Tryliktasis (310) posėdis
1999 m. balandžio 6 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

 

 

1999 m. balandžio 6 d. (antradienio) darbotvarkė

 

 

PIRMININKAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, kviečiu sutikti, kad būtų pradėtas balandžio 6 d. rytinis plenarinis posėdis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Tai yra papildoma priemonė susieti jus tvirčiau su savo darbo vieta. Prašom žvelgti į šios dienos darbotvarkę. Dėl jos yra sutarta Seniūnų sueigoje. Iškrinta buvęs 1-3 klausimas P-1676. 15 valandą ponas A.Abramavičius pateiks Seimo nutarimo “Dėl A.Rudžio skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektą. 16 valandą – Privatizavimo komisijos pirmininkas E.Vilkas ir Valstybės įmonės valstybės turto fondo generalinio direktoriaus S.Vaitkevičiaus plati informacija. Prašyčiau, kolegos, sutikti, kad šios dienos darbotvarkei būtų pritarta.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys.

A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, rytoj Pasaulinė sveikatos diena. Šiandien Seime organizuojama Sveikatos diena turint tikslą jums ir Seimo darbuotojams paaiškinti, kaip išvengti kai kurių susirgimų, kai kurių ligų. Ir tai yra daroma ne dėl tikslo suteikti privilegiją būtent Seimo darbuotojams arba nariams, bet siekiant jums, kaip visuomenės daliai, sudaryti galimybes, sąlygas sveikai gyventi ir parodyti pavyzdį visiems Lietuvos žmonės, kad būtent šitom dienom, šitą savaitę įstaigų darbuotojams turėtų būti sudaryta galimybė atvykti pas medikus pasikonsultuoti, pasitarti, kaip išvengti ligų. Aš jus visus ir komitetų darbuotojus kviečiu atvykti į medicinos punktą, į Ekonomikos komiteto posėdžių salę, kur sėdi penki konsultantai, jus konsultuos, kaip išvengti tam tikrų ligų, duos literatūros, kurios turi labai gausiai atsinešę, jus konsultuos žymiausi Lietuvos kardiologai, profesorius Laucevičius, docentai – Petrauskienė, Abraitienė, Steponienėnė, Rudys, Šerpytis. Taigi, mielieji kolegos, siūlau jums rimtai atsinešti ir paagituoti savo darbuotojus, ateiti į Seimo sveikatos dieną.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, ko atsinešti? (Juokas salėje)

A.MATULAS. Į reikalą rimtai “atsinešti”.

PIRMININKAS. Aš kviečiu Etikos ir procedūrų komisiją pirmininką atsakyti, kaip komiteto pirmininko kalbos dera su Lietuvių kalbos kodeksu, prašyčiau išnagrinėti.

Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš noriu pasitikslinti, pone posėdžio pirmininke. Ar viskas buvo padaryta ir ar neįmanoma dar padaryti, kad nebūtų teikiama šiandien pono A.Rudžio kandidatūra, kad būtų tas teikimas atidėtas ir dar kartą pergalvotas?

PIRMININKAS. Neturime kur dingti, gerbiamasis kolega. Buvo pranešta, kad dekretas yra gautas ir artimiausiame posėdyje mes turime jį pateikti. Nuo frakcijų valios priklausys jo likimas. Neturime jokių galimybių jį stabdyti.

Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Į darbotvarkę įtrauktas Kelių transporto kodekso pakeitimo projektas ir jį lydintys įstatymai. Tačiau nei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, nei Ekonomikos komitete pritarimo nebuvo. Jokių pakeitimų nėra. Buvo labai kritikuojamas. Kodėl jis įtrauktas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš turiu tiktai Seimo statuto 93 straipsnį, kad tuo atveju, jeigu Seniūnų sueigoje pritarta, iš karto balsuojame arba ieškom bendro sutarimo dėl visos darbotvarkės projekto. O Seimas dar iš tikro nėra pakankamai giliai išnagrinėjęs. Dėl jūsų teikiamų dalykų bus diskusijų. Kolegos, ar galėtume pritarti šios dienos darbotvarkei? Ar reikėtų balsuoti? Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar kartą ir balsuosime, ar pritariame šios dienos darbotvarkei.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Kolegos, ar pritariame Seniūnų sueigos siūlomai šios dienos darbotvarkei? Balsuojame, gerbiamieji kolegos.

Už – 48, prieš – 8, susilaikė 13. Taigi šios dienos darbotvarkę turim.

 

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-651(2*) (priėmimas)

 

Darbotvarkės 1 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas P-651(2*). Priėmimas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką L.Sabutį.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Darbotvarkės 1 klausimas.

L.SABUTIS. Ačiū. Noriu pateikti priimti siūlymą. Komitete pritarta įtraukiant visiškai nedidelę pataisą. Į Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnį dar įrašyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija ne tik išleidžia knygą, bet įterpiame žodelį “parengia” ir išleidžia knygą. Ir pabaigoje mes patiksliname, kad po to Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus. Taip pat siūlome įrašyti, kad būtų visiškai aišku ir atitiktų Teisės departamento siūlymu, jog ne bet kaip Vyriausioji rinkimų komisija tai daro, o nustatyta tvarka. Todėl jums išdalytame priimti dokumente Nr.P-651 teikiama papildoma redakcija su žodeliais “parengia” ir kitais dviem pabaigoje – “nustatyta tvarka”. Todėl siūlome priimti būtent tokios redakcijos 74 straipsnį, susijusį su Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimu. Analogiški straipsniai jau yra priimti dėl Seimo ir Savivaldybių rinkimų įstatymo pataisų. Liko tik šis pataisymas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priimti jums išdalintas tekstas – 74 straipsnio pakeitimas. Ir L.Sabutis dar siūlo jį truputį taisyti, dėl ko jis pasakė. Įterpti žodžius “parengia” ir “nustatyta tvarka”. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti L.Sabučio siūlomas redakcines pataisas? Sutariame, gerbiamieji kolegos. Taigi dabar prašome kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. Jis turi vieną straipsnį. Seimo narė R.Rastauskienė norėtų kalbėti prieš. Prašom, gerbiamoji kolege.

R.RASTAUSKIENĖ. Ne, aš nepaspaudžiau.

PIRMININKAS. Supratau. Ir mūsų lyderiai daro klaidų.

Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Man nevisiškai aišku, kodėl rinkimų dokumentai nesaugomi visą išrinktojo, šiuo atveju Prezidento, kadenciją, o kažkokia nustatyta tvarka yra naikinami. Mano manymu, normaliai, jeigu mes sektume demokratinių valstybių tradicijomis, bent jau tol, kol institucijos gavusios tuose rinkimuose įgaliojimus, dirba, visi rinkimų dokumentai, pabrėžiu, dokumentai, turėtų būti saugojami. Prezidento – bent jau penkerius metus, Seimo – bent jau ketverius metus, savivaldybių – bent jau trejetą metų, kad nekiltų praėjus tam tikram laikui kokių nors nesusipratimų ar įvairių interpretacijų. Todėl negaliu būti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Norėčiau paraginti balsuoti už ir kartu atsakyti į kolegos abejones. Iš tiesų tai kaip tik ir nustato tam tikrą tvarką, jog prieš tai kiekvienas rinkimų etapas (turi būti saugomi dokumentai) ir užbaigiamas, t.y. parengia ir išleidžia tinkamą leidinį, įstatyme vadinamą knyga. Todėl jokiu būdu tai nereiškia, kad dokumentai bus naikinami arba nesaugomi. Paskutinėje šito straipsnio pataisoje kalbama apie tai, kad gali nuspręsti, jog kai kurie nereikalingi ar mažareikšmiai dokumentai (arba susirašinėjimai) gali būti sunaikinami, bet tokiu būdu, kaip to reikalauja archyvų tvarkymo nuostatai. Abu šie projektai, arba, teisingiau, pataisos, yra suderintos su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku ir su Archyvų departamento direktoriumi.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš mane kalbėjęs Seimo narys pasakė pagrindines nuostatas. Iš tikrųjų Centrinės statistikos valstybės departamentas yra nustatęs terminus pagal archyvų tvarkymo taisykles ir niekas jų nesirengia pažeisti. Įstatyme jie nedetalizuoti, ir todėl yra nurodyta, kad nustatyta tvarka, o tos tvarkos Vyriausioji rinkimų komisija ir Archyvų departamentas, be abejo, laikysis. Todėl čia nėra jokio neatitikimo, jokio pažeidimo. Kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Kolegos, balsuojame dėl Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šitas projektas virstų įstatymu, kviečiu balsuoti teigiamai.

Už – 71, prieš – 4, susilaikė 9. Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 17, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1508(4*) (priėmimas)

 

Kitas priėmimas, kolegos. Projektas Nr.P-1508, priimti skirtas ketvirtasis variantas. Tai Mokesčių administravimo įstatymo 2, 17 ir 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę E.Kunevičienę. Kolegos, priėmimas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 17, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 381 straipsniu įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta. Į Teisės departamento pastabas atsižvelgta ir priimti teikiamas variantas, kuriam vienbalsiai pritarė Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų ir pastabų, dėl kurių mes turėtume balsuoti, nėra. 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

Ir 5 straipsnis taip pat priimamas.

Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nesant galimybių dėl laiko stokos patikrinti prie mokesčio mokėtojų prašymo pateiktų dokumentų bei duomenų pagrįstumo ir teisingumo, jam iš valstybės biudžeto neteisėtai grąžinamas pridėtinės vertės mokestis ir taip grobstomos valstybės biudžeto lėšos. Įstatymo projekto nuostatos sudarys sąlygas, kilus įtarimui, patikrinti visus eksporto dokumentus ir numatytų grąžinti sumų priskaitymo teisingumą bei kartu atlikti teisėtus atsiskaitymus. Tam skiriamas pateiktų dokumentų pagrįstumui patikrinti bei tyrimui atlikti reikalingas laikas. Siekiant išvengti mokesčio mokėtojui nuostolių, užbaigus tyrimą ir panaikinus sustabdymo sprendimą, palūkanos skaičiuojamos ir priklausanti suma mokesčio mokėtojui sumokama per 3 dienas už visą grąžinimo (…) sustabdymo laikotarpį. Niekas nepatirs jokių nuostolių, bus atliktos teisingos ir pagrįstos finansinės operacijos ir išvengta pažeidimų. Todėl pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. O aš kviečiu registruotis. Tada balsuosime, ar priimame šį įstatymą.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai.

Kolegos, Mokesčių administravimo įstatymo 2, 17 ir 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo bei papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad įstatymas būtų priimtas? Balsuojame.

Už – 73, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

 

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1509*

 

Kolegos, jį lydi įstatymo projektas Nr.P-1509. Tai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Ponia E.Kunevičienė jau pasirengusi trumpai referuoti dėl šio projekto.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Įstatymo projektas svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jam irgi vienbalsiai pritarta. Prašau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas straipsnis. Taigi prašome kalbėti dėl motyvų. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mokesčio mokėtojui grąžinama suma dėl prekių eksporto negali būti didesnė kaip sąlyginė 18% pridėtinės vertės mokesčio suma nuo eksportuotų prekių ar paslaugų apmokestinamosios vertės. Įstatymo projekto nuostatos sudarys sąlygas tikrinti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją ir esant pažeidimams naikinti 12 mėnesių mokesčio mokėtojo registraciją nutraukiant susidariusio skirtumo užskaitą. Kitu atveju pridėtinės vertės mokesčio skirtumas grąžinamas po 10 dienų nuo patikrinimo baigimo dienos. Paminėtos operacijos vykdomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dar sykį kviečiu registruotis, nes balsuosime ir dėl šio įstatymo projekto. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kolegos, balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Balsuoti pradėjome.

Už – 74, prieštaraujančių nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo SFOR operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” projektas Nr.P-1656(2*) (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji, dabar 3 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo SFOR operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” projektas Nr.P-1656(2). Šiandien svarstymas ir galbūt priėmimas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Katkų. O paskui žiūriu, ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje. Seimo narė S.Burbienė šiandien… Gerai, sutarta. Ačiū. Prašom, pirmininke.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, su Šventomis Kalėdomis (Triukšmas salėje) Velykomis. Tikiu, kad jūs stiprinsit gynybą ir toliau…

PIRMININKAS. Ne tik per Velykas.

J.A.KATKUS. Atsiprašau, kad suklydau. Pateikiu projektą “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo SFOR operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo”. Taip pat turiu pasakyti dėl pavadinimo. Pirmas pavadinimas, kuris buvo pateiktas pirmam projekte, yra gana didelis ir ilgas – “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje”, todėl Užsienio reikalų komiteto buvo pasiūlytas trumpesnis variantas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė išbraukti dar du žodžius, todėl dabar pavadinimas bus toks: “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo SFOR operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo”. Komitetas pritaria. Visi balsavo už, Seimo narys N.Medvedevas susilaikė. Pastabų negauta. Prašom svarstyti ir priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone pirmininke, nėra užsirašiusių kalbėti diskusijoje. Taigi ar pritariam po svarstymo. S.Burbienė norėjo kalbėti dėl motyvų. Po svarstymo galim pritarti? Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš galėčiau nepritarti ir dėl viso įstatymo, bet kadangi čia yra ir priėmimas, tai kartu galiu pasisakyti ir po svarstymo. Dėl kokių motyvų aš nepritariu šiam įstatymo projektui? Visų pirma dėl tų pačių, kuriuos jau ne kartą esu kartojusi, kiekvieną kartą mums skiriant būrį išvykti į įvairias tokias operacijas. Motyvų būtų daug: tai ir išlaidos, ir mūsų žmonių gyvybės, ir apskritai visas nusiteikimas – kariavimui kuo daugiau.

