Dvyliktasis (309) posėdis
1999 m. kovo 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). … 15 val. ir aš skelbiu popietinio posėdžio pradžią. Pradedame rimtus darbus registruodamiesi. Tik nematau pranešėjo A.Kašėtos, kuris turėtų žengti dabar į tribūną, kai mes užsiregistruosim ir pradėsime priimti Seimo nutarimą “Dėl 1999 metais pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose”. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu dar kartą registruotis. Kviečiu, kolegos, dar kartą registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo kol kas tik 34 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar galėtume mes dabar pradėti nutarimo projekto, dėl kurio jokių ginčų nėra ir kurio kuratoriaus A.Kašėtos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, kol kas nėra plenarinių posėdžių salėje, priėmimą? Galim.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 1999 metais pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose” projektas Nr.P-1660* (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr.P-1660, galėjome priimti praeitą posėdžių dieną, bet sutarėm, kad priimam šiandien. 1 straipsnis, kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Priimame. 2 straipsnis? 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis? Priimame. Gerbiamieji kolegos, taigi vis tiek prašyčiau pasakyti kokį rimtą argumentuojamąjį žodį dėl viso nutarimo projekto. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimo projekte nurodomas bendras šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose 1999 metams skaičius. Paminėtas pašaukti į karo tarnybą karių skaičius detalizuojamas ir skiriamas tarnauti Vidaus reikalų ministerijos pirmajame ir antrajame pulke bei Pasienio policijos departamente. Nutarimo nuostatų įgyvendinimas sudarys sąlygas laiku paleisti į atsargą jau atlikusius privalomąją tarnybą karius. Pritariu nutarimo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tuoj balsuosime dėl nutarimo teksto. O dabar prašau registruotis. Seimo nutarimo “Dėl 1999 metais pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose” projektas Nr.P-1660. Suderintas projektas, priimti skirtas projektas. Registruojamės.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Taigi, kolegos, ar priimame šį tik ką pastraipsniui priimtą nutarimą? Kviečiu balsuoti.

35 – už, 4 – prieš, susilaikė 2. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl organizacinio komiteto programai “Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda” parengti sudarymo” papildymo” projektas Nr.P-1683 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu žvelgti dabar į rezervinius projektus. Ir kviesčiau į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką kolegą Ž.Jackūną, kad jis pateiktų mums Seimo nutarimo projektą Nr.P-1683 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl organizacinio komiteto programai “Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda” parengti sudarymo” papildymo” projektą. Ne ypač grakščiai suformuluotas pavadinimas, bet jis dabar pateikiamas. Prašom, pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, 1998 metų gegužės 21 d. Seimas priėmė nutarimą, kuriuo buvo sudarytas organizacinis komitetas programai “Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda” parengti. Vykdydamas šį Seimo nutarimą, organizacinis komitetas atliko nemažai darbų, susijusių su programos rengimu bei įgyvendinimu, ir yra faktinis programos įgyvendinimo koordinatorius.

Organizacinis komitetas ir toliau yra pasiryžęs dirbti, koordinuoti programos įgyvendinimą, tačiau minėtu Seimo nutarimu tokia teisė organizaciniam komitetui nėra suteikta. Dėl šios priežasties organizacinio komiteto sprendimai, kuriais koordinuojamas Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtualios parodos programos įgyvendinimas, stokoja reikiamo teisinio statuso. Taigi iškilo būtinybė papildyti minėtą praeitų metų gegužės 21 d. Seimo nutarimą, įteisinant organizacinio komiteto, kaip programos koordinatoriaus, įgaliojimus.

Aš norėčiau pasakyti, kad organizacinis komitetas yra iš tiesų atlikęs nemažai darbų. Yra parengta, atrinkta net 17 temų ir jomis remiantis yra parengta gana svarbi medžiaga, kuri jau pateikta Internete. Mes turėjome progos organizacinio komiteto posėdyje tuo įsitikinti. Pagal šią programą nuveikti darbai buvo pateikti ir Lietuvos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos nariams. Turiu pasakyti, kad tiek organizacinio komiteto, tiek komisijos narių atsiliepimai yra labai geri, ir iš tiesų atliekamas labai reikšmingas ir didelis darbas. Padaryta maždaug trečdalis darbų.

Šitie darbai turėtų būti baigti (bent jau jų pagrindinė dalis) kitų metų, t.y. 2000-ųjų metų sausio 1 d. Tačiau tuos darbus atliekant iškilo nemažai juridinio pobūdžio sunkumų ir nesklandumų. Kultūros ministerija, kuriai yra patikėtas asignavimų valdytojo vaidmuo ir kuri disponuoja 861 tūkst. Lt, skirtų šiai programai įgyvendinti, nuolat susiduria su organizacinio pobūdžiais dalykais. Visų pirma jiems iškilo abejonė, ar tos mūsų atrinktos programos yra pakankamai motyvuotos, ar jos turi juridinį statusą, ar tolesniam programų realizavimui nereikia skelbti konkurso, viską daryti pagal Viešojo pirkimo įstatymą, ir suabejojus tų procedūrų teisiniu pagrįstumu ministerija kreipėsi į mus prašydama, kad Seimo nutarime būtų aiškiai suformuluota, kad komitetas yra įgaliotas koordinuoti programos įgyvendinimo darbus. Kaip koordinuojanti institucija, ministerija galėtų priimti sprendimus, kurie pagal galiojančius įstatymus įgytų reikiamą teisinę galią. Kol šito nėra, ministerija neskiria lėšų ir dėl to trukdosi visas programos įgyvendinimo procesas. Tai daroma dėl to, kad bijoma, jog ateityje galima sulaukti didelių priekaištų dėl įstatymų pažeidimo iš Valstybės kontrolės, ir mūsų prašo tiesiog sutvarkyti, kiek įmanoma.

Todėl yra siūlomi labai nedideli 1 straipsnio pakeitimai. Patį pavadinimą, beje, mūsų Teisės departamentas taip pat pasiūlė šiek tiek papildyti ir pakeisti. O pakeitimas būtų tik toks. Iki šiol 1 straipsnis skambėjo taip: “Sudaryti organizacinį komitetą programai “Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda” parengti. Čia buvo padėtas dvitaškis ir išvardyti komiteto nariai. Dabar siūloma papildyti šį 1 straipsnį, įrašant žodžius: “ir šios programos įgyvendinimui koordinuoti”. Štai toks yra nedidelis prašymas.

PIRMININKAS. Galima tikėtis, kad šis prašymas susilauks pritarimo, nes nė vienas Seimo narys nenori klausti. Tada belieka man paklausti. Ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame pateiktam projektui Nr.P-1683.

Gerbiamasis kolega pirmininke, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pagrindinis, dėl svarstymo datos. Gegužės mėnesio pradžia. Gerai, rašome balandžio 6 d., bet ta diena yra tiesiog “guminė”, jau dabar išsipūtusi. Gerai, balandžio 6 d. Ačiū.

Pone pirmininke Jackūnai, ar galėtume imti rezervinius 2, 3 ir 4 projektus? Nėra V.Andriukaičio. Jis žadėjo būti 15.30 val. Mes planavome svarstyti. Ar tai nebus suprasta kaip nepagarba?

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektas Nr.P-1570(7) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Gal tada, gerbiamieji kolegos, galėtume imti kanclerio teikiamus projektus ir apsispręsti, gal vieną kitą net ir priimti? Pone kancleri, rezervinis 3 klausimas Nr.P-1570(7). Tai Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektas. Prašom supažindinti su juo.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kadangi neseniai mes patikslinome komitetų narių skaičių, turime galimybę šiek tiek patikslinti ir komitetų sudėtį, atsižvelgę į vieną kitą Seimo nario pageidavimą ar būtinybę išlaikyti frakcijų atstovavimų proporcijas. Teikiamo nutarimo 1 straipsniu patikslinami komitetų pavadinimai ir patikslinama jų sudėtis. Iš įrašytų pasikeitimų paminėčiau Ekonomikos komiteto papildymą Seimo nariais O.Suncoviene ir R.Ozolu, taip pat Socialinių reikalų komiteto papildymą LDDP frakcijos atstove I.Šiauliene, kuri čia įrašyta ne abėcėlės tvarka, paskui mes ištaisysime šį netikslumą. Iš šio komiteto yra išbraukta V.Aleknaitė-Abramikienė, kuri įrašyta į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, iš kurio dėl visiškai suprantamų priežasčių yra išbrauktas gerbiamasis S.Stačiokas.

Taip pat 2 straipsniu tikslinamas užsilikęs netikslus Jaunimo reikalų komisijos pavadinimas ir šios komisijos sudėtis, atsižvelgiant į Seimo narių pageidavimus. Šie mano paminėti komitetų sudėties pakeitimai gal idealiai ir neatitinka frakcijų proporcingo atstovavimo, tai daugiau yra kaip tam tikras kompromisas, tačiau kitų galimybių paieškos pasiekti geresnį frakcijų atstovavimą ilgokai užsitęsė ir nebuvo sėkmingos.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Ačiū. Ar S.Malkevičius norėtų kalbėti svarstyme? Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Nenoriu kalbėti.

PIRMININKAS. Viskam pritariate, taip? Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam nutarimui? Galime pritarti ir pritariame. Ar galime pradėti priėmimą? Galime. Taigi kancleris vėl tribūnoje. Kol kas registruojamės.

J.RAZMA. Aš atsiprašau, padariau klaidą, išdėstydamas Ekonomikos komiteto sudėtį. Aš paminėjau O.Suncovienės pavardę, tačiau šiame komitete yra įrašytas naujasis Seimo narys R.Survila. Aš atsiprašau abiejų Seimo narių. O.Suncovienė yra, bet yra anksčiau, o aš minėjau tik pasikeitimus.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū, pone kancleri. Dabar registruojamės. Jau užsiregistravome? Ne? Dar sykį reikia registruotis? Prašom, gerbiamieji kolegos, dar sykį pasiruošiame, registruojamės. Registracija vyksta dar kartą. Po registracijos balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” priėmimo. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimų pakeitimo”, kurio registracijos Nr.P-1570(7), būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Balsavus už 50, prieš – 1 ir susilaikius 1, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” projektas Nr.P-1441(2) (svarstymas)

Rezervinis 4 klausimas. Tai Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo” projektas. Registracijos Nr.P-1441(2). Svarstymo stadija. Ponas kancleris norėtų tarti iš karto žodį? Pasižiūrim, kas norėtų svarstyti. Nėra norinčių svarstyti. Prašom, pone kancleri, jūsų žodis. Minutėlę, pone kancleri, K.Šavinis nori kalbėti dabar. Palaukite tribūnoje. Prašom. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Labai atsiprašau, bet šiame nutarime kažkodėl mane nori perkrikštyti visai kitu vardu. Aš Kęstutis niekad neketinau būti. Kazimieras buvau ir liksiu. Prašom ištaisyti klaidą.

PIRMININKAS. Kęstutis taip pat geras vardas. Prašom, pone kancleri, jūsų žodis.

J.RAZMA. Aš, matyt, teikdamas kiekvieną projektą, turėsiu pradėti nuo atsiprašymų. Tikrai labai atsiprašau, jeigu neteisingai įrašytas vardas. Aš dar neaptikau, kurioje čia vietoje, nes Seimo nariai yra ne vienoje vietoje įrašyti. Šio projekto aš nesiūlyčiau šiandien priimti ir prašyčiau LDDP frakciją atkreipti dėmesį į savo pavaduotojus, nes jų ankstesnis siūlymas dėl pavaduotojo buvo pateiktas neįvertinus, kad įvyks pasikeitimai Socialinių reikalų ir Švietimo ir kultūros komitetuose. Čia dabar yra įrašytos tam tikros pavardės, bet tai nėra visiškai suderinta su pačia frakcija.

Gal dar ir kitos frakcijos norėtų ką nors patikslinti. Todėl būčiau dėkingas, jeigu šiandien pritartumėte po svarstymo, o tuos vardų patikslinimus ir atstovavimų patikslinimus galėtume iki priėmimo padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kancleri. Ar norėtų kas nors dar kalbėti, ar galim sutarti po svarstymo pritarti, bet nepriimti. Niekas nenori kalbėti, tai sutariam dėl tokio sprendimo. Ačiū. Šį darbotvarkės klausimą taip pat baigiam.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektas Nr.P-1689 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ir rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektas Nr.P-1689. Pateikimas. Prašom Seimo kanclerį J.Razmą pateikti šį nutarimą.

J.RAZMA. Šis nutarimo projektas susijęs tik su tuo, kad iš mūsų narių į Konstitucinį Teismą išėjo dirbti gerbiamasis S.Stačiokas, o jis buvo įrašytas ne į vienos Seimo delegacijos ar kitos institucijos sudėtį, todėl reikia keisti keletą nutarimų ir vietoj jo įrašyti kitus Seimo narius. Kaip matot, į teikiamą nutarimo projektą man dar ne visur yra pavykę gauti konkrečias kandidatūras. Europos reikalų komitete, suprantama, komiteto pirmininke įrašoma G.Imbrasienė. Toliau. Jungtiniame parlamentiniame komitete, kuris išdėstytas 2 straipsnyje, nors čia jums išdalytame projekte nieko neįrašyta, bet prašyčiau ir matau čia įrašyta G.Imbrasienė, tai yra suderinta su šio komiteto pirmininku. Tačiau negaliu pasakyti, ką reikėtų įrašyti į 3 straipsnį, būtent į mūsų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje sudėtį. Šios delegacijos vadovas gerbiamasis B.Kuzmickas nepateikė konkrečios pavardės. Na, ir į J.Abramavičiaus žūties aplinkybėms ištirti komisijos sudėtį siūloma įrašyti naują Seimo narį R.Survilą, kad jis pamažu įsitrauktų į darbus įvairiose Seimo institucijose. Taigi, jeigu šiandien būtų nuspręsta šį projektą priimti, tai aš turėčiau prašyti, kad jį priimtume be 3 straipsnio, atitinkamai sunumeravę 4 ir 5 straipsnius.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių paklausti? Nėra norinčių paklausti. Gerbiamieji kolegos, pritariam pateikimui. Ar galėtume apsispręsti ir priimti šiandien, kaip siūlė kancleris J.Razma, be vieno punkto? Galim. Taigi, gerbiamieji kolegos, iš karto pradedam priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl priėmimo? Norinčių kalbėti nematau. Taigi prašom registruotis. Priimsime Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” Nr.P-1689 iš šiame nutarime atsisakoma 3 straipsnio, taip?

Prašom registruotis. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 56, susilaikė 2. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo Administravimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” projektas Nr.P-1690 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ir dar vienas rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Administravimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” projektas Nr.P-1690. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo kancleris J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, vienintelėje administravimo komisijoje iki šiol nebuvo paskirtas pirmininko pavaduotojas. Tai aš siūlau šiandien atlikti. Į šias pareigas yra pasiūlytas mūsų kolega ponas V.Einoris. Tuo skyrimu mes šiek tiek ištaisytume susidariusią LDDP frakcijos atžvilgiu disproporciją Seimo nuolatinių komisijų vadovybėje. Kartu, jeigu aš galėčiau paprašyti grįždamas prie ankstesnių nutarimų, kad du nutarimai, kurie buvo tuo pačiu pavadinimu “Dėl Seimo nutarimų pakeitimo”, būtų sujungti į vieną nutarimą, kai bus teikiami galutinai pasirašyti. Tai buvo rezerviniai 3 ir 5 klausimai.

