Keturioliktasis (311) posėdis
1999 m. balandžio 6 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl A.Rudžio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektas Nr.P-1703 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, man miela matyti jus taip gausiai 15 valandą, kad galėtume pradėti popietinį posėdį. Tai mes bendruoju sutarimu ir darome. Registruojamės, kad įeitų į istoriją mūsų neapsakomai gausus dalyvavimas šiame posėdyje. Iš karto prašyčiau atkreipti dėmesį į projektą Nr.P-1664, į Seimo nutarimo “Dėl pono A.Rudžio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektą. Atsiprašau, registracijos Nr.P-1703. Prezidento dekretą ir šio nutarimo projektą tuojau pateiks A.Abramavičius – Respublikos Prezidento ekonomikos patarėjos referentas.

Mūsų posėdyje kol kas dalyvauja 68 Seimo nariai. Taigi kviečiu į tribūną A.Abramavičių.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti kandidatą į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigas.

Respublikos Prezidentas savo dekretu Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi siūlo Seimui skirti poną A.Rudį. Manau, kad kandidatas daugeliui iš jūsų yra puikiai pažįstamas. Be to, jums taip pat yra išdalinta ir, manau, esate susipažinę su pono A.Rudžio gyvenimo aprašymu, todėl aš nedetalizuosiu jo biografijos, o tik trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ponas A.Rudys yra Kovo 11-osios Akto signataras, aktyviai dalyvavęs atkuriant Lietuvos valstybę.

Taip pat pažymėtina, kad ponas A.Rudys yra aukštos kvalifikacijos finansų specialistas. Būtent Prezidentas, teikdamas į valstybės kontrolieriaus postą poną A.Rudį, atsižvelgė į dalies Seimo narių nuomonę, kad Valstybės kontrolei turėtų vadovauti patyręs ekonomistas ir finansininkas.

Respublikos Prezidento nuomone, ponas A.Rudys bus savarankiškas pareigūnas, ginantis piliečių ir valstybės interesus. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai kandidatūrai ir paskirti poną A.Rudį valstybės kontrolieriumi.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gal kas norėtų paklausti poną A.Abramavičių? Ne? Ne. Nenumatyta, bet mes esame atviri. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

Aš kviečiu į tribūną pretendentą į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius poną A.Rudį. Iki 10 minučių žodis ir paskui klausimai ir atsakymai.

A.RUDYS. Pone posėdžio pirmininke, ponios ir ponai Seimo nariai! Aš norėčiau pradėti savo kalbą nuo savo supratimo, kokioj vietoj mūsų konstitucinėje sistemoje aš matau Valstybės kontrolę. Pagrindiniai bruožai, kurie išskiria šitą instituciją iš kitų, yra, pirma, savarankiškumas, antra – atskaitomybė Seimui ir trečia – bendradarbiavimas su Prezidentu. Konstitucija nustato vadovo skyrimo procedūrą, kuri garantuoja mano šituos išdėstytus požymius. Iniciatyva yra suteikiama Prezidentui, tačiau lemiamus sprendimus priima Seimas.

Kontrolės įstatymas numato, kad tai yra pirmiausia Seimui atskaitinga institucija, todėl ir numatytos kitos priemonės, pirmiausia tokios kaip atskaitomybė Seimui, Seimo pavedimų vykdymas, finansavimo būdai (t.y. sąmatą tvirtina Seimas Biudžeto ir finansų komiteto teikimu), taip pat yra numatyta reguliari Seimo skiriamos komisijos kontrolė. Be to, dar yra nuolat veikianti Valstybės kontrolės priežiūros komisija. Manau, kad šitie įrankiai, atsižvelgiant į balansą su kitomis valdžiomis, ir įgalina Valstybės kontrolę, būnant Seimui atskaitinga institucija, taip pat išlaikyti ir savarankiškumą.

Lietuvos valstybės kontrolė yra tarptautinės aukščiausių kontrolės institucijų… narė. Mes turime galimybių sekti geriausiais pasaulio pavyzdžiais, ypač šitos organizacijos patvirtintais standartais, kurie kreipia mūsų Valstybės kontrolę dirbti pagal šiuolaikinius pasaulyje pripažintus modelius.

Jeigu aš būčiau paskirtas į valstybės kontrolieriaus pareigas, tai sau užsibrėžčiau tris globalinius tikslus. Pirmas – tai kontrolės rezultatyvumo didinimas. Trumpai apibūdinčiau, kaip aš tai suprantu, – tai patikrinimų ir visos kontrolės veiklos kokybės prasme. Antras punktas – tai kontrolės rezultatų realizavimas. Pirmiausia tai sprendimų įvykdymas, tai yra rezultatyvumas tais atvejais, kai reikia valstybei grąžinti turtą, kai reikia valstybei grąžinti pinigus. Ir trečias dalykas, apie kurį aš norėčiau vėliau detaliau kalbėti, – tai mano vizija arba požiūris į tai, kokia kryptimi Valstybės kontrolė turėtų evoliucionuoti.

Kokiomis priemonėmis norėčiau siekti šitų tikslų? Aš manau, kad iš tų trijų apie pirmus du galima kalbėti kartu, nes tai yra labai artimi dalykai. Pirmas punktas – tai būtų kadrų politika. Žinau, kad Seimo narius tai labai domina. Gal būtų galima išskirti pagrindinius numatomus kadrų politikos elementus. Pirmas dalykas – tai pasitikėti gerai dirbančiais, dabar gerai dirbančiais pareigūnais ir Valstybės kontrolės darbuotojais. Antras dalykas, jeigu išsiaiškinama atvejų, kai Valstybės kontrolės pareigūnai, o galbūt net ir darbuotojai, bando panaudoti šitą instituciją, jai suteiktas galias ir didelę jos atsakomybę, sakykim, tais atvejais, kai yra interesų konfliktas, tai, be abejo, kad tokiems darbuotojams reikėtų palaisvinti vietą kitiems.

Ir trečias kadrų politikos elementas – tai būtų jaunų darbuotojų auginimas. Čia aš turiu galvoje du šaltinius. Pirmas šaltinis – dabar yra tikrai nemažai jaunų įvairiose srityse padirbėjusių, įsigijusių pakankamai aukštą kvalifikaciją ir reikalų supratimą žmonių. Reikėtų pasiekti, kad jie įsilietų į Valstybės kontrolės darbuotojų, ypač pareigūnų, tarpą. Dar vienas. Aš stengčiausi, kad kiekvienais metais jauni žmonės, baigę aukštąsias mokyklas, įsilietų irgi į Valstybės kontrolės darbuotojų tarpą, siekiant nuo pačios pradžios padėti jiems įsigyti šitą kvalifikaciją. Aš dirbu dabar su studentais ir žinau, vis dėlto praktiškai susiduriu, koks gabus, koks norintis dirbti ir palyginti atsakingas jaunimas yra šiuo metu aukštosiose mokyklose. Ypač aš noriu pasakyti apie Vilniaus universitetą, kurio Finansų ir kredito katedroje aš užimu pusę docento etato.

Kitas punktas, siekiant padidinti darbo kokybę ir rezultatyvumą, – tai neabejotinai yra kvalifikacijos kėlimas. Aš norėčiau pasakyti, kad kvalifikaciją reikėtų kelti visais įmanomais būdais, pradedant skatinimu papildomai mokytis įvairiausiomis formomis (kursuose), dalyvauti seminaruose, keistis patyrimu su mūsų kolegomis iš Latvijos ir Estijos, kurių iš esmės irgi yra panaši būklė, kaip mūsų. Taip pat reikėtų siekti kelti darbuotojų kvalifikaciją studijuojant darbo metodus, būdus tose šalyse, kuriose valstybės kontrolė turi senas ir nenutrūkstamas tradicijas.

Galėčiau išskirti dar vieną punktą – tai centrinio aparato struktūros tobulinimą. Aš norėčiau matyti du papildomus padalinius, palyginti su tuo, kas yra dabar. Pirmiausia norėčiau matyti metodikos padalinį, kuris būtų atsakingas už tikrinimų metodiką, rezultatų įforminimo tvarką ir panašius dalykus, t.y. būtų analizuojama, kas šiuo metu nėra gerai, kokių yra trūkumų, kai nepavyksta aptikti pažeidimų, kai, sakykim, aptikus nepavyksta įrodyti ir net tada, kai viskas aišku, kokie trukdymai neleidžia teisėsaugos institucijose apginti valstybės kontrolės pozicijų.

Antrasis padalinys – tai teisinės analizės padalinys, kuris, aš manyčiau, turėtų didelę laiko dalį skirti galiojantiems teisės aktams analizuoti, nes mes puikiai žinome, kad dabar Lietuvoje veikia nemažai įstatymų, susijusių su valstybės turto naudojimu, apskaita, su valstybės biudžeto pajamomis, išlaidomis. Deja, tarp šitų įstatymų yra ir vienų, ir kitų trūkumų. Juos reikėtų išanalizuoti ir formuluoti pasiūlymus. Dabar reikės greitai kalbėti, nes lemputė užsidegė.

Taip pat labai norėčiau pasiūlyti taikyti įvairiausias kontrolės formas kombinuojant planinius patikrinimus su netikėtais, ištisinius, atrankinius ir kompleksinius patikrinimus, kad būtų įmanoma įvairiais būdais vertinti įvairių institucijų darbą.

Taip pat norėčiau pabrėžti reguliarių tikrinimų svarbą ir dėl to reguliarumo susidarančių… galbūt pagerinti kontroliuojamųjų ir kontroliuojančiųjų santykius. Mes žinome, kad yra baisi bėda dėl mokesčių inspektorių. Aš žinau, kad yra nemaža bėda ir dėl valstybinės kontrolės pareigūnų santykių su kontroliuojamomis institucijomis.

Ir apie… Galima dar minutę?

PIRMININKAS. Kolegos, dar minutę! (Balsai salėje) Klausimai tęsis iki 15.40 val., kaip mes esame susiplanavę Seniūnų sueigoje, kolegos.

1 minutė, pone pranešėjau!

A.RUDYS. Aš norėčiau labai trumpai pasakyti, kokią aš matyčiau Valstybės kontrolės viziją. Dabar tai yra mišri institucija, kurioje derinami ir audito, ir teismo pagrindai. Aš manyčiau, kad, esant dabartinei situacijai, kitaip ir būti negali, tačiau po trupučiuką reikėtų instituciją kreipti audito linkme. Auditas – tai informacija savininkui apie tikrus tam tikrų pavestų sričių reikalus.

Ir dėl kvotos funkcijos likimo. Aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad dabar ji irgi yra būtina, kitaip irgi negalima, tačiau aš asmeniškai manyčiau, kad tada, kai teisėsaugos institucijose atsiras kvalifikuotų žmonių, galinčių tai daryti, kvotos funkcija turėtų palaipsniui perduota teisėsaugos institucijoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pretendente. Jūsų nori paklausti 21 Seimo narys. Kolegos, visi tikrai nespėsime. Mėginkime pradėti. Seimo narys A.Sakalas klausia pirmasis, paskui J.Listavičius.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar po to, kai jūs nebedirbate Taupomajame banke, pasikeitė jūsų požiūris į jį?

A.RUDYS. Aš…

PIRMININKAS. Į klausimus, nesusijusius su būsimuoju darbu, galima neatsakyti, gerbiamasis pranešėjau.

A.RUDYS. Aš negaliu neatsakyti. Aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto mes su Taupomuoju banku išsiskyrėme labai normaliai, kaip darbdavys su darbuotoju. Aš tiek galiu pasakyti, kad šiuo metu ir valiutą… štai sūnus išvažiavo į rungtynes į Estiją, aš valiutą perku Taupomajame banke. Aš savo įmonės sąskaitą atsidariau Taupomajame banke. Mane aptarnauja Taupomojo banko Finansų maklerio skyriaus. Aš tuo banku pasitikiu. Aš nematau čia kokių nors problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi V.Andriukaitis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, neseniai jūs teigėte, kad apie trečdaliui jūsų, kaip Biudžeto ir finansų komisijos pirmininko, siūlymų Atkuriamasis Seimas pritarė. Gal galite pasakyti, kiek milijardų rublių, o šiuo metu milijardų litų, žalos Lietuvai buvo padaryta dėl jūsų siūlymo Atkuriamajam Seimui nepritarti Rusijos rublių emisijai Lietuvoje ir kaip sekėsi vienai Lietuvai visos Sąjungos mastu stabilizuoti Rusijos rublį? Ačiū.

A.RUDYS. Aš negaliu jums atsakyti į šitą klausimą, nes tai yra, kaip čia pasakyti, vertinimų reikalas. Aš tuo metu atstovavau kiek kitokiai ekonominei politikai negu Vyriausybė manė esant tikslinga. Šiuo atveju skaičiuoti taip, kaip jūs dabar pateikėte, manau, nėra jokio pagrindo, nes niekas nežino, kas būtų įvykę, jeigu. Aš manau, kad infliacijos sukimas, didinimas ir buvo ta priežastis, dėl kurios Lietuvos gamybinės įmonės prarado savo apyvartines lėšas. Aš manau, kad kaip tik reikėtų paklausti gal kitaip: kokiais milijardais skaičiuojamos prarastos, infliacijos suėstos įmonių apyvartinės lėšos?

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Ruošiasi J.Dringelis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, “Lietuvos ryto” publikacijose vėl buvo iškelti klausimai, susiję su jūsų ir tuometinio Lietuvos banko valdytojo V.Baldišio pozicijomis. Norėčiau, kad detaliau paaiškintumėte savo poziciją 1991 m. dėl Lietuvos banko vykdytos politikos ir konkrečiai dėl jo valdytojo pono V.Baldišio.

A.RUDYS. Man truputį keista ir net apmaudu, kad ekonominės politikos supratimo skirtumai yra padaryti kažkokiais asmeniniais dalykais. Aš tuo metu maniau, kad Lietuvos banko siūloma ekonominė politika (aš jau kartoju), kuri skyrėsi nuo tuo metu Vyriausybės vykdomos politikos, man buvo priimtinesnė. Minėjau, kad ji, būdama teisingesnė, turi teisę išlikti.

Kokie skirtumai? Prisiminkime: Lietuvos Vyriausybė tuo metu siūlė parduoti Lietuvos aukso atsargas. Aš buvau ir dabar esu įsitikinęs, kad Lietuvos nepriklausomybės tęstinumo politika laikėsi ant dviejų pagrindų. Vienas pagrindas – išlikusios diplomatinės atstovybės, pripažįstamos pasaulyje. Antras dalykas – Londone ir Paryžiuje išlikusios aukso atsargos. Tuo metu Lietuvos nepriklausomybė dar nebuvo tokia tvirta, kokia, sakykim, yra dabar. Aš maniau, kad parduoti Lietuvos auksą, vadinasi, pažeisti vieną iš dviejų šitų pagrindų.

Toliau. Lietuvos banko ekonomistai buvo pateikę dvi… Aš neatsimenu, man atrodo, 22 priemonių, kurios galėjo apginti Lietuvos rinką, sąrašą, ir tai buvo antiinfliacinės priemonės. Aš jas palaikiau.

Buvo ir tokių pasiūlymų, kaip, tarkim, valiutos fondo pardavimas aukcionuose įmonėms. Man tai irgi atrodė nepriimtina, nes Lietuva pati turėjo turėti, Lietuvos valstybė turėjo išlaikyti savo rankose pinigus, kad galėtų finansuoti tas būtinas reikmes, kurios tuo metu jai kilo. Aš manau, kad tai yra pagrindas, o tai, kaip yra vadinamas litų gamybos skandalas… Patikėkite, aš, grįždamas atgal, papildomai paanalizavau ir priėjau prie vienos esminės išvados: tuo metu kitaip dėl litų kokybės ir būti negalėjo. Pirmasis ir pagrindinis punktas yra tas, kad litai buvo gaminami tada, kai buvo numatyta vieną rublį keisti į vieną taloną. Kitaip tariant, dabartinės dešimtinės vertė tada turėjo būti maždaug apie 1,20 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai reikėjo atspausdinti pinigus kaip galima pigiau, manęs litų banknotų kokybė nestebino. Galbūt šitiek būtų galima pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis. Ruošiasi P.Gražulis.

J.DRINGELIS. Pone pretendente, jūs, kaip ir daugelis 1990 m. Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų 1990-ųjų pabaigoje gyvenote Seimo viešbutyje Fabijoniškėse. Tada jūs vienintelis tarp Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narių bandėte užvaldyti iš karto du butus. Išgriovęs juos skyrusią sieną, sujungėte ir bandėte privatizuoti. Prisimenu, kaip jūs tada pertraukos tarp posėdžių metu pasikvietėte mus, to viešbučio gyventojus, ir siūlėte reikalauti privatizuoti butus, kuriais tada laikinai naudojomės. Labai energingai jūsų sumanymui tada pasipriešino signatarė R.Rastauskienė sakydama, kad sąjūdiečiams netinka naudotis savo visuomenine padėtimi, siekti privilegijų. Jai, o ne jums tada pritarėme mes, dauguma buvusių to viešbučio gyventojų.

Patyręs, kad su sąjūdiečiais neparanku tvarkyti asmeninius reikalus, jūs sugebėjote gauti butą kitame name. Man, kaip ir daugeliui tų įvykių liudininkų, kyla abejonių dėl jūsų sąžiningumo. Ar tinka jums tikrinti kitų sąžiningumą, ar sugebėsite atsispirti pagundoms, kurių nemažai valstybės kontrolieriui? Ačiū.

A.RUDYS. Aš tiek galėčiau pasakyti, manau, kad atsispirsiu. Pirmas dalykas, tada buvo galimas toks sprendimas, o antras dalykas, tiesą pasakius, nelabai prisimenu, ar ponia R.Rastauskienė pasipriešino tam, nelabai atsimenu tų aplinkybių.

J.DRINGELIS. Ne tik ji, bet ir J.Beinortas, ir kiti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Ruošiasi N.Medvedevas, jeigu jis yra.

P.GRAŽULIS. Gaila, kad mums nėra galimybės paklausti patį Prezidentą, kokių motyvų skatinamas jis siūlo jus, vieną iš opozicinės partijos lyderių, eiti šias atsakingas pareigas. Ko siekia Prezidentas? Tačiau aš noriu paklausti vis dėlto jus. Jūs žinote šiandieninę Seimo sudėtį, kaip minėjau, esate vienas iš Socialdemokratų partijos lyderių ir žinote, kad jūs nebūsite Seimo paskirtas valstybės kontrolieriumi. Kas vis dėlto paskatino jus ryžtis dalyvauti skiriant į šias pareigas?

Ir antras toks trumpas klausimas. Kokie draugystės ryšiai sieja jus su Prezidento patarėjos vyru Leontjevu?

A.RUDYS. Pradėsiu nuo antro. Leontjevo aš iš viso nepažįstu. Tiek galiu pasakyti. O dėl tos pirmosios klausimo dalies, na, jeigu man Prezidentas siūlo, manau, kad netgi tam tikra prasme nejauku būtų atsisakyti.

PIRMININKAS. N.Medvedevo nėra? Tada suteikiu žodį J.Olekui.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs truputį pakomentuotumėte “Lietuvos ryto” publikacijas, kurios čia turbūt yra užsakytos prieš jūsų kalbą šiame Seime, kad jūs, gavęs iš banko tikslinę paskolą, ją pervedėte į depozitus ir gaudavote daug didesnes palūkanas.

A.RUDYS. Taip, galiu tiek pasakyti. Aš 1996 m. įsigijau butą, t.y. atsiprašau, namą, kurio vertė pagal sutartį 238 tūkst. Lt. Visa paskola buvo panaudota šiam namui įsigyti. Ji yra gerokai mažesnė už namo vertę.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius. Paskui A.Andriuškevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, kasmetinėse Valstybės kontrolės veiklos ataskaitose pateikiami Valstybės kontrolės veiklos biudžetinio ir ekonominio efektyvumo koeficientai akivaizdžiai mažėja. Mano klausimas iš dviejų dalių. Kokios, jūsų nuomone, šio mažėjimo priežastys? Antra, ar šie koeficientai pakankamai atspindi Valstybės kontrolės veiklą? Ačiū.

