Lyginamasis variantas

Projektas 5                           

LIETUVOS RESPUBLIKOS

             ŪKININKO ŪKIO                                     

Į S T A T Y M A S

1999 m.         d. Nr.                                                                                                                           Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

            1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

            1.Šis įstatymas nustato ūkininko ūkio (toliau - ūkio) teisinę padėtį, veiklos pagrindus,  registravimo tvarką,  jam teikiamą valstybės paramą ir veiklos nutraukimą. ir jam teikiamą valstybės paramą.

            2.Valstybė sudaro teisines ir ekonomines sąlygas ūkių atkūrimui ir įkūrimui bei ūkininkavimui - gyvenimo būdo, dvasinių, kultūrinių ir gamtos vertybių kaime išsaugojimo    pagrindui.

            2  straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos                              

2.1.Ūkis - šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas žemės ūkio verslo vienetas, -žemė, miškai, vandens telkiniai, pastatai ir kitas ūkininkavimui reikalingas turtas, nuosavybės teise priklausantis ūkininkui ir ūkio nariams arba šių asmenų išsinuomotas.

kuriame ūkininkas ir ūkio nariai užsiima žemės ūkio veikla, naudojant žemę, mišką, vandens telkinius, pastatus ir kitą turtą.

1.2.Ūkininkas - fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkiu jam ir kitiems ūkio nariams nuosavybės teise priklausančioje, nuomotoje ar kitais pagrindais naudojamoje žemėje ir kuris ūkių registre įregistruotas ūkininku. atstovauja ūkio interesus.

            3. Ūkio nariai - ūkininko šeimos nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir kiti asmenys savo turtu ir nuolatiniu darbu  dalyvaujantys ūkio veikloje.

4.Žemės ūkio veikla - ūkio veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, miškininkystę, vidaus vandenų žuvininkystę, savo ūkyje pagamintų produktų  realizavimą ir paslaugas žemės ūkiui.

                                                            2

5.Paslauga žemės ūkiui – žemės ūkį, miškininkystę ir vidaus vandenų žuvininkystę aptarnaujanti veikla.

6.Talka - ūkininkų tarpusavio susitarimu, taip pat ūkininkų ir kitų fizinių asmenų tarpusavio susitarimu atliekama trumpalaikė neatlyginama savitarpio pagalba ūkyje. 

6. Talkininkas  - fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu atliekantis trumpalaikį neatlygintiną darbą ūkyje.

3 straipsnis. Ūkio teisinė padėtis

1.Ūkis nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios nuosavybės teise. Ūkis neturi juridinio asmens teisių., jo turtas neatskirtas nuo ūkininko ir ūkio narių turto. Pagal ūkio prievoles ūkininkas ir ūkio jo šeimos  nariai atsako savo turtu, išskyrus tą turtą, į kurį įstatymo nustatyta tvarka pagal įstatymus negali būti nukreiptas išieškojimas pagal kreditorių reikalavimus.Kiti ūkio nariai pagal ūkio prievoles atsako ta bendro turto dalimi, kurią jie sukūrė savo darbu ar lėšomis.Ūkis neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su ūkio veikla.

            2.Įstatymų nustatyta tvarka ūkininkas ūkis gali turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose.

II SKYRIUS

            ŪKININKO IR ŪKIO NARIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR                                                        DISPONAVIMO JUO SANTYKIAI

4 straipsnis. Ūkininko ir ūkio narių nuosavybė

1.Ūkininko nuosavybe gali būti žemė, miškai, vandens telkiniai, pastatai, žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo, transporto priemonės, įranga ir kitas turtas.Kai šie objektai įgyti sutuoktinių, jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jiems abiems, jeigu jų nesusitarta kitaip ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita. Ūkio nariams priklauso tik ta turto dalis, kurią jie sukūrė savo darbu ar lėšomis.

2.Kilus ginčui, turto atidalijimo būdą, dalies dydį ir terminus nustato teismas.

                                                            3

1.Ūkio turtą sudaro žemė, miškai, vandens telkiniai, pastatai, žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo, transporto priemonės, įranga, žemės ūkio žaliavos, produkcija, piniginės lėšos ir kitas turtas.

2.Gamybos priemonės, žemės ūkio žaliavos, produkcija, gautos pajamos ir kitas ūkio narių darbu ar lėšomis sukurtas turtas yra ūkio narių bendroji nuosavybė.Kilus ginčui, turto atidalijimo būdą, dalies dydį ir atidalijimo terminus nustato teismas.

3.Ūkio nariui perdavus savo žemę, pastatus ir kitą turtą ūkiui valdyti ir naudotis, toks turtas lieka ūkio nario nuosavybė ir tarp kitų ūkio narių nedalijamas.

