Lyginamasis variantas
Projektas 6
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŪKININKO ŪKIO
Į S T A T Y M A S
1999 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1.Šis įstatymas nustato ūkininko ūkio (toliau - ūkio) teisinę padėtį, veiklos pagrindus, registravimo tvarką, jam teikiamą valstybės paramą ir veiklos nutraukimą.
2.Valstybė sudaro teisines ir ekonomines sąlygas ūkių atkūrimui ir įkūrimui bei ūkininkavimui - gyvenimo būdo, dvasinių, kultūrinių ir gamtos vertybių kaime išsaugojimo pagrindui.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.Ūkis - šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas verslo vienetas, kuriame ūkininkas ir ūkio nariai verčiasi žemės ūkio veikla, naudodami žemę, mišką, vandens telkinius, pastatus ir kitą turtą.
2.Ūkininkas - fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkiu jam ir kitiems ūkio nariams nuosavybės teise priklausančioje, nuomotoje ar kitais pagrindais naudojamoje žemėje ir atstovaujantis ūkio interesams.
3. Ūkio nariai - ūkininko šeimos nariai ir kiti asmenys savo turtu ir nuolatiniu darbu dalyvaujantys ūkio veikloje.
4.Žemės ūkio veikla - ūkio veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, miškininkystę, vidaus vandenų žuvininkystę, savo ūkyje pagamintų produktų realizavimą ir paslaugas žemės ūkiui.
5.Paslauga žemės ūkiui – žemės ūkį, miškininkystę ir vidaus vandenų žuvininkystę aptarnaujanti veikla.
6. Talkininkas - fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu atliekantis trumpalaikį nemokamą darbą ūkyje.
2
3 straipsnis. Ūkio teisinė padėtis
1.Ūkis neturi juridinio asmens teisių. Pagal ūkio prievoles ūkininkas ir jo šeimos nariai atsako savo turtu, išskyrus tą turtą, į kurį pagal įstatymus negali būti nukreiptas išieškojimas pagal kreditorių reikalavimus.Kiti ūkio nariai pagal ūkio prievoles atsako ta bendro turto dalimi, kurią jie sukūrė savo darbu ar lėšomis.Ūkis neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su ūkio veikla.
2.Įstatymų nustatyta tvarka ūkis gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose.
II SKYRIUS
ŪKININKO IR ŪKIO NARIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO SANTYKIAI
4 straipsnis. Ūkininko ir ūkio narių nuosavybė
1.Ūkio turtą sudaro žemė, miškai, vandens telkiniai, pastatai, žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo, realizavimo, paslaugų ir transporto priemonės, įranga, žemės ūkio žaliavos, produkcija, lėšos ir kitas turtas.
2.Gamybos priemonės, žemės ūkio žaliavos, produkcija, gautos pajamos ir kitas ūkio narių darbu ar lėšomis sukurtas turtas yra ūkio narių bendroji nuosavybė.Kilus ginčui, turto atidalijimo būdą, dalies dydį ir atidalijimo terminus nustato teismas.
3.Ūkio nariui perdavus savo žemę, pastatus ir kitą turtą ūkiui valdyti ir naudotis, šis turtas lieka ūkio nario nuosavybė ir tarp kitų ūkio narių nedalijamas.
4.Ūkininko ir jo sutuoktinio ūkininkaujant įgytas turtas priklauso jiems abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jeigu sutuoktiniai nesusitaria kitaip ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita. Ūkininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) priklauso ta ūkio turto dalis, kurią jie savo darbu ar lėšomis ūkyje sukūrė.
5.Ūkio turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą.
5 straipsnis.Ūkininko ir ūkio narių teisės
1.Ūkininko ir ūkio narių turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas nustato šis įstatymas, Civilinis kodeksas, santuokos ir šeimos įstatymai bei kiti teisės aktai.
2.Ūkininkas tvarko ūkio reikalus, sudaro sutartis ir kitus sandorius, susijusius su ūkio veikla.Ūkio interesams gali atstovauti ūkininko įgaliotas ūkio narys ar kitas asmuo.
3
6 straipsnis.Ūkyje naudojama žemė
1.Ūkyje naudojamos žemės nuosavybės, nuomos ir kitus santykius nustato Žemės, Žemės nuomos, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.
2 Nuosavybės teise turima ūkio
žemėvalda negali būti didesnė kaip 150 hektarų, išskyrus atvejus, kai žemė
įsigyta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir arba kai
registruojant santuoką abiejų sutuoktinių nuosavybės teise turima žemėvalda
viršija šį plotą. Nuomojamos žemės plotas neribojamas.
3.Ūkyje naudojama nuosavybės teise ūkininko ir (ar) ūkio narių žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Ūkininko pageidavimu už ją suteikiamas lygiavertis žemės sklypas arba kitaip teisingai atlyginama.
ŪKIO VEIKLOS PAGRINDAI
7 straipsnis. Veiklos sritis ūkyje
Pagrindinė ūkininko
ūkio veikla – žemės ūkio veikla, tačiau galima verstis ir savo
ūkyje išaugintų produktų perdirbimu, realizavimu ir paslaugų
žemės ūkiui teikimu nesteigiant įmonės bei kitokia įstatymų neuždrausta veikla
Lietuvoje ir už jos ribų.
8 straipsnis. Veiklos sąlygos ūkyje
1.Ūkininkas Ūkis
savarankiškai nustato ūkio veiklos kryptis, gamybos struktūrą ir apimtis,
gamina, perdirba ir realizuoja ūkyje pagamintą produkciją, teikia paslaugas,
nustato pagamintos produkcijos ir teikiamų paslaugų kainas.
2.Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai savo sprendimais ir veiksmais negali riboti ūkio produkcijos pardavimo vidaus ir užsienio rinkose kitaip, negu įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
3.Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė.
9 straipsnis.Darbas ūkyje
1.Ūkininkas su ūkio nariais ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro.
2.Ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis. Šiems asmenims taikomi darbo įstatymai.
3.Ūkininko ir ūkio narių nepilnamečiai vaikai laisvu nuo mokyklos lankymo metu gali dirbti atitinkančius amžių įvairius ūkio darbus kartu su pilnamečiais šeimos nariais, jeigu tai nepažeidžia vaiko teisių.
4
10 straipsnis. Ūkio ir valstybės bei savivaldybių institucijų santykiai
1.Informaciją apie ūkio veiklą valstybės ir savivaldybių institucijoms ūkis teikia įstatymų nustatyta tvarka.
2.Darbo santykių, darbuotojų saugos, sanitarinių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos, kovos su gyvulių ir augalų ligų sukėlėjais, kenkėjais ir piktžolėmis reikalavimų laikymąsi ūkyje valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja teisės aktuose nustatyta tvarka.
3.Ūkio veiklos tikrinimas ir revizija leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais.
4.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų ūkiui padaryti nuostoliai turi būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
ŪKIO registravimas IR VEIKLOS NUTRAUKIMAS
11 straipsnis. Ūkio registravimas
1. Ūkį registruoti gali pagal civilinius įstatymus veiksnūs fiziniai asmenys.
2. Registruojamo ūkio žemėvaldoje turi būti ne mažiau, kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų (neskaitant kitiems asmenims išnuomotos žemės), o jei ūkio žemėvaldoje yra mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, turi būti gaunama ir deklaruojama iš žemės ūkio veiklos ne mažiau kaip 50 minimalių gyvenimo lygių dydžio pajamų, gautų per kalendorinius metus. Ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų visų per metus gautų verslo pajamų. Jeigu ūkyje verčiamasi dar ir agroturizmu, amatais, pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus visų per metus gautų verslo pajamų.
3.Ūkiui registruoti pateikiami šie dokumentai:
1)prašymas įregistruoti ūkį;
2)žemės nuosavybės arba žemės nuomos dokumentų kopijos;
3) Ūkio narių sąrašas.
4.Ūkis įregistruojamas ūkininko vardu.
5.Ūkio registravimo dokumentų turinį, formą ir konkrečią registravimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.
6.Ūkius registruoja rajonų žemės ūkio skyriai ūkininko ūkio registre.
7. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dokumentų ūkiui įregistruoti pateikimo ūkis turi būti įregistruotas arba pareiškėjui raštu nurodyta ūkio neįregistravimo priežastis. Atsisakymas įregistruoti ūkį gali būti apskundžiamas apskrities viršininkui. Šis skundas turi būti išnagrinėtas
ne vėliau kaip per l mėnesį. Jei prašytojas nesutinka su priimtu sprendimu, jį gali apskųsti teismui.
5
8. Įregistravus ūkį, ne vėliau kaip per 5 dienas ūkininkui išduodamas ūkio įregistravimo pažymėjimas.
9.Pasikeitus ūkiui įregistruoti pateiktuose dokumentuose nurodytai informacijai, ūkininkas per mėnesį nuo šių pokyčių atsiradimo dienos pateikia pakitimus patvirtinančius dokumentus ūkius registruojančiai institucijai.
10.Ūkis išregistruojamas:
1)nutraukus ūkio veiklą šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais;
2)prijungus ūkį prie kito ūkio;
3)jeigu neišlaikomi šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti rodikliai ir jie per vienerius metus neatkuriami.
11.Ūkio išregistravimas iš ūkių registro gali būti apskundžiamas teismui.
12 straipsnis. Ūkio veiklos nutraukimas
1. Ūkio veikla nutraukiama:
1) ūkininko sprendimu, priimtu kartu su ūkio nariais;
2)kai mirus ūkininkui ir ūkio nariams nelieka testamentinių ir įstatyminių įpėdinių;
3)pakeitus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtį.
2.Ginčai dėl ūkio veiklos nutraukimo bei ūkio turto sprendžiami teismine tvarka.
VALSTYBĖS PARAMA ŪKIui
13 straipsnis. Valstybės parama ūkiui
1. Šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas visiško ar dalinio užimtumo ūkis turi teisę naudotis valstybės parama, nustatyta Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymu ir kitais teisės aktais.
2.Valstybės parama skiriama
ūkio atkūrimui, įkūrimui ir jo veiklai, pirmenybę teikiant specializuotiems
ūkiams ir ūkiams, kuriuose ūkininkauja jauniems asmenys
iki 40 metų, aukštųjų ir kitų žemės ūkio mokyklų absolventai.
3.Valstybės paramos skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymas nenustato kitaip.
4. Ūkininkai moka žemės ir
(ar) žemės nuomos mokesčius. Ūkio pajamos yra neapmokestinamos.
Mokesčius ir mokesčių lengvatas ūkiams nustato atitinkami mokesčių įstatymai. Ūkio pajamos yra
neapmokestinamos.
6
5. Ūkininkui ir ūkio nariams Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų nustatyta tvarka taikomos sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo lengvatos.
6. Vienintelis ūkio darbingas narys atlikti karinės prievolės nešaukiamas.
VI SKYRIUS
14 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė iki 1999 m. rugsėjo 1 d. parengia su šiuo įstatymu susijusių įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus ir priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus lydimuosius aktus.
15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šiam įstatymui įsigaliojus, netenka galios įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio” (Žin., 1989, Nr.20-242) bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymo įsigaliojimo tvarkos “ (Žin., 1989, Nr.20-243).
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Teikia: Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Lapė