A.RUDYS. Vėlgi, jeigu galima, pradėsiu nuo antrosios dalies. Aš manau, kad ne, čia yra vienas iš vertinamųjų rodiklių, siekiant vertinti darbą, stebėti tendencijas. Aišku, kad pats Valstybės kontrolės buvimo faktas veikia galbūt labiau negu atskirų patikrinimų rezultatai. Dabar biudžetinio efektyvumo koeficientas, kuris buvo fiksuotas pernai, – 1,7, mano akimis, yra tikrai mažokas. Netgi ir tas bendras ekonominis efektyvumas – maždaug 10 kartų irgi galėtų būti didesnis.

Dabar priežastys, dėl kurių jis turi tendenciją mažėti. Manau, pirmiausia dėl to, ką čia minėjau ir ką siūliau, jeigu būčiau paskirtas, pertvarkyti. O antroji grupė priežasčių, matyt, yra ta, kad vis dėlto Lietuvoje vis geriau ir geriau išmokstama tvarkytis su valstybės turtu ir vis geriau ir geriau išmokstama tvarkytis su valstybės pinigais. Vadinasi, ir pats potencialus objektas yra šiek tiek mažėjantis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Andriuškevičius. Ruošiasi A.Patackas.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, vis dėlto norėčiau dar paklausti panašų klausimą, kaip ponas J.Olekas klausė. Kaip jūs, kaip būsimas kontrolierius, vertintumėte tokį faktą, jeigu iš banko būtų paimama paskola vienam tikslui, o po to naudojama kitam tikslui? Ar tai yra teisėtas veiksmas?

A.RUDYS. Viskas, ką aš padariau, buvo tikrai teisėta. Dar kartą pabrėžiu: paskola sudarė maždaug 75% įsigyto turto vertės. Viskas buvo sutvarkyta, apdrausta, įkeista, kitaip sakant, viskas buvo gerai. O dabar dėl detalesnių dalykų. Esu pasiruošęs lankytis frakcijose, parodyti sutartis ir aptarti šį dalyką detaliau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas. Ruošiasi A.Medalinskas.

A.V.PATACKAS. Tai, ką aš turiu atlikti, yra nemalonus dalykas. Turiu paklausti savo kolegą Nepriklausomybės Akto signatarą dalykų, kurių niekaip nenorėčiau viešinti ir nenorėčiau, kad apskritai tas pokalbis būtų įvykęs. Bet yra, kaip yra. Jūs minėjote, kad jeigu būdamas Valstybės kontrolės galva rastumėte pavaldinį, dėl kurio, kaip jūs čia pasakėte, na, būtų interesų konfliktas, o, kitaip tariant, jis pasinaudotų tarnybine padėtimi savo medžiaginiams reikalams tenkinti, jūs jį atleistumėte. Ką jūs pasakytumėte apie tokį pavaldinį, kuris pasinaudodamas tuometine situacija paima paskyrą automobiliui, kuris kainuoja vieną sumą, o turguje kainuoja penkis kartus daugiau, ką jūs pasakytumėte apie butą, jau čia buvo kalbėta, apie paskolą, nežinau, kaip ten yra, bet spaudoje buvo minėti 14% palūkanų? Visa tai galbūt yra smulkmenos, visa tai galbūt yra legalu, visa tai galbūt neišeina už įstatymo nubrėžtų ribų, bet ką jūs pasakytumėte apie žmogų, kuris būdamas įstatymų leidėjas, matydamas spragas, kad galima naudotis tomis spragomis, užuot užkimšęs šias skyles, pats išeina iš Seimo ir pasinaudoja tomis skylėmis?

Tai, ką jūs kalbate apie koncepcijas, kaip reikėtų tvarkyti Valstybės kontrolę, galbūt yra logiška, galbūt yra teisinga, bet asmeniškai aš tuo netikiu. Aš netikiu, kad žmogus, kuris nesugeba išvengti banalios pagundos keliems tūkstančiams rublių, galės saugoti valstybės pinigus.

Aš atsiprašau už tokius, galbūt labai griežtus žodžius, tikiu, kad jūs esate specialistas, kad jūs galite būti geru konsultantu, kad jūs galite savo srityje atlikti pareigas, bet, atleiskite, jums nederėjo, nereikėjo rizikuoti savo reputacija ir eiti į šias pareigas. Baigiu klausimu Respublikos Prezidentui.

Kas jus, pone Prezidente, įklampino į šią košę?

A.RUDYS. Atsiprašau, neturiu kompetencijos atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas dabar klausia. Ruošiasi Jurgis… Aš labai atsiprašau. Klausia A.Medalinskas, ruošiasi S.Slavickas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis pretendente, turėjau jums klausimą dėl jūsų požiūrio į Valstybės kontrolės instituciją, tačiau pateiksiu kitą klausimą. Kai išgirdau įvairius klausimus ir iš dešinės, ir iš kairės, man susidarė įspūdis, kad netgi savojoje partijoje, Socialdemokratų partijoje, jūs šiandien nelabai turite paramą eiti į šią poziciją. Bent jau man toks įspūdis susidarė. Jeigu yra būtent tokia situacija, ar jūs, dabar matydamas, jog esate svetimas tarp savų (kaip man nebūtų gaila, iš tikrųjų žinant jūsų kompetenciją, profesinius dalykus ir darbą universitete), nemanytumėt, jog reikia atsisakyti pačiam šito siūlymo ir tolesnės procedūros? Ačiū.

A.RUDYS. Aš manau, kad pirmiausia vis dėlto reikės pabendrauti su frakcijomis ir, kaip čia dabar pasakius, gal paaiškinti tuos dalykus, kurie laikraštyje buvo vienaip ar kitaip interpretuoti. Aš pasinaudosiu šita proga.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi J.Razma.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pretendente, Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje yra medžiaga, kad 1993-1996 metais uždarajai akcinei bendrovei “Biznio centras” vadovavo ir stambūs akcininkai buvo Rudys, Norkus, Baldišius, Rudienė ir kiti. 1995 metais dėl iš komercinio banko “Aurabankas” paimto ir negrąžinto 3,5 mln. Lt kredito iškelta baudžiamoji byla, kuri šiuo metu yra atnaujinta. Aš noriu paklausti, ar jūsų asmuo kuo nors susijęs su minėtais Rudžiais, ar čia tik sutapimas? Ačiū.

A.RUDYS. Čia yra visiškas sutapimas. Nepažįstu nė vieno iš tų Rudžių, kurie buvo susiję su jūsų minėtomis bylomis.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma. Ruošiasi R.Dovydėnienė.

J.RAZMA. Aš tikiuosi, jūs atidžiai perskaitėt galiojantį Valstybės kontrolės įstatymą. Ar nemanot, kad jis iš pretendento gana griežtai reikalauja politinio neutralumo išlaikymo? Viena nuostata šiame įstatyme aiškiai sako, kad kandidatas trejus metus negali būti buvęs respublikinės organizacijos vadovu, vienu iš vadovų. Jūs esat Respublikinės socialdemokratų tarybos narys. Na, aš vis dėlto negalėčiau jūsų, einančio šias pareigas, laikyti nei eiliniu socialdemokratų nariu, nei vietinės organizacijos kokiu nors vadovu. Lieka tiktai, kad jūs esat vienas iš respublikinės organizacijos vadovų. Į tokią poziciją, aš manau, suvažiavimas jus ir rinko. Kaip manot, ar nebus čia teisėtumo problemų, jeigu paskirtume į tas pareigas?

A.RUDYS. Aš manau, kad ne, nes pagal socialdemokratų statutą vadovai yra partijos pirmininkas, jo pavaduotojas. Toliau yra vykdomoji institucija – valdyba ir politinė institucija – prezidiumas. Nė vienu iš šitų aš nesu buvęs ir, beje, net niekada nepretendavau. O štai dėl tarybos. Taryboje, jeigu aš neapsirinku, yra 72 žmonės. Aišku, kad ten esantys partijos nariai nėra vadovai. Šita prasme, aš manau, problemų su Konstituciniu Teismu arba panašiai tikrai neturi būti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė. Ruošiasi A.Kašėta.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pretendente, aš esu daug optimistiškesnė negu daugelis mano kolegų ir manau, kad tikrai jūs nesijaučiat svetimas tarp savų. Mano klausimas toks: ar jau galvojote apie tai, kas galėtų būti jūsų pavaduotojas, jeigu jūs būtumėt paskirtas valstybės kontrolieriumi?

A.RUDYS. Ne, tikrai negalvoju, nes pirmiausia (gal aš pakartosiu, ką ponas K.Lapinskas čia pasakė) yra neetiška turbūt pradėti galvoti, šnekėti su kuo nors, kadangi puikiai žinom situaciją. Ir antras dalykas. Negalėčiau aš jokiu būdu minėti dabar net tuo atveju, jeigu ir būčiau tikras dėl paskyrimo, nes tai vis dėlto yra dviejų institucijų sprendimo rezultatas. Kontrolierius turi pasiūlyti, o Prezidentas gali pritarti, gali nepritarti. Aš manau, kad labai anksti yra atsakyti į panašius klausimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta. Ruošiasi P.Šakalinis.

A.KAŠĖTA. Ačiū, mano klausimas buvo užduotas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis. Ruošiasi A.Vaišnoras.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pretendente, jūs esat A.Rudžio verslo konsultacijų įmonės savininkas. Kaip jūs, būdamas valstybės kontrolierius, susiesit šiuos ryšius – kontrolierius ir įmonės savininkas?

A.RUDYS. Jeigu aš būčiau paskirtas, aš dar prieš priesaiką uždaryčiau šitą įmonę. (Balsas salėje) Ne, jinai būtų likviduota, nes aš, kaip čia pasakius, ten esu ir savininkas, ir vienintelis darbuotojas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Ruošiasi A.Sysas.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pretendente, jūs pats suprantat, kad politiko gyvenimas nėra saldus, tai yra, na, eksponuotas visiems. Kai jūs buvot praėjusioj kadencijoj Seimo narys, ta prasme jumis pasitikėjo tie žmonės, kurie balsavo už jus. Manau, kad jums išėjus tie žmonės nusivylė jumis, nes jūs neišbuvot visos kadencijos. Kaip jūs manot, ar Seimas, žinodamas šitą faktą, Seimo nariai, žinodami tokį jūsų poelgį, kurį mes laikom ne visai teisingu, galės pasitikėti jumis kandidatuojant į valstybės kontrolieriaus postą?

A.RUDYS. Na, yra kiekvieno Seimo nario laisva valia, kaip vertinti vieną ar kitą poelgį, vieną ar kitą pasakymą, vieną ar kitą veiksmą. Todėl aš manau, kad bus įvairių Seimo narių, vieni vertins vienaip, kiti – kitaip. Bet aš kažkodėl įsitikinęs, kad sprendimai bus priimti ne dėl šito kriterijaus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi A.Bartkus.

A.SYSAS. Gerbiamasis pretendente, aš tiktai noriu pasakyti, kad jūsų kandidatūra tenkina mane.

PIRMININKAS. Prašom klausti.

A.SYSAS. Aš, atsakydamas kai kuriems kolegoms… Bet “Lietuvos ryte” pasirodė ne vienas straipsnis, kuris demaskavo jus kaip didelį nusikaltėlį, sakykim taip. Aš norėčiau, išgirsti (ir kad mano kolegos Seime išgirstų), kaip ten buvo su Valstybinio komercinio banko griūtim? Ar jūs irgi pridėjot savo ranką ir darbus, kad tas bankas būtų sugriuvęs?

A.RUDYS. Aš “Lietuvos ryte” neradau šito. Bet aš išgirdau reportažą, kai rodė spaudos konferenciją. Tiesą sakant, aš net nežinau pagrindo, nes galiu pasakyti, kad mano paskutinieji 82 centai, (…) aš privalėjau atsidaryti valiutinę sąskaitą tam, kad iš Briuselio gaučiau už komandiruotę komandiruotpinigius, jie kaip liko ten, taip ir liko, neatsiėmiau, nurašyti į to banko pajamas, kiek aš žinau. Tai štai vienintelis mano, taip sakant, veiksmas, arba neveikimas, turėjęs vienokios ar kitokios įtakos Valstybiniam komerciniam bankui.

Kitas dalykas. Aš suprantu, kodėl tai kilo, nes per susitikimą su frakcijų atstovais Prezidentūroje šita mintis buvo išreikšta truputį kitaip, galbūt griežčiau, kad aš, kaip buvęs Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijos pirmininkas, atsakau už tuos įstatymus, kurie vėliau sudarė sąlygas bankams griūti. Aš iš karto galiu pasakyti. Aš pasiruošiau frakcijose atsakyti į šį klausimą, jeigu jis nebūtų iškilęs dabar. Pagal Aukščiausiosios Tarybos reglamentą Biudžeto komisijai nebuvo priskirta ši veiklos sritis. Tai buvo Ekonomikos komisijos sritis. Ir dėl to aš asmeniškai, patikėkit manim, visai ramiai jaučiuosi šioje vietoje. Kitas aspektas buvo, kad aš buvau Biudžeto ir finansų komisijos pirmininko pavaduotojas praėjusioje Seimo kadencijoje. Vadinasi, aš jau tarsi atsakau… Tai vėlgi Biudžeto ir finansų komitete buvo trys atskiros grupės. Viena buvo bankų, kita – biudžeto, o trečioji – mokesčių. Aš buvau mokesčių grupėje ir bankais per daug nesidomėjau, net neturėjau atsakomybės domėtis. Šita prasme, aš manau, man irgi neturėtų būti priekaištaujama.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi R.Zuoza.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pretendente, mes galbūt ir neabejojame jūsų kaip finansininko kvalifikacija, tačiau ar jums neatrodo, kad dėl jūsų ankstesnės veiklos yra truputį neetiška priimti šį Prezidento siūlymą. Ačiū.

A.RUDYS. Jeigu aš priėmiau, tai, matyt, kad nemanau taip.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza. Ruošiasi G.Imbrasienė.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pretendente, aš iš tiesų noriu pasidžiaugti ta jūsų mintimi, kad reikėtų jaunų kompetentingų žmonių Valstybės kontrolei. Kartu noriu paklausti, užmirštant visas praeitis, ko jaunimas neturėtų prisiminti, galbūt ne taip skaudžiai vertinti, kaip dabar šnekantys Seimo nariai. Kaip vis dėlto jūs tvarkytumėte Valstybės kontrolės atlyginimo ir skatinimo problemas, nes eiliniai valstybės kontrolieriai, kad ir tie jauni, atėję dirbti, gauna dar pakankamai mažus atlyginimus, palyginti su Valstybės kontrolės vadovais? Dėkui.

A.RUDYS. Manau, kad šią problemą reikia išspręsti. Ji turės būti išspręsta visos valstybės mastu, t.y. nustatant tam tikrus pareigybinius rangus ir atlyginimų skalę, kuri atitiktų šiuos rangus. Problema, kurią Seimo narys dabar pastebėjo, yra turbūt ne tokia didelė. Yra kita problema, kad geri auditoriai vis dėlto renkasi privačias firmas, kuriose turi kur kas didesnes galimybes. Tai štai dėl to reikėtų labai rimtai pagalvoti.

PIRMININKAS. Paskutinė klausia Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis pretendente, jeigu jūs būtumėte paskirtas valstybės kontrolieriumi, ką darytumėte, kokiu būdu stengtumėtės kelti kontrolierių kvalifikaciją? Kaip žinome, didžiausia Valstybės kontrolės bėda – žema kontrolierių kvalifikacija.

A.RUDYS. Deja, pradėjo spausti laikas, bet norėčiau dar papildomai sustoti prie šio klausimo. Pirmas dalykas – tai bendro ekonominio išsilavinimo kėlimas, ypač kontroliuojamose srityse. Aš žinau atvejų, kai statybininkas ateina tikrinti banko ir prisieina pradėti aiškinti nuo pačios pradžios: kokios yra iždo operacijos, kur yra tikrasis iždo pelnas ir kur yra tikrasis iždo nuostolis. Tai yra bendrą ekonominį supratimą pirmiausia reikia didinti nemažam skaičiui iš šiuo metu kontrolėje dirbančių žmonų.

Antras dalykas – reikia organizuoti teminius specializuotus seminarus, t.y. mokyti dirbti tuos darbus, kurie galbūt žmonėms nėra visiškai aiškūs. Toliau. Darbo kokybė būtinai turi būti susijusi su tam tikrų metodikų įsisavinimu. Manau, kad taip pat reikėtų įstaigos vidaus struktūroje organizuoti tokius seminarus. Toliau daryti tai, kas iš esmės ir dabartinėje kontrolėje yra daroma, t.y. ieškoti finansavimo, kviesti iš užsienio patyrusius auditorius, iš tų šalių, kurios turi geras audito tradicijas, ir tokiu būdu kelti visų darbuotojų kvalifikaciją. Aš matau tai ne kaip vienkartinį vajų, kad štai dabar imkim pakelkim kvalifikaciją ir paskui dirbkime, bet aš matau tai kaip nuolatinę vieną iš būsimo valstybės kontrolieriaus veiklos sričių.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pretendente į valstybės kontrolierius. Jūs atsakėte į 18 Seimo narių klausimus. Tolesni mūsų susitikimai frakcijose. Jūsų, kolegos, norimą susitikimo laiką su A.Rudžiu prašom perduoti kancleriui. Per 10 dienų turėtų įvykti svarstymas Seime. Siūloma svarstymo ir apsisprendimo dėl pono A.Rudžio data – kovo 15 diena. (Balsai salėje) Balandžio 15 diena. O pirmadienis ir antradienis – susitikimams frakcijose. Tikriausiai pirmadienis. Gerbiamieji kolegos, prašom aktyviai diskutuoti dėl kvalifikacijų ir praeities su pretendentu frakcijose, o balandžio 15 d. darome sprendimą.

A.Patackas – dėl vedimo tvarkos.

A.V.PATACKAS. Aš norėjau pasiūlyti čia esančiam Prezidentūros atstovui, kad jis pasiūlytų Prezidentui, kol dar nevėlu, persigalvoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas yra baigiamas ir einame toliau.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl M.Vidutienės atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų” projektas Nr.P-1688 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Popietės 2 dokumentas Nr.P-1688 – Seimo nutarimo “Dėl M.Vidutienės atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų” projektas. Jį taip pat pateikia ponas A.Abramavičius. Aš kviečiu, kolega, jus į tribūną. Gerbiamieji kolegos, posėdis tiktai tęsiamas, nėra jokių pertraukų.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidento vardu aš norėčiau jums pateikti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Vertybinių popierių komisijos narę. Šiuo konkrečiu atveju Respublikos Prezidentas teikia Seimui atleisti iš Vertybinių popierių komisijos narių ponią M.Vidutienę. Atleidimo pagrindas yra jos prašymas, nes ponia M.Vidutienė yra paskirta Mokestinių ginčų komisijos nare. Pagal Viešosios apyvartos įstatymą yra numatyta, kad atleidimo klausimus Prezidento teikimu sprendžia Seimas. Manau, kad čia yra pačios ponios M.Vidutienės prašymas, todėl prašyčiau Seimo atleisti ponią M.Vidutienę iš Vertybinių popierių komisijos narių. Labai prašyčiau, jeigu būtų galima tai padaryti, šiandien.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, nėra norinčių klausti. Ar galėtume nutarimo tekstui pritarti po pateikimo? Kolegos, mes Seniūnų sueigoje šiandien sutarėme, kad šiandien galėtume ir priimti šį nutarimą. J.Olekas norėtų dalyvauti diskusijoje dėl šio dokumento? Ne. Sutinka. Kolegos, ar galėtume pradėti nutarimo priėmimą? Dėkoju.

1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl 2 straipsnio? Nėra. Ačiū.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso teksto? Ne. Kviečiu registruotis. Ačiū, pone pranešėjau.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl M.Vidutienės atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų”. Registruojamės.

Kolegos, mūsų užsiregistravo 76. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl M.Vidutienės atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų”. Pritariantys tokiam nutarimui kviečiami balsuoti už.

