Trisdešimt septintasis (334) posėdis
1999 m. gegužės 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame gegužės 20 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registracija privalo įvykti posėdžio pradžioje. Registruojamės. Kaip jūs matote, šiandien po pietų LDDP opozicinės frakcijos darbotvarkė. Ir, kaip mane informavo frakcijos seniūnas ponas Č.Juršėnas, frakcija norėtų pasiūlyti nesvarstyti šiandien 2-7 darbotvarkės klausimo, t.y. Bedarbių rėmimo įstatymo 10 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Bendru sutarimu turbūt galime šį klausimą iš šios dienos darbotvarkės išbraukti. Niekas neprieštarauja, taip ir darome. (Balsai salėje) Aš negaliu diskutuoti su Seimo nariais, esančiais salėje, ar tai gali reikšti , kad bedarbių nėra Lietuvoje, ar ne.

Opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė. Diskusija apie Lietuvos energetinio ūkio padėtį ir perspektyvas

Taigi pirmasis klausimas – Diskusija apie Lietuvos energetinio ūkio padėtį ir perspektyvas. Kaip paprastai diskusiją pradedame nuo pagrindinio pranešimo, kurį skaitys LDDP frakcijos narys P.Gylys. Toliau diskusiją tęsime kaip visada, kaip numatyta. Tie, kurie nori dalyvauti, turėtų užsirašyti iš anksto. Prašom, kviečiu į tribūną P.Gylį.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai, šiandien, matyt, turime du aktualiausius klausimus mūsų valstybėje. Pirmas – kaip seksis formuoti naująją Vyriausybę, o antras klausimas – situacija mūsų energetikoje. Pirmuoju klausimu mirgėte mirga publikacijos mūsų laikraščiuose, žurnaluose, nuolat apie tai girdime per kitus žiniasklaidos kanalus. Daug mažiau kalbama apie fundamentalias problemas, susikaupusias mūsų energetikoje.

O energetika, būdama infrastruktūrinė, visaapimanti šaka, kartu Lietuvai yra problematiškiausia ūkio šaka. Ji palaipsniui iš grynai ūkinės tampa politinė, ir netgi saugumo problema. Tik ką mus pasiekusi informacija iš Maskvos, kad pristabdomi naftos tiekimai mūsų naftos perdirbimo įmonei, rodo kaip tik tą tendenciją, politizavimo tendenciją ir saugumo aspekto iškilimą į pirmą planą.

Tačiau valdančioji koalicija kažkodėl labai skuba ir norėdama kitą savaitę svarstyti naftos komplekso pardavimo, jei taip galima pavadinti, klausimą, daro tai tarpuvaldyje, kai mes neturime Vyriausybės, daro skubotai, daro be sutarimo tarp politinių partijų, taip pat sutarimo visuomenėje. Manau, kad dėl savo svarbos energetika yra verta būti nacionalinio sutarimo objektu.

Mes turime pasiekti sutarimą tarp visų politinių partijų dėl to, kaip mes toliau tvarkome naftos ir elektros ūkį. Kad nebūtų taip, jog, pasikeitus valdžiai, esmingai keičiasi energetikos politika. Jeigu mes norime stabilumo viduje ir mūsų ryšiuose, o energetika visada yra tarptautinė, turime sutarti. Gali būti kokių nors niuansų, kurie skiriasi partijų politikoje, bet dėl esminių dalykų mes turime sutarti. Deja, šiandien taip nėra, šiandien nesiskaitoma su kitaip manančiais, netgi bandoma pateikti jų nuomonę kaip priešišką Lietuvos valstybės interesams.

Mes manome, kad reikia neskubėti spręsti šito klausimo, galbūt įtraukti į to klausimą svarstymą Prezidentą, nes iš Prezidento pasisakymų susidaro įspūdis, kad jis yra neįsigilinęs į tą problemą. Ir, ko gero, Prezidento patarėjai neatlieka savo funkcijos informuodami Prezidentą apie tai, kas realiai vyksta energetiniame ūkyje.

Kad ir šviežiausi įvykiai. Kaip galėjo atsitikti, kad nebuvo pratęsta licencija pirmajam Ignalinos atominės elektrinės blokui. Kas tai yra? O juk dėl to patirsime 70 mln. Lt nuostolių. Sako, dėl to tarifai nepakis. Bet kaštai, nuostoliai yra realūs, jie paskaičiuoti – 70 mln. litų. Kaip mes juos dengsime? Skolinsimės ir tarifų kėlimą atidėsime ilgesniam laikui, ar tas tarifų kėlimas per kaštų didėjimą ateis anksčiau? Kur toje valdymo grandinėje buvo padarytos klaidos? Aš manau, kad tai tiesiog aplaidumas. Ir norom nenorom tada prisimeni atvirą ūkio ministro prisipažinimą, kad mes daugiau kaip dveji metai nevaldome savo energetinio sektoriaus. Klausimas tada, kas jį valdo, jeigu Lietuvos valstybė jo nevaldo? Taigi yra daug neaiškumų, bet vis atviriau kalbama, kad, užuot rūpinantis šalies interesu, privatūs interesai iškyla į pirmą planą.

Dar keletas žodžių apie naftos kompleksą. Mes iš esmės jį užbaigėme, kai ką reikėtų rekonstruoti, pataisyti, bet naftos kompleksas su naftotiekiu, naftos perdirbimo įmone ir Būtingės terminalu už mūsų pinigus (skolinti pinigai irgi mūsų, mes skolinamės tuos pinigus) yra pastatyti. Ir mes, Lietuva, dabar norime kažkaip internacionalizuoti šį naftos kompleksą. Jeigu iš tikrųjų ateitų garantijos, kad Būtingės naftos terminalas bus naudojamas naftos eksportui, kad mes iš to gausime pajamų, kad bus efektyviai rekonstruota Mažeikių naftos įmonė, aš sutinku. Galima būtų galvoti. O dabar matyti, kad mes keičiame situaciją, nors turėjome gana stabilią. 1992 m. perdirbome tik 1 mln. tonų, pastaraisiais metais apie 7 mln., nors galingumas, kaip žinote, yra daugiau negu 11 mln. tonų. Naftos šiais metais iš esmės mes nuolat negauname ir prognozės šiems metams yra prastos. Kodėl? Ar prie to neprisidėjo mūsų politiniai pareiškimai, kad kažkoks kapitalas reiškia mūsų ėjimą į kitą geografinę pusę, kad tai yra tam tikros užsienio politikos garantijos, kad tai yra tam tikras užsienio politikos žingsnis. Padarę tą klausimą politiniu ir deklaruodami jį kaip provakarietišką arba antirytietišką, mes staiga tą problemą padarėme Rytų ir Vakarų interesų susidūrimo vieta. Patys tai padarėme. Ar reikėjo tą ūkinį klausimą kelti į šitą politinį lygį?

Ribotą tarptautinės politikos patirtį turintis ūkio ministras, darydamas labai neatsargius pareiškimus, nuolat provokavo politines reakcijas. Juk Lietuva prieš mėnesį žinojo, visi, kas tuo domisi, žinojo, kad jeigu bus politizuojamas tas klausimas kalbant apie tam tikras politines tendencijas užsienio politikoje, tai bus tam tikras atsakas. Tai mes visi žinome. Ar šiandieninis sprendimas Rusijoje to nereiškia? Ar mums reikėjo eiti į tą politinę konfliktinę situaciją užuot palikus tai grynai ūkiniu klausimu? Kaip atsitiko, kad latviai per savo Ventspilį eksportuoja terminalą ir jų pastangos du mėnesius, kiek aš žinau, derantis Maskvoje dėl naftos tiekimo Ventspilio terminalui davė rezultatų? Jie ir toliau, matyt, eksportuos apie 17 mln. tonų per metus. Kas iš aukštų Lietuvos pareigūnų be didelių politinių ambicijų nuvyko į valstybę, kurioje yra nafta? Kas derėjosi aukščiausiu lygiu? To nebuvo. Vietoje to buvo daromi politiniai pareiškimai.

Nelengva buvo mūsų laikais normalizuoti santykius su Rusija. Tam reikėjo daug kantrybės, nes nelengvas partneris yra Rusija. Įvairių politinių jėgų ir interesų yra toje valstybėje, bet mes tą padėtį daugiau ar mažiau normalizavome. Mes dabar Lietuvą darome priklausomą nuo Rytų per konfliktą užuot, kaip sakiau, pasiekę, kad ta priklausomybė būtų grynai ūkinė.

Elektros energija – kitas Gordijaus mazgas, kurio niekaip negali perkirsti šita Vyriausybė. Buvo, manau, protingi planai pradėti procesus su Lenkija, pradėti eksportuoti į Lenkiją palyginti nemažą – apie 1 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos kiekį maždaug po 26 centus už kilovatvalandę. Tai yra maždaug tris kartus daugiau negu turėtų mokėti Baltarusija. Turėtų! Baltarusija nemoka visiškai.

Ponas V.Babilius asmeniškai sužlugdė derybas ir tai buvo tik pirmas etapas einant į Europą ir įsitraukiant į vadinamąjį Baltijos energetinį žiedą. Jeigu mes būtume judėję Baltijos žiedo link eidami į Lenkiją, mes iš tikrųjų iš dalies būtume atsikratę savo priklausomybės nuo Rytų rinkos, apie ką taip dažnai šneka mūsų politiniai oponentai. Žodžiai vieni, darbai priešingi.

Jeigu būtume turėję šitą projektą (jo nereikėjo niekam atiduoti, jis galėjo būti Lietuvos nuosavybė ir duoti nuolatines pajamas), jeigu mes jį būtume parengę, ko gero, būtume gavę iš tam tikrų Europos Sąjungos fondų tam tikras paskolas ir galbūt lengvai, nes elektros energijos verslas yra patikimas, būtume gavę net nemokamą finansinę pagalbą statant šią atkarpą nuo Kruonio iki Elko. Mūsų pastangos įsitraukti į Baltijos energetinį žiedą lygios nuliui – fizinių žingsnių nepadaryta. Mes už tai maždaug 800 tūkstančių per dieną veltui atiduodame Baltarusijai.

Aš noriu paklausti provakarietiško ūkio ministro V.Babiliaus, ar 800 tūkstančių per dieną Baltarusijai yra provakarietiška, ar prorytietiška politika? Pinigai parodo pagrindinę kryptį.

Pažiūrėkime dar į keletą skaičių. Buvo sakoma, kad iki šių metų vidurio įsiskolinimas, kurį turi Baltarusija Lietuvos atžvilgiu, sumažės. Ką sako skaičiai? Per šių metų pirmąjį ketvirtį ta skola nuolat didėjo. Buvo kalbama apie mazutą, pomidorus ir t.t. kaip atsiskaitymo priemonę, bet nieko panašaus nevyksta. Tuo labiau kad natūriniai mainai – tai tam tikra našta mūsų ir taip perpildytai kai kurių produktų rinkai, pavyzdžiui, daržovėms. Ūkio ministras turėtų suprasti, kad jis iš esmės atlieka Trojos arklio ganytojo funkcijas. Per keturis mėnesius garsusis “Baltic Shem” nesumokėjo nė cento – mūsų garsusis tarpininkas. Nė cento! Baltarusijos skola vien per balandžio mėnesį padidėjo 25 mln. Lt. Taigi akivaizdi ministro V.Babiliaus vakarietiška politika.

Aš manau, kad tai yra tyčiojimasis iš ekonomikos mokslo, ir, aš manau, yra tyčiojimasis iš mūsų valstybingumo. Valstybė turi ginti savo interesą. Tai mes nuolat sakome. Jeigu tiems interesams gresia pavojus iš “Lukoil”, mes giname tuos interesus nuo “Lukoil”. Jeigu gresia iš “Williams”, atsikratykime provincialumo ir pasakykime: gresia ir mes šito neleisime.

Šiandien aš klausiau tik ką vykusioje konferencijoje ministro V.Babiliaus ir aš galvojau, ar kalba Lietuvos ministras, ar “Williams” ministras, nes aš ten mačiau politinį marketingą “Williams” naudai ir nė žodžio, kuris rodytų, kad ministras pergyvena dėl Lietuvos energetikos ateities.

Elektros energijos restruktūrizavimas – nauja skandalinga istorija. Aš manau, kad čia esantys žmonės ją smulkiau papasakos. Vis dažniau žmonės kalba apie tai, kad čia iškyla ne efektyvumo klausimas, ne tas yra motyvas. Tikras motyvas yra privatizavimas. Jeigu aš esu neteisus, mane įvykiai paneigs, bet tai vis dažniau aptinkama nuomonė verslo sluoksniuose, spaudoje ir kitur.

Ar reikia mums daryti iš Lietuvos energetinės sistemos kaip monopolijos keturias mažesnes monopolijas, kurios siūlys skirtingus elektros energijos tarifus tokioje mažoje valstybėje? Sakysim, keturi, penki tarifai Lietuvos teritorijoje už elektros energiją. Ką tai reiškia ekonomine prasme, kas čia per rentos formos?

Baigdamas norėčiau paklausti visų mūsų, kodėl pasikeitė konservatorių nuostata strateginių objektų privatizavimo atžvilgiu? Sutarėme visi: iki 2000 m. jokių žingsnių privatizuojant strateginius objektus. Jeigu reikės, tarsimės, galvosim, jeigu galima įvesti rinkos mechanizmus, konkurenciją, galbūt svarstykime ir taip. Bet juk niekas apie tai nekalba. Mes kuriame naujus monopolinius efektus, tik jau dabar monopolistė bus ne Lietuvos valstybė, o kitos jėgos.

Kodėl nepaskelbtas konkursas, ieškant geriausio investuotojo į naftos ūkį? Kodėl sukurta (…) situacija, kurioje laimi “Williams” ir pralaimi Lietuva? Ar pasiteisino viltis, kad “Williams” pagerins integraciją į Vakarų struktūras ir užtikrins tiekimus iš Rytų? Kol kas nieko panašaus nevyksta. Kodėl iki šiol nevyksta naftos tranzitas, ir Lietuva, įdėjusi didžiules nuosavas lėšas (taip pat ir skolintas lėšas), patiria nuostolių šiaip iš principo pelningame versle? Tie klausimai kol kas lieka atviri.

Aš kviečiu valdančiosios koalicijos atstovus, naująjį Vyriausybės vadovą pristabdyti tą procesą, grąžinti į normalią diskusiją. Manau, kad visos politinės partijos suras savyje pakankamai politinės išminties ir sutars, kokia turėtų būti mūsų energetikos ateitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau diskusiją. Ar S.Burbienė dabar norėtų kalbėti? Ne? Po to? Tada kviečiu V.Čepą iš eilės. Ruošiasi K.Šavinis.

V.ČEPAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Matyt, jeigu norime ką nors supainioti arba suklaidinti, tai reikia pradėti kalbėti apie elektros energiją. Matyt, niekur nėra tiek kontroversiškų kalbų per žiniasklaidą, kiek šiais aktualiais visiems mums klausimais, pradedant nuo pačios balčiausios spalvos iki pačios juodžiausios. Jeigu mums čia, Seime, sėdint yra sunku susigaudyti, Vyriausybei sunku, tai ką kalbėti apie eilinį vartotoją, kuris kiekvieną mėnesį, žiūrėdamas į jam pateiktas sąskaitas iš šilumos tinklų, žiūri į jas vis graudžiau ir nesupranta, už ką jis turi mokėti. Juolab kad paslaugų kokybė nė kiek negerėja, o kainos šuoliuoja milžiniškais šuoliais.

Pabandykime gal kiek iš šalies, kiek yra įmanoma kalbant mirtingam žmogui, žvilgtelėti, kas dabar yra energetikos ūkyje. Kas padaryta Vyriausybėje per paskutinius kelerius metus?

Skola už be jokių garantijų padidintą elektros energijos eksportą į Baltarusiją jau pasiekė pusę milijardo litų. Per dvejus metus buvo apmokėta tik 8 mln. Jau šiandien aišku, kad didžiąją dalį šios skolos reikės dengti iš mokesčių mokėtojų kišenės. Pradėtas energetikos objektų privatizavimas apskritai yra sunkiai suvokiamas.

Ekspremjeras, ketverius metus aiškinęs, kad naftos įmonės vertė ne mažesnė kaip 1 mlrd. dolerių, parduoda trečdalį akcijų Amerikos kompanijai už 36 mln. dolerių. Suteikė jai valdymo teisę ir valstybės biudžetu garantuoja visas šios kompanijos biznio Lietuvoje pasekmes. Amerikiečiai, nesumokėję nė cento, pradeda vadovauti naftos kompleksui. Užuot rūpinęsi normaliu gamyklos darbu, apsirūpinimą žaliavomis jie palieka spręsti Lietuvai, o patys už tariamą valdymą sugeba pasiimti 14 mln. litų iš žlugdomos gamyklos.

Ne mažiau keistas noras išskaidyti “Lietuvos energiją” į penkias bendroves, nors visų Europos šalių patyrimas rodo, kad tokio dydžio bendrovę tikslinga skaidyti į dvi: aukštos įtampos nacionalinio tinklo ir elektros energijos paskirstymo. Tačiau viešai sakoma, kad reikia keturių paskirstymo tinklo bendrovių, nes jau yra keturi pirkėjai.

Nekreipiama dėmesio ir į tokias “smulkmenas”, kad vien apskaitos prietaisams reikės papildomai 60 mln. litų, tai neišvengiamai padidins elektros pardavimo kaštus. Tačiau noras parduoti yra aukščiau už bet kokią logiką.

Dar didesnis absurdas vyksta su plačiai išreklamuota elektros linijos į Lenkiją statyba. Paskelbiamas nugalėtoju neturintis jokios patirties tokių objektų statyboje konsorciumas “Power Bridge”, kuris, kaip vėliau paaiškėja, turi kai kuriems asmenims sumokėti 20 mln. dolerių už paramą. Šis klausimas iki šiol yra neaiškus, nes prokuratūra, kitos institucijos, kurios turėjo surinkti šią informaciją ir ištirti visą šį reikalą, kol kas tyli. Galbūt tai yra gandai. Duok Dieve, kad taip būtų.

Kilus skandalui, konkurso rezultatai panaikinami ir skelbiamas naujas konkursas. Išradingumui ribų nėra. Naujo konkurso sąlygose jau numatomas atidavimas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės – paties vertingiausio Lietuvos energetikos objekto kaip turtinio Lietuvos įnašo į šį projektą. Aišku, 60 mln. dolerių balansinės vertės subjektas, kurio rinkos vertė viršija milijardą dolerių, yra gardus kąsnelis bet kam.

Konkurso sąlygos vėlgi nekonkrečios ir pritaikytos konkretiems asmenims. Nėra nei elektros pardavimo kainų kriterijaus, nei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės vertės, bet pagrindinis vertinimo kriterijus – patyrimas bendrauti su Lenkijos ir Vokietijos vyriausybėmis. Lenkija – dar būtų galima suprasti, bet Vokietija tikrai niekada nebus mūsų energijos pirkėja.

Visi šie trys projektai, turiu galvoje eksportą į Baltarusiją, elektros linijos į Lenkiją statybą ir naftos komplekso privatizavimą, yra vykdomi ne Lietuvos valstybės interesų naudai. Partinių ir asmeninių interesų ausys kyšo už kiekvieno sandorio. Ne veltui ūkio ministro V.Babiliaus absurdiškiausi projektai buvo tvirtai palaikomi premjero G.Vagnoriaus.

Dėl to šiandien turime neišvengiamus šimtamilijoninius nuostolius už eksportą į Baltarusiją, prarastus metus vykdant energetines programas, vos kvėpuojančią naftos pramonę ir tarptautinių organizacijų pajuoką. Naujai Vyriausybei reikės padėti labai daug pastangų, norint šalies energetinį ūkį pastatyti nuo galvos ant kojų. O tai, esant dabartinei šalies situacijai, tikrai nebus lengvas uždavinys.

Norėčiau palinkėti naujajam premjerui, naujajam kabinetui nesuklupti prie pirmųjų kliūčių, prie pirmųjų pagundų.

Baigdamas prašau savo kolegų iš kairės dėl to per daug nedžiūgauti, o kolegų iš dešinės – neširsti. Mums visiems kartu reikės spręsti šiuos klausimus, nes Lietuvos piliečių gyvenime tokios sąvokos kaip kairė – centras – dešinė yra labai reliatyvios, neturinčios jokios ekonominės prasmės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Šavinį. Ruošiasi V.Andriukaitis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, beatodairiškas, neapgalvotas ministerijų skaičiaus mažinimas lėmė, kad Ūkio ministerija sukurta pernelyg didelė, jai deleguotų funkcijų sąrašas labai ilgas.

Praktinėje veikloje Ūkio ministerijos veikla kitose jai priskirtų funkcijų srityse, išskyrus energetiką, liko nežymi. Labai aiškiai ministerija ėmėsi visų energetikos veiklos sričių reformos, tik gaila, kad tai sprendžiama labai prastai. Dėl tokios ministerijos veiklos krypties pasirinkimo pirmiausia kaltas ūkio ministras, akivaizdžiai rodęs didelį suinteresuotumą tokioms reformoms.

Jau šilumos ūkio decentralizavimas parodė, kad ministerijai rūpėjo juo atsikratyti, tačiau, pasinaudoję paties decentralizavimo modelio logiškumu ir būtinumu, įstatymą įsiūlė ne visai kokybišką ir pagaliau net tokio įstatymo nepasistengė iki galo įvykdyti. (Atsiprašau už tokį balsą -užkimęs. Dabar bus geriau.)

Iki šiol paliktas likimo valiai šilumos ūkio decentralizavimo procesas neužbaigtas. Liko didžiulės “Lietuvos energijos” skolos, primestos regioninėms specialiosios paskirties akcinėms bendrovėms, kurios negalėjo iki galo atlikti antrojo decentralizavimo etapo. Pajutusi nekvalifikuotos veiklos sėkmę, Ūkio ministerija pasiūlė Vyriausybei decentralizuoti ir elektros energetikos ūkį. Tokį sprendimą siūlė ūkio ministras, nepaisydamas didelių “Lietuvos energijos” ir Lietuvos pramonininkų asociacijos prieštaravimų. Lietuvos pramonininkų asociacija išreiškė susirūpinimą dėl nevykusio pasiūlymo restruktūrizuoti “Lietuvos energiją”, dėl ko kilo pavojus, kad elektros perdavimo linijos ir skirstomieji tinklai gali atsidurti monopolisto, tikriausiai privataus, rankose. Jis tokiu būdu galėtų diktuoti elektros energijos tarifus visiems vartotojams, ne tik pramonininkams. Tuo klausimu, panagrinėjusi susidariusią padėtį, Lietuvos Respublikos Seimo Centro frakcija įteikė pareiškimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei: “Lietuvos Respublikos Seimo Centro sąjungos frakcija, apsvarsčiusi akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo projektą, pareiškia: akcinei bendrovei “Lietuvos energija” reorganizacija yra reikalinga, tačiau pasiūlymuose nėra aiškių reformos tikslų. Skirtingos elektros kainos įvairiuose šalies regionuose sukels socialinį nepasitenkinimą, bus negarantuotas naujų bendrovių finansinis ir technologinis funkcionavimas, neaiškus elektros gamybos, pardavimo ir paskirstymo išlaidų paskaičiavimo mechanizmas, didelis lėšų poreikis reorganizavimui atlikti.

