Šešioliktasis (313) posėdis
1999 m. balandžio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos, pradedame popietinį posėdį. Registruojamės! Kolegos, 15.30 val. mūsų redakcinė komisija turėtų pateikti savo išvadą dėl ministro A.Šemetos atsakymo į grupės Seimo narių interpeliaciją. Tada apsisprendimas ir balsavimas. Prašyčiau aktyviai dalyvauti.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1392(2)A (pateikimas)

Dabar 2-1a klausimas. Iš pradžių S.Burbienė pateiks įstatymo projektą Nr.P-1392(2). Jis jau vieną kartą buvo “nuteistas” Seime, bet dabar jis vėl pateikiamas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Kartoju, kolegos, pateikimas.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai.

Gerbiamoji kolege, jums žodis.

S.BURBIENĖ. Mano teikto įstatymo projekto yra antrasis variantas. Kaip žinome, jo pateikimas jau buvo atidėtas. Aš norėčiau pasakyti tiktai keletą sakinių apie šį projektą ir apie tai, kaip toliau siūlau daryti. Mano siūlomas projektas skiriasi nuo po manęs gerbiamojo Prezidento dekretu teikiamo projekto tuo, kad aš siūliau tvirtinti sąmatą Seime kartu su biudžetu ir visiems metams. Tuo tarpu kitame variante yra tvirtinimas, kad pusmečiui. Mano įsitikinimu, galbūt būtų ir paprasčiau tvirtinti biudžetiniams metams, tačiau jeigu yra kitas pasirinkimas, be abejo, galima atsižvelgti ir į jį.

Bet norėčiau pabrėžti kitą dalyką, kadangi labai dažnai pastaruoju metu gerbiamasis premjeras klaidina tautą sakydamas, kad privatizavimo lėšos yra patvirtintos kartu su biudžetu. Reikia labai aiškiai pasakyti, kad tai yra netiesa, nes nei valstybės, nei savivaldybių biudžetų nei pajamose, nei išlaidose nėra nei paskirstoma, nei gaunama lėšų ir Privatizavimo fondo. Tai yra visiškai aišku, todėl tas sakinys, kuris yra įrašytas į Biudžeto įstatymą, kuriame pasakyta, kad iš Privatizavimo fondo skiriama iki 350 mln. Lt, yra tiktai tuščia frazė, nes žodelis “iki” reiškia, ką tik norite, ir 300, ir 200, ir 1 litą. Taigi iš to darant išvadą reikėtų pabrėžti, kad vis dėlto arba mano, arba gerbiamojo Prezidento siūlomas projektas turėtų būti visiškai priimtinas. Tačiau žinodama, kad šiuo metu yra du projektai, aš šį savo siūlomą projektą atsiimu Prezidento siūlomo projekto naudai ir siūlau kolegoms pritarti po pateikimo Prezidento siūlomam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji kolege, už konstruktyvumą. Taigi niekam klausimai nėra pateikiami. Ponia S.Burbienė tiesiog nepareiškė noro būti klausinėjama.

Gerbiamasis Abramavičiau – Respublikos Prezidento ekonomikos patarėjos referente, kviečiu jus į tribūną pateikti įstatymo projekto Nr.P-1392(2) alternatyvų variantą – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio labui savo projektą atsiėmė S.Burbienė. Prašom, kolega.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teikiamą Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Visų pirma, matyt, labai trumpai, kas šiuo projektu siūloma ir kodėl siūloma. Įstatymo projektu siūloma tobulinti privatizavimo lėšų paskirstymo, panaudojimo ir apskaitos tvarką. Būtent siūloma tobulinti laikantis principo, kad visos valstybės lėšos turi būti skirstomos Seimo. Kaip jūs, gerbiamieji Seimo nariai, puikiai žinote, pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą bei Vyriausybės 1998 m. vasario 6 d. nutarimą privatizavimo lėšos naudojamos pagal Vyriausybės sprendimus ir jos nustatyta tvarka. Respublikos Prezidento nuomone, Seimas, būdamas atsakingas už visų valstybės lėšų panaudojimą, šiuo metu neturi tiesioginės įtakos sprendžiant didelės Privatizavimo fondo lėšų dalies paskirstymo bei panaudojimo klausimus. Todėl Respublikos Prezidentas siūlo pakeisti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio ketvirtąją dalį nustatant, kad Privatizavimo fondo lėšos naudojamos pagal sąmatą, kurią Vyriausybės teikimu kas pusmetį tvirtina įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas. Taigi Prezidentas siūlo, kad privatizavimo lėšų panaudojimą nustatytų būtent Seimas.

Taip pat Respublikos Prezidentas siūlo, kad Vyriausybė kas pusmetį teiktų Seimui ataskaitą apie privatizavimo lėšų naudojimą. Tokios esminės šio įstatymo projekto pataisos. Prašyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti Respublikos Prezidento siūlomoms pataisoms.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys turėtų abejonių ir klausimų – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi prieš tai neatsakė ir neatsakinėjo į klausimus, tai aš turėčiau po klausimą dėl abiejų projektų.

Dėl ankstesniojo projekto. Ar įstatymo 8 straipsnis ir pridėta 161 puslapyje lentelė neatitinka jūsų siūlymo esmės? Tai pirmas klausimas.

Ir dėl jūsų projekto. Gal galite pateikti pavyzdžių iš patirties ūkio subjektų, kurie sudaro pusmetines sąmatas, jas tvirtina ir vykdo pusmečiais? Ar čia bus naujadaras?

Gal dar vienas klausimas, nes tai atsispindi jūsų projekte. Gal taip pat pateiksite pavyzdžių, kai subjektų apskaitos tvarką nustatytų ne Vyriausybė, o šiuo atveju jau būtent Seimas? Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, dėl pirmojo klausimo nelabai galėčiau ką atsakyti, nes tas įstatymo projektas nėra teikiamas Respublikos Prezidento. Gal prelegentė, kuri prieš tai pateikė tą projektą, galės atsakyti.

Dabar dėl jūsų kitų klausimų. Jau minėjau, kad, pavyzdžiui, pagal Privatizavimo fondo lėšų naudojimą ir apskaitos tvarką, kuri yra patvirtinta 1998 m. vasario 6 d. Vyriausybės nutarimu, yra nustatyta, kad Privatizavimo fondo lėšos naudojamos pagal sąmatą, kurią Finansų ministerijos teikimu kas pusmetį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tas pusmetis jau konkrečiai yra įtvirtintas šiame mano paminėtame norminiame akte.

Dar kartą norėčiau pabrėžti tą dalyką, kurį paminėjau iš pat pradžių, kas nulėmė tai, kad Prezidentas pateikė šį įstatymą. Būtent tai, kad Prezidentas, pateikdamas šį įstatymą, rėmėsi principine nuostata – visų valstybės lėšų panaudojimo garantijoms reikia, kad Seimas tvirtintų visų valstybės lėšų paskirstymą ir vykdytų jų panaudojimo kontrolę. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta šiame projekte.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs atsakėte į vienintelį klausimą.

Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narys M.Pronckus norėtų paremti projektą.

M.PRONCKUS. Be abejonės, tenka paremti tokią Prezidento iniciatyvą, nes iš tiesų didelė dalis pinigų, kurie valstybėje sukasi, būdavo be Seimo skirstomi. Tiesiog iš Finansų ministerijos kartais būdavo labai sunku išgauti ir tas tikras žinias, kam jie atiduodami, kur jie nukreipiami, ir panašiai.

Pavyzdžiui, aš turiu jums priminti vieną tokį dalyką, kad mes klausėme prieš kiek laiko, jau senokai, kas tie konsultantai, kurie konsultavo privatizuojant “Williams” ir kiek kiekvienas iš jų gavo pinigų? Deja, tokio oficialaus atsakymo mes negavome. A.Abišala sako, tai A.Abišala, bet oficialaus atsakymo nėra. Už ką jie gavo tuos 32 mln. litų? Už kokias konsultacijas, kokia sąmata buvo sudaryta? Kokie darbuotojai dirbo, o ten viso šito nėra mums pateikta, todėl tokių dalykų abejotinų labai dar daug yra, kai Vyriausybė turi skirstyti tokias dideles sumas. Aš manau, kad Seimui reikėtų daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man keista girdėti, kai prieš mane kalbėjęs jau kalba apie pirminius dokumentus. Iš tikrųjų daug mes padarysime, kai pradėsime apskaitą ir buhalteriją tvarkyti ir nagrinėti pirminių dokumentų lygiu. O jeigu kalbėtume iš principo ir iš esmės, tai dabartinė tvarka, kuri yra nustatyta, tenkina ir ypač norinčius kontroliuoti. O norinčius skirstyti… Žinoma, skirstymo principas yra labai lengvas, paprastas ir visiems su malonumu taikytinas arba daugumai, bent jau ankstesnis priimtinas.

Dėl antro projekto aš norėčiau pasakyti, kad nereikia painioti. Tai, kas daroma ministerijos arba maždaug aukštesniu lygiu, tai vis dėlto nereikėtų perkelti į ūkio subjektų lygį. Jūs konkrečiai pasakykite, kurioje ministerijoje, kurios įmonės būtent tai daro iš savo gyvenimo patirties ir atsiskaito. Tai vienas dalykas. Jūs tokio pavyzdžio nerasite, todėl taip perkelti, sakykime, ar departamento viduje, ar tarp ministerijos ir Vyriausybės yra trupučiuką skirtingi dalykai ir jų perkeldinėti į daug žemesnį lygį nereikėtų.

Toliau taip pat dėl apskaitos. Kokios dar įmonės ar kokio padalinio apskaitos reikalavimus tvirtina Seimas? Turbūt absoliučiai ir dabar jau dešimti metai, kai vis dėlto apskaitos nurodymus tvirtina Vyriausybė arba bent jau Seimo pavedimu Vyriausybė. Taigi šiuo atveju mes atradome, atsiprašau, matyt, naują Ameriką ir staiga bandysime dviračius išradinėti. Todėl aš noriu pasakyti, kad nei vienas, nei antras projektas yra netinkami, jiems pritarti tikrai nereikia. Kas daroma dabar, o iš tikrųjų daroma ir yra, jeigu žiūrėtume į sąmatą, o sąmata čia negali būti, nes yra vienas šaltinis – Privatizavimo fondas ir mes ne ten žiūrinėsime, o tiesiog turime pajamas, tuo labiau į tą fondą kaupiamas ne vienerių metų skirstymo pajamas, tai praktika rodo, todėl tai tvarkai, kuri yra, ją šiek tiek gal patikslinus ir parengus naują įstatymo projektą gal būtų galima jam ir pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, taigi visai pozityvūs paskutiniai žodžiai. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui? Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurį pateikė A.Abramavičius. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Gerbiamieji kolegos, tada mums reikia apsispręsti. Tada reikia apsispręsti, kuris bus pagrindinis komitetas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Vienų racija yra ta, kad visi privatizavimo reikalai svarstomi Ekonomikos komitete, kitų racija, kad biudžeto ir pinigų reikalus tvarko Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamieji kolegos, mes negalime skirti dviejų pagrindinių komitetų. Taigi balsuodami apsispręsime. Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už palaikys nuomonę, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, balsuojantys prieš palaikys nuomonę, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Papildomas? Tada visos problemos atkrinta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas norėtų nagrinėti? Ne. Taigi papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti data, gerbiamieji kolegos, gegužės 11 d. Toks yra sutarimas ir toks mūsų įmanomas idealus išmėtymas projektų į tas dienas, kurias mes rengsime plenarinius posėdžius.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1633 (pateikimas)

Kolegos, dar Pašto įstatymo negalėtume imti svarstyti, taigi žiūriu į kolegę R.Melnikienę, gal ji sutiktų dabar pateikti rezervinį pirmąjį klausimą – Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-1633. Pateikimas, kartoju, kolegos. Prašom domėtis pateikimu.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jums yra pateikiamas Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šio projekto esmė yra tokia. Pastaraisiais metais svarstant valstybės biudžeto projektą, Valstybės kontrolė pateikdavo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui išvadas dėl kai kurių asignavimų valdytojų paraiškų pagrindimo. Tokį reikalavimą įtvirtino naujai priimto Lietuvos Respublikos Seimo statuto 173 straipsnio antroji dalis. Tačiau Valstybės kontrolės įstatymas tokių funkcijų Valstybės kontrolei nenumatė, todėl mes siūlome papildyti Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 punktą ir pavesti šiai institucijai ne tik kontroliuoti programų vykdymą, bet ir įvertinti asignavimų valdytojų pateikiamų paraiškų programoms finansuoti pagrįstumą teisiniu, ekonominiu bei rezultatyvumo požiūriu. Tai, mūsų nuomone, leistų racionaliau ir pagrįsčiau paskirstyti biudžeto lėšas.

PIRMININKAS. Tai visas pateikimas, ar ne?

R.MELNIKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Prašau klausti Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, jeigu jūs paimtumėte savo aiškinamąjį raštą ir patį pirmą punktelį perskaitytumėte, tai ten matytumėte, kad jūsų siūloma sudaromų programų kontrolė yra biudžeto projekto rengimo procese. Todėl aš noriu paklausti, kokios realios galimybės kontroliuoti programų finansavimą biudžeto projekto sudarymo metu. Aš nekalbu, kad iš viso toliau neturi būti kontroliuojama, bet pagal jūsų šitą nuostatą, matyt, nevisiškai telpa į kai kuriuos vartus. Atsiprašau. Ačiū.

R.MELNIKIENĖ. Įstatymo projektas teigia, jog Valstybės kontrolės funkcijos yra papildomos viena funkcija, t.y. valstybės programų, finansuojamų iš biudžeto, sudarymas ir įgyvendinimas. Taigi programos rengimas ir yra jos sudarymas. Jeigu Valstybės kontrolė gali atlikti programos sudarymo metu būtent tų sąmatų kontrolę, tai ir yra proceso kontroliavimas, mano nuomone.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mieloji pranešėja, aš iš principo pritariu pataisai, bet turiu kiek platesnį klausimą. Ar jums, atidžiai studijavusiai įstatymą, nekilo minčių dar kai kuriuos kitus straipsnius pataisyti? Kodėl aš taip klausiu? Vis dėlto tai labai fragmentiškas įstatymo pataisymas, o galbūt reikėtų dar kai ką daugiau taisyti? Kad mes nekeptume įstatymo po įstatymo dėl vienos nedidelės pataisos, gal galima būtų kompleksiškai papildyti tamstos siūlymus ir platesnį įstatymą dėl pataisų priimti?

R.MELNIKIENĖ. Dėl šio projekto išsamumo reikėtų prisiminti jo pateikimo istoriją. Iš tikrųjų buvo pateiktas pono A.Stasiulevičiaus įstatymo projektas, kuris atėmė keletą punktų, ir būtent Biudžeto ir finansų komitetas svarstymo metu pasiūlė šią alternatyvą, kurią aš dabar teikiu, išimant tam tikrus straipsnius iš ankstesnio projekto. Todėl, savaime suprantama, aš priimu tą jūsų pastabą, kad galbūt nereikėtų taip fragmentiškai taisyti įstatymo, bet tai jau yra ankstesnio įstatymo projekto rengimo išdava.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ponia pranešėja, po kiek metų būtų galima sudaryti, arba kiek metų vėluoja, pavyzdžiui, per kiek laiko galėtų Valstybės kontrolė patikrinti programas, kurios turi būti įtrauktos į valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir finansavimą? Per kiek metų galėtų dabartinės sudėties Valstybės kontrolė tai atlikti ir kada, kokios kadencijos Seimas galėtų tada tvirtinti biudžetą?

R.MELNIKIENĖ. Ponia Kunevičiene, mes tiek diskutavom komitete tuo klausimu. Mano nuomone, įstatyme yra labai aiškiai parašyta, kad kontroliuoja sudarymą ir įgyvendinimą, bet niekur nėra įstatyme parašyta, kad turi patikrinti visas sąmatas. Lygiai taip kaip ir Valstybės kontrolės funkcijose yra pasakyta, kad tikrina valstybės turto naudojimo efektyvumą, tačiau niekur nepasakyta, kad visų įmonių balansus turi patikrinti kiekvienais metais. Bus sudaromas tikrinimų planas. Ponia Kunevičiene, bus sudaromas tikrinimų planas, ir mes galėsim analizuoti, ar pakankamai, ar nepakankamai programų įtraukė į tą planą. Bet, mano nuomone, įstatymas nereikalauja patikrinti visų programų, dėl ko jūs taip nuogąstaujate.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja.

R.MELNIKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti pateiktam projektui? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jokiu būdu. Aš užsirašiau už, bet jokiu būdu tokiam variantui, kaip dabar yra pateikta, pritarti negalima. Jeigu ir bus pritarta, tai aš prašyčiau vis dėlto, kad būtų skirtas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas, ir mes komitete pasvarstę parengsim atitinkamą redakciją.

PIRMININKAS. Seniūnų sueiga kaip tik ir siūlo šį komitetą. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš kaip tik be išlygų remiu. O jeigu reikės ką patobulinti, tai galima bus patobulinti išnagrinėjus Teisės ir teisėtvarkos komitete ir papildomame Biudžeto ir finansų komitete.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ateina nauja praktika, kai mes imsim balsuoti nepritardami Seniūnų sueigos nuomonei dėl komitetų. Na, ką dabar padarysi! Kolegos, ar bendro sutarimo nebus dėl pritarimo? Registruojamės, gerbiamieji. Registruojamės.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kolegos, balsuosime, ar pritariame pateiktam Valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Kas už tai, kad šiam projektui būtų pritarta, balsuoja už.

Už – 34, prieš – 23, susilaikė 24. Įstatymo projektui nėra pritarta. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu atidėti projekto pateikimą, ar dabar sprendžiame, ar atidėti, ar atmesti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu atidedame įstatymo projekto Nr.P-1633 pateikimą. Matyt, Biudžeto ir finansų komitete dar bus dėl to diskutuojama. Dėkoju, kolegos. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš tik noriu informuoti, kad šį projektą aš teikiau Biudžeto ir finansų komiteto pavedimu.

PIRMININKAS. Tai nebuvo kalba dėl vedimo tvarkos. Bet aš nesikreipsiu į K.Kryževičių. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti Pašto įstatymo projekto svarstymą? 3 minutės likusios. Lengviausia išeitis – perduodu pirmininkavimą A.Kubiliui.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labai ačiū, gerbiamasis kolega, kad be pasipriešinimų perduodat pirmininkavimą.

Gerbiamieji kolegos, protokolinį nutarimą mes likom skolingi. Ar yra suderintas tekstas tarp Biudžeto ir… Tai gal ponas L.Sabutis galėtų jį paskelbti? Tai siejasi su mūsų rytiniu svarstymu, t.y. Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymu, kurį priėmėm. Prašom. L.Sabutis.

Protokolinio nutarimo ryšium su Lietuvos Respublikos buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymu (projektas Nr.P-1415(4*)) pateikimas

L.SABUTIS. Dėkoju. Iš tikrųjų taip, ir priėmimo metu kaip tik iškilo abejonių, ar turės savivaldybės tiek ir tokių lėšų, kurių reikės priimto įstatymo 8 ir 9 straipsniams įgyvendinti. Todėl buvo susitarta jau balsavimo metu, jog mes pateikiame protokolinį nutarimą, kuris yra išdalintas jums, ir, man atrodo, atsako kaip tik į abejones, iš kur savivaldybės turėtų gauti šitų lėšų. Mes manome, jog vėlai rudenį prasidedantis šildymo sezonas iš tikrųjų pareikalaus tokių lėšų arba papildomų asignavimų, todėl patikslinant Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą reikėtų numatyti tokias lėšas. O ateityje apskritai Vyriausybei siūloma projektuose numatyti, jau kitiems metams teikiant Seimui tvirtinti biudžeto rodiklius, ir tokius asignavimus. Šiame protokoliniame nutarime mes nenurodome šaltinių. Paliekam tai spręsti pačiai Vyriausybei, todėl, man atrodo, jis galėtų būti toks ir priimtas. Su komitetų pirmininkėm – gerbiamąja E.Kunevičiene ir B.Visokavičiene – šis tekstas taip pat suderintas. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sabuti, gal jūs galėtumėt perskaityti, kad mūsų protokoluotojos galėtų tiksliai įrašyti, kaip jis turi skambėti?

L.SABUTIS. Jis galėtų būti toks: “Svarstyta: Lietuvos Respublikos buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo projekto Nr.P-1415(4) priėmimas. Nutarta: pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, taip pat šio įstatymo pakeitimo projektuose asignavimus miestų, rajonų savivaldybėms kompensuoti mažas pajamas turinčių šeimų išlaidas dėl buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo bei išlaidas už karštą ir šaltą vandenį.”

PIRMININKAS. Tai toks yra protokolinio nutarimo tekstas. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Galim priimti ir priimam. Taigi protokolinis nutarimas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo finansų ministro A.G.Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją” projektas Nr.P-1717 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. 15.30 val. Ir, kaip minėjau, tęsiame interpeliacijos finansų ministrui svarstymą. Tam turime 30 minučių.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau sužinoti, ką yra nuveikusi redakcinė komisija. Kiek aš žinau, nutarimo projektas lyg ir dalijamas. Taip? Taip, aš jau jį turiu.

Redakcinės komisijos pirmininkas, matyt, S.Kaktys, tars žodį.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, esu įpareigotas redakcinės komisijos Seimo nutarimo “Dėl interpeliacijos ministrui A.Šemetai” projektui parengti supažindinti su komisijos sprendimu. Komisijos posėdyje dalyvavo visi nariai ir įpareigojo mane paskelbti komisijos sprendimą. Visiems komisijos nariams balsavus už, priimtas toks nutarimas:

“1 straipsnis (skaitau): Pritarti finansų ministro A.Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją.

2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.”

Tai tiek jums turiu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Norėčiau šiek tiek susigaudyti prieš pradedant nutarimo priėmimo procedūrą. Norėčiau susigaudyti. Yra įregistruotas ir alternatyvus nutarimo projektas, kurį pateikė Č.Juršėnas ir P.Gylys. Bet ką tik S.Kaktys sakė, kad komisijos nariai, komisijos, kurioje dalyvavo ir LDDP atstovai, vienbalsiai pritarė nutarimui, kurį ką tik perskaitė ponas S.Kaktys. Gal P.Gylys galėtų šiek tiek paaiškinti? Prašom.

P.GYLYS. Aš norėčiau kreiptis į pirmininką ir į poną S.Kaktį. Ponas S.Kaktys iš esmės pasinaudojo mūsų patiklumu ir pateikė svarstyti vieną variantą. Jis pastato mus į labai keblią padėtį.

Aš, pavyzdžiui, lieku prie to varianto, kuris buvo mūsų pateiktas. Taip, pone Kakty, daryti nedera.

PIRMININKAS. Gerai. Mes nesiaiškinsime, tačiau aš turiu protokolą, kuriame nurodyta, kad svarstant nutarimo projektą dalyvavo ir P.Gylys, ir A.Plokšto, ir Alg.Butkevičius. Komisijos vardu yra pateiktas nutarimo projektas. Aš neturiu kaip kvestionuoti šį nutarimo projektą. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad Seimo statuto 221 ir 222 straipsniai labai aiškiai nurodo, kad Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektą pateikia komisija. Atsižvelgdamas į tai, kas yra parašyta redakcinės komisijos parengtam projekte, Seimas toliau atitinkamai elgiasi.

Redakcinės komisijos parengtame projekte yra du straipsniai. Kaip minėjo kolega S.Kaktys, yra siūloma pritarti ministro atsakymui. Deja, aš neturiu jokių galimybių kalbėti apie kokius nors alternatyvius projektus, nes redakcinė komisija pateikė tiktai vieną projektą, kaip numato Statutas. Alternatyvų autoriai galėtų pasakyti savo nuomonę dėl komisijos parengto projekto. Be abejo, jeigu Seimas nepritars komisijos parengtam projektui, tokiu atveju mes turėsime galvoti, ką daryti toliau. Tokiu atveju, matyt, reikėtų sudaryti kitą redakcinę komisiją ir ieškoti kitokio nutarimo projekto. Šiuo metu komisija, kaip numato Statutas, yra parengusi projektą, kuris jums yra išdalintas. Dabar dėl jo turime apsispręsti balsuodami.

Prieš tai 4 – už, 4 – prieš. Žodį tarti norėtų Ministras Pirmininkas G.Vagnorius. Ministre Pirmininke, jums žodis šiuo svarstomu klausimu. Prašom iš tribūnos.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šį svarstymą pirmiausia taip pat vertinu kaip būdą įvertinti Lietuvos finansų būklę. Vertindami Lietuvos finansų pasiekimus, be abejo, mes negalime lygiuotis į Vakarų valstybių finansinį pajėgumą. Turime įvertinti realias mūsų galimybes.

Kas nuveikta per dvejus metus? Jeigu remtumėmės tarptautinių ekspertų, Tarptautinio valiutos fondo žodžiais, per dvejus metus pasiekta įspūdinga pažanga. 1997 m. nacionalinis biudžetas išaugo 33%, per dvejus metus – 57%. Fizinių asmenų mokestis išaugo dviem trečdaliais, akcizai – 76%. Tarptautiniai ekspertai šias tendencijas pavadino įspūdingomis, neturinčiomis analogo kitose valstybėse. Aišku, vertinti Lietuvos finansų būklę interpeliacijos būdu atrodo šiek tiek keistoka. Aš bandau įsivaizduoti, kokia bus tarptautinių institucijų reakcija. Aš bandau įsivaizduoti, kaip reikės visiems atsakyti į klausimą, ar buvo galima labiau padidinti biudžetą. Kovo mėnesį, nors mes patyrėme milžiniškus Rusijos krizės poveikius, per metus patyrėme apie 800–900 mln. litų, kovo mėnesį valstybės biudžetas buvo 2,1 karto didesnis negu 1996 metais.

Ką dar turėjo padaryti finansų ministras? Kokį stebuklą jis turėjo padaryti? Kiek kartų jis turėjo padidinti valstybės biudžetą? Kiek dar milijardų turėjo sumokėti ankstesnių metų skolų, jog jo darbas tenkintų visus Seimo narius?

Man atrodo, jog šią interpeliaciją mes vertinkime kaip paprasčiausią būdą padiskutuoti apie esamas šalies problemas, apie tai, ką galima geriau padaryti, t.y. kaip geresnių sprendimų paiešką. Aš manau, kad jūs, taip pat interpeliacijos autoriai sutiksite, jog ši interpeliacija nebuvo realiai pagrįsta, o daugiau buvo paremta politiniais motyvais. Aš esu garantuotas, jog Lietuva ir toliau išlaikys augimo tempus. Bet aš taip pat esu tikras, jog tokių finansinių rodiklių augimo tempų, kokie buvo 1997-1998 metais, kai lipome iš bankų krizės ir kitokių finansinių sunkumų duobės, daugiau niekada nebus. Tai pasiekta Lietuvos žmonių dėka. Šiuo atveju aš noru padėkoti finansų ministrui už griežtą, principingą finansų politiką, kuri suteikė daug geresnę ateities perspektyvą.

Be abejo, mes gerai žinome daugybę Lietuvos problemų, kurios egzistuoja, kurias reikia spręsti, bet kiekvieną kartą mes turime įvertinti realias galimybes. Kartais keistai atrodo, jog tuo metu, kai griuvo bankai, finansų ministras buvo geras. Kai prieš 2-3 metus biudžeto įplaukos buvo 2-3 kartus mažesnės, finansų ministrui priekaištų nebuvo. Dabar, kai jos išaugo keletą kartų, atsiranda priekaištų.

Kartais norisi paklausti: tai ko mes norime iš finansų ministro, kokios politikos – ankstesnės ar dabartinės? Aš tikiu, kad visi mes turėsime galimybę, taip pat ir kai kurios kitos opozicinės partijos, po kelerių metų parodyti, ką sugebame. Kai kurie jau turėjo galimybę tai parodyti. Tikiuosi, kad šiandien mes, paremdami finansų ministrą, paremsime ne tik visų mūsų bendras pastangas siekti stabilumo ir išsaugoti pasiektas tendencijas, bet mes kartu paremsime Lietuvos pasiekimus, kurie yra pakankami ir kuriuos menkinti mes neturime pagrindo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas nori tarti žodį prieš parengtą nutarimą. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau sureaguoti ir į Ministro Pirmininko kalbą. Aš prisimenu, kad visai neseniai mes kritikavome kai kuriuos ministrus. Ir Seimo Pirmininkas, ir kiti iš šios tribūnos gynė tuometinį sveikatos ministrą poną J.Galdiką, o po to tas pats premjeras jo net nepasiūlė Prezidentui į naują Vyriausybę. Todėl šitas interpeliacijos procesas ministrui yra, manau, pagrįstas ir teisingas.

