Dvidešimt devintasis (326) posėdis
1999 m. gegužės 6 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-917 (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, malonu jus matyti po pietų: ir kolegas, ir svečius, ir viešnias. Kviečiu pradėti popietinį posėdį.

Registruojamės! Tuojau tokią galimybę mėginsime suteikti. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Pradedame posėdį ir iš priešpiečio yra likęs vienas 1-5 klausimas Nr.P-917 – Vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiandien svarstymas. Kolegos, tiktai užsiregistruojame. Aš kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką L.Sabutį. Projekto įvertinimas ir mūsų tolesnis apsisprendimas.

Užsiregistravo 41 Seimo narys.

Tribūnoje L.Sabutis dėl įstatymo projekto Nr.P-917.

L.SABUTIS. Šis įstatymo projektas arba Vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo pataisų redakcija jau senokai įregistruota. Iki pateikimo mes siūlėme pamąstyti, kaip suderinti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo redakciją su kitais galiojančiais įstatymais. Svarstėme ir komitete, ir mums atrodo, kad tai nėra sudėtinga. Mūsų išvada yra tokia, kad reikia šitas redakcijas suderinti konkrečiai su Apskrities valdymo, Kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių bei Saugomų teritorijų įstatymais tam, kad nebūtų viename įstatyme tai traktuojama vienaip, kitame kitaip ir galiausiai negarantuojama jokiais finansiniais ištekliais.

Komitetas pasisako už tokias pataisas. Mes pasiteiravome, kokia nuomonė būtų tam tikros ministerijos, ir iniciatoriui siūlome tęsti darbą grąžindami atgal projektą ir tuos siūlymus, kuriuos aš išdėsčiau. Kartu mums atrodo priimtinas ir Seimo nario A.Stasiškio siūlymas, jog galėtų būti taip pat įrašyti ir istorijos paminklai. Šiaip pati nuostata yra teisinga ir, man atrodo, čia nedaug prarastume laiko, jog visos teisės normos būtų veiksmingos ir vienodai įpareigotų vykdytojus ateityje tuos reikalus spręsti.

Konkrečiai kalbėdamas dėl atskirų straipsnių… Aš nežinau, kaip čia ir pasakyti, bet kitas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė. Mūsų komiteto nuomonė yra ta, kad redakcijos turi būti suderintos. Tiek trumpai galiu pranešti dėl šio įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pirmininke.

Gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinis komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, mes turime iš karto nutraukti diskusijas ir susitarti. Kolegos, ar galėtume pritarti pagrindinio komiteto siūlymui ir bendruoju sutarimu grąžinti tobulinti? J.Olekas norėtų kalbėti šituo klausimu.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš iš tikrųjų norėjau išreikšti nuomonę, kad mums reikėtų pritarti komiteto nuomonei ir atidėti, nes pateiktas įstatymo projektas turi trūkumų, kuriuos, man atrodo, autoriai galėtų, įsiklausę Seimo frakcijų ir atskirų Seimo narių, ištaisyti.

PIRMININKAS. Kolegos, bendrasis sutarimas? Sutariame. Įstatymo projektas Nr.P-917 – Vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bendruoju sutarimu grąžinamas iniciatoriams tobulinti iš esmės, kad būtų atlikti tie darbai, kurie buvo išdėstyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko kalboje ir komiteto išvadoje. Ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1565(6*) (sujungti projektai Nr.P-1565, Nr.P-1551, Nr.P-1691) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji, popietės pirmasis klausimas, svarstymo tęsinys Nr.P-1565(6). Čia yra sujungti keli projektai, kaip mes ir buvome sutarę. Dabar tai vadinasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektas. Kartoju, šiandien svarstymo tęsinys. Žiūriu, kas norėtų kalbėti diskusijoje. Penki Seimo nariai norėtų kalbėti. Ar komiteto pirmininkė norėtų pirmoji tarti žodį? Taigi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė B.Visokavičienė. Pagrindinio komiteto išvada.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šis įstatymo projektas Nr.P-1565(6) jungia tris projektus: Nr.P-1551, Nr.P-1691 ir Nr.P-1565. Pirmasis projektas yra dėl individualių įmonių, patentininkų, ūkininkų ir kitų savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo. Antrasis projektas yra dėl valstybinio socialinio draudimo “Sodros” valdymo. Trečiasis projektas – dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo, biudžeto rodiklių tvirtinimo tvarkos ir reglamento. Šiuo įstatymo projektu yra keičiamas socialinio draudimo įmokų dydis individualių, personalinių įmonių savininkams, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims, patentininkams ir ūkininkams. Individualių įmonių savininkai privalės draustis nuo jų deklaruojamų pajamų, bet ne mažiau kaip nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio. Taip pat ir visi savarankiškai dirbantys asmenys. Patentininkai mokės įmokas bazinei pensijai gauti, t.y. mokės pusės bazinės pensijos dydžio įmokas.

Vyriausybės nustatyta tvarka atskiroms patentininkų kategorijoms bus galima draustis mažesnei pensijos daliai ir išmokos ateityje bus mokamos proporcingai nuo faktiškai mokėtų įmokų. Svarstant šitą projektą ir sujungiant į vieną buvo atsižvelgta ir į Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus, ir jos buvo įvertintos.

Kitas projektas, kuriuo yra įtvirtinama nuostata, jog Socialinio draudimo fondo biudžeto rodikliai jau nuo šių metų bus tvirtinami Seime, kartu ir prognozuojami dvejų metų rodikliai, taip pat ir ataskaita… biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka bus nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme. O įstatymo nuostatas smulkiau reglamentuoja biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

Taip pat yra papildyta 28 straipsniu Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos kontrolė ir yra įtvirtinta nuostata, kad fondo valdybos finansinę atskaitomybę pagal tarptautinius apskaitos standartus patikrintų auditas. Į Teisės departamento išvadas buvo atsižvelgta.

Ir trečiasis projektas kalba apie Valstybinio socialinio draudimo fondo, t.y. “Sodros”, valdymą. Yra keičiamas “Sodros” valdymas. Ministerijai yra pavesta nustatyti socialinio draudimo perspektyvinius ir einamuosius uždavinius, organizuoti fondo veiklos patikrinimus, taip pat yra reglamentuojamos “Sodros” tarybos ir valdybos funkcijos. Jos yra nurodytos atskiruose straipsniuose. Tai yra įstatymo projekto 17 straipsnis, kuriame yra nurodytos tarybos funkcijos iš esmės paliekant teisę vykdyti priežiūrą, taip pat teikti pasiūlymus, išvadas, konsultacijas ir rekomenduoti dėl tvirtinamų tarifų ir dėl kitų rodiklių. Pati “Sodros” valdyba priima sprendimus.

Taip pat dar yra keičiamas straipsnis, kuriuo reglamentuojama, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo direktorių skiria Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu, įvertinus tarybos rekomendacijas. Direktorius tiesiogiai yra atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Baigiamosiose nuostatose reglamentuojama, ką dar turi Vyriausybė parengti (arba jos įgaliota institucija) iki įstatymo įsigaliojimo.

Žinoma, mes susidūrėme su kita nuomone, kuri egzistuoja ir kuri atsispindės pateiktuose pasiūlymuose, jog neva Valstybinio socialinio fondo valdymą galėtų vykdyti socialiniai partneriai. Aš noriu dar kartą ir atsakingai pareikšti Seimui, kad Žaliojoje knygoje, kuri reglamentuoja socialinio draudimo valdymą, funkcijas ir fondų sudarymą, yra kalbama apie pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ramsčius.

Pirmasis ramstis – tai narystė fondo, kuriame narystė yra visiems privaloma, kai planai yra finansuojami vadinamuoju principu (…), kai į pensiją išėjusių asmenų pensinės išmokos finansuojamos tuo metu dirbančių asmenų įmokomis, t.y. nekaupiamieji fondai, šias pensines išmokas garantuoja valstybė, o planus administruoja valstybinė institucija. Man atrodo, tuo viskas ir pasakoma. Tai yra privalomosios universaliosios pensijos, kai valdymą, pagrindinę priežiūrą ir administravimą vykdo valstybinė institucija.

Beje, mūsų įstatyme taip pat yra įrašyta, jog bendrąją priežiūrą vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau senajame įstatyme buvo tik įrašyta, bet pati valdymo sistema to negalėjo garantuoti, nes po to nebuvo jokiuose įstatymuose aiškiai pasakyta, ką vis dėlto vykdo, kaip prižiūri ir kaip kontroliuoja Valstybinio socialinio draudimo fondą ministerija.

Žinoma, visai kitaip kalbama apie antrąjį ir trečiąjį ramsčius. Trečiasis ramstis – čia dažnai valdyme dalyvauja socialiniai partneriai. Šie fondai sudaromi ir kaupiami visiškai kitais principais, t.y. fondas, kuris kaupia lėšas. Tame kaupime dalyvauja būtent partneriai. Čia yra visiškai kiti santykiai.

Be to, mes taip pat manome, kad žinant visus įstatymus ir žinant finansų struktūrą negalima tokio fondo kaip Valstybinio socialinio draudimo fondas vadinti kredito įstaiga. Senajame įstatyme vis dėlto tai buvo įrašyta. Tai yra visiškai neteisingai. Jūs patys suprantate, kad tai buvo nesąmonė, todėl taip pat yra keičiama.

Dar galėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungos direktyvos… Mes gavome Europos teisės biuro prie Vyriausybės išvadą, jog Europos Sąjungos direktyvos socialinio draudimo valdymo apskritai nereglamentuoja. Tai tiek trumpai pateikiant šį projektą.

Mes komitete svarstėme ir visus gautus pasiūlymus. Būtų galima paminėti tik tuos, kuriems nebuvo pritarta, bet galbūt čia vėliau. Iš tiesų buvo atsižvelgta į Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymą (jis yra įvertintas bendrame projekte), jog ir diplomatai yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.

Taip pat iš dalies buvo atsižvelgta į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymus. Nebuvo atsižvelgta tiktai į vieną, kur buvo siūloma, kad valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas. Tačiau mūsų manymu, tai bus įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo biudžeto sandaros įstatyme.

Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Buvo gauti Seimo narių A.Syso ir J.Dunauskaitės pasiūlymai. Mes A.Syso pasiūlymus svarstėme komitete. Jiems nebuvo pritarta, išskyrus vieną iš pasiūlymų. Nors ir buvo manoma, kad tai perteklinė nuostata, bet komitetas balsavimu patvirtino šį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Socialdemokratų frakcijos atstovas. Kas kalbėtų frakcijos vardu, tam – 7 minutės. Jokio skirtumo. Kam 7 minutės? Tik toks mano klausimas. R.Dagys dalyvauja diskusijoje. 5 minutės, kolega.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes (…) svarstyti klausimą tikrai nemažos vertės – 4,5 mlrd. dydžio vertės. Aš ką tik išgirdau iš tribūnos tokių naujienų, kurių Europos komitete man apskritai neteko girdėti, būtent apie tris ramsčius, kuriuos aš iki šiol įsivaizdavau esant visiškai kitokius. Pasirodo, jie yra kiti. Tai iš tikrųjų yra rimtas dalykas. Čia yra tas klausimas, dėl kurio verta kelti politinį triukšmą, o ne šiaip sau sėdėti krūmuose, nepaisant visų kitų žaidimų, kurie yra labai populiarūs.

Prisimenam istoriją, kas darėsi su mūsų “Sodra”, istorija tikrai yra labai didelė. Mes atsimename praėjusią Seimo kadenciją, kai buvo mėginama sujungti “Sodros” ir valstybės biudžetus, prisimename, kai buvo fantazuojama apie privalomąjį socialinį draudimą, privatų privalomąjį socialinį draudimą, irgi tuos argumentus girdėjome, girdėjome apie Čilės fondus ir visa kita. Noras yra vienas – paimti valdyti nekontroliuojant į savo rankas šį fondą. Įvairiais būdais galima tai padaryti: ir sujungiant biudžetus, ir atimant valdymą. Du principai, kurie yra kol kas baziniai socialinio draudimo sistemoje. Tai yra kiek surinkai, tiek išdalinai, kuris buvo per visas mūsų finansines krizes. Įsivaizduoju, kas būtų, jeigu būtų kitokį principą įteisinę. Ir kitas kolektyvinio valdymo principas – trišalė komisija.

Ypač dabar norėčiau pakalbėti apie trišalę komisiją. Yra įvairių publikacijų apie “Sodrą”, apie piktnaudžiavimus, apie įvairiausias statybas ir panašiai. Ten visko yra, bet viską reikėtų lyginti santykinai su visomis institucijomis. Mūsų visos institucijos, t.y. Mokesčių inspekcija, administracijos… irgi nemažai pastatė įvairių pastatų, bet niekas į tai nekreipia dėmesio. Jeigu kolektyvinio valdymo principu “Sodrą” palygintume su Mokesčių inspekcija, tai pamatytume, jog jie sukūrė savo centralizuotą sistemą, sukūrė savo duomenų bazę, tuo tarpu Mokesčių inspekcija iki šiol nieko neturi, net neranda keleto milijonų kompiuterizavimui. Tai apie ką mes dabar kalbame?

Vadinasi, šitai mums dabar reikia sujungti su blogai veikiančiu, aš taip suprantu. Tai vienintelis būdas, nes ką reiškia paskirti 5 žmonių Vyriausybės komisiją. Tai tas pats kaip Vyriausybės padalinys. Aišku, kalbame, jog “Sodra” bankrutuoja, dar kažkokius dalykus gražiai daro. Mes šiais metais panaikinome apmokestinimą 3,5 vidutinio darbo užmokesčio, bet niekas nekompensavo “Sodrai” 130 mln. Mes kalbame apie “Sodros” įsiskolinimus mūsų dirbantiesiems. Taip, jie didėja, apie 500 mln., bet tai yra susiję su tais pačiais reiškiniais kaip ir mūsų nesurenkamas biudžetas. Tai gal mes tokius pačius kriterijus ir mūsų valstybės biudžetui taikykime? Vadinasi, ten Rusijos krizė kalta, o čia nesusiję su Rusijos krize.

Kas gresia po šio mūsų valdymo pakeitimo? Kas yra iš esmės paslėpta? Taip, dabar iš esmės žiūri trys akys: darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė. Ponia B.Visokavičienė kalbėjo apie Valstybės kontrolę. Niekas neatima. Valstybės kontrolė gali kontroliuoti, Vyriausybė kaip fondo (…) tą patį gali atlikti. Niekas neatima valstybės priežiūros funkcijos. Jeigu mes kalbame apie Seime tvirtinamą biudžetą, tai irgi tvarka. Galbūt reikėjo seniai tą padaryti, bet ne valdymo principu. Ką mes ten būtume sužinoję (kur kokiuose bankuose laikomos palūkanos?), jeigu ne tos trys akys žiūrėtų iš visų pusių ir tikrintų viena kitos pinigus, nes yra trijų interesų suderinimas, t.y. partnerystė, kurią jūsų Vyriausybė įsipareigojo vykdyti. Tai yra partnerystė.

Mes šiandien turime svarstymą, o “Sodros” darbuotojai net nežino (nei vadovybė), kad šiandien vyksta svarstymas. Tai kas čia vyksta? Prisidengiame kokia nors Vyriausybės krize ir mėginame sutvarkyti savo reikalus? Aš kalbu gana piktai, bet iš tikrųjų mes palietėme tokius klausimus, kurie yra kur kas didesni negu energetikos sektoriaus privatizavimas. Jeigu mes sugriausime šią sistemą, kas iš jos bus? Scenarijus bus maždaug toks – 5 žmonės pridarys visokių klaidų, nes kontrolė ne tokia didelė. Kas ją kontroliuos? Simbolinė priežiūra? Kas nors iš šalies stebės? Nieko nepadarys.

Tie piktnaudžiavimai, aišku, iškils aikštėn, tada mes, aišku, būsim įtikinti, kad “Sodrą” reikia sujungti su valstybės biudžetu. O, kita vertus, jau sakiau, mes jau sujungėm su valstybės biudžetu, nes Vyriausybės skiriami žmonės tai daro ir kontroliuoja, ir dirba, ir skirsto tuos pinigus. Tai čia turbūt yra esmė. Aš nežinau, negi mes šitokio dalyko nesuprantam, negi mes norim tokį palikimą palikti. Čia juk yra socialinė sritis. Visi kiti mūsų politiniai žaidimai yra nulis, palyginti su tuo. Jeigu mes pajudinsim šią sritį, tai tada tikrai iš čia sėdinčių politinių partijų vargu ar kituose rinkimuose čia sėdės bent trečdalis, čia kartu sudėjus. Šis klausimas iš tikrųjų yra toks principinis, kad turbūt šiuo atveju tikrai verta Prezidento ir visų kitų nuomones išklausyti, čia ne vaikų žaidimai vis dėlto. Latviai jau vieną kartą yra padarę tokių dalykų ir trejus metus nežinojo, kaip iš to sistemos išeiti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dabartiniu metu galiojanti Valstybinio socialinio draudimo fondo veikla yra grindžiama 1990–1991 metais priimtais įstatymais. Per aštuonerius šios tvarkos egzistavimo metus išryškėjo kai kurių “Sodros” finansavimo bei valdymo trūkumų. Aš žinau, kad iš esmės ne dėl šių priežasčių, bet akivaizdu, kad ir dėl šių priežasčių laiku neišmokamos pensijos, akis bado prabangūs “Sodros” statiniai bei piktnaudžiaujama skiriant pensijas tremtiniams. Todėl pritariu įstatymo pataisų iniciatoriams, kurie bando šiomis pataisomis esamą padėtį ištaisyti.

Daugiausia diskusijų sukėlė straipsniai apie “Sodros” valdymą. Centro frakcija labai atsargiai vertino anksčiau planuoto komiteto įkūrimą ir, kaip nedažnai būna, šį kartą frakcijos nuomonė sutapo su Vyriausybės nuomone, kad tokio komiteto nereikia, tačiau reikia stiprinti “Sodros” vadovo atsakomybę. Šiandien svarstomo projekto 42 straipsnio ketvirtajai daliai, kur kalbama apie “Sodros” valdybos pirmininko skyrimą, pritariu, tačiau esu tos nuomos, kaip ir sakiau komitete, kad 41 straipsnyje, kur kalbama apie Valstybinio socialinio draudimo tarybos kompetenciją, būtų įrašyta, kad taryba turi teisę prašyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos esant reikalui atlikti neeilinį auditą. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū už konkretumą. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sysą kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mes svarstome įstatymo pataisas, kurios gali turėti rimtų pasekmių dviem aspektais. Pirmasis – tai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, antrasis – tai trišaliam bendradarbiavimui. Šios pataisos ir svarstymas – pavyzdys, kaip skirtingai mes suprantam socialinių partnerių dalyvavimą procesuose, svarbiuose visai Lietuvai.

Norėčiau priminti kolegoms, nuo ko pradėjome svarstyti ir ką mes šiandien turime. Šiek tiek pirmininkė kalbėjo apie tuos projektus. Buvo nuspręsta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą reikia tvirtinti Seime. Labai sveikintina ir labai priimtina, čia jokių ginčų nebuvo. Mūsų komitetas pritarė, lyg ir viskas buvo gerai. Lygiai taip pat, kaip aš jau kalbėjau iš šios tribūnos, daug anksčiau reikėjo priimti kai kurių grupių draudimą. Aš turiu omeny patentininkų, ūkininkų ir kitų, nes jau priimti kiti įstatymai, kurie sumažino įplaukas. Bet tuo pačiu metu pradėjo vėluoti pensijų išmokėjimas, todėl aš manau, kad kažkam reikėjo sugalvoti atpirkimo ožius, kaip aš vadinu, ir buvo pasirinkta taryba. Po kelių dienų mūsų komitete, pritarus jau minėtam projektui Nr.P-1565, atsirado projektas Nr.P-1691, kuriame kai kurios nuostatos buvo visiškai priešingos pirmajam projektui. Atsirado Valstybinio socialinio draudimo fondo Gelbėjimo komitetas, sudarytas iš penkių viceministrų. Nors Vyriausybė, iš esmės pritardama šiam projektui, nepritarė komiteto sudarymui, po diskusijų mes sujungėme visus projektus, kuriuos šiandien kaip tik mes ir svarstom. Todėl šiandien aš jau tikrai įsitikinęs, kad šio įstatymo pagrindinių, noriu pabrėžti, esminių nuostatų autorius yra ne Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkė ponia B.Visokavičienė. Tie siūlymai atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes taip dažnai keisti nuomonę tuo pačiu klausimu vienas žmogus tikrai negali.

Man nesuprantamas žaidimas dėl autorystės ir galima paaiškinti tai tik tuo, kad remiantis vasario 11 d. generaliniu susitarimu tarp Vyriausybės, profsąjungų ir darbdavių tokius įstatymus būtina svarstyti trišalėje taryboje. Tai skubotas noras priimti šį įstatymą Seime, aš tai tiktai taip ir galiu suprasti. Netikėjau ir netikiu, kad šio įstatymo pataisos išgelbės “Sodros” kritinę finansinę situaciją. Ne tarybos sprendimai, o būtent čia, Seime, buvo priimta ne viena pataisa, kurios dar labiau pagilino krizę. Kaip chrestomatinį pavyzdį mes galėsim ir ateityje naudoti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimą, kuris apribojo įmokų lubas: papildomai, kukliausiais skaičiavimais – minus 130 milijonų, o realiai, man jau šiandien aišku, tai bus ne mažiau 250 mln. Lt, kurie sumažins socialinio draudimo pajamas. Tai patvirtina ir faktai. Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad faktiškai gautos draudėjo įmokos, t.y. 30%, būtent tai, ką mes sumažinom, 1999 metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo, palyginti su 1998 metų trečiuoju ketvirčiu, 80 mln., o su ketvirtuoju ketvirčiu – net 161 mln. Lt. Na, aišku, atmetant tai, kad nuo trečiojo ketvirčio sumažėjo draudžiamųjų skaičius 30 tūkst., deja, pusė tos sumos būtent tenka 34 straipsniui. Šią pataisą teikė Vyriausybė. Todėl kaip sakoma tame pačiame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnyje, tokiu atveju Vyriausybė turi teikti asignavimus, kad uždengtų tą biudžeto skylę. Deja, nieko to nepadaryta. Buvo žadėti nauji draudėjai. Deja, mes tik šiuo įstatymu galbūt juos sukursime. Deja, draudimas prasidės kitą šimtmetį ir neaišku, nuo kokių metų.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi neskirta asignavimų, kadangi neatsirado naujų draudėjų, kadangi toliau didėja deficitas, jeigu šiandien skaičiuotume, kiek skolingi bankams, kiek skolingi draudžiamiesiems, tai ta suma dar labiau išaugo, todėl siūlau pasinaudoti proga ir pataisyti klaidą, kurią mes padarėm pernai rudenį. Grąžinti prievolę visiems mokėti socialinio draudimo įmokas nuo viso darbo užmokesčio dydžio. Nereikia stebėtis, iš kokių šaltinių padidėjo valdininkų atlyginimai. Būtent jie padidėjo iš sutaupytų “Sodros” mokesčių. Todėl aš labai kviečiu, kad mes priimtume mano pataisą, svarstydami šį įstatymą, kad būtent mes grįžtume, kad socialinio draudimo įmoka būtų mokama nuo visų įplaukų, nuo viso darbo užmokesčio.

