Dešimtasis (307) posėdis
1999 m. kovo 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai R.OZOLAS ir A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Skelbiu popietinį posėdį pradėtą. Labai atsiprašau, kad 4 minutes mūsų posėdis vėluoja. Prašyčiau neįžiūrėti čia didelio opozicijos teisių pažeidimo. Keturias minutes užtęsti posėdį yra oficialus pažadas.

Opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkė. Diskusija “Savivaldybių biudžetų formavimas ir vykdymas”

Gerbiamieji kolegos, registruojamės, posėdžio pradžia. Registruojamės ir prašyčiau kreipti akis į popiečio darbotvarkę – opozicinės LDDP frakcijos darbotvarkę. Ją pradedame dalykine diskusija – “Savivaldybių biudžetų formavimas ir vykdymas”. LDDP frakcijos iniciatyva, kuriai, aš tikiuosi, neprieštaraus ir Seimas, diskutuoti šiais klausimais yra pakviesta savivaldybių merų atstovų, manau, kad yra ir savivaldybių tarybų deputatų. Ir mieloji žiniasklaida, tikiuosi, objektyviai atspindės mūsų susitikimo reikalus. Taigi kol kas aš žinau tik keletą norinčių kalbėti ne Seimo narių. Ministras A.Šemeta turėtų būti pagarbintas šioje diskusijoje. E.Gentvilas – Klaipėdos meras, Šiaulių meras ponas A.Lankauskas, Kėdainių meras ponas V.Muntianas ir Savivaldybių asociacijos viceprezidentas (taip turėtų skambėti, rodos, tos pareigos) ponas B.Ropė – Ignalinos meras. Kai kurie Seimo nariai užsirašė. Aš tikiuosi, kad kompiuteryje jų dar rasiu daugiau.

Gerbiamieji kolegos, pradedame diskusiją. Kviečiu į tribūną ją pradėti Seimo narį P.Papovą. Aš tikiuosi, kad jis sutiks, kad ta jo kalba bus ir nutarimo Nr.P-1685 pateikimas. Gerbiamieji kolegos, ar nebūtų prieštaraujančių? O pabaigoje, po diskusijos, mes apsisprendžiame, ar pritariame po pateikimo tam nutarimui. G.Kirkilas neprašo žodžio. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, P.Papovas pradeda kalbą diskusijoje.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji ministerijos atstovai, gerbiamieji merai ir tarybų atstovai, LDDP frakcija pasiūlė šiandien svarstyti savivaldybių biudžetų formavimo ir vykdymo problemas. Tačiau tai daro ne dėl politinių motyvų, o dėl susiklosčiusios situacijos ir, mano manymu, iš esmės dėl šių priežasčių. Keturių savivaldybių tarybos – Jonavos, Kėdainių, Trakų, Vilkaviškio rajonų – nepatvirtino savo biudžetų, kelios tarybos patvirtino deficitinius biudžetus, tai yra pajamos mažesnės už išlaidas. Tai pirma.

Antra. Vyriausybė neužtikrina Finansų, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos bendrų derybų dėl savivaldybių biudžetų pajamų dydžio ir išlyginimą lemiančių rodiklių nustatymo, 1998 m. gruodžio 2 d. pasirašyto protokolo Nr.1 vykdymo.

Trečia. Nevykdomos visų ir kiekvienos savivaldybių šių metų prognozuotos ir patvirtintos pajamos. Kovo 1 d. duomenimis, skaičiuojant 1/12 nuo metinių pajamų, negavo pajamų visos savivaldybės šiek tiek daugiau negu 98 mln.

Ketvirta. Negautoms pajamoms kompensuoti š.m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kaip dabar jau matyti, per maža specialios tikslinės dotacijos suma, t.y. šiek tiek daugiau negu 11 mln. litų, savivaldybių mokestinių pajamų išlyginimo rezervui sudaryti, kaip minėjau, neįvykdymas už du mėnesius 98 mln. litų.

Minėtos savivaldybių tarybos, apsvarsčiusios būtinas šių metų išlaidas, nepatvirtino savo biudžetų, nes nepakanka prognozuojamų pajamų, apskaičiuotų pagal Savivaldybių pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Tvirtinti deficitinį biudžetą taip pat draudžiama. Tai reglamentuota Biudžetinės sandaros įstatymo 27 straipsnyje. Savivaldybių tarybos kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Valdymo ir savivaldybių reikalų komitetą, prašydamos tobulinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir tuo pagrindu šiems metams patikslinti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas š.m. kovo 8 d. apsvarstė savivaldybių prašymus, tačiau Finansų ministerijos atstovai posėdyje nepasiūlė realių sprendimo būdų. Komitetas pasiūlė Vyriausybei išnagrinėti padėtį ir iki š.m. kovo 19 d. pateikti Seimui savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tačiau iki šios dienos toks projektas Seimui nepateiktas. Jis, kiek man žinoma, yra derinamas ministerijose.

Tenka priminti, kad Finansų bei Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsipareigojo ministrų parašais pateikti metodikos įstatymo pakeitimo projektą š.m. pirmąjį ketvirtį. Seimas praėjusių metų gruodžio 3 d. protokoliniu sprendimu paragino Vyriausybę šį susitarimą įgyvendinti.

Gerbiamieji kolegos, praėjo beveik trys mėnesiai nuo š.m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo. Turbūt mes visi dar nepamiršome, kaip vyko savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių nagrinėjimas, vertinimas, derinimas su Savivaldybių asociacija ir pagaliau siūlymų priėmimas. Aš apie tai plačiau nekalbėsiu. Noriu tik pabrėžti, kad nei Vyriausybė, nei Biudžeto ir finansų komitetas, nei Seimas neatsižvelgė į Savivaldybių asociacijos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Buvo siūloma padidinti visų savivaldybių išlaidų procentinę dalį nuo nacionalinių išlaidų nuo 31,77% iki 37%. Beje, toks siūlymas buvo ir 1997 m. rudenį, tvirtinant praėjusių metų išlaidų dalį.

Pagrįstai kyla klausimas, kodėl savivaldybėms, kurios iš esmės vykdo didžiąją dalį viešųjų paslaugų, teikia socialinę paramą, išlaidoms skiriama tik trečdalis visų nacionalinių išlaidų asignavimų. Šiems tikslams savivaldybės panaudoja net iki 80, o kartais ir 90% savo biudžetinių lėšų. Vien švietimui, kai valstybės biudžete panaudojama 13%, savivaldybių biudžetuose vidutiniškai 53%, o atskirose savivaldybėse 60–70%. Vien mokytojų atlyginimai sudaro taip pat apie 60–70% švietimui skiriamų lėšų.

Finansų ministerijos siūlymai, kurie buvo labiau taupyti savivaldybių išlaidas, man atrodo, šioje srityje negali turėti realaus pagrindo. Kita vertus, Vyriausybės nuostata, kad nėra galimybių mažinti asignavimus valstybės reikmėms, taip pat negali būti pagrįsta.

Paanalizuokime tik vieną išlaidų straipsnį, sakykime, iš valstybės biudžeto valstybinėms įstaigoms ir valstybės reikmėms skiriamas nepaprastąsias išlaidas ir iš jų kapitalo investicijas. Šių metų valstybės biudžete nepaprastosioms išlaidoms numatyta 458 mln. litų. Iš jų kapitalo investicijoms beveik 236 mln. litų. Ir papildomai kapitalo investicijoms 279 mln. litų iš Privatizavimo fondo, žinoma, kuriame yra 80 mln. ir melioracijai. Tuo tarpu visų savivaldybių kapitalo investicijoms skirta tik iš Privatizavimo fondo (iš valstybės biudžeto nė lito) ir tik 112 mln. Lt. Jei savivaldybės iš lėšų, skirtų kapitalo investicijoms, stato mokyklas, ligonines, valymo įrenginius, tai valstybės institucijos dažniausiai remontuoja arba rekonstruoja savo administracinius pastatus ir netgi stato (turiu omeny kai kurių apskričių administracinius pastatus).

Didėja valstybės išlaidų lyginamasis svoris. Jeigu 1998 m. buvo 1,6, tai šiais metais 1,7. Norėčiau pateikti tokį pikantišką pavyzdį. Štai nuo šių metų gegužės 1 d. gyventojų ginčus dėl valdininkų sprendimų nagrinės net trys specialios institucijos: dešimt apskričių ginčų komisijų, viena Vyriausioji ginčų komisija ir šeši administraciniai teismai. Taigi aiškiai matyti, kad vyksta funkcijų dubliavimas. Tokią, sakyčiau, prabangą sau leisti gali tik klestinčios šalys. Valdymas valstybėje iš esmės neoptimizuojamas. Viskas vyksta stichiškai, atvirkščiai. Šis pavyzdys, man atrodo, tai akivaizdžiai parodo.

Turbūt reikėtų priminti, kad, esant tokiai situacijai, vis dėlto nereikėtų kasmet galvoti, kaip padidinti Vyriausybės rezervą, kuris šiais metais sudaro 62 mln. Lt. Iš jo 7 mln. Lt netgi prireikė apskritims.

Antroji priežastis, dėl ko kai kurios savivaldybės nepatvirtino savo biudžeto. Nepatvirtino dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu įteisinto netobulo dotacijų išlaidų struktūrų skirtumams sumažinti nustatymo mechanizmo. Apie tai, man atrodo, jau daug buvo kalbėta. Noriu pasakyti, kad pagaliau ir Vyriausybė, ir Seimas pripažino, jog tai yra rimta problema, jog reikia tobulinti Metodikos įstatymą, tačiau, kaip minėjau, tai vangiai daroma.

Atsižvelgdamas į Pirmininko patarimus, aš ir norėčiau pateikti nutarimą. 1 straipsnyje mes dar kartą pakartojame tai, kas jau buvo pasakyta Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto protokoliniame nutarime: iki šio mėnesio pabaigos vis dėlto reikia pateikti suderintą savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos projektą, o iki kito mėnesio pabaigos pateikti Seimui šių metų Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Antrojoje savo pranešimėlio dalyje norėčiau aptarti šių metų biudžeto vykdymą, žinoma, susiedamas jį su praėjusių metų biudžeto vykdymu. Atrodo, praėjusiais metais visi džiaugiamės. Žinoma, daug kas gali pasakyti, kad štai praėjusiais metais buvo geras biudžetas, kiek daug buvo viršplaninių pajamų. Iš tiesų nemažai – 333 mln. Lt. Bet, man atrodo, tai atsitiko ne dėl kokio nors gamybos pakilimo, o dėl to, kad buvo padaryta mokestinių pajamų ir kitų pajamų planavimo klaidų – paprasčiausiai per mažai buvo planuota. Aš kalbu, kad tai gali būti klaidos, bet manau, kad tai gali būti padaryta ir sąmoningai, nes 1997 m. rudenį buvo nustatoma ta procentinė išlaidų dalis – 31,77. Jeigu savivaldybėms būtų buvusios planuojamos didesnės pajamos, žinoma, niekur nedingsi, būtų planuojama didesnė procentinė išlaidų dalis. Buvo sumažintos pajamos, nustatyta procentinė dalis – tik trečdalis trejiems metams. Štai šiais metais turime rezultatą.

Toliau dėl nevykdymo šiais metais. Manau, kad kaip tik atvirkščiai – šių metų mokestinės pajamos buvo planuojamos labai jau optimistiškai. Štai ir dėl ko vėlgi, kai išlaidų procentinė dalis ta pati, pajamos planuojamos optimistiškai didelės. Vadinasi, nėra bendrosios valstybės dotacijos išlaidų struktūroms sumažinti. Tai vėlgi atsisuko bumerangu, kitu kampu, ir vėl savivaldybėms nėra gerai.

Toliau. Nors mums posėdyje ir buvo pasakyta, kad ministerijos kompensuoja negautas išlaidas, tačiau kaip kompensuosi, jeigu trūksta pajamų: per du mėnesius – 98 mln. Lt, o yra planuotas sumažintas rezervas? Jeigu anksčiau, kai buvo gerai vykdoma, buvo 70 mln. Lt, tai, esant tokiam įtemptam biudžetui, palikta tik 11 mln. Lt.

Atleiskite, gerbiamasis ministre, bet baigdamas aš norėčiau pakomentuoti jūsų viešą ar pareiškimą, ar kažkokią žinią dėl savivaldybių tarybų vertinimo dėl savivaldybių biudžetų nepatvirtinimo. Aš noriu pacituoti paskutiniąją dalį: “Nepatvirtindamos savo biudžetų, savivaldybės elgiasi neteisėtai ir joms bus taikomos įstatymo numatytos sankcijos”. Norėčiau pasakyti tokį vertinimą. Konstitucija įstatymu įgaliojimus vertinti, ar teisėti, ar neteisėti tarybų sprendimai, suteikia tik Vyriausybės atstovams. Tai viena. Žinoma, aš nekalbėsiu apie tai. Taip pat nenoriu būti, kaip čia pasakyti, labai teisus ir vertinti teisiškai, tačiau kolizija yra. Per mėnesį reikia patvirtinti biudžetą, pajamų neužtenka būtinoms priemonėms finansuoti, o aš, man atrodo, pagrįstai kalbėjau, kokios yra tos būtinos išlaidos. Štai ir negalima neplanuoti ir nenumatyti tų išlaidų. Kita vertus, vėlgi negalima tvirtinti deficitinio biudžeto. Man atrodo, reikia žiūrėti, reikia nagrinėti mūs teisės aktus ir teikti siūlymus, sprendimus, o ne gąsdinti.

O dėl antrosios dalies aš nežinau. Su teisininkais aiškinausi, nežinau, kokiuose įstatymuose yra numatytos kokios nors sankcijos. Vyriausybės atstovas turi tam tikrus įgaliojimus, bet ne sankcijų pavidalo.

Ir paskutinis, nes mano laikas baigiasi… Norėčiau, pateikdamas nutarimą dėl įgyvendinimo, pakalbėti apie 2 straipsnį. Iš tikrųjų yra daug pretenzijų (ir mūsų komitete ne kartą pareikšta) Vyriausybei, kad nesugeba kartu su ministerijomis vykdyti savo Vyriausybės programos ir Vyriausybės programoje patvirtintų priemonių. Iki 1997 m. spalio 1 d. turėjo būti parengtas savivaldybių finansų įstatymo projektas. Ta nuostata lyg ir niekur nepakeista, iš priemonių įgyvendinimo plano neišbraukta.

Toliau. Iki šių metų sausio 1 d. Savivaldybių biudžeto vykdymo kontrolės įstatymo projektas. Taip pat jo nėra. Na, kadangi laikas baigėsi, manau, kad čia bus daug diskusijų. Ačiū už dėmesį ir sėkmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedam diskusiją. Žiūriu R.Smetona skubėtų pirmasis kalbėti. Gal mes iš pradžių galėtume suteikti žodį keturiems merams, paskui finansų ministras ir tada… Pone Rimantai Smetona, jūs dar turite laiko pabūti? Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu Savivaldybių asociacijos viceprezidentą Ignalinos rajono merą poną B.Ropę. Ruošiasi E.Gentvilas, Klaipėdos miesto meras. Prašom, gerbiamasis viceprezidente. Tik primenu, mielieji svečiai, kad komiteto atstovams skiriama 10 minučių, frakcijos – 7, o visiems svečiams, ir labiausiai gerbtiniems – 5. Prašom.

B.ROPĖ. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ministre. Aš tikrai pasistengsiu tilpti į 5 minutes. Iš pradžių norėčiau pasakyti, kad mes, savivaldybės, esam nei už, nei prieš centrinę valdžią, bet jeigu jinai gerina mūsų situaciją, tai mes privalome tai palaikyti, jeigu blogina, žinoma, prieštarausim.

Savivaldybių asociacija visose savo institucijose svarstė ir nepritarė šių metų savivaldybių biudžetų projektui. Pasakysiu, kodėl. Pagal mūsų apskaičiavimus, minimali apimtis, norint užtikrinti priimtų įstatymų bei Vyriausybės nutarimų vykdymą, turėjo būti 4 mlrd. 30 mln. Tai sudarytų apie 26% praeitų metų biudžeto plano. Patvirtinta, deja, 618 milijonų mažiau. Ir todėl padidėjimas yra tik 13%. O įvertinus papildomų funkcijų priskyrimą 1999 metams, realus padidėjimas sudarė tik 6%, o ne 29%, kaip teigė per televiziją prieš porą dienų gerbiamoji E.Kunevičienė.

1999 metų Finansų ministerijos skaičiavimuose numatytos papildomos lėšos tik darbo užmokesčiui, įnašams socialiniam draudimui bei paramai šeimai. O visoms kitoms reikmėms dėl kainų padidėjimo lėšos neskirtos. Net jeigu biudžetai bus ir vykdomi, savivaldybės šiais metais negalės finansuoti apie 500 mln. išlaidų, kurios, žinoma, liks kaip skola kitiems metams.

Vyriausybė, norėdama suderinti su Savivaldybių asociacija, pasiūlė protokolu lėšas savivaldybių reikmėms derinant su asociacija iš kitų finansavimo šaltinių. Mes, suprasdami situaciją valstybėje, patikėjome ir suderinome protokolą. Prasidėjus šiems metams, pagal pasirašytą protokolą pradėjome prašyti pasiūlytų lėšų. Bet išėjo kaip visada – protokolas sau, o gyvenimas sau. Pasirašyti pažadai beveik nevykdomi ir maža viltis, kad jie bus įvykdyti.

Noriu pasakyti keletą konkrečių pavyzdžių. Pagal pasirašytą protokolą buvo numatyta suderinus su asociacija skirti 40% Privatizavimo fondo lėšų, kurios bus gautos 1999 metais. Jau yra patvirtinta pirmojo pusmečio Privatizavimo fondo sąmata, kuri nebuvo derinta su asociacija, nors mes sužinoję prašėm ir rašėm raštu. Ir, deja, iš 150 mln., numatytų šioms programoms, savivaldybėms vietoje 60 mln. yra patvirtinta tik 16. Ir dar neaišku, matyt, panašiai gali būti ir paskirstymas padarytas.

Taip pat daug lėšų, kurios buvo numatytos pagrindiniam kapitalui įsigyti iš įvairiausių fondų, tai išaiškėjo metų pradžioje, pasirašant protokolą faktiškai jau buvo paskirstytos toms reikmėms, kurios atrodė svarbios valstybei, bet ne savivaldybėms. Na, ir Kelių fondo lėšos, dėl kurių protokole buvo parašyta taip: skirti 25% lėšų iš Kelių fondo, įskaitant Kelių fondo rezervą, miestų ir miestelių gatvėms tvarkyti. Deja, vėl buvo priimtas sprendimas tik 20% lėšų buvo skirti savivaldybėms, o kiti 5% Vyriausybės skirti kelioms savivaldybėms ir vėl nederinant su Savivaldybių asociacija. Sprendimai priimti, kaip sakiau, nederinant, nors to reikalauja, be šio protokolo, dar ir Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnis.

1997 metais darbo užmokestis, įnašai socialiniam draudimui bei kita parama šeimai sudarė 65% biudžeto apimties. 1998 m. – 70, 1999 m. – 78. Taip formuojant savivaldybių biudžetus artimiausioje ateityje, t.y. 2002–2003 metais, lėšų užteks tik minėtoms funkcijoms vykdyti. Tai yra savivaldybės atliks tiktai kasininko arba vykdomojo komiteto vaidmenį. Baigdamas noriu prašyti ir pasakyti, jog siekiant išspręsti esamą situaciją būtina kuo greičiau peržiūrėti savivaldybių biudžetus arba įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų sudaryta galimybė savivaldybėms juos įgyvendinant naudoti mažiau lėšų ir taip tą dalį lėšų nukreipti kitų būtiniausių savivaldos funkcijų įgyvendinimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis. Kviečiu į tribūną Klaipėdos miesto merą E.Gentvilą. O rengtis kviečiu poną V.Munianą, Kėdainių rajono merą.

E.GENTVILAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tai, kokia situacija šiandien yra savivaldybių biudžetų atžvilgiu, mums, merams, nebuvo naujiena. Praėjusių metų jau turbūt spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesio pradžioje sakydavome ir finansų ministrui, ir savivaldybių reikalų valdymo ir reformų reikalų ministrui, kad yra nerealiai užaukštintos savivaldybių biudžetų pajamos, numatytos šiems metams.

Iš tikrųjų metų pradžia taip ir parodė. Savivaldybės vykdo 66, 97% procentais biudžeto pajamų surinkimo planą ir, žinoma, tai nebūtų tragedija, jeigu nebūtų matyti, kad ir toliau, pavyzdžiui, kovo mėnesį, tokia pat tendencija išlieka. Palyginti su ankstesniais metais, visada prasidėdavo kovo mėnesį pakilimas. Šį kartą to nematyti.

Kas gi gresia savivaldybėms, kurios nesurinks biudžeto pajamų, o pagal numatytas išlaidas nebegalės finansuoti daugelio darbų, kurie yra numatyti kaip išlaidos, daugelio funkcijų ir skirti išlaidų pagal gautas pajamas. Be jokios abejonės, didės savivaldybių skolos, mažės savivaldybių galimybės skolintis pinigus ir, kas pikčiausia, savivaldybės neturi iš esmės jokios įtakos gerinti fizinių asmenų pajamų mokesčio surinkimą. Kaip jūs žinote, šis mokestis daugiausia formuoja savivaldybių biudžetus, tačiau ne savivaldybės sprendžia dėl darbo vietų sukūrimo, ne savivaldybės sprendžia privatizavimo klausimus, savivaldybės neadministruoja mokesčių surinkimo. Taigi esame palikti plaukti pasroviui ir tikrai tikimės, kad Seimo nariai reaguos į šią situaciją.

Bloga finansinė padėtis yra ne tik planavimo klaidos, apie kurias čia mūsų asociacijos prezidentas šiek tiek minėjo. Aš manau, tai yra logiška išvada tų veiksmų, kai buvo pradėta siaurinti savivaldos teises. Primetamos naujos funkcijos, neskiriant lėšų, apribotos savivaldybių teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu ir gauti už jį pajamas, iš principo atimtos bet kokios teisės į žemių administravimą, nekalbu jau apie žemės nuosavybės dalykus, centralizuotas biudžeto ir fondų sudarymas bei skirstymas.

