BIUDŽETO IR FINANSŲ
----------------------------------------------------
(Komiteto pavadinimas)
1999 m. ________________ d. Nr.______
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS
ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ( P-1369) IR SU JUO SUSIJUSIAIS
PROJEKTAIS (P–1370), (P–1371), (P–1372)
1. Klausymai dėl įstatymo projekto įvyko 1999 m. kovo 17 d. d.:
2. Klausymuose dalyvavo: 68 dalyviai, atstovaujantys vyriausybines ir nevyriausybines institucijas bei kiti Lietuvos piliečiai.
Klausymas vyko 4,5 val. Pasisakė ir atsakė į Seimo narių ir darbo grupės klausimus 22 kalbėtojai. Svarstymo medžiaga rengiama
(šifruojama)
___________________________________________________________________________________________________________________
3. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
___________________________________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________________________________
4. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Išvados projekto rengėjų nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti) |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
|
1. |
A. Janušis A. MaksvytisJ. PėžaitisM. Gaigalas
E. Bumblauskas
V. Juodikis
A. Urbonavičius
J. Makarenka
J. Jaruševičius
S. Balsys
J. Stankevičius
K.Lukaševičius
A. Janušis
A. Maksvytis
J. Padvaiskas
A. Žlabys
B.Kubilius
J. Makarenka
A. Laurinavičius
A. Baleikis
J. Jaruševičius
J. Padvaiskas
M. Gaigalas
A. Janušis
A.Maksvytis
L. Šimelionis
|
Pasiūlymai dėl draudimo įmokų:
Draudimo įmokų dydis pirmiausia turi priklausyti nuo transporto priemonės vertės. Draudimo įmoka neturėtų viršyti transporto priemonės vertės.
Nesuvokiama draudimo priklausomybė nuo žmogaus amžiaus, nes tai ne žmogaus, o automobilio draudimas. Siūloma nustatyti draudimo įmoką atsižvelgiant į automobilio amžių, o ne į žmogaus. Siūloma atsižvelgti į nuvažiuotus kilometrus ir kokiais keliais važinėjama.
Nesuprantamas diferencijavimas pagal variklio darbinį tūrį, nes nuo variklio priklauso tik maksimalus greitis, todėl koks skirtumas ar greitis-150, ar-250. Ar galima lyginti tuos pačius 2000 cm3 dyzeliniuose ir benzininiuose varikliuose? Reikėtų atsižvelgti į stažą, o ne į amžių. Nustatant privalomojo draudimo sumą turi būti atsižvelgta į: vairavimo stažą, važinėjimo intensyvumą, rizikos faktorių (važinėjant didmiesčiuose ir provincijoje).
Nustatyti draudimo įmokos priklausomybę nuo mašinos išleidimo metų (kuo naujesnė, tuo didesnė draudimo įmoka), nuo gaunamo atlyginimo.
Draudimo įmokas skaičiuoti atsižvelgiant į: automobilio markę, pagaminimo datą ir eksploatacijos laiką, automobilis pagamintas Rytuose ar Vakaruose, vairuotojo stažą bei amžių. Neteisinga, kad atsižvelgiama tik į žmogaus amžių, nes sprendžiamas klausimas ne dėl pensijos. Numatyti draudimo įmokos nuolaidą, kai transporto priemonė neeksploatuojama arba remontuojama. Siūloma Rytuose pagamintus automobilius drausti 120-150 lt. per metus, o Vakaruose- atitinkamai brangiau.
Draudimui mokama įmokų suma būtų 30-50 lt. metams. Draudimui mokamų įmokų suma priklausytų nuo atlyginimo (ar kitų pajamų) dydžio ir būtų nuo 30 iki 3000 lt. Draudimui mokama įmokų suma priklausytų nuo automobilio amžiaus bei prabangumo ir būtų nuo 30 iki 3000 lt. Galima palikti ir numatytas draudimo įmokas apie 500 lt., bet tuomet reikia atleisti nuo šio mokesčio tuos dirbančiuosius, kurių atlyginimas yra mažesnis nei 1000 lt. Galima palikti 500 lt. draudimo įmokas ir tuo atveju, jeigu minimalus atlyginimas būtų ne mažesnis kaip 1500 lt. Galima būtų numatyti, kad ši suma būtų 30-50 litų ir palaipsniui didinti iki 500 lt., žinoma, palaipsniui didinti ir atlyginimus iki 2000 lt.
Transporto priemonių savininkams ir valdytojams per paskutinius 5-7 m. neturėjusiems autoįvykių, turi būti taikoma palankiausia drausmingumo kategorija (9), kitiems-atitinkamai diferencijuota. Draudimo sumos ir draudimo įmokos turi būti daugiau diferencijuotos, priklausomai nuo transporto priemonės vertės, transporto priemonės savininko ar valdytojo drausmingumo (įskaitant ir eismo taisyklių pažeidimus, lemiančius autoįvykius). Drausmingi transporto priemonių savininkai ir valdytojai turi mokėti minimalias įmokas, kurios neviršytų 25 % minimalios mėnesinės algos. Turi būti sudaryta galimybė rinktis įvairias draudimo formas, įskaitant ir laisvanoriškas. Drausmingi transporto priemonių savininkai ir valdytojai neturi dengti savo sąskaita nedrausmingųjų išlaidų. Būtina vertinti daugiau drausmingumo faktorių. Nėra logiška už skirtingus autoįvykius (pagal sunkumą, pasekmes, įvykio aplinkybes) skirti vienodą bausmę-vienodu lygiu žeminti drausmingumo kategoriją.
Kodėl drausmingumo koeficientas pirmais metais 0? Juk inspekcijoje registruojami visi įvykiai ir nesunku būtų taikyti tokį drausmingumo koeficientą, koks numatytas taikyti po metų.
Drausmingumo ir nedrausmingumo koeficientas turėtų būti vienodi.
Sudarant pirmąją sutartį turėtų būti įvertintas drausmingumas (pvz., jei vairuotojas per 10 metų nepadarė avarijos, sudarant pirmąją draudimo sutartį jam būtų taikomas drausmingumo koeficientas D 9-0,5.
Transporto priemonių savininkams (virš 50 ar 60 metų) pravažinėjusių 20-30 metų ir nepadariusiems avarijų, būtų nesąžininga taikyti 0 pradinę kategoriją, o reikėtų taikyti Dg.
Neturintiems darbo reikėtų rasti kitus draudimo šaltinius. Dirbantiems jauniems žmonėms gaunantiems mažus atlyginimus atskaičiuoti 1- 2% draudimui. Invalidams ir senatvės pensininkams reikia visai panaikinti draudimo mokestį. Jei to padaryti neįmanoma, tai šiai kategorijai žmonių palikti po 50 Lt. už automobilius, nekalbant apie motorinius dviračius, motociklus, traktorių priekabas, traktorius. Per didelės draudimo sumos ir baudos.
Autotransportą, kuris neduoda papildomų pajamų apdrausti minimaliai iki 100 litų kompensacijos sumai. Brangių automobilių savininkas, jei nori gauti didesnę kompensaciją už patirtus nuostolius, gali apsidrausti savanoriškai papildomai. Draudimo įmokas galima mokėti kaip ir už komunalines paslaugas, nereikės papildomų biurokratų.
Sumažinti draudimo įmokas.
Pensininkus ir invalidus atleisti nuo mokesčio arba jį per pusę sumažinti. Tarifai turi būti pagal žmonių kišenę ir galimybes. Labai aukšti tarifai, ypač pensininkams ir invalidams, ūkininkams ir organizacijoms.
Nustatyti, kad draudimą dėl valdiškų mašinų turi mokėti tas, kas važinėja (pvz.: Seimo nariai turi mokėti patys). Iki 22 metų reikėtų 10 kartų mažinti draudimo mokestį. Ypatingai reikia didinti draudimo mokesčius darbuotojams, kurie gauna didelius atlyginimus, o mažinti pensininkams. Atleisti nuo draudimo tuos, kuriems virš 70 metų.
Draudimo įmokos pensininkams turėtų būti mažesnės. Draudimo įmokų dydžiai per dideli.
Bent dvigubai (pirmaisiais metais) sumažinti draudimo įmokas.
Kuo remiantis nustatytos draudimo įmokos?
Pasiūlymas susilaikyti nuo tokių didelių mokesčių naštos.
