Aiškinamasis raštas

dėl Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projekto

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos Respublikos teritorijoje žymiai padidėjo plėšrūnų skaičius. Tuo pačiu padidėjo ir pasiutlige sergančių laukinių žvėrių skaičius, nes šio susirgimo paplitimas priklauso nuo plėšrūnų, ypatingai lapių, gausumo. Šiuo metu Lietuvos teritorijos 100 ha tenka 0,3 lapės. Vien tik 1998 metais nuo pasiutligės paskiepyta 4601 Lietuvos gyventojas ( mokant už vakciną ir serumą išleista 112137 litai ).

            Didelis skaičius plėšriųjų žvėrių daro žalą vištiniams, uoksiniams paukščiams, kitai smulkiajai faunai.

            Bebrų populiacija pasiekė maksimalų dydį ir ją būtina reguliuoti. Melioracijos tarnybos duomenimis, 1997 m. bebrų padaryta žala hidrotechniniams įrenginiams, žemės ūkio pasėliams, miško želdiniams 1,5 mln. litų.

            Visi šie žvėrys priklauso švelniakailių žvėrelių kategorijai. Už licenzijas juos medžioti, pagal dabar galiojanti Žyminio mokesčio įstatymą, turi būti imamas žyminis mokestis.

            Kritus kailių paklausai, medžiotojai švelniakailių žvėrelių sumedžioja daug mažiau arba visai jų nemedžioja. Dar labiau komplikuojasi plėšrūnų ir bebrų populiacijos reguliavimo problema nustačius švelniakailių žvėrelių medžioklės licencijavimą.

            Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projektą parengė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas

            Siūlome pakeisti Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punktą ir už licencijas medžioti švelniakailius žvėrelius žyminio mokesčio neimti.