Dvidešimt
antrasis (319) posėdis
1999 m.
balandžio 20 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti popietinį posėdį. Ir kaip patvirtindamas, jog visiems dienos prasmingos ir ne ypač sunkios, kviečiu registruotis. Tuojau registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registracija prasidėjo. Registruojamės, kolegos.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo” projektas Nr.P-1734 (svarstymas ir priėmimas)
Kol kas užsiregistravo 37 Seimo nariai. 2-1 klausimas. Tai mano kaltė, ponia Sigita Burbiene, aš jus ištryniau, nematydamas plenarinių posėdžių salėje. Dėl to labai atsiprašau. S.Burbienė dalyvauja posėdyje. Kolegos, pirmasis popietės klausimas Nr.P-1734 – Seimo nutarimo “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo” projektas. Šiandien svarstymas ir priėmimas. Taigi 202 Statuto straipsnis: pirmiausia pateikiamos Seimo narių, frakcijų bei komitetų išvados, paskui diskusija, pabaigoje – žodis kandidatui ir kandidatūras teikiančiam asmeniui. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Užsirašiusios kalbėti Seimo narė K.Prunskienė ir Seimo narė V.Aleknaitė-Abramikienė. Gerbiamoji Kazimiera Prunskiene, aš kviečiu jus į tribūną.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nelabai ką turėčiau pasakyti konkrečia prasme, charakterizuodama, paremdama ar atvirkščiai kandidatę į kontrolieres, nes neturėjau galimybės, neturėjau progos ją pažinti. Buvau išvykusi, kai ji prisistatė iš Seimo tribūnos. Tačiau domėjausi šiuo klausimu. Man, kaip turbūt ir daugeliui parlamentinės moterų grupės narių, nėra vis vien, kas užims šias pareigas. Tiesą sakant, neturiu ypač didelio entuziazmo (o norėtųsi, kad taip būtų) remti kandidatūrą, tačiau taip pat neturiu rimto pagrindo kritikuoti.
Koks įspūdis man susidarė skaitant spaudą, kai buvo svarstoma, kai buvo pristatoma kandidatūra, pateikiamas klausimas čia, Seime? Su tais atgarsiais spaudoje aš susipažinau – būtent, kad pretendentė kai kurias gan opias temas, kurias sprendžia, reglamentuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, priima su tam tikra humoro gaidele. Galbūt žiniasklaidai susidaro toks įspūdis, tačiau mes šiek tiek konsultavomės su Seimo nariais, parlamentinės moterų grupės narėmis, nors oficialaus posėdžio ir nebuvo. Mums tokia nuostata kelia geroką susirūpinimą. Ar iš tikrųjų kontrolierė rimtai nusiteikusi atlikti savo pareigas ir rimtai spręsti tas problemas, tuos nusiskundimus, kurie neišvengiamai bus svarstomi, su kuriais kreipsis tikriausiai nebūtinai vien tiktai moterys, gali būti ir vyrai – tiek dėl teisių pažeidimo dėl darbdavio kaltės, įvairiausiais atvejais, dėl įvairiausių niuansų ir netgi tokia tema, kuri Lietuvoje virto pasityčiojimo ar įstatymo nuvertinimo motyvu – tai dėl seksualinio priekabiavimo, kuris, man atrodo, bent jau kontrolierės turėtų būti priimamas kaip nemalonus, skaudus reiškinys Lietuvos gyvenime. Tokio pobūdžio nusiskundimai turi būti labai rimtai teisiškai svarstomi. Aš manau, kad tiek moterys, tiek vyrai… o ir tarp Seimo narių vyrauja vyresnio amžiaus žmonės, turime ne tik sūnus, bet ir dukteris, kurios kartais patenka į labai nemalonią situaciją, kai keliamos sąlygos, kurios žeidžia žmogaus orumą, pagaliau ir moraline prasme yra tikrai netoleruotina.
Todėl aš manyčiau, kad gerbiant įstatymus, ypač kontrolierei, kurios kompetencija, kurios veikla yra susijusi su minimo įstatymo įgyvendinimu, reikėtų labai rimtai įvertinti visus įstatymo straipsnius ir garantuoti tų straipsnių vykdymo kontrolę. Aš tikrai nepasisakau prieš kontrolierės kandidatūrą, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį (galbūt patirties stoka, galbūt neįsigilinimas į tą klausimą), bet norėčiau, kad mes visi labai rimtai pažiūrėtume į kiekvieno įstatymo vykdymą. Norėčiau palinkėti kontrolierei labai giliai išsiaiškinti savo kompetencijos ribas, savo atsakomybę ir sėkmingai dirbti šalinant tokio pobūdžio pažeidimus, kurie įstatyme yra aptariami. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narę V.Aleknaitę-Abramikienę, kuri kalbės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, paskirdami lygių galimybių kontrolierę, mes kartu steigiame dar vieną instituciją, kuri turi garantuoti dar vienu aspektu mūsų piliečių teises – kaip žmogaus teises. Tėvynės sąjungos frakcija, kaip ir kitos frakcijos, buvo susitikusi su kandidate vakar vakare ir gana detaliai aptarė būsimosios institucijos pobūdį, uždavinius, tikslus ir jos struktūrą. Kaip ir ponia K.Prunskienė, daugelis mūsų frakcijos narių neturėjo galimybės anksčiau pažinti kandidatę. Pirmiausia todėl, kad ji dirbo gana uždarą darbą, dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, vadovavo jos Juridiniam skyriui ir jos darbas daugiausia buvo susijęs su teisės aktų kūrimu bei jų analize. Todėl mūsų pažintis taip pat yra gana trumpa. Tačiau mes likome labai patenkinti vakarykščiu pokalbiu ir supratome, kad Aušrinė Burneikienė yra iš tiesų tinkamas asmuo būtent tokiu institucijos kūrimosi laikotarpiu, kai remiantis įstatymo nuostatomis dar reikės daug ką reglamentuoti, iš esmės padaryti iš naujo, o šį darbą ponia Aušrinė jau yra dariusi po nepriklausomybės atkūrimo. Neabejoju ir tuo, kad kandidatė yra labai tolerantiška moteris, tolerantiško charakterio žmogus, nes (ką jau čia slėpti) jai teko dirbti turbūt su visais iki šiol buvusiais vidaus reikalų ministrais. Nemanau, kad tokiai neutraliai institucijai (politiniu požiūriu neutraliai) kaip lygių galimybių kontrolieriaus institucija tai nebūtų svarbu. Nemanau, kad kas nors galėtų turėti kokių nors įtarimų dėl politinio kandidatės angažuotumo. Šito kaip tik nėra, ir aš manau, kad tai labai gerai. Ką dar galėčiau pasakyti?
Neturėdami galimybės pažinti kandidatę, be abejo, mes stengėmės surinkti informaciją iš tų žmonių, kurie ją pažįsta, iš ponios Aušrinės aplinkos, ir ypač iš teisininkų aplinkos. Visi teisininkai vienu balsu mums tvirtino, kad tai pirmiausia yra labai profesionali specialistė teisininkė, o kaip jau minėjau, institucijos kūrimosi laikotarpiu, jos įvaizdžio kūrimo laikotarpiu, įteisinimo visuomenėje laikotarpiu tai iš tikrųjų yra labai svarbu.
Manau, nė vienas kontrolierius, naujai paskirtas į dar nesukurtą instituciją, negalės dirbti nebendradarbiaudamas su visuomeninėmis organizacijomis. Iš tikrųjų tos idėjos, skauduliai, apie kuriuos kalbėjo ponia K.Prunskienė, ateina iš visuomenės, todėl kabinete užsidariusio kontrolieriaus turbūt iš tiesų nereikia Lietuvai. Bet aš manau, kad ponia Aušrinė, kuri jau tą yra dariusi, tikrai yra tas žmogus, kuris mokės ir bendrauti su visuomeninėmis organizacijomis, ir girdėti tas idėjas, kurios ateina iš šių organizacijų. Frakcijos vardu linkiu jai kuo geriausios kloties, na, ir žinoma, pažadu, kad Seimo parlamentinė moterų grupė tikrai neleis jai ramiai gyventi. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar viena kalbėtoja LDDP frakcijos vardu – kolegė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, vakar mūsų frakcija taip pat susitiko su gerbiamąja pretendente į kontrolierės postą, todėl aš pareikšiu daugumos frakcijos narių nuomonę. Pirmas dalykas, dėl ko dauguma mūsų neabejojo, tai dėl kandidatės kompetencijos. Tai yra mums visiškai aišku, kad kandidatė gali dirbti tą darbą būdama teisininkė ir iš tikrųjų su tuo ji turėtų susitvarkyti. Dėl to nekilo jokių problemų.
Kilo kitų klausimų. Ar iš tikrųjų užteks iniciatyvos ir aktyvumo, kadangi šis darbas yra naujas, nelabai iš ko gali pasimokyti, net ir kitų šalių patirtis ne visada tiksliai atspindi mūsų situaciją, todėl ne visada gali tiksliai laikytis jų rekomendacijų arba siūlymų? Todėl dauguma mūsų klausimų buvo sukoncentruoti būtent į šiuos dalykus: koks yra planas, kaip toliau ruošiamasi dirbti, kaip tas darbas bus dirbamas, ar užteks aktyvumo, iniciatyvos dirbti būtent šį darbą. Mūsų daugumos supratimu, užteks kandidatei ir to, ir to.
Iš tikrųjų norėčiau palinkėti, kad ji, tapusi kontroliere, bendrautų su visomis suinteresuotomis grupėmis. Be jokios abejonės, tai neturėtų būti tik moterų organizacijos, tai turėtų būti ir tos organizacijos, kurios labiausiai domisi darbo situacija, darbo rinka. Aš turiu omenyje ir profsąjungas ir kitas nevalstybines organizacijas, todėl manau, kad vienas iš tokių svarbiausių darbų būtų visą laiką palaikyti su jomis glaudų kontaktą. Siūlau neužmiršti ir šio įstatymo ir viso šio savotiško iniciatorių šurmulio, visų pirma tos darbo grupės, kuri dalyvavo kuriant įstatymą, ir visos parlamentinės moterų grupės. Patinka kam ar nepatinka, būtent šie žmonės buvo vieni iš šių darbų iniciatorių, todėl manau, kad iš tikrųjų jie neduos gerąja prasme ramiai gyventi. Mes tikrai linkime ir tikimės, kad tie ryšiai bus palaikomi, kartu bus bandomos spręsti tos problemos, kurios galbūt iškils. Savo ruožtu aš galiu pasižadėti, kad iš tikrųjų galėsiu padėti gal žodžiu, gal patarimu, gal tiesiog palaikymu. Manau, tas darbas iš tikrųjų bus pradėtas Lietuvoje neblogai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai visi kalbėtojai, planavę tarti žodį diskusijoje. Dabar kviečiu į tribūną pretendentę į moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieres ponią Aušrinę Burneikienę, paskui pabaigos žodis teikėjui – Seimo Pirmininkui. Prašom.
A.BURNEIKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos piliečiai 1992 m. referendume priėmė mūsų valstybės Konstituciją, kurioje įtvirtino pagrindines žmogaus teises ir laisves. Čia išdėstytos nuostatos iš esmės atitinka tarptautinių dokumentų reikalavimus, numatančius būtinybę saugoti ir gerbti žmogų, jo garbę ir orumą bei apsaugoti jį nuo bet kokių diskriminacijos formų. Mūsų valstybės Konstitucija – ne deklaracija, o tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl visiškai objektyvu ir pagrįsta bei teisinga, kad Lietuvos Respublikos Seimas pernai priėmė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą.
Konstitucijos 29 straipsnyje įrašytas draudimas varžyti teises ar teikti privilegijų žmogui dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo ar įsitikinimo. Manyčiau, neatsitiktinai šioje priklausomybių grandinėje pirmiausia įrašytas draudimas diskriminuoti žmogų dėl jo lyties. Priimtasis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas – tai ne tvirtinimas, kad žmonės – tai belytės būtybės, šis įstatymas – tai valstybės nuostata, kad moterys ir vyrai turi gerbti vieni kitus tiek tarpusavio santykiuose, tiek ir gerbti vieni kitų vaidmenį visuomenės gyvenime. Kiekvienas žmogus, kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas galimybes siekti mokslo, profesinio tobulėjimo, karjeros, turi turėti vienodas galimybes saviraiškos, kultūros ir meno srityse. Kiekvienas žmogus, nepaisant jo lyties, turi teisę pretenduoti dirbti mėgstamą darbą, gauti už jį atlyginimą, kuris priklausytų tik nuo to, kokia to darbo kokybė, profesiniai ar dalykiniai darbuotojų sugebėjimai, bet ne nuo žmogaus lyties.