Centro sąjungos frakcija, gindama vartotojų interesus bei saugodama sąžiningos konkurencijos laisvę, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei tolesnę akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizaciją reglamentuoti įstatymu ir jį vykdyti tik patvirtinus Seime nacionalinės energetikos strategijos pagrindines kryptis.

Manome, kad akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimą reikėtų reglamentuoti įstatymu, kuris numatytų du reorganizacijos etapus. Pirmiausia reikia atskirti elektros energijos gamintojus nuo perdavimo ir paskirstomųjų tinklų ir tik vėliau, sukūrus bendrą elektros energijos vidaus rinką, reorganizuoti elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus.” Čia pareiškimo tekstas baigiasi.

Todėl visiškai nesuprantami Ūkio ministerijos skuboti veiksmai, siūlant Vyriausybei priimti “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo projektą, keliantį tiek daug abejonių, kai Vyriausybės vadovavimo dar neperėmė naujasis premjeras. Toks pats skubėjimas aiškiai regimas ir dėl to papildomo perėmimo, kai “Williams” perima naftos komplekso akcijas, kai nuolat komplikuojasi naftos žaliavos tiekimo klausimai. Ar tai nėra priežastis, kad taip pat reikia suspėti iki naujojo premjero sudarytos Vyriausybės darbo pradžios? Kodėl ūkio ministras, deklaravęs visos savo veiklos skaidrumą, vis dažniau dengiasi konfidencialiomis derybomis? Belieka konstatuoti tapusia klasikine formuluote: kas gali paneigti, ar po minėtais veiksmais nėra slepiami nenaudingi valstybei interesai?

PIRMININKAS. Kviečiu V.Andriukaitį. Ruošiasi S.Burbienė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, diskusija dėl situacijos energetikos sektoriuje yra laiku, ypač dabar, kai formuojamas naujas Vyriausybės kabinetas. Mes iš tikrųjų turėtume dabar pamėginti kartu pasižiūrėti į faktus, apibendrinti ir šiandien atsakyti sau, ką tie faktai reiškia.

Pradėsiu nuo faktų. Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinės kryptys. Labai norėčiau, kad Ekonomikos komiteto pirmininkas iš tikrųjų sektų tuos dokumentus ir datas, nes tai labai svarbu. Šiose kryptyse yra parašyti dalykai, kurie lyg ir labai aiškūs. Parašyta: “Tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią energetikos sektoriaus veiklą, parengti ir priimti įstatymus”. Tai yra pirmas punktas. Toliau jau: “Pagal priimtus įstatymus garantuoti reikalingų institucijų įsteigimą ir esamų pertvarkymą”. Toliau: “Tęsti energetikos ūkio restruktūrizavimą, siekiant padidinti jo veiklos efektyvumą, ir”, tas labai įdomu, kolegos, atkreipkim dėmesį – “elektros energijos perdavimo tinklą su visais svarbiausiais režimo reguliavimo įtaisais, tarp jų Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno HES palikti valstybės nuosavybe”. Šitą strategiją mes šiek tiek dar tobuliname, bet joje tos nuostatos yra, turbūt mes joms pritarsime. Tai yra oficialus projektas.

Dabar skelbiamas konkursas “Finansial times” laikraštyje, ir ūkio ministras staiga pasiūlo, kad kaip turtinis įnašas į bendrą būsimą projektą bus Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Kolegos, ką tai reiškia? Paneikim dokumentus ir paneikime skelbimą. Kodėl V.K.Babilius daro tai, kas prieštarauja čia įrašytiems principams?

Dabar kitas, dar įdomesnis dalykas. Pereikime prie restruktūrizavimo nuostatų. Tai yra oficialūs ministerijos dokumentai. Oficialūs. Žiūrėkime, 1998 metų gruodžio 8 d., V.K.Babiliaus parašas. Cituoju: “2.2 punktas. 330, tranzitinės 110, 30 ir 35 kilovoltų įtampos elektros tiekimo linijos bei pastotės, regioninės elektros tinklų gamybinės bazės, transporto bei mechanizacijos priemonės ir kitas turtas, dabartiniu metu naudojamas šių tinklų eksploatavimui, priskiriamas su atitinkamu personalu elektros perdavimo tinklui ir paliekamas specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” nuosavybe”. Tvarka. Visi pritariam.

Toliau. 1991 metų sausio 14 d. žodis žodin pakartota gruodžio mėnesio formulė, plius yra surinkti Kazlausko parašai ir surinkti visų žinybų parašai. Tuo tarpu 1992 metų vasario 22 d. Ūkio ministerijoje – vėl V.Babilius – rašoma: “Pateiktam projektui šiuo klausimu nepritarti, kaip neatitinkančiam Vyriausybės politikos, Seimo komitetų, užsienio ekspertų ir Ūkio ministerijos rekomendacijų”. Kolegos, čia mes skaitėm Ūkio ministerijos rekomendacijas.

Kas atsitiko, kad vasario 22 d. jau nebepritariama – ir vėl V.K.Babiliaus parašas, o štai jau balandžio 15 d. skaitome jau kitokį variantą, cituoju: “Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” perdavimo tinklo turtas formuojamas iš šių technologinių įrenginių: 110 kilovoltų ir 330 kilovoltų elektros tiekimo linijų, 330 kilovoltų transformatorių pastočių, 110 kilovoltų skirstyklų tranzitinės dalies 110, 35, 10 kilovoltų ir 110, 10 kilovoltų transformatorinių pastotėse bei jų veikimui ir valdymui reikalingų pastatų, statinių įrangos. 4. Visas šiuo metu bendrovės filialuose dirbantis personalas priskiriamas specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Skirstomasis elektros tinklas”personalui, išskyrus personalą, eksploatuojantį 330 kilovoltų transformatorių pastotes, kuris priskiriamas perdavimo tinklui”? Tai kas atsitinka? Kodėl balandžio mėnesį iš pagrindų keičiama nuostata, kuriai, be kita ko, jau ima prieštarauti ir Pramonininkų konfederacija?

Toliau. O ar nėra taip, neslypi ten problema, va, ten (…), kuris per tą laiką labai aktyviai superka akcijas, tampa akcinės bendrovės valdybos nariu ir važinėja netgi po regioninius tinklus, ir žiūrinėja, ką jis toliau darys, plius jis turi ir strategines schemas, ir sako, kad tai yra ilgalaikės perspektyvos. Aš noriu paklausti: Lietuvos energetikos sistema yra mūsų šalies saugumo objektas, todėl vargu ar mes galime sutikti su tuo, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nereglamentuotų šios veiklos ir situacijos?

Einam toliau. Tai kalbant apie elektros sistemos restruktūrizaciją iš tikrųjų, atrodo, visi sutarėm. Pirma priimam koncepciją, po to įstatymą ir po to įstatymais reglamentuojame, kaip turi būti daroma. Kodėl nekreipiama į šiuos reikalavimus dėmesio Ūkio ministerija, konkrečiai ūkio ministras?

Antra problema yra susijusi su elektros tilto statyba į Vakarus. Štai, pasižiūrėkite, yra Kauno technologijos universiteto ir akcinės bendrovės “Lietuvos energija” specialistų išvados. Vis dėlto kaip atsitiko, kad “Power bridge” projektas prieštaravo visiems techniniams ir ekonominiams reikalavimams? Cituoju: “Kauno technologijos universiteto atlikti darbai patvirtina išvadas, atliktas Baltijos žiedo studijoje, kurioje, susijungus elektros tinklais su Vakarų Europos energetine sistema, taip pat buvo numatyti nedidelio galingumo energijos srautai”. Kaip matome, ūkio ministro V.Babiliaus idėja eksportuoti 1 mln. kilovatų galingumo nebuvo pagrįsta nei techniškai, nei ekonomiškai. Tai gal mes, Seimo nariai, imsime ignoruoti specialistų nuomonę? Juk visa šita medžiaga turbūt yra prieinama visiems Seimo nariams?

Pažiūrėkime dabar į naftos komplekso situaciją. Aš perskaitysiu Lietuvos techninių energetinių problemų instituto specialistų, akademiko (…) vadovaujamo instituto specialistų, išvadas. Tuo tarpu “Williams” veikloje… Aš matau, kad jau dega lemputė. Na, iš principo galiu pasakyti patį paskutinį sakinį. Aš manau, kad šitas išvadas mes tiesiog padauginsime ir išdalinsime visiems Seimo nariams. Kokie yra dabar nuostoliai? Cituoju: “Kad mūsų pateikti preliminarūs įvertinimai realūs, įrodo tas faktas, kad Lietuvos naftos kompleksas 1998 m. turėjo 140 mln. nuostolių”, ten toliau vardijami visi kiti dalykai. Tie nuostoliai tose lentelėse parodyti. Kyla klausimas, ar mes nežinojome, kas bus, “Williams” keliant tokias sąlygas ir šitaip elgiantis? Ir iš tikrųjų tuomet tų specialistų išvada labai teisinga. “Mūsų nuomone, naftos komplekso privatizacijos eigos ir “Williams” kompanijos veiklos analizei atlikti reikėtų sudaryti komisiją iš Lietuvos aukštos kvalifikacijos nepriklausomų ekspertų, ir tik tuomet priimti sprendimus. Aš frakcijos vardu siūlau, kad tokia komisija iš Lietuvos ekspertų dabar būtų sudaryta – ir Mokslų akademijos, ir mūsų universitetų, ir Fizikinių techninių energetikos problemų instituto – ir kad šie ekspertai, prieš pradedant mums svarstyti šias pataisas, pateiktų nešališkas išvadas apie situaciją naftos komplekse. Mes tuomet galėtume pasakyti: taip, yra arbitras, štai yra išvados. Mielieji kolegos, aš manau, kad Seimas pritars šitam siūlymui sudaryti tokią komisiją ne iš Seimo narių, bet iš Lietuvos bešališkų specialistų ar ekspertų, galima dar įtraukti, tarkim, ir “Paribas” banko specialistus, kurių išvados irgi yra visiškai aiškios. Tik tada galėtume svarstyti, ką reikėtų daryti ir ar iš tikro verta priimti “Williams” keliamus reikalavimus.

PIRMININKAS. Laikas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Kol ateina S.Burbienė, noriu pasakyti, kad žodį norėtų tarti “Lietuvos energijos” vadovas ponas V.Jurgaitis. Jeigu mes traktuotume, kad tai yra valstybės institucija, tai galėtume suteikti jam žodį. Prašom, ponia Burbiene. Ir taip pat Pramonininkų konfederacijos atstovas ponas P.Ralys.

S.BURBIENĖ. Tai turbūt nevalstybinė institucija.

PIRMININKAS. Nevalstybinė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tada aš pradėdama diskusiją vis dėlto akcentuosiu tai, ką ir taip norėjau pasakyti. Kodėl mūsų diskusijos vyksta tokia keista, sakyčiau, forma, kodėl tik mūsų frakcijai pradėjus šitą diskusiją, pateikus į darbotvarkę, mums iš karto Seniūnų sueigoje buvo pasakyta, kad galės kalbėti Seimo nariai, tuo tarpu tie pranešėjai, kurie, mūsų supratimu, suteiktų kur kas daugiau informacijos, beje, ir nešališkos informacijos, buvo pasakyta, kad į tribūną jie neitų, arba bus balsuojama. Jūs patys puikiai… Pone Vidžiūnai, nereikia mojuoti. Patys puikiai žinote, kokios buvo sudarytos sąlygos ir kaip buvo iš karto pasakyta. Nei viena frakcija turbūt nesiryš tempti žmogaus į Seimą vien tik tam, kad jis pasėdėtų pasirengęs kalbėti, ir to negalėtų padaryti. Aš, pavyzdžiui, visiškai neprieštarauju dėl to, kad pasisakytų specialistai. Beje, mano supratimu, diskusija būtų daug naudingesnė, jei jie būtų pasisakę diskusijos pradžioje. Kad ir kokie būtų protingi Seimo nariai, patys suprantate, kad tai jiems taip pat būtų labai naudinga. Todėl jeigu šiandien iš tikrųjų bus padarytas protingas sprendimas, labai norėčiau kreiptis į Seimo vadovybę iš karto, kad kitą kartą, kad ir kokia frakcija organizuotų diskusiją (mano supratimu, ko gero, ir jūs neprieštarausite) tikrai svarbiais ūkiui arba Lietuvos visam gyvenimui klausimais, nebus tokių nuostatų, kad bus galima kalbėti Seimo nariams, o jeigu jūs ten ką norėsite, tai mes, kam norėsime, leisime, o ką organizatoriai norės, tai mes dar pagalvosime. Šita nuostata iš tiesų yra ydinga. Diskusija turės ir sprendimą, bent minimaliai vaisingą, ir turbūt tai kaip tiktai veda į situaciją, kai netgi nė vienas iš valdančiosios koalicijos – nei konservatorių, nei krikdemų – neužsirašė į diskusiją. Aš nemanau, kad jie neturi ką pasakyti. Gal priežastys yra kitos, gal vis sunkiau ginti savo sprendimus, gal vis sunkiau rasti argumentų, kurie įtikintų, nes tie, kurie buvo daug kartų pateikti, matyt, jau ir jų autoriai supranta, kad jie yra jau nebeįtikinantys. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Matyt, vadovaujamasi principu – jūs kalbėkite, o mes darysime. Aišku, rezultatai darantiems atrodo geresni, tačiau, laimei, bent jau galima pasakyti tai, ką vienas ar kitas oponentas, dabartiniai politikai galvoja. Ir tai jau yra pliusas, bet, kaip sakiau, tai gerokai nepakankama, nes sąlygos yra sudaromos absoliučiai neadekvačios tam, kaip turėtų būti demokratiškai organizuojamos diskusijos.

Taigi nė kiek neabejoju, kad kalbant ir valdančiosios koalicijos atstovams būtų taip pat pasiūlyti sprendimai, kaip spręsti vieną ar kitą problemą, tačiau mes jų šiandien neišgirdome. Belieka tik oponuoti tiems siūlymams, kurie buvo iki šios dienos pateikiami vieno ar kito mūsų oponento. Ir, be jokios abejonės, čia reikėtų minėti, ko gero, dvi pagrindines problemas, kurios šiuo metu yra energetikos ūkyje ir kurios vargu ar bus išspręstos, jeigu jos bus sprendžiamos taip, kaip šiuo metu yra numatoma, vargu, ar jos išspręs problemas. Greičiausiai tai sukurs kur kas daugiau dar papildomų problemų. Aš turėjau galvoje visų pirma elektros ūkio pertvarkymą, reorganizavimą ir, antra, naftos ūkio perdavimą užsienio savininkui.

Dėl elektros ūkio jau buvo minėta keletą kartų, kad šitas sprendimas, be jokios abejonės, nepanaikins elektros ūkio monopolio. Tai tik sukurs dar keletą monopoliukų, mažesnių monopoliukų, tačiau vartotojui dėl to iš tiesų nė kiek nebus geriau: jis kaip negalėjo rinktis, taip ir negalės rinktis. Kodėl gi yra siūloma tokia situacija, nors daugybė specialistų sako, kad toks elektros ūkio suskaldymas, turint galvoje mūsų nedidelę šalį ir palyginti nedidelį vartotojų skaičių, iš tiesų yra nerekomenduojamas nė vieno specialisto iš tos pačios Vakarų Europos, kuri dažnai mums pateikiama kaip pavyzdys. Net tos šalys, kurios anksčiau taip pat suskaldė savo ūkį, jau seniai grįžo arba baigia grįžti į normalią situaciją, vėl jungdamos elektros ūkio įmones į stambesnes. Juk problema yra ta, kad vartotojas galėtų rinktis. Šis variantas, be abejo, to neduoda. Galbūt tokį sprendimą siūlo dėl to, kad yra visiškai kiti tikslai, ir tie tikslai gal kai kam ir ne visai aiškūs, gal kai kas juos labai gerai įsivaizduoja, gal kai kas tik spėlioja, tačiau vis labiau kalbant ir, beje, nepaneigiant tų gandų apie būsimus tų mažesnių monopoliukų privatizavimus, iškyla dar daugybė klausimų, dėl ko šitai daroma, ir kas gali paneigti, kad tai kai kam yra labai naudinga. Bet kad tai yra naudinga Lietuvai, vargu ar daug atsiras teigiančių, nuoširdžiai teigiančių.

Ir antras klausimas, be jokio abejonės, kiek kartų jau kalbėta, bet deja, deja, dar, matyt, daug kartų teks apie jį kalbėti – tai mūsų naftos kompleksas, kurį, kaip žinote, yra siūloma perduoti privačiam investuotojui, o ekonominės naudos rezultato nėra.

Tą jūs ir patys žinote.

Politinė nauda yra ne tik abejotina, bet kiekvienas blaiviai mąstantis mato, kad tai yra tik žodžiai, kad iš to daugiau nieko nebus.

Todėl baigdama aš tik norėčiau pasakyti keletą apibendrinimų. Vienas apibendrinimas toks. Tam, kad diskusija būtų vaisinga, neužtenka, kad būtų pateikta rezoliucija, po to keletą mėnesių ji būtų stumdoma po Seimą. Dėl to galutinis rezultatas nesikeis, nes apsisprendimas yra padarytas jau kitur. Aš vis dėlto labai norėčiau, kad diskusija Seime nevyktų tik tam, kad Seimo nariai diskutuotų. Jos reikia tam, kad būtų daromi sprendimai, kad iš tikrųjų būtų įsigilinama į tas problemas, o ne tik numojama į jas ranka sakant, jog mes žinome geriau. Tam ir reikia tokių diskusijų, tam mes jas organizuojame, tam mes ir siūlome Seime…

PIRMININKAS. Laikas!

S.BURBIENĖ. …tas problemas spręsti. Aš vis dėlto tikiuosi, kad jei ne ši, gal kita, gal dar kita diskusija svarbiais klausimais vis dėlto bus vaisingesnė negu iki šiol buvusios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad šiandien vyko labai vaisinga diskusija Konstitucijos salėje dėl “Williams” investicijų į Lietuvą. Tenka apgailestauti, kad pagrindiniai šios investicijos oponentai diskusijoje nedalyvavo. (Balsai salėje) Deja, turiu dėl to apgailestauti. Taip pat noriu priminti aiškų Seniūnų sueigos susitarimą, kad diskusijų metu reikia laikytis Statuto, kuriame nurodyta, jog diskusijose gali dalyvauti tik Seimo nariai ir valstybės įstaigų atstovai. Aš neturiu ką daugiau jums pasakyti. Ponas V.Jurgaitis atstovauja “Lietuvos energijai” – valstybės įmonei. Jeigu Seimas leidžia, tai… (Balsai salėje) Sako, kad reikia balsuoti.

Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Jau dabar paskelbiau registraciją. Aš suprantu, kad bendru sutarimu ponui V.Jurgaičiui yra leidžiama kalbėti. Traktuojame, kad “Lietuvos energija” yra svarbi valstybės įstaiga. Taip? Pone Jurgaiti, žodis jums suteiktas. Visi su tuo sutinka. Ačiū, pone Vidžiūnai, kad jūs su tuo sutikote.

V.JURGAITIS. Labai ačiū, kad vis dėlto Seimas leido truputį pakalbėti ir man, kaip “Lietuvos energijos” atstovui, apie problemas, susijusias su elektros energijos klausimais, kurie čia buvo iškelti. Taip pat noriu padėkoti, kad Seimas jau ne pirmą kartą nagrinėja šiuos klausimus. Tai rodo, kad jiems vis dėlto yra pradedamas skirti pakankamas dėmesys.

Aš labai atsiprašau, jeigu kalbėsiu truputį padrikai, nes daug klausimų ir norėčiau visus aptarti, tačiau tai padaryti bus pakankamai sudėtinga.

Visų pirma labai trumpai apie Baltarusiją. Teisinga kritika, kad ji daug skolinga, kad yra sudėtinga su ja, kad yra daug problemų, tačiau nevisiškai teisinga, kad ji nė lito neatsiskaitė. Gegužės mėnuo bus pirmasis, per kurį, matyt, ji vis dėlto pajėgs atsiskaityti už einamuosius mokėjimus ir pradės grąžinti skolą. Šiandien mes gauname mazutą. Jo gauta jau keliolika tūkstančių tonų, taip pat gauta 8 mln. Lt. Tai, aišku, nedidelis indėlis, tačiau Baltarusija pradėjo atsiskaityti už skolas.

Man labai nemaloni ta kritika, kurią mes girdime, kad “Lietuvos energija” įveža visokių daržovių, vaistų, kažko panašaus. Nieko tokio nedarome. Iš prekių daugiausia įvežame mazutą, kaip kalbėjau, ir tas prekes, kurios tikrai nesudaro jokių problemų Lietuvos gamintojams ir vartotojams. Aš apie Baltarusiją baigiau.

Dabar apie problemą su Lenkija, su tiltu į Vakarus. Yra labai daug politizuotos medžiagos dėl to tilto. Galiu pasakyti, kas šiandien konkrečiai yra daroma. Yra vykdomas projektas, yra atliktas trasos parinkimas. Tą projektą finansuoja “Lietuvos energija”, jį vykdo Lietuvos projektinės organizacijos. Šiandien trasa yra parinkta, jau yra suderinta dėl daugiau kaip trečdalio žemės paėmimo. Linija sudarys apie 101 kilometrą, ne apie, o tiksliai – 101 kilometrą. Kainuos apie 80 mln. dolerių. Kita dalis bus konverteris, dėl kurio reikia derėtis ir kurio kaina, sakykim, bus apie 100 mln. Taigi Lietuvos pusei projektas turėtų kainuoti apie 180 mln. dolerių.

Šiandien yra susitarta su Lenkija, yra parengta sutartis, ji yra parafuota. Lenkija labai kritiškai žiūrėjo į mūsų darbą su “Power Bridge”. Ji nuo pat pradžių iš esmės mus kritikavo, o dabar, kai taip pasibaigė, yra toks rezultatas, ji kategoriškai atsisako, kad mes pasirinktume kokį nors strateginį partnerį, vėl apeidami Lenkiją. Taigi šiuo metu yra susitarta su Lenkija dėl pagrindinių klausimų. Ji kelia vieną iš pagrindinių sąlygų, kad investuotojas užtikrintų elektros energijos pardavimą vakaruose. Taigi pasakyti, kad šitas klausimas miręs ir visiškai nejuda, negalima. Jis galbūt juda nepakankamai. Lenkų nuostata, tarp kitko, yra tokia, kad tą projektą turėtų parengti Lietuva ir Lenkija nedalyvaujant jokiems kitiems investitoriams, bet ji sutinka, kad Lietuva pasirinktų investitorių, tiktai kelia vieną sąlygą – kad derintume su ja. Matyt, tai priimtina, nes ji suinteresuota šalis ir jai tai irgi turi rūpėti.

Trumpai dėl restruktūrizavimo. Dėl restruktūrizavimo išsakyta labai daug visokių nuomonių. Iš tikrųjų tų problemų yra daug: kurį projektą šiandien parinkti, kuris yra geriausias. Tai pasakyti yra gana sudėtinga.

Mums užduodamas klausimas, kas tie priešai, kurie rengia tuos projektus. Aš jau vieną kartą atsakiau, aš atsakau ir dabar: tuos projektus rengia tie patys žmonės, tačiau pagal duotas nuostatas yra parengta daugybė projektų. Kuris yra priimtinesnis, šiandien dar, manau, diskusijų objektas. Reikėtų mums apsispręsti, pasižiūrėti. Mano, kaip neseniai buvusio pramonininko, nuostata vis dėlto sutampa su pramonininkų pozicija, kad vis dėlto tą galingą perdavimo tinklą reikėtų palikti. Kaip čia buvo pasakyta, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė irgi turėtų likti perdavimo tinkle, kad būtų stiprus tas vadinamasis nacionalinis, arba perdavimo, tinklas, o skirstomųjų tinklų riba vis dėlto turėtų būti, matyt, dešimt kilovoltų.

Dabar diskusija dėl to, kiek tų tinklų turi būti. Vis dėlto galbūt iš pradžių reikėtų pradėti nuo dviejų tinklų, t.y. perdavimo ir paskirstymo tinklą padaryti kaip dvi atskiras bendroves, išskiriant (baigiasi mano laikas) gamybą, kad matytume gavimo ir perdavimo išlaidas.

Baigdamas dar noriu informuoti Seimą, kad kitą savaitę turėtų atvykti A.Čiubaisas. Tai panašios Rusijos energetinės organizacijos vadovas. Derinsime klausimus dėl darbo ir tam tikrų idėjų, pasiūlymų, kaip bendradarbiauti energijos perdavimo klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Jurgaiti. Iš tikrųjų laikas mus spaudžia, nes turime pradėti Vyriausybės valandą. Taigi dabar diskusija yra sustabdoma. Noriu pasakyti, kad visi Seimo nariai, kurie norėjo kalbėti, jau tarė savo žodį.

Vyriausybės valanda

Dabar pradedame Vyriausybės valandą. Kviečiu ministrus užimti vietas čia, tribūnoje. Po to bus pertrauka ir tada tęsime darbą toliau, matyt, diskusiją baigdami rezoliucijos pateikimu. Taigi pradedame Vyriausybės valandą. Pone Raškini, prašom netrukdyti Vyriausybės nariams. Dar sykį kreipiuosi į A.Raškinį, nes būsite įvertintas, kad stovite nugara į Č.Juršėną.

Pirmasis klausia Č.Juršėnas. Prašom. Vis tiek A.Raškinis žiūri…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, kadangi A.Raškinis dar ne ministras, jis gali stovėti kaip nori.

Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau kreiptis į Ministrę Pirmininkę.

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji premjere, aš norėjau paklausti, kiek jūs kasdien ar kas savaitę domitės biudžeto įplaukų dinamika? Kokie jūsų paskutiniai duomenys apie tas įplaukas, tiksliau, jų minusą, kiek mes visi žinome? Ir kokios to priežastys, jūsų supratimu?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, aš kiekvieną dieną gaunu ataskaitą iš Finansų ministerijos, kokios yra kiekvienos dienos įplaukos. Nuo gegužės 1 dienos iki šios dienos įplaukos, palyginti su balandžio mėnesiu, kur kas geresnės. Per dieną įplaukia daugiau negu planuota 10-15 milijonų, bet biudžeto planas yra įvykdytas 45%.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas norėtų dar pasiteirauti dėl priežasčių.

I.DEGUTIENĖ. Svarbiausios priežastys yra mokesčių nesurinkimas. Kiekviena dalis yra išanalizuota. Mes paprašėme finansų ministro pirmojo ketvirčio ir keturių šių metų mėnesių ataskaitos. Pajamų mokestis yra renkamas pagal planą, bet kiti mokesčiai yra nesurenkami ir yra neįvykdyti. Dėl to bendrosios įplaukos yra mažesnės, negu buvo planuotos.

PIRMININKAS. Finansų ministras norėtų pridurti. Prašom.

A.G.ŠEMETA. Aš galbūt papildysiu dėl priežasčių. Iš esmės visas atsilikimas surenkant mokesčius yra susijęs su šalies išorės mokesčiais, t.y. mokesčiais, kurie mokami muitinėje: importo mokesčiai, importo PVM ir importo akcizai. Muitinės departamentas per keturis mėnesius surinko 300 mln. litų mažiau, negu buvo numatyta.

Na, girdžiu pono J.Kirkilo repliką apie gerą viršininką, šiuo atveju turiu pasakyti, kad viršininkas daro, ką gali padaryti šiomis sąlygomis. Ar gerai daro, jūs spręskite patys. Importuojamų prekių vertė, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, per šių metų keturis mėnesius sumažėjo 22%, o surenkamų importo mokesčių sumažėjo 17%. Taigi 5% yra gauti dėka pagerėjusio administravimo muitinėse.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi A.Ažubalis.

J.OLEKAS. Jeigu galima, paklausiu gerbiamosios premjerės. Nematau sveikatos ministro, bet gal jūs galėsite atsakyti. Yra labai didelis skirtumas tarp globos ir slaugos įstaigų pirminėje grandyje – rajonuose. Man teko dalyvauti keliose Sveikatos ministerijos komisijose ir niekaip nepavyksta rasti bendros kalbos, kad Socialinės ir darbo apsaugos ministerija, Sveikatos ministerija pasakytų savo bendrą nuostatą dėl dabartinių slaugos ligoninių ir globos namų. Kaip būtų galima apjungti ir turėti bendrą finansavimą tose įstaigose, nes vienuose rajonuose uždarinėjamos slaugos ligoninės, uždarinėjami globos namai, žmonės atleidinėjami iš darbo. Iš tikrųjų tai yra tragedija mažų miestelių gyventojams ir ten dirbantiems žmonėms.

I.DEGUTIENĖ. Pirmiausia norėčiau, kad nekiltų kokių nors abejonių dėl to, kur yra sveikatos apsaugos ministras. Jūs turbūt žinote, kad jis yra Pasaulinės sveikatos organizacijos kasmetinėje konferencijoje. Jūsų keliamas klausimas iš tiesų yra labai aktualus. Ta tema yra dirbama jau visi metai. Šiandien yra tokia situacija, kaip jūs žinote, pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, yra pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir yra slaugos ligoninės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžios yra kitos, t.y. socialinės paskirties įstaigos, t.y. pensionatai, daugiausia psichoneurologiniai pensionatai, senelių namai, kurie priklauso savivaldybėms. Psichoneurologiniai pensionatai iki šių metų liepos 1 d. turi būti perduoti apskritims, o ministerijai pavaldžių jokių socialinės paskirties įstaigų nebus.

Bet iškyla tokia problema. Kai žmonės gydosi slaugos ligoninėse, kur yra nustatytas terminas, kiek jie ten gali gydytis, po to jie atsiduria gatvėje, tai yra jie yra neišgydyti, ypač tie, kurie serga specifinėmis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze, kuri šiandien yra aktuali, arba kitomis lėtinėmis ligomis, netgi ir onkologiniai ligoniai, kurie turėtų gauti ilgalaikį gydymą. Todėl tas klausimas buvo inicijuotas būtent mūsų ministerijoje, kad turėtų atsirasti dar viena institucija, kuri nebūtų, kaip yra dabar, grynai žinybinė: yra sveikatos paslaugos ir socialinės paslaugos. Ta institucija turėtų vadintis slaugos namais, teikiančiais sveikatos ir socialines paslaugas. Todėl dviejų ministrų(sveikatos ir socialinės apsaugos) įsakymu yra sudaryta bendra darbo grupė, kuri analizuoja tą klausimą, kaip išspręsti šią problemą. Tuomet finansavimas turėtų būti iš apskrities pinigų, t.y. faktiškai valstybės biudžeto pinigai.

Kitas dalykas, apie ką jūs kalbate, apie dabartines ligonines, kurios anksčiau vadinosi ambulatorijomis arba apylinkės ligoninėmis, kurių dalį pagal sveikatos reformos grandis reikėtų uždaryti. Šiandien sprendžiama ta problema, kaip racionaliai panaudoti tų buvusių ligoninių patalpas. Bet įvertinant jų šiandieninę būklę, aiškiai matyti, kad reikia papildomų investicijų toms patalpoms atnaujinti ir restauruoti, kad būtų galima įkurti mano minėtus slaugos namus.

Kitas dalykas, jau nuo 1998 metų Socialinės apsaugos ministerijoje yra patvirtinta socialinių paslaugų infrastruktūros programa, kurią mes numatome pratęsti, nes ji buvo numatyta penkeriems metams, kol kas ji buvo orientuota į dienos centrų kūrimą ir kitų socialinės paskirties objektų kūrimą. Tai yra kooperuotos lėšos – tai valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių lėšos tam, kad būtų išlaikytos tos įstaigos, ir Europos socialinio vystymo fondo lėšos, kad tos patalpos būtų rekonstruotos arba suremontuotos.

Taip pat mes 2000 metais esame numatę slaugos namus įtraukti į socialinių paslaugų infrastruktūros programą, kad būtų galima dabartines ligonines, kurių padėtis yra nepavydėtina ir kurios yra pakankamai apgriuvusios, jas rekonstravus, būtų galima sukurti tokią instituciją, kaip aš pavadinau, slaugos namais ir finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų.

PIRMININKAS. A.Ažubalis. Ruošiasi V.Čepas.

A.AŽUBALIS. Mano klausimas būtų ūkio ministrui ponui V.Babilui. Gerbiamasis ministre, atkakliai stengiamasi visuomenėje įtvirtinti nuomonę, kad Mažeikių naftos kompleksas parduodamas labai pigiai ar vos ne pusvelčiui. Koks būtų jūsų atsakymas taip tvirtinantiems? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Ką aš galiu pasakyti? Pagal šios dienos situaciją niekas nėra daręs skaičiavimų, niekas nėra įvertinęs. Manau, kad šios dienos Mažeikių… (Šurmulys salėje) Palaukite, palaukite, nesidžiaukite, ponai! Šios dienos Mažeikių kaina yra kur kas mažesnė, negu ji buvo praėjusių metų liepos mėnesį, kai mes pasirašėme ketinimų protokolą. Vadinasi, Mažeikių kaina, pagal kurią parduodame, yra 450 mln. dolerių. 450 mln. dolerių tai yra 1 mlrd. 800 litų. Tokia yra kaina. Šiandien aš galiu tvirtinti, kad yra kur kas mažesnė. Taigi parduodama gerai. Ir jeigu mes nebūtume prieš metus tuo užsiėmę, tai šiandien apie milijardus ir jokios kalbos nebūtų…

PIRMININKAS. Klausia V.Čepas. Ruošiasi J.Karosas.

V.ČEPAS. Norėčiau paklausti premjerės. Spaudoje pasirodė žinutės, kad jūs iš Vyriausybės rezervo skyrėte berods 300 tūkst. Lt savo rinkimų apygardos bažnyčioms. Norėčiau sužinoti, ar tai yra tiesa, nes spauda daug ką prirašo. Ir antras klausimas, kiek jūs paliksit Vyriausybės fondo ponui R.Paskui? Ačiū. Rezervo, atsiprašau.

I.DEGUTIENĖ. Labai ačiū už šitą klausimą. Gal ir tikrai turiu auditorijai pasakyti tai, kaip buvo iš tikrųjų, nes spaudoje tikrai buvo ne taip parašyta. Turbūt visi Seimo nariai žino, kad aš nesu rinkta Šiauliuose. Ponas V.Andriukaitis geriausiai turbūt žino, kad mes su juo balotiravomės Vilniuje, Žirmūnų apygardoje. Ponas V.Andriukaitis yra ten išrinktas, o aš esu Seime pagal konservatorių sąrašą. Taigi tikrai ten nėra mano apygarda.

Be to, aš noriu pasakyti tai, kad laikinoji Vyriausybė nėra paskirsčiusi iš rezervo fondo pinigų nė vieno lito. Ir tai, kas buvo parašyta spaudoje, kad paskirstyta iš rezervo fondo 300 tūkst. ir yra I.Degutienės parašas, iš tikrųjų taip yra. Kaip jūs žinote, paskutiniame posėdyje buvo paskirstyti pinigai, o toliau pagal visas procedūras – nors ir perėmė laikinoji Vyriausybė, darbas nenutrūksta, ir tuos sprendimus, kurie buvo priimti anksčiau, reikia pasirašyti. Taip ir buvo padaryta.

Kitas dalykas (aš norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į tai), kad iš tikrųjų tame paskutiniame posėdyje tie rezervo fondo pinigai, kurie buvo paskirstyti, buvo skirti socialinės paskirties objektams. Ir kai buvo gana kritiškai parašyta, kad Šiaulių bažnyčios restauravimui, … ten nevisiškai taip buvo parašyta, daugiau buvo būtent ne bažnyčios restauravimui, o bendruomeniniam centrui, t.y. socialinės paskirties objektui, kuris yra prie Šiaulių parapijos. Šiandien valstybės rezerve iš 65 mln. yra 21 mln. Lt. Dar kartą visus patikinu ir Seimo nariams tą patį mes pasakėme su ministru A.Šemeta, kai buvom pakviesti pas Jo Ekscelenciją Lietuvos Prezidentą, kad laikinoji Vyriausybė rezervo pinigų tikrai neskirstys.

Tiesa, šiandien mes turime vėlgi daug paraiškų, vėl daug prašymų, kad reikia skubiai pinigų. Tokį pat raštą gavome iš Lietuvos radijo ir televizijos, kad jie nutrauks radijo transliacijas ir kad jiems reikia mažiausiai 5 mln. iš rezervo pinigų tam, kad galėtų atsiskaityti už skolas, kurių jie šiandien turi. Todėl finansų ministras surašė atskirą raštą dėl lėšų skyrimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, kad jis irgi pasižiūrėtų tą sąrašą, kokius mes šiandien gavom prašymus, ir jeigu jis pritars tokiam sprendimui, tada mes išimties tvarka, suderinę su Lietuvos Respublikos Prezidentu, paskirstysim tas lėšas artimiausiame posėdyje. Bet taip, dar kartą sakau, ši Vyriausybė nė vieno cento iš rezervo pinigų nėra paskyrusi.

PIRMININKAS. J.Karosas. Ruošiasi J.Listavičius.

J.KAROSAS. Aš taip pat gerbiamąją premjerę norėčiau paklausti, pratęsdamas gerbiamojo V.Čepo klausimą. Iš principo kaip jums atrodo, ar pagrįsta Vyriausybės rezervo lėšas, fondo lėšas skirti iš esmės biudžeto reikalams, kurie yra fiksuoti biudžetą remti, t.y. savaip biudžetą papildyti? Ar nebūtų iš principo teisingiau tas lėšas naudoti tiktai ekstremaliems atvejams?

I.DEGUTIENĖ. Taip, jūs teisus, kad turėtų būti iš anksto numatyta formuojant biudžetą būtent toms reikmėms, kokias planuojama vienoje ar kitoje srityje. Tie atvejai, kurie skirti valstybės rezervui, turėtų būti tiktai ypatingi atvejai, tačiau, deja, gyvenime ne visada taip išeina, ir kartais būna, ypač kultūros, sveikatos ir švietimo srityje, kai lėšų poreikis atsiranda vidury metų, ir tada kreipiasi į Vyriausybę ir Vyriausybė priima sprendimus. Tarkime, kaip ir paskutinį kartą buvo svarstoma dėl lėšų skyrimo vienai ligoninei, tai taip pat ten buvo aiškiai matyti, kad galima buvo galbūt suplanuoti ir jau formuojant biudžetą 1999 metais, bet, kaip matėm, metų viduryje jiems atsirado pinigų stygius, ir Vyriausybė tada priėmė sprendimą papildomai jiems skirti tas lėšas. Bet jūs esate teisus, kad valstybės rezervo pinigai turėtų būti naudojami tiktai ypatingu atveju.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi A.Medalinskas.

J.LISTAVIČIUS. Norėjau paklausti žemės ūkio ministrą, kadangi jo nėra, gal galėtų atsakyti gerbiamoji premjerė. O klausimas būtų toks: kokios galimybės artimiausiu laiku realizuoti Lietuvos perteklinius, eksportui skirtus grūdus ir atsiskaityti už gautas paskolas? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Aš tikrai labai atsiprašau, turbūt nesu tiek dar įsigilinusi į visas šitas problemas. Žemės ūkio ministras yra išvykęs į komandiruotę. Aš paprašyčiau gerbiamąjį Seimo narį, jeigu galima, raštu kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, iki kitos savaitės vidurio jūs gausite atsakymą.

PIRMININKAS. A.Medalinskas. Ruošiasi J.Matekonienė.

A.MEDALINSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas irgi poniai I.Degutienei. Per šias keletą savaičių jūs turėjot galimybę pažvelgti į Lietuvos politinį gyvenimą ne tik kaip ministrė, bet ir kaip laikinoji premjerė. Norėčiau paklausti, kokius pasiūlymus jūs teiksite naujajam Ministrui Pirmininkui dėl socialinės politikos? Matydama tai, kad “Sodra” stenėdama, vėluodama vos vos sugeba išmokėti pensijas žmonėms, ar jūs siūlysite didinti “Sodros” mokestį, ar darysite tai, kas man atrodytų daug suprantamiau ir gal Ministrui Pirmininkui būtų suprantamiau, t.y. iš pagrindų imsitės reformuoti “Sodros” sistemą, kad ne tik žmonės gautų laiku pensijas, bet kad ir tie, kurie dabar yra vidutinio amžiaus, po 2000 m. irgi galėtų gauti pensijas laiku? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, tai yra viena iš didžiųjų problemų. Yra numatyta visos socialinės apsaugos tolesnės reformos koncepcija, ir viena iš tų dalių ir yra socialinio draudimo sistemos tobulinimas. Šiandien veikia tiktai pirmoji pakopa, vadinamoji įmokų-išmokų pakopa, antroji pakopa turi būti valstybinis kaupiamasis fondas ir trečioji pakopa – privatus kaupiamasis fondas.

Visa tai yra numatyta toje koncepcijoje, kuri yra priimta dar 1997 metais. Tačiau tam, kad įvykdytume ir antrąją, ir trečiąją pakopas, reikalingi pinigai. Diskutuojant atrodo viskas labai paprasta, bet net ir įvedant kaupiamąją, valstybinę privalomąją pakopą, reikia vien pirmaisiais metais 200 mln. Lt. Apie tai turėtų kalbėti ir spręsti jau plačioji visuomenė ir ypač turbūt politikai, iš kur paimti tuos pinigus. Tiesa, yra vienas pasiūlymas (tai mes ir siūlysim naujajai Vyriausybei ir naujajam premjerui), tai yra Privatizavimo fondo lėšos, kurias galima būtų panaudoti tam, kad būtų sukurtas naujasis privalomas ir valstybinis kaupiamasis fondas.

Trečiasis etapas, aišku, būtų privačių pensijų fondų sukūrimas. Bet, kaip jūs žinot, Privačių pensijų fondų įstatymas kol kas yra nepriimtas, jis yra Seime, kai bus priimtas, tiktai tada šita sistema galės pradėti veikti. Be to, šiandien yra svarstoma ir dėl įmokų tarifo didinimo, ir dėl pačių įmokų tarifo jeigu ne didinimo, tai jo perskirstymo. Kaip jūs žinot, šiandien tiktai 30% moka darbdavys ir tiktai 1% moka darbuotojas. Rytų ir Centrinės Europos valstybėse, kuriose lygiai taip pat veikia ir įmokų-išmokų sistema, ir tos kitos dvi sistemos, iš esmės jau pabandė padaryti perskirstymus. Ypač akivaizdus pavyzdys ir didelis šuolis buvo padarytas Lenkijoje, kai kartu buvo didinamas įmokų tarifas ir daromas perskirstymas, kartu įvedant kaupiamąjį privalomąjį socialinį draudimą. Taigi tai yra didelė reforma, tačiau tam turi būti pasirengę visi, ne tik politikai, bet ir visuomenė.

PIRMININKAS. A.Medalinskas nori dar pakartoti klausimą, papildyti.

A.MEDALINSKAS. Taip, aš noriu tik pasitikslinti. Aš supratau iš jūsų atsakymo, kad jūs esate nusiteikusi teikti pasiūlymą dėl “Sodros” mokesčio padidinimo ir neteikiate pasiūlymų dėl pačios “Sodros” reformavimo, turint omenyje, kad kalbama apie tą “Sodrą”, kuri sako, kad neturi pinigų, o visoje Lietuvoje stato milžiniškus rūmus, pradedant Vilniumi, jeigu galima kalbėti.

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, kad čia yra daug ilgesnės diskusijos klausimas, nes vienu sakiniu atsakyti į jūsų pateiktą klausimą iš tiesų negalima. Bet aš dar kartą noriu pasakyti, jog jeigu mes kalbame apie “Sodrą” kaip tokią izoliuotą, tai tokios izoliuotos sistemos bus reforma, ateities reforma, kurią per vieną dieną padaryti nei aš, nei jūs (turbūt niekas) negalėtume. Tačiau mes turime ir kitą svarstymą (reikės išreikšti ir Seimui savo nuomonę) apie įmokų tarifo didinimą ir įmokų tarifo perskirstymą, kaip padaryta ir kitose, dar kartą akcentuoju, ir Rytų, ir Centrinės Europos valstybėse. O jeigu mes kalbame apie šiandieninę “Sodrą”, šiandieninės “Sodros” atspindys ir įmokų surinkimas, tai yra, viena, kaip techniškai tai daroma, kaip ir mokesčių surinkimas, priklauso nuo tų darbuotojų, kurie tą darbą dirba. Ta sistema dabar yra labai sugriežtinta ir per tai mes irgi matome teigiamus rezultatus. Kita vertus, šiandieninės “Sodros” veikianti sistema yra akivaizdus ekonomikos atspindys.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Matekonienė. Ruošiasi A.Salamakinas.

J.MATEKONIENĖ. Mano klausimas būtų arba ministrui A.Šemetai, arba ponui ministrui V.Babiliui. Kuris didesnę informaciją turi. Gal man galite paaiškinti, kodėl taip skubotai, aplenkiant visus grafikus, privatizuojama akcinė bendrovė “Lietuvos draudimas” už 80-100 mln. litų? Visi mes žinome, kad iš paskos seka privalomas transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės įstatymas, iš kurio kyla, kad draudžiant 1 mln. 200 tūkst. objektų (jie dabar yra suskaičiuoti) tuojau pat į šiuos fondus plūstels didžiuliai pinigai, tai sudarys maždaug pusę Lietuvos biudžeto. Sakykite, kodėl kelis mėnesius nepalaukus, kol “Lietuvos draudimas” taps brangus (jis parduodamas labai pigiai), nes, labai greitais skaičiavimais, Privatizavimo fondas netenka apie 700 mln. litų?

A.G.ŠEMETA. Galbūt aš…

V.K.BABILIUS. …pavardę, ar jūs nesupainiojote klausimo, ponia Matekoniene?

A.G.ŠEMETA. Galbūt aš pabandysiu atsakyti į tą klausimą. Iš tikrųjų privatizavimas visada yra labiau politinis negu ekonominis klausimas. Ir, be abejo, dėl sprendimo, kada privatizuoti, kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Šiuo atveju “Lietuvos draudimas”, užimantis didžiąją dalį Lietuvos rinkos ir būdamas valstybės kontroliuojamas, atitinkamai sudaro sąlygas valstybiniam sektoriui dominuoti vienoje iš svarbiausių finansų rinkos dalių. Jeigu mes privatizuojame šiuo metu bankus: Žemės ūkio banką, Taupomąjį banką, tai “Lietuvos draudimo” privatizavimas taip pat yra būtinas dalykas, nes įvykdžius šiuos privatizavimus finansų sektoriuje egzistuos tik privatus kapitalas. O privatus kapitalas, be abejo, visada dirba efektyviau.