Vairuotojo amžius negali būti pagrindiniu kriterijumi, nustatant draudimo įmoką. Svarbiausias ir daugiausiai įtakos turintis kriterijus šiuo atveju yra asmens kaip vairuotojo patirtis. Kadangi neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek laiko asmuo per savo gyvenimą vairavo transporto priemonę, tam nustatyti yra įrašas vairuotojo pažymėjime “stažas nuo”. Kitas kriterijus pagal kurį galėtų būti diferencijuojamas draudimo įmokos dydis-vairuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta. Šiuo atveju gyvenamoji vieta-tokie rodikliai kaip miestas, didmiestis, kaimo vietovė, gyvenvietė, gyvenvietė šalia automagistralės ir pan. Neatmetama galimybė, kad kaip tam tikras draudimo įmokos dydį sąlygojantis kriterijus galėtų būti ir vairuotojo amžius, bet net ir taikant tokį kriterijų neteisinga prielaida, kad su asmens amžiumi įmoka turi mažėti. Taikant kaip kriterijų vairuotojo amžių, įmokos mažinimas turi būti nepastovus, o tik iki tam tikro amžiaus, o po to įmoką vertėtų vėl didinti arba bent jau sustabdyti mažinimą. Toks amžių grupių išskaidymas turi būti atliekamas remiantis statistiniais duomenimis. Taikant ne vieną kriterijų draudimo įmokos dydžiui nustatyti, turi būti pasirinkta paprasta ir visiems vienareikšmiškai suprantama metodika.
|
|
|
|
|
A.Nedzinskas
A. Maliekas
V. Daminaitis
A. Vyšniauskas
L. Vasiliauskas
|
Dėl draudimo sutarties termino:
Draudėjui pageidaujant privati autotransporto priemonė gali būti apdrausta 3, 6, ir 12 mėnesių, proporcingai nustačius atitinkamą sumą privalomos metinės draudimo sumos. Kontroliuoja kelių policija.
9 str. siūloma redakcija: “Paprastąją draudimo sutartį privaloma sudaryti ne trumpesniam negu pusės metų laikotarpiui, o ūkininkai ir kiti juridiniai žemės naudotojai (ž. ū. bendrovės, kooperatyvai), naudojantys transporto priemones tik darbų sezono metu – ne trumpesniam 30 dienų laikotarpiui; naudojimų pradžią ir numatomą pabaigą prieš išvykstant į kelią, atsižymėti draudimo liudijime Kelių policijoje, neviršijant sutarties termino.”. Draudimo įmokų dydžiai, priklausomai nuo vairuotojo amžiaus ir apdraustų mėnesių skaičiaus turėtų būti proporcingi pagal 12 mėn. laikotarpį.
Įvesti savaitės ir atskirų dienų draudimą kaip Estijoje.
Leisti pensininkams nuo 70 metų save ir savo automobilius apdrausti pusei metų, t.y. 6 mėn. ir už draudimą mokėti tik pusę kainos.
Žemės ūkio technika turi būti draudžiama tokiam laikotarpiui, kada su ja dirbama. Toks draudimo mechanizmas galėtų būti įvairus: žinant, kad reikės kitą savaitę dirbti, važiuojama į draudimo inspekciją ir apdraudžiama tik tam tikram laiko tarpui, ar kaip nors kitaip, tik ne tokiom sumom, kaip nurodyta projekte.
|
|
|
|
|
A. Maksvytis A. Žlabys |
2 str. 3 d. sąvoka “Tretysis asmuo”. Jei yra tretysis asmuo, tai kur yra pirmasis ir antrasis? Jei įtvirtinta sąvoka, tame pačiame įstatyme reikėtų ją visur naudoti, o ne vienur-“tretysis asmuo”, o kitur-“nukentėjusieji”. |
|
|
|
|
D. Razminienė J. Daukantas
P. Rindukas J. Pėžaitis J. Jaruševičius J. MakarenkaA.Baleikis
J. DuobaKolektyvinis |
Siūlomas savanoriškas draudimas. Įvesti savanoriškąjį draudimą pensininkams, invalidams, o ponams, valdininkams, turtuoliams, kurie pastoviai kasdien sėdi ant ratų–privalomą draudimą. Pensininkams palikti savanorišką draudimą. Žemdirbiams, turintiems daug transporto, netaikyti privalomojo draudimo technikai, naudojamai žemės ūkyje. Draudimą padaryti laisvą. Savanoriškas draudimas. Reikėtų arba visai atsisakyti privalomojo draudimo įvedimo arba jį atidėti tolesniam laikui. Laisvanoriškas draudimas. Keletą metų palikti laisvanorišką draudimą.
|
|
|
|
|
A.Janušis
|
Neteisinga, kad draudimo išmokos nemokamos, jei žala atsirado dėl neramumų, teroro aktų, jei žala padaryta nenustatytos transporto priemonės, transporto priemonei dalyvaujant bet kokio pobūdžio sporto varžybose, lenktynėse, treniruotėse. Ar galima bet kokį lenkimą traktuoti kaip lenktynes?
|
|
|
|
|
E. Bumblauskas |
Nepagrįstas lengvojo automobilio priekabų draudimas. Galima svarstyti tik prekybinių ar gyvenamųjų priekabų draudimą, bet paprastos iki 500 kg keliamosios galios ir 10 metų senumo priekabos draudimas – nepagrįstas. Mopedas ar motorinis dviratis–menkavertės transporto priemonės, todėl jos kaip ir automobiliai turi būti draudžiami laisvu draudimu. |
|
|
|
|
A. Maksvytis |
Neaišku kam ir kokiais atvejais išmokama draudimo išmoka? Pagal 3 str. 2 d.-žala neatlyginama atsakingam už autoavariją, o tam kuriam atlyginama, “laimingajam”, pagal draudimo įmokų skaičiavimo sistemos 3.4 punktą drausmingumo kategorija sumažinama per 5 pozicijas. Reiškia, jei mano mažos vertės automobilis apgadintas, neapsimokės visai kreiptis dėl draudimo išmokos, nes daugiau prarasiu, o nedrausmingumo koeficientas taikomas tik atsakingam už autoįvykį. Pagal 16 str. 3 p. nukentėjęs asmuo privalo pateikti draudikui ar Biurui prašymą, bet ar teiksis atsakingas asmuo nurodyti savo draudiką? Pastabas ir pasiūlymus prašome siųsti iki 1999 02 15, o Įgyvendinimo įstatyme Vyriausybės įgaliota institucija jau iki 1998 12 10 turi patvirtinti draudimo įmokų dydžius. Įstatymas reikalingas ne kam nors gera padaryti, o sukurti naujas, gerai apmokamas, darbo vietas saviems vargstančių sąskaita. Surinkus daug milijonų klestės dar labiau korupcija.
|
|
|
|
|
A. Nedzinskas |
Privataus lengvųjų automobilių transporto draudimą vykdo valstybinė draudimo kompanija. Valstybinė draudimo kompanija privalo išpirkti iš bedarbių, invalidų ir pensininkų transporto priemones, kurie neturi lėšų privalomam draudimui pagal turto ekspertų nustatytą vertę.
|
|
|
|
|
B. Veličkienė |
Pagal 19 str. 1, 3, 4, 5 p. nors ir drausi – nieko negausi. Kaip draudėjui neatlyginti žalos, kai jo mašina susprogdinta, sudeginta arba kai pavagiama, sugadina.
|
|
. |
|
|
A. Žlabys |
Nurodyti įstatymo paskirtyje, kad sprendžiamas klausimas, kaip atlyginti nekaltai nukentėjusiems autoavarijos metu. Kad būtų trumpiau ir aiškiau 2 str. 2 d.: “Draudikas–Biuro narys” (žiūrėti į 27 str. 1 d.), o 27 str. 1 d. (po antro sakinio) papildyti: ”Draudimo įmonės, turėjusios šio draudimo teisę ir neįstojusios į Biuro narius, šią teisę praranda.” (toliau pagal tekstą). Draudimas privalomas, draudikas privalo apdrausti, todėl pateikti prašymą sudaryti sutartį-nelogiška. Siūloma 11 str. redakcija: “Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su draudėjais pateikdamas jiems sutarties tekstą ir pareikalaudamas iš jų visų būtinų dokumentų šiai sutarčiai.” (toliau pagal tekstą). II skirsnyje “Draudimo sutartis “ turėtų būti straipsnis apie tai, ką duoda ši sutartis draudėjui ir kokios jo pareigos. Turėtų būti straipsnis, nurodantis sutarties turinį (kas sutartyje būtinai turi būti). Neaišku, ar bus išieškoma iš kaltų asmenų pagal 20 str. už padarytą žalą daugiau nei 20000 lt. įsigaliojus šiam įstatymui ir kas atlygins nukentėjusiems žalą? Neaišku, kaip bus atlyginama, jei autoavarijos situacijoje nebus galima nustatyti, kuris iš dviejų vairuotojų kaltas?
