujai registruotų medikamentų įtraukimo į sąrašą pateikia ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyr.specialistai bei universitetinių klinikų vadovai. Dabartinė kompensavimo sistema nėra pakankamai lanksti , kadangi sergantiesiems nustatyto sąrašo ligomis kompensuojama 100 procentų vaisto bazinės kainos, o nustatytų socialinių kategorijų asmenims – 100 arba 80 procentų, t.y. nėra atsižvelgiama į ligos sunkumą ir nėra galimybės keisti kompensavimo procentą. Todėl projekte siūloma nustatyti tris ligų (sindromų, būklių) kuriomis sergant kompensuojamos vaistų įsigijimo išlaidos 100, 80 arba 50 procentų vaisto bazinės kainos, sąrašus ir atitinkamus vaistų sąrašus. Tos pačios ligos pavadinimas galės būti visuose trijuose sąrašuose, tačiau vaistų sąrašai bus skirtingi. Toks trijų kompensavimo lygių nustatymas leis įtraukti daugiau vaistų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nustatant skirtingą kompensavimo procentą ir nedidinant išlaidų kompensuojamiems vaistams, taip pat leis vietoj vaisto išbraukimo iš sąrašo sumažinti kompensavimo procentą. Socialinės gyventojų grupės, turinčios teisę į vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimą, nėra keičiamos. Panaši vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo sistema veikia daugelyje Europos šalių, ją rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekspertai.
Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad medicininės pagalbos priemonėms taip pat turi būti nustatytos bazinės kainos ir kompensavimas 100 arba 80 procentų šios kainos nustatytoms apdraustųjų grupėms. Bazinę kainą šioms priemonėms nustatyti nėra galimybių, kadangi ši prekyba nėra licencijuojama, nėra pakankamos informacijos apie medicinos pagalbos priemonių rinką ir nėra aiškių kriterijų tokios kainos nustatymui, todėl objektyviau palikti kainų nustatymą rinkai. Todėl projekte siūloma atsisakyti bazinių kainų nustatymo medicinos pagalbos priemonėms ir numatyti jų įsigijimo išlaidų kompensavimą 100 procentų.
Priėmus įstatymą, neigiamų pasėkmių nenumatoma. Turės būti atitinkamai pakeisti poįstatyminiai Sveikatos draudimo įstatymo aktai ir Farmacinės veiklos įstatymas.
Projektą teikia Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Įstatymo projektas suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija.