Penkioliktasis (312) posėdis
1999 m. balandžio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1999 m. balandžio 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 8 dienos, ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, dėl mūsų šios dienos darbų. Kaip matote, pradedame nuo interpeliacijos svarstymo ir netrukus šią procedūrą pradėsime, bet prieš tai dėl keleto darbų. Kaip jūs matote, nuosavybės klausimai atidėti kitai savaitei ir turbūt mums jau tikrai pavyks tai apsvarstyti, tačiau dabar reikėtų išsiaiškinti dėl 1-4 ir 1-5 darbotvarkės klausimų. 1-4, kaip jūs žinote, yra laikinoji atsiskaitymų tvarka ir ją lydintys įstatymų projektai. Dabar 12 valandą turėtume daryti svarstymą, tai labai svarbūs įstatymai, kurių seniai laukia mūsų žemdirbiai, tačiau, kiek aš žinau ir dabar bandau sužinoti pačią paskutinę informaciją, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kol kas nėra pateikęs, bent jau Sekretoriate nėra įregistruota papildomo komiteto išvadų ir pagrindinio komiteto išvadų. Aš girdėjau tokių gandų, kad šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitetas norėtų susirinkti ir tas išvadas pateikti. Ar galėtume kaip nors arba kokią nors informaciją sužinoti, arba susitarti, kad sukeičiame vietomis, t.y. 2-5, 2-6, 2-7, 2-8 klausimus keliame į rytinį posėdį, o 1-4 ir 1-5 perkeliame į popietinį posėdį nuo 17 valandos. Gal per tą laiką tada išsiaiškinsime, taip? Ar ponas V.Lapė norėtų tarti žodį? Aš bandau suteikti žodį. Prašom. V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, dar yra tam tikrų formalumų, žinoma, techninių, ir pageidautume, kad Ūkininkų įstatymo svarstymą truputį nukeltume vėlesniam laikui.

PIRMININKAS. Aš tą ir siūlau padaryti. Jeigu mes galime sutarti, tada šiandien po pietų, nuo 17 valandos, o į rytinį posėdį perkeliame 2-5, 2-6, 2-7, 2-8. Tada aš prašau atkreipti dėmesį poną A.Stasiulevičių, J.Šimėną ir R.Smetoną. Jų įstatymų projektų pateikimas būtų nuo 12.10 val., o 1-4, kompleksinis klausimas, tai atsiskaitymų tvarka ir 1-5 – Ūkininko ūkio įstatymo projektas būtų svarstomi po pietų nuo 17 valandos. Niekas neprieštarauja. Taip turbūt galime ir sutarti. Gerbiamieji kolegos, sutariame, kad darbotvarkę keičiame tokiu būdu. Dabar registruojamės. Vyksta registracija. Dar sykį kviečiu registruotis.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau supažindinti su pirmuoju darbotvarkės klausimu ir procedūra, kurios turėsime laikytis. Taigi Statuto 221 straipsnis – “Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka”. Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka:

1) interpeliacijos pateikėjų atstovo kalba (iki 10 minučių);

2) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas (iki 30 minučių);

3) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių); klausimai užduodami tokia pat tvarka, kaip Vyriausybės valandos metu;

4) diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams;

5) baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis;

6) interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis.

7) Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas pagal šio Statuto 71 straipsnio reikalavimus. Ne mažiau kaip trečdalį komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.”

8) Ir 222 straipsnio perskaitau tik pradžią: “Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.” Kaip jūs žinote, “Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma”.

Gerbiamieji kolegos, taigi registracija kažkaip ne visai tiksli. Ar man vardyti pavardes ir klausti, kur yra? Ponas Andriuškevičius yra? Ką tik buvo. Ponas S.Malkevičius? Irgi ką tik buvo, bet šiuo metu nėra. Ponas A.Medalinskas? Yra. R.Petrikis yra. A.Stasiškis buvo. A.Vaižmužis yra. B.Visokavičienė buvo praėjusiame posėdyje. V.Zabukas yra. Iš viso užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, pradedame pirmąjį darbotvarkės klausimą, tačiau prieš pradėdamas šią procedūrą norėčiau pasiūlyti iš karto aptarti dar vieną procedūrinį dalyką. Kaip jūs girdėjote, aš citavau Statutą, kuris nurodo, kad turėtų būti sudaroma redakcinė komisija. Prašyčiau Seimo kanclerį procedūros metu aptarti su frakcijomis ir pateikti siūlymą, kokia ta komisija galėtų būti, kad mums nereikėtų po to ilgai diskutuoti. Kaip jūs žinote, komisija turėtų pateikti nutarimo dėl interpeliacijos projektą. Aš siūlyčiau iš karto numatyti galimybę, kiek maždaug komisija galėtų dirbti ir susitarti dėl laiko, kada galėtume čia, Seimo posėdyje, balsuoti dėl komisijos pateikto nutarimo. Ar tiktų, jeigu pasiūlyčiau, sakysime, tai daryti po pietų, maždaug 15.30 val.? Niekas neprieštarauja. Taigi preliminariai sutariame, kad komisijai suteikiame laiko svarstyti nutarimo dėl interpeliacijos projektą iki 15.30 val. Tada darome galutinį balsavimą dėl pateiktos interpeliacijos.

Interpeliacija finansų ministrui A.G.Šemetai

Dabar pradedame interpeliacijos procedūrą ir kaip numatyta kviečiu interpeliacijos pateikėjų atstovą Seimo narį P.Gylį tarti įžanginį žodį iki 10 minučių.

P.GYLYS. Gerbiamieji Seimo nariai, svečiai. Pradėsiu nuo karščiausių naujienų. Pirmoji naujiena – Lietuvą vėl juosia geležinė uždanga. Jos autoriai – mūsų Muitinės departamento vadovai. Antroji naujiena – Vyriausybė vakar įsteigė strateginio planavimo komitetą. Pagaliau suvokta, kad valstybė be strategijos gyventi negali, nors apie programinius požiūrius į krašto apsaugą, į finansus mes girdėjome.

Dabar prie atsakymo į interpeliaciją teksto nagrinėjimo.

Tas tekstas yra pavyzdys, kaip neatsakyti į klausimus, kurie yra keliami interpeliacijoje. O klausimai yra labai konkretūs. Ar buvo vykdomas 1998 metų nacionalinis biudžetas? Ar vykdomas šių metų biudžetas? Su kokiomis finansinėmis bėdomis susiduria mūsų valstybė? Ar akcizų kėlimas nesukėlė neigiamų pasekmių mūsų ekonomikai? Ar nėra Lietuvoje juodųjų ir baltųjų sąrašų, vienus verslininkus skriaudžiant, kitiems sudarant šiltnamio sąlygas? Ar Finansų ministerija padarė viską, kas jos galiose (ne viskas jos galiose, be abejo), kad einamosios sąskaitos deficitas mažėtų? Ar Finansų ministerija atsisakė slapukavimo taktikos? Faktiškai nė į vieną iš šių klausimų neatsakyta.

Pradėkim nuo dalykų, kurie pateikiami atsakymuose. Finansų ministras neprašytas aiškina, kokia graži yra valstybės makroekonominė situacija. Ar iš tikrųjų? Kai valstybėje nedarbas yra aukščiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį ir siekia 8,5% oficialiai, o realiai 15 ir daugiau procentų, kai tarpusavio įsiskolinimai yra 22 mlrd. Lt, o einamosios sąskaitos deficitas daugiau negu 12% bendrojo vidinio produkto, kalbėti apie gerą makroekonominę situaciją netenka. Nedžiugina, beje, ir infliacija. Jeigu mes turim apie 2% infliacijos, tai primenu, aišku, kad nežinoma “Philips” kreivė ir “Lafero” kreivė. Maža infliacija dažnai reiškia didelį nedarbą. Taigi nėra makroekonominio dydžio, kuris būtų geras ar blogas, bet jeigu žiūrėtume visumą, pamatytume, kad makroekonominis paveikslas yra liūdnas.

Kalbama apie tai, kad biudžetas padidėjo pusantro karto per dvejus valdančiosios koalicijos valdymo metus. Aš galiu pasakyti, kad LDDP metais biudžetas padidėjo 2,5 karto vadinamosios mūsų sukurtos duobės sąlygom. Bet čia nesileisiu toliau į diskusijas, nagrinėsiu kitus klausimus. Nenorima pripažinti, kad 1998 m. biudžeto pajamos buvo realiai neįvykdytos 600 mln. Lt. Pažiūrėkim oficialius duomenis ir pamatysime, kad faktiškai visi metai, išskyrus tris mėnesius – sausį, birželį ir liepą, – buvo blogi, tai yra buvo nesurenkamos lėšos į biudžetą. Pabrėžiu, sausį buvo vykdoma, nors sakoma, kad sausis yra blogas mėnuo. 1998 m. tariamą įvykdymą padarė šita valdžia labai paprastai: sumažino planinį biudžetą 300 mln. Lt, bet vis tiek neįvykdyta dar 300. Taigi visas nuo plano skirtumas yra apie milijardas 200 mln. Lt. – nuo plano, nuo išlaidų. 1999 metai. Finansų ministras vėl slepiasi. Jie niekaip nenori pripažinti, kad nerenkami pinigai į biudžetą. Pažiūrėkim, kokia yra situacija vasario pabaigoje? Fizinių asmenų mokestis – minus 117 mln., pridėtinės vertės mokestis – minus 80 mln., akcizų mokestis – minus 56, iš viso nacionaliniam biudžete – minus beveik 300 mln. Kalbama apie stebuklingąjį kovo mėnesį. Stebuklingasis kovo mėnuo. Atsilikimas nuo apskaičiuotos prognozės padidėjo nuo 175 iki 306 mln. Lt. Dienos norma yra 28 mln., vidutiniškai rinkta 22 mln. kas dieną. Vien Muitinės departamentas atsilikimą padidino nuo 130 iki 216 mln. Tai gal čia tos drastiškos, neprotingos priemonės, kurių ėmėsi pastarosiomis dienomis Muitinės departamentas, ir buvo desperacinis žingsnis, siekiant pagerinti situaciją, kuri, aš tikiu, tik pablogės nuo tokios veiklos.

Akcizai. Opozicija nuolat sakydavo, kad keliant akcizus gali nukentėti ne tik vartotojai, bet ir gamyba. Galų gale gali nukentėti ir biudžetas, ką mes ir matome. Juk praeitais metais didžiausias pajamų smukimas buvo kada? Gegužės mėnesį iki 80% nuo plano, kai buvo priimtas pirmas sprendimas dėl akcizų padidinimo alkoholiui ir tabakui. Tie pinigai nuėjo (bent jau dalis) kam? Kontrabandai, šešėlinei ekonomikai. Rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus lietuviai, manau, nenustojo.

Šiais metais sausį turim tą pačią duobę. Iš naujo pakėlėm akcizus, ir vėl nesurenkami mokesčiai. Metų pradžioje nėra didžiulės pinigų sumos, ir mums finansų ministras rimtu veidu atsako, kad šita Vyriausybė pasirengusi įvykdyti savo įsipareigojimą, laikyti šitą biudžetą ir toliau nedeficitiniu. Tai kam pasiskolinote 860 mln. Lt, platindami euroobligacijas? Kam platinat taupymo lakštus? Tai juk reiškia skolinimąsi. Jeigu pinigų pakanka, tai nėra ko skolintis, nes skolų aptarnavimui biudžete lėšų yra numatyta apie 700 mln. Lt.

Mūsų Finansų ministerija ir jos vadovas kartais pasako ir parašo ekonominių “perlų”. Pavyzdžiui, jo teiginys: “akcizai iš esmės veikia vartojimą, o ne gamyba”. Tai rodo elementarių ekonominių tiesų nežinojimo. Taip, tai vartojimo mokestis, bet jis galų gale ateina į gamybą. Ir jūs paklauskit bet kurio smulkaus verslininko, ypač smulkaus, ar jis nepajuto akcizo pakėlimo dyzeliniam kurui, benzinui? Gamintojai tai junta, ypač menkos perkamosios galios sąlygomis, kai aiškiai ekonomikoje jaučiasi depresija ir stagnacija.

Dar vienas “perlas” – sumažinta santykinė valstybinė skola. Nekalbama apie absoliutinius dydžius, o juk absoliuti skola, skoliniai įsipareigojimai jau siekia 15 mlrd. Lt. Šita ministerija ir šitas ministras rengia Lietuvą sunkiems ekonominiams išbandymams. Šiandien galbūt ne visi pajuto tą rimtą finansinę situaciją, bet po metų, pusantrų mes pajusime, kad visi finansiniai syvai yra iščiulpti iš mūsų ekonomikos kūno, ir kitai Vyriausybei teks labai sunkiai spręsti savo skolinius įsipareigojimus.

Juodieji sąrašai. Į juos patenka firmos (aš paaiškinu ministrui, jeigu jis nežino), kurios: pirma, rėmė politinius dabartinės valdžios oponentus; antra, yra rėmusių konservatorius ir krikščionis demokratus ar kokius kitus firmų konkurentai; trečia, jeigu išdrįso ginčytis su Mokesčių inspekcija. Trys kategorijos įmonių, kurios pateko į juodus sąrašus. Kas baltuose sąrašuose? Tos firmos, tie verslininkai, kurie yra arčiau valdžios. Pažiūrėkim, kaip…

PIRMININKAS. Laikas!

P.GYLYS. Aš jau baigiu. Pažiūrėkim, kaip pasiskirstė nuostoliai dėl akcizų. Nukenčia nacionaliniai alkoholio gamintojai. Importuotojai, skirtingai no to, kad čia rašoma, ir toliau gauna pelnus. Taigi ir čia prasilenkiama su elementaria logika. Mes, užuot skatinę savo nacionalinį gamintoją ir taip prisidėję prie einamosios sąskaitos deficito mažėjimo, toliau bloginam šalies ekonominę situaciją. Ką turi padaryti ministras, kad jis būtų atstatydintas? Vieno ministro mokslai kainavo apie milijardą litų, šito ministro mokslai, manau, nekainavo mažiau. Ar dar leisime mokytis ministrui A.Šemetai? Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu interpeliaciją gavusį ministrą A.Šemetą atsakyti į interpeliaciją. Gerbiamoji opozicija, prašyčiau dėmesio ir pagarbos Seimui bei…

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Atsakiau jums į interpeliacijoje iškeltus klausimus raštu. Tikiuosi, jūs turėjote galimybę juos perskaityti. Tausodamas jūsų laiką, nenorėčiau iš šios tribūnos dar kartą nuosekliai kartoti raštu pateiktų atsakymų. Jeigu jūs neprieštarausite, norėčiau per man skirtą laiką akcentuoti svarbesnius finansų politikos dalykus ir pasidalyti mintimis apie problemas, į kurias atkreipiau dėmesį studijuodamas interpeliacijos tekstą.

Opozicija interpeliacijoje daug dėmesio skiria labai reikšmingoms valstybės gyvenimo sritims: fiskalinei politikai, privatizavimui ir iš jo gautų lėšų panaudojimui, ekonominių sprendimų motyvams. Tačiau negaliu nepasakyti, kad, kalbėdami apie šiuos dalykus, Seimo nariai daugiausia dėmesio teikia atskiroms detalėms, tarsi siektų išvengti diskusijos apie tendencijas. Taip pat turiu apgailestauti, kad daugelis pateiktų skaičių ar vertinimų nėra tikslūs. Diskusija apie valstybės finansus negali būti konstruktyvi, jeigu jos pagrindas yra vengiant visumos pateikti duomenys, ypač jeigu jie netikslūs, todėl norėčiau pasiūlyti šį pusvalandį pamiršti politines ambicijas ir kalbėti apie valstybės finansus nevengiant platesnio konteksto.

Pagal savo turinį keturi iš devynių interpeliacijoje man pateiktų klausimų yra skirti biudžetui ir akcizų politikai, todėl šiai temai skirsiu daugiau dėmesio. Jeigu pradedant pokalbį šia tema būtų nutylėta, kad pastarųjų metų Lietuvos biudžeto augimo tempai neturi analogų Vakarų šalyse, tokio pokalbio nebūtų galima laikyti objektyviu. Per dvejus metus šalies biudžeto pajamos padaugėjo daugiau nei pusantro karto, akcizų bei kitų pagrindinių mokesčių dar daugiau. Būtų įdomu ir naudinga diskutuoti apie veiksnius, turėjusius teigiamos arba neigiamos įtakos pajamų augimui, tačiau interpeliacijoje keliamas klausimas dėl to, ar gaunamos pajamos atitiko prognozes… kitaip tariant, jis formalizuojamas, ar Finansų ministerija sugeba vykdyti metams nustatytą planą. Deja, apie tai siūloma kalbėti vadovautis netiksliais duomenimis ir ne visai korektiškais palyginimais.

Daug nekalbėsiu apie 1998 m. šalies biudžetą. Noriu pabrėžti, kad nacionalinio biudžeto pajamų planas praėjusiais metais buvo įvykdytas ir viršytas. Faktiškai gauta 51,1 mln. litų viršplaninių pajamų. Palyginti su 1997 m., nacionalinio biudžeto pajamos padidėjo apie 14%, o per dvejus metus, kaip jau minėjau, net 57%. Net ir šiais metais, kai šalies įmonės ir biudžetas patiria didelių nuostolių dėl Rusijoje įsigalėjusios krizės, pirmųjų mėnesių valstybės pajamų rodikliai yra geresni negu 1993 ar 1995 metais. Per tris 1999 m. mėnesius į valstybės biudžetą surinkta daugiau kaip milijardas 400 mln. litų pajamų – tiek pat, kiek praėjusiais metais. Todėl taip pat sunku suprasti, kodėl priekaištaujama, jog dėl Rusijos krizės gauta šiek tiek mažiau įplaukų nei planuota per pirmąjį ketvirtį, kodėl dėl Rusijos krizės kaltinama Lietuvos Vyriausybė. Tikriausiai niekam nekelia abejonių tai, kad Lietuvos Vyriausybė negali valdyti Rusijos krizės. Pagaliau negalėjome tiksliai numatyti, kiek ši krizė tęsis. Tarptautinių institucijų pateikiami duomenys taip pat skiriasi ir yra nuolat tikslinami.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvai pavyko tiksliau prognozuoti šių metų pirmųjų mėnesių biudžetą negu kitoms Baltijos šalims. Palyginti su Latvija ir Estija, šių metų Lietuvos biudžeto prognozių ir įplaukų santykis yra geresnis. Per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos valstybės biudžetas gavo beveik 20%, o Estijos tik kiek daugiau negu 16% metams planuotų pajamų. Svarbiausia, kad Vyriausybė dar praeitais metais pradėjo ruoštis artėjančiai Rusijos krizei, įgyvendino didelį antikrizinių ekonominių priemonių paketą, kuris kelis kartus sumažino patiriamus nuostolius, sukaupė finansinių atsargų. Visa tai leido užtikrinti šalies finansų ir pinigų stabilumą.

Skaičiai akivaizdžiai rodo, kad šių metų biudžeto pajamų tendencijos iš esmės gerėja. Jau įveikėme sunkiausią laikotarpį. Kovo mėnesio pajamos, palyginti su vasario mėnesiu, padidėjo apie 60%, palyginti su…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis ministre. Gerbiamoji opozicija, jeigu pateikėte klausimus, aš prašyčiau ir klausytis atsakymų. Jeigu galėtume susitarti… Deja, aš turiu pasakyti, jog triukšmas labai aiškiai sklinda iš vienos pusės. Pone Bernatoni, prašome ramiau! Prašom, ministre, tęsti savo kalbą. (Balsai salėje)

A.G.ŠEMETA. Kovo mėnesio pajamos, palyginti su vasario mėnesiu, padidėjo apie 60%, palyginti su 1998 m. tuo pačiu mėnesiu, – 28%, o palyginti su 1996 m., paskutiniais LDDP metais, – 2,1 karto. Yra realus pagrindas teigti, kad per pirmuosius mėnesius susidaręs prognozuotų ir faktiškai gautų pajamų skirtumas mažės.

Nepaisydama įplaukų tendencijų keliamo optimizmo, Finansų ministerija yra pasirengusi prireikus siūlyti Seimui papildomus taupymo scenarijus. Jie skiriasi, tačiau visiems bendra yra tai, kad neketinama atsisakyti nedeficitinio biudžeto ir neketinama mažinti asignavimų svarbiausioms šalies socialinėms bei ekonominėms programoms. Priešingai, negu teigia kai kurie Seimo nariai, 1997 m. galutinį biudžeto projektą, kurį patvirtino Seimas, teikė ne septintoji, o ši, aštuntoji, Vyriausybė. Priemonės, mažinančios šešėlinės ekonomikos, pirmiausia kontrabandos, mastus ir 1997 m. tolygiai augusi šalies ekonomika nulėmė 33% didesnį pajamų augimą, negu jis buvo 1996 m. Tai sudarė galimybę daugiau kaip 30% sumažinti planuotą biudžeto deficitą. Tarptautinis valiutos fondas parengė netgi specialią studiją, kurioje Lietuvos patirtis pateikiama kaip išskirtinis pavyzdys, parodantis, kokios įtakos biudžeto pajamoms turi gerai organizuotos kovos su šešėline ekonomika priemonės.

Akcizus galima būtų pavadinti mokesčiu, pirmaujančiu pagal netikslių vertinimų ir viena kitai prieštaraujančių interpretacijų kiekį. Man įteiktos interpeliacijos autoriai taip pat netiksliai interpretuoja su akcizo mokesčiu susijusius skaičius. Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio, kai buvo padidinti akcizai, per 9 praeitų metų mėnesius valstybės biudžetas gavo 14% daugiau akcizų negu per tą patį 1997 m. laikotarpį. Priešingai, negu teigiama interpeliacijoje, šio mokesčio metų planas buvo įvykdytas. Iškreipta statistika paremta analizė ir analizė, atliekama neįvertinant sprendimų visumos, sąlygoja klaidingas išvadas. Viena jų – mokesčių naštos dėl akcizų politikos padidėjimas.

Akcizų tarifų didinimas nepadidino bendros mokesčių naštos. Pelno ir kitų mokesčių lengvatos, skatinančios darbo vietų kūrimą, yra keletą kartų didesnės negu akcizų padidinimas. Kovo mėnesį visuomenei pateikti svarstyti mokesčių įstatymų projektai, kuriuose siūloma visiškai panaikinti juridinių asmenų pelno mokestį ir iki 29% palaipsniui sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį. Jeigu interpeliacijos autoriai bei kiti Seimo nariai pritars šiems pasiūlymams, bendra mokesčių našta sumažės daugiau nei 600 mln. litų. Deja, šis pasiūlymas jau dabar yra labai kritikuojamas. Neretai kritikos autoriai yra tie patys autoriai, kurie tuo pačiu metu siūlo mažinti mokesčius. Tačiau kai juos pradedame realiai mažinti, jie ima lyg ir priekaištauti.

Vyriausybė, vykdydama akcizų politiką, siekia padidinti socialinių programų finansavimą ir sumažinti kai kurių produktų vartojimą, palaipsniui sulyginti Lietuvos ir kaimyninių valstybių akcizus. Akcizų didinimas, jų laipsniškas priartinimas prie Europos Sąjungos minimalių dydžių yra nepopuliarus sprendimas, tačiau jis priimtas, nes ši Vyriausybė teikia pirmenybę ilgalaikei šalies perspektyvai, o ne vienadieniam politiniam populiarumui.

Akcizų politika atitinka Europos Sąjungos valstybių politiką, ji orientuota į Vakarus, o ne į Rytus. Ši kryptis įsivyravo finansų politikoje ir aš nesiūlysiu Vyriausybei jos keisti. Nesiūlysiu keisti todėl, kad ji pasiteisina, leidžia padidinti socialines ekonomines programas, atlyginimus mokytojams, kultūros darbuotojams.