Kitas svarbus aspektas. Mėgstame kalbėti apie skaidrumą, sprendimų priėmimo kolegialumą. Kas siūloma šiame projekte? Labai įdomi evoliucija. Iš pradžių, dar šiandien egzistuoja 15 žmonių taryba, viename iš projektų siūloma penkių viceministrų taryba, o šiame įstatyme siūloma, kad vieno, galbūt labai gerbiamo ir labai doro žmogaus, bet vieno žmogaus sprendimu bus priimami labai svarbūs “Sodrai”sprendimai. Paaiškinsiu, ten parašyta “valdyba”, bet socialiniam draudime nėra valdybos, kaip valdymo institucijos. Yra valdyba, kaip įstaiga. (Baigiu, tuoj.) Ir šiai įstaigai vadovauja direktorius, kurį skiria socialinės apsaugos ir darbo ministras. Na, iš kurio reikalauja dar aukščiau stovintis Ministras Pirmininkas. Gal kas nors galės įrodyti, kad skaidrumas priimant vienam žmogui yra didesnis, negu kai sprendimą priima penkiolika? Todėl ir toliau spekuliuojama teiginiais, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje Vyriausybės nariai ir pati ministrė tiesiog negalėdavo išsižioti. Mielieji, per penkerius metus nepriminta nė vieno atvejo, kad būtų atmestas bent vienas Vyriausybės siūlymas, o apie tarybos veiklą netiesiogiai galima spręsti iš reitingų, sakykim, ir iš pasitikėjimo, kai Seimas turi tik pusę. Arba valdymo išlaidos, palyginti su kitomis ministerijomis. Labai geras pavyzdys – “Sodros” išlaidos yra 3,5% nuo visų išlaidų, ligonių kasų 9%. Ponai, tai parodo, kaip yra valdoma. Todėl šį įstatymą suprantu kaip trišalio bendradarbiavimo ribojimą, būtent socialinių partijų nušalinimą nuo dalyvavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyme, norą “Sodros” kėdėje matyti savo žmogų su didelėm teisėm ir įgaliojimais, kuris galėtų atleisti nuo delspinigių, baudų, perimti skolas turtu ir akcijom. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, siūlau jums nepritarti tokioms įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį R.Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų turbūt negali būti populiarus, kai kalbi apie tą patį kartodamas kai kurių kitų asmenų žodžius arba mintis. Bet aš norėčiau, kad mes truputį įsivaizduotume, kaip po šitų įstatymo pataisų “Sodra” dirbs. Nebesigilindami į vieno ar kito straipsnio žodį, įsivaizduokime, ministerija imasi visiškos atsakomybės už “Sodros” darbą, ministerija paskiria “Sodros” direktorių. Labai gerai. Ministerija “Sodros” direktoriui suteikia ne tik tas funkcijas, kurias jis atliko, vykdyti socialinio draudimo fondo biudžetą, sudaryti sutartis su kitais juridiniais, fiziniais asmenimis dėl draudimo funkcijų, užtikrinti įstatyme numatytą apdraustųjų aprūpinimą, tačiau dabar mes suteikiame “Sodros” direktoriui teisę ir spręsti labai jautrius dalykus. Tokius kaip priimti sprendimus dėl kreditorinių reikalavimų, atsiradusių dėl įmokų, baudų ir delspinigių nesumokėjimo, vykdymo terminų atidėjimo arba atsiskaitymo už kreditorinius reikalavimus akcijomis, vertybiniais popieriais ir t.t. Įsivaizduokime realiai. “Sodros” direktorius buvo labai gražiai paprašytas ir jis tai padarė, nes jis turi teisę. O dabar kitas variantas – “Sodros” direktoriui buvo įsakyta to paties ministro, kad šitai įmonei reikia daryti nuolaidas, o šitai įmonei – ne. Visiškai galimas variantas. Realiai palikdami tarybą kaip vieną iš valdymo sistemos grandžių mes atiduodame tarybai tik formalias, pavadinta priežiūros, funkcijas, bet iš tikrųjų taryba nesprendžia tų klausimų, kurie gali būti išspręsti ne visai teisėtai. Manau, jeigu mes norime, kad viskas būtų skaidru, kad nebūtų įstatymo pažeidimų, kad negalėtų pasinaudoti kas nors papirktas ar įsakytas, reikėtų kolegialiam organui atiduoti šią funkciją. Baigdama norėčiau pasakyti, priminti jums tokį dalyką. Gerbiamoji komiteto pirmininkė kalbėjo apie Baltąją knygą, apie ramsčius. Aš noriu pasakyti tik du dalykus: 1997 m. Europos Komisija teikdama savo išvadą sako: “Lietuva nepasirengusi narystei ir viena iš priežasčių – reikia socialinio dialogo plėtros”. 1998 m. Europos Komisija sako: “Lietuva nėra kaip reikiant pasirengusi narystei ir viena iš priežasčių, kad trišalės tarybos ir komisijos atlieka tik kalbėtojo vaidmenį, bet joms nesuteiktos teisės daryti įtaką”. Ar mes norime sulaukti 1999 m. Europos Komisijos išvados su tokiu prierašu -nepasirengusi narystei, nes iš tos trišalės tarybos, kuriai buvo suteiktos ne tik patariamojo pobūdžio teisės, bet ir sprendžiamojo pobūdžio teisės, mes jas atimame. Aš manau, kad mes norime, kad viskas būtų daroma teisėtai, todėl manyčiau, kad negalima pritarti tokioms pataisoms, kurios labai puikiai išlaiko mūsų gražų veidą prieš įvairias institucijas ir tarptautines institucijas, rodo, kad mes turime ir socialinę partnerystę, bet iš tikrųjų tai yra didelis žingsnis atgal. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Beinortas kviečiamas kalbėti. Jeigu savo vardu – 5 minutės. Jeigu plačiau žiūrėsite…

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, suprantu jūsų visų individualų užimtumą, bet drįstu kviesti bendram šio klausimo svarstymui. Valstybinis socialinis draudimas, kad ir koks jis būtų – vienpakopis, dvipakopis, bet jis yra iš esmės visuotinis. Lietuvoje, kai mes neturime nei antros, nei trečios pakopos, jis yra ne tik visuotinis, jis yra ir visiems svarbus. Už tai sveikintina, kad mes ypač šiais metais vieną paskui kitą imame svarstyti atskirus socialinio draudimo įstatymų straipsnius. Atrodo, kad dirbame labai daug, tačiau jeigu pažiūrėtume iš šalies, tai dirbame nekonceptualiai. Toks nekonceptualumas matyti jau vien pažiūrėjus į socialinio draudimo sistemos valdymo įstatymo, užregistruoto čia Nr.P-1691, metamorfozę. Tai rodo, kad išvis įstatymo sumanytojai, nesvarbu ar jie būtų čia, ar jie būtų Nepriklausomybės aikštės rūmų užstalėje, gerai nesuvokia socialinio draudimo pagrindų. O socialinio draudimo pagrindai – tai ne vien mokestinis supratimas, tai yra partnerystės supratimas apie kartų santarvę, apie socialinių partnerių santarvę ir apie kiekvieno asmeninę atsakomybę.

Nenoriu kalbėti apie tuos aspektus, užregistruotus šiandien svarstomo įstatymo Nr.P-1565, kurie susiję su socialinio draudimo biudžetu, su bazės išplėtimu, su kai kuriais reglamentavimais, išskyrus valdymą. Apie valdymą aš negaliu nepasakyti. Valdymas gali būti chaotiškas, valdymas gali būti preciziškas. Aš suprantu, kad valstybinis socialinio draudimo valdymas, koks jis buvo iki šiol – tai buvo trišalis valdymas, trijų partnerių, kurių trijulės kapeloje iš tikrųjų pirmuoju smuiku griežė Vyriausybės ministerijų atstovai, galbūt buvo sunkus. Tačiau sumanyti vietoje tokio valdymo, sakykime, tokį, kaip kolega minėjo, gelbėjimo komiteto valdymą irgi nelogiška. Jeigu jau naikiname socialinio draudimo valdymo funkcijoms numatytą socialinio draudimo tarybą arba paliekame jai senelės, mezgančios kojinę, funkciją, tai tada turėtume prisiminti, kad mes darome žingsnį nuo socialinio draudimo įtvirtinimo prie faktiško centralizavimo. Po kelerių metų jau ne šiai sudėčiai teks skubiai grįžti ir daryti galbūt ne trišales komisijas, o siūlyti dvišales komisijas, atsiribojant nuo atsakomybės.

Kad nebūčiau visiškai nekonkretus, noriu pasakyti, koks yra socialinės apsaugos sistemos administravimas Europos Sąjungos šalyse. Tik dviejose šalyse: Airijoje ir Anglijoje egzistuoja tiesioginis valdymas iš ministerijos per departamentą. Galime padaryti ir mes tiesioginį valdymą per departamentą. Netgi ponia departamento direktorė dalyvauja mūsų posėdyje ir jeigu mes nubalsuojame – visa valdžia departamento. Bet tada mes būtume neteisūs sakydami, kad pasidarėme kaip Anglijoje. Anglijoje yra lopšio pensijos, totalinė vienoda išmoka, kaip mūsų bazinė pensija, o visa kita žmonės per privačius fondus susikuria. Mes gi tų privačių fondų neturime, todėl pasiimti visą šią sistemą dabar į ministeriją vargu ar naudinga. Nei Austrija, nei Vokietija net nereikalauja trišalės, ten yra dvišaliai komitetai. Graikija, kurios institucija susideda iš valstybės atstovo, darbdavių, darbuotojų bei pensininkų, turi net keturšalį komitetą. Jie valdo, jie reglamentuoja valdymą, palikdami Socialinės apsaugos ministerijai arba Sveikatos ministerijai, arba Visuotinės gerovės ministerijai tai, kas yra bendroji politika ir priežiūra. Mes dabar šito įstatymo projekte priežiūrą paliekame trišalei institucijai, į kurią įeina su išplėstom teisėm Socialinės apsaugos ir kitų ministerijų atstovai. Aš manau, jeigu Socialinės apsaugos ministerija eliminuoja tarybą iš socialinio draudimo valdymo, tada šitame įstatyme turime labai aiškiai užrašyti, už ką atsako Socialinės apsaugos ministerija. Norėčiau konstatuoti, kad jeigu dabar socialinės apsaugos ministras tiktai vadovauja jo įsteigtoms arba priskirtoms įstaigoms per šių institucijų vadovus, tai norėčiau pasakyti, kad “Sodros” tarybos teisių visiškas eliminavimas, arba sumažinimas, turėtų būti tik socialinės apsaugos ministro atsakomybės padidinimo atveju. Iš ko prašysime atsakomybės? Ne iš įmonės vadovo, ne iš įstaigos vadovo, prašysime iš valstybinės ministerijos vadovo. Jeigu šitaip pataisome ir einame Airijos arba Anglijos, o ne kitų šalių keliu, galbūt tada kurį laiką matysime, koks sėkmingas būtų “Sodros” valdymas.

Baigdamas norėčiau štai ką pasakyti. Mano mielieji, socialinis draudimas valdo ir perskirsto didelius pinigus. Negalima į jį žiūrėti atsainiai. Šiuos metus mes pradėjome, kai socialinio draudimo skola buvo 117 mln. Lt, dabar dar pasiskolinus skola sudaro 187,6 mln. Lt. Dideli pinigai! Tačiau socialinio draudimo įmokos renkamos taip pat, kaip ir renkamas fizinių asmenų pajamų mokestis. Fizinių asmenų pajamų mokesčio per tris mėnesius sugebėjome surinkti 76%, o socialinio draudimo įmokas vis dėlto, Dievas davė, pavyko sukrapštyti 84%. Todėl turėtume vertinti viską labai objektyviai. Prieš kaltindami tarybą arba dar kažką, pirmiausia turėtume apsižiūrėti, kodėl nesurenkame. Todėl, kad patys įvedėme “lubas” ir aukštai atlyginamų darbuotojų darbdaviai pensininkų sąskaita, kaip jau čia girdėjome, sutaupys, matyt, apie 200 mln. Lt. – tuos, kurių kaip tik trūksta “Sodros” biudžetui. Aš manau, kad šito projekto svarstymo pertrauka būtų pats geriausias dalykas, galbūt būtų galima apsiriboti tais projektais, kurie buvo apibrėžti užregistruotais Nr.P-1551 ir Nr.P-1565, o socialinio draudimo valdymo klausimą diskutuoti rimtai, atsakingai, nes trišalės partnerystės pripažinimas išeina už Lietuvos įstatymų ribų. Tai yra konvencijų dalykas. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojui dėl motyvų.

A.Kubilius prašė žodžio dėl vedimo tvarkos. Aš jam galėčiau suteikti, jeigu jis paprašytų žodžio. Dėl vedimo tvarkos? Dėl balsavimo motyvų. Tada nesuteikiu žodžio, kolega.

Kviečiu į tribūną komiteto pirmininkę, ir turime apsispręsti dėl pataisų, kurias Statuto numatyta tvarka teikia du Seimo nariai: A.Sysas ir ponia R.Dovydėnienė. Taigi iš principo pritariame dabar komiteto patvirtintam įstatymo projektui ir sprendžiame dėl pataisų. 5 straipsnis, ponia pranešėja. Ir A.Sysas reikalauja palikti senąją 26 straipsnio redakciją. Kokia jūsų nuomonė?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Čia yra pirmasis A.Syso pasiūlymas. Aš siūlau jam nepritarti paliekant senąją redakciją, nes iš tikrųjų ministerijai prižiūrint valdyba, atsižvelgdama į tai, kokios yra fondo lėšos, kokia yra struktūra, pati formuoja “Sodros” biudžetą, o taryba tiesiogiai negali daryti įtakos valdybos sprendimui. Ji tiktai gali svarstyti, siūlyti ir teikti rekomendacijas. Be to, čia yra vienas iš einamųjų uždavinių. Todėl, kaip ir buvo Vyriausybės išvadoje rekomenduota, operatyvinę veiklą turėtų vykdyti būtent valdyba, o ne taryba.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pirmininke.

A.Sysas argumentuoja savo siūlymą.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, 26 straipsnyje kalbama apie kompensavimą už naudojimąsi visuomeniniu transportu arba mokamą už specialiųjų lengvųjų automobilių arba motorinių vežimėlių įsigijimą. Tai aš sakiau savo komitete, noriu pakartoti visiems Seimo nariams. Tai yra III skyrius, kuriame kalbama apie gydymo kompensavimą. Kai gydymo išlaidas perėmė ligonių kasos, vienintelis dalykas, ko jos nenorėjo perimti, dėl ko dažniausiai kildavo ginčų ir skundų, būtent dėl kompensavimo už automobilius mokėjimo tvarkos ir dydžių. Todėl aš manau, kad neteisinga perduoti šitos tvarkos ir dydžių nustatymo teisę ne tarybai, o valdybai, nes (dar kartą noriu pakartoti) valdyba nėra valdymo organas, tai yra įstaigos pavadinimas. Valdybai vadovauja direktorius. Mes norime padaryti, kad vienas žmogus priimtų labai svarbius sprendimus. Tas sprendimas gali kilti to direktoriaus galvoje arba to žmogaus, kuris jį skiria, t.y. socialinės apsaugos ir darbo ministro. Todėl aš ir siūlau palikti senąją redakciją. Jeigu mes paliekame tarybai tam tikras priežiūros funkcijas, tuomet tai ir yra priežiūros funkcijos dalis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas norėtų paremti A.Syso siūlymą? J.Olekas norėtų paremti pataisą.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų A.Sysas minėjo problemas, kurios kyla dėl specialaus transporto kompensavimo. Iš tikrųjų tie klausimai ne kartą buvo didelių diskusijų ir įtampos objektu. Todėl aš visiškai pritariu, kad taryba, turėdama tam tikrą priežiūros funkciją, kur kas objektyviau ir kur kas plačiau atspindėdama įvairių socialinių grupių interesus, galėtų priimti teisingesnį sprendimą. Todėl palikę senąją redakciją mes iš tikrųjų išvengtume vienas kito įtarinėjimų ir būtume teisingesni nuskriaustų žmonių atžvilgiu.

PIRMININKAS. A.Kubilius norėtų prieštarauti A.Syso siūlymui? Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad įstatyme dabar yra numatyta šiek tiek kitokia valdymo sistema ir sprendžiamąjį balsą turi valdyba. Taryba yra priežiūros institucija. Taigi ir dėl kompensacijų turėtų spręsti taip, kaip numatyta įstatyme, valdyba, nes taryba tokios galios, mano įsitikinimu, dabar neturi. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis, gerbiamieji. Registruojamės! Žodis B.Visokavičienei.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tuo labiau, kad man atrodo, kai kurie Seimo nariai galėjo būti dar ir suklaidinti. Paskaitykite 26 straipsnį: “Šių kompensacijų mokėjimo tvarką ir dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Tiktai pasakyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikimu. O tvirtina dydžius, tarifus ir tvarką Vyriausybė, taip buvo ir senajame įstatyme.

PIRMININKAS. Registruojamės! Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl A.Syso pataisos, dėl 5 straipsnio. Jis mano, kad 5 straipsnio iš viso nereikia. Dabartinio įstatymo, naujo įstatymo 5 straipsnio nereikia. Bazinio įstatymo 26 straipsnio trečiosios dalies keisti nereikia – taip sako A.Sysas.

Gerbiamieji kolegos, kas palaikytų A.Syso siūlymą? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės atidžiai ir tada balsuosime dėl A.Syso siūlymo dėl 5 straipsnio. Remiantys A.Syso siūlymą nekeisti bazinio įstatymo 26 straipsnio trečiosios dalies balsuoja už. Manantys, kad dabartinis 5 straipsnis geras, balsuoja prieš arba susilaiko.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas paremtų A.Syso pirmąjį siūlymą, balsuoja už. Už siūlymą – 20, prieš – 42, susilaikė 11. 5 straipsnis mūsų įstatyme lieka.

Toliau 7 straipsnis ir A.Syso siūlymas papildyti pirmąją dalį. Ponia pranešėja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš manau, nereikia visuomeniniais pagrindais veikiančios tarybos įpareigoti atsakyti už audito parinkimą, kaip norėtų Seimo narys A.Sysas, kadangi sutarties su audito įmone sudarymo tvarką, sąlygas ir kriterijus reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, juo labiau kad taip pat yra skiriama konkurso tvarka. Be to, būtina, kad specialistai formuluotų užduotis auditui, todėl ši teisė mūsų variante taip pat yra paliekama valdybai. Siūlau nepritarti A.Syso siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pirmininke. A.Syso nuomonė.

A.SYSAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, noriu informuoti, kad visada tvarką formuluodavo valdybos darbuotojai. Dar kartą pakartosiu ir ponui A.Kubiliui priminsiu, kad valdyba – tai institucija. Visus tos valdybos sprendimus priima vienas žmogus – direktorius. Iki šiol buvo tokia tvarka, kad iš tarybos narių buvo sudaroma komisija, kuri organizuodavo audito konkursą ir išrinkdavo geriausią audito firmą, kuri galėtų atlikti “Sodros” auditą. Todėl aš ir siūlau į 28 straipsnio pirmąją dalį įrašyti: “Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos kontrolė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimu.” Būtent taryba nusprendžia, su kuria iš audito formų pasirašyti susitarimą. Ši tvarka puikiai egzistavo jau trejus metus ir nebuvo jokių nusiskundimų. Kodėl mes sudarome sąlygą, na, vos ne vienam žmogui sudaryti sutartį su audito firma? Aš manau, kad tai nėra skaistu… skaidru ir visaip kitaip. Mes patys tokiais siūlymais skatiname, sakykime, vos ne korupcinius elementus, todėl aš prašau pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas skaistybės klausimu.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs žinote, kokiu klausimu reikia kalbėti, kai suteikiate žodį. Priimu jūsų prie širdies pridėtą ranką kaip atsiprašymą. Tikiuosi, kad daugiau nereikės to daryti.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiūlyti pritarti A.Syso teikiamai pataisai. Kodėl ponia B.Visokavičienė turėtų bijoti, jeigu Valstybinio socialinio draudimo taryba savo sprendimu nuspręs, parinkdama “Sodros” auditą… Manau, ji turėtų turėti tokią teisę, kaip mes čia jau ne kartą kalbėjome, priežiūros institucija, jeigu mes priimsime šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – argumentai prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip mes jau čia girdėjome, be to, pačios tarybos atstovai neneigia to, kad jie vykdo priežiūros funkciją. Kodėl jiems reikia šiuo atveju priiminėti tokius sprendimus? Valdybos direktorius priima sprendimą, bet jis ir atsako. O ką šiuo atveju taryba darys – atsakys ar neatsakys kaip kolektyvinis organas?

