Projektas

lyginamasis variantas

                                                       LIETUVOS RESPUBLIKOS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

1999 m.                      d. Nr.    

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis.

            Šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų, įmonių neturinčių juridinio asmens teisių ir fizinių asmenų santykius tvarkant radioaktyviąsias atliekas, nustato teisinius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos

            1. Aikštelė – apibrėžtų ribų teritorija, kurioje statomas, yra pastatytas arba tiriama galimybė pastatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį.

            2. Apdorojimas - operacijos, kurių tikslas saugiau ir pigiau tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, sumažinant tūrį, pašalinant radionuklidus iš radioaktyviųjų atliekų, pakeičiant sudėtį.

            3. Apšvita - procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ir aplinką.

            4. Atliekų gamintojas - įmonė, įstaiga, organizacija, kurios veikloje susidaro arba jau yra susidariusios radioaktyviosios atliekos.

            5. Barjeras - fizinė kliūtis, kuri užkerta kelią arba sulėtina radionuklidų ir kitų medžiagų, turinčių radionuklidų, judėjimą tarp radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio elementų. Barjerai gali būti inžineriniai ir gamtiniai.

            6. Branduolinė žala - žmogaus mirtis ar pakenkimas sveikatai, turto netektis ar sugadinimas, nepalankūs padariniai aplinkai dėl žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, susijusio su radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio veikla ar branduoline (radiacine) avarija.

7. Eksploatacijos nutraukimas - teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas, siekiant sutvarkyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį, kai nusprendžiama, kad įrenginys niekada nebus naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį.

            8. Eksploatuojanti organizacija - ūkio subjektas, turintis licenciją bei materialinių ir finansinių išteklių eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį ir atsakingas už jo saugos būklę.

            9. Galutinis radioaktyviųjų atliekų apdorojimas - operacijos, atliekamos gaminant radioaktyviųjų atliekų pakuotes, kurias galima vežti, saugoti ir/arba laidoti. Galutinio apdorojimo metu atliekos gali būti sukietinamos, patalpinamos į atliekų konteinerius ir, jei reikia, papildomai supakuojamos.

            10. Licencija - valstybės valdymo institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis tam tikra veikla radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje, laikantis nustatytų sąlygų ir reikalavimų.

            11. Licenciaras - valstybės valdymo institucija išduodanti licenciją.

            12. Panaudotas branduolinis kuras - reaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas branduolinis kuras, kai reaktorių eksploatuojanti organizacija licenciją išduodančios institucijos nustatyta tvarka įformina, kad jis nebebus naudojamas reaktoriuose.

            13. Pradinis radioaktyviųjų atliekų apdorojimas - viena ar kelios operacijos, atliekamos prieš radioaktyviųjų atliekų apdorojimą: surinkimas, rūšiavimas, cheminis apdorojimas, deaktyvacija.

14. Priėmimas ir perdavimas eksploatuoti - procesas, kurio metu pastatyto radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio sistemos ir elementai ruošiami eksploatacijai ir tikrinama, ar jie atitinka projektą bei pageidaujamus darbo parametrus.

            15. Priimtinumo kriterijai - kriterijai, kuriais nustatomas radioaktyviųjų atliekų pakuočių tinkamumas saugojimui ir laidojimui.

            16. Radiacinė sauga - visuma teisinių, technikos, technologijos, statybos, higienos normų, taisyklių, aplinkosauginių reikalavimų bei priemonių, garantuojančių kiekvieno asmens, visuomenės ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

            17. Radioaktyviosios atliekos – nenumatomi tolimesniam naudojimui panaudotas branduolinis kuras ir kitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje, kai radionuklidų koncentracijos arba jų aktyvumas viršija švarumo lygius.

            18. Radioaktyviųjų atliekų kapinynas (toliau kapinynas)- radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, kuriame laidojamos radioaktyviosios atliekos.

19. Radioaktyviųjų atliekų kapinyno uždarymas – kapinyno būsena ar veiksmai jame, pasibaigus kapinyno eksploatavimo laikui ir pabaigus talpinti jame radioaktyviąsias atliekas.

            20. Radioaktyviųjų atliekų laidojimas (toliau laidojimas)- radioaktyviųjų atliekų patalpinimas kapinyne, neketinant jų išimti. Laidojimas taip pat apima sankcionuotą radioaktyviųjų atliekų išmetimą į aplinką, kur jos išsisklaido.

            21. Radioaktyviųjų atliekų saugykla (toliau - saugykla) - radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys skirtas saugoti radioaktyviąsias atliekas.

            22. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas - veikla susijusi su administravimu ir eksploatacija pradiniai apdorojant, apdorojant, galutinai apdorojant, vežant, saugojant, laidojant radioaktyviąsias atliekas, nutraukiant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploataciją, o taip pat galutinai uždarant kapinyną.

            23. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys - branduolinės energetikos objektas, kurio pagrindinė paskirtis yra tvarkyti radioaktyviąsias atliekas. Bet koks radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys, egzistuojantis šio įstatymo įsigaliojimo metu vadinamas esamu radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiu.

            24. Sauga - visuma teisinių normų, taisyklių, o taip pat techninių, mokslinių bei organizacinių priemonių ir procedūrų, skirtų išvengti nekontroliuojamos ir nepageidaujamos įtakos žmonėms ir aplinkai normalios eksploatacijos, branduolinės (radiacinės) avarijos metu ar kitu atveju.

25. Saugojimas - radioaktyviųjų atliekų patalpinimas į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį, kur jos izoliuojamos, žmogui kontroliuojant poveikį žmogui ir aplinkai ir ketinant jas išimti pasiekus švarumo lygius arba, sutvarkius, perkelti į kapinyną.

            26. Smulkusis atliekų gamintojas - atliekų gamintojas, išskyrus atominę elektrinę eksploatuojančią organizaciją.

27. Švarumo pagal radioaktyvumą lygiai (toliau švarumo lygiai)– valstybės valdymo ir priežiūros institucijų nustatytos radioaktyvumo (savitojo aktyvumo, paviršiaus užterštumo, bendrojo aktyvumo ir t.t.) reikšmės, kurių neviršijant medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje, yra nekontroliuojamos licenciją išduodančios institucijos.

            28. Uždarytų kapinynų priežiūra- kapinyno aikštelės priežiūra po kapinynų uždarymo. Priežiūra gali būti aktyvi (monitoringas, priėjimo apribojimas, tvarkymo darbai ir t.t.) arba pasyvi (apribojimai naudoti žemę ir t.t.).

            29. Uždarasis šaltinis - jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, esantis kietoje būsenoje ir hermetizuotas kapsulėje arba apvalkale, išskyrus reaktoriaus kuro elementus.

ANTRASIS SKIRSNIS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PRINCIPAI

            3 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai

Tvarkant radioaktyviąsias atliekas turi būti užtikrinta, kad:

            1) visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stadijose taikant tinkamus metodus kiekvienas asmuo, visuomenė ir aplinka tiek Lietuvoje, tiek ir už jos sienų būtų pakankamai apsaugoti nuo radiologinių, biologinių, cheminių ir kitų pavojų, kuriuos gali sukelti radioaktyviosios atliekos;

            2) būtų išvengiama veiksmų, galinčių turėti pagrįstai prognozuojamų pasekmių ateities kartoms, pavojingesnių nei tos, kurios leistinos dabartinei kartai, ir nepalikti ateities kartoms nepelnytos naštos;

            3) radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažai;

            4) būtų atsižvelgta į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų stadijų tarpusavio priklausomybę;

            5) radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga būtų garantuojama per visą įrenginio gyvavimo laikotarpį ir po to.

TREČIASIS SKIRSNIS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REGULIAVIMAS

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reguliavimo srityje

            Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) priima sprendimus dėl konkrečių saugyklų ir/arba kapinynų projektavimo, statybos ir jų eksploatacijos nutraukimo;

2) nustatyta tvarka skiria žemės swklypus radioaktyviųjų atliekų saugykloms ir /arba kapinynams;

2 3) sudaro saugyklos ar kapinyno priėmimo ir perdavimo eksploatuoti komisiją;

3 4) priima sprendimus dėl uždarytų kapinynų priežiūros nutraukimo;

4 5) kas penkeri metai tvirtina Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją;

5 6) tvirtina Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros programą trejiems metams;

6 7) remia ir finansuoja mokslo tyrimo ir naujų technologijų įdiegimo programų įgyvendinimą bei specialistų ruošimą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje;

7 8) priima teisės aktus, reglamentuojančius branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų įsigijimo, saugojimo, transportavimo ir laidojimo tvarką arba paveda nustatyta tvarka priimti juos įgaliotoms institucijoms.

            5 straipsnis. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetencija radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje

1. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija yra pagrindinė institucija, reguliuojanti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą.

            2. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija:

            1) išduoda licencijas šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nustatyta tvarka;

2) derina Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros parengtą Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją;

            3) derina Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros programą trejiems metams;

            4) suderinusi su Radiacinės saugos centru ir Aplinkos ministerija, nustato radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo ir priimtinumo kriterijus;

            5) kontroliuoja ir užtikrina, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje.

            6 straipsnis. Ūkio ministerijos kompetencija radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje

            Ūkio ministerija:

1) Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros siūlymu, suderinus su Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijomis, Valstybine atominės energetikos saugos inspekcijateikia tvirtinti Vyriausybei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros programą trejiems metams, kurioje nurodomos numatomos agentūros pajamos bei išlaidos , ir - kas penkeri metai - Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją;

2) tvirtina Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros įstatus ir vykdo Agentūros steigėjo funkcijas;

            3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl konkrečių saugyklų ir/arba kapinynų statybos arba jų eksploatacijos nutraukimo;

4) organizuoja dvišalį ir daugiašalį tarptautinį bendradarbiavimą radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje;

5) Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros teikimu tvirtina Agentūros paslaugų įkainius;

            6) tvirtina ateinančių metų Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros veiklos programą ir sąmatą;

            7) tvirtina metinę Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros veiklos ataskaitą kartu su galutine, audito patvirtinta finansine ataskaita;

            7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje

Aplinkos ministerija:

1) suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, nustato švarumo lygius bei nukenksmintų (deaktyvuotų) medžiagų pakartotinio panaudojimo ir šalinimo sąlygas;

            2) suderinusi su Radiacinės saugos centru tvirtina Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros parengtus ne branduolinės energetikos objektų, žemės ir pastatų, užterštų radionuklidais, deaktyvacijos nuostatus;

            3) suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija nustato didžiausią leistiną aplinkos teršimą radionuklidais;

            4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja išduodant licencijas šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Radiacinės saugos centro kompetencija radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje

            Radiacinės saugos centras:

1) atlieka radioaktyviųjų atliekų tvarkymo valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę savo kompetencijos ribose;

            2) išduoda licencijas šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Licencijuojama veikla

            Be Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos draudžiama:

1) projektuoti, statyti ar rekonstruoti, eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius, saugyklas ir kapinynus, nutraukti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių, saugyklų eksploataciją, galutinai uždaryti kapinynus ir vykdyti uždarytų kapinynų priežiūrą;

            2) transportuoti radioaktyviąsias atliekas;

3) surinkti, rūšiuoti, pradiniai apdoroti, apdoroti, galutinai apdoroti, saugoti, perdirbti, nukenksminti radioaktyviąsias atliekas.

10 straipsnis. Licencijų ir leidimų išdavimas

            1. Veiklai nurodytai šio įstatymo 9 straipsnio 1 punkte licencijas išduoda Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, suderinus su Radiacinės saugos centru, Aplinkos ministerija ir vietos savivaldos institucija, kurios teritorija ar jos dalis yra saugyklos ar kapinyno sanitarinės apsaugos zonoje.

            2. Veiklai nurodytai šio įstatymo 9 straipsnio 2 punkte licencijas radioaktyviųjų atliekų vežėjui išduoda Radiacinės saugos centras, suderinus su Aplinkos ministerija, o norint pervežti radioaktyvias atliekas su branduolinėmis medžiagomis  ir Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija;

3. Veiklai nurodytai šio įstatymo 9 straipsnio 3 punkte licencijas smulkiems gamintojams išduoda Radiacinės saugos centras.

4. Vienkartinius leidimus siuntėjui vežti šalies viduje, išvežti ir vežti tranzitu radioaktyviąsias atliekas išduoda Aplinkos ministerija, suderinus su Radiacinės saugos centru, o vežti radioaktyviąsias atliekas radioaktyviosioms atliekoms su branduolinėmis medžiagomis ir su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija, arba Aplinkos ministerijos teikimu Vyriausybė.

5. Licenciją išduodanti institucija turi teisę nustatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos normas ir reikalavimus.

11 straipsnis. Atliekų gamintojo pareigos ir atsakomybė

            1. Atliekų gamintojo pareiga, laikantis normų ir taisyklių saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas kol jos neperduotos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai.

2. Atliekų gamintojas apmoka visas išlaidas, susijusias su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, nuo jų atsiradimo iki palaidojimo, įskaitant mokslo tyrimus, tobulinant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį, bei uždarytų kapinynų priežiūros išlaidas.

3. Atliekų gamintojas neatleidžiamas nuo pareigų ir atsakomybės saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas net ir laikinai sustabdžius licencijos galiojimą arba pasibaigus licencijos galiojimo laikui.

            4. Atliekų gamintojo atsakomybė už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą baigiasi, kai:

            1) radioaktyviosios atliekos perduodamos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai;

            2) radioaktyviosios atliekos teisėtai išvežamos iš Lietuvos Respublikos ir gavėjas visam laikui jas priima pagal jo šalies įstatymus;

            3) saugant radioaktyviąsias atliekas, jų radioaktyvumas natūraliai tampa mažesnis už švarumo lygį. Šiuo atveju atliekų gamintojas yra atsakingas už susidariusių atliekų tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą ir kitus teisės aktus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO AGENTŪRA

12 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros steigimas, statusas ir jos veiklos pagrindai

            1. Ūkio ministerija, Vyriausybei pavedus, įsteigia Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą (toliau – Agentūra). Agentūra yra valstybės įmonė, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos  valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, įmonės įstatais ir kitais teisės aktais, tiek kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui. Nutraukus Agentūros veiklą, jos teises ir įsipareigojimus perima steigėjas - Ūkio ministerija.

            2. Agentūra veikia pagal Vyriausybės patvirtintą Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programą.

13 straipsnis. Agentūros funkcijos

1. Pagrindinis Agentūros veiklos tikslas yra sutvarkyti ir palaidoti visas jai perduotas radioaktyviąsias atliekas užtikrinant branduolinę ir radiacinę saugą.

2. Agentūra yra jai priskirtų saugyklų ir kapinynų eksploatuojanti organizacija. Šiai veiklai Agentūra turi gauti licenciją.

14 straipsnis. Agentūros valdymo organai

            1. Agentūra turi tarybą. Agentūros tarybos narius, tarybos pirmininką ir Agentūros direktorių skiria ir atšaukia ūkio ministras.

            2. Tarybą sudaro 9 nariai iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, atliekų gamintojų ir mokslo institucijų. Agentūros tarybos nario pareigos yra visuomeninės. Tarybos nariai negali dirbti Agentūroje.

            3. Pagrindiniai Agentūros tarybos uždaviniai yra šie:

            1) prižiūrėti, kad lėšos, skiriamos Agentūros veiklai, būtų naudojamos racionaliai ir efektyviai ir informuoti Agentūros direktorių bei ūkio ministrą apie trūkumus ir siūlomus jų šalinimo būdus;

            2) derinti Agentūros veiklos programą bei sąmatą kitiems metams, taip pat Agentūros programą trejiems metams ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją;

            3) vertinti Agentūros veiklos ataskaitą, įskaitant ataskaitinių metų plano ir sąmatos įvykdymą, užtikrinti, kad būtų atliktas Agentūros metinės finansinės ataskaitos auditas;

            4) rekomenduoti ūkio ministrui paskirti ar atleisti Agentūros direktorių, keisti Agentūros organizacinę struktūrą ar įstatus;