Jeigu jūs manote, kad už “Lietuvos draudimą” galima gauti 700-800 mln. ar kiek, kaip jūs sakėte, jūs parodykite tą investitorių, su malonumu tas būtų padaryta. “Lietuvos draudimo” konkursas buvo surengtas laikantis visų Privatizavimo įstatyme numatytų procedūrų. Paraiškas pateikę investuotojai yra gerai žinomos pasaulyje užsienio draudimo kompanijos, dalyvavo didžiausia Suomijos draudimo kompanija ir antroji Danijos kompanija. Manyčiau, kad tokių kompanijų dalyvavimas privatizuojant “Lietuvos draudimą” yra iš tikrųjų teigiamas dalykas. Tą pažymi ir visi Vakarų ekspertai.

PIRMININKAS. J.Matekonienė dar sykį nori papildyti savo klausimą, patikslinti klausimą. Prašom.

J.MATEKONIENĖ. Pone Šemeta, aš ne prieš privatizavimą, bet kodėl jūs jo neprivatizuojate porą mėnesių vėliau, kai bus įvestas privalomas transporto priemonių draudimas ir kai tos sumos pasiskirstys per visas šias draudimo kompanijas? Kaip jūs pasakėte, stambiausia yra “Lietuvos draudimas”, į ją daugiausia pinigų nueis.

A.G.ŠEMETA. Aš nežinau, jūs turbūt kažką painiojate, nes privalomas civilinės atsakomybės draudimas pagal pateiktą įstatymo projektą įsigalios tik nuo 2000 m. sausio 1 d. O alternatyva, atrodo, yra nuo 2000 m. kovo 1 d. Taigi jūs siūlote laukti dar metus su draudimo kompanijos privatizavimu.

Na, be abejo, toks siūlymas yra galimas, tačiau aš laikausi nuostatos, kad “Lietuvos draudimą” reikėjo privatizuoti dabar.

PIRMININKAS. Klausia A.Salamakinas. Ruošiasi S.Čirba.

A.SALAMAKINAS. Noriu klausti švietimo ministro. Labai trumpas klausimas. Ar visos aukštosios mokyklos, priimdamos abiturientus, įskaitys egzaminus, kurie buvo laikomi pagal naują tvarką, nes mano apygardoje nerimaujama, kad ne visos aukštosios mokyklos nori šitą daryti?

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Su visomis aukštosiomis mokyklomis raštiškai yra suderintos priėmimo sąlygos ir visos įsipareigojo įskaityti šiuos egzaminus.

PIRMININKAS. S.Čirba. Ruošiasi G.Kirkilas.

S.ČIRBA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamoji Ministre Pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad štai jau trečia savaitė Vyriausybės valandoje nėra žemės ūkio ministro, todėl aš šiandien taip pat neužduosiu klausimo, lauksiu kitos savaitės.

PIRMININKAS. Prašom laukti.

I.DEGUTIENĖ. Žemės ūkio ministras šiandien po pietų išvažiavo į komandiruotę. Grįš rytoj vakare.

PIRMININKAS. Klausia G.Kirkilas. Ruošiasi K.Prunskienė.

G.KIRKILAS. Ačiū, ponas pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį kultūros ministrą. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti. Jūsų ministerija pagarsėjo kaip mėgstanti paminėti įvairius jubiliejus ir t.t. Gal nėra blogai, kad mes minime savo garbingų kultūros žmonių jubiliejus, tačiau aš norėčiau paklausti, kokie vis dėlto yra kriterijai? Man labai keista, kad visiškai nepastebėtas praėjo tikrai didelio mūsų žodžio meistro (aš, manau, jūs to neneigsite) J.Baltušio 90-metis. Aš žinau jūsų požiūrį į jį ir aš galėčiau net pateikti pavyzdžių. Knutas Hamsunas turėjo politinių problemų savo biografijoje, bet vis dėlto Norvegijoje jis yra gerbiamas žmogus. Taip pat neseniai visiškai valdžios nepastebėtas praėjo talentingo mūsų aktoriaus D.Banionio jubiliejus. Taip pat jūs nepastebėjote. Norėčiau paklausti, kokie kriterijai jūsų vadovaujamos ministerijos, ar tokie patys sovietiniai, partiniai, tik šiuo atveju konservatorių, kad minimi tik konservatoriams artimi žmonės, ar bent įtariant, kad jie turėjo artimas pažiūras, ar yra kokie nors kiti kriterijai? Ačiū. Ar vis dėlto talentas ir kūryba yra svarbiausia?

PIRMININKAS. Pono G.Kirkilo jubiliejus neartėja, galima ramiai atsakyti. (Balsai salėje)

S.ŠALTENIS. Kultūros ministerija, kaip žinote, mažiausiai užsiima jubiliejais. Mes sveikiname, yra specialios tarnybos, kurios pasveikina kiekvieną kultūros veikėją, visus gyvus kultūros veikėjus, yra valstybinės komisijos, sudaromos Seimo, mes patys sudarome.

Taip pat ir ponas D.Banionis buvo pasveikintas, buvo surengta, kaip jūs žinote, jo kino filmų, kuriuose vaidino, retrospektyva. Aš nežinau, kodėl jūs sakote, kad nebuvo paminėta. Kaip tik buvo labai, man atrodo, reikšmingai paminėta. (Balsas salėje) Kaip? O kas turėjo sveikinti? Kas turėjo pasveikinti? (Balsai salėje) Kaip?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal per pertrauką išsiaiškinsite, kas sveikino ir kaip sveikino.

S.ŠALTENIS. Aš nežinau, ar Lietuvos Prezidentas sveikino. Jūs jo paklauskite. Mes tai sveikinome. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

S.ŠALTENIS. Kultūros ir švietimo ministerija pasveikino ir surengė, dar kartą kartoju, mūsų žymaus kino meistro D.Banionio filmų retrospektyvą. Jūs galėjote žiūrėti visus filmus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. K.Prunskienė. Ruošiasi V.Vilimas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas finansų ministrui, gerbiamajam ponui A.Šemetai. Šiandien buvo padaryta pertrauka svarstant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kurį teikė Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Mano klausimas toks, kadangi ponia E.Kunevičienė komentavo, jog šis atidėjimas ir tolesnė šio klausimo sprendimo eiga bus susijusi su valstybių ir savivaldybių biudžetų pakeitimais, su konsoliduotu biudžetu. Aš norėčiau jūsų komentaro. Svarstydami Seime štai šį klausimą, t.y. Privatizavimo fondo lėšų naudojimo sąmatos tvirtinimą, taip pat ir tvarkos, manau, kad mes nelabai gerai susikalbėdavome. Ponas premjeras iš tribūnos yra pareiškęs, kad į biudžetą įeina ir Privatizavimo fondas, nors tikrai taip nėra. Jūs puikiai tai žinote, nebent tiktai fragmentai, susiję su investiciniais projektais. Kas čia iš esmės pasikeis metodine prasme, kas faktiškai pasikeis? Siejant su šiandien atidėtu įstatymu, kas pasikeis aname biudžeto įstatyme? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Jūs turbūt kalbate apie Biudžetinės sandaros įstatymą, kurio projektas yra parengtas ir netrukus bus pateiktas svarstyti Vyriausybei. Jis jau yra suderintas su visomis ministerijomis. Būtent Biudžetinės sandaros įstatyme ir numatoma, kad kartu su biudžetu Seimui bus pateikiami ir visų fondų biudžetai. Seimas galės susipažinti ne tiktai su jūsų minimu Privatizavimo fondu, bet taip pat ir su Socialinio draudimo… Tiesa, dėl Socialinio draudimo jau yra priimta, kad biudžetas bus tvirtinamas jau Seime, taip pat ir ligonių kasos, ir kiti biudžetai. Taip pat Finansų ministerija teiks konsoliduotą biudžetą, t.y. į aiškinamąjį raštą bus sudėti, išbraukus tarpusavio persidengimus, visi biudžetai ir bus pateiktas vaizdas apie visus valstybės finansus. Tai yra numatyta Biudžetinės sandaros įstatyme, todėl manyčiau, kad nėra būtinybės priimti Privatizavimo įstatymo pataisas.

Kita vertus… Galbūt aš čia nevisiškai populiariai pasakysiu, tačiau aš nežinau tokios valstybės, kurios Seimas tvirtintų sąmatas. Tai nėra Seimo darbas normaliose valstybėse. Paprastai Seimas turi susipažinti su tuo, ką rengiasi daryti Vyriausybė, ir kontroliuoti, ar ji taip ir daro, kaip buvo numačiusi. Tačiau patvirtinimas vis dėlto, bent jau Vakaruose tikrai yra labai negirdėtas dalykas, kad tai būtų daroma.

PIRMININKAS. V.Vilimas. Ruošiasi S.Burbienė.

V.VILIMAS. Mano klausimas būtų dėl sudėtingos Lietuvos cukraus pramonės situacijos, tačiau jau aš antrą kartą iš eilės nematau gerbiamojo ministro E.Makelio. Aš manau, šitą savo požiūrį išdėstysiu atskirame pareiškime.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Ruošiasi V.Andriukaitis.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau paklausti kultūros ministro. Prieš keletą mėnesių Vyriausybė priėmė nutarimą 15% padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus. Nutarimas, be jokios abejonės, labai gražus, tačiau kadangi man teko bendrauti ne vienoje savivaldybėje tiek su merais, tiek su kultūros skyrių darbuotojais, aš visur stengiausi užduoti tą patį klausimą: ar turi savivaldybės galimybę tuos atlyginimus padidinti 15%? Atsakymai būdavo dviejų rūšių. Beje, noriu pasakyti, paprastai merai – konservatoriai. Atsakymai būdavo dviejų rūšių: tie merai, kurie gal mažiau drąsūs ir labiau pasitiki savo vadovybe, sakydavo, kad mums Vyriausybė skirs, mes neturime jokių abejonių, viskas bus gerai. Tie merai arba kultūros darbuotojai, kurie šiek tiek, matyt, realiau mąsto, atsakydavo maždaug taip: jeigu mums nebus papildomai skirta lėšų į biudžetus, mes neturėsime iš ko didinti atlyginimų. Todėl man ir kilo klausimas: kaip bus siūloma kultūros darbuotojams didinti atlyginimus, nes jeigu bus dar kartą pasiūlyta tai daryti iš vidaus rezervų, tai bus dar vienas kultūros griovimas?

S.ŠALTENIS. Man atrodo, kad kiekviena savivaldybė priklausomai nuo jos mero, nuo jos supratimo, nuo jos prioritetų visada gali surasti galimybių padidinti atlyginimus, nes tai yra labai labai nedaug. Ir tas, kas taupo kultūros sąskaita, tas, man atrodo, elgiasi labai prastai. Mes matome ne vieną savivaldybę, kurioje kažkodėl yra ir puikūs kultūros centrai, ir puikūs meno kolektyvai, ir mokamos stipendijos, o kitur gali būti turtingiausios savivaldybės… Čia požiūrio į kultūrą reikalas, čia jokios naštos nėra.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

S.ŠALTENIS. O tendencija, kad turi būti didinami atlyginimai (jie dabar atsilieka maždaug 10% nuo vidutinio), tai…

A.G.ŠEMETA. Galbūt aš galėčiau papildyti ministrą S.Šaltenį. Tvirtinant šių metų biudžetą kultūros darbuotojams, kurie yra finansuojami iš valstybės biudžeto, biudžete yra numatytos lėšos darbo užmokesčiui padidinti ir, atitinkamai skaičiuojant savivaldybių finansinius rodiklius, į savivaldybių biudžeto padidėjimus taip pat buvo įskaičiuotas 15% darbo užmokesčio padidinimas kultūros darbuotojams. Tačiau jūs pati puikiai žinote, kad savivaldybių tarybos pačios tvirtina savo biudžetus. Sakysim, tuo atveju, jeigu savivaldybės taryba nusprendžia, užuot skyrusi tas numatytas lėšas kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti, skirti jas kitoms reikmėms, Vyriausybė šiuo atveju negali savivaldybei daryti įtakos. Tačiau biudžetuose lėšos atlyginimams padidinti buvo numatytos.

PIRMININKAS. S.Burbienė dar nori tikslinti?

S.BURBIENĖ. Taip, aš norėčiau pasitikslinti dėl ministrų atsakymų. Gal jie vis dėlto galėtų dar kartą aiškiau atsakyti į klausimą? Jeigu Vyriausybė priima sprendimą, tai ji savivaldybių neklausia priimdama tą sprendimą. Jeigu ministras A.Šemeta tvirtina, kad buvo įtraukti tie 15%, vadinasi, jis nepakankamai gerai žino, koks yra kultūros biudžetas. Nereikėtų stebėtis, kad ministras A.Šemeta nežino, bet kad to nežino ministras S.Šaltenis, tai jau yra tragedija, nes reikėtų pasižiūrėti, kad kultūros darbuotojai… Gal ponas ministras S.Šaltenis galėtų atsakyti į tokį klausimą: kiek mėnesių negauna bibliotekos lėšų knygoms pirkti?

S.ŠALTENIS. Dėl bibliotekų ir dėl pateikto klausimo aš jums atsakysiu raštu, viską smulkiai. Gerai, pasakykite bibliotekas, kurios negauna, nuo kada negauna, kaip negauna. Jūs tvirtinate tai, nepateikdama jokių… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašome nediskutuoti su Seimo sale. Dabar klausia V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimas laikinai einančiam ministro pareigas V.K.Babiliui. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, ar jūs pateiksite Seimui visus sutarčių projektus, kurie buvo rengiami Ūkio ministerijos ir “Williams” – aš turiu galvoje akcininkų, valdymo investicijų ir visas kitas, – kad būtų galima pamatyti, kokie projektų variantai yra sumanyti. Tai – viena dalis.

Ir antra. Prašom pasakyti, ar per pastarąsias 10 dienų jūs nebuvote išvykęs į Lenkiją pasirašyti ar parafuoti kokių nors sutarčių?

V.K.BABILIUS. Kas pageidaus, tas galės susipažinti, susitarti. Bet aš labai pageidaučiau, kad pageidautų tie, kurie turi kompetenciją tam reikalui. (Triukšmas salėje) Tiesiog kiekvienas pagal savo sąžinę tegul pasielgia, nes kartais kai kas sugeba skaityti sutartis atbulai. Dėl to aš ir noriu pabrėžti, kad tai rimti dokumentai, t.y. specifiniai dokumentai. Linkiu padirbėti su jais tiems, kurie po to galės padaryti teisingas išvadas, o ne politiką.

Aš buvau Lenkijoje praeitą savaitę. Susitikau su ūkio ministru, savo kolega, apsvarstėme Lenkijos tinklų ir Lietuvos elektros energijos poziciją dėl bendro tilto statybos. Abu pasirašėme ketinimo protokolą, kad mes tą poziciją palaikome, na, bendradarbiavimą palaikome.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Ruošiasi A.Bartkus.

V.P.ANDRIUKAITIS. Noriu patikslinti. Ar tai buvo jūsų konfidencialus vizitas, ar jūs važiavote Vyriausybės įgaliotas?

V.K.BABILIUS. Aš esu laikinai einantis pareigas ūkio ministras. Išvažiuodamas iš šalies įforminu tai pagal tam tikras taisykles. Aš nevažinėju, pone Andriukaiti, konfidencialiai nei Lietuvos viduje, nei užsieny.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat siūlytume konfidencialiai nevažinėti, ypač susitikinėti su naftos kompanijomis.

V.K.BABILIUS. Kažkas važinėja ir susitinka su artimų kitų šalių, mums artimų, – naftos kampanijos atstovais ir t.t., bet irgi nieko nepraneša. Kai kas siūlo nacionalizuoti investuotojo įsigytas akcijas. Būna tokių dalykų, tik nieko nepadarysi. Aš viską darau taip, kaip pridera.

PIRMININKAS. A.Bartkus klausia.

A.BARTKUS. Aš taip pat norėjau paklausti pono V.Babiliaus ir paprašyti, kad jis paaiškintų opozicijai “Williams” atėjimo į Lietuvą privalumus, nes ką tik iš šios tribūnos girdėjome poną P.Gylį kalbant, kad jis jų nežino, tai nors trumpai. Ačiū.

V.K.BABILIUS. Aš nežinau, 2,5 valandos mes apie tai kalbėjome prieš dvi valandas. Ar verta? Bet aš… (Triukšmas salėje) Galbūt taip. Seimo nary, pasinaudodamas galimybe, aš taip manau: jūs man raštiškai, aš jums raštiškai. Priešingu atveju dauguma tų, kurie dalyvavo praeitame pasitarime, bus priversti išgirsti tą patį.

PIRMININKAS. V.Velikonis. Ruošiasi I.Uždavinys.

V.VELIKONIS. Klausimas ponui finansų ministrui. “Agronomų seklyčia” ir Žemės ūkio mokyklų asociacija.

PIRMININKAS. Nieko negirdėti. Įjungtas mikrofonas, prašom kalbėti.

V.VELIKONIS. Kartoju. Noriu paklausti finansų ministro. Nėra?

PIRMININKAS. Yra, yra. Prašom klausti, neklausykite savo kolegų, kurie negirdi mikrofonų.

V.VELIKONIS. Aš noriu, kad visi girdėtų. Klausimas ponui finansų ministrui. “Agronomų seklyčia” ir Žemės ūkio mokyklų asociacija Joniškyje diskusijoje apsvarstė sunkią šių mokyklų, kuriose mokosi 23 tūkstančiai jaunų žmonių, finansinę būklę. Kyla grėsmė, jog metų gale keliems mėnesiams reikės uždaryti mokyklas. Jūsų pavaduotojas viceministras E.Žilevičius į mūsų kreipimąsi atsakė (cituoju): “Turėtų būti sudarytos visos sąlygos kaimo jaunimui siekti bendrojo ir profesinio išsilavinimo, tačiau antri metai iš eilės nacionalinis biudžetas prognozuojamas be deficito ir šiuo metu lėšos ribojamos” (citatos pabaiga).

Kad nedeficitinis biudžetas – politinė pasaka, ir arkliui buvo aišku. Vis dėlto kas bus daroma atkuriant buvusį mokyklos finansavimą ieškant 6,4 mln. litų arba, kaip sako viceministras, siekti jaunimo profesinio išsilavinimo. Taip pat norėčiau paklausti, ar jums žinoma, kad prieš du mėnesius žemėtvarkininkų respublikiniame pasitarime Dotnuvoje buvęs premjeras G.Vagnorius pažadėjo visiems žemėtvarkininkas, atliekantiems žemės reformą, padidinti atlyginimą 200 litų. Vos neatsistoto, plojo visa salė. Ar nuplaukė tie pažadai kartu su premjeru? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Na, iš jūsų klausimo galima suformuluoti turbūt du atsakymus. Noriu dar kartą pabrėžti, ir šiuokart akivaizdžiai, kaip LDDP pasiūlymai skiriasi nuo to, kas yra sakoma. Juk reikalaujama taupyti biudžeto lėšas. Reikalaujama taupyti. Ir čia pat jūs pateikiate pasiūlymus už keliasdešimt milijonų litų išleisti pinigus. Kaip galima tuos du prieštaraujančius pasiūlymus suderinti? Aš, ko gero… Galbūt yra koks stebukladarys, kuris galėtų padaryti. Tai – vienas dalykas.

Dabar dėl profesinių kaimo mokyklų. Jūs turbūt puikiai žinote, kad praeitais metais buvo atlikta šių mokyklų studija ir nustatyta, kad tų mokyklų funkcionavimas nėra visiškai racionalus ta prasme, kad nevisiškai efektyviai funkcionuoja. Buvo pasiūlyta Žemės ūkio ministerijai parengti programą, kaip restruktūrizuoti profesines mokyklas, kad jos reikalautų mažiau asignavimų iš biudžeto. Aš manau, kad tai būtina padaryti, atsižvelgiant į tai, kad būtina taupyti biudžeto lėšas.

Dėl antro klausimo apie žemės reformą. Jūs turbūt taip pat žinote, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritaria pasiūlymui, kad žemės reformos darbams būtų skirta dalis šių metų lėšų iš valstybės skolinimosi limito. Limitas yra 2 mlrd. 400 mln. litų, grynai skolinimosi limitas. To limito viduje pasiūlyta padaryti perskirstymus ir atitinkamai skirti daugiau lėšų žemės reformos darbams. Šiuo atveju kalbama apie 30 mln. litų sumą. Kai šie įstatymai bus priimti, tai atitinkamai bus padaryti ir pakeitimai skolinimosi programoje, ir žemės reformos darbams antrajame pusmetyje tos lėšos galės būti skirtos.

PIRMININKAS. I.Uždavinys klausia. Ruošiasi L.Sabutis.

I.S.UŽDAVINYS. Pirmiausia posėdžio pirmininko norėčiau paprašyti. Labai nemalonu, kai klausėjas turi aukštą įžūlumo koeficientą, tai jam galima klausti du klausimus ir bet kada, kai jis nori. Nereikėtų to laikytis, sudarytume galimybę paklausti kitiems Seimo nariams, kuriems galbūt neužteks laiko klausti.

Dabar norėčiau kreiptis į švietimo ir mokslo… (Balsas salėje) Na štai, jums dar kartą rodo tą įžūlumą, kurį jūs girdite. Norėčiau kreiptis į švietimo ir mokslo ministrą gerbiamąjį K.Platelį. Prieš keletą dienų mes buvome susitikę ir svarstėme padėtį, kuri susidarė Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Mes visi žinome, kokį vaidmenį Vasario 16-osios gimnazija suvaidino praeityje ir galbūt suvaidins ateityje. Todėl jos likimui mes nesame visiškai abejingi.

Aš norėčiau išgirsti Švietimo ir mokslo ministerijos galutinę poziciją šiuo klausimu.

K.PLATELIS. Švietimo ir mokslo ministerija mano, kad reikia išsaugoti šį kultūros ir švietimo židinį, išplečiant jo funkcijas, panaudojant jį visoms kitoms įvairioms galimom reikmėm: pramonės atstovybei, įvairių verslo kontaktų centrui. Mes taip pat manom, kad skiriant lėšas iš Lietuvos biudžeto reikia pasirūpinti dabartiniu ugdymo procesu, kur jis yra, pasirūpinti tuo, kad į šitą gimnaziją už tas lėšas galėtų patekti norintys, gabūs, tam pasirengę Lietuvos vaikai, jeigu mes imamės išlaikyti tą židinį. Bet kartu aš noriu gerbiamajam Seimui priminti, kad tos mokyklos poreikis tarp mūsų išeivijos pastebimai mažėja, kad pastebimas poreikis čia, Lietuvoje, turėti panašią mokyklą. Todėl Vasario 16-osios gimnazija turės šiek tiek keisti profilį ir surasti savo ekologinę nišą, kaip daug daugiau funkcijų turintis centras, kultūros, švietimo ir turbūt verslo propagavimo centras.

PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį L.Sabučiui, aš noriu atsakyti kolegai I.Uždaviniui dėl įžūlių Seimo narių. Įžūlūs Seimo nariai yra ne tik įžūlūs Seimo nariai, bet ir išmano Statutą, kuris numato galimybę pakartotinai klausti. Reikia tiktai pasinaudoti šia galimybe. L.Sabutis. Ruošiasi M.Končius.

L.SABUTIS. Dėkoju. Apskritai kiekvienas Seimo komitetas turi tam tikrų problemų ir yra labai svarbu, kaip jos sprendžiamos, sakysime, Vyriausybėje, kartu kaip gali talkinti Seimo nariai. Ypač, manau, dabar yra sudėtingas laikotarpis. Tačiau mes pastebėjome, jog kai kurie labai svarbūs įstatymų projektai nėra geros kokybės ir tenka juos grąžinti. Aš norėčiau išgirsti, ar nesustoja šitas tolesnio tobulinimo darbas Vyriausybėje arba atskirose ministerijose, ypač kiek tai susiję su valstybės tarnyba, regioninės plėtros įstatymais, peticijų, vietos savivaldos ir t.t. Antra, buvo priimtas toks Vyriausybės programinis sprendimas dėl atskirų savivaldybių, nors nuostatos buvo, kad jų galėtų ir turėtų būti daug daugiau. Pagal gyventojų pageidavimus dabar yra tik dvi. Tai sukėlė įvairių diskusijų. Ar šitas, sakysime, nutarimas vertinamas iš naujo ir kada jis vis dėlto pateks į Seimą. Galbūt ryšium su tuo premjerė galėtų atsakyti, kodėl nesilanko ministrai Vyriausybės posėdžiuose ir nesijaudina dėl jų kuruojamų klausimų?

PIRMININKAS. Visi trys jūsų klausimai yra Ministrei Pirmininkei, taip? Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimus. Dar kartą norėčiau pasakyti, kad ministerijos dirba taip, kaip dirbo, nors ministrai laikinai eina pareigas, viceministrai taip pat laikinai eina pareigas, tačiau ministerijų darbas tikrai nesustojo.

Dėl tų įstatymų projektų, kuriuos jūs minėjot. Gal galėtų šiame posėdyje dalyvaujantis Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos ministras ponas K.Skrebys pasakyti apie konkrečius įstatymų projektus, kokia jų yra ateitis, kaip jie yra išnagrinėti, kada jie atgal bus grąžinti į Seimą.

Dėl to, kad iš tiesų vakar Vyriausybės posėdyje buvo pakankamai mažai ministrų ir mes visą laiką dirbome ties kvorumo riba. Taip, matyt, buvo dėl to, kad anksčiau buvo planuotos kelionės ir užsienio komandiruotės. Kaip visada, pavasarį yra daug įvairių tarptautinių kongresų. Galiu tik tiek pasakyti, kad turbūt iš tiesų ne visi ministrai suderino su Vyriausybės kanceliarija kai kurias savo komandiruotes, dėl to vakar (taip nebuvo nė viename posėdyje) buvo mažai ministrų, tiktai aštuoni.

PIRMININKAS. Prašom…

K.SKREBYS. Aš galėčiau konkrečiai atsakyti dėl minėtų įstatymų projektų. Visų pirma Valstybės tarnybos įstatymas su tom pastabom, kurios buvo pareikštos tiek klausymo metu, tiek svarstymo komitete metu, yra grąžintas Vyriausybei tobulinti. Aš turiu pasakyti, kad jau svarstymo Seime metu, kai buvo priimtas šis sprendimas, mes, kaip įstatymo autoriai, pasakėm, kad sutinkam atsižvelgti į 90% pastabų ir pasiūlymų. Galbūt netgi buvo galima šiek tiek kitokį sprendimą Seime priimti. Bet aš manau, kad artimiausiu metu tas projektas bus apsvarstytas Vyriausybėje ir vėl atkeliaus į Seimą. Regioninės plėtros įstatymas Vyriausybės programoje yra numatytas, jis yra rengiamas. Parengimo terminas yra pirmasis šių metų pusmetis. Lygiai toks pat Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos. Taigi darbo grupės dirba. Aš manau, kad jos laiku užbaigs tą darbą ir minėti įstatymų projektai pateks į Lietuvos Respublikos Seimą. Bet, ko gero, tai jau teks daryti kitai Vyriausybei.

PIRMININKAS. Taigi M.Končius dabar klausia. Ruošiasi L.Andrikienė.

M.KONČIUS. Nors gerbiamąją I.Degutienę, kaip premjerę, šiandien stipriai varginame, aš turiu klausimą tamstai, kaip socialinių reikalų ministrei. Neseniai iš jūsų ministerijos sekretoriaus išgirdau pasakymą, kad invalidai ortopediniais gaminiais aprūpinami tik 10%. Tai iš tikrųjų pribloškia, sukelia minčių apie socialinės politikos prioritetus. O gal tie dešimtys milijonų, kurie skiriami ortopedinių gaminių gamybai, yra neracionaliai naudojami? Ar yra mąstoma apie finansavimo pakeitimą, kad pinigai judėtų paskui invalidą?

I.DEGUTIENĖ. Taip, 1999 metų valstybės biudžete išlaidos protezavimui buvo tiktai 10%. Tiek mes tų pinigų ir gaunam, pagal tas išgales ir reikia gyventi. Tačiau jūs esate visiškai teisus, kad šiandien nevisiškai teisingai yra kompensuojamas ortopedinių protezinių gaminių apmokėjimas. Šiandien jau yra parengta nauja kompensavimo tvarka. Kai bus nustatyta bazinė ortopedinių protezinių gaminių kaina, ta bazinė kaina bus kompensuojama iš valstybės biudžeto lėšų, o skirtumą žmogus, norėdamas įsigyti vieną ar kitą (brangesnį, jeigu jam užtenka tiek, kiek įkainota bazine kaina) ortopedinį gaminį, galės padengti pats. Tas invalidas, kuris turės galbūt daugiau lėšų, galės įsigyti brangesnį ortopedinį gaminį, tačiau tam tikrą sumą turės padengti iš savo kišenės. Tai yra nauja koncepcija. Tačiau galiu iš karto pasakyti, kad šiandien žmonės su negalia labai priešinasi šiai koncepcijai. Jie norėtų, kad būtų taip, kaip buvo, tačiau mes puikiai suprantam, kokios yra valstybės biudžeto galimybės. Įvertindami tuos poreikius, kokie šiandien yra, ir įvertindami tai, kiek mes turime pinigų, mes turim keisti kompensavimo tvarką.

PIRMININKAS. L.Andrikienė. Labai trumpą klausimą ir trumpą atsakymą, nes laikas baigėsi. Prašom.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Aš, kaip ir kolegos J.Listavičius bei S.Čirba, buvau pasiruošusi klausti žemės ūkio ministrą. Kadangi jo nėra, o laikinoji Ministrė Pirmininkė ponui J.Listavičiui pasiūlė žemės ūkio ministrą paklausti raštu, vis dėlto prašau laikinąją Vyriausybę atkreipti dėmesį į pono J.Listavičiaus pateiktą klausimą, t.y. praėjusių metų derliaus grūdų realizavimo problemas, nes, mūsų žiniomis, nors su ūkininkais beveik atsiskaityta už valstybei parduotus grūdus, supirkti grūdai, tiksliau, didelė jų dalis, nerealizuota Paprastai kalbant, tai reiškia, kad ne tik negrįžo pinigai, sunaudoti grūdams supirkti, ne tik kainuoja tų grūdų sandėliavimas, bet ir neaišku, kaip susitvarkysime su naujuoju derliumi, kai dar pernykštis yra sandėliuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Premjerė norėtų komentuoti. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už išreikštas pastabas. Tai, ką sakė Seimo narys J.Listavičius ir ponia L.Andrikienė, aš asmeniškai perduosiu žemės ūkio ministrui. Bet aš norėčiau paprašyti ir Seimo narių, ypač pono J.Listavičiaus, kadangi jis pirmasis šį klausimą kėlė, galbūt ir ponios L.Andrikienės, kad dar raštu parašytų Žemės ūkio ministerijai. Jeigu laikinoji Vyriausybė čia bus dar ir kitą ketvirtadienį, aš paprašysiu, kad ministras atsakytų jums į šiuos klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Vyriausybės nariams. Dabar Vyriausybės valanda baigėsi. Pertrauka iki 17.15 val.

Pertrauka

Diskusija apie Lietuvos energetinio ūkio padėtį ir perspektyvas (tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiam darbą toliau. Registruojamės.

Kol vyksta registracija, mes turėtume apsispręsti dėl tolesnio darbo. Iš esmės diskusija apie Lietuvos energetinio ūkio padėtį ir perspektyvas yra baigta. LDDP frakcija prašo, kad būtų suteiktas žodis ponui P.Raliui – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovui. Mes ne vieną kartą esame tą klausimą svarstę, todėl aš paprašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, man atrodo, kad jūs esate taip pat svarstę komisijoje Statuto normas dėl ne Seimo narių ir ne Vyriausybės atstovų kalbų Seimo posėdžių metu. Gal jūs galėtumėte informuoti dar kartą prie centrinio mikrofono, koks buvo jūsų sprendimas? Prašom. K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Statute aiškiai pasakyta, kad posėdžio pirmininko nuožiūra, o jeigu kitu atveju, reikia Seimo sutikimo. Statute yra pasakyta aiškiai, kas turi teisę kalbėti: Prezidentas, premjeras ir pareigūnai. O šiaip reikia Seimo sutikimo.

PIRMININKAS. Jūs manote, kad reikia Seimo sutikimo ir gali kalbėti kas nori? Taip. Prašom. P.Gylys dėl vedimo tvarkos, ir apsispręsime.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes prieš šitą darbotvarkę derinome su posėdžio pirmininku tą klausimą ir norėjome, kad kalbėtų kuo daugiau žmonių, ne tik politikų, bet ir specialistų, ir jeigu žodį tartų Pramonininkų konfederacijos atstovas, man atrodo, mūsų žinojimo spektras būtų platesnis. Taigi prašyčiau arba pirmininko, arba Seimo paramos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neturiu savo nuomonės, jeigu Etikos ir procedūrų komisija mano, kad galima leisti kalbėti Seimo sutikimu, aš klausiu Seimo, ar Seimas sutiktų, kad Pramonininkų konfederacijos atstovas tartų žodį? Sutinka, taip? Penkias minutes, taip? Tada kviečiame poną P.Ralį, Pramonininkų konfederacijos atstovą, tarti žodį šioje diskusijoje. Dar sykį registruojamės, kol ateis pranešėjas. Prašom, ponas Raly. Dar sykį registruojamės. Kalbės ponas P.Ralys.

P.RALYS. Ačiū, ponas pirmininke, už suteiktą žodį, ačiū jums, Seimo nariai. Norėčiau kiek galima trumpiau keletą nuostatų išsakyti dėl “Lietuvos energijos” reorganizavimo. Ne restruktūrizavimo, o reorganizavimo, kadangi yra du skirtingi dalykai. Šiuo atveju “Lietuvos energija” reorganizuojama ir iš jos, kaip iš vieno elemento, vieno juridinio asmens daromi penki juridiniai asmenys, steigiamos penkios atskiros juridinės bendrovės. Peršasi išvada, kad nemokėdami valdyti vienos monopolijos norime valdyti penkias, nors neturime tam reikalui teisinės bazės ir nemokame šiandien dar valdyti tos pačios monopolijos.

Todėl mes ir prašome pirmiausia sutvarkyti juridinę bazę. Mes šiandien aiškiai matome, kad net ir valstybinė energetikos plėtros strategija dar nėra patvirtinta, o ji turėtų būti pagrindinis svertas teisinei bazei kurti, nekalbant apie visa kita.

Taip pat nėra energetikos reguliavimo įstatymo. Nėra sektorinių energetikos įstatymų, kurie dar tik planuojami kaip juodraščiai pateikti birželio mėnesį. O ką reiškia reorganizavimo projektas? Reorganizavimo projektas turi atspindėti aiškų tikslą, pirmiausia tikslą.

Kitas etapas yra šiandien esančios padėties analizė. Turi būti pateikta ir konkrečiai įteisinta kiekviena akcinė bendrovė, jos ekonominė, juridinė pozicija. Kaip ji funkcionuos? Kokiu principu? Kokiais įstatymais ji remsis? Kokie bus jos ryšiai, tuo labiau kad čia yra specialios paskirties akcinė bendrovė, kuri turi turėti teisinę bazę. Akcinių bendrovių įstatymas šitų akcinių bendrovių veiklos neapsprendžia.

Mums iškyla didžiulė dilema, nes mes matome, kad staiga kažkurioje vietoje ji supjaustoma, paskirstomi atskiri padaliniai, ir mes aiškiai matome, kada tik pradedam šiek tiek nagrinėti, kad šiandien “Lietuvos energija” yra dalijama į penkis dalinius… buhalterine likutine verte įkainotas turtas, neindeksuotas turtas. Kaip tai atrodo?

Antras dalykas. Visi padaliniai gauna skirtingą kapitalo dydį. Mes, pramonininkai, nematome, kaip šiandien pasiskirsto įsipareigojimai, kaip atrodo kreditoriai ir kita. Mes matome, kad pasakyta – pagal turto vertę adekvačiai padalijami tie ir tie dalykai. Bet palaukite. Pradės ji veikti, kol įsigalios… ta diena ateis, kada reikės tą bendrovę dalyti ir buhalteriškai, ir perimti kiekvienos balansą, jau per šį laikotarpį absoliučiai pasikeis visa šita struktūra, įsipareigojimai, aišku, pagal koeficientą jie atiteks… Ir kiekviename regione jau šiandien, remiantis šiomis nustatytomis kainomis, susidaro skirtingi įkainiai, skirtingos kainos. Šiandien pagal šitą projektą išeitų, kad (…) pusantro cento pigiau pirks elektros energiją negu Mažeikiai. Tai palaukite, kai jos taps atskiri vienetai ir kai joms bus uždėta našta, kai bus uždėti visi buhalteriniai amortizaciniai atskaitymai ir visa kita, ir kai savarankiška bendrovė panorės patvirtinti savo kainą, jos bus dar ne tokios.

Šiandien mes matome pagrindinį momentą. Dar čia ne viskas. Juk Lietuvoje remiantis Europos direktyvomis yra įsteigta ir kuo puikiausiai egzistuoja Lietuvos valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ši komisija, remiantis naujomis Europos direktyvomis, nėra dar tokia komisija, kokia turi būti. Jos teisinė bazė turi būti gana stipriai pakoreguota ir sutvarkyta, kad ji po įvairių reorganizacijų ir viso kito mokėtų kontroliuoti ir kontroliuotų šitas visas atskiras bendroves. Šito nėra. Vadinasi, ji neturi savo konkrečių funkcijų, principų ir t.t., ir atsakomybės, kaip jai reikės dirbti. Taip yra dėl to, kad juridinė bazė dar neparengta. Tai dar kartą rodo, kokia ji reikalinga. O jeigu šiandien Ūkio ministerija pajudino tą klausimą, aš manau, kad padarytas didelis darbas, nes mes aiškiai matome, kad “Lietuvos energiją” reikia restruktūrizuoti, bet aš sakau, ne reorganizuoti, o restruktūrizuoti.

Kodėl? Pagrindinis akcentas šiandien yra gamyba, didžiausia problema gamybos sektoriuje yra gaminamos elektros energijos perteklius. Tai yra problema su Ignalinos AE, problema su Kaišiadorių elektrine ir su visomis kitomis, su šiluminėmis. Ir mums būtinai reikia formuoti tam tikrą antstatą, kuris stebėtų gamybos sektorių. Galima jį reorganizuoti arba, sakykim, net imti tokį variantą, reorganizuoti ir staigiai formuoti atskirą valdymo sistemą, kuri formuotų visą gamybą, nes čia yra didžiausia problema.

O dėl elektros tinklo aš noriu pasakyti, kad bet kokie konsultantai ir bet kokie užsienio ekspertai labai aiškiai yra pasakę – vienintelis energetikos ūkio monopolistas buvo ir išliks, ir niekas nemoka jo panaikinti kaip monopolisto, kadangi tai yra perdavimo monopolistas… elektros tinklas yra monopolistas. Jam reikia sukurti gerą, tvarkingą teisinę bazę, mokėti kainą, skaičiuoti elektros energiją, pradedant gamyba, baigiant vartotoju. Mes šito neturėsime. Turėsime nutrūkusioje vietoje visišką destrukciją, kurioje sakoma, kad skirstomieji tinklai… net ir reguliatoriai atitinkamai atskirti… Perdavimo kaštus, eksploatacinius kaštus, valdymo, net ir patarnavimo kaštus.

Todėl mes, pramonininkai, matydami, kad yra didžiulis noras reorganizuoti “Lietuvos energiją”, sakome: ponai, prašome pjauti ant 10 kilovoltų, mes tada matysime kainos… nusileidžiant žemyn ir mes žinosime, kad mes galime iš elektros perdavimo tinklo… visos pramonės įmonės pirktų elektros energiją. Kas bus toliau, mes nežinome, bet mes, pramonininkai, kurie taip sunkiai gyvename (apie 40% pramonės išvis yra bloga padėtis), užsidėti dar nežinomą sau naštą nežinant, kiek dar naštos mums klius dėl to, kad reikės spręsti Ignalinos problemą, kitur kitas kainas, kurios taip pat yra nežinomos, jokio skaidrumo mes netenkame… Todėl mes ir sakome, jog norime, kad visas tas reikalas būtų sutvarkytas, o jeigu norime šiandien reorganizuoti, prašom šitą liniją skirti dešimties kilovoltų. Aš manyčiau, kad šiandien “Lietuvos energija” turėtų pačią didžiausią perspektyvą, jeigu ji labai intensyviai, niekieno netrukdoma (o specialistų turi labai daug ir gerų, pasitelktų dar kai kuriuos mokslo vyrus) pradėtų reorganizavimą. Tai yra net ir rengiant įstatymų bazę reikia, kad funkcinė struktūrinė schema būtų labai ryškiai nubrėžta visoje “Lietuvos energijoje”. Būtent kaip turi būti visi padaliniai išdėstyti ir kaip jie tarpusavyje (…) valdyme turi egzistuoti, o tada pradėti kurti iš karto lygiagrečiai ir įstatymų bazę, nes kitą kartą politinis motyvas gali susikirsti su techniniu, technologiniu, funkciniu elementu. Negalima vieną nuo kito visiškai atskirti. Žinoma, čia galima sakyti labai ilgą kalbą, kokie yra trukdymai, bet jūs puikiausiai žinote. Tai tiek trumpai jums leidus.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad būtų galima išklausyti dar vieno mūsų pasitarimo, diskusijos dalyvio – Energetikos instituto eksperto, akademiko gerbiamojo J.Kugelevičiaus. Reikia skirti nors keletą minučių jo išvadoms apie energetikos problemas. Aš manau, kad jeigu mes davėme Pramonininkų konfederacijos atstovams, mes galėtume duoti ir mokslininkams.

PIRMININKAS. Pritariame, taip? Prašom. Ponas J.Kugelevičius tars žodį.

J.KUGELEVIČIUS. (Negirdėti) J.Kugelevičius, Lietuvos energetikos institutas. Gerbiamieji Seimo nariai, ponai ir ponios! Visų pirma dėkoju už suteiktą žodį. Aš norėčiau kalbėti apie naftos komplekso privatizavimą.

Pastaruoju metu naftos kompleksas reorganizuotas gana skubotai. Reorganizavimas Energetikos instituto buvo siūlomas gana seniai, ir jis būtų daug efektyvesnis, jeigu būtų atliktas laiku, tačiau to nebuvo padaryta, kol neatėjo “Williams”. Atėjus “Williams”, skubotai rengiamas šio komplekso privatizavimas, mano nuomone, visiškai nepagrįstai parduodant net 66% akcijų vadinamajam strateginiam investuotojui, tai yra “Williams” kompanijai. Lietuvos naftos kompleksas parduodamas užsienio kompanijoms be konkurso, aš drįstu teigti, už nepaprastai mažą kainą, kuri visiškai neatitinka šiuolaikinės šio komplekso vertės. Ta kaina buvo įvertinta užsienio ekspertų, nesitariant ir be konsultacijų su vietiniais specialistais. Naftos komplekso privatizavimas už tokią nepagrįstą ir mažą kainą, aišku, turės negatyvią įtaką ne tik naftos komplekso, bet ir viso ūkio raidai.

Mes žinome, kad Būtingės terminalas buvo statomas už investicijas su valstybės garantija. “Williams” neprisiima jokios atsakomybės už naftos komplekso veiklą, neduoda jokių naftos tiekimo garantijų, investicijų garantijų atsiskaitymo ir net darbo efektyvumo garantijų. Naftos iš Rusijos ir Vakarų kainų analizė rodo, jog Mažeikiai, dirbdami vakarietiška nafta, importuojama per Būtingę, dirbtų nuostolingai. Todėl vienintelė šiuo metu išeitis yra naftos importas iš Rusijos. Tačiau efektyviai naftos komplekso veiklai užtikrinti reikia ilgalaikių sutarčių, tiekimo garanto, kurio “Williams” ne tik negali suteikti, bet ji, kaip matome, šitos veiklos net nevykdo. Dėl sutarčių važinėja gerbiamasis ponas G.Kiesus, o “Williams” atstovai tik iš šalies stebi tą procesą. Praktika parodė, kad “Williams” iki šiol nesumokėjo net žadėtų 75 mln. JAV dolerių. Aš manau, kad jie daugiau nelabai turi, nes visos kitos sumos – tai vekseliais, tai iš pelno, kurio, aišku, jeigu “Williams” vadovaus kaip iki šiol, nebus, o mes būsime priversti “Williams” mokėti nuolat.

Mano nuomone, dėl “Williams” veiklos Lietuva jau patyrė didelius nuostolius, ne tik dėl santykių su Rusija ir naftos tiekimo sutrikimų, bet ir dėl šios kompanijos organizacinės ir ekonominės veiklos. Mūsų preliminariais skaičiavimais, dėl “Williams” veiklos tiek “Būtingės terminale”, tiek “Mažeikių naftos” perdirbimo įmonėje Lietuvai yra padaryta gana didelė žala, kuri vertinama keliomis dešimtimis milijonų dolerių. Visų pirma tai Vokietijos firmų išstūmimas, kai mums reikėjo mokėti netesybos mokesčius. Aišku, čia dalis kaltės yra ir Vyriausybės, nes nebuvo suteiktos garantijos visam paskolų paketui, taip pat, nutraukus statybos darbus, buvo parinktos kompanijos, kurios skubotai tuos pačius darbus atliko daug brangiau. Spaudoje pasirodė tokie dalykai, kad “Williams” atstovai ir veikėjai lyg ir neturi kompetencijos naftos verslo srityje.

Man vis dėlto kyla klausimas, ar tai kompetencijos stoka, ar ekonominės inžinerinės erudicijos stoka, ar tai tiesiog mulkinimas, nes jūs visi žinote, kad buvo pažadėta, jog gruodžio mėnesį jau pradėsime naftos eksportą per Būtingę? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjo laikas baigėsi. 6 min. Jeigu galite, baikite savo kalbą. (Balsai salėje) Prašom.

