Dvidešimt ketvirtasis (321) posėdis
1999 m. balandžio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 22 d., rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, pradedu nuo svarbios informacijos. Kažkas iš Seimo narių ar iš Seimo svečių, matyt, nuo vakar dienos ant kolegos P.Šalčiaus stalo yra palikęs akinius. Geri akiniai. Taip. Taigi prašom išsiaiškinti. Galiu perduoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jeigu… Jau iš karto kažkas ir skambina klausti, kur tie akiniai.

1999 m. balandžio 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės. Šios dienos darbotvarkėje yra keletas pakeitimų, kuriems pritarė Seniūnų sueiga. Yra tokie pakeitimai: pagrindinis komitetas dar sykį prašo atidėti 1-6a, 1-6b – Neturtinės žalos atlyginimo įstatymo projektą. Be abejo, mes jau išsprendėme Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūrų svarstymą. Taip pat sutarta, kad iki gegužės pradžios atidedamas Tabako kontrolės įstatymo svarstymas. Taip pat šiandien iš ryto komiteto pirmininkas A.Katkus prašė, kad būtų atidėtas, matyt, iki gegužės pradžios, 1-8 darbotvarkės klausimas – Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, kad vėliau neužmirščiau, yra gautas ir vienas prašymas posėdžio pirmininkui. Aš tiesiog informuoju. Tai yra S.Pečeliūno padėjėjo pono Leko prašymas svarstant Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo projektą leisti ponui Lekui kalbėti už S.Pečeliūną, kurio šiandien posėdyje nebus. Aš tiktai noriu informuoti, kad Seimo statutas nenumato tokių galimybių. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija arba kas nors kitas pasiūlys kokį nors sprendimą, tai mes tuomet galėsime galvoti. Šiaip aš siūlyčiau ponui Lekui, jeigu jis yra salėje, rasti šios pataisos šalininkų tarp Seimo narių, kurie galėtų tas pataisas apginti, ir taip išspręstume visas problemas. Dar sykį kartoju, kad Seimo statutas nenumato tokių galimybių, kad būtų galima suteikti žodį ne Seimo nariams, ne Vyriausybės nariams ir ne Prezidentui arba ne valstybės svečiams.

Č.Juršėnas dėl darbotvarkės. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra siūlymas, tai ir mano, ir kolegų socialdemokratų, kad šiandien arba jūs, arba Seimo kancleris J.Razma atsakytų į mūsų Seimo narių, t.y. S.Burbienės, Alg.Butkevičiaus, klausimą dėl Seimo kanceliarijos reorganizavimo. Turbūt jūs visi žinote, kad jau savaitę dūzgia Seimo darbuotojai, o nuo jų dūzgimo ar nedūzgimo priklauso mūsų nuotaika, o kaip išsiaiškinome, pasirodo, yra tam tikras Seimo valdybos sprendimas. Būtų gražu, kad arba jūs, arba Seimo kancleris šiandien rastų reikalą paaiškinti, kas čia vyksta.

PIRMININKAS. Gerai, mes pasitarsime su Seimo kancleriu. Aš manau, kad Seimo kancleris tikrai galės tai padaryti. Manau, kad pradėdami popietinį posėdį gal iš tikrųjų mes tą nesudėtingą procedūrą galėsime atlikti. Aš nežinau, kas ir kaip dūzgia, gal dūzgia patenkinti.

Č.JURŠĖNAS. Iš džiaugsmo. Tikrai. (Juokas)

PIRMININKAS. P.Gylys dėl darbotvarkės? Atsiprašau. J.Olekas. Tada P.Gylys.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu būtų tokia situacija, kad jūs ar kancleris nerastumėte laiko atsakyti, tai aš siūlyčiau, kad mes galėtume paaukoti 5–7 minutes Socialdemokratų frakcijos darbotvarkės metu.

PIRMININKAS. Aš manau, kad tikrai nėra problemos, mes tikrai sutarsim dėl laiko. Jokių reorganizacijos paslapčių nėra. Aš siūlyčiau kancleriui paprašyti išdalyti Seimo valdybos nutarimą tiems Seimo nariams, kurie jo nėra galbūt matę arba praleido pro akis, kad visi galėtų susipažinti. Arba baigiantis rytiniam posėdžiui, arba pietinio posėdžio pradžioje mes apie tai tikrai galėsime informuoti.

P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau pasitarti su jumis ir su Etikos bei procedūrų komisijos pirmininku, ar nebūtų galima išnagrinėti klausimo dėl Seimo nario A.Matulo papildomo darbo. Ar negalėtų ponas A.Matulas paaiškinti, ar jis gauna darbo užmokestį už tai, kad dirba rajoninėje ligoninėje. Kaip žinome, Konstitucija šito neleidžia. Tiesiog aš norėjau pasitarti, kad Seimas…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes svarstome darbotvarkę. Jeigu jūs norite pasitarti su Etikos ir procedūrų komisija, tai to nereikia klausti ir prašyti leidimo pasitarti posėdžio pirmininko. Jūs esate visiškai laisvas Seimo narys. Būdamas opozicijoje ar būdamas daugumoje jūs tikrai neturite dėl tokio dalyko klausti posėdžio pirmininko. Repliką nori tarti A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Aš, aišku, atsakysiu ir pasirengęs atsakyti Etikos ir procedūrų komisijoje. Bet noriu patikinti poną P.Gylį, kad dirbu šeštadieniais ir atlyginimo negaunu. Ne taip, kaip kai kurie jūsų opozicijos nariai dirba Seimo darbo metu, o kai kurie net be licencijų.

PIRMININKAS. Taigi Etikos ir procedūrų komisija gauna dar daugiau darbo. Neturėjote vargo, dabar šiek tiek gausite.

Gerbiamieji kolegos, taigi tuo baigiame šią diskusiją. Visi daktarai, kurie turi daktaro profesijos pažymėjimą, prašom kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir paaiškinti viską apie savo dabartį, ateitį ir praeitį. Ir visi prašome pateikti pažymą, kaip jūs ketinate balsuoti dėl Tabako kontrolės įstatymo.

Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1620(4*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar svarstome darbotvarkės 1 klausimą – Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1620(4) priėmimą. Pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad dabar jau gal nusiraminsim ir pradėsim dirbti. Pajuokavom ir užtenka. Labai linksma šįryt įžanga buvo.

Aš noriu pateikti Šaulių sąjungos įstatymą priėmimui. Svarstymo metu aš jau minėjau visas išvadas. Tiktai noriu posėdžio pirmininko atsiklausti, yra pono V.Čepo…

PIRMININKAS. Aš pasakysiu nustatyta tvarka, kai prieisime prie to straipsnio. Visų pirma spręsim klausimą, ar 29 Seimo nariai remia pono V.Čepo pataisos svarstymą. Jeigu bus 29 Seimo nariai, kurie rems svarstymą, tada tą pataisą svarstysim ir balsuodami apsispręsim, ar ją priimam.

Dabar galime pradėti pastraipsniui.

J.A.KATKUS. Taip, tai 1 straipsnis. Pastabų negauta. Tai pagrindinė šio įstatymo paskirtis.

PIRMININKAS. Taigi pradedam pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. 1 straipsnį priimam.

J.A.KATKUS. 2 straipsnis. “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos”. Taip pat pastabų negauta.

PIRMININKAS. 2 straipsniui taip pat nėra pataisų. Taigi 2 straipsnį galim patvirtinti. Gerbiamieji kolegos, turiu džiugią žinią, atsirado akinių savininkas. Toliau 3 straipsnis. Prašom.

J.A.KATKUS. “Sąjungos samprata”. Dėl to buvo ilgai diskutuota ir suformuluota, mūsų manymu, neblogai. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. 3 straipsnį taip pat priimame. 4 straipsnis.

J.A.KATKUS. “Sąjungos veiklos teisinis pagrindas”. Čia yra tiesiog iš teisinių dokumentų nurašyta.

PIRMININKAS. Taip pat galime priimti 4 straipsnį. 5 straipsnis.

J.A.KATKUS. 5 straipsnis – “Sąjungos statusas”. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Galime priimti. Gerbiamasis kolega, gal aš išvardiju…

6 straipsnis – niekas nenori kalbėti. Galime priimti ir priimame. 7 straipsnis – taip priimame. 8 straipsnis – taip pat priimame, 9 straipsnis – V.Čepo pataisa. Aš ją tik paskelbsiu, kaip numato Statutas. Taigi ponas V.Čepas siūlo 9 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte įrašyti žodžius “fizinės ir psichinės sveikatos būklę”. Pirmasis sakinys skambėtų taip: “Iš ne rikiuotės šaulių, kurie pagal fizinės ir psichinės sveikatos būklę…” ir t.t. Gerbiamieji kolegos, siūlau registruotis.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manyčiau, kad dabar reikėtų balsuoti dėl visų jo pataisų, kad būtų priimtas… Ne.

PIRMININKAS. Ne, mes atskirai kiekvieną turėtume svarstyti.

J.A.KATKUS. Būtų priimtas…

PIRMININKAS. Ne, mes atskirai kiekvieną turime svarstyti.

J.A.KATKUS. Galėtume svarstyti.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kompiuteris šiek tiek… Taip. Registracija vyksta, prašom registruotis.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kas už tai, kad V.Čepo pataisa būtų svarstoma, balsuoja už. Vyksta balsavimas. Jeigu šis balsavimas nesurinks 29 Seimo narių paramos, pataisa nebus svarstoma, nes tai yra pataisa, pateikta per priėmimą.

PIRMININKAS. Už – 34, taigi pataisa svarstoma. Gerbiamieji kolegos, V.Čepas gauna žodį. Prašom. V.Čepas. Pateikite savo pataisą. Jeigu galite, paspauskite mygtuką. V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS. Aš siūlau kolegoms palaikyti tą mano pataisą – pirmajame sakinyje įrašyti žodžius “fizinės ir psichinės sveikatos”. Visas sakinys skambėtų taip: “iš rikiuotės šaulių, kurie pagal fizinės ir psichinės sveikatos būklę bei fizinį pasirengimą pripažįstami tinkamais”. Toliau – kaip tekste. Manau, kad pataisa yra reikalinga, nes vis dėlto čia žmonės su ginklais. Daugelis nelaimių mūsų karinėse struktūrose atsitinka dėl to, kad pasitaiko nevisiškai psichiškai sveikų žmonių. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Olekas nori paremti.

J.OLEKAS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau palaikyti gerbiamojo V.Čepo pataisą, nes ji patikslina šį straipsnį ir gali išspręsti tas problemas, kurias minėjo gerbiamasis V.Čepas. Aš manau, kad toks įrašymas mums leistų būti šiek tiek saugesniems ir labiau užtikrintiems, nes žinosime, kokie žmonės bus pakviesti būti šauliais.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė.

J.A.KATKUS. Aš priimu šią pataisą, be abejonių.

PIRMININKAS. Dėl ko mes balsavome? Gerai. Gerbiamieji kolegos, taigi pataisa yra… Ar reikėtų balsuoti? Visi pritaria tam, kad ji būtų priimta, taip? Toliau dėl viso 9 straipsnio.

J.A.KATKUS. Siūlau pritarti 10 straipsniui.

PIRMININKAS. 9 straipsnį priimam. 10 straipsnis. 10 straipsnį siūlote priimti. 11 straipsnis.

J.A.KATKUS. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. 12 straipsnis. Vėl yra V.Čepo pataisa – siūlymas papildyti 8 punktu: “Svarsto ir sprendžia kitus sąjungai aktualius klausimus”.

PIRMININKAS. Ar bus 29 Seimo nariai, kurie rems šios pataisos svarstymą? Prašom dar sykį balsuoti. Kas už tai, kad pataisa būtų svarstoma, balsuoja už. Prašome balsuoti.

J.A.KATKUS. Balsuoti už, už.

PIRMININKAS. Už – 44, prieš – 12, susilaikė 9. Taigi svarstome pataisą. V.Čepas gauna teisę ją pateikti ir apginti. Prašom. V.Čepas.

V.ČEPAS. Prašyčiau gerbiamųjų kolegų palaikyti mano siūlomą pataisą. Šiame straipsnyje yra išvardytos funkcijos, kurias sprendžia suvažiavimas, ir jos yra labai griežtos. Tuo tarpu gali atsirasti sąjungai aktualių klausimų, kurie turi būti svarstomi suvažiavime, bet sąjungos statutas to neleistų. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatyme sąvokos, arba nuostatos, turi būti visiškai aiškios ir konkrečios. Čia yra nurodyta, ką sprendžia suvažiavimas. Jeigu jis yra reikalingas, tai kam tada mums nurodinėti ir kam tada rašyti kitus? Tada kokius kitus, jeigu žinome? Jeigu nežinome, tai kam rašyti? Aš manau, kad šis punktas visiškai nereikalingas, todėl kviečiu jam nepritarti.

PIRMININKAS. J.Olekas siūlo pritarti. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad 12 straipsnio pradžia sako labai aiškiai: “Sąjungos rinktinių atstovų visuotinis suvažiavimas yra aukščiausias sąjungos valdymo organas”. Turbūt per neapsižiūrėjimą mūsų kolegos teikdami parašė, kad aukščiausias valdymo organas gali spręsti tik septynis klausimus ir daugiau nieko. Suvažiavimas, kaip aukščiausias valdymo organas, matydamas, kad jam reikia nagrinėti kokį nors kitą klausimą, galėtų tą klausimą nagrinėti, o toks įstatymo projekto tekstas, koks dabar yra, to neleidžia, todėl aš siūlyčiau, kad mes visi paremtume gerbiamojo V.Čepo teikiamą pataisą. Jeigu pažiūrėtume, faktiškai visuose partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų statutuose toks straipsnis, toks punktas tikrai yra.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė.

J.A.KATKUS. Mes pasitarėme su šito projekto rengėjais ir teikėjais. Aš manau, kad gali atsirasti tokių klausimų kaip, pavyzdžiui… Teritorinio paskirstymo valdyba priima, kokius klausimus spręs suvažiavimas. Čia nieko blogo, nes be valdybos pritarimo suvažiavimo darbotvarkė negali būti pateikta. Todėl nieko blogo, jeigu čia ir bus nurodyta, nes valdyba nurodys klausimus. Aš siūlau pritarti šitam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Apsispręsime balsuodami, nes Seimo nariai nėra vieningi dėl šios pataisos. Prašom registruotis. Balsuosime dėl V.Čepo pataisos 12 straipsnio trečiąją dalį papildyti 8 punktu. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, prašom balsuoti. Balsuojame dėl V.Čepo pataisos 12 straipsniui.

Už – 46, prieš – 25, susilaikė 10. Pataisa yra priimta. Dėl viso 11 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. 12 straipsnį galime priimti ir priimame.

13 straipsniui vėl yra V.Čepo pataisa – siūlymas papildyti penktąja dalimi, kuria nustatoma Sąjungos vado pirmojo pavaduotojo vieta Sąjungos valdyme. Prašom. A.Katkus prašo žodžio.

J.A.KATKUS. Ši pataisa buvo aptarta su komiteto nariais, taip pat ir su rengėjais. Iš tikrųjų turi būti įtraukta, nors ponas V.Čepas per vėlai pareiškė savo pasiūlymus. Tačiau, aš manau, kad bus galima priimti, nes yra aptarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis tiek mes turim formaliai visų pirma paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie sutinka, kad šita pataisa būtų svarstoma. Prašom. Kas už tai, kad ji būtų svarstoma, balsuoja už. Dabar sprendžiam klausimą, ar svarstysim šią pataisą. Kas remia svarstymą, balsuoja už.

Už – 51 Seimo narys. A.Katkus jau išsakė savo nuomonę. Ar būtų norinčių kalbėti prieš? V.Čepas nori dar pagrįsti? Ne. Aš suprantu, kad galim bendru sutarimu priimti V.Čepo pataisą 13 straipsnio penktajai daliai. Pataisa yra priimta. Dėl viso 13 straipsnio būtų norinčių kalbėti? Negirdėti. Taigi 13 straipsnį priimam.

14 straipsnis be pataisų. Galim priimti ir priimam.

15 straipsnis be pataisų. Taip pat galim priimti ir priimam.

16 straipsnis. Priimam.

17 straipsnis. Taip pat priimam.

18 straipsnis. Taip pat priimam.

19 straipsnis. Taip pat priimam.

20 straipsnis . Čia V.Čepo pataisos, visur prie “darbo įstaigos” įrašyti “mokslo ar mokymo įstaigos” ir kiti papildymai. Gerbiamieji kolegos, 20 straipsnio pirmajai ir ketvirtajai daliai yra papildymų. Ar yra 29 Seimo nariai… Registruojamės ir po to spręsim. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų svarstoma V.Čepo pataisa, balsuoja už. Prašom balsuoti. Balsuojam, ar bus svarstomos V.Čepo pataisos 20 straipsniui.

Už – 38. Pataisos svarstomos. V.Čepas gauna teisę apginti savo pataisas. Prašom. Paspauskit mygtuką. Neįjungėte savo mygtuko. V.Čepas. Prašom. Nori kalbėti prieš, bet vis tiek…

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, prašau palaikyti pataisą, kurios esmė yra labai paprasta. Rengiant įstatymą buvo užmiršta ir per neapsižiūrėjimą nepateko “mokymo įstaigos” arba jos buvo sutapatintos su mokslo įstaigomis, kas yra ne vienas ir tas pats. Dalis šaulių mokysis mokykloje ar aukštojoje mokykloje, ir ši pataisa leis jiems visiškai teisėtai 7 dienas per metus dalyvauti mokymuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę. Pritarti nori E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Atvirai pasakius, aš netyčia paspaudžiau. Bet pritariu.

PIRMININKAS. Netyčia pritariate. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl “ar mokymo” aš nieko neturiu, galima ir pritarti, bet jokiu būdu nenoriu pritarti dėl “7 darbo dienos”. Juk visų pirma reikėtų autoriams ir kitiems paskaičiuoti, kiek tai kainuos ir, vienu žodžiu, kokios galimybės Šaulių sąjungos biudžeto. Tada, jeigu taip pasakyta, vyksta kokie nors mokymai, tai gal ir kare padarysim pertrauką šeštadienį, sekmadienį ir švęsim. Kai vyksta mokymai, nekalbama apie darbo dienas ir poilsio dienas, o vyksta mokymai ir jie užbaigiami. Žiūrint dar kokie mokymai. Bet aš šiuo atveju noriu orientuotis į finansinę pusę, nes autoriai ir dabar visiškai nepadarė paskaičiavimo ir nepasižiūrėjo, kiek yra biudžete metams nustatyta, kokia suma ir ar tos sumos iš viso užteks 7 dienoms, jau nekalbant apie 7 darbo dienas. Todėl aš prieš žodžius “7 darbo dienos”. Palikti 7 dienas, tada dar šiokia tokia gal ir yra aritmetika. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir komiteto pirmininkas A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Taip, aš nenoriu sutikti su šiomis pataisomis, ne visai, tik iš dalies. Aš siūlau palikti 7 dienas. Iš esmės beveik niekada nebūna taip ilgai. Ir čia iš tiesų šaulių biudžetas nebus toks didelis, kad mes galėsim apmokėti, arba darbdavys gali įvairių dalykų pareikšti. Toliau, dėl mokymo įrašymo. Aš sutinku, kad būtų taip: “darbdavys, mokslo ar mokymo įstaigos vadovas privalo šaulį išleisti iš darbo ar mokymo įstaigos ir išsaugoti jam darbo vietą”. Nebereikėtų vietą mokslo ir mokymo įstaigoje. Nes ir taip yra aišku, kad turi išaugoti darbo vietą. Tai yra nustatyta pirmoje eilutėje. Jeigu dabar mes mokymą vardinam, reikėtų ir kitas įstaigas vardinti. Čia viskas aišku, tik redakcija. Todėl aš norėčiau, kad būtų išbraukta po žodžio “vietą”, po kablelio dar kartą “vietą mokslo ar mokymo įstaigoje”. Tie keli žodžiai. Sutinkate, kad ten tie žodžiai yra nereikalingi. Ir palikti, dar kartą kartoju, dienas, o ne septynias…

PIRMININKAS. Jūs manote, kad studento vieta mokslo įstaigoje yra jo darbo vieta?

J.A.KATKUS. Be abejonės, kadangi mes įrašom. Tai, be abejo, darbas, mokslas irgi yra mokymasis, taip pat darbas.

PIRMININKAS. Sunkus darbas, sako profesorius J.Karosas.

