Dvidešimtasis (317) posėdis
1999 m. balandžio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu pradėti popietinį posėdį. Ir tiesiog apgailestauju, kad iš kairės pusės nesigirdi griežtų siūlymų registruotis. Tenka siūlyti posėdžio pirmininkui. Registruojamės, kolegos.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas Nr.P-1354(3) (svarstymas)

Taigi, kolegos, pradedame registruotis. Ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas Nr.P-1354(4). Šiandien svarstymas. Kolegos, kai tik užsiregistruosim, žiūriu, ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje.

Užsiregistravo kol kas 36 Seimo nariai. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Pirmasis, vienintelis ir paskutinis į tribūną kviečiamas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas. Jo baigiamieji komentarai ir mūsų apsisprendimai po svarstymo. Kolegos, norintys dalyvauti diskusijoje, turi užsiregistruoti iki klausimo svarstymo pradžios. Prašom, pone pirmininke.

Ž.J.JACKŪNAS. Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien grįžtame prie Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projekto, kurio pateikimas įvyko dar 1998 metų rugsėjo 24 d. Per prabėgusį laikotarpį, apimantį bemaž pusmetį, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas nemažai stengėsi, kad pateiktas projektas būtų patobulintas ir taptų toks, koks yra šiandien. Daugiausia laiko ir jėgų pareikalavo siekis suderinti interesus įvairių institucijų ir organizacijų, kurių atstovai labai aktyviai ir gana konstruktyviai bendradarbiavo rengiant įvairioms pusėms priimtiną įstatymo projekto redakciją. Noriu bent įvardinti kai kurias minėtas organizacijas ir padėkoti joms už paramą rengiant ir tobulinant įstatymą. Tai Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, Lietuvos muzikos industrijos asociacija, Fonogramų gamintojų asociacija, Autorinių teisių agentūra “Infobalt”, uždaroji akcinė bendrovė “Garsų pasaulis”, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Valstybinis patentų biuras, valstybės konsultantas valstybės klausimais ponas F.Latėnas, Žurnalistų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Valstybinė kalbos komisija ir kai kurios kitos organizacijos, matyt, visų aš čia ir nebepajėgsiu prisiminti ir išvardinti.

Siekiant kruopščiai išklausyti ir įvertinti minėtų institucijų siūlymus ir pastabas, buvo surengtas viešas įstatymo klausymas. Rengiant įstatymo projektą ir jį tobulinant, buvo siekiama atidžiai atsižvelgti ir į tarptautines konvencijas, reglamentuojančias intelektinės nuosavybės autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, konsultuotasi su PHARE, kitų šalių ir tarptautinių organizacijų, susijusių su intelektinės nuosavybės apsauga, atstovais, ne vienu atveju atsižvelgta į jų pastabas ir prasmingus siūlymus. Todėl drįstu teigti, kad dabar svarstomas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektas yra gana gerai suderintas su tarptautinėmis šios srities teisės normomis. Įstatymo rengėjai, žinoma, privalėjo atsižvelgti ir atsižvelgė ir į Teisės departamento išvadoje išsakytas pastabas ar siūlymus.

Keletą žodžių apie tai, kokios įstatymo nuostatos kėlė daugiausia abejonių ir kokio požiūrio į jas laikosi mūsų komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Bene karščiausiai ginčytasi dėl 16 straipsnio nuostatos, numatančios tam tikrą atlyginimą už knygas ir kitus leidinius, teikiamus panaudai bibliotekose. Tokiu mokesčiu itin suinteresuoti Rašytojų sąjungos atstovai. Komitetas pasiūlė teikti šios nuostatos alternatyvas, kurios skamba taip: “Teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius bibliotekose, autorių išimtinė teisė teikti kūrinį panaudai pakeičiama į teisę gauti atitinkamą autorinį atlyginimą. Atitinkamo autorinio atlyginimo dydį ir jo išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose”. O alternatyva yra tokia, kad iš viso nemokama už knygas ar kitus leidinius, teikiamus panaudai bibliotekose. Mūsų komitetas nepajėgė galutinai apsispręsti ir nusprendė teikti šias alternatyvas visam Seimui.

Kitas dalykas, taip pat kėlęs karštus ginčus, yra vadinamasis reprografijos mokestis, aptariamas įstatymo projekto 23 straipsnyje. Diskutuota, ar toks mokestis apskritai yra prasmingas, taip pat kas turi jį mokėti – reprografinio atgaminimo įrangos gamintojai ar importuotojai, ar asmenys, fiziniai ir juridiniai, teikiantys reprografinio atgaminimo paslaugas. Dėl minėtų dviejų atvejų pateikiamos alternatyvios nuostatų formuluotės privalėsime, gerbiamieji kolegos, apsispręsti visi kartu.

Nerimą įvairių radijo ir televizijos asociacijų, muzikos industrijos pasaulio atstovams kėlė įstatymo nuostatos, skirtos autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyviniam administravimui. Susidūrė du požiūriai. Vienas iš jų labiau akcentavo valstybės įtaką šių teisių kolektyviniam administravimui, taip pat valstybės įgaliotos institucijos kompetenciją, prižiūrint kolektyvinio administravimo institucijas. Kitas požiūris, atsiremiantis daugiau į civilinės teisės, ypač civilinių sandorių, apskritai rinkos principus, buvo linkęs autorių teisių ir gretutinių teisių administravimą ir priežiūrą patikėti pačioms kolektyvinio administravimo institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms, pavyzdžiui, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybai. Po ilgų derinimų ir diskusijų dabartinėje projekto redakcijoje atsirado formuluotės, mano galva, gana gerai subalansuojančios abu požiūrius, atstovaujant abiem požiūriams atstovaujančių pusių interesams. Todėl jos dabar nebekelia, mano nuomone, didesnių abejonių.

Netęsdamas toliau svarstomo projekto ypatybių aptarimo, noriu kiek atkreipti dėmesį, kad šio įstatymo laukia daugelis autorių, meno kūrėjų, meno kūrinių naudotojų. Jis padės įvesti civilizuotą intelektinės nuosavybės apsaugą Lietuvoje. Tam, beje, mus skatino ir Europos Komisijos ekspertai, vertinę Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje.

Baigdamas šį savo pasisakymą noriu nuoširdžiai padėkoti Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėjai poniai N.Matulevičienei, mūsų komiteto, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams, šio komiteto patarėjui ponui A.Vileitai už nuoširdų darbą ir paramą rengiant ir tobulinant šio gana didelio ir svarbaus įstatymo projektą. Kviečiu jus, gerbiamieji kolegos, pritarti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone komiteto pirmininke. Ir kadangi nėra daugiau norinčių kalbėti, prašyčiau nepalikti tribūnos. Mums reikia apsispręsti dėl jūsų iškeltų, truputį pakomentuotų, bet nebaigtų svarstyti 16 straipsnio ir, atrodo, 23 straipsnio alternatyvų.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip, 23.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu ir jus, labiau susipažinusius su šiuo įstatymu, dalyvauti dabar mums padedant apsispręsti. Taigi 16 straipsnio trečioji dalis, pone pirmininke.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia yra siūloma imti tam tikrą mokestį už knygų panaudą bibliotekose, bet padaryti išlygą, t.y. atleisti nuo tokio mokesčio, kai knygos pateikiamos panaudai švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose. Kita alternatyva – iš viso siūlo neimti jokio mokesčio už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose. Aš asmeniškai būčiau linkęs pasisakyti už pirmąją alternatyvą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi vienam žodis už pirmąją alternatyvą, kitam – už kitą. J.Avyžius. Kurią jūs remiate?

J.AVYŽIUS. Kai komitete buvo svarstomas Autorinių teisių įstatymo projektas, aš turėjau savo atskirą nuomonę, kuriai buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Dėl 16 straipsnio trečiosios dalies.

J.AVYŽIUS. Prašom?

PIRMININKAS. Dėl 16 straipsnio trečiosios dalies.

J.AVYŽIUS. Taip, dėl 16 straipsnio trečiosios dalies. Kodėl? Apskritai jau nekalbu apie tokią griozdišką formuluotę, bet kaip galima nustatyti honorarą? Tada bibliotekoje reikia nustatyti visoms knygoms, kurios yra. Vienos bus naudojamos, kitos nenaudojamos. To nesuprantu. Taip negalima. Kitas dalykas – į šitą skaičių įeina ir užsienio autoriai, o jų bibliotekose yra labai daug. Aš manau, kad vadinamojo honoraro liūto dalis ir gali tekti užsienio autoriams. Manau, kad būtų teisingiausia… Turiu tokią formuluotę. Ir tada siūliau, ir dabar manyčiau, kad reikėtų galbūt šitaip formuluoti: autoriams, kurių knygomis naudojasi skaitytojai bibliotekose, už kiekvieną pasinaudojimą knyga, išskyrus užsienio autorių kūrinius, Kultūros ministerija moka iš savo biudžeto tam tikrą pastovų procentą, kurį nustato speciali komisija, susidedanti iš Kultūros ministerijos, rašytojų ir Autorių teisių gynimo asociacijos atstovų. Viskas. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man miela girdėti jūsų siūlomą formuluotę, bet ji neįregistruota Statuto numatyta tvarka. Mes turime dvi alternatyvas ir turime pasirinkti vieną iš jų. G.Šileikis. Aš prašyčiau remti vieną iš alternatyvų.

G.ŠILEIKIS. Aš esu už antrąją alternatyvą, kuri formuluojama taip, jog išimtinė teisė teikti kūrinį panaudai netaikoma teikiant naudotis knygomis ir kitais bibliotekose esančiais leidiniais. Pirmiausia iš tikrųjų labai sudėtinga ir keblu būtų vykdyti apskaitą, kiek knyga yra skaityta, ir po to mokėti atlyginimą autoriui. Manau, autorius honorarą gauna iš leidėjo už kūrinio spausdinimą. Kadangi mūsų valstybėje, sakykim, yra sudėtinga ekonominė situacija ir keblu bandyti bibliotekose atlikti visą apskaitą, todėl siūlyčiau balsuoti už antrąją alternatyvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji norintys diskutuoti kolegos, jeigu jūs remiate pirmąjį pagrindinį tekstą, tada suteikiu žodį. Ministras S.Šaltenis. Jis turėtų paremti pagrindinį tekstą.

S.ŠALTENIS. Jis tą ir daro bei kviečia paremti pagrindinį tekstą. Tai yra rašytojų siūlymas. Man atrodo, jis yra teisingas. Taip yra ir Skandinavijos šalyse. Kviečiu jus paremti pirmąjį.

PIRMININKAS. Man ypač miela, kad ministro nuomonė sutampa su komiteto pirmininko nuomone. Telieka pakviesti registruotis, kolegos. Tada apsispręsime dėl 16 straipsnio trečiosios dalies formuluotės. Kolegos, balsuojantys už parems pagrindinio teksto formuluotę, platesnę formuluotę. Kolegos, balsuojantys prieš parems trečiosios dalies alternatyvą. Visų kitų neskaičiuosime. Registruojamės, kolegos.

Iš viso užsiregistravo 47 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl 16 straipsnio trečiosios dalies. Balsuojantys už remia komiteto pirmininką, ministrą ir pagrindinį tekstą, balsuojantys prieš palaiko alternatyvią formuluotę. Balsuoti pradedame, kolegos. Už – 21, kolegos, prieš – 17. Kaip ir buvome susitarę, neskaičiuoju susilaikiusių. Taigi, kolegos, pasirenkamas pagrindinis tekstas, pagrindinė alternatyva.

Gerbiamieji kolegos, 23 straipsnio ketvirtoji dalis. Pone pirmininke.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia irgi yra nuostata, kuri reglamentuoja mokestį už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu. Pirmoji alternatyva skamba taip: “Tokį atlyginimą – 0,01% reprografinės gaminimo įrangos didmeninės kainos – moka reprografinio atgaminimo įrangos gamintojai ir importuotojai. Atlyginimo rinkimo ir skirstymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Antroji alternatyva tokia: “Tokį mokestį (atlyginimą) moka fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant įmones, neturinčias juridinio asmens teisių, teikiantys reprografinio atlyginimo paslaugas”. Toliau viskas taip pat: “Atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė”.

Reikia pasakyti, kad ir viena, ir kita alternatyva turi ir savo stipriąsias puses, ir savo silpnąsias puses. Noriu pasakyti, kad daugelyje pasaulio šalių priimta tokia alternatyva, kaip ji suformuluota pirmajame variante, kad tokį reprografinį mokestį moka reprografinio gaminimo įrangos gamintojai ir importuotojai. Bet kartais labai sunku pasakyti, kokiems autoriams jie perveda ir kokia tolesnė to honoraro paskirstymo tvarka. Tai yra gana problemiška. Kitu atveju asmenys, kurie teikia reprografinio atgaminimo paslaugas, dažnai kokių nors knygų ar kūrinių nekopijuoja. Jie kopijuoja bet kokius techninius ar kitus raštus, kurie neturi nieko bendro su autorių kūriniais ir autorinėmis teisėmis. Taigi reikalauti, kad jie pervestų dalį, sakysim, pajamų (o jie gauna nedaug), irgi yra nelabai racionalu. Todėl pasvėręs aš būčiau labiau linkęs palaikyti pirmąją alternatyvą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. G.Šileikis vėl norėtų kalbėti. Kurį tekstą jūs palaikote?

G.ŠILEIKIS. Aš palaikau antrąją alternatyvą, nes negalime totaliai apmokestinti visus – importuotojus ir gamintojus. Realiausia ir logiškiausia vis dėlto yra apmokestinti tuos, kurie užsiima reprodukavimo ir gamybos bei leidybos veikla. Pasisakyčiau, kad būtų apmokestinami tik tie, kurie užsiima konkrečia reprografijos veikla. Ačiū.

PIRMININKAS. Kas iš pasižymėjusių kolegų norėtų paremti pagrindinį tekstą? A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitete vyko gana permaininga diskusija, kol, kaip matote, buvo suformuluotos alternatyvos. Kuo šitos alternatyvos, mano požiūriu, yra žalingos? Pirmas dalykas – jos įveda paslėptus mokesčius. Viena vertus, iš tikrųjų tai yra ydingas visos mūsų mokesčių sistemos dalykas. Ir pats tas dalykas, mano požiūriu, yra neremtinas.

Antras dalykas – kalbama apie tai, kokia šitų alternatyvų šalininkų logika. Autoriams, kurie kuria grožinius kūrinius, jeigu tie kūriniai yra dauginami… kažkas sugalvojo dauginimo aparatu pasidaryti eilėraščių ar knygos kopiją. Turi būti sukurta ištisa paslėptų mokesčių surinkimo, po to jų perdalijimo tiems autoriams sistema. Iš esmės ta sistema būtų tokia gremėzdiška, kad jinai pati surytų didelę dalį surinktų mokesčių. Kitas dalykas. Jūs įsivaizduokite, dauguma šiuo metu Lietuvoje vykstančių reprodukavimo darbų yra dokumentai. Mūsų Seimas, kiek mes dokumentų dauginame. Bus padidinti mokesčiai reprodukavimo aparatui, išaugs reprodukavimo kainos. Nuo mūsų Seimo darbui dauginamų dokumentų bus atskaitomi mokesčiai ir jie eis, na, gerai, jeigu per metus bus padauginta 10 grožinių knygų, o kiek visokių notarų, teismų dokumentų, savivaldybių bylų dokumentų bus apmokestinama, bus žmonėms pakeltos reprodukavimo kainos vien tik tam, kad dalis tų pinigų bus išleista tai pačiai sistemai išlaikyti, o kita dalis nueis, neaišku, ar tiems autoriams, kuriems buvo reprodukuota, paremti. Iš tikrųjų gal Vakarų valstybės, būdamos turtingos, gali sau tai leisti. Bet aš manau, kad mūsų visuomenėje pakelti mokesčius už reprodukavimą, kur daug studentų dauginasi sau visokius konspektus ir kitokius daiktus, manyčiau, tikrai neprasminga. Tai yra labai žalingos alternatyvos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar Seimo Pirmininkas norėtų kalbėti dėl vienos iš alternatyvų? V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Noriu padaryti pastabą. Man regis, yra praleisti du žodžiai, kurių trūksta abiejose alternatyvose, ketvirtoje dalyje. Turėtų būti už kūrinių atgaminimą pelno tikslu, nes prieš tai kalbama apie ne pelno, o čia nieko nepasakyta. Kad nesipainiotume dėl visokių notarų ar Seimo dokumentų kopijų darymo, nes tai yra ne pelno tikslu, ir čia kokių nors atlyginimų autoriams ir leidėjams turbūt nereikia ir svarstyti. O įrašius, kad jeigu yra dauginama pelno tikslu, aš pasisakyčiau už antrąją alternatyvą, nes turi mokėti mokestį tie, kurie teikia tą paslaugą pelno tikslu, o ne įrangos gamintojai. Kaip jie gali žinoti, kam bus panaudota jų įranga ir koks ten pelnas. Aš nematau logikos pirmoje alternatyvoje.

PIRMININKAS. Taigi pirmininkas Ž.Jackūnas. Trumpas komentaras. Ir kolegos, vis tiek turime apsispręsti, kurią alternatyvą renkamės.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad pastaba dėl pelno, ko gero, yra tikrai pagrįsta. Ir, matyt, dar reikėtų pasvarsčius tą įrašyti. O dėl alternatyvų aš savo nuomonę esu išsakęs ir man iš tiesų abi tos alternatyvos vienu požiūriu priimtinos, kitu nepriimtinos.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Tada balsuosime. Balsuojantys už – už pagrindinį tekstą, už pirmąją alternatyvą, balsuojantys prieš – už antrąją alternatyvą. Galutinė redakcija – pelnymosi ar nesipelnymo tikslai priėmimo metu. Ačiū, pone pirmininke. Registruojamės.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Kolegos, balsuojantys už – už pagrindinį tekstą, balsuojantys prieš – už antrąją alternatyvą. Balsuoti pradėjome, kolegos!

Už pirmąją alternatyvą – 19, prieš, t.y. už antrąją – 27. Pasirenkama antroji 23 straipsnio ketvirtosios dalies alternatyva. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, gal galėtume bendruoju sutarimu pritarti dokumentui po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui P-1354(4). Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo” projektas Nr.P-1734 (pateikimas)

Dabar iškart 2 klausimas, mes jau šiek tiek vėluojam, Seimo nutarimo “Dėl moterų ir vyrų galimybių kontrolieriaus paskyrimo” projektas P-1734. Jį pateikia Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom, pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininke ir Seimo nariai! Pagal mūsų neseniai ir su tam tikru pasididžiavimu priimtą šiuolaikinį įstatymą “Dėl moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimo” mes turime paskirti moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierių arba kontrolierę. Tai yra visiškai atskira institucija, o įstatymas numato man pareigą teikti kandidatūrą. Aš turėjau ne vieną kandidatūrą, mažiausiai keturias kandidatūras. Susitikėjau, klausinėjau, aptarinėjau, konsultavausi. Pamačiau, kad yra gana keblus parinkimas ir paskyrimas, nes reikalingas žmogus ir su tam tikra gyvenimo patirtim, ir galbūt toks, kuriam būtų lengviau pasisakyti galbūt ir gana intymius dalykus, asmeninio gyvenimo dalykus, ir, žinoma, teisininko kvalifikacija ir praktika teisininko, ir užsienio kalbos mokėjimas, kadangi teks su daugelio šalių teisininkais bendrauti šiuo klausimu. Tai man šiek tiek užtruko. Dėl to jau girdėjau pastabų, bet aš truputį pasiaiškinu, kad tai nebuvo taip paprasta. Aš dėkingas visiems, kurie norėjo padėti ir siūlė man kandidatūras. Aš pasirinkau ir šiandien teikiu jums ponią Aušrinę Burneikienę. Ji yra teisininkė, baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą prieš 14 metų. Dirbo įvairiose teisininko pareigose: ir tardytoja, ir juriskonsulte, ir Juridinio skyriaus viršininke Vidaus reikalų ministerijoje. Jeigu kam įdomu, gal papasakos pati ponia A.Burneikienė. Ji yra iš žinomos praeityje sportininkų Pipynių šeimos, Pipinytė – jos mergautinė pavardė. Ji nebuvusi, nepriklausiusi jokioms partijoms ir dabar nepriklauso jokiai partijai. Savo juridinės tarnybos visuose etapuose jokių nuobaudų ir jokių nesusipratimų neturėjo. Moka anglų kalbą. Aš ir apsisprendžiau po pokalbio su ja teikti jos kandidatūrą jums, kad ponia A.Burneikienė būtų skiriama moterų ir vyrų lygių galimybių kontroliere Lietuvoje.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Klausimai pateikėjui nėra numatyti Statuto 200 straipsnyje. Dar sykį ačiū.

V.LANDSBERGIS. Privačiai.

PIRMININKAS. Bet kviečiu į tribūną kandidatę į moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieres ponią A.Burneikienę. Jai žodis iki 10 minučių. Ir kolegos, iki 15 minučių jūsų klausimams. Prašom.