4.Ūkininko ir jo sutuoktinio ūkininkaujant įgytas turtas priklauso jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jeigu sutuoktinių nesusitarta kitaip ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita. Ūkininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) priklauso ta ūkio turto dalis, kurią jie savo darbu ar lėšomis ūkyje sukūrė. 

3.5.Ūkio turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą.

5 straipsnis.Ūkininko ir ūkio narių teisės

1.Ūkininko ir ūkio narių turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas nustato šis įstatymas, Civilinis kodeksas, santuokos ir šeimos įstatymai bei kiti teisės norminiai aktai. 

            2.Ūkininkas tvarko ūkio reikalus, sudaro sutartis ir kitus sandorius, susijusius su ūkio veikla.Ūkio interesams gali atstovauti ūkininko įgaliotas ūkio narys ar kitas asmuo.

3. Teisės aktais ūkininkui nustatytos lengvatos taikomos ir ūkio nariams.

6 straipsnis.Ūkyje naudojama žemė

1.Ūkyje naudojamos žemės nuosavybės, nuomos ir kitus santykius nustato Žemės, Žemės nuomos, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.

2 Nuosavybės teise turima ūkio žemėvalda negali būti didesnė kaip 150 hektarų, išskyrus tuos atvejus, kai žemė įsigyta iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kai registruojant santuoką abiejų sutuoktinių nuosavybės teise turima žemėvalda viršija šį plotą. Nuomojamos žemės plotas neribojamas.

3.Ūkyje naudojama nuosavybės teise ūkininko ir (ar) ūkio narių žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Ūkininko

                                                                        4

pageidavimu už ją suteikiamas lygiavertis žemės sklypas arba kitaip teisingai atlyginama.

                                           III SKYRIUS

                             ŪKIO VEIKLOS PAGRINDAI

            7 straipsnis. Veiklos sritis ūkyje

            Pagrindinė ūkininko veikla – žemės ūkio veikla, tačiau jis gali užsiimti ir savo ūkyje išaugintų produktų perdirbimu, paslaugų žemės ūkiui teikimu, nesteigiant įmonės, bei kitokia įstatymų neuždrausta veikla Lietuvoje ir už jos ribų.

            8 straipsnis. Veiklos sąlygos ūkyje

1.Ūkininkas savarankiškai nustato ūkio veiklos kryptis, gamybos struktūrą ir apimtis, gamina, perdirba ir realizuoja ūkyje pagamintą produkciją, teikia paslaugas, nustato pagamintos produkcijos ir teikiamų paslaugų kainas.

2.Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai savo sprendimais ir veiksmais negali riboti ūkio žemės ūkio veiklos produkcijos pardavimo vidaus ir užsienio rinkose kitaip, negu įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

            3.Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė.

9 straipsnis. Darbo santykiai ūkyje Darbas ūkyje

1.Ūkio veikla grindžiama ūkininko, ūkio narių, talkininkų ir pagal darbo sutartis bei kita įstatymais nustatyta tvarka dirbančių asmenų darbu.

2.Ūkininko ir ūkio narių nepilnamečiai vaikai  laisvu nuo mokyklos lankymo metu gali  dirbti įvairius ūkio darbus kartu su pilnamečiais šeimos nariais.

1.Ūkininkas su ūkio nariais ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro.

2.Ūkininkas su samdomais fiziniais asmenimis sudaro darbo sutartis. Šiems asmenims taikomi darbo įstatymai.

            3.Ūkininko ir ūkio narių nepilnamečiai vaikai laisvu nuo mokyklos lankymo metu gali dirbti atitinkančius amžių įvairius ūkio darbus kartu su pilnamečiais šeimos nariais, jeigu tai nepažeidžia vaiko teisių.

                                                            5

10 straipsnis. Ūkio ir valstybės  bei savivaldybių institucijų santykiai

1.Informaciją apie ūkio veiklą valstybės ir savivaldybių institucijoms ūkininkas teikia įstatymo nustatyta  tvarka.

2.Darbo santykių, saugos darbe, sanitarinių, priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos, kovos su gyvulių ir augalų ligų sukėlėjais,  kenkėjais ir piktžolėmis reikalavimų laikymąsi ūkyje valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja teisės aktuose nustatyta tvarka.

3.Ūkio veiklos tikrinimas ir revizija leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais.

            4.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų ūkiui padaryti nuostoliai turi būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

                                                IV SKYRIUS

               ŪKIO registravimas IR JO VEIKLOS NUTRAUKIMAS

 11 straipsnis. Ūkio registravimas

 1. Ūkį registruoti gali veiksnūs pagal civilinius įstatymus fiziniai asmenys.