J.A.KATKUS. Sunkus, bet neblogas darbas.

PIRMININKAS. Man sunku dabar teikti kokį nors siūlymą. Yra V.Čepo pataisa 20 straipsnio pirmajai daliai. Tai jūs siūlote iš dalies priimti tą pataisą?

J.A.KATKUS. Iš dalies. Ponas V.Čepas, kiek aš matau, sutinka.

PIRMININKAS. Galim tokią pataisą daryti bendru sutarimu taip, kaip dabar sutariama žodžiu? (Šurmulys salėje)

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Studentai gali būti išmesti iš mokslo, jeigu jie praleis daugiau negu nustatyta rektoriaus kokiais nors potvarkiais, nes rektorius netraktuos, kad tai yra darbo vieta.

Gerbiamieji kolegos, ponas A.Katkus siūlo išbraukti žodžius “vietą mokslo ar mokymo įstaigoje” toje pataisoje, kurią teikia V.Čepas.

J.A.KATKUS. Du kartus, tada reikia išvardinti ir visas, ir toliau…

PIRMININKAS. Kas pritaria tokiam siūlymui, kokį galutinai suformulavo A.Katkus, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 55, prieš – 2, susilaikė 8. Taigi pataisa pirmajai daliai taip, kaip suformulavo A.Katkus, yra priimta.

Toliau antrajai daliai pataisa yra priimama bendru sutarimu?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Ketvirtajai daliai taip pat priimama bendru sutarimu. Sutarta.

J.A.KATKUS. Dabar, jeigu galima, dėl 21 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėl viso 20 straipsnio. Galim priimti 20 straipsnį? 20 straipsnį galim priimti ir priimam.

Toliau dėl 21 straipsnio yra panašios V.Čepo ir A.Katkaus pataisos. Pirmiausia įrašyti “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”. Taip siūlo V.Čepas. A.Katkus dar nori informuoti. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji, aš manau, kad šitą straipsnį reikia atidėti ir šiandien nepriiminėti. Tai iš tiesų yra ir Vyriausybės, ir tam tikrų institucijų pageidavimas. Tai yra susiję su turto grąžinimu. Yra parengtas lydintis įstatymas dėl turto, priklausančio Šaulių sąjungai, grąžinimo, t.y. įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir, aš manau, kad šitą straipsnį galėsim priimti kartu su įgyvendinimo įstatymu. Reikia dar padiskutuoti ir gauti tinkamos informacijos, kiek yra to turto, kokios yra galimybės, kad mes neįrašytume ir po to nesudarytume sau didelių problemų ir tam tikrų ginčų.

PIRMININKAS. Taigi dabar svarstome procedūrinį siūlymą daryti priėmimo pertrauką. J.Listavičius dėl šio siūlymo.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš pritariu pranešėjui ir iš tiesų negalima pritarti V.Čepo pasiūlymui, nes reikėtų prieš siūlant tokią pataisą pagalvoti. Kalbama apie turto grąžinimą. Jeigu turtas bus grąžinamas, matyt, tam reikės tam tikrų lėšų, o jeigu turtą reikės išpirkti, taip pat reikės lėšų. Tai kodėl kalbant apie biudžeto lėšas parašyta “Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”? Čia turi būti įstatymas ir jokių kalbų. Todėl prieš siūlant reikia pagalvoti, kokios bus pasekmės ir kokių reikės išlaidų. Aš pritariu, nes iš tikrųjų yra įstatymas dėl šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo, todėl reikia abu tuos įstatymų projektus suderinti ir priimti bendrą nuostatą. Tačiau jokiu būdu negali būti pavesta Vyriausybei. Juo labiau opozicija ar tariama opozicija. Taigi reikia kontroliuoti biudžeto lėšas ir reikia žiūrėti kaip jos naudojamos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar trumpas A.Katkaus žodis. Prašom.

J.A.KATKUS. V.Čepo pataisa 21 straipsniui yra iš tiesų nelabai priimtina. Ateity gal ir pakeisim, bet dabar siūlyčiau nebalsuoti.

PIRMININKAS. Taigi sutarėme, kad 21 straipsnio nesvarstome ir pataisų jam nesvarstome. Darome priėmimo pertrauką ir niekas tam neprieštarauja. Taigi bendru sutarimu daroma priėmimo pertrauka. Ačiū. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo” projektas Nr.P-1655(2*) (priėmimas)

1-2 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo” projektas Nr.P-1655(2). Priėmimas. Pranešėjas A.Katkus. Prašom. Prašom, pone Katkau, dėl šio nutarimo.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą kreipiuosi ir siūlau pritarti nutarimui dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymo sąrašo. Svarstant buvo toks pasiūlymas nustatyti tų įstatymų parengimo ir priėmimo datas, tačiau praktiškai tai būtų labai sunku įgyvendinti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasistengs kontroliuoti ir, aš manau, kad šiais metais visi įstatymai turėtų būti išvardyti (jų yra 17), parengti ir priimti Seime. Siūlyčiau ir prašyčiau pritrati.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra gauta J.Razmos pataisa. Jis siūlo išbraukti iš sąrašo 7, 8, 9 ir 10 punktus, t.y. išbraukti iš nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo įstatymą dėl Šaulių sąjungos pakeitimo ir papildymo įstatymą, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Karo tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Siūloma išbraukti iš sąrašo keturis įstatymus. Pirmiausia turime apsispręsti, ar svarstysime šias pataisas, kurios pateiktos priimti. Dabar registruojamės. Jeigu J.Razmos siūlymui pritars 29 Seimo nariai, tada svarstysime šias pataisas. (Balsai salėje) Prašom neagituoti. Dabar svarstome tik klausimą, ar svarstome, ar nesvarstome taip, kaip numato Statutas. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai.

Balsuojame dėl to, ar svarstyti šias pataisas. Kas už tai, kad svarstytume, balsuoja už. Kas prieš svarstymą, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl to, ar svarstyti pataisas.

Už – 25. Deja, pataisos nesvarstomos.

Pone kancleri, jūs vienas iš pirmųjų susidūrėte su Statuto normomis. Taigi pataisos nesvarstomos. Pradedame priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis ir kancleris gali pasakyti savo pastabas dėl 1 straipsnio, bet dėl viso 1 straipsnio. Prašom.

J.RAZMA. Nepaisant to, kad komiteto pirmininkas buvo toks nedėmesingas mano pastaboms, aš vis tiek nuoširdžiai pritariu nutarimui ir be mano pastabų. Šiaip jau maniau, kad netikslinga surašyti į vieną sąrašą tuos įstatymus, kurių apskritai nėra tam tikrose srityse, ir tuos, kurių priiminėsime įvairias pataisas. Šaulių sąjungos įstatymas, šiaip ar taip, yra su trūkumais, bet įrašyti į tą sąrašą jo būsimas pataisas, papildymus, maniau, kad netikslinga. Be abejo, šiandien priimamas nutarimas yra daugiau formalaus pobūdžio. Jis būtų buvęs kur kas aktualesnis, jeigu būtų priimtas iš karto priėmus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Tai būtų tam tikras strateginis planas dėl visos (…) šitoje srityje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? A.Katkus nori kalbėti. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš labai dėkoju ponui J.Razmai už pritarimą. Galiu pasakyti, kad dėl Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo ir papildymo, kai buvo pakeista labai daug straipsnių, tai iš esmės išėjo naujas įstatymas. Tas pat gali būti ir su Operatyvinės veiklos, ir kitais įstatymais. Aš manau, kad įstatymų sąrašas gal ir pavėluotas, bet vis tiek geriau vėliau negu niekada. Siūlau priimti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnį priimame bendru sutarimu.

Dėl 2 ir 3 straipsnių būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Pastraipsniui yra priimta.

Dėl viso nutarimo ponas L.Sabutis, taip? Prašom.

L.SABUTIS. Aš manau, kad apskritai čia yra geras žingsnis orientuojantis į tai, kokie ir dabar, ir ateityje turėtų būti pagrindiniai įstatymai priėmus Nacionalinio saugumo ir strategijos įstatymą. Vis dėlto autorius turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis vardijo įstatymų sąrašą, ir šiuo atveju nereikėtų kalbėti apie kokius nors pakeitimus ir papildymus. Tai tiesiog turėtų būti vadinama įstatymais, nes mes dar nežinome, ar tie papildymai bus padaryti. Todėl, iš esmės pritardamas, sakau, kad tai galėjo padaryti ir anksčiau.

PIRMININKAS. Ir G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Pritardamas tam įstatymui, apgailestauju, kad nėra nustatytos realios datos. Tik parlamentas kontroliuoja Vyriausybės veiklą. Mes labai daug priimam tokių abstrakčių rezoliucijų, po to niekas nekontroliuoja, kaip jos yra vykdomos. Aš suprantu, kad Vyriausybei yra labai patogu, kai mes nenustatom realių datų, tada ir kontroliuoti negalima. Mūsų pirmininkas pasakė, kad maždaug šiais metais bus pateikta. Jeigu bus kitais metais? Kokios pasekmės dėl to? Mano nuomone, pritariant šiam įstatymui tenka apgailestauti, kad yra nenustatytos datos. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl šio nutarimo priėmimo.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtasis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuoja už. Kas mano, kad jo nereikia priimti, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas.

Už – 68, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi Seimo nutarimas “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymo sąrašo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1678(3*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, tęsiam darbą. Toliau darbotvarkės 1-3a klausimas – SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1678(3*). Priėmimas. Pranešėjas A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Jau daug kartų mes svarstėme šį įstatymą. Aš pasakiau pagrindinio komiteto išvadas. Taip pat noriu pasakyti, kad labai atidžiai buvo svarstomas šis įstatymas papildomame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Buvo labai daug pakeitimų. Galutinė redakcija, pasikvietus teisės ekspertus, buvo parengta ir suredaguota. Siūlau įstatymą Nr.P-1678 priimti ir šiandien balsuoti už jį.

Yra dar mūsų Teisės departamento pasiūlymai. Į tuos pasiūlymus atsižvelgta kitame įstatyme – Nr.P-1679.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priėmimas. Kadangi keičiamas tik vienas straipsnis, jokių naujų pataisų nebuvo gauta. Pradedame priėmimo procedūrą. Keturi – už, keturi – prieš. Nematau norinčių kalbėti. Taigi registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Registruojamės, balsuosime dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.

Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, kas mano, kad jo nereikia priimti, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už – 61, prieš – nė vieno, susilaikė 2. Taigi SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. Priimtas beveik vieningai.

Lietuvos Respublikos SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo  įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1679(4*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Ir lydintis darbotvarkės 1-3b klausimas – SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1679, ketvirtoji atmaina, pone Palubinskai. Priėmimas. Prašom. Ponas A.Katkus kalba apie šį įstatymo projektą.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiam projektui buvo pateiktos Teisės departamento pastabos. Į šias pastabas buvo atsižvelgta. Pirmiausia 1 straipsnio trečiosios dalies pakeitimas. Nuo apačios 7 eilutėje yra išbraukti žodžiai sakinyje “Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Valstybės saugumo departamento išvadą (toliau išbraukiami žodžiai: “dėl to, kad darbuotojui negali būti taikomos išimtys) asmuo gali apskųsti Administraciniam teismui per 30 dienų nuo išvados pateikimo darbdaviui.” Vadinasi, čia atsiranda didesnės galimybės bet kokią išvadą apskųsti. Genocido centro ir Saugumo departamento išvadą, bet kokią išvadą, apskųsti. Neatsižvelgiant į tai, ar gali būti taikomos išimtys, ar ne, gavo išvadą ir gali apskųsti. Tai yra į Konstitucinio Teismo sprendimą atsižvelgta ir į visa kita.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis kolega. Ar jūs siūlote šiam 4 variantui, kurio projektas yra išdalintas žaliu pavidalu, ant žalio popieriaus, dar pataisų daryti?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Aš tada prašau jūsų (iš tikrųjų mes darom priėmimo pertrauką) pateikti raštu tas pataisas. Tai yra sudėtingas įstatymas ir žodžiu priimti pataisas aš tikrai nesiūlyčiau. Jeigu sutariat, kad reikia daryti pataisą, padarykite, tiesiog raštu pateikite ir po poros valandų mes ją galim svarstyti. Norėčiau pasiūlyti atkreipti dėmesį, jeigu galima, pone Katkau, taip pat į Teisės departamento išvadas, kurios yra pateiktos vakar, į jų pirmąjį punktą, dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo įsigaliojimo.

J.A.KATKUS. Taip pat į tai yra atsižvelgta. Bet jeigu jūs manote, kad reikia parašyti raštu, tada tą tekstą parašysim raštu. Bet aš norėčiau, kad būtų nukelta į šios dienos posėdžio pabaigą, nes aš turbūt negalėsiu dalyvauti.

PIRMININKAS. Tai jūs gal ką nors įgaliokite, nes po pietų yra socialdemokratų darbotvarkė. Kažin ar mes galėsime į ją įsiterpti. Jeigu jūs 13 val. ką nors įgaliotumėte, tai mes padarytume.

J.A.KATKUS. Tuomet poną A.Stasiškį aš paprašysiu ir jisai pateiks.

PIRMININKAS. Tvarka. Ponas A.Stasiškis atstovaus jums. Bet jūs dabar parenkite pastabas, jas išdalinkite, ir mes galėsime prieš 13 val. šio įstatymo priėmimą užbaigti.

Dabar darome įstatymo priėmimo pertrauką.

A.Raškinis nori paskelbti informaciją. Prašom. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, atleiskite už sutrukdymą. Tiesiog noriu paskelbti informaciją. Vakar mūsų audringų debatų metu buvo atėję į Seimą žmonės ir atnešė surinkę 40 tūkstančių parašų po pareiškimu. Norėčiau dabar labai trumpai informuoti jus ir paskaityti, ką ten rašo.

“Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Artėjant didžiajam krikščionybės jubiliejui ir vyskupo M.Valančiaus gimimo 200-osioms metinėms, kviečiame Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę užkirsti kelią tautos, ypač jaunimo, žalojimui alkoholiu, tabaku ir kitais narkotiniais nuodais. Todėl reikalaujame įstatymais ir visa jums patikėta valstybės galia:

1. Nedelsiant įgyvendinti besąlygišką tabako reklamos draudimą, uždrausti alkoholio reklamą ir iki 2000-ųjų metų įvesti valstybės alkoholio gamybos ir prekybos monopolį.

2. Sustabdyti narkotikų kontrabandą bei platinimą ir bet kokią veiklą, kuria siekiama juos įteisinti ar atsisakyti griežtos jų kontrolės.

3. Iki 1999 m. patvirtinti ir vykdyti valstybės alkoholio, tabako ir kitų narkotikų kontrolės programas.”

Aš manau, kolegos, kad kaip ir visada, mes stengsimės atsižvelgti, įsiskaityti į žmonių pageidavimus ir kuo efektyviau į juos atsiliepti. Man atrodo, kad mūsų operatyvus atsiliepimas į žmonių norus padės stabilizuoti ir nuraminti situaciją mūsų valstybėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Norėčiau kreiptis į poną A.Raškinį, jeigu galėtumėte… Aš tikiuosi, kad tie parašai pateko per Priimamąjį, yra užregistruoti ir įforminti taip, kaip numato visos mūsų procedūros. Būtų gerai, kad ta informacija pakliūtų ir Seimo valdybai, ir Sveikatos reikalų komitetui, nes mes artimiausiu metu svarstysime Tabako kontrolės įstatymo pataisas. Tą reikėtų padaryti. O šiaip būtų gerai, kad tai pasiektų valdybą ir mes tada svarstytume, kaip organizuoti komitetų darbą, kad į tai būtų atsiliepta.

A.J.RAŠKINIS. Aš patikrinsiu

PIRMININKAS. Labai ačiū. Toliau 1-4 darbotvarkės klausimas. Iki jo turime laiko, taigi galime svarstyti rezervinį klausimą. Taip pat nematau pranešėjo – E.Bičkausko, todėl pradedame svarstyti reguliarios darbotvarkės ketvirtąjį klausimą, tačiau aiškiai matau, kad tuoj galėsime svarstyti rezervinius. Prašom gerbiamuosius Seimo narius tam pasirengti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 ir 104 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1673(2) (svarstymas)

Ketvirtasis darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 31 ir 104 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-1673(2). Svarstymo antra atmaina, taip. Antra atmaina, atsiprašau. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu turėtų kalbėti V.Aleknaitė. J.Razma kalbės, taip? Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai mes priėmėme vieną įstatymą, leidžiantį piliečiams laisvai susipažinti su teisminių bylų medžiagom. Šis įstatymo projektas tą galimybę detalizuoja, jis nurodo, kad už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą imamas 10 Lt ir taip pat už kiekvieno lapo kopiją 1 Lt žyminis mokestis. Pažymima, kad tokios kopijos, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus, nelaikomos bylos dalimi, oficialiu dokumentu ar nuorašu. Svarstant pagrindiniame komitete buvo, sakyčiau, padaryti gal tokie neesminiai patikslinimai, todėl manau, kad dabar komitete patobulintam projektui tikrai galima pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jokių naujų pataisų negauta. Pataisų, kurioms nebuvo pritarta komitete, taip pat nėra. Diskusijoje iš anksto užsirašiusių kalbėti nėra. Taigi diskusijos nėra, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. L.Sabutis, prašom.

L.SABUTIS. Taip, išties dabar yra suderintas, visiškai aiškesnis tekstas, negu buvo pateikimo metu. Manau, kad visiškai galima būtų tas pataisas padaryti, kaip jos dabar suredaguotos, todėl kviečiu balsuoti ir pritarti.

PIRMININKAS. Nėra norinčių daugiau kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Galim pritarti ir pritariam.

Lietuvos Respublikos individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių) atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų bei šių įmonių išregistravimo iš įmonių rejestro įstatymo projektas Nr.P-1701(2*) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka)

Toliau 1-5 darbotvarkės klausimas. Registracijos Nr.P-1701, antroji atmaina. Tai yra Individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių) atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų bei šių įmonių išregistravimo iš įmonių rejestro įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pranešėja – B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šis įstatymas yra taikomas individualių įmonių savininkams, kurie įregistravo individualią įmonę iki 1995 m. sausio 1 d., bet nuo 1995 m. sausio 1 d. nevykdė ūkinės komercinės veiklos ir dėl tos priežasties neturėjo pajamų. Taigi šis įstatymo projektas reglamentuoja išregistravimą tvarką ir, jeigu reikia, atleidimą nuo skolų, baudų mokėjimo. Jokių papildomų pasiūlymų komitetas negavo. Galiu tik pakomentuoti Teisės departamento pastabas, į kurias neįmanoma buvo atsižvelgti. Buvo siūloma pakeisti sąvoką “įmonės išregistravimas”, tačiau komitetas nepritarė, nes tokia sąvoka yra įtvirtinta Įmonių įstatyme ir Vyriausybės nutarime. Taip pat teigiama, kad neaišku, kas gali patvirtinti faktą, kad asmuo yra išvykęs nuolat gyventi į kitą valstybę. Mes nepritarėme taip pat, kadangi faktą, kad asmuo išvykęs nuolat gyventi į kitą valstybę, paprastai patvirtina Migracijos departamentas savo pažyma. Taigi galima pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Galima pradėti priėmimą pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau, pasiūlymų ir pataisų nėra. 1 straipsnį galime priimti ir priimam.

2 straipsnis. Taip pat norinčių kalbėti nematau, pataisų nėra. Galime priimti ir priimam.

3 straipsnis. Norinčių kalbėti taip pat nematau. Galime priimti ir priimam.

Ir 4 straipsnis taip pat yra priimamas. Taigi pastraipsniui visą įstatymą priėmėme. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? J.Listavičius nori tarti žodį, prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatos skirtos spręsti individualių (personalinių) įmonių savininkų atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo bei atleidimo nuo jų pasekmių klausimams. Savininkai atleidžiami nuo įmokų nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. Šis laikotarpis į asmens socialinio draudimo stažą neįskaitomas. Įstatymo projekto nuostatos sudarys sąlygas įmones, nutraukusias savo veiklą, išregistruoti iš įmonių rejestro. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš taip pat norėčiau pritarti ir siūlau visam Seimui pritarti šiam įstatymui, tačiau norėčiau Vyriausybės paprašyti, kad parengtų panašų įstatymo projektą žemės ūkio bendrovėms, toms, kurios šiuo metu taip pat yra bankrutavusios, faktiškai jokios veiklos nevykdo, o dar ir toliau Mokesčių inspekcija reikalauja apyskaitos, eina įvairios “Sodros” baudos ir t.t. Būtinai reikia sutvarkyti ir kaimo ūkį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Registruojamės, balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių) atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų bei šių įmonių išregistravimo iš įmonių rejestro įstatymo priėmimo.