Įstatymas numato pareigą moterų ir vyrų lygias teises įgyvendinti valdžios ir valdymo institucijoms, aišku, pagal savo kompetenciją, bet kartu buvo numatyta ir tarnyba, kuri prižiūrės šio įstatymo vykdymą. Ši tarnyba dar nesuformuota, tačiau aš nuoširdžiai norėčiau tikėtis, kad savo veikloje ši tarnyba vadovautųsi teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais. Taip pat garantuodama ir žmogaus teisę į jo asmeniškumą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį – A.Burneikienės teikėją į moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieres.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmą kartą jūs pamatėte šioje tribūnoje ponią A.Burneikienę, kai ji atsakinėjo į jūsų klausimus, jūs nepagailėjote pradėti iš karto nuo tokių asmeninių klausimų, kurie patys galėjo būti panašūs į priekabiavimą. Žinoma, tokiu atveju, jeigu jau tikras priekabiavimas, lieka arba duoti į ausį, arba nusijuokti. Bet kai nusijuoki, ne visada yra gerai suprantama, todėl ponia A.Burneikienė taip draugiškai čia juokaudama atsakinėjo į kai kuriuos jūsų vyriškus klausimus ir paskui dėl to buvo tokių ne visai adekvačių situacijai komentarų. Man šiek tiek buvo gaila, kad štai, man atrodo, labai kompetentinga ir patraukli teisininkė pateko iš karto šiek tiek tarp politikos girnų, į tokią politinę atmosferą. Tai jai, aišku, patirtis, kad ir toliau dirbant kontroliere, ko gero, gali pasitaikyti visokių politinių aspektų ir tokių požiūrių, pasvarstymų ar pakritikavimų, bet nieko nepadarysi, toks mūsų gyvenimas yra, o čia Seime ypač. Man regis, kad ji jau įgijo patirties. Aš girdėjau atsiliepimų dėl jos susitikimų frakcijose, tai labai geri atsiliepimai, kad geras įspūdis, patikimas įspūdis, tą aš girdžiu ir šiandien čia iš jūsų kalbų. Tai man malonu, aš manau, kad neapsirikau, todėl tikiuosi, kad Seimas vieningai patvirtins ponią A.Burneikienę. Kviečiu tai padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taigi prieš mūsų akis Seimo nutarimo “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo” projektas. Gal dar būtų norinčių pareikšti minčių dėl motyvų? Aš siūlau kalbėti dėl viso projekto, kadangi 2 straipsnis formalus: “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo”.
Seimo narė R.Dovydėnienė.
R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau palaikyti kandidatę į lygių galimybių kontrolieres ponią A.Burneikienę, nes turėdami jos asmenyje naująjį kontrolierių labai daug tikimės iš to, kad įstatymas, kuris daugiau demokratijos įtvirtins pačioje Lietuvoje, apgins žmogiškąsias teises plačiau negu buvo iki šiol. Reikia tikėtis, kad Vyriausybė sutelks visas pastangas, kad lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų kur ir kaip kokybiškai dirbti.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Paskutinius abejonių šešėlius vakar kandidatė išklaidė, kai mes su ja kalbėjomės. Aš pajutau, kaip rimtai ji ruošiasi šitam darbui, kiek ji mato dar problemų, kiek mums dar reikės taisyti mūsų įstatymus tam, kad ji visiškai galėtų įgyvendinti tai, ką siekia įgyvendinti. Aš kviečiu jus tikrai balsuoti už šitą kandidatūrą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame nutarimą dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo. Tai oficialusis pavadinimas. O konkrečiai, ar skiriame moterų ir vyrų lygių galimybių kontroliere ponią A.Burneikienę. Žinoma, kandidatė etikos sumetimais galėtų nedalyvauti mūsų balsavime. Gali būti koks vienas kitas prieš, tada jūs gal kada nors būsite jo atžvilgiu griežtesnė. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, taigi balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo”. Kas būtų už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti teigiamai.
Už nutarimą – 64, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo” yra priimtas. A.Burneikienė nuo šiandien dirba moterų ir vyrų lygių galimybių kontroliere. (Plojimai, balsai salėje)
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5, 11 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1636(3*) (svarstymas)
Kolegos Seimo nariai, visiems ramiau ir aiškiau, bet 2-2a ir 2-2b klausimai laukia mūsų svarstymo. Ar jau galėtume pradėti? Taigi Nr.P-1636(3) – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5, 11 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia pagrindinis tekstas. Po svarstymo pagrindiniame komitete papildomas komitetas, tiksliau, E.Kunevičienė, įregistravo alternatyvųjį projektą tuo pačiu numeriu 3a. Žodžiu, gerbiamieji kolegos, dabar siūlau kalbėti dėl šitų abiejų projektų. Paskui mums reikės apsispręsti, bet aš dar siūlau kalbėtojams paieškoti galimybių. Galbūt šiandien mes nedarome galutinio sprendimo po svarstymo, galbūt dar mėginame abu gludinti, galbūt klausiame Vyriausybės nuomonės. Tiesiog čia mano siūlymas.
Dabar kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto – pagrindinio komiteto pirmininką A.Šimėną.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo metu Lietuvos bankas turi sau pavaldžių įmonių, tačiau šių bankų atstovų dalyvavimas tokių įmonių valdyme tinkamai dar nėra reglamentuotas. Būtent tą problemą ir sprendžia teikiamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos. Mūsų komitetas gavo daug siūlymų, norėčiau trumpai pakomentuoti tuos siūlymus ir komiteto sprendimus šių siūlymų atžvilgiu.
Pirmiausia Lietuvos savivaldybių asociacija rekomendavo patikslinti projekto 1 straipsnio antrąją dalį, komitetas tokiai pataisai pritarė. Tai tikslinanti nuostata.
Toliau gavome Seimo kanclerio J.Razmos siūlymą dėl 5 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo, kuriuo siūloma reglamentuoti Seimui pavaldžių valstybės įmonių valdymo specifiką, t.y. nustatyti, kad Seimas įmonės steigimo aktu gali įgalioti Seimo kanceliariją vykdyti visas ar dalį įmonės steigėjo funkcijų. Komitetas tam pritarė ir iš tiesų mano, kad pats Seimas tokiais dalykais tikriausiai neužsiims. Yra įgaliota institucija – Kanceliarija. Ji tas funkcijas gali tinkamai vykdyti.
Toliau mes gavome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą nustatyti, kad Lietuvos bankas, kaip ir Vyriausybė, gali pagal analogišką schemą dalyvauti jai pavaldžių įmonių valdyme ir taip pat pritarti tam, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali perduoti valstybės įmonės steigėjo funkcijas Lietuvos bankui jam sutikus. Šioms nuostatoms komitetas pritarė.
Tačiau komitetas nepritarė vienai nuostatai, kuri, manome, nėra šio įstatymo objektas, t.y. nuostatai, kuria siūloma, kad kai keičiama įmonės rūšis, įmonė gali būti reorganizuojama į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, kitaip sakant, kai valstybinė įmonė gali būti reorganizuota į akcinę arba uždarąją akcinę bendrovę. Iki šiol galiojo nuostata, kad gali būti reorganizuota į akcinę bendrovę. Mes manome, kad valstybinės įmonės reorganizavimas į bendrovę reiškia tai, kad valstybė numato, kad šios įmonės valdyme dalyvaus privatus kapitalas, tai yra numatomas jos privatizavimas. O akcinės bendrovės statusas leidžia kur kas plačiau žiūrėti į privatizavimo problemą, t.y. skelbti viešą konkursą. Privatizavimo būdų įvairovė akcinei bendrovei yra išsamesnė ir platesnė negu uždarajai akcinei bendrovei, kurioje privatizavimas vyksta gana specifiškai. Tai yra labai plati tema, mes siūlome ją spręsti kur kas detaliau ir nespręsti būtent šia pataisa, t.y. šiame įstatyme to klausimo nespręsti, nes tai nesusiję tiesiogiai su sprendžiama problema – su bankų pavaldžiomis įmonėmis.
Mes taip pat gavome siūlymų iš Biudžeto ir finansų komiteto. Komitetas siūlo, kad įstatymo projekte turėtų būti sprendžiami ne tik Lietuvos banko darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę klausimai, bet ir visų kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitingų valstybės institucijų, kai jos yra valstybės įmonės steigėjos, tų steigėjų funkcijų vykdymo klausimai. Komitetas nepritarė tokiam Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui, nes mes manome, kad tokios visos institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatskaitingos valstybės institucijos, neturėtų būti kitų rūšių įmonių steigėjos, išskyrus valstybės įmonės. Jų priedermė nėra užsiimti ūkine veikla, pavyzdžiui, Seimui ar pan. Jeigu jau manoma, kad Seimas turi tokių valstybės įmonių, kurioms charakteringa ūkinė veikla, ir mes norime, kad ten dalyvautų privatus sektorius, mes tada galime priimti sprendimą perduoti tokią įmonę Vyriausybei, o Vyriausybė turi teisę spręsti privatizavimo klausimus ir visus kitus dalykus. Seimas tikrai neturėtų tokių klausimų spręsti. Taip mano komitetas. Būtent dėl tos priežasties mes nepalaikėme šito siūlymo.
Komitetas vienbalsiai balsavo už tas įstatymo pataisas, kurios tiesiogiai siejasi su Lietuvos bankui pavaldžių valstybės įmonių problemomis, su jų valdymu. Mes manome, kad tų pataisų visiškai pakanka toms problemoms spręsti ir atsiriboti nuo visų papildymų, kurie sprendžia ne visai tas problemas, kurioms skirtas pagrindinis įstatymas. Už tokį sprendimą balsavo 9 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, ar mes galime tikėtis, kad jūs šiandien pritartumėte svarstymo pertraukai?
A.ŠIMĖNAS. Na, mes galėtume turbūt pritarti ir pertraukai, nes ta pertrauka nėra koks nors blogas dalykas. Manau, kad būtų galima dar kartą padiskutuoti ir dėl Biudžeto ir finansų komiteto, ir dėl kitų atstovų teiktų nuostatų. Matyt, bus priimtas vieningas sprendimas, kad tai yra problemos, kurios turėtų būti sprendžiamos atskirai, nepainiojant su šiuo įstatymo projektu. Jeigu mes galutinį įstatymo projekto priėmimą atidėtume iki kito posėdžio, manau, nebūtų didelės problemos, manau, ir Lietuvos banko atstovai neprieštarautų dėl vienos kitos dienos. Aš manau, tas nuomonių derinimas yra visada naudingas, tuo labiau kad mes rasime krypčių, kaip spręsti tas problemas, kurias iškelia Biudžeto ir finansų komitetas arba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.ŠIMĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės E.Kunevičienė, kurios aš nematau, ar į tribūną kviesti J.Listavičių? Seimo narys J.Listavičius papildomo komiteto vardu. Be abejo.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš mane kalbėjusieji, galima sakyti, beveik viską pasakė. Vis dėlto čia visu aštrumu iškyla Lietuvos banko klausimas. Mes žinome, ir apie kokias kitas įstaigas būtų kalbama. Kartu mes žinome ir svarstydami susidūrėme, kad ir Seimas tampa, sakykim, įvairių įmonių ar įstaigų steigėju. Vis dėlto Seimas turi savo pagrindinę funkciją. Šiuo atveju jis tikrai neturėtų būti kokių nors įmonių steigėjas. Todėl ir iškilo tas klausimas, kad reikėtų į Lietuvos banką pasižiūrėti ne vien tiktai kaip į steigėją, bet kartu ir į Seimą, kaip steigėją, kada kas galėtų būti steigėjas ir kokiais atvejais nereikėtų suteikti tų steigėjo funkcijų.
Kadangi komiteto pirmininkas pritaria tam, kad būtų nagrinėjama, matyt, aš irgi niekaip kitaip negaliu siūlyti kaip tik pritarti pertraukai. Susitikę ne tik su komitetų specialistais, bet dar pasitelkę ir suinteresuotas institucijas ar jų atstovus, man atrodo, mes tikrai rasime priimtiną sprendimą, kuris tenkintų visas puses. Jis būtų naudingas ir toms institucijoms, kurios galėtų būti steigėjos, įskaitant ir Seimą. Aš tik tiek norėjau pasakyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką L.Sabutį.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, pataisa, susijusi su valdymu, galbūt ir gyvenimo padiktuota, tačiau ji susijusi ne su valstybės, tuo labiau savivaldybių valdymu. Bet toks yra įstatymas, todėl mūsų komitetas nagrinėjo, pasakė savo nuomonę. Man atrodo, kad tos pastabos, pasiūlymai, kurie buvo priimti dėl įstatymo redakcijos ir logikos, buvo priimtini Ekonomikos komitetui, todėl mes, pavyzdžiui, kitų pastabų šiandien neturėtume. Manytume, kad steigiant valstybės įmones tai būtų vienas lygmuo. Teisinis pagrindas būtų toks aktas – tiek Seimo, tiek banko arba net Vyriausybės. Šiuo atveju šių dviejų institucijų, t.y. ir Seimo, ir Vyriausybės, pavedimu galėtų būti ir kitaip tie reikalai sprendžiami, bet balso, arba sprendimo, teisę gali turėti ir Seimas. Įstatymas tai ir reglamentuoja.
Manau, kad nuogąstavimai dėl to, ar Seimas gali būti steigėjas, gali būti perdėti, nes, pavyzdžiui, Seimas yra atstovaujamoji institucija, išrinkta žmonių, kaip, beje, ir savivaldybių tarybos, kurios, pagal galiojančius įstatymus, taip pat būna steigėjos. Manau, kad tai yra priimtina ir tai yra analogija. Aš pasisakyčiau už Ekonomikos komitete suderintą tekstą. Žinoma, mūsų pasiūlymas dėl to, kad gali būti steigiama uždaroji akcinė bendrovė, taip pat neprieštarautų bendrai logikai, tačiau mes sutinkame (kalbu šiandien komiteto vardu, man pritartų ir kiti komiteto nariai), kad šioje dalyje galima apsieiti ir be šios pataisos.
Dėl gerbiamosios E.Kunevičienės pasiūlymo. Galbūt svarstytinas irgi vienintelis dalykas. Manau, kad šiuo atveju teikėjas, arba pirmojo varianto autorius, buvo banko valdytojas, bet jis turėjo Vyriausybės pritarimą. Manau, kad ir šiuo atveju būtų nekorektiška intervencija, jeigu mes bent tokio pritarimo neturėtume ir dėl komiteto pirmininkės E.Kunevičienės teikiamo projekto. Manau, pozicijas galima suderinti. Aš galėčiau apsiriboti, pasakydamas mūsų komiteto nuomonę, jog mes pateiktai redakcijai pritariame, nes ji visiškai atitinka šiandien įstatymui keliamus reikalavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pirmininkų kalbos baigiamos. Dar du kolegos nori kalbėti. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Valatką.