Antra vertus, yra paprastos ir kasdienės tradicijos, kad įmonės vadovas sudaro sutartį. Šiuo atveju mes valdybos direktorių galime pripažinti kaip įmonės vadovą. Anksčiau dešimtmečiais įmonės vadovai tą darė su revizoriais, dabar su auditoriais. Čia joks dviratis neišrastas. Nereikia naujų siūlymų ir nereikia priiminėti sprendimų tiems, kurie už juos visiškai neatsako. Todėl aš remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą registruojamės. Gal B.Visokavičienė turi kokį nors komentarą? Prašyčiau tylos! Gerbiamieji kolegos, jūs labai verčiate nepailsėti Ministrę Pirmininkę I.Degutienę. Kolegos, prašom leisti jai registruotis.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš galėčiau tiktai dar pridėti: ką reiškia, kad tarybos sprendimu sudaro sutartį? Reikia įsigilinti į žodžių esmę. Jeigu taryba priims sprendimą sudaryti sutartį su viena ar kita audito įmone, tai pagal tokį A.Syso pasiūlymą iš tikrųjų “Sodros” valdyba tą ir turės daryti. Kodėl mes norime išplauti pačios “Sodros”, pačios valdybos atsakomybę ir dar kartą grįžti prie seno įstatymo? Iš esmės tai yra siūlymas grįžti atgal.

Ką reiškia sprendimas? Jeigu priimtas sprendimas, tai tas sprendimas yra privalomas kažkam vykdyti, o mes jau labai aiškiai susitarėme dėl tarybos vaidmens ir funkcijų. Visi A.Syso pasiūlymai yra kontraversiški – grįžti atgal prie seno įstatymo. Čia galima dar daug kalbėti apie kiekvieną straipsnį ir tą patį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl A.Syso siūlymo patikslinti 7 straipsnio pirmąją dalį, ją išplėsti žodžiais “Valstybinio socialinio draudimo tarybos sprendimu”. Pritariantys A.Syso siūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.

22 remia A.Syso siūlymą, 39 – prieš, susilaikė 9, siūlymui nėra pritarta.

Dar 10 straipsnis. A.Sysas mano, kad šio straipsnio nereikia. Ponia Visokavičiene, jūs kelis žodžius komentuojate, tada A.Sysas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tai vėlgi siūlymas palikti senąjį variantą. Jis nepriimtinas dėl to, kad valdyba atsako, pati valdyba atsako už biudžeto vykdymą ir už rezervo lėšų realios vertės išsaugojimą, už efektyvų investavimą. Todėl tarybos sprendimo, kaip privalomo, čia taip pat nereikia. Juk tai yra kasdieninė “Sodros” valdybos veikla – kiekvieną dieną reikia spręsti tokius klausimus. Jeigu susidaro rezervas, reikia atsakyti už biudžeto pasekmes, reikia išsaugoti rezervo realią vertę, kad tie pinigai nedingtų, nenuvertėtų. Aš nesuprantu, kodėl dabar reikia tarybos, kad būtų išplauta atsakomybė. Todėl kviečiu pritarti pagrindiniam projekto variantui ir nepritarti A.Syso siūlymui.

PIRMININKAS. Kolega A.Sysas dėl 32 straipsnio. (Balsas salėje) Replika po visų balsavimų.

A.SYSAS. Gerai. Mielieji kolegos, čia vis kalbama apie kažkokį išplovimą. Kaip tik mūsų įstatymo pataisos leis ne tik plauti, bet ir skalbti tokius dalykus. Kol kas trejus metus tiek su auditu, tiek su rezervais buvo puikiai tvarkomasi. Ponia pirmininkė turėtų žinoti, kad jau ketveri metai “Sodra” niekada neturėjo laisvų pinigų. Ji visą laiką buvo kažkam skolinga, vis imdavo paskolas tai iš vieno banko, tai iš kito. Dabar mes vėl sudarome galimybę netgi pinigų rezervus vienašališku sprendimu, vieno žmogaus sprendimu, stumdyti ten arba kitur. Aš suprasčiau, jeigu būtų koks nors kolektyvinis valdymas. Kokia dabar atsakomybė? Mes kalbame apie atsakomybę. Parodykite man šiame įstatyme ar ministerijos, ar pačios valdybos atsakomybę? Nėra jokios atsakomybės, kaip jos ir nebuvo. Taryba yra kolektyvinis organas. Jis atstovauja visų draudžiamųjų grupių interesams – tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų, tiek Vyriausybės. Tokiu susitarimu buvo ieškomas priimtiniausias būdas.

Mielieji kolegos, jeigu mes norime išplauti arba net išskalbti tai, kas ten vyksta, tada priimkime šias pataisas.

PIRMININKAS. R.Dagys dėl A.Syso siūlomos pataisos.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes šiandien priiminėjame labai kontraversiškas pataisas, kurias teikia mūsų komiteto pirmininkė, teikdama visokius pavadinimus – valdyba. Geriau reikėtų kokį nors lietuvizmą sugalvoti – valdybos viename asmenyje, direktoriaus asmenyje darys ką nori. Ir firmą nusamdys auditui tą, kuri turbūt palankesnė, už didesnę kainą, ir rezervus sutvarkys taip, kaip jam reikia sutvarkyti, ir niekas iš šalies nežiūrės. Tai čia yra racionalaus valdymo pavyzdys! Na, jau visiškai, man atrodo, šita dabartinė politinė situacija sukuria kažkokį mąstymą, arba tikrai yra kažkoks interesas. Aš pradedu galvoti, kad reikia tą padaryti, reikia sugriauti instituciją, kad ji būtų visiškai diskredituota kažkokio Petro, Kazio ar kokio nors kito, ir paskui tikrai įrodyta, kad jinai švaisto tas lėšas. Na, kur ta valdymo logika? Aš suprantu, kad pas mus galima visko išgirsti. Į Ameriką nuvažiavus iš mūsų Seimo narių galima išgirsti, kad pas mus ir valstybės kontrolės nėra, bet, deja, kol kas ji dar egzistuoja.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Gerbiamieji ministrai, prašom užimti savo vietas. Mes tuoj baigiame. Darom pertrauką svarstydami šį įstatymą. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, personalinė atsakomybė visada kur kas veiksmingesnė, efektyvesnė, palyginti su kolektyvinės atsakomybės nebuvimu. O čia jau nuogąstauja, kad niekas nežiūrės, niekas nieko nematys. Taigi mes turim tarybą, kuri vykdo priežiūrinę funkciją, ir tikrai aš manau, kad įvykdys dorai, sąžiningai, ir viskas bus aišku. Todėl aš ir siūlau remti pagrindinį tekstą, koks jis yra dabar, ir nežiūrėti į tai, kas buvo anksčiau. Ir jeigu atsitiktinai pasisekė, kad nieko blogo neįvyko, reikia užtikrinti, kad tai būtų sistemiškai gerai vykdoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime dėl šios pataisos. Ponia Birute, galite keletą žodžių pasakyti. Ir tada darom svarstymo pertrauką, paskui grįšime po Vyriausybės valandos.

Ačiū. Ačiū, kolegos. Registruojamės ir tada apsisprendžiame dėl Seimo nario A.Syso pataisos. Jis siūlo palikti bazinio įstatymo 32 straipsnį visiškai nepakeistą. Taigi jis prieštarauja dabartinio įstatymo 10 straipsnio egzistavimui. Registruojamės, kolegos.

74 Seimo nariai yra plenarinių posėdžių salėje. Taigi, kolegos, kas pritartumėte A.Syso siūlymui dėl 10 straipsnio, kviečiu balsuoti už, kas manytų, kad reikia palaikyti komiteto pirmininkę – prieš arba susilaiko.

Už – 23, prieš – 31, susilaikė 11. Siūlymas palikti seną 32 straipsnio redakciją nėra priimtas. Kolegos, darome svarstymo pertrauką. Grįšime po Vyriausybės valandos. Taigi dabar Vyriausybės valanda, gana gausi. Gerbiamieji kolegos, prašom domėtis laikinai einančios savo pareigas Vyriausybės veikla. Vienas V.Knašys užsiregistravęs klausti, bet, rodos, mūsų kompiuteris nenori bendrauti su Vyriausybe, laikinai einančia pareigas.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau klausti prie šoninių, prie vidurinių mikrofonų. Č.Juršėno nematau. Taigi suteikčiau žodį socialdemokratų atstovui. Prašom prie vidurinio ir prie šoninio mikrofonų. Labai atsiprašau dėl laikinų nesklandumų. Alg.Butkevičius. Pirmasis klausimas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Mano klausimas finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, Biudžeto ir finansų komiteto specialistai atliko paskaičiavimus ir nustatė, kad 1999 metams savivaldybėms mokestinių pajamų planas yra padidintas. Šiuo metu yra patvirtinta, kad mokestinės pajamos savivaldybėms didėja 29%, mūsų paskaičiavimais, turėjo padidėti 13–15%. Artimiausiu metu svarstysime šį klausimą Biudžeto ir finansų komitete. Šiuo metu Iždo pakomitečio yra priimtas toks sprendimas, kad jeigu bus keičiamas šių metų Valstybės biudžeto įstatymas, kaip jūs galvojat išspręsti šią problemą. O tai maždaug sudaro vos ne 300 mln. Lt. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi finansų ministras A.Šemeta.

A.G.ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad specialistai skaičiuoja, komitetas paskaičiavo, taip pat skaičiuoja ir Finansų ministerijos specialistai, ir aš manau, kad geriausias variantas bus tiesiog specialistams susėsti, aptarti skaičiavimus ir tuomet priimti tinkamus sprendimus. Šiandien aš manyčiau, kad iš tikrųjų anksti kalbėti apie tai, kaip ta problema turėtų būti sprendžiama.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Klausiu ministrą A.Šemetą. Priimant įstatymą buvo kartu priimtas protokolinis nutarimas dėl papildomų 50 mln. Lt paskyrimo melioracijai ir dirvožemių kalkinimui. Iš jūsų gavom Kaimo reikalų komiteto raštą, kad šitas finansavimas bus sprendžiamas antrajame metų pusmetyje. Žinoma, jį būtų malonu gauti, tiktai žiūrint kada. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas, ar iš tikrųjų bus skirta? Reikalas tas, kad dabar melioracijos sistema braška, atleista apie 1000 žmonių, faktiškai visa dirvožemių kalkinimo sistema irgi griūva. Žodžiu, reikia kuo greičiau, artimiausiu metu Vyriausybei patvirtinti programą, kad melioratoriai žinotų, kokiom lėšom disponuoja, ką jie turi daryti. Kada ta programa bus patvirtinta, kaip jūs prognozuojat?

A.G.ŠEMETA. Na, aš pirmiausia norėčiau pasiūlyti ir aš tai žemės ūkio ministrui siūliau ne kartą, kad pirmiausia reikėtų išanalizuoti melioracijos išlaidas. Manyčiau, kad toje sistemoje iš tikrųjų yra pakankamai daug rezervų taupyti pinigus. 50 mln. Lt, kurie yra siūlomi skirti iš biudžeto ir Privatizavimo fondo, na, jūs pats puikiai suprantat, kad tai yra dideli pinigai, ir aš manau, kad atsižvelgdami į Rusijos krizės pasekmes mes kaip tik turėsime šiais metais mažinti biudžeto išlaidas. Todėl šiandien pasakyti, kad tokios lėšos būtų skiriamos, tikrai, aš manyčiau, būtų neatsakinga.

Kita vertus, tvirtinant biudžetą buvo melioracijai skirta 80 mln. Lt, dar 28 mln. Lt yra skirta iš Kelių fondo ūkininkų rėmimo programai, taigi iš viso 108 mln. Lt. Praeitais metais tam tikslui buvo skirta 128 mln. Lt. Taigi manyčiau, kad atsižvelgiant į tai, kad mokesčių nei ši, nei, manau, kita Vyriausybė neketina didinti, reikėtų atitinkamai mažinti išlaidas.

V.P.KNAŠYS. Pone ministre, aš tiktai noriu pridurti, kad ir 120 mln., palyginti su 17 mlrd. įstatinio kapitalo, kuris yra, o jeigu padauginsime iš koeficiento, tai ten dar susidaro, ir tai yra labai didelis turtas. Aš jūsų labai nuoširdžiai prašau…

PIRMININKAS. Klausimas, pone Seimo nary. Nebuvo klausimo. Nuoširdus prašymas. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėjau paklausti ministro V.Babiliaus. Ministre, kaip su tuo įstatymu dėl “Williams” investicijų? Kada mes jo sulauksim, nes mes nekantraujam jo sulaukti. (Triukšmas salėje) Girdit, ir opozicija pagaliau džiaugiasi. O antras dalykas, kaip pačios derybos su “Williams” korporacija sekasi?

V.K.BABILIUS. Įstatymo projektą premjeras pasirašė ir jis jau šiandien kažkur keliauja. Jūs jau kitą savaitę galėsite pažiūrėti. Aš jau galėsiu jį turbūt pateikti, jeigu tokia galimybė bus suteikta.

Dabar kaip vyksta derybos? Derybos vyksta normaliai. Kaip buvo planuota, taip jos ir vyksta. Labai daug kas priklausys nuo jūsų sprendimo, priimsit pataisas, kurias mes siūlysim, ar nepriimsit. Dėl to aš nenorėčiau šiandien prognozuoti. Kai yra toks, taip sakant, stambus uždavinys mums visiems, svarbus sprendimas Seimui, Vyriausybei, tuo sprendimu aš jau galėčiau pasakyti ką nors konkretaus, bet tai asmeninis sprendimas ir jis priklauso jums.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, kompiuteris veikia, taigi aš dabar jau iš eilės. Seimo narys M.Pronckus, ruošiasi R.Melnikienė.

M.PRONCKUS. Aš turiu klausimą gerbiamajam ministrui A.Šemetai. Mano rankose Vyriausybės programa, aš cituoju: “Iš kiekvieno uždirbto lito, visų mokesčių (visų, aš dar kartą kartoju, mokesčių) neturi būti mokama daugiau kaip 50 centų. Ar jums neatrodo, ministre, kad su šiuo savo įsipareigojimu jūs beviltiškai atsiliekate ir jo nevykdote? Ar jums neatrodo, kad reikėtų nors per metus pateikti visuomenei ir Seimui smulkią išklotinę, kaip tas įsipareigojimas vykdomas, ir ar jūs nemanote, kad dabar prieš išeidamas jūs tai turėtumėte padaryti?

A.G.ŠEMETA. Į visus jūsų klausimus atsakyčiau – ne. Taip nemanau visų pirma dėl to, kad jeigu mes imtume bendrąją mokesčių naštą, tai buvo ne kartą pateikta Seimo komitetams. Bendra mokesčių našta skaičiuojant ją nuo bendrojo vidaus produkto sudaro 34%. Yra 34% nuo bendrojo vidaus produkto. Taigi nuo kiekvieno šalyje uždirbto lito mokesčių mokama 34 centai, apskritai paėmus bendrą sumą. Dabar jeigu konkrečiai, tai jau yra parengti nauji mokesčių įstatymai ir jie yra suderinti su visomis institucijomis. Šiandien aš juos ketinu pasirašyti ir pateikti Vyriausybei. Kaip jūs žinote, pagal šiuos naujus įstatymus yra ketinama atsisakyti pelno mokesčio. Tai sumažins mokesčių naštą (kartu su kitomis pataisomis) dar apie 600 mln. Lt, t.y. daugiau kaip 1% bendrojo vidaus produkto. Taigi čia aš norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė vykdo tas programines nuostatas, kurios yra numatytos Vyriausybės programoje.

PIRMININKAS. Patikslinamasis klausimas. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, noriu patikslinti, kad, kai kurių ekonomistų skaičiavimais, nuo vieno lito išeina 86 centai. 34 ir 86 centai – labai didelis skirtumas, todėl aš ir prašau iš jūsų išklotinės, kad būtų galima matyti, ką jūs išskaičiuojate ir ko neišskaičiuojate.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šį klausimą jūs galite pateikti raštu. Tai nėra platesnis negu atsakymo reikalas. Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi J.Listavičius.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau paklausti pono V.Babiliaus, jeigu būtų galima. Artimiausiu metu Vyriausybėje bus svarstoma “Lietuvos energijos” restruktūrizavimo programa ir bus priimti tam tikri sprendimai. Mane ir mano frakciją domintų, koks likimas tuomet laukia Baltarusijos skolos? Gal galėtumėte pateikti informaciją Seimui, kaip iš viso sekasi atsiskaityti, gauti pinigus už patiektą elektros energiją?

V.K.BABILIUS. Labai paprasta. Mes atskiriame nuo “Lietuvos energijos” distribuciją, skirstomuosius tinklus, tai sudarytų apie 40% bendro “Lietuvos energijos” turto. Įsipareigojimai pagal gautą turtą ir gautos pajamos realizuojant skolą taip pat bus išdalytos pagal turtą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi S.Kaktys.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti susisiekimo ministrą poną R.Didžioką. Kokioms pagrindinėms programoms vykdyti šiais metais sukoncentruotas Kelių fondo lėšų naudojimas ir kaip buvo įvykdytas pirmojo ketvirčio finansavimo planas? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai už klausimą. Iš tikrųjų Kelių fondo lėšos yra naudojamos reglamentuotai, remiantis Vyriausybės nutarimo nuostatomis. Pagrindinė jų dalis yra skiriama magistraliniams valstybinės reikšmės keliams remontuoti ir jų priežiūrai, dalis lėšų taip pat skiriama naujiems objektams statyti, naujiems keliams arba jų atkarpoms tiesti, o kita dalis, ženkli dalis, yra skiriama savivaldybėms. Šiemet ta dalis yra lygi 25% Kelių fondo dydžio.

Šių metų pirmojo ketvirčio planas yra vykdomas pakankamai. Kaip jūs žinote, Kelių fondas yra surenkamas iš kelių šaltinių. Pagrindiniai jų yra du, t.y. vienas yra iš įmonių veiklos, kaip įmonių veiklos rezultatas, vidutiniškai 0,6 % nuo pajamų, ir kita dalis, t.y. dalis pajamų už akcizą. Mane informavo, kad iš esmės pirmasis šio fondo šaltinis, mano paminėtas, renkamas beveik 100%, šiek tiek mažiau surenkama lėšų į fondą, apie 85%, už kuro akcizą. Aš manau, kad rezultatai yra normalūs, jie šiek tiek atsilieka nuo praeitų metų lygio, bet kol kas mums didelio nerimo nekelia.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi V.Landsbergis.

S.KAKTYS. Norėčiau klausti ūkio ministrą V.Babilių ir kartu patikslinti A.Kubiliaus klausimą. Man sukėlė nerimą sutarties dėl “Williams” pasirašymo atidėjimas. Jeigu nebus investicijų, nebus rekonstruojama Mažeikių gamykla, o nuo 2000 metų įsigalios nauji standartai, manau, kad Mažeikių įmonė nebus niekam reikalinga. Yra didelio nedarbo grėsmė ir nuostolis Lietuvos biudžetui. Prašom pasakyti, kokia yra “Lukoil” pozicija dėl naftos įmonės rekonstravimo, kuriam reikia apie 500 mln. dolerių, taip pat dėl ilgalaikių skolų apie 400 mln. dolerių grąžinimo, nes kai kurie Socialdemokratų partijos nariai labai įtikinamai kalba, kad reikia nepasirašyti sutarties su “Williams”? Galbūt “Lukoil” šiuos savo įsipareigojimus prisiima?

V.K.BABILIUS. Socialdemokratų partija vadovaujasi “Lukoil” nurodymais. Gauna medžiagą, gauna patarimus. Aišku, kad ši pozicija yra tendencinga. Aš galiu pasakyti, kad santykiuose su “Williams” dabar yra du kertiniai momentai. Pirmas momentas yra jūsų sprendimas, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs nuspręsite, ir tai yra įstatymo pataisos, kurios tikriausiai antradienį bus pateiktos jums svarstyti. Antras labai rimtas momentas – šiuo metu vykdomas viso projekto finansavimo plano rengimas. Reikalas tas, kad amerikiečiai labai laikosi principinės nuostatos (net tokios nuostatos, be kurios jie nepasirašo sutarčių), kad pasirašymo metu būtų išspręstas visas finansavimo planas, viso rekonstravimo, t.y. kur gauti papildomą pusę milijardo, kaip pagrįsti, kad už tą pusę milijardo bus galima jį grąžinti ir dar plius grąžinti 400 mln. skolų, kurios šiandien yra. Šis dalykas šiandien jau yra iš esmės perduotas pasaulio bankams. Šiuo metu studijuoja. Pasiūlyčiau socialdemokratams susitikti ir pakalbėti su (…) banku, su “Deutsche” banku ir su (…) banku, kurie puikiai išstudijavo visą projektą, puikiai gali atestuoti ir įvertinti Vyriausybės, jūsų darbą, kuris, beje, ypač aukštai vertinamas pasaulio bankų. Jūsų priimti sprendimai dėl Mažeikių ateities yra įvertinti pačiu aukščiausiu lygiu. Taigi aš nematau čia jokių tragedijų. Reikia baigti finansavimo planą. Manau, kad iš trijų bankų bus išsirinktas vienas, geriausias finansavimo planas. Tai bus maždaug per mėnesio laikotarpį. Dar kartą norėčiau, kad kreiptųsi mūsų šaunieji Seimo nariai ne į suinteresuotus asmenis, o kreiptųsi į visiškai objektyvias finansines organizacijas...

PIRMININKAS. Pone ministre!

V.K.BABILIUS. …kurios jums gali atsakyti labai tiksliai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Ruošiasi J.Valatka.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu paklausti gerbiamojo ministro V.Pakalniškio, apie kai kurią teismų praktiką ir apie vieną labai konkretų atvejį. Kaune vyksta labai sudėtinga “Holdingo” byla, kurioje yra daugelis skaudžiai nukentėjusių žmonių, turbūt jau beviltiškai laukiančių teisingumo. Ta byla kartais šiek tiek pajuda ir vėl sustoja. Neseniai buvo paskirtas jos svarstymas, tačiau jis vėl negalėjo įvykti, nors susirinko visi žmonės, išskyrus vieną advokatą poną R.Andrikį, kuris atsiuntė raštelį, kad jis, matote, tą dieną turi kitą bylą, todėl byla vėl buvo atidėta. Mes čia jau priėmėme įstatymą šioje salėje prieš gerą pusmetį ar dar daugiau, ten sugriežtinome ir padarėme privalomą bausmę už tokius fokusus, kuriuos advokatai naudodavo ir, deja, tebenaudoja. Jau dabar įstatyme nepasakyta, kad teisėjas gali bausti. Pasakyta: “teisėjas baudžia nuo 3 000 Lt iki 10 000 Lt bauda”. Gal tokiam advokatui tai smulkmena, jam tie “Holdingo” aferistai daugiau gali sumokėti už pastangas, bet vis dėlto įstatymas yra, o teisėjas pagrūmoja piršteliu, pone advokate, kitą kartą aš jus galbūt jau nubausiu. Mano klausimas: ar įstatymai veikia, ar neveikia ir ar nėra jokios jėgos, ar Teisingumo ministerija niekaip negali reguliuoti, kad teisėjai vis dėlto elgtųsi taip, kaip nurodyta įstatyme?