            4. Tarybos darbo reglamentą tvirtina Agentūros taryba.

            5. Agentūros direktorius dalyvauja tarybos posėdžiuose ir turi patariamojo balso teisę.

15 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų perdavimas Agentūrai

            1. Agentūrai priėmus radioaktyviąsias atliekas iš atliekų gamintojo, už jų tvarkymą atsako Agentūra. Radioaktyviosios atliekos laikomos perduotos Agentūrai nuo radioaktyviųjų atliekų perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento. Prieš tai atliekų gamintojas turi apmokėti visas išlaidas, nurodytas 11 straipsnio 2 dalyje. Agentūra atsako už perduotų radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

            2. Agentūra privalo perimti radioaktyviąsias atliekas iš atliekų gamintojo, jei tos atliekos atitinka priimtinumo kriterijus, kuriuos nustato Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Agentūra privalo atliekų gamintojo teritorijoje pasirinktinai tikrinti perduodamų radioaktyviųjų atliekų atitikimą priimtinumo kriterijams.

            3. Jei licenciją išduodanti institucija nustato, kad atliekų gamintojas nesilaiko saugaus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, radiacinės saugos reikalavimų, kitaip yra pažeidęs licencijos sąlygas, tai licenciją išduodanti institucija gali nuspręsti, kad radioaktyviosios atliekos būtų priverstinai perduotos Agentūrai. Tokiu atveju Agentūra užtikrina, kad neatlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbai būtų įvykdyti. Lėšos šių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymui išieškomos iš atliekų gamintojo įstatymų nustatyta tvarka.

                 4. Apskaitos ypatumus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų apskaita, nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

PENKTASIS SKIRSNIS

ESAMŲ RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮRENGINIŲ IR JŲ ANKSTESNĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS

            16 straipsnis. Esamų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių ir jų ankstesnės veiklos įvertinimas

1. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojanti organizacija privalo, jei to reikalauja licenciją išduodanti institucija, įvertinti jo saugą, radiacinės saugos būklę ir atlikti visus pagrįstus praktiškai įmanomus patobulinimus, siekiant šį įrenginį padaryti saugesniu.

2. Įvertinant esamų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių ankstesnės veiklos rezultatus, licenciją išduodanti institucija turi nuspręsti ar būtinos kokios nors priemonės, gerinančios radiacinę saugą. Turi būti atsižvelgta į tai ar neigiamo poveikio sumažėjimas yra pakankamas, kad pagrįsti žalą ir išlaidas, įskaitant socialines pasekmes, susijusias su tokiu pagerinimu.

3. Esamos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir/arba kapinynai įgauna saugyklų ar kapinynų statusą pagal šį įstatymą, jei licenciją išduodanti institucija patvirtina, kad apsaugos veikmens priemonių taikymas nėra pateisinamas ir radioaktyviosios atliekos, paliktos tokiame kapinyne arba saugykloje, nesukels pavojaus. Licenciją išduodanti institucija gali nustatyti sąlygas, kuriomis tokie įrenginiai įgauna kapinynų statusą.

4. Esamus radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius eksploatuojanti organizacija atlieka jų saugos įvertinimą pagal šio įstatymo 19 straipsnį ir pateikia saugos analizės ataskaitą visoms licencijavimo procese dalyvaujančioms institucijoms.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮRENGINIŲ AIKŠTELĖS PARINKIMAS, PROJEKTAVIMAS IR STATYBA

17 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių aikštelių parinkimas

1. Aikštelė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiui parenkama pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų reikalavimus.

2. Parenkant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio aikštelę, turi būti parengtos ir įgyvendintos procedūros, įgalinančios:

            1) įvertinti visus svarbius, susijusius su aikštele, veiksnius, kurie gali turėti įtakos šio įrenginio saugai per visą jo eksploatacijos laikotarpį, o jei tai kapinynas - ir jo saugai po galutinio uždarymo;

            2) įvertinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio galimą poveikį atskiriems žmonėms, visuomenei ir aplinkai atsižvelgiant į kapinyno aikštelės galimus būklės pasikeitimus po jo uždarymo;

            3) informuoti visuomenę apie tokio įrenginio saugą;

            4) informuoti kaimynines šalis, esančias arti esamo ar ketinamo statyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio, jei yra tikimybė, kad šis įrenginys gali joms daryti neigiamą poveikį, ir, jei šios šalys prašo, pateikti joms bendruosius duomenis, reikalingus įvertinti galimą šio įrenginio poveikį jų teritorijos saugai.