Antras dalykas. Manau, kad premjeras neturėtų visų pergalių atiduoti finansų ministrui. Lietuvos žmonės, vargdami ir labai sunkiai dirbdami, daugiau padaro, kad augtų Lietuvos biudžetas, negu vienintelis finansų ministras. Interpeliacija buvo nukreipta labai aiškiai ne prieš Lietuvos finansų sistemą, bet prieš finansų ministro klaidas. Šiandien, deja, mes iš tikrųjų nesulaukėme finansų ministro atsakymo į labai konkrečius klausimus. Jeigu jau taip viskas patenkina ir taip viskas auga, tai premjeras galėtų prisiminti, kad nedarbas taip pat pašoko iki 8,5%, ko niekad Lietuvoje nebuvo. Tai taip pat finansinės politikos dalinė išdava. Aš manau, kad mes nesulaukėme atsakymo ir į kitus klausimus. Sakykim, kodėl šiandien tokia sudėtinga sveikatos sistemos finansavimo dalis, kad Finansų ministerija atsakinga už tai, kad nesurinktas pirmojo ketvirčio numatytas biudžetas ir neatsiskaityta su Privalomojo sveikatos draudimo fondu. Todėl aš siūlau visiems Seimo nariams, mūsų kolegoms, nepritarti pateiktam nutarimo projektui.

Ir kitas siūlymas. Mums iš tikrųjų reikėtų grįžti prie Statuto, kuris leidžia taip komisijai baigti interpeliacijos svarstymą. To niekada nebuvo ir dabar mūsų interpeliacijos svarstymo traktuotė leidžia Seimo daugumos atstovams ją nutraukti dar jai neprasidėjus.

PIRMININKAS. Palaukite! Man atrodo, kad mes einame pagal visas procedūras ir visi svarsto, kur mes nutraukiame ką nors, nelabai aišku.

E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūlyčiau pritarti nutarimo projektui, kuriame numatoma, kad įvertinant Finansų ministerijos, kuriai vadovauja finansų ministras A.Šemeta, darbą ir atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie finansų sistemos būklę, apie jos plėtros perspektyvas, siūloma pritarti finansų ministro atsakymams į interpeliacijos paklausimus.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėčiau apskritai prieš tokio turinio nutarimą, nes Seimo nariams neleidžiama pareikšti nepasitikėjimo slapto balsavimo būdu. Tai yra konstitucinė teisė, kurios negalima realizuoti dėl šio nutarimo parengimo. Tai viena.

Antra. Šiandien teko girdėti daug kalbų ir iš žiniasklaidos, kad ministras A.Šemeta yra kaltinamas. Vyko ne apkaltos procesas, o nepasitikėjimo procedūra. Todėl Seimo nariai turi teisę (ir ta teisė turi būti toleruojama) reikšti nepasitikėjimą, o kadangi ministras A.Šemeta yra politikas, tai politinį nepasitikėjimą. Aš asmeniškai pasakyčiau, kad dėl trijų priežasčių jau galima nepasitikėti ministru. Pirmiausia tai yra teisinis nihilizmas. Mes visi pamename, kai buvo pateikti biudžeto ir tarp jų savivaldybių pagrindiniai rodikliai ir kai 19% fizinių asmenų pajamų mokesčio buvo siūloma perskirstyti pažeidžiant Konstituciją. Tiktai po svarstymo buvo pripažinta ir buvo… Tai yra metodika pažeidžiant įstatymus. Ir buvo pakeista metodika.

Antras nihilizmo pavyzdys. Vietos savivaldos įstatyme aiškiai pasakyta, kad “valstybės deleguotoms savivaldybės funkcijoms lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto”.

Visiškai neseniai ministras pasakė, kad nereikia Finansų įstatymo, nes yra Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis skolinimosi ir skolinimo tvarką…

PIRMININKAS. Laikas!

P.PAPOVAS. … kai Vietos savivaldos įstatyme yra aiškiai parašyta, kad tai turi būti reglamentuota įstatymo. O kas atsakingas, kad, tarkim, blogai dirbo du tiesiogiai kuruojami vadovai? Ar ne ministras?

PIRMININKAS. Laikas!

P.PAPOVAS. Ar neturi ministras atsakyti dėl to, kad jie ilgą laiką blogai dirbo ir padaryti didžiausi nuostoliai? Ačiū.

PIRMININKAS. M.Pronckus nori pritarti pateiktam nutarimo projektui. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, mes čia rankose turime ne vieną, bet du projektus. Todėl aš prašau neklaidinti, kad mes svarstome vieną projektą.

PIRMININKAS. Mes kalbame apie komisijos pateiktą projektą, gerbiamasis…

M.PRONCKUS. Taip, čia du projektai kartu sudėti. Todėl, kai kalbama, kad komisija balsavo už projektus arba už projektą, aš įsivaizduoju, kad komisija vienbalsiai balsavo už abu projektus, jeigu taip galima vadinti. Todėl aš, negalėdamas pritarti pirmajam projektui, visiškai pritariu alternatyviajam projektui.

Ir dar viena pastaba. Man labai patiko gerbiamojo premjero kalba. Iš jo kalbos matyti, kad jis visiškai nesiklausė diskusijų. Matyt, jo vaizduotė savaip tuos visus dalykus įsivaizduoja. Jis negirdėjo, ką kalba Seimo nariai. Juk čia buvo svarstomi ir aptariami ne tik biudžeto reikalai, galiausiai ir biudžeto didėjimas, mokesčių išplėšimas iš gyventojų kišenės prievarta irgi nieko gero nežada. Todėl aš, pritardamas alternatyviajam projektui, nepritariu tam, ką jūs siūlote.

PIRMININKAS. Taigi jus įrašome į nepritariančiųjų komisijos pateiktam projektui sąrašą.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, finansinės padėties Lietuvoje svarstymas interpeliacijos informacijos pagrindu parodė, kad nėra rimtų argumentų neigiamai vertinti finansų ministro veiklą. Pritardamas finansų ministro atsakymams į Seimo narių grupės interpeliaciją, kartu pritariu nutarimo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir ketvirtas, norintis kalbėti prieš pateiktą nutarimą, A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų pamačius pono M.Pronckaus ir pono A.Salamakino pavardes kaip pritariančiųjų pono A.Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją, o poną K.Skrebį – kaip prieštaraujantį savo kolegos atsakymams, man kilo mintis, kad interpeliacijos svarstymas eilinį kartą sukelia daug sumaišties ne tik kai kurių mūsų kolegų širdyse, bet ir protuose. Aš, matyt, negalėčiau pritarti ministro atsakymui į klausimus, tačiau, kita vertus, manau, kad interpeliacijos parengimas irgi buvo labai silpnas ir jau ne pirmą kartą. Tie argumentai, kuriuos dažniausiai išdėsto kairioji opozicija, visiškai neatrodo tinkami tiems, kuriems aš, kaip liberalas, galėčiau pritarti.

Dėl to norėčiau pasakyti, jog geriausia, kam galėčiau pritarti, tai kolegos K.Glavecko kalbai ir Centro sąjungos pozicijai šituo atžvilgiu, kad geriausia yra nedalyvauti taip balsuojant.

Kita vertus, aš tikiu, jog šios interpeliacijos svarstymas (ir tai parodė pokalbiai su kai kuriais konservatoriais) vis dėlto pastūmės ministrą ir Vyriausybę imtis daug liberalesnių veiksmų ir liberalesnių reformų per likusius metus, kol yra Vyriausybė. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Salamakinas norėtų pritarti, taip? Ponas A.Salamakinas yra sąžiningas žmogus, jis tikrai pritars. Prašom nenuogąstauti.

A.SALAMAKINAS. Taip, aš noriu pritarti, bet pirmiausia, remdamasis Konstitucija, prašyčiau, kad dėl šito nutarimo būtų slaptas balsavimas, ir tai sakau ne savo, o LDDP frakcijos vardu. Manau, kad tikrai gerbiamieji konservatoriai su tuo sutiks. O pritarti iš tiesų noriu ir nenoriu apgaudinėti, nes ministras iš esmės neatsakė nė į vieną klausimą, bet lieka pritarti tiems jo atsakymams ir daugiau nėra ko kalbėti. Tuo labiau kad mane premjeras dar kartą įtikino, kad valstybėje iš tiesų yra stebuklingi pasiekimai finansų srityje, ir žmonės džiaugiasi, šoka, dainuoja, tai ką čia daugiau kalbėti?

PIRMININKAS. Gerai, kai yra rimtų Seimo narių ir opozicijoje.

K.Skrebys – ketvirtasis, kuris nori pritarti.

K.SKREBYS. Taip, aš nesirengiu kalbėti. Aš iš tikrųjų pritariu finansų ministro atsakymams į klausimus, bet tai, ką pasakė ponas A.Medalinskas, neatitinka tikrovės ir be reikalo ten jis mini mano pavardę.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Keturi – už, keturi – prieš kalbėjo. Taip pat kalbėjo ponas A.Medalinskas.

Gerbiamieji kolegos, buvo siūloma balsuoti slaptai dėl šio nutarimo. Tai yra visiškai teisėtas siūlymas, tiktai turbūt remiantis ne Konstitucija, o Statutu. Kaip jūs žinote, bet kuris Seimo nutarimas gali būti priimamas slaptai arba atvirai. Šiuo atveju nėra prievolės priimti jį slaptai. Todėl aš turiu teikti Seimui apsispręsti, ar šį nutarimą priimsime slaptai.

Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Registruojamės. Dar sykį noriu paprašyti dėmesio! Registruojamės ir paskutiniai mūsų apsisprendimai. Registruojamės. Prašom visus sėstis į vietas. Ne Seimo narius prašom palikti parterį, galbūt teks kartoti balsavimą, o gal ir rankų pakėlimu teks kartoti. Prašyčiau registruotis tiksliai. Ponas A.Račas yra, ponas Č.Stankevičius taip pat yra. Daugiau jokių problemų Seimo salėje nėra.

Užsiregistravo 109 Seimo nariai. Balsuojame dėl to, ar šį nutarimą priiminėsime slaptu balsavimu, kaip pasiūlė LDDP frakcija. Remiantys šį siūlymą balsuoja už, neremiantys siūlymo balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas dėl balsavimo būdo. Remiantys siūlymą balsuoti slaptai balsuoja už, neremiantys siūlymo balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 35, prieš – 55, susilaikė 15. Taigi lieka atviras balsavimas. Dar sykį prašau Seimo narius sėsti į savo vietas, dar sykį registruojamės. Tai svarbus balsavimas. Prašom registruotis. Ponia Oželyte, jeigu galėčiau paprašyti… Taip. Prašom registruotis. Prašom registruotis. Prašom sėsti į savo vietas, tuoj balsuosime. Vyksta registracija. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl pritarimo finansų ministro A.Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją” priėmimo.

Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Visi užsiregistravo, kurie norėjo užsiregistruoti? Pradedame balsavimą dėl nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Manantys kitaip balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas.

Už balsavo 69, prieš – 26, susilaikė 1. Taigi Seimo nutarimas “Dėl pritarimo finansų ministro A.Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją” yra priimtas. Ponia M.Šerienė balsavo už, tačiau nematau, kur ji yra. Taigi balsavus už… Ponas V.Vilimas taip pat už. Už balsavo 71, prieš – 26, susilaikė 1. Seimo nutarimas “Dėl pritarimo finansų ministro A.Šemetos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją” yra priimtas. Matau, replikos. Taigi sveikiname ministrą, atlaikiusį šios dienos išbandymus, sveikiname taip pat ir opoziciją, atlaikiusią išbandymus.

Gerbiamieji kolegos, mes turime lygiai 4 minutes replikoms. Taigi jau matau stovinčius bent penkis Seimo narius, norinčius tarti žodį, bet lygiai šešioliktą valandą replikos bus nutrauktos. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, visų pirma aš norėčiau pabrėžti, kad konservatorių ir krikdemų Seimo dauguma prisiėmė visą atsakomybę už finansų ministro veiklą. Taip pat aš norėčiau pabrėžti, kad nebuvo pritarta balsavimui slaptai, vadinasi, valdančiojoje daugumoje yra vienas kitu nepasitikėjimas, manyta, kad nepavyks pasiekti šio partinio rezultato. Taip pat norėčiau pasakyti, kad alternatyvus nutarimo projektas buvo parengtas būtent pagal Statuto reikalavimus. Suprantama, kad mes inicijuosime kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl to, kad priimant tokį sprendimą buvo suvaržyta mūsų teisė pareikšti nepasitikėjimą ministru, tai yra pasiekti, kad dėl jo būtų balsuojama.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąjį posėdžio pirmininką, pirmąjį Seimo Pirmininko pavaduotoją, kaip į vieną iš mūsų Statuto autorių, arba iniciatorių. Aš manau, kad mes iš tikrųjų turėtume pergalvoti interpeliacijos procedūrą ir Statuto tam tikras… Konstitucinės teisės balsuoti slaptai dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo personalijomis suvaržymas iš tikrųjų varžo mūsų sprendimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šita procedūra iš esmės visiškai anuliuoja interpeliaciją kaip tokią. Reikėtų daryti Statuto pataisą ir ją visiškai išbraukti. O antra, net LDDP savo ministrų taip negynė, kaip ginate jūs, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Aš asmeniškai ginu? Aš ginu, be abejo, bet nežinau, kodėl jūs į mane kreipiatės. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad ilgai laukia seniūno pavaduotojas. Pagal eilę dabar jam turėtų būti žodis. Bet jeigu jūs užleidžiate, aš pasinaudosiu replikos teise.

Aš manau, kad tai, kas vyksta, tikrai demonstruoja nenorą diskutuoti svarbiais finansų politikos klausimais. Iš tikrųjų liūdnoka, kad Centro sąjunga šiandien nutarė nedalyvauti balsavime, kartu yra neaiški jos pozicija. Akivaizdu, kad Vyriausybės finansinė politika reikalauja tos politikos peržiūrėjimo. Aš manau, kad šiandieninė situacija neturėtų valdančiosios daugumos įtikinti, kad ji ką nors pasiekė tokiu elgesiu. Pritariu kolegoms, kad reikėtų daryti Statuto pataisas, nes iš tikrųjų tuomet interpeliacijos prasmė tampa nelabai aiški.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad Statuto redakcija dėl interpeliacijos yra visiškai tokia pati, kokia galioja nuo 1993 m. Niekas nepakeista. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, interpeliacijos autoriai, aš dar sykį dėkoju jums už galimybę padiskutuoti apie Lietuvos finansų sistemą, apie pasaulio krizių poveikį Lietuvos ūkiui. Dalykiškas buvo pokalbis. Dėkoju, pone ministre, už kvalifikuotus atsakymus. Šiek tiek apgailestauju, dar sykį kartoju, dėl už iš anos pusės sklidusios leksikos. Sveikinu, ministre, (…) kitos valstybės ministras turėtų labai džiaugtis, jeigu parlamente iš 141 Seimo nario tik 26 nepritarė Vyriausybės finansų politikai ir ministro politikai. Gerbiamieji kolegos, dėkoju dar sykį už rimtus pasikalbėjimus. Kviečiu bendriems darbams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi interpeliacijos procedūra yra baigta. Ministro atsakymui pritaria Seimo dauguma. Taigi visos procedūros yra įvykdytos taip, kaip numato Konstitucija ir Seimo statutas.

Vyriausybės valanda

Toliau, gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. Dabar – Vyriausybės valanda. Kviečiu ministrus ir ministrą A.Šemetą užimti vietą Vyriausybės tribūnoje. Kviečiu Seimo narius paleisti ministrus iš savo asmeninių pokalbių gniaužtų. Dar sykį kviečiu ministrus į Vyriausybės tribūną. Kol ministrai užims savo vietas jau mūsų įprastai procedūrai, naudingai procedūrai, turiu pranešti, kad 27 Seimo nariai užsirašė klausti, ir taip pat turiu pasakyti, kad šiandien dėl išsamios diskusijos apie finansų sistemą ir apie finansų situaciją mūsų valstybėje, kuriai buvo išnaudota interpeliacijos proga, mes vėluojame su kitais darbais lygiai dvi valandas. Taigi po Vyriausybės valandos tęsime 2-2, 2-3 klausimus, tada grįšime prie rytinių nebaigtų 1-4, 1-5 klausimų ir toliau, kaip numatyta mūsų darbų grafike.

Ministrus kviečiu sėsti į vietas ir pradedame šią Vyriausybės valandos procedūrą. Gerbiamuosius Seimo narius taip pat prašom sėsti į savo vietas. Pirmasis klausia, kaip numato Seimo statutas, opozicinės – LDDP frakcijos seniūnas Č.Juršėnas. Ruošiasi kas nors iš socialdemokratų. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėmesio.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmasis mano klausimas yra Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, pagal Seimo statutą (cituoju): “Kiekvienais metais iki kovo 1 d. Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai”. Aš tokios ataskaitos nemačiau. Gal kartais valdančiosios frakcijos nariai matė? Jeigu iš tikrųjų tokios ataskaitos nėra, kodėl jos nebuvo?

G.VAGNORIUS. Dėkoju Seimo nariui ponui Č.Juršėnui. Būčiau laimingas, jeigu Seimas man dar antrą kartą suteiktų galimybę pateikti ataskaitą už 1998 metus. Tokią ataskaitą aš pateikiau Vyriausybės vardu praeitų metų pabaigoje. (Balsas salėje) Pateikiau taip pat mūsų šių metų prioritetus. Tačiau būčiau labai dėkingas, jeigu jūs man sudarytumėt galimybę dar kartą apie tai papasakoti. Tai būtų didelė parama Vyriausybei.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jaučiu, kad mes prisiminsim šiuos žodžius, taip sakant.

Č.JURŠĖNAS. Andriau…

PIRMININKAS. Č.Juršėnas dar sykį nori.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis Ministre Pirmininke, juk Statute aiškiai pasakyta, kad ataskaita už metus, o jūs tada pateikėt ne už visus metus. Ar jūs buvot toks aiškiaregys, kad žinojot, kaip baigsis lapkričio ir gruodžio reikalai?

G.VAGNORIUS. Na, jeigu jūs dar leistumėt man pridurti, tai paminėčiau, kad ir už 1997 metus mes ataskaitą pateikėm metų pabaigoje. Susiklostė tokia tradicija, kad baigiantis metams mes pateikiam statistiką už 11 mėnesių. Na, galbūt tas 12 mėnuo gali būti, sakykim, palyginti su prognoze, viena dešimtąja didesnis ar mažesnis. Bet jeigu jūs nuspręsit, kad Vyriausybė turėtų du kartus pateikti ataskaitą, o geriau būtų, kad jūs pasiūlytumėt tris kartus, mes pasiruošę kiekvieną mėnesį pateikti visą informaciją, nes pirmiausia tai būtų mums patiems naudinga. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu galėčiau įsiterpti? Tuoj pat klausimą pateiks V.Andriukaitis, tačiau turbūt čia mes turėtume susitarti, kad yra keičiama tradicija ir Seimas norėtų ataskaitą matyti ne metų pabaigoje, o kitų metų pradžioje. Tai tiesiog dėl to reikėtų turbūt mums visiems susitarti. O dabar – V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, bet pagal eilę turėjo būti A.Sysas, kiek aš supratau. Mano klausimas būtų švietimo ministrui. Gerbiamasis ministre, mokyklose, tai yra ne vien, tarkim, vienam ar kitam rajone, bet daugelyje vietovių, yra labai sunerimę dėl to, kad tikrai nepasirengta egzaminų tvarkai, kuri dabar taip neparengtai pradėta įgyvendinti. Kai tokia situacija ir štai po savaitės moksleiviai turės laikyti egzaminus, kuriems pasirengti tikrai nebuvo nei metodologijos, buvo labai vėluota, mokytojai sužinojo tiktai praeitų metų spalio mėnesį, ar iš tikrųjų esate tikras, kad nereikėtų vis dėlto kol kas palikti senos tvarkos, o geriau pasirengus šią naują tvarką vis dėlto perkelti į kitus mokslo metus, kad tiek mokytojų, tiek mokinių, tiek ministerijos, tiek valdininkų, tiek organizaciniai darbai būtų padaryti kuo sklandžiau? Nes iš tikrųjų labai daug nerimo dėl to yra tarp tėvų, mokinių ir mokytojų.

K.PLATELIS. Ačiū. Valstybinius matematikos egzaminus pareiškė norą laikyti apie 12 tūkst. moksleivių iš 28 tūkst. abiturientų, baigiančių šiais metais. Istoriją – apie 8 tūkst. moksleivių. Aš visiškai nenorėčiau pritarti, kad egzaminams nepasirengta. Jiems yra pasirengta. Jie vyks normaliai, aš manau, jų rezultatai bus geri.

PIRMININKAS. G.Šileikis. Prašom. Ruošiasi R.Pleikys.

G.ŠILEIKIS. Ministro Pirmininko norėjau paklausti. Ar Vyriausybė analizuoja tuos teikiamus siūlymus, nors dažnai sakoma, kad opozicija ir kiti Seimo nariai neteikia labai konkrečių siūlymų? Ar įvertina daromas klaidas, ar mano, kad dirba visiškai be klaidų ir pripažįsta bei vertina tik savo absoliučias tiesas. Labai panašu, kad Vyriausybė, jeigu taip yra, didžiai pasiklydusi.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Na, pirmiausia turiu patvirtinti, kad opozicija yra labai gera ir jokių priekaištų Vyriausybė neturi opozicijai. Dėl šalies problemų. Na, kartais yra dar bandoma sudaryti tokį įspūdį, kad Lietuvos Vyriausybė nemato šalies problemų. Mes labai gerai matom šalies problemas. Jų mes tikriausiai matom daug daugiau negu bet kuris, kuris tiesiogiai nedirba vykdomojoje valdžioje. Labai daug problemų. Tačiau vertindami šalies situaciją mes turime vertinti, ar yra realių galimybių ir kiek yra realių galimybių daugiau ir greičiau pasiekti. Tai yra mes pastebim ir savo padarytas klaidas bei stengiamės jų nekartoti. Tačiau, ko gero, gal mūsų pagrindinis trūkumas, gal kitiems tai būtų ir privalumas, kad mes daugiau dėmesio skiriam ne kalbėjimui apie bėdas, o darbui. Mes stengiamės, kiek galim greičiau spręsti problemas ir mažiau dūsauti. Na, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip atrodytų Vyriausybė, jeigu ji užuot dirbusi ir užuot sprendusi problemas nuolat kartotų ir kartotų apie šalies sunkumus ir šalies problemas. Tai neatrodytų, man atrodo, įspūdingai.

Baigdamas dar kartą noriu pabrėžti: Lietuva 1997–1998 metais ir šiuo metu pagal savo ekonominius rodiklius, aišku, labai atsilieka nuo Vakarų valstybių, bet lyginant su Vidurio Europos, jau nekalbu apie Rytų Europos valstybes, mes iš tikro esam vieni iš pirmaujančių. Nematau jokio pagrindo menkinti Lietuvos. Tai nereiškia, kad lengvas gyvenimas, malonus gyvenimas, bet tai reiškia, kad mes einame teisingu keliu ir gyvenimas palaipsniui gerės. Labai ačiū.

PIRMININKAS. R.Pleikys. Ruošiasi K.Kuzminskas.

R.PLEIKYS. Gerbiamasis premjere, šiek tiek galbūt atsiribojęs nuo mūsų vietinės politikos arenos aistrų, norėčiau jūsų paklausti. Ar Lietuvos institucijų, konkrečiai Vyriausybės, jau padaryti sprendimai prisidėti lėšomis, remiant Kosovo albanus – Serbijos režimo aukas, yra pakankamai svarūs? Koks būtų jūsų asmeninis požiūris dėl tam tikro skaičiaus pabėgėlių apgyvendinimo Lietuvoje, o galbūt ir kitų priemonių? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Vyriausybė priėmė sprendimą suteikti humanitarinę pagalbą iki 500 tūkst. Lt. Palyginti su analogiško dydžio valstybėmis, mūsų parama yra gana svari. Taip pat mes Vyriausybėje svarstėm ir galimybę laikinai priimti iki 100 pabėgėlių. Manyčiau, kad tai taip pat reikštų ir Lietuvos pastangas prisidėti prie susikaupusių humanitarinių problemų sprendimo, taip pat ir Lietuvos visuomenės supratimą. Aišku, bet kuriuo atveju mes tikimės, kad šis konfliktas neišsiplės, aš turiu omeny karinį konfliktą, neišsiplės. Mes tikimės, kad albanams bus sudaryta galimybė grįžti į Kosovą, mes tikimės, kad bus surasti būdai, kaip grįžti prie taikių derybų.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas. Ruošiasi J.Karosas.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau paklausti finansų ministro. Šiandien mes priėmėme įstatymą Dėl buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas. Šiuo metu Lietuva jau tampa kaip savotiška kompensacijų išmokėjimo mūsų gyventojams šalimi, nes dauguma žmonių gauna mažas pajamas. Kaip jūs manote, ar nebūtų tikslinga grįžti prie Lietuvos krikščionių demokratų partijos programoje numatytas progresyvinis fizinių pajamų mokestis. Ten numatyta, kad iki 500 uždirbantys žmonės visiškai nemoka jokių pajamų mokesčių, uždirbantys iki 3000 moka iki 33% kaip dabar, o virš – iki 45% fizinių pajamų mokestį. Tada gal apkarpytume tiems, kurie nepagrįstai, na, gal pagrįstai gauna labai didelį darbo užmokestį. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Fizinių asmenų apmokestinimo problema yra, be abejo, sudėtinga. Įvairios šalys sprendžia įvairiai. Iš tikrųjų yra taikomos ir progresyvinės sistemos, ir proporcinės sistemos. Kaip jūs žinote, Vyriausybės programoje yra numatyta būtent fizinių asmenų pajamų mokesčiu apmokestinti taikant proporcinę sistemą, t.y. visus apmokestinti vienodu tarifu. Šis sprendimas, manyčiau, yra pagrįstas dar ir tuo, jeigu kalbėsime apie jūsų keliamą problemą dėl šildymo kompensacijų, kad įvedus progresyvinę apmokestinimo sistemą tas skirtumas pasijustų turbūt pirmosiomis dienomis, bet po kelių savaičių žmonės jau pamirštų, kad yra apmokestinta skirtingu tarifu, ir tos šildymo problemos vėl kiltų, kaip ir buvo anksčiau.

Šis priimtas įstatymas dėl kompensavimo yra kaip tarpinis įstatymas. Kiek man žinoma, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia naują socialinių garantijų sistemą, kuri būtų orientuota į konkretaus žmogaus pajamas ir atsižvelgiant į tas pajamas būtų taikoma atitinkama žmogaus pajamų rėmimo sistema. Šis įstatymas yra, kaip jau minėjau, tarpinis.

Reziumuodamas manyčiau, kad nėra, mano nuomone, tinkamas būdas fizinių asmenų pajamų mokestį nustatyti kaip progresyvinį mokestį. Vis dėlto laikausi nuostatos, kad šis mokestis turėtų būti vienodas visiems žmonėms.

PIRMININKAS. J.Karosas. Ruošiasi A.Sysas.

J.KAROSAS. Aš irgi norėčiau paklausti šiandien mūsų labai varginamą finansų ministrą. Gerbiamasis ministre, ar didina valstybės solidumo bei patikimumo įvaizdį, apie kurį šiandien svarstant interpeliaciją jums kalbėjo gerbiamasis Seimo Pirmininkas, ar iš tikrųjų padeda kovoti su kontrabanda ta tarybinę muitinių sistemą primenanti tvarka, kurią Lietuvos muitinėje šiomis dienomis įvedė naujas konservatorių paskirtas Muitinės departamento direktorius gerbiamasis S.Stažys? Esminė tokios naujos tvarkos ypatybė yra ta, kaip tikriausiai suprantate, kad visi piliečiai, ypač verslininkai, potencialiai laikomi nusikaltėliais. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Aš į šį Muitinės departamento direktoriaus įsakymą pažiūrėčiau kiek plačiau. Pirmiausia teigiamai vertinu, kad šiame įstatyme pagaliau po dvejų metų pertraukos yra nustatyta ir griežta muitininkų, tų, konkrečiai muitinėse, teritorinėse muitinėse dirbančių muitininkų atsakomybė už savo pareigų vykdymą. Jeigu jie netinkamai vykdys savo pareigas, tai bus laikoma kaip šiurkštus tarnybinių pareigų pažeidimas.