J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš irgi neplėsiu savo kalbos. Mūsų komiteto pirmininkas kolega A.Šimėnas pasakė viską absoliučiai taip, kaip buvo svarstyta komitete. Mes frakcijoje taip pat svarstėme tuos klausimus. Jie nėra tokie sudėtingi, jeigu kalbėtume konkrečiai apie tai, kas priimta. Komitete, kaip ir buvo pasakyta, buvo pritarta kolegos J.Razmos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymams. Jie yra logiški. Tačiau ir svarstant frakcijoje buvo nepritarta, kad šiame įstatyme nereikėtų kalbėti apie privatizavimo – ir akcinių, ir uždarųjų akcinių bendrovių – klausimą. Iš tikrųjų yra didelis pavojus, kad valstybės įmones iš karto verčiant į uždarąsias akcines bendroves gali atsirasti labai nepageidautinų reiškinių. Aš esu pakankamai patenkintas, kad bent komiteto redakcijoje to nebeliko, todėl frakcija palaiko Ekonomikos komiteto teiktą redakciją. Jeigu dar galima kokį nors žodį pagerinti ar priartinti prie Biudžeto ir finansų komiteto kai kurių nuostatų, galima sutikti. Iš tikrųjų tai yra ne savaitės ir ne dviejų savaičių klausimas. Aš manau, kad reikėtų palaikyti Ekonomikos komiteto suderintą tekstą ir, kai bus priėmimas, už jį balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narę S.Burbienę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų komiteto pirmininkas, kaip supratau, sutiko su pertrauka, per kurią turėtų būti dar paderinti įvairūs šio projekto variantai, yra šiek tiek sudėtinga visiškai tvirtai pasakyti, kad šitam projektui pritariame. Aš įsivaizduoju, kad ir po pertraukos nebus radikalių pakeitimų. Mūsų frakcija pritaria Ekonomikos komiteto pasiūlytam variantui.
Prie to norėčiau pridurti vieną dalyką. Jau kelintą kartą yra teikiamos tokios pataisos, kai tada, kai kalbama apie kokią nors problemą, staiga atsiranda vienas ar kitas straipsnis, sprendžiantis visiškai kitas problemas. Aš turiu galvoje 19 straipsnio pakeitimo projektą, kuris buvo siūlomas kartu su 5 ir 11 straipsnių pakeitimas, nors visiškai aišku, kad tai yra kita problema. Atvirai pasakius, šita praktika iš tikrųjų nėra pati geriausia todėl, kad kartais atrodo, kad pateikėjai laukia, kad tie, kurie svarstys įstatymo projektą, lyg ir nepastebės to, kad šita problema yra visiškai kita ir kad jos sprendimas atsirado čia tik dėl to, kad kažkam pasirodė, kad tai yra patogus momentas vieną ar kitą problemą išspręsti. Juo labiau tai šiek tiek keista, kadangi daugumai ir Ekonomikos komiteto, ir ne tik Ekonomikos komiteto narių vis dėlto kyla klausimų, kodėl siūloma perorientuoti, t.y. perorganizuoti, reorganizuoti įmones į uždarąsias akcines bendroves, puikiai žinant, kad uždarosios akcinės bendrovės turi kitą statusą, jų privatizavimas yra kur kas paprastesnis, todėl visados kyla šiokių tokių įtarinėjimų. Matyt, reikėtų vengti tokio straipsnių pakeitimų pateikimo būdo, kad iš tikrųjų nė vienam kolegai nekiltų tokių įtarimų. Jeigu sutarėm dėl pertraukos, tai sutarėm, o šiaip mes projektui pritariam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai visos Seimo narių kalbos. Linkstama prie bendrojo sutarimo, kad darome svarstymo pertrauką. Ūkio viceministrui G.Miškiniui, gerbiamieji kolegos, ar galėtume suteikti žodį? Vyriausybės nuomonė. Dėkoju. Taigi, pone viceministre, jūsų nuomonė dėl Ekonomikos komiteto, pagrindinio komiteto, sprendimų ir dėl tų teikiamų pataisų.
G.MIŠKINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia, jeigu jūs leisit, aš norėčiau trumpai pateikti statistiką, kiek mes turime valstybės įmonių, kiek turime savivaldybių įmonių, kiek jų buvo, kiek buvo išregistruota ir koks jų skaičius yra dabar. Valstybės įmonių mes turėjom Įmonių rejestre 2140, šiandien turim 723. Savivaldybių įmonių iš viso buvo registruota 1842, šiandien turim 510. Tokia įmonių dinamika.
Norėčiau pasakyti, kad aš taip pat pritariu, kad būtų padaryta trumpa pertrauka ir padaryti kai kurie patikslinimai. Pirmiausia svarstant atskiruose komitetuose, tiek Ekonomikos, tiek Biudžeto, tiek Valstybės valdymo, buvo diskutuojama ir vartojama nemažai sąvokų. Aš manau, kad tos sąvokos įstatymo pakeitimo 1 straipsnyje iš tiesų yra labai svarbios ir teisinės. Buvo kalbama apie valstybės institucijas, pavaldžias institucijas, atskaitingas institucijas, neatskaitingas Vyriausybei institucijas, ir aš, iš principo pritardamas, sakykim, bendram Ekonomikos, Biudžeto ir kitų komitetų sprendimui… 1 straipsnio redakciją, aišku, darbo tvarka mes galim suderinti, bet, kaip aš minėjau, yra nemažai tokių svarbių sąvokų, yra toks labai detalus teisinis klausimas, ir aš manau, kad mes turėtume dar kartą su Teisingumo ministerija tą straipsnį, siekdami suredaguoti galutinę redakciją, detaliai apsvarstyti.
Dėl 2 straipsnio daug problemų svarstymo metu nebuvo, ir, aišku, principinis yra 3 straipsnis, kuriam daugelis komitetų nepritarė. Aš iš principo negaliu dabar priimti sprendimo, kadangi Vyriausybės sprendimas buvo leisti reorganizuoti ne tik akcines bendroves, bet ir uždarąsias akcines bendroves. Aš turėčiau grįžti atgal į Vyriausybės posėdį, informuoti apie tai Vyriausybę, ar galima svarstyti, sakykim, vien tik klausimą, kuris susijęs su Lietuvos banko praktinės problemos sprendimu, ar kartu svarstyti ir tą antrąjį klausimą dėl reorganizavimo, kadangi iš principo tai taip pat yra šio, o ne kažkokio kito įstatymo objektas.
Todėl aš paprašyčiau ir pritariu, kad būtų padaryta pertrauka, aš pateikčiau visą informaciją Vyriausybei, kad būtų dar kartą priimtas galutinis sprendimas, įvertinus visas komiteto pateiktas pastabas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Ekonomikos komiteto pirmininkas A.Šimėnas dabar neklauso. Pone pirmininke, ar jūs sutiktumėt žengti tokiu keliu, kaip siūlė viceministras? Jam reikėtų Vyriausybės nuomonės dėl kai kurių momentų, ir tada galbūt komitetui būtų nesudėtinga susirinkti po diskusijų su Biudžeto komitetu. Mes E.Kunevičienės teikiamų pataisų nelaikome alternatyviuoju projektu. Pagal Statutą tai nelabai išeina, mes jas svarstytume kaip pataisas šiam projektui. Jeigu sutinkat, tada mes truputį ne iki kito posėdžio, gal kiek ilgiau, ir tada Ūkio ministerija ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir A.Šimėnas, kaip Ekonomikos komiteto vadovas, derina šiuos reikalus. Dėkoju, kolegos. Taigi daroma įstatymo projekto Nr.P-1636(3) svarstymo pertrauka. Ačiū.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas Nr.P-1369. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1370. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1371. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1372 (svarstymas)
Kolegos, toliau mūsų darbotvarkėje svarbūs įstatymų projektai, seniai buvę visų Lietuvos Respublikos piliečių darbotvarkėje arba bent galvose – 2-3a, 2-3b, 2-3c ir 2-3d, t.y. Nr.P-1369 – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas, Nr.P-1370 – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, Nr.P-1371 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio papildymo įstatymo projektas, ir Nr.P-1372 – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Tiktai Administracinių teisės pažeidimų kodekso pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jis kol kas nepadaręs sprendimo, bet kiti įstatymų projektai svarstyti Biudžeto ir finansų komitete, ir siūloma grąžinti iniciatoriaus tobulinti. Kolegos, aš suteikiu žodį Biudžeto ir finansų komiteto atstovui A.Andriuškevičiui ir paskui tikėsiuosi jūsų bendro pritarimo, kad mes grąžiname šį projektą tobulinti iniciatoriams. Prašom.
A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, šitas įstatymas jau praėjęs ilgą kelią. Buvo paskelbtas viešai svarstyti, per tą laiką buvo gauti 92 laiškai, kuriuose yra pakankamai daug įvairių pasiūlymų įstatymo projekto atžvilgiu, ir labai kritikuojančių, ir pakankamai neigiančių šitą įstatymą. Yra daug pastabų, tos pastabos surašytos mūsų šitame dokumente. Be to, buvo surengti ir klausymai. Klausymų metu buvo atvykę išsakyti nuomonę 23 pranešėjai iš įvairių organizacijų. Jų kalbos ir pasiūlymai yra stenografuoti. Ta medžiaga yra parengta.
Mes komitete kiekvieno šito pasiūlymo atžvilgiu neišreiškėme savo nuomonės todėl, kad mums atrodo, jog šių pasiūlymų yra tiek daug, jog visą šitą įstatymo projektą derėtų persiųsti rengėjams detaliai peržiūrėti, parengti naują variantą, atsižvelgiant į čia pateiktus pasiūlymus.
Tų pasiūlymų svarbiausi akcentai – žemės ūkio technikos transporto priemonių draudimo klausimai, pensininkų ir invalidų lengvatų klausimai, žalos įvertinimo problemos. Dėl tarifų dydžio yra išsakyta nuomonė, kad tai yra per dideli tarifai. Žemės ūkio transporto priemonių atžvilgiu irgi išsakyta nemažai reikšmingų pastabų. Pirmiausia siūloma atsisakyti drausti įvairiausias priekabas. Siūloma žemės ūkio transporto priemones drausti gerokai mažesniu tarifu, netgi siūloma jį sumažinti 70%. Žemės ūkio transporto priemonėms yra siūloma minimalų terminą leisti iki mėnesio, kadangi yra tokių transporto priemonių, kurios dirba tik sezono metu, tik tuo metu, kai jų reikia nuimant derlių. Žodžiu, dėl žalos atlyginimo pagrindinis motyvas, kaip siūloma įstatyme, kad žalos atlyginimo įvertinimą atlieka draudikas, tai, žinoma, šita pozicija kritikuojama ir siūloma, kad ne draudikas atliktų žalos įvertinimą, o būtų nepriklausomi ekspertai. Tačiau iškyla klausimas, kas tiems ekspertams mokės ir kaip keisis įmokos, jeigu bus samdomi nepriklausomi ekspertai. Yra daug kitų pasiūlymų, kai kurie verti dėmesio, kai kurie pasiūlymai, atrodo, atsirado dėl to, kad nesuprasta įstatymo esmė, turinys ir paskirtis, todėl manome (komitete yra tokia nuomonė), kad šitą darbą, tolesnį įstatymo tobulinimo darbą, turėtų atlikti įstatymo iniciatoriai ir turėtų pateikti naują variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, po tokios pagrindinio komiteto išvados mums reikia apsispręsti balsuojant, ar pritariame pagrindinio komiteto nuomonei ir ar grąžiname iniciatoriams tobulinti. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti tokį sprendimą? Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, keturi įstatymų projektai – Nr.P-1369, Nr.P-1370, Nr.P-1371, Nr.P-1372 grąžinami tobulinti iniciatoriams, ir tada svarstymo procedūra turėtų būti tęsiama. Ačiū, kolegos.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1713. Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1714. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1715 (pateikimas)
Septynios minutės iki 16 valandos ir galbūt mes galėtume suspėti pateikti tris įstatymų projektus, kuriuos kuruoja kolegė V.Stasiūnaitė. Taigi rezerviniai 6a, 6b ir 6c klausimai. Tai Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 punkto pakeitimo įstatymo projektas, Referendumo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Prezidento rinkimų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamoji kolege, prašom trumpai pateikti projektus.
V.STASIŪNAITĖ. Ar aš galiu kalbėti apie visus iš karto?
PIRMININKAS. Taip, apie visus. Prašom.
V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien yra trys įstatymai, kurie yra nelabai skirtingi, tačiau kiekvienas įstatymas buvo priimtas skirtingu laiku ir, atrodo, tokios pačios normos turėtų būti taikomos visuose įstatymuose. Tai būtent kai vyksta parašų rinkimas. Šita norma Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme bei Prezidento rinkimų įstatyme yra skirtinga. Anksčiau (aišku, tai buvo teisinga) buvo naudojamas paso numeris, nes dar nebuvo sutvarkyti juridiniai dalykai dėl asmens kodo. Todėl aš visuose įstatymų projektuose siūlau išbraukti tuos senus norminius dalykus, t.y. paso numerį arba gimimo datą, ir tiesiog suvienodinti, įrašyti asmens kodą, nes tai yra ir gimimo data, ir piliečio identifikavimo būdas. Prašyčiau pritarti visiems įstatymų projektams po pateikimo, nes tai palengvintų ateityje darbą, neatsižvelgiant į tai, ar tai būtų Seimo rinkimai, ar Prezidento rinkimai, ar vyktų referendumas, pagal asmens kodą yra daug lengviau dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Trys klausimai. Tada apsisprendžiame, ar pritariame pateiktiems projektams. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar pagrindinis tikslas yra supaprastintos pasirašymo procedūros rinkėjams remiant kandidatą, ar vis dėlto garantuoti duomenų tikrumą parašų rinkimo lape? Ačiū.
V.STASIŪNAITĖ. Vienas dalykas, kai yra vienoda sistema visuose įstatymuose, žmonėms, kurie dirba, yra palengvinimas ir supaprastinimas. O kodas ir pačiam žmogui, kuris pasirašo… Paprastai beveik visi žmonės žino kodą. Taigi ir supaprastėja, ir taip pat rezultatai būna geresni.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti dėl visų trijų projektų. Visų trijų projektų aiškinamuosiuose raštuose parašyta, kad įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Klausimas būtų, ar gautos ekspertų, ar bent Teisės biuro išvados, jeigu taip tvirtinama? Ir antra. Norėjau paklausti, kodėl dėl Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 punkto pakeitimo nėra lyginamojo varianto? Yra pateikti du identiški variantai ir faktiškai palyginti negalima. Ačiū.
V.STASIŪNAITĖ. Dėl aiškinamojo rašto. Mano padėjėjas, kuris man padėjo projektą rengti, tikrai yra susipažinęs su Europos Sąjungos reikalavimais ir domėjosi, ir žiūrėjo, ar yra kokie nors ribojimai ar reikalavimai tokiems dalykams. O dėl… Aš taip greitai dabar bijau pasakyti. Lyginamieji variantai buvo visiems pateikti. Bet galbūt liko… Aš pažiūrėsiu, po to tikrai pataisysime, kolega, čia nebus didelė problema.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.
A.BARTKUS. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nemanote, kad daugiau pataisų kai kuriuose rinkimų įstatymuose reikėtų daryti ir tą galima sujungti bei apie tai diskutuoti rengiant Rinkimų kodeksą. Jeigu dabar mes po vieną straipsnį, kiekvieną punktą taisysim, ar bus racionalu taip?
V.STASIŪNAITĖ. Aš nieko naujo neatradau, po vieną straipsnį yra keičiama, tiesiog Seime ta praktika yra kasdien, bent jau plenarinių posėdžių metu tikrai yra keičiama po vieną straipsnį. Aš čia juos pateikiau kaip sistemą. O dėl Seimo rinkimų įstatymo. Jeigu jį norima keisti iš esmės, aš tik sveikinčiau jus. Ir būtų galima tikrai kardinaliai peržiūrėti Seimo rinkimų įstatymo esmę: ar pagal partijas rinkti, ar vien tik pagal asmenybes. Taigi sutinku, jeigu bus tokia diskusija, dalyvauti.
PIRMININKAS. Tai visi klausimai, gerbiamoji kolege. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktiems projektams? Su abejonėmis. Gerbiamieji kolegos, ar galime kalbėti dėl visų projektų kartu, dėl motyvų iš karto? Seimo narys J.Listavičius norėtų kalbėti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau buvo paklausta, kodėl po vieną straipsnį rankiojama, ar tai tikslinga. O aš konkrečiai dėl pateiktų straipsnių. Aš nenorėčiau sutikti su tuo tikslu, arba ta idėja, kad kuo paprasčiau. Bet autorė neatsakė, kaip vis dėlto mes įvykdysime pagrindinį tikslą, kad gautume patikimas žinias ir gautume kokybišką tų pasirašančių sąrašą arba lapus. Šiuo atveju gal iš dalies ir galima būtų ginčytis, arba galima gal ir pritarti dėl gimimo datos, nes asmens kode vienaip ar kitaip ta data atsispindės, tačiau jeigu atsisakytume Lietuvos Respublikos piliečio paso numerio – aišku, toks supaprastinimas nebus naudingas. O kalbant toliau, iš tikrųjų reikėtų rimtai pažiūrėti, juo labiau kad greitai arba, galima sakyti, tuoj pat bus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ataskaita, galima bus, matyt, pasiaiškinti. Jam bus gal aiškiau, ir tada galima bus spręsti. Aš sakyčiau, kad, matyt, nereikėtų pritarti, o vis dėlto tam procesui pasirengti ir tada išspręsti iš esmės, o ne epizodiškai.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza. Trumpi argumentai. Kolegos, turime pradėti kitą klausimą.
R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų aš siūlau pritarti ir neatmesti šitų projektų iš karto. Tai būtų lyg ir akstinas, kaip minėjo ir pranešėja, ir kiti Seimo nariai, sudaryti visą paketą Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Referendumo įstatymų…
Galėtų pagrindinis komitetas, kuris dabar būtų paskirtas, užsiimti tokios grupės sudarymu ir kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija konstruktyviai tuos klausimus surašyti į naujus įstatymus prieš naujus rinkimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Žodis L.Sabučiui. Ar jis priima į savo komitetą, kaip pagrindinį, šiuos projektus? Jeigu taip, tikiuosi, išvengsime balsavimo.
L.SABUTIS. Dėkoju. Iš tikrųjų gerai, kai imamasi iniciatyvos, bet blogai, kai tokia iniciatyva yra padaroma paviršutiniškai. Iš esmės visi pateikti projektai ne palengvina ir ne supaprastina, o padaro dar, sakyčiau, abejotinesnę procedūrą, nes kiekvieno įstatymo, beje, ne visų rinkimų įstatymų, pataisose kalbama apie tai, kad aš – Lietuvos Respublikos pilietis ir vienintelis dokumentas, šiandien patvirtinantis mano, kaip piliečio, asmenybę būtent yra piliečio pasas ir jo numeris, nes asmens kodą galima panaudoti ir neturint piliečio paso. Manau, šių įstatymų pataisos yra visiškai beprasmės, aš joms nepritariu, todėl prašyčiau Seimo taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir klausiu jūsų. Ar galėtume balsuoti iš karto dėl visų trijų įstatymų projektų, kaip atspindinčių vieną taisymo kryptį? Pranešėja neprieštarauja. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar pritariame tiems pateiktiems įstatymų projektams Nr.P-1713, Nr.P-1714 ir Nr.P-1715. Registruojamės, gerbiamieji.
Užsiregistravo, gaila, tik 38 Seimo nariai.
Taigi balsuojame, ar pritariame V.Stasiūnaitės pateiktiems įstatymų projektams. Pritariantys – už, manantys, kad reikia eiti kitu keliu, susilaiko arba – prieš.
Už – 15, prieš – 9, susilaikė 9. Kolegos, šiems pateiktiems trims įstatymo projektams nėra pritarta. Tikiuosi, kad pateikėja mėgins derinti savo idėją su sistemiškesniais įstatymų pataisymais, kurie plauks iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Labai ačiū.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z.Vaigausko ataskaita
Kolegos, vadinamasis Vyriausybės pusvalandis. Tik šiandien sunku pasakyti Vyriausybės, nes šiandien su mumis susitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas. Aš kviečiu jus, pone pirmininke, į tribūną. Ne tik jūsų ataskaita, bet ir dabartinės rinkimų sistemos vertinimai, ir siūlymai, kuriuos gali tekti ateity bendrai svarstyti. Z.Vaigauskas. Iš pradžių žodis, paskui klausimai.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ačiū už tai, kad radote laiko išklausyti ataskaitą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą. Ataskaita jums yra pateikta raštu, manyčiau, kad ten atsispindi pagrindiniai momentai, todėl aš bandysiu savo ataskaitą daryti kiek galima trumpesnę, kad galėčiau atsakyti į jūsų klausimus.
Norėčiau pasakyti, kad šios sudėties Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla prasidėjo 1996 m. ir mes turime įgaliojimus iki kitų eilinių Seimo rinkimų – 2000 m. birželio mėnesio. Vertinčiau, kad reikalai su rinkimais Lietuvoje yra labai neblogi, nes visuose tarptautiniuose dokumentuose, kuriuose kalbama apie rinkimus, nurodoma, kad Lietuvoje rinkimai nesudaro jokių problemų. Pasakyčiau, kad tai yra labai svarbu, nes netgi, kai tokie rinkimai, kada rinkėjų balsai pasiskirsto labai panašiai, ir tai rinkimų rezultatai nėra ginčijami. Manyčiau, kad to priežastis yra visas kompleksas priemonių. Mums turbūt pasiseka organizuoti Rinkimų komisijos darbą, nes joje dalyvauja visų stambiausių politinių partijų atstovai, partijų atstovai suranda bendrą kalbą dėl įvairių Rinkimų komisijos darbų. Mes, tiesą sakant, taip pat turime pasirinkę geras priemones, garantuojančias rinkimų skaidrumą. Tai yra įtvirtinta ir įstatymuose, kaip rinkimų stebėtojai… daugelis dalykų, apie kuriuos aš nekalbėsiu.
Taip pat mes turime neblogai sutvarkę reikalus dėl techninio skaidrumo priemonių. Mes naudojame Interneto priemones, kompiuterines priemones, rinkėjų sąrašai pas mus yra pagal elektroninį gyventojų registrą. Tai leidžia ir taupyti lėšas, ir, aš pasakyčiau, taip pat padaryti taip, kad rinkimų rezultatai nekeltų kokių nors didelių abejonių arba, kitaip sakant, kad rinkėjai būtų įrašomi į sąrašus ir balsuotų tik vieną kartą.
Problemiškesnius dalykus aš bandžiau ataskaitoje pateikti kaip pasiūlymus. Manyčiau, kad būtų labai idealu, bet aš nežinau, ar tai įmanoma, kad greitu laiku būtų parengtas Rinkimų kodeksas, t.y. kad viename įstatyme būtų išdėstyti visi rinkimų įstatymai. Nors dabar jie yra padaryti kiek galima panašesni, bet nepaisant to, mes kai kuriuos skirtumus savivaldybių, Seimo, Prezidento rinkimų technologinėse dalyse matome. Tai nėra dideli skirtumai, bet jų suvienodinimas, aš manyčiau, atneštų tiktai naudą.
Antras dalykas būtų proga apsvarstyti įvairias rinkimų įstatymų nuostatas, kurios, mano galva, kai kuriose vietose reikalauja labai nedidelių patikslinimų, tarp jų, sakykim, ir dėl tų rinkėjų parašų. Tiktai aš negalėčiau čia prieš tai buvusiam pranešėjui pritarti, kad būtų labai gera ir išspręstų problemas paso numerio pakeitimas į asmens kodą. Problema ten yra gerokai sudėtingesnė, nes mes turime 20 tūkstančių parašų per Prezidento rinkimus patikrinti per labai trumpą laiką. Čia reikėtų ieškoti sudėtingesnių metodų, bet nemanyčiau, kad dabar mes juos galėtume aptarti. Aš turiu vilties, kad rinkėjų sąrašai nesuprastės, nes dabar yra dirbama prie Gyventojų registro. Manyčiau, kad po to, kai bus priimta nauja įstatymo redakcija, nepablogės.
Dėl informacinių sistemų ir naujų technologijų pasakyčiau, kad mes neatsiliekame, bet pačių pažangiausių ir pačių naujausių technologijų mes, aišku, nenaudojame, nes jos yra ypač brangios.
Norėčiau atskirai pakalbėti dėl pakartotinių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą. Man atrodo, paskutinės serijos nerezultatyvių rinkimų visus mus įtikino, kad reikėtų ieškoti būdų, kaip tų rinkimų išvengti. Manyčiau, kad būtų labai puiku, jeigu Seimas pritartų tokiam variantui, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatai galėtų keistis ir pagal daugiamandačių rinkimų apygardų kandidatų sąrašą. Tai kai kuriose valstybėse yra daroma ir tai suvienodintų faktiškas Seimo narių teises.
Mes taip pat jums pateikėme lenteles su skaičiavimais ir prognozuojamas išlaidas naujiesiems rinkimams. Šiais metais mes turime iš biudžeto skirtą labai nedidelę pinigų sumą, bet 2000-ųjų metų rinkimams (bus rinkimų metai – į savivaldybes ir į Seimą) iš karto lėšų sumos padidėja – siekia 28 mln. Lt. vien tik rinkimams. Tarp kitų valstybių pagal lėšų sunaudojimą mes toli gražu nesame lyderiai. Aš manyčiau, kad mūsų kaimynai estai ir latviai naudoja kur kas daugiau lėšų. Aš nekalbu apie išsivysčiusias pasaulio valstybes. Tiesa, toje lentelėje, kurią čia pateikėme, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Suomijos rinkimų lėšos nurodytos tik aukščiausiu federaliniu lygiu, bet tai nėra tos lėšos, kurias naudoja savivaldos institucijos. Aš noriu pasakyti, kad pas mus irgi patalpos rinkimams yra savivaldybių reikalas. Irgi, aišku, neatspindi tos tikrosios išlaidų rinkimams padėties.
Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu situacija organizuojant rinkimus Lietuvoje tikrai yra nebloga, bet tam, kad išlaikytume lygį, manyčiau, reikia, kaip sakoma, bėgti ir į priekį – reikia tam tikrų rinkimų įstatymų pataisų, kurios atspindėtų atsinaujinantį techninį lygį ir kai kuriuos kitus rinkimų įstatymų pakeitimus. Aš tiek, ir ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Septyni Seimo nariai domisi jūsų veikla ir planais.
Seimo narys J.Listavičius klausia pirmasis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, su kokiomis problemomis, manote, teks susidurti, pradėjus įgyvendinti Partijų ar politinių organizacijų finansavimo įstatymą? Ačiū.
