Trisdešimt
trečiasis (330) posėdis
1999 m.
gegužės 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). 15 valandų. Skelbiu posėdį pradėtą. Kad išvaduotume kolegą Stanislovą nuo didelių kančių, kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos. Niekaip nenori kompiuteris tam paklusti. Registruojamės. Pradedame registruotis. Registruojamės.
Kol kas posėdyje dalyvauja 32 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prieš pietus, kai mes vargome su nuosavybės teisės įstatymais, A.Kubilius pasiūlė priimti tokį protokolinį nutarimą, kuris jums, kolegos, yra išdalytas. Seimas siūlo Vyriausybei pavesti Žemėtvarkos ir teisės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos metodiškai koordinuoti ir spręsti žemės nuosavybės teisių atkūrimo problemas miestuose. Protokolinis nutarimas jums išdalytas. Kolegos, ar galėtume jį dabar priimti bendru sutarimu? Vienas žodis netinka, sako L.Sabutis. Kolegos, tikėčiausi bendro sutarimo. L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš jau, kai skaitė, nesupratau, bet dabar, kai parašyta, visiškai aišku, jog negali Žemėtvarkos departamentas spręsti žemės nuosavybės teisių atkūrimo problemų miestuose. Jis gali koordinuoti sprendžiant tokius dalykus kartu su kitomis ministerijomis ar apskričių viršininkais.
PIRMININKAS. Taigi “koordinuoti žemės nuosavybės teisių atkūrimo problemas miestuose” tiktų jau tada. (Balsas iš salės) Jis būtų koordinatorius, o kas dirbtų…
L.SABUTIS. Taip taip, nes sprendimus priima visiškai ne departamentas.
PIRMININKAS. Tai “spręsti” mes išbraukiame? “Ir spręsti”, taip?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti? Seimo narys J.Senkevičius.
J.SENKEVIČIUS. Buvo tas pat klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš matau, prieštaraujančių nėra, ir dėl to labai džiaugiuosi. Šis protokolinis nutarimas yra priimtas išbraukiant “ir spręsti”, o visas kitas tekstas lieka. Labai ačiū.
Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr.P-508(4*) (priėmimas)
Gerbiamieji, pirmasis popietinis klausimas – įstatymas Nr.P-508(4). Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektas. Priėmimo tęsinys. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Vaišnorą. Kai kurie straipsniai yra priimti. Pone pirmininke, prašom supažindinti su dabartine būkle.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas, kaip jūs matote, yra užregistruotas Nr.P-508. Tai jau labai seniai mūsų svarstomas įstatymas, tačiau yra problema. Ši problema atsirado dėl to, kad tai susiję su fizinių ir juridinių asmenų finansiniais reikalais, piniginiais santykiais, todėl buvo derinama su labai daug institucijų, ir su Vyriausybės, t.y. su ministerijomis. Buvo gauta daug siūlymų, todėl mes niekaip negalėjome, kaip Vyriausybė mėgsta, skubos tvarka priimti šio įstatymo, nepasitarę su visuomene, nepasitarę su Pramoninkų konfederacija, su asmenimis, kurie vykdo ūkinę veiklą ir naudoja įvairius taršos šaltinius. Pagaliau štai dabar šis įstatymas, ačiū Dievui, kaip mes sakome, atėjo į Seimą. Jis jau buvo pateiktas, bet buvo pateiktas labai seniai, t.y. 1997 m. gruodžio mėnesį. Per tą laiką… Mes buvome priėmę 1, 2, 3, 7, 8 ir 9 straipsnius.
Tačiau per tą laiką įvyko kai kurių pokyčių, mes esame gavę naujų pastabų, todėl manau, kad dabar galėtume šį įstatymą pradėti priimti iš naujo ir aptarti tas pastabas, kurias esame gavę. Pagrindinės pastabos, kurios gautos…
PIRMININKAS. Kolega, jūs manote, kad reikėtų grįžti prie visų priimtų straipsnių?
A.VAIŠNORAS. Aš manyčiau, kad galėtume grįžti, nes beveik visiems straipsniams yra gauta kai kurių pastabų, o iš Teisės departamento – ketvirtajam projektui, kuris pateiktas čia priimti. Yra gauta pastabų ir pasiūlymų ir iš mūsų komiteto nario pono J.Šimėno.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų klausti. Buvo priimti 1, 2, 3, 7, 8 ir 9 straipsniai. Ar mes dar galėtume grįžti prie visų šių straipsnių priėmimo procedūros? Ar galėtume atnaujinti priėmimo procedūrą?
A.VAIŠNORAS. Aš prašyčiau, kad mes šiek tiek atnaujintume, nes…
PIRMININKAS. Taigi grįžtame prie visų straipsnių. Kolegos, greitai ir trumpai. 1 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. Tuoj pat aš jums pasakysiu, kokiems straipsniams yra pastabų.
PIRMININKAS. 1 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. Taip. Pirmasis Teisės departamento pasiūlymas yra dėl įstatymo priėmimo datos nurodymo. Čia mes, ko gero, suklydome parašę “2000 metai”…
PIRMININKAS. Čia ne 1 straipsnis, pone pranešėjau. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. Ne, aš dar noriu prieš 1 straipsnį, nes yra mūsų nuorodos, kada yra priimamas įstatymas. Nežinau, kodėl čia parašyta “2000 metai”. Teisės departamentas teisingai nurodo, kad turėtų būti nurodyti šie metai. Kaip čia, taip ir lentelių prieduose, kurie yra kaip įstatymo priedai ir eina po įstatymo.
Dabar 1 straipsnyje mes turime… Tuojau pasakysiu …
PIRMININKAS. J.Šimėno siūlymas.
A.VAIŠNORAS. J.Šimėno siūlymas, bet aš, ko gero, čia jo neturiu, turbūt palikau komitete.
PIRMININKAS. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš turbūt palikau komitete. Čia yra, taip? Ačiū. Taip. Dėl 1 straipsnio yra pono J.Šimėno siūlymas penktąją dalį išdėstyti taip: “Mobilus taršos šaltinis…” Jis priduria “naudojantis degalus” prie šio straipsnio “bei savo veikla teršiantis aplinką”. Manau, kad “taršos šaltinis” jau yra pakankamai tiksliai nustatyta sąvoka ir taršos šaltinis negali neteršti aplinkos. Čia yra pertekliniai žodžiai. Aš asmeniškai tam nepritariu.
PIRMININKAS. Kolega Šimėnai, mes grįžome bendruoju sutarimu prie visų jau priimtų straipsnių, taigi svarstome ir jūsų siūlymus. 1 straipsnio penktoji dalis “Mobilaus taršos šaltinio apibrėžimas”. Ar jūs norėtumėte kalbėti? Pranešėjas nepriima jūsų redakcinio siūlymo. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Galėtume sutarti, kad mobilus taršos šaltinis, jeigu jis yra neeksploatuojamas (sakykime, aš turiu automobilį, kuriuo nevažinėju, vadinasi, neteršiu aplinkos), negalėtų būti apmokestinimo objektas. Mano pridėtas priedas yra orientuotas į tai, kad jeigu mobilus taršos šaltinis yra eksploatuojamas, tai aš duodu net palengvinimą, kokiu būdu jis galėtų būti apmokestinamas. Ar pagal benzino sunaudojimą, ar panašiai ir t.t. Todėl aš manau, kad mobilus taršos šaltinis, jeigu jis yra neeksploatuojamas, jis negali būti apmokestinamas. Mano pataisos esmė tik tokia.
PIRMININKAS. Dėl pataisos niekas nenori kalbėti. Taigi pirmininkas nepriima. Pranešėjas… Kviečiu registruotis.
A.VAIŠNORAS. Čia išties nėra toks principinis dalykas, tiesiog mes pamatėme, į stilių pažiūrėjome, kad “taršos šaltinis, teršiantis aplinką” yra…
PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl J.Šimėno siūlymo redaguoti 1 straipsnio penktąją dalį, apibrėžiančią, kas yra mobilusis taršos šaltinis. Registruojamės. Kaimynai, jūs esate ne visai sąžiningi.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kolegos, kas priimtų J.Šimėno siūlymą, balsuoja už.
Už – 14, prieš – 6, susilaikė 10. Siūlymui nėra pritarta. Ar galėtume visą 1 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? 1 straipsnį galėtume priimti. Priimame. 2 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. 2 straipsniui neturime pasiūlymų ir pastabų.
PIRMININKAS. Ar galėtume priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimamas. 3 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. Taip, 3 straipsniui taip pat neturime.
PIRMININKAS. Priimame. Tai kam reikėjo prie jų grįžti, aš niekaip nesuprantu. 3 straipsnis yra priimamas.
4 straipsnis. J.Šimėno siūlymas suredaguoti antrąją dalį.
A.VAIŠNORAS. Dabar 4 straipsniui… Štai toks. “Mokestį už aplinkos teršimą moka asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei, komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio”. Jis nori išbraukti “iš ūkinei, komercinei veiklai naudojamų”. Tai reikštų, kad mes apmokestiname visus Lietuvos Respublikos piliečius, kurie turi bet kokį mobilų taršos šaltinį, t.y. mašinas, motociklus, traktorius ir visa kita. Norėjau pasakyti, kad mes ir komitete taip pat diskutavom dėl to. Esant šiuolaikinei sudėtingai socialinei situacijai, ir ūkinei, ir socialinei situacijai, kai mes kiekvieną dieną girdim, kad pensininkai tikrai gauna mažas pensijas, kad bedarbių daug yra, ir t.t., ir t.t., manau, kad tai turėtų būti politinis sprendimas, tai turėtų būti aptarta, manau, įvairiose frakcijose ir net partijose. Mes Aplinkos apsaugos komitete tokių sprendimų neturėtume priimti. Todėl mes šiam jo siūlymui nepritarėme. Siūlau palikti taip, kaip yra mūsų įstatyme, nieko neišbraukiant. Jeigu išbrauktume šitą “ūkinei, komercinei veiklai”, iškeltume atskirai, kad žemės ūkio asmenys atleidžiami nuo mokesčio, tada būtų logiška. Bet dabar mes siūlom palikti taip, kaip yra, neapmokestinti visų žmonių, kurie turi automobilius arba mobilius taršos šaltinius, ir nepritarti pono J.Šimėno siūlomoms pastaboms.
PIRMININKAS. J.Šimėnas argumentuoja savo siūlymą dėl antrosios dalies.
J.ŠIMĖNAS. Čia, aišku, klausimas iš tikrųjų politinis. Manau, kad mūsų įstatymas turėtų būti orientuotas ne į pinigų surinkimą, bet į taršos mažinimą. Siūlau apmokestinti visus vienodai, o ne pagal dabar galiojančią tvarką, kai, sakykime, vieni subjektai, kuriuos galima apmokestinti, kuriuos įmanoma apmokestinti pagal dabartinę situaciją, tai autobusų parkai, transporto kontoros, jos moka mokesčius, o visi kiti mobilių taršos šaltinių vartotojai ir savininkai neapmokestinami.
Tačiau aš šitą punktą noriu pakomentuoti su kitais punktais, apie kitus tada mažiau kalbėsiu, nes iš tikrųjų čia yra esminis punktas. Jeigu priimtume šitokią nuostatą, tada 9 straipsnyje siūlau, kad šitas apmokestinimas įsigaliotų nuo 2003 m. sausio 1 d. Nes iš tikrųjų tie, kurie turės neutralizavimo sistemas, paprastai tariant, katalizatorius, tie nuo šio mokesčio bus atleidžiami. Siūlau iki 2003 m. sausio 1 d. (o tai yra 2,5 metų, tai vakarietiškas principas, įvedant naujus mokesčius leidžiama bent dvejus metus ūkio subjektams susiorientuoti) pakeisti savo techninę situaciją. Mano pasiūlymas yra tas, kad nuo 2003-ųjų pas mus galėtų gerokai sumažėti tarša. Nes skatiname įsigyti taršos neutralizavimo sistemas. Ne pinigus surinkti, bet taršos neutralizavimo sistemas, ir būtų mažiau teršiama aplinka.
Dar vieną argumentą noriu pasakyti. Išgirdau priekaištų, kad atsisakius dabar apmokestinti visus iki 2003 metų, biudžetas nuo to nukentėtų. Iš tikrųjų maždaug apie pusę milijono litų Lietuvos biudžetas gautų mažiau. Bet aš dar kartą noriu pakomentuoti 6 straipsnio dalį, ką aš siūlau, kad nereikėtų mažinti į biudžetą įplaukų už taršą, už visus taršos šaltinius, tarp jų ir stacionariuosius taršos šaltinius, aš siūlau mažinti įplaukas į aplinkosaugos investicijų fondą. Tą dalį palikti valstybės biudžete, kad valstybės biudžetas dėl šios mano pasiūlos nenukentėtų. Štai tokia esmė.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau kalbėti tik apie konkrečias pataisas.
A.VAIŠNORAS. Apie konkretų klausimą…
PIRMININKAS. Pone pirmininke…
A.VAIŠNORAS. Klausimą, o ne šokinėti, aš prašyčiau taip pat…
PIRMININKAS. Pone pirmininke, jums žodis nėra suteikiamas.
A.VAIŠNORAS. Dar kartą noriu pasakyti – tai yra politinis sprendimas. Turi būti…
PIRMININKAS. Pone pirmininke, pone pranešėjau, dabar kalbos dėl motyvų dėl J.Šimėno siūlymo. Seimo narys J.Olekas norėtų kalbėti dėl J.Šimėno siūlymo dėl antrosios dalies.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau palaikyti J.Šimėno siūlymą, nes mes žengtume labai aiškų žingsnį į perspektyvą. Tai, ką minėjo pranešėjas dėl apmokestinimo kiekvieno automobilio ar kitos priemonės, kuri šiandien teršia gamtą, mes turim vis kitus siūlymus. Žiūrėkit, neįstatyminius siūlymus. Mes turime apriboti senų automobilių įvežimą į Lietuvą. Šis sprendimas, kurį siūlo gerbiamasis J.Šimėnas, iš tikrųjų mums leidžia turėti perspektyvą. Šiandien, šįmet, kitais metais niekas dar neapmokestina. Bet Lietuvos gyventojai, verslininkai, kurie užsiima tam tikru verslu, jie žino labai aiškią perspektyvą, kad Lietuva žengia į koją su laiku, saugo Lietuvos gamtą, Lietuvos aplinką ir žmonių sveikatą. Ir po 2,5 metų mes turėsime naują tvarką, kai bus įvedami mokesčiai. Todėl aš šiandien siūlau pritarti tokiai pataisai ir žmonėms suteikti labai aiškią perspektyvą.
PIRMININKAS. Tai visos kalbos dėl motyvų. Kviečiu, kolegos, registruotis. Registruojamės. Suteikiu žodį Vyriausybės atstovui.
A.DAUBARAS. Girdėti taip? Norėjau pasakyti, pirmininke, kad visi įstatymo tarifai peržiūrimi kas treji metai. 7 straipsnyje “Mokesčių tarifų galiojimo terminai” parašyta, kad “kiekvienam kitam periodui mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatomi prieš dvejus metus iki jų įsigaliojimo”. Taigi mes šiek tiek paankstinam šitai. Tai faktiškai įsigalios ne pagal terminus po ketverių metų, o iš tikrųjų sukels dideles politines aistras ir diskusijas. Iš tikrųjų pats įstatymas jau savaime yra labai sudėtingas, reguliuojantis iš tikrųjų didelę sistemą. Jeigu mes dar paimsim visus Lietuvos gyventojus, situacija iš tikrųjų taps sudėtinga. Po dvejų metų pagal reglamentą mes tai galėtume padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš jūsų akis – Seimo nario J.Šimėno siūlymas dėl 4 straipsnio antrosios dalies. Pritariantys J.Šimėno siūlymui balsuoja už, kiti – kitaip. Balsuojame dėl J.Šimėno siūlymo redaguoti antrąją dalį.
Už siūlymą – 17, prieš – 5, susilaikė 18. Siūlymui nėra pritarta. J.Šimėno siūlymas papildyti 4 straipsnį trečiąja dalimi.
A.VAIŠNORAS. Taip. Dabar einam toliau. Taip pat 4 straipsnio trečiajai daliai…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…
A.VAIŠNORAS. …papildyti nauja dalimi ir išdėstyti taip pat, kas buvo antrojoje dalyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas: ar bus 29 Seimo nariai, kurie paremtų šiuos siūlymus? Taigi dėl trečiosios dalies. Ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie manytų, jog reikia svarstyti? 29 Seimo nariai.
A.VAIŠNORAS. Aš galiu tiktai tiek pasakyti, kad 4 straipsnio antrojoje dalyje yra tai, ką siūlo ponas J.Šimėnas, papildydamas trečiąja dalimi.
PIRMININKAS. Nėra 29 Seimo narių. Šitas visiškai nesvarstoma. Ar galėtume 4 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? 4 straipsnį priimame. Dėl vedimo tvarkos J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Kadangi esminis aplinkosaugos politiką sprendžiantis klausimas nebuvo priimtas, visi likę klausimai yra susiję su šituo klausimu.
PIRMININKAS. Taip.
J.ŠIMĖNAS. Visas kitas pataisas, taip pat dėl atskaitymų į aplinkosaugos investicijų fondą mažinimo, paliekant biudžete daugiau lėšų, atsiimu. Nors iš tikrųjų aš turėčiau pritarti, kad valstybės biudžetas gautų daugiau lėšų. Nematau prasmės ir tada prašome nesvarstyti mano pataisų.
A.VAIŠNORAS. Ačiū ponui J.Šimėnui už konstruktyvų pasiūlymą. Iš tiesų mes sutaupysime laiko. Tada einame prie Teisės departamento išvadų.
PIRMININKAS. 5 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. 5 straipsnis. Vietoj žodžio “baudų” reikėtų įrašyti “tarifų”. Mes tai priimam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mums dabar redaguoti sunkiai tiktų. Jūs dabar pasakote pagrindinius dalykus, ką priimate iš Teisės departamento siūlymų, nes mes dėl jų nebalsuosime.
A.VAIŠNORAS. Taip. Priimam vietoj “baudų” žodį “tarifų”. Dabar jie rašo: “diskutuotina projekto 5 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata, jog kelios institucijos galėtų nustatyti tvarką, pagal kurią asmenys būtų atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą”. Tikriausiai tai turėtų padaryti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kuri nors viena. Mes parašėme “institucijos” turėdami galvoje, nes tai susiję su aplinkos apsauga, tad galėtų būti dvi institucijos – Finansų ministerija ir Aplinkos ministerija. Čia nėra principinis dalykas, ir Teisės departamentas sako, kad tai diskutuotina. Mes siūlome pasilikti prie mūsų redakcijos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutikti, kad Teisės departamento siūlymai bus priimami redaguojant dokumentą, nes pataisų įstatymui nėra?
A.VAIŠNORAS. Jie nėra esminiai. Toliau. “5 ir 6 straipsniuose yra reguliuojamas platesnis teisinių santykių ratas, negu nurodyta šių straipsnių pavadinimuose. Reikėtų projekto 5 ir 6 straipsnių nuostatas (…) už įstatymų pažeidimus išskirti į atskirą straipsnį”. Iš tiesų tokia situacija yra, mes galėtume tai padaryti redaguodami, nes visi tie straipsniai nekeičiami. Siūloma iškelti iš 5 straipsnio šeštąją dalį ir iš 6 straipsnio aštuntąją ir vienuoliktąją dalis į atskirą skyrių “Atsakomybė už įstatymo nesilaikymą ir (…)”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš paskutinį kartą klausiu, ar galime bendrai sutikti, kad įstatymas, priimtas mūsų pastraipsniui, galėtų būti suredaguojamas autorių pagal Teisės departamento siūlymus, o dabar nekomentuoti kiekvienos mūsų pataisos? Pone pranešėjau, 5 straipsnis. Ar galėtume priimti 5 straipsnį? Priimamas.
6 straipsnis. Ar galėtume priimti?
A.VAIŠNORAS. 6 straipsnio dar negalime priimti, nes turime dar vieną Teisės departamento išvadą, su kuria mes sutinkame. 5 straipsnio antrosios dalies redakciją mes keičiame pagal Teisės departamento išvadą, vietoj žodžių “mokestį už aplinkos teršimą apskaičiuoja ir moka mokesčių mokėtojai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka” pagal Teisės departamento išvadas mes parašom “moka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”. Jeigu būtų taip, kaip yra dabar parašyta, tai tada prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio šešioliktam punktui. Žodžiu, mes priimam šitas išvadas.
PIRMININKAS. Mes jau sutarėm. Tai, ką priimate, ir komentuoti neverta. 6 straipsnis priimamas.
7 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. Dar dėl 6 straipsnio dešimtosios dalies normos. Pas mus yra parašyta, kad 70% mokesčių už aplinkos teršimą eina į savivaldybių gamtos apsaugos fondus. Iš tiesų, Teisės departamentas teisingai pastebi, ar į visų savivaldybių gamtos apsaugos fondus ir kokiu būdu. Mes norėtume, kad būtų suprasta, kad ten, kur yra teršėjas, jis moka į tos savivaldybės gamtos apsaugos fondą, t.y. žodžius “į savivaldybių” papildyti “į vietinių savivaldybių”. Mes priimam šią pastabą, bet ar tinka terminas “vietinių savivaldybių”, tegul sprendžia patys teisininkai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 6 straipsnį dabar? Priimame? Ne.
A.VAIŠNORAS. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Prieš 6 straipsnį nori kalbėti J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš ne prieš straipsnį, aš galbūt šiek tiek paskubėjau atsiimdamas savo pataisas.
A.VAIŠNORAS. Bet jau šaukštai po pietų.
J.ŠIMĖNAS. Gerai, šaukštai po pietų. Aš tik noriu pasakyti, kad yra kai kurių teisinių neaiškumų. Pagal įstatymą, pagal Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą mokesčius už aplinkos teršimą gauna asmenys, turintys gamtos išteklių naudojimo leidimus. Šiuo atveju 6 straipsnio penktojoje dalyje parašyta, kad mokės mokestį tie, kurie pradės aplinką teršiančią veiklą. Pavyzdžiui, pasistato krosnį, kūrena, rūksta dūmai, vadinasi, pradeda ūkinę veiklą ir moka mokestį. Aš manau, kad būtų visiškai logiška suderinti šito straipsnio šitą dalį su ta dalimi, kuri numatyta ankstesniuose straipsniuose, kad moka mokestį tie, kurie privalo gauti gamtos išteklių naudotojo leidimą. Tai vienas momentas. O antras momentas – 6 straipsnio aštuntojoje dalyje vis dėlto yra juridinis netikslumas, kur rašoma, kad už nuslėptą teršalų kiekį nustatyta tvarka moka…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolega, išjungiau jūsų mikrofoną. Prašome įsijungti iš naujo. Labai atsiprašau. J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad baudas turi mokėti tie, kurie sąmoningai nuslepia taršą. Manau, pirmininkas galėtų tai priimti. Čia buvo tiesiog mūsų pražiūrėtas dalykas.
A.VAIŠNORAS. Aš tik galiu pakomentuoti. Jūs žinote, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo bausmės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registracija, ir jokie komentarai daugiau negalimi. Balsuosime dėl 6 straipsnio. Ar negalime bendru sutarimu priimti 6 straipsnio? 6 straipsnis priimamas bendru sutarimu.
7 straipsnis. Pataisų nėra.
A.VAIŠNORAS. 7 straipsniui pataisų nėra.
PIRMININKAS. 7 straipsnis gali būti priimamas bendru sutarimu? Priimamas.
8 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. Mes praėjusį kartą esam gavę Teisės departamento išvadą. Jie prieštarauja, kad 5 punkte yra įrašytas nutarimas, kurio lyg ir nėra. Mes kalbėjome su Aplinkos ministerija ir su mūsų kalbininkais, kurie surado šitą Vyriausybės nutarimą. Aš pats nežiūrėjau, bet jeigu jo nėra, tai jie susitiks ir rengdami įstatyme išbrauks.
PIRMININKAS. Gerai. Sutarėm. Ar galime priimti 8 straipsnį? 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis.
A.VAIŠNORAS. 9 straipsnyje mes norėtume pakeisti… Nuo 2000 m. sausio 1 d., dėl to nebuvo jokių pastabų. Ir dar noriu pasakyti vieną dalyką.
PIRMININKAS. Ar galime dėl 9 straipsnio susitarti?
A.VAIŠNORAS. Galim.
PIRMININKAS. 9 straipsnis priimamas. Ir visas įstatymas priimtas pastraipsniui. Ačiū, pone pranešėjau.
A.VAIŠNORAS. Aš dar norėjau pasakyti vieną pastabą. Teisės departamentas sako, kad įstatymo projektą reikėtų papildyti straipsniu, kuris įpareigotų Vyriausybę parengti teisės aktus, reikalingus įstatymo įgyvendinimui. Aš manau, kad mes galėtume priimti protokoliniu sprendimu, Seimo nutarimu, kad nereikėtų įstatyme įrašyti to, kad paskui nereikėtų išbraukti, kai bus visi Vyriausybės nutarimai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti bendru sutarimu tokį protokolinį nutarimą, kad Vyriausybė parengtų teisės aktų, įgyvendinančių įstatymo dėl mokesčių už aplinkos teršimą nuostatas? Priimam bendru sutarimu. Dėkoju. Kolegos, prašome kalbėti dėl viso įstatymo projekto.
A.VAIŠNORAS. Dėkoju ir prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau gana ilgą laiką tęsiasi mokesčių už aplinkos teršimą klausimo sprendimas. Priimame įstatymo projekte aptartos pagrindinės sąvokos: mokesčių objektas, mokėtojai, mokesčio nustatymo principai, tvarka, tarifai, skaičiavimai ir mokėjimo tvarka. Nors aš buvau pasižymėjęs, bet man žodžio nedavė, o vis dėlto nepakankamai gerai išspręstas baudų mokėjimo klausimas. Mano pataisa buvo dar 1997 m., bet dabar mes jau besiaiškindami sutarėm, jog kai bus panaikinti visi fondai, tada gal tas klausimas bus išspręstas, bet šiandien jis tikrai neišspręstas, nes aš pats baudžiu ir sau pinigus dedu. Tai nėra gerai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys sąlygas tvarkyti, kontroliuoti mokestį už aplinkos teršimą, numatyti atsakomybę už pažeidimus bei ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos taršą. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš susilaikau dėl šio įstatymo priėmimo dėl trijų priežasčių. Pirmiausia šis įstatymo pakeitimas yra kosmetinis ir nė kiek neskatins mažinti atmosferos teršimą. Jis yra orientuotas tiktai į tobulesnį mokesčių surinkimą, todėl, aplinkos apsaugos politikos požiūriu, jis yra menkavertis.
Antra. Šis įstatymas numato vienintelį dalyką – kad vietoj šiuo metu atskaitomų 30% į valstybės biudžetą už aplinkos teršimą 20% šio mokesčio iš valstybės biudžeto eis į aplinkos apsaugos investicijų fondą. Tai vėlgi į atskirą fondą, kurio valstybė nekontroliuos. Manau, kad įstatymas, pasiekęs šiuos du finansinius tikslus, nesprendžia pagrindinio aplinkos apsaugos klausimo – atmosferos teršimo mažinimo. Negaliu balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Kaip ir iš tribūnos sakiau, iš tiesų tai buvo ilgas kelias. Šitas įstatymas dar išties nėra baigtas, nes dar nėra reglamentuota taros ir pakuotės apmokestinimo tvarka, nėra Atliekų tvarkymo fondo įstatymo, kurie turėtų būti svarstomi kartu. Dabar jie yra Vyriausybėje, tačiau pirmas žingsnis yra padarytas. Aš būčiau labai dėkingas, jeigu balsuotumėte už šį įstatymą, nes apmokestinimo sistema dėl emisijų yra iš naujo parengta ir yra suderinta su visomis suinteresuotomis institucijomis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Šis įstatymas yra reikalingas, neblogas, tačiau balsuojant dėl jo aš susilaikysiu, nes nebuvo priimta esminė J.Šimėno pataisa. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų visus subjektus, kurie teršia aplinką, apmokestinti. Taip mes galėsime efektyviai kovoti už aplinkos išsaugojimą. Jeigu mes paliksime kažkokias landas, mes niekada neišsivaduosime iš įvairiausių ligų. Pasižiūrėkime, kaip dabar žmonės serga onkologinėmis ir kitomis ligomis. Socialiniai argumentai yra rimti, bet esant bendram kontekstui tai nėra pakankami argumentai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šis teisės aktas seniai lauktas, yra labai reikalingas. Aš agituoju ir pats balsuosiu už.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlau irgi balsuoti už, nors visi klausimai, kaip ponas S.Buškevičius sakė, neišspręsti. Juos dar teks spręsti, ypač dėl įpakavimo medžiagų, kurias įmonės naudoja ir teršia. Turi būti nustatyta pagal atskiras medžiagas, bet tai bus vėliau, o šiandien prašyčiau spręsti. Tik norėčiau pasakyti, ką ponas J.Šimėnas sakė, kad lėšos, įskaitytos į investicijų fondą, nebus valstybės kontroliuojamos. Valstybės kontrolė turi kontroliuoti to fondo lėšų panaudojimą investicijoms. Atliekoms perdirbti, išrūšiuoti būtinai reikia investicijų, kitaip negali kurtis tos atliekų perdirbimo įmonės, todėl aš už investicinį fondą.
PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis. Kalbos dėl motyvų baigėsi. Reikia apsispręsti, ar priimame Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymą.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Taigi ar priimame šį įstatymą, kolegos?
Už – 40, prieš nėra nė vieno, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. Nėra nė vienos replikos.
Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1746(3*) (pirmasis svarstymas)
Popietės 2 klausimas – 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1746(3). Pirmasis svarstymas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę.
E.J.KUNEVIČIENĖ. 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymas Vyriausybės pateiktas tam, kad spręstų pasiskolintų lėšų sąskaita žemės reformos problemas. Kodėl iškilo tos problemos? Numatyta 27 mln., reikia 78 mln. Mes įsitikinom, kad šiemet reforma jau spartėja ir tų lėšų reikia. Komitete mes du kartus svarstėm, reikalavom visų skaičiavimų ir duomenų. Aš buvau siūliusi tuo papildymu apriboti sumą, tačiau ir ponia R.Melnikienė, ir kiti mūsų Seimo nariai sakė, kad to daryti nereikia, nes Vyriausybė finansuos pagal faktiškai atliktus darbus, kad paskui nesakytų, jog reforma užsitęsė dėl to, kad mes apribojom finansines galimybes. Todėl mes iš karto net nenumatom tų lėšų. Aš siūlau po svarstymo šiandien pritarti tam projektui, kuris buvo pateiktas Vyriausybės. Visas papildymas – įrašyti žodžius “žemės reformai vykdyti. Daugiau nieko nėra, niekas nekeičiama.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Ar komiteto atstovų būtų kalbančių?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Dar noriu pasakyti, kad mūsų komitete už tą pataisą visi balsavo vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, komiteto atstovų nematau. Pora kolegų užsiregistravo dalyvauti bendroje diskusijoje. Kviečiu į tribūną Seimo narę K.Prunskienę.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš iš esmės palaikau šią pataisą, t.y. palaikau, kad įstatymu yra pripažįstamas poreikis suformuoti finansavimo šaltinius ir mechanizmus žemės reformai vykdyti. Kartu noriu atkreipti dėmesį į tai, jog tas sąrašas tokiu būdu, t.y. vertybinių popierių išleidimo ir paskolų… finansuojamų poreikių eilutė gerokai ilgėja. Manau, kad vargu būtų galima čia padėti galutinį tašką manant, kad viskas iki galo čia įtraukta, išvardyta.
Pirma, tai reiškia, kad, deja, iš einamųjų lėšų, kuriomis disponuoja valstybė, biudžeto, taip pat Privatizavimo bei kitų fondų nėra galimybių šiuos poreikius finansuoti. Leidžiant vertybinius popierius, imant paskolas tenka skolintis iš ateities. Aišku, mes turbūt nenudžiuginsim savęs, kai reikės kitais metais panašias problemas spręsti žinant, kad ta galimybė jau dabar gerokai panaudota, o ji nėra begalinė, bet turint tai omenyje vis tiek tenka pritarti.
Kita vertus, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji kolegos, kad poreikių, kuriems reikia ieškoti panašių mechanizmų, yra ir daugiau. Štai dabartiniu metu, kai mes esame priėmę Seime vidaus skolų pripažinimo įstatymus energetikams, ministerija irgi ieško būdų, kaip realizuoti šituos įsipareigojimus, kokius mechanizmus sukurti, taip pat ir išleidžiant vekselius. Manau, kad prie tokios rūšies poreikių galėtų būti priskirtas dar vienas svarbus poreikis, kurį vakar mes svarstėme Ekonomikos komitete, t.y. kompensacijų už lengvatinius keleivių pervežimus išmokėjimas ar panašus mechanizmas, kuris leistų per vidaus skolos pripažinimą, per vertybinius popierius ar per savivaldybes šitą problemą spręsti vežėjų naudai. Nes tai, kad kasmet apytikriu vertinimu (metodikos, beje, iki šiol nėra) dėl lengvatinių keleivių pervežimo yra patiriama apie 100 ar daugiau milijonų nuostolių, nes yra kompensuojama tik apie pusė realiai atliktų paslaugų pervežant šiuos keleivius, yra rimta problema.
Vakar mes girdėjome ir ministro pono R.Didžioko nuomonę šiuo klausimu, taip pat žinome ir suinteresuotų institucijų, savivaldybių vežėjų nuomonę, ir manau, kad delsimas spręsti šią problemą tikrai ją gilina, sudaro komplikacijų normaliai funkcionuoti autobusų parkams, kartu ir keleivių pervežimų sistemai.
Taigi aš siūlyčiau šios pataisos iniciatoriams kartu pagalvoti ir apie tai, ar mes neturėtume tai daryti dar ir kitų problemų sprendimo atžvilgiu. Vieną iš jų aš paminėjau. Galbūt mums reikėtų dar kartą apsvarstyti, ar yra mūsų valstybėje viena ar daugiau sričių, reikalaujančių panašaus finansavimo būdo. Ne vien tik žemės reformai vykdyti, kuri, be abejo, labai svarbi, bet toli gražu ne vienintelė problema. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi kalbėtojai diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, mums dabar nereikėtų padaryti jokių sprendimų, nes pagal Seimo statuto 176 straipsnį po pirmojo svarstymo pritariame be jokių balsavimų. Prašyčiau palikti mums susitarti, kada galėtų vykti antrasis svarstymas. Tai reikėtų padaryti per 15 dienų, bet mes turime darbo kitą savaitę. Jeigu kitą savaitę vien dirbame, tai dar kitą savaitę sutarsime, jeigu dirbame ir laisvąją savaitę, tada po dviejų savaičių. Kolegos, prašyčiau palikti laiko susitarti. Labai ačiū. Pirmasis įstatymo projekto Nr.P-1746(3) svarstymas yra baigiamas.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių” projektas Nr.P-1685(3*) (pirmasis svarstymas)
Trečiasis popietės klausimas Nr.P-1685(3) – Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių” projektas. Svarstymas. Alg.Butkevičius paskirtas Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti, aš jį ir kviečiu į tribūną.
ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas išnagrinėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto anksčiau teiktą nutarimą “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių”. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas kai kuriuos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus labai atidžiai išnagrinėjo. Biudžeto ir finansų komitetas į savo komiteto posėdį buvo pakvietęs atstovus iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, taip pat dalyvavo Finansų ministerijos darbuotojai. Šiame komitete taip pat buvo išsamiai išnagrinėta šiuo metu savivaldybėse susidariusi finansinė situacija. Buvo išnagrinėtos visos Lietuvos Respublikos savivaldybės, labai nuodugnią informaciją Biudžeto ir finansų komitetui pateikė Finansų ministerija.
Tuo remdamasis, Biudžeto ir finansų komitetas parengė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių” trečiąjį variantą. Visa ta išnagrinėta medžiaga bei tie pasiūlymai yra susisteminti ir išdėstyti šiame nutarime, kuris susideda iš vieno straipsnio.
Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas taip pat daug diskutavo ir vertino savivaldybių skolinimosi tvarką, kiek yra pasiskolinę pinigų, kada tas skolas žada grąžinti. Jeigu kalbėsime apie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas bei pasiūlymus, noriu pasakyti, kad paskutinė nuostata, kurioje prašoma, kad būtų papildytas projekto straipsnis, kad iki 1999 m. rugsėjo 1 d. pateiktų Seimui Savivaldybių finansų įstatymą… Noriu pabrėžti, kad Biudžeto ir finansų komitetas ilgai diskutavo, ar reikalingas šis įstatymas, ir nutarė šioje diskusijoje padaryti pertrauką tol, kol bus priimtas Biudžeto sandaros įstatymas. Galvojama, kad Biudžeto sandaros įstatyme bus įrašyta nuostata, ar bus reikalingas toks įstatymas, ar tiesiog pabrėžta nuostata parengti savivaldybių biudžetų planavimo, vykdymo bei kontrolės taisykles, kurias galėtų tvirtinti Vyriausybė atskiru nutarimu.
Dėl to, kad tuo klausimu yra diskutuojama, mes šitos nuostatos neįtraukėme į teikiamą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą. Ačiū. Aš gal tiek. Ir prašau po svarstymo šiam Biudžeto ir finansų komitetui teikiamam nutarimui pritarti.
PIRMININKAS. Aš tik klausiu. Jeigu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlys balsuoti dėl jų nepriimtų pataisų, tai turėsime daryti. Kviečiu P.Papovą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto įgaliotąjį narį.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės sutinka su mūsų anksčiau parengtu nutarimu, tačiau turi tam tikrų pastabų. Ką tik dabar pranešėjas sakė, kad neįvertino mūsų pastabos iki rugsėjo 1 d. pateikti Seimui Finansų įstatymą. Tuo tarpu registracijos Nr.P-1685(3) (su žvaigždute) 1 straipsnio 3 punkte yra analogiška nuostata daug anksčiau pateikti įstatymo projektą, reglamentuojantį savivaldybės (…) klausimus.
Mes manome, kad tai tas pat – ar finansų įstatymas, kuriame būtų reglamentuota skolinimosi tvarka, ar toks įstatymas, apie kurį čia rašoma. Aš nežinau, kodėl jūs neteikiate to projekto su žvaigždute, bet mums pridėtas yra tas projektas. Mūsų nuomone, tas pat, kadangi mūsų siūlymo esmė buvo, kad įstatymu būtų įteisinta skolinimosi tvarka. Mes manome, kad tai yra įvertinta, o rimtesnė pastaba, į kurią nebuvo atsakyta pranešėjo… Vis dėlto mes siūlom nutarimą dėl šių metų biudžeto įgyvendinimo, nes iš esmės šio nutarimo turinys toks ir yra, konkrečiai 2 punktas, kuriame sakoma, kad “teikiant šių metų biudžetų rodiklių pakeitimo projektą, tikslinti pajamas fizinių asmenų pajamų”. Vadinasi, šių metų įstatymo įgyvendinimas, o ne apskritai dėl kokių nors menamų savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių. Finansiniai rodikliai ir yra įteisinti įstatymu, o ne kur nors padangėje jie kabo. Tai ir turinys, ir pavadinimas vis dėlto turėtų atitikti turinį.
Mes siūlom taip pat 2 punktą vis dėlto papildyti, papildyti įvertinant 1 punktą, kuriame pasakyta ir Vyriausybė raginama greičiau pateikti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektą. 2 punkte mes siūlom, teikiant patikslintą šių metų biudžetą, įvertinti ir tuos pakeitimus, kurie ten bus, nes iš tikrųjų, sakykim, keturios savivaldybės nepatvirtino iki šiol savo biudžetų dėl metodikos netobulumo. Seimas tai pripažino, tvirtindamas šių metų biudžetą rudenį. Todėl, man atrodo, būtų logiška papildyti 2 punktą ta dalimi, kuri pateikta mūsų komiteto. Žinoma, ir patikslinti, arba, kitaip sakant, grąžinti, tą nutarimo pavadinimą, kuris buvo teiktas mūsų komiteto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narę K.Prunskienę.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pritardama poreikiui priimti panašų nutarimą, kuris spręstų savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimo klausimus, taip pat savivaldybių biudžetų mokestinių pajamų plano patikslinimą ir kita, kas čia numatyta, siūlyčiau išplėtoti šio įstatymo turinį.
Pirmiausia dėl šio įstatymo 2 straipsnio. Mano įsitikinimu, turėtų būti keliamas klausimas ir siūloma ne tik pagrįsti ir patikslinti savivaldybių biudžetų mokestinių pajamų planą, bet taip pat patikslinti ir valstybės biudžeto pajamų planą, atitinkamai ir išlaidų planą. Dabar jau akivaizdu, kad, praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo metų pradžios, yra nemažų nukrypimų nuo to, kas buvo planuota. Todėl juo vėliau mes darysime patikslinimus, tuo daugiau įvelsime problemų į iš biudžeto gyvenančių, išlaikomų, finansuojamų struktūrų gyvenimą ir, žinoma, į su jomis susijusių ūkinių struktūrų reikalus. Šiandien mes tiktai galime spėlioti, nes neturime mes, kaip Seimo nariai, pakankamai operatyvios, aktualios informacijos apie tai, kaip vyksta ir valstybės, ir savivaldybių biudžetų formavimas, kaip formuojamos iš tų biudžetų išlaidos. Todėl manau, kad būtų kaip tik gera proga, pateikiant, svarstant šį nutarimą, nepamesti iš akiračio ir valstybės biudžeto situacijos tiek ir dėl pajamų formavimo, tiek ir dėl išlaidų. Aš labai prašyčiau, kad toks pasiūlymas būtų įvertintas.
Dar vienas momentas – tai šio įstatymo 3 straipsnis. Jame yra teisingai kalbama apie nuostatas, reglamentuojančias savivaldybių skolinimo klausimus, t.y. tokių nuostatų reikalingumą, ypač pabrėžiant savivaldybių merų atsakomybę už savivaldybėms nustatytų skolinimosi limitų viršijimą, bet man atrodo, kad problema yra gerokai platesnė, negu vien tiktai skolinimosi limitų viršijimas. Yra labai svarbu deramai reglamentuoti ir kontroliuoti, kad būtų paisoma elementarios skolinimosi tvarkos, t.y. ne vien kiekybine limitų prasme.
Kartu norėčiau pasakyti ir dėl garantijų suteikimo tvarkos, išvengiant nesusipratimų, kurių, deja, įvyksta. Nenorėčiau čia minėti konkrečių pavyzdžių, jų esama, kai savivaldybės prisiima nepagrįstą atsakomybę už bankų paskolas ūkinėms struktūroms. Tai gali turėti labai katastrofiškų pasekmių pačioms savivaldybėms ir, žinoma, iš jų finansuojamoms biudžetinėms institucijoms, kai bankams tos paskolos nėra grąžinamos. Todėl vėlgi labai prašyčiau tobulinant šį projektą suformuluoti taip, kad atsispindėtų ir skolinimosi tvarkos, ne tik limitų viršijimo reglamentavimas, ir atsakomybė, ir garantijų suteikimo tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojai diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, aš vis tiek dabar kviečiu Alg.Butkevičių, pagrindinio komiteto atstovą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai gana kategoriškai siūlė grįžti prie nepriimtų jūsų pagrindinio komiteto siūlymų, pirmiausia dėl pavadinimo, paskui dėl antrosios dalies ir paskui dėl siūlymo papildyti ketvirtąja dalimi. Mes turėtume pagal Seimo statuto 151 straipsnį dabar apsispręsti, ar priimame šiuos siūlymus, ar nepriimam. Taigi dėl pavadinimo, pone pranešėjau.
ALG.BUTKEVIČIUS. Dėkoju pranešėjams ir kalbėjusiems už išsakytas mintis. Matot, jeigu mes dabar įvertintume ir įtrauktume, pavyzdžiui, profesorės K.Prunskienės pasiūlymą, kad reikia įvertinti ir valstybės biudžeto…
PIRMININKAS. Mes tik apie raštu pateiktus Biudžeto ir finansų komiteto, atsiprašau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus. Tik apie tuos. Daugiau siūlymų nėra.
ALG.BUTKEVIČIUS. Aš turiu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas nekeičia šiuo metu teikiamos nuostatos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl Savivaldybių komiteto siūlymo keisti pavadinimą? Kas argumentuoja šį siūlymą? L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš manau, kad turbūt Biudžeto ir finansų komitetas nebespėjo apsvarstyti mūsų pasiūlymų, bet pradiniai buvo būtent taip orientuoti – dėl 1999 metų biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo. Todėl visa iniciatyva, visa diskusija ir projektas būtent į tai buvo orientuota. Iš dalies atsiliepė ir jūsų komitetas, pritardamas mūsų projektui, bet dar kai kuriems punktams, prie kurių mes dar galėsim sustoti, mes taip pat siūlom ir savo pataisas. Dabar dėl pavadinimo ir kad reikia pavesti Vyriausybei yra mūsų siūlymas, o ne pasiūlyti Vyriausybei…
ALG.BUTKEVIČIUS. Matot, man šiuo metu yra labai sunku atsakyti, nes manau, kad…
PIRMININKAS. Aš prašyčiau dabar neatsakinėti. Dabar kalbos dėl motyvų, kas remia L.Sabučio ir komiteto siūlymą. P.Papovas.
P.PAPOVAS. Na, aš jau kalbėdamas sakiau, kad vis dėlto šio Biudžeto ir finansų komiteto projekto turinys iš esmės atspindėtų tą pavadinimą, kurį mes siūlom, nes 2 punkte kaip tik ir kalbama apie šių metų biudžeto įgyvendinimą. 2 punkte ir kalbama apie šių metų biudžeto įgyvendinimą. Todėl mes siūlom pakeisti ir pavadinimą, nes šiaip sau nutarimas… Tuomet galėtų būti ir rezoliucija, nes nutarimas arba rezoliucija tai yra tas pat. Pasiūlyti Vyriausybei tai tas pat, kaip nieko, kaip ir dabar yra. Nors Seimas rudenį yra priėmęs nutarimą, kad metodika būtų pateikta 1-ajame šių metų ketvirtyje, tačiau jos nėra. Todėl siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius dėl pavadinimo.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekaip negalima pritarti. Jeigu kalbėsime apie įgyvendinimą, tai, sakyčiau, per anksti kalbėti. Ar mes žinome kuo baigėsi sausis, vasaris, kokia buvo padėtis? Dabar vėl neaišku, ar šie įvykiai padeda ar nepadeda. Todėl iš karto nagrinėti dėl įgyvendinimo arba kritikuoti, kad ta metodika buvo labai prasta, tai ji juk buvo patvirtinta Savivaldybių asociacijoje ir būtent apie įstatymo įgyvendinimą. Apie ką mes kalbam? Reikia pasižiūrėti, kur to klausimo ištakos, o apie jo įgyvendinimą, sakyčiau, nėra ko dabar kalbėti. Bus laikas ir pasižiūrėsim, o dabar kalbėkime apie tai, ką mes turime padaryti šiais metais, kad kitais metais nekartotume tų klaidų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis ir apsispręsime dėl pavadinimo. Ačiū, pone pranešėjau. Dėl kitų punktų, dėl pavesti, dėl antrosios dalies, dėl siūlomo ketvirtojo punkto apsispręsime 17 val. po Vyriausybės valandos. Mes jau vėluojame. Kol kas registruojamės, kolegos, ir balsavimu susitariame tada, koks nutarimo pavadinimas. Balsuojantys už pritars Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomam pavadinimui, balsuojantys prieš ir susilaikysiantys pritars pagrindiniam tekstui.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
Taigi kas pritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui keisti šio nutarimo pavadinimą, balsuoja už.
Už – 28, prieš – 4, susilaikė 12. Taigi pasirenkamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomas nutarimo pavadinimas.
Gerbiamieji kolegos, dėl kitų siūlymų susitarsime po 17 val. O dabar mes jau 3 minutes įžengėme į Vyriausybės valandą.
Vyriausybės valanda
Mielieji ministrai, malonu jus visus matyti. Žiūriu, kiek yra mūsų Seimo narių, dalyvausiančių diskusijoje, t.y. klausimais kalbėsiančių su jumis. Taigi, gerbiamieji kolegos, prieš mus klausiančiųjų sąrašas. Pirmasis klausimas Seimo nario Č.Juršėno.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamajai premjerei. Laba diena. Gerbiamoji premjere, jūs jau ilgai šiame poste. Kaip jums šiandien atrodo Lietuva, palyginti su tuo, kaip jums atrodė dirbant ministre, geresnė, prastesnė ar tas pat?
I.DEGUTIENĖ. Aišku, aš tikrai labai ilgai esu premjerė, bet situacija tokia pati, kokia buvo. Dirbdama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje aš turbūt lygiai taip pat žinojau, kokia yra Lietuvoje situacija, o atėjusi į kitą kabinetą situaciją pamačiau tą pačią. Aišku, jūs klausimą formuluojate nuo to, kad aš labai seniai, tai jeigu po dvejų metų jūs man tokį klausimą pateiktumėte, aš gal atsakyčiau kitaip.
Č.JURŠĖNAS. Aš noriu pasitikslinti.
PIRMININKAS. Prašom. Antrasis klausimas.
Č.JURŠĖNAS. Ne, aš noriu pasitikslinti.
PIRMININKAS. Aš noriu jums suteikti antrąjį klausimą.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamoji premjere, aš vis dėlto noriu jūsų paklausti. Ar jūs gavote dirbdama aukštesniame poste papildomos informacijos apie Lietuvą, ar kaip ministrei ir premjerei ta pati informacijos apimtis?
I.DEGUTIENĖ. Be abejo, gaunu daugiau informacijos, nes kiekvieną dieną gaunu žinias tiek iš Finansų ministerijos, tiek iš kitų žinybų, tai, ko aš neturėjau dirbdama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Kaip teigiamą galėčiau pasakyti, kad gegužės mėnesį įplaukos į biudžetą kiekvieną dieną palyginti su balandžio mėnesiu maždaug 15 mln. Lt kiekvieną dieną yra didesnės. Vadinasi, surinkimas į biudžetą bent nuo gegužės 1 d. yra ženkliai padidėjęs, palyginti su balandžio mėnesiu, nes aš tuos duomenis turiu nuo sausio 1 d. Kai palyginu, tai rezultatas yra teigiamas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Ruošiasi S.Kaktys.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimas laikinai einančiam ūkio ministro pareigas ponui V.K.Babiliui. Pristatinėdamas įstatymo projektą dėl “Williams” jūs tribūnoje pareiškėte, kad šiam įstatymo projektui pritarta Gynybos taryboje. Šiandien susitikime su Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentu V.Adamkumi frakcijų seniūnai išgirdo tokį Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento atsakymą, kad Gynybos taryboje pritarimo jūsų projektui nebuvo. Buvo pritarta tik toliau tęsti derybas su “Williams”. Prašom pasakyti, ar nesijaučiate šiuo atveju stipriai suklaidinęs Seimą?
V.K.BABILIUS. Gerbiamasis Seimo nary Vyteni Andriukaiti, nesijaučiu suklaidinęs Seimo, nes Gynybos taryboje nebuvau vienas, buvo gerbiami valstybės vyrai ir jūs galite papildomai paklausti bet kurio iš jų. Nežinau, bet geriausia būtų perskaityti protokolą, kuriame parašyta ne taip, kaip jūs informuoti. Man susidaro įspūdis, kad kaip tik jūs iškraipote Prezidento žodžius.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi R.Melnikienė. V.Andriukaitis nerodė noro tuo metu, kai aš į jį žiūrėjau. Kolega, aš jums suteiksiu žodį vėliau. Labai atsiprašau, prašau aktyviau rodyti ženklus, nukreiptus Vyriausybės kryptim. S.Kaktys, paskui R.Melnikienė, paskui papildomas klausimas V.Andriukaičiui.
S.KAKTYS. Noriu paklausti susisiekimo ministro R.Didžioko. Savivaldybės išsako daug pretenzijų Lietuvos geležinkeliams, kad neįmanoma susitarti su šia akcine bendrove. Apskritai yra daug problemų jos darbe, ūkinėje veikloje ir valdyme. Teko girdėti apie šios akcinės bendrovės restruktūrizaciją. Kaip ji vykdoma ir kokie yra tikslai? Ir dar noriu paklausti. Ar nesikeis ministerijos veiklos prioritetai, gal be reikalo kalbame apie geležinkelį, nes dėl naujojo premjero profesijos gal persiorientuosite į oro transportą?
R.DIDŽIOKAS. Dėkoju už klausimus. Pasistengsiu atsakyti glaustai. Iš tikrųjų Lietuvos geležinkelio, specialiosios paskirties akcinės bendrovės, problema nėra nauja. Ji dar praeitų metų pabaigoje buvo nagrinėta Seimo Ekonomikos komitete. Tada Ekonomikos komitetas atkreipė dėmesį, kad nepakankamai kreipiamas dėmesys šios specialiosios paskirties akcinės bendrovės reorganizavimo klausimams. Tuo metu Seimo Ekonomikos komitetas priėmė tam tikrą nutarimą ir taip jau išėjo, kad man teko to nutarimo nuostatas įgyvendinti. Iš tikrųjų šiandien aš galiu konstatuoti, kad jau Susisiekimo ministerijoje kartu su Lietuvos geležinkelio specialistais yra parengtas šios akcinės bendrovės reorganizavimo projektas ir artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybės institucijoms derinti. Aš manau, kad mes turbūt dar šią sesiją sugebėsime pateikti Seimui šio įstatymo projektą. Ir antra, kas šiandien jau padaryta, tai parengta techninė užduotis įmonės reorganizavimo projektui.
Taigi mes tikimės, jeigu mūsų planai bus jūsų palaikyti, kad nuo kitų metų pradžios galėsime pradėti šios įmonės reorganizavimą ir restruktūrizavimą.
O dėl civilinės aviacijos, tai man iš tikro norėtųsi ir, aš manau, kad jeigu tik mes sulauksim palaikymo, darbų ir planų šioje srityje turime pakankamai. Jeigu mūsų civilinė aviacija bus stipresnė, jeigu jinai galės efektyviau ir geriau dirbti, manau, kad mums visiems ir Lietuvos piliečiams bus tiktai geriau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Po to V.Andriukaitis.
R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau paklausti pono V.Babiliaus, jeigu būtų galima. Pone Babiliau, mes lankėmės naftos komplekse, domėjomės, kaip sekasi dirbti konsultantams. Pareikalavom, kad būtų pateikti dokumentai, kiek Lietuvai kainuoja konsultantų paslaugos. Mus šokiravo jų darbo apmokėjimas. Posėdžio metu pasikalbėjau su kolegomis, kurie yra dirbę JAV, – ir su ponu K.Bobeliu, ir su kitais, – jie visi patvirtino, kad 1 tūkst. dolerių už darbo dieną yra nepaprastai aukštas darbo apmokėjimas. Aš norėčiau sužinoti, kuo remiantis buvo sutartas toks darbo atlygis. Ar jūs derėjotės, kiek nusiderėjote?
V.K.BABILIUS. Ką galiu pasakyti. Mokama pagal sutartį. Apmokėjimo laipsnis atitinka tarptautinį ekspertų lygį.
R.MELNIKIENĖ. Kiek nusiderėjote, gal pasakytumėte?
V.K.BABILIUS. Ar tai turės reikšmės, kiek aš nusiderėjau? Vis tiek visi žiūrės, kiek yra parašyta sutartyje. Aš galiu pasakyti – nusiderėjau dvigubai, bet kas iš to, yra sutartis, ir tiek, kiek sutartyje, tiek ir mokama.
Kitam kartui norėčiau patarti nevažinėti į vietą ir neleisti pinigų benzinui. Geriausias būdas išsiaiškinti, ką daro tarptautiniai konsultantai Mažeikių projekte, – tai kreiptis į vieną arba į visus tarptautinius bankus, kurie šiandien varžosi būti finansiniais partneriais kredituojant projektą. Jūs turbūt žinote, kad tokio projekto Lietuvoje dar nėra, kai kreditai viršija pusę milijardo dolerių. Šiandien dėl tokių kreditų ne mes vaikštom ištiesę rankas, o bankai važinėja čia ir konkuruoja, kuris paims tą projektą. Jūs galėjote pasikalbėti su bankų specialistais, kurie biznio planą, rekonstrukcijos planą išnagrinėjo tarptautiniu lygiu. O tą visą biznio, rekonstrukcijos, kreditų susigrąžinimo planą ir padarė Lietuvos, Mažeikių, specialistai kartu su konsultantais. Neįkainojama vertė to plano, kuris galės būti panaudotas ir kitais atvejais, jeigu “Williams” net ir nedalyvaus. Štai jums ir atsakymas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis, papildomas klausimas jo tema. Ruošiasi J.Listavičius.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, dar kartą mano klausimas jums. Šiandien Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas susitikime su seniūnais labai aiškiai pasakė, kad “Williams” kelia labai sunkias sąlygas Lietuvai, ir taryboje svarstyta tiktai galimybė toliau derėtis. Bet “Williams” kelia sunkias sąlygas, stato į kampą Lietuvą. Jūs, pristatydamas projektą, kalbėjote visai kitaip. Tai mano klausimas jums dar kartą: ar jūs iš tikrųjų buvote susipažinęs su Gynybos tarybos protokolu ir visa situacija, ar vis dėlto bandėte dangstytis ir pateikėte informaciją taip, kaip jums buvo naudinga?
V.K.BABILIUS. Aš pateikiu informaciją, kokia iš tikrųjų yra padėtis. Nemaniau, kad reikia smulkiai išaiškinti tą pusantros valandos pokalbį Gynybos taryboje, kur kiekvienas Gynybos tarybos narys turėjo savo nuomonę, savo klausimus ir savo politiką. Viskas baigėsi vieningu sprendimu. Buvo pritarta šioms sąlygoms, kurios galbūt ir sunkios Lietuvai, bet buvo joms pritarta.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi V.Bogušis.
J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti finansų ministrą A.Šemetą. Ar Vyriausybės politinis atstatydinimas paveikė Lietuvos Respublikos finansinę būklę ir ar pastebimi kokie nors poveikio rezultatai? Ačiū.
A.G.ŠEMETA. Vienareikšmiai į šitą klausimą yra sudėtinga atsakyti. Apskritai bet kokie politiniai įvykiai daro įtaką šalies ekonomikai ir jos finansinei būklei. Tačiau žvelgiant į rodiklius (ir ponia I.Degutienė minėjo), biudžeto pajamos gegužės mėnesį yra pagerėjusios. Aišku, aš to nesiečiau su Vyriausybės atstatydinimu, o taip susiklostė, ir tos priemonės, kurios yra priimtos mokesčių administravimo srityje, iš tikrųjų pradėjo duoti rezultatus. Taip pat atstačius indėlius antrai indėlininkų grupei padidėjo finansų sistemos likvidumas ir tai leido sumažinti Vyriausybės vertybinių popierių palūkanas vidutiniškai beveik trim procentiniais punktais – bet kurios trukmės, pradedant 1 mėnesio, baigiant vienerių metų trukmės, – Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos sumažėjo. Tai taip pat yra teigiamas faktorius. Todėl aš manyčiau, kad nėra pagrindo kalbėti apie finansų būklės pablogėjimą. Be abejo, užsienio investuotojams, taip pat finansinėms institucijoms šiuo metu yra tam tikras laukimo metas. Tai yra natūralu, kad kiekviena institucija laukia, kuo baigsis vienas ar kitas politinis įvykis, aišku, tai turi tam tikros ir neigiamos įtakos mūsų ekonomikai. Tačiau pasverti, kokia ta įtaka yra, gana sudėtinga.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis. Ruošiasi S.Čirba,
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pone ūkio ministre… Aš gal palauksiu, telefonu kalba. Galiu dabar klausti? Gerbiamasis ministre, praeitą kartą jūsų klausiau dėl energetinių skolų, bet jūs neatsakėte į tą klausimą, tiktai garantavote, kad Lietuva nebus užversta kaliošais, ir pareigūnams jų nereikės pirkti. Aš vis dėlto norėčiau konkrečiai sužinoti. Juk šitas įsiskolinimas, mano galva, jau tampa vidaus skola. Jokių regreso procesų nevyksta. Jūs man vienareikšmiai atsakykite, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja viena diena, teikiant elektros energiją Baltarusijai? Kokia yra bendra situacija, koks yra įsiskolinimas? Prašyčiau labai konkretaus atsakymo. Ačiū.
V.K.BABILIUS. Įsiskolinimas viršija 75 mln. dolerių. Grąžinimas prasidėjo. Mes gauname ir pinigais, ir nafta. Ir apie kokią čia mokesčių mokėtojų prievolę…
Antra, ką aš norėčiau pasakyti. Tos skolos savikaina yra mažiau negu 50%.
V.BOGUŠIS. Aš norėčiau pasitikslinti, gerbiamasis ministre.
75 mln. dolerių skolos. Kiek iš 75 mln. dolerių skolos šiandien yra grąžinta Lietuvai? Ačiū.
V.K.BABILIUS. Buvo 100. Mes gavome atominį kurą. Atominį kurą nuolat gauname skolon, todėl kartais, kai ateina eilinė partija atominio kuro, skola iš karto sumažėja. Aš galiu tiksliai pasakyti, kad šį mėnesį jau bus gauta 50 tūkst. t mazuto (dėl to aš turiu garantijas) ir per 10 mln. grynais pinigais, neskaičiuojant to, kad tarpininkai realizuos kai kurias gautas prekes. Šiandien yra tokia situacija.
Dabar aš norėjau pasinaudoti proga atsakyti gerbiamajam Seimo nariui, kuris perdavė informaciją. Sakyčiau, kad vis dėlto aš buvau teisus, pone Andriukaiti. Jums tikslus protokolas (aš atsiprašau, kad aš čia laikiau tą telefoną iš Prezidentūros): “Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarti teisei JAV kompanijai “Williams” papildomai įsigyti 33 AB “Nafta” akcijų pagal nepriklausomų vertintojų kainą”. Rekomenduoti Vyriausybei suteikti ir pritarti “Williams” teisei. Taip, kaip aš sakiau, o ne taip, kaip jūs sakėte. Dėkoju už dėmesį. Pagal nepriklausomų arbitrų…
PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba. Ruošiasi P.Papovas.
S.ČIRBA. Mano klausimas gerbiamajam finansų ministrui. Štai ir šiandien Seimo salėje buvo kalbama, kad 4 Respublikos savivaldybės dar nėra patvirtinusios 1999 m. biudžeto. Aš norėčiau paklausti, kaip į tai reaguoja Finansų ministerija ir kodėl tokia nenormali situacija tęsiasi iki šiol? Ar bus imtasi griežtesnių priemonių šitų savivaldybių atžvilgiu ir kokios jos bus? Dėkui.
A.G.ŠEMETA. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus priversti šias savivaldybes patvirtinti biudžetus turi teisę teismas. Šiuo atveju Vyriausybės atstovas savivaldybei, jeigu savivaldybė nevykdo įstatymo, turi kreiptis į teismą su reikalavimu, kad būtų vykdomi Seimo priimti įstatymai. Aš manyčiau, kad visos šios savivaldybės iš tikrųjų turėtų savo biudžetus patvirtinti ir tikėtis, kad toms savivaldybėms lėšų bus skiriama daugiau negu yra biudžete numatyta. Aš ir šiandien naujojo Ministro Pirmininko pristatymo metu girdėjau, kad vienu metu yra siūloma taupyti valstybės pinigus ir kartu galbūt 5 ar 7 Seimo nariai siūlė leisti pinigus. Primečiau, kad pagal tuos siūlymus susidarytų turbūt 1–2 mlrd. litų. Aš noriu dar kartą pasakyti, kad tokių stebuklų nebūna. Jeigu mes norime taupyti, turime taupyti ir išlaidas. Aš manau, kad nėra kito būdo, kaip atitinkamai sumažinti ir savivaldybių išlaidas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi N.Ambrazaitytė.
P.PAPOVAS. Šiandien labai daug klausimų ūkio ministrui. Atsiprašau, bet mano klausimas taip pat jums.
Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte pasakyti, ar laiku Ignalinos atominė elektrinė gaus licenciją, jeigu negaus, dėl kokių priežasčių ir kas kaltas? Galbūt žinote, kokią akciją prie Vyriausybės rūmų rytoj organizuoja Ignalinos atominės elektrinės darbininkų sąjunga?
V.K.BABILIUS. Taip. (…) Seimo nariui. Aš negaliu jums 100% garantuoti, tačiau galiu pasakyti, jog nesvarbu, kad Ignalinos vadovybė tikina, kad ji viską padarė, kad padidėjo sauga ir visi reikalavimai, VATESI komisija ir tarptautiniai ekspertai fiksuoja, kad padaryta ne viskas. 17 dieną Ūkio ministerija priims sprendimą. Jeigu licencijos nėra, Ignalinos atominė bus uždaryta. Mes turime… Bus nutraukta pirmojo bloko eksploatacija. Mes turime parodyti pasauliui ir Europai, kad mes esame tikri šeimininkai, principingi šeimininkai. Jeigu nors per nago juodymą kažkas kažko nepadarė, Ignalinos reaktorius nė vienos dienos nedirbs be licencijos. Taip mes dar kartą patvirtinsime, kad Ignalinos atominė yra patikimose rankose. Tai viena.
Dabar antroji jūsų klausimo dalis. Ar tai buvo žinoma, ar tam buvo ruošiamasi ir t.t. Taip, mes tai žinojome, mes tą situaciją kontroliavome. Aš šiandien galėčiau pasakyti, kad padarytas labai didelis darbas. Tas nepadarytas darbas, dėl kurio neišduodama licencija, tikrai yra procentas, keli procentai viso atlikto darbo apimties. Sunku būtų šiandien apkaltinti netgi tiesioginius vykdytojus – atominės elektrinės direkciją, nes kai kurios licencijavimo priemonės, kurios leidžia licencijuoti ar ne… rezultatai ir problemos iškildavo dirbant. Darbas įvykdytas, baigtas, jis iškelia kitas problemas. Taigi tai sunku paaiškinti. Labai nemalonu ir aš kalbėjau su tais, kurie atsako už Ignaliną, kad Ignalinos vadovybė šitą dalyką politizuoja, t.y. maždaug aiškina, kad tai yra preliudija į Ignalinos uždarymą, ir kaitina paprastų žmonių sąmonę. Manau, kad šiuo metu mes dirbame ta linkme, mes išaiškinsime žmonėms, kad tai nėra jokia preliudija į uždarymą, kad tai ne specialiai rengiama akcija. Bet turi būti principinis Vyriausybės reagavimas net į mažiausią formalų kokio nors punkto – svarbaus ar nesvarbaus – nevykdymą.
PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė. Gerbiamieji kolegos, nėra laiko, labai išsamiai buvo atsakyta. Klausia N.Ambrazaitytė, ruošiasi A.Sakalas. Kaip tik dėl to, kad yra Statutas.
N.Ambrazaitytė.
N.AMBRAZAITYTĖ. Mano klausimas laikinai einančiam ministro pareigas gerbiamajam E.Makeliui. Tačiau aš apgailestauju, kad jo nematau, todėl turiu atsiimti savo klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Ruošiasi R.Kupčinskas.
A.SAKALAS. Mano klausimas teisingumo ministrui.
Gerbiamasis teisingumo ministre, norėčiau jūsų paklausti, kaip ir kada baudžiamoji politika bus pakeista taip, kaip mes girdėjome prieš dvejus metus Švedijoje vykusiame seminare ir net dviejuose Seimo posėdžiuose: komiteto posėdyje plenariniame posėdyje. Kada, jūsų nuomone, realūs terminai pakeisti tą politiką? Ar būtinai reikės sulaukti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso, ar galima jau ką nors daryti ir iki kodeksų priėmimo?
V.PAKALNIŠKIS. Ačiū už labai gerą klausimą. Be abejo, mums visiems tas klausimas labai rūpi, taip pat ir Vyriausybės programoje apie tai rašoma. Iš tikrųjų Baudžiamojo kodekso rengimas yra jau baigtas. Specialūs klausimai ekspertų komisijai, kuri nedalyvavo rengiant kodeksą, buvo pateikti kaip tik tuo aspektu. Ekspertai baigė darbą. Jiems buvo užduoti specialūs klausimai, ar kodekso projektas atitinka tuos reikalavimus, apie kuriuos jūs kalbate. Tai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės atskyrimas nuo suaugusiųjų, bausmių diferencijavimas, taip pat alternatyvių bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, įvedimas. Šis darbas yra baigtas. Aš manau, kad per šią sesiją Seimas jau galės pradėti svarstyti Baudžiamąjį kodeksą.
Antras dalykas, aš esu taip pat įsitikinęs, kad nėra pakankamai išnaudojamas dabartinis Baudžiamasis kodeksas, numatantis galimybę paleisti iš laisvės atėmimo vietų. Aš manyčiau, kad tai yra susiję daugiau su organizaciniais dalykais, nes, mano nuomone, kartais tie, kurie sprendžia paleidimo iš kalėjimo klausimą, galvoja, kad vėl reikės juos gaudyti. Tad kam jį paleisti? Pavaldumo pakeitimas turėtų išeiti į gera sprendžiant ir dabar galiojančių įstatymų normų taikymą. Tai tiek, gerbiamasis Seimo nary, tuo klausimu.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi V.Vilimas.
R.KUPČINSKAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį finansų ministrą. Pirmiausia norėjau klausti dėl žalos atlyginimo už pakenkimą sveikatai darbuotojams, kurie dirbo bankrutavusiose arba likviduojamose įmonėse. Kiek žinau, problema yra ta, kad nesant turto už tą žalą turi atlyginti savivaldybės. Taip pat žinoma, kad tas lėšas paskui turėtų kompensuoti Finansų ministerija. Man žinoma, kad šitas klausimas ilgą laiką buvo derinamas ir tarp Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijų. Kokia šio klausimo sprendimo stadija yra šiuo metu? Buvo beveik parengta priimti Vyriausybės nutarimą, bet, mano žiniomis, tai nebuvo padaryta. Ačiū už atsakymą.
A.G.ŠEMETA. Dėkoju už klausimą. Šitas klausimo paketas jau atiduotas į Vyriausybę, ir yra surastas sprendimo būdas. Problema buvo ta, kad nustačius ar liberalizavus tą žalos atlyginimo sistemą nebuvo mechanizmo, kaip regreso tvarka paskui vis dėlto išieškoti tą žalos atlyginimą iš ūkio subjekto, kadangi šiuo atveju yra paankstinamas žalos atlyginimas ne bankrutavus įmonei, t.y. ne jos likvidavimo metu, o iš esmės bankroto procedūros metu. Dėl to Finansų ministerijos specialistai parengė įstatymo projektą, kuris numato, kad kai žala yra atlyginama asmeniui dėl to, kad bankrutavusi įmonė neturi lėšų, tai įstatymas numato, kad sumokėta suma turi būti išieškoma regreso tvarka iš to subjekto, ir valstybė tokiu atveju atsistoja tarp pirmos eilės kreditorių. Šis klausimas šiuo metu bent jau ministerijų lygiu yra išspręstas, pateiktas Vyriausybei, ir aš manau, kad mes viename iš artimiausių posėdžių jį apsvarstysime. Kadangi tai susiję su įstatymo pakeitimu, pateiksime svarstyti ir Seimui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas. Ruošiasi K.Prunskienė.
V.VILIMAS. Mano klausimas buvo žemės ūkio ministrui, bet jo nėra. Klausimas gana specifinis, susijęs su cukraus pramone, todėl manau, kad į jį turbūt neatsakys. Taigi aš jo nepateiksiu.
PIRMININKAS. Tada suteikiu žodį S.Slavickui. Ruošiasi K.Prunskienė.
S.SLAVICKAS. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Gerbiamasis ministre, visi žinome, kad valstybinėse ne lietuvių mokyklose valstybinės kalbos mokymas nepasiekia lietuviškų mokyklų lygio. Gana keistai atrodo: valstybinė mokykla per dvylika metų neišmoko valstybinės kalbos. Noriu paklausti, ar pas mus numatoma laikytis europietiškos tvarkos, t.y. ar numatoma valstybės istoriją ir geografiją visose mokyklose dėstyti tik valstybine kalba? Ačiū.
K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Na, aš nenorėčiau teigti, kad valstybinės kalbos dabar mokyklose neišmokoma. Žinoma, dar yra mokyklų, kur ta mokymo kokybė dar nėra patenkinama, bet reikalai šioje srityje visą laiką gerėja. Ir turbūt tikėtis, kad tai galima vienu sprendimu, vienu mostu pakeisti, negalima. Na, dėl istorijos ir geografijos, taip, yra numatoma mokyti Lietuvos istorijos ir geografijos valstybine kalba visose mokyklose. Taip pat numatoma, kad pačių mokyklų iniciatyva bus vis daugiau dalykų mokoma lietuvių kalba.
PIRMININKAS. Dabar Seimo narė S.Prunskienė. Ruošiasi J.Šimėnas.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš kol kas Kazimiera, o ne Sigita. Labai ačiū. Norėčiau paklausti poną finansų ministrą. Šiandien buvo svarstomas nutarimas dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, kur numatoma pagrįsti ir patikslinti savivaldybių biudžetų mokestinių pajamų planą. Aš iškėliau klausimą, ar nebūtų tikslinga taip pat patikslinti ir valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planą. Kaip jūs vertinat šį poreikį? Koks yra atsilikimas? Ir ar iš tikrųjų nebūtų laikas, nelaukiant antrosios metų pusės, dabar tai pakoreguoti, kad būtų mažiau neigiamų pasekmių?
O antras mano klausimas poniai premjerei ir užsienio reikalų ministrui. Ar yra kas nors konkrečiai daroma dėl Kosovo pabėgėlių priėmimo Lietuvoje? Ačiū.
A.G.ŠEMETA. Turbūt man į pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti. Kaip aš jau ne kartą minėjau, Finansų ministerija yra parengusi tris išlaidų mažinimo scenarijus – optimistinį, pesimistinį ir vidutinį. Šie scenarijai numato išlaidų mažinimą šiais metais nuo 200 iki 500 milijonų litų. Atitinkamai yra numatytos ir išlaidų dalys, kurias siūloma sumažinti. Tačiau mūsų nuomone, to nebūtina daryti anksčiau. Paprastai kartą per metus yra peržiūrimas ir patikslinamas biudžetas, tai daroma pavasario sesijos pabaigoje, ir aš manyčiau, kad tuo metu tai ir būtų tikslinga padaryti. Juo labiau kad mes taip pat laukiame Tarptautinio valiutos fondo išlaidų ekspertų, kurie taip pat įvertins mūsų pasiūlymus ir galbūt pateiks papildomų rekomendacijų, kaip išlaidų mažinimą labiau optimizuoti, t.y. pateikti taip, kad pats sumažinimas būtų kuo efektyvesnis.
I.DEGUTIENĖ. Dėl Kosovo pabėgėlių vakar buvo kaip tik Vyriausybėje priimtas Vyriausybės nutarimas. Yra numatyta priimti 100 pabėgėlių. Tam yra skirti pinigai prireikus juos pargabenti ir apgyvendinti. Vyriausybės nutarimu yra įpareigotos atitinkamos ministerijos, kurios turi parengti savo veiksmų planą konkrečiai kur apgyvendinti, ir už visą šitą veiklą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija.
PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Šimėnui. Ruošiasi J.Dringelis.
J.ŠIMĖNAS. Neringos generaliniame plane pasiūlyta Nidoje statyti oro uostą, prisidengiant civiline sauga. Ar nevertėtų jo statyti Rusnėje ir dar kokių 50 oro uostų kituose Lietuvoje sunkiai prieinamuose kaimuose, ypač žiemos metu? Mano klausimas aplinkos ministrui. Kokius planuojate Aplinkos ministerijos veiksmus, kai paaiškėjo, jog 14,2 ha žemės sklypas Nidos oro uostui Klaipėdos apskrities administracijos sprendimu perduotas neterminuotai nuomai neteisėtai?
D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Mes žinom šitas problemas ir gegužės 27 d. rengiam pasitarimą dėl Kuršių nerijos aplinkosaugos reikalų, taip pat ir Kuršių nerijos Nidos oro uosto. Klaipėdos apskritis pažeidė įstatymą ir suteikė didesnį plotą, negu ji gali, tuo viršydama savo įgaliojimus. Mes darysim tai, kas priklauso pagal įstatymą. Ir mūsų nuomone, kadangi generaliniame plane nenumatytas oro uosto išplėtimas, o yra tik jo rekonstrukcija, tai mes tos nuostatos ir laikysimės. Tai tiek.
PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Klausia J.Dringelis. Ruošiasi A.Salamakinas.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis susisiekimo ministre Rimantai Didžiokai, eismo nelaimės kelia didelį visuomenės susirūpinimą. Pastaruoju metu, regis, tuo labai susirūpino ir žiniasklaida, yra tam tikrų žinių, kad ir jūsų ministerija turi numačiusi tam tikrus darbus, kai kuriuos jau pradėjusi. Ar negalėtumėte informuoti mūsų Seimą, kas daroma Lietuvoje, kad eismo saugumas būtų padidintas? Ačiū.
R.DIDŽIOKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų eismo saugumo padėtis, mūsų nuomone, nėra gera. Manau, kad teisi žiniasklaida, kuri tam skiria dėmesį ir atkreipia mūsų visų piliečių dėmesį, taip pat ir mūsų visų. Mums yra taip pat žinoma, kad tiek nelaimių skaičiumi, tiek eismo nelaimėse sužalotų žmonių skaičiumi, tapusių invalidais mūsų piliečių skaičiumi mes toli gražu nesame pirmaujančių gretose.
Taigi kas daroma? Suprasdami, kad ta sritis labai svarbi ir taip pat atsiliepdami į tarptautinių institucijų mums keliamus reikalavimus, susijusius su mūsų integracija į Europos Sąjungą, mes pirmiausia rūpinamės, kad būtų atitinkamai pakeista arba patobulinta teisinė bazė. Todėl mums reikėjo parengti daugelį įstatymų projektų, kai kurie iš jų yra parengti. Noriu tik trumpai jus informuoti, kad mes esame parengę ir atidavę derinti Civilinės aviacijos įstatymo pataisas. Ten numatytos tam tikros nepriklausomos institucijos, kurios turėtų atlikti civilinės aviacijos eismo saugumo priežiūrą. Parengtas ir dar šią sesiją bus pateiktas Seimui Saugios laivybos įstatymo projektas. Mes tikimės, kad nuo Naujųjų metų pradės veikti saugios laivybos administracija Lietuvoje. Esame įpareigoti Vyriausybės, ne taip seniai, prieš mėnesį, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo Susisiekimo ministeriją organizuoti Kelių eismo įstatymo pakeitimą. Manau, būtent šiame įstatyme bus sukoncentruotos visos pagrindinės nuostatos eismo saugumo priemonėms gerinti, kad eismo saugumas atitiktų tarptautinius reikalavimus ir mūsų piliečių lūkesčius. Tiek trumpai, nes žinau, kad laikas ribotas. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Salamakinas. Ruošiasi J.Valatka.
A.SALAMAKINAS. Mano klausimas premjerei, tačiau ne kaip premjerei, o kaip socialinės apsaugos ir darbo (ypač darbo) ministrei. Man, kaip Seimo nariui, pasidarė gėda kai aš sužinojau, kad amerikiečių “Williams” konsultantas uždirba per dieną tiek, kiek mūsų žmogus uždirba per metus. Arba dar kitas skaičius, kad per mėnesį uždirba tiek, kiek mūsų žmogus per 20 metų. Noriu dar kartą pabrėžti, kad man gėda. Aš žinau, kad jūs labai gerai atliekate savo funkcijas kaip darbo ministrė, todėl noriu jūsų paklausti. Kaip jūs vertinate šią situaciją?
I.DEGUTIENĖ. Mes, aišku, galim ir piktintis, ir būti nepatenkinti, ir turbūt ne tik jūs, bet ir aš, ir visi kiti. Be abejo, jūs puikiai žinote, kad ir visų PHARE ekspertų, kurie dirbo mūsų ministerijose, atlyginimai yra kur kas didesni, šimteriopai negu gauna mūsų ministerijų tarnautojai. Tačiau mes turbūt negalime identiškai savo valstybę sulyginti su Amerika arba savo valstybę sulyginti su kita išsivysčiusia Europos valstybe, nes turim būti realistai, kad mūsų valstybė jauna, jai tik 10 metų, ir situacija turi būti adekvati, kokia ji ir yra šiandien. Aš sutinku su jumis, kad šiandien mūsų žmonių atlyginimai ir pensijos yra mažos, tačiau visa tai ir priklauso nuo to, koks bus valstybės ekonomikos išsivystymo lygis, kaip mes sparčiai eisime į priekį, kiek mes turėsime kokybiškų darbo vietų, kokie bus mūsų pelnai, produkcijos realizacija. Pagal tai, be abejo, žmonės gaus ir didesnius atlyginimus. Tačiau šiandien dirbdami su ekspertais, ar su Pasaulio banko ekspertais, ar su PHARE ekspertais, ar su kitais, ne mes jiems diktuojame sąlygas. Jie mums padeda, ne mes jiems mokam pinigus, jiems moka jų darbdavys, o mes turim tik priimti jų paslaugas, bet ne žiūrėti į jų kišenę.
PIRMININKAS. J.Valatka. Ruošiasi A.Vaišnoras.
J.VALATKA. Klausimas gerbiamajam ūkio ministrui V.K.Babiliui. Gerbiamasis ministre, nors socialdemokratai buvo apkaltinti derybomis su “Lukoil”, tačiau šiandien “Lukoil Baltija” atstovai buvo Ekonomikos komitete ir su jais susitiko beveik visų frakcijų atstovai. Aišku, asmeniškai aš kritiškai žiūriu į kai kurios pono Paleičiko samprotavimus, tačiau jis šiandien tiesiog pabrėžtinai pasakė, kad naftos Būtingės terminalui ir eksportui nebus ir kad ponas V.K.Babilius teikdamas, kad yra kažkokių susitarimų su kompanija “Jukos”, yra labai labai neteisus. Gal jūs vis dėlto dar kartą galėtumėte patikslinti šią situaciją ir kokią jūs ją matote ateityje?
V.K.BABILIUS. Ką aš jums galiu pasakyti? Tą, ką aš sakiau čia prieš keletą dienų. Šiandien “Lukoil” ir galbūt kai kurios kitos Rusijos kompanijos valdo mūsų produktų eksportą, t.y. opšorus ir t.t. Tai dar anos sistemos skeveldros, kurios iš galingos Užsienio prekybos ministerijos pavirto į smulkias, daugiausia privačias kompanijas arba didelėm kompanijom priklausančias mažas kompanijas. Šiandien “Lukoil” mūsų produktais disponuoja, ar mes norim, ar nenorim, bet tai faktas. Šiandien, pakviesdami “Williams”, mes atimam tą norą ir, aišku, kad jis praranda, o ne įsigyja. Kova šiandien vyksta dėl to, kad neprarastų to, ką jie laiko savo rankose, o ne kad ką nors įsigytų. Aš galiu pasakyti, kad Paleičikas ir dar didelė kompanija Lietuvoje “Lukoil” atstovų, kurie sėdi ir toje pačioje “Mažeikių naftoje”, ir aplink “Mažeikių naftą”, daro viską, kad išlaikytų tai savo rankose. Nežinau, ar aš turiu teisę skelbti čia, Seime, dokumentus, kurie skirti ne man. Tai yra dokumentas, pasirašytas Kuro ir energetikos ministerijos viceministro ir skirtas “Transneft” vadovams. Aš turiu tą dokumentą ir tame dokumente tiesiai šviesiai pasakyta, kad Būtingės kryptis ministerijos sankcionuota, kad Būtingės kryptimi galima tiekti naftą ir kad ministerija leidžia tiekti naftą. Nenoriu aš to dokumento viešinti, bet, jeigu jūs norėsite, aš jums jį parodysiu.
PIRMININKAS. A.Vaišnoras…
V.K.BABILIUS. Aišku, “Lukoil” šiame žaidime nedalyvauja. Nei iš jo mes naftą kol kas perkam, nei ją transportuojam. Tiesa, jis iš kitų nupirktą naftą, jos produktus…
PIRMININKAS. Atsiprašau, gal nutraukiau. A.Vaišnoras. Ruošiasi J.Beinortas.
A.VAIŠNORAS. Mano klausimas aplinkos ministrui ponui D.Lygiui. Mūsų komitetas gavo ir gauna daug laiškų dėl miškų valdymo sistemos ir reorganizavimo. Veisiejų, Plungės urėdijos miškininkai, girininkai ir t.t. skundėsi, kad tai buvo daroma be pasirengimo ir be programos. Aš noriu jūsų paklausti. Kaip galvojate pratęsti šio klausimo sprendimą? Mūsų komitetas buvo priėmęs nutarimą, kad toks reorganizavimas galimas tik po to, kai bus priimtos Miškų įstatymo pataisos. Jos kol kas užstrigusios Vyriausybėje. Gal galėtumėte kaip nors paaiškinti ir pakomentuoti šį klausimą? Ačiū.
D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Tai iš tikrųjų buvo aktuali ir socialinė, ir miškų valdymo problema, kai buvo pradėtos naikinti dvi urėdijos – Plungės ir Veisiejų. Dabar tas naikinimas sustabdytas, atstatytas jų statusas. Kol nėra Miškų įstatymo, mes negalim pradėti vykdyti miškų sistemos reorganizacijos. Šiuo metu kaip tiktai buvo pateiktos premjerei pasirašyti Miškų įstatymo pataisos. Manau, kad jau greitai Seime bus tos įstatymo pataisos. Mes galėsime tada pagal įstatymo nuostatas pradėti miškų sistemos reorganizaciją. Yra parengta metodika, pagal kurią būtų galima reorganizuoti. Tačiau metodika yra metodika ir neleidžia daryti, o buvo pradėta daryti neturint netgi kaip tai turi būti daroma. Tokia iniciatyva buvo priešlaikinė ir sukėlė daug tokių nereikalingų aistrų. Įstatymą priėmus Seime tikrai šitas pribrendęs miško sistemos valdymo reorganizavimas bus pradėtas turint labai aiškų planą. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Beinortas. Ruošiasi A.Grumadas.
J.BEINORTAS. Norėčiau paklausti pono S.Šedbaro, bet kartu manau, kad mane girdės ir ponia premjerė.
Mano klausimas būtų iš nelegalių migrantų klausimų sprendimo srities. Kaip žinome, Pabradėje yra per 200, Rukloje irgi per 200 asmenų, kurie iš esmės visi yra nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. Dalis iš jų pretenduoja į pabėgėlių statusą Lietuvoje ir jie yra Rukloje. Iš tų pretenduojančių asmenų daugiau kaip pusę neturi įrodymų, kad būtų jiems suteikiamas pabėgėlių statusas. Tokie asmenys turi būti deportuoti. Deportuoti iš Ruklos arba, sakysim, iš socialinės apsaugos institucijų sistemos mes negalime. Mano klausimas ponui S.Šedbarui būtų toks. Kada numatoma deportuoti asmenis, kurie nelegaliai pateko į Lietuvą, neprašo pabėgėlio statuso ir tebegyvena Pabradėje? Ir antra. Kodėl į Pabradę nepriimami asmenys, kurie neteko jau teisės gauti prieglobstį Lietuvoje ir jų kelias turėtų būti analogiškas?
S.ŠEDBARAS. Pagrindinė išeities pozicija turėtų būti tokia, kad Pabradės užsieniečių registravimo centras, iš esmės nelegalų registravimo centras, priklauso mūsų sistemai, o kol kas Ruklos pabėgėlių centras priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tie, kurie negavo pabėgėlio statuso, turėtų būti grąžinti atgal į Pabradės užsieniečių registravimo centrą. Galbūt tai yra tik darbo organizavimo problemos, kad kurį laiką jie ten išsilaiko. Jie turi būti grąžinami į mūsų sistemą ir pradedama jų deportavimo procedūra. Tačiau jinai yra sudėtinga tuo, kad yra nepaprastai sunku identifikuoti, iš kokios šalies jie yra atsiradę, nes deportuojant reikia žinoti, kur deportuoti. Kai mes neturim readmisijos sutarčių su Baltarusija, Rusija, iš kurių daugiausia jie ir pakliūva, jiems mes negalime atiduoti, mes galim tik deportuoti į jų kilmės šalį. Kai mes tas kilmės šalis nustatom, tuomet ieškom galimybių. Padeda Tarptautinė migracijos organizacija, o ir savo lėšomis pernai mes labai daug išsiuntėme. Nesakyčiau deportavom, išsiuntėm. 500 išsiuntėm TMO lėšomis, 700 – savo lėšomis. Šioje vietoje mes esame geriausiai pasirodę tarptautine prasme ir netgi yra aplinkinių valstybių noras, kai buvau Ženevoje, pasidalyti patirtimi. Štai taip trumpai atsakyčiu. Gal ką papildytų ponia premjerė.
I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų ši problema egzistuoja. Jūs pats labai gerai žinote, kad Ruklos centras priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ten sąlygos daug geresnės negu Pabradės centre. Būtų lengviausias būdas biurokratiškai tuos žmones, kurie neturi pabėgėlio statuso, grąžinti atgal į Pabradę, tačiau, kaip jūs žinote, Pabradės pabėgėlių centras yra labai stipriai perpildytas, palyginti su Rukla. Aišku, gal jums ir juokingai atrodo, bet tai yra ir žmogiškasis faktorius, kurio mes kol kas laikomės.
Kitas dalykas, kad tai yra ir tarpžinybinis faktorius, kuris turėtų su laiku būti išspręstas. Mes, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, deramės su Vidaus reikalų ministerija, kad Ruklos centras nepriklausytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o kad tai būtų vienai žinybai priklausantis visas centras ir pabėgėlių klausimus kuruotų viena žinyba, o ne kelios žinybos.
S.ŠEDBARAS. Jeigu galima, dar papildyčiau. Iškelčiau dar vieną problemą, kuri dažniausiai atsiranda, kai užsieniečiai nuteisiami ir atbūna bausmę. Bet tai irgi yra bendra nelegalų problema, plius užsieniečių, kurie atliko bausmę. Dažniausiai atlikusius bausmę mes identifikuojam, žinom, iš kokios jie šalies, tačiau norint išsiųsti reikia nupirkti lėktuvo bilietus. Tai yra didžiulė našta policijai, ir iki šiol biudžete niekada nebuvo tie pinigai planuojami. Tai irgi yra papildomos nemažos išlaidos. Todėl ieškant lėšų, kreipiantis į tarptautines organizacijas, į kai kurias užsienio valstybes ir užsilaiko mūsų registravimo centre užsieniečiai.
J.BEINORTAS. Galėčiau patikslinti? Pranešėjau, dar mano klausimas buvo, kada bus išsiųsti iš Lietuvos asmenys, neprašantys čia prieglobsčio ir gyvenantys Pabradėje. O ponia premjere, turiu pasakyti, kad nėra įstatyminės bazės Rukloje laikyti asmenis, kuriems pasibaigė prieglobsčio aprašymo procedūra ir ji buvo gauta neigiama. Kokiu pagrindu mes juos ten maitiname?
S.ŠEDBARAS. Aš minėjau, kad pagal keletą programų yra grąžinami nelegalai į savo kilmės šalis. Kai jau identifikuojama, iš kokios šalies jie atvykę, ieškoma finansavimo šaltinių, kaip juos grąžinti. Tai yra pagrindinė priežastis, nes tai yra labai brangus procesas. Deportuojant reikia lydėti, deportuojant reikia pirkti bilietus. Tai yra vykdoma lėktuvais. Tai yra labai brangus malonumas. Tiktai radus finansavimą atskiromis partijomis arba jų pačių lėšomis ir sutikimu yra šitos programos vykdomos. Kaip minėjau, praėjusiais metais pavyko nemažai jų grąžinti ir buvo visai nedaug Pabradėje likę, apie 50 žmonių, tiktai žiemos pradžioje pradėjo šiek tiek daugėti.
PIRMININKAS. A.Grumadas. Ruošiasi J.Mocartas.
A.GRUMADAS. Ačiū. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Jūsų ministerija anksčiau inicijavo degtinės kainos padidinimą Lietuvoje. Aš atlikau nedidelį tyrimą kraštuose, kurie yra netoli mūsų krašto, konkrečiai pradėjau Vokietijoje, kur, mano įsitikinimu, stiprieji alkoholiniai gėrimai kainuoja du kartus pigiau negu Lietuvoje. Pigesni jie Lenkijoje. Be abejo, dėl objektyvių priežasčių jie visiškai pigūs yra gretimose mūsų slavų kaimynėse, bet tai jau susiję su jų ekonomika ir jų vidaus padėtimi. Tuo tarpu mūsų kainos priartėjo prie švedų, krašto, kuris yra garsus savo kainomis ir alkoholinių gėrimų apribojimais. Antra vertus, mūsų tėvynės pramonė merdi. Mūsų gaminamų alkoholinių gėrimų apimtys sumažėjo labai ženkliai, o gėrimo mastai nesumažėjo. Iš spaudos matome, geriamas odekolonas, losjonas, ką jau kalbėti apie milžinišką spektrą pilstuko ir kitų gėrimų. Mano žiniomis, kai Švedijos vyriausybė padidino tabako ir alkoholio akcizus, pakilo kainos, bet ji labai greitai susiorientavo, kad tai neduoda reikiamų rezultatų, juos panaikino, t.y. grįžo prie senųjų kainų. Ar nėra iniciatyvos jūsų ministerijoje, jūsų strategų galvose taip pat grįžti prie seniau galiojusių pas mus akcizų dydžių ir kartu truputį pagyvinti mūsų tautinę pramonę ir leisti daliai mūsų piliečių nevartoti surogato. Ačiū.
A.G.ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Vakar grįžau iš Šiaurės ir Baltijos šalių finansų ministrų susitikimo ir kaip tik tuo klausimu mes taip pat diskutavome. Noriu jus dar kartą patikinti, kad mūsų kaimynės – Rusija, Baltarusija, jeigu jos norės gauti Tarptautinio valiutos fondo paramą, finansavimą, turės padidinti akcizus savo valstybėse iki Europoje priimtų dydžių. Taigi nenorėčiau su jumis sutikti, kad Vokietijoje akcizas yra mažesnis, negu Lietuvoje. Taip tikrai nėra.
BALSAS IŠ SALĖS. Kaina mažesnė.
A.G.ŠEMETA. Kaina gali būti, jeigu prekybos įmonė užsideda didesnį antkainį, tai atitinkamai kaina padidėja, tačiau čia jau yra konkurencijos dalykas. Kaimyninėse respublikose – Latvijoje ir Estijoje alkoholio akcizai yra panašūs kaip pas mus. Šiuo metu lenkai ir latviai taip pat sprendžia akcizų padidinimo alkoholiniams gėrimams klausimą, estai šiuo metu dvejoja, ar tai daryti, ar nedaryti. Tačiau bendra tendencija vis dėlto šalyse, kurios pretenduoja tapti Europos Sąjungos narėmis, yra ta, kad alkoholio, tabako ir naftos produktų akcizai palaipsniui, pabrėžiu, palaipsniui turi būti priartinti prie Europos Sąjungos valstybėse esančių minimalių dydžių, nes, kaip jūs žinote, netiesioginiai mokesčiai yra labai griežtai reglamentuojami Europos Sąjungos direktyvose. Be abejo, yra galimybė derėtis dėl to, kad mūsų akcizai kurį laiką būtų mažesni negu Europos Sąjungos valstybėse, tačiau tai yra fiskalinės konkurencijos dalykas ir šiuo metu sąjungoje su fiskaline konkurencija yra taip pat gana smarkiai kovojama, nes suvienodinus monetarinę politiką ir įvedus vieningą valiutą – eurą, faktiškai, jeigu valstybė konkuruoja fiskalinėje srityje, jau yra traktuojama kaip nesąžininga konkurencija. Todėl Finansų ministerija šiuo metu neketina peržiūrėti akcizų dydžių. Beje, noriu pabrėžti, kad nutarimas dėl pigesnės degtinės, t.y. sumažinto akcizo, jau yra Vyriausybės priimtas, artimiausiu metu tokia degtinė bus išleista į apyvartą, bet tai bus vienos rūšies produktas, skirtas tam, kad pakeistų pilstuką. Tiek norėjau pasakyti jūsų klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji ministrai, laikas, skirtas Vyriausybės valandai, baigėsi. Aš atsiprašau kolegos J.Mocarto, kurio pavardę jau paskelbiau, bet laikas baigėsi ir klausimą jūs galite užduoti tiesiogiai tam ministrui, kuriam jūs norėtumėte užduoti.
Ačiū ministrams. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.
Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Kol pereisime prie kito darbotvarkės klausimo, norėčiau pasiūlyti priimti trumpą protokolinį nutarimą, kurį siūlo Seniūnų sueiga. Protokolinio nutarimo tekstas yra toks: “Seniūnų sueiga, atsižvelgdama į Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, siūlo Užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų bei organizacijų veiklos nutraukimo įstatymo projektui Nr.P-1677 svarstyti paskirti pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o papildomą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą”. Aš noriu priminti, kad iki šiol šį įstatymo projektą kaip pagrindinis svarstė Nacionalinio saugumo komitetas, tačiau abiejų komitetų bendru sutarimu yra siūloma, kad pagrindiniu komitetu nuo šiol būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jeigu niekas dėl to neprieštarautų, mes galėtume priimti tokį protokolinį nutarimą. Niekas neprieštarauja, taip? Prieštarauja kas nors? Galime registruotis. Prašom, vyksta registracija. Prašom registruotis.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 52 Seimo nariai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio protokolinio nutarimo, kurį siūlo Seniūnų sueiga? Norinčių kalbėti nematau. Kadangi buvo šiek tiek abejonių, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad protokolinis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Protokolinis nutarimas, kuriuo Seimas paveda Užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų bei organizacijų veiklos nutraukimo įstatymą pagrindiniam komitetui – Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o papildomam – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Už – 36, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi protokolinis nutarimas yra priimtas. A.Katkus. Replika. Prašom.
J.A.KATKUS. Išties aš norėčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasakyti keletą žodžių ir paprašyti, kad jie numatytų svarstymo laikotarpį ir mes galėtume kaip papildomas dalyvauti.
PIRMININKAS. Be abejo, tik taip ir gali vykti darbas. Jeigu pagrindinis komitetas vėluos iki numatyto laiko pateikti savo išvadas, tai turės Seimas svarstyti, ar atidėti svarstymo datą.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių ” projektas Nr.P-1685(3*) (pirmojo svarstymo tęsinys)
Dabar, gerbiamieji kolegos, man prieš tai pirmininkavęs kolega A.Vidžiūnas sakė, kad 2-3 darbotvarkės klausimo, t.y. Seimo nutarimo “Dėl savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių” projekto, svarstymas nebuvo baigtas. Liko dar mums apsispręsti dėl kai kurių pasiūlymų. Ar aš neklystu? Taip. Tada aš kviečiu E.Kunevičienę turbūt ar Alg.Butkevičių? Alg.Butkevičius. Prašom. Alg.Butkevičius yra kviečiamas į tribūną. Ir mes turime apsispręsti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymų, taip?
ALG.BUTKEVIČIUS. Mes, Biudžeto ir finansų komiteto nariai, truputį pasitarėme. Šiuo metu, kai yra pakeistas nutarimo pavadinimas, iš dalies neatspindi nutarimo turinio. Ar nebūtų galima pasiūlyti (aš čia su komiteto pirmininke ponia E.Kunevičiene pasitariau), kad būtų siūloma balsuoti už Biudžeto ir finansų komiteto nutarimą, o paskui, jeigu galima, tegul Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas parengia arba rezoliuciją, arba atskirą dokumentą.
PIRMININKAS. Vis dėlto yra pataisos, kurias mes turėtume dabar… Pavadinimas jau yra pakeistas. Biudžeto ir finansų komitetas turi paskutinę galimybę priėmimo stadijai pateikti dar sykį ir įtikinti iki to laiko visą Seimą, kad jų variantas yra daug geresnis. Bet jeigu Seimas jau dabar apsisprendė dėl kitokio pavadinimo, tai mums perbalsuoti dabar nėra kaip. Dėl kitų pataisų tada.
ALG.BUTKEVIČIUS. Taip. Kitas pasiūlymas buvo vietoje žodžio “pasiūlyti” įrašyti žodį “pavesti”. Aš galiu pasakyti, dėl ko Biudžeto ir finansų komitetas įrašė tokį žodį. Todėl, kad daugiausia yra taikomas žodis “pasiūlyti”.
PIRMININKAS. Kas norėtų ginti pataisą? P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Kadangi pakeistas pavadinimas dėl įgyvendinimo, o pagal Konstituciją ir Vyriausybės įstatymą Vyriausybė vykdo nutarimus dėl įgyvendinimo, todėl Seimas turi teisę pavesti. Kaip anksčiau buvo paprastas nutarimas dėl rodiklių, tuomet tiko “pasiūlyti”, bet dabar, kai pavadinimas yra kitoks, tai visiškai normalu, kad būtų žodis “pavesti”.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičius nori prieštarauti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tie, kurie jau tiek kadencijų, vis dėlto nelabai teisingai supranta. Dėl įgyvendinimo.
Mes priimam įstatymą dėl įgyvendinimo įstatymo. Tada štai ir pavedinėjam… Čia vis dėlto jis liko kaip nutarimas ar įstatymas… Jeigu jis liko kaip nutarimas, reikia siūlyti. Daug ką mes galim, bet laikykimės tų taisyklių arba mandagumo, kuris jau šiek tiek anksčiau galiojo. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Apsispręsim dėl pasiūlymo, kurį pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pakeitęs ir pavadinimą. Dabar, kai pakeistas pavadinimas, reikia suprasti, kad iki šiol Biudžeto įstatymas nebuvo įgyvendinamas, taip? Kai priimsim nutarimą, tada jau pradėsim įgyvendinti.
ALG.BUTKEVIČIUS. Bendrai yra nesuvokiamas dalykas Biudžeto įstatymo įgyvendinimas. Jis yra priimamas ir vykdomas iš karto.
PIRMININKAS. Gerai. Tai galbūt iš tikrųjų per priėmimą. Na, mes dar turėsim galimybę…
ALG.BUTKEVIČIUS. Sąvokas pakoreguoti…
PIRMININKAS. Susitarti dėl šių žodžių. Gerbiamieji kolegos, būtų gerai, kad visi spaustume tik savo mygtukus, nes tų vaikinų, už kuriuos čia paspausta, labai daug. Man labai liūdna, nes tenka dažnai prievartauti kompiuterį.
Gerbiamieji kolegos, taigi užsiregistravo 45 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuoja už, kas galvoja, kad tokios pataisos nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už – 22, prieš – 7, susilaikė 11. Taigi žodis yra pakeistas. Toliau trečioji pataisa.
ALG.BUTKEVIČIUS. Yra siūloma įrašyti: “Atsižvelgti į naujus Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimus ir patikslinti savivaldybės biudžetų mokestinių pajamų surinkimo planą”. Aš norėčiau priminti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kad, tikiuosi, jis yra susipažinęs su nauju įstatymo projektu, kuris yra suderintas su visomis ministerijomis, jau yra persiųstas Vyriausybei svarstyti. Ši nuostata ten yra įrašyta. Aš nežinau, kodėl dar kartą norima tą dalyką daryti. Aš tą projektą kaip tik turiu čia atsinešęs ir sutinku.