Už nutarimą – 70, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2, Seimo nutarimas “Dėl M.Vidutienės atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos narės pareigų” yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1042. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1043. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1044. Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1046. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1047. Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1048. Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1049. Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1050(2). Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1265 (svarstymas)

 

Kolegos, mes dar turime 9 minutes iki 3 klausimo. Yra likusi rezervinių klausimų krūva. Rezervinis 5 klausimas susideda iš devynių įstatymų projektų. Manau, kad rasime bendrąjį sutarimą taip, kaip siūlo pagrindinis komitetas. Prašyčiau leisti, kolegos, dabar apsvarstyti šiuos projektus. Įstatymų projektai Nr.P-1042, Nr.P-1043, Nr.P-1044, Nr.P-1046, Nr.P-1047, Nr.P-1048, Nr.P-1049, Nr.P-1050(2), Nr.P-1265. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pono A.Sėjūno pateikti įstatymų projektai dėl lengvatų suteikimo įmonėms, nesančioms laisvųjų ekonominių zonų ribose, bet priskirtoms laisvųjų ekonominių zonų veiklai, nebuvo pateisinami arba įforminti taip, kad būtų galima komitete pritarti. Teisės departamentas, anksčiau Juridinis skyrius, dėl visų tų projektų buvo nurodęs pastabas ir jų neatitikimą reikalavimams, susijusiems su mokesčiais, tačiau ypač prieštaravo arba neatitiko Europos Sąjungos direktyvoms. Tai išsamiai išdėstyta pono V.Vadapalo rašte.

Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pasiūlė Pinigų įstatymo pakeitimą atmesti, jis išvis netinka, nes reikia taisyti ne Pinigų įstatymą, o Užsienio valiutos ir Laisvųjų ekonominių zonų įstatymus ir tai padaryta paskutinius projektus komitete suderinus su Lietuvos banku, kad tas klausimas būtų išspręstas. Aš pabaigoje juos pateiksiu.

Visus kitus įstatymų projektus komitetas numatė grąžinti autoriui tobulinti, kad būtų atsižvelgta į Teisės departamento ir Europos reikalų komiteto pastabas ir suderinta su Vyriausybe, nes mokesčių įstatymų pakeitimai nesuderinus su Vyriausybe iš karto turėtų surinkti 71 balsą. Kitas reikalavimas – reikėtų keisti biudžetą. Geriau viską suderinti. Tačiau ponas A.Sėjūnas jokių pakeitimų nepadarė ir todėl dabartiniu metu svarstyti negalima. Aš prašyčiau nebalsuoti po svarstymo už pritarimą. Geriau grąžinti autoriui tobulinti. Tuo labiau kad galbūt paaiškės dėl to įstatymo su mokesčiais, nes dabar jau kai kas yra ir pakeista, ir kitiems metams numatyti nauji projektai. Pavyzdžiui, Pelno mokesčio įstatymą jau ir neapsimoka keisti, nes nuo kitų metų numatoma, kad nebus Pelno mokesčio įstatymo. Galėsime suderinti.

O paskutiniams dviem projektams norėčiau, kad po svarstymo būtų pritarta. Tai Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, posėdis tęsiasi net ir tiems nariams, kurie labai retai pasirodo plenarinių posėdžių salėje. Gerbiamieji kolegos, gerbdami pranešėją, gerbiame ir save. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš tada iš pradžių prašyčiau nepritarti, grąžinti autoriui tobulinti visus projektus, išvardytus iki Nr.1050(2) ir Nr.1265, kuriuos parengė Biudžeto ir finansų komitetas, suderinęs su Lietuvos banku.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą jūs siūlote atmesti?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atmesti, nes mes vietoje to pakeitimo sutvarkėme keisdami Užsienio valiutos įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, palyginti griežtas septynių įstatymų projektų vertinimas. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei dėl šių septynių projektų? Seimo narys J.Bernatonis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Reikia atmesti maždaug visus.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Kalba J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu kalbame apie projekto atmetimą, mano manymu, būtinai reikėtų balsuoti. Tačiau man susidaro toks įspūdis (galbūt ir klaidingas, nes mes visi klystame), kad čia sąmoningai ar nesąmoningai žlugdoma laisvųjų ekonominių zonų veikla. Panaikinkime tas zonas ir nereikės keisti įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar sykį kartoju, ar bendruoju sutarimu galėtume pritarti tai išeičiai, kurią siūlo Biudžeto ir finansų komitetas? (Balsai salėje) Gerai, kolegos, balsuojame, bet tiesiog labai ilgai tai užtruks. Aš maniau, Biudžeto ir finansų komitete yra šimtaprocentinis sutarimas ir mes galėjome palaikyti šitokią išeitį, kuri yra siūloma.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės! Gal, kolegos, sutiktumėte, kad galėtume balsuoti iš pradžių dėl Pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1042? Biudžeto ir finansų komitetas siūlo jį atmesti. Ar bendro sutarimo nebus dėl tokio siūlymo? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto straipsnį pagrindinis komitetas siūlo atmesti arba grąžinti tobulinti, iš karto dėl tokio siūlymo yra balsuojama, o diskusija nerengiama. Tuo labiau kad niekas ir nebuvo pareiškęs noro diskutuoti. Teks kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, taigi balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo atmesti Pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kas būtų už tai? Komiteto išvada yra atmesti šį projektą. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tokį siūlymą, kviečiu balsuoti.

Už siūlymą – 42, prieš – 3, 1 susilaikė. Pinigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra atmestas.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu grąžinti iniciatoriui tobulinti lydinčiuosius šešis įstatymų projektus? Reikia balsuoti. Kancleris dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA. Aš neturiu pasiėmęs Statuto, bet ar grąžinant tobulinti nereikia suformuluoti, kuria kryptimi tobulinti? Vis dėlto, man atrodo, ir tose išvadų formose mes numatėme tokią galimybę, nes taip autorius gali nesuprasti, ko mes iš jo norime, kuria kryptimi jis dabar turi tobulinti.

Kita vertus, aš manau, kad daugelis žino apie gana sunkią Šiaulių regiono socialinę padėtį ir kokia…

PIRMININKAS. Pone kancleri, kalbate ne dėl vedimo tvarkos.

J.RAZMA. …bet mums reikėtų kokių nors aiškesnių išeičių pateikti ar tiesiog formaliai grąžiname tobulinti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, protokolinis nutarimas su siūlymais, ką daryti, kokios pagrindinės nuostatos, būtų tada, jeigu Seimas nepritartų pagrindinio komiteto siūlymui.

Gerbiamieji kolegos, viskas tiesiog labai gražu. Ar galėtume bendruoju sutarimu grąžinti tobulinti likusius šešis įstatymų projektus? Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, taigi grąžiname iniciatoriams įstatymo projektą Nr.P-1043 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Nr.P-1044 – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, grąžiname iniciatoriui Nr.P-1046 – Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, taip pat Nr.P-1047 – Akcizų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Nr.P-1048 – Kelių fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, taip pat grąžiname Nr.P-1049 projektą – Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū.

Kolegos, dviem projektams Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų dėl įstatymo projekto Nr.P-1050(2) – dėl Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projekto? Komitetas siūlo jam pritarti. Komiteto siūlymą remia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pateikė šio įstatymo projekto antrąjį variantą. Ten viskas labai aiškiai parašyta. Įterpta, kokią užsienio valiutą ir kur galima naudoti, ir nurodyta, kad užsienio valiuta taip pat gali būti naudojama atsiskaitymams ir mokėjimams laisvosiose ekonominėse zonose tarp zonos įmonių bei neapmokestinamose parduotuvėse. Viskas labai aiškiai parašyta. Man atrodo, kad tokiam įstatymo projektui galima pritarti, todėl aš remiu ir kviečiu balsuoti už pritarimą po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes priimame taip, kaip yra siūloma Biudžeto ir finansų komiteto, t.y. kad mokėjimams bei atsiskaitymams tarp zonos įmonių gali būti naudojama užsienio valiuta, tai yra tas pats, kas mes nepriimame nieko, nes tarp zonos įmonių atsiskaitymas yra visiškai neaktualus zonos įmonėms. Joms yra svarbu apskritai, kad galiotų zonos įmonėms atsiskaitymas valiuta. Todėl šitie pakeitimai faktiškai duoda tik vieną rezultatą – zonų vizija, kurią taip gražiai nupaišė ir gerbiamasis Seimo Pirmininkas, tolsta ir tolsta. Ir, matyt, tai ir liks tik vizija. Jeigu to norima, tada galima pritarti tiems siūlymams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai tik pritarimas po svarstymo, negalutinis tekstas, ir iki šiol niekas nepateikė jokių siūlymų, dėl kurių mes galėtume apsispręsti svarstydami. Ar bendro sutarimo galiu ieškoti dėl šių projektų? Taip. Dėkoju, kolegos. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.P-1050(2) – Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir Nr.P-1265 projektui – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Šiems dviem įstatymo projektams pritariame po svarstymo. Dėkoju, kolegos.

 

Valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus S.Vaitkevičiaus ir Privatizavimo komisijos pirmininko E.Vilko informacija

 

Dabar jau 16 valanda, ir mūsų seniai žadėtas pokalbis su Privatizavimo komisijos pirmininku akademiku E.Vilku ir Valstybės įmonės valstybės turto fondo generaliniu direktoriumi S.Vaitkevičiumi. Aš kviečiu į tribūną kolegą S.Vaitkevičių. Kiek yra žinoma ir yra sutarta, jums informacija yra išdalyta. Ponas S.Vaitkevičius bendru sutarimu yra parengęs sistemingesnį pranešimą. Nematau akademiko E.Vilko, kuris yra… Pone akademike, prašyčiau prie Vyriausybės mikrofono, jeigu jums būtų paskui klausimų.

Sutariame, kad abu šitie vadovai paskui atsakinėja į mūsų klausimus. Ar toks kelias yra priimtinas? Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis klausti. Pone Vaitkevičiau, aš jums suteikiu žodį.

S.VAITKEVIČIUS. Laba diena! Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums norėčiau pateikti informaciją apie valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo eigą ir pagalbą sunkioje finansinėje būklėje esančioms privatizuojamoms įmonėms.

Pirma apie privatizavimą. Įgyvendinant valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, 1998 m. balandžio 1 d. buvo įregistruota vienintelė privatizavimo institucija, atsakinga už valstybės turto privatizavimą, – Valstybės turto fondas. Pagrindinės Valstybės turto fondo funkcijos buvo nubrėžtos šios: privatizuoti valstybės nuosavybėje esantį turtą pagal Privatizavimo įstatymą ir kontroliuoti privatizavimo sandorių įgyvendinimą. Antra. Atstovauti valstybės interesams valdant ir naudojant jam pasitikėjimo teise perduotas valstybės nuosavybei teise priklausančias…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolega. Kolega Vytautai Čepai, jūs jau tris kartus pasižymėjęs. Prašom nustoti maigyti mikrofoną. Prašom.

S.VAITKEVIČIUS. …akcijas ir pastatus. Trečia. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaityti jam patikėjimo teise perduotas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas. Ketvirta. Perimti ir valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, statinius ir įrenginius, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių akcijas.

Išsamiai apie savo veiklą Valstybės turto fondas paskelbė 1999 m. “Valstybės žiniose” Nr.16. Valstybės turto fondo valdymo ir privatizavimo funkcijų suteikimas vienai institucijai įprastas tarptautinėje praktikoje. Todėl Valstybės turto fondu pasitiki investuotojai, kurie po didžiųjų sandorių pasirašymo ne kartą yra viešai pareiškę, jog jie patenkinti privatizavimo proceso organizavimu ir privatizavimo institucijų veikla. Be to, pavyzdžiui, Alytaus tekstilės pirkėjas (…), investitoriai iš Singapūro, pervedė mums daugiau negu 2 mln., dabar jau, tiesa, visus 60%, nereikalaudami jokio dokumento už tai, kad jie pervedė pinigus. Paprasčiausiai pasitiki, pervedė, ir viskas. Ateis laikas, sako, pasiimsime nuosavybės teisės dokumentus.

Trečias. Privatizuojamų įmonių akcininkai (o jų keli šimtai) su Valstybės turto fondu pasirašė dėl daugiau kaip dešimties įmonių akcijų ir perdavė visas teises parduoti jiems nuosavybės teise priklausančias akcijas, patikėdami Valstybės turto fondui nustatyti pardavimo kainas ir sąlygas, ir nė vienas iki šiol nenusivylė.

Privatizuojamų įmonių akcininkai, kurie reikalauja, kad Valstybės turto fondas, nors ir nebevaldydamas nė vienos akcijos, būtų tų įmonių valdymo organuose, ir už tai balsuoja tiek naujieji, tiek ir senieji akcininkai. Pavyzdžiui, “Neringos” viešbutis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą privatizuoja savivaldybių turto fondai. Svarbiausioms infrastruktūros įmonėms privatizuoti Vyriausybė sudarė komisijas, kurios padeda Turto fondui visose šių įmonių parengimo privatizuoti ir paties privatizavimo proceso stadijose. Privatizavimo proceso priežiūrą atlieka Seimo paskirta Privatizavimo komisija. Tai apsaugo mus nuo galimų privatizavimo proceso klaidų.

Dabar Privatizavimo įstatymas suteikia galimybę pirkėjui suformuoti kontrolinių akcijų paketą, kai valstybei nuosavybės teise priklauso ir mažiau kaip pusė balso teisę suteikiančių akcijų. Šiuo atveju sudaroma sutartis tarp Turto fondo, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytojo, ir bet kurio bendrovės akcininko. Šia sutartimi akcininkai ir turto fondas įsipareigoja veikti kartu potencialaus pirkėjo atžvilgiu.

Dar viena pasiteisinusi privatizavimo įstatymo naujovė, t.y. Vyriausybei patvirtinus privatizavimo objektų sąrašą, kiekvienas potencialus pirkėjas turi teisę pats inicijuoti į šį sąrašą įtraukto privatizavimo objekto programos parengimą. Tai yra pateikti iniciatyvinį pasiūlymą – įsipareigojimą pirkti privatizavimo objektą ir gavęs tokį pasiūlymą Turto fondas privalo objektą parengti privatizuoti. Tvarką, kaip toks iniciatyvinis pasiūlymas turi būti pateiktas, yra nustačiusi Vyriausybė. Pagrindiniai dabartinio privatizavimo etapo prioritetai visų pirma yra ne tik pajamų gavimas už privatizuojamus objektus, bet ir strateginio investuotojo atėjimas į valstybės kontroliuojamas įmones bei darbo vietų išsaugojimas arba naujų sukūrimas.

Privatizavimo objektų sąrašą, kaip žinote, tvirtina Vyriausybė. Šiuo metu į privatizavimo objektų sąrašą įtraukta 2245 objektai, kurių valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė sudaro 3,09 mlrd. Lt. Šiame sąraše yra 235 valstybės arba savivaldybių kontroliuojamos įmonės, 190 įmonių, kuriose valstybei arba savivaldybėms priklauso nuo 1/2 iki 1/3 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame susirinkime, ir 909 įmonės, kuriose yra mažiau kaip trečdalis akcijų. 908 objektai yra nekilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas. Artimiausiu metu šis sąrašas dar bus papildytas keletu šimtų objektų. Tai jau yra suderinta su ministerijomis. Kiekvienas privatizavimo objektas Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertinamas ir, pritarus Privatizavimo komisijai, nustatoma jo pradinė pardavimo kaina.

Informacija apie privatizuojamus objektus skelbiama informaciniame privatizavimo biuletenyje, kurį leidžia ir platina Valstybės turto fondas kas mėnesį, o kai parengiami svarbesni objektai, ir dažniau. Mes jums pateikiame atskira medžiaga informaciją (pirmoje lentelėje), kur yra parengta ir paskelbta privatizavimo programa 1998–1999 metams ir 1999 m. pirmajam ketvirčiui. Tai būtų pirmoje lentelėje, aš plačiau jos nekomentuosiu, tik atkreipiu jūsų dėmesį.

Rengdamas objektus privatizavimui, Turto fondas reklamuoja juos įvairiuose užsienio ir Lietuvos leidiniuose. Informacija apie privatizuojamas įmones spausdinama “International time”, (…), specialiame Lietuvai skirtame priede, Vokietijos laikraščiuose (…), taip pat Valstybės turto fondas plačiai reklamuoja privatizavimo procesą bei atskirus privatizavimo objektus ir Lietuvos leidiniuose. Informaciniame leidinyje “Oficialusis Vilnius” spausdinama pagrindinė informacija apie Valstybės turto fondo privatizuojamus objektus, kiekvieną mėnesį laikraštyje “Verslo žinios” spausdinama informacija potencialiems pirkėjams apie privatizuojamus objektus. Skelbimus apie parduodamą nekilnojamąjį turtą spausdiname Lietuvos rajoniniuose laikraščiuose “Jurbarko šviesa”, ”Alytaus naujienos”, “Zarasų kraštas”, “Nauja vaga”, “Naujas rytas” ir kituose. Taip pat skelbimai apie nekilnojamojo turto objektus siunčiami į tas savivaldybes, kuriose yra privatizuojami objektai. Vilniaus mieste privatizuojami objektai kiekvieną mėnesį reklamuojami laikraštyje “Sostinė”, o informaciją apie juos skaito ir Vilniaus televizija.

Siekiant geriau informuoti visuomenę apie privatizavimo procesą Lietuvoje, 1998 metų gruodžio mėnesį buvo pradėta rengti medžiaga reklaminiam stendui, esančiam Vilniuje, Gedimino prospekte. Jinai reklamuojama kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo tarnyba. Mes šitą informaciją kiekvieną mėnesį keičiam. Stendas yra, jeigu pastebėjot, prie “Vaikų pasaulio”. Valstybės turto fondas parengė Internete savo tinklolapį, kuriame teikiama informacija apie privatizavimo procesą ir privatizuojamas įmones, teisinė informacija, susijusi su privatizavimu, visi telefonai pasiteirauti.

Turto fondas, siekdamas užtikrinti efektyvesnį privatizavimą, organizuoja Lietuvai techninę pagalbą, susijusią su privatizavimu. 1998 metų rugsėjo mėnesį buvo pradėtas (…) programos projektas, kurį finansuoja Vokietijos Vyriausybė. Šis projektas bendromis pastangomis pratęstas ir 1999 metais. Be to, šiuo metu jau baigiama konsultantų atranka pagal PHARE projektą. Bus finansuojami 4-5 objektai. Taip pat iš PHARE lėšų sudaryta sutartis dėl “Drobės” privatizavimo. Jinai yra įgyvendinama. Pasirašyta sutartis su “Nopef” projektu privatizuoti akcinę bendrovę “Lietuvos draudimas”, taip pat parengta ir baigiama derinti su ta pačia “Nopef” finansinė parama dėl kelių kitų įmonių parengimo privatizuoti ir privatizavimo. Valstybės turto fondo atstovė spaudai taip pat išplatino daugiau kaip 70 spaudos pranešimų aktualiais privatizavimo klausimais, apie sėkmingus sandorius. Jie siunčiami visiems didžiausiems dienraščiams, naujienų agentūroms. Per šį laikotarpį surengta daugiau kaip 10 spaudos konferencijų. 1998 metų pabaigoje išleidome pirmąjį informacinį reklaminį leidinį “Žinios”, kuris dabar jau leidžiamas kiekvieną mėnesį lietuvių ir anglų kalbomis. “Žiniose” nušviečiamos aktualios privatizavimo naujienos, konkursai, derybos ir kita.

1998 metais privatizavimas labai paspartėjo. 1998 metais buvo privatizuota 17 kartų daugiau negu per dvejus – 1996 ir 1997 – metus. Tam turėjo įtakos tiek prasidėjęs stambių objektų privatizavimas, tiek ir mūsų, manom, struktūros įsteigimas. Vyriausybė 1997 metų vasario 11 d. nutarimu nutarė privatizuoti 14 įmonių, kurių įstatinio kapitalo dydis svyruoja nuo 15 iki 584 milijonų litų, o darbuotojų skaičius – nuo 300 iki 10 tūkst. Kaip žinote, tame nutarime yra tokios stambios įmonės kaip “Mažeikių nafta”, “Avialinijos” ir kt. Buvo numatytos ir tam tikros specialios procedūros, iš pradžių vieši tarptautiniai konkursai patarėjams atrinkti, vėliau skelbimai privatizuoti ir panašiai. Aišku, tikslas buvo kuo geriau parengti objektų privatizavimo programą bei parinkti tinkamą konsultantą, kuris padėtų įgyvendinti šiuos tikslus. Kai kurios įmonės neseniai buvo išbrauktos iš to sąrašo kaip privatizuotos. Tai “Lietuvos telekomas”, viešbutis “Lietuva”, “Vakarų laivų remontas”, Klaipėdos “Smeltė”. Kai kurias nutarta privatizuoti įprastiniu būdu, t.y. neskelbiant konsultantų paieškos. Dėl to išbrauktos tokios įmonės kaip “Lietuvos kuras”, akcinė bendrovė “Laivytė”, Kauno aviacijos gamykla. Apie sandorius mes jums pateikėm tokią atskirą antrąją lentelę, kiek kokių sandorių 1998 metais bei per 1999 metų pirmąjį ketvirtį sudaryta pagal privatizavimo būdus. Jūs tuos duomenis, tikiuosi, turit.

