Aštuntasis (305) posėdis
1999 m. kovo 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas ir A.Vidžiūnas

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, prašom užimti savo vietas, pradėsime popietinį posėdį. Aš įvertinu jūsų pagarbą atsistojant, bet būkite geri, sėskite į savo vietas. Jūsų pageidavimu prašome užsiregistruoti. Registracija vyksta. Jūsų skubūs žingsniai pastebimi.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl kariuomenės principinės struktūros” projektas Nr. P-1559 (svarstymas) (teikėjas – krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius)

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Jau gera pradžia. Todėl ir pradėkime Seimo posėdį. Pradėsime nuo Seimo nutarimo “Dėl kariuomenės principinės struktūros” projekto Nr.P-1559, teikėjas ministras Č.Stankevičius, pranešėjas ponas A.Katkus. Prašom poną A.Katkų.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, laba diena. Turiu garbės pateikti nutarimo projektą “Dėl kariuomenės principinės struktūros”. Iš tiesų komitete šis projektas buvo svarstomas, buvo paskelbta spaudoje, deja, kokių nors ypatingesnių pastabų ir pasiūlymų mes negavome, ir komitetas pritarė šiam projektui. Be to, kas parašyta aiškinamajame rašte, aš norėčiau pridurti ir pasakyti, kad krašto apsauga ir iš viso mūsų gynybinė sistema turi labai aiškią strateginę piramidę. Turbūt nė viena struktūra, nė viena institucija šito neturi. Tai yra nuoseklus mūsų gynybinės sistemos, atitinkančios NATO struktūrą, plėtojimas.

Turiu pasakyti, kad tiek įstatymų atžvilgiu, tiek ir principinių struktūrizavimo ir kariuomenės pertvarkymo atžvilgiu, tiksliau sakant, jos kūrimo atžvilgiu, mus gerai vertina tiek užsienyje, tiek šalies viduje. Mes tai matome pagal reitingą ir ypač ekspertai, kurie yra NATO … Mes vadovaujamės tiek Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, tiek Karo tarnybos įstatymu, t.y. šis projektas yra pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymu ir Karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio antrosios dalies 9 punktu. Aš siūlyčiau pritarti po svarstymo šiam projektui, nes tai atitinka mūsų nustatytą ribinę principinę kariuomenės struktūros plėtrą 1999 metais pagal patvirtintas valstybės biudžeto išlaidas krašto apsaugos sistemai išlaikyti. Tiek. Siūlau balsuoti už šį nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo klausimu norėtų kalbėti Seimo narys A.Sabutis. Čia yra svarstymas. Ar gerbiamasis ministras Č.Stankevičius norėtų kalbėti šiuo klausimu? Prašom. Atsiprašau, Seimo narys A.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš atsiprašau, kolegos. Aš tik norėjau pasiteirauti. Žinoma, tai yra nauja terminija, ir vėl tie žodžiai – ir struktūra, ir principinė struktūra. Man atrodo, kad tai yra, be abejo, reikalingas nutarimas, tačiau jis neatskleidžia pačios sąvokos, ir čia aš galėčiau tik išreikšti pageidavimą. Ar būtina vartoti tą žodį “principinė struktūra”? Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar prašau ministrą Č.Stankevičių.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke, man kaip tik yra proga atsiliepti į tik ką padarytą pastabą. Principinė struktūra pagal įstatymą yra tvirtinama Seimo ir dėl to teikiamas pats nutarimas. Iš tikrųjų tai, kas yra pateikta, yra principinio pobūdžio, detali struktūra daug sudėtingesnė ir ją atskleisti būtų didesnio dokumento reikalas. Mes tokias struktūras turime. Aš ginčiau tą pavadinimą pirmiausia todėl, kad jis kyla iš įstatymo ir yra labai pagrįstas … kad Seimas kontroliuotų pagrindinius struktūros parametrus. Aš tik norėčiau pažymėti, kad priimdamas šitą nutarimą Seimas pritartų mokomojo pulko įsteigimui. Tam Rukloje yra visiškai pasirengta ir Seimo nariai, kurie norėjo, galėjo susipažinti su pulko baze, instruktoriais, ir Seimui pritarus mes pulko steigimo pagrindą turėtume ir tuoj pat pulko steigimą baigtume.

Norėčiau pastebėti, kad palyginti su ankstesniųjų metų struktūra yra numatyta suskirstyti turimus batalionus ir mūsų nenormalaus dydžio “Geležinio vilko” brigadą į dvi brigadas. Antroji brigada bus kuriama Klaipėdoje arba mūsų šalies vakariniame regione ir šitai brigadai bus priskirti du batalionai iš “Geležinio vilko” brigados, taip pat numatome priskirti Pamario dragūnų gynybos batalioną. Na, ir, kaip matote, mums taip pat yra svarbu ir mes esame tam pasirengę šiemet pradėti kurti priešlėktuvinės gynybos batalioną. Mes gausime draugiškų šalių pagalbą, ginkluotę, taip pat galimybę apmokyti oro gynybos artileristus, ir šitas batalionas šiemet turėtų būti pradėtas kurti. Jis nebus baigtas kurti, galbūt tik įgyvendinti svarbiausi dalykai, kurie šios struktūros pagrindu numatyti įgyvendinti per šiuos metus. Be to, Seimas šiuo nutarimu apriboja kariuomenės skaičių iki mūsų pasiūlytų 13150. Numatytas gana ženklus šauktinių skaičiaus padidėjimas – nuo dabartinių 3 tūkst. iki 4 tūkst. 900.

Aš prašyčiau Seimo pritarti šiam dokumentui, kuris leis pagal mūsų patvirtintą biudžetą ir aprobuotus bei ekspertų įvertintus mūsų struktūros plėtimo planu tą darbą atlikti, ir šitą struktūrą, kuriai Seimas pritartų, išplėtoti pagal tuos rėmus, kuriuos apibrėžia šis nutarimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Stankevičiau. Dabar Seimui reikia apsispręsti, ar norėtų kas nors kalbėti dėl motyvų? Kadangi nėra norinčių kalbėti, galime eiti tiesiai prie apsisprendimo. Iš tikrųjų gal vis dėlto iš naujo užsiregistruokime, matau naujų žmonių. Prašom registruotis. Net ir tie, kurie nedrįstate ateiti arčiau savo vietų, prašom užsiregistruoti. Paskutinė galimybė užsiregistruoti jau baigėsi.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai.

Dabar vyks balsavimas. Tie, kurie pritaria šiam nutarimui, t.y. nutarimui, kurį svarstėme, spaudžia mygtuką “už”, kiti renkasi vieną iš kitų. Balsavimas vyksta. Paskutinė galimybė balsuoti.

Už balsavo 38, prieš nė vienas, susilaikė 6. Seimo nutarimo “Dėl kariuomenės principinės struktūros” projektas Nr.P-1559 patvirtintas, t.y. pritarta po svarstymo.

Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1620(2) (pateikimas)

Toliau svarstysime projektą Nr.P-1620(2) – Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiu Seimui naują Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo projektą pažymėdamas, kad palyginus su ankstesniuoju projektu, kuris buvo priimtas 1997 m. vasarą, yra padaryta nemažai pakeitimų ir patikslinimų, kurie kyla iš tos patirties, kurią Šaulių sąjunga sukaupė gyvendama ir veikdama pagal jūsų priimtą 1997 metų įstatymą. Žinau ir esu įsitikinęs, kad Šaulių sąjungos veikla per šį laikotarpį buvo sėkminga, buvo pašalinta daug rimtų trūkumų, buvusių šios organizacijos veikloje, iš esmės pagerėjo organizacijos struktūriniai pagrindai, tvarka, drausmė ir sąjungos veikla tapo turiningesnė. Tačiau, kaip sakiau, praktika parodė ir pati Šaulių organizacija pageidavo, kad įstatymui būtų pateikti pasiūlymai ir papildymai, kurie leistų ateityje geriau plėtoti sąjungos veiklą. Man, kaip ministrui, tenka teikti šitą įstatymą, kuris atspindi Šaulių sąjungos pageidavimus ir yra parengtas dalyvaujant ir Krašto apsaugos ministerijai.

Leiskite trumpai paminėti svarbesnius momentus, kurie atsispindi naujajame įstatymo projekte. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Šaulių sąjungos rikiuotės vienetai yra realiai suformuoti, veikiantys, pradėjo mokymus ir treniruotes, jie mūsų krašto apsaugos sistemoje turi galimybę būti mokomi kaip rezervo vienetai. Kad šitie vienetai jau veikia, yra pačios organizacijos ir jos vado majoro Bakaičio didžiausias nuopelnas.

Siūlomas įstatymo projektas keičia juridinio asmens teises. Naujajame įstatymo projekte numatyta, kad jas gali turėti ne tik sąjunga, bet ir sąjungos rinktinė. Šauliai motyvuoja tuo, kad jų kuopos ir atskirieji būriai, išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje, pageidauja tam tikro juridinio savarankiškumo, kuris, beje, susijęs ir su galima įvairių rėmėjų parama šiai organizacijai. Paprastai rėmėjai mėgsta remti vietines šaulių organizacijas. Juridinio asmens teisės turėjimas teritoriniams vienetams, jų nuomone, išplėstų jų veiklos galimybes.

Taip pat 5 straipsnio trečiojoje dalyje yra patikslinta, reglamentuota sąjungos, jos dalinių bei padalinių atsakomybė, beje, atsakomybė turtu ir atsakomybė už savo prievoles, naudojantis juridinio asmens teisėmis.

5 straipsnis papildytas naujomis dalimis, kuriose numatytas (taip buvo padaryta siūlant Teisingumo ministerijai) sąjungos, jos dalinių bei padalinių juridinio statuso įforminimas ir registravimo procedūrų reglamentavimas.

6 straipsnis, kuris anksčiau buvo 5, numato, kad ginklų ir šaudmenų įsigijimo, laikymo, apskaitos ir išdavimo tvarką nustatys Vyriausybė.

7 straipsnyje plačiau išdėstyta sąjungos struktūra ir numatytas jos dalinių bei padalinių steigimas sąjungos statute nustatyta tvarka. Kaip numato projekto straipsnis, sąjungą sudaro teritoriniu principu suformuoti daliniai, rinktinės ir kiti padaliniai, kuopos, atskirieji būriai, būriai, skyriai ir grandys.

Buvo tam tikrų problemų derinant įstatymo projektą su suinteresuotomis ministerijomis dėl sąjungos veiklos, ypač dėl šio straipsnio antrosios dalies.

Įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte numatyta, kad sąjunga taikos metu dalyvauja rengiant piliečius visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui, tačiau jame nebuvo teisinės normos, nurodančios tokios funkcijos įgyvendinimo tvarką. Buvo rasti reikalingi teisiniai sprendimai ir, kaip jau minėjau, projektas buvo suderintas, įskaitant ir Teisingumo ministeriją. Jam buvo pritarta Vyriausybėje. Tokį projektą mano pareiga yra jums pateikti.

Tikslinga leisti sąjungai ne tik dalyvauti, bet ir vykdyti visuomenės parengimo pilietiniam pasipriešinimui programas. Aš manau, kad tai yra svarbus dalykas. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą valstybė teiks paramą tokiam piliečių rengimui ir sąjunga, prisiimdama vykdytojo vaidmenį, kurį ji iš tikrųjų gali labai efektyviai atlikti, kartu išsprendžia šito pasirengimo įgyvendinimo klausimus. Numatoma, kad sąjunga vykdys visuomenės parengimo pilietiniam pasipriešinimui programas.

Sąjungos funkcijos taikos metu – rengti šaulius krašto gynybai, rikiuotės, šaulių vienetų rengimas. Tai aš jau minėjau.

10 straipsnio antrojoje dalyje išplėstos sąjungos teisės pagal dabartinę veiklą. Pavyzdžiui, numatomos teisės vykdyti ginkluotą apsaugą pagal apsaugos sutartis. Yra patikslintos organizacijos teisės. Jos konkrečiai ir išsamiai yra apibrėžtos.

Yra patikslinimų dėl garbės teismų, Šaulių sąjungos pageidavimu. Garbės teismas nustatomas dviejų pakopų: sąjungos garbės teismas ir rinktinės garbės teismas. Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad garbės teismo sprendimų vykdymas yra privalomas sąjungos vadui, dalinių ir padalinių vadams.

20 straipsnis yra taip pat svarbus šaulių organizacijai, nes jame apibrėžiamos šaulių socialinės garantijos, kurios užtikrinamos jiems vykdant savo pareigas, jeigu dėl to nukenčia arba kada atsiranda žala jų sveikatai.

Leiskite tuo apriboti trumpą įstatymo pasiūlymų peržvalgą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Stankevičiau, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš dėl 20 straipsnio – “Šaulių socialinės garantijos”. Ar buvo apskaičiuota esant optimalioms sąlygoms? Ar užteks iš valstybės biudžeto numatytų Šaulių sąjungai lėšų darbo užmokesčiui už pratybas kompensuoti ir vienkartinėms pašalpoms išmokėti? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Jūsų klausimą aš padalinsiu į dvi dalis. Pirma, rikiuotės būrius mokome ne iš Šaulių sąjungos lėšų. Mes juos pašaukiame į pratybas ir mokymus kaip atsargos karius ir pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą mes jiems apmokame už valstybės tarnybai paskirtą laiką, taip pat atlyginame važiavimo išlaidas ir visa tai, kas atsargos kariams priklauso pagal įstatymą.

Dėl socialinių garantijų. Apskritai socialinių garantijų klausimas kyla, kai atliekant tarnybos pareigas šaulio sveikatai padaryta žala. Aš negaliu atsakyti į tai, kokios galėtų būti sumos. Tokie patys klausimai kyla ir dėl kariuomenės, niekas nėra apsaugotas nuo tokių įvykių. Tačiau praktika rodo, kad tie įvykiai, kai žmonės apmokyti, yra reti ir didelių kompensacijų paprastai taikos metu nereikalauja. Tačiau šaulių vadai turi mokyti savo žmones būtinų savisaugos priemonių. Tai yra vienas iš sąjungos uždavinių. Sveikata ne tik pinigais kompensuojama. Ji apskritai neįkainojama. Žmonių sveikatos apsauga rizikingoje tarnyboje yra rimtas klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėsiu kalbėti po teikimo. Dabar klausimų neturiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Ministre, norėčiau jūsų paklausti dėl dviejų straipsnių: dėl 10 straipsnio ir dėl 19 straipsnio. 10 straipsnyje rašoma apie ginklų laikymą. Ten yra labai lakoniškai parašyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka reglamentuoja ginklų paėmimą ir jų naudojimą. Aš prisimenu, kad mes esame prieš keletą metų pakankamai ilgai diskutavę Ginklų įstatymą, kuris apima ginklų įsigijimą, laikymą ne Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ir įstatymu nustatyta tvarka. Tai pirmas klausimas būtų, ar iš tikrųjų čia išvengsime tų reikalavimų, kurie yra įstatymuose aptarti, o tik po to specifinius ypatumus, ar būtinai viską suderinsime su Vyriausybės nustatyta tvarka?

Antras klausimas būtų dėl socialinių garantijų. Kokia yra praktika tos prievolės, kai darbdavys privalo išleisti šaulį į mokymus, kai jis yra pašauktas, ir atsiskaitymo būdai? Dabar ne paslaptis, kad esant visiškam privataus kapitalo valdymui iš tikrųjų būna problemų. Kiek žinau, patiems šauliams pasidaro nepatogu, kad jie turi tarpininkauti atsiskaitant, kai jie yra paimti į darbą, su tuo darbdaviu. Prašom pasakyti, kokios yra žinomos tų problemų sprendimo galimybės?

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Jūs uždavėte, man atrodo, pačius du sunkiausius klausimus. Pirma – dėl ginklų. Šį klausimą reikėtų padalyti į dvi dalis. Pirma, kai ginklai yra naudojami šaulių rikiuotės jų mokymo metu. Tie ginklai yra kariuomenės rankose, ir yra taikomos visos kariuomenės ginklų naudojimo taisyklės. Kita dalis ginklų – tai yra pačių šaulių ginklai, kuriuos jie turi teisę turėti ir juos naudoti. Šaulių veikla yra padalyta, arba susideda iš dviejų krypčių. Pirma, tai yra rikiuotės šauliai, kurie yra kariuomenės atsargos kontingentą sudarantys žmonės. Su jais viskas yra aišku iki galo. Kita šaulių veiklos dalis yra teikti pagalbą policijai. Į juos galima žiūrėti kaip į organizuotus policijos rėmėjus. Šiuo metu ginklų naudojimo apskritai yra trys atvejai, kurių reglamentavimas skiriasi. Pirma, kariškių ginklų naudojimas, kaip aš minėjau, yra sutvarkytas ir nėra jokių problemų, nors mes norime parengti bendrą dokumentą, nes jų egzistuoja keletas. Antra, yra privačių ginklų naudojimas, kuris yra reglamentuotas kitais aktais, civiliniais. Ir trečia, pačios šaulių organizacijos, kur numatyta, kad jos statutas reglamentuos. Aš tik galėčiau atsakyti, kad svarstant šį įstatymą, jeigu bus kritikos dėl to, arba pasiūlymų, t.y. visi sueis į tai, kad Šaulių sąjungos statutas turi labai aiškiai nustatyti ginklų reglamentavimo tvarką. Manau, kad bus pritaikoma ta tvarka, kuri yra detalizuota, sakysim, Policijos įstatyme, kituose įstatymuose arba kituose teisės aktuose.