Antras dalykas, kuris mane labai nustebino, kad šio nutarimo paskutiniame variante neliko, kokiose operacijose bus dalyvaujama. Kai mums pateikė, buvo aiškiai pasakyta, kad taikos stabilizavimo. Šiuo metu tai liko neaišku, todėl mes net nežinom, kur tas būrys bus naudojamas. Yra ir daugiau motyvų, tačiau šie yra pagrindiniai, todėl aš, kaip nepritariau iki šiol nė vienam būriui, taip nepritarsiu ir šiam.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, mes ne pirmi metai siunčiam savo karius į šią taikos misiją. Ir ta patirtis, kurią mūsų kariai įgyja, tas tokio mūsų gesto tarptautinis pripažinimas mums patvirtina, kad mūsų pasirinkimas, mūsų nuostata yra teisinga. Todėl man keista girdėti tokius klausimus, kur jie bus panaudoti. Pačiam įstatymo projekte yra parašyta – “Bosnijoje ir Hercegovinoje”. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolegos, tai bendro sutarimo nebus dėl pritarimo po svarstymo? Ar galime bendruoju sutarimu? Ne. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo SFOR operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” projektui.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariam šiam nutarimo projektui po svarstymo?

Už – 63, prieš – 4, susilaikė 16. Nutarimo projektui po svarstymo yra pritarta.

Kaip šiandien buvo tartasi Seniūnų sueigoje, galime šiandien ir priimti šį nutarimą. Dėkoju dėl bendro sutarimo. Kolegos, iš principo vienas straipsnis. “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo” – 2 straipsnis. Prašom kalbėti dėl viso nutarimo teksto. 4 – už, 4 – prieš. Dabar suteikiu žodį norėjusiems kalbėti diskusijoje po svarstymo. Jau nėra norinčių kalbėti, kolegos. Tada kviečiu dar sykį registruotis ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo SFOR operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo”.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl šio nutarimo projekto.

Už tai, kad nutarimas būtų priimtas, – 60, prieš – 4, susilaikė 17. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo SFOR operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje pratęsimo” yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl kariuomenės principinės struktūros” projektas Nr.P-1559 (priėmimas)

 

Kolegos, dar vienas gynybos plano nutarimas Nr.P-1559. Seimo nutarimo “Dėl kariuomenės principinės struktūros” projektas. Kviečiu į tribūną A.Katkų.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl kariuomenės principinės struktūros mes jau svarstėme, yra Gnybos tarybos nutarimas, kuriame taip pat pritarta ir rekomenduojama. Taip pat buvo svarstoma komitete. Iš esmės pasiūlymų negauta, išskyrus Teisės departamento nutarimą. Iš esmės į jį yra atsižvelgta, tai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Todėl siūlau pritarti straipsniams, išskyrus vieną dalyką, kuris yra 2 straipsnyje. Tai yra dėl privalomosios pradinės karo tarnybos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo išbraukti žodį “pradinės”. Manau, kad būtų galima sutikti su tuo, palikti 2 straipsnį – “privalomosios karo tarnybos karių ir iki 560 karių”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trys straipsniai ir aš klausiu jūsų, ar galime priimti 1 straipsnį? Ministras Č.Stankevičius dėl 1 straipsnio nenori kalbėti. Taigi 1 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

2 straipsnis. Pone pirmininke, neturite komentarų.

J.A.KATKUS. Aš jau minėjau apie 2 straipsnį. Kaip ministras.

PIRMININKAS. Mes kol kas turime vienintelį tekstą be jokių kokių nors didelių taisymų. Taigi Seimo narys ir krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš prašyčiau nedaryti šios pasiūlytos pataisos, nes privalomoji tarnyba susideda iš pradinės privalomosios ir rezervo tarnybos. Išbraukus žodį “pradinės”, tada į šitą skaičių turėtų būti ir rezerve tarnaujantys įskaityti. Nors tai nėra labai esminis dalykas, tačiau nebūtina taisyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Pone pirmininke, prašyčiau sutikti, nes jūs nesate įregistravęs tokio siūlymo ir formaliai mes dėl jo negalėtume balsuoti. Jeigu būtų tik 100% Seimo sutikimas, pone pirmininke.

J.A.KATKUS. Taip. Iš principo, jeigu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme yra privalomosios karo tarnybos, tačiau ten nėra galbūt patikslinta ir detalizuota. Aš manau, kad iš principo galima priimti pono krašto apsaugos ministro Seimo nario Č.Stankevičiaus pasiūlymą ir…

PIRMININKAS. Tai nėra ministro pasiūlymas, tai yra pagrindinis tekstas.

J.A.KATKUS. …tai nėra neatitikimas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, jūsų pasirašytas ir teikiamas priimti tekstas iki 4900 privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir iki 560 kariūnų. Toks yra tekstas. Kolegos, 2 straipsnį galime priimti? 2 straipsnis yra priimamas.

3 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio?

J.A.KATKUS. Pastabų aš neturiu.

PIRMININKAS. Kalbėti norinčių nėra. 3 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. Dėkoju, pone pirmininke. Kolegos, gal dar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Registruojamės ir tada balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl kariuomenės principinės struktūros”.

Iš viso užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl kariuomenės principinės struktūros” projekto. Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas? Balsuojame, gerbiamieji. Už – 64, prieš – 2, susilaikė 14. Nutarimas priimtas.

 

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4, 8, 13, 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-822(2). Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-823. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-824 (svarstymas)

 

Gerbiamieji, prašyčiau sutikti, kad būtų imamas rezervinis pirmasis klausimas, trys projektai. Jau kalbėtas pradžioje projektas P-822(2) – Kelių transporto kodekso 4, 8, 13, 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, jį lydintis – Apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas P-823 ir P-824 – Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas, kolegos. Noriu pasakyti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo šiuos senus ir įstrigusius projektus atmesti. Aš kviečiu į tribūną komiteto pirmininką L.Sabutį ar komiteto įgaliotą asmenį K.Šavinį. Gerbiamasis kolega Kazimierai Šavini, jūs esate kviečiamas į tribūną pareikšti komiteto nuomonę dėl rezervinio pirmojo paketo.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, dar praėjusiais metais tuometinis Valdymo reformų, dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šis svarstymas buvo ne pirmas. Pagrindiniai argumentai, dėl kurių įstatymo pakeitimas komitetui atrodė nelogiškas, buvo toks: apskritis imasi jai nebūdingų funkcijų – valdyti ir organizuoti keleivių pervežimą, neturėdama tam lėšų, taip pat nebūdama transporto įmonių steigėja. Todėl susidaro paradoksali situacija, kai savivaldybės, būdamos steigėjos, praranda galimybę valdyti jiems priklausantį transporto ūkį ir apskritis įgaliota nustatyti transporto tarifus, taip pat ir maršrutus. Čia viena iš svarbiausių bėdų dar yra ir ta, kad keleivinis transportas turi labai daug įstatyminių įpareigojimų, pagal kuriuos transporto įmonės turi pervežti didelį skaičių lengvatas turinčių keleivių. Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama per 1 mln. gyventojų, turinčių didesnę ar mažesnę transporto lengvatą, todėl tai yra visai nelogiška. Paskui, kai tuos pervežimus atlieka, transporto įmonės negauna jokios finansinės kompensacijos. Apie tai buvo ne kartą kalbėta vežėjų asociacijoje “Linava”, kuri rengė tuo klausimu pasitarimą, apie tai taip pat buvo kalbėta transporto vežėjų organizuotame kongrese. Visa bėda ta, kad transporto įmonės perveždamos keleivius, atlikdamos paslaugą, negauna už tai priklausančių kompensacijų. Vadinasi, paslaugą atliko, tačiau už tai neapmokėta. Dėl šios priežasties savivaldybių transporto įmonės negali konkuruoti su privačiais vežėjais, kurie veržiasi į pervežimo rinką ir pasirinkdami, ir įsibraudami į pačius pelningiausius maršrutus, tuo dar labiau blogindami savivaldybėms priklausančių autobusų parkų finansinę-ekonominę veiklą.

Tokia padėtis tikrai nenormali ir pirmiausia čia reikėtų akcentuoti ne organizacinius pertvarkymus, kam priklausys tie autobusų parkai: savivaldybėms ar apskritims, bet pirmiausia reikia spręsti lengvatas turinčių keleivių pervežimo klausimą. Tol, kol šitokių lengvatų gausa nebus padengiama finansiškai, tol nebus normalios konkurencijos keleivių pervežimo srityje. Apie tai ne kartą buvo kalbėta, dėl to savivaldybių transporto įmonės patyrė didžiulius nuostolius. Matyt, kad pirmiausia reikėtų daryti ne organizacinius pertvarkymus, o pirmiausia spręsti lengvatų klausimą. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija apie tai žino. Ne kartą yra žadėję ir, matyt, yra tam tikras įdirbis rengiant lengvatinių pervežimų supaprastinimą, kad tokios didelės naštos nebūtų nei savivaldybėms, nei transporto įmonėms, tačiau iki šiol tie klausimai nejuda, o ir toliau vėl grįžtama prie Kelių transporto kodekso pakeitimo, tarsi vienintelės išeities iš tokios situacijos.

Norint pagerinti keleivių pervežimą ir konkurenciją šioje srityje, būtina peržiūrėti lengvatinius tarifus, lengvatines keliones visai grupei žmonių. Matyt, ne tuo požiūriu, kad būtų atiimtos iš jų tos lengvatos, bet, matyt, kad tiesiogiai būtų finansuojami tie žmonės, kuriems reikalinga tokia lengvata, o nebūtų naudojamasi transporto įmonių finansinėmis galimybėmis. Tokia situacija leidžia savivaldybių autobusų parkams prastai organizuoti veiklą, dar daugiau, autobusų parkai praranda savo techninę bazę ir iš to kyla kiti neigiami padariniai. Todėl prašyčiau Kelių transporto kodeksui ir lydintiems įstatymams nepritarti ir geriau siūlyčiau grįžti prie mano minėtų lengvatų už vietinio susisiekimo transportu pervežimą peržiūrėjimą.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinio komiteto nuomonė yra bendruoju sutarimu neigiama, argumentų buvo išdėstyta, siūloma atmesti šiuos tris projektus iš karto. Kolegos, ar galėtume tai padaryti bendruoju sutarimu? Dėkoju. Bendruoju sutarimu atmetami Kelių transporto kodekso 4, 8, 13, 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, taip pat Apskrities valdymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas ir Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo išeitis šitoje tuščioje vietoje. Jau buvo pasiūlyta, kas bus daroma. Mes viskam pritarsim.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas Nr.P-1637(2) (svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji, rezervinis 2 klausimas. Kviečiu kolegą R.Zuozą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” projektas Nr.P-1637(2). Abejoju, ar būtų norinčių plačiai diskutuoti šia tema. Nėra norinčių. Taigi, kolega, prašom.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas priėmimui Seimo nutarimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pakomitečių pirmininkais patvirtinti: Mokslo pakomitečio pirmininku – V.A.Zabuką, Kultūros pakomitečio pirmininku – A.J.Raškinį. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Teisės departamentas taip pat pastabų neturėjo. Todėl aš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu prašau Seimo narių patvirtinti šį nutarimą ir kartu noriu pasidžiaugti, kad pagaliau mūsų pakankamai dideliam ir svarbiam komitetui pavyko suformuoti pakomitečius ir paskirti jų vadovus. Tikiuosi, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dirbs daug produktyviau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji, ar pritariame šiam nutarimui po svarstymo? Pritariam. Ar galėtume jį šiandien priimti? Ačiū. Ar priimame 1 straipsnį? 2 straipsnį? Pastraipsniui priimta. Nėra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto. Taigi registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Seimo nutarimas “Dėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo”. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Balsuojame. Tuojau, gerbiamieji kolegos.

Kolegos, ir štai balsų skaičiavimo komisija debiutuoja labai svarbiu balsavimu. Gerbiamieji balsų skaičiuotojai, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo”. Kolegos, kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti rankomis.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 69.

PIRMININKAS. Už – 69. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Ar yra susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Taip pat nėra.

Kolegos, niekas nesusilaikė, niekas nebalsavo prieš, 69 parėmė projektą, tai reiškia, kad Seimo nutarimas “Dėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pakomitečių pirmininkų patvirtinimo” yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-868 (svarstymas)

 

Gerbiamieji kolegos, dar turime suspėti paimti rezervinį 4 klausimą P-868 – Įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę G.Imbrasienę.

Gerbiamieji kolegos, tiesiog aš, kaip posėdžio pirmininkas, mėginu rezervinius klausimus derinti su suinteresuotais pranešėjais. Aš manau, kad spėsim iki pietų, gerbiamoji kolege Sigita. Mes darysime viską.

Ponia G.Imbrasiene, prašom, komiteto nuomonė dėl šio projekto.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas Įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo projektas pateiktas labai seniai, t.y. 1997 m. lapkričio 17 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį projektą svarstė ir nepritarė, nes jau pačiame Įmonių įstatyme ir Darbo inspekcijos įstatyme buvo reglamentuota ši tvarka. Šiandien šis įstatymo projektas dar labiau yra praradęs aktualumą. Per šį laikotarpį Įmonių įstatymo 15 straipsnis – “Įmonių veiklos kontrolė” ir 16 straipsnis – “Atsakomybė už Įmonių įstatymo pažeidimus”, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 7 straipsnis yra jau pakoreguoti ir ši pareigūnų teisė yra labiau išryškinta. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta konkreti atsakomybė už kliudymą pareigūnams atlikti pareigas. Komitetas dar kartą apsisprendė ir nepritarė šiam projektui, todėl siūlau po svarstymo jam nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, vis dėlto prašyčiau formuluoti, ką reiškia nepritarti? Ar atmesti, ar grąžinti tobulinti?