A.BURNEIKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui, už pasitikėjimą, pareikštą pristatant mane jums, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau šiek tiek plačiau prisistatyti. Gimiau 1961 m. gegužės mėnesį. Greitai man sukaks 38 metai. Visą mano gimtą medelį papasakojo Seimo Pirmininkas. Baigiau Vilniaus miesto 21 vidurinę mokyklą. Studijavau Teisės fakultete. 1985 m. baigiau ir buvau paskirta dirbti tardytoja šiuo metu vadinamo Vilniaus miesto 2 policijos komisariato teritorijoje. Paskui dirbau miesto tardymo valdyboje. Nuo 1990 m. man teko dirbti Vidaus reikalų ministerijoje, iš pradžių vyriausiąja juriskonsulte, paskui buvo įkurtas Juridinis skyrius. Šiek tiek pabuvusi šio skyriaus vyriausiąja juriskonsulte, aš pradėjau šiam skyriui vadovauti. Galbūt todėl, kad nesusiradau sau viršininko, ir vadovauju jam iki šio laiko. Esu ministerijos kolegijos narė.

Ką aš manyčiau apie šias pareigas? Su lygiomis moterų ir vyrų teisėmis, aišku, tenka susipažinti kiekvieną dieną, juo labiau tokioje institucijoje, kurioje aš dirbu. Tai nenuostabu, nes visą gyvenimą man tenka dirbti su vyrišku kolektyvu, ir nenoriu sakyti, kovoti, bet parodyti, kad ir aš turiu savo teises, aišku, nežeminant ir vyrų teisių.

Kokį aš darbą dirbau? Darbas teisinio pobūdžio, išimtinai teisinio pobūdžio. Tai žinybinio pobūdžio tarpvalstybiniai susitarimai dėl teisinio bendradarbiavimo, teisės aktų rengimas, taip pat atstovavimas ministerijos interesams teismuose bei visas kitas tokio pobūdžio darbas.

Kokį aš matyčiau šitą įstatymą? Šitą įstatymą pirmiausia aš matyčiau iš žmogaus teisių pozicijos. Man teko garbė prieš dvejus metus dalyvauti Ženevoje, kai Lietuva gynė pirmąjį žmogaus teisių raportą, Žmogaus teisių komitete Jungtinėse Tautose. Į tą delegaciją turėjau būti garbės pakviesta ir dalyvavau galbūt daugiau dėl klausimų, kurie susiję su policija, nes, kaip žinote, kur policija, ten vis susiduriama su žmogaus teisėmis. Tai yra savotiškas klausimas. Dėl lygių teisių teko dalyvauti keliuose simpoziumuose. Galbūt daugiau dėl moterų teisių, dėl smurto ir prostitucijos. Gal tas mano trumpas pateikimas būtų toks. Manyčiau, kad turėčiau daugiau atsakyti į jūsų klausimus negu pasakoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis J.Olekas. Kiek apgailestauju, kad taip drąsiai užsiregistravęs kolega nedrįsta klausti. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamoji kandidate į kontrolieriaus pareigas, aš iš tiesų norėčiau padėkoti už jūsų išsamų pranešimą. Kaip minėjo Seimo Pirmininkas, mes priėmėm labai modernų, naujų įstatymą, pareigybės dar modernesnės. Jūs minėjote, jog jums visą gyvenimą ar didesnę jo dalį teko dirbti daugiau vyriškame kolektyve. Aš norėčiau jūsų paklausti, kadangi tai subtili tema ir ją reikės jums subtiliai nagrinėti, ar jums teko patirti seksualinį priekabiavimą?

 Ir antras klausimas. Norėčiau paklausti kaip profesionalės. Ar jums užteks objektyvumo apginti vyrus nuo moterų valdininkių seksualinio priekabiavimo? Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū jums, Seimo nary, už tokį gana lengvą klausimą. Galiu pasakyti, kad turbūt nebūčiau likusi šiame darbe, jeigu būčiau patyrusi kokį nors priekabiavimą. Antra, noriu pažymėti, kad kažkodėl šiame priimtame įstatyme visuomenė akcentuoja ir labai pabrėžia šitą vieną pikantišką eilutę, kur kalbama apie seksualinį priekabiavimą. Ji yra labai subtili ir, kaip teisininkai vadina, subjektyvi. Tai yra labai subjektyvu tiek iš besiskundžiančiojo pozicijos, tiek iš skundžiamojo pozicijų. Aš manau, pirmiausia, jeigu kalbėtume… dėl savęs aš į jūsų konkretų klausimą galiu atsakyti – ne. Mūsų vyriškas kolektyvas pakankamai gražiai elgiasi ir, aš manau, kad nebūčiau užėmusi tokių pareigų, jeigu turėčiau kažkokių subjektyvių niuansų. O šiaip šitas aspektas yra toks, kad jis turėtų kažkada būti detaliai reglamentuotas, kokie veiksmai, kokie požymiai pripažįstami tuo ir tą mes ten įžvelgiame. Todėl, kad vertinti pasižiūrėjus vien į akis ar į akių spalvą negalima.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamoji pretendente, iš tikrųjų verslininkai, kiek man teko kalbėti, buvo labai sunerimę kai kuriais spaudoje pasirodžiusiais pranešimais apie tai, kad dabar, kai jie duos skelbimus, bus sunku įvardyti, kaip tą profesiją reikės skelbti. Čia ne tik Kalbos inspekcijos problemos, bet ir jūsų komisijos problemos. Pavyzdžiui, klausimas yra toks. Ar jūs manote, kad Lietuvoje egzistuoja vadinamosios vyriškos profesijos ir verslininkas, paskelbęs, kad jam reikia kroviko, o ne krovėjos, nepaklius į jūsų institucijos reguliuojamą sritį?

O su šypsena klausimas toks. Vyrų ir moterų Lietuvoje yra tiek daug, kad jums vienai ar penkiems, ar dešimčiai žmonių gali būti labai sunku įsigilinti į kelių milijonų žmonių santykius, ir ar nemanote, kad tam reikės ministerijos ir ar nenužiūrėjote kokio nors pastato?

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū už klausimą, Seimo nary. Norėčiau atsakyti šitaip. Turbūt verslininkai neturėtų būgštauti vien dėl profesijos pavadinimo. Turbūt čia daugiau ne to kontrolieriaus, o Lietuvių kalbos komisijos darbas, kaip pavadinti profesiją. Ar pavadinti mane viršininku, ar viršininke, ar kontrolieriumi, ar kontroliere. Čia esmė ne ta. Aš manau, kad šitas įstatymas, kurio kontrolieriaus kandidatūra yra svarstoma, nėra įstatymas apie lygybės… tarp vyro ir moters, apie fiziologines galimybes, fiziologinius pajėgumus.

Taip, aš sutinku, kad, kaip jūs minėjote, gali būti kokios nors vyriškos specialybės, galbūt moteriškos, bet tam tikri konkretūs aspektai jau yra įtvirtinti pačiame įstatyme, t.y. į kurias sritis negali kištis kontrolierius. Galbūt tai susiję su karo tarnyba, moters apsauga jos nėštumo ir gimdymo metu ir pan., kad tai negali būti traktuojama kaip tam tikri nelygumai. Tačiau aš manau, tai nesusiję su tuo, kaip jūs minėjote, kad gal tikrai vyrai kartais mano, jog ta specialybė labai jau vyriška, bet nesakysime… neturi suteikti moteriai galimybės parodyti, kad ji pretenduoja į tai. Kas geresnis iš jų, tegul jau nuspręs vertintojas darbdavys.

Kita vertus, kaip jūs sakėte, yra ir sąlyginai moteriškomis pripažintų specialybių, pavyzdžiui, vaikų darželio auklėtojos. Taip? Mes kartais nelabai maloniai pasakytume, kodėl ten dirba vyras. Bet kodėl ne?

O dėl to, kad jūs paklausėte, peraugs į ministeriją ar ne, tai norėčiau pasakyti, kad įstatyme struktūra tikrai nenurodyta. Tai yra didelis šio įstatymo trūkumas, nes nėra nurodyta, kokia galėtų būti struktūra, nors darbo apimtis, aš manau, nemaža. Turint omeny vien tai, kad betarpiškai bus taikoma administracinė praktika, t.y. ne tik surašomi protokolai, bet ir baudžiama. O jeigu baudžiama, vadinasi, sprendimai bus skundžiami ir bus teisminis nagrinėjimas ir bylinėjimasis. Vadinasi, kažkoks aparatas turi būti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jums reikia žiūrėti į tą pačią vietą, aš už pono A.Medalinsko. Aš norėčiau truputį plačiau, ne tik klausti dėl vyrų ir moterų tiesioginių dalykų, apie kuriuos jūs kalbėjote. Oficiali Lietuvos statistika sako, kad moterų amžius Lietuvoje yra ilgesnis, jos gyvena keletą metų ilgiau. Į pensiją, deja, jos išeina 5 metais anksčiau. Jūsų požiūris, nors tai klausimas platesnis, vyrų ir moterų lygių galimybių požiūriu? Ar tai nėra klausimas, kurį jūs turėtumėte nagrinėti ir ieškoti išeičių, kad vis dėlto tai yra vieta (nors mes labai daug kalbam apie moterų diskriminavimą), labai konkreti, statistiškai įrodoma, kur vyrai yra diskriminuojami savo gyvenimo grožio ar grožio pabaigos, nežinau, kaip sakyti, požiūriu? Būtų įdomi jūsų nuomonė.

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū, pone Pečeliūnai. Manyčiau, kad pensinių klausimų Lygių galimybių įstatymas nesprendžia. Kol kas sprendžiamos įsidarbinimo, išsimokslinimo ir dalyvavimo visuomeninėje veikloje galimybės. O jeigu į šį konkretų klausimą, tai aš manau, Seimas yra įstatymu patvirtinęs tokią ministeriją kaip Socialinės apsaugos ir darbo, ir šituos klausimus, ko gero, turėtų spręsti šita ministerija pagal savo kompetenciją.

S.PEČELIŪNAS. Aš atsiprašau, man įdomi tik jūsų asmeninė nuomonė. Ne juridinė, bet asmeninė psichologinė nuomonė.

A.BURNEIKIENĖ. Žinot, ko gero, aš norėčiau pasakyti tiek. Mano asmenine nuomone, paveltėdžiauti kiekvienas turbūt norėtume kuo anksčiau. Bet kaip tai turėtų būti fiziologiškai išspręsta, turbūt tegul sprendžia specialistai.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamoji pretendente, pirmiausia aš norėčiau išreikšti savo susižavėjimą reaguojant į kai kuriuos nevisiškai, mano supratimu, korektiškus kolegų klausimus. Aš už juos atsiprašau. O mano klausimas būtų susijęs su tuo, ką jūs jau minėjote. Tai būtent Lygių galimybių įstatymo įgyvendinimo problemos. Kaip aš supratau, jūs matote ten dar šiokių tokių problemų. Dirbdama šį darbą apskritai turbūt susidursite su teisės aktų trūkumo klausimu. Tai pirmas klausimas būtų, kaip jūs ketinate veikti, kaip teisininkė ir įstatymų kūrėja praeityje, siekdama sukurti įgyvendinimo mechanizmą? Antra. Minėjote smurto problemą. Kaip jūs manote, ar smurto prieš moteris ir apskritai prieš asmenis Lietuvoje klausimai yra tinkami teisiškai reglamentuoti? Ar pakanka teisinių priemonių kovoti su šiuo negatyviu reiškiniu? Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū už klausimą ir už užuojautą, gerbiamoji Seimo nare. Jeigu galiu, atsakysiu nuo klausimo pabaigos. Dėl teisės aktų. Pasižiūrėjus į šitą įstatymą galima išryškinti kelis aspektus, kur veiktų šitas kontrolierius: gaunant išsimokslinimą, įsidarbinant, seksualinio priekabiavimo apsaugoje. Tačiau tai yra labai platus darbas, nes jis susijęs, kaip jūs ir paminėjote, su visomis visuomeninio gyvenimo sritimis. Tai nėra, pavyzdžiui, kaip kontrolierių, labai gerbiu Seimo kontrolierių institutą, bet yra paskirta tam tikra sritis. O čia ta sritis gana plati. Ir vienas iš įstatymo įpareigojimų šitam lygių galimybių kontrolieriui – teikti pasiūlymus institucijoms dėl teisės aktų tobulinimo. Kaip aš minėjau, šiame įstatyme yra daug neaiškumų. Kolega uždavė klausimą, kaip vertinti, sakykim, seksualinį priekabiavimą. Nėra reglamentavimo. Ir tiek, kiek mes, teisininkai, žinom, vis dėlto turi būti tam tikros ribos, kokie veiksmai, kokia veika, su kokiais požymiais gali būti vertinama taip arba ne taip. Kitas Seimo narys klausė dėl vyriškų ir moteriškų specialybių. Tikrai nėra niekur aiškiai pasakyta, kur yra riba, kada pripažinti, kad darbdavys pažeidė Lygių galimybių įstatymą, kada nepažeidė, kur tos lygios galimybės turi atsispindėti. Aš manyčiau, kad šito reglamentavimo truputį trūksta ir tikrai reikėtų tą dalyką patobulinti. Manyčiau, tai turbūt turėtų būti pirminis darbas, o ne pradėti kažką bausti arba persekioti, nes tai turbūt būtų net juokinga. Jeigu neturėdami reglamentavimo pradėtume kažką bausti…

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Dėl smurto.

A.BURNEIKIENĖ. Dėl smurto, taip. Aišku, aš nenorėjau ir ateidama čia tą aspektą apgalvojau… Kažkodėl visi, paėmę šitą įstatymą, iš karto mato vargšes moterytes, nors įstatymas vadinasi “Moterų ir vyrų lygių galimybių”, bet aš sakau, kad kaip tarptautinėse sutartyse turbūt turėtų būti alternatas, šalia kitas projektas, lygios galios… pavadintas – vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymas. Su smurtu, aišku, yra problema. Jis yra reglamentuotas, bet kaip mes suprantam būtent tą buitinį smurtą? Mes jį suprantam buityje, kai du žmonės kivirčijasi, galbūt būdami ne visai “švieži”, sakykim šitaip, ir ten įvyko smurtavimas prieš moterį. Bet tokio konkretaus smurto šeimoje įvardinimo, kaip suprantama užsienyje, būtent ne buitinio, o smurto šeimoje, ko gero, visiškai išryškinti kol kas negalim. Aš mačiau tuos aspektus naujajame Baudžiamajame kodekse, jie turbūt bus įtvirtinti, kur labiau akcentuotas smurtas pačioje šeimoje. Bet šitas įstatymas, kiek man teko susipažinti, nelenda į asmeninį gyvenimą ir į šeimyninį gyvenimą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamoji pretendente, iš tiesų įstatymas, kurį mes priėmėme Seime, neleidžia daryti nei privilegijų, nei diskriminuoti dėl lyties. Tačiau yra konkretus atvejis ir su tuo jaunimas susiduria, jauni žmonės, kai, sakykim, diskotekose, naktiniuose klubuose, kur linksminasi jaunimas, merginoms kainos yra 5 Lt, vaikinams – 10 Lt. Ar jūs manote, kad tokį dalyką galima būtų apskųsti jūsų tarnybai, dėl šitos diskriminacijos? Vis dėlto turėtų būti, sakykim, kainos į pramoginius renginius sulygintos tiek vaikinams, tiek merginoms. Kokia jūsų nuomonė?

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū, Seimo nary, už klausimą. Jis yra labai įdomus. Norėčiau pasiguosti, kad visų pirma tokiuose renginiuose man neteko dalyvauti. Galbūt, jeigu jūs pritarsit, teks revizuoti ar kontroliuoti ir tas įstaigas, kainų aš taip pat šioje srityje nežinau. Ir…

PIRMININKAS. Seimo nariai tikrai po 10 Lt gali mokėti už tokius…

A.BURNEIKIENĖ. … galiu pasakyti, kad, atleiskit, jeigu pritarsit, jeigu pasitikėsit, bus matyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Dėkui, pone pirmininke. Gerbiamoji pretendente, aš labai džiaugiuosi, matydamas jus tribūnoje ir taip sėkmingai atsakinėjančią į, sakyčiau, labai nelygų kontingentą klausiančiųjų, kur tarp septynių klausiančių buvo tik viena moteris ir šeši vyrai. Tai irgi galima būtų įžvelgti tam tikrą lygių galimybių pažeidimą. Iš tikrųjų suprantu, kad, ko gero, pagrindinė jūsų užduotis šioje linksmoje istorijoje būtų sėkmingai mums atstovauti Europoje, kuri jau tiek “nuprotėjo”, kad netgi į sąrašus stengiasi vienodai vyrų ir moterų įrašyti. Jums turbūt būtų visai naudinga šiek tiek pasitreniruoti. Aš manau, kad jūs jau galėjot susidurti su viena galimybe – pasirengti sprendžiant lygių galimybių klausimą, juk jūsų postą galėjo užimti ir vyras, ir moteris. Tačiau į šitą postą buvo paskirta moteris. Ar jūs bandėte įsitikinti, ar mūsų Seimo Pirmininkas iš tikrųjų parinko jūsų kandidatūrą, atsižvelgdamas į lygias vyrų ir moterų galimybes? Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Seimo nary, jus pateikėte man, aš drįstu pasakyti, labai nekorektišką klausimą, nes egzaminuoti Seimo Pirmininką aš neturiu teisės. Juo labiau kad aš dar nesu šių galimybių kontrolierė ir net iš tos pozicijos to negaliu klausti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo visi klausimai. Gerbiamoji pretendente, labai ačiū, jūs atsakėte į juos. Aš tik šiek tiek apgailestauju, kad mes taip linksmai supaprastiname, gerbiamoji pretendente, jūsų būsimos srities problemas. Ir nuoširdžiai linkiu, kad tiktai su šypsenomis galėtume svarstyti tas problemas, kurias jums reikės tirti. Taigi Seimo kancleris turėtų suderinti su jumis laiką, kada galėsite susitikti su frakcijomis pirmadienį, antradienį, trečiadienį. Kolegos, prašom reikšti norą, kada kalbėsitės su ponia Aušrine Burneikiene.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo” projektas Nr.P-1655(2*) (svarstymas)

Kolegos, mes jau gerokai užtęsėm savo darbotvarkę. Gal galėtume dabar per likusį laiką imti klausimą 2-4 – Seimo nutarimo “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo” projektą Nr.P-1655(2). Šiandien turime svarstymą. Aš iš karto kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Katkų. 2-4 darbotvarkės klausimas. Šaulių sąjungą ir lydinčius projektus kol kas paliekam, nes liko tiktai 8 minutės iki Vyriausybės valandos. Taigi nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašas. Ar būtų norinčių diskutuoti? Nėra norinčių diskutuoti. Pone pirmininke, dėl šio nutarimo projekto.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė klausimą dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtros ir pateikė pasiūlymus papildyti trimis įstatymais. Jų pavadinimai tokie: Tarnybos pasienio policijoje įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas ir Poligrafų naudojimo įstatymas. Yra pateiktas šiame sąraše. Nacionalinio saugumo gynybos komitetas vienbalsiai pritaria šiam nutarimui. Todėl prašyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prieš jus Seimo nutarimo “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo” projektas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Kolegos, bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo nutarimo “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo” projektui.

Kolegos, dar kelios minutės. Dar ir šaulius spėsime. Taigi 8 minutės, kolegos. Koks būtų siūlymas? Kokį projektą dabar galėtume imti? Ar galėtume sutikti, kad S.Pečeliūnas labai trumpai pateiktų lydinčius įstatymų projektus P-1671 ir P-1680? Taigi diskutuoti dėl Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo yra norinčių Seimo narių. Aš tikiuosi, kad S.Pečeliūnas suspės savo darbą padaryti per 9 minutes. Taigi S.Pečeliūnas. Įstatymo projektai P-1671 ir P-1680. Kolega, ar jūs neprieštaraujate, kad jie bus pateikti kartu? Ačiū. Prašom.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 ir 38 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1671. Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo projektas Nr.P-1680 (pateikimas)

S.PEČELIŪNAS. Ačiū Seimui, kad tą galimybę suteikė iki tos pertraukėlės prieš Vyriausybės valandą. Tikrai aš jūsų labai daug nesugaišinsiu, tiesiog paprastas dalykas, nes mes praplečiame nauju Šaulių sąjungos įstatymu Šaulių sąjungos galias aktyviai veikti įsijungiant į valstybės gynybos sistemas. Vadinasi, ir jų santykis su ginklu taip pat turi būti juridiškai reglamentuotas pakankamai stipriai. Jeigu jūs skaitėte naują Šaulių sąjungos įstatymo redakciją, tai ten tie santykiai aiškiai aprašyti, tačiau juos reikėtų reglamentuoti ir kituose tuos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose. Kaip tik tie du įstatymai, kurie yra prieš jūsų akis, ir yra tie, kuriuos turime pakoreguoti įrašydami ten ir Šaulių sąjungos vadų bei pačios struktūros tam tikras galimybes, kai turima reikalų su ginklais. Mes turime Teisės departamento išvadas. Vienos iš jų yra, sakykim, redakcinės, su kuriomis mes sutinkame, kitos truputį platesnės, bet aš manau, dabar neverta dėl jų diskutuoti, mes tuos dalykus suderinsime komitete. Tikrai jokių klausimų, kad išliktų prieštaravimų ar neaiškumų, ypač kalbant apie ginklus, neturi likti.