PIRMININKAS. Kas dėl šios pataisos? P.Papovas taip pat nori kalbėti. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, projektas yra projektas, o mes dabar priimam nutarimo projektą, kuris jau turės juridinę galią. O tai, kas Vyriausybėje yra, tai visai kiti dalykai. Seimas dabar priima šį nutarimą, po to bus Seime priiminėjama metodika. Tai yra skirtingi dalykai, todėl mes ir siūlom, kaip ir jūs siūlot, patikslinti mokestines pajamas. Mes siūlom atsižvelgti į pakeitimus ir perskirstyti, kadangi pagal tą metodiką reikės perskirstyti savivaldybių pajamas.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Dar L.Sabutis dėl balsavimo motyvų ir…
L.SABUTIS. Ačiū. Aš iš tikrųjų nenorėčiau kartoti, bet mes visi pritariame 1 straipsnio pirmajam punktui. Kaip tik pabrėžiama, kad turėtų būti priimtas įstatymas dėl metodikos pakeitimo, todėl logiškai antrasis būtų, kad, atsižvelgiant į naujojo Metodikos įstatymo pakeitimus, šie rodikliai taip pat būtų pertvirtinti. Dėl to aš palaikau tą pataisą.
PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pasiūlyti baigti svarstyti ir padaryti pertrauką, nes iš to nutarimo šiuo atveju reikia daryti rezoliuciją. Čia jau vyksta žaidimas, o gal net ir pasityčiojimas bei Seimo narių išbandymas, ar jie orientuojasi, ką reiškia Biudžeto įstatymas. Biudžeto įstatymas yra priimamas metams. Jis yra privalomai įgyvendinamas be jokio įgyvendinimo įstatymo, nes jis negali būti neįgyvendinamas. Jeigu neįgyvendinamas, finansų ministras turi skubiai kreiptis, kad Seimas keistų, nes jeigu Biudžeto įstatymas neįgyvendinamas, jis turi atsistatydinti. Čia aš žiūriu dabar… Savivaldybių komitetas žiūri, kaip Seimo nariai orientuojasi dėl Biudžeto įstatymo. Aš prašyčiau daryti pertrauką, svarstyti paskui, galbūt rezoliuciją priimti. Mes kaip tik norėjom padaryti gerai, kad tai būtų neviendienis, kad tai būtų ne tik dėl šių metų, o spręstų ir valstybės skolos, ir savivaldybių skolos klausimą, po to norėjom peržiūrėti ir Valstybės skolos įstatymą. Norėjom padaryti sistemiškai. Bet jeigu šiandien tai jau vyksta chaotiškai, prašyčiau padaryti svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Taigi yra prašymas daryti pertrauką. Ar galim bendru sutarimu daryti pertrauką? (Balsai salėje) Galim. Ne. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosim dėl to siūlymo, kurį pateikė E.Kunevičienė. Prašom registruotis. Jeigu bus padaryta pertrauka, tikrai prašyčiau Biudžeto ir finansų komitetą bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą susėsti ir išsiaiškinti, ko siekiama šiuo nutarimu. Jeigu jūs per ilgai diskutuosit, aš bijau, kad ateis ir birželio 10 d., ta data, kuri numatyta nutarime, kada reikia priimti daugelį įstatymų. Gal mes iki birželio 10 d. nepriėmę nutarimo pamatysim, kad jo ir nebereikia priiminėti. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų daroma svarstymo pertrauka? Prašom balsuoti. Buvo siūlymas daryti pertrauką.
Už pertrauką – 36, prieš – 6, susilaikė 4. Taigi daroma pertrauka. Nepaisant to, kad daroma pertrauka, aš tiesiog noriu, jog į stenogramą būtų įrašyta, kad aš siūlau iki birželio 10 d. Vyriausybei pateikti tuos du įstatymų projektus, dėl kurių yra siūloma priimti šį nutarimą. Taip. Būtų gerai, kad Sekretoriatas pasiūlytų Vyriausybei atsižvelgti į šį nutarimo projektą nelaukiant, kol tas nutarimas bus priimtas. Taigi daroma pertrauka. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jis buvo pateiktas kovo 25 d. Taip, kaip jis buvo pateiktas.
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo projektas Nr.P-1601(4*) (svarstymas)
Dabar 2-4 darbotvarkės klausimas – Produktų saugos įstatymo projektas Nr.P-1601(4). Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas S.Čirba. Prašom. Tai yra Sveikatos reikalų komiteto narys S.Čirba. Mielu noru pakelčiau pareigas, deja, nesuteikta tokia teisė.
S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti Produktų saugos įstatymo ketvirtas variantas. Galiu pasakyti, kad priimti įstatymus, kurie reglamentuotų produktų saugą, dėl kiekvieno produkto yra labai problemiška. Todėl Vyriausybė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas nutarė priimti bendrą įstatymą, universalų įstatymą dėl bet kokio į vartotojų rinką išleidžiamo produkto. Europos Sąjungos šalys, pavyzdžiui, Švedija, panašų įstatymą priėmė 1972 metais, Suomija – 1987 metais, Danija – 1994, Lenkija – 1996. Šie įstatymai numato, kad visi Europos Sąjungos produktų saugos reikalavimai yra skirti Europos Sąjungos vidaus rinkai, taigi Europos Sąjungos šalys nesaugius gaminius gali nebaudžiamos eksportuoti į besivystančias šalis, todėl Lietuvos produktų saugos įstatymo nuostatos galioja tik Lietuvos vidaus rinkoje. Produktų saugos įstatymo projektui pateikta apie 100 visuomeninių organizacijų ir valstybės institucijų bei įstaigų siūlymų. 31 Teisės departamento pastaba, 47 Seimo narių ir komitetų siūlymai, kurie visi buvo išklausyti komiteto organizuotų klausymų ir projekto aptarimo metu ir apsvarstyti svarstymo metu. Atsižvelgta į didesnę dalį siūlymų ir pastabų. Kitiems motyvuotai nepritarta. Pasiūlymus pateikė Visuomenės sveikatos asociacija, Vartotojų teisių gynimo asociacija, Lietuvos pramoninkų organizacijos, taip pat Nacionalinė sveikatos taryba, Aplinkos ir Finansų ministerijos, Valstybinė higienos inspekcija, Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinis visuomenės sveikatos centras ir kitos įstaigos.
Komitetas kreipėsi dėl įstatymo projekto VIII skirsnio nuostatų dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir nagrinėjimo procedūrų bei civilinės ir administracinės atsakomybės santykių apibūdinimo šiais atvejais į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, taip pat į Biudžeto ir finansų komitetą dėl 23 straipsnyje numatytų baudų už įstatymo reikalavimų pažeidimą dydžių ir jų susiejimo su metine įmonių apyvarta tikslingumo. Taip pat gauti Kaimo reikalų komiteto siūlymai dėl 23 straipsnio nuostatų.
Atsižvelgdamas į gautas Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų komiteto pastabas ir pasiūlymus dėl minėtų nuostatų, taip pat į Ekonomikos komiteto ir Kaimo reikalų komiteto bei Seimo narių siūlymus, į verslininkų ir kitų organizacijų siūlymus, komitetas padarė svarstymo pertrauką ir grąžino projektą tobulinti išvadų rengėjams dėl projekto VIII skirsnio ir 23 straipsnio nuostatų patikslinimo.
Projektas patobulintas su Vyriausybės ir Teisės departamento atstovais, atsižvelgta į minėtus siūlymus ir šiam projektui komitetas pritarė. Patobulintame projekte aiškiai apribota civilinė ir administracinė atsakomybė už įstatymo pažeidimus, patikslinta ekonominių sankcijų taikymo ir nagrinėjimo tvarka, aiškiau suformuluotos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei galimas atleidimas nuo atsakomybės, atsisakyta baudų siejimo su metine apyvarta bei nustatytos minimalios ir maksimalios baudų dydžio ribos, sudarant galimybę jas diferencijuoti pagal įmonės finansines galimybes, pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei pasekmes ir kitas aplinkybes. Todėl, atsižvelgdamas į visą šitą ilgą ir sunkų darbą, kurį atliko komitetas, komitetas priėjo prie išvados, kad teikia Seimui svarstyti įstatymo projektą ir prašo Seimo pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Taigi pagrindinio komiteto pranešimas yra iškus. Aplinkos apsaugos komiteto vardu kalbės J.Mocartas, Ekonomikos komiteto vardu – J.Matekonienė.
J.MOCARTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos apsaugos komitetas taip pat svarstė šį projektą. Iš esmės į mūsų pastabas yra atsižvelgta. Buvo tik viena pastaba, mano siūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Siūlymas skamba taip: “Įstatymas, išskyrus 31 straipsnį, įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.”. Toliau 31 straipsnis, t.y. pasiūlymas Lietuvos Vyriausybei, kad iki 1999 m. spalio 1 d. Vyriausybė parengia ir pateikia Seimui įstatymo, susijusio su šiuo įstatymu, pakeitimo ir papildymo įstatymo projektus. Tačiau kyla abejonių, čia yra Vyriausybei siūlymas, o mes siūlėme, kad kartu prie šito įstatymo būtų pateikti bent metmenys visų norminių aktų, kad šis įstatymas galėtų galioti. Tačiau pagrindinis komitetas šitai nuostatai nepritarė, todėl teks su tuo sutikti, nors mūsų įsitikinimu, šitie norminiai aktai turėtų būti, nes įstatymas tikrai įsigalios, tačiau jis neveiks.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu kalbėti J.Matekonienę.
J.MATEKONIENĖ. Ekonomikos komitetas buvo papildomas komitetas, mes dalyvavome pradedant klausymais ir baigiant svarstymais, pateikėm daug pasiūlymų. Deja, į mūsų pasiūlymus rengėjai neatsižvelgė, jie jų nepriėmė. Kadangi mes esame papildomas komitetas, mes laikomės nuostatos, kad tai yra rengėjų reikalas, todėl mes pritarėm, bet manome, kad tą įstatymą iš esmės reikia taisyti, nes jis tikrai neveiks, ką jau sakė prieš mane kalbėjęs Seimo narys.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir, kiek žinau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat yra svarstęs. E.Petrošienė norėtų komiteto vardu pristatyti komiteto išvadas.
E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Produktų saugos įstatymą didžiausią dėmesį kreipdamas į gaminių kokybę kontroliuojančias įvairias institucijas, kurių šiuo metu iš tikrųjų yra daug, į šių kontroliuojančių institucijų tarpusavio koordinaciją, atsakomybę bei pavaldumą viena kitos atžvilgiu, nors šis įstatymas tiesiogiai šių problemų nesprendžia, Produktų saugos įstatymas veikia tik šitų institucijų reorganizaciją. Nes iki šiol tos institucijos buvo persipynusios: tiek Valstybinė veterinarijos tarnybos, tiek Higienos inspekcijos, tiek Visuomenės sveikatos centrų funkcijos buvo suplaktos. Pagal Produktų saugos įstatymą šios institucijos reorganizuojamos į maisto ir ne maisto tarnybas pagal pateiktą tam tikrą Vyriausybės schemą, apibrėžtos Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuri bus tik viena institucija, atsakinga už produktų saugą, funkcijos ir kompetencija. Komitetas buvo pateikęs keletą pasiūlymų, į juos buvo atsižvelgta ir todėl komiteto vardu siūlau pritarti Produktų saugos įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pradedama bendroji diskusija. Joje yra užsirašęs kalbėti vienintelis Seimo narys J.Galdikas.
J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad šis įstatymas yra seniai laukiamas, nes įvairių užkrečiamų ligų protrūkiai pastaruosius penkerius metus tikrai netgi, sakyčiau, terorizuoja ypač vasarą Lietuvos gyventojus ir turistus. Prisimenam nemalonius įvykius Panevėžyje, kai Lietuvos gerbiami žmonės, būtent ponas J.Kairys, nuo to nukentėjo, jau nekalbant apie vaikus.
Todėl ir šį įstatymą aš norėčiau panagrinėti iš ekonominių pozicijų, t.y. jo 23 straipsnį, kuriame kalbama apie ekonomines sankcijas. Mane labiausiai nustebino tai, kad visuose septyniuose šio straipsnio punktuose vyrauja žodis “gali”. Studijuojant mediciną, man teko susidurti, kad šis žodis dažniausiai pasitaiko medicinoje. Žodis “gali”. Gali skaudėti galvą, gali skaudėti dar kažką, bet kai kalbama apie įstatymus ir ypač kada kalbama apie baudas už pažeidimus, taip negali būti. Jeigu yra bauda, ta bauda turi būti paskirta. Dabar pagal šį įstatymą, pagal šį projektą ji gali būti ir nepaskirta.
Antras dalykas, kuris labai krenta į akis, tai šio įstatymo 23 straipsnio septintasis punktas, pagal kurį, pasirodo, žmonių gyvybė yra vertinama labai skirtingai.
Vienų žmonių gyvybė yra 5 tūkst. Lt., kitų – 100 tūkst. Lt. Man tai yra visiškai nesuprantama. Jeigu šią klaidą praleido ekonomistai, tai Sveikatos reikalų komiteto medikai tikrai šios klaidos negalėjo praleisti. Gal kartais aš ką ne taip suprantu.
Kalbant iš esmės, manau, kad baudos turi būti fiksuotos ir nepaliekama teisė vienam arba kitam pareigūnui didinti baudas ar mažinti, nes būtent taip yra sudaromos atviros sąlygos korupcijai, inspektorių papirkinėjimui. Jis gali skirti baudą arba 1 tūkst. Lt, arba 10 tūkst. Lt, jis gali skirti baudą 1,5 tūkst. Lt arba 15 tūkst. Lt. Todėl manau, kad šio straipsnio principiniai dalykai turėtų būti dar kartą apsvarstyti, ir, manau, kad čia yra rimtas dalykas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas svarstė nemažai Seimo narių pateiktų pataisų, iš kurių taip pat nemažai daliai buvo nepritarta.
Šiandien mes atsiliekam nuo mūsų darbų grafiko. Ar, jūsų manymu, mes galėtume šiandien svarstyti toliau šį įstatymą, ar sutartume atidėti kitai savaitei? Atidedam. Kitą savaitę mes galėsime apsispręsti dėl visų pataisų.
Taigi šiandien daroma šio klausimo svarstymo pertrauka.
Gerbiamieji kolegos, toliau mes turėtume daryti pertrauką, tačiau labai atsiliekam nuo mūsų darbų grafiko, todėl siūlau nedaryti pertraukos, tęsti darbą ir bandyti pasivyti mūsų darbų grafiką. Niekas neprieštarauja, todėl pradedam svarstyti 2-6 darbotvarkės klausimą – Teismų įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektą Nr.P-1707(3). Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu turėtų kalbėti J.Razma. Siūlote sukeisti vietomis? Gerai. Tuomet pradedam svarstyti darbotvarkės 2-7 klausimą. 2-6 klausimą atidedam. Prašom surasti kur nors kanclerį.
Liestuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32, 821 ir 282 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr.P-1708 (svarstymas)
Pradedam svarstyti darbotvarkės 2-7 klausimą – Baudžiamojo kodekso 32, 821 ir 282 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1708. Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pranešėjas – E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš truputį priminsiu, apie ką kalba šio įstatymo projektas, nes visi trys straipsniai iš esmės yra sudaryti iš skirtingų dalių. Pirmasis kalba apie bausmę, kai galimą bausmę tada, kai yra numatytos baudos, pakeisti laisvės atėmimu ir nurodomas atitinkamas santykis. Antrasis straipsnis – dėl neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų gabenimo per Lietuvos teritoriją. Ir trečiasis – konkretinantis kyšio dispoziciją.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pasitelkęs specialistus ir išklausęs jų nuomonę, atidžiai svarstė visus šiuo straipsnius. Deja, bijau, kad mes susiduriame su tokia pakankamai standartine situacija, kai norai, tikslai, intencijos iš tikrųjų yra …, tačiau pasirinkti sprendimo būdai supaprastinti ir ne visai gerai apgalvoti, galintys sukelti pakankamai didelę sumaištį. Aš nekalbėsiu apie pastabas. Pastabos yra surašytos konkrečiai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, prašydamas atsižvelgti į jų pastabas ir pasiūlymus. Jokių atskirų nuomonių nebuvo, tai bendras sutarimas. Ačiū. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi siūloma grąžinti tobulinti. Aš žiūriu į projekto iniciatorių, Seimo Pirmininką V.Landsbergį. Ar jūs neprieštaraujate tokiam siūlymui?
V.LANDSBERGIS. Aš matau, kad yra nuspręsta, aš turiu paklusti. Valdžia geriau žino, ką reikia daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarauja tokiam pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, tai gal mes galime bendruoju sutarimu pritarti šiam komiteto sprendimui? Galim pritarti ir pritariam.
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr.P-1662(3*) (svarstymas)
Taigi vėl turim grįžti prie… J.Razma ateina. Taigi belaukdami J.Razmos mes svarstome darbotvarkės 2-8 klausimą – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo projektą Nr.P-1662(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pranešėjas turėtų būti komiteto pirmininkas A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien atėjo laikas svarstyti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą. Šis įstatymas buvo pateiktas, jūs patys žinote esmę. Jis reglamentuoja juridinių asmenų ir įmonių teisių ir fizinių asmenų santykius tvarkant radioaktyviąsias atliekas ir nustato teisinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo pagrindus. Tame įstatyme yra apibrėžtos visos pagrindinės sąvokos, kurios galbūt yra labiau suprantamos fizikams, kurių Seime yra nemažai, taip pat atliekų tvarkymo principai. Tai yra naujas įstatymas, pagal kurį reglamentuojame ir atliekas, ir situaciją, kurioje dabar esame neturėdami įstatymo. Kartu yra reglamentuojami visi radioaktyviųjų atliekų reguliavimo būdai.
Šiame įstatyme numatoma steigti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą, kuri užsiimtų šita veikla nuo radioaktyviųjų medžiagų paėmimo iki jų saugojimo vadinamuosiuose radioaktyviųjų medžiagų kapinynuose. Tai iš esmės naujas įstatymas. Jame detaliai argumentuojamas saugojimo aikštelių parinkimas, projektavimas ir statyba, atsakomybė ir t.t.
Turiu pasakyti, kad mes, svarstydami šio įstatymo pataisas, labai aktyviai bendradarbiavom su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija. Ponas S.Kutas yra čia. Jis labai kompetentingai padėjo atsakyti į visus klausimus, kurie buvo iškilę, taip pat padėjo mums atsakyti į visas pastabas, kurios buvo pateiktos iš įvairių institucijų ir Seimo narių. Tiesa, pastabas pateikė tik vienas Seimo narys ponas K.Trapikas. Jo pastabas gavome kiek per vėlai. Mes jas svarstysime vėliau.
Taip pat ponios E.Kunevičienės vardu mes gavome Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus dėl finansavimo tarybos nariams. Galiu pasakyti, kad buvo atsižvelgta į daugumą Teisės departamento išvadų, taip pat į Lietuvos geologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, į Radiacinės saugos centro ir į Lietuvos energetikos instituto. Gavome pasiūlymų iš Aplinkos ministerijos ir iš Ignalinos atominės elektrinės. Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Ekonomikos komitetas pateikė savo pastabas. Žodžiu, ne tik susidomėjimas, bet ir dėmesys šiam įstatymui buvo didelis, nes jis iš tiesų yra labai svarbus. Jūs turite pateiktą ir lyginamąjį variantą, ir pagrindinį variantą, kuris yra jau pataisytas ir šiek tiek skiriasi nuo lyginamojo tuo, kad buvo duotas kalbininkams ir jie jį pataisė pagal visas galiojančias lietuvių kalbos taisykles.
Suprasdamas, kad galbūt iš tiesų, kaip sakė mūsų kolega posėdžio pirmininkas, atsiliekame nuo grafiko, mes galėtume atidėti svarstymą, nes yra daug siūlymų, kuriems nepritarta. Mes juos norėdami aptarti, ko gero, dar labiau nuo to grafiko atsiliktume. Jeigu Seimo nariai man pritars, mes artimiausią savaitę surasime laiko ir tada galėtume detaliai aptarti visus tuos pasiūlymus. Tų, kuriems yra pritarta, manau, nereikia nagrinėti, o tuos, kurie neaptarti arba iš dalies pritarta, tai iš tiesų reikia išsamiai paaiškinti, kodėl taip yra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti, kad tų pasiūlymų, kuriuos mes turėtume svarstyti, t.y. tų, kurie yra pateikti asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, arba komitetų, iš esmės nėra. Mes neturime dėl ko diskutuoti, išskyrus dėl kolegos K.Trapiko pataisos, kuri nebuvo pateikia komitetui. Mes turėsime ją svarstyti Seime. Jeigu jūs manytumėte, kad mes galėtume šiandien tai pabaigti, tai tikrai ilgai neužtruktų. Ačiū. Gal mes vis tiek tęskime kol kas procedūrą, nes yra norinčių kalbėti komitetų vardu.