J.KUGELEVIČIUS. Pagrindimas yra tas, kad vis dėlto buvo atlikti visi ekonominiai skaičiavimai, bet privatizuojant niekas tais skaičiavimais nesidomėjo. Kažkokiais asmeniniais sumetimais skubotai, uždarai buvo vykdomas visas šis privatizavimo procesas. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nediskutuokite su Seimo nariais. Gerbiamasis Listavičiau, prašom nediskutuoti su pranešėju. Jeigu jūs baigėte kalbėti, tai baikite. Laikas jau baigėsi.

J.KUGELEVIČIUS. Moksliškai aš pasakysiu taip: už visą žalą, kurią “Williams” padarė Lietuvai, “Williams” turi sumokėti. Turi būti sudaryta komisija, kuri turi atlikti visą analizę, kiek tos žalos padaryta, aišku, pritraukiant aukštos kvalifikacijos nepriklausomus Lietuvos ekspertus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs galėtumėte savo duomenis palikti Seimui, būtų vertinga. Gal jūs tai pateiktumėte komitetui, kad mes ne tik girdėtume jūsų žodžius, bet taip pat matytume ir skaičius.

S.Malkevičius. Prašom. Replika.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto jūs, gerbiamasis pirmininke, analizuokite, ką mes kviečiame į tribūną. Jeigu kviečiamas mokslinio instituto atstovas, jis mums turėtų perskaityti kokią nors truputėlį aukštesnio lygio paskaitą ar pranešimą. O tai, kad čia iš pigių laikraštukų ištraukas mums pateikė, mes patys tai žinome.

Aš manyčiau, kad šitoms mums turbūt užtenka, ir baikime kalbas iš šalies.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turėjome galimybę susipažinti su mokslo lygiu Lietuvoje. Svarstysime Aukštojo mokslo įstatymą, galėsime aptarti ir šias problemas. Diskusija baigėsi.

Kviečiu I.Šiaulienę pateikti Seimo rezoliuciją dėl Lietuvos energetinio ūkio padėties ir perspektyvų. P.Gylys, taip? Prašom. Pone Pronckau, prašom nediskutuoti. Jūs jau 35 mlrd. prašėme išskaičiuoti. Dar keliasdešimt milijonų, tai čia yra palyginti nulis. Prašom. Taip, prašom apibendrinti diskusiją ir tada pateikti rezoliuciją.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, nereikėtų replikuoti mokslo žmonėms, kad jie turi savo nuomonę ne tik technikos, mokslo, bet ir ekonomikos mokslo srityje. Reikėtų solidžiau reaguoti Seimo nariams į mokslinių sluoksnių nuomonę. Mokslininkai irgi gali klysti kaip ir politikai, bet pripažinkime teisę pasakyti nuomonę, o argumentai buvo pasakyti labai rimti, labai rimti. Juos derėtų pasižymėti ateityje, kai grįšime prie šio klausimo nagrinėjimo, galbūt net kitą savaitę.

Grįždamas prie mūsų diskusijos, norėčiau patvirtinti, kad buvo sunkumų naftos ūkyje, kai mūsų valstybė kūrėsi po atsiskyrimo (aš primenu dar kartą vieną skaičių: 1992 m. buvo perdirbta tik 1 mln. tonų, galingumai – per 11 milijonų. Mūsų valdymo metais ir pirmaisiais jūsų valdymo metais 6-7 mln. buvo norma. Bet mes matome, kad šiais metais blogai. Procesai rutuliuojasi. Pratęsdamas kolegos J.Kugelevičiaus nuomonę, aš tikrai užduodu sau klausimą: kol “Williams” nebuvo, buvo kažkaip ramiau. Mūsų valdžios metais iš tikrųjų energetikos sistemą buvo pradėta balansuoti. Pavyzdžiui, ką mes darėme? 1993 m. mes Baltarusijai nutraukėme elektros energijos tiekimą, kol ji nepradėjo mokėti iš anksto. Kodėl tai nevyksta dabar? Kodėl mes finansuojame, kaip aš sakiau, vos ne milijoną litų per dieną? Į šiuos klausimus nėra atsakymų. Kodėl mes atiduodame 66%? Kodėl iš esmės dabar nieko negavę atiduodame valdymą, ir nieks neatsako už tą valdymą? O rezultatai prasti. Nuostoliai padaryti. Dėl ko? Technologija pasikeitė? Manau, pasikeitė vadyba, ir į prastą pusę.

Dar vienas dalykas (aš paskui norėsiu tuo papildyti rezoliuciją). Mums reikėtų depolitizuoti naftos ūkio veikimo perspektyvų klausimą – labai ūkiškai, labai subalansuotai, labai ramiai išspręsti, kokia turi būti to komplekso ateitis, neįveliant tarptautinės arba užsienio politikos aspektų kitų valstybių interesų. Mūsų elgsena faktiškai sufokusavo Lietuvoje tuos interesus. Latviai naftą gauna, o mūsų Seimo Pirmininkas pakiliai praneša mums, kad Rusija vėl bloga. Tai atskira istorija, kurią, man atrodo, mes artimiausiomis dienomis nagrinėsime.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija “Dėl Lietuvos energetinio ūkio padėties ir perspektyvų” projektas Nr.P-1806 (pateikimas)

Dabar aš pateikiu jūsų dėmesiui rezoliuciją. Jūs jos tekstą žinote. Yra konstatuojamoji dalis ir sprendžiamoji dalis. Aš norėčiau pasiūlyti dar redaguoti, nes gavau pasiūlymų iš Socialdemokratų frakcijos ir kitų Seimo narių papildyti tiek konstatuojamąją, tiek nutariamąją dalis.

Konstatuojamąją dalį siūlau papildyti po pirmosios pastraipėlės, po žodžių “šalies energetinio ūkio padėtis sudėtinga” įrašyti: “dabar vykdomos “reformos” prieštarauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui”. (Balsai salėje) Nes tai ne visai reforma. Na, galime be kabučių. Čia redakcijos dalykas. Man atrodo, kad reforma – tai yra pagerinimo linkme vykdomos permainos.

Nutariamojoje dalyje siūlau po žodžių “paspartinti Lietuvos energetikos strategijos parengimą” tęsti taip: “Ji turi tapti nacionaline energetikos strategija ir įgauti įstatymo galią”.

Dar vienas pasiūlymas: depolitizuoti naftos tiekimo klausimą, grįžti prie ūkinių praktiškų klausimų sprendimo.

Taip pat yra siūloma tarp 1 ir 2 punktų įrašyti tokius žodžius: “sudaryti nepriklausomą ekspertų komisiją, į kurią įeitų Lietuvos energetikos instituto, LTU, LGTU, VU specialistai, aktualiais naftos komplekso klausimais ir tai padėčiai ištirti bei privatizacijos eigos rezultatams įvertinti. Ir tik gavus išvadas svarstyti klausimą dėl naftos komplekso privatizavimo”. Tokios yra redakcinės pastabos arba pasiūlymai. Prašyčiau Seimą palaikyti pačias idėjas, pačius pasiūlymus. Dėl žodžių vartojimo, be abejo, galima tartis. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Keturi klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų rezoliucijoje nurodyta: “33% komplekso akcijų perdavimas kompanijai “Williams” itin palankiomis sąlygomis ne tik nepagerino Mažeikių naftos komplekso valdymą ir jo veiklos efektyvumą, bet priešingai – sutriko naftos tiekimas iš Rusijos ir įmonė patyrė didelius nuostolius”.

Aš noriu jūsų paprašyti arba paklausti. Kokią išvadą galėtumėte padaryti iš savo pateiktų teiginių? Antras klausimas. Ar rezoliucija reikia siūlyti Prezidentui tam tikrus darbus? Ačiū.

P.GYLYS. Aš pradėsiu nuo antro. Manau, kad visiems valdžios lygiams šis klausimas yra svarbus. Aš jau savo pateikime minėjau, kad man susidarė įspūdis, jog Prezidentas nepakankamai informuotas. Matyt, patarėjai nepakankamai dirbo tuo klausimu informuodami, kokia yra reali situacija. Bent man toks įspūdis susidarė iš Prezidento žodžių. Yra Gynimo tarybos formuluotė. Tarp kitko, ją truputį kitaip pateikia pats Ekscelencija. Reikėtų, kad ne tik politinės partijos, bet ir valstybės vadovas dalyvautų priimant šio labai svarbaus sprendimo galutinį variantą. Čia ne liepimas, čia yra pageidavimas. Mes negalime Prezidentui įsakyti. Mes tiesiog sakome, kad reikia drauge su Lietuvos Respublikos Prezidentu peržiūrėti privatizavimo sąlygas.

Dėl 33% aš dar kartą primenu. Grįžkime į nulinę situaciją, duokime tam naftos kompleksui dirbti ir pagalvokime, kaip jis galėtų dirbti su Vakarų, su kitokiais partneriais. Dar kartą pagalvokime prieš žengdami žingsnį. Tai, kas dabar vyksta 1,5 metų, – tai yra nuostoliai, prieš tai buvo pajamos.

PIRMININKAS. J.Olekas klausia.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes šiandien išgirdome Lietuvos ekspertų nuomonę apie kitą Mažeikių naftos kainą. Ten, kur jūs siūlote sudaryti komisiją, gal reikėtų, kad įvertintų ir pačią “Mažeikių naftos” komplekso kainą. Aš tikiu, kad jūs nenorite vilkinti šio klausimo, nes mus jau spaudžia, kitai savaitei turbūt turime programą, kad bus svarstomas “Williams” klausimas. Gal mes galėtume įrašyti tokį, sakykim, priimtiną terminą, kada ta komisija galėtų pateikti išvadas, sakykim, per mėnesį ar du. Kiek tam reikėtų, kad nepasakytume, mes sudarom komisiją ir to klausimo nesprendžiam. Kad mes visi matytume aiškią perspektyvą, kad tai yra, na, ne begalinis reiškinys.

P.GYLYS. Taip, bet Seimo rankose, ir visų pirma valdančiosios koalicijos rankose, sakysim, tai padaryti prioritetiniu klausimu ir kuo skubiau išeiti iš nežinomybės. Apsispręsti politinėms partijoms, Prezidentui, padedant ekspertams. Ir būna kartais taip, mes žinome, ekstremaliomis situacijomis juk beveik visos institucijos dirba. Politinės partijos prie šio klausimo dirba praktiškai pusantrų metų. Manau, kad ir institutai, universitetai, atitinkamos katedros ir laboratorijos dirba prie šio darbo. Tai jeigu, sakysim, būtų rimtas nusiteikimas gauti išvadas iš visų, tai tai galima padaryti ir per savaitę, bent jau, sakysim, na, tokiu scheminiu lygiu, tegul ir nelabai detaliu lygiu, kaip mums iš principo toliau elgtis?

PIRMININKAS. S.Malkevičius nori klausti.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis prelegente, jūs čia parašėt, kad “pastaraisiais metais energetikos ūkis valdomas neefektingai”. Ar jūs manot, kad ankstesniais metais, kai jūs buvot valdžioje, jis buvo valdomas efektingai? Jeigu buvo efektingai, tai kodėl, na, gal jūs galėtumėt paaiškinti, kodėl per visus tuos metus nebuvo net ir kalbame apie energetikos sistemos reformą ir apie tai, kaip ministras A.Stasiukynas pasirašė su Europos plėtros banku pagal A.Šleževičiaus įgaliojimą sutartį, dėl kurios šiandien mes turim didžiulių problemų dėl Ignalinos atominės elektrinės? Tai buvo efektingas valdymas?

P.GYLYS. Žodis “efektyvumas” reiškia pastangų ir rezultatų santykį. Aš jau minėjau – milijonas tonų, perdirbtų 1992 metais, ir 6-7,- mūsų valdymo metais. Mūsų valdymo metais energetika duodavo pelną. Taip, buvo neišspręstų problemų. Mes nesuspėjom išspręsti restruktūrizavimo, fiksuotų kaštų problemos. Bet jeigu būtume kartu dirbę, jau dabar galėtume turėti sprendimą. Manau, kad mes ėjom teisinga linkme, buvo pagerėjimas. Sakysim, tas dokumento pasirašymas gal ir nebuvo pats elegantiškiausias poelgis, bet tai, palyginti smulkmena, su tuo, kas vyksta, kai, sakysim, energetikos ūkis netenka šimtų milijonų litų.

PIRMININKAS. Ir K.Trapikas klausia paskutinis.

P.GYLYS. Mūsų laikais buvo kilimas, dabar aiškus smukimas. Ir tai rodo efektyvumą.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina dabartinė situacija, tai, kodėl nėra konstatuota dabartinė Ignalinos atominės elektrinės situacija. Pavyzdžiui, jūs puikiai žinote, kad šiandien “Lietuvos energija” skolinga Ignalinos atominei elektrinei apie 300 mln. Lt, už kelių dienų bus uždarytas pirmasis reaktorius, kadangi planiniu laiku negauta licencija. Kodėl jūsų rezoliucijoje nėra skirta dėmesio pagrindiniam elektros gamintojui?

P.GYLYS. Ačiū už pastabą. Tiesiog aš turiu tiek medžiagos ir tie, kurie domėjosi, žino, kad savo frakcijoje turim apie 50 puslapių medžiagą. Tai čia, sakysim, ir mano minėti 70 mln., kurie atsiranda kaip nuostolis dėl to, kad tenka stabdyti ir pirmąjį bloką, ir problemos su Baltarusija gali būti smulkiai išrašytos, ir lenkiška istorija, kai mes pradėjom ir sustojom su tom elektros tiekimo linijom, išėjimu į Baltijos žiedą. Čia daug ką galima minėti. Bet sutrauktą galima net… Akcentas yra dėl “Williams”, bet, svarbiausia, t.y. svarbiausi dalykai, yra išvardyti – iš naftos ūkio ir elektros ūkio.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėt į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, taigi siūlymas yra paties pranešėjo – redaguoti. Tai turbūt bendru sutarimu tokiam siūlymui galim pritarti? Redaguojam. Ar sudarom darbo grupę, kad redaguotų, ar Ekonomikos komitetui pasiūlom redaguoti šią rezoliuciją?

P.GYLYS. Bet, pirmininke, buvo toks pasiūlymas, kad netęstume to klausimo, nes jis yra labai aktualus. Gal susikaupus pavyzdžiui, per dvi savaites, galima būtų padaryti tokį politinių konsultacijų raundą ir artėti prie sprendimo. Nes reikia žinoti visus argumentus iš visų pusių – iš dešinės, iš kairės ir iš mūsų išmintingojo centro.

PIRMININKAS. Tai ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs jau čia neturit dabar diskutuoti. Toliau diskutuos Seimo nariai ir sakys savo motyvus, ką turėtume daryti su šia rezoliucija. Bet kuriuo atveju, jeigu kalbam apie buvusį efektyvumą ir šių dienų efektyvumą, turėtume įrašyti ir Seimo priimtus nutarimus dėl milijardinių skolų, kurios buvo pripažintos valstybės skolom 1996 metų pabaigoje. S.Malkevičius. Prašom dėl rezoliucijos.

S.MALKEVIČIUS. Aš siūlau šią rezoliuciją išvis atmesti, kadangi ji parašyta tendencingai ir yra paprasčiausiai dar vienas opozicijos propagandos aktas. Rezoliucijos priimti šiandien nereikia, mes tuos klausimus labai nuosekliai svarstome komitetuose ir šiandien turėjom gana įdomų grupės svarstymą dėl Būtingės. Taigi čia reikia tiktai dalyvauti ir dirbti. O rezoliucijos rašinėti, mano manymu, šiandien visiškai nėra reikalo, kadangi, kaip aš jau minėjau, ji yra neobjektyviai parašyta.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis nori pritarti šiai rezoliucijai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad mes pritartume tai rezoliucijai ir pritartume dabar pateikimui, nes pagrindinės problemos yra įvardytos. Juo labiau mes turėtume greičiau suredaguoti, kadangi iš tikrųjų kitos savaitės ketvirtadienį bus svarstomas naftos komplekso tolesnis likimas. Manau, kad mums reikėtų būtinai papildomai įtraukti į rezoliuciją tokius dalykus, kaip galimybę susipažinti su visų sutarčių projektais, taip pat gauti raštiškas teisingumo ministro ir finansų ministro išvadas dėl pateiktų projektų ir taip pat pritarti, kad ta ekspertų komisija būtų antradienį jau suformuota. Todėl manau, kad iki antradienio reikėtų suredaguoti tekstą ir rezoliuciją priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsim balsuodami. Yra du siūlymai: vienas – nepriimti, kitas – redaguoti. Prašom registruotis. Yra kitas siūlymas – bendru sutarimu atmesti. Tai kurį dabar pasirenkam bendrą sutarimą? Prašom registruotis.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Kas už tai, kad rezoliucija būtų redaguojama, balsuoja už, kas mano, kad ją reikia atmesti, balsuoja prieš. Prašom balsuoti. Už redagavimą balsuoja už, kurie mano, kad reikia atmesti, balsuoja prieš.

Už – 20, prieš – 21. Taigi redagavimui yra nepritarta. Redagavimui yra nepritarta. Taigi J.Bernatonis. Prašom. Kokios problemos?

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiverskit Seimo statuto tą straipsnį, kur kalbama apie rezoliucijas, paskaitykit, kada jos yra atmetamos, o kada redaguojamos. Garsiai, jeigu galima?

PIRMININKAS. Galiu garsiai perskaityti J.Bernatoniui, kuris, matyt, negali perskaityti. Tai labai aiškiai pasakyta: “Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar: 1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis; 2) redaguoti rezoliucijos projektą.” Jam ką tik nebuvo pritarta. “2) redaguoti rezoliucijos projektą.” Mes balsavom dėl šio punkto. “3) atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.” Taigi ką tik dauguma nubalsavo už tai, kad atmestume. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, taigi kokios?.. (Balsai salėje) Pone Bernatoni, prašom nesinervinti. Prašom nesinervinti. Ką jūs siūlote šioje vietoje?.. (Balsai salėje) Ką jūs galėtumėt pasiūlyti? Seimas nepritaria pasiūlymui redaguoti. (Balsai salėje) Tai gerai, renkit naują, prašom, parenkit naują rezoliuciją. (Balsai salėje)

Dėl vedimo tvarkos P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Po balsavimo aš.

PIRMININKAS. Prašom po balsavimo. Prašom. Repliką jūs.

P.GYLYS. Man tenka apgailestauti, kad valdančioji koalicija nenori diskusijos tuo klausimu, nenori dirbti prie dokumento. Kas priimta, kas nepriimtina, galima pataisyti, bet problema tai lieka ir anksčiau ar vėliau reikės eiti link nacionalinio sutarimo energetikos klausimais. Dešinieji galvoja, kad jie turi monopolį atstovauti nacionaliniams interesams. Mokslininkai, verslininkai, dalis partijų mano kitaip, bet į jų nuomonę nenorima atsižvelgti. Nemanau, kad elgiamasi išmintingai. Ne veltui kyla įvairių įtarimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įtarimai, kurie arba kyla, arba nekyla, yra toks dalykas. Aš nenoriu komentuoti, aš tik noriu priminti, kad kitą savaitę mes diskutuosime dėl “Williams” reikalų, artimiausiu metu svarstysime nacionalinę energetikos strategiją. Bus svarstomos visos pastabos ir visi siūlymai.

Savaitės (nuo 1999 05 24) darbotvarkės projektas

Dabar kviečiu J.Razmą pateikti kitos savaitės darbų planą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, natūralu, kad tą savaitę, kai nebuvo planuoti posėdžiai, nėra projektų svarstymų stadijos. Jūs čia matote tik priėmimus ir pateikimus. Manyčiau, kad šį kartą mums tikrai pavyks priimti Vietos savivaldos chartijos ratifikavimo įstatymą, kadangi jis šį kartą jau siūlomas be jokių išlygų. Manau, kad bus svarbūs ketvirtadienio projektai. Tą dieną, kaip matote, planuojamas tik vienas posėdis – iki pietų, tačiau projektai labai reikšmingi. Vienas projektas susijęs su “Williams” kompanijos investicijomis, o kitas yra dar vienas bandymas baigti priimti Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Siūlymas sukeisti vietomis, man atrodo, yra racionalus, nes po tų aistringų diskusijų energetikos klausimais gal mums bus nelengva susikoncentruoti priimti Viešojo pirkimo įstatymą.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori paklausti. G.Kirkilas pirmasis. Prašom.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad po tokios rimtos šios dienos diskusijos energetikos klausimais, kai buvo išsakyta tiek daug pastabų dėl to klausimo, t.y. dėl “Williams” (tas klausimas bus svarstomas kitą savaitę, kaip aš suprantu, labai pagreitingai svarstomas), ar nereikėtų vis dėlto… mano nuomone, šita darbotvarkė buvo sudaryta prieš šitą diskusiją. Dabar diskusija parodė, kad vis dėlto reikėtų kai kuriuos klausimus atidėti. Ar jums neatrodo, kad reikėtų pataisyti darbotvarkę?

J.RAZMA. Nemanau, kad reikėtų taisyti. Čia buvo svarstomi gal ir panašūs klausimai, bet tai nebuvo tiesiogiai šitie įstatymų projektai, o čia yra konkrečių projektų svarstymas. Aš, aišku, neatmetu galimybės, kad mes nukrypsime į platesnes diskusijas, tačiau kaip ir kiekvieno projekto atveju mes turime elgtis pakankamai tvarkingai – įvykdyti numatytą svarstymo stadiją.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. E.Kunevičienės išjungiau. Vėliau. A.Sakalas dabar klausia, po to E.Kunevičienė.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien Seniūnų sueigoje, kurioje ir jūs buvote, buvo svarstoma, gal iš viso ketvirtadienį nedaryti posėdžio, kadangi klausimas, kurį jūs minėjote, dėl “Williams”… Vis dėlto reikėtų palaukti naujos Vyriausybės, kurioje, kaip žinote, nebus ministro V.Babiliaus, nuomonės. V.Babiliaus nuomonė gali būti šiek tiek kitokia, ir tai… O kiti klausimai nebuvo labai tokie aktualūs ir labai svarbūs, kad nebūtų galima juos nukelti dar kelias dienas vėliau. Aš manyčiau, jūsų nuomonė nepasikeitė. Ar jūs manote, kad vis tiek reikia svarstyti, nepaisant visų argumentų, kurie buvo išsakyti iš šios tribūnos, kurie buvo pasakyti Seniūnų sueigoje? Man atrodo, sveikas protas dabar reikalauja, kad vis dėlto reikėtų palaukti naujosios Vyriausybės nuomonės.

J.RAZMA. Aš manyčiau, kad pradėti svarstyti mes tikrai galime. Matysim, ar susitarsime, kad baigiame svarstyti, tačiau aš kažkokio stebuklo atėjus naujai Vyriausybei taip pat nesitikiu. Be abejo, ji gaus tą medžiagą, kurią parengė derybas vykdę pareigūnai. Tą medžiagą mes turime ir galime dėl jos diskutuoti.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau, jeigu galima, Seniūnų sueigoje apsvarstyti arba į rezervą įrašyti Pensijų fondo įstatymo projekto svarstymą. Kitą savaitę būtų gerai.