18 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių projektavimas ir statyba

            1. Saugyklą ir/arba kapinyną galima projektuoti tik po Ūkio ministerijos teikimu priimto Vyriausybės sprendimo.

2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio statybos ar rekonstravimo, modernizavimo, išplėtimo, eksploatacijos nutraukimo, nugriovimo projektai turi būti suderinti su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija. Atitinkami saugyklų ir/arba kapinynų, įskaitant uždarymą, projektai turi būti suderinti su valstybės institucijomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos ir Žemės gelmių  įstatymuose įstatyme.

            3. Saugyklų ir/arba kapinynų statybos ar rekonstravimo, eksploatacijos nutraukimo, nugriovimo ar uždarymo projektams privaloma valstybinė kompleksinė ekspertizė. Ši ekspertizė organizuojama pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo reikalavimus.

4. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio statybos, priėmimo ir perdavimo eksploatuoti, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo priežiūra ir kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus.

            5. Projektuojant ir statant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį turi būti:

1) numatomas pakankamas kiekis barjerų ir taikomos apsaugos priemonės, apribojančios galimą jonizuojančios spinduliuotės, įskaitant kontroliuojamus ir nekontroliuojamus išmetalus, poveikį atskiriems asmenims, visuomenei ir aplinkai;

            2) nagrinėjami radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio, išskyrus kapinyną, eksploatacijos nutraukimo konceptualūs planai ir, esant reikalui, techninės sąlygos;

            3) naudojamos technologijos, pasitvirtinusios praktiškai arba patvirtintos bandymais ar analize Lietuvoje ar kitose šalyse.

            6. Projektuojant kapinyną turi būti parengtos jo uždarymo techninės sąlygos.

19 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių saugos įvertinimas

            1. Iki radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio, išskyrus kapinyną, statybos pradžios turi būti atliktas išsamus saugos bei galimo poveikio žmonėms ir aplinkai įvertinimas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą. Įvertinimas turi būti adekvatus keliamam pavojui ir apimti visą įrenginio eksploatacijos laikotarpį.

            2. Iki kapinyno statybos pradžios turi būti atliktas sistemingas saugos bei poveikio žmonėms ir aplinkai įvertinimas, apimantis ir laikotarpį po uždarymo.

            3. Prieš pradedant eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį turi būti parengtas detalus galutinis saugos bei poveikio žmonėms, visuomenei ir aplinkai įvertinimas, kuris įrenginio eksploatacijos metu turi būti periodiškai atnaujinimas.

4.  Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Saugos ir poveikio žmonėms bei aplinkai vertinimą organizuoja statytojas  Už  šiame  straipsnyje  nurodytų  įrenginių  saugos  bei  galimo poveikio  žmonėms ir  aplinkai  įvertinimų  atlikimą  atsakingas  statytojas  arba  eksploatuojanti  organizacija.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮRENGINIŲ PRIĖMIMAS IR PERDAVIMAS EKSPLOATUOTI, EKSPLOATACIJA, EKSPLOATACIJOS NUTRAUKIMAS IR PRIEŽIŪRA PO UŽDARYMO

20 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio priėmimas ir perdavimas  eksploatuoti

            1. Įmonė, įstaiga ar organizacija prieš pradedant eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengti priėmimo ir perdavimo eksploatuoti programą, kurią suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

2. Baigus statybos ar rekonstravimo darbus, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuoti priima įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirta komisija, pasirašydama priėmimo – perdavimo aktą.

21 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatacija

1. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys pradedamas eksploatuoti tik gavus licenciją pagal šio įstatymo 9 ir 10 straipsnius. Licencija išduodama, remiantis saugos įvertinimo pagal šio įstatymo 19 straipsnio 3 punktą rezultatais bei įvykdžius priėmimo ir perdavimo eksploatuoti programą pagal šio įstatymo 20 straipsnį.