Gerbiamieji kolegos, noriu perspėti, kad jeigu posėdžio metu jūs nesėdite savo tikroje vietoje. Todėl yra daug galimybių jums išnykti iš kompiuterio. Aš tai adresuoju kolegei N.Oželytei, kuri šiuo metu yra išnykusi iš kompiuterio.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl minėto įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už – 60, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1674(2*) (svarstymas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, rezerviniai. Rezervinis pirmasis, tai Baudžiamojo kodekso 297 ir 297¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1674(2). Svarstymas. Pagrindinio antra atmaina. Svarstymas. Pagrindinio komiteto vardu kalbės E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad darbotvarkėje truputį netiksliai suformuluota, kad vyksta Baudžiamojo kodekso 297 ir 297¹ straipsnių svarstymas. Iš tikrųjų vyko ir klausymai, vyko svarstymas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė 297 straipsniui, bet vis dėlto nepritarė 297¹ straipsniui. Įstatymo iniciatoriai, autoriai taip pat sutiko su komiteto išvada. Todėl šiandien turi būti priimamas tik Baudžiamojo kodekso 297 straipsnis.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kolega Egidijau, tikrai taip. Pavadinimas yra pakeistas, tik liko darbotvarkėje, ir aš neteisingai paskelbiau. Svarstome tik 297 straipsnio pakeitimus.

E.BIČKAUSKAS. Straipsnio pakeitimas ir šis straipsnis iš esmės kalba apie poveikį liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui ir specialistui, revizoriui ar vertėjui. Esmė ta, kad šiame straipsnyje keičiami ir įrašomi žodžiai, jog siekimas bet kokia forma paveikti liudytoją ir t.t. Yra įrašoma bet kokia forma. Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir teisės specialistai šiam pakeitimui pritarė ir aš siūlyčiau Seimui pritarti po svarstymo. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra, pataisų taip pat nėra. Nei komitete nepritartų, nei naujų. Gerbiamieji kolegos, galim kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariam komiteto išvadai ir siūlymui pritarti patobulintam projektui. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Manau, kad teisinga yra Baudžiamojo kodekso 297 straipsnio redakcija dėl poveikio liudytojui, nukentėjusiems, ekspertams ir kitiems dalyviams, specialistams. Manau, kad ši redakcija yra gera. Atsisakyta, kaip buvo pabrėžta dabar svarstymo metu, 297¹, pritarta tik 297 straipsniui. Todėl kviečiu balsuoti atsižvelgiant į tai, kad yra nuosaiki sankcija, ne tik aiški dispozicija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galim pritarti bendru sutarimu šiai komiteto išvadai ir pritariam.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675 (svarstymas)

Toliau rezervinis antras klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675. Svarstymo stadija. Pranešėjas E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Dėl šio projekto iš tikrųjų tiek klausymo metu tarp specialistų, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitete turbūt buvo bene daugiausia debatų. Esmė šio projekto yra ta, iš tikrųjų pakankamai subtili esmė, kad bet kuriuo atveju, net nesant nukentėjusiosios pareiškimui būtų galima ir būtų privalomai keliama baudžiamoji byla. Buvo diskutuojama tiek su teisininkais praktikais, tiek su teoretikais. Buvo diskutuojama komitete ir pripažinta, be jokios abejonės, kad tai yra milžiniška, didelė problema. Taip pat ir esamų įstatymų vykdymo problema. Mes analizavome šį projektą ir galima sukurti situaciją iš įvairių pusių. Pamatėme tokių dalykų, kad priėmę šį projektą mes galim susidurti su dar didesnėm problemom, negu yra dabar. Tiek komitetas, tiek klausymo metu, tiek įstatymo iniciatoriai sutiko ir pripažino, kad problema turi būti sprendžiama, bet, matyt, sprendžiama kitais būdais. Buvo sutarta, kad bus sudaryta ir sudaroma darbo grupė, kuri visapusiškai išanalizuos šią problemą ir pasiūlys priimtinus galimus variantus. Tokie variantai buvo aptarinėjami ir komitete. Lygiai taip pat klausymų metu ir komitete buvo sutarta pasiūlyti parlamentinės kontrolės pakomitečiui geriau išanalizuoti situaciją ir dabar egzistuojantį esamų įstatymų vykdymo mechanizmą. Todėl komiteto išvada buvo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams, tai yra atmesti. Sudaryti, kaip aš minėjau, darbo grupę, taip pat įpareigoti parlamentinės kontrolės pakomitetį išanalizuoti šią situaciją, susijusią konkrečiai su išžaginimo bylomis. Komitetas nepritarė šiam projektui.

PIRMININKAS. Komiteto išvada, kaip aš suprantu, grąžinti iniciatoriams. Tokiu atveju toliau diskusija nėra tęsiama. Turim apsispręsti dėl šio siūlymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šios komiteto išvados? Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu priimamas sprendimas grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Šį darbotvarkės klausimą taip pat baigiam.

Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1050(2) (priėmimas)

Toliau 1-6a ir 1-6b darbotvarkės klausimai. 1-6a – Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1050(2). Priėmimas. Pranešėja – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Įstatymo projektui ir komitete, ir Seime po svarstymų buvo pritarta. Jokių kitų papildymų ir pasiūlymų negauta. Pakeitimai labai nedideli, todėl prašau pritarti Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Pataisų nėra. 1 straipsnis. Kalbam iš karto dėl viso įstatymo. S.Burbienė nori kalbėti prieš. Prašom. Minutėlę. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas yra tiesiogiai susijęs su laisvosiom ekonominėm zonom. Yra siaurinamos užsienio valiutos naudojimo galimybės šiose zonose. Turint galvoje tai, kad zonose, laisvosiose ekonominėse zonose, dauguma jų jau yra paskelbti, o kai kur ir įvykę konkursai dėl valdytojo. Ten buvo nurodytos būtent tos sąlygos, kurios buvo šiuo metu galiojančiame įstatyme. Vien dėl to keisti šį įstatymą nėra visiškai tinkamas dalykas. Aš suprantu, kad dalis Seimo narių apskritai pasisako prieš laisvąsias ekonomines zonas. Bet tai, matyt, būtų kitas klausimo sprendimas. Šiuo metu siūlomas Užsienio valiutos vartojimo siaurinimas, praktiškai iš tikrųjų toms zonoms, jų tolesnei plėtrai pakenktų. Todėl aš manau, kad toks įstatymo pakeitimas, nei šis, nei einantis po šito, yra netinkamas.

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu ponios S.Burbienės išsakytai pozicijai. Tokia pataisa iš tikrųjų gerokai sumažintų laisvųjų ekonominių zonų patrauklumą ir prasmę, nes apribojus atsiskaitymus užsienio valiuta tarp įmonių, esančių zonoje ir už jos ribų, tiesą sakant, laisvoji zona daug prarastų. Atsiskaitymas tarp zonos įmonių, tiesą sakant, problemos šia prasme neišspręs. Siūlau visiems, kurie yra už laisvąsias ekonomines zonas, mato jų prasmę, tikrai nepritarti šiai pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Man sunku ką ir pridurti prie to, kas pasakyta. Tai tikrai nebus signalas, spartinantis laisvųjų ekonominių zonų kūrimą, o kaip jos kuriasi, mes gerai žinome: per daugelį metų reikalai nelabai daug pajudėjo. Manyčiau, kad…

PIRMININKAS. Jau išjungiau. Dar norėjote ką nors pasakyti? Tuojau įjungsiu, palaukite. Ar jau ne? P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji pranešėja, jau pats laisvosios ekonominės zonos pavadinimas reikalauja laisvumo, o mes iš esmės ją darome nelaisva ekonomine zona. Man atrodo, tokiais pasiūlymais prieštaraujame pačiai idėjai. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia mes neturėtume pamiršti, kad yra nacionalinė valiuta. Mes jau ne viename įstatyme tai akcentavome. Įstatymo projekto nuostata sudaro sąlygas naudoti užsienio valiutą mokėjimui bei atsiskaitymams su užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, neapmuitinamose parduotuvėse ir tarp zonos įmonių. Įstatymo projekto nuostata sudaro galimybes atsiskaityti užsienio valiuta tarp zonos įmonių, todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti už. Kai pas mus bus, sakykim, kita valiuta (apie tai iš ryto buvo daug kalbama), tada klausimas bus sprendžiamas kitaip. Dabar aš pritariu šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ponia Kunevičiene, norite dar tarti žodį?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu pasakyti ponui P.Gyliui, kuris kalbėjo apie laisvumą. Laisvumas taip pat turi tam tikrą laipsnį: gali būti laisvumas ir palaidumas. Dabar laisvumas išlieka, bet nepaliekamas palaidumas, kad būtų galima elgtis palaidai ir daryti kur nori ir ką nori. Fiziniai asmenys, gaunantys atlyginimus kad ir laisvoje zonoje esančiose įmonėse, turi mokėti į biudžetą pajamų mokestį litais, taip pat darbo užmokestis jiems turi būti skaičiuojamas litais, o ne doleriais, markėmis ar kokia nors kita konvertuojama valiuta, o atsiskaityti tarp įmonių (tai yra svarbiausia) leista. Čia kaip tik ir patikslinama, kokiems tikslams galima naudoti konvertuojamą valiutą laisvosiose zonose. Aš prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, aš dar sykį raginu: kai spaudžiate mygtuką, stenkitės paspausti vieną mygtuką.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

Už – 50, prieš – 8, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1265* (priėmimas)

Dar vienas įstatymas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1265. Priėmimas. Prašome, ponia Kunevičiene.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tie pakeitimai susiję su dabar ką tik priimtais Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisymais. Čia patikslinama, kad atsiskaitymams zonoje gali būti naudojamas ir litas, ir konvertuojama užsienio šalių valiuta. Dabar patikslinama, kad mokėjimams bei atsiskaitymams laisvojoje ekonominėje zonoje naudojamas litas, o mokėjimams ir atsiskaitymams tarp zonos įmonių gali būti naudojama užsienio valiuta.

PIRMININKAS. S.Burbienė nori prieštarauti. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai nėra patikslinimas, nes tai yra pakeitimas. Galiojančiame įstatyme buvo parašyta, kad gali būti naudojamas litas ir konvertuojama užsienio šalių valiuta, o keičiama į tai, kad naudojamas litas. Tai nėra joks patikslinimas, tai yra įstatymo keitimas. Kadangi prieštaravau pirmajam įstatymo projektui, dėl tų pačių priežasčių prieštarauju ir tam: čia yra siaurinama tai, dėl ko buvo sutarta galiojančiame įstatyme, pagal kurį buvo sudarytos sutartys su valdymo įmonėmis, esančiomis zonoje. Dabar mes keičiame sąlygas. Tai yra tikrai neigiamas reiškinys.

PIRMININKAS. A.Plokšto nori prieštarauti.

A.PLOKŠTO. Aš remiu ponią S.Burbienę. Iš tikrųjų tai yra siaurinimas. Norėčiau pasakyti, kad apskritai laisvųjų ekonominių zonų plėtra nėra tokia, kokią mes įsivaizdavome tada, kai jos buvo kuriamos. Galbūt vietoj tų pataisymų reikia apskritai pakalbėti apie šito ekonominio darinio ateitį. Aš esu prieš tokius kosmetinius pataisymus, kurie siaurina teises.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatoje patikslinta atsiskaitymų ir mokėjimų užsienio valiuta galimybė. Mokėjimams ir atsiskaitymams tarp zonos įmonių bus galima naudoti užsienio valiutą. Įstatymo projekto nuostata sudarys sąlygas vykdyti atsiskaitymus ir mokėjimus tarp zonos įmonių užsienio valiuta, todėl pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kol vyksta registracija, norėčiau paklausti, ar kolegos sutiktų dabar svarstyti rezervinį trečią klausimą? Ponas L.Sabutis. Galima, taip? Taigi prašome. Užsiregistravome ir balsuojame dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašome balsuoti.

Už – 54, prieš – 3, susilaikė 6. Įstatymas taip pat yra priimtas.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 10, 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1449(3*) (svarstymas)

Ir rezervinis trečias klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 10 ir 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1449(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Dėkoju. Jums pateiktos svarstyti jau komitete suderintos pataisos. Tai iš tiesų yra trečiasis variantas. Iniciatorius buvo mūsų komiteto narys S.Kaktys. Komitetas taip pat keletą kartų buvo sugrįžęs prie šio derinimo. Pataisas teikė, kaip jūs matote, ir komiteto pirmininkas, ir komiteto narys K.Šavinis. Bendru sutarimu priėjome prie tokios nuomonės, kad ši pataisa reikalinga tada, jeigu mes norėtume sėkmingai išspręsti Europos vietos savivaldos chartiją ir ją ratifikuoti Seime. Ten kaip tik yra siūloma, jog būtų pasitariama su bendruomenės atstovais arba net bendruomenėmis, todėl tai reikėjo sureguliuoti mūsų įstatymuose. Konkrečiai tai yra Teritorijos administracinio vieneto ribų įstatymas. Šiandien vertinimų pataisa yra daroma 7, 10 ir 13 straipsniuose ir įstatymas papildomas 15 straipsniu. Tai, manau, priėmimui bus prisiminta ir įrašyta taip darbotvarkėje.

Dėl 7 straipsnio. Mes manome, ir čia konkrečiai buvo siūlyta, jog ne tik reikia priimti sprendimą dėl naujų savivaldybių (tai yra numatyta ir buvo numatyta), bet taip pat reikėtų atlikti tam tikrą procedūrą, iki pateikiant šitą teikimą iš Vyriausybės Seimui. Todėl mūsų redakcija yra tokia: prieš kreipdamasi į Seimą, Vyriausybė atsižvelgia į gyvenamosios vietovės bendruomenės nuomonę, savivaldybės tarybos siūlymus, dabar egzistuojančių savivaldybių, organizuoja vietos gyventojų apklausą ir priima sprendimą dėl teikimo. Rinkimai į savivaldybių tarybas vyksta įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra pagal Vietos savivaldos įstatymą juridinio asmens teises turi būtent savivaldybės taryba ir ji gali visapusiškai atstovauti tos vietovės gyventojams. Todėl manome, kad ne tiktai toks aktas turi būti priimtas dėl naujų savivaldybių steigimo sudarymo, bet taip pat turi būti įvykę įstatymo nustatyta tvarka rinkimai. Dėl skaičiaus ir kitų dalykų tai turėtų būti aišku taip pat ir piliečiams. Tai būtų viena tokia esminė pataisa.

Ir antra, turbūt daugiau susijusi su 13 straipsniu, yra ta, jog mes manome, kad šią procedūrą arba šią tvarką turi nustatyti Vyriausybė, ir tai galėtų būtent šio įstatymo pataisos prasme Seimas pavesti Vyriausybei, kad institucija, kuri jau bus pasirinkta Vyriausybės, teikdama tokią išvadą jai, turėtų atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintą žmonių apklausos tvarką.

Manau, kad tokia dvasia priimtas pataisytas įstatymas leistų mums turėti labai aiškią procedūrą. Mes norėtume, kad tos apklausos tvarkos nustatymas labai neužsitęstų. Parinkome, atrodo, racionalią datą – visi du mėnesiai iki birželio 30 d. Na, o jeigu dabar būtų pasiūlyta Vyriausybės dėl naujai kuriamų savivaldybių, vadovautumės galiojančiu įstatymu. Čia yra labiau nukreipta į tvarkingesnę procedūrą, į ateitį.

Kartu norėtųsi tarti dėl teikiamų pataisų ir mūsų esamų įstatymų… Tai yra konkrečiai Vietos savivaldos įstatymo net du straipsniai numato, kad keičiant teritorijas arba planuojant teritorijas vis dėlto labai svarbu yra žinoti ir savivaldybių tarybų nuomonę. Reikia žinoti, kad šitas įstatymas arba šio įstatymo… dėl Teritorinių vienetų nenustato, kad būtinai turi būti palankiai įvertinta ši nuomonė, bet ji tokia turi būti pareikšta. Todėl manau, kad, komiteto vardu pateikdamas svarstyti šias pataisas, galiu kreiptis į Seimą ir prašyti pritarti joms.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vėliau dar apsispręsime dėl pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Tai yra pono L.Sabučio pataisos.

Dabar toliau tęsiame diskusiją. Ačiū, kolega, Sabuti.

L.SABUTIS. Mes dabar atskirų pataisų nesiūlome Seimui vertinti…

PIRMININKAS. Jeigu galim, tada iš karto apsispręskim. Yra jūsų kai kurių pataisų, kurios buvo svarstomos komitete ir kurioms komitete nepritarė. Jūs nesiūlote jų svarstyti šiandien?

L.SABUTIS. Ne, ne. Mes komitete radom bendrą sutarimą ir pateikėm bendrą projektą be ginčų.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Dabar tęsiam diskusiją.

P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo kelių straipsnių pataisos yra susijusios su Europos vietos chartijos ratifikavimo problema. Mes visi žinome, kad ratifikavimo procesas labai jau užsitęsė ir Seime, nes Europos vietos savivaldos chartija pasirašyta 1996 m. pabaigoje. Vyriausybė jau seniai Seimui yra pateikusi ratifikuoti šią chartiją, tačiau iškilo daug ginčų dėl chartijos nuostatos, kad steigiant arba nustatant administracinius vienetus reikia pasitarti su vietos gyventojais. Taigi 7straipsnio pataisa iš esmės tą problemą lyg ir sprendžia.

Tačiau aš ir komitete abejojau ir dabar turiu abejonių, nes jau yra ir tam tikras precedentas, nes įstatyme mes nenurodome vietos gyventojų apklausos būdo. Tai pavedame daryti Vyriausybei. O Vyriausybė tą procesą vykdo ir Vyriausybė, arba ministerija, nustatė sociologinės apklausos būdą. Mes komitete abejojam, ar tokia sociologinė apklausa gali turėti tam tikrą pasitarimo reikšmę, ar ne. Paliekant tai daryti Vyriausybei, gali būti ir vėl nustatytas sociologinės apklausos būdas. Čia yra tam tikrų abejonių.

Antra abejonė yra ta, kurią taip pat aš išsakiau komitete, kad 7 straipsnio redakcijoje vartojama savivaldybių steigimas. O galiojančio įstatymo II skyriaus 4 ir 5 straipsniuose yra kalbama apie savivaldybių ir apskričių steigimą. III skyrius, kurio pavadinimo mes nekeičiam, kalba apie administracinių vienetų nustatymą. Ir lieka 6 straipsnis, kuriame vis dėlto sakoma, kad apskritis nustato ir panaikina. O 7 straipsnyje mes keičiam – vietoj nustato yra steigimas. Aš manau, čia tą koliziją galima išspręsti ir reikėtų išspręsti priėmimo metu, nes iš tikrųjų nėra logikos. O šiaip, nors ir yra tam tikrų abejonių, bet kadangi reikia spartinti šio įstatymo priėmimą ir Europos vietos savivaldos chartijos ratifikavimą, aš pataisoms pritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš džiaugiuosi, kad galų gale mes priėjome prie bendro sutarimo ir nedidelė mano iniciatyva duos rezultatus, ir Vietos savivaldos chartiją mes netolimoje ateityje sėkmingai ratifikuosime. Šiandien buvo įvardyti tikslai, dėl kurių reikia šito įstatymo pataisų. Buvo dar ir kai kurių kitų tikslų, t.y. iš esmės šio įstatymo projektu buvo siekiama įvardyti, kokiam subjektui yra suteikiama teisė inicijuoti savivaldybių teritorijų ribų bei centrų nustatymą ir keitimą. Reglamentuoti aiškiau tokios iniciatyvos įgyvendinimo procedūrą ir taip pat turėjo būti aišku, koks subjektas Vyriausybės nustatyta tvarka turės tartis su suinteresuotomis vietos bendruomenėmis. Nevisiškai lieka aišku, t.y. šiandien svarstyti teikiamas projektas yra kompromiso rezultatas, bet kaip toks jis jau daug ką pasako. Todėl dėl gerbiamojo P.Papovo išsakytų minčių dėl 7 straipsnio pataisos, t.y. išsakytos abejonės, kad, girdi, Vyriausybė dabar jau pasirinko tam tikrą sprendimo būdą – sociologinę apklausą, aš manau, kad dėl tų savivaldybių, dėl kurių šiandieną yra naujų savivaldybių steigimo ir jų centrų nustatymo programa, kuri baigiama realizuoti… ir ekonomiškai, ir pagal visus kitus kriterijus yra beveik jau apsispręsta, ir manau, kad ta tvarka įstatymas gali ir negalioti, jis gali ir tikriausiai galios į ateitį. Tai yra tiesiog teisinio mechanizmo sukūrimas, to reikalauja (ir natūralu) Vietos savivaldos chartija, ir mes pabandėme įstatymą aiškinti įvairiais požiūriais. Pirmiausia lingvistiniu požiūriu, kaip ir gerbiamasis P.Papovas norėjo atkreipti dėmesį, kad ginčas vyktų, ar savivaldybės yra steigiamos, ar taip, kaip sakoma Konstitucijoje, jos yra nustatomos. Manau, tai yra daugiau filologinis ginčas ir tiek steigimas, tiek nustatymas duoda pradžią, eigą tam tikram procesui ir abi sąvokos yra giminingos ir tinkamos.