Aš atsimenu pono J.Beinorto klausimą, kaip vis dėlto tie santykiai bus nustatyti, kai buvo pateikiamas Šaulių sąjungos įstatymą. Štai atsakymas į jo klausimą. Mes teikiame lydinčius įstatymus, kuriuose tuos šaulių santykius su ginklais turime reglamentuoti tiksliai, aiškiai ir visiems vienodai suprantamai. Toks yra šių lydinčių įstatymų tikslas. Ačiū. Manau, daug laiko nesugaišinau.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Du Seimo nariai norėtų jūsų klausti. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pateikėjau, aš dėl Ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamosios medžiagos savanoriško atidavimo bei ginklų ir šaudmenų įteisinimo laikinojo įstatymo. Sunerimę tie žmones, kurie turėjo trofėjinių ginklų ir dar turi ginklų nuo Antrojo pasaulinio karo, turėjo prie parlamento, kai gynė sausio 13-ąją, buvo pasiruošę juos panaudoti Lietuvai apginti. Jie vėl padėjo į pogrindį ir tuos ginklus saugo kaip trofėjus. Kaip senelių, tėvų palikimą nori išsaugoti. Ką jūs manote su tais ginklais daryti? Jie labai pasipiktino pamatę jūsų tą įstatymo projektą. Sovietiniais laikais nesugebėjo jų nuginkluoti, o Lietuvos nepriklausomybės metu jūs norite juos nuginkluoti? Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Manau, tie žmonės yra šiek tiek ar propagandos, ar kokių kitų motyvų suklaidinti. Ne tokio totalinio nuginklavimo klausimas yra, bet labai aiškaus reglamentavimo ir suregistravimo. Galbūt žmogus nori jį turėti kaip kažkokią relikviją ir tas daiktas nėra pavojingas kitiems, bet visa tai reikia tam tikroms įstaigoms pranešti, užregistruoti. Manau, kad laikyti sprogmenis kaip trofėjų tikrai nėra jokio reikalo. Jeigu tas ginklas yra trofėjinis, tai kreipiantis į tam tikras institucijas galima reglamentuoti ir konstatuoti, kad yra trofėjinis, ir kaip, sakykim, istorinę relikviją ar kolekcinį eksponatą jis turi teisę jį laikyti. Tai čia visai kito klausimo tema. Mes šiomis pataisomis ne visai tuos klausimus sprendžiame, mes sprendžiame ne visai teisėtai laikomų ginklų ir Šaulių sąjungos karių turimų ginklų reglamentavimo klausimus. Ne dėl šios dienos faktų, bet ir dėl ateities. Jeigu šauliai tampa tikrais kariais, tai turi būti labai aiškiai reglamentuotas jų santykis su ginklu. Toks yra tikslas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl P-1671 5 straipsnio. Noriu paklausti, ar reikalingas 5 straipsnio trečiosios dalies papildymas, esant Šaulių sąjungos įstatymo projekto 11 straipsniui, kuris yra pilnesnis ir tikslesnis. Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Matote, Šaulių sąjungos įstatymas gal yra tikslesnis ir pilnesnis, kaip jūs minėjote, gal šita redakcija, kuri yra siūloma, nėra visiškai gera, gal ją reikėtų koreguoti, bet jeigu nebus tuo klausimu šiame įstatyme nė žodžio pasakyta, tai mes atsidursime dar blogesnėje situacijoje. Tiesiog dėl tų pačių redakcijų konkretumo šiandien nenoriu, kad mes gilintumės, bet kad mes išspręstume, kaip ir reikalauja Seimo statutas, klausimą iš esmės, ar Seimas pritaria, kad tokie lydintys įstatymai būtų. Esmę aš pasakiau, kodėl jie atsirado, o paskui jau dėl teksto visų subtilybių tai mes komitete ir per svarstymą, aš manau, tuos dalykus suderinsime. Nes tikrai yra ir Teisės departamento pastabų, į kurias reikia atsižvelgti. Mes dabar tiesiog nespėjome jums pateikti naujų tekstų, daugelis iš jų yra priimtinų, bet šiandien aš norėčiau, kad mes išspręstume klausimą iš esmės. O kad reikia papildyti šiuos įstatymus, aš manau, nė vienas iš jūsų neabejoja, jeigu mes sutinkame su naujuoju Šaulių sąjungos įstatymu ir nauju Šaulių sąjungos statusu.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega Sauliau Pečeliūnai. Ar galėtume pritarti pateiktiems projektams? Bendruoju sutarimu pritariame pateiktiems įstatymų projektams P-1671 ir P-1680. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pagrindinis šių projektų nagrinėtojas. Svarstymo data preliminariai numatyta gegužės 20 d.

Gerbiamieji kolegos, mes dar neapsvarstėme Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Ar galėtume dabar suteikti galimybę ministrui Č.Stankevičiui greitai pateikti įgyvendinimo įstatymo projektą. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Neprieštarauju ministrui, tegul jis eina į tribūną, kol jis ateis, aš tik du žodžius. Norėčiau paprašyti, jeigu yra galimybė, tą priėmimo ir svarstymo datą padaryti kaip galima ankstesnę, nes tai yra Šaulių sąjungos įstatymą lydintys įstatymai. Šaulių įstatymo priėmimas numatytas, man atrodo, kitą savaitę ir jeigu bus didelis atotrūkis, tai bus nelabai gera situacija. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom sakyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jeigu jis įtikins Seniūnų sueigą, o manau, kad problemų nebūtų, mes susitarsime dėl kitos dienos. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Pone Vidžiūnai, atsiprašau, ir ministro atsiprašau, jūs stovite tribūnoje, bet jūs nepaklausėte dėl papildomų komitetų. Aš nepretenduoju ir nemanau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstytų Šaulių sąjungos įstatymą, tai atskiras, bet Ginklų, šaudmenų kontrolės, savanoriško atidavimo ir t.t. gerokai yra susijęs su teise, teisėtvarka, baudžiamuoju kodeksu ir kuo tik norite. Aš manau, kad bent dėl šių dviejų Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi būti papildomas. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kadangi to nesiūlė Seniūnų sueiga, aš to taip pat nepasiūliau. Kolegos, ar sutiktumėte, kad šiuos du įstatymo projektus, S.Pečeliūno pateiktus, nagrinėtų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas komitetas? Dėkoju, kolegos.

Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1738 (pateikimas)

Tada Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projektas P-1738. Jį pateikia ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Nagrinėjant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymą, iškilo reikalingumas arba pasiūlymai parengti atskirą įstatymą dėl Šaulių sąjungos teisės į išlikusią jos nuosavybę sureguliavimo, reglamentavimo. Pagrindiniame įstatyme labai trumpai suformuluotos normos, aišku, yra nepakankamos, todėl teikiamas šis įstatymas, kurį reikėtų nuodugniai apsvarstyti, dar suderinti su Vyriausybe, parengti kaip dviejų straipsnių įgyvendinimo įstatymą. Jis čia pavadintas, kaip viso įstatymo įgyvendinimo įstatymas, matyt, mes vėliau patikslinsim redakciją. Kartu noriu pasakyti, kad Teisės departamento pastabos yra naudingos ir bus į jas atsižvelgta rengiant kitą redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre, už konkretumą. 2 Seimo nariai norėtų klausti. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Ar yra kokie pradiniai duomenys, už kokią sumą reikėtų atkurti teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir už kokią sumą reikėtų išpirkti Lietuvos Respublikai to turto? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Duomenys yra, bet yra iš viso apie visus pastatus, kurie Šaulių sąjungai nepriklauso, ji į juos nepretenduoja. Ir kaip tik svarstant šį įstatymą reikės visą tą informaciją patikslinti. Dėl to jis ir teikiamas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo ministro. Jis sakė, kad norėtų po to suderinti su Vyriausybe ir patikslinti tuos dalykus. Tai čia lyg ir nauja tradicija. Paprastai ateidavo iš Vyriausybės jau suderinti, su Vyriausybės pritarimu tokie įstatymai.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šitai iškilo svarstymo komitete metu, nes yra daug konkrečių klausimų ir reikia patikslinti. Šio svarstymo metu, aš manau, reikės papildomai Vyriausybei dar išnagrinėti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.

Ar galime bendruoju sutarimu sutarti dėl pritarimo projektui? Dėkoju, gerbiamasis J.Olekai, už šypseną. Bendruoju sutarimu pateiktam Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.P-1738 pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar kas norėtų būti papildomuoju komitetu? Ne. Ir preliminari svarstymo data gegužės 20 d. Dėkoju, gerbiamieji.

Vyriausybės valanda

Vėluodami porą minučių pradedame Vyriausybės valandą. Gerbiamieji ministrai ir kolegos Seimo nariai, prašom užimti savo vietas, o aš mėginu žiūrėti, ar yra norinčių paklausti. Tokia mano klausimo formuluotė yra, žinoma, netiksli. Jau 28 Seimo nariai norėtų pasiaiškinti dėl tam tikrų Vyriausybės veiklos sričių.

Kolegos, pradedame klausimus. Pirmiausia žodis suteikiamas Seimo nariui Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į Ministrą Pirmininką. Mūsų frakcija, gerbiamasis premjere, jau antradienį mėgino pakviesti jus į Seimo posėdį, kad būtų galima pasikalbėti, pasiaiškinti tą skandalingą, mūsų nuomone, precedento neturintį Muitinės departamento vadovo poelgį, kai jis neatvyko į Prezidento organizuojamą pasitarimą. Mano konkretus klausimas, arba klausimai, yra tokie. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar jūs nejaučiate personalinės atsakomybės už įtampos tarp jūsų ir Prezidento didinimą? Ar nesiruošiate Ekscelencijos atsiprašyti už tai, kas dabar vyksta, kiek suprantu, ir jūsų iniciatyva?

G.VAGNORIUS. Labai ačiū už labai įdomų klausimą. Beje, praeitą kartą man buvo užduotas panašus klausimas, ar aš neketinu atšaukti savo kažkada pareikštos nuomonės. Aš tikiuosi, kad aš turiu teisę pareikšti savo nuomonę ir nebūtina reikalauti jos atšaukimo. Šiuo atveju, jūsų minimu atveju, Prezidentūra buvo informuota iš anksto, kad Muitinės departamento vadovas pirmadienį negalės atvykti. Jis tuo metu turėjo dalyvauti darbiniame pasitarime. Asmeniškai Muitinės departamento vadovas, kaip ir bet koks Lietuvos pareigūnas, visada yra pasirengęs atvykti ir suteikti bet kokią informaciją tiek Prezidentui, tiek Seimo Pirmininkui, tiek kitiems valstybės pareigūnams. Kai yra rengiami politiniai susitikimai, organizuojami politiniai renginiai ir į juos kviečiami pareigūnai nėra politikai, be abejo, tokiais atvejais jie turi suderinti su Ministro Pirmininko aparatu. Dalyvavimas politiniuose renginiuose, be abejo, turi būti koordinuojamas. Tokiuose politiniuose renginiuose taip pat dalyvauja Lietuvos pareigūnai. Tačiau Lietuvos pareigūnai niekada negalės dalyvauti renginiuose, į kuriuos yra kviečiami asmenys, suinteresuoti ne valstybine tvarka, bet netvarka. Niekada nedalyvaus nė vienas Vyriausybės pareigūnas, kai bus kviečiami asmenys, įtariami dangstymu, kontrabanda. Tai tokiuose renginiuose Vyriausybės pareigūnai dalyvauti negalės, net jeigu juos rengtų Seimo narys ponas Č.Juršėnas.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas mėgina tikslinti savo klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis premjere, aš iki šiol manau, kad Prezidentas yra aukščiau ne tik pono S.Stažio, bet ir Ministro Pirmininko. Po jūsų kalbos, ko gero, teks siūlyti Konstitucijos pataisas.

G.VAGNORIUS. Buvęs Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas labai gerai žino subordinacijos klausimus. Tikriausiai jis labai gerai žino, jog pagal įstatymus Muitinės departamento pareigūnas yra atskaitingas finansų ministrui. Ir kai pirmadienį vyko Vyriausybės rūmuose pasitarimas, tai ir aš neleidau sau pakviesti Muitinės departamento vadovo, nepakviesdamas finansų ministro, yra pagaliau elementarus mandagumas. Bet aš neįsivaizduoju, kad į Vyriausybės rūmus galėtų būti pakviestas Muitinės departamento vadovas atsiskaityti tiems, kurie gali būti įtariami kontrabanda. Šitokių dalykų, be abejo, mes sau neleisim. Dar kartą norėčiau pabrėžti, jog Vyriausybė nekonfliktuoja ir neketina konfliktuoti nei su Seimo valdyba, nei su Prezidentu, nei su kitais pareigūnais. Iš mūsų tokios iniciatyvos neateina. Mes turime pakankamai daug darbo. Mes dirbam kaip konvejeris nuo ryto iki vakaro. Mes prašom tik vieno: kad mes nebūtume puldinėjami, nebūtume kaltinami ir mums nebūtų trukdoma dirbti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Seimo narys K.Glaveckas. Išsijungė kolega K.Glaveckas, ir jeigu jis bus išnykęs iš kompiuterio, aš turėsiu vargo. Neturiu vargo. Seimo narys K.Glaveckas. Ruošiasi J.Olekas.

K.GLAVECKAS. Mano klausimas yra poniai ministrei I.Degutienei. Iš tikrųjų jūsų vadovaujama ministerija yra atsakinga, be visų kitų problemų, ir už pensinę visą reformą. Mes visi su dideliu džiaugsmu sutikome tą žinią, kad jūsų vadovaujama delegacija nuvažiavo į Čilę, susipažino su ten veikiančia daugiapakope pensinių fondų sistema. Tai klausimas būtų toks. Ar jūsų ministerijoje yra rengiama kokia nors pensijų sistemos pertvarkymo Lietuvoje koncepcija? Atrodo, mūsų vienintelis kraštas visam Europos regione, kuriame nėra tokios koncepcijos, yra iš principo sena sovietinė visa pensinė sistema. Sakykite, kaip ministerija vis dėlto suaktyvins savo dalyvavimą rengiant visus šituos institucinius dalykus, ypač įstatymus, Pensinių fondų įstatymą? Nes šiuo metu tas įstatymas parengtas nedalyvaujant Socialinės apsaugos ministerijai, dalyvavo tiktai Finansų ministerija, Laisvosios rinkos institutas, Kapitalo rinkos komisija ir Vertybinių popierių komisija. Ir sakykite, ar dabartiniu metu Seime svarstomas klausimas apie “Sodros”…

PIRMININKAS. Kolega, prašom formuluoti aiškiau.

K.GLAVECKAS. Taip. Ar šiuo metu svarstomas klausimas dėl “Sodros” administravimo stiprinimo yra tas kelias, kuriuo reikia reformuoti mūsų pensijų sistemą? Ir iš tikrųjų koks jūsų požiūris (labai trumpai) į tas naujoves, kurias reikia daryti Lietuvoje pensijų fondo sistemoje?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Pirmiausia norėčiau atsakyti patikslindama jūsų klausimą, kad vizitas į Čilę, kur važiavo Socialinės apsaugos ministerijos darbuotojai, buvo finansuojamas Briuselio iš PHARE programos pinigų, ir tai nebuvo nuvažiavimas pasižiūrėti, kaip veikia privatūs pensiniai fondai, o visos socialinio draudimo sistemos posovietinėse valstybėse reformavimas. Dar vieną detalę norėčiau pasakyti, kad tuo pačiu metu tais pačiais tikslais, kaip ir Lietuvos delegacija, buvo Švedijos ir Lenkijos delegacijos – taip pat dėl savo sistemų reformavimo.

Antras jūsų klausimas, ar yra parengta koncepcija, kaip reformuoti socialinio draudimo sistemą? Taip, ji yra parengta. Yra baigiamas parengti visiškai naujas įstatymas. Kaip jūs žinote, yra senasis Socialinio aprūpinimo įstatymas, o dabar yra parengta visiškai nauja sistema, tripakopė sistema. Šiandieną veikia tik pirmoji pakopa – privalomas valstybinis socialinis draudimas, veikiantis įmokų – išmokų principu. Antroji pakopa, kaip jūs žinote, yra valstybinis kaupiamasis principas, o trečioji pakopa – privačių pensijų fondo įkūrimas, paremtas kaupiamuoju principu. Visa koncepcija yra parengta, ir artimiausiu metu įstatymo projektas bus pateiktas Seimui. Tikiuosi, iki šios kadencijos pabaigos ši Vyriausybė tą savo įsipareigojimą įvykdys.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi A.Stasiulevičius.

J.OLEKAS. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti. Sveikatos ministras gal galės patikslinti. Praeitais metais buvo žadėta pirminės sveikatos priežiūros plėtrai skirti 24 mln. Lt. Tų pinigų nebuvo sulaukta. Praėjusių metų rudenį Vyriausybė kreipėsi į Seimą dėl Čekijos 30 mln. kredito panaudojimo. Laikas eina, o apie finansavimą mes nieko negirdime. Praeitais metais kai kurioms gydymo įstaigoms buvo išdalyta 40 mln. Lt. Dar praeitų metų gruodį buvo pažadėta, kad jų sulauks ir kitos keturios apskričių ligoninės. Tų pinigų taip pat nėra. Gal galėtumėte pasakyti, ar bus tie pinigai skirti, ar ne? Jūs pats, Ministre Pirmininke, gydytojų suvažiavime Operos ir baleto teatre pasakėte, kad bus įrengta 400 specializuotų bendrosios praktikos kabinetų dar praėjusiais metais. Jau šių metų ketvirtas mėnuo, o tokių centralizuotai įrengtų kabinetų nėra. Ar sulauks medikai tų lėšų?

L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū. Dėl praėjusių metų 24 mln. tikrai galiu pasakyti, kad ši programa nerealizuota. Tačiau šiais metais Vyriausybė priėmė sprendimą ir pirminei sveikatos priežiūrai mes pradedame naudoti Čekijos 20 mln. Lt kreditą (tai Vyriausybės sprendimas), kuris bus panaudotas tik pirminei sveikatos priežiūrai.

Dėl centralizuotai įsigyjamų sukomplektuotų bendrosios praktikos gydytojų kabinetų galiu pasakyti, kad praėjusiais metais, tiesa, gal nevisiškai kompleksiškai, bet buvo aprūpinta 300 bendrosios praktikos gydytojų kabinetų. Šiais metais iš PHARE programos mes numatome sukomplektuoti 150 kabinetų. Bet norėčiau priminti gerbiamajam Seimo nariui, kad mūsų nuostata yra tokia, kad kabinetų komplektavimas yra ne dėl kabinetų komplektavimo, o dėl to, kad ten dirbtų žmonės. Dabar mes turime parengę… dabar su pertraukomis rezidentūrą baigia apie 400 gydytojų, dirba tik 300. Šiais metais mes turėsime apie 500 gydytojų. Aš manau, mes pasivysime bendrosios praktikos gydytojų kabinetų įrengimo grafiką. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R.Rastauskienė. Ruošiasi A.Stasiulevičius. Kolegos, mano nuomone, atsakymas visiškai išsamus. Aš nemanyčiau, kad J.Olekas turėtų klausti papildomą klausimą. Remiuosi Statuto 208 straipsniu. R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Mane domina jūsų požiūris į dar tebesiformuojančius mūsų valstybės valdžios struktūrų tarpusavio sugyvenimo reikalus. Remdami rezultatyvius Vyriausybės darbus kaimyninių valstybių, pasaulio krizių akivaizdoje ir priimdami su ja bendrus sprendimus, taip pat nuolat siūlydami konstruktyvų bendravimą bei tarimąsi Jo Ekscelencijai Prezidentui vis dėlto turime konstatuoti tam tikrą Vyriausybės ir Prezidento sutarimo deficitą. Gal galėtumėte šiek tiek plačiau išdėstyti savo požiūrį į šiandieninę šių santykių būklę ir kokios jūsų matomos ateities perspektyvos?

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Jeigu leistumėte, vienu sakiniu atsakyčiau į ankstesnį klausimą dėl ligoninių finansavimo, dėl likusių keturių apskričių ligoninių finansavimo, t.y. papildomų lėšų skyrimo rekonstrukcijai ir pertvarkymams. Mes numatome antrajame pusmetyje šias lėšas skirti. Bet, kaip jūs žinote, pirmojo pusmečio lėšos, tiek, kiek numatoma gauti iki liepos 1 d., yra paskirstytos pagal Biudžeto įstatymą, t.y. iš Privatizavimo fondo, o dėl to, kas bus po liepos 1 d., kas bus papildomai gauta antrajame pusmetyje, bus papildomi sprendimai. Taip buvo numatyta dar praėjusiais metais, bet šiais metais keturios apskričių ligoninės papildomai gaus.