V.PAKALNIŠKIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai yra mums visiems žinomas ir spaudoje aprašytas apgailėtinas bei gana paplitęs praktikoje atvejis, kai teisėjas, nagrinėjantis bylą, nesugeba pakankamai gerai organizuoti teismo posėdžių, o bylos šalys ir jų advokatai kartais sąmoningai mėgina vilkinti tokias bylas. Šį atvejį, apie kurį jūs, pone Pirmininke, kalbėjote, aš specialiai nagrinėjau ir iš tikrųjų turiu pasakyti, kad įstatymų šiuo metu mes turime pakankamai, kurie galėtų sudrausminti nedrausmingus bylos dalyvius. Čia aš turiu pasakyti, kad be tų įstatymų, kurie nustato bausmės skyrimą, yra įstatymai, kurie numato ir baudimo sąlygas. Šiuo atveju kaip tik ir buvo toks dalykas, kad advokatas formaliai nurodė pateisinamą priežastį. Tačiau šios pateisinamos priežasties buvimas rodo kitą dalyką, kad nėra pakankamo koordinavimo tarp atskirų teismų, kuriuose vienu metu gali vykti bylos dėl tų pačių dalykų. Aš esu pavedęs Teismų departamentui parengti detalesnę posėdžių skyrimo tvarką ir būtinumą gana iš anksto informuoti apie kitas turimas bylas advokatus. Čia kito būdo aš ir nematau, kaip tiktai pagerinti būtent koordinavimą tarp atskirų teismų. Tai yra įmanoma padaryti. Žinoma, jeigu būtų kompiuterizuota teismų raštinių bylų apskaita, tai padaryti būtų kur kas lengviau. Ateityje tai bus daroma sklandžiau.

Kitas dalykas dėl advokatų atsakomybės. Reikia pasakyti, kad vis dėlto mes matome, kad yra nepakankamai advokatų, todėl vienu metu advokatas dažniausiai turi keletą bylų ir to dalyko, matyt, bus sunkiai išvengiama. Tačiau tos tokios atskiros bylos iš tikrųjų yra ypatingo dėmesio reikalaujančios bylos, todėl manau, kad teismų administracija turėtų specialiai skirti prioritetus atskiroms byloms, kurios turi vykti nepriklausomai… Geriau kai kurias kitas atidėti, o šios turi vykti be pertraukų.

PIRMININKAS. Papildomasis V.Landsbergio klausimas.

V.LANDSBERGIS. Pone ministre, aš manau, kad ir jums, ir man aišku, jog advokato galva pakankamai kompiuterizuota ir jis iš anksto puikiai žino, o gal net yra paprašęs, kad tą pačią dieną būtų jam byla kitoje vietoje. Čia nereikia jokių sudėtingų sistemų. Tiesiog reikia įpareigoti, aš nežinau, kaip kitaip, turi žmogus pasakyti: “Aš negalėsiu, aš turiu kitą bylą”. Bet kol to nėra, tai jie tyčia taip daro. Juk tai visai akivaizdu. Tai yra pasityčiojimas iš teisingumo.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, jūs nepateikėte klausimo.

V.PAKALNIŠKIS. Aš su jumis visai sutinku. Pone Pirmininke, jau sakiau, kad tokie nurodymai duoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Ruošiasi G.Šileikis.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gal jūs man leisite labai trumpai reaguoti į ministro V.Babiliaus…

PIRMININKAS. Klauskite, kolega!

J.VALATKA. Bus ir klausimas, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau pasakyti ministrui, kad Socialdemokratų partija labai nori, kad Būtingės terminalas veiktų taip, kaip jis suprojektuotas, kad “Mažeikių nafta” dirbtų taip, kaip turėtų dirbti Lietuvos naudai. Mes gauname informacijos ne tik iš “Lukoil”, bet gauname informacijos ir iš jūsų. Atitinkamai galima padaryti po to sprendimus, tačiau tuos sprendimus, kurių reikėtų mums visiems.

Dabar mano klausimas. Gerbiamasis ministre, jūs Vyriausybėje svarstėte, nežinau, ar priėmėte galutinį sprendimą, dėl akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo. Kokie vis dėlto yra paskutiniai sprendimai dabar? Ar jūs tvirtai nusprendęs keturias paskirstymo bendroves, kurias jūs paminėjote mūsų posėdyje, privatizuoti? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Aš daugiau ten dėl to (…) ir “Lukoil” irgi nekalbėsiu. Labai gerai, kad jūs žiūrite iš abiejų pusių, bet žiūrėkite ir iš trečiosios – iš pasaulinių bankų pusės į tuos reikalus.

Dėl “Lietuvos energijos” mes nutarėme Vyriausybei pateikti ir kitam posėdyje tikriausiai pateiksime projektą, kuriame numatyta Lietuvos skirstomuosius tinklus atskirti nuo “Lietuvos energijos”. Jie bus atskirti.

Antra. Bus pateiktos įstatymo pataisos artimiausiu laiku dėl to, kad būtų išbraukta “Lietuvos energija” ir “Lietuvos dujos” iš specifinių, ar kaip ten vadinasi… (Balsas iš salės: Specialiosios paskirties.)

V.K.BABILIUS. …specialiosios paskirties, organizacijų sąrašo. Visiškai neslepiu, kad į kai kuriuos “Lietuvos energijos” ir “Lietuvos dujų” objektus bus investuojamas kapitalas, taip pat ir privatus. Vadinasi, mes nuo “Lietuvos energijos” atskirsime visas nebūtinas, nes tiesiogiai jos pagalbinės, organizacijas, ir poilsio, ir ne poilsio. Jas tikrai reikės privatizuoti. Šiandien mes be to įstatymo negalime jų privatizuoti. Teisingai, mes įvesime privatų kapitalą investicijų pavidalu ir į skirstomuosius tinklus. Kiek ten mes įvesime to kapitalo – 50%, 49%, dar daugiau, spręsime kartu čia Seime.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Ruošiasi V.Vilimas.

G.ŠILEIKIS. Norėčiau paklausti švietimo ministro. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerija praėjusiais metais negavo keleto milijonų programoms vykdyti.

Pasakykite, kokios buvo priežastys? Ar pati Vyriausybė yra šiek tiek nusiteikusi prieš švietimą? Ar buvęs premjeras G.Vagnorius? Ar kitos priežastys?

K.PLATELIS. Apskritai imant Švietimo ministerijos biudžeto lėšų dalis, tenkanti švietimui, labai padidėjo, nes per praėjusius metus buvo padidinti mokytojų atlyginimai 30%. Galvojant apie finansus, to fakto niekada negalima užmiršti. Žinoma, kitoms programoms, ne visoms, lėšų užteko. Kad ne visoms programoms lėšų pakanka, nėra toks labai yra išskirtinis reiškinys. Nebūčiau linkęs kaltinti Vyriausybę už nepakankamą dėmesį švietimui. Tokiu procentu padidinti 56 tūkst. mokytojų algas yra toks įvykis, kurio aš kitų valstybių biudžetų istorijoje nelabai žinau.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, konkrečiai kokios priežastys lėmė, kad nebuvo kai kurios jūsų ministerijos programos finansuojamos.

K.PLATELIS. Man labai sunku kalbėti apie priežastis. Mes prašėme visoms savo programoms lėšų pakankamai, tačiau ne visoms jų užteko.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas. Ruošiasi A.Salamakinas.

V.VILIMAS. Klausimas žemės ūkio ministrui ponui E.Makeliui. Klausimas senas. Aš jį prieš porą savaičių daviau, bet atsakymo negavau. Kada numatoma gaminti silpnesnės koncentracijos degtinę?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs negaunate atsakymo žodžiu, jūs galite įforminti raštu, tada Statuto numatyta tvarka ministras jums atsakys.

V.VILIMAS. Aš laukiu atsakymo.

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Šis klausimas iš esmės yra išspręstas. Beveik prieš dvi savaites Vyriausybė priėmė sprendimą šiuo klausimu. Iš esmės yra patvirtintos visos sąlygos.

PIRMININKAS. Taigi prieš dvi savaites sprendimas, viskas patvirtinta, kolega Vilimai.

E.MAKELIS. Įvykdytas Seimo nutarimas pradėti gaminti. Yra patvirtintas…

V.VILIMAS. Kada pradės gaminti?

E.MAKELIS. Jokių teisinių kliūčių nėra šio klausimo sprendimui. Dabar yra išspręstas klausimas, leidžiantis visiems fabrikams pradėti gaminti nustatytomis sąlygomis degtinę.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Kolegos, ruošiasi kalbėti E.Kunevičienė.

A.SALAMAKINAS. Finansų ministrui klausimas. Gerbiamasis ministre, Seimas patvirtino 1999 metų biudžetą. Vyriausybės rezervo fondas yra patvirtintas 62 mln. 200 tūkst. Iš tiesų tai yra daug. Tačiau kelia nuostabą tai, kad per keturis mėnesius iš to rezervo per 40 mln. pinigų jau yra panaudota, t.y. du trečdaliai. Kiek mes žinome, Lietuvoje nebuvo nei stichinių nelaimių, nei kitų atsitikimų, išskyrus gal premjero paiešką, ir pinigų nebėra. Kodėl taip pasielgta? Ar dėl to, kad kitai Vyriausybei liktų tuščia? Jūs kasdien tvirtinate, kad pinigų užtenka, o rezervas iš esmės visas panaudotas.

A.G.ŠEMETA. Kad Seimo nariai geriau įsivaizduotų, ką reiškia 62 mln. Tai yra dviejų dienų valstybės biudžeto pajamos. Tai vienas dalykas.

Antra. Nenorėčiau sutikti, kad šiais metais nebuvo stichinių nelaimių. Turbūt visiems žinoma, kad buvo potvynis ir gana didelis potvynis. Tai – antra.

Ir trečia dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo. Iš tų, ką jūs minėjote, 7 mln. yra skirta suformuoti apskričių viršininkų administracijų rezervus. Tiems rezervams tose apskrityse dar ir šiuo metu tos lėšos nėra panaudotos. Kitas dalykas, jūs pats puikiai žinote, kad daugiau kaip 5 mln. buvo skirta “Žalgirio” krepšininkams už jų pergalę Eurolygos varžybose. Kiek žinau, Seimas ketino siūlyti dar didesnę sumą. Mes apsiribojome 5 milijonais. Jeigu jūs tik šias dvi sumas pridėsite, tai per šiuos mėnesius yra paskirstyta panašiai tiek, kiek priklauso tai metų daliai.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Ruošiasi A.Medalinskas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau paklausti poną finansų ministrą. Kaip pasisekė įgyvendinti taupymo lakštų išleidimą ir kokie rezultatai? Nes propagandoje buvo daug neigiamų dalykų, kad nesiseks, kad nevyks, kad žmonės nepatikės. Žmonės labai laukė tų taupymo lakštų. Kokie rezultatai?

A.G.ŠEMETA. Iš tikrųjų taupymo lakštų programos sėkmė pranoko lūkesčius. Finansų ministerijos specialistai prognozavo, kad pirmosios emisijos taupymo lakštų gyventojai išpirks galbūt 30 mln. litų, bet faktiškai taupymo lakštų buvo nupirkta beveik už 76 mln. litų. Tai yra daug daugiau, negu buvo numatyta. Aš manyčiau, tai liudija, kad gyventojai pasitiki šalies finansų sistema. Kitaip negalėčiau interpretuoti taupymo lakštų platinimo sėkmės.

Šiuo metu yra paskelbta antroji taupymo lakštų emisija. Ji bus metų trukmės. Už šiuos taupymo lakštus palūkanos yra 10%. Naudodamasis proga, noriu pakviesti Lietuvos gyventojus taip pat dalyvauti šioje programoje.

Tiems, kurie rūpinasi valstybės skolos dydžiu, dar kartą noriu pasakyti, kad šių metų skolinimosi limitas yra patvirtintas Biudžeto įstatymu. Išplatinus daugiau taupymo lakštų gyventojams, yra atitinkamai mažinamas skolinimasis didmeninėje rinkoje iš komercinių bankų, tačiau bendras skolinimosi limitas bus įvykdytas toks, koks yra patvirtintas Biudžeto įstatymu. Baimintis dėl to, kad gyventojai išperka daugiau taupymo lakštų, kaip buvo iš pradžių manyta, nėra pagrindo. Manau, kad tai yra naudinga tiek gyventojams, tiek valstybei.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Ruošiasi R.Hofertienė.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Tikriausiai nei Seimo nariai, nei Vyriausybės nariai nenustebs, kad aš vėl paklausiu klausimą, susijusį su buvusiu Muitinės vadovu ponu A.Budriu. Šiandien po teismo proceso ponas A.Budrys pareiškė, kad jis numato galimybę grįžti į Muitinės vadovus, jeigu tuo metu finansų ministru nebus ponas A.G.Šemeta.

Klausimas ponui A.G.Šemetai. Kaip jūs manote, ar ponas A.Budrys gali tikėtis sugrįžti į Vyriausybę kitoje Vyriausybėje?

PIRMININKAS. Pone ministre, pagal Statutą jūs galite neatsakyti į jums nepatinkamą klausimą.

A.G.ŠEMETA. Aš galiu atsakyti. Manau, kad vargas Muitinei, jeigu į ją sugrįš ponas A.Budrys. Tai – vienas dalykas. Antras, manau, kad sprendžiant iš motyvų, kuriais buvo priimtas sprendimas, ir sprendžiant iš to, kad sprendimo priėmimas atidėtas vienai savaitei, manau, ponui A.Medalinskui taip pat kažką rodo. Motyvai, kurie buvo sprendime, aiškiai yra, mūsų teisininkų nuomone, nepagrįsti. Finansų ministerija ketina apskųsti šį sprendimą Apygardos teismui ir tikisi laimėti bylą.

A.MEDALINSKAS. Ar galiu patikslinti?

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Aš norėjau, pone ministre, patikslinti klausimą. Ar esanti finansinė sistema liks tokia finansine sistema, kokia yra, ir pinigų kiekis, kuris yra. Ar jūs planuojate pasilikti toliau Vyriausybėje? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai nėra tikslinamasis klausimas. Jis visiškai nesusijęs su pirmuoju. Pone ministre, jūs galite neatsakyti į klausimą. Seimo narys buvo ne visai sąžiningas. Suteikiu žodį Seimo narei R.Hofertienei.

Seimo narė R.Hofertienė. Ruošiasi R.Zuoza.

R.HOFERTIENĖ. Norėčiau klausimą adresuoti švietimo ir mokslo bei finansų ministrams, o galbūt ir premjerei.

Malonu, kad Lietuva įsijungė į reikšmingas Europos programas mokslo ir švietimo srityje, bet nesumokėjus nario mokesčio iki gegužės 12 dienos Lietuva būtų vienintelė valstybė, kuri iškristų iš šių programų, ir būtų didelių nepatogumų. Ar bus sumokėta? O galbūt jau rasta lėšų ir tai padaryta? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Gal aš atsakysiu į šį klausimą, kaip tik šita problema vakar buvo svarstoma Vyriausybės posėdyje. Iki kitos savaitės, t.y. iki trečiadienio, turim šį klausimą suderinti su dviem ministrais – švietimo ministru ir finansų, ir tie pinigai turėtų būti.

R.HOFERTIENĖ. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza. Ruošiasi A.Bartkus.

R.ZUOZA. Klausimas švietimo ir mokslo ministrui, galbūt galėtų papildyti vėliau ir einanti pareigas Ministrė Pirmininkė. Gerbiamasis ministre, artėja vasara ir artėja vaikų vasaros poilsis. Priimdamas biudžetą Seimas gerokai sumažino lėšas, skirtas vaikų vasaros poilsiui, – tris kartus, ir dabar skirta 2,3 mln. Kokia vasaros poilsio organizavimo padėtis? Iš tiesų tų lėšų nepakanka. Ar Vyriausybė yra pasirengusi iš Vyriausybės rezervo surasti lėšų vaikų vasaros poilsiui organizuoti? Ir kitas dalykas, ar tikrai iš tų pinigų, skirtų vaikų vasaros poilsiui, jūsų ministerijoje įkurta ekonominių programų direkcija, kuri “suvalgo” dar pusę milijono tų visų lėšų? Aš norėčiau, kad einanti pareigas Ministrė Pirmininkė taip pat galėtų atsakyti į šį klausimą, ar Vyriausybė vis dėlto svarsto tas galimybes. Ir kodėl Švietimo ministerija iki šiol nėra parengusi naujos vaikų vasaros poilsio finansavimo tvarkos ir jos nesuderinusi su Finansų ministerija? Ačiū.

K.PLATELIS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad vasaros poilsiui skirtos lėšos nebuvo sumažintos. Šiek tiek jos sumažėjo, bet tiktai ne tris kartus. Tai, ką jūs minit, buvo sumažintos nusikaltimų prevencijai skirtos lėšos, nes nusikaltimų prevencija buvo finansuojama per kitas programas, per kitas ministerijas. Mūsų tvarka yra parengta ir yra derinama. Na, ji iki šiol nėra suderinta, aš bent manau, kad mes esam padarę viską. Yra tarnyba, kuri specialiai tuo užsiima, ir aš manau, kad šiais metais bus sklandžiau organizuojamas vasaros poilsis – ir finansavimas, ir kontrolė.

R.ZUOZA. Galima būtų patikslinti dėl galimybės? Vis dėlto 2,3 mln. yra nepakankamos lėšos. Ar Vyriausybė svarstys galimybę skirti iš Vyriausybės rezervo? Nes Finansų ministerija dėl papildomų lėšų motyvuoja tuo, kad negalima skirti, nes nėra patvirtinta finansavimo tvarka. Gal galėtų kas nors atsakyti?

K.PLATELIS. Jeigu aš teisingai atsimenu, tai yra ne 2,3, o 5,8 ar 5,9 vasaros poilsiui. 2,3 yra nusikaltimų prevencijai.

I.DEGUTIENĖ. Toliau pratęsdama šitą pokalbį apie rezervo lėšų panaudojimą, pasakysiu, kad mes vakar Vyriausybėje priėmėm tokį sprendimą, kad laikinoji Vyriausybė minimaliai naudos rezervo lėšas arba visai jų nenaudos, t.y. naudos tik esant iš tiesų ekstremaliai situacijai. Ir mes tai vakar vieningai priėmėm, kad pinigai liktų kitai Vyriausybei. Jeigu kita Vyriausybė priims sprendimą, kad vasaros poilsiui dar reikia papildomai lėšų, tai, aišku, ji turės savo sprendimą priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi J.Karosas.

A.BARTKUS. Aš turiu klausimą gerbiamajam žemės ūkio ministrui. Priimtame laikinosios atsiskaitymų tvarkos su žemės ūkio produkcijos gamintojais įstatyme buvo numatyta, kad tarpusavio atsiskaitymas tarp gamintojų ir perdirbėjų vyks pagal tipinę sutartį, kuri bus patvirtinta Vyriausybėje. Ar jau yra patvirtinta tokia sutartis? Jei nėra, tai kada galėtų būti? Labai ačiū, ministre.

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Taip, iš principo yra parengtas Vyriausybės nutarimas, kuris įpareigotų pagal įstatymo numatytą tvarką Vyriausybės instituciją dėl sutarties patvirtinimo. Tai galėtų, mūsų manymu, būti Žemės ūkio ministerija. O tipinės sutartys yra aptartos pirmu skaitymu žemdirbių ekonominių santykių reguliavimo trišalėje taryboje, iš principo joms pritarta. Priėmus Vyriausybės nutarimą, bus galima pasirašyti ministerijos lygiu, ir sutartys įsigalios.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi K.Trapikas.

J.KAROSAS. Mano klausimas laikinai einančiam pareigas ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, “Williams” konsultantams, kaip žinoma, sumokėta 14 mln. Lt už konsultacijas. “Mažeikių nafta” dirba nuostolingai. Klausimas: ar pamatuota mokėti konsultantams, kurių konsultavimo rezultatas yra negatyvus? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Ačiū už dėmesį. “Williams” konsultantai dirbo tam tikruose reikalinguose “Mažeikių naftos” įmonės baruose. Pagrindinis tikslas “Williams” konsultantams buvo keliamas, kad gamykla būtų paruošta modernizacijai, kad nebūtų išdraskoma, išgrobstomas turtas ir panašiai. Kai mes sudarėm sutartį, atkreipėm dėmesį, kad “Williams” specialistų konkreti nauda turi gerokai viršyti jiems sumokamas išlaidas. Šiandien aš turiu informaciją iš Mažeikių, kad konkreti nauda dėl “Williams” konsultantų gerokai viršija išmokėtus pinigus. Manau, kad nereikia maišyti, kaip sako, visos Respublikos ar visos gamyklos problemų su atskirom užduotim ir atsiskaitymo už jas santykių.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys K.Trapikas klausia. Ruošiasi G.Imbrasienė.

K.TRAPIKAS. Klausimas premjerei. Vakar žiniasklaidoje buvo pranešta, kad Vyriausybė priėmė nutarimą dėl muitų importuojamiems degalams, dėl ko pabrangs Lietuvos vartotojams degalai 1-2 centais. Norėčiau paklausti gerbiamąją premjerę, kokie motyvai lėmė šį nutarimą, ar nesusikirto, premjere, socialiniai klausimai su žinybiniais interesais?

I.DEGUTIENĖ. Turbūt į klausimą atsakytų ministras V.Babilius. Tačiau didelių diskusijų vakar Vyriausybės posėdyje šiuo klausimu tikrai nebuvo. Tuo labiau kad dalyvavo ne tiktai Vyriausybės nariai, laikinosios Vyriausybės, bet buvo ir kitų, kaip jūs sakot, žinybų ir ne žinybų atstovų. Ministras V.Babilius atsakytų turbūt profesionaliau.