PIRMININKAS. Taigi dėl protokolinio sutarimo turbūt mes galime paremti šią mintį. Niekas neprieštarauja. O dėl teikiamo nutarimo jūsų nori paklausti Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Aš ne paklausti, aš norėjau pasakyti, kad geriau vėliau negu niekad. Ypač prieš Velykas, tai tikrai gražu.

J.RAZMA. Sutinku su ta replika.

PIRMININKAS. Taigi sentencijom ir baigiam šią stadiją. Geriau anksčiau negu vėliau. Ačiū, ponas kancleri. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Turbūt galim šiandien šį nutarimą ir priimti?

Dar sykį registruojamės. Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Kas už tai, kad nutarimas “Dėl Seimo Administravimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” būtų priimtas, prašom balsuoti? Jau niekas nenori kalbėti. Prašom balsuoti.

Už – 55, susilaikė 3. Seimo nutarimas “Dėl Seimo Administravimo komisijos pirmininko pavaduotojo patvirtinimo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto pakeitimo” projektas Nr.P-1623 (pateikimas)

Dar rezervinį 7 klausimą dabar taip pat galėtume paimti į savo darbotvarkę, jeigu niekas neprieštarauja. Taigi rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto pakeitimo” projektas Nr.P-1623. Pranešėjas – R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas nutarimo projektas “Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto pakeitimo”. Į mūsų komitetą kreipėsi Lietuvos kūno kultūros instituto visuotinio darbuotojų, turinčių mokslinius vardus ir laipsnius, susirinkimas su prašymu pakeisti pavadinimą: žodį “institutą” keičiame į žodį “akademiją”. Jame sakoma, kad, siekiant geriau integruotis į Europos universitetinį studijų modelį ir įsilieti į Europos integracinį studijų ir mokslo srities procesą, taip pat siekiant tarptautinio diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo, visuotinis instituto darbuotojų, turinčių mokslinius vardus ir laipsnius, susirinkimas nutaria: Lietuvos kūno kultūros instituto statuto pavadinime vietoj žodžio “institutas” rašyti žodį “akademija”, o visą instituto pavadinimą rašyti taip: “Lietuvos kūno kultūros akademijos statutas”. Taip pat prašo nustatyta tvarka kreiptis dėl šio pakeitimo į Lietuvos Respublikos Seimą.

Komitetas vasario 3 d. svarstė šį kreipimąsi, kuriame ekspertais buvo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas ponas L.Kadžiulis bei Mokslo ir studijų departamento Studijų skyriaus vedėjas R.Vaitkus. Ekspertų išvados yra tokios: “Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas L.Kadžiulis pritarė Lietuvos kūno kultūros instituto prašymui pakeisti šio instituto pavadinimą ir ateityje jį vadinti Lietuvos kūno kultūros akademija. Mokslo ir studijų departamento Studijų skyriaus vedėjas R.Vaitkus pritarė Lietuvos Kūno kultūros instituto pavadinimui, pabrėždamas, kad institutai tenkina universitetinėms aukštosioms mokykloms keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Todėl komiteto sprendimas yra pritarti, kad instituto pavadinimas būtų pakeistas į akademiją.

Noriu pabrėžti, kad iš 15 aukštųjų mokyklų tai buvo paskutinė aukštoji mokykla, kuri turėjo instituto pavadinimą. Tarptautinė praktika žodį “institutas” supranta kaip mokslo tyrimo institutą, bet ne aukštąją mokyklą, todėl, keisdamos daugelį kitų pavadinimų, aukštosios mokyklos susidurdavo, kaip jos ir sako, su tarptautiniu diplomu ir profesinių kvalifikacijų pripažinimu. Prašau Seimą pritarti šiam nutarimo projektui ir, matyt, ilgai neatidėliojant, nes čia tik vieno žodžio pakeitimas, skelbti svarstymo ir priėmimo procedūras.

Noriu pabrėžti, kad Teisės departamentas pareiškė kai kurių pastabų dėl šio įstatymo projekto. Sakoma, kad Seimui reikėtų pateikti visą statutą su tais išbrauktais ir pakeistais žodžiais. Komitetas, teikdamas antrąjį variantą, kuris bus priimamas, tai tikrai padarys. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. 3 Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jums žinoma, kad vieni institutai tapo universitetais, akademija taip pat tapo universitetu. Aš noriu paklausti, kokie tokių pavadinimų keitimo argumentai ir būtinybė? Žinodami praktiką, ko mes keičiame į “akademiją”, o “akademiją” į “universitetą”? Tai gal iš karto keičiam į “universitetą”? Ačiū.

R.ZUOZA. Šitas klausimas svarstytas komitete, tačiau Kūno kultūros institutas, jų mokslo vardus turinčių atstovų susirinkimas, prašo pakeisti į “akademiją”. Manau, kad visus tuos pavadinimus vis tiek reglamentuos (tikiuosi, šiais metais) Aukštojo mokslo įstatymas. Tačiau, kaip minėjau, pagrindinis argumentas – tarptautinis diplomų ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas, nes žodis “institutas” yra kotiruojamas visiškai kitaip. O kai mes apibrėšime Aukštojo mokslo įstatyme, matyt, tie pavadinimai turės gal ir kitokias prasmes.

PIRMININKAS. V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Prašau atleisti, aš kalbėsiu dėl motyvų.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas nori klausti. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, o akademijos statutą mums vis tiek reikės tvirtinti?

R.ZUOZA. Taip, statutas bus pridėtas su išbrauktais… Ten bus žodis “akademija”, be jokios abejonės.

PIRMININKAS. S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi turiu klausimą, panašų į gerbiamojo J.Listavičiaus. Kiek prisimenu, šis Seimas svarstė dėl Kauno medicinos akademijos pervadinimo į universitetą. Vienas motyvų buvo tai, kad žodis “akademija”, arba mokslo įstaiga – akademija, Vakarų Europos šalyse suprantama kaip senų, pagyvenusių mokslininkų, kurie vykdo akademinę veiklą ir mokslinius darbus, buveinė. Ar nebus pereinamasis laikas, kai akademija, paskui universitetas? Tai gal palaukime kurį laiką ir iš karto aukštąją mokyklą pavadinime universitetu, kaip yra Lietuvoje? Aš labai abejočiau dėl žodžio “akademija” reikšmės.

R.ZUOZA. Gal galima svarstyti jūsų abejones, tačiau aš dar kartą paminėsiu, kad institute pirmaeiles pareigas turi 115 dėstytojų, kurių 62% turi mokslo vardus bei laipsnius, ir jų kreipimasis ir prašymas pakeisti žodį į “akademiją” suprantamas kaip tam tikros universitetinės profesinės studijos. Tokie pavadinimai yra ir tarptautinėje praktikoje. Kaip minėjau, priimdami Aukštojo mokslo įstatymą, mes visi galėsime dar svarstyti ir spręsti, kokios bus aukštosios mokyklos. Galbūt jos bus jungiamos ir panašiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti V.Zabukas. Prašom.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis pakeitimas yra mechaniškas. Kodėl aš kalbu, kad nereikia kreipti labai daug dėmesio? Dabar yra daroma taip: daugiau dėmesio yra skiriama universitetinėms ir neuniversitetinėms, arba profesinėms, studijos. Nesvarbu, kur bus universitetinės studijos, ten bus išduodami ir aukštojo mokslo diplomai. Nesvarbu, kaip ta aukštoji mokykla vadinsis – ar akademija, ar universitetu, ar kaip nors kitaip. Pagal visą pateiktą medžiagą, dokumentus Kūno kultūros institutas visiškai atitinka universitetinio tipo mokyklos reikalavimus, todėl manau, kad nereikėtų prieštarauti dėl šio instituto pavadinimo keitimo. Akademija gal yra daugiau prestižinis vardas, parodantis Europai ir pasauliui tos aukštosios mokyklos savarankiškumą. Daugelis universitetų turi savo institutus. Kai nuvažiavęs pasakai, kad esi iš instituto, dažnai klausia, iš kokio universiteto, todėl kviečiu Seimo narius pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Niekas nenori prieštarauti. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pradedame svarstymo procedūrą. Kaip pagrindinį komitetą siūlome Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Papildomų komitetų nenumatyta. Svarstymo data… Galbūt tiktų balandžio 22 diena? Tinka. Taigi baigiame šį klausimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 321³ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1279 (svarstymas)

Dabar grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės klausimų. Darbotvarkės 3 klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 321³ straipsniu įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Registracijos numeris Nr.P-1279. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinis komitetas yra pritaręs šiam įstatymo projektui. Aš kviečiu dar sykį pagrindinio komiteto pirmininkę G.Imbrasienę ir prašau tarti žodį.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, šis įstatymo projektas yra vienas iš lydinčių Viešųjų pirkimų įstatymo projektą ir užtikrina šio įstatymo įgyvendinimą. Šiam projektui yra gautas Seimo nario S.Slavicko pasiūlymas – iš straipsnio išbraukti žodį “didelė”. Komitetas mano, kad iš straipsnio dispozicijos išbraukti žodį “didelė” negalima, nes visas straipsnis netektų prasmės. Liktų tik administracinė atsakomybė, numatyta už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, o materialinė žala būna ir taikant administravimą.

Didelė žala – vienintelis požymis, skiriantis Baudžiamojo kodekso 321³ straipsnį nuo anksčiau pateikto ir svarstyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ straipsnio.

Noriu pasakyti, kad ši sąvoka yra daugelyje Baudžiamojo kodekso straipsnių, pavyzdžiui, 325 straipsnyje, kuriame kalbama apie mokesčių ir įmokų vengimą. Be to, dėl šios didelės žalos sąvokos yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 metų gruodžio 22 d. Senato išaiškinimas – nutarimas Nr.13, todėl vis dėlto siūlyčiau nepritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pagrindinio komiteto išvada yra aiški: pritarti projektui ir nepritarti teikiamai vienai pataisai. Papildomas komitetas, Ekonomikos komitetas, yra pritaręs šiai pataisai. Ar norėtų kalbėti iš Ekonomikos komiteto? Ne. Taigi turime apsispręsti dėl pataisos, kuriai pagrindinis komitetas nepritaria. Ar ponas S.Slavickas norėtų dar ginti savo pataisą? Nebenori ginti pataisos. Gerbiamieji kolegos, ar ponas G.Švedas norėtų tarti žodį? Vyriausybės atstovas. Prašom.

G.ŠVEDAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš, kaip Vyriausybės atstovas, norėčiau paremti Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją. Į ką norėčiau atkreipti gerbiamojo S.Slavicko dėmesį? Jūs savo rašte rašote, kad šiuo atveju kontrolierius ar revizorius neturės galimybės įvertinti, ar padaryta žala yra didelė, ar ne. Turėkit omeny, kad ne kontrolierius ir ne revizorius vertins, ar ta žala yra didelė. Jis tiesiog turės nustatyti faktą, ar yra padaryta materialinė žala, ar ne, o jau tą žalą, ar jinai didelė, ar ne, vertins prokuroras ir teismas. Šiuo atveju mes negalim nustatyti formalios ribos, kad, sakykim, 1000 Lt yra didelė ar ne, nes tai priklausys nuo įmonės, sakykim, dydžio, jos apyvartos ir padarytos didelės žalos. Vyriausybė iš tikrųjų remia, kad baudžiamoji atsakomybė kiltų tik už pačius pavojingiausius atvejus, t.y. kai ta žala yra didelė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori prieštarauti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galim. Taigi svarstymo stadija yra baigiama. Po svarstymo šiam įstatymo projektui yra pritariama.

Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1667. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 255² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1668. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1669. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁸ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1670 (pateikimas)

Toliau 2-4 kompleksinis darbotvarkės klausimas. Tai Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1667 ir jį lydintys įstatymų projektai Nr.P-1668, Nr.P-1669 ir Nr.P-1670. Prieš tai žodis Seimo Pirmininkui. Ministre, jeigu dar sekundę palauktumėt… Taigi žodis Seimo Pirmininkui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man tenka labai maloni pareiga jūsų visų vardu, beveik visų, išskyrus vieną, pasveikinti tą vieną mūsų mielą kolegą J.Valatką, kuris ketina netrukus pasiekti labai gražią amžiaus ribą – 50 metų. Kadangi jis yra gimęs tokią apgaulingą dieną, kai nebus Seimo posėdžių, man labai malonu tai padaryti šiandien. (Plojimai)

PIRMININKAS. Žodis J.Valatkai. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Na, aš tikrai nustebintas, susijaudinęs. Man tenka garbė, didelė garbė, būti pasveikintam šioje salėje. Aš jums visiems labai dėkingas. Nuoširdus ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ponas J.Valatka nepaneigė tos kartais apgaulingai atrodančios informacijos.

Taigi kviečiu ministrą E.Makelį į tribūną pateikti minėtus įstatymų projektus.

E.MAKELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas svarstyti Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymas. Už nustatytos žemės ūkio produkcijos atsiskaitymo, taip pat supirkimo tvarkos pažeidimus Administracinių teisės pažeidimų kodekse administracinė atsakomybė yra nenumatoma. Žemės ūkio produkcijos gamintojai, būdami pakankamai silpni, negali ginti savo interesų ir kai kuriais atvejais (arba nemažai atvejų) pasipriešinti žemės ūkio perdirbimo įmonių savivalei. Todėl teikiamas Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 3 straipsnio papildymas, kuriame numatytas įpareigojimas žemės ūkio produkcijos supirkimo, perdirbimo, prekybos ir kitoms įmonėms privalomai sudaryti rašytines sutartis pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties formą, ir 3 straipsnio papildymas ketvirtąja dalimi, kuri skambėtų taip: “Žemės ūkio produkcijos perdirbimo, prekybos ir kitos įmonės privalo sudaryti su žemės ūkio produkcijos gamintojais pardavimo sutartis pagal Lietuvos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties formą. Pažeidus įstatymo reikalavimus, šių įmonių vadovai atsako įstatymo nustatyta tvarka.”

Klausimas yra kompleksinis, kaip minėjo posėdžio pirmininkas, todėl reikalingas ir Civilinio kodekso 255² straipsnio papildymas, nes reikia įteisinti šios sutarties formą. Papildymas būtų toks: “Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys turi būti rašytinės formos ir atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą tos žemės ūkio produkcijos tipinės sutarties formą”. Šiame straipsnyje numatytų taisyklių nesilaikymas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančia.

Kad būtų sudrausminti perdirbėjai ir kitos žemės ūkio produkciją superkančios institucijos, taip pat reikia numatyti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymą, kuriame būtų numatyta atsakomybė už šių pataisų nesilaikymą. Siūlau papildyti kodeksą 172¹⁸ straipsniu, kuriame būtų nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarymas arba numatymas jose blogesnių atsiskaitymo sąlygų, negu numato įstatymas arba Vyriausybės patvirtinti dokumentai, Vyriausybės nutarimai, užtraukia baudą šių superkančių įmonių vadovams pirmuoju atveju nuo 2 iki 4 tūkst. Lt, kai tokius veiksmus asmenys arba institucijos daro pakartotinai, tuomet užtraukia baudą nuo 4 iki 6 tūkst. Lt bei šiems įmonių vadovams nuo 4 iki 6 tūkst. Lt. Taip pat už klaidingos informacijos apie atsiskaitymus arba einamosios sąskaitos pateikimą apie žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų pardavimą, taip pat pasikeitusių sąskaitų neįforminimas užtraukia baudą šią produkciją superkančių įmonių vadovams nuo 4 iki 6 tūkst. Lt.