G.IMBRASIENĖ. Atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu atmesti šį projektą? Sutariam? Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų per šoninius mikrofonus. Kas norėtų kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu, kartoju dar kartą, atmesti projektą? Ar bus norinčių kalbėti, paskutinį kartą klausiu? Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog nenorėčiau kalbėti nei dėl motyvų, bet nėra paties pareiškėjo, jis tikrina dabar sveikatą pagal pono A.Matulo… Jau atėjo, aš paprašysiu jį patį pakalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūsų prašymas labai mielas, tik aš neturiu jokios landos Statute duoti jam žodį.

BALSAS IŠ SALĖS. Kompiuteris sugedo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sysai, jūs neprieštaraujate, kad šis įstatymas būtų atmestas?

A.SYSAS. Ne.

PIRMININKAS. Ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad projektas atmetamas? Net ir J.Bernatonis dabar ramiai sutinka.

Gerbiamieji kolegos, Įmonių įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra atmetamas bendruoju sutarimu. Ačiū.

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1628(2*). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1874 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1629* (svarstymas)

 

Ar jau mes galime grįžti prie pagrindinės darbotvarkės, ar dar ne? Galime. 10.50 val., kolegos, 1-5a ir 1-5b klausimai – Baudžiamojo kodekso 2121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1874 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliotą atstovą Seimo narį P.Katilių.

P.KATILIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Vidaus reikalų ministerija buvo pateikusi Baudžiamojo kodekso 2121 ir 2271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiame projekte buvo siekiama sugriežtinti bausmes už Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nevykdymą. Pavyzdžiui, vietoj siūlymų basuti iki dvejų metų buvo siūloma bausti iki ketverių metų. Taip pat išplėstas 2271 straipsnis, prijungiant prie jo nusikalstamų susivienijimų kūrimą bei organizuotas grupes. Už tai siūloma bausti iki ketverių metų.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas, išnagrinėjęs Teisės departamento, Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto, bei Aukščiausiojo Teismo pastabas, nusprendė, kad reikėtų šitą projektą išskirti į du projektus. Kaip dabar jūs ir matote, yra pateiktas 2121, kurio redakcija paliekama beveik tokia pat kaip ir dabar, ir atsisakyta siūlymo taikyti bausmes už ryšio palaikymą su asmenimis, kuriems yra pritaikytos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemonės. O atskirą 2271 straipsnio projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Toksai yra komiteto sprendimas. Galima sakyti, kad pagrindinė priežastis dėl 2271 straipsnio yra ta, kad tame projekte numatyta bausmė iki ketverių metų, tuo tarpu pačių grupių organizavimas gali būti… daug mažesniam nusikaltimui negu ketverių metų laisvės atėmimas, todėl tokio įstatymo priimti negalima ir jį reikia tobulinti. Taigi dar kartą kartoju, kad projektas dėl 2121 yra pateiktas beveik tokios pat redakcijos, kokia buvo, tik atsisakyta žodžių “jeigu už tai anksčiau buvo pritaikyta administracinė nuobauda”, pridėtas siūlymas “baudžiamas laisvės atėmimu iki dviejų metų” (tai jau buvo) bei papildyta “ir bauda”, o atskiras įstatymo projektas dėl 227 straipsnio buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai ir dėl kito projekto.

P.KATILIUS. Dėl kito projekto galėčiau pasakyti trumpai: komitetas pritarė ir pasiūlė paredaguoti tą pateiktą įstatymo projektą, kurį jūs turite, sukonkretinant bausmes ir šiek tiek sumažinant baudas. Komitetas tokiam įstatymo projektui pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, diskutuoti dėl šio projekto nebuvo norinčių. Kolegos, ar pritariame po svarstymo Baudžiamojo kodekso 2121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (tokia redakcija atėjo iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto)? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Baudžiamojo kodekso 2121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1628(2). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1874 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui taip pat bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo.

 

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1666 (pateikimas)

 

Gerbiamieji, dabar vėl mėginame šokti į mūsų rezervą. Rezervinis trečiasis klausimas. V.Cinauskas teikia įstatymo projektą Nr.P-1666 – Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Kolega, kviečiu jus į tribūną. Pateikimas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes gavome ir visi turime aiškinamąjį raštą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Čia viskas yra išdėstyta kanceliarine kalba. Aš norėčiau truputėlį paaiškinti gyvąja kalba.

Susidarė tokia padėtis, kad buvę tremtiniai vaikai, dabar Sibire arba anksčiau kitose tremties vietose sulaukę pensinio amžiaus, pagal Rusijos Federacijos ar kitų buvusios Sąjungos valstybių įstatymus, sugrįžę į Lietuvą, lieka be pragyvenimo šaltinio, nes Lietuvoje pensinis amžius keleriais metais ilgesnis. Tokių jau dabar grįžusių žmonių mes turime apie 100 ir apie 150 grįžo iki 1989 metų. Jie neturi jokio pragyvenimo šaltinio, todėl jiems tenka teikti pašalpas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rezervų. Kita vertus, toks pensinio amžiaus neatitinkamumas stabdo mūsų tremtinių sugrįžimo į Lietuvą ir vyriausybinės tremtinių sugrįžimo programos vykdymą. Išeina taip, kad mes viena ranka lyg ir kviečiame, o kita atstumiame. Aš dėstau viso įstatymo esmę. Žodžiu, mes prašome, kad tiems žmonėms, kurie grįžo anksčiau, būtų suteikta bent valstybinė pensija, kurios dydis yra 138 Lt, nes jie jau spėjo kažkaip prasigyventi, o dabar grįžusiems, po 1989 m., dviejų valstybinių pensijų dydžio pensija.

Aš manau, kad tas papildymas nebūtų reikalingas, jeigu mes turėtume tarpvyriausybines sutartis su Rusijos Federacija ir kitomis SNG šalimis, kurios mums mokėtų tuos pinigus. Kaip minėjau, šiam dalykui iš valstybės biudžeto reikėtų apie 578 tūkst. litų. Tai truputį daugiau nei pusė milijono. Aš norėčiau sulaukti jūsų pritarimo po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. 7 Seimo nariai turėtų klausimų. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu du klausimus, bet vienas labai trumpas, kuriuo noriu gal tik atkreipti dėmesį į tai, kas čia parašyta, ir pataisyti. Jūsų įstatymo projekte yra du terminai: vieni grįžo nuolatos gyventi į Lietuvą iki 1989 m., kiti grįžo po 1989 m. Jeigu šitaip būtų suformuluota, mano supratimu, grįžę 1989 m. apskritai iškirstų. Čia jums pamąstymui. Tiesiog pasižiūrėkite, gal reikia rašyti iki pradžios ar dar kaip nors kitaip.

Antras klausimas: kodėl jūs imate būtent 1989 metus? Jūs čia minėjote vieną priežastį, kad gal jie spėjo prasigyventi. Gal spėjo, o gal nespėjo prasigyventi. Kodėl reikia vieniems duoti vieną bazinę pensiją, o kitiems dvi bazines pensijas ir tuos žmones, kurie buvo ištremti, dar tarpusavyje priešinti?

V.A.CINAUSKAS. Matote, čia yra… Aš sutinku su ta redakcine pastaba, už ją ačiū. Pas mus buvo susidomėta tremtinių grąžinimu ir pradėta dirbti… 1992 m. buvo įsteigta Vyriausybinė tremtinių grįžimo komisija, kurioje aš jau aštuoneri metai dirbu. Bet tas tremtinių grįžimas, pagal kitus mūsų įstatymus, yra nuo 1989 m. Detaliau būtų galima išsiaiškinti dirbant. Taip detalizuotai atsakyti į jūsų klausimą negalėčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, atsižvelgiant į valstybės biudžeto vykdymo sunkumus, kalinimo ar trėmimo laiko apskaičiavimo, kurį siūlote, sudėtingumą bei siūlomas išimtis, ar nereikėtų susilaikyti nuo įstatymo pakeitimo ir papildymo ir, matyt, ieškoti kitų, kaip sakoma, suinteresuotumo pozicijų, o ne būtent tų, kurias jūs siūlote.

V.A.CINAUSKAS. Nenorėčiau sutikti su jumis, kadangi tai yra svarbus ir skubus reikalas. Nes tai stabdo ir kitų tremtinių, būtent jaunų žmonių, grįžimą į Lietuvą. Jei dar keletą metų mes pratęsim, jie iš viso negrįš į Lietuvą, jie jau bus kitos valstybės piliečiai ir pateks tarnauti į kariuomenę. Man tenka susitikti su jais, tenka iš visuomeninių organizacijų teikti pašalpą, paramą. Jūs supraskit, kad jie dėl savo amžiaus, dėl to, kad jie dirba tokiomis sąlygomis sunkų fizinį darbą, jie negali nei čia darbo gauti, neturi jokių kitų pragyvenimo šaltinių.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, valstybė vykdo įvairias programas, skirtas paremti tremtinius. Prašau pasakyti, ar jūs analizavote, kiek yra efektyvios šitos programos? Nes spaudoje buvo pateikta tokia informacija, jog, pavyzdžiui, teikiant nemokamai tremtiniams butus, dalis žmonių juos parduoda ir grįžta atgal į Rusiją. Ir tai tampa pasipelnymo šaltiniu. Ar turite tokią bendresnę analizę tų programų efektyvumo ir lėšų panaudojimo?

V.A.CINAUSKAS. Aš ne viską supratau iš jūsų netrumpo sakinio, jeigu jis buvo vienas. Prašau man trumpiau, konkrečiau, aš negirdžiu jūsų.

R.MELNIKIENĖ. Aš tada trumpai pakartosiu. Vyriausybė vykdo ne vieną programą, kuri remia tremtinius. Ar turite tų programų efektyvumo kažkokią analizę?

V.A.CINAUSKAS. Efektyvumo analizę? Aš pasakysiu. Yra programa. Gal aš trumpai atsakysiu apie efektyvumo rezultatus. Šiandieną yra 250 vaikų Lietuvių namų mokykloje. Jie būtų Lietuvai jau žuvę kaip mūsų valstybės piliečiai, kaip lietuviai. Man atrodo, didesnio efekto nereikėtų tikėtis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės tai, ką jūs siūlote, yra geras dalykas. Ir jeigu bus pasirinktas toks variantas, aš jam pritarčiau. Bet ar neatrodo jums, kad geriau tai būtų daryti per vyriausybines programas, nes kiekvienas Pensijų įstatymo pakeitimas visada sukelia tokius, sakyčiau, išimčių dalykus ir prieštaravimus. Jeigu tai būtų vyriausybinė programa tremtiniams grįžti, ar kokia kitokia, kitaip pavadinta, pinigai būtų tie patys, iš to paties valstybės rezervo ar iš kur nors dar. Kaip, jūsų nuomone, ar nebūtų racionalesnis būtent antrasis būdas, o ne tas būdas, kurį jūs dabar siūlote.

V.A.CINAUSKAS. Apie tai reikėtų pagalvoti. Matote, vykdyti Vyriausybinę programą tremtiniams grįžti lėšos yra skiriamos iš valstybės biudžeto, bet taip pat yra gauna iš Europos Sąjungos socialinio vystymo fondo. Nežinau, kaip čia būtų galima tai padaryti, kadangi pensijos yra pensijos. O pavyzdžiui, toje programoje numatytos lėšos yra skiriamos atvykti į Lietuvą, apmokėti už kelionę, kuriam laikui išlaikyti priėmimo punkte Naujojoje Vilnioje, taip pat lėšos įsikurti. Aš nemanau, kad tai būtų galima suplakti į vieną krūvą. Galbūt, bet reikėtų pagalvoti. Aš manau, svarstant kai kurie dalykai būtų ir priimtini.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, aš norėčiau paklausti du dalykus. Pirma. Pas mus juk galioja vadinamosios priešlaikinės pensijos vietoj kompensacijų mokėjimo asmenims, kurie, be kitų, kenksmingų ir sunkių sąlygų, yra dirbę ir Šiaurėje. Ar nepakaktų pasinaudoti šiuo įstatymu? Tai viena. O kita. Ar Rusija nemoka tiems asmenims pensijų, nors jie jas ir užsidirbo? Kur problema tas pensijas gauti? Juk tarp Lietuvos ir Rusijos yra sutartis dėl jų pensijų mokėjimo. Ir faktiškai pensijos keliauja paskui žmogų.

V.A.CINAUSKAS. Atvykę, grįžę čia, tremtiniai Rusijos pensijų negauna. Kadangi gyvendami ten, jie turi teisę į dvigubą pilietybę. Ten gyvendami, jie gauna, nors pavėluotai, po kelių mėnesių… Bet čia aš nežinau nė vieno pavyzdžio, kad gyvendamas Lietuvoje gautų pensiją. Gal jūs kitaip žinote.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu tik pasitikslinti vieną dalyką, ką jūs sakėte ir dėl ko dabar gerbiamasis J.Beinortas truputį klausė. Ar iš tikrųjų šis įstatymas bus reikalingas tik tol, kol bus pasirašyta sutartis su Rusija ir kitom buvusiom valstybėm? Ar mes jį priimame kaip laikiną, ar iš tikrųjų norime, kad jis veiktų visą laiką?

V.A.CINAUSKAS. Aš manau, kad jis nebūtų reikalingas, jeigu būtų mūsų tarpvalstybinis susitarimas. Tiktai tuo laiku.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Cinauskai, jūs sakėte, kad Rusijoje gyvenančius tautiečius lyg ir kviečiame sugrįžti, bet kartu lyg ir atmetam. Tokios kontradikcijos yra gan dažnos Lietuvoje. Ar tai nerodo, kad šiuo ir kitais reikalais neturim valstybinės politikos? Ar nemanytumėt, kad šiuo ir kitais svarbiais klausimais valstybė turi turėti valstybinę politiką?