2. Registruojamo ūkio žemėvaldoje turi būti ne mažiau, kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų (neskaitant kitiems asmenims išnuomotos žemės), o kai ūkio žemėvaldoje yra mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, turi būti gaunama ir deklaruojama iš žemės ūkio veiklos ne mažiau kaip  50 minimalių gyvenimo lygių dydžio pajamų, gautų

per kalendorinius metus. Ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų visų per metus gautų verslo pajamų. Jeigu ūkininkas užsiima dar ir   agroturizmu, amatais, pajamos iš žemės ūkio turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. visų per metus gautų verslo pajamų.

            3.Ūkio registravimui pateikiami šie dokumentai:

            1)prašymas įregistruoti ūkį;

2)žemės nuosavybės arba žemės nuomos dokumentų kopijos;

            3) Ūkio narių sąrašas.

            4.Ūkis įregistruojamas ūkininko vardu.

            5.Ūkio registravimo dokumentų turinį, formą ir konkrečią registravimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.

            6.Ūkius registruoja rajonų žemės ūkio skyriai ūkininko ūkio registre.

                                                            6

7. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dokumentų ūkiui įregistruoti pateikimo ūkis turi būti įregistruotas arba pareiškėjui raštu nurodyta ūkio neįregistravimo priežastis. Atsisakymas įregistruoti ūkį gali būti apskundžiamas apskrities viršininkui. Šis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per l mėnesį. Jei prašytojas nesutinka su priimtu sprendimu, jį gali apskųsti teismui.

8. Įregistravus ūkį, ne vėliau kaip per 5 dienas ūkininkui išduodamas ūkio įregistravimo pažymėjimas.

            9.Pasikeitus ūkio įregistravimui pateiktuose dokumentuose nurodytai informacijai, ūkininkas per mėnesį nuo šių pokyčių atsiradimo dienos pateikia pakitimus patvirtinančius dokumentus ūkius registruojančiai institucijai.

            10.Ūkis išregistruojamas:

            1)nutraukus ūkio veiklą šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais;

            2)prijungus ūkį prie kito ūkio;

3)jeigu neišlaikomi šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyti rodikliai ir jie per vienerius metus neatstatomi.

11.Ūkio išregistravimas iš ūkių registro gali būti apskundžiamas teismui.

12 straipsnis. Ūkio veiklos nutraukimas

            1. Ūkio veikla nutraukiama:

            1) ūkininko sprendimu, priimtu kartu su ūkio nariais;

            2)kai mirus ūkininkui ir ūkio nariams nelieka testamentinių ir įstatyminių įpėdinių;

3)pakeitus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtį.

            2.Ginčai dėl ūkio veiklos nutraukimo bei ūkio turto sprendžiami teismine tvarka.

                                                V SKYRIUS

                                VALSTYBĖS PARAMA ŪKIui

13 straipsnis. Valstybės parama ūkiui

1. Šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas ūkininkas visiško ar dalinio užimtumo ūkis turi teisę naudotis valstybės parama,  nustatyta Žemės ūkio ekonominių santykių valstybininio reguliavimo įstatymu ir kitais teisės aktais.

                                                                        7

2.Valstybės parama  skiriama ūkio atkūrimui, įkūrimui ir jo veiklai, pirmenybę teikiant specializuotiems ūkiams ir ūkininkaujantiems jauniems, iki 40 metų aukštųjų  ir kitų žemės ūkio mokyklų absolventams. 

3.Valstybės paramos skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymas nenustato kitaip.

            4. Ūkininkai moka žemės ir/ar žemės nuomos mokesčius. Ūkio pajamos yra neapmokestinamos. Mokesčiai ir mokesčių lengvatos ūkiams nustatomos atitinkamais mokesčių įstatymais.

5. Ūkininkui ir ūkio nariams įstatymų nustatyta tvarka taikomos sveikatos draudimo lengvatos ir socialinio draudimo įmokų lengvatos, dengiant dalį minėtų įmokų iš valstybės biudžeto.  Ūkininkui ir ūkio nariams Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymų nustatyta tvarka taikomos sveikatos draudimo ir valstybinio draudimo lengvatos.

6. Vienintelis ūkio darbingas asmuo nešaukiamas karinės prievolės atlikimui.

      VI SKYRIUS

                                          BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 1999 m. rugsėjo 1 d. parengia su šiuo įstatymu susijusių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus ir priima šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus poįstatyminius aktus.

15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šiam įstatymui įsigaliojus, netenka galios Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio”, (Žin., 1989, Nr.20-242) bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymo įsigaliojimo tvarkos “, (Žin., 1989, Nr.20-243).

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Teikia:  Kaimo reikalų komiteto pirmininkas                                                    V.Lapė