Kitas dalykas, buvo bandoma peržiūrėti sisteminiu požiūriu, ryšio požiūriu su kitomis teisės normomis, su kitais įstatymais, ir, kaip buvo jau kalbėta, Vietos savivaldos įstatyme nori ar nenori reikia atsižvelgti ir į vietos savivaldybių tarybų nuomones, nors jos aiškiai gali būti ginčytinos dėl tam tikros savivaldybės dalies atskyrimo, bet Vietos savivaldos įstatymas šiandien nustato, kad savivaldybių tarybų nuomonė turi būti išklausyta, kitaip mes gautume peržiūrėti ir šitą įstatymą.

Taip pat yra ir dėl kitų įstatymų nuostatų… reikėtų keisti, nes sistemiškai žiūrint neišeina kitaip ir veikti. Funkciniu požiūriu, manau, kad faktų ir aplinkybių visuma, požiūris į tam tikrus teisinius reiškinius verčia mus taip pat elgtis. Antraip kils ginčų, kurie ir šiandien jau išsakomi tiek tautiniu požiūriu, tam tikrų tautinių bendrijų požiūriu, tiek ginčijamasi dėl savivaldybių tarybų, dėl savivaldybių turto, t.y. jo pasidalijimo, ir, manau, kad tokiu požiūriu, funkciniu požiūriu, tas sukuriamas mechanizmas irgi yra būtinas.

Loginiu požiūriu žiūrint, išvados turi remtis analogija ir kitų valstybių patirtimi. Yra tokia patirtis ir kitos valstybės, susidurdamos su panašia problema, eina teisinio mechanizmo sukūrimo keliu ir, aš manau, kad mes pasukome teisingu keliu. Tai ves prie Vietos savivaldos chartijos priėmimo ir apkritai aiškesnio savivaldos teisių apibrėžimo ir leis savivaldybėms, taip pat vietos bendruomenėms, išreikšti nuomonę ir ją apginti, jeigu ne tik vietos valdžia, savivaldybė netinkamai atstovauja joms, bet ir vykdomoji valdžia, Vyriausybė nevisiškai įsiklauso į gyventojų bendruomenių nuomonę.

Taigi aš pritarčiau šito teikiamo įstatymo pataisoms ir siūlyčiau, nesvarbu, kad yra tam tikrų trūkumų dėl subjekto galių, dėl subjekto įvardijimo, nėra aiškiai pasakyta, kad tai yra administracinių teritorijų komisija, nėra šito įvardijimo, vis tiek pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ponas Karosai, pragmatinį ir filosofinį požiūrį į šią problemą jūs galite aptarti per pertrauką. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritariam. K.Šavinis. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šiam įstatymo projektui pritarti. Tai iš esmės didelis žingsnis pertvarkant teritorinį administracinį suskirstymą, ir beliko šiokia tokia nedidelė abejonė dėl apklausos, kurią minėjo kolega P.Papovas. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė suras tikrai gerą būdą ir savo nutarimu patvirtins argumentuotą apklausos būdą, o ne tokį, koks šiandien yra pritaikytas antrajam administraciniam teritoriniam suskirstymui. Sociologinė apklausa šiuo atveju yra mažareikšmė. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė suras tokį apklausos būdą, kuris juridiškai tikrai leis spręsti apie gyventojų nuomonę. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. K.Vaitukaitis nori kalbėti prieš. Prašom.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne prieš patį įstatymą iš esmės, bet dėl kelių formuluočių aš tikrai nesutinku. Štai 1 straipsnyje yra gyvenamosios vietovės bendruomenės nuomonė, 2 straipsnyje bendruomenės prašymas. Ką tai reiškia? Mes net neapibrėžiam, kas yra bendruomenė, kas yra jos prašymas ir tuo labiau nuomonė. Taigi tokios šito įstatymo formuluotės tikrai turėtų išnykti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar jau telieka tik registruotis ir apsispręsti balsuojant, ar pritariame šiam komitete patobulintam įstatymo projektui po svarstymo. Komitetas siūlo pritarti.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektui po svarstymo būtų pritarta, balsuoja už.

Už balsavo 68, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, tuo baigiame darbą, kuris buvo numatytas prieš pertrauką. Dabar skelbiama 20 minučių pertrauka iki 12 valandos. Prieš tai A.Vaišnoras nori paskelbti informaciją. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jus visus pakviesti rytoj pamankštinti nusėdėtus kaulus salėje ir dalyvauti Kernavės girininkijoje sodinant medelius. Pagražinkim Lietuvą. 10 valandą nuo Seimo antrųjų rūmų išvyksta autobusas, nuveš ir parveš. (Balsai salėje) Nuo jūsų pačių priklausys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rytoj Seimo nariai dirba taip, kaip dirbo visada penktadieniais, susitikimai su rinkėjais, o ąžuolus gali sodinti Aplinkos apsaugos komitetas. G.Imbrasienės informacija. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Dėmesio Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams. Dabar renkamės 308 salėje. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trumpas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis 308 kabinete. Ir K.Prunskienės informacija. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Parlamentinės moterų grupės narės per pertrauką kviečiamos į pirmųjų rūmų 209 kabinetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). … svečiai, sakau su džiaugsmu, matydamas pilnas tribūnas ir ne tokį gausų parterį. Kartais taip būna po įtemptų vakarykščių posėdžių. Kolegos, kviečiu registruotis, kad galėčiau jus geriau matyti. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1269(5) (svarstymas). Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 3, 8, 9, 12 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1558(4) (svarstymas)

Ir sakau, kad tuojau pradedame svarstyti du svarbius įstatymų projektus, seniai brendusius ir vis nesubrendusius, tai 1-7a ir 1-7b – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1269(5) ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 8, 9, 10, 12 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1558, ketvirtoji atmaina, kaip sakytų mano kolega F.Palubinskas.

Gerbiamieji, kas norėtų diskutuoti? Iš karto kviesčiau A.Stasiulevičių, Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliotąjį narį, vadovauti šių projektų svarstymams ir priėmimams. Prašom, kolega.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui teikiamas (aš jau nesakysiu tų ilgųjų pavadinimų) įstatymų projektų penktasis variantas, kurį teikia komitetas po to, kai jis buvo apsvarstytas ir padarytos komiteto pataisos bei patobulinimai.

PIRMININKAS. Tai konkrečiausia kalba, gerbiamieji kolegos, kurią aš esu girdėjęs svarstymo procedūrų metu. Dėkoju, pone komiteto atstove. Aš kviečiu į tribūną kalbėti kitą komiteto atstovą V.Lapę ar ką nors kitą iš Kaimo reikalų komiteto. Ne. Tai tada iš eilės. Jūs komiteto įgaliotas atstovas dėl šitų projektų? Prašom. Seimo narys V.Vilimas. Kaimo reikalų komiteto nuomonė, papildomo komiteto nuomonė, dėl pirmojo projekto.

V.VILIMAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbant apie Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, būtina atsižvelgti į esamą įstatymą ir problemas, kurios iškilo jį realizuojant.

Iki šiol vykdoma žemės reforma nėra apibendrinama. Iškilusios problemos yra vertinamos atskirai, tačiau daugeliu atvejų jos būdingos tūkstančiams žmonių. Reforma vykdoma aklai, nekontroliuojant valdininkų sprendimų ir nereikalaujant atsakomybės.

Pateiksiu pavyzdžių. Išlikusio nekilnojamojo turto įstatymo 4 straipsnio pirmojoje dalyje skelbiama: “jeigu pilietis turi daugiau negu 150 hektarų žemės, grąžinant jam buvo suteikiama teisė buvusioje žemėje, žemės valdoje, pasirinkti žemės sklypo vietą”. Tuo tarpu mažesnio dydžio ūkyje, negrąžinant viso ploto, žemės naudotojui suteikiama pirmumo teisė, o savininkui brukamos tik atraižos keliose vietose, vadinamuosiuose žaliuose plotuose, asmeninio ūkio žemėje, kuri buvo išdalinta net žmoniškai jos nepamatavus. Savininkai prie sunaikintos tėviškės negauna net hektaro žemės. Taip skriaudžiami aktyvaus pasipriešinimo dalyvių – sunaikintų sodybviečių ir melioruotų plotų piliečiai, jų paveldėtojai. Yra atvejų, kai dėl tokios sodybvietės negrąžinimo supykdomi dešimtys rinkimų teisę turinčių piliečių, nors Vyriausybės nutarime yra nuostata, kad asmeninio ūkio žemėnaudos gali būti pastumtos iki 1 kilometro, nereikalaujant naudotojo sutikimo. Tai nerealizuojama teigiant, kad tos nuostatos nėra įstatyme. Tokių atvejų yra daug mano rinkimų apygardoje ir kitur.

Visiška netvarka vykdant reformą yra ir su miestų žeme. Iki šio laiko miestų žemės grąžinimas sprendžiamas dalinant įvairaus dydžio sklypelius, nesuderinus su savininku dėl dalinamos žemės išpirkimo. Yra daug atvejų, kai neturintiems žemės suteikiama 20–30 arų (pavyzdžiui, Kauno mieste), o savininkui, kurio į miesto zoną paimti keli hektarai, žemės duodam 6–12 arų. Miestuose žemės naudojimas neinventorizuotas. Nesuprantama, kaip galima vykdyti reformą, neinventorizavus savininkų žemės, nežinant tos žemės šeimininko.

Yra atvejų, kai miestuose įsiteisinamos namų valdos pagal aptvertą plotą iki 2 hektarų. Tai leido daryti ir 1997 m. liepos 2 d. priimtas Žemės reformos įstatymas. Tokia nelygybė tikrai netoleruotina, savininkui grąžinami tik 6 arai, o naujakuriui suteikiama teisė iki 2 hektarų. Miestų žmonės nesupranta, kodėl po 1995 m. birželio 1 d. į miestus įjungtose teritorijose žemės savininkams nuosavybės teisė atkuriama kaip kaimo vietovėje, o iki tos datos įjungta į miestus žemė negrąžinama. Šiuos klausimus žmonės pradėjo aiškintis tarptautiniu mastu. Tai sukuria naujas problemas, nes atsiduriame kitoje padėtyje negu, pavyzdžiui, latviai ir estai.

Negalima sutikti su keičiamo įstatymo 5 straipsnio antrosios dalies antro punkto nuostata, kad ”piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė”. Išeis taip, kad anksčiau gavę žemę išpirką gaus už 20–30 arų, o dabar – už 6–12 arų. Mes remiam V.Lapės, S.Pečeliūno, A.Stasiulevičiaus pateiktą alternatyvą.

Papildomai noriu pasakyti, kad Vyriausybė nustatė terminą iki šių metų gegužės 1 d. savininkams pateikti nuosavybę įrodančius dokumentus. O iki šios datos išspręsti bylas teismų neįpareigojo. Būtina šį terminą pratęsti ir organizuoti išvažiuojamuosius teismus nuosavybės juridiniams faktams nustatyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gal dėl lydinčio įstatymo projekto, dėl b, galėtų kalbėti L.Sabutis, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas? Aš kviesčiau jus į tribūną. O paskui visi Seimo nariai dalyvaus diskusijoje. Man labai sunku atskirti, ar dėl a, ar dėl b projekto. Todėl labai dėkočiau, pone Liudvikai, jeigu jūs pareikštumėt komiteto nuomonę. Ačiū.

L.SABUTIS. Dėkoju. Šiuo atveju teko dalyvauti ir darbo grupėje, redaguojant šio įstatymo pataisas. Į kai kuriuos mūsų prašymus (atskirų grupės narių) buvo atsižvelgta. Jeigu vertintume dabartinę redakciją, aš asmeniškai dar nesu ja patenkintas, tačiau jau yra šis tas, nes manau, kad yra visiškai moraliai teisėtas savininkų prašymas, jog nebūtų varžomos jų, kaip subjektų, teisės, ir ta prasme būtų rasta išeitis dėl tų savininkų, kurie tartum ano meto Seimo priimtų nutarimų dvasia buvo inkorporuoti į kito asmens nuosavybę. Todėl čia yra didelis ginčytinas klausimas, kaip tai išspręsti. Ir kitas mūsų, sakyčiau, dalies žmonių prašymas, jog vis dėlto reikia ryžtis, jeigu yra išlikęs turtas natūra, jog turėtų teisę… be didelių kompensacijų (kai nėra kitų įpėdinių) taip pat trečios, ketvirtos eilės įpėdiniai, tai yra broliai, seserys ir jų vaikai.

Konkrečiai mano siūlymai buvo dėl kompensacijų. Komitetas ir grupė redaguojant atsižvelgė į tuos siūlymus. Aš daugiau neturiu ko pridėti, tai yra dėl terminų ir dėl pačios formos. Man atrodo, kad šiandien pateiktas penktasis variantas ir lydintis įstatymas yra būtent toks dokumentas, kuris leistų bent tam tikra prasme sėkmingiau dirbti ir vietos institucijoms – žemėtvarkos specialistams. Nes iš tikrųjų ir jiems iškilo daug klausimų ne tik sprendžiant ginčytinus, bet kai kada ir akivaizdžius dalykus. Aš taip pat manau, kad būtent reikia prailginti iki 2 ir daugiau metų. Mūsų buvo siūlymas tą terminą… dėl perduoto žemės sklypo gyvenamajam namui statyti. Tam yra pritarta ir aš daugiau pastabų neturėčiau.

Tik prašyčiau dar įvertinti ir tai, kad, ko gero, mes negalėsime, Seimas negalės, visiškai patenkinti pagal šiuos ilgus metus susiklosčiusią nuosavybės atkūrimo praktiką. Visiškai patenkinta yra, kai buvo dideli žemės masyvai miestuose, ir natūra grąžinta tiek, kiek kažkada valdė savininkas. Čia, be abejo, reikia pripažinti tą faktą, kad jis yra savininkas, o toliau turi pradėti veikti kiti kompensavimo būdai. Todėl pritariu pateiktiems įstatymo projektams su tomis pastabomis, apie kurias aš trumpai kalbėjau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu tik pasakyti, kad K.Prunskienė užsirašė ne Statuto nustatyta tvarka ir negaliu jai suteikti žodžio kalbėti šioje diskusijoje. Kviečiu kalbėti į tribūną Seimo narį M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Man suteikta teisė kalbėti frakcijos vardu. Šiandieną tenka vertinti dar vieną, galima sakyti, sunkiai suskaičiuojamą bandymą keisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Tai daryti tenka, beje, tuo metu, kai žemės grąžinimo reikalai beviltiškai susipainiojo. Prisimenant pastarąjį pustrečių metų periodą tenka priminti, kad po to, kai 1997 m. sausio mėnesį buvo sustabdytas tam tikro įstatymo galiojimas, tik praėjus pusmečiui, t.y. 1997 m. liepos mėnesį, buvo priimtas naujas įstatymas. Šiuo metu, t.y. praėjus pustrečių metų, šios valdančiosios daugumos darbo laikotarpiu dar nėra visų reikalingų juridinių dokumentų, paketų, reikalingų naujam įstatymui vykdyti. Seimo Pirmininkas, kurio iniciatyva buvo suformuluota teisinė nuostata, kad žemė grąžinama nedelsiant, net neatsakinėja į oficialius Seimo narių klausimus, kai klausiama, kodėl nevykdomas šios daugumos priimtas tam tikras įstatymas, beviltiškai vėluojama, nesugebama priimti kai kurių reikalingų juridinių dokumentų. Dėl tokios sumaišties žemės grąžinimas per pastaruosius dvejus metus vyko keleriopai lėčiau negu 1993–1996 m., o pinigų žemės reformos darbams išleista net 26 kartus daugiau. Nuosavybe įteisintos grąžintos žemės 1 hektaras valstybei kainavo daugiau nei 500 Lt, o 1993–1996 m. užteko 19 Lt. Šie pavyzdžiai verčia abejoti naujojo įstatymo reikalingumu, nes jį priėmus praktiniai žemės reformos darbai vėl sulėtėtų.

Tiesa, tenka pažymėti, kad penktasis įstatymo projekto variantas yra kur kas protingesnis negu trečiasis. Pastarajame buvo įrašytos nuostatos, kurios naikina 1990 m. liepos 24 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo veikimą, kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimams ir kurias priėmus būtų sukelta didelė sumaištis ir naujai sukiršinti žmonės. Penktajame variante tokių, galima sakyti, ilgam užprogramuotų nesąmonių neliko. Tai yra gerai, nes jeigu tai nebūtų padaryta ir jei šis Seimas būtų priėmęs taip, kaip buvo kai kas parašyta trečiajame variante, tai po pusantrų metų susirinkęs naujasis Seimas būtų turėjęs vėl darbo atkurdamas kai kurias buvusias normas.

Nors penktasis variantas ir yra geresnis, tačiau ir jame yra nepriimtinų dalykų. Pavyzdžiui, 4 straipsnio devintajame punkte sakoma: “Žemė, kurioje įveisti pramoniniai sodai, uogynai bei medelynai, grąžinama natūra piliečiams. Šios žemės naudotojai, jeigu žemės savininkas pageidauja ir atsiskaito su naudotojais už medžius ir vaiskrūmius, nesusitarus kitaip, privalo žemę atlaisvinti per trejus metus. Sugrąžintos žemės savininkai su tos žemės naudotojais už medžius ir vaiskrūmius atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka”. Aptardami šį punktą pabandykime šiek tiek grįžti į praeitį, į realybę. Taigi pramoniniai sodai yra privatizuoti pagal nepriklausomos Lietuvos valstybės priimtą pirminį Privatizavimo įstatymą. Privatizuojant sodus niekas niekada nekėlė klausimo ir neįsivaizdavo, kad nupirkus obelį žemė po ta obelimi bus ne jo. Jeigu tuo metu kas nors būtų pasakęs, kad taip gali atsitikti, sodų paprasčiausiai niekas nebūtų pirkęs. Šiuo atveju mes turime akivaizdų mulkinimo atvejį, kai svarbiausio mulkintojo vaidmenyje yra valstybė su jos įstatymų leidėjais, kurie obelį atskiria nuo žemės. Anot ponios Žilevičienės, kalbėjusios žemdirbių susirinkime, įvyko stebuklas – įstatymo leidėjai sukūrė kabančiuosius sodus. Man neseniai teko lankytis Žiežmarių sodininkystės bendrovėje, kuri turi apie 300 ha tokių privatizuotų sodų. Ten numatomuose grąžinti savininkams plotuose teko matyti ištisus kvartalus išpjautų obelų. Teko matyti ir grąžintus savininkams plotus, kurie po keletą metų nedirbami, kuriuose veši piktžolės.

Todėl jau vien dėl šio mano paminėto straipsnio ir realiame gyvenime jo pasekmių, kurias sukelia šio straipsnio įgyvendinimas, įstatymo projektui pritarti negalima. Pritarimas reikštų pagalbą naikinti Lietuvos turtą, reikštų kovą prieš savo valstybę, kenkimą jai.