Z.VAIGAUSKAS. Labai ačiū. Jau mes dabar pradedame susidurti, nes tai yra reguliuojama keliais įstatymais, pradedant Partijų įstatymu, Rinkimų įstatymu, taip pat atskirais įstatymais – Partijų finansavimo ir finansinės kontrolės įstatymu, Rinkimų kampanijų finansavimo kontrolės įstatymu. Kai kurios sąvokos vartojamos nevisiškai vienodos, nesutampa terminai. Aš nepasakyčiau, kad tai būtų kokie nors baisūs trūkumai, ypatingos problemos. Vienintelė problema, su kuria mes susidursime, bent mūsų komisija, ta, kad bus labai daug finansinių ataskaitų. Manau, ir prašymą, ir pateikimą būtų labai pravartu centralizuoti, kad ne kandidatai, kurie yra keliami partijos savarankiškai, pateiktų Vyriausiajai rinkimų komisijai ataskaitas apie finansinę veiklą, o pateiktų per partijas. Manyčiau, per didžiuosius rinkimus tai turbūt yra viena iš tokių išeičių, kad mūsų komisija galėtų tą darbą atlikti kvalifikuotai ir kokybiškai. Yra Prezidento dekretu sudaryta grupė, kuri tuos klausimus nagrinėja. Ten yra ir Seimo narių, ir Prezidentūros atstovų, nors nėra labai lengva suderinti tuos įstatymus, bet, pasakyčiau, galbūt reikėtų galvoti dar dėl sankcijų, ar nereikėtų numatyti kokias nors sankcijas, nors tas dalykas nelabai skanus, už įstatymų pažeidimą, kada partijos ar kandidatai pažeidinėja partijų rinkimų kampanijos finansavimo įstatymus. Tai yra labai slidus dalykas, nes kitą kartą susidaro sąlygos piktnaudžiauti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.
R.ZUOZA. Gerbiamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininke, iš tiesų reikia pasidžiaugti, kad jūs visą laiką tiksliai suskaičiuojate rezultatus ir įdiegiamos naujos technologijos. Tačiau prisiminus 1996 metų rinkimų rezultatus, kai štabuose jų reikėjo laukti vos ne parą, bent preliminarių rezultatų, vis dėlto kažkokių problemų yra. Ką Vyriausioji rinkimų komisija rengiasi daryti iki 2000 metų rinkimų, kad bent tų rinkimų preliminarūs rezultatai greičiau ateitų iš apylinkių į centrą, į kompiuterius, kad visuomenei ir politikams, kurie laukia rezultatų, būtų aiškūs bent preliminarūs rinkimų rezultatai? Ačiū.
Z.VAIGAUSKAS. Labai ačiū. Manau, kad viena 1996 metų rinkimų išvada yra labai tvirta: jokiu būdu nereikia perkrauti vienų rinkimų referendumu ar kitais dalykais. Nes 1996 metų rinkimai – tai buvo balsavimas dviejose rinkimų apygardose – vienmandatėje ir daugiamandatėje. Daugiamandatėje buvo priedas – sudėtingas biuletenis su reitingavimu. Na, su tuo vargo rinkėjams, mūsų žiniomis, nebuvo, bet buvo dar dviejų referendumų biuleteniai, kuriuos ir suskaičiuoti ilgai užtruko, be to, rinkėjai tų referendumo siūlomų idėjų nežinojo. Jie atėję į rinkimų apylinkę staiga sužinojo, kad jiems dar reikia atsakyti į labai svarbius klausimus. Jie buvo sąžiningi ir skaitė tuos klausimus rinkimų apylinkės balsavimo patalpose, todėl užtruko. Rinkimų komisijos tuo metu labai pervargo. Čia jokia technika negalėjo padėti, nes, mano galva, pernelyg daug buvo prisiimta vienu metu organizuoti balsavimų. Aš manyčiau, kad jeigu norima sulaukti rinkimų rezultatų laiku, jokiu būdu nereikėtų daug balsavimo biuletenių.
Antras dalykas. Aš nežinau, kodėl dabar balsavimo laikas lieka iki 21 valandos, kai, mūsų duomenimis, nuo 20 iki 21 val. ateina labai mažai rinkėjų. Iš ryto – taip, yra rinkėjų aktyvumas. Taip pat galima pagalvoti, ar nereikėtų sutrumpinti balsavimo laiką, nes yra balsavimas ir paštu, tą laiką skirti rinkimų komisijoms rezultatams skaičiuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.
A.BARTKUS. Gerbiamasis pirmininke, rodos, jūs esate pasakęs, kad pigiausiai kainuotų diktatūra. Tačiau rinkimai taip pat kainuoja nemažus pinigus. Ar nemanote, kaip savo praktikoje jau susidūrėte, kad dažnai neįvyksta rinkimai, kaip dabar Panžvėžyje ar kažkada Kaišiadoryse. Tai yra beveik nieko nelemiantys dalykai, o pinigai didžiuliai. Ar dėl to nereikėtų keisti įstatymo?
Ir dar. Vis dėlto rinkėjai mėgsta paprastumą ir pastovumą. Dabar yra visiškai skirtingi įstatymai. Čia reikėtų galbūt kažką daryti, suvienodinti. Bet toks paprastumas, kuris neduotų apgaudinėti ir rinkimų komisijoms, ir įvairiems stebėtojams, kai yra sudėtingi biuleteniai ir atsiranda įvairių patarėjų ir t.t., ir žmogui savo nuomonę ne visada pavyksta įgyvendinti… Kaip jūs manote, ar nereikėtų supaprastinti tą dalyką?
Z.VAIGAUSKAS. Ačiū. Labai svarbus klausimas. Aš pasakyčiau, kad dėl pakartotinio balsavimo yra išdėstyta raštu. Tikrai kreipčiausi į visas Seimo frakcijas, kad būtų surastas vienas iš sprendimų panaudoti rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pasikeisti, užimti laisvą Seimo nario vietą vienmandatėje rinkimų apygardoje. Mes dabar naudojame priešingą mechanizmą. Yra galimi ir kitokie pasiūlymai. Aš manyčiau, mums reikėtų atsisakyti pakartotinių rinkimų rengimo, bent jau iki Seimo kadencijos pabaigos likus mažiau kaip pusei Seimo kadencijos. Tai neįdomu ir rinkėjams. Pinigų, na, ką gi, pinigų tenka skirti. Manyčiau, čia ne pinigų būtų didžiausia problema, bet bėda yra ta, kad mes rinkėjus įpratinome, kad rinkimai gali būti nesvarbūs. Tai yra arba rinkimai neįvyksta, o jeigu ir įvyktų, tai Seimo sudėtis nuo to iš esmės nepasikeistų, ateitų vienas kitas Seimo narys, ir tiek. Tokie rinkimai buvo ir anos kadencijos Seime, kai A.Brazauskas tapo Respublikos Prezidentu, Kaišiadoryse kas pusę metų kankinome rinkėjus, ir dabar jie visiškai nenaudingi.
Antras jūsų klausimas dėl paprastesnės balsavimo sistemos. Aš nelabai su jumis norėčiau sutikti. Rinkimų teorijoje yra įrodoma, kad nėra tokios rinkimų sistemos, kuri būtų absoliučiai teisinga. Mažoritarinė rinkimų sistema turi savo problemų. Daugelyje pasaulio valstybių ieškoma, kaip išvengti vienokios ar kitokios rinkimų sistemos trūkumų. Tuomet tenka neišvengiamai daryti sudėtingesnius balsavimus. Žinoma, čia susidaro problemų, kad rinkėjai nesusigaudo, ir tokiu pagrindu kažkas rinkėjams patarinėja. Aišku, reikia ieškoti ne pačios sudėtingiausios rinkimų sistemos, kad rinkimų rezultatus Rinkimų komisija galėtų suskaičiuoti ir negalėtų būti rinkimų rezultatų klastojimo. Pasakyčiau, kad tie dalykai yra besivystantys, ir paprastai surandama tam tikra dinamika.
Kitą kartą per rinkimus išeina tokia situacija: kas iš pradžių atrodo labai sudėtinga ir keista, po to atrodo labai įprasta, ir tiesiog sunku įsivaizduoti, kaip toks dalykas negalėjo būti priimtinas. Rinkimų, mano galva, pagrindinis uždavinys yra suformuoti tokį parlamentą, kuris būtų pajėgus formuoti Vyriausybę ir vykdyti jam skirtas funkcijas.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.
F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Vaigauskai, jūs savo pranešime kalbate apie vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose išrinktų Seimo narių suvienodinimą. Ir kai atsiranda laisva vieta vienmandatėje, tada paimti iš partijos sąrašo ir taip užpildyti vietą. Ar jūs iš tikrųjų manote, kad rinkėjai būtų tuo patenkinti? Aš manau, kad jie vienmandatėse išrenka tuos asmenis, kurie jiems atrodo geriausi ir tinka. O tos vietos pildymas iš kandidatų bendro sąrašo, manau, pažeistų jų teisę, kad jie pasirinko asmenį, o dabar jiems primetamas kandidatas.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, aš, gerbiamasis Palubinskai, žinau. Žinau jūsų pasiūlymą, kad galbūt tą problemą reikėtų spręsti turint Seimo nariui vienmandatėje rinkimų apygardoje kokią nors pamainą, kuri užimtų jo vietą, jeigu vienmandatės rinkimų apygardos išrinktas parlamento narys užleidžia savo vietą. Žinoma, galimi rinkėjų priekaištai, bet jeigu Rinkimų įstatyme tai pasakyta iš anksto, rinkėjai tai žino, suvokia, aišku, kad jų išrinkto Seimo nario pasitraukimas arba kitos aplinkybės ne visada rinkėjams patiktų ir būtų įvairių interpretavimų, bet kai kuriose valstybėse tokie dalykai yra daromi ir laikomi savaime suprantamais. Kai kuriose valstybėse į tuos priešlaikinius rinkimus dedamos viltys, kad tai leidžia patikrinti rinkėjų valią. Manyčiau, kad dabartinė padėtis yra dar blogesnė, negu ji būtų tada, kai Seimo nario vietą užimtų Seimo narys, ateinantis pagal sąrašą. Dabar, kai labai ilgai lieka vakansija ir rinkėjai neišsirenka Seimo nario, jie įpranta būti ir be to Seimo nario. Seime, mano supratimu, vakansija nėra pats geriausias dalykas, nes komisijose, komitetuose trūksta žmonių. Manyčiau, kad antrasis variantas – užpildymas būtų geriau negu palikti…
PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu būtų teikiama pataisa ir per ateinančius savivaldybių rinkimus būtų įvedamas reitingavimas, ar techniškai būtų įmanoma pasirengti iki ateinančių savivaldybių rinkimų?
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui. Šiuo metu yra sudaryta pono S.Kakčio vadovaujama Seimo narių grupė (aš esu jos narys). Ta iš įvairių frakcijų sudaryta grupė pasiekė, mano supratimu, nemažą progresą, pasirinkdama konkretesnę rinkimų sistemą (jų yra labai daug). Tai, kad būtų išlaikyti kriterijai – ir paprastas balsavimas, ir daugelis kitų dalykų, rinkimų komisijos galėtų laiku suskaičiuoti – manyčiau, tai reikalautų mūsų papildomo darbo, bet aš esu įsitikinęs, kad rinkimų komisijos sugebėtų pasiruošusios suskaičiuoti tuos rinkimų rezultatus. Nemanyčiau, kad tai sukeltų kažkokių labai neįgyvendinamų dalykų. Mums buvo labai sunku nustatyti rinkimų rezultatų reitingą 1996 metais, bet mes su tuo darbu susidorojom, nors iš tikrųjų susidūrėm su visai netikėtais dalykais – sudrėkusiais biuleteniais, kurie nėjo per skanerius. Bet vis dėlto tie klausimai, ačiū Dievui, buvo išspręsti. Aš tikiuosi, kad per savivaldybių rinkimus tie klausimai irgi būtų išspręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau, atsiliepdamas į tai, ką jūs kalbėjote apie reitingus, jeigu jie būtų taikomi savivaldybių rinkimų metu, irgi truputį papildyti. Žinote, kad Estija jau kelerius rinkimus iš esmės taiko reitingų sistemą. Per šių metų rinkimus jie visus išrinko kaip tik reitingo būdu ir laikė tai kaip labai ryškų, vadinkim, rinkėjų poveikį vietų pasiskirstymui eilėse. Mano klausimas būtų toks: ar jums gerai pažįstama šita estiška reitingavimo sistema, ar ją būtų galima taikyti? Antras klausimas yra toks. Vis dėlto pastaruoju metu daug lietuvių yra ne tik emigrantai, sakykim, Amerikoje ar Kanadoje, bet daug lietuvių studijuoja arba stažuojasi įvairiuose užsienio universitetuose. Sakykite, ar jums nekyla problemų kad šitie jauni, gabūs žmonės, kurie iš esmės vis tiek grįš į Lietuvą, galėtų pareikšti savo valią per rinkimus?
Z.VAIGAUSKAS. Labai dėkui. Dėl reitingavimo. Aš noriu pasakyti, kad mūsų kaimynai taiko kandidatų sąrašų reitingavimą. Tokį dalyką daro ir latviai (viena sistema). Tai yra vadinamieji uždari sąrašai, kuriuose yra nustatomas kandidato reitingas. Tą patį daro ir estai. Ten yra paprasto perkeliamo balso proporcinė rinkimų sistema, labai įdomi sistema, laikoma viena iš progresyvesnių. Panašiai daro lenkai. Na, apie baltarusius aš nekalbėsiu, nes jie taiko tik mažoritarinę rinkimų sistemą. Daugelyje Europos valstybių taikomos įvairios sudėtingesnės rinkimų sistemos, tarp jų Vokietijoje ir Skandinavijos valstybėse. Aš manyčiau, kad mums, aišku, reikia tomis sistemomis labai domėtis ir taikyti geriausią jų variantą. Anglijoje dabar yra parengtas projektas pereiti prie sudėtingesnės rinkimų sistemos negu dabar yra. Ten yra balsuojama už partiją ir atskirai už kandidatą. Rinkėjas turi du balsus.