V.K.BABILIUS. Aš noriu jums pateikti keletą skaičių. Vidutiniškai “Mažeikių nafta” perka (…) tipo naftą iš Rusijos, moka 95 dolerius už toną. Baltarusiai moka 43, baltarusių Novopolocko naftos gamykla 43 dolerius už toną, o Rusijos Federacijoje esančios gamyklos moka nuo 18 iki 30 dolerių už toną. Esant tokiai situacijai, rytiniuose mūsų perėjimo punktuose iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą pradėjo veržtis žemos kokybės pigaus benzino dideli kiekiai ir išstumia mūsų tėvyninę produkciją. Lenkai įvedė 30% konvencinį muitą Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Mes pakėlėm muitą nuo 5 iki 15%. Papildomai kartu su ponu R.Stanikūnu rengiame medžiagą dempingo bylai tų pačių valstybių atžvilgiu. Tai yra reikalingas ir būtinas žingsnis norint apginti savo gamintojus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dar K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Norėčiau papildyti klausimą. Ar nepažeisti įsipareigojimai Pasaulio prekybos organizacijai šiuo atveju?

V.K.BABILIUS. Ne. Mes dar nesam nariai, bet nepažeisti.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė. Ruošiasi A.Sysas.

G.IMBRASIENĖ. Klausimas vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra ne kartą siuntęs jums raštus, paklausimus įvairiais klausimais. Į juos atsakote labai vangiai ir formaliai. Kaip žinote, balandžio pradžioje komiteto posėdyje trijų institucijų vadovai – tai generalinis prokuroras, Saugumo departamento direktorius ir jūs – pateikėte informaciją apie kunigo R.Mikutavičiaus nužudymo tyrimo bylos eigą, tyrimo klaidas. Išklausęs jūsų ir kitų pareigūnų informaciją ir atsižvelgdamas į tai, kad vyksta tyrimas, kas kaltas dėl padarytų klaidų, komitetas suformulavo daugybę klausimų, į kuriuos jūs privalėjote atsakyti iki š.m. balandžio 30 d. Tačiau šiandien gegužės 6 d., jūsų atsakymo negauta. Gal galite nurodyti priežastis, dėl kurių neatsakote laiku?

S.ŠEDBARAS. Kiek aš žinau ir išmanau teisę, R.Mikutavičiaus bylą tyrė policija, prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas. Jie atsiskaitė už savo veiklą. Taip pat buvo sudaryta keturių institucijų: policijos, prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento, grupė, kuri pateikė išvadas ir ataskaitas dėl to, kas kaltas dėl R.Mikutavičiaus bylos vangaus tyrimo. Šitos institucijos atsiskaitė ir komitete, ir kitur.

Aš dabar negaliu atsakyti, kokie buvo jūsų paklausimai Vidaus reikalų ministerijai ir ministrui. Nepamenu, kad į ką nors būtų neatsakyta, tačiau aš labai skatinčiau, jeigu mes kalbame apie nusikaltimų tyrimą, konkrečių nusikaltimų tyrimą, nepainioti valstybės valdymo institucijos -ministerijos ir tyrimą atliekančios institucijos – policijos. Matyt, dėl funkcijų painiojimo tie raštai ir klaidžioja nuo vienos prie kitos. Todėl skatinčiau siunčiant paklausimus… po to jie klaidžioja tarp atskirų lygių, todėl galbūt ir būna nesusipratimų. Taigi jeigu tai yra konkrečios bylos tyrimo klausimai, ministerija tikrai neturi tyrimo aparato, ji gali tik tikrinti per Generalinio inspektoriaus skyrių, jeigu yra tarnybinės drausmės pažeidimų, bet ne procesinių pažeidimų. Procesinius pažeidimus, jeigu juos padaro policija arba Specialiųjų tyrimų tarnyba, kompetentingai įvertins tik prokuroras.

PIRMININKAS. Pone ministre, bet mes vis tiek skatintume atsakyti į ministerijai adresuotus laiškus. Seimo narys A.Sysas, ruošiasi V.Čepas.

A.SYSAS. Norėčiau užduoti klausimą greičiausiai švietimo ministrui.

Jūs ir šiandien savo kalboje minėjote atlyginimų mokytojams didinimą. Tačiau viename Socialdemokratų frakcijos susitikime su aukštųjų mokyklų rektoriais mes girdėjome labai daug nusiskundimų dėl finansavimo. Lankydamasis aukštesniosiose mokyklose aš girdėjau tą patį, kad yra problemų dėl finansavimo, nes atlyginimų didinimas yra sprendžiamas taip: duodama komanda, kad reikia didinti, lėšų tam neskiriama, todėl atleidžiama dalis dėstytojų, mažinama grupių, kad didėtų atlyginimai. Prieš kelias dienas besigydydamas ligoninėje aš susidūriau su Vilniaus universiteto profesoriumi, kuris pasakė, kad jam yra duota komanda šiais metais iš trijų žmonių atlyginimą sumažinti 2000. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar yra pagrįsti tų aukštesniųjų mokyklų dėstytojų, Vilniaus universiteto profesorių skundai dėl atlyginimų mažinimo?

K.PLATELIS. Na, atlyginimai mažinami niekam nebuvo. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad aukštesniosioms mokykloms iš tiesų lėšų nepakanka… mokytojams pagal studentų, kuriuos jie moko dabar, skaičių. Aukštesniųjų mokyklų padėtis netgi kritiškesnė ta prasme, kad ten mažiau vidinių rezervų. Aukštosiose mokyklose esama daugiau vidinių rezervų, nes nuo 1990 m. maždaug trečdaliu sumažėjo studentų skaičius ir trečdaliu padidėjo dėstytojų skaičius, taigi labai išaugo studentų, tenkančių vienam dėstytojui, skaičius. Tai yra sumažėjo, atsiprašau, studentų skaičius vienam dėstytojui. Aukštosios mokyklos visą laiką reikalavo padidinti lėšas, nors studentų skaičiaus nedidino. Dabar studentų skaičius jau beveik pasiekė 1990 m. lygį, bet nereikia pamiršti, kad iš to skaičius, t.y. 70 tūkst., daugiau kaip 13 tūkst. moka už mokslą patys. Taigi galima teigti, kad jis dar nepasiekė to ankstesnio studentų skaičiaus, kurį finansuoja valstybė. Mūsų tikslas yra tiek padidinti studentų, kuriuos finansuoja valstybė, skaičių, tiek kelti atlyginimus. Mes nuo liepos pirmosios didiname atlyginimus pačiai žemiausiai grandžiai – asistentams, vėliau numatome kelti ir kitiems mokslo ir studijų institucijų darbuotojams.

PIRMININKAS. A.Sysas. Trumpas patikslinamasis klausimas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, jūs nieko nepasakėte apie Vilniaus universiteto profesorius ir jų atlyginimus. Tą aš girdėjau prieš dvi dienas.

K.PLATELIS. Ne, aš nesu girdėjęs tokio Vilniaus universiteto profesorių atlyginimų klausimo. Galbūt kam nors jis buvo sumažintas, bet čia buvo, matyt, dėl kažko kito, ne dėl kokių nors mūsų mokėjimo normų sumažinimo. Mes jokių atlyginimų nesame matę.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Kviečiu ruoštis L.Andrikienę, jeigu ji pasirodys, jeigu ne, tai M.Pronckų.

V.ČEPAS. Noriu paklausti susisiekimo ministro pono R.Didžioko.

Gerbiamasis ministre, mane pasiekė žinios, kad jūs ruošiatės iš esmės reorganizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdymo struktūrą. Štai yra paskirtas naujas ketvirtasis pavaduotojas ponas Barkštys, ruošiami kiti esminiai pakeitimai. Ar jūs negalvojate, kad būtų galima šituos reikalus atidėti kiek vėlesniam laikui, juo labiau kad tie visi straipsniai, kurie pasirodo spaudoje, yra netikrinami, medžiaga yra nepatikima, kitaip tariant, neaprobuota, neaišku, ar ten rašoma tiesa.

Ir antras klausimas. Kodėl taip atsitinka, kad dažniausiai atleidžiant kokį nors jūrinio komplekso vadovą skiriami žmonės, kuriems iki to laiko didžiausias matytas vanduo buvo Kupiškio marios? Jie nieko naujo ir nieko gero neduoda. Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai už klausimą, į kurį pasistengsiu atsakyti labai glaustai.

Iš tikrųjų tie nedideli direkcijos vadovybės pakeitimai niekaip nesusiję su tuo direkcijos reorganizavimu ir restruktūrizavimu, kuris yra numatytas ir kuris turėtų būti palaipsniui įvykdytas iki šių metų pabaigos. Visų pirma mes norėtume reorganizuoti direkciją remdamiesi tuo, kad mes, integruodamiesi į Europos Sąjungą, turime atlikti tam tikras civilinės aviacijos, geležinkelio bei jūrų laivininkystės restruktūrizavimo priemones, kurias mes dabar vykdome. Pirmiausia mes turime atskirti ir padaryti visiškai nepriklausomą saugios laivybos administraciją. Tokias saugios laivybos administracijos funkcijas pagal visas normas dabar vykdo Klaipėdos jūrų uosto direkcija. Pagal tai, kaip mes planuojame tą padaryti nuo kitų metų pradžios, tai turėtų būti visiškai savarankiška, nepriklausoma biudžetinė institucija. Yra parengtas įstatymo projektas, kuris dabar derinamas Vyriausybės institucijose. Jis bus pateiktas Seimui, jo pavadinimas – Saugios laivybos įstatymas. Jūs visi turėsite jį svarstyti rudens sesijoje. Aš tikiuosi, kad po to, kai jis bus priimtas, mes turėsime galimybę, remdamiesi šiuo įstatymu, nuo kitų metų pradžios Lietuvoje turėti nacionalinę saugios laivybos administraciją, kuri, tikiuosi, bus Klaipėdoje. Tai yra esminis reorganizavimo ir restruktūrizavimo akcentas. Jis bus daromas ne mano valia, ne mano kokiais nors asmeniškais nurodymais. Jis bus pagrįstas, bus čia visiškai jums išdėstytas ir jūsų pritarimu bus parengtas, jeigu mums pasiseks visiems kartu tą įstatymą priimti, ir nuo kitų metų pradžios...

Jūsų minėta pareigybė iš tikro įsteigta neseniai. Mes atskyrėme pareigybę, įsteigėme direktoriaus pavaduotojo režimui pareigybę. Remdamasis Uosto įstatymu, Valstybinio jūrų uosto direktorių ir Valstybinio jūrų uosto direktoriaus pavaduotoją režimui skiria susiekimo ministras. Aš pasinaudojau ta teise ir iš tikro paskyriau specialistą.

Dabar, jeigu tik…

PIRMININKAS. Pone ministre!

R.DIDŽIOKAS. Pasistengsiu labai trumpai.

PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi!

R.DIDŽIOKAS. Tai, ką rašo spauda, iš tikrųjų tai yra faktai, mes juos stengiamės tikrinti. Mes nenorime tų faktų kaip nors interpretuoti. Susisiekimo ministro įsakymu yra paskirtos kelios komisijos, jos tikrina faktus. Jų rezultatus aš pranešiu, kai tiktai jūs to pageidausite. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, kolegos, bet Vyriausybės valanda dar nesibaigia. Suteikiu žodį dėl vedimo tvarkos R.Hofertienei.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne tik mano nuomone, o ir keleto Seimo narių nuomone, vis dėlto ministras S.Šedbaras labai neetiškai atsakė į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės klausimą. Tai buvo paskaita ir moralas, bet ne atsakymas, nors galėjo atsakyti laišku. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš tikiuosi, ministras S.Šedbaras ras žmogiškųjų metodų pasikalbėti su ponia komiteto pirmininke.

Ir S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš esu nuoširdžiai susirūpinęs, kad labai negausiai šiandien opozicija dalyvauja Vyriausybės valandoje. Man atrodo, mano rūpestis pagrįstas, nes ateityje reikės svarstyti naujos Vyriausybės programą. Kaip opozicija tada galės vertinti šią programą nedalyvaudama Vyriausybės valandose? Taigi tiesiog atkreipiu Seimo dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valanda baigiama. Dėkoju, ministrai. Sėkmės darbuose!

Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes darbą tęsime toliau be jokios pertraukos.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 7, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1565(6*) (sujungti projektai Nr.P-1565, Nr.P-1551, Nr.P-1691) (svarstymo tęsinys)

Grįžtame prie pirmojo popietės klausimo Nr.P-1565. Kviečiu į tribūną Seimo narę B.Visokavičienę.

Gerbiamieji ministrai, aš prašyčiau kiek įmanoma tyliau dirbti toliau ir leisti mums dirbti.

Taigi B.Visokavičienė, gerbiamieji kolegos, ir A.Syso siūlymas dėl 11 straipsnio.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dėl 11 straipsnio. Atsakau į A.Syso pasiūlymą…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ponia Birute.

Gerbiamasis Karosai, mes tęsiame posėdį. Ponai ministrai, mes tęsiame posėdį. Prašom, ponia pirmininke.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Kadangi egzistuoja apribojimai išmokoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, todėl yra taikomi apribojimai, t.y. viršutinė riba ir įmokoms. Be to, tas numatytas projektas, kuriuo uždedamos lubos Valstybinio socialinio draudimo fondui, susijęs tiktai su 1,8% Lietuvos darbuotojų. Tai yra tas procentas, tas skaičius darbuotojų, kurie gauna atlyginimą per 3,5 vidutinio darbo užmokesčio. Žinoma, svarbiausios priežastys čia yra tos, jog kai “Sodra” negauna pakankamai įmokų, pagrindinė priežastis yra pajamų slėpimas, netikras jų fiksavimas. Aš nematau reikalo dabar svarstant šį projektą daug kalbėti apie visus kitus įstatymų projektus todėl, kad šitas pasiūlymas susijęs ne su tuo teikiamu ir šiandien svarstomu projektu. Todėl pagrindinis mano atsakymas būtų toks, kad nėra tikslinga pritarti šitam pasiūlymui. Jis susijęs su visiškai kitu įstatymu, apie kurį mes ilgai kalbėjome ir diskutavome Seime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu būti konkretiems. A.Sysas argumentuoja savo siūlymą. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai. Tai yra klaidinimas. Mes kalbame apie tą patį įstatymą. Šito įstatymo pataisos atsirado dėl to, kad sumažėjo įplaukos, pradėjo vėluoti pensijos, ir ponia pirmininkė sugalvojo surasti būdą, kaip stabilizuoti “Sodros” situaciją. Tačiau mūsų priimtas įstatymas keletą mėnesių prieš tai padėjo ne stabilizuoti socialinio draudimo biudžetą, o kaip tik jį destabilizuoti. Aš jau minėjau skaičių, kad svarstymo metu ir pati pirmininkė žadėjo, kad lygiagrečiai su šituo įstatymu, t.y. lubų įvedimu atsiras kitos draudžiamosios pajamos. Deja, jos neatsirado. Taigi kodėl tada nevykdomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnis? Kodėl neskiriami asignavimai už tą sumą?

Aš dar kartą pasikartosiu – šiandien realūs skaičiai parodo, kad “Sodra” surenka ir nesurinks ne 130 mln. Lt, o nesurinks kur kas daugiau. Aš dar kartą pasikartosiu, kad faktiškai gautos draudėjų įmokos šitą ketvirtį nuo praėjusio ketvirčio skiriasi 161 mln. Lt. Tai yra skaičiai, dėl kurių negalima ginčytis. Tai ne A.Sysas iš opozicijos sugalvojo. Tai rodo “Sodros” duomenys.

Mes turime apie tai kalbėti. Mes neturime vėl grįžti po keleto mėnesių, kai socialinio draudimo biudžeto deficitas dar daugiau padidės. Mes turime prisipažinti, kad padarėme klaidą. LDDP laikais iš viso buvo panaikintos lubos. Deja, po pusės metų LDDP Vyriausybė žengė lygiai tą patį žingsnį – grąžino, kad įmokos nebūtų ribojamos. Yra galimybė ir šiandien mes tai turime padaryti. Todėl prašau svarstyti šitą mano siūlymą ir panaikinti lubas įmokoms.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl svarstymo niekas nediskutuoja. Mes dabar tai ir darome. Kas norėtų paremti A.Syso siūlymą? R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes panaikinome tas lubas ir padarėme, mano galva, labai neprotingai. Jos, aišku, buvo panaikintos remiantis tokiais motyvais, kad kursis privatūs fondai. Privatūs fondai nesikurs mūsų sąlygomis, nes iš viso nėra pasitikėjimo mūsų bankų sistema, ir niekas neinvestuos į savo ateitį, kol nebus pasitikėjimo bankų sistema. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Politinė situacija, kuri visą laiką siūbuoja, irgi turbūt nekelia žmonėms optimizmo kurti kokius nors kaupiamuosius fondus.

Trečias dalykas. Mes sumažinome įmokas ir iš esmės atleidome nuo mokesčių pačius turtingiausius ir galinčius labiausiai mokėti. Mes čia visą laiką verkiame, kad tuos smulkiuosius verslininkus visą laiką gelbstime. Mes atleidžiame turtinguosius. 130 milijonų jiems padovanojome jau šiais metais. Ir, kas keisčiausia, savo tokio voliuntaristinio sprendimo, kuriuo mes įsikišome į šito nuo mūsų nepriklausomo fondo valdymą, mes nekompensavome iš biudžeto, nors tai mums turėtų būti privalu padaryti. Jeigu mes jiems sumažinome, turėjome atitinkamai kompensuoti arba turėjome atitinkamai sumažinti išmokėjimo priemones. Tokiu būdu mes bet kokį fondą galime priversti bankrutuoti, jeigu mes visų savo fantazijų nepadengsime realiais pinigais. Taigi šiuo atveju, man atrodo, tikrai klausimas yra svarstytinas ir tas panaikinimas, kaip ir eilinį kartą, tikrai buvo ankstyvas.

PIRMININKAS. A.Kubilius – dėl A.Syso pataisos dėl 11 straipsnio.

A.KUBILIUS. Aš iš anksto atsiprašau, kad mano žodis gali šiek tiek sunervinti kai kuriuos kolegas. Mano žodis bus ne dėl pačios pataisos, tačiau dėl kai kurių mūsų Statuto normų. Aš norėčiau, kad būtų aiškiai atsakyta, ar ponas A.Sysas yra “Sodros” tarybos narys? Jeigu jis yra “Sodros” tarybos narys, ar tai nereiškia, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą jis tai turėjo deklaruoti ir ar neturėjo prieš tai Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškinti, ar jis gali dalyvauti šiandien svarstant šį įstatymą? Aš dar sykį noriu atsiprašyti, kad mano žodis galbūt ką nors užgavo, bet aš labai aiškiai matau pono A.Syso suinteresuotumą šituo įstatymu ir aš nežinau, ar šitas interesas yra tikrai visuomeniškas. Aš norėčiau, kad dėl to būtų aiškiai pasakytos visos pozicijos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. A.Kubilius kartais kalba ne dėl to, dėl ko įsijungia kompiuterį. Kartais kalba dėl esmės. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Balsuosime dėl A.Syso siūlymo iš 11 straipsnio antrosios dalies išbraukti trečiąjį ir ketvirtąjį sakinį. Šitą A.Kubiliaus kreipimąsi galime įforminti oficialiu kreipimusi į Etikos ir procedūrų komisiją. Toks sprendimas ir toks pokalbis galėtų būti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 58 Seimo nariai. Dėl 11 straipsnio A.Sysas pateikė siūlymą. Kas būtų už tai, kad būtų išbraukiami tie siūlomi sakiniai, balsuoja už.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Prieš.

PIRMININKAS. Ponia pirmininke, jūs negalite veikti balsuojančių Seimo narių.

Už siūlymą – 16, prieš – 31, susilaikė 4. Šis straipsnis nebus keičiamas. Gerbiamieji kolegos, sutariame, kad visos replikos po įstatymo priėmimo. Visi kiek norime, tiek kalbame.

12 straipsnis ir J.Dunauskaitės siūlymas. Ponia pirmininke, ar jūs šį siūlymą priimate?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, šį siūlymą priimu. Juo labiau kad jame yra siūloma pakeisti 35 straipsnį, nes neverta rašyti, kad visi tarifai svarstomi taryboje ir kad siūlymai pateikiami Vyriausybei, nes tai yra pertekliniai žodžiai. 41 straipsnio pirmosios dalies antrame punkte yra įrašyta, kad taryba Vyriausybei teikia siūlymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų, todėl ši nuostata, kuri yra dabar galiojančiame įstatymo projekte, yra perteklinė. Aš kviečiu paremti J.Dunauskaitės pasiūlymą keisti redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie paremtų siūlymą dabar svarstyti šį siūlymą? Ar reikia balsuoti, ar galite sutarti? 10 Seimo narių, manyčiau, iš dešinės pusės būtų. Taigi J.Dunauskaitei suteikčiau žodį, jeigu ji norėtų pareikšti argumentus.

Seimo narė J.Dunauskaitė.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau paremti mano pataisą, nes 35 straipsnyje yra pertekliniai žodžiai, kurie yra nurodyti socialinio draudimo tarybos kompetencijos 41 straipsnio 1 punkto antrojoje dalyje. Prašau pritarti mano siūlymui.

PIRMININKAS. Šį siūlymą paremtų Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš užsirašęs kalbėti dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Kas paremtų J.Dunauskaitės siūlymą? A.Sysas – prieš.

A.SYSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai paradoksali situacija. Tai buvo vienintelė pataisa, kuriai komitete pritarė, kurią aš teikiau. Ponia J.Dunauskaitė ją užregistravo kaip antisiūlymą. Aš noriu pasakyti, kodėl buvo pateiktas toks siūlymas ir kodėl siūlymui, kurį teikia ponia J.Dunauskaitė, negalima pritarti. Jeigu mes kalbame, kad anksčiau ar vėliau reikės daryti įmokų tarifų ir jų dydžių atskiroms grupėms pakeitimus, o jūs norite nušalinti nuo šio proceso socialinius partnerius, būtent tuos, kurie moka socialinį draudimą, t.y. darbdavius ir dirbančiuosius, aš manau, kad šis procesas sulauks papildomų problemų. Nes jeigu žmonės dalyvauja procese, mes galime aiškinti savo žmonėms, kodėl taip reikia daryti, kiek reikia ir kaip reikia. Todėl mūsų siūlymas – tiktai aptarus trišalėje taryboje siūlyti jį toliau. Tokiu būdu išeina grandinė, galima laisvai be didelių diskusijų ir socialinių neramumų tai padaryti.

Jeigu jums to nereikia, prašom priimti ponios J.Dunauskaitės siūlymą. Pažiūrėsime, kaip tas bus.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis norėtų paremti siūlymą.