A.VAIŠNORAS. Aš paskui grįšiu.
PIRMININKAS. Taip, jūs paskui grįšite, kai kalbėsime apie konkrečias pataisas. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto vardu turėtų kalbėti A.Andriuškevičius – papildomo komiteto atstovas.
A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, buvo du mūsų komiteto pasiūlymai. Radiacijos klausimas atsispindi trijuose įstatymuose – Branduolinės energijos įstatyme, Radiacinės saugos įstatyme ir šiame įstatyme, kurį aptarėme. Visuose įstatymuose yra pirminių sąvokų apibrėžimai, visuose įstatymuose kartojasi tos pačios sąvokos, tačiau tų sąvokų apibrėžimai skiriasi. Mums rengėjai tvirtina, kad tada kiekviename įstatyme reikia orientuotis į tam įstatymui pateiktą apibrėžimą. Tačiau kadangi kalbama apie tuos pačius reiškinius ir daiktus, tai apibrėžimai visuose įstatymuose turėtų būti vienodi. Tuo labiau kad šio paskutiniojo įstatymo 22 straipsnyje įsakmiai nurodoma, kad atliekų tvarkytojas privalo vadovautis Radiacinės saugos įstatymu, o Radiacinės saugos įstatymo tos pačios sąvokos apibrėžtos kitaip nei šio įstatymo. Mums rengėjai taip pat sako, kad šio įstatymo sąvokų apibrėžimą reikia priartinti prie tarptautinių standartų. Todėl manyčiau, kad pateikiant šį įstatymą reikėjo pateikti anksčiau parengtų įstatymų sąvokų pataisymus arba bent jau įsipareigoti, kad tie pataisymai bus atlikti vėliau.
Antras mūsų pasiūlymas buvo dėl Agentūros tarybos. Agentūros taryba ten įvardyta kaip visuomeninė organizacija, kitaip sakant, dirbanti visuomeniniais pagrindais, tačiau jos sudėtis yra valstybės valdininkai, mokslininkai ir atliekų gamintojai. Dėl to gali tekti pakviesti mokslininkus, tarkime, ir iš Kauno. Kelionės išlaidas, už sugaištą posėdžiuose laiką, bent jau už tuos dalykus reikėtų apmokėti. Mes rekomendavome, kad būtų toks jų darbo įvertinimas. Mums buvo patarta patiems suformuluoti tokį pasiūlymą. Jį suformulavome. Siūlome prirašyti prie 14 straipsnio 6 punktą, kuris turėtų būti suformuluotas taip: “Tarybos nariams už kelionės išlaidas ir posėdžių laiką atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka”. Pagrindinio komiteto pirmininkas sakė, kad toks suformulavimas tinkamas ir jie į tai žada atsižvelgti. Daugiau mes jokių pastabų neturėjome. Tiek aš ir norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad tokio pasiūlymo, kurį jūs ką tik perskaitėte, nematau, kad jis būtų išdalytas arba įregistruotas. Jūs turėtumėte jį formaliai įregistruoti. Yra įregistruotas, taip? Jeigu galite, tada man jį duokite. Dėl jo tada turi būti apsispręsta. Atsiprašau, jis tikrai įregistruotas. Dar Ekonomikos komiteto vardu kalbės S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas išnagrinėjo pateikto įstatymo projektą, balsų dauguma nutarė pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagal Seimo protokolinį nutarimą Vyriausybei parengti ilgalaikę radioaktyvių atliekų tvarkymo programą. Toje ilgalaikėje programoje turėtų būti išnagrinėta giluminių atliekų laidojimo galimybė šachtose, kurias ateity galėtume turėti išsprendę hidrido gavybos ir realizacijos problemas. Jo didžiuliai ištekliai guli mūsų gelmėse. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori kalbėti diskusijoje. J.Valatka pirmasis. Prašom.
J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau išsakyti visiškai priešingą nuomonę, negu ta, kurią pasakė mano kolega iš Ekonomikos komiteto. Mes frakcijoje apsvarstėme šį įstatymą ir visiškai nepritarėme jo koncepcijai. Iš viso, kiek susidaro radioaktyviųjų atliekų, tai viskas šiandien kaupiasi iš esmės vienoje vietoje – Ignalinos atominėje jėgainėje. Vakar buvo kaip tik išbandyti pirmi konteineriai, kurie turi tarnauti 50 metų. Ten būtų galima spręsti klausimą visiškai kitaip. Čia, šiame įstatyme, kuriama nauja institucija – agentūra, kaip valstybės įmonė, su visiškai neaiškiu valdymu, be finansavimo. Finansavimas numatomas iš tarifų. Žodžiu, apkrausime Ignalinos jėgainę, kuri yra pagrindinis šitų atliekų gamintojas, dar papildomu mokesčiu, iš kurio išlaikysime biurokratinį aparatą, ir daugiau nieko. Aš neįsivaizduoju, suprantu, kad tai galbūt labai turtingų šalių galimybė, bet jokiu būdu ne mūsų, turint omeny, mūsų finansinę padėtį.
Jeigu kalbėtume apie kitas atliekas, kurios sudaro galbūt dalį procento visų Ignalinos atliekų, tai klausimą būtų galima spręsti Ignalinos atominės elektrinės bazėje. Aš suprantu Ignaliną, nes jai nelabai norisi imtis tokių veiklos formų, tačiau nori ar nenori jai tenka tai daryti, nes ji yra gamintojas ir pagal šį įstatymą taip pat yra įpareigota saugoti šitas atliekas savo aikštelėje. Mes įrengėme aikštelę, perkame konteinerius, tam dedame didžiulius pinigus ir staiga dar kuriame kažkokią agentūrą, kuri tikrai nežinau, kuo užsiims. Nes klausimas yra tas. Norime mes ar nenorime, Ignalinos jėgainę reikės uždaryti. Ten atsiras ne kilogramai, ne tonos, o galbūt dešimtys tonų šių radioaktyviųjų atliekų. Į tą reikės įtraukti visos jėgainės potencialą. Ne bet kaip, o visos jėgainės – atitinkamų specialistų, darbuotojų ir t.t. Ir ne agentūros reikalas būtų tą daryti. Tačiau mes dar turime laiko limitą ir galbūt tada, kai reikės uždaryti, mes galėsime spręsti šitą klausimą kokiu nors panašiu būdu, bet ne dabar, įkurdami dar vieną, na, nebijau pasakyti, biurokratinę mašiną, kuri naudos tarifų pinigus.
O dabar konkrečiai apie šį įstatymą. Kalbant iš ekonomikos pusės, visiškai neįsivaizduojama, kaip gali dirbti valstybės įmonė, kuri turės savo atskirą įstatymą, su kažkokia visuomenine devynių narių taryba. Čia iš viso, mano manymu, reikėtų labai stipriai koreguoti. Pats valdymas yra visiškai neaiškus.
Antroji dalis – licencijavimas. Visus šiuos darbus pasirengusios licencijuoti keturios institucijos – nuo Vyriausybės iki Aplinkos ministerijos, Radiacinės saugos centras ir t.t., ir t.t. Jūs galite įsivaizduoti, kokią biurokratinę mašiną paleidžiame? Suprantu, kad galbūt toks įstatymas ir tokia struktūra gali būti panaudota Prancūzijoje. Ten jie turi pakankamai daug reaktorių ir atitinkamai viena institucija turėtų tą daryti ir valdyti. Taip, ten iš tikrųjų pasiteisins. Tačiau mes, turėdami 99,9% atliekų vienoje vietoje, steigti šią kontorą, kuri galbūt įsikurs Vilniuje, kuri turėtų būti Ignalinoje, mano manymu, ekonomiškai tikrai neapsimoka. Šis projektas ne laiku pateiktas. Frakcija apsvarstė ir šiam projektui nepritaria. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu J.Šimėną.
J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau pradėti nuo to, kuo ką tik baigė ponas J.Valatka, kad daugiau kaip 99% radioaktyviųjų atliekų susidaro Ignalinos atominėje elektrinėje, todėl ten turbūt turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio. Kai sakoma, kad iš tikrųjų yra kitų radioaktyviųjų atliekų medicinoje ar kitur susidarančių, tai jos sudaro nežymią dalį ir šiuo atveju perdėti atsakomybę nuo Ignalinos atominės elektrinės ant būsimos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, man atrodo, yra šiek tiek neatsakingas žingsnis. Aš netgi įtarčiau, kad tai kvepia tam tikra prasme diversija. Manau, kad ši įstatymo vieta reikalauja nemažos diskusijos ir tikiu, kad svarstant bus rastas geriausias sprendimas.
Antra, ką norėjau pasakyti, tai mane šiek tiek jaudina pats radioaktyviųjų atliekų laidojimo apibrėžimas. Kai suvokiama, kad laidojamos ne tik radioaktyviosios atliekos, kurios turėtų būti palaidotos, kaip mes suprantame, atidirbusios kuro kasetės ir panašiai, bet ir šiuo metu išsiskiriančių radioaktyviųjų atliekų išmetimas į atmosferą, tai irgi įeina pagal šio įstatymo nuostatą, kad yra laidojimas į atmosferą. Tegul jos yra ir visiškai nedaug radioaktyvios, leistinų normų, bet aš nevadinčiau šių atliekų išmetimo į atmosferą laidojimu, nes atliekų laidojimas turi būti susijęs su nuolatine jų kontrole. Netgi tokiu atveju, jeigu mes nutartume, kad radioaktyviąsias atliekas pradėtume laidoti požeminėse saugyklose, reikia garantuoti jų kontrolę, ar nėra nutekėjimo į požeminius vandenis, ar iš tikrųjų nėra kokio nors radioaktyvaus nutekėjimo. Kiek man žinoma, turi būti garantuojama kontrolė tų vietų, kur būna palaidotos radioaktyviosios atliekos.
Na, turbūt dar viena labai silpna įstatymo vieta, tai lėšų radioaktyviųjų atliekų tvarkymui kaupimas. Įstatyme kol kas niekaip nenumatytas šitas dalykas ir aš bijočiau, kad neatsitiktų taip, kaip yra su kitais dalykais atsitikę. Tokį pavyzdį norėčiau pasakyti. Eksploatuojant naudingąsias iškasenas Vyriausybės nutarimu buvo priimta sąlyga, kad prieš atidarant karjerą įmonė įsipareigoja penkerius metus kaupti lėšas to karjero rekultivavimui ir tik po to turėtų atlikti atitinkamus veiksmus. Šiemet Finansų ministerija priėmė sprendimą, kad tos lėšos apmokestinamos kaip pelno lėšos, kaip pelnas. Taigi šiuo atveju iš tikrųjų įmonės kauptos lėšos karjero rekultivavimui tampa apmokestinamos ir įmonė dalies lėšų netenka. Todėl šiame įstatyme būtų visiškai naudinga numatyti, kaip turi būti kaupiamos lėšos radioaktyviųjų atliekų tvarkymui ir laidojimui ir kad tai, aišku, neturi būti apmokestinamos lėšos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuo baigiame diskusiją, mums lieka apsispręsti dėl dviejų teikiamų pataisų. Prieš tai aš noriu paklausti, ar ponas S.Kutas norėtų tarti žodį?
S.KUTAS. Ačiū. Nežinau, jeigu reikėtų pakomentuoti svarstomus siūlymus, aš galėčiau, bet gal tai nebūtina.
PIRMININKAS. Gerai. Mes kviečiame komiteto pirmininką A.Vaišnorą į tribūną ir yra du pasiūlymai. Pradėsime nuo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo. Ar dėl to siūlymo, apie kurį jau kalbėjo A.Andriuškevičius, gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, kad rastume 10 Seimo narių, ar yra akivaizdu, kad 10 Seimo narių parems jo svarstymą?
A.VAIŠNORAS. Mes pritariame šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Taigi jį svarstome ir komitetas jį priėmė. Toliau K.Trapiko siūlymas pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio antrąją dalį. Čia yra siūloma dalį teksto išbraukti ir jį pakeisti. Aš noriu paprašyti registruotis. Registruojamės ir ieškosime 10 Seimo narių, kurie norėtų paremti K.Trapiko pataisos svarstymą.
A.VAIŠNORAS. Jeigu galima, dar porą žodžių…
PIRMININKAS. Vyksta registracija. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Čia šiek tiek yra tam tikrų neatitikimų su mūsų nuomone, nes, pavyzdžiui…
PIRMININKAS. Jeigu 10 Seimo narių nesusigundys šios pataisos svarstyti, ji nebus svarstoma.
Balsuojame dėl K.Trapiko pirmosios pataisos. Kas remia siūlymą ją svarstyti, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Ieškome 10 Seimo narių paramos. 13 Seimo narių. Taigi prašome K.Trapiką. Atsiprašau. K.Trapikas pristato savo pataisą. Paspauskite mygtuką. K.Trapikas. Prašome.
K.TRAPIKAS. Įstatyme yra daug gerų technologinių dalykų, tačiau labai blogai išryškinta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros finansavimas. Šiandien numatyta įstatymo 11 straipsnio redakcija, kad šiai agentūrai atliekų gamintojas, konkrečiai galbūt IAE, turi apmokėti visas išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymo atsiradimu ir palaidojimu, neatsiskaitant už mokslo tyrimo darbus, kur galima į sąmatą priskaičiuoti dideles sumas. Iš tikrųjų, kaip sakė Seimo narys J.Valatka, ši atliekų laidojimo sąmata gali būti labai išpūsta, ji gali būti labai didelė. Galų gale tai diskriminuoja atliekų gamintoją ir išeitų, kad ekonominiuose santykiuose ūkio subjektų teisės nėra lygios. Aš siūlau, kad atliekų gamintojas susitartų su agentūra pagal tarpusavyje suderintą išlaidų sąmatą, būtent virš agentūros ir atliekų gamintojo, konkrečiai Ignalinos atominė elektrinė, steigėja yra Ūkio ministerija. Jisai galės koordinuoti ir derinti, kad šis tarpusavio susitarimas būtų. Taigi siūlau priimti šią mano pataisą, tai būtų rimta pataisa, ji pagerintų šio labai reikalingo įstatymo kokybę.
PIRMININKAS. Prašom. A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti, kad iš tiesų yra problema, dėl ko kalba ponas K.Trapikas. Tačiau jeigu mes pažiūrėtume į įstatymą, iš 11 straipsnio antrosios dalies iškrinta uždarytų kapinynų priežiūra. Tai turėtų įeiti taip pat į atliekų gamintojų apmokėjimus, nes tuo principu mes dabar tvarkome ne tiktai radioaktyvias atliekas, bet ir visas atliekas. Gamintojas turi mokėti, o kiek tęsis tų uždarytų kapinynų priežiūra, sprendžia mokslininkai. Ir dėl pačių mokslinių tyrimų taip pat, aš manau, turėtų būti apibrėžta sutartyje tarp agentūros ir atliekų gamintojo. O konkrečias priėmimo, perdavimo ir apmokėjimo paslaugas, man atrodo, turėtų nustatyti poįstatyminiai aktai. Todėl aš manau, kad jeigu mes priimtume pono K.Trapiko pasiūlymą, tuomet mes turėtume finansavimą numatyti iš biudžeto lėšų.
PIRMININKAS. Dabar trumpas pono S.Kuto komentaras. Prašom.
S.KUTAS. Šitas įstatymas nustato pagrindinį principą, kad už atliekų tvarkymą, įskaitant visus jų tvarkymo etapus, turi atsakyti atliekų gamintojas. Jeigu būtų priimta pataisa, tai mes atsitrauktume nuo šitos pagrindinės tiesos, kuri yra taikoma ne tik radioaktyvioms atliekoms, bet ir kitur, taip pat radioaktyvioms atliekoms kitose pasaulio šalyse, ir sukurtume labai blogą situaciją, be abejo, gana didelę naštą užkraudami biudžetui. Manau, kad negalima sutikti su šia nuostata, nes tai keičia įstatymo esmę.
Antra. Toliau įstatyme kalbėti apie sutartį, kokios finansinės ar kokios sutartys yra sudaromos, taip pat įstatyme nevertėtų, tai yra poįstatyminių ir netgi dabar galiojančių aktų reikalas. Yra nustatyta, kaip reguliuojami ūkiniai santykiai tarp dviejų subjektų. Todėl mes vis dėlto siūlytume, kaip ir ponas A.Vaišnoras minėjo, palikti tą redakciją, kuri yra siūlomame projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl K.Trapiko pirmosios pataisos 11 straipsnio antrajai daliai. Kas remia šia pataisą, balsuoja už, kas jos neremia – balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl pataisos 11 straipsnio antrajai daliai. Pagrindinis komitetas jos nepriima. Dabar balsuojame, ar reikia ją priimti.
Už pataisą – 9, prieš – 10, susilaikė 13. Pataisa nepriimta.
Antroji pataisa, man atrodo, yra analogiško pobūdžio.
A.VAIŠNORAS. Analogiška.
PIRMININKAS. K.Trapikas. Prašom dar sykį.
K.TRAPIKAS. Labai gaila, kad nepriimtas mano pasiūlymas, nes šis priimtas 11 straipsnis iškreipia ūkinius santykius tarp dviejų subjektų. Aš siūlau, kad būtų pakeistas įstatymo projekto 15 straipsnis, konkrečiai, kad atliekų gamintojas nekredituotų 50 metų į priekį vadinamosios radioaktyviųjų atliekų agentūros. Šiuo atveju įstatymo redakcija mes įteisiname, kad atliekų gamintojas turi apmokėti visas išlaidas, kurios buvo nurodytos 11 straipsnyje. O aš siūlau, kad atliekų gamintojas apmokėtų išlaidas pagal sudarytą tarpusavio finansinio įsipareigojimo sutartį, kad tą apmokėjimą atliekų gamintojas vykdytų kiekvienais metais, o ne viską iš karto. Pavyzdžiui, jeigu bus paskaičiuota, kad už radioaktyviųjų atliekų laidojimą reikės sumokėti atliekų gamintojui 50 mln. Lt., bus tokia sąmata, tai negi Ignalinos atominė elektrinė ras tokių pinigų iš karto? Nestatykime Ignalinos atominės elektrinės į tikrai blogą padėtį. Noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas labai kvepia žinybiškumu. Mūsų bėda, kad mes kuriame įstatymus kažkokioms agentūroms, institucijoms. Prašau priimti mano pataisą. Ši pataisa leis egzistuoti tiek vienam, tiek kitam ūkio subjektui ir ekonomikos rinkos sąlygomis sudarys normalias tarpusavio atsiskaitymo sąlygas.
PIRMININKAS. Ir A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad išties ir atliekų gamintojas, ir agentūra nepaims be finansinių įsipareigojimų sutarties, čia yra akivaizdu, tai yra poįstatyminiai reikalai. Na, o kad už visas, tai aš manau, kad už visas išlaidas, kurios bus susijusios su tam tikru atliekų kiekiu konkrečiu momentu – ne už prognozuojamas kokias nors atliekas, o tas, kurias perduos per metus, paskui deramai kitais metais, kitais ir dar kitais. Bet, be abejo, agentūra nesutiks tu tuo, kad sumokėtų už dalį išlaidų. Sakykim, atliekų gamintojas išnyksta, bankrutuoja ir nėra kam mokėti už priežiūrą, sutvarkymą ir t.t. Tai vėl turės būti surandami nauji finansavimo šaltiniai ne dėl agentūros ir ne dėl valstybės kaltės, nes valstybė, matyt, neturės teisės nusišalinti nuo šitokių pavojingų atliekų saugojimo, tvarkymo, priežiūros ir stebėjimo, jų monitoringo. Siūlau nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. S.Kutas norėtų dar kalbėti? Prašom.
S.KUTAS. Vienintelis argumentas, kurį būtų galima pridėti prie to, kas buvo pasakyta svarstant praeitą straipsnį, būtent tai, kad čia pasireiškia laiko efektas. Šitos branduolinės atliekos saugomos, o palaidotos dar bus pavojingos šimtus metų, todėl kalbėti, kad vartotojas galės padengti vėliau, yra visiškai nerealu ir to nebus. Todėl iš tikrųjų sukūrus atliekas reikia sumokėti tiek, kad jos būtų sutvarkytos galutinai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl K.Trapiko antrosios pataisos. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojam dėl pataisos.
Už pataisą 9, prieš – 6, susilaikė 16. Pataisai nepritarta. Ir tai yra paskutinė pataisa. Daugiau pataisų neturiu. Taigi šiandien darbą…
A.VAIŠNORAS. Porą žodžių, jeigu galima.