Paskelbus objektų privatizavimo programas, 151 objektas iš 230 objektų parduotas iš pirmo karto, 33 objektai iš antro, 14 objektų iš trečio, o likę parduoti skelbiant programą keturis ir daugiau kartų. Apie pasirašytus didžiausius privatizavimo sandorius 1998 metais ir per 1999 m. tą patį laikotarpį duomenys yra pateikti 3 lentelėje, t.y. nurodyti tie, kurie pasirašyti iš esmės nuo 1998 metų birželio mėnesio.

Privatizuojant stambius objektus pasirašytuose sandoriuose įmonių darbuotojams numatytos socialinės garantijos išsaugoti darbo vietas po privatizavimo. Iš viso tokių garantijų vien tik tuose stambiuose objektuose yra suteikta daugiau kaip 21 tūkst. darbuotojų. Smulkesnių, kurie yra neįtraukti į tuos duomenis, jums pateikus 3 lentelėje, yra ne mažiau kaip 1000. Be jokios abejonės, prisidėtų ir ne mažiau kaip 1,5 mlrd. Lt tiesioginių investicijų įmonėms. Tai numatyta pagal įsipareigojimus penkeriems metams.

Nors nuo trečiojoje lentelėje nurodytų privatizavimo sandorių pasirašymo dar nepraėjo vieneri metai, todėl galutinis įsipareigojimų vykdymo rezultatas nėra užfiksuotas, tačiau jau dabar galime pasakyti, kad praėjus tik pusei metų pirkėjas įvykdė visus įsipareigojimus akcinei bendrovei “Vilniaus pienas”, o akcinei bendrovei, kuri buvo ant bankroto ribos,- “Šlifavimo staklės” – ne mažiau kaip 40%. Vykdydamas pirkimo pardavimo įsipareigojimus, numatytus akcinei bendrovei “Šiaulių gela”, pirkėjas atnaujino nemažą dalį įmonės įrengimų ir artimiausiu metu tikisi sumontuoti užsienietišką įrangą bei visiškai atsiskaityti už prisiimtus įsipareigojimus. Aš tik primenu, kad šitą sandorį mes pasirašėm šių metų pirmosiomis vasario dienomis. Įmonė tikrai buvo prasiskolinusi bankams ir iš esmės buvo ant bankroto ribos. Artimiausiu laikotarpiu numatomos privatizuoti stambios įmonės būtų akcinė bendrovė “Jūrų laivininkystė”, “Lietuvos draudimas”, “Lietuvos kuras”, “Lietuvos avialinijos”, taip pat, žinoma, ir akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” akcijų pardavimas, akcinės bendrovės Geonafta, Lietuvos žemės ūkio bankas, Lietuvos taupomasis bankas ir tikriausiai “Mažeikių nafta”, taip pat bus privatizuojamas vidutinių ir smulkių įmonių nekilnojamasis turtas. Toliau bus parduodami akcijų likučiai, likę po pirminio privatizavimo etapo. Priede mes pateikėm grafinę medžiagą apie privatizavimo rezultatus nuo 1996 metų iki 1999 metų pirmojo ketvirčio. Aš nežinau, kiek matyti tie juodai-baltai pavaizduoti rezultatai, bet mes pateikėm (bent frakcijoms) ir spalvotą medžiagą, kurioje matyti, mes tikimės, geriau. Aš nežinau, ar jūs gavot ar negavot tokią medžiagą, bet mes įteikėm šiandien ryte ir spalvotą. Frakcijoms mes išdalijom.

PIRMININKAS. Mes sutarėm, kad iš tikro tiktai frakcijoms ir pagrindiniams komitetams būtų šita spalvota, kaip sako ponas Stasys, informacija. Prašom.

S.VAITKEVIČIUS. Dabar pagalba iki privatizavimo. Vadovaudamasis Vyriausybės sprendimais, Valstybės turto fondas perėmė ir atstovauja daugiau kaip 1600 įmonių valstybei nuosavybės teise priklausančioms akcijoms. Kai kurių iš tų įmonių ekonominė būklė yra sunki. Valstybės turto fondas įmonių atgaivinimo veiklą plėtoja tiek rengdamas įmonių privatizavimo programas, tiek ir per patį privatizavimą, tiek ir įsigaliojus privatizavimo sandoriams kontroliuodamas, kaip pirkėjas įgyvendina savo investicinius įsipareigojimus iki privatizavimo. Viena iš pagalbos formų įmonėms, kurių sudėtinga finansinė būklė, – daryti įtaką per šių įmonių valdymo organus. Valstybės turto fondas atstovauja visuotiniuose susirinkimuose, kituose bendrovės valdymo organuose, kontroliuoja bei stebi, kaip bendrovė veikia. Tuo remdamasis jis imasi tokių priemonių: pirma, keičiami bendrovės valdymo organai, kartu ir administracijos vadovai; antra, bendrovėms teikiama teisinė pagalba; trečia, priimami sprendimai dėl tikslingumo bendrovėms atsiskaityti akcijomis ir turtu; ketvirta, tarpininkauja bendrovėms sprendžiant problemas tiek su valstybės institucijomis, tiek ir su tais subjektais. Dabar apie kiekvieną trumpai keletą žodžių.

Kol kas efektyviausiai veikia bendrovės valdymo organų pakeitimas kompetentingesniais. Tokius sprendimus teko priimti akcinėje bendrovėje “Marijampolės pieno konservai”, (…), Kuro aparatūra, akcinėje bendrovėje “Šilinga” ir daugelyje kitų. Pavyzdžiui, bendrovės “Marijampolės pieno konservai” faktinė bankroto situacija tęsėsi daugiau kaip 5 metus. Ją slėgė skolos bankams, žemdirbiams už pieną ir panašiai. Kai Turto fondas perėmė šios bendrovės akcijas (tai buvo prieš pat Naujuosius metus), šios bendrovės pagrindinės produkcijos – pieno konservų – gamyba buvo sustabdyta. Šioje bendrovėje pakeitus valdymo organus, atlikta detali gamybos kaštų analizė parodė, kad bendrovėje buvo veikiama labai neefektyviai ir gamybos kaštus galima sumažinti net trečdaliu. Jau dabar yra įgyvendinamos priemonės tam. Kita vertus, iš esmės nebuvo rinkotyros. Šią tarnybą reikia sustiprinti. Bendrovės veiklos atgaivinimas sudarė galimybes, jau šiandien galima sakyti, visiškai atsiskaityti su žemės ūkio produkcijos gamintojais už 1998 metus ir baigiama šiuo metu atsiskaityti už sausio mėnesį.

Akcinė bendrovė “Tidija”. Surasti verslo partneriai, produkcijos pirkėjai. Daugiausia tai baldų kombinatai. Atgaivinta bendrovės veikla Daugiau kaip metus nemokėjus atlyginimų dabar jau ketvirtas mėnuo darbuotojams yra mokami atlyginimai.

Antra. Turto fondas teikia teisinę pagalbą bendrovių vadovams keičiant teisinį statusą, atsiskaitant su valstybinėmis institucijomis, kreipiantis su kreditoriais ir panašiai. Kai atsiranda konkrečių potencialių investuotojų, Valstybės turto fondas kreipiasi į antstolių kontoras dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo. Apskundžiami antstolių veiksmai, kai turtas parduodamas dirbtinai sumažintomis kainomis. Tuo siekiama užkirsti kelią turto iššvaistymui, o su potencialių investuotojų pagalba siekiama atgaivinti gamybą, išsaugoti darbo vietas. Tokių pavyzdžių galima paminėti. Tai UAB “Kauno gildija”, “Kauno gardumynai”, UAB “Poligreiferis”, kur Turto fondui pavyko sustabdyti turto iššvaistymą ir išsaugoti darbo vietas.

Trečia. Kaip minėjau, dėl balsavimo dėl atsiskaitymo turtu ir akcijomis. Mes tokį sprendimą priimame tik tada, kai įsitikiname, kad šita priemonė pagerins bendrovės finansinę būklę ir padės sukaupti reikiamas apyvartines lėšas gamybai plėtoti. Atsiskaičius su valstybe už skolas akcijomis, padidėja bendrovėje įtaka jos valdymui ir privatizuojant didesnį valstybės akcijų skaičių bendrovė neturi skolų, yra didesnė tikimybė surasti investuotoją. Tokiu būdu problemos buvo sprendžiamos Kauno ketaus liejykloje, “Mažeikių elektrotechnikoje”, akcinėje bendrovėje “Telga”, (…) “Velga”, akcinėje bendrovėje “Laisvė”, “Panevėžio balduose” ir kitur.

Pagalba rengiant įmones privatizavimui. Aš tik paskutinį… Dėl pasinaudojimo (aš tik keliais žodžiais) Įmonių kapitalo sanavimo ir restruktūrizavimo įstatymu. Tokiu būdu mes pasinaudojome privatizuojant “Panevėžio stiklą”, bandome pasinaudoti taikydami “Vilniaus garsui”, nors “Šlifavimo staklėms” ir “Alytaus tekstilei” nebuvo pritaikytos normos, tačiau ir be jų mums pavyko surasti investuotojus.

Be to, dar mes naudojamės ir mokesčių administravimo lengvatomis, kurios mums suteikia galimybę privatizuoti sunkios finansinės būklės įmonę “Sportinė aviacija”. Gal spaudoje pastebėjote, kad nepraėjus dviem mėnesiams ši įmonė jau pradeda atsigauti.

Baigdamas noriu pabrėžti, kad mes tas funkcijas, kurias mums nustatė įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, tikrai galime, manau, ir turime įgyvendinti. Informacija, kurią mes pateikėme (turiu galvoje statistinę), manome, patvirtina, jog rezultatai tikrai nėra blogi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Turto fondo generalini direktoriau. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir sutarėme, iš šitos grupės užsirašiusių Seimo narių gali klausti arba S.Vaitkevičių, arba E.Vilką. Prašom klausdami adresuoti savo žodžius. J.Listavičius klausia pirmasis, paskui – A.Salamakinas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis generalini direktoriau, noriu paklausti, ar yra iškilusių Turto fondo įstatyminių nuostatų trūkumų, sprendžiant turto privatizavimo, teisinius, įkainojimo, įmonių sanavimo ar kitus klausimus? Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Ypatingų trūkumų, sunkumų mums neiškilo. Ką mes numatėme siūlyti, mes jau pasakėme, senokai spaudos konferencijoje kalbėjome su akademiku. Tai yra pasiūlymai dėl akcijų pardavimo užsienio vertybinių popierių biržose, dėl galimybių mums parduoti objektus kartu su žeme. Tai tiesiog pagerintų privatizavimo proceso eigą. Ir dėl kai kurių nuostatų, kurios pirkėjams būtų patrauklesnės, pavyzdžiui, santykis su Civiliniu kodeksu. Mums vis dar, tiksliau, pirkėjams, neduoda ramybės, kai reikia po mūsų sandorių patvirtinimo eiti į notarinę kontorą dar kartą tvirtinti tą patį sandorį pas notarą. Ir kai kurie kiti procedūriniai pataisymai, mūsų nuomone, būtų tinkami. Mes tokius pasiūlymus jau pateikėme ministerijoms, suderinome ir, tikimės, Vyriausybėje jie bus apsvarstyti. Jeigu Vyriausybė nutars, kad mūsų pasiūlymai tinkami, tikriausiai teiks Seimui.

PIRMININKAS. Dabar A.Salamakinas. Ruošiasi V.Landsbergis.

A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau klausti direktoriaus S.Vaitkevičiaus. Taip. Nesimato per kolegą. Gerbiamasis direktoriau, vis dėlto gal jūs galėtumėte paaiškinti, kaip dėl naftos komplekso: ar jis privatizuotas, ar neprivatizuotas? Mes jau nuo sausio mėnesio girdime kiekvieną mėnesį, kad štai po savaitės investuos “Williams”, po mėnesio, t.y. kovo mėnesį. Dabar balandžio mėnuo. Balandžio 1 dienos proga laikraščiai jau rašo anekdotus apie šį privatizavimą, ūkio ministras jokios informacijos Seimui neteikia. Tai gal jūs galėtumėte pasakyti, kaip čia yra: ar privatizuotas, ar neprivatizuotas tas kompleksas. Pinigų šiandien nėra.

S.VAITKEVIČIUS. Kiek aš suprantu Akcinių bendrovių įstatymą kaip vienas iš šio įstatymo buvusių autorių, akcijų emisija pagal Akcinių bendrovių įstatymą nėra privatizavimas. (Balsai salėje) O valdymo perdavimas, kai yra perimta daugiau negu trečdalis, kai perlipa, jeigu galima tokį žodį pasakyti. Kai perima trečdalį arba pusę, jau tada yra privatizavimas. Taip parašyta ir Akcinių bendrovių privatizavimo įstatyme. Jeigu jūs klausiate mano nuomonės, iš karto pasakau, tos įmonės akcijos Turto fondui nėra perduotos. Jos dar kol kas privatizavimo įmonių sąrašuose. Jungtinės kaip tokios programos niekas dar nerengia.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Ruošiasi J.Galdikas.

V.LANDSBERGIS. Pone direktoriau, jūs paminėjote tarp įvairių įmonių, kurių privatizavimas artėja su tam tikromis problemomis ar kaip ten jos tvarkosi, įmonę pavadinimu “Šilunga”. Mano atmintyje tai sukelia gana niūrų paveikslą, jeigu tai ta pati įmonė, kuri užsiiminėjo medienos kontrabanda ar kažkokiais suktais būdais transportavimu, tokia dirbtinė, ten su austrų kapitalu kažkas buvo daryta. Tai buvo kelerių metų senumo vienas iš ekonominių skandalų turbūt 1995 metais. Koks tos įmonės statusas? Kodėl ji dabar yra jūsų žinioje? Juk ten buvo ir privatus, ir labai įtartinas kapitalas.

S.VAITKEVIČIUS. Klausimas labai geras, tik mano atsakymas iš atminties, gerbiamasis Pirmininke. Aš galiu pasakyti štai ką: mes suradome galimybių, kaip įmonei padėti pakeisti teisinį statusą ir įsiregistruoti iš naujo be tų blogų, kuriuos jūs išvardijote, reiškinių, kurie buvo praeityje. Įmonės būklė dabar nėra lengva, tačiau jau pakeisti administracijos vadovai surado galimybę gauti naujų kontraktų, užsakymų. Mes tikimės bendromis pastangomis per keletą mėnesių įdarbinti bent porą šimtų darbuotojų, iš esmės – naujai atkurti tą įmonę.

V.LANDSBERGIS. Atsakomybės ten jau…

S.VAITKEVIČIUS. Dėl atsakomybės. Ne Turto fondo kompetencija yra surasti, kas ten buvo kaltas. Jeigu tai yra nusikaltimas, mes visur kreipiamės prašydami išaiškinti, Valstybės kontrolė tuo užsiiminėja. Tačiau mūsų pagrindinė užduotis (aš tai suprantu iš mūsų funkcijų) yra surasti investuotoją, padėti žmonėms įsidarbinti ir dirbti, gauti rezultatą. Bet aš suprantu, kad ten buvo tam tikrų negerų dalykų.

Aš tai žinau, bet sakau, mes padėjome tai įmonei šiandien atsistoti ant kojų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas. Ruošiasi R.Zuoza.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis generalini direktoriau, mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi farmacijos įmonių, tai yra vaistinių, kuriose yra valstybės kapitalo, privatizavimo sąrašus ir bendrosios praktikos gydytojų kabinetų, dar kitaip vadinamų, apylinkės terapeutų, privatizavimo programą.

Aš turiu du klausimus. Ar jūsų fondas dalyvauja rengiant šias programas? Antras klausimas. Kada šie du procesai prasidės? Ar jūs galėtumėte atsakyti į šį klausimą? Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Pirma dėl paties sąrašo, po to, matyt, atkris ir antras. Aš to sąrašo dar nemačiau. Apie programų rengimą tada kalbėti, manau, yra ankstoka. Kaip bus patvirtintas sąrašas, tada bus galima kalbėti apie programas. Jeigu į tą sąrašą bus įtraukti tie objektai ir perduotos nustatyta tvarka akcijos, be jokios abejonės, mes dalyvausime rengiant programas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza. Ruošiasi V.Vilimas.

S.VAITKEVIČIUS. Gal jūs nepamirškite…

R.ZUOZA. Gerbiamasis generalini direktoriau, aš noriu jūsų paklausti. Ar jūs galėtumėte padėti “Sodrai” parduoti tuos objektus, kuriuos ji yra gavusi už skolas iš įmonių už nominalią kainą, nes “Sodra” turi nemažai tokių objektų, kuriuos yra ne jos funkcijos eksploatuoti? Tai yra viešbutis “Vėtrungė”, poilsio namai “Žvorūnė”, dar keletas objektų, nes jie irgi pasimetę, nežino, ką su jais daryti. Kokia jūsų nuomonė, ką su tais objektais galėtume daryti? Galbūt galėtų papildyti ir ponas E.Vilkas, koks jo požiūris į “Sodros” objektus ir ar galėtų Valstybės turto fondas juos normaliai pardavęs “Sodrai” tuos pinigus grąžinti, nes tai vis dėlto mūsų valstybės turtas ir “Sodros” turtas… yra Valstybinio fondo turtas?

S.VAITKEVIČIUS. Dabar dėl “Sodros”. Mes esame sudarę ne vieną sutartį su “Sodra” dėl bendrų veiksmų, tarp jų ir dėl objektų pardavimo ir dėl pinigų pervedimo į “Sodros” biudžetą. Tačiau aš iš karto noriu pasakyti, jeigu jūs pateikėte klausimą dėl nominalios kainos. Parduodant mums nominali kaina neegzistuoja. Nominali kaina yra buhalterinėje apskaitoje, bet ne parduodant. Parduodant yra vertinimas, kiek įvertinta rinkos kaina ir kiek moka pirkėjas. Bet mes pasiryžę ir bendradarbiaujame, nė karto dar nesame atsisakę parduoti “Sodros” objektų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas. Ruošiasi K.Glaveckas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis generalini direktoriau, privatizuojant Marijampolės ir Pavenčių cukraus fabrikus Turto fondas… Atsiprašau, potencialus investuotojas įsipareigojo parengti skolų dengimo programą. Pavenčių cukraus fabrikui – 15 mln. Lt, Marijampolės – 11 mln. Lt pagal programą.

Toliau programoje rašoma, kad šis potencialus pirkėjas kartu su Turto fondu, kartoju, turi įgyvendinti šią programą. Prašom atsakyti į klausimą, kiek dengė Turto fondas ir kiek potencialus investuotojas?

S.VAITKEVIČIUS. Aš dabar tos sutarties neturiu, tačiau, kiek aš pamenu, ta programa, apie kurią jūs kalbate – skolų dengimo programa, buvo pateikta Žemės ūkio ministerijai. Ten lyg ir taip sutartyje buvo numatyta. Gal aš ir klystu, nes atmintinai tikrai visų sutarčių negaliu pacituoti.

Dabar aš žinau, kad tą programą jie turėjo parengti iki… Iki kurių metų, dabar bijau pameluoti. Atrodo, iki pernai metų pabaigos. Turto fondui ta programa nagrinėti dar net nebuvo pateikta.

PIRMININKAS. Seimo nariai gali pateikti raštu. Į klausimus bus labai tiksliai atsakyta, kad nereikėtų čia, kolegos, ekspromtu.

Dabar klausia Seimo narys K.Glaveckas, o rengiasi D.Sadeikienė.