Pastabos dėl Vyriausybės nutarimo projekto: Neaišku, kaip bus skaičiuojami metai-nuo sutarties sudarymo datos, ar kalendoriniai metai? |
|
|
|
|
A. Baleikis |
Mažinti valdymo išlaidas.
|
|
|
|
|
A. Salys |
Neaiški trečiojo asmens sąvoka. Kaip traktuojamas tretysis asmuo, jei įvykus autoavarijai nė vienas vairuotojas nekaltas? Šį įstatymo punktą reikėtų detalizuoti ir sukonkretinti. Nekonkretus kelio apibrėžimas. Ar į šią sąvoką įeina visi keliai: miško keliukai, įvažiavimai į sodybas, karjerus ir juose esantys keliukai? Neaišku, kokio pločio kelkraščiai įskaitomi į kelią – iki griovio krašto, ar kiek už griovio? 3 str. 1 ir 2 d. bei 1 str. 2 d. neteisingas–jei draudžiama, tai turėtų būti draudžiami visi nukentėjusieji, o ne išrinktieji. Nelogiškas reikalavimas 8 str. 2 d., kur nurodoma, kad transporto savininkas privalo apdrausti priemonę iki jos registracijos. O jei transporto priemonė nebus užregistruota, kaip atgauti pinigus ir kiek teks vaikščioti? O jei transporto priemonė bus užregistruota po 1-2 mėn., tada už tą laiką sudarytos sutarties nenumatyta pratęsti įstatyme. Pasiūlymas dėl šios nuostatos: “Jeigu kažkiek dienų po registracijos nebus apdrausta – tada mokama bauda.” Bauda pradžiai per didelė.
12 str. – numatytos draudimo įmokos ir draudimo sumos, tačiau neaišku, ar draudimo kaina augs kartu su draudimo suma. Šio str. 1 ir 3 d. palieka labai dideles galimybes valdininkams.
13 ir 14 str. nekonkretūs – nenurodomi konkretūs Civilinio kodekso straipsniai.
15 str. –policininkai turėtų vykdyti šią funkciją, o neužkrauti žmonėms, kurie nukentėjo autoįvykyje, ypač vyresni pensininkai. 16 str. 2 d. – kaip gali nustatyti žalą tas asmuo (draudikas),iš kurio kišenės atlyginama žala, nedalyvaujant neutraliam asmeniui ar institucijai. Neaiški šio str. 3 d. – kas, kam, ką turi teikti. Sumokėjus pinigus dar reikės prašyti, kad koks valdininkas pateiktų dokumentus. Tai draudikų pareiga pasirūpinti, o inspekcijos pareiga apie tai pranešti draudikui arba draudikui pasidomėti inspekcijoje. 19 str. 3 d. išbraukti žodžius “dėl teroristinių išpuolių” ir sukonkretinti branduolinės energijos poveikio sąvoką – ar tai sprogimas, ar radiacija. 19 str. 5 d. išbraukti – nukentėję už policiją turi gaudyti nusikaltėlį.
20 str. 2 d. Neaišku, kas turi nustatyti ir kokiais dokumentais remiantis bus traktuojama, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, pvz.: sprogo priekinė padanga nauja arba dar tinkama. Ar šiuo atveju mašina bus techniškai netvarkinga? Į ką bus nukreiptas išieškojimas 20 str. 5 p. numatytu atveju – į transporto priemonės pagrobėją ar į mašinos savininką? 26 str. 3 p. turi būti leista Biurui investuoti pinigus tik į valstybės vertybinius popierius. Šio str. 3 p. sudaro galimybę išplauti pinigus. Įstatymas dar nepriimtas tačiau jau tvirtinamas Biuras, įnašų į Biurą dydžiai, privalomojo draudimo įmokų dydžiai.
Dviprasmiškai apibūdintas 1.2 įmokų dydžių punktas. Neaišku, ar jis taikomas senatvės pensininkams, ar tik senatvės pensininkams, vairuojantiems specialiuosius automobilius. Jeigu jis taikomas senatvės pensininkams, kad neliktų dviprasmybės reikėtų taip reglamentuoti: “invalidams, vairuojantiems spec. automobilius ir senatvės pensininkams”.
|
|
|
|
|
D. Januškevičius |
Nelogiškas 19 str. 5 p., pvz., transporto priemonės savininkas patiria žalą dėl kitos transporto priemonės vairuotojo kaltės ir autoavarijos kaltininkas pasišalina iš autoavarijos vietos. Kaip nustatyti autoavarijos kaltininką?
|
|
|
|
|
J. Lasinskas |
Siūloma parinkti lietuviškesnį “motorinio biuro” pavadinimą, pvz.: “Lietuvos transporto priemonių biuras”. Palikti galimybę laisvai kreiptis į kompetentingus nepriklausomus ekspertus, kurie nėra susiję su draudimo kompanijomis ar autoservisais. Prašoma sudaryti galimybę susipažinti su Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis.
|
|
|
|
|
A. Urbanavičius |
Ar apsidraudęs asmuo, kuris vairuoja kito asmens automobilį, šalia sėdint automobilio savininkui galės naudotis savo, o ne automobilio savininko polisu. Kodėl negalios kaltininko draudimas, jeigu jis teisėtai valdė transporto priemonę.
|
|
|
|
|
K. Lukaševičius |
Turi būti trys ir daugiau “draudėjų”, taikančių skirtingo “ekonominio sunkumo” draudimo sistemas. Civilinė atsakomybė atsiranda tiktai tada, kada transporto priemonė eksploatuojama. Transporto priemonės neįregistravimas nesukuria civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Draudimo sistema turi funkcionuoti konkurencinėje aplinkoje.
|
|
|
|
|
Keliamas klausimas, ar reikalingas dabar toks draudimas. Kitas įstatymo trūkumas, kad įveda savotišką lygybę ir kolektyvinę atsakomybę. Autoavarijų kiekis daugiau ar mažiau proporcingas pravažiuotų kilometrų kiekiui, todėl galima teigti, kad labiausiai suinteresuota šiuo įstatymu tie, kurie daug važinėja. |
|
|
|
|
|
M. Gaigalas |
Kam ta 20000 lt. draudimo suma (vėliau-net 80000 lt., jei daugelio asmenų automobilių rinkos vertė mažesnė kaip 4000 lt. Be to, visiškas mašinos sudaužymas-retas atsitikimas. |
|
|
|
|
L. Šimelionis |
Įstatymo pavadinimas, suformuluotas tikslas bei veikimo principas neatitinka ir/arba prieštarauja įstatymo paskirčiai, įstatyme aptartam draudimo objektui ir riboja asmens teises tiek į turto valdymą, taip pat varžo žmogaus laisvę teisėtai veiklai. Šiuo įstatymu turi būti reglamentuota transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarka. Todėl įstatymas turėtų vadintis “Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas”, o jo paskirtis turėtų būti: 1) reglamentuoti transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarką; 2) nustatyti žalos, padarytos tretiesiems asmenims ir/ar jų turtui autoavarijos metu, atlyginimo tvarką bei Lietuvos motorinio biuro steigimo, valdymo, veiklos, likvidavimo ir reorganizavimo tvarką. (Tam, kad atsitiktų aptariamas įstatyme draudiminis įvykis (autoavarija), pirmiausia transporto priemonę reikia valdyti. Taigi, ši draudimo rūšis neturi nieko bendra su transporto priemonės nuosavybės teisėmis, vadinasi, ir su transporto priemonių savininkais.). Transporto priemonės turėjimas nesusijęs su įstatymo paskirtimi. Dėl šios priežasties tokie įstatymo reikalavimai, kaip tai, kad “transporto priemonės savininkas privalo drausti transporto priemonių savininkų civilinę atsakomybę”, o ypač tai, kad dar ir “atskirai kiekvienai jo nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei” ir pan. yra netaikytini, nes tai yra turto prievartavimas. (Transporto priemonė gali būti įgyjama naudojimui tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir pagal netiesioginę. Taip pat ji gali būti perkama iki vairuotojo teisių įgijimo ar laikinai visai nenaudojama. Laisvai valdyti ir disponuoti savo turtu yra kiekvieno piliečio teisė). Kodėl asmuo, turintis teises, negalėtų apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu ir vairuoti bet kurią transporto priemonę? Be abejo, kaip ir vairuotojo teisių atveju, asmuo turėtų būti apsidraudęs visoms transporto priemonių rūšims, kuriomis jis planuoja vairuoti, o vairuojant transporto priemonę tokios rūšies, kuriai asmuo nebūtų apsidraudęs, draudimas negaliotų.