V.A.CINAUSKAS. Aš nesakyčiau, kad mūsų valstybė šiuo klausimu neturi politikos. Galbūt yra kai kurių nesklandumų. Tai būtent šitas mano parodytas pavyzdys. Bet vis dėlto yra valstybinė ir vyriausybinė grįžimo programa. Bet yra tam tikrų, kaip ir daug kur, nesklandumų. Aišku. Bet pataisos nepriėmimas labai stabdytų tremtinių grįžimą. Aš turiu iš Krasnojarsko pavyzdžių. Nevažiuoja tol, kol nesulaukia, nors čia turi sąlygas gyventi, kol nesulaukia Lietuvos pensinio amžiaus. Jeigu nevažiuoja mama, nevažiuoja vaikai ir vaikaičiai. Tai būtų tokia esmė. O visa kita, aš manau, būtų galima suderinti ir svarstymo metu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstyti dar yra ką. Ar pritariame pateiktam projektui? Bendruoju sutarimu pritariame pateiktam Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1666. Ir pagrindinis komitetas. Ar Biudžeto ir finansų, ar Socialinių reikalų ir darbo? Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėkoju.

 

Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1648 (svarstymas)

 

Gerbiamieji kolegos, 6 klausimas Nr.P-1648. Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymo projektas. Šiandien svarstymas. Ar pagrindinio komiteto – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas norėtų tarti žodį iš tribūnos? Žiūriu, ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje. Seimo narys A.Medalinskas. Bet vis tiek tada komiteto pirmininkas turi kalbėti pirmasis iš tribūnos. Kolega Ž.Jackūnas mano, kad gali kalbėti iš vietos. Seimo narys Ž. Jackūnas. Aš labai atsiprašau. Neveikia? Mėginu dar kartą įjungti. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas yra apsvarstęs teikiamą įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymo projektą. Turiu pasakyti, kad mūsų komiteto nariai buvo labai vieningos nuomonės, kad Lietuvai reikia ratifikuoti šią konvenciją. Ji iš tiesų padės mums toliau tobulinti Lietuvoje tvarką, kuri apsaugotų fonogramų gamintojus nuo neteisėto kopijavimo ir tokio neteisėto biznio, kuris šiuo metu yra plačiai išplitęs Lietuvoje. Visi mūsų komiteto nariai vieningai pasisakė už Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymo projekto ratifikavimą. Todėl aš siūlau ir visiems kitiems kolegoms pritarti šiam mūsų komiteto sprendimui ir apskritai ratifikuoti šią konvenciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Medalinską.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas, Užsienio reikalų komitetas, svarstė klausimą dėl Lietuvos galimybės prisijungti prie konvencijos dėl fonogramų. Kodėl aš norėjau kalbėti svarstymo metu? Todėl, kad neatkreiptas dėmesys į svarbiausią mūsų, Užsienio reikalų komiteto, pastabą, tai yra į tai, kad mes galime svarstyti šitą klausimą ir priimti jį tik tada, jeigu mes priimame tam tikrus teisės aktus, nustatančius teisinę atsakomybę už pažeidimą prisijungiant prie šios konvencijos. Aš noriu pasakyti, kad yra du labai svarbūs dalykai priimant šią konvenciją. Vienas dalykas, kad tai yra teisinis dokumentas, kurį mes, Lietuva, turėjome priimti jau pakankamai seniai, kad išvengtume, sakykime, piratiškos valstybės įvaizdžio kalbant apie fonogramų sukūrimą, fonogramų platinimą, jų panaudojimą ir kitus dalykus. Antras dalykas yra tai, kad jeigu mes prisijungiame prie jos, mes turime laikytis tos konvencijos. Jeigu mes negalime laikytis tos konvencijos, mes turime parengti visas būtinas priemones, kad tą pasiektume.

Taigi klausimas, kuris man, sakyčiau, šiek tiek kelia nerimą, yra tas, kad dokumentas ir prisijungimo prie konvencijos klausimas pateiktas svarstyti be lydinčių teisinių aktų ir be informacijos apie tai, kaip teisiškai šiandieną mūsų struktūros gali garantuoti mūsų prisijungimą prie šios konvencijos. Noriu pasakyti, jokių išlygų laiko klausimais nėra. Kai mes prisijungiame, kitą dieną mes atsakome už prisijungimą prie šios konvencijos. Jeigu mes padarome pražangas, mus baudžia labai didelėmis baudomis. Aš norėčiau dar kartą akcentuoti šitą klausimą ir siūlyti, kad jeigu bus kitas svarstymas, jokiu būdu nedaryti vien šio dokumento priėmimo, bet jeigu bus kitas svarstymas, jį rengti kaip komplektą su tomis teisinėmis priemonėmis ir informacija iš teisėsaugos institucijų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi papildomasis komitetas turi siūlymų dėl platesnių dokumentų, kurie turėtų eiti su šiuo ratifikuojamu įstatymu. Aš suteikiu žodį diskusijoje kalbėti Vyriausybės atstovei. Prašom, gerbiamoji kolege, sakyti savo nuomonę ypač dėl kolegos A.Medalinsko pastabų.

N.MATULEVIČIENĖ. Aš norėčiau paaiškinti, kad šiuo metu Lietuvoje veikia Administracinių pažeidimų kodeksas, kuriame yra 214-10 straipsnis, kuriame numatoma administracinė atsakomybė už neteisėtą kūrinių, tarp jų ir fonogramų, atkūrimą. Todėl šiuo metu jau yra galimybė administracinę atsakomybę taikyti. Taip pat yra įsteigtas specialus padalinys mokesčių policijoje, kuris skirtas kovai su intelektualinės nuosavybės pažeidimais. Kultūros ministerija kartu su Valstybiniu patentų biuru kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir dabar yra toks specialus padalinys. Aš manau, kad tai yra labai didelis laimėjimas ir tai bus institucija, kuri galės užtikrinti šitos konvencijos įgyvendinimą. Taip pat vykdant nacionalinę teisės derinimo darbų programą jau yra parengtas Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, kuris šiuo metu derinamas su Teisingumo ministerija ir su Vidaus reikalų ministerija. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai Seimas ratifikuos šią konvenciją, jinai iš karto kitą dieną neįsigalios. Užsienio reikalų ministerija turės siųsti visus ratifikavimo dokumentus Pasaulinei intelektualinės nuosavybės organizacijai ir tik nuo deponavimo dienos praėjus 3 mėnesiams jinai įsigalios. Aš manau, kad per tą laiką galima bus pateikti Seimui Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Matulevičiene. Taigi Užsienio reikalų komitetas yra surinkęs ne visą informaciją, priimdamas savo sprendimą.

Kolegos, ar galėtume pritarti po svarstymo šiam įstatymui? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Konvencijos dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-1648. Pritariame po svarstymo. Dėl vedimo tvarkos – A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad ši informacija buvo sakyta Užsienio reikalų komitete. Bet kaip jūs patys girdėjote, informacija buvo tokia – mes tikimės, kad tai bus padaryta, per 3 mėnesius tai bus padaryta. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį į egzistuojančią problemą ir džiaugsiuos, jeigu tai bus padaryta. Bet jeigu ne, mes žinosime, kas yra kaltas dėl to, kad valstybė patirs milžiniškas nuobaudas. Ačiū.

 

Lietuvos Respublikos kino įstatymo projektas Nr.P-1585 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Ką Vyriausybė sako, tą ir padaro, kolega. Gerbiamieji, 7 klausimas Nr.P-1585 – Kino įstatymo projektas. Jį pateikia Seimo narys ir kultūros ministras S.Šaltenis.

Gerbiamieji kolegos, esu pamiršęs paprašyti jūsų pritarti, kad V.Cinausko įstatymo projektas, kuris tik ką buvo pateiktas, – Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas – būtų svarstomas gegužės 11 dieną. Pakankamai laiko, visas mėnuo. Gegužės 11 diena. Paskui mes galime sutarti atkelti dar datą, jeigu manysite, kad reikėtų. Dėkoju, kolegos.

Prašom, pone ministre.

S.ŠALTENIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pateikiame jums svarstyti Kino įstatymą, kuris yra ilgai rengtas. Dėl jo ilgai buvo ginčytasi ir tokiu pavidalu, kokiu jis pasiekė Seimą, mes jį ir turime.

Šio įstatymo tikslas – apibrėžti nacionalinę kino sąvoką, kino reguliavimo principus, nustatyti filmų gamybos, distribucijos, platinimo, viešojo rodymo tvarką bei finansavimą. Šiuo Kino įstatymu mes pabrėžtume, kad kinas yra neatskiriama nacionalinės kultūros dalis ir jam yra būtina valstybės parama. Šis įstatymas nustato aiškius valstybės politikos kino srityje principus ir institucijas, kurios kino politiką vykdytų. Čia svarbus vaidmuo tektų demokratišku būdu sudaromai kino tarybai (kuri veiktų prie Vyriausybės), įgaliotai kino reguliavimo institucijai, nors jau ir dabar faktiškai Kultūros ministerijoje veikia Ekspertų taryba, kuri veikia faktiškai kaip kino taryba, tik mes įteisintume tai, kas jau padiktuota gyvenimo praktikos.

Šiame įstatyme taip pat būtų aiškiai nusakomos… produkcijos, bendros filmų gamybos su kitomis užsienio šalimis sąlygos ir principai, kiek turėtų prisidėti Lietuva, koks jos procentas turėtų būti, (…) su kokiais komponentais filmą gaminant, kad filmas būtų pripažintas nacionaliniu. Ypač naujas dalykas, nustatantis filmų platinimą bei viešojo rodymo tvarką… Atsiranda du nauji pagrindiniai dalykai: valstybės filmų registras, kuriame būtų registruojami visi viešai rodomi kino, televizijos filmai bei videofilmai, ir leidimai, nustatantys Lietuvos žiūrovų amžiaus cenzą. Jie būtų išduodami visiems platinamiems kino, televizijos filmams bei videofilmams. Taip pat nustatoma aiški administracinė atsakomybė už filmų platinimo ir viešo rodymo sąlygų pažeidimą. Tai būtų rimta kliūtis nepageidautinai kino produkcijai, dėl kurios daug ginčijamės, t.y. pornografinei ir smurtinei, filmų skverbimuisi į kino ir televizijos ekranus.

Taip pat būtų aiškiai sutvarkytas ir visiems laikams nusakomas kino paveldas, apsauga, kokiu būdu yra surenkami ir išsaugomi nacionaliniai filmai, jų medžiaga. Tai būtų suspėta padaryti laiku, priėmus šį Kino įstatymą, nes ir Europos Taryba rengiasi priimti Europos vaizdo ir garso paveldo apsaugos konvenciją. Priėmus šį įstatymą dar turėtume parengti Biudžetinių įstaigų įstatymą, Visuomenės informavimo įstatymą, Administracinės teisės pažeidimo kodekso pataisas, valstybės filmų registro nuostatus, kino bei videofilmų platinimo tvarką ir biudžetinių įstaigų reorganizavimo į viešąsias įstaigas tvarką, ką reikėtų padaryti. Šį įstatymą rengia Kultūros ministerijos darbo grupė aktyviai dalyvaujant plačiai meno, kinematografininkų visuomenei. Šiame projekte neliko Kino fondo, kuris buvo siūlytas. Jis išbrauktas. O šiaip buvo pasiūlymų fiksuoti tokį skaičių filmų, meninių filmų, kuriuos turėtų gaminti Lietuva. To dalyko irgi yra atsisakyta. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Jau 12 Seimo narių užsirašė klausti. Kolegos, 141 straipsnis – atsakymams į klausimus iki 10 minučių.

A.Medalinskas. Labai atsiprašau. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūs jau pasakėte, kad iš tikrųjų šio įstatymo teko laukti gana ilgai. Porą metų nuo Vyriausybės nutarimo ir dar keletą metų prieš tai, kuriant tą projektą. Kiek supratau iš šio įstatymo paaiškinimo, labai stipriai yra akcentuojama sąvoka “nacionalinis kinas” ir santykis su jo finansavimu. Tačiau peržiūrėjęs visą šį įstatymo projektą taip ir neradau užuominos apie tai, ar nacionaliniam kinui bus teikiamas prioritetas finansuojant, ar ne? Tai yra vienas klausimas. Antras dalykas. Sąvoka “nacionalinis kinas” yra labai griežtai išdėstyta. Tenai turi būti ir scenarijaus autorius, ir režisierius, ir netgi kompozitorius būtinai Lietuvos pilietis ar registruotas Lietuvoje. Jau nekalbu apie kitus straipsnius. Jūsų nuomone, jeigu žiūrėtume tokią seką, tokį išdėstymą, tokius reikalavimus, ar tokiu atveju Joselianio filmai, sukurti Paryžiuje, N.Michalkovo – “Sibiro kirpėjas”, I.Bergnamo filmai, A.Felinio yra nacionalinis kinas tų valstybių, ar ne? Ar jie būtų laikomi nacionaliniu kinu, ar ne? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, bet čia yra įrašytos priimtos tarptautinės normos. Čia ne mūsų yra principai, o tokie, kokiais daroma filmo produkcija Europoje. Tik tiek galiu atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis ministre, iš tiesų reikia pasidžiaugti, kad šis įstatymo projektas yra pateikimas. Rašoma, kad valstybė prioritetus teiks lietuviškų filmų gamybai, platinimui, viešam rodymui. Taip pat jūs minėjote apie valstybinį filmų registrą, kino paveldo apsaugą, bet tam reikia finansavimo. Jūs gerai žinote ir Seimo nariai žino, kad dabar lietuviškas kinas gauna apie 3 mln. Lt per metus, o vienam normaliam meniniam filmui pastatyti reikėtų apie 20 mln. Lt. Buvo siūlymas į įstatymo projektą galbūt įrašyti konkrečius atskaitymus iš biudžeto arba, kaip siūlė kino vadovai bei kino pasaulio žmonės, kad būtų galima atskaityti PVM, kurį surenka kino teatrai, skirti jį lietuviškų kinų gamybai. Koks jūsų požiūris į tokios konkretesnės sumos įrašymą ir įtvirtinimą įstatyme, kiek vis dėlto reikėtų kinui, galima būtų skirti? Dėkui.