Labai svarbus ir makroekonomikos stabilumas… išlaikęs atšiauriausią Rusijos krizės laikotarpį, šiandien nekeliantis pavojų, abejonių tarptautinėms finansų institucijoms, yra valstybės finansų sistemos efektyvaus funkcionavimo pagrindas. Šalies makroekonominių ir socialinių rodiklių augimą daugiausia lemia Vyriausybės įgyvendinama konservatyvi fiskalinė politika. Nors interpeliacijos autoriai ją kritikuoja, būtent tokia politika leido per dvejus metus sumažinti fiskalinį deficitą nuo 4,6% iki 2% bendrojo vidaus produkto ir pirmą kartą nuo 1993 m. patvirtinti finansiškai subalansuotą valstybės biudžetą.

Vyriausybė ketina žengti dar toliau ir konstituciniu įstatymu įtvirtinti biudžetą be deficito. Šiais metais įgyvendiname taupymo politiką. Tai dar vienas nepopuliarus, tačiau būtinas šios Vyriausybės sprendimas, kurio rizikuojant reitingais nebereikės priimti devintajai Lietuvos Vyriausybei. Jau kitais metais bus baigta mokesčių sistemos reforma, kuria siekiama sukurti skaidresnę ir mokesčių mokėtojams geriau suprantamą valstybės finansų sistemą, skatinti ilgalaikę ūkio plėtrą, investicijas ir kaupimą.

Racionalų mokesčių mokėtojų lėšų naudojimą didins vykdoma giluminė biudžeto reforma. Interpeliacijos autorių kritiką dėl Privatizavimo fondo lėšų naudojimo būtų galima lyginti su pasiūlymu automobilio vairuotojui važiuoti tik tiesiai ir nepaisyti pastebėtos duobės. Tačiau apdairus vairuotojas tokioje situacijoje ieškotų geresnio kelio ir nerizikuotų aplamdyti automobilio. Šaliai būtų nuostolinga laikinai laisvas Privatizavimo fondo lėšas skolinti pigiau užsieniui, o laikinai trūkstamas lėšas skolintis svetur ir brangiau, o ne iš Privatizavimo fondo, kuris, beje, yra pelningai investuojamas. Atrodo, klaidinimai ir priekaištai dėl tariamai neteisingai laikomų laikinai laisvų lėšų skolinimo pagaliau baigėsi, kai šių metų kovo mėnesį iždas grąžino paskolą į Privatizavimo fondą. Todėl, atrodytų, nėra būtina dar kartą aptarti šį faktą. Tačiau norėtųsi dar kartą pasakyti, kad šios paskolos teikimas buvo tuo metu teisingiausias sprendimas, nes jis leido sutaupyti ne vieną milijoną valstybės lėšų. Tuo metu, kai minėta paskola buvo suteikta, vidaus rinkoje vyravo didelės paskolų palūkanos ir Vyriausybė, nusprendusi išleisti brangius vertybinius popierius, būtų priėmusi neefektyvų sprendimą.

Paskola “Mažeikių naftai”. Prieš pradėdamas apie ją kalbėti, kiekvienas turėtų pirmiausia prisiminti to laiko, kai ji buvo teikiama, aplinkybes ir atsakyti į klausimą, kokia žala būtų padaryta valstybės ekonomikai, jeigu paskola nebūtų suteikta? Taip pat reikėtų atsakyti į klausimą, ar buvo kitoks pasirinkimas? Norėčiau pridurti, kad interpeliacijos autoriai, kalbėdami apie “Mažeikių naftai” paskolintas lėšas ir teigdami, kad nėra numatyta jokių sankcijų, vadovavosi klaidinga informacija. Dėl paskolos nuostolių nebus patirta, nes bendrovė moka 9% palūkanų. Už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį kiekvieną dieną bus skaičiuojami delspinigiai. Ministerija turi ne ginčo tvarka išieškoti palūkanas ir delspinigius iš bendrovės sąskaitų.

“Mažeikių nafta” jau grąžino 3,1 mln. dolerių paskolą, moka palūkanas. Per du ketvirčius į Privatizavimo fondą pervedė daugiau kaip 10 mln. Lt palūkanų. Bendrovė savo įsipareigojimams už suteiktą paskolą garantuoti yra įkeitusi ilgalaikį nekilnojamąjį turtą. Prisiminęs palyginimą galiu pasakyti, kad teikiant paskolas buvo pasirinktas tuo metu saugiausias apvažiavimas.

Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo tema yra eskaluojama jau ne vieną mėnesį. Dalis oponentų reikalauja greičiau grąžinti sovietinės valdžios nusavintus indėlius. Kita dalis kritikuoja Vyriausybės pastangas sugrąžinti gyventojams prarastas lėšas. Vyriausybė, priimdama sprendimus dėl šių lėšų panaudojimo, vadovaujasi Seimo priimtais įstatymais. Skolinamos tik laikinai laisvos Privatizavimo fondo lėšos. Tai taip pat daroma įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą visiems iš valstybės skolos įstatymo reguliuojamų santykių kylantiems valstybės turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės pajamų šaltiniai.

Pagal tą patį įstatymą valdant valstybės skolą Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija. Todėl Finansų ministerija, priešingai negu teigiama interpeliacijoje, grąžintinai panaudodama Privatizavimo fondo lėšas nepažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad kalbėdami apie kiekvienam artimos srities finansavimą politikai labai dažnai nurodo tą patį šaltinį – Privatizavimo fondą. Tuomet įstatymų nustatytos galimybės pamirštamos, o neigiamas Finansų ministerijos atsakymas sukelia kritikos audras.

Geriausiai turtą valdo privatus šeimininkas. Suprasdama šią paprastą tiesą, Vyriausybė siekia pagal galimybes spartinti privatizavimą ir atsisakyti valstybei nebūtingų funkcijų. Dėl šios priežasties pasiūliau nenustatant eiliškumo privatizuoti du likusius valstybinius bankus. Tačiau kiekvieno tikslo turi būti siekiama racionaliai. Šis kriterijus lėmė sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybinio komercinio bei Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimu. Kaip jums žinoma, Lietuvos valstybinis komercinis bankas buvo išgrobstytas ir faktiškai bankrutavęs jau 1995 m. ir jau tuomet turėjo būti likviduotas. Tačiau pradėjus dirbti aštuntajai Vyriausybei šalies finansų sistemos būklė neleido likviduoti šio banko, todėl buvo nuspręsta pamėginti jį privatizuoti. Faktiškai bankas tuomet realių aktyvų neturėjo, tačiau turėjo 223 mln. Lt audituotų nuostolių.

1997 m., akivaizdžiai pradėjus gerėti šalies finansų būklei, buvo nuspręsta likviduoti LVKB. Likvidavimo procedūra ir galimi padariniai buvo kruopščiai apgalvoti, todėl banko likvidavimas neturėjo neigiamos įtakos šalies bankų sistemai. Priešingai – likvidavus banką šalies bankų sistemoje įvyko esminis kokybinis pokytis, t.y. sumažėjo sisteminės rizikos pavojus. Per metus bankų atidėjimai blogoms paskoloms sumažėjo nuo 18,5% iki 5,8% jų aktyvų vertės.

Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas kėlė didelį investuotojų susidomėjimą, tačiau ekonominė situacija Rusijoje pakeitė jų planus. Finansų ministerija kartu su Lietuvos žemės ūkio banko valdyba toliau tobulina banko veiklą. Dabar juo aktyviai domisi ir rašytinius ketinimus investuoti pateikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Tokio banko dalyvavimas didinant akcinį kapitalą padidins Žemės ūkio banko vertę ir sudarys sąlygas sėkmingai parduoti valstybei priklausančias akcijas. Per šios Vyriausybės kadenciją bankas buvo iš esmės pertvarkytas. Padengti anksčiau susiformavę nuostoliai, bankas dirba pelningai.

Nors Azijos ir Rusijos krizės sumažino investuotojų aktyvumą, Lietuvoje sparčiai didėja užsienio kapitalo investicijos. Palyginti su 1997 m., tiesioginės užsienio investicijos 1998 m. padidėjo net 2,6 karto. Didelis užsienio investicijų srautas ir dėl to susidarantis užsienio prekybos deficitas didina einamosios sąskaitos deficitą. Teigiama yra tai, kad einamosios sąskaitos deficitas finansuojamas daugiausia iš tiesioginių užsienio investicijų. Kita vertus, einamųjų sąskaitų deficitai yra labai dideli visose Baltijos valstybėse bei kitose vidurio Europos šalyse. Aktyviai vykstant struktūrinėms reformoms, privatizavimui, į Lietuvą ateina užsienio kapitalas. Jis būtinas siekiant didesnio efektyvumo, kartu skatina prekių, ypač investicinių, importą. Neabejotina, kad ateityje šios investicijos atsipirks. Įmonės, kuriose naujų įrengimų ir technologijų dėka pagaminta produkcija atitiks pasaulinius kainos ir kokybės reikalavimus, galės sėkmingai eksportuoti savo gaminius. Taip Lietuva per 2–3 metus galėtų sumažinti einamosios sąskaitos deficitą. Galima būtų apriboti kapitalo srautus į Lietuvą ir greičiau sumažinti einamosios sąskaitos deficitą, tačiau tai pristabdytų ekonomikos augimą.

Vyriausybė ir Lietuvos bankas pasiūlė nemažai kitų priemonių, kurias detaliau aptariau atsakydamas į Seimo narių klausimus raštu. Nėra sprendimų, absoliučiai patinkančių visiems. Todėl labai svarbu rasti optimalius jų variantus, mažiausiai suvaržančius tam tikros verslininkų grupės veiklą ir mažiausiai pažeidžiančius kitų grupių galimybes.

Kalbėdami apie verslo problemas, interpeliacijos rengėjai linkę daugiau reikšmės skirti tik vienam jų aspektui. Jis, be abejonių, yra labai svarbus, tačiau manau, kad kitų visuomenės grupių interesai yra ne mažiau svarbūs. Mano nuomone, pastarieji sprendimai, reglamentuojantys smulkiųjų prekybininkų veiklą, artėja prie optimalių. Viena vertus, apribotos galimybės turguose platinti kontrabandines prekes. Antra vertus, turgaus prekiautojams sudarytos normalios sąlygos, o Lietuvoje jiems taikomos lengvatos yra daug didesnės negu Vidurio Europos valstybėse. Verslininkams labai svarbu rinkoje turėti lygias galimybes, verslininkai, veikiantys įstatymų nustatyta tvarka, yra suinteresuoti priemonėmis prieš kontrabandą ir jas palaiko. Vyriausybė kelia tikslą sąžiningiems verslininkams sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir sukurti nepakantumo kontrabandai aplinką.

Šių metų pradžioje Vyriausybės sudaryta Kovos su kontrabanda komisija nusprendė pavesti teisėsaugos bei mokesčius administruojančioms institucijoms parengti sąrašą įmonių, sistemingai pažeidžiančių įstatymus. Į šį sąrašą patekusios įmonės bus atidžiau kontroliuojamos. Sąrašas bus nuolat koreguojamas ir pagal įstatymus pradėjusios veikti įmonės iš jo bus išbrauktos. Tokia kontrolės forma yra taikoma daugelyje Vakarų šalių, tačiau Lietuvoje tai naujiena. Tuo metu, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai vadovavo N.Pitrėnienė, Finansų ministerija niekam nebuvo pavedusi sudaryti “baltųjų” ar “juodųjų” mokesčių mokėtojų sąrašų, nebent Mokesčių inspekcijos vadovė pati juos sudarė ir taikė. Vertinti tokią iniciatyvą būtų galima tik tuomet, jeigu kas nors parodytų tuos sąrašus ir būtų galima spręsti apie jų sudarymo kriterijus, tačiau bet kuriuo atveju tokią veiklą vertinčiau kaip savivalę. Panašaus pobūdžio Mokesčių inspekcijos veikla turi būti suderinta su Finansų ministerija ir vykdoma pagal aiškius kriterijus. Tačiau didžiausią nuostabą kelia tai, kad Mokesčių inspekcijos vadovė apie problemas prabilo po to, kai išėjo iš darbo. Šis faktas atkreipė dėmesį į tai, kad yra daug dalykų, kuriuos galėtume padaryti jau šiandien, tačiau ne visada yra norinčių konstruktyviai dirbti.

Baigdamas norėčiau pridurti, kad dauguma pastarojo meto Lietuvos ekonomikos problemų yra daugiau ar mažiau susijusios su įvykiais Rusijoje. Mes neturėtume plakti savęs dėl to, kas nepriklausė nuo mūsų valios. Turėtume įvertinti ir pripažinti, kad Lietuvai pavyko išvengti ekonomikos bei finansų suirutės, kelis kartus sumažinti galimus nuostolius. Šiandien jau galime pripažinti, kad buvo momentų, kai laviruoti buvo nepaprastai sunku, tačiau pavyko. Šiandien yra tas laikas, kai galime kalbėti apie struktūrinius eksporto pokyčius, apie geresnius finansinius rodiklius, negu prognozavo tarptautinės finansinės institucijos, apie stabilią bankų sistemą. Šiandien jau sukurtos prielaidos tolesnei ekonomikos plėtrai, tačiau tai nereiškia, kad dar kada nors galime tikėtis tokio pinigų lietaus, koks buvo 1997 metais. Racionalus lėšų panaudojimas – tai principas, kuriuo turėsime vadovautis nuolat. Geros prielaidos taip pat nereiškia, kad bus mažinami barjerai šešėlinei ekonomikai, priešingai – jie bus didinami, nepaisant dėl to kylančio įtūžio ir didelio pasipriešinimo. Prielaidos tolesnei ekonomikos plėtrai reiškia, kad didės galimybės finansuoti socialines programas, mokslą, švietimą. Vyriausybė vakar patvirtino pagrindines 2000 metų biudžeto gaires, kuriose kaip tik šių sričių programos pripažintos prioritetinėmis. Dėkoju jums už dėmesį ir mielai atsakysiu į man pateiktus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Taigi dabar 30 minučių klausimams. Noriu priminti, kad klausimai užduodami taip pat kaip Vyriausybės valandos metu. Pirmasis užduoti du klausimus turėtų galimybę opozicijos lyderis. Deja, atrodo, kol kas jo nėra. Taigi toliau, kaip numato Statutas, iš eilės klausimus užduoda visų frakcijų atstovai, pradedant nuo opozicinių frakcijų ir atsižvelgiant į frakcijų dydį. Č.Juršėnas, ir tik vieną klausimą. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, mes tikrai atidžiai išklausėme jūsų atsakymą į mūsų interpeliaciją. Kadangi galima klausti tik vieno dalyko, aš norėčiau štai ką pasitikslinti. Iš jūsų kalbos bent aš iki galo nesupratau, ar labai didelis einamosios sąskaitos deficitas yra gerai, ar blogai. Gerai ar blogai?

A.G.ŠEMETA. Savaime skaičius nieko nerodo. Yra svarbus dalykas, kaip einamosios sąskaitos deficitas yra finansuojamas. Beje, norėčiau priminti, kad 1996 metais, LDDP Vyriausybei valdant, einamosios sąskaitos deficitas taip pat buvo 10,2%. Vadinasi, nereikėtų kalbėti, kad iš esmės situacija pablogėjo su einamosios sąskaitos deficitu. Kaip minėjau, einamosios sąskaitos deficitas daugiausia yra finansuojamas iš tiesioginių užsienio investicijų ir tai yra teigiama tendencija. Be abejo …

PIRMININKAS. Gerbiamoji opozicija, prašom nesinervinti ir netriukšmauti Seimo posėdžių salėje. Antrą sykį perspėju G.Kirkilą. Trečią sykį perspėjimo nebus. Prašom tęsti, gerbiamasis ministre.

A.G.ŠEMETA. … toks einamosios sąskaitos deficito dydis kelia susirūpinimą ir būtent dėl to tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas yra priėmę sprendimus, konkrečias priemones, kuriomis yra siekiama sumažinti einamosios sąskaitos deficitą. Jums puikiai žinoma, kad 1998 metais einamosios sąskaitos deficitas buvo mažesnis negu buvo prognozuota. Buvo prognozuota, kad jis bus 13%, faktiškai jis sudarė 12,1%. O priemonės, kurių imamasi, yra visiems žinomos. Svarbiausia iš jų, be abejo, yra nedeficitinis šalies biudžetas. Tai buvo ypač sunku padaryti, bet ši Vyriausybė tai padarė.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom. Čia yra klausimai. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Kaip Vyriausybės valandoje. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man malonu, kad jūs pripažinote, kad per jūsų valdžios metus einamosios sąskaitos deficitas gerokai išaugo. Tai svarbu fiksuoti. Bet vis dėlto klausimas buvo toks: ar gerai, ar blogai labai didelis einamosios sąskaitos deficitas? Noriu aiškaus jūsų atsakymo: taip arba ne.

A.G.ŠEMETA. Matote, vėl jūsų klausimas keliamas taip, kaip jis buvo pateiktas interpeliacijoje. Jūs ištraukėte vieną skaičių iš konteksto ir bandote tuo skaičiumi manipuliuoti, o nagrinėjant makroekonominius klausimus (ponas P.Gylys turbūt neduos man sumeluoti), yra nagrinėjama rodiklių visuma, o ne ištraukiamas iš konteksto vienas rodiklis.

PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, žinodamas, kad kiekvieną sudėtingesnį klausimą jūs “numulkinate”…

PIRMININKAS. Prašom skaitytis su žodžiais, gerbiamasis Seimo nary.

A.SYSAS. … todėl, pasidžiaugęs jūsų atsakymais apie vis gerėjantį gyvenimą, aš noriu paklausti labai konkretaus dalyko. Ar jūs žinote, koks šiandien yra oficialus nedarbo lygis Lietuvoje?

A.G.ŠEMETA. Taip, be abejo, žinau.

A.SYSAS. Koks?

A.G.ŠEMETA. Balandžio mėnesio pradžioje jis buvo 8,5%. Šis rodiklis, be abejo, kelia tam tikrą susirūpinimą, tačiau jį lemia įvairūs veiksniai. Visų pirma, be abejo, nedarbo lygį paveikė Rusijos krizė. Antras faktorius, kuris veikia visą laiką, yra sezoniniai nedarbo svyravimai. Jums tai, pone Sysai, turbūt aiškiai žinoma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto prašyčiau, nepaisydamas jūsų nervinės įtampos, laikytis tam tikrų etikos reikalavimų ir žodžius, kuriuos vartojate, taip pat apgalvoti. Seimo posėdžių pirmininkas privalo perspėti Seimo narius, jeigu jie nesilaiko Statuto ir bendražmogiškų etikos reikalavimų. A.Andriuškevičius. Prašom.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, savivaldybės dažnai priekaištauja, kad Vyriausybė, savivaldybėms deleguodama kai kurias funkcijas, neskiria finansavimo toms funkcijoms vykdyti. Kaip yra iš tikrųjų? Ar nederėtų aiškiau reglamentuoti šios problemos sprendimą?

A.G.ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Svarstant 1999 metų biudžetą funkcijų delegavimo klausimas buvo detaliai nagrinėjamas su Savivaldybių asociacija, daugelio savivaldybių atstovais. Finansų ministerija, pateikdama konkrečius skaičius, įrodė, kad tos funkcijos, kurios yra deleguojamos savivaldybėms, yra atitinkamai finansuojamos. Aš sutinku su tuo, kad pačių funkcijų delegavimą ir jų finansavimą reikėtų detaliau, geriau reglamentuoti, dėl to šiuo metu jau yra parengta nauja savivaldybių biudžetų pajamų formavimo metodika. Ji jau buvo aptarta su Savivaldybių asociacija. Aš manau, kad netrukus ji bus pateikta Seimui. Ši naujoji metodika spręs ir jūsų išdėstytą problemą.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Ruošiasi G.Šileikis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis ministre, kiek pastebime, Vyriausybė nuolat stengiasi kiek galima geriau surinkti mokesčius, todėl griežtina apskaitą. Tačiau mane stebina birželio 11 dienos Vyriausybės nutarimas Nr.559, kuriame nėra įmonių, prekiaujančių alkoholiu, banderolių apskaita. Kodėl buvo liberalizuota ši apskaita ir kodėl padaryta išimtis tik tiems, kurie importuoja alkoholinius gėrimus? Ar taip oficialiai nėra sudaromos sąlygos kontrabandai?

A.G.ŠEMETA. Vyriausybės nutarimais yra sudaromos visiems vienodos sąlygos ir apskaitos taisyklės yra visiems vienodos. Dėl šio konkretaus atvejo aš turėčiau pasitikslinti. Jūs susitikime, Vyriausybės valandos metu kėlėte problemą dėl kai kurių įmonių, kad jose neteisingai tvarkoma apskaita. Be abejo, visos įmonės turi būti patikrintos ir jeigu tose įmonėse apskaita bus vedama neteisingai, toms įmonėms bus taikomos Mokesčių administravimo įstatyme nustatytos sankcijos. Vyriausybė tikrai niekada neketino ir neketina proteguoti vienų ir žlugdyti kitų įmonių.

PIRMININKAS. G.Šileikis. Ruošiasi J.Karosas.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, ar jūs galėtumėt nurodyti, būtent kokias finansų politikos klaidas yra padariusi Vyriausybė ar Finansų ministerija? Ačiū. Ar jokių klaidų, jūsų manymu, absoliučiai nėra?

A.G.ŠEMETA. Manau, kad apskritai nėra tokio žmogaus ir tokios Vyriausybės, kuri dirbtų be klaidų. Be abejo, smulkesnių klaidų pasitaiko. Jų būtų galima paminėti ir keletą, sakykim, dėl Valstybinio komercinio banko likvidavimo. Galbūt tai buvo galima padaryti kiek anksčiau, tačiau situacija neleido to padaryti. Tačiau, kita vertus, tas likvidavimas įvyko sklandžiai ir nesukėlė jokių bankinio sektoriaus problemų. Taip pat manau, kad galėjo būti kiek anksčiau priimti įstatymai, kurie liberalizavo kapitalo rinkos santykius. Dar ir šiuo metu Investicinių bendrovių įstatymas yra svarstomas ir nėra iki galo priimtas. Be abejo, tai yra dalykai, kurie kelia tam tikrą susirūpinimą, tačiau manau, kad neklysta tik tie, kurie nedirba.

PIRMININKAS. J.Karosas. Ruošiasi J.Olekas.

J.KAROSAS. Didžiai gerbiamas interpeliuojamasis, jūs pakiliai ir optimistiškai kalbat apie vis geriau ir geriau sprendžiamas biudžeto problemas. Kaip šitokiame jūsų kalbos kontekste atrodo tas faktas, kad, sakyčiau, tragiškai nesurenkamos savivaldybių planuotos pajamos. Vakar lankydamiesi Jonavoje sužinojome, kad ten trūksta 3 mln. Lt. Kauno savivaldybė per I-ąjį ketvirtį nesurinko 20 mln. Lt. Jūs sakot, kad problema gali būti išspręsta paskolomis. Kaunas prašė 11 mln. paskolos, beje, kurią reikia grąžinti, o gavo 1 mln. paskolą. Dėl šios situacijos Kauno meras galvojo net apie atsistatydinimą? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų savivaldybių pajamų surinkimas į biudžetus šiais metais kelia Vyriausybės susirūpinimą, ir šis klausimas buvo svarstytas ir Finansų ministerijoje, ir Vyriausybėje. Tačiau noriu pažymėti, kad susiformavęs deficitas 1999 m. kovo pradžioje buvo 98 mln. Lt., tuo tarpu laisvų lėšų likutis savivaldybių sąskaitose metų pradžioje buvo 158 mln. Lt, įskaitant debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus, bendrasis deficitas kovo mėnesio pradžioje sudarė 25 mln. Lt ir visai šiai sumai savivaldybėms buvo suteikti kreditai, beprocentės paskolos iš valstybės biudžeto.