Labai svarbus siūlomas klausimas yra Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymas, kadangi būna daug atvejų, kai žemdirbiams arba žemės ūkio produkciją parduodantiems ūkininkams ar juridiniams asmenims reikia kreiptis į teismą. Kartais žyminio mokesčio sumos yra labai didelės. 5% sudaro gana didelę sumą. Todėl Žemės ūkio ministerija parengė Civilinio kodekso 102 straipsnio papildymo projektą, kuriuo numato atleisti nuo žyminio mokesčio Žemės ūkio ministeriją, taip pat Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, kuris yra nauja institucija ir teikia garantines paskolas ūkininkams, kooperatinėms bendrovėms. Taip pat siūlom papildyti 102 straipsnio pirmąją dalį 40, 41 punktais, kuriuose numatyta, kad Žemės ūkio ministerija bylose dėl paramos žemės ūkiui, ūkininkų rėmimo, Kaimo rėmimo ir kitų fondų lėšų išieškojimo bei išieškojimo už apeliacinius, kasacinius skundus, bylose dėl nesumokėtų už pateiktą žemės ūkio produkciją sumų išieškojimą Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka, 41 – Žemės ūkio paskolų garantijų fondas už ieškinius, apeliacinius ar kasacinius skundus dėl lėšų išieškojimo pagal suteiktas garantijas atgaline tvarka… Prašau Seimo narių pritarti šiems pakeitimams, nes yra pats laikas, dabar pavasaris, dauguma sutarčių yra sudaromos dabar. Tai sudrausmintų ir sudarytų realias sąlygas žemdirbiams juridine teisine tvarka ieškoti savo teisių arba iš karto teises aptarti teisine forma prieš parduodant žemės ūkio produkciją. Ačiū.

PIRMININKAS. 8 Seimo nariai nori paklausti. Ministre, palaukite minutėlę, jūs turite atsakyti dar į klausimus. Bet tam turime lygiai 10 minučių. V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis ministre, pirmiausia sakau, jog pritariu visiems jūsų pateiktiems papildymams. Tačiau noriu paklausti, kuo blogas galiojantis įstatymas, kurį priėmėme 1997 m. liepos 2 d. ir šiandien gražiname, griežtiname, tobuliname? Jame numatyta produkcijos pirkėjo atsakomybė, nustatytas atsiskaitymas su žemdirbiais, eiliškumas, terminai, sugriežtinta kontrolė ir atsiskaitymo sąlygos. Po to buvo priimti trys Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimai, kurie nustatė, jog pasibaigus maksimaliems atsiskaitymų tarp ūkio subjektų terminams pardavėjo naudai neginčo tvarka išieškomi ne mažesni kaip 0,2% delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną. Laikas neleidžia minėti visų gerų užmojų, kurie ten buvo parašyti. Jų daug, o rezultatas? Skolos žemdirbiams priėmus šį įstatymą padidėjo per 100 ir daugiau milijonų litų. Kas gali garantuoti, jog šios pataisos veiks? Ar jos skirtos ne tam, kad sušvelnintume artėjančias kantrybės netekusių žemdirbių akcijas? Ačiū, ministre.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui už klausimą. Noriu pasakyti tokį dalyką. Taip, tie įstatymai buvo labai svarbūs ir suvaidino tam tikrą vaidmenį, tačiau gyvenime niekas nestovi vietoje. Situacija yra tokia, kad tie įstatymai arba tos įstatymų nuostatos, kurias jūs paminėjote, nesudarė teisinių prielaidų, kad būtinai reikia sudaryti sutartį parduodant žemės ūkio produkciją. Todėl buvo nemažai atvejų, kuomet žemdirbys vietoje normalios teisiškai reglamentuotos sutarties yra verčiamas pasirašyti mainų arba produkcijos mainų perdavimo sutartis. Tai irgi sutarties forma, tačiau ji nieko neįpareigoja, ir teisiniu požiūriu žemdirbys neturi aiškiai apibrėžtų savo teisių be sutarties. Kita vertus, kuomet reikia išieškoti gana nemažas sumas iš fizinių asmenų arba šiuo atveju ūkininkų, reikia mokėti ir žyminį mokestį. Ne kiekvienas ryžtasi, neturėdamas normalaus teisinio pagrindo, paduoti į teismą.

Dabar dėl sutarčių ir skolų, apie kurias jūs minėjote. Aš noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Skolos yra svarbu, jos sukelia problemų žemdirbiams, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į vieną momentą. Pagal Buhalterinių pagrindų apskaitos įstatymą bet kokiu atveju pristačius produkciją į įmonę, ar tai būtų cukriniai runkeliai, ar grūdai, ar dar kas, iš karto automatiškai įvertinama produkcijos kaina ir laikoma, kad tai yra skola. Ne visada įmonė gali sumokėti arba nėra galimybių tokią didelę sumą sumokėti, todėl yra numatyti atsiskaitymo terminai. Pavyzdžiui, sakykime, už grūdus – 70% pridavus derlių, 30% – iki balandžio 15 d. Už pieną yra numatyta per 30 dienų, už cukrinius runkelius yra trim etapais. Todėl aš noriu atkreipti dėmesį, kad reikia reikalauti iš įmonių ir kreipti dėmesį į uždelstus įsiskolinimus, o skola tai yra buhalterinis statistinis rezultatas. Noriu pažymėti, kad pastaruoju metu, priėmus nemažai priemonių, skolos labai sumažėjo ir balandžio pradžioje jos neturėtų būti didesnės kaip 140–160 mln. litų.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, ar nereikėtų atsiskaitymo įstatymo projektą papildyti atskiru straipsniu ar jo dalimi dėl vekselių ir čekių naudojimo vykdant atsiskaitymus su žemės ūkio produkcijos gamintojais? Ačiū.

E.MAKELIS. Labai ačiū už klausimą. Aš visiškai pritariu jūsų nuostatai, kad vekselių naudojimas šioje situacijoje labai palengvintų juridinį nuostolių išieškojimą arba… už nesumokėtą produkciją. Tačiau dabar, kad būtų įvardytos aiškios tiekimo, produkcijos pateikimo sąlygos, reikėtų pradėti nuo šių siūlomų sutarčių įteisinimo.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne per seniausiai priėmėme Vekselių įstatymą. Man atrodo, kad jis turėtų padėti spręsti atsiskaitymus visiems – ir pramonininkams, ir žemdirbiams. Nes ten sudarytos geros sąlygos, ir to žyminio mokesčio klausimas išspręstas, ir antras dalykas, jiems nereikėtų kreiptis į teismą, o tiesiog per notarą iš karto galėtų teikti ieškininį pareiškimą išieškoti. Ar jūs nesidomėjote, ar nepakanka jums to įstatymo, kad teikiate tą laikinąją atsiskaitymo tvarką?

E.MAKELIS. Pirmiausia ačiū už klausimą. Manau, kad tai turės teigiamos įtakos, bet kol šita sistema pradės veikti, reikia aiškiai, prieš prasidedant pagrindiniams sezono darbams, griežtai reglamentuoti ir sutartyse aptarti sąlygas. Vėliau šitą vekselių sistemą bus galima perkelti ir panaudoti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia P.Šalčius.

P.A.ŠALČIUS. Gerbiamasis ministre, priėmus šio įstatymo papildymus, įmones įpareigosime supirkinėti žemės ūkio produkciją pagal nustatytos formos sutartis, sugriežtinsime atsakomybę. Nuo kada dabar sudarytos netipinės sutartys taps negaliojančiomis? Jeigu nuo įstatymo papildymo įsigaliojimo datos, tai gal tai reikėtų įrašyti įstatymo papildymo projekte?

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad dabar yra toks laikas, kai sutarčių iš esmės sudaryta nedaug arba jos tik pradėtos sudaryti. Galbūt tai nesudarys didelių kliūčių pasinaudoti įstatymo pataisomis.

PIRMININKAS. Ministre, dar dvi minutės. Gal dar A.Bartkus spės paklausti. Prašom.

A.BARTKUS. Gerbiamasis ministre, šis įstatymo projektas, be abejo, yra seniai lauktas ir būtinas. Šio įstatymo pateikimas dabar, prieš šventes, yra tarsi dovana, jei galima vadinti dovana tai, kas žemdirbiui priklauso. Man kyla klausimas, ar nebuvo galima kiek anksčiau, kokį pusmetį ar kiek, apie tokį įstatymo projektą pagalvoti, nes atsiskaitymo sunkumai vis dėlto yra iki šiol, kad ir kaip Vyriausybė ir ministerija stengtųsi. Ačiū.

E.MAKELIS. Reikia pripažinti, kad, be abejo, būtų buvę geriau, jeigu tas įstatymas būtų priimtas prieš kokius metus, šiandien gal būtų daug mažiau problemų. Tačiau yra taip, kaip yra, ir dabar prašome Seimo narių pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Taigi laikas, skirtas pateikti, baigėsi. Ar galime bendru sutarimu pritarti šių įstatymų projektams po pateikimo? Galime. Norinčių kalbėti turbūt nėra. Dėl komitetų. Pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutinkate, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas imtųsi tai prižiūrėti? Čia yra grynai teisiniai dalykai. Visus įstatymus. (Balsai salėje) Papildomas būtų Kaimo reikalų komitetas. Ar Biudžeto ir finansų komitetas žiūrėtų? Norėtų kalbėti dėl komitetų P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš manyčiau, kad pagrindinis turėtų būti Kaimo reikalų komitetas, nes šios problemos – atsiskaitymas su žemdirbiais – tiesiogiai priklausytų Kaimo reikalų komitetui. Jis yra gana išsamiai susipažinęs su tomis visomis problemomis ir man keista, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuos klausimus sprendžia. Juk jam visiškai svetimos tos problemos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs pažiūrėtumėte į darbotvarkę, tai pamatytumėte, kad mes svarstome trijų kodeksų pataisas, susijusias su šita problema. Ponia G.Imbrasienė. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Gal dėl pirmojo ir pagrindinio įstatymo galėtų būti pagrindinis Kaimo reikalų komitetas, tokia jau yra praktika. O dėl lydinčių įstatymų, kodeksų pataisų galėtų būti pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Taigi sutariam. Dėl pirmojo įstatymo projekto, dėl Laikinosios atsiskaitymų tvarkos įstatymo, pagrindinis komitetas yra Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O dėl likusių trijų įstatymų, atvirkščiai, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Kaimo reikalų komitetas.

Radijo ir televizijos komisijos pirmininko D.Katkaus ataskaita

Ačiū už sutarimą. Dabar, gerbiamieji kolegos, 16 val. ir pradedame mūsų vadinamąjį Vyriausybės pusvalandį. Šio pusvalandžio metu mes išklausysime Radijo ir televizijos komisijos pirmininko D.Katkaus ataskaitą ir turėsime galimybę užduoti klausimus. Tai Seimui atskaitinga organizacija. Ne, čia dar ne klausimai. Klausimai tuoj.

D.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Tikiuosi, kad mūsų ataskaitą, kurią mes pateikėm Seimui, jūs turite. Norėčiau pasakyti, kad ta ataskaita parengta gerokai anksčiau. Komisija dirba labai intensyviai, daug kas keičiasi. Norėčiau pasakyti, kad ataskaitoje nurodyti kai kurie trūkumai šiandien yra jau beveik sureguliuoti. Pavyzdžiui, mūsų komisija jau surado gerus kontaktus ir pradėjo neblogai dirbti, pradėjo ranka rankon dirbti kartu su Dažnių tarnyba. Žodžiu, aš norėčiau dabar truputį kai ką akcentuoti ir dar kartą paliesti tas problemas, kurios iškyla mūsų komisijoje.

Iki komisijos atsiradimo, reikia pasakyti, buvo tam tikras įstatyminis chaosas audiovizualiniame sektoriuje Lietuvoje. Iš esmės trys institucijos išduodavo leidimus, kurie buvo pagrindas Radijo ir televizijos veiklai. Deja, ten nebuvo aiškios reglamentacijos. Faktiškai buvo tokia situacija, kad kas norėjo, tas galėjo gauti dažnį ir daryti ką tiktai nori, transliuoti ką tiktai nori. Komisija pradėjo savo darbą faktiškai visiškai tokioje tuščioje vietoje, turėdama vien tiktai, sakykim, abstraktų Visuomenės informavimo įstatymą, kuriuo turėjome vadovautis. Komisijos pasirodymas nebuvo sutiktas aplodismentais. Mus faktiškai ignoravo tuometinė Ryšių ir informatikos ministerija, Dažnių tarnyba. Pavyzdžiui, kol gyvavo mūsų komisija, Ryšių ir informatikos ministerija išdavė 42 leidimus, faktiškai licencijas Radijo veiklai, nors to neturėjo teisės daryti.

Per tuos dvejus metus, kai veikia komisija, mes atlikom tam tikrą darbą. Galiu pasakyti, kad tai yra labai gerai funkcionuojanti institucija, prilygstanti geram departamentui. Kas buvo padaryta per tą laikotarpį? Buvo parengti visi dokumentai, reglamentuojantys pačios komisijos darbą ir santykius, susijusius su komisijos darbu. Buvo parengti visų konkursų licencijoms gauti nuostatai ir suformuoti kriterijai tiems konkursams vykdyti. Buvo parengti, iš esmės jau baigiami, visi licencijų tekstai Radijo ir televizijos, kabelinių tinklų transliacijoms. Turbūt Seimo nariai žino, ką reiškia teisinių dokumentų rengimas. Aš manau, kad per tokį trumpą laiką mes nemažai padarėme.

Komisija inventorizavo visą audiovizualinį sektorių, kuris šiuo metu yra Lietuvoje, kadangi visų duomenų nebuvo. Net nežinoma buvo, kur kokie dažniai yra. Mes pradėjome išduoti licencijas, pradėjome reguliuoti ir tikrinti, kokie leidimai, kokios licencijos galioja, kokie leidimai neturi teisinio pagrindo. Noriu pasakyti, kad nuo 2000 metų nustos galioti dauguma leidimų, kurie buvo išduoti iki komisijos atsiradimo pradžios. Mes išduosime naujas licencijas ir bus galima pasakyti, kad visas tas sektorius bus teisiškai reglamentuotas, teisiškai sureguliuotas. Atsiras mechanizmas, kuris reguliuos visus šitos veiklos dalyvius. Šiam darbui, naujų licencijų išdavimui, komisija labai intensyviai ruošiasi. Mes dar kartą patikriname kriterijus, žiūrime, peržiūrime, ko Lietuvai reikia, kokiais teisiniais dokumentais vadovaujantis buvo išduotos licencijos ir t.t.