P.ŠAKALINIS. Siūlyčiau paremti J.Dunauskaitės siūlymą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis, kolegos. Žodis B.Visokavičienei. Registruojamės.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš galiu tik dar kartą pakartoti, jog niekas nenušalina tarybos, priešingai, negu sako A.Sysas, nes šio įstatymo projekto 41 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte jau yra įrašyta, kad taryba Vyriausybei teikia siūlymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų, tai yra tas pats jau įrašyta. Kam dar kartą apkrauti įstatymą ir detalizuoti, kad visi tarifai pirmiausia svarstomi taryboje ir kad siūlymai pateikiami Vyriausybei. Iš tikrųjų tai yra pertekliniai žodžiai. Todėl aš dar kartą raginu balsuoti už J.Dunauskaitės pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, J.Dunauskaitė siūlo redaguoti 12 straipsnį, pirmininkė tam pritaria. Jeigu manote, kad reikia elgtis taip, kaip siūlo J.Dunauskaitė, balsuojate už. Jeigu manote taip, kaip siūlo A.Sysas, – prieš arba susilaikote.

Už siūlymą – 32, prieš – 10, susilaikė 2. 12 straipsnis redaguojamas kolegės J.Dunauskaitės siūlomu būdu.

13 straipsnis ir A.Syso siūlymas – palikti seną 36 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių redakciją.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Na, lygiai taip pat vėl yra siūlomas grįžimas į senąjį įstatymą, todėl jam negalima pritarti. Tai yra, kaip mes reglamentuojame, kad tai yra kasdienė veikla ir atsakomybė. Taryba neturi ir neturės jokios atsakomybės. Ji atsakomybės neturėjo. Ji turėjo tik teises ir galias. Todėl A.Syso pasiūlymui negalima pritarti.

PIRMININKAS. A.Sysas ir jo argumentai.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, patikėkite manimi, aš esu “Sodros” tarybos narys jau penkeri metai. Turiu ten labai daug interesų. Siūlymu, kuris dabar teikiamas įstatymo pataisoje, norima suteikti teisę vienam žmogui, pakartoju, vienam žmogui, perimti tam tikrą turto dalį iš įmonių, kurios yra įsiskolinusios, atleisti jas nuo tam tikrų įsiskolinimų. Anksčiau tai darydavo taryba – 15 žmonių, atstovaujantys tiek dirbantiesiems, tiek darbdaviams. Mes labai ilgai ir įdėmiai svarstydavome kiekvieną siūlymą ir tik tada prisiimdavome atsakomybę. Ir tai kiek kritikos sulaukia (ir iš ponios pirmininkės) būtent tas turtas, kuris sudaro labai mažą dalį “Sodroje”, kad jis perimtas į “Sodros” biudžetą.

Kas dabar bus? Mes dabar atidarome vartus, nes tie siūlymai ėjo ne iš įmonių. Kreipdavosi įmonė, bet dažniausiai tai buvo kreipiamasi iš Vyriausybės. Pasakysiu paskutinį pavyzdį, kurį sakiau savo komitete. “Sodros” taryba buvo priversta paimti “Panevėžio lino” akcijas, kurių vertė, skola buvo 7 mln. litų už nominalą, t.y. už litą – akcija, nors tų akcijų reali vertė rinkoje buvo 30 centų. Tai yra pavyzdys, kai taryba nesugebėjo pasipriešinti, o jūs norite padaryti, kad vienas žmogus tam pasipriešintų. Mes apkrausime “Sodros” biudžetą įvairiomis skolomis ir nieko gero iš to nebus. Todėl aš ir siūlau palikti seną tvarką. Ji buvo šioks toks saugiklis.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesitikiu, kad kokia nors logika ką nors būtų galima įtikinti, kai yra aklas užsispyrimas arba interesų konfliktas. Deja, pone Kubiliau, interesų konfliktą aš matau šiuo atveju visai kitoje vietoje, o ne ten, kur jūs įžvelgiate.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl straipsnio.

R.J.DAGYS. Aš pasakysiu dėl straipsnio, pone pirmininke. Kai mes suteikiame teisę vienam žmogui spręsti (ir tai vadiname atsakingu sprendimu), visas galias ir skolas nurašyti, ir akcijas supirkti, aišku, dažniausiai Vyriausybės teikimu, mes čia matome ypač gero administravimo pavyzdį. Turbūt susilauksime ypač ugningų komplimentų, kai tikrins visas atramas, kurias ponia B.Visokavičienė tikrino, Europos Komisija. O kad mes atkreipsime į tai dėmesį, galite neabejoti, pone Kubiliau. Aš pats ranka parodysiu, kurioje vietoje reikės ieškoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto įrašyta, kad ne vienas ir ne valdybos direktorius, o valdyba. Iš tikrųjų jeigu valdybos direktorius turės atsakyti, tai tikrai… O taryba prižiūrės. Taryba niekada nenešė jokios atsakomybės ir neneš. Todėl man atrodo, kad čia kaip tik gali būti sustiprinta ta atsakomybė ir, esant (…) tam tikrai funkcijai, kaip tik nebus jokių pažeidimų. Todėl aš remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis ir nedrąsiai sakau: nešti atsakomybę – tai būti atsakingam. Registruojamės, gerbiamieji.

Balsuosime, ar pritariame A.Syso siūlymui palikti seną 36 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių redakciją. Kolegos, prašom žymėti tik save, ne savus.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Taigi, kolegos, balsuojame dėl A.Syso siūlymo dėl 13 straipsnio. Kas pritartų jo mintims, balsuoja už.

Už – 13, prieš – 29, susilaikė 3. Siūlymui nėra pritarta.

14 straipsnis. A.Sysas vėl siūlo palikti, šį kartą 38 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių nekeistą redakciją. Ponia pirmininkė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tai yra lygiai tas pat, nes šiuo atveju tiktai kalbama apie delspinigių ir pavėluotai pervestų įmokų atidėjimą arba baudas. Tai yra lygiai tas pat. Taip, yra įstatymu suteikta tokia teisė, kad galima atidėti delspinigius ir baudas, galima ir nurašyti tuos delspinigius ir baudas, todėl visiškai teisinga, kai mes paliekame visa tai vienose rankose. Iš tikrųjų tas, kas formuoja biudžetą ir skaičiuoja pinigus, ir turi galvoti, ir atsakyti už tai, ar perimti bevertį turtą, visiškai denominuotas akcijas – nulio vertės, o ne tie, kurie neneša jokios atsakomybės. Todėl aš dar kartą kviečiu palaikyti pagrindinį projekto variantą ir nepritarti A.Syso pasiūlymui.

PIRMININKAS. A.Sysas. Ar jis irgi neš atsakomybę?

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pakartoti. Jūs įsiklausykite, ką mes šiandien norime priimti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (noriu pabrėžti, nėra tokio organo, ten yra direktorius, kuris atsakingas už valdybos darbą) gali atleisti draudėjus nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo. Vienas žmogus gali atleisti nuo baudų! Baudos kartais siekia milijoninius dydžius. Lygiai taip pat gali atidėti už pavėluotai pervestas įmokas delspinigius. Mes paliekam didžiausią mechanizmą vienose rankose. Ar taip mes neskatiname netgi korupcinių elementų. Aš pakartosiu. Mes kalbam apie skaidrumą, o iš 15 žmonių tarybos funkcijų atimam tą prievolę, kurią jie atliko, galiu pasakyti gerai atliko, ir atiduodam į vienas rankas. Tai ar nuo to tikrai “Sodros” biudžeto deficitas pagerės? Aš įsitikinęs, kad jis tik pablogės. Jūsų valia yra priimti pačius nepopuliariausius sprendimus, bet visados pagalvokit, kad po to susirinkę čia, šioje salėje, nesakytume: “Sodros” biudžeto vėl blogesnė situacija.” Betgi mes patys ir priimam tokius sprendimus. Todėl…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolega A.Sysas savo baigiamuoju žodžiu sakė – siūlau nepritarti.

A.SYSAS. Taip.

PIRMININKAS. Tai būtų dabartinio straipsnio redakcija. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai konservatoriai, aš išversiu į paprastą kalbą, kas yra valdyba. Valdyba pagal šį įstatymą yra kontora, bet ne akcinės bendrovės valdyba. Kon-to-ra. O kontoros direktorius yra vadovas, kuris praktiškai priiminės. Nepasiduokit žodžių žaismui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikia balsuoti dėl šio siūlymo? Reikia, ar ne? Balsuojame dėl 14 straipsnio. A.Sysas siūlo, kad jis visiškai nereikalingas. Jis siūlo nekeisti bazinio įstatymo 38 straipsnio. Kas manytų taip, kaip mano kolegos socialdemokratai, – už.

Už – 14, prieš – 25, susilaikė 7. 14 straipsnis lieka.

17 straipsnis. A.Sysas siūlo savo matomą 17 straipsnio redakciją. Keičia 6 punktą, siūlo papildomus 7, 8 punktus ir siūlo išbraukti… Dėl 15 straipsnio aš siūlymo, gerbiamieji kolegos, neturiu, todėl siūlau eiti prie 17 straipsnio, kas yra įforminta A.Syso siūlyme. Taigi 17 straipsnio naujoji redakcija, ir A.Sysas galėtų ją argumentuoti. Seimo narys A.Sysas ir jo siūloma nauja 17 straipsnio redakcija.

A.SYSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jūs nematote 40 straipsnio redakcijos, kuri… A, yra, kurioje pasakyta, kad ten pakeičiama tam tikra, sakykim, visos tarybos funkcija. Ji anksčiau buvo vadovaujanti grandis. Aš sutinku, kad dalį funkcijų mes galim atiduoti kitoms institucijoms, bet ji vis tiek išlieka veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Tačiau jeigu pasižiūrėtume į 41 straipsnį, tai ten jokių priežiūros elementų neliko. Todėl mano siūlymas ir būtų, kad kur kas paprasčiau suformuluotume 6 punkto redakciją, kad “nagrinėja ir sprendžia kitus valstybinio socialinio draudimo klausimus”, ir šį straipsnį papildytume 7 ir 8 punktais, būtent tuo, apie ką mes jau kalbėjome, tikrai jūs nubalsavot kitaip, t.y. dėl audito ir dėl sprendimų dėl kreditorinių reikalavimų, atsiradusių dėl įmokų ir baudų delspinigių nesumokėjimo. Aš manau, kad jeigu mes parašome, kad ši institucija yra priežiūrinio pobūdžio, tai mes turim ir suteikti jai tokias funkcijas.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Žodis B.Visokavičienei.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Na, taip, A.Sysas vėl siūlo tą patį, dėl ko jau mes balsavome ir apsisprendėme. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad taryba negali priimti privalomų vykdyti sprendimų, t.y. organizuoti auditą. Mes apie tai jau kalbėjome. Dėl kreditorinių reikalavimų lygiai taip pat. Taigi čia yra dar vienas kartojimas. Labai keistai A.Sysas įsivaizduoja valdymą, atsakomybę, funkcijas. Labai keistos interpretacijos šiandien girdimos apie valdymą.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kolegos, ar paremiame A.Syso siūlomą 17 straipsnio kitą redakciją? Pritariantys – už, manantys, kad galioja, gali būti geras ir pagrindinis tekstas, – prieš arba susilaiko.

Už – 16, prieš – 26, susilaikė 5. Lieka buvusi 17 straipsnio redakcija.

18 straipsnis. Mes tarėmės dėl viso 17 straipsnio naujos redakcijos. Jeigu jūs reikalaujat, kad dabar mes dar dėl dalies šio teksto balsuotume, žinoma, galim tai padaryti.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dar dėl dalių…

PIRMININKAS. Taigi A.Sysas nori, kad būtų balsuojama iš naujo dėl jo siūlymo išbraukti 41 straipsnio antrosios dalies antrąjį sakinį. A.Sysas nori dar kalbėti. A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, dar kartą noriu, kad jūs pažvelgtumėte į 40 straipsnį, kuriame sakoma, kad taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių organizacijoms. Ir kažkodėl į 41 straipsnį rašoma, kad tarybos pirmininkas, t.y. ministras, turi lyg ir nelygiateisį balsą, o kur kas didesnį, jis turi du balsus. Todėl aš ir manau, kad šis siūlymas prieštarauja prieš tai esančiam 40 straipsniui. Iki šiol visi tarybos nariai turėjo vieną balsą ir niekados, noriu pabrėžti, per penkerius metus neiškilo jokios problemos. Visi sprendimai, kurių norėjo Vyriausybė, buvo priimti taryboje. Todėl jeigu mes norim kalbėti apie lygiateisiškumą visų, kurie yra tenai, tai tada nereikia daryti tokios pataisos, nes tai sukelia nelygiateisiškumą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Mes, aišku, vėl galėsim padiskutuoti apie valdymo principus. Manau, kad mes šiuos visus valdymo principus, čia išdėstytus iš tribūnos, galėsime išversti į anglų kalbą, parodyti kaip šedevrą, bet aš šiuo klausimu, kaip minėjau, siūlyčiau pagalvoti visiškai normaliai. Kalbame apie trišalę partnerystę. Kokia partnerystė, kai vienas partneris yra labiau partneresnis. Jau atėmėte visas funkcijas ir šitoje vietoje. Net ir toje vietoje vis tiek reikia dar didesnę Vyriausybės įtaką turėti. Aš suprantu, kad reikia pasitelkus vieną biudžetą užkamšyti kito biudžeto skyles ir parodyti rodiklius. Na, bet reikia jausti saiką.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien lyg ir naują Ameriką atrandame. O kad jau jie būtų absoliučiai lygūs, tai gal tada visus pirmininkais padarome, kam gi mes tada renkame tą pirmininką, kam yra Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos ir t.t. ir t.t., kam jie reikalingi. Dar kartą pažiūrėkite Statute, kitose komisijose. Vis dėlto kad nebūtų pato situacijos, yra toks priimtas. O mes čia Ameriką atrandame, todėl aš pritariu pagrindiniam tekstui ir nereikėtų iš viso dėl to net ir kalbų kelti. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Žodis B.Visokavičienei.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, čia A.Sysas siūlo išbraukti seną nuostatą, kuri ir buvo galiojančiame įstatyme, jog tarybos pirmininko balsas, esant lygiam balsų skaičiui, iš tikrųjų turėtų būti lemiamas, t.y. prie jo balso pridedamas dar vienas. Yra tokia galiojanti nuostata, dabar jis siūlo tai išbraukti, nors yra labai priimta galiojanti taisyklė, kad komisijų, komitetų ir tarybų pirmininkai, esant lygiam balsų skaičiui, turi vieno balso persvarą. Aš nematau čia nieko bloga ir jokio lygiateisiškumo pažeidimo. Todėl siūlau nepritarti A.Syso pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Tuojau balsuosime. Dėl vedimo tvarkos žodis suteikiamas A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pirmininke, tai jau viena iš paskutinių A.Syso pataisų, bet tik noriu priminti, kad jis ką tik deklaravo, kad turi daug interesų šiame įstatyme. Tai pagal galiojantį Statutą jis turėtų nusišalinti nuo svarstymo. Tačiau aš norėčiau paklausti pirmininko, kodėl mes svarstome pataisas, kurios nebuvo pateiktos komitetui…

PIRMININKAS. Mes svarstome tas pataisas, kurios buvo pateiktos komitetui ir kurioms jis nepritarė.

A.KUBILIUS. Aš žiūriu… Gal aš tada klystu? Atsiprašau.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš tada turiu pasakyti visiems Seimo nariams štai ką. Taip, teisingai, mes komitete svarstėme ir nepritarėme, tačiau A.Sysas po svarstymo komitete vėl suformulavo neva naujus pasiūlymus, jis juos užregistravo tik vakar ir todėl Seimas yra priverstas dar kartą grįžti prie tų pačių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai sutariame. Tik A.Kubilius protestuoja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Labai teisingai sako A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamasis pirmininke, noriu priminti. Yra pateiktos komiteto išvados, kurioms komitete buvo pritarta, jose yra dvi A.Syso pataisos šiam projektui, dėl kurių mes turėjome spręsti. Dėl visų kitų pataisų turėjo būti klausiama, ar joms pritaria bent 10 Seimo narių. Nesvarbu, kad komitetas jas po to svarstė. Mes tik padarėme tai, ko neturėjome daryti. Šiuo atveju, deja…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai viskas susiję su demokratišku komiteto pirmininkės būdu ir jos prašymu, kad mes svarstytume jas visas ir čia priimtume.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl A.Syso siūlymo iš 41 straipsnio išbraukti antrosios dalies antrąjį sakinį. Kas pritartų šiam siūlymui, balsuoja už, kas prieš, tas – prieš. Gerbiamasis kolega Sysai, kodėl jūs taip jaudinatės? Svarstome visas pataisas, kokie čia protokolų kilnojimai.

Už jūsų pataisą dėl 41 straipsnio antrosios dalies 14, prieš – 30, susilaikė 5. Pataisa nepriimama. Paskutinis siūlymas dėl 18 straipsnio. Jis siūlo palikti seną 42 straipsnio pirmosios dalies redakciją. Gerbiamasis Algirdai Sysai, dėl šio straipsnio. A.Sysas. Prieš balsavimą, kolegos.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, įvyko nesusipratimas, komiteto pateiktame dokumente yra nurodytos ne visos pataisos, kurias aš buvau pateikęs komitetui ir kurias mes svarstėme. Todėl ir šita pataisa buvo pateikta. Todėl mano siūlymas yra toks, kad taryba, t.y. valdyba neturėtų teisės priimti sprendimų dėl kreditorinių reikalavimų. Aš tą siūlymą teikiau, kad tai darytų būtent taryba, konfidencialus organas iš įvairių suinteresuotų grupių, o nebūtų paliekama tik vidaus reikalui priimti sprendimus dėl didelių sumų. Todėl mano siūlymas lieka, kad tai yra ne valdybos funkcija.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji konservatoriai, teks jums truputį pakentėti darant tokius gerus darbus Lietuvai. Aš tikrai remiu A.Syso siūlymą. Tas siūlymas šiuo atveju yra visiškai logiškas. Nenoriu komentuoti, daugiau jokių papildomų argumentų, vis tiek jūs jų nepriimsite, bet nors 20 sekundžių iškentėjote.

PIRMININKAS. Viskas? Norėčiau pakentėti ilgiau. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Mane beveik įtikino R.Dagio argumentai, tačiau aš negaliu pritarti A.Sysui vien dėl vienos priežasties. Kai taip pasakė, kad taryba yra konfidencialus organas, kuris skirsto pinigus, tai žinote, kai masonų ložėms atiduodame skirstyti pinigus, aš tikrai negaliu su tuo sutikti, todėl siūlau neparemti A.Syso siūlymo konfidencialiems organams suteikti ypatingus įgaliojimus.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl paskutinės A.Syso pataisos dėl 18 straipsnio.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kas pritartų A.Syso siūlymui nekeisti bazinio įstatymo 42 straipsnio pirmosios dalies – už.

Už – 15, prieš – 26, susilaikė 8 ir šis kolegos A.Syso siūlymas nepriimtas. Dėkoju, ponia pirmininke, dėkoju, kolegos, taigi projektui pritarta po svarstymo su kai kuriomis kolegų Seimo narių teikiamomis pataisomis.

Gerbiamieji, rezervinis trečiasis klausimas ir kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą. Replika po visų balsavimų R.Dagys. Dėl rezervinio klausimo kviečiu J.Razmą į tribūną.

R.J.DAGYS. Mano replika gerbiamajam A.Kubiliui. Man atrodo, jis elgiasi šiandien labai neetiškai, kalbėdamas apie tai, kad A.Sysas yra fondo tarybos narys, kai ir ministrė I.Degutienė pagal pareigas ten pat yra. Fondo tarybos nariai nėra susaistyti nei atlyginimais, nei kitais turtiniais interesais su “Sodra” ir jos valdymu. Taigi šiuo atveju, man atrodo, pasielgta labai nekorektiškai. Jeigu mes pradėtume vardyti kitus interesus, kurie čia yra, tas sąrašas galėtų būti begalinis. Nemanau, kad tai yra pats konstruktyviausias būdas spręsti tokį klausimą, kurį mes dabar sprendžiame. O šitas klausimas tikrai svarbus ir ne dėl to, kurį svarstant būtų galima aušinti burną. Kankinti, ne tas žodis “kankinti”, bet ilgai jus reikės už tai, ką jūs dabar pridarėte.

PIRMININKAS. A.Kubilius reikalauja replikos.

A.KUBILIUS. Aš noriu priminti, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo įstatymą visos visuomeninės pareigos, ar tai būtų kinologų draugijos narys, ar šiaip gėlininkų, gėlių mėgėjų draugijos narys, turėtų būti deklaruota, tai turi būti pranešta Etikos ir procedūrų komisijai, ir Etikos ir procedūrų komisija sprendžia, ar svarstant vieną ar kitą įstatymą ta konkreti priklausomybė ir turėjimas konkretaus intereso leidžia dalyvauti svarstyme, ar neleidžia. Aš tik tą ir norėjau pasakyti, kad ponas A.Sysas, būdamas “Sodros” tarybos nariu, turėtų šitai deklaruoti ir paklausti Etikos ir procedūrų komisijos, ar jam galima dalyvauti svarstant šį įstatymą, kuris tiesiogiai susijęs su jo naryste “Sodros” taryboje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1742(2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rezervinis trečiasis klausimas Nr.P-1742(2) – Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio ir 212 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pateikia kancleris J.Razma. 2 min. posėdžio pabaigoje, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje) Prašom, pone kancleri.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, dėkoju, kad sutikote man leisti trumpai pateikti nedideles Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo pataisas. Jos atsirado todėl, kad į Seimą kreipėsi Generalinė prokuratūra, atkreipdama dėmesį, kad šiuo metu galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja kardomojo kalinimo termino pratęsimo asmenims, kuriems atliekamos stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės, arba jie suėmimo pratęsimo metu serga liga, dėl kurios negali dalyvauti teismo posėdyje.