Dabar dėl nuolatinio ar ištisinio patikrinimo. Aš norėčiau priminti ir Seimo nariams, kad tokia sistema – ištisinio patikrinimo kartas nuo karto taikoma ir kitose valstybėse. Ne taip seniai tokia sistema buvo taikoma Lenkijoje. Lenkija praeitais ar užpraeitais metais taip pat tam tikrą laikotarpį naudojo ištisinio patikrinimo sistemą, kai buvo tikrinamas kiekvienas krovinys. Manyčiau, kad įvedant tokią sistemą svarbu padaryti taip, kad nekiltų papildomų problemų verslininkams. Muitinės pareigūnai turėtų savo darbą atlikti taip, kad verslininkai dėl kokios nors sistemos įdiegimo nenukentėtų. Įvedant tą sistemą, manyčiau, galbūt buvo nepakankamai tam pasirengta. Galbūt buvo galima paskelbti tą anksčiau ir pritaikyti tą sistemą praėjus kelioms dienoms, kad muitinės galėtų geriau pasirengti. Tačiau, kaip informavo Muitinės departamentas, šiuo metu tos problemos, kurios susiklostė pirmosiomis įsakymo galiojimo dienomis, iš esmės yra išspręstos, ir tų eilių, kurios buvo susidarę šiuo metu muitinėse, neliko. Tos eilės susiformavo dar ir dėl to, kad mes turime duomenų, kad kai kurie teritorinių muitinių muitininkai tiesiog nevykdė įsakymo, kaip yra parašyta. Pirmomis dienomis neatvyko į darbą, kai Muitinės departamento direktoriaus įsakyme buvo aiškiai parašyta, kad muitinėje dirbančių darbuotojų skaičius turi būti padidintas pirmosiomis dienomis. Todėl Muitinės departamentas įpareigotas išnagrinėti visus tuos atvejus ir taikyti griežtas sankcijas konkretiems muitinės pareigūnams, kurie nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas.

J.KAROSAS. Aš noriu patikslinti.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Kadangi jūs, šiaip ar taip, nuėjote į įprastą jums akademinį samprotavimą, aš noriu vis dėlto sukonkretinti klausimą klausdamas štai ko: ar jūs laikote progresyviu dalyku plytų skaičiavimą, kabelių matavimą metrais ir kas atlygins už nuostolius, patirtus dėl šitos naujos sistemos, mūsų valstybei? Dėkui.

A.G.ŠEMETA. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad muitinėse, tai yra mano pozicija, tai yra departamento direktoriaus pozicija, tvarka toliau bus griežtinama. Mes tikrai neleisime ir sieksime, kad per muitines kontrabandos srautai, nelegalaus prekių vežimo srautai būtų sumažinti. Nepaisant to, kaip jūs manote, pone Karosai ar kiti Seimo nariai, šioje vietoje ir Vyriausybės pozicija, ir mano pozicija yra aiški. Mes nuo tų pozicijų neketiname atsitraukti.

PIRMININKAS. A.Sysas. Ruošiasi A.Ažubalis. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau paklausti gal poną S.Šedbarą, nes, kiek aš girdėjau, jam buvo toks įpareigojimas. Aš norėčiau priminti trumpą istoriją dėl automobilių su numeriais LRV ir LRS. Buvo paskelbta, kad reikėtų įslaptinti tuos automobilius ir reikėtų išduoti kitus numerius. Todėl mano klausimas būtų labai paprastas. Kiek tokia operacija kainuos mokesčių mokėtojams? Dar klausimas, gal automobilių yra per daug, jeigu mes leidžiame naudotis ne tik Vyriausybės nariams ir šitai institucijai, bet ir eiliniams nariams, kaip buvo parašyta laikraštyje?

S.ŠEDBARAS. Aš net nežinau, ką ir atsakyti, nes Vidaus reikalų ministerija šito klausimo tikrai nesvarsto ir numerių niekam neišdavinėja. Dar yra 1992 m. pabaigoje priimtas tuo metu buvusios Vyriausybės premjero potvarkis, ir šitie numeriai įvesti kaip Seimo ir Vyriausybės. Dabar šis potvarkis yra panaikintas ir numeriai bus pakeisti. Kiekviena ministerija atskirai skaičiuos savo išlaidas, todėl Vidaus reikalų ministerija nei rengiasi apmokėti, nei skaičiuos išlaidas. Mes tikrai neturime tokios apskaitos. Kokius numerius užsakys kelių policijoje, tokie numeriai bus išduodami. Juo labiau kad autoūkis dar savarankiškai turi automobilių, kuriais nevažinėja ministrai ar kiti Vyriausybės nariai, ar viceministrai. Jie, kaip matome, nuomoja tuos automobilius. Tai yra valstybės įmonė. Tikrai Vidaus reikalų ministerija nesirengia kontroliuoti padėties dėl tų numerių. Yra aiškus dalykas, kad Vyriausybės nariai tikrai keis numerius, jeigu yra toks pageidavimas. Ar keis kitos institucijos, kurios turi specialius numerius, tai joms reikės apsispręsti.

PIRMININKAS. A.Ažubalis. Rengiasi K.Šavinis.

A.AŽUBALIS. Į mano klausimą jau atsakyta, bet aš norėčiau, gerbiamasis pirmininke, savo teisę perleisti kolegai V.Vilimui.

PIRMININKAS. Prašom. Palaukite tada minutėlę. Aš turiu surasti poną V.Vilimą sąrašuose. V.Vilimas. Prašom.

V.VILIMAS. Mano klausimas yra žemės ūkio ministrui. Pone ministre, nuo kada numatoma pradėti gaminti silpnesnės koncentracijos alkoholinius gėrimus ir kokioms įmonėms tai bus pavesta padaryti – valstybinėms ar privačioms? (Balsai salėje)

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Kas dėl silpnesnio alkoholio gamybos, mes esame technines sąlygas parengę, tačiau ne viskas atitinka tuos reikalavimus dėl to silpnesnio alkoholio.

Dėl pavedimo aš nematau čia problemų. Yra keturios valstybinės įmonės, ir mūsų, kaip Žemės ūkio ministerijos, rekomendacijomis bus leista valstybinėms įmonėms gaminti.

V.VILIMAS. Nuo kada tai bus?

E.MAKELIS. Artimiausiu metu, kai patvirtinsime tas technines sąlygas.

PIRMININKAS. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Klausimas Ministrui Pirmininkui.

PIRMININKAS. Ruošiasi… Minutėlę! Palaukite! Ruošiasi M.Pronckus.

K.ŠAVINIS. Kovo 11-osios iškilmingame posėdyje Seimo Pirmininkas profesorius V.Landsbergis kalbėjo: “Energetikos srityje grumiantis vietiniams grupiniams ir veikiant užsienio valstybių interesams per devynerius metus praradome itin daug laiko. Tokį specifinį laiko praradimą galėčiau palyginti nebent su laisvųjų ekonominių zonų marinavimu”. Šiaulių LEZ ir Krašto apsaugos ministerijos interesai susikirto, o jūs, Ministre Pirmininke, iki šiol liekate nuošalyje, palikę problemos sprendimą beprasmiškam krašto apsaugos ministro ir jam asistuojančio ūkio ministro pokalbiui, Šiaulių miesto mero įtikinėjimui atsisakyti savo daug metų puoselėtą sumanymą kaip vienintelę išeitį didžiausią nedarbo lygį turinčiam Šiaulių miestui. Seimo Pirmininkas jau du kartus bandė spręsti problemą, o jūs iki šiol nenorite kalbėti ir išklausyti savo partijos kolegos Šiaulių miesto mero, už kurio nugaros – visa miesto taryba. Kompromisas tarp Krašto apsaugos ministerijos…

PIRMININKAS. Klausimas!

K.ŠAVINIS. …ir Šiaulių miesto interesų įmanomas, tačiau šiuo metu ginami tik ministerijos interesai.

Gerbiamasis premjere, kada jūs tiesiogiai imsitės šio klausimo sprendimo ir nemarinuosite Šiaulių LEZ problemų? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Aš taip pat, kaip ir jūs, esu suinteresuotas, kad kuo greičiau Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje atsirastų tikras investuotojas, kuris turėtų pinigų įsteigti zoną ir sukurti darbo vietų. Man atrodo, kad pagrindinė problema yra kita. Man atrodo, pagrindinė problema, jog iki šiol nesurastas rimtas investuotojas, kuris imtųsi realiai dirbti. Jeigu jau investuotojas šiais laikais yra nepajėgus investuoti keleto milijonų litų, kai kituose projektuose investuojama po šimtą milijonų ir daugiau litų, tai tikriausiai liudija apie tai, jog patys iniciatoriai, patys šiauliečiai, dar ne viską padarė. Bet jeigu tik šiauliečiai padės ant stalo konkretų verslo projektą ir konkrečius siūlymus dėl investicijų, Vyriausybė suteiks visokeriopą pagalbą. Šiuo metu Vyriausybė, vykdydama Gynybos tarybos sprendimą, priėmė nutarimą ir perdavė akcijas iš Susisiekimo ministerijos Krašto apsaugos ministerijai. Aš nematau kokio nors nusižengimo, jeigu Vyriausybė priima tokį sprendimą, kokį numatė Gynybos taryba. Gynybos taryboje sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.

Beje, jeigu jūs prisimenate, šitą klausimą buvo paprašęs svarstyti ir Lietuvos Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidentas buvo sušaukęs posėdį, svarstymą ir pasiūlė šį klausimą svarstyti Vyriausybei. Tai tikriausiai pakankamai daug sako. O Vyriausybė surado kompromisinį sprendimą. Vyriausybė priėmė tokį sprendimą, jog mes sutinkame, jeigu būtų toks investuotojų pageidavimas (aišku, jeigu būtų rimtų investuotojų) padėti įrengti infrastruktūrą ir gretutinėje teritorijoje. Valstybė taip pat sutinka prisidėti ir investuoti į šį projektą ir tokiu būdu išspręsti konfliktą tarp Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijų. Mes, priimdami nutarimą, pavedėme Ūkio ministerijai pradėti derybas su investuotoju. Jeigu atvažiuos į Vilnių investuotojas, kuris pasiūlys konkretų projektą ir savo konkrečias investicijas, Vyriausybė, ką pažadėjo, tai padarys – mes savo dalį pridėsime, bet iki šiol mes dar nesulaukėme investuotojo. Bet mes tikimės, kad galbūt mums pavyks bendromis jėgomis ką nors padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. M.Pronckus. Ruošiasi R.Dovydėnienė.

M.PRONCKUS. Aš turiu klausimą žemės ūkiui ministrui. Gerbiamasis ministre, 1995 m. kovo mėn. “Ūkininko patarėjuje” tuometinis Seimo narys G.Vagnorius taip rašė (cituoju): “Tačiau didžiausius nuostolius kaimas patiria dėl priešingos jo interesams finansų politikos, dėl įšaldytų pusantro, du kartus sumažintų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų”. Nuo to laikotarpio kainos nepadidėjo, bet dar sumažėjo. Klausimas būtų toks: kodėl jūs nevykdote savo vado – premjero pažadų?

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą. Sprendžiant apie kainas, ir ypač pagrindinių produktų kainas, reikia atsižvelgti į kitą dalyką – kaina turi palaikyti žemdirbio pajamas, kaina turi būti konkurencinga, kainos taip pat turi skatinti ir kokybę. Vien reguliuoti pieno kainoms, taip pat išmokamoms subsidijoms išleista 115 mln. Lt. Tai yra kur kas daugiau negu 1995 m. arba 1996 m.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė. Ruošiasi V.Aleknaitė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau klausti premjero. Gerbiamasis premjere, tikrai džiugu klausyti, kai jūs pasidžiaugiate finansiniais rodikliais ir mūsų šalies ekonomine plėtra. Jūs, be abejo, žinote, kad 140 tūkstančių įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įregistruota, tačiau tik 7,5 įmonių yra tos reikšmingos, kurios kuria bendrąjį vidaus produktą, ir iš jų 2 800 turi finansinių problemų. Prašom pasakyti, ar yra kokie nors Vyriausybės numatyti veiksmai, siekiant padėti toms įmonėms išbristi iš tos susidariusios sunkios finansinės situacijos? Ir kas yra daroma, kad būtų sustabdytas nedarbo augimas, nes kiekvieną mėnesį jis didėja daugiau kaip 1%? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Pirmiausia aš turiu paneigti tokius, nežinau iš kur ateinančius gandus apie tai, kad esą šiais metais padidės nedarbas. Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis, kurie taip pat buvo paskelbti ir Seime, šiais metais prognozuojamas nedarbo lygis, kuris vertinamas pagal registravimąsi darbo biržose, sieks 7,1%. Lygiai toks procentas buvo 1996 m. Taip, jis vienu metu buvo nukritęs, buvo šiek tiek pakilęs, bet jis iš esmės liks to pat lygio. Taip, mes turime įvertinti, kiek galėjo būti nedarbas mažesnis, jeigu nebūtume patyrę Rusijos krizės. Taip pat Statistikos departamento ir Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu nedarbas būtų 0,4–0,6% mažesnis, jeigu nebūtų Rusijos krizės. Gal ir 1% mažesnis, bet tie nuostoliai ir nedarbas būtų buvę daug didesni, jeigu mes dar praėjusiais metais nebūtume ėmęsi finansinių, ekonominių priemonių įmonių veiklai palaikyti. Tos priemonės buvo nukreiptos skatinti eksportą, ginti vidaus rinką, taip pat teikti finansinę paramą toms įmonėms, kurios gali išsilaikyti. Mes tiesiogiai pinigų dalyti Jonui, Petrui negalime, bet visoms įmonėms, kurios turi bent menkiausią projektą plėtoti savo prekybą ir parduoti produkciją, su valstybės garantija siūlome paimti kreditą eksportui. Įmonės, kurios turi iš praeities finansinių sunkumų, bet dabar vykdo mokėjimus, turi galimybę atsiskaityti turtu už senas skolas, taip pat ir “nurašyti” baudas ir delspinigius pagal tuos įstatymus, kuriuos priėmėme Seime.

Veikia įmonių gaivinimo programa, kuri numato galimybes gauti papildomą paramą, jeigu pritraukiamas investuotojas, kuris turi pinigų įmonei išlaikyti. Taip pat mes priėmėme ir Kapitalo gerinimo įstatymą, kuris gali būti taikomas tais atvejais, kai įmonė yra privatizuojama arba pritraukiamas strateginis investuotojas. Taigi mes teikiame kreditinę paramą įvairiais būdais, prireikus, jeigu matome, kad įmonė yra perspektyvi ir vykdo einamuosius mokėjimus, atidedame ir mokesčių mokėjimus. Aš nežinau nė vienos valstybės, kuri vienu metu būtų pritraukusi tiek programų. Bet šitos programos ir leido mums sumažinti Rusijos krizės pasekmes. Kai kurios programos netgi prieštarauja kai kuriems mūsų tarptautiniams įsipareigojimams. Bet jūs neturėtumėte tikėtis, neturėtume prašyti, kad Vyriausybė tiesiogiai kam nors duotų mokesčių mokėtojų pinigų. Mes galime teikti tik grąžintiną paramą, mes galime teikti laikiną finansinę tvarką, galime teikti pagal veikiančias programas. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė dar nori papildomai. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis premjere, aš tik norėjau pasitikslinti. Jeigu viena iš nuolaidų yra Vyriausybės nutarimas, leidžiantis atsiskaityti už skolas biudžetui savo turtu, kodėl šitas nutarimas palietė tik akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves? Kodėl tai nepalietė kooperatyvų ir kooperatinių bendrovių? Ar iš tikrųjų buvo teisinga priimti tokį nutarimą?

G.VAGNORIUS. Šis nutarimas pirmiausia paliečia tas įmones, kurios yra patyrusios didelių nuostolių, o didelė dalis netgi bankrutavo jau prieš kelerius metus, t.y. šis nutarimas yra bandymas likviduoti ankstesnių metų pasekmes. Aš čia nieko nekaltinu, aš tik kalbu, kad 1994–1995 metais dėl mums visiems žinomų priežasčių vyko bankų krizė, vyko kitokie finansiniai sutrikimai ir kai kurios įmonės patyrė milžiniškus nuostolius. Mes kaip tik ir stengiamės tas pasekmes likviduoti. Kitoms įmonėms yra teikiama parama iš fondo bankrutuojančių įmonių darbuotojų reikalavimams tenkinti, taip pat ir iš kooperatinių. Iš Kaimo rėmimo fondo mes papildomai patvirtinome apie 10 mln. Lt programą kooperatyvų veiklai plėtoti.

PIRMININKAS. V.Aleknaitė. Ruošiasi J.Šimėnas.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Šiandien tarp klausiančiųjų labai populiarus premjeras, bet mano klausimas taip pat premjerui. Kiek man žinoma, Vyriausybėje parengtas naujas teisės aktas, susijęs su būsto programa ir jos įgyvendinimu. Gal jūs, gerbiamasis premjere, galėtumėte trumpai pasakyti, kas nauja šiame įstatyme ir kiek jis gali realiai padėto Lietuvos šeimoms pasinaudoti būsto programa? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Kaip tik šiomis dienomis Vyriausybė baigė rengti iš principo naują būsto įsigijimo ir nuomos rėmimo įstatymą, kurį šiomis dienomis mes pateiksime Seime. Šis įstatymas iš esmės skiriasi tuo, jog jis numato lygias galimybes visiems Lietuvos piliečiams (aišku, tai priklausys nuo jų socialinės padėties) gauti vieną iš paramos formų. Visiems, išskyrus pačius turtingiausius Lietuvos piliečius, garantuojama teisė vieną kartą gyvenime gauti valstybės kredito garantiją, t.y. valstybė savo lėšomis apdraus, sumokės draudimo įmokas. Socialiai pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie šiuo metu neturi gyvenamojo ploto ir neturi pakankamai turto, bus suteikiamos subsidijos kredito palūkanoms iš dalies dengti. Ypač socialiai pažeidžiamiems asmenims numatoma galimybė suteikti ir kredito grąžinimo subsidijas. Tiems asmenims, kurie negali iš savo pajamų pasistatyti, nusipirkti buto už kreditinius išteklius, yra numatoma daug platesnė socialinių būstų programa, taip pat galimybė iki 80% nuomos lėšų padengti iš valstybės, savivaldybės biudžeto. Šita programa per metus kainuos nuo 50 iki 100 milijonų. Šita programa, kai ji pradės realiai veikti, o aš tikiu, kad ji kitais metais pradės veikti daugiau nei puse pajėgumo, dar kitais metais 100% pajėgumo, suteiks galimybę vidutiniškai per metus apie 5 tūkstančiams šeimų gauti arba socialinius būstus arba kompensacijas už nuomojamus butus. Apie 3–5 tūkst. šeimų turės galimybę kasmet kreiptis dėl kredito garantijų ir palūkanų subsidijų. Taip pat mes planuojame, jog per metus padėsime savivaldybėms pastatyti apie 500–1000 socialinių būstų. Tai yra iš esmės nauja programa, kuri remiasi vienu svarbiausiu principu: visi, kurie pageidauja dalyvauti toje programoje, turės ne tik lygias teises, bet ir pagal paraiškas gaus kreditus, aišku, tų kreditų normatyvų ribos bus nustatytos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog nuo 2002 metų kitokių eilių, išskyrus tų, kurie pretenduos į socialinius būstus arba tų mažų butų nuomos kompensavimą, neliks, t.y. visiems, kurie dabar stovi eilėje, kitais metais bus pasiūlyta dalyvauti šioje programoje. Mes skaičiuojame, jog mes būsime pajėgūs tenkinti paraiškas tų, kurie norės gauti lengvatinius kreditus kitais metais, dar kitais metais. Svarbu, kad tik būtų daugiau pačių gyventojų iniciatyvos ir noro dalyvauti šioje programoje. Ši programa veiks panašiai, kaip dabar veikia lengvatinių kreditų žemės ūkiui programa, kai mes kiekvienam pageidaujančiam, kiekvienam norinčiam gauti lengvatinį kreditą suteikiame tokią galimybę. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Šimėnas. Ruošiasi G.Kirkilas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis žemės ūkio ministre, šiuo metu pagrindinės kaimo gyventojų pajamos yra pienas. Žmonės padidintus reikalavimus dėl pieno kokybės sutiko neramiai. Problema ta, kad valstybė neužtikrina objektyvaus pieno kokybės įvertinimo. Dar daugiau – nėra sudarytos sąlygos įvertinti Kauno pieno tyrimų laboratorijos nustatomus rezultatus. Kada bus nustatyta tvarka, kad žmonėms būtų užtikrinta galimybė įsitikinti jų tiekiamo pieno kokybe, o reikalui esant pareikalauti atlyginti jiems padarytą žalą?

Ir antras nedidelis klausimas premjerui. Ar 1999 metais bus finansuojama skandalingai pagarsėjusio “mažiuko” Nidos oro uosto statyba?

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Praeitais ir šiais metais valstybinė įmonė “Pieno tyrimai” perėmė tyrimus. Rezultatai yra tokie: pirmos ir aukščiausios rūšies pieno padidėjo nuo 21,5% iki 36%. Dėl to kaimo žmonės gavo daugiau kaip 67 mln. pajamų, palyginti su 1997 metais. Tačiau reikia pripažinti, kad kol kas trūkumų dar nepasitaikė. Šiuo metu komisija, į kurią įeina žemdirbių atstovai: Žemės ūkio rūmai, ūkininkai, bendrovės, taip pat perdirbėjai bei “Pieno tyrimai”, – pasiekė principinį susitarimą dėl taisyklių tobulinimo. To esmė yra bandinių apsauga ir jų plombavimas. Be to, Vyriausybė taip pat susitiko ir tarėsi su žemdirbių atstovais. Yra pavedimas Žemės ūkio ministerijai parengti Vyriausybės nutarimą dėl arbitražinės laboratorijos ir pavedimas tam tikslui skirti lėšų. Tai nėra brangus dalykas. Iš esmės kiekvienas žemdirbys galės patikrinti savo pieno kokybę.

PIRMININKAS. Premjeras gal taip pat.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū, kad suteikiate galimybę informuoti, jog Vyriausybė niekada nebuvo pritarusi šiam projektui.

Kaip tik Vyriausybės kanclerio iniciatyva ši istorija buvo pradėta aiškintis ir daug aiškiau negu kituose rūmuose. Tai nebuvo su Vyriausybės pritarimu ar Vyriausybės leidimu vykdomas projektas, todėl manyčiau, jog neturėtų kilti ypatingų abejonių. Vyriausybė neketina finansuoti šio projekto. Tačiau yra kažkas padaryta ir, aišku, tai, kas padaryta, griauti taip pat neketinama. Tik reikės sutvarkyti, užbaigti. Bet kokio nors oro uosto plėtimo mes neplanuojam.

PIRMININKAS. P.Papovas. Aš atsiprašau, kad apsirikau. G.Kirkilas klaus šiek tiek vėliau. P.Papovas. O ruošiasi S.Čirba arba vietoje jo kas nors.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Mano klausimas – žemės ūkio ministrui. Žemės ūkio ministerijos specialistų ir mokslininkų pastangomis parengta nederlingų žemių pertvarkymo programa. Sakykite, ar ta programa jau išnagrinėta, ar pritarta jai Vyriausybėje? Jeigu ne, tai labai jau ilgai, man atrodo, užsitęsė. Kada bus pritarta? Ir šiems metams kiek pinigų skirta?

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą. Taip, tokia programa yra. Ji parengta ir artimiausiu metu bus svarstoma. Be to, aš norėčiau pasakyti kitą dalyką. Kaimo rėmimo fonde taip pat yra nemažai skirsnių, susijusių su priemonių, skirtų nenašioms dirvoms, įgyvendinimu. Ir specifinė, sakykim, parama per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, per galimybę įsigyti… procentais kompensuojamą techniką pieno ūkiams, melžimo įrangai ir šaldymo įrangai. Be to, aš noriu pasakyti dar vieną dalyką. Įstojimo į Europos Sąjungos… Utenos regione numatytas pilotinis projektas, kuris yra labai svarbus ta prasme, kad tai yra vienas iš alternatyvios veiklos skatinimo principų. Tai yra labai svarbu, nes atsiras galimybė įsidarbinti ir sukurti darbo vietas. Šiam tikslui Kaimo rėmimo fonde numatyta beveik 7 mln. Lt. Be to, aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė neseniai parengė ir buvo pritarta kooperacijos programai. Kaip vienas iš punktų ten yra numatytas ir kooperatyvų skatinimas, ir galimybė sukurti darbo vietas steigiant kooperatyvus. Aš manau, kad Žemės ūkio rūmai turėtų maksimaliai atsižvelgti ir į nederlingų žemių regionų poreikius. Tam tikslui kooperacijos programoje yra skirta 10,5 mln. Lt.

PIRMININKAS. S.Kaktys vietoje S.Čirbos. Ruošiasi A.Medalinskas.

S.KAKTYS. Noriu kreiptis į K.Skrebį. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerija yra labai daug nuveikusi rengiant kriterijus dėl naujų savivaldybių steigimo, ekonominius paskaičiavimus. Vyriausybės programoje taip pat yra konkretūs įsipareigojimai dėl naujų savivaldybių steigimo. Gal galėtumėt pasakyti, kokia yra šiandien padėtis, kokie galimi sprendimai, nes nieko nedarymas tikriausiai šitoje srityje vargu ar būtų teisingas? Ačiū.

K.SKREBYS. Ačiū už šį klausimą, kadangi jis išties yra aktualus ir yra daug spekuliacijų šia tema. Aš norėčiau pasakyti keletą dalykų, ką jau esu minėjęs ir dėl kurių mes visi turėtume susitarti. Visų pirma ne vienos Vyriausybės valandos metu aš esu minėjęs, kad ta reforma, nauja administracinė teritorinė reforma, gali būti vykdoma ir gali būti sėkminga vieninteliu atveju – jeigu tam pritartų visos politinės jėgos, atstovaujamos Seime. Tol, kol klausimas buvo daugiau teorinis, toks pritarimas lyg ir buvo. Dabar, kai atėjo konkrečių sprendimų metas, mes susiduriam su tuo, kad kai kurios opozicinės frakcijos, t.y. beveik visos, nepritaria šiai naujai teritorinei administracinei reformai. Taigi problema išties egzistuoja. Nes nesutarus visiems, o spekuliuojant šiuo klausimu, iš tikrųjų tą daryti, vienas dalykas, bus sunku, antras dalykas, vargu ar naudinga.

Kitas dalykas, kurį Vyriausybė irgi yra nusprendusi, ir šią tezę aš taip pat būčiau linkęs priimti ir manau, kad ir Seimas galėtų jai pritarti, jog administracinė teritorinė reforma, t.y. naujos savivaldybės, turėtų būti kuriamos tik ten, kur tam pritars vietos gyventojai. Mes esam atlikę sociologinę apklausą kai kuriose savivaldybėse ir toks pritarimas yra gautas. Kitas dalykas, kokio masto, t.y. kiek naujų savivaldybių. Galutinis sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas. Bet iš tų diskusijų, kurios buvo tiek Vyriausybėje, tiek valdančiojoje frakcijoje, aš manau, kad racionalus skaičius galėtų būti 3 naujos savivaldybės 2000 metų savivaldybių rinkimuose.

PIRMININKAS. A.Medalinskas. Ruošiasi G.Kirkilas.

A.MEDALINSKAS. Klausimas Ministrui Pirmininkui ir iš dalies kultūros ministrui dėl Labdaros ir paramos įstatymo. Šio įstatymo iš tikrųjų laukia daugybė įstaigų, socialinės įstaigos, labdaros organizacijos, mokyklos, ligoninės, bibliotekos, daugybė kitų įstaigų. Buvo žadėta, jog jis pasirodys dar prieš Kalėdas. Tačiau jo nesulaukta. Kiek žinau, Vyriausybės posėdyje lyg ir yra pritarta šio įstatymo, sakykime taip, naujai redakcijai, naujam projektui. Tačiau iki šiol jis Seimo nepasiekė. Taip pat noriu paklausti yra, ar ten yra kultūros darbuotojams, kultūros žmonėms naudingų straipsnių, kurių anksčiau nebuvo projekte. Kada šio įstatymo naujoji redakcija galėtų pasirodyti Seime? Kada mes ją galėtume priimti? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Turėtų pasirodyti artimiausiomis dienomis, yra suderinta su Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ministerija, ir mes tuoj pateiksim Seimui. Ačiū.