Ar yra šios problemos sprendimo būdai? Yra. Vienas iš tokių sprendimo būdų būtų, kad valstybė, pripažindama savo kaltę, atsiprašytų apgautų žmonių ir nupirktų iš jų apgaulės būdu įkištą jiems turtą, t.y. sodus. Antras būdas. Leisti juridiniams asmenims turėti žemės nuosavybę, t.y. leisti jiems ją pirkti, ir tokius sodus savininkai išsipirktų. Nepriėmus tokių papildomų sprendimų ir sutikus su dabar siūlomu reikštų, kad įstatymo leidėjas savotiškai apvagia šalies pilietį. Savaime suprantama, kad tokiems sprendimams nei aš, nei mūsų frakcija pritarti negali. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar kviesčiau kalbėti Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu dėl abiejų įstatymo pataisų, kadangi šių pataisų tikslas yra suderinti įstatymo nuostatas su Konstitucinio Teismo ir Konstitucijos reikalavimais. Iš esmės kalbėsiu dėl 20 ir kito įstatymo 9 straipsnių. Pirmiausia norėčiau pareikšti, nors čia buvo pasakyta, kad šiais pakeitimais yra lyg ir sumažinami savininkų arba nuomininkų teisių apribojimai, bet taip, manau, anaiptol to nėra. Vienintelis pavyzdys, kai sugrąžinus žemę, ant kurios yra kitų savininkų pastatai, žemės savininkai turi išnuomoti žemę kitiems pastatų savininkams pagal valstybinį žemės nuomos mokestį. Tai ta pati nuostata, kuri buvo ir anksčiau – išnuomoti žemę žemės ūkio bendrovėms. Bet ten buvo bent jau sutarimu, komerciniais arba rinkos pagrindais, o čia ne. Šis vienintelis pavyzdys, o tokių pavyzdžių galima surasti ir daugiau, rodo, kad šie klausimai ir toliau lieka neišspręsti.

Išnagrinėjęs iš dalies turiu sutikti, kad abu įstatymai ir jų nuostatos patobulinti ir geriau atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus. Tačiau manau, kad nevisiškai buvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo išvadas ir sprendimus. Buvo Konstitucinio Teismo išvada – garantijų nuomininkams ir savininkams tęstinumas. Tai yra 1991-jų m. tęstinumas. Na, paimkim gyvenamųjų namų nuomininkus. Buvo pasakyta, kad grąžinus namus savininkams jiems bus suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos ir jie galės jas privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Tokios patalpos pagal gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis reikalavimus. Ši nuostata konkrečių straipsnių pataisose neatsispindi. Apie tai būtų galima kalbėti – apie 9 straipsnio pirmąją dalį, apie 1, 2 ir visus kitus straipsnius.

Toliau visų asmenų lygybės principas arba įstatymo reikalavimas. Vėlgi neišlaikytas ir tas tęstinumas, ir kiti dalykai.

Pasakyta, kad neatlygintinai suteikiamos kitos patalpos, jeigu nuomininkas gyvena grąžintiname name, o jeigu atsisako grąžinti, tai ne neatlygintinai tos patalpos suteikiamos, bet turi išsipirkti. Štai yra problema. Ji – ta problema yra fiksuota Konstitucinio Teismo išvadoje.

Toliau manau, kad ne visai atsispindi ir savininkų, ir nuomininkų įstatyminės garantijos, o sakoma, kad Vyriausybės nustatyta tvarka arba pagal Vyriausybės programą bus palaisvinti savininkų butai arba namai ir atitinkamai bus suteikiamos kitos patalpos nuomininkams. Štai čia įstatymo nenustatyta per kurį laiką, o tik atseit bus pažymėta valstybės garantija. Valstybės garantija… Ką ten įrašyti, žinoma, nuspręs savivaldybės, per kurį laiką bus tai įmanoma padaryti ir tai iš dalies priklausys nuo Vyriausybės programos. Tačiau įstatyminių garantijų žmonių teisėms susigrąžinti per griežtai įstatymu nustatytą laiką nei savininkas, nei nuomininkas neturės. Kadangi mano laikas jau baigiasi, po manęs kalbės kolegė R.Dovydėnienė, aš apgailestauju, kad svarstant ir darbo grupė, ir komitetai nepritarė R.Dovydėnienės pataisoms. Dėl šios ir mano jau sakytų priežasčių pritarti šiems projektams negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės, kaip jau buvo pareikšta, Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas įstatymo dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo projektas, jo koregavimas vyksta visiems suprantamai dėl ko. Dėl to, kad įvykęs Konstitucinis Teismas ir jo priimtas nutarimas įpareigojo Seimą pakeisti kai kurias įstatymo nuostatas, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Pačiame svarstomame projekte, pačiame įstatyme ir tuose straipsniuose, kurie galioja, nėra viską apimančios taisyklės, kad visi gyvenamieji namai yra grąžinami natūra. Konstitucinis Teismas savo išvadoje, savo nutarimuose, ne vien paskutiniame, bet ir ankstesniuose, yra ne kartą konstatavęs, kad teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vienos grupės ar vieno asmens interesus, kartu neigiant kitų interesus. Tikslas tvarkant šį įstatymą, kad jis iki galo atitiktų konstitucinius reikalavimus, buvo ne supriešinti, o sudaryti vienodas teisines galimybes tiek asmenims, kurie turi teisę į grąžinamus pastatus, tiek asmenims, kurie gyvena grąžinamuose pastatuose ir juos šiandien nuomoja.

Mano siūlomose pastabose ir įstatymo pataisose buvo tikimasi, kad bus atsižvelgta į tai, kad piliečiai, kuriems grąžinami namai arba jų dalys, butai natūra, privalo kompensuoti valstybei šių namų, jų dalių, butų pagerinimo bei pertvarkymo išlaidas. Taip pat tiems piliečiams, kurie atsisako gyvenamojo namo arba buto ir nori, kad tai būtų kompensuojama, vis dėlto ir jiems turi būti kompensuojama atskaičius jo pagerinimo išlaidas. Dar 1991 m. birželio 18 d. priimtame Restitucijos įstatyme ir kituose pataisymuose, papildymuose, kurie buvo padaryti 1993 m. ir 1994 m., buvo nustatyta, kad gyvenamieji namai išperkami, kai bendras plotas yra padidintas daugiau kaip trečdaliu. Bet tame pačiame 1991 m. Restitucijos įstatyme buvo įtvirtinta, kad grąžinant natūra gyvenamuosius namus arba kompensuojant turi būti valstybei atskaičiuotos pagerinimo išlaidos.

Man labai malonu, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė į siūlymą, kad grąžinant gyvenamąjį plotą būtų atsižvelgta, kad būtų pakeista ne daugiau kaip ne 60%, bet 50%. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad jeigu yra pagerinimas, valstybė neatskaito šitų pagerinimo išlaidų. Ginčijama norma yra neteisinga. Tą konstatavo ir Konstitucinis Teismas. Ji neteisinga kitų visuomenės narių atžvilgiu, kurių bendrai sukauptos lėšos buvo naudojamos tam, kad šiandien grąžintini savininkams namai būtų pertvarkyti ir pagerinti. Todėl Konstitucinis Teismas teigia, kad asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus, įstatymas suteikia tam tikras privilegijas kitų visuomenės narių atžvilgiu ir tokiu būdu yra pažeidžiama konstitucinė norma – visų asmenų lygybės reikalavimo norma. Todėl manyčiau, kad ši nuostata tikrai iki šiol prieštarauja Konstitucijai ir nevisiškai yra sutvarkyta paskutiniame įstatymo 5 projekte.

Nebuvo atsižvelgta ir į siūlymą atsisakyti to, kad butų ir namų, kurie grąžinami savininkams, asmenys, nuomininkai turi mokėti nuomos mokestį. Buvo siūloma išbraukti žodį “nuompinigius”. Grąžintų ir grąžintinų namų gyventojai yra tikrai blogesnėje padėtyje, negu tie gyventojai, kurie Lietuvoje turėjo teisę privatizuoti gyvenamuosius namus. Todėl visai logiška būtų, siekiant tiesingumo, kad tie asmenys, kurie gyvena šituose namuose, mokėtų tiktai už komunalinius patarnavimus ir nemokėtų nuomos mokesčio, nes jie neturėjo vienodo statuso su tais Lietuvos piliečiais, kurie nepareiškė noro privatizuoti galimų būti privatizuotomis gyvenamųjų patalpų už investicinius čekius. Manau, kad įstatymo projektas yra pataisytas, bet nevisiškai, ir Konstitucinio Teismo nuostatos turėtų būti labiau mums, kaip įstatymų leidėjams, privalomos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviesčiau kalbėti Seimo narį J.Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenagrinėsiu šių įstatymų pataisų politinių aspektų, to neketinu daryti. Aš tiktai norėjau pasakyti keletą pastabų dėl konkrečių straipsnių. Dėl pirmo įstatymo – Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo. 1 straipsnyje yra siūlomos daryti tam tikros pataisos dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, kuriems nuosavybės teisės buvo įteisintos testamentiniu būdu. Sakykime, man teko nagrinėti keletą tokių bylų, tačiau visą laiką bylos atsiduria teismuose, kad būtų nustatytas juridinis faktas. Deja, ir čia, 1 straipsnio penktojoje dalyje, taip pat siūloma piliečiams, kuriems perleistas turtas yra įteisintas testamentu, kaip čia rašoma, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos ar formos naminiu testamentu ar pirkimo, pardavimo, dovanojimo sutartimi ar kitokiu rašytiniu dokumentu, juridinį faktą reikia nustatyti teismo tvarka. Norėčiau pakomentuoti šitą teiginį. Mes puikiai žinome, kad po karo 1945–1948 m. piliečiai tokių testamentų yra surašę, tiek naminių, tiek notarine tvarka patvirtintų. Notarai tuo metu negalėjo tvirtinti testamentų dėl žemės sklypų perdavimo nuosavybės teise, nes žemė buvo nacionalizuota sovietų valdžios ir testamentuose tokių įrašų negalėjo būti, todėl buvo rašomos įvairios notarinės sutartys, palikimai pagal testamentą. Dėl viso turto, kad ir koks jis būtų, iš tikrųjų niekur neparašyta, kad žemė ir koks to sklypo dydis. Tokie testamentai, kai mirus tiesioginiam savininkui testamentą surašo to savininko įpėdinis – žmona, vaikas ar panašiai, šiandien yra negaliojantys. Siūloma vis dėlto tokį juridinę reikšmę turintį faktą įteisinti teisminiu būdu. Aš manau, kad reikėtų palengvinti tokio juridinio fakto nustatymą, nes liudininkų iš pokario metų laikų tampa vis mažiau, be to, jų mobilumas irgi darosi gana ribotas, todėl tokiems žmonėms kartais sunku yra padaryti tokius darbus.

Kadangi to laiko ne tiek daug, aš turbūt negirsiu, kas yra labai gera šiame įstatyme. Yra tikrai gerų vietų, ir aš visiškai pritariu daugeliui straipsnių pataisų, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į 4 straipsnio dešimtąją dalį, kurioje iki šiol buvo apribojimai grąžinant žemę grąžinti ir tvenkinius, užtvankas, jeigu jie yra priskiriami prie pavojingų įrenginių. Jeigu mes išbraukiame šitą nuostatą, jeigu mes grąžiname užtvankas ir tvenkinius, kurie yra priskiriami prie pavojingų įrenginių… Mes žinome, kad ne visada savininkas, susigrąžinęs tokį objektą, galės jį reikiamai prižiūrėti. Aš jau nebenorėčiau prognozuoti, kas gali atsitikti po to.

Taip pat aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad labai diskutuotinas pasiūlymas dėl 3 straipsnio antrosios dalies alternatyvos, pagal kurią neatlygintinai nuosavybėn piliečiui (…) naują žemės sklypą siūloma jau neriboti ir Neringos miesto. Jeigu iki šiol galiojančiame įstatymo projekte Neringoje nebuvo siūloma neatlyginamai grąžinti nuosavybėn žemės, tai šiuo metu siūloma tai daryti. Aš manau, kad tai yra labai abejotinas siūlymas, nors toliau yra nurodoma, kad tokia žemė galėtų būti grąžinama servituto apribota teise.

Aš manau, kad labai teigiamas dalykas yra tai, kad 10 straipsnyje atsisakoma riboti pareiškimo į nuosavybės teisę atkūrimo datą. Jeigu žmogus dėl kokių nors priežasčių nesugebėjo iki 1997 m. gruodžio 31 d. parašyti to pareiškimo, jis tarsi netektų nuosavybės. To ribojimo atsisakymas yra labai teigiamas dalykas.

Na, aš labai kritiškai vertinu 16 straipsnio šeštąją dalį. Man atrodo, jog valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose negyvenantiems piliečiams nuosavybės teisės neturėtų būti atkuriamos, turėtų būti atkuriamos tik ten gyvenantiems.

Na, ir paskutinė mintis dėl kompensacijų. Aš manau, kad šis įstatymas nesprendžia tokio vieno labai svarbaus momento – kai nuosavybėn žmogus dar sovietmečiu buvo įsigijęs, už pinigus nusipirkęs, leidus sovietinei valdžiai, buvusio savininko pastatą. Jis mokėjo pinigus, jį perstatė, pertvarkė, o savininkui dabar negrąžinama dėl to, kad tas objektas yra smarkiai perstatytas. Mes su Seimo nariu V.Einoriu jau bylinėjamės Utenos rajone dėl vieno vandens malūno, kuris naujam savininkui buvo parduotas teisėtai, pagal tuo metu veikusius įstatymus. Dabar buvęs savininkas, gyvenantis visai šalia, tame kieme, negali atkurti nuosavybės teisių, nes malūnas perstatytas. Naujasis ūkininkas, aišku, nenori jo atiduoti, nes yra investavęs didžiulį kapitalą. Štai dabar buvęs savininkas negauna jokių kompensacijų už prarastą turtą, kadangi jis buvo parduotas teisėtai. Reikėtų šiame įstatyme numatyti, kas tokiu atveju turėtų gauti kompensaciją ir kas tą kompensaciją turėtų mokėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatomis išplėsta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo subjekto sąvoka, nuosavybės teisių į kaime ir mieste esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka, patikslinami valstybės įstaigų, organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams, įrenginiams eksploatuoti reikalingų sklypų plotai, atsiskaitymo už miesto teritorijoje esančią žemę sąlygos, papildomos sąlygos suteikiant miestuose žemės sklypą individualiai statybai, valstybės garantijos gyvenamųjų namų, butų, jų dalių nuomininkams ir savininkams, nuomininko ir savininko teisės ir pareigos, suteikiama teisė pakeisti savo valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą.

Atskirai norėčiau šiek tiek sustoti ties Seimo nario S.Pečeliūno ir kai kuriais jau čia nuskambėjusiais siūlymais. Visi siūlymai turėtų remtis realia tikrove. Pateiktais pasiūlymais ir kai kuriomis kalbomis siekiama, kad iš naujo būtų peržiūrimos jau priimtų įstatymų nuostatos, būtų iš dalies sužlugdyta žemės reformos tąsa, Lietuvos Respublikai reikėtų papildomai skirti milijardines lėšų sumas, kurių, kaip visi žinome, nėra.

Norint atkurti nuosavybę natūra, pagal konstitucinius valstybės tęstinumo principus, tai daryti reikėtų visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Deja, tokių galimybių, kaip jau minėjau, nėra. Teisingai už nekilnojamąjį turtą atlyginti, grąžinus natūrą vieniems, kitiems, kaip jau minėta, Lietuvos Respublika neturi galimybių. Todėl negalima Lietuvos Respublikos piliečių skirstyti į gerus ir blogus, o reikia vadovautis principu, kad visi Lietuvos Respublikos gyventojai pagal įstatymus turi būti lygūs.

Visi Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę visais klausimais kreiptis į teismą, todėl akcentuoti vieną klausimą vargu ar tikslinga. Mokesčių klausimai gali būti sprendžiami tik mokesčių įstatymais, todėl mokesčių įstatymų nuostatų kituose įstatymuose būti negali. Taigi tokiems siūlymams negalima pritarti. Dėl jų balsuojant tai ir reikėtų padaryti.

Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas ir leis greičiau atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ar natūra, ar atsiskaityti pinigais. Nemažiau svarbu, kad jų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų milijardų, kuriuos kiekvieną dieną vis sunkiau uždirbti, todėl aš pritariu pateiktam įstatymo projekto penktajam variantui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių – apskritai nuosavybės įstatymų globėją.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, A.Vidžiūnas mane taip pristatė… Nesijaučiu ko nors globėju, esu visų kritikuojamas už šitą įstatymą, už visas problemas, susijusias su nuosavybės teisėm, ir savininkų, ir nuomininkų. Yra trys pažymėti – kolega Raudonius, Kadūnas ir Kubilius. Ką padarysi. Aš tikrai nenoriu kaip nors kalbėti ir agituoti, visi mes turbūt žinome, ko nori savininkai, ko nori nuomininkai. Šiandien įstatyme pasiūlyta pačiam Seimui apsispręsti dėl esminių pasiūlymų pataisų, kurias siūlo S.Pečeliūnas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose. Jeigu Seimas pritars pono S.Pečeliūno variantui, taisyti įstatyme teks kur kas daugiau. Aš tikrai nenoriu apie tai daug kalbėti. Aš tik noriu pažymėti, kad Konstitucinis Teismas yra suformulavęs aiškią konstitucinę doktriną ne vieną kartą skelbtose išvadose, kaip nuosavybės teisių atkūrimas turi būti realizuojamas Lietuvoje. Ir mes turėtume laikytis tos konstitucinės doktrinos, suformuotos Konstitucinio Teismo aiškinimuose. Todėl aš drįstu abejoti, ar šiuo metu, prabėgus dešimčiai metų nuo nuosavybės teisių atkūrimo pradžios, mes galėtume keisti iš esmės nuosavybės teisių atkūrimo principus.

Pradėdamas kalbėti, noriu atsiliepti į keletą pastabų, kurias išsakė kolegos Seimo nariai. Štai kolega M.Pronckus sako, kad nuosavybės teisių atkūrimas valdant konservatoriams, ypač nuosavybės teisių atkūrimas į žemę kaimuose, beviltiškai susipainiojo. Aš noriu pažymėti, kad jeigu 1992–1996 m. įstatymais nuosavybės teisų atkūrimas nebūtų buvęs beviltiškai supainiotas, šiandien mes būtume turėję kur kas mažiau problemų negu turime. Deja, procesai yra pajudėję tiek, kad kartais mes turim pripažinti, jog yra supainiota tiek, kad ką nors atpainioti yra jau beviltiška. (Balsai salėje) Aš jau kalbėjau – kas 1992–1996 m. vadovavo Lietuvai, tie ir turi prisiimti kaltę už nuosavybės teisių atkūrimo supainiojimą.

Gerbiamieji kolegos, taip pat noriu pasakyti, kad kai kalbam apie tai, kad savininkai turėtų atlyginti jiems grąžinamos nuosavybės pagerinimo išlaidas, kai lyg ir nuosavybė buvo valstybės lėšomis pagerinta, aš su tuo kategoriškai negaliu sutikti. Tokiu atveju, jeigu mes įvesime nuosavybės pagerinimo išlaidų atlyginimą, mes turime įvesti ir principą, kad už nuosavybės naudojimą per okupacijos laikotarpį savininkui taip pat turėtų kas nors atlyginti. Todėl aš siūlau susitarti taip, kad kai buvę okupantai atlygins mums per okupacijos laikotarpį padarytą žalą, tada mes atlyginsime savininkui už jo negautą naudą iš turėtos nuosavybės, kuri buvo iš jo atimta, ir tada savininkas iš gautų pinigų galbūt ir galės atlyginti nuosavybės pagerinimo išlaidas. Kito principo aš tikrai negalėčiau paremti. (Balsai salėje) Su kolega L.Sabučiu mes diskusiją pratęsim atskirai, aš nenoriu naudoti tribūnos diskusijai toliau tęsti.

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl kai kurių dalykų, kurie galbūt nėra tiesiogiai susiję su įstatymu, bet kurie yra svarbūs, kalbant apie nuosavybės teisių atkūrimą. Iš tikrųjų mes esam smarkiai pasistūmėję šiuose darbuose, ir išaiškėja problemos, kurias reikia spręsti ir kurias bandom spręsti šiais įstatymais. Keletą papildomų pasiūlymų aš noriu pateikti. Visų pirma aš manau, kad iš tikrųjų Nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo programa yra labai svarbi programa. Susiduriam su daugeliu problemų ją įgyvendinant. Ir aš manau, kad kartais susiduriam ir su nevisiškai sąžiningu valdininkų darbu įgyvendinant šitas programas. Ypač konkrečiose vietose. Todėl aš siūlyčiau pagalvoti apie galimybę įsteigti specialią Seimo parlamentinės priežiūros komisiją, kuri pabandytų prižiūrėti Nuosavybės teisių atkūrimo programos įgyvendinimą. Visais aspektais.