Minėdamas konkretų Kauno atvejį, noriu jums priminėti, kad tada, kai Kauno savivaldybė prašė keliolikos milijonų litų paskolos, tuo metu laisvas lėšų likutis jos sąskaitose sudarė 17 mln. Lt. Todėl Finansų ministerija ir suteikė tokio dydžio paskolą, kuri ir buvo būtina savivaldybei būtiniausioms reikmėms finansuoti. Šiuo metu yra imtasi daugelio priemonių dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkimo pagerinimo. Valstybinė mokesčių inspekcija yra įpareigota taikyti netiesioginius mokesčių nustatymo metodus įmonėms, kurių algalapiuose yra oficialiai nurodoma ar minimalus darbo užmokestis, ar darbo užmokestis kur kas mažesnis negu vidutinis tos šakos darbo užmokestis. Taip pat Seimui yra pateikti įstatymai, Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios, kad už Fizinių asmenų pajamų mokesčio nemokėjimą, pirmiausia už darbuotojų atlyginimo slėpimą… O slepiant darbuotojų atlyginimus visų pirma nukenčia patys darbuotojai, kadangi dėl to sumažėja jų socialinės garantijos. Dėl to Vyriausybė apsisprendė ir pateikė Seimui sprendimą, kad toms įmonėms, kurios slepia darbuotojams mokamus atlyginimus, tų įmonių vadovams būtų taikoma net baudžiamoji atsakomybė. Manau, kad tos priemonės, kurių yra imtasi, padės pagerinti fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkimą. Tačiau, kaip aš jau minėjau, šiuo metu tai iš tikrųjų kelia susirūpinimą.

PIRMININKAS. J.Olekas. Ruošiasi A.Stasiulevičius.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, nes man kyla abejonių, aišku, vis girdint, kad jūs kalbate ne visai apie tai, ko jūsų klausia. Noriu pasitikslinti, jūs kelis kartus sakėt apie gerėjimą ir gerėjimą. Bet jūs puikiai žinote, kad praeitais metais Finansų ministerija pasiskolino iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, kurios, kiek man žinoma, iki šiol nėra grąžintos. Praeitais metais Finansų ministerija nepervedė į Privalomojo sveikatos draudimo fondą apie 40 mln. Lt lėšų. Todėl mes matome, Seimo nariai turėjo išdalytą informaciją, kad šiandien kvalifikuota medicinos sesuo uždirba tik 350–360 Lt. Manau, kad toks įsiskolinimas, kuris yra ir šių metų I-ąjį ketvirtį… Jūs ne kartą visiems minėjote, kad įplaukas į biudžetą skaičiuojate ketvirčiais. I-ąjį ketvirtį taip pat yra negrąžinta apie 30 mln., nepervesta į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Kada šios lėšos bus pervestos, kada bus grąžintos skolos? Ar jūs nesijaučiate atsakingas už šią situaciją ir ar nereikėtų mokėti, kaip numato įstatymas, delspinigių už jūsų vėluojamas pervesti lėšas Sveikatos draudimo fondui?

A.G.ŠEMETA. Dėl praeitų metų Valstybinio sveikatos draudimo biudžeto noriu tik pažymėti. Kaip ir savivaldybių biudžetai, ligonių kasa gavo didžiulių viršplaninių pajamų praeitais metais, kurios visiškai leido finansuoti ligonių kasos sąmatoje numatytas programas. Dėl to ligonių kasos sąmatos vykdymas, išlaidų dalies vykdymas, nė kiek nenukentėjo. Asignavimai ligonių kasai iš biudžeto praeitais metais buvo sumažinti taip pat, kaip ir buvo sumažinti kitiems asignavimų valdytojams. Atsižvelgiant į Rusijos krizės pasekmes buvo mažinamos biudžeto išlaidos visiems asignavimo valdytojams.

Dėl šių metų biudžeto. Taip, šių metų balandžio pradžioje dar yra likusi tam tikra įsiskolinimo suma ligonių kasai už I-ąjį ketvirtį, tačiau balandžio mėnesį ligonių kasai pervedamos lėšos pagal numatytas dienos normas. Įsiskolinimas yra smarkiai sumažintas ir per balandžio mėnesį bus likviduotas.

PIRMININKAS. Alfredas… J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, noriu paprašyti kolegų konservatorių, kad šiek tiek sumažėtų triukšmas, nes gal jūs negirdite, ką aš klausiu jau kelintą kartą. O iš tikrųjų paklausti noriu, kaip yra su praeitų metų skolom? Jūs gi buvot aiškiai pasižadėję grąžinti ir greitai grąžinti pasiskolintas lėšas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. O tai, kad kalbat, kad buvo surinkta pakankamai lėšų, tai jūs pažiūrėkite į žmonių atlyginimus. Ar jums ne gėda stovėti tribūnoje ir taip kalbėti?

PIRMININKAS. Jums jau atsakė. (Balsai salėje) Gerbiamieji opozicijos atstovai…

A.G.ŠEMETA. Aš atsakiau į klausimą, ir valstybės biudžetui iš ligonių kasų tikrai nesiskolinta pinigų. Tai, apie ką jūs kalbate, buvo bendras finansavimo sumažinimas, taip pat ir ligonių kasai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji opozicijos atstovai, aš prašyčiau įdėmiai klausyti, ką ministras kalba, ir prašom neužsiimti šiek tiek lengva demagogija. Taigi interpeliacijos svarstymas yra rimtas dalykas ir prašyčiau visų kolegų rimtai šią interpeliaciją svarstyti, tarp jų ir opoziciją.

A.Stasiulevičius. Prašom. Ruošiasi R.Melnikienė.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, atsakymuose į Seimo narių interpeliacijoje pateiktus klausimus jūs paminėjote Lietuvos akcinio inovacinio banko likvidavimo finansinius sunkumus. Norėjau paklausti. Gal galėtumėte pasakyti, kiek lėšų reikėjo 1994–1995 m. išvogtam bankui likviduoti? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Akcinio inovacinio banko likvidavimas buvo didžiulė našta valstybės finansų sistemai ir bendri kaštai, kurių reikėjo šio banko likvidavimui, siekė apie pusę milijardo litų. Dabar yra įsipareigojimai indėlininkams, šio banko indėlininkams, kuriuos Vyriausybė, vykdydama ankstesnės Vyriausybės pažadus, vykdo, nors aš manau, kad Akcinio inovacinio banko pati likvidavimo procedūra, kuri, dar kartą pabrėšiu, buvo patvirtinta praeito Seimo ir praeitos Vyriausybės, iš tikrųjų buvo neracionali ir ji gula didžiule našta valstybės finansams. Tačiau Vyriausybė laikosi aiškios nuostatos, kad ir kokie įsipareigojimai būtų priimti, geri ar blogi, bet turi galioti Vyriausybės įsipareigojimų ar valstybės įsipareigojimų pereinamumas, ir mes tuos anksčiau priimtus įsipareigojimus nuosekliai vykdome.

PIRMININKAS. R.Melnikienė. Ruošiasi A.Salamakinas. Prašom. R.Melnikienė. Klauskite.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis ministre, praeitų metų viduryje Seimas priėmė mokesčių lengvatą investicijoms, pelno mokesčio lengvatą investicijoms. Tačiau metų pabaigoje buvo atsisakyta lengvatos, taikomos kapitalizuojant pelną, ir tokiu metu išduodant akcijas akcininkams fiziniams asmenims. Kartu pereitų metų viduryje, priimant mokesčio lengvatą investicijoms, buvo apsispręsta dėl mokesčio už akcijų prieaugio vertės padidėjimą. Taip buvo įvestas mokestis už akcijų vertės padidėjimą. Todėl taikant vieną lengvatą, kalbant apie tai, jog Lietuvoje skatinamos investicijos, pelnas iš tikrųjų yra apmokestinamas kitu momentu. Gal galėtumėte pakomentuoti šitą susidariusią paradoksalią situaciją?

A.G.ŠEMETA. Mes su jumis ne kartą diskutavome šiuo klausimu. Iš tikrųjų būtų teisinga, kad nemokamai išduodamos akcijos nebūtų apmokestinamos jų išdavimo momentu, o būtų apmokestinamas akcijų vertės prieaugis tada, kai tos akcijos yra parduodamos. Tačiau jūs puikiai žinote, jog Vyriausybės teiktuose įstatymuose Seimui būtent taip ir buvo numatyta, tačiau vėliau, pataisius mokesčių įstatymus, buvo ženkliai sumažintas vertės prieaugio mokestis. Jeigu žiūrėsime mokesčių mokėjimo grandinę, jeigu bus nemokamai išduodamos akcijos, o vertės prieaugio mokestis bus taikomas tik 15%, tai lengvai leidžia sumažinti įmonių pelno mokestį nuo šiuo metu galiojančių 29% iki 15%. Todėl mes, pateikdami atsakymą į jūsų pasiūlytą įstatymo projektą, sutinkame su tuo, ką jūs siūlote, tačiau kartu siūlome peržiūrėti ir vertės prieaugio apmokestinimą, kad mokesčių sistemoje neatsirastų skylė.

PIRMININKAS. A.Sakalas nori papildomai klausti? Prašom.

A.SAKALAS. Ne, aš norėčiau pirmininkui pasakyti dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau paprašyti, kad jūs tiesiog kreiptumėtės į ministrą, kuris stovi šioje tribūnoje, kad jis pirmiausia atsakytų į užduotą klausimą, o tik po šnekėtų tai, kas jam šauna į galvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu aš galėčiau pasakyti labai trumpą pastabą. Kai buvome opozicijoje, mes taip pat tą taktiką naudojome. Taigi, gerbiamoji opozicija, jeigu nesuprantate ministro atsakymo į klausimą, tai gal po to prieikite ir paprašykite, kad jums dar kartą paaiškintų. Finansiniai klausimai yra svarbūs ir sudėtingi. Todėl Seimo salėje svarstant interpeliaciją prašome neužsiimti demagogija. Ministre, A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, jau trys mėnesiai savivaldybės kelia pagrįstą susirūpinimą dėl savo biudžeto. Į tai jūs dažniausiai atsakote, kad tai yra pigus politikavimas, o daugiau nieko. Ir nesvarbu, kas savivaldybėje turi daugumą – konservatoriai, krikdemai, tačiau jų padėtis iš tikrųjų yra tragiška. Aš noriu paklausti, ar Kauno miesto mero pono Tamulio, noriu pabrėžti, kad tai Konservatorių partijos narys, žodžiai, pasakyti oficialiai, kad pono A.Šemetos vadovavimas finansams tapo pavojingas valstybei, yra politikavimas ar tiesos sakymas?

A.G.ŠEMETA. Ponas Tamulis turi teisę teigti ir manyti taip, kaip jis nori. Šiuo atveju aš nekomentuosiu jo kalbos.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Ruošiasi J.Listavičius.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, aš labai norėčiau dar kartą išgirsti konkretų jūsų atsakymą. Aš manau, kad mes diskusijose turėsime teisę kalbėti apie išdėstytus interpeliacijoje motyvus, bet norėčiau dar kartą, kad mes susitartume, jeigu mes laikomės tokios logikos, kad jeigu sumažinamos pajamos, vadinasi, tai neatimama. Jeigu taip manome, tai nėra ko diskutuoti. Tačiau jeigu laikysimės nuomonės, kad tai, kas buvo suplanuota, privalo būti sugrąžinta, mano klausimas būtų toks. Jis susijęs su aukštųjų mokyklų situacija. Švietimo ministerija kreipėsi į jus ir aukštosios mokyklos kreipėsi, kad 4,1 mln. litų jūsų Finansų ministerija grąžintų aukštojo mokslo įstaigoms, kaip buvo numatyta praeitų metų plane. Tačiau pono E.Žilevičiaus atsakymas buvo toks:

PIRMININKAS. Laikas!

V.P.ANDRIUKAITIS. …jūs gražinkite tą skolą iš šių metų gaunamų pajamų. Mano klausimas. Kada jūs grąžinsite 4,1mln. litų, tą, kas buvo suplanuota?

A.G.ŠEMETA. Atsakydamas į klausimą norėčiau priminti, kad 1997 m. savivaldybėms ir valstybės iš biudžeto finansuojamoms įstaigoms buvo padengti ankstesnieji įsiskolinimai, kuriuos padarė ankstesnioji Vyriausybė, t.y. 1996 m. biudžetas buvo visiškai neįvykdytas.

Dėl 1998 m. biudžeto mes svarstome galimybę. Jeigu valstybės finansinė būklė, pajamos į biudžetą pagerės, tai bus svarstomas klausimas dėl negautų pajamų kompensavimo.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis papildomą klausimą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar kartą yra visiškai aiškus pavyzdys. Čia niekuo nekalta opozicija. Turbūt ir jums pačiam nelabai patogu dabar išgirsti ministro atsakymą.

PIRMININKAS. Man nepatogu jūsų klausimo klausytis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dar kartą noriu paklausti. Gerbiamasis ministre, aš kalbu apie 1998 m., o ne apie 1997 m. Mane domina jūsų padėtis, kai jūs buvote LDDP Vyriausybės vyriausiuoju…

PIRMININKAS. Ačiū, jūs pakartojote klausimą, todėl komentarų nebereikia. Prašome, jeigu jūs galite, dar sykį atsakykite V.Andriukaičiui arba aš prašysiu po posėdžio, nes V.Andriukaitis, kiek suprantu, nesiklauso atsakymo, o jam svarbu pakartoti klausimą. (Balsai salėje) Prašom, ministre, jūsų žodis.

A.G.ŠEMETA. Man atrodo, aš pakankamai aiškiai atsakiau į klausimą. Šiuo metu yra svarstomos galimybės, jeigu pagerės biudžeto pajamos, kompensuoti biudžetinėms įstaigoms tas pajamas, kurios nebuvo gautos 1998 m. Tačiau jeigu pajamų, kurios leistų tai padaryti, augimo nebus, tai tokiu atveju teks mažinti tam tikras išlaidas. Jūs pats puikiai suprantate, kad mes negalime vienu metu ir didinti išlaidas, ir mažinti pajamas. Toks mechanizmas yra neįmanomas.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Kaip galima vertinti kaltinimus dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tariamo nevykdymo, neparemtus duomenų analize, ir lyginimus su ankstesniais metais valstybės biudžeto vykdymu Lietuvoje bei šiais metais valstybės biudžetų vykdymu, sakykim, Baltijos valstybėse? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Man tikrai yra sunku vertinti ir kartais nesuprantama, kodėl iš konteksto ištraukiamas vienas ar kitas skaičius ir tuo skaičiumi bandoma manipuliuoti. Aš manau, kad yra Lietuvoje jėgų, kurios norėtų ar yra suinteresuotos, kad šalyje kiltų finansinė ar ekonominė krizė. Ir, matyt, tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios būtent keliamas toks ažiotažas dėl šių jūsų paminėtų skaičių ar biudžeto pajamų. Jeigu mes žiūrėsime, kaip yra iš valstybės finansuojamos įstaigos, tai iš tikrųjų finansavimas nė kiek nesiskiria nuo ankstesnių metų. Šiais metais per pirmą ketvirtį buvo finansuota 88% ketvirčiui numatytų išlaidų, praeitais metais 89% ketvirčiui numatytų išlaidų, 1997 metais – 82% numatytų išlaidų. Aš manau, ir opozicija sutinka, kad 1997–1998 m. Lietuvai negrėsė finansų krizė ir tuo metu išlaidų finansavimas buvo mažesnis negu yra šiais metais. Tai yra pirmą ketvirtį paprastai asignavimų valdytojai susiplanuoja pakankamai dideles išlaidas, tačiau tų išlaidų nepadaro, ir finansavimas faktiškai būna mažesnis, negu buvo numatyta.

PIRMININKAS. A.Medalinskas. Ruošiasi I.Šiaulienė.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad Tarptautinis valiutos fondas labai gerai vertina Lietuvoje vykstančią kovą su šešėline ekonomika. Nežinau, kaip ten žiūrint iš užjūrio, tačiau man gyvenant Lietuvoje kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje kova su šešėline ekonomika labiau primena kovą su savo šešėliu. Kaip jūs paaiškintumėt tokį paradoksą, jog kuo daugiau verslininkai Lietuvoje stengiasi išgyventi, tuo didesni mokesčiai jiems yra kraunami ir tuo daugiau inspekcijų atsiunčiama ant jų galvos. Aš nekalbu apie tai, kad smulkūs verslininkai apšaukiami kontrabandininkais. Kuo daugiau kovojama su kontrabanda, tuo daugiau kontrabandos yra Lietuvoje ir tuo griežtesnių priemonių reikia griebtis prieš kontrabandą. Pagaliau kuo ilgiau jūs esate konservatorių Vyriausybėje, tuo labiau socialdemokratinius arba kairiuosius įstatymus, kurie galėtų būti balzamas opozicijai, jūs rengiatės priimti. Visų pirma turiu galvoje jūsų norus apmokestinti dovanojamą, parduodamą, turimą turtą.

PIRMININKAS. Klausimas.

A.MEDALINSKAS. Ar nesusidaro jums įspūdis, kad administracinėmis priemonėmis negalima padaryti, jeigu ekonominiai sprendimai yra neteisingi? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Jūsų klausime daugiau skambėjo politiniai teiginiai, o ne konkrečiais skaičiais paremti faktai. Teigiant, kad didėja mokesčių našta, tiesiog reikėtų suskaičiuoti ir pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Jums puikiai žinoma, kad mokesčių lengvatos, kurios buvo priimtos 1997–1998 m., ko gero, neturi analogų Europoje, ir tai yra svarbus verslininkų gyvenimo palengvinimas.

Dėl kontrabandos. Nėra jokios paslapties, kad kontrabandinių prekių ar kontrabandinio pilstuko kainos šiuo metu juodojoje rinkoje yra smarkiai padidėjusios. Tai reiškia, kad kontrabanda yra sumažinta, ir tomis priemonėmis, kurios priklauso ne nuo vienos Finansų ministerijos. Čia labai aktyviai dirba Vidaus reikalų ministerijos struktūros. Kova su kontrabanda duoda savo rezultatų.

Dėl turto mokesčio, kur jūs klausėte, mes ne kartą diskutavome tuo klausimu. Jums puikiai žinoma, kad turto mokestis egzistuoja daugelyje civilizuotų pasaulio valstybių. Ir skirtumas tarp konservatyvių pažiūrų ir socialistinių ar socialdemokratinių pažiūrų yra šio mokesčio dydis. Paprastai kai valdžią turi socialdemokratai ar socialistai, turto mokesčiai padidėja, kai valdo konservatoriai ar liberalių pažiūrų valdžia, tuo metu turto mokesčiai yra sumažinami. Taigi tas turto mokestis, kuris yra numatomas, tikrai minimalus – 1%. Kitose šalyse, jis, be abejo, yra didesnis. Todėl aš nenorėčiau sutikti su jūsų teiginiu, kad mes įgyvendiname socialdemokratinę politiką.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė. Paskutinis klausimas, jeigu galima, ir trumpas atsakymas. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Stengsimės. Gerbiamasis ministre, svarstant 1997 m. biudžeto projektą jūsų Vyriausybės vadovas, gerbiamasis premjeras G.Vagnorius, pasakė štai ką: “Šį kartą Vyriausybė labai aiškiai pasako, kad daugiau savo sprendimais nė vienu litu nedidins valstybės skolų”. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kodėl nevykdote savo premjero pažadų? 1997 m. pradžioje valstybės skola buvo 5,6 mlrd. Lt, šiandien – per 10 mlrd. Lt.

A.G.ŠEMETA. Jūsų užduotas klausimas primena mūsų nuolatinę diskusiją su P.Gyliu. P.Gylys nuolat operuoja absoliučiais dydžiais lyg nežinodamas, kad jeigu subjektas turi milijardinę apyvartą, tai 100 mln. skola jam reiškia 1, jeigu subjektas turi 10 mlrd. apyvartą, tai 100 mln. skola reiškia visai ką kita. Taigi Ministras Pirmininkas minėdamas savo pranešime turėjo omeny valstybės skolos santykį su bendruoju vidaus produktu. 1997 m. pradžioje valstybės skola sudarė daugiau kaip 23% bendrojo vidaus produkto, 1998 m. pabaigoje valstybės skola sudarė 22,6% bendrojo vidaus produkto. Taigi tos nuostatos, kuri buvo išdėstyta, yra nuosekliai laikomasi. Beje, valstybės skolos dydis Lietuvoje yra gerokai mažesnis negu bet kurioje Vakarų Europos valstybėje ir mažesnis negu daugelyje Vidurio Europos valstybių. Pagal šį rodiklį mes esame panašiame lygyje kaip kaimynės Latvija ir Estija, o Vidurio Europoje valstybės skola yra gerokai didesnė.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs pusę valandos atsakinėjote į Seimo narių klausimus. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį raginu laikysi rimties! Čia ne stadionas, pone Karosai, ir ne “Žalgirio” rungtynės!

Gerbiamieji kolegos, toliau pagal procedūrą diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas…

Dėl vedimo tvarkos P.Gylys. Tačiau noriu pranešti, kad toliau bus diskusija, kurioje iš eilės bus suteikiami žodžiai pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams. Prašom, P.Gylys.

P.GYLYS. Pone posėdžio pirmininke, mes, matyt, gerai žinom parlamentinio darbo specifiką. Abu mes buvome Londone ir stebėjome, kaip vyksta jų parlamento posėdžiai, kiek ten būna reakcijų, emocijų, šūksmų ir t.t. Opozicija laikosi pakankamai solidžiai. Taip, mes pareplikuojam, sureaguojam. Bet aš manau, kad tai, kas vyksta Lietuvos Seime, toli gražu nei decibelais, nei emocijų lygiu neprilygsta Anglijos parlamentui. Kodėl jūs dabar verčiate opoziciją sėdėti čia ir nereaguoti į tai, kas vyksta Seimo posėdžių salėje? O negali nereaguoti, nes ministras atsakinėjo, bet neatsakė nė į vieną klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu pasakyti, kad pirmininkaujantis Seimo posėdžiui, kaip numato Statutas, privalo palaikyti tvarką Seimo posėdžių salėje. Jūs galėtumėte kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad jinai pasiūlytų daryti pakeitimus Seimo statute ir leistų opozicijai triukšmauti tiek, kiek jinai nori, pone Juršėnai. (Balsai salėje)

Prašom, toliau triukšmaukit.

Gerbiamieji kolegos, tęsiam diskusiją. Pirmasis kalbės Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš tikrai nesiveržčiau kalbėti pirmas, bet man jau beveik dabar reikia išvykti į posėdį pas Respublikos Prezidentą. Todėl aš paprašiau tam tikros savo statutinės teisės.

Noriu priminti jums ir žmonėms, kurie galbūt mus girdi, keletą paprastų dalykų. Finansų ministras – tai pagrindinis asmuo Vyriausybėje, kuris… valstybės, t.y. bendraisiais visuomenės, pinigais. Kad būtų kuo rūpintis, kam kada kiek ir kuo tvarkingiau išmokėti algų, pašalpų, kompensacijų, pensijų ir t.t., pirmiausia reikia tų pinigų valstybės piniginėje turėti. Norint turėti, reikia surinkti, todėl finansų ministras vadovauja rinkimui. Tik po to galima mokėti tarnautojams, pensininkams ir kitiems. Deja, nei vienoje šalyje jokiais laikais mokesčių rinkėjai nebuvo labai mėgiami. Biblijoje minimi žmonių keikiami muitininkai. Jie buvo dvigubai blogi, nes rinko mokesčius svetimam ciesoriui. Šių laikų finansų ministrai renka mokesčius iš savo visuomenės tos pačios savo visuomenės reikmėms, kurios vykdomos per valstybę. Tai biudžetas ir išmokos iš biudžeto. Tačiau ir Lietuvoje, ir kitur yra dažnas dvilypis požiūris: mokėti algas, pensijas, kompensacijas – gerai, rinkti pinigus tam tikslui – blogai. Kodėl blogieji renka pinigus? Šioje giliai glūdinčioje galvosenoje, kurios žmonės galbūt net ir nesugalvoja taip konkrečiai, o tiesiog jaučia nepasitenkinimą, glūdi ir slaptasis politinis psichologinis ginklas, kurį visada gali panaudoti gatvės arba kitokia opozicija. Visada atsiras būrys, šaukiantis: “Šalin visus muitininkus, šalin finansų ministrą, šalin Vyriausybę ir t.t.!”