PIRMININKAS. G.Kirkilas. Ruošiasi J.Dringelis.

G.KIRKILAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau kreiptis į vidaus reikalų ministrą poną S.Šedbarą. Ponas ministre, gal jūs galėtumėt paaiškinti parlamento nariams, kokios priežastys, kodėl šiuo metu mažėja nusikaltimų išaiškinamumas, kaip teigia oficiali statistika, kokių priemonių jūsų ministerija ketina imtis dėl to? Ta pačia proga, kaip vyksta tyrimas tų pareigūnų, tų policijos pareigūnų, kurie dangstė kunigo R.Mikutavičiaus nužudymo kaltininkus? Galbūt jau imtasi kokių nors priemonių, galbūt kas nors yra jau nubaustas, ar vėl kaip visada nebus jokių kaltų? Ačiū.

S.ŠEDBARAS. Labai dėkoju už nuolatinį dėmesį vidaus reikalų sistemai. Noriu tiktai pasakyti, kad ant stalo gulinti mano statistika liudija visai ką kita. Tuo kaip paprastas žmogus gal galėčiau ir pasidžiaugti, bet kaip ministras, žinoma, neturiu kuo džiaugtis. Gal dar nedaug laiko praėjo, trys mėnesiai, palyginti su praeitų metų pirmais trim mėnesiais. Yra ryškus nusikalstamumo mažėjimas, taip pat ne tiek ryškus, tačiau ženklus išaiškinamumo augimas. Jeigu mes spręsim kiekvieną kartą iš vieno mėnesio, tai tikrai nebus tiksli statistika. Jeigu spręsim iš trijų, ji nebus labai tiksli, tačiau rodo tendenciją. Palaukim galbūt ilgesnio laiko. Tačiau, kartoju, yra visai kitaip, negu jūs teigiat. Nors šita statistika yra preliminari, tačiau jau pagal tris mėnesius ji baigiama apibendrinti.

Dabar dėl Kauno įvykių. Jokių išvadų aš nenorėčiau dabar sakyti. Aš jau minėjau dėl problemų, kurios yra Kauno policijoje. Jos yra aiškios. Vyksta keturių institucijų bendras tyrimas ir jis pateiks savo išvadas.

Jeigu mes kalbam apie konkrečią bylą, tai dalykas yra štai koks. Mes puikiai žinome, dėl kokio fakto ir kaip atsitiktinai šita byla, ačiū Dievui, buvo išaiškinta. Čia mes negalim konstatuoti nei policijos, nei saugumo, nei prokuratūros nei nuopelnų, nei kokių nors kitų dalykų. Bet mes puikiai žinome, kad šita byla būtų visai kitaip pasisukusi ir pakrypusi, jeigu praeitų metų liepos-rugpjūčio mėnesiais pareigūnai būtų dirbę visiškai kitaip. Štai čia klausimas toks ir būtų: ką tuo metu padarė kiekviena iš institucijų, kad šitaip nebūtų atsitikę? Mes laukiame keturių žinybų, kurios tiesiogiai atsako už nusikaltimų tyrimą, išvadų, atsakingų pareigūnų, pavaduotojų lygiu. Tačiau taip pat puikiai žinome, kokios institucijos pareigūnai buvo įvykių vietose, ką jie savo portfeliuose turėjo ir ko jie nepadarė. Tačiau aš nenoriu iš anksto kažko kaltinti. Palaukim išvadų.

PIRMININKAS. J.Dringelis. Ruošiasi R.Melnikienė.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis kultūros ministre, vakar Vyriausybė 15% padidino nacionalinių meno, kultūros įstaigų kūrybinių darbuotojų atlyginimus. Tikimės, kad tai suaktyvins jų veiklą. Ką ketinate daryti, kad ne tik Vilniaus, kitų didžiųjų miestų, bet ir kaimų, miestelių žmonės galėtų matyti geriausius mūsų meno meistrų spektaklius, koncertus? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Man atrodo, kad Vyriausybė eina teisinga linkme. Ji dar ne viską padarė, ką turėtų padaryti, nes kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai yra maždaug 13% mažesni negu kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų. Tą reikėtų išlyginti. Mūsų nuostata turėtų būti, kad kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai būtų didinami kartu ir sulyginti su švietimo darbuotojų atlyginimais. Manau, kad mes tai per šiuos ir kitus metus padarysime. Dar mažesni yra savivaldybių darbuotojų atlyginimai. Tarkime, muziejų darbuotojų atlyginimas yra 588 litai. Tai yra jau nedovanotina ir tą reikėtų ištaisyti, nes kitaip mūsų darbas neturėtų prasmės. Manau, kad mes tą padarysime stiprėjant ekonomikai.

Ką būtų galima padaryti, kad miestus, miestelius ir kaimus pasiektų aukščiausio lygio mūsų meno meistrų darbai? Manau, kitais metais mes tarsimės didinti specialias dotacijas, kad mūsų geriausi teatrai, koncertinės organizacijos būtų suinteresuotos važiuoti į regionus. Mes turime kompensuoti jiems nuostolius, kuriuos jie patiria. Taip pat turiu jums pranešti malonią žinią, kad yra priimta Vyriausybės regionų kultūros plėtros programa, kurioje numatyta atnaujinti regionuose kultūros centrus, kad galėtų važinėti E.Nekrošiaus, R.Tumino ar Filharmonijos kolektyvai, sakysim, į Rokiškį, Telšius ar dar kur nors, kad juos galėtų pamatyti tų vietų žmonės.

Manau, dar reikėtų padaryti Viešųjų įstaigų įstatymo pataisas, su kuriomis, tikiuosi, sutiks ir finansų ministras, ir kiti, kad būtų lengvatos kultūros ir meno įstaigoms ir tai, ką jos uždirba, nebūtų iš jų atimama. Manau, judėsime ta linkme. Man, kaip ministrui, nereikės baigiant kadenciją pasitraukti nuleidus galvą.

PIRMININKAS. R.Melnikienė. Ruošiasi P.Gražulis.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Žemės įstatymo 39 straipsnyje kalbama apie tai, jog keičiant žemės ūkio paskirties naudmenas į kitos paskirties žemę reikia mokėti kompensaciją valstybei už žemės ūkio patiriamus nuostolius ir žemės ūkio ir fizinių ir juridinių asmenų patiriamus nuostolius. Šis įstatymas priimtas ne jums esant ministru, kur kas anksčiau. Ekonominis šito mokesčio, šitos kompensacijos, pagrindimas yra gana abejotinas, nes kas bepatirtų nuotolius, kompensacija tenka valstybei.

Kita vertus, kokie yra nuostoliai, jeigu žemės ūkio paskirties žemę keičiant į miestų žemę iš tikrųjų žemės kaina išauga, o ne sumažėja. Norėčiau sužinoti jūsų požiūrį į tokios kompensacijos tikslingumą.

E.MAKELIS. Ačiū. Labai įdomus klausimas. Šiaip ar taip, vertinant požiūrį, kad žemės ūkio paskirties žemė yra nacionalinis turtas, yra gamtos ištekliai, šiuo požiūriu buvo nustatyta ši metodika. Be abejo, keičiant įstatymus buvo pakeisti ir 58 teisės aktai dėl žemės reformos ir žemės grąžinimo. Iš principo galbūt būtų tikslinga artimiausiu metu peržiūrėti kai kurias nuostatas, kurios buvo įrašytos į šitą poįstatyminį aktą. Galbūt ir paseno per šešerius-septynerius metus, kai buvo paimtas skaičiavimo pagrindas.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Po to R.Petrikis paskutinis klausia.

P.GRAŽULIS. Aš noriu paklausti užsienio reikalų ministro pono A.Saudargo. Gerbiamasis ministre, kaip žinome, vakar skiriamuosius raštus Prezidentui įteikė Australijos ambasadorius ponas Bredi. Jo seksualinė orientacija – homoseksualinė orientacija yra žinoma, pagarsėjusi visame pasaulyje. Mane stebina, kodėl krikščionis demokratas ir užsienio reikalų ministras sutiko su šio asmens paskyrimu Lietuvoje ambasadoriumi?

PIRMININKAS. Ministre, galite atsisakyti atsakyti į klausimus, kaip numato Statutas.

A.SAUDARGAS. Jūsų minėtos spaudoje pateiktos informacijos ministerija oficialiai neturėjo.

PIRMININKAS. Ir R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Aš užleidžiu klausti savo kolegai A.Matului. Jis mano, kad jo klausimas yra svarbesnis.

PIRMININKAS. A.Matulas norėtų užduoti svarbesnį klausimą. Prašom.

A.MATULAS. Ačiū. Aš noriu užduoti klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, Lietuvos onkologijos centras funkcionuoja kaip mokslo įstaiga. Tuo tarpu jis finansuojamas iš Sveikatos draudimo fondo kaip asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Akivaizdu, kad yra įstatymo pažeidimas, nes neegzistuoja, neveikia kolektyvinės valdymo institucijos, kurios turėtų atlikti kontrolės funkciją. Spauda pradėjo įvairiai interpretuoti reorganizavimo priežastis. Onkologijos centro direktorius mano, kad tas reorganizavimas daromas dėl to, kad jį nuverstų. Ar jūs galėtumėte atsakyti, dėl ko daromas reorganizavimas ir kada jis bus atliktas?

L.M.STANKEVIČIUS. Norėčiau atsakyti, turbūt plačiai nekomentuodamas, ir tam tikra prasme prisiimti dalį atsakomybės, kad užsitęsė šitos problemos sprendimas. Noriu patikinti, kad artimiausiu metu mes pateiksime Vyriausybei sprendimą, kuris patenkintų Onkologijos centro mokslo tarybos prašymą integruoti Onkologijos centrą į universitetą, kuris buvo pateiktas universitetui dar 1997 metais. Manau, kad tai tikrai turėtume greitai atlikti. Abejonių ir diskusijų buvo tiktai todėl, kad nebuvo visiškai aiški nuostata dėl valstybinių mokslo institucijų. Dabar, kai Vyriausybė iš esmės (turbūt mano kolega galėtų patvirtinti) apsisprendė dėl to, kad valstybines mokslo institucijas reikia integruoti į aukštąsias mokyklas, tai, mano supratimu, paliestų ne tik Onkologijos centrą, bet ir kitas mokslo institucijas.

Dėl to, kad norima su kuo nors susidoroti, tai man labai gaila (tarp jų ir žiniasklaidoje), kad dažniausiai tai yra inicijuojama asmeninių ambicijų pagrindu, o ne profesinio ginčo arba profesinių diskusijų pagrindu.

Jeigu kalbėtume, kad bandoma žlugdyti onkologiją, tai noriu pasakyti, kad vien tik investicinėj programoj trejiems metams, pradedant šiais metais (mes jau šiais metais tęsiame jos įgyvendinimą), yra numatyta 32 mln. litų. Niekad anksčiau to nebuvo. Aš noriu patikinti ir Lietuvos gyventojus, jeigu jie girdi, kad tikrai ministerija čia nesirengia bloginti arba ardyti sistemos. Onkologijos centro kaip mokslo institucijos integravimas į universitetą turėtų tik sustiprinti jo vaidmenį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės valandos laikas baigtas. Tuo baigiame šį darbotvarkės klausimą. Dėkojame ministrams. Dabar pertrauka iki 17.10 valandos. Po to svarstysime darbotvarkės 2-2 ir 2-3 klausimus. Vėliau grįšime prie kaimo reikalų.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos pašto įstatymo projektas Nr.P-1588(3*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą. Mūsų darbotvarkėje 2-2 klausimas – Pašto įstatymo projektas Nr.P-1588(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pranešimą Ekonomikos komiteto vardu perskaitys Seimo narys K.Trapikas. Prašom. (Balsai salėje) Registruosimės, kai reikės balsuoti, gerbiamieji kolegos.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lygiai prieš porą mėnesių Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pašto įstatymo projektą, kuriuo siekia liberalizuoti pašto paslaugų sektorių šalyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat Europos Sąjungos ir Tarybos tam tikromis direktyvomis, taip pat ir Pasauline pašto konvencija. Primenu, kad šis įstatymo projektas nustato pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, reglamentuoja bendrus atsakomybės principus už šio Pašto įstatymo taisyklių pažeidimą. Noriu priminti, kad šiuo metu pašto veiklą teisiškai reguliuoja Lietuvos ryšių įstatymas, kuris, galima sakyti, yra perskirtas pusiau, nes Lietuvos Respublikos praėjusių metų birželio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymą. Taigi sutvarkyta teisinė bazė šiame svarbiame Lietuvos Respublikos pašto sektoriuje irgi vienas pagrindinių šio įstatymo ir darbo tikslų. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis įstatymo projekto kuratorius. Remiantis naujuoju Seimo statutu, komitetas pateikė viešai svarstyti visuomenei šio įstatymo projektą. Deja, reikia pasakyti, iki kovo 1 d. jokių pasiūlymų ir pastabų negavome. Tačiau įstatymo klausymuose aktyviai dalyvavo ne tiktai Lietuvos Respublikos pašto atstovai, taip pat dalyvavo ir kiti Lietuvoje veikiantys pašto paslaugų teikėjai.

Seimo nariams yra pateiktas patobulintas Ekonomikos komiteto projektas. Palyginti su pirminiu Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu yra keturi esminiai skirtumai.

Pirmiausia komitetas aiškiai apibrėžia Valstybės pašto statusą atsižvelgdamas į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Po ilgų ginčų buvo nuspręsta, kad Valstybės paštas yra valstybės įmonė, ne akcinė bendrovė, ne specialioji uždaroji akcinė bendrovė, bet valstybės įmonė, kuriai valstybė įsipareigoja teikti universalias ir kitas paslaugas jos buveinėje ir aptarnaujamoje šalies teritorijoje bei siųsti pašto siuntas ir siuntinius užsienio paštams. Komitetas mano, kad šiandien, kai formuojasi normali rinkos ekonomika, kad šio statuso valstybinė įmonė duoda didesnę garantiją teikti Lietuvos piliečiams, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius sunkumus, šią kol kas nuostolingą universalią pašto paslaugą.

Antra. Komitetas 5 straipsnio trečiojoje dalyje aiškiai apibrėžia, ką Valstybės paštas privalo padaryti teikdamas universalias paslaugas, o ne turi teisę, kaip buvo numatyta įstatymo pradiniame projekte.

Trečia. Komitetas pakoregavo 8 straipsnį – “Pašto ir kitų paslaugų kainos ir tarifai”. Pradiniame variante buvo numatyta, kad universalių paslaugų kainas ir tarifus nustato Vyriausybė arba kita jos institucija. Remiantis Kainų įstatymo 3 straipsniu, tik Vyriausybė vykdo valstybinį kainų reguliavimą, t.y. nustato kai kurių prekių ir paslaugų aukščiausią ar žemiausią kainą, jeigu šio straipsnio nuostata yra suderinta su minėtu Kainų įstatymu.

Taip pat komitetas pakoregavo 10 straipsnį palikdamas tiktai vieną nuostatą, kad “draudžiamus siųsti pašto siuntose ir siuntiniuose daiktus nustato Vyriausybė savo sprendimais”. Pradiniame įstatymo variante buvo numatyta, kad įstatyme turi būti išvardytas draudžiamų siųsti daiktų sąrašą. Manome, Vyriausybė gali operatyviau reaguoti į įvairius šia prasme gyvenimo pokyčius ir savo sprendimais nustatyti, kokius daiktus yra draudžiama siųsti paštu.

Taip pat Seimo Ekonomikos komitetas priėmė Seimo nario S.Kakčio pasiūlymą 9 straipsniui, būtent dėl universalių pašto paslaugų kainų ir tarifų nustatymo principų.

Reikia pasakyti, kad pastaruoju metu suaktyvėjo greitojo pašto paslaugų teikimo įmonių atstovų reakcija, kad šis įstatymas diskriminuoja jų teises. Pabrėžiu, kad šio įstatymo projekto 6 straipsnio antrojoje dalyje aiškiai apibrėžta, kad greitojo pašto paslaugas gali teikti ne tik Valstybinis paštas, bet ir kiti pašto paslaugų teikėjai.

Šio įstatymo priėmimo stadijoje, manau, reikės patikslinti 20 straipsnį, būtent “Baigiamąsias nuostatas”. Taip mes suteiksime galimybę Vyriausybei patikslinti Vyriausybės tam tikrus nutarimus, taip pat pašto taisykles ir ryšių statusą.

Ekonomikos komitetas siūlo pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos pašto įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom. L.Sabutis, Jūsų išvada ir jūsų siūlymai. Kaip jūs matote, Ekonomikos komitetas įvertino jūsų siūlymus.

L.SABUTIS. Įvertino tiek, kiek jie iš tikrųjų yra naudingi. Mes irgi pritariame, kad labai teisingai pasielgė. Kalbant apie visą Pašto įstatymą, tai iš tiesų nemažai paslaugų teikia ši įstaiga teritoriniam vienetams, t.y. savivaldybėms, apskritims ir kitoms valstybės institucijoms. Mūsų komitetas vertina šį projektą teigiamai. Šiandien, kalbant apie tai, kad komitetas atsižvelgė į kai kuriuos siūlymus, tobulinant šį įstatymą, manau, kad mes kartu prisidėsime prie to, kad išties paslaugų teikimo srityje būtų visiškai aišku, kaip ir ką turi daryti atskiri subjektai.

Kartu mums atrodo, kad kai komitetas teigia, jog pasiūlymai nėra konkretūs, tai čia galbūt yra mūsų visų tam tikra prasme vertinimų silpnoji pusė. Mes, be abejo, siūlydami kai kuriuos punktus arba straipsnius papildyti, patikslinti ne visada aprėpiame arba galime įvertinti, kaip tai padaryti, tačiau kartu ir pagrindinis komitetas turėtų taip pat galbūt argumentuoti, kodėl pasiūlymas nepriimtinas. O teiginys, kad pasiūlymas ne konkretus, vėl mums nieko nepasako, todėl mums lieka tam tikrų abejonių.

Iki priėmimo, manau, vis dėlto iš mūsų teiktų aštuonių punktų vieną, kitą dar galbūt vertėtų įvertinti, ypač kai šiandien kai kuriuose įstatymuose yra kalbama, kad paslaugos yra nemokamos. Apskritai mes jau turėtume suvokti, kad nebūna nemokamų paslaugų. Yra paslaugų, teikiamų už kokias nors lengvatas arba kieno nors apmokamų, tačiau toks terminas įstatyme, kad paslaugos nemokamos, tai apskritai yra nesuprantamas dalykas. Man atrodo, čia tą sąvoką reikėtų patikslinti, nes jeigu aš, būdamas ieškovu, teisme pareikščiau ieškinį, tai visada galėčiau laimėti, o kita pusė pralaimėtų.

Kitas, mūsų požiūriu, dar likęs atsakymas, kad vis dėlto kai kuriems, sakysim, punktams pritarta, kad ir tokiems konkretiems kaip dėl sąvokos, kaip dėl įmonės apibrėžimų, jie yra priimti, tačiau vėl mes manome, kad, pavyzdžiui, 7-14 straipsnių nuostatas, kurios reglamentuoja finansinę Valstybės pašto veiklą, taip pat reikėtų detalizuoti. Nors pagrindinis komitetas nurodė, kad tai iš dalies yra pasakyta 2 straipsnio keturioliktoje dalyje, mes manome, kad to nepakanka. Valstybės paštas, nesvarbu, ar jis bus valstybės įmonė, jo finansinė veikla turi atitikti ir Valstybės bei savivaldybių įmonių įstatymo 17 straipsnio reikalavimus, kad neliktų prieštaravimų tarp jau galiojančio įstatymo ir dabar naujai priimamo.

Dėl visų kitų čia pasakytų gerbiamojo K.Trapiko minčių taip pat pritariu, ir apskritai šiam įstatymo projektui komitetas taip pat pritarė teikdamas savo siūlymus. Atsižvelgdami į tai, kad dalis jų yra panaudota tobulinant įstatymą, mes dar dėl dviejų pasiliekame sau galimybę teikti siūlymus, bet kartu prašytume tai padaryti Ekonomikos komitetą ir paredaguoti iki teikimo Seimui priimti šį įstatymo projektą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Aš negaliu nereaguoti į jūsų žodžius. Jeigu Seimas pritars dabar po svarstymo šiam įstatymo projektui, niekas jo negali redaguoti, nei Ekonomikos komitetas, nei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, galima teikti priėmimui pataisas. Redaguoti negalima. Taip. Ponas L.Sabutis sako, kad jis tą ir turėjo omenyje. Ačiū, kad sutariame.

Taigi norinčių diskutuoti nematau. Taip pat pataisų, kurioms komitetas nepritaria ir kurios buvo suformuluotos kaip pataisos įstatymo tekstui, taip pat nėra. Taigi galėtume baigti mūsų diskusiją. Ar ministras R.Didžiokas norėtų tarti žodį? Prašom.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Taip pat noriu padėkoti ir diskusijose kalbėjusiems kolegoms Seimo nariams. Taip pat manau, kad diskusijos, vykusios pagrindiniame komitete ir pagalbiniame komitete, buvo išsamios, turiningos ir iš tikro labai vertingos. Mes, projekto teikėjai, esame patenkinti tomis diskusijomis ir komiteto priimtais sprendimais, taip pat sutinkame su komiteto pastabomis ir manome, kad jos yra logiškos ir pateisinamos. Baigdamas aš norėčiau prašyti Seimo pritarti šiam pakoreguotam pagrindiniame komitete įstatymo projektui po svarstymo. Taip pat tikiuosi, kad jis bus artimiausiu metu priimtas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu turbūt pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui. Taip? Galime pritarti ir pritariame. Ačiū. Prašo registracijos. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Vyksta registracija. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo projektas Nr.P-1693 (pateikimas)

Dabar turime 2-3 darbotvarkės klausimą – Laukinės augalijos įstatymo projektas, kurį turėtų pateikti ministras R.Didžiokas. Tačiau yra šansų sulaukti ir naujo aplinkos apsaugos ministro. Tai gal mes sutariame, kad šio įstatymo projekto pateikimą atidedame iki to laiko ir pasiūlysime jį įrašyti į darbotvarkę iš karto po ministro priesaikos, taip? Gerai. (Balsas salėje. – Aš mielai perleidžiu.) Ačiū, ponas ministre. Mes taip ir sutariame, taip? 2-3 darbotvarkės klausimą atidedame vėlesniam laikui.

Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1667(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, tada, kaip mes sutarėme iš ryto, dabar pradedame visą žemės ūkio reikalų bloką. Visų pirma 1-4 – tai laikinoji atsiskaitymų tvarka. Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1667(3), ir jį lydintys įvairių kodeksų įstatymų projektai.

Pirmojo įstatymo projekto pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Kviečiu V.Lapę pateikti savo komiteto išvadas.

V.LAPĖ. Gerbiamasis pirmininke, kolegos, kaip jūs turbūt žinote, šitas Laikinosios atsiskaitymo tvarkos įstatymas priimtas prieš gerą penketą ir daugiau metų. Jis didelio efekto neturėjo, tačiau buvo, taip sakant, kaip diržas lentynoje dėl vaikų pakabintas. Šiokią tokią baimę vis dėlto sukeldavo mūsų supirkėjams žaliavų, gyvulių ir t.t. iš mūsų ūkininkų. Paskutiniu laiku, kaip mes matome, ištvirko visi perdirbėjai, supirkėjai. Bandoma vis dėlto dar šio įstatymo pagrindu kai ką daryti. Nors visiems turbūt yra žinoma, kad yra rengiamas ir jau Seime, kiek aš žinau, gal neįregistruotas, bet Seimui yra pateiktas naujas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų įstatymas ir jame, matyt, bus jau rimčiau kalbama apie viską. Bet kol jis pasirodys Seime ir įgaus įstatymo galią, mes, Kaimo komitete svarstydami šitą Laikinosios atsiskaitymo tvarkos įstatymo 3 straipsnio ketvirtosios dalies papildymą, jam pritarėme ir manome, kad jis turėtų vis dėlto suvaidinti savo vaidmenį. Nors ir trumpą, bet suvaidinti. Šiuo metu kaip tik yra daromos įvairios sutartys tarp pirkėjų ir žaliavų tiekėjų. Jos daromos įvairios, ūkininkai ir kaimo žmonės skundžiasi, kad tos sutartys yra naudingos tik tiems supirkėjams. Manome, jeigu šis įstatymas būtų labai greitai priimtas, o to mes laukiame, jis tikrai duotų tam tikrus rezultatus. Siūlau ir kitiems kolegoms, kurie čia kalbės, labai daug nediskutuoti, nes jis neilgai galios, bet gali labai daug padėti kaimo žmonėms. Siūlau pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu R.Smetona, taip? Papildomo komiteto vardu? Šitam, taip? Ne. Išvadų, pasiūlymų šitam neturite. Taigi pradedame bendrą diskusiją. A.Bartkus. Kol kas nematau. P.Gražulis. Iš vietos norite, taip? Gerai, prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia kai kuriuos akcentus Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ponas V.Lapė jau pabrėžė. Manyčiau, kad vien tik baudų didinimu negalima pasiekti reikalingo efekto atsiskaitant už supirktą žemės ūkio produkciją. Manau, kad perdirbimo įmonės vis tiek ras būdų, kaip išvengti šitų baudų. Mes puikiai prisimename praeitus metus, kai buvo padidintos baudos ir labai griežtos sankcijos, o grūdų supirkėjai tada grūdų nepirko, bet priėmė saugoti. Manau, kad vis dėlto reikėtų siekti daugiau galbūt ekonominių svertų, su kurių pagalba vis dėlto būtų siekiama didesnio atsiskaitymo. Aš matau vieną iš pagrindinių motyvų – tai įsteigta agentūra, kuri superka produktus ribinėmis kainomis tuo atveju, jeigu nenori žemdirbiai arba perdirbimo įmonės iš žemdirbių supirkti. Superka žemesnėmis kainomis produktus agentūra ir tokiu būdu nebūtų jokių spekuliacijų. Tačiau kaip laikinas šio įstatymo priėmimas galbūt ir duos teigiamų rezultatų, tačiau aš manau, kad reikėtų iš principo nagrinėti šią problemą.

PIRMININKAS. A.Bartkus yra. Norėjote kalbėti šituo klausimu, prašom.

A.BARTKUS. Laikinosios atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų įstatymo papildymas ir jį lydintys įstatymai yra turbūt pats svarbiausias įstatymas šios dienos posėdyje. Tai yra daug svarbiau negu įvairios interpeliacijos ministrams, įvairios kartais absurdiškos kalbos. Šiandien kaime gyvena beveik vienas ketvirtadalis Lietuvos žmonių. Dauguma jų susiduria su perkančių žemės ūkio produkciją perdirbėjų savivale. Aš manau, daug geriau vyks atsiskaitymai nustačius tvarką ir, svarbiausia, sugriežtinus atsakomybę už šios tvarkos nevykdymą. Kaimo žmonės yra daug mažiau organizuoti negu kai kurie turgaus prekeiviai ar kiti, pratę apgaudinėti piliečius ar valstybę. Kaimo žmonės neretai buvo apgautųjų pusėje. Todėl neretai sunkiai galėdami įveikti nelygų ir nesąžiningą partnerį, žemdirbiai kreipiasi į valdžią. O valdžia gali padėti priimdama tik reikiamus įstatymus, kurie tramdytų tuos, kurie siekia kredituotis iš neturtingų žemdirbių. Mes gal turėjome šį įstatymą priimti jau daug anksčiau. Tačiau reikia pasakyti, kad jis yra priimamas jau išbandžius visas anksčiau numatytas priemones. Manau, kad tokio pobūdžio įstatymą galėjo priimti dar būdama valdžioje LDDP, kuri tikrai Seime turėjo daug žemdirbių, tačiau, matyt, tuo klausimu mažai ką nuveikė. Įstatymai numato privalomai sudaryti sutartis, nevienpuses, naudingas ne tik perdirbėjams, bet teisingas, tenkinančias abi puses. Įstatymai numato taip pat ir gana dideles administracines ir kitokio pobūdžio baudas už nustatytos žemės ūkio produkcijos atsiskaitymo tvarkos pažeidimus. Todėl vis dėlto manau, kad tik tokiu būdu bus galima padėti kaimo žmonėms ir išvengti ilgai besitęsiančios sunkiu darbu pelnančių duoną žemdirbių išnaudojimo savivalės. Ir todėl aš siūlau šį įstatymą priimti skubos tvarka, o jeigu įmanoma, ypatingos skubos tvarka, nes jau laukti iš tikrųjų nebėra kada. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Manau, kad iš tikrųjų čia yra teigiamas postūmis, siekiant teisėtu būdu įveikti monopolininkų diktatūrą. Bet kartu siūlyčiau rengėjams atsižvelgti į tai, kad reikėtų parašyti Laikinosios atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų įstatymo trečiojoje redakcijoje, paskutiniame sakinyje, kad pažeidus ne tiek svarbu apskritai kokio įstatymo reikalavimus, o pažeidus susitarimo reikalavimus, šių įmonių vadovai atsako įstatymo ir sutartyje (siūlyčiau įrašyti žodžius) nustatyta tvarka. Nes bet kuris žmogus, valstietis neieškos aibėje mūsų įstatymų, kur kokia ten tvarka nustatyta, tačiau įstatymo leidėjas tai galėtų įrašyti šitoje pataisoje, jog turi būti tos sąlygos numatytos sutartyje, būtent atsakomybės sąlygos. Ir antras – dėl Civilinio kodekso.