Aš norėčiau pasakyti, kad dėl jaunų žmonių mums yra problema. Mes galime organizuoti balsavimą per mūsų diplomatines įstaigas. Tai kainuoja gana brangiai, reikia naudotis greitojo pašto paslaugomis… Sakykim, tiems žmonėms, kurie yra tuose miestuose, kurie pajėgia užeiti į ambasadas, mes organizuojam balsavimą. Aišku, yra tokių, kurie negyvena sostinėse arba gyvena valstybėse, kuriose nėra ambasadų. Jie lieka nebalsavę. Mes siekiam, kad balsuotų kiek galima daugiau žmonių. Balsavusių Lietuvos piliečių, kurie gyvena užsienyje, procentas nėra labai blogas. Žinoma, būtų šaunu, jeigu mes tą procentą bent išlaikytume arba jį padidintume.
Na, aš kartu norėčiau pasakyti, kad mes su nerimu galvojame apie rinkimus 1-ojoje rinkimų apygardoje, jeigu dėl jums žinomų priežasčių tektų rengti pakartotinus. Aš bijau, kad visiškai nereikalingu balsavimu mes nuviltume Lietuvos piliečius, gyvenančius užsienyje. Aš netikiu, kad toje apygardoje būtų kitokia situacija negu kitose, kuriose irgi neįvyko pakartotiniai balsavimai. Todėl aš galvočiau, kad būtų labai gerai, jog nuo šio momento Seime būtų bendras sutarimas galvojant apie moratoriumo skelbimą pakartotiniams rinkimams, nes jie nieko neduoda nei rinkėjams, nei Seimo sudėčiai.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas – Seimo narys K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, norėjau pasitikslinti dėl išlaidų vienam rinkėjui kitose šalyse. Na, jūs iš dalies jau atsakėt į tą klausimą. Vis dėlto iš tų skaičių matyti, kad jie nelabai sutampa su mūsų išlaidomis vienam gyventojui. Taigi ar čia vienos rūšies rinkimai, ar kelių rūšių suma pavaizduota?
Z.VAIGAUSKAS. Tie duomenys, kuriuos aš pateikiau, yra labai apytiksliai, plius jie sudaryti įvairiose valstybėse pagal įvairias metodikas. Žinoma, jeigu lyginsime su Latvija, Estija, tai mes vienam rinkėjui ir rinkimų komisijoms naudojam daug mažiau lėšų. Aš manyčiau, mums tikrai reikėtų ieškoti būdo, kaip padidinti rinkimų apylinkes. 2000-ųjų metų biudžete tuos pasiūlymus mes jau esame pateikę. Na, dar aš pasakyčiau, kad yra ir valstybių tradicijos, kiek tiems rinkimams išleisti lėšų. Čia aš nepateikiau, bet, sakykim, labai daug lėšų išleidžiama Rusijoje. Priežastis yra ta, kad Rusija įkūrė, sakykim, labai brangias informacines technologines sistemas. Po rinkimų ir tarp rinkimų jas duoda naudotis kitiems. Mes darom atvirkščiai ir mums, sakykim, kompiuterinės technologijos kainuoja ne taip brangiai. Tai labai priklauso ir nuo lėšų panaudojimo racionalumo. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke, jūs atsakėt į visus klausimus. Sėkmės darbuose, sėkmės bendraujant su S.Kakčio grupe ir apskritai sėkmės tobulinant…
Z.VAIGAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. … piliečių įsivaizdavimą…
Z.VAIGAUSKAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų reikėtų dėl rinkėjų aktyvumo daryti daugiau…
Lietuvos Respublikos prekursorių kontrolės įstatymo projektas Nr.P-1725. Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso papildymo 23210 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1726 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. 2-5a ir 2-5b – projektai – Prekursorių kontrolės įstatymo projektas Nr.P-1725 ir su tuo susijęs Baudžiamojo kodekso papildymo 23210 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1726. Šiuos projektus pateikia sveikatos reikalų viceministras ponas V.Basys.
V.BASYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Sveikatos apsaugos ministerija teikia Prekursorių kontrolės įstatymą. Kaip jūs žinote, 1988 metais Jungtinės Tautos priėmė konvenciją ”Dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta”. Konvencijoje buvo nutarta kontroliuoti tam tikrą grupę medžiagų, kurios pačios nėra nei narkotikai, nei psichotropiniai vaistai, bet be jų neįmanoma šių medžiagų nelegali gamyba, kitaip sakant, neįmanoma ir nelegali apyvarta. 1998 metais Lietuvos Seimas ratifikavo šitą Jungtinių Tautų konvenciją ir nuo 1998 metų gana tiksliai… Galima sakyti, kad kai kurios medžiagos ir anksčiau buvo pradėtos kontroliuoti taip, kaip kontroliuojami narkotiniai ar psichotropiniai vaistai. Tos medžiagos yra įvežamos į Lietuvą arba gaminamos Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kokiai prekursorių grupei priklauso, jos yra gana griežtai ir tvarkingai prižiūrimos.
Nepaisant tos egzistuojančios tvarkos, neįmanoma šių medžiagų kontrolė, jeigu negalioja įstatymai, gana konkrečiai nusakantys prekursorių apyvartą. Šių medžiagų kontrolę reguliuoja norminiai aktai, pirmiausia Įmonių įstatymo 13 straipsnio 3 punktas, kuris numato, kad be Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos draudžiama gaminti, importuoti, eksportuoti prekursorius ir užsiimti jų didmenine bei mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio antroji dalis, kurioje prekursorių gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinei arba kitaip kenkiant muitinės kontrolei, arba neturint leidimo juos pervežti traktuojamas kaip kontrabanda ir už tai baudžiama; taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu 1995 m. patvirtintas Narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr.306 “Dėl prekursorių kontrolės”, 1998 m. spalio 12 d. įsakymas “Dėl prekursorių sąrašo”, taip pat bendro pobūdžio nuostatai, susiję su 1988 metų konvencija.
Taigi pateikiamame įstatymo projekte numatoma, kokios medžiagos yra laikomos prekursoriais… su numatyta veikla susijusiomis medžiagomis, kad ji turi būti licencijuojama, registruojama… prekursorių ženklinimas, dokumentų apskaita, prekursorių importo, eksporto ir tranzito reikalai, prekursorių veiklos kontrolė bei subjekto atsakomybė, kadangi prie kai kurių prekursorių priskiriamos medžiagos, pavyzdžiui, sieros rūgštis, kuri gali būti arba yra gaminama Lietuvoje.
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Priėmus Lietuvos Respublikos prekursorių kontrolės įstatymą, reikės pakeisti Įmonių įstatymo 13 straipsnio 3 punktą, Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamąjį kodeksus, numatant atsakomybę už nelegalią veiklą su prekursoriais, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimą “Dėl žyminio mokesčio tarifų bei žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo”, taip pat kai kuriuos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus. Taigi prašau pritarti pateikiamam Prekursorių kontrolės įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre, dėl jūsų pateikiamų projektų pora klausimų. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. spalio 1 d., išskyrus 16 straipsnį. O 16 straipsnio 2 punkto 3 papunktyje nurodyta: iki tos pačios datos patvirtinti prekursorių apskaitos tvarką. Aš ir norėčiau paklausti, kaip įgyvendinti įstatymą ir tvarkyti apskaitą be apskaitos tvarkos? Ačiū.
V.BASYS. Gerbiamasis Seimo nary, mes galvojame, kad nustatyti apskaitos tvarką yra Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva, ir tą apskaitos tvarką mes sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatysime. Taigi aš manau, kad iš principo tai neturėtų būti kokia nors priešgyna arba kliūtis priimti būsimą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamasis profesoriau, ar jums yra žinomi atvejai, kada buvo bandoma į Lietuvą didesniais kiekiais importuoti prekursorius arba iš jų pagaminti narkotines medžiagas Lietuvoje? Ar yra tokių atvejų registruota Lietuvoje, ar jie žinomi Sveikatos apsaugos ministerijai? Ar tas įstatymas yra labai aktualus šiuo metu Lietuvai?
V.BASYS. Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad Sveikatos apsaugos ministerija nežino tokių atvejų, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija iš principo kontroliuoja pirmąją kategoriją, t.y. medžiagas, kurios gali būti vartojamos kaip vaistai. Tai efedrinas, ergometrinas ir ergotaminas. Didesnių kiekių nėra buvę, bet mes galvojame, kad tam tikrus šitų medžiagų kiekius sulaiko Vidaus reikalų ministerija. Mes jau trečius metus pateikiame ataskaitas Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės komitetui Vienoje apie tokius faktus. Iš tikrųjų efedrino į Lietuvą įvežama ir konfiskuojama kai kuriais metais iki 1,5–2 kilogramų. Aš negaliu tiksliai pasakyti, bet, manau, kad kai kurioms Lietuvoje gaminamoms sintetinėms psichotropinėms medžiagoms yra naudojamos tos medžiagos, kurios vadinamos prekursoriais. Sakykim, fenilacto rūgštis, tikriausiai kalio permanganatas, taip pat ir kitos.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre, atsakėte į visus klausimus. Kolegos, tikiuosi, sutariam, pritariame pateiktiems projektams.
V.BASYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritariame pateiktam Prekursorių kontrolės įstatymo projektui Nr.P-1725. Ekonomikos komitetas siūlomas pagrindiniu. Sveikatos reikalų komitetas – papildomas. Numatoma svarstyti gegužės 18 d. Taip pat bendru sutarimu pritariame Baudžiamojo kodekso papildymo 23210 straipsniu įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turbūt nesudėtingas projektas. Vienas komitetas išsivers. Dėkoju. Svarstyti numatoma data – gegužės 18 d.
Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1718 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dar turime iki pertraukėlės laiko. Aš kviesčiau sutikti, kad būtų pateikiamas devintasis popietės klausimas. Dėkoju. Taigi Nr.P-1718 – Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šį įstatymą pateikia Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, tai mūsų jau galiojantis įstatymas, kuris dvejus metus patikrintas praktikos, ir čia pateikiami nedideli papildymai, kurie susikristalizavo per tų dvejų metų praktiką. Pirmasis pakeitimas arba, tiksliau, papildymas susijęs su 1 straipsnio pirmąja dalimi, kurioje kalbama apie 1941 m. birželio sukilimo dalyvius. Čia siūloma papildyti dar sakiniu “o taip pat šio sukilimo vadovai bei štabų nariai”. Dabar esanti įstatymo formuluotė leidžia pripažinti kario savanorio vardą tiesiogiai sukilimo dalyviams, kurie veikė su ginklu rankose. Tuo tarpu žinome, kad sukilimas nebuvo atsitiktinis dalykas, jis buvo rengiamas, buvo organizuojamas, buvo jo slapti štabai, ir šitie žmonės, patys buvę organizatoriai ir vadovai, dabar lieka už borto ir jiems negali būti pripažintas vardas. Pagal turimus istorikų duomenis tokių žmonių būtų apie 30. Ryškiausias pavyzdys yra Vilniaus apygardos štabas, kuris gegužės mėnesį buvo iššifruotas ir suimta 16 asmenų, daugiausia karininkų, kurie vėliau Gorkio kalėjime buvo sušaudyti.
Tai būtų pirmas siūlomas papildymas. Antras siūlomas papildymas yra to paties straipsnio ketvirtosios dalies papildymas prirašant sakinį: “taip pat rezervinių būrių, organizacinių skyrių bei kitų slaptųjų ginkluoto pasipriešinimo struktūrų nariai, kurie davė priesaiką, jos nesulaužė, turėjo ginklus ir vadovybės įsakymu dalyvavo kautynėse ar kitose ginkluotose operacijose”.
Dabar galiojančio įstatymo ketvirtoji dalis kalba apie partizanus, kurie su ginklu priešinosi okupantams. Šis papildymas taip pat yra padiktuotas gyvenimo ir praktikos, nes buvo pakankamai daug atvejų, kai partizanų struktūros nuo pat pirmųjų 1944 metų būrių buvo dviejų kategorijų. Tai iš esmės yra paveldėta Lietuvos laisvės armijos struktūra, kai prie viešai turėjusių ginklus atpažinimo ženklų visi būriai turėjo slaptus rezervinius būrius, kurie skirtingose vietovėse buvo skirtingai vadinami. Tie, kurie tiesiogiai paveldėjo Lietuvos laisvės armijos struktūrą, buvo vadinami organizaciniais skyriais arba organizaciniais sektoriais. Kitur turėjo partizanų slapukų vardą arba partizanų rezervistų pavadinimu veikė. Tai yra tokios grupės žmonių, kurie gyveno legaliai, tačiau buvo partizanų būrių įskaitoje, tiesiogiai priklausė partizanų būrio vadovybei, turėjo slapyvardžius, buvo davę priesaiką, turėjo ginklus, dalyvaudavo ginkluotose operacijose būrio vadovybės įsakymu. Jeigu tos operacijos baigdavosi sėkmingai, po to jie vėl gyvendavo legaliai, dirbdavo kolūkyje ar tiesiog savo ūkyje, ar kitame darbe. Yra atvejų (dabar pasitaikė), kai tokie žmonės tokių operacijų metu, kurios buvo nesėkmingos (įvykdavo kautynės), žūdavo arba buvo sužeisti, paimami į nelaisvę, į kalėjimą. Dabar jiems negalima pripažinti kario savanorio vardo, nes jie gyveno legaliai, o prieš tai galiojančiame įstatyme buvo reikalavimas, kad visi davę priesaiką turėjo ginklus ir gyveno nelegaliai. Čia toks papildymas, išplečiantis partizano sąvoką, kad jis gali būti pripažintas kariu savanoriu, jeigu gyveno legaliai, tačiau buvo davęs priesaiką, buvo partizanų būrio įskaitoje, turėjo ginklą ir dalyvaudavo partizanų būrio vadovybės įsakymu kokiose nors karinėse ginkluotose operacijose. Pagal Genocido ir rezistencijos tyrimo centro prognozę tokių žmonių galėtų būti apie 2 tūkstančius. Toks būtų papildymas.