S.ŠALTENIS. Sutikčiau, kad įrašyti filmų skaičių, kuris užtikrintų lietuviško kino gyvybingumą, lietuviško kino pramonės gyvybingumą, galbūt ir nėra taip jau gracinga ir gražu, bet mes tą skaičių buvome įrašę, ne mažiau trijų filmų. Esam suskaičiavę, kaip galėtų Lietuvos kino pramonė, kino kūrėjai išsilaikyti. Bet aš manau, kad tai priklausys nuo mūsų bendrų pastangų, nuo mūsų spaudimo, pagaliau nuo mūsų kinematografininkų talento ir darbų. Jeigu mes sugebėsim įrodyti Vyriausybei, sugebėsim tokį tvirtą, teigiamą, reikalingą spaudimą padaryti, manau, tuos pinigus turėsim. Filmas nekainuoja, kiek sakėte. Jeigu 20 mln., tai per daug, galbūt reikėtų statyti kokį nors istorinį daugiaserijinį. Na, ne “Titaniką”, bet galima padaryti filmą ir už 1 mln., už kelis milijonus, kartais tas lėšų trūkumas priverčia geriau galvą dirbti. Bet su 10–12 mln. jau galėtume, lietuviškas kinas jau neblogai galėtų gyventi. Kaip esame skaičiavę, apie ką esame svajoję artimiausiu metu, jeigu galėtume tą pasiekti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dviejų dalykų. Pirma, kokia yra situacija su kitais įstatymais, tokiais konkrečiais Teatro ir kitais, kurie galėtų būti parengti, ar čia pabrėžiamas tik vienintelis Kino įstatymas? Antra. Noriu pasitikslinti. Labai, sakyčiau, konkrečiai, o, kita vertus, nelabai aiškiai apibrėžta sąvoka “nacionalinis filmas”. Ar čia įeina mokamieji, visi kiti filmukai, nes čia yra sąlygos tiktai prodiuseriui, režisieriui, atlikėjams, bet nėra kokybės? Mes kalbam apie nacionalinį teatrą ir nacionalinį filmą. Ar čia kiekvienas sukurtas pagal šias sąlygas trumpas filmukas, kuris niekaip kitaip nereglamentuojamas, tik kaip mokamasis, jau tampa nacionaliniu ir jam galioja visi saugojimo ir kiti dalykai, kurie yra čia aprašyti?

S.ŠALTENIS. Ne. Tai, kas yra gaminama Lietuvoje arba (…) produkcija pagal tas sąlygas ir principus, kurie yra išdėstyti Kino įstatyme, tai yra nacionalinis… Blogas ar geras, kaip jūs sakote, vis tiek bus nacionalinis.

J.OLEKAS. 5 minučių mokamasis filmas jau tampa nacionaliniu filmu ir?..

S.ŠALTENIS. Kaip ir viskas, kas pagaminta Lietuvoje.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš turėčiau klausimą dėl sąvokų. Šiaip jau čia apibrėžtos yra tiktai trys filmų rūšys. Todėl pirmas man kilęs klausimas yra toks: kodėl nėra apibrėžtas toks dalykas kaip pornografinis filmas? Ar dėl to, jeigu jo neapibrėši, jų nebus? Perskaičius visą įstatymą aš pamačiau, kad šios sąvokos įstatyme yra visiškai nevartojamos. Net tos, kurios yra išvardytos 3 straipsnyje. Tai ar čia tiesiog trumpinant įstatymą jos pradingo, ar tiesiog jų ir sąvokų nereikia? Jeigu šios sąvokos nevartojamos įstatyme, jų visiškai nereikia apibrėžti?

S.ŠALTENIS. Jūs norėtumėte, kad būtų apibrėžta, kas yra pornografiniai filmai?

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau, kad tos sąvokos būtų įstatyme.

S.ŠALTENIS. Manau, kad nebūtina. Ar jūs galėtumėte apibrėžti, kuris yra erotinis, kuris pereina į pornografinį? Man atrodo, yra pakankamai apibrėžta.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galima būtų manyti, kad komitetas yra ta aplinka, kur galima kalbėti šiom temom? Kolegos, mintis girdima ir bus apie tai šnekama.

J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 11 straipsnio – “Valstybinis filmų gamybos finansavimas”. Noriu paklausti. Kaip būtų galima vertinti filmų gamybai skirto finansavimo panaudojimą 1998 m., atsižvelgiant į pagamintą produkciją? Antra dalis. Kada numatoma pateikti reikalingų teisės aktų pakeitimus įgyvendinant šį įstatymą, šiuo metu projektą? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Kaip jūs žinote, lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto ir iki šiol, ir ateity yra skiriamos tik su ekspertu, o ateityje bus skiriamos tik su kino tarybos aprobavimu. Kitaip jos neskirstamos ir reikia pasidžiaugti, kad iš tikrųjų tų lėšų yra gerokai mažiau, negu jų reikia filmų gamybai, yra susiklosčiusi gera tvarka ir atskaitomybė. Manau, tos lėšos buvo panaudotos labai tvarkingai ir gaila, kad jų buvo mažai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis ministre, aš pritariu J.Oleko nusistebėjimui, kad vienas toks Kino įstatymas, vaizdžiai tariant, išlenda, kai per metus mes vieną, du filmus sukuriame. Nebent jeigu skaičiuosim mokomuosius. Man apskritai kelia abejonių kai kurie įstatymo straipsniai ir aš manyčiau, kad jie yra taisytini. Paimkim, pavyzdžiui, 9 straipsnį “Filmų gamyba”, kur kažkodėl aiškinami pagrindiniai filmo etapai – režisūrinis, paruošiamasis, filmavimo, montažo ir įgarsinimo. Tas pats ir dokumentinių filmų gamyboje. Ką tas straipsnis tokiam įstatymui duoda? Čia yra aprašomojo pobūdžio dalykai, kurie paaiškina, iš kokių etapų susideda filmo kūrimas. Lygiai tas pat 10 straipsnyje, kuris neturi jokios, sakykim, ribojamosios galios, kad įstatymai turi ką nors leisti arba neleisti. Sakykite, ką leidžia arba neleidžia įstatymo 9 straipsnis, 10 ir daugelis kitų? Man, ministre, tikrai… Aš žinau, tokio įstatymo reikia, bet man atrodo, kad jis labai taisytinas ir reikėtų atidėti tą įstatymą. Ačiū.

S.ŠALTENIS. Aš nežinau, kiek metų galima atidėlioti. Jeigu jūs sakote, kad tuščias 10 straipsnis, kur nusakomi procentai, kas yra ko produkcija, kokiu būdu, ir jeigu sakome, kad nacionaliniam filmui, gaminamam tos produkcijos sąlygomis, teikiami finansavimo prioritetai…

V.ČEPAS. 9 pažiūrėkite.

PIRMININKAS. Pone ministre, prašome nesiblaškyti ir atsakinėti į…

S.ŠALTENIS. Aš manau, kad ir kituose įstatymuose yra aiškinama, kas yra kas.

V.ČEPAS. Tai apibrėžti pradžioje reikia, o ne 9 straipsnyje.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris. Gerbiamieji kolegos!

S.ŠALTENIS. Jūs teikiate pasiūlymą, įstatymo rengėjai išklausys jus, apsvarstys, bet turbūt pasiliks prie savo nuomonės.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis ministre, tie klausimai iš esmės baigė šią temą. Aš pasidomėjau… Pone Šalteni,..

S.ŠALTENIS. Aš klausau, labai blogai girdėti.

E.ZINGERIS. Aš pasidomėjau aplinkinėse šalyse tokie patys įstatymai irgi buvo priimti prieš metus, pusantrų. Aš manau, kad šiam įstatymui reikia tam tikro priėmimo greičio. Kaip greitai tas įstatymas bus priimtas?

S.ŠALTENIS. Aš manau, jums, gerbiamieji Seimo nariai, padedant mes jį pakankamai sparčiai priimsim, kaip ir reikia. Greitai priimsim Teatro įstatymą ir šį, kurie jau septynerius ar aštuonerius metus dūla Kultūros ministerijos stalčiuose, radau tų įstatymų pradmenis. Matyt, seniai laikas juos priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūs atsakėte į tuos klausimus, kurie tilpo į 10, 11 ir 12 minučių. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Seimo narys J.Karosas remia projektą. Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, susipažinus su įstatymu vis dėlto dar matyti nemažai įvairių trūkumų, redakcinio pobūdžio ir kai kurių dalykinių pastabų. Bet, manau, tuos dalykus būtų galima patvarkyti toliau svarstant mūsų komitete, darant šio įstatymo projekto viešą klausymą. Todėl aš pritariu po pateikimo ir siūlyčiau kitiems pritarti. Kartu noriu pabrėžti, kad iš tiesų įstatymas turėtų būti gana rimtai redaguojamas.

PIRMININKAS. Klausti nori Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš norėčiau pasakyti štai kokią mintį. Pagrindinis argumentas, kuriuo ministras operavo pateikdamas įstatymą, buvo tas, kad jis labai seniai rengiamas. Žodžiu, nesvarbu įstatymo kokybė, bet svarbu, kad jis labai seniai kankinamas. Aš manau, kad pats principas neteisingas. Todėl manau, kad svarbiausia yra priimti gerą įstatymą, o ne kad tai tęstųsi septynerius metus ir tai būtų argumentas už jo greitą priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu ieškoti su ta sąlyga, kad svarstymas būtų gegužės viduryje? Kolegos, kviečiu registruotis ir tada balsuosime, ar pritariame ką tik pateiktam Kino įstatymo projektui. Kolegos, siūlau pritarti atiduoti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir numatyti kokią gegužės 18 d. svarstymą. Ar sutartume? Registruojamės. Užsiregistravo 57 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, ar pritariame pateiktam Kino įstatymo projektui? Už – 37, prieš – 5, susilaikė 9. Kino įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas, žinoma, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar būtų papildomų? Ne. Kolegos, tai jūs manote, kad gegužės 18 d. yra per ankstyva? Tai yra sutarta su komitetu ir gegužės 18 d. yra skiriama svarstymo data. Pusantro mėnesio bus galima plačiau padiskutuoti. Dėkoju.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl organizacinio komiteto programai “Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda” parengti sudarymo” papildymo” projektas Nr.P-1683* (svarstymas ir priėmimas)

 

1-8 klausimas Nr.P-683 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl organizacinio komiteto programai “Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda” parengimo sudarymo” papildymo” projektas. Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Ž.Jackūną. Daugiau norinčių kalbėti nėra.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Palyginus su tuo, ką aš pasakiau pateikdamas šio nutarimo projektą, nelabai galėčiau ką ir papildyti. Iš tiesų siūloma papildyti ankstesnį Seimo nutarimą viso labo keliais žodžiais, nurodyti, kad organizacinis komitetas yra įgaliotas ne tik parengti Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtualios parodos programą, bet ir koordinuoti šios programos įgyvendinimą.

Iš esmės dar vienas siūlymas patikslinti ir patį nutarimą dėl organizacinio komiteto. Vargu ar galima ką nors daugiau pasakyti. Aš tiesiog kviečiu kolegas pritarti šiam mūsų prašymui, nes labai svarbu sklandžiai administraciniu ir teisiniu požiūriu toliau tvarkyti visus programos įgyvendinimo darbus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pritarimas ar nepritarimas po svarstymo. Dėkoju, pone pirmininke. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone pranešėjau, nepabėkite iš tribūnos ir apskritai mano pasiūlymas visiems. Kadangi pataisa yra labai paprasta ir ji tiesiog truputį suteikia daugiau galių veikti šiam komitetui, o jo veikimo laikas greitai bėga į priekį, tai yra šių metų darbai ir juos šitas sprendimas paspartintų, ar nesutiktumėte, kad mes tiesiog šiandien ir priimtume tą nutarimą? Aš teikčiau ypatingos skubos tvarka ir nubalsuotume, nes dar savaitę atidėti ar kitą yra tik laiko praradimas.

Ž.J.JACKŪNAS. Tam tikrai labai pritariu ir jeigu Seimo Pirmininkas pasiūlytų, labai dėkočiau už tokį siūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke, už tokį siūlymą. Dėl priėmimo jau yra susitarta Seniūnų sueigoje. Dabar mes pradedame šio nutarimo projekto priėmimą. Dabar. Taip, taip dabar. Kolegos, taigi pritariam svarstytam projektui ar ne?

Dėkoju. Pradedame priėmimą.

1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

Ir 3 straipsnis priimamas.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso projekto? Nėra daugiau norinčių kalbėti. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo projekto Nr.P-1683.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl organizacinio komiteto programai “Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda” parengti sudarymo” papildymo” projektas. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 51, prieštaraujančių nėra, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas.

Gerbiamieji, iki pertraukėlės susiplanuotus darbus įvykdėm ir viršijom. Taigi 15 min. pertrauka. Toliau dirbam lygiai 12.00 val.

 

 

Pertrauka

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo” projektas Nr.P-1664 (svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame savo rytinį posėdį. 9 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo” projektas. Šiandien svarstymas ir šiandien pagal Statuto 202 straipsnį – priėmimas. Pirmiausia reikėtų klausti, ar kas norėtų kalbėti komitetų ir frakcijų vardu, nes iki šiol niekas nėra pareiškęs noro diskutuoti. Tai reiškia bendrą teigiamą sutarimą dėl projekte teikiamos esmės. Taigi norinčių kalbėti komitetų ir frakcijų vardu nėra? Nėra. Tada kviečiu kandidatę į Seimo kontrolierių vadovės postą ponią L.Kuodienę. Jums yra suteikiamas žodis iki 10 min. be klausimų.