PIRMININKAS. Tai vėliau, vėliau, gerbiamasis Seimo nary.

L.SABUTIS. Taip, dėkoju. Tai dėl šito tiek, ir manau, kad iš tikrųjų galima jį paleisti į gyvenimą.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų nuomonė dėl šio įstatymo projekto.

E.MAKELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tai išties labai svarbus įstatymas, nors gerbiamasis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pasakė, kad tai diržas, bet aš manau, kad jis suvaidino teigiamą vaidmenį. Ir jo svarba yra labai didelė. Labai dėkoju už pastabas ponui L.Sabučiui. Tai tikrai verta pastaba, supaprastinanti jo supratimą eiliniam kaimo žmogui. Ir tų, sakykim, vien produkcijos pardavėjų yra per 350 tūkst., jie šio įstatymo laukia. Prašau, jeigu galima, priimti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galim. Balsuoti nereikia, taip? Dabar aš savo rankose laikau Seimo Pirmininko V.Landsbergio siūlymą įstatymo projektą Nr.P-1667(3) – Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymą – svarstyti ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes pritartume tokiam sprendimui, mes galėtume šiandien ir priimti įstatymą, atsižvelgdami, be abejo, turbūt į tas pastabas, kurias pasakė kolega L.Sabutis. Niekas tam neprieštarauja, taip? J.Olekas norėtų kalbėti, taip? J.Olekas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos dabar.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų galvočiau, kad mes galėtume pritarti bendru sutarimu Pirmininko teikiamai ypatingai skubos tvarkai, tiktai gal dabar padaryti trumpą pertraukėlę, kad mes matytume tekstą iš tikrųjų, ką mes priiminėjam. Nes ministras lyg ir priėmė gerbiamojo L.Sabučio pastabas, kurios, aš manau, yra reikalingos dėl susitarimo tvarkos, ir tada mes galėtume priimti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tekstas lieka tas pats, tiktai yra įrašomi du kartus tie patys žodžiai, jeigu aš taip supratau. Yra siūloma, kad paskutinis sakinys skambėtų taip: “Pažeidus įstatymo ir sutarties reikalavimus… Tai prašom, L.Sabutis, gerai, pakartokit savo siūlymą, kaip tai turėtų atrodyti.

L.SABUTIS. Dėl ketvirtosios dalies, kur papildom 3 straipsnį, paskutinis sakinys: “Pažeidus įstatymo reikalavimus, šių įmonių vadovai…“ Tai aš siūlau sakinyje “Pažeidus įstatymo ir susitarimo reikalavimus, šių įmonių vadovai atsako įstatymo ir sutartyje nustatyta tvarka”. Įrašyti žodžius “ir sutartyje”. Tai tokį papildymą būtų galima labai nesunkiai padaryti ir būtų visiškai aišku. Skaitau dabar visą sakinį. “Pažeidus įstatymo ir susitarimo reikalavimus, šių įmonių vadovai atsako įstatymo ir sutartyje nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Gerai. J.Olekas dar norėtų diskutuoti. Jeigu diskutuosim ilgai, tai turėsim atidėti, išsidalinti tekstą ir tada jį svarstyti. Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ne, aš labai trumpai noriu. Tiktai gerbiamajam L.Sabučiui… Čia reikėtų gal Teisės departamento? Apie susitarimus čia niekur nėra kalbama. Čia yra kalbama, kad pasirašoma sutartis. Tai aš siūlyčiau, kad pažeidus įstatymo ir sutarties reikalavimus. Ir tada kartojant toliau – šių įmonių vadovai atsako įstatymų ir sutartyje nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ponas L.Sabutis sutinka. Taip. Taigi suderintas yra paskutinis sakinys. Ministre, sutinkat su tokiu sakiniu? Taip. Viskas gerai. Teisininkai, esantys Seimo salėje, taip pat neprotestuoja dėl tokių papildymų. Taigi, gerbiamieji kolegos, yra sutarta dėl paskutinio sakinio pataisos.

Mes ką tik nutarėm, kad taikom ypatingos skubos tvarką. Vienas straipsnis. Aš nekviečiu pono V.Lapės į tribūną. Aš matau, kad dar diskutuojama. Gerbiamieji kolegos, gal mes galim?.. Aš matau, kad prasidėjo diskusija. Gal mes atidėkime, jūs kol kas pasvarstykit. Atidėsim balsavimą dėl priėmimo, kol apsvarstysime visus lydinčiuosius įstatymų projektus. Gerai? Sutariam, taip? Šio įstatymo priėmimą mes atidedam tol, kol apsvarstysim kitus lydinčiuosius įstatymus, gal pavyks suderinti formuluotes. Taigi, gerbiamieji kolegos, kol kas darom Laikinojo atsiskaitymo įstatymo priėmimo pertrauką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 255² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1668 (svarstymas)

Svarstom 1-4b darbotvarkės klausimą – tai Civilinio kodekso papildymo 255² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1668. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria, papildomas – Kaimo reikalų pritaria. R.Smetona pristato pagrindinio komiteto išvadą. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tie trys kodeksų papildymai ir pataisymai yra lydintys ir, mūsų supratimu, neišvengiami, būtini. Gal taupydamas laiką aš per daug nesileisiu į pasakojimus, peripetijas dėl tų įstatymų projektų tobulinimo. Teisės komitete jie buvo kruopščiai nagrinėjami, ir pirmieji variantai, jeigu kalbėtume iš karto apie visus tris, pasikeitė, buvo patobulinti po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ir dabar komitetas pritaria Civilinio kodekso papildymo 255² straipsniu įstatymo projektui. Gal to ir pakaks.

PIRMININKAS. Taip, gerai. Ačiū. Ar papildomas komitetas – Kaimo reikalų – norėtų tarti žodį? Yra pritaręs šiam įstatymo projektui. Ar būtų norinčių kalbėti Seimo narių? Ponas A.Bartkus.

Ne? Dėl šio įstatymo norite tarti žodį? Prašom.

A.BARTKUS. Aš kalbėjau dėl visų kartu: ir dėl pagrindinio, ir dėl jį lydinčio. Aš manau, kad juos reikia priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos! Aš iš tikrųjų norėčiau pritarti šitam įstatymui. Man lieka tik viena abejonė dėl tipinės formos. Ar laikas, kuris parašytas tipinėje formoje, bus tipinis, ar kiekviena įmonė galės keisti laiką? Pagrindinė neatsiskaitymo problema yra ta, kad tos pasirašomos sutartys tikriausiai yra tipinės, bet laikas, kuris įrašomas atsiskaitymuose, yra netipinis. Jis yra labai uždelstas. Ar tose sutartyse, kurios bus pateiktos, laiko keitimas bus kaip norma, ar jį bus galima kaitalioti?

PIRMININKAS. Taigi prašom. Ponas R.Smetona norėtų ką nors kalbėti ar?..

R.SMETONA. Ne, čia tikriausiai atsakytų įstatymo teikėjas. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į žodelį “tos”. Galbūt to ir pakaktų: “tos žemės ūkio produkcijos tipinės sutarties sąlygos”. Aš suprantu, kad tai žemės ūkio produkcijai ir bus nustatytas tipinis ir vienodas laikas.

PIRMININKAS. Ministre, ar galėtumėte tarti žodį dėl šios diskusijos dėl tipinės sutarties?

E.MAKELIS. Pirmiausia norėčiau truputį patikslinti. Problema yra ne dėl laiko, numatyto sutartyje, o tipinės sutarties nebuvimas ar nenumatyti griežti reikalavimai pirmiausia pažeidžia teises, nes sutartyje nėra jokių įsipareigojimų dėl supirktos produkcijos. Štai kokia yra esmė. Pavyzdžiui, cukriniai runkeliai: vietoj “pirkimo”, rašoma “mainų sutartis”. Tai yra sutarties sąlygų ir teisių pažeidimas. Aš to norėčiau pasakyti, kad tai, ką pateikia ponas R.Smetona, mums ir žemdirbiams iš esmės tinka. Viskas yra labai gerai pakoreguota.

PIRMININKAS. Atrodo, viskas yra aišku. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galim pritarti. Seimo Pirmininkas taip pat siūlytų, jeigu mes sutarsime dėl pagrindinio įstatymo priėmimo, ir šį įstatymą priimti šiandien ypatingos skubos tvarka. Niekas neprieštarauja. Taigi taip ir sutariame, bet priėmimą darysime šiek tiek vėliau. Jau mes apsisprendėme pritarti po svarstymo, pritarėme ir sutarėme, kad priiminėsime.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1669 (svarstymas)

Darbotvarkės 1-4c klausimas – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1669. Taip pat svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. R.Smetona – pagrindinis pranešimas. Prašom.

R.SMETONA. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šiam įstatymo projekto variantui. Išvadose yra sakoma, kad Seimo nariai A.Sakalas ir J.Razma pasiūlė iš ankstesnio projekto varianto išbraukti žodžius “12 straipsnio ketvirtojoje dalyje”. Komitetas tam pasiūlymui pritarė. Dabartinis variantas, mūsų manymu, yra tinkamas priimti.

PIRMININKAS. Taigi nematau daugiau norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galima pritarti ir pritariame, taip?

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1670(2) (svarstymas)

Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁸ straipsniu ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1670. Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pranešėjas – R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šitam antrajam įstatymo projekto variantui. Galima pastebėti, kad išvadose Seimo komiteto nariai siūlė pakeisti pirmajame variante numatytas sumas, nuobaudas. Toms, kurios yra dabar, t.y. nuo 1 tūkstančio iki 4, po to kartojama nuo 2 iki 6, komitete bendru sutarimu yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėl šių įstatymų projektų norėtų kalbėti L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Aš atsiprašau, bet nevisiškai susigaudau, dėl kokio čia mes…

PIRMININKAS. Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso.

L.SABUTIS. Ačiū, kaip tik dėl to norėjau, kadangi čia buvo pasiūlymų dėl kitų projektų.

Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso reikėtų pritarti, tačiau yra abejonių dėl vienos sąlygos. Mes sakome, kad sutartis turi būti rašytinė, bet ji užtraukia baudą produkciją superkančių įmonių vadovams. Kadangi tai yra abipusė subjektų pirkimo-pardavimo sutartis, reikalavimus taip pat gali pažeisti ne tik įmonių vadovai. Tai šiuo atveju ne visai tinka. Aš dar sakyčiau, kad čia turėtų būti ir tiesiogiai atsakyti asmuo, kuris vykdo supirkimą, nes įmonės vadovas gali turėti tokių bent porą šimtų. Jeigu 200 sudarinėtų sutartis, aš net neįsivaizduoju, kada ir kaip jis atlygintų tą baudą, kuri būtų skirta vadovaujantis šiuo įstatymu.

Žiūrėkime į antrąją dalį: “Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto…” Nepasakyta, kokio asmens – vadovo ar supirkėjo, ir t.t. Todėl manau, kad šiuo atveju visiškai teisingas būtų reikalavimas sankcijos dalyje numatyti asmenį, kuris pažeidė šios sutarties sąlygas. Jeigu šiuo atveju pirkėjas – tai pirkėjas, nors vienodai galėtų ir turėtų atsakyti ir pardavėjas, jeigu jis pažeidžia tas sąlygas. Galbūt yra teisinga, kaip Teisės departamentas rašo, kad tai turėtų būti įmonių atstovai.

Ir antra. Norėtųsi parašyti, kad nustatyto atsiskaitymo už supirktą žemės ūkio produkciją ir maisto produktus tvarkos pažeidimas. Ne abstrakčiai tos tvarkos pažeidimas, ne apskritai, o tvarkos, numatytos sutartyje. Siūlyčiau autoriams įrašyti tokius du žodžius. Negalima, aš žinau, tada reikia atidėti, bet tokių dalykų negalima vien tiktai apskritai parašyti “tvarkos pažeidimas”. Kokios tvarkos, nes sutartyje nesiūloma numatyti.

Tai tiek trumpai norėjau pasakyti dėl šių Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymų, nes sankcijos iš tiesų yra nemažos: iki 6 tūkst., iki 4 tūkst. ir t.t., todėl turi būti labai tikslus ir pats dispozicijos išdėstymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu pasakyti, kad komitetas yra pateikęs antrąjį variantą, mes svarstome dabar tik antrąjį variantą...

L.SABUTIS. Aš tik šiandien gavau.

PIRMININKAS. …kuriame, man atrodo, yra aiškiai parašyta, už ką gali būti baudžiama. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš, panašiai, kaip gerbiamasis kolega L.Sabutis, norėčiau patikslinti tą 172¹⁸ straipsnio dalį, pirmąjį sakinį, kuriame yra numatytas pažeidimas dėl… blogesnėmis sąlygomis, negu nustato įstatymai ar kai kurie teisės aktai. Mes turėtume pabrėžti, kad toje sutartyje neturėtų būti blogesnės sąlygos, negu nustato tipinė sutartis. Aš manau, kad tipinėje sutartyje galėtų būti ir laikas, per kurį turėtų būti atiskaityta, arba, sakykim, kiti dalykai. Ar tipinė sutartis yra kitas teisės aktas, aš truputį abejoju. Matau, kad gerbiamoji kolegė iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto man pritartų, kad tipinė sutartis čia turėtų būti įrašyta. Mes norėtume, kad sutartys nebūtų blogesnės negu tipinės sutartys. Jeigu būtų priimta, aš mielai pritarčiau.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų nuomonė dėl ką tik išsakytų pastabų. Jeigu galite.

E.MAKELIS. Aš norėčiau atkreipti į vieną dalyką, kuris… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sabuti, ministras dabar aiškina dėl jūsų pastabų. Prašom, ministre.

E.MAKELIS. …nustatytos žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų supirkimo tvarkos pažeidimas. Iš esmės visų pagrindinių produktų: pieno, mėsos, grūdų, cukrinių runkelių – tvarka, pagal Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatymą, yra nustatoma Vyriausybės nutarimais. Taigi sąlygos yra visoje šalies teritorijoje iš esmės vienodos. Šių sąlygų pabloginimas… Siekiama į sutartis įtraukti šitas sąlygas, kad jos nebūtų pablogintos. Iš esmės viskas čia yra aišku. Negalima sieti su tipine sutartimi. Tai yra tvarka, nustatyta valstybėje.

PIRMININKAS. Taigi ministras paaiškino, kad tipinė sutartis negali būti traktuojama kaip dokumentas, pagal kurį gali būti baudžiama, ir turbūt siūloma palikti taip, kaip yra.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti ir šiam įstatymo projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Vienas susilaiko, taip? Bet aiški dauguma pritaria šiam įstatymo projektui po svarstymo.

Seimo Pirmininkas taip pat siūlo jį priimti šiandien. Taigi galime turbūt… (Balsai salėje) Aš turiu jo raštišką siūlymą. Jeigu norėtumėte pasidomėti, aš tikrai jį turiu. Galiu parodyti iš tolo, galiu parodyti iš arčiau, jeigu ateitumėte iki manęs.

Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1667(3*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, mums tada lieka tiktai išsiaiškinti dėl pagrindinio įstatymo formuluotės, dėl kurios čia vyko šiokia tokia diskusija. Aš žiūriu į L.Sabutį ir G.Imbrasienę ir laukiu jūsų sprendimo. (Balsas iš salės) Dėl pirmojo – dėl atsiskaitymų tvarkos. Ar yra sutarimas, ar ne, dėl Atsiskaitymų tvarkos įstatymo ir formuluotės, kurią pasiūlė L.Sabutis paskutiniam straipsniui? Ponia Imbrasiene, galite paspausti mygtuką? Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad jeigu mes taisysime pagrindinį įstatymą, tada reikia peržiūrėti ir lydinčius, nes mes derinome prie pagrindinio įstatymo ir dirbome ir vakar, ir šiandien su tais lydinčiais įstatymais. Kadangi mes esame pagrindinis komitetas trijų lydinčių įstatymų, iš esmės žiūrėjome, kaip suderinti. Tada reikės keisti ir kitus.

PIRMININKAS. Taigi…

G.IMBRASIENĖ. Bet aš nematau būtinumo, nes mane visiškai tenkina įstatymo nustatyta tvarka, kadangi tai reglamentuoja Civilinis kodeksas, kuris yra aukščiausias įstatymas po Konstitucijos. Taigi aš nematau tos problemos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymuose numatyta, kad sutarčių pažeidimai yra baudžiami. Taigi dar sykį, kaip aš suprantu ponios G.Imbrasienės žodžius, rašyti į šį įstatymą, kad už sutarčių pažeidimą bus baudžiama dar kažkaip, dėl to bus tik sviestas sviestuotas. Čia įstatyme viskas yra pasakyta, taip? Jeigu sutartyje bus numatyta bausmė, tai ji bus sutartyje numatyta, už ją ir bus baudžiama, o jeigu nebus numatyta, tai bus baudžiama Civilinio kodekso tvarka už sutarties nesilaikymą. Taip? Gerbiamieji kolegos, yra siūloma ne diskutuoti, o priimti. Gyvenimas parodys. Bausmės bus.

Taigi pradedame priėmimo procedūrą. Jeigu aš suprantu, yra siūloma nedaryti pataisų, o jeigu vis dėlto reikalaujama, kad dėl pataisų būtų sprendžiama, tada aš tikrai turiu daryti priėmimo pertrauką, pataisas turime dalyti, jas svarstyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris žino, kaip bus baudžiama, sako, kad pataisų nereikia daryti. Gerbiamieji kolegos, galime pradėti priėmimą…

Dėl vedimo tvarkos J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Aš iš tikrųjų pritariu teikiamiems įstatymams, bet noriu ir paprašyti ministro, kad gal mes priimtume šitą įstatymą kitame posėdyje, įsitikinę, ar tos mūsų siūlytos su gerbiamuoju L.Sabučiu pataisos nepatikslintų įstatymo. Jeigu mes po kiek laiko, priėmę šiandien, apsižiūrėsime, kad yra landa, pro kurią gali pralįsti ir dabar prievartaujantis žemdirbį vienas ar kitas supirkėjas, tai būtų labai apgailėtina, kad mes tokią spragą paliktume. Aš manau, kad per šitas tris ar keturias dienas nieko neatsitiks. O jeigu nuspręsime šiandien priimti, tai tiesiog reikia turėti galvoje, ar nepalikome tokios spragos, apie kurią čia buvo kalbėta.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų paskutinis žodis.

E.MAKELIS. Aš noriu pasakyti kitą dalyką. Tai, ką siūlė gerbiamoji G.Imbrasienė, mus tenkina. Tas sąlygas mes esame gerai išnagrinėję. Pono L.Sabučio pasiūlymai dar labiau sugriežtina situaciją. Irgi tenkina, patikslina ir dar labiau sugriežtina. Bet priėmus tai, ką siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, aš manau, kad iš esmės jokių spragų nelieka. Prašyčiau jūsų, jeigu jūs galėtumėte, taip pat ir pono J.Olekos, pritarti ir neatidėlioti, ir priimti šitas pataisas ir įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad būtų ramiau ir kad būtų visiškai aišku, registruojamės ir apsispręsime, ar svarstome kokias nors pataisas, ar nesvarstome. Prašom registruotis. Dabar registruojamės ir spręsime tiesiog patį procedūrinį dalyką. Jeigu apsisprendžia dauguma, kad pataisų nesvarstome, tada jau priimame įstatymą tokį, koks yra. Jeigu nutariame, kad pataisų reikia, tada jau svarstome, kaip, ir tada jas darome. Registracija vyksta. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų daromos pagrindiniame įstatyme, t.y. Laikinosios atsiskaitymų tvarkos įstatymo pataisų įstatyme tokio pobūdžio pataisos, kokias siūlė L.Sabutis, tas balsuoja už. Kas galvoja, kad pataisų nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Pradedame balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl to, ar svarstysime L.Sabučio teikiamas pataisas.

Už – 18, prieš – 11, susilaikė 9. Taigi daugumos nėra.

Gerbiamieji kolegos, mes čia svarstėme tiktai procedūrinį klausimą, ar svarstysime, ar ne L.Sabučio pataisas. Taigi įsiveliame į ilgą diskusiją. (Balsai salėje) Prašau? (Triukšmas salėje) Gerbiamasis Andriukaiti, aš sakiau, balsuoja kitaip. Jokia čia ne alternatyva. Čia buvo grynai procedūrinis sprendimas. L.Sabutis. Prašom. Dar sykį žodis.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų atidėliojimas yra nenaudingas, bet aš labai prašyčiau Seimo narių suprasti, koks yra mūsų siūlymas. Galų gale atsisakykime žodelių “įstatymo” ir “sutarties” reikalavimų, bet šių įmonių vadovai atsako įstatymų ir sutartyje nustatyta tvarka, nes tą tvarką sutartyje nustatys arba Vyriausybė, arba ministerija. Visiškai nesunku jai žmogui perrašyti į sutarties lapą, kokios yra galimybės tam piliečiui, jeigu yra pažeidžiami įstatymo reikalavimai. Jam nereikės ieškoti tūkstantyje įstatymų. Teisininkams aišku, valdininkams aišku, piliečiui neaišku. Sutarties formoje tegul tai įrašo ir šitame įstatyme palikime tik vieną žodelį “įstatymo ir sutartyje nustatyta tvarka”. Visą įstatymą galime puikiausiai priimti.

PIRMININKAS. Aš žiūriu į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ar dar tęsiame diskusiją, ar galime priimti šitą pataisą, kuri ir taip yra savaime aiški? Ponia Imbrasiene, paspauskite mygtuką, jeigu norite dar tarti žodį. Paspauskite mygtuką, jeigu galite. (Triukšmas salėje) G.Imbrasienė. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Aš jau sakiau savo nuomonę, bet jeigu ten dėl to vieno žodžio, tada reikia ir visur kitur. Bet aš manau, kad tikrai yra numatyta pačiame įstatyme, kodekse ir aš… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada balsuojame labai konkrečiai. Dar sykį registruojamės. Balsuosime dėl L.Sabučio žodžiu pateiktos pataisos, bet gal ši nuodėmė nebus labai didelė. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Šią pataisą remia ir kolega J.Olekas, ir ponas V.Einoris. Tiesiog vieningai yra remiama. Taigi sprendžiame klausimą dėl vieno žodelio įrašymo. “Atsako įstatymų ir sutarties nustatyta tvarka”.

Užsiregistravo 40 Seimo narių.

Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, prašom balsuoti.

Už – 28, prieš – nė vieno, susilaikė 9. Pataisa priimta. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo dar sykį? Keturi – už, keturi – prieš. Pataisa priimta. J.Olekas nori tarti žodį. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu pasiūlyti visiems balsuoti už šitą pataisytą įstatymą. Aš manau, kad tai bus gera dovana žemdirbiams, antradienį jiems susirinkus į savo sueigą Vilniuje. Iš tikrųjų jie bus patenkinti, kad šiek tiek ledai pajudėjo jų sunkioje situacijoje, gaunant uždirbtus pinigus už savo pagamintą produkciją.

PIRMININKAS. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Visiškai pritariu, kviečiu balsuoti ir negaišti laiko.

PIRMININKAS. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Prisidedu prie šito pritarimo. Iš tikrųjų, ką reikėjo padaryti jau prieš ketverius metus, šiandien reikia būtinai išspręsti.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kad taip kiekvieną kartą žemdirbiai nutartų rinktis į sueigas, kaip greitai būtų priimta daug gerų dalykų. Taigi sveikinu ir tikrai tai bus gera dovana žemdirbių suvažiavimui. Antradienį ministras galės pasakyti, kad štai po jūsų spaudimo pagaliau priėmėm.

PIRMININKAS. Taigi, dėkui Dievui, opozicija taip pat nusileido. Dabar registruojamės. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 42. Ir tai yra vienbalsis balsavimas. Gerbiamieji kolegos, Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 255² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1668 (priėmimas)

Lydintis – Civilinio kodekso papildymo 255² straipsniu įstatymo projektas. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Norinčių… L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Aš labai trumpai. Išties šitas yra lydintis. Bet čia aiškiai pasakyta Civilinio kodekso nuostata, jog turi būti rašytinės formos ir atitikti Vyriausybės patvirtintą būtent tipinę sutarties formą. Todėl aš siūlau priimti ir tai papildo kaip tik mūsų priimtą įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi registravimo nekartojame. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 40. Balsavimas vienbalsis. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1669 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, toliau lydintis įstatymo projektas Nr.P-1669 – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas, priėmimas. Norėtų kas nors kalbėti? Nėra norinčių. P.Gražulis nori, ar ne? Ne, nenori kalbėti. Balsuojame iš karto, nesiregistruojame. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 38, prieš – 1, susilaikė 1. Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1670(2) (priėmimas)

Ir paskutinis lydintis įstatymo projektas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Ar norėtų kas nors kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Nesiregistruojam. Balsuojam. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Ministras žadėjo išdalinti balsavimo išklotines žemdirbiams.

Už – 40, vienbalsis balsavimas. Įstatymas yra priimtas. Taigi visas šis blokas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo projektas Nr.P-1222(7) (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, 1-5 darbotvarkės klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1222(6). Septintasis, jau girdžiu sakant. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Pranešėjas – V.Lapė, taip? Prašom.

V.LAPĖ. Mielieji kolegos, tokios dienos mūsų komitetas labai laukė ir, matyt, turėdamas pagrindą. Aš manau, kadangi šiandien taip gerai sekėsi priimti aną, mes sėkmingai užbaigsime ir šito įstatymo svarstymą. Kad aktyviai jis buvo svarstomas, tobulinamas, rodo ir tai, kad šiandien mes turime septintąjį jo variantą.

Paskelbus šį įstatymą gauta be galo daug pasiūlymų. Sakyčiau, galbūt antras netgi pagal gautų pasiūlymų skaičių po Išlikusio nekilnojamojo turto įstatymo. Tai rodo, kad ne tik kaimo žmonės, bet ir miesto žmonės yra susidomėję tuo įstatymu ir kaimo ūkininkų reikalais. Siuntė profesoriai, docentai, fizikos ir biologijos mokslų ir įvairiausi. Žinoma, šiandien, aš manau, irgi dar bus norinčių labai daug kalbėti. Bet vieno labai prašau – reikėtų šiandien svarstymą užbaigti. Aš nenoriu dabar visko pasakyti, nes po kolegų kalbų, aš manau, dar bus galima man atsakyti į kai kuriuos klausimus. Jeigu pirmininkas sutinka, šiuo metu galiu tik tiek paprašyti: išsakykime savo mintis, kas turi labai rimtų pasiūlymų, Statutas leidžia po šito svarstymo dar teikti pasiūlymą, priimant bus galima, jeigu palaikys tam tikra grupė kolegų, įtraukti į šitą įstatymą. O šiaip aš labai atsiprašau tų Seimo narių, kurie teikė pasiūlymus ir trečiajam, ir ketvirtajam, ir visiems kitiems, bet jie galbūt nevisiškai pajuto, kad jų pasiūlymai yra įvertinti. Gali kartais pasijusti galbūt įžeisti ar kad mes neskyrėme dėmesio kolegos K.Prunskienė, J.Olekas, S.Burbienė. Mes bandėme atsižvelgti į viską. Žinoma, mes neturime komitete teisininkų, bet iš savo didelės klausos bandėme padaryti tai, ką galėjome. Šiuos pasiūlymus buvom beveik įtraukę, bet kai susitikome su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, pasirodė, kad tai ne toks jau minkštas riešutas, nes ir profesorius A.Sakalas, ir kiti komiteto nariai mus gerokai “pamankštino”. Manau, kad po to septintasis projektas pasidarė suprantamesnis ir geresnis. Ginčų buvo ypač daug dėl tokių akivaizdžių nuostatų, kur pasakyta, kad žemės sklypas, ūkininkui priklausantis kaip nuosavybė, negali būti didesnis kaip 150 hektarų. Manau, kad ir šiandien apie tai bus kalbama. Mes laikėmės tos ribos, kuri jau yra įrašyta ne į vieną mūsų įstatymą. O pagrindinis yra Išlikusio nekilnojamojo turto įstatymas.