Šituos pasiūlymus mūsų komisija svarstė, pritarė. Po to mes šiuos projekto tekstus išsiuntėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, taip pat Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, prašydami atsiliepimų. Iš visų trijų ministerijų mes gavome teigiamus atsiliepimus su siūlymu tokias pataisas įstatyme padaryti. Aš turbūt pasakyčiau tiek.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius turi klausimą.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kokios galimybės nustatyti slaptųjų ginkluoto pasipriešinimo struktūrų narius, juk kiti iš tikrųjų buvo slapti ir dirbo? Ar nebus čia problemų?
A.N.STASIŠKIS. Mano supratimu, problemos lygiai tokios pat kaip ir nustatant partizanus: arba liudininkų, arba tų, kurie buvo suimti, bylos, taip pat jų bendražygių liudijimai arba kiti archyviniai dokumentai.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau paklausti būtent dėl pirmosios kategorijos, dėl Birželio sukilimo štabų narių. Jeigu kalbėtume apie tai, kad jie, kaip jūs sakote, buvo išaiškinti, sugauti, nužudyti, manau, kad jie telpa į, vadinkime, nukentėjusiųjų asmenų tikrąją kategoriją. Kaip dabar patvirtinsime štabus? Panašus klausimas, kaip ir pono J.Listavičiaus: jeigu nebus jokių nukentėjimo faktų ir jokių duomenų, išlikusių KGB archyvuose, ar bus lengva nustatyti, kad jis priklausė baltaraiščių štabui?
A.N.STASIŠKIS. Mano supratimu, kur kas lengviau nustatyti, negu ar jis priklausė veikiančiam sukilimo būriui, arba (…), nes štabų sąrašai yra pakankamai žinomi. Jie fiksuoti tiek memuarinėje literatūroje, tiek vėlesnių laikų oficialiuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Genocido ir rezistencijos tyrimo centras į mūsų paklausimą atsakė, kad iki 1941 m. gegužės 19 d. buvo suimta apie 300 žmonių, kurie buvo kaltinami sukilimo rengimu. Pagal turimus jų bylų tardymo dokumentus ir kaltinimų pobūdį iš jų apie 30 buvo kaltinami, kad jie dalyvavo kaip štabų nariai, komitetų nariai. Visi kiti buvo kaltinami tik prisidėjimu, tai čia yra kitas dalykas. Mes dėl to išskiriame. Nes iš tikrųjų yra neteisybė, jeigu tie, kurie organizavo sukilimą ar kurie kaupė ginklus, rengė sukilėlių struktūras, bet jie nesulaukė kelių mėnesių laiko, jie buvo suimti, dabar netenka galimybės būti pripažintais. Juo labiau kad tai iš tikrųjų, mano supratimu, yra to sukilimo ir smegenys, ir nugarkaulis… (Balsas iš salės) Iš esmės visi jie buvo suimti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Matau bendrą sutarimą, ar ne? Pritariame bendruoju sutarimu pateiktam Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Seniūnų sueigoje sutarta, kad pagrindinis komitetas bus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kad svarstysime gegužės 18 d., jeigu nieko nenutiks. Ačiū.
Kolegos, aš siūlau jums nedaryti mūsų kavos pertraukos. (Balsai salėje) Dėkoju.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio finansavimo strategijos įstatymo projektas Nr.P-1595 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, iki šeštojo klausimo dar yra laiko. Ar galėtume sutikti imti aštuntąjį kolegos R.Karbauskio teikiamą klausimą? Dėkoju. Aštuntasis popietės klausimas Nr.P-1595, teikiamas kolegos R.Karbauskio, – Žemės ūkio finansavimo strategijos įstatymo projektas. Prašom, kolega.
R.KARBAUSKIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš neskaitysiu galbūt to projekto pateikimo aiškinamojo rašto, nes jį visi galėjo perskaityti. Aš galbūt šiek tiek plačiau paaiškinsiu, kokia iškilo problema. Jeigu jūs žinote, šiais metais mūsų komiteto dauguma balsavo prieš biudžetą ir tai įvyko todėl, kad mes niekaip nesugebėjome išsiaiškinti su finansininkais, kaip reikėtų skaičiuoti biudžetą. Mūsų komiteto dauguma manė, kad Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme apibrėžta 10% kartelė nebuvo pasiekta, nors vieni skaičiavo, kad 11%, kiti skaičiavo 5% ir t.t. Nevisiškai susišnekėjome. Lygiai tas pat išėjo Žemės ūkio ministerijai diskutuojant su Finansų ministerija.
Šiam įstatymo projekte aš bandau pateikti diskusiją. Be abejo, šitas projektas nėra idealus. Aš manau, kad svarstymo etape ir klausymų etape atsiras daug pastabų. Bet, man atrodo, yra būtina išsiaiškinti tuos dalykus, kad visam laikui baigtume šitas nereikalingas diskusijas dėl to, kas priklauso, kas nepriklauso žemės ūkio finansavimui.
Kitas klausimas, kurį norėjau paminėti, yra tai (kadangi jau yra tam tikras precedentas – įstatymas, kurį teikia Seimo Pirmininkas dėl krašto apsaugos finansavimo strategijos), kad reikia parodyti Lietuvos ilgalaikę strategiją finansuoti žemės ūkį tuo procentu, kuris yra numatytas būtent mano minėtame įstatyme – Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme. Šiuo požiūriu, man atrodė, tokio paminėjimo tikrai reikia šiuo metu, nes žemdirbiai yra ypač netikri dėl savo ateities. Jis pasitarnautų viena prasme.
Kita prasme – mes pradėjome svarstyti, kad reikėtų Lietuvai turėti nacionalinę žemės ūkio programą, ir žinant, kad finansavimas išliks toks, koks yra šiandien numatytas galiojančiame įstatyme, tai mums suteiktų tam tikrą galimybę daug realiau planuoti galimas investicijas ir galimas programas.
Tiek aš norėjau pasakyti. Nekartosiu aiškinamosios dalies. Galbūt yra klausimų?
PIRMININKAS. Dėkui. Keturi klausimai. Seimo narys A.Stasiulevičius.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, išskyrus jūsų siūlymą, kad nacionalinio biudžeto išlaidos, skirtos žemės ūkio mokslui bei mokymui, žemės ūkio reformai finansuoti, bei paskolų garantijų fondo lėšos negali būti priskiriamos žemės ūkio finansavimui, jūsų projekte iš esmės daugiau nieko naujo nepasakyta. Prašau pasakyti, ar nemanote, kad būtų geriau pakeisti ar papildyti Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą, kuriame jau yra kalbama apie 10% nacionalinio biudžeto išlaidų? Ačiū.
R.KARBAUSKIS. Jūs teisingai paminėjote, kad čia daugiau nieko neparašyta. Bet tai, kas yra parašyta, yra esminis parašymas dėl to, kas skaičiuojama. Šios išlaidos, kurios čia yra paminėtos, sudaro gana nemažą dalį biudžeto, skaičiuojamą žemės ūkiui finansuoti. Tai yra viena.
Kita. Galbūt tas išvardijimas išsiplės diskusijų ir svarstymų metu. Kita vertus, kaip minėjau savo kalbos pabaigoje, šis įstatymas padėtų galbūt tuo, kad jis parodytų Lietuvos valstybės žemės ūkio rėmimo ilgalaikę perspektyvą. Turiu omeny, iki tol, kol Lietuva bus priimta į Europos Sąjungą, nes tada, kaip jūs tikriausiai žinote, tas procentas nuo 10% šoktels iki… Nenorėčiau įvardyti sumos, bet jis gerokai šoktels, nes iš Europos Sąjungos biudžeto žemės ūkis finansuojamas daug didesniu procentu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.
V.VELIKONIS. Noriu paskui pritarimą…
PIRMININKAS. Dėl pritarimo paskui kalbės V.Velikonis. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jau čia buvo minėta, kadangi įstatymo projekte nieko naujo nepasakyta, tai gal šiek tiek šaržuodamas norėčiau pasiūlyti: gal reikėjo metodiką ir metodikos projektą pateikti. Kadangi minėjote skaičiavimą, kuris visiškai netenkina, tai, matyt, ne procentai esmė, o skaičiuoti turbūt nemokame. Tai gal reikėjo pamokyti, kaip skaičiuoti? Ačiū.
R.KARBAUSKIS. Man, pavyzdžiui, nebūtų visai juokinga ir jums nebūtų visai juokinga, jeigu jūs būtumėte buvęs komiteto posėdyje, kai mes svarstėme šį biudžetą ir kai mes jo nepatvirtinome. Paprasčiausiai situacija tokia buvo dėl to, kad nėra išaiškinta. Galbūt būtų galima, teisingai, išaiškinti šiuos dalykus ir Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme plačiau, tačiau pasitaikius tokiai galimybei, kad yra precedentas kalbėti apie žemės ūkio rėmimo ilgalaikę perspektyvą, aš manau, kad galima iš karto gaudyti du zuikius.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Į mano klausimus jau atsakė. Aš, žinoma, už tai, kad šį klausimą reikia spręsti kiek galima aiškiau, kad būtų aiškumas. Dabar didžiulė nežinomybė.
R.KARBAUSKIS. Aš, pritardamas kolegai, pasakysiu. Suprantu, kad kai kurių kolegų yra skeptiškas požiūris į tokį įstatymą, tačiau prašyčiau leisti pradėti svarstymo procedūrą. Mes Kaimo reikalų komitete turėtume visišką prievolę tuos dalykus nagrinėti. Tas klausimas, be abejo, būtų nagrinėjamas ir Biudžeto ir finansų komitete. Tai būtų tikrai labai rimtas sprendimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkojame pranešėjui. Ar galima pritarti pateiktam projektui? V.Velikonis norėtų paremti projektą. Ačiū, pone pranešėjau.
V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, 1994 metų Kalėdų išvakarėse čia priimtas Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas tapo svarbiausiu kaimo interesus ginančiu įstatymu. Tačiau tvirtinant 1997, 1998, 1999 metų nacionalinius biudžetus šis įstatymas buvo skirtingai aiškinamas, o biudžetinių lėšų skyrimo žemės ūkio reikmėms, didėjant valstybės biudžetui, ėmė mažėti. Tai gal baikime nesutarimus, taikydami minėtą įstatymą, ir dar kartą pasakykime, kas sudaro 10% nacionalinio biudžeto išlaidų? Gal iš tiesų kartojimas taps išminties motina. To reikia vienam trečdaliui Lietuvos žmonių. Kviečiu pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis įstatymo projektas absoliučiai nieko naujo nepasako. O dėl tos metodikos arba dėl to skaičiavimo, tai ne šio įstatymo klausimas. Aš norėčiau pasakyti ir dėl kitų nuostatų. Sakykim, atsižvelgdamas į Europos Komisijos pastabas dėl nepakankamo Lietuvos žemės ūkio plėtros tempų. Tai kažin, kur tie tempai yra nurodomi ir kas gali nurodinėti. Kalbėdamas apie tai, kiek Europoje moka, sakykim, kokios ten sąlygos, tai taip pat, man atrodo, kai mes būsime Europos Sąjungos nariai, tai ten bus viskas šiek tiek aiškiau, jeigu kas to nori. Čia, matyt, autoriai nelabai to nori, nes tik į tai orientuojasi. Vis dėlto kalbos dėl skaičiavimo yra ne šio įstatymo kompetencijos klausimas, todėl aš nepritariu šio įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vienas pritaria, vienas nepritaria. Žiūrėsime, ką mano Seimas. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir tada balsuosime, ar pritariame pateiktam Žemės ūkio finansavimo strategijos įstatymo projektui Nr.P-1595. Kolegos, kalbantys telefonu, kviečiami registruotis taip pat.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Kolegos, R.Karbauskis pateikė Žemės ūkio finansavimo strategijos įstatymo projektą. Kas būtų už tai, kad jam būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Galima, žinoma, balsuoti ir kitaip.
Už – 16, prieš – 12, susilaikė 7, projektui, kolegos, nėra pritarta. Taigi iniciatorius galėtų ieškoti kitų būdų – tai tobulinti metodiką ir aiškinti visiems, kaip skaičiuoti tuos procentus.
Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo projektas Nr.P-1693 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 6 klausimas – Laukinės augalijos įstatymo projektas Nr.P-1693. Jį pateikia aplinkos ministras D.Lygis. Tai pirmasis projektas, kurį pateikia ponas D.Lygis kaip ministras.
D.LYGIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti Laukinės augalijos įstatymo projektą. Šio įstatymo tikslas ir uždaviniai yra reguliuoti augalijos apsaugos ir naudojimo santykius, kad būtų išsaugoti laukinės augalijos rūšių natūrali bendrovių įvairovė ir laukinė augmenijai augti tinkamos augavietės, garantuotas laukinės augalijos išteklių racionalus naudojimas, apsauga, atkūrimas, taip pat reguliuojama introdukcija. Šiuo įstatymu nustatomos ir naudotojų teisės.