J.RAZMA. Na, mes mėgintume gal įrašyti į antradienio darbotvarkę. Matyt, protokole taip pat reikėtų fiksuoti, kad mes keičiame numatytą svarstymo datą. Aš spėju, kad ten turi būti mūsų numatyta kita data.

PIRMININKAS. Jeigu aš galėčiau patikslinti. Man atrodo, kad kai mes grąžinome komitetui pakartotinai svarstyti, mes nenumatėme naujos svarstymo Seimo posėdyje datos. Mes šiuo atveju esame laisvi.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip. Mes komitete jau apsvarstėme, yra parengtas komiteto variantas. Būtų gerai kitą savaitę.

J.RAZMA. Mėginkime, nors antradienį nemažai projektų. Beje, aš…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Bent pradėti.

J.RAZMA. Aš pats taip pat siūlyčiau papildyti darbotvarkę Seimo statuto 259 straipsnio priėmimu, nes, kaip žinote, šiandien mums nepavyko rasti tokio momento, kad salėje būtų 71 Seimo narys ir mes galėtume tą projektą priimti. Tikėkimės, kad antradienį pavyks tai padaryti.

PIRMININKAS. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Aš taip pat norėjau, kaip pasakė ir gerbiamas Seimo narys A.Sakalas, priminti, kad Seniūnų sueigoje iš tikro buvo kalbėta, kad šį klausimą ketvirtadienį reikia atidėti. Dar vienas iš tokių argumentų. Iš tikro naujoji Vyriausybė turėtų labai rimtai dalyvauti svarstant šį projektą. Keturios dienos iki kito posėdžio, kuris būtų kitą antradienį, turbūt mirtinai nepakeis padėties. O dabar tas skubėjimas – labai akivaizdus spaudimas, iš esmės visiškas nesiskaitymas su kitų frakcijų nuomone.

PIRMININKAS. Aš noriu priminti, kad Seimas po pateikimo nutarė, kad svarstyti komitete yra skiriamos dvi savaitės. Dvi savaitės baigiasi antradienį.

G.ŠILEIKIS. Bet lygiai taip pat Seimas gali balsavimu atidėti šį klausimą.

PIRMININKAS. J.Razma atsakys į jūsų klausimą.

J.RAZMA. Aš iš esmės jau atsakiau. Jeigu jūs esate neigiamai nusiteikę dėl tų projektų, nenorėčiau, kad primestumėte kitiems nuomonę, kad tie projektai iš viso nebūtų svarstomi. Matyt, yra pakankamai Seimo narių, kurie nori diskutuoti dėl tų projektų ir bandyti formuluoti savo apsisprendimą.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš pritariu tam, kad būtų svarstoma taip, kaip numatyta, kadangi dvi savaitės irgi buvo jau ilgas atidėjimas. Kas buvo ko nors dar nesugalvojęs ar negavęs informacijos, galėjo gauti. Tos informacijos dar bus. Kad ir kiek opozicija stengtųsi atidėlioti ar vilkinti, iš tikrųjų rimto pagrindo tam nėra, nes čia yra valstybinis sprendimas. Dėl jo yra padaryti sprendimai, taip pat ir Valstybės gynimo tarybos, kuriai pirmininkauja Prezidentas, ir šita nuostata nesikeis dėl vilkinimo. Taigi vilkinimas yra tik laiko praradimas.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Repliką dar. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau gerbiamajam posėdžio pirmininkui lyg ir priminti, jog prieš tai buvusioje mūsų diskusijoje buvo labai aiškus siūlymas, kad Seimas vis dėlto sudarytų nepriklausomą ekspertų komisiją, kuri pateiktų skaičiavimus ir išvadas, remdamasi Ūkio ministerijos medžiaga. Į tą komisiją taip pat galėtų būti įtraukti Privatizavimo komisijos atstovai (akademikas E.Vilkas), kad Seimo nariams prieš pradedant svarstymą būtų pateikta objektyvi, nešališka, nepriklausoma nuomonė. Vadinasi, būtų logiška padaryti ir ilgesnę pertrauką. Seimas turėtų apsispręsti. Seimo Pirmininko dabar išsakyti argumentai yra mažų mažiausiai niekuo nepagrįsti, jeigu nesakytume daugiau, kad tiesiog daromas elementarus spaudimas. Aš turėčiau dar kartą prašyti, kad ši problema būtų svarstoma aukščiausiu lygiu ir labai rimtai. Todėl siūlyčiau protokolinį sprendimą, jog Seimas sudaro tokią komisiją, kad mes galėtume gauti išvadas ir, sutikę su tomis išvadomis, po to galėtume priimti nešališką sprendimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs gerai išmanote Statutą, kad komisijos nesudaromos protokoliniais sprendimais.

Ačiū, gerbiamasis kancleri.

Kiek aš suprantu, nėra bendro sutarimo dėl darbotvarkės. Registruojamės. Apsispręsime iš pradžių dėl antradienio darbotvarkės, o vėliau dėl ketvirtadienio su papildymais, kuriuos pasakė J.Razma. Prašom dabar registruotis. Balsuosime dėl antradienio darbotvarkės. Kas už tai, kad antradienio darbotvarkei būtų pritarta, balsuoja už. (Balsai salėje) Balsuojame dėl antradienio darbotvarkės su papildymais, kuriuos ką tik pasakė J.Razma.

Už – 29, prieš – 5, susilaikė 9. Taigi antradienio darbotvarkė patvirtinta.

Ir iš karto balsuojame dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Kas už tai, kad ketvirtadienio darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuoja už. (Balsai salėje) Prašom balsavimo metu neagituoti. Balsuokite už, ir viskas bus gerai.

Už – 23, prieš – 16, susilaikė 3. Taigi ketvirtadienio darbotvarkė yra patvirtinta.

Lietuvos valstybinio himno įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1395(4) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, toliau tęsiame darbą pagal šios dienos darbotvarkę. Kitas klausimas – Lietuvos valstybinio himno įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1395(4). Tai 2-4 darbotvarkės klausimas. Pranešėjas – J.Bernatonis. Priėmimas.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip pamenate, jau vieną kartą buvo bandyta tokias įstatymo pataisas priimti, tačiau gerbiamojo Seimo Pirmininko V.Landsbergio siūlymu buvo atidėta. Taip pat buvo įregistruotos gerbiamojo Seimo Pirmininko konkrečios pataisos, kurios dabar yra inkorporuotos į siūlomą priimti įstatymo projektą. Tai yra autoriai visoms joms pritarė. Taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus siūlymas dėl 5 straipsnio. Šiam siūlymui mes taip pat pritariame. Ir yra Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio pavadinimo. Todėl siūlytume iš pavadinimo išbraukti žodžius “privaloma tvarka”, tada pavadinimas skambėtų: “Valstybės himno atlikimo tvarka”. Kadangi visus siūlymus priėmėme, siūlome balsuoti dėl viso įstatymo iš karto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Dėl viso. Taigi pradedame kalbas dėl viso įstatymo. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad mes iš tikrųjų bendru sutarimu galėtume iš karto visą priimti, nes autoriai labai tvarkingai priėmė visas teiktas pastabas. Aš manau, kad mūsų įstatymas dėl to tik pagerėjo.

PIRMININKAS. Ir N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Aš norėčiau dėl balsavimo motyvų. Aš manau, kad atliekant Lietuvos himną taip pat labai svarbu išlaikyti V.Kudirkos giesmės tonaciją, kitaip sakant, originalą, nes aš taip manau, kad jeigu keisis tempas arba bus atliekama truputį aukščiau ar žemiau, tai gali būti tiesiog šito himno parodija. Jeigu ten būtų įrašyta tokia nuoroda, kad himnas turi skambėti originalia tonacija ir nurodytu tempu, tada aš sutikčiau.

PIRMININKAS. Aš bijau, kad jau papildomai mes ko nors pridėti negalime, tačiau aš matau, kad prie himno yra pridėtas tekstas ir gaidos. Galbūt tai gali išgelbėti.

V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Labai įdomu Seime klausytis mažytės muzikologinės ar muzikinės diskusijos. Dėl tonacijos yra tam tikra problema. Originali tonacija yra patogi giedoti moterims, bet nepatogi vyrams – per aukštai. Todėl iš esmės himnas yra giedamas žemiau, bent taip jau yra gerai. Kai mes girdime įrašą originalia tonacija, kartu giedoti yra gerokai nepatogu. Todėl mes gerbiame V.Kudirkos originalą, bet kai himnas giedamas tiesiog iš klausos, žmonės pasirenka tą (…) kuri yra patogi, todėl kaip nors reglamentuoti įstatyme tikrai nevertėtų.

PIRMININKAS. Ir P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, aš tik noriu paremti Seimo Pirmininką. Originali tonacija vyrams tikrai nepatogi. Aš tai patyriau, kai viešėjo Švedijos premjeras. Taigi lankstesnis Seimo Pirmininko pasiūlymas tikrai yra racionalus. Ačiū.

PIRMININKAS. Siūlau registruotis ir balsuoti, nes bijau, kad mes čia sunkiai suprasime tolesnius argumentus. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos valstybinio himno įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl minėto įstatymo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti už. Prašom balsuoti tikslia tonacija. Tie, kurie šiandien negali padainuoti. (Balsai salėje)

Už – 36, prieš nė vieno, 1 susilaikė. Lietuvos valstybinio himno įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1783 (pateikimas)

Toliau 2-5 darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-1783. Pateikimas. Pranešėjas – M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Teikdami Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 13 straipsnio pirmos dalies papildymą, turime tikslą pridėtinės vertės mokesčio tarifą žemės ūkio produkcijai sumažinti nuo 18% iki 9%. Tenka priminti, kad toks, t.y. 9%, tarifas galiojo ir 1996 m. Siūlydami Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą vadovaujamės šiais motyvais:

pirma, žemės ūko produkcijos gamintojų ekonominė būklė dėl įvairiausių priežasčių ne gerėja, bet blogėja. 1996 m. visos žemės ūkio produkcijos rentabilumas siekė 13%, 1997 m. – 4,7%. Nors praėjusių metų žemės ūkio ekonominių, finansinių rodiklių dar neturime, tačiau tikėtina, kad rezultatai bus blogesni negu 1997 m. Laukiama, kad daugelio žemės ūkio produkcijos rūšių gamyba bus nuostolinga. Pridėtinės vertės mokestis sunkią finansinę būklę dar labiau blogina.

Antra. Kadangi pridėtinės vertės mokestis žemės ūkio produkciją brangina, tai tam tikru mastu mažina jos suvartojimą, prastina gyventojų mitybą, mažina maisto apyvartą, neskatina žemės ūkio produkcijos gamybos. Šiuo požiūriu aukšti pridėtinės vertės mokesčio tarifai blogina šalies gyventojų socialinę būklę.

Trečia. Šį pavasarį Vilniuje įvykusi žemdirbių sueiga, išsakydama šiuos motyvus, taip pat siūlė mažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Oponuojantys šiam pasiūlymui galbūt teigs, jog Europos finansininkai siūlo nedaryti jokių išlygų mažinant mokesčius ir panašiai, tačiau daugelyje pasaulio šalių tokios lengvatos egzistuoja.

Mano rankose yra informacija apie PVM taikymo tvarką 19 pasaulio šalių. 17 tokios lengvatos kaip tik taikomos. Paminėsiu keletą pavyzdžių. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė. Jungtinėje Karalystėje PVM tarifas yra 17,5%, maisto produktams, knygoms, vaikiškam apavui ir vaikiškiems rūbams PVM taikomas nulinis tarifas.

Vokietija. Nuo 1998 m. balandžio 1 d. taikomas 16% PVM. Sumažintas 7% PVM tarifas taikomas maisto produktams, spausdintai medžiagai, keleivių pervežimui trumpais atstumais.

Prancūzija. Šiuo metu taikomi du pagrindiniai tarifai: sumažintas 5,5% tarifas taikomas maisto produktams ir kai kurioms paslaugoms, būstui, transportui. Standartinis 20,6% taikomas visoms kitoms prekėms ir paslaugoms.

Dienraščiams ir kai kuriems vaistams taikomas 2,1% tarifas.

Iš šių kelių pavyzdžių, manau, aiškėja, kad daugelyje pasaulio šalių vykdoma politika kiek galima nebranginti maisto ir kai kurių svarbiausių vartojamų prekių. Manau, tai teisinga praktika ir teisinga politika, kurią mums taip pat reikėtų taikyti.

Vadovaudamasis šiais argumentais, siūlau mūsų teikiamam įstatymo projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. 5 Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote, kad mažinama. Jums reikėjo pažiūrėti įstatyme, kad Lietuvoje kelioms produkcijos ir paslaugų rūšims mažinama, ne vienai, o turbūt dešimčiai.

Norėčiau paklausti. Ar padarius PVM žemės ūkio produkcijai išimtis, būtų teisinga nedaryti išimčių kitoms ūkio produkcijos rūšims? Gal siūlytumėte apskritai visą PVM mažinti iki 9%?

M.PRONCKUS. Aš kol kas nesiūlau visą PVM mažinti iki 9%, nors jūsų programoje buvo numatyta, kad PVM tarifą reikėtų sumažinti iki 16%. Deja, ši jūsų programos nuostata nevykdoma. Kol kas siūlau mažinti tik žemės ūkio produkcijai. Dar kartą kartoju, kad maisto prekėms daugelyje pasaulio šalių tarifai yra kitokie, t.y. mažesni.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš ir paklausti, ir priminti norėjau. Ponas M.Pronckus sako, kad 1996 metais buvo 9%, bet kodėl jis pamiršo, kad LDDP buvo priėmusi įstatymą panaikinti 9% ir nuo 1997 m. sausio 1 dienos taikyti 18%. Ar aš jums atkūriau jūsų atmintį?

M.PRONCKUS. Ši atmintis yra. Gerbiamoji Kunevičiene, iš tikrųjų taip buvo numatyta, bet nereiškia, kad 1997 metų pradžioje ši nuostata būtų vykdoma. Agrarininkai visą laiką turėjo pakankamai aiškią savo nuostatą. Jeigu Seimas būtų buvęs kitos sudėties, ši 18% nuostata tikrai nebūtų priimta.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis prelegente, kaip jūs manote, ar PVM sumažinimas paskatintų vartojimą, ar paskatintų gamybą, ar abi ekonominio proceso puses?

M.PRONCKUS. Manau, kad paskatintų vartojimą ir gamybą. Kalbant apie vartojimą, remiantis statistikos duomenimis, 1997m. (1998 m. duomenų nėra) Lietuvos gyventojai suvalgė maisto už 7,7 mlrd. litų. 18% tarifas iš karto paima 1 mlrd. 300 mln. litų. Tai yra labai ženkli suma prie maisto pabrangimo. Manau, jeigu ji būtų mažesnė, vartojimas galėtų padidėti. Jeigu vartojimas didėtų, augtų ir gamyba, būtų kur dėti produkciją, kuri pagaminama.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar vis dėlto nereikėtų siekti, kad PVM sumažinimas įgytų ilgalaikę strategiją (iš tikrųjų įvertinant labai sudėtingą žemės ūkio ir labai sudėtingą vartojimo padėtį, juo labiau kad trečdalio gyventojų yra labai sunki ekonominė padėtis), kad ši pozicija būtų stabili bent jau 3-5 metus?

M.PRONCKUS. Būtų labai gerai, jeigu mums pavyktų tai padaryti. Aš būčiau už tai.

PIRMININKAS. Ir A.Račas.

A.RAČAS. Gerbiamasis pranešėjau, man labai sunku suvokti. Kai jūs buvote valdžioje, pagal jus Seimas buvo tikrai geros sudėties, jūs priėmėte sprendimą dėl 18% PVM. Dabar jūs išstudijavote pasaulio tarifus. Aš nemanau, kad jie yra labai tikslūs, nes aš turiu ir kitokius duomenis. Reikėtų pagalvoti turbūt apie Lietuvos žemės ūkio nacionalinę politiką. Jeigu jūs taip šokinėsite kaip dabar, nuo 18%, paskui kitaip, ar mes galėsime toli nueiti? Koks bus efektas ir kokias turės pasekmes jūsų pasiūlymas mūsų valstybės biudžetui?

M.PRONCKUS. Pirmiausia dėl informacijos. Aš naudojuosi informacija, kurią teikia Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyrius ir kuri prieinama kiekvienam Seimo nariui. Jeigu ši informacija nėra tiksli, žinoma, ne aš kaltas būčiau.

Kitas klausimas dėl to, kad buvo priimtas 18% bendras tarifas. Iš tikrųjų jis buvo priimtas, bet priimant šį tarifą mums buvo žadama (ir finansistai žadėjo), kad jeigu nebus mums sąlygų jį įvesti, o tokių sąlygų iš tikrųjų tuo metu nebuvo, kai buvo pakeistas tarifas, jis nebus taikomas. Deja, nesant sąlygų jūs šitą tarifą padidinote ir įvedėte.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo, ar pradedame svarstymo procedūrą. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Manau, kad mes visi pritarsime po pateikimo, nes argumentų yra pakankamai rimtų. Juo labiau nereikėtų argumentuoti, kad tie buvo valdžioje, tie buvo valdžioje. Reikėtų remtis ekonomine situacija, kokia yra dabar, nei džiaugiantis, nei pykstant, nei vieni kitiems priekaištaujant. Sprendimai padidinti PVM anksčiau turėjo vienokią motyvaciją, bet dabar mes turime žiūrėti realiai ir pamėginti priimti sprendimą, galintį prisidėti prie labai sudėtingos žemės ūkyje dirbančių žmonių padėties. Todėl pritariu po pateikimo ir kviečiu visus, pritarus po pateikimo, toliau ieškoti sprendimų, kaip suderinti kitas problemas, susijusias su biudžeto pajamomis ir įplaukomis.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Manau, kad tokiam pateikimui negalima pritarti, nes čia yra tik politinis šansas ponui M.Pronckui dar kartą laimėti rinkimus, bet jis nepagrįstas, nesusijęs su biudžetu. Tokie mokesčių pakeitimai gali būti svarstomi tik kartu su biudžetu, nes kitaip jie nerealūs ir nepagrįsti. Jo pradėti svarstyti Biudžeto ir finansų komitete negalima, nes mokesčių klausimai turi būti sprendžiami tik kartu su biudžetu. Ir antras dalykas, pagal įstatymus tik 71 balsas gali spręsti, nes nėra Vyriausybės pritarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės. Prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami, ar galime šį įstatymą pradėti svarstyti. Ponia E.Kunevičienė pasakė labai aiškius procedūrinius argumentus. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta ir pradėta svarstymo procedūra, balsuoja už. Kas mano, kad negalima pradėti procedūros, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 15, prieš – 14, susilaikė 6. Jeigu būtų pritarta po pateikimo, mes turėtume sustabdyti procedūrą ir prašyti iniciatorių pateikti Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Kadangi nepritarta, tai yra nepritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, nėra pritarta po pateikimo ir nėra pradedama svarstymo procedūra. Buvo siūlymas pradėti svarstymo procedūrą. (Triukšmas salėje) Aš negirdžiu daugiau jokių siūlymų. Deja, salėje didelis triukšmas, aš nieko negirdžiu.

Dėl vedimo tvarkos – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs negirdite, tai aš pasakysiu, kas sakoma salėje – siūloma tobulinti.

PIRMININKAS. Siūloma tobulinti. Prašom apsispręsti balsuojant, ar reikia tobulinti. Kas už tai, kad įstatymą reikia tobulinti, balsuoja už, kas mano, kad to nereikia daryti, balsuoja prieš arba susilaiko.

Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Kas mano, kad reikia įstatymo projektą tobulinti, balsuoja už.

Už tai, kad būtų grąžintas tobulinti, – 16, prieš – 12, susilaikė 7. Taigi nėra grąžinamas tobulinti, jo tobulinti nebereikia. Aš dar sykį noriu priminti, kad jis nėra pradėtas svarstyti, gerbiamieji kolegos. Taigi prašom. Galite daryti taip, kaip jums norėtųsi.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Vyriausybės parlamentinės priežiūros laikinosios komisijos sudarymo” projektas Nr.P-1012(3) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas 2-6 – Seimo nutarimas “Dėl Vyriausybės parlamentinės priežiūros laikinosios komisijos sudarymo”. Pateikimas. Registracijos Nr.P-1012(3). Pranešėjas – Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mieli kolegos, pasakyta pagrindinė mintis – tai trečiasis variantas. Mes jau bandėm du kartus pateikti, kol kas nesėkmingai. Manau, kad šį sykį bus geriau, kadangi yra viena esminė žinia, kurią gal ne visi girdėjo: premjeras R.Paksas, atsakydamas į klausimus LDDP frakcijos posėdyje, pasakė, kad jis tokios priežiūrinės komisijos sudarymui pritartų, todėl aš kviečiu visus – ir opoziciją, ir daugumą – pritarti.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. P.Gylys. Atsiima. G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, jog jeigu tokia komisija būtų sukurta anksčiau, tai buvusi Vyriausybė nebūtų taip liūdnai baigusi savo darbo? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Aš neabejoju, kad jinai būtų galėjusi daug ilgiau dirbti, bet vis tiek, ko gero, būtų kritusi.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar nebūtų pažeistos kitų parlamentarų teisės, išskyrus jūsų minėtus, sakykim, 9 ar 11 privilegijuotus parlamentarus. Kiekvienas parlamento narys privalo dalyvauti vykdant parlamentinę kontrolę. Tai kam išskirti išrinktuosius? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jūs šiek tiek laisvai interpretuojat Konstituciją, bent man taip atrodo. Tai viena. Antra, parlamentinės kontrolės, arba, kaip Konstitucijoje suformuluota, priežiūros formų, yra pakankamai daug. Ir jūs pats kai kur dalyvaujate, ir kiti dalyvauja. Aš siūlau vieną papildomą, kuri būtų efektyvesnė ir kuri prižiūrėtų specifinę sritį, – kiek vykdomi mūsų pačių priimti įstatymai ir nutarimai. O tai, kad jie iki šiol buvo blogai vykdomi, seniai įrodyta. Tai viena iš priežasčių, dėl ko iš tikro ir krito G.Vagnoriaus Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl balsavimo motyvų. Aš norėčiau tiktai priminti, kad visi komitetai turėtų prižiūrėti, kaip vykdomi įstatymai. V.Andriukaitis dėl balsavimo motyvų nori kalbėti. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš esu įsitikinęs, kad mes bendru sutarimu priimsim šitą sprendimą. Iš tikrųjų parlamentinės kontrolės funkcijų yra daug. Komitetai kontroliuoja pagal ministerijas ir pagal Seimo statute numatytą savo kompetenciją. Seimo nariai, atlikdami savo parlamentinę pareigą, taip pat užduoda paklausimus ministrams ir Vyriausybei bei kitoms institucijoms. Šiuo atveju tai visiškai nekliudo sudaryti tokią Seimo specialiąją komisiją, kuri, pagal Statute nustatytą tvarką, užsiimtų konkrečiais uždaviniais. Aš manau, kad iš visų Seimo frakcijų ir frakcijoms nepriklausančių Seimo narių sudaryta komisija tikrai galėtų efektyviau įgyvendinti Vyriausybės veiklos kontrolės dalykus.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau sudaryti tokią komisiją iš 138 Seimo narių. Tai visiškai atitiks Seimo įgaliojimus, nustatytus Konstitucijoje, ir bus pašalintos pono J.Listavičiaus abejonės.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Ponas Č.Juršėnas pamiršo įrašyti tai, ką kalbėjo. Paklausykit, kaip skamba: “Seimo nutarimo “Dėl Vyriausybės parlamentinės priežiūros laikinosios komisijos sudarymo” projektas”. Nėra konkretumo, kokios priežiūros. Kai kalbėjo, jis sakė, kad įstatymų vykdymo. Visiškai neįvardyta, kokiems tikslams sudaroma ta komisija, o laikinosios komisijos visada būna tik tikslinės. Taip pat turėtų būti numatyta, kada ji baigia savo veiklą, kada tą tikslą pasiekia ir turi atsiskaityti Seimui, nes laikinosios komisijos būtinai turi atsiskaityti Seimui. Todėl aš siūlyčiau kol kas nepritarti ir pasiūlyti ponui Č.Juršėnui, kaip profesionalui, formuluoti šiek tiek kvalifikuočiau.