Kaip žinome, suimtas kaltinamasis į psichiatrinės ekspertizės įstaigas siunčiamas tardytojo arba prokuroro nutarimu. Tuo atveju teisėjo nutarimas nėra būtinas. Bet kai reikia tokiam asmeniui pratęsti suėmimo terminą, suimtojo iš psichiatrinės gydymo įstaigos pristatyti pas teisėją dažniausiai neįmanoma, nes tai gali pakenkti stacionarinio stebėjimo eigai bei rezultatams. Nepristačius tokio asmens, teisėjas, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio normomis, kurios numato, kad suimtojo dalyvavimas yra būtinas, suėmimo pratęsimo klausimo nesprendžia. Panaši situacija yra ir kitu čia aptariamu atveju. Aš teikiu projektą, kuris leistų minėtą problemą išspręsti.

Taip pat pažymėčiau, kad yra gautos Europos teisės departamento pastabos, kuriose matomos tam tikros problemos dėl mano projekto. Bet aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad ir šių pastabų autoriai pabrėžė, jog teismo posėdyje turi dalyvauti kaltinamasis arba jo atstovas. Aš manau, kad savo projektą galėsiu pataisyti taip, kad atstovo dalyvavimas visada bus numatomas, jeigu to neišsprendžia kiti straipsniai (aš pasitikslinsiu). Manau, pajėgsiu atsižvelgti į Europos teisės departamento pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Jus paklausti nori Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 212 straipsnio. Jei gydomas psichiatrinėje įstaigoje galėtų dalyvauti pratęsiant jo suėmimą, bet dėl paminėtų čia motyvų tiesiog nedalyvaus, tai ar nebus pažeistos jo teisės? Ačiū.

J.RAZMA. Aš manau, kad tuos nuogąstavimus ir tuos niuansus mes galėsime atidžiai aptarti Žmogaus teisių komitete. Manau, visiškai jo teisės būtų apgintos dalyvaujant jo atstovui, kaip minėjau, to pakanka pagal tarptautinę praktiką, bet galime dar kartą atidžiai pasižiūrėti. Tačiau aš manau, kad prokuratūra susiduria su realiomis problemomis ir pagrįstai prašo mūsų priimti šias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, daugiau klausimų nėra. Ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame įstatymo projektui Nr.P-1742(2). Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 d. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pratęsime posėdį tol, kol baigsime šios dienos klausimus. Žmogaus teisių komitetas siūlomas papildomas komitetas. Todėl sakau ačiū.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1511(3*) (priėmimas)

Kolegos, antrasis popietės klausimas Nr.P-1511(3) – Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narę J.Dunauskaitę.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, patobulintas Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymas. 41 straipsnyje sakoma, kad darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Šitas straipsnis yra papildomas antrąja dalimi, dviem sakiniais, kuriuose nurodoma, kad nebūtų skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu teismas iškėlė įmonei bankroto bylą arba pradėtas neteisinis bankroto procesas. Tai, manau, palengvina bankrutuojančiai įmonei sunkias sąlygas išmokėti dirbantiems darbuotojams atlyginimus, todėl yra teikiama šita pataisa. Prašau priimti.

PIRMININKAS. Taigi priimsime, bet iš pradžių A.Sysas yra pateikęs antrajam variantui siūlymą dėl 1 straipsnio. Kai kas iš to siūlymo yra priimta, kai kas nepriimta.

Ponia pranešėja, kaip jūs komentuotumėte?

J.DUNAUSKAITĖ. Mes svarstėme ir jau sakėme, kad klausymuose dalyvavo profesinių sąjungų atstovai. Buvo atsižvelgta į jų pasiūlymus ir paliktas tiktai vienas 41 straipsnio papildymas tais dviem sakiniais, kuriuos aš minėjau. Taip pat buvo atsižvelgta į pono A.Syso pageidavimus.

PIRMININKAS. A.Sysai, ar jūs sutinkate, kad nereikėtų balsuoti dėl jūsų teikimo?

A.SYSAS. Taip, aš sutinku, kad nereikėtų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos, priimtas. Ar galime sutarti, kad 1 straipsnis priimtas?

Dabar 2 straipsnis ir B.Visokavičienės siūlymas. Ar jūs, ponia pranešėja, komentuotumėte šį siūlymą dėl datos?

J.DUNAUSKAITĖ. Aš siūlau priimti, nes šio įstatymo įsigaliojimo tvarka nurodoma ne nuo gegužės 1 d., o nuo birželio 1 d.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar bendruoju sutarimu galėtume priimti? Priimame šį siūlymą. Ir 2 straipsnis taip pat priimamas, ar ne?

Ačiū, ponia pranešėja.

Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. S.Burbienė galėtų kalbėti, jeigu būtų, bet jos nėra. Taigi žodis suteikiamas A.Sysui.

A.SYSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš puikiai suprantu, kokioje situacijoje šiandien yra kai kurios įmonės. Aš buvau derybininkas nuo profesinių sąjungų derinant šitą klausimą su darbdaviais. Man labai gaila, kad Ūkio ministerija, kuri siūlė šito įstatymo pakeitimą, nepadarė jokių nuolaidų. Šitas variantas atsirado mūsų komitete. Šiandien situacija yra tokia, kad dirbantis žmogus tokioje įmonėje neturi jokių garantijų nei gauti darbo užmokestį, kurį jis sąžiningai ir dorai dirbdamas uždirbo, nei garantuota kokia nors išmoka. Šiandieninis bankroto fondas yra, tačiau jis neužtikrina nė mažos dalies norinčių juo pasinaudoti. Todėl aš niekaip šiandien negaliu pritarti tokiai įstatymo pataisai, kai ji sprendžia tiktai šalies ar kai kurių valstybinių įmonių ekonominę situaciją, bet jokiu būdu lygiagrečiai nesprendžia darbo žmogaus, to žmogaus, kuris toje įmonėje dirbo. Šiandien ta įmonė jam skolinga 15 mėnesių atlyginimą. Mes priimame tik post factum, kad toliau jam nebus nieko atskaičiuojama, bet niekas ir nepasako, kiek jam iš viso bus išmokėta: už vieną, du ar tris mėnesius. Garantinio fondo įstatymas turėjo eiti kartu su šituo įstatymu. Toks buvo mūsų noras. Deja, valstybė neprisiima jokios prievolės už tai, kas atsitiko. Ji leido darbdaviui nemokėti mokesčių, nemokėti atlyginimų ir būti nenubaustam, bet ji nubaudžia darbuotoją, kuris sąžiningai ėjo į darbą, dirbo, atliko savo prievolę. Šiandien mes jį dar kartą baudžiame šituo įstatymu. Negaliu pritarti šitam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatose numatoma, nuo kada nutraukiamas įmonės darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas bankrutuojančioms ar bankrutavusioms įmonėms. Žinoma, tokio turinio pataisa turėjo būti priimta gerokai anksčiau.

Geriau vėliau negu niekada. Būtų visiškai kitas klausimas, jeigu būtų sukurti (čia daugiausia kalbama apie privačias įmones) atitinkami garantiniai fondai. Deja, mes esam ten, kur esam. Dar kartą kartoju, kad toks įstatymo projektas reikalingas. Įmonės darbuotojai, žinodami šiuo atveju padėtį, sakykim, galėtų spręsti savo klausimus ir rasti tam tikrus sprendimus, o taip juos laiko, jie dirba, bet nieko negauna, o paskui išmetami. Šiuo atveju yra tokia padėtis. Todėl aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanau, kad mes galėtume aiškintis tokiais argumentais “mes esame ten, kur mes esame”, nes Garantinio fondo įstatymas turėjo būti pateiktas iki 1998 metų sausio 1 d. Iki šios dienos mes to įstatymo neturim. Jeigu mes iš tikrųjų teisingai bandome padėti bankrutuojančiai įmonei, neužkraudami jai prievolės atsiskaityti su jau atleistais darbuotojais ir jiems nemokėti atlyginimo, mes nesame teisūs tų darbuotojų atžvilgiu, nes valstybė iki šiol neįvykdė savo įsipareigojimo, iš bankrutuojančių įmonių kreditorių sąrašo išbraukdama darbuotojus, kaip turinčius privilegijuotą teisę, kad su jais turi būti atsiskaitoma pirmiausia. Mes pažadėjome, kad Garantinis fondas bus tas fondas, kuris įtvirtins mūsų tarptautinėmis konvencijomis prisiimtas pareigas vis dėlto laikyti darbuotojus privilegijuotais kreditoriais. Iki šiol mes to nesam padarę. Šis įstatymas, jo dabartiniai papildymai yra kur kas gražesni negu pirmieji projekto variantai. Aš labai džiaugiuosi, kad atsirado 2 straipsnis, kuris labai aiškiai įvardija, kada jis įsigalioja, ir užkirs kelią jo galiojimui atgal. Bet dėl tos priežasties, kad Garantinio fondo nėra, garantijų darbuotojams nėra, pritarti šio įstatymo papildymams negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas (komitetams dabar suteikiamos didesnės teisės) pritarė šiam įstatymo projektui. Apsvarsčius priimti kai kurie opozicijos siūlymai, todėl siūlau pritarti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymai priimami ne kiekvienas atskirai, o yra sistema. Jeigu sistema nėra pakankamai subalansuota, nesubalansuoja kitų teisių su kitais mūsų įsipareigojimais, kuriuos priėmėm, tai mums geriau tokio įstatymo net nepriimti, nes jis pažeidžia kitų interesus. Šiuo atveju darbdavio ir darbuotojo interesas yra priešingas. Vadinasi, mes pasisakom už vieną pusę, kitą pusę palikdami neapgintą.

Mes šiandien labai gražiai kalbėjom apie Europos Tarybą, žmogaus teises ir panašiai. Taip, mes dabar ginam vieno žmogaus – savininko teises, palikdami už borto kitų žmonių teises. Visos tos socialinės chartijos, kurias mes ratifikavom, tampa nuliu, jeigu mes laikomės tokio požiūrio. Jeigu mes kalbam apie Vakarų Europos mentalitetą, tai ten nėra tokio mentaliteto, niekur nė su žiburiu nerasite, kad taip būtų derinami šių žmonių interesai ir paliekamas neapgintas pats silpniausias. Tai kodėl mes tikimės, kad mūsų Seimas bus pakankamai populiarus tarp Lietuvos žmonių, jeigu mes dirbam atskiram žmogui, bet ne žmonėms? Todėl už šitą įstatymą negalima balsuoti už. Aš už jį balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad oponentai šiek tiek pamiršo to įstatymo esmę. Juk čia kalbama ne apie atsiskaitymą su darbuotojais, bet apie delspinigių skaičiavimą. Už uždelstą laiką buvo reikalaujama mokėti vieno vidutinio darbo užmokesčio atlyginimą. Ne už dirbtą. Kalbama ne apie uždirbtą atlyginimą, o už delspinigių prilyginimą vienam vidutiniam darbo užmokesčiui. Tai iš tikrųjų buvo didelė rykštė darbdaviams. Kiek aš prisimenu, svarstant komitete niekas neprieštaravo tokiai nuostatai, netgi pritarė. Man labai keista, kad dabar tiek daug oponentų.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Kai užsiregistruosim, bus balsuojama dėl Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Jo registracijos Nr.P-1511, trečioji priimti skirta atmaina.

Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 24, prieštaraujančių nėra, susilaikė 11. Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1264(2*). Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1264(2)A (svarstymo tęsinys)

Kolegos, dirbame toliau. Ir 2-3 klausimas – Viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1264(2), svarstymo tęsinys. Kaip alternatyva užregistruotas kai kurių kolegų – S.Burbienės, A.Šimėno, K.Trapiko ir J.Valatkos – variantas. Jis negalės būti svarstomas kaip alternatyva, bet dabar dar mes turime susitarti, kaip toliau dirbame su šiuo projektu. Aš įsivaizduoju, kad yra rastas bendrasis sutarimas. Aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labiau norėjau tarti kelis žodžius dėl procedūros svarstant šį įstatymo projektą.

Iš tikrųjų tai yra labai svarbus įstatymo projektas. Turbūt nėra keista, kad jis Seimo Ekonomikos komitete svarstomas taip ilgai ir taip kruopščiai. Galbūt aš taip sakyčiau, jau ir per ilgai. Mes gaunam įvairių institucijų, kurios dirba Europos integracijos srityje, raginimų, kad šį įstatymą priimtume kaip galima greičiau, nes tai, kad šis įstatymas dar nėra priimtas, įvairios Europos Sąjungos institucijos dažnai pažymi kaip mūsų trūkumą.

Jūs visi žinote, kad yra Vyriausybės parengtas projektas ir yra Ekonomikos komiteto šiek tiek kitaip suformuluotas įstatymo projektas. Ekonomikos komitetas yra apsisprendęs remti Vyriausybės projektą. Kaip aš minėjau, dalis Ekonomikos komiteto su tuo nesutiko ir parengė kitą projektą. Mano kabinete mes keletą kartų bandėme derinti. Pavyko susitarti dėl gana daugelio nuostatų suderinimo. Be abejo, liko ir nesuderintų nuostatų.

Vyriausybė pateikė naują variantą, iš kurio labai aiškiai matyti, kokios pataisos yra padarytos, palyginti su pieš tai buvusiu variantu. Remiantis mūsų šiandieniniu Statutu, naująjį Vyriausybės variantą mes turime traktuoti kaip Vyriausybės teikiamas pataisas. Jos kol kas nebuvo apsvarstytos Ekonomikos komitete. Jas reikia apsvarstyti Ekonomikos komitete. Aš taip pat prašyčiau, kad Ekonomikos komiteto nariai, kurie yra parengę alternatyvų projektą, atidžiai pasižiūrėtų ir taip pat tiksliai, aiškiai suformuluotų pataisas, kurias jie manytų, kad reikia daryti. Mes turėtume ilgai neatidėliodami… aš kalbėjausi ir su komiteto pirmininku A.Šimėnu, mes manom, jog dviejų savaičių užtektų, kad mes vėl grįžtume čia, į Seimo posėdžių salę, ir darytume jau sprendimus dėl viso įstatymo projekto. Aš siūlyčiau šiandien ilgai netęsti diskusijos. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų viceministrui A.Bartuliui tiesiog trumpai išdėstyti, kokia yra dabar situacija ir koks yra Vyriausybės pateiktas variantas, siūlyčiau tuo baigti ir paprašyti Ekonomikos komitetą padaryti savo sprendimus tiek dėl Vyriausybės pateiktų pataisų, tiek ir dėl tų pataisų, kurias komitetas norėtų dar papildomai teikti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone viceministre, aš prašyčiau prie jūsų darbinio mikrofono kelis žodžius. Manau, kad sutarsime. Labai trumpai, kolega.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai nenorėčiau pradėti išsamiai vardyti tų pozicijų, kurias mums pavyko surasti kartu dirbant su Ekonomikos komiteto nariais. Jos, kaip ir gerbiamasis A.Kubilius minėjo, yra perkeltos į mūsų redakciją juodesniu šriftu. Aš taip pat pritarčiau gerbiamojo A.Kubiliaus išsakytoms mintims, kad iš šių dviejų alternatyvių projektų galėtume rengti vieną, ir liktų tik keletas straipsnių, dėl kurių tektų Seimo nariams apsispręsti ir kurią poziciją paremti: ar Vyriausybės, ar gerbiamųjų keturių Seimo narių, siūliusių šį alternatyvųjį projektą.

Taip pat mes norėtume atkreipti dėmesį į baigiamąsias nuostatas. Mes tikėjomės, kad šis įstatymas galėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos, o trečiasis skyrius – nuo liepos 1 dienos. Dabar mums reikėtų apsispręsti. Projekte galėtų būti visas įstatymas nuo liepos 1 dienos, o trečiasis skyrius – nuo 2000 m. sausio 1 dienos. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume eiti šiuo keliu? Seimo narys J.Valatka norėtų pasakyti savo nuomonę. Mano supratimu, visai racionali išeitis. J.Valatkai suteikčiau žodį, jeigu jis jo prašytų.

Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, taip, šis įstatymas labai sudėtingas. Aš galiu jums pasakyti taip: Vyriausybės dabar teikiamame variante yra įvertinta…

PIRMININKAS. Pataisose, pataisose.

J.VALATKA. Aš įvardyčiau taip, kaip parašytas šitas variantas. Tada aš patikslinsiu. Dėl patikslinto Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui. Man regis, susitarėme.

PIRMININKAS. Nesusitarėme. Tai Vyriausybės formuluotė. Pagal Statutą mes jas traktuojame kaip pataisas.

J.VALATKA. Gerai, gal nekalbėsime dėl procedūrinių dalykų. Aš norėčiau pasakyti tiek, kad iš mūsų varianto šiame Vyriausybės paskutiniame variante yra priimtos 53 atskirosios nuomonės. Dar liko 84. Reikia suprasti, koks tai darbas, ir nemanyčiau, kad visas Seimas neturėtų būti įkinkytas į šį darbą. Tikrai tikiu, kad mums komitete pavyks suderinti vieną variantą, kur bus 3-4 alternatyvios nuomonės, ir tada čia Seimas turės apsispręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, ar negalėtume sutarti dėl terminų? Iki kada komitetas galėtų turėti savo posėdį? Gal per dvi savaites?

J.VALATKA. Per dvi savaites.

PIRMININKAS. Per dvi savaites?

J.VALATKA. Taip.

PIRMININKAS. Taigi įpareigojame bendruoju sutarimu Ekonomikos komitetą per dvi savaites apsvarstyti Vyriausybės teikiamą variantą ar, kaip mes sakome, pataisas, ir tada tikrai tęsime svarstymą. Dabar dar sykį svarstymas yra pertraukiamas.

J.VALATKA. Aš norėčiau pasiūlyti. Gerbiamasis pirmininke, formuluotė turėtų būti pagal Statutą – grąžinti komitetui patobulinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes visiškai nemanome, kad komiteto variantas… Komiteto variantas yra labai aiškus – komitetas turi savo variantą ir jis teikia. Yra atskiroji jūsų nuomonė, dabar yra Vyriausybės variantas. Mano supratimu, geriau sutarsime, jeigu dar bus susėsta, ir patobulinti mes nelabai turime ką. Komitetas turi savo nuostatas. Aš labai atsiprašyčiau.

Kolegos, kitos savaitės darbotvarkė. Kviečiu į tribūną A.Kubilių.

Savaitės (nuo 1999 05 10), 1999 m. gegužės 11 d. (antradienio) ir 13 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

A.KUBILIUS. Aš atsiprašau, rezerviniai bus ir pareiškimai bus. Dabar reikėtų susitarti dėl kitos savaitės darbotvarkės.

Jums ji yra išdalinta. Aš neturiu ką nors daug pasakyti. Iš šios savaitės į antradienį yra perkeltas Piliečių nuosavybės teisių įstatymas. Taip pat turėtume baigti Tabako kontrolės įstatymą. Kaip minėjome šiandien klausdami ministro V.Babiliaus, atrodo, kad artimiausiu metu Seimą turėtų pasiekti įstatymų projektai dėl investicijų į “Mažeikių naftą”, ir mes tada svarstytume šį įstatymą. Tai tiek dėl savaitės darbų.

PIRMININKAS. Niekas nenorėtų patikslinti, vadinasi, bendruoju sutarimu kitos savaitės darbotvarkei yra pritarta. Ji gali keistis Seniūnų sueigoje.

Aš labai atsiprašau kolegių, kurios turi rezervinius klausimus. Rezervas yra rezervas. Kai tik turėsime laiko, tada apie juos ir kalbėsime. Labai atsiprašau.

Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos ir Europos sutarties tarp Bendrijų ir jų valstybių narių ir Lietuvos Respublikos papildomo protokolo Europos Bendrijai ir Lietuvos Respublikos  pasikeitus laiškais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1686 (svarstymas)

Darbotvarkės 5 klausimas – Nr.P-1686 – Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos ir Europos sutarties tarp Bendrijų ir jų valstybių narių ir Lietuvos Respublikos papildomo protokolo Europos Bendrijai ir Lietuvos Respublikos pasikeitus laiškais ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką V.Dudėną. Trumpa išvada. Galbūt norėtų daugiau kas kalbėti diskusijose? Ne. Trumpa išvada dėl šio projekto.

V.DUDĖNAS. Komitetas pritarė šiam projektui. Ratifikuoti šį projektą iškilo būtinybė Lietuvai pasirašius Europos sutartį su Europos Sąjunga. …laisvosios prekybos sutartį, todėl reikėjo pasirašyti su Europos Sąjunga papildomą protokolą, kuris išplėstų laisvosios prekybos sutarties su Europos Sąjunga nuostatas, pirmiausia prekybos tekstilės gaminiais.

Šis protokolas visiškai liberalizuoja prekybą šiais gaminiais. Tai naudinga Lietuvai, nes tekstilė yra bene labiausiai į eksportą orientuota mūsų ūkio šaka. Jis taip pat daro įtaką bendrų įmonių steigimui bei jau esamų įmonių pajėgumų didinimui, stabilizuoja ryšius su užsienio partneriais.

Minėto protokolo ratifikavimas patvirtintų Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą nuostatas, ūkio konkurencingumą bei galutinai panaikintų prekybos barjerus tekstilės gaminių eksportui į Europos Sąjungos valstybes.

Komitetas vienbalsiai pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pirmininke. Kolegos, ar pritariame šiam projektui? Pritariame įstatymo projektui Nr.P-1686 po svarstymo.

Protokolo, keičiančio Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, prekybos aspektus, atsižvelgiant į Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės įstojimą į Europos Sąjungą bei Urugvajaus raundo derybų išvadas dėl žemės ūkio, įskaitant šiuo metu galiojančių preferencinių susitarimų pataisymus, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1687 (svarstymas)

Nr.P-1687 – Protokolo, keičiančio Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, prekybos aspektus, atsižvelgiant į Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės įstojimą į Europos Sąjungą bei Urugvajaus raundo derybų išvadas dėl žemės ūkio, įskaitant šiuo metu galiojančių preferencinių susitarimų pataisymus, ratifikavimo įstatymo projektas.

Kokia komiteto nuomonė, gerbiamasis pirmininke?

V.DUDĖNAS. Komitetas vienbalsiai pritarė šios sutarties svarstymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar pritariame? Po svarstymo įstatymo projektui Nr.P-1687 pritariame.