Šio įstatymo reikalingumą būtų galima pagrįsti ir tuo, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra susikūrusios 30 įmonių, kurios naudoja augalijos išteklius, ir tas naudojimas nuolat didėja. Pavyzdžiui, per praeitus metus buvo surinkta 3 tūkst. tonų grybų ir kita tiek uogų. Taigi nereguliuodami to proceso mes susidursime su pavojumi augalijai, kai kurių jos rūšių sunaikinimu, todėl teikiame šį įstatymą.
Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Projektas buvo suderintas su visomis ministerijomis. Į pastabas atsižvelgta. Todėl mes prašome šį įstatymą pradėti svarstyti Seime.
PIRMININKAS. Pone ministre, J.Listavičius klausia pirmasis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 8 straipsnio. Ar nereikėtų konkretizuoti finansavimo iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir iš augalijos išteklių naudotojų lėšų dydį ir tvarką, nes jis yra labai bendro pobūdžio ir, matyt, bus praktiškai sunku susiorientuoti? Ačiū.
D.LYGIS. Ačiū. Mes kol kas papildomo finansavimo priemonėms neprašome, nes šiuo metu, kaip jis yra sureguliuotas, galima užtikrinti apsaugą, tiktai jeigu mes darytume apskaitą, tai jai gal papildomai reikėtų kiek pinigų, nes numatyta apskaitą daryti kartu su miškotvarkos projektais, specialistai galėtų dirbti, apskaitai papildomai lėšų reikėtų labai nedaug.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau, be abejo, pritarti jūsų teikiamam įstatymo projektui, bet suvokdamas, kad tai nėra paprastas įstatymas, tai yra sudėtingas įstatymas. Galbūt visi mūsų Seimo nariai šito nesuvokia. Mes norėtume, kad jis būtų svarstomas plenariniame posėdyje gegužės 25 d., nes negalėsim visų suinteresuotų asmenų savo komitete priimti ir apsvarstyti iki tos datos. Jeigu galėčiau aš jūsų paprašyti, jeigu būtų galima, įtraukti tai į Seimo protokolinį nutarimą – gegužės 25 d. Pone pirmininke, į jus kreipiuosi: ar galima tai padaryti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, svarstysim, nes Seniūnų sueigos nuomonė yra kita. Ministre, prašom.
D.LYGIS. Mes esam pasiruošę tokiai procedūros eigai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Šis įstatymas reglamentuoja mažųjų laukinės augalijos išteklių naudojimą ir apsaugą. Jūs, tapęs ministru, labai aiškiai pasisakėte dėl miškų tam tikrų pozicijų apsaugos. Ar jūs nemanytumėt, kad ir šiame įstatyme reikėtų numatyti tam tikrus medžių, miškų apsaugos principus, nes tai irgi yra laukinės augalijos ištekliai? Ar jūs manote, kad medžiai nėra laukinės augalijos ištekliai?
D.LYGIS. Iš tikrųjų taip – ir medžiai, ir kita augalija, ir grybai. Bet medžių naudojimą mes palikom reguliuoti Miškų įstatymu. Tenai yra reguliuojamas grynai medienos, kaip ištekliaus, naudojimas ir apsauga.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Aš manau, kad šis įstatymas turi neigiamų socialinių pasekmių. Ne iš gero gyvenimo mūsų gyventojai renka uogas, grybus arba vaistinius augalus. Aš norėčiau paklausti, ar aplinkos apsaugos inspektorių komanda pasiruošusi vykdyti šitą įstatymą? Ar nebus taip, kad aplinkos apsaugos inspektoriai vaikysis smulkius pažeidėjus, o praleis, pavyzdžiui, stambius?
D.LYGIS. Ačiū. Iš tikrųjų jūs pastebėjot, kad tokia tendencija yra. Tačiau mes šiuo įstatymu kaip tiktai numatom, kad galėtų ir perdirbti fiziniai asmenys, ir realizuoti. Tiktai tas įstatymas nukreiptas prieš labai intensyvų naudojimą, kai pačių smulkiausių grybų negali žmogus surinkti, pradeda juos rinkti su grėbliu, arba, pavyzdžiui, pradeda augančių jaunų ąžuoliukų žievę lupti, tai nukenčia visa ekosistema. Taigi mes tik reguliuojam, bet jokiu būdu mes šito nenukreipiam prieš smulkiuosius verslininkus. Ir kai yra dideli sandėliai, mes patikrinam daugiausia tuos sandėlius, kokie ten yra grybai, kokios sudėties, tik tokia linkme.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, ar pritariam pateiktam projektui? Seimo narys V.Einoris norėtų paremti. Ačiū, pone ministre.
D.LYGIS. Ačiū.
V.EINORIS. Šis įstatymas, mano supratimu, labai reikalingas, nes, kaip žinome, iš esmės pasikeitė žemės nuosavybės forma, atsirado daug smulkių ir vidutinių ūkininkų, kurie irgi turi pagal tam tikrą tvarką dirbti. Be to, mes šį įstatymą svarstėme, nagrinėjome komitete. Manome, kad jis atitinka reikiamą lygį. Be to, šiam įstatymui rengti buvo pritraukta nemažai mokslininkų iš įvairių institutų. Ir aš už tai, kad mes po pateikimo pritartume.
PIRMININKAS. Ačiū kalbėjusiems ir planavusiems kalbėti už. Pritariame pateiktam Laukinės augalijos įstatymo projektui Nr.P-1693. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ir dabar turiu rūpestį po komiteto pirmininko kalbos. Seniūnų sueigoje sutarta, kad preliminari svarstymo data – gegužės 18 d. (Balsai salėje) Gegužės 25 d.? Gerbiamieji kolegos, dėl gegužės 25 d., jeigu tik bus posėdis, rodos, neturėtų būti išvis posėdžių tą savaitę. Taigi, kolegos, dabar sutariam dėl gegužės 18 d., o paskui komitetas galės siūlyti, per Seniūnų sueigą nukelsim, jeigu jūs nespėsit apsvarstyti. Taigi gegužės 18 d. Negaliu skirti tą savaitę, kai neplanuojama iš viso posėdžių. Tai, kolegos, dėkoju.
Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1746 (pateikimas)
Dabar – 7 klausimas, kurį pateiks žemės ūkio viceministras ir departamento direktorius ponas A.Raudonius – 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1746. Pateikimas, kolegos. Žodis A.Raudoniui.
A.RAUDONIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!
A.RAUDONIUS. …garbūs Seimo nariai, teikiamas jau įvardintas įstatymo projektas yra aprobuotas Vyriausybės nutarimu. Šita pataisa būtina, nes šiais metais yra numatyta atlikti žemės reformos darbų už 80 mln. Lt, o biudžete yra skirta 27 mln. Lt. Tai tiesiog rasta tokia formuluotė, kuri ir yra pateikta. Siūloma papildyti 11 straipsnio 1 punktą įrašant, kad Vyriausybė galėtų leisti vertybinius popierius, imti paskolas iš bankų, taip pat papildydama ir žemės reformos darbų finansavimą. Tai buvo ankstesnėje redakcijoje, tas ir lieka – kompensacijoms mokėti. Mes prašytume, kad būtų įrašyta “žemės reformos darbams finansuoti”. Prašyčiau pritarti tokiai formuluotei.
PIRMININKAS. Pone viceministre, pirmas klausia M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, pagal tuos skaičius, kuriuos ir jūs turite, ir aš turiu, išeina štai kaip. 1992–1996 metais reformai išleista 44 mln. Jūsų laiku – 58 mln. Jeigu skaičiuotume pagal hektarus, tuo metu hektaras kainavo 19 Lt, o dabar jums kainuoja 500 Lt atlikti reformą pagal tuos skaičius. Kaip čia dabar išeina? Matot, galima ir tūkstantį pasiekti, ir daugiau. Žemė negrąžinama, reforma nevyksta, pinigai eina, ir dabar dar prašot skolos. Tai aš, žinoma, už tai, kad reforma greičiau vyktų, bet kaip suprasti tai, kad 26 kartus pabrango reformos hektaras, negu tuo metu kad buvo?
A.RAUDONIUS. Ačiū už klausimą. Aš šitą klausimą ir kitose auditorijose girdžiu. Jūs prieš porą metų priėmėte naują įstatymą, kuriame yra išvis nauja reformos vykdymo strategija. Jeigu anksčiau būdavo, kad piliečiai susimoka už žemės registrą, už riboženklius, už kitus darbus, tai pagal naująjį įstatymą valstybė finansuoja šiuos darbus. Taip pat yra nauja strategija ir tuo požiūriu, kad reformos darbus dabar vykdo matininkai projektuotojai. Jie yra samdomi, jiems reikia mokėti atlyginimą. Aš tik noriu užtikrinti, kad mes dedame daug pastangų, jog tos gautos didžiulės sumos būtų panaudojamos. Tam mes įsteigėme Kontrolės skyrių, neseniai savo globon perėmėme Žemėtvarkos institutą. Ten taip pat galėsime daryti įtaką. Iš tikrųjų tie darbai nebus paleisti vėjais, kaip bandoma sakyti. Pinigai už atliktus darbus yra naudojami pagal atiduotus aktus. Tų sumų tiesiog reikia. Iš tikrųjų žemės reformos darbus, tiksliau, restitucijos darbus, reformos darbai gal tęsis ilgiau – ir po 2000-ųjų metų, bet restitucijos klausimus reikia kuo skubiau baigti, nes yra daug įšaldytų klausimų: nėra žemės rinkos, nėra kitų dalykų, ekonomika kenčia. Matyt, mums visiems garbės nedaro tai, kad piliečiams 10 metų neatkuriame nuosavybės teisių. Todėl aš prašau teikiamas sumas patvirtinti, o mes pasistengsime užtikrinti racionalų jų panaudojimą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip ir per kiek metų bus vykdomas paskolų ar skolintų lėšų grąžinimas paėmus paskolas ar išplatinus vertybinius popierius? Ar yra tokie skaičiavimai? Ačiū.
A.RAUDONIUS. Na, šitie skaičiavimai, be abejo, yra. Čia turėtų atsakyti Finansų ministerija, kadangi mes kartu su Finansų ministerija teikėme Vyriausybei. Aš tiesiog dabar nenorėčiau meluoti ar ką nors. Dėl grąžinimo reikėtų pasitikslinti Finansų ministerijoje. Tikrai yra suskaičiuota, bet aš negaliu pasakyti, per kokį laiką.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Trapikas.
K.TRAPIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar surinkus reikalingą sumą nereikėtų išskirti Vilniaus ir Utenos apskritis, kad kaip tik šioms apskritims būtų skiriama daugiau lėšų, nes šiose apskrityse nepatenkinamai vykdoma žemės reforma ir reikia likviduoti atsilikimą nuo kitų apskričių?
A.RAUDONIUS. Aš manau, na, ir mūsų ministerijos tokia nuomonė, kad mes labai džiaugiamės ir darome didelį poveikį tam, kad restitucijos darbai pirmiausia vyktų ekonomiškai stipriuose rajonuose, apskrityse, kuriuose yra aukštas žemės balas. Ten tai nepaprastai svarbu. Dabartinė situacija rodo, kad ten yra atkurti du trečdaliai nuosavybės teisių. Na, o Vilniaus apskričiai ir kitoms apskritims taip pat skiriame dėmesį, jos lėšų gauna pagal poreikį. Aš galiu pasakyti apie Utenos. Jūs pasakėte, kad Utenos apskritis šiemet planuoja panaudoti 6 milijonus 291 tūkst. lėšų. Yra atsižvelgta į jų poreikius, be abejonės. Utenos apskrityje yra rėžinių kaimų ir iš tikrųjų jiems nėra lengva įgyvendinti reformos klausimus. Jie turi problemų su teismais, yra ir kitų klausimų, todėl čia ir lėšų reikia daugiau. Jiems yra skirta pagal poreikius.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame.
A.RAUDONIUS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pritariame bendru sutarimu pateiktam 1999 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1746. Žinoma, Biudžeto ir finansų komitetą skiriame kaip pagrindinį. Svarstyti numatome gegužės 4 d.
Gerbiamieji kolegos, tada pradeda galioti Seimo statuto 172 straipsnio procedūros, kad tuo metu… Kaimo reikalų komitetas – papildomas komitetas, kiti komitetai taip pat gali teikti savo siūlymus… Kolegos, tuo metu, kai svarstomas biudžetas arba biudžeto pataisos, eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.
Kolegos, rytoj neeilinis posėdis. Dėl ketvirtadienio siūlau bendruoju sutarimu susitarti, tiesiog tas posėdis anksčiau numatytas. Kitą savaitę posėdžių nebus, o paskui kiek dar laiko (…) mes surengsime neeilinius posėdžius, kad nebūtų pažeidimų. Šiandien prašyčiau sutikti su tokia svarstymo procedūra. Dėkoju. Taigi kolegos sutinka ir šis klausimas yra baigiamas. Tai ir visi projektai, kuriuos turėjome.
Dabar Seimo narių pareiškimai. Norėčiau tikėti, kad Lietuvos politikos gyvenime nieko ypatinga neįvyko ir jokių pareiškimų nebus. Gerbiamieji kolegos, ar yra šiandien pareiškėjų? Nėra nė vieno. Taigi dar kartą pasirodo, kad per daug kalbama apie tai, apie ką nereikėtų tiek daug kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, šios dienos posėdis baigiamas. Aš linkiu jums didelių pergalių šįvakar ir skelbiu posėdį baigtą.