Devynioliktasis (316) posėdis
1999 m. balandžio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1999 m. balandžio 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame balandžio 15 dienos (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį.

Dėl šios dienos darbų. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs matote, yra keletas pasikeitimų. Kai kurie jų buvo aptarti Seniūnų sueigoje, kai kurie yra susiję su Prezidento nutarimais. Todėl trumpai informuoju. Kaip jūs matote, nuosavybės klausimai dar sykį atidedami (komitetas dar nepadarė savo sprendimų). Kaip jūs žinote, Prezidentas atsiėmė savo teikimą Seimui skirti A.Rudį valstybės kontrolieriumi, todėl darbotvarkės 1-8 klausimas taip pat iš mūsų darbų sąrašo šiandien iškrenta. Todėl yra pasiūlyta įrašyti į darbotvarkę (Seniūnų sueigos siūlymu) Prezidento teikimą dėl dviejų Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo – tai naujasis darbotvarkės 1-8 klausimas.

Taip pat yra pasiūlyta į šios dienos darbotvarkę įrašyti tolesnį Ūkininko ūkio įstatymo svarstymą. Dabar yra numatyta, kad tai bus apie 12.20 val., tačiau norėčiau paprašyti suinteresuotus Seimo narius šio įstatymo svarstymu būti pasiruošusius tai daryti anksčiau. Kiek aš žinau, kai kurių įstatymų projektų svarstymas, numatytas prieš tai, gali būti gana trumpas.

Toliau, kaip jūs matote, taip pat Seniūnų sueiga pritarė siūlymui Produktų saugos įstatymo projektą atidėti vėlesniam laikui. Rezerviniai: r-1, r-2, r-4, taip pat atidėti vėlesniam laikui, apie tai tuoj pat informuosiu, tai Seniūnų sueigos siūlymas. Todėl papildomai yra įrašytas Seimo nutarimo “Dėl moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus paskyrimo” projektas. Jis turėtų vadintis “lygių galimybių”.

Papildomai įrašytas darbotvarkės 2-9 klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projekto pateikimas, ir r-4 ir r-5 taip pat papildomai įrašyti.

Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarauja, galėtume pagal tokią darbotvarkę dirbti? S.Pečeliūnas. Prašom per centrinį mikrofoną.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gal taip tikrai bus patogiau. Aš norėčiau pasiūlyti. Manau, kad 1-3c klausimas išsibraukia automatiškai. (…) įstatymo nusprendėme dabar dar nesvarstyti, nes komitetas kai kurių darbų neatliko. Bet tą lydintįjį, manau, mes šiandien galėtume pateikti. Juo labiau kad per ateinančias dvi savaites aš nebūsiu, ir vėl kils visokių problemų. Aš nemanau, kad tai užimtų daug laiko ar sukeltų kokių nors kontroversijų, nes jis yra lydintis. Jeigu pagrindiniame įstatyme kas nors keisis, aišku, atitinkamai taisysime ir lydintį įstatymą, kad jie vienas kitam neprieštarautų. Jau dabar yra akivaizdu, kad šiame įstatyme kai kuriuos smulkius pakeitimus reikės daryti, nesvarbu, kaip mes apsispręsime dėl pagrindinio įstatymo. Prašyčiau jį sugrąžinti ir skirti jam keletą minučių. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu Seniūnų sueigos nutarimo pakeisti. Šiandien yra siūloma to nedaryti. B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš nežinau Seniūnų sueigos paskutinio sprendimo, bet darbotvarkėje yra du klausimai – projektai Nr.P-1565 ir Nr.P-1691. Komitetas šiandien rytą buvo susirinkęs ir dėl to, kad vakar vakare dar buvo gauta daug pasiūlymų, kurių mes fiziškai nespėjome apsvarstyti, komitetas prašo daryti pertrauką vienai savaitei – atidėti šitų įstatymų projektų svarstymą savaitei.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal mes, kai prieisime prie to klausimo, galėsime apsispręsti, ką toliau darom su tais projektais. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Aš dėl 1-1 klausimo. Mano klausimas, ar čia yra numatoma tiktai informacija, ar numatomi ir klausimai, ar numatomos kai kurios kalbos? Būtų malonu, kad būtų aišku šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statutas numato, kad po Vyriausybės informacijos galima diskusija. Ministras Pirmininkas sutinka atsakyti į klausimus. Tačiau visai šiai procedūrai, kaip jūs matote, yra skiriama pusė valandos. Matyt, turėsime orientuotis šios informacijos pateikimo metu. Jeigu liks laiko, Ministras Pirmininkas sutinka atsakyti į klausimus. Jeigu mes nutarsime, kad reikia surengti diskusiją, matyt, nutarsime, kad ją reikės surengti vėliau, t.y. kitą mūsų posėdžių dieną. Jeigu daugiau nėra jokių siūlymų ir klausimų, siūlome pradėti darbą.

Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus informacija: Vyriausybės veikla neutralizuojant Rusijos krizės poveikį

Mūsų darbotvarkės 1 klausimas – Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus informacija apie Vyriausybės veiklą neutralizuojant Rusijos krizės poveikį. Prašom, ministre, žodis jums. Kol Ministras Pirmininkas pradės kalbėti, prašom registruotis.

Prašom, premjere.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai svarbu, jog Rusijos krizės poveikį gali svarstyti ne tik Vyriausybė, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas.

Turime pasakyti, jog Rusijos krizės poveikį patyrė ne tik artimesnės kaimyninės valstybės, bet ir kitos Vidurio ir Vakarų Europos valstybės. Šioms antikrizinėms priemonėms, taip pat padėčiai vertinti, be abejo, visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Mes labai džiaugiamės, jog sulaukėme pagalbos iš Seimo, nes vien Vyriausybė visų problemų neišspręs. Mums reikia sutelkto visų valstybės institucijų darbo.

Nors Lietuvos įmonės ir nacionalinis biudžetas patyrė didžiulius nuostolius, visų mūsų pastangų dėka pavyko išsaugoti svarbiausia – šalies finansinį ir pinigų stabilumą, išvengti ekonominės socialinės krizės. Šiandien jau galime teigti, jog sunkiausias laikotarpis baigėsi, ir jau galime drąsiai, nebijodami, jog išprovokuosime kokius nors ažiotažus, kokius nors neramumus, galime drąsiai įvertinti ir konkrečius nuostolius, taip pat palyginti juos su prognozuojamais rodikliais.

Iš pradžių norėčiau pasakyti, jog patirti nuostoliai iš esmės buvo numatyti jau praeitais metais – praeitų metų rudenį, kai mes atlikome pirmuosius vertinimus. Tai yra nieko netikėto neįvyko. Mes patyrėme tiek, kiek planavome, tačiau nuostoliai galėjo būti daug didesni, jeigu mes visi nebūtume ėmęsi tam tikrų priemonių ir nebūtume slopinę galimų didesnių nuostolių. Tačiau šiandien norėčiau įvertinti ir tai, kiek mes patyrėme konkrečių nuostolių. Antra, kokia padėtis yra šiuo metu, kaip keičiasi tendencijos, ir po to apie konkrečias priemones, ką mes darėme ir ką mes darome, jog ekonominė būklė galėtų sparčiau keistis.

Dėl Rusijos finansinio nemokumo prekių apyvarta šią žiemą buvo sumažėjusi keturis kartus. Iš esmės prekyba su Rusija buvo nutrūkusi. Iš esmės eksportas į Rusiją tesudarė tik 7,2% viso eksporto. Palyginimui reikėtų prisiminti, kad anksčiau eksportas į Rusiją sudarė 22%.

Bendras šalies eksportas buvo sumažėjęs 28%. Dabar šis sumažėjimas yra apie 20–21%. Eksportuotojai patyrė apie 150 mln. litų nuostolių. Be to, žemės ūkio perdirbimo įmonės patyrė apie 40 mln. litų nuostolių.

Be abejo, nuostolių patyrė daugiau kaip šimtas didesnių įmonių. Nuostolių taip pat patyrė ir vežėjai, kurių vežimo apimtys, ypač į NVS valstybes, sumažėjo 60%.

Bendros apdirbamosios ir išgaunamosios pramonės parduotos produkcijos apimtys žiemos metu buvo sumažėję iki 14%, palyginti su 1998 m. atitinkamu laikotarpiu. Darbo neteko per 4 tūkst. žmonių. Jeigu leistumėte apibūdinti ir apibendrinti pagrindinius rodiklius, tai galima būtų juos įvertinti taip: dėl Rusijos finansinės krizės Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas sulėtėjo 3–4%. Tačiau nepaisant to išliko palyginti aukštas – 4–5%. Nacionalinis biudžetas neteko apie 800 mln. Lt, tačiau visi mes suprantam, kad tai negali būti pagrindas sumažinti atlyginimus mokytojams, gydytojams ar kitų biudžetinių sričių darbuotojams, tai negali būti pagrindas sumažinti socialines programas. Aš konstatuoju, kad tokius nuotolius mes patyrėm ir turėjom imtis kitų priemonių, kurios leistų kompensuoti ir užtikrinti normalų finansavimą. Nedarbas dėl Rusijos finansinio nemokumo padidėjo 0,6%.

Šalies nuotoliai būtų buvę daug didesni, o padariniai tęstųsi daug ilgiau, jeigu Seimas ir Vyriausybė nebūtų iš anksto pasirengę šiai, jau numatomai Rusijos finansinei krizei ir nebūtų laiku ėmęsi konkrečių priemonių. Dėl to jau galima tvirtinti, dar kartą sakau, jog sunkiausias laikas praėjo, bet pati krizė Rusijoje tęsiasi. Štai tikriausiai ir pagrindinis atsakymas – Rusijoje krizė tęsiasi, o Lietuva jau mato išėjimo iš patirtų sunkumų dėl kaimyninėse valstybėse įvykusio finansinio nemokumo ir kitas tendencijas. Tai liudija, jog mes, kaip valstybė, esam jau daug stipresni ir mūsų galimybės yra daug didesnės negu anksčiau.

Matome aiškų šalies ūkio pagyvėjimą. Be abejo, sunkumų dar labai daug. Sunkumų patiria ir pramonė, ir žemės ūkis, patiria vežėjai, patiria visos kitos įmonės. Tačiau mes matome akivaizdų pagyvėjimą. Štai Statistikos departamento paskelbti duomenys liudija, kad nuo 35% iki 63% padidėjo įmonių vadovų skaičius, manančių, jog gamybos apimtys ne mažės, o didės. Sakykim, praeitų metų rudenį buvo priešingas vaizdas, per 60% įmonių vadovų manė, kad padėtis blogės ir gamybos apimtys mažės, o šiuo metu 63% tvirtina, jog gamybos apimtys ne mažės, o didelė dalis iš jų mano, kad net didės. Tai liudija, jog pačios įmonės jau šiek tiek atsigauna ir atsiranda daug daugiau optimizmo.

Kovo mėnesį bendroji pramonės produkcija, bendroji išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės parduota produkcija išaugo 26,4%. Tai iš tikrųjų yra ženklus pagyvėjimas. Palyginti su 1998 m. kovo mėnesiu, atsilikimas tesudaro 7,5%. Prieš porą mėnesių atsilikimas buvo 14%. Dabar atsilikimas tik 7%. Tai liudija, kad atsigauna ne tik pramonės įmonės, bet ir kiti sektoriai jau atgyja. Įdomu pažymėti, kad, Ūkio ministerijos duomenimis, tų įprastinių pramonės įmonių gamybos apimtys šiuo metu ne tik nesumažėjo, bet net 7% padidėjo. Pagrindinis realizavimo būdas – tai atsiradusios naujos rinkos.

Kovo mėnesį padidėjo eksportas į NVS, bet daugiausia šių metų pradžioje padidėjo eksportas į Europos Sąjungą, net 8,4%. Kai kaimyninėse valstybėse siaučia krizės, Lietuvos eksporto į Europos Sąjungą padidėjimas – ypač svarbus dalykas. Importas iš Europos Sąjungos sumažėjo 16,2%. Tai irgi yra teigiamas ženklas, nes mes siekiam kiek galima mažesnio užsienio prekybos deficito.

Įdomus yra struktūrinis pasikeitimas. Iš esmės pasikeitė eksporto struktūra. Į NVS valstybes mes šiuo metu eksportuojam 16% visos produkcijos, į kitur – 74% produkcijos. Jeigu palygintume, kaip buvo iki krizės laikotarpio, tai į NVS mes eksportavom 32%, į kitas valstybes 53%. Kitaip tariant, apie 20% yra atrasta naujų rinkų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvos Vyriausybė neieško būdų, kaip padėti įmonėms parduoti savo produkciją. Mes darom, kiek leidžia mūsų galimybės, bet šis rodiklis liudija, jog daugelis įmonių susirado ir naujas rinkas. Bet, aišku, kam bus galimybės sugrįžti į NVS rinkas, aš manau, kad visos įmonės tuo taip pat pasinaudos.

Neapmokamose atostogose darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 6060, rugsėjo mėnesį iki 2940 vasario mėnesį. Taigi matom, jog daugiau žmonių gauna darbo.

Labai svarbu yra tai, jog pagaliau mes matom pagerėjimą ir finansiniame sektoriuje. Valstybės biudžetas kovo mėnesį gavo 60% daugiau įplaukų negu vasario mėnesį. Palyginti su praeitais metais, tai 28%, palyginti su 1996 m. kovo mėnesiu, tai 2,1 karto daugiau. Taigi per tuos metus valstybės biudžeto finansavimas padidėjo daugiau kaip du kartus. Be abejo, aš suprantu, kad visur trūksta pinigų, trūksta mokykloms, trūksta ligoninėms, trūksta keliams, trūksta miestams. Visur trūksta pinigų. Jų trūktų net ir tuo atveju, jeigu mūsų biudžetas būtų 10 kartų didesnis. Bet jeigu mums per keletą metų pavyko nacionalinį biudžetą padidinti du kartus, tai liudija, kad iš tikrųjų yra neblogos tendencijos. Bus galimybės greičiau spręsti susikaupusias problemas. Kaip minėjau, nors Rusijos krizė tęsiasi, tačiau Lietuvos ūkio būklė gerėja. Ir akivaizdžiai gerėja. Aš manau, tai yra ne politikų, mūsų, nuopelnas, o pačių žmonių, pačių Lietuvos įmonių didžiausias nuopelnas. Nemanau, kad mums iš to kaip nors reikia šaipytis ar kaip nors menkinti žmonių pastangas sunkioje padėtyje kaip nors pasiekti geresnių rezultatų.

Patyrėme didelių nuostolių, bet išsaugojome šalies ekonominį, finansinį stabilumą. Nuostoliai būtų daug didesni, jeigu nebūtume laiku tam pasirengę. Dar praeitų metų rugsėjo mėnesį buvo priimtas specialus Vyriausybės nutarimas, kuris numatė net 36 priemones, iš kurių 33 konkrečios ekonominės-finansinės priemonės jau yra įgyvendintos. Tačiau iš tikro rengtis krizei mes pradėjom daug anksčiau. Tai yra dar praeitais metais mes biudžete sukaupėm apie 400 mln. Lt. Dar apie 1 mlrd. Lt mes sukaupėme valstybiniuose fonduose, kurie buvo naudojami kaip kredito ištekliai. Taigi mes didžiausią dėmesį skyrėm išaugoti finansinį stabilumą. Mes jautėm, kad sumažės įplaukos į valstybės nacionalinį biudžetą, kad svarbu išlaikyti normalų finansavimą, bet tam reikia turėti ir atsargų. Mes buvom sukaupę palyginti labai daug finansinių išteklių. Tai ir buvo pagrindinis būdas apsiginti nuo išorės poveikio.

Kita mūsų pagrindinė kryptis buvo padėti įmonėms apsirūpinti apyvartinėmis lėšomis. Čia mes veikėm dviem kryptimis. Pirma, mūsų pastangos buvo nukreiptos ta linkme, kad būtų padidintas kredito išteklių kiekis visoje kreditų sistemoje. Tai yra palaikyti kiek galima didesnį pinigų kiekį Lietuvos bankuose. Dėl to mes iki minimumo praeitais metais ir šią žiemą sumažinom valstybės skolinimąsi, kad kredito ištekliai būtų stumiami arčiau įmonių, kad įmonės galėtų lengviau gauti kreditus. Taip pat savo vertybinių popierių platinimo politika siekėme sustabdyti spekuliatyvinių palūkanų augimą, t.y. kad palūkanos neišaugtų tiek, kiek paprastai tokiais laikotarpiais dėl spekuliatyvinių motyvų jos išauga.

Buvo imtasi ir konkrečių priemonių. Štai aš pateiksiu konkretų pavyzdį. Žemės ūkio perdirbimo įmonėje nuostoliai dėl krizės Rusijoje siekė apie 40 mln. Žemės ūkio ministerija dėl krizės Rusijoje numatė eksporto ir kitokių rūšių subsidijų 60 mln. Lt daugiau. Štai tokios priemonės kaip eksporto subsidijos mums leido iš esmės išsaugoti žemės ūkio gamybos lygį, maisto produktų eksporto beveik tą patį lygį ir tokiu būdu neleisti sumažėti žemės ūkio produkcijos kainoms ir žemės ūkio pajamoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė praeitų metų rugsėjo mėnesį priimtu nutarimu numatė konkrečias priemones, kaip palengvinti prekių eksportą, kaip palengvinti vidaus rinką, sustiprinti vidaus rinkos apsaugą bei pagerinti jos padėtį. Tai eksporto skatinimo, užsienio prekybos reguliavimo, vidaus rinkos apsaugos ir kitos konkrečios priemonės. Rusijos finansinės krizės sušvelninimo priemonės taip pat buvo taikomos ir mokestinėms įmonėms, t.y. buvo sudarytos galimybės toms įmonėms, kurios atsidūrė ypač sunkioje būklėje, kuriam laikui atidėti mokesčius. Vyriausybė, siekdama išsaugoti gamybą, pagrindinį dėmesį skyrė eksportui skatinti. Čia buvo nukreiptos visos mūsų pagrindinės jėgos. Kaip minėjau, tai yra eksporto subsidijos, speciali eksporto rėmimo programa, susijusi ir su žemės ūkiu, ir su pramone.

Kitas priemonių blokas susijęs su vidaus rinkos apsauga. Lietuvos Vyriausybė buvo priversta praeitų metų rudenį priimti sprendimą ir padidinti muito mokesčius, ypač jautriems produktams, t.y. toms valstybėms, su kuriomis nebuvo pasirašytos laisvos prekybos sutartys. Šių metų kovo mėnesį mums pavyko sėkmingai užbaigti derybas su Europos Sąjunga ir padidinti apie 20% jautriems maisto produktams, taip pat kai kuriai kitai produkcijai, importuojamai iš Europos Sąjungos. Taigi šiuo atveju mes taip pat išnaudojome visas galimybes, visus tarifinius ir netarifinius barjerus, kurie apribotų perteklinės ir ypač subsidijuojamos produkcijos iš Europos patekimą į Lietuvą.

Gana sėkmingai buvo panaudotos ir veterinarinės apsaugos priemonės. Kaip rodo statistika, tik 1/10 prašančių įvežti į Lietuvą maisto produktus buvo suteikti tokie leidimai. Tai buvo taip pat pakankamai efektyvi priemonė, ginanti savo vidaus rinkas. Dar viena priemonė, kuri šiuo metu, man atrodo, duos ypatingą poveikį, tai yra Muitinės departamente prie Finansų ministerijos įsteigtas padalinys importuojamų prekių muitinių įvertinimų klausimams spręsti. Į Lietuvą iš tikro plūsta daug dirbtinai nupigintų, subsidijuotų maisto ir kitokių produktų, rodant sumažintas muitines vertes, t.y. klastojant muitines vertes. Dėl to Vyriausybė neseniai priėmė nutarimą, kuriuo iš esmės pakeitė muitinio vertinimo tvarką, ir pirmiausia ji nukreipta prieš prekių muitinės vertės klastojimą. Tai taip pat turės būti veiksminga priemonė stabdant nupigintų subsidijuojamų maisto ar kitokių produktų įvežimą į Lietuvą.