Antras dalykas. Jeigu mes kalbėsime apie nuosavybės teisių atkūrimą, mes galime išskirti tris sritis, tai yra nuosavybės teisių atkūrimas į žemę kaimuose, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę miestuose ir nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamuosius pastatus. Aš turiu pasakyti, skirtingai nuo kolegos M.Pronckaus, kad, mano įsitikinimu, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę kaimuose yra pasistūmėjęs tikrai daug. Tačiau, be abejo, yra pakankamai daug problemų. Aš manau, kad būtų labai gerai, jeigu tai, ką aš žinau yra parengusi Žemės ūkio ministerija ir kas svarstoma Vyriausybėje, būtų pateikta ir Seimui. Seimas galėtų patvirtinti kalendorinį darbų grafiką, atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėse esančią žemę, kad mes visi tikrai matytume, kad ši Nuosavybės teisių atkūrimo programa iki 2000 m. pabaigos, kaip mes ne vieną kartą esam sakę, tikrai bus įgyvendinta. Būtų gerai pagalvoti ir apie nuosavybės teisių atkūrimo kitose srityse, tai yra į miestų žemę ir į gyvenamuosius namus, kalendorinius planus.

Kalbant apie šias tris nuosavybės teisių atkūrimo sritis, tai yra kaimo žemę, miesto žemę ir gyvenamuosius namus, aš turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, geriausi reikalai yra atkuriant nuosavybės teisę į kaimo žemę, nes yra aiški institucija, kuri koordinuoja šios programos įgyvendinimą. Tai yra Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamentas. Kalbant apie miestų žemę ir apie gyvenamuosius pastatus, yra visiškai aišku, kad trūksta Vyriausybės koordinuojančių institucijų, kurios užsiimtų šių programų įgyvendinimu. Todėl aš siūlyčiau taip pat priimti rezoliuciją arba atitinkamas įstatymų pataisas ir pavesti tam pačiam Žemės departamentui koordinuoti nuosavybės teisių atkūrimą į miestuose esančią žemę, ir susitarti, kuri institucija arba bent kuri ministerija atsakinga už nuosavybės teisių į gyvenamuosius pastatus atkūrimą, kad būtų visiškai aišku, su kuo reikia kalbėti, su kuo reikia bendrauti, iš ko reikia reikalauti atsakomybės. Štai ir viskas, ką aš norėjau pasakyti. Šiandien taip pat turėtume apsispręsti dėl principų, nes Teisės komitetas, kaip jūs matote, savo išvadose pasiūlė Seimui apsispręsti dėl esminių pataisų, kurias teikia S.Pečeliūnas ir kuriose kalbama apie kitokius nuosavybės teisių atkūrimo principus į miestų žemę.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji pranešėjai. Dabar noriu su jumis pasitarti, ar jūs sutiktumėte pratęsti šitų klausimų svarstymo procedūrą ir pabaigti su pataisomis, bet, žinoma, tada pietų pertrauka prasidėtų 14.00 val. Aš siūlau žengti šituo keliu. (Balsai salėje) Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, gal galima sutarti dėl kitų dalykų. Mes pritariame šiems projektams ir tada einam prie pataisų.

A.KUBILIUS. Aš tik vieną pastabą.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš siūlau prieš pritariant projektams apsispręsti dėl alternatyvos 5 straipsniui, kurią paliko komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 5 straipsnio trečioji dalis. Atsiprašau, 3 straipsnis. Komitetas paliko 3 straipsnio alternatyvą dėl 5 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių pakeitimo. Kolegos, prašyčiau kalbėti už ir prieš dėl pagrindinio teksto ir dėl alternatyvos. Nėra norinčių kalbėti? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, gal būtų galima suteikti žodį V.Vilimui, kuris (aš žinau) pristatys S.Pečeliūno alternatyvą. Tada būtų galimybė toliau kalbėti, nes dabar yra pagrindinis tekstas ir yra alternatyva. Reikia, kad kažkas pristatytų alternatyvą. Aš prašau palikti man žodį dėl pagrindinio teksto.

PIRMININKAS. V.Vilimas nori kalbėti dėl alternatyvų. Per savo mikrofoną. Kurį tekstą remiate, ar pagrindinį tekstą, ar alternatyvą? Iki dviejų minučių.

V.VILIMAS. Aš remiu alternatyvą. Bet S.Pečeliūnas manęs prašė paskaityti savo variantą, ar galima skaityti?

PIRMININKAS. Dabar būtų sunku kalbėti apie jūsų variantą, mes dabar turim dvi alternatyvas.

V.VILIMAS. Dėl alternatyvaus pasisakymo. Aš remiu alternatyvą.

PIRMININKAS. Jūs remiate alternatyvą?

V.VILIMAS. Taip.

PIRMININKAS. Kas remtų pagrindinį…

V.VILIMAS. Aš motyvus išdėsčiau anksčiau.

PIRMININKAS. A.Kubilius norėtų kalbėti dėl pagrindinio teksto? Taigi aš girdėjau, kad V.Vilimas sako, jog jis motyvus išdėstė kalbėdamas. Ar A.Kubilius dabar kalbės dėl pagrindinio teksto?

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad aš pritariu pagrindiniam tekstui todėl, kad jame yra likusios tos pačios nuostatos, kuriomis buvo remiamas nuosavybių teisės atkūrimas į miestų žemę nuo pat 1990 m., ir yra numatyta, kad nuosavybės teisės į miestų žemę yra atkuriamos, tačiau natūra žemė negrąžinama, bet už ją yra kompensuojama tais būdais, kurie numatyti įstatyme.

Dabar teikiamame pagrindiniame tekste yra daromos papildomos pataisos, kurios palengvintų tą kompensavimo galimybę, ir savininkai galėtų rinktis iš trijų kompensavimo variantų: galėtų prašyti įrengto sklypo, neįrengto sklypo, nes labai dažnai nuosavybės teisių atkūrimas įstringa todėl, kad savivaldybėms reikia didelių lėšų tam, kad įrengtų sklypą, arba galėtų prašyti piniginės kompensacijos, kurios vertė būtų lygi neįrengto sklypo vertei. Be abejo, taip, kaip numatyta 16 straipsnyje, už likusią turėtos žemės nuosavybės vertę jiems būtų kompensuojama kitais būdais.

Jeigu pasirinktume alternatyvųjį variantą, aš bijau, kad tokiu atveju mes turėtume prašyti ir Vyriausybės, ir Biudžeto ir finansų komiteto, ir kitų mūsų komitetų aiškių išvadų, kiek tai kainuos valstybei. Mano įsitikinimu, tai kainuos tikrai nemažai, ir daugelis savininkų liks nepatenkinti todėl, kad jiems neliks ir tų kompensavimo būdų, kokie šiandien yra, ir jie negalės gauti net ir to 10 ar 20 arų sklypelio.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir tada prašyčiau dėmesio. Alternatyva, remiama S.Pečeliūno siūlymais, pagrindinio teksto privalumus argumentavo A.Kubilius. Prašyčiau dėmesio. Balsuojantys už pritars pagrindiniam tekstui (bus taisomi 5 straipsnio antrosios dalies pirmasis ir antrasis punktai), balsuojantys prieš pritars alternatyviam tekstui su platesniais iš to kylančiais pakeitimais. (Balsas salėje) Susilaikę nebus skaičiuojami. Visiškai pritariu J.Listavičiui.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Taigi balsuojame dėl 3 straipsnio alternatyvų. Pagrindinis tekstas – už, alternatyva – prieš, susilaikę neskaičiuojami, kolegos.

Už – 56, prieš – 10. Lieka pagrindinis tekstas, pagrindinė 3 straipsnio formuluotė ir teiginiai. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Kviečiu į tribūną A.Stasiulevičių ir su jūsų sutikimu pradedame svarstyti tuos teikimus, kuriuos pagrindiniame komitete svarstymo metu teikė Seimo narė R.Dovydėnienė ir kurie buvo nepriimti, ir dėl kurių mes turėtume šiandien apsispręsti. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių mano klausimas. R.Dovydėnienė siūlo pildyti bazinio įstatymo 8 straipsnį. Kadangi įstatymo projekte nėra taisomas šitas straipsnis, aš negalėčiau, gerbiamieji kolegos, dabar teikti jums balsuoti. 8 straipsnis apskritai nėra taisomas. Toliau R.Dovydėnienė siūlo taisyti 15 straipsnį. Ar ne? Aš labai atsiprašau, pone Stasiulevičiau. Suteikiu jums žodį.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau paaiškinti ir pasakyti, kad ponios R.Dovydėnienės oficialiai registruotų pataisų apskritai nebuvo. Buvo perduotas per kitą Seimo narį lapelis be jokių parašų, be nieko, kur iš esmės buvo pakartotas Kauno grąžintinų namų gyventojų teisių gynimo komiteto siūlymų analogas. Aš manau, kad tai galima vertinti dvejopai. Kaip ir buvo sakyta, komitetas daugeliui šitų pastabų nepritarė, ir jeigu apie 15 straipsnį, kurį paminėjo posėdžio pirmininkas, kalbėtume konkrečiai, šitam straipsniui nepritarta.

PIRMININKAS. Taigi dabar kalbame… Dėl 15 straipsnio pritarta, kiek aš suprantu. Aš kalbu apie 8 straipsnį, kuris buvo siūlomas taisyti.

A.H.STASIULEVIČIUS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Dėl 15 straipsnio, dėl procentų pakeisti daugiau kaip 50 nepritarta. Taip. Taigi dėl 8 straipsnio dabar mes nekalbame, kaip esame sutarę… (Balsai salėje) R.Dovydėnienė siūlė taisyti tą straipsnį, kuris nebuvo taisomas pagrindiniame projekte. Kadangi svarstymo metu svarstomi tik… Aš jums galiu pacituoti: ”Pranešėjas paskelbia gautus siūlymus pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius ir t.t.” Kadangi R.Dovydėnienės pasiūlymas susijęs su neegzistuojančiu įstatyme straipsniu, aš negaliu jo teikti dabar balsuoti. Bet mes svarstome visus kitus R.Dovydėnienės siūlymus. Dėl 15 straipsnio antrojo punkto R.Dovydėnienės siūlymas yra priimtas, pone Stasiulevičiau, ar ne?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip, jis yra priimtas ir yra grąžinta ankstesnė norma. Buvo dar ir kitokių siūlymų, buvo Kauno miesto savivaldybės siūlymas, tačiau komitetas apsisprendė, kad nereikia aštrinti padėties, ir dėl to, kad Konstitucinis Teismas neturėtų tam tikrų priekaištų, mes grąžinome tokią normą, kokią pasiūlė Konstitucinis Teismas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, mūsų įstatymo 9 straipsnis arba bazinio įstatymo 16 straipsnis. Pone Stasiulevičiau, prašom suformuluoti R.Dovydėnienės pataisos esmę, o paskui kalbėsime dėl motyvų.

A.H.STASIULEVIČIUS. Reikėtų pasakyti, kad formuluotės esmė yra kaštų pagerinimas, t.y. atskaičius pagerinimo išlaidas, apie kurias buvo kalbėta ir diskusijų metu. Komitetas tam nepritarė ir be tų motyvų, kurie buvo išsakyti gerbiamojo A.Kubiliaus, aš pasakyčiau dar vieną motyvą. Reikia turėti omeny, kad visi šitie vadinamieji pagerinimai buvo atliekami be savininkų sutikimo. Galbūt savininkas nenorėjo ir nebūtų norėjęs, kad būtų kas nors keičiama ar gerinama. Tai dar vienas argumentas, kad dabar vis dėlto reikėtų tiek pagerinimo kaštus, tiek pretenzijas į nuomą, t.y. savininkų pageidavimą gauti nuomos pinigus už 50 metų, pamiršti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šitos pataisos suteikiu žodį iniciatorei R.Dovydėnienei.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Manau, kad mano siūloma pataisa yra pakankamai logiška todėl, kad iš tikrųjų savininkas, kuriam natūra priklauso gyvenamasis namas, negalėjo nei norėti, nei nenorėti, nes pagal to meto galiojančius įstatymus jis neturėjo jokių teisių į šitą namą. Jeigu pagal galiojančio įstatymo laikotarpį nebūtų daromi jokie pagerinimai, nebūtų rūpinamasi išlaikyti tą pastatą arba suteikti jam geresnę kokybę, manau, kad kai kurie pastatai šiandien nebūtų grąžinti tiems savininkams, kurie turi teisę juos atgauti. Todėl tos išlaidos, kurios buvo naudotos tiems pastatams arba butams pagerinti, buvo daromos visų visuomenės narių sąskaita. Manau, kad šita suma turėtų būti išskaityta kompensuojant už gyvenamąją patalpą, kurios savininkas atsisakė priimti natūra.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienės siūlymą dėl 16 straipsnio parems M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kolegos, aš galiu pasakyti tiek, kad Konstitucinis Teismas palaiko gerbiamosios R.Dovydėnienės nuostatą, arba, kitaip tariant, gerbiamoji R.Dovydėnienė nori įrašyti Konstitucinio Teismo nuostatą. Todėl čia prieštarauti nelabai pavyktų mums.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – prieš.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš remiu pagrindinį tekstą. O jeigu savininkui būtų grąžintas namas arba jeigu jam per tuos metus būtų mokama nuoma, jis tikrai pats būtų visiškai susitvarkęs. Taigi šiuo atveju tai, kas padaryta, tai padaryta ir be savininko žinios, ir dar neaišku, į kurią vietą pastačius tą savininką. O kaip tai praktiškai buvo, juo labiau jau žinoma, sakykim, šiek tiek atgal grįžus, o anai pusei ir šiandien dar norėtųsi, kad tas būtų, bet, deja, laikai pasikeitė. Todėl aš dar kartą remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu registruotis, gerbiamieji kolegos. Ir balsuosime, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto jau vieną kartą atmestai R.Dovydėnienės pataisai, skirtai bazinio įstatymo 16 straipsniui. M.Pronckus parėmė siūlymą, J.Listavičius buvo prieš. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl R.Dovydėnienės pataisos 16 straipsniui. Pritariantys – už, prieštaraujantys – kitaip.

Už pataisą – 22, prieš – 33, susilaikė 13. Pataisai nėra pritarta.

Dėl 20 straipsnio, pone Alfredai Stasiulevičiau.

A.H.STASIULEVIČIUS. 20 straipsnio 2 punkte yra pasiūlyta išbraukti žodžius “nuompinigiai”. Motyvai jau buvo išsakyti. Tačiau komitetas tokiam siūlymui nepritarė, ir motyvai buvo truputėlį kitokie, nes neįmanoma kalbėti apie nuomos sutartį, jeigu nekalbama apie nuompinigius. Čia jau būtų kažkoks kitoks darinys, sakykim, gal panaudos sutartis ar dar kas nors, jeigu nebūtų kalbama apie nuompinigius. Be to, savivaldybės iš tikrųjų neturėtų iš ko savininkams mokėti šitos nuomos, jeigu gyventojai, t.y. nuomininkai, jos nemokės savivaldybei. Komitetas siūlė nepritarti.

PIRMININKAS. Ar R.Dovydėnienė argumentuotų savo siūlymą? Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Norėčiau paremti savo siūlomą pataisą, kad grąžintinuose namuose gyvenantys asmenys neturėtų mokėti nuomos, nes Konstitucinio Teismo proceso metu paaiškėjo, kad daugelyje Lietuvos miestų ta nuoma ir nėra mokama. Tiesiog reikėtų įtvirtinti tai, kas šiandien ir yra daroma – nemokama, mokama tik už komunalines paslaugas. Kai kurios savivaldybės labai savivaliaudamos nustatė labai didelius nuompinigius. Todėl žmonės protestuodami nemoka. Kad būtų lygybė tarp Lietuvos piliečių, gyvenančių nuosavuose butuose, privatizuotuose už čekius, ir tų, kurie negalėjo to padaryti, tikrai užtektų apsiriboti apmokėjimu už komunalinius patarnavimus. Todėl siūlau paremti šią pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas – už.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi atmesdami gerbiamosios R.Dovydėnienės pasiūlytą pataisą mes padarėm tam tikrą nuolaidą savininkams visų mūsų valstybės piliečių sąskaita, aš manau, būtų visiškai logiška panašią nuolaidą padaryti dabar nuomininkams. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad tos patalpos, kuriose gyvena nuomininkai, t.y. kurios nėra sugrąžintos savininkams, priklauso valstybei, ir nuomininkai yra nuomos santykiuose. Jie nuomoja tas patalpas iš valstybės. Todėl valstybė gali nustatyti kokio nori dydžio nuomos mokestį. Šito nereikia reguliuoti šiuo įstatymu, tai yra visiškai atskirų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų reikalas nustatyti, kokio dydžio tas nuomos mokestis turi būti. Bet rašyti į įstatymą, kad nuomos mokestis nemokamas, yra šiek tiek neteisinga. Galų gale tą pastatą reikia eksploatuoti. Savivaldybė prisiima pareigą pastatą eksploatuoti ir jį tvarkyti. Tai iš kokių pinigų ji turi tą eksploatavimą realizuoti? Turės mokėti kiti piliečiai, mokesčių mokėtojai turės atlyginti šitas išlaidas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume balsuoti dėl šio siūlymo? Balsuojame dėl R.Dovydėnienės siūlymo iš bazinio įstatymo 20 straipsnio 2 punkto išbraukti žodžius “nuompinigius”. Pagrindinis komitetas tam nepritaria. Kas palaikytų R.Dovydėnienės siūlymą, balsuoja už.

Už – 17, prieš – 32, susilaikė 15. Ši pataisa nepriimta. Kitas R.Dovydėnienės siūlymas, paskutinis, man rodos, jau dėl 20 straipsnio trečiosios dalies. Pone Alfredai Stasiulevičiau.

A.H.STASIULEVIČIUS. Siūloma 20 straipsnio trečiąją dalį papildyti sakiniu “garantinis raštas turi atitikti vertybinių popierių statusą”. Jis yra nepriimtinas, komitetas nepritaria, pasitaręs su ekspertais ir teisininkais, dėl tokių motyvų: garantinis raštas – tai dokumentas, išduodamas asmeniui. Jis negali būti, taip sakant, prekybos objektas, nors to labai norėtų siūlytojai. Garantinis raštas išlieka iki jo įvykdymo pabaigos, o jeigu, sakykim, neduok, Dieve, numirtų turėtojas, tai lieka jo įpėdiniams. Štai dėl tokių motyvų siūlome nedaryti iš garantinio rašto, na, sakykim, obligacijų turgaus.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė, matau, nekalbės. Vadinasi, mes nebalsuosime, jeigu niekas neremia, dėl šio siūlymo. Dėkoju. Tiesiog paskubiname savo procedūras. Taigi šis siūlymas nėra balsuojamas ir nėra įtraukiamas į projektą. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar siūlymai dėl pataisų, kurias įstatymo leidybos teisę turintys subjektai pateikė per 24 valandas iki svarstymo. Pone Alfredai Stasiulevičiau, aš noriu jūsų klausti, ar J.Razmos visi siūlymai yra priimti? Gal mums tada būtų ramiau. Ar beveik visi?.. Ar reikėtų eiti iš eilės?

A.H.STASIULEVIČIUS. Na, aš nesakyčiau, kad visi yra priimti ir visiems yra pritarta.

PIRMININKAS. Gerai, tada iš eilės. Tada, gerbiamieji kolegos, iš eilės. S.Pečeliūno siūlymas taisyti I skyrių “Bendrosios nuostatos”. Laikydamiesi principo, kad to apskritai nebuvo pagrindiniame įstatyme siūloma, pagrindiniame projekte, mes nesvarstome šito siūlymo. Toliau dėl 1 straipsnio yra S.Pečeliūno siūlymas papildyti 6 punktu, ar ne?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Bazinio įstatymo 2 straipsnį papildyti 6 punktu. Prašom, pone Alfredai Stasiulevičiau.