Todėl aš manau, kad skubiai reikia imtis tam tikrų priemonių, kai Seimo nariai turėtų tarti savo žodį šiais klausimais. Radikaliai keisti Biudžeto sandaros metodikos įstatymą, apie ką jau čia buvo minėta šiek tiek.

Antra, atsižvelgiant į esamas savivaldybėms priskirtas funkcijas, kurių skaičius yra didelis ir finansiniai poreikiai dideli, padidinti bendrą finansavimą savivaldybėms nuo 31,77% iki 37%, apie ką savivaldybės jau šneka treti metai.

Trečia. Perduoti savivaldybių nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemę. Paradoksas, tačiau būtent Žemės ūkio ministerija reglamentuoja įstatymų ir poįstatyminiais aktais bet kurios šalyje esančios žemės naudojimo ir disponavimo klausimus. Tarp jų, jeigu norite, ir Lukiškių aikštės ar bet kurios kitos teritorijos reikalus.

Ketvirtas punktas. Siūlytume atšaukti Vyriausybės nutarimus, kurie suteikė savivaldybėms įpareigojimus, bet nebuvo skirtos lėšos. Konkrečiai galėčiau paminėti 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimą dėl būtinybės grąžintinose žemėse savivaldybėms savo lėšomis įrengti privažiavimo kelius ir apšvietimą, arba garsųjį 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr.1507 – dėl būtinybės nemokamai įvesti vandens ir šilumos apskaitos prietaisus gyventojams, kurie jų neturi.

5. Leisti savivaldybėms pačioms nustatyti kai kurių mokesčių tarifus. Manau, kad tą dalyką galima pasiekti ratifikuojant visą Europos savivaldybių chartijos tekstą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir diskusijos dalyviai, man labai malonu paskelbti jums, kad mūsų posėdyje dalyvauja Jo Ekscelencija Latvijos Respublikos ambasadorius A.Sjanitis ir Latvijos Seimo užsienio reikalų komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko pono G.Krasto. Mums labai miela sveikinti, kolegos, jus ir linkėti sėkmės bendrai dirbant. (Plojimai)

Labai ačiū. Kviečiu į tribūną Kėdainių rajono merą poną V.Muntianą. Rengtis kviečiu Šiaulių miesto merą poną A.Lankauską.

V.MUNTIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu labai dėkingas už galimybę kalbėti iš tokios aukštos tribūnos.

“Valstybė remia savivaldybes” – taip yra užrašyta Konstitucijos 120 straipsnyje. Mes šiandien galime pasakyti, kad šito dalyko nejaučiame, nes beveik trečdalis savivaldybių (kalbu apie rajonų savivaldybes) yra už normalaus finansavimo ribų. Galiu pasakyti, kad trečdalis savivaldybių tai nėra vienos ar kitos politinės partijos savivaldybės, ir iš to trečdalio beveik pusės savivaldybių valdžioje yra Konservatorių partijos atstovai.

Taip pat noriu pasakyti, kad dėl susidariusios finansinės situacijos mes praėjusiais, 1998 metais priėmėme taryboje keturis keipimusis į aukščiausiųjų valdžios institucijų vadovus. Šitie kreipimaisi buvo priimti vienbalsiai, nors mūsų taryboje yra įvairių partijų atstovų. Taigi noriu pabrėžti, kad pribrendusi problema yra tikrai finansinė ir jokia kitokia.

Tas trečdalis savivaldybių, kurios šiandien iš esmės neturi galimybių patvirtinti savo biudžeto, nes kiekvienos jų biudžetas yra deficitinis… Tos, kurios patvirtino biudžetą, žinoma, pasielgė ne visai teisingai, nes pažeidė Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnį. Čia jau buvo kalbama apie tai, kad apkaltintos tos keturios savivaldybės, kurios objektyviai negalėjo patvirtinti savo biudžeto.

Kėdainių rajono savivaldybės 1998 m. faktinės pajamos buvo 63 mln. litų, o 1999 metų įstatymu patvirtintos pajamos – 57,8 mln. litai. Mūsų savivaldybės 1999 m. programoms finansuoti reikia 72 mln. litų, taigi skirtumas tarp turimų ir reikalingų pajamų – 14 mln. litų.

Norint užtikrinti mūsų visų savivaldybės įstaigų egzistenciją, reikia 64,8 mln. litų. Palyginti su tuo, ką mes turime, skirtumas yra 7 mln. litų.

Mes negalime iš tų pinigų, kurie mums skirti, finansuoti svarbiausių savo išlaidų, t.y. gatvių apšvietimo, gyvenviečių, parkų, kapinių priežiūros ir tvarkymo, vandens tiekimo ir kanalizacijos, transporto, spaudos, specialios literatūros, vadovėlių, priešgaisrinės apsaugos, dezinfekcijos priemonių, komandiruočių, visų kvalifikacijos kėlimo, kanceliarijos prekių įsigijimo išlaidų. Kėdainių savivaldybė iš praeitos kadencijos perėmė 17,7 mln. kreditinį įsiskolinimą. Taigi ir imti kreditą mes taip pat neturime jokių galimybių, o palūkanų pavidalu mes sumokame bankui per 1 mln. litų kasmet. Visų šitų išlaidų mes, deja, negalime finansuoti pagal tai, koks yra suplanuotas mums biudžetas.

Galėčiau labai daug kalbėti apie tą įstatymą, kurio pagrindu buvo suformuotos savivaldybių biudžeto pajamos. Jums visa medžiaga yra išdalyta. Jūs ten galite pamatyti, kad labai nevienodai augo pajamos priėmus šitą įstatymą. Skirtumas yra didžiulis. Čia visi teikė tokius duomenis ir spaudoje, kad savivaldybėse, kurios nepatvirtino savo biudžetų, pajamos, palyginti su 1997 m., augo 1,5 karto. Ten yra išvardytos tos savivaldybės. Galiu pasakyti, kad buvo tokių savivaldybių, kurioms augo 1,8 karto, 1,9 karto. Skirtumas tarp pajamų vienam gyventojui buvo apie 48%. Tai pridėkite bet kuriai iš to trečdalio savivaldybių, kurios šiandien yra už galimybės patvirtinti savo biudžetą ribų, ir mes matysime, kad jos visos gali išgyventi.

Taip pat jums yra pateikta lentelė, kurioje yra atlikti apskaičiavimai pagal Savivaldybių asociacijos pasiūlymus. Tarp kitko, šitie pasiūlymai atitinka Pasaulio banko pasiūlymus. Ten jūs matysite, kad beveik trečdalis savivaldybių gauna per dideles pajamas, trečdaliui savivaldybių tų pajamų iš esmės trūksta. Taigi problema yra ta, kad tie pinigai, kurie yra skirti savivaldybėms, paskirstyti neteisingai.

Kita problema yra ta, kad valstybės biudžetas, kaip jūs žinote, 1999 m., palyginti su 1998 m., auga 8%. Savivaldybių biudžetas, palyginti su 1998 m., mažėja iš esmės tokiu pat dydžiu. Taigi šiandien tas klausimas, kuris yra svarstomas, yra bėdos klausimas. Mes pateikėme daug medžiagos. Jeigu kas nors norės, iš tikrųjų iš tos medžiagos galima padaryti išvadas.

Aš noriu pasakyti tiek, be to, ką kalbėjo prieš mane kalbėję merai, kad visos tos savivaldybės, kurios… trečdalis visų rajonų savivaldybių turėjo labai didelių nuostolių 1998 m. ir 1999 m. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai ir norėčiau, kad tie nuostoliai, kurie atsirado dėl klaidingo įstatymo, būtų kompensuoti.

O tai, kaip rašė spauda, kad kai kuriose savivaldybėse neišmokami atlyginimai mokytojams ir panašiai, yra netiesa. Kėdainių savivaldybė nė vienos dienos nuo metų pradžios nevėlavo nė vienam mokytojui išmokėti atlyginimų, tačiau per tą laiką pas mus susidarė papildomas 3 mln. kreditinis įsiskolinimas. Jeigu tokia praktika ir toks finansavimas tęsis toliau, be jokios abejonės, ateis toks laikas, kai iš tikrųjų mes nesurinksime mokesčių iš tų, kuriems mes nemokame už atliktas paslaugas ir t.t. Ačiū už dėmesį ir ačiū už tai, kad padedate.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną A.Lankauską – Šiaulių miesto merą. Reikia žiūrėti, kiek liks laiko, ar užteks ministrui A.Šemetai išdėstyti oficialią Vyriausybės poziciją iki 16 valandos. Gali ir neužtekti. Prašom, pone mere.

A.LANKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Dėkoju už šią unikalią galimybę atkreipti jūsų visų dėmesį į savivaldybių biudžetų ir su juo susijusių problemų ratą. Aš daugiau kalbėsiu apie biudžetų tendencijas ir specifines didžiųjų miestų problemas. Dabartiniu metu iš tiesų susidarė tam tikra probleminė situacija su savivaldybių biudžetų pajamų plano vykdymu. Panaši situacija buvo ir 1998 m., tačiau vis dėlto pajamų planas buvo įvykdytas. Turbūt nėra tragedija ir šie metai, tačiau mums, savivaldybininkams, sudaro papildomų rūpesčių ir problemų, kai reikia ieškoti papildomų kredito išteklių, skolintis banke ar Finansų ministerijoje.

Kaip jau minėjo prieš mane kalbėję pranešėjai, pagrindinę savivaldybių pajamų dalį sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis, tačiau šių metų situaciją komplikuoja tai, kad personalinės įmonės pajamų deklaracijas šiemet turės pateikti iki 1999 m. gegužės 1 d. Palyginimui pasakysiu, kad pernai – iki sausio 15 d. Vadinasi, ir pajamų mokesčio augimo planas yra per didelis ir ne dėl nedidėjančio darbo užmokesčio ir darbo skaičiaus nedidėjimo nevykdomas. Tai, kas čia yra pasakyta, iš tiesų nėra naujiena, tačiau iš esmės atspindi tam tikro biudžetinio centralizavimo tendenciją. Nuo pat 1999 metų didėja centrinio biudžeto reguliuojamų vietinių biudžetų pajamų ir išlaidų lyginamasis svoris savivaldybių biudžetuose. Tokiu būdu galima kalbėti ir apie sąlyginį savivaldybių biudžetų autonomijos rodiklį. Finansų ekspertai šiuo metu bando įvertinti šitą autonomijos rodiklį ir, daugumos jų nuomone, jis yra mažesnis negu 50%, o kai kurių ekspertų nuomone, realusis Lietuvos savivaldybių mokesčio autonomijos rodiklis yra tik apie 20%. Tai galima pailiustruoti ir pavyzdžiu, kurį jau pateikė ir ponas P.Papovas, kad didžiausia išlaidų dalis savivaldybių biudžetuose tenka darbo užmokesčiui, įnašams socialiniam draudimui ir pašalpoms šeimai remti. 1998 m. tai sudarė 61–63% savivaldybių biudžetuose, o šiemet jau sudaro 69–71%. Tačiau netgi šie skaičiai nerodo neplanuotų išlaidų kompensacijoms už šildymą, karštą vandenį mažas pajamas turinčioms šeimoms.

Savivaldybių biudžetų pajamų plano nevykdymas atsispindi ir kreditoriniuose įsiskolinimuose energetikams bei institucijoms, atsakingoms už miesto ūkį, švarą ir tvarką. Palyginimui pateiksiu kai kurių šalių mokestinių autonomijų rodiklius. Iš pradžių paminėsiu tas, kurių autonomijos yra didesnės negu 50%. Pavyzdžiui, Danija – 56%, Švedija – 72%, Suomija – 60%, Prancūzija – 62%, Japonija – 64%, Ispanija – 83% ir fantastinis skaičius – Islandija – 99%. Vadinasi, Islandiją iš tiesų valdo vien savivaldybės. Tuo tarpu Graikijoje yra 28%, Italijoje – 20%, Portugalijoje – 38%, Airijoje – 22%, Belgijoje – 49%. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad mokestinės autonomijos rodiklis rodo ir bendrą valstybės ekonomikos būklę.

Todėl mano pasiūlymas Seimo nariams ir Vyriausybei – suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo, veiklos, laisvės ir netgi suteikti galimybę, teisę tiesiogiai rinkti, o kai kada ir nustatyti vietinius mokesčius. Dabartiniu metu pagal šiuos rodiklius Lietuva yra labai artima Italijai, kurioje taip pat jaučiama tam tikra biudžetinė krizė. Italų ekonomistai įsitikinę, kad vietinių biudžetų autonomijos įtvirtinimas ir tolesnis kokybinis jos plėtojimas – vienintelis logiškai galimas ne tiktai savivaldybių biudžetų, bet ir valstybės biudžeto deficito mažinimo kelias.

Keletas žodžių apie šilumos ūkio decentralizavimą. Tai dalykas pozityvus, tačiau šio decentralizavimo įgyvendinimas kelia rūpesčių visų pirma toms savivaldybėms, kuriose yra regioninės energijos tiekimo įmonės, – tai būtent didžiųjų miestų savivaldybėms. Svarbiausia šiuo metu problema – finansiniai įsipareigojimai, perduoti minėtoms įmonėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Finansų ministerija ir Energetinių išteklių ir kainų komisija nesutaria, iš kokių finansinių resursų ir kas turėtų padengti šiuos finansinius įsipareigojimus, tekusius šioms savivaldybėms reorganizuojant akcinę bendrovę “Lietuvos energija”.

Pažiūrėjus į savivaldybių biudžetą kitaip, matyti dar viena tendencija – didėja švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų dalis. Dabartiniu metu tai sudaro 60% ir daugiau procentų savivaldybių biudžetų išlaidų. Be to, didžiųjų miestų bendrojo lavinimo mokyklas lanko ir gretimų rajonų moksleiviai. Šiauliuose tai yra apie 1200 moksleivių iš gretimų rajonų. Miesto biudžetas išlaiko vieną didelę vidurinę mokyklą, užuot skyręs lėšas savo savivaldybės reikmėms. Visi anksčiau paminėti faktai patvirtina tam tikrą savivaldybių biudžetinės autonomijos mažėjimą. Nepaisant visų susidariusių problemų, galima rasti būdų jas neutralizuoti.

Aš labai norėčiau, prašyčiau ir pasiūlyčiau Seimui, Vyriausybei ir ypač Finansų ministerijai, kad esant pajamų bangavimui reikėtų numatyti minėtoje Italijoje taikomą fiskalinio amortizavimo metodą, kai savivaldybėms yra sudaromos sąlygos gauti trumpalaikes paskolas iš valstybės biudžeto. Lietuvoje tai irgi yra taikoma, tačiau šis amortizatorius yra per silpnas. Finansų ministerija gali paskolinti ne daugiau 0,3%, skaičiuojant nuo savivaldybės metinių pajamų. Galėtų būti sudarytas biudžeto rezervo fondas nenumatytoms išlaidoms finansuoti, per fiskalinius metus nei Seimas, nei Vyriausybė nepriimtų norminių aktų, didinančių savivaldybių biudžetų išlaidas, reikėtų užtikrinti valstybės deleguotų funkcijų finansavimą iš valstybės biudžeto, o galbūt net perimti švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų finansavimą. Turbūt, svarbiausia, kas susiję su fizinių asmenų pajamų mokesčiu – didinti darbo vietų skaičių pirmiausia skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą, kartu didinant fizinių asmenų mokesčio mokėtojų kontingentą. Dabartiniu metu Lietuvoje pradedama mokesčių sistemos reforma.

PIRMININKAS. Gerbiamasis mere, jūsų laikas baigėsi prieš 3 minutes, bet aš nedrįstu jūsų nutraukti.

A.LANKAUSKAS. Paskutinis sakinys.

PIRMININKAS. Prašom.

A.LANKAUSKAS. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė pakvietė visuomenę dalyvauti svarstant šios sistemos reformą. Norėtųsi, kad į šį svarstymą ir netgi mokesčių sistemos reorganizavimo procesą būtų pakviesti savivaldybininkai. Esu tikras, mes būsime jums visiems naudingi. Ačiū už dėmesį. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone ministre, ar jums užteks 8 minučių iki 16.00 val. išdėstyti Vyriausybės poziciją? Užteks.

Gerbiamieji kolegos, taigi finansų ministras A.Šemeta ir oficialūs bei vilties reikalai.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia tikrai norėčiau padėkoti opozicijai už šią diskusiją, kuri, aš manau, iš tikrųjų padeda išryškinti savivaldybių finansų tiek teigiamas, tiek neigiamas puses. Manau, kad po šios diskusijos taip pat bus galima priimti tinkamus sprendimus tam, kad savivaldybių finansinė būklė pagerėtų.

Savo kalbą norėčiau pradėti tiesiog primindamas, kas buvo nuveikta per šiuos pastaruosius dvejus metus. Kol aš kalbėsiu, siūlyčiau prisiminti, kas buvo nuveikta per 1992–1996 m. tvarkant savivaldybių finansus. Taigi pirmiausia, kas yra padaryta. Tai yra faktiškai įvykdyta savivaldybių finansų reforma, priimta nauja savivaldybių biudžetų formavimo metodika, savivaldybių pajamų formavimo metodika. Be abejo, ji turi trūkumų. Tie trūkumai per dvejus metus paaiškėjo, tačiau aš noriu priminti, kad ta metodika buvo svarstoma labai ilgai su visomis savivaldybėmis, su Savivaldybių asociacija ir Seime metodika taip pat buvo labai aktyviai svarstoma. Tik bendru sutarimu metodika buvo priimta. Be abejo, tuo metu galbūt nebuvo galima visko numatyti, tačiau tam ir yra dirbama. Per dvejus metus paaiškėjo trūkumai ir šiuo metu yra parengtas naujas pajamų metodikos variantas, kurį rengiant aktyviai dalyvavo ir Savivaldybių asociacija. Šiuo metu ši metodika yra pateikta Finansų ministerijai ir Finansų ministerija turi tik keletą pastabų. Aš manyčiau, kad rytoj susitikime su Savivaldybių asociacija mes galėsime tas pastabas aptarti ir metodika galėtų būti pateikta Seimui. Aš tik dar kartą noriu paprašyti, šiuo atveju ir savivaldybių, kad jos pačios tarpusavyje susitartų, kuris metodikos variantas yra pats tinkamiausias. Vyriausybės ir Finansų ministerijos pagrindinis rūpestis dėl šios metodikos yra tas, kad metodika būtų objektyvi ir pagal objektyvius kriterijus nustatytų savivaldybių pajamas, o ne būtų koks nors įsikišimas ir tie merai, kurie turi geresnius santykius su Vyriausybe, galėtų gauti daugiau lėšų, kiti – mažiau.

Manyčiau, kad funkcionuoja biudžeto derinimo mechanizmas. Nors ir sunkiai, bet tiek tvirtinant 1997 m., tiek 1998 m., tiek šių metų biudžetus, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, Finansų ministerija ir Savivaldybių asociacija pasiekė kompromisus ir pasirašė protokolus, pagal kuriuos ir buvo patvirtintas tiek praeitų metų biudžetas, tiek ir šių metų biudžetas. Taigi savivaldybių biudžetų formavimas vyksta demokratiniai principais ir aš manau, kad tai turėtų būti ir ateityje.

Taip pat noriu paminėti, kad jau derinamas su valstybės institucijomis naujas Biudžetinės sandaros įstatymas. Jis vakarietiškais principais reglamentuos taip pat ir savivaldybių biudžetų formavimą ir vykdymą. Kviečiu savivaldybes aktyviai pareikšti savo nuomones dėl šio įstatymo ir tikiuosi, kad bendromis pastangomis įstatymo projektas bus parengtas kokybiškai ir Seimas galės be didelių kliūčių jį priimti.

Daug galime kalbėti apie teisinę sistemą ir jos tobulinimą, tačiau, be abejo, geriausiai savivaldybių finansų sistemos raidą iliustruoja skaičiai.

1996 metais į savivaldybių biudžetus įplaukė 82 mln. litų pajamų mažiau negu buvo planuota. Ši suma buvo pripažinta valstybės skola ir visa ši suma savivaldybėms buvo padengta jau šios Vyriausybės. 1997 m. savivaldybės gavo 156 mln. litų, o 1998 metais net 285 mln. litų pajamų daugiau negu buvo planuota. 1999 metų biudžete savivaldybėms numatyta net 170,4% daugiau lėšų negu jų buvo skirta 1996 metais. Kai kurių savivaldybių biudžetai, palyginti su 1996 metais, išaugo daugiau kaip du kartus. Birštonas, Neringa, Akmenė, Joniškis, Skuodas, Šiaulių rajonas, Šilalė. Čia kalbėjusio gerbiamojo Klaipėdos mero biudžetas per šiuos metus išaugo 185,6%. Jei būtų buvęs priimtas Klaipėdos mero E.Gentvilo ir Seimo nario P.Papovo pasiūlymas padidinti savivaldybių dalį nacionaliniame biudžete iki 37%, jų biudžetai per trejus metus būtų išaugę vidutiniškai du kartus, tos pačios Klaipėdos 215,5%, kai kurių savivaldybių daugiau kaip 3 kartus.

Šių metų pradžioje pinigų likutis savivaldybių sąskaitose sudarė net 158,6 mln. litų. Tuo pat metu kreditorinis įsiskolinimas sudarė daugiau kaip 110 mln. litų. Ką tai liudija? Tai rodo, kad kai kuriose savivaldybėse finansiniai reikalai tvarkomi nepatenkinamai. Užuot turėdamos pinigų atiskaičiusios su kreditoriais, kai kurios savivaldybės užsiėmė politikavimu ir ne be opozicijos pagalbos papildomų lėšų “išmušinėjimu” iš valstybės biudžeto. Šių metų savivaldybių biudžetų pajamos daugiausia dėl Rusijos krizės iš tikrųjų renkamos prasčiau negu buvo planuota, per du mėnesius negauta 98,2 mln. litų pajamų.

Tačiau ar padėtis iš tikrųjų tokia jau tragiška, kaip bandoma ją pavaizduoti? Finansų ministerijos specialistai atliko skaičiavimus, pagal kuriuos, įvertinus metų pradžios lėšų likutį, kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, faktinis lėšų trūkumas š.m. kovo 1 d. sudarė tik 25 mln. litų. Kokių gi priemonių imamasi šiam trūkumui padengti? Pirmiausia suteikiami kreditai iš biudžete patvirtinto rezervo. Šią dieną tokie kreditai suteikti šešioms savivaldybėms ir dar 12 savivaldybių bus suteikta iki šio mėnesio pabaigos.

Antra. Finansinių sunkumų turinčioms savivaldybėms pasiūlytos beprocentės paskolos iš biudžeto, iš viso 24,4 mln. litų suma. Taigi, kartu paėmus, yra padengiamas visas faktinis deficitas, kuris yra susiformavęs iki šio mėnesio pradžios. Tokios paskolos yra pasiūlytos 23 savivaldybėms, todėl lieka tik stebėtis, kad vakar, paskolų sutarčių pasirašymo dieną, pasirašyti sutarčių atvyko tik du merai, o šiandien, pakartotinai pasiūlius paskolas, dar 5. Kyla klausimas: tai ko gi iš tikrųjų reikia – pinigų ar nuolatiniais nepagrįstais reikalavimais Vyriausybei ir Finansų ministerijai sukurti kovotojų aureolę savo rinkėjų akyse ir tuo uždangstyti savo neveiklumą bei nesugebėjimą dirbti?

Negali nestebinti ir opozicijos pozicija, kurią apibūdinčiau kaip populiarumo siekimą bet kokia kaina. Juk per vienas spaudos konferencijas yra siūloma mažinti išlaidas, taupyti, kita vertus, siūloma didinti išlaidas savivaldybėms. Taigi kuris iš tų siūlymų yra tikras – ar išlaidų didinimas, ar išlaidų mažinimas? Taip ir sunku suprasti.

Turiu pažymėti, kad Finansų ministerija nenukrypdama vykdo ir įsipareigojimus savivaldybėms. Jie numatyti trišalėje Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Finansų ministerijų ir Savivaldybių asociacijos sutartyje. Balandžio pradžioje Finansų ministerijos delegacija išvyksta į Pasaulio banką pasirašyti sutartį dėl 20 mln. JAV dolerių paskolos savivaldybių investiciniams projektams finansuoti. Jau šiuo metu galioja 20 mln. eurų sutartis su Šiaurės investicijų banku savivaldybių aplinkosaugos projektams finansuoti. Parengta ir bet kada gali būti pasirašyta 25 mln. eurų paskolos sutartis su Europos investicijų banku. Noriu pažymėti, kad šių trijų daugiašalių institucijų finansavimas programuotas naudojant moderniausią lėšų kooperavimo sistemą, kuri vėliau bus naudojama kaip pavyzdys kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims.

Tačiau ir čia turime problemą. Daugelis savivaldybių nesugeba tinkamai parengti investicinių projektų, dėl ko nesugebama greitai ir efektyviai įsisavinti jau numatytų lėšų. Čia Finansų ministerija taip pat yra pasirengusi eiti į pagalbą savivaldybėms. Yra susitarta su Šiaurės šalių taryba, kad šios šalys suteiks 5–6 mln. dolerių garantą, kuris bus panaudotas ne kam kitam, o savivaldybių investiciniams projektams parengti, kad savivaldybės iš tikrųjų galėtų efektyviai įsisavinti lėšas.

Dėl Kelių fondo. Taip, 20% Kelių fondo yra numatyta savivaldybėms. Šiuo metu yra vedamos derybos su savivaldybėmis, kokiems tikslams šios lėšos turi būti panaudotos. 5% Kelių fondo rezervo Vyriausybės nutarimu yra patvirtinti tik savivaldybių projektams finansuoti. Nė vieno to nutarimo projekte nėra valstybės ar apskrities. Visi projektai yra savivaldybių projektai.

Dėl Privatizavimo fondo. I-ojo pusmečio sąmatoje yra numatyta savivaldybėms 16 mln. litų. Ta nuostata, kuri yra numatyta sutartyje, – skirti savivaldybėms 40% 1999 m. faktiškai gautų pajamų, kurios yra naudotinos Vyriausybės patvirtintoms programoms finansuoti, bus įvykdyta, tačiau sumos savivaldybėms, be abejo, gali būti skiriamos pagal faktines pajamas. Įvertinus 1999 m. I-ojo pusmečio faktines pajamas, iš šių faktinių pajamų savivaldybėms bus skirtos lėšos jų projektams finansuoti. Kartu norėčiau paraginti savivaldybes parengti tinkamus projektus, tinkamas programas, kad šios lėšos iš Privatizavimo fondo taip pat būtų naudojamos efektyviai.

Na, ir baigdamas dėl teikiamo nutarimo projekto. Kaip jau minėjau, nauja metodika yra parengta ir netrukus bus pateikta Seimui. Tikiuosi, kad ją pavyks rytoj suderinti bendrame susitikime su Savivaldybių asociacija ir Seimas netrukus šią metodiką galės svarstyti.

Dėl savivaldybių biudžetų peržiūrėjimo. Manau, šiuo metu tikrai nėra pagrindo peržiūrėti savivaldybių biudžetus. Mes turime įsitikinti, kokias pajamas valstybė gaus per šių metų pirmąjį pusmetį. Jeigu šios pajamos bus tokios, kokios yra numatytos ar didesnės, tik tokiu atveju bus galimybė peržiūrėti savivaldybių biudžetus. Mes negalime švaistytis pinigais, privalome taupyti. Valstybės finansinė būklė to reikalauja.

Dėl Savivaldybių finansų įstatymo. Norėčiau pasakyti, kad jo idėja buvo nustatyti savivaldybių naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo tvarką. Tokia tvarka jau priimta 1998 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr.511. Todėl įstatymas yra nebereikalingas. Finansų ministerija jau kreipėsi į Vyriausybę dėl šio programos punkto panaikinimo.

Už Savivaldybių biudžeto vykdymo kontrolės įstatymo projektą atsakinga Valdymo ir savivaldybių reikalų ministerija. Jo rengimas yra atidėtas šių metų antrajam pusmečiui. Atkreipiu dėmesį, kad savivaldybių biudžeto vykdymo kontrolė bus reglamentuota naujajame Biudžetinės sandaros įstatyme, taip pat valstybės ir savivaldybių biudžetų programų sudarymo metodikoje, kuri netrukus bus pateikta tvirtinti Vyriausybei. Mano nuomone, toks įstatymas nėra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, siūlyčiau dar kartą išnagrinėti teikiamą nutarimo projektą ir galbūt jame palikti tik tą punktą, kuris kalba apie savivaldybių biudžetų pajamų formavimo metodiką. Tą metodiką mes netrukus pateiksime, ir, tikiuosi, Seimas ją priims. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Gerbiamieji kolegos, mūsų diskusijoje kalbėjo 6 Seimo nariai. Dar yra norinčių pareikšti ypač svarbių minčių 15 mūsų kolegų – tai po Vyriausybės valandos. Dabar mes jau 6 minutes įžengėme į Vyriausybės valandą.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienio darbotvarkės aktyvusis laikas – kviečiu ministrus rengtis atsakyti į klausimus, kviečiu kolegas juos teikti. Taigi ministrai, Seimo nariai, prašyčiau užimti savo vietas, taip pat ir finansų ministras ten turėtų rasti savo vietą.

Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas – LDDP frakcijos seniūnui Č.Juršėnui. Prašom, kolega.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau klausti gerbiamąjį premjerą, bet jis dabar į Seimą ne ta puse. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos!

Č.JURŠĖNAS. Ar galiu klausti, gerbiamasis pirmininke?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu dar jūs ne tą pusę pastebėsite, aš išjungsiu jūsų mikrofoną. Prašom klausti.

Č.JURŠĖNAS. Supratau. (Balsai salėje) Gerbiamasis pirmininke, klausimas yra gerbiamajam premjerui. Aš gerbiamąjį Ministrą Pirmininką norėjau paklausti, ar jis atsiprašys Jo Ekscelenciją Prezidentą ir atšauks savo žinomą pareiškimą Prezidentui?

G.VAGNORIUS. Ačiū už labai įdomų klausimą. Aš į jį labai lengvai būčiau atsakęs ponui Č.Juršėnui tuo metu, kai buvau arčiau jo.

Č.JURŠĖNAS. Bet ta puse nekalbama. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Pone Ministre Pirmininke, prašom.

G.VAGNORIUS. Aš manau, kad Seimo narys ponas Č.Juršėnas nelaukia jokio atsakymo. Jis tik norėjo padaryti trumpą pareiškimą, kurį mes labai atidžiai išklausėme.

Č.JURŠĖNAS. Visi laukiame.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Dunauskaitė.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamasis premjere, kaip jūs vertinate, kodėl Prezidentas parėmė keistus opozicijos siūlymus dėl Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo? Gal tai nuosekliai negatyvios Prezidento patarėjos ponios E.Leontjevos pozicijos išraiška dėl atkuriamų gyventojų santaupų? Kaip jūs manote?

G.VAGNORIUS. Man atrodo, geriausiai į šį klausimą atsakymą rastume pasiklausę kai kurių Seimo narių reakcijos. Aš išgirdau juoką. Tikriausiai ši problema iš tikrųjų yra verčiama propagandine, populistine, kai visi gerai žino, ypač Seimo nariai, kurie balsavo už šių metų biudžetą, prisimena, kad į šių metų biudžetą yra įrašyta suma, kiek iš Privatizavimo fondo mes turime panaudoti investiciniams projektams. Jeigu 393 mln. kai kurie Seimo nariai laikė ir nedidele suma, tai norėčiau prisiminti ankstesnius metus. Ar buvo 393 mln., pavyzdžiui, ankstesniais metais? Yra įrašyta visa suma tiek, kiek papildomai numatoma gauti šių metų pirmąjį pusmetį. O į priekį mes negalime planuoti. Mes negalime planuoti to, ko negauname. Todėl man keistas siūlymas Seimui skirstyti Privatizavimo fondo lėšas, tarsi iki šiol Seimas neskirstytų Biudžeto įstatymu. Man atrodo kažkoks keistas kalbėjimas. Mes aiškiai sakome, kad Privatizavimo fondo lėšos yra įtrauktos į šių metų biudžetą ir biudžetas skirsto, Seimas skirsto, mums vėl tą patį kartoja, būtų gerai, kad Seimas numatytų įstatyme. Taigi numatyta įstatyme. Kiek reikia apie tai kalbėti? Negi nėra kitų problemų?

PIRMININKAS. R.Melnikienei suteikiu žodį, rengiasi P.Gražulis.

R.MELNIKIENĖ. Mano klausimas būtų premjerui. Gerbiamasis premjere, važinėdami po Lietuvą tiek mes, tiek ir jūs dažniausiai susiduriate su ta problema, žmonės sako, kad skaudžiausia problema Lietuvoje – darbo vietų kūrimas.

Galiu pasakyti, vakar visai netikėtai per žinias nuskambėjo tokia informacija, kad spręsti šią svarbią problemą yra pavedama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturi savo rankose jokių svertų šiai problemai spręsti ir šiai programai įgyvendinti. T.y. nei planuoja investicijas, nei kuria mokesčių sistemą, nei turi tam resursų. Norėjau paklausti, kokiu pretekstu, kokia logika vadovaujantis tai buvo nuspręsta daryti?

G.VAGNORIUS. Ačiū už labai svarbų, patį svarbiausią Lietuvoje klausimą, kuriam mes skiriame patį didžiausią dėmesį. Aš nežinau, iš kur jūs turite informaciją, kad pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vyriausybės oficialus sprendimas yra kiek kitoks. Yra sudarytas specialus Vyriausybės komitetas, į kurį įeina ūkio ministras, įeina finansų ministras, įeina socialinės apsaugos ministrė, savivaldybių ministras, taip pat į šį komitetą kviečiami visų fondų, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo, Eksporto skatinimo, Lengvatinių kreditų garantijų fondo, bendrovių visų šių institucijų, taip pat Turto fondo atstovus. Šiam komitetui pirmininkauja socialinės apsaugos ministrė ponia I.Degutienė. Mes kaip tik ir parinkome pirmininkauti ponią I.Degutienę, nes pirmininkaujant ūkio ar finansų ministrui galbūt pirmenybė būtų atiduodama ekonominiams kriterijams, ekonominiams interesams ar būtinybei laikyti griežtą finansų politiką. O šiuo atveju posėdžio pirmininkas liudija tai, kad šitam komitete pirmenybė bus atiduodama darbo vietų kūrimo, t.y. socialiniam, faktoriui. Aš turiu pasakyti, kad šitas komitetas koordinuos visų programų, susijusių su užimtumo didinimu, verslo skatinimu ir įmonių gaivinimo veikla. Noriu pasakyti, kad mums praeitais metais pavyko sumažinti nedarbo lygį pagal statistikos duomenis nuo 14% iki 12%, mums pavyko sukurti keletą dešimčių tūkstančių darbo vietų. Tai buvo pasiekta, pirma, dėl užimtumo programos, kuri buvo įgyvendinama per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, per Lengvatinių kreditų fondą, kuris buvo įgyvendinamas Žemės ūkio ministerijoje, per eksporto skatinimo programą, kurios viena dalis buvo įgyvendinama Žemės ūkio ministerijoje, išstumiant perteklinę žemės ūkio produkciją, o kita dalis – Ūkio ministerijoje, suteikiant paramą apyvartinėmis lėšomis įmonėms, per įmonių gaivinimo programą, t.y. gelbstint tas įmones, kurias įmanoma, suteikiant lengvatas, per investicinį privatizavimą pritraukiant strateginius investuotojus. Aš pateikiau tik mažą dalelę tų priemonių, kurių pagalba mes kažką bandome pasiekti, t.y. ne kalbomis, ne pareiškimais, bet tik tokių programų pagalba mes galim pasiekti, ir šiuo atveju šitas komitetas, vyriausybinis komitetas, kurį pirmą kartą Lietuvoje įkūrėm, liudija apie tai, kad Vyriausybė prioritetiniu klausimu laiko užimtumo didinimą.

R.MELNIKIENĖ. Aš, jeigu galima, dar trumpai.

PIRMININKAS. Kaip jums galima patikslinantį klausimą. Bet tik klausimą.

R.MELNIKIENĖ. O kaip tuomet personalinė atsakomybė už kiekvieną sritį?

G.VAGNORIUS. Na, aš nežinau, kodėl jūs galvojate, jog socialinės apsaugos ministrės paskyrimas pirmininkauti šiam komitetui kaip nors sumažina ūkio ministro, finansų ministro ar valdymo reformų ministro personalinę atsakomybę už jų dalies vykdymą. Kiekviena ministerija turi po keletą programų, už kurių vykdymą atsako. Žemės ūkio ministras turi dvi programas, už jas atsako, ūkio ministras turi tris programas, už jas atsako, savivaldybė turi savo programas. Bet šiuo atveju pirmininko parinkimas liudija, jog socialinis faktorius bus dominuojantis, palyginti su kitais faktoriais. Ir aš neturiu pagrindo nepasitikėti ar kaip nors galvoti, jog ministrė I.Degutienė blogai atliks pirmininkės funkcijas. Čia kaip tik sąmoningai parinkta taip, kad darbo vietų koordinavimo politikoje dominuojantį vaidmenį vaidintų socialinis faktorius.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Ruošiasi J.Olekas.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis finansų ministre, pernai Seimas, siekdamas kovoti ne vien teisinėmis, tačiau ir ekonominėmis priemonėmis su vykstančia alkoholio kontrabanda Lietuvoje, (…) pagal statistinius duomenis šiuo metu Lietuvoje viršija 50%, priėmė įstatymą, numatantį silpnesnės degtinės gamybą nuo 31 iki 37 laipsnių, ir įpareigojo Vyriausybę parengti visus norminius dokumentus iki vasario 15 d. Kadangi šis dokumentas nebuvo parengtas iki vasario 15 d., aš su Seimo nariu J.Beinortu parašiau oficialų užklausimą. Ir šiandien atsakymo negavau. Tačiau norėčiau jūsų paklausti. Tada teiravausi telefonu, kas trukdo ir kodėl Vyriausybė nėra parengusi dokumentų. Kaip paaiškėjo, Žemės ūkio ministerija parengė reikiamus technologinius ir kitus dokumentus, tačiau Finansų ministerija nurodė, kad ne, turi būti parengta tiktai vieno kvapo, vienos rūšies degtinės gamyba visiems fabrikams. Tokiu būdu Žemės ūkio ministerija parengė trijų rūšių alkoholio…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom klausti. Mes neturim laiko aiškintis…

P.GRAŽULIS. …trijų rūšių alkoholio, kur nunešė Finansų ministerijai ragauti, kad nustatytų, kuris iš jų būtų tinkamas gamybai visiems trims fabrikams. Aš noriu paklausti, ar jau degustacija baigta ir kada bus pradėta gaminti, vykdyti Seimo nutarimą?

A.G.ŠEMETA. Na, dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų, gerbiamasis Seimo nary, aš galėčiau ir jums atnešti Žemės ūkio ministerijos tuos degustacinius mėginius, galėtų čia visi Seimo nariai pasižiūrėti, kaip jie atrodo, ir paragauti. Iš tikrųjų tai Finansų ministerija su žemės ūkio ministru yra tai aptarę. Mūsų bendra pozicija yra tokia, kad ši degtinė turėtų atitikti tris pagrindinius reikalavimus, t.y. kad tokia degtinė turi turėti tam tikrą kvapą ar prieskonį, kuris ją akivaizdžiai išskirtų iš kitų degtinių. Deja, šie pateikti pavyzdžiai kol kas tokio reikalavimo neatitinka. Antras reikalavimas, kad tokia degtinė turėtų būti padaroma natūraliu būdu, o ne skiedžiant spiritą, nes tokiu atveju, jeigu būtų skiedžiamas spiritas, tai, be abejo, bet kokią kitą degtinę bus galima praskiesti ir mokėti mažesnius akcizus. Ir trečias dalykas, tai turi būti padaryta taip, kad spektrinės analizės būdu būtų lengva atskirti padirbtą degtinę nuo tikrosios degtinės. Ir mes su žemės ūkio ministru esame sutarę, kad jie papildomai parengs tokius standartus, kurie būtent atitiks šiuos reikalavimus. Visi teisiniai dokumentai yra parengti, belieka įrašyti tiktai tą standartą, ir šios degtinės gamyba galės būti pradėta. Mes, be abejo, esame suinteresuoti, kad tai būtų padaryta kuo greičiau.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūs labai sąžiningai atsakinėjat į klausimą P.Gražuliui. Rimtas patikslinamasis klausimas.

P.GRAŽULIS. Kiek supratau, dar skonis neatitinka… Todėl noriu paklausti, kodėl nevykdomas Seimo nutarimas, kuris įpareigojo jus iki vasario 15 d. parengti visus norminius dokumentus?

A.G.ŠEMETA. Norminiai dokumentai yra visi parengti. O degtinės gamyba bus pradėta tada, kai jos parametrai atitiks reikalavimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Olekas. Minutė klausti. Ruošiasi J.Listavičius.

J.OLEKAS. Jūs užėmėt mano laiko, gerbiamasis posėdžio pirmininke, 5 sekundes prašom pridėti. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš norėčiau paklausti jūsų, ar jums taip pat kelia didelių abejonių teisėtvarkos situacija, nesusikalbėjimas tarp įvairių žinybų? Paskutiniai atvejai Kaune dėl kunigo R.Mikutavičiaus žūties ir nežinojimas, kas ir kaip turėtų vykdyti funkcijas, ir iki šiol spaudoje ir ministro S.Šedbaro, ir generalinio prokuroro vieši kaltinimai. Kas už tai atsakingas? Kita, man atrodo, to paties klausimo pusė yra neišsiaiškinimas, kaip yra su atsiskaitymu, su elektros energijos tiekimu į Baltarusiją. Mes tiktai girdėjom, kad viskas gerai, ūkio ministras gulė krūtine, kad sutartis labai gera. Vakar “Kranto” laidoje išryškėjo lyg ir naujų faktų, per tarpininką kažkur išplaukia mūsų pinigai. Ar šiandien jūs esate patenkintas, kaip baltarusių atsiskaitoma už Lietuvos tiekiamą elektros energiją?

G.VAGNORIUS. Labai ačiū už klausimą. Aš labai džiaugiuosi, kad jūs pasitikit manim ir prašot atsakyti į įvairių sričių klausimus. Dėl teisėsaugos institucijų darbo. Man yra visiškai akivaizdi situacija, jog prokuratūros ir policijos, ir Saugumo departamento pareigūnai išaiškino nusikaltimą, o kai kurie šių teisėsaugos institucijų pareigūnai praeitais metais aplaidžiai atliko darbą. Tai tikriausiai vertinimas turės būti labai aiškus ir paprastas. Mes turim padėkoti tiems pareigūnams, kurie išsiaiškino, ir tai mes šiandien viešai paskelbėm. Ir, be abejo, mes tikimės, jog generalinis prokuroras, kuris, beje, kiek aš žinau, yra sudaręs specialią tyrimų komisiją, taip pat kitų teisėsaugos institucijų vadovai, nubaus tuos Kauno pareigūnus, kurie praeitais metais aplaidžiai atliko savo darbą. Bet kaltinti ar vidaus reikalų ministrą, ar generalinį prokurorą, ar Saugumo departamento vadovą už tai, kad jų aukštesnio ar žemesnio rango pavaldiniai išaiškino šį nusikaltimą, man atrodytų, būtų neteisinga. Bet mes tikimės iš šių institucijų vadovų išgirsti ne tiktai padėkas tiems, kurie tinkamai atliko pareigas, bet ir atitinkamai griežtą įvertinimą tų pareigūnų, kurie nesugebėjo ar nenorėjo praeitais metais iki galo atlikti savo pareigas. Aš girdžiu, replikavimas apie pareigūnų atsistatydinimus. Tai išeitų taip, kad ištyrus šią nemalonią istoriją ir šitą žiaurų nusikaltimą, turėtų atsistatydinti teisėsaugos institucijų vadovai. Aš su tuo nesutikčiau. Jie turėtų atsistatydinti tuo atveju, jeigu būtų neištirtas šitas žiaurus nusikaltimas. O kad žemesnėse grandyse yra netvarkos, jog reikia stiprinti teisėsaugos institucijas Kaune, tikriausiai su tuo mes visi vienodai sutiksime. Beje, Kauno miesto vyriausiasis policijos komisaras, kiek aš žinau, neseniai yra pradėjęs vykdyti pareigas ir sėkmingai jas atlieka.

Dėl Lietuvos elektros energijos eksporto į Baltarusiją. Mes pateiksim savo informaciją po to, kai balandžio mėnesį Vyriausybė išklausys Ūkio ministerijos, išklausys kitų institucijų pranešimų apie tai, kaip vykdomi sprendimai dėl atsiskaitymų. Ir gali būti taip, jog nepaisant Gynybos tarybos rekomendacijos nenutraukti elektros energijos tiekimo, Vyriausybė priims sprendimą nutraukti tiekimą, jeigu balandžio mėnesio pradžioje mes nematysim praktinių atsiskaitymo rezultatų.

Na, o dėl jūsų paminėtų “Kranto” ar kitokių laidų ir tarpininkų, tai aš labai džiaugiuosi, jog tie, kurie anksčiau kaltino Vyriausybę arba “Lietuvos energiją”, pagaliau pradėjo domėtis tarpininkų kompanijų veikla. Jeigu jūs prisiminsite tą kilusį skandalą ir Vyriausybės nuostatą, tai Vyriausybė buvo viešai ir oficialiai pareiškusi, jog, mūsų manymu, nėra pagrindo įtarti, kad “Lietuvos energija” kam nors buvo pervedusi 50 mln. Lt, kurių niekas negavo. Bet mums kilo įtarimas, jog kai kurios tarpininkų kompanijos galėjo nuslėpti nuo “Lietuvos energijos” ir Lietuvos valstybės milijonines sumas. Todėl tuo metu, kai politizuota byla buvo organizuojama per valstybės kontrolierių ir kaltinama Ūkio ministerija, kuri, beje, tiesiogiai neatsako už komercines sutartis, mes inicijavome tyrimą, ar tarpininkai neslepia lėšų. Pavyzdžiui, man buvo keista, kad iki pat 1999 m., tiksliau, iki 1998 m., niekas nenorėjo domėtis tų abejotinos reputacijos tarpininkų veikla. Man sukėlė didelę nuostabą valstybės kontrolieriaus perskaityta pažyma apie jo atliktus patikrinimus šitoje legendinėje tarpininkų kompanijoje. Pažymos išvadoje pažymėta, kad pažeidimų nerasta ir ten nieko tokio įtartino nėra. Šiuo atveju dar kartą noriu pakartoti: Vyriausybė kaip tik kėlė reikalavimus, jog reikia tikrinti tas tarpininkų kompanijas, tarp jų ir tas, kurios dirbo iki 1997 m., kurios, beje, perpardavinėjo ir elektros energiją, ko dabar nėra. Kaip tik reikalavo tikrinti ten, kur yra įtarimų, jog gali būti nuslėpti pinigai. Bet kažkodėl kai kurie pareigūnai mieliau tikrindavo valstybinę “Lietuvos energiją”, ar ji nepadovanojo kam nors pinigų. Man atrodo, kad kaip tik čia ir atsiskleidžia tikrasis vaizdas, jog galbūt yra norinčių dangstyti kai kurių tarpininkų veiklą ir nukreipti dėmesį puolant valstybės institucijas. Mes, aš tikiuosi, išsiaiškinsime tuos tarpininkus, išsiaiškinsime, kas ką padarė, kas ko nepadarė, ir po kiek laiko galėsime labai objektyviai informuoti Seimą ir visuomenę apie atliktų tyrimų rezultatus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi A.Bartkus.

Kolegos, klausti 1 min., atsakyti 2 min. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti finansų ministro. Ar Muitinės departamento darbų ir 1999 m. pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymas Finansų ministerijai nekelia jokių rūpesčių? Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Jūs turite omeny tai, kaip muitinė 1999 m. vykdo pajamų planą?

J.LISTAVIČIUS. Ir kaip sekasi darbai.

A.G.ŠEMETA. Muitinės per šių metų du mėnesius ir kovo mėn… Galiu pasakyti, kad, preliminariais duomenimis, ir atsižvelgiant į numatomas gauti pajamas iki mėnesio pabaigos, mokesčių inspekcijos įvykdys I ketvirčio pajamų plano užduotį. Deja, šiandien to negalima pasakyti apie muitinę, kurios pajamų plano vykdymas atsilieka, tačiau šiuo atveju atsilikimas yra akivaizdžiai dėl objektyvių priežasčių: sumažėjo transporto srautai, importo, eksporto operacijos, tranzito operacijos. Dėl šių operacijų sumažėjimo, be abejo, mažėja ir muitinės surenkamų mokesčių suma. Tai buvo labai ryšku sausio-vasario mėn. Kovo mėn. operacijų skaičius padidėjo ir atsilikimas po truputį mažinamas. Tai leidžia tikėtis, kad tas pagyvėjimas turės ilgesnę tendenciją ir per metus muitinė savo numatytą užduotį pasivys.

Dabar dėl konkrečių darbų, kaip muitinė vykdo kitus savo darbus, savo planus. Noriu pasakyti, kad netrukus, nuo šių metų gegužės 1 d., muitinės bendrasis dokumentas taps griežtos apskaitos dokumentu. Jau parengtos technologijos ir užsakyti griežtos apskaitos lipdukai, kurie bus klijuojami ant muitinės bendrojo dokumento. Tai turėtų gerokai pagerinti mokesčių surinkimą muitinėje, nes tokiu atveju bus neįmanoma suplėšyti, sunaikinti dokumentų, kurie po to, kai įforminama įvažiavimo į Lietuvą operacija, vėliau, jau įvažiavus į Lietuvą, yra sunaikinami ir mokesčiai yra nemokami.

Taip pat yra parengtas dokumentas dėl muitinių vertinimo tvarkos tobulinimo. Aš manau, kad jau kitą savaitę mes galėsime jį svarstyti Vyriausybės posėdyje. Tai taip pat turėtų išspręsti ar padėti išspręsti problemas, kurias kelia mūsų pramonės įmonės, kad iš kai kurių šalių, ypač Azijos šalių, prekės į Lietuvą įvežamos labai sumažintomis kainomis, todėl mokami kur kas mažesni importo mokesčiai, negu jie iš tikrųjų turėtų būti. Aš manyčiau, kad naujasis Muitinės departamento vadovas aktyviai ėmėsi veiksmų. Be abejo, dėl pirmųjų dviejų mėnesių pajamų mes negalime sakyti, kad tai yra šio naujai paskirto vadovo problema. Aš manyčiau, kad artimiausiu metu tos problemos bus sutvarkytos ir muitinės atliks savo darbą taip, kaip joms priklauso tai padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi S.Buškevičius.

A.BARTKUS. Pirmasis klausimas būtų ūkio ministrui V.Babiliui. Atsisakyta konsorciumo “Power Bridge” paslaugų, nes jis nevykdė įsipareigojimų ir per metus taip ir nerado investuotojo. Dabar Vyriausybės sudaryta komisija tiesiogiai derėsis su britų investitoriais. Kokios dabar energijos tilto tiesimo į Vakarus perspektyvos?

Antras labai trumpas klausimas finansų ministrui arba Ministrui Pirmininkui. Ar logiškas kai kurių opozicijos narių ir kai kurių Prezidentūros panelių siūlymas skirstyti lėšas investiciniams projektams kas pusmetį, ne kas metus? Ačiū.

PIRMININKAS. Atsakyti į vieną klausimą 2 min., ponai ministrai.

V.K.BABILIUS. Ačiū už klausimą. Taip, Vyriausybė nutarė panaikinti konkurso rezultatus ir atsisakyti senojo projekto koncepcijos. Naujasis projektas, kuris atsirado paskutinį mėnesį, yra kur kas progresyvesnis, kur kas geriau atitinka Lietuvos interesus. Tai yra projektas, kuris apima ne tik pačią liniją, bet inkorporuoja į liniją Kruonio hidroakumuliacinę stotį. Tai viena.

Antra. Vyriausybė praėjusiame posėdyje patvirtino pavedimą dėl naujojo partnerio parinkimo tvarkos. Šiandien mes turime apie dešimt kandidatų. Per dešimt dienų su visais kandidatais bus vykdomos prieškonkursinės konsultacijos ir konkurso sąlygos bus paskelbtos balandžio mėn. I dekadą. Manau, kad sugebėsime pagal visus pačius griežčiausius skaidrumo ir objektyvumo reikalavimus išrinkti rimtą, atsakingą partnerį, kuris vykdytų šitą projektą.

PIRMININKAS. Ir dar, rodos, buvo vienas klausimas.

A.G.ŠEMETA. Antrasis klausimas dėl Privatizavimo fondo buvo man. Atsakydamas į šį klausimą, pirmiausia noriu pabrėžti, kad pagal Tarptautinio valiutos fondo metodologiją privatizavimo pajamos apskritai nėra traktuojamos kaip pajamos. Visos privatizavimo pajamos, jeigu kalbėtume fiskaliniais terminais, yra laikomos finansavimu, taigi, pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką, privatizavimo pajamų nebūtų galima traukti į biudžetą. Nepaisydami to, šiais metais mes tas pajamas įtraukėme į biudžetą. 391 mln. Lt, numatytas skirti investicinėms programoms iš Privatizavimo fondo, reiškia, kad šiais metais į Privatizavimą fondą, tam, kad ši užduotis būtų įvykdyta, turi būti gauta daugiau kaip milijardas litų pajamų, nes, kaip jūs žinote, Vyriausybės tvirtinamoms programoms finansuoti gali būti skiriama tik trečdalis šiais metais į Privatizavimo fondą įplaukusių lėšų, o du trečdaliai turi būti skiriami santaupoms atkurti.

Dabar ką jūs sakote dėl investicinių programų tvirtinimo, kad pusę metų, na, mano nuomone, iš tikrųjų tai būtų netinkama praktika, ir šiuo metu, kaip jūs žinote, valstybės investicijų programa yra tvirtinama trejiems metams į priekį, t.y. tam, kad sistema pasirengtų, būtų parengti tinkami investiciniai projektai, ir tik tuomet toks projektas yra įtraukiamas į programą. Toks dažnas tvirtinimas paprasčiausiai padarytų chaotišką investicijų formavimą, dėl to, aš manyčiau, tokiai sistemai nevertėtų pritarti. Tačiau tai yra mano, kaip finansų ministro, nuomonė.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius. Ruošiasi S.Kubiliūnas.

S.BUŠKEVIČIUS. Mano klausimas…

PIRMININKAS. Kolegos, posėdžio pirmininko sprendimai per Vyriausybės valandą yra neginčijami, visos replikos bus po Vyriausybės valandos. Prašyčiau leisti suteikti galimybę daugiau mūsų kolegų paklausti ministrų. Taigi dabar klausia S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Anksčiau šioje salėje aš esu jus įspėjęs, kad Kaune veikia samdomi žmogžudžiai, kad Kaune neišaiškinamos rezonansinės žmogžudystės, daug nužudyta žmonių iš verslo, sporto, mafijos pasaulio, tačiau nė viena žmogžudystė nėra išaiškinta. Žodžiu, Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba dirba blogai. Tačiau jūs į mano žodžius tada visiškai nekreipėte dėmesio, galima sakyti, pažiūrėjote atsainiai. Šiandien tiriant kunigo R.Mikutavičiaus nužudymą aiškėja, kad Kauno policija dirbo blogai, jos struktūrose veikia nusikaltėlių pasaulio žmonės. Sakykite, ar dar ilgai pro pirštus žiūrėsite į užsakomąsias žmogžudystes Kaune?

S.ŠEDBARAS. Dėkoju už labai gerą klausimą ir už įspėjimus. Na, žinoma, reikia prisiminti, kiek buvo dedama politikų ir žiniasklaidos pastangų, kad nebūtų pakeistas buvęs Kauno policijos vadovas. Kai pagaliau pavyko pakeisti, laikas jau buvo prarastas. Tai tik pradžiai.

Dabar yra kalbama apie žmogžudystes ir konkrečiai apie kunigo nužudymą. Visų pirma yra elementarūs dalykai, aksiomos. Byla yra prokuratūros, ir tiek saugumas, tiek policija šitoje ir kitose bylose dirba tiek, kiek gauna pavedimų. Jeigu policija neatliko pavedimų, tai tam yra atliekamas tyrimas. Neseniai tarpusavio susitarimu generalinis prokuroras, generalinis komisaras ir specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas pasirašė bendrą įsakymą dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių kaltinimų, jog buvo trukdoma tirti šitą nusikaltimą. Taigi bus atliekamas dar vienas specialus tyrimas, kas, kada, kur ir kiek trukdė šitam tyrimui.

Kitas dalykas. Visiškai įmanoma, jog iš to gali iškilti dar vienas baudžiamasis persekiojimas, kas, kada ir kokių priemonių ėmėsi ir dėl ko ėmėsi, kad nebūtų atpažintas praeitų metų liepos 15 d. išplaukęs lavonas. Žinoma, generalinis prokuroras savo iniciatyva visiškai teisingai atlieka žinybinį, tarnybinį patikrinimą dėl bylos, kuri buvo iškelta pernai metais išplaukus lavonui neištyrimo arba blogo tyrimo. Dar kartą kartoju, nužudymo bylos yra prokuratūros žinioje, ir policija tiria tiek, kiek gauna pavedimų.

Kitas dalykas. Mes puikiai žinome ir kauniečiai Seimo nariai žino, kiek yra susigyvenę kai kurie policijos pareigūnai su nusikalstamo pasaulio atstovais. Tas yra žinoma, ir mes galime atleisti vieną dieną visą policiją iš darbo arba dalį atleisti, bet tai problemos neišspręs. Tačiau naujasis vadovas ir visiškai nauja kriminalinės policijos struktūra, kurios etatų sąrašą pasirašiau prieš dvi dienas, pradės pirmuosius realius žingsnius iš esmės pertvarkant organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos, kaip sudėtinės kriminalinės policijos dalies, struktūrą ir funkcijas. Tai yra vykdoma pagal policijos valdymo audito išvadas…

PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų laikas baigėsi.

S.ŠEDBARAS. Tai tiek.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas. Ruošiasi V.Čepas.

S.KUBILIŪNAS. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Pastaruoju metu Seimas labai atvirai, kartu su visa visuomene, viešai svarsto Transporto priemonių draudimo įstatymą. Ateina daug pasiūlymų, Biudžeto ir finansų komitetas laukia dar daugiau atsiliepimų. Tačiau šie atviri svarstymai sukėlė daug spekuliacijų ir nepagrįsto nerimo. Per Lietuvos kaimus nubangavo grėsminga žinia apie visų priekabų ir senų traktorių privalomąjį draudimą. Tėvynės sąjungos frakcija pasisako prieš senų antikvarinių traktorių, priekabų privalomąjį draudimą. Mes esame už tai, kad sezoninei technikai būtų taikomos didelės draudimo lengvatos. Todėl noriu jūsų paklausti, kokia Vyriausybės pozicija šiuo klausimu?

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Yra gera proga informuoti žemdirbius, kad jie be reikalo neišsigąstų. Jau prieš keletą savaičių Vyriausybė kartu su Žemės ūkio ministerija ir Finansų ministerija svarstė šitą pirminį projektą, kuris yra pateiktas viešam svarstymui. Aišku, galbūt geriau būtų, jog kai kurios nuostatos būtų nepateikiamos dar iki viešo svarstymo. Tačiau šis įstatymas yra labai sudėtingas, jis parengtas pagal kitų valstybių, kuriose yra taikomi daug griežtesni reikalavimai, patirtį. Buvo viešai paskelbtas toks projektas, koks yra priimamas daugelyje Vakarų valstybių. Tačiau viešas svarstymas kaip tik ir buvo būdas išsiaiškinti, kur gali būti pernelyg griežti reikalavimai, ir būdas rasti kompromisinius principus.

Mes jau prieš keletą savaičių esame apsisprendę siūlyti naujesnę redakciją ir netaikyti privalomojo civilinio draudimo nesavaeigėms transporto priemonėms, taip pat kai kurioms traktorių rūšims, ir šiaip žemės ūkio technikai pasiūlyti kitokius, t.y. žemesnius reikalavimus dėl privalomojo civilinio draudimo, atsižvelgiant į vieną paprastą faktą, jog šia technika yra tikriausiai rečiau važiuojama į didesnius kelius ir mažiau gali būti padaroma žalos eismo dalyviams.

Mes tikrai pateiksime šituos siūlymus, ir aš tikiu, jog nenukentės žemdirbiai. Šia proga aš noriu atkreipti dėmesį, kad privalomasis civilinis draudimas tai nėra mokestis valstybei, tai nėra mokestis į jokius fondus, tai yra apdraudimas paties asmens nuo galimos nelaimės. Mes patys žinome, kiek yra žmogžudysčių, kiek yra šeimyninių tragedijų vien dėl to, kad šeimos narys padaro kokią nors avariją ir sužaloja brangią ar mažiau brangią techniką, už kurią sumokėti vėliau neturi už ką. Privalomasis civilinis draudimas yra daromas pačių žmonių labui. Bet, aišku, pereinamasis laikotarpis turi būti, turi būti lengvatos žemės ūkio technikai, o nesavaeigė technika neturi būti draudžiama.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas, ruošiasi E.Petrošienė.

V.ČEPAS. Noriu paklausti ministro V.Babiliaus. Gerbiamasis ministre, prieš porą mėnesių klausiau jūsų apie tai, kaip jūs vertinate dabar jau atstatydintą “Lietuvos energijos” vadovybę… sumokėti JAV firmai “Mobil” 3,7 mln. JAV dolerių K.Kiršo firmos “Dega” skolą? Jūs tada atsakėte, kad savo seife turite pono K.Kiršos vekselį, kuriuo jis įsipareigoja tą sumą “Lietuvos energijai” grąžinti. Neturėdamas galimybės paklausti antrą kartą tada, klausiu dabar. Ar jūs manote, kad yra normalu ir įstatymiška Vyriausybės nariui paimti iš privačios firmos vadovo skolos grąžinimo raštelį, versti privataus asmens skolą sumokėti valstybinei įmonei?

Ir antrasis klausimas. Kokia dabar yra “Degos” bylos padėtis?

Ne prokurorui, o būtent ministrui.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pone ministre. Prašom atsakyti. Antrasis klausimas…

V.K.BABILIUS. Jeigu, gerbiamieji Seimo nariai, mes su jumis savo veiklą suderintume, būtų labai gerai. Aš esu ne vieną kartą raštu kreipęsis į Prokuratūrą, kad paspartintų “Degos” bylos tyrimą. Aš tikrai turiu ir perdaviau Generalinei prokuratūrai pono K.Kiršos prašymą, kad jis labai norėtų, jog “Lietuvos energija” atsiskaitytų su “Mobil”, o jis grąžins “Lietuvos energijos” išleistą sumą pats. Bet tai yra jo prašymas, kaip visi kiti dokumentai, kurie susiję su šia byla, jis yra perduotas Generalinei prokuratūrai. Aš tik tiek žinau, kad prieš porą dienų čia buvo atvykę “Mobil” atstovai toliau ieškoti šių pinigų. Taigi, matyt, tyrimas prasidės.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Petrošienė. Ruošiasi L.Andrikienė.

E.PETROŠIENĖ. Aš noriu paklausti ministro A.Šemetos dėl savivaldybių finansinės būklės, kuri ir šiandien buvo nagrinėta. Sakykite, kaip galima būtų vertinti tai, kad iš 14 savivaldybių, deklaravusių prastą savo finansų būklę, tik keletas savivaldybių pasinaudojo Vyriausybės teikiamu beprocenčiu kreditu? Ar tai nerodo neesminio, paviršutiniško požiūrio į savivaldybių problemas?

A.G.ŠEMETA. Na, aš pirmiausia, atsakydamas į jūsų klausimą, dar kartą norėčiau, naudodamasis šia tribūna, pakviesti merus, kurių savivaldybės turi finansinių sunkumų, iš tikrųjų atvykti į Finansų ministeriją (paskolų sutartys yra parengtos) ir tas sutartis pasirašyti. Na, mane šiek tiek iš tikrųjų stebina. Iš tų 14 savivaldybių, kurias jūs minėjote, dvi apskritai atsisakė imti paskolą, nors buvo teigiama, kad jos turi finansinių sunkumų. Taigi iš tikrųjų tuomet kyla klausimas, ko reikia? Ar reikia pinigų, ar reikia tiesiog kažkokio pasiteisinimo prieš savivaldybės rinkėjus, nes, be abejo, yra patogu būti populiariam, nuolat kritikuojant Vyriausybę ar Finansų ministeriją, kad ji nesuteikė finansinės paramos. Kai finansinė parama yra suteikiama, tada tos paramos kažkodėl atsisakoma. Tiek aš turbūt galėčiau pakomentuoti. O Finansų ministerija, kaip aš minėjau, yra pasirengusi suteikti finansinę paramą toms savivaldybėms, kurios turi problemų, kurios nesurenka pajamų.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė. Ruošiasi P.Katilius.

L.L.ANDRIKIENĖ. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, ką šiuo metu daro Vyriausybė, kokius žingsnius yra numačiusi padaryti, sprendžiant Ignalinos atominės elektrinės klausimą diskusijoje su Europos Sąjunga? Tai yra ar Vyriausybė vis dar laikosi ankstesnės nuostatos reikalauti nepriklausomų ekspertų komisijos, kuri įvertintų elektrinės saugumą ir pateiktų savo išvadas Europos Komisijai ir Lietuvos Vyriausybei, ar priėmė Europos Komisijos pasiūlymą sudaryti bendrą komisiją tam klausimui spręsti, kuri, mano žiniomis, jau šios savaitės pirmadienį turėjo pradėti posėdžiauti Vilniuje? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū už labai svarbų klausimą. Pirmiausia Lietuvos Vyriausybė, kaip, neabejoju, ir Seimas, yra tvirtai įsipareigojusi uždaryti atominę elektrinę, jeigu to pareikalautų saugumo motyvai, jeigu tokius reikalavimus, tokias rekomendacijas pateiks branduolinės saugos ekspertai. Tačiau branduolinės saugos ekspertai dar 1990 metų pradžioje yra atlikę tyrimus ir paskelbę, kad šio tipo reaktoriai, atlikus būtiniausių saugumo priemonių didinimo programą, gali būti eksploatuojami iki pabaigos. Todėl mes sakom: atominė elektrinė anksčiau negali būti uždaroma dėl politinių motyvų. Anksčiau ji gali būti uždaroma tik dėl saugumo motyvų, tačiau tokių saugumo reikalavimų mums nekelia. Nepaisant to, mes inicijavom tarptautinės ekspertų grupės sudarymą, kuri galėtų dar kartą patikrinti, ar tokio tipo reaktorius po jo saugumo didinimo programos gali būti eksploatuojamas. Mes neatsisakom savo iniciatyvos, juo labiau kad Lietuvos Vyriausybės iniciatyvai dėl tarptautinės ekspertų komisijos, kuri būtų sudaroma iš nepriklausomų branduolinės saugos ekspertų, o ne politikų, pritaria kai kurios didžiosios valstybės. Bet mes, kartu siekdami palaikyti dialogą su Europos Sąjunga, neatsisakom sudaryti ir dvišalės darbo grupės arba darbo komisijos, kuri galėtų, mūsų nuomone, įvertinti atominės elektrinės sustabdymo kaštus (o sustabdyti vis tiek kada nors reikės, ar po dešimties, ar po dvidešimties metų) ir įvertinti socialines ekonomines pasekmes, jeigu tektų anksčiau uždaryti. Nesutarimas yra tik dėl to, ar ši darbo komisija turėtų įgaliojimus vesti derybas dėl atominės elektrinės funkcionavimo trukmės. Mes esam pateikę siūlymą ieškoti realių kompromisinių sprendimų. Yra visiškai nerealu, jog atominė elektrinė gali būti uždaryta artimiausiais metais. Tai yra visiškai nerealu, ir apie tai aš informavau Europos Komisiją. Kitas kraštutinis variantas, jog atominė elektrinė funkcionuos iki pat pabaigos, t.y. bus eksploatuojama ir pakeitus kuro kanalus, ypač atsižvelgiant į tai, kad kuro kanalų pakeitimas saugumo nepablogins. Tačiau mes, suprasdami Vakarų visuomenės rūpestį, esame pasirengę ieškoti kompromisinių sprendimų, t.y. tartis, kiek metų – 10 ar 15 m. turi būti eksploatuojamas pirmasis ir antrasis blokai, atsižvelgiant į būtinumą sukaupti lėšas eksploatavimui nutraukti, taip pat, aišku, ir įvertindami galimą neatlygintiną techninę finansinę paramą, su Europos Komisija.

Apibendrindamas turiu pasakyti, jog mes norime tęsti dialogą ir siekiam jį tęsti. Tačiau Vyriausybė turi labai aiškią nuostatą, jog vien dėl politinių motyvų nėra jokių galimybių uždaryti atominę elektrinę, ir to mes neketinam daryti. Bet…

PIRMININKAS. Pone Ministre Pirmininke, laikas baigėsi. Seimo narys P.Katilius dabar klausia. Ruošiasi A.Salamakinas. Kolegos, trumpi klausimai, trumpi atsakymai.

P.KATILIUS. Noriu paklausti švietimo ir mokslo ministrą K.Platelį. Vasario 22 d. Krikščionių demokratų frakcija kreipėsi raštu į ministrą, prašydama atsakymo dėl neseniai išleistų dorinio ugdymo vadovėlių “Esu žmonių vaikas” ir “Šių laikų dorovinės problemos”, dėl šiuose vadovėliuose krikščionybei skirtos vietos. Mes ką tik gavom atsakymą iš viceministrės V.Vėbraitės. Žinoma, tikėjomės gauti iš ministro. Norėčiau paklausti, ar ministro nuomonė sutampa su tuo atsakymu, ar ne?

PIRMININKAS. Trumpas atsakymas, pone ministre. Prašom naudotis kitu mikrofonu.

K.PLATELIS. Dabar tiksliai neprisimenu atsakymo turinio. Galiu pasakyti tik tiek, kad per specialų posėdį mes tas problemas aptarėm ir konstatavom, kad etikos vadovėliuose krikščionybei skiriamas nepakankamas dėmesys kaip tradicinei, daugiausiai žmonių išpažįstamai religijai. Todėl numatom būsimuosiuose vadovėliuose šitą padėtį taisyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi R.Rastauskienė.

A.SALAMAKINAS. Norėčiau klausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, daugelis žmonių ieško savo artimųjų, dingusių be žinios. Ir po šito atvejo Kaune, nežinau, ką jiems ir manyti. Jeigu visai Lietuvai pažįstamo žmogaus neatpažįsta, tai visiškai nesuprantama. Gal jūs turite kokį planą, kaip tą problemą išspręsti?

PIRMININKAS. Dėkui už konkretų klausimą.

S.ŠEDBARAS. Galiu pasakyti tik tiek, kad iki šiol dingusių žmonių problemai ir dingusių žmonių paieškai Lietuvos policija iš esmės neskyrė reikiamo dėmesio, o gal apskritai buvo formaliai tiriamos bylos. Tik dabar kriminalinės policijos sudėtyje yra formuojami specialūs padaliniai, kurie specialiai registruos, kaups informaciją ir užsiims dingusių asmenų policine paieška. Yra ir stereotipai susiformavę, kad visi dingę, dažniausiai moterys, yra savo noru išvežtos. Tai sulaužyti nėra lengva, tačiau tas vyksta. Šiai sričiai, kaip minėjau, yra specialiai steigiami etatai.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė. Ruošiasi J.Valatka.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš suprantu, kad vidaus problemos yra pačios svarbiausios, bet vis dėlto šiandien Europoje vyksta tragiški įvykiai. Serbų lyderių išprovokuotos NATO atakos ir susirūpinę visų Europos valstybių žmonės, pasaulio žmonės. Žinoma, kad ir Lietuvoje daug nerimo. Todėl norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro trumpai išreikšti savo požiūrį į šiuos įvykius. Kaip tai gali atsiliepti ir mūsų regiono situacijai?

A.SAUDARGAS. Aš galiu jums tik pakartotinai perskaityti Užsienio reikalų ministerijos pranešimą. (Balsai salėje) Jeigu jūs žinote, neturiu ką daugiau pridėti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Kolegė R.Rastauskienė gali raštu įforminti šį klausimą, jeigu jos atsakymas nepatenkino. J.Valatka, ir ruošiasi J.Šalčius.

J.VALATKA. Galbūt klausimas gerbiamajam premjerui. Vyrauja nuomonė, kad “Telekomo” pardavimas davė labai gerų rezultatų. Tačiau mes aiškiai matome, kad be kelis kartus padidintų tarifų bei darbo vietų skaičiaus mažėjimo rezultatų nėra. Nematyti stebuklingo ryšių pagerėjimo. Yra, sakykim, žinių, kad rengiamasi parduoti ir likusias akcijas. Tada valstybė, prarasdama dar apie 40% akcijų, visiškai prarastų savo įtaką ir atiduotų tokią svarbią sritį svetimoms valstybėms. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti, kas yra numatoma daryti su šiomis likusiomis akcijomis ir kokiu būdu tai bus padaryta.

Ir labai trumpas klausimas ūkio ministrui. Kas numatoma daryti su Kruonio hidroakumuliacine elektrine, ar ji liks valstybės žinioje? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Turiu paaiškinti, kad didesnės ar mažesnės dalies akcijų turėjimas nesuteikia jokių galimybių Vyriausybei nustatyti telekomunikacijų, šilumos, energijos ar kitų kainų. Ar mes turėsime likusius 35% akcijų, ar neturėsime, Vyriausybė negalės diktuoti kainų, kurios yra reguliuojamos pagal nustatytas įstatymo ir sutarties sąlygas. Net jeigu turėtume 99% ar 100% akcijų, tokia teisė Vyriausybei nėra suteikta. Vyriausybei yra tik priskirta prievolė – kompensuoti indeksuojant minimalią algą, indeksuojant minimalų gyvenimo lygį ir kitus socialinius rodiklius pagal Pajamų garantijų įstatymą, t.y. kompensuoti socialines pasekmes. “Telekomas”, indeksuodamas savo tarifus, atsižvelgdamas į infliaciją, negali viršyti tų normatyvų, kurie yra nustatyti sutartyje. Dėl to aš labai prašyčiau ir ateityje svarstant tai, pasilikti ar nepasilikti akcijas, privatizuoti ar neprivatizuoti kokį nors objektą, nevertinti to kaip būdo, galimybės kištis mums į rinką. O šiaip “Telekomo” darbuotojai, kurie yra atleisti, negirdėjau, kad skųstųsi. Atrodo, kad jie gavo dideles išeitines pašalpas. Yra vienas geras bruožas, kuris lydi visas įmones, į kurias atėjo strateginis investuotojas, – tai, kad yra plečiamos investicijos, plečiama gamyba ir darbuotojai gauna didesnius atlyginimus negu iki privatizavimo. Mes turime labai daug pavyzdžių ir Klaipėdoje. Tikiuosi, ateityje visur, kur ateis investuotojai, gaus didesnes pajamas.

PIRMININKAS. Dėkoju, Ministre Pirmininke. Labai atsiprašau savo kolegos P.Šalčiaus, 17 valanda, ir mes Vyriausybės pusvalandį baigėme… (Triukšmas salėje) Vyriausybės valandą baigėme, aš labai atsiprašau. 8 ne pozicijos nariai paklausė, 8 – pozicijos, dėl to aš labai atsiprašau valdančiosios koalicijos, kad būta mažiau klausėjų.

Kolegos, 10 minučių pertrauka. Gerbiamieji kolegos, taigi Vyriausybės valanda yra baigiama. Aš skelbiu 10 minučių pertrauką. Toliau R.Smetona – 17.10 valandą.

Pertrauka

PIRMININKAS (R.OZOLAS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame posėdį. Iš ano posėdžio dar buvo likę du kalbėjimai. Prašom, dėl vedimo tvarkos kalba E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Man labai gaila, kad nėra gerbiamojo kolegos A.Vidžiūno, kuris, manau, truputėlį buvo pasimetęs. Bet aš iš tikrųjų norėjau dėl vedimo tvarkos kalbėti. Galbūt nebūčiau kalbėjęs, jeigu ponas A.Vidžiūnas nebūtų Konservatorių frakcijos pirmininkas ir nebūtų neišgirdęs, ką pasakė vienas iš jo pavaduotojų.

Manau, kad valstybės institucijų negerbimas tai yra iš esmės negerbimas ir pačios valstybės. O Seimo posėdžio salėje pareiškimai apie tai, kad viena iš valstybės institucijų sulyginama su kitomis panelėmis, atleiskite, tai jau truputėlį per daug. Manau, kad tai nepagarba, kaip minėjau, ir valstybės institucijoms, nepagarba ir kolegoms Seimo nariams. Viliuosi, kad ir kolegos konservatoriai, kaip parlamentarai, tai turėtų irgi įvertinti. Aš būčiau dėkingas, jeigu ponas A.Vidžiūnas (nesikreipiu į kolegą A.Bartkų) įvertintų savo, kaip posėdžio pirmininko, klaidą, o jeigu tokio įvertinimo nebus, aš frakcijos vardu kreipsiuosi, kad tai būtų įvertinta Etikos ir procedūrų komisijos. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ponas A.Vidžiūnas jūsų pastabas girdėjo. Manau, jūs susitarsite. Ponas K.Kryževičius norėjo kalbėti taip pat dėl vedimo tvarkos.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nemalonu kalbėti apie tuos dalykus, kurie kartais įvyksta mūsų Seimo salėje. Jau mes ne kartą esame kalbėję ir prašę Seimo narių, kad vis dėlto reikėtų labiau kontroliuoti savo pasakymus, kalbant apie kitus asmenis, ir nevartoti įžeidžių žodžių. Todėl šiandien tenka apgailestauti, kad ir posėdžio pirmininkas nepasinaudojo Statuto teise, išgirdęs netinkamą pasakymą Prezidentūros darbuotojų atžvilgiu, nors galėjo iš karto pareikšti pastabą.

Aš, pasinaudodamas ta teise, nelaukdamas mūsų Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio, kaip Etikos komisijos pirmininkas, pareiškiu savo nuomonę. Vis dėlto prašyčiau, kad kolega A.Bartkus viešai atsiprašytų ir pareikštų, kad jis netinkamai šiuo atveju pasakė kai kurių pareigūnų atžvilgiu. Tai būtų tinkamiausia proga ir tai būtų mums visiems pamoka, kad labiau kontroliuotume savo pasakymus ir truputėlį valdytume savo emocijas.

PIRMININKAS. Dėkojame Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui.

Kalbėti norėtų ponas A.Bartkus? Prašom.

A.BARTKUS. Aš tik norėjau gerbiamųjų kolegų paklausti, ar būtų geriau, jeigu būčiau pavadinęs drauge iš Prezidentūros, ar dar kaip nors? Juk mes tų žodžių seniai esame atsikratę. Aš čia nė vieno necenzūrinio žodžio nematau ir nematau reikalo… Netgi nežinau, kieno reikėtų atsiprašyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Dar paprašysime pakalbėti poną A.Vidžiūną.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro manau, kad daugybė metaforų, kurios skamba mūsų posėdžių salėje, yra per stiprios. Viena iš per stiprių metaforų, manyčiau, šiandien buvo paleista. Aš deduosi prie K.Kryževičiaus kalbos ir manau, kad aš taip pat galėjau būti pastabesnis, sėdėdamas R.Ozolo vietoje.

PIRMININKAS. Manyčiau, kad jūs sėdėjote savo vietoje, bet šis mažas konfliktas, manau, toliau jau bus sprendžiamas darbo tvarka. Ačiū.

Diskusija “Savivaldybių biudžetų formavimas ir vykdymas” (tęsinys)

Dabar toliau tęsiame diskusiją. Kalba Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji čia dalyvaujantys savivaldybių merai. Aš dėkoju už galimybę dalyvauti šitoje diskusijoje ir kalbėti tikrai labai svarbiu klausimu, nors, deja, ne visiems čia kalbėjusiems taip atrodė. Kai kam atrodė, kad padėtis ne tokia jau tragiška, kad nepagrįsti jūsų reikalavimai. Pridurčiau, iš viso, ko jūs norite, o galbūt iš viso, kodėl jūs čia esate. Štai toks Vyriausybės narių požiūris į problemą, manau, nėra adekvatus jai ir kalbėti reikia, nes per daug skaudžios susikaupusius savivaldybių biudžetų finansavimo problemos, pagaliau konkrečiai ta pati jau tiek minima biudžetų pajamų nustatymo problema. Visos tos problemos yra nesprendžiamos gal laukiant, gal tikintis kokio nors stebuklo, kad kas padovanos reikalingus milijonus, o gal savivaldybės uždarys mokyklas, bibliotekas (joms daugiausia reikia skirti lėšų iš savivaldybių biudžetų) ir tiesiog nereikės jų finansuoti ir nebus problemos, ir lengviau atsikvėpsime. Matyt, to stebuklo belaukiant Švietimo ministerijoje gimė tikrai stebuklingas švietimo reformos planas, kryptys, pagal kurias po dešimtmečio mokymo įgyvendinimo priedanga suplanuotas, mano manymu, kaimo mokyklų uždarymas ir finansinių problemų sprendimas. Kai kurios savivaldybės spiriamos nevilties ar tiesiog kartais persistengdamos, kaip mums dažnai būdinga, jau rengia tuos vadinamuosius mokyklų tinklo optimizavimo planus, pagal kuriuos jau 2000 metais kai kurios dešimtmetės mokyklos bus pradinės, kai kurios pradinės mokyklos iš viso bus uždarytos. Išlaidų, aišku, bus mažiau, bet šios reformos pasekmės, mano supratimu, bus tragiškos. Jau vykusios kaimo reformos simboliu liko fermos be stogų ir be langų, bet jeigu šios Švietimo ministerijoje suplanuotos švietimo reformos simboliu bus mokyklos be mokytojų, mokinių, be stogų ir be langų, tai pasekmės bus daug baisesnės ir tragiškesnės. Aš manau, kad nieko nekeičiant, nieko nedarant ir konkrečiai savivaldybių finansavime esminių pakeitimų nedarant ta ateitis būtent tokia ir matyti. Kiek savivaldybės beldžiasi į Seimą, į Vyriausybę, į Finansų ministeriją. Atrodo, kad valdžia kaip apsinuodijusi, ji negirdi būtent šių problemų sprendimo lauke.

Aš gerai žinau, sakykim, konkrečiai Ukmergės savivaldybę. Jos meras kiek kartų kreipėsi ir, kaip įprasta, tyla. Štai 1999 m. Ukmergės rajono savivaldybės, kaip ir daugelio kitų, pajamos nepadengia būtiniausių išlaidų, nes tiek lėšų, kiek jų yra, reikėtų tik švietimui ir socialinei apsaugai normaliai finansuoti. Kadangi neišvengiamai tenka skirti ir kitoms funkcijoms finansuoti, aišku, kad švietimas negauna žymios dalies reikalingų lėšų. Šių metų Ukmergės rajono biudžetui būtiniausioms (aš kartoju), pačioms būtiniausioms reikmėms finansuoti trūksta beveik 12 mln. Lt. Vadinasi, vietoje būtinų 56 mln. Lt, suplanuoti 44 mln. Lt ir tai labai problemiškas jų surinkimas, nes per šių metų du mėnesius į savivaldybių biudžetą negauta jau 1 mln. su viršum mokestinių pajamų, per pusę milijono iš valstybės iždo savivaldybių biudžeto išlaidų struktūrų skirtumams ir pajamoms išlyginti. Taigi perspektyvos labai liūdnos. Ką tada kalbėti apie smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą savivaldybėse, apie ūkio plėtrą, apie naujų darbo vietų steigimą! Štai Ukmergės savivaldybė sukdamasi iš padėties nustato tik minimalius atlyginimus darbuotojams. Švietimo įstaigų ūkio išlaidoms skirta 26% minimalaus būtiniausio poreikio, ketvirtis. Sakykim, kas ketvirta mokykla bus su stogu, bet trys iš keturių jau be. Labai tikėtina, kad iš tikrųjų tas mokyklų naikinimo planas tokiu būdu bus įvykdytas.

Aš kviečiu Finansų ministeriją, aš kviečiu mūsų tikrai tokią savimi patenkintą Vyriausybę, aš kviečiu tokį vienintelį ir nepakeičiamą mūsų premjerą vis dėlto atsigręžti nuo savo labai pamėgtų globalinių makroekonominių rodiklių puoselėjimo, nuo įvaizdžio kūrimo, nuo Europos Sąjungos ar Jugoslavijos problemų nagrinėjimo atsigręžti į paprastesnius, į kasdieniškus reikalus – į savivaldybę, į mokyklą, į žmogų, nes nesprendžiamos tos problemos niekur neišnyks, jų tik dar labiau kaupsis. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū. Labai prašysiu laikytis reglamento – 5 min. Kalba K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Leiskite ir man pasakyti keletą minčių svarstomu klausimu, nors anksčiau kalbėję, ir kolega P.Papovas, ir, žinoma, mūsų savivaldybių merai, tikrai labai nuodugniai išanalizavo savivaldybių biudžetų formavimo ir naudojimo situaciją. Kaip matome, ji nėra džiuginanti, nepaisant gan optimistiškų ministro A.Šemetos paaiškinimų. Jeigu mes šią savaitę žvilgteltume į tai, kokie skaičiai susiformavo nuo metų pradžios, tai jau net ne 98 mln. Lt, apie kuriuos kalbėjo kolega P.Papovas, bet būtų apie 130 mln. Lt. Tai yra maždaug apie 15% atsiliekama nuo planuoto biudžeto. Akivaizdu, kad tektų pritarti jau ne kartą siūlytam dalykui – kuo greičiau pateikti (tai, žinoma, turėtų padaryti finansų ministras netgi atsiprašydamas Seimo ir visų, kuriems tai yra svarbu) pakoreguotą valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą iš naujo svarstyti Seime, nes tos korektyvos tikrai turėtų būti esminės. Tai yra liūdnas dalykas, nes apskritai tai situacijos kaip tokios iš esmės nepagerins, tačiau sumažins tas problemas, kurios išplaukia iš nerealiai suplanuotų rodiklių, nes jeigu savivaldybės turi tokį planą, lygiai taip pat ir valstybės biudžeto finansuojamos institucijos sudaro sutartis su tiekėjais, su rangovinėmis organizacijomis. Pastarosios suplanuoja atitinkamai darbų apimtis, produkcijos apimtis ir vėliau, kai finansavimas neateina, ta finansinė įtampa iš biudžetinės sferos pereina į ūkinę sferą ir tokiu būdu išeina grandininė reakcija, vėlgi sukelianti biudžeto formavimo neigiamas pasekmes. Akivaizdu, kad makroekonominių rodiklių prognozė buvo visiškai nereali, kai buvo suplanuota 5,5 % bendrojo vidaus produkto augimas, 5% infliacijos lygis ir daugiau kaip 10% biudžeto padidėjimas. Labai gaila, kad tada Vyriausybė neįsiklausė į pastabas, į kritiką dėl šitų rodiklių, į pagrįstus, argumentuotus samprotavimus, kad bendrojo vidaus produkto augimas galės būti 2–3%, ir tikrai ne daugiau. Tai būtų kur kas realesnis pagrindas biudžeto planui. Nors žodis “planas” netinka, bet šiuo atveju nėra kaip kitaip jį ir pavadinti.

Taigi pagrindinė priežastis, dėl kurios susidaro šita situacija, tai yra, žinoma, verslo sferos sunkumai. Jie nė kiek ne mažiau kaip kitos mokesčių formos atsiliepia fizinių asmenų pajamų mokesčiams, kurie sudaro liūto dalį savivaldybių biudžetuose. Kai tokia situacija egzistuoja, o ji yra dar nevienoda atskirose savivaldybėse, tai visiškai pagrįstas klausimas dėl dotacijų dydžio, metodikos. Ir kai ponas ministras čia kalbėjo apie tai, kad metodikos projektas jau yra parengtas, tai, žinoma, šiandien iškyla klausimas, ir galbūt su savivaldybių atstovais, merais derėjo šitą klausimą aptarti, kaip jie galvoja, ar būtent ta naujoji metodika gali būti panaudota jau šių metų biudžetų korektyvoms, ar ta metodika tarnaus tik kitų metų biudžetams. Ir viena, ir kita situacija nėra ideali, nes keisti metodiką, kaip jūs patys suprantate, beveik artėjant metų viduriui, irgi nėra labai gerai.

PIRMININKAS. Ponia Prunskiene, laikas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano mintis būtų tokia. Vienas iš merų, turbūt ponas V.Muntianas, kalbėjo apie socialinių funkcijų perkėlimą savivaldybėms. Viena iš tokių yra lengvatinių keleivių pervežimo išlaidų kompensavimas savivaldybėms. Skirtumas yra tikrai didelis. Skaičiavimai yra pakankamai įtikinantys. Jie rodo, kad tokių kompensacijų turėtų būti maždaug 220 mln., skirta apie 87 mln. Kyla klausimas, ar šiandien mes galėtume pasielgti lygiai taip pat kaip su energetikos sfera, pripažįstant vidaus skolą? Ir kaip tai toliau vėlgi atsilieptų Lietuvos finansinei situacijai? Aš, žinoma, norėčiau toliau gilintis į šitą klausimą, bet laikas man neleidžia. Manau, kad tai yra reali tema, dėl kurios mes turime apsispręsti, kas gi kompensuos būtent šituos nuostolius. Čia kalbama pirmiausia apie keleivinio transporto įmones, kurios pateko į labai sunkią padėtį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame poniai K.Prunskienei. Kalbės R.Survila. Ruošiasi J.Matekonienė.

R.SURVILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, miestų ir rajonų merai! Tema, kurią pradėjo ponas P.Papovas, labai svarbi, nes municipalitetas ar kita miesto, miestelio kaimo bendrija yra svarbiausias vienetas, be kurio neįmanoma pilietinė visuomenė ir kurią dar mes ne vienerius metus turėsime kurti ir tobulinti. Šiandien turbūt sunku tikėtis ir sunku viltis, kad viskas padaryta. Iš tikrųjų naujų įstatymų, pataisų, skaičiavimų reikės labai daug. Ir pasakyta buvo labai daug. Jeigu apibendrintume tai, kas pasakyta, liktų tikrai reikalingų minčių, kurios pravers ateityje Seimui ir kitoms institucijoms sprendžiant, kaip tobulinti savivaldą. Bet aš norėčiau pakalbėti ką kita, apie nemanomą mėnulio pusę. Bus įdomiau, jeigu aš kalbėsiu apie ką kita, nes visa, kas buvo kalbėta, tai buvo viena tema, kad trūksta pinigų, kad yra objektyvių, subjektyvių jų trūkumų priežasčių. O ta kita pusė būtų tokia.

Aš jau labai daug metų stebiu savivaldybių darbą, buvau rajonų tarybų nariu ir panašiai, ir turbūt tai, ką pasakysiu, gali pasakyti daugelis ne tik Seimo narių, bet ir šiaip piliečių. O pasakysiu štai ką. Savivaldybės yra institucija, kuri tikrai labai mažai kam atsako. Savivaldybės meras ir taryba atsako rinkėjams, bet rinkėjui pareikalauti atsakomybės yra labai sudėtinga ir labai nedažnai tenka tą daryti. Ir rezultatas. Štai viena savivaldybė paima 2 mln. Lt ir bando rekonstruoti katilines. Po rekonstrukcijos paaiškėja, kad tos katilinės sunaudoja tiek pat lėšų, kad pagamintų šilumą, kaip ir anksčiau, kaip ir iki rekonstrukcijos. Užmirštama. Kita savivaldybė paima dar didesnį kreditą ir perka poilsio namus, tikėdamasi padaryti kokį nors biznį, padaryti pelną. Kasmet moka procentus už paimtą paskolą, niekas nevyksta, ir užmirštama tai. Galų gale baigiasi kadencijos. Trečia savivaldybė perka anglį žiemai. Sumoka pusę milijono ir paaiškėja, kad sumokėta bankrutavusiai firmai. Užmirštama ir tai. Normalus UAB šeimininkas galbūt nusišautų, galbūt. Savivaldybėje visa tai yra beveik eilinis atvejis. Nekalbu apie visas. Bet tai, ką pasakiau, yra tikri dalykai, ir, matyt, ta kita mėnulio pusė yra tai, kad ši institucija, kaip ir visos rinkos ekonomikos dalyvės, turėtų būti daug atsakingesnė ir daugiau kontroliuojama. Manyčiau, kad čia taip pat Seimo ir kitų valstybės institucijų reikalas. Kitaip pernelyg atviri vartai nerūpestingam lėšų naudojimui. (…) Ponas A.Lankauskas gerai pasakė, kad reikia daugiau savarankiškumo, laisvės, bet kartu ir atsakomybės. Atsakomybė savaime neatsiras. Atsakomybė bus tik tada, kai tai bus reglamentuota, kai turėsime patikimus kontrolės variantus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui. Dabar kalbės Seimo narė J.Matekonienė. Rengiasi P.Gylys.

J.MATEKONIENĖ. Labai dėkoju, kad man leido kalbėti, tik labai apgailestauju, kad kalbėsimės vėl tik mes patys. Deja, ministro jau nėra. Aš iš ministro išgirdau tokį dalyką, kurio norėjau paklausti ir čia esančių merų, ar jums kas nors iš Finansų ministerijos siūlė kreditą? Man teko dalyvauti, kaip sakė ministras, išmušant kreditus. Teko dalyvauti. Bet aš galvoju, gal tik jonaviečiams siūlė, o mes negražiai elgėmės. Bet manyčiau, kad pritars, jog nė vieniems nesiūlė, arba tas siūlymas yra suprantamas vienaip ir nesuprantamas pas mus.

Dabar aš atstovauju Jonavai. Tai yra ta savivaldybė, kuri nepatvirtino šiais metais biudžeto. Nepatvirtino, norėčiau pasakyti, vienbalsiai. Visos frakcijos tai rėmė, ir tai nebuvo politinis sprendimas, bet tai buvo grynas ekonominis apskaičiavimas. Vyriausybė patvirtino didesnį biudžetą, jeigu mes paimtume jį absoliučiai, lygintume su praėjusiais metais. Deja, Jonavos savivaldybė praeitais metais buvo viena iš Lietuvos savivaldybių, kurioje nebuvo surinktos pajamos, ir jos nebuvo surinktos 3,5 milijono. Dar viena tokia savivaldybė buvo Trakai, bet Trakuose trūko tik 128 tūkstančių. Deja, nebuvo atsižvelgta, nebuvo nagrinėta, kodėl yra šitoks pajamų nesurinkimas. Jonava yra miestelis, kuris priklausė nuo dviejų didelių įmonių: “Achemos” ir “Jonavos baldų”. “Jonavos baldai” bankrutavo, “Achema” sumažėjo. Jūsų žiniai, “Achema” per sausio mėnesį sugebėjo pervesti į savivaldybės biudžetą 960 Lt. fizinių asmenų pajamų mokesčio. Labai neaišku, kokia yra metodika, kad tokioje Jonavoje net fizinių asmenų pajamų mokestis ne visas paliekamas. Jeigu mes galim pasakyti, kad… Aš jau lyg ir girdžiu, kad Lietuvos Vyriausybė, gerbiamieji Lietuvos žmonės, pasirūpino jumis ir jums nemokamai įrengs skaitiklius, bet pamirštama skirti pinigų šitam nemokamam pastatymui, o Jonavoje reikėtų 764 tūkst. Lt. Nesuskaičiuota, kiek yra pasižadėta mokėti mokytojams didesnių algų už tai, kad jie pakėlė kvalifikaciją ir turi teisę gauti tas algas. Deja, tam irgi trūksta 1 mln. 143 tūkst. litų. Nežinia kodėl į Jonavą, kuri, kaip žinote, yra šalia Kauno, susikelia visi bedarbiai, kurie parduoda Kaune butus. Jie, už tą skirtumą pagyvenę, dar kartą tuos butus parduoda ir keliasi į Ruklą, kuri taip pat yra Jonavos rajone. 80% Ruklos gyventojų gyvena tik iš pašalpų. Ten vienas darbuotojas nesuspėja mokėti pašalpų. Ar nereikėtų metodikoje į tai atsižvelgti? Ar reikėtų Jonavos merui, jo darbuotojams ir Seimo nariui eiti ir tada, kai tau siūlo tą kreditą, nežinia kodėl neimti? Ar mes gyvenam Lietuvoje, ar mes gyvenam kur nors, nežinau, džiunglėse? Tai yra žmonės. Jiems reikia duoti valgyti, juos reikia remti. Kažkaip keista, kad Vyriausybė staiga paleidžia tokią dezinformaciją, jog Jonavoje nemokamos mokytojams algos. Noriu pasakyti, kad Jonavoje mokamos algos iš paskutinių pinigų, visko atsisakant. Deja, Jonava per šį ketvirtį pajamų surinkimą įvykdys tiktai 68,5%. Trūks 3,8 mln. Gavo kreditą, suteikė kreditą. Kitaip sakant, “išmušėm” kreditą, deja, 410 tūkst. litų. Labai norėčiau nelaukti skurdžių, baisių pasekmių ir peržiūrėti šitą metodiką bei siūlyti kreditą, siūlyti tokias priemones, kurios leistų žmonėms bent truputį gyventi. Jonavoje nedarbas šiuo metu jau yra 16%. Aš manau, kad penktadienį nuvykus rasiu jau 17%. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojam. Dabar kalbės P.Gylys. Ruošis E.Kunevičienė.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji merai, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai! Manau, kad nagrinėjamą klausimą galima svarstyti dviem aspektais: pirmiausia valdymo požiūriu, kita vertus, finansų požiūriu. Tie du dalykai yra labai susiję. Manau, kad šiuo metu mes susiduriame su rimtom valstybės valdymo problemom, kai kas sako, krizėm, nes daugelis gyvenimo sričių nėra valdomos, tarp jų valstybės finansai. Skaičiai daugumai čia esančių yra žinomi.

Šiandien neišspręsta viena labai svarbi valdymo problema – tai centrinės valdžios ir savivaldos santykis. Galima ir kitaip suformuluoti: biurokratijos ir savivaldos santykis. Iš to, ką aš girdėjau merų kalbose, aš suprantu, kad kol kas viršų ima biurokratija, kad savivalda, ar mes nagrinėsim mokesčių autonomiją, ar nagrinėsim kaip, pavyzdžiui, skirstomos lėšos kapitaliniams įdėjimams, investicijoms, kaip yra leidžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu, yra akivaizdi persvara biurokratijos naudai. Šitą santykį reikia keisti. Jis negali būti pakeistas labai greitai. Tai yra kompleksinis uždavinys. Bet aš nematau noro tai daryti. Šiandien finansų ministras, kuris kažkodėl nepanoro toliau dalyvauti diskusijoje, pasakė tokius žodžius: egzistuoja biudžetų derinimo mechanizmas. Na, bet visi faktai rodo visai ką kita – nėra to biudžetų derinimo mechanizmo. Turėjo būti metodika – mes jos nematom. Yra situacija, kai yra vadinamosios geros (politikos aš nenoriu painioti) ir blogos savivaldybės, kurios kaltos dėl to, kad yra skirtinga socialinė, demografinė ar kitokia situacija. Niekaip negalim per kelerius metus šito išlyginti. Pripažinkim, kad buvo netikslumų, ir taisykim. Deja, mūsų valstybėje stručio pozicija kartais dominuoja realizmo pozicijos atžvilgiu. Pripažinkim, nebijokim, tai yra protingo valdymo požymis, nes jeigu neigi problemą, jos nesprendi, jinai tiktai kaupiasi, bręsta ir gali anksčiau ar vėliau sprogti.

Taip pat nepatinka finansų ministro ir apskritai ministerijos tonas. Aš skaičiau tą grasinimą savivaldybėms, kad bus imtasi sankcijų, jos kažko reikalauja. Tai ne dialogas. Savivaldybės negauna pinigų ir jos nenori tvirtinti nerealaus finansinio plano. Jos nori žinoti, kaip jos padengs tas išlaidas, kurios yra būtinos. Deja, mūsų Vyriausybė ima grasinti. Šiandien finansų ministras pagrasė ir opozicijai, nors, kaip matote, opozicija iš esmės nekelia politinių klausimų, tik nori racionaliai prisidėti prie šio klausimo sprendimo, šiuo atveju neeksploatuoja šio klausimo. Norėtume, kad reikalai pajudėtų. Dauguma merų, kaip žinot, yra visiškai ne mūsų pakraipos. Tai kam tie grasinimai?

Taip, šiandien nesurenkami finansai. Valstybės mastu yra arti 600 mln. Lt nesurinktų mokesčių. Kenčia žmonės mėnesiais, jau mėnesiais. Aš buvau kai kuriuose rajonuose, mokytojai negauna atlyginimų. Ne visuose. Kai kurie rajonai laikosi gerai. Kai paskambina savivaldybės finansininkas į ministeriją, sakoma: neskambink, netrukdyk dirbti. Bet savivaldybių merams, taryboms skambina žmonės, kurie negauna darbo užmokesčio. Ir mes manom, kad situacija yra normali, kad situacija yra kontroliuojama.

PIRMININKAS. Laikas!

P.GYLYS. Aš paskutinį… Aš frakcijos vardu kalbu.

PIRMININKAS. Tada atsiprašau.

P.GYLYS. Ji nėra kontroliuojama dar vienu požiūriu. Manau, kad savivaldybių neturi drebinti ta blogų-gerų savivaldybių problema, neturi taip pat būti laiko nelygumų. Kai kurių savivaldybių finansavimas, pavyzdžiui, palyginti lapkričio ir sausio mėnesius, praeitų metų lapkričio ir šių metų sausio mėnesį, yra maždaug pusantro karto mažesnis. Tokių laiko skirtumų negali būti. Išlaidos yra tolygios, vadinasi, ir pajamos turi būti tolygios.

Aš ateityje siūlyčiau dar kartą grįžti prie bazinio skaičiaus. Praeitais metais nepavyko to padaryti, bet dar kartą pasvarstykime, ar iš tikrųjų norint demokratizuoti, decentralizuoti valstybės valdymą ir padidinti savivaldybių vaidmenį 32% nacionalinio biudžeto yra pakankamai? Šiuo metu pinigų neturėjimas savivaldybėse tai yra ir savivaldybių diskreditavimas. Tai yra vietinė valdžia, arčiausiai žmonių esanti valdžia. Jeigu nemokami atlyginimai, yra diskredituojama ta valdžia, tos tarybos, tie merai. Diskredituojama apskritai valdžia, kadangi daugeliui žmonių mes esame vienos partijos, kuri vadinasi valdžia, atstovai. Taigi prisiimkime iš dalies bendrą atsakomybę ir ieškokime protingų spre ndimų negrasindami vieni kitiems. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narė E.Kunevičienė. Ruošiasi kalbėti V.Andriukaitis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Reikia pripažinti, kad mūsų poreikiai yra didesni negu galimybės. Čia nieko naujo nepasakiau. Tie poreikiai yra normalesni, negu mes perėmėme sąlygas, kurios galėjo ir gali pateisinti tuos poreikius. Diskutuoti labai sunku. Finansų ministras teisus kalbėdamas apie tai, kaip surenkami mokesčiai, koks valstybės biudžetas. Ir merai teisūs, kadangi jiems irgi reikia vykdyti ir nutarimus, ir atsižvelgti į žmonių lūkesčius. Todėl šiandien mes turėjome svarstyti nutarimo projektą, kuris būtų nors truputį leidęs spręsti susidariusią padėtį, susidariusias problemas.

Aš noriu pereiti prie nutarimo, mes turime svarstyti nutarimą. Tačiau nutarimas taip parengtas, kad už jį negalima ne tik balsuoti, bet dėl jo negalima net diskutuoti. Paklausykite 1 straipsnį: “Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki kovo 31 d. pateikti iš esmės patobulintą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą”. Jeigu mes dabar kovo mėnesį gausime tą projektą, birželio arba liepos mėnesį priimsime, tai kada gi mes keisime patį Biudžeto įstatymą? Kaip galės savivaldybės susiplanuoti savo biudžetus? Daugelis taip ir padarė, įstatymas yra priimtas, per mėnesį turėjo suplanuoti ir patvirtinti tokius biudžetus, kokie yra.

Todėl 1 punktui jokiu būdu negalima pritarti. Kad reikia keisti metodiką, taip, reikia. Bet tai, kaip jūsų parašyta dabar, kad tą metodiką reikėtų keisti tam, kad įvykdytume 1999 metų biudžetą, tikrai nelogiška.

Einame toliau. 2 punktas. “Iki 1999 m.balandžio 30 d. pateikti su Lietuvos savivaldybių asociacija suderintą Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą”. Iki balandžio 30 d. Iki kovo 31 dienos. Tai kaip šitą galima padaryti, jeigu ta metodika dar neparengta ir Seime nepriimta? Tą metodiką reikia viešai svarstyti. Mūsų komitetas dabar tą viešą svarstymą organizuoja. Jis tęsiasi du mėnesius. Taip, du mėnesius. Skelbiama, važiuojama į savivaldybes ir visur turi būti aptariama. Čia yra labai svarbus dalykas. Čia ne vienos dienos dalykas. Aš nežinau, jeigu jūs taip greitai mokate padaryti, tai kodėl iki šiol nieko nepadarėte? Mes taip nemokame, nes viešas svarstymas yra ilgas procesas.

Todėl siūlyčiau tokiam projektui nepritarti. Jį reikia tobulinti. Galbūt reikėtų sudaryti darbo grupę, bendrą darbo grupę, kad nutarimo projektą parengtų kokybiškai, nes reikia prie jo padirbėti, o ne tik kalbėti. LDDP atstovai moka tik šnekėti, o dirbti jie nenori. (Šurmulys salėje)

Antrasis klausimas. Man meras sakė, kad aš neteisingai pasakiau skaičių, kad savivaldybių biudžetai auga 1999 m. 29%. Taip, galbūt. Aš nepasakiau, kad jų biudžetų pajamos auga 29%. Savivaldybių biudžetų pajamos šiemet išauga 29%, bet dotacijos iš valstybės biudžeto sumažinamos, nes valstybės biudžetas mažėja, ir bendras augimas – 13,1%.

Dėl to, kaip ministras pasakė, kad bausime. Gal čia jūs perdėjote. Jis negali bausti, bet jis negali ir suteikti pagalbos toms savivaldybėms, kurios nepatvirtina biudžetų. Todėl, kad tai yra neįstatymiška, nekonstituciška, ir teikti iš biudžeto pagalbą tokioms savivaldybėms finansų ministras tikrai negalės. Turi patvirtinti biudžetus, turi susitarti dėl kreditų, dėl pagalbos, ir tik tada galės kalbėti su finansų ministru.

PIRMININKAS. Laikas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Finansų ministras niekaip negali skatinti nevykdyti įstatymų. Prašau nepritarti nutarimo projektui, sudaryti darbo grupę, parengti kokybišką Seimo kompetenciją atitinkantį nutarimą ir tada dėl jo balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės V.Andriukaitis. Rengiasi L.Sabutis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš norėčiau šiek tiek pakomentuoti kolegės ponios E.Kunevičienės kalbą. Ar mes kalbame iš esmės, ar dėl formos? Jeigu dėl Seimo nutarimo formos, sutinku, kad reikia redaguoti 1 straipsnį. Bet jį labai lengva redaguoti. 1 straipsnyje reikia kalbėti apie tai, kad Savivaldybių pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimas iš tikrųjų vėluoja, tą mes pripažįstame. Tai yra mūsų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kompetencijos reikalas. Mes galime kalbėti, kad tą įstatymą reikia tobulinti, juo labiau kad finansų ministras taip pat apie tai kalbėjo. Atsisakius įvado, 1 punktas lieka galioti, t.y. terminas… O dėl termino galime diskutuoti. Netinka kovas, kalbame apie gegužį. Bet svarbiausia, kad ką nors kalbame, priimame kokį nors sprendimą. Jeigu mes komitete negalime priimti, tai gal mes Seime galime priimti sprendimą? Lygiai taip pat kaip savivaldybių reforma: dvi alternatyvos iki šiol kabo, ir mes jokio sprendimo nepriimame. Mes nepasakome raidės “a”. Tada būtų galima pasakyti, per kiek metų, kaip ir visa kita. Bet šituos dalykus mes turime padaryti.

Dabar antras dalykas. Iš esmės kalbant klausimas yra labai rimtas. Ar mes iš tikrųjų tikslinsime biudžeto projektą? Visi suprantame, kad mes neturime jokių kitų šaltinių sakyti, kad gausime papildomų pajamų. Nėra. Bet ar mes galime paklausti, kad valstybės biudžeto dalis, tarkime, ta dalis, kuri šiuo metu numatyta nepaprastosioms išlaidoms, t.y. 458 mln. litų, galime tą sumažinti ar negalime? Jeigu galime sumažinti, tai taip ir darykime. Sumažinkime tą dalį ir proporcingai didinkime savivaldybių dalį. Tai gal iš tikrųjų pažiūrėkime, kokie yra svarbiausi dalykai? Aš manau, kad kito kelio nėra. Vis tiek reikės tikslinti biudžetą. Visi tą mato. Biudžeto surinkimas aiškiai demonstruoja, kad mes vienaip ar kitaip prie to klausimo, kolegos, sugrįšime.

Aš noriu dabar kalbėti, ar mes iš esmės norime svarstyti, ar vėl stalo teniso kamuoliuką stumdyti? Jeigu iš esmės, tai sakykime – taip, priimkime sprendimą. Dėl metodikos aišku, kad būtina parengti patobulintą metodikos projektą ir kuo greičiau. Juk ji veiks tik kitiems metams. Čia jau aišku. Bet šiuo atveju ar mes tiksliname biudžetą? Jeigu priimame sprendimą, kad tiksliname, tada iš tikrųjų yra vienintelis variantas – valstybės dalis. Jeigu mes mažiname nepaprastąsias išlaidas, tai ta dalimi galime didinti savivaldybių biudžetą. Kito kelio nėra.

Iš tikrųjų savivaldybėse yra didžiulės problemos. Jeigu mes taip apsisprendžiam, tuomet 2 straipsnį irgi redaguojame, pritariame, kad jo reikia, ir mūsų diskusija tampa racionali. Čia susirinkę savivaldybių merai bent žinos, kad važiavę po 100 ar po 200 kilometrų pagaliau pamatė visiškai normaliai, visiškai dalykiškai diskutuojančius žmones, dalykiškai kalbančius apie tą problemą. Jeigu taip yra priimtina, aš manau, Seimo nutarimui galima pritarti po pateikimo, susitarti, kaip jį patobulinti, bet, svarbiausia, susitarti, kad tiksliname valstybės biudžeto dalį, mažiname, ir ta dalimi didiname savivaldybių biudžetus. Kito kelio tikrai nėra. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kalba Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, man tartum tektų būti arbitru. Dabar viena dalis pasakytų pastabų buvo tokių, jog labai daug priklauso tie reikalai, kurie susiklostė apskritai Lietuvos ūkyje, ne tik finansiniame ūkyje, bet ir valdymo dalyje, nuo pačių merų, nuo Savivaldybių asociacijos, o kita dalis teigia, jog čia jau nieko negalima pakeisti, būtina tiesiog papildomų finansų. Šiaip vertindami situaciją vis dėlto pripažinkim, kad poros savivaldybių Lietuvoje yra išties labai kebli padėtis, ir dėl to yra kebli padėtis, kad prieš metus parengtas ir priimtas Metodikos įstatymas negalėjo numatyti visų nelygumų. Tai pripažino daugelis, tarp jų ir finansų specialistai, todėl reikia ieškoti išeities. Vadinasi, reikia padėkoti Kėdainių savivaldybės merui už nuoseklumą ir įrodinėjimą, galiausiai kai kuriuos ir Seimo narius įtikino, jog tas jo darbas nenuėjo veltui ir toks projektas yra parengtas, bet šiandien mes turime kalbėti apie du dalykus, t.y. ką darys merai rytoj, kuriems yra išties nelengva įtikinti tarybos narius ir patvirtinti savo pajamas, išlaidas, ir ką darysime 2000 metais. Mes neturėsime daugiau laiko vėl apie tai kalbėti. Mes turime kalbėti šiandien, ir būtent Metodikos įstatymas yra rengiamas tam, jog mes patys pasižadėjome ir įsitikinome, kad reikia parengti tinkamą vieną ir kitą, pavyzdžiui, reikia naujesnio Biudžetinės sandaros įstatymo ir jis taip pat yra beveik subrendęs, bet nepateikiamas Seimui, kaip ir tas mano minimas Metodikos įstatymas. Apgailestauti tenka mums, Seimo nariams, jog Vyriausybė prieš mėnesį jau priėmė nutarimą, kad pateiktų visi, kam privalu, rodiklius dėl 2000 metų formavimo. Vėl bus formuojama pagal seną kurpalį, todėl mes komitete labai sunerimome ir paprašėme bent porą kartų, su tuo sutiko Vyriausybės įgalioti asmenys, mes gavome atitinkamus atsakymus ir šiandien jums išdalytas net finansų ministro atsakymas, jog iš tikrųjų neišvengiamai reikia paspartinti darbą. Paspartinti dėl to, jog mes realiai tikime, galų gale gal priimsime tvirtą politinį sprendimą, jog turi būti 2000 metais rinkimų metu suformuota keletas naujų savivaldybių. Jau ir toje dalyje netinka senasis Metodikos įstatymas, o naujuose rodikliuose pagal Vyriausybės nutarimą apie tai net neužsimenama.

Šiandien pritarčiau tai minčiai, jog paprasčiausiai esame atsidūrę tokioje situacijoje dėl to, kad nėra pačios vykdomosios valdžios tinkamo susikalbėjimo. O kas yra vykdomoji valdžia? Ministrai, Vyriausybė ir merai. Savivaldybių asociacijos nuolat reiškiama merų iniciatyva. Tačiau labai keista (ir turiu kai kuriems savo kolegoms pasakyti, tarp jų ir Vyriausybės nariams), jog vis bandoma neišgirsti mažesnių vykdomosios valdžios atstovų. Šiuo atveju pirmiausias mano priekaištas Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos vadovybei, taip pat ir Finansų ministerijai. Komiteto nutarime mes įrašėme specialų punktą, jog merai skundžiasi, negalėdami patekti pas ministrus. Todėl manyčiau, kad šiandien visiškai teisingai yra tos pastabos ir didelis susirūpinimas išreikštas Seimo narių. Nenorėdamas kartoti pasakysiu, jog nė kiek ne lengviau nei mums čia dirbant yra ir savivaldybių taryboms, merams ten, vietoje. Nė kiek ne lengviau. Tuo tarpu ne kartą atėję žmonės man pabrėžia, kodėl savivaldybėse yra gerai apmokami samdomi juristai, personalo vadovai, kitokie patarėjai, merams tartum reikia tokių specialistų, žmonėms iš to jokios naudos, todėl priekaištaujama. Kodėl seniūnijoje yra įmonė, kuri turi juristą, seniūnijoje yra juristas, galų gale centriniame aparate yra juristas. Ir tai yra papildomos išlaidos. Šalia to, kai skirstomos išlaidos, čia ne šiandien mus reikėtų apie tai kalbėti, bet tuoj žmonės pastebi skirtumą, kodėl auklėtojos padėjėja gauna 320 Lt, o auklėtoja darželyje gauna 700 Lt. Vietos savivaldos įstatymas suteikia teisę taryboms pačioms nustatyti, kiek turėti etatų, kokią turėti struktūrą ir kiek turėti išlaidų. Pamąstykite, gerbiamieji, ar toje dalyje negalima rasti resursų?

Pritarčiau tai minčiai, kad šiandien visoms savivaldybėms reikia turėti vykdant įstatymą savo biudžetus, ir pritariu, kad turi būti papildytas mūsų Seimo nutarimas, jog atitinkamai Vyriausybė skirs lėšų ir išties pagalbos ranką toms savivaldybėms, kurios čia buvo paminėtos. Jos yra keturios, šiandien nepatvirtinusios savo biudžetų. Gal labiausiai kritiška situacija yra dviejų, tačiau, man atrodo, po šio pokalbio turėtų reikalai pajudėti ir svarstant įstatymus, kuriuos čia minėjome Seime, ir kartu tvirtinant bei ieškant išeities pačiose savivaldybėse.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Mūsų diskusija baigėsi. Gal kas nors iš mūsų pakviestų merų norėtų tarti kokią repliką ar baigiamąjį žodelį kelias minutes? Nematau. Yra? Ponas V.Muntianas. Prašom.

V.MUNTIANAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų labai ačiū už rūpestį, ačiū, kad skyrėte dėmesio savivaldybėms. Iš tikrųjų mes patekome į tokią situaciją, kad trečdalis rajono savivaldybių (aš vėl grįžtu prie to) išgyventi tikrai negali. Aš specialiai nekartojau tų minčių, kurios buvo pasakytos, bet tikrai galėčiau paneigti visus tuos skaičius, kurie buvo išsakyti mūsų finansų ministro. Jeigu jūs gerai įsižiūrėsite į tas lenteles, kurios yra jums pateiktos, jūs iš tikrųjų pamatysite, kad trečdalis savivaldybių niekaip negali išgyventi dėl paprasčiausios priežasties, apie kurią kalbėjo ir finansų ministras. Jeigu vienos savivaldybės augimas pusantro karto, kitos savivaldybės – du kartus, tai labai labai atsiprašau. 50% augimas didesnis – ką tai reiškia savivaldybei? Padidinkite 10% Kėdainių savivaldybei, ne 50%, ir jau bus tie pinigai, kurių reikia mūsų būtiniausioms išlaidoms.

Taigi aš dar kartą grįžtu prie to, kad vis dėlto dėl to įstatymo, dėl kurio visi jau sutarė, kad jis yra neteisingas, turėjo savivaldybės skriaudų. Kėdainių savivaldybė 1998 metais išgyveno tik dėl to, kad lygiai taip pat kaip ir visos kitos savivaldybės gavo 14 % viršplaninių pajamų. Bet vieniems tai buvo didžiulis džiaugsmas, o mums tai buvo išgyvenimo procentas. Bet šalia mūsų buvo kelios savivaldybės, kurios tų viršplaninių pajamų negavo. Apie jas šiandieną kalbėjau. Tai buvo Jonava, Trakai, kurie viršplaninių pajamų negavo. Objektyviai jie atsidūrė toje situacijoje, kokioje yra šiandieną. Kalbėti apie tai, kad bus pritaikytos sankcijos, kai iš tikrųjų mes verčiamės per galvą, kad nepadarytume taip, kad žmonės liktų nepatenkinti, lendam į skolas, specialiai žlugdom savo įmones, 3 mln. per du mėnesius padidėjo mūsų kreditorinis įsiskolinimas, kad žmonės būtų patenkinti, kad jiems laiku būtų išmokėtas atlyginimas, kad jie jokių pretenzijų valdžiai nereikštų… Tai įsivaizduoju, dar kartą aš noriu padėkoti už jūsų dėmesį. Manau, kad jūs teisingai suprasit, kad neperžiūrėjus mūsų biudžetų, vieno trečdalio savivaldybių, tikrai mes nieko neišspręsim. Už paskolintus pinigus, ačiū už rūpestį, iš tikrųjų mes laikinai sprendžiam tą problemą. Šiandien kreditines sutartis ministras yra pasirašęs. Bet tik laikinai sprendžiam tą problemą. Ta problema tuoj pat vėl iškyla, kai reikia grąžinti tą beprocentį kreditą. Vėl mes neturim finansavimo. Mes vėl didinam kreditorinį įsiskolinimą, vėl žlugdom savo įmones, dėl įmonių sužlugdymo nesurenkam fizinių asmenų pajamų mokesčio – ir vėl ratas sukasi, vėl tuo pačiu ratu sukasi visi reikalai. Dėkoju visiems už tikrai skirtą didelį dėmesį savivaldybėms ir tikiuosi, kad tas nutarimas, kurio yra projektas, bus iš tikrųjų priimtas. O toliau, įsivaizduoju, to projekto redakciją iš tikrųjų galima sutvarkyti.

PIRMININKAS. Dėkojame Kėdainių merui ponui V.Muntianui. Dabar žodis ponui P.Papovui. Baigiamasis žodis ir dokumento pateikimas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo” projektas Nr.P-1685 (pateikimas)

P.PAPOVAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji merai, kurie dar yra, aš visiems dėkingas už labai įvairias pastabas, už pamokymus. Tačiau vis dėlto noriu nesutikti. Negi aš toks nevykėlis esu, kad per beveik 10 metų Seime nemokėčiau rašyti nutarimų? O dėl nutarimo preambulės, tai tikslas buvo tas, kad keturios savivaldybės tai nepatvirtino biudžetų. Siekiant, kad jie galėtų patvirtinti, ir yra toliau pavedimai Vyriausybei. Bet jeigu netinka ta formuluotė, tai aš atsisakau preambulės ir rašau tiesiai: “Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei”.

Dėl metodikos. Metodika yra parengta, suderinta su Savivaldybių asociacija, derina Finansų ministerija. Šiandien ministras įsipareigojo kitame Vyriausybės posėdyje priimti ir pateikti Seimui. Nėra problemų. Metodika nėra naujas dalykas. 1997 m. vidury buvo patvirtinta. Dabar nauja redakcija yra, bet ten iš esmės vyksta tik tikslinimai ir tobulinimai. Todėl viešai svarstyti nėra reikalo, nes buvo dirbta ne vienerius metus, galima sakyti nuo 1994 m., o ne nuo 1996 metų.

Dėl antrojo punkto. Iš tikrųjų bus sunku, neįmanoma savivaldybėms patvirtinti, jeigu nebus patikslintas biudžetas. Manau, galbūt iki balandžio 30 d. negalima. Sutinku, galima dar mėnesį pridėti, nors tai yra blogai. Reikėtų operatyviau spręsti dalykus. Toliau dėl 2 straipsnio aš nenorėčiau sutikti ir norėčiau prašyti Biudžeto ir finansų komiteto mokyti kuruojamą ministeriją ir ministrą, kuris vis dėlto nežino įstatymų. Ne Vyriausybės nutarimu turi būti patvirtintas paskolų ėmimas ir t.t., o pagal Vietos savivaldos įstatymą, to įstatymo nustatyta tvarka. Kiek galima mokytis dvejus metus? Vienas mokosi – praranda milijardą, kiti vėl. Tai tikrai reikia jau išmokti dirbti.

Toliau dėl Savivaldybių biudžeto vykdymo kontrolės įstatymo. Yra įsipareigojimai. Iš tikrųjų šiandien kolega R.Survila pirmą kartą kalbėjo, sveikinu dėl kalbos, tikrai pasakė, kad reikia kontrolės, o įstatymo nėra. Nors Vyriausybė labai gražiai, aš sveikinu Vyriausybę, tai į savo programą įsirašė, bet tai turėjo būti padaryta praėjusiais metais. Dabar vėl toliau atidėliojama. Tai aš nematau prieštaravimo, visi sutinka su visais dalykais ir čia didelės redakcijos nereikia. Pritarus, mūsų komitetas kartu su Biudžeto ir finansų komitetu tai visiškai galėtų patobulinti. Aš jau atsisakiau preambulės, kuri buvo sukritikuota. O toliau ką tobulinti? Galima dėl kitų datų derėtis, o visa kita taip, kaip yra. Aš kviesčiau pritarti be preambulės. Pagrindiniu komitetu siūlau Valstybės valdymo ir savivaldybių, o papildomu – Biudžeto ir finansų komitetai. (Balsai salėje) Nėra problemų.

PIRMININKAS. Vieną sekundę. Prašom. Ponas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kaip jūs vertintumėt biudžeto keitimą, jo nepradėjus rimtai vykdyti? Gal jūs žinote iš savo buvimo Seime praktikos, kada taip keičiamas? Jūs turbūt žinot, kad biudžetas keičiamas antroje metų pusėje. Tai gal sausio mėn. turėjom pradėti keisti?

P.PAPOVAS. Gerbiamasis kolega, niekur nėra prašyta, o Konstitucijoje yra parašyta, kokia tvarka gali būti tikslinamas biudžetas. Net Konstitucija leidžia tikslinti biudžetą ir nepasakoma, ar po pusės metų, ar po mėnesio. Jeigu klaidų padaryta, jeigu negerai – bet kada, bet kuriuo paros metu galima tai daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų laikas, skirtas šiam klausimui svarstyti, baigėsi. Tačiau jeigu jūs sutiktumėte, manau, kad klausimų gali būti labai daug ir diskusija gali tęsti be galo, laikas baigėsi ir dėl to aš siūlau jums pozityvų sprendimą. Manau, kad ir pozicija, ir opozicija iš esmės sutaria dėl visų dalykų. Pone Listavičiau, dėl ko yra nesutariama, dėl to turi būti ginčijamasi, bet tik ne šioje salėje. Manau, kad tikrai galima siūlyti tai, ką pasiūlė ponas P.Papovas. Tai būtų ir mano siūlymas, aš džiaugiuosi, kad jis pasakė tai už mane, paprašyti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Biudžeto ir finansų komitetu parengtų tokį tekstą, galima ir atvirkščiai, kuris galėtų patenkinti ne politines partijas, poziciją ar opoziciją, o savivaldybes. Ar tai būtų jums priimtina? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.

Pritariame po pateikimo ir dirbame normalia komitetų svarstymo tvarka. Ačiū. Dabar Seimo narių pareiškimai. Prašom. Seimo narė R.Melnikienė.

Seimo narių pareiškimai

R.MELNIKIENĖ. Centro sąjungos frakcijos pareiškimas “Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto ir su juo susijusių dokumentų pateikimo viešai svarstyti.

Lietuvos Centro Sąjungos frakcija atkreipia dėmesį į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama išplėsti gyventojų apmokestinimo bazę. Manome, kad nepateikus papildomos analizės negalime spręsti apie galimas šio įstatymo įgyvendinimo ekonomines ir socialines pasekmes.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas numato bendrą nekilnojamo turto mokesčio įvedimą, kuris turės reikšmingos įtakos nekilnojamojo turto savininkams bei darys įtakos nekilnojamo turto rinkai ir bendroms būsto plėtros tendencijoms. Pritariame Vyriausybės ketinimui pateikti viešai svarstyti įstatymo projektą, tačiau vien įstatymo projektas neatskleidžia problemos esmės. Nagrinėjant tik atskirai pateiktą šio įstatymo projektą, sunku numatyti įstatymo įgyvendinimo ekonomines pasekmes, jo įtaką būsto plėtojimo programoms.

Todėl Lietuvos Centro Sąjungos frakcija kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydama prieš pradedant svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Seime, pateikti viešam svarstymui šiuo dokumentus ir išvadas: 1. Nekilnojamojo turto ir žemės įvertinimo metodiką, kuria remiantis rengiamasi nustatyti turto mokestinę vertę. 2. Ekonominius apskaičiavimus, kokių tik imasi nacionalinio biudžeto pajamų iš numatomo mokesčio, taip pat mokesčio administravimo kaštų. 3. Ekonominius apskaičiavimus, kaip planuojamas nekilnojamojo turto mokestis darys įtaką bendram naujų namų statybos bei būsto pasiūlos ir paklausos lygiui, gyventojų apsirūpinimo būstu galimybėms. 4. Ekonominius apskaičiavimus, kaip minėto mokesčio našta pasiskirstys Lietuvos regionuose ir kokią įtaką turės regionų plėtrai.

Manome, kad minėti dokumentai privalo būti pateikti viešam svarstymui, norint kuo tiksliau numatyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pasekmes ir išvengti nepageidaujamo ekonominio ir socialinio poveikio krašto ūkiui.

PIRMININKAS. Dėkojam. Gerbiamieji Seimo nariai, po pietų sako, nebuvo registracijos, taip? Aš labai apgailestauju, kad ir pats to nepadariau pradėdamas posėdį. Gal bent jį baigdami galėtume padaryti ir ištaisyti šitą klaidą? Registracija.

Toliau Seimo narys J.Olekas. Atsiprašau. J.Karosas.

J.KAROSAS. LDDP frakcijos pareiškimas “Dėl žalos valstybei ir mėginimo tai nuslėpti”.

“Vakar “Kranto” laidoje buvo paskelbta, kad nekvalifikuotai sudarant sutartis su Baltarusija dėl elektros energijos pardavimo mūsų valstybė prarado per 25 mln. JAV dolerių. Jie atiteko vienai Maskvos lengvatinės prekybos firmai. Suprantama, kad dėl tokių valdžios pareigūnų klaidų rasti pinigai turi būti kompensuoti. Deja, jie kompensuoja ir šiaip jau sunkiai galą su galu suduriančių Lietuvos žmonių sąskaita – didėja elektros energijos vartojimo kainos.

Mūsų negali nestebinti dabartinės valdžios aukščiausių pareigūnų elgesys dėl elektros energijos pardavimo Baltarusijai skandalo. Užuot pripažinus nusikalstamas klaidas ir kuo greičiausiai nubaudus kaltininkus, tiek premjeras, tiek generalinis prokuroras visais įmanomais būdais gina ūkio ministrą bei jam pavaldžius pareigūnus. Generalinis prokuroras netgi trukdo Valstybės kontrolei tirti elektros pardavimo Baltarusijai skandalą.

Kyla pamatuotas klausimas, ar ne todėl taip nuožmiai ginamas ministras V.Babilius, kad jį pašalinus iš užimamo posto gali išryškėti nemažai dabartinės valdžios paklydimų bei paslydimų, kuriuos šiuo metu dengia nežinojimo migla?” Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau kalba J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau perskaityti Lietuvos socialdemokratų frakcijos pareiškimą “Dėl konservatorių požiūrio į švietimą, mokslą, kultūrą ir sveikatos apsaugą”.

“Šiandien konservatoriai Seime atmetė socialdemokratų pasiūlytą projektą dėl biudžeto lėšų mokslui, studijoms, švietimui, kultūrai ir sveikatos apsaugai susiejimo su bendruoju vidaus produktu. Projektą, kuriam atvirame mūsų frakcijos posėdyje pritarė universiteto rektoriai, švietimo, kultūros ir kiti specialistai. Tuo konservatoriai ir jų sąjungininkai dar kartą patvirtino, kad jėgos struktūrų prioritetinis finansavimas jiems yra nepalyginti svarbiau nei Lietuvos žmonių švietimas, jų intelekto ugdymas ir sveikata. Mes sužinojome, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui profesoriui Ž.Jackūnui proto “nutekėjimas”, mokyklų kiauri stogai ir maži pedagogų ir bibliotekininkų atlyginimai – tai ne pirmaeilis svarbos klausimas. O Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A.Matului absoliučiai neįdomu, kiek lėšų bus skirta sveikatos apsaugai per ateinančius dvejus metus. Galima būtų diskutuoti dėl mūsų pateiktų skaičių, juos didinant ar mažinant. Mes tai siūlėme. Bet projektas buvo atmestas jo net nesvarsčius Seimo komitetuose.

Konservatoriai šiandien panaudojo dvigubus standartus. Kai buvo svarstomas Krašto apsaugos biudžeto susiejimas su bendruoju vidaus produktu, tai tas projektas buvo pavadintas krašto apsaugos “strategija” ir virto įstatymu. Lygiai toks pat projektas apie švietimą ir mokslą tapo jau nebe “strategija” ir buvo atmestas jo nesvarstant. Konservatoriai ir toliau patvirtino, kad jie ir toliau tvirtai žengs ne intelektualios, bet represinės visuomenės kūrimo keliu.

Konservatorių partijos vadovas neseniai kvietė opoziciją konstruktyviai bendradarbiauti. Tačiau jo partijos kolegos šiandien mums parodė, kaip jie supranta konstruktyvumą. Norėčiau tikėti, kad nenumaldomai artėjant rinkimams konservatoriai pagaliau supras, kad konstruktyvus bendradarbiavimas – tai visų pasiūlymų kvalifikuota analizė ir bendrų sprendimų ieškojimas.”

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas A.Sakalas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Toliau ponas A.Bartkus. Ačiū.

A.BARTKUS. Mielieji ponai, kolegos, draugai! Tikiuosi neįsižeisite, kad ir šį kartą pavadinau jus ponais. Nors ir priimtas Lygių galimybių įstatymas, ponui E.Bičkauskui šis žodis, pavartotas moteriškąja gimine, jau atrodė lyg ir necenzūrinis. Jis drįso kreiptis į Etikos komisijos pirmininką, kad vienos įstaigos moterys buvo pavadintos panelėmis. Todėl, kolegos, aš prašau jūsų gerai įsiklausyti ar neetiškai, ar nepagarbiai skamba šios frazės: “Ponai iš Seimo”, “Ponai iš Vyriausybės”, “Panelės iš Prezidentūros”! Tikiuosi, jog pripratom. Manau, kas nepriprato, pripras. Šie žodžiai vartojami jau 10 metų. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom. (Balsai salėje) Ačiū. Tuomet galima sakyti, kad visi pareiškimai perskaityti.

Tęsiame posėdį toliau. Aš labai džiaugiuosi, kad “Žalgiris” pirmauja, bet vis dėlto tęskime darbą. Pirmauja 13 taškų.

Gerbiamieji kolegos, pradedam rimtai. Aš norėčiau jūsų paprašyti šiek tiek grįžti prie mūsų svarstyto nutarimo projekto, nes padariau tokį neleistiną netikslumą. Nepasakiau, koks komitetas turėtų būti pagrindinis ir koks pagalbinis. Mes, pasitarę ir suderinę nuomones, siūlome, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – papildomas, ponui L.Sabučiui prašant. Manau, neprieštarausite? Taip. Dabar dėl paskyrimo. Kada būtų galima svarstyti? Ar būtų gerai balandžio 20 d.?

BALSAS IŠ SALĖS. Gerai.

PIRMININKAS. Taip ir nutariame – balandžio 20 d. Ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17, 27 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1626 (pateikimas)

Dabar kitas klausimas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17, 27 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1626. Pranešėjas – J.Bernatonis. Pateikimas. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jūsų teismui noriu pateikti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17, 27 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šis pakeitimas susijęs su tuo, kad 17 ir 27 straipsnyje nustatomos papildomos sąlygos senatvės ir invalidumo pensijoms gauti. Šiuo metu, didėjant nedarbui Lietuvoje, šias sąlygas, t.y. reikalavimą dirbti trejus metus per paskutinius penkerius metus, labai sudėtinga įvykdyti daugeliui žmonių, nes jūs žinote, kad tokio amžiaus žmonėms susirasti darbą labai sunku, palyginti su jaunesniais žmonėmis, todėl ir siūlome padaryti tokią pataisą, kad palengvintume pensijų skaičiavimą tiems žmonėms, kurie negalės įsidarbinti paskutiniais savo darbo metais. Tai tiek.

PIRMININKAS. Kas norėtų klausti? Ponas J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kiek reikėtų papildomai lėšų jūsų siūlymams, ne tik tam, kurį jūs minėjote, o ir kitiems įgyvendinti, ir iš kokio šaltinio jos būtų gautos? Ačiū.

J.BERNATONIS. Visų pirma, gerbiamasis Seimo nary, aš paminėjau iš esmės visus pakeitimus, nes kiti pakeitimai susiję būtent su šios sąlygos panaikinimu. Dėl lėšų. Aš kaip tik laukiau tokio klausimo. Išties klausimas labai geras, bet jeigu paskaičiuotume, kiek lėšų bus išmokama nedarbo pašalpoms, tai aš manau, mokant tai kaip pensijas maždaug… Nežinau, reikia prašyti, kad skaičiuotų tie, kas moka, bet aš manau, kad bus maždaug tas pats skaičius, t.y. papildomų lėšų gali ir nereikėti. Pagaliau čia ne lėšų klausimas, o žmonių klausimas, ar žmogus turi teisę gauti pensiją, sulaukęs pensinio amžiaus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Aš posėdžio pirmininko prašyčiau, jeigu galima, mane palikti kalbėti dėl motyvų, bet norėčiau kolegos J.Bernatonio paklausti dėl 3 straipsnio, kur yra 27 straipsnio pakeitimas. Ar negalėtumėte pakomentuoti truputį šio invalidumo sąlygų pasikeitimo antrojoje dalyje? Ką reiškia “jis turi minimalų valstybinių socialinių pensijų draudimo stažą”? Ar čia visiškai tiksliai? Juk minimalus stažas šiuo atveju bus daug didesnis, negu gali atsitikti invalidumas asmeniui, ir jis to stažo gali nesulaukti.

J.BERNATONIS. Taip, suprantama. Jūs, gerbiamasis Seimo nary, esate teisus, tačiau tai nėra ta norma, kurią aš įtraukiau į įstatymą jį taisydamas. Tai liko 27 straipsnyje, jeigu pažiūrėsite palyginamąjį variantą, iš dabar galiojančio įstatymo. Taip pat aš nemanau, kad mano pateiktas projektas yra tobulas. Manau, kad jį galima tobulinti. Beje, jeigu pastebėjote, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, jau yra parengtas antrasis projektas. Taip pat aš manau, kad bus pastabų. Aš esu pasirengęs į jas visas atsižvelgti. Svarbu, kad tas klausimas kažkaip būtų išjudintas.

PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Ar bus dar klausiančių? Nebus.

J.BERNATONIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi prašom dabar kalbėti dėl motyvų. J.Beinortas. Ponia I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Aš manyčiau, kad pateikti pasiūlymai yra labai svarbūs, ir prašyčiau kolegas palaikyti bei pritarti, nes tikriausiai ne tik aš, bet ir kiti susiduria su žmonėmis, kurie iš esmės turi pensinį stažą. Esant šiuo metu tokiam nedarbui jie patenka į užburtą ratą – negali išeiti į pensiją. Ir kai čia buvo keliamas klausimas, kiek tai finansiškai kainuotų, man atrodo, kad tos išlaidos, kai jie registruojasi kaip bedarbiai, moka darbo biržos ir žmogus patiria stresą, visa tai kompensuotų. Tikrai valstybei būtų naudingiau ir apskritai psichologinei visuomenės būsenai būtų taip pat geriau, jeigu šitos pataisos būtų priimtos.

PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš kalbės ponas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, keistai išeina. Viena vertus, projekto autorius ir jo šalininkai garsiai šaukia, kad ir valstybės biudžetas, ir “Sodros” biudžetas nevykdomi, kad reikia mažinti biudžeto išlaidas, o kita vertus, vis dėlto tas išlaidas didina. Aš ne veltui sakiau, reikėjo pakomentuoti ir kitas nuostatas. Aš turiu galvoje 6 straipsnį, kur išbrauktas visas 51 straipsnis. O jį perskaičius labai paprastai matyti, kad draudimo invalidumo pensija pradedama taikyti praėjus penkeriems metams nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Kaip tai suprasti? Vadinasi, penkeriais metais viską pastumiame į priekį, mes šiandien labai turtingi. Vakar kažkodėl priėmėme įstatymą, kad lėšų trūksta, šiandien staiga šiam klausimui atsirado tiek lėšų. Tai kur čia tada optimali tiesa ir optimalus vidurys? Vadinasi, šaukiam vienaip, darom kitaip. Tai arba mes nešaukiame ir darome, arba šaukiame ir vis dėlto tokių dalykų nedarome. Reikėjo perskaityti, ką jūs išbraukėte, paskui pakomentuoti, kiek tai kainuos. O pasiteisinti, kad tai verta, neverta, vis dėlto mes šiuo atveju kalbame ne dėl emocijų, o kalbame konkrečiai dėl pinigų. Štai ką aš norėjau pasakyti. Todėl pritart šiam įstatymo projektui negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom kolegas Seimo narius neprieštarauti, jeigu aš leisiu kalbėti dar J.Beinortui.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu tie, kurie yra nuo seniau Seime, prisimena, tai būtent tos nuostatos, kurias šiandien siūlo kolega J.Bernatonis, pirmuosius trejus metus neveikė. Jos buvo specialiai atidėtos, nes iš esmės tai yra papildomas suvaržymas.

Dėl pinigų. Gerbiamasis pone Juozai, noriu jums pasakyti, kad jokių papildomų pinigų nereikės. Aš turiu galvoje abu ponus Juozus. Yra tik vienintelis dalykas. Jūs pagal šias nuostatas įsivaizduokite žmogų, kuris paskutinį trejų metų prieš pensiją laiką nerado darbo, kad išdirbtų vienerius metus, nors jis turėjo 34 metų stažą. Ir visos jo įmokos, darytos per 34 metus, prapuola, nes jis neišlaiko tos vienos sąlygos. Todėl aš suprantu, kad šio įstatymo projekte yra galbūt tam tikrų niuansų, ką kalbėjo gerbiamasis J.Listavičius dėl 51 straipsnio ir ką aš pastebėjau dėl invalidumo. Tačiau atmesti šitą dalyką negalime, nes kol visi jūs suprasite, tai praeis dar laiko, ir staiga atsirasime prieš faktą, kaip atsiradome kelis kartus prieš faktą, kai arba 5 tūkst. bauda, arba užmerkiame akis. Čia irgi panašus dalykas. Aš kviečiu pritarti po pateikimo, pavesti Socialinių reikalų ir darbo komitetui kaip pagrindiniam svarstyti šitą įstatymo projektą, galbūt ir papildomą pridėti, kad įsitikintų, kaip iš tikrųjų yra, ir paskui svarstymo metu galėsime savo kompetenciją parodyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Yra pasiūlymas pritarti po pateikimo. Matyt, už šį pasiūlymą reikia balsuoti, bet prieš tai gal užsiregistruokime. Kai kas siūlo nebalsuoti, bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių iš principo? Nebūtų. Labai ačiū, bet registruotis vis dėlto būtų gerai. Ponas J.Bernatonis dar nori pasakyti žodį, aišku, padėkoti.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, posėdžio pirmininkas atspėjo, aš kaip tik noriu padėkoti, kad šiam projektui buvo pritarta, ir mielai atsižvelgsiu į visas pastabas, mielai atstovausiu šiam projektui jūsų komitetuose. Taip pat noriu pasveikinti visą Seimą su “Žalgirio” pergale – 84 : 70. (Plojimai)

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nereikia? Puiku. Tada vienas. Svarstymas numatomas šių metų gegužės mėnesio 4 dieną.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl įsiskolinimų augimo šalies ūkyje” projektas Nr.P-1427(3) (svarstymas)

Ir paskutinis darbotvarkės klausimas Nr.P-1427(3) – Seimo rezoliucijos “Dėl įsiskolinimų augimo šalies ūkyje” projektas. Pranešėjas – M.Pronckus. Prašom.

Ar nėra? Nebus. Prašom, pone Pronckau. Ponia Kunevičienė? Norit? Prašau.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tikra tiesa, atsiskaitymo problema yra, ji yra užsitęsusi, bet ji sprendžiama. Užsitęsusi todėl, kad nuo 1994 m. aš Biudžeto ir finansų komitete vis kalbėjau ir Vyriausybei siūlėm, ponas M.Pronckus žino, kaip mes reikalavom, kad būtų taip pataisytas Vekselių ir čekių įstatymas, kad leistų spręsti dėl atsiskaitymų. Pamenat? Jokiu būdu negalėjom mes šito įgyvendinti – niekaip negaudavom. Ponas J.Prapiestis vis trukdė, po jo dar dvejus metus užsitęsė. Aš manau, kad buvo kažkoks interesas, buvo kažkas. Bet dabar Vekselių ir čekių įstatymas priimtas. Jeigu kitą savaitę mes priimtume Notariato įstatymo pakeitimą, kuriam po svarstymo pritarėm, kad galėtų vekselių turėtojas iš karto, be jokio teisimo, kreiptis su ieškiniu dėl ne laiku apmokėtų vekselių ir dėl to, kad galėtų atsiimti, nereikėtų laukti įmonių bankrotų. Visa problema buvo, kai tai buvo neįteisinta, nes reikėjo laukti įmonių bankroto. Pasirodo, kad to bankroto iš tikrųjų tai nėra, nes mūsų atsiskaitymų rodikliai pagal tuos likvidavimo koeficientus yra tikrai geresni negu kitų. Ir dar net gerėja. 1998 m. ketvirtajame ketvirtyje įsiskolinimo koeficientas buvo 2,53, kai Latvijoje 2,12, o Estijoje 1,68. (Balsas iš salės) Taip, Estiją priima į Europos Sąjungą. Bendrojo likvidumo koeficientas buvo 1,53, Latvijoje 1,12, Estijoje 0,68, o Danijoje 0,53, todėl kalbėti apie kažkokias krizes negalima. Bet visa problema, kad atsiskaitymo būklė, kokia ji dabar, yra be vekselių, be išieškojimo. Apyvartinių lėšų įmonėms tikrai trūksta, bet komerciniai bankai nekredituoja, kadangi tinkamai neįforminti įsiskolinimai. Jeigu būtų įforminti vekseliai, vekseliai galėtų būti kaip užstatas komerciniams bankams, kad būtų galima gauti kreditus. Dabartiniu metu pasirengta tuos klausimus spręsti. Aš pasiūlyčiau ponui M.Pronckui šiandien arba tik išklausyti informaciją ir diskutuoti, arba rengti rezoliuciją. Jeigu rengtume rezoliuciją, tai reikėtų rengti ne tokią, kokia yra. Reikia pasitarti. Mes kontroliuojam padėtį ir turim surinkę visus statistikos duomenis. Dabar jūs rašot, jog dėl įsiskolinimų augimo šalies ūkyje, o įsiskolinimai kaip tik sumažėjo. Per 1998 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, įsiskolinimai sumažėjo 657 mln. Palyginti su 1998 m. spalio mėnesiu, sumažėjo daugiau kaip 1 mlrd. Pavadinimas netinka. Jeigu jau norėtume kartu parengti rezoliuciją, reikėtų, jog ji būtų ne dėl didėjančių įsiskolinimų, bet dėl spartesnio šalies ūkio įsiskolinimo problemų sprendimo. Jeigu jūs sutiktumėt, tai galim tai rezoliucijai po pateikimo pritarti, bet prašyčiau, kad paskui mūsų komitete kartu svarstytume ir, išklausę visą informaciją, iki priėmimo parengtume suderintą rezoliuciją. Aš turiu ir daugiau informacijos.

PIRMININKAS. Išklausysim poną M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, labai malonu, kad tas klausimas dar kartą svarstomas. Žinoma aš, iš dalies sutikdamas su ponios E.Kunevičienės samprotavimais, iš tikrųjų noriu pasakyti, kad įsiskolinimų problema yra sena problema. Jeigu žiūrėtume į skaičius, tai ji tęsiasi nuo 1991-1992 m., tačiau ji labai sunkiai sprendžiama.

Nenoriu sutikti su tuo, kad skolos mažėja. Tada, kai mes pradėjom svarstyti ir buvo pateikti skaičiai, įsiskolinimai buvo 21,8 mlrd. Lt. Dabartiniai įsiskolinimai yra 22,8 mlrd. Lt. Nuo rezoliucijos pateikimo iki dabar įsiskolinimų suma padidėjo 1 mlrd. Lt, o palyginti su 1996 m., ji išaugo 25%. Taigi kol kas kalbėti apie mažėjimą, mano supratimu, yra per anksti.

Kai nagrinėji įsiskolinimų sudėtį, iš ko jie susidaro, yra labai įdomu. Analizuojant skolų struktūrą iš lentelių matyti, kad ūkiniai subjektai valstybei yra skolingi beveik 1,3 mlrd. Lt mokesčių. Daugiau kaip 400 mln. Lt ūkiniai subjektai yra skolingi “Sodrai”. Tai labai skaudi problema. Be to, daugiau kaip pusę mlrd. Lt ūkiniai subjektai skolingi atlyginti už darbą, kitaip sakant, žmonėms. Todėl visa įsiskolinimų problema, aš manau, pakankamai sudėtinga.

Čia ponia E.Kunevičienė kalbėjo (ir gerbiamasis J.Listavičius kalbės ar norės pasakyti), kad iš tikrųjų kai kas yra daroma. Iš tikrųjų priimtas Čekių įstatymas, Vekselių įstatymas. Tačiau kokią vertę turi prasiskolinusios įmonės vekselis? Jokios vertės jie neturi. O tokių įmonių ne mažėja, bet daugėja. Problema yra ta, kad bandoma tą problemą spręsti daugiau buhalteriniais metodais, o aš manau, kad Vyriausybei reikia labiau atkreipti dėmesį į ekonominę problemą, todėl ir teikiama rezoliucija.

Kokie tie ekonominiai reikalai, mano supratimu, būtų? Gal vieną kitą aš paminėsiu. Pavyzdžiui, kai valstybė įmones bei žmones apkrauna per daug dideliais mokesčiais (per pastaruosius dvejus metus bendra mokesčių našta augo 45%), o ekonomika, deja, šitaip nebėga į poreikį, tada susidaro tokia situacija, kad dalis įmonių, arba dalis ūkinių subjektų, tampa visiškai nepajėgūs tvarkyti savo reikalus ir mokesčiai tampa lyg našta. Tai vienas ekonominis momentas. Toliau, kai valstybė nesugeba pagal savo interesus reguliuoti užsienio prekybos. Dėl to užsienio prekybos deficitas 1998 m. viršijo 8 mlrd. sumą. Tai reiškia, kad valstybė maloniai įdarbina užsienio piliečius, atimdama darbą iš savųjų. Aš baigiu.

Trečia, kai valstybė nesugeba užtikrinti savo piliečiams normalių pajamų. Apie tai gerbiamasis G.Vagnorius kažkada labai daug kalbėjo. Aš noriu pacituoti jo vieną sakinį iš 1995 m. spalio mėnesio žurnalo “Esu”. Jis rašė: “Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 15–18 mėnesių įmanoma realias pensijas padidinti iki 500 litų”. Tai yra gerbiamojo G.Vagnoriaus žodžiai, ne mano. O mes jau turim 52 mėnesius. Kai šitas mokumas taip pat įstringa ir jo nėra… Aš dar kartą kartoju, kad aš noriu atkreipti dėmesį į ekonomines problemas, mieloji Vyriausybe, todėl ir siūlau priimti šitą rezoliuciją. Gal bus šioks toks pajudėjimas į priekį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums priminti, kad buvo sudaryta redakcinė komisija. Galbūt perskaityti, kas joje yra? Tai ponia E.Kunevičienė, ponas J.Listavičius, R.Melnikienė, M.Pronckus, S.Slavickas, M.Šerienė, J.Valatka. Dabar po to svarstymo galiu konstatuoti tik vieną dalyką – rezoliucija neparengta. Remdamasis Statuto 184 straipsniu, aš galėčiau siūlyti ją atmesti, bet kadangi tai yra tik trečias punktas, o pirmojo punkto negalime realizuoti, siūlau antrąjį – redaguoti rezoliucijos projektą paliekant tą pačią komisiją ir jai duodant labai nedaug laiko pasitaisyti, baigti mažąjį parlamentą ir kuo greičiau rezoliuciją išvesti į… Tai kalbėjau, norėdamas pasiūlyti pačią šio svarstymo procedūros pabaigą. Jeigu galėtume be tolesnių svarstymų sutarti bendruoju sutarimu, kad tokia tvarka mums priimtina, tada mums nereikėtų dar kalbėti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gal leistumėte pasakyti?

PIRMININKAS. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jūs gerai žinote, kad jeigu nori sugadinti reikalą – skirk komisiją, o jeigu nori padaryti darbą, tai vieną žmogų arba vieną komitetą. Aš siūlyčiau, kad ponas M.Pronckus sutiktų, kad mes komitete parengtume kartu su juo, apsvarstytume ir pateiktume priimti. Mes suredaguosime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ponios E.Kunevičienės siūlymui siūlau pritarti. Ponas M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Atsižvelgdamas į ponios E.Kunevičienės siūlymą, tikrai sutinku. Labai malonu bus darbuotis.

PIRMININKAS. Ar ponas J.Listavičius neprieštarauja? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš pačiai tokiai idėjai pritariu, bet tai, kas buvo išsakyta autoriaus ir žiūrint į tuos pasiūlymus, atsiprašau, jie į jokius vartus netelpa. Tada aš nežinau, jeigu žiūrėsime į praeitį, tai iš tikrųjų reikia kažką daryti, bet ateičiai tiek, kiek jau yra, turint mintyje, kad turbūt 30 d. žemės ūkio ministras E.Makelis dar pateiks įstatymo projektą ir susiejus jį su vekseliais bei čekiais tikrai bus viskas išspręsta. O jeigu ir toliau, sakykime, tie pardavėjai nepasirašinės arba pasirašinės tokias sutartis, kokias jie pasirašinėjo, tada kas gali kam padėti, jeigu žmogus pats to nenori? O tuos įsiskolinimus iš praeities iš tikrųjų reikėtų kažkaip… Bet tik ne tokio turinio ir turbūt ne ta kryptimi nukreipti. Iš principo gal reikėtų dar galvoti, bet tik nepanaši į šią rezoliuciją turėtų išeiti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone Listavičiau, jūs esate komisijoje, man nereikia daryti jokių papildomų pastangų. Klausimas baigtas. Sutarimas priimtas ir kartu baigiu šios dienos posėdį.