K.GLAVECKAS. Klausimas vienam sėdinčiam akademikui E.Vilkui. Mes turėjome unikalų privatizavimą, kuris susidėjo iš pirmojo etapo – čekiais, pasekmes žinome, ir iš antrojo – viešojo, kurį taip pat viešu pavadinti ganėtinai sunku, nes 90% visų pardavimų iš tikro vyko per tiesiogines derybas, t.y. pagal dviejų žinybų kompetenciją. Turiu omeny, visas privatizavimo agentūras, o antra, tai Ūkio ministeriją, kuri parceliavo, kitaip sakant, pardavinėjo visą naftos kompleksą. Tuo pačiu metu pasaulyje puikiai žinoma, kad privatizavimo tikslas visų pirma yra susijęs ne tiktai su nuosavybės pakeitimu, bet ir su kapitalo rinkos plėtimu, visų pirma krašto. Privatizuodami “Telekomą” mes praleidome unikalią galimybę bandyti parduoti (ką darė kiti kraštai) tokią rinką kaip telekomunikacijų, pavyzdžiui, Niujorko fondo biržai Frankfurto ar dar kitoje biržoje, kurioje kaina, neabejotinai, būtų buvusi visiškai kitokia negu parduota tiesioginių derybų, t.y. žinybiniu, būdu. Jūsų nuomone, jeigu mes ir toliau tęsime tokį žinybinį privatizavimą, ar kraštas priartės arčiau prie šiuolaikinės rinkos ekonomikos, kurią mes taip bandome kurti, ar jis liks toks pat – tiktai pretenduojantis į tokią rinką, bet mažai ką darantis? Ačiū.

E.VILKAS. Pirmiausia aš nesutinku, kad tiek daug yra parduota tiesioginių derybų būdu. Tiesioginių derybų būdu yra parduota, mano supratimu, vienas ar du objektai, ir viskas.

S.VAITKEVIČIUS. Ten pajamos, gerbiamasis… Čia pajamos. Objektai… Ne tą grafiką jūs… Atsiprašau, akademike. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atsakinėja akademikas E.Vilkas, jis neigia…

E.VILKAS. Tiesiog reikėtų pasakyti, ką jūs turite galvoje sakydamas, kad parduota tiesioginių derybų būdu. Galimas dalykas, tiesiog apsirinkate, nes aš tokios daugybės nežinau. Kita klausimo dalis, aišku, yra rimta ir tai turima galvoje. Man atrodo, kad Vyriausybė dėl “Telekomo” yra apsisprendusi iš tikrųjų dalį akcijų parduoti Lietuvos vertybinių popierių biržai, o dalį parduoti užsieniui. Iš tikrųjų pats efektyviausias privatizavimo būdas yra dalį parduoti strateginiam investuotojui taip, kaip “Telekome”, bet, matyt, ne taip, kaip naftos versle, o paskui likusias akcijas parduoti biržoje. Tai, manau, ir bus padaryta. O apskritai, tai man atrodo, kad aš bandau sekti užsienio literatūrą, kurioje rašoma apie mūsų privatizavimą, ir ten yra dažniausiai neblogai rašoma, išskyrus (aš jau minėjau) du dalykus, ką rašo, kad mes negerai darome. Viena, kad iki šiol neprivatizavome bankų. Antra, derybos dėl “Mažeikių naftos”. Jos paprastai pasaulyje priskiriamos prie privatizavimo ir sakoma, kad tai yra neskaidrus privatizavimas. Aš su tuo sutikčiau, tačiau kad yra daugiau neskaidrumo, aš nelabai sutikčiau.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė, ruošiasi…

S.VAITKEVIČIUS. Ar aš dar galiu papildyti akademiką E.Vilką?

PIRMININKAS. Prašom.

S.VAITKEVIČIUS. Aš tik noriu pasakyti, kad per visą laiką, gerbiamasis Glaveckai, tiesioginių derybų būdu parduoti trys objektai. Per visą laiką. Aš pritariu akademikui E.Vilkui dėl pardavimo per biržas. Man teko būti daugelyje užsienio valstybių (turiu galvoje Rytų Europą), tiek išsivysčiusių, tiek mažiau išsivysčiusių. Per biržą pardavimas daugiau kaip 4% nė vienoje valstybėje nebuvo vykdomas. Gerbiamasis Kęstuti, aš pateiksiu tuos duomenis. Čia ne per biržą…

PIRMININKAS. Gerbiamasis generalini direktoriau, turėkite galvoje, kad Seimo nariai ir profesoriai kartais klysta.

Dabar klausia Seimo narė D.Sadeikienė. Ruošiasi J.Karosas.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, žinome, kad Rusijos krizė gana stipriai paveikė kai kurių įmonių ūkinę, finansinę veiklą. Prašom pasakyti, ar jaučiama šios krizės įtaka privatizavimo proceso eigai?

S.VAITKEVIČIUS. Ačiū. Rezultatai, kurie jums pateikti, manau, byloja patys už save. Mums tenka parduoti įmonių akcijas ir kartu spręsti tas problemas, su kuriomis susiduria įmonės. Jeigu kalbėtume tiek apie turtą, tiek apie visus turtinius, teisinius, žemės registravimo klausimus, bankų klausimus, įmonių įsiskolinimus, rinkų klausimus ir t.t., ir t.t. Žodžiu, parduodami įmonę, mes vienaip ar kitaip susiduriame su tomis problemomis ar sunkumais, tačiau noriu pasakyti, kad nematau reikalo dėl nieko skųstis ar dejuoti. Visas problemas mes galime ir privalome išspręsti. Mums nėra ko verkšlenti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi R.Kupčinskas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis direktoriau, aš šiek tiek ironizuodamas palaikau jus ir gerbiamąjį E.Vilką, kad viską darote labai gerai. Bet klausimas štai koks. Privatizuojama daug įmonių. Ir toliau jų likimu, man regis, nelabai jūs domitės, gal čia jums ir nepriklauso. Aš noriu klausti. Neseniai buvo susirinkę “Žalgirio” gamyklos žmonės. Jų tragiškas likimas. Manau, kad daugiau tokių likimų galima skaičiuoti. Būkite malonus, pasakykite, kaip vis dėlto yra, ar jūs nors kiek domitės, kaip vykdomi susitarimai po to, kai jūs privatizuojate įmones? Dėkui.

S.VAITKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis Karosai, aš iš karto noriu pasakyti. Jeigu galima nuo antrosios jūsų klausimo dalies pradėsiu atsakyti. Dėl “Žalgirio”. Čia yra vienas iš tų variantų, kai senas įstatymas dar galioja, o naujas dar nebuvo įsigaliojęs ir tie visi prievolių ir atsakomybės klausimai buvo pasiskirstę tarp kelių institucijų. Taigi “Žalgiris” ir buvo privatizuotas dar pagal seną Privatizavimo įstatymą, kai ministerijos, privatizavimo agentūra nebuvo atsakingos už… Visa atsakomybė iš tikrųjų yra paskirstyta. Aš noriu pasakyti, pabrėžti, kad, deja, pagal sutartį už tų įsipareigojimų, kalbant apie “Žalgirį”, įgyvendinimą, vykdymą atsakinga Ūkio ministerija. Turto fondui ir agentūrai tos funkcijos nebuvo priskirtos. Mes negalime šioje vietoje nieko daugiau padaryti. Tačiau, mano asmenine nuomone, greičiausiai teks, matyt, kelti bylą dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl “Žalgirio”.

Dabar dėl kitų įmonių įsipareigojimų vykdymo kontrolės. Mes turime specialų skyrių, kuris tą kontrolę įgyvendina. Noriu jus tikrai užtikrinti, kad visus iki vieno kontrolinių akcijų paketų sandorius mes kontroliuojame. Visus sandorius nustatyta tvarka. Jeigu yra kokių nors pažeidimų arba vėlavimų, mes informuojame ir imamės kitų veiksmų, kurie numatyti sutartyje. Iki šiol, aš noriu pasakyti, kai Turto fondas nuo gegužės 8 d. perėmė iš agentūros funkcijas, tarp mūsų nebuvo nė vieno konflikto, tarp pirkėjo ir pardavėjo, kad tie įsipareigojimai nebūtų įgyvendinti laiku. Nė vieno. Jeigu buvo, pavyzdžiui, jau minėjau, tai dėl apmokėjimo už Alytaus tekstilę. Jų tiesiog prašė atidėti ryšium su Azijos krize ir didžiuliais šimtus milijonų dolerių siekiančiais jų nuostoliais. Tai buvo tarpusavio geranoriškas susitarimas, sutikus Vyriausybei, atidėti šį apmokėjimo terminą iki š.m. kovo 31 d. Kaip minėjau, tas yra irgi visiškai 100% įgyvendinta.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi F.Palubinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo pranešime minėjote apie (…) gamyklą, kaip vieną iš teigiamų pavyzdžių atgaivinant gamybą, bet noriu pasakyti, norėčiau pasakyti, kad toli gražu tos gamyklos ne visos problemos išspręstos. Yra darbuotojų, kurie negauna atlyginimų nuo 1996 m. Be abejo, galbūt ir sėkmingas buvo vadovybės keitimas, tačiau kokių priemonių Turto fondas imsis, nes, kiek žinau, bus priimtas Vyriausybės nutarimas ir labai neaišku, ar ta numatyta speciali gamyba, apie kurią buvo kalbama, bus kaip tik organizuojama šioje įmonėje. Jei nebus organizuojama, kas bus daroma, kad ši gamykla galėtų normaliai ekonomiškai pagrįstai dirbti. Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Aš nesakiau, gerbiamasis Seimo nary, kad mes visas problemas išsprendėme, aš tik sakiau, kad mes tik perėmėme šitą įmonę prieš Naujuosius metus ir pradėjome spręsti ir mokėti atlyginimus. Aš tai galiu iš to savo teksto pasakyti.

Dabar ką mes padarėme? Suradome keletą verslo partnerių tarp privatizuotų įmonių, pavyzdžiui, Vakarų laivų remonto įmonės. Jiems užsakymų davė baldų pramonė, įmonės, kuriose mes nors truputėlį akcijų valdome, taip pat jiems davė užsakymų, tai pradžiai. Ateityje mes ieškosime toliau per visus galimus investuotojus, siūlydami jiems tokias paslaugas. Tačiau mes pripažįstame, kad įmonės tikrai nelengva situacija ir jai pačiai reikia taip pat dirbti ir ieškoti kontraktų. O jeigu bus nuspręsta dėl šovinių gamybos, kaip jūs minėjote, kitur, ką gi, gali būti ir toks sprendimas. Man teko dalyvauti tame posėdyje. Tiesa, čia yra jau nebe visai vieša informacija, susijusi su tos sutarties vykdymu dėl šovinių gamybos, aš nenorėčiau viešai kalbėti. Yra taip, kaip yra.

PIRMININKAS. F.Palubinskas klausia. Ruošiasi V.Čepas.

F.PALUBINSKAS. Klausimas akademikui E.Vilkui. Ar kas nors prieš privatizavimą buvo padaręs sprendimą, ko galima tikėtis iš kiekvienos privatizuotos strateginės firmos. Tai yra ar buvo prognozė, kokios veiklos ir kokios naudos Lietuvos ekonomika gali tikėtis iš firmos po privatizavimo? Kas tai padarė ir kokie ligšioliniai rezultatai?

E.VILKAS. Normali tvarka yra tokia, kad tas, kuris perka, jeigu tai yra konkursas, teikia verslo planą ir atitinkamai pateikia tą įvertinimą, kaip jis plėtos šitą verslą. Tai viena.

O antra, kiekvienu atveju, kadangi visur figūruoja kaina, tai ta kaina turi būti įvertinta ir vertinant kainą, be abejo, yra vertinamas verslas ir dalykai, apie kuriuos klausėte, taip pat figūruoja. Nežinau, ar jūs dar ką nors turėjote omenyje, bet atsakymas būtų toks.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė vietoje V.Čepo. Ruošiasi L.Andrikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, jog dalį objektų pardavėte padedami konsultantų, o dalį objektų privatizavote savo pačių pastangomis. Mano nuomone, vertinant informaciją apie privatizavimo procesą žiniasklaidoje, būtent konsultantų paslaugos ir yra tokia silpniausia arba skaudžiausia šito proceso dalis, nes jų paslaugos kainuoja gana brangiai ir dažniausiai jų ir privatizuotojų nuomonė dėl privatizavimo proceso skiriasi. Kokia jūsų nuomonė, kokios yra šių nuomonių skirtumų priežastys?

S.VAITKEVIČIUS. Jeigu jūs klausdama turite omenyje vienintelę įmonę, kuri buvo sukėlusi tam tikrą atgarsį, mūsų nuomone, padidintą atgarsį, turiu galvoje CLASKO privatizavimą, tai čia, mano supratimu, yra stipriai pervertintos tos konsultantų pastabos ar pasiūlymai ir mūsų nesutarimai. Natūralu, kad kiekviena pusė ką besiūlytų, turi tam tikrą bazę, informaciją ir nuomonės gali skirtis. Taip nebūna, kad nesiskirtų.

Dabar, kai jūs sakote, kad per daug kainuoja. Mano nuomone, taip nėra, kad jie per daug Lietuvai kainuotų. Aš galiu pasakyti, kiek konsultantai kainuoja kitose šalyse, jeigu jus domina. Tai išsivysčiusiose šalyse nuo 1 iki 3 procentų nuo sandorio vertės, įskaitant įsipareigojimus. Besivystančiose šalyse net iki 10% siekia. Lietuvos atveju, nors Turto fondas nė vieno sandorio dėl konsultantų už pinigus nėra pasirašęs, tačiau aš galiu neslėpdamas konfidencialios informacijos patvirtinti, kad tai yra praktiškai minimali riba. Tai yra užmokestis kaip labiausiai išsivysčiusių šalių, netoli 1% jie kainuoja. Bet, kita vertus, be jų, aš žinau, akivaizdžiai aišku, kad mes praktiškai ir ateityje neišsiversime. Nors mes dabar nė vienos, pabrėžiu, nepasirašėme sutarties, naujų pinigų neprašome. Tikimės ir bandome gauti per įvairius šaltinius iš užsienio fondų. Aš jau išvardijau, kiek mes gauname šiandien, kiek galime gauti, tačiau, nepaisant to, vis tiek reikės dėl kai kurių įmonių, pavyzdžiui, dėl “Telekomo” likusių akcijų pardavimo… Kaip rodo Estijos patirtis, dabar man teko domėtis, daugiau kaip su 4 tūkst. Estijoje, pavyzdžiui, pirkėjų reikia užmegzti ryšius, išdėstyti jiems visą tos įmonės istoriją, šalies vystymosi perspektyvas ir t.t. Tai yra didžiulis darbas, kuris fiziškai (kiekvienam mūsų skyriuje dirba po 4-5 darbuotojus) yra neįmanomas padaryti. Žodžiu, be tos paramos vis vien nebus galima apsieiti, kad ir kas būtų.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė. Ruošiasi S.Slavickas.

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš turėčiau porą klausimų Privatizavimo komisijos pirmininkui akademikui E.Vilkui. Pirmas klausimas būtų toks. Ką jūs, kaip Privatizavimo komisijos pirmininkas, patartumėt Lietuvos Vyriausybei 35% “Telekomo” akcijų privatizavimo klausimu? Ar siūlytumėt jas privatizuoti šįmet, ar atidėti vėlesniam laikui, kuomet akcijų vertė bus nepalyginamai aukštesnė. Antras klausimas būtų dėl “Lietuvos kuro” privatizavimo. Prašyčiau jus paprognozuoti “Lietuvos kuro” privatizavimą, turint galvoje, kad auditoriai visai neseniai paskelbė išvadas, kad turėtų būti skubiai paskelbtas tos įmonės bankrotas. Ir tai yra visi klausimai ir dar replika S.Vaitkevičiui. Mane stebina jūsų informacija, pateikta Seimo nariams, kuri, mano supratimu, yra klaidinanti. “Lietuvos telekomas” buvo privatizuojamas tarptautinio konkurso, arba viešo konkurso, būdu, o ne tiesioginių derybų būdu. Ir antras dalykas. Prašyčiau nesisavinti nuopelnų, kurie jums nepriklauso. Aš labai gerbiu Valstybės turto fondą ir tai, ką jūs darėte, bet ne jūs uždirbote Lietuvai tuos milijardus, apie kuriuos čia minėjote, ir ne jūs privatizavote “Lietuvos telekomą”.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, čia jau tekstas per vidurinį mikrofoną. O dabar – akademikas E.Vilkas.

E.VILKAS. Dėl “Telekomo” likusių akcijų. Čia yra iš tikrųjų Vyriausybės sprendimas, ko jai labiau reikia – ar reikia šiandien mažiau pinigų, ar rytoj daugiau pinigų? Tai čia tik toks yra pasirinkimas. Negalima iš anksto pasakyti, kad juo vėliau, juo geriau. Visa tai yra aišku. Dabar kitas klausimas…

PIRMININKAS. Dėl “Lietuvos kuro”, akademike.

E.VILKAS. Dėl “Lietuvos kuro”. Turbūt yra žinoma, kad konkursas neįvyko, nes neatsirado pirkėjų. Vienas lyg ir buvo, bet taip ir nepavyko mums sužinoti, kas tai buvo, ir kai jau pradėjom aiškintis, tai ir jo nebeliko. Taigi dėl “Lietuvos kuro” reikės pradėti vėl viską iš naujo. Čia buvo klausimas, ar pakenkė Rusijos krizė. Šiaip taip mes privatizuojam, bet kai kuriems objektams akivaizdžiai pakenkė, bent jau kainoms. Tai pirmiausia uosto visi dalykai. Kadangi šitų objektų pelningumas labai krito, tai atitinkamai ir kainos, ir atitinkamai susidomėjimas visu šitu regionu yra sumažėjęs, iš tikrųjų reikalai pasunkėjo pastebimai.

S.VAITKEVIČIUS. Dabar, jeigu galima, dėl pastabos atsakyti.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis…

S.VAITKEVIČIUS. Trumpai tada. Kiek aš prisimenu, nežinau, akademikas patvirtins ar paneigs, “Lietuvos telekomas” buvo tiesioginių derybų būdu privatizuojamas. Ne? Viešo konkurso? Galbūt.

L.L.ANDRIKIENĖ. (…) “Valstybės žiniose” dar spausdinti, gerbiamieji!

PIRMININKAS. Pone direktoriau, jūsų klausia Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi R.Dovydėnienė.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis direktoriau, iš pateiktos suvestinės matyti, kad privatizuojant įmones nemažos sumos numatytos investicijoms. Noriu paklausti, ar realiai pasiekia mūsų šalies įmones investicinės lėšos ir ar jau galima teigti, kad ryškėja darbo vietų didėjimas iš investicinių įplaukų. Ačiū.

S.VAITKEVIČIUS. Aš čia jums pabrėžiu, kad tai yra penkerių metų programa paprastai pagal sandorius. Ir mes neradom nė vieno pažeidimo, kad nebūtų vykdomos tos investicijos, jos yra vykdomos. Tiek ir tame minėtame “Telekome”, jūs žinot, kad jos yra vykdomos, tiek ir kituose objektuose. Dėl darbo vietų, tai jūs žinot, kad tarp tų investicijų ir darbo vietų yra ryšys, netgi užsienio valstybėse paskaičiuota, kiek maždaug kainuoja viena darbo vieta, kiek investuoti. Bet tai nereiškia, kad investavus tą pačią dieną ir atsiranda tos darbo vietos. Daugeliu atvejų bent jau išsaugomos tos darbo vietos. Mūsų manymu, tai irgi yra laimėjimas.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą pateikia Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas irgi dėl darbo vietų. Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad vienas iš prioritetų yra derantis siekimas išlaikyti arba sukurti naujas darbo vietas. Iš jūsų pateiktos lentelės matyti, kiek privatizuotuose objektuose išsiderėta išlaikyti darbo vietų, tačiau visiškai neaišku, koks buvo darbo vietų skaičius iki privatizavimo. Ar yra kokia nors metodika, ar yra koks nors procentas, kurį bandoma privatizavimo sutartyse išlaikyti ir derėtis? Tai vienas dalykas. Ar tiesiog pasirenkamas objektas ir deramasi konkrečiai dėl to objekto? Ir trečia. 21 tūkst. darbuotojų plius tūkstantis mažuose yra sukurta. Kiek prieš tai buvo, koks skaičius buvo tuose privatizuojamuose objektuose?

