Septynioliktasis (314) posėdis
1999 m. balandžio 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

Patvirtinta nauja balsų skaičiavimo grupė (S.Burbienė, S.Daubaraitė, J.Dringelis, R.Karbauskis, A.V.Patackas)

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame balandžio 13 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, džiugi žinia – keičiasi balsų skaičiavimo grupė. Seimas norėtų nuo šios dienos patikėti šį darbą S.Burbienei, S.Daubaraitei, J.Dringeliui, R.Karbauskiui ir A.Patackui. (Plojimai) Pritariame? Gerai. Taigi bendru sutarimu, plojimais ši balsų skaičiavimo grupė yra įgaliojama dirbti iki gegužės 12 d.

1999 m. balandžio 13 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, dėl mūsų šios dienos darbų. Darbotvarkė buvo patvirtinta Seimo posėdyje. Vakar Seniūnų sueiga ją dar sykį svarstė. Yra keletas pasiūlymų keletą įstatymų atidėti vėlesniam laikui dėl to, kad arba komitetai nėra baigę savo procedūrų, arba tų įstatymų projektų autoriai sutinka jų svarstymą arba priėmimą atidėti.

Dėl darbotvarkės – J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vakar įvyko beprecedentis atvejis mūsų atkurtos valstybės istorijoje – premjeras G.Vagnorius neleido Muitinės departamento direktoriui nuvykti pas Jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą V.Adamkų. (Balsai salėje) Kadangi šis atvejis gali turėti, mūsų manymu, neigiamų pasekmių apskritai demokratijos raidai ir kadangi premjeras yra tiesiogiai atskaitingas Seimui, mūsų frakcija reikalauja, kad Ministras Pirmininkas G.Vagnorius būtų iškviestas į Seimą Vyriausybės valandos metu ir atsakytų į klausimą, kodėl neleido Muitinės departamento vadovui nuvykti pas Prezidentą ir trukdo valstybės vadovui atlikti savo pareigas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Darbotvarkė yra patvirtinta. Jeigu jūs nurodytumėte, pagal kokį Statuto straipsnį jūs teikiate savo reikalavimą ir kokią procedūrą jūs norėtumėte įvykdyti, mes galėtume svarstyti. Šiuo atveju jūs siūlote papildyti darbotvarkę ar siūlote ką nors darbotvarkėje pakeisti? Siūlote papildyti. Papildomu klausimu ar kuo? Vyriausybės pusvalandis šiandien yra skirtas išklausyti Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino ataskaitą. Jeigu jūs siūlote ją pakeisti kuo nors kitu, prašom teikti tokį siūlymą. Jūs nesuformulavote jokio siūlymo. Jeigu jūs galėtumėte tiksliai suformuluoti siūlymą, aš prašyčiau jūsų tai padaryti.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad frakcijos vardu siūlymą aš suformulavau labai aiškiai. Jeigu jums neaišku, galiu dar kartą pakartoti. Mes reikalaujame, kad Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimą būtų iškviestas Ministras Pirmininkas G.Vagnorius ir pasiaiškintų tautos atstovams, kodėl šitaip įžeidinėja mūsų valstybės vadovą.

PIRMININKAS. Kadangi nėra žinoma, kas, ką įžeidinėja, tai aš bijau, gerbiamasis kolega, kad jūsų klausimą visų pirma turbūt reikėtų adresuoti žiniasklaidai, kad pateiktų informaciją, kas, ką įžeidinėja.

Bet bet kuriuo atveju prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis, nors man ir iki galo nėra aiškus… Ponas J.Bernatonis nesugebėjo tiksliai suformuluoti siūlymo. Yra numatyta, kad Vyriausybės pusvalandyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas. Dėl kitų pareigūnų iškvietimo į Seimą yra Statuto tam tikros normos, bet bet kuriuo atveju mes galime apsispręsti, jeigu iš tikrųjų yra teikiamas toks siūlymas. Prašom dar sykį registruotis, bet registruotis prašom tiksliai, tiktai už save, nes kitaip turėsiu skelbti pavardes tų, kurie registruojasi ne tiksliai. (Balsai salėje) Prašom registruotis.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl J.Bernatonio pateikto LDDP frakcijos siūlymo, kuris turbūt nevisiškai atitinka Statuto reikalavimus, bet bet kuriuo atveju Seimas turi apsispręsti. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl LDDP frakcijos siūlymo. (Balsai salėje)

Už – 31, prieš – 29, susilaikė 10. Siūlymui nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, daugiau dėl darbotvarkės diskusijų nėra. Darbotvarkė yra tokia, kokią patvirtino Seimas ir Seniūnų sueiga.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 6, 7, 8, 10, 30, 40, 44, 51, 56, 59, 60, 61 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1649(2*) (priėmimas)

Taigi pradedame dirbti. Pirmasis darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Registracijos Nr.P-1649(2). Įstatymo projektą pateikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas Seimo narys J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo pasiūlymų šiam projektui nebuvo gauta, išskyrus tai, kad aš pats pagal Teisės departamento parengtas pastabas suformulavau konkretų pasiūlymą. Kartais mes tokius dalykus sprendžiame paprasčiau pasakydami, kad pritariame Teisės departamento pastaboms, bet kad Seimo nariams būtų aiškiau, aš pabandžiau tos pastabos realizavimą išdėstyti išsamiau. Tikiuosi, kad ir Vyriausybės atstovas gerbiamasis viceministras G.Švedas neprieštaraus, kad 44 straipsnio pirmojoje dalyje, kurioje mes numatome tuos atvejus, kai administraciniuose teismuose bylas nagrinėja vienas teisėjas, būtų padaryta išimtis skundams dėl apylinkės teismo nutarimo administracinių teisės pažeidimų bylose. Tuomet neišeitų taip, kad vieno apylinkės teismo teisėjo sprendimą vėl nagrinėja vienas, kitas teisėjas. Šiuo atveju jau nagrinėtų trys teisėjai administraciniame teisme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl to apsispręsime, kai ateisime prie šio konkretaus straipsnio.

Dabar pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio P.Papovas norėtų kalbėti, ne? Dėl viso. Ponas A.Vaižmužis? Kol kas nematau.

Taigi 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu ir priimame.

2 straipsnis. Taip pat galime priimti bendru sutarimu ir priimame.

3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu ir priimame.

4 straipsnis. Galime priimti ir priimame.

5 straipsnį taip pat priimame.

6 straipsnį taip pat priimame.

7 straipsnį taip pat priimame.

8 straipsnį taip pat priimame.

Ir 9 straipsnis. Seimo kancleris jau pateikė šią pataisą, tačiau pataisa yra pateikta priėmimui. Taigi formaliai mes turime rasti… (Balsai salėje) 9 straipsniui, kuriuo keičiamas 4 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio, pataisa bus svarstoma tuo atveju, jeigu jos svarstymui pritars daugiau kaip penktadalis visų Seimo narių. Taigi prašome pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad ši pataisa būtų svarstoma, balsuoja už. Galvojantys kitaip taip pat balsuoja kitaip. Balsuojame dėl to, ar svarstome kanclerio J.Razmos teikiamą pataisą šiam straipsniui.

Už svarstymą 45 Seimo nariai. Taigi pradedame svarstymą. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl šios pataisos? Ar Vyriausybės atstovas ponas G.Švedas norėtų tarti žodį?

G.ŠVEDAS. Skaudančia širdimi, bet pritariame.

PIRMININKAS. Skaudančia širdimi yra pritariama. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime šią pataisą priimti bendru sutarimu? Galime priimti ir priimame. Daugiau pataisų šiam įstatymui nėra. Taigi aš vardiju straipsnius. 10 straipsnį galime priimti? Galime priimti ir priimame. 11 straipsnį priimame. 12 straipsnį taip pat priimame. 13, 14, 15, 16 straipsnį priimame. Ir P.Papovas pirmasis nori kalbėti dėl viso įstatymo. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, apgailestauju, kad svarstymo metu nebuvo įvertintas mano siūlymas panaikinti tuos įstatymo straipsnius, kuriais reglamentuojama steigti apskričių ginčų komisijas, taip pat apgailestauju, kad skaudančia širdimi viceministras pritaria kai kurioms pataisoms, ir trečia, kad mes priimame įstatymo pataisas, o šiandien vėl vyks pateikimai. Tai ar nebuvo galima palaukti, greičiau pateikti, gal ir skubos tvarka, bet vienu kartu priimti įstatymą? Kadangi kiti pakeitimai yra reikalingi, iš esmės šio įstatymo pakeitimams pritariu.

PIRMININKAS. A.Grumadas. Prašom.

A.GRUMADAS. Aš ne.

PIRMININKAS. Ne? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Balsuosime dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už balsavo 59, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5, taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1650(2*) (priėmimas)

Toliau – Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1650(2). Taip pat priėmimas ir taip pat teikia J.Razma, taip?

J.RAZMA. Šiuo atveju jokių papildomų siūlymų projektui nėra pateikta. Pataisos gana nežymios. Tikiuosi, mes jas galėsime greitai priimti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis nori kalbėti prieš visą įstatymą dabar, taip?

J.BERNATONIS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau kalbėti tą patį, ką dabar pasakysiu, ir dėl prieš tai svarstyto įstatymo, bet dėl man nežinomų techninių kliūčių negalėjau užsiregistruoti. Norėčiau pabrėžti, jog, mano manymu bent jau tą pačią dieną, to paties įstatymo pataisas reikėtų daryti iš karto. Popietiniame posėdyje gerbiamasis Seimo Pirmininkas V.Landsbergis teiks tų pačių įstatymų pataisas. Tai ar nereikėjo Seimui palaukti popietinio posėdžio ir iš karto išspręsti tą klausimą? Nes dabar mes vėl atskirai to paties įstatymo pataisas skelbsime “Valstybės žiniose”. Kitaip tariant, darome nereikalingą sumaištį.

PIRMININKAS. Ačiū. Deja, jūs kalbėjote ne dėl įstatymo, o daugiau dėl vedimo tvarkos arba dėl procedūrų. L.Sabutis norėtų pritarti įstatymui?

L.SABUTIS. Taip, kadangi labai konkretus įstatymas. Iš tikrųjų yra naujos rūšies administraciniai teismai. Tai, kad jų kompetenciją nustatys Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti, yra visiškai teisinga. Atsiliepiant į kolegos abejones, man atrodo, kad ir papildymas, kuris bus po pietų, visiškai netrukdys šiam įstatymui įsigalioti ir pradėti būtent tokią teismų procedūrą. Todėl siūlau priimti šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai tik rodo, kad įstatymas iš tikrųjų yra labai svarbus ir visi jam skiria daug dėmesio. Visi siūlo įvairių patobulinimų. Kolega, prašom registruotis. Taip pat ir visi kiti kolegos. Balsuosime dėl Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 52, prieš nė vieno, susilaikė 2, taigi Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 11 ir 144 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1651(2*) (priėmimas)

1-2a, 2b ir 2c darbotvarkės klausimai. Pirmasis iš jų yra – Civilinio proceso kodekso 11 ir 144 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1651(2). Ir vėlgi jį pristato Seimo kancleris J.Razma. Priėmimo stadija.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šis projektas taip pat iš administracinės teisenos projektų bloko. Jis, man atrodo, patikslina svarbias nuostatas, kaip elgis teismui konstatavus, kad koks nors Vyriausybės ar jos institucijų aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Yra numatytos dvejos elgimosi galimybės, kad galima tokiu aktu nesivadovauti arba kreiptis į Administracinį teismą ir prašyti patikrinti, ar aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Pastabų šiam projektui negauta. Kviečiu jį palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Gerbiamieji kolegos, ar galim priiminėti tą įstatymą? Registruojamės ir apsispręsim balsuodami. Registracija vyksta.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas Civilinio proceso kodekso pataisų įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Prašom balsuoti dėl įstatymo priėmimo.

Už – 59, ir tai yra vienbalsis balsavimas. Civilinio proceso kodekso 11 ir 144 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-875(5*) (priėmimas)

Toliau 2b darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-875(5). Priėmimas. Ar priėmimui taip pat turi pateikti Seimo kancleris? Ar turi pateikti ponia M.Šerienė? Kiek aš suprantu, čia yra mūsų anksčiau svarstytas projektas, vėl grąžintas į darbotvarkę. Taigi gal ponią M.Šerienę kviečiam į tribūną.

Prašom informuoti, ponia Šeriene, kokia čia situacija, nes anksčiau buvo lyg ir atidėtas jūsų prašymu.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mažas Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimas yra gerokai įstrigęs. Jau du kartus atidėtas jo priėmimas. O dabar jo situacija tokia.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pritaręs, tai buvo pagrindinis komitetas. Biudžeto ir finansų komitetas padarė svarstymo pertrauką ir paprašė Vyriausybės išvadų. Vyriausybė kitą dieną parašė neigiamas išvadas, tada aš rašiau Vyriausybei raštą, prašydama dar kartą panagrinėti, ir gruodžio 30 d. Vyriausybė pavedė teisingumo ministrui ponui V.Pakalniškiui aptarti šį projektą su pateikusiais Seimo nariais ir esat reikalui pateikti šį klausimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti. Tačiau to aptarimo kaip ir nebuvo, aš tik vakar nuėjau į Teisingumo ministeriją išsiaiškinusi, kad yra tokia eiga. Nuėjau į Teisingumo ministeriją pakalbėti su ponu Balčiūnu. Ir dabar aš nežinau, kokia čia gali būti taikoma procedūra tokiam variantui.

Aš labai prašyčiau visus pritarti, balsuoti, nes mano ta pataisa leistų biudžetinėms įstaigoms aktyviau ginti savo turtinius interesus teismuose. Mes tokias Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pataisas, kurios suteikia teisę nemokėti žyminio mokesčio biudžetinėms įstaigoms, priiminėjame mūsų kadencijoje 4, 5 kartus per metus, vis naujas ir naujas įtraukiame biudžetines įstaigas. Ir po to mano pateikto projekto jau yra pateiktas projektas dėl Vidaus reikalų ministerijos atleidimo nuo žyminio mokesčio, dėl Žemės ūkio ministerijos, Kaimo rėmimo fondo, Paskolų draudimo fondo ir dar kitų fondų atleidimo nuo žyminio mokesčio. Taip pat yra pateikta pataisa dėl Darbo inspekcijos atleidimo nuo žyminio mokesčio. Jeigu mes priimtume mano pataisą, sujungtume visas biudžetines įstaigas, ir nereikėtų mums ateity tokiais tempais 4, 5 kartus per metus taisyti Civilinio proceso kodekso. Aš vakar, būdama pas poną Balčiūną, išsiaiškinau, kad naujasis Civilinio proceso kodeksas numato sujungti tai, ką aš siūlau, labai panaši formuluotė, numato tai padaryti, atleisti nuo žyminio mokesčio biudžetines įstaigas. Bet kada mes priimsime naująjį Civilinio proceso kodeksą? Dar labai neaišku, ar šiais metais mes jį priimsime. Manau, jeigu nepriimsime, tai mes dar ir šiais metais kokius keturis kartus taisysim tą straipsnį, ir kitais metais dar kokius 4, 5 kartus taisysim.

Taigi aš prašyčiau Seimo narių pritarti Krikščionių demokratų frakcijos siūlomam Civilinio proceso kodekso pataisymui. Mokesčiams tai neturi jokios įtakos, nes Civilinio proceso 112 straipsnis numato, kad žyminį mokestį po teismo sumoka pralaimėjusi šalis, neatsižvelgiant į tai, kad prieš teismą ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio. Mes tik vieną pinigų apsukimo ratą sumažintume. Biudžetinė įstaiga dabar turi sumokėti prieš teismą, o po teismo jai tie pinigai grąžinamai, jeigu ji laimi teismą. Mokesčiams tai neturi jokios įtakos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes pradėjome priėmimo procedūrą. Galime dar prašyti daryti pertrauką arba galim šiandien apsispręsti. Prašom. G.Imbrasienė – komiteto vardu. Komiteto pirmininkė. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Šitas projektas buvo svarstomas daug anksčiau, ir buvo visokių minčių, bet aš noriu pareikšti savo nuomonę, kad šis papildymas šiandien tikrai nėra reikalingas, nes 102 straipsnio pirmoji dalis yra aiški. O į tokį siūlymą, manau, atsižvelgs Civilinio proceso kodekso darbo grupė, rengdama naują Civilinio proceso kodeksą. O jeigu priimtume Seimo narės M.Šerienės tokį pasiūlymą, tada reikėtų peržiūrėti išsamiau visą šį straipsnį, kuris po pateikimo yra priimtas, be to, biudžetinės įstaigos įtraukiamos dėl žyminio mokesčio nemokėjimo būtent konkrečiais atvejais. Parašyta, už kokius ieškinius jos gali būti atleistos nuo žyminio mokesčio. O jeigu įtrauktume tokią bendrą normą, bet kokiais klausimais jie galės būti atleisti. Aš manau, reikėtų arba daryti pertrauką, arba dar kartą pasikalbėti su darbo grupe, o tokio nereikėtų priimti.

PIRMININKAS. Dar pasikeičiam nuomonėm ir apsispręsim, ką daryti. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau palaikyti šitą įstatymo projektą vien dėl to, kad yra mano rezervinis klausimas – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio įstatymo pataisa, kur siūloma įtraukti Darbo inspekciją ir išspręsti tą problemą. Aš manau, kad komiteto pirmininkės nuomonė dėl to, kad Civilinio proceso kodekso rengėjų grupė į visa tai atsižvelgs, yra labai gera ir sveikintina, tačiau kasdien vyksta bylos, procesai ir sudaromos nevienodos ir nelygios sąlygos. Vienas biudžetines įstaigas ir apskritai subjektus mes atleidžiame nuo mokesčių, kitos privalo mokėti, kaip mano atveju, Darbo inspekcijos atveju, nors kiti du pagrindiniai kreditoriai: tiek mokesčių inspekcija, tiek “Sodra” – atleisti nuo žyminio mokesčio. Aš siūlau kolegoms palaikyti šitą įstatymo pataisą. Ši nuostata pradėtų veikti, o naujo proceso rengėjai galėtų ją inkorporuoti į naują įstatymą ir nereikėtų keisti proceso metu. Būtų priimtas naujas procesas, o šita nuostata gyvuotų. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė nori kalbėti prieš. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas tą pataisą svarstė praeitų metų birželio mėnesį. Iki šiol mes neturėjome galimybės pratęsti svarstymą komitete, nes nebuvome gavę medžiagos. Nei ponia M.Šerienė, nei Vyriausybė mums nepateikė medžiagos, kad galėtume pritarti komitete, nors jis yra papildomas, bet tai yra susiję su mokesčiais. Žyminis mokestis – tai mokestis į biudžetą, todėl prašyčiau padaryti priėmimo pertrauką ir grąžinti Biudžeto ir finansų komitetui.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš siūlyčiau visiems Seimo nariams vis dėlto atsižvelgti į pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, nuomonę. Negalima šitaip elgtis su kodeksais. Iš tikrųjų, kaip matome, šiandien teikiami ir priiminėjami netgi to paties straipsnio du variantai. Dažnai taip daroma. Aš esu įsitikinęs, kad ir ponia M.Šerienė, ir ponas A.Sysas tai daro turėdami geriausius norus. Negalima normos taip paprastai inkorporuoti, kaip sakoma, į kodeksą. Kodekso rengimas ir visi kodeksai turi tam tikrą savo koncepciją. Prie tos koncepcijos reikia derinti visa tai. Tie pakeitimai, kuriuos mes darome pakankamai spontaniškai, tiktai kenkia pačiam įstatymų gerbimui, patiems kodeksams. Aš nesiūlyčiau atmesti, nes tai tam tikra gyvenimo aktualija, bet pirmiausia turi būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Siūlyčiau pritarti ponios G.Imbrasienės siūlymui padaryti priėmimo pertrauką.