Vis dėlto susikoncentruokime į tai, kas mums turi būti aišku. Svarbiausia Finansų ministro atsakomybė yra už šalies finansų būklę: ir už senų skolų išmokėjimą, ir kitų įsipareigojimų vykdymą, pavyzdžiui, dėl išvogtų bankų (šiuos įsipareigojimus opozicija mielai užmiršta), ir už pastangas išlaikyti vėl nedeficitinį biudžetą. Tai iš tikrųjų yra išmėginimas, nelengvas išmėginimas, bet valstybė eina į brandos egzaminą.

Per dvejus metus finansų ministras ir visos tam tikros struktūros, kaip mes matome, tų duomenų nepaneigė net ir labai kritiškai nusiteikę oponentai, surenka pusantro karto daugiau negu prieš trejus metus. Gyventojų realiosios pajamos išaugo beveik 40% atsižvelgiant į brangimą, infliaciją, kuri tikrai nedidelė, palyginti su kaimyninėmis šalimis, todėl ši nedidelė infliacija nedžiugina pono P.Gylio.

Daug buvo triukšmauta dėl krizės. Tie, kurie ginčijosi, kad nereikia nieko gąsdinti, nereikia vartoti tokio baisaus žodyno, buvo labai peikiami. Skaičiai rodo, kad tam tikri biudžeto surinkimo sunkumai Lietuvoje, be abejo, buvo juntami, bet Estijoje buvo didesnių sunkumų. Kažkodėl Lietuvos politikai nekėlė panikos, kad Estijoje yra finansų krizė arba nesakė: “Žiūrėkite, nesekite estų pavyzdžių, nes mūsų sunkumai gali prilygti Estijos pinigų surinkimo sunkumams”. Buvo stengiamasi ignoruoti, kad sunkumų turi visos šalys, kurios susijusios prekyba ar kitais ryšiais su tikrą krizę patiriančia Rusija, su tuo dėsningumu, kad kiekvienų metų pradžioje būna biudžeto surinkimo sunkumų. Ne, tai yra šitos Vyriausybės, tai yra šito ministro darbas, reikia jį būtinai nuversti. Dabar tas krizės žodynas jau subliūško, nėra ką daryti, matyt, interpeliacijos neatsiimsi, tad visokių kitokių priekaištų, žinoma, galima rasti. Bet aš noriu štai ką jums pasakyti: kalbame apie pasitikėjimą arba nepasitikėjimą finansų ministru. O tai nėra A.Šemeta. Tai yra pasitikėjimas valstybės vykdoma finansų politika. Mes vertiname ir vertinsime patys: valstybės finansų politika patikima, solidi arba priešingai – šitos valstybės finansų politika yra nepatikima, nesolidi, ir išduosime savo šaliai tam tikrą vizitinę kortelę visokiems tarptautiniams finansiniams reikalams vykdyti.

Tikriausiai mes visi sutinkame, kad yra labai daug socialinės nelygybės, yra daug vargstančių žmonių ir tvarkant finansus tikriausiai kai kas galėtų būti geriau, kaip ir visuomet gali būti geresnė kokia nors specifinė veiklos sritis, tačiau ar dėl to, kad apskritai galėtų būti geriau, reikia skelbti nepasitikėjimą? Ar dėl to, kad yra blogai, katastrofiška, reikia imtis ypatingų drastiškų priemonių? Kažin ar daug kas iš jūsų iš tikrųjų taip galvoja. Juk jeigu finansų ministras, tarkime, nušalinamas (to siekia opozicija ar kai kurios opozicinės grupės), tai klausimas kyla kodėl. Kam pasaulyje būtų ar bus įdomu, ar ilgai pyko ant pono A.Šemetos turgaus prekiautojai, ar buvo pakeisti kurie nors Finansų ministerijai pavaldūs pareigūnai, ar nebuvo pakeisti, ar nauji pareigūnai nepaskelbė kokio abejotino potvarkio. Visa tai yra smulkmenos, palyginti su tuo, kaip Lietuva yra matoma, koks yra jos paveikslas, koks pasitikėjimas ja. Galbūt reikia iš tikrųjų padaryti, kad ja nebūtų pasitikima. Bet siūlyčiau to tikrai nedaryti. Iš atstumo yra matoma stambiai. Nepasitikėjimas būtų tikros ir didelės finansinės ekonominės krizės ženklas. Tai nebūtų adekvatus dalykas, nebūtų adekvati šios dienos Lietuvos ir jos finansų būklės vizitinė kortelė. Biudžetas išaugo, vadinasi, finansinė politika yra rezultatyvi, pagrindiniai rodikliai yra teigiami. Tai kodėl kažkas nori pasiųsti pasauliui ženklą: žiūrėkite, Lietuvoje finansinė krizė, ministras nušalintas, laivas skęsta, toliau nuo Lietuvos, tie, kurie pradėjote ar norite vykdyti kokius nors susitarimus, atsargiai, saugokitės!

Turėkime proto ir nesiųskime pasauliui tokio signalo. Mane finansų ministro atsakymai tenkina ir aš nematau jokio pagrindo pasirašyti savo valstybei blogą pažymėjimą. Nedarykime to.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Glavecką. Ruošiasi E.Kunevičienė. Jūs matote sąrašą, kaip yra parašyta.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų šiandien svarstomas interpeliacijos klausimas yra gerokai platesnis, svarbesnis ir, aš manau, reikšmingesnis. Mes kažkaip vengiame išsamiau diskutuoti apie mūsų finansų politiką, juo labiau kad finansų politika yra vienas svarbiausių visos ekonominės politikos komponentų. Nuo to, kaip jinai vykdoma, priklauso visi kiti dalykai, tarp jų visos reformos, kurios yra.

Centro frakcija nepasirašė po interpeliacija visų pirma motyvuodama tuo, kad tai yra ne vien tik finansų politikos, bet visoje ekonominės politikos problema. Ne mažiau svarbūs ekonominės reformos komponentai, kuriuos reikia pertvarkyti, yra ir energetika, ir socialinė infrastruktūra, ir k.t., todėl mes manome, kad iš principo reikia gerokai plačiau žiūrėti į visas šitas priežastis. Kartu Centro sąjunga, suprasdama interpeliacijos motyvus, nori pagrindinį dėmesį koncentruoti į tas aplinkybes ir tuos momentus, kurie yra susiję su mūsų finansų politikos paviršutiniškumu. Jis kuriant šiuolaikinės rinkos ekonomiką iš tikrųjų yra mums ganėtinai blogas ir kenksmingas. Tokie paviršutiniškumai, kuriuos iš tikrųjų reikia šalinti, yra šie:

Pirma. Nemokėjimas ir nenorėjimas keisti visų biudžetų sudarymo, nustatymo, valdymo ir tvarkymo tvarkos. Iš tikrųjų mūsų biudžetai (…) savo viršelių išraiška, formos jau tapo vakarietiškos, netgi terminai. Turinio prasme, efektyvumo prasme, tikslingumo prasme, funkcijų prasme iš tikrųjų jie yra labai tolimi. Finansų ministerija, vadovaujama finansų ministro, daug kalbėjo apie būtinumą inventorizuoti funkcijas, apie jų pasidalijimą visais valstybės valdymo lygiais. Iš tikrųjų tai nebuvo daroma, arba daroma taip vangiai, kad galų gale biurokratijos daugėja, funkcijų daugėja, o efektyvumas ir rezultatyvumas visų išlaidų, kurios numatomos valstybės biudžete, nuolat krenta. Finansų ministras, nejausdamas tiesioginės atsakomybės už biudžeto lėšų, valstybės biudžeto naudojimo efektyvumą, lygiai taip pat nereikalauja atsakomybės iš visų kitų žinybų ir ministerijų, kurios yra tų pačių biudžetų asignavimų valdytojos ir kurios turėtų vykdyti reformą. Pavyzdžiui, energetikos, sveikatos reformas ir taip toliau. Finansų ministerija sudaro tokius šitų žinybų finansavimo planus, kurie palaiko seną sistemą tose žinybose ir kartu stabdo visą ekonomikos reformą.

Antra. Atrodo, kad ponas ministras ganėtinai pasiklydo tarp valstybės pajamų ir išlaidų reikšmingumo. Apie galimą valstybės išlaidų sumažinimą, kuris yra akivaizdžiai būtinas, ministras pradėjo kalbėti visiškai neseniai. Ministerija netgi parengė du scenarijus, kaip mes sumažinsim išlaidas. Kartu mes kiekvieną dieną tiek Seime, tiek per žiniasklaidą girdime apie tai, kad būtina geriau surinkti mokesčius, būtina pagerinti muitinių darbą, reikia įvesti naujus mokesčius ir taip toliau, ir panašiai.

Iš tikrųjų situacija yra kiek kitokia. Svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas valstybės išlaidoms mažinti pirmiausia inventorizuojant funkcijas ir siekiant efektyvumo, o ne griežtinant ir didinant pajamas tų išlaidų, kurios paskui yra daromos neefektyviai.

Paskutinis tokios politikos pavyzdys gali būti ministro šiandieninis pasidžiaugimas tuo, kad valstybė, pasiskolinusi, išleidusi euroobligacijas (mažiau negu 1 mlrd. Lt), grąžino skolas į Privatizavimo fondą. Bet iš Privatizavimo fondo buvo paimta paskola valstybės iždui. Vadinasi, ta euroobligacijų paskola netiesiogiai nuėjo ne į ką kitą, kaip atskirų biudžetų deficitams dengti. Ir ministro džiaugimasis, kad staigiai padidėjo biudžeto įplaukos, yra susijęs visų pirma ne su kokiu nors ekonomikos atsigavimu ir suaktyvėjimu, bet su tuo, kad buvo padarytos naujos injekcijos, kurios yra numatytos mūsų priimtoje investicijų skatinimo programoje, kuri numato 2,4 mlrd. Lt paimti investicijoms, o ne vartoti ir biudžetui skatinti.

Trečia. Finansų ministras atsakingas ne tik už valstybės, bet ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir naudojimo tvarką. Ir čia reikia padaryti jam didelį priekaištą, kad būdamas galingiausias finansinis žmogus Lietuvoje jis palaiko esamą savivaldybių sistemą, kurioje iš esmės savivaldos beveik nėra. Visas biudžetas, kuris yra, tvarka, kuri sudaroma savivaldybių biudžetui, iš esmės gina savivaldybes nuo centrinės valdžios ir gina jas pačias nuo savivaldos. Kuo kitu galima pateisinti tą dalyką, kad savivaldybės Lietuvoje praranda vis daugiau savivaldos, arba vis mažiau jos turi, arba visai mažai turi, o Finansų ministerija tampa vis didesnė savivaldybių turto disponuotoja? Vamzdynų, kanalizacijų ir t.t., kitaip sakant, visko, kas už paskolas yra pastatoma, užstatoma ir gaunama.

Ketvirta. Mokesčių politika taip pat yra gana paviršutiniška. Nereikia net kalbėti apie tai, kaip skriaudžiami mokesčių mokėtojai, galų gale kiek daug institucijų kontroliuoja tuos, kurie moka mokesčius, ir tiek mažai, arba nieko, kurie tuos mokesčius išleidžia. Mokesčių politikos įgyvendinimas kraštui kainuoja beveik 23 mln. Lt., jeigu sudėsite visas mokesčių administravimo, visų policijos priežiūros tarnybų išlaidas. Tokios mokesčių politikos situacija įtvirtina tik vieną, arba daro tik vieną – sudaro situaciją, kai visi mokesčių mokėtojai nė minutės negali jaustis saugūs, ramūs dėl savo pinigų. Ir tai vyksta pirmiausia dėl to, kad į Seimą ir toliau eina gausybė visokių mokesčių įstatymų pakeitimų, ir patys mokesčių mokėtojai, nepaisant didžiulio krūvio, iš esmės yra pasimetę.

Penkta. Kaip žinom, krašto turtą kuria trys veiksniai – darbas, žemė ir kapitalas. Kapitalo rinkos, kaip vienos iš svarbiausių finansų rinkos dalių, padėtis Lietuvoje yra pati blogiausia. Netgi institucinių dalykų mes nesam sunorminę ir sutvarkę, nepriimtas Pensinių fondų įstatymas, Investicinių fondų įstatymas neveikia, nekalbant apie pasitikėjimo, mutualinius fondus ar kitus dalykus. Finansų ministras rūpinasi (ir tai jam pavyksta) Vyriausybės finansinės galios didinimu, o kapitalo finansinė galia beveik nedidėja. Pažiūrėkite į Vertybinių popierių biržos indeksus ir pamatysite, kad jie krenta. Tai kaip mes galim kelti krašto ekonomiką, jeigu nėra investicijų?

Šešta.

PIRMININKAS. Laikas.

K.GLAVECKAS. Paskutinis. Valstybės skolinimosi politika taip pat kelia daug abejonių. Aš tik noriu pasakyti vieną esminį dalyką, kad kol kas kraštas, palyginti su kitais, iš tikrųjų sąlyginai yra mažai prasiskolinęs. Tačiau atsiminkit, kad visos skolos nuo tam tikro laiko virsta įsipareigojimais, ir tuos įsipareigojimus reikia vykdyti. Jeigu tu jų negali vykdyti, tada galima tikėtis, kad tau skolas nubrauks, o jeigu tų skolų nenubrauks, tai gali atsitikti lygiai taip pat, kaip atsitiko trisdešimčiai didelių ir mažų pasaulio valstybių, kurios per pastaruosius dvejus metus pakliuvo į finansų krizę, kai visą krizės mokestį turėjo sumokėti tiek mokesčių mokėtojai, tiek ir tie, kurie turi pinigų apskritai.

Atsižvelgdama į šitas pastabas, Centro sąjunga nemato reikalo balsuoti ir mano, kad kėdžių perstumdymas “Titanike”, kaip jūs žinote iš laivo likimo, nekeičiant jo kurso nieko neduoda. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu E.Kunevičienę. Ruošiasi A.Butkevičius.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Opozicija turi du būdus pasireikšti ir pritraukti rinkėjus. Vienas būdas tai yra dirbti ir teikti įstatymų projektus, kovoti, kad jie būtų priimti, ir juos propaguoti. Tai yra sunkus darbas, tai yra labai sunkus darbas ir daug lengviau opozicijai užsiimti tik demagogija, gąsdinimais arba nepagrįsta kritika.

Taip ir daroma. Beveik visus metus buvo varoma demagogija ir propaganda, girdi, Lietuvoje finansų krizė. Nepasisekė. Neįvarė Lietuvai finansų krizės. Tai ką gi daryti dabar, kaip pasireikšti? O gal dar kas nors patikės, kad tikrai blogai dirba finansų ministras? Čia irgi finansų dalykai. O jeigu finansų ministrą pasisektų taip psichologiškai įvaryti į kampą, kad jis imtų ir atsistatydintų? Ar nepasiteisintų opozicijos viltys sukelti Lietuvoje finansų krizę? Ateitų naujas finansų ministras, jam būtų sunkiau iš karto persiorientuoti. O padėtis labai sunki, sunki pasaulyje. Aplink tarptautinė finansų krizė, tęsiasi Rusijos krizė. Kazachijoje labai smarkiai devalvuojamas pinigas. Štai čia būtų opozicijos sėkmė, tada jau galėtų šaukti 10 metų, kad konservatoriai nesugebėjo valdyti valstybės.

Aš dabar, kad žmonėms išsklaidyčiau visą šitą demagogiją, pateiksiu objektyvius duomenis apie finansų sistemą Lietuvoje. Net labai patikimi tarptautiniai institutai ir analitikai pripažino, kad Lietuvoje finansų sistema yra stabili ir padėtis nebloga. Vienas iš tokių rodiklių, kurį galima būtų abejojant vertinti labai neigiamai, yra einamosios sąskaitos deficitas. Juo negali girtis ir nereikia girtis. Tačiau tarptautinės organizacijos ir institutai pripažino, kad Lietuvoje tas rodiklis negresia finansų sistemai. Kodėl negresia? Todėl, kad atsargos, tarptautinės atsargos valiuta, yra pakankamai didelės, kad užtikrintų finansų sistemos ir pinigų sistemos stabilumą. Tos atsargos siekia per 1,5 milijardo dolerių. Jie taip paskelbė, taip teikė ir mūsų Seimo nariams Analizės skyrius. Tačiau mūsų Seimo nariai, arba opozicija, šito nenori teikti žmonėms. Jie teikia tik vieną rodiklį, o antrą nutyli, o nutylėjimas yra melas. Jeigu jau teiki vieną rodiklį, kurį skelbia informacija, tai teik ir antrą.

Dabar norėčiau dar apibūdinti. Nė vieno ministro, nė vienos vyriausybės veiklos negalima įvertinti be palyginimų, ką perėmė, ką padarė ir ką sukūrė ateičiai. Ką perėmė, kokią bankinę sistemą perėmė, visa Lietuva žino. Ne tik “Sekundę” žino. Žino visas firmas, dabar vaikšto ir prašo, kad atiduotume pinigus. Pasakiau, kad iš biudžeto negaus nė vieno lito. Tegul atiduoda LDDP, nes jie sukūrė visą šitą piramidžių sistemą. Kas dar buvo gauta? Skolos augimo tempai. 1994 m. buvo pasiskolinta apie 4 milijardai litų iš užsienio, 1995 m. tos skolos dar išaugo. Tie skolinimosi tempai kasmet buvo pusantro karto didinami. 1995–1996 m. skolos iš užsienio buvo didinamos pusantro karto, palyginus su praeitais metais. Ši tendencija sustabdyta, skolinimosi tendencija tokia, kokia buvo perduota, sustabdyta.

Kitas rodiklis, kuris labai svarbus, ką gavo ir kodėl reikėjo vykdyti vadinamąsias griežtas akcijas, – tai atpalaidavimas ir atsipalaidavimas rinkti mokesčius. Na, žinoma, labai geri, kaip LDDP prieš rinkimus nebuvo geri, jeigu 2 milijardus mokesčių paliko kažkam nesurinkę. Tai, žinoma, geri, bet, ačiū Dievui, Lietuvos žmonėms užteko proto tuo nepatikėti, nes nesurinkti mokesčiai neužtikrino ir išlaidų, kurių laukė Lietuvos žmonės. Siekiant įveikti šitą atsilikimą, apie kurį dabar irgi ne visai teisingai kalbama, kad padidėjo mokesčių našta… Mokesčių našta pasiekė optimalų lygį. Lietuvos sąlygomis yra toks pat kaip Šveicarijoje – 38% perskirstoma bendrojo vidaus produkto. Mokesčiai nebuvo renkami, buvo 32%. Bet gyventi Lietuva taip negali, toliau negali būti skurdinami nei mokytojai, nei gydytojai, nei pensininkai, todėl Finansų ministerijai visa tai teko įveikti ir taip pat finansų ministrui. Kas padaryta šiandieną? Šiandien pasiektas biudžeto pajamų surinkimo ir išlaidų toks lygis, kuris toliau didėti tikrai negalės. Kad biudžeto pajamas galima didinti taip, kaip buvo padaryta, jokių vilčių nėra. Padaryta viskas, ką buvo galima padaryti iš to, kas buvo perimta neigiamo.

Kas gi sukurta ateičiai? Kas sukurta ateičiai, rodo tai, kokie rodikliai prognozuojami. Sukurta stabili finansų sistema, garantuojanti stabilią ūkio plėtrą, ir tai rodo visų analitikų ir ekspertų prognozės, kurios teikiamos kitiems trejiems metams, kad bendrasis vidaus produktas turi augti vidutiniškai arti 5%. Tuos procentus jūs žinote – 5 ir 2, 4-7, 4-6. Tai yra pats geriausias dabartinės Vyriausybės ir dabar esančio finansų ministro darbo įvertinimas. Ta analizė, kuri padaryta, ir parodo plėtrai sudarytas sąlygas. Vadinasi, sąlygos toliau plėtotis yra labai geros.

Antras dalykas, kuris įgalina labai sparčiai toliau plėtotis. Lietuvos ūkio plėtra priklauso nuo investicijų. Per paskutiniuosius dvejus metus investicijos į Lietuvą padidėjo, palyginus su anais šešeriais metais nuo 1991 m., tris kartus. Praeitais metais mes iš Baltijos valstybių atsilikome pagal investicijas tik nuo Estijos. Estijos rodikliai buvo dar geresni.

Perspektyva gauti ir sulaukti investicijų apibūdinama dviem požymiais, arba principais. Pirmas – stabili finansų ir pinigų sistema, antras – palanki mokesčių politika, pelno atsisakymas nuo investicijų. (Jau pačiam galvą skauda, nes paneigsiu viską, ką melavote.) (Balsai salėje) Dabar investicijoms sudaromos labai palankios sąlygos. Ne kiekvienas finansų ministras drįstų pasiūlyti atsisakyti kitais metais, anksčiau negu buvo numatyta mūsų plane, pelno mokesčio. Kad būtų plečiamas ūkis, kad būtų kuriamos darbo vietos, iš esmės ryžtasi atsisakyti pelno mokesčio, dėl to į biudžetą nebus surinkta apie 600 mln. Lt.

Antras dalykas, kuris labai palankus, kad Finansų ministerija imasi griežtų priemonių išlaidoms. Neatsisakyta perimtos tradicijos išlaidas daryti pagal pasiektą lygį. Jeigu praeitais metais gavo 100 Lt, tai kitais metais ateina ir prašo 110 Lt. Kam sumažinai? Pernai man davei 100. Tos tradicijos atsisakyta ir pradėta pereiti (bet aš kalbu apie ateitį) prie programinio išlaidų finansavimo, orientuojantis į siekiamus rezultatus. Visi, kurie norės iš biudžeto gauti lėšų, turės rengti (panašiai kaip įmonės, gamybininkas) verslo planus. Todėl aš nepritarčiau nepagrįstiems mūsų opozicijos kaltinimams, interpeliacijos teikėjams. Prašyčiau šiandien visus interpeliacijos teikėjus atsiimti savo interpeliaciją ir visiems pritarti finansų ministro darbui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, E.Kunevičienė kalbėjo komiteto vardu, todėl 10 minučių. (Triukšmas salėje) Alg.Butkevičius. Prašom. Kol ateis Alg.Butkevičius, prašome, V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs puikiai žinote Statutą. Jeigu šiandieną niekas negali kalbėti frakcijų vardu, tai niekas negali kalbėti ir komiteto vardu. Kalbama už arba prieš interpeliaciją ir visiems yra vienodas laikas. Gal jūs iš tikrųjų vis dėlto dabar atsiprašytumėte dėl padarytos klaidos ir suteiktumėte Alg.Butkevičiui taip pat 10 minučių, nes būtų ištaisyta tai, ką jūs dabar leidote savo paties sprendimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu turite kokių nors nesutikimų dėl posėdžio pirmininko sprendimų, prašome kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Diskusija vyksta bendra tvarka. Diskusijose kalbama komitetų, frakcijų vardu ir individualiai. Taigi Alg.Butkevičius kalba frakcijos vardu. Prašom. 7 minutės.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, susipažinus su finansų ministro atsakymais į Lietuvos Respublikos Seimo narių iškeltus klausimus norėčiau pasakyti, kad atliekant visuomeninę finansų analizę būtina nagrinėti ne tik plačiai taikomus valstybės, savivaldybių bei nacionalinio biudžeto rodiklius, bet ir konsoliduotus šalies finansinius duomenis. Pastarieji išsamiau parodo realią šalies finansinę padėtį, leidžia įvertinti bendrą šalies fiskalinį deficitą ir apibūdina Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką, jos patikimumą bei stabilumą.

Pradėsiu nuo akcizų tarifų didinimo. Kalbant apie akcizų tarifų didinimą reikia prisiminti, kad mokesčių tarifai yra labai subtilus klausimas ir turi būti labai detaliai analizuojama. Nors mūsų šalis, siekdama narystės Europos Sąjungoje, savo mokesčių įstatymų tobulinimą sieja su jų derinimu, su Europos Sąjungos normomis, pastarosios ne visada gali būti aklai taikomos Lietuvoje, turint omenyje skirtingas mūsų ir Vakarų šalių ekonomines situacijas.