Be reikalo įstatyme yra nustatytos griežtos draudimo įmokos ir sumos. Visai priimtina, kad turi būti nustatytos minimalios draudimo sumos, tačiau nesuprantama, kodėl draudėjas negali draustis didesnei sumai. Pagal dabartinę įstatymo redakciją draudėjas, panoręs apsidrausti didesnei draudimo sumai, turėtų sudarinėti dar vieną sutartį (savanoriškojo draudimo), o tai būtų papildomas darbas tiek draudikui, tiek draudėjui. Nuostata, kad draudimo įmokas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija yra žingsnis atgal į sovietinius laikus. Kaip, esant tokiam kainų reguliavimui, bus užtikrinta konkurencija tarp draudikų. Kitas dalykas yra draudimo paslaugos maksimali kainos riba. Kadangi čia aptariama paslauga yra privaloma, ją teikiančios įmonės tuo pasinaudodamos galės nesąžiningu ir neteisėtu tarpusavio susitarimu palaikyti itin dideles kainas. Dėl to valstybė, kaip privalomos paslaugos iniciatorė, turėtų prižiūrėti, kad taip neatsitiktų, nustatydama maksimalios kainos ribą. Administracinis teisės pažeidimų kodeksas. Nepriimtina, kad už transporto priemonės eksploatavimą, nesudarius civilinės atsakomybės draudimo sutarties, yra atsakingas vairuotojas. Tai dar kartą pagrindžia, kad draudėju gali būti tiek transporto priemonės savininkai, tiek valdytojai (vairuotojai), kurių kiekvienas turėtų laisvo apsisprendimo teise pasirinkti, ar draustis vairuojant tik konkrečią transporto priemonę, ar konkrečią transporto priemonių grupę. Įstatymo nuostata, inicijuojanti nutarimo, patvirtinančio draudimo įmokų bruto dydžius, apriboja konkurenciją ir privataus verslo subjekto laisvę nevaržomam nustatyti savo atliekamų paslaugų bei parduodamų prekių kainą, tačiau net tuo atveju, jei ta nuostata įstatyme liktų, nutarimu patvirtinti tarifai, o tiksliau jų diferenciacijos metodika vienareikšmiškai prieštarauja Konstitucijai, dar daugiau-dvelkia socialistinėmis “dalinimosi” idėjomis bei yra nelogiški, pasirenkant kriterijų tarifo dydžiui nustatyti. Nepriimtina yra tai, kad senatvės pensininkams ir invalidams, vairuojantiems specialiuosius automobilius, taikomos sumažintos draudimo įmokos. Čia ne socialinės rūpybos įstatymas. Kodėl privati įmonė turi atlikti valstybės prisiimtus įsipareigojimus? Lietuvoje veikia privalomas socialinis draudimas, kuris ir turi rūpintis pensinio amžiaus asmenimis ir invalidais. Todėl nesuprantama nuostata, kodėl šiems asmenims turi būti teikiamos lengvatos privataus verslo sąskaita. Socialinė rūpyba turi būti įgyvendinama per tam skirtas institucijas, todėl, jeigu ir turi būti čia minėtos lengvatos, tai nebent kompensuojant iš valstybės ar SODROS lėšų, bet tik ne iš privačių ūkio subjektų. Kita vertus draudėjų, neįeinančių į pensinio amžiaus bei invalidų kategorijas, atžvilgiu toks Vyriausybės nutarimas nėra teisingas, nes jis vienareikšmiškai prieštarauja Konstitucijai. Drausmingumo kategorijų skaičius, jų paskirstymo metodika ir pan. Turėtų būti tik draudimo įmonės ar bent jų grupės (pvz., Biuro narių) apsisprendimo reikalas.
|
|
.
.
|
|
|
R. Stankevičius |
Ne visada transporto priemonės savininko ir valdytojo asmuo sutampa. Todėl jau pačiame pavadinime slypi netikslumas. Reikėtų rašyti “savininkų ir/ar valdytojų”. Tai nulemia ir tolesnis įstatymo turinys. 2 str. 8 p. apibūdinant transporto priemones vartojama sąvoka “savaeigės mašinos ir mechanizmai”. Žodį “mechanizmas” galima traktuoti labai plačiai-tai nebūtinai transporto priemonė. 9 str. 1 d. neatitinka prie įstatymo pridėtų draudimo įmokų struktūros bei laikotarpių. Įmokų lentelėse numatyta galimybė (pvz., pensininkams) sudaryti sutartį 3 mėnesiams. Projekto 12 str. numatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tačiau draudimo sumos nustatytos šiame įstatyme. Tiek draudimo įmoka, tiek draudimo sumą turėtų nustatyti viena institucija. Daugelyje įstatymo vietų minima sąvoka “nukentėjęs asmuo”, tačiau niekur neaptarta, kas ir kokiu pagrindu nustato aplamai, kas nukentėjusysis ir kas kaltininkas. Tai būtina nustatyti, siekiant išvengti daugybės teisinių ginčų. 19 str. 2 d. nurodoma, kad draudimo išmoka neišmokama, jeigu žala padaroma tyčia. ‘Tyčia” gali turėti dvi formas-“tiesioginė tyčia” ir “netiesioginė tyčia”. Tai žymia dalimi nulemia atsakomybės klausimą. Jeigu turima omeny abi atsakomybės formas-tai draudikas niekada neišmokės atlyginimo už žalą; visais atvejais žalas atlygins, remiantis projekto 18 str. 2 d. 3 p., biuras. Matyt įstatymo autoriai turėjo galvoje, kas reikalautų atskiro reguliavimo, kad žala abiem avarijos kaltininkams susitarus gali būti padaroma, siekiant neteisėtai pasipelnyti iš draudimo įmonių. Pavadinimas “Lietuvos motorinis biuras” lietuviškiau skambėtų “Lietuvos variklinis biuras”. Siūloma atsisakyti šio pavadinimo kaip neatspindinčio draudimo rūšies turinio ir pavadinti “Garantinio fondo biuru”. Juk aptariama įstaiga steigiama tam, kad vykdytų garantijas, kai kurių asmenų atžvilgiu.
Pritariama, kad biuras būtų steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymu. Tai turėtų būti ne pelno įmonė. Nesutinku, kad biuro įnašo dydį nustatytų Finansų ministerija, o atskaitymus Vyriausybė, nes tai labai nepaslanki sistema, valstybė netiesiogiai prisiims atsakomybę už privačios įstaigos veiklą be to, jeigu biuras privatus, tai valstybės kišimasis į šiuos reikalus pažeidžia privačių subjektų-šiuo atveju steigėjų-teises. 40 str. Logiška būtų numatyti, kad be išvardintų institucijų kontrolę turėtų teisę vykdyti ir techninių apžiūrų centrai.