PIRMININKAS. Dėl pataisų apsisprendėme. A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Ką sakė Biudžeto ir finansų komitetas ir ką sakė kiti kolegos, aš visko nekomentuosiu, tačiau ponui Andriuškevičiui galiu pasakyti, kad mes turėsime pataisyti kitų, analogiškų įstatymų sąvokas, ir mes pasižadame tai padaryti kartu su agentūra. O dėl tarybos, vieno iš valdymo organų, tai mums, ko gero, reikėtų apsispręsti valstybiniu arba vyriausybiniu lygiu, nes visuomeninės organizacijos niekada nedirba efektyviai. Turi būti apmokami žmonės, turi būti profesionalai, kurie visą laiką čia dirbo. Manau, šitas klausimas yra diskusinis, jį kažkada turėsime galbūt Seime suformuluoti kaip labai svarbų klausimą. Mano paties nuomonė yra lygiai tokia pat.
Dėkoju visiems diskutavusiems, pateikusiems pastabas, pritarusiems ir nepritarusiems. Mes dar turėsime galimybę komitete svarstyti šį įstatymą. Prašau visų aktyviai dalyvauti ir ten diskutuoti, kiek tik galima. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, baigiame svarstymo procedūrą. Ar galime po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui su padarytom pataisom? Taip ir darom. Šį darbotvarkės kausimą baigėm.
Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-1621(3*) (svarstymas)
Toliau 2-9 darbotvarkės klausimas. J.Katkus laukia. Tai Kariuomenės drausmės statuto… Ponas J.Katkus net bėga, kaip jis skuba. Grįšim prie jo, bet ponas J.Katkus tikrai turi kitų reikalų. Taigi Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P1621(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas J.Katkus – pagrindinio komiteto pirmininkas. Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už galimybę pateikti šį projektą. Turiu pasakyti, kad pagrindinio komiteto išvada, kaip jūs matote, yra. Piliečiai, visuomeninės organizacijos ir kitos partijos svarstė pataisas. Pastabų negauta. Pagal ketvirtąjį punktą – valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos ir pastabos yra gautos Lietuvos teisės akademijos pastabos. Į kai kurias atsižvelgta arba pritarta, čia yra parašyta. Toliau dėl asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Yra krašto apsaugos ministro, Seimo nario Č.Stankevičiaus. Vienai iš jų pritarta, kitoms balsavimu nepritarta. Tačiau leidybos teisę turinys asmenys turi teisę dar teikti savo pasiūlymus iki kito svarstymo arba priėmimo. Tada mes svarstysime bendra tvarka, kaip priklauso pagal Statutą.
Dabar dėl pasiūlymų. Žmogaus teisių komitetas tokių oficialių pasiūlymų nepateikė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat, tačiau mums patarė. Mes padiskutavom šiuo klausimu. Balsavimo komitete rezultatai yra tokie: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nebuvo. Nuomonė yra tokia: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Ačiū už dėmesį. Aš labai prašyčiau pritarti po svarstymo šiam Kariuomenės drausmės statutui. Dėl jo yra diskutuota ir tikrai daug kartų buvo svarstytas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Pone Katkau, jūs labai norite pabėgti, bet Statutas reikalauja, kad mes apsispręstume dėl Č.Stankevičiaus teiktų pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Dabar mes turime tai daryti arba daryti pertrauką. Jeigu vykdome Statutą, mes turime dabar svarstyti pono Č.Stankevičiaus pataisas, nes niekas diskutuoti nėra užsirašęs, daugiau jokių komitetų išvadų taip pat nėra.
Taigi pradedame Č.Stankevičiaus pataisų svarstymą. Č.Stankevičius nori tarti žodį. Prašom.
Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš sutikčiau, prašyčiau Seimo nebalsuoti. Aš sutinku su komiteto sprendimu. Aš pateiksiu kai kuriuos kitus pasiūlymus, kurie galbūt galės būti priimti vėliau. Manau, kad galiu priimti tokį Seimo komiteto sprendimą, koks jis buvo priimtas balsuojant.
PIRMININKAS. Pataisų teikėjas priima komiteto sprendimą. Mes dabar galime baigti svarstymą. Žiūriu į ministrą Č.Stankevičių ir noriu pasakyti, kad pataisų svarstymas per priėmimą, pagal naujas mūsų procedūras, yra šiek tiek sunkesnis. Jūs turėsite gauti bent 29 Seimo narių paramą, kad jos būtų svarstomos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas garantuoja, kad tokia parama per svarstymą bus.
J.A.KATKUS. Taip, aš garantuoju, kad tikrai bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi galim po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui. Pritariam.
J.A.KATKUS. Pritariam.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritariam. Ačiū.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1707(3*) (svarstymas)
Grįžtam prie 2-6 darbotvarkės klausimo – Teismų įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projekto Nr.P-1707(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – J.Razma. Kalbės Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šis projektas po svarstymo komitete, atrodytų, savo forma gerokai pasikeitė, tačiau, aš manau, idėjos prasme jis yra toks pat. Juo numatoma užtikrinti apygardos, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo priimtų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių viešumą. Komitetas, įvertinęs tai, jog šias nutartis, sprendimus leisti atskiru leidiniu daug kainuotų ir ne visi, kuriems jis būtų skirtas, jį skaitytų, siūlo labiau šiuolaikišką variantą – skelbti mano minėtas nutartis Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto puslapyje. Aukščiausiasis Teismas yra pradėjęs tai daryti, tačiau Teismų departamentui reiktų šiek tiek pastangų, kad pasiektų, jog visi apygardų teisimai turėtų reikiamą įrangą. Todėl komitetas, atsižvelgęs į teisingumo viceministro prašymą, siūlo, kad data būtų 2000 m. sausio 1 d., nors būta noro, kad data būtų ankstesnė. Aš manau, kad tie teismai, kurie bus pajėgūs, nelaukdami tos pasiūlytos vėlesnės datos, galės pradėti skelbti savo sprendimus, nuosprendžius ir nutartis anksčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jokių pasiūlymų ir pataisų, dėl kurių reikėtų Seimo apsisprendimo, nematau, taip pat papildomo komiteto nėra. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Taigi galime po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Pritariam bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1616(3*) (svarstymas)
Toliau 2-10 darbotvarkės klausimas – Pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1616(3). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu kalbės A.Stasiulevičius. Prašom.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį Pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Svarstant dalyvavo teisingumo viceministras ponas G.Balčiūnas, laikinai einantis Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas ponas V.Greičius, Apeliacinio teisimo pirmininkas ponas V.Milius, Teisės departamento konsultantas J.Nocius, teisingumo viceministras ponas G.Švedas.
Teisės departamento išvada yra teigiama. Buvo gauta pasiūlymų. Mes įtraukėme Vidaus reikalų ministerijos Pataisos reikalų departamento siūlymą. Taip pat buvo gautas pono A.Kubiliaus siūlymas. To rezultatas – gimė patobulintas projektas, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu. Yra pasiūlyta išbraukti žodį “Seimo kontrolieriui”, kaip anksčiau buvo siūloma, o įtraukti visas valstybės institucijas ir Europos Žmogaus Teismą. Taigi suderintas tekstas būtų: “Prokurorui, valstybės institucijoms ir Europos Žmogaus Teismui adresuoti pasiūlymai, pareiškimai ir skundai necenzūruojami ir išsiunčiami per vieną parą nuo jų gavimo momento”. Prašau pritarti projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra, pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu. Galim pritarti ir pritariam. Taigi šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.
2-11 darbotvarkės klausimas, kurį turi pateikti jo iniciatorius Alg.Butkevičius. Iniciatorius pranešė, kad jis atsiima šį siūlymą. Taigi šio darbotvarkės klausimo nebus.
Aš prašyčiau Seimo kanclerį J.Razmą pateikti dabar kitos savaitės darbotvarkę, o kartu ir savo rezervinį penktąjį klausimą. Iš pradžių darbotvarkė.
Savaitės (nuo 1999 05 17) darbotvarkės projektas
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš karto pasakau, kad darbotvarkę pateikiu prašydamas numatyti tam tikrą galimybę ją iš esmės tikslinti dėl Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Ministro Pirmininko kandidatūrai” galimo įrašymo į antradienio darbotvarkę, nes dabar iki galo neišsiaiškinome su Prezidentūra, ar jie galėtų dalyvauti antradienio posėdyje. Tą padarius galimas toks patikslinimas. Šiaip jūs antradienio darbotvarkės pradžioje matote šiandien matytus įstatymų projektus. Tikimės, kad juos pavyks užbaigti. Kažko ypatingo aš, matyt, ir neturėčiau pasakyti. Kaip sutarta Seniūnų sueigoje, į Seimo narių klausimus atsakinės Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarybos direktorius ponas Balsys, na, ir kiti klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kancleri. Paskutinė informacija, kurią man ką tik perdavė Sekretoriatas, yra tokia: siūloma nutarimą “Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros” svarstyti ir dėl jo apsispręsti antradienį 16 valandą.
J.RAZMA. Taigi dabar pateikta darbotvarkė šiek tiek pakis.
PIRMININKAS. Taip. Mes sakome, kad šiuo momentu tai būtų antradienis, 16 valanda, bet turbūt gali būti patikslinimų, todėl mes siūlome atidžiai sekti informaciją ir bus pranešta tiksliai.
Dabar du klausimai. Ž.Jackūnas. Prašom.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu prašyti dviejų dalykų. Visų pirma dėl antradienio darbotvarkėje numatyto Kino įstatymo projekto. Čia turėtų būti svarstymas. Šiandien buvo susirinkusi darbo grupė ir iš to, kas dabar yra atlikta (o yra surengtas viešas įstatymo svarstymas), akivaizdu, kad darbo grupė neparengs nei normalios išvados, nei paties įstatymo teksto. Aš labai prašyčiau jį nukelti vėlesniam laikui.
Antras dalykas. Man labai rūpi, kad į ketvirtadienio darbotvarkę mes galėtume įrašyti Aukštojo mokslo įstatymo projekto pateikimą. Aš turiu pripažinti, kad iki šiol jis nėra įrašytas vien dėl to, kad mes tiesiog dar vieną kitą žodį bandome pataisyti, bet tai jokia problema. Aš pasižadu rytoj iki 10.30 val. prieš išvykdamas į Varšuvą jį įregistruoti. Ir labai prašau jau jį pateikti, nes negalima daugiau delsti. Gerai?
J.RAZMA. Ne, įrašyti neregistruoto projekto mes tikrai negalime. Jūs dalyvaujate Seniūnų sueigoje ir ten siūlysite papildyti, o Kino įstatymo projektą tikrai su malonumu mes išbraukiame, tik gal iš karto ir tolesnę svarstymo datą jūsų pageidavimu reikia fiksuoti. Kiek savaičių jūs… (Balsas salėje) Savaitę vėliau galima užfiksuoti.
Ž.J.JACKŪNAS. Dviem savaitėm.
PIRMININKAS. Dviem savaitėm vėliau. Taigi sutarta. Kino įstatymo svarstymas nukeliamas dviem savaitėm, t.y. mūsų protokolinis sprendimas. Dabar nori klausti A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš pono kanclerio noriu paklausti. Dabar skaitau savaitės darbotvarkę. Mes prašėme Laukinės augalijos įstatymo projekto svarstymą atidėti, nes tik pirmadienį jį svarstysime, ir aš nežinau, ar jis yra įtrauktas, ar ne, į antradienio darbotvarkę?
PIRMININKAS. Nematome jo, nėra.
A.VAIŠNORAS. Tai gal Sekretoriatas atsižvelgė. Ačiū.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių tarnybos” projektas Nr.P-1777 (pateikimas)
PIRMININKAS. Taigi visi klausimai. Bendru sutarimu turbūt pritariame kitos savaitės darbų programai, o Seimo kancleris pateikia rezervinį 5 klausimą – Seimo nutarimą “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių tarnybos” projektą.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes ne per seniausiai paskyrėme moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierę, tačiau ji negali suformuoti savo aparato, kol nėra priimtas mūsų nutarimas “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių tarnybos”. Toks projektas jums yra teikiamas, jį parengė pati kontrolierė, aš tik atlieku formalią funkciją, pateikdamas jums projektą. Kažko ypatingo išskirti šiame nutarime aš, matyt, nenorėčiau, čia yra formalūs tokiais atvejais būtini momentai, tačiau be jų apsieiti taip pat niekaip negalima.
PIRMININKAS. Vienas klausimas. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma dėl 12.5 punkto. Ar čia nereikėtų pateikti kontrolieriaus tarnybos struktūros ir etatų skaičiaus maksimumo ribų, nes čia niekur nefiksuojama? Kokia ta tarnyba galėtų būti. Ir 14 punkto redakcija turėtų būti daug tikslesnė, t.y. “Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tvarko finansinę apskaitą ir teikia atskaitomybę įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”. Ačiū.
J.RAZMA. Manau, kad 14 pastabą galima besąlygiškai priimti. Tikiuosi, kad jūs ją raštu suformuluosite, o dėl 12 dalies 5 punkto, aš manyčiau, kad nereikia mums tiek detalizuoti ir mėginti čia išdėstyti maksimalius etatų sąrašo skaičius. Tiesiog tai lemia skirtas lėšų kiekis ir ten bus, matyt, ne daugiau kaip 2-3 etatai. Nėra ką ir tvirtinti ypatingai.
PIRMININKAS. Tai ir visi klausimai. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pradėti svarstymo procedūrą? Galime. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Svarstymo data – gegužės 27 d. Sutartas reikalas.
Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1447 (pateikimas)
Ir rezervinis trečiasis klausimas – Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1447. Pateikimas. Pranešėjas – K.Vaitukaitis. Prašom.
K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pagal Teisės departamento išvadą tai būtų papildymo, o ne pakeitimo įstatymas. Pagal šiandien galiojančią tvarką, jeigu yra išnuomojamos naudingosios iškasenos, gaunamas leidimas, atitinkamai sumokamos ir piniginės išlaidos tas iškasenas naudoti. Papildomai turi būti rengiamas konkursas ir pačios žemės nuomai. Išeitų tokia dviguba nuoma arba dvigubas konkursas. Aš manau, kad turėtų būti ta žemė išnuomojama automatiškai.
Pateiksiu tokį primityvų pavyzdį. Jeigu fizinis arba juridinis asmuo įsigyja arba nuomoja pastatą, tai prie to pastato jam priklauso ir žemė. Taip ir čia – jeigu jis po žeme įsigyja, gauna leidimą eksploatuoti, naudoti tas naudingas iškasenas, atitinkamai jam turėtų būti suteikiamas ir tas žemės plotas. Tai tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. V.Lapė pirmasis.
V.LAPĖ. Gerbiamasis kolega, mes truputėlį kalbėjome tuo klausimu, bet kada įsižiūri į to įstatymo pataisą, tai kyla iš karto keletas klausimų. Kodėl valstybė negalėtų konkurso keliu gauti už šito ploto eksploatavimą didesnių pajamų? Antra. Kodėl turi būti pažeidžiamos lygios visų norinčių eksploatuoti tokias, sakykime, išteklių zonas arba konkrečiai, sakykim, karjerus teisės? Ir trečia. Gal kartais yra galimybė ne įstatymo keliu, o paieškoti kito būdo? Man atrodo, yra šiek tiek neaiškiai parengtas vyriausybinis dokumentas, kuriame ir yra tie dalykai. Gal jūs sutiktumėt neteikti įstatymo pataisos, o gerai išnagrinėjus Vyriausybės nutarimą ieškoti būdų, kad būtų sutvarkytas tas reikalas, nes ten yra problemų.
K.VAITUKAITIS. Dėl didesnių pajamų. Aš manau, ar didesnės, ar mažesnės, tai iš tikrųjų priklauso nuo tos tvarkos, kuri yra nustatyta dėl teisės suteikimo iškasenas eksploatuoti, ten yra numatyta. Manau, kad dėl didesnės kainos, vargu ar mes galim ką nors iš to išlošti. Tuo labiau kad ir žemė nuomojama, mokama nuoma už ją, po to dar įsipareigojimai rekultivuoti ir visa kita. Tai tie pinigai, tiesiog reikia suabejoti, ar šiuo atveju mes ką nors pralošiam.
Antras dalykas dėl lygių teisių, kad ir tas, ir tas gali. Tam ir yra rengiami konkursai dėl pačių išteklių. Tas, kas laimi išteklių konkursą… Ištekliai nesuteikiami bet kam, jie suteikiami pagal konkursą. Yra numatyta tvarka ir viskas puikiai, gražiai užrašyta, kaip jie vykdomi ir visa kita. Dėl tų lygių teisų, tai kiekvienas turi teisę dalyvauti, gauti licenziją, gauti leidimą ir jis atitinkamai gali naudoti tuos išteklius.
Dėl galimybės kitaip išspręsti, manau, yra galimybė, bet vienas dalykas tai, kad Žemės nuomos įstatymas nulemia pačią žemės nuomą. Kol Žemės (…) įstatyme taip yra, turbūt nutarimu nelabai galima pakeisti šį įstatymą. Manau, kad jeigu po pateikimo mes susitiktume su Vyriausybe ir jeigu Vyriausybė galėtų ką nors surasti, gal ir galimas variantas. Bet nemanau, kad šiandien nereikia daryti pateikimo, nes po to, svarstymo metu, galima žiūrėti, galbūt galima būtų ką nors sutarti.
PIRMININKAS. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal Teisės departamentą matysite, kad tokiu atveju be aukciono mes pažeistume kitų teises ir sudarytume nevienodas sąlygas. O paklausti aš noriu, kiek praktikoje gali būti per metus tokių atvejų. Ačiū.
K.VAITUKAITIS. Ne per metus, bet dėl kiekvieno iškasenas eksploatuojančio tam tikro karjero ar tam tikros vietos, ar ten nafta, ar kas nors panašaus, kiekvienu atveju bus tokia kolizija, kad turi būti du atvejai. Vienas – leidimas dėl eksploatavimo išteklių, kitas – dėl tos pačios vietos nuomos. O dėl Teisės departamento, tai aš atsiprašau, nes nežinau. Aš irgi skaičiau išvadas, bet ar ne taip perskaičiau, bet tikrai nėra to, ką jūs sakėte. Atsiprašau, aš tikrai perskaičiau.
PIRMININKAS. Gal išsiaiškinsite šiek tiek vėliau. Klausia K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galite nurodyti kurioziškų atvejų, kurie atsitinka, kai žemės nuoma vykdoma pagal šiuos įstatymus.
K.VAITUKAITIS. Dabar aš nenorėčiau konkrečiai sakyti, bet į mane kreipėsi Išteklių naudotojų asociacija ir jie teikė tokį pasiūlymą, todėl aš ir teikiu tokį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Ar galim bendru sutarimu pritarti svarstymui? Galim. Pradedam svarstymą. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – birželio 15 d. Šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme. Mums lieka pareiškimai.
J.Senkevičius norėtų tarti žodį. Prašom.
Seimo nario pareiškimas
J.SENKEVIČIUS. “Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Seimo posėdžių pietų pertraukos metu Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos delegacijos vadovas ponas A.Kubilius, prieš išvažiuodamas į eilinę asamblėjos sesiją Krokuvoje, sukvietė lenkų visuomenės Lietuvoje atstovus.
Dėl man nežinomų priežasčių, galbūt dėl galvos skausmo, dėl vidinių partijos problemų, o gal ir dėl to, kad buvo panaudoti turbūt fizikos mokslo kriterijai, o ne politikos ar demokratijos funkcionavimo srities, tarp pakviestųjų nebuvo nei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, nei Lenkų sąjungos, nei savivaldybių atstovų.
PIRMININKAS. R.Maceikianecas kam atstovauja?
J.SENKEVIČIUS. Galimas dalykas, kad ponas A.Kubilius, kaip išrinktas į Seimą pagal partinį sąrašą, pamiršo, kad demokratinėje praktikoje visuomenės atstovais galima drąsiai laikyti Seimo narius, juolab rinktus apygardose. Dar noriu priminti delegacijos vadovui, kad Vilniaus – Šalčininkų rinkimų apygardoje šioje kadencijoje įvyko tam tikri pokyčiai ir toje apygardoje yra išrinktas jau kitas Seimo narys. Labai gaila ir liūdna, kad ponas A.Kubilius yra toks aršus priešininkas integracijos, apie kurios būtinumą seniai kalbama Lietuvos valstybėje.
Baigdamas, linkiu ponui delegacijos vadovui ir visai delegacijai sėkmės asamblėjos darbe.” Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, bet aš esu pasimetęs, pone kolega Senkevičiau. Maniau, kad R.Maceikianecas atstovauja kokiai nors lenkų visuomeninei organizacijai.
J.SENKEVIČIUS. Tada atsiprašau dėl Lenkų sąjungos.
PIRMININKAS. Manau, kad mums su jumis susitikinėti specialiai kur nors, specialioje salėje, nežinau, ar tai reikia daryti. Mes galime bet kada. Ir dabar aš jus kviesčiau dar sykį užeiti į mano kabinetą ir mes išspręsim visas susitikimų problemas. Prašom dabar.
Ačiū, gerbiamieji kolegos, tuo ir baigiame šiandieninį mūsų posėdį.