Dėl valstybės institucijų bendradarbiavimo. Tikriausiai niekas nėra taip suinteresuotas konstruktyviais, dalykiškais ir nuoširdžiais santykiais su visomis valdžios institucijomis kaip Vyriausybė, kuriai reikia pasiekti, kad Seime būtų priimti teisės aktai, gauti Prezidento pritarimą, jog įstatymas įsigaliotų. Niekas kitas neturi tiek rūpesčių ir nesulaukia tiek Lietuvos gyventojų ar įmonių priekaištų kaip Vyriausybė, kuri, be abejo, yra atsakinga už viską, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta Rusijoje. Mes mažiausiai norime papildomų problemų. Mes norime daugiausiai laiko skirti kasdieninėms problemoms, kurių turim daug daugiau, negu kartais žmonės gali įsivaizduoti. Mes niekada neinicijavom jokio konflikto, mes nekonfliktuojam ir nenorim konfliktuoti, mes norim konstruktyvumo, ir netgi neketiname kaip nors pykti dėl to, jog mus kritikuoja. Mus kritikavo 1997 m. tuometinis šalies Prezidentas ponas A.Brazauskas, mus 1998 m. kritikavo ir naujasis Prezidentas ponas V.Adamkus. Mes niekada neatsakėme ir niekada nepykome, jeigu kritika buvo dalykiška, nuoširdi ir neperaugo į nepagrįstus kaltinimus arba atvirus puldinėjimus. Aš nežinau, kas įvyko, tačiau po balsavimo dėl valstybės kontrolieriaus, gal dėl to, kad balsavo ministrai, kurie yra Seimo nariai, situacija iš esmės pasikeitė. Mes patyrėme kaltinimus, sunkius kaltinimus, korupcija, o jokie faktai nebuvo pateikti. Mes patyrėme įvairius puldinėjimus, įvairias ambicijas, arogantiškus reikalavimus kam nors prisistatyti, kam nors pasiaiškinti. Aš net nežinau, ar kaimyninėje valstybėje, kuri nepasižymi ypatinga demokratija, kas nors reikalautų atšaukti pareikštą nuomonę. Mes susilaukėme tokių reikalavimų.

Aš nesiimu kaltinti šalies Prezidento. Man atrodo, kad Prezidentas dirba pagal išgales. Labai svarbu, kad jis turi šalies gyventojų paramą. Bet iš to, kas darosi Prezidentūroje, kas darosi aplink Prezidentą, galime nesunkiai matyti interesą skaldyti, organizuoti konfliktus ir menkinti Vyriausybę. Be abejo, mūsų reitingas nukrito ne dėl Rusijos krizės. Vyriausybės reitingas nukrito dėl nepagrįstų kaltinimų, puldinėjimų ar tiesiog valdžios menkinimo. Prezidentas visada gali ir galės kritikuoti Vyriausybę, tačiau kažin ar aukščiausioji šalies institucija, būdama valdžios institucija, gali atlikti opozicijos funkcijas. Mane, be abejo, ne tik nustebino, bet ir išgąsdino pastarieji įvykiai, kai Prezidentūroje po susitikimo su transporto organizacijomis pasigirdo kurstymai organizuoti streikus ir riaušes. Jeigu iš tikrųjų būtų taip, jog Seimas, Prezidentūra ar kita institucija imtų skatinti streikus ar riaušes, mes jų sulauktume, bet už jas atsakomybė, be abejo, tektų tiems, kurie organizuoja. Tačiau blogiausia, kad nukentėtų visi Lietuvos žmonės. Iki šiol Lietuvoje buvo stabili ir ekonominė, ir politinė padėtis. Kyla klausimas, ar tikrai mums reikia neramumų, ar tikrai kam nors labai reikia konfliktų ir nesutarimų? Vyriausybei nesutarimų nereikia, Vyriausybė nori konstruktyviai dirbti ir prašo vieno: tada, kai galima, netrukdyti jai dirbti. Jai ir taip yra pakankamai sunku.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius. Ruošias V.Bogušis.

A.H.STASIULEVIČIUS. Noriu kreiptis į teisingumo ministrą gerbiamąjį V.Pakalniškį. Kaip žinome, vykdant teismų reformą atsiranda nauja teismų grandis – administraciniai teismai.

Gal galėtumėte trumpai informuoti, kaip vyksta pasiruošimas pradėti šių teismų darbą? Ačiū.

V.PAKALNIŠKIS. Dėkoju už labai turbūt visiems aktualų klausimą. Iš tiesų mes turbūt turėsime ne naują teismų grandį, o pirmąjį, neskaitant Konstitucinio Teismo, specializuotą teismą. Tai labai svarbus įvykis mūsų valstybės raidoje ir integracinės politikos į Europą kelyje. Administraciniai teismai pagal jūsų neseniai priimtą ir patikslintą įstatymą turėtų pradėti veikti nuo gegužės 1 d. Biudžete yra numatytos gana kuklios lėšos, bet jų pakanka patalpoms įrengti, yra nupirkta po du kompiuterius, po vieną kopijavimo mašiną, parinkti visiems teismams, t.y. penkiems apygardų teismams, aukštesniajam teismui ir Apeliacinio teismo administracinių bylų skyriui kandidatai į teisėjus. Iš esmės beveik visiems Prezidentas yra pritaręs ir pateikęs Teisėjų tarybai. Teisėjų taryba taip pat yra pritarusi ir aš tikiuosi, kad kitą savaitę Prezidentas pasirašys dekretus dėl tų teisėjų paskyrimo.

Aš apgailestauju, kad Prezidentas iš karto nesprendė klausimo dėl teismų pirmininkų paskyrimo, ir aš šiek tiek bijau, kad galbūt gali pavėluoti. Bet jeigu viskas bus daroma taip, kaip numatyta pagal planą, kitą savaitę bus paskirti ir teismų pirmininkai. Išsprendus tuos visus dalykus, šitie teismai galės pradėti veikti nuo gegužės 1 d. Reikia pasakyti, kad iš pradžių jie dar tikriausiai neturės tiek daug darbo, todėl kai kuriuos papildomus teisėjų etatus mes įsteigsime nuo rudens, o kitus ir nuo kitų metų pagal tai, kiek mums bus numatyta biudžete papildomai etatų. Dabar yra paskiriama po 5-6, o Vilniaus apygardos teisme 8… atsiprašau, Aukščiausiajame Teisme 8 teisėjai, ir manome, kad pradžioje jie su darbu turėtų susitvarkyti, nes skirtingai negu ankstesniu reformos laikotarpiu, kai buvo steigiami apygardų teismai, jie negaus jokio palikimo, jokių nebaigtų bylų. Nebaigtos bylos liks bendros kompetencijos teismuose, o jie pradės iš naujo.

Antra vertus, dar yra ikiteisminės valstybinės komisijos, t.y. Lietuvos vyriausioji administracinių ginčų komisija ir mokestinių ginčų komisija. Mokestinių ginčų komisija jau yra suformuota, administracinių ginčų komisija bus patvirtinta, tikiuosi, per kitą Vyriausybės posėdį. Man atrodo, kad visi organizaciniai darbai yra padaryti, ir tikiuosi, kad galbūt nereikės nutolinti to darbo pradžios. Iš tikrųjų mums tai yra politiškai svarbu, kad kiek galima anksčiau jie pradėtų dirbti, ir aš tikiuosi, kad vasarą organizaciniai nesklandumai lengviau spręsis negu rudenį, kai darbo krūviai bus didesni. Na, o tokių nesklandumų darbo pradžioje gali būti. Bet manau, kad viskas susitvarkys. Šiuo metu vyksta teisėjų mokymas ir tolesnis pasirengimas.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys V.Bogušis. Ruošiasi R.Smetona.

V.BOGUŠIS. Su liūdesiu norėčiau pastebėti, kad šioje salėje ir Vyriausybės valandoje nėra pono V.Babiliaus. Bet kartu su dideliu džiaugsmu tikiuosi, kad man konkrečiai atsakys premjeras ponas G.Vagnorius. Taigi šiandien didieji mūsų laikraščiai paskelbė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Tėvynės Sąjungos (Lietuvos konservatorių) memorandumą, kurį 1996 metais pasirašė ponas G.Vagnorius ir ponas B.Lubys. Ir savotiškas šios dienos komentaras – Tėvynės Sąjungos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos memorandumas – tai demokratijos tradicijas atitinkantis žingsnis, kurį pasirašo visas mūsų pramonininkų žiedas ir labai įdomiai, ir daug dėmesio skiria mūsų koalicijos partneriams krikščionims demokratams. Taigi aš norėčiau paklausti pono premjero… tiesa, plika akimi matyti, kad šitas tautos pramonininkų žiedo komentaras yra politinė…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

V.BOGUŠIS. … dūmų uždanga, už kurios vien tiktai medžiaginiai interesai. Aš norėčiau konkrečiai paklausti premjero G.Vagnoriaus ir aš tikiuosi, man bus konkrečiai atsakyta. Gerbiamasis premjere, ar įvykdyti jau visi 1996 metais pasirašyto memorandumo įsipareigojimai Lietuvos pramonininkų konfederacijai, ar bus spėta įvykdyti, o jei ne visi, tai kokie dar neįvykdyti? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Na, aš tikiuosi, kad tai buvo gera proga mums visiems susipažinti ir prisiminti šį memorandumą, kurį pasirašėm 1996 metais, ir dar kartą atkreipti dėmesį, kokios šio memorandumo nuostatos. Tai nėra memorandumas pramonininkams remti. Tai nėra memorandumas įmonininkams remti. Tai memorandumas šalies įmonei gaivinti ir stiprinti. Šio memorandumo pagrindinės principinės nuostatos yra šios: finansinėmis ekonominėmis priemonės skatinti eksportą, gaivinti įmones, sukurti smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programas, sukurti eksporto skatinimo programas, sudaryti palankesnę mokestinę aplinką darbo vietoms kurti, priimti darbo vietų kūrimo programas. Ir kitos programos susijusios su įmonių veiklos stiprinimu, darbo vietų didinimu ir investicijų pritraukimu.

Jeigu kas nors man nurodytų šiame memorandume bent vieną nuostatą, kuri neatitiktų darbininkų interesų, kitų Lietuvos žmonių interesų, mes mielai galėtume viešai paskelbti. Mes galėtume viešai paskelbti, jog tokių nuostatų mes nevykdysime. Mes pasirašėm memorandumą su pramonininkais ne dėl kokių nors medžiaginių interesų. Mes pasirašėm memorandumą dėl to, kaip gaivinti pramonę, padėti išlaikyti darbo vietas ir padėti žmonėms susirasti darbą. Ir šitoms principinėms nuostatoms tvirtinant Vyriausybės programą pritaria mūsų koalicijos partneriai – krikščionys demokratai. Vienintelė nuostata, kuri dar liko neįvykdyta, bet kuriai, tikiuosi, pritars visi, kurie suinteresuoti darbo vietų kūrimu, t.y. neapmokestinti pelno, kuris skiriamas darbo vietoms kurti, iki tol, kol pelnas nepaimamas vartoti. Tai yra tol, kol pelnas skiriamas darbo vietoms kurti, ekonominei plėtrai ir nepanaudojamas darbdavių asmeniniam vartojimui, tol pelnas bus neapmokestinamas. O apmokestinamas nuo tos dienos, kai tik jis paimamas dividendų pavidalu, premijų ar atlyginimų pavidalu. Tai bus iš tikro labai palanki investicijų ir darbo vietų kūrimo zona, bet tai bus ne laisvos ekonominės zonos, o visa Lietuva bus patraukli investicijoms. Aš tikiuosi, kad Seimas vieningai pritars, ir rezultatą, t.y. naujas darbo vietas, mes greitai pastebėsim.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Gerbiamieji kolegos, klausti – minutė, atsakinėti – dvi minutės. Ruošiasi L.Sabutis.

R.SMETONA. Mano klausimas švietimo ir mokslo ministrui. Pone ministre, jūs vasario mėnesį patvirtinote labai svarbų ir, manau, nepelnytai nutylimą dokumentą – bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gaires. Jame, be kita ko, numatytas mokyklų, pirmiausia kaimiškųjų, statuso keitimas. Kai kurios pagrindinės taps pradinėmis, kai kurioms pradinės bus uždarytos. Turbūt sutiksite, jeigu būsite nuoširdus, kad mokyklų nelankančių vaikų, ypač kaimuose, padaugėjimas neišvengiamas. Todėl, kad pavėžėjimai ir kitos priemonės, matyt, dar toli. Ar nemanote, kad tas jūsų sprendimas yra na, skubotas, kad jam įgyvendinti nenumatytos lėšos, nors ir iki 2005 m. visas procesas lyg ir turėtų tęstis. Ir ar nemanote, kad toks nepaprastai svarbus dokumentas, sprendimas turėtų būti svarstomas Seime, ne tik komitete, o ir Seime? Ir jam būtų čia pritarta arba ne.

K.PLATELIS. Ačiū. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tas dokumentas vadinasi “Gairės”. Tai nėra normatyvinis dokumentas, kuris griežtai nurodo, kaip ir ką kas turi daryti. Švietimo įstaigų tinklą tvarko savivaldybės, “Gairės” yra rekomendacinio pobūdžio, siekiant padėti savivaldybėms parengti tinklo optimizavimo, pertvarkymo projektą, kuris kiekvienu atveju bus svarstomas atskirai. Kodėl mes nesiryžome normatyvinio dokumento išleisti? Pirmiausia todėl, jog mes žinome, kad kiekvienoje vietoje yra kitokia padėtis, kad visada reikia atsižvelgti į realią padėtį ir negalima niekur tvarkyti pagal skaičius bei atstumus, mokinių skaičių ir panašius rodiklius. Mūsų intencija, dėl ko mes tai darome, yra vis dėlto pirmiausia ne lėšų sutaupymas. Lėšų, skiriamų švietimui, taupymas ir jų panaudojimo optimizavimas yra antroje vietoje. Pirmiausia – mūsų siekis užtikrinti vienodai geras ugdymo sąlygas visiems moksleiviams. Taigi jūs klausėte, ar neatsiras daugiau moksleivių, nelankančių mokyklos. Aš noriu, kad neatsirastų mūsų visų pastangomis, ne tik mūsų, centrinės valdžios, bet ir savivaldybių, kurios turi pasirūpinti kiekvienu mokiniu. Čia taip pat norėčiau ir visų labdaros organizacijų paramos. Mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija…

PIRMININKAS. Pone ministre.

K.PLATELIS. … taip pat dirba toje srityje. Dar šiek tiek trūksta, kad tie vaikai būtų viskuo aprūpinti. Pavėžėjimą mes suprantame…

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų laikas baigėsi. Labai atsiprašau.

R.SMETONA. Turiu papildymą. Tik vieną sakinuką. Apie svarstymą Seime neklausiu, bet ar jūs žinote, pone ministre, kad savivaldybės labai skubiai lygiuojasi į jūsų “Gaires” ir sudarinėja planus jau nuo 2000 metų kai kurias mokyklas uždaryti. Ar jūs šitą žinote?

K.PLATELIS. Taip. Aš žinau, bet tos mokyklos, kurias rengiasi uždaryti, yra mokyklos su 4–9 mokiniais.

R.SMETONA. Ne taip.

K.PLATELIS. Mes turime surasti protingas ribas viskam.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Ruošiasi P.Šakalinis.

L.SABUTIS. Ta pačia tema. Savivalda ir viešasis valdymas, arba administravimas. Aš norėčiau, kad galbūt K.Skrebys galėtų pasakyti. Juk po metų rinkimai ir kas turėtų būti planuojama arba rengiama jūsų ministerijos arba Vyriausybės prasme, kokie, sakysime, pirmieji administravimo darbai, susiję su tuo? Be to, labai rūpėtų Seimo rezoliucijos vykdymas dėl Viešojo administravimo įstatymo parengimo ir pateikimo Seimui ir Regioninės plėtros įstatymo, nes šie dokumentai šiuo metu yra labai svarbūs.

K.SKREBYS. Ačiū už aktualius klausimus. Kaip aš supratau, pirmoji klausimo dalis yra susijusi su numatoma administracine teritorine reforma. Kaip ir minėjau praeitoje Vyriausybės valandoje, pats svarbiausias kriterijus, į kurį atsižvelgs Vyriausybė, svarstydama šį klausimą, bus gyventojų nuomonė. Jeigu tiek Lietuvos gyventojai, tiek tų vietovių gyventojai pritars, kad reikia kurti naujas savivaldybes, tokios naujos savivaldybės galėtų būti kuriamos. Čia yra pagrindinis principas, kurio Vyriausybė laikysis. Kitas dalykas, kurį aš jau irgi minėjau, ir ne vieną kartą, aš manau, kad sprendimas dėl naujo administracinio teritorinio suskirstymo turėtų būti priimtas visų politinių jėgų, atstovaujamų Seime, balsais. Iš pradžių, prieš dvejus metus, kai tik prasidėjo diskusijos, toks sutarimas lyg ir buvo, aš buvau kviečiamas į kai kurias ir opozicines frakcijas, buvo išreikštas žodinis pritarimas numatomai administracinei teritorinei reformai. Dabar, deja, kiek aš turiu informacijos ir kiek aš gavau net ir oficialių paklausimų iš kai kurių Seimo narių, situacija pasikeitė ir mes esame kaltinami, kad šią administracinę teritorinę reformą norime daryti lyg tai būtų vienos Tėvynės sąjungos, vienų konservatorių, sumanymas. Dar kartą noriu pasakyti, kad ta reforma bus daroma, jeigu tam pritars Lietuvos gyventojai, ir pageidautina, kad būtų politinių jėgų sutarimas.

Dabar apie kitas klausimo dalis. Administravimo įstatymui, tiesa, šiek tiek kitokiu pavadinimu – Viešojo administravimo pagrindų ir procedūrų įstatymui, vakar pritarė Vyriausybė savo posėdyje ir šis įstatymas artimiausiu metu turi atkeliauti į Seimą. Jis išties yra ilgai lauktas ir jame yra numatyti keli labai svarbūs dalykai, pavyzdžiui, pilietis, žmogus, pateikęs pareiškimą bet kuriai valdžios institucijai, neturėtų būti vaikomas po kabinetus rinkti vizų, bet jau tos institucijos reikalas, pradėjus administracinę procedūrą, surinkti reikiamus derinimus, o iškilus kokioms nors problemoms, nesutarimams, konfliktams, pasikviesti pareiškimo autorių paaiškinimams ir panašiai. Taip pat šiuo įstatymu bus sureguliuota tokia nenormali situacija, kuri yra dabar, pavyzdžiui, viena viešojo administravimo institucija priima piliečius pirmadieniais, tarkime, nuo 11 iki 12 valandos, tuo tarpu kitas klausimo sprendimas, kitas žingsnis kitoje institucijoje, o ta institucija priiminėja gyventojus, tarkim, penktadieniais nuo 16 iki 17 valandos. Įstatyme įrašyta nuostata, kad visos viešojo administravimo institucijos turi garantuoti, kad piliečiai su prašymais galėtų kreiptis visą darbo dieną, taip pat įpareigojama, kad ten, kur kiti teisės aktai reikalauja asmeniško piliečių dalyvavimo, tokios institucijos garantuotų ne mažiau kaip 4 darbo valandas per savaitę po visuotinai priimtinų darbo valandų kontaktams su piliečiais, su interesantais.

Taip pat vakar Vyriausybės posėdyje buvo pritarta savivaldos plėtros programai. Joje yra vienas svarbus punktas, kuriuo numatoma jau pirmame šių metų pusmetyje parengti teisės aktus tam, kad ne žemės ūkio paskirties žeme disponuotų savivaldybės. Aš manau, tai yra didelis žingsnis į priekį, tai yra ilgai lauktas sprendimas, to sprendimo prašė ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Šie teisės aktų pakeitimo projektai taip pat yra rengiami. Regioninės plėtros įstatymas yra rengimo stadijoje, aš manau, kad …

PIRMININKAS. Pone ministre.

K.SKREBYS. …pirmą pusmetį mes Seimui galėsime pateikti.

PIRMININKAS. P.Šakalinis klausia. Ruošiasi M.Končius. Kolegos, minutė klausti, dvi minutės atsakyti.

P.ŠAKALINIS. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gerbiamoji ministre, Rusijos krizės padariniai palietė ir Lietuvos žmones: sumažėjo žemės ūkio (…) perdirbimo įmonių gamybos apimtys, padidėjo bedarbių skaičius. Kokia padėtis dabar darbo rinkoje ir kaip sprendžiamos užimtumo problemos? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų Rusijos krizės padariniai atsiliepė darbo rinkai ir užimtumui. Šiandieną nedarbo lygis yra pasiekęs 8,5%, tačiau yra ir kita tendencija, kurią mes, analizuodami kas dešimt dienų, pastebėjome. Kaip jūs žinote, nedarbo lygis yra skaičiuojamas Statistikos departamente ir Darbo biržoje pagal tai, kiek yra registruota bedarbių. Lyginant su praėjusių metų rezultatais pagal Statistikos departamentą, nedarbo lygis 2% sumažėjo. Tuo tarpu pagal Darbo biržos statistiką kaip tik nedarbas padidėjo. Vadinasi, esmė yra ta, kad šiandien į Darbo biržą ateina registruotis gerokai daugiau žmonių negu ateidavo anksčiau, suinteresuotumas rasti darbą yra kur kas didesnis ir pasitikėjimas darbo biržomis yra gerokai didesnis.

Kitas dalykas. Palyginus vasario, kovo mėnesius ir balandžio pirmąjį dešimtadienį, yra tendencija, kad į darbo biržas registruotis atėjo daugiau žmonių, tačiau ir darbo jiems pasiūlyta irgi buvo 0,1% daugiau negu kovo pradžioje. Pagal mūsų prognozes balandžio mėnesį nedarbo lygis neturėtų daugiau augti.

Kaip sprendžiamos užimtumo problemos? Kaip jūs žinote, yra daug programų, kurios parengtos Ūkio ministerijoje, o darbo rinkos programos yra parengtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Prieš keletą savaičių Vyriausybės nutarimu yra sudarytas užimtumo komitetas, sujungsiantis ir kontroliuosiantis visų programų vykdymą, kurios yra patvirtintos Ūkio ministerijoje, Žemės ūkio ministerijoje ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Toliau yra ypač atkreiptas dėmesys į didelio nedarbo rajonus, kuriems atsiliepė Rusijos krizė. Ypatingas dėmesys yra skiriamas Šiauliams, nes ten labai išaugo nedarbas, Panevėžiui, Marijampolei. Aš nekalbu apie tuos rajonus, kurie visą laiką buvo Lietuvoje ypatingi, tai Skuodas, Akmenė, Ignalina. Šitie rajonai visą laiką pirmauja nedarbo srityje. Tačiau atsiranda naujų rajonų, kurie anksčiau neturėjo tokio didelio nedarbo lygio. Yra sukurtos atskiros regioninės užimtumo programos, kurios yra specifinės tiems rajonams ir bus įgyvendintos.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius. Ruošiasi O.Suncovienė.

M.KONČIUS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Kodėl Vyriausybė atima fizinių ir juridinių asmenų nuosavybę ir perduoda privačiam monopolistui? Butų ir namų savininkai savo lėšomis įrengę telekomunikacijų tinklus yra teisėti dalies “Telekomo” turto savininkai, tačiau privatizuojant likusias akcijas tai ignoruojama. Vykdydama Telekomunikacijų įstatymą Susisiekimo ministerija parengė tinklų išpirkimo tvarkos projektą, pagal kurią rengiamasi tinklus išpirkti savininkus žeminančiomis sąlygomis. Be to, nenumatoma tinklų savininkų galimybė tapti teisėtais “Telekomo” akcininkais. “Telekomo” darbuotojams suteikiama teisė įsigyti akcijas. Taigi kodėl Vyriausybė rengiasi pažeisti Konstitucijos 23 straipsnį “Dėl nuosavybės neliečiamumo”?

G.VAGNORIUS. Turiu užtikrinti, kad Konstitucija nebus pažeista ir nuosavybės santykiai taip pat nebus pažeisti. Suprantu, kokį klausimą jūs keliat, bet priekaištauti dėl to, kad esą numatoma tvarka žemina savininkus ar yra neteisinga, tol, kol jos nematėt jūs, tol, kol aš nemačiau, tai tikriausiai bus per daug ankstyvas priekaištas. Kai Vyriausybė svarstys ir kai Vyriausybė patvirtins, tuomet mes galėsime komentuoti, ar yra kaip nors pažeidžiami nuosavybės santykiai.

Dėl nuosavybės kompensavimo. Tarptautinėse konvencijose yra numatyta, jog teisingiausia nuosavybės kompensavimo forma yra piniginis kompensavimas. Visi kiti natūriniai kompensavimai, tai yra natūriniai mainai, iš principo nėra tikslūs ir todėl ne visada gali būti teisingi. Mes negalim tų įnašų į “Telekomo” tinklus, tų kabelių, kurie yra nutiesti, padalinti į gabaliukus. Akcijos turi tokią pat piniginę vertę. Teisingiausias kompensavimas būtų pinigais, už kuriuos būtų galima nusipirkti ir akcijas, kurios bus laisvai platinamos. Jūs patys pamatysit, jog kitais metais ne tik užsienio biržos, bet ir Lietuvos popierių biržoje bus platinamos “Telekomo” akcijos ir tokia programa, kuri tai numato, yra parengta. Bet kai svarstysim, mes galėsime pabandyti įvertinti šitą jūsų siūlymą, galbūt galima kompensuoti ir akcijomis. Mums būtų daug lengvesnis būdas kompensuoti akcijomis, bet teisingiau būtų pinigais.

PIRMININKAS. Seimo narė O.Suncovienė. Ruošiasi A.Sysas.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis kultūros ministre, Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus metiniame pranešime nuskambėjo mintis apie honorarų fondus kaip alternatyvą menininkų stipendijoms. Norėčiau išgirsti jūsų požiūrį į šį pasiūlymą.

S.ŠALTENIS. Mes dėkingi už kiekvieną naują ir gerą idėją. Jo Ekscelencijos Prezidento pranešimo skyrių apie kultūrą įdėmiai svarstė ir Lietuvos kultūros ir meno taryba, ir meno visuomenė. Gaila, kad siūlymas atsisakyti stipendijų sistemos, vakarietiško pobūdžio sistemos, kuria mes galime didžiuotis ir džiaugtis, nes, tarkim, pernai tų aukščiausio laipsnio stipendijų menininkams buvo 70, šiemet jų jau yra 200 ir jos yra indeksuojamos ir panašiai… Yra kuriama Menų akademija, kuri užbaigtų sistemos kūrimą. Aš manau ir visi pažymėjo, kad nebūtina atsisakyti tos sukurtos sistemos, bet būtina pagalvoti, kokiu būdu galima plėsti kultūros ir meno finansavimą, kartu kuriant ir tuos truputį neaiškiai pranešime apibrėžtus honorarinius fondus. Dabar menininkai taip pat ir jų programos yra remiami. Tarkim, ir rašytojai gauna, ir dramaturgai, ir kiti kultūros ir meno darbuotojai gauna už savo darbą tuos atlyginimus, honorarus. Matyt, čia turima kas nors kita omeny. Bet tos sistemos, kuri jau sukurta ir kuria galima džiaugtis ir didžiuotis ir kuria patenkinta Lietuvos meno visuomenė, nereikėtų atsisakyti, nes meno pasaulyje, kultūroje revoliucijos tikrai niekados nereikalingos. Reikia labai atsargiai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi A.Bartkus.

A.SYSAS. Aš šį klausimą norėjau užduoti ūkio ministrui, bet jo nėra. Tai gal gerbiamasis premjeras galėtų atsakyti. Vakar Socialdemokratų frakcija padarė pareiškimą dėl Valstybės gynimo tarybos sprendimo pritarti Mažeikių naftos dar 33% pardavimui “Williams”. Todėl būtų toks klausimas. Gal jūs esate informuotas apie ūkio ministro ir “Williams” derybas, nes jas gaubia tokia paslaptis. Ačiū.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Pirmiausia turiu užtikrinti, jog ši sutartis nebus kokia nors neskaidri. Ji bus vieša ir viešai svarstoma Seime. Kiekvienas Seimo narys ne tik susipažins, bet ir savo balsavimu apsispręs, paremti ar neparemti Gynybos tarybos posėdyje priimtas rekomendacijas. Taip, Gynybos tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Prezidentas, ir Seimo Pirmininkas, ir Vyriausybės nariai vienbalsiai buvo pritarta teisei įsigyti dar papildomai 33% akcijų. Tačiau kaina ne mažesnė negu nustatyta tarptautinių turto vertintojų. Todėl jokio ekonominio, sakykim, interesų pažeidimo negali būti. Taip, yra klausimas dėl pačių procedūrų. Ir galutinį sprendimą priims Seimas. Aš tikiuosi, kad bus daugiau balsų ir ne vien tik Konservatorių ar Krikščionių demokratų frakcijos narių.

Dėl šios dienos derybų pabaigos, kiek aš esu informuotas, šiandien principinės derybos baigėsi. Baigėsi sėkmingai. Pasirašytas ketinimo laiškas, ne įstatymas, ne teisės aktas, bet ketinimo laiškas, pagal kurį numatoma gegužės mėnesį pasirašyti sutartį, o pagal ją teikti Seimui atitinkamus teisės aktus. Tai bus visiškai viešas procesas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi M.Pronckus.

A.BARTKUS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį žemės ūkio ministrą poną E.Makelį. Per šių metų pirmą ketvirtį, Finansų ministerijos duomenimis, į Žemės ūkio ministeriją pervesta per 150 mln. Lt asignavimų. Jūsų duomenimis, apskritims pervesta tik apie 14 mln. Aš norėčiau, kad paaiškintumėte, kam panaudota likusi pervestų pinigų dalis ir kada galės gauti kompensaciją už įsigytą techniką iš Kaimo rėmimo fondo tie žmonės, kurie jau pasinaudojo ir laukia šitų mūsų Kaimo rėmimo fondo nuostatuose numatytų lengvatų? Ačiū, ministre.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Taip, atsižvelgiant į tai, kokia buvo situacija, kai skolos buvo 356 mln., dabar jos yra tik 160 mln., 92% lėšų buvo nukreipta išmokėti subsidijoms už supirktą žaliavą, eksportą, produkciją. Atsilikimas šioks toks yra. Dabar Finansų ministerija labai sistemingai ir normaliai tvarko lėšas, per savaitę tie sprendimai, kurie buvo padaryti dėl Kaimo rėmimo fondo naudojimo technikai įsigyti, iš esmės buvo tik apie 2130 sprendimų (mes turim tą informaciją), ir prioritetas buvo atiduotas atsiskaitymams už pieną, už mėsą. Šitie sprendimai buvo padaryti dėl to, kad tai susiję su daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. O kas dėl Kaimo rėmimo fondo, dėl technikos, tai mes manome, kad per savaitę jie bus išlyginti ir pervesti (…).

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Ruošiasi P.Gražulis.

M.PRONCKUS. Aš noriu paklausti gerbiamosios I.Degutienės. Mano rankose yra žurnalas “Esu”, išleistas 1995 m. spalio mėnesį. Štai kas jame parašyta. Aš cituoju: “Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 15–18 mėnesių įmanoma realias pensijas padidinti iki 500 Lt.” Tai rašė buvęs Seimo narys G.Vagnorius. Klausimas. Kodėl praėjus trigubai ilgesniam laikui po tų 18 mėnesių pensijos dar nėra tokios?

I.DEGUTIENĖ. Aš labai atsiprašau, gal jūs galite patikslinti datą? 1995 m. sakote?

M.PRONCKUS. Galiu. 1995 m. spalio mėnuo, ir aš dar kartą galiu pacituoti, jeigu jūs negirdėjote. Citata tokia: “Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 15–18 mėnesių įmanoma realias pensijas padidinti iki 500 Lt.” Praėjo trigubai daugiau laiko negu 18 mėnesių. Aš klausiu, kodėl jūs nevykdote savo vado pažadų?

I.DEGUTIENĖ. Aš labai atsiprašau, bet man atrodo, kad šita Vyriausybė pradėjo dirbti ne 1995 m., o 1996 m. pabaigoje, ir Vyriausybės programa yra nuo 1996 m. pabaigos iki 2000 m. Kiekvienais metais yra numatyta, kiek procentų turi padidėti pensija, ir kol kas visus įsipareigojimus iki šios dienos mes esame įvykdę. Iki 2000 m. dar likę pusantrų metų ir, tikiuosi, mes įsipareigojimus įvykdysim.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys P.Gražulis. Ruošiasi M.Briedis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, 1999 m. balandžio 1 d. “Veido” žurnale publikuotas straipsnis, žeminantis jūsų garbę ir orumą, – “Skolinti politikams – pavojinga sveikatai”. Šiais laikais skolinti pinigus nėra saugu, tačiau skolinti, kaip rašo G.Vagnorius, gali būti pražūtinga. Ar tiesa, kad jūs tarpininkavote skolinant “Lietuvos aidui” 800 tūkst. JAV dolerių, ar tai tik balandžio 1 d. pokštas?

G.VAGNORIUS. Niekas nėra skolinęs pinigų Tėvynės Sąjungai – Lietuvos konservatoriams. Niekada nei partijos pirmininkas, nei valdybos pirmininkas nėra tarpininkavę dėl jokios paskolos “Lietuvos aidui” ar dar kam nors. Beje, kiek aš žinau, ši minima paskola yra grąžinta. Bet galbūt kas nors norėtų, jog konservatorių Vyriausybė priimtų savo sprendimus arba atleistų nuo bausmės už nusižengimus tuos asmenis, kurie mano, jog turi kokias nors išimtines teises. Mes vykdom objektyvią politiką ir visiems keliam vienodus reikalavimus. Aš neskaičiau jūsų minėto straipsnio, mes laikomės nuostatos, mes atsakome į tas publikacijas, kurios nėra užsakomojo pobūdžio. Ten, kur yra žurnalistinis tyrimas, pateikiami ne iškraipyti faktai, o tikri, mes tuoj pat sureaguosim. Tačiau į užsakomojo pobūdžio straipsnius, į prasimanymus, kurių, pavyzdžiui, galima ir šios dienos “Respublikos” numeryje pamatyti, perskaičius esą Ministras Pirmininkas gavo ypatingai slaptą pažymą iš Valstybės saugumo departamento tokio turinio, kuris atspindėtas “Respublikos” pirmuosiuose puslapiuose, – tai į tokius prasimanymus, tokius melagingus vertinimus mes nereaguojam. Paprasčiausiai pagal tai, į ką mes reaguojam ir į ką nereaguojam, mes ir bandom sudaryti tokį aiškų vaizdą, kur yra tikras straipsnis, kur užsakomasis. Po kurio laiko gali pasirodyti, jog į kai kurių žiniasklaidos priemonių rašinius mes visiškai nereaguosim. Pavyzdžiui, šiuo metu, turiu pasakyti, mes sunkiai surandame galimybę reaguoti į “Veido” publikacijas, nes kiek mūsų darbuotojai bandė aiškintis, tikriausiai beveik visos publikacijos yra dažnai prasimanytos, ir mums paprasčiausiai gaila skirti veltui laiko aiškinantis prasimanymus ar kokius nors kitus išgalvojimus. Bet ten, kur informacija tikra, kur apytikrė informacija arba kai kyla įtarimas, jog gali būti pažeidimai, mes visada reaguojam ir reaguosim. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

M.BRIEDIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo švietimo ir mokslo ministro K.Platelio. Pratęsdamas kolegos pono R.Smetonos klausimą, vis dėlto norėčiau jį pagilinti ir pratęsti, nes jis nebuvo logiškai baigtas. Aš norėčiau ministro paklausti. Kaip jūs prognozuojate, kokį efektą turėtų duoti kaimo mokyklų tinklo optimizavimo darbai ir kas turėtų pasikeisti mūsų švietimo įstaigų gyvenime, būtent kaime? Ačiū.

K.PLATELIS. Finansų ir mūsų ministerijos iniciatyva buvo atliktas švietimo sistemos finansavimo auditas. Išvada yra tokia, kad biudžeto procentas švietimui ateityje niekada nebus didesnis negu yra dabar. Žinoma, pats biudžetas didės, didėjant valstybės biudžetui. Tai verčia susimastyti apie biudžetą, be to, ką jau minėjau, ugdymo kokybės gerinimo, ir patiems optimizuoti šitą tinklą, kad paskui būtų galima sustambintas kaimo mokyklas, kurios taip pat bus kaimo mokyklos, aprūpinti geresne įranga, geresniais kabinetais, galų gale renovuoti pačias mokyklas, kad vaikai ten nešaltų pusiau šildomose patalpose. Efektas bus toks, kad pagerės mokytojų kvalifikacija. Dabar kvalifikuotų mokytojų trūksta, maždaug 25% mokytojų kvalifikacija neatitinka reikalavimų. Kitas dalykas yra tas, kad pagerės mokyklos aprūpinimas ir kartu ugdymo kokybė. Mes taip pat tikimės, kad kartu su savivaldybėmis pavyks pagerinti ir visą mokinių buitį – atvažiavimą iki mokyklos specialiu transportu, maitinimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausimas. Kadangi Alg.Butkevičiaus mikrofoną nori privatizuoti A.Salamakinas, paskutinį klausimą suteikiu Seimo nariui G.Šileikiui.

G.ŠILEIKIS. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Ar nemanote, jog ypatingas Vyriausybės sureikšminimas, kėlimas virš Seimo ir Prezidentūros yra Lietuvos valdymo sistemos supainiojimas?

G.VAGNORIUS. Dirbdamas Vyriausybėje turėjau galimybę labai gerai išstudijuoti Konstituciją, kurioje labai aiškiai parašyta, kas kam atskaitingas. Vyriausybė yra atskaitinga Seimui, ministras yra atskaitingas Seimui ir Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybė, Seimas ir Prezidentas – tai trys valdžios institucijos, kurios turi tokias pat lygias pareigas ir kurios savo santykius turi grįsti bendradarbiavimu. Bet, be abejo, Vyriausybę skiria ir atleidžia Seimas, ir dėl to neturi būti jokių abejonių. Na, ponas Č.Juršėnas norėtų kaip nors kitaip traktuoti. Taip, Ministrą Pirmininką skiria Seimas, Seimas tvirtina programą, Seimui mes teikiame programą, teikiame Vyriausybės sudėtį. Tai tikriausiai yra pakankamai aišku visiems. Kodėl yra sudaromas… Tie santykiai labai aiškiai pabrėžti ir išaiškinti Konstitucinio Teismo sprendime. Kodėl bandomas sudaryti toks įvaizdis, jog Vyriausybė pakilusi virš institucijų? Paprasčiausiai Vyriausybei uždėtos visos vykdomosios valdžios funkcijos. Vyriausybė netgi atsako už tas sritis, kurių įstaigos Vyriausybei nepavaldžios. Jeigu mes pažiūrėtume į Konstituciją, mes pamatytume, kad Konstitucijoje parašyta, jog Vyriausybė atsako už saugumą ir krašto ūkį. Be jokių išlygų, nors, pavyzdžiui, Saugumo departamentas nėra pavaldus Vyriausybei. Be abejo, gyventojai už kiekvieną dalyką, už kiekvieną problemą, kuri matoma Lietuvoje, visada kaltina, priekaištauja ir visada priekaištaus Vyriausybei. Dėl to Vyriausybė ir turi dirbti. Pavyzdžiui, visose valstybėse Vyriausybė koordinuoja visų vykdomosios valdžios institucijų darbą. Tai nėra išaukštinimas, bet priešingai – Vyriausybei užkrauname dirbti kasdienį darbą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Ministre Pirmininke, dėkoju, ponai ministrai. Man ypač miela, kad šiandien nebuvo nė vieno klausimo finansų ministrui. Tai reiškia, kad nėra jokių finansų sektoriaus problemų, tai reiškia, kad interpeliacijos buvo tiktai debesėliai. Aš linkiu sėkmės, gerbiamieji kolegos, darbuos ir skelbiu 15 minučių pertrauką. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valandos metu posėdžių pirmininko sprendimai yra neginčijami. Taigi, gerbiamieji kolegos, 15 minučių pertrauka, o tada suteiksiu žodį A.Salamakinui dėl jo norimų pareikšti minčių.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1620(4*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Kolegos, tęsiame darbą toliau. Vieningu reikalavimu registruojamės. Prašom registruotis ir tęsiame darbą toliau. Toliau 2-3a darbotvarkės klausimas – Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1620(4). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pagrindinio komiteto, pirmininkas A.Katkus. Prašom.

Užsiregistravo 31 Seimo narys.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu toliau svarstyti Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jūs turbūt visi pamenate, kad prieš pusantrų metų Šaulių sąjungos įstatymas buvo priimtas. Jis suvaidino teigiamą vaidmenį. Faktiškai Šaulių sąjunga atkurta ir sutvarkyta. Dabar yra jau padaryta ir struktūrinė reorganizacija, yra atskiros šaulių kategorijos. Šiuo metu ji labai intensyviai integruojasi ir į kovą su nusikalstamumu, vyksta derybos su Vidaus reikalų ministerija, su policija. Aš manau, jie ras bendrą kalbą, ir tam jau yra rengiami tam tikri dokumentai.

Į Seimo Teisės departamento išvadas atsižvelgta. Buvo mūsų komiteto pasiūlymas numatyti turėto turto grąžinimo tvarką. Dėl to dabar jau yra pateiktas įstatymo projektas. Reikia pasakyti, kad jis buvo svarstomas labai kruopščiai. Komiteto nuomone, jis parengtas pakankamai gerai. Jau yra ketvirtasis variantas. Jeigu taip atvirai sakyčiau, jų buvo ir daugiau. Į komitete išsakytas nuomones buvo atsižvelgta, komitetas balsavo vienbalsiai, atskirų nuomonių nebuvo. Aš prašyčiau Seimo narių pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galima tęsti toliau diskusiją. Bendrą diskusiją. Niekas nereikalauja balsuoti iš karto. V.Čepas nori kalbėti diskusijoje. Prašom. Žodis V.Čepui.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Šiandien svarstomas Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymas turėtų galutinai nustatyti šios savaveiksmės visuomeninės organizacijos vietą kitų gynybinių patriotinių organizacijų sistemoje, apibrėžti jos statusą, struktūrą, uždavinius, valdymą, turtinius santykius, narių teises ir pareigas bei daugybę kitų klausimų. Reikia pasakyti, kad šis naujasis įstatymas daug tiksliau nei senasis sprendžia tuos klausimus. Tai pasakytina ir apie Šaulių sąjungos turtinius santykius, socialines šaulių garantijas bei pačios sąjungos valdymą. Svarbu ir tai, kad tiksliai apibrėžtas Šaulių sąjungos ir policijos bendradarbiavimas, leisiantis panaudoti šaulius ne tik viešajai tvarkai palaikyti, bet ir kovoti su nusikalstamumu. Taigi ši įstatymo redakcija bus daug tobulesnė, geriau atspindės Šaulių sąjungos paskirtį, tikslus ir uždavinius.

Tačiau ir šiame projekte yra kai kurių neesminių netikslumų, kuriuos būtina aptarti, pataisyti arba iš naujo redaguoti. Paprasčiau sakant, jie, matyt, buvo praleisti (dėl to ir pats prisiimu kaltę, kadangi dalyvavau poroj svarstymų), o dabar yra akivaizdžiai regimi šiame naujai atspausdintame tekste.

Visų pirma reikėtų patiksinti II skyriaus 9 straipsnio antrosios dalies formuluotę, kurioje kalbama apie (…) šaulių sveikatą. Čia fizinis pasirengimas išskiriamas kaip tam tikra fizinės sveikatos rūšis, tuo tarpu apie psichinę sveikatą iš viso net neužsimenama. O juk taikos metu didžiausios ginklo naudojimo bėdos atsiranda kaip tik dėl psichinės sveikatos problemų. Ta ne kartą yra patvirtinęs pats gyvenimas.

Reikėtų papildyti ir 12 straipsnio trečiąją dalį – “Suvažiavimas”, kurioje kruopščiai išvardintos visos septynios funkcijos. Tai labai riboja šaulių suvažiavimo galimybes, svarstomų klausimų grupę, nes iš esmės tai, kas nėra parašyta įstatyme, negali būti svarstoma. Todėl reikėtų papildyti šį 12 straipsnį aštuntąja dalimi, kuri skambėtų panašiai taip: “Svarsto ir sprendžia kitus aktualius sąjungos klausimus”.

Reikia atkreipti dėmesį ir į 13 straipsnio septintąją dalį, kurioje kalbama apie sąjungos vado pirmojo pavaduotojo tvirtinimą. Sąjungos vado pirmąjį pavaduotoją teikia Šaulių sąjungos vadas ir tvirtina suvažiavimas. Tai labai svarbi figūra, tačiau jos svarbumas atsispindi tik tvirtinimo procedūroje, kuri įstatyme gana smulkiai aprašyta, o įstatymo turinyje apie šią svarbią personą iš viso nutylima. Todėl reikėtų, kad įstatyme būtų atskiras straipsnis arba jo dalis, kur būtų aiškiai apibrėžtos vado pirmojo pavaduotojo funkcijos, pareigos ir atsakomybė. 20 straipsnyje – “Šaulių socialinės garantijos” išskirtos tik dviejų rūšių įstaigos, kurios privalo septynias dienas per metus išleisti šaulį pratybų. Tai darbo ir mokslo įstaigos. Tačiau daugelis jaunesnių žmonių mokosi. Vadinasi, jie neturės įstatyminės garantijos būti išleisti atlikti savo pilietinę pareigą, todėl šiame straipsnyje šalia darbo ir mokslo įstaigų būtina įrašyti ir mokymo įstaigas. Reikėtų užsiimti ir apie 20 straipsnį – “Šaulių socialinės garantijos”. Jo ketvirtojoje dalyje sakoma, kad “žuvus ne rikiuotės šauliui, jo šeimos nariams, sutuoktiniams, nepilnamečiams vaikams, įvaikiams ir vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties, išmokama lygiomis dalimis 120 minimalių gyvenimo lygių…” Formuluotė lyg ir tiksli, tačiau taip ir lieka neaišku, ar ta kompensacija bus mokama ir vaikams, jei šaulio našlė ištekės ir pagimdys vaikų nuo kito vyro. Tokia formuluotė, kokia yra dabar, leidžia manyti, kad taip. Kelia abejonių ir 20 straipsnio nuostata, kurioje numatyta, kad turto grąžinimo tvarką nustato atskiras įstatymas. Tiesa, yra ministro Č.Stankevičiaus siūlymas turto grąžinimo tvarką nustatyti įstatymo įgyvendinimo įstatyme. Galbūt tai ir geriau, tačiau dar verta pagalvoti, ar neužtektų paprasto Vyriausybės nutarimo, nustatant tokią tvarką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusija baigėsi ir kokių nors pataisų, kurioms komitetas nebūtų pritaręs, nėra. Dėl balsavimo motyvų dar nori kalbėti A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Išties galbūt reikia paanalizuoti tuos pasiūlymus, tačiau, pone Čepai, komitete mes svarstėme, buvo klausimų, buvo paskelbta ir reikėjo tai pateikti šiek tiek anksčiau, tačiau kaip Seimo narys jūs galite teikti priimti ir tada mes galėsime… ne svarstyti, nes jau yra galutinė išvada ir svarstoma jau nebus, bet jūs, kaip Seimo narys, pasiūlymus galite teikti tiesiog priėmimo metu ir mes galėsime padiskutuoti komitete, tačiau jau tokia procedūra numatyta pagal Statutą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto patobulintam įstatymo projektui? Galime ir pritariame.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1602(2). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1603(2) (svarstymas)

Toliau tęsiame darbą. 2-6a darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.1602(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Jeigu galima, tai iš karto abu įstatymus.

PIRMININKAS. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Mano padėtis pakankamai kebli, nes šitas įstatymas yra susijęs su mūsų jau anksčiau priimtu įstatymu dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos ir jo įgyvendinimo įstatymu, į kuriuos aš žiūrėjau ir dabar tebežiūriu pakankamai skeptiškai. Šiuo atveju aš atstovauju Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, šie abu įstatymai ir Baudžiamojo kodekso pataisos yra susijusios, kaip prisimenate, su darbuotojų privalomu atleidimu iš darbo esant tam tikram sprendimui.

Komitetas svarstė įstatymus du kartus. Pirmą kartą buvo padaryta tam tikrų pastabų, jos buvo pataisytos. Tiek pirmą, tiek antrą kartą iškilo bene svarbiausias klausimas, ar tikslinga šią veiką kriminalizuoti, t.y. įtraukti į Baudžiamąjį kodeksą. Nebuvo jokių abejonių, jog jeigu mes jau priėmėme tokį mano minėtą įstatymą, kad atsakomybė už jo pažeidimą turėtų būti, tai komitetas vienbalsiai pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisai, kurią jūs turbūt turite, bet komitetas nevienbalsiai (balsai pasiskirstė 6 prieš 4) pritarė Baudžiamojo kodekso pataisai manydamas, kad tokių bylų faktiškai nebus, ir ar tikslinga rašyti į Baudžiamąjį kodeksą, ir ar iš viso tikslinga kriminalizuoti. Vienaip ar kitaip, galutinė Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė abiejų projektų atžvilgiu yra teigiama. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti diskusijoje nematau. Pataisų, kurioms nepritarė komitetas, taip pat nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? V.Andriukaitis nori kalbėti už. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu kalbėti ne už. Noriu pasakyti, kad yra įregistruotos mano pataisos, ir aš niekaip negaliu suprasti, kodėl nebuvo galima kartu visa tai svarstyti. Negi dabar reikės ta pačia tema vėl iš naujo registruoti naujas pataisas ir diskutuoti, nes problemų yra nemažai, aš jas užregistravau dar rugsėjo mėnesį, kai…

PIRMININKAS. Aš noriu paklausti, jeigu galima, apie kokį įstatymą jūs kalbate?

V.P.ANDRIUKAITIS. Atsiprašau, čia ne tas.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas dar norėtų tarti žodį dėl balsavimo motyvų? Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Galbūt ne dėl balsavimo motyvų. Aš išsakiau komiteto nuomonę, bet aš buvau vienas iš tų, kurie siūlė, jog netikslinga Baudžiamojo kodekso pataisa, todėl aš siūlyčiau balsuoti. Tik tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės ir atskirai apsispręsime dėl kiekvieno įstatymo. Balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projekto, ar pritariame po svarstymo komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam projektui. Prašom registruotis. Kažkaip galva man turi į vieną pusę suktis ir, deja, ne į opozicijos.

Iš viso užsiregistravo 40 Seimo narių. Kas už tai, kad Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už. Prašom balsuoti. Už – 24, prieš – 11, susilaikė 5. Taigi pritarta. Ar reikia balsuoti dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo? Niekas nereikalauja. Taigi po svarstymo šiam įstatymo projektui galime pritarti bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos 1996 m. Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo Šeštojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1619 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, 2-7 darbotvarkės klausimas – 1996 metų Europos Tarybos pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo Šeštojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1619. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto atstovas Z.Mackevičius. Prašom.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 1949 metų Europos Tarybos pagrindinį privilegijų ir imunitetų susitarimą Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo praėjusių metų birželio 4 dieną, o Šeštąjį šio susitarimo protokolą Lietuva pasirašė kiek vėliau, t.y. praėjusių metų spalio 19 dieną. Dabar šį protokolą Respublikos Prezidentas teikia Seimui ratifikuoti. Šeštasis protokolas nustato vieningojo Europos žmogaus teisių teismo teisėjų privilegijas ir imunitetus, kurie nuo šiol būtų prilyginami diplomatų teisiniams imunitetams ir privilegijoms. Reikia pasakyti, kad imunitetai taikomi ne dėl teisėjų asmeninės naudos, bet jų funkcijų vykdymo nepriklausomumui garantuoti. Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šio protokolo turinį, jam pritarė ir prašo Seimą pritarti tam dokumentui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti diskusijoje. Nėra jokių pataisų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Taigi galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos  ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1661 (svarstymas)

2-8 darbotvarkės klausimas – taip pat sutarties klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.1661. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pranešėjas A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai dėkoju už galimybę pristatyti šį projektą, t.y. Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą. Tokios sutartys jau buvo ir su kai kuriomis kitomis valstybėmis, jeigu jūs pamenate. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas labai atidžiai apsvarstė. Aš manau, kad Seimo nariai taip pat yra visi skaitę. Pastabų nebuvo gauta. Komitetas vienbalsiai pritarė šiam projektui, ir aš siūlau Seimo nariams pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar papildomas Užsienio reikalų komitetas norėtų tarti žodį? Papildomas komitetas taip pat yra pritaręs. Nematau norinčių… A.Račas. Prašom. Iš tribūnos ar iš vietos? Iš vietos. A.Račas. Prašom.

A.RAČAS. Užsienio reikalų komitete buvo svarstomas tas klausimas. Mes visi vieningai pritarėm. Aš norėčiau tiktai nuo savęs pridėti. Kai ponas A.Paulauskas, būdamas generaliniu prokuroru, važiavo į Vokietiją, ieškodamas medžiagos Kliugerio byloje, kaip tik trūko tokio susitarimo dėl slaptos informacijos apsaugos. Aš manau, kad dabar ratifikavus šitą sutartį susidarys geresnės galimybės dar kartą pažvelgti į Kliugerio bylą, nes mes turėsim galimybę gauti slaptą medžiagą, kuri buvo surinkta Hamburge (…) organizacijos. Taigi siūlau visiems vieningai balsuoti už šios sutarties ratifikavimą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1501 (svarstymas)

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori daugiau kalbėti. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Taigi ačiū. Galim bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Toliau, gerbiamieji kolegos, rezervinis antrasis klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1501, svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komiteto vardu kalbės Seimo narė D.Aleksiūnienė. Prašom.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1501, kurio tikslas yra atleisti Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo įpareigojimo parinkti administratoriaus kandidatūrą, paduodant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, siūlo jam nepritarti, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šį klausimą išsprendė 1999 metų sausio 20 d. posėdyje, pavesdama Ūkio ministerijai, gavus tam tikrų institucijų prašymą, pasiūlyti teismui įmonės administratoriaus kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi yra siūlymas nepritarti, t.y. atmesti įstatymo projektą. Todėl diskusija nebus tęsiama. Nebent papildomas komitetas, kuris yra pasiūlęs grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, norėtų kalbėti šiuo klausimu. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, turime apsispręsti, kaip numato Statutas, iš karto, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą. Dėl balsavimo motyvų gali kalbėti… Seimo narys J.Olekas yra užsirašęs. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pasiūlytas variantas kreiptis į Ūkio ministeriją, atrodytų, gali išspręsti šią problemą. Tačiau gyvenimas rodo, kad taip nėra. Mums patvirtino… Kaip tik šiuo metu Darbo inspekcija jau septynis kartus kreipėsi į Ūkio ministeriją ir visais tais atvejais Ūkio ministerija administratoriaus nepaskyrė. Noriu pabrėžti ir tai, kad dažniausiai Europos Komisijos išvadose pabrėžiama, jog pas mus įmonių bankroto procedūra “šlubuoja” ir nevyksta. Tai vienas iš priekaištų mūsų šaliai. Todėl siūlau neatmesti kolegos A.Syso siūlomo projekto. Galbūt jį dar reikėtų patobulinti ir iš tikrųjų mums priimti šitą teikiamą siūlymą.

PIRMININKAS. Taigi ar norėtų dar kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? S.Burbienė taip pat nori nepritarti. Prašom, įjungta. Aš galiu, na, įjungiu Vyriausybės. Kalbėkit per bendrą mikrofoną.

S.BURBIENĖ. Kaip sakot?

PIRMININKAS. Gerai, galit kalbėti, prašom.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau nepritarti komiteto siūlymui atmesti šitą projektą dėl tų priežasčių, kurias minėjo kolega J.Olekas, ir dėl kai kurių problemų, kurios iškyla Darbo inspekcijai ir tiems darbuotojams, kurie kreipiasi į Darbo inspekciją dėl bankroto bylų iškėlimo. Visiškai aišku, kad visų pirma Darbo inspekcija kaip neturėjo lėšų tokioms byloms kelti, bent užmokėti žyminį mokestį, taip jų ir neturi. Ir antras dalykas, kuris iš tikrųjų paaiškėjo pasiūlius Vyriausybei, atrodo iš pirmo žvilgsnio, labai gerą ir priimtiną variantą, kad vis dėlto jis nėra toks geras. Mums komitete nagrinėjant šitą klausimą Ūkio ministerija taip pat žadėjo, kad nebus jokių problemų skirti administratorius. Tačiau jau tada buvo neaišku, ar iš tiesų administratoriai važiuos į kiekvieną mažą miestelį, į tolimiausius rajonus ir ten dirbs administratoriais. Kaip matom iš patirties, iš tikrųjų tokių administratorių trūksta. Reikėtų kolegoms priminti, kad bankrutuoja įmonės ne tik Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, ar Panevėžyje, bet ir Sedoje, ir Molėtuose, ir bet kuriam kitam mieste, ir ne tik mieste, bet ir kaimo vietovėje. Todėl šitas pasiūlytas Vyriausybės sprendimas… pakankamas. Galbūt tas variantas, kuris pasiūlytas, taip pat reikalauja tobulinimo, tačiau jį atmesdami problemos iš tikrųjų neišsprendžiam. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau ne atmesti, o galbūt grąžinti autoriams tobulinti.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš noriu dar kartą pakartoti tai, ką jau sakė komiteto vardu D.Aleksiūnienė. Vis dėlto komitetas apsisprendė atmesti šį įstatymo projektą, ir noriu pasakyti, kad tikrai bankroto bylas stabdo visiškai ne žyminis mokestis ar administratoriaus skyrimas. Jeigu bankroto procedūra nėra pradedama dėl finansinių turto mokumo rodiklių, tai nėra administratoriaus ar žyminio mokesčio mokėjimo problema. Mes negalime keisti pagrindinių įstatymo principų. Darbo inspekcija inicijuoja bankroto bylą. Ji turi teisę tai daryti, jeigu darbo užmokestis darbuotojams nemokamas bent du mėnesius, ir visas turi teises. Tada ji informuoja Ūkio ministeriją, gauna administratoriaus kandidatūrą ir teikia ją teismui, kuris pradeda bankroto bylą. Kito kelio mes negalime sugalvoti, nes iš tiesų, galima suprasti, darbo inspektoriui yra sunku parinkti administratoriaus kandidatūrą. O jis ją turi pasiūlyti. Bet visa procedūros esmė – kas inicijuoja bankroto bylą, tas ir turi parodyti iniciatyvą surasti administratorių. Vyriausybė numatė būdą ir priemones, kaip tai procedūriškai reikėtų atlikti. Todėl mes turime pritarti tokiai tvarkai. Ne čia yra bankroto vilkinimo priežastys. Galite patikėti, tikrai ne čia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsim balsuodami, ar pritariam pagrindinio komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą. Kas už tai, kad reikia pritarti pagrindinio komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą, balsuoja už.

Manantys kitaip balsuoja kitaip.

Už – 29, prieš – 5, susilaikė 6. Taigi yra pritarta pagrindinio komiteto siūlymui. M.Briedis. Prašom.

M.BRIEDIS. Aš labai prašau įskaityti mano balsą, nes tiesiog nespėjau paspausti mygtuko. Ačiū.

PIRMININKAS. Už – 30, prieš – 5, susilaikė 6. Pagrindinio komiteto siūlymui yra pritarta.

Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1503 (svarstymas)

Toliau trečiasis rezervinis klausimas – Telekomunikacijų įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1503. Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas – yra pasiūlęs atmesti įstatymo projektą. Kas pateiks šią Ekonomikos komitetas išvadą? Taigi prašome poną R.Survilą.

R.SURVILA. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė šį įstatymo projekto papildymą ir santykiu už – 6 ir prieš – 3 nutarė jį atmesti. Argumentai yra tokie, kad Telekomunikacijų įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projekte, turint omeny jo teiginius… Buvo atsižvelgta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė baigia rengti tinklų, pajungtų vartotojų lėšomis išpirkimo tvarką, apie tai kalbėta ir šios dienos Vyriausybė valandoje, todėl nebūtų prasmės toliau svarstyti ir priimti tokį papildymą. Taigi nutarta atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vėl turėsime apsispręsti, ar pritariame šiam siūlymui. Prašom, kas norėtų kalbėti dėl šio siūlymo? J.Olekas nori nepritarti. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien Vyriausybės valandoje mes taip pat išgirdome iš premjero, kad tos tvarkos dar nėra, kad žmonėms, kurie savo lėšomis įrengė dalį “Lietuvos telekomo”, priklausytų arba to “Telekomo” dalis, jie galėtų įsigyti akcijas arba gauti pinigus už jų investuotas lėšas. Tačiau “Telekomo” privatizacija vyksta toliau, mes girdime apie likusių akcijų privatizavimą, o šiems žmonėms nuosavybė neatkuriama. Aš dar praeitais metais kreipiausi su iniciatyva, kad būtų nustatytas terminas. Dabar jau yra balandžio vidurys ir nors buvo Vyriausybės pavedimas, kad ta tvarka turi būti parengta sausio mėnesį, tačiau praėjo trys mėnesiai, o tvarkos nėra. Būtų visiškai logiška, jeigu Seimas nuspręstų, kada ta tvarka turi būti nustatyta. Aš galėčiau patikslinti, kad svarstant Ekonomikos komitete dalis komiteto narių su tuo taip pat sutiko. Todėl siūlyčiau šiandien šio siūlomo projekto neatmesti, o patikslinti datą. Jeigu jūs matote projektą, tai mėnesio data, kuri buvo siūloma, buvo kovo 1 d. Šiandien balandžio vidurys, o projekto dar nėra, nors buvo žadėta, kad jis bus parengtas.

PIRMININKAS. R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Aš siūlyčiau vis dėlto pritarti komiteto sprendimui ir Vyriausybės pasiūlymui, nes Vyriausybė siūlo tą tvarką ir ta pataisa, manau, nieko gero neduotų, o tik sukeltų tam tikrą sumaištį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėl turime apsispręsti, ar pritariam komiteto siūlymui. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 41 Seimo narys.

Balsuojame dėl komiteto siūlymo. Kas pritaria komiteto išvadai, balsuoja už, nepritariantys komiteto siūlymui balsuoja kitaip.

Už – 29, prieš – 8, susilaikė 2. Taigi yra pritarta komiteto siūlymui.

Gerbiamieji kolegos, šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1721. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1722. Lietuvos Respublikos  prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1723. Lietuvos Respublikos specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1724 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Toliau grįžtame į pagrindinę darbotvarkę ir 2-9 kompleksinis darbotvarkės klausimas Nr.P-1721, Nr.P-1722, Nr.P-1723, Nr.P-1724 – 2-9a, 2-9b, 2-9c, 2-9d – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pradedame pateikimo procedūrą. Pas mus pažymėta, kad pateikėjas turėtų būti ministras R.Didžiokas, tačiau… Vietoj ministro mes turime viceministrą, taip? Prašom.