41 str. turinį reikėtų papildyti, numatant, kad nustačius, jog asmuo neįvykdė pareigos apsidrausti, nubaudžiamas administracine bauda, o biuras nesumokėtų draudimo įmokų turi teisę išieškoti teismine tvarka. Be to, ir draudimo bendrovėms turėtų būti suteikta teisė teismine tvarka išieškoti draudimo įmokas iš nemokančių draudėjų. Ar būtinas toks griozdiškas įstatymas? Skaitant įstatymo projektą ir taisykles akivaizdu, kad taisyklėse atkartojamos tos pačios normos, kurios yra įstatyme. Civiliniame kodekse numatyta, kad įstatymą dėl privalomojo draudimo įvedimo priima Seimas, o konkrečias draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Tikrai neišvengsime įvairaus pobūdžio netikslumų įstatyme. Todėl jį reikės dažnai kaitalioti. Daug operatyviau tai galėtų atlikti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Todėl siūloma įstatymą priimti iš kelių straipsnių, numatančių, kad privalomas draudimas Lietuvoje įvedamas, kad Vyriausybė įpareigojama patvirtinti šio draudimo taisykles ir tarifus, nurodyti, kas ir kokia forma steigia biurą ir atsakomybės klausimus už įstatymo nesilaikymą. Turėtume glimybę būti lankstesniais, keičiant, esant reikalui, taisykles, o rezultatas būtų tas pats. Bendros pastabos. Atkreipti dėmesį į pasienio draudimą. Galima įsivaizduoti, kad priėmus įstatymą, pasienyje ims dygti draudimo bendrovių kioskai. Kiekviena bendrovė sieks geresnės pozicijos. O tai paskatins pasienio policijos ir muitinės darbuotojų korupciją. Reikėtų įpareigoti draudimo bendroves, dalyvaujančias šiame draudime, vykdyti pasienyje bendrą draudimą. Ši galimybė įteisinta Draudimo įstatyme. Ruošiamasi šio draudimo įvedimui nepakankamai. Ypač reikėtų paakinti draudikus, siekiančius vykdyti šį draudimą. Lig šios dienos nesirūpinama biuro steigimu, o tam prireiks nemažų pastangų. Šis įstatymas padės integruotis Lietuvai į Europą. Todėl jis turėtų būti savo turiniu ir prasme artimas mūsų kaimyninių valstybių ir ES įstatymams. Spaudoje neteko girdėti ar matyti, kad įstatymą ar taisykles būtų įvertinę tarptautiniai ekspertai. Reikia tikėtis, kad siūlomi projekte įmokų dydžiai nepaimti “iš lubų”, o nustatyti remiantis artimų kaimyninių valstybių patirtimi. Prieš patvirtinant gerai būtų turėti bent keleto žymesnių draudimo matematikų pasirašytas išvadas. Šios rūšies specialistai pripažintos Europoje. Negalima suprasti, kokį vaidmenį įmokos dydžiui turi amžius. Suprantamos išlygos dėl senatvės pensininkų ir invalidų. Tai šių žmonių įvertinimas socialine prasme. Tačiau, kokią įtaką įmokos dydžiui turi tai, ar transporto priemonės savininkas 20 ar 35 metų amžiaus? Jeigu vertintume socialine prasme, tai 20 m. asmuo nėra turtingesnis už 35 m. Gal turėta galvoje vairavimo stažo. Tačiau vairuotojo pažymėjimą gauna 20 ir 30, ir 50 m. asmenys. Taigi, vairavimo stažas nebūtinai susijęs su vairuotojo amžiumi. Nereikės stebėtis, kad įvedus amžiaus kriterijų automobilius registruos arba draus tos kategorijos asmenys, kuriems įmokos bus mažesnės. Nustatant įmokas ž. ū. transporto priemonėms, reikėtų atkreipti dėmesį į ž. ū. darbų sezoniškumą. Neaišku, kam drausti kombainą 6 mėn., jeigu juo naudojamasi 1 ar 2 mėn. |
|
.
|
|
|
Minimalų transporto priemonių draudimo laikotarpį žemės ūkyje sutrumpinti iki 3 mėn., nes dauguma transporto priemonių naudojami tik derliaus nuėmimo laikotarpiu-apie 3 mėn. Kombainus ir kt. savaeiges ž. ū. mašinas priskirti aukščiausiai drausmingumo kategorijai, nes jų funkcija ne krovinių pervežimas keliais, bet darbas laikuose, kur draudiminiai santykiai negalioja. Eismo dalyviais jos būna retai. Draudiminio įvykio įvylimas, kai buvo išmokėta draudimo išmoka, sumažina drausmingumo kategoriją tik įvykio kaltininkui ir tik viena kategorija. Drausmingumo kategorijos turėtų būti 3, kaip ir nedrausmingumo.
|
Diskutuotinas pasiūlymas.
Nepritariame. Drausmingumo kategorija priklauso ne nuo išvardintų faktorių, o nuo padarytų avarijų. Diskutuotinas pasiūlymas.
Niekuo nepagrįsta asmeninė nuomonė. |
|
|
|
|
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius
|
Netaikyti ž. ū. technikos savininkams draudimo. |
Nepritariame. Šios rūšies draudimas atliks savo funkciją-apsaugos nukentėjusius nuo autoavarijos, jei bus visuotinumas draudžiantis.
|
|
|
|
Lietuvos ūkininkų “Tėviškės žemė” |
Įstatymo tikslas–sukurti naują draudimo ir motorinio biuro finansinį-biurokratinį monstrą, užtikrinti sąlygas bei lėšas jam lobti. Įstatymas nenaudingas dėl didelių draudimo įmokų. Jos 10 kartų didesnės už sovietų laikais mokėtas įmokas, bet padeda trigubai mažiau-jos nekompensuoja draudėjų nuostolių, nuostolių, jei mašina autoavarijos metu buvo ne eismo vietoje ir jei žalą padarė nenustatyta transporto priemonė. Įstatymas nepadėtų mažinti avarijų skaičiaus. Priešingai draudėjai važiuos dar labiau beatodairiškai. Įstatymas būtų nusikalstamas elementariam žmogiškumui.
Įmokų dydžio nuolaida priklausomai nuo amžiaus yra labai maža. Pagyvenusiems, niekad avarijų neturėjusiems vairuotojams draudimas neturi būti privalomas.
Įmokų dydis turėtų būti priklausomas nuo mašinos kilometražo.
Kodėl pradinė drausmingumo kategorija visiems vienoda-ir ne kartą baustiems, ir visą gyvenimą tvarkingai važinėjantiems? Pagyvenusiam vairuotojui neužteks laiko gauti aukštesnę kategoriją. O juk aukštą kategoriją jau yra užsitarnavęs.
Reikia projektą iš esmės taisyti, arba jo atisakyti.
|
|
|
|
|
Nepagristai užaukštinti draudimo įmokų dydžiai (pvz., vilkiko su puspriekabe savanoriškas CAD 25000 turtui ir 25000 asmeniui kainuoja 660, o pagal projektą-1000-1300 be puspriekabės). Nelogiška skirstyti įmokų tarifus pagal vairuotojo amžių. Gali būti 60 metų žmogus tik išlaikęs vairuotojo teises.
Šis skirstymas apsunkintų transporto įmonių darbą dėl viruotojų kaitos.
Dėl 50% pavojingus krovinius vežančioms transporto priemonėms. Ne kiekvienas vežėjas gali iš anksto žinoti, ar jis tokius krovinius veš. |
|
|
|
|
|
Pritariama dėl amžiaus, bet turi priklausyti ir nuo stažo.
Pagrindinis transporto priemonės vertės kriterijus-pagaminimo data (naudojimo laikas), o ne variklio darbo tūris. Atsitikus avarijai, senesnės transporto priemonės savininkas gaus mažesnę kompensaciją.
Sudaryti galimybę draustis tik važinėjimo laikotarpiui, tuomet mažesnes pajamas turintys vairuotojai galės taupyti.
|
Kai bus įmanoma gauti statistiką, leidžiančią nustatyti autoavarijų priklausomybę nuo stažo, stažo. |
|
|
|
|
Neįgyvendinti privalomojo draudimo-pensininkams, invalidams, bedarbiams ir socialiai remtiniems palikti laisvą automobilių draudimą.
Konstitucija garantuoja žmogaus privataus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumą. |
|
|
|
|
|
Lietuvos invalidų draugija |
Autoavarijos apibrėžimas turi apimti platesnį autoįvykių ratą. Draudimo išmokas reikėtų duoti ne tik “judančio” automobilio padarytai žalai kompensuoti. Ant automobilio gali užvirsti vėtros nulaužtas medis, jį gali nunešti ir sugadinti vandens stichija, gali būti susprogdintas. Šiais atvejais draudimo išmoka turėtų būti mokama. Įmokų diferenciacija ne tik pagal variklio darbo tūrį, bet ir pagal automobilio amžių. Įstatymas reikalingas turtingiems. Iš vargšo žmogaus, sudaužiusio brangų automobilį, antstoliai nepajėgia išreikalauti padarytos žalos atlyginimo.
Draudimo įmokos turėtų būti dar mažesnės invalidams vairuojantiems specialiuosius automobilius. Keletą metų į avariją nepatekęs vairuotojas patirtų ryškesnį draudimo įmokos sumažėjimą.