Dėl sutrikusių atsiskaitymų su Rusijos pirkėjais įmonėse padidėjo apyvartinių lėšų trūkumas, sutriko atsiskaitymai ne tik su kitais kreditoriais, bet ir su įmonių darbuotojais. Dėl to Vyriausybė praeitų metų rugpjūčio mėnesį priėmė nutarimą dėl fondų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti įsteigimo (kai kurių papildymų ir pataisymų). Tai buvo taikoma toms įmonėms, kurios iš tikro atsidūrė labai sunkioje būklėje ir kurios ateityje gali pasiekti geresnių rezultatų. Iš viso finansinė parama suteikta 33 įmonėms už 45,5 mln. litų.

Žemės ūkio perteklinės produkcijos pagrindinė rinka buvo Rusija bei kitos NVS šalys. Daugiausia nuostolių patyrė žemės ūkio produkciją perdirbančios įmonės. Siekdama padėti žemės ūkio įmonėms realizuoti pagamintą produkciją, valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra supirkinėja perteklinius grūdus, pieno miltelius, sviestą ir kitą žemės ūkio produkciją. Supirkta grūdų už 153 mln. litų, mėsos ir pieno produktų už 107 mln. litų. Sėkmingai pradėjo veikti kreditų garantijų sistema, kuri teikia kreditinę paramą ir superkant produkciją, taip pat įsigyjant ir žemės ūkio techniką. Ypatingą dėmesį mes skiriame palaikyti esamoms darbo vietoms ir darbo vietoms kurti ne tik miestuose, bet ir žemės ūkyje. Sėkmingai pradėjo veikti lengvatinių kreditų sistema žemės ūkyje, kuri numato galimybę ūkininkams su valstybės pagalba gauti lengvatinį kreditą.

Pradėjo veikti Lietuvos eksporto ir importo draudimas. Įmonės gali pasinaudoti eksporto kredito draudimo, prekinio kredito draudimo, politinės rizikos ir smulkaus bei vidutinio verslo paskolų draudimo galimybėms. Šiuo metu sudaryta 11 stambesnių draudimo sutarčių už 10,5 mln. litų.

Baigdamas norėčiau pasakyti, jog ne mažiau svarbu, siekiant palaikyti mūsų šalies įmones, yra kova su kontrabanda, kuri atima dešimtis, šimtus tūkstančių darbo vietų. Dar mūsų dabartinė būklė netenkina, tačiau mums sustiprinus, sugriežtinus kovą su kontrabanda pavyko ne tik papildyti valstybės nacionalinį biudžetą, ne tik tokiu būdu padidinti atlyginimus mokytojams ar kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, ne tik socialines programas, bet iš esmės apginti šalies ūkio interesus, apginti šalies gamintojus, išsaugoti darbo vietas. Ir darbui šita kryptimi mes taip pat skirsime ypatingą dėmesį.

Taip pat mes siekiame ir derybomis su Rytais ir Vakarais pasiekti sau palankesnių sprendimų. Tikiuosi, jus pasiekė kai kurie susitarimai, pasiekti šiomis dienomis su Rusija, baigiamos derinti likusios kai kurios politinės ir ekonominės sutartys. Jos taip pat turės atverti naujų galimybių.

Na ir baigdamas norėčiau pasakyti: taip, dėl Rusijos krizės Lietuvos ūkis, Lietuvos įmonės patyrė nuostolių. Nuostolių patyrė ir kitos valstybės. Didelių nuostolių patyrė netgi Vakarų valstybės, bet Lietuva pajėgė išlaikyti ekonominį finansinį stabilumą. Mes išvengėme finansinės ar kitokios didesnės ekonominės krizės. Įmonės, žmonės patyrė papildomų sunkumų. Taip, kai kur mes matome daugiau priekaištų. Aš nematau nieko blogo, jeigu dėl Rusijos krizės būtų kritikuojama Lietuvos Vyriausybė. Taip, už Rusijos krizę, už tai, kas vyksta Rusijoje, tegul būna kalta Lietuvos Vyriausybė. Aš prašau tik vieno. Nekritikuokim, nekaltinkim, nemenkinkim Lietuvos valstybės. Lietuvos valstybė stiprėja, Lietuvos valstybė yra pajėgi, ir aš tikiu, ir ateityje atsispirs bet kokioms krizėms, kurios ateis iš išorės. Bet svarbiausia, kad mes matome tendenciją, kuri leidžia tikėtis ateityje ir konkretesnių rezultatų kiekvienam Lietuvos žmogui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 10 minučių klausimams. Taigi maždaug penki klausimai, penkios frakcijos po vieną klausimą, ir tuo baigsime šią procedūrą. Iš LDDP frakcijos kas klausia? J.Karosas? A.Salamakinas, taip? Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, turbūt jūsų atmintis yra labai gera, kaip aš įsivaizduoju. Prisiminkime praeitų metų rugsėjo mėnesį, kai jūs pasakėte: negąsdinkite Lietuvos žmonių, Rusijos krizė Lietuvos visiškai nepalies, ir kad opozicija bei spauda visiškai be reikalo kelia triukšmą. Kaip jūs galvojate, kaip elgtis verslininkui, kuris prekiavo su Rusija ir, patikėjęs premjero žodžiais, kad mums neturės įtakos krizė, po to patyrė didžiulių nuostolių? Ar jis gali toliau tikėti premjeru, kai jis dabar mums kalbėjo apie tuos kalnelius, kad vėl gerai? Ar jis jau prarado visišką pasitikėjimą jumis?

G.VAGNORIUS. Kaip aš minėjau, gerbiamasis Seimo nary, jūs tikrai drąsiai galite kaltinti Lietuvos Vyriausybę dėl Rusijos krizės, galite kaltinti asmeniškai mane. Tikrai dėl to man nebus labai skaudu. Tačiau jūs klystate. Mano žodžiai buvo labai aiškūs, bet kiek kitokie. Aš sakiau, kad Rusijos krizė neturi įtakos šalies finansų, pinigų sistemai. Aš sakiau, kad mes išlaikysime Rusijos krizės spaudimą. Atsiverskite puslapius ir pažiūrėkite. Bet tai, kad kai kas norėjo interpretuoti, jog Lietuva nepatirs nuostolių, manyčiau, yra tų žmonių problema. Bet mes sakėme: taip, įmonės patirs nuostolių, nacionalinis biudžetas patirs nuostolių. Juk mes patys pateikėme biudžeto mažinimo planą, kurį svarstėt praėjusių metų rudenį Seime. Mes dar praėjusių metų rudenį pateikėme skaičius, kiek atsilieps BVP augimui, kiek atsilieps nacionaliniam biudžetui, bet mes sakėme, kad Rusijos krizė neturi turėti įtakos Lietuvos finansų sistemai, kuri turi išlikti stabili. Ji išliko stabili.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti labai konkrečių dalykų. Kokiais kriterijais Vyriausybė vadovaujasi skirdama per įvarius fondus: eksporto, bankroto, pagalbą nuo Rusijos krizės nukentėjusioms įmonėms, nes, mano turimais duomenimis, šita galimybe pasinaudojo įmonės… Vyriausybė suteikė pagalbą įmonėms, kurios niekaip nesusijusios su Rusijos krize? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, dabartinė Vyriausybė neskirsto nieko, jokios pagalbos. Veikia konkrečios programos, kurios paremtos konkrečiomis taisyklėmis, pavyzdžiui, eksporto… kreditų draudimo sistema. Kiekviena įmonė, turinti konkretų verslo planą ir savo produkcijos pirkėją, gali kreiptis į šią draudimo bendrovę ir, pagal nustatytą tvarką, iš karto gauti kredito draudimą, taip pat ir kai kurias subsidijas, jeigu to prireikia. Yra nustatytos taisyklės ir tie, kurie tenkina taisykles, įgyja teisę.

Taip pat ir dėl lengvatinių kreditų ūkininkams, žemdirbiams technikai įsigyti. Kiekvienas žemdirbys, kuris tenkina minimalius, iš anksto nustatytus kriterijus, turi teisę kreiptis į fondą ir gauti 100% kredito garantiją, jeigu perka naują techniką, arba mažesnę kredito garantiją, bet visi be jokių išimčių turi tenkinti šias sąlygas. Panašiai veikia ir Fondas bankrutuojančių įmonių darbuotojų reikalavimams tenkinti. Ne Vyriausybė skirsto. Yra specialioji taryba, kurią sudaro ne politikai. Joje yra žmonės, kurie yra atsakingi už savo sritį. Atrenkama pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Vyriausybė paprastai tiktai patvirtina priimtus sprendimus. Kažkaip nepastebėjau nė vieno atvejo, kad į Vyriausybės posėdį būtų įtraukta kuri nors įmonė, kuriai būtų suteikta kokia nors prioritetinė ar išimtinė pagalba. Mes galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje nedalijami pinigai, Vyriausybė neskirsto pinigų, o yra teikiama finansinė kreditinė parama, prireikus palūkanų subsidijos, pagal bendras, visiems aiškias, viešas taisykles. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Šileikis. (Balsas iš salės) K.Glaveckas? Prašom.

K.GLAVECKAS. Atsiprašau, mano mikrofonas neveikia.

Gerbiamasis premjere, toks klausimas. Dėl krizės sumažėjus Rusijos rinkoms, akivaizdu, kad investuotojų į Lietuvą interesai smarkiai sumažės. Sakykite, ar Vyriausybė iš principo ką nors daro ir rengiasi kaip nors pakeisti sąlygas ir padaryti labiau patrauklias bent šiuo laikotarpiu, kad kapitalas į Lietuvą nesumažėtų, bent išlaikytų tą patį lygį?

G.VAGNORIUS. Be abejo, aš sutinku su jumis. Tai iš tikro yra labai svarbus klausimas ir jam turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Finansinis nemokumas, finansų krizė ne tik Rusijoje, bet ir kitose NVS valstybėse, be abejo, turės įtakos potencialiems investuotojams. Mes tikriausiai turime matyti tuos investuotojus, kurie yra Rusijoje. Jie galbūt gali pasitraukti iki Lietuvos. Reikia sudaryti visas sąlygas, kad jie Lietuvoje rastų sau vietą.

Yra ir kita investuotojų grupė, kuri dar nedirbo šitame regione, bet anksčiau domėjosi. Ką mes darome šiuo atveju? Pirmiausia mes norime sudaryti maksimaliai palankias ekonomines sąlygas. Mes esame priėmę ir paskelbę programą, kokias nuolaidas mes galime teikti visiems investuotojams, kurie investuoja daugiau kaip 200 mln. Lt arba įgyvendina kitus stambius projektus.

Toliau. Ką mes siūlome ir, aš tikiu, Seimas tam pritars? Mes siūlome nuo kitų metų visiškai neapmokestinti pelno, kad neliktų verslo mokesčių, jog lėšos, panaudotos darbo vietoms, ekonomikos plėtrai, būtų neapmokestintos. Vadinasi, kol pinigų nepaėmė vartojimui, tie pinigai turi būti neapmokestinti, t.y. tol, kol tos lėšos naudojamos įmonių veiklai, darbo vietoms palaikyti, jos nebus apmokestinamos. Iš tikro tai yra labai patraukli mokesčių programa, į kurią atkreipė dėmesį visi investuotojai.

Mes pakeitėme palūkanų už dividendus skaičiavimo tvarką taip, jog kitose valstybėse užsienio investuotojams nereikėtų pakartotinai mokėti mokesčių. Mes stengiamės visais įmanomais būdais sudaryti kiek galima palankesnes sąlygas. Bet ne mažiau svarbu yra tai, kad mes pajėgiame išlaikyti finansų stabilumą. Tai, kad mes šiuo metu išplatinome euroobligacijas, kad mes šiuo metu refinansavimui jau galime gauti kreditus palyginti normaliomis sąlygomis, liudija tai, kad išliko pasitikėjimas Lietuvos ekonominėmis ir politinėmis galimybėmis. Stabilumas, stabilumas ir dar kartą stabilumas, ko gero, vaidina ypatingą dėmesį. Aš tikiuosi, kad visų mūsų bendromis pastangomis pavyks išlaikyti ekonomikos, finansų stabilumą.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis premjere, Finansų ministerijai išleidus taupymo lakštus ir nustačius 10,5% metinių palūkanų, ar nepadidės imamų paskolų iš bankų metinės palūkanos?

Kitas klausimas. Kaip jūs žiūrėtumėte į tai, kad Lietuvos ekonomiką veikia Rusijos krizė, maisto produktų supirkimas mažėja, tačiau lentynose maisto produktų kainos beveik nemažėja? Paimkime “šlapią” dešrą. Jos kaina yra 17 litų, o už kiaulieną moka 3,5 Lt. Esant šiai situacijai, akivaizdžiai matome, kaip naudojasi šia situacija prekybininkai ir gamybininkai. Ar vis dėlto nereikėtų apriboti prekybinį antkainį Lietuvoje pagamintiems maisto produktams? Galbūt reikėtų apriboti antkainį ir maisto produktų perdirbėjams?

G.VAGNORIUS. Aš pabandysiu patikslinti, nors pripažįstu, jog egzistuoja ši problema, tiktai aš nesiūlyčiau grįžti prie kokio nors antkainių reguliavimo, nes tai rinkos sąlygomis mažai ką duoda. Mes turime taikyti griežtesnes antimonopolines priemones, skatinti konkurenciją, taip pat griauti kokius nors susitarimus dėl padidintų ar sumažintų supirkimo kainų.

Dėl kainų. Iš tikro kaimyninėse rinkose žemės ūkio produkcijos kainos sumažėjo 15–20%. Vakarų pasaulyje dar labiau sumažėjo, tačiau Lietuvoje pagrindinių produktų, pavyzdžiui, pieno, kainas mes išsaugojome to paties lygio. Taip pat ir maistinių kviečių kainos iš esmės liko tokios pačios. Šiuo metu mes turime problemų su kiaulių supirkimo kainomis, nes iš tikro yra didelis šios produkcijos perteklius. Šitos perteklinės produkcijos mums neįmanoma eksportuoti į kitas valstybes, nes ji yra beveik neperkama. Mes, ko gero, esame vienintelė Vidurio Europos valstybė, kurioje šiuo metu nėra esminio žemės ūkio produkcijoje pertekliaus. Jo nėra dėl to, kad Žemės ūkio ministerija, taip pat kitos ministerijos taikė efektyvias eksporto pertekliaus išstūmimo iš Lietuvos priemones. Šios pertekliaus išstūmimo iš Lietuvos priemonės ne tik duoda darbo vietų kaimui, ne tik palaiko kaimą, bet padeda išsaugoti ir didesnes supirkimo kainas. Mes turime siekti, kad maisto produktų kainos būtų iš viršaus mažinamos, bet kartu turime siekti, jog ir supirkimo kainos nemažėtų, jog nesusidarytų vadinamoji spekuliacinė marža, kuri pasidalijama kaip nors neteisėtai. Mes veikiame dviem kryptimis: ir per vartojimo kainas, siekdami jas mažinti, ir per supirkimo kainas, siekdami palaikyti kiek galima didesnes ir tokiu būdu ginti žemdirbių interesus.

Beje, jeigu kalbėtume apie infliaciją, tai šiuo metu infliacija Lietuvoje yra 1,3% – žemesnė negu daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Čia jau kyla klausimas: ar ji mūsų sąlygomis nėra pernelyg žema? Šiaip vartotojams visiems patogu turėti 1,3% infliacijos. Tai yra labai geras stabilumo požymis yra. Kartu tai rodo, jog ir maisto produktai negali augti… Kita vertus, mes, aišku, patiriame šiek tiek nuostolių, nes ekonomika negauna papildomų šaltinių.

PIRMININKAS. Ir A.Bartkus klausia paskutinis.

A.BARTKUS. Gerbiamasis premjere, aišku, to reikėtų klausti kontrabandininkų, bet, manau, ir Vyriausybė neblogiau žino. Kokią įtaką kontrabandos mastams Lietuvoje turėjo Rusijos krizė? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Dėl Rusijos krizės, be abejo, padidėjo kontrabandinių prekių spaudimas Lietuvai. Labai padidėjo. Ne tiktai iš Rusijos rinkos, bet ir iš kitų kaimyninių valstybių. Mes net pastebėjome dar vieną dalyką, kuris galbūt negali būti vadinamas kontrabanda. Netgi Europos Sąjungos valstybėse susikaupė didžiuliai pertekliai produkcijos, buvo padidintos tiesiogiai ir netiesiogiai įvairios subsidijos, ir Lietuvą užplūdo ne tik kontrabanda, buvo padidėjęs spaudimas ne tik kontrabandinių prekių, bet ir dirbtinai nupigintų prekių, kurių įvažiavimą, be abejo, turime stabdyti, jeigu norime išsaugoti savo šalies įmones, išsaugoti darbo vietas. Ypač žalą mums kelia kontrabanda. Viena kontrabandininko prekybinė vieta atima 5 legalias darbo vietas. Mes paskaičiavome, jeigu dabar mums pavyktų dar sustabdyti kontrabandos srautus, kurie iš tikrųjų yra pristabdyti, bet toli gražu nesustabdyti, mes galėtume papildomai sukurti per 100 tūkst. darbo vietų. Tie nuostoliai pirmiausia yra ekonomikoje, nes pažeidžia konkurenciją. Be abejo, su kontrabandinėmis prekėmis Lietuvos įmonės negali konkuruoti, nes jos yra ir nekokybiškos, apgaulingos ir dirbtinai nupigintos. Įmonės turi mažinti gamybą, žmonės netenka darbo. Be abejo, tai patiria ir valstybės biudžetas, negaudamas šimtų milijonų litų. Tai patiria valstybės institucijos, nes pagrindinis nusikalstamų gaujų maitinimo šaltinis yra kontrabandinių prekių piniginiai srautai. Visi pagrindiniai, visi žiauriausi nusikaltimai vienaip ar kitaip yra susiję su kontrabanda. Todėl mes ypač didelį dėmesį skiriame kovai su kontrabanda. Beveik kiekvieną savaitę, ir šį ketvirtadienį (vidaus reikalų ministras neleis man sumeluoti, vidaus reikalų ministras faktiškai pirmininkauja specialiai komisijai, kuri koordinuoja kovą su kontrabanda), beveik kiekvieną savaitę vyksta Vyriausybės posėdžiai, kuriuose mes ir teisės aktus griežtiname, ir kartu aiškinamės, kaip geriau koordinuoti visų teisėsaugos institucijų darbą. Tai davė didelių rezultatų.

Jeigu nacionalinis biudžetas per dvejus metus išaugo 57 procentais, be abejo, tai yra ne vien dėl to, kad 57% išaugo ekonomika. Didesnė dalis nacionalinio biudžeto prieaugio yra todėl, jog mums pavyko sumažinti nelegalų verslą ir iš esmės sumažinti kontrabandos srautą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, ačiū už informaciją, ačiū už jūsų atsakymus į klausimus. Gerbiamieji kolegos, tuo baigiame šį darbotvarkės klausimą, t.y. Ministro Pirmininko informaciją apie Vyriausybės veiklą neutralizuojant Rusijos krizės poveikį.

Tikiuosi, kad Vyriausybė ir Ministras Pirmininkas naudosis šia galimybe ir Seimui dažniau pateiks informaciją apie pačius aktualiausius ir svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus. Tikiuosi, kad Seimas kitą kartą klausysis kur kas atidžiau Ministro Pirmininko pranešimo. Tuo baigiame šį darbotvarkės klausimą.

Toliau darbotvarkės 1-2 klausimas. Tačiau prieš tai žodis Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jūsų vardu ir savo paties vardu man nepaprastai malonu pasveikinti mūsų jauną kolegą R.Alekną, priartėjantį prie jaunystės ir brandaus amžiaus ribos. Tai įvyks rytoj, kai jis peržengs šitą ribą, sulaukdamas 40 metų. O šiandien mes dar sveikiname jaunąjį Seimo kolegą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Žodis R.Aleknai. Kur ir kada, taip?

R.ALEKNA. Labai nuoširdžiai ačiū už parodytą man dėmesį, kuris yra man mielas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo nariai į Seimo narius klausimus atsako individualiai.

Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant 2 darbotvarkės klausimą, norėčiau jums pasiūlyti priimti trumpą protokolinį nutarimą, kurį vakar pasiūlė Seimo Seniūnų sueiga, – tai dėl kai kurių įstatymų projektų svarstymo datų Seime nukėlimo šiek tiek vėlesniam laikui. Seniūnų sueiga, kaip aš minėjau, svarstė įvairių komitetų prašymus, ne visiems pritarė, bet štai šiems prašymams, kuriuos aš išvardysiu, yra pritarta. Pirmiausia Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetu finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-1685. Svarstymo terminą komitete pratęsti ir preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą paskirti gegužės 13 d. Valstybės paramos besikuriantiems ūkininkams įstatymo projekto Nr.P-1069 svarstymo Seime data būtų gegužės 4 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1556 – gegužės 4 d. Produktų saugos įstatymo projekto Nr.P-1601 – gegužės 13 d. ir Tarptautinių sutarčių įstatymo projekto Nr.P-1601 – gegužės 18 d. Ar Seimas galėtų pritarti tokiam protokoliniam nutarimui ir nustatyti kitas datas, negu buvo anksčiau nutarta? Niekas neprieštarauja, tai pritariame šiam Seniūnų sueigos siūlymui.

Lietuvos Respublikos pašto įstatymo projektas Nr.P-1588(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2 klausimas – Pašto įstatymo projektas Nr.P-1588(3). Priėmimas. Pranešėjas – A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, priimti teikiamas Pašto įstatymas. Šio įstatymo priėmimas svarbus tuo, kad jis leis kokybiškai reglamentuoti šį svarbų sektorių.

Prieš pradedant priėmimą, norėčiau įvardyti 3 pagrindinius momentus, kas yra naujo, ką keičia šis įstatymas.

Pirmiausia teikiamame Pašto įstatyme yra įvertintos Europos Sąjungos direktyvos, taip pat Pasaulinės pašto sąjungos komisijos reikalavimai šiam sektoriui. Remiantis Europos Sąjungos direktyvomis suformuluota (…) straipsnio antroji dalis, t.y. prievolės valstybės paštui. Tai visiškai atitinka pašto paslaugų vartotojų interesus. Tai yra svarbu.

2 straipsnyje yra daug sąvokų, kurios suformuluotos remiantis Pasaulinės pašto sąjungos komisijos reikalavimais. Taigi galima teigti, kad naujasis įstatymas atitinka tarptautinius reikalavimus.

Antras momentas – įstatymas numato geresnį pašto paslaugų vartotojų interesų gynimą.

9 straipsnyje yra numatyti Kainų tarifų įstatymo principai, kurie akivaizdžiai gina vartotojų interesus.

Ir yra 17 straipsnis dėl žalos atlyginimo. Tai taip pat yra labai svarbu tam, kad žala būtų atlyginta tinkamai tokiu atveju, kai dėl pašto kaltės paslaugų vartotojai gali patirti nuostolių.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo salė – ne pasitarimų salė. Aš prašau tuos Seimo narius, kurie yra nutarę, kad čia yra gera vieta pasikalbėti atsistojus su kolegomis, sėsti į savo darbo vietas ir dirbti darbą. Tęskit, gerbiamasis pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Ir trečias momentas. Ypač svarbu tai, kad šis įstatymas įteisina rinkos santykius pašto sektoriuje. Tai yra įstatymas nedraudžia privatiems ūkio subjektams teikti bet kurias pašto paslaugas. Jeigu universaliųjų paslaugų sektoriuje konkuruoti privačiam sektoriui bus sudėtinga dėl Vyriausybės ribojamų paslaugų tarifų, tai reikia manyti, kad greito pašto paslaugų sektoriuje, kur kainos yra visiškai laisvos, galės konkuruoti privatūs ūkio subjektai, taip pat ir valstybinė įmonė “Lietuvos paštas”.

Aš manau, kad tai yra trys svarbūs momentai, kurie lemia šio įstatymo svarbą, ir dabar siūlyčiau pradėti šio įstatymo projekto priėmimą, prieš tai pažymėdamas, kad gauta tik viena pataisa, kuri registruota pagal mūsų Statuto reikalavimus. Tai yra šio įstatymo 20 straipsniui, baigiamosioms nuostatoms. Daugiau pataisų Statuto nustatyta tvarka negauta. Galime pradėti priimti įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš apžvelgiau salę ir įvertinau, kad jūsų pranešimo klausėsi kokie trys Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dar sykį raginu visus, tęsiančius pasitarimus Seimo salėje, tai nustoti daryti ir klausytis pranešimų, ir klausytis, ką toliau turime daryti. Pradedam priėmimą pastraipsniui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurių nors straipsnių iki 20 straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. Taigi iki 20 straipsnio visus straipsnius priimam.

Gerbiamieji kolegos, toliau pataisa, kurią yra pateikęs A.Šimėnas. Apie ją jis ką tik kalbėjo. Ar penktadalis Seimo narių remia šios pataisos svarstymą? Girdžiu vienbalsį siūlymą paremti, todėl neprašau balsuoti, manau, kad penktadalis Seimo narių remia šią pataisą. Niekas dėl to neprotestuoja. Ponas A.Šimėnas jau pateikė šią pataisą pakeisti įsigaliojimo datą. Ar nori kas kalbėti dėl šios pataisos? Niekas nenori kalbėti. Taigi šią pataisą priimam ir 20 straipsnį taip pat galim priimti ir priimam. Taigi visus straipsnius priėmėm. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? J.Listavičius nori tarti žodį. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas patikslina kai kurias įstatyme vartojamas sąvokas, valstybės pašto prievoles, pareigas ir teises teikiant universaliąsias pašto paslaugas, jų kainų ir tarifų nustatymo principus, pašto ir siuntinių priėmimą bei pristatymą ir pretenzijų pateikimą, sprendžia kitus anksčiau nagrinėtus klausimus. Įstatymo projektų nuostatų įgyvendinimas leis geriau tvarkyti paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, spręsti universaliųjų pašto paslaugų teikėjų teisių, pareigų ir atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus klausimus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir R.Petrikis. Prašom.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Pašto įstatymas buvo gana plačiai svarstomas Ekonomikos komitete, buvo pakviestos įvairios organizacijos, susijusios su pašto veikla Lietuvoje, buvo atsižvelgta į daugelį jų pasiūlymų ir aš kviečiu kolegas balsuoti už tą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigėsi. Registruojamės. Prašom registruotis. Technikai patikrins, kokios problemos kilo dėl kai kurių pultų.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 74, K.Šavinis taip pat, taigi 75. Ir tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi Lietuvos Respublikos pašto įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1678(2*). Lietuvos Respublikos SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1679(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, 3a darbotvarkės klausimas – SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1678(2). Svarstymo stadija. Ponas A.Katkus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pateikia komiteto išvadas. Prašom.

J.A.KATKUS. Laba diena. Jeigu galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke, galbūt ir dėl 1678, ir dėl 1679, nes pasiūlymas bus tas pats.

PIRMININKAS. Gerai. Prašom.

J.A.KATKUS. Projektas Nr.1678 buvo svarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Šios pataisos, kaip žinot, padarytos dėl Konstitucinio Teismo išvadų sprendimo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė ir pateikė savo pasiūlymus dėl 3 straipsnio. Šis projektas taip pat buvo svarstytas ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, ir ten yra tam tikra išvada, kuri sutampa su mūsų Teisės departamento išvada. Yra tam tikrų netikslumų teisės klausimais, todėl siūloma padaryti šio projekto svarstymo pertrauką ir artimiausiu metu, turbūt antradienį, bus galima (taip pažadėjo mūsų teikėjai) tęsti svarstymą.

Taip pat norėčiau pasakyti keletą žodžių ir dėl projekto Nr.1679. Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar šito nesvarstė, jis yra kaip papildomas, bet mums labai norėtųsi jų išvados, kaip jie žiūri teisiniu požiūriu, todėl taip pat siūlyčiau padaryti svarstymo pertrauką. Teikėjai tam pritaria, todėl ir siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu pasižiūrėtume į Statuto dvasią, tai mums šiuo atveju labiau tiktų sprendimas grąžinti komitetui tobulinti. Tai leistų komitetui keisti savo išvadas ir daryti reikšmines pataisas įstatymo tekste. Jeigu mes darom pertrauką, tai mes fiksuojam, kad komiteto išvados yra tokios, kokios dabar yra, ir komitetas negali įsitraukti į darbą.

Mes tik darome pertrauką dėl vienokių ar kitokių priežasčių. V.Landsbergis norėtų tarti žodį. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš esmės reikia dar tam tikro redakcinio darbo. Manau, kad mes, kelių žmonių grupė, pabaigsime tą darbą turbūt rytoj ir antradienį galima būtų baigti svarstymą. Bet ar reikia vėl tą forminti kaip naują komiteto dokumentą, aš nežinau.

PIRMININKAS. Ponas A.Katkus dar norėtų. Prašom.

J.A.KATKUS. Jeigu reikia dar pagrindinio komiteto išvados, tai mes pirmadienį galėsime susirinkti komiteto posėdyje, apsvarstyti pateiktas papildomo komiteto išvadas, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, ir pirmadienį galėsime pateikti tas išvadas užregistruoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad šiam įstatymo projektui yra taikoma skubos tvarka. Todėl dėl terminų neturėtų kilti problemų. Jeigu komitetas pirmadienį gali oficialiai padaryti išvadas ir pataisyti projektą, tai būtų daug aiškiau ir daug geriau. Aš siūlau vis dėlto grąžinti…

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, išjungiau netyčia. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad komiteto išvada yra. Iš esmės pritarti su komiteto pasiūlymais. Atskirų nuomonių nėra, sprendimas priimtas vienbalsiai, tai ar teisinga dar kartą iš naujo svarstyti komitete, ar yra reikalas?

PIRMININKAS. Aš dar sykį noriu priminti, kad mes svarstome Seime tokį variantą, kokį komitetas pateikė. Arba tokiu atveju turėsime svarstyti kieno nors individualias pataisas. Kaip yra geriau? Ponas A.Katkus. Prašom. Paskutinis.

J.A.KATKUS. Pagal Statutą, kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra papildomas, vis dėlto turi būti pagrindinio komiteto galutinė išvada, ir čia mes nieko negalime padaryti.

PIRMININKAS. Tai sutariam, kad grąžiname komitetui patobulinti projektą? Papildomas ir pagrindinis, kartu jie susitars, kaip patobulinti. Jeigu ne, tai liks ta pati komiteto išvada.

Taigi 1-3a ir 1-3b darbotvarkės klausimai yra išspręsti, įstatymų projektai yra grąžinti pagrindiniam komitetui patobulinti.

Lietuvos Respublikos individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių) atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų bei šių įmonių išregistravimo iš įmonių rejestro įstatymo projektas Nr.P-1701(2) (svarstymas)

Toliau 1-4 darbotvarkės klausimas – Individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių) atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų bei šių įmonių išregistravimo iš įmonių rejestro įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1701(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešimas. B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra skirtas, kad individualių (personalinių) įmonių savininkai būtų atleisti nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų, bei numato baudų mokėjimo sąlygas. Iš tikrųjų yra nemažai individualių įmonių, kurios buvo įregistruotos dar iki 1995 m., tačiau tos įmonės nevykdė savo veiklos. Tokiu atveju jos turi sumokėti visus mokesčius pagal įstatymą, nors veiklos nevykdė, ir tik tada jas galima išregistruoti. Visa tai labai komplikuoja “Sodros” biudžeto planavimą, ir iš tikrųjų yra netvarka, jog įmonės nevykdo veiklos, jos neturi iš ko mokėti mokesčių. Iki to laiko galiojusi tvarka leido jas išregistruoti ir nesumokėjus mokesčių, bet pagal 1995 m. priimtą įstatymą reikalaujama sumokėti visus mokesčius. Todėl šis įstatymo projektas numato sąlygas ir tvarką, kaip įmonės galėtų būti išregistruotos (tiksliau, jos turi pačios to norėti ir prašyti) ir nesumokėjusios baudų, delspinigių bei mokesčių. Tada būtų pripažįstama, kad jos nefunkcionuoja, kad jos nevykdo veiklos, ir nereikėtų sugaišti daug darbo ir laiko tam, kad priverstume jas mokėti, netgi tokiu atveju, kai nėra tų įmokų. Mes, pagrindinis komitetas, šiek tiek patobulinome šitą variantą, bet tai daugiau redakcinio pobūdžio pataisos. Prašome jūsų pritarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto siūlymas yra pritarti patobulintam komiteto projektui. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra, kokių nors Seimo narių pasiūlymų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas, taip pat nėra. Taigi mes galime sėkmingai baigti svarstymo procedūrą. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto pateiktam įstatymo projekto variantui? R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, šiam variantui reikėtų pritarti. Jis iš tikrųjų įves didesnę tvarką šioje srityje, ypač kad iš esmės šios problemos kitaip vargu ar išsprendžiamos. Tik aš noriu pasakyti tam tikrą pastabą mūsų Vyriausybei. Kiek aš žinau, man pavyko išsiaiškinti, pirmiausia buvo priimtas sprendimas, o tik po to mėginama suskaičiuoti, kiek tų įmonių yra. Prieš priimant tokius sprendimus būtų gerai visada turėti visą vaizdą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, niekas nereikalauja balsuoti ir mes… Reikalaujate balsuoti, gerbiamasis Juozai Bernatoni? Reikalavimą reikia pateikti per mikrofoną, o ne šiaip salėje tarti žodį. Kadangi niekas oficialiai nereikalauja balsuoti, mes bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui ir taip padarome. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu po svarstymo yra pritarta. Kolega J.Bernatonis paliko posėdžių salę. Apleido.

Lietuvos Respublikos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-1646 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, toliau 1-5 darbotvarkės klausimas – Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo įstatymo papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1646. Svarstymo stadija. Pranešėja B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Iš tikrųjų šiuo įstatymo projektu mes papildome jau ratifikuotą Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją. Tenka papildyti, nes Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo projekte yra nurodoma, kad Lietuvos Respublika, ratifikuodama konvenciją dėl darbo statistikos, įsipareigoja vykdyti visų šios konvencijos straipsnių antrosios dalies nuostatas, t.y. įsipareigoja Tarptautiniam darbo biurui pateikti statistiką dėl ekonomiškai aktyvių gyventojų užimtumo ir struktūros, vidutinio darbo užmokesčio ir darbo valandų, užmokesčio struktūros ir pasiskirstymo, darbo kaštų statistikos, vartojimo kainų indeksų, namų ūkio išlaidų, profesinių traumų ir profesinių ligų bei pramoninių ginčų. Šiuo papildymu mes įsipareigojame tokią statistiką visada teikti minėtam biurui. Siūlau pritarti. Komitetas, rašęs pagrindinę išvadą, t.y. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Taigi vėlgi niekas nenori diskutuoti, jokių pasiūlymų, dėl kurių reikėtų spręsti Seimo posėdžių salėje, taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Vėl galime pritarti. Taigi šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Gerbiamieji kolegos, aš, žiūrėdamas į mūsų darbų grafiką ir į laikrodį, norėčiau pasakyti, kad aš siūlau maždaug 11.30 val. pradėti svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo projektą. Todėl aš siūlau tam pasiruošti. Žiūriu, kur yra V.Lapė. Jis tik ką buvo salėje, taip? Taigi žiūriu į R.Ozolą ir į V.Andriukaitį, kurio kol kas nematau, arba į J.Oleką, kuris turėtų ginti savo pataisas, ir į K.Prunskienę. Taigi apie 11.30 val. pradėsime svarstymą. Gal net ir anksčiau keliomis minutėmis.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 7, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1565(4) (svarstymas). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28, 32, 38, 39, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 28¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-1691(3*) (svarstymas)

Toliau, 1-6 darbotvarkės klausimas, apie kurį jau ponia B.Visokavičienė tarė kelis žodžius, – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1565(4). Ir analogiško pavadinimo, tiktai kai kurių kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1691(3). Tai yra 1-6 ir 1-7 darbotvarkės klausimai. Jeigu jūs atsimenate, komiteto pirmininkė jau šiek tiek informavo apie naują komiteto siūlymą. Gal dar sykį, nes svarstome šį darbotvarkės klausimą, komiteto pirmininkė galėtų tarti savo žodį. Tada apsispręsime dėl procedūrų.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiuos du įstatymo projektus rengė komitetas. Įstatymo projektas Nr.1565 yra susijęs su naujomis Statuto pataisomis ir įsipareigojimu “Sodros” biudžetą jau nuo šių metų tvirtinti Seime.

Antrasis projektas iš tikrųjų yra susijęs su tuo pačiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Jis yra susijęs su “Sodros” valdymo keitimu. Komitetas vakar vakare gavo užregistruotus (turbūt laikantis reglamento, netikrinau) du Seimo nario A.Syso visiškai kontroversiškus pasiūlymus, taip pat gavome Vyriausybės išvadą, kurioje yra siūloma iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau rekomenduojama nurodyti, tiksliau apibūdinti dar kai kurias valdybos funkcijas. Šiandien komiteto posėdžio metu komitetas apsisprendė prašyti daryti pertrauką, maždaug vienos savaitės pertrauką. Tuo labiau kad visus tris projektus, iš kurių vienam mes jau esame pritarę po svarstymo Seime... Tai yra tas įstatymo projektas, kuris taip pat susijęs su Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir reglamentuoja individualių įmonių, patentininkų ir ūkininkų socialinio draudimo įmokas. Taip pat ten dar yra kalbama apie akcijų, dividendų procentų apmokestinimą. Dabar mūsų pareiga – kitam svarstymui parengti sujungtą vieną projektą iš šių trijų projektų. Mes tikėjomės, kai rengėmės svarstyti Seime, tai buvome suderinę, kad kiekvieną projektą svarstysime atskirai, o priėmimui sujungsime, bet vis dėlto bus patogiau ir aiškiau, jeigu visi trys projektai bus sujungti jau svarstymui. Techniškai tai yra įmanoma ir nieko nekeičia. Tuo labiau turėsime galimybę įvertinti visus vakar gautus pasiūlymus. Todėl prašau svarstymą atidėti savaitei.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vėl norėčiau formuluoti labai tiksliai. Turbūt mes turime susitarti, kad darome ne pertrauką, o grąžiname komitetui tobulinti ir mes protokoliškai siūlome komitetui tai, ką pirmininkė ir sakė, visų pirma sujungti projektus. Tai yra Nr.1565, Nr.1691 ir jūs dar minėjote trečią, kurio numerio mes…

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Nr.1551.

PIRMININKAS. Nr.1551, taip? Seimas pritaria tokiam siūlymui, kad komitetas sujungtų šiuos projektus į vieną ir kad mes gautume aiškų vaizdą, kokias pataisas darome Valstybinio socialinio draudimo įstatyme? Taip pat siūlome, aišku, apsvarstyti Vyriausybės pateiktus siūlymus ir tuos, kuriuos galima, įtraukti į projektą. Kitos pataisos, savaime aišku, kurios yra svarstomos komitete, jos ir toliau gali būti svarstomos. Be abejo, kadangi yra grąžinama pagrindiniam komitetui, ta procedūra šiek tiek tada kartojasi. Taigi sutariame bendru sutarimu grąžinti komitetui tobulinti, sujungti tris projektus, dar sykį svarstyti teikiamas pataisas. Svarstymo data. Mes turbūt galime kalbėti apie gegužės 4 d., nes po kitos savaitės savaitę nebus posėdžių. Taigi gegužės 4 d. mes įrašome į Seimo posėdžių darbotvarkę šio jau sujungto klausimo svarstymą.

A.Sysas norėtų kalbėti… (B.Visokavičienė: – Aš dar norėčiau porą žodžių.) Gerai, tuoj. Jūs tada pabaigoje. A.Sysas dėl protokolinio nutarimo, kurį mes dabar…

A.SYSAS. Gerbiamoji pirmininke, man atrodo, reikia patikslinti trečiojo projekto numerį. Man atrodo, Nr.P-1551 yra Darbo sutarties 41 straipsnio įstatymas. Čia reikėtų patikslinti.

PIRMININKAS. Tvarka. Gal mes tada sutarkime, jeigu mūsų protokoluotojos galėtų atkreipti į tai dėmesį. Gal pirmininkė pasitikrins ir tiesiog dar šio posėdžio metu informuos Seimą, koks yra to trečiojo projekto numeris. Gerai?

J.Listavičius taip pat dėl šio protokolinio nutarimo. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė svarstė, pasakė savo kai kurias pastabas ir būtent siūlė šiuos projektus sujungti ir svarstyti vienu metu. Todėl aš pritariu komiteto tokiam siūlymui ir kviečiu tam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Dagys norėjo. Jau nenori. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Visiškai teisingas sprendimas, kad būtų padarytas bendras projektas, tačiau taip pat, kaip jūs ir minėjote, procedūra turėtų būti tokia, jog iki svarstymo Seime taip pat turėtų svarstyti visi papildomi komitetai. Mūsų komiteto viena iš sąlygų buvo, jog išties būtų arba pritarta, arba žinoma ir Vyriausybės nuomonė.

PIRMININKAS. Taigi sutarta. Ponia B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš noriu ta pačia proga padėkoti visiems papildomiems komitetams, kurie svarstė ir pritarė tiems įstatymų projektams kaip atskiriems. Tai yra Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Vyko labai aštrios ir produktyvios diskusijos. Manau, kad dabar parengę sujungtus projektus kaip vieną projektą, galėsime artimiausiu metu svarstyti ir jam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Visokavičiene, tuoj teks grįžti atgal.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1502 (svarstymas)

Rezervinis pirmasis klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1502. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Visokavičiene, jūsų išvada. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo nepritarti įstatymo projektui Nr.P-1502, nes yra analogiškas įstatymo projektas, apie kurį mes ką tik kalbėjome. Tai yra Nr.P-1565. Jis yra parengtas išsamiai, numatyta visa Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto svarstymo ir tvirtinimo, ir pateikimo procedūra. Čia analogiškas projektas, kuris buvo užregistruotas, tačiau jame buvo tiktai nuostata, jog “Sodros” biudžetą tvirtintų Seimas. Jį teikia Seimo narys A.Sysas. Tuo labiau kad yra jo pastaba, kad jis sutinka atsiimti savo siūlymą. Komitetas svarstė šį siūlymą ir nusprendė projektą atmesti. Todėl prašau pritarimo atmetant šį projektą.

PIRMININKAS. Kadangi pagrindinis komitetas siūlo atmesti, mes turėtume labai trumpai apsispręsti dėl šio siūlymo. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau patvirtinti, nes į mano siūlymą buvo atsižvelgta svarstant įstatymą Nr.P-1565. Ten, kaip ir sakė komiteto pirmininkė, išsamiau ir nuodugniau visas šis procesas, kaip vyks socialinio draudimo biudžeto tvirtinimas Seime, išaiškintas. Todėl aš ir atsiimu šį savo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius. Prašom. Jeigu atsiima projektą, gal jūs norite tą projektą paremti?

J.LISTAVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas. Jis svarstė šį įstatymo projektą ir jam nepritarė. Dėl motyvų jau buvo pasakyta. Pirmiausia pagrindinis motyvas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklius tvirtins Seimas, rengs Vyriausybė, o ne Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Todėl aš remiu atsiėmimą, nes tas klausimas yra išspręstas, ir išspręstas konstruktyviau ir dalykiškiau kitu įstatymo projektu, kuris buvo anksčiau minėtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Fiksuojame, kad projekto iniciatorius šį projektą atsiima. Sekretoriatas tą funkciją įvykdys, ir mums nereikia daryti jokių sprendimų. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektas Nr.P-1736 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Jeigu dar turime kelias minutes, rezervinis 5 klausimas, t.y. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” Nr.P-1736. Prašom. Seimo kancleris.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, neseniai, kai mes priėmėme nutarimą, koreguojantį kai kuriuos mūsų ankstesnius nutarimus, paprašiau vieną punktą atidėti, kaip tik tą, kuriuo keičiamas buvusio mūsų kolegos S.Stačioko atstovavimas delegacijoje. Dabar ši delegacija, apsvarsčiusi padėtį, pasiūlė į tas pareigas G.Imbrasienę. Manau, kad mes šiandien galėtume ir patvirtinti tą pakeitimą.

Kadangi G.Imbrasienei padidėtų krūvis, ji prašytų leisti pakeisti ją Baltijos Asamblėjoje Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu A.Stasiulevičiumi. Tokie du punktai, toks trumpas nutarimas.

PIRMININKAS. R.Dagys nori paklausti. Prašom. (Balsas salėje) Jis nenori klausti? A.Raškinis. (Negirdėti.)

J.RAZMA. Be abejo, jie sutinka, yra suderinta.

PIRMININKAS. Ir L.Sabutis dar nori klausti.

L.SABUTIS. Aš abejočiau, ar reikėtų tai daryti šiuo metu, tuo labiau kad Baltijos Asamblėjai dabar pirmininkauja mūsų Respublika. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi labai svarbių darbų, kuriuos reikėtų užbaigti, o posėdis vyks Vilniuje gegužės mėnesį. Siūlyčiau šį klausimą atidėti bent po šio Baltijos Asamblėjos posėdžio. Tuo labiau kad Estijos delegacija nėra suformuota, be to, tokius dalykus reikėtų paderinti (bent Baltijos Asamblėjos statutas taip nurodo) su nacionalinės delegacijos vadovais.

PIRMININKAS. J.Karosas dar nori klausti. Prašom.

J.RAZMA. Gal aš galėčiau atsakyti į šį klausimą?

PIRMININKAS. Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau patikinti gerbiamąjį L.Sabutį, kad jų delegacija tikrai įgis darbštų ir kompetentingą žmogų – gerbiamąjį A.Stasiulevičių. Naujai komiteto pirmininkei tikrai tenka didžiulis darbo krūvis. Jūs turbūt žinote, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis, gauna projektų beveik dvigubai daugiau negu bet kuris kitas komitetas. Prašyčiau tikrai realiai atsižvelgti į šią situaciją. Man atrodo, nebus kokio nors nedarbingo laikotarpio jūsų komandoje. Ponas A.Stasiulevičius tikrai pajėgus greit įsitraukti į tą darbą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsas salėje)

J.RAZMA. Aš asmeniškai, kaip projekto autorius, nederinau, bet tikiuosi, kad kolegos, kurie čia keičiami, apie tai informavo delegacijos vadovę.

PIRMININKAS. R.Dagys trečią kartą nori tarti žodį.

R.J.DAGYS. Aš noriu palaikyti sprendimą. Nežinau kaip dėl Baltijos Asamblėjos, nesiimčiau spręsti, kokia ten apimtis. Galiu pasakyti, kad mūsų delegacijoje Strasbūre Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi labai didelį krūvį, labai daug dokumentų per jį pereina, ir vien perskaityti juos užima labai daug laiko ir sužiūrėti, kad Lietuvos interesai nebūtų nepažeisti. Tai yra labai didelis darbas. Jeigu ne dabar, tai ateityje reikėtų turbūt palaikyti norą, kad kitas žmogus pradėtų kuruoti Baltijos Asamblėją.

PIRMININKAS. L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Baltijos Asamblėjoje, ypač Teisės ir teisėtvarkos komitete, tikrai ne mažiau darbo negu Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Aš tuo visiškai neabejoju. Ypač šiuo metu, kai Lietuva pirmininkauja Baltijos Asamblėjai, rengiamės Baltijos Asamblėjos sesijai, kurioje turėtų būti priimtas naujas Baltijos Asamblėjos reglamentas. Tai yra didele dalimi Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbas ir atsakomybė. Tačiau suprasdama Lietuvos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje svarbą, su apgailestavimu turiu pasakyti: mes neturime kitos išeities ir turime išleisti G.Imbrasienę iš savo delegacijos. Manau, jog ponas A.Stasiulevičius, kuris siūlomas vietoj jos, labai greitai įsilies į delegacijos darbą, o mes nepajusime kokių nors trukdymų ar nuostolių. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Hofertienė. Gerbiamieji kolegos, ar mes dar diskutuojame, ar galime? Ne, R.Hofertienė nenori. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Ar galime šiandien ir priimti šį nutarimą? Taigi registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimame šį nutarimą. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už nutarimą – 58, susilaikė 2, Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimų pakeitimo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo projektas Nr.P-1222(7*) (svarstymo tęsinys)

Dabar, kaip ir tarėmės, pradedame šiek tiek anksčiau darbotvarkės 9 klausimą – Ūkininko ūkio įstatymo projekto tolesnį svarstymą – Nr.P-1222(7). Kviečiu į tribūną V.Lapę. Mes sustojome prie III skyriaus, taip?

V.LAPĖ. Prie 7 straipsnio.

PIRMININKAS. 7 straipsnis. Pradedame 7 straipsnį. 7 straipsnio kitokia R.Ozolo teikiama redakcija. Pradedame nuo to. R.Ozolas. Prašom.

V.LAPĖ. Galima sutikti iš karto?

PIRMININKAS. Gal pateiks R.Ozolas?

R.OZOLAS. Gerai. Dėkoju. Pirmiausia siūlau patvarkyti straipsnio pavadinimą, kaip lietuviškai yra teisingiau. Taip pat noriu padaryti patikslinimą, straipsnio viduryje įrašyti: “Ūkininkas ir ūkio narys bendru susitarimu gali užsiimti ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla Lietuvoje ir už jos ribų”. Kodėl darau šitą siūlymą? Todėl, kad neinformavus kito nario apie tai, kokia veikla kur nors kitur bet kuris iš ūkio narių užsiima, gali būti labai rimtų pasekmių ir veikimo nežinant dargi prieš kitą ūkio narį. Bendras susitarimas čia yra ta norma, kuri galėtų iš tiesų civilizuotai leisti tvarkyti ūkio narių santykius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas norėjo tarti žodį. Gal priimate pastabą?

V.LAPĖ. Dėl pavadinimo priimu. Dėl įterpimo “ūkininkas ir ūkio narys…”, manau, tai ne šio straipsnio tikslas. Čia labai aiškiai pasakyta veiklos sritis.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas nepritaria. Pavadinimas yra keičiamas bendru sutarimu.

Dabar apsisprendžiam dėl teksto redagavimo, o vėliau spręsime dėl V.Andriukaičio pataisos. Prašom. J.Listavičius dėl R.Ozolo pataisos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasižiūrėkime, kas vis dėlto yra tas ūkininkas ir kas tas yra ūkio narys. Tai yra šeimos klausimas. Dabar, sakykim, šeimos kasdienybę, pasitarimus norim perkelti į įstatymo nuostatos lygį. Tai man kažkaip keistai atrodo. Tekste gal iš tikrųjų du visiškai skirtingi subjektai, skirtingo miesto ar gatvių. Bet tai yra šeima. Sakykim, vyras su žmona, sakykim, tėvas su sūnumi pasitarė, o mes tą susitarimą perkeliam į įstatymus. Labai keistai atrodo, todėl aš negaliu pritarti šiai nuostatai. Palikti reikia taip, kaip yra turiny. Straipsniai viską nusako.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis dėl R.Ozolo pataisos?

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš remiu R.Ozolo pataisą, bet manau, kad po to bus mano. Šiuo atveju aš remiu R.Ozolo pataisą. Ji tikrai yra tikslesnė ir geriau nusako visus subjektus, kurie gali užsiimti ir kitokia įstatymų numatyta veikla.

PIRMININKAS. Ir R.Ozolas repliką. Prašom.

R.OZOLAS. Aš norėčiau paprašyti gerbiamąjį kolegą Seimo narį poną J.Listavičių šiek tiek atidžiau įsiskaityti į tai, kam jis oponuoja. Ūkio narys gali būti ir ne šeimos narys, pone Listavičiau. Ten aiškiai pasakyta, kad bet kuris savo darbu ir turtu dalyvaujantis žmogus, taigi tas kitas ateina be įsipareigojimų, netgi tas, kuris turi šeimą ir gali daryti slaptus savo darbelius, nepasitaręs su kitais ūkio nariais, kurie šiuo atveju yra tikrai juridiniai asmenys, pilnateisiai juridiniai asmenys, todėl turėtų žinoti apie bet kokią su ūkio veikla susijusią kito nario veiklą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, kadangi nesusitarta dėl pataisos. Balsuodami apsispręsim, ar priimam šią R.Ozolo pataisą 7 straipsniui. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuojam dėl R.Ozolo pataisos 7 straipsniui. Kas už tai, kad pataisa būtų priimta, balsuoja už.

Už – 20, prieš – 19, susilaikė 15. Pataisa nepriimta.

Toliau V.Andriukaičio teikiama pataisa. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, siūlome iš 7 straipsnio pirmosios eilutės išbraukti žodžius “savo ūkyje išaugintų produktų perdirbimu”. Straipsnis skamba taip: “Ūkyje galima verstis žemės ūkio veikla, išaugintų produktų perdirbimu”. Toliau kaip tekste. Kodėl mes siūlom išbraukti “savo ūkyje”? Todėl, kad jeigu mes paliksim žodį “savo”, žmonėms kils be galo daug sunkumų. Jeigu kaimynas paprašė sumalti javus arba perdirbti jo pieną ir t.t., netgi tuo atveju ši formuluotė uždraus bet kokias vieno kaimyno pagalbos kitam galimybes. Kita vertus, jeigu mes skatiname kooperaciją, tai vėl mes turim aiškiai pasakyti, kad kooperacija leistų perdirbti išaugintus žemės ūkio produktus, ir nebūtinai savo ūkyje, todėl žodelis “savo” niekuo nepagrįstas. Tai toliau sukels labai daug rimtų komplikacijų.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Ačiū. Aš norėčiau paprašyti pranešėjo, kad jis atkreiptų dėmesį į tai, jog pirmoje sakinio dalyje teigiama, kad ūkyje galima verstis žemės ūkio veikla. Manau, kad į tą veiklą kaip tik gali patekti ir kitų produktų perdirbimas. Tada išties tas “savo” yra tik kliūtis ūkininkui.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal taip ir atrodo, bet jeigu mes įsigilinsime, tai pamatysime, jog jeigu mes leisim absoliučiai supirkinėti ir perdirbinėti, tai tada, matyt, ūkis virs ne žemės ūkio įmone, o perdirbimo įmone. Vis dėlto pats įstatymo pavadinimas tai aiškiai nusako. O dar toliau mes rasim… Jeigu pritarsim nuostatai, kad pajamos neapmokestinamos, tai mes matysim, ką mes darome mokesčių aspektu. Todėl šiuo atveju, aš sakyčiau, tas žodis daug ką pasako, orientuojantis į jį toliau sprendžiami mokesčių klausimai. Aš siūlau jį palikti, o kartu pritarti tai nuostatai, kuri yra šiame straipsnyje. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Dėl to buvo gerokai diskutuojama visuose pagrindiniuose komitetuose. Mes kaip tik ir pabrėžėm, kad nekiltų kam nors kudlotų minčių, jog ūkininkas gali bizniauti. Ūkininkas gali bizniauti, bet tada jis nebebus ūkininkas. (Juokas) Jeigu pajamos iš biznio bus didesnės negu iš pagrindinės ūkio veiklos, jis turi išsiregistruoti ir nebegaus paramos iš fondų. Aš manau, kad dėl to nereikia ginčytis, tai suderinta su visais pagrindiniai komitetais. Galima būtų ginčytis, jeigu mes be žodelio “savo” suprantame, kad vien tik ūkyje. Kad būtų aiškiau, reikia žodelį “savo” palikti. Labai prašau pritarti, nes tai yra vienas iš svarbiausių įstatymo reikalavimų. Savo ūkyje. O dėl kooperacijos yra visai kiti reikalai. Tokie ūkininkai, kurie, išauginę produkciją savo ūkiuose, susikooperuos, jie lygiai tą patį galės daryti, jeigu nebizniaus. O jeigu bizniaus… niekas nedraudžia, bet čia jau kita forma. Mes šiandien turime bizniaujančių kooperatyvų, o kas iš to?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, V.Andriukaitis repliką. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau gerbiamajam posėdžio pirmininkui ir visiems kolegoms dar kartą pasakyti: įsiskaitykime, ką dabar priiminėsim. Jeigu jau šitaip traktuojam, kaip ponas V.Lapė, net kaimynas kaimynui negalės sumalti javų, atlikti tokios paslaugos. Kiek yra žmonių, kurie vieni kitiems teikia įvairias paslaugas? Tuo tarpu ši formuluotė net tai eliminuoja, aš jau nekalbu apie visus kitus dalykus. Aš nesuprantu, ką veiks šitie žmonės, jeigu jie negalės separuoti kito kaimyno pieno, skerdienos sutvarkyti ar dar ko nors. Įsigilinkite, ką jūs argumentuojate. Arba tada vardiniu balsavimu reikia priiminėti tokius dalykus, kad liktų įamžinta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, jau šiek tiek kaistam, įsiskaitykim tekstą ir pamatysim, kad jis nereglamentuoja nei talkos, nei to, kokias ūkininkas nori steigti akcines bendroves. Jis gali steigti uždarąją akcinę bendrovę ir užsiimti perdirbimu, perdavimu ir t.t., ir t.t. Bet jeigu jis, kaip sakė pirmininkas V.Lapė, uždirbs daugiau iš perdirbimo, tai jis bus vadinamas perdirbėju, o ne ūkininku.

Taigi apsisprendžiame balsuodami dėl V.Andriukaičio teikiamos pataisos. Kas remia V.Andriukaičio pataisą 7 straipsniui, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 14, prieš – 25, susilaikė 11, taigi pataisai taip pat yra nepritarta.

8 straipsnis. Kitokia R.Ozolo redakcija.

V.LAPĖ. Kad negaištume laiko, aš priimu tą pataisą.

PIRMININKAS. Jūs priimate R.Ozolo…

V.LAPĖ. Labai graži pataisa.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, 8 straipsniui pataisa yra priimta. R.Ozolas dar nori tarti žodį. Prašom.

R.OZOLAS. Esu kupinas džiugesio, pirmininke, dėkui. Laimingas.

PIRMININKAS. Gerai, kai visi džiaugiamės.

Dabar 9 straipsnis. 9 straipsniui Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisa, jeigu aš neklystu.

V.LAPĖ. Yra. Teisingai.

PIRMININKAS. 9 straipsniui yra siūlymas dėl trečiosios dalies dėl talkininkų, kad talkininkų darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo papildyti ta dalimi straipsnį “Darbas ūkyje”, jog talkininkų darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Mūsų argumentas yra tas, kad iš tikrųjų būtų įvesta tam tikra socialinio draudimo ir socialinių garantijų tvarka. Nes jeigu niekaip nebus reglamentuota, absoliučiai jokia apskaita, atsiras žmonių, kurie nuolat ir nuolat talkininkaus, galima būtų galvoti, kad tai nieko blogo, tačiau šie žmonės niekaip nebus draudžiami ir patys nesidraus, ir valstybė jų nedraus. Nors ir yra viename straipsnyje pasakyta, jog talkininkai negali nuolat talkininkauti, jie gali tik laikinai, tam tikrą laiką būti talkininkais, bet iš tikrųjų tik apskaita galėtų įrodyti, ar tai yra talkininkas, ar žmogus nuolat, diena iš dienos dirbantis. Toks buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadų rengėjų pasiūlymas.

PIRMININKAS. M.Pronckus nori nepritarti šiam siūlymui. Prašom.

M.PRONCKUS. Aš norėčiau, kolegos, nepritarti. Talkininkų darbo sąlygas, mano supratimu, turi nustatyti ūkininkas, o ne kas nors kitas. Ne Vyriausybė, ne Žemės ūkio ministerija. Jeigu laikomasi saugių darbo taisyklių, o tai yra atitinkamų įstatymų numatyta, daugiau nustato ūkininkas, ar jis verda barščius, ar moka 10 Lt, ar dar ką nors daro ir kaip atsiskaito su visais šitais dalykais. Čia dar kištis į tų žmonių reikalus, kai socialiniai pareigūnai neužtikrina iš viso nei ūkininko, nei talkininkų garantuotų pajamų, kad jie galėtų pragyventi žmoniškai iš savo darbo, sakyčiau, yra neetiška. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Lapė.

V.LAPĖ. Man, atrodo, yra labai aišku. Ūkininkas su ūkio nariais ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro. Taip, ponia Visokavičiene, mes suderinome. Jūsų taip parašyta, ir mes žodis žodin pakartojome šitą dalį.

PIRMININKAS. Mes kalbame dėl trečiosios dalies, kurią siūlo ir kuriai komitetas nepritarė, kad talkininkų darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, t.y. dėl naujos papildomos dalies, ar ji bus trečia, ar ketvirta, nesvarbu. Bet tai yra…

V.LAPĖ. Atsiprašau. Mes, man atrodo, ilgokai kalbėjome, diskutavome ir prašėme neįsivelti į didelius formalumus, nereikia to daryti. Aš prašau palikti taip, kaip yra mūsų. Mes, atrodo, sutarėme.

PIRMININKAS. Ir dar replika – B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, aš ir norėjau dar kartą paaiškinti, kad darbo sutartis dar nėra viskas. Darbo sutartis bus sudaroma tik su samdomais darbuotojais. Ūkininkas save ir pilnamečius ūkio narius draus. Tai yra privaloma pagal socialinį draudimą. O talkininkai visiškai iš draudimo koncepcijos iškrinta. Jūs žinote, kad taip pat yra numatytas valstybinis draudimas. Valstybė draudžia ekonomiškai silpnus ūkininkus. Mes norime užtikrinti štai ką – kad žmonės būtų drausti valstybės ir sveikatos draudimu, ir socialiniu draudimu, ir kad talkininkų darbo laikas būtinai kažkaip būtų reglamentuojamas. Jūs žinote, kokia yra pasaulio patirtis, kaip yra kitose valstybėse. Todėl ir reikėtų tokios suderintos tvarkos. Jeigu mes paliksime savieigai, ateis tokia diena, kai žmonės nuolat talkininkaus, neturės privalomojo socialinio draudimo ir neturės pensinio draudimo. Čia yra tik tas mūsų siūlymas. Mes nenorime suvaržyti kaip nors kitaip talkininkų darbo. Apie tai reikėtų pagalvoti.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas ponas V.Lapė liko neįtikintas. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritaria Seimas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisai, kuriai nepritarė pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Balsuosime dėl pataisos, kurią pateikė B.Visokavičienė. Tai komiteto teikta pataisa, bet jai pagrindinis komitetas nepritarė. Registruojamės ir balsuosime. Balsuojame dėl B.Visokavičienės teiktos pataisos, t.y. papildomo komiteto teiktos pataisos, pagrindinis komitetas jai nepritarė. Kas remia teiktą pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl pataisos, kurios pagrindinis komitetas nepriėmė.

Už – 20, prieš – 14, susilaikė 21, pataisa yra nepriimta.

Ir dar viena Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisa. Tai siūlymas papildyti taip pat dar viena dalimi, kuri yra pažymėta penktuoju numeriu, bet, be abejo, numeris yra sąlyginis. Ji skamba taip: “Ūkininkas už save ir pilnamečius ūkio narius moka privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatyta tvarka”. B.Visokavičienė vėl turėtų pateikti šią pataisą. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš tikrųjų siūlė tokią pataisą, nes tokios nuostatos dabar veikiančiuose įstatymuose negalioja ir nenumatytos. Nors pagrindinio komiteto argumentas ir buvo nepritarti, nes tai jau įtvirtinta kituose įstatymuose, tačiau aš noriu visiems dar kartą priminti, kad tai nėra įtvirtinta kituose įstatymuose. Todėl nereikėtų vengti tokios pagrindinės nuostatos, jog ūkininkas už save ir pilnamečius ūkio narius moka privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio įmokas. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Dagys nori kalbėti. Prašom.

R.J.DAGYS. Aš norėčiau paremti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomą pataisą. Iš tikrųjų tokia pataisa įveda didesnę tvarką. Taip, kaip mes įvedėme tvarką mokestiniuose įstatymuose, taip visi socialiniai įstatymai irgi turėtų remtis baziniais įstatymais. Ta tvarka, visokios išimtys, lengvatos turi būti reglamentuojamos pagal tuos įstatymus. Taigi čia ji iš esmės nekeičia esamos padėties, bet tik nurodo nuostatą, kurie įstatymai yra baziniai. Nes jeigu mes pradėsime, išsklaidysime kaip anksčiau (ir dabar dar yra tokia praktika) įvairias socialines garantijas po visokius kitokius įstatymus, mes tik įvesime didesnę netvarką ir mažesnę apskaitą. Be jokios abejonės, mes negalime palikti žmonių, nedraudžiamų socialiniu sveikatos draudimu, nepaisant to, kur jie dirba. O jau apie lengvatas ir visokias kitokias išimtis turėtume kalbėti bendruose įstatymuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Ponas Lape, jūsų nuomonė.

V.LAPĖ. Taip, mes suderinome su ponia B.Visokavičiene ir aš su tuo sutinku. Sutarėme, kad pritariame.

PIRMININKAS. Jūs priimate šią pataisą, taip?

V.LAPĖ. Taip, priimame.

PIRMININKAS. Taigi yra pakeičiama pozicija ir pataisa yra priimta. Taigi 9 straipsnis turės ir ketvirtąją dalį.

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Toliau 9 straipsniui yra R.Ozolo pataisos. Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Gerbiamasis pirmininke, čia yra kaip tik tas atvejis, kai aš manau esant reikalinga papildyti tą jūsų teiktąjį terminą – samdomas fizinis asmuo, kuris neturi jokio apibrėžtumo, pakankamai aiškų statusą turinčiu ūkio darbininko pavadinimu. Atskiria ūkio darbininką nuo ūkio nario, įveda jį į santykių sistemą ir leidžia labai apibrėžtai juridiškai bendrauti su kitais ūkio nariais. Kadangi jūs samdomą fizinį asmenį vis dėlto vartojote, aš maniau, kad tikslesnis apibrėžimas galėtų labiau išplėtoti jo veiklos ribas.

PIRMININKAS. A.Sakalas nenori pritarti.

A.SAKALAS. Mes svarstėme šitas pataisas komitete ir pakomitetyje, ir darbo grupėje (ne toje, kuriai vadovauja ponas V.Lapė) kartu su teisininkais ir dalyvaujant Kaimo reikalų komiteto atstovams. Šita formuluotė, kuri dabar pasiūlyta, teisininkų nuomone, yra geresnė.

PIRMININKAS. Pasiūlyta kieno – R.Ozolo ar..?

A.SAKALAS. Ne, aš kalbu prieš tą formuluotę.

PIRMININKAS. Taip, aišku. Jūs siūlote pono V.Lapės siūlomą variantą. Prašom, pone Lape, jūsų nuomonė.

V.LAPĖ. Labai ačiū kolegai A.Sakalui. Aš manau, kad tikrai ji yra suderinta ir teisiškai, ir redakcija nebloga, ir visa kita.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl R.Ozolo pataisos, kuriai nepritaria komitetas. Balsavimas prasidėjo. Prašom balsuoti. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom dabar balsuoti. Registruosimės kitam balsavimui.

Už pataisą – 10, prieš – 25, susilaikė 19. Taigi ūkio darbininkų sąvoka neįrašoma į įstatymą ir agronomai ar kiti samdomi darbuotojai nebus vadinami ūkio darbininkais.

Toliau R.Ozolo pataisa trečiajai daliai. Prašom. Ponas V.Lapė norėtų tarti žodį.

V.LAPĖ. Be diskusijų mes sutinkame. Čia yra redakciniu požiūriu gražiai sutvarkyta.

PIRMININKAS. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad šalia redakcinių pataisų yra ir siūlymas išbraukti žodžius, kad “nepilnamečiai vaikai dirbti gali kartu su pilnamečiais šeimos nariais”. Yra išbraukiami žodžiai “kartu su pilnamečiais šeimos nariais”. Jūs tai taip pat priimate?

V.LAPĖ. Aš manau, kad jeigu jie gali dirbti, gali ir be pilnamečių. Čia dar pagerėja.

PIRMININKAS. Tačiau J.Listavičius nori prieštarauti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma čia juk kalbama ne apie vaikų teisių pažeidimą, o apie vaikų galėjimą dirbti darbus, kurie neturėtų būti atliekami vaikų, o tiktai dalyvaujant suaugusiems. Jeigu mes paimsime sudėtingą techniką, ar mes nežinome, kad vaikai su ja dirba, bet prižiūrimi suaugusiųjų šeimos narių? Palikti vaikus, kas tada, įdomu, atsakys už įvykusias nelaimes? Juk yra ir saugos reikalavimai. Man atrodo, nereikėtų pamiršti. Todėl, mano supratimu, šituos žodžius “kartu su pilnamečiais šeimos nariais” tikrai reikia palikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Žąsis ganyti reikės kartu su pilnamečiais šeimos nariais ar ne kartu? (Balsai salėje) Taigi aiškiai bręsta karšta diskusija. V.Andriukaitis dar norėtų. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu pono R.Ozolo pataisą, nes taip, kaip dabar autoriai užrašo, tikrai gali atsitikti atvejis, apie kurį tik ką kalbėjo posėdžio pirmininkas. Akmenis laukuose rinkti, karves ganyti… Tiesiog keistai atrodo, jeigu mes dabar paliksime taip, kaip yra siūloma tekste, arba tada aiškiai atskirkime tas sritis, kuriose būtina priežiūra, nuo tų sričių, kuriose priežiūra nebūtina. Taip, kaip dabar yra, vadinasi, visur turės būti taip. Vadinasi, pono J.Listavičiaus anūkas ganys karves tik su pačiu ponu J.Listavičiumi. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Ir V.Aleknaitė – vaiko teisių žinovė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Norėčiau pasakyti, jog dėl tos formuluotės iš tiesų buvo daug diskutuojama Socialinių reikalų ir darbo komitete ir buvo kreiptasi į Teisės institutą ir gerai žinomą vaiko teisių gynėją poną Dabšį, kad padėtų suformuluoti. Turiu tam tikros patirties dėl karvių ir žąsų ganymo mūsų šeimynose, globojančiose vaikus, ir po tos patirties viena šeimyna netgi buvo likviduota, nes ten mačiau akivaizdžius begėdiško vaikų išnaudojimo požymius. Ši formuluotė ir buvo tam palikta ir įrašyta, kad vis dėlto suaugusieji, ypač tie, kurie globoja svetimus vaikus, pagalvotų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes kalbame apie šeimos narius, ne globotojus.

Registruojamės ir apsispręsime, ar karvė yra pavojingas mechanizmas, ar nėra. (Balsai salėje) Gerai. Prašom registruotis. Aš tokiu atveju siūlyčiau balsuoti tiktai dėl žodžių “kartu su pilnamečiais šeimos nariais”. Kitos redakcinės pataisos yra priimtos. Apsispręsime dėl šių žodžių likimo. R.Ozolas siūlo išbraukti žodžius “kartu su pilnamečiais šeimos nariais”. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už, kas jo neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Komiteto pirmininkas remia R.Ozolo siūlymą, taigi balsuojame dėl R.Ozolo siūlymo išbraukti žodžius “kartu su pilnamečiais šeimos nariais”. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už, kas jo neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už siūlymą – 38, prieš – 9, susilaikė 7. Žodžiai yra išbraukti.

Jeigu kas nors norėtų iki priėmimo pataisyti šią formuluotę, ją pakeisti, gali teikti savo pataisą.

Gerbiamieji kolegos, 9 straipsniui daugiau pataisų nėra.

Gerbiamasis kolega Vaclovai, aš turiu dabar pasiūlyti kai kurių procedūrinių naujienų. Dabar mes darysime trumpą posėdžio pertrauką iki 12.10 val. Tada svarstysime 1-8 darbotvarkės klausimą, t.y. Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūras ir tada vėl grįšime prie jūsų teikiamo įstatymo. Taigi dabar daroma svarstymo pertrauka. Posėdžio pertrauka iki 12.10 val. (Balsai salėje) Ūkininko ūkio įstatymą toliau svarstysime maždaug 12.30 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms” projektas Nr.P-1735 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir pradedame posėdį. Prašom registruotis. Kol vyksta registracija, noriu dar sykį priminti, kad mes padarėme Ūkininko ūkio įstatymo svarstymo pertrauką ir svarstysime 1-8 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms” projektą Nr.P-1735. Tai yra pateikimas.

Užsiregistravo 19 Seimo narių ir visi keturi konservatoriai.

(Juokas salėje) Gerbiamieji kolegos, taigi… Taip, registruosimės dar kartą šiek tiek vėliau.

Dabar pradedame, kaip minėjau, svarstyti nutarimo projektą “Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms”. Kviečiu Prezidento ekonomikos patarėjos referentą poną A.Abramavičių pateikti šį nutarimo projektą.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau Respublikos Prezidento pavedimu pristatyti kandidatus į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinote, kad Apeliacinio teismo teisėjai yra skiriami Respublikos Prezidento, pritarus Seimui.

Pirmiausia norėčiau pristatyti pirmą kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus, t.y. poną G.Kryževičių. Jums yra išdalinta pono G.Kryževičiaus biografinė pažyma. Todėl ilgai nekalbėsiu apie jo biografinius duomenis. Noriu paminėti, kad ponas G.Kryževičius jau 10 metų yra teisėjas, 6 metus dirbo apylinkės teisme, dabar jis dirba Vilniaus apygardos teisme teisėju.

Taip pat jums yra išdalyta pažyma apie teisėjo G.Kryževičiaus darbą. Kaip matyti šioje pažymoje, G.Kryževičiaus rodikliai yra gan geri. Remdamasis išdėstytais motyvais, Respublikos Prezidentas kreipiasi į Seimą, prašydamas pritarti G.Kryževičiaus paskyrimui Apeliacinio teismo teisėju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiame poną G.Kryževičių tarti žodį Seimo nariams ir atsakyti į Seimo narių klausimus.

G.KRYŽEVIČIUS. Laba diena. Ne, neturiu.

PIRMININKAS. Iš karto atsakote į pirmą klausimą, kuris nuskambėjo čia, salėje, ar turite ryšių su mūsų kolega K.Kryževičiumi, taip?

G.KRYŽEVIČIUS. Gal kažkokie tolimi giminystės ryšiai, tačiau…

PIRMININKAS. Jūs galite iš pradžių ne pradėti atsakinėti į klausimus, o tarti savo žodį, jeigu norite.

G.KRYŽEVIČIUS. Jeigu pritartumėte mano kandidatūrai, tai būtų didžiulis pasitikėjimas, stengsiuos pateisinti jį.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius norėtų jūsų paklausti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pasižiūrėjus į sprendimų teisėtumo rodiklius, matyti, kad visais metais jie yra aukštesni už Respublikoje esančius rodiklius, o 1998 m. – prastesni. Kuo tai galėtumėte paaiškinti? Ačiū.

G.KRYŽEVIČIUS. Negalėčiau atsakyti, kodėl. Bylų kategorijos tos pačios. Sunku pasakyti. Negalėčiau tvirtai atsakyti. Aišku, kad pastangos nagrinėjant bylas vienodos visais metais, vykdant teisingumą. Nežinau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo vienintelis klausimas ir vienintelis atsakymas. Noriu padėkoti kandidatui į Apeliacinio teismo teisėjus.

G.KRYŽEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar pagal mūsų procedūras jūs turėsite galimybę susitikti frakcijose, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitete, kur taip pat bus galima užduoti klausimus.

Kviečių poną A.Abramavičių pristatyti antrą kandidatą.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau pristatyti jums kitą kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus – poną K.Lapinską. Aš apie pono K.Lapinsko biografinius duomenis nepasakosiu, nes jūs puikiai jį pažįstate ir esate susipažinę su jo biografija. Norėčiau truputį patikslinti biografinėje pažymoje, jums išdalintoje, esantį vieną aspektą.

Kadangi tie dokumentai buvo rengiami dar ponui K.Lapinskui esant Konstitucinio Teismo teisėju, tai ten paskutinė eilutė nėra visiškai tiksli ta prasme, kad ponas K.Lapinskas jau nėra Konstitucinio Teismo teisėjas. Dabar jis turi, kaip minėjau, pusę etato Teisės fakultete, docentas. Tai tiek aš truputį patikslinau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K.Lapinską tarti žodį ir atsakyti į Seimo narių klausimus.

K.LAPINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai kalbėsiu. Kovo 18 d. baigėsi mano šešerių metų kadencija Konstituciniame Teisme, todėl nuo kovo 19 dienos dirbu Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Kandidatuoju į Apeliacinio teismo teisėjus turėdamas vilties, kad man teks dirbti Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriuje. Šis mano noras siejasi su tuo, kad man teko dalyvauti rengiant Administracinių teismų ir Administracinės teisenos įstatymų projektus, kuriuos jūs šių metų pradžioje, sausio 14 d., priėmėte. Manau, kad dirbdamas praktinį darbą turėčiau galimybę pažvelgti į tuos įstatymus praktiko akimis, greičiau aptikti kai kuriuos jų trūkumus, netobulumus, ir būtų galimybė (manau, gana reali) dar teikti kokių nors pasiūlymų dėl šių įstatymų tobulinimo, taip pat ir, formuojant administracinių teismų praktiką, padėti įsitvirtinti šiai naujai specializuotų teismų sistemai. Štai tiek. Dėkoju.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pretendente, sakykite, ar jūs norėtumėte specializuotis daugiau baudžiamojoje teisėje, ar civilinėje teisėje, ar Apeliaciniame teisme teisėjai yra universalai?

K.LAPINSKAS. Apeliaciniame teisme yra vidinė specializacija. Iki šiol buvo du skyriai, t.y. Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. Pagal naujai priimtus įstatymus nuo gegužės 1 d. turėtų būti steigiamas Administracinių bylų skyrius. Aš pretenduočiau į Administracinių bylų skyrių.

PIRMININKAS. P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pretendente, jūs esate teisės specialistas, Valstybinio universiteto docentas, Teisės katedros vedėjas. Jūs dirbate mokslinį darbą, galbūt reikėtų parengti teisės dalykų disertaciją. Jeigu būsite Apeliacinio teismo teisėjas, ar tai jums netrukdys?

K.LAPINSKAS. Manau, kad man netrukdytų. Aukščiausiuose teismuose, mano požiūriu, reikia teorinių, mokslinių žinių. Šiuo atveju Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriui pagal įstatymą yra pavesta apibendrinti teisminę praktiką, nagrinėjant administracines bylas. Tai yra tam tikras teorinis darbas. Manau, kad tos žinios kaip tik yra tam tikras privalumas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kandidate. Taigi visi klausimai.

K.LAPINSKAS. Dėkui.

PIRMININKAS. Vėl prašysiu Seimo kanclerį, nors jo nematau salėje, suderinti kandidatų susitikimą su to pageidaujančiomis frakcijomis. Kaip numato Statutas, frakcijos savo nuomonę turėtų suformuluoti per 7 dienas. Kitą ketvirtadienį galėtume Seime apsispręsti dėl Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo, dėl pritarimo Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms.

Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo projektas Nr.P-1222(7*) (svarstymo tęsinys)

Vėl grįžtame prie Ūkininko ūkio įstatymo projekto svarstymo. Kviečiu V.Lapę ir tęsiame. Mūsų laukia 10 straipsnis.

10 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų, kad ir kaip būtų keista, nėra. 10 straipsnį praleidžiam.

11 straipsnis. Ir pradedam nuo V.Andriukaičio teikiamos pataisos. Pas mane pažymėta keisti 11 straipsnio antrąją dalį. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mūsų siūlomos pataisos esmė – du momentai. Viena, mes siūlome, kad minimali žemės norma būtų ne 1 hektaras, bet bent du hektarai. Kad nesusmulkintume ir nesudarytume galimybių įvairiai smulkinti dabartinių sodybinių sklypų ir galima būtų laikytis kokios nors, labai nedidelės sėjomainos ar panašiai. Todėl mes siūlome vietoj vieno hektaro rašyti bent du hektarus. Antra, mes siūlome, kad būtų perredaguota ne “50 minimalių gyvenimo lygio dydžio pajamų norma”, o būtų parašyta, kad “ūkio pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 50% visų per metus gautų verslo pajamų. Jeigu ūkininkas verčiasi dar ir agroturizmu, amatais, pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 25% visų per metus gautų verslo pajamų”. Tokie du pasiūlymai.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau nepritarti tai pataisai, nes čia rašoma, kad vienas hektaras. Du bet kada bus galima padaryti, bet jeigu mes įrašysime pataisą, kad du hektarai, negalėsime grįžti prie vieno. Aš siūlau pritarti pagrindinei nuostatai.

PIRMININKAS. Ir A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš kviesčiau pritarti pasiūlymui. Šis pasiūlymas buvo diskutuotas su ūkininkais, įvairiose organizacijose, čia nėra taip sugalvota, pasižiūrėta į lubas ir sugalvota. Aš siūlyčiau ir kviesčiau pranešėją taip pat pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė.

V.LAPĖ. Taip, mes girdėjom labai seniai, diskusijų buvo daug, nuo 3 iki 0. O mes rėmėmės Vakarų valstybių patirtimi. Ir vokiečiai, ir danai, ir daugiau valstybių yra paėmę vieną hektarą. Mes susiejome su tuo.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir apsispręsim balsuodami, ar pritariame V.Andriukaičio pateiktai pataisai antrajai daliai. Prašom registruotis. Registracija vyksta. Ir balsuosime dėl V.Andriukaičio teiktos pataisos, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas. Pasakyta buvo aiškiai.

Prašom. Balsuosime dėl pataisos, kurią pateikė V.Andriukaitis. Kas ją remia, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už – 10, prieš – 20, susilaikė 12. Pataisa yra nepriimta.

Antroji dalis taip pat turi R.Ozolo pataisų. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tikrai nepakenktų įterpti žodžius, “kad turimoje žemėje per kalendorinius metus gauta ne mažiau kaip 50 minimalių gyvenimo dydžio pajamų”. Tai patikslintų, kad ir ne iš esmės, bet kai kuriais atvejais pakankamai svarbiai patikslintų šitą apibrėžimą.

PIRMININKAS. Niekas daugiau nenori kalbėti. Taigi V.Lapė.

V.LAPĖ. Čia kalbama… Mes pagal du požymius vertinam, ar jis ūkininkas ar ne, ir registruojam. Pirma, pagal turimą žemės plotą. O antra, pagal gautas pajamas, kurias jis deklaruos save vadindamas ūkininku ir užsiimdamas ta veikla. Bet kai parašome “turimoje žemėje”, mūsų gaunamos pajamos netenka prasmės, kitos ūkininko pajamos, kurias jis gali gauti ne savo žemėje, bet išsinuomojęs mišką kaip bitininkas. Čia daugiau taikom bitininkams. Jiems labai tinka. Miške, neturėdamas nė hektaro žemės, jis gali bitininkauti, o bitininkas vadinsis ūkininku. Jis gali turėti 20, 40 arų. Žiemai susiveža biteles ir t.t. Todėl prašau kolegą R.Ozolą neprašyti, nes tai labai iškreipia mūsų pagrindinį tikslą.

Ir dar. Mes įvertinom bitininkų prašymą, šiek tiek siūlo mūsų komanda, kuri rengė šį įstatymą, autoriai padaryti galbūt taip, truputį sumažinti, ne 50, o 40 minimalių, arba parašyti “5000 tūkst. Lt pajamų per metus”.

PIRMININKAS. Kol kas tokios pataisos mes neturime įregistruotos, jūs galėsite ją pateikti priėmimui, bus šiek tiek sunkiau ją priimti, bet ją bus galima pateikti. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Gerai. Atsižvelgiu į tai, kad vis dėlto mūsų pozicijos nesutampa ir nesutaps, mes kalbame apie kitokias žemės ūkio orientacijas. Aš kalbu apie tai, kad būtų rūpinamasi ūkio produkciją gaminančiais ūkiais kaip atskira kategorija ir ūkio produkcijos negaminančiais ūkiais, taip pat kaip atskira kategorija, o jūs kalbate apie ūkinių santykių įvedimą į šios kategorijos kaimo gyventojų santykius. Galiu sutikti, kad nuimu reikalavimą balsuoti ir manau, kad šis klausimas, kaip principinis klausimas, turės būti sprendžiamas kada nors vėliau, kai šiek tiek išryškės ūkininkavimo galimybės.

PIRMININKAS. Ponas R.Ozolas neprašo balsuoti. Antrajai daliai daugiau pataisų nėra.

Trečioji dalis. V.Andriukaitis, kiek aš suprantu, siūlo ją išbraukti. Taip? Ar aš klystu? Paspauskit mygtuką.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mes nesiūlome išbraukti 11 straipsnio trečiosios dalies. Mes siūlome išbraukti trečiosios dalies pirmąją, antrąją ir ketvirtąją pastraipas, nes šią tvarką reglamentuos iš esmės to paties straipsnio penktoji dalis, jos nuostatos. Tai iš tikrųjų yra tipiniai instrukcijų reikalavimai, kurie gali būti pateikti kaip ministerijos poįstatyminis aktas.

PIRMININKAS. Prašom. J.Listavičius nori prieštarauti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, trečioji dalis, jos detalizacija nieko netrukdo ir nekartoja penktosios dalies, arba punkto, nes trečiojoje nurodoma, kokie dokumentai, o penktojoje nustatomas jų turinys ir pateikimo tvarka. Taigi aš sakyčiau, kad gali būti, ir pritariu tam, kad būtų ir trečias, ir penktas punktai. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių pritarti siūlymui nėra. R.Hofertienė nori nepritarti? Ne. Gerbiamieji kolegos, apsispręsim balsuodami, ar pritariam V.Andriukaičio pataisai, teikiamai šio straipsnio trečiajai daliai. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 8, prieš – 16, susilaikė 14, pataisai nepritarta. Ir trečiajai daliai – R.Ozolo pataisa.

V.LAPĖ. Jeigu galima, irgi negaišinkime laiko. Mes pritariame, labai gera pataisa.

PIRMININKAS. Trečiosios dalies pataisai yra pritarta. Taip? Toliau R.Ozolo pataisa šeštajai daliai dėl “ūkininko registre” ar “ūkio registre”.

V.LAPĖ. Jeigu leisite nesivelti į diskusijas, šiandien jau yra oficialus registras, yra aiškiai pavadintas ūkininkų registras.

PIRMININKAS. Ūkininkų, taip?

V.LAPĖ. Ūkininkų.

PIRMININKAS. Taigi paliekamas tas pavadinimas, koks buvo. Nebelieka Ūkininko ūkio registro?

V.LAPĖ. Aš atsiprašau, Ūkininko ūkio registras.

PIRMININKAS. Ūkininko ūkio registras, taip vadinasi?

V.LAPĖ. Taip vadinasi.

PIRMININKAS. Gerai. Čia ponas R.Ozolas atsiima pataisą. Ir pataisa septintajai daliai – redakcinis siūlymas išbraukti žodį “priimtas”. Jeigu yra sprendimas, jis ir taip priimtas, taip? Kolega V.Lapė pritaria. Pritaria šiam siūlymui, taip? Jūsų septintojoje dalyje yra tekstas: “Jei prašytojas nesutinka su priimtu sprendimu…” Kolega R.Ozolas siūlo išbraukti žodį “priimtas”.

V.LAPĖ. Kad čia nemačiau, nėra.

PIRMININKAS. Yra toks siūlymas. Jūs pritariate? Ačiū, pone Vaclovai.

V.LAPĖ. Kad aš nematau niekur…

PIRMININKAS. Tai jūs pritariate ir nematydamas. (Juokas salėje)

V.LAPĖ. Na, gerai.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi 11 straipsniui daugiau pataisų nėra. 12 straipsnis, ir R.Ozolo vėl kelios pataisos, visų pirma pavadinimui “Dėl ūkio veiklos nutraukimo ir ūkio išregistravimo”. Ar priimate?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Pirmininkas priima.

V.LAPĖ. Čia negadina.

PIRMININKAS. Priima. Ir toliau pirmosios dalies pirmame punkte išbraukti žodžius…

V.LAPĖ. … “nutraukti ūkio veiklą”. Taip, irgi be šito galima apsieiti.

PIRMININKAS. Taip pat priimate. Dėl registro yra susitarta, taip?

V.LAPĖ. Jau susitarėme. Šito negalėtume niekaip.

PIRMININKAS. Taigi 12 straipsniui daugiau pataisų nėra.

13 straipsnis. Pirmajai daliai yra R.Ozolo pataisa. Ar priimate, pirmininke?

V.LAPĖ. Ne, nenoriu priimti.

PIRMININKAS. Tada prašom, R.Ozolas pateikia.

V.LAPĖ. Tokia abejonė iš karto, įstatyme būtų gerai, kad nebūtų.

R.OZOLAS. Aš prašyčiau vis dėlto šitą pataisą priimti, nes nėra apskritai valstybės parama, o yra tam tikra, ir priešingu atveju galėtų būti tam tikrų teisinių kolizijų.

V.LAPĖ. Bet jeigu nepyksite, toliau sakinys į jūsų tą abejonę ir atsako. Valstybės parama nustatyta Žemės ūkio ekonominių santykių valstybės reguliavimo įstatymu ir kitais aktais. Čia, man atrodo, puikiai atsako į visa tai.

PIRMININKAS. Ar kolega R.Ozolas prašo balsuoti? Ne, atsiimat?

Toliau – antroji dalis. Gal ponas R.Ozolas galėtų pristatyti savo redakcines pastabas? Gal čia neredakcinės, prašom. R.Ozolas, prašom, dėl antrosios dalies.

R.OZOLAS. Ačiū, pirmininke. Čia yra pakankamai svarbus akcentas, kad absolventams naujakuriams ir specializuotiems ūkiams pirmiausia, o tik po to ūkininkams iki 40 metų amžiaus. Tai atitinka visas mūsų nuostatas, ir siūlyčiau balsuoti su šiom pataisom.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis dėl R.Ozolo pataisos. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau šiuo atveju paremti R.Ozolą, nes mano teikiamos pataisos taip pat yra panašios, bet yra dar ir kita dalis. Aš norėsiu pristatyti savo pataisą.

PIRMININKAS. Taip, jūs dabar remiate R.Ozolo pataisą. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš nenoriu pritarti žodžių “ir jo veiklai” išbraukimui, nes tada parama taip susiaurėja, kad neaišku iš viso, ar ji bus reikalinga ir kada ji bus skiriama. Dėl kitos redakcijos, kaip autorius nori, bet žodžius “valstybės parama, skiriama ūkio atkūrimui, įkūrimui ir jo veiklai” besąlygiškai reikia palikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir, pirmininke, prašom, jūsų nuomonė.

V.LAPĖ. Taip, aš siūlau padaryti štai kaip: “Valstybės parama, skiriama ūkio atkūrimui ir įkūrimui ir jo veiklai, pirmenybę teikiant…” Galima būtų sutikti, kolega R.Ozolas braukia “specializuotiems ūkiams”, bet jūs nukeliate toliau, paliekate šitą. Jeigu jūs pageidautumėte “specializuotiems ūkiams”, jis nieko nepasako, mes neturime ir sąvokose išaiškinę, kas tai yra, būtų gerai, kad šitą išbrauktume. “Kuriuose ūkininkauja asmenys iki 40 metų” reikia palikti, aukštųjų mokyklų taip pat palikti, o čia naujakuriai, jūs iš karto paneigiate tą žodį, kad mes sakome “ūkio įkūrimui arba atkūrimui”, jis ir yra naujakurys. Tiek įkurdamas, tiek atkurdamas, sakykime, pokario tų tragedijų metu, atgavęs žemę, tai jis irgi yra naujakurys. Aš siūlau nekeisti šitos redakcijos ir gražiai svarstyti. Iš visų tų komitetų pastabų negavome.

R.OZOLAS. Aš manau, jeigu galima…

PIRMININKAS. Taip, R.Ozolas, prašom. Dėl vedimo tvarkos…

R.OZOLAS. Įkūrimas, atkūrimas ir įkūrimas…

PIRMININKAS. … kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, aš siūlyčiau galbūt truputį pakeisti svarstymo tvarką, nes V.Andriukaičio siūloma pataisa apima ir tuos siūlymus, kuriuos teikia R.Ozolas. Ji platesnė. Jeigu dabar mes pritariame R.Ozolo pataisai, tai kokia tada prasmė kalbėti apie V.Andriukaičio pataisą?

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Taip, prašom.

A.SAKALAS. Jeigu nepritartume tai pataisai, tada taip, paliekame seną tekstą su tom pataisom, kurias siūlo R.Ozolas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarauja, galime pereiti prie V.Andriukaičio pataisos. Gerai. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų pataisos esmė yra tokia. Mes norime, kad įstatymu Lietuvoje būtų nustatyti ilgalaikiai rėmimo prioritetai aiškioms kryptims ir aiškioms sritims, kad mes taupydami pinigus žinotume, kad mes juos investuojame būtent į tas veiklas, kurios labai reikalingos, kad kaime augtų gamyba, sparčiau vystytųsi žemės ūkis ir kad vystytųsi produkcijos prekinio ūkio kryptim. Todėl mes ir siūlome patikslinti ir išplėsti valstybės paramos ūkiui tikslines paskirtis. “Valstybės parama ūkininkui skiriama Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintų programų pagrindu ūkio atkūrimui, įkūrimui, žemėtvarkai, pagrindiniam dirvožemių kultūrinimui bei naudmenų transformavimui, ūkininkavimo pažangos modernizavimo proceso ir ekologijos reikmėms, verslų ir kooperacijos plėtrai, pirmenybę teikiant specializuotiems agrokultūros ūkiams ir jauniems (iki 40 metų) aukštųjų ir kitų žemės ūkio mokyklų absolventams”.

PIRMININKAS. Nori prieštarauti J.Listavičius. Prašom. Aš atsiprašau. Prašom. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad ir kiek mes vardintume, šiandien kažin ar žinome, tuo labiau kiek išvardintos, aš turiu galvoje tas programas. Jeigu tektų balsuoti, aš sakyčiau, kad visą tą vardijimą, kuris absoliučiai neturi jokios reikšmės, reikėtų išbraukti, o būtent pagal Vyriausybės nustatytas arba remiantis įstatymais kokias nors pagrįstas programas, ir viskas. Vis tiek mes neišvardysime tų programų, ir šiandien jų yra daug daugiau negu čia paminėta, ir tuo labiau jos keisis ateityje. Todėl aš pasilikčiau prie tos minties, kad programas reikia palikti, viso kito nereikia, bet tai jau autoriaus nuomonė. Aš sakyčiau, kad būtų galima sustoti ir ties autoriaus esančia šio straipsnio antrąja dalimi. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, aš sutikčiau, kad vietoj manęs pakalbėtų ponas V.Einoris, kaip buvęs ministras. Jis geriau ir išsamiau pateiktų tą problemą.

PIRMININKAS. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš palaikyčiau dabar teikiamą V.Andriukaičio pataisą ir tai, kas čia buvo išdėstyta. Bet aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto dabar vyksta masinis valstiečių ūkių kūrimasis. Čia pasakyta bei plačiau apibrėžta, kokia skatinimo sistema turėtų būti. Manau, kad tikrai nepagadinsime, nes paskui būna įvairių aiškinimų: už tą galima, už tą negalima. Čia jau apimta, aš manau, beveik viskas, ko reikia kuriantis naujam ūkininko ūkiui. Aš prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Kol aš dirbsiu Seime, aš nuolat prisiminsiu profesoriaus A.Sakalo žodžius, kuriuos jis man pasakė, kai mes dailinome šitą įstatymo projektą: kuo įstatymas aiškesnis, konkretesnis, mažiau visokių pašalinių žodžių ir sakinių, tuo jis yra tvirtesnis. Aš, tuo remdamasis, ir noriu paprašyti to, ką sakė kolega J.Listavičius. Pažiūrėkime, ar neatsako į visus tuos klausimus: atsikūrimai, įsikūrimai ir ūkio veikla. Mes galime padaryti didžiulį veiklos sąrašą: tas, tas, tas. Mes labai praktiškais sumetimais siūlome neįsivelti į tas diskusijas ir neaiškinti, ko šiandien reikia, bet pirmenybę vis dėlto teikti, aš manau, čia būtų galima… Mūsų, autorių, prašymas yra toks: jaunos šeimos, absolventai… Dvi kategorijos, kurioms tikrai reikėtų tokią pirmenybę teikti.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame V.Andriukaičio teikiamai 13 straipsnio antrosios dalies pataisai.

Kol vyksta registracija, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau grįžti prie vieno protokolinio nutarimo, kurį mes šiandien priėmėme, dėl trijų įstatymų projektų sujungimo, įstatymų, kurie visi yra to paties pavadinimo, t.y. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų. Mes sakėme, kad dviejų projektų, kuriuos šiandien svarstėme, registracijos numeriai buvo aiškūs: tai Nr.P-1565 ir Nr.P-1691. Trečiasis, kaip sakė komiteto pirmininkė (taip ir yra), yra Nr.P-1551. Ar niekas neprieštarauja, kad mes papildytume šiuo numeriu tą protokolinį nutarimą? Niekas neprieštarauja. Taigi prašome, kad pagrindinis komitetas šiuos tris įstatymų projektus sujungtų į vieną.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Balsuojame dėl V.Andriukaičio pataisos antrajai daliai. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl V.Andriukaičio pataisos antrajai daliai.

Už – 18, prieš – 21, susilaikė 19. Pataisa nepriimta.

Tada R.Ozolo pataisa. Vėl grįžtame prie R.Ozolo pataisos antrajai daliai. Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Po to, kai ponas V.Lapė, ponui J.Listavičiui pritariant, aiškino, jog veikla turėtų būti jokiais būdais neišbraukta, kaip sako mano kolega K.Vaitukaitis, galbūt būtų galima dėl šito nesiginčyti, bet naujakuriai ir ūkius kuriantys žmonės tikrai nėra tapatūs. Kai kurie jau yra įkūrę savo ūkius ne iš restitucinės. Kaip su jais pagal šį įstatymo formulavimą? O naujakuriams (aš turiu galvoje visus tuos, kurie dabar įkurs: tiek senus, tiek jaunus, tiek absolventus, kuriems galbūt reikės atskiros paramos), formuluodami šį įstatymo punktą, suteikiame prioritetą visų tų šiandien jau veikiančių ir tų, kurie veiks, ūkio subjektų atžvilgiu. Dėl to, kolegos, labai prašau palaikyti dėl naujakurių. Jeigu reikia, galima paaiškinti dar papildomai, kas yra tas naujakurys, bet šiuo atveju neatmeskite.

PIRMININKAS. R.Ozolas siūlo diskutuoti dėl žodžio “naujakuriai”, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniame tekste yra žodžiai “ūkio atkūrimui ir įkūrimui”. Tai yra ir restitucinis atkūrimas, ir visai naujo ūkio įkūrimas. Apie tai jau kalbama ir pagrindiniame tekste.

K.Vaitukaitis nori paremti R.Ozolo siūlymą dėl žodžio “naujakuriai”. Prašom.

K.VAITUKAITIS. Aš trupučiuką… pasakyta netgi plačiau. Aš noriu pasakyti, kad reikėtų vis dėlto jo veiklą tikrai išbraukti, nes 3 punkte yra kalbama apie veiklą ir paramą ūkiui pagal produkcijos vienetą. Čia yra kalbama apie atkūrimą ir įkūrimą. Ten mes reglamentuojame, kad aukštųjų mokyklų… naujakuriams ir jauniems ūkininkams. Tikrai reikėtų šitą punktą paremti.

PIRMININKAS. A.Šimėnas nori prieštarauti.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš, viena vertus, norėčiau prieštarauti, kita vertus, pritarti. Aš palaikyčiau nuomonę, kad nereikėtų metų, nes tai sudarys nemažai kolizijų. Jis pradės paramą gauti 39,5 metų. Pusę metų gavo, negrąžino, po to vėl prašė… Kam viso šito reikia? Kurie pradėjo ūkininkauti, nors ir 60 metų pradėjo. Ką jiems ten… Gal jis dar gabesnis negu tas 40 metų? Man tie metai labai nepatinka, o visam kitam aš pritariu. Toje pastraipoje mes apibrėžiame subjektus, kam teikiama, o tvarką nustato trečioji dalis. Todėl aš palaikyčiau R.Ozolo dalį, kurioje siūloma išbraukti “iki 40 metų”. Aš pritariu pagrindiniam tekstui, tiktai esu prieš metus.

PIRMININKAS. Kolega R.Ozolas, jeigu aš neklystu, siūlo palikti 40 metų, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia kalbama tiktai apie pirmenybę. Nėra taip, kad parama nebus teikiama 60 metų ūkininkui, o kalbama tiktai apie tam tikrą pirmenybę. Kolega V.Lapė – dėl R.Ozolo pataisos.

V.LAPĖ. Visi pasiūlymai turi gerų pusių, bet geriausias pasiūlymas yra tekste. Aš prašau paremti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Balsuodami apsispręsime, ar pritariame tokiai R.Ozolo pataisai, kokia dabar pateikta. Niekas nedraudžia teikti pataisas per priėmimą, tačiau jas svarstyti bus sunkiau, negu dabar tai galima padaryti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Balsuojame dėl R.Ozolo pataisos. Kas ją remia, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 24, prieš – 14, susilaikė 21. Pataisai nėra pritarta.

Pataisa šio straipsnio trečiajai daliai. R.Ozolas. Minutėlę! Prašom.

R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šita pataisa tikrai yra itin svarbi. Ji atitinka visų mūsų siekį bet kurias išlaidas daryti pagal labai aiškias programas, projektus, pagal paskirtį. Todėl mano siūloma įvesti nuostata, kad skiriama produkcijos vienetui pagaminti ir nustatoma pagal ūkininko pateiktą projektą, kitas paramos skyrimo sąlygas numatant kitiems įstatymams reglamentuoti arba Vyriausybei, yra labai svarbi ir gali iš tiesų labai rimtai padėti produkciją gaminantiems ūkininkams plėsti savo ūkius. Tiems, kurie sugeba šitą daryti. Tai, žinoma, galbūt šiek tiek komplikuotų Vyriausybės darbą, nes ji turėtų prisiimti labai tikslius įsipareigojimus, ir, ko gero, didesnius negu šiandien. Tačiau manau, tai irgi yra gerai, tai veda į mūsų kaimo produktyvumo kėlimą, į stambesnių ūkių formavimą. Dėkui.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką teikia ponas R.Ozolas, tą teikiame ir mes, ir mano pateiktoje pataisoje būtent apie tai ir kalbama. Pirmiausia pagrindinis dalykas, kad turi būti programų pagrindas, programos turėtų turėti aiškų ekonominį pagrindimą ir aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų pagaliau remiama prekinė gamyba, prekinė produkcija.

Na, jūsų balsų dauguma vis tiek atmetė aną siūlymą, tai bent jau dabar priimkite šį Romualdo siūlymą, kuris yra siauresnis nei mūsų teiktas. Bet jau geriau toks negu apskritai jokio nepalikti. Mums labai aišku, kad ne valdininkas turi nustatyti ilgalaikes politikos kryptis. Ilgalaikes nacionalinės, ilgalaikes žemės ūkio rėmimo politikos kryptis turi nustatyti parlamentas. Tai turi būti ilgam. Tie visi žmonės, kurie dirba žemės ūkyje, aiškiai pagal įstatymą žinotų, kokia veikla yra konkrečiai remiama ir pagal kokius kriterijus. Kada paliekama tai ministerijoms, kada paliekama valdininkams, tada atsiranda visokiausių interpretacijų. Tada mes pamatome, kad tiek smulkiai išbarstomi tie nedideli pinigai, tie mūsų šimtai milijonų, kur reikia kur kas daugiau, išbarstomi neefektyviai per vadinamąjį valdininkų “blatą” ar panašiai. Užuot auginę prekinį konkurencinį ūkį, mes tuo tarpu netenkame pinigų, pinigai eina kaip į smėlį. Todėl bent jau palaikykime šitą siauresnę R.Ozolo formuluotę.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas siūlymas susiaurina paramos skyrimo sąlygas ir tvarką. Jeigu priimtume šią nuostatą, jau yra įrašyta visiškai konkrečiai, kad produkcijos vienetui. Bet mes iš praktikos žinome, kad jau dabar ne produkcijos vienetui, o ir gyvulių galvai. Jeigu vis dėl to būtų padiskutuota su žemdirbiais, aš manau, kad ir Sporto rūmuose tas nuskambėjo, kad ne produkcijos vienetui, o kalbama apie kelis rodiklius, šiuo atveju ir žemės hektarui, ir gyvulių skaičiui, ir gal rytoj dar bus koks nors naujas rodiklis. Todėl įkalti tiesiai šviesiai į įstatymą tokią nuostatą, kurios šiandiena jau nėra aiški, ir palikti ateičiai, visiškai nėra racionalu ir, sakyčiau, netikslinga. Todėl aš pritariu tai nuostatai, kuri yra pagrindiniame įstatyme, o Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai, konkrečiai Vyriausybei vis dėlto geriau matyti negu mums palikti vieną vienintelę gryną nuostatą, kuri jau šiandien yra gana stipriai kritikuojama. Todėl aš remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Kolegos, toje pusėje, dešinėje nuo manęs, aš nenoriu įtarti jūsų nelogiškumu, bet vis dėlto matau šiokį tokį. Jūs patys teigėte, kad reikia apibrėžti net konkrečias veiklos sritis, sakykim, žemėtvarka, pagrindinis dirvų kultūrinimas, naudmenų transformavimas, ekologija ir t.t. Kaip jūs suvesite į vieną pagamintą kiaulės kūną arba į kokį nors litrą pieno? Tai yra neįmanoma. Jūs patys esate nelogiški, reikalaujate vienoj pusėj to, kitoj to. Prašau dar kartą palikti taip, kaip yra parašyta, nes mes norime apimti labai plačią veiklos sritį. Na, negražiai atrodo jūsų kalbos iš šono.

PIRMININKAS. Taigi balsuojame dėl R.Ozolo pataisos trečiajai daliai. Remiantys pataisą balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už balsavo 21, prieš 20, susilaikė 16, pataisa nepriimta.

Ketvirtoji dalis. Čia pradėkime nuo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo: ketvirtojoje dalyje išbraukti sakinį “ūkininkai moka žemės ir ar žemės nuomos mokesčius, ūkio pajamos yra neapmokestinamos”. Pagrindinis komitetas nepritaria šiam siūlymui. Turi apsispręsti Seimas. Kas iš Biudžeto ir finansų komiteto?

V.LAPĖ. Paskutinį kartą kalbėdami, man atrodo, čia tas neatsispindi, suderinome su komitetu ir manome, kad reikia įvertinti Socialinių reikalų ir darbo komiteto prasiūlymus.

PIRMININKAS. Tai…

V.LAPĖ. Manome, kad… Dabar bijau tą redakciją paskaityti. Mes vis tiek ją pateiksime. Ar galima teikti?

PIRMININKAS. Aš… Gerai. Jeigu jūs ją norėsite pateikti, turėsite pateikti priėmimui, nes šiandien mes baigsime.

V.LAPĖ. Taip, priėmimui pateiksime.

PIRMININKAS. J.Listavičius dar nori tarti žodį. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad ir kiek mes stengtumės šitam įstatyme kalbėti apie mokesčius, tai yra nulio vertė. Pirmiausia apie mokesčius kalbama mokesčių įstatymuose. Todėl nei pirmasis sakinys, nei paskutinis sakinys nereikalingi, juo labiau, galiu pasakyti avansu, ir siūlymas. Pirmiausia mes pasakome absoliučiai viską, ko reikia šiame įstatyme, tuo vieninteliu sakiniu, kad “mokesčius ir mokesčių lengvatas ūkiams nustato atitinkami mokesčių įstatymai”. Jeigu kalbėtume, sakykim, apie kitus sakinius, pavyzdžiui, kad ūkio pajamos nėra apmokestinamos, tai jau yra užrašyta Fizinių asmenų pajamų mokesčių laikinojo įstatymo 35 straipsnyje, bet ten reikia paskaityti. Ta sąvoka arba ta mintis kur kas labiau išplėsta, ir tie keturi žodžiai absoliučiai nieko nesako. Kaip pasielgs Seimas, čia jau kiekvieno kompetencija. Aš siūlau iš šito punkto palikti vienintelį sakinį, kad mokesčius ir mokesčių lengvatas ūkiams nustato atitinkami mokesčių įstatymai.

Dar daugiau noriu pasakyti. Jeigu mes norėtume realizuoti visą šitą nuostatą, mums šitas nuostatas reikia perkelti arba į Mokesčių arba į Mokesčių administravimo įstatymus. Ten šita nuostata – “ūkio pajamos yra neapmokestinamos” visiškai netiks, ji kirsis, nes ten yra visiškai kita ir su tam tikromis sąlygomis, tam tikrais apibrėžimais. Aš siūlau iš šio viso punkto, dar kartą – jau trečią kartą kartoju, palikti vieną vienintelį sakinį, kad “mokesčius ir mokesčių lengvatas ūkiams nustato atitinkami mokesčių įstatymai. O ten mes viską ir surasime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar jūs dabar reikalaujate balsuoti dėl jūsų siūlymo?

J.LISTAVIČIUS. Būtent reikalauju balsuoti.

PIRMININKAS. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo dar derinti šios dalies redakciją ir pateikti priimti naują šios dalies redakciją, taip?

V.LAPĖ. Ne.

PIRMININKAS. Prašom, pirmininke.

V.LAPĖ. Aš turėjau omeny su ponia B.Visokavičiene. Mes derėjomės ir su jų komitetu. Labai prašau, mes nieko nepagadinsime tuo įstatymu. Mes jau ne viename straipsnyje įrašėme perteklinių žodžių arba normų, įrašėme nemažai. Jūs patys prašėte, aš nusileidau. Dabar aš prašau jūsų nusileisti.

Jeigu mes pasakysim, kad ūkininkai moka žemės ir žemės nuomos mokestį, mes tuo įstatymo nepagadinsim. Ūkininkai labai aiškiai žinos. O kad mokesčių lengvatas nustato, ką jūs ir siūlote, labai gerai. Aš prašau palikti tai, kas čia yra.

PIRMININKAS. K.Vaitukaitis dėl J.Listavičiaus siūlymo.

K.VAITUKAITIS. Aš tikrai nepritariu šiam siūlymui ir palaikau mūsų komiteto siūlymą ir pono R.Ozolo pasiūlymus, kurie truputį dar pataiso. Aš manau, mes juos turbūt dar svarstysim.

PIRMININKAS. V.Einoris nori pritarti J.Listavičiui?

V.EINORIS. Ne.

PIRMININKAS. Ne? (Balsas salėje) Tai viskas aišku. Mes jau kartojamės. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiam dėl J.Listavičiaus pateikto siūlymo, kurį jis pateikė kaip Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą ketvirtajai daliai. Pagrindinis komitetas šiam siūlymui nepritaria. Balsuojame dėl siūlymo, kurį pateikė J.Listavičius. Kas jam pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pasiūlymą – 11, prieš – 24, susilaikė 15. Taigi Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui nėra pritarta. Dabar R.Ozolo siūlymas ketvirtajai daliai. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Dėkoju. Čia aš pateikiu, kaip, beje, ne vienu atveju anksčiau, ne finansų ministro, ne kito kokio nors finansininko, o žmonių nuomonę, kuri buvo išdėstyta ne viename susitikime. Daugelis iš jų labai primygtinai prašė, kiek yra įmanoma, visus mokesčius suvesti į žemės arba žemės nuomos mokestį. Iš ko jis susidarys, yra kitas klausimas. Todėl aš siūlau tuos žodžius “mokesčių” ir “mokesčių lengvatas” išbraukti, ir dar siūlau įrašyti, kaip matote, kad už praėjusius metus ūkininkas atsiskaito iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos, kad nebūtų neaiškumų, kaip ne kartą yra buvę, jog reikalaujama užbaigti sausio pirmąją.

PIRMININKAS. Nori nepritarti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš nenoriu kartotis, bet aš noriu pasakyti konkrečiai dėl siūlymo. Jis ne čia turėtų būti. Jeigu jau mes kažką norim susieti su mokesčiais, tai šiuo atveju tai yra Mokesčių administravimo įstatyme. Reikia ten tada keisti, bet ne čia. O dėl grožio čia palikti, tai jau kitas dalykas. Bet šiuo atveju, nors ir atmestas mūsų Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, aš manau, kad mes dėl jo turėsim balsuoti ir turėsim balsuoti įstatymų nustatyta tvarka, taip, kaip reikalauja to biudžeto straipsnių priėmimas. O grožio čia nereikia. Mes turėtume vaikščioti po žemę ir realiai galvoti. Todėl aš nepritariu siūlymui, o komitetas pasilieka prie savo nuomonės ir dėl minėtų straipsnių. Todėl braukimas tų žodžių, kad “mokesčių” ir “mokesčių lengvatas” paliktume išvis be niekur, tai čia jau bus ne straipsnis ir ne šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Ozolas. Replika.

R.OZOLAS. Aš tada labai prašyčiau pirmininko padalinti balsavimą į dvi dalis, kadangi atsiskaitymo terminas nėra tas pat, kas siūlymas mokesčių formą suprastinti. Galbūt galima du balsavimus padaryti. Man tai būtų itin svarbu, nes nepriėmus pirmos pataisos antroji galbūt bus priimta.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis nori pritarti pataisoms.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu paremti R.Ozolo papildymą, nes tie išbraukimai iš tikrųjų yra neesminiai, juo labiau taip, kaip siūlo R.Ozolas, tarkim, išbraukti ir parašyti žodžius “kurių”, iš esmės nieko nekeičia. Bet esminis dalykas yra tas, kad ūkininkai atsiskaityti galėtų bent jau iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Kodėl? Todėl, kad, pažiūrėkite, kaip vėluoja atsiskaitymai su ūkininkais. Kaip su jais pačiais neatsiskaitoma. Čia labiausiai nukenčia ūkininkai. Jiems įsiskolinimų yra kiek tiktai nori. Tuo tarpu jie turi sumokėti visus mokesčius iki sausio pirmosios. Nesvarbu, kad, tarkime, tai ne šio įstatymo reguliavimo sritis.

Tai padarykim šitaip: pritarkim šitai nuostatai ir įrašykim ją į Mokesčių administravimo įstatymą. Bet pritarkim. Aš už tai, kad įstatymai būtų susisteminti. Čia iš tikrųjų taip. Biudžeto ir finansų komiteto reikalavimas, kad viskas, kur kalbama apie mokesčius, eitų mokesčių įstatymuose, yra tikslus ir sisteminis.

Bet mes dabar apsispręskim iš pagrindų. Jeigu mes pritariam, kad ūkininkai galėtų atsiskaitinėti iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos, tai po to šitą normą galime įrašyti į Mokesčių administravimo įstatymą. Tai labai nesunku padaryti. O motyvas daugiau negu aiškus kyla iš paties gyvenimo: su žemdirbiais yra neatsiskaitoma ir jie spaudžiami į kampą dvigubai – vienu atveju turi atsiskaityti iki sausio mėnesio, o kitu atveju patys negauna pinigų ir neturi kaip atsiskaityti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, šioje dalyje yra du siūlymai. V.Lapė dėl abiejų siūlymų. Prašom, jūsų nuomonė.

V.LAPĖ. Šis pasiūlymas nėra geras. Jeigu jau pasiūlymo autoriai būtų sakę, kad reikia atsiskaityti pasibaigus ūkiniams metams, aš už tai būčiau dviem rankom. Bet ir vėl kai kada galbūt ir to nereikia. Čia jis nieko mums nepadeda. O tokiais atvejais, sakykime, kai ūkininkas negauna už savo parduotą produkciją, iš jo niekas ir nereikalauja. Šiandien ir yra tokia Vyriausybės tvarka. Nereikalauja, ne. Yra Vyriausybės numatyta tvarka, pridėtinės vertės mokestį sumoka tada, kai jis gauna pinigus už tą parduotą prekę, nors priskaičiuojama, bet pinigus sumoka tiktai tada. O, sakykime, tokį mokestį kaip už žemę, kodėl jis turi iki ketvirčio pabaigos? Galbūt, sakykime, per metus laiko galima netgi pasakyti. Aš siūlau neįsivelti į naujas diskusijas, pritarti pagrindiniam projekto variantui.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmininkas nepritaria nei vienai, nei kitai pataisai. Bet siūlymas buvo balsuoti atskirai dėl kiekvienos pataisos. Taigi jeigu Seimas neprieštarauja, mes galėtume taip ir balsuoti. Ir iš pradžių balsuosim dėl siūlymo išbraukti žodžius “mokesčius” ir “mokesčių”. Taigi tada sakinys skambėtų taip: “Ūkininkai moka žemės ir (ar) žemės nuomos mokesčius, kurių lengvatas ūkiams nustato atitinkami mokesčių įstatymai”.

V.LAPĖ. Čia iškreipia mintį…

PIRMININKAS. Aš norėčiau pastebėti, kad iš tikrųjų, kaip pirmininkas sako, aš norėčiau paprašyti patikslinti kolegą R.Ozolą, ar jums neatrodo, kad jūs susiaurinate įstatymo taikymą, kadangi mokesčius…

V.LAPĖ. Taip, tik dviem mokesčiais.

PIRMININKAS. Ūkininkas moka ir kitus mokesčius. Taip pat ir PVM, ir fizinių asmenų pajamų mokesčius, ir lengvatos jam galėtų būti numatytos atitinkamais mokesčių įstatymais. Jeigu išbraukiam tuos du žodžius, tai mes tada kalbam tik apie dviejų mokesčių, t.y. žemės ir žemės nuomos mokesčio lengvatas.

V.LAPĖ. Visiškai teisingai.

PIRMININKAS. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Taip, aš neklystu, aš siūlau labai prasmingai šitą pataisą, manydamas, kad ūkininkas turėtų mokėti žemės mokestį. O kokio dydžio, iš ko jis susideda, yra kitas klausimas. Tačiau jo patogumui taip reikėtų tvarkyti ūkininkų atsiskaitymus su valstybe.

PIRMININKAS. Taigi žemės mokestis turbūt yra nevisiškai tai, apie ką mes dabar kalbam. Žemės mokestis yra nuosavybės mokestis. Tačiau bet kuriuo atveju prašom apsispręsti dėl šio siūlymo. Prašom registruotis. Registruojamės ir balsuosim dėl R.Ozolo siūlymo išbraukti du žodžius – “mokesčius” ir “mokesčių”.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas remia R.Ozolo siūlymą, balsuoja už, kas jo neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už – 20, prieš – 25, susilaikė 11. Pataisai nėra pritarta. Ir prašom pasiruošti, balsuosime dėl antro siūlymo, t.y. papildyti. R.Ozolas siūlo papildyti dar vienu sakiniu, kuris skamba taip: “už praėjusius metus ūkininkas atsiskaito iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos”. Komiteto pirmininkas V.Lapė nepritaria šiam siūlymui. Kas remia R.Ozolo siūlymą, balsuoja už, kas jo neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už siūlymą – 22, prieš – 23, susilaikė 12, siūlymui nepritarta. Taigi ketvirtajai daliai pataisų daugiau nėra. Penktoji dalis. Pataisų nėra. Šeštajai daliai yra redakcinė R.Ozolo pataisa, tiesiog kitaip sudėti žodžius. Turbūt tokią pataisą galima priimti, pirmininke?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto žodžiu pateikto siūlymo, kad šią dalį reikia išbraukti, nes apie karinę prievolę reikia kalbėti Karo prievolės įstatyme. Kadangi tokios pataisos nėra įregistruota, mes dėl jos negalime diskutuoti, tačiau ar galėtume sutarti?.. Aš siūlyčiau išspręsti visas problemas tokiu būdu, kad šiame įstatyme būtų pasakyta, jog Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka vienintelis darbingas ūkio narys karinę prievolę atlikti nešaukiamas. Tokiu atveju vis dėlto ją reikėtų pateikti raštu.

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Reikėtų ją pateikti raštu ir priėmimo metu mes galėtume priimti šią pataisą. Taip?

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Dabar fiksuojame, kad toks Seimo sutarimas galėtų būti dėl tokios pataisos. Taigi daugiau 13 straipsniui pataisų nėra.

14 straipsnis. 14 straipsniui yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas. Taigi prašom. Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus pradedame svarstyti. Čia siūlymai Vyriausybei. 7 punktas. 7 ir 8 punktai Socialinių reikalų ir darbo komiteto sąraše. Ar kas nors norėtų juos pateikti? Kol kas nematau. Pagrindinis komitetas nepritaria Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymams. Pone Vaclovai, ar galėtumėte tarti žodį dėl komiteto nuomonės?

V.LAPĖ. Mūsų manymu, nereikėtų įpareigoti Vyriausybės. Ji ir taip padarys.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymo? V.Andriukaitis nori konkrečiai dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymo. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas yra sisteminis ir logiškas. Mes jau iš tikrųjų priėmėm pasiūlymus dėl sveikatos draudimo ir pensinio draudimo, todėl turime pasiūlyti Vyriausybei nurodyti, nuo kada įsigalioja Socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimai ir Sveikatos draudimo 16 straipsnio pakeitimas. Kad įsigalioja kartu su Ūkininko ūkio įstatymu. Tai labai svarbi juridinė norma. Kad būtų labai aišku, jog abu šitie dalykai pradeda galioti vienu metu. Lygiai taip pat visiškai reikia reglamentuoti ir darbo tvarką (…), nes ten yra labai daug problemų pradedant darbo sauga, baigiant įvairiausių nelaimingų atsitikimų fiksavimu ir t.t. Žodžiu, tai visai logiški pasiūlymai, kuriuos būtų galima tik priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kol kas… Prašom, pirmininke, jūsų žodis.

V.LAPĖ. Žinoma, iš visų pasiūlymų vienam pasiūlymui, 7, – nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio… ir t.t. kartu su Ūkininko įstatymu… Bet mes šiek tiek bijome, kad taip ilgai šis įstatymas gulėjęs čia, Seime, dar ilgiau neužsigulėtų.

PIRMININKAS. Aš turiu pastabą, gerbiamieji kolegos. Aš nelabai suprantu. Siūloma Ūkininko ūkio įstatyme nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas įsigalios kartu su Ūkininko įstatymu. Mes šiame įstatyme norime nustatyti tvarką, kuri susijusi su kitu įstatymu. Aš abejoju, ar mes tą galime padaryti. Mes galime priimti protokolinį nutarimą ir kokias nors rekomendacijas, ypač kad tą įstatymą, kiek aš suprantu, dar tik kitą savaitę svarstysime. V.Andriukaitis, prašom, dėl vedimo tvarkos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Čia yra pasiūlymas Vyriausybei, kad Vyriausybė padarytų pakeitimus (čia reikėtų tik kitaip suredaguoti), kad Vyriausybė skubiai parengtų šitų straipsnių pakeitimus ir papildymus, kad tie straipsnių papildymai būtų skubiai pateikti Seimui ir kad šiuo požiūriu, įsigaliojant Ūkininko ūkio įstatymui, kuriame nustatyta įsigaliojimo tvarka, tos normos būtų priimtos ir kad abu procesai būtų suderinti. Čia tik redaguoti reikia, bet pasiūlymas akivaizdus. Seimas siūlo Vyriausybei kuo greičiau padaryti tų straipsnių pataisas, nes gali praslysti. Socialinės apsaugos ministerija nefiksuos ir po to griebsimės už galvų, kad nesame padarę pataisų.

PIRMININKAS. Tai bet kuriuo atveju, man atrodo, yra bendras sutarimas, kad tokia formuluotė, kokia pateikta dabar, negali būti balsuojama, taip? Jeigu būtų siūlymai kaip nors ją pakeisti, tai priėmimo metu mes galėtume dėl jos diskutuoti. Šiuo metu mes jos nesiūlom įrašyti į įstatymo tekstą.

Ir dėl aštuntosios dalies – pasiūlyti Vyriausybei iki 1999 m. gegužės 1 d. parengti talkininkų darbo tvarką. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad turbūt tai būtų susiję su kitu komiteto pasiūlymu, kurį mes svarstėme ir kuriam nepritariame, kuriame buvo kalbama apie tai, kad Vyriausybė turi nustatyti talkininkų darbo tvarką. Kadangi pačiame įstatymo tekste nėra tokios nuostatos (nebuvo pritarta dėl talkininkų darbo tvarkos nustatymo), tai kažin ar reikia kalbėti ir apie 8 punktą. Prašom, pone pirmininke, jūs dėl 8 Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymo.

V.LAPĖ. Jūs viską išsakėte, aš nieko negaliu pridėti, tik galiu padėkoti, kad jūs šitaip suprantate mūsų interesus.

PIRMININKAS. Ar turime diskutuoti dėl 8 dalies? Nereikia. Jeigu bus manoma, kad kažką tokiu siūlymu reikia formuluoti, mes galėsime priėmimo metu formuluoti protokolinius nutarimus.

Taigi 14 straipsniui yra V.Andriukaičio pataisa, kuri nebuvo svarstyta komitete. Visai nauja pataisa, todėl, remdamasis Statuto reikalavimu, aš tiesiog perskaitau jos turinį. Jinai skamba taip: “Lygiagrečiai su šio įstatymo įsigaliojimu Vyriausybė patvirtina priemones dėl mažažemių kaimo ir miestelių gyventojų pajamų kompensavimo neadekvačias su ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis jų prekinės gyvulininkystės produkcijos gamybos sąlygas”. Kažkas yra praleista, bet bet kuriuo atveju mes turime apsispręsti, ar svarstome tokio pobūdžio pataisą. Kaip numato Statutas, aš paskelbiau, apie ką ši pataisa yra. Jeigu jos svarstymą parems bent 10 Seimo narių, jinai bus svarstoma. Kas remia jos svarstymą, balsuoja už. Prašom balsuoti. Jeigu 10 Seimo narių rems šios pataisos svarstymą, mes ją svarstysime. 15 Seimo narių remia. Taigi prašom, V.Andriukaitis pristato savo pataisą. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa yra labai svarbi. Priėmus Ūkininko ūkio įstatymą, liks įstatymiškai nereglamentuota situacija tų žmonių, kurių veiklos šis įstatymas nereguliuos, tai yra mažažemių kaimų, miestelių, gyvenviečių žmonių, inteligentijos ir t.t., kurie niekada nebus ūkininkai. Todėl mūsų siūlymas yra dvejopas: arba papildyti 14 straipsnį mūsų siūloma nuostata, arba priimti atskirą Seimo nutarimą, o pasiūlymo tekstas abiem atvejais yra tas pats.

Kartu su šio įstatymo įsigaliojimu Vyriausybė patvirtina priemones dėl mažažemių kaimo ir miestelių gyventojų pajamų palaipsnio kompensavimo už neadekvačiai su ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis jų prekinės žemės ūkio, pirmiausiai gyvulininkystės, produkcijos gamybos sąlygas. Visiškai akivaizdu, kad turės būti numatyta rėmimo sistema, kuri kompensuos tuos nuostolius, kuriuos žmonės patiria dėl to, kad jie negali konkuruoti su prekiniu ūkiu. Kita vertus, jiems tuomet bus galima mokėti tam tikrą dalį pinigų, kad jie toliau nebekonkuruotų ir nevargtų, kad natūrinis ūkis po truputį būti paliekamas kaip socialinis ūkis, kaip socialinių funkcijų papildytojas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, V.Andriukaitis dabar skaitė savo pataisą ir pats ją taisė skaitydamas. mums yra išdalyta pataisa, kurią turbūt kol kas sunku suprasti, nes čia praleisti kai kurie žodžiai. Kadangi V.Andriukaitis neatsiima pataisos ir nesiūlo jos kaip nors kitaip svarstyti, mes turime spręsti.

M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Aš, kolegos, iš principo siūlau pritarti V.Andriukaičio mintims, nes čia lyg ir bandoma pradėti reguliuoti kaimo gyventojų, kurie turi mažas pajamas arba visiškai pajamų neturi, tam tikrą paramą, teikiamą iš valstybės, arba sudaryti sąlygas, kad jie tas didesnes pajamas turėtų. Todėl aš iš principo pritariu siūlymui, o dėl redakcijos, tai yra kiti dalykai. Galima tą redakciją vienokią ar kitokią padaryti.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Atsiprašau. Prašom. J.Listavičius dar kartą. Vis tiek neįsijungė. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes nutarėm, ką Ūkininkų įstatymas turėtų reguliuoti, kokius klausimus spręsti. Deja, dabar jau visiškai iš naujos operos teikiami siūlymai. Visų pirma to klausimo sprendimo nėra koncepcijos. Dabar, jeigu čia minimi įvairūs nuostoliai, tai vieni, kaip čia ir buvo minėta dėl konkurencijos kiti iš viso, kad jie nenori dirbti, ir tuomet visai neaišku, kur mes važiuosim. Komunizme mes jau beveik buvom, todėl atgal į jį grįžti nesiūlyčiau. Kviesčiau nepritarti straipsniui ir jį atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Pirmininke, jūsų nuomonė. V.Lapė.

V.LAPĖ. Mes taip rimtai svarstėm įstatymą. Man atrodo, šis pasiūlymas yra gana nerimtas. Nuo to pinigų biudžete nepadaugės. O visus šiuos dalykus, apie kuriuos kalba kolega V.Andriukaitis, reguliuoja Kaimo rėmimo fondas. Jis gali viską padaryti. Jeigu Žemės ūkio ministerija yra blogai parengusi Kaimo rėmimo fondo naudojimo tvarką, aš manau, galėtume Seime pabandyti paprotinti ministrą, kad jis daugiau tam skirtų lėšų.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl V.Andriukaičio siūlymo papildyti 14 straipsnį. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 15, prieš – 23, susilaikė 10. Taigi siūlymui yra nepritarta. Taigi mes apsisprendėme dėl paskutinės pataisos. Siūlymai žodžiu yra nesvarstomi. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes baigiame svarstyti visas pataisas ir turėtume apsispręsti, ar pritariame po svarstymo ir po mūsų visų priimtų sprendimų dėl pataisų, ar pritariam komiteto patvirtinam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis.

Gerbiamieji kolegos, vienas už, vienas prieš. Kas norėtų kalbėti? A.Šimėnas nori pritarti.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų tai svarbus įstatymas ir nuostatos, kurias mes šiuo metu čia apsvarstėme, manau, visiškai priimtinos. Siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. O dėl kai kurių iškilusių problemų, kur amžius buvo paminėtas, kur parama teikiama, galima dar kokį alternatyvų variantą parengti. Mes apie tai galvosime.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis nori prieštarauti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mes priėmėme normas, kurios iš tikrųjų yra nesuderintos net su Ūkininkų sąjunga. Vakar ponas A.Vidžiūnas ir kiti mūsų valdančiosios koalicijos kolegos dalyvavo žemdirbių sueigoje. (Užvakar, taip.) Savo akimis matė ir savo ausimis girdėjo, kas ten buvo svarstoma. Jų pasiūlymuose yra įteikta Seimui persvarstyti daugelį šio įstatymo dalykų ir ypač sklypų žemės nuosavybės teise dydį, kurio 150 ha tikrai neatitinka jų reikalavimų, ir daugelį kitų dalykų. Ir štai kokia situacija. Sueina žemdirbiai į sueigą, tiek tūkstančių žmonių, dėsto įvairiausius pasiūlymus, o mes tuo pačiu metu tą dieną priimame normas, kurios prieštarauja tos sueigos dvasiai. Tai gal iš tikro pasitarkime, ar iš tikrųjų priėmėme tai, ką reikia priimti.

Dar vienas įdomus dalykas. Štai dabar priėmus šį įstatymą bus parašyta, kad neteks galios Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymas. Tai prašom pasakyti, kas tada reglamentuos tų žmonių teisinę padėtį, kurie gavo žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Turbūt reikėtų pasakyti, kurie Valstiečių ūkio įstatymo straipsniai nustoja galioti dėl rėmimo ir t.t. Tada, taip. Bet kaip galima atimti teisinį pamatą iš tų, kurie gavo žemę pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Žodžiu, reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad šis įstatymas tikrai yra pusinis, jis neišsprendžia daugelio problemų, jis neatskiria prekinio ūkio ir nenustato ilgalaikių krypčių. Taip pat jis visiškai neadekvačiai eliminuoja žmonių su išsilavinimu, viduriniu, specialiuoju viduriniu, specialiaisiais žemės kursais, su aukštuoju mokslu, galimybes, šių žmonių negrąžina į žemės ūkį. Jis neįtraukia jų į ūkininkų luomą. Žodžiu, labai daug kas yra taisytina šiame įstatyme. Aš manau, kai mes jį priimsime, mes turėsime apsispręsti, ar atsižvelgiame į specialistų, žemdirbių, ūkininkų pasiūlymus, ar vis dėlto priimam taip, kaip nusiteikę, kaip pademonstravome dabar priimdami alternatyvas. Nė vienos rimtos alternatyvos, jūs, kolegos, nepriėmėt, nė vienos. Jūs priėmėte tik redakcines pastabėles. Jeigu šitaip suprantate nacionalinės svarbos klausimą ir taip suprantate interesų derinimą, tai ką tuomet kalbėti. Juk šitas įstatymas turi ilgalaikę kryptį, arba sakykim taip, jeigu jūs jį tokį priimsite, kitas Seimas akivaizdžiai jį kuo greičiau taisys. Tai visiškai akivaizdu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo kreipimasis į žemdirbių sueigą. Aš norėčiau priminti, kad įstatymo projektus mes svarstome viešai, visi gali pateikti savo pataisas, kad ir kam jie priklausytų, žemdirbių sueigai, Socialdemokratų frakcijai ar dar kokiom nors organizacijom. Visos pataisos buvo svarstomos, daugelis iš jų buvo priimtos pagrindiniame komitete, šiandien sprendėme klausimą dėl tų pataisų, kurios nebuvo priimtos pagrindiniame komitete. Tie Seimo nariai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių praleidžia svarstymus pagrindiniame komitete ir mano, kad įstatymų projektus reikia svarstyti sueigose, klysta, deja, Seimo statutas nenumato tokių procedūrų. Ir toliau Seimo pagrindiniuose komitetuose svarstysime įstatymus taip, kaip numato Statutas.

Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame pataisytam įstatymo projektui. Prašom registruotis ir balsuosime.

Kas pritaria siūlymui pritarti įstatymo projektui po svarstymo su priimtomis pataisomis, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Už – 40, prieš – 6, susilaikė 10. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta ir gegužės pradžioje, gegužės 4 arba 6 d., mes siūlytume šį įstatymą priimti.

R.Ozolas repliką. Prašom.

R.OZOLAS. Aš labai apgailestauju, kad iš esmės nieko nebuvo padaryta įstatymo aiškesnio sutvarkymo linkme. Jis iš tiesų kol kas užuomazgos būvio. Gal jis iš tiesų, kaip čia sako, kai kuriems, nedidelei daliai kaime gyvenančių žmonių, gal ir padės, bet Lietuvos reikalų kaime šitas įstatymas netvarkys. Jeigu būtų galima, pirmiausia kreipiuosi į Kaimo komiteto pirmininką poną V.Lapę, kuris šiuo atveju yra atsakingas už tą įstatymą, jeigu yra įmanoma ką nors patvarkyti, labai prašyčiau. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad mes toliau dirbsime prie šio įstatymo rengdami pataisas tokia linkme, kokia jas rengėme, ir pirma pasitaikiusia proga bandysime taisyti reikalus. Tačiau reikalų taisymas – tai ne jų konstravimas, tai yra bėdos lopymas. Labai atsiprašau, bet daugelis žmonių šį įstatymą tikrai priims kaip nuvarymą nuo žemės. Deja, taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, politikavimui vietos yra kitur. Dabar mes baigiame darbą. Ačiū visiems ir baigiame rytinį plenarinį posėdį. Pertrauka iki 15 val. Posėdis baigtas.