L.KUODIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu bei teisėmis, visi esame lygūs prieš įstatymus. Tačiau kartais pasitaiko, kad pareigūnai savo tarnybinę padėtį naudoja ne pagal įstatymus, ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais, pažeisdami kitų piliečių teises, nesprendžia iš esmės žmogaus problemų arba vilkina priimti piliečiui svarbius sprendimus. Kovai su pareigūnų biurokratizmu ir piktnaudžiavimu veikia specialūs įstatymai. Nesitaikstyti ir neatidėlioti šios rimtos visuomenės gyvenimo problemos sprendimo ragina ir šalies vadovai. Siekčiau, kad Seimo kontrolierių įstaiga, perėjusį kūrimosi ir įsitvirtinimo etapą, daug efektyviau tirtų piliečių skundus, nuosekliai ir ryžtingai gintų jų pažeistas teises. Siekčiau, kad kiekvienas pilietis, besikreipiantis į mūsų įstaigą, pajustų dėmesį ir supratimą, nešališkumą.

Gerindama įstaigos darbą, pirmaeiliu uždaviniu laikyčiau įstaigos vidaus tvarkos dokumentų sukūrimą ir patvirtinimą, kad darbuotojai žinotų savo teises, pareigas ir atsakomybę. Siekčiau, kad mūsų įstaiga, kovodama su pareigūnų piktnaudžiavimu ir biurokratizmu, padėtų pajusti Lietuvos piliečiui, kad jo teisės yra ne deklaruojamos, o realiai įgyvendinamos. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį, jeigu jis dar turėtų kokių baigiamųjų pastabų. Jis yra teikėjas. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu ir remiu šią kandidatūrą, aš matau, kaip dirba Seimo kontrolieriai. Jie dirba darniai, sutartinai, ir aš visai pasikliauju ponia L.Kuodiene, kad ji labai gražiai vadovaus įstaigos darbui. Kaip jūs žinote, tas vadovavimas nėra koks nors instruktyvinis ar įsakinėjantis, tai yra daugiau administracinių klausimų sprendimas ir atstovavimas organizacijai, kai mes turim kokį iškilmingą renginį ir pas mus būna Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar dar kokios nors institucijos. Ir štai čia būna Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, atstovaujantis visiems. O šiaip penki kontrolieriai, kiekvienas turi savo mažą įstaigą, ir jiems globos ar įsakinėjimo nereikia. Tačiau įstatymas numato, kad vienas žmogus yra atstovaujantis ir sprendžiantis administracinius klausimus su parašo teise. Žinoma, jo autoritetas, jo būdas, sutelkiantis kolektyvą, irgi yra labai svarbus, ir aš šiuo požiūriu kaip tik remiu ir teikiu ponią L.Kuodienę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mums reikės balsuoti, ar paskiriame ponią L.Kuodienę Seimo kontrolierių įstaigos vadove. Gal dar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Mes iš karto balsuosime dėl skyrimo ar neskyrimo. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš žinau, kad sprendimas faktiškai seniai yra priimtas, ir viskas gerai. Aš suprantu, kad Seimo kontrolierių įstaigos vadovas nėra instruktuojantis arba vadovaujantis institucine prasme. Bet šiuo atveju mes suteikiam žmogui tam tikrą vadovo autoritetą. Ir tai turi reikšmę įstaigai, kuriai jis vadovauja, net, sakau, kai atliekamos tik kai kurios funkcijos, netiesiogiai, kaip čia sakė gerbiamasis Seimo Pirmininkas. Kadangi mes esam kalbėję tuo klausimu, ir aš dabar girdžiu, kai iškeliama gerbiamojo A.Rudžio kandidatūra, politizavimo momentą, vis dėlto mažą pastabą ir mažą palinkėjimą norėčiau pasakyti būsimajai Kontrolierių įstaigos vadovei. Vis dėlto politizuotumas jūsų ligšioliniam gyvenime buvo pakankamai ryškus. Aš noriu linkėti, kad to politizuotumo nebūtų jūsų, kaip Seimo kontrolierės, veikloje. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, pretendentė į Kontrolierių įstaigos vadovės postą įvairiuose darbuose pasižymėjo kaip principinga darbuotoja, nepaprastai doras ir darbštus žmogus. Todėl aš nesutinku su kolegos vertinimu, kad padorumas ir principingumas yra politizuotas reiškinys. Todėl visus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, geriausias politizavimas – tai yra dorumas, sąžiningumas ir kompetencija. Šių trijų dalykų (aš labai atsakingai galiu pasakyti) netrūksta poniai L.Kuodienei. Taip pat noriu pasakyti tiems, kurie bijo politizavimo. Šito gali tikrai nebijoti. Tai bus bylos, kurios bus susijusios, bus sąžiningai, dorai išnagrinėtos, ir neatsižvelgiant į tai, kam kas priklauso, bus padarytos išvados pagal įstatymą. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius.

A.AKSTINAVIČIUS. Aš trumpai norėčiau kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu. Gerbiamoji L.Kuodienė lankėsi mūsų frakcijoje, mes išklausėm jos pozicijas, uždavėm klausimus. Mūsų frakcija oficialiai palaiko gerbiamąją L.Kuodienę į Seimo kontrolierių įstaigos vadovo postą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, kalbėję dėl motyvų. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar paskirsime Lietuvos Respublikos kontrolierių įstaigos vadove ponią L.Kuodienę. Tiksliau, ar priimsime Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo”. Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 61 Seimo narys. Kolegos, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo”? Pradedame balsuoti. Už – 49, prieštaraujančių nėra, 6 susilaikė. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo” priimtas. Ponia L.Kuodienė yra skiriama Seimo kontrolierių įstaigos vadove. Sėkmės darbuose! (Plojimai)

 

Lietuvos Respublikos užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų veiklos nutraukimo įstatymo projektas Nr.P-1677 (pateikimas)

 

Kolegos, pradedame likusius 3 klausimus. Dabar 1-10. Bus pateikiamas Užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų veiklos nutraukimo įstatymo projektas P-1677. Tai padarys Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Primenu, 10 minučių pateikti ir iki 10 minučių klausti. Prašom, pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, kai mes praėjusių metų pavasarį, birželio mėnesį, svarstėme jums žinomą įstatymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto įvairiais pavadinimais buvusių kadrinių darbuotojų darbinės veiklos ypač jautriose valstybei institucijose ir priėmėme įstatymą, laikinai apribojantį tą veiklą kai kuriose institucijose, buvo keliama įvairių klausimų, susijusių su šita problema, ir siūloma praplėsti įstatymą. Tą darė ir kritikai iš kairiosios Seimo pusės. Liko tų minčių liko, kurios vertingos tuo, kad atkreipė dėmesį į tokią veiklą, kurią mes ir vadiname priedangos institucijomis ar priedangos įstaigomis, kurios gali atrodyti kaip privačios arba kurios buvo sukurtos dar prieš Kovo 11-ąją, kad galėtų būti įgyvendinamas principas, kaip jūs žinote, išeinant pasilikti. Kadangi anas įstatymas nieko nenustatė dėl šitos problemos ir nesinorėjo jo papildomai plėsti, tada aš nutariau, kad po tam tikri laiko galbūt bus galima priimti atskirą nedidelį įstatymą. Štai šiandien jis jums yra pateikiamas.

Aš manau, kad niekas neabejoja, jog užsienio slaptųjų priedangos įstaigų veikla yra ir žalinga, ir pavojinga. Ji gali būti ir, sakyčiau, įšaldyto ar snaudžiančio pobūdžio. Tačiau jeigu tokios įstaigos ar įmonės būtų išaiškintos, nereikėtų laukti, kol jos atvirai pasireikš, o tiesiog stabdyti jų veiklą.

Štai dėl to ir to įstatymo idėja bei jums pateiktas tekstas. Čia numatyta, kad sprendimus daro teismas. Siūlomas toks sprendimas, kad kai teismas nustato, jog įmonė, įstaiga ar organizacija yra užsienio slaptųjų tarnybų priedanga, priimamas sprendimas ją likviduoti, o turtą perduoti valstybės nuosavybėn. Taip pat yra įpareigojimas buvusiems SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniams darbuotojams, jeigu jie yra įsteigę ir vadovauja kokioms nors įstaigoms ar įmonėms, apie tai pranešti Valstybės saugumo departamentui. Valstybės saugumo departamentas tada visai oficialiai stebi tos įmonės veiklą. Tai nereiškia, jog jeigu buvęs kadrinis darbuotojas turi kokią nors įmonę, tai ji būtinai yra priedangos įstaiga, tačiau yra žinoma, kad ją reikia stebėti 10 metų, kaip mes numatėme tam tikrus apribojimus aname įstatyme. Čia nėra veiklos apribojimo – yra stebėjimas. Tačiau jeigu toks pranešimas nėra padaromas ir koks nors buvęs saugumo karininkas vadovauja įmonei ir slepia savo praeitį, jis jau pažeidžia šį įstatymą, jeigu mes jį tokį priimtume. Tada jis jau nusižengia įstatymui ir teismas priima tam tikrą sprendimą, kaip ir nustačius, jog tai yra priedangos įstaiga. Štai tokia yra trumpa situacija, idėja ir įstatymas iš trijų straipsnių.

Yra gauta Teisės departamento pastabų. Jos sudaro pagrindą kai kurioms redakcijoms. Jeigu jūs matote Teisės departamento išvadą, tai dėl antrosios išvados ar antrosios pastabos aš galiu pasakyti, kad čia ne visai gerai buvo suprasta, kas su kuo nesiderina, nes 2 straipsnyje nekalbama apie privalomą pranešimą. Matyt, pagalvota, kad tai yra pranešimas apie priedangos įstaigos buvimą. Iš tikrųjų 3 straipsnyje kalbama ne apie tai, kad štai mano įstaiga yra priedangos įstaiga, o tik apie tai, kad aš esu dirbęs, deja, esu dirbęs tose struktūrose, dabar turiu savo vadovaujamą įstaigą, ir tiek. Tai nėra pranešimas, dėl kurio būtų taikomos sankcijos, bet už nepranešimą sankcijos jau būtų taikomos. Štai tiek.

Jeigu jūs prisimenate, ano įstatymo kritikų buvo naudojamas ir toks argumentas, kad įmonių ar įstaigų vadovai įpareigojami atleisti buvusius KGB kadrinius darbuotojus. Žinoma, tam tikros kategorijos įmonių ar įstaigų. Tačiau ką daryti, jeigu tas, kuris turi atleisti, pats yra buvęs kadrinis darbuotojas? Iš tikrųjų anas įstatymas to nenumatė, ir toks priekaištas buvo pagrįstas. Jis rodė tam tikrą esamą spragą. Štai dabar tos spragos nebus.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl Užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų veiklos nutraukimo įstatymo projekto nori klausti 10 Seimo narių. 10 minučių klausimams. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, noriu paklausti dėl 3 straipsnio. Ar vien įstatymo nuostatos užteks, kad būtų išaiškintos užsienio slaptųjų tarnybų priedangos funkcijos? Gal reikėtų tam tikrų tikrinimo taisyklių ar nuostatų, nes bus tikrinama 10 metų? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Be abejo, kokios nors taisyklės turėtų būti. Galbūt visai natūralu, kad jas turėtų parengti tikrinanti įstaiga – Valstybės saugumo departamentas. Jūsų klausimas implikuoja tam tikrą idėją, kad galbūt čia reikėtų įrašyti tai į patį įstatymą. Gali būti, jeigu jūs manote, kad reikėtų, aš linkęs apie tai pagalvoti arba priimti dar mažą įstatymą dėl įstatymo įgyvendinimo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone Pirmininke, aš turiu pusantro klausimo. Visų pirma mes kalbame apie priedangos įmonės organizacijas, įstaigas. Ar nemanytumėte, kad reikėtų papildyti šitą projektą atskiru straipsniu, ar 2 straipsnyje įtraukti dalį, kad būtų apibrėžta sąvoka, kas yra priedangos įmonė, priedangos organizacija, bent patys bendriausi kriterijai. Čia, mano supratimu, yra labai platus, įvairus diapazonas galimybių būti tokia priedangos įstaiga. Ir antroji dalis klausimo. Jeigu teismas nustatė, kad įmonė ar organizacija yra priedangos, ji likviduojama, bet šita veikla juk jau 1 straipsnyje yra traktuojama kaip neteisėta, ar toks fakto nustatymas nekelia baudžiamosios bylos iškėlimo galimybės? Ar nereikėtų papildyti, kad tokiu atveju teisėsaugos institucijos turi spręsti, ar yra pagrindas kelti baudžiamąją bylą?

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, labai svarbūs klausimai ir pastabos. Gali būti, kad įstatyme galėtų atsirasti dar aiškinamasis straipsnis, kaip tai būna dideliuose įstatymuose, kur vartojama įstatyme terminologija būna atskleista. Ką reiškia priedangos įstaiga? Aš manau, kad tai pakankamai suprantama, bet galbūt ir gerai, kai įstatyme ir parašyta raidė į raidę, kad tai yra bet kuri (kaip aš manau) įstaiga, įmonė ar organizacija, kuri vykdo ne savo tiesioginę deklaruotą veiklą arba ne tik savo tiesioginę deklaruotą veiklą, bet ir užsienio slaptųjų tarnybų užduotis. Turbūt tą galima įrašyti atskiru straipsneliu, kad nebūtų abejonių, nors tai kaip ir savaime suprantama aksioma.