A.RAČKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien jums pateikiamas svarstyti posėdžio pirmininko minėtų įstatymų straipsnių pakeitimų ir vieno įstatymo vieno straipsnio netekusio galios įstatymų projektai. Turiu atsiprašyti, nes ministras yra Klaipėdoje tarptautinėje konferencijoje, kur dalyvauja Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai, ir įgaliojo kalbėti mane.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad šios įstatymų pataisos skirtos tam, kad privatizuojant jūrų laivininkystę laivuose būtų išlaikyta Lietuvos vėliava, taip pat galėtų dirbti Lietuvos piliečiai. Todėl reikia padaryti tam tikras įstatymų pataisas. Taip pat tuo tikslu buvo patvirtinta laivybos sektoriaus ekonominio reguliavimo koncepcija ir tos pataisos parengtos jos pagrindu, taip pat Seimas bus supažindinamas su Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategija. Visa tai yra susiję ir sueina į šių įstatymų pataisas.

Dabar paaiškinsiu, kodėl reikia šių įstatymų pataisų. Pirmiausia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialiosios paskirties bendrovių ir veiklos sričių įstatymo 4 straipsnis numato, kad akcinė bendrovė Lietuvos jūrų laivininkystė (toliau mes ją trumpai LISKO) gali būti privatizuojama tik po to, kai bus priimtas įstatymas dėl šio objekto veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo. Buvo parengti du įstatymo projekto variantai, tačiau jų nuostatoms nepritarė tiek suinteresuotos Lietuvos institucijos, tiek užsienio konsultantai, rengiantys šios kompanijos privatizavimo programą. Buvo pareikštos abejonės, kad netikslinga rengti specialų įstatymą dėl vienos įmonės, nors ši kompanija Lietuvoje dominuoja, tačiau yra ir daugiau laivus eksploatuojančių laivybos kompanijų ir reikėtų išplėsti tas įstatymų nuostatas visoms kompanijoms. Susisiekimo ministerija taip pat mano, kad pagrindinė įstatymo paskirtis yra reglamentuoti tam tikrus visuomeninius santykius, taip pat, kaip minėjau, nekonkretaus ūkio subjekto veiklą. Todėl specialiame įstatyme, jeigu būtų tik dėl vienos kompanijos, po privatizavimo nebūtų galima nustatyti kai kurių lengvatų ir veiklos reglamentavimo ypatumų, kurie būtų taikomi tik šiai įmonei.

Vyriausybės posėdyje praeitais metais iš esmės buvo pritarta Lietuvos laivybos sektoriaus ekonominės koncepcijos pagrindinėms nuostatoms, taip pat ministerija buvo įpareigoja ir parengė Lietuvos laivybos strategiją bei šias minėtas įstatymo pataisas. Laivybos plėtros strategijos įgyvendinimas darys įtaką ne tiktai akcinės bendrovės “Lietuvos laivininkystė”, bet ir visų laivų kompanijų veiklai ir turėtų skatinti privačią iniciatyvą laivybos sektoriuje. Todėl ir manoma, kad įstatymiškai įgyvendinus Lietuvos laivybos plėtros strategijos nuostatas neliktų klausimų, kuriuos reikėtų įtvirtinti įstatymu, reguliuojančiu akcinės bendrovės “Lietuvos jūrų laivininkystė” veiklą po privatizavimo.

Kokia padėtis yra šiuo metu? Šiuo metu jokių lengvatų laivybos sektoriui galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato. Tenka pripažinti, kad kitos Europos valstybės, kurios yra jūrinės valstybės, numato lengvatas laivininkystės kompanijoms, kad išlaikytų tuose laivuose savo nacionalinę vėliavą ir atitinkamai turėtų nacionalinio vežėjo statusą.

Kokios numatomos teisinio reguliavimo nuostatos ir jų pozityvūs rezultatai? Kaip minėjau, ne tik atskiros valstybės, bet ir apskritai Europos Komisijos transporto direktoratas yra parengęs valstybės paramos jūrų transportui gaires. Siūloma pagal tas gaires, kad jūrininkų, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir įrašyti į laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, įgulų sąrašus, dirbančių laivuose pagal neterminuotą darbo sutartį ne mažiau kaip vienerius metus, pagrindinėje darbovietėje laivo reiso gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, būtų apmokestinamos 15% tarifu. Be to, už jūrininkus, atitinkančius minėtas sąlygas, darbdavys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai gauti, ir šios įmokos nepriklausys nuo jūrininkų darbo užmokesčio dydžio.

Taip pat kad Lietuva netaptų “patogia” valstybe, t.y. kad mūsų laivuose nebūtų iškeltos kitų valstybių vėliavos, buvo parengtas Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo projektas, kuris nustato realaus ryšio reikalavimus tarp Lietuvos Respublikos ir jos jūrų laivų registre įregistruoto laivo. Tai nusakoma konkrečiais ryšiais ir konkrečia nuostata, kad Lietuvos laivo įgulą sudarytų ne mažiau kaip 75% nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų, o laivo kapitono ir vyriausiojo mechaniko pareigas galėtų eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Kaip rodo Olandijos, Norvegijos, kitų šalių patirtis, kai suteikiamos tam tikros lengvatos – tiek jūrininkų pajamų, tiek socialinio draudimo mokesčių lengvatos, -kompanijose keičiasi jau buvusios kitų šalių vėliavos, kompanijos keičia vėliavas į nacionalines, ir tai rodo konkretūs skaičiai, kurie nurodyti aiškinamajame rašte. Sukuriamos naujos darbo vietos ir galvojama, kad tokie rezultatai turėtų būti ir Lietuvoje.

Kokios galimos neigiamos pasekmės? Iš pradžių, priėmus tas įstatymo pataisas, šiek tiek sumažės biudžeto išlaidos. Preliminariais skaičiavimais, tai maždaug sudarytų, kalbant konkrečiai apie LISCO, apie 100 tūkst. Lt per mėnesį, o apskritai visas laivybos kompanijas apėmus, tai sudarytų apie 170–180 tūkst. Lt per mėnesį. Tai, sakyčiau, labai nedidelis biudžeto pajamų sumažėjimas. Tačiau vėliau pajamos augs dėl naujų darbo vietų tiek laivyne, tiek kranto tarnyboje. Kaip rodo daugelio Europos Sąjungos valstybių patirtis, tik tokiomis priemonėmis galima skatinti jūrų transporto plėtrą ir išsaugoti bei sukurti naujas jūrininkų, kartu ir visos šakos, darbo vietas.

Kokius reikia pakeisti ar panaikinti teisės aktus? Iki 2000 m. sausio 1 d. numatoma priimti Pajamų mokesčio įstatymą, todėl siūloma Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo projekto 4 straipsnio antrosios dalies redakciją perkelti į Pajamų mokesčio įstatymo projektą. Priėmus teikiamą Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą, Lietuvos Vyriausybė turės patvirtinti jūrininkų, dirbančių laivuose su Lietuvos valstybės vėliava, laivo reiso metu gaunamų pajamų apmokestinimo tvarką. Minėtos įstatymo pataisos bei vieno straipsnio panaikinimas buvo aprobuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje, ir yra prašymas Seimui apsvarstyti skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai nori paklausti. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų visai neseniai Socialdemokratų frakcijoje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė ponia I.Degutienė. Ji matė didžiausią socialinio draudimo sistemos bėdą, kad sumažėjo įnašai į socialinio draudimo biudžetą. Ir vienintelis kelias, kad laiku būtų išmokėtos pensijos ir socialinės išmokos, yra atskaitymų ir mokesčių didinimas. Jeigu jūs šiandien norite sumažinti dalį jūrininkų, tiksliau, ne jūrininkų, o naujųjų savininkų socialinius įnašus į socialinį biudžetą (gaila, kad aš čia nematau ponios E.Kunevičienės ir J.Listavičiaus, kurie dažnai to klausia), tai kas mokės? Tada mūsų sesutės ir sanitarės turės sumokėti ir po to bus mokamos išmokos? Aš manau, kad šis įstatymo projektas teikiamas ne laiku, ir norėčiau paklausti, ar jūs nemanote, kad būtų laikas tokį įstatymo projektą atsiimti?

A.RAČKAUSKAS. Pirmiausia aš paminėjau, kad už jūrininkus atitinkančias sąlygas darbdavys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai gauti. Ir šios įmokos nepriklausys nuo jūrininkų darbo užmokesčio dydžio.

Toliau aš paminėjau keletą skaičių, kurie nesusiję tomis socialinėmis išmokom, draudimo įmokom, paminėjau, kad tie skaičiai santykinai nėra labai dideli. Ir iš pradžių jie šiek tiek sumažės, o vėliau prognozuojama, kad gerokai padidės. Manyčiau, kad mes turėsime galutinį teigiamą efektą. O šiaip visas tas privatizavimo procesas rodo, iki šiol privatizuotinų įmonių veikla rodo, kad jų veikla gerokai pagyvėja. Tai rodo ir pastatyti, ir suremontuoti laivai, kurie atsirado dėl tų veiksmų.

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar šitas jūsų siūlomas įstatymas nėra panašus, kaip buvo siūlomas “Telekomui” prieš jo privatizavimą? Aš turiu galvoje, kad jūrų laivynas planuojamas privatizuoti ir parduoti užsienio valstybėms. Matyt, su Lietuvos vėliava plaukiojančių nebus nė vieno laivo? Mano klausimas būtų toks. Kam dabar daromas šitas įstatymas? Ar tik tam, kad galėtume parduoti truputį aukštesne kaina mūsų tų pačių žmonių sąskaita, apie kuriuos minėjo J.Oleka.

A.RAČKAUSKAS. Aš bent tris kartus pabrėžiau, kad šios įstatymo pataisos kaip tik leis išlaikyti Lietuvos vėliavą ir leis dirbti Lietuvos jūreiviams, turintiems Lietuvos pilietybę. Priešingai, aš akcentavau tai. Todėl manyčiau, kad tikrai taip neįvyks, kaip jūs čia dabar kalbate. O dėl kainos, tai čia yra privatizavimo dalykai. Šiuo metu visiškai neaišku, kokios bus kainos. Ir tai nesusiję su kaina, priešingai, atsiradus privatiems savininkams prognozuojama, kad bus užsienio šalių savininkai, priešingai, mes norime išlaikyti nacionalinę vėliavą ir savo įgulas. Tai skirta kaip tik priešingai tam. Manyčiau, kad tai priešingai atsilieps kainai, nepatiks užsienio pirkėjams šitos mūsų įstatymo pataisos.

PIRMININKAS. V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis viceministre, išsaugoti valstybinę vėliavą laivuose yra keletas būdų. Paprasčiausias iš jų yra palikti kontrolinį akcijų paketą valstybės rankose ir samdyti kokią nors valdymo bendrovę, kad ji tvarkytų visus LISCO reikalus. Kitas būdas yra tas, kurį jūs čia išdėstėte. Yra dar vienas būdas – tai padaryti labai palankias laivų registravimo sąlygas Lietuvoje, kad būtų, pavyzdžiui, kaip Kipre, Liberijoje, kitose “pigių” vėliavų valstybėse. Tada Lietuvos laivynas išaugtų iki kelių tūkstančių laivų. Dabar jūs žinote, jog netgi dėl to, kad tokių sąlygų nėra, Lietuvos laivų savininkai savo laivus registruoja ne Lietuvos Respublikoje, o naudojasi kitų, tarkim, Maltos, vėliavomis. Aš noriu jūsų paklausti, ar tokios išlygos, kurias jūs sudarote šiuo įstatymu, nenumuš, tarkim, mūsų LISCO kainos tiek, kad vis dėlto būtų patogiau palikti kontrolinį akcijų paketą valstybės rankose, t.y. neparduoti, kaip jūs dabar faktiškai viską parduodate.

A.RAČKAUSKAS. Visa tai – išlaikyti ir vėliavą, ir įgulas, ir visa kita, ką minėjote, – yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Jame numatyta speciali akcija, ir tai yra numatyta privatizavimo sąlygose. Tai bus ne tik sąlygose, bet, manyčiau, turės būti pirkimo bei pardavimo sutartyje, kuri kaip tik tuos klausimus ir sureguliuos.

PIRMININKAS. Minutėlę. Gal po J.Valatkos patikslinsime. Dabar jau J.Valatkos mikrofonas įjungtas.

J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, jūs visiškai nekaltas, kad vyksta toks procesas, kad mes savo laivyną, kuris tokiomis sąlygomis dirba pakankamai gerai (galbūt galėtų dirbti ir geriau, jeigu jo niekas netampytų ir jis negalvotų, kad bus tuojau pat, rytoj, poryt, parduotas), taip prarandame, be to, dar atsisakome dalies mokesčių. Ar jūs tikrai garantuojate, kad mūsų laivai nenuplauks į pigių vėliavų šalis, neužsiregistruos ten, mokės ten mažus mokesčius ir mes laivyno neteksime? Ar jūs vis dėlto negalvojate, kad galbūt dar kartą reikėtų atgal grįžti į Vyriausybę ir jai pasiūlyti labai gerai pagalvoti, ar verta visiškai parduoti Lietuvos laivyną? Ačiū.

A.RAČKAUSKAS. Noriu pasakyti, kad tuo klausimu buvo rengtos specialios konferencijos ir pasitarimai. Kaip minėjau, buvo parengti du atskiri įstatymų projektai, skirti vienai įmonei. Iki svarstymo Vyriausybėje buvo ilgi svarstymai. Tačiau dar buvo svarstoma ir su mokslininkais, su praktikais, konkrečiai su laivininkystės kompanijos darbuotojais, su konsultantais. Po ilgų svarstymų, ilgalaikių debatų prieita prie tos atskirų laivybos sektorių plėtros strategijos koncepcijos viską sujungti. Tai yra ilgo ir sudėtingo darbo, ginčų rezultatas, ne skuboti sprendimai.

PIRMININKAS. V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis viceministre, atleiskite, aš noriu patikslinti. Jeigu yra numatomos sąlygos, kad laivo kapitonas turi būti Lietuvos pilietis, vyriausiasis mechanikas turi būti Lietuvos pilietis, sutikite, tai muša kainą savininkui. Sakys, kurių galų aš turiu laikytis tokių taisyklių. Jis mokės gerokai mažiau, kad nebūtų tokių sąlygų. Aš ir klausiu, ar šitos sąlygos nenumuš kainos tiek, kad vis dėlto valstybei tikslingiau būtų pasilikti kontrolinį paketą? Ar yra tokie skaičiavimai?

A.RAČKAUSKAS. Šiuo metu vėl grįžtama į dabartinį momentą, vyksta derybos su pirkėjais, konsultantai nagrinėja visas sąlygas, visas išlygas. Jeigu mes įstatymais neapibrėšime tų visų reikalavimų paremti savo jūreivius ir išlaikyti savo vėliavą, manyčiau, bus blogi rezultatai. Taip ir mano Seimo narys.

Dėl kainos. Manyčiau, kad tai turės įtakos kainai, bet mes negalime pasakyti šiuo momentu, kiek tai turės įtakos, nes vyksta derybos, tačiau mūsų uždavinys – išlaikyti savo valstybei maksimaliai palankias sąlygas. Tokia mano nuostata. O kad išlaikytume 50% ir kontrolinį akcijų paketą, tai neatsiras, man taip atrodo, gal aš klystu, tai mano asmeninė nuomonė, apskritai neatsiras pirkėjo, nes šiuo metu, kaip žinote, iš 8 pirkėjų yra tik 2, kurie susiję su laivyba. Be to, jie turi savo kryptis: vienas – keltus, kitas – bendro naudojimo laivus. Taip pat dar sprendžiamai jėgų sujungimo klausimai ir visa kita.

Atsakyti jums, ar taip, ar kitaip… Mano asmenine nuomone, tai tikrai bus… Jeigu mes turėsime kontrolinį paketą rankose, mūsų laivininkystė tikrai nepažengs į priekį.

PIRMININKAS. Ir S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti tokio dalyko. Jūs siūlote visiškai išbraukti 4 straipsnį dėl specialiosios paskirties bendrovių ir motyvuojate tuo, kad tas straipsnis skirtas vienai įmonei. Aišku, su tuo būtų galima sutikti, nes nėra gerai, kai įstatymas rašomas vienai įmonei. Tačiau tą straipsnį galima ne išbraukti, o jį pakeisti, pritaikant jį ne tik apskritai Lietuvos jūrų laivininkystei, bet įmonei, kurios veikla yra susijusi su jūrų laivininkyste, ir palikti vis dėlto tai reguliuoti įstatymu. Kodėl aš taip sakau? Jūsų aiškinamajame rašte yra parašyta, kad terminuoti apribojimai tai įmonei ir jos akcijas įsigijusiam investitoriui bus nustatyti privatizavimo sandoriu. Tačiau pagal mūsų patirtį ir šiaip pagal teisės normų veikimą visiškai aišku, kad privatizavimo sandoris, nepatvirtintas įstatymu, tokiame dideliame ir svarbiame objekte vargu ar galės veikti. Mes jau turime nemažai patirties, kad privatizuotojai, kurie sudarė privatizavimo sandorius, po to visiškai nesilaiko to, dėl ko susitarta. Deja, viskas taip ir lieka. O tokia įmonė kaip jūrų laivininkystė nėra eilinė įmonė ir vargu ar galima būtų šitaip smarkiai rizikuoti.

A.RAČKAUSKAS. Aš minėjau, kad buvo galvojama vykdyti tą nutarimą ir buvo parengtos net dvi redakcijos, tačiau vis dėlto ir jūsų, ir specialistų, ir mokslininkų ginčai privedė prie to, kad buvo specialiai parengta viso laivų sektoriaus ekonominio reguliavimo koncepcija, t.y. ne vieno (…) laivyno sektoriaus, bet daugelio Lietuvos laivyno sektorių, kaip juos plėtoti. Buvo parengtos tokios, sakyčiau, fundamentalios kryptys. Vis dėlto niekas nepritarė tam, kad viskas būtų taikoma tai vienai bendrovei, kaip jūs minėjote, kad (…). Bet iš tų visų nagrinėjimų, iš tų koncepcijų gimė tai, kad reikia priimti visas keturias pataisas, ne taip, kaip jūs kalbate, kad reikia panaikinti tik vieną, vieną įstatymą, tik vieną straipsnį. Visos 4 pataisos, kurias nagrinėjame, yra visuma ir vieną įstatymo straipsnį pripažinti netekusiu galios... Visų keturių vienas tikslas, juos reikia nagrinėti vienu metu, ne po vieną. Dabar taip pateikta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar turime apsispręsti, ar pradedame šių įstatymu projektų svarstymo procedūrą, t.y. ar pritariame po pateikimo. J.Olekas nori nepritarti. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau nepritarti, nes manau, kad šie įstatymų pakeitimai gerokai iškreipia mūsų patvirtintą biudžetą, mokesčių rinkimą. Aš norėčiau pacituoti gerbiamiems konservatoriams jūsų memorandumą su Pramoninkų konfederacija. Viename jo punkte sakoma: “Palaikyti stabilius mokesčių įstatymus, prireikus juos keisti, pakeitimus skelbti iš anksto, iki finansinių metų pradžios”. Aš manau, kad šiandien kalbėti apie tokį mokesčių mažinimą ir naštos užkrovimą kitiems socialiai sunkiai besiverčiantiems žmonėms (aš labai norėčiau apginti medicinos darbuotojus) iš tikrųjų būtų ne laikas, todėl siūlau šio įstatymo nepriimti.

PIRMININKAS. Taigi socialdemokratai yra prieš mokesčių mažinimą.

Gerbiamieji kolegos, vienas Seimo narys kalbėjo prieš, niekas nenorėtų kalbėti už. Prašom registruotis. Registruojamės. Ar reikia balsuoti dėl kiekvieno įstatymo atskirai, ar galime dėl visų apsispręsti vienu balsavimu, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą?

Iš viso užsiregistravo 40 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra, prašom balsuoti už. Manantys kitaip ir balsuoja kitaip.

Už – 28, prieš – 7, susilaikė 4, taigi pradedama svarstymo procedūra.

Dėl komitetų. Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo. Pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti Seime gegužės 4 d. (Balsai salėje) Gerai. Galime įrašyti papildomą Ekonomikos komitetą. Visi tam pritaria?

Toliau. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar papildomas norėtų būti Ekonomikos komitetas? (Balsas salėje) Reikia. Prašom. Ekonomikos komitetas. Svarstymo data taip pat gegužės 4 diena.

Ar galėtume sutarti, kadangi mes šiandien tris Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektus pasiūlėme komitetui sujungti į vieną, tai jeigu komitetas pritartų šiam įstatymo projektui, mes taip pas siūlytume įtraukti jį į bendrąjį, ir tai jau būtų keturių įstatymo projektų vienas tekstas, taip? Protokoliškai galima taip nutarti.

Toliau. Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ekonomikos komiteto nesiūlome būti papildomu… Ir pritariame. Svarstymo data – taip pat gegužės 4 diena.

Specialiosios paskirties bendrovių įstatymo pataisų įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – gegužės 4 diena.

Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė prašo formalios procedūros, t.y. skubos tvarkos. Mes jau esame nutarę dėl datos, kada svarstysime. Ar galime pritarti skubos tvarkai? Tai jokiu būdu mūsų datos nekeistų. Prašom, gerbiamieji kolegos, dar sykį registruotis. Dar sykį registruojamės. Noriu pakartoti, kad tai mūsų datos nekeičia, tačiau tai leistų komitetams, likus vienai darbo dienai iki svarstymo Seime, priimti savo sprendimus. Kitu atveju jie tai turėtų daryti likus 3 dienoms iki…

Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų taikoma skubos tvarka, prašom balsuoti. 22 Seimo nariai pritarė skubos tvarkai, taigi nėra pritarta formaliai skubos tvarkai, nes reikėjo vieno penktadalio Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-9 klausimą baigėme. Dabar kviečiu Seimo kanclerį pateikti savaitės darbų programą. Prašom, dabar darbų programa, tada rezervinis ketvirtasis ir Seimo narių pareiškimai.