PIRMININKAS. Registruojamės ir apsispręsime. Prašom registruotis. Prašom registruotis. Balsuosim dėl to, ar pritariame po pateikimo. Jau redakciniai siūlymai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra, balsuoja už. Kas mano, kad nereikia pritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 11, prieš – 16, susilaikė 5. Po pateikimo nėra pritarta. P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atsakydamas į ponios E.Kunevičienės klausimą, noriu pasakyti: Vyriausybę reikia prižiūrėti tam, kad jinai dirbtų Lietuvai. O jeigu visai rimtai, tai komitetai prižiūri Vyriausybę pagal tam tikras veiklos sritis. Tai yra specializuota priežiūra, o reikia ir bendrosios priežiūros. Tai atitinka visus vadybos principus. Ačiū.

Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo projektas Nr.P-1446(2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, nepritarta po pateikimo. Toliau 2-8 darbotvarkės klausimas – Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo projektas. Pateikimas. Registracijos Nr.P-1446(2). Pranešėjas – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs pamenate, analogiškas projektas buvo pateiktas anksčiau. Tada Seimo sprendimu jis buvo grąžintas autoriams tobulinti. Mes patobulinome. Norėčiau iš karto atkreipti jūsų dėmesį į tai, kas buvo patobulinta. 4 straipsnis, kaip rekomendavo Teisės departamentas, suderintas su 2 straipsnio normomis. Kitaip sakant, nebus taikoma lengvatinė tvarka jau esamiems įstatymams, įtraukiant juos į konstitucinių įstatymų sąrašą. Kadangi Seimo nariai kalbėjo, jog tas sąrašas labai didelis, todėl autoriai jį sumažino šešiais įstatymais. Vietoj 23 dabar siūloma į šį sąrašą įtraukti 17.

Dėl kitų Teisės departamento pastabų, kurios jau išsakytos dėl šio naujojo projekto. Teisės departamento išvadose, pirmojoje išvadoje, teigiama, kad Seimas, priimdamas atitinkamą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatytų žemės sklypų įsigijimo, nuosavybės subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo, jau pasirinko variantą, kaip turi būti įtraukiami įstatymai į konstitucinių įstatymų sąrašą.. Aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, pabrėžti, kad su tokia nuomone negaliu sutikti (nesutinka ir kiti autoriai), nes priimant sprendimą dėl šio konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą… Tai buvo laikinas sprendimas. Jeigu jūs pakelsite stenogramas, tai įrašymas atskirai ir buvo motyvuojamas tuo, kad sąrašo dar nėra.

Be to, ši Teisės departamento išvada neprieštarauja mūsų siūlomam projektui, nes iš tiesų Seimas gali nuspręsti, kokiu būdu sudaromas konstitucinių įstatymų sąrašas. Dėl antros pastabos taip pat sunku pritarti, nes mes visi suvokiame, jog teisinės sistemos vienas iš privalumų būtų įstatymų stabilumas, tuo tarpu šioje išvadoje skatinami nuolatiniai įstatymų keitimai. Mes manytume, kad pasunkinta tvarka, bent jau pagrindinių tų įstatymų, kurie galėtų tapti konstituciniais, stabilizuotų teisinę sistemą, padarytų ją tobulesne, nebūtų kaitaliojami keletą kartų per metus tie įstatymai. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori klausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar tai reiškia, kad paminėtus įstatymo projekte jau priimtus įstatymus reikėtų priimti iš naujo? Ačiū.

J.BERNATONIS. Ne, jokiu būdu, gerbiamasis Seimo nary. Jeigu jūs susipažinote su projektu (aš noriu atkreipti dėmesį į 4 straipsnį), ten kaip tik yra suformuluota norma, kur pagal atitinkamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą tokie įstatymai įtraukiami į sąrašą trim penktadaliais Seimo narių balsų.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu jūsų paklausti, ar į sutrumpintą sąrašą pateko rezoliucijoje numatytas siūlymas Vyriausybei pateikti konstitucinio įstatymo projektą dėl nedeficitinio biudžeto?

J.BERNATONIS. Žinoma, į konstitucinių įstatymų sąrašą galima įtraukti įvairius įstatymus, ir tai spręs Seimas priimdamas šį įstatymą. Šiame sąraše to nėra. Autoriai manė, kad netikslinga įtraukti dėl to, kad nedeficitinis biudžetas kol kas tikrovėje neegzistuoja, tačiau jeigu bus tokia Seimo nuomonė, žinoma, bus įtraukta į tą sąrašą.

PIRMININKAS. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, mes visi turbūt suprantame, kad konstituciniai įstatymai – tai yra tie, kurie turi ypatingą svarbą, kurie turi būti pastovūs, stabilūs, jie lemia valstybės gyvenimą ilgam laikui. O jūs minėjote, kad ligi šiol jie kaitaliojami po keletą kartų per metus. Ar galėtumėte nurodyti pavyzdžių?

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jau ir dabar yra parengtos atitinkamos įregistruotos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos, buvo keičiamas keletą kartų Vyriausybės įstatymas, kaip atsimenate, yra pateiktos Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos, Teismų įstatymo pataisos. Mūsų manymu, svarbiausios valstybės valdžios institucijos, tokios kaip Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, Konstitucinis Teismas, teismai, turėtų turėti stabilius įstatymus, tuomet būtų labiau nepriklausoma, tobulesnė ir jų veikla. Taip pat čia siūloma įtraukti ir Vietos savivaldos įstatymą, Valstybės kontrolės įstatymą bei tris, mūsų manymu, labai svarbias piliečių teises reguliuojančius įstatymus – tai Pilietybės įstatymą, Peticijų įstatymą ir Referendumo įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi jūs atsakėte į visus klausimus. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų?

J.BERNATONIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti. Prašom registruotis. Balsuosime dėl to, ar pradedame šio įstatymo projekto svarstymo procedūrą.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, balsuoja už. Kas mano, kad jos nereikia pradėti, balsuoja prieš arba susilaiko. Už – 12, prieš – 6, susilaikė 13. Deja, svarstymo procedūra nėra pradedama. (Balsai salėje) Už – 13, prieš – 6, susilaikė 13, svarstymo procedūra nėra pradedama.

Gerbiamieji kolegos, paskutinis darbotvarkės klausimas – rezervinis 5 klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl nefinansinių įmonių kreditorinio įsiskolinimo” projektas. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėja – E.Kunevičienė, redakcinės komisijos atstovė.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl nefinansinių įmonių kreditorinio įsiskolinimo” projektas Nr.P-1427(3) (svarstymas ir priėmimas)

E.J.KUNEVIČIENĖ. Praeitam opozicijos darbotvarkės posėdyje ponas M.Pronckus buvo pateikęs rezoliucijos projektą. Mes sutarėme, kad Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstys ir reikia redaguoti. Buvo sudaryta redakcinė komisija. Parengtas rezoliucijos variantas, suderintas ir su ponais M.Pronckumi, J.Listavičiumi. S.Slavickas, M.Šerienė, J.Valatka buvo toje komisijoje. Ponia R.Melnikienė atsisakė pasirašyti tą tekstą dėl to, kad per mažai siūlymų. Mes prašėme, kad ji daugiau pateiktų, bet ji nepateikė daugiau siūlymų, nepasirašė, bet iš esmės prieštaravimo, atskiros nuomonės nėra. Jeigu reikia, galiu perskaityti.

PIRMININKAS. Ne, ne. Ji yra išdalyta, tikrai nereikia.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra išdalyta. Atsiskaitymų padėtis Lietuvoje yra ne blogesnė negu kitose valstybėse pagal likvidumo koeficientus, pagal įsiskolinimų koeficientus. Tačiau tą klausimą reikia toliau spręsti, mes tai matome. Po anos rezoliucijos pateikimo, kai mes sakėme, kad redaguosime ir neatmetame, buvo pajudintas atsiskaitymas su žemdirbiais ir vis dėlto pakankamai atsiskaityta. Bet priėmus Vekselių įstatymą, vekselių galiojimas dar iki šiol nepakankamai propaguojamas ir nepakankamai veikia. Todėl mes pasiūlėme viską konstatuodami Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos bankui sudaryti visas reikalingas sąlygas šalies įmonių atsiskaitymams paspartinti bei šiais klausimais priimtiems įstatymams įgyvendinti, nes tas darbas turi būti rimtai tęsiamas. Bankuose kreditinių resursų užtenka, tik reikia paspartinti atsiskaitymų drausmę, sudaryti sąlygas, kad galiotų vekseliai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Pradedame šios rezoliucijos priėmimą: 4 – už, 4 – prieš. M.Pronckus nori kalbėti prieš. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariau tik pataisyto gerbiamosios E.Kunevičienės projekto pavadinimui. Turiniui nepritariau dėl šių priežasčių (mano parašo ten nėra). Gerbiamosios E.Kunevičienės rezoliucijos projekte išnyksta konstatavimas, kad įsiskolinimai šalies ūkyje didėja. Šiaip ar taip per pastaruosius dvejus metus jie išaugo nuo 17,5 iki 21,8 mlrd. litų, arba padidėjo 25%. To jau nebėra rezoliucijoje.

Rezoliucijoje nėra, kad nevykdomas Vyriausybės, dabar jau buvusios, programinis įsipareigojimas mažinti įsiskolinimus.

Trečia. Nebandoma rezoliucijos projekte siūlyti Vyriausybei konkrečių priemonių, kurias įgyvendinus įmonių įsiskolinimas galėtų iš tikrųjų mažėti.

Ketvirta. Bandoma rezoliucijoje nepastebėti, kad dalis įsiskolinimų susidarė dėl valstybės vykdytos neprotingos ekonomikos ir mokesčių politikos. Dėl šių priežasčių gerbiamosios E.Kunevičienės siūlomam rezoliucijos projektui negaliu pritarti, teks susilaikyti, nors atsiskaitymo problema iš tikro yra aštri.

Gerbiamosios E.Kunevičienės labai aptakaus projekto svarstymas ir priėmimas rodo, kad net konservatoriai šią problemą jau pradeda pastebėti, todėl, žinoma, to dokumento priėmimas, matyt, bus truputį teigiamas. Beje, aš susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne tiktai rezoliucijos pavadinimui, bet ir turiniui pritariu. O jeigu pasižiūrėtume į konstatuojamąją dalį, tai ten visiškai aiškiai užrašyta, kad vienu atveju ne finansinių (…) debitorinis įsiskolinimas per numatytą laikotarpį sumažės 657 mln. Lt ir kad nefinansinių įmonių ilgalaikiai įsipareigojimai, kaip matote, sumažėjo 1 mlrd. 280 mln. Lt. Man atrodo, kad tokių skaičių nepastebėti ir tarp didelių įsiskolinimų vis dėlto, sakyčiau, gal ir negalima.

Toliau, kaip jau buvo paminėta, o jeigu jau čia prieš mane kalbėjęs taip labai mėgsta palyginti tuos skaičius su kitomis valstybėmis, tai taip pat galėjome matyti, kad šiuo atveju Lietuvos įsiskolinimo koeficientas ir bendro likvidumo koeficientas, palyginti su Latvija, su Estija ir net su Danija yra, geresni. Tai apie ką jau čia mes kalbame? Ar būtinai, jeigu nudažysim juoda spalva, tai jau gražiau ir atrodys? Žinote, kokia kai kam spalva tinka, tai gal nedažykime visko juoda, o pasilikime tą tarpinę? Ačiū. Tada aš pritariu už.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš tiktai norėčiau priminti ponui M.Pronckui, kad mes rūpinomės atsiskaitymais ir nuo 1994 m., kai net jūs buvote opozicijoje. Pamenate, kiek Biudžeto ir finansų komitete kalbėjome, aš pritardavau net jūsų laikiniems įstatymų projektams, kartu su jumis priiminėjome rezoliuciją dėl atsiskaitymo, vekselių įstatymo pataisas ir naują įstatymą. Nuo to meto spaudėme ir niekaip negalėjome išspausti, nes nenaudinga kažkam buvo. Todėl nenorėčiau, kad jūs taip visai nuvertintumėte atliktus darbus. Manau, kad darbai atlikti nemaži, bet kad dar reikia daug ką daryti, tai tikrai reikia, todėl rezoliuciją ir teikiame.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl šios rezoliucijos priėmimo.

Užsiregistravo 30 Seimo narių.

Kas už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta, balsuoja už.

Už – 17, prieš – nė vienas, susilaikė 11. Rezoliucija “Dėl nefinansinių įmonių kreditorinio įsiskolinimo” yra priimta.

Seimo narių pareiškimai

Ir Seimo narių pareiškimai. Minutėlę! Tuoj, pažiūrėsime, kas… P.Papovas. (Balsas salėje) V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. “Dėl padėties Ignalinos atominėje elektrinėje.

Jau ne kartą buvo atkreiptas dėmesys į katastrofišką Lietuvos energetikos sistemos padėtį. Dar interpeliacijos Lietuvos Respublikos ūkio ministrui V.Babiliui metu buvo perspėta, kad dėl neatsakingos elektros energijos eksporto į Baltarusiją politikos, dėl žlugdomos elektros energijos tilto į Vakarus statybos bei dėl neišsprendžiamų akcinės bendrovės “Lietuvos energija” skolos Ignalinos atominei elektrinei klausimo gali kilti realių grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui. Taip dėl V.Babiliaus ir jo paskirtų į akcinės bendrovės “Lietuvos energija” vadovybę Pramonininkų konfederacijai artimų asmenų veiklos šiandien Ignalinos atominė elektrinė jau neturi pakankamai lėšų savo saugumui garantuoti. VATESI licencijos nesuteikimas pirmajam elektrinės blokui bei lėšų antrojo bloko remontui baigti trūkumas šiandien verčia visiškai sustabdyti Ignalinos atominę elektrinę. Dėl susidariusios padėties Lietuva patirs milžiniškų nuostolių.

Todėl šiandien aš kreipiuosi į naująjį Ministrą Pirmininką ragindamas jį imtis veiksmų, kad kuo greičiau iš einamų pareigų būtų pašalinti dabartiniai akcinės bendrovės “Lietuvos energija” vadovai ponai: V. Jurgaitis, A.Bačiauskas, A.Linkevičius, S.Baranauskas ir R.Ramoška. Kreipiuosi ir į teisėsaugos organus ir prašyčiau, kad būtų ištirtas paminėtų vadovų asmeninės atsakomybės už šalies energetikos sistemai padarytus nuostolius klausimas”.

PIRMININKAS. Ir kviečiu S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos pareiškimas “Dėl G.Vagnoriaus Vyriausybės palikimo.

Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija dar praėjusių metų viduryje atkreipė visuomenės dėmesį į G.Vagnoriaus vadovaujamos Vyriausybės veiklos trūkumus. Lapkričio mėnesį pateikė Seimo patvirtintos Vyriausybės programos vykdymo (tiksliau – nevykdymo) analizę, išskyrė konkrečius 47 punktus, pagal kuriuos Vyriausybė aiškiausiai savo įsipareigojimų neįvykdė. LDDP taip pat ne kartą nurodė atskirų ministrų nekompetentingumą. Tačiau Seimo dauguma kartu su Vyriausybe aiškino apie nuolat gerėjantį gyvenimą ir nematė reikalo atsakyti į LDDP pateiktą Vyriausybės veiklos analizę.

Per pustrečių metų G.Vagnoriaus Vyriausybė sumažino infliaciją, tačiau išaugusios telefono, komunalinių paslaugų bei kuro kainos gerokai sumažino gyventojų perkamąją galią, dėl ko gamintojai turėjo mažinti ne tik produkcijos gamintojų kainas, bet mažinti arba ir visai sustabdyti gamybą. Nepagrįstas akcizų tarifų didinimas iš esmės sužlugdė Lietuvos gamintojus, nes jie prarado ne tik užsienio, bet ir vietinę rinką.

Naftos komplekso perdavimas kompanijai ““Williams International” itin palankiomis sąlygomis ne tik nepagerino “Mažeikių naftos” komplekso valdymo bei gamybos efektyvumo, bet netgi davė priešingą rezultatą – sutriko naftos tiekimas, ir įmonė dirba nuostolingai. Strateginis investuotojas ne tik neinvestuoja į kompleksą, bet ir reikalauja už gaunamus kreditus suteikti Vyriausybės garantijas, o konsultantų, vadybininkų iš kompanijos “Williams” vienos dienos atlyginimai keturis kartus didesni už šalies vidutinį mėnesinį atlyginimą.

Prieš išeidama aštuntoji Vyriausybė per vieną mėnesį sugebėjo “ištuštinti” trečdalį Vyriausybės rezervo fondo, o ateinančiai Vyriausybei palinkėjo gyventi taupiai su likusiu trečdaliu.

Valstybės skola per paskutinį G.Vagnoriaus valdymo mėnesį padidėjo 1 mlrd. Lt ir jau viršija 10 mlrd. Lt! Taigi kiekvienas gyventojas “skolingas” beveik 3 tūkst. Lt.

G.Vagnoriaus Vyriausybė nepagrįstai padidino kai kurių valdininkų atlyginimus, kurie gerokai lenkia visų kitų šalies darbuotojų atlyginimus, o šeštadalis dirbančiųjų tuo pat metu uždirba tik minimalią mėnesinę algą ir dar mažiau, du trečdaliai – mažiau už vidutinį darbo užmokestį. Tai dar kartą patvirtina, kad valdančioji dauguma ir buvusioji Vyriausybė rūpinosi tik turtingąja visuomenės dalimi.

Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija tiki, kad Respublikos Prezidentas ir naujai paskirtas Ministras Pirmininkas R.Paksas sieks, kad būtų atliktas išsamus ir teisingas aštuntosios Vyriausybės veiklos rezultatų auditas”. LDDP frakcijos vardu – S.Burbienė.

PIRMININKAS. Ir V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamieji kolegos, mano pareiškimo tema – “Dėl susidariusios sudėtingos situacijos Lietuvos cukraus pramonėje ir kas už tai atsakingas.

Cukraus gamyba iš savo žaliavos yra viena iš pelningiausių žemės ūkio gamybos šakų, tačiau ji Lietuvoje dėl netinkamo ūkininkavimo darosi vis sudėtingesnė. Taip išeina todėl, kad nesilaikoma priimtų programų ir įstatymų šiai pramonės šakai plėtoti.

Šiuo metu be tinkamo pasirengimo ir situacijos įvertinimo rengiamasi uždaryti Marijampolės cukraus fabriką, t.y. uždaryti fabriką toje zonoje, kurioje cukriniai runkeliai auginami seniausiai, kurioje derliai būna didžiausi ir cukringumas didžiausias.

Bandau paaiškinti, kodėl taip įvyko. Žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos cukraus pramonės privatizavimo programą, pagal kurią cukraus pramonė privatizuojama sudarant galimybę vienai užsienio firmai “Danisko sugar” monopolizuoti šią pramonės šaką ir rinką. Rengdama privatizavimo programą, Žemės ūkio ministerija visiškai neatsižvelgė į galiojančią gyventojų aprūpinimo cukrumi programą 1994–2002 m. ir į 1995 m. vasario 23 d. Seimo priimtą Cukraus įstatymą. Lietuvos cukraus pramonės privatizavimą buvo galima daryti tiktai pakeitus jau priimtą cukraus programą ir Cukraus įstatymą, nes toks privatizavimas, koks daromas dabar, nei programoje, nei įstatyme nebuvo numatytas.

Reikia pabrėžti, kad Cukraus įstatyme buvo numatytos pataisos. Vyriausybė 1997 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr.923 sudarė komisiją, kuri parengė Lietuvos cukraus įstatymo pataisų projektą. Šiam reikalui Vyriausybė skyrė 15 tūkst. litų. Pinigai įstatymo pataisų rengėjams buvo išmokėti, bet naujojo įstatymo pateikimas Seimui buvo delsiamas. Šiame įstatymo projekte cukraus pramonės monopolizavimas nebuvo numatytas. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. Taip Žemės ūkio ministerija, apeidama tebegaliojantį Cukraus įstatymą, parengė cukraus pramonės privatizavimo programą, kurią Vyriausybė 1998 m. gegužės 20 d. protokolu Nr.21 patvirtino. Seimas stengėsi, kad būtų užkirstas kelias galiojančių įstatymų pažeidimams.

Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija 1998 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą, reikalaujantį užtikrinti šalies cukraus pramonės galiojančių aktų vykdymą, kol bus priimtas naujos redakcijos Cukraus įstatymas, taip pat siūlė susilaikyti nuo cukraus pramonės akcijų, kurias valdo Žemės ūkio ministerija, pardavimo.

Seimo Kaimo reikalų komitetas 1998 m. balandžio 21 d. savo nutarimu siūlė sustabdyti valstybei priklausančių cukraus fabrikų akcijų pardavimo programą. Tą pačią nuostatą išreiškė ir Seimo Ekonomikos komiteto Verslo pakomitetis 1998 m. liepos 1 d. protokolu Nr.5, ir Seimo Krikščionių demokratų frakcija savo 1998 m. birželio 10 d. (protokolo Nr.65) kreipimusi į Vyriausybę. Tačiau į tai Žemės ūkio ministras ponas E.Makelis neatsižvelgė. Ponas ministras neatsižvelgė ir į Cukrinių runkelių augintojų draugijos nuomonę, neatsižvelgė ir į ne kartą Lietuvos mokslininkų pareikštą nuomonę (spaudoje šiuo klausimu buvo diskutuojama), neatsižvelgė į Žemės ūkio rūmų ne vieną kartą išreikštą nuomonę, nuogąstavimą, kad gali išeiti negeri dalykai.

Negana to, Žemės ūkio ministerija, rengdama cukraus privatizavimo programą, įrašė, kad privatizavimo programa rengta pagal Seimo Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. Taip Žemės ūkio ministerija, šitaip pateikusi cukraus pramonės privatizavimo programą, bandė įstatymo rengėjus nuteikti, kad Seimo Kaimo reikalų komitetui pritarus tas faktas jau yra įvykęs.

Pareiškiu, kad už cukraus pramonės privatizavimo programos parengimą ir priėmimą pažeidžiant Lietuvos įstatymus ir pasekmes, priėmus šią programą, yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, konkrečiai žemės ūkio ministras”. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien visi pareiškimai. Daugiau pareiškimų nėra. Tuo baigiame gegužės 20 d. vakarinį plenarinį posėdį.