S.VAITKEVIČIUS. Aš supratau tik du klausimus. Dėl darbo vietų. Man labai paprasta atsakyti, kiek buvo anksčiau. Tai yra tos darbo vietos, kurios jūsų lentelėje užfiksuotos, pateiktos. Mes (akademikas, tikiuosi, patvirtins) prieš privatizuodami kiekvieną įmonę ir prieš pasirašydami sandorį pakartotinai užklausiam, kiek darbo vietų realiai toje įmonėje yra. Ir tie visi skaičiai, kurie čia įrašyti, būtent ir yra šitie skaičiai. Mes nė vieno skaičiaus… Žodžiu, kiek buvo įmonėje tuo momentu, tiek yra ir lentelėje, ir sandoryje. Tiek prašome ir išlaikyti, reikalaujame išlaikyti. Žodžiu, šitiek. Ten, kur yra per brūkšnelį, ten galimas sumažėjimas. Ten yra numatytos kelios tokios pozicijos. Tai, žodžiu, tiek. Aš daugiau nesuspėjau…

R.DOVYDĖNIENĖ. Jūs atsakėt, ačiū.

PIRMININKAS. Pone Vaitkevičiau, dėkoju. Jūs atsakėt į didžiausią krūvą Seimo narių klausimų per valandą. Šiaip jau tribūnoje turėjo stovėti Privatizavimo komisijos pirmininkas. Jis dabar šypsosi, išvengęs sunkių klausimų. Mes, Seimas, sudarysim iš tikro galimybę artimiausiu metu dar pašnekėti apie privatizavimo skaidrumą arba pseudoneskaidrumą. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, dalyvavę šiame posėdyje. O aš skelbiu 15 minučių pertrauką. Toliau dirbame 17.15 val.

 

 

Pertrauka

 

 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 7, 8, 10, 30, 40, 51, 56, 59, 60, 61, 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1649(2). Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1650(2). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1651(2) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas labai atsiprašo dėl pavogtų iš jūsų dviejų minučių ir labai prašo imti 4a, 4b ir 4c klausimus, kurių pagrindinis projektas – Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1649(2), Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1650(2) ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1651(2). Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto paskirtąjį pranešėją, Seimo kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, svarstant šitą kuklų projektą, kuriuo pataisomi ir patobulinami keli straipsniai, netikėtai man, kaip, manau, ir daugeliui kitų mano kolegų, vėl kilo tokios, sakyčiau, konceptualios diskusijos dėl administracinių teismų sistemos. Tuo klausimu net buvo surengta speciali konferencija Universiteto Teisės fakultete. Teisininkai ten reiškė labai įvairias, nevienodas nuomones dėl šių teismų sistemos, kurios yra, sakyčiau, toks spektras dėl to, kad administraciniai teismai gali būti kaip bendrosios kompetencijos teismų sistemos specializuotų skyrių sistema iki visiškai savarankiškos administracinių teismų sistemos su visiškai nepriklausomomis visomis grandimis.

Mūsų pasirinktas būdas, kaip žinote, yra tam tikras kompromisas. Kai kuriose grandyse lieka bendros kompetencijos teismai, kai kuriose atsiranda savarankiški administraciniai teismai, bet teikiamas projektas tokių konceptualių klausimų nenagrinėja. Vertinimuose jūs galite pamatyti tokių išvadų ir pastabų, kurios yra konceptualaus pobūdžio. Atlikus klausymus ir svarstymą komitete, Vyriausybės pateiktas projektas, tiksliau, projektai (mes čia aptariame iš karto turbūt tris projektus), buvo patobulinti. Mes bendru sutarimu priėmėme daugiausia paties Vyriausybės atstovo viceministro G.Švedo patikslinimus, taip pat kitų, dalyvavusių klausymuose, specialistų pastabas, tokias pastabas, kurios buvo konkrečios ir buvo susijusios su keičiamais straipsniais. Tačiau mes nemanėme, kad, nagrinėdami šį projektą, mes vėl galime grįžti prie konceptualių problemų svarstymo.

Taigi jums pateikiamas komitete šiek tiek patobulintas projektas. Aš galbūt nekartosiu tų pataisų, kurios buvo priimtos komitete. Jos išvadoje yra surašytos. Dėl pirmojo projekto, kaip matyti, jų būta 13: dviem nepritarta, kitom pritarta. Jos visos įrašytos į projektą. Kelios pastabos buvo ir dėl kitų projektų. Jūs taip pat matote, kurios yra priimtos. Siūloma joms pritarti.

Turėčiau dar atskirai pabrėžti, kad komitete svarstant Seimo Pirmininko V.Landsbergio pataisas iš esmės dėl kvalifikacinių reikalavimų teisėjams buvo nuspręsta jų nenagrinėti, tiksliau, formaliai nepritarti, nes jomis siūloma keisti kitus straipsnius, kurių projektas nenagrinėja. Pagaliau iš esmės jau yra baigti formuoti administraciniai teismai pagal tuos kvalifikacinius reikalavimus, kurie buvo iki šio momento. Tos pastabos galbūt kada nors ateityje, kai vėl bus apsispręsta formuoti kokias nors kitas šių teismų grandis, bus aktualesnės. Šiandien komitetas siūlo neplėsti teikiamų Vyriausybės projektų dar ir siūlomu straipsnių keitimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri. Kviečiu į tribūną kalbėti diskusijoje Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš dalies būtų galima sutikti su pono kanclerio pastabomis. Administracinių bylų teisenos įstatyme, žinoma, keičiami, papildomi ne keli straipsniai, o keliolika, t.y. 14, kiek aš suskaičiavau. Iš tikrųjų reikia sutikti, kad straipsnių keitimai nėra konceptualaus pobūdžio. Aš taip pat norėčiau apgailestauti, kad jie nėra aktualaus pobūdžio. Įstatymui dar nepradėjus veikti, dar neįgyvendinus įstatymo, jau yra pakeitimų. Tai rodo, kad įstatymas buvo rengiamas ne visai atidžiai. Galbūt jis buvo Vyriausybėje ar kitur patobulintas ne ta kryptimi, kuria reikėjo.

Mano pastabos ir pasiūlymai būtų ir rengėjams, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Kol įstatymas dar neįgyvendinamas, nereikia steigti administracinių ginčų komisijų. Iš tikrųjų Prezidentas pabrėžė, kad mes kuriame ne valdininkų šalį, o tarnautojų. Mes kuriame teisinę valstybę, kurioje ginčai turi būti nagrinėjami tik teismuose. Visi tarpiniai dalykai – tai biurokratizmas, tai lėšų švaistymas. Pavyzdžiui, 50 žmonių, kurie bus nuo gegužės 1 dienos įsteigtose apskričių ginčų komisijose, Vyriausiojoje ginčų komisijoje, lauks pareiškimų, ar gyventojai dėl ginčų su valdininkais kreipsis, ar nesikreips. Jie žiūrės į dangų ir svajos, ar kas nors kreipsis, ar ne. Duok Dieve, jeigu jie nesikreips į teismus, o kreipsis į juos, vadinasi, turės darbo. Jeigu kreipsis į teismus, tai jie neturės darbo. Gali būti, kad per vienerius metus ginčų komisijos negaus nė vieno skundo. Teoriškai, taip, ir praktiškai gali būti. Vadinasi, 50 tarnautojų – kvalifikuotų teisininkų nuo gegužės 1 d. bus priimti į darbą ir sėdės bei lauks iš gyventojų malonės: ar jie kreipsis, ar ne. Tuo tarpu teisinės valstybės gyventojai turi teisę, žinoma, kreiptis į teismus. Specialiai steigiami administraciniai teismai, kaip čia buvo pabrėžta. Tai štai ką mes padarome per neapsižiūrėjimą. Mūsų komitete šitie klausimai buvo nagrinėjami labai atidžiai ir buvo siūloma nesteigti šitų ginčų komisijų, bet vis dėlto Vyriausybė taip padarė.

Aš nenorėčiau agituoti, bet vis dėlto siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetui atsižvelgti į Prezidento pastabas, nes tikrai yra nesąmonė: dvi institucijos lauks prašymų, pareiškimų dėl ginčų. Ne visai aišku, kuriai klius prašymas, o kuriai neklius.

Dėl šių pakeitimų, žinoma, aš didelių pastabų neturiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galiu tikėtis bendrojo sutarimo pritariant po svarstymo? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimų įstatymo projektui, taip pat Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bei Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. O dėl tų konceptualesnių dalykų, matyt, dar bus ne vieną kartą plačiai diskutuojama. Ačiū.

 

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2, 3, 8, 10, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1684 (pateikimas)

 

Popietės 5 klausimas – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 2, 3, 8, 10, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1684. Pateikimas. Prašom, pone viceministre.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybė jums teikia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos atskirų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siekiama išspręsti kai kurias praktines problemas, kurios susiklosto dabartiniame gyvenime ir iš principo yra susijusios su oficialiu leidiniu “Valstybės žinios”. Viena esminė problema yra ta, kad minėtas įstatymas, kurį yra siūloma keisti, nevisiškai aiškiai apibrėžia “Žinių” turinį, kokie teisės aktai arba kokie individualūs teisės aktai turėtų būti skelbiami šitose “Žiniose”. Paskutiniuoju metu priimta gana daug įstatymų, kuriuose numatomas tam tikrų institucijų arba vadovų priimtų sprendimų skelbimas šiose “Žiniose”, todėl “Valstybės žinios” negali operatyviai išleisti būtinų teisės aktų.

Antra vertus, labai stipriai padidėja “Žinių” apimtis, todėl, Vyriausybės nuomone, atskirus dalykus, kurie nėra susiję su teisės norminiais aktais, būtų galima skelbti “Valstybės žinių” priede. Tai vienas iš pakeitimų, ir yra siūlymas, kad tam tikri vadovų sprendimai arba įvairūs informaciniai pranešimai būtų skelbiami ne pačiose “Valstybės žiniose”, o jų priede.

Trečias aspektas yra tas, kad tam tikrų neaiškumų praktikoje kartais kyla vertinant Vyriausybės priimamų teisės aktų įsigaliojimo laiką. Siekiant išvengti tokių kartais ir negerų interpretavimų, siūloma patikslinti, kada laikoma, kad įsigalioja Vyriausybės nutarimai arba kiti teisės aktai. Pagal siūlomą variantą Vyriausybės teisės aktai įsigaliotų kitą dieną po paskelbimo “Valstybės žiniose”, arba tą dieną, t.y. vėlesnę datą, nustato pats Vyriausybės nutarimas. Patikslinamas įstatymo straipsnis, kuriame kalbama apie tai, kas turėtų būti skelbiama “Valstybės žinių” priede.

Tai tokie pagrindiniai aspektai, apie kuriuos yra kalbama šiame įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 2 straipsnyje nurodyta – kai kurie teisės aktai pasirašiusių asmenų nuožiūra “Valstybės žiniose” gali būti neskelbiami. Aš ir norėjau paklausti, ar tas pasirinkimas neturėtų būti kaip nors vis dėlto reglamentuotas, kad būtų maždaug aišku, ar reikės, ar nereikės skelbti. Ar nepasitaikys tada tokių atvejų, kai iš tikrųjų reikės skelbti, o bus neskelbiama? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Į jūsų klausimą atsakymą iš esmės jau pateikė pats įstatymo projektas, nes savo nuožiūra įstaigos ar tam tikros institucijos vadovas gali skelbti arba neskelbti “Valstybės žinių” priede tiktai tokius aktus, kuriais nėra keičiami teisės norminiai aktai. Nes pagal Konstituciją galioja tiktai paskelbtas teisės aktas, tačiau Konstitucija šiuo atveju nereikalauja, kad teisės taikymo aktai būtų skelbiami.

Aš jūsų klausimą suprasčiau taip, ar nebus paskui problemų tam subjektui, kuriam yra adresuojamas tas teisės aktas. Šiuo atveju man tikrai neteko susidurti su problemomis, kad tie subjektai, kuriems yra taikomas tas individualus teisės aktas, jo negautų, nes pagal kitus Vyriausybės nustatytus norminius aktus yra pareiga subjektui, priėmusiam sprendimą, tą sprendimą įteikti būtent tiems subjektams, kuriems jis yra skirtas. Bet jeigu mes matome, kad galbūt būtų galima tai tiksliau išdėstyti, tai, be abejo, svarstymų komitetuose metu bus galima šią nuostatą patikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis viceministre, jūs sakėte, kad įstatymas įsigalios kitą dieną po paskelbimo “Valstybės žiniose”. Ar manote, kad tai yra pakankamas laikas tiems, kuriems šitas įstatymas bus taikomas, kad jie apie tai sužinotų?

G.ŠVEDAS. Aš turėjau omeny ne įstatymo įsigaliojimo laiką, nes mes šiuo atveju nekeičiame tos nuostatos. Mes kalbame tik apie Vyriausybės nutarimus. Jums aš pasakyčiau taip: tais atvejais, kai bus matoma, kad iš tikrųjų įstatymui įsigalioti būtinas ilgesnis laiko tarpas, mes kaip tik šiuo projektu ir suteikiame Vyriausybei galimybę nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą, nes pagal dabartinę įstatymo redakciją Vyriausybė tokios teisės neturi, tai yra iš karto po paskelbimo “Valstybės žiniose” kitą dieną Vyriausybės nutarimas įsigalioja. Todėl atsakymas į jūsų klausimą – būtent ir einama tuo keliu, kad išvengtume konfliktinių situacijų dėl per greito Vyriausybės nutarimų įsigaliojimo. O dėl įstatymų. Kaip jūs sakote, ir pagal dabartinį galiojantį įstatymą juose gali būti nustatoma vėlesnė įsigaliojimo data negu jų paskelbimo “Valstybės žiniose” data.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Po pateikimo pritariame įstatymo projektui Nr.P-1684. Siūlome pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Siūloma svarstymo data – gegužės 4 d. Ačiū.

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 3231 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1692 (pateikimas)

 

2-6 klausimas Nr.P-1692. Viceministras G.Švedas pateikia mums ir Baudžiamojo kodekso papildymo 3231 straipsniu įstatymo projektą. Prašom.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums teikia vieno straipsnio projektą, kuriuo siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už valstybinio socialinio draudimo įmokų ar fizinio asmens pajamų mokesčio (arba jų dalių) nemokėjimą, kai neapskaitomos buhalterinės apskaitos dokumentuose dviem ir daugiau darbuotojų išmokamos išmokos. Toks būtų trumpas šio straipsnio pristatymas.

PIRMININKAS. Trumpa ir klausimų. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai trumpas patikslinamas klausimas. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl dviem ir daugiau? Jeigu vienam darbuotojui neapskaitomos ir nemokamos, tai lyg ir negaliotų.

G.ŠVEDAS. Šiuo atveju, kai yra neapskaitomos vienam darbuotojui išmokamos išmokos, kyla administracinė atsakomybė, o kai tai yra daroma įmonėje dviem ir daugiau darbuotojų, Vyriausybės nuomone, tokia veika yra pavojingesnė ir turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti, ar vis dėlto ne per griežta bausmė iš karto iki dvejų metų? Gal užtektų pirmą kartą vien piniginės baudos, o paskui jau kalbėti apie laisvės atėmimą? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Mano asmeninė nuomonė visiškai sutiktų su jūsų siūlymu. Aš manau, kad svarstant komitetuose iš tikrųjų bus galima pasvarstyti dėl sankcijose numatytų bausmių rūšių ir jų dydžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai. Turbūt, kolegos, pritarsime pateiktam projektui, ar ne? Nėra norinčių kalbėti. Taigi pritariame bendruoju sutarimu įstatymo projektui Nr.P-1692 po pateikimo. Siūlomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, siūloma svarstyti gegužės 4 d.

 

Lietuvos Respublikos individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių) atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų bei šių įmonių išregistravimo iš įmonių rejestro įstatymo projektas Nr.P-1701 (pateikimas)

 

Septintasis popietės klausimas Nr.P-1701 – Individualių (personalinių) įmonių savininkų (bendrasavininkių) atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų bei šių įmonių išregistravimo iš įmonių rejestro įstatymo projektas. Būtų miela, kad pavadinimas būtų grakštesnis. Nepaisant to, šį projektą pateikia socialinių reikalų ir darbo viceministras ponas R.Kairelis. Prašom.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien teikiamo įstatymo projekto paskirtis yra įgalinti tuos (…) savininkus, kurie nuo 1995 m. nevykdė jokios ūkinės veiklos ir neturėjo pajamų išsiregistruoti anuliuojant jų įsiskolinimus “Sodrai”… Šiuo metu tokių įmonių, mūsų duomenimis, yra apie 20 tūkstančių ir jie gali būti skolingi “Sodrai” apie 40 mln. Lt. Tai yra tie įmonių savininkai, kurie įkūrė įmones iki 1995 m., tuo metu, kai jie mokėjo “Sodrai” nuo gaunamų pajamų. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įstatymai jau nebesiejo įmokų dydžio su gaunamom pajamom ir šių įmonių savininkai buvo draudžiami bazinei pensijai ir privalėjo mokėti tas įmokas, neatsižvelgiant į tai, ar jie gauna pajamas, ar negauna. Taigi kai savininkai steigė tas įmones, jie nežinojo, kad toks įstatymas bus. Be abejo, daliai tų savininkų iškilo problemų dėl įmokų mokėjimo. Mes manome, kad jeigu būtų pritarta šitam įstatymo projektui, iš esmės tie savininkai, kurie dabar negali išregistruoti savo įmonių dėl turimų įsiskolinimų “Sodrai”, galėtų išregistruoti tas įmones ir nekils daugiau jokių problemų.

Problemos gali dar paaštrėti, jeigu Seimas priimtų sprendimą dėl šių įmonių savininkų draudimo visai pensijai. Tokiu atveju, be abejo, situacija dar labiau aštrėtų, jeigu tie savininkai negalėtų likviduoti savo įmonių. Taigi mes manome, kad šis įstatymo projektas pagerintų tų įmonių savininkų padėtį ir leistų jiems užsiimti kita veikla, kuria jie norėtų užsiimti. Prašom Seimo pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. A.Sysas prašė žodžio iš anksto.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, aš supratau iš jūsų aiškinimo, kodėl siūloma tik iki 1995 m. sausio 1 d. Bet aš manau ir žinau, kad yra problemų daliai individualių įmonių, kurios yra užsiregistravusios ir po 1995 metų. Ar mes nenorime kartu spręsti ir dėl tų įmonių atleidimo nuo delspinigių, baudų? Tuo labiau nuo įmokų?

Kitas mano klausimas būtų toks. Kodėl teisė atleisti yra suteikiama skyrių vedėjams, kai delspinigių, baudų atidėjimu užsiiminėjo “Sodros” taryba ir tai rimtai visados svarstydavo. Ačiū.

R.KAIRELIS. Ačiū. Taip, mes šiuo įstatymu norėjome atleisti tik tuos, kurie nuo 1995 m. Nes jeigu po 1995 m. įmonė buvo steigiama, tai steigėjas žinojo įstatymus, taisykles ir jis privalėjo vis dėlto vykdyti savo prievoles. Mes dabar nenorime išplėsti tų įmonių savininkų skaičiaus ir kol kas atskaityti tik nuo tų, kurie įregistravo įmonę iki 1995 m.

Dabar klausimą dėl to, kodėl “Sodros” skyriai gali, mes svarstėme Vyriausybės posėdyje ir manome, kad tai yra grynai patogumui tų įmonių savininkų, kurie yra išsibarstę po visą Lietuvos teritoriją. Jeigu mes pradėtume dabar dokumentus siuntinėti į Vilnių, tai užimtų labai daug laiko, nes klausimas yra iš esmės aiškus. Čia nėra tokių svarstymų, atleisti, neatleisti, jeigu tenkina sąlygos, procedūra nėra sudėtinga. Todėl tų žmonių patogumui mes vis dėlto siūlome įpareigoti “Sodros” skyrius priimti tuos sprendimus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pora klausimėlių, pone pranešėjau. Pirmas būtų susijęs su registracijos panaikinimu. Iš esmės įmonės, registruotos savivaldybės rejestro tarnybos, registraciją atšaukti, tą atžymą padaryti privalo. Ne “Sodros” skyrius, o privalo padaryti savivaldybės rejestro tarnyba. Todėl aš manau, kad įstatymo pataisos gali nepakakti, gali tekti daryti ir Įmonių įstatymo pataisą.

Antras klausimukas būtų toks. O kokia vis dėlto atžyma bus socialinio draudimo pažymėjime, kuris buvo išduotas įmonei steigiant, asmeniui steigiant individualią įmonę, ar bus jam nedviprasmiškai uždėtas antspaudas, kad už tuos ir tuos metus jis nebuvo draustas?

R.KAIRELIS. Ačiū. Taip, įmonės registravimą panaikins ta institucija, kuri už tai atsako. “Sodra” tik surinks dokumentus ir vėliau pateiks registro tvarkytojui, kad jis išregistruotų. “Sodra” pati neatliks išregistravimo funkcijų, bet atliks tarpininko vaidmenį tam įmonės savininkui.

Dabar, aišku, draudimo pažymėjime, jeigu jis nemokėjo jokių įmokų, jam ir bus toks įrašas padarytas. Jeigu jis nebuvo draustas kitur, nevykdė kitos veiklos, nebuvo kur nors įsidarbinęs tuo metu, be abejo, jam liks toks įrašas, koks… Kadangi įmokų nebuvo, tai ir stažo jokio nėra. Bent man taip atrodo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, jūs minėjote, nuo kokios sumos įmokų numatoma atleisti. O koks įmonių skaičius iš apie 20 tūkst. personalinių įmonių galėtų būti likviduotas? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui. Taip, mes čia turime tą maksimalų skaičių – 20 tūkst. įmonių, tačiau mes manome, kad, be abejo, ne visi, ko gero, kreipsis dėl išregistravimo, todėl mes pateikiame maksimalų dydį. Jeigu visi tie 20 tūkst., kurie nevykdė veiklos iki 1995 m., kreipsis, tai tiek ir bus jų. Bet dalies įmonių savininkų dabar nėra. Jie gali būti išvykę į užsienį arba kur nors dingę, todėl mes siūlome suteikti “Sodrai“ teisę tokiu atveju kreiptis tų įmonių savininkų vardu dėl išregistravimo. Iki Naujųjų metų, matyt, paaiškės, kiek įmonių kreipsis, vėliau “Sodra” atliks analizę, kiek dar liko įmonių, ir aiškinsis priežastis, kodėl tų įmonių savininkai nesikreipė dėl išregistravimo. Taigi 20 tūkst. yra maksimalus skaičius.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis viceministre, aš pritariu šio įstatymo projektui dėl Individualių įmonių savininkų atleidimo nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių bei baudų, tačiau aš norėčiau jūsų paklausti. Ką jūs manote apie tų žemės ūkio bendrovių likimą, tų, kurios skylant kolūkiams, buvo suformuotos kaip mažos žemės ūkio bendrovės ir jos faktiškai jau 3-4 metus neegzistuoja, tačiau ir toliau eina “Sodrai” delspinigiai? Šiuo metu faktiškai nežiniai paliktos tos bendrovės. Ką jūs manote su tomis lėšomis daryti, su tuo “Sodros” biudžetu?

R.KAIRELIS. Čia kitas klausimas. Mes irgi svarstome ir “Sodroje”, ir ministerijoje, kaip elgtis su šiomis bendrovėmis, bet tai jau būtų, matyt, priimtas kitas sprendimas, siūlymas dėl šitų bendrovių.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, irgi panašus klausimas į prieš tai buvusį. Gal jūs trumpai galite pasakyti, ar nemano jūsų ministerija to paties daryti ir su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurių yra panaši padėtis? Jos nevykdo veiklos, ilgiausi sąrašai “Valstybės žiniose”, kad veiklą turėtų nutraukti, jos taip pat yra įmonių rejestre. Jos turi tam tikrų problemų dėl atsiskaitymų su “Sodra”, todėl būtų galima apibrėžti, sutvarkyti, kad vis dėlto palengvintume išregistravimo procedūrą.

R.KAIRELIS. Dėkui. Mes, aišku, analizuojame ir tą grupę įmonių, bet šiuo atveju vis dėlto mes pasirinkome individualias įmones ir, matyt, dėl uždarųjų akcinių bendrovių, dėl jų beviltiškų skolų, mes spręsime kitu aktu. Čia būtų kita turbūt procedūra šiuo atveju.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? A.Sysas norėtų argumentuoti. Ačiū, viceministre.

A.SYSAS. Taip, aš norėčiau pritarti šiam įstatymui, bet iš karto matau keletą spragų, juo labiau kad šis įstatymas vadinasi Individualių įmonių savininkų, o ne įmonių savininkų, kurie susikūrė, užsiregistravo iki 1995 m., įstatymu. Manau, reikėtų praplėsti jo veikimo ribas. O kitas punktas, į kurį reikėtų atsižvelgti svarstant, yra būtent 4 straipsnis, kuris pradeda reguliuoti. Jeigu mes rašome į įstatymą “atleisti”, tai mes neturime remtis ir daryti nuorodų į kitus norminius aktus. Kai vedėjas turi teisę spręsti klausimą, tai tada vedėjas turi paprasčiausiai priimti sprendimą ir vykdyti įstatymą. Iš principo aš pritariu šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Iš principo pritariate, nėra prieštaraujančių. Taigi įstatymo projektui Nr.P-1701 pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Dabar, kolegos, prašome susitarti dėl mūsų darbo su šiuo projektu tvarkos. Vyriausybė siūlytų projektą svarstyti skubos tvarka. Bet ta skubos tvarka reikštų, kad svarstymas vyksta balandžio 15 d. Tai būtų mūsų toks susitarimas dėl skubos tvarkos. Bet tai nereiškia, kad mes jau šį ketvirtadienį imame svarstyti. Tai būtų svarstymas kitą ketvirtadienį. Jeigu, kolegos, sutiktumėte, būtų labai miela. Dėkoju.

Taigi, gerbiamieji kolegos, balandžio 15 d. bus šio projekto svarstymas.

 

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos ir Europos sutarties tarp Bendrijų ir jų valstybių narių ir Lietuvos Respublikos papildomo protokolo Europos Bendrijai ir Lietuvos Respublikos, pasikeitus laiškais, ratifikavimo” projektas Nr.P-1686 (pateikimas)

 

Kolegos, klausimas 2-8, Nr.P-1686 – Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos ir Europos sutarties tarp Bendrijų ir jų valstybių narių ir Lietuvos Respublikos papildomo protokolo Europos Bendrijai ir Lietuvos Respublikos pasikeitus laiškais ratifikavimo įstatymo projektas. Šį įstatymo projektą pateiks ponas A.Rimkūnas, užsienio reikalų viceministras. Kolegos, nėra numatyta jokio ypatingo balsavimo ir man būtų sunku dabar skelbti registraciją. Prašom, pone viceministre.

A.RIMKŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmasis klausimas, kurį norėčiau pateikti, turi pakankamai sudėtingą pavadinimą, tačiau jo esmė yra papildomas protokolas, kuris buvo pasirašytas pasikeitus laiškais tarp Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos dėl prekybos tekstilės gaminiais liberalizavimo. Šis klausimas turi pakankamai ilgą priešistorę. Lietuvai buvo aktualu jau 1996 metais ir 1997 metais, kad Europos Sąjunga padidintų kvotas, Lietuvos tekstilės eksporto kvotas į Bendriją. Mes siekiame kaip galima didesnių tekstilės gaminių eksporto apimčių į Europos Sąjungą. Pagaliau 1997 metais pavyko visiškai suderinti laisvos prekybos tekstilės gaminiais režimą, t.y. netaikant muitų tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos. Šitas režimas de facto įsigaliojo nuo 1998 m. sausio 1 d. Abi pusės, tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga, nuo 1998 m. sausio 1 d. netaiko tarpusavio prekybai tekstilės gaminiais muitų, tačiau šį susitarimą reikia apiforminti abiem pusėms ratifikuojant šio protokolo tekstą. Taip sakant, praktika parodė, daugiau kaip metų visiškai laisvos prekybos tekstilės gaminiais su Europos Sąjunga praktika parodė, kad šitas režimas Lietuvai yra tikrai palankus, Lietuva didina teigiamą prekybos balansą su Europos Sąjunga tekstilės gaminiais ir tekstilės gaminiai Lietuvos eksporto į Europos Sąjungą struktūroje sudaro daugiau kaip vieną trečdalį. Sprendimą, kurį mes priėmėm ir kuris buvo suderintas su Europos Sąjunga, mes atidžiai rengėme tiek su Ūkio ministerija, tiek su Lengvosios pramonės įmonių asociacija. Dar kartą noriu pasakyti, laikas parodė, kad iš tikrųjų sprendimas buvo priimtas palankus ir naudingas Lietuvos tekstilės pramonei.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius dar norėtų pasiteirauti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jau jūs beveik atsakėte į klausimą, bet aš vis dėlto norėjau pasiteirauti. Muitų tarifų sumažinimas kai kurių Europos Sąjungos kategorijų tekstilės gaminiams, jūs sakot, kad teigiamai paveikė Lietuvos prekybą lietuviškais tekstilės gaminiais. Tai reiškia, kad ši nuostata tada pasitvirtino ir galima tokiu keliu toliau žengti, taip? Į visiškai laisvą prekybą be jokio muito? Ačiū.

A.RIMKŪNAS. Nežinau, ar aš turėčiau atsakyti. Tiesiog norėčiau dar kartą patikslinti, kad mes dabar kalbame apie prekybą tekstilės gaminiais visiškai netaikant muitų. Abi pusės turime nulius.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? R.Dagys norėtų prieštarauti. Nėra. Tai, kolegos, bendruoju sutarimu pritariame pateiktam įstatymo projektui Nr.P-1686. Turbūt pagrindinis Užsienio reikalų komitetas ar Ekonomikos? Užsienio reikalų komitetas. Ekonomikos narių, prašančių svarstyti, nėra. Svarstymas gegužės 6 d. Ekonomikos komitetas norėtų būti papildomas komitetas. Dėkoju. Gegužės 6 d. projektas svarstomas toliau.

 

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Protokolo, keičiančio Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, prekybos aspektus, atsižvelgiant į Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės įstojimą į Europos Sąjungą bei Urugvajaus raundo derybų išvadas dėl žemės ūkio, įskaitant šiuo metu galiojančių preferencinių susitarimų pataisymus, ratifikavimo” projektas Nr.P-1687 (pateikimas)

 

Dabar, kolegos, įstatymo projektas Nr.P-1687. Aš vis tiek stenogramai turiu perskaityti pavadinimą. Protokolo, keičiančio Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, prekybos aspektus, atsižvelgiant į Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės įstojimą į Europos Sąjungą bei Urugvajaus raundo derybų išvadas dėl žemės ūkio, įskaitant šiuo metu galiojančių preferencinių susitarimų pataisymus, ratifikavimo įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, nežinau, kaip įstatymo esmė, pavadinimas labai protingas. Taigi tokio pavadinimo projektas siūlomas dabar mums svarstyti. Žodį suteikiu viceministrui A.Rimkūnui.

A.RIMKŪNAS. Ačiū, pone pirmininke. Iš tikrųjų pateikdamas šį klausimą aš jį norėčiau padalinti į dvi dalis. Pirmoji dalis yra susijusi su tekstilės gaminiais. Tiesą sakant, ši pirmoji dalis yra pakankamai formali, jeigu Lietuva ratifikuos mano anksčiau teiktą protokolą tarp Europos Bendrijos ir Lietuvos, tai pirmoji dalis antrojo protokolo neteks prasmės, nes, kaip minėjau, mes prie visiškai laisvos prekybos su Europos Sąjunga tekstilės gaminiais ėjome palaipsniui ir būtent dabar mano teikiamo protokolo pirmoji dalis atspindi tam tikrą fazę, kurią mes buvome pasiekę derybose su Europos Sąjunga. Būtent, kai į Europos Sąjungą įstojo Austrija, Suomija ir Švedija, Lietuva prieš įstojant šioms valstybėms į Europos Sąjungą turėjo laisvos prekybos sutartis, dvišales laisvos prekybos sutartis su šiomis valstybėmis, ir atsižvelgdami į jų įstojimą į Europos Sąjungą, mes paprašėme Europos Sąjungos padidinti tarifines kvotas tų valstybių. Taip sakant, dėl tų valstybių įstojimo į Europos Sąjungą padidinti Lietuvos eksporto į Europos Sąjungą tarifines kvotas, nes mes turėjome laisvą prekybą, laisvą įėjimą į tų valstybių rinkas prieš joms įstojant į Europos Sąjungą. Šis mūsų reikalavimas buvo patenkintas. Jis buvo užfiksuotas protokolu. Tačiau ratifikavimas, taip sakant, teisinės procedūros Europos Sąjungai užėmė pakankamai daug laiko, bet vis dėlto formaliai reikia šį reikalą užbaigti ir Lietuvos pusei ratifikuoti tą anksčiau pasiektą susitarimą.

Antroji protokolo dalis yra susijusi su Urugvajaus raunde, kurio metu atsirado Pasaulio prekybos organizacija, pasiektais susitarimais modifikuojant importo muitų struktūrą. Perdirbtiems žemės ūkio produktams prieš Urugvajaus raundą buvo taikoma pakankamai komplikuota muitų struktūra, kuri buvo sudaryta iš dviejų dalių – pastovi muito dalis ir kintama muito dalis. Kintama muito dalis galėjo būti keičiama priklausomai nuo rinkos konjunktūros perdirbtiems žemės ūkio produktams ir dėl kai kurių kitų priežasčių. Tačiau Urugvajaus raunde buvo sutarta supaprastinti muitų struktūrą, atsisakyti kintamos muitų dalies. Būtent po to, kai toks susitarimas buvo pasiektas, mums reikia pakeisti Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutartyje esančią perdirbtų žemės ūkio produktų muitų struktūrą. Taigi šio teikimo esmė ir yra ta, kad savo sutartyje su Europos Sąjunga mes turime atspindėti tą rezultatą, kuris buvo pasiektas Urugvajaus raunde dėl perdirbtų žemės ūkio produktų. Tiek.

PIRMININKAS. Nori paklausti M.Pronckus ir J.Listavičius. Iš pradžių – M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, aš dėl antrosios dalies daugiau jūsų klausiu, dėl žemės ūkio reikalų. Matot, čia yra ekonominiai dalykai. Todėl visiškai natūralu žinoti, ką mes gaunam ir ką prarandam taip darydami. Žaisdami su muitais ir visokiom kitom laisvosiom sutartim, būdama žemės ūkio šalis, jau dabar patiriam daugiau kaip milijardo litų užsienio prekybos deficitą prekiaudami maistu arba, kitaip tariant, kartu atimam darbą iš savo žemdirbių. Natūralu, kad kyla klausimas, ką mes ir šituo įstatymu gaunam ir ką prarandam. Reikėtų, kad būtų nors apytikriais skaičiais išreikšti tie dalykai, kad būtų galima matyti. Ar mes tiktai taip sau, ten pakeitė, mes pakeičiam, o kas bus, niekas nežino. Ačiū.

A.RIMKŪNAS. Iš esmės perdirbtų žemės ūkio produktų muitų struktūros pakeitimas sunku pasakyti, ar turės kokį nors poveikį importo iš Europos Sąjungos padidėjimui į Lietuvą, nes Urugvajaus raundo metu buvo pasiūlyta metodika, kuri turėtų palikti tokią pat situaciją, tokią pat padėtį, kuri buvo ir prieš tai. Tačiau, taip sakant, išoriškai muitai atrodo paprastesni ir visiems suprantamesni. Taigi kintama muito dalis buvo transformuota, perskaičiuota pagal atitinkamą metodiką ir pridėta prie pastovios muito dalies. Taigi metodika numato, kad pakitimas paliko situaciją tokią, kokia ji buvo.

Norėčiau dar papildyti atsakydamas į gerbiamojo pono M.Pronckaus klausimą, kad Europos Komisija inicijuoja ir, matyt, greitai prasidės Europos Sąjungos ir asocijuotų valstybių derybų raundas dėl tolesnio prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo. Savaime suprantama, kad tai bus abipusės derybos, kai ir Lietuva stengsis gauti iš to naudos. Tai jokiu būdu nebus vienpusis rinkos atvėrimas. Mes žinome, kad yra tam tikrų problemų, kurios yra susijusios su mūsų gaminamos produkcijos kokybės tinkamu sertifikavimu, įrodymu, kad gaminama produkcija yra kokybiška, ir tai kol kas riboja tam tikra dalimi eksportą į Europos Sąjungą, bet ta kryptimi yra dirbama. Manau, kad vis dėlto dėl tų derybų, kurios dar nėra prasidėjusios, bet jos prasidės dar šiais metais, Lietuva turėtų laimėti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, patikslinus prekybos žemės ūkio produktais tvarką, kaip pasikeitė Lietuvos Respublikos žemės ūklio produkcijos realizavimo sąlygos ir kvotos? Ačiū.

A.RIMKŪNAS. Šis protokolas, kurį dabar pateikiu, nenumato Lietuvos eksporto į Europos Sąjungą tarifinių kvotų pakitimo. Kaip aš minėjau, šis protokolas yra susijęs tik su muito struktūros pakeitimu. Jautriausiems ir mus labiausiai dominantiems žemės ūkio produktams prekyboje su Europos Sąjunga galioja tarifinių kvotų mechanizmas. Jis galioja abipusiškai, t.y. tam tikrų kvotų ribose Lietuva ir Europos Sąjunga taiko preferencinius muitus viena kitai, bet už tarifinių kvotų ribų, kai tarifinė kvota yra užpildoma, tada yra taikomi abiejų pusių konvenciniai muitai.

Kalbėdami apie ateinančias derybas dėl tolesnio prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimo, tikėtina, kad kalbėsime ir apie tų tarifinių kvotų didinimą ir muitų tarifinių kvotų ribose mažinimą.

PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre. Ar pritariame pateiktam ratifikuojamam įstatymui, kolegos? Pritariame įstatymo projektui Nr.P-1687. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svartyti data – gegužės 6 diena.

 

ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/1999 “B” protokolo pakeitimai” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1694. Lietuvos ir Turkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.98/3 “Sprendimas dėl 3 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1695. Lietuvos ir Lenkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/99 “Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 3 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1696. ELPA ir Lietuvos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/1999 “III priedo “B” ir “C” lentelių panaikinimas” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1697. Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/1998 ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1698. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl 1 papildomo protokolo prie Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties “3 protokolo dėl prekių kilmės taisyklių pakeitimai” projektas Nr.P-1699. Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/98 “Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir LR laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., “A” protokolo pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1700 (pateikimas)

 

Kolegos, krūva įstatymų projektų, rodos, 7 projektai, kurie dabar bus pateikiami ir kuriuos aš taip pat mėginsiu perskaityti: Nr.P-1694 – ELPA valstybių ir Lietuvos Respublikos jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/1999 “B” protokolo pakeitimai” ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1695 – Lietuvos ir Turkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.98/3 “Sprendimas dėl 3 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1696 – Lietuvos ir Lenkijos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/99 “Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties 3 protokolo dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1697 – ELPA ir Lietuvos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/1999 “III priedo “B” ir “C” lentelių panaikinimas” ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1698 – Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/1998 ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1699 – 1 papildomo protokolo prie Lietuvos Respublikos ir Slovėnijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties “3 protokolo dėl prekių kilmės taisyklių pakeitimai” ratifikavimo įstatymo projektas, Nr.P-1700 – Jungtinio komiteto sprendimo Nr.1/98 “Dėl Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos laisvosios prekybos sutarties, pasirašytos 1993 m. rugsėjo 13 d., “A” protokolo pakeitimo” ratifikavimo įstatymo projektas. Kolegos, šiuos dokumentus pateikia viceministras A.Rimkūnas.

A.RIMKŪNAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jums leidus, ar norėčiau pradėti nuo ketvirtojo įstatymo ratifikavimo projekto, t.y. ELPA ir Lietuvos Jungtinio komiteto sprendimo Nr.2/1999 “III priedo “B” ir “C” lentelių panaikinimo. Kadangi šis įstatymo projektas yra kitokio turinio, lyginant su likusiais šešiais. Likusius šešis bandysiu pateikti vienu kartu, nes visų jų turinys yra iš esmės identiškas.

Europos laisvosios prekybos asociacijos ir Lietuvos Jungtinio komiteto sprendimu Nr.2 buvo nutarta (kaip tai yra numatyta Lietuvos ir ELPA laisvosios prekybos sutartyje) įvesti bemuitės prekybos režimą tekstilės gaminiais tarp Lietuvos ir ELPA valstybių. Aš priminsiu, kad ELPA valstybės šiuo metu yra Norvegija, Islandija, Šveicarija, Lichtenšteinas. Mūsų dvišalėje sutartyje, tame protokole, kuriame kalbama apie prekybą tekstilės gaminiais, buvo užfiksuota, kad Lietuva su ELPA valstybėmis taikys analogišką prekybos režimą tekstilės gaminiams tam, kurį ji taikys su Europos Sąjungos valstybėmis. Kadangi, kaip aš minėjau, nuo 1998 m. sausio 1 dienos mes netaikome muitų Europos Sąjungai ir Europos Sąjunga netaiko muitų Lietuvos tekstilei, atėjo laikas tą įsipareigojimą įgyvendinti. Šitas įstatymo projektas yra susijęs su muitų tekstilės gaminiams eliminavimu tarp Lietuvos prekybos ir ELPA valstybių.

Vėlgi turėčiau turbūt pakartoti, kad praktika parodė, jog visiškai liberalizuota prekyba tekstilės gaminiais su Europos Sąjungos valstybėmis Lietuvai buvo teisingas sprendimas, geras sprendimas. ELPA valstybės, su kuriomis yra ši sutartis, nėra didelės tekstilės gaminių gamintojos, ir tikrai negalime laukti kažkokio tekstilės gaminių importo padidėjimo į Lietuvą, jeigu liberalizuosime prekybą su ELPA valstybėmis. Bet priešingai, Lietuva, turinti pakankamai didelį tekstilės gamybos potencialą, gali tikėtis jį išplėsti dar ir tų valstybių rinkų sąskaita.

PIRMININKAS. Tik Seimo narė D.Sadeikienė nori jus paklausti.

J.D.SADEIKIENĖ. Prašau pasakyti, ar šis susitarimas buvo derintas su Lengvosios pramonės įmonių asociacija? Ir kokia jų nuomonė?

A.RIMKŪNAS. Mes iš tikrųjų dirbame labai glaudžiai su lengvosios pramonės įmonių asociacija visais klausimais, kurie susiję su muitais tekstilės gaminiams, jie sutinka, jų pritarimas yra gautas.

PIRMININKAS. Tai viskas. Manau, kad ir dėl šių projektų bus bendrasis sutarimas. Pritariame pateiktiems įstatymų projektams Nr.P-1694, Nr.P-1695, Nr.P-1696, Nr.P-1697, Nr.P-1698, Nr.P-1699 ir Nr.P-1700. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos.

Kolegos, aš skubu. Viceministras A.Rimkūnas norėtų plačiau mums pateikti ir kitus projektus. Prašom, pone viceministre. Kiek jums reikia laiko pakalbėti apie visus projektus?

A.RIMKŪNAS. Dabar, kaip minėjau, aš norėčiau trumpai apibūdinti likusius šešis įstatymų projektus, kurie yra susiję su nauju prekių kilmės apibrėžimu ir to apibrėžimo taikymu daugelyje dvišalių laisvosios prekybos sutarčių, kurias turi pasirašiusi Lietuva su ELPA valstybėmis, Turkija, Lenkija, Čekija, Slovėnija ir Estija bei Latvija. Aš teiksiu iš karto dėl visų sutarčių, kaip minėjau, nes turinys yra vienodas.

Visų laisvosios prekybos sutarčių integrali dalis yra protokolai dėl prekių kilmės koncepcijos apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodo. Jau keleri metai Europoje galioja daugiašalė prekių kilmės komuliacija. Ji dar vadinama paneuropine komuliacija. Jai priklauso Europos Sąjungos valstybės, ELPA valstybės, Centrinės Europos laisvosios prekybos sutarties valstybės bei Baltijos valstybės. Mano minėtose sutartyse numatyti jungtiniai komitetai savo sprendimais yra pakeitę prekių kilmės protokolus bei administracinio bendradarbiavimo metodus apibūdinančius protokolus. Jų pakeitimo esmė yra ta, kad į daugiašalę komuliaciją yra įtraukta Turkija, kuri neseniai sudarė muitų sąjungą su Europos Sąjunga. Vienas pakeitimo elementas.

Antrasis – draudimas grąžinti muitus arba atleisti nuo muitų atidėjimo yra pratęsiamas iki 2000-ųjų metų pabaigos vietoje anksčiau numatytos 1998 m. pabaigos.

Trečias esminis šių protokolų elementas yra tas, kad kai kurioms prekių grupėms yra patikslinta, kiek prekė turi būti perdirbta arba apdorota, kad ji galėtų įsigyti vienos arba kitos valstybės kilmę. Kadangi visose dvišalėse ir daugiašalėse laisvosios prekybos sutartyse, kurias yra sudariusi Lietuva su Europos valstybėmis bei jų grupėmis, atsiranda naujas protokolas dėl prekių kilmės, kuris naujai išaiškina prekių kilmės komuliaciją, įtraukiant Turkiją, šešių teikiamų įstatymų projektų esmė ir yra ta, kad tie nauji protokolai turi pakeisti anksčiau buvusius laisvosios prekybos sutarčių prekių kilmės protokolus. Tų protokolų turinys, aš dar kartą kartoju, yra toks pat visose sutartyse. Tiek aš trumpai norėčiau apie tą klausimą.

PIRMININKAS. Jau dabar visi projektai?

A.RIMKŪNAS. Dabar visi.

PIRMININKAS. Nėra norinčių jūsų klausti. Kolegos, bendruoju sutarimu, dar sykį kartoju, pritariame visiems įstatymų projektams nuo Nr.P-1694 iki Nr.P-1700. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti data – gegužės 6 d.

Dėkoju, viceministre. Tikiuosi, komitetai labiau įsigilins į jūsų teikiamus dokumentus.

Seimo narių pareiškimai. Kolegos, iš pradžių registruojamės. Registruojamės, kolegos. Dar sykį prašau tai padaryti. Registravimasis atsiliepiant išimtinai į kairiosios opozicijos ir ne visai dešiniosios pozicijos prašymus. Registruojamės, kolegos.

Dabar užsiregistravo 39 Seimo nariai.

 

Seimo narių pareiškimai

 

Kolegos, Seimo narių pareiškimai. Trys Seimo nariai. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu perskaityti LDDP frakcijos pareiškimą “Dėl nesibaigiančio kainų didėjimo”.

“Dabartinė valdžia, nuolatos kartodama jau spėjusią įkyrėti frazę apie vis gerėjantį Lietuvos žmonių gyvenimą ir didėjančius atlyginimus bei pensijas, nutyli, kad kai kurių kasdien vartojamų prekių bei paslaugų kainos nepaliaujamai didėja. Ir didėja aiškiai sparčiau negu eilinių Lietuvos gyventojų pajamos.

Visai neseniai pabrango pokalbiai telefonu bei telefono abonentinis mokestis. Nuo šio mėnesio pradžios didėja naftos produktų kainos. Šis kainų padidėjimas prasidėjus pavasariniams žemės ūkio darbams ypač apsunkins ir šiaip jau nelengvą žemdirbių dalią.

Taigi, kaip matome, skirtingai nuo to, ką sako dabartinė valdžia, atimama daugiau negu duodama.

Mes pasisakome prieš tokią žmonių skurdinimo politiką ir įsakmiai reikalaujame ją nutraukti, kartu nutraukiant ir banalią propagandą apie vis gerėjantį Lietuvos žmonių gyvenimą. Išdrįskime pažiūrėti tiesai į akis, mielieji ponai, ir atvirai pasakykime tiesą žmonėms.” Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamajam V.Babiliui – ūkio ministrui. Pareiškimas “Dėl šventinio džiaugsmo sutrikdymo Kauno miesto Panemunės parapijos gyventojams”.

“Ankstų 1999 metų balandžio 4 d., sekmadienio, rytą Kauno miesto Panemunės parapijos gyventojai gausiai rinkosi į Panemunės bažnyčioje aukojamas Prisikėlimo šventąsias mišias pasidžiaugti šventomis Velykomis.

Į aštuntos valandos šventąsias mišias susirinko labai daug žmonių, todėl bažnyčia visų sutalpinti negalėjo. Apie du šimtai tikinčiųjų liko šventoriuje, tačiau jie buvo ramūs, nes tikėjosi, kad veiks garsiakalbis ir jie girdės šventąsias mišias, pamokslą.

Tačiau Kristaus prisikėlimo džiaugsmą aptemdė jau prieš šventąsias mišias nutrauktas elektros tiekimas Panemunės bažnyčiai. Bažnyčia skendėjo tamsoje, tiek bažnyčioje, tiek šventoriuje neveikė garso stiprintuvai. Žmonės, likę šventoriuje, negirdėjo aukojamų šventųjų mišių, todėl, reikšdami nepasitenkinimą, skirstėsi, kaltindami bažnyčios tarnautojus, kleboną. Jie nežinojo tikrosios padėties. Kai kam kilo mintis, kad tuo sąmoningai kompromituojama Bažnyčia ir nepriklausoma Lietuva. Net klebonas per pamokslą pasakė: “Komunistiniais laikais to nebuvo”.

Dalies Panemunės rinkimų apygardos rinkėjų pavedimu prašau gerbiamąjį ministrą išsiaiškinti, kodėl balandžio 4 d. nuo 7.30 val. nutrauktas elektros energijos tiekimas Kauno miesto Vaidoto gatvėje 7, esančiai Panemunės bažnyčiai, kartu numatyti priemones, kad panašūs atvejai nesikartotų.”

Pasirašo Kauno miesto Panemunės rinkimų apygardos Lietuvos Respublikos Seimo narys K.Kuzminskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį P.Šakalinį.

P.ŠAKALINIS. Vilniaus miesto sąjūdžio grupių susivienijimo “Labora” susirinkimo pareiškimas “Dėl ekonominės ir socialinės raidos rezultatų”.

“Lietuvos Vyriausybė puolama dėl neva grėsmingos ekonominės situacijos bei gresiančios ūkinės ir finansinės krizės.

Prieš Vyriausybę ir Seimo daugumos koaliciją vykdoma sumaištis, kuri tampa rinkimų kampanijos pradžia. Bet ar yra pagrindo kelti sumaištį ir nepasitikėjimą?

Teikiame keletą svarbių ekonominę ir socialinę raidą charakterizuojančių rodiklių.

Kitų šalių mokesčių dydis procentais nuo bendrojo vidaus produkto 1997 m.: Estijoje – 42,6, Latvijoje – 43,7, Suomijoje – 42,4, Norvegijoje – 44,4, Anglijoje – 33,3, Airijoje – 29, Kanadoje 45,1, Lietuvoje – 31,3. Matome, kad tik per dvejus dabartinės Vyriausybės valdymo metus, lyginant su 1996 m., nacionalinio biudžeto pajamos išaugo 37,6%, investicijos padidėjo – 47%. Vidutinis darbo užmokestis ir minimali alga atitinkamai padidėjo 62% ir 74%. Infliacija sumažėjo 10,7%. Vidutinė senatvės pensija išaugo 49,6%.

Tai liudija, kad pagal daugelį visuomenėje aktualių rodiklių mes kylame iš ekonominės duobės. Prisiminkime, kad LDDP valdymo laikotarpiu buvo “teisėtai” išvogta iš bankų daugiau kaip 200 mln. litų. Per įvairias IAB, UAB, holdingo kompanijas ir buvusius KGB darbuotojus buvo “prichvatizuojamas” tautos turtas. Per trumpą laiką tapę milijonieriais buvę nomenklatūrininkai nuskurdino daugelį Lietuvos gyventojų, sau pasistatė pilis, užsienio bankuose sukaupė milijardines sumas. Daugelis veikėjų suprato, kad savo valdžią gali įtvirtinti ir pratęsti per “prichvatizuotą” turtą ir jo valdymą. Jie ir dabar tęsia cinišką diktatą, kurio skaudžius padarinius tenka pajusti nemažai daliai Lietuvos gyventojų.

Dabartinė Lietuvos vadovybė net ir labai nepalankiomis sąlygomis (Rusijos krizė ir kita) stengiasi pagerinti mūsų gyvenimą, atkuria indėlius, grąžina žemę, didina pensijas, stiprina ekonomiką, teisėtvarką, griežtina kovą su nusikalstamumu.

Suprasdami politinio stabilumo svarbą, pažangą, kviečiame Lietuvos žmones paremti Prezidentą, Seimo daugumą ir Vyriausybę. Mūsų sėkmė priklauso nuo visų mąstančių, kuriančių, dirbančių, iniciatyvių piliečių, nes ekonominės ir politinės iniciatyvos šaltinis yra mūsų šalies pilietis.

Siekiant spartinti ekonominę ir socialinę plėtrą, “Labora” 1998 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, išsakydama savo nuomonę dėl spręstinų problemų ekonomikoje ir pramonėje. Vyriausybė vykdo socialinę plėtrą, padeda kurti žmonėms naujas darbo vietas ir išlaikyti esamas, vykdo smulkaus verslo bei žemdirbių rėmimo programas, valstybės valdymo reformas. Padėkime savo konkrečiais darbais tai padaryti. Politikams ir valdžios institucijoms derėtų priminti, kad konsoliduotomis jėgomis galima išspręsti daugelį problemų. Sprendžiant jas kartu su platesne visuomene ir jos organizacijomis, galima kur kas greičiau ir geriau įgyvendinti žmonių lūkesčius. Kreipiamės ir prašome žiniasklaidos institucijų operatyviai teikti informaciją apie ūkinę, finansinę ir socialinę raidą. Tegul Velykų tarpusavio supratimas ir santarvė vyrauja tarp Lietuvos žmonių, jos politinių jėgų”. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu kolegą V.Vilimą.

V.VILIMAS. Vilniaus miesto Sąjūdžio grupių susivienijimo “Labora” susirinkimo kreipimasis dėl Tibeto padėties. Čia kitas.

“Kinija – viena iš didžiausių, daugiausia gyventojų turinti pasaulio valstybė. Tibetas – atšiaurios gamtos kalnynų valstybė, prieš 1000 metų buvusi viena iš galingiausių Azijos valstybių. Abi valstybės šimtmečius kūrė savitą unikalią kultūrą ir garbino Aukščiausiąjį. Jau 50 metų Tibetas okupuotas Kinijos Liaudies Respublikos, per tą laikotarpį Tibetas neteko beveik pusantro mln. gyventojų, tai yra kas penkto žmogaus. Valstybės mokslui, kultūrai, religijai, istoriniam palikimui ir ūkiui padaryti milžiniški nuostoliai. (…) iškilusi šio tūkstantmečio pradžioje, XIV, XV a., buvo viena galingiausių Rytų Europos valstybių ir saugojo Europą nuo pavergėjų.

Rusija, Sovietų Sąjunga ir fašistinė Vokietija beveik 170 metų buvo pavergusios Lietuvą. Vien per 1939–1990-uosius okupacijos metus Lietuva neteko beveik milijono gyventojų, beveik kas ketvirto gyventojo. 1990 m. Sąjūdžio įkvėpta Lietuva išsiveržė iš Sovietų Sąjungos priespaudos jungo ir tapo pasaulio pripažinta nepriklausomų valstybių bendrijos nare.

Susirinkimas konstatuoja.

1.Kinijos įsiveržimo metu, 1950 metais, Tibetas buvo nepriklausoma valstybė.

2. Nepaisant okupacijos, Tibetas išlaikė valstybingumą. Valstybei vadovauja Tibeto Vyriausybė tremtyje.

3. Okupavus Tibetą, paaštrėjo Indijos ir Kinijos santykiai.

4. Tik Tibeto žmonės referendumu galėtų pareikšti savo nuomonę dėl pavaldumo kitai valstybei. Jie turi teisę pasirinkti nepriklausomybę nuo Kinijos Liaudies Respublikos (tai egzistuoja jau labai seniai), autonomiją su Kinijos Liaudies Respublika arba kurį nors kitą politinį statusą. Tibetiečiai teisėtai nepripažįsta Kinijos valdžios.

5. Kinijos Liaudies Respublikos vykdoma politika pažeidžia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principus. Vykdomos religinės represijos, gimimų kontrolė, diskriminacija, žalojama aplinka, nekalti žmonės areštuojami ir žiauriai baudžiami.

6. Jungtinių Tautų Organizacija, pasaulio parlamentai, visuomeninės organizacijos ir daugybė politikų yra aiškiai pareiškę, kad Kinijos Liaudies Respublika okupavo Tibetą ir vykdo genocidą. Nepaisant daugelio valstybių ir daugybės žmonių moralinės paramos, padėtis Tibete blogėja. Priimtos daugelio šalių parlamentų ir parlamentarų nuostatos smerkia Kinijos veiksmus ir kviečia abi valstybes vesti derybas. Per 33 amžius rašytinės žmonijos istorijos pasaulis nekariavo apie 200 metų. Per tą laikotarpį karuose žuvo beveik tiek žmonių, kiek jų gyvena žemėje.

Susirinkimas klausia garbingų didžiosios Kinijos palikuonių. Ar jūs, suteikdami krašto vadovams teisę valdyti šalį, davėte jiems ir ginklą žudyti nekaltus, pavergti tautas. Net įsivaizduoti neįmanoma, kad Kinijai už savo nepriklausomybę tektų paaukoti kas penktą gyventoją per 200 mln. žmonių, kad būtų naikinamas tikėjimas, religija, mokslas, kultūra, istorinis palikimas, ekonomika ir tektų prašyti nors autonomijos. Pamąstykite.

Antra. Atkreipia gerbiamojo Kinijos vadovo dėmesį. Jūs vedate savo šalį į geresnį gyvenimą, suteikdami gyventojams pasitikėjimą ir santarvę. Prašo atsisakyti to, kas didžiajai valstybei niekada nepriklausė, ir suteikti Tibetui nepriklausomybę bei atlyginti jam padarytą žalą.

Trečia. Prašo Jungtinių Tautų generalinį sekretorių poną (…) tarpininkauti deryboms tarp Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Tibeto vadovo Dalai Lamos XIV. Kreipiasi į Kinijos Liaudies Respublikos vadovus, prašydami pradėti derybas be išankstinių sąlygų su Tibeto vadovu Dalai Lama XIV. Prašo Jo šventenybę Dalai Lamą XIV priimti mūsų kreipimąsi kaip nuoširdžią paramą ir be išankstinių sąlygų dalyvauti derybose su Kinijos Liaudies Respublikos vadovais.

Ketvirta. Primena tautai, sąjūdiečiams ir valstybės vadovams, kad susitelkę, vieni kitus suprasdami, Aukščiausiojo ir pasaulio padedami atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę. Kviečia padėti Kinijos Liaudies Respublikai ir Tibetui ieškoti taikaus gyvenimo kelio, kviečia pasaulio valstybes, organizacijas ir geros valios žmones imtis priemonių išlaisvinti tautas. Tik tada, kai pasaulio valstybės ras noro ir jėgų įgyvendinti humaniškiausią žmonijos egzistencijos ir bendradarbiavimo priedermę, žemėje vyraus taika ir palaima”.

PIRMININKAS. Dar Seimo narys J.Galdikas. Paskutinis pareiškimas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

“Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveikatos reformos teigiamas ir neigiamas pasekmes. Apmaudu, kai Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas V.Grabauskas siūlo įteisinti kai kuriems medikams teikiamas dovanas. Akivaizdu, kad įvedus privalomąjį sveikatos draudimą daugumos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pajamos išaugo 50% ir daugiau. Jos gaunamos už atliktą darbą. Deja, medikų darbo apmokėjimo sistema išliko sovietinė, už darbo valandas. Ji netobulinama, medikai nemato suinteresuotumo efektyviau dirbti, ir ligoniai tai pastebi. Todėl siūlomi būdai didinti medikų atlyginimus, įteisinant dovanas, man yra nepriimtini.

Būdamas Nacionalinės sveikatos tarybos narys, atsiriboju nuo tokių V.Grabausko pareiškimų, nes manau, kad tai nesuderinama su demokratinės valstybės kūrimo principais, su laisvo žmogaus, atviros visuomenės ir stiprios valstybės nuostatomis, kurias savo metiniame pareiškime akcentavo Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus. Seimo narys J.Galdikas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, tai visi šios dienos suplanuoti darbai. Jums leidžiant skelbiu šios dienos posėdį baigtą.