A.H.STASIULEVIČIUS. Šis siūlymas susijęs su trečios ir ketvirtos eilės įstatyminiais įpėdiniais, kitaip sakant, siūloma išplėsti įpėdinių grupę. Komitetas, nagrinėdamas šį siūlymą, nerado čia jokių teisinių kazusų arba neaiškumų. Čia yra grynai Seimo apsisprendimo reikalas, ar mes išplečiam šitą grupę, ar neišplečiam.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Taip, aš manau, kad neturėtų būti net abejonių Seimo nariams, jog dabar yra prieštaravimas tarp galiojančio Civilinio kodekso, arba Civilinio kodekso normų, ir buvusio šio įstatymo, nes jis logiškai atitiktų tiek mūsų Lietuvos konstitucines nuostatas dėl nuosavybės ir perleidimo, tiek tarptautines normas. Manau, kad tai buvo didelė ano meto nuosavybės grąžinimo įstatymų spraga, nes buvo faktiškai išbraukti broliai, seserys ir jų vaikai. Tai yra aš visiškai remiu ir pritariu, tuo labiau kad mūsų darbo grupėje buvo tokia pataisa, bet iš vėlesnių įstatymo redakcijų dingo, atvirai pasakius, dingo be tam tikro pritarimo. Todėl manau, kad šiuo atveju yra visiškai normalus bei geras Seimo nario S.Pečeliūno siūlymas, ir aš jam pritariu.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašyčiau sutikti, kad būtų galima dar pratęsti posėdį bent valandą, bet sutarsime, kad baigsime anksčiau. Matau jūsų konstruktyvų nusiteikimą labai rezultatyviai šiandien dirbti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, viena vertus, gal ir taip, bet, kita vertus, mes turėtume taip pat suskaičiuoti, kiek mes teisėtai arba ne visai teisėtai pagal ankstesnę tvarką prarandame lėšų, ir nuspręsti, kaip tada mes turėtume atsiskaityti visiškai be jokių ginčų kitiems teisėtiems savininkams. Aš laikausi tos nuomonės, kuri buvo anksčiau šiuo klausimu, todėl nenorėčiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime dėl Seimo nario S.Pečeliūno siūlymo bazinio įstatymo 2 straipsnį papildyti nauju 6 punktu. Kolegos, registruojamės. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam siūlymui nepritaria.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl ką tik pateikto ir apsvarstyto S.Pečeliūno siūlymo. Pritariantys – už, nepritariantys turi kitus du mygtukus.

Už – 10, prieš – 20, susilaikė 19. Siūlymui nepritarta. Dėl bazinio įstatymo 4 straipsnio aštuntosios dalies redakcijos, kurią taisyti taip pat siūlo S.Pečeliūnas. Pone pranešėjau!

A.H.STASIULEVIČIUS. Čia turėčiau pakomentuoti taip. Komitetui buvo labai sunku išsiaiškinti ir apsispręsti dėl šios siūlomos pataisos pirmiausia vien dėl to, kad visą pirmąjį sakinį yra siūloma išbraukti, t.y. tą dalį, kur siūloma “prie vienkiemių ir 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių, karių savanorių tėviškių sunaikintų sodybų” ir t.t., yra įterpiamos tarnybinės dalos, yra įterpiama nauja nuostata, kad “suteikiama pirmenybė rinktis žemės vietą savininkui sugrąžinti žemę natūra ar imti neatlygintinai didesnio ploto žemės sklypą”. Ši nuostata vėlgi sukeltų sumaištį dėl dabar pateikto įstatymo projekto bendro konteksto, tačiau komitetas pritaria, kad reikėtų išbraukti tuos atskirus žodžius “gali būti”. Manyčiau, kad šį siūlymą reikėtų svarstyti atskirai dėl atskirų dalių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia dėl aštuntosios dalies. Mums reikia apsispręsti, ar priimti jūsų, pone grupės vadove, tekstą, ar priimti S.Pečeliūno tekstą. Taigi kalba baigta. Kas argumentuotų S.Pečeliūno teikimus? Nėra. M.Pronckus – prieš S.Pečeliūno siūlymą.

M.PRONCKUS. Kolegos, čia būtų esminis dalykas, kad dalis 2–3 ha savininkų neteks savo nuosavybės. Aš noriu dar priminti kolegoms, kurie neprisimena kai ko. Mano rankose 1990 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, gerbiamasis Kubiliau, nes sakote, kai kas supainiojo. Aš kai ką cituoju: “Gyventojams apriboti asmeninį ūkį ir valstybinėje žemės apskaitoje įteisinti”, “valstybinėje žemės apskaitoje įteisinti” rašė tada. Ir dar kai ką cituoju: “Nustatyti, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami…”, “suteikiami”. Štai kada buvo uždėta ant savininkų žemės dar kai kuri kita žemė, gerbiamieji. Jeigu dabar, gerbiamieji, bandome daryti dar kai kurią sumaištį aš, žinoma, labai abejoju, kas iš to išeis. Aš prieš.

PIRMININKAS. Tai visos kalbos, gerbiamieji kolegos. Balsuojame dėl S.Pečeliūno siūlomos kitokios 4 straipsnio aštuntosios dalies redakcijos. Paremiantys S.Pečeliūną balsuoja už. Už S.Pečeliūno siūlymą – 4, prieš – 32, susilaikė 12. Siūlymui nepritarta.

Tolesni siūlymai, pone pranešėjau. Ar ne J.Razmos dėl 7?

A.H.STASIULEVIČIUS. Ne, dar yra ketvirtasis siūlymas. Siūloma pakeisti bazinio įstatymo 16 straipsnio trečiąją dalį. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad projekte šios dalies keitimo nėra, tai ponas S.Pečeliūnas galėtų teikti kaip atskirą įstatymą.

PIRMININKAS. Mes laikomės Statuto reikalavimų – nebuvo taisyta, todėl dabar nesvarstome. Taigi toliau.

A.H.STASIULEVIČIUS. Penktasis siūlymas. Siūloma iš 9 straipsnio 5 punkto, bazinio įstatymo ketvirtosios dalies 16, aštuntosios dalies 5 punkto išbraukti žodžius “kaimo vietovėje”. Kitaip sakant, kad būtų kompensuojama pinigais, išperkama žemė ir miškas tiek kaimo vietovėje, tiek miesto vietovėje. Komitetas šiam siūlymui nepritaria, nes keičiamos iš esmės ankstesnio įstatymo nuostatos, t.y. ankstesnės sąlygos, ir tai neatitiktų lygiateisiškumo principo, kuris yra užfiksuotas Konstitucinio Teismo nutarime.

PIRMININKAS. Taigi dabar dėl 9 straipsnio, ar ne?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas remtų S.Pečeliūną? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl S.Pečeliūno siūlymo dėl 16 straipsnio aštuntosios dalies 5 punkto naujos redakcijos. Kas pritartų S.Pečeliūno siūlymui, balsuoja už. Už – 4, prieš – 34, susilaikė 10. Siūlymas nepriimtas.

Ir paskutinis S.Pečeliūno siūlymas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Paskutinis siūlymas susijęs su bazinio 21 straipsnio papildymu nauja devintąja dalimi. Ši dalis taip pat mūsų projekte nebuvo keičiama.

PIRMININKAS. Bet straipsnis yra taisomas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Straipsnis yra taisomas, tačiau komitetas šiam siūlymui nepritaria, nes pataisa suformuluota gana nelogiškai. Savininkai, kurie įstatyme nustatytu laiku padavė prašymus, o tai turbūt būtų po 1991 m. birželio 18 d. priimto įstatymo, tačiau dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ir kurių turtas po 1990 m. kovo 11 d. buvo privatizuotas – neatitinka laikotarpiai. Vienas motyvas.

Antras motyvas. Bet kuriuo atveju piliečiai gali kreiptis į teismą ir ginčyti savo teises. Taigi nieko nauja šis pasiūlymas, pataisa neduotų.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Kolegos, balsuojame dėl S.Pečeliūno siūlymo bazinio įstatymo 21 straipsnį papildyti nauja devintąja dalimi. Remiantys tokį siūlymą, žinoma, už.

Už – 2, prieš – 26, susilaikė 18. Siūlymui nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, tai buvo S.Pečeliūno siūlymai. Mes šiek tiek modifikuodami, modernizuodami Statutą perėjome per S.Pečeliūno sisteminius siūlymus.

Dabar J.Razmos, mūsų kanclerio, teikimai. Ten daug kas priimta, kiek aš jaučiu.

Pirmasis siūlymas, pone Stasiulevičiau.

A.H.STASIULEVIČIUS. Pirmasis siūlymas yra bazinio įstatymo 12 straipsnio 7 punkto pripažinimas netekusiu galios. Kitaip sakant, gerbiamasis kancleris siūlo išbraukti nuostatą, pagal kurią pagal įstatymą suteikta valstiečio ūkiui steigti žemė būtų valstybės išperkama. Komitetas suabejojo ir nepritarė šiai nuostatai, tačiau, manau, galbūt reikėtų net ir Kaimo reikalų komiteto nuomonės dėl šito siūlymo, taip pat ir Vyriausybės nuomonės. Tuo labiau kad, mačiau, atstovai buvo, nes kitaip mes sukeltume didelę sumaištį.

PIRMININKAS. Dabar kalbame dėl 12 straipsnio, taip?

A.H.STASIULEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl 2 punkto?

A.H.STASIULEVIČIUS. Bazinio straipsnio 7 punktą pripažinti netekusiu galios.

PIRMININKAS. O dėl 2 punkto jūs priėmėte siūlymą?

A.H.STASIULEVIČIUS. Ten viskas gerai.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi 7 punktą pripažinti netekusiu galios.

J.Razmai suteikiu žodį pirmajam argumentuoti savo siūlymą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, manau, šis mano siūlymas didelės praktinės reikšmės neturi. Be abejo, turbūt 99,9% pagal Valstiečio ūkio įstatymą gavusių žemės sklypus savininkų bus įforminę tą žemę kaip privačią nuosavybę ir pagal šio įstatymo 6 punktą jiems tikrai niekas negresia. Tačiau vis dėlto, jeigu šiandien dar yra likę tokių atvejų, o tai, aš manau, kaip tik gali būti tokie netvarkingesni ūkiai, kurių savininkai per tiek laiko dar nesugebėjo susitvarkyti šių reikalų, o šiandien dar yra į tą žemę pretenduojantis savininkas, valstiečio ūkis yra ant savininko žemės, tai aš vis dėlto šioje vietoje atiduočiau šiandien prioritetą savininko pretenzijoms, kad jis turėtų galimybę atkurti nuosavybės teises.

PIRMININKAS. A.Kubilius dėl šio siūlymo.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma, manau, kad gal ir būtų galima pritarti J.Razmos siūlymui. Mes jį esame ne vieną kartą svarstę ir praėjusiais metais. Iš tikrųjų laikas bėga ir tie valstiečiai, kurie gavo žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą, turėjo susitvarkyti nuosavybės klausimą. Bet kadangi tai vis dėlto liečia konkrečius žmones, kurie pagal Valstiečio ūkio įstatymą gautoje žemėje kažką tvarkėsi ir kūrėsi, tai aš siūlyčiau šiandien padaryti ne tokį jau bendrą apsisprendimą, ar mes pritariame, ar nepritariame J.Razmos siūlymui, o gal susitarti procedūriškai, kad mes šio klausimo svarstymą atidedame iki priėmimo ir per tą laiką paprašome Vyriausybės nuomonės ir Kaimo reikalų komiteto nuomonės dėl šio konkretaus siūlymo. Iš tikrųjų reikėtų sužinoti, kiek dar tiksliai yra likę tų valstiečių, kurie nėra susitvarkę žemės. Gal jų nė vieno nėra likę ir mes čia tuščiai ginčijamės. Todėl aš siūlyčiau, gal būtų galima šiandien susitarti nesvarstyti to klausimo, o susitarti, kad J.Razmos pataisą mes iš karto perkeliame į priėmimą ir tada ją svarstome be jokių kitų procedūrinių problemų.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume susitarti? Dėkoju. Taigi šita pataisa kol kas yra paliekama laukti geresnių laikų.

Kita J.Razmos pataisa dėl 12 straipsnio 9 punkto. Ten, atrodo…

A.H.STASIULEVIČIUS. Čia nėra nieko nauja. Ši pataisa jau buvo priimta komitete ir, man atrodo, kad čia liktų tiktai 13 straipsnio 3 ir 4 punktų pripažinimas netekusiais galios. Turimas galvoje bazinis įstatymas.

PIRMININKAS. Taip, čia toliau. Kolega Razma, ar jūs sutinkate, kad jūsų siūlymas dėl 12 straipsnio 9 punkto yra priimtas?

J.RAZMA. Jeigu taip nuskambėjo…

PIRMININKAS. Ačiū. Tada pakeisti 7 straipsnį ir išdėstyti taip. Ten 4 punktas. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Čia vėl siūloma priskirti prie… Atsiprašau, išbraukti iš valstybės išperkamos žemės miestų sanitarinės apsaugos pirmosios zonos žemes, taip pat miestų miškus ir miško parkus. Komitetas taip pat šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. J.Razma argumentuoja savo siūlymą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, džiaugiuosi, kad pagrindiniame projekte jau išbrauktas šio bazinio įstatymo 3 punktas, t.y. savininkai galės atkurti nuosavybės teises miestų sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje. Tačiau aš manau, kad nebūtų ypatingų problemų, jeigu tokiu pat būdu pasielgtume ir su miestų mišku ir miško parko žeme, nes tame vadinamame miesto miške gali būti kokie nors nedideli lopinėliai, kuriuose išlikęs žmogaus gyvenamasis namas. Jeigu apie tą namą galės atkurti nuosavybę, aš nematau jokių problemų. Geriau prižiūrės tą mišką ar miško parko gabalėlį, nes neretai dabar savivaldybės nepajėgia kaip tik tų parkų ir miškų prižiūrėti, ir ten yra šiukšlynų rinkinys. Aš siūlyčiau nesibaidyti tų atsiradusių savininkų.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų mes dėl 3 punkto nediskutuojame, nes jis yra pagrindiniame pono A.Stasiulevičiaus teikiamame įstatyme jau išbrauktas, tačiau dėl miestų miškų ir miško parkų aš šiek tiek abejočiau, nes tokiu atveju gali iškilti problema. Nežinau, gal čia taip pat reikėtų daryti ir kreiptis į Aplinkos apsaugos komitetą, nes iš tikrųjų, kaip sako kolega J.Karosas, galime susidurti su tokia situacija, kad ir Vingio parkas bus atiduotas privačiai nuosavybei, bus aptvertas ir galėsime vaikščioti aplink parką. Aš manyčiau, kad mes čia labai lengva ranka balsuodami galime ne viską apžiūrėti. Gal irgi galima atidėti iki priėmimo ir prašyti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonės, gal taip pat prašyti Vyriausybės nuomonės, aiškiai žinoti, apie ką mes čia kalbame, kas yra tie miestų miškai ir miško parkai, ir tada apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume ir čia sutarti su rimtu A.Kubiliaus siūlymu atidėti? Galbūt neatidėti, o per priėmimą taip pat, kaip ir buvome sutarę dėl ano straipsnio, dabar lyg ir pataisos nėra, o per priėmimą tada grįžtame jau turėdami kompetentingų asmenų ir struktūrų nuomonę. Ar sutinkate, kolegos? Dėkoju. Kolegos, taigi tada… J.Razmos paskutinis siūlymas taip pat yra paliekamas. O kol kas turime po svarstymo tekstą, pritartą su pataisomis.

Gerbiamieji kolegos, galbūt dar kas norėtų kalbėti dėl motyvų pritariant po svarstymo? A.Stasiulevičius. Nors mes jau esame sutarę, kad tekstui bendruoju sutarimu pritariame.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš noriu padėkoti tiems kolegoms, kurie dalyvavo diskusijoje, pasakė tikrai vertingų minčių ir kritinių pastabų. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, ką išgirdome, siūlo pateikti kai kuriuos savo siūlymus. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes bendruoju sutarimu, kadangi nebuvo reikalauta po bendrosios diskusijos, pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Gerbiamieji kolegos, dėl teksto pateikti siūlymai yra priimti. Kol kas daugiau siūlymų nėra. Tikiuosi, kad tie siūlymai, dėl kurių šiandien nebuvo balsuota bendruoju sutarimu, bus perregistruoti. Tada, žinoma, reikėtų, kad paremtų 29 Seimo nariai.

Kokių dar klausimų kas norėtų turėti? L.Sabutis nori klausti. Gerbiamieji kolegos, šio projekto svarstymo procedūra yra baigta. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju, aš labai trumpai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad (pranešėjas išėjo iš tribūnos), pavyzdžiui, pagrindinio teksto trečiajame variante, galiojančio įstatymo 3 straipsnio pataisose, buvo kalbama apie piliečius, kuriems miręs savininkas testamentu palieka turtą. Kai pirmoji darbo grupė darė, mes taip pasakėme: o jam mirus ta teisė atitenka sutuoktiniui. Dabar teikiamame įstatymo projekte yra “o šiems mirus”. Žodžiu, kyla abejonė, ar visiškai suderinti subjektai. Šiuo atveju gal būtų tikslingiau įrašyti, kas tas “jis” arba “šie”. Lieka neaišku. Ir teismams bus neaišku, ir žmonėms.

Mūsų darbo grupėje buvo siūlymas dėl trečios – ketvirtos eilės įstatyminių įpėdinių. Aš apie tai kalbu kaip grupės narys. Tolesnė redakcija visiškai nebuvo derinama, todėl prašau prieš priimant į tai atsižvelgti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom registruoti siūlymą, ir jis bus svarstomas bendrąja tvarka. A.Kubilius dar.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visų pirma norėčiau atsiliepti į L.Sabučio motyvus. Mes ką tik balsavome dėl trečios – ketvirtos grupės paveldėtojų. Seimui buvo specialiai pasiūlyta apsispręsti, ir aš nežinau, ar mums verta prie to grįžti. Aš nežinau, jeigu ponas L.Sabutis siūlys, tai spręsime dar sykį.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį ir prašyti, kad pagrindinis komitetas atkreiptų dėmesį į tai, ką aš siūliau kalbėdamas diskusijoje, – kad yra ne tik įstatymo problemų, bet yra ir nuosavybės teisių atkūrimo ir realizavimo problemų, kurias sprendžiant reikia taisyti ne tik įstatymą, bet ieškoti papildomų mechanizmų. Iš tikrųjų reikia aiškiai nurodyti institucijas, kurios atsakingos arba koordinuoja nuosavybės teisių atkūrimą į miestų žemę, gyvenamųjų namų nuosavybės teisių atkūrimą. Manau, kad reikėtų sustiprinti ir parlamentinę šio proceso priežiūrą. Aš prašau pagrindinį komitetą apie tai pagalvoti.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas apie tai galvos. Kolegos, dėl motyvų daugiau norinčių kalbėti nėra. Kalbėti dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį J.Karosui.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, visi pastebėjo vieną tokį nelygumą svarstant šį klausimą: dėl gerbiamojo J.Razmos pasiūlymų (jis atstovauja konservatoriams) buvo skiriami ekspertai, o dėl gerbiamosios R.Dovydėnienės siūlymų nė karto nebuvo siūloma, kad nustatytų ekspertai. Gal tikrai pasiūlymas vertas dėmesio? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viskas buvo daroma bendruoju sutarimu. Aš džiaugiuosi dėl tokio būdo.

Lietuvos Respublikos SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo  įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1679(5*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, dar turime laiko. Aš dabar prašyčiau į tribūną (“b” klausimą kol kas atidedu) A.Stasiškį – likęs įstatymo projektas Nr.P-1679(5). Taigi bendruoju sutarimu taip pat buvo sutarta, kad mes grįžtame ir baigiame priimti šitą įstatymą.

Pone Antanai, ką mes dabar turėtume daryti? Ir dėl redakcijos ypatumų.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, priėmimo metu iškilo, sakyčiau, techninė kliūtis, nes vakar dienos Teisės departamento išvadose buvo pastabų, kurios yra visiškai pagrįstos. Pagrindinis komitetas ir teikėjas visiškai sutinka su tais pasiūlymais. Jie gal per neapsižiūrėjimą buvo (…) anksčiau, todėl tai, ką komiteto pirmininkas A.Katkus siūlė priėmimo metu padaryti žodžiu, dabar yra įforminta raštu. Aš prašyčiau dabar tam pritarti. Tos pataisos yra dėl to, kad labai tiksliai atitiktų Konstitucinio Teismo išvadas. Siūloma iš 1 straipsnio trečiosios dalies teksto išbraukti žodžius “dėl to, kad darbuotojui negali būti taikomos išimtys”. Tada lieka visiškai tiksli išvada, kad bet kokia išvada dėl buvusių kadrinių saugumo darbuotojų (ar bendra išvada arba pranešimas apie jo darbą yra teisingas, ar jis buvo darbuotojas, ar darbuotojui gali būti taikomos išimtys ar ne) gali būti apskųsta teismui. Ankstesniame tekste buvo nustatyta, kad gali būti apskųsta išvada tiktai dėl to, ar darbuotojui gali būti taikomos išimtys. Dabar mes, išbraukdami tuos žodžius, paliekame plačią prasmę, ir bet kokia išvada gali būti skundžiama teismui. Tai visiškai atitinka Konstitucinio Teismo išvadą.