PIRMININKAS. Ponia Šeriene, jūsų žodis.

M.ŠERIENĖ. Ponui E.Bičkauskui noriu atsakyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas praeitų metų birželio mėnesį vienbalsiai pritarė tai mano pataisai, taip pat ir ponia G.Imbrasienė balsavo už tai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… (Balsas salėje) Ne, aš siūlau dabar apsispręsti dėl pačios procedūros. Yra siūlymas daryti pertrauką. Aš pasakysiu kodėl. Aš manau, kad mums reikia dėl to apsispręsti, kadangi mes turime tokia problemą, kad yra siūloma bendra norma. (Balsas salėje) Pone Raškini, tikrai gausite žodį, jeigu mes… Aš jums galiu suteikti žodį iš karto, prieš pertrauką. Turiu pasakyti tokį dalyką, kad dabar mes svarstome bendrą normą, bet po to bus dar du projektai, kuriais yra siūlomos specifinės normos, t.y. Vidaus reikalų ministerijos institucijoms ir Darbo inspekcijai. Šie įstatymai taip pat yra teikiami priimti.Ta problema kilo dėl to, kad kai kurie įstatymai buvo gana seniai svarstyti. Turėtų būti pareikšta aiški komiteto nuomonė, nes komitetas yra pritaręs ir bendrai normai, ir specifinėms normoms. Šiuo atveju Seimas tiesiog padarys nekokybišką sprendimą, jeigu mes šiandien priimsime abu sprendimus ir pritarsime abiem projektams juos priimdami.

Aš siūlau dar sykį poną A.Raškinį tarti žodį. Ar ponas P.Gražulis? Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš trumpai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai pritarčiau pertraukai, nes šitą įstatymą reikėtų išplėsti. Manau, reikėtų ne tik biudžetines organizacijas atleisti nuo žyminio mokesčio, bet ir fizinius asmenis. Yra daug atvejų, kai žmonės buvo suvedžioti, užstatė butus, namus. Dabar, kad atgautų tas lėšas, jie turi mokėti nemažą mokestį, be to, nėra garantijų, ar laimės teismą. Daugelis žmonių dėl to negali kreiptis į teismą. Todėl prašyčiau, kad šitas įstatymas būtų išplėstas. Tikrai reikia padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugelis Seimo narių pasisako už pertrauką. Paskutinysis kalbės ponas A.Raškinis. Paskutinysis kalbės ponas A.Raškinis, tada spręsime grynai procedūrinį klausimą.

A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimo specialistai teisininkai, kritikuodami ponios M.Šerienės nuostatą, iš esmės nepasakė nė vienos argumentuotos nuostatos. Jie užėmė tokią paprasčiausią Čechovo “Žmogaus futliare” poziciją: “Kak by čego ne vyšlo”, todėl jas prašome…

PIRMININKAS. Prašom valstybine kalba.

A.J.RAŠKINIS. Kad neišeitų kas nors bloga. Todėl jie prašo padaryti pertrauką. O kas yra blogai – tokio argumento nė vieno negirdėjau.

Kita vertus, iš mūsų kolegės M.Šerienės girdėjome, kad ji buvo pas teisininkus. Naujajame Civiliniame kodekse tas dalykas yra siūlomas. Vadinasi, teisininkai, kurie nagrinėja tą dalyką sistemiškai, pritaria tai nuostatai. Jie jau pasižiūrėjo, kad neįvyktų kažkas nepaprasta, ir mano, kad tai neįvyks. Todėl aš pasisakyčiau, kad svarstyti galima. Kolegos, prašyčiau šiuo metu, kai visi žmonės suirzę, kai juos vargina teismo procedūros… Juk mes visi esame savo rinkėjų klausytojai. Mes girdime, kaip žmonės skundžiasi visokiomis teismų procedūromis. Jeigu būtų galima tuos dalykus palengvinti, mums paprasčiausiai politiškai būtų naudinga šią poziciją priimti. Aš tik tiek. Pasisakau už atsižvelgimą į žmonių poreikius, jeigu iš tikrųjų nėra aiškiai matyti kažkokių kontraindikacijų. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Apsispręsime dėl siūlymo daryti priėmimo pertrauką ir, matyt, prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto per dvi savaites padaryti galutinį sprendimą. Dabar turime analogiško turinio įstatymus, priešingus savo nuostatoms. Jiems yra pritarę tie patys komitetai.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kas už tai, kad darytume pertrauką, prašom balsuoti už. Už pertrauką – 53, prieš – 8, susilaikė 3, taigi yra daroma priėmimo pertrauką. Daroma įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.P-875(5), priėmimo pertrauka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1088* (priėmimas)

Manau, mes turime daryti ir kito darbotvarkės klausimo, t.y. Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurį turėtų pateikti V.Žiemelis, tokią pat pertrauką… Matyt, taip pat turime daryti pertrauką. Taip pat per dvi savaites komitetas turėtų aiškiai atsakyti, ar darome bendro pobūdžio pataisą, kuri būtų susijusi su visomis valdžios institucijomis, ar darome pataisas dėl specifinių institucijų.

V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Aš pritariu, kad reikia daryti pertrauką. Apskritai šį mano siūlomą projektą reikėtų sujungti su ponios M.Šerienės. Jis yra kur kas platesnis ir labai reikalingas. Labai teisingai, mano požiūriu, Seimas nusprendė, kad reikia daryti pertrauką. Šį projektą reikia suderinti su Civilinio proceso kodekso rengimo grupe. Be abejonės, jį galima priimti dar prieš kodekso priėmimą. Tai turi būti suderinta su Civilinio proceso kodekso rengimo grupe.

PIRMININKAS. Taigi dviejų savaičių pertrauka, matyt, iki gegužės 4 dienos, kai bus posėdis. Prašom komitetus iki to laiko pateikti savo išvadas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1437 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkėje taip yra rezervinis 1 klausimas, apie kurį jau kalbėjo kolega A.Sysas. Tai yra taip pat Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Jo svarstymo stadija. Ar mes dabar galėtume, daug nediskutuodami, taip pat sakyti, kad darome jo pertrauką? Darome pertrauką, taip?

Ir prašom komitetus daryti bendrą sprendimą dėl šių teikiamų įstatymų projektų.

Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1648 (priėmimas)

Toliau 1-3 darbotvarkės klausimas – Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Registracijos Nr.P-1648. Pranešėjas – Ž.Jackūnas. Prašom į tribūną.

Gerbiamieji kolegos, tuo tarpu registruojamės. Prašom registruotis ir prašyčiau Seimo narių neišeiti iš salės bent šiuo momentu, nes šiam balsavimui reikės kvalifikuotos daugumos.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Dar sykį prašom registruotis.

Ž.J.JACKŪNAS. …gerbiamieji kolegos, Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo pateikimo bei svarstymo metu neiškilo kokių nors rimtesnių abejonių dėl šios konvencijos ratifikavimo tikslingumo. Ir pagrindinio, ir papildomo komitetų nuomonė iš esmės yra vieninga – pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl aptariamos konvencijos ratifikavimo projektui. Svarstymo metu šiek tiek abejota, ar Lietuva yra pasirengusi užtikrinti konvencijos nuostatų praktinį įgyvendinimą, ar turi institucijas ir teisės aktus, leidžiančius apsaugoti fonogramų gamintojus nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo. To reikalauja, beje, ir pati konvencija, pabrėždama, kad konvencijos ratifikavimo raštų deponavimo metu šalis turi būti pasirengusi konvenciją įgyvendinti. Mes praėjusį kartą išgirdome Kultūros ministerijos atstovės paaiškinimus, kurie leidžia daryti išvadą, kad iš tiesų turime tam tikrus Administracinių teisės pažeidimų kodeksų straipsnius, Mokesčių, Policijos departamento specialų poskyrį, įkurtą praėjusių metų liepos mėnesį, kuris yra atsakingas už nuosavybės teisių gynimą. Jūs žinote, kad yra baigiami rengti Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso projektai, kuriuose šitie intelektualinės nuosavybės apsaugos ir gynimo klausimai taip pat yra reglamentuojami. Be to, mūsų įstatymu Vyriausybė paskirs institucijas, atsakingas už konvencijos nuostatų įgyvendinimą.

Kartu norėčiau priminti, kad netrukus, matyt, priimsime Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, kuriame taip pat yra numatoma fonogramų gamintojų teisių apsauga. Visa tai turėdamas galvoje, siūlau, gerbiamieji kolegos, priimti Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kalbame dėl viso įstatymo. R.Zuoza. Prašom.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų ratifikavus Konvenciją dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo, kuri priimta Ženevoje, pakankamo lygio apsauga būtų užtikrinta ir gretutinėms teisėms, ko nebuvo, t.y. fonogramų gamintojų teisėms. Fonogramų gamintojų teisių apsauga sudarytų geresnes sąlygas taip pat autorių bei atlikėjų, kurių kūriniai ir atlikimai įrašyti į fonogramas, teisėms ginti. Todėl aš kviečiu visus Seimo narius balsuoti už šią, galima pavadinti, antipiratinę konvenciją, kuri padės Lietuvoje išspręsti tikrai nemažai problemų. Kaip minėjo komiteto pirmininkas, greitu laiku turėtume priimti ir jį lydintį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, taip pat ir tie radijo klausytojai, kurie klausosi mūsų posėdžio. Ir mūsų komitetas, ir aš pats esu gavęs nemažai laiškų ir kreipimųsi iš žmonių, kurie reiškia nepasitenkinimą dėl, sakykim, tam tikrų labai atvirų antidorovinių tendencijų, kurios būna per įvairias informacijos priemones, ir apskritai dėl antidorovinių tendencijų mūsų kultūros priemonių prekyboje. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog dėl tų tendencijų tam tikra dalimi tam turi įtakos ir įvairi piratinė produkcija, kuri vienaip ar kitaip Lietuvoje cirkuliuoja. Štai ši konvencija yra viena iš priemonių, kuri padės valstybei sutvarkyti ir sunorminti esamą situaciją ir galbūt pagerinti ir tas antidorovines tendencijas. Todėl norėčiau atkreipti žmonių dėmesį, kad tai yra svarbus tarptautinis aktas, jis mums padės Lietuvoje tvarkingiau gyventi. Prašau visus mūsų kolegas taip pat palaikyti šią konvenciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį prašau visų šiuo metu neišeiti iš salės. Prašom dar sykį registruotis ir balsuosime dėl šios konvencijos. Dabar registruojamės. Balsuosime dėl Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai.

Reikia, kad už konvencijos ratifikavimą balsuotų ne mažiau kaip 58 Seimo nariai. Taigi prašau visus balsuoti tinkamai. Balsavimas pradėtas, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Po balsavimo paaiškinsiu. Balsuota buvo tinkamai.

Už balsavo 68 ir tai buvo vienbalsis balsavimas. Taigi Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymas yra priimtas. Tinkamai, vadinasi, suvokiant svarbą ir atsakomybę.

Taigi 1-4a galėtų būti, bet gal prieš tai, kaip yra numatyta mūsų planuose, mes galėtume skirti laiko rezerviniams 2a ir 2b darbotvarkės klausimams. Tai būtų Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1553(3) ir Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1614(2). Antrasis yra pateikimas, pirmasis yra svarstymas. Taigi pradedame pirmojo įstatymo projekto, t.y. Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo įstatymo projekto svarstymą. Pirmasis kalbės Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas A.Sakalas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1553(3) (svarstymas)

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šita Baudžiamojo kodekso pataisa yra dėl kelių priežasčių. Viena priežastis, kad senojo kodekso 117 straipsnyje buvo tokia sena norma, kuri numatė pataisos darbus iki vienerių metų arba visuomeninio poveikio priemonių taikymą. Tokios, kaip žinote, dabar nėra. Taigi šita norma yra ištaisyta.

Taip pat yra išskirta tokia pat veika – tyčinio smūgio sudavimas arba kitokio smurto veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą, prieš mažametį. Yra pasiūlyta atskira norma – tai baudimas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba bauda. Tai nereiškia uždaryti į kalėjimą.

Taip pat ir trečiojoje dalyje numatyta veika dėl smurto prieš mažametį, kad baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda. Žodžiu, šiek tiek sugriežtintos bausmės yra tiems, kurie naudoja smurto veiksmus prieš mažamečius. Man regis, kad tokios normos yra visai pagrįstos. Mes matome spaudoje pakankamai daug publikacijų, kai vaikai būna ir sumušami, ir su mėlynėmis guldomi į ligonines. O Baudžiamajame kodekse tai traktuojama , sakyčiau, lygiai taip, kaip tai būtų daroma su suaugusiu. Aš neturiu labai daug ko pridurti.

Pirminiame variante dar buvo numatyta ir tam tikra tėvų atsakomybė, bet mane labai suniekino mūsų Žmogaus teisių komiteto nariai, sakydami, kad tėvas negalės Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo suduoti savo vaikui. Aš nusprendžiau, be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė vis dėlto atsisakyti tos normos ir tėvams specialios normos netaikyti. Žodžiu, dar pas mus galioja nuostata, kad už vieną muštą dešimt nemuštų duoda. Taigi kalbama apie kitus žmones, o nekalbama apie tėvus. Aš kviesčiau Seimo narius pritarti po svarstymo, juolab kad jau yra komitete apsvarstyta, ir Teisės departamento išvados taip pat yra teigiamos. Aš neturėčiau daugiau ką pridurti. Dėkoju ponui pirmininkui ir Seimo nariams. Jeigu pirmininkas leistų, aš galėčiau pateikti ir antrą.

PIRMININKAS. Ne, baikim šitą procedūrą, kadangi yra dar keli komitetai, kurie buvo paskirti papildomai. Tai Žmogaus teisių komitetas, E.Zingeris yra nurodytas kaip pranešėjas. Aš jo nematau. Ar kas nors iš Žmogaus teisių komiteto norėtų tarti žodį, kadangi Žmogaus teisių komiteto išvada, bent ta, kurią turime čia, t.y. projektams 1552 ir… nebėra tokio projekto? Taip. Taigi nematau norinčių kalbėti iš Žmogaus teisių komiteto. Ponas A.Salamakinas? Prašom. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, kaip sakė posėdžio primininkas, mums buvo pateiktas truputį kitoks projektas, ir, kaip sakė profesorius A.Sakalas, jis dabar teikia be tos nuostatos, kad tėvai lyg ir negalės suduoti savo vaikui. Komitetas pritaria šiam naujam projektui ir manau, kad jį galima priimti.

PIRMININKAS. Aš nenorėčiau, kad nuskambėtų taip, kad Seimas skatina tėvus suduoti vaikams arba atvirkščiai. Ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, papildomo komiteto, atstovai. Ar ponas Ž.Jackūnas, ar kiti. Nematau norinčių. Taip. A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Mes atsiduriame kultūrų… Aš nesu visai užtikrintas, kad mūsų lietuviška tradicinė auklėjimo kultūra yra tokia jau prasta. Aš suprantu, kad įstatymų teikėjai derinasi prie dabar esančių madų, tačiau su esama išlyga, ko gero, galima būtų ir pritarti.

PIRMININKAS. Taigi ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti bendroje diskusijoje? Iš anksto užsirašė L.Sabutis. Prašom. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Svarstant šio įstatymo pataisas, t.y. Baudžiamojo kodekso 17 straipsnio pataisą, negalima nesutikti su tuo, kad dabar yra daug daugiau sąlygų, kurios leis teismui įvertinti veiksmus. Kilo tik abejonių dėl žiauraus kankinimo pobūdžio smurto veiksmų. Man regis, yra per daug tų įvairiausių požymių, tačiau tegul tai lieka pačiam teismui išsiaiškinti, kur čia kankinimas, kur čia žiaurus veiksmas, kur čia smurtas ir t.t. O šiaip dėl pačių sankcijų, kurias apibūdino A.Sakalas iš tribūnos, aš manau, kad jos yra suderintos daugmaž su praktika ir logika, todėl šio įstatymo pataisoms pritariu ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Naujų pataisų ir pasiūlymų, kurių nesvarstė arba kurioms nepritarė komitetas, nėra. Taigi galime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Norinčių kalbėti nematau. Taigi bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo projektas Nr.P-1614(2) (pateikimas)

Toliau kviečiu A.Sakalą pateikti rezervinį 2b darbotvarkės klausimą, t.y. Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymą, registracijos Nr.1614. Pateikimas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės tai yra lydintis įstatymas. Anksčiau, kaip žinome, prokuroras, pamatęs, kad mažametis sumuštas, galėjo kelti bylą arba galėjo ir nekelti bylos. Dabar Baudžiamojo proceso kodekse yra padarytas pakeitimas, kad prokuroras kiekvienu atveju kelia bylą. Aš manau, tai yra logiška pataisa, įpareigojanti prokurorą stropiau žiūrėti, ir jeigu gavo tokių žinių, kad mažametis sumuštas, iškelti baudžiamąją bylą nepaliekant, nenumetant tos bylos kaip nelabai svarbios. Aš kviesčiau Seimo narius pritarti šitam Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimui.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš ir paklausti, ir kalbėti. Ponas A.Sakalas paminėjo, kad anksčiau prokurorai galėjo kelti arba galėjo ir nekelti. Jeigu aš teisingai skaitau jūsų pateikto projekto redakciją, tai skamba: “Prokuroras turi teisę iškelti baudžiamąją bylą nesant nukentėjusio skundo”. Turi teisę, mano supratimu, yra lygiai taip pat kaip galėjo ar negalėjo. Paskui aš turėsiu pasiūlymą. Gal paaiškinsite man šitą?

A.SAKALAS. Na, aš galiu pasakyti, kad ta redakcija buvo parengta Teisės departamento. Jie mano, kad šitos redakcijos pakanka, bet jeigu jūs manote, kad reikia ją sugriežtinti, aš jokiu būdu nebūčiau prieš.

PIRMININKAS. V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį ir pasidžiaugti, jog iš esmės jūsų siūlomas pakeitimas atitinka tai, dėl ko dabar aktyviai diskutuojama Europos Sąjungoje, o būtent dėl būtinybės atkreipti dėmesį į auką ir veikti aukos labui, net ir tuomet, kai pati auka negali ginti savo teisių. Šiuo atžvilgiu šitas pasiūlymas labai tinka. Tačiau aš, kaip ir ponas E.Bičkauskas, galvoju, kad formuluotę, ko gero, reikėtų dar patikslinti.

A.SAKALAS. Aš neprieštaraučiau. Noriu tik pasakyti, kad pagal seną formuluotę mažametis turėjo rašyti pareiškimą prokurorui, kad jį sumušė. Dabar pagal šitą formuluotę, kuri čia pateikta, mažamečiui nebereikia rašyti pareiškimo arba skundo prokurorui, girdi, prašome iškelti baudžiamąją bylą, mane sumušė ir t.t. Tačiau jeigu Seimo nariai mano, kad ši formuluotė yra nepakankamai griežta, aš ne prieš ją pataisyti, kad prokuroras kiekvienu atveju neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik už sumušimą kelti baudžiamąją bylą.

PIRMININKAS. A.Salamakinas dar nori paklausti.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis profesoriau, pritardamas jūsų projektui ir žinodamas, kad jūs ne pirmus metus užsiimate šios problemos sprendimu, gal ir retorinis mano klausimas bus, tačiau noriu jus paklausti. Kodėl vis dėlto taip sparčiai didėja smurtas prieš vaikus?

A.SAKALAS. Na, jau čia, žinote, atsakymas yra labai komplikuotas. Turbūt čia reikėtų ne man atsakinėti, kodėl didėja smurtas prieš vaikus, bet Seime diskusiją reikėtų surengti, kodėl didėja smurtas prieš vaikus. Apskritai smurtas didėja. Čia ne mano kompetencija atsakyti, kodėl jis didėja. Manau, kad yra labai daug priežasčių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra atsakyta į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pagrindinis komitetas, kaip siūlo Seniūnų sueiga, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl balsavimo motyvų, taip, atsiprašau, E.Bičkauskas dar norėtų kalbėti. Prašom. Minutėlę.

E.BIČKAUSKAS. Sutinku pritarti būtent po pateikimo, bet čia vėlgi, kad nepadarytume teisinio chaoso. Buvo, jeigu atsimenate, kolegos, ir šiandien galų gale darbotvarkę pažiūrėkite, kiek mes keičiame kodeksų ir kokių. Vakar buvo svarstymų dėl pono V.Landsbergio pataisų būtent šiam 126 straipsniui. Dabar vėlgi 126 straipsnis. Beje, galiu pasakyti, kad pono V.Landsbergio pataisoms bent jau specialistai tuomet nepritarė. Bet jau kažką darant reikia sujungti visus šiuos į vieną vietą, kad nesikeistų. T.y. po pateikimo pritarti, bet dar kartą sugrįžti prie gilesnio svarstymo. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerai. Po pateikimo pritariame ir pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti numatome Seime gegužės 18 d. Taigi tuo šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1511(2*)

Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. 1-4a darbotvarkės klausimas – Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-1511(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovė ponia J.Dunauskaitė. Prašom.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė Darbo sutarties įstatymo 1 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir teikė jau patobulintą variantą. Klausymuose dalyvavo profsąjungų atstovai. Komitetas svarstė ir nepritarė Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio projekto redakcijai ir siūlo šio įstatymo pataisą teikti kartu su rengiamu Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų įstatymo projektu. Šiai nuomonei pritarė ir profsąjungų atstovai.

Siūlomas Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymas sumažins bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių krizinės situacijas didėjimą. Nes tose įmonėse dažnai nevykdoma jokia ūkinė veikla, priskaičiuojamos didelės sumos atleistiems iš darbo darbuotojams, nors jie ir negamina jokio produkto, tai yra neuždirba pinigų. Tai apsunkina kitų dirbančių įmonėje darbuotojų padėtį, nes jie taip pat negauna jokio atlygio. Įstatymo projekte siūloma nutraukti vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą atleistiems iš darbo darbuotojams, pradėjus įmonės bankroto procedūrą, taip pat atleistiems iš darbo bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojams. Šia pataisa būtų galimybė fiksuoti reikalavimus, susijusius su darbo santykiais.

Komitetas nepritarė 41 straipsnio pirmosios dalie papildymui nauju sakiniu, t.y. “Jeigu atleidžiant iš darbo bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotoją nėra lėšų su juo atsiskaityti, jo reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.” Komitetas mano, kad būtent šis sakinys yra perteklinis ir apie tuos reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, yra nurodoma Įmonių bankroto įstatyme.

Komitetas pritarė esminiam 41 straipsnio antrosios dalies papildymui, kuriame ir numatyta, kad vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nemokamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įteisinimo dienos, nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto procesą dienos. Vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nemokamas atleistiems iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojams. Šis papildymas netenkino kažkiek… Pagal Teisės departamento išvadą pasirodė neaiški ši formuluotė Teisės departamentui. Todėl komitetas būtent nekeis esmės ir suformuluos naujai šio 41 straipsnio antrąją dalį, kur teikiamas papildymas. Gali būti toks išdėstymas, tokia formuluotė: “Vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo laiką nutraukiamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimo nutarimo pradėti neteisminį bankroto procesą dienos”. Kadangi Teisės departamento išvadoje yra, kad abejojama, kada įsigalios ši pataisa, tai būtent ir parašyti 2 straipsnyje: “Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems iš darbo bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką mokėjimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo”. Todėl mes pritariame Teisės departamento išvadai ir teiksime šią formuluotę priimti. Prašom pritarti šio įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad jūs priimti galėsite pateikti tik pataisą tam įstatymo projektui, kuriam mes šiandien pritarsim. Tik pataisą. Tai reikalaus tam tikrų procedūrų. Pats komitetas negali nutarti ir pataisyti priėmimui kaip nors teikiamą įstatymo projektą. Galima tik teikti pataisą. Jeigu jūs manote, kad tai būtų jums kaip nors apsunkinta, galima pasirinkti šiandien kitą variantą ir grąžinti tobulinti komitetui. Jeigu nemanote, kad tą reikia daryti, mes pritarsime po svarstymo. Tačiau jeigu jūs norite keisti tos formuluotės, kuriai šiandien pritarsime, kokius nors žodžius, jūs turėsite teikti pataisą.

Gerbiamieji kolegos, tęsiam svarstymą toliau. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ponia Imbrasiene, prašom.

G.IMBRASIENĖ. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo papildomas. Jis svarstė šį projektą ir pritarė pasiūlydamas, kad būtų atsižvelgta į Teisės departamento išvadą, nes buvo neaišku, nuo kada turi būti nemokamas darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Kadangi autoriai atsižvelgė į šią pastabą ir teikiamas projektas pataisytas, siūlome pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes išklausėm komitetų pranešėjus. Dabar, kadangi pagrindinis komitetas nesiūlo grąžinti tobulinti, mes pradedame bendrąją diskusiją, joje kalbėti užsirašė trys Seimo nariai. Vėliau apsispręsim dėl pataisų, kurias pateikė Seimo nariai, bet komitetas joms nepritarė. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo aš norėčiau šiek tiek pakalbėti apie šį įstatymą ir priminti kai kuriuos faktus, t.y. kad šiandien yra 290 įmonių, kuriose vyksta bankroto procedūra, 2600 įmonių turi finansinių problemų, o 400 įmonių skolos yra didesnės už turtą. Ką tokiu atveju daro Ūkio ministerija? Teoriškai kalba apie įmonių gaivinimą, įvairius fondus, kurie nepasiekiami, o realiai siūlo spręsti problemas darbuotojų sąskaita. Ne kartą šį klausimą uždaviau Ūkio ministerijos pareigūnams ir pakartosiu šiandien. Kam atstovauja Ūkio ministerija, teikdama šį ir kitokius įstatymus? Ar daugumai Lietuvos žmonių, ar visai nedidelei, suinteresuotai žmonių grupei? Stebina ministerijos neryžtingumas. Man teko profesinių sąjungų vardu dalyvauti derybose dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Per tą laiką profesinės sąjungos, noriu pabrėžti, iš karto sutiko, kad reikia išjungti skaitliuką, bet su viena sąlyga, t.y. kad valstybė imtųsi tam tikrų garantijų tiems žmonėms, kurie dirba tose įmonėse ir metus, penkiolika mėnesių, šešis negauna jokio darbo užmokesčio. Šiuo metu skola tokiems darbuotojams siekia 66 mln. Lt. Stebina neryžtingumas. Jeigu ministerija būtų sutikusi ir ieškojusi būdų, kaip spręsti šią problemą, tai šiandien tos milijoninės skolos dar nebūtų išaugusios. Visą problemą norima suversti darbuotojams. Aš noriu paklausti: kas bus toliau? Priimsim šią pataisą, bet ar mes išgelbėsim tas įmones, kuriose dabar yra problemų? Nes mes nieko nedarome, kad būtų sukurtos tam tikros garantijos tų įmonių darbuotojams. Kalbu apie Garantijų fondą, nes siūlomas mechanizmas, kaip su tais žmonėmis bus atsiskaityta. Aš jau minėjau, skola 66 mln. Lt. Tose dviejuose šimtuose devyniasdešimtyje įmonių, kuriose vyksta bankroto procedūra. Todėl mes turim pradėti šiek tiek plačiau kalbėti apie tas problemas.

Dar noriu pasakyti, aš pritariu Teisės departamento pastaboms, kad mes komitete padarėme klaidą. Džiaugiuosi, kad aš buvau prieš šį įstatymą.

Be to, siūlyčiau, kad jis įsigaliotų ne nuo teismo sprendimo, o nuo darbo sutarties nutraukimo. Taip pat buvo atmestas mano siūlymas paskutiniam sakiniui, kuris sukelia tam tikrų neaiškumų. Gali susidaryti įspūdis, kad darbdavys gali apskritai nemokėti ir neatsiskaityti su tais darbuotojais, kurie jau nedirba tose įmonėse. Todėl aš siūliau labai konkrečiai įrašyti, kad tas įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Mielieji kolegos, dėl šių priežasčių aš siūlau nepritarti šiam įstatymui ir jį atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Burbienė norėjo kalbėti. I.Šiaulienė, taip? Iš tribūnos? Prašom. Minutėlę, nes turiu įjungti jūsų… I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Taip, tai yra labai svarbus socialinis įstatymas, nes apima labai daug žmonių. Tie sprendimai (pažiūrėjus į medžiagą, matyti, kad buvo svarstyta svarbiame šiam įstatymui Socialinių reikalų ir darbo komitete) ir tie atsakymai, kad Vyriausybė negali, ir valstybė negali prisiimti įsipareigojimų dėl bankrutuojančių įmonių, pastato tų įmonių darbuotojus iš esmės į beviltišką situaciją. Be Vyriausybės įsikišimo, be valstybės įsikišimo, atitinkamo reglamentavimo, tos problemos išspręsti patiems darbuotojams tiesiog nėra perspektyvų. Motyvacija, kad reikia imtis kokių nors priemonių, kurti garantinį fondą, iš esmės teisingi. Tik neatidėliojant reikia imtis šios problemos sprendimo. O noras mažinti, gelbėti įmones darbuotojų sąskaita, mūsų, kaip opozicinės frakcijos ir apskritai atstovaujančių darbo žmonių interesams, netenkina. Šitaip elgtis negalima. Reikėtų, kad tas fondas perimtų įmonių turtą ir galų gale valstybė visuomet galės atsiskaityti, nereikia palikti tiems darbuotojams ir subankrutavusioms įmonėms spręsti šią problemą, o valstybė pasiims turtą. Šitaip neturėtų būti. Todėl tokiam įstatymui mes negalime pritarti.

PIRMININKAS. Ir J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš dėl reikalo svarbos išeisiu į centrinę tribūną. Šiandien pateiktos pataisos atmetamos arba atmestinos ne todėl, kad jos yra blogos, o todėl, kad teisėtiems ir aptartiems, ir pritartiems mūsų reikalavimams paprasčiausiai nėra lėšų. Man atrodo, jeigu mes atmesime ir sakysime, kad štai dabar mes kažką darome, nes blogai surašėme, tikrai nėra priežastis. Reikėtų surasti priežastį ir ją pašalinti, kad taip nebūtų. Priežastis yra mūsų Bankroto įstatyme. Nepasitvirtino ta tezė, kad bankrotas yra blogo administravimo keitimas geru.

Užduokime sau paprastą klausimą. Jeigu Lietuvoje šiuo metu bankroto procedūros vedamos dviejuose šimtuose, kaip jau minėta, įmonių, čia nekalbama apie tas mažutes įmones, kurios tyliai subankrutavo, tyliai numirė. Jų yra labai daug. Jūs man pasakykite, kodėl nėra nė vienoj įmonėj iškelta tyčinio bankroto? Visos tos įmonės bankrutavo todėl, kad pasikeitė ekonominė situacija. Daugelyje vietų įmonės buvo privatizuotos, nes jos buvo didelės. Jos, žinoma, buvo sunaikintos, nes nereikėjo nei didelių kolektyvų, nei tiek daug turto, pasinaudota visu tuo, ir dabar tie likučiai, to gaisro tiktai kažkokios žarijos dar visą laiką rusena. O žmonės, kurie teisėtai užsidirbo savo darbo užmokestį, metų metus negauna atlyginimo. Jie oro valgyti tikrai negali. Jų reikalavimai yra teisėti.

Dabar jeigu tiesiogiai yra susiduriama su bandymu vis dėlto iškelti tyčinį bankrotą, jeigu Bankroto įstatyme yra apkalbėta bankroto situacija, kada jau yra bankrotas, tai ir ten tik tada jis skelbiamas, kai įmonė faktiškai visiškai sužlugdyta ir jokio turto nėra. Ir tenkinti šių reikalavimų neišeina.

Ponai, pasižiūrėkite, kas yra parašyta apie tyčinį bankrotą. Tai yra vienas straipsnis, kuris nieko nepasako. Todėl ir susidarė šita situacija, iš kurios mes niekaip neišeisim. Kad ir kokie būtų, kad ir kaip sakytų ir kitaip formuluotų reikalavimus, jūs visada pripažinsite – reikalavimai teisėti. Bet iš mūsų turbūt laukia, kad mes pačią situaciją pataisytume. Aš pati domėjausi šia problema. Susiradau žurnalą “Teisinės problemos”, kur daktaras Jovaišas, jis – daktaras, išpainioja visa tai per Baudžiamąjį kodeksą, per Civilinį kodeksą. Bet tokių įmantrybių ir tokio žinojimo neturi administratoriai, šito nežino net teisėjai. Toks nežinojimas kartais yra naudingas. Todėl aš siūlyčiau spręsti šią problemą rimtai, kompleksiškai. Pirmiausia pataisyti Bankroto įstatymą, kuriame būtų aiškiai apibrėžta, patikslinta bankroto situacija ir įvardyta, kas yra tyčinis bankrotas su požymiais, tada atsiras lėšos, kurias bus galima pervesti į šituos fondus, ir nebus problemos. Problema bus išspręsta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame diskusiją. Kiek žinau, komiteto pirmininkė ponia B.Visokavičienė dar norėtų tarti žodį. Suteikiame šią galimybę. Prašom. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad galima pritarti pagrindinio komiteto pagrindinei išvadai, kad būtų keičiamas 41 straipsnis. Būtent, kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas taip: “Už uždelsimo laiką nemokamas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nemokamas atleistiems iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojams”. Tokia yra pagrindinio komiteto išvada ir jai reikėtų pritarti. Iki šiol galiojo tokia nuostata, jog įmonės darbuotojai yra atleidžiami, bet po to sukasi skaitiklis: už kiekvieną pradelstą mėnesį yra papildomai priskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Atleistieji iš darbo darbuotojai gali dirbti kitoje vietoje, bet skaitiklis už įsiskolinimą sukasi. Tai buvo neteisinga ir dabartinė nuostata įtvirtina, jog delspinigiai mokami ir atlyginama skola. Tačiau atleidus iš darbo darbuotoją iš bankrutuojančios įmonės už uždelstą laiką nereikia sumuoti papildomai dar vidutinio darbo užmokesčio. Kviečiu pritarti pagrindinio komiteto išvadai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau aiškiai suprasti arba paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto išvadai ir tada apsispręsti dėl teikiamų pataisų, kurioms nepritaria… (Balsai salėje) Ne. Turime balsuoti. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai. Prašom registruotis. (Balsas salėje) Ne, Statutas nurodo, kad iš pradžių turime apsispręsti iš esmės. Jeigu Seimas nutars, kad nepritaria iš esmės komiteto pateiktoms išvadoms, nereikės svarstyti ir pataisų. Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis.

Taigi prašom pasiruošti balsuoti. (Balsas iš salės) Negaliu pasakyti, kodėl jo nėra. Aš jį matau. Prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame po bendrosios diskusijos pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Kas už tai, kad būtų pritarta, prašom balsuoti.

Už – 43, prieš – 14, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar turime komiteto išvadas dėl kai kurių pataisų, kurias pateikė Seimo nariai R.Dovydėnienė ir A.Sysas. Jeigu aš neklystu, man atrodo, kad pataisos yra visiškai identiškos. Ne visai? Gerai. Tačiau aš turėčiau pasakyti, kad dėl pirmosios pataisos dėl kūrybinių darbuotojų, nors komitetas ir siūlo nepritarti, man nėra visiškai iki galo aišku. Komitetas siūlo nepritarti, tačiau man atrodo, kad iš esmės yra pritarta, nors išvadoje parašyta – nepritarti. Turbūt kad yra pritarta šitoms pataisoms.

Taigi svarstome antrąją pataisą, kurią teikia kolega A.Sysas. Prašom. Paspauskite dar mygtuką. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, aš išvis norėčiau, kad mes šiek tiek pakalbėtume apie Statutą. Dažnai susiduriame su ta problema, kad siūlomoms pataisoms yra pritariama, bet mūsų naujajame Statute yra taip suformuluota, kad reikia atmesti, jeigu jos tiesiogiai taip (…) įstatyme. Bet čia apie pirmąją mūsų pataisą. Jai pritarta.

Dėl 2 straipsnio. Aš kalbėjau, kad įstatymo esmė yra ta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi garantuoti darbuotojui visą jo faktiškai uždirbtą darbo užmokestį, jeigu bankrutuojanti įmonė neturi galimybės su juo atsiskaityti. Būtent apie tai, kad pas mus neveikia joks garantinis fondas ir niekas nesiima garantuoti tiems žmonėms, kurie sąžiningai, dorai ėjo į darbą, atliko savo pareigas, uždirbo pinigus, bet kažkas juos iššvaistė arba ne taip panaudojo, ir jie lieka kalčiausi šitoje situacijoje. Mes nebaudžiame tų, kurie leido nemokėti ne tik darbo užmokesčio tiems darbuotojams, nebuvo mokami nei fizinių asmenų mokesčiai, nei “Sodros”, ir dabar kalčiausias lieka darbuotojas, kuriam mes rengiamės neišmokėti nieko tose įmonėse, kuriose prasidėjo bankroto procedūra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš visų pirma norėčiau paklausti, ar tai yra jūsų tiksli formuluotė, kurią jūs teikiate įstatymui? Jūs taip pat esate pateikę sausio 12 dienos formuluotes. Kokią tikslią formuluotę jūs teikiate siūlydamas pakeisti įstatymo nuostatą? Tą, kuri yra išvadose?

A.SYSAS. Taip, Darbo sutarties įstatymo projekto 2 straipsnio…

PIRMININKAS. Jūs siūlote…

A.SYSAS. Jeigu atleidžiant iš darbo bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojus nėra lėšų su jais atsiskaityti, jų nepatenkintiems reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija garantuoja jų faktinį negautą visą darbo užmokestį.

PIRMININKAS. Gerai. B.Visokavičienė. Prašom. Dėl šios pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Negalima sutikti su siūloma pataisa jau vien dėl to, kad iš tikrųjų Įmonių bankroto įstatyme numatyta darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, tenkinti pirmiausia. Tuo atveju, jeigu užsitęsia bankroto procedūra, įmonė turi teisę kreiptis į Bankroto fondą, įkeisti dalį savo turto, skolintis iš Bankroto fondo ir atsiskaityti su darbuotojais. Žinoma, mes dabar galime kalbėti apie ateitį, jog ateityje bus steigiamas Garantinis fondas, kuris bus naudojamas atsiskaityti su darbuotojais ir kaupiamuoju principu bus mokamos įmokos. Kito kelio nei įstatymo prasme, nei ekonomine prasme mes negalime numatyti.

Kitas dalykas dar yra tai, kad iš tikrųjų Vyriausybė negali garantuoti ir šiuo atveju kištis į privačių įmonių ekonominius santykius. Viską reglamentuoja įstatymai. Likvidavus įmonę, pardavus turtą pirmiausia atsiskaitoma su darbuotojais.

PIRMININKAS. Ir M.Končius. Prašom. Nematau. A.Sakalas nori pritarti? Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes sakome, bus fondas, bus kiti įstatymai, bet jų šiandien tai nėra. O paskui žmonės, netekę darbo, negauna, niekas su jais nesiskaito. Jie kreipiasi į mūsų fondus ir prašo Seimo, Vyriausybės pagalbos, ir viskas. Aš sutikčiau su ponia B.Visokavičiene, bet tik tuo atveju, jeigu būtų tie visi fondai ir visa kita būtų sutvarkyta. Tačiau kol nėra, aš negaliu pritarti tiems argumentams, kuriuos sako ponia B.Visokavičienė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime dėl A.Syso pataisos 2 straipsniui. Tai yra pataisa 41 straipsnio antrajai daliai, taip? Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų balsuojame dėl pataisos 41 straipsnio pirmajai daliai.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Balsuosime dėl A.Syso teikiamos pataisos. Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, prašom balsuoti už. Manantys, kad jos nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl A.Syso pataisos. (Balsas iš salės) Prie ko jus pridėti? Prie A.Syso?

Už – 19, prieš – 21, susilaikė 16. Taigi pataisai nėra pritarta.

Nematau R.Dovydėnienės, tačiau pataisa, atrodo, yra identiška. Taigi pataisai nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ar būtų norinčių dar sykį kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad po šito įstatymo mes niekaip nepageriname padėties tų žmonių, kurie labiausiai nukentės dėl įvairių bankrotų. Aš nesuprantu, ką mes tada apskritai darome? Kodėl mes rengiame įstatymus, bloginančius žmonių padėtį? Aš niekaip negaliu pritarti tokiems įstatymams. Ponia B.Visokavičienė, aišku, išdėstys argumentus, kad fondas bus ateityje, bet kalbama bus apie sočią porytdieną. Mes turime kalbėti ne apie sočią porytdieną, o apie alkaną šiandieną. Jeigu tos sočios dienos šiandien nėra, tai kalbėkime, kaip ją padaryti.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų visiškai jau dabar nukrypome nuo paties įstatymo projekto. Keičiamas Darbo sutarties įstatymo projektas. Iš tikrųjų iki šiol galiojo nuostata, kad atleisti iš darbo darbuotojai, netgi ir tuo atveju, jeigu jie susiranda darbą kitur… Tačiau sukasi skaitiklis už delspinigius kartais daugiau negu 100%. Jeigu žmogus atleistas iš darbo ir jis, tarkim, negavo už vieną mėnesį ar du, ar tris atlyginimo, darbdavys yra skolingas, įmonė yra skolinga. Toliau turi būti skaičiuojami delspinigiai, bet neturi būti jie dvigubinami. Juk dabar už kiekvieną uždelstą mėnesį prie skolos papildomai pridedamas vienas VDU. Iš tikrųjų tada susidaro tokios neįmanomos skolos jau atleistiems iš darbo darbuotojams, kad nelikti gali paskui kaip padengti įsiskolinimus tiems žmonėms, kurie dar dirba įmonėje ir nėra atleisti, todėl yra siūloma tokia pataisa. Šiuo atveju visiškai nereikėtų kalbėti apie garantinį fondą, apie įmonių bankroto fondą ir visus kitus. Įmonių bankroto įstatymas numato visas teisės normas, kaip ir Europos Sąjungoje, ir su darbuotojais yra atsiskaitoma iš likusio turto. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl to, ar pritariame po svarstymo tokiam Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektui, kokį jį savo išvadose pateikė komitetas. Kas už tai, kad įstatymo projektui po svarstymo būtų pritarta, prašom balsuoti.

Už – 38, prieš – 17, susilaikė 4. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta. Replika. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Mes apie tai kalbėjome komitete ir aš dar kartą noriu pakartoti pirmininkei: reikėtų nuvažiuoti į kokią nors vieną įmonę, kurios darbuotojai šešis arba dešimt mėnesių negauna atlyginimų. Šitas įstatymas skirtas kaip tik jiems. Priėmus tokias įstatymo pataisas jie negaus nieko. Mes vėl padarome meškos paslaugą. Mes sudarome sąlygas darbdaviams neatsiskaityti iki išėjimo dienos ir laukti geresnių dienų. Taigi žmonės dar negaus išeitinės trijų arba dviejų mėnesių, nes mes suteikėme jiems teisę – atleidome ir nemokame. O kaip ten bus – gyvenimas parodys. Tai ar to mes siekiame? Mes įstatymais turime apginti darbo žmogų, o ne jį eksploatuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš siūlau nutraukti diskusiją. Aš tikiuosi, kad ponas A.Sysas įsiklausė ir dar sykį įsiklausys į ponios B.Visokavičienės argumentus. Prašom baigti diskusiją, nes mes vėluojame dirbti savo darbus.

Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1512 (svarstymas)

Toliau 1-4b darbotvarkės klausimas… Ponia Visokavičiene, aš prašau nereplikuoti, tikrai nesuteikiu galimybės toliau replikuoti. 1-4b darbotvarkės klausimas – Darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1512. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks J.Dunauskaitė. Prašom.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šis įstatymo projektas buvo teikiama kartu su Darbo sutarties įstatymo 1 ir 41 straipsnių papildymo įstatymo projektu ir kadangi komitetas nepritarė Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio pirmajai daliai, tai neturi prasmės ir Darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymas, todėl komitetas nepritaria, kad būtų papildyta 11 straipsnio ketvirtąja dalimi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra teikiama komiteto išvada nepritarti įstatymo projektui, todėl turime iš karto apsispręsti, ar pritariame šiai išvadai be jokių diskusijų, tik kalbame dėl balsavimo motyvų. Sutinkate? J.Razma norėtų nesutikti su tokia komiteto išvada. Prašom.

J.RAZMA. Aš išsiaiškinau, kad komiteto išvada susijusi su tuo, kad dar nėra kai kurių pagrindinių įstatymų, į kuriuos yra nuoroda, todėl komitetas manė, kad reikia atmesti. Aš manyčiau, kad galėtų… Aš atsiprašau, mane patikslino, kad aš ne apie tą kalbu. Bet ir tuo atveju aš siūlyčiau gal daryti pertrauką, nes yra Vyriausybės teikimas. Kartu teikiami… Aš norėčiau argumentuoti pagrindimą, kad tas įstatymas tikrai nereikalingas.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Iš tikrųjų mes nepritarėme jau prieš tai buvusiam įstatymo projektui dėl darbo sutarties pakeitimo teatro, kultūros darbuotojams, kol nėra parengti pagrindiniai jų įstatymų projektai. Šita išvada buvo suderinta su Vyriausybe ir projekto teikėjais. Taigi automatiškai dabar jau negalime priimti ir projekto Nr.P-1512, nes jis reglamentuoja darbo apmokėjimą, tą straipsnį, kuriam mes nepritarėme svarstydami prieš tai buvusį projektą. Pagal Statutą mes neturime kitos išeities kaip tik atmesti. Tada, kai bus teikiamos Darbo sutarties įstatymo pataisos dėl kultūros darbuotojų ir bus parengti jų tarnybos įstatymų projektai, numatantys visus ypatumus, tada mes galėsime dar kartą grįžti, bet jau kartu turės būti teikiamas naujas projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom dar.

A.SYSAS. Mes pritariame tam, kad šitas įstatymo projektas būtų atmestas, nes nieko labai konkretaus pačiam įstatymui neteikia, o yra nuoroda į visai kitą – į Įmonių bankroto įstatymą. Bet kokiu atveju, vykstant bankroto procedūrai, bankroto procedūrą tiesiogiai reguliuoja kaip tik šie įstatymai, todėl iš karto aš noriu pasakyti, kad mes – tiek aš, tiek R.Dovydėnienė – sutinkame atsiimti šio įstatymo pataisas, kurias teikėme, nes komitetas bendrai nepritaria šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, kadangi lyg yra ir abejonių, ar pritarti komiteto išvadai atmesti šį projektą. Prašom registruotis. Spręsime klausimą, ar pritariame komiteto išvadai atmesti Darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą po svarstymo.

Kas už tai, kad pritartume komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą, prašome balsuoti už.

Už balsavo 54, 3 susilaikė, taigi įstatymo projektas yra atmestas.

Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1676* (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, 1-5 darbotvarkės klausimas – Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1676. Svarstymo stadija. Komiteto vardu pranešimą skaito E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas svarstytas Biudžeto ir finansų komitete ir jam vienbalsiai pritarta, todėl prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti diskusijoje. Pasiūlymų ir pataisų komitetas negavo, todėl siūlome pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Ar būtų norinčių kalbėti? Taigi šį darbotvarkės klausimą baigiame. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo minėtam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁰ straipsniu ir 246¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1653(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Toliau 1-6 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁰ straipsniu ir 246¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1653(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – G.Imbrasienė. Kalbės Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagrindinio komiteto, vardu. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁰ straipsniu ir 246¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra lydintis jau priimtą Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą ir yra reikalingas pastarajame įstatyme siūlomoms normoms įgyvendinti. Buvo gauta pasiūlymų iš Biudžeto ir finansų komiteto. Buvo siūloma nustatyti baudas atsižvelgiant į paskolos dydį. Komitetas šiam siūlymui nepritarė, nes siūlomos sankcijos, tiksliau siūlomas sankcijų nustatymas, pašalintų galimybes skiriant baudą atsižvelgti į baudžiamo asmens kaltės laipsnį. Antras pasiūlymas buvo gautas iš Seimo narės R.Melnikienės, kuri siūlo labai mažos baudas. Komiteto nuomone, pernelyg mažos ir dėl jų dydžio pateikta per mažai argumentų. Todėl ir joms nebuvo pritarta. Komitetas, išnagrinėjęs Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, mano, kad siūlomos baudos yra per didelės, todėl atsižvelgdamas į visus pasiūlymus bei vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, kur yra bendros nuostatos dėl baudų nustatymo už administracinius pažeidimus, siūlo už šiame įstatymo projekte numatytus pažeidimus baudą nuo 500 iki 2000 Lt. Tokiam įstatymo projektui prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ponia E.Kunevičiene, jūsų žodis dėl jūsų siūlymo arba dėl to, ką dabar pasakė Teisės komiteto pirmininkė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš manau, kad galima pritarti po svarstymo, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas konkrečiau suformulavo mūsų siūlymus. Mūsų buvo detalesni siūlymai, su tam tikromis ribomis, o čia labiau sustambintai. Siūlyčiau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai.

PIRMININKAS. R.Melnikienė. Ar jūs norite kalbėti dėl savo pataisos, ar apskritai dėl viso? Dėl pataisos. Tai tada jūs kalbėsite, tuoj pat, minutėlę. Mes prie to prieisime, nes komitetas jūsų pataisai nėra pritaręs, todėl jūs turėsite galimybę ją ginti.

Gerbiamieji kolegos, niekas nesiūlo nepritarti komiteto išvadom iš esmės. Yra tik keletas pataisų siūlymų, todėl mes nebalsuosime, ar pritariame komiteto išvadom, o pradedam svarstyti pataisas. Aš suprantu, kad Biudžeto ir finansų komitetas nereikalauja balsuoti dėl jų teiktos pataisos? Tokio reikalavimo nėra, tada lieka R.Melnikienės pataisa, dėl kurios turėsim apsispręsti. Prašom. R.Melnikienė. Galit kalbėti iš vietos, jeigu tik dėl pataisos.

R.MELNIKIENĖ. Aš būčiau atsiėmusi savo pasiūlymą, bet mane šiek tiek nustebino Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pateiktas argumentas, dėl ko pasiūlymas nepriimtinas, kad aš pateikiau per mažai argumentų. Todėl aš esu linkus dar kartą išsakyti tuos argumentus, kad išgirstų visi Seimo nariai.

Mes visą laiką vykdėm bausmių didinimo politiką ir siekėm sugriežtinti baudas už mokesčių nemokėjimą, ir pagerinti mokesčių surinkimą. Tačiau į tą sistemą pakliūva ir baudos, kai valstybei nepadaroma jokia materialinė žala. Šiuo atveju mes svarstome būtent tokį įstatymo projektą, kai baudžiama už reikalavimą tiesiog pateikti informaciją, pranešti tam tikrą informaciją Lietuvos bankui, statistinę informaciją. Savaime suprantama, ta informacija yra reikalinga, tačiau valstybė dėl jos nepranešimo jokių konkrečių nuostolių nepatiria. Todėl, mano nuomone, bauda turi būti tik minimali, ji turi įpareigoti, skatinti žmogų atlikti veiksmą, kurio iš jo reikalauja įstatymas. Būtent tokia logika aš rėmiausi siūlydama savo pataisą. Man buvo išakyta, jog čia gali būti labai didelis menamas nuostolis. Jeigu visi nepraneš, valstybė patirs nuostolių. Aš manau, kad dabar mes turim labai daug atvejų, kai nuostoliai yra ne menami, ir tai nepajėgiam nubausti. Todėl toks argumentas apie menamus nuostolius taip pat yra nelogiškas. Žinoma, aš džiaugiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsisprendė ir nuėjo šiek tiek baudų mažinimo keliu. Ir aš esu jiems už tai dėkinga. Bet, mano nuomone, baudas, kai valstybei nepadaroma jokia materialinė žala, administracines baudas, ir kai nepadaroma žala kitam asmeniui, reikia dar labiau mažinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar jūs reikalaujate, kad balsuotume dėl jūsų pataisos?

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau, kad dėl jos būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl R.Melnikienės teikiamos pataisos. I.Šiaulienė nori pritarti. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Taip, aš norėčiau palaikyti teikiamą pataisą. Nes iš esmės motyvacijoje buvo pasakyta, jog nepranešus Lietuvos bankui informacijos jokios materialinės žalos valstybė nepatiria. O kaip drausminanti priemonė numatyta bauda nuo 100 iki 500 Lt yra pakankama ir visiškai nedera, mano supratimu, didinti bausmę ir skirti nuo 500 iki 2000 už nedrausmingumo faktą. Todėl, man regis, visi išsakyti argumentai logiškai pagrindžia, kodėl reikėtų apsiriboti minimalia bausme, tai yra nuo 100 Lt iki 500 Lt. Mes tikrai žinom, kad šiuo metu labai išplitusios žiaurios akcijos. Baudos yra paskiriamos, bet problema dar ir kita, kad valstybė nesugeba jų surinkti. Pavyzdžiui, žiaurių akcijų metu paskirta per 70 mln. Deja, surinkimas tik 9%. Išieškota apie 6–7 mln. Lt. Tai ar valstybė neturi kitų problemų, kad skirdama tokias baudas užsiimtų jų ieškojimu ir t.t. Ir ar yra iš viso tikslas bausti už nepateikimą informacijos, kuri nėra ypač svarbi ir reikšminga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlyčiau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, nes labiau pagrįsta išvada ir siūlymas. O poniai R.Melnikienei aš siūlyčiau net atsiimti, kaip kalbėjome Biudžeto ir finansų komitete.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsim balsuodami. Baigiam kalbas dėl motyvų. Prašom registruotis. Balsuosim dėl R.Melnikienės teikiamos pataisos. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kas už tai, kad R.Melnikienės pataisai būtų pritarta, balsuoja už, manantys kitaip, baluoja kitaip. Prašom balsuoti.

Už – 17, prieš – 23, susilaikė 13. Taigi pataisai nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galim po svarstymo pritarti įstatymo projektui, kurį tik ką svarstėm. P.Gražulis nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš galiu tik apgailestauti, kad nebuvo atsižvelgta į R.Melnikienės pastabą. Vis dėlto ypač mažesnės įmonės, kurios ima paskolas, gali nepastebėti ir nežinoti apie tai, kad reikia būtinai pranešti ir užregistruoti šitą sandorį. Todėl aš manau, kad reikia pirma įspėti arba bent taikyti labai nedidelę baudą. Ir jokiu būdu aš nemanau, kad kas nors būtų pasiryžęs piktybiškai nuslėpti, jog yra paėmęs paskolą. Manau, kad reikia geranoriškiau žiūrėti į verslininkus ir nežiūrėti į juos kaip į kažkokius nusikaltėlius. Manau, kad padaryta labai didelė klaida, kad nepritarta šiai pataisai.

PIRMININKAS. Kolegos, negirdžiu reikalavimo balsuoti dėl to, ar pritariame po svarstymo. Bendru sutarimu pritariame. Galima priimti dar teikti pastabas, tačiau jos bus svarstomos sunkesne tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 173¹² straipsniu ir 224, 246⁶, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-960 (svarstymas)

Darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-960. Vėlgi gana seniai pateiktas įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, būdamas papildomas komitetas, nėra pritaręs šiam projektui. Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs. Ar norėtų kalbėti ponia E.Kunevičienė? Ar galėtume taip pat pasiūlyti daryti šito gana seniai svarstomo įstatymo projekto svarstymo pertrauką ir pasiūlyti pagal naują Statutą komitetams jį iš esmės išanalizuoti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra ponia L.Urbšienė. Apskritai tas projektas jau yra nelabai reikalingas. Investicinių bendrovių kaip tokių dabar nebeturėjo būti, yra investiciniai fondai. Tas projektas buvo pateiktas 1997 metais. Todėl norėčiau, kad pakalbėtų ponia L.Urbšienė, ar jiems dar reikalingos tos pataisos. Jeigu ne, tą projektą reikia išbraukti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų tarti žodį ponia viceministrė?

L.URBŠIENĖ. Iš esmės reikėtų peržiūrėti situaciją, kiek dar jų yra nereorganizuotų.

PIRMININKAS. Ačiū. Veikia mikrofonas. Prašom tęsti. Prašom dėmesio!

L.URBŠIENĖ. Kadangi jis tikrai buvo pateiktas prieš dvejus metus, ir situacija rinkoje pasikeitė, norėtume pasižiūrėti, kiek dar jų likę nesusitvarkiusių. Jeigu neliko, tai gal tikrai netikslinga, nes jos visos turėjo persiregistruoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau taip pat kaip ir prieš tai, kai mes svarstėme keletą Civilinio proceso kodekso pataisų, daryti pertrauką iki gegužės pradžios, t.y. dvi savaites. Prašau komitetus ir Vyriausybės atstovus apsispręsti, ar šio įstatymo projekto reikia, ar ne. Jeigu nereikia, tai prašom jį atsiimti, kad jis mums netrukdytų gyventi.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo” projektas Nr.P-1604 (svarstymas)

Toliau, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo” projektas Nr.P-1604. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ekonomikos komiteto vardu kalbės S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų ir politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, pataisas, pastabas. Apsvarstė papildomų komitetų pateiktas išvadas, išanalizavo ir pateiktą medžiagą dėl energetikos strategijos, išklausė visus komiteto narius ir apibendrino viską savo išvadose.

Išklausę visuomeninių organizacijų ir kitus pasiūlymus, mes nustatėme, kad nemažai jų tinka daugiau ne energetikos strategijos pagrindinėms kryptims, o energetikos ūkio reformos programai. Mes manytume, kad tas apibendrinimas, kurį padarė Ekonomikos komitetas, tinka pagrindinėms energetikos strategijos kryptims, ir įrašėme tai pateikdami energetikos krypčių analizę.

Į ką atkreipėme svarbiausią dėmesį? Energija – tai yra prekė, produkcija, kuri turi būti pagaminta, transportuota, paskirstyta ir realizuota. Kitaip tariant, reikalingi tie patys civilizuoti būdai, sakykim, spręsti apie energijos gamybą, kaip tai daroma bet kurioje kitoje ūkio šakoje. Turi būti iš pradžių atliktas rinkos tyrimas ir tik tada galima spręsti, kiek mes gaminsime ir kuriuo keliu eisime.

Taip pat atkreipėme dėmesį į kitą labai svarbų faktorių, kad nebuvo konkrečių išvadų ir konkrečių pasiūlymų dėl Ignalinos atominės elektrinės likimo. Pateikti keli variantai. Jie turėjo būti konkrečiau apibendrinti, parodytas vienas mums labiausiai priimtinas variantas, ir tik tada būtų galima pritarti ar nepritarti tam variantui.

 Štai dėl šių ir dar dėl kitų priežasčių, kurios susijusios su patikimo valstybės apsirūpinimo energija klausimais, infrastruktūros valdymo klausimais, mes nusprendėme, kad energetikos strategija turi būti grąžinta iniciatoriams tobulinti. Nurodėme štai šitas taip trumpai mano apibrėžtas pastabas, kurios turėtų būti įvertintos tobulinant. Aš norėčiau paprašyti jūsų pritarti Ekonomikos komiteto išvadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 7 Seimo nariai yra užsirašę kalbėti komitetų ir frakcijų vardu. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad Statutas reikalauja, esant pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti, iš karto priimti sprendimą: grąžinti ar negrąžinti. Jeigu mes nutarsime grąžinti, tai diskusija tuo ir pasibaigs šiandien. Ji bus pratęsta tada, kai bus gautas patobulintas variantas. Išvados yra pakankamai išsamios.

Norėčiau paklausti Vyriausybės atstovo pono viceministro V.Valentukevičiaus nuomonės, ar norėtų tarti žodį? Prašom.

V.VALENTUKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Na, kaip Ekonomikos komiteto narys, mūsų energetikos klausimų kuratorius ponas S.Malkevičius informavo, svarstymas iš tikrųjų buvo gana viešas, atviras ir gauta nemažai įvairių pasiūlymų. Deja, turėčiau irgi pasakyti, kad visi oponentai stengiasi apeiti esminį klausimą. Atvirai kalbant, mums, rengėjams, nepasidarė lengviau, kadangi dėl Ignalinos likimo tokių aiškesnių nuostatų arba net aiškiau išreikštų pozicijų mes nesulaukėme.

Nepaisant to, daugelis pastabų buvo nukreiptos į tai, kad dar aiškiau ir konkrečiau suformuluotume kai kuriuos dalykus. Pasiūlymai kai kur buvo išreikšti labai konkrečiai, jeigu taip galima sakyti, kaip vertinti vieno ar kito projekto finansinę išraišką ir panašiai. Mes manėme, kad galbūt ne visai tikslinga apibrėžti tuos skaičius, nes praktika rodo, kad ne visada tie skaičiai būna paimami kaip pagrindas vėlesnėse įgyvendinimo stadijose. Mes manėme, kad daugelį dalykų reikėtų perkelti, kaip ponas S.Malkevičius teisingai sakė, ne tik į pačios energetikos strategijos, bet ir kitų sričių veiksmų ar priemonių planą.

Dialogas arba tolesnės konsultacijos ir su Europos Sąjungos, Europos Komisijos struktūromis, matyt, irgi bus reikšmingos tuo metu, kuris bus skirtas rengėjams patobulinti. Matyt, neišvengiamai reikės tą dokumentą tobulinti ir dėl jo diskutuoti ateityje. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau pastebėti, kad jūs laukiate iš Seimo didesnio aiškumo dėl Ignalinos. Aš manau, kad Seimas norėtų iš Vyriausybės sužinoti daugiau dėl Ignalinos.

Jeigu galima taip replikuoti, tuo ir baigtume.

Keturi Seimo nariai yra užsirašę pritarti komiteto siūlymui grąžinti Vyriausybei tobulinti. Ar reikia mums dėl to kalbėti, ar mes galime bendru sutarimu ir pritarti komiteto išvadai? (Balsai salėje) Galime sutarti, taip? Ar galėtume, nors Statute nenumatytas toks reikalavimas, bet ar galėtume prašyti ir numatyti maždaug datą, iki kada mes lauktume Vyriausybės patobulinto projekto. Ar tai galėtų būti gegužės vidurys? Ar užteks laiko?

V.VALENTUKEVIČIUS. Jeigu leistumėte, gerbiamasis pirmininke. Gal apytikriai būtų galima, bet, matyt, reikėtų, jeigu būtų priimtina Seimui, kad kai tiktai bus parengtas tas patobulintas, mes Vyriausybei tikrai kaip galima greičiau pateiksime, kad būtų galima Seime atnaujinti tą svarstymą? Gal reikėtų labai griežtai neapsibrėžti?

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Mes turbūt visi gerai suprantame ir šio klausimo tam tikrą politinį jautrumą, ypač tarptautinės politikos požiūriu. Tarptautinė politika turi tam tikrą kalendorių, todėl mes norėtume, kad Vyriausybės veiksmai derintųsi prie to tarptautinio kalendoriaus. Gal mes iš tikrųjų nenustatykime kokių nors konkrečių datų, bet turbūt taip, kaip iki šiol palaikėme ryšį, palaikysime ryšį ir bandysime pasiekti geriausius sprendimus. Ačiū. Šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1659(4) (svarstymas)

1-9 darbotvarkės klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1659(4). Pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, pranešėjas J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, turbūt prisimenate, šis projektas skirtas padaryti efektyvesnį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą, buvo pateikta keletas pasiūlymų. Komitete dauguma jų buvo priimti. Jie buvo pateikti žodžiu ir atskirai įregistruoti nėra.

Iš tų pakeitimų aš pažymėčiau, kad pagal pono R.Smetonos siūlymą buvo išbrauktas reikalavimas komisijos nariui turėti 10 metų profesinio darbo stažą. Taip pat yra nedidelė pataisa dėl komisijos finansavimo. Sutikdami su buvusia Seimo posėdyje pono J.Listavičiaus pastaba, kad komisija finansuojama iš valstybės biudžeto, komiteto nariai vis dėlto norėjo pažymėti, kad patys komisijos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Vis dėlto aš pats, kaip projekto autorius, maniau, kad gal netikslinga taip įrašyti, kad dirba tik visuomeniniais pagrindais, nes gal ateity paaiškėtų, kad pirmininkas gal dirba ir ne visuomeniniais pagrindais. Todėl siūliau šios nuostatos neįrašyti. Tai yra įforminta, kaip mano atskiras pasiūlymas, o iš pradžių aš, jau kaip komiteto atstovas, siūlyčiau pritarti komiteto sprendimui, t.y. pritarti šiek tiek patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Taigi diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ačiū. Tuo baigiame šią stadiją.

A.Sakalas buvo teikęs vieną pataisą, kuriai komitetas nepritarė dėl to, kad… Išvadoje matau tokią, aš negaliu… Jūs siūlėte vietoje “Teisininkų draugijos” įrašyti “Mokslų akademiją”, bet tam nebuvo pritarta. Bet tokia pataisa nebuvo pateikta raštu, kiek aš suprantu, ir komitetas čia šiek tiek plačiau traktavo Statuto galimybes, todėl dėl tokios pataisos mes nebalsuojame. Yra ir J.Razmos pataisa, apie kurią jis ką tik kalbėjo, bet ji nebuvo pateikta komitetui, jeigu aš taip suprantu. Todėl prašom registruotis ir žiūrėsime, ar 10 Seimo narių pritars tam, kad ši pataisa būtų svarstoma. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai.

Kas už tai, kad J.Razmos pataisa būtų svarstoma, prašom balsuoti už. Manantys, kad jos nereikia svarstyti, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už tai, kad ji būtų svarstoma, balsavo 28 Seimo nariai balsavo. Taigi prašom J.Razmą. Jis dar sykį ją pateiks ir apsispręsime balsuodami, ar ją priimame, ar ne. J.Razma, jeigu paspaustų mygtuką. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Kaip minėjau, mano siūlomoje pataisoje siūloma išbraukti žodžius: “Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai dirba visuomeniniais pagrindais”. Išbraukus nereikštų, kad jie tampa etatiniais darbuotojais. Ta situacija liktų neapibrėžta, ir ji būtų išspręsta, kai mes patvirtintume šios komisijos nuostatus. Manau, kad pradėjus dirbti penkių narių komisijai ir mums svarstant nuostatus tos aplinkybės, ar tikslinga, kad dalis komisijos narių būtų etatiniais, gal geriau paaiškėtų. O jeigu dabar mes parašysime griežtai “visuomeniniais pagrindais”, be abejo, nebus galimybės komisijos pirmininkui būti etatiniu darbuotoju. Tokiu atveju, aišku, sekretoriatas turės būti surinktas iš kompetentingesnių darbuotojų. Priešingu atveju galbūt sekretoriate užtektų tik techninių darbuotojų. Maniau, kad galima visa tai palikti nuostatams ir nesiūliau dabar įrašyti “visuomeniniais pagrindais”.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori diskutuoti dėl šios pataisos. (Balsas iš salės) Ar galime ją priimti? Aš nemačiau. (Balsai iš salės) Viskas leidžiama, ypač A.Salamakinui. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, man buvo nelabai suprantama gerbiamojo J.Razmos nuostata, kad paliktume įstatyme neapibrėžtą situaciją: etatiniai – neetatiniai, visuomeniniais – ne- visuomeniniais pagrindais. Įstatyme to neturėtų būti. Iš viso aš prieš, kad šios institucijos keturi ar penki darbuotojai gautų už tai atlyginimą. Manau, kad tai nėra tokia jau svarbi institucija, kad ten steigtume darbo vietas, nes kiekviena partija, eidama į rinkimus, deklaruoja, kad bus mažinami valdininkų etatai. Dar kartą tai parodo, kad nuo žodžių ligi darbų nemažas galas kelio, kaip yra toks posakis. Vis dėlto ši institucija neturi jau tiek daug darbo, kad ten dirbtų už gana gerą atlyginimą valdininkai. Yra Seimo kontrolierių institucija – konstitucinė institucija. Ji gali atlikti daug tų darbų, kurių reikia, todėl tikrai siūlyčiau nesteigti naujų etatų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame J.Razmos teiktai pataisai. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 41 Seimo narys.

Kas remia J.Razmos pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 23, prieš – 12, susilaikė 5. Taigi pataisai yra pritarta ir pataisa yra priimta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime patvirtinti po svarstymo šį įstatymo projektą su tomis pataisomis, kurios buvo padarytos? Galime tokį sprendimą padaryti ir padarome.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.30 val. Po pertraukos svarstysime Ūkininko ūkio įstatymo projektą. Aš iš anksto norėčiau prašyti jūsų susitaikyti su ta mintimi, kad pietų pertrauka sutrumpės pusvalandžiu. Gerai? Dirbsime maždaug iki 13.30 val. (Balsas iš salės) Dabar pertrauka iki 12.30 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka baigta. Tęsiame darbą toliau. Geras pasiūlymas registruotis. Registruojamės, kad kitiems būtų gėda. Užsiregistravo 19 Seimo narių.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo projektas Nr.P-1222(7*) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, taigi mūsų tolesnis darbotvarkės klausimas 1-10 – Ūkininko ūkio įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-1222(7). Šiandien mes turime svarstymo tęsinį. Praeitą kartą buvo nutarta, kad pataisos yra svarstomos šio posėdžio metu. Taigi dabar esame toje stadijoje, kai turime apsispręsti dėl pataisų. Pataisų nemažai, kai kurios iš jų buvo svarstomos ir pagrindiniame komitete, t.y. Kaimo reikalų komitete. Kai kurioms iš jų nepritarta, turėsime dėl jų apsispręsti, dėl tų pataisų, kurioms nepritarta komiteto posėdyje. Taip pat yra naujų pataisų. Tarp jų yra J.Oleko pataisos. Būtų gerai išgirsti iš kolegos J.Oleko, ar tai yra visiškai naujos pataisos, ar tai yra… V.Andriukaitis, taip? Mums tik trumpo komentaro dėl pačios procedūros. Ar tai yra tos pačios pataisos, kurios buvo komitete, ar tai yra… Prašom. V.Andriukaitis trumpą repliką. Prašom. Taip, taip. Tik komentaras dėl…

V.P.ANDRIUKAITIS. Tai yra tos pačios pataisos, kurias komitetas turėjo pereito svarstymo metu. Papildoma tik tuo, kad mes siūlome Vyriausybei išspręsti klausimą, susijusį su tais žmonėmis, kurie nepateks į šio įstatymo reguliavimo sferą. Tai žmonės, kurie nebus traktuojami kaip ūkininkai. Bet tai buvo pereitame svarstyme irgi sakyta ir dabar ta papildoma pataisa yra vienintelė. Visos kitos yra iš esmės tos pačios.

PIRMININKAS. Taip. Aš tiesiog bandžiau lyginti komitetų teiktas pataisas ir dabar pateiktas pataisas. Kadangi yra pasikeitęs pats įstatymas, tai jau yra septintas variantas, šiek tiek sunku kartais suprasti. Bet jeigu jūs teigiate, kad tai yra tos pačios pataisos, vadinasi, jos bus svarstomos automatiškai, tos, kurioms nebuvo pritarta. Taip pat, gerbiamieji kolegos, turime R.Ozolo įteiktą visą pluoštą pataisų, jos yra pateiktos, tiesiog parodyta, kaip jos atrodo įstatymo projekte. Mes jas traktuosime kaip atskiras pataisas. Tačiau aš turiu, gerbiamieji Seimo nariai, paklausti jūsų nuomonės dėl vienos procedūrinės problemos. Kolegos R.Ozolo pataisos yra įregistruotos vakar 16 val. 30 min. Taigi nėra išlaikomos Statute numatytos reglamentinės 24 valandos. Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš pripažįstu, kad perspausdinti anksčiau nespėjau, bet ponui A.Lapei savo rankraštines pastabas įteikiau per Seniūnų sueigą. Gal būtų galima užskaityti šitą?

PIRMININKAS. Mes tuojau susitarsime. J.Bernatonis norėtų taip pat dėl vedimo tvarkos.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų manymu, kažkokie statutiniai formalumai nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų nesvarstomos geros pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad jūs šiuos žodžius prisiminsite ir kitais atvejais, taip? Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėjau, kad Seimas aiškiai suformuluotų, ar galime iš tikrųjų nutarti, kad šias pataisas svarstome? Svarstome, taip. Kad aš po to nebūčiau kaltinamas, girdi, leidau svarstyti pataisas, kurių nereikėtų svarstyti. Sutariame, kad šias pataisas taip pat svarstome. Kviečiu V.Lapę į tribūną ir pradedame pataisų priėmimą pastraipsniui. Pradedame iš eilės svarstyti visas pataisas, kurioms nebuvo pritarta pagrindinio komiteto posėdyje. Aš norėčiau paklausti, ar kas nors atstovauja K.Prunskienės pataisoms? Taigi K.Prunskienės nematau, niekas jos nėra pasirengęs atstovauti. Jos pataisų, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas, nesvarstome.

Taigi pradedame. 1 straipsnis ir čia turime kolegos R.Ozolo kai kurių pasiūlymų. Gal, kolega, dabar paspaustų mygtuką? R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Gerbiamasis pirmininke, 1 straipsnio 1 punktą, kaip yra pateikta, aš vis dėlto siūlyčiau svarstyti, nes čia yra viena redakcinio pobūdžio pastabėlė, tačiau kalbininkai sako, kad ūkininko arba toliau ūkio… Toks formulavimas nėra tinkamas. Galima būtų apsispręsti arba ūkininko, arba ūkio. Pagal visą logiką būtų geriausia, žinoma, jeigu mes sakytume, kad yra Ūkininko įstatymas, bet jau kaip kompromisą aš siūlau ir jo ūkio. Taigi aiškumo dėlei aš vis dėlto siūlyčiau išspręsti šį reikalą.

PIRMININKAS. Taigi jūs siūlote keisti įstatymo projekto pavadinimą. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl šio siūlymo? Nematau norinčių diskutuoti.

Gerbiamieji kolegos, mes neišsprendėme dar vienos problemos. Bet aš taip suprantu, kadangi jau taip yra apsispręsta, kad pono R.Ozolo pataisas svarstysime, matyt, mes atskirai dėl vienos pataisos neprašysime dešimties Seimo narių paramos jos svarstyti. Traktuojame, kad visų šių pataisų svarstymui bent dešimties Seimo narių parama yra garantuota.

Taigi dabar turime siūlymą dėl pavadinimo. Kolega R.Ozolas siūlo pavadinimą keisti ir įstatymą vadinti ne “ūkininko ūkio”, o “ūkininko ir jo ūkio” įstatymus. Ponas Lape, jūsų komentaras?

V.LAPĖ. Šis klausimas, galima būtų pasakyti, buvo pradėtas nagrinėti pačią pirmą dieną, kai įstatymas buvo pateiktas Kaimo komitetui. Po didelių ginčų vis dėlto buvo nutarta vadinti Ūkininko ūkio įstatymu. Nuo to laiko mes laikomės tos nuomonės ir pavadinimo. Kadangi buvo labai daug argumentų, aš labai prašau poną R.Ozolą neversti mus keisti pavadinimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kolega R.Ozolas atsiimtų savo siūlymą. Prašom. R.Ozolas dar sykį.

R.OZOLAS. Reikia balsuoti, nes čia nėra visiškai formalus dalykas.

PIRMININKAS. Prašom. V.Andriukaitis dar norėtų kalbėti. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau paremti pono R.Ozolo siūlymą dėl jo išvardytų ir išdėstytų motyvų, nes iš tikrųjų tai nėra formalūs dalykai. Mes neturėtume vis dėlto šitokio labai atsakingo įstatymo svarstyti neapsvarstę visų motyvų. Remiu pono R.Ozolo siūlymą.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame dėl R.Ozolo siūlymo. Prašom registruotis. R.Ozolo siūlymui V.Lapė nepritaria.

Gerbiamieji kolegos, dar sykį prašom registruotis, kažkas neaišku. Registruojamės dar kartą. Prašom registruotis. Viskas gerai, bet per daug yra kai kurių…

Taigi balsuojame dėl R.Ozolo siūlymo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, balsuoja už, kas jo neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsas iš salės) Jūsų balsą pridėsim. Jūs prieš?

Už – 18, prieš – 12, dar V.Lapė – 13, susilaikė 8. Taigi pataisai nėra pritarta. (Balsas salėje) Gerai, už – 19, pridedam N.Medvedevo balsą.

Gerbiamieji kolegos, tęsiam darbą toliau. Šita pataisa nepriimta. Pataisa pirmajai daliai. R.Ozolo pataisa pirmajai daliai. Ar dar norėtumėt ją pristatyti atskirai? Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Čia redagavimo dalykas, bet aš manau, kad jis yra pakankamai svarbus, nes geriau sutvarko visą sakinio struktūrą ir yra aiškiau. Jeigu nesutinkama su tuo, kad “ūkio registravimo”, nes reiškia ir “įregistravimą” ir “išregistravimą”, tai tada prašyčiau tai, ką teikiu, skliausteliuose rašyti, ir “įregistravimo”, ir “išregistravimo” iškeliant į tekstą. O iš esmės nieko nekeičia, tačiau geriau sutvarko kalbą, apie ką dažnai kalba Seimo Pirmininkas.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis nori paremti. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. R.Ozolo pataisa tik papildytų ir praplėstų sąvokų aiškumą. Remiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs atidžiau įsiskaitytumėt, tai pamatytumėt, kad niekas čia nėra keičiama, išskyrus redagavimo dalykus. Aš noriu priminti, kad iki šiol redaguodavo Seimo kanceliarijos redaktorės. Jeigu mes nutarėme Seimo posėdyje redaguoti ir ieškoti geresnių redakcinių formuluočių, tai šiek tiek darome tą darbą, kurio iki šiol nedarėm. Ponas V.Lapė, prašom, jūsų nuomonė dėl šių pataisų.

V.LAPĖ. Čia nieko nėra, išskyrus redakciją. Niekas čia nekeičia jokios padėties.

PIRMININKAS. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Seimo redaktorės šitų dalykų tikrai neturi teisės pataisyti.

PIRMININKAS. Gerai. Aš nenoriu tęsti diskusijos, tačiau mes turėtume žiūrėti turbūt daugiau į turinį, negu vien į redakcinius dalykus. Taigi, kolega Lape, jūs priimate pataisas ar ne?

V.LAPĖ. Ne.

PIRMININKAS. Nepriimate. Prašom pasiruošti balsuoti. Iš pradžių registruojamės. Balsuosime dėl R.Ozolo pataisos pirmajai daliai. Prašom registruotis. Kas remia R.Ozolo pataisą pirmajai daliai, prašom balsuoti už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 19, prieš – 13, pridedam V.Lapės balsą, prieš – 14, susilaikė 12. Pataisai nėra pritarta.

R.Ozolo pataisos 1 straipsnio antrajai daliai. Prašom. Dar sykį paspauskit mygtuką. R. Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Šios dalies pakeitimą laikau esminiu. Tokiu būdu siūlau spręsti klausimą apie tai, kas dėsis su tais žmonėmis, kurie neregistruos savo ūkio ir liks gyventi kaime faktiškai be jokios paramos, versdamiesi vien tik taip, kaip išmano. Mano siūlymas buvo jau aną kartą išsakytas, kad šiems žmonėms iš pradžių būtų galima mokėti bent kompensaciją už negaminimą. Tai yra netekdami galimybės parduoti pieną, išaugintą mėsą tuo atveju, kai pradės veikti Ūkininko įstatymas, jie gautų tam tikrą gamybinės veiklos nutraukimo kompensaciją. Taip pat būtų galima pasakyti, kad šie žmonės gali būti remiami per kaime ugdytino verslo programas. Tai būtų irgi labai svarbi skiriamoji riba nuo ūkininkų ir pagalbos šiems žmonėms, ne ūkininkams, formos įteisinimas. Pažymėjimas, kad tai galėtų reglamentuoti įstatymas, būtų Vyriausybei nuoroda, kad tokį įstatymą kuo greičiau reikia sukurti. Galima šitą nuostatą perkelti ir į baigiamąsias pastabas, aš dėl to iš principo neturėčiau nieko prieš, tačiau pasakyti, kas bus su žmonėmis, kurie neteks galimybės būti remiami kaip ūkininkai, yra būtina.

PIRMININKAS. K.Trapikas nori paremti šią pataisą.

K.TRAPIKAS. Aš remiu šią pataisą ir noriu priminti Seimo nariams, kad šiandieną apie 70% pieno surenkama iš augintojų, kurie laiko vieną ar dvi karves. Vadinasi, mes mokam už tą pieną subsidijas. Ir laikas iš tikrųjų atskirti socialinę paramą nuo žemės ūkio verslo. Šiandien, kiek žinau, ministerija rengia tam tikrą programą, kai atskyrimas, socialinės paramos programa, bus numatyta. Ir jeigu mes nepriimsime pono R.Ozolo pasiūlymo, tai iš tikrųjų padidinsim tam tikrą įtampą tarp vadinamųjų 70% pieno tiekėjų. Reikalingas šis pasiūlymas, nes ateityje, jeigu konservatorių koalicija to nepadarys, padarys kitos partijos. Manau, kad nereikės keisti šito įstatymo kitoje kadencijoje. Todėl prašau palaikyti šį teisingą ir solidų pono R.Ozolo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ir A.Sakalas nori prieštarauti šiam siūlymui.

A.SAKALAS. Taip, aš noriu prieštarauti ne tik šiems, bet ir kitiems siūlymams. Kadangi tie siūlymai atėję ne iš tos Seimo posėdžių salės pusės, aš siūlau nepritarti visoms pono R.Ozolo pataisoms ir visoms pono V.Andriukaičio būsimoms pataisoms, mūsų frakcijos pataisoms. Mes sutaupytume daug laiko ir mūsų darbas būtų daug našesnis. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs siūlote, kad Seimas priimtų tokį sprendimą? Kolega V.Andriukaitis gali atsiimti pataisas, taip pat gali padaryti ir R.Ozolas. Jeigu jie to nepadaro, deja, mes turime svarstyti kiekvieną pataisą atskirai.

Taigi dėl šios pataisos iš esmės nori kalbėti L.Sabutis. A.Sakalas kalbėjo dėl vedimo tvarkos. Prašom. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš dėl pataisos. Išties negalima sutikti su tuo, kad nė vienos nesvarstytume, bet, pavyzdžiui, šio įstatymo antrosios dalies pataisa vis dėlto nėra visiškai aiški ir dėl to, kad yra tartum nurodomojo pobūdžio. Tai reglamentuoti turi atskiras įstatymas. Apskritai reikėtų siūlyti, kokiu būdu mes talkiname ar padedame mažesniems ūkiams. Man atrodo, šiuo atveju yra sutarta, kad tai yra būtent Ūkininko įstatymas. Ir manau, kad nereikėtų atsisakyti visų, bet ši pataisa yra nesuprantama. Todėl aš manau, kad jai negali būti pritarta.

PIRMININKAS. Ir V.Lapė.

V.LAPĖ. Taip. Labai teisingai sako L.Sabutis. Šis įstatymas turi savo konkretų uždavinį: reguliuoti tuos reikalus, kurie yra numatyti šiame įstatyme ir apibrėžtai ūkininkų grupei. O šiems mūsų kaimo gyventojams, kurie nebus įsiregistravę ūkininkų registre, jau šiandien, nereikia jokių naujų įstatymų. Jų reikalus reguliuoja du įstatymai: Ekonominių santykių reguliavimo įstatymas ir Kaimo rėmimo fondo įstatymas. Jie aprėpia visus kaimo piliečius. Ten šitie dalykai yra nustatyti.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis dar nori repliką. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nenoriu replikos. Aš norėčiau jums pasakyti, kad yra mano pasiūlymas papildyti 14 straipsnį, kuris iš esmės siejasi su pono R.Ozolo siūlymu. Kad mes negaištume laiko, gal jūs galėtumėte leisti man pateikti savo pasiūlymą. Tada balsavimas būtų (jūs pats kėlėte laiko taupymo problemą) tas pats. Mano yra kita redakcija, bet esmė tiksliau išreikšta negu pono R.Ozolo pasiūlymuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai svarstysime 14 straipsnį, tai svarstysime ir 14 straipsnio pataisą. Aš dabar negaliu, kadangi R.Ozolas neatsiima savo pataisos, kaip nors… (Balsas salėje) Viskas gerai. Jūs žinote Statuto reglamentavimą. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl R.Ozolo teikiamos pataisos 1 straipsnio antrajai daliai, kuri nustato, ko nenustato šitas įstatymas.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kas remia R.Ozolo pataisą 1 straipsnio antrajai daliai, balsuoja už. Kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 21, prieš – 12, susilaikė 21, taigi pataisai nėra pritarta.

Toliau, gerbiamieji kolegos, antroji… Dėl viso 1 straipsnio, jeigu būtų galima… Ne. Tiesa, mes dabar svarstome tik pataisą. Aš jau baigiu susipainioti, kiek pataisų. Taigi 1 straipsnio pataisos nebuvo priimtos.

2 straipsnis. Taip pat 2 straipsnio pirmajai daliai yra R.Ozolo pataisa. Dabar kalbame apie pirmąją dalį.

R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Gerbiamasis pirmininke, manau, kad įtraukti į apibrėžtį 1 ha, t.y. skiriamąją ūkininko žemės ploto ribą, yra būtina. Tai būtų aiški kvalifikacija, kurią sunkiau būtų pakeisti bet kuriomis kitomis priemonėmis. Apibrėžti ją prie registravimo dalies, vadinasi, suteikti jai nekonceptualią prasmę.

PIRMININKAS. V.Lapė. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl šios pataisos.

V.LAPĖ. Čia yra labai aiškiai pasakyta: “Ūkis – šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas žemės ūkio veiklos vienetas”. O tai, ką norėjo kolega R.Ozolas pasakyti, yra pasakyta 11 straipsnyje. Ten yra labai aiškiai parašyta, koks ūkis yra registruojamas. Pirminiame variante, tiesa, buvome įrašę, o paskui, daugelio komitetų siūlymu, konkrečiai Teisės departamento, buvo išbraukta ir perkelta į 11 straipsnį. Tai nieko nepakeis. Būtų galima įrašyti, kadangi jis jau buvo derintas, švarintas, gerokai apvalytas nuo nereikalingų žodžių. Tai būtų tik 11 straipsnio pakartojimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad tai prieštarautų 11 straipsniui, nes 11 straipsnyje numatyta, kad ūkis gali būti ir mažesnis negu 1 ha.

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Jeigu mes čia įrašysime “1 ha”, tai turėsime keisti 11 straipsnį ir išmesti visas išlygas. (Balsas salėje) Ar kolega R.Ozolas reikalauja balsuoti dėl šios pataisos? Prašom. Dar sykį jūsų nuomonė.

R.OZOLAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš neteikiau pastabų, dėl kurių norėčiau, kad nebūtų balsuojama.

PIRMININKAS. Aišku. Apsispręsime balsuodami. Dar sykį registruojamės. Apsispręsime balsuodami. Registruojamės.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mes balsuojame dėl R.Ozolo pataisos 2 straipsnio pirmajai daliai. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 23, prieš – 17, susilaikė 15. Pataisa nėra priimta.

Toliau antroji dalis. Visų pirma principinis siūlymas, kurį teikia J.Olekas. Šiuo atveju turbūt V.Andriukaitis jį pateiks. Siūlymas dėl ūkininko išsilavinimo. Prašom. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų pasiūlymo esmė ta, kad mes siūlome, jog ūkininkas turėtų tam tikrą agronomijos žinių minimumą. Viena vertus, tą agronomijos žinių minimumą šiandien galima įgyti kursuose arba žemės ūkio mokyklose. Kita vertus, mes norėtume stengtis, kad į ūkininkų luomą įsilietų kuo daugiau Žemės ūkio akademiją baigusių studentų, kad pagaliau mes artėtume prie tokios pozicijos, kai vis daugiau žmonių turės aukštąjį išsimokslinimą arba ūkininkavimo žinių minimumą. Todėl mes siūlome po žodžių “fizinis asmuo” įrašyti “žemės ūkio išsimokslinimą arba yra įgijęs ūkininkavimo žinių minimumo kvalifikaciją”. Jeigu ši pataisa būtų priimta, mes siūlytume, kad jos įgyvendinimo tvarką Vyriausybė nustatytų per tam tikrą metų skaičių.

Šiandien, kaip minėjome, gali būti ir paprasti mokymai, ir kursai, ir švietimas, ir žemės ūkio mokyklos, bet mes manytume, kad ateityje Lietuvos ūkyje turėtų dirbti žmonės su specialiuoju viduriniu, aukštesniuoju ar aukštuoju išsilavinimu. Kartu mes užtikrintume galinčio konkuruoti prekinio ūkio egzistavimą ir stiprių fermerių buvimą Lietuvoje.

PIRMININKAS. R.Dagys nori paremti? Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paremti šią nuostatą. Suprantu, kad jos įgyvendinimas iš tikrųjų yra sudėtingas, ne iš karto pasiekiamas. Mes tiksliai nežinome, kokia dabar yra ūkininkų sudėtis. Tai būtų galima išspręsti įgyvendinimo įstatymu. Kodėl svarbu, kad mes dabar tai priimtume? Ši bazinė nuostata, kuri iš esmės galioja daugelyje valstybių, yra nuostata ateičiai. Mes galėsime eiti ta pačia linkme. Žmonės žinos, kad tą išsilavinimą, arba kvalifikacinį reikalavimą, šiaip ar taip, turės įgyvendinti.

Antras dalykas – mes turime žemę. Žemė yra toks turtas… tai ne pastatai ar kas nors, ką galima sugriauti ir atstatyti. Gera žemė yra tokia vertybė, kuri labai ilgai kuriama ir kurią labai greitai galima sunaikinti, todėl mes turime žiūrėti, kad ji visą laiką būtų išsaugota tokia, kokią ją gavo. Manau, kad šitą bazinę nuostatą tikrai reikia dabar įtvirtinti, o įgyvendinimą, aišku, galima atidėti vėlesniam laikui, kad būtų aišku… Jeigu mes po metų sugalvosime jį nustatyti, mes vėl sulauksime žmonių priekaištų, kad jie nieko nežinojo, jiems niekas nesakė, kaip jie dabar tai padarys. Jeigu dabar įtvirtinsime, tai žmonės galės po truputį ruoštis ir po metų kitų baigti vienokius ar kitokius kursus. Problemų dėl to tikrai nesusidarys. Ačiū.

PIRMININKAS. P.Gražulis nori prieštarauti.

P.GRAŽULIS. Aš manyčiau, kad reikėtų suprasti, jog šiandien kaime ūkininkauja tikrai gana garbaus amžiaus žmonės. Kažkokių kursų lankymas, manau, rezultatų tikrai neduos, nes nėra galimybių…

Ir ne visada tas formalus gautas pažymėjimas duos teigiamų rezultatų. Aš manau, kad tai siektinas dalykas, tačiau to reikėtų ateityje, dar ne šiandien, mažiausiai po 5 ar 10 metų būtų galima įrašyti į įstatymą. O dabar labai painioti žmonių nereikėtų. Aš manau, kad didžiausias ir geriausias mokslas yra pati praktika, o tie, kurie nori efektyviai ūkininkauti, patys mokosi, gilina savo žinias. Šiandien tos galimybės yra sudarytos. Yra konsultavimo tarnybos, kurios konsultuoja ūkininką įvairiais klausimais, todėl, manau, šiandien nereikėtų pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Tuo tarpu V.Lapė. Jūsų žodis.

V.LAPĖ. Tokius reikalavimus ūkininkams tuoj pat po Antrojo pasaulinio karo buvo įsivedusi ne viena Europos valstybė. Bet tada, kai žemė ir jos produktai buvo labai reikalingi. Šiandien, kai yra perkrauta ne tik Europos rinka, tos valstybės atsisako šių nuostatų. Antra. Mes paveldėjome iš anų laikų įvairius ūkius ir, jeigu mes įrašysim šitą nuostatą, 2/3 mūsų piliečių praras teisę ūkininkauti. Todėl aš manyčiau, tai būtų didžiulė, aš nemoku kitaip pasakyti, klaida, padaryta šito Seimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl V.Andriukaičio pateiktos pataisos 2 straipsnio antrajai daliai. Kas ją remia, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą 19, prieš – 29, susilaikė 11. Pataisai nėra pritarta.

R.Ozolo pataisa 2 straipsnio antrajai daliai.

Ir jau kaip minėjau, posėdis pratęstas iki 13.30 val.

R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo atveju taisymas yra grynai lingvistinis, neturintis jokios kitokios prasminės variacijos. Bet pasižiūrėkite, ką aš siūlau pakeisti: atstovaujantis ūkio interesams ir kurio vardu įregistruotas ūkis. Čia net ne lietuvių kalba. Siūlau balsuoti už mano pataisymą.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad ponas V.Lapė tikrai priims šitą pataisą, nes garsiai skaitant taip ir aišku: ūkininkas – fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu registruotame ir atstovaujamame ūkyje. Nesuprantu, gal dar kaip nors kitaip, kepurę nusiėmus paprašyti, kad priimtų?

PIRMININKAS. V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Šį kartą kepurės nesimaukite, ponai kolegos, toje pusėje, aš visiškai sutinku, jis esmės nekeičia. Tegu pasirenka kiekvienas kaip nori. Man atrodo, ir ši, ir ana formuluotė yra nebloga, kurią pasirinksite, už tą balsuosim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl R.Ozolo pataisos.

V.LAPĖ. Aš manau, kad šį kartą pritarę kolegą R.Ozolą truputį pralinksminsime.

PIRMININKAS. O tų Seimo narių, kurie į posėdžių salę ateina su kepurėmis, prašyčiau kepures palikti rūbinėje.

V.LAPĖ. Pastaba vietoje.

PIRMININKAS. R.Ozolas. Kol kas prašom repliką.

R.OZOLAS. Ponas Lape, aš labai prašau, man jokių išmaldų nedalinkit, gerai.

V.LAPĖ. Ne, ne mes nedarom. Klausom jūsų patarimo.

PIRMININKAS. Taigi, kas remia R.Ozolo pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 30, prieš – 8, susilaikė 20. Taigi dviejų balsų persvara pataisa yra priimta.

Gerbiamieji kolegos, trečioji dalis, kurioje kalbama apie ūkio narius, ir aš vėl prašau pradėti nuo V.Andriukaičio teikiamos J.Olekos vardu įregistruotos pataisos dėl nuoseklaus darbo. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau suredaguoti mūsų pasiūlymą tik taip, kad iš viso būtų išbrauktas žodis “nuolatiniu”. Argumentuoju, kodėl. Susidaro įspūdis, kad čia norima pasakyti, jog tie, kurie savo turtu ir nuolat dirba, jie įeina, o tarkime, jeigu jis dirba pagal sutartį 3-4 mėnesius, kaip tą darbą traktuoti. Juk daug geriau kalbėti terminais Darbo sutarties įstatymo, kur visiškai aiškiai yra apibrėžta, kas gi yra tas nuolatinis darbas. Darbo sutartis reglamentuoja nuolatinio darbo apibrėžimą. Šiuo atveju ši sąvoka yra perteklinė, netgi ne perteklinė, nes kitu atveju galima po to paslėpti tokią situaciją, kai, tarkime, žmonės po pusę metų neturi realiai darbo, bet jie yra įvardijami kaip turintys darbą kaime. Šiandien kaime yra tokia situacija, kai po gerą laiko tarpą žmonės nedirba, bet jie nelaikomi neturinčiais darbo, jie tiesiog traktuojami kaip nuolat dirbantys.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė nori prieštarauti šiam siūlymui.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Pagal socialinio draudimo principus ūkyje arba žmonės dirbs pagal darbo sutartį, tai bus samdomi darbuotojai, o su ūkio nariais darbo sutartis yra nesudaroma. Tačiau jeigu žmogus yra pripažįstamas ūkio nariu, iš tikrųjų turi dalyvauti ir dirbti nuolat.

PIRMININKAS. V.Lapė dėl šios pataisos.

V.LAPĖ. Taip, tik gaila, kad tokią juridinę tiesą dar kažkas nori paneigti. Jeigu ūkininkas priima laikiną darbininką, jis yra arba samdomas, arba čia mes turime sąvoką “talkininkas”, jeigu jis yra kaip talkininkas. Tik nuolatinis darbas sąlygoja jo, kaip ūkio nario,… niekaip kitaip čia nepasakysi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl V.Andriukaičio pateiktos pataisos, siūlymo išbraukti vieną žodį. Kas remia V.Andriukaičio siūlymą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojam dėl 2 straipsnio trečiosios dalies pataisos.

Už pataisą 12, prieš -27, susilaikė 13. Pataisai nepritarta.

Ir R.Ozolo pataisa 2 straipsnio trečiajai daliai. Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo atveju yra prasminis siūlymas. Aš manau, kad sutarties sudarymas ūkio narius stato į labai apibrėžtą padėtį, todėl tas neapibrėžtumas, tas neaiškumas, kuris bus ateity sprendžiamas teismuose, ir begaliniuose teismuose, galėtų būti panaikintas, jeigu priimtume tą mano apibrėžimą. Priešingu atveju dabartinis apibrėžimas ūkio narius stato į buvusių kolūkiečių padėtį.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis nori pritarti. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų pataisos turi ryšį.. Mes iš tikrųjų siūlėme atkreipti dėmesį, kad darbą reglamentuoja Darbo sutarties įstatymas. Darbo sutartys yra būtinos ir reikia atskirti talkas nuo samdomo darbo, ir aiškiai pasakyti, kad samdomas darbas įmanomas tiktai sudarant darbo sutartis, nes nuo to priklauso viskas – socialinis draudimas ir visos kitos socialinės garantijos. R.Ozolas ir siūlo tą parašyti: “dalyvaujantys asmenys, padarantys sutartį, dėl darbo rezultato” ir t.t.. Aš manau, kad dar aiškiau pasako nei mūsų pasiūlymas, nors iš esmės kartoja Darbo sutarties įstatymą. Geriau šitaip pakartoti nei pabėgti nuo problemos.

PIRMININKAS. Ir V.Lapė dėl šios pataisos.

V.LAPĖ. Iš sąvokos tai reikia išmesti, nes apie tai kalbama 4 straipsnyje. Netgi tai, ką kolega V.Andriukaitis kalba, tai yra 9 straipsnyje. Ir apie tai viskas labai aiškiai išdėstyta kituose straipsniuose. Į sąvokas sudėti visą įstatymą yra netikslinga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam dėl R.Ozolo pataisos 2 straipsnio trečiajai daliai. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Prašom balsuoti.

Už – 15, prieš – 20, susilaikė 189. 2 straipsnio trečiosios dalies pataisa nepriimta.

Toliau ketvirtoji dalis ir R.Ozolo pataisa. Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš norėjau šita pastaba paryškinti žemės ūkio veiklos darbo sritis. Man atrodo, kad tai labai aiškus siūlymas, ir prašyčiau už jį balsuoti. Jis tikrai nieko nepakenkia, neiškreipia kaip nors jūsų pagrindinių minčių, pone Lape.

PIRMININKAS. V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Aš tikrai prašau neįsižeisti kolegos R.Ozolo. Jūs padarote visiškai nesuprantamą tą pačią sąvoką. Išmetėte ūkio veiklą, juk ji čia nieko dėta. Aš nežinau, aš neturiu argumentų, kaip įrodyti, kad jūs padarote daug blogesnę šitą dalį.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime. Prašom registruotis. Balsuosime dėl R.Ozolo teikiamos formuluotės 2 straipsnio ketvirtajai daliai.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Kas remia šią formuluotę, balsuoja už. Neremiantys R.Ozolo formuluotės balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 2 straipsnio ketvirtosios dalies formuluotės.

Už – 19, prieš – 27, susilaikė 19. Nepritarta.

Penktoji dalis. Taip pat R.Ozolo kitokia formuluotė. Prašom. R.Ozolas nenori pateikti? R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Aš siūlau savo šią pataisą manydamas, kad svarbiausias ūkio uždavinys yra produktų gamyba. Ir dėl to iškeliu šią veiklos apibūdinimo savybę arba atributą į apibrėžtų… straipsnių.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų šis akcentas, kad yra prekių gamyba arba produktų gamyba, labiau, aišku, tiktų pirmajai 2 straipsnio daliai, kur apibrėžiamas ūkis. Kad ūkis yra prekinis ūkis, ir tuomet mes tikrai atskirtume prekinį ūkį nuo situacijos, kuomet žmonės naudoja žemę tik asmeniniams poreikiams arba socialinėms funkcijoms tenkinti. Bet geriau jau čia išryškinti produktų gamybą, negu, tarkime, niekur apie tai nekalbėti. Todėl remiu pono R.Ozolo pataisą.

PIRMININKAS. Ir V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Aš manau, kad mes, įrašę šitą pasiūlymą, susiauriname viso to reikšmę. Čia labai aiškiai pasakyta, kad žemės, miškų ir vandens ūkį aptarnaujanti, bet jeigu mes parašome tik produktų gamyba, mes susiauriname ir negalime paslaugos kitiems daryti. Todėl aš labai prašau poną R.Ozolą atsiimti šią pataisą. Kam mes siauriname?

PIRMININKAS. Ponas R.Ozolas kol kas neatsiima. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl pataisos 2 straipsnio penktajai daliai. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už – 16, prieš – 22, susilaikė 14. Pataisa nepriimta.

Ir šeštoji dalis. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Dėkoju. Aš manau, kad iš esmės mano pataisa šeštajam punktui prasmės nekeičia, tačiau yra tiksliau nusakomas talkininko statusas.

PIRMININKAS. Taigi niekas nenori daugiau kalbėti. Ar V.Lapė norėtų tarti žodį?

V.LAPĖ. Jeigu ir bandytume priimti jūsų siūlymą, vis tiek čia reikėtų pasakyti, kas jis yra. Kaimynas, ūkininkas, fizinis asmuo, mes čia įrašėme. Pagal susitarimą… jūs sakote, fizinis asmuo gale. Aš nežinau, čia galima, bet nenorėčiau vėl paskui būti šukuojamas kituose komitetuose, kurie po to vėl bandys… Mūsų ta formuluotė labai gražiai buvo sureguliuota ir aš tik dėl to. Čia iš principo beveik nekeis esmės. Čia siūlomas (ir mes su tuo sutiksime) trumpalaikis darbas, nes gali būti ir ilgesnis, ir trumpesnis, ir aš siūlyčiau pasilikti prie tos formuluotės, kuri yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Balsuojame dėl R.Ozolo pataisos šeštajai daliai. Kas ją remia, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 16, prieš – 17, susilaikė 29, pataisai nepritarta.

Ir R.Ozolo siūlymas papildyti nauja septintąja dalimi. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Aš manau, kad labai svarbus dalykas šis papildymas. Ūkio darbininkas, ūkininko samdomas fizinis asmuo. Terminas yra toliau vartojamas įstatyme, o jokios jo apibrėžties niekur nėra duota, ir kad jis yra samdomas, ir kad jam galioja visi samdos įstatymai, yra būtina pasakyti.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis nori pritarti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš pritariu šiam siūlymui, nes jis irgi yra vienas iš rimtesnių, kaip ir dėl išsilavinimo minimumo. Tai yra du labai svarbūs dalykai. Visų pirma čia galbūt reikėtų papildyti, kad ūkio darbininkas – tai ūkininko pagal darbo sutartį samdomas fizinis asmuo. Būtų labai aiškiai pasakyta ir tai, jog darbo sutartys samdoje yra būtinos. Juk tai susiję su pensijomis, nedarbingumu, su socialinėmis garantijomis ir su visais kitais samdomo žmogaus dalykais. Todėl ši sąvoka tikrai reikalinga, ir jeigu ji dar būtų išplėsta mano žodiniu pasiūlymu ir pranešėjas priimtų, aš manau, kad įstatymo kokybė pagerėtų.

PIRMININKAS. Taigi kolega V.Andriukaitis siūlo dar kitokią formuluotę, tačiau tai yra pasakyta 9 straipsnyje, todėl aš nesiūlyčiau dabar jos svarstyti. Ir kolega V.Lapė dėl R.Ozolo pasiūlymo papildyti septintąja dalimi.

V.LAPĖ. Darbininkas ir jo reikšmė yra daugelyje įstatymų, ir aš manau, kad čia atskirai apibrėžti nereikia, kuo skiriasi darbininkas, dirbantis įmonėje ir pas ūkininką. Jam taikomi tie patys samdos, darbo apmokėjimo principai, socialinės garantijos ir čia apie tai kalbama. Kam mes dar dirbtinai komplikuojame šitą įstatymą?

PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti patikslinti kolegą V.Lapę. Aš greitai peržvelgęs įstatymą nematau, kad toliau tekste būtų vartojama sąvoka “ūkio darbininkas”. 9 straipsnyje yra nurodyta, kad ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis. Bet nėra termino “ūkio darbininkai”. Taigi V.Lapė, jeigu galėtumėt… Na, gal čia toks mano klausimas nereikalingas…

V.LAPĖ. O gal jūs ir teisus? Net šitokios sąvokos…

PIRMININKAS. Aš nerandu tokios formuluotės, bet nesvarbu. Nepaisydami to, mes turime apsispręsti balsuodami dėl R.Ozolo teikiamo pasiūlymo papildyti septintąja dalimi. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Už R.Ozolo siūlymą – 19, prieš – 14, susilaikė 20. Taigi šis siūlymas taip pat nepriimtas. Toliau 3 straipsnis. Čia turime R.Ozolo pasiūlymą pirmajai daliai, grynai redakcinį, perrašyti žodžius kita tvarka. Gal kolega V.Lapė? Prašom, jūsų žodis.

V.LAPĖ. Aš siūlau be diskusijų priimti.

PIRMININKAS. Jūs siūlot priimti. Taigi padarom tą pirmosios dalies redakcinę pataisą.

Antroji dalis. R.Ozolas. Čia jau principinė pataisa, taip? Prašom.

R.OZOLAS. Aš dėl ankstesniojo galėjau ir atsiimti, bet dėl to tikrai ne. Ūkis, kaip jis apibrėžiamas 3 straipsnio 1 punkte, juridinio asmens teisių neturi. Ūkininkas gali turėti sąskaitas, kadangi jis turi visas juridines teises. Jeigu mes suteiktume galimybę atidarinėti sąskaitas subjektui, kuris neturi juridinių teisių, tai padarytume labai labai daug keblumų.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis nori pritarti. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Na, manau, kad ne pats ūkis gali turėti sąskaitas. Kadangi iš tikrųjų ūkis neturi juridinio asmens teisių, tai mes kalbam apie ūkininką, kuris yra 2 straipsnio antrojoje dalyje apibrėžtas. Taigi ūkininkas gali turėti sąskaitas, ir viskas labai aišku.Todėl remiu R.Ozolo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičių prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jeigu mes pasižiūrėsim į 1 ir 2 punktus, tai jau yra prieštaravimų. Jeigu jau norėjom 2 punkte vietoje “ūkio” – “ūkininkas”, tai reikėjo ir 1 punkte ne “ūkis neatsako”, o “ūkininkas neatsako”. Dabar ten palikom “ūkis”, o jau čia “ūkis” netinka. Taigi čia absoliučiai lygiaverčiai subjektai, tie patys. Tai arba taisom abejose vietose, arba netaisom visiškai. Kadangi neištaisė 1 punkte, tai aš pasisakau už tokį 2 punktą, koks jis yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir V.Lapę prašom.

V.LAPĖ. Taip, šiame įstatyme labai aiškiai mes matom, kad ūkis yra įregistruojamas ūkininko vardu. Galima beveik sutikti, kad ir antspaudas bus, žinoma, ne ūkio, o ūkininko vardu.

PIRMININKAS. Tai jūs priimat pataisą ar ne?

V.LAPĖ. Manau, kad galima priimti. Ūkininko vardu bus išduotas antspaudas, ne ūkio vardu.

PIRMININKAS. Bet čia kalbam apie sąskaitą.

V.LAPĖ. Ir sąskaita, ir antspaudas vis tiek bus ūkininko vardu išduota.

PIRMININKAS. Tai ar neregistruotas ūkininkas negali turėti sąskaitos?

V.LAPĖ. Gali turėti. Jis gali viską turėti. (Balsas salėje) Bet čia nieko nesakoma, čia sakoma, kad gali turėti. Galima ir iš viso to atsisakyti.

PIRMININKAS. Tai jūs pritariat pataisai ar ne, kolega Vaclovai?

V.LAPĖ. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Jūs pritariat. Taigi pataisa yra priimta, taip? Toliau 4 straipsnis. Kitokia R.Ozolo redakcija 4 straipsnio pirmajai daliai. Prašom. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Šio straipsnio 1 punktui redakcinės pastabos, todėl kokių nors savo principinių reikalavimų ar teikimų neturiu. Nepriimsit – jūsų valia, bet įstatymas bus nešvaresnis.

PIRMININKAS. Prašom. V.Lapė. Jūsų nuomonė.

V.LAPĖ. Taip pat prašyčiau gerbiamąjį kolegą R.Ozolą nepykti, nes mes ištisai visą šį straipsnį esam suderinę su teisininkais. Dėl jo buvo daug ginčytasi, bet kuris jo pakeitimas vėl sukels naujų diskusijų Teisės komitete. O čia yra tokių, gal pasakyčiau, tikrai gadinančių šį straipsnį…

R.OZOLAS. Gadinančių nėra. Bet atsiimu.

V.LAPĖ. Yra.

PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti. Ar reikalaujama balsuoti? Prašom. Balsuojam dėl 4 straipsnio pirmosios dalies, taip? Nereikalaujat, ne. Tai tada lieka tokia, kokia yra.

Antroji dalis. R.Ozolas vėl. Jeigu paspaustumėt mygtuką… Prašom.

R.OZOLAS. Šiuo atveju aš norėjau pagerinti įstatymą, bet jeigu mano pastangos šia linkme yra atmetamos, tai nematau prasmės ir dėl 2 punkto diskutuoti. Dėl 3 punkto norėčiau kalbėti.

PIRMININKAS. V.Lapė. Ar jūs priimat pataisas antrajai daliai?

V.LAPĖ. Aš iš karto prašiau, kad nereikalautų dėl viso to straipsnio, visų trijų dalių.

PIRMININKAS. Gerai. Tai tada antrajai daliai nepriimat ir nebalsuojam. Trečiajai daliai pataisa. Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Dėl trečiosios dalies norėčiau pažymėti labai svarbią ūkio turto perėmimo aplinkybę, t.y. perėmimą testamentu. Manau, kad šio straipsnio šiame punkte būtinai reikia pažymėti ir šią aplinkybę.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu R.Ozolo pasiūlymą, kadangi iš tikrųjų visiškai aiškiai nurodomas ir testamentinis palikimas. Manau, kad tai visiškai nesikerta, o tik papildo čia surašytas normas.

PIRMININKAS. Ir V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Nesu teisininkas, vėl čia sakau dar kartą. Mes autoriai, bendraautoriai gerokai ginčijomės. Jeigu mes tai įrašytume, man atrodo, iškiltų vėl neaiškių klausimų. Labai aiškiai čia yra parašyta: “Tas turtas, kurį jie savo darbu ir lėšomis ūkyje uždirbo”. Testamentu po mirties jis galės, bet kol gyvas tas testamento rašytojas, jis vis tiek tuo turtu nesinaudos, o po mirties visai kiti reikalai. Manau, kad… (Balsai salėje) Viską gali. Tada mes turim įrašyti ”visais būdais.” Bet mes apie tai čia nekalbam. Čia ne turto perleidimo reikalus mes svarstom, bet kaip jie dalijasi, kaip jis naudoja tą turtą bendrai.

PIRMININKAS. Ar aš galėčiau patikslinti ir paklausti jūsų. Ar jūs manote, kad turtas yra perduodamas Civiliniu kodeksu nustatyta tvarka, tarp to ir paveldėjimu, ir dovanojimu, ir visais kitais sutartiniais dalykais, taip?

V.LAPĖ. Be abejo…

PIRMININKAS. Kaip bet kuriuo kitu turto atveju?..

V.LAPĖ. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Tai tokiu atveju turbūt iš tikrųjų pasiūlymas yra šiek tiek siauresnis. Bet apsispręsim balsuodami dėl R.Ozolo pataisos trečiajai daliai. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 17, prieš – 17, susilaikė 19. Taigi pataisai nėra pritarta.

Ir paskutinis siūlymas, kurį pateikė J.Olekas, papildyti specialiąja dalimi. V.Andriukaitis kalbės, taip? Tai yra siūlymas papildyti ketvirtąja dalimi, taip? Taip, V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū. Ne, aš manau, kad mums neverta balsuoti, kadangi mes siūlome, kad pirmenybė būtų teikiama asmenims, turintiems žemės ūkio išsimokslinimą, bet tos dalies čia nebeliko. Be to, dėl to jau buvo balsuota pirmą kartą ir atmetėt mūsų pasiūlymą. Taigi…

PIRMININKAS. Taigi ačiū. Iš tikrųjų kartojamas tas pat pasiūlymas. 4 straipsniui daugiau pataisų nėra. Gerbiamieji kolegos, 13.30 val. Niekas nereikalauja pratęsti posėdžio. Todėl… (Balsai salėje) Siūlot baigti II skyrių?

Gerai. Dėl 5 straipsnio pataisų nėra, dėl 6 straipsnio yra esminė pataisa dėl hektarų. (Balsai salėje) A, jūsų 5 straipsnyje yra…

V.LAPĖ. Yra. Pono R.Ozolo yra.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, 5 straipsniui pataisų yra. Gerbiamieji kolegos, dar keletą minučių dėl 5 straipsnio.

R.OZOLAS. Mano siūlomos pataisos 5 straipsniui yra svarbios ir visos susijusios su sutartimi, su sutartiniais santykiais. Manau, kad “ūkininkas tvarko vien tik ūkio reikalus” yra pernelyg neapibrėžtas pasakymas. Jeigu jis turi visas juridinio asmens teises, tai reikia formuluoti labai aiškiai – “ūkininkas atsako už ūkio reikalus arba reikalų vedimą”. Toliau. Visiškai neleistina pasakyti, kad sudarinėja bet kokias sutartis. Apibrėžtos sutartys, ūkinės veiklos sutartys ir tik su ūkinės veiklos subjektais. Priešingu atveju ūkiai gali virsti nežinia kuo.

PIRMININKAS. Taigi V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu R.Ozolo papildymą, nes čia net nėra pataisa. Iš tikrųjų čia yra papildymas, kuris ypač aiškiai nustato, kad ūkininko interesams gali atstovauti ūkininko įgaliotas ūkio narys, kaip buvo apibrėžta pirmiausia, kad ūkyje yra ūkininkas ir ūkio nariai, bet jam gali atstovauti ir kitas sutartimi su ūkiu susijęs asmuo arba sutartimi įpareigotas. Jis gali būti ne ūkio narys, bet ūkininkas gali sudaryti su juo sutartį ir jis gali ūkininkui atstovauti. Kodėl ši norma nepriimtina, man nėra aišku. Jeigu ūkininkas gali sudaryti sutartį su asmeniu ir ta sutartis notariškai patvirtinta, tai tas asmuo gali atstovauti ir jo interesams.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pritarti siūlymams negalima. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad reikalai iš tikrųjų yra tvarkomi, o tik vaikai vedžiojami į darželius arba karvės į turgų ir pan. Todėl tvarkomi. Turi būti tvarkomi. Jeigu kalbėtume apie sutartis, susijusias su ūkiu, tai čia mes išplečiam tą sąvoką, kad kiekvienas atėjęs iš gatvės, bet mes žinome visiškai apibrėžtą ūkio narių skaičių. Be abejo, negali kilti jokių dvejonių, jeigu ne ūkininkas, tai ūkio nariai sprendžia. Šiuo atveju papildymų nereikia, nes jie, užuot aiškinę, klaidina. Todėl aš remiu tokį straipsnį, koks yra pateiktas. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi R.Ozolas dar trumpai.

R.OZOLAS. Pone posėdžio pirmininke, aš noriu ponui J.Listavičiui pasakyti, kad kaip tik priešingai, aš pašalinu jo susirūpinimą. Įstatymo projekte pasakyta “ar kitas asmuo”. Štai kas yra iš gatvės atėjęs asmuo, o aš sakau, ar kitas sutartimi su ūkiu susijęs asmuo. Pone Listavičiau, prašome skaityti atidžiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vyksta ginčas ar “ūkininko įgaliotas kitas asmuo” ar “sutartį sudaręs su ūkininku kitas asmuo” gali jam atstovauti. Iki šiol pagal mūsų leksiką buvo vartojami žodžiai “„įgaliotas kitas asmuo”. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti dėl R.Ozolo teikiamos pataisos. Ir V.Lapė. Dar jūsų nuomonė.

V.LAPĖ. Man atrodo, ūkininkas tvarko ūkio reikalus, sudaro sutartis ir kitus sandorius ir t.t. Nieko tai nekeičia, tik kitais žodžiais tą pačią nuomonę bandoma įpiršti. Dar toliau, kad sudaro sutartis. Mes būtinai verčiam sudaryti sutartis su šeimos nariais. Jie gali daryti, gali nedaryti, o šiuo atveju mes turime priversti sudaryti sutartis.

PIRMININKAS. Ir L.Sabutis dar nori repliką. Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, dėl 5 straipsnio. Vis dėlto aš prašyčiau gerbiamojo R.Ozolo nesiūlyti tokios siaurinančios galimybės, kad būtinai būtų susiję sutartimi. Juk čia yra aiški nuostata – arba ūkio narys, arba įgaliotas. Bet kuris advokatas ar juristas galės tada atstovauti, o šiaip būtinai turės būti sutartimi susijęs su tuo ūkiu. Visiškai apribojam ūkininko laisvę.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl R.Ozolo pataisos. Kas jai pritaria, balsuoja už, kas nepritaria – prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl 5 straipsnio pataisų. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl pataisų 5 straipsniui.

Už – 16, prieš – 23, susilaikė 12. Pataisos nepriimtos.

Dabar, gerbiamieji kolegos, sprendžiame klausimą dėl 6 straipsnio. V.Andriukaitis teikia pataisą 6 straipsnio antrajai daliai, kurią teikė J.Olekas, dėl 150 ha. Minutėlę, išsijungė kompiuteris, prašom dar sykį. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašau tikrai labai rimto dėmesio. Dabartinė redakcija įtvirtina, kad ūkininkas nuosavybės teise negali turėti daugiau kaip 150 ha žemės. Mūsų statistika štai ką parodė. Šiandien išanalizavus 135 pažangiausių ūkininkų rodiklius Lietuvoje, tai 75% iš 135 ūkininkų savo žemę nuomoja. Mes puikiai suprantame, ką reiškia nuomojama žemė ir kaip su ja elgiamasi. Aišku, kad tai yra dirbtinė kliūtis, ypač tose vietose, kur galimi didesni plotai ir galimas intensyvus ūkininkavimas. Juo labiau kad tai yra žemės pardavimo, pirkimo ir žemės rinkos susiformavimo vienas iš rodiklių.

Dar vienas argumentas. Mielieji kolegos, jūs turbūt žinote, kad Europos Sąjungoje ūkininkų rėmimo normose yra įtvirtinama minimali 240 ha norma. Taigi mes čia siūlome 150 ha pakeisti į 250 ha. Tai atitiktų mūsų pretenzijas gauti paramą iš Europos struktūrinių fondų, ūkininkams būtų kur kas lengviau įrodyti, kad jie turi tokius ūkius, kurie atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus ūkininkų rėmimui. 150 ha aiškiai per maža norma.

Dar vienas dalykas. Akivaizdu, kad Lietuvoje žemės įvairiuose regionuose skirtingos ir kalbama apie tas vietas, kuriose įmanoma intensyvi žemdirbystė ir 150 ha tikrai yra per mažas ūkis.

Trečias argumentas. Šiandien vyksta žemdirbių sueiga. Įsiklausykite, kolegos, į diskusijas, kurios šiandien vyksta Sporto rūmuose. Ten aiškiai kalbama apie šimtus dirbtinių kliūčių. Aš džiaugiuosi, kad dalis Seimo narių ten kaip tik yra ir išgirs tuos 50 pasiūlymų. Tarp tų pasiūlymų bus vienas apskritai neriboti žemės viršutinės ūkio hektarų ribos. Mes siūlome normą, kuri atitinka, pirma, Europos Sąjungą, antra, daugelio žemdirbių reikalavimus ir, trečia, agrotechniniu požiūriu geriau priimtina, nes nuosava žemės daug labiau branginama negu nuomojama. Nuomojamos žemės nualinimo koeficientai visada yra dideli. Todėl, gerbiamieji kolegos, tai yra principinis klausimas, kurį norėtume pateikti ir dėl kurio norėtume, kad būtų balsuojama.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, ypač Europos komiteto nariai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes mėginame suvienodinti savo teisę su Europos Sąjungos teisėmis. Tai yra vienas labai svarbus aspektas, nes mes negalime savo žmonėms uždrausti dalyvauti tose programose, kurių mes siekiame ir kovojame, kad jos kuo greičiau ateitų po derybų pradžios ir t.t. Tai vienas labai svarbus aspektas.

Antras aspektas. Aš visiškai nesutinku su pranešėju, kad mums žemės ūkio produktai nereikalingi. Žemės ūkis yra nacionalinio saugumo subjektas, o ne koks nors. Mes negalime atsisakyti ir nualinti savo žemės. Man labai keista ta pozicija. Aš manau, kad jis turėtų būti tvarkomas maksimaliai racionaliai. Jeigu mes dirbtinai smulkinsim ūkius ir neleisime jiems didėti, tai mes paprasčiausiai visą laiką remsim kiek dabar, nes smulkus ūkis visą laiką reikalauja kur kas didesnio rėmimo. Kitas dalykas. Vis tiek tie ūkiai stambės, nepaisant jūsų suvaržymų, tik dalį turės įforminę žemės nuosavybės teise, o kitą nuomos. O nuomojama žemė, aišku, nebus prižiūrima kaip nuosava. Kam mums tos dirbtinės kliūtys, ką mes mėginame su savo visokiais kriterijais suklaidinti savo žmones ir orientaciją į stambų ūkį. Tai yra tiesiog nūdienos reikalavimas. Kito kelio neturime, todėl aš siūlyčiau iš viso pašalinus visus apribojimus, kurie čia yra, jie visiškai nereikalingi, bet jeigu jau tų apribojimų nėra, bent jau priimkite tuos, kurie bent tinka visoms būsimoms programoms.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori V.Vilimas. Prašom.

V.VILIMAS. 150 ha yra pakankama riba, tuo labiau kad žemė grąžinama tokio dydžio. Antras dalykas. Kalbėjo, kad dideliuose ūkiuose yra mažesnė savikaina, progresyvesni ūkiai. Noriu pasakyti, kad tūkstančiui hektarų gal tikrai būtų taip pat, tačiau šiandieną žemė yra pigi, kainos neturi, bus supirkinėjama ir tokiu būdu pasinaudojama iš tų žmonių, kurie šiandieną ją parduos.

Dar vienas dalykas. Noriu pasakyti, kad Europos Sąjungoje vidutinis ūkio dydis yra apie 17 ha, Vokietijoje – apie 21, Danijoje ribojama, šiuo metu viršutinė riba 150 ha. Siūlau palikti tai, kas yra numatyta įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, V.Lapė taria žodį, ir apsisprendžiame balsuodami.

V.LAPĖ. Kolega V.Andriukaitis labai gerai atsakė. Šiandien susirinko į vadinamąją žemdirbių sueigą kaip tik stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Aišku, jie šiandien kito nieko negali pasakyti. O šitie daugiau kaip 80 nuošimčių kaimo smulkių ūkininkų į sueigą neatvyko, todėl aš esu pasirengęs ginti jų teises ir jų norus. Niekas nedraudžia ūkininkui turėti žemės daugiau kaip 150 ha. Jis galės turėti ir iki 5 tūkst., bet tai reguliuos jau kitas įstatymas. Mes apsibrėžiame, kad šitame įstatyme būtų reguliuojami teisiniai dalykai tų ūkininkų, kurie turi nuo 1 iki 150 ha. Aš daugiau komentuoti negaliu. Ta mūsų norma paimta kaip pagrindas, nes mes šiandien sugrąžiname Lietuvos piliečiams ne daugiau kaip 150 ha žemės.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl V.Andriukaičio teikiamos pataisos. Jeigu nepriimsime šitos pataisos, turėsime apsispręsti dėl Ekonomikos komiteto teiktos pataisos. S.Čirba buvo, bet nėra.

Iš viso užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsuojame dėl V.Andriukaičio pateiktos pataisos vietoje 150 ha rašyti 250 ha. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti. Už pataisą – 16, prieš – 26, susilaikė 12. Taigi pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas siūlo išbraukti visą antrąją dalį. (Balsai salėje) Dabar kol kas svarstome pataisas. Ar norėtų kas nors kalbėti iš Ekonomikos komiteto? R.Dagys nori pritarti šiai pataisai. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš minėjau anksčiau argumentuodamas dėl V.Andriukaičio pataisos. Iš tikrųjų šita reglamentacija niekam nereikalinga, netgi jos įrašymas, nes turėsime tam tikrų keblumų toliau derėdamiesi dėl įvairių žemės ūkio pozicijų. Taigi rinka susiklostys, ir tada bus galima ką nors svarstyti. Bet dabar reglamentuoti ir dėtis susirūpinusiu žemdirbių reikalais labai nesąžininga, vien tik pasakius, kad mums žemės ūkio produkcija nereikalinga. Nereikia žaisti dvigubo žaidimo.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori prieštarauti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, projekto autorius aiškiai išdėstė tas mintis, juo labiau kad jau ir prieš tai balsavimas parodė, kad ir straipsnis reikalingas, ir tą nuostatą reikia palikti, todėl aš siūlau dar kartą balsuoti už tai, dėl ko mes jau kartą balsavome. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Ekonomikos komiteto siūlymo išbraukti antrąją dalį. Kas remia siūlymą, balsuoja už, neremiantys siūlymo balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Prasidėjo balsavimas. Balsuojame dėl 6 straipsnio antrosios dalies. Siūlymas išbraukti šią dalį. Balsuojame dėl šio siūlymo. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Už siūlymą išbraukti – 15, prieš – 21, susilaikė 16. Siūlymui nepritarta.Viskas. Gerbiamieji kolegos, 6 straipsniui daugiau pataisų nėra. Šios dienos pataisų svarstymą baigėme. Replika. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti jums dar duomenų. Lietuvos žemės ūkio instituto yra aiškiai tyrinėta, kad efektyvus ūkininkavimas yra įmanomas 173,5 ha plote ir daugiau. Tuo tarpu jūs nustatėte per mažą normą efektyviam ūkininkavimui. Tai nieko nereiškia dėl smulkių ar stambėjančių ūkių. Tai iš tikrųjų reiškia kryptį, kad mes eitume fermerinio ūkio stiprinimo ir prekinio ūkio organizavimo kryptimi. Kartu mes apsunkiname galimybes gauti paramą tiems ūkininkams, kurie turi tą žemės kiekį, pagal kurį jie gali sėkmingai ūkininkauti. Trečias dalykas. Mes tiesiog užsimerkiame, mes visi matome, kad yra, dar kartą sakau, 135 individualūs ūkininkai, kurie nuomoja daugiau žemės. Ir tuo būdu mes įtvirtiname nuomos principą. Nuomos principas yra žalingas žemei, jis labiau ją nualina, žmogus jaučiasi tada saugiau, kai valdo ūkį nuosavybės teise. Niekaip negalima suprasti, juk mes susitarėme, kad reikia aiškiai reglamentuoti socialinį ūkį, aiškiai reglamentuoti prekinį ūkį ir abiem atvejais garantuoti valstybės mechanizmus ten gyvenantiems žmonėms. Deja, jūs tvirtinate pozicijas, kad Lietuvoje liktų smulkus ir neefektyvus ūkis, tada mes pasmerkiame kaimo žmones skurdžiam ir ilgam vegetavimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš niekada nemaniau, kad 150 ha ūkis yra smulkus ūkis. Aš siūlau šitoje vietoje baigti diskusijas. Kas norėtų pateikti siūlymus, kad reikėtų paremti stambius dvarus, gali pateikti tokį įstatymą, ir mes jį būtinai svarstysime bei priimsime.

Dabar, gerbiamieji kolegos, skelbiame rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Kitas posėdis 15 valandą.