Antras klausimas dėl atlyginimo. Turbūt aš negalėsiu visiškai atsakyti į tą klausimą. Aš galiu tik atsakyti, kad dėl Šaulių rikiuotės galioja įstatymo normos, pagal kurias žmogui, kuris pašaukiamas į pratybas arba mokymus tam tikrą dienų skaičių per metus, bus atlyginta ne mažiau kaip yra Vyriausybės nustatyta dienos atlyginimo norma, tačiau taip pat ne mažiau negu jo gautas atlyginimas civilinėj tarnyboje. Tai yra tuo atveju, kai žmogus civilinėje tarnyboje gauna mažai pajamų, kaip karys jis gali gauti didesnį atlyginimą. Čia bus galimi tokie ir tokie variantai. Tos taisyklės bus bendros visiems atsargos kariams neatsižvelgiant į tai, ar jie yra Šaulių sąjungos nariai, ar ne.

Kai dėl Šaulių sąjungos, tai tokių konfliktų su darbdaviais gali kilti, kai darbdaviui atrodys, kad geriau, jog šaulys kuo mažiau vaikščiotų į savo tarnybą, o kuo daugiau vaikščiotų į darbdavio tarnybą. Aš negaliu dėl to ką nors pasakyti. Tokie dalykai susireguliuoja praktiškai, pagal tradicijas. Žinau, kad Vakarų šalyse, kur yra nacionalinės gvardijos kariai, tas klausimas ir kyla. Bet yra susiformavęs labai palankus darbdavių požiūris. Aš negalėčiau iki galo į tą klausimą atsakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, aš nenoriu sutrukdyti jūsų pasitarimų. Tačiau prašyčiau tai daryti tyliau, kad netrukdytumėte kitiems Seimo nariams klausytis.

Kitas klausimas bus Seimo nario S.Slavicko.

S.SLAVICKAS. Ačiū. Į mano klausimą atsakė.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Stankevičiau, atsakėte į visus klausimus. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, leiskite pasakyti, kad viena Teisės departamento ankstesnė pastaba – išdėstyti įstatymą nauja redakcija – jau yra įvykdyta. Į kitas taip pat bus atsižvelgta taisant įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Kadangi Seimo narys J.Katkus buvo iš anksto užsirašęs, prašau, nebent jūs siūlot Seimo nariui S.Pečeliūnui.

J.A.KATKUS. Aš manau, kad kalbėsiu labai trumpai, galės ir ponas S.Pečeliūnas pasakyti savo nuomonę. Tuo labiau kad jis yra toje grupėje, kuri mūsų komitete svarsto šiuos klausimus. Aš noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu bus sutvarkyti ne tik juridiniai klausimai, tačiau iš viso pertvarkyta visa tvarka. Šaulių sąjungos, kaip organizacijos, atgimimas dabar yra labai didelis ir yra didelis jaunų žmonių noras ateiti į Šaulių sąjungą. Be to, dabar yra integruojamasi į “teisėsaugos sistemą”. Aš kabutėse tą sakau dėl to, kad jie iš tiesų gana aktyviai padės kovoti su mūsų teisėtvarkos pažeidimais. Ir daugelis kitų dalykų. Todėl aš prašyčiau balsuoti už ir dar savo minutę pridedu ponui S.Pečeliūnui.

PIRMININKAS. Prašau, Seimo nary Pečeliūnai. Su jumis dalijasi laiku.

S.PEČELIŪNAS. Dėkui. Aš norėčiau atkreipti dėmesį dar į kai kuriuos dalykus. Pirmas dalykas, pamėginsiu iš dalies atsakyti į tuos klausimus, kuriuos ponas J.Beinortas uždavė.

Taigi noriu priminti, kad yra registruoti dar du lydintys įstatymai, kurie patikslintų ginklų įgijimo, laikymo ir kitokią tvarką. Tiesiog nepraėjo dar septynios dienos ir Juridinis skyrius nespėjo parengti savo pastabų dėl tų projektų, bet jie yra suderinti ir su Šaulių sąjunga, ir su Vidaus reikalų ministerija. Vieno iš jų teikėjas netgi yra mūsų vidaus reikalų ministras S.Šedbaras, kuris parengė projektą. Kadangi ministras pats neturi įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, tai yra teikiama mano vardu. Aš prašyčiau, šią savaitę turbūt nespėsim, bet kitą savaitę, tuos du lydinčius įstatymus pateikti Seime, kad mes galėtume vienu metu priimti visą bloką įstatymų ir išspręstume visus klausimus, kurie dar yra likę, kaip sakė ministras, apvalydami nuo visų bėdų Šaulių sąjungą ir atverdami jai kelius eiti į priekį, tuo labiau kad turim vieną neišspręstą bėdą. Aš prašyčiau to įstatymo Seime ilgai nevilkinti, nes yra paradoksali situacija. Organizacija, kuri jau visi metai turi savo įstatymą, kol kas juridiškai nėra registruota. Teisingumo ministerija rado tam tikrų bėdų, kurios yra sprendžiamos šituo nauju, sakykim, projektu. Kuo greičiau mes priimsim, tuo greičiau ta organizacija bus juridiškai teisėta, netgi taip galima būtų sakyti, arba įteisinta, ir galės naudotis savo sąskaitom, nes jau metai, kai jų sąskaitos yra areštuotos. Todėl prašyčiau gerbiamąjį posėdžio pirmininką pakviesti Seimo narius pritarti šitam projektui po pateikimo, pasirūpinti, kad ir valdyba, ir Seniūnų sueiga kitą savaitę įtrauktų tuos du lydinčius projektus į mūsų darbotvarkę (komitetas neužvilkins tų darbų), kad paskui visą bloką mes kuo greičiau galėtume priimti. Ačiū jums už kantrybę ir už galimybę ištarti šiuos kelis žodžius.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pečeliūnai. Dabar prašysiu visus užsiregistruoti. Kol jūs registruojatės, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo? Labai ačiū. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar su tuo sutinkate? Ačiū. Siūloma, kad svarstymas įvyktų balandžio 15 d. Ar sutiktumėt su tuo? Labai ačiū. Taigi projektui Nr.P-1620(2) – Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui – buvo pritarta po pateikimo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo” projektas Nr.P-1655 (pateikimas)

Toliau svarstysime 1655-ąjį projektą – Seimo nutarimą “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo”. Pranešėjas – Č.Stankevičius. Pateikimas.

Č.V.STANKEVIČIUS. Garbusis Seime, teikiu Seimo nutarimą “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo”. Tokio įstatymo sąrašo reikalauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Seimas turi nustatyti svarbiausius teisės aktus, kurie reikalingi nacionaliniam saugumui apskritai ir krašto apsaugai atskirai paėmus stiprinti. Šiame sąraše nėra tiek daug įstatymų. Sąraše yra 14 įstatymų, nes Seimas jau yra nuveikęs nemažą darbą ir daug reikalingų įstatymų yra priimta. Norėčiau pasakyti, kad aš esu Vyriausybės įgaliotas pateikti šį sąrašą.

Šiame sąraše yra ne tik krašto apsaugos sistemai reikalingi įstatymai, bet ir kiti įstatymai, tarp jų Tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje įstatymas, Policijos, kaip civilinės tarnybos, įstatymas, kurį rengia Vidaus reikalų ministerija. Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas numatytas kaip įstatymas, kurį reikia priimti, taip pat yra ne Krašto apsaugos ministerijos kompetencija. Nepaprastosios padėties įstatymas irgi nepriklauso mūsų kompetencijai, tačiau yra sudedamoji valstybės saugumo užtikrinimo teisės sistemos dalis. Na, pavyzdžiui, šiame sąraše yra ir Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris irgi yra ne mūsų, ne krašto apsaugos, įstatymas. Ypač norėčiau pabrėžti, kad labai svarbus, reikalingas tiek krašto apsaugos sistemai, tiek visai valstybei, yra Valstybės paslapčių ir tarnybos paslapčių bei jų apsaugos įstatymas. Šio įstatymo projektas yra parengtas. Jame dar yra nesuderintų vietų, tačiau jisai turėtų būti traktuojamas kaip vienas iš svarbiausių įstatymų. Kai šitas projektas bus Vyriausybės atsiųstas į Seimą ir Seimas jį priims, Lietuvos paslapčių apsauga bus sutvarkyta naujais pagrindais, visiškai atitinkančiais tuos principus, kuriais vadovaujasi NATO ir kitos Vakarų šalys. Man atrodo, kad mums bus sunkus (galbūt jis nebus didelės apimties) Visuotinės gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas, nes tokio įstatymo prototipo mes neturime. Mes turėsime reglamentuoti pačią gynybą pačia plačiausia resursų, žmonių panaudojimo prasme ir turėsime reglamentuoti pačios gynybos veiksmus. Tokį įstatymą sąraše numatome, jis yra įrašytas pirmasis, tik aš negalėčiau garantuoti, kad mes jį pirmąjį parengsime.

Na, galbūt tuo reikėtų man apriboti savo komentarą, pabaigti jį, nes sąrašas yra konkretus, aiškus. Aš tikiuosi, kad šiam sąrašui jūs pritarsite. Per šiuos metus, bent jau iki naujų rinkimų, šios kadencijos Seimas tikrai galėtų baigti formuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti reikalingą įstatymų bazę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Stankevičiau. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Mes truputį vėluojam, todėl aš norėčiau paprašyti ir Seimo narius, ir ministrą kalbėti greičiau. Prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, sąraše pateikta 14 įstatymų. Norėčiau paklausti, ar nereikėtų konkretizuoti 2 straipsnį ir nurodyti terminą, iki kada kai kurių įstatymų ar įstatymų grupių projektai turėtų būti parengti. Tada būtų galima tai kontroliuoti ir apbrėžti laiką, kada tai bus įgyvendinta. Taip gali ir metų neužtekti. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Manau, kad to nereikėtų daryti. Nerekomenduočiau Seimui, kadangi tai yra labai rizikingas dalykas. Praktika yra labai rizikingas dalykas. Praktika rodo, kad jeigu terminas nustatomas, tai paprastai nepavyksta jo parengti kokybiškai, nes įstatymų, ypač kai kurių, kūryba yra tiesiog sunkiai apskaičiuojama, kada galima baigti, suderinti ir pateikti. Aš nemanau, kad yra labai svarbu pasakyti iš anksto kuriai datai. Kaip minėjau, kai kurie įstatymai jau keliauja į Seimą ir greitai pateks, bet būtų rizikinga nustatyti grafiką, nes tas grafikas priklauso nuo kūrybinio darbo sėkmės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis ministre, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas numato dvi labai svarbias institucijas, tai yra visuotinio pasipriešinimo centrą ir strateginio planavimo grupę. Sakykite, ar nenumatote šitas labai svarbias strategines institucijas įsteigti priimdami specialius įstatymus?

Č.V.STANKEVIČIUS. Visuomenės piliečių pasipriešinimo centro nuostatai yra pateikti Vyriausybei, įstatymo nereikia. Nuostatai Vyriausybei pateikti, šiuo metu derinami ir aš manau, kad greitai tie nuostatai bus priimti ir centrą galėsime įsteigti.

Antrasis – dėl strateginio planavimo grupės. Iš tikrųjų tai yra Vyriausybės kompetencija, nes taip yra, kiek atsimenu, Nacionalinio saugumo pagrinduose numatyta, kad Vyriausybė steigia, bet diskusijos užtruko dėl koncepcijos. Ar tai speciali struktūra, ar etatinė, ar neetatinė. Bet tai yra Vyriausybės kompetencija, todėl įstatymų sąraše tokių įstatymų nenumatėme. Užtenka Vyriausybės nutarimo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti dėl galimybės papildyti. Pavyzdžiui, Pasienio policijos įstatymas yra, kiek žinau, jau baigiamas rengti arba baigtas rengti, ir tai taip pat įeina į saugumo sistemą. Galbūt pagalvojus dar galima bus papildyti? Tokia galimybė bus turbūt?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad šitas sąrašas jokiu būdu nėra baigtinis. Vyriausybė galbūt pasirinko jau parengtą įstatymą, sakysim, o Vidaus reikalų ministerija nepasiūlė įrašyti. Nereikėtų traktuoti taip, jog šis sąrašas trukdo svarstyti kitus įstatymus, lygiai taip pat jį galima papildyti. Aš visiškai sutikčiau su jūsų nuomone. Aš manau, kad svarstymo metu komitete tą bus galima padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis ministre, jūs ką tik pasakėte, kad tas sąrašas nėra baigtinis. Kokia prasmė apskritai tokį sąrašą tvirtinti Seimo nutarimu, nes tas reikalas vis dėlto nestovi vietoje, be to, Nacionalinio saugumo klausimai nėra tik krašto apsauga? Jums, kaip Vyriausybei, suteiktos galimybės visus reikalingus įstatymus teikti pagal tvarką, pagal sistemą.

Č.V.STANKEVIČIUS. Taip, bet Nacionalinio saugumo pagrindai numato, kad tokį sąrašą Seimas patvirtintų, t.y. sudaroma visiems bendra orientacija, kokį darbą reikia nuveikti, kad sistema būtų aprūpinta tais įstatymais, kurie šiuo metu yra žinomi. Sąrašas nebaigtinis ta prasme, kad po metų ar po kiek laiko išaiškės, kad reikia dar kokių nors įstatymų.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Svarstydami krašto apsaugos finansavimo klausimą mes beveik sutarėme, kad krašto apsaugos sistema yra daugiau nei Krašto apsaugos ministerijos reguliuojama sritis. Todėl man kyla klausimas dėl aštuntos sąrašo eilutės – “Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Karo tarnybos įstatymo pakeitimo papildymo įstatymas”. Ar jis negalėtų iššifruoti, kas sudaro krašto apsaugos sistemą, kad mums nekiltų kokių nors dviprasmybių ir kad mes turėtume realų juridinį pagrindą, toliau formuodami finansavimą ir skaičiuodami, kiek procentų sudaro nuo BVP, jau remtis būtent šita nuostata ir kalbėti apie visą krašto apsaugos sistemą, ne vien tik apie ministeriją? Beje, kolega A.Katkus kaip vieną iš momentų paminėjo pasienio policiją, kuri čia irgi įeina. Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Krašto apsaugos sistema yra apibrėžta galiojančiame įstatyme, o papildymai yra dėl kai kurių straipsnių, nes šio įstatymo naudojimo praktika parodė, kad būtina pasiūlyti dar kai kurių straipsnių papildymus, pakeitimus, ir tą įstatymą mes greitai pateiksime. Tačiau sistema yra apibrėžta, nėra jokių neaiškumų dėl to galiojančiame įstatyme.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Stankevičiau. Jūs atsakėte į visus klausimus. O dabar toliau bus kalbama dėl motyvų. Už pasisako Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo sistemos plėtros įstatymų sąrašas tikrai yra reikalingas, todėl siūlyčiau kuo greičiau tą įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakančių prieš nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Labai ačiū. Taigi bendru sutarimu po pateikimo pritariame projektui Nr.P-1655 – Seimo nutarimui “Dėl nacionalinio saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašo”. Pagrindinis komitetas siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar su tuo sutinkate? Ačiū. O svarstymo data yra siūloma balandžio 15 d. Ar su tuo sutiktumėte? Labai ačiū. Mes šiek tiek pradedame artėti prie savo programos.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas Nr.P-1656 (pateikimas)

Toliau svarstysime Seimo nutarimo “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektą Nr.P-1656. Pranešėjas – ministras Č.Stankevičius. Pateikimas.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš dėkingas Seimui, kad jis numatė šios dienos darbotvarkėje tiek krašto apsaugai ir saugumo užtikrinimui reikalingų įstatymų, taip pat noriu padėkoti už palankų požiūrį į pateiktus projektus.

O paskutinis mano teikiamas dokumentas būtų nutarimo “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektas.

Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, esate nusprendę siųsti Lietuvos karius. Vyksta tų karių rotacija Bosnijoje. Jie sėkmingai atlieka pareigą ir yra giriami kaip pareigingi ir gerai parengti kariai. Lietuvos vėliava garbingai plevėsuoja taikos operacijoje. Šis nutarimas atspindi tam tikrus pasikeitimus vykdant mūsų misiją, kurie pačios misijos funkcijų prasme nėra pasikeitimai, tačiau jeigu iki šiol mes siuntėme Lietuvos karių kontingentą specialiai formuodami jį čia, Lietuvoje, atskirai nuo Baltijos taikos bataliono, tai dabar prasidėjo naujas Baltijos bataliono veiklos etapas, kai paties bataliono nacionaliniai kontingentai siunčiami į operaciją. Siuntimo planas yra toks, kad viena iš trijų Baltijos valstybių siunčia pagrindinę kuopą, o kitos prisijungia su pagalbiniais būriais, taip pat su kitais mažesniais vienetais ir atskirais karininkais. Taigi šiuo metu Bosnijoje yra 40 Lietuvos karių kontingentas. Jis yra mažesnis už mūsų kaimynų, tačiau, jeigu jūs priimsite šį nutarimą, jis leis mums nuo balandžio mėnesio pasiųsti visą kuopą Lietuvos karių (iki 160 karių), kurie rotuotų Estijos kuopą. T.y. Baltijos bataliono lietuviai kariai, praėję gerą apmokymą ir parengti operacijai. Prašyčiau šitam projektui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Stankevičiau.

Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Jeigu mes paskubėsime, tai dar (…) pusvalandį galėsime taip pat apsvarstyti ir jūsų projektą, kuris yra rezervinis. Todėl prašau Seimo narį A.Salamakiną. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas.

A.SALAMAKINAS. Taip, labai trumpas. Gerbiamasis ministre, kas finansuoja šią stabilizavimo operaciją – NATO ar mūsų mokesčių mokėtojai? Jeigu mūsų mokesčių mokėtojai, kiek tai kainuoja?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš jau pernai sakiau skaičius. Dabar aš nepasiėmiau su savim skaičių, kiek kainuoja vieno kario išlaikymas. Bijau suklaidinti. Galėsiu atnešti dar kartą ir išplatinti Seime. Finansuoja Lietuvos Respublika iš savo biudžeto, tačiau ne visą šimtą procentų, nes didelę dalį išlaidų padengia Danijos Karalystė, kurioje mūsų kariai rengiami. Kadangi jie rengiami kartu su Danijos kariais, tai mūsų kontingento santykiniai išlaikymo kaštai yra mažesni. Lietuva, šiuos karius laikydama Bosnijoje, ten saugodama taiką, žmonių gyvybes ir kraują, prisideda savo pastangomis ir savo lėšomis prie taikos Europoje.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis ministre, tame aiškinamajame rašte parašyta, kad nuo 1998 m. spalio mėn. iki 1999 m. balandžio mėn. dalyvavo 202 Baltijos bataliono kariai, tarp kurių buvo 40 lietuvių. Parašyta, kad kitu periodu dalyvaus 160 karių, ir čia neparašyta, kiek… Siųsti jūs prašote iki 160 bataliono Lietuvos karių. Estai ir latviai visai nesiųs, ar kaip yra? Aš nevisiškai suprantu.

Antras klausimas. Konkrečiai kiek kainuoja (galite paminėti apytiksliai skaičių) mūsų bataliono išlaikymas šešis mėnesius?

Č.V.STANKEVIČIUS. Bus siunčiama 160 lietuvių karių, prašom leidimo. Estijos ir Latvijos bus siunčiami mažesni kontingentai ir bendras skaičius viršys 200. Tie kontingentai būna maždaug panašūs. Šiandien aš turiu atsiprašyti, kad neatsinešiau informacijos. Aš prižadu pateikti, išplatinti Seimo nariams artimiausiu metu informaciją raštu apie išlaidas.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Pirmąjį klausimą norėčiau pateikti. Ar tikrai, gerbiamasis ministre, tai paskutinis jūsų įstatymo projektas, nes rezerve yra dar vienas būrys? Ar jūs jį teiksite? Čia formalus klausimas.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šiandien aš numanau, kad…

S.BURBIENĖ. Neteiksite?

Č.V.STANKEVIČIUS. Numanau, kad jūs turite omenyje parengtą projektą, kurį gal reikėtų teikti, jeigu būtų priimtas nutarimas dėl dalyvavimo Bosnijos taikos operacijoje. Bet kadangi tarptautinė bendrija tokio nutarimo nėra priėmusi ir derybos, kaip jūs žinote, įstrigo, tai šio projekto aš nelinkęs teikti.

S.BURBIENĖ. Ačiū. O dabar antrasis klausimas apie šitą projektą. Čia yra dalyvavimas taikos stabilizavimo operacijoje. Kiek aš žinau, anksčiau daugiau būrių buvo taikos palaikymo operacijoje. Ar čia pirmas stabilizavimo būrys, ar jau stabilizavimo antras, trečias, ar kelintas būrys?

Č.V.STANKEVIČIUS. Jau ne pirmas. Stabilizavimo pajėgų… jau yra mūsų dabar antras. Čia jau bus siunčiamas trečias lietuviškas vienetas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta. Ačiū.

Ačiū, ministre Stankevičiau. Atsakėte į visus klausimus.

Dabar galimybė kalbėti dėl motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. Už kalbės Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu pakviesti visus balsuoti ir pasinaudoti galimybe išreikšti valią, kad mūsų kariai galėtų tobulėti, kad mūsų kariuomenė pasiektų aukštesnį lygį. Mes ne tiktai juos apmokome, kaip žinote, įsteigtuose mokymo batalionuose ir taip keliame, bet čia jie gauna konkretų apmokymą, gauna konkrečią pagalbą, išmoksta kalbų. Reikia tik džiaugtis, kad mes turime tokią galimybę, ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dar norėjo kalbėti už ir Seimo narys A.Kašėta, bet kadangi vienas – už, vienas – prieš, prieš kalbės Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek aš prisimenu iš praeito karto, kai svarstėme, ministras sakė, kad vienos dienos vieno kario išlaikymas ten mums kainuoja apie 260 Lt. Dabar, ko gero, bus jau didesnė suma. Aš manau, kad tuos pinigus yra kur dėti čia, Lietuvoje. Aš manau, kad Lietuvoje taip pat galima kalbų mokytis. Aš manau, kad taip pat reikia saugoti savo žmones ir būtų kam saugoti, jeigu būtų tie pinigai. Todėl aš kategoriškai prieštarauju tokių nutarimų priėmimui, mūsų žmonių siuntimui į kažkokias (…) kažką ginti, kažką saugoti. Žinoma, aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Visi kalbėjo kiek galėjo.

Dabar prašau registruotis. Kol registruojatės, norėčiau paklausti, ar galėtume bendru sutarimu?.. Sako, kad ne. Todėl turės būti formalus balsavimas. Gerbiamieji ir gerbiamosios Seimo nariai, prašau grįžti į savo vietas ir užsiregistruoti. Baigėsi galimybė užsiregistruoti. Tiems, kurie nespės, antroji galimybė nebus suteikta. Jūsų galimybės pasibaigė.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai.

Prašau pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl dabar svarstyto klausimo. Tai Seimo nutarimas “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje”. Tuos, kurie šiam projektui pritaria, prašau spausti mygtuką “už”, o tuos, kurie mano kitaip, – kitus mygtukus. Balsavimas vyksta. Balsavimo galimybė baigėsi.

Už balsavo 48, prieš – 7, 2 susilaikė. Seimo nutarimo “Dėl Baltijos bataliono Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos stabilizavimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje” projektui Nr.P-1656 po pateikimo buvo pritarta.

Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar tam pritartumėte? Ačiū. Papildomu komitetu yra siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Ar tam pritartumėte? Ačiū.

Siūloma svarstyti 4-6 klausimą. Ar su tuo sutinkate? Ačiū. Dabar ministro Č.Stankevičiaus norėčiau paklausti, ar jūs iš tikrųjų atsisakėte projekto Nr.P-1657, t.y. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos įvedimo operacijoje Kosovo provincijoje Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje”? Iš tikrųjų atsisakėte? Ačiū. (Balsas iš salės) Bet šiuo momentu? Šiuo momentu atsisakote.

Muitinės departamento direktoriaus S.Stažio atsakymai į Seimo narių klausimus

Taigi mes tada imsime kitą darbotvarkės klausimą. Tai Muitinės departamento direktoriaus S.Stažio atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašau poną S.Stažį.

S.STAŽYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėkingas jums už suteiktą man galimybę pateikti informaciją apie Lietuvos muitinės padėtį ir joje esančias problemas.

Pirmiausia norėčiau priminti, kad oficiali Lietuvos muitinės įkūrimo data yra 1919 m. gegužės 8 d., vadinasi, šių metų gegužės 8 d. mes švęsime Lietuvos muitinės 80-metį.

Tarpukario Lietuvoje buvo 22 muitinės. Sovietmečio laikotarpiu Lietuvos muitinės veikla buvo nutraukta ir veikė tik dvi sovietinės muitinės. Lietuvos muitinė buvo atkurta po nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. spalio 9 dieną. Šiuo metu Lietuvos muitinės struktūrą sudaro Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 10 teritorinių muitinių bei 75 muitinės postai…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, labai prašyčiau tyliau! Ir tų, kurie kalbasi salės gale, prašyčiau tylos.

S.STAŽYS. … kuriuose dirba apie 3100 pareigūnų. Šiandien Lietuvos muitinė vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje ir tarptautinės prekybos plėtroje. Viena vertus, ji užtikrina mokesčių į valstybės biudžetą surinkimą. Vykdydama prekių, muitų ir mokesčių politiką, Lietuvos muitinė kasmet surenka apie 25-30% metinio biudžeto, o kita vertus, skatina Lietuvos prekybą su užsieniu ir yra viena iš valstybės institucijų, turinčių tiesioginę įtaką tranzitui. Be to, vykdo importo ir eksporto priežiūrą, taiko draudimus, apribojimus ir kontrolės priemones.

Kaip žinoma, Lietuvos muitinė renka importo ir eksporto muitus, akcizus už importuojamas prekes, pridėtinės vertės mokestį už importuojamas prekes, žyminį, Kelių fondo mokesčius.

Taigi nuo 1999 m. sausio iki kovo 14 dienos yra surinkta 481 miln. 420 tūkst. litų, arba 74,21%. Bendras atsilikimas nuo planinės užduoties yra 167 mln. 324 tūkst. litų. Pagrindinės užduoties nevykdymo priežastys – sumažėję importuojamų ir eksportuojamų prekių srautai, įmonių veiklos stabdymas arba apribojimas, susijęs su Rusijos ekonomine krize.

Kartu norėčiau informuoti, kad kiekvienais metais sausio-vasario mėnesiais buvo užduočių atžvilgiu mažesnis surinkimo procentas.

Susipažinęs su Lietuvos muitinės veikla ir pagrindiniais teisiniais dokumentais, norėčiau išskirti šias pagrindines kryptis, nukreiptas į darbo gerinimą. Tai teisinės bazės, reglamentuojančios muitinės veiklą, tobulinimas. Antra – darbo organizavimo gerinimas. Trečia – techninės bazės sutvarkymas. Ketvirta – kontrolės sustiprinimas. Ir penkta – muitinės procedūrų supaprastinimas.

Lietuvos muitinės veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas, Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas, Vyriausybės, Finansų ministerijos sprendimai bei Muitinės departamento sprendimai. Tačiau turiu pripažinti, kad poįstatyminiuose aktuose gausu instruktyvinio pobūdžio normų, aktai yra painūs, pilni daugiasluoksnių išimčių ir nekonkretūs. Todėl man susitinkant su verslo atstovais reiškiamos įvairios pretenzijos dėl sunkumų, taikant nurodytus teisės aktus. Todėl šiuo metu Muitinės departamente imamasi priemonių norminiams aktams tobulinti bei trūkstamiems papildyti.

Nežiūrint į tai, kokią mes turėtume teisinę bazę, didžiąja apimtimi Lietuvos muitinės darbo rezultatai, įvaizdis priklauso nuo joje dirbančių žmonių. Klausimas iš tiesų yra sudėtingas. Nors numatyta gana sudėtinga kadrų parinkimo procedūra, tačiau, kaip rodo praktika, vis dėlto muitinėse yra nemažai nesąžiningų pareigūnų, netinkamo jų elgesio, netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo. Už tai jiems yra taikomos šiuo metu numatytos drausminės nuobaudos, nušalinami nuo pareigų, traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, kad man susipažinus su pareigūnų grąžinimo į darbą dokumentais, jie grąžinami tuo pagrindu, kad tiek Muitinės departamentas, tiek teritorinės muitinės, atleisdamos procedūriškai, pažeidžia atleidimo tvarką, nors tie darbuotojai yra ir pažeidėjai. Tokiu būdu jie yra grąžinami į darbą.

Yra atvejų, kai aiškus nusižengimas neįvertinamas pagal jo pobūdį, ir taip muitininkai išvengia atsakomybės. Todėl tokia padėtis jau yra įvertinta ir su panašiais atvejais nebus taikstomasi. Manau, kad tokiems muitininkams nebus vietos Lietuvos muitinėje. Tokie atvejai yra Marijampolės, Klaipėdos ir kitose teritorinėse muitinėse.

Mes turime problemų, susijusių su muitinės pareigūnų nušalinimu, kai baudžiamąsias bylas iškelia teisėsaugos institucijos, nes dažni atvejai, kai tos bylos yra nutraukiamos, muitinė privalo kompensuoti už nušalinimo laiką, ir tokiu būdu daroma žala muitinės biudžetui. Tos bylos tęsiasi gana ilgą laiką, po 2-3 metus, o jų rezultatas netampa teisminio nagrinėjimo objektu.

Be to, siekdamas gerinti vadovavimą Muitinės departamentui, atlikau pirminius patvarkymus šia linkme. Manau, artimiausiu metu reikėtų išspręsti muitininkų rotacijos klausimą, nes tai sudarytų galimybę efektyviau kovoti su jų daromais pažeidimais. Be to, reikia išspręsti klausimus, susijusius su muitinės pareigūnų skatinimu, išaiškinant ir sulaikant kontrabandą. Nes šiuo metu jie ne tik neskatinami, bet ir nėra jiems numatytos jokios socialinės garantijos, kuriomis šiuo metu naudojasi teisėsaugos institucijų pareigūnai. Todėl manau, kad tai sudarytų prielaidas tinkamai atlikti tarnybines pareigas.

Taip pat svarbu, kad kiekvienam keleiviui ar vežėjui, vykstančiam per muitinės postą, netruktų pareigūno dėmesio, reikiamos tinkamos pagarbos, patogumų. Lietuvos muitinės darbų planuose numatyta tolesnė postų statybos, infrastruktūros plėtra. Atidaryti nauji postai Medininkuose, Kalvarijose atitinka šiuolaikinius muitinės reikalavimus. Statomi Kybartų, Nidos, Šalčininkų postai. Tačiau kituose postuose, net paminėtuose, blogai išplėtota infrastruktūra, riboti elektros energijos galingumai, blogos ryšių linijos, dideli kelio nuolaidžiai, nerinktas drenažas, nepastatytos stoginės svarstyklėms, ankštos ir blogai šildomos patalpos.

Žinoma, tų problemų sprendimai yra susiję su lėšų skyrimu. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra atvejų, kai ir turimos lėšos yra panaudojamos neefektyviai. Rengiamos svarstyklės, neatitinkančios muitinės reikalavimų. Šiandien esamos ir buvo projektuojamos įrengti svarstyklės yra tokios, kurios iš esmės skirtos kelių mokesčio surinkimui. Jos turėtų būti ne ašinės, bet platforminės. Reikėtų įrengti nors po vieną teritorinėse muitinėse galinčias pasverti visą krovininį automobilį. Nes dabar tokiomis sąlygomis eksploatuojamų įrengimų darbas yra neefektyvus ir neatliekama ta funkcija, kuri yra pavesta muitinei.

Ne visuose muitinės postuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos, fiksuojančios visas išvažiuojančias ir įvažiuojančias transporto priemones. Vertinant pagal muitinės darbo krūvį, šių sistemų įrengimas yra neatidėliotinas Muitinės departamento uždavinys, ypač jų įrengimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, geležinkelio paskirstymo stotyse.

Vienas iš pagrindinių muitinės informatikos srities uždavinių yra muitinės procedūrų kontrolė, muitinėje surenkamų muitų bei mokesčių apskaita, kontrabandos bei muitinės apgavysčių prevencija, pirminių statistikos duomenų apie užsienio prekybą kaupimas. Dėl to stiprinamas muitinės kompiuterių technikos parkas. Svarbiausi metams numatyti projektai – įdiegti stacionarius vietinių kompiuterių tinklus Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos teritorinių muitinių postuose, be to, trims Baltijos valstybėms kuriama integruota muitinės informacijos sistema “Asikudos” pagrindu. Jau užbaigtas pasirengimo šiems darbams etapas ir pradėtas sistemos diegimas.