Savaitės (nuo 1999 04 19), 1999 m. balandžio 20 d. (antradienio) ir 22 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, savaitės darbotvarkė, manyčiau, niekuo neypatinga, šiek tiek daugiau priėmimų. Matyt, visada smagu užbaigti darbą. 20 d. darbotvarkėje man, žinoma, kyla daug abejonių, ar mes pajėgsime ką nors nuspręsti dėl Tabako kontrolės įstatymo. Kolegos iš Krikščionių demokratų frakcijos tuo klausimu yra dideli optimistai ir aš tada prisijungsiu prie jų.

Aš paminėčiau, kad į 20 d., jeigu pritartumėte, mes gal įrašytume Seimo nutarimą, kuriuo tvirtinamas lygių galimybių kontrolierius. Sutarta, kad frakcijos su juo pasikalbės pirmadienį, ir antradienį mes galėsime apsispręsti. Mes ir taip vėluojame paskirti šį pareigūną. Vyriausybės pusvalandyje išklausysime Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Z.Vaigausko. Tikėsimės, kad jis pasiūlys ką nors racionalaus dėl pakartotinių rinkimų organizavimo tvarkos. Ketvirtadienį priimsime ne vieną iš tų įstatymų, kuriuos šiandien sėkmingai baigėme svarstyti. Tikėkimės, šį kartą tikrai neteks išbraukti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymų projektų ir kitų su juo susijusių įstatymų projektų.

Kaip visada, paskutinę darbo savaitę – ketvirtadienį opozicinės socialdemokratų frakcijos darbotvarkė, kurios esminis klausimas – mūsų diskusija dėl bausmių politikos. Trumpai būtų tiek, pateikiant kitos savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS. 4 Seimo nariai nori paklausti. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kancleri, pagal spalvotą grafiką, kiek aš pamenu, paskutinė balandžio savaitė turėtų būti be plenarinių posėdžių. Gal galėtumėte informuoti, taip ir bus, kaip mums nusiteikti?

J.RAZMA. Kol kas manoma, kad taip ir bus, nebent jūs inicijuotumėte neeilinio posėdžio sušaukimą.

S.BURBIENĖ. Pagalvosime.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis kancleri, aš neklausiu, bet noriu pasitikslinti. Kaip yra dėl Tabako kontrolės įstatymo? Mes Sveikatos reikalų komitete buvome gana vieningi, kad jis turi būti svarstomas ir priimtas.

J.RAZMA. Kaip yra, taip yra. Projektas yra įrašytas į darbotvarkę. Jūs neturėtumėte dėl nieko nuogąstauti.

PIRMININKAS. Aš, jeigu galėčiau įsiterpti, noriu pastebėti, kad Seimo valdyba buvo sudariusi darbo grupę, kuri, labai konstruktyviai ir racionaliai padirbėjusi, daug pasiekė. Tikimės, kad tie pasiekimai bus užfiksuoti ir antradienį. Todėl noriu pastebėti, kad ne Sveikatos komiteto reikalavimu į darbotvarkę yra įtrauktas šitas projektas.

J.Avyžius.

J.AVYŽIUS. Aš noriu paklausti, kur dingo rezoliucija dėl politikų atlyginimų balansavimo? Rodos, jau trečiame posėdyje apie tai nebegirdėti. Koks jos likimas?

J.RAZMA. Atsižvelgęs į jūsų pastabą, siūlyčiau įrašyti į rezervą. Jos kol kas neteikėme, nes norėjome truputį suderinti tekstą, bet esmės nėra atsisakoma. Manau, kad į rezervą galima įrašyti tikintis, kad tikrai šį kartą bus rasta proga ją pateikti.

PIRMININKAS. Aš, gerbiamieji kolegos, noriu jums priminti, kad gegužės pirmą savaitę, t.y. gegužės 4 d., mes pirmą kartą svarstysime Valstybės tarnybos įstatymą. Manau, kad prie Valstybės tarnybos įstatymo tokia rezoliucija būtų labai tinkama.

J.RAZMA. Galima ir taip pasielgti.

PIRMININKAS. A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis kancleri, išvykus Seimo nariui S.Pečeliūnui, aš, kaip jį pavaduojantis, noriu paprašyti projektą Nr.P-1270(2), planuotą pateikti ketvirtadienį, atidėti po gegužės 2 d., nes nebus pateikėjo.

J.RAZMA. Mes patikslinsime. Jeigu ponas S.Pečeliūnas tikrai nieko neįgaliojo, be abejo, taip ir bus. Bet kuriuo atveju pateikimas neįvyktų, nesant pranešėjo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kancleri. Ar galime pritarti kitos savaitės darbų programai? Galim pritarti ir pritariam. Taigi darbotvarkė išspręsta.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1704 (pateikimas)

Ir lieka paskutinis rezervinis 4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1704. Pranešėjas – J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu įstatymo projektą dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio papildymo. Tai nedidelis pakeitimas, bet priežastis yra ta, kad prasidėjus sveikatos reformai biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos tapo viešosiomis. Pasikeitė finansavimas. Anksčiau buvo biudžetinis ir kasmetiniai balansai metų pabaigoje, ir ketvirtiniai, dabar jų savarankiškumas yra kur kas didesnis. Todėl įvedami ekonomikos elementai. Pirmaisiais metais buvo įvairių neaiškumų, manau, praėjus pusantrų, beveik dvejiems metams, pagrindiniai dalykai yra žinomi, suderinti. Todėl dabar, artėjant sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimui, artėjant asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atestavimui, manau, yra tikslinga paprašyti, jog būtų atliktas auditas. Kodėl to negalėtų padaryti steigėjo paskirtas kontrolierius, kaip, sakykim, savivaldybėje? Turiu karčią patirtį, nes penkerius metus kontrolieriai tikrino ir nieko nematė, kol atėjo nepriklausomo audito specialistai ir surado porą šimtų tūkstančių nuostolių. Todėl ir šiame įstatymo projekte yra įrašas dėl audito. Manau, kad jis būtinas, nes po administracijos ir šiuo atveju vadovo atestacijos bus dirbama nuo 3 iki 5 metų. Todėl tai bus kaip įrodymas, ar vadovas sugeba vadovauti naujomis ūkininkavimo ir vadovavimo sąlygomis, ar nesugeba. Bent jau bus oficiali ir pagrįsta informacija atestavimo komisijai, kuri darys galutinę išvadą.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas nori paklausti. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikiate, kad (skaitau tekstą): “valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalomai atestuojami ne vėliau kaip per trejus metus nuo darbo sutarčių su jais sudarymo”. Tai senas tekstas. Ir norite įterpti, kad atestacija vykdoma atsižvelgiant į nepriklausomo audito atlikto išsamaus įstaigos vienerių metų patikrinimo rezultatus. Aš nežinau ar ne per ilgai mes uždelsime, jeigu dabar visoje Lietuvoje vadovus… pradėsime atlikti auditą, kiek auditas pareikalaus išlaidų, kas apmokės tas audito išlaidas? Man atrodo, mes uždelsim dėl vadovų atestavimo peržiūrėjimo. Ar tikrai yra racionalus tas dalykas? Ar tikrai mes nematome, kuriuos vadovus reikia atleisti, o kuriuos palikti darbe? Ačiū.

J.GALDIKAS. Ačiū. Bet kurios, sakykim, komisijos vertinimas yra subjektyvus, nes jis tikriausiai remsis sertifikatų skaičiumi, atidirbtų metų skaičiumi ir vargu ar remsis kokios nors revizijos duomenimis. Todėl šiuo atveju, aš manau, nereikia pagailėti 10 ar 20 tūkst. Lt tam, kad įstaiga ateinančius 2–5 metus dirbtų efektyviai. Nes šiandien tikrai netrūksta nusiskundimų, kad pagerėjus sveikatos priežiūros įstaigų finansavimui maždaug 20%, kai kur 100% medikų atlyginimai, deja, padidėjo tik 10%. Ir šiuo atveju klausimas elementarus: ar vadovas, ir šiuo atveju administracija, sugeba dirbti naujomis sąlygomis, ar sugeda tiktai skirstyti pinigus senomis sąlygomis?

PIRMININKAS. Ir J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis kolega, aš tik norėčiau patikslinti gerbiamojo K.Kuzminsko klausimą, kas vis dėlto turėtų užsakyti šitą auditą? Ar tai būtų tos komisijos?.. Aš manau, kad patikrinimas, auditas, galėtų būti visiškai normalus dalykas, apsaugantis gerą vadovą nuo tokių politinių vėjų, kai kažkas nori atleisti visiškai be priežasties. Ir čia būtų įrodymas, kad yra tvarka gydymo įstaigoje. Bet iš tikrųjų situacija yra tokia… ar pačiai gydymo įstaigai ir vadovui užsisakyti sau auditą, ar čia turėtų ministerija centralizuotai, ar savivaldybė užsakyti? Ir kaip jūs manote, kas gi tokį auditą galėtų atlikti? Nes, manau, čia ne tik finansų auditas turėtų būti, ne tiktai finansinę dalį tikrinti reikėtų, visą gydymo dalį turėtų kas nors kitas audituoti. Ačiū už atsakymą.

J.GALDIKAS. Ačiū. Atsiprašau, kad neatsakiau Seimo nariui K.Kuzminskui. Dėl to, kas užsako. Įstatymuose numatyta, kad užsako steigėjas už įstaigos lėšas. Tai čia yra vienareikšmiški dalykai. Šiuo atveju steigėjai – arba savivaldybė, arba apskritis, arba Sveikatos ministerija. O dėl to, kad (atsiprašau, koks dar buvo patikslinimas?)… Todėl aš ir neįrašiau projekte audito, kuris. Manyčiau, kad svarstymo metu mes tą galėtume išsiaiškinti. Aš manau, kad medicininis auditas arba, sakykim, kokybės auditas, Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius ir čia daryti kažkokias išvadas ir tikrinimus yra per anksti. Mes esame įpratę ir žinom finansinį auditą. Todėl aš sąmoningai neįrašiau pavadinimo, kad svarstant būtų priimtas tinkamas sprendimas.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas nori prieštarauti šiam įstatymo projektui. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai aš noriu prieštarauti. Ar reikia šiuo metu šio įstatymo pataisos? Nes mes matome, kas šiuo metu vyksta gydymo įstaigose. Vyriausieji gydytojai faktiškai vykdo savotišką sabotažą gydymo įstaigose. Šiandien per radiją (tikriausiai visa Lietuva girdėjo) paskelbta, kad yra numatoma 1/4 gydymo įstaigų uždaryti, jau kai kuriose rajonų ligoninėse dalijami lapeliai gydytojams atleisti, o mes, įrašydami tokią pataisą, faktiškai neatlikę audito, negalėsime atlikti vyriausiojo gydytojo atestacijos. Todėl aš prieštarauju tai pataisai.

PIRMININKAS. Ir J.Olekas nori pritarti. Prašom.

J.OLEKAS. Aš siūlyčiau, kolegos, pritarti teikiamai pataisai, pateikimui. Mes komitete iš tikrųjų galėtume apsvarstyti. Taip, yra problemų su kai kuriais vadovais, bet yra problemų su steigėjais, kai iš tikrųjų dėl politinių ar kitokių motyvų atleidžiami. Jeigu būtų tiksli audito išvada, būtų tam tikra apsauga, kad niekas nepasakytų subjektyviai, gerai ar blogai verčiasi. Iš tikrųjų aš siūlau pritarti po pateikimo, o po to svarstydami mes patikslinsime šitą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi registruojamės ir apsispręsime balsuodami (nes nėra sutarimo), ar pritariame šio įstatymo projekto pateikimui ir ar pradedame svarstymo procedūrą. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 30 Seimo narių. Kas už tai, kad pateikimui būtų pritarta, balsuoja už. Prašom balsuoti.

Už pateikimą – 22, prieš – 4, susilaikė 2. Taigi pateikimui pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar papildomo reikia?

J.GALDIKAS. Jeigu būtų nutarta, kad tai būtų grynai finansinis auditas, nebent Biudžeto ir finansų komiteto.

PIRMININKAS. Gerai, mes galime pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetui būti papildomu. Svarstymo data gegužės18 d.

Seimo narių pareiškimai

Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme, liko pareiškimai. Kol kas nematau darbotvarkės klausimo. Trys Seimo narių pareiškimai. J.Olekas. A.Sakalas užrašytas antras. Vienas. Gerai. A.Sakalas skaitys pareiškimą. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti du pareiškimus. Vieną dėl papildomo akcijų perdavimo kompanijai “Williams International”.

“Frakcija, sužinojusi apie Gynybos tarybos sprendimą pritarti 66% “Mažeikių naftos” komplekso akcijų perdavimo kompanijai “Williams International”, pabrėžia, jog ekonominių klausimų sprendimai nėra Gynybos tarybos kompetencija; sutartys su “Williams International” dar nepasirašytos; Lietuva dar negavo nė vieno dolerio iš šios sutartos 75 mln. JAV dolerių sumos; Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijoje vyksta tyrimas dėl audito nustatyto beveik 100 mln. Lt trūkumo “Mažeikių naftos” komplekse; pagaliau iki šio nepradėjo veikti Būtingės naftos terminalas.

Frakcija kartu primena parlamentinių partijų 1995 m. sausio 5 d. susitarimą dėl valstybės strateginių objektų privatizavimo, reikalauja Valstybės kontrolei palikti ne mažiau kaip 51% komplekso akcijų, todėl niekaip nepritaria Gynybos tarybos skubotam sprendimui perduoti dar 33% “Mažeikių naftos” komplekso akcijų “Williams International” kompanijai. Jeigu toks pasiūlymas bus svarstomas Seime, frakcija nepritars.”

Nuo savęs galiu pridėti, kad po rinkimų, jeigu mes turėsime galios, ieškosime finansų, kaip nacionalizuoti naftos kompleksą.

Antras pareiškimas dėl valstybės kontrolieriaus kandidatūros.

“Socialdemokratų frakcija, įvertindama Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymą, neabejodama A.Rudžio kompetencija, apgailestauja, kad dėl vykdytos šmeižikiškos kampanijos kandidatas į valstybės kontrolieriaus postą A.Rudys atsiėmė savo kandidatūrą. Įsitikinome, kad valstybės kontrolierius turi būti nepriklausomas nuo valdančios Seimo daugumos.”

Aš noriu tik parodyti vieną tipišką šmeižto pavyzdį. Štai jūs matote namą, kur buvo inkriminuojama, kad čia A.Rudžio namas, iš tikrųjų tai jo kaimyno namas. Matyt, operatoriai ar fotografai pamatė, kad A.Rudžio namas galbūt prastesnis, nusprendė parodyti geresnį namą. Tai dar vienas iš pavyzdžių, kaip tai yra daroma. Žinoma, labai gaila, kad Konservatorių frakcija iki galo visko neištyrė, tiesiog atmetė šitą kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir operatorius, matyt, buvo konservatorius. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat seniai čia tuo reikalu buvęs turiu du, bet trumpus pareiškimus.

Pirmas turi pavadinimą – “Ką dar atidavus “Williams”?

“Gynybos tarybai pritarus Vyriausybės siūlymui parduoti JAV kompanijai “Williams International” dar 33% naftos komplekso akcijų, Lietuvos žeminimas tęsiasi. Šiomis dienomis tiktų paklausti: “Ką dar atidavus “Williams”? Nes jis gali supykti ir pasitraukti iš Lietuvos. Taigi ką dar atidavus? Gal ir paskutinį akcijų trečdalį pasiūlyti? O gal Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę? Gal atominę? Ar visą Lietuvos energiją? O gal pačią Vyriausybę? Norėtųsi žinoti, ar Gynimo taryba šį savo sprendimą priėmė vienbalsiai, bendru sutarimu, ar Respublikos Prezidentas įsitikinęs, kad Lietuva turi mokėti šią duoklę?

Prašau paaiškinimo, informacijos, atsakymo į šiuos ir politikams, manau, ir visiems piliečiams svarbius klausimus. Kokiomis sąlygomis nuspręsta atiduoti “Williams” kompanijai du trečdalius Lietuvos naftos komplekso akcijų? Kiek pinigų ir kada bus už tai sumokėta Lietuvai? Kokie gauti konkretūs JAV įsipareigojimai, ne pažadai, ne trečiaeilių JAV valdininkų miglotos užuominos, bet oficialūs įsipareigojimai už sudaromas išskirtines galimybes “Williams” kompanijai. Kol neišgirsime aiškių, konkrečių ir Lietuvos interesus tenkinančių atsakymų į šiuos klausimus, apie pritarimą šiam sandėriui negali būti ir kalbos. Manau, kad tokia yra ir daugelio Lietuvos piliečių nuomonė”.

Antras pareiškimas. “Krizė valstybės valdymo sistemoje akivaizdi. Ją vainikuoja iš Vyriausybės sklindantys pareiškimai, kurių turinys, ir tonas yra įžūliai provokuojantys. Vaikštoma apie Prezidentūrą atrištais vyžų apyvarais laukiant, kol juos kas nors užmins, Vyriausybės vadovui ir jo komandai laukiant progos skaldyti antausius visiems ne saviems. Tokių kaimo vakaruškų metodų taikymas aukščiausioje valstybės vadovybėje turi būti sustabdytas. Yra dvi išeitys, dvi galimybės.

Pirmoji. Respublikos Prezidentas numoja ranka ir nebetrukdo Ministrui Pirmininkui daryti viską, ką jis nori daryti, t.y. leidžia būti vienvaldžiu valstybės vadovu. Tada Prezidentas vėl būtų geras, įsivyrautų ramybė ir sutarimas. Tik Prezidentas turėtų nuolat kartoti, kad jam be galo malonu dėl visko, ką daro Ministras Pirmininkas, Vyriausybė ir Konservatorių partija.

Antroji. Respublikos Prezidentas neatsisako Konstitucijoje numatytų valstybės vadovo teisių, galių, atsakomybės ir pasiūlo ponui G.Vagnoriui atsistatydinti iš Ministro Pirmininko pareigų. Pasiūlo oficialiai ir primygtinai.

Pagaliau reikėtų prisiminti ir Konstitucijos 92 straipsnio nuostatą: “Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas”. Ir atleidžia! Manau, kad šiandien tai yra pirmaeilė būtinybė ir vienintelė demokratinė galimybė apginti Lietuvą. Noriu tikėti, kad Konservatorių partija, vengdama pirmalaikių Seimo rinkimų, pritartų Respublikos Prezidento ryžtui”. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Tik nuo ko ginsime Lietuvą? Jeigu galėčiau priminti, kad dėl “Williams”…

Č.JURŠĖNAS. Andriau!

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, tuoj pat. Taip, tik noriu priminti, kad dėl “Williams” Seimas yra daręs sprendimą ir jeigu reikės, Seimas svarstys, ar reikia keisti sprendimą. Taigi Gynybos tarybos nutarimai yra tiktai pritarimai būsimiems veiksmams, kuriuos taip pat turės aprobuoti ir Seimas. Norėčiau priminti, kad prieš dvi savaites daugelis Seimo narių plojo Respublikos Prezidentui, kuris ragino greičiau privatizuoti valstybės turtą.

Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, ačiū, kad suteikėte žodį, bet noriu priminti, kad pareiškimai nekomentuojami. Tai pirmas punktas.

Antras punktas. Pagal Seimo statutą siūlau paskutinį kolegos R.Smetonos perskaitytą pareiškimą apsvarstyti Valstybės ir teisės komitete ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

PIRMININKAS. Aš siūlyčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, nes čia kalbama apie valstybės…

Č.JURŠĖNAS. Galima ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Aš siūlau visiškai rimtai, gerbiamasis Andriau, todėl prašau tai padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas. Prašom registruotis ir balsuosime, ar pritariame Č.Juršėno siūlymui. Č.Juršėnas siūlo R.Smetonos pareiškimą apsvarstyti trijuose komitetuose. Dar reikėtų apsvarstyti ir Sveikatos reikalų komitete. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kas pritaria Č.Juršėno siūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Kolega Žiemeli, prašom rūpintis valstybės likimu, o ne juokauti Seimo salėje.

Už pasiūlymą – 7, prieš – 12, susilaikė 6. Deja, komitetai lieka be šio svarbaus darbo.

J.Olekas – replika.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau, kad jūs tiesiog nejuokautumėte, nesityčiotumėte iš Sveikatos reikalų komiteto. Iš tikrųjų tai yra toks pat svarbus komitetas kaip ir kiti komitetai. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš ir norėjau parodyti, kiek jis yra reikšmingas šiuo klausimu. Taigi, gerbiamieji kolegos, baigiame mūsų šios dienos darbus svarbiais pareiškimais. Paskutinis pareiškimas kaip paprastai – posėdis yra baigtas.