Komisija daro didelį darbą. Mes pagal Telekomunikacijų įstatymą rengiame strateginį planą. Šiandien tas strateginio plano rengimo darbas jau gerokai pažengęs. Deja, turim pasakyti, kad mes tą planą turime rengti pagal Telekomunikacijų įstatymą su ryšių reguliatoriumi. Ryšių reguliatoriaus tarnyba iki šiol yra neįsteigta. Šiais metais net nebuvo paskirta biudžeto lėšų šitai Reguliatoriaus tarnybai įsteigti. Sakykime taip: jeigu laikytumės įstatymo ir sakytume, kad tas visas procesas, audiovizualinio sektoriaus reguliavimo procesas, turi remtis strateginiu planu ir tą strateginį planą parengus toms dviem institucijoms turi jį tvirtinti Vyriausybė, tai galo dar kol kas nematyti. Mes ieškom tarpinių, teisinių kelių, kad galėtume nestabdyti viso šio audiovizualinio sektoriaus plėtros proceso. Noriu pasakyti, kad yra viena iš didžiausių problemų, kad nėra įsteigta, nors pagal įstatymą turi būti įsteigta, Ryšių reguliatoriaus institucija.

Komisija aktyviai dalyvavo rengiant Telekomunikacijos įstatymą. Dabar mes aktyviai dalyvaujame rengiant Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Mes taip pat dalyvaujam rengiant Reklamos įstatymą ir kitus panašius įstatymus. Be to, mes dalyvaujame visuose veiksmuose, kurie yra susiję su Europos Sąjungos direktyvomis, direktyvą “Televizija be sienų”, visas šitas įstatymų normas suderinant su Lietuvos įstatymais. Iš esmės mes rengiame ir teikiame informaciją Europos Sąjungai per Kultūros ministeriją apie viską, kas yra daroma įstatyminėje srityje derinant Europos Sąjungos įstatymus ir Lietuvos įstatymus. Mes laukiame, kada bus priimtos, ir labai norime, kad kaip galima greičiau būtų priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Mes dalyvaujame ir tikimės, kad ten bus dar labiau reglamentuota šita veiklos sritis. Tikimės, kad jūs labai atidžiai peržiūrėsite ir priimsite tas nuostatas, kurios tikrai pagerins visą šitą veiklą.

Kas mums kelia susirūpinimą? Aš norėčiau atkreipti dėmesį į keletą momentų, kurie yra labai svarbūs. Pirmiausia mums kelia susirūpinimą tai, kad komercinė veikla audiovizualiniame sektoriuje yra prilyginama bet kokiai kitai komercinei veiklai, bet kokioms kitoms formoms. Nėra kokių nors specialių įstatymų arba, pavyzdžiui, nuostatų Akcinių įmonių įstatyme ir visuose kituose įstatymuose, kurios išskirtų šitą veiklą.

Kokie čia išskirtinumai yra? Pirmas dalykas yra tai, kad šiai veiklai yra naudojamas valstybės turtas, ribotas gamtos resursas – dažnis. Vadinasi, ši veikla yra licencijuojama ir žmonės, norėdami užsiimti verslu, iš esmės naudojasi valstybės turtu. Kitas momentas, kuris čia aiškiai išskiria komercinę veiklą iš kitų komercinių veiklų, yra tai, kad ši veikla yra susijusi su visuomenės nuomonės formavimu, su pasaulėžiūros ugdymu, su skonio ugdymu ir su morale. Vadinasi, tai nėra agurkų auginimas arba koks nors kitas biznis, kuris turi visiškai siaurą sritį. Tai yra labai specifinis dalykas, ir negalime nematyti, kad tie savininkai, kurie turi kažkokias stotis, negali įveikti tų stočių pobūdžio, jie kaip tiktai gana aktyviai formuoja stočių politines nuostatas ir stiliaus, ir t.t. Šiuo metu yra susidariusi tokia padėtis. Komisija, išduodama licencija, labai aktyviai tiria, kokie finansavimo šaltiniai yra norinčio turėti licenciją ir turėti savo stotį, iš kur, kas yra tie akcininkai, tie žmonės, kurie dirbs šioje srityje, bet po to, kai jie gauna leidimą arba yra išduodama licencija, akcijas galima laisvai parduoti ir savininkai labai lengvai keičiasi. Pavyzdys yra Tele-3. Tele-3 buvo šviečiamojo pobūdžio televizija, buvo vieni savininkai, savininkai pasikeitė, šiandien Tele-3 yra komercinė stotis, kuri su ta užduotimi, kurią tarsi turėjo vykdyti gaudama licenciją, tiesa, ji neturi licencijos, ji turi tik leidimą, bet su ta užduotimi, su ta veikla ši stotis nieko bendra neturi. Tokiu dalykų yra nemažai.

Galima pasakyti taip: per tą komercinę veiklą yra prekiaujama dažniu – valstybės turtu. Tai yra tas pat, jeigu aš išsinuomočiau iš valstybės žemės sklypą, o paskui jį perpardavinėčiau kam nors kitam, kad būtų galima su tuo sklypu daryti kokius nors dalykus.

Aš norėčiau atkreipti Seimo ir prašyčiau Seimo, kad šitas klausimas nebūtų išleistas iš akių svarstant Visuomenės informavimo įstatymo papildymus.

Kitas dalykas, kuris mus labai kankina, yra tas, kad komisija neturi savo nutarimų vykdymo mechanizmo. Mes negalime nubausti jokio pažeidėjo. Geriausiu atveju mes galime kreiptis į teismą, bet teismas yra tokia institucija, kur galima apskųsti bet kokį sprendimą ir praktiškai kokia nors neteisėta veikla toliau vykdoma, kol vyksta teisinis procesas. Arba kitu atveju būna taip, kad, pavyzdžiui, apskritai nevykdoma kokia nors veikla dėl to, kad teismas sustabdo kokios nors veiklos vykdymą. Kaune kai kurios kabelinės tinklų kompanijos bylinėjasi jau ketveri metai, ir Kaune nėra kabelinių tinklų, nes teismas stabdo kabelinių tinklų plėtros programą. Kol vyksta teismo procesas, to negalima padaryti.

Labiausiai sukrečiantis atvejis yra tas, kad, pasirodo, Lietuvoje galima nelegaliai pradėti transliuoti kokią nors stotį, ir tos stoties iš esmės uždaryti yra neįmanoma. Tokia buvo “Kulano” stotis, privati personalinė įmonė, kuri kažkada gavo leidimą projektuoti stotį. To leidimo pagrindu ir dėl dažnio tarnybos klaidų šiandien atsirado “Kulanas” jau kaip uždaroji akcinė bendrovė, kuri 1998 m., t.y. jau dvejus metus egzistuojant komisijai, išduodančiai leidimus, staiga pradėjo retransliuoti “Ruskoje radijo”. Kai mes pabandėme šią stotį, kaip nelegalią stotį, uždaryti, iš karto klausimas buvo politizuotas, viskas buvo iškelta vos ne į tarpvalstybinį lygį ir iki šiol veikiama labai provokatyviai. Ta stotis buvo uždaryta, paskui vėl nelegaliai atsidarė. Galite įsivaizduoti, jeigu mūsų komisija, kuri vienintelė išduoda leidimus tokiai veiklai, kuri sako, kad jie neturi leidimo, dažnio tarnyba, kuri sako, kuri ji neturi teisės į dažnį, surašomi protokolai, ateina ekonominė policija ir sako, kad reikia tą stotį uždaryti, o ta stotis yra neuždaroma. Tada mes kreipėmės į mūsų aukščiausiuosius pareigūnus. Vidaus reikalų ministerijoje nuo ministro viskas krenta iki kažkokios tarnybos vadovo, kuris atsako, o ką aš žinau. Ir šiandien ši stotis veikia.

Aš galiu pasakyti, mes konsultavomės ir su mūsų Saugumo departamentu. Yra labai rimtas pagrindas įtarti, kad tai yra specialiai parengta provokacija, kad uždarius nelegalią stotį būtų galima pasakyti, kad Lietuvoje yra persekiojami rusai.

Aš apie ryšių reguliatoriaus, tokios techninės inspekcijos nebuvimą jau minėjau. Kai buvo panaikinta Ryšių ir informatikos ministerija ir nesukurta ryšių reguliavimo tarnyba, šiandien nėra inspekcijos, kuri apskritai galėtų surašyti protokolus ir galėtų tikrinti visą techninę veiklą. Tai yra labai labai blogas dalykas. Jau metai kaip nėra tokios inspekcijos. Tai yra didžiausias nesusipratimas.

Dar vienas klausimas, kurį aš norėjau pasakyti. Dar yra viena didelė problema, kad mūsų komisija dirba jau treti metai ir neturime savų patalpų. Dar kartą norėčiau prašyčiau Seimo vadovų ir kitų, kad būtų galimybė kaip nors tokiai institucijai, kuri atlieka departamento funkcijas, paskirti kokias nors patalpas.

Dar vienas klausimas. Aš norėjau kviesti jus, Seimo nariai, pasvarstyti, apie komisijos funkcijas. Mes susipažinome ir dabar susipažįstame su visų kitų šalių analogiškų komisijų veikla. Šiandien galiu pasakyti, kad mes jau susipažinome su Amerikos, Anglijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos analogiškų komisijų veikla. Ten viena tokia komisijos funkcija yra politinio arba partinio pariteto kontrolė garso ir vaizdo priemonėse. Prancūzijoje yra tiesiog mikroninių dalių tikslumu žiūrima, kiek, kam ir kokiai pusei buvo duota televizijos laiko ir kokios problemos buvo nušviestos. Žiūrima, kad audiovizualiniame sektoriuje būtų atspindėtos visos nuomonės ir visi šitie dalykai. Aš taip pat norėčiau kviesti jus svarstyti ir galvoti apie tokios funkcijos atsiradimą. Aš nenorėčiau daugiau jūsų trukdyti. Dabar laukčiau klausimų.

PIRMININKAS. 15 Seimo narių jūsų nori paklausti. Visi nespės. J.Listavičius pirmasis. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, noriu paklausti. Kas daroma, kad radijo ir televizijos pagalba būtų sustiprintas tautinis ir patriotinis Lietuvos gyventojų švietimas bei auklėjimas? Ačiū.

D.KATKUS. Vienas iš pagrindinių komisijos veiklos kriterijų ir konkursų kriterijų yra būtent rimtosios kultūros, švietimo, mūsų nacionalinės kultūros puoselėjimo principas. Mes visur to principo stengiamės laikytis. Turiu pasakyti, kad šiandien, kol nėra visos stotys licencijuojamos, bet jos veikia, mes neturime reguliuojančio mechanizmo, kur mes galėtume labai aiškiai paveikti, koks procentas laidų turėtų būti skiriamas kultūrai – rimtajai kultūrai arba mūsų nacionalinės kultūros puoselėjimui. Kai mes dabar imsime išduoti naujas licencijas, iškelsime vieną kriterijų, galbūt ne visos stotys, bet kad stotys skaitytųsi su šiuo reikalavimu.

PIRMININKAS. Toliau klausia V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pirmininke, vienas jūsų komisijos tikslų yra audiovizualinės rinkos veikla, kuri neprieštarautų Lietuvos valstybės ir nacionalinės kultūros interesams. Aš noriu jūsų paklausti, nes esu labai susirūpinęs dėl smurto propagandos per Lietuvos televiziją, tiek komercinės televizijos, tiek valstybinės televizijos. Matyt, kai aš ar jūs žiūrite televiziją, kur rodomi smurto filmai, kur laužomos kaukolės, spardomasi, tai nieko bloga neatsitinka. Tačiau žiūri vaikai, paaugliai, kurių psichika dar nesubrendusi, jie nesusiformavę kaip asmenybės. Tokia smurto gausa per televiziją tikrai žaloja ir provokuoja mūsų augančios kartos agresiją. Kalbu ir apie animacinius filmus, kur irgi ta pati problema. Turėtų būti skirti gėrio, grožio formavimui, o dabar ten, jeigu katės tris kartus kailio neišverčia ir nesuskaldo kaukolės, tai… Kitokių filmų nesu matęs.

Ką jūsų komisija yra numačiusi? Kaip reikėtų kovoti su tuo reiškiniu? Užsienyje yra gerų pavyzdžių. Ten irgi rodomi tokie filmai. Yra specialūs kanalai, specialus laikas, kada tie filmai rodomi. Deja, pas mus čia yra didelė netvarka. Ačiū.

D.KATKUS. Mes beveik prieš dvejus metus esame priėmę tokį sprendimą ir rekomendaciją, kad televizijos stotys, sakykime, sekso arba smurto laidas pradėtų rodyti tiktai po 23 valandos. Mes tokią kaip rekomendaciją. Turiu pasakyti, kad mes neturime mechanizmo juos priversti kaip nors nubausti. Pavyzdžiui, mes neturime jokių priemonių tam reguliuoti. Visiškai neseniai, tiesiog prieš mėnesį, mes pakartotinai priėmėm vieną sprendimą, kategoriškai grasindami, jog nepratęsime licencijų arba neišduosim naujų licencijų, jeigu smurtiniai filmai bus rodomi iki 23 valandos. Tai kol kas toks vienas reikalavimas. Čia mes turim labai tokį… Sakykim, mus atakuoja laisvoji spauda ir kiti radijo bei televizijos operatoriai, transliuotojai, kurie sako, kad tai yra laisvių apribojimai, demokratijos laužymai, kad galų gale yra kišamasi į komercinę veiklą, kad yra, taip sakant, pakertami tam tikri komerciniai tokie dalykai. Aš manau, kad tuos dalykus galima puikiausiai reguliuoti. Tiesiog dabar bandome kurti… Jau dabar turime tokią, sakykim, savo administraciją, sekretoriatą, jau yra tyrimų grupės, kurios žiūrės, taip sakant, kur kada kas yra rodoma, kaip yra rodoma, kokie tie klasifikuoti filmai. Tada bandysim priimti tam tikrus norminius aktus, kurie leistų sumažinti smurto ir kitokių blogų dalykų rodymą per televiziją.

PIRMININKAS. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis prezidente, be abejonės, man rūpi tas pats klausimas. Aš prisimenu Voltero pasakymą Rusijos carienei Jekaterinai. Kai jinai paklausė, ką reikia padaryti, kad būtų sunaikintas okupuotas kraštas, vienas iš trijų pasakymų buvo, jog reikia demoralizuoti.

Mes iškovojom nepriklausomybę. Tačiau vyksta masinis tautos demoralizavimas per visuomenės informavimo priemones, televiziją, radiją. Ne kartą savo laiške visuomenei ir Seimui tai skelbė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jis sakė, kad vyksta tautos pamatų griovimas. Gerbiamasis prezidente, mane labiausiai domina ir stebina, kad Lietuvos televizija, kuri finansuojama iš Lietuvos biudžeto, vykdo visiškai tą pačią politiką. Ką reikėtų daryti ir ką mes turėtume tučtuojau daryti, kad liautųsi tautos naikinimas? Aš taip pat stebiuosi, kad šiandien Prezidentas, skaitydamas pranešimą…

PIRMININKAS. Klausimas…

P.GRAŽULIS. … visiškai nepastebėjo šios globalios mūsų visuomenės problemos.

D.KATKUS. Atsakydamas aš norėčiau dar kartą pabrėžti, kad mes neturime, sakykime, veiklių mechanizmų. Mes galime labai gražiais žodžiais pakalbėti, bet mes neturime veiklių mechanizmų, kaip galėtume reguliuoti. Antras dalykas, mes negalime, sakykime, užsiiminėti tam tikrais draudimais, vien tiktai draudimais. Mes turime žiūrėti, kaip mes galėtume veikti esant šiai situacijai, kad ir žiūrovas nebūtų luošinamas, ir, galų gale, nebūtų pažeisti tam tikri laisvės principai. Nacionalinio radijo mes nereguliuojame. Mes esame tik stebėtojai iš šalies. Aš manau, pagrindinė blogybė yra reklama, kurią… Nacionalinis radijas ir televizija veikia kaip komercinė įmonė. Komerciškumas, kova už tą žemiausią, plačiausią žiūrovą luošina. Taip sakant, žmonės negali išsivaduoti iš tos priklausomybės nuo tos komercijos, ir tai yra vienas iš pagrindinių dalykų. Jeigu būtų įvestas, sakykim, abonentinis mokestis ir būtų uždrausta reklama per nacionalinį radiją ir televiziją, aš manau, jų laidos pagerėtų.

PIRMININKAS. R.Zuoza, berods, buvo, bet išsitrynė. Tuoj, minutėlę. R.Zuoza. Ruošiasi A.Salamakinas.

R.ZUOZA. Gerbiamasis komisijos pirmininke, iš tiesų dažniai yra nacionalinis Lietuvos turtas. Jūs minėjot, kad neturite priemonių ir mechanizmų, kaip vis dėlto galėtumėt daryti pakankamą įtaką ir imtis priemonių. Galbūt galėtumėt keliais žodžiais pasakyti, kokius įsivaizduotumėt tuos mechanizmus? Vienas iš tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, būtų galima reguliuoti kylančias kabelinių televizijų tinklų kainas, kurios atsiliepia, sakykim, gyventojų kišenei. Tas pat dalykas dėl retransliavimo. Jūs minėjot (…) radiją, kuris transliuoja “Russkoje radijo”. Sakykim, tas radijas yra populiarus Vilniaus mieste tiek tarp rusakalbių, tiek tarp jaunimo. Kokia turėtų būti retransliavimo tvarka, kad vis dėlto visos radijo stotys neimtų retransliuoti kitų šalių radijo stočių? Retransliavimo pavyzdys yra Vilniaus televizija, kuri dažniausiai rodo Maskvos programą “TV-6”. Dėkui.

D.KATKUS. Pirmiausia tie mechanizmai, kurie turėtų reguliuoti, turėtų būti teisiniai mechanizmai. Pavyzdžiui, jau dabar mes kaip tiktai esame parengę tokį nutarimą (galbūt jis įsigalios), kad visos užsienio radijo stotys, kurios nori transliuoti Lietuvoje, arba tie, kurie nori retransliuoti tas stotis, turi gauti tam tikrą leidimą, kaip ir visos kitos stotys Lietuvoje turi gauti leidimą. Negali būti taip, kad kažkam galima veikti be leidimo. Tie mechanizmai turi būti tiktai teisiškai sureguliuoti. Kita vertus, turėtų būti numatytas mechanizmas, kaip elgtis, kai yra pažeidžiami nutarimai, bendri nutarimai. Aš čia noriu įsiterpti ir pasakyti vieną tokį dalyką. Komisijos posėdžiai yra visiškai atviri. Pirmą kartą, sakykime, visi tie, kurie yra suinteresuoti šio sektoriaus reguliavimu, vadinasi, tokių teisės aktų, kurie yra visiems vienodi, kurie neišskiria visų, sukuria visiems vienodas sąlygas veikti… tai dalyvauja ir kabelinių tinklų asociacijos atstovai, ir Radijo ir televizijos asociacija, ir t.t., ir t.t. Mes atsižvelgiame į visus sprendimus arba pasiūlymus, kaip reikėtų tuos dalykus spręsti, ir tada bendrom jėgom ieškome kažkokio normalaus teisinio apibrėžimo arba tam tikros normos, kuri reguliuotų, ne draustų, bet reguliuotų, ir kartu atitiktų valstybės politiką. Mes šiuo atžvilgiu, sakykime, būdami atskaitingi Seimui, labai įdėmiai sekame, kas Seime yra svarstoma, mes matome tuos visus labai aštrius pokalbius dėl tų smurto laidų ir t.t. ir mes stengiamės visa tai įgyvendinti komisijos nutarimais. O dėl užsienio radijo stočių turi būti absoliučiai viskas reglamentuota. Šiandien tas sąrašas kol kas, kaip sako rusai, “rob co chceš”…

PIRMININKAS. Valstybine kalba dabar kalbės A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, Seimo Žmogaus teisių komitetas gauna nemažai tautinių mažumų bendrijų nusiskundimų, kad vis dėlto jų laidų transliavimo tinklelis yra labai susiaurintas, kad tos laidos transliuojamos nepatogiu laiku arba visai netransliuojamos. Žmogaus teisių komitetas jau bene tris kartus savo posėdyje bandė spręsti tą problemą. Kvietėmės radijo ir televizijos direktorių, tačiau iš esmės jokio sprendimo taip ir nepasiekėme. Gal jūs galėtumėte atsakyti ir bandyti spręsti, kaip vis dėlto turi būti transliuojamos tos laidos tautinėms mažumoms. Ir antras trumpas klausimas: ar vis dėlto nebus per antrąją radijo programą pradėti transliuoti plenariniai posėdžiai?

D.KATKUS. Aš dar kartą sakau, kad negaliu atsakyti už tai, ką daro nacionalinis radijas ir televizija. Jie turi savo tarybą, jie yra savivaldi organizacija, kuri veikia pagal savo įstatymą. Dėl mūsų komisijos veiklos. Noriu pasakyti, kad mūsų reguliavimo sričiai priklauso radijo stotis “Znad Vilii”. Jeigu pažvelgtumėt, man atrodo, yra irgi išdalinta, kiek yra retransliuojama įvairių stočių. Gana nemažai stočių yra retransliuojama nacionalinėmis kalbomis. Sutikčiau su jūsų nuomone, kad, ko gero, reikėtų galvoti galbūt apie tokios komercinės stoties atsiradimą tautinėms mažumoms. Klausimas yra visiškai vertas svarstyti.

PIRMININKAS. G.Šileikis klausia, ruošiasi E.Kunevičienė, ir tai bus paskutinis klausimas.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pirmininke, kas jums, tiksliau, jūsų komisijai, trukdė iki šiol siūlyti Seimui priimti įstatymus, pataisas ir tą visą tvarką, kuri reglamentuotų dažnių skyrimo licencijas, bendrai visą tvarką? Jau dveji metai ir, manau, jau tikrai turėjo būti… Geras pavyzdys yra Lietuvių kalbos komisija prie Seimo, kuri labai konkrečiai, tiksliai kiekvieną, sakykim, savo sritį yra įstatymiškai reglamentavusi. Ačiū.

D.KATKUS. Aš nežinau, kiek laiko veikia Kalbos komisija, bet Radijo ir televizijos komisija veikia viso labo dvejus metus.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seime sudaryta darbo grupė rengė visus metus. Mes patys visus metus rengėme savo nuostatus. Mes dirbame kaip Seimas, mes nieko daugiau nedarome, tik konsultuojamės su teisininkais ir rengiame reglamentą. Mes parengėme daugybę dokumentų, kurie šiandien jau veikia. Dabar, aišku, reikia žengti kitus žingsnius. Sakyčiau, trukdė tai, kad komisija yra labai jauna. Mes negalime suspėti padaryti tiek daug darbų. Dabar mes prie šitų visų pataisų dirbame labai aktyviai.

PIRMININKAS. Paskutinė klausia E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai malonu, kad jūs pasakėte, kad reikia patikslinti jūsų funkcijas. Aš tikiuosi, jūs neužmiršite tokios labai svarbios funkcijos kaip valstybės biudžeto lėšų panaudojimas, paskirstymas valstybinėms programoms. Kaip vieną iš tokių problemų matau, kad per šiuos paskutinius metus Vyriausybė neteko galimybės net pranešti, informuoti Lietuvos žmones apie savo darbą Vyriausybės posėdžiuose. Ar tai su jūsų žinia, ar be jūsų žinios padaryta?

D.KATKUS. Dar kartą sakau, kad mes Nacionalinio radijo ir televizijos veiklos nereguliuojame. Bet jeigu Seimas kreiptųsi į mūsų komisiją ir pasakytų, kad yra tam tikrų lėšų ir kad mes kreiptumėmės į kokią nors komercinę stotį, kad ji retransliuotų, aš manau, tai galima būtų labai nesunkiai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis komisijos pirmininke. Klausimai baigti. Jūsų ataskaita yra gauta. Ji jau iš anksto yra apsvarstyta Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, tačiau pagal mūsų Statutą mes turėtume prašyti, matyt, to paties Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateikti Seimui savo išvadą ir nutarimo projektą, kurį, įvertinęs komisijos darbą, Seimas galėtų priimti. Ar galime nutarti bendru sutarimu dėl tokio sprendimo? Ž.Jackūnas dar norėtų tarti žodį? Prašom. Ponas Ž.Jackūnas. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš, skaitydamas mūsų Statuto 206 straipsnį, pastebiu, kad ten reikalaujama parengti išvadą ir nutarimą tais atvejais, kai mes svarstome ataskaitą institucijos, kurios pirmininkas yra paskirtas Seimo, arba kurio skyrimui reikia Seimo pritarimo. Šiuo atveju Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas yra išrinktas be mūsų tiesioginio pritarimo, bet ši institucija yra atskaitinga Seimui. Jeigu mes pažodžiui taikytume, galima būtų abejoti, ar reikia tokių dokumentų. Bet jeigu kolegos pageidautų, visiškai nesunku būtų tą padaryti.

PIRMININKAS. Gal mes ir sutarkime, kad jūs pateikiate savo išvadą ir Seimo nutarimo projektą, o Seimas iš tikrųjų komisijos sudėtį yra, man atrodo, patvirtinęs, taigi šiuo atveju čia jau yra Statuto interpretacijos reikalas. Tai yra valstybės institucija, kurią skiria Seimas, ir jos vadovą taip pat turbūt galima traktuoti, kad tai yra Seimo nors ir neskirtas, bet Seimas dalyvavo šiame procese.

Gerbiamieji kolegos, sutariame, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas parengs pagal Seimo statutą išvadą ir Seimo nutarimo projektą dėl Radijo ir televizijos komisijos pirmininko pateiktos ataskaitos. (Balsai salėje) Ačiū.

Lietuvos Respublikos kultūros skatinimo ir apsaugos įstatymo projektas Nr.P-231 (svarstymas). Lietuvos Respublikos kultūros skatinimo ir apsaugos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-232. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kultūros politikos reformų nuostatų įgyvendinimo” projektas Nr.P-233

Gerbiamieji kolegos, prieš tęsiant mūsų darbą toliau ir pereinant prie 6, 7, 8 darbotvarkės klausimų, aš norėčiau pasiūlyti jums išspręsti rezervinį 2a, b ir c darbotvarkės klausimus, t.y. apsvarstyti Kultūros skatinimo ir apsaugos įstatymo projektą, Kultūros skatinimo ir apsaugos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą bei Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kultūros politikos reformų nuostatų įgyvendinimo” projektą. Jų registracijos numeriai 231, 231, 233, ir tai būtų svarstymo stadija. Mes išklausytume visų pirma pagrindinio komiteto nuomonę. Jeigu niekas neprieštarauja, mes tą galime daryti. Kviečiu Ž.Jackūną pateikti dėl visų trijų šių teisės aktų pagrindinio komiteto – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto – nuomonę.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, grįždami prie Kultūros skatinimo ir apsaugos įstatymo, Kultūros skatinimo ir aplinkos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektų bei Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos kultūros politikos reformų nuostatų įgyvendinimo” projekto, sugrįžtame prie labai įsisenėjusių dalykų, kurie atspindi mūsų itin lėtus ir kol kas nedavusius apčiuopiamų rezultatų žingsnius bendrųjų Lietuvos kultūros politikos principų, gairių ar prioritetų ir juos įtvirtinančių teisės aktų link. Susidariusi padėtis, žinoma, nėra pageidautina ir nereikėtų galvoti, kad minėtų teisės aktų mums nereikia.

Tačiau padėtis šiandien yra tokia, kokia yra. Ir ji, matyt, atspindi keletą aplinkybių. Visų pirma, matyt, yra konstatuotina tai, kad Kultūros ministerijoje prioritetas lyg ir labiau teikiamas konkretiems kultūros projektams, kultūros reiškiniams remti, ir lyg ir truputėlį toliau atsiduria bendrieji kultūros politikos reikalai. Sakyčiau, yra tokia lyg ir pasirinkta kultūros puoselėjimo strategijos nuostata.

Norėčiau pabrėžti, kad iš tiesų bendrųjų gairių mums labai reikia. Į tai atkreipia dėmesį ir Europos Tarybos ekspertai, kurie analizavo kultūros padėtį Lietuvoje ir pateikė savo rekomendacijas gana plačioje ataskaitoje, kuri yra išversta į lietuvių kalbą ir išspausdinta. Apie tai dažnai kalba ir mūsų kultūros veikėjai. Man atrodo, kad šita aplinkybė turbūt turėta omenyje, arba ją galima susieti ir su šiandieniniame Prezidento pranešime išsakyta nuomone apie tai, kad kai kuriose mūsų visuomeninio, ūkinio, politinio gyvenimo srityse mes kartais pasigendame labai apibrėžtų ir aiškių savo plėtros krypčių, politikos principų, prioritetų, todėl manyčiau, kad iš tiesų mums tie dalykai yra labai svarbūs. Situacija, kaip minėjau, yra tokia, kokia yra. Kaip ji susidarė ir kodėl? Noriu pasakyti, kad Kultūros skatinimo ir apsaugos įstatymo projektą yra parengusi grupė, sudaryta dar ano Seimo, man atrodo, iniciatyva, ir pateikta 1997 m. pradžioje Socialdemokratų frakcijos, konkrečiai kolegos V.Andriukaičio, jau šiame Seime.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šį minėto įstatymo projektą svarstė 1997 m. vasario 26 d., bet nebuvo priimtas sprendimas, nes nebuvo paties pranešėjo, o vėliau, svarstant kovo 25 d., buvo pasiūlyta suderinti įvairių kultūros rengėjų grupių nuostatas, ir tik atsižvelgus į tas nuostatas po to spręsti, ar tikslinga pateikti ir minėtą Kultūros skatinimo ir apsaugos įstatymo projektą bei to įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Buvo sudaryta nauja darbo grupė, į kurią be manęs įėjo ir J.Širvinskas – Kultūros ministerijos viceministras, A.Bėkšta – Atviros Lietuvos fondo programų koordinatorius, D.Kuolys – tuometinis instituto direktorius, Martinkus – Meno kūrėjų asociacijos prezidentas, R.Ozolas – Seimo Pirmininko pavaduotojas ir K.Platelis, kuris tuo metu dar nebuvo ministras, o buvo Kultūros ir meno tarybos pirmininkas. Bet reikalai, turiu pasakyti, sudarius tokią komisiją ir darbo grupę, nepasistūmėjo į priekį, nes daugelis žmonių tapo labai užimti, užėmė labai atsakingas pareigas. Reikia pasakyti, kad nieko konkretaus iki tol nebuvo padaryta. Todėl Kultūros ministerija buvo skatinama imtis tos politikos principų rengimo ir ji sudarė tam tikrą grupę. Tiksliau, Lietuvos kultūros ir meno tarybos posėdyje buvo suformuota Kultūros politikos strategijos grupė, kurios vienas uždavinių buvo pateikti savo rekomendacijas dėl kultūros politikos nuostatų. Kultūros ir meno tarybos Kultūros politikos strategijos grupei priklauso lingvistas, leidinio “Kultūros barai” vyriausiasis redaktorius B.Savukynas, akademikas A.Gaižutis, filosofas V.Ališauskas, muzikos teoretikė R.Goštautienė, rašytojas V.Rubavičius, menotyrininkas V.Liutkus ir ministro patarėjas G.Dabašinskas. Artimiausiu metu Kultūros politikos strategijos grupė tikisi parengti Lietuvos kultūros politikos nuostatų projektą ir pateikti mūsų komitetui. Turėdamas tai galvoje, mūsų komitetas pasiūlė netraukti kol kas į Seimo svarstomų projektų sąrašą šitų išvardytų trijų kultūros srities teisės aktų, motyvuodamas tuo, kad Kultūros ministerija rengia ir netrukus pateiks naują Kultūros politikos nuostatų projekto redakciją, į kurią bus perkeltos ir čia aptariamų projektų nuostatos. Seimo nutarimo tolesnis tikslingumas paaiškės, kai bus parengta kultūros politikos nuostatų redakcija.