Antras argumentas. Mes gavome Agrarinės ekonomikos instituto, kaip čia pasakyti, stebėjimų išvadas, kad šiuo metu Lietuvoje efektyviausiai gali dirbti ūkiai, kurių dydis nuo 40 iki 90 hektarų. Jie galėtų būti visiško užimtumo šeimos ūkiai, išnaudotų šiandien turimą ir galingą, ir visokią kitokią techniką. Tai apsaugotų nuo pavojaus, kurio mes bijome ir norime, kad nebūtų, tai yra nuo samdinių. Taip, mes kaime jų labai daug turime, todėl mūsų tikslai yra kaip tik tokie. O gyvenimas parodys, jeigu mes nesugebėsime pažadinti vidutinio sluoksnio, tų smulkesnių žemdirbių, kurie šiandien atgauna savo tėvų ar senelių žemes, tai, man atrodo, Lietuvos kaime didelės pažangos neturėsime. Ir šiandien, ir rytoj ir Žemės ūkio ministerija, ir kitos institucijos, kurios susijusios su kaimu, turi kaip nors atkreipti dėmesį į tą šeimos ūkių grupę, kuri turės ateityje daryti pačią pagrindinę politiką. O stambūs ūkiai, kurie šiandien turi po 300 ha, po 500 ha, net po 1000 ha, žinoma, jie turi didelę perspektyvą. Tegul jie būna mūsų švyturiai, bet mums reikėtų į tai nesiorientuoti. Tokia yra mūsų, ir Krikščionių, ir Konservatorių partijų, pozicija, kurią aš, kaip komiteto pirmininkas, privalėjau išlaikyti, nors ir nuolat buvau spaudžiamas dėl tų 150 hektarų.

Antra, pati žemiausia riba, dėl kurios irgi gali vykti ginčų, kodėl mes nusileidom iki 1 hektaro. Todėl, kad šiandien mes negalime pripažinti to fakto, kuris yra. Faktas yra toks, kad didelė dalis mūsų kaimo gyventojų, jų dar nevadinam ūkininkais, gana sėkmingai darbuojasi, turėdami net vieną hektarą žemės. O yra tokių, kurie iš viso neturėdami, net nenuomodami žemės verčiasi bitininkyste ir kitais žemės ūkiui priskirtinais verslais. Todėl mūsų nuomonė buvo tokia, kad išlaikytume tai, kas yra, nors gal ateityje ši riba ir bus keičiama. Ačiū už dėmesį ir kviečiu labai daug nediskutuojant užbaigti svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto, papildomo komiteto, vardu kalbėti A.Stasiulevičių. Prašom. Kol ateis pranešėjas, aš turiu pasakyti, kad iš tikrųjų svarstymo stadijoje mes turėsim daryti daug sprendimų dėl Seimo narių pataisų, kurioms nebuvo pritarta pagrindinio komiteto posėdyje. Matydamas, kiek užsirašiusių kalbėti bendrojoje diskusijoje, po kurios tik galėsim daryti sprendimus dėl pataisų, aš turiu abejonių, ar mes šiandien sugebėsime iki pataisų prieiti. Tokiu atveju, jeigu po bendrosios diskusijos nebus siūloma atmesti įstatymo projekto iš esmės, mes tada pataisų svarstymą galėtume numatyti artimiausią Seimo posėdžių dieną, t.y. antradienį. Prašom, pone Stasiulevičiau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, papildomo komiteto, išvada.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas kelis kartus svarstė Ūkininko ūkio įstatymo projektą. Dėl šių svarstymų projektas buvo patobulintas, jame atsižvelgta į komiteto narių pastabas bei pasiūlymus. Tačiau tenka pasakyti, kad projekto septintajame variante dar liko keletas smulkių techninių nesklandumų: lyginamojo varianto 5 straipsnyje liko neišbraukta pirmoji dalis, kurios nėra pagrindiniame tekste, 14 straipsnyje žodžius “lydimuosius aktus” reikia pakeisti juridine sąvoka “teisės aktus” bei atlikti kai kuriuos kitus smulkius redakcinius pataisymus, dėl kurių su autoriais jau yra sutarta. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria įstatymo projektui po svarstymo ir siūlo kitiems padaryti tą patį. Ačiū.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat kelis kartus svarstė šį įstatymo projektą, kelis jo variantus. Iš tikrųjų pagrindinis komitetas į daugelį pasiūlymų ir pastabų atsižvelgė, tačiau ne į visas. Todėl aš noriu paprašyti taip pat, kad būtų atsižvelgta į visus pateiktus komiteto pasiūlymus. Visų pirma mes siūlėme, kad būtų įrašyta į 8 straipsnio ketvirtąją dalį tokia nuostata: “Ūkio padaryta žala fiziniam ar juridiniam asmeniui atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka”. Reikėtų, nes tai nebūtų perteklinė nuostata, jau vien dėl to, kad ūkininkų socialinės garantijos kuriamos kartu su šiuo įstatymu. Nebūtų per daug, jeigu įrašytume, kad vis dėlto žala, padaryta ūkyje, yra atlyginama.

Toliau. Taip pat dar buvo mūsų vienam pasiūlymui, kad talkininkų darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, nepritarta. Manome, kad gali būti sukurtas toks precedentas ir atsirastų nuolatinių talkininkų. Dėl to būtų galima ir nesisieloti, tačiau talkose dalyvaujantys žmonės iš tikrųjų nėra draudžiami, jie patys nesidraudžia ir jokių socialinių garantijų neturi. Todėl galų gale visa tai atsisuktų prieš pačius žmones. Talkininkai iš tikrųjų turi būti tik laikinas reiškinys, ne nuolat esantis. Visais kitais atvejais tai turi būti ūkio nariai arba turi būti sudaromos darbo sutartys ir jie patys turi draustis arba ūkininkas juos turėtų drausti.

Taip pat buvo nepritarta nuostatai, kad būtina įrašyti į naują įstatymą, kuris reglamentuoja naujus santykius kaime, kad “Ūkininkas už save ir pilnamečius ūkio narius moka privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatyta tvarka”. Pagrindinis komitetas mano, kad tai įtvirtinta kituose įstatymuose, tačiau iš tikrųjų tai nėra įtvirtinta kituose įstatymuose ir tai reikia įtvirtinti dabar.

Taip pat manome, kad autoriai nevisiškai suprato mūsų pasiūlymą dėl lengvatų taikymo. Mes siūlėme įrašyti nuostatą, kad ūkininkui ir ūkio nariams gali būti taikomos sveikatos draudimo ar valstybinio socialinio draudimo lengvatos. Manau, kad čia įvyko nesusipratimas, nes autoriai lengvatas suprato, aš taip manau, kaip draudimą dėl bazinės pensijos. Draudimas dėl bazinės pensijos tai yra iš tikrųjų tokia nuostata ir tai nėra jokia lengvata. O kai mes sakome, kad gali būti taikomos lengvatos, turime omenyje būsimas lengvatas, kurios bus taikomos ekonomiškai silpniems ūkininkams, t.y. valstybė mokės dalį draudiminės įmokos. Ir patiems ūkininkams, ir ūkio nariams teks mokėti taip pat tik dalį arba visą, atsižvelgiant į ūkio pajėgumą, todėl manome, kad šį mūsų pasiūlymą taip pat reikėtų įvertinti.

Taip pat dar nebuvo atsižvelgta į du pasiūlymus. Pirmas nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių nuostatos įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu. Mūsų tokia nuostata buvo todėl, kad visų pirma reikia suderinti sąvokas, iš tikrųjų reikia susieti, kad neatsirastų nuostatos, galiojančios anksčiau, negu bus priimtas Ūkio įstatymas. Todėl manau, tai taip pat nėra perteklinis pasiūlymas.

Paskutinė pastaba – įpareigoti Vyriausybę parengti talkininkų darbo tvarką. Manome, kad tai yra tikslinga, nes tokią tvarką iš tikrųjų reikia reglamentuoti, tai yra visiškai nauji metodai ir nauji būdai. Aš kviečiu visus pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviesčiau Ekonomikos komiteto atstovą. Nežinau, kas norėtų tarti žodį. Šiam įstatymo projektui Ekonomikos komitetas yra pritaręs su išlygomis. Nematau norinčių kalbėti. Dabar matau, kad Biudžeto ir finansų komiteto vardu norėjo kalbėti J.Listavičius. Nematau. Tada kviečiu E.Kunevičienę. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Daugeliui mūsų pasiūlymų pagrindinis komitetas pritarė, tačiau dviem patiems svarbiausiems, kad negalima šiame įstatyme įrašyti mokesčių nuostatų, nes mokesčiai sprendžiami mokesčių įstatymuose… Jeigu šiandien mes pritarsime po svarstymo, aš vis tiek siūlysiu, kai mes pateiksime pataisas, pasiūlymus priėmimui, kad už jas būtų balsuojama. Bet šiandien gal nereikia trukdyti pritarti po svarstymo, ten bus tik du mūsų dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu dabar kviečiu kalbėti J.Oleką.

J.OLEKAS. Kaip nustato mūsų Statutas… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jau būčiau dalį savo kalbos pasakęs, jeigu kolega A.Katkus nebūtų taip mane pertraukęs, būtų buvę trumpiau bent kelias sekundes.

Socialdemokratų frakcija, apsvarsčiusi teikiamą Lietuvos Respublikos ūkininkavimo įstatymo projektą, iš esmės tokio įstatymo priėmimui pritaria. Lietuvos socialdemokratų frakcija ir partija Žemės ūkio ir kaimo reikalų komisijoje, jos išplėstiniame posėdyje kartu su mokslininkais ir specialistais apsvarstė šį įstatymą. Vadovaudamiesi samprata, kad žemė yra pamatinis valstybės turtas, o racionalus, tausojantis ir ekologiškas jos panaudojimas – strateginis siekis ir atsakomybė, būdami įsitikinę, kad įstatyme (…) krašto dirvožemį bei gamtinės aplinkos naudojimą pirmiausia turi būti grindžiama žemės naudotojų agroekologinių žinių reikmės būtinybe ir pažangos procesų skatinimu, o tai neabejotinai priartina mūsų kaimo verslą ir socialinį gyvenimą prie Vakarų šalių praktikos ir lygio, nusprendžia ir siūlo dar kai kurias pataisas šiam įstatymui. Pirma, 2 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžių “fizinis asmuo” vis dėlto norėtume dar kartą pasiūlyti įterpti žodžius “turintis žemės ūkio išsimokslinimą arba įgijęs ūkininkavimo žinių minimumo kvalifikaciją”. Tai yra tai, kad pirmenybė būtų teikiama tiems žmonėms, kurie yra pasirengę dirbti žemės ūkyje ir gali dirbti žemę kvalifikuotai.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamasis kolega, bus pridėtas laikas, bet jeigu jūs norėtumėte pristatyti visas savo pataisas, jūsų pataisos buvo pateiktos komitetui, dėl jų bus būtinai balsuojama ir jūs turėsite galimybę kiekvieną pataisą atskirai pateikti Seimo nariams ir jas pristatyti tada, kai mes prieisime prie tos stadijos. Tai būtų antradienį. Aš siūlyčiau jums apie tai pagalvoti, jums teks dar sykį tai kartoti.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai neviršysiu savo laiko ir prieš eidamas į tribūną visuomet pagalvoju. Manau, kad kitaip net nebūčiau čia atėjęs.

Norėčiau, kad komitetas dar kartą išgirstų galbūt tą, ką kalbėjo gerbiamasis V.Lapė, jog pats Kaimo reikalų komitetas kai kurias pastabas buvo priėmęs. Mes šiandien girdėjome gerbiamąją E.Kunevičienę, kuri taip pat yra pateikusi savo pastabų, ir apsisprendimą dėl svarstymo taip pat grindžia tuo, kad yra pataisų, dėl kurių mes dar kartą siūlytume balsuoti. Svarstymo metu mes tiesiog norėtume, kad dar kartą būtų išgirsta ir būtų atkreiptas dėmesys. Sakykime, 2 straipsnyje, kuriame kalbama apie tai, kad ūkio nariai turi būti nuolatinai dirbantys. Aš manau, kad žodis “nuolatinai” nėra apibrėžtas, kaip ir turto dalis nėra apibrėžta. Kokia turto dalis turi būti įdėta į ūkį? Ar tai, kad atnešiu grėblį, tai jau bus turto dalis, padargas ūkyje, ir man leis būti nariu? Kokiu dažnumu aš turiu atvykti į ūkį būdamas specialistu, sakykime, tos šeimos narys, kuris kartu negyvena? To įstatymas, mums atrodo, nereglamentuoja arba palieka spragas, kurias mes turėsime spręsti, kai susidursime su gyvenimo realijomis. Iš tikrųjų nei apibrėžimuose, nei kitose įstatymų normose apie tuos dalykus nekalbama.

Taip pat frakcijos vardu aš prisijungiu prie gerbiamosios B.Visokavičienės teiktų pasiūlymų dėl talkininkų. Iš tikrųjų šis įstatymas dar nereglamentuoja. Turėtų būti priimta papildoma darbo tvarka, Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip yra su talkininkais, nes pasakyta, kad laikinai dirbantis ūkyje. Aš manau, kad tai iš tikrųjų neapsaugo talkininko ir taip pat palieka spragą pasinaudoti kartais tais talkininkais, nesuteikiant jiems socialinių garantijų.

Iš esmės esame už šio įstatymo priėmimą. Aš tikrai norėčiau užbėgti už akių tam, ko nepasakė gerbiamasis V.Lapė, kad tokia forma šio įstatymo nepadarytume jau šiandien kaip dovanos žemdirbių antradienio sueigai. Man atrodo, kad mes dar galėtume į šio įstatymo teikiamas pastabas įsiklausyti ir patobulinti. Galbūt Kaimo reikalų komitetas bei teisininkai tas mūsų teikiamas pastabas dar kartą priims. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Ozolą.

R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu iš karto pasakyti, kad šitoks įstatymas yra labai reikalingas, tačiau tokiu pavidalu kaip dabar jis negali būti priimamas, tuo labiau priimtas. Norėčiau kalbėti apie įstatymų prasmės ir įstatymų kalbos dalykus. Tiesa, baigiantis posėdžiui nelabai gerai apie tokius reikalus kalbėti, bet paprastai mes niekada neturime laiko, todėl gal pakentėkime. Aš vis dėlto laikau esant reikalinga pasakyti tas mintis.

Įstatymą kūrėme taip, kad atskiros nuostatos atrodo didžiai reikšmingos, bet kai jas sudedi ir pasižiūri, kokia jų prasmė, dažnai pasirodo priešingai negu tikėtasi, negu mes patys tikėjomės. Tada kaltinamas ir šis, ir tas, ir anas, o dažniausiai niekas, dažniausiai ta beprasmybė arba ydingais pasirodę sprendimai ginami kaip teisingi ir visai geri dalykai, nes mes juos priėmėme. Labai daug ko buvo tikėtasi iš pataisyto Žemės ir nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo, priimto šios kadencijos pradžioje. Rezultatas – dar labiau sulėtintas žemės grąžinimo procesas ir jo vyksmo tvarka, galima sakyti pasakėlėmis verčianti oficialią nuostatą, kad žemės reforma bus užbaigta iki 2001 metų. Tą aš teigiu visiškai atsakingai. Kodėl taip? O todėl, kad žemės grąžinimu ir žemės reformos užtęsimu suinteresuota visa armija iš to duoną valgančiųjų. Aš juos suprantu, aš juos pateisinu, bet mes patys to pateisinti negalime.

O kodėl taip yra? Svarbiausia yra dėl to, kad įstatyme, kuris yra iš esmės trumpalaikis, galima sakyti, at hoc šiam atvejui parašytas, reformai įvykdyti parašytas įstatymas, nieko nepasakyta, iki kada jis turi būti padarytas, bent jau iš principo. Nėra kada aiškinti, kaip aš suprantu šio konkretaus termino nurodymo būdą. Pažymėsiu viena.

Žemės ūkio padėtį šiandien turime tokią, kokią tas įstatymas mums ir leido padaryti. Kalbu apie tai dėl to, kad mūsų šiandien aptariamas įstatymas irgi turi vieną labai rimtą prasmės arba konceptualinę bėdą, apie kurią kalbėjau ir aną kartą baimindamasis, kad iš valstybės paramos ūkininkui dokumento įstatymas netaptų kaimo žmonių nuvarymo nuo žemės ir išvarymo iš kaimo įstatymu. Nors padarytos dvi naujos įstatymo redakcijos, dabar jau ne dvi, šiandien sužinojau, kad dar dvi padarytos, taigi per dvi savaites keturios naujos redakcijos, mano minimu klausimu niekas iš esmės nepakito. O klausimas yra toks: kas su tais, kurie negalės steigti savo ūkio, t.y. su žmonėmis, kurie turi iki 1 ha žemės? Kad yra nurodyta, kokį žemės plotą turi turėti žmogus, norintis registruotis kaip ūkininkas, yra labai gerai. Tik tai leidžia pakankamai aiškiai diferencijuoti ir kitus ūkininko veiklai keliamus kriterijus.

Blogai, kad nė žodeliu neužsimenama, į kokius santykius su valstybe pastatomas tas, kurio žemė nesiekia 1 ha. Tuo tarpu iš tokio žemės ploto pristatydami pieną ir parduodami kitą savo išaugintą produkciją Lietuvoje pragyvena ne vienas tūkstantis žmonių. Jie paliekami patys sau, nubraukiant bet tokią paramos jiems galimybę, nes šis įstatymas yra tiktai ūkininkais registruotų žmonių santykių su valstybe ir valstybės paramos jiems reglamentavimo dokumentas. Visiškai galimas atvejis, kad įstatymų leidyba dėl ūkininkavimo toliau plėtosis ūkininkų gynimo nuo ne ūkininkų, o šiaip kaimiečių gaminamos produkcijos konkuravimo kryptimi, tai yra visiškai įmanoma. Todėl jeigu nenorim, kad šis pakankamai prastas įstatymas taptų pragaištingu nemažai daliai kaimo žmonių, būtina jau dabar į 1 straipsnį įrašyti nuostatą, kad šitie žmonės, kurie dėl savo turimos žemės dydžio registruotis ūkininkais negali iš principo, iš valstybės automatiškai gauna kompensaciją už tai, kad jie negamina prekinės žemės ūkio produkcijos. Kokio dydžio ta kompensacija – specialaus tyrimo reikalas. Tačiau ji neturėtų būti mažesnė už bet kurių duomenų vidurkius. Anksčiau ar vėliau ir ūkininkams turėsime mokėti kompensacijas už negaminimą, ne už gaminimą, o už negaminimą, kaip tai daroma ne vienoje pasaulio šalyje. Tačiau dabar ši nuostata turėtų būti pritaikyta bent jau tiems, kurie dėl šio įstatymo negalės pretenduoti į jokią valstybės paramą, netgi garantuotą produkcijos supirkimą. O taip ir bus. Tada įstatymas nebetektų akivaizdžios žmonių nuvarinėjimo nuo žemės įstatymo prasmės.

Neaiškių prasmių pilna ir ūkininkavimo tvarkos reglamentavime. Kodėl ūkio riba pasirinktas 1 ha, o ne 2 ar 3? Todėl, kad taip daroma Austrijoje, Vokietijoje ir Suomijoje? O jeigu Lietuvoje 2 ha buvo išdalyti kaimo inteligentams, 3 ha – kolūkiečiams, kurie neturėjo teisės į restitucinę žemę, tai gal nuo 3 ha ir pradėkim registruoti ūkininkus, atleisdami mokytojus nuo pareigos prisidurti iš pieno pristatinėjimo? Gal ir jiems suteikim galimybę kompensuoti tą savo ūkio darbą?

Aš labai konkrečius, jeigu galima… Kadangi gaunu teisę kalbėti ir frakcijos vardu, tai porą minučių pridurkit.

PIRMININKAS. Jeigu frakcijos, tuomet prašom.

R.OZOLAS. Daugiau, žinau, nėra kas kalba, ir žinau, kad tos nuostatos atitinka mūsų frakcijos nuomonę. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, mašinos ir įrengimai geriausiai atsiperka 176 ha ūkyje, tai kodėl žemės nuosavybės riba nustatoma – 150 ha? 130 geriausių 1998 m. Lietuvos ūkininkų ūkio vidurkis yra 247 ha. Tai ne kokie nors 60 ha, apie kuriuos kalbėjo ponas V.Lapė.

Mano įstatymo projekto tekstas mirga tokiais klausimais ištisai. Klausimai, kurie anaiptol nėra lokaliniai, klausimai, kurie iš tiesų yra konceptualiniai. Tuomet vienas vienintelis juos apibendrinantis klausimas: kodėl yra skubama su šituo įstatymu? Negaliu paaiškinti to niekaip kitaip, kaip tik taip, kad ponas V.Lapė, porą metų pramiegojęs Kaimo reikalų komitete, pagaliau nutarė parodyti produktyvumą ir pateikė mums svarstyti anaiptol ne įstatymo projektą, o pusfabrikatį.

Dabar, kaip sakiau, apie įstatymo kalbą, į ką ne kartą dėmesį kreipė ir Seimo Pirmininkas. Kokią prasmę turi šitoks įstatymo teiginys 1 straipsnyje: “Valstybė sudaro teisines ir ekonomines sąlygas ūkio atkūrimui ir įkūrimui bei ūkininkavimui, gyvenimo būdo, dvasinių, kultūrinių ir gamtos vertybių kaime išsaugojimo pagrindus”? Tai yra beprasmybė.

3 straipsnio 1 punktas sako: “Ūkis neturi juridinio asmens teisių”. To paties straipsnio 2 punktas sako: “Ūkis turi teisę turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir bet kuriame užsienio banke”. Juridinių teisių neturintis subjektas gali disponuoti finansais! Na, žinot ką, labai atsiprašau!

PIRMININKAS. Laikas.

R.OZOLAS. Tai yra 1990 m. lygis. Aš prašau daryti mažiausiai svarstymo pertrauką. Pataisos bus pateiktos visam įstatymui pakankamai nuosekliai. Ir prašau atsižvelgti į tas pastabas. Tai bus mūsų bendros pastabos, ne vien mano. Ačiū už kantrybę, kolega A.Kubiliau.

PIRMININKAS. Čia ne mano kantrybė, čia Seimo narių kantrybė. Aš negaliu, nepaklausęs Seimo narių, leisti kalbėti ilgiau negu leidžia Seimo statutas.

Toliau kalbės V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Ką tik kalbėjęs R.Ozolas palietė labai svarbų klausimą. Jeigu galima taip mums visiems apmąstyti, turbūt sutiktume, kad vienu atveju mes turime socialinį ūkį, kitaip sakant, yra 3 ha, ir tai yra priedas prie pensijos, t.y. galimybė prisidurti sau, tai yra socialinis ūkis. Visa tai atlieka tik socialinę funkciją. O kitu atveju mes turime kalbėti apie prekinį ūkį ir šiuo požiūriu mes turime aiškiai paklausti: kas atsitiks su žmonėmis, kurie iš esmės gavo tuos 2 ha ar panašiai kaip socialinį ūkį? Tai kaip mes toliau kalbėsime apie tai? Prekinio ūkio – vėl yra daug problemų. Tarkim, 0,5 ha braškynas čia, prie Vilniaus, iš 0,5 ha gauna didelį pelną, augina puikų derlių ir realizuoja. 0,5 ha braškynas – tai ne ūkis? Iš karto sureaguoja, kad tai pajamos. Iš tikrųjų taip. Vadinasi, atsiranda kriterijų, kurie yra svarbesni negu 1 ha. Iš karto kyla problemų: ką gamina, ką augina, koks profilis, kokios pajamos ir t.t. Čia daug sudėtingų problemų, kurios yra susijusios su tuo klausimu.

Tuo tarpu dėl socialinio ūkio neatsakyta, ką daryti. R.Ozolas visiškai aiškiai klausia apie tai. Tai ar jie nesiregistruos kaip ūkininkai? Kas tuomet su tais žmonėmis bus, ypač senyvo amžiaus? Aš nekalbu apie didelę dalį kaime esančios inteligentijos, specialistų. Iš tikrųjų būtų galima daugiau diskutuoti apie 150 ha. Štai kokia statistika, gerbiamieji kolegos. 132 Lietuvos pažangiausieji ūkininkai šiemet apdovanoti – 75% jų naudojamos žemės yra nuoma. Jie nuomoja. Mes įteisinam nuomos principą, bet nuoma žemę alina daug greičiau negu nuosavybė. Tuomet kyla klausimas, kaip mes čia turime elgtis? Kodėl užbrėžiame 150 ha ribą vien tik dėl to, kad Smetonos laikais toks buvo rodiklis? Juk aiškiai turime pasakyti ir trečią dalyką. Šitas įstatymas turi skatinti reformų procesus. Tuo tarpu kol kas yra tik turto grąžinimo, restitucijos ir išdalinimo procesai kaime. Bet jeigu reformų, tai kaip tada galima nesuprasti to dalyko, kad vis dėlto būtų skatinama, jog į ūkį ateitų išsilavinimą turintys žmonės, nes žemė yra nacionalinis turtas. Kodėl skandinavai draudžia palikti net paveldėjimo teise įpėdiniams, jeigu jie neturi žemės ūkio išsilavinimo, o mes tuo požiūriu staiga… Anais laikais jau ėjom ta kryptimi, o dabar tylime. Kai pasitari su ministru, pasitari su kitais, visi supranta, jog reikia būtinai nustatyti tą kriterijų, vis dėlto kažkada reikia pasakyti, kad pagaliau į žemės ūkį atėję Žemės ūkio akademijos studentai turėtų kažkokias preferencijas ūkiui. Statistika aiškiai rodo, kad iš 100 išsilavinimą turinčių žmonių efektyviai ūkininkauja kur kas didesnis procentas negu iš 100 neturinčių išsilavinimo žmonių. Bet tai irgi yra Ūkio įstatymo reikalas, jeigu mes kalbame apie reformą. Šiuo atveju mes turime tikrai sunkų klausimą: derinti turto grąžinimo procesus, kurie neišpasakytai užsitęsė ir nežinia kada pasibaigs, ir drauge derinti procesus, kad galėtume eiti intensyvinimo, skatinimo keliu, eiti pažangos, kaimo pažangos plėtimo keliu. Tai kaip mes nekelsime kvalifikacijos reikalavimų? Juk viskas yra čia pat. Dabar pažiūrėkite, kiek ūkininkų yra buvę taksistai, dar kas nors. Jie iš esmės naudoja kitų potencialą. Kartais jie sukasi labai apsukriai, bet kai pasižiūri į duomenis, matyti, kad po kelerių metų tokį ūkį gali ištikti krachas, juo labiau kad mes turime reikalų su žeme, o žemė yra nacionalinis turtas. Tai ar tikrai mes nesvarstome rimtų strateginių klausimų? Taigi iš tikro kyla klausimas, ką daryti su socialiniu ūkiu, ką daryti su prekiniu ūkiu ir daugeliu kitų dalykų. Todėl, mūsų nuomone, 150 (aš matau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar vieną sekundę)… Vadinasi, 150 ha riba yra tikri nepamatuota. 250 ha yra ta riba, kurią gyvenimas jau šiandien … Yra ir daugelis kitų dalykų, ypač žemės ūkio žinių įgijimo skatinimas, kuris šiame įstatyme turi būti stimuliuojamas. Todėl mes norime teikti pataisas ir prisidedame prie to, kad to įstatymo reikia, bet būtina atsakyti į tuos klausimus, kurie yra čia keliami. Mes tikrai teiksime pataisas ir prašysime už jas balsuoti, nes tai yra per daug rimtas klausimas, kad būtų svarstomas, sakykim, skubos tvarka arba atsainiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti, kad svarstomas įstatymo projektas įregistruotas Seime praeitų metų birželio 5 d. Taigi kalbėti apie skubos tvarką būtų šiek tiek netikslu. Gerbiamieji kolegos, prieš suteikdamas žodį A.Katkui, aš turiu jūsų paprašyti leisti pratęsti posėdį, nes laikas, skirtas šios dienos posėdžiui, baigėsi. Mes pratęsiam posėdį tol, kol nutarsim, kad reikia jį baigti. A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš dėl vieno sakinio. V skyriaus šeštasis skyrius. Ten yra vienas sakinys: “Vienintelis ūkio darbingas narys atlikti karinės prievolės nešaukiamas”. Iš principo turbūt ir visas komitetas, ir Krašto apsaugos ministerija pritaria šitokiai nuostatai, bet negali būti šiame projekte sprendžiami mobilizacijos, arba karo, klausimai. Aš siūlyčiau apsvarstyti šitą sakinį ir perkelti į Karinės prievolės įstatymą, kuris bus netrukus priiminėjamas. Turiu pasakyti, kad šios nuostatos iš esmės buvo laikomasi ir buvo keli ar keliolika žmonių, kuriuos atleido išimties tvarka, kai nebuvo kam dirbti žemės. Aš manau, kad komitete bus pritarta. Siūlau ponui V.Lapei arba rengėjams šį sakinį išbraukti, nes mes jį perkelsime į tam tinkamą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendroji diskusija baigta. Kaip numato Seimo statutas, po bendrosios diskusijos, jeigu to reikalauja nors vienas Seimo narys, balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Jeigu po svarstymo bus pritarta, t.y. jeigu dabar bus pritarta komiteto pateiktam septintajam variantui, tai antradienį mes spręsime klausimą dėl pataisų, kurias svarstė komitetas ir kuriom nepritarė, ir dėl pataisų, kurios buvo iš naujo pateiktos per svarstymo Seime stadiją. Svarstymo Seime stadija yra prasidėjusi ir per šią stadiją jau negalima teikti naujų pataisų. Šiuo atveju aš girdėjau tik kolegos R.Ozolo siūlymą lyg ir daryti pertrauką ir tokį nesutikimą dėl to, ar būtų galima pritarti po svarstymo komiteto pateiktam įstatymo projektui. Todėl aš siūlyčiau dabar aiškiai formuluoti nuomonę grynai dėl procedūros – pritariam ar nepritariam. Ir tada… A.Bartkus. Prašom.