Susipažinęs su kontrolės darbu, manau, jog buvo padaryta klaida, kad buvo atsisakyta operatyvinės veiklos subjekto statuso, nes kyla problemų įgyvendinant įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių vykdymą atsakinga Lietuvos muitinė. Nors Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 12 straipsnio ketvirtosios dalies 9 punkte ir 13 straipsnio trečiosios dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir teritorinės muitinės, taikydamos operatyvinės veiklos priemones, imasi priemonių kontrabandos faktams nustatyti, tačiau muitinė, neturėdama šito statuso, tos funkcijos nevykdo, todėl kvotos bei operatyvinės veiklos priemonių taikymas nustatant kontrabandos faktus ir keliant baudžiamąsias bylas, kaip viena iš pagrindinių muitinės funkcijų, yra tik nurodytuose teisės aktuose. Dėl to Lietuvos muitinė negali iki galo vykdyti kontrabandos išaiškinimo funkcijų, negali kontroliuoti savo darbuotojų ar operatyviai išaiškinti nesąžiningai dirbančių muitininkų bei atlikti būtinų veiksmų, išaiškinant pažeidimus, pavyzdžiui, apklausti vairuotojų arba kitų ūkio subjektų bei jų atstovų dėl procedūrų užbaigimo, taip pat muitinės darbuotojai negali apklausti sulaikyto muitinės procedūrų pažeidėjo. Dažnai dėl objektyvių aplinkybių būtina jį operatyviai apklausti poste.

Praktika rodo, jog jeigu muitinė pati neatlieka tyrimo, o kreipiasi į kitas institucijas, nukenčia tyrimo operatyvumas, drauge ir kokybė, kadangi muitinės pažeidimai apima ne tik asmenis, bet ir prekes, už kurias buvo nesumokėti muito mokesčiai arba buvo bandoma nuslėpti šiuos mokesčius. Dažnai kontrabanda yra sisteminga, todėl būtina nedelsiant reaguoti, kad būtų konfiskuotos jau įvežtos kontrabandinės prekės bei areštuoti su tuo susiję asmenys. Todėl darytina išvada, kad esanti sistema neefektyviai panaudoja aukštos kvalifikacijos resursus, be to, perduodant aktyvią operatyvinę žvalgybinę informaciją iš vienos institucijos į kitą, kyla grėsmė jos saugumui. Ta pati padėtis yra ir su daiktiniais bei kitais įrodymų reikšmę turinčiais objektais.

Kova su kontrabanda, kurią šiuo metu vykdo ONT, iš esmės yra pagrįsta informacija ir nedubliuoja muitinės kovos su kontrabanda, žvalgybos bei kvotos vaidmens, nes kontrabanda yra tarptautinė veikla ir muitinių tarnybų abipusė pagalba, greitas pasikeitimas žvalgybine informacija padidina išaiškinimo galimybes. Kitų šalių muitinės tarnybos, prieš perduodamos naują žvalgybinę informaciją, pageidauja, kad Lietuvos muitinė būtų pajėgi greitai ir profesionaliai reaguoti bei atsakyti į paklausimus iš užsienio.

Jeigu kalbėtume apie perspektyvą, t.y. stojimą į Europos Sąjungą, Lietuvos muitinei teks ypatingas uždavinys – apsaugoti išorinę sieną nuo apmuitinamų prekių bei tų prekių, kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Taip narkotikai, ginklai, pornografijos kontrabanda. Kaip nustatė Europos Komisija, muitinės strategijoje numatyta, kad Centrinės ir Rytų Europos muitinės tarnybos prieš įstojimą turės vykdyti operatyvinės veiklos funkcijas. Dėl to šiuo metu yra baigtas rengti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas, kuris yra derinamas, ir artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū, Muitinės departamento direktoriau Stažy, bet, kaip sakiau, 10-15 minučių. 15 minučių pasibaigė. Seimo nariai nori paklausti. Pirmiausia norėčiau pasiteirauti gerbiamojo A.Sakalo, ar šiandien jis yra opozicijos vadovas? (Balsai salėje) Jeigu ne… tik frakcijos… Taigi galėsite klausti tiktai kaip frakcijos narys. Prašau Seimo narį A.Sakalą. Trumpi klausimai, trumpas, bet svarus atsakymas.

A.SAKALAS. Taip. Gerbiamasis Muitinės departamento direktoriau, norėčiau paklausti jūsų, ar jums pradėjus vadovauti kaip nors pasikeitė kontrabandos į Lietuvą srautas. Jeigu nepasikeitė, tai ką žadate daryti, kad pasikeistų, jeigu pasikeitė, tai pasakykite, ką padarėte, kad jis pasikeitė?

S.STAŽYS. Aš manyčiau, kad klausimas man, kaip naujam Muitinės vadovui, yra tikrai sudėtingas ta prasme, kad aš tiktai susipažinau su padėtimi, susidariau įspūdį, jog kontrabanda tikrai vyksta. Galiu pasakyti, kad jinai vyksta padedant ir muitininkams, ir kitų institucijų pareigūnams, kurie dirba pasienio teritorijoje. Kaip aš jau minėjau, pirmiausia turėtų būti negailestingas nesitaikstymas su pareigūnais, kurie neatlieka tų funkcijų. Jeigu yra nustatomi faktai, kad jie tikrai praleido tokį krovinį, kuris buvo sulaikytas už muitinės teritorijos ribų, aš manau, kad su tokiais pareigūnais aš nesitaikstysiu. Jie tuoj pat bus atleisti iš muitininko pareigų. Dabartiniu metu tokia… O kontrabandos formų yra labai daug ir įvairiausių. Aš nenorėčiau išplėsti dabar…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Kokios problemos iškyla vykdant Muitinės departamento mokesčių pajamų ir išlaidų sąmatą, palyginti su ankstesniais metais ir atitinkamais jų laikotarpiais? Ačiū.

S.STAŽYS. Vykdant Muitinės departamento sąvadą iš pradžių buvo tikrai gana sudėtinga situacija, kadangi šiek tiek buvo sutrikęs finansavimas. Tačiau šiuo metu tas finansavimas yra pagerėjęs, o pagrindinė priežastis yra atsiskaitymas už vykdomas statybas. Visų gana dideli įsiskolinimai, bet tie įsiskolinimai susidarė ne šiais metais, bet 1998 metais, kai nebuvo atsiskaityta su rangovais už statybos darbus. Tokia pagrindinė priežastis.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis direktoriau, aš labai įdėmiai klausiausi jūsų šios dienos 15 minučių trukmės pranešimo. Jūs aptarėt gausybę įvairių klausimų, pradėjot nuo istorijos, išvardijot daugybę problemų. Mano galva, jūs nekalbėjot apie pagrindinę problemą, apie kurią aš iš jūsų tikėjausi išgirsti. Jūs sutiksit, kad be tų problemų, kurias minėjot, yra ir tokia problema kaip muitininkų rengimo problema. Juk muitininkas savo poste turi būti ir teisininkas, ir ekonomistas, ir policininkas, ir buhalteris, taip sakant, visko po truputį. Deja, nė viena mokykla, netgi, sakykim, senais terminais kalbant, specialaus vidurinio lygio, nerengia muitinės specialistų, nekalbant jau apie aukštąjį mokslą. Turit jūs mokyklą Jeruzalėje, kuri faktiškai per porą mėnesių pritempia bet kokios specialybės žmogų iki tam tikro įstatymų žinojimo, ir tas žmogus yra statomas poste, jis ten privalo dirbti. Kokie jūsų planai, kad ateityje muitininkai būtų rengiami kaip profesionalai? Ačiū.

S.STAŽYS. Aš dėkingas jums už tokį klausimą. Aš, susipažinęs su reikalavimais, kurie yra keliami muitininkams, ir muitinės mokyklos darbu, kreipiausi į Europos Sąjungos Komisiją, kuri tuo metu buvo, jos atstovus, į direktoratą, kad mums būtų suteikta tokia pagalba. Ir man buvo pažadėta tokia pagalba, kaip viena iš prioritetinių, ir mes manome, kad tokiu būdu bandysime spręsti šitą klausimą.

PIRMININKAS. Toliau Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis direktoriau, norėčiau jūsų paklausti dėl Klaipėdos muitinės problemų ir ryšium su tuo apskritai trinkančio tranzito srauto per Klaipėdos uostą. Visi mes žinome, kad iš tranzito, vykstančio per Klaipėdos uostą, į mūsų valstybės biudžetą gaunama maždaug pusantro milijardo litų pajamų. Tačiau šių metų sausio 22 d. Vyriausybės nutarimu yra apsunkintos tranzito sąlygos ta prasme, kad už krovinį yra atsakingas ne ekspeditorius, o krovėjas, ir tai prieštarauja apskritai tarptautinėms taisyklėms, todėl daugelis tranzito krovinių siuntėjų pasirenka ne Lietuvos uostą, o kitus Baltijos uostus.

Tai būtų vienas klausimas. Ir kitas klausimas – ar vis dar nėra kompiuterinės apskaitos, leidžiančios stebėti krovinių judėjimą? Nes kontrabanda vyksta ne pačiame uoste, o kai kroviniai iškeliauja už uosto teritorijos, ir kažkur jie, kaip sako žargonu, nusėda. Argi dar negalima įvesti tos tvarkos, kada jūs planuojate tai padaryti? Ir dar vienas klausimas, kada…

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare…

I.ŠIAULIENĖ. Čia dėl to paties.

PIRMININKAS. Prašau laikytis taisyklių kaip ir visi kiti Seimo nariai. Jūsų laikas baigėsi. Prašom atsakyti.

S.STAŽYS. Gerbiamoji Seimo nare, aš buvau susitikęs su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ūkio subjektų vadovais ir mes išnagrinėjome Vyriausybės nutarimą Nr.78 dėl tvarkos nustatymo. Aš džiaugiuosi, kad toks nutarimas yra priimtas, tačiau nenorėčiau sutikti, kad tas nutarimas varžo ūkio subjektų teises ir dėl to mažėja tranzitas. Jums puikiai žinoma, dėl ko šiuo metu sumažėję tranzito srautai. Nepaisant to, aš kreipiausi į Susisiekimo ministeriją, kad būtų priimtas norminis aktas, kuris apibrėžtų to ekspeditoriaus teises ir funkcijas, ir po to mes galėtume spręsti muitinės prasme tuos keliamus klausimus.

Dabar dėl informacijos. Norėčiau pasakyti, kad kol kas mes tokios abipusės informacijos tarp muitinių neturime, todėl, siekdami sustiprinti kontrolę ir užkirsti kelią muitinių tranzito dokumentų klastojimui, sukeitimui, nuo gegužės 1 d. numatome įvesti specialius apsauginius lipdukus, pagamintus holografijos būdu, panaudojus šiuolaikiškiausias apsaugos priemones. Šie lipdukai bus klijuojami ant bendrųjų dokumentų, specifikacijos lapų ir krovinio lydraščių. Taip pat mes, atsižvelgdami į uoste dirbančių ūkio subjektų prašymus, dabar nagrinėjame klausimą, kad galbūt reikėtų kai kuriais atvejais atsisakyti bendrosios deklaracijos ir supaprastinti muitinės procedūrą kroviniams, kurie gabenami geležinkeliu, ir pripažinti kaip deklaraciją NVS važtaraščius.

Mes dirbame ta linkme, kad tranzitas neaplenktų Lietuvos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Stažy, aš suprantu, kaip yra sunku užimti tokias pareigas kaip muitinės vadovo nežinant, už ką buvo pašalintas prieš tai buvęs muitinės vadovas. Bent jau man tikrai neteko girdėti, nors finansų ministras žadėjo paaiškinti tuos dalykus. Ar jums žinomos tos svarbiausios priežastys, ir kokios tai yra priežastys ir ką jūs galvojate padaryti, jog tie ankstesni kaltinimai vėliau negriūtų ant jūsų galvos? Ačiū.

S.STAŽYS. Gerbiamasis Seimo nary, aš tikrai negaliu atsakyti į klausimą. Tiesiog noriu pasakyti, kad aš ir nenagrinėjau, dėl kokių priežasčių buvo atleistas buvęs muitinės direktorius, ir kadangi aš pats kandidatavau į tas pareigas, tiesiog laikiau, kad tai būtų nekorektiška, ir manau, kad šiuo atveju reikėtų, matyt, tą klausimą adresuoti finansų ministrui.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis direktoriau, praeitų metų gruodžio mėnesį Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje svarstant klausimą dėl šalyje plintančios kontrabandos masto buvo išaiškinta, kad sunkiausiai aptinkama ir įrodoma kontrabanda yra naudojant prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Noriu paklausti, ar praktikuojate tokių įmonių revizijas, revizijos metu sustabdant jų veiklą, ir ar šiuo metu atliekami pasienio muitinės patikrinimai išvykstančiuose iš Lietuvos krovininiuose traukiniuose Kenos, Lūšės ir Kabelių geležinkelio stotyse? Ačiū.

S.STAŽYS. Dėkingas jums už klausimą ir tikrai noriu pripažinti, kad tai yra vienas iš sunkiausiai įrodomų kontrabandos būdų. Juo yra labai naudojamasi, aš atkreipiau į tai dėmesį ir, matyt, mes tikrai organizuosime tuos patikrinimus būtent dėl tokio prekių nusodinimo. Iš esmės vyksta importas.

Dabar dėl krovinių nurodytose stotyse netikrinimo, tai aš tą faktą sužinojau tik vakar. Man tai yra žinoma ir mes pradėsime aiškintis, dėl kokių priežasčių neatliekamas muitinis patikrinimas. Tačiau aš noriu pasakyti, kad geležinkelio transporto srityje apskritai yra labai daug problemų, todėl yra sudaryta darbo grupė tiek iš teisėsaugos, tiek geležinkelio, tiek Susisiekimo ministerijos darbuotojų, kuri turėtų išnagrinėti padėtį, susipažinti su ja ir pateikti siūlymus, kaip pagerinti geležinkelio darbą. Kartu norėčiau informuoti, kad ta pati situacija buvo ir tikrinant keleivius. Iš esmės keleiviai nebuvo tikrinami kai kuriose stotelėse, todėl, kaip jums žinoma, nuo kovo 20 d. pradėtas keleivių tikrinimas judant traukiniui, neišlaipinant keleivių prie valstybės sienos.

PIRMININKAS. Nei A.Syso, nei R.Matekonienės nėra. Prašau Seimo narį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis direktoriau, jūs turbūt jau žinote tą situaciją, kuomet važiuoja gyventojas ar iš Latvijos, ar iš kitur ir neleistinai, žinoma, vežasi vieną, du ar tris butelius spirito. Kada muitininkas turi teisę skirti 5000 Lt baudą ir dar konfiskuoti sakykime, “Audi” ar dar geresnį automobilį? Ar iš tikrųjų tai yra normali situacija, ar reikia keisti teisės aktus, ar galbūt muitininkai galėtų to ir nedaryti?

S.STAŽYS. Paskutinis muito režimo keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos sieną, pakeitimas, žinoma, sukėlė mums papildomų rūpesčių. Tačiau mes esame ta institucija, kuri privalo garantuoti Vyriausybės sprendimų vykdymą. Noriu taip pat priminti, kad Seimas vasario mėnesį yra priėmęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, ir dabar yra taikomos mažesnės nuobaudos. Aš manyčiau, kad Seimui priimant Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurios susietos su baudų skyrimu, vis dėlto reikėtų nustatyti fiksuotas baudas, nes dažniausiai pažeidėjai būna užsieniečiai, ir labai sunku pasakyti, kiek MGL jis tą baudą turi mokėti. Jis nelabai ir supranta. Tačiau noriu pasakyti, kad baudos dabar yra tikrai daug mažesnės. Aš buvau labai nustebintas, kad Seimas, priimdamas naują Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakciją, išbraukė žodžius “arba be konfiskavimo”. Dabar visais atvejais lieka konfiskavimas. Mes tikrai dėl to turime problemų. Noriu pasakyti, šiek tiek problemų turime su benzino konfiskavimu.

Toliau…

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą pateikia Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis direktoriau, mane domina Lietuvos muitinių sistemos apskritai struktūriniai pertvarkymai. Jūsų pirmtakas matė rezervus mažinant apskričių muitinių skaičių. Jis sakė, kad galėtų būti sumažinta iki 5-6, tačiau tai gerokai diskutuotinas požiūris. Vargu ar tai palengvins verslininkams darbą, pasunkės eksporto, importo operacijų įforminimas. Kokie konkrečiai planai? Ar rengiatės naikinti Telšių apskrities, Mažeikių muitines? Iš Mažeikių surenkama vos ne penktadalis nacionalinio biudžeto pajamų.

S.STAŽYS. Aš visų pirma norėčiau pasakyti, kad Telšių teritorinės muitinės kaip tokios mes neturime. Tokia teritorinė muitinė yra Mažeikiuose, tačiau jūs palietėte vieną iš sudėtingesnių klausimų, nes tai yra susiję ne tik su ten dirbančiais žmonėmis (reikėtų spręsti socialinius klausimus), bet, svarbiausia, yra susiję su (…) informacinės sistemos diegimu. Mes turime apsispręsti, nes tai kainuoja milžiniškus pinigus, kur tą informacinę sistemą reikėtų įdiegti. Klausimas iš tikrųjų yra neišspręstas. Aš norėjau šiandien kalbėti Seime tuo klausimu, tačiau susilaikiau, nesiryžau, nes maniau, kad dar reikia apie tai pagalvoti.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Stažy. Jūs atsakėte į aštuonių Seimo narių klausimus. Gaila, kad turėjome per mažai laiko. Buvo daug kitų Seimo narių, norinčių paklausti.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5, 11 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1636 (pateikimas)

Dabar eisime prie kito darbotvarkės klausimo – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5, 11 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1636. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras G.Miškinis. Kol jis čia atvyks, mes užsiregistruosime. Prašau registruotis.

G.MIŠKINIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5, 11 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Norėčiau labai trumpai pakalbėti dėl pakeitimo esmės ir turinio. Šiuo pakeitimu yra siūloma spręsti dvi problemas. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas buvo priimtas 1994 m. gruodžio 21 d. ir iš karto, jau 1995 m. sausio 27 d., buvo priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl valstybinės įmonės Lietuvos monetų kalykla”. To nutarimo esmė – steigėjo teises iš Finansų ministerijos perduoti Lietuvos bankui. Vėliau, pakeitus įstatymo nuostatas, kad valdybose gali būti administracijos vadovas ir valdininkai, atsirado tam tikras prieštaravimas, nes Lietuvos banko įstatyme yra numatyta, kad Lietuvos bankas gali steigti įmones, tačiau nėra numatyta, kad Lietuvos bankas gali perimti steigėjo funkcijas kitoms funkcijoms atlikti. Taigi buvo išanalizuota ši padėtis ir buvo pasiūlyta redakcija: 11 straipsnio trečiojoje dalyje papildyti atitinkamai nuostatomis, kad Lietuvos bankas taip pat galėtų turėti steigėjo funkcijas ir valdybos nariais būtų skiriami steigėjo atstovai, tai yra Lietuvos banko darbuotojai ir šios įmonės administracijos vadovas.

Dar viena pataisa, kuri yra siūloma 19 straipsnio penktojoje dalyje. Šiuo metu įstatyme yra numatyta, kad reorganizuojant galima pasirinkti tik vieną rūšį, t.y. akcinę bendrovę. Šiuo pasiūlymu mes siūlome, kad būtų galimybė pasirinkti ir uždarąją akcinę bendrovę. Pirmiausia reorganizavimas į akcinę bendrovę, turint tikslą atiduoti valstybės turto fondą privatizuoti, reikalauja papildomų sąnaudų. Mes turime išleisti prospektą, turime Vertybinių popierių komisijoje įregistruoti ir t.t. Tuo tarpu dar, sakykim, žiūrėdami į ateitį, mes norime naujajame Akcinių bendrovių įstatymo projekte akcinėms bendrovėms įstatinio kapitalo dydį padidinti nuo 100 tūkst. Lt iki 150 tūkst. Lt. Taigi gal ir daugiau tokių klausimų atsirastų. Todėl mes siūlome neapriboti ir įstatyme padaryti pataisą, kad būtų galimybė Akcinių bendrovių įstatyme pasirinkti abi numatytas rūšis, tai yra akcinę bendrovę ir uždarąją akcinę bendrovę.

Tai trumpai tiek. Taip pat čia dalyvauja Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ponas A.Misevičius. Jeigu bus klausimų, mes kartu pabandysime į juos atsakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Miškini. Penki Seimo nariai norėtų jūsų paklausti.

Pirmiausia Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis viceministre, jūs aiškinamajame rašte teigiate, kad tikslas yra užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės įmonių, kurių steigėjas yra ar bus Lietuvos bankas... Ar jūs galėtumėte išvardyti, kurias įmones Lietuvos bankas jau turi ir kurias turės, kiek jų turės? Ar tai neprieštaraus šiuo metu galiojantiems teisiniams aktams dėl Lietuvos banko veiklos? Ačiū.

G.MIŠKINIS. Į tą klausimo dalį, kiek Lietuvos bankas turi šiuo metu įmonių (kaip aš minėjau, yra numatyta Lietuvos banko įstatyme, kad tokias įmones jis gali turėti), gal tiksliau galėtų atsakyti ponas A.Misevičius.

Dėl įmonių, kurios buvo deleguotos papildomai, aš galėčiau atsakyti, kad šiuo metu Lietuvos bankas turi tiktai vieną įmonę – tai Lietuvos monetų kalyklą. Rengdami įstatymo projektą mes taip pat darėme analizę ir peržiūrėjome visą informaciją, kurią turime pagal įmonių rejestrą. Nėra kitų institucijų, dėl kurių būtų iškilusi tokia problema Lietuvos bankui. Todėl mes tiesiog ir įrašėme konkrečiai tą formuluotę – Lietuvos banko, nes neradome kitos institucijos, kuri būtų susidūrusi su tokia problema. Tada reikėtų bendresnės nuostatos įrašymo išvengiant žodžių “Lietuvos bankas”.

O dėl kitos dalies, kiek dabar Lietuvos bankas turi įmonių, gal ponas A.Misevičius galėtų atsakyti.

PIRMININKAS. Prašau poną A.Misevičių.

A.MISEVIČIUS. Tiktai vieną. Tai yra Lietuvos monetų kalyklą.

PIRMININKAS. Prašau arčiau mikrofono.

A.MISEVIČIUS. Tiktai vieną. Tai yra Lietuvos monetų kalyklą.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 2 straipsnio papildyme yra nurodyta – kai Lietuvos bankui yra perduotos, pavestos steigėjo funkcijos. O kaip tokiu atveju, kai Lietuvos bankas tiesiog bus steigėjas, ar nereikėtų vietoje žodžių “yra perduotos, pavestos” rašyti žodį “vykdo”? Tada visiškai nesvarbu, ar perduotos, ar yra steigėjas. Jis vykdo. Ačiū.

G.MIŠKINIS. Norėčiau pasakyti, kad čia mes svarstome Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Būtent šio įstatymo 5 straipsnyje yra apibrėžta, kad “valstybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu įgaliotos vyriausybinės institucijos”. Mes ir siūlome šiuo metu žodį “vyriausybinės” išbraukti.

Kaip aš minėjau, Lietuvos banko įstatyme dėl visų kitų įmonių, kurias teiks bankas, jau tokia teisė bankui yra numatyta. Todėl ta pataisa yra nebūtina. Mes šiuo atveju tiktai realizuojame pagal Valstybės, savivaldybių įmonių įstatymo 5 straipsnį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis viceministre, jūs paaiškinote, kodėl čia atsirado žodžiai “uždaroji akcinė bendrovė”. Tačiau aš drįsčiau šiek tiek suabejoti tais argumentais, kuriuos pasakėte. Jeigu yra kalbama apie privatizavimą, tai galbūt reikėtų išplėsti tokią privatizavimo rūšį, kai akcijos būna viešai platinamos per Vertybinių popierių komisiją, ir kaip tik po to susidarytų sąlygos transformuotis įmonei: arba likti akcine bendrove, arba tapti uždarąja akcine bendrove. Galbūt nereikėtų leisti valstybės institucijoms taip iš karto nuspręsti apie šios bendrovės tipą. Kaip jūs manote?

G.MIŠKINIS. Aš visiškai sutinku, kad kai kuriais atvejais bus būtinybė ir bus efektyvus tas variantas, kad reikėtų reorganizuoti į akcinę bendrovę. Bet jau buvo praktikoje tokių atvejų, kai valstybės įmonė turi labai nedaug turto. Kaip aš minėjau, mes, rengdami naują akcinių bendrovių įstatymą, rengiamės tą kartelę siūlyti pakelti nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. Iš tiesų mažoms įmonėms turbūt atskirais atvejais nebus tikslinga reorganizuotis į atskiras bendroves, o bus tikslinga į uždarąsias akcines bendroves. Todėl siūlome turėti abi formas ir spręsti pagal kiekvienos įmonės konkrečią situaciją.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 2 straipsnyje yra, kad valdybos nariai gali būti steigėjų atstovai – Lietuvos banko darbuotojai. O ne banko darbuotojai ar gali būti valdybos nariais? Kokia jūsų nuomonė?

G.MIŠKINIS. Negali būti. Čia labai aiškiai pasakyta, kad valdybos nariai gali būti tik Lietuvos banko darbuotojai ir administracijos vadovas.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė. Atsiprašome. Mes tuoj jus sugrąžinsime į tinklą. Prašom.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, ar jūs neprognozavote, jeigu valstybės ar savivaldybių turimas akcines bendroves reorganizuotų į uždarąsias akcines bendroves, tam tikrų neigiamų galimybių? Ar buvo padaryta tokia prognozė, ar ne?

G.MIŠKINIS. Tokios analizės mes nedarėme. Bet mes turėjome vieną kitą atvejį, kai buvo iš esmės dabar padaryta reorganizacija į akcinę bendrovę. Bet tai buvo papildomos sąnaudos ir tikrai buvo netikslinga. Manau, kai mes svarstysime gal komitete, galėsiu pateikti labai konkrečią informaciją, kokios buvo įmonės ir dėl ko iškilo tas pasiūlymas, kurį mes šiandien teikiame. Tada mes susiduriame su ta problema, kad turime galimybę pasirinkti tik vieną reorganizacijos rūšis – būtent į akcinę bendrovę. Kiek dabar prisimenu, tos papildomos sąnaudos yra apie 20 tūkst. litų. Aš galėsiu konkrečiai pateikti tuos pavyzdžius.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Miškini, atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dabar mums teks apsispręsti.

Jeigu kas norėtų kalbėti dėl motyvų, tai truputį sutrumpinsime kavos pertrauką. Aš taip ir maniau, kad greitai ir bendru sutarimu pritarsime. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? (Balsas salėje) Sutinkate, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų papildomas? Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas, sutinkate? Puiku. Vadinasi, pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas, papildomi yra Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.

Numatoma svarstyti balandžio 22 d. Ar su tuo sutiktumėte? Ačiū. Mes savo darbotvarkę iki kavos pertraukos baigėme beveik laiku. 15 minučių pertrauka iki 17 valandos. Prašau sugrįžti laiku. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Prašyčiau leisti tęsti šios dienos vakarinį posėdį. Miela, kad einame pagal grafiką. Registruosimės numatytu balsavimo metu. Dabar tokios būtinybės lyg ir nėra, kolega.

Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1641 (pateikimas)

Darbotvarkės 7 klausimas – Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1641. Jį pateiks sveikatos viceministras ponas V.Basys. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau pasistengti, kad mūsų gretos pagausėtų artimiausiu metu.

Prašom, pone viceministre, pateikti įstatymo projektą.

V.BASYS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1997 m. kovo 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymas. Mes norėtume šiandien pateikti šio įstatymo pakeitimą. Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pavesta parengti pakeitimus. Minėto įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies punkte yra numatyta Sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti su gyvybe nesuderinamų kūno sužalojimų, kai leidžiama nepradėti gaivinti, sąrašą. Siūlome tokio sąrašo atsisakyti, t.y. 11 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą pripažinti netekusiu galios.

Atsisakius minėto sąrašo, įstatyme lieka aiškiai nurodytos sąlygos, kai nustačius žmogaus kritinę būklę leidžiama nepradėti gaivinti. Atsisakius minėto punkto yra suprantamesnės ir aiškesnės sąlygos, nurodančios, kada galima nepradėti gaivinti. Šios sąlygos aptartos Lietuvos Respublikos žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Pone viceministre, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. V.Čepas prašo žodžio pirmasis.

V.ČEPAS. Gerbiamasis viceministre, man norisi jūsų paklausti, kad taptų aiškiau, dėl 4 punkto. Tais atvejais, kai gaivinimas kelia tiesioginę grėsmę, kritinę būklę nustačiusio asmens gyvybei. Kaip būtų galima tai įsivaizduoti realioje gyvenimo situacijoje? Kas tai yra? Gal čia neaiškiai parašyta?

V.BASYS. Aš manyčiau, kad leidžiama nepradėti gaivinimo tais atvejais, kai gaivinimas kelia tiesioginę grėsmę kritinę būklę nustačiusio asmens gyvybei. Turima omeny, kad pats gaivinimas gali būti tokia sudėtinga procedūra, jog iš tikrųjų ji nereikalinga. Pats gaivinimas gali žmogui sukelti tam tikrus jo sveikatos pažeidimus.

V.ČEPAS. Gaivintojui?

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis viceministre, aš turėčiau keletą klausimų. Pirmasis klausimas – daugiau formalus. Jūs ir aiškinamajame rašte, ir dabar sakote, kad išbraukiate tai, kad nereikia sąrašo. Tačiau jūs braukiate ne tą dalį, kurioje nustato Sveikatos apsaugos ministerija, o braukiat visą punktą. Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ar iš tikrųjų tik tą dalį, ar visą punktą.

Antras klausimas. Ar išbraukus šį punktą, koks dabar yra pateiktas projekte, neiškils tokia problema, kad žmogų, sakysim, kuriam yra nunešta pusė galvos, bet jo kraujotaka gali dar būti, privaloma tvarka reikės gaivinti? Ir dėl to paties klausimas. Ar nustačius šitokį variantą, kai yra su gyvybe nesuderinamų kūno sužalojimų, dėl to, kad išbraukiam iš šio straipsnio, neiškils papildomų problemų dėl organų donorystės?

V.BASYS. Aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų šitas įstatymas nėra susijęs su Organų donorystės įstatymu, kuriame gana tiksliai esam apibrėžę galvos smegenų, galvos smegenų kamieno mirtį. Šitie dalykai nesusiję. Bet iš tikrųjų sudaryti tokį sąrašą, kaip čia buvo numatyta, yra ypatingai sunku. Kai mes peržiūrėjome visas būkles, kurias būtų galima čia įrašyti, tai iš principo, jeigu taip galima būtų pasakyti, galima įrašyti tiktai vieną vienintelę situaciją, kurią jūs visai konkrečiai apibrėžėte, – kai nėra pusės galvos arba kai nėra žmogaus galvos. Taigi iš esmės sąraše lieka vienintelė būklė. Kažkaip etiškai nelabai mums išeina tokį dalyką į sąrašą įtraukti, dėl to geriau, kad to sąrašo ir nebūtų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau truputį patikslinti prieš tai klaususios kolegės klausimą. Kadangi nelieka sąrašo, galbūt reikėtų tą nuostatą papildyti, jog tam tikros teisės suteikiamos gydytojų konsiliumui. Jeigu jūs pažiūrėsite į kitą pastraipą, ten yra parašyta, kad, esant sunkiai chroniškai ligai, sprendžia gydytojų konsiliumas. Tai tada turėtume mes į įstatymą įrašyti, nes čia atsisakoma labai svarbaus medikų veiksmo – gaivinimo, sunkiai sužeisto žmogaus gaivinimo. Jeigu mes manėm, kad galima sudaryti sąrašą… Galbūt čia galima įrašyti, kad gydytojų konsiliumui suteikiama teisė spręsti apie kritinį sužalojimo lygį, nes išbraukus, kaip jūs dabar teikiate, ir nesuteikus tokios galimybės medikams iš tikrųjų susidarys, na, sakykime, kolizinė situacija.

V.BASYS. Iš principo jūs esate visiškai teisus, kadangi dėl gaivinimo situacijos nuspręsti vienam žmogui, kaip mes puikiai žinom, yra neleidžiama, tai yra konsiliumo klausimas. Bet 3 punkte sakoma: “Galima negaivinti, kai gydytojų konsiliumas nusprendė, kad sunki lėtinė liga neabejotinai sukėlė negrįžtamą gyvybiškai svarbių organų pakenkimą, dėl kurio šie organai negali funkcionuoti”. Kitaip sakant, yra 3 punktas, kuriame ir sakoma. (Balsai salėje) Na, gal jūs ir teisingai sakėte, jog reikėtų tada 3 punktą papildyti: “kai gydytojų konsiliumas nusprendė, kad sunki lėtinė liga arba trauma”.

PIRMININKAS. Derybų ir svarstymų reikalas. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis viceministre, faktiškai mano klausimus dėl abejonių, ar tikrai nereikalingas sąrašas, jau uždavė. Kaip jūs sakėt, jeigu nėra galvos, savaime aišku, tokio reanimuoti jau nereikia. Tačiau ar neatsiras pateisinamų priežasčių, kai nelaimingų atsitikimų metu žmogus neteks ar abiejų rankų, ar abiejų kojų ir tas žmogus arba tas medikas, kuris turėtų teikti neatidėliotiną medicininę pagalbą, manys, kad buvo nesuderinama su gyvybe? Sąrašo nėra… labai gražiai galės pasiteisinti. Ačiū.

V.BASYS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, abiejų rankų situacija nėra su gyvybe nesuderinama situacija. Kitaip sakant, jeigu žmogus ir neturi abiejų rankų, jam yra, sakykim taip, fiziškai gal ir pakenkta, bet yra normalus žmogus ir dėl jo gaivinimo negali būti jokių kliūčių.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, matau, kad dar bus apie ką diskutuoti. Dėkoju, pone viceministre, jūs atsakėt į visus klausimus. Kolegos, ar jūs pritariam pateiktam įstatymo projektui? Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1641. Sveikatos reikalų komitetas turbūt galėtų būti pagrindinis komitetas, ar ne? Seniūnų sueiga siūlo balandžio 22 d. toliau svarstyti šį projektą. Aš prašyčiau taip pat dėl to neprieštarauti. Labai ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl karių, pašauktų 1999 metais, skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose” Nr.P-1660 (pateikimas)

Registruojamės primygtiniu kai kurių kolegų prašymu. Registruojamės. O aš sakau, kad imame Seimo nutarimo “Dėl karių, pašauktų 1999 metais, skyrimo atlikti privalomąją pradinę karinę tarnybą vidaus tarnybos daliniuose” projektą. Registracijos Nr.P-1660. Šį nutarimo projektą pateikia vidaus reikalų viceministras ponas A.Svetulevičius. Prašom, viceministre. Kolegos, registruojamės.

A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniai ir Pasienio policijos departamento padaliniai, iki bus įgyvendintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos, vykdydami įstatymų ir kitų teisės aktų jiems pavestas funkcijas, būtinosios karo tarnybos karių etatus, pagal galiojančią tvarką, turi užpildyti privalomąją karo tarnybą atliekančiais kariais. Vykdydami Vyriausybės 1998 metų liepos 15 d. nutarimą Nr.888 “Dėl Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į specializuotus policijos dalinius tvarkos patvirtinimo”, būtinosios karo tarnybos karių, tarnaujančių vidaus tarnybos daliniuose, pareiginius etatus laipsniškai keisime vidaus reikalų sistemos profesionalių pareigūnų etatais. Vykdant Pasienio policijos departamento prie VRM reorganizaciją, taip pat siekiama sumažinti būtinosios tarnybos karių skaičių, tačiau kol kas Pasienio policijos departamentas neturi finansinių galimybių vietoj būtinosios tarnybos karių etatų įsteigti papildomus policijos pareigūnų etatus. Įvertinus minėtas aplinkybes ir tai, kad į atsargą turime paleisti karius, ištarnavusius Karo prievolės įstatymo nustatytą laiką, mūsų skaičiavimu, šiais metais į privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemos padaliniuose būtina pašaukti 1920 naujokų. 1998 metais, pabrėžiu, buvo pakviesti 2205. Kaip matote, vyksta vis mažėjimo procesas. Tą aš anksčiau minėjau. 850 naujokų bus pašaukta pavasarį ir 1070 naujokų rudenį.

Vykdydami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnį, teikiame suderintą su Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijomis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl karių skyrimo atlikti privalomą pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose 1999 metais” projektą, kuriam pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir prašome gerbiamųjų Seimo narių jam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Trys Seimo nariai turėtų klausimų. J.Listavičių kviečiu klausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kaip sekėsi ankstesniais metais vykdyti šaukimus į privalomąją karinę tarnybą ir kokių rezultatų laukiate šiais metais? Ar pasiseks iš karto pašaukti reikiamą skaičių?

A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, turiu jums pasakyti, kad, žinodamos, ką atlieka šie kariai, t.y. saugo ypač svarbius objektus, o tai pirmiausia yra įkalinimo įstaigos, ir išmanydamos padėtį, Krašto apsaugos ministerija ir Vyriausybė labai atidžiai stebėjo šį procesą. Visais įmanomais būdais mes kviesdavom, kad reikalingas skaičius karių atliktų šią sunkią tarnybą. Kaip jau minėjau, mes jos po truputį atsisakysim, pereidami prie profesionalių karių, tačiau šiuo metu tai yra, kaip jums pasakyti, finansiškai gana skausmingas dalykas. Turiu pasakyti jums pavyzdį: vieno kario išlaikymas per metus 1998 metais kainavo 9 tūkst. 300 Lt, o profesionalų tarnyba kainuoja 53 tūkst. Lt. Jūs įsivaizduojate, kokia tai suma. Todėl ir yra priimtas Vyriausybės nutarimas palaipsniui, iki 2004 metų, atsisakyti karių, o pereiti prie profesionalų. O taip mums, gerbiamasis Seimo nary, pasisekdavo išlaikyti reikalingą karių skaičių tam, kad įvykdytume visas tas funkcijas, kurios buvo priskirtos mūsų ministerijai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis viceministre, aš čia skaitau aiškinamąjį raštą, kuriame yra išdėstytas visas šito įstatymo tikslas, t.y. užtikrinti sėkmingą vidaus tarnybos daliniams ir pasienio policijai įstatymais ir kitais teisės aktais numatytų funkcijų vykdymą, būtinosios karo tarnybos karių etatus šiuose padaliniuose… užpildant… privalomąją karo tarnybą atliekančiais kariais. Iš esmės čia, manau, svarbiausias yra finansinis klausimas?

A.SVETULEVIČIUS. Ne. Svarbiausias dalykas, dėl kurio šiandien svarstote šį pateiktą Vyriausybės klausimą, yra tai, kad pernai gegužės mėnesį gerbiamasis Seimas priėmė įstatymą, kurio 11 straipsnis pabrėžia, kad į vidaus tarnybos dalinius pasiųsti kariai turi būti numatyti Seimo nutarimu. Dėl to jis šiandien svarstomas. O finansinis klausimas yra kitas. Kai mes atsisakysime karių ir pereisime prie profesionalių pareigūnų, tai čia jau iškils tas finansinis klausimas.

V.ČEPAS. Aš ir klausiu, kokia bus iš to nauda?

A.SVETULEVIČIUS. Mano manymu, aš pateikiau labai aiškų pavyzdį. Jeigu dabar mes negalime gauti tiek lėšų iš Vyriausybės, kad galėtume pereiti iš karto prie profesionalios tarnybos tam, kad įvykdytume tas funkcijas, kurias minėjau, yra priimtas tas nutarimas, kuris palaipsniui, mažinant būtinosios tarnybos karius, leis pereiti prie profesionalų.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Jūs minėjote, kad ateityje bus pereinama prie profesionalios tarnybos. Norėčiau paklausti, ar šitos struktūros, tie du pulkai, pirmas ir antras, ateityje, esant profesionaliai vidaus tarnybai, bus reorganizuoti ar išformuoti, ar kaip? Kokia jų ateitis? Ar šiuose pulkuose dirbs vieni profesionalai? Ačiū.

A.SVETULEVIČIUS. Taip. Šie pulkai ateityje iš viso kaip tokia vidaus tarnyba palaipsniui apmirs. Kaip jūs žinote, dabar Vidaus reikalų ministerija jau beveik civilinė, pats centrinis aparatas, ir ateityje nebus dviejų kariuomenių Lietuvoje. Vidaus kariuomenės ir Lietuvos kariuomenės. Tai bus specializuoti policijos daliniai, kuriems paliekamos tos pačios funkcijos, numatytos, kaip sakiau praeitais metais priimtame nutarime, išskyrus kolonijų ir kalėjimų apsaugą. Pagal teisinės reformos metmenis, kurias jūs patvirtinote, Pataisos reikalų departamentas pereis Teisingumo ministerijos žinion. Viskas bus vienose rankose, tačiau jeigu vyks masinės riaušės kalėjimuose, tada įsitrauks specializuoti policijos daliniai. Tai yra mes planuojame, jeigu dabar yra beveik 3000 abiejuose daliniuose, kartu su profesionalais aš turiu omenyje, tada turėtų likti perpus mažiau, sumažėti personalo per pusę. Mums sumažės visa apsauga.

PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar pradedame šio pateikto nutarimo svarstymo procedūrą? Dėkoju. Pradedame bendru sutarimu.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas toliau svarstys Seimo nutarimo “Dėl karių, pašauktų 1999 metais, skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos padaliniuose” projektą Nr.P-1660 iki kovo 25 d. Taigi komitetas turėtų suktis ir kitą antradienį mes galėtume svarstyti šį projektą. Dėkoju dar sykį, pone viceministre.

A.SVETULEVIČIUS. Ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų neteisėtais ar nepagrįstais veiksmais padarytos piliečiams žalos atlyginimo įstatymo projektas Nr. P-1590 (svarstymas) (teikėja – Seimo narė V.Stasiūnaitė)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau pereiti prie rezervinės darbotvarkės. Turbūt susitvarkome su rimtais projektais, paskui mūsų vidaus darbus svarstome. Rezervinis trečiasis klausimas Nr.P-1590 – Valstybės tarnautojų neteisėtais ar nepagrįstais veiksmais padarytos piliečiams žalos atlyginimo įstatymo projektas, kurį teikia Seimo narė V.Stasiūnaitė. Pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi svarstymas.

Gerbiamieji kolegos, iš pradžių pagrindinio komiteto, nagrinėjusio projektą, pranešimas. Paskui žiūrime, ar dar yra norinčių diskutuoti. Nėra daugiau norinčių diskutuoti. Ponia komiteto pirmininke, man reikėtų jus kviesti į tribūną. Taigi Seimo narė G.Imbrasienė ir pagrindinio komiteto verdiktas dėl šio įstatymo projekto.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų neteisėtais ar nepagrįstais veiksmais padarytos piliečiams žalos atlyginimo projektui aptarti buvo organizuotas klausymas ir jo išvados pateiktos Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą bei specialistų išvadas ir nusprendė projektą atmesti dėl šių priežasčių.

Komiteto narių nuomone, projektas parengtas netinkamai ir prieštarauja daugeliui galiojančių teisės aktų. Manome, kad net įstatymo projekto pavadinime esantis jungtukas “ar” bus pagrindas spekuliuoti šiuo įstatymu. Pavyzdžiui, 1 straipsnyje valstybės tarnybos apibrėžimas turėtų būti suderintas su Valstybės tarnybos įstatymo projektu. 2, 3 ir 4 straipsniai yra deklaratyvaus pobūdžio. Mūsų nuomone, piliečių aptarnavimo tvarka ir jos principai yra ne šio įstatymo dalykas.

Taip pat yra nustatyta piliečių skundų, pareiškimų, pasiūlymų nagrinėjimo tvarka, kurios privalome laikytis. Kiekviena valstybės įstaiga turi nustatyta tvarka patvirtintus savo nuostatus, jos darbuotojas vadovaujasi jais ir ne šis įstatymas turėtų nustatinėti valstybės įstaigos darbuotojų pareigas.

Noriu priminti, jog tai, už kokias paslaugas ir kiek mokėti piliečiui, nustato ir įpareigoja ne pats valstybės tarnautojas, o yra nustatyta tvarka, ir jis tik vadovaujasi šia tvarka. Pagal galiojančią tvarką joks tarnautojas apskritai negali nustatyti jokių mokesčių. Komitetas visiškai pritarė Teisės departamento išsakytai nuomonei.

Projekto 5 straipsnis prieštarauja Darbo kodeksui. Pavyzdžiui, pagal projekto 5 straipsnio ketvirtąją dalį regreso tvarka išieškomos sumos dydis neturi būti didesnis kaip kaltojo valstybės tarnautojo paskutinių trijų mėnesių pareiginė alga kiekvieno žalos kompensavimo atveju. Bet Darbo įstatymo kodekso 157 straipsnis numato visišką valstybės tarnautojų atsakomybę už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 484 straipsnyje yra nustatyta, kad organizacija turi atlyginti žalą, padarytą dėl jos darbuotojo kaltės. To paties kodekso 485 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos dėl atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų veiksmais ir neveikimu viešojo valdymo srityje.

Civiliniame kodekse įtvirtinti žalos atlyginimo būdai bei dydžiai, o Civilinio proceso kodekse nustatyta tokių ginčų nagrinėjimo tvarka. Kaip matome, teikiamo įstatymo projekto esminės nuostatos įstatymų yra sureguliuotos. Projekte nurodytas nuostatas galima realizuoti atitinkamai papildant jau galiojančius teisės aktus.

Vadovaudamasi tuo, ką anksčiau išsakiau, siūlau projektą atmesti. Tiksliau, komitetas siūlo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia komiteto pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal Seimo statuto 151 straipsnį mes turėtume balsuoti, ar atmesti šį projektą, nes jam nepritarė bendru sutarimu visi 10 Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje dalyvavusių narių, taip pat ir papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Seimo narė V.Stasiūnaitė norėtų remti savo buvusį projektą.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Taip, aš norėčiau paremti savo projektą, tuo labiau kad šio įstatymo priėmimo procesas… parašų rinkimo padarė labai gerą dalyką Seime, t.y. plūstelėjo įvairių kodeksų, pataisų ir pakeitimų, ir tai, kas buvo šiame įstatymo projekte įrašyta, per tą nepilną pusmetį buvo daug kas pakeista ir sutvarkyta. Ir tai yra gerai.

Tačiau kitos dvi nuostatos, kurios įrašytos į šitą įstatymo projektą, vis dėlto nėra apibrėžtos mūsų įstatymuose. Tai yra vieną kartą iš biudžeto gautos lėšos valdininkams išlaikyti už jų nustatytas paslaugas dar vieną kartą yra apmokestinamos išduodant piliečiams įvairias pažymas ir už jas apmokant.

Taip pat šiandien nėra galimybės kiekvienam piliečiui dėl žyminio mokesčio dydžio parašyti pareiškimą teisme dėl žalos išieškojimo ir jo, kaip piliečio, teisės yra pažeistos vien dėl sumų dydžio. Todėl šitie pareiškimai neturėtų būti apmokestinami. Šitų dviejų nuostatų įstatymuose nėra ir jeigu šiandien, kolegos, atmesite, bandysime į ateityje priimamus įstatymus šitas nuostatas įrašyti, nes šitas projektas atsirado dėl piliečių nusiskundimų, jų poreikių ir netvarkos mūsų gyvenime. Vis dėlto aš prašau jūsų palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo argumentai neatmesti įstatymo projekto.

J.Listavičius norėtų remti Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas netinkamai, su techniniais pažeidimais. Beveik pusė įstatymo projekto straipsnių nesusiję su įstatymo objekto turiniu. Dalis straipsnių nesuderinti su jau anksčiau priimtų teisės aktų nuostatomis. Dalis siūlomų nuostatų prieštarauja galiojantiems įstatymams. Teikiamo įstatymo projekto kai kurių nuostatų įgyvendinimas reikalautų papildomų teisės aktų, kurie su šiuo projektu nepateikti ir nepateikiamos baigiamosios nuostatos. Esančios įstatymo projekte nuostatos nesudaro sąlygų išvengti piktnaudžiavimo ateityje. Įstatymo projekte esančios kai kurios nuostatos turėtų būti kitų įstatymų objektas, o ne šio, kaip, tarkim, žyminis mokestis ir panašiai.

Įstatymo projektas, kaip jau ir buvo minėta, buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Komitetas jam nepritarė. Remiantis minėtu nepritariu įstatymo projektui ir kviečiu jį atmesti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Ar negalėtume bendruoju sutarimu atmesti įstatymo projekto? Ne? Jūs buvote pasirengusi šitas nuostatas perkelti juridiškai tvarkingu keliu. Ne.

Gerbiamieji kolegos, tada balsuosime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo atmesti šį įstatymo projektą. Tai nepanaikins galimybių ateityje į būsimuosius mūsų projektus perkelti pozityviąsias šio projekto nuostatas. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Kolegos, balsuosiantys už, paremsite siūlymą atmesti įstatymo projektą, balsuosiantys prieš arba susilaikysiantys manysite, kad jį reikia toliau svarstyti. Balsuoti pradėjome, kolegos. Pritariantys, kad reikia atmesti, – “už”, manantys, kad reikia toliau dirbti su juo, – “prieš” arba susilaiko.

Už – 37, prieš – 13, susilaikė 5. Taigi Valstybės tarnautojų neteisėtais ir nepagrįstais veiksmais padarytos piliečiams žalos atlyginimo įstatymo projektas yra atmestas ir toliau jo nebus mūsų procedūrose.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1659(2) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, toliau rezervinis ketvirtasis klausimas. Atsiprašau, rezervinis penktasis klausimas Nr.P-1659(2) – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jį pateiks J.Razma. Kviečiu, pone kancleri, jus į tribūną.

Kolegos, renkite klausimus.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šios kadencijos metu mes iš tiesų priėmėme iš principo naują dalyką, t.y. įvedėme viešųjų ir privačių interesų derinimą. Nenuostabu, kad įvedant visiškai naują dalyką iš pradžių neapsieinama be tam tikrų netikslumų, todėl nebe pirmą kartą tenka siūlyti nedideles pataisas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui.

Šiuo atveju aš, matydamas, kad nelengvai sekasi dirbti iš trijų asmenų sudarytai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, drįstu siūlyti jūsų dėmesiui pataisas, susijusias su šios komisijos darbu. Aš siūlau, kad komisija būtų sudaryta ne iš trijų, kaip yra dabar, bet iš penkių asmenų. Papildomai be trijų asmenų, siūlomų Seimo Pirmininko, Prezidento ir Ministro Pirmininko, aš siūlau sudaryti galimybę pateikti kandidatūras Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Lietuvos teisininkų draugijai. Tokiu būdu greta politinių institucijų pasiūlytų kandidatų atsirastų teisinių institucijų kandidatai. Aš manau, ta komisija taip papildžius galėtų dar sėkmingiau dirbti.

Taip pat aš siūlau, kad būtų numatyta, jog vis dėlto komisijos sudėtį tvirtina Seimas. Šiuo metu tie trys minėti aukščiausieji valstybės pareigūnai tiesiogiai deleguoja savo atstovus, tačiau tada sunku pasakyti, kokiai institucijai ta komisija iš tiesų atsakinga, nes kiekvienas atstovas galbūt didesniu mastu atsakingas jį delegavusiam pareigūnui. Šiuo atveju Seimas, tvirtindamas komisijos sudėtį, prisiimtų pagrindinę atsakomybę už jos sėkmingą darbą.

Taip pat aš siūlau numatyti, kad Tarnybinės etikos komisijos nuostatus tvirtintų irgi Seimas, o ne pati komisija. Tvirtinant šiuos nuostatus, žinoma, būtų galima išspręsti problemą, ar visus, ar dalį komisijos narių skirti etatiniais darbuotojais. Aš manau, kad bent komisijos pirmininką tikrai reikia skirti etatiniu darbuotoju. Kitaip pagrindinį vaidmenį komisijoje atliks ne pati komisija, o ją aptarnaujantis sekretoriatas. Ir dar čia keletas techninių smulkmenų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri.

Gerbiamieji kolegos, dešimt minučių klausti pranešėjo. 10 minučių!

Pirmasis – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi pagal 5 punktą komisija neveiks visuomeniniais pagrindais, tai ar nereikėtų nurodyti, kokiais pagrindais ji veiks ir kaip ji bus finansuojama? Ačiū.

J.RAZMA. Aš jau minėjau, kad tuos klausimus išspręsti palikau nuostatuose, kad dabar nereikėtų keisti jau mūsų patvirtintos įstatymo struktūros. Nes nuostatus vis tiek tvirtins Seimas ir mes turėsime galimybę lygiai taip pat balsuodami jūsų keliamas problemas išspręsti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kancleri, turbūt suprantate, kad nuostatais nebus galima tvirtinti to, ko nebus įstatyme. Taigi turbūt vis dėlto reikėtų pagalvoti apie kolegos J.Listavičiaus siūlymą.

O dabar mano toks gal retorinis klausimas. Ar nereikėtų dabar atsiprašyti tų opozicijos narių, kurie pirmą kartą jums keičiant įstatymą sakė, kad trijų žmonių visuomeniniais pagrindais sudaryta komisija negalės dirbti?

J.RAZMA. Tokiu atveju galbūt ne aš turėčiau atsiprašyti, o galėtų atsiprašyti tie Seimo nariai, kurie balsavo prieš mano pasiūlymą, nes aš tokį pasiūlymą buvau įregistravęs, norėčiau jums priminti. (Balsas iš salės) Taip, galbūt ir jūsų frakcijos nariai balsavo prieš mano pasiūlymą. Aš, žinoma, negaliu dabar atsiminti.

O dėl J.Listavičiaus pastabų. Aš sutinku, kad jas būtų galima įvertinti svarstant pagrindiniame komitete. Jeigu gerbiamasis J.Listavičius galėtų trumpai drūtai jas suformuluoti, aš mielai jas čia įrašyčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis kancleri, man truputį neaiški yra viena vieta. Aš tikiuosi, kad jūs paaiškinsite. Vadinasi, į tą komisiją įeis 5 nariai, ir vienas iš jų bus Lietuvos teisininkų draugijos atstovas, kurį siūlys, kiek suprantu, tos draugijos pirmininkas ar ta draugija. Aš suprantu, kad Prezidento, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko tie atstovai gali dirbti ir visuomeniniais pagrindais. Bet visuomeninėse organizacijose, kokia yra Teisininkų draugija, kažin ar žmogus eis į tą komisiją posėdžiauti negaudamas atlyginimo. O jūs siūlote, kaip suprantu, tiktai sekretoriatui mokėti pinigus.

J.RAZMA. Ne, jūs neteisingai supratote. Aš pabrėžiau, kad bent komisijos pirmininkas, mano supratimu, tikrai turi būti etatinis, o gal ir visi komisijos nariai. Aš minėjau, kad būčiau linkęs detalizuoti tuos klausimus nuostatuose. Jeigu bus siūlymų, tai jau apspręstume ir šiame projekte, aš neatmetu galimybės jį papildyti. Manau, kad čia nebūtinai reikėtų teigti, kad Teisininkų draugijos atstovas būtinai norės būti visuomeniniu ar etatiniu. Atsižvelgiant į kitų kandidatų situaciją, irgi gali būti įvairių norų. Svarbu, kad prieš tvirtinant Seime kandidatūras, būtų visiškai aišku dėl to, ar jie etatiniai, ar ne. Taigi mums reikės bet kuriuo atveju pasistengti greitai patvirtinti nuostatus.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis kancleri, aš noriu paklausti, ar ne per dideles teises duodate pačiai komisijai, kai ji pagal teikiamą įstatymo projektą pati turės suformuoti struktūrą, etatų sąrašus ir atlyginimus? Kaip čia dabar taip?

J.RAZMA. Na, ta komisija su šiomis teisėmis toli nenušoks. Vis tiek viską lems tai, koks skaičius bus įrašytas biudžeto eilutėje, kurį mes tvirtiname. Čia yra įrašyti kuklūs skaičiai.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis kancleri, ar jums neatrodo, kad truputį nekorektiškas toks pakeitimas, kai pačią sudėtį siūlo ir Prezidentas, ir visos draugijos, ir pirmininką, kuris dirbs tiesiogiai šitą darbą, vadinasi, daugiausiai įtakos turės, teikia Seimo Pirmininkas. Ar nemanote, kad tai galėtų būti kaip nepriklausomas ir daugiau pasitikėjimą keliantis asmuo – Respublikos Prezidentas?

J.RAZMA. Aš minėjau, kad galutinę atsakomybę už komisijos veiklą, mano siūlymu, turi prisiimti Seimas, tvirtindamas jos sudėtį. Natūralu, kad Seimas yra pagrindinis subjektas, nulemiantis ir pirmininką. Priešingai negu jūs, matyt, aš pasitikiu Seimo Pirmininku ir jo pasiūlymų racionalumu.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodytų, kad būtų galima pagalvoti ir šiek tiek pakeisti pačią komisijos struktūrą? Gal net atsisakyti komisijos, kuri kaip visuomeninis darinys, kolektyvinis darinys, nėra toks efektyvus, ir paskirti vieną konkretų profesionalų pareigūną, kuris galėtų atlikti visą tą darbą ir nagrinėti visus nusiskundimus, atitinkamai garantuojant jo parinkimo ir jo paskyrimo objektyvumą?

J.RAZMA. Aš nesutikčiau su tokiu pasiūlymu, nes manau, kad komisija, kaip šiuo atveju pagrindinė institucija kovoje su aukščiausio lygio korupcija, jeigu tokia pasireikštų, geriau, kad yra kolektyvinė. Nes vieną asmenį mes visada lengviau galime rasti būdų paveikti, padaryti jam įtaką, negu visiems penkiems. Čia užtenka, kad vienas iš penkių liktų objektyvus ir nepaveikiamas. Tada ir kiti keturi, kad ir norėdami kažką nutylėti, sunkiai tą galėtų padaryti. Aš manau, kad kolektyvinė institucija iš kuo daugiau asmenų yra geriau. O kad sėkmingai funkcionuoja etatinė ar pusiau visuomeninė komisija, mes turime pavyzdžių. Tai Paminklosaugos komisija, Lietuvių kalbos komisija, kurios, mano supratimu, gan sėkmingai dirba savo srityje. Visos jos sugeba spręsti savo srities klausimus pakankamai gerai. Rengiant nuostatus mums reikia pasiremti jų patirtimi. Manau, galime rasti racionalių sprendimų.

PIRMININKAS. Ar tikrai klaus K.Šavinis? Tada Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Jeigu galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, kai pranešėjas pradeda nuo pamokymų, tai irgi norėčiau pradėti nuo pamokymo, o po to užduoti klausimą. Kadangi daugiau nėra norinčių klausti, tai norėčiau užduoti du klausimus, jeigu spės atsakyti.

Pamokymas būtų toks: korupcija yra nusikaltimas, ir jokia komisija negali būti aukščiausio lygio kovos su korupcija institucija. Su korupcija turi kovoti teisėsaugos institucijos. Čia tarp kitko. Tai yra abėcėlė.

Dabar klausimas būtų toks. Kiek man yra žinoma, dar šį pusmetį bus teikiamas projektas mažinti biudžetą, o jūs siūlote naujas išlaidas. Kiek tai kainuos? Antras būtų klausimas. Kaip jūs manote, jeigu bus sukurta šita solidi etatinių darbuotojų komisija, ar dar yra reikalinga “Švarių rankų” komisija? Gal užtektų vienos komisijos?

J.RAZMA. Aš, matyt, nesivelsiu į teorinius ginčus, kas yra korupcija ir kokios institucijos gali padėti su ja tvarkytis. Tačiau apgailestauju, kad jūs klaidinate kitus kolegas dėl papildomų lėšų poreikio. Mano aiškinamajame rašte yra vienareikšmiai parašyta, kad reikia tenkintis tomis lėšomis, kurios šiems metams numatytos, ir atitinkamai ta pati proporcija kitiems metams. Aš nemanau, kad reikės suformuoti didžiulį sekretoriatą. Jeigu atsiranda etatinė komisija, tada natūralu – mažesnis sekretoriatas, nuolat dirbs patys komisijos nariai. Aš nesu parengęs kartu su tuo projektu biudžeto koregavimo projekto ir nemanau, kad tokio reikėtų.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri. Kolegos, pritariame pateiktam projektui, taip? Pritariame. I.Šiaulienė – geriau vėliau negu niekad. Labai atsiprašau. Kolege Irena, prašom įsijungti dar kartą. Seimo narė I.Šiaulienė norėtų parengti projektą.

I.ŠIAULIENĖ. Deja, jau mano kolega J.Bernatonis kalbėjo apie tai, kokia yra valstybės biudžeto situacija. Ir šiaip per jūsų valdymo metus buvo įsteigta 2200 įvairių biudžetinių organizacijų. Ir valstybės tarnybos efektyvumas nė kiek nepadidėjo. Todėl nemanau, kad ir šitos etatinės komisijos suformavimas pakeis situaciją dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje.

PIRMININKAS. Ponia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininke, pateikti žiaurūs skaičiai: 2200 naujų biudžetinių organizacijų įsteigta per pastaruosius metus! Ačiū. Tiesiog pamąstymams.

Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš nesiginčysiu dėl skaičių, kuriuos paskelbė ponia I.Šiaulienė. Iš tikrųjų tai gana keista žinia, nes Lietuvoje turbūt tiek gyventojų neužtektų tiek įstaigų įsteigti.

 Norėčiau pritarti pateiktam projektui. Gal būtų galima svarstymo metu komitete dar galvoti ir apie kitokius variantus. Tačiau mums reikia stiprinti šios komisijos funkcionavimą. Norėčiau priminti, kad vadinamieji interesų konflikto įstatymai kuo toliau, tuo labiau tampa pagrindiniais įstatymais kovojant su valdininkų korupcija visame pasaulyje. Visai neseniai Europos Sąjungoje taip pat patvirtinta visa teisinė sistema, kuria bus siekiama įgyvendinti tokias nuostatas visose Europos Sąjungos šalyse. Tai šiuo atžvilgiu mes galime džiaugtis, kad esame pakankamai daug pažengę šiuo keliu. Aišku, yra ką taisyti ir reikia ieškoti būdų, kaip padaryti efektyvesnę komisiją, todėl siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kolegė I.Šiaulienė kalbėjo nelabai kategoriškai, gal galėtume sutarti, kad pritariame pateiktam projektui? Ne. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės. Balsuosime, ar pritartume pateiktam Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Šį projektą teikė J.Razma.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Taigi, kolegos, ar pritariame pateiktam įstatymo projektui?

Už – 40, prieš – 3, susilaikė 8. Pritarta pateiktam projektui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Numatoma svarstyti Seimo posėdyje data – balandžio 13 diena.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus” projektas Nr. P-1571(3) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, dabar einame prie mūsų vidaus tvarkos reikalų. Man sunku sakyti, kaip kancleris norėtų teikti tuos savo projektus. Turbūt rezervinis pirmasis yra pirmasis projektas – Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus” P-1571(3). Aš žiūriu, ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje. Nėra norinčių. Pone kancleri, jūs esat Teisės ir teisėtvarkos komiteto žmogus ir projekto autorius. Prašom.

J.RAZMA. Aš, žinoma, apgailestauju, kad nepavyko parengti tokio projekto, kad, jeigu žiūrėtume į jį kartu su kitu projektu, kuriame surašyta komitetų sudėtis, būtų tiksliai išlaikytos frakcijų atstovavimo komitetuose proporcijos, nes nuolaidas darė tiktai vienintelė Tėvynės sąjungos frakcija, taikydamasi prie kitų frakcijų reikalavimų, bet ir jos galimybės kai kuriais atvejais ribotos. Kai kuriuose komitetuose iki to gero frakcijų proporcingo atstovavimo suderinimo šiek tiek trūks. Ekonomikos komitete bus per mažai Tėvynės sąjungos atstovų ir per daug Centro sąjungos atstovų. Tačiau aš niekaip negalėjau įtikinti kolegų centristų, kad, pagal proporcingą atstovavimą, jiems negali priklausyti trys vietos viename komitete. Tam jiems reikėtų turėti mažiausiai 24 frakcijos narius. Bet ką darysi, mes turbūt nesam linkę veltis į tokius smulkius nesutarimus. Taigi šiame komitete iš esmės Tėvynės sąjungos frakcija turės ryškią mažumą.

Dabar, tvirtindami šį projektą, mes, aišku, galime žiūrėti į jį visiškai formaliai. Vietų skaičiaus komitetuose suma, išbraukus Europos reikalų komiteto skaičių, atitinka šiuo metu Seime esantį Seimo narių skaičių atmetus tuos du Seimo narius – Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, kurie turi teisę nebūti komiteto nariai. Dabar tik įforminama susiklosčiusi situacija su nedideliais pasikeitimais, kurie įvyko pasikeitus kai kuriems Seimo nariams ir tenkinant vieno kito Seimo nario pageidavimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri. Kolegos, ar galėtume nutarimo projektui pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus” projektui.

Kolegos, kancleris siūlo dabar priimti šį nutarimą. Ar būtų prieštaraujančių? 1 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume laikyti priimtą 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis, kolegos. 2 straipsnis yra priimtas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto? Nėra. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar šiandien priimsime Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus”, turėdami vilties ateityje 100% susitvarkyti su proporcijomis, kurios dabar nėra idealiai atspindimos.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Taigi, kolegos, kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 42, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus” yra priimtas. Pora replikų. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau kreiptis į visą Seimą ir suformuluoti visiškai neretorinį klausimą: ar Seimo statutas, kuriame numatyta, kad frakcijos atstovus į komitetus privalo deleguoti proporcingai frakcijų dydžiui, yra privalomas visam Seimui, ar privalomas tiktai valdančiajai koalicijai ir Konservatorių frakcijai, ar neprivalomas kai kurioms frakcijoms? Aš iš tikrųjų nežinau, kodėl Tėvynės sąjunga turi deleguoti savo žmones į tuos komitetus, į kuriuos nenori deleguoti kiti, sakysim, į Aplinkos apsaugos, ir tenai turėti triuškinančią daugumą? Mums labai rūpi aplinka ir mes ją tikrai norime saugoti, bet aš nežinau, kodėl tai nerūpi centristams, socdemams ir LDDP nelabai rūpi. Taigi aš dar sykį raginu iš tikrųjų į tai atkreipti dėmesį ir neieškoti konservatorių kantrybės ribų, kad ir kas būtų tie, kurie ieško.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš taip pat norėčiau palaikyti gerbiamąjį Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Kubilių ir kreiptis į Seimo narius. Iš tiesų mums reikia pradėti vykdyti Statutą, visus Statuto punktus, ne tik dėl komitetų sudėties, bet visų pirma dėl pirmininkavimo posėdžiams, taip pat ir dėl komitetų sudėties. Dėl minėtos LDDP frakcijos norėčiau pasakyti, kad mūsų atstovas Aplinkos apsaugos komitete yra. Dėl to, kad konservatoriai neturi tinkamo atstovų skaičiaus Ekonomikos komitete, aš nedarau išvados, kad konservatoriai nesidomi ekonomika. Gal ir geriau, kad ten yra daugiau iš kitų frakcijų. Gal tai ekonomikai yra naudingiau.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Kolegos, paskutinė replika. Pone Jonai Valatka, prašom atleisti.

G.ŠILEIKIS. Norėčiau nuraminti gerbiamuosius konservatorius, kad iš jų pusės neišlaikytas komitetų vadovų formavimo pagal frakcijas santykis.

PIRMININKAS. Kancleris sako, kad tai nėra tiesa. Kolegos, ateities diskusijoms mes dar turime erdvės. Man baisus vienas dalykas – lietuvių liaudies patarlė “Pradėjo nuo adatėlės, užgriuvo dėl kumelėlės”. Kad mūsų nuolaidos dėl adatėlės neišvirstų į kitas didesnes problemas. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau visų norinčių replikuoti, jeigu buvo paminėtas jūsų ar jūsų frakcijos vardas, – dvi minutės posėdžio pabaigoje.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo pakeitimo” projektas Nr.P-1682 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar, aš norėčiau ponui kancleriui pasiūlyti Seimo nutarimo “Dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo pakeitimo” projektą Nr.P-1682, o paskui išplauks ir pakomitečių pirmininkai. Tiesiog siūlau tokia tvarka. Seimo kancleris J.Razma pateikia šį Seimo nutarimo projektą.

J.RAZMA. Na, išties man buvo šiek tiek keista sulaukti Centro frakcijos atstovų, kurie, galima sakyti, beveik vieninteliai nenori laikytis Seimo statuto reikalavimų dėl proporcingo atstovavimo komitetuose, replikos.

PIRMININKAS. Pone kancleri, naujasis projektas ir nauja…

J.RAZMA. Dabar naujajame projekte aš kaip tik noriu pademonstruoti dėmesį Centro frakcijai, jiems skiriant vietą Seimo komitetų vadovybėje. Šiuo atveju teikiamas projektas, kuriuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku siūloma patvirtinti šio komiteto narį E.Bičkauską vietoj prieš tai buvusio R.Smetonos. Atsiprašau, E.Bičkauską siūlau ne į pirmininko, o į pirmininko pavaduotojo pareigas. Man kelia rūpestį būsima replika, todėl sunku susikaupti.

Komitetas balsavo dėl šio projekto. Didele balsų persvara buvo pritarta E.Bičkausko kandidatūrai į komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Yra jo raštiškas sutikimas, jis tuo pasirūpino, nes žinojo, kad negalės dalyvauti posėdyje. Siūlau pritarti šiam nutarimui ir juo tikrai būtų sutvarkytas proporcingas frakcijų atstovavimas Seimo komitetų vadovybėje.

PIRMININKAS. Kolegos, klausia V.Čepas, bet klausia dėl pateikto projekto.

V.ČEPAS. Aš visą laiką pataikau. Norėjau paklausti gerbiamojo kanclerio, kuo neįtiko R.Smetona, kad keičiate į E.Bičkauską?

J.RAZMA. Man atrodo, aš aiškiai pasakiau, kad keitimas susijęs ne su buvusio, na, dar esamo šiuo metu pavaduotojo darbo vertinimu, o su būtinybe išlaikyti proporcingą frakcijų atstovavimą komitetų vadovybėje. Taip susiklostė, kad gerbiamasis R.Smetona ir kitas jų frakcijos narys ponas A.Vaižmužis anksčiau buvo skirtingose frakcijose. Tos frakcijos gavo po vieną vietą vadovybėje, po to susijungė, ir dabar šiai frakcijai tenkantis vietų skaičius vadovybėje yra du kartus didesnis. Mes ištaisome tą disproporciją. Gerbiamasis R.Smetona suprato šią situaciją ir labai ramiai ir korektiškai priėmė pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū, pone kancleri. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Manau, kad tiek moraliniu, tiek etiniu požiūriu būtų ne visai korektiška Seimo nariui E.Bičkauskui užimti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo postą. Visi žinome, kad jis aktyviai dirbo sovietinėse prievartos struktūrose ginant okupacinio režimo teisę ir teisingumą ir taikant jį mūsų Lietuvos pasipriešinimo ir rezistencijos dalyviams. Aš kviesčiau poną E.Bičkauską labai rimtai apsispręsti ir pagalvoti dėl būsimųjų pareigų. Manau, kad būtų dora ir garbinga, jeigu jis pats jų atsisakytų.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Kolegos, kalbos dėl motyvų ir balsavimas. Replikos paskui. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš pritarčiau sprendimui, kurį priėmė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, juo labiau kad tai yra turbūt daugiau formalus sprendimas, nes pagal Seimo statutą ir pagal susitarimą, kuris pasiektas Seniūnų sueigoje, iš tikrųjų į šias pozicijas, t.y. į pirmininkų ir į pavaduotojų pozicijas, savo atstovus deleguoja frakcijos, kurioms visų frakcijų bendru sutarimu tame komitete yra skiriama pirmininko arba pavaduotojo vieta. Šiuo požiūriu aš tikrai nekelčiau didelio klausimo, tačiau pono V.Čepo klausimas, kuo nusikalto ponas R.Smetona, kad jį keičia E.Bičkauskas, man sukėlė nerimo. Aš supratau, kad pono E.Bičkausko kandidatūra nebuvo apsvarstyta Centro frakcijoje, todėl ponui V.Čepui yra naujiena. Jeigu kas nors paaiškintų Centro frakcijos nuomonę šiuo klausimu ir būtų nuraminta likusi Seimo narių dalis, kad tai nėra tiktai individualus pono E.Bičkausko žygis į šį postą, tada aš raginčiau pritarti šiam sprendimui, kuris buvo priimtas komitete.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo A.Kubiliaus asmeniniu noru įjungiu mikrofoną G.Šileikiui.

G.ŠILEIKIS. Centro sąjungos frakcijoje buvo svarstytas šis klausimas ir vienbalsiai buvo pritarta, kad E.Bičkauskas galėtų būti komiteto pirmininko pavaduotojas.

Aš labai trumpą repliką. Aš labai apgailestauju dėl gerbiamojo K.Kryževičiaus pasakytos replikos (tuo labiau kad jis Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas) dėl E.Bičkausko vertinimo. Manau, kad reikėtų ir kitur pasižvalgyti. Kai kur yra dar rimtesnių, jeigu jūs tokius vertinimus keliate kaip argumentą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbasi du Etikos ir procedūrų komisijos nariai. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar pritariame pateiktam nutarimo projektui. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti pateiktam projektui? Ne. Registruojamės. Prašyčiau leisti pratęsti posėdį, kolegos, jau vėluodamas 12 minučių aš tai darau. Tiek, kiek reikės baigti mūsų šios dienos rezervinę darbotvarkę. Registruojamės. Kolegos, čia ne tiek krepšinio reikalas, kiek neapsakomo aktyvumo mūsų formaliuose Seimo dalykuose reikalas.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariame pateiktam Seimo nutarimui dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo pakeitimo projektui? Ar pritariame pateiktam projektui? Balsuojame, kolegos.

Už – 29, prieš – 9, susilaikė 17, taigi pateiktam nutarimo projektui pritarta. Kolegos, ar galėtume šiandien pradėti priėmimo procedūrą? Kolega Čepai, ar jūs nesupainiojote centrinio mikrofono su kairės mikrofonu? V.Čepas. Replika po balsavimo.

V.ČEPAS. Supainiojau. Aš taip pat esu truputį pasipiktinęs tokia pono K.Kryževičiaus kalba. Lyg ir sutarėme, ir vieni kitus kviečiame santarvei, juo labiau krikščionys demokratai, bet pasidairykime ir kitame darže. Jeigu pasakėte “a”, tai reikia pasakyti ir “b”. Tuo metu, kai ponas E.Bičkauskas dirbo vadinamojoje sovietinėje prokuratūroje, jai vadovavo ponas L.Sabutis, kuris yra jūsų koalicijos narys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, argumentai slysta visiškai paviršiumi. Nesulėkštėkime, kolegos. Aš kviečiu nesulėkštėti. K.Kryževičius. Dabar paskutinis žodis.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Aš noriu priminti šitiems oponentams, kad iš tikrųjų dar tebėra gyvų žmonių, ir aš labai abejoju, ar į juos tokiom dorom akim galėtų žiūrėti E.Bičkauskas, kadangi jo sprendimai šitų žmonių likimui tada tikrai turėjo lemiamos įtakos. O dėl buvusio prokuroro L.Sabučio, tai jis nelenda į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o E.Bičkauskui, kaip ginančiam buvusią sovietinę teisę, nereikėtų ten dalyvauti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas galėtų papasakoti prie centrinio mikrofono kokį nors anekdotą, kad mes galėtume grįžti prie normalių darbų? Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dabar pradėti šio nutarimo priėmimo procedūrą? Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Gerbiamieji kolegos, kanclerio nėra ko kviesti į tribūną. 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio, kuriame yra išdėstyta visa esmė?

Kolegos, ar pritariame? Č.Juršėnas norėtų paremti 1 straipsnį?

Č.JURŠĖNAS. Tikrai taip, gerbiamasis pirmininke, aš noriu paremti, nepaisant visų kalbų, tiek apie E.Bičkauską, tiek apie L.Sabutį. Paremiu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendro sutarimo dėl 1 straipsnio nebus.

Registruojamės dar kartą, kolegos, ir balsuosime, ar priimame 1 straipsnį.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad būtų priimtas nutarimo 1 straipsnis, kviečiu balsuoti kolegos. Šiuo straipsniu E.Bičkauskas būtų tvirtinamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju. Tokia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto valia.

Už – 28, prieš – 8, susilaikė 17. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis – formalusis.

Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto? Nėra norinčių kalbėti.

Balsuojame, kolegos, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo pakeitimo”. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti. Balsuojame dėl šio nutarimo.

Už nutarimą – 30, prieš – 7, susilaikė 15. Nutarimas yra priimtas.

Kolegos, replika po balsavimo. Visiškai niekuo nedėtas Seimo narys turi dabar kalbėti. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš, gerbiamieji kolegos, tikrai turėčiau pabrėžti, jog šioje situacijoje be reikalo buvo paminėti ir E.Bičkauskas, ir L.Sabutis. Kai vyko būtent tie procesai, aš nebuvau generalinis prokuroras. Aš juo buvau 1987 m. rugpjūčio mėn. ir 1989 m. vasario mėn. ir baigiau karjerą turėdamas 50 metų. Dėkoju už dėmesį.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos teisės sistemos ir Seimo aktų projektų vertinimo pakomitečio pirmininko patvirtinimo” projektas Nr.P-1681 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo “Dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos teisės sistemos ir Seimo aktų projektų vertinimo pakomitečio pirmininko patvirtinimo” projektas Nr.P-1681. Kviečiu kanclerį J.Razmą pateikti mums šį projektą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mes neseniai, skirdami komiteto pirmininke kolegę G.Imbrasienę, ją iš karto išbraukėme iš vieno iš pakomitečių pirmininko pareigų. Po to įvykusiame komiteto posėdyje į šias pareigas buvo pasiūlytas Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys A.Sakalas. Siūlau jį ir patvirtinti Teisės sistemos ir Seimo aktų projektų vertinimo pakomitečio pirminiku.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys Č.Juršėnas turėtų klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, ne klausimą. Aš noriu paremti… (Kalba vienas per kitą) …Komitete parėmėme.

PIRMININKAS. Ačiū, pone kancleri.

Kolegos, ar dar būtų norinčių kalbėti dėl pritarimo pateiktam projektui? Seimo narys J.Bernatonis galėtų kalbėti prieš.

J.BERNATONIS. Aš negaliu. Aš taip pat noriu paremti.

PIRMININKAS. Kolegos, pritariame bendruoju sutarimu pateiktam projektui. Ar galėtume jį dabar priimti? (Balsai salėje)

Kolegos, 1 straipsnis. Ar galėtume priimti 1 straipsnį? Galime.

2 straipsnį taip pat galime.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso projekto? Nėra norinčių kalbėti.

Tada kviečiu registruotis. Kolegos, registruojamės ir tai turėtų būti paskutinis balsavimas mūsų šįvakar. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos teisės sistemos ir Seimo aktų projektų vertinimo pakomitečio pirmininko patvirtinimo” projekto.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai.

Taigi balsuojame dėl tik ką mūsų pastraipsniui priimto nutarimo projekto. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas? Balsuojame, kolegos.

Už – 31, prieš – 2, susilaikė 18. Nutarimas yra priimtas.

Seimo narių pareiškimai

Gerbiamieji kolegos, šiandien liko tik Seimo narių pareiškimai. Taigi ir mėginu jų ieškoti. Du Seimo nariai turėtų ypač svarbių minčių.

Kviečiu į tribūną Seimo narę I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji, noriu frakcijos vardu perskaityti pareiškimą dėl “Telekomo” paslaugų tarifų didinimo. “Naujasis “Telekomo” savininkas nuo balandžio 1 d. vėl didina telefono abonentinį mokestį ir pokalbių Lietuvoje tarifus. Vyksta tai, ką ir prognozavo LDDP. Mes buvome prieš monopolisto Lietuvos ryšių sistemoje – “Telekomo” privatizavimą. Jau tuomet aiškinome, jog iškreiptai suprantami privatizavimo tikslai. Jais buvo laikoma ne sąlygų laisvajai rinkai, tai yra privačių subjektų konkurencijai, vartotojų interesų gynimo formavimas, ne teikiamų paslaugų kokybės gerinimas, bet būdų konservatorių rinkimų įsipareigojimams vykdyti ieškojimas, biudžeto skylių lopymas. “Telekomo” teikiamų paslaugų vidaus rinkoje branginimas krizės Lietuvoje sąlygomis visiškai neatitinka visuomenės gyvenimo lygio. Tai dar labiau apsunkins šeimų, auginančių vaikus, nekalbant apie daugiavaikių, vienišų motinų, pensininkų, invalidų ir kitų padėtį, pablogins smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas. Padidėjusių paslaugų kainų kompensavimas daliai gyventojų iš Privatizavimo fondo lėšų, gautų privatizavus tą patį “Telekomą”, iš esmės mažina skelbtąją “Telekomo” pardavimo naudą. Taigi ir realias galimybes kompensuoti prarastąsias santaupas, nes Privatizavimo fondas vis mažėja, traukiasi kaip Šadrenės oda”.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Sinkievičius.

J.SINKIEVIČIUS. Mano šios dienos tekstas yra iš pareiškimų paklausimų kategorijos ir yra adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentui V.Adamkui ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkui G.Vagnoriui.

“Gerbiamieji ponai, Prezidente, Seimo ir Vyriausybės Pirmininke! Šių metų vasario 9 d. Seime, 10 d. Prezidentūroje ir Vyriausybėje buvo įteikta apie 25 tūkst. parašų, surinktų po protesto prieš Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą dėl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos brandos egzamino organizavimo ir vykdymo, išbraukiant lenkų kalbą iš privalomųjų egzaminų sąrašo. Mokiniai ir jų tėvai kreipėsi į jus reikalaudami sugrąžinti lenkų kalbą į privalomųjų egzaminų sąrašą mokyklose su lenkų dėstomąja kalba. Nuo parašų įteikimo praėjo pusantro mėnesio, o 25 tūkst. piliečių iki šiol nesulaukė jūsų ne tik jokių praktinių veiksmų, patenkinančių jų teisėtus reikalavimus, bet net negavo iš jūsų vadovaujamų institucijų raštiško atsakymo.

Gerbiamieji ponai, dar kartą kreipiamės į jus šįsyk panaudojant Seimo tribūną, kas jau buvo ir kas žadama padaryti, kad aukščiau minėti teisėti Lietuvos Respublikos piliečių reikalavimai būtų patenkinti, kad Lietuvoje įsigaliotų konstitucinė tvarka?”

Pasirašė: Seimo nariai J.Sinkievičius ir J.Mincievičius. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šio vakaro popietinis posėdis yra skelbiamas baigtas.