            2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatacijos metu:

1) turi būti nustatytos ir esant reikalui tikslinamos eksploatacijos ribos ir sąlygos, pagrįstos bandymais, eksploataciniu patyrimu ir šio įstatymo 19 straipsnio 3 punkte nurodytu saugos įvertinimu;

            2) įrenginys turi būti eksploatuojamas, techniškai prižiūrimas, kontroliuojamas, inspektuojamas ir bandomas pagal nustatytas procedūras, normas ir taisykles bei licencijos sąlygas. Kapinynui tokiu būdu gauti įvertinimo rezultatai naudojami ankstesnių prielaidų, ruošiant saugos įvertinimus pagal šio įstatymo 19 straipsnį pagrįstumui patikrinti ir nagrinėti;

            3) turi būti atliekamas poveikio žmonėms ir aplinkai monitoringas;

4) radioaktyviosios atliekos turi būti rūšiuojamos ir nustatomos jų charakteristikos, atsižvelgiant į jų fizines bei chemines savybes, galinčias turėti įtakos jų tvarkymo saugai;

            5) turi būti parengtos informacijos apie eksploatacijos patirtį rinkimo ir analizės programos. Jos vykdomos ir, jeigu reikia, remiantis analizės rezultatais turi būti imamasi priemonių eksploatacijai pagerinti;

            6) licencijos turėtojas nustatyta tvarka turi laiku pranešti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai, Aplinkos ministerijai ir Radiacinės saugos centrui apie saugos požiūriu svarbius įvykius;

            7) turi būti užtikrinama radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio fizinė apsauga pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką.

22 straipsnis. Radiacinė sauga

Tvarkant radioaktyviąsias atliekas būtina laikytis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo ir nustatytų radiacinės saugos normų.

23 straipsnis. Civilinė atsakomybė už padarytą branduolinę žalą

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojančios organizacijos civilinė atsakomybė už branduolinę žalą yra tokia, kokia nustatyta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme.

24 23 straipsnis. Kokybės užtikrinimas

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojanti organizacija atsako, kad būtų sudarytos ir įgyvendintos tinkamos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos kokybės užtikrinimo programos. Jas įvertina licenciaras. Licenciaras gali nustatyti kurias kokybės užtikrinimo priemones turi atlikti nepriklausomi ekspertai.

25 24 straipsnis. Avarinė parengtis

            1. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojanti organizacija atsako, kad iki radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio priėmimo ir perdavimo eksploatuoti ir eksploatacijos metu būtų sudaryti avarijų ar incidentų likvidavimo planai.

            2. Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas kartu su vietos savivaldos institucijomis iki radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatacijos pradžios turi parengti gyventojų apsaugos planus tokiai teritorijai, kuri gali būti paveikta įvykus branduolinei ar radiacinei avarijai radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginyje. Eksploatacijos metu šie planai kartu su eksploatuojančia organizacija turi būti reguliariai išbandomi. Prieš nutraukiant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploataciją, planai turi būti atnaujinti atsižvelgiant į eksploatacijos nutraukimo sąlygas.

            3. Branduolinių ar radiacinių avarijų prevencija ir avarijų likvidavimas radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose vykdomi taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.

 26 25 straipsnis. Eksploatacijos nutraukimas

1. Radioaktyviųjų atliekų saugyklų eksploatacija nutraukiama Vyriausybės sprendimu. Kitų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių eksploatacija nutraukiama eksploatuojančios organizacijos sprendimu.

            2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploatacijos nutraukimo tvarka nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu.

3. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojanti organizacija privalo užtikrinti, kad įrenginio eksploatacijos nutraukimo metu būtų pakankamai kvalifikuotų darbuotojų ir sukaupti finansiniai ištekliai. Nutraukiant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio eksploataciją būtina įvykdyti šio įstatymo 22 ir 25 24 straipsnio reikalavimus.