Kadangi mūsų gyventojų perkamoji galia nėra didelė, netiesioginių mokesčių tarifų padidinimas gali reikšti biudžeto pajamų iš atitinkamų mokesčių sumažėjimą, jeigu ne absoliučiai, tai santykinai, t.y. mokesčių surinkimas didės mažėjančiu tempu. Šios tiesos patvirtinimas ir pirmi signalai – akcizais apmokestinamų prekių realizavimo mažėjimas pasijuto jau 1997–1998 m., taip pat ir 1999 m. sausio ir vasario mėnesiais, palyginti su ankstesniais metais.

Taip pat norėčiau pakalbėti ir apie Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio pakeitimą, arba liaudyje vadinamą “žiauriąją” akciją. 1997 m. pasireiškė įdomus fenomenas – daugiau surinkta mokesčių pagerinus jų administravimą. Apskritai tai labai teigiamas dalykas, tačiau gaila, kad šis ginklas yra nukreiptas į lengvus taikinius, t.y. į legalius mokesčių mokėtojus, kurie ir taip moka mokesčius. Iki šių metų kovo 25 d. vykdant “žiauriąją” akciją, arba pagal Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnį, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai paskyrė baudų už 61 mln. 238 tūkst., tačiau išieškota tik 1 mln. 268 tūkst. O kas atlygins nuostolius 83 įmonėms, kurioms apeliacine tvarka buvo panaikinti sprendimai dėl baudų paskirtų pagal Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnį? Šioms įmonėms buvo paskirta baudų daugiau kaip už 10 mln. Lt. Apie tai būtų galima kalbėti, tačiau norėčiau finansų ministrui pasakyti, kad nelegalus sektorius ir toliau lieka nepaliestas, šešėlinė ekonomika yra pagrindinis mokesčių surinkimo didėjimo rezervas.

Toliau. Finansų ministras teigia, kad per dvejus metus šalies biudžeto pajamos padidėjo daugiau kaip pusantro karto palyginamosiomis kainomis. Tačiau nepaprastosios išlaidos konsoliduotame biudžete sumažėjo, palyginti su bendruoju vidaus produktu. 1994 m. buvo skirti 4%, o 1998 m. sudarė jau tik 2,3%. Minėtos išlaidos daugiausia susijusios su investicijomis ir kapitaliniais įdėjimais. Kylant ekonomikai jų dalis pagal bendrąjį vidaus produktą neturėtų mažėti. Investicijos į šalies ekonomiką negali būti daromos tik privataus sektoriaus sąskaita, nes pereinamojoje ekonomikoje šis sektorius nėra stiprus ir, be to, jis negali apimti visos šalies ekonominės plėtros strateginiu požiūriu. Taip pat norėčiau pasakyti, kad kapitalo investicijų mažinimas atsiliepia ir biudžeto pajamų surinkimui. Kuo bus skirtos didesnės kapitalo investicijos, tuo labiau padidės biudžeto pajamos, mažės nedarbas, vadinasi, tuo bus didesnė kapitalo grąža konsoliduotam biudžetui.

Dėl valstybės skolos. Finansų ministras savo atsakyme rašo, kad valstybės skola 1998 m. sumažėjo ir ji sudaro per 22% bendrojo vidaus produkto. Tačiau Socialdemokratų frakcija mano, kad ši skola yra per didelė našta Lietuvos ekonomikai. Taip pat reikia pasakyti, kad į valstybės skolą neįtrauktos savivaldybių paimtos paskolos, taip pat biudžetinių organizacijų finansiniai įsipareigojimai, kurie kiekvienais metais didėja, o tai irgi yra savotiška skola. Auksinė skolinimosi taisyklė numato – skolintis tik tokioms išlaidoms sumokėti, kurios ateityje gali sukurti biudžeto pajamas, kitaip tariant, skolintos lėšos turi kurti pinigus ir sudaryti sąlygas grąžinti skolą. Reikia pažymėti ir tai, kad skolinimasis daugiausiai vyksta iš užsienio, o vidaus finansiniai resursai nepanaudojami. Nors finansavimas iš užsienio paskolų gali būti pigesnis negu naudojant vidaus šaltinius, jis kartu yra ir rizikingesnis dėl nuolat besikeičiančių palūkanų normų ir dėl susiklosčiusių finansinės rinkos krizių. Dar reikia turėti omenyje, kad užsienio paskolos daro tiesioginės įtakos šalies mokėjimo balansui.

Dėl šalies mokėjimo balanso. Finansų ministras savo atsakyme daug dėmesio skyrė mokėjimo balanso analizei. Tačiau reikia pripažinti, kad didelį susirūpinimą kelia nuolat didėjantis užsienio prekybos balansas, aišku, neigiamas balansas. Taip pat mokėjimo balanse reikia atkreipti dėmesį į poziciją “Klaidos ir praleidimai”. Jie per 1998 m. išaugo iki 1 mlrd. 140 mln. Lt, kai 1997 m. sudarė tik 790 mln. Lt, o 1996 m. – tik 217 mln. Lt. Kodėl aš kalbu apie šią poziciją? Ne ekonomistams ir ne finansistams galbūt tai sunku būtų suprasti, bet aš noriu pasakyti, kad ta pozicija rodo, kad arba blogai vykdoma Lietuvos ekonomikos apskaita, arba didėja šešėlinė ekonomika. Kuo didesnis yra šis skaičius, tuo blogesnis vertinimo rodiklis.

Dėl Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo. Socialdemokratų frakcija nepritaria finansų ministro pasirinkai taktikai, kad vertybiniai popieriai būtų išpirkti naudojant Privatizavimo fondo lėšas. Šiuo atveju skolos, aptarnavimo išlaidos nukeliamos į ateitį lengvinant biudžeto situaciją dabar. Atsižvelgiant į išlaidų padidėjimą dėl vertybinių popierių išpirkimo ir išlaidų, skirtų įmonėms reanimuoti ir “Sodros” išlaidoms užtikrinti bei kitoms padidėjusioms socialinėms reikmėms finansuoti, biudžeto fiskalinis deficitas gali smarkiai išaugti ir viršyti planuotą jo dydį.

PIRMININKAS. Laikas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Matau, kad lemputė dega. Tik dar noriu pasakyti, kad norint vykdyti biudžeto reformą būtinai reikia artimiausiu metu priimti Biudžeto sandaros įstatymą. Nežinau, kodėl jis taip ilgai užsigulėjo Finansų ministerijos darbuotojų stalčiuose.

Taip pat pasakau dar vieną sakinį. Nesuprantu, kuris Finansų ministerijos darbuotojas sugalvojo, kad 1999 m. galima savivaldybių biudžetų mokestines pajamas padidinti 29%. Man atrodo, eilinis ekonomistas, turintis minimalių ekonominių žinių, tai pavadintų tikru nesusipratimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtų kalbėti A.Vidžiūnas, tačiau aš, žiūrėdamas į darbotvarkę, turiu pasakyti, kad mes sugaištam kur kas daugiau laiko negu buvo numatyta darbotvarkėje. Be abejo, tai yra labai svarbus klausimas, todėl aš norėčiau Seimo narių paklausti. Ar galėtume dabar daryti pertrauką ir po pertrauko tęsti diskusiją? Tačiau bet kuriuo atveju turėtume susitarti, kad diskusiją turėtume baigti 12.40 val. Tada tartų baigiamąjį žodį interpeliacijos teikėjai ir ministras. Sudarytume komisiją, kaip numato Statutas, ir balsavimas, kaip jau susitarėm, vyktų po pietų. O rytinio posėdžio klausimai 1-2 ir 1-3 bei, kaip mes jau susitarėme, perkelti 2-5, 2-6, 2-7 ir 2-8 būtų svarstomi nuo 13 val. iki 14 val., t.y. pietų pertrauka būtų sutrumpinta 1 valanda. Ar sutiktumėte su tokiu pasiūlymu?

Dabar daroma 10 minučių pertrauka iki 12.10 val. Toliau kalbės A.Vidžiūnas ir kas nors iš LDDP frakcijos, kas kalbėtų frakcijos vardu. A.Plokšto, taip? Gerai.

10 minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Ir tęsiame diskusiją dėl interpeliacijos finansų ministrui A.Šemetai. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti A.Vidžiūną. LDDP frakcijos vardu ruošiasi kalbėti A.Plokšto.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos! Man ypač malonu, kad diskusijoje jau dabar gali dalyvauti bent kokie 3-4 interpeliaciją finansų ministrui pasirašę mūsų Seimo kolegos. Dėl to reikėtų džiaugtis. Bet iš karto reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką – interpeliacijos stilius yra opozicijos, laikraščių, mūsų rūpesčių ar nelegalios “Tarybų Lietuvos” laikraščio stilius. Šiandien susidūrė du kalbėjimo būdai: ramus, dalykiškas, kvalifikuotas, padėties ir problemų išmanymas, ir reikėtų iš karto pasakyti, bent pirmasis kalbėtojas, interpeliantų atstovas, galėčiau žiauriai pasakyti, bet neturiu kitokios metaforos, revoliucijos matrosų kalbėjimo stilius. Iš principo nesusikalbama.

Aš apgailestauju bei atsiprašau finansų ministro, kad vis dėlto jam reikėjo daug, neapsakomai daug varginančių pastangų padėti, kad šituose publicistiniuose interpeliaciniuose momentuose ir tekstuose, ypač kalbose, jis galėtų rasti pozityvių ir diskutuoti galimų momentų. Užjaučiu dėl vieno dalyko, kaip specialistui atsakyti į visiškai finansų neišmanantiems kolegoms kairėje? Kuo remiu šį pasakymą? Aš jums cituoju keletą dalykų, kurie šiandien nuskambėjo ir kurie yra interpeliacijos tekste: “Ministerija nepajėgia adekvačiai įvertinti šalies ūkio raidos”, “Depresinė situacija”, “Ministras rengia Lietuvą rimtiems išbandymams, visa nepamatuotų sprendimų našta tenka eiliniams Lietuvos žmonėms”, “Finansų ministerija nenorėjo rasti Lietuvos žemės ūkio banko ir Lietuvos valstybinio komercinio banko pirkėjo”, “Makabriški juodieji ir baltieji įmonių sąrašai, ir svarbiausia, juoduosiuose sąrašuose visi tie, kurie rėmė oponuojančias konservatoriams politines jėgas”. Viešpatie tu mano, ką čia daugiau pasakysi?! “Skiriamos baudos ir kitos priemonės visiškai nepadėjo surinkti valstybės biudžeto”. Lyg nežinotume, kad 4 mlrd. padaugėjo biudžetas, palyginti su 1995 metais ir t.t. “Lietuvą vėl juosia geležinė uždanga”. “Finansų ministras slepia informaciją nuo norinčių Seimo narių ją gauti”. Spaudos tarnyba, informacijos tarnyba Finansų ministerijos per visą darbo laiką, o tai jau daugiau kaip pusmetis, nėra gavusi nė vieno opozicijos atstovų ar paskirtų pareigūnų prašymo teikti kokią nors informaciją ir kalbama, kad ministerija slepia informaciją. Suprantu, kad Č.Juršėnui sunku naudotis Interneto paslaugomis, kur yra pateikiama visa informacija, bet, gerbiamieji kolegos, tada, žinoma, kyla retorinis klausimas, veikiantis visų mūsų jausmus, į kokią civilizuotą valstybę einame?

Aš kalbėsiu trumpai, kolegos, ir pirmiausia sakysiu savo frakcijos vardu, kad mes iš karto pritariame finansų ministro atsakymui. Mes matome tam tikrų bėdų, mes nekalbame apie laimėjimus, apie stabilią valstybės finansinę būklę, apie sugebėjimą Lietuvos valstybę išlaikyti stabilią ir patrauklią investuotojams finansinės pasaulio krizės vandenynuos ir t.t. Mes pakankamai dalykiškai diskutuojame su ministru ir Vyriausybe, mes taip pat matome bėdų ir turime palinkėjimų Finansų ministerijai. Aš manau, kad čia ir mūsų Seimo vaidmuo galėtų būti stipresnis. Vis dėlto Finansų ministerija ir jos institucijos turėtų rasti pakankamą balansą tarp bizūno ir pyrago politikos, mokesčių surinkimas, muitai ir t.t. Iš tikrųjų šis dalykas yra problema ir manyčiau, kad ministras pats šituos dalykus mato. Mažiau žalių tekstų, išplaukiančių iš valdininkų stalčiaus, ne iš politinių ministerijos pareigūnų. Tie projektai žali ir niekam neteikiami, paskui yra diskutuojami spaudoje, jie, žinoma, nerealizuojami kaip neįmanomi, bet mes paverčiami tų žalių projektų įkaitais. Tai galėtume taip pat padaryti. Mes galėtume siūlyti nedaryti staigių judesių, palyginti pervargtų, konservatyviose sistemose, sakysime, muitinėje. Pirma pakankamai gerai pasirengti, o paskui griežtai imtis sprendimų. Finansų ministras ir Vyriausybė turėtų dėti pastangų kiek įmanoma daugiau, kad, sakysime, atleidžiant neidealiai sugebančius dirbti pareigūnus būtų išvengiama kiek įmanoma politikavimo ir panašiai. Nesakau, kad esu didžiausias finansų specialistas, bet, frakcijos nuomone, mes turime dalykiškai kalbėtis, mes turime matyti laimėjimus ir t.t., o ne kalbėti taip, kaip buvo kalbama šiandien, nuolatinis lakstymas prie šoninio ir vidurinio mikrofono, nuolatinis griebimasis už galvos ir sarkastiškos šypsenos, užuot dalykiškai kalbėjus apie tai, kas dabar Lietuva, kas darosi pasaulyje ir kuria kryptimi mes turėtume eiti.

Aš klausiu ne LDDP ir socialdemokratų, kai kurių kolegų beviltiška klausti, aš klausiu tų kolegų, kurie pasirašė interpeliaciją, pono S.Buškevičiaus, K.Bobelio, S.Pečeliūno, protingų ir tokių subalansuotų kolegų Seimo narių, aš vis dėlto klausiu, ar tai, kad Lietuvos banko atsargos išaugo per šiuos metus 700 mln. dolerių, yra Lietuvos finansų politikos trūkumas; ar tai, kad gerokai padidėjo indėliai komerciniuose bankuose, yra Lietuvos finansų krizė; ar tai, kad keturis kartus išaugo komercinių bankų kapitalas, yra bloga konservatorių finansų politika; ar tai, kad du kartus sumažėjo labai blogu bankininkystės rodikliu laikomi specialūs atidėjimai blogoms paskoloms, yra bloga finansų politika ir dėl to reikia interpeliuoti finansų ministrą; ar tai, kad Šakių rajonas iki 1996 metų pabaigos per trejus metus žemės reformai, kompensacijoms už žemę buvo gavęs varganus 800 tūkst., o šiandien skiriama kompensacijoms už žemę 350 mln., yra pagrindas kalbėti interpeliacijos tonu ir tikėtis, kad šitas Seimas gali priimti kokį neigiamą sprendimą ir t.t. Daugybė tekstų eina dėl to, kad Finansų ministerija negali prognozuoti ūkio raidos, ir to, kas darosi pasaulyje. Iš tikrųjų vieną kartą prognozės jau buvo keičiamos, galbūt mums, Seimui, reikės dar kartą susėsti prie šitų dalykų. Net analitikai aiškiai pastebi vieną dalyką, kad Europos valstybės dabar džiaugiasi net ir pačiu mažiausiu ekonomikos augimu. Jeigu Europos Sąjungos valstybės, 11 eurozonos valstybių 1999 metų, šių metų, biudžeto prognozes nuo 2,6% galėjo sumažinti iki 2,2%, tai ką, jie taip pat yra žiopli ir negali prognozuoti pasaulio rinkų ir t.t. Mes esame šitoje situacijoje ir mes taip pat kalbėsime apie šituos dalykus. Daug galėtume kalbėti, bet aš matau dar vieną skaičių – Tėvynės sąjunga neinterpeliavo LDDP finansų ministro tuo metu…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų opozicija nelabai klauso. Aš nežinau, ką jūs bandote įtikinti?

A.VIDŽIŪNAS. Taigi, kai 1994 metais LDDP nacionalinis biudžetas tebuvo apie 5 mlrd. ir kai jis nebuvo surenkamas, mes supratome, kad tai yra valstybės sunkumai, kurie turi būti įveikiami. Šiandien Tėvynės sąjungai trūksta kelių milijonų iki dešimties milijardų, gerbiamieji kolegos, ir šitas Seimas paverčiamas dvigubų standartų svarstymo vieta.

Gerbiamieji kolegos, vis dėlto reikia daryti išvadą, kad šiandien Lietuvos valstybė yra pakankamai finansiškai stabili, kad litas šiandien yra nejudamai tvirtas ir kad turi pakankamą užsienio valiutos užnugarį, kad šiandien bankai, gerbiamieji kolegos kairėje, yra dirbantys ir gaunantys pelną, kad investitoriai pasitiki, o Europos specialistų nuomone, Lietuvos ūkis yra pakankamai tvirtas.

Gerbiamieji kolegos, galima būtų plačiai šnekėti, aš pasistengsiu neviršyti man skirto laiko.

PIRMININKAS. Jūs jau viršijote.

A.VIDŽIŪNAS. Aš tik norėčiau pabrėžti vieną dalyką. Opozicija, žinoma, gali rinktis interpeliacijos būdą, mes tik lauktume kitokios retorikos ir kitokios leksikos.

Pabaigoje norėčiau atkreipti dėmesį tik į vieną dalyką. Pastaruoju metu viešuose politiniuose kalbėjimuose yra matoma pastanga – Lietuvos valstybę kaip gintaro gabalą ar kokį kitą grynuolį išplėšti, ūkio sistemą, finansų sistemą išplėšti iš to, kas darosi pasaulio finansų vandenynuose, Rusijos platybėse ir t.t. Tai buvo matoma Prezidento kalboje, tai galima matyti šiandieninėje interpeliacijoje.

Gerbiamieji kolegos, Finansų ministerijos ir Vyriausybės darbas dirbamas dviem kryptim: neutralizuoti pasaulio finansų krizių poveikį, jiems tai pakankamai gerai pavyksta, ir Lietuvos ūkį bei finansus perkelti ant visiškai kitų bėgių. Galėtume palinkėti tvirtesnių žingsnių šita kryptimi, bet vis dėlto pastangos yra matomos. Jeigu neišplėštume Lietuvos iš pasaulio valstybių konteksto, tada, gerbiamoji opozicija, galėtume sutikti, kad ir A.Šemeta vos ne angelas, kad Lietuvos bankas turi tokių pačių požymių kaip tvirtas Vokietijos bankas ir t.t., ir tada opozicijos oponavimo lygis, galėtume sakyti, galės būti apibūdinamas, kaip esantis embrioniniame dalykinio išmanymo lygyje. Nesinervinkite kolegos, Konservatorių frakcija ir valdančioji koalicija bei kiti racionaliai mąstantys kolegos pritars ministro A.Šemetos atsakymui.

PIRMININKAS. A.Plokšto. Ruošiasi P.Katilius.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji, man, aišku, po tokio subalansuoto ir skaičiais paremto, pamatuoto pranešimo tiesiog sunku bus atsispirti irgi pacituoti poną ministrą porą kartų ir pakomentuoti jo teiginius. Bet iš pradžių aš noriu pasakyti vieną tokį dalyką. Iš šitos tribūnos kalbama, kad viskas yra labai gerai, tik ministras prisipažino, kad porą kartų per vėlai buvo priimti teisingi sprendimai, o šiaip viskas labai gerai. Bet kažkodėl paskutiniai visuomenės nuomonės duomenys (o galų gale ji balsuos rinkimuose) vienareikšmiai rodo, kad žmonės kaltina Vyriausybę dabartinėje situacijoje – ne Rusijos krizę, o Vyriausybę ir visų pirma finansų politiką. Aš manau, tie, kurie mano, kad šitie teiginiai nieko neverti, turės nemalonių staigmenų po kitų rinkimų, bet čia jau kita pasaka, kaip sakė Kiplingas.

Dabar ministro teiginys, kad į Vakarus perorientuojama užsienio prekybos struktūra liudija, kad Lietuva tapo makroekonomiškai stabili valstybė. Visų pirma tas perorientavimas nėra nuopelnas, o taip išėjo. Antras dalykas, dėl to “stabilumo” pas mus nedarbas šoko nuo 6,4 iki 8,5. Tai čia stabilumas! Šalčininkų rajone dabar yra beveik 17% nedarbo lygis. Aišku, tai liudija apie makroekonominį stabilumą! O 1998 m. sausio mėn. eksportas ir 1999 m. eksportas skiriasi 30%. Štai jums ir visas perorientavimas! Galima dar greičiau perorientuoti, tik iš kur po to gauti pinigų?

Dėl 1998 metų. Yra pasakyta, kad akcizo planas įvykdytas 100,5%. Po devynių mėnesių atsilikimas buvo 286 mln. Kai biudžetas buvo mažinimas, sumažinta 300 mln. viso biudžeto, bet akcizo planą sumažino 348 mln. Žinot, taip buvo galima padaryti ne 100,5, bet ir 150, tik atitinkamai sumažinti tą skaičių, kurį reikia. Ir yra labai patogi praktika: planą sumažinti prieš pat baigiantis laikotarpiui. Taip galima 100% kiekvieną kartą gauti – jokių problemų!

Dėl šių metų biudžeto ir paskutinio mėnesio “stebuklus”. Yra tik dvi dienos, kada yra tikrai didesnės įplaukos. Tai yra kovo 22 d. ir kovo 25 d. Kovo 22 d. – tai yra “Lietuvos energijos” skolos užskaita, tai yra popieriniai pinigai, kurie neatėjo iš mokesčių. 25 d. – tai yra Lietuvos banko pelnas už praeitus metus. Aiškinti, kad pagerėjo mokesčių surinkimas, todėl pagerėjo mėnesio rezultatai, tikrai nėra iki galo pagrįsta.

Dar dėl akcizų. Kas yra akcizai pagal elementarią ekonominę teoriją? Akcizas – tai yra mokestis prabangos prekėms, arba mokestis išimti viršpelnius. Viskas. Akcizai jokiu būdu negali būti traktuojami kaip kažkoks stabilizuojantis faktorius, nes būtent jie destabilizavo visą rinką, išskyrus prekes, kurios, valdžios manymu, yra per geros. Kas pas mus išeina iš ministro atsakymų? “Akcizais siekiame paskatinti verslo plėtrą.” Aišku, kuo brangesnis benzinas, tuo geriau vystosi verslas. Arba “Akcizo tarifų didinimas yra naudingas Lietuvai”. Labai gerai. Ką tai reiškia? Kad akcizo tarifų didinimas mažina galutinį vartojimą ir tokiu būdu gerina einamosios sąskaitos balansą. Čia yra ministro žodžiai. Ponai, pažiūrėkim: kas įvyko, kokios degtinės sumažėjo? Lietuviškos, ar ne? Būtent lietuviškos prekės nukentėjo dėl akcizo padidinimo, o ne užsieniečių, jeigu pažiūrėsim akcizų nepriemokos… Iš gamintojų daugiausia ir einamosios sąskaitos balanse… Tai reiškia atvirkštinį reiškinį, kad sumažėjo mūsų pastangos pagerinti balansą.

Dėl akcizo tarifų padidėjimo negalėjo sumažėti bendro gyvenimo lygis – ministro pasakymas. Taip, čia teisybė. Turėjo sumažėti, bet padėjo pilstukas ir šį kartą nesumažėjo.

Toliau. Buvo numatyta neutralizuoti neigiamas pasekmes dėl dyzelinio kuro… padidėjimo. Jeigu yra toks naudingas Lietuvai, tai kam reikia kompensuoti kažkokias neigiamas pasekmes? Antras dalykas, kam reikia sugalvoti gremėzdišką kompensavimo mechanizmą? Gal geriau apskritai nedaryti tokių žingsnių, nes dar kainuoja kiekvieno mechanizmo aptarnavimas.