Turėdamas tai galvoje, aš manau, kad, matyt, vertėtų padaryti pertrauką svarstant aptariamus teisės aktus, ir gana ilgą, palaukti kultūros politikos nuostatų, kuriuos netrukus yra pasirengusi pateikti Kultūros ministerija. Bet net ir tokiu atveju aš manau, kad šitie dalykai nebus labai lengvai sprendžiami. Pačiame įstatyme, ypač Kultūros skatinimo ir apsaugos įstatyme yra kai kurių nuostatų, kurias reikia tikslinti atsižvelgiant į kitus priimtus įstatymus. Yra šiek tiek perteklinių nuostatų, reikia susitarti dėl kai kurių kitų principinių dalykų. Pavyzdžiui, dėl Lietuvos kultūros kongreso institucijos ir jos funkcijų, kuri yra labai plačiai apibrėžiama, dėl Valstybinio kultūros fondo, kuris čia yra siūlomas. Tokių dalykų mes nesame detaliai aptarę, išsiaiškinę ir reikia, matyt, principinio daugelio mūsų Seimo frakcijų sutarimo, tik tada vertėtų pateikti. Baigdamas dar kartą noriu apgailestauti, kad šitų bendrųjų kultūros plėtros dokumentų rengimas iš tiesų yra užsitęsęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pagrindinio komiteto siūlymas – daryti pertrauką.

Dabar kviečiu V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Pritardamas minčiai, kurią pasakė gerbiamasis Ž.Jackūnas, kad reikėtų daryti pertrauką, aš iš esmės nematau kito kelio, nes reikia objektyviai pasakyti, kad darbo grupė neturi jokių galimybių susirinkti, dirbti. Jeigu iš tikrųjų dabar nubrėžtume komiteto prioritetus, tai Aukštojo mokslo įstatymo priėmimas, Švietimo įstatymo pataisos, dar kiti dalykai. Akivaizdu, kad tuoj ateis birželio mėnuo. Mes objektyviai turime konstatuoti, kad pertrauka yra būtina. Skaudu yra kas kita.

Gerbiamasis kolega paminėjo Kultūros skatinimo ir apsaugos įstatymo kūrimo raidą. Aš noriu truputį mus visus perkelti į pirmąjį Lietuvos kultūros kongresą, kuriame, ko gero, ir Ž.Jackūnas dalyvavo, ir visi kartu iš tikrųjų galvojome, kad mes turėsime tokią kultūros įstatymų sistemą, kuri iš tikro padės mums nustatyti institucijų sistemą, padės nustatyti valstybinio reguliavimo principus, kurie būtų ilgalaikiai, kurie būtų priimtini ir kurie būtų įgyvendinami tiek savivaldos lygiu, tiek apskrities arba regiono lygiu, tiek nacionaliniu mastu. Deja, po Kultūros kongreso porą metų vyko tiktai pasikeitimai nuomonėmis, konkretesnio darbo nebuvo. O po to gyvenimas Kultūros kongreso aktyviausius žmones išskyrė. Vieni susibūrė Kultūros kongreso klube, kiti atsidūrė ministerijose. Aišku, atsirado psichologinių problemų, požiūrių ir t.t., kaip tame eilėraštyje: “Pupą sodinom, siena išdygo. Anapus draugas, šiapus aš. Kiekvienas gliaudom savas pupas”. Taip atsitiko su kultūros politikos svarstymu.

1994 m. Kultūros kongresas pabandė dar susirinkti, bandė apeliuoti į vykdomąją valdžią, bandė apeliuoti į visuomenę ir pagaliau susibūrė žmonių grupė, beje, labai garbingų žmonių: M.Martinaitis, amžinąjį atilsį N.Vėlius, V.Bagdonavičius ir daugelis kitų. Tai nebuvo oficiali darbo grupė, tai buvo Kultūros kongreso klubo darbo grupė. Mes nutarėme parengti konkretų projektą. Kartu lygiagrečiai buvo rengiamos valstybinės kultūros politikos nuostatos kaip tam tikra ilgalaikė programa. Įstatymas sisteminis ir ilgalaikė programa. Po to ministerija turėjo parengti strateginį planą tai programai įgyvendinti. Deja, tuometinis kultūros ministras J.Nekrošius bandė keisti pozicijas, planai nebuvo parengti. Politikos nuostatos – sau, planai – sau, įstatymas – sau. Neturėdami kito kelio, mes kreipėmės į tuometinį Seimo Pirmininką Č.Juršėną. Jo pastangos buvo aktyvios ir tuomet buvo pasiektas toks rezultatas, kad įvyko svarstymai Seime ir maždaug buvo sutarta, kad greičiausiai reikėtų aprobuoti, kad reikėtų bazinio įstatymo, kuris reglamentuotų kultūros politiką, tas bazinis įstatymas neprieštarautų visai įstatymų sistemai, bet baziniame glūdėtų pagrindiniai principai, kuriais būtų galima vadovautis ir kuriais vadovautųsi ne tik Kultūros ministerija, bet ir visos kitos ministerijos (nes kultūra yra ir tarpsektorinis dalykas), kurios žinotų, kokia jų kompetencija, kai jos sprendžia klausimus, susijusius su kultūra.

Kita vertus, buvo bandoma apibrėžti kriterijus, kas yra nacionalinis statusas, kaip jisai teikiamas, kokios garantijos, kaip gali būti taikomos finansinės reguliavimo priemonės. Ir štai buvo parengtas nemenkas projektas, bet jis, deja, sulaukė pereito Seimo kadencijos. Tuo tarpu kultūros ministras J.Nekrošius neparodė iniciatyvos ir ši problema persikėlė į šį Seimą. Šiame Seime lyg ir buvo viena komanda, kuriai iš pradžių vadovavo ministerijoje dirbęs Bėkšta, ir kartu bandėme padaryti darbą. Po to vėl dėl iš esmės psichologinių priežasčių keliai išsiskyrė. Bėkšta išėjo iš ministerijos, darbo grupės subyrėjo ir mes iš esmės atsidūrėme tokioje neapibrėžtoje padėtyje. Man asmeniškai skaudu dėl tų žmonių darbo. Pavyzdžiui, būtų galima kritikuoti, kai nepateikiami projektai, bet čia pateikiama iš tikrųjų labai solidi medžiaga, kuri yra paremta Europos Tarybos konvencija, Europos Parlamento memorandumais, paremta Skandinavijos šalių praktika, kultūros fondų funkcionavimu Skandinavijos šalyse ir Beneliukso šalyse, mažųjų valstybių praktika. Ir staiga šitas fundamentalus darbas, kuris yra su priekaištais, taisytinas, deja, dveji metai nebeturi jokios eigos. Tai apskritai rodo ir tokią keistą padėtį, kad ir Kultūros kongreso iniciatyva… Pavyzdžiui, apskritai kalbant apie tai, ar negalima dalį valstybinės valdžios deleguoti visuomenei? Galima.

Bet tada reikia susitarti, kaip tą daryti. Pavyzdžiui, turime Nacionalinės sveikatos tarybą, turime Švietimo tarybą. Galėtume turėti galbūt kultūros kongresą, nesvarbu kaip pavadinsi. Ne pavadinime esmė. Esmė yra ta, kad visuomeninėms organizacijoms, kūrėjų asociacijoms, korporacijoms, susivienijimams būtų deleguota dalis valstybės funkcijų ir atsakomybės, kad nebūtų didžiulio atotrūkio tarp 141 Seimo nario ir neasocijuotos visuomenės. Kaipgi mes tuomet pritrauksime visuomenę į šalies valdymą? Tiktai parlamentiniais klausymais? Parlamentiniais klausymais to neišspręsime. Mes nieko nedeleguojame visuomenei. Yra aiškiai per didelė galių koncentracija, ir tada kai tiek daug darbų, nesugebame jų padaryti. Todėl valdymo prasme, valdymo reformos prasme klausimas, kaip galima atiduoti dalį kultūros, savivaldos, kultūros principą asocijuotoms struktūroms, lieka atviras iki šiol. Aš suprantu, kad ministerijai tokia pozicija nėra priimtina gilumine prasme, nes tuomet atiduodama dalis svertų. Taip pat reikėtų atiduoti ir dalį finansų. Žodžiu, čia yra labai sunkus klausimas. Galbūt reikėtų gilesnės diskusijos. Vienaip ar kitaip niekas negali nuneigti, kad yra padaryti rimti projektai. Deja, tenka konstatuoti, kad mes dabar fiziškai negalime jų tobulinti.

Kita vertus, galbūt kiltų iniciatyva dar kartą pamėginti diskutuoti apie kultūros kongreso atgaivinimą. Nes nemažai visuomenės daliai ši idėja labai aktuali, jeigu mes priimsime poziciją savivaldžios visuomenės, kurioje daug ką gali padaryti pačios asocijuotos struktūros be valdžios įsikišimo. Aš pritariu minčiai, kad darytume pertrauką, bet tada gal rudens sesijoje mėginkime iš esmės platesnį forumą. Man ne visai priimtinos darbo grupės, kurios buvo suformuotos. Jose, deja, nematau tų žmonių, kurie būtų pakviesti iš tos grupės, kuri kūrė šiuos visus projektus. Mes galime nesutarti dėl asmenybių. Galbūt mes galėtume atidėti asmenybių vertinimus į šalį ir pamėginti visiems kartu susėdus blaiviai ramiai pasižiūrėti į tas problemas. Aš siūlyčiau rudens sesijoje grįžti prie šitų įstatymų ir mėginti Seimui apsispręsti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti siūlymui dar sykį daryti svarstymo pertrauką? Galime sutarti – pertrauka iki rudens sesijos, taip? Taigi pertrauka iki rudens sesijos. Rudens sesijoje nutarsime, ką toliau daryti su šiais projektais.

Lietuvos Respublikos 1996 m. Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo Šeštojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1619 (pateikimas)

Dabar mūsų darbotvarkės 6 klausimas – 1996 m. Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo Šeštojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1619. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras R.Bernotas. Prašom.

R.BERNOTAS. Gerbiamieji, jūsų dėmesiui pateikiamas Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo Šeštojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas. Pats susitarimas buvo padarytas 1949 metais. Šį susitarimą Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1998 m. birželio 4 dieną. Prisijungimo dokumentas deponuotas Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus 1998 m. liepos 22 dieną.

Patį Šeštąjį protokolą Lietuvos Respublika pasirašė 1998 m. spalio 19 dieną. Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo Šeštojo protokolo esmė yra ta, kad apibrėžiama Europos Žmogaus teisių teismo teisėjų privilegijos ir imunitetai. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori paklausti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po pateikimo šio įstatymo projektui? Galime ir pritariame. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Seime svarstysime balandžio 15 dieną. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos  ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1661 (pateikimas)

Viceministre, jūs iš karto galite pateikti mūsų darbotvarkės 7 klausimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P-1661. Pateikimas. Prašom.

R.BERNOTAS. Ši sutartis buvo pasirašyta 1998 m. kovo 5 dieną. Ji atitinka normalaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo praktiką. Jai įsigaliojus būtų suteiktos didesnės garantijos įslaptintos informacijos apsaugai kitos valstybės teritorijoje, suaktyvėtų bendradarbiavimas tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos institucijų, visų pirma krašto apsaugos ir teisėsaugos srityse.

Sutartis buvo parengta Vokietijos pateikto projekto pagrindu. Sutartimi siekiama užtikrinti apsaugą visos įslaptintos informacijos, kuri buvo perduota kitai valstybei per tam tikras įgaliotas institucijas ar įstaigas. Sutartimi nustatomos slaptumo žymų atitikmenys lietuvių ir vokiečių kalbomis. Susitariančios šalys garantuoja įslaptintos informacijos apsaugą tuo pačiu lygiu, kokiu saugoma jų pačių atitinkama slaptumo žyma paženklinta informacija. Reglamentuojami ir kitos susitariančios šalies asmenų, kuriems suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija, vizitai tokiu tikslu. Susitariančios šalys įpareigojamos informuoti viena kitą apie jų institucijas, atsakingas už šios sutarties įgyvendinimą.

Sutartis sudaroma neapibrėžtam laikui. Ji įsigalios Lietuvos Respublikos Vyriausybei pranešus, kad įvykdytos nacionalinės jos įsigaliojimo prielaidos. Kiekviena susitariančioji šalis gali denonsuoti šią sutartį apie tai prieš šešis mėnesius pranešusi kitai šaliai.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei Lietuvos Respublikos įstatymu dėl tarptautinių sutarčių, ši sutartis, kaip sutartis, nustatanti kitokias normas negu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Tokio tipo sutarčių mes turime nedaug. Yra sutartis su Lenkija dėl karinės informacijos apsaugos. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori paklausti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar nėra būtinybės analogiškas sutartis sudaryti ir su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, Lenkija ar Danija?

R.BERNOTAS. Su Lenkija, kaip minėjau, yra sudaryta karinės informacijos apsaugos sutartis. Mes siūlėme Lenkijai sudaryti bendrą informacijos apsaugos sutartį. Kol kas atsakymo neturime. Kartu vyksta ir yra suinteresuotumas tokią sutartį sudaryti su Čekijos Respublika. Iš esmės nuspręsta kol kas palaukti, kol bus priimtas naujasis valstybinių paslapčių ir tarnybinių paslapčių apsaugos įstatymas, kuris reguliuos labai daug dalykų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Baigėme atsakymus į klausimus. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Pritariame, taip? Visi pritaria šiam klausimui, šiam siūlymui. Balandžio 15 d. būtų svarstymo data, kaip numatė Seniūnų sueiga.

Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, kad užmiršau paprašyti jūsų taip pat nutarti dėl mūsų darbotvarkės 4 klausimo. Tai buvo laikinoji atsiskaitymų tvarka. Kada mes galėtume šį įstatymo projektą ir jį lydinčius įstatymo projektus svarstyti Seime? Seniūnų sueiga, kiek aš žinau, yra svarsčiusi galimybę šiuos įstatymų projektus svarstyti kitą savaitę. Ar niekas tam neprieštarautų, kad mes balandžio 8 d. įrašytume į savo darbotvarkę? Visi pritaria. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-1646 (pateikimas)

Darbotvarkės 8 klausimas – Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr.P-1646. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras R.Kairelis. Prašom. Tuo tarpu registruojamės.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! 1997 m. Seimas savo įstatymu ratifikavo keturias Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, tarp jų konvenciją dėl darbo statistikos. Ratifikuodamas šią konvenciją, Seimas nepadarė atskiro pareiškimo dėl to, kurie šios konvencijos straipsniai galioja. Tuo metu dar nebuvo išspręstas klausimas dėl vieno straipsnio, kuris susijęs su darbo ginčų statistikos rinkimu. Per tą laiką buvo išspręsta ta problema ir Statistikos departamente buvo organizuotas darbo ginčų statistikos rinkimas. Šiuo metu mes jau galim padaryti pareiškimą, kad galioja šios konvencijos visi straipsniai. Tokį reikalavimą Lietuvai iškėlė ir Tarptautinė darbo organizacija, nes tik priėmus tokį pareiškimą ši konvencija bus užregistruota Ženevoje ir po 12 mėnesių įsigalios. Todėl šiandien siūloma papildyti minėtą įstatymą 2 straipsniu, kuriame nurodyta, kad Lietuva prisiima visus įsipareigojimus, susijusius su šios konvencijos galiojimu. Prašau pritarti šiam įstatymui po pateikimo.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti, kodėl reikia laukti net 12 mėnesių nuo konvencijos ratifikavimo iki jos ratifikavimo įregistravimo? Ačiū.

R.KAIRELIS. Taip, yra tokia Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos nuostata. Ta nuostata byloja, kad skiriamas 12 mėnesių laikotarpis, kol įsigalios ta nuostata, nes šalis turi turėti laiko pasirengti įgyvendinti šią konvenciją. Paprastai tam reikia sukurti atitinkamus mechanizmus, todėl tie 12 mėnesių tam ir yra panaudojami.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėt į vienintelį klausimą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galim ir pritariam. Tokiu atveju pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Niekas neprieštarauja. Siūloma svarstyti balandžio 15 dieną. Taigi sutarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 17.15 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 ir 104 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1673 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Trys paskutiniai mūsų klausimai – 2-9, 2-10, 2-11. Tai Seimo Pirmininko teikiami įstatymų projektai. 2-9 – Civilinio proceso kodekso 31 ir 104 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1673. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šis mano siūlomas Civilinio proceso kodekso papildymas susijęs iš pažiūros su technišku klausimu, tačiau ir jį verta sureguliuoti, nes dėl jo kai kada gali kilti komplikacijų. Kodėl nepalengvinti teismų darbo, jeigu tai galima padaryti? Šiuo metu kodekso 31 straipsnyje yra nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų teisė susipažinti su bylos medžiaga, padaryti ranka išrašus arba nuorašus. Nuorašas suprantamas kaip ranka daromas kokio nors teksto nuorašas. Nėra nuostatos… kitaip sakant, gali būti neleidžiama daryti kopijų. Iš tikrųjų tai, kaip sakiau, techninis klausimas. Bet teisė pasidaryti kopiją užtikrina, jog tas, kuris nusirašinėja tekstą, kad ir ilgą, nepridarys klaidų, kad tai bus tikslus tekstas, kad jis galės naudotis toliau pačiame procese ar panašiai. Tai yra labai paprastas klausimas.

31 straipsnį siūloma papildyti viena dalimi, kurioje sakoma, kad įgyvendindami savo teisę susipažinti su bylos medžiaga dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę gauti kopijavimo priemone padarytą kopiją. To iki šiol nebuvo, todėl ranka nusirašinėti tuos tekstus buvo ir laiko gaišinimas, ir papildomų klaidų arba netikslumų galimybė. O čia bus viskas paprasčiau. Be to, kitame straipsnyje, kuriame nustatinėjama tam tikra tvarka, kaip daromi nuorašai, sakysim, bus nurodyta, kad už kopijų padarymą pačiame teisme imamas tam tikras žyminis mokestis. Viskas yra sutvarkyta. Man atrodo, kad čia nėra jokio sudėtingumo, tiesiog truputį prisidedam, kad būtų galima tobuliau ir lengviau dirbti.

PIRMININKAS. F.Palubinskas nori jūsų paklausti. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Aš tik norėjau paklausti, kodėl toks didelis kopijos įkainis?

V.LANDSBERGIS. Pone Palubinskai, na, yra taip, kaip sakoma… Aš manau, ir šiaip kur nors kopijuojant medžiagą yra tam tikras įkainis, o jeigu jūs siūlysit mažesnį įkainį, Seimas apsispręs.

F.PALUBINSKAS. Iš tikrųjų šiaip galima daug pigiau nusikopijuoti.

V.LANDSBERGIS. Na, kadangi tai yra teisme, yra speciali įstaiga, medžiaga neišnešama, turi būti apsaugota bylos medžiaga. Gali būti specialus kambarys, specialūs tarnautojai. Na, aš manau, kad tai yra tam tikra tvarka, tokia kaina. Gali būti ir mažesnė lapo kaina. Galbūt reikėtų rašyti… aš jau girdėjau, kad yra pasiūlymų rašyti puslapį, nes kartais tekstai būna abiejose lapo pusėse. Tai techniniai patikslinimai, kurie galės būti padaryti. Ponia G.Imbrasienė man jau sakė šiek tiek savo pastabų. Aš manau, komitete dirbant bus nesunku paredaguoti. O jūs gal įtikinsit komitetą, kad reikia siūlyti mažesnę kainą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau klausimų nėra. Ar galim pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galim pritarti ir pritariam. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Siūloma svarstyti balandžio 22 dieną. Nėra prieštaraujančių.

V.LANDSBERGIS. 22?

PIRMININKAS. Balandžio 22 dieną. Taip.

V.LANDSBERGIS. Taip vėlai. Kad čia toks paprastas dalykas.

PIRMININKAS. Taip, bet, Pirmininke, visos dienos jau yra…

V.LANDSBERGIS. Gerai, tvarka, aš gi neprieštarauju… tiktai truputį nustebau. Man atrodo, galima būtų mostelėti ir skubesne tvarka. Gerai, prašau, jei jūs taip siūlot.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 ir 297¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1674 (pateikimas)

PIRMININKAS. Toliau 2-10 darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 297 ir 297¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Registracijos Nr.P-1674. Pranešėjas taip pat Seimo Pirmininkas. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Čia yra taip pat siūlomas Baudžiamojo kodekso dviejų straipsnių patikslinimas. Juose kalbama apie tokią nusikalstamą veiką kaip siekimą paveikti liudytoją, nukentėjusįjį ar ekspertą, kad jie duotų melagingus parodymus ar melagingą išvadą. Už tą veiką, pagal dabartinį kodekso tekstą, yra baudžiama nurodant aplinkybes. Kitaip sakant, baudžiama tik tada, kai tai daroma paperkant arba grasinant ir panašiai. Tą pačią veiką reikėtų kvalifikuoti, kad bet kuriuo atveju ji yra nusikalstama ir už ją turi būti baudžiama, todėl siūloma įrašyti žodžius “bet kokia forma”, o ne tik tais atvejais, kurie iki šiol yra išvardijami, nes yra ir kitokių, rafinuotesnių atvejų, kaip paveikti liudytoją arba ekspertą, kad jis duotų melagingus parodymus, atsisakytų parodymų ar panašiai. Dabar siūloma rašyti “bet kokia forma”, paliekant tą baudą, kuri numatyta. O kai yra ypatingos poveikio priemonės, kuriomis siekiama, kad duotų melagingus parodymus, kitaip sakant, grasinama, reketuojama, yra fizinis ar turto sunaikinimas, grasinimai padegti ir panašiai, tada ir bausmė turėtų būti sugriežtinta, nes tai iš tikrųjų yra dar sunkesnis nusikaltimas. O šiaip jau siekimas paveikti liudytoją arba ekspertą, kad duotų melagingas išvadas arba parodymus, bet kuriuo atveju turi būti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, ne tiktai pagal tam tikrų grasinimų sąrašą, kaip yra dabar. Štai kodėl siūlomas toks patikslinimas, kad siekimas bet kokia forma paveikti liudytoją, ekspertą ar nukentėjusįjį jau yra nusikalstamas. Jei reketavimo, grasinimo ir panašiai ypatinga forma, tai bausmė dar didesnė.

PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų paklausti. Gerbiamieji kolegos, galime suprasti, kad bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Pritariame. Vėl pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūlome svarstymo datą balandžio 22 dieną. Niekas neprieštarauja.

Darbotvarkės 11 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675. Pateikimas.

V.LANDSBERGIS. Dėl balandžio 22 d. mes gal pasiderėsime, nes man gali tekti būti Taline Baltijos valstybių ir Šiaurės valstybių parlamentų pirmininkų susitikime. Tai svarbus renginys.

PIRMININKAS. Gerai. Vėliau mes visada galime nukelti.

V.LANDSBERGIS. Aš prašyčiau atrasti su kuo nors sukeisti.

PIRMININKAS. Gerai. Bet vis tiek orientaciniai…

V.LANDSBERGIS. Gerai, suprantu. Balandžio antroje pusėje arba balandžio viduryje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675 (pateikimas)

PIRMININKAS. Taigi kitas darbotvarkės klausimas, kaip minėjau, Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675. Pateikimas. Pranešėjas – V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Čia yra truputį panašus patikslinimas, kaip ir mano ką tik prieš tai aiškinta, dėl nusikaltimų, dėl kurių keliama byla. Čia yra išžaginimo nusikaltimai. Šiuo metu byla keliama tiktai tuo atveju, jeigu nukentėjusi moteris pateikia pareiškimą, skundžiasi ir prašo, kad būtų iškelta byla. Šito nepakanka, nes toks nusikaltimas yra labai sunkus, dažnai su labai didelėm, galbūt ir neištaisomom dvasinės būklės pasekmėm, galbūt visam gyvenimui, ypač kai aukos būna jaunos moterys ar nepilnametės mergaitės. Nusikaltimas iš tikrųjų yra labai sunkus, mes tą turime suprasti.

Šiuo metu jis gali būti sumenkinamas iki civilinio ginčo, atseit, jeigu šalys tarpusavyje susitaria, tai nusikaltimo ir nebuvo. Su tuo tikrai negalima sutikti – nusikaltimas buvo. Aš aiškinamajame rašte parašiau, jeigu nužudytojo asmens artimieji atleistų žudikui, ar tai reikštų, kad nusikaltimo nebuvo? Galima krikščioniškai atleisti, galima manyti, kad vis tiek nieko nepakeisi, tačiau nusikaltimas buvo. Taip pat ir išžaginimo atveju. Tai nėra ginčas tarp žmonių, civilinis ginčas. Gali būti visokie santykiai ir sprendimai, bet tai nepanaikina įvykusio nusikaltimo.

Štai kodėl aš siūlau padaryti patikslinimą ir kartu pašalinti tam tikras dabar esančias sąlygas, kuriomis, pavyzdžiui, nusikaltėlis, žagintojas arba grupė žagintojų, arba jų bendrininkai daro visokeriopą spaudimą aukai, šeimai, bando papirkti ir panašiai, kad išvengtų atsakomybės už sunkų nusikaltimą. Neturi būti sudaroma galimybė išvengti atsakomybės už jį bet kuriuo atveju. Štai kodėl reikia išbraukti šitą nusikaltimą, kuris yra dabar Baudžiamojo kodekso 119 straipsnyje. Išbraukti 119 straipsnį iš tų išlygų arba iš tos galimos išlygos, kad dėl šių nusikaltimų bylos keliamos tik dėl nukentėjusių skundo. Yra tam tikra kategorija nusikaltimų, kai bylos keliamos tik esant skundui, ir būtent 119 straipsnis. Tai reikia išbraukti, kad nebūtų šitos galimybės išvengti atsakomybės.

PIRMININKAS. Viena Seimo narė – S.Burbienė norėtų paklausti. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų aiškinamajame rašte yra parašyta, kad neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Aš norėčiau paklausti, ar jūs šitą projektą aptarėte ne tik su tais teoriniais teisininkais, bet būtent su kriminalistais, kurie susiduria su šiomis bylomis? Aš iš karto galiu pasakyti, kad tai idėjai labai pritariu, bet ją reikėtų išsamiai apsvarstyti ir jokiu būdu neforsuoti. Gal net balandžio 22 diena būtų ankstyva. Aš norėčiau paklausti, ar tai buvo aptarta su šio rato žmonėmis, kurie susiduria su šiomis bylomis?

V.LANDSBERGIS. Jūs turite galvoje advokatus ar teisėjus, kurie sprendžia šitas bylas?

S.BURBIENĖ. Ne. Policiją.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad pateikus šitą pasiūlymą jis bus žinomas. Apie jį iš karto parašė spauda, kai jis buvo užregistruotas. Aš įsivaizduoju, kad tie teisininkai, kurie konkrečiai susiduria, turi visas galimybes pareikšti savo nuomonę. Dabar aš galvoju, kam čia gali būti negerai. Gal kartais gali būti tokių atvejų, kad ir nukentėjusi moteris nenorėtų jokios bylos. Bet ji turbūt neitų ir pasiskųsti apskritai. Gal liktų nežinomas nusikaltimas. Juk taip būna. Jeigu apie nusikaltimą yra žinoma, tai jau negalima pasakyti, kad tai ne nusikaltimas ir kad neturi būti keliama baudžiamoji byla. Aš pabandysiu pagalvoti. Gal jūs man galėsite paaiškinti, ką jūs turite omeny. Dabar aš spėlioju. Turbūt čia mes neturime omeny, kad gali būti neigiamos pasekmės žagintojams. Jiems tikrai bus neigiamos pasekmės, bet ne visuomenei. Visuomenė yra teisingumo, žmoniškumo ir nukentėjusių pusėje.

PIRMININKAS. Viskas. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti ir pritariame. Vėl pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų nesiūloma jokių. Siūloma svarstyti taip pat balandžio 22 dieną.

Ponas A.Salamakinas norėtų. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Taip. Aš galvočiau, kad papildomas komitetas turi būti įrašytas Žmogaus teisių komitetas.

PIRMININKAS. Žmogaus teisių komitetas. Visi sutinka? Gerai. Aišku. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis. Registruojamės. Tuo tarpu kviečiu Seimo kanclerį pateikti kitos savaitės mūsų darbų planą. Po to lieka pareiškimai. Seimo kancleris informuoja apie kitos savaitės darbus.

Savaitės (nuo 1999 04 05) darbotvarkės projektas

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, matyt, dabar mums savotiškai lengviau projektuoti darbotvarkes, nes jau numatydami svarstymo datą iš esmės apsprendžiame ir būsimas darbotvarkes. Taigi balandžio 6 d. (antradienio) darbotvarkėje matote, kad posėdžio pradžioje, kaip visada, mes teiksime projektus, kurie gali būti jau priimami, kai kurių yra svarstymo stadija. Tradiciškai pas mus nemažai klausimų, susijusių su finansais, taip pat iš teisės ir teisėtvarkos srities. Galėsime atsižvelgti į Konstitucinio Teismo neseną sprendimą dėl kadrinių KGB darbuotojų Seimo Pirmininkui teikiant atitinkamas įstatymo pataisas. Priešpietinio posėdžio darbotvarkėje šis klausimas įrašytas 10-uoju. Po pietų antradienį vyrauja teisės, teisėtvarkos ir finansiniai klausimai. Šiek tiek daugiau mes tradiciškai įrašome į rezervą, kad nesusidarytų pauzių, kaip jau vieną kartą yra atsitikę.

Ketvirtadienio darbotvarkė, matyt, dar gali labiau keistis. Joje išsiskiria klausimai, aktualūs kaimo žmonėms. Tai Ūkininkų ūkio įstatymo projektas, kurio svarstymą, tikėsimės, šį kartą pavyks baigti, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas ir t.t. Tiek trumpai būtų.

PIRMININKAS. Taigi 3 Seimo nariai nori paklausti. Ž.Jackūnas. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar negalima būtų į kitos savaitės darbotvarkę įtraukti Seimo nutarimo dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Kultūros ir mokslo pakomitečio pirmininkų? Jis be reikalo, man atrodo… Galėtų būti įtrauktas tikrai.

J.RAZMA. Tikrai šį klausimą galėtume įrašyti į darbotvarkę, reikia baigti priimti tuos tvarkomojo pobūdžio nutarimus. Jums sutikus, mes galėtume įrašyti į rezervą.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš dėl nuosavybės teisių. Čia keletas įstatymų yra. Trečias numeris pažymėtas ir antras. Kadangi čia buvo nemažai ginčų ir nemažai įvairių siūlymų, man norisi gauti greičiau tuos įstatymų projektus, kitaip tariant, trečiąjį ir antrąjį, kada jie pasirodys mūsų dėžutėse? Čia visko gali būti, įvairių siūlymų dar gali būti. Kokie iš tikrųjų bus teikiami Seimui projektai, kada juos bus galima gauti?

J.RAZMA. Gal čia mes galėtume nestandartiškai pasielgti. Aš spėju, kad posėdžio pirmininkas geriau žino atsakymus į tuos klausimus, kiek dar jų darbo grupė numato tikslinti tuos projektus ir kada jau bus baigtiniai variantai.

PIRMININKAS. Mes tikimės, kad šią savaitę bus ketvirtasis variantas, paskutinis variantas. Tai dėl Piliečių nuosavybės teisių įstatymo. Dėl kompensacijų turbūt bus trečiasis, bet nedaug pasikeitęs, lyginant su antruoju. Tai ir viskas, ką galiu pasakyti. Kitą savaitę Teisės komitetas turėtų juos svarstyti. Aš nežinau, kaip mes spėsime iš tikrųjų iki ketvirtadienio visa tai atlikti, bet esame įsirašę. Jeigu nespėsime, bus nespėta ir bus nukelta dar į kitą savaitę. Bet kitą savaitę pagrindinis komitetas turėtų iš tikrųjų apsvarstyti. Ir S.Burbienė dar klausia.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kancleri, paprastai šioje darbotvarkėje būna įrašytos ir komitetų darbotvarkės. Kadangi jų čia nėra, tai du klausimai. Ar tai reiškia, kad komitetai nedirbs, nes bent mūsų komiteto aš mačiau parengtą darbotvarkę? Ir antras klausimas, ar verta rengti šitokią didelę darbotvarkę, jeigu ją reikės rengti antrą kartą, tiek pat popieriaus dar kartą išleisti? Juo labiau kad dalies Seimo narių čia nėra ir jų darbotvarkės po Velykų gulės ant stalų.

J.RAZMA. Na, matyt, galima pakartoti standartinę frazę, kad demokratija šiek tiek kainuoja. Aš manau, kad šiandien turime supažindinti tuos Seimo narius, kurie vis dėlto neišskubėjo savo reikalais, o yra posėdžių salėje, kad jie galėtų planuoti savo darbus. Visada mes turime kelis kartus tikslinti darbotvarkių projektus. Dėl komitetų aš norėčiau pažymėti, kad paprastai mes ketvirtadienį posėdyje matydavom komitetų darbotvarkes. Šią savaitę, ketvirtadienį, neturime posėdžių, todėl dabar dar neturime galimybės įrašyti visų komitetų darbotvarkes. Šios savaitės pabaigoje viskas bus kaip reikia.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kancleri. Ar galime patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Galim ir patvirtinam, taip? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš pereidamas prie pareiškimų, norėčiau dar vieną protokolinį sprendimą pateikti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kreipėsi į Seniūnų sueigą. Seniūnų sueiga pritarė jų prašymui. Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.1251(5), svarstymui šiuo metu pagal senąjį, anksčiau veikusį, Statutą buvo paskirti du pagrindiniai komitetai. Pagal naująjį Statutą dviejų tokių komitetų negali būti. Tie du komitetai buvo Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tai Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo paskirti jį pagrindiniu vieninteliu komitetu. Seniūnų sueiga tam pritaria. Ar sutariate? Ponas A.Sysas, vienintelis Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, norėtų prieštarauti šitokiam siūlymui? Bet darbas puošia Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir siūlome šitam komitetui tapti pagrindiniu.

Seimo narių pareiškimai

Taigi Seimo narių pareiškimai. Ar yra tokių? Net keturi. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. LDDP frakcijos pareiškimas.

“Šios dienos “Respublikoje” paskelbtas straipsnis apie sunaikintus “Lietuvos telekomo” privatizavimo dokumentus dar kartą verčia mus susirūpinti privatizavimo skaidrumu. Todėl LDDP frakcija kreipiasi į generalinį prokurorą klausdama, kas kaltas, kad “Lietuvos telekomo” privatizavimo dokumentai buvo sunaikinti? Ar tai nereiškia, kad Europos reikalų komitete ar Valstybės turto fonde, o gal ir aukštesnėse institucijose yra asmenų, kurie asmeniškai suinteresuoti, kad nebūtų žinoma, kaip realiai vyko viešasis konkursas, ar buvo kitokių pasiūlymų, jei buvo, kodėl jie buvo atmesti? Kodėl bylos, kurioms buvo skirtas saugojimo terminas nuolat, po institucijos reorganizavimo šio termino neteko, kas už tai atsakingas? Ar visas kompleksas veiksmų, indekso “nuolat” nubraukimas, skubus bylų sunaikinimas, tariamas darbuotojų nežinojimas, kodėl ir kaip tai buvo padaryta, nerodo, kad tai nėra aplaidumas, o nusikalstama veika, stengiantis nuslėpti tai, kas gali pakenkti buvusiems arti “Lietuvos telekomo” privatizacijos? Kas yra tie, kurie suinteresuoti neskaidriu privatizavimo procesu?

LDDP frakcijos vardu S.Burbienė”.

PIRMININKAS. Ir M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Pareiškimas “Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto vykdymo. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 29 straipsnio ketvirtojoje dalyje sakoma, kad Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo kancleris ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. 1999 m. vasario pradžioje aš prašiau Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko gerbiamojo V.Landsbergio atsakyti, kodėl nevykdomi kai kurie įstatymai, susieti su žemės reformos darbais (1999 m. vasario 8 d. Seimo kronika, “Dėl įstatymų laikymosi ir kontrolės”.). Nors nuo šio klausimo pateikimo praėjo beveik du mėnesiai, tačiau atsakymo į jį kol kas negavau. Prašau Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kodėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas gerbiamasis V.Landsbergis nevykdo šiuo atveju Lietuvos Respublikos Seimo statuto reikalavimų?” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik norėčiau pacituoti Seimo statutą, kuris nurodo šioje vietoje, kad klausimai turi būti adresuojami Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams ar Seimo kancleriui dėl jų veiklos. Jeigu jūs paklausite A.Kubiliaus, kodėl šiandien šviečia saulė, deja, aš į šitą klausimą jums taip pat neatsakysiu. Ir V.Velikonis. Prašom.

V.VELIKONIS. “Gerbiamieji kolegos, maloniai prašau išklausyti “Agronomų seklyčios” valdybos pareiškimą dėl didėjančio kasmetinio žemės ūkio žaliavos ir maisto produktų importo bei jo pasekmių visam šalies agrariniam sektoriui. Valstybės įstatymai, poįstatyminiai aktai, įvairios laisvosios prekybos sutartys bei kiti normatyviniai aktai iš esmės visiškai atveria šalies rinką visoms pasaulio valstybėms, net ir tai žemės ūkio bei maisto produkcijai, kurios pas mus pagaminama pakankamai ir yra didelis jos perteklius. Ypač diskriminacinėje padėtyje mūsų šalis atsiduria prekyboje su Europos Sąjungos valstybėmis. Lietuvos prekybos maisto produktais su Europos Sąjunga balansas yra nuolat neigiamas ir sparčiai didėja. Negalutiniais duomenimis, 1998 metų prekybos maisto produktais deficitas su Europos Sąjunga sudaro apie 1 mlrd. Lt. Situaciją sunkina ir tai, jog prasidėjus Rusijos krizei mūsų šalies prekybos apimtis su Rytų valstybėmis sumažėjo apie tris kartus ir turi tendenciją toliau mažėti. Todėl vien tik per du šių metų mėnesius šalyje pieno supirkimas sumažėjo 21%, mažėja gyvulių ir paukščių supirkimas, problemiška yra visų gyvulių ir ypač kiaulių realizacija. Didėja pagamintos ir nerealizuotos gyvulininkystės produkcijos kiekiai. Tuo tarpu šiuo metu Lietuvoje yra per 120 įvairių privačių firmų, kurioms išduotos licencijos importuoti maisto produktus į Lietuvą. Minėtų importuotojų negąsdina ir padidinti muitų tarifai atskiriems maisto produktams, nes užsienio valstybės taiko labai dideles eksporto subsidijas, taip pat dar gyvuoja daugybė kitų būdų Vakarų valstybių perteklinei produkcijai, įskaitant ir kontrabandą, patekti į mūsų šalį. Agronomų seklyčios valdyba, atsižvelgdama į tai, jog šalyje susidarė nepalanki užsienio prekybos žemės ūkio žaliava bei maisto ir ūkio produktais situacija, ir šios produkcijos didėjantis kasmetinis importas kelia didžiausią grėsmę Lietuvos visam agrariniam sektoriui, taip pat priimdama domėn sumažėjusias minėtos produkcijos eksporto galimybes, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą bei Vyriausybę ir prašo:

Pirma. Išanalizuoti tarpukario Lietuvos patirtį, buvusią įstatyminę bei normatyvinę bazę, taip pat buvusią muitų bei subsidijų politiką, kuri leido tuometinei valstybei visiškai apsaugoti savo gamintojų bei vartotojų interesus ir vis didinti eksportuojamos žemės ūkio žaliavos bei maisto produkcijos kiekį.

Antra. Išnagrinėti ir spręsti klausimą dėl laikino ar visiško importo iš Vakarų valstybių uždraudimo tos produkcijos, kurios šalyje pagaminama pakankamai ir dabartinėje situacijoje turima jos pertekliaus. Taip, pavyzdžiui, yra pasielgusi Norvegija. Tuo tikslu pasinaudoti Europos Sąjungos valstybėse turima teigiama patirtimi ir jų normatyviniais dokumentais, juos priderinant, kurie leidžia minėtai Sąjungai aklinai užtrenkti duris kitų valstybių, iš jų ir mūsų valstybės, perteklinei žemės ūkio ir maisto produkcijai.

Trečia. Patikslinti Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką bei strategiją, akcentuojant mūsų šalies gyventojų bendro gyvenimo lygio atkūrimą, kuris leistų pagerinti visų gyventojų maitinimosi kokybę ir gerokai padidinti suvartojamų pagrindinių maisto produktų kiekį. Patikslintą strategijos įgyvendinimą pagrįsti biudžetiniais asignavimais, kuriuos būtina nustatyta tvarka numatyti 2000 metų nacionaliniame biudžete.

Su pagarba Agronomų seklyčios pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys V.Velikonis.” Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu G.J.Mincevičių padaryti pareiškimą.

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau dešimt metų esame liudininkai ir be mūsų noro dalyviai tos situacijos, kuri viešpatauja mūsų valstybėje. Partijos ateina prie valdžios ir išeina, viena komanda keičia kitą. Nesikeičia tiktai korupcija, nusikalstamumas, savanaudiškumas, nedarbas, žmonių skurdimas ir stabili pirmoji vieta pasaulyje pagal savižudybes. Esame situacijoje, kai kai kurių prie valdžios esančių asmenų bei struktūrų pagrindiniu siekiu yra asmeninė nauda ir tarpstruktūriniai santykiai, o ne šalies ir žmonių gerovė. Kiekvienų iškilmių proga giedam “vardan tos Lietuvos”, o kasdienybėje stengiamasi vardan savo kišenės bei sąskaitos banke. Yra atvejų, kai policija ir prokuratūra bendradarbiauja su nusikalstamomis struktūromis, užuot kovojusi su jomis. Vienas iš pavyzdžių – kunigo R.Mikutavičiaus nužudymas ir jo nužudymo bylos tyrimas. Niekas labai nenustebo, kai vienas iš buvusių vidaus reikalų ministrų važinėjo vogtu automobiliu.

Ko gi trūksta, kad valstybėje įsivyrautų ramybė ir gerovė? Ar valstybės ir valdžios struktūrose trūksta kompetencijos ir sugebėjimo? Ar aukštoms pareigoms neužtenka aukštos kvalifikacijos specialistų? Ne, specialistų tikrai netrūksta. Ypač specialistų nuo machinacijų. Tačiau trūksta, ir net labai, pačios svarbiausios savybės, būtinos kiekvienam, užimančiam aukštą postą, – trūksta sąžiningumo, trūksta veiksmų ir poelgių, atitinkančių sąžinės balsą. Balsą, kurį davė Sutvėrėjas kiekvienam žmogui. Ar mes dar esame šiandien pajėgūs išgirsti savo sąžinės balsą? Pirmais Sąjūdžio laikais prie Seimo įėjimo kabojo užrašas “Dievas su mumis”. Užrašas greit buvo pašalintas. Buvęs Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generalinis Sekretorius D… Hameršelis, Nobelio taikos premijos laureatas įsteigė Suvienytųjų Nacijų Organizacijos rūmuose Niujorke koplyčią. Iki šiol ji niekam netrukdo. Saulės spindulys, prasiskverbiantis pro kietą akmenį, simbolizuoja šviesą iš aukščiau, Dievo šviesą, taip reikalingą žmonėms, užimantiems aukštas valstybės pareigas.

Koplyčios atidarymo mūsų Seime pasiūlymą aš įregistravau 1996 m. gruodžio 2 d. Iki šiol mano pasiūlymas, pateiktas kaip Seimo nutarimo projektas, nebuvo įtrauktas į darbotvarkę ir nebuvo net svarstytas. Tada buvo sakoma, kad tai būtų galima įgyvendinti, kai išsikels iš Seimo rūmų Prezidentūra. Prezidentūra seniai išsikėlė, o steigti koplyčią nematoma reikalo ir po šiai dienai. Ir tai dabar, kai valdančiojoje koalicijoje yra vadinamieji krikščionys demokratai. Trumpą laikotarpį Seime kabojo Dievo gailestingumo paveikslas su užrašu “Jėzau, pasitikiu tavimi”. Tačiau netrukus paveikslas buvo pašalintas, o jo vietą užėmė Europos Parlamento pirmininkas Chose Gil Robles. Yra apie ką susimąstyti. Kristus pasakė seseriai Faustinai: “Žmonija nepatirs ramybės, kol neatsigręš į mano gailestingumą”. Linkiu linksmų Velykų švenčių.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal galėčiau jūsų pareiškimą. Gerbiamieji Seimo nariai, mes baigėme mūsų posėdį. Šios dienos vakarinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.