Lietuvos Respublikos ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/1999 “B” protokolo pakeitimai” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1694. Lietuvos ir Turkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.98/3 “Sprendimas dėl 3 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1695. Lietuvos ir Lenkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/99 “Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 3 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1696. ELPA ir Lietuvos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/1999 “III priedo “B” ir “C” lentelių panaikinimas” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1697. Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/1998 ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1698. Lietuvos Respublikos 1 papildomo protokolo prie Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties “3 protokolo dėl prekių kilmės taisyklių pakeitimai” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1699. Lietuvos Respublikos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/98 “Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., “A” protokolo pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1700 (svarstymas)

Darbotvarkės 2-7a, 2-7b ir 2-7c klausimai – projektas Nr.P-1694 – ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/1999 “B” protokolo pakeitimai” ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1695 -Lietuvos ir Turkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.98/3 “Sprendimas dėl 3 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas ir Nr.P-1696 – Lietuvos ir Lenkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/99 “Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 3 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas.

Kolega Dudėnai, kokia jūsų nuomonė?

V.DUDĖNAS. Komiteto nariai pritarė vienbalsiai.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kad yra dar keturi lydintys dokumentai: Nr.P-1697 – ELPA ir Lietuvos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/1999 “III priedo “B” ir “C” lentelių panaikinimas” ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1698 – Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/1998 ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1699 – 1 papildomo protokolo prie Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties “3 protokolo dėl prekių kilmės taisyklių pakeitimai” ratifikavimo įstatymo projektas ir Nr.P-1700 – Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/98 “Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., “A” protokolo pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas.

Taigi komitetas šiems projektams pritaria po svarstymo. Ar mes kolegos, pritariame? Ir mes visiems šiems išvardytiems projektams pritariame po svarstymo. Ačiū, pone pirmininke.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1733 (pateikimas)

Rezervinis pirmasis klausimas Nr.P-1733 – Žemės įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šį projektą pateikia Seimo narė R.Melnikienė. Aš jos labai atsiprašau, kad negalėjome pateikti projekto ryte. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš iš karto noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šis įstatymo projektas tikriausiai susilauks labai didelių diskusijų, bet aš manau, kad jis paliečia labai svarbią mūsų gyvenimo sritį, t.y. investicijų proceso skatinimą, todėl manau, reikia dėl to diskutuoti, reikia svarstyti ir kalbėti. Vienas iš pagrindų investicijai atsirasti, pinigams tapti kūnu, jeigu galima taip pasakyti, arba pastatais ir technologijomis yra žemė. Iki šiol keičiant žemės ūkio paskirties žemę kitos paskirties žeme, t.y. norint statyti gamyklą tame sklype, kuris buvo iki šiol žemės ūkio naudmenos, valstybė imdavo iš investitoriaus mokestį. Tokiu būdu tie regionai, kuriuose dominuoja žemės ūkio gamyba, investicijoms pritraukti turėjo prastesnes sąlygas, arba, kitaip tariant, investitoriai turėjo didesnes išlaidas, kad pastatytų, pradėtų kažkokią gamybą būtent kaimų rajonuose. Nepamirškime ir to, kad jeigu tu steigi savo verslą ne arti miesto arba ne miesto teritorijoje, tu susiduri dar su daugybe kitų išlaidų, tai yra infrastruktūros plėtra, vandenvalos įrengimų stoka ir t.t. Aš ir ponas A.Čaplikas siūlome pataisą, kad paliekant visus apribojimus dėl žemės keitimo, t.y. kad turi būti viskas reglamentuota kaip ir iki šiol, būtų rengiami planai, būtų jie svarstomi, tvirtinami, atsisakoma to ekonominio trukdymo, jog keičiant žemės paskirtį investitorius turi mokėti valstybei.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji kolege, čia numatoma, kad lyg ir Ekonomikos komitetas turėtų užsiimti tuo dalyku, ta įstatymo pataisa, tačiau Žemės įstatymas yra Kaimo reikalų komiteto prerogatyva, taip pat tai susiję ir su aplinkos reikalais. Ar jūs nemanote, kad kaip tik šie komitetai ir turėtų būti pagrindiniai tą įstatymo pataisą toliau svarstant?

R.MELNIKIENĖ. Aš manau, kad tai yra susiję su investicijų situacija, investavimo sąlygų ir biurokratinių sąlygų investicijoms mažinimu, todėl Ekonomikos komitetas, be jokios abejonės, turėtų būti. Bet greta galėtų būti ir Kaimo komitetas, ir Aplinkos apsaugos komitetas, nes jie pareiškė norą svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamoji pateikėja, aš negaliu ramiai kalbėti, kai pateikiami Seimui svarstyti tokie klausimai, kurie netelpa į jokius gyvenimo rėmus. Mes gerai žinome, kad dirvožemio derlingasis sluoksnis formuojasi dešimtis, gal tūkstantį metų ir jis yra ne vieno žmogaus turtas, o visos tautos, visų žmonių turtas, visame pasaulyje šitą ariamąjį derlingąjį sluoksnį saugo kaip akies vyzdį. Tai yra didžiulis turtas, o jūs dabar siūlote, kad šį turtą galėtų nusiaubti, galėtų su juo ką nori daryti. Mano klausimas, ar jūs įsitikinusi šio klausimo, kurį dabar teikėte, svarba ir pagrindimu? Man trūksta žodžių. Aš negaliu ramiai kalbėti, kai šitokie klausimai teikiami.

PIRMININKAS. Seimo nariai laisvi pateikti bet kokį projektą. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš kategoriškai nesutinku su jūsų vertinimu ir su jūsų interpretavimu. Jeigu taip kalbėtume, nafta taip pat yra galbūt milijonus metų besiformavęs žemės turtas, bet žmonės turi teisę racionaliai jį panaudoti. Aš manau, kad tos šalys, kurios vykdo ūkio restruktūrizavimą, turėtų kiek galima daugiau liberalizuoti savo verslo sąlygas. Aš noriu pasakyti, kad žemdirbiai šiuo metu, arba iš viso kaimiški rajonai, kaip niekad kenčia nuo nedarbo, ir kai man aiškinama, kad valstybė, kažkokia abstrakti abstrakcija, patirs nuostolius, užuot galvojus, kaip žmonėms sukurti darbo vietas ir kaip palengvinti sąlygas investitoriams, kad jie galėtų ateiti, aš, pavyzdžiui, nesutinku su tokia nuomone. Jeigu mes pamatytume, kad šis procesas gali įgauti negatyvių tendencijų, mes visada galime jį sustabdyti ir valdyti. Bet dabar jūs pažiūrėkite, ką sako projektas, kurį jūs ginate. Yra teigiama: “įvertinus žemės perleidimo suteikimo tikslingumą”. Kas vertina? Valdininkas ir savininkui pasako: “Savininke, aš žinau, kaip naudingiau tau tą žemę naudoti”. Aš nesutinku su tokia nuostata. Tą procesą, savaime suprantama, reikia valdyti, bet tai jau lemia ne įstatyminė norma, kur iš tikrųjų taiko ekonomines sankcijas investitoriui, investuojančiam į kaimo regionus. Tokia yra mano pozicija.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aiškinamajame rašte jūs teigiate, kad keičiant žemės ūkio paskirties žemės statusą taikomi mokesčiai ekonomiškai nemotyvuoti. Taip pat tvirtinate, kad pakeitus žemės ūkio naudmenų paskirtį žemės savininkai ne tik nepatirs nuostolių, bet priešingai – jų žemės vertė išaugs. Todėl noriu paklausti, ar jūsų teiginiai motyvuoti ir pagrįsti kokiais nors skaičiavimais? Kiek lėšų neteks Vyriausybės programos dirvožemio gerinimo, žemės ir miškų kompensavimo ir kitoms reikmėms? Ar nereikėtų prieš teikiant tokį projektą gauti ekspertų ir Vyriausybės išvadas? Ačiū.

R.MELNIKIENĖ. Aš visų pirma noriu pasakyti, motyvuoti tai, jog jų žemės vertė, savininkui pakeitus žemės paskirtį, išaugs. Taip motyvuotai man leidžia kalbėti mokesčių dydis. Žemės mokesčiai nuo miestų žemės, arba nuo ne žemės ūkio naudmenų, yra daug didesni negu nuo žemės ūkio naudmenų. Kai yra skaičiuojamas vertės praradimas, tai yra priešingai skaičiuojama: kiek vertė išauga, minusuojama buvusi vertė ir tas skirtumas yra imamas pagrindu būtent mokesčiams.

Kiek praras šis fondas? Mūsų žiniomis, į fondą surenkama yra apie 6 mln. litų. Be jokios abejonės, įstatymo projekto svarstymo metu bus tariamasi su visais specialistais.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? J.Valatka norėtų paremti.

J.VALATKA. Taip, aš norėčiau paremti projektą ir norėčiau priminti mūsų tikrai gerbiamiems žemės ūkio žinovams ir atstovams, kad visose išsivysčiusiose šalyse žemės ūkis subsidijuojamas. Iš ko tai yra daroma? Tai daroma iš verslų, pramonės, paslaugų prekybos ir t.t. Ką reiškia žemės paskirties pakeitimas, ką gi ten galima būtų daryti pakeitus paskirtį? Juk aišku, kad kažką galima būtų statyti, kažką gaminti arba teikti paslaugas. Dabar kaimuose šio proceso tikrai labai labai reikia, ir aš nemanau, kad čia susidarytų kokie nors dideli nuostoliai, nes savininkas, parduodamas žemę kitam, iš karto gauna pinigus ir atitinkamai tas kitas jau keičia žemės paskirtį. Nemanau, kad tai būtų labai didelis koks nors masinis reiškinys ir tai atsilieptų mūsų žemės ūkiui. Remiu šį projektą ir siūlau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas beveik visiškai neturi reikšmės kaimo žmonėms. Jis yra susietas su nacionaliniais, o ne su kaimo interesais. Aš jums pasakysiu vieną tokį skaičių. Mokslininkai mano, kad vieno milimetro humuso sluoksniui susiformuoti reikia maždaug šimto metų. Vienam milimetrui susiformuoti reikia šimto metų. Kai mes taip beatodairiškai galvojame švaistyti savo didžiausią nacionalinį turtą – dirvožemį, žinoma, čia jau yra paliečiami nacionaliniai interesai. Todėl labai atsargiai tai, matyt, reikia svarstyti ir į tai žiūrėti.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės! Buvo kalbos dėl motyvų, buvo argumentai dėl pateikto projekto. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo Žemės įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1733. Registruojamės!

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Kolegos, balsuojantys už, manys, kad mes pritariame R.Melnikienės pateiktam projektui. Balsuojame, kolegos.

Už projektą – 4, prieš – 12, susilaikė 10. Žemės įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui nėra pritarta. Kolegos, taigi sutariame, kad atidedame projekto pateikimo procedūrą. Atmesti mes neturėsime balsų, reikia 36 balsų, kad mes atmestume. Tiek negalėtų būti, nors argumentų būta stiprių.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1737 (pateikimas)

Kolegos, paskutinis projektas – Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo projektas Nr.P-1737. Įstatymo projektą pateikia Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Mano pateikiama pataisa nėra tokia baisi, manau, kad jūs jai pritarsite. Teikiamo projekto 12 straipsnio pakeitimas yra pagrįstas daugkartiniais smulkiųjų verslininkų, aludarių, asocijuotų organizacijų prašymais. Šie prašymai jau ne vieną kartą buvo svarstyti Ekonomikos komitete ir Verslo pakomitetyje. Pakeitimų esmė yra ta, kad reikia praplėsti ribą, šiuo metu galiojančią smulkiesiems aludariams, reikalaujančią įrengti kokybės laboratoriją, kuri daug kainuoja. Smulkieji aludariai nepajėgūs tas laboratorijas įsirengti. Tai labai brangina jų jau iki galo pagamintą alų. Šiuo metu mes prašome, kad ši riba nuo 2 000 dekalitrų (dabar tiek jau niekas nebegamina, nes tai yra nuostolinga gamyba) būtų pakeista iki 100 000. Klausimas ne vieną kartą buvo aptartas su stambiaisiais aludariais. Taip pat aš jums primenu, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Produktų saugos įstatymas ir tas Produktų saugos įstatymas dar kartą įpareigos teikti tiktai saugius produktus. Iš esmės jau tada net ir kitur tų laboratorijų klausimas nebus toks aktualus. Todėl labai prašyčiau jūsų pritarimo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

J.MATEKONIENĖ. Tai duos…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege! Jūs ir daugiau pašalinių triukšmų išgirstumėte. Prašom atsakyti kolegai L.Sabučiui, ką tai duoda.

J.MATEKONIENĖ. Tai visų pirma leistų išsaugoti darbo vietas ir visiems vyrams, alaus mėgėjams, smulkieji aludariai gamintų specifinio alaus, visiškai kitokio negu tie stambieji, kur ten už kojos gaudo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji kolege, norėjau jūsų paklausti, kuo pagrįstas šis 100 000 dekalitrų normatyvas ir kokios smulkiosios alaus gamybos įmonės pagal metinės gamybos apimtis šiuo metu vyrauja Lietuvoje? Jūs sakėte, kad tokių jau nėra, kurios gamina apie 2 000 dekalitrų.

J.MATEKONIENĖ. Žinote, tas verkiantis aludaris, kuris buvo čia prie tų badaujančių, gamina apie 500 dekalitrų, o šiaip 100 000 netgi leistų dviem aludariams susikooperavus įrengti tą laboratoriją.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad kontraversiškas jūsų teiginys, kad bus išsaugotos darbo vietos, nes kiekvienoje laboratorijoje yra po darbo vietą laborantui. Bet iš tikrųjų aš suprantu jūsų teikimą ir suprantu, kad žmonės nelabai turi lėšų tai įsirengti. Bet gal galėtumėte, jeigu turite kokius nors skaičius, pasakyti. Kiek dabar tokių smulkiųjų aludarių paliečia tas mūsų teikiamas pasiūlymas ir ar yra suvestinė, skaičiai, kokiam skaičiui žmonių pagelbėsime priimdami tokią įstatymo pataisą?

J.MATEKONIENĖ. Žinote, aš dabar jums bijau tiksliai pasakyti. Kai mes pakomitetyje svarstėme, tai jų buvo suvažiavę ir buvo tikslūs duomenys. Jeigu jus domina skaičiai, aš jums juos pateiksiu, bet tikrai jų yra daug. Visa Aukštaitija alų verda.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu pritariame įstatymo projektui Nr.P-1737 – Alkoholio kontrolės įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektui. Siūlome pagrindiniu komitetu būti Ekonomikos komitetą. Papildomas – Aludarių komitetas, girdžiu iš dešinės. Numatoma svarstyti birželio 8 d. plenariniame posėdyje. Ačiū, kolegos.

Seimo narių pareiškimai

Liko Seimo narių pareiškimai. Vienas pareiškėjas tikrai yra. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš esu įpareigotas pagarsinti mūsų frakcijos klausimą Lietuvos valstybės kontrolieriui gerbiamajam V.Kundrotui.

“1999 metų balandžio 29 d. “Lietuvos ryto” priede “Vartai” paskelbta publikacija “Kultūros ministeriją sušildo “Akanto” nuostoliai”, kurioje rašoma apie Kultūros ministerijos valdomos paminklų restauravimo bendrovės finansinę bei ūkinę veiklą.

Klausimas: ar “Akanto” bendrovės vadovas V.Korsakas, paskirtas kultūros viceministro N.Puteikio įsakymu, savo veiksmais nepakenkė valstybės interesams ir ar juose nesama piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi?” Ačiū.

PIRMININKAS. Galima ir darbo tvarka tokius dokumentus siųsti, kolega.

Seimo narės K.Prunskienės nėra. Seimo narės K.Prunskienės pareiškimą skaito Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji, aš norėčiau pasakyti, kad tai yra Seimo parlamentinės moterų grupės seminaro “Moters – motinos visuomeniniai rūpesčiai ir galimybės”, surengto kartu su nevyriausybinėm moterų organizacijom, dalyvių kreipimasis į Lietuvos valdžios institucijas ir visuomenę. K.Prunskienė buvo užsirašiusi, bet negalėdama pavedė misiją baigti man. Taigi mūsų kreipimasis.

“Seminaro, skirto Motinos dienai paminėti, dalyvės ir dalyviai – per šimtą asmenų iš daugiau kaip 30 nevyriausybinių moterų organizacijų – apsvarstė moters-motinos visuomeninius rūpesčius ir galimybes, jos pilietinę atsakomybę už dabartinės ir būsimų kartų likimą, diskutavo dėl jaunimo dorovinio auklėjimo bei seksualinio švietimo mokyklose, prostitucijos ir kitų skaudžių problemų būklės Lietuvoje, ieškojo jų sprendimo būdų.

Pabrėždamos valstybės efektyvesnės strategijos svarstytais klausimais svarbą ir kviesdamos nevyriausybines organizacijas bei visą visuomenę įsitraukti į svarstytų problemų sprendimą akcentuojame:

– švietimo, savivaldybių, teisėsaugos institucijų ir pilietinių bendrijų pastangų konsolidavimą, integruojant į mokyklas ir sveiką socialinį gyvenimą Lietuvos miestų ir rajonų gatvėse “auklėjamus” vaikus;

– lėšų poreikį didesnio skaičiaus vaikų iš socialiai jautrių šeimų poilsiui vasaros metu finansuoti; dalyvės teikia prašymą Respublikos Vyriausybei skirti lėšų iš Rezervinio fondo;

– tikslingumą įteisinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą, įskaitant šeimos planavimą, kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisų, t.y. svarstyti ir priimti 1996 m. parengtą Šeimos sveikatos priežiūros įstatymą; sukurti reprodukcinės sveikatos strategiją ir ją įgyvendinti;

– privalomą kursą “Sveikatos ugdymas mokyklose” ir pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose; tikslingumą Švietimo ministerijai parengti ir priimti pedagoginiu ir medicininiu požiūriu suderintą jaunimo lytinio ugdymo programą ir užtikrinti jos dėstymą bendrojo lavinimo mokyklose bei suformuoti sistemą, rengiančią šiai programai kvalifikuotus pedagogus;

– dorovinio ir seksualinio moksleivių švietimo svarbą, atitinkamos programos rengimo ir įgyvendinimo būtinumą;

– efektyvių būdų suradimą prostitucijos teisinei priežiūrai ir jų įtvirtinimą įstatymuose siekiant minimizuoti šio reiškinio negatyvias pasekmes mūsų visuomenei, ypač jaunajai kartai;

– šalinimą socialinių priežasčių (nedarbo, skurdo, auklėjimo spragų, smurto, depresijos ir kita), kurios skatina prostitucijos išplitimą, prekyba moterimis ir vaikais. Tai reikalauja paties didžiausio visų kompetentingų institucijų rūpesčio ir bendrų pastangų;

– darbo įstatymų vykdymo ir darbuotojų teisių apsaugos užtikrinimą, socialinės partnerystės ir darbuotojų jungimosi į profesines sąjungas skatinimo, visuomenės, ypač moterų, švietimą teisės ir žmogaus teisių srityje;

– buitinio smurto prieš moteris ir vaikus prevencijos vykdymą. Siūloma Vyriausybei finansuoti nevyriausybinių organizacijų kuriamus moterų krizių centrus;

– pašalpų fondo įsteigimą vaikams, kurių tėvai vengia mokėti elementus, juos išieškant įstatymais nustatyta tvarka šio fondo naudai;

– rajonų pirminės sveikatos grandies (poliklinikų) ardymu, gimdymo namų uždarymo daugelyje rajonų centrų ir gerai įrengtų ligoninių reorganizavimą stambesniuose miesteliuose grėsmę, galinčią sukelti ilgalaikes negatyvias pasekmes sveikatos apsaugos sistemos veiksmingumui.

Pritariame Lietuvos moterų suvažiavimo organizavimui, kuris apibendrintų ir susistemintų strategijos prioritetus, aktualiausias problemas bei jų sprendimo būdus, padėtų konsoliduoti šalies moteris aktyviems veiksmams, skirtiems problemų atsiradimo priežastims šalinti.

Pabrėžiame valstybės ilgalaikės strategijos reikalingumą, valdžios bei pačių piliečių atsakomybę už mūsų tautos ir piliečių, žmogaus dabartį ir ateitį.

Parlamentinė moterų grupė ir moterų visuomeninių organizacijų atstovės protestuoja prieš karą Kosove, prieš karinę agresiją, pažeidžiančią nekaltų žmonių, tarp jų moterų ir vaikų, pilietines teises, sveikatą, atimančią daug gyvybių. Kviečiame Lietuvos valstybines institucijas ir pasaulio bendruomenę konsoliduoti pastangas taikai pasaulyje pasiekti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis pareiškimas šiandien Seimo nario G.J.Mincevičiaus.

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 straipsniu Vilniaus rajone buvo organizuota gyventojų apklausa, kurios metu apie 31 tūkst. rinkėjų pasisakė prieš Vilniaus rajono teritorijos ribų keitimą. Iš to skaičiaus naujos Nemenčinės savivaldybės įkūrimui nepritaria 52,1% tos numatomos savivaldybės gyventojų.

Nepaisant to Vyriausybė priėmė sprendimą įkurti naują Nemenčinės savivaldybę ir kartu prieš gyventojų valią forsuoti Vilniaus rajono teritorijoje naują administracinę reformą.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad toks žingsnis prieštarauja demokratijos principams, Lietuvos Respublikos įstatymams, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjos susitarimui.

Kartu pridedu Nemenčinės zonos gyventojų atstovų pareiškimą su 42 parašais, šios zonos seniūnų, savivaldybės tarybos narių bei visuomeninių organizacijų vadovų. Tas pareiškimas skamba taip:

“Mes, Buivydžių, Paberžės, Sužionių, Nemenčinės seniūnijų ir Nemenčinės miesto gyventojų atstovai, reiškiame savo nepasitenkinimą dėl mūsų konstitucinių teisių sprendžiant vietinės valdžios klausimą pažeidinėjimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nepaisydama absoliučios mūsų seniūnijų gyventojų, turinčių balsavimo teisę, daugumos valios, kurią jie patvirtino savo parašais, forsuoja Vilniaus rajono skaldymą ir naujos Nemenčinės seniūnijos steigimą. Esame pasipiktinę dėl nedemokratiškų Vyriausybės veiksmų ir dar kartą kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą V.Adamkų, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V.Landsbergį bei Lenkijos ambasadorę Vilniuje E.Teichmann prašydami atsižvelgti į seniūnijų gyventojų daugumos ir jų atstovų nuomonę”.

Toliau pateikiami 42 parašai su pareigybių ir pavardžių išvardijimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji Seimo nariai, šios dienos vakarinį posėdį baigiame.