A.BARTKUS. Aš manau, kad galima pritarti. Tačiau aš noriu nusistebėti, kad tik praėjusią savaitę kolegos, ypač iš anos pusės, plojo Prezidentui, kuris ragino atsisakyti paramos žemės ūkiui. Dabar tenka girdėti raginimus šitą paramą labai išplėsti. Tai tiek pastabų. O iš esmės reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. R.Ozolas. Grynai procedūriniai jūsų pasiūlymai, ką, jūsų nuomone, turėtume daryti.

R.OZOLAS. Aš irgi negalėčiau nepritarti, nes manau, kad prie įstatymo reikia dirbti, bet dar kartą labai aiškiai prašau daryti pertrauką, sukviesti visus, kurie turi bet kokių pastabų, dėl jų diskutuoti ir tik tada daryti sprendimus, kad bent jau Seimo nariai, norintys dalyvauti tobulinant šį įstatymą, labai aiškiai žinotų, kokiais argumentais remiantis ta ar kita jų nuostata yra atmetama. Aš suprantu, kad įstatymas bus priimtas nepaisant oponavimo pastangų, bet vis dėlto šitą procedūrą reikia atlikti.

PIRMININKAS. Aš turiu pasiteirauti, ar Kaimo reikalų komitetas iki šiol slaptai svarstė šitą įstatymo projektą? Jeigu slaptai, tai jūs pažeidėte Statutą. Tada tikrai…

R.OZOLAS. Vakar naktį buvo parengtas dar vienas variantas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom. V.Andriukaitis dėl procedūros. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, dėl procedūros. 5-asis, 6-asis, 7-asis projektai. Aš noriu paklausti, ar procedūros prasme būtų galima pasakyti, kad šitaip nesielgiama? Ir dar. Kad gautume 4-ąjį projektą, reikėjo nemažai pastangų, bet tai buvo prieš mėnesį. Vadinasi, dirbta su trimis projektais, ir staiga atsiranda keturi. Dabar 5, 6, 7. Ir vėl sakome, kad viskas gerai. Antras dalykas. Aš matau labai didelį kai kurių Kaimo reikalų komiteto narių užsispyrimą, visiškai nemotyvuotą užsispyrimą. To neturėtų būti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabos yra labai rimtos. Negi mes iš tikrųjų negalime pritarti po svarstymo, padaryti pertrauką, sudaryti bendrą grupę, padiskutuoti ir pateikti tokį aštuntąjį variantą, kad būtų galima balsuoti dėl alternatyvų?

PIRMININKAS. Ir komiteto pirmininkas V.Lapė.

V.LAPĖ. Aš labai gerai pamenu tą dieną, kai įstatymas buvo pateiktas. Kai pasipylė klausimai, buvo aiškiai matyti, kad bus sutinkančių su mūsų koncepcija ir bus nesutinkančių. Aš vis dėlto manau, kad pagrindinis komitetas gana rimtai darbavosi ir visą laiką vieningai pritarė ir sutarė, be to, mes dar diskutuosime. Mes vis tiek neįrodysim to, ko neįmanoma įrodyti. Man gaila tokių garbingų žmonių kaip ponas R.Ozolas. Jis įrodinėja, kad šitas įstatymas turi būti susietas su žemės grąžinimu ir vos ne 5 minutes kalba apie žemės grąžinimą. Jeigu mes ginčysimės dar mėnesį, mes šiandien neįrodysim, aš manau, šitai grupei, kuri prieš 150 ha. Dėl to niekas nesikeis. Ar šiandien reikia įrodinėti, kad niekas neskaito to įstatymo?

Juk aiškiai pasakyta – nuo 1 hektaro registruoja pagal žemės kiekį, o kas neturi 1 hektaro, gali būti registruotas pagal iš žemės gautas pajamas. Ir čia filosofiškai prie šito klausimo galima labai gražiai prieiti. Aš manau, kad mes galim ginčytis iki nukritimo dar kartą. Teisininkai sutinka, aš nežinau, kiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas, reikėtų pažiūrėti. Jeigu mes vieną kartą tikrai baigtume diskusijas, galima atidėti vienai kitai dienai, bet kitą savaitę tikrai reikėtų baigti svarstymą. Kiek tai duotų naudos? Aš suprantu, kad naudos duotų tiek, kad žmonės išsikalbėtų ir suprastų. (Balsai iš salės) Aš nemanau, juk dabar visą laiką yra skelbiama, kada vyksta ir kokie posėdžiai, ir kokiais klausimais. Prašom, ponai, dalyvauti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip suprantu, kad niekas iš principo neprotestuoja prieš tą įstatymo projektą, koks dabar pateiktas. Vienintelis dalykas, kad yra daug pataisų. Aš dar sykį noriu priminti, kad šiandien mes pataisų nesvarstom. Tačiau jeigu mes dabar pritariam įstatymo projektui iš esmės po svarstymo, tai antradienį arba kada mes nutartume mes svarstytume tas pataisas, kurios buvo pateiktos komitete. Tai yra J.Olekos ir K.Prunskienės ir visų papildomų komitetų pataisos, kurioms nepritarė pagrindinis komitetas. Mes, kaip numato Statutas, turėsim priimti dėl jų sprendimus.

Taip pat aš iki šiol nespėjau susigaudyti, ar J.Olekos ir K.Prunskienės atskirai pateiktos pataisos yra tos pačios pataisos, kurios buvo teiktos komiteto, ar tai yra kažkas naujo. Mes tai išsiaiškinsim. Mes galėtume galbūt sutarti žengti nevisiškai procedūrinį žingsnį. Tačiau jeigu po to, kai mes dabar pritarsim po svarstymo ir, sakysim, antradienį svarstysim pataisas, dar kas nors pateiks pataisas, tai kad jas taip pat svarstysim kaip pateiktas svarstymo stadijai. Ir galbūt išspręstume daug procedūrinių nesutarimų. Tai ar galim taip sutarti? (Balsai iš salės)

Gerbiamieji kolegos, kiek aš suprantu, yra bendras sutarimas, kad dabar pritariam po svarstymo. Ponas L.Sabutis nenori pritarti. Prašom.

L.SABUTIS. Aš manau, kad būtų visiškai logiška tokiu pat būdu pratęsti svarstymą, kaip šiandien mes darėme, ir būtų galimybė dar kai ką paredaguoti, bet tai nereiškia, kad pritariame iš esmės ir paskui jokių pataisų nebesiūlome. Tiesiog įšaldom svarstymą ir ateina laikas, Seniūnų sueigoje susitariame, kada vėl įrašom, ir užbaigiam. Arba ketvirtadienį, arba dar kitą savaitę. Nes čia yra abejonių ir dėl sąvokų, ir dėl pačių komitetų siūlymų. Net būtų galima padaryti ir jungtinį dviejų trijų komitetų posėdį, bet tam reikia laiko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį kartoju, kad tos pataisos, kurios yra pateiktos, bus svarstomos Seimo posėdžių salėje. Jeigu iki to laiko jūs pasiginčysite dar komitetuose, tai bus kur kas naudingiau, niekas nedraudžia to padaryti. Tai ar sutariam dabar, kad po svarstymo, taip, kaip numato Seimo statuto 151 straipsnio trečiosios dalies septintasis punktas, kad po bendrosios diskusijos niekas nereikalavo balsuoti dėl to, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Niekas nereikalauja? Taigi mes galėsim pereiti prie pataisų nagrinėjimo su sąlyga, kad pataisas dar galima teikti.

L.SABUTIS. Arba atsiimti.

PIRMININKAS. Arba atsiimti. Dar leidžiam papildomai teikti pataisas svarstymo metu. Viskas. Šį klausimą išsprendėm, o dėl to, kada įrašom į darbotvarkę, susitarsim tuoj pat, svarstydami darbotvarkę. Ar ponas V.Lapė dar nori tarti žodį? Sprendimai jau priimti. Jūsų replika.

V.LAPĖ. Labai prašau pamąstyti, posėdžio pirmininke, nepasikeis pono R.Ozolo, mano ir mūsų komiteto pozicijos. Komitetas apsisprendė. Ir mūsų komitete ne visi sutinka su 150. Bet aš jaučiu, kad Seime turėsim tokį palaikymą. O dėl kitų dalykų aš nežinau, mes ginčysimės. Mes galim ginčytis mėnesį, kiekvieną dieną, vis tiek neprieisim prie bendros nuomonės. Aš siūlau nesiginčyti, o kaip jūs sakote, Seime svarstyti kiekvieną pataisą. Jeigu ji gaus tiek balsų, bus priimta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū dar sykį už jūsų žodį. Aš turiu pastebėti, kad pagal mūsų darbų planą, kadangi mes šiandien apsisprendėme dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos, o tai buvo numatyta svarstyti kitą savaitę, mes turime laiko daryti sprendimus dėl ką tik mūsų minėto įstatymo kitą savaitę, ir tai būtų antradienis. Kolega V.Lapė to negirdėjo, tai mes bendru sutarimu taip ir sutariam.

Mums dabar liko keletas pateikimų.

Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1616(2) (pateikimas)

2-5 darbotvarkės klausimas – Pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1616(2). Pateikimas. Pranešėjas A.Stasiulevičius. Jeigu jūs tarsit trumpą įžangos žodį ir Seimo nariai nutartų, kad klausimus užduos komiteto posėdyje, tai mes sutaupysim daug laiko. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagal Pataisos darbų kodekso 50 straipsnį įkalintųjų asmenų pasiūlymai, pareiškimai ir skundai, adresuoti prokurorui, yra necenzūruojami ir privalo būti išsiunčiami adresatui per vieną parą nuo jų gavimo momento. Tačiau, kaip žinome, Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pareigūnų biurokratizmo bei tarnybinio piktnaudžiavimo atvejus tiria ir Seimo kontrolieriai. Tenka konstatuoti, kad jiems adresuoti įkalintųjų asmenų pareiškimai ir skundai neretai ignoruojami, ilgai užsiguli pareigūnų stalčiuose, o kartais ir nepasiekia adresato. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs daug nusiskundimų dėl tokios padėties, siūlo papildyti Pataisos darbų kodekso 50 straipsnį ir šalia prokuroro pareigybės įrašyti Seimo kontrolierių. Ačiū už dėmesį ir prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamasis kolega, šiek tiek apgailestauju, kad jūsų niekas nenori klausti. Ar galėtume, kolegos, pritarti bendruoju sutarimu šiam pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu įstatymo projektui Nr.P-1616(2) – Pataisos darbų kodekso 50 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Skiriame pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos, papildomą – Žmogaus teisių komitetą. Siūlome svarstyti, kaip Seniūnų sueiga rekomenduoja, gegužės 13 d.

Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1617 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kitas įstatymo projektas, kurį reikia pateikti, Nr.P-1617 – Kelių fondo įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Jį teikia kolega Seimo narys J.Šimėnas. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt nėra iš jūsų nė vieno, kuris nebūtų patyręs malonumo važiuoti dviračiu. Aš su dideliu apgailestavimu noriu priminti, kad mes netekome Seimo nario T.Lideikio dėl to, kad buvo ir šiuo metu tebeskiriamas pernelyg didelis dėmesys automobiliams, kuriais mes visi važinėjame, ir nėra pakankamo dėmesio kitoms transporto priemonėms, taip pat ir dviračiams, kad saugiai važinėtume, kad apsaugotume save ir savo kolegas.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad šiandien išradinėti dviračio nereikia. Todėl manau, kad tie žmonės, kurie mato, koks dėmesys skiriamas šiai transporto rūšiai, galėtų pritarti mano siūlomai įstatymo pataisai.

Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Transporto įstatymą, dalį Kelių fondo lėšų skiriant dviračių transporto infrastruktūrai plėtoti. Tai yra takams, aikštelėms ir visai kitai infrastruktūrai plėtoti. Beje, noriu pasakyti, kad dviračių transporto takais, arba dviračių takais, puikiai naudojasi ir pėstieji, ypač ne sezono metu, kai dviračiais nevažinėjama. Šiuo metu dviračių transporto infrastruktūrą plėtoja savivaldybės, naudodamos savo bei įvairių fondų lėšas. Lėšų šiam tikslui skiriama mažai, todėl dviračių transportas Lietuvoje plėtojamas lėtai. Gal išskyrus Neringą ir keletą kitų miestų, kurių merai per asmenines pažintis sugeba tų lėšų daugiau gauti, todėl ir tie dviračių takai yra plėtojami.

Aš turiu praėjusių metų Kelių direkcijos ataskaitą ir galiu pasakyti, kad pernai Lietuvoje yra įrengta 35 km. pėsčiųjų ir dviračių takų. Tuo tarpu Vilniaus regione, kartu ir Vilniaus mieste, – tiktai 418 metrų. O 1999 m. nenumatoma įrengti dviračių ir pėsčiųjų takų nė vieno metro. Šią įstatymo pataisą paskatino parengti žmonės, kurie rūpinasi šia transporto sritimi, ir tai, kad Transporto įstatyme yra numatyta plėtoti biotransportą, tarp jų dviračių bei kitų, sakykime, žmogaus energija varomų priemonių transportą. Jau praėjo daugiau negu 6 metai. Deja, šio įstatymo įgyvendinimas vyksta gana vangokai, nes trūksta tam lėšų.

Taigi aš siūlau papildyti Kelių fondo įstatymo 9 straipsnį nuostata, kad metinėse Kelių fondo sąmatose turi būti numatyta ne mažiau 1 % (alternatyvą teikiu iki 1%, man sunku apsispręsti, komitetų svarstymuose bus galima apsispręsti dėl dydžio) Kelių fondo lėšų panaudoti dviračių transporto infrastruktūrai plėtoti. Galiu pasakyti, kad pernai Kelių fondas surinko 628 mln. Lt ir tai sudarytų apie 6,28 mln. Lt.

Taigi skiriant daugiau tikslinės paskirties lėšų dviračių transportui, būtų galima įgyvendinti šiuos tikslus: padidinti eismo saugumą miestuose ir priemiesčių zonose, plėtoti dviračių transporto infrastruktūrą ir servisą, skatinti sveiką žmonių gyvenseną, kurti dviračių maršrutus, mažinti aplinkos teršimą. Įstatymo projektas atitinka Europos Sąjungos direktyvas. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nesitikima.

Aš sutinku su visomis Teisės departamento išvadomis. Jos yra čia pateiktos. Dvi iš esmės, kad mano teikiamo įstatymo pataisos dar būtų atitinkamai pakoreguotos pagal Teisės departamento išvadas. Priėmus šią įstatymo pataisą savivaldybės galės planuoti programas dviračių infrastruktūrai plėtoti. O tai reiškia, kad dar viena svarbi gyvenimo sritis bus plėtojama programiniu būdu. Todėl kviečiu paremti, jeigu reikia, dar pataisyti, paredaguoti ir priimti šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis pasižymėjo L.Sabutis.

L.SABUTIS. Jūs savo kalboje paminėjote pėsčiųjų ir dviračių takus, tačiau įstatymo projekte visiškai nutylite apie kitus eismo dalyvius arba galinčius pasinaudoti tais takais, t.y. pėsčiuosius. Jūs šiuo atveju akcentuojate, kad reikia išskirti lėšų dviračių takams.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu pasakyti, kad takų naudojimas reglamentuojamas kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklėse būna specialūs ženklai, kuriuose nurodoma, ar tai pėsčiųjų, ar tai dviračių takai. Šiuo atveju dviračių ir pėsčiųjų takai pagal kelių eismo taisykles gali būti naudojami tie patys.

L.SABUTIS. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau pasiteirauti, kokiu principu galėtų būti skirstomas tas 1% lėšų iš Kelių fondo. Nes žinome, kad vienuose miestuose tie dviračių takai buvo pakankamai intensyviai tiesiami, kituose netiesiami. Kokiu būdu tas 1% bus dalinamas tarp savivaldybių? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Mano nuomone, pagal dabartinį Kelių fondo įstatymą, kai savivaldybės gauna 20% nuo bendro Kelių fondo lėšų kiekio, tai iš to 20% atitinkamai pagal gaunamą procentų kiekį arba plius dar 1% prie 20%, kuriuos gauna savivaldybė dabar. Pagal tą procentą, kurį jos dabar gauna savo kelių remontui, priežiūrai ir t.t.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš vietoj klausimo tokį… Kodėl iki šiol nebuvo to padaryta? Nes kol kas visi dviračių entuziastai atiremdavo į finansinę pusę. Labai gerai, kad imamasi tokios iniciatyvos. O dėl pėsčiųjų takų. Dažnai mes žinome, kad dviratininkai ir pėstieji sutelpa (…) ypač miesteliuose. Tai išspręstų daug eismo problemų, jis gali tarnauti kaip šaligatvis. O Seimo nariams siūlyčiau parodyti pavyzdį ir persėsti iš mašinų į dviračius, bent jau Vilniuje. Gal ne visi žino, kad Seimas turi (bent jau turėjo, aš nežinau, kaip dabar) senų, bet dar labai gerų švediškų karinių dviračių. Aš, pavyzdžiui, su juo dažnai važiuoju.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Tikiuosi, kad daugiau nėra norinčių kalbėti dėl motyvų? Pritariame bendruoju sutarimu Kelių fondo įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1617. Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas pagrindinis. Ekonomikos komitetas – papildomas. Aplinkos apsaugos komitetas – taip pat papildomas, plačiai tai išnagrinėjęs. Siūloma svarstyti data – gegužės 13 d. Dėkui.

Lietuvos Respublikos daugiavaikių šeimų įsiskolinimo už gyvenamųjų patalpų nuomą, už patalpų šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektros energiją, dujas ir delspinigių anuliavimo įstatymo projektas Nr.P-1638 (pateikimas)

7 klausimas Nr.P-1638. Dėl daugiavaikių šeimų įsiskolinimo už gyvenamųjų patalpų nuomą, už patalpų šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektros energiją, dujas ir delspinigių anuliavimo įstatymo projektas. Jį pateikia Seimo narys A.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji ištvermingieji Seimo nariai, kolegos! Aš teikiu, žinoma, rizikingą pasiūlymą ir šiuo įstatymu iš tikrųjų siūlau panaikinti daugiavaikių šeimų įsiskolinimus už komunalines paslaugas (labai ilgas pavadinimas, nebekartosiu) ir susikaupusius delspinigius iki 1998 m. gruodžio 31 d. Kalbame apie šeimas, auginančias tris ir daugiau vaikų. Nustatyti tikslų įsiskolinusių šeimų skaičių vienam Seimo nariui kiek sunkoka, kaip ir nustatyti daugiavaikių šeimų skaičių, pasirodo, buvo nelengva. Nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, man atsakydama, informuoja, cituoju: “tikslių statistinių duomenų apie daugiavaikių šeimų skaičių Lietuvoje nėra”. Bet vis dėlto remiantis įvairiais šaltiniais ir juos apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu šeimų, auginančių 3 vaikus, Lietuvoje yra apie 32 800. O auginančių 4 ir daugiau – apie 11 800. Iš viso, vadinasi, apie 44 600. Iš jų įsiskolinusių (vėlgi atrenkant tai rajoną, tai miestą), galima sakyti, yra apie 10%. Todėl paskaičiavus, manytume, tai būtų 3-4 mln. Lt suma, per savivaldybes padengiant šias susidariusias skolas, žinoma, iš valstybės iždo. Aš manau, kad tai nebūtų per daug didelė suma iždui, bet šitos šeimos pajustų didelį palengvėjimą nuėmus šitą skolų naštą. Naštą, kurią jos pačios nelabai gali nusiimti ir, ko gero, nenusiims. Aš manau, kad vis dėlto vienu valingu sprendimu panaikinus tas skolas ir joms nejaučiant tos naštos, tikėkimės, kad jos normaliai ir tvarkingai ateityje atsiskaitytų už tuos įsiskolinimus. Todėl drįstu teikti šitą siūlymą, manydamas, kad svarstant komitete galima būtų ieškoti tikslesnės, geresnės išeities. Jeigu būtų labai sudėtinga tuos 3 mln. surasti, galbūt galima būtų sutarti dėl to, kad panaikintume įsiskolinimus šeimoms, kurios turi keturis ir daugiau vaikų. Tokių, kaip minėjo, per 11 tūkstančių. Tai galbūt nesiektų net milijono, bet būtų tiesiog vertingas mūsų moralinis žingsnis, todėl prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, matyt, įgauna antrąjį kvėpavimą. 7 Seimo nariai norėtų paklausti. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu jūsų susirūpinimą tomis šeimomis, kurios augina daugiau vaikų, tačiau ar tai nereiškia, kad šios šeimos turi nemokėti už butą, sakykime, už komunalinius patarnavimus? Jeigu iš tikrųjų taip, tai tada reikėtų nurodyti, iš kokių šaltinių, kas už juos turėtų mokėti. Kokia tuo klausimu jūsų nuomonė?

R.SMETONA. Aš savo nuomonę apie šaltinius ir apie sumas beveik jau ir esu pasakęs, 3 arba galbūt net ir 1 mln. nereikėtų. Dėl šaltinių galima formaliai ir prašyti nurodyti, bet nemanau, kad tai sudėtinga. Čia galima būtų analogija su kolegos L.Sabučio pasiūlymu priešpietiniame posėdyje, galima būtų priimti protokolinį nutarimą ir tą milijoną pervesti savivaldybėms. Taigi nemanau, kad čia problema.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Dunauskaitė.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamasis kolega, ar jūs atlikote analizę? Jūs irgi žinote, kad jau vieną kartą buvo nurašytos tos skolos.

R.SMETONA. Taip.

J.DUNAUSKAITĖ. Man teko dirbti Ventos seniūnijoje ir vienai daugiavaikei šeimai buvo nurašyta 3 tūkst. litų skola, bet kai aš ten vėl nuėjau, buvo susidariusi vėl tokia pati skola, o šeima ėjo ir vėl prašė pašalpų. Nesuprantu, ar mes skatiname tas šeimas ieškoti darbo, jos taip pat gauna pašalpas, ar mes tai skatiname, ar vis nurašinėsime šias skolas nuo visų mokesčių mokėtojų. Šiandien žmonės pradėjo atsisakyti ir 3 ha, vis nori pašalpų ir tos daugiavaikės šeimos. Aš dažnai susitinku su rinkėjais ir matau visą šią padėtį. Tai yra jūsų šio įstatymo populistinis projektas. Nepritariu.

R.SMETONA. Jeigu “populistinis” šiuo atveju keiksmažodis, tai žinoma, man turėtų būti gėda, bet manau, kad taip nėra. Aš nedirbau seniūnijoje, bet taip pat susitinku su daugeliu žmonių, tarp jų ir su daugiavaikes šeimas vienijančiomis asociacijomis, bendrijomis. Iš tikrųjų ir jų tarpe yra manančių, kad galbūt bus šeimų, kurios nemokėjo ir vėl nemokės, kaip jūs ir sakote, bet dėl to, kad tie 3 tūkst. virs 6 tūkst. ar panašiai, nei valstybei nebus lengviau, nei tai šeimai. Ji, ko gero, nepasidarys kitokia. Tai ne tos naštos panaikinimas, vėl sakau, nes vis dėlto dauguma normalių, padorių šeimų tiesiog neturi galimybių užmokėti ir vis labiau lenda į skolą. Ta našta tiesiog varo į neviltį ir į dar didesnį skurdą. Galima numoti ranka, bet galima, manau, labai lengvu mostelėjimu ir panaikinti tą naštą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Jau panašiai buvo klausta, neklausiu. Tik kyla abejonių dėl to… Pritariu, kad ką nors reikia daryti, bet kad įstatymu būtų skatinama tokia nurašymo forma, nebūtų gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Mano pirmas klausimas toks. Nuo kada šeima iš 3 vaikų Lietuvoje jau yra daugiavaikė? Vis dėlto tokia reikėtų laikyti mažiausiai 4 vaikų, bet, aišku, čia dėl to galima ginčytis. Antras klausimas. Jau čia buvo pasakyta ta abejonė, kad jeigu mes padarysime tokį nurašymo precedentą, tai veiks neigiamai, jau ir taip Lietuvoje paplitusios, vadinkime, anarchistinės nuotaikos…

PIRMININKAS. Klausimą.

A.V.PATACKAS. Ar nereikėtų apsiriboti delspinigių neėmimu? Tai irgi būtų tam tikra parama, bet neturėtų neigiamų pasekmių.

R.SMETONA. Precedentas, kaip čia buvo minėta, jau buvo. Aš tik dar kartą pakartosiu, kad jeigu dar kartą nedarysime, sakykime, to precedento, nuo jo niekam nebus geriau, valstybė nuo to neprabagotės, labai atsiprašau. Dėl daugiavaikių šeimų, aš drįstu nesutikti su jumis. Manau, kad 3 vaikus auginanti šeima laikytina daugiavaike, ir mūsų įstatyme, kurį aptarsime truputį vėliau, būtent taip yra.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

R.SMETONA. Daugiavaikė yra normali šeima, kai kam galbūt nenormali.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš kalbėsiu dėl balsavimo motyvų, o klausimų neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Dėkoju. Supratau, kad jūs dabar pateikiate visą įstatymų paketą. Ar aš neteisingai supratau?

PIRMININKAS. Tik pirmąjį.

R.SMETONA. Kol kas vieną.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Dėl laiko stokos galima buvo pateikti viską kartu, bet norėčiau paklausti. Ar jums neatrodo, kad teikiant tokį įstatymą dėl skolų nurašymo in corpore absoliučiai visiems gyventojams pagal vieną pasirinktą, nors ir labai humanišką požymį, mes iš esmės ignoruojame savivaldos teises ir jai suteiktus įgaliojimus? Vis dėlto kiekvienas atvejis yra individualus ir tos šeimos, netgi auginančios 3 ir daugiau vaikų, jos nėra vienodos. O savivaldybėms yra suteikta ne tik teisė, bet ir prievolė taikyti įvairias paramos formas, atsižvelgiant į esamą situaciją, ką, beje, dauguma savivaldybių ir daro. Man atrodo, toks atskirų atvejų reguliavimas iš viršaus šiek tiek prieštarauja savivaldai. Ar jums taip neatrodo?