Dabar neteisėta veikla ir baudžiamoji byla. Na, būna visokių, ypač komercinėje veikloje daug tokių atvejų, kai yra neteisėta veikla, todėl yra administracinės sankcijos arba finansinės kokios nors sankcijos, nebūtinai baudžiamosios sankcijos. Šiuo atveju, pavyzdžiui, perėmimas turto valstybės nuosavybėn jau irgi yra nuobauda, nors gali būti nubausta užsienio valstybė, kuri įdėjo kapitalą į tokios įmonės steigimą, o ne patys užduoties vykdytojai. Todėl čia pasvarstyti galima. Aš kol kas nesu vienareikšmiai nusiteikęs, ar reikėtų numatyti kiekvienu atveju baudžiamąją bylą. Be to, kaip žinoma, ir agentai, ir priedangos įstaigos gali būti ne visą laiką veikiančios ta paskirtimi. Taip, kaip būna kokių nors į dugną nuleistų agentų ar agentų archyve, kurie bus įtraukti į veiklą tada, kai gaus komandą, o kurį laiką tariamoje dabartyje nieko blogo nedaro, tai gali būti turbūt ir tokių priedangos įstaigų ir įmonių. Aš manau, kad mes dar pasvarstysime šituos niuansus komitetuose, nagrinėdami įstatymo turinį ir galimus jo praplėtimus ir patikslinimus.

PIRMININKAS. Seimo narė S. Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, mano pirmąjį klausimą beveik paklausė kolega S.Stasiškis dėl priedangos apibrėžimo, bet aš tik norėčiau patikslinti, kad vargu ar toks siūlymas kaip jūsų bus pakankamas. Tačiau manau, kad čia svarstant bus galima apsispręsti. O mano klausimas būtų dėl 2 straipsnio antrosios dalies. Kadangi sakoma, kad teismas priima sprendimą likviduoti įmonę, o turtą perduoti valstybės nuosavybėn, kaip tokiu atveju bus atsiskaitoma su tais darbuotojais, kurie nėra jokių užsienio slaptųjų tarnybų darbuotojai. Įmonė gali būti pakankamai didelė ir ten gali būti pakankamai darbuotojų, kurie net ir nežinos to, nes jeigu visi žinos, vargu ar tai bus priedanga.

V.LANDSBERGIS. Tai, ką jūs keliate, gerbiamoji kolege, yra detalizavimas ir tikslinimas įstatymo jau įsivaizduojant jį kaip veikiantį. Tai visiškai naudinga pastaba. Gali būti, kadangi jau ir ponas J.Listavičius davė tokio pobūdžio pastabą, kuri labiau tinka įstatymui dėl įstatymo įgyvendinimo, kad ir tai galėtų būti numatoma įstatyme dėl įstatymo įgyvendinimo. Kas vyksta tais atvejais, kai teismas pagal 2 straipsnį priima tokį sprendimą. Turtiškai aišku, kas vyksta, tas pasakyta, o kaip darbuotojai traktuojami, kokios nors išeitinės išmokos ar panašiai, žinoma, tai galėtų būti įrašyta.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Iš dalies mano klausimą uždavė ponas S.Stasiškis, bet manyčiau, jeigu yra veikla, nukreipta prieš valstybę, kaip čia yra parašyta, tai tikrai į teismą reikėtų kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, o kreiptis į teismą dėl įmonės ar organizacijos likvidavimo, jeigu nustatė speciali institucija, vargu ar būtų tikslinga. Ar nemanote, kad galbūt reikėtų sugriežtinti tą 1 straipsnį būtent tuo, kad teismas kelia baudžiamąją bylą, o institucija galėtų nuspręsti dėl įstaigos išregistravimo ten, kur ji registruota.

V.LANDSBERGIS. Suprantama, kad 2 straipsnio pirmoji dalis gali būti praplėsta taip, kaip jūs formuluojate savo klausime. Jeigu yra duomenų apie tai, kad veikia kaip slaptųjų tarnybų priedanga, vadinasi, tai yra ir neteisėtas, ir nusikalstamas veikimas. Tokiu atveju viskas neapsiribotų tiktai įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimu. Teismas, be abejo, gali gauti ir duomenis apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn tokios įstaigos vadovų arba konkrečių darbuotojų, jeigu ir apie juos yra duomenų. Aš matau galimybę, kad čia gali būti praplėstas šitas straipsnis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar jums rengiant šį įstatymo projektą teko susipažinti su Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga apie priedangos organizacijas ir jeigu teko susipažinti, koks jūsų įspūdis, ar tikrai ši struktūra padarė viską, kad tos organizacijos, kurios veikė, buvo įkurtos, kai kurios netgi prieš nepriklausomybės paskelbimą, atkūrimą, ar viskas buvo iš tikro padaryta, kad tokias organizacijas išaiškinus būtų paduota į teismą, vadovai patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nes aš manau, kad ir iki šio įstatymo priėmimo buvo galimybės tokią veiklą organizuoti, ta prasme patraukti baudžiamojon atsakomybėn užsienio valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojus, kurie čia įkūrė priedangos organizacijas.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs mažiausiai du klausimus iškėlėte. Vienas – tai, ar aš susipažinęs su Saugumo departamento duomenimis apie priedangos įstaigas. Galiu pasakyti – ne, aš tų duomenų nestudijavau. Man rūpėjo principinis dalykas ir būtent įstatymine forma. Priėmus šį įstatymą, bus visiškai aišku, kas, ką turi daryti ir kaip turi daryti. O antras jūsų klausimas, ar tenkina ligšiolinė Saugumo departamento veikla tokių įstaigų atžvilgiu. Kadangi aš nesu susipažinęs su veikla tokių įstaigų atžvilgiu, aš negaliu vertinti, bet preliminariai galiu galvoti, kad kol tokio tiesaus įstatymo nebuvo, tai gali būti sunku ir apkaltinti. Apkaltinti įstaigą neveiklumu šitoje srityje. Nors jeigu, kaip jūs sakote, yra pakankama įstatyminė bazė priedangos įstaigoms persekioti ir ligi šiol, tai vertėtų išryškinti ją. Galbūt kai bus svarstomas įstatymas komitetuose, jūs turėsite galimybę palyginti, ar nereikia kituose įstatymuose ko nors patikslinti ar papildyti.

PIRMININKAS. Seimo nario P.Gražulio paskutinis klausimas.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau paklausti, kas inicijavo tokio įstatymo užregistravimą ir pateikimą, ar turima informacija, kad tokių priedangos įmonių pastaruoju metu kuriasi daugiau? Gal galėtumėte pasakyti, kiek po nepriklausomybės paskelbimo įsikūrė tokių įstaigų?

V.LANDSBERGIS. Idėjiškai inicijavo turbūt ponas E.Bičkauskas per mūsų diskusijas dėl ano KGB kadrinių darbuotojų veiklos apribojimo įstatymo. Man atrodo, buvo jo pastabų, jog neapima visko. Yra, pavyzdžiui, data. Jeigu žmonės prieš kovo 11 d. pasitraukė iš saugumo, tada jų jau neliečia mūsų priimtas įstatymas, o jų buvo ar galėjo būti. Aš nežinau, kaip jis tada tiksliai sakė, buvo tokių, kurie specialiai išėjo iš saugumo prieš kovo 11 d. su pavedimu kurti priedangos įstaigas. Tai buvo labai rimta pastaba turbūt žinančio padėtį žmogaus. Aš priėmiau domėn ir turėjau idėją, kad reikia šitą spragą užpildyti.

Be to, skatino ir spaudoje pasirodančios publikacijos apie visokias įtartinas sekimo, telefoninio pasiklausymo (specialiuose butuose įrengtus lizdus) grupuotes ar net įregistruotas saugos ir sekimo organizacijas, kurios beveik skaidriai švietė tomis trimis raidėmis iš vidaus.

PIRMININKAS. Klausti laikas baigėsi. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, ar pritariama pateiktam projektui? Seimo narys A.Sakalas nori prieštarauti.

A.SAKALAS. Aš norėčiau prieštarauti grynai dėl formalių motyvų. Iš atsakymų į klausimus aš neišgirdau, ar Lietuvoje apskritai yra tokių priedangos įmonių, jeigu yra, kiek ir ar galėtų Seimo Pirmininkas bent vieną jų įvardyti. Kadangi aš tokio atsakymo negirdėjau, manyčiau, kad reikėtų šitą pateikimą atidėti, pasiūlyti paprašyti Valstybės saugumo departamento vadovą pateikti patikimą informaciją, kad mes priimtume įstatymą tik tada, kai žinotume, kad tas įstatymas skirtas kovai su realybe, o ne su vėjo malūnais. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu šio įstatymo projekto pateikimui, nes visiems žinoma, kad ši užsienio specialiųjų tarnybų priedangos organizacijų problema egzistavo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pirmos dienos. Manau, kad šio įstatymo priėmimas iš tikrųjų paskatins mūsų specialiąsias tarnybas geriau, įžvalgiau ir rimčiau dirbti darbą šia kryptimi.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai reikėtų balsuoti, taip? Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariam pateiktam Užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų veiklos nutraukimo įstatymo projektui, kurio Nr.P-1677.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Taigi, kolegos, ar pritariam po pateikimo šiam projektui? Pritariantys – už.

Už – 61, prieš nėra nė vieno, susilaikė 9. Užsienio slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų veiklos nutraukimo įstatymo projektui, pateiktam projektui, pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolegos, dėl svarstymo datos. Ar galėtume spėti balandžio 20 d.? Balandžio 20 d., gerbiamieji kolegos, numatomas svarstymas. Dėkoju.

 

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1678. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” įgyvendinimo  įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1679 (pateikimas)

 

Gerbiamieji kolegos 1-11a, 1-11b projektai Nr.P-1678, Nr.P-1679. Pirmasis projektas – Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuos įstatymų projektus pateikia Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man jau teko ką tik minėti mūsų praėjusių metų birželio mėnesį priimtą įstatymą “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos”. Tas įstatymas buvo plačiai diskutuojamas, buvo abejojama, ar jis neprieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms taisyklėms ir konvencijoms. Dabar mes turime visus atsakymus į tas abejones. Konstitucinis Teismas atsakė, jog prieštaravimų nėra ir įstatymo iš tikrųjų reikia, jis būtinas mūsų teisinei sistemai mūsų valstybės ypatingame istoriniame tarpsnyje.

Tuo pačiu metu Konstitucinis Teismas padarė porą pastabų. Tai yra pastabą dėl kai kurių išimčių atvejų, dėl kurių turėtų spręsti speciali institucija arba kolegija iš kelių asmenų, kurią skirtų Prezidentas. Būtent Konstitucinis Teismas nustatė, kad tokios kolegijos, o ypač jos nuostatų tvirtinti (nes tai jau įstatyminis lygmuo arba priartėja prie įstatyminio lygmens) Prezidentas neturi ir kad tai neatitinka Konstitucijos principų. Taigi jau aiški viena vieta, kurią įstatyme reikia taisyti.

Kitas Konstitucinio Teismo nurodymas, kad įstatyme nenurodytos, ar neužtikrintos, galimybės paliestam asmeniui kreiptis į teismą. Kai mes diskutavome, šitas klausimas buvo keliamas, tačiau tada man ir kai kuriems teisininkams atrodė, jog kiekvienu atveju pilietis turi teisę kreiptis į teismą ir nebūtinai įstatymuose reikia tą įrašyti, ypač darbo santykių įstatymuose ir pan. Tačiau jeigu Konstitucinis Teismas pastebi, jog tokios nuorodos reikia, tai ji dabar bus įrašoma. Vadinasi, pirmiausia turime mano jau paminėtą įstatymą ir jo 3 straipsnio antrąją dalį, kur buvo numatoma, jog dėl išimčių ar išlygų tam tikrais atvejais sprendžia Prezidento sudaroma trijų asmenų komisija. Dabar visa tai išbraukiama, nėra jokios komisijos, niekam nereiks rūpintis. Yra tiesiog labai aiškus nustatymas – štai kada yra daromos išimtys. O visais kitais atvejais dėl jokių išimčių jokia komisija nesprendžia.

Vienas svarbus papildymas, ką irgi tada kolegos sakė svarstant aną įstatymą, kad galėjo būti žmonių, kurie dirbo ir po Kovo 11-osios toliau SSRS KGB sistemoje, teikdami informaciją jau nepriklausomai Lietuvos valstybei ir tuo būdu jai pasitarnaudami. Jie galėjo ten dirbti ir pačios mūsų valstybės pavedimu. Iš tikrųjų tai labai galimas atvejis ir tokių žmonių galėjo būti. Ko gero, vienas kitas ir buvo, todėl jų atžvilgiu teisingumas taip pat turi būti sureguliuotas. Todėl yra įrašyta ši nuostata, kad irgi netaikomas apribojimas tokiems buvusiems VSK kadriniams darbuotojams. O jiems tai išlygai, ar išimčiai, gauti, čia įrašėme teismą. Kaip ir kitu atveju, tegul sprendžia teismas ir pats asmuo kreipiasi į teismą, pateikia įrodymus ar liudininkus, galbūt kokius nors nepriklausomos Respublikos pareigūnus, su kuriais kontaktavo ir kurie pavedė toliau dirbti. Manau, kad čia yra normali situacija. Viena vertus, mes nuimam prieštaringą nuostatą, dėl kurios pasisakė ir Konstitucinis Teismas, jog net Prezidentui nereiktų suteikti įpareigojimų sudaryti tokią specialią kolegiją, tvirtinti jos nuostatus. Dabar šito visai nėra. O išimčių ratas papildomas konkrečiu atveju, dėl kurio pasisakys teismas. Tai bus baigtinis sprendimas, ne kokios nors dar šalia teisme esančios kolegijos.

Štai yra to įstatymo darbuotojo dabartinės veiklos įstatymo patikslinimas, pasakyčiau, ne papildymas, nes straipsnis kitaip parašomas. Kai kas visai išbraukta, pašalinta ir įrašyta naujų nuostatų bei naujas 3 straipsnio antrosios dalies pavidalas.

Ar man reikia pateikti abu įstatymus, ar mes?..

PIRMININKAS. Jie yra susiję. Būtų miela, kad jūs abu pateiktumėt ir mes klaustume dėl abiejų. Tiesiog taip sutaupytume…

V.LANDSBERGIS. Gerai. Antrasis įstatymas tai yra šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kuriame taip pat atitinkamai reikia kai ką pakeisti ir būtent yra kai kas supaprastinama ir patikslinama.