Toliau yra papildyta: “Kol įsigalios Administracinių bylų teisenos įstatymas, šias bylas sprendžia Vilniaus apygardos teismas”. Ši nuostata pagrindiniame įstatyme, kurį mes priėmėme, jau yra. Aišku, ją reikia perkelti ir į įgyvendinimo įstatymą, nors ji galbūt yra tik formali, nes, mano žiniomis, šis įstatymas jau yra Prezidento pasirašytas. Kol nagrinėjamas įstatymas bus pasirašytas, jis įsigalios, bet siūlau formaliai papildyti tą pataisą.

Lygiai tos pačios nuostatos yra prirašomos prie tų dalių, kuriose mes numatėme dėl advokatų darbo, – kad irgi yra teisė apskųsti išvadas. Galimybė apskųsti teismui yra visiškai analogiška.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi bendrasis sutarimas. A.Stasiškis siūlo kitą 1 straipsnio redakciją. Ar galėtume pritarti? 1 straipsnis yra priimamas.

Ar 2 straipsnis buvo priimtas (ne aš pirmininkavau)? Ar 2 straipsnis buvo priimtas?

A.N.STASIŠKIS. Ne, 2 straipsnyje taip pat yra papildymas…

PIRMININKAS. Taip, bet jūs neteikiate.

A.N.STASIŠKIS. Aš teikiu.

PIRMININKAS. Taigi jūs teikiate ir 2 straipsnio redakciją, taip?

A.N.STASIŠKIS. Taip, teikiu tą pačią normą – kad galėtų būti apskundžiama išvada.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl 2 straipsnio. J.Listavičius remia, ar ne? (Balsas salėje) J.Listavičius remia 2 straipsnį. Dėkoju. Įstatymas pastraipsniui priimtas. Dėl viso įstatymo J.Listavičius kalba pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatos sudaro sąlygas įgyvendinti buvusio SSSR valstybės saugumo komiteto vertinimą ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio reikalavimus dėl darbdavio prievolės pranešti apie buvusių Valstybės saugumo komiteto darbuotojų darbą ar darbo nutraukimą, taikomas išimtis, darbuotojų sugrąžinimą į ankstesnį darbą. Įstatymo projekte atskirai aptarta advokatų, buvusių Valstybės saugumo komiteto kadrinių darbuotojų, prievolė pranešti aukštesnei organizacijai ar teisingumo ministrui apie savo dirbtą darbą, išbraukimą iš advokatų sąrašo ir darbą po 10 metų. Tai priklauso nuo jų pranešimo apie advokato dirbtą darbą buvusiame Valstybės saugumo komitete.

Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas leis geriau spręsti Lietuvos Respublikoje aktualius teisingumo, piliečių lojalumo ir patikimumo valstybei klausimus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Daugiau niekas nenori kalbėti. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Kolegos, registruojamės, tada balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos įstatymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

Iš viso užsiregistravo 49 Seimo nariai. Taigi, kolegos, kas būtų už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 45, prieš – nė vieno, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. O man miela matyti tokias staigias ir pozityvias linktis kai kurių iš mūsų pažiūrose ir sąmonėse.

Gerbiamieji kolegos, dar liko vienas įstatymo projektas, kuriam mes nepritarėm po svarstymo, tai Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, S.Pečeliūnas yra pateikęs vieną siūlymą, ir aš vėl negaliu, remdamasis Statutu, jo leisti svarstyti, nes 3 įstatymo straipsnis, bazinio įstatymo straipsnis, nebuvo planuotas taisyti, o tiktai 8, 9, 10 ir 12, taigi pataisų teikti nelabai išeina. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti šiam įstatymui po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu. Tik ką mano paskelbto pavadinimo įstatymui, kurio registracijos numeris P-1558 (4) variantas. Labai ačiū, kolegos.

Ir dabar grįžtame vėl į pagrindinę darbotvarkę. 8 ryto klausimas – Nr.P-1621(2) variantas – Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas. Svarstymas. (Balsai salėje) Dėkoju. Taigi paskutinis klausimas, kolegos, liko po pirmininko klaidos. 9 klausimas – Nr.P-1745 – Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jį pateikia Muitinės departamento generalinis direktorius ponas S.Stažys. Prašom, pranešėjau.

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1745 (pateikimas)

S.STAŽYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikdamas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, noriu pabrėžti, kad, kaip ir išdėstyta jums pateiktame aiškinamajame rašte, būtinybę turėti operatyvinės veiklos subjekto statusą Lietuvos muitinei padiktavo pati jos veiklos prigimtis. Kadangi neišvengiamai muitinė, kaip tokia, vykdydama išvežamų-įvežamų prekių fizinį tikrinimą kertant valstybinę sieną, susiduria su kontrabandos faktais ir todėl, neturėdama operatyvinės informacijos, negali visa apimtimi vykdyti kontrabandos išaiškinimo funkcijų ar kitaip su ja kovoti.

Šis projektas parengtas siekiant realizuoti Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 12 straipsnio ketvirtosios dalies 9 punkte ir 13 straipsnio trečiosios dalies 4 punkte įtvirtintas nuostatas dėl to, kad Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, taikydamas operatyvinės veiklos priemones, imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti.

Tačiau nepaisant to, Lietuvos muitinei nėra suteiktas operatyvinės veiklos subjekto statusas, todėl tampa problematiška įgyvendinti nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių vykdymą Lietuvos muitinė atsako. Be to, muitinė nevykdo ir Baudžiamojo proceso kodekso 134 straipsnio 7 punkte numatytos muitinės tarnybos kontrabandos bylose. Todėl kvotos bei operatyvinės veikos priemonių taikymas, nustatant kontrabandos faktus ir iškeliant baudžiamąsias bylas, kaip viena iš pagrindinių muitinės funkcijų yra tik nurodyta teisės aktuose.

Esant tokiai padėčiai, pati muitinė negali atlikti ir kontroliuoti įtartinų, pagal operatyvinę informaciją gautų duomenų, o tai iš esmės išeliminuoja tokią muitinės veiklos kompleksinės sistemos kovos su kontrabanda galimybę, kaip išaiškinimą nesąžiningai dirbančių muitinės pareigūnų, t.y. korupcijos, kadangi realiai tokią galimybę gali turėti tik pati muitinė, operatyviai atlikdama būtinus tam užkardyti procesinius veiksmus. Tas pats taikytina ir kovojant su muitinės procedūrų pažeidėjais. Taip pat dėl tos pačios priežasties muitinė negali rinkti išankstinės informacijos apie įtartinus asmenis ar kontrabandinių prekių gabenimo galimybę, o tai apsunkina kontrolę bei skatina pareigūnų korupciją, kadangi pati muitinė neatlikdama išankstinio stebėjimo, sekimo ar kitokiu būdu operatyvinės informacijos įsigijimo, taip pat negali atlikti ir viso įtartinos įmonės veiklos teisėtumo tyrimo. Šiuo metu muitinė faktiškai atlieka tik dokumentų tikrinimą.

Tenka konstatuoti ir tai, kad įtariant vieną ar kitą muitinės pareigūną, kuris dalyvauja gabenant kontrabandą, mes, neturėdami įgaliojimų, negalime atlikti veiksmų modelio, imituojančio nusikalstamą veiklą. Tai, kaip žinote, yra numatyta Operatyvinės veiklos įstatyme. Prie pasakyto noriu pridurti, kad yra atvejų, kai esamos dabar veikiančios operatyvinės tarnybos, nelabai išmanydamos muitinės darbo specifiką, dažnai sulaiko pažeidėjus, kurie yra tik pasamdyti atlikti pakrovimo-iškrovimo darbus arba transportavimą. Tokiu būdu paėmus kontrabandines prekes ar sulaikius minėtus asmenis ir nežinant, kas yra tikrieji tų kontrabandinių prekių savininkai, įstringa bylų parengtinis tyrimas, kadangi tokiais atvejais paprastai savininkai aukoja tas prekes, jos tampa be šeimininkų. Taip išvengiama baudžiamosios atsakomybės. O iškeltų baudžiamųjų bylų tyrimas paprastai sustabdomas nenustačius trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens.

Visame pasaulyje kovos su kontrabanda kontrolė yra pripažinta ir laikoma muitinės tarnybų užduotimi. Siekiant, kad kovos su kontrabanda kontrolė būtų efektyvi, ji turi būti pagrįsta rizikos analize, kuri remiasi patikima operatyvine žvalgybine informacija. Kovos su kontrabanda inspektoriai specialiai turi būti apmokami tiek pasirenkant didelės rizikos transportą, tiek vykdant dokumentų ir prekių patikrinimus. Manau, kad būsimi darbuotojai šiose srityse užtikrins ir analizuos gaunamą informaciją bei žvalgybinę informaciją ir taip sudarys galimybę paremti tyrimo kvotos pajėgas muitinės veikloje.

Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, kad derindami muitinės norminius aktus su Europos Sąjungos dokumentais ir pasirašydami tarptautines sutartis, mes susiduriam su sunkumais, kadangi neteikiama informacija, nesidalijama informacija, nes Lietuvos muitinė neturi operatyvinės veiklos statuto. Todėl iškilo būtinybė kuo greičiau pataisyti įstatymą, nes, manau, buvo padaryta klaida išbraukiant prieš dvejus metus šitą funkciją. Praktiškai kontrolės funkcijos muitinė nevykdo. Šiuo metu yra neratifikuotos sutartys su Baltarusija, Gruzija, Danija, Nyderlandais, stabdomos derybos su Vengrija, Moldova, Kinija, Kazachstanu, kadangi mes neturim būtent tokios funkcijos.

Manyčiau, kad dabar egzistuojančios Policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo kovos su kontrabanda tarnybos puikiausiai galėtų veikti, nes mes numatom, kad taikysim operatyvinės veiklos metodus muitinės teritorijoje. Tai yra teritorinę priežiūrą vykdysim muitinės priežiūros teritorijoje, o visos kitos tarnybos turėtų užtikrinti ir efektyviai kovoti su kontrabanda visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Manau, dviejų institucijų veikla šia kryptimi papildytų viena kitą, ir jos turėtų būti paskatintos dirbti kartu, išlaikydamos savitarpio pasitikėjimo ir profesionalumo lygį. Tai galima pasiekti tik tada, kai abi šios institucijos turės operatyvinės veiklos statusą. Prašau Seimo pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, penki klausimai. G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Aš norėčiau pranešėjo paklausti. Neabejoju visiškai, kad valdančioji dauguma pritars šioms pataisoms ir Lietuvoje bus, mano paskaičiavimais, įkurta aštunta žinyba, kuri turi operatyvinės veiklos teisę. Aš neabejoju, kad jau yra numatyti etatai ir bus išleista nemažai pinigų, tačiau, gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti. Ką veiks, po to, kai jūs įkursite savo papildomą operatyvinę tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba, Valstybės saugumas ir dar daugelis tarnybų? Tai gal reikia sumažinti kokią nors tarnybą? Būkite malonus, atsakykite į mano klausimą. Kiek kainuos šitos naujos tarnybos įkūrimas (tik labai aiškiai) ir kodėl jūs pradėjote savo veiklą visiškai ne nuo to galo? Mano nuomone, pirmiausia reikėtų muitinę kompiuterizuoti, o ne kurti papildomas tarnybas. Ačiū.

S.STAŽYS. Aš norėčiau pradėti nuo jūsų klausimo pabaigos. Mes tikrai diegiame informacinę sistemą ir šiais metais ta informacinė sistema tarp Vilniaus ir Kauno jau pradės funkcionuoti. Kitų metų pradžioje turėtų pradėti funkcionuoti ir tarp Klaipėdos ir Vilniaus, tačiau noriu pasakyti, kad mes nekuriame globalinės tarnybos. Ji turėtų vadintis kontrabandos ir vidaus kontrole, ji turėtų būti tik Muitinės departamente. Aš noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, šiuo metu, vykdydami ir sugriežtindami muitinės kontrolę, mes susidūrėme su sunkumais, nes mes faktiškai neturime struktūros, kuri galėtų stebėti pačių muitininkų darbą. Todėl toks nedidelės apimties struktūros steigimas iš esmės valstybei daug nekainuotų, nes mes paskaičiavome, kad mes galėtume ją įsteigti, ypač pradžioje, net turėdami dabartinį darbo užmokesčio fondą.

G.KIRKILAS. Kaip aš suprantu, tai vis tiek bus papildoma struktūra?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Kaip efektyviai Muitinės departamentui sekasi naudotis kitų institucijų operatyvinės veiklos medžiaga? Ačiū.

S.STAŽYS. Noriu pasakyti, kad tai tikrai gana sunkus klausimas, nes jeigu muitinės pareigūnas pats sulaiko kokį nors pažeidėją, jis turi ieškoti, kam tą medžiagą perduoti, o suteikus mums operatyvinės veiklos subjekto statusą mes galėtume puikiausiai vykdyti kvotos funkcijas nuo bylos iškėlimo iki jos pabaigos. Tada galėtume vykdyti abipusę kontrolę, nes dabar, kaip aš minėjau, rezultatai yra tikrai menki.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš neabejoju, kad galbūt kova su kontrabanda būtų gerokai efektyvesnė turint tokią tarnybą, tačiau vis dėlto gal jūs galėtumėte paminėti kelias kaimynines ar Europos Sąjungos šalis, kur muitinės tarnybos žinioje yra tokios operatyvine veikla užsiimančios muitinės tarnybos?

S.STAŽYS. Aš turėčiau jums pasakyti, kad visose Vakarų Europos valstybėse tokios tarnybos yra, ir jeigu kreipiasi mūsų Seimo nario minėtos tarnybos, tai jos kreipiasi į muitinės direktorių, ir aš, kaip muitinės direktorius, siunčiu tuos paklausimus užsienio valstybių muitinėms su savo parašu, kad jos pateiktų informaciją apie vieną ar kitą tų užsienio valstybių teritorijose nustatytą pažeidimą. Muitinės nesidalija su policinėmis struktūromis turima informacija, nes laikoma, kad tai muitinės prerogatyva kovoti su kontrabanda.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pradėti savo klausimą nuo mažos pastabos. Labai prašyčiau visus, pateikiančius Vyriausybės vardu kokius nors įstatymus, nekompromituoti Europos Sąjungos tariant, kad Europos Sąjungos direktyvos to reikalauja. Jeigu mes toliau taip argumentuosime, mes tą dalyką paversime iš tiesų baubu. To nėra.

Tai viena. Antra. Man labai keista, kad jūs savo labai efektyvią veiklą pradedate, dar kartą kartoju, ne į gylį spręsdamas problemas, o į plotį. Tuoj, man atrodo, muitinėje reikės ir teismo. Aš manau, kad mes turime pakankamai institucijų, ir ar jums neatrodo, kad klausimą galima spręsti derinant su jumis operatyvinių institucijų santykius, o ne kuriant naujas institucijas, net ir teismą prie muitinės įkurti? Ačiū.

S.STAŽYS. Aš norėčiau jums pasakyti, kad mes tokią struktūrą turėjome ir, manau, kad ją muitinė turi. Dar kartą kartoju, pati muitinės veikla yra nukreipta prieš kontrabandą, tai yra jos pagrindinė funkcija, kuri užfiksuota įstatymų.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys R.Dagys. Paskutinis klausimas.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote iš esmės sustiprinti muitinės funkcijas. Sudarome tam tikrą kaip ir alternatyvią tarnybą ir jūs turbūt, aišku, kalbėjote ir apie Europos Sąjungos tam tikrus reikalavimus. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kokios valstybės modelis buvo jūsų pagrindinis, sakykim, objektas?

Antras klausimas. Ar nemanote, kad geriau būtų eiti derinant bendradarbiavimą su dabar jau įsteigtomis institucijomis, vykdant bendrą veiklą, reglamentuojant tuos santykius tarpusavyje, kad jūs galėtumėte pasitelkti kitus mechanizmus, o nebūti, sakykim, kai kuriais klausimais vienišiems? Ar tas antrasis kelias nebūtų racionalesnis?

S.STAŽYS. Noriu pasakyti, kad šiais klausimais mus konsultuoja Anglijos muitininkai, Švedijos muitininkai. Jie šiuo metu dirba Muitinės departamente, vyksta konsultacijos. Noriu pasakyti, kad gegužės 6 dieną mes atsiskaitome Europos Sąjungos Komisijai, kaip mes pasirengę pagal teisės aktus stoti į Europos Sąjungą. Todėl, manau, kad šis klausimas yra pakankamai išdiskutuotas Muitinės departamente pačių muitininkų ir kolegų iš užsienio valstybių, kurių nuomone, iš viso nepriimtina, kad pati Lietuvos muitinė nevykdo kontrolės funkcijų, o vykdo tik fiskalinę funkciją, t.y. renka pinigus. Juk galbūt mes surinktume dar daugiau pinigų, jeigu patys galėtume vykdyti kontrolę. Dar kartą kartoju, kad šitos funkcijos tokios apimties, kokią mes įsivaizduojame vykdant kontrolę, tai yra pirmiausia pačių muitinės pareigūnų… po to gaunant įvairią žvalgybinę informaciją iš užsienio valstybių. Mes turime galvoti, kad vis dėlto Europos Sąjungos sienos priartės prie Lietuvos, kitos visos sienos taps vidinės, todėl reikalavimai didėja, ypač toms prekėms, kurioms taikomi apribojimai ir draudimai. Aš turiu omenyje įvairiausius narkotikus, kitas draudžiamas įvežti priemones. Manau, kad ši muitinės funkcija yra neabejotina, ir muitinė privalo ją vykdyti, o ne kitos institucijos.

PIRMININKAS. Ačiū, pone direktoriau, už pateiktą projektą. Kolegos, pritariame pateiktam…? Ne. Prašom kalbėti, kolegos. Už A.Bartkus. Dėkoju, pone direktoriau, dar kartą, mes jau dabar susitvarkysime patys.

A.BARTKUS. Įsivaizduojant kontrabandos mastus, nereikėtų pavydėti Muitinės departamentui teisių ir galių. Aš manau, kad šitiems dalykams turėtų pritarti ir pozicija, ir opozicija, nes jie taip pat mėgina kalbėti, kad su kontrabanda nepakeliui, taigi, manau, kad prieš nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Įsivaizduodamas kontrabandos mastus, aš manyčiau, kad reikia reikalauti iš jau sukurtų represinių žinybų darbo efektyvumo, o ne kurti naujas, nes, kaip matome iš pastarųjų įvykių Kaune ir kitur, kuo daugiau mes sukuriame žinybų, kuo daugiau mes jiems keliame algas, tuo jos blogiau dirba. Mano nuomone, perimti operatyvinės veiklos, gal dar ir tardymo, kvotos, galbūt ir teismų funkcijų pageidaus, štai kalėjimo ponas I.Uždavinys siūlo... Mano nuomone, Seimui turi būti pateikta aiški analizė, kiek šiandien yra operatyvinės veiklos teisę turinčių žinybų, kiek kainuoja jų išlaikymas ir kaip efektyviai jos dirba, ir kaip jos veikia viena prieš kitą. Tiktai tuo atveju būtų galima kurti naują operatyvinę veiklą turinčią žinybą. Pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Aš noriu pasakyti, kad Lietuvoje jau seniai nėra represinių struktūrų. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar pritariame pateiktam Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1745.

Užsiregistravo net 28 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad šiam projektui būtų pritarta po pateikimo, kviečiu balsuoti už.

Už – 22, prieš – 6, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui Nr.P-1745 pritarta po pateikimo.

Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūlau ten įrašyti visus teisinius ir dalykinius argumentus. Politinių čia reikėtų mažiausiai. Numatoma svarstyti gegužės 11 d. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Rytinis šios dienos posėdis yra baigtas.

Toliau dirbame 15.00 val. – opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė. (Balsai salėje) Opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė.