Projektas 7a

PASIŪLYMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKININKO IR JO ŪKIO ĮSTATYMO PROJEKTUI Nr. 1222(7)

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

            1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato ūkininko ir jo ūkio (toliau - ūkio), teisinę padėtį, ūkio registravimo, (arba: įregistravimo ir išregistravimo) veiklos  pagrindus, registravimo tvarką, jam teikiamą valstybės paramą ir veiklos nutraukimą ūkyje ir valstybės paramos ūkiui tvarką.

2. Valstybė sudaro teisines ir ekonomines sąlygas ūkių atkūrimui ir įkūrimui bei ūkininkavimui - gyvenimo būdo, dvasinių, kultūrinių ir gamtos vertybių kaime išsaugojimo pagrindui. Šis įstatymas nenumato ūkių neregistravusių asmenų veiklos reglamentavimo. Juo tik nustatoma, kad ūkių neregistravusieji gauna kompensaciją už produkcijos negaminimą, o paramą - per ne žemės ūkio verslo programas. Tai reglamentuoti turi atskiras įstatymas.

            2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos                       

1.Ūkis - šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas žemės ūkio veiklos vienetas, kurio plotas ne mažesnis, kaip 1 ha.

2. Ūkininkas - fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu registruotame ir atstovaujamame ūkyje atstovaujantis ūkio interesams ir kurio vardu įregistruotas ūkis.

3. Ūkio nariai - ūkininko šeimos nariai ir kiti asmenys savo nuolatiniu darbu ir turtu dalyvaujantys ūkio veikloje dalyvaujantys asmenys, padarantys sutartį dėl jų turto ir darbo rezultatų bendro naudojimo ir valdymo.

4. Žemės ūkio veikla - ūkio veikla, apimanti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio produktų gamybąa, savo ūkyje pagamintų šių produktų realizavimąas ir paslaugas šiai gamybos ir realizavimo veiklai.

5. Paslauga žemės ūkiui  žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį produktų gamybą aptarnaujanti veikla.

6. Talkininkas fizinis asmuo, pagal tarpusavio susitarimuą atliekantis trumpalaikį ūkyje trumpai ir nemokamąai dirbantis darbą ūkyje fizinis asmuo.

7. Ūkio darbininkas - ūkininko samdomas fizinis asmuo.

3 straipsnis. Ūkio teisinė padėtis

1. Ūkis neturi juridinio asmens teisių. Pagal ūkio prievoles ūkininkas ir jo šeimos nariai atsako bendrai, išskyrus tą turtą, į kurį pagal įstatymus negali būti nukreiptas išieškojimas pagal kreditorių reikalavimus. Kiti ūkio nariai pagal ūkio prievoles atsako ta bendro turto dalimi, kurią jie sukūrė savo darbu ar lėšomis. Ūkis neatsako pPagal savo narių prievoles, nesusijusias su ūkio veikla, ūkis neatsako.

2. Ūkis Ūkininkas gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose.

II SKYRIUS

ŪKININKO IR ŪKIO NARIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO SANTYKIAI

4 straipsnis. Ūkininko ir ūkio narių nuosavybė

1. Ūkiui kaip jo priskiriamas turtas priskiriami žemė, miškai, vidaus vandenys ir kitas nekilnojamasis turtas, kuris nuosavybės teisėmis priklauso ūkininkui, taip pat turtas, nuosavybės teisėmis priklausantis jo šeimos nariams bei kitiems ūkio nariams, kurį šieų asmenysų pagal sutarčiųtis pagrindu perdavėuotas valdyti ir naudotis ūkiui. Ūkio turtui priskiriamas ir nuomos bei kitais sutartiniais pagrindais valdomas ir naudojamas turtas.

2. Ūkio Ggamybos priemonės, žemės ūkio žaliavos žemės ūkio veiklai, produkcija, iš ūkininkavimo gautos pajamos ir kitas ūkio narių darbu ar lėšomis sukurtas turtas yra ūkio narių bendroji nuosavybė. Kilus ginčui, ūkio turto atidalijimo būdą, dalies dydį ir atidalijimo terminus nustato teismas.

3. Ūkininko ir jo sutuoktinio ūkininkaujant įgytas turtas priklauso jiems abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip ar sSantuokos, bei šŠeimos įstatymai nenustato ko kita. Ūkininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) priklauso ta ūkio turto dalis, kurią jie savo darbu ar lėšomis ūkyje sukūrė, arba gavo testamentu kaip palikimą.

            5 straipsnis.Ūkininko ir ūkio narių teisės

Ūkininkas tvarko atsako už ūkio reikalusų vedimą, sudaro sutartis su ūkinės veikos subjektais, ir kitus sandorius, susijusius su ūkio veikla.Ūkio interesams gali atstovauti ūkininko įgaliotas ūkio narys ar kitas sutartimi su ūkiu susijęs asmuo.

6 straipsnis.Ūkyje naudojama žemė

1. Ūkyje naudojamos žemės nuosavybės, nuomos ir kitus santykius nustato Žemės, Žemės nuomos, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.

2. Ūkininko ir ūkio narių nuosavybės teise priklausanti ūkio žemėvalda negali būti didesnė kaip 150 hektarų, išskyrus atvejus, kai registruojant santuoką abiejų sutuoktinių nuosavybės teise turima žemėvalda viršija šį plotą arba žemė įsigyta iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nuomojamos žemės plotas neribojamas.

3. Ūkyje naudojama nuosavybės teise ūkininko ir (ar) ūkio narių žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Savininko pageidavimu už ją suteikiamas lygiavertis žemės sklypas arba kitaip teisingai atlyginama.

III SKYRIUS

ŪKIO VEIKLOS PAGRINDAI

            7 straipsnis.Ūkio Vveiklos sritiys ūkyje

Ūkyje galima verstis žemės ūkio veikla, savo ūkyje išaugintų produktų perdirbimu, realizavimu ir paslaugų žemės ūkiui teikimu nesteigiant įmonės. bei Ūkininkas ir ūkio narys bendru sutarimu gali užsiimti ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla Lietuvoje ir už jos ribų.

            8 straipsnis. Veiklos sąlygos ūkyje

1. Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai savo sprendimais ir veiksmais negali riboti ūkio veiklos negali riboti kitaip, negu įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

2. Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė.

            9 straipsnis. Darbas ūkyje

1. Ūkininkas su ūkio nariais ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro.

2. Ūkininkas sSu samdomais fiziniais asmenimis ūkio darbininkais ūkininkas sudaro darbo sutartis. Šiems asmenims taikomi darbo įstatymai.

3. Ūkininko ir ūkio narių nepilnamečiai vaikai laisvu nuo mokyklos lankymo metu gali dirbti jų atitinkančius amžių atitinkančius įvairius ūkio darbus, kartu su pilnamečiais šeimos nariais, jeigu tai nepažeidžia vaiko teisių.

            10 straipsnis. Ūkio ir valstybės  bei savivaldybių institucijų santykiai

1. Ūkininkas teika valstybės ir savivaldybių institucijoms įstatymų nustatytą informaciją.

2. Darbo santykių, darbuotojų saugos, sanitarinių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos, kovos su gyvulių ir augalų ligų sukėlėjais, kenkėjais ir piktžolėmis reikalavimų laikymąsi ūkyje valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja teisės aktuose nustatyta tvarka.

3. Ūkio veiklos tikrinimas ir revizija leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų ūkiui padaryti nuostoliai turi būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

ŪKIO REGISTRAVIMAS IR VEIKLOS NUTRAUKIMAS

11 straipsnis. Ūkio registravimas

1. Ūkį registruoti gali pagal civilinius įstatymus veiksnūs fiziniai asmenys.

2. Registruojamo ūkio žemėvaldoje turi būti ne mažiau, kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų (neskaitant kitiems asmenims išnuomotos žemės), o jei ūkio žemėvaldoje yra mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, turi būti gaunama ir deklaruojamata iš kad iš žemės ūkio veiklos turimoje žemėje per kalendorinius metus gauta ne mažiau kaip 50 minimalių gyvenimo lygių dydžio pajamų, gautų per kalendorinius metus. Ūkio pPajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų visų per metus gautų verslo pajamų. Jeigu ūkis verčiasi dar ir agroturizmu, amatais, pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus visų per metus gautų verslo pajamų.

3. Ūkiui registruoti pateikiami šie dokumentai:

            1)prašymas įregistruoti ūkį;

2) ūkininko ir ūkio narių žemės nuosavybės arba žemės nuomos dokumentų kopijos;

            3) ūkio narių sąrašas.

            4) duomeniys apie gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos, jei nuosavos žemės plotas mažesnis nei 1 ha.

4. Ūkis įregistruojamas ūkininko vardu.

5. Ūkio registravimo dokumentų turinį, formą ir konkrečią registravimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

6. Ūkius registruoja rajonų žemės ūkio skyriai ūkininko ūŪkioų registre.

7. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dokumentų ūkiui įregistruoti pateikimo ūkis turi būti įregistruotas arba pareiškėjui raštu nurodyta ūkio neįregistravimo priežastis. Atsisakymas įregistruoti ūkį gali būti apskundžiamas apskrities viršininkui. Šis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per l mėnesį. Jei prašytojas nesutinka su priimtu sprendimu, jį gali apskųsti teismui.

8. Įregistravus ūkį, ne vėliau kaip per 5 dienas ūkininkui išduodamas ūkio įregistravimo pažymėjimas.

9. Pasikeitus ūkiui įregistruoti pateiktuose dokumentuose nurodytai informacijai, ūkininkas per mėnesį nuo šių pokyčių atsiradimo dienos pateikia pakitimus patvirtinančius dokumentus ūkius registruojančiai institucijai.

12 straipsnis. Ūkio veiklos nutraukimas ir ūkio išregistravimas

1. Ūkio veikla nutraukiama:

            1) ūkininko ir ūkio narių sprendimu nutraukti ūkio veiklą;

2)kai nelieka ūkininko ir neiė vieno ūkio nario;

3)pakeitus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtį.

2. Ūkis išregistruojamas:

            1)nutraukus ūkio veiklą šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais;

            2)prijungus ūkį prie kito ūkio;

3)jeigu neišlaikomi šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti rodikliai ir jie per vienerius metus neatkuriami.

3. Ginčai dėl ūkio veiklos nutraukimo, ūkio išregistravimo iš ūŪkių registro bei ūkio turto sprendžiami teismine tvarka.

V SKYRIUS

VALSTYBĖS PARAMA ŪKIUI

13 straipsnis. Valstybės parama ūkiui

1. Ūkiai, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priskirti prie visiško ir dalinio užimtumo ūkių ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti, turi teisę naudotis tam tikra valstybės parama. Valstybės parama nustatyta Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymu ir kitais teisės aktais.

2. Valstybės parama skiriama ūkio atkūrimui, ir įkūrimui ir jo veiklai, pirmenybę teikiant specializuotiems ūkiams ir ūkiams, kuriuose ūkininkauja asmenys iki 40 metų, aukštųjų ir kitų žemės ūkio mokyklų absolventaims naujakuriams ir specializuotiems ūkiams, taip pat ūkininkams iki 40 metų amžiaus.

3. Valstybės paramosa skiriama produkcijos vienetui pagaminti ir nustatoma pagal ūkininko pateiktą projektą. Kitas paramos skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymasi nenustatomato kitaip.

4. Ūkininkai moka žemės ir (ar) žemės nuomos mokesčius. Mokesčius ir mokesčių, kurių lengvatas ūkiams nustato atitinkami mokesčių įstatymai. Ūkio pajamos yra neapmokestinamos. Už praėjusius metus ūkininkas atsiskaito iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos.

5. Ūkininkui ir ūkio nariams Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų nustatyta tvarka taikomos sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo lengvatos.

6. Vienintelis ūkio darbingas ūkio narys atlikti karinę prievolę atlikti nešaukiamas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 1999 m. rugsėjo 1d. parengia su šiuo įstatymu susijusių įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus ir priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius aktus.

15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šiam įstatymui įsigaliojus, netenka galios įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio" (Žin., 1989, Nr.20-242) bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymo įsigaliojimo tvarkos " (Žin., 1989, Nr.20-243).

Teikia:  LR Seimo Pirmininko pavaduotojas             Romualdas Ozolas

1999 04 12