Dėl bankų privatizavimo. Valstybinis komercinis bankas. Ministras šioje tribūnoje stovėjo ir žadėjo, kad bus privatizuotas. Deja, jis nebuvo privatizuotas, buvo likviduotas. Tuo labiau kad spaudoje pasirodė visokių kuriozinių faktų apie būdus bandyti privatizuoti.

Dėl Žemės ūkio banko. Mes po dviejų mėnesių pastangų susitikom su finansų ministru praeitų metų gegužės 25 d. Aš kaip tik tada klausiau, kodėl taip lėtai eina Žemės ūkio banko privatizavimo darbai. Atsakymas buvo: viskas eina labai gerai, mes jį tikrai privatizuosim, jokių problemų. Procesas turėjo baigtis iki 1998 m. vidurio. Kuo baigėsi? Baigėsi tuo, kad buvo nutempta iki vasaros pabaigos, buvo Rusijos krizė, ir faktiškai bankas neprivatizuotas. O kokia yra dabar padėtis? Dabar mes vienu metu norim privatizuoti du didžiausius bankus. Tai yra konkurencija tarpusavy, tai yra kainų numušimas ir tai yra faktiškas pasidavimas, o daryti tai iš tikrųjų reikia, nes bankų, ypač Taupomojo, padėtis negerėja. Pelną jiems sumažino, audito išvada su išlyga. Iš tikrųjų 303,8 mln. reikia dar atidėjimui.

Pora sakinių dėl einamosios sąskaitos deficito. Ką reiškia paskolinti… pinigus? Tai yra iš užsienio pinigai. Ir pats neefektyviausias būdas jį išnaudoti – tai išleisti kompensavimą, nes po kelių etapų jie išplauks į užsienį dolerių pavidalu. Mūsų valiutinės banko atsargos nuolat mažėja, ir kas dar blogiau, indėliai bankuose irgi mažėja. Čia yra faktas, nuo kurio niekur nepabėgsi.

Dabar pavyko pasiekti Lietuvos banko užsienio… atsargų padidėjimą tik todėl, kad atėjo pusė paskolos, kuri buvo paskolinta išleidžiant euroobligacijas. Tai yra 100 mln. dolerių, o kita yra į Privatizacijos fondą. Bet vis tiek šį mėnesį padidėjo. Kitą mėnesį kas bus? Bus toliau tas pats procesas.

PIRMININKAS. Laikas.

A.PLOKŠTO. Aš tik vieną sakinį. Šiaip mes galim šitoje salėje vaidinti, kad viskas gerai. Mes galim nubalsuoti, kad Lietuva gerai gyvena, kad žmonės yra laimingi ir kad viskas gerai. Bet, deja, žmonės mano visai kitaip. Ir tai kenkia ne tik valdančiajai partijai. Tai yra kenkimas visoms partijoms ir valdžiai, kaip institucijai, ir Lietuvai, kaip apskritai valstybei. Tarp kitko, tai ponas V.Landsbergis irgi paminėjo. Ir aš manau, mes aklai balsuodami, kad viskas yra gerai, kenkiam visų pirma sau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu P.Katilių.

P.KATILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu labai trumpai. Vakar su finansų ministru frakcijoje įvyko dalykiškas pokalbis. Ministras atsakė į visus interpeliacijoje keliamus klausimus. Frakcijos nariai ministrui uždavė daug papildomų klausimų. Absoliuti frakcijos narių dauguma interpeliacijos finansų ministrui nepalaiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už konkretumą. Gerbiamieji kolegos, kaip mes susitarėm, 12.45 val. turėtume baigti diskusiją. Taigi liko 12 min. Norinčių kalbėti yra dar 6. Trys iš LDDP frakcijos, du iš Socialdemokratų ir vienas iš Konservatorių. Dvylika minučių dalindami trims frakcijoms gaunam kiekvienai frakcijai po 4 min. Taigi prašom, kas kalbės iš LDDP frakcijos 4 minutes? Ar visi trys po vieną minutę? M.Pronckus. Prašom. Ruošiasi J.Listavičius. Ir paskutiniai kalbės Socialdemokratų frakcijos atstovai.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, dabartinės Vyriausybės veiklos programoje, tarp kitko, sakoma: iš kiekvieno uždirbto lito visų mokesčių neturi būti mokama daugiau kaip 50 centų. Prisiminus tokią dabartinės Vyriausybės nuostatą, daugiau negu naiviai, esant dabartinei ekonomikos situacijai, skamba pasigyrimas, kad pastaraisiais metais sparčiai augo mokesčiai ir šiuo pagrindu didėjo biudžeto pajamos. Sąmoningai nutylima, kaip vyko šis augimas. Nutylima, nes neįmanoma įrodyti, kad mokesčių ir biudžetinių pajamų augimas nesutapo su ekonomikos augimu. Ekonomika, iš tiesų dažnai sustodama, vos vos judėjo į priekį, tuo tarpu mokesčiai ir biudžeto pajamos augo šuoliais. Tai reiškia, kad sparčiai didėjo bendroji ir sąlyginė mokesčių našta. Per pastaruosius dvejus metus ši našta padidėjo 45%, o ekonomistų skaičiavimai rodo, kad, jeigu skaičiuotume mokesčius kiekvienam litui, paimama apie 80 centų iš kiekvieno lito. Tai joks pasiekimas, tai paprasčiausias visų piliečių: ir tų, kurie ką nors gamina, ir iš tų, kurie ką nors vartoja, – pinigų išplėšimas. Ekonomikai tai nieko gero nedavė. Vien šalies įmonių įsiskolinimo augimas, per pastaruosius metus išaugęs nuo 17 iki 23 milijardų litų, arba padidėjęs 25%, sako, jog ūkinis šlies gyvenimas sustojo ir dūsta nuo daug ko, o kartu ir nuo per didelės mokesčių naštos arba nuo iškreiptos valstybės finansinės politikos, už kurią tiesiogiai atsakingas ir finansų ministras.

Nuolatinės visuomenės kritikos susilaukė lėšų skirstymo reikalai. Aš paminėsiu tik kai kuriuos kaimo reikalus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 straipsnis sako taip: “Negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti”. Žemės ūkio ekonomikos santykių valstybinio reguliavimo įstatymo 16 straipsnio nuostata sako, kad nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto produktų valstybiniams resursams sudaryti, melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti kas metai paprastai skiriama ne mažiau kaip 10% nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat užsienio paskolų bei kitų lėšų. 1999 m. biudžete šiai įstatyminei nuostatai įgyvendinti, t.y. nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai, strateginėms atsargoms sudaryti, melioracijai ir kalkinimui, skirta 442 mln. Lt biudžetinių lėšų. Tai sudaro 4,2% nacionalinio biudžeto išlaidų. Kas tai, jeigu ne įstatymo nevykdymas, jei ne Konstitucijos ignoravimas? Už biudžeto formavimą tiesiogiai atsakingas finansų ministras. Šiuo atveju jis taip pat tiesiogiai atsakingas už tai, kad nevykdomas šis įstatymas ir ignoruojama Konstitucija. Vien šių dviejų mano minėtų finansinės tvarkos iškraipymų užtenka tam, kad atsistatydintų finansų ministras. Tačiau tokių pavyzdžių, kai prasilenkiama su ekonomine logika, kai ignoruojami ir pažeidžiami arba nevykdomi įstatymai, yra kur kas daugiau. Šiuos trūkumus gana neblogai pastebi ir visuomenė. Todėl kai kurių Seimo kolegų bandymas šį interpeliacijos procesą pavaizduoti kaip nereikšmingą ar nereikalingą tik parodo, kad valdančiosios koalicijos gretose tarpsta “stručių” sindromas kai įsivaizduojama, jog galvos įkišimas į smėlį ar užsimerkimas ir visų problemų nematymas gali kažką išgelbėti. Aš nemanau, kad kas nors gali pakeisti šitokią poziciją, todėl aš pritariu interpeliacijai ir finansų ministro atsistatydinimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Listavičių. Ruošiasi kas nors iš socialdemokratų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, išklausius pranešėjo dėl interpeliacijos finansų ministrui kalbą, finansų ministro atsakymą į interpeliacijoje iškeltus kaltinimus ir kitų oponuojančių finansų ministrui Seimo narių kalbas matyti, kad pranešėjas ir kiti oponuojantys Seimo nariai nerado, kaip ir interpeliacijoje, kiek rimtesnių argumentų savo teiginiams pagrįsti.

Dėl 1998–1999 m. valstybės biudžeto vykdymo interpeliacijoje ir kalbose nepadaryta jokia duomenų analizė, duomenys nepalyginti su ankstesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo duomenimis bei Baltijos valstybių duomenimis. Jeigu tai būtų bandyta padaryti, būtų aiškiai matyti, kad jokių didesnių problemų, jokių tragedijų nėra. O jei dar būtų užsiminta apie Rusijos krizę ir jos padarinius Lietuvai, tai apskritai nebūtų apie ką kalbėti. Tai įrodo vien propagandinį interpeliacijos tikslą. Tas pat pasakytina ir apie tariamą akcizų didinimo neigiamą poveikį ar Privatizavimo fondo lėšų naudojimą ne pagal paskirtį. Tai aiškiai pasakyta finansų ministro atsakymuose.

Labai keistai atrodo, kai šiandieną kalbama apie valstybės bankų privatizavimo sunkumus, ypač kai tai sako tie, kurie gerai žino, kokie tie bankai po LDDP valdymo buvo palikti. Dalis sužlugdytų bankų paskutiniuoju metu pradėjo normaliai dirbti, bet šimtamilijoniniai iš jų išgrobstytų lėšų nuostoliai neleidžia jiems tapti normaliais bankais. Kaltė šiuo atveju primetama finansų ministrui.

Interpeliacijos autoriai, neturėdami pasakyti nieko rimtesnio apie finansų ministro darbą, griebiesi spaudoje iškeltų faktų apie kažkokius juodus ar baltus sąrašus arba informacijos slėpimą. Keista, kad kai kurie Seimo nariai leidosi į baisių pasakėlių lygį, norėdami spęsti rimtus dalykus, gaišdami laiką ir tikėdamiesi, kad kas nors patikės pasakėlėmis arba visiškai neturės atminties. Neaišku, kaip suprasti, kai asmenys, pasirašantys interpeliaciją, savo parašu tvirtina tragišką valstybės biudžeto vykdymo padėtį ir kartu rengia įstatymų projektus, kuriais siūlo skirstyti šimtus milijonų litų tariamai viršplaninių valstybės biudžeto pajamų? Gal bent vieną dieną reikėtų turėti vieną, pačiam sau neprieštaraujančią nuomonę.

Nelabai įtikinamai kai kurie kalbėtojai norėjo paneigti per dvejus metus pasiektus gana teigiamus makroekonomikos rodiklius apie valstybės biudžeto pajamų didėjimą, darbo užmokesčio, pensijų didėjimą, didelį metinės infliacijos sumažėjimą, investicijų didėjimą. Faktų šiuo atveju žodžiais nepaneigsi. Buvo paminėtas nedarbas, tarpusavio įsiskolinimai, einamosios sąskaitos deficitas. Gal reikėtų prisiminti ir priežastis, o ne kalbėti vien apie pasekmes?

Taigi, kada buvo “prichvatizuotos” įmonės ir kaip jos dirbo, kada jos pradėjo bankrutuoti ir ką turim šiandien? Šimtai įmonių net ir be Rusijos krizės įtakos uždaromos, o bedarbių skaičius didėja. Maža to, jie atsineša dešimtis milijonų neišmokėto darbo užmokesčio dar iš LDDP laikų. Tarpusavio įsiskolinimai taip pat neatsirado šiandien. Jeigu kalbėtume apie einamosios sąskaitos deficitą, tai apie tai buvo pasakyta. Jeigu vertintume į valstybės sektorių daromus kapitalinius įdėjimus, reikia pasakyti konkrečiais skaičiais, kad 1996 m. investicijos valstybiniam sektoriui sudarė milijardą 100 mln., 1997 m. – 2,8 milijardo, 1998 m. – 3,1 milijardo ir planuojama 3,3 milijardo.

Taigi pirmiausia reikia duomenis analizuoti, lyginti, o tik tada daryti išlaidas. Deja, pradedama nuo gąsdinimų, nepagrįstų teiginių ar net melo, o melo kojos trumpos, todėl negaliu pritarti interpeliacijos teiginiams. Kartu pritariu finansų ministro atsakymams į interpeliacijoje pateiktus nepagrįstus kaltinimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas? V.Andriukaitis? Prašom. Tai paskutinė kalba diskusijoje.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Gaila, kad dabar posėdžių salėje nėra A.Vidžiūno. Būtų labai malonu, kad jis tikrai dalyvautų diskusijose, nes jo kalba tiesiog chrestomatinė. Manau, jog jis tikrai moka žodį, tik vargu ar žino kelią. Bet tai jau yra kita problema.

Gerbiamasis finansų ministre, jūs iš tikrųjų turbūt galėtumėte pasakyti, pridėjęs ranką prie širdies, kad įsiskolinimai Ignalinos atominei elektrinei yra labai dideli, kad nuostoliai, kuriuos dėl ūkio ministro veiklos patyrė Lietuva, yra dideli, kad tai buvo rimtas smūgis valstybės biudžetui. Prašom pasakyti, kokia buvo jūsų asmeninė pozicija, kai jūs matėte šitokius didžiulius nuostolius?

Aš jau nekalbėsiu apie finansų praradimą dėl energijos į Baltarusiją eksporto politikos. Nekalbėsiu apie situaciją, kuri susiklostė naftos komplekso sektoriuje, bet aš klausiu, kokia gi buvo jūsų pozicija matant, kad beveik milijardas litų nuostolių, ir galima toliau tylėti, ir nieko apie tai nepasakyti. Tai negi įsiskolinimas Ignalinos atominei elektrinei nėra finansinė problema? Žinoma, akivaizdu, tai Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus problema, iš esmės tai yra visos Vyriausybės problema. Ir čia interpeliaciją reikėtų jau kelti pačiam Ministrui Pirmininkui. Aš manau, kad finansų ministras tikrai nėra savarankiškas. Jis, deja, negali daug ko pakeisti. Juk gėda dėl to, kad Valstybinio komercinio banko privatizavimo problemos taip ir liko neišspręstos, finansų ministre, tai gal pasveikinsim jus? Aišku, ne nuo jūsų priklausė tie sprendimai.

Būtų galima kalbėti dar daugiau. Jūs paminėjote labai įdomų dalyką. Juk jūs nepaneigsite skaičių, kad per visus 1998 m., pažiūrėkime, čia yra Statistikos departamento duomenys, eksportas mažėjo visus 1998 m., Lietuvos eksportas mažėjo, finansų ministre. Tai gal jūs pasakysite, kad tai yra neobjektyvūs skaičiai, ponas Listavičiau? O jeigu eksportas mažėja, tai kaip tada pasveikinti jus su gamyba, su darbo vietomis ir kitais dalykais?

Man šiek tiek keista Krikščionių demokratų frakcijos pozicija. Mano nuomone, ji neprincipinga. Jūs kaip tik čia galite drąsiai pasakyti daugiau, kadangi esate koalicijos partneriai, ir turėtumėte pasakyti, yra ką pasakyti. Bet ką padaryti. Matyt, yra taip susitarta. Iš tikrųjų interpeliacijai pagrindo yra labai daug. Akcizų politika, mielieji kolegos, labiausiai užgriuvo iš savo darbo gyvenančius žmones. Paklauskite, kiek pabrango kainos? Paklauskim, kiek kainuoja bandelės mokyklos valgykloje padidėjus benzino kainoms? Ir kiek galima lupti kailį tiems patiems gyventojams, kurie gyvena iš savo darbo pajamų? Žinoma, tai yra ne finansų ministro problema. Čia yra Konservatorių frakcijos problema. Tai buvo jūsų sprendimas priimtas Seime. Deja, ministras tai vykdė uoliai.

Taip pat būtų galima kalbėti apie tai, kokiu būdu jūs derėjotės su smulkiaisiais prekybininkais. Kritikos neišlaiko tas visas derėjimosi būdas. Juk aiškiai matėt, kiek spragų turi jūsų sprendimai, kiek padarėte žingsnių, kurie visiškai nereikalingi. Tai, kad tokiu būdu kovojama su kontrabanda, sukelia tik šypseną. Didžioji kontrabanda eina “fūromis”. Aišku, ir ponas S.Stažys savo žingsniais vargu ar tai sustabdys, jeigu priimami nutarimai, leidžiantys išvengti daug ko. Ir čia ponas P.Gražulis yra daug kur teisus.

Žodžiu, būtų galima daug ką pasakyti. Socialdemokratai yra pateikę Vyriausybės veiklos analizę, ją sudaro 48 puslapiai. Ir iš tos analizės visiškai aiškiai matyti, kad finansų ministrui interpeliacija yra visiškai pagrįsta. Mano asmenine nuomone, būtų pagrįsta interpeliacija ir pačiam Ministrui Pirmininkui G.Vagnoriui. Bet čia yra mano asmeninė nuomonė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi baigiame diskusiją. Ir toliau baigiamasis ministro žodis. Po to – baigiamasis interpeliacijos teikėjų atstovo žodis. Ministre, kviečiam į tribūną.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš opozicijos kalbų iš šios tribūnos susidaro įspūdis, kad Lietuvoje apskritai nieko gero nėra, padėtis tik blogėja ir blogėja. Aš tikiuosi, kad opozicijos vardu kalbėsiantis po to atstovas gal vis dėlto išdrįs pasakyti nors vieną pavyzdį, kas gi yra Lietuvoje gerai, ką Vyriausybė padarė, nors vieną pavyzdį. Gal Vyriausybė ir Finansų ministerija padarė ką nors gerai per šiuo dvejus metus? Ar apskritai viskas paišytina juodomis spalvomis?

Aš matau tokią bendrą tendenciją, kad neįmanoma su opozicija normaliai diskutuoti finansų politikos klausimais, nes kiekviena diskusija yra paverčiama politiniu puolimu ir kiršinimu. Visa kritika yra paviršutiniška kritika, ir šiandien tikėjausi šio svarstymo metu išgirsti bent vieną pasiūlymą, ką gi reikėtų daryti, kad šalies ūkis geriau plėtotųsi. Tačiau neteko išgirsti nė vieno normalaus pasiūlymo.

Taip pat gal opozicija nors kartais galėtų perskaityti Europos Komisijos biuletenius ir atsakyti į klausimus, kodėl Vyriausybės vykdoma finansų politika tenkina Europos Sąjungą, tuo tarpu opozicijos ne? (Triukšmas salėje) Gal opozicija galėtų atsakyti į klausimą, kodėl vykdant tokią netinkamą jos žodžiais finansų politiką užsienio investicijos į Lietuvą auga šuoliais, o 90% investuotojų, kurie jau investavo į Lietuvą, teigia, kad vėl čia investuotų? Beje, šis procentas nuolat auga. Dar 1998 m. tik 87% investuotojų sakė, kad jie investuotų į Lietuvą.

Aš manau, kad svarbu kalbėti ne vien tik apie praeitį, bet ir apie ateitį, ir tai, kas yra numatoma daryti toliau. Finansų ministerija neketina sėdėti sudėjusi rankų ir vien tiktai klausytis opozicijos kritikos. Šalyje vykdomos giluminės reformos, finansų sistemos reformos ir opozicijai tai yra puikiai žinoma. Vykdoma biudžeto reforma, kurios nebuvo nuo pat 1990 m., opozicijos valdžios metais apskritai apie jokias biudžeto reformas nebuvo kalbama. Įgyvendinama išlaidų optimizavimo programa, to taip pat niekad opozicijos laikais nebuvo daroma. Vyriausybė yra pakvietusi Tarptautinio valiutos fondo ekspertus, kad jie padėtų optimizuoti išlaidas, panaikinti iš tikrųjų kartais pasitaikančius funkcijų dubliavimo ir kitus neigiamus faktorius.

Aš noriu dar kartą pažymėti, kad neįmanoma visko padaryti per vieną dieną ar per dvejus metus. Ekonomikos procesai yra sudėtingi, ponas P.Gylys tą puikiai suvokia, ir negalima sakyti, kad atėjo vienas žmogus ir staiga apvers viską aukštyn kojomis. Vyksta ir giluminė mokesčių sistemos reforma. Ši sistema reformuojama trim etapais ir pirmasis etapas jau įvyko. Apie jį aš kalbėjau anksčiau. Šiuo metu baigiamas įgyvendinti antrasis mokesčių reformos etapas, kurį aš pavadinčiau radikaliuoju mokesčių sistemos reformos etapu, nes iš esmės keičiami laikinieji įstatymai, kurie galiojo nuo 1990 m. ir kurių LDDP Vyriausybė taip ir nesugebėjo pakeisti nuolat galiojančiais įstatymais. Šiuo metu naujieji įstatymai yra parengti, jie yra visuomenėje svarstomi ir tikiuosi, kad nuo 2000 m. mes pradėsime gyventi pagal nuolat veikiančius mokesčių įstatymus, o ne taip, kaip gyvenome anksčiau – pagal laikinuosius.

Daug darbo yra bankų, draudimo, kitų finansinių institucijų privatizavimo srityje. Vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti privatizavimo programą ir tikiuosi, kad jos kadencijos pabaigoje visas finansų sektorius, finansų sektoriaus įmonės bus privačiose rankose, o finansų sistemos stabilumas bus užtikrinamas privataus kapitalo pagrindu, be valstybės kišimosi.

Dideli uždaviniai laukia kapitalo rinkos plėtros proceso ir čia pirmiausia noriu paminėti tokį svarbų dalyką kaip institucinių investuotojų kūrimasis. Šiuo metu Seime svarstomas Pensijų fondo įstatymas, kaip minėjau, netrukus bus pateiktos Investicinių bendrovių įstatymo pataisos, ir šios visos teisinės priemonės, manyčiau, sukurs prielaidas efektyviau plėtoti kapitalo rinką.

Beje, jokiu būdu nenorėčiau sutikti su profesoriaus K.Glavecko teiginiu, kad Lietuvos kapitalo rinka yra katastrofiška palyginti su kitų šalių kapitalo rinkomis. Profesorius K.Glaveckas puikiai žino, kad dėl Rusijos krizės krito visų besivystančių šalių vertybinių popierių indeksai, ir Lietuva, reikia pasakyti, yra šios situacijos viduryje. Jos indeksas maždaug vidutiniškai buvo Vidurio Europos šalių, kurių indeksai krito mažiau. Tačiau buvo daug šalių, kuriose indeksai nukrito daug daugiau negu Lietuvoje. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad kapitalo rinka Lietuvoje yra kažkokios ypatingos neigiamos būklės. Tai yra bendri makroekonominiai, globaliniai procesai kapitalo rinkų plėtroje ir Lietuva jau yra globalinės ekonomikos dalis. Lietuva negali kažkuo ypatingai išsiskirti globalinėje ekonomikoje. Aš norėčiau, kad opozicija tą suprastų ir įvertintų. Todėl aš kviesčiau atsisakyti tokio paviršutiniško ekonominių procesų analizavimo, paviršutiniškos kritikos nieko nesiūlant. Aš siūlyčiau aktyviau diskutuoti tikrai svarbiais finansų politikos klausimais, ekonominių reformų klausimais, bet diskutuoti be pykčių, o diskutuoti argumentais, teikti savo programas ir įrodyti, kuo vienos ar kitos programos yra pranašesnės. Tai būtų konstruktyvu, tai pasitarnautų šalies labui. Tai, kas dabar vyksta, yra destrukcija ir nieko daugiau. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kviečiu P.Gylį tarti baigiamąjį žodį. Gerbiamieji LDDP frakcijos atstovai, su kuo jūs norėtumėte diskutuoti, šiuo metu garsiai kalbėdamiesi? Per pietų pertrauką aš jums atsakysiu į jūsų iškeltus klausimus. Prašom. Kalba P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ne visi dešinėje pusėje patikės, bet pasakysiu, kad ir LDDP frakcija nori, kad Lietuvai būtų geriau. Sutarkime, pone Vidžiūnai, ponia Kunevičiene, pone Landsbergi, kad visos čia, parlamente, esančios partijos nori, kad valstybei būtų geriau. Tos “matrosoviškos” užuominos apie Tarybų Lietuvą, užuominos apie tai, kad naudinga, jog šitas klausimas būtų svarstomas ir nagrinėjamas… naudingas jisai Lietuvos priešams. Nėra konstruktyvus ir, atleiskite, nėra kultūringas. Reikėtų baigti tą 10 metų istoriją, nes mes, bendraudami su žmonėmis, vis daugiau išgirstame klausimų, iš tikrųjų kas stato ir kas griauna.

