|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS |
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA
1999 05 13 Nr. P-1354(5) Vilnius |
|
|
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas
|
|
|
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų:
1. Projekto 2 straipsnio 2, 11 dalyse bei kituose straipsniuose vartojam¹ s¹vok¹
“kitas fizinis ar juridinis asmuo ( įskaitant įmones, neturinčias juridinio asmens teisių) ” reikėtų tobulinti atsisakant skliaustelių ir žodžio “ įskaitant ”.
2. Projekto 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatoma, kad teisės aktų, oficialių
administracinio ar norminio pobūdžio dokumentų vertimai (pabr. – mūsų) yra autorių teisių objektai. Šią nuostatą reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į projekto 5 straipsnio 2 punkto nuostatas, kad teisės akto ar kito oficialaus dokumento oficialus vertimas nelaikomas autorių teisių objektu. Siekiant išvengti projekto 4 ir 5 straipsnių nuostatų prieštaravimų, siūlytume projekto 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodį “vertimai” įrašyti žodį “neoficialūs”.
3. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje,15 straipsnio 4 dalyje ir kituose numatytas atlyginimas už panaudą neatitinka Civiliniame kodekse nustatyto panaudos turinio. Minėtus projekto straipsnius būtina perredaguoti atsižvelgiant į Civilinio kodekso 366 straipsnio nuostatas: “panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai (pabr. - mūsų) naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą”. Be to, projekto 2 straipsnio 26 dalyje taip pat nurodoma, kad panauda neatlyginama.
4. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. Pagal projekto 35 straipsnį autorines sutartis ir autorines licencines sutartis sudaro autoriai. Projekto 56 straipsnyje nustatoma, kad autoriai jiems priklausančias teises gali perduoti kolektyvinio administravimo asociacijoms. Todėl minėtą nuostatą reikėtų patikslinti ir nurodyti, kad minimas sutartis sudaro autoriai, jų turtinių teisių perėmėjai arba kolektyvinio administravimo asociacijos.
5. Projekto 16 straipsnio 1 ir 2 dalyje žodį “kūrinį” reikėtų pakeisti į projekto 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įvardintą terminą “ kūrinio originalas ”.
6. Projekto 60 straipsnio 2 dalies tekstas nėra aiškus. Visų pirma, neaišku kokius
užsienio autorius ir gretutinių teisių subjektus kolektyvinio administravimo asociacijos privalo traktuoti taip pat, kaip savo narius. Ar tik tuos autorius ir gretutinių teisių subjektus, dėl kurių teisių yra pasirašytos sutartys su įgaliota užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacija, ar aplamai visus kūrinio autorius ir gretutinių teisių subjektus. Reikėtų pasvarstyti, ar nevertėtų šį projekto straipsnį papildyti nuostata, nustatančia užsienio autoriams ir gretutinių teisių subjektams teisę tiesiogiai sudaryti sutartis su Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijomis.
7. Redaguojant projekto 66 straipsnį neatsižvelgta į tai , kad leisti naudotis
kūriniais ar gretutinių teisių objektais pirmoje eilėje gali autoriai ir gretutinių teisių subjektai, o kolektyvinio administravimo asociacijos veikia pagal jų pavedimus. Todėl nuostata, kuriose įvardinta, kad licencijas išduoda tik kolektyvinio administravimo asociacijos, pažeidžia autorių ir gretutinių teisių subjektų teises.
8. Kelia abejonių projekto 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos. Neaišku, kokiu
pagrindu kolektyvinio administravimo asociacijai suteikiama daugiau teisių, negu autorių ar gretutinių teisių subjektui. Asociacija, būdama autorių ar gretutinių teisių subjektų atstovė, negali turėti daugiau teisių negu jų turi atstovaujamieji. Šio straipsnio nuostatomis atimama galimybė autoriui ir gretutinių teisių subjektui kreiptis į teismą dėl 5 ir 10 kartų didesnio autorinio atlyginimo išieškojimo. Projekto 66 straipsnio 2 dalyje turi būti įtvirtinta ne teismo pareiga išieškoti, bet asmens, kurio teisės buvo pažeistos, teisė reikalauti, kad teismas išieškotų tam tikro dydžio autorinį atlyginimą. Svarstytina, ar nereikėtų 66 straipsnyje įtvirtinti kolektyvinio administravimo asociacijos teisę kreiptis į teismą ne tik dėl autorinio atlyginimo išieškojimo, bet ir dėl kitų pažeistų autorių teisių. Priešingu atveju, projekto 66 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, o 1 dalies nuostatos nesiderina su 2 ir 3 dalies nuostatomis. Taip pat svarstytinos projekto 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos, numatančios kolektyvinio administravimo asociacijų teisę gauti teismo priteistą autorinį atlyginimą ir jį skirstyti. Kolektyvinio administravimo asociacijos yra tik autorių ar gretutinių teisių subjektų atstovai. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas teismas ieškinio sumą išieško ne ieškovo atstovo, o ieškovo, šiuo atveju, autorių ar gretutinių teisių subjekto, naudai. Kolektyvinio administravimo asociacija galėtų gauti priteistą autorinį atlyginimą ir jį skirstyti, tik tuo atveju, jeigu tai būtų įtvirtinta sutartimi su autoriumi ar gretutinių teisių subjektu.
9. Redaguotinas projekto 72 straipsnio tekstas. Visų pirma, šiame straipsnyje turi
būti kalbama ne apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų apsaugos terminus (pabr. – mūsų), o apie autorių teisių ir gretutinių teisių galiojimo terminus . Antra vertus iš šio teksto ne visai aišku kokie terminai bus taikomi autorių teisių ir gretutinių teisių galiojimui, jeigu jie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo pasibaigę. Reikėtų įvardinti, kad tuo atveju, kai termino galiojimas nepasibaigęs, taikomi šiame įstatyme nustatyti autorių teisių ir gretutinių teisių galiojimo terminai.
Teisės departamento vyresnysis konsultantas P. Skaisgiris
Teisės departamento vyresnysis konsultantas J. Orlauskas
Teisės departamento konsultantas V. Stankevičius
????? ?????
????? ?????
L. e. Teisės departamento direktoriaus pareigas K. Virketis