LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO “DĖL SPECIALIOS PASKIRTIES BENDROVIŲ IR JŲ VEIKLOS SRIČIŲ”
4 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” 4 straipsnis numato, kad AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (toliau - LISCO) gali būti privatizuojama tik po to, kai bus priimtas įstatymas dėl šio objekto veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo. Buvo parengti 2 įstatymo projekto variantai, tačiau jų nuostatoms nepritarė tiek suinteresuotos Lietuvos institucijos, tiek ir užsienio konsultantai, rengiantys AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo programą. Buvo pareikštos abejonės dėl specialiojo įstatymo vienos įmonės veiklai po privatizavimo reglamentuoti priėmimo tikslingumo, kadangi LISCO, nors šiuo metu ir dominuojanti Lietuvos laivybos kompanija, yra tik viena iš daugelio laivus eksploatuojančių laivybos kompanijų. Įstatymo tik dėl LISCO veiklos reglamentavimo priėmimas neišspręstų viso laivybos sektoriaus problemų.
Susisiekimo ministerija taip pat mano, kad pagrindinė įstatymų paskirtis yra reglamentuoti tam tikrus visuomeninius santykius, bet ne konkretaus ūkio subjekto veiklą, todėl specialiajame įstatyme dėl LISCO veiklos po privatizavimo nebus galima nustatyti kai kurių lengvatų ar veiklos reglamentavimo ypatumų, kurie būtų taikomi tik šiai įmonei. Tai prieštarautų tiek teisės teorijos principams (įstatymų galiojimas asmenų atžvilgiu), tiek ir sąžiningos konkurencijos principams (jei būtų tik vienai įmonei nustatytos lengvatos, kuriomis negalėtų pasinaudoti kiti ūkio subjektai).
1998 07 29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje Nr. 32 buvo iš esmės pritarta Lietuvos laivybos sektoriaus ekonominio reguliavimo koncepcijos pagrindinėms nuostatoms. 1999 01 20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje Nr. 3 Susisiekimo ministerija buvo įpareigota parengti Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijos bei įstatymų pataisų, įgalinančių realizuoti minėtos strategijos nuostatas, projektus. Laivybos plėtros strategijos įgyvendinimas įtakos ne tik AB “Lietuvos jūrų laivininkystė”, bet visų laivybos kompanijų veiklą ir turėtų skatinti privačią iniciatyvą laivybos sektoriuje. Dėl to manome, kad įstatymiškai įgyvendinus Lietuvos laivybos sektoriaus plėtros strategijos nuostatas, neliktų klausimų, kuriuos reikėtų įtvirtinti įstatymu, reguliuojančiu AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” veiklą po privatizavimo. Kai kurie terminuoti apribojimai (neperregistruoti laivų į kitų valstybių laivų registrus, išlaikyti šiuo metu eksploatuojamas keltų linijas ir pan.) šiai įmonei ir jos akcijas įsigijusiam investitoriui bus nustatyti privatizavimo sandoriu, o per tą laiką Lietuvoje bus sukurtos laivybos sektoriaus veiklai ir plėtrai palankios sąlygos tam, kad pasibaigus minėtiems apribojimams, LISCO savininkas galėtų sėkmingai konkuruoti tarptautinėje laivybos paslaugų rinkoje ir nebūtų suinteresuotas išregistruoti laivus iš Lietuvos laivų registro ar darbui laive samdyti užsienio valstybių piliečius.
2. Įstatymų projektuose aptartų klausimų dabartinis teisinis reguliavimas
Šiuo metu jokių lengvatų laivybos sektoriui galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato.
3. Numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir jų pozityvūs rezultatai
Atsižvelgiant į 1997 m. Europos Komisijos Transporto direktorato parengtas Valstybės paramos jūrų transportui gaires, siūloma, kad jūrininkų, esančių nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ir įrašytų į laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, įgulų, kurios atitinka Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, sąrašus, bei dirbančių laivuose pagal neterminuotą darbo sutartį ne mažiau kaip vienerius metus, pagrindinėje darbovietėje laivo reiso metu gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, atskaičiavus iš jų neapmokestinamąjį minimumą, apmokestinamos 15 % tarifu. Be to, už jūrininkus, atitinkančius minėtas sąlygas, darbdavys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai gauti, ir šios įmokos nepriklausys nuo jūrininkų darbo užmokesčio dydžio.
Kad Lietuva netaptų "patogios vėliavos" valstybe, buvo parengtas Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris nustato realaus ryšio reikalavimus tarp Lietuvos Respublikos ir jos jūrų laivų registre įregistruoto laivo. To reikalauja 1982 m. Jungtinių Tautų Jūros teisės konvencijos 91 straipsnis, numatantis, kad “kiekviena valstybė nustato sąlygas, pagal kurias ji suteikia nacionalinę priklausomybę laivams, registruoja laivus ir suteikia jiems teisę plaukioti su jos vėliava”. Nacionalinė valstybės priklausomybė gali būti suteikta tik kai tarp valstybės ir laivo egzistuoja realus ryšys. Nors realaus ryšio sąvokos minėtoji konvencija nepateikia, tarptautinėje praktikoje šis terminas aiškinamas kaip stiprus ekonominis ryšys tarp vėliavos valstybės piliečių ir laivo nuosavybės, valdymo ir laivo įgulos formavimo. Atsižvelgiant į tai siūlome, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentai nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų, o laivo kapitono ir vyriausiojo mechaniko pareigas galėtų eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Kaip rodo Olandijos ir Norvegijos patirtis, suteikus jūrininkų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių lengvatas, laivybos kompanijos liko Norvegijoje ir Olandijoje, Olandijoje laivo vėliavos keitimas į užsienio valstybės vėliavą tapo atvirkštiniu procesu, laivynas nuo 1996 metų išaugo nuo 386 iki 489 laivų, daugiau kaip 50% naujų laivų buvo statoma Olandijoje, buvo sukurta 800 naujų darbo vietų. Panašių rezultatų tikimės ir Lietuvoje.
4. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės
Priėmus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio pataisą, pradžioje nežymiai sumažės biudžeto pajamos, tačiau vėliau pajamos augs dėl naujų darbo vietų tiek laivyne, tiek ir kranto tarnybose atsiradimo. Kaip rodo daugelio ES valstybių patirtis, tik tokių priemonių dėka galima skatinti jūrų transporto plėtrą, ir išsaugoti bei sukurti naujas jūrininkų (o kartu ir visos šakos) darbo vietas.
5. Teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus įstatymų projektus
Kadangi iki 2000 m. sausio 1 d. numatoma priimti Pajamų mokesčio įstatymą, siūloma Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies redakcija turės būti perkelta į Pajamų mokesčio įstatymo projektą.
6. Įstatymų projektų įgyvendinimui reikalingi papildomi teisės aktai
Priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti jūrininkų, dirbančių laivuose su Lietuvos valstybės vėliava, laivo reiso metu gaunamų pajamų apmokestinimo tvarką.
7. Įstatymų projektų autoriai
Įstatymų projektų rengimą koordinavo Susisiekimo ministerijos vandens transporto departamentas (direktorius - Juozas Darulis; įstatymo projektus tiesiogiai rengė direktoriaus pavaduotojas Ugnius Labutis).
Susisiekimo ministras R. Didžiokas