R.SMETONA. Ne, man neatrodo, kad prieštarauja tai savivaldai, kuri yra šiuo metu įteisinta mūsų įstatymais, ir tam, kokias teises ir galimybes ji turi. Taip, iš tikrųjų kai kurios savivaldybės gali, o kai kurios nelabai gali tą daryti, ką jūs sakote, yra nevienodai. Todėl daugelis, arba didelė dalis, savivaldybių neturi papildomų lėšų tokiai paramai. Neturi. Ta visiškai menka suma iš biudžeto, dar kartą pakartosiu, man atrodo, būtų teisinga.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad vis dėlto jeigu priimtume tokį pasiūlymą priimti tokį įstatymą, būtų vienas iš paramos būdų toms daugiavaikėms šeimoms. Bet aš norėčiau dėl kito aspekto. Ar įmanoma atlikti, o galbūt ir reikia atlikti tokią analizę, kodėl tos skolos susidaro? Suprantu, kad galbūt tų daugiavaikių šeimų yra sunki materialinė padėtis, per mažos pajamos, bet dažnai būna taip, kad nepaisant, kokia tos skolos suma, komunalines paslaugas teikiančios įmonės, tų įmonių tarnautojai lengva ranka surašo toms skolas turinčioms šeimoms faktiškai visus namo vandens nuostolius. Ir dar vienas motyvas, čia galbūt būtų toks neigiamas aspektas. Jeigu šeimai nurašome tas skolas, trumpai tariant, tai ar neatsiras vėl noras priskirti daugiavaikėms, dar prirašyti kokias nors papildomas sumas, nes, atseit, vėl joms bus kompensuojama? Iš to lobtų, gautų pajamas komunalines paslaugas teikiančios įmonės. Ačiū. Atsiprašau už ilgą klausimą.

R.SMETONA. Aš neturiu žinių, kad šitaip yra, kai vienų skolos užrašomos kitiems, ir būtent šioms šeimoms. Nedrįsčiau to sakyti ar kaltinti tų žmonių, kurie tą gali daryti, todėl abejoju. Aš visiškai pritariu tam, apie ką ponia V.Aleknaitė ir jūs užsiminėt. Mano supratimu, svarstymo eigoje tariantis galima būtų surasti patį racionaliausią sprendimą. Galbūt numatyti ir kriterijus, galbūt nurodyti juos ir savivaldybėms, į ką reikėtų atsižvelgti taikant tą nurašymą visiškai arba gal nevisiškai. Bet aš prašyčiau pritarti pačiam principui, kad naštą panaikinti yra prasmė, nes jos laikyti nėra jokios prasmės.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Kalbos dėl motyvų. Pasižymėjo tik Seimo narė B.Visokavičienė. Jau ir F.Palubinskas skuba. Taigi B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū. Iš tikrųjų savivaldybės turi teisę remti mažas pajamas turinčias šeimas. Mes šiandien priėmėme įstatymą, kuriuo taip pat skiriamos kompensacijos mažas pajamas turinčioms šeimoms. Būtų labai netikslinga išskirti vieną žmonių kategoriją, būtent daugiavaikes šeimas, nes parama skiriama neatsižvelgiant į kategorijas, o būtent į pajamas. Kaip rodo statistika, mes negalime jos ignoruoti, vis dėlto blogiausiai gyvena, pagal Lietuvos dabartinius duomenis, ne daugiavaikės šeimos, o šeimos, auginančios vieną ir du vaikus. Kai kurios jų gyvena prie skurdo ribos. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų siekiant gerinti jų padėtį, jau tai pradėta daryti, savivaldybės įpareigotos atlikti analizę, surinkti duomenis apie nepasiturinčias šeimas ir ieškoti kitų būdų paremti tas šeimas. Paprasčiausiai galbūt didinti pašalpas. O nurašyti skolas būtų labai ydinga praktika. Todėl kviečiu šitam įstatymo projektui nepritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Mūsų šeima augino penkis vaikus ir aš manau, kad gal jau niekas nesiginčys, kad tai yra nevisiškai maža šeima. Nors pajamos buvo ne tokios menkos, tačiau auginant penkis vaikus tos pajamos labai greitai išnykdavo. Aš suprantu kolegos R.Smetonos siūlymą. Šeimoms, auginančios daugiau vaikų, reikia daugiau pajamų. Deja, šiuo metu Lietuvoje gauti darbą, kur būtų mokamos neblogos pajamos… Turbūt tik Vyriausybė tas algas moka. Ne visi gali gauti darbą Vyriausybėje. Aš manau, kad mes vis dėlto turim atkreipti dėmesį į daugiavaikes šeimas. (Jeigu kolega A.Patackas nustos man trukdęs, tai aš kalbėsiu toliau.) Daugiavaikės šeimos turi pasirinkimą – savo vaikus atiduoti į vaikų prieglaudas. Ten tuos vaikus išlaikyti kainuos kur kas daugiau. Kitas dalykas, nepropaguoti pakankamai dideles šeimas, kad Lietuvoje atsikurtų gyventojai, man atrodo, irgi yra neprotinga. Dėl to, kad norim, kad Lietuvoje būtų daugiau vaikų, norim, kad vaikai augtų šeimose, aš remiu šį siūlymą. Man atrodo, čia yra viena išeitis. O jeigu būtų ir kitų gerų pasiūlymų, padiskutuokime ir dėl tų.

PIRMININKAS. Man atrodo, čia buvo labiau dėl motyvų dėl būsimo įstatymo, kuris bus pateikiamas. Gerbiamieji kolegos, ar yra bendras sutarimas dėl pritarimo? Nėra. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame pateiktam įstatymo projektui Nr.P-1638, prognozuojančiam nurašyti karšto vandens, patalpų šildymo, patalpų nuomos skolas, kurias turi daugiavaikės šeimos. Tris ir daugiau vaikų turinčios šeimos. Kolegos, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas pritartų pateiktam įstatymo projektui, kviečiu balsuoti už. Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Pritariantys pateiktam principui – už, nepritariantys susilaiko arba balsuoja prieš.

Už – 10, prieš – 6, susilaikė 12. Siūlymas nesurinko daugumos. Taigi įstatymo projekto pateikimo procedūra yra atidedama. Galbūt bus ieškoma kitų būdų, projekto iniciatorius ieškos, kaip realizuoti šią idėją.

Savaitės (nuo 1999 04 12) bei 1999 m. balandžio 13 d. (antradienio) ir balandžio 15 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną A.Kubilių, jis pateiks kitos savaitės darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalinta mūsų kitos savaitės darbų programa, kaip jau įprasta antradienio ir ketvirtadienio konkretus darbų planas. Aš turiu pasakyti, kad čia iš karto reikia daryti keletą pakeitimų. Antradienio darbotvarkėje 1-2, taip pat 1-3, 1-4a ir tai, kas susiję su laikinąja atsiskaitymo tvarka, tas turi būti iš šios darbotvarkės išbraukta. Taigi mes turėsime šiek tiek sutaupę laiko, todėl aš siūlau įrašyti į antradienį, jeigu tai tinka, Ūkininko ūkio įstatymo tolesnį svarstymą. Tai yra sprendimą dėl apsisprendimo dėl pateiktų pataisų. Tą mes galime padaryti antradienį. Tam skirtume daugiau laiko, todėl viskas šiek tiek pasislinktų. Antradienį yra daug įvairių jau mūsų svarstomų įstatymo projektų. Aš prašau dar sykį komitetų pažiūrėti, kur nėra padaryti komitetų sprendimai, bet atrodo, kad antradienį viskas gerai. Galbūt tik 2-6 darbotvarkės klausimui dar reikia komiteto išvados. Būtų gerai, kad tai būtų padaryta. Jau yra. Gal tiesiog neįregistruota. Gerai. Daugiau atrodo viskas lyg ir gerai. Kiek žinau, rezervinį 6 klausimą vargu ar spėsim. Kancleris žadėjo pagalvoti, gal jis jį atsiims.

Pažiūrėkime į ketvirtadienį. Ketvirtadienį mes turėtume priimti gana daug svarbių įstatymų ir kitų sprendimų. Visų pirma turim vilties, kad galėsime svarstyti Piliečių nuosavybės teisių ir kompensacijų įstatymus, jeigu pirmadienį pagrindinis komitetas padarys reikalingus sprendimus. Taip pat turėtume papildyti ketvirtadienio darbotvarkę, jeigu Seimas neprieštarautų. Vyriausybė, kaip numato Seimo statutas, norėtų pasinaudoti Statuto suteikiama galimybe, ir ketvirtadienį ministras pirmininkas iš ryto, 10.00 val., pateiktų informaciją apie Vyriausybės veiklą neutralizuojant Rusijos krizės poveikį Lietuvos ūkiui. Tai būtų daroma remiantis Seimo statuto 92 straipsnio trečiąja dalimi. Ta Statuto nuostata leidžia po to surengti ir trumpą diskusiją. Tai būtų nuo 10.00 val., todėl viskas šiek tiek pasislinktų. Į rytinį turėtume įtalpinti taip pat ir Seimo nutarimo “Dėl A.Rudžio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektą. Jis numatytas 15.00 val., bet turėtume perkelti į 12.00 val., atitinkamai pertvarkydami kitus klausimus. Tai tiek dėl kitos savaitės darbų.

PIRMININKAS. Nėra norinčių jūsų klausti. Tai reiškia pritarimą. Tik noriu pasakyti, kad mes šiandien dar turim paimti rezervinį V.Vilimo teikiamą klausimą – Žemės ūkio bendrovių įstatymo vieno straipsnio pataisos. Tai paskui bus padaryta. Prašom, Sekretoriate, išbraukti iš antradienio popietės darbotvarkės. Taigi preliminariai darbotvarkei pritariam.

Valstybinių Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1639 (pateikimas)

Kolegos, einam toliau. Nr.P-1639, dar vienas R.Smetonos projektas – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, pone pranešėjau.

R.SMETONA. Labai atsiprašau už sudaromus jums nepatogumus, bet drįstu pateikti dar vieną projektą, tai Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimą. Parengti šį projektą ir išdrįsti jį pateikti jums mane paskatino, mano manymu, didžiulė neteisybė, skandalingas, tiesiog tragiškas valstybės požiūrių skirtumas į šeimas, kurios tėvai augina savo vaikus, ir į šeimas, kuriose globojami likę be tėvų vaikai. Gal ne visi Seimo nariai įsigilinę į šią problemą, todėl aš pateiksiu jums palyginti keletą skaičių. Net tikiuosi, kad kai kurios abejonės dėl šio įstatymo vien jau dėl to atkris pagal dabar galiojantį įstatymą, kurio vieną straipsnį siūlau keisti, šeimoms, auginančioms savo tris vaikus, mokama pašalpa 125 Lt per mėnesį, žinoma, jeigu šeimos pajamos vienam nariui neviršija 405 litų. O jeigu vienas iš tėvų dirba ir gauna, sakykim, 2015 litų, tai ir tos menkos pašalpos ta šeima jau negauna, nes padalinus iš 5 išeina 405. Pakartoju: jeigu šeima augina savo tris vaikus, tai pašalpa 125 Lt per mėnesį. O štai šeima, globojanti tris vaikus, paėmusi iš vaikų namų, per mėnesį gauna 1500 Lt, vadinasi, po 500 litų už kiekvieną globojamą vaiką, neatsižvelgiant į kitas šeimos pajams. Skirtumas: 125 Lt auginančiai tris vaikus, ir 1500 Lt, globojančiai tris vaikus. Kitas pavyzdys. Sakykime, savo penkis vaikus auginanti šeima gauna 200 Lt per mėnesį, o šeima, globojanti penkis vaikus, gauna 2500 Lt per mėnesį. 200 ir 2500 litų.

Aš suprantu ir negaliu paneigti, kad reikia remti asmenis, kurie globoja likusius be savo šeimos vaikus, vaikus, paliktus be tėvų, ir atliekančius tikrai kilnią misiją, bet ar mažiau kilni, garbinga ir gyvybiškai mūsų tautai svarbi ir reikalinga misija auginti šeimoje savo vaikus? Ir auginti ne vieną, du, o tris vaikus, nes, kaip teisingai buvo pastebėta, tik tris vaikus auginanti šeima yra atsikurianti su perspektyva šiek tiek, vos vos gausėti tautai.

Štai todėl ir siūlau, kad valstybė paremtų tas šeimas, kurios augina savo vaikus, – normalias, tvarkingas šeimas. Toli gražu dar ne tiek, kaip kad globojančias tuos priglaustus vaikus, ir tai vis dar labai neteisinga, kad ne tiek pat, bet, be abejo, taip staiga sulyginti nebūtų įmanoma, bet nors sumažinti tą skirtumą, mano supratimu, būtinai reikia.

Pritarus po pateikimo, kurio tikiuosi, svarstymo metu, matyt, reikėtų atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir galbūt diferencijuoti tą pašalpos dydį, nes aš čia sakau: trys vaikai ir po to nekeičiu, 500 Lt ir viskas, galbūt iš tikrųjų reikėtų diferencijuoti, galbūt, jeigu trys vaikai, 3 MGL, o jeigu keturi, tai 4 MGL ar 3,5 ir panašiai, šiek tiek augant tai pašalpai. Bet pats principas, aš manau, turėtų būti patvirtintas būtent šis. Jeigu bus klausimas, iš kokių lėšų, į tai reikia ir atsakyti. Taip, žinoma, šiandieną biudžete nenumatytos lėšos šitokios pataisos įgyvendinimui, bet mes galėtume sutarti, kad įstatymas įsigaliotų, sakykime, nuo antrojo pusmečio, nuo liepos 1 d. Ko gero, visi suprantame, kad Biudžeto įstatymą teks koreguoti, keisti, ir šitą vietą galėtume pakeisti. Blogiausiu atveju, nuo 2000 m. sausio 1 d., tačiau aš labai prašyčiau, kad nebūtų atmesta ryžtinga ranka ar todėl, kad ne tas siūlo, ar todėl, kad šiandien nesimato tų pinigų. Galvokime apie juos, ieškokime ir ištaisykime tą didelę neteisybę, kuri yra.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė norėjo klausti, bet aš padariau klaidą ir išjungiau. Ponia Birute, prašome pasižymėti dar kartą. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Norėjau jūsų paklausti, ar iš tikrųjų jūs manote, kad čia padaryta neteisybė, jeigu našlaičių globa namuose, mūsų įsitikinimu, ir tai rodo analizės duomenys, yra pigesnė negu kokiuose nors našlaičių globos namuose. Tai vienas aspektas. Antras aspektas, visi supranta, jog našlaičiai neturi tėvų, todėl tikslinga remti daugiau tas šeimas, kurios paima vaikus ir augina namuose. Žinoma, tokios šeimos yra prižiūrimos, stebimos ir siekiama, kad vaikai augtų ir būtų auklėjami šeimose. Todėl tas skirtumas tarp globojamų vaikų ir vaiko, kuris auga savo šeimoje, kur tėvai vaikus auklėja ir augina, vis dėlto daugiau yra ir moralinė, ir materialinė kompensacija, ir paskatinimas. Mes nemanome, kad tai neteisinga. Kitas klausimas, kad iš tikrųjų norėtųsi labai paremti daugiau šeimas, auginančias vaikus. Ir iš tikrųjų yra taikomos pašalpos, taip pat yra skiriamos kompensacijos, tos šeimos yra remiamos. Mes nemanome, kad reikia remti daugiavaikes šeimas, dar kartą kartoju, kad, kaip rodo statistika, labiau reikėtų paremti tas šeimas, kurios augina vieną ar du vaikus. Todėl aš manau, kad…

PIRMININKAS. Klausti, gerbiamoji, reikia pranešėjo.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. …kad vis dėlto galbūt jūs galėtumėte pakeisti savo požiūrį ir nesakyti, kad tokia kryptis yra neteisinga, palyginti su globojamais vaikais?

R.SMETONA. Aš ką tik sakiau, kad gražu ir teisinga yra remti šeimas, tėvus, kurie ima globoti beglobius, be tėvų likusius vaikus. Bet aš teigiu ir tvirtinu, kad amoralus skirtumas, neteisingas skirtumas 150, 125 litai ir 1500 litų. Vaikui tiek pat reikia ir suvalgyti, ir gauti drabužėlių, ir pan. Skirtumas, mano supratimu, yra amoralus. Jūs sakėte “mes”, tai gal toliau ir nereikėtų kalbėti, gal jūs kalbėjote už visus Seimo narius – mes nemanome, kad to reikėtų. Aš manau, kad šitą skirtumą reikia mažinti. Jau pristatydamas sakiau, kad dabar neįmanoma sulyginti, gal neteisinga būtų, bet mažinti jį būtinai reikia.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra, gerbiamasis pranešėjau. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, jeigu neskatinsime šeimų auginti daugiau savo vaikų, tai Lietuvoje atsiras savų gyventojų tuštuma. Ta tuštuma bus užpildyta, bet tik ne savais žmonėmis. O gerbiamosios B.Visokavičienės propaguojama vieno ar dviejų vaikų šeima, aš nežinau, kaip ji statistiškai gali būti blogesnėje pozicijoje negu šeimos su trim ar daugiau vaikų. Aš norėčiau tą stebuklą pamatyti.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė, argumentai prieš.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš šitą stebuklą, kurį jūs minėjote, galėčiau parodyti. Tai yra Jungtinių Tautų atliktas tyrimas, ir mes tikime šita analize. Tai vienas dalykas. Toliau, mes manome, kad nereikia išskirti kategorijų -remti vien daugiavaikes šeimas. Iš tikrųjų reikia remti jaunas šeimas, kurios ką tik sukūrė šeimą, ketina turėti vieną, du ar daugiau vaikų. Todėl parama yra taikoma nuosekliai, atsižvelgiant į realią padėtį. Žinoma, mums visiems norėtųsi tas pašalpas, paramos formas išplėsti ir didinti. Deja, šitam projektui, kuris atsižvelgia tik į daugiavaikes šeimas, aš manau, šiandieną dar negalime pritarti. O prie šito klausimo mes grįžtame. Aš vėl sakau: “mes” – tai yra ministerija, komitetas. Nuolatos svarstome ir analizuojame tuos klausimus. Kai tik atsiras galimybė padidinti paramą jaunoms šeimoms, mes ją būtinai padidinsim. Bet šiuo atveju skirti daugiavaikes ir nematyti dviejų vaikų taip pat negalima. Aš kviečiu dabar nepritarti po pateikimo šiam projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, negalime sutarti, taip? Negalime. Kviečiu registruotis. Balsuosime, ar pritariame pateiktam Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančius vaikus, įstatymo 4¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1639. Ar pritariam po pateikimo? R.Čiupaila tikrai gali būti.

Užsiregistravo 30 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, ar pritariam tik ką R.Smetonos lūpomis pateiktam įstatymo projektui. Pradedame balsuoti. Pritariantys – už.

Už – 16, prieš – 13, susilaikė 9. Pateiktam projektui pritariame. Pagrindinis komitetas, toliau nagrinėsiantis, yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti data – gegužės 13 d. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, liko du rezerviniai klausimai, kuriuos šiandieną turime būtinai pateikti. Kiti yra įrašyti į pagrindinę antradienio darbotvarkę. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Vilimą. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1606 ir Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1607. Prašome konkrečiai, pone pranešėjau, prašome konkrečiai, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1606. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1607 (pateikimas)

V.VILIMAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Pastaruoju metu įvairios valstybės institucijos, tarp jų ir Seimas, gauna daug žemės ūkio bendrovių narių nusiskundimų dėl to, kad bendrovių administracija nesilaiko Žemės ūkio bendrovių įstatyme įtvirtintų normų: nustatyta tvarka nesušaukiami narių susirinkimai, silpnai dirba vietinės revizijos komisijos, nesilaikoma įstatyme įtvirtintų nuostatų dėl atsiskaitymų su išeinančiais iš bendrovių, bendrovių vadovai nesirūpina veiklos viešumu, blogai apskaito ir įvertina bendrovės turtą, dažnėja ir grobstymo bei kitokių piktnaudžiavimo atvejų.

Siūlomas įstatymo 27 straipsnio pakeitimas ir papildymas suteiktų teisę valstybės institucijoms įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoti žemės ūkio bendrovių veiklą. Šiuo metu veikiantis Žemės ūkio bendrovių įstatymas numato, kad bendrovės veiklą kontroliuoja revizijos komisija, revizorius. Be to, gali būti kviečiami ir nepriklausomi ekspertai, jeigu to reikalauja bent viena dešimtoji bendrovės narių. Nepriklausomų ekspertų paslaugomis naudojasi gana retai dėl jų brangumo bei kai kurių kitų priežasčių. Priėmus teikiamą įstatymo projektą atsirastų galimybių sudrausminti bendrovių vadovus, priverstų juos efektyviau naudoti bendrą turtą ir paisyti narių teisių, ypač atsiskaitant su tais nariais, kurie išeina savarankiškai ūkininkauti. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nebūtų.

Priėmus šį projektą reikėtų atitinkamai papildyti Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnį, kuris reglamentuoja apskrities viršininko įgaliojimus žemės ūkio klausimais, todėl kartu yra teikiamas ir Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Beje, keisti ir papildyti tam tikrus įstatymus, kad apskričių administracijos įgytų teisę kontroliuoti žemės ūkio bendrovių veiklą, siūlo ir nemaža dalis apskričių viršininkų.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Pora klausimų. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Jeigu įstatymo nustatyta tvarka veiklą galėtų kontroliuoti valstybės institucijos, tai kas turėtų parodyti iniciatyvą: ar bendrovės nariai, ar susirinkimas? Aš tokią nedidelę aliuziją su daugiabučių namų bendrijomis, nes nemažai bendrijų narių skundžiasi, jog vis dėlto labai gaila, kad valstybės institucijos negali kontroliuoti bendrijų veiklos. Tai čia tokią paralelę bandyčiau. Ačiū jums už atsakymą.

V.VILIMAS. Aš mąstau taip: jeigu šiandieną viena dešimtoji dalis bendrovių narių gali kreiptis į atitinkamą instituciją, tačiau ta institucija… pavyzdžiui, auditas brangiai kainuoja, kreipiantis į atitinkamą valstybės instituciją… galėtų atlikti savo… pagal jai suteiktus įgaliojimus savo veiksmus.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, ar, pagal jūsų teikiamą projektą, žemės ūkio bendrovės yra privačių asmenų veikla, ar tai yra buvusių kolūkių tęsinys?

V.VILIMAS. Atvirai kalbant, man pešasi tokia mintis, kad yra buvusių kolūkių tęsinys. Taip, tvirtinu.

L.SABUTIS. Čia yra privačių asmenų.

V.VILIMAS. Na, privačių turbūt. Nežinau kaip vadinti. Taip.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Jeigu mes pripažįstam, o pagal šį įstatymą, kurį jūs nurodote taisyti, iš tikrųjų, tai gal tiksliau būtų nurodyti, kad ne valstybės institucijos, o kas konkrečiai, nes dabar valstybės institucijos yra ir Prezidentas, ir Seimas, ir Vyriausybė, ir t.t.

V.VILIMAS. Galbūt juristams reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Aš šiandien domėjausi, kas yra valstybės institucijos. Išeina taip, kad kas iš biudžeto gauna pinigų, tas yra valstybės institucija. Bet galbūt reikėtų į tą klausimą… Aš siūlyčiau, kad gal reikėtų taip: kadangi tai yra vyriausybinės, galbūt valstybės ir Vyriausybės institucijos, jeigu skirsime į…

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Siūlau vartoti terminą “valstybės įstaiga”.

V.VILIMAS. Taip, galbūt įstaiga, čia nėra ko ginčytis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo paskutinis šios dienos klausimas, kurį pateikė L.Sabutis. Kolegos, ar pritariame pateiktiems projektams? Suteikiu žodį M.Pronckui. Ačiū, pone pranešėjau.

V.VILIMAS. Ačiū už dėmesį.

M.PRONCKUS. Tai idėjai galima pritarti, tačiau aš noriu pasakyti, kad panašūs siūlymai buvo iškilę ir anksčiau. Mes susidūrėme su teisininkų protestais dėl tokių dalykų. Jie aiškina, kad į privačias struktūras, pagal Konstituciją, niekas per daug negali kištis, todėl gerbiamojo L.Sabučio klausimas, ar čia privati, ar neprivati struktūra… Deja, tai yra privati struktūra. Gal būtų labai gerai, kad teisininkai pasvarstytų, koks tas kišimasis, kad paskui nebūtų kokių nors kolizijų su Konstitucijos reikalais.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Atsiprašau, norėjau paspausti kitą mygtuką, bet… Kolegai galima pritarti tik tiek, kad kažkas ne taip yra su bendrovėmis, kai jos veikia uždarame rate. Bet jos yra privačios. Tas įstatymas neleidžia valstybės institucijoms kištis į jų privačią veiklą. Tačiau kontrolės prasme, jeigu yra pažeidžiamas įstatymas, tai bendra tvarka, kaip čia dažnai vartojami tie žodžiai, turėtų būti išieškomi nuostoliai, atsakomybė ir t.t.

Ir dėl apskrities valdymo. Reikėtų keisti visą apskrities valdymo koncepciją. Pavyzdžiui, jie nevykdo Apskrities įstatymo ir negali kištis į privačių asmenų ūkinę veiklą, o gali kontroliuoti, teisingiau, tam tikroje teritorijoje reguliuoti valdymo funkcijas. Visiškai nesuprantama, kaip apskrities viršininkas turės įgyvendinti Žemės ūkio bendrovių įstatymo vykdymą. Man atrodo, reikėtų padirbėti prie redakcijos ir teikti truputį kitokią. Aš negalėčiau pritarti tokiai redakcijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra sutarimo dėl pritarimo po pateikimo? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Viliuosi, tai bus paskutinis balsavimas šiandieną. Registruojamės ir iš pradžių balsuosime, ar pritariame pateiktam Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Kolegos, gal galėtume prie to balsavimo priglausti ir Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą? Gerai, kolegos, kad neprieštaraujate.

Užsiregistravo 26 Seimo nariai.

Tik ką pateiktas Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar pritariam pateiktam projektui ir pradedam tobulinimo procedūrą, kolegos. Prašom balsuoti. Problema yra iškilusi, tik kokia bus pasirinkta juridinė forma?

Už – 20, prieš – 1, susilaikė 2. Kolegos, pritariam po pateikimo Žemės ūkio bendrovių įstatymo 27 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomasis, gerbiamoji… Papildomasis, gerbiamoji Imbrasiene, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat pritariame Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomasis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir numatoma svarstyti abiejų įstatymų projektų diena – gegužės 11 d.

Seimo nario pareiškimas

Gerbiamieji kolegos, liko Seimo narių pareiškimai. Seimo narys A.Patackas, stoiškai išbuvęs iki posėdžio pabaigos, skaito vienintelį šiandien pareiškimą.

A.V.PATACKAS. Seimo nario pareiškimas. “Naujasis Australijos ambasadorius S.Brady skiriamųjų raštų įteikimo Lietuvos Respublikos Prezidentui ceremoniją panaudojo savo vadinamosios seksualinės orientacijos, o kitais žodžiais tariant, lytinio iškrypimo demonstracijai. Žinant, jog diplomatui yra būtina susipažinti su šalies, kurioje teks dirbti, papročiais ir tradicine kultūra, šį poelgį galima vertinti kaip nepagarbą Lietuvos valstybei ir provokaciją. Žinant, jog Vakaruose tai irgi nėra priimta, minėto diplomato analogiškas poelgis oficialiame priėmime, dalyvaujant karalienei Margaret II, sukėlė skandalą ir buvo priimtas kaip akibrokštas. Dabar gi Lietuva paversta poligonu įvairioms Vakarų pasaulio perversijoms demonstruoti ir įteisinti tikintis, jog jauna ir nepatyrusi valstybė nesugebės apsiginti. Tačiau mūsų negali patenkinti užsienio reikalų ministro A.Saudargo paaiškinimas, jog Užsienio reikalų ministerija neturėjo informacijos šiuo klausimu. Užsienio reikalų ministerija privalėjo turėti tokią informaciją. Juk į agremano, t.y. pritarimo akreditacijai sąvoką įeina ir etinės būsimojo kitos šalies atstovo savybės. Agremanas suteikia galimybę delikačiu būdu perspėti, kad siūlomas asmuo yra nepageidaujamas, tuo būdu išvengiant viešo skandalo. Tai nebuvo padaryta.

Kviečiu Seimo narius boikotuoti naujai paskirtąjį Australijos ambasadorių visais lygiais. Mūsų pareiga yra ginti savo tautos ir valstybės orumą”. A.Patackas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visais lygiais šios dienos posėdis yra baigtas.