            4. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojanti organizacija privalo registruoti ir saugoti visą svarbią eksploatacijos nutraukimui licenciaro nustatytą informaciją.

27 26 straipsnis. Uždaryto kapinyno priežiūra

1. Kapinynas yra uždaromas Vyriausybės sprendimu.

3 2. Eksploatuojanti organizacija prieš uždarant kapinyną įstatymų nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad būtų neterminuotai saugomi licenciją išduodančios institucijos nustatyti palaidotų radioaktyviųjų atliekų apskaitos dokumentai, taip pat kapinyno aikštelės ir konstrukcijų techninė dokumentacija.

4 3. Kapinyno priežiūrą po uždarymo atlieka Agentūra. Agentūra paruošia Priežiūros po uždarymo programą, suderina su Aplinkos ministerija ir Radiacinės saugos centru  ir teikia ją tvirtinti licenciją išduodančiai institucijai.

5 4. Bet kuriuo priežiūros laikotarpiu aptikus nekontroliuojamą radioaktyviųjų medžiagų emisiją į aplinką arba tokios emisijos galimumą, jeigu būtina, Agentūra įmasi atitinkamų priemonių.

5. Uždaryto kapinyno priežiūra gali būti nutraukta leidus licenciją išduodančiai institucijai ir Vyriausybei priėmus sprendimą.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROGRAMŲ VYKDYMAS

26 27 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programų vykdymas

            Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programoms vykdyti naudojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sukauptos lėšos iš privalomų ir kitų įmokų.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS IR CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ BRANDUOLINĘ ŽAL Ą

29 28 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

            Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami baudžiamojon, administracinėn ir civilinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Civilinė atsakomybė už padarytą branduolinę žalą

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginį eksploatuojančios organizacijos civilinė atsakomybė už branduolinę žalą yra tokia, kokia nustatyta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis. Panaudoti uždarieji šaltiniai

1. Vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnyje Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, leidžiama grąžinti į Lietuvos Respubliką panaudotus uždaruosius šaltinius, jeigu jie skirti juos pagaminusiam juridiniam asmeniui, kuris įgaliotas juos priimti ir saugoti.

2. Uždarieji šaltiniai gali būti importuojami į Lietuvos Respubliką, jei panaudojus numatoma juos gražinti tiekėjui. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija gali priimti sprendimą leisti šiuos šaltinius palaidoti Lietuvos Respublikoje.

            3. Radiacinės saugos centras Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo  nustatyta tvarka, išduodamas licencijas veiklai su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, turi atsižvelgti į galimybes juos panaudojus palaidoti arba gražinti tiekėjui, jei uždarasis šaltinis įsigytas užsienyje.

       31 straipsnis. Radioaktyviųjų atliekų vežimas, išvežimas ir vežimas tranzitu

1. Radioaktyviosios atliekos turi būti vežamos, išvežamos ir vežamos tranzitu laikantis Lietuvos Respublikoje ratifikuotų tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų, reguliuojančių radioaktyviųjų medžiagų vežimą.

            2. Radioaktyviąsias atliekas išvežti ir vežti tranzitu leidžiama tik pranešus valstybei, į kurią jos siunčiamos, ir nustatyta tvarka gavus tos valstybės sutikimą.

            3. Radioaktyviosios atliekos gali būti vežamos per tranzito šalis tik laikantis tarptautinių susitarimų ir taisyklių reikalavimų, taikomų atitinkamoms transporto rūšims.

4. Radioaktyviosios atliekos gali būti išvežamos tik į tas valstybes, kurios turi administracines bei technines galimybes jas priimti ir atitinkamas kontrolės ir priežiūros institucijas bei struktūras, reikalingas radioaktyviųjų atliekų tvarkymui pagal Jungtinę panaudoto branduolinio kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją.

5. Draudžiama išvežti radioaktyviąsias atliekas laidojimui į vietas, esančias piečiau 60 laipsnių pietų platumos.

6. Radioaktyviųjų atliekų išvežimo, vežimo tranzitu bei panaudotų uždarųjų šaltinių gražinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 1999 m. …………….d.

            Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

            RESPUBLIKOS PREZIDENTAS