Tai, kas vyko šiandieną ir kam atstovavo finansų ministras bei valdančioji koalicija, buvo finansinių miražų pristatymas, kai eini per dykumą, matosi oazės, pinigų srautai. Skaičiai kalba ką kitą. Biudžetas nesurenkamas, finansų ministre. Tai yra svarbiausia. O ar surenka Estija, Kazachstanas ar koks nors sultonatas, nėra šitos diskusijos tema. Kodėl Lietuva nesurenka biudžeto? Kodėl neišmokami atlyginimai? Kodėl kai kurios savivaldybės sako, kad jos atsisakys savo funkcijų, ir ten pereina prie tiesioginio valdymo Vyriausybė. Ir tai sako ne LDDP merai, o konservatorių, krikščionių demokratų ir liberalų merai.

Finansų ministras klausia, ar opozicija mato bent vieną teigiamą bruožą? Žinote, reikia įtempti atmintį. Bet jūs pasakykite, ką iš tikrųjų gero padarė ministerija per tuos dvejus ministro A.Šemetos vadovavimo metus? Opozicija nekaltina Vyriausybės dėl Rusijos krizės, kaip čia kažkas pasakė. Mes puikiai suprantame, kad šita krizė objektyviai veikia mūsų ekonominę padėtį, nėra ginčų, bet mes matome taip pat ir Finansų ministerijos bejėgiškumą, mes matome visos koalicijos bejėgiškumą. Aš su ponu K.Glavecku sutinku, kad reikia žiūrėti giliau ir plačiau, tik nesutinku su centristų pozicija, kad nuo to reikia nusišalinti, užimti stebėtojo ir teisėjo poziciją. Analizuokime procesus, padėkime žmonėms suprasti, kas gi iš tikrųjų vyksta Lietuvos ekonomikoje, kokios bombos yra dedamos ateičiai. Uždelsto veikimo bombos.

Ne vienas ir ne du kalbėjo apie šešėlinę ekonomiką. Aš nori nenori turiu pasakyti, kad kai kurie dalykai rodo, jog Finansų ministerija padeda šešėlinei ekonomikai. Paminėsiu tik 3 faktus. Kodėl iki šiol nekompiuterizuojamos muitinės, o gaudomi smulkūs prekeiviai? Tai palyginti pigus projektas, kainuoja tik 14 mln. Palyginus su nuostoliais, tai niekis. Vien šiais metais muitinėse nesurinkta 217 mln. mokesčių. Kodėl 1997 metų vasarą, prieš Prezidento rinkimus, buvo panaikintos palydos tranzitui vežant alkoholį ir tabaką? Tai paslaptis, kuri anksčiau ar vėliau išaiškės. Na, ir pagaliau akcizai. Alkoholio drastiškas pabrangimas, aišku, pagerino šešėlinės ekonomikos, visų pirma šešėlinės rinkos, prekiaujančios alkoholiu, padėtį. Tai yra pagalba, nežinau, ar sąmoninga, nedrįstu to sakyti, bet nuostoliai yra akivaizdūs.

Nereikėtų taip pat vykdyti antivakarietiškos propagandos, kalbėti, kad kažkas ją vykdo, patiems faktiškai tai darant, kiekvieną nepopuliarų ekonominį žingsnį: ar tai būtų “Telekomo” privatizavimas, ar akcizų pakėlimas, aiškinti, jog tai yra Europos Sąjungos reikalavimas. Europos Sąjunga nereikalauja šito, mes gi dar nepradėjome derybų. Ji nori protingos mokesčių sistemos, efektyvių mokesčių. Derybose galutinai galima tai sureguliuoti. Mane stebina, kad nuolat vykstant šitai antieuropietiškai propagandai užsienio reikalų ministras tyli.

Negražu taip pat, kai kalbama apie atgyvenas. Aš atsimenu tarybinius laikus, mes vis kalbėdavome apie buržuazines atgyvenas ir lygindavome ekonominį augimą su 1913 metais. Beveik visi dešinieji šiandien tą ir darė: štai LDDP laikais buvo labai blogai, o mūsų laikais pagerėjo. Kuo daugiau laiko praeis, tuo aiškiau bus matyti, kad 1993–1996 metai buvo esminių ekonominių reformų, transformacijų ir ekonominio augimo pradžios metai. Tai nebuvo duobė, skirtingai nuo 1990–1992 metų. Bijau, kad duobė mūsų laukia ateityje. Negąsdiname žmonių, mes įspėjame žmones, jie turi žinoti, kad situacija yra labai rimta ir kad šitas ministras (tiek savo kadrų politika, tiek sprendimų priėmimo stiliumi) negali išvesti… Gal politinė jėga, kuri atėjo šimtmečiui, surastų kitą žmogų.

Aš buvau Vyriausybėje ir pabaigoje mes likome tik dviese. Keitėsi ministrai, dauguma iš jų dėl pačių įvairiausių priežasčių, tarp jų ir nelabai reikšmingų. Vyriausybės ministro pasikeitimas nėra valstybės pabaiga. Nėra nepakeičiamų, – sakydavau aš saviems kai kuriems kolegoms, – yra tik nepakeisti. Pasitikėjimas ministru po jo kalbos, kuri yra labai politizuota, bet finansiškai nelabai pagrįsta, manau, nė kiek nepadidėjo, ir mūsų frakcija laikosi nuomonės, kad kuo greičiau pakeisime finansų ministrą (čia koalicijos uždavinys) geresniu, tuo Lietuvai bus geriau. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl redakcinės komisijos Seimo nutarimo dėl interpeliacijos finansų ministrui A.G.Šemetai projektui parengti” projektas Nr.P-1672 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes baigėme visą procedūrą. Dabar turėtume susitarti dėl redakcinės komisijos sudarymo, kuri turėtų parengti Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektą. Matau, kad yra išdalytas Seimo nutarimo projektas, kurį yra pasirašęs Seimo narys S.Kaktys. Ar jį reikia dar pateikti, ar galima iš karto apsispręsti dėl šio nutarimo? Galima. Aš girdžiu šūksnius iš salės, kad galim bendru sutarimu šį nutarimą ir patvirtinti. Gerbiamieji kolegos, aš nematau norinčių kalbėti. Tai tokiu atveju registruojamės ir balsuojame dėl nutarimo. Jame trūksta vieno punkto, t.y. kas yra komisijos pirmininkas. Tai gal mes galim?.. Išsirinks pati komisija, mes netvirtinam. Paliekam tą teisę komisijai. Prašom, registruojamės. A.Čaplikas buvo. P.Gražulis yra čia, taip? Yra ar buvo V.Jarmolenka? Buvo.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo.

Už – 65, 3 susilaikė. Taigi Seimo nutarimas “Dėl redakcinės komisijos Seimo nutarimo “Dėl interpeliacijos ministrui A.Šemetai” projektui parengti” yra priimtas. Aš prašyčiau komisiją imtis darbo. Tikėtumės, kad 15 valandą galėtų būti pateiktas nutarimo projektas. S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Kadangi parodžiau nedidelę iniciatyvą dėl komisijos sudarymo, tai galbūt būtų galima komisiją pakviesti į Konstitucinę salę dabar susirinkti ir aptarti komisijai deleguotas užduotis.

PIRMININKAS. Taigi kvietimas yra paskelbtas. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Aš repliką po balsavimo norėčiau.

PIRMININKAS. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministras pasakė, kad nebuvo siūlymų. Buvo vienas siūlymas labai aiškus – atsistatydinti. Labai geras, be kita ko. Dabar antra pastaba, cituoju Seimo statutą: “Interpeliacija reikalaujama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus”. “Paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus”, o ne ką nors siūlyti reikalaujama interpeliacija pagal Seimo statuto 223 straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu jūs paskaitytumėt savo pasirašytą interpeliacijos tekstą, jūs pamatytumėt, kad ten nėra suformuluota jokių klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti. (Balsai salėje) Ponas A.Salamakinas. Dar sykį raginčiau pasiskaityti, ką jūs patys parašėt.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad interpeliacija naudinga tuo, kad išgirsti gana įdomių naujienų. Man šiandien įdomiausia naujiena buvo iš Konservatorių frakcijos seniūno pono A.Vidžiūno teiginio, kad Šakiai, kur jis yra rinktas vienmandatėje apygardoje, šįmet gaus 350 mln. Lt kompensacijų už žemės grąžinimą ir žemės ūkio reformą. Tai aš noriu paprašyti, kad mano apygardai – Kėdainiams jis paskolintų bent vieną milijoną iš tų 350 mln., nes Kėdainiai negavo nė vieno lito šįmet kompensacijos už žemę. O jeigu rimtai, tai reikėtų pasidomėti, ar tai nėra korupcinis elementas. Nes valdančiosios frakcijos seniūnas naudojasi tarnybine padėtimi, jeigu Šakiams skiriama 350 mln. Lt.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gal neužsiimkim šiek tiek fantastinių kūrinių kūryba Seimo salėje. (Balsai salėje) Ir J.Olekas – trumpą repliką.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nors aš suvalkietis, bet sutikčiau dėl pusės kainos, kuri čia buvo siūlyta. Bet aš noriu dėl vedimo tvarkos jums priminti, kad kompiuteryje ar jūs, ar mūsų technika neužregistravo manęs, aš balsavau prieš tokį tos komisijos sudarymą. Tai prašom pažymėti balsavimo biuletenyje.

PIRMININKAS. Taigi tai užfiksuojama Seimo stenogramoje. Gerbiamieji kolegos, baigiam šį darbotvarkės klausimą. Redakcinė komisija, kiek aš suprantu, dabar renkasi bendram darbui.

Lietuvos Respublikos buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo projektas Nr.P-1415(4*) (priėmimas)

1-2 darbotvarkės klausimas – tai įstatymo projektas, kurio pavadinimas yra toks: “Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo projektas”. Jo priėmimas. Registracijos Nr.P-1415(4). Prieš pradedant svarstyti šį darbotvarkės klausimą, aš, gerbiamieji kolegos, dar sykį noriu priminti, kad tikimės iki pietų pertraukos apsvarstyti 2-5, 2-6, 2-7 ir 2-8 darbotvarkės klausimus, o rezerviniai klausimai, matyt, jau lieka posėdžio pabaigai. Taigi kviečiu į tribūną pranešėją – komiteto pirmininkę B.Visokavičienę. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymo paskirtis yra nustatyti, reglamentuoti buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimą mažas pajamas turinčioms šeimoms bei mažas pajamas turintiems vieniems gyvenantiems sutuoktiniams. Tarp svarstymo ir priėmimo stadijų buvo gautas tiktai vienas pasiūlymas. Visų komitetų ir papildomi pasiūlymai buvo įvertinti šiame įstatymo projekte. Todėl galima būtų pradėti priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pradedam priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Galim 1 straipsnį priimti?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Priimam. 2 straipsniui yra S.Burbienės pataisa. Pataisa skamba taip: “Pakeisti 2 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip: “Šeimos nariai, kartu gyvenantys asmenys, susiję giminystės arba santuokiniais ryšiais ir bendru ūkiu”. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti, ar yra 27 Seimo nariai, kurie remia šios pataisos svarstymą, nes tai pataisa, kuri yra pateikta priėmimo stadijai. Kas remia tai, kad ši pataisa būtų svarstoma, gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas. Jeigu pataisos neparems 27 Seimo nariai, ji nebus svarstoma.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Nesupratau, už ką balsuoti…

PIRMININKAS. Už – 14, prieš – 22, susilaikė 7. Taigi tiktai 14 Seimo narių remia šios pataisos svarstymą, ji nėra svarstoma. Visas 2 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 2 straipsnio? Nėra. 2 straipsnis priimtas.

3 straipsniui pasiūlymų ir pataisų nėra. Norinčių kalbėti nematau. 3 straipsnį taip pat galim priimti.

Toliau 4 straipsnis. Priimam.

5 straipsnis. Taip pat priimam.

6 straipsnis. Taip pat priimam.

7 straipsnis.

6? Taip, 6. Prašom. K.Šavinis nori prieštarauti 6 straipsniui. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš 6 straipsnio trečiosios dalies 2 punkte matau, kad yra sąlyga, kada savivaldybei suteikiama teisė įvertinti turtinę padėtį apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Ta dalis buvo abejotina ir dėl jos buvo suabejojęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kol nėra turto deklaravimo, tai ta sąlyga yra labai nereali. Savivaldybei suteikiama teisė, bet kaip realiai tą techniškai padarysi? Jeigu butus turės keliuose Lietuvos miestuose, jeigu ten turi automobilį, tai iš viso aš nežinau, argi privalo tada irgi kompensacijos atsisakyti? Argi čia baisus turtas? Na, sakykim, dar dėl to galima, bet dėl butų, dėl nekilnojamojo turto techniškai nėra įmanoma nustatyti. Todėl tokia teisė yra nereali ir aš manyčiau, kad čia tas punktas galėjo būti išbrauktas taip, kaip ir iš pradžių siūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Todėl aš to straipsnio negaliu vien dėl vieno momento palaikyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 6 straipsnio trečioji dalis kelia nuogąstavimų. Galime apsispręsti balsuodami. Prašom, komiteto pirmininke, jūsų nuomonė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Komitetas vis dėlto nepritarė tokiam pasiūlymui, kuris buvo įvardytas kaip konfliktuojantis su savivaldybių teise. Iš tikrųjų savivaldybės turi teisę įvertinti turtinę padėtį pagal dabar galiojančią teisinę bazę ir pagal dabar galiojančius įmanomus būdus. Jeigu savivaldybė gali įrodyti, kad pilietis turi nuosavą namą, nesvarbu, kad jis dar privalomai nedeklaruoja pajamų, ir išlaiko tą namą, ir kartu gyvena dar bute, ir prašo kompensacijų dėl šito buto, tada savivaldybė, įrodžiusi tokią būklę, gali neskirti kompensacijos. Tokia teisė yra palikta savivaldybėms. Žinoma, bus lengviau visa tai įvertinti tada, kada bus pajamų visuotinis deklaravimas. Tačiau dabar įmanomom priemonėm irgi galima įvertinti ir savivaldybės turi teisę atsižvelgti. Todėl kviečiu palaikyti ir priimti tokį 6 straipsnio trečiosios dalies variantą, koks yra įrašytas tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, apsispręsime dėl viso 6 straipsnio. 6 straipsnyje jokių įregistruotų pasiūlymų nėra, nei kokią nors dalį išbraukti, nei pakeisti, mes tiktai galime spręsti, ar priimti 6 straipsnį, koks yra, ar jo nepriimti. Prašom registruotis. Dar sykį registruokimės.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojame dėl 6 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 6 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Už – 49, prieš – nė vienas, 10 susilaikė, taigi 6 straipsnis yra priimtas.

Toliau. 7 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. J.Razma turi pastabų.

J.RAZMA. Norėčiau dėl šio straipsnio antrosios dalies kalbėti nuogąstaudamas, kad galbūt ne visai aiškiai išdėstyta jo redakcija. Bandau praktiškai įsivaizduoti, ką reiškia tos dalies turinys. Čia kalbama, jeigu pajamų šaltinis kokį nors kreipimosi mėnesį pasikeičia, vadinasi, užuot ėmus buvusį ankstesnių trijų mėnesių vidurkį, reikia imti to mėnesio pajamas. Čia nekalbama, kas tuo atveju, jeigu pasikeičia pajamų dydis, o ne šaltinis? Ir kaip tą realizuoti praktiškai? Juk jeigu aš kreipiuosi mėnesio viduryje, dar man kartais net neaišku, kokios bus pajamos per visą tą kreipimosi mėnesį. Kaip jas suskaičiuoti ir man, ir kitiems šeimos nariams? Aš čia matau tam tikro neaiškumo, bijau, kad ir kitiems kils. Ar nebūtų galima paieškoti tikslesnės redakcijos?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš galiu atsakyti, kad iš tikrųjų čia yra įtvirtinta ta nuostata, kuri dabar galioja. Neaiškumų paprastai tokiais atvejais nekyla. Žinoma, piliečiai turi įrodyti savo buvusias pajamas. Jeigu įvyksta tam tikri pasikeitimai per tą einamąjį mėnesį, jie tada bus įvertinti ateityje, skiriant kompensacijas. Tuo momentu niekaip kitaip negalima įvertinti. Todėl ir galioja tokia nuostata.

PIRMININKAS. Ar Vyriausybės atstovai nenorėtų čia pakomentuoti? Ne, viskas jums atrodo aišku ir yra gerai 7 straipsnyje, taip? Gerai. Gerbiamieji kolegos, mes vėl neturime jokių kitų galimybių. Ar reikia dar sykį registruotis, ar galime balsuoti dėl 7 straipsnio? Balsuojame dėl 7 straipsnio. Taip. Prašom pasiruošti ir balsuojame dėl 7 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 52, prieš – nė vieno, susilaikė 5, taigi 7 straipsnis yra priimtas.

Toliau. 8 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. 8 straipsnį galime priimti ir priimame.

9 straipsnis. Taip pat galim… K.Vaitukaitis dėl 9 straipsnio, taip? Norėtumėte kalbėti prieš? Prašom.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto kompensuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. 11 straipsnis nenumato tų lėšų, o tik numato, kad Vyriausybė parengia metodiką. Aš manau, kad toks mūsų siūlymas, kad Vyriausybė tik parengia metodiką, bet nenumato skirti lėšų, yra neteisingas. Aš prieš šitą straipsnį.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Negalima sutikti su jūsų pastaba, kad Vyriausybė nustato tik metodiką, o skiria lėšas savivaldybėms, ir kad tai yra blogai. Vis dėlto kompensaciją skiria savivaldybė, žmonės kreipiasi į savivaldybę, savivaldybė žino tikrąją padėtį, ji turi metodiką ir žino, kokiu būdu, kaip reikia kompensuoti. Kodėl Vyriausybė turėtų tą kompensavimą pati vykdyti, tai man nesuprantama. Aišku, tiktai savivaldybė.

PIRMININKAS. Dar K.Šavinis dėl šio straipsnio. Prašom.

K.ŠAVINIS. Aš norėčiau kalbėti prieš, nes tai dar vienas teisinis aktas, įpareigojantis savivaldybę skirti tokias kompensacijas, bet neturintis finansinio pagrindo. Tai nuolat kartojasi ir tai yra netoleruotina. Svarstant 1999 metų biudžetą buvo ne kartą kalbėta, kad savivaldybė kompensacijoms negauna reikiamų pinigų. Tas klausimas buvo nutylėtas. Biudžete į jį neatsižvelgta. Lietuvos savivaldybių asociacija nepritarė tokiam sprendimui. Žodžiu, nėra finansinio pagrindo, todėl neturėtų būti įpareigojimo iš savo biudžeto.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Su jūsų argumentu…

PIRMININKAS. Ponia Visokavičiene, dar sykį. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Su jūsų argumentu negalima sutikti vien dėl to, kad tai yra netiesa. Valstybės biudžetas skyrė lėšų, skyrė netgi daugiau lėšų, negu buvo panaudota. Iš tikrųjų savivaldybės dėl kompensavimo buvo pakankamai finansuojamos.

Kitas klausimas, galbūt jūs turite pavyzdžių, kai savivaldybė laiku nepasirūpina, nepaskaičiuoja, neprognozuoja poreikio. Tada ji laiku, natūralu, ir negali gauti lėšų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėsi diskusija šiuo klausimu, dėl 9 straipsnio. Dar sykį registruojamės ir apsisprendžiame balsuodami. Prašom registruotis. Balsuosime dėl 9 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 9 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už – 34, prieš – 13, susilaikė 13, taigi 9 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, toliau 10 straipsnis. Būtų norinčių kalbėti? Nėra. 10 straipsnį galima priimti ir priimame.

11 straipsnis ir S.Burbienės pataisa. Nematau S.Burbienės. Taigi pataisos nesvarstome. Ar norėtų kas nors pateikti S.Burbienės pataisą? A.Salamakinas. Taigi iš pradžių, kaip numato Statutas, nes yra visiškai nauja pataisa, aš ją paskelbiu. Yra siūlymas pakeisti 11 straipsnį. Vietoj birželio 1 d. siūloma įrašyti gegužės 1 d. Jeigu daugiau kaip 27 Seimo nariai parems šios pataisos svarstymą, tada mes ją svarstysime.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad S.Burbienės pataisa būtų svarstoma, balsuoja už, galvojantys kitaip balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl to, ar svarstyti S.Burbienės pataisą 11 straipsniui.

Už – 19, prieš – 28, susilaikė 13. Taigi nėra vieno penktadalio visų Seimo narių, ir pataisa nėra svarstoma. Galime kalbėti dėl viso 11 straipsnio. Prašom. Kas norėtų kalbėti dėl viso 11 straipsnio? K.Vaitukaitis. Prašom.

K.VAITUKAITIS. Aš norėčiau trupučiuką patikslinti. Kaip buvau prieš 9 straipsnį, taip ir prieš 11 straipsnį. Kad metodika yra patvirtinama Vyriausybės ir kad yra tokia skaičiavimo metodika, kad biudžetinės lėšos yra skiriamos, gerai, bet Savivaldybių biudžeto sandaros įstatyme tokių lėšų nenumatoma. Tada iškreipia patį biudžetą ir neatitinka tikrovės. O tos lėšos turėtų būti išvis atskirai skaičiuojamos ir skiriamos iš valstybės rezervo ar iš Vyriausybės tam tikrų lėšų, bet tai neturi būti skaičiuojama į savivaldybių lėšas. O šiuo atveju jos bus įskaičiuojamos į savivaldybių lėšas ir jos iš tikrųjų iškreipia tikrąją savivaldybių padėtį.

PIRMININKAS. Prašom, komiteto pirmininke, jūsų nuomonė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Mes dabar kalbame apie 11 straipsnį, ir aš siūlau pritarti 11 straipsniui. Ne, palaukite.

PIRMININKAS. Taip, 11.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, 11 straipsnį. Ir siūlau pritarti 11 straipsniui. Metodikos pateikimo datos perkėlimas vienu mėnesiu iš tikrųjų jau būtų ir nerealus, jeigu mes balandžio 22 d. priimsime įstatymą ir tuo įstatymu įpareigojame iki gegužės 1 d. parengti metodiką. Tuo labiau kad pakanka laiko – iki birželio 1 d. bus parengta metodika. Tuo labiau kad iš tikrųjų ji yra, tik ją reikia įtvirtinti kaip metodiką savivaldybėms. Juk šitas įstatymas įsigalios kitam šildymo sezonui. Todėl aš nematau iš viso prasmės keisti tokią datą.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl 11 straipsnio priėmimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Prašom pasiruošti balsuoti dėl 11 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 11 straipsnį priimtume, prašom balsuoti. Balsuojame dėl 11 straipsnio priėmimo.

Už – 50, prieš – 7, susilaikė 3. Taigi 11 straipsnis yra priimtas.

Toliau 12 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? K.Vaitukaitis nori kalbėti prieš. Prašom.

K.VAITUKAITIS. Kaip buvau prieš 9 straipsnį ir 11 straipsnį, taip ir prieš 12 straipsnį, nes tvirtindami savivaldybių biudžetus mes tokių lėšų nenumatėme.