Žinoma, daugelis nuostatų paliekama. Čia yra pirmiausia naujas dalykas, kadangi egzistuoja teismas, galima apskųsti teismui. Jeigu teismas pripažįsta, kad išvada nepagrįsta, jis grąžinamas į ankstesnį darbą. Šitie dalykai. Išvadas, kaip ir anksčiau buvo, padaro Genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybės saugumo departamentas, jeigu darbdavys kreipiasi dėl gautos informacijos. Darbo nutraukimu nelaikomas išėjimas į pensiją arba perėjimas į kitą represinę struktūrą okupuotos Lietuvos teritorijoje. Kitaip sakant, atsižvelgta ir į tas pastabas, kad anas įstatymas ne visas situacijas numatė, kai kada būtent KGB darbuotojai galėjo pereiti į miliciją arba į kokias kitas pareigas, arba tiesiog išeiti į pensiją prieš Kovo 11-ąją, o paskui vėl įsidarbinti kokiose nors valstybei jautriose dėl pasitikėjimo vietose.

Tai štai ir tiek. Kaip sakau, įrašyta tai, kad Genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Valstybės saugumo departamento išvadą asmuo gali apskųsti teismui. Tai ir anksčiau atrodė, kaip savaime suprantamas dalykas, bet kadangi Konstitucinis Teismas pasigedo tokios nuostatos, tai ji dabar įrašoma. Ir per kiek laiko galima apskųsti teismui, ir kas vyksta po to, jeigu teismas patenkina skundą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Aštuoni Seimo nariai norėtų klausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, noriu paklausti dėl įstatymo projekto. Ar nereikėtų paminėti, kokie dokumentai ar medžiaga turi būti pridedama prie prašymo teismui, juk vien prašymo tikrai neužteks? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Manau, kad mes visi suprantame, jog vien prašymas be argumentų, be dokumentų, be liudininkų tai turbūt nesuteiks teismui jokio pagrindo išspręsti besiskundžiančio asmens naudai. Tai, ką jis galės, tą ir pateiks. Jeigu mes surašysim kokį nors sąrašėlį, tai tada gali tas sąrašėlis apriboti, nes gal dar ką nors galima pateikti kaip įrodymą. Kažin ar reiktų tokio sąrašo, ką turi pateikti asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl jam galimos išimties pritaikymo. Turbūt ką galės, tą ir pateiks. Galbūt kolegos pasisakys komitetuose, galbūt pasiūlys kokių nors papildymų? Aš kol kas nemanau, kad tai būtina.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pagirtina, kad po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, jūs skubiai inicijuojate to įstatymo pataisas. Mūsų manymu, labai gerai būtų, jeigu tai būtų daroma kiekvieną kartą, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta kokio nors įstatymo prieštaravimą Konstitucijai, kad jis būtų taisomas. Galbūt jūs galėtumėt imtis tokios iniciatyvos? Bet mano klausimas daugiau perspektyvinis. Ar neplanuojate šiuos darbinius apribojimus išplėsti ir buvusiems KGB agentams?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs, matyt, turite papildomų idėjų, jūs kalbate apie kitą įstatymą, kuris jau buvo pradėtas rengti. Tai ne aš planuoju ar neplanuoju, čia yra Seimo prerogatyva ir Seimo darbas dėl agentų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar nereikėtų peržiūrėti įstatymo projekte terminus, kadangi yra nustatyta, kad išvada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, taip pat Saugumo departamentui turi būti pateikta per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Kai tuo tarpu buvęs KGB darbuotojas gali tris mėnesius ateiti į Saugumo departamentą ir pateikti visą informaciją apie savo darbą. Kadangi minėtos informacijos pateikimas yra vienas iš kriterijų, leidžiantis taikyti įstatyme numatytas išimtis, bendroji išvada turi būti pateikta pasibaigus asmeniui duotų trijų mėnesių terminui. Kokia jūsų nuomonė dėl to?

Galbūt antrą klausimėlį. Ar nereikėtų vis dėlto tarpinės grandies tarp Genocido tyrimo centro ir Saugumo departamento, ir KGB darbuotojo, kad jis po jų išvados kreipėsi į teismą. Tuo tarpu galbūt galėtų būti sudaryta tarpinė komisija iš Seimo, Vyriausybės atstovų, galbūt Prezidentūra galėtų deleguoti atstovus, kurie patvirtintų ar paneigtų tą išvadą?

V.LANDSBERGIS. Aš pirmiausia atsakysiu į antrąją jūsų klausimo pusę. Manau, kad mes vėl galbūt įklimptume į ginčijamų struktūrų kūrimą, nes dabar situacija turėtų būti paprasta ir aiški.

Pateikiama bendra išvada, o ją galima skųsti teismui. O dar kokia nors tarpinė komisija, tai mes grįžtume prie to varianto, kuris jau buvo svarstomas, kurį Seimas buvo priėmęs, bet Konstitucinis Teismas pripažino, kad nereikia Prezidentui pavesti tokios komisijos skyrimo, o ypač ką aš matau kaip tikrai racionalų dalyką Konstitucinio Teismo sprendime – tvirtinti tokios komisijos nuostatų pačiam Prezidentui. Jeigu mes tada būtume priėmę įstatyme, kad nuostatus tvirtina Seimas ir jie įgauna įstatymo galią, tai galbūt ir būtų likusi ta kolegija, bet dabar jau jos atsisakykime, negrįžkime, Konstitucinis Teismas pasakė, kad jos neturi būti ir paliekame tiesioginį ryšį su teismu. Aš nebūčiau linkęs vėl svarstyti kokios nors struktūros įsteigimo.

Dėl terminų, kad išvadas reikia pateikti per 30 dienų, kai pretendentas gali pateikti per 3 mėnesius. Vis dėlto jis nebūtinai pateiks pirmą dieną, jis gali trijų mėnesių pabaigoje pateikti, bet tai tiesiog jau yra, sakysime, palanki situacija žmogui, kuris galbūt turi problemų su sąžine, su savo praeitimi, o gal mano, kad neturi problemų, apsigalvoti ir pasireikšti vienokiu ar kitokiu veiksmu. Kai kurie į tai žiūri labai paprastai, kaip į tam tikrą skaistyklos laikotarpį, nori būti lojalūs savo valstybei, nenori slėpti savo praeities ir net mano, kad jiems bus lengviau gyventi. Vadinasi, toliau viskas pašalinama, jokių įtarinėjimų ir panašiai.

O ar neužtenka Genocido tyrimo centrui ir Valstybės saugumo departamentui 30 dienų pateikti išvadą, ar žmogus tikrai yra nagrinėjęs tik kriminalines bylas, ar jis tikrai yra daręs paslaugų nepriklausomai Lietuvos valstybei jos pavedimu, aš nemanau, kad tai būtų labai sudėtinga. Jeigu tokių faktų yra, tai jiems patikrinti turbūt 30 dienų turi pakakti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Į mano klausimus, ką aš norėjau paklausti, iš esmės atsakyta.

PIRMININKAS. Seimo narys G.J.Mincevičius. Ne. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš įsivaizduoju, kad taip turbūt ir yra, viskas teisme bus sprendžiama pagal dokumentus. Bet gali būti ir taip, kad iki šiol šie dokumentai yra slapti ir jais asmuo negalės pats disponuoti bei juos paskelbti. Gal dėl to jis galėtų kreiptis į instituciją, kuri turi teisę juos saugoti, ir ta institucija inicijuotų teismo procesą?

V.LANDSBERGIS. Čia jūs, matyt, numatote kokius nors konkrečius atvejus, į ką man būtų labai sunku atsakyti. Kokie yra tokie jau slapti dokumentai, prie kurių pats asmuo negali prieiti, norintis kreiptis į teismą, kad būtų pripažinta, jog jis dirbo Lietuvos valstybei po kovo 11-osios ar panašiai. Aš nežinau, ar tikrai gali būti tokio slaptumo dokumentų, kurių net teismui nebūtų galima parodyti. Jeigu tas žmogus pasakys, štai paprašykite Saugumo departamento, ten yra mano pranešimai, kuriuos aš duodavau apie KGB veiklą, ar ko nors iš nepriklausomos Lietuvos pareigūnų, ir kad teismas negalėtų paprašyti ir gauti tokių dokumentų, kad tą dar reikėtų įrašyti į įstatymą… Jeigu jūs manote, kad… Galbūt teisininkai pasakys dėl tokių dalykų slaptumo ir ar reikalingas dar specialus įstatymo nurodymas, ką teismas gali gauti ir taip, o kam dar reikia įstatymo normos. Siūlau pasvarstyti komitete su teisininkais.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš noriu paklausti dėl įstatymo P-1678. Ar galima būtų dabar paklausti?

V.LANDSBERGIS. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, šio įstatymo 2 straipsnyje numatyti apribojimai netaikomi visiems buvusiems VSK kadriniams darbuotojams, kurie po 1990 metų kovo 11 dienos dirbo VSK jau Lietuvos Respublikos valdžios institucijų pavedimu ir teikė tam tikrą informaciją. Ar po šia priedanga nebus išteisinti visi kadriniai darbuotojai ir sugrąžinti į darbą, nes kiti galėjo specialiai suteikti dalį informacijos, kad įgytų Lietuvos valdžios didesnį pasitikėjimą, gautų daugiau informacijos.

Kitas momentas. Aš manau, kad dabar atgavus Lietuvos nepriklausomybę daugelis tiesiog aukštų pareigūnų, kurie kovojo prieš Lietuvos valstybingumą, Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą, dažnai teisinasi, kad jie tiesiog buvo vos ne rezistentai. Aš manau, kad tai yra toks savotiškai dviprasmiškas įstatymas. Kaip jūs tai vertinate?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už jūsų pastabą. Matote, mūsų gyvenimas buvo gana dviprasmiškas įvairiais laikotarpiais. Buvo ir stribų, kurie kai kuriuos žmones perspėdavo, kai kuriuos vežant dalyvaudavo, kai kuriuos perspėdavo, kad slėptųsi. Tai nėra, taip sakant, visiškas išteisinimas, bet yra tokie žinomi atvejai, žinomos situacijos. Koks nors KGB kadrinis darbuotojas irgi galėjo padaryti teigiamų paslaugų, net ir savo galbūt iniciatyva, Lietuvos valstybei. Jeigu jis ateis tik su tais nuopelnais, pagal šį įstatymą tai nebus pakankama. Tai yra sąžinės dalykas. Aš žinau, kad aš kai ką ir gero padariau, o kas nors gal kada įvertins, gal tie žmonės, kuriuos aš išgelbėjau ar padėjau jiems išvengti bausmės, gal jie prisimins. Bet čia kalbama apie tai, kai buvo specialus pavedimas atkurtos Lietuvos valstybės institucijų, kurios gali apie tai paliudyti. Aš manau, kad čia neturėtų būti taip grėsminga. Nors, be abejo, dvigubo agento situacija yra žinoma, kai jis padaro… Bet jeigu jis, kaip sakoma, suteikia vertingą informaciją, ne šiaip sau ką nors, o vertingą informaciją ir apie tai galima gauti oficialų patvirtinimą, tai aš manau, kad ši išlyga yra dora.

PIRMININKAS. Ar yra A.Sakalas, norintis klausti? Nėra. Tada paskutinis klausimas. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš norėjau pasitikslinti dėl termino “glavnoje razvedavateljnoje upravlenije” kuris verčiamas kaip “vyriausioji žvalgybos tarnyba”. Vis dėlto “upravlenija” ar nebus greičiau valdyba? Kaip čia tas terminas “upravlenija”?

V.LANDSBERGIS. Gerai, gerbiamasis Seimo nary, atkreipsime dėmesį į terminologiją.

A.V.PATACKAS. Terminologija turi būti tiksli.

V.LANDSBERGIS. KGB, GRU – tarptautinės raidės. Bet kai verčiame, tai reikia…

A.V.PATACKAS. “Upravlenija” paprastai verčiama kaip valdyba. Reikia pasitikslinti.

V.LANDSBERGIS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pritariame pateiktiems projektams? Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Taip. Aš kviečiu pritarti, nes tai iš tikrųjų pataiso tas spragas, kurias pastebėjo Konstitucinis Teismas, ir įstatymas toliau galės veikti jau netrukdomas. Bet kartu noriu atkreipti dėmesį, kad yra labai vertinga Konstitucinio Teismo išvada, kuri išryškino patikimumo ir lojalumo principą ir pabrėžė, kad valstybė privalo šitą principą įgyvendinti tiek valstybinėse įstaigose, tiek privačiose organizacijose, jeigu jų veikla yra reikšminga visuomenei.

Manau, yra kur kas platesnio teksto dalykas ne tik šio įstatymo. Labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimas, ypač Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir kiti komitetai svarstydami ir kitų įstatymų projektus nepamirštų šio principo ir valstybės, t.y. ir įstatymų leidžiamosios valdžios, pareigos visada laikytis ir įgyvendinti patikimumo ir lojalumo principą. O dabar kviečiu pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar pritariame bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo įstatymo projektams Nr.P-1678 ir Nr.P-1679.

Gerbiamieji kolegos, kadangi tai yra pataisos pakankamai plačiai diskutuotų įstatymų, siūloma, su Pirmininku esame sutarę, kad preliminariai galėtume sutarti bendruoju sutarimu dėl skubos tvarkos. Vadinasi, kitą ketvirtadienį būtų svarstymas ir dar kitą savaitę būtų šio įstatymo priėmimas. Skubos tvarkos reikia tam, kad išvengtume kitų plačiųjų Seimo statuto reikalaujamų procedūrų.

Kolegos, ar galėtume sutarti dėl skubos tvarkos? Sutariame bendruoju sutarimu. Taigi ateinantį ketvirtadienį – balandžio 15 d. šie projektai bus svarstomi. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis skelbiamas baigtas.