Žalos kompensacija nustatoma nekonkrečiai. Tai, kad žalos dydį nustato draudikas negali patenkinti vairuotojų-draudikas visuomet bus suinteresuotas ją mažinti. Reikia konkretesnių įsipareigojimų. |
|
|
|
|
Ramygalos m. ir apylinkės ž. ū. bendrovių, ūkininkų, verslininkų sueiga
|
Jeigu trūksta lėšų biudžetui, tą sumą galima gauti ne iš naujai sukurtos draudimo kompanijos, o uždėjus transporto priemonėms 10-50 lt. metinį mokestį. Siūlymas atsisakyti projekto.
|
|
|
|
|
Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacija |
2 str. Papildyti sąvoka: “Nepriklausomas vertintojas-vertintojas nesusijęs su draudiku ir/arba Biuru turtiniais ir darbiniais ryšiais.”. Apibrėžti sąvoką “žala”.
16 str. Redakcija: “1.Tretysis asmuo, norintis gauti draudimo išmoką, privalo parnešti šio įstatymo 15 straipsnio nustatytu būdu ir terminais apie padarytą žalą ir suteikti galimybę draudikui (draudikams) ar Biuro atstovui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą bei leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti žalos turtui ir asmeniui faktą. 2.Tretysis asmuo privalo pateikti draudikui (draudikams), apdraudusiam (apdraudusiems) autoavarijos kaltininko (kaltininkų) civilinę atsakomybę, arba šio įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais-Biurui prašymą ir dokumentus, nurodančius jam padarytų nuostolių dėl įvykusios autoavarijos dydį (skaičiavimus). 3.Autoavarijos metu padarytos žalos dydį nustato draudikas arba šio įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais-Biuras, vadovaudamiesi vidaus ir/ arba nepriklausomų vertintojų išvadomis. Trečiajam asmeniui pageidaujant arba nesutikus su draudiko (draudikų) arba Biuro nustatytu žalos dydžiu, jis turi teisę kreiptis į nepriklausomus vertintojus. 4. Ginčai dėl draudimo išmokos dydžio tarp draudiko ir trečiojo asmens sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.”.
|
|
|
|
|
Lietuvos pramoninkų konfederacija |
IV skirsnis kelia abejonių. Draudimo įmonių veiklą kontroliuos Lietuvos motorinis biuras. Verčia abejoti tokios biuro sudėties patikimumu ir tai, kad nuostoliai dengiami už subankrutavusias arba nemokias įmones, o taip pat atstovavimą po kurio laiko tarptautinėje draudimo rinkoje. Pradiniame etape biuras, valdomas privačių draudimo įmonių, nesavalaikis. |
|
|
|
|
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” |
2 str. Įtraukti sąvokas: “Bruto draudimo įmoka”, “Draudimo suma”. 7 p. po žodžio “aikštės” papildyti žodžiu “kiemai”. 7 str. Neaiškiai suformuluota, kas draudžiama civilinė atsakomybė: asmuo ar automobilis.
8 str. Neaišku iš teksto, kaip apdrausti naują automobilį, jei jis neturi numerių. 9 str. 2 d. nustatyti: “… sutarties trukmė yra 6 dienos”, ir papildyti punktu:”Draudimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.”
12 . 2 d. pakeisti: “Draudimo suma yra: 1) 20000 litų turtui ir 20000 litų asmeniui nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos; 2) 30000 litų turtui ir 30000 litų asmeniui nuo 2002 m. sausio 1 d. dienos; 3) 40000 litų turtui ir 40000 litų asmeniui nuo 2004 m. sausio 1 d. dienos; 4) 50000 litų turtui ir 50000 litų asmeniui nuo 2006 m. sausio 1 d. dienos.” 13 str. aiškiai įvardinti, kas yra žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir gyvybei (avariją sukėlusios transporto priemonės keleiviams žala sveikatai ir gyvybei turėtų būti atlyginama). 16 str. 4 d. po žodžio “ sprendžiami” įterpti žodžius “… nepriklausomų ekspertų ir..”. 18 str. 9 d. papildyti po žodžio “motyvus” sekančiai: “ per laikotarpį numatytą privalomojo draudimo taisyklėse.” 19 str. 5 d išbraukti, nes prieštarauja 18 str. 2 d. 4 p. 41 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonės vairuotojas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn, nesudaręs draudimo sutarties. Pagal 1 str. draudimo sutartį privalo sudaryti savininkas ar valdytojas. Siūlome pereinamuoju laikotarpiu, kol Lietuva prisijungs prie “Žalios kortos” tarptautinės sistemos, krovininiams automobiliams, kurie dirba TIR sistemoje, taikyti lengvatinį draudimo įmokų tarifą (Lietuvoje jie būna labai trumpą laiką). Nustatyti mažesnius draudimo įmokų tarifus fizinių ir juridinių asmenų krovininiams automobiliams. Per didelės draudimo įmokos autobusams ir troleibusams.
Įgyvendinimo įst. 6 str. 2 d. išbraukti.
Įrašyti nuostatą, kad asmenys, sudarę savanoriškojo CAD sutartis, įsigaliojus draudimui, naują draudimo sutartį sudaro tik pasibaigus savanoriškojo CAD sutarties terminui. Pakeitus sutarties minimalią trukmę iki 6 parų, numatyti draudimo įmokos dydį. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
LPS “Bočiai” |
Draudimo įmokas turėtų tvirtinti Seimas.
Nustatant draudimo įmokas atsižvelgti į nuvažiuotą kelio atstumą.
Nepakankamai pagrįstos draudikų išlaidų sumos už žalą asmeniui ir turtui (pateiktas skaičiavimas). 8 str. 6 p. draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas nuo 20% mažinti iki 15 %. 9 str. draudimo galiojimo terminai neatitinka Taisyklių 10.4 punkto, todėl siūlome tokią 9 str. redakciją: ”Paprastąją draudimo sutartį privaloma sudaryti ne trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui.” 12 str. Pakeisti, nustatant, kad draudimo įmokų dydžius ir draudimo sumas nustato Seimas. Pradinę draudimo sumą nustatyti 10000 lt. turtui ir 10000 lt. asmeniui nuo įsigaliojimo dienos. Tolesniems metams taip pat žymiai sumažinti draudimo sumas. Draudimo įmokų dydžius metams sumažinti per pusę, o 6 mėnesiams nustatyti 55%, 3 mėn.-35% nuo metinių dydžių. Pensininkams, turintiems didelį vairavimo stažą ir važinėjantiems senais sovietų gamybos automobiliais, kurių variklių darbo tūris 1800 cm3 taikyti draudimo įmokoms koeficientą. 41 str. – pirmaisiais draudimo metais netaikyti baudų. Vėlesniais metais (nuo 2000 m.) baudos dydį – 300lt., senatvės pensininkams ir invalidams – 100 lt. |
|
|
|
|
UAB
“Inpeksservis” |
Nepriimtina, kad draudikas nustato draudėjui draudimo sąlygas (įskaitant draudimo sumas ir įmokas), po autoavarijos draudikas vienašališkai sprendžia klausimą dėl žalos įvertinimo, net ir kai draudėjas nesutinka su draudiko ar biuro nustatytu žalos dydžiu. Siūloma įteisinti įstatyme galimybę, kad ginčytinais atvejais žalos dydį transporto priemonei nustatytų atitinkamą kvalifikaciją, darbo patirtį turintys ir pagal tarptautinius principus (metodikas) dirbantys nepriklausomų (nesusijusių su draudikais, transporto priemonių pardavimo, remonto, technikos priežiūros įmonėmis) įmonių ir organizacijų specialistai (ekspertai bei turto vertintojai). |
|
|
|
|
Lietuvos melioracijos įmonių asociacija
|
2 str. 7 d. sąvokos “kelias” antrą sakinį formuluoti taip: “Į šią sąvoką taip pat įeina aikštės, viadukai, tiltai ir kiti kelio statiniai, gyvenamųjų namų kvartalų kiemai, įmonių gamybinės teritorijos, stovėjimo aikštelės.”. 2 str. 9 d. sąvokos “autoavarija” pirmame sakinyje po žodžių “važiuojančiai (judančiai)” siūlome įterpti žodį “keliu”. 3 str. 2 d. formuluoti taip: “2. Žala, padaryta atsakingo už autoavariją transporto priemonės savininko ar valdytojo asmeniui, jų šeimos nariams ar kartu važiavusiems keleiviams ir žala jų turtui šiuo draudimu nėra atlyginama. Ši žala atlyginama kitomis sudarytomis draudimo sutartimis.”. 9 str. 1 d. formuluoti taip: “Paprastąją lengvųjų, krovininių automobilių, autobusų, motociklų, traktorių draudimo sutartį fiziniams ir juridiniams asmenims privaloma sudaryti ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Specialios paskirties žemės ūkio ir statybinės technikos (kombainų, savaeigių šienapjovių, kalkinių medžiagų barstytuvų, savaeigių ratinių pakrovėjų, asfalto klotuvų, savaeigių kelio volų, statybinių autobokštelių, autogudronatorių) draudimo sutartį fiziniams ir juridiniams asmenims privalo sudaryti ne trumpesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.”. Siūloma numatyti pradinę draudimo sumą 10000 lt. turtui ir 10000 lt. asmeniui, atitinkamai dvigubai sumažinant draudimo įmokų dydžius. Po dviejų metų draudimo sumą galima didinti, kartu padidinant ir draudimo įmokų dydžius. Tuo metu įsigaliojus privalomam draudimui paaiškės ir draudimo įmonių veiklos rezultatai ir galima bus spręsti apie draudimo įmokų dydžius. 12 str. 2 d. siūloma formuluoti taip: “2. Draudimo suma yra: 10000 litų turtui ir 10000 litų asmeniui nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos; 20000 litų turtui ir 20000 litų asmeniui nuo 2002 m. sausio 1 d. ; 30000 litų turtui ir 30000 litų asmeniui nuo 2004 m. sausio 1 d.; 50000 litų turtui ir 50000 litų asmeniui nuo 2006 m. sausio 1 d.; 80000 litų turtui ir 80000 litų asmeniui nuo 2008 m. sausio 1 d.”. Asmuo, turintis didesnės vertės transporto priemonę, gali ją apdrausti papildomai savanorišku draudimu pilnai transporto priemonės vertei. 12 str. 3 d. formuluoti taip: “3. Draudikai, nustatydami draudimo įmoką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais privalomojo draudimo bruto draudimo įmokų dydžiais.”. 16 str. 1 d.:“Asmuo, norintis gauti draudimo išmoką, privalo parnešti šio įstatymo 15 straipsnio nustatytu būdu ir terminais apie padarytą žalą ir suteikti draudikui (draudikams) ar Biuro atstovui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą bei leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti žalos turtui faktą ir dydį. Žalos asmeniui dokumentai, patvirtinantys žalos asmeniui faktą ir dydį, draudikui (draudikams) ar Biuro atstovui pateikiami per 3 dienas gavus oficialios medicinos komisijos išvadas.”. 16 str. 2 d. formuluoti taip: “2. Autoavarijos metu padarytos žalos dydį nustato draudikas (draudikai) arba šio įstatymo 18 str. 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras pagal dokumentus, patvirtinančius žalos faktą ir dydį.
Autoavarijos metu padarytos žalos turtui dydį nustato nepriklausomi ekspertai, dalyvaujant draudikui (draudikams) ar Biuro atstovui ir nukentėjusiajam asmeniui (ar jo įgaliotam atstovui). Padarytos žalos turtui dydis vertinamas galiojančiomis rinkos kainomis. Padarytos žalos asmeniui dydį nustato draudikas (draudikai) ar Biuras vadovaudamiesi oficialia medicinos komisijos išvada. Draudimo išmokos dydį pagal nustatytos žalos turtui ir asmeniui dydį nustato draudikas (draudikai) arba šio įstatymo 18 str. 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais – Biuras.” (nes žalos asmeniui dydis gali paaiškėti tik gavus galutinę medicinos komisijos išvadą, kuri ne visada gali būti gauta per 3 ar 7 dienas). 19 str. 1 d. 5 p. prieštarauja 18 str. 2 d. 4 p., todėl reikėtų 18 str. 2 d. formuluoti taip: “2. Biuras moka draudimo išmokas nukentėjusiems tais atvejais, kai žalą padaręs nustatytas asmuo: (toliau kaip tekste).”. Biuras turėtų mokėti draudimo išmokas tik 18 str. 2 d. 1, 3, 5 ir 6 p. nurodytais atvejais, o 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais turėtų mokėti draudikas. Atitinkamai pakoreguoti 20 str. 2 d.
20 str. 1 d. 3 p. visai nereikia, nes jis prieštarauja 15 str. 1 d. “transporto priemonių vairuotojai privalo pateikti ……. ir policijai….”. (jei draudikas išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam, tai nukentėjęs asmuo kitaip negalėtų gauti draudimo išmokos, jei nebūtų kreipęsis į policiją (15 str. 1 d.), todėl policija jau turi žinoti apie autoavariją. Be to, tai yra pasakoma šio str. 1 d. 4 p.). 26 str. 1 d. 5 p. siūloma formuluoti aiškiau: “5) teikti pasiūlymus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybai dėl leidimo draudimo įmonėms vykdyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą atšaukimo arba sustabdymo.”. 33 str. siūloma sąnaudas pateikti ir procentine išraiška nuo visų sąnaudų. Įgyvendinimo įstatymo projekto 2 str. 1 d. reikia tikslinti, nes kalbama apie visų įregistruotų transporto priemonių draudimą, tuo tarpu, pačiame įstatymo projekte 6 str. 2 d. įtvirtinta “Lietuvoje registruotų ir šalies kelių eisme dalyvaujančių”, todėl įgyvendinimo įstatymo projekto 2 str. 1 d. reikėtų formuluoti taip: “1. Transporto priemonių savininkai, kurie šio įstatymo įsigaliojimo momentu yra įregistravę transporto priemones ir jos dalyvauja kelių eisme, privalo sudaryti …”. Reikia patikslinti įgyvendinimo įstatymo projekto 3 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p., 4 str. 1 ir 2 p. ir 5 str. numatytus terminus. Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. siūloma įtvirtinti nuostatą, kad transporto priemonių savininkų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo sudarę savanoriškąją draudimo sutartį, sudarytos sutartys galioja iki šiose sutartyse nurodytų terminų ir įsipareigojimai vykdomi šių savanoriškai sudarytų sutarčių numatytomis sąlygomis.
Vyriausybės nutarimo projekto lentelėje 1.1 reikėtų nurodyti ne vairuotojo amžių, bet vairuotojo stažą. Įmokų dydis turėtų mažėti didėjant vairavimo patirčiai. Jei vairuotojui daugiau kaip 60 metų, tai jo reakcija tikrai prastesnė nei 22 metų vairuotojo. Tačiau, kai vairuotojo stažas virš 40 (atitinkamai vairuotojui apie 60 m.), įmokų dydžiai vėl turėtų didėti, nes senstant mažėja reakcija. Neaišku, kodėl 1.2 lentelėje pateikiamas ir 3 mėn. terminas, nors 9 str. 1 d. kalbama apie pusės m. laikotarpį. Siūloma įmokų dydžius 3 mėn. laikotarpiui visose lentelėse pateikti tik specialios paskirties ž. ū. ir statybinei technikai. Nutarimo projekto 3.9 p. siūloma formuluoti aiškiau: “3.9. Draudimo įmokos tarifas (1.2. Fiziniams asmenims–senatvės pensininkams ir invalidams, vairuojantiems specialiuosius automobilius) taikomas tik senatvės pensininkams ir invalidams, vairuojantiems specialiuosius automobilius. Jeigu autoavarijos metu žalą tretiesiems asmenims ir/ar jų turtui padarė senatvės pensininkas ar invalidas, vairuojantis specialųjį automobilį, tai jiems sudarant naują paprastąją transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, taikomas draudimo įmokos tarifas 1.1. “Fiziniams asmenims.” Taip pat šiame p., o taip pat įstatymo 8 str. 2 d. reikėtų numatyti, kad pagal panaudos sutartį naudojantys pensininkams ir invalidams priklausantį automobilį asmenys turėtų papildomai mokėti iki 1.1 lentelėje numatytų draudimo įmokų dydžio. Drausmingumo kategorijų lentelėje reikėtų nurodyti ir drausmingumo kategoriją 0, atitinkamai nurodant koeficientą 1.0. 1.3 lentelėje įmokų dydžiai įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir valdžios bei valdymo institucijomis pateikiami didžiausi, lyginant su fizinių asmenų įmokų dydžiais 1.1 lentelėje (kaip vairuotojams iki 22 m. amžiaus). Įmokų dydžiai juridiniams asmenims galėtų būti panašūs kaip 1.1 lentelėje vairuotojams iki 35 m. Nors juridiniai asmenys transporto priemones daugiau naudoja, tačiau vairuotojai dažnai būna patyrę ir dėl jų kaltės būna nedaug autoavarijų.
|
|
|
|
|
27 str. 7 d. ir 34 str. 1 d. išbraukti žodžius “pagal tarptautinius standartus”, nes Lietuvos auditorių visuotinė konferencija 1999 01 22 d. aprobavo LR nacionalinius audito standartus, kurių pagrindiniai principai ir nuorodos visais reikšmingais atžvilgiais atitinka atskirų tarptautinių audito standartų nuostatoms.
|
|
|
|
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti) |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
|
Molėtų rajono žemės ūkio skyrius |
Ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms taikyti 70% sumažintus draudimo įmokų dydžius.
Javų kombainams taikyti draudimo trukmę ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Senatvės pensininkas ir invalidams taikyti 2 kartus sumažintus draudimo įmokų dydžius.
Sudaryti draudimo sutartis tik esant teisiškai įregistruotoms transporto priemonėms. Baudos dydis sudarytų tik dešimtąją dalį tos mašinos privalomojo draudimo sumos (draudimo įmoka mopedui -40 lt., priekabai-30, o bauda 500lt.)
|
-
|
|
|
|
Šilutės raj. ž. ū. skyrius |
2 str. 7 p. sąvoka “kelias” nepakankamai paaiškinta ir gali klaidinti ūkininkus, nes šie važinėja lauko keliukais. Neaišku, ar reikia būti apsidraudus.
8 str. reikalaujantis sutartį sudaryti iki registracijos, prieštarauja registravimo tvarkai.
9 str. 1 p. numato, kad sutartis gali būti sudaryta pusei metų. 8 str. 2 d. nusipirkus naują mašiną, neleidžia pasinaudoti 9 str. 1 p. Ūkininkas nusipirko traktorių žiemą, o naudos tik vasarą. Nepriregistravus traktoriaus negalės pasinaudoti kompensacija, įkeisti. Todėl tikslinga registracijos nesieti su sutarties sudarymu, tuo labiau, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikui, sekančią sutartį galės sudaryti nuo kitų metų technikos naudojimo pradžios. 12 str. 2 p. draudimo suma turtui - 20000 litų. Tuo tarpu vidutinė Lietuvos eksploatuojamo automobilio rinkos kaina apie 7000 lt. Traktorių ir kombainų vertė didesnė. Automobilio savininkui galės būti atlyginta visa suma, o traktoriaus ar kombaino-tik keliolika % jo vertės. 9 str. 1 p. numatyti kombainų draudimo terminą 1 mėn., nes jis panaudojamas per metus nuo kelių dienų iki 1 mėn. Tarifų lentelėje traktorių ir kombainų draudimo įmoka vienoda, tačiau traktoriais dirbama visą laiką, o kombainu-tik keliolika dienų per metus, todėl negali būti vienodi draudimo įmokų dydžiai. Numatytos įmokos už traktorių ir kitų savaeigių mechanizmų priekabas. Traktorius eisme gali dalyvauti ne tik su priekaba, bet ir su daugeliu kitų žemės ūkio mašinų, kurios eismo atžvilgiu yra ne mažiau pavojingos. Be to, traktorius yra vilkikas ir nenaudojamas be prikabinamų ar pakabinamų mašinų ir priekabų, todėl traktorius turėtų būti apdraudžiamas kartu su mašinomis, neišskiriant atskirai kai kurias jų – priekabas. |
|
|
|
|
Anykščių raj. meras |
Kuo remiantis nustatytos draudimo įmokos? Siūloma nustatyti tarifus atsižvelgiant ir į transporto priemonės vertę. Keista, kad draudimo išmokos nenumatytos mokėti už žalą dėl neramumų, teroro aktų, jei žala padaryta nenustatytos transporto priemonės, kai transporto priemonė dalyvavo bet kokio pobūdžio sporto varžybose, lenktynėse, treniruotėse. Ar galima bet kokį lenkimą traktuoti kaip lenktynes? Kodėl drausmingumo koeficientas pirmais metais 0? Juk inspekcijoje registruojami visi įvykiai ir nesunku būtų tokį drausmingumo koeficientą, koks numatytas taikyti po metų.
|
Anykščių rajono merui atsakyta. |
|
|
|
Kaimo reikalų komitetas |
Išbraukti 2 str. 8 d. antrąjį sakinį ir visą 8 d. išdėstyti taip: “Transporto priemonė-motorinis įrenginys skirtas žmonėms ir/ar kroviniams vežti.”. Išbraukti 6 str. 1 d. žodžius “Finansų ministerija” ir įrašyti žodį “Vyriausybė”. Papildyti 8 str. 2 d. antrą sakinį, po žodžių “transporto priemonės” įrašyti žodžius “išskyrus traktorius, kombainus, kitas savaeiges žemės ūkio mašinas”. Trečiame sakinyje vietoj žodžio “privalo” įrašyti žodį “gali”, po žodžių “transporto priemonei” įrašyti žodžius “arba sudaryti vieną draudimo sutartį visoms turimoms transporto priemonėms”. Pakeisti 9 str. 1 d. ir suredaguoti ją taip: “9 straipsnis. Draudimo sutarties galiojimo terminai. 1. Paprastąją draudimo sutartį fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Žemės ūkyje naudojamos ir specialiosios paskirties technikos draudimo sutartį fiziniai ir juridiniai asmenys gali sudaryti ir trumpesniam laikotarpiui, priklausomai nuo transporto priemonės naudojamo laiko per metus, bet šis laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo.”. Išbraukti 12 str. 1 d. žodžius “ar jos įgaliota institucija”. Išbraukti 3 d. žodžius “privalo atsižvelgti į kriterijus, kuriuos numato” ir įrašyti žodžius “ vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais draudimo įmokų dydžiais bei”, žodį “taisyklės” pakeisti žodžiu “taisyklėmis”. Papildyti 12 str. 4 d.: “Žemės ūkio subjektams transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmokos nustatomos 3 kartus mažesnės negu kitiems draudėjams.”. |
|
|
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti) |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
|
|
|
|
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė dėl pasiūlymo (pritarti ar nepritarti) |
Argumentai, dėl kurių pasiūlymas nepriimtinas |
|
|
|
|
|
|
7. Komiteto siūlomas įstatymo projekto tekstas (nedidelis projekto tekstas išdėstomas šiame punkte; didelis tekstas išdėstomas šios išvados priede ir apie tai nurodoma šiame punkte):
___________________________________________________________________________________________________________________
8. Komiteto sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu komitetas priima sprendimą numatytą 150 str. 1 d. 3-6 punktuose, pateikiami sprendimo argumentai): GRĄŽINTI INICIATORIAMS ĮSTATYMO PROJEKTĄ PATOBULINTI.
Šis sprendimas susijęs su tuo, kad viešai paskelbus spaudoje Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektą ir su juo susijusius įstatymų projektus bei Vyriausybės nutarimo projektą dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų dydžių patvirtinimo projektą, Seimas gavo 92 laiškus iš Vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų taip pat iš atskyrų piliečių, kuriuose išsakyta nemažai pastabų ir pasiūlymų minėtiems projektams. Taip pat daug pasiūlymų buvo išsakyta viešame šių projektų klausyme, kuris įvyko Seime š. m. kovo 17 d. Daugiausia pasiūlymų gauta dėl žemės ūkio bei melioracijos technikos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, dėl civilinės atsakomybės draudimo principų nustatymo, dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, dėl minimalios draudimo trukmės nustatymo, dėl pensininkams lengvatų suteikimo ir bene daugiausiai pasiūlymų sulaukta dėl privalomojo draudimo įmokų dydžių, kuriuos projekte siūloma nustatyti Vyriausybės nutarimu. Komitetas rekomenduoja įstatymo projekto iniciatoriams atkreipti dėmesį į minėtus ir kitus pasiūlymus tobulinant įstatymo projektus.
9. Balsavimo rezultatai: ________ už; __________ prieš; __________ susilaikė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
___________________________________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________________________________________
Priedai:
1. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
2. Komiteto išvados projektas ir jo priedai.
3. Kita komitete gauta medžiaga, susijusi su įstatymo projektu.
Komiteto pirmininkas
___________________________________________ parašas
(vardas, pavardė)