PIRMININKAS. A.Salamakinas nori kalbėti už 12 straipsnį. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Aš tikrai ne prieš šitą straipsnį, tačiau norėčiau, kad vis dėlto komitetų pirmininkai duotų bent kokią nors garantiją, kaip bus savivaldybėms skiriamos lėšos. Man tenka būti ir savivaldybės tarybos nariu ir aš žinau, kaip dabar suplanuoti metiniai biudžetai. Ten šitų kompensacijų nėra. Ar Vyriausybė atskira eilute jiems skirs finansavimą už šiltą vandenį, ar ne? Metodikas galime nustatinėti, galime priimti įstatymą, bet prie šito įstatymo reikia apie 70 mln. Lt. Tada bus aišku.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Iš tikrųjų jūs turbūt žinote, kokia galiojanti tvarka, ir šia prasme mes nieko nekeičiame. Valstybės biudžetas numato lėšas ir skiria kompensacijoms už karštą ir šaltą vandenį, dabar ir už šildymą. Visa tai, kas čia yra įtvirtinta įstatyme, buvo įtvirtinta Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl savivaldybės žino tą tvarką, jos gaus po mėnesio metodiką ir turės pačios pasiskaičiuoti, kiek pagal jų turimą kontingentą žmonių, turinčių mažas pajamas, pagal šito įstatymo nuostatas… Jos pagaliau jau ir turi tą praktiką, nes ir dabar jos moka kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Dabar jau egzistuoja ta tvarka, ir niekas čia nesikeičia. Jos tada nurodo sumą, kurios reikia savivaldybės biudžete šitoms kompensacijoms. Jeigu įvyksta kokia nors paklaida, tada, žinoma, valstybės biudžetas skiria papildomai lėšų, arba būna nepanaudotos lėšos. Kaip matote, praktikoje jos buvo nepanaudotos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad mes daugiau aiškinamės, kaip bus įgyvendinamas įstatymas, o nesprendžiame konkrečių straipsnių klausimų. Ar tikrai reikia balsuoti dėl 12 straipsnio, ar galbūt tos nuostatos dar sykį bus pakartotos kalbant dėl viso įstatymo ir tada mes apsispręsime? Nereikia balsuoti, taip? 12 straipsnį priimame.

Ir paskutinis 13 straipsnis. Ar dar būtų norinčių kalbėti dėl jo? Ne. 13 straipsnį galime priimti. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Taigi keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo dar sykį. L.Sabutis nori kalbėti už. Prašom.

L.SABUTIS. Aš išties turiu kalbėti už tokį įstatymą, nes tai vis dėlto yra jau ne nutarimas, ir iš anksto orientuojamos ir savivaldybės, ir valstybė. Tačiau dėl vieno vis dėlto aš prašysiu bent protokolo nutarimu, kad mūsų komiteto siūlymas būtų perkeltas į Seimo protokolą, būtent dėl 8 straipsnio čia buvo sukelta diskusijų ir prieštaravimų, tai yra dėl 9 straipsnio: “Vyriausybė kasmet nustato valstybės biudžeto asignavimų miestų, rajonų savivaldybėms perdavimo tvarką gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidoms ir išlaidoms karštam vandeniui kompensuoti mažas pajamas turinčioms šeimoms”. Su šita protokolo dalimi, jog įgyvendinant šitą įstatymą, pritariu ir siūlau balsuoti kitiems Seimo nariams.

PIRMININKAS. Taigi dėl protokolinio nutarimo šiek tiek vėliau.

Dabar – Krikščionių demokratų frakcijos atstovas J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, neabejotinai tai yra žingsnis į priekį, nes mes įstatymu įteisiname kompensavimo tvarką, kuri anksčiau buvo nustatoma tiktai Vyriausybės nutarimu. Įstatymas, be abejonės, duoda daugiau pagrindo pasitikėti savivaldybėmis. Šito įstatymo raidė apskritai šiek tiek sumažina kompensacijas, kurias gaudavo atskiros kategorijos žmonių, ir šiek tiek išplečia bazę asmenų, kuriems tos kompensacijos bus taikomos, įvedamos kompensacijos naujai energijos rūšiai – šaltam vandeniui. Tačiau aš manau, kad mes čia esame tiktai didelio darbo pusiaukelėje, o to darbo likusioji dalis yra apskritai išspręsti, kaip teisingai skatinti savivaldybes, kad jų gyventojai būtų pajėgūs daugiau taupyti šilumos ir kad tos valstybės mokesčių mokėtojų kompensacijų reikėtų kuo mažiau.

Dar kita darbo dalis, kuri mums liko, yra daugiabučių namų bendrijų įstatymas. Mes tikrai turime jį priimti ir turime apsispręsti, kaip sąmoningai gyventojai patys yra suinteresuoti ne ieškoti kompensacijų, bet mažinti išlaidas ir gerinti savo namų, savo butų šiluminę energetiką. Aš manau, kad mes šitą įstatymą priimame, nors čia kai kurias mintis, ypač kurias sakė kolega J.Razma dėl pajamų pasikeitimo, buvo galima dar šiek tiek diskutuoti.

Diskutuoti būtų galima ir dar vienu aspektu (aš tuoj baigiu), kad vis dėlto yra atvejų, kai šalis, įsipareigojusi mokėti šiluminiams ar elektros tinklams už teikiamą energiją, dėl kokių nors priežasčių galėtų sudaryti mokėjimo atidėjimo sutartį. Šitai mūsų įstatyme neatsispindi. Aš manau, kad mes dar lauksime šiokios tokios savivaldybių reakcijos. Dar galimas dalykas, kad iki šildymo sezono pradžios, ypač kai bus padaryta metodika ir su ta metodika susipažins savivaldybės, gali tekti šiek tiek grįžti ir kai kurias šito įstatymo vietas tikslinti. O šiaip šis įstatymas teigiamas, aš palaikyčiau ir kviesčiau kolegas tai daryti.

PIRMININKAS. V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi vertinu šio įstatymo atėjimą į gyvenimą teigiamai ir balsuosiu už.

PIRMININKAS. Liko trys konservatoriai. Ar tikrai reikia kalbėti? Ne. Ačiū. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Balsuosime dėl Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo priėmimo. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.

Už – 66. Jūs už taip pat? Ir ponas L.Sabutis už. 68 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymas yra priimtas.

Protokolinis nutarimas, kurį skaitė L.Sabutis: “Vyriausybė kasmet nustato valstybės biudžeto asignavimų miestų, rajonų savivaldybėms perdavimo tvarką gyvenamųjų namų patalpų šildymo išlaidoms ir išlaidoms karštam vandeniui kompensuoti mažas pajamas turinčioms šeimoms”. Aš žiūriu į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę, ar … Bet aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė nustato valstybės biudžeto asignavimų perdavimą savivaldybėms. Tai gal Seimas, tvirtindamas biudžetą, gali nustatyti? Gal, kolega Sabuti, aš galėčiau paprašyti jūsų šią formuluotę dar paderinti su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke ir mes iki posėdžio pertraukos galėsime jam pritarti? Kol kas šį klausimą dėl protokolinio nutarimo atidedame.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1551(3*) (svarstymas)

Dabar 1-3 darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1551(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom, jūsų pranešimas. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstome trečiąjį komiteto patobulintą variantą. Šio įstatymo pakeitimo projekto nuostatos yra skirtos individualių įmonių savininkams, pagal patentus dirbantiems asmenims, ūkininkams ir ūkio nariams, taip pat asmenims, gaunantiems akcijų ir obligacijų duodamų pajamų, dividendų, pelno. Iš tikrųjų keičiasi draudiminės nuostatos ir individualių įmonių savininkams, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintiems savarankiškai dirbantiems asmenims, išskyrus pagal patentus dirbančius asmenis, yra numatomas privalomas draudimas visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Jis skiriasi nuo galiojusios tvarkos, kai buvo draudžiama bazinei pensijai. Tai, žinoma, leis papildyti “Sodros” biudžetą ir realiai atsižvelgti į individualiose įmonėse gaunamas pajamas. Pagrindinė nuostata yra tokia, kad individualių įmonių savininkai patys turi draustis, mokėti įmokas, priklausančias nuo savo deklaruojamų pajamų, bet ne mažesnių nei minimali mėnesinė alga.

Taip pat šis įstatymo projektas susijęs su asmenimis, gaunančiais akcijų, obligacijų, kitų vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamas. Yra numatoma, jog jie, jeigu jų mėnesio pajamos yra ne mažesnės nei statistinis vidutinis darbo užmokestis, taip pat drausis patys. Taip pat pagal patentus dirbantys asmenys ir ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje ūkio narius draudžia valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai. Žinoma, įstatymo nuostatos numato, jog jeigu ūkininkai bus pripažinti kaip ekonomiškai silpni ūkininkai, tada privalomąją įmoką iš dalies mokės valstybė.

Taip pat asmenys, dirbantys pagal rangos sutartis bei įstatymo nustatyta tvarka įsteigę įmones, moka tokia pat tvarka kaip ir individualių įmonių savininkai bei draudžiasi bazinei valstybinei socialinio draudimo pensijai arba pusei bazinės pensijos. Jeigu patentininkai turi sumažinto tarifo lengvatas, taip pat bus atsižvelgiama į tai ir patentininkai galės mokėti mažesnes įmokas.

Iš tikrųjų šio įstatymo nuostatų labai laukia visuomenė ir “Sodros” biudžetas. Jos papildys “Sodros” pajamas. Bus pagerintas “Sodros” pajamų surinkimas, taip pat žmonėms bus suteiktos socialinės garantijos, kadangi, mokėdami socialinio draudimo įmokas, jie turės ir pensijos draudiminį stažą, taip pat galės užsitikrinti ateityje didesnes pensijas. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, jeigu aš dar galėčiau jūsų paklausti dėl Teisės departamento išvadų, kurios šiandien yra išdalintos.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, Teisės departamentas tik šiandien pateikė savo išvadas. Mes manome, kad į dalį išvadų būtų galima … jas bus galima iki priėmimo įvertinti, ypač patikslinti ir įrašyti šito įstatymo įsigaliojimo laiką. Tačiau su kai kuriomis pastabomis, žinoma, negalima sutikti, nes šito įstatymo pakeitimai ir yra daromi dėl to, kad, sakysime, keičiasi ūkininkų ir dirbančių ūkyje narių… atsiranda nauja sąvoka – dirbantys ūkio nariai. Teisės departamentas siūlo mums palikti dabar galiojančią nuostatą, kad ūkininkas draudžia save ir šeimos narius. Tačiau mes greitai svarstysime Ūkininko įstatymą, kuriame yra numatyta, kad ūkininkas draudžia ne tik šeimos narius, bet ir ūkio narius, todėl ūkininkas privalo mokėti socialinio draudimo įmoką ir už save, ir už ūkio narius. Gali būti taip, kad šeimos nariai nesiskiria nuo ūkio narių pagal savo skaičių, bet jeigu bus kitas atvejis, tai vis dėlto reikia ir ne šeimos narį įvertinti kaip ūkio narį. Ūkininkas privalo drausti nuolat dirbantį ūkyje ir gyvenantį ūkio narį, todėl aš nesutinku su Teisės departamento šita išvada ir pastaba.

Toliau, pavyzdžiui…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, jeigu aš galėčiau įsiterpti. Turbūt nereikėtų mums komentarų šiandien, tiesiog mes turėtume sutarti dėl procedūros. Gal, pirmininke, ačiū už jūsų komiteto nuomonę, o dėl Teisės departamento išvadų mes pabaigoje turėsime apsispręsti, kaip mes elgsimės. Aš iš karto turiu pasakyti, kad turbūt yra dvi galimybės: arba mes darome svarstymo pertrauką ir grąžiname komitetui, komitetas ką gali taiso pagal Teisės departamento išvadas, arba komitetas ryžtasi šiokiai tokiai rizikai ir, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas, teikia pataisas įstatymo projektui, kuriam dabar mes po svarstymo pritarsime.

Tačiau tada reikės, kad priėmimo metu tokias pataisas paremtų bent penktadalis Seimo narių. Tokia galimybė, be abejo, yra tikėtina ir turbūt problemų nebus. Bet aš siūlau, kol mes baigsim svarstymą, apsispręsti dėl tų dviejų procedūrinių galimybių. Ekonomikos komitetas, papildomas komitetas, yra pritaręs su viena išlyga. Ar man ją tiesiog paskelbti? Pone Šimėnai, aš galiu ją paskelbti. Komitetas pritaria projektui su išlyga, kad būtų numatyta įregistruotų individualių personalinių įmonių, bet nepradėjusių savo veiklos ir neturėjusių įmonės veiklos pajamų, išregistravimo tvarka. Ir tai, kaip aš girdžiu iš salės, yra daroma. Kas kalbės Kaimo reikalų komiteto vardu? Ponas P.Šalčius. Prašom.

P.A.ŠALČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų ūkininkų draudimas iki šiol buvo problematiškas. Aš noriu priminti, kad iš viso metų pradžioje užregistruoti 79 tūkst. 129 ūkininkai. Tačiau 56 tūkst. (maždaug 67%) neprivalo mokėti valstybės socialinio draudimo įmokų, nes jie yra arba pensininkai, arba dirba pagal sutartis. Taigi 23 tūkst. ūkininkų privalėjo mokėti, bet socialinio draudimo įmokas mokėjo tik 1662 ūkininkai. 1995–1998 m., t.y. už ketverius metus, ūkininkų skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 56 mln. Lt. Šio įstatymo pakeitimu ūkininkai ir dirbantys ūkyje pilnamečiai ūkio nariai atleidžiami nuo nesumokėtų įmokų, skolų nuo 1995 metų sausio 1 d. iki 1999 metų sausio 1 d.

Pasinaudodamas proga, noriu paraginti ūkininkus, kurie gali susimokėti, mokėti socialinio draudimo įmokas. Kaip žinote, tai sudaro pusę bazinės pensijos, kuri šiuo metu yra 138 Lt, taigi 69 Lt per mėnesį. Nuo to priklausys pensijų gavimo reikalai senatvėje ir gali būti problemų, nes stažas įskaitomas pagal faktiškai įmokėtas sumas nuo 1995 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal šio įstatymo pakeitimą turės iki 1999 metų rugsėjo 1 d. parengti metodiką, pagal kurią bus nustatomi ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai… ir jų socialinio draudimo tvarka taikant lengvatas. Apskritys, žemės ūkio skyriai kiekvienais metais turės nustatinėti silpnų ūkių sąrašus ir juos pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms. Nustatyti silpnų ūkių ūkininkus bus taip pat problematiška, nors šią metodiką turės nustatyti Vyriausybė.

Norėčiau trumpai priminti, kad Lenkijoje visi ūkininkai, turintys 1 hektaro žemės ūkio plotą… draudžiasi labai drausmingai. Jų įmokos yra 30% pagrindinės minimalios pensijos, kuri yra 180 zlotų. Tai yra jie moka po 60 zlotų, panašiai kaip ir mes numatom. Ir išeina į pensiją vyrai 65 metų, moterys – 60 metų. Tik sąlygos – turėti 25 metų stažą ir atsisakyti savo valdomos žemės. Galima pasilikti tik vieną hektarą. Be abejo, pas mus socialinis draudimas laikui bėgant tobulės. Aš siūlau šio įstatymo pakeitimui pritarti ir linkiu jį kuo greičiau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis diskusijoje nori kalbėti A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, paakintas kolegos A.Vidžiūno, pasistengsiu kalbėti konkrečiai ir dalykiškai. Aš manau, kad šis įstatymas yra geriausias pavyzdys, kaip nereikėtų daryti mums čia, Seime. Mes turėjome pirmiausia priimti įstatymą, kuris garantuotų tam tikrą papildomą “Sodros” mokesčių surinkimą, o, svarbiausia, apdraustų didelę dalį Lietuvos piliečių, ir tik po to pakeisti įstatymą, leidžiantį nemokėti dalies mokesčių, nes tai dar labiau pablogino “Sodros” situaciją ir jos biudžetą. Aš kalbu apie visai neseniai čia, Seime, daugumos, pabrėžiu, pakeistą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo to paties 34 straipsnio pirmąją dalį, kuri padarė meškos paslaugą “Sodrai”. Tai taip pat vadinamosios lubos… 3,5 vidutinio mėnesinio atlyginimo. Tai kukliausiais skaičiavimais jau šiandien parodo, kad per mėnesį nesurenkama 10–15 mln. Lt. Gal tai giluminės mokesčių reformos pasekmė, kaip sakė ponas A.Šemeta. Aš galbūt šito negaliu suvokti.

Todėl aš norėčiau paklausti kai kurių savo komiteto narių, aš noriu paklausti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir noriu paklausti Vyriausybės, kuri šiandien pradėjo puolimą prieš “Sodros” valdybos direktorių, prieš trišalę tarybą dėl situacijos “Sodroje” ir ieško kaltų ten, kur jų nėra. Kaltininkai dėl to, kas yra šiandien “Sodroje”, sėdi čia, salėje, nes būtent mes priėmėm tas įstatymo pataisas, kurios sudarė prielaidas dar didesniam “Sodros” deficitui. Jūsų sprendimai, noriu pabrėžti, leido darbdaviui sau mokėti dar didesnį atlyginimą ir nemokėti “Sodros” mokesčių, o po to atsiskaityti su darbininkais vokelio forma mokant oficialią 430 Lt algą.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis kalbėtojau, jūs kalbat apie įstatymo projektą?

A.SYSAS. Taip, aš kalbu. Aš kaip tik čia ir pasirašiau, kad man pasakys, jog aš kalbu ne apie šito įstatymo esmę. Bet šito esmė ir yra ta, kad tai yra tas pats 34 straipsnis, kuris surenka mokesčius ir po to juos padalina. Mieli ponai, aš tikrai nelabai tikiu, kad šitas įstatymas, kurį mes šiandien svarstom ir norim priimti, pradės veikti 2000 metais. Jūs pažvelkit į 3 straipsnį. Ten yra tik įpareigojimai Vyriausybei parengti tvarką, parengti metodiką. O kada gi pradės veikti tas įstatymas? Man jau šiandien aišku, kad jis turėjo pradėti veikti nuo sausio 1 d., o mes vėl jį atidedam. Ir negalėčiau pritarti (ir jau seniai) Lietuvoje susidariusiai tokiai opinijai dėl to, kad ūkininkai turėtų išskirtines teises. Mes sudarom kaip atskirą grupę, kuriai taikomos tam tikros lengvatos kitų sąskaita. Aš noriu paklausti, kodėl niekas nesirūpina tūkstančiais dirbančiųjų, kuriems darbdavys nesumokėjo keletą metų atlyginimo ir nemokėjo socialinio draudimo? Kodėl mes nenumatom jokių lėšų kompensuoti jiems socialinį draudimą? O ūkininkams mes tą norime padaryti.

Aš tik galiu pasidžiaugti, kad autoriai atsižvelgė į pastabas, kad individualių įmonių savininkai mokesčius mokės nuo deklaruojamų pajamų, o ne nuo statistinio vidurkio, nes tai būtų didžiausia, na, švelniai tariant, neteisybė, kurią mes galėjom priimti. Tiktai nuo gautų pinigų galime mokėti mokesčius. Aš norėčiau kolegoms priminti labai svarbų dalyką, ką mes taip pat padarėme blogai, dėl visuotinio pajamų deklaravimo. Tik ką prieš tai mes priėmėm įstatymą, kur mes vėl ieškom formų, kaip atskirti, o kam reikia duoti, o kam nereikia. Ir šiame įstatyme atsiranda naujos sąvokos, tokios kaip ekonomiškai silpni ūkininkai. Ponai, jeigu mes dar kartą atidėsim visuotinį pajamų deklaravimą, mes ir toliau ieškosim įvairiausių būdų, kaip dalinti surinktus mokesčius įvairioms grupėms. Tik pajamų deklaravimas gali būti tas mato vienetas, kuris sudarys sąlygas visiems vienodai pasinaudoti valstybės biudžetu. Aš taip pat pritariu tam, kad reikėtų atsižvelgti į Teisės departamento išvadas, ypač į 5 punkto pastabas, kai dalis dirbusių pas ūkininkus žmonių gali likti irgi be socialinio draudimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų tarti žodį Vyriausybės atstovai? Nematau kol kas. Taigi, gerbiamieji kolegos, pasiūlymų ir pataisų, įregistruotų šiam įstatymo projektui svarstymo metu, nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ponia E.Kunevičienė norėtų? Prašom. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galima pritarti. Aš norėjau pasakyti, kad žmonės neliktų suklaidinti dėl pajamų deklaravimo, ką ponas A.Sysas čia taip rimtai šnekėjo. Yra parengtas projektas, kuris turėtų įsigalioti nuo kitų metų, bet Seimas dar negavo. Mes dabar važiuojame į visas apskritis, pristatome gyventojams, su mokesčių mokėtojais turime tą projektą kaip reikia suderinti ir parengti.

Dabar buvo pasakyta, kad atsisakėme visuotinio pajamų deklaravimo. Šito niekada nebuvo, nes pateiktas Vyriausybės pajamų mokesčių įstatymas, kuris orientuotas į visuotinį pajamų deklaravimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai yra kitų įstatymų objektas. Aš daugiau nesuteikiu žodžio replikoms. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Prašom. Kas norėtų dar kalbėti dėl balsavimo motyvų? E.Kunevičienė dar sykį gali kalbėti. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pateiktas įstatymo projektas sustiprins socialinio draudimo formavimo politiką ir socialinio draudimo mokesčių drausmę, kartu užtikrins geresnes sąlygas socialinio draudimo pensijoms mokėti. Todėl prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori V.Vilimas. Prašom. Jūs nenorite prieštarauti? Ne? Ne. Ačiū. Dar 3 Seimo nariai norėtų pritarti, todėl apie tai daugiau nekalbame. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, jau reikėtų išmokti tinkamai spausti mygtukus, kadangi girdžiu replikas, kad ne tą mygtuką paspaudėme, norėjome kitaip kalbėti. Prašom registruotis. Balsuosime dėl to, ar pritariame po svarstymo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti. Už – 48, prieš – 1, susilaikė 2. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti, kad Seimo posėdžių salėje mobiliais telefonais nereikėtų naudotis ir leisti garsiai signalą taip pat nereikėtų. Taigi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Oi, po svarstymo yra pritarta, taip. Aš paskubėjau. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad pataisos šiam įstatymo projektui galės būti svarstomos tik tuo atveju, jeigu Seimo posėdyje priėmimo metu pataisoms pritars daugiau kaip penktadalis Seimo narių. Todėl, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas atitinkamai tam turėtų pasirengti.

Repliką – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau paaiškinti Lietuvos žmonėms. Kai mes svarstėme Valstybinio socialinio draudimo 34 straipsnio pirmosios dalies pakeitimą, mes buvome tikinami, kad įvedus šitą pataisą nesurinks biudžetas 130 mln., bet juos būtent kompensuos tai, ką mes tik šiandien svarstome. O šito įstatymo įsigaliojimas numatytas tik po 2000-ųjų metų. Todėl manau, kad galbūt mane suklaidino, kai mes čia, Seime, priėmėme Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pirmąją dalį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, deja, mūsų planas prieš pietus apsvarstyti ir 2-5, 2-6, 2-7, 2-8 klausimus yra žlugęs. Deja, turime skelbti pietų pertrauką. Vadinasi, rezervinių klausimų, turbūt visų rezervinių klausimų, svarstymas šiandien yra labai abejotinas. Todėl 2-5, 2-6, 2-7 ir 2-8 klausimai, matyt, bus svarstomi po 17 valandos, prieš tai apsvarsčius Laikinosios atsiskaitymų tvarkos įstatymą ir Ūkininko ūkio įstatymą. Negaliu pasakyti, kada galėtų būti svarstomi rezerviniai klausimai. Atsiprašau, kad nepavyko suderinti mūsų darbo taip, kaip, atrodė iš ryto, bus galima padaryti.

Dabar skelbiu rytinio plenarinio posėdžio pabaigą ir pietų pertrauką iki 15 valandos.