Septintasis (304) posėdis
1999 m. kovo 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame kovo 23 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį.

1999 m. kovo 23 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, dėl mūsų šios dienos darbų. Yra keletas pakeitimų. Papildomai įrašytas 1-13 darbotvarkės klausimas – Seimo Pirmininko V.Landsbergio siūlomas įstatymo projekto teikimas, atsisakyta Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos rudens sesijoje ataskaitos ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu yra siūloma įrašyti du rezervinius klausimus r-6, r-7 – tai Seimo nutarimai dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovų. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs neprieštaraujate, mes galėtume pagal šią darbotvarkę šiandieną ir dirbti. Prieštarauja ponas A.Sysas. Jokių siūlymų priimti negalime. Prašom. A.Sysas dėl darbotvarkės.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau paklausti dėl darbotvarkės klausimo 1-7, nes jam skirta tik 10 minučių. Tai apskritai turbūt tik pateikimas, nors čia parašyta priėmimas. Iškyla klausimas dėl paties projekto turinio, nes svetainėje yra įregistruotas vienas numeris, darbotvarkėje kitas, o mums išdalytas trečias. Tai kurį mes priiminėsime ir kaip mes dirbsime priimdami šitą įstatymą, Pensijų fondo įstatymą?

PIRMININKAS. Aš nežinau, jūs minėjote svetainę, nežinau kokioje svetainėje.

A.SYSAS. Internete 1292 sp kažkoks įstatymas.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, aš, aišku, juokauju. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mes turėtume atlikti tik vieną procedūrinį veiksmą. Biudžeto ir finansų komitetas norėtų dar sykį šį įstatymą peržiūrėti. Kaip žinote, po svarstymo mes jam esame pritarę, tai įvyko praeitų metų pabaigoje. Pagal mūsų Statutą po svarstymo Seime mes negalime taip laisvai keisti įstatymo projekto. Todėl norėdami pakeisti turime šiandien jį grąžinti pagrindiniam komitetui, kaip numato Statutas, ir paprašyti pagrindinio komiteto suformuluoti jam aiškias pataisas. Todėl mes čia turėsime atlikti tik grynai procedūrinį veiksmą.

Gerbiamieji kolegos, aš užmiršau dar vieną dalyką. Jeigu neprieštarautumėte, mes pasiūlytume sukeisti kelių darbotvarkės klausimų laiką, t.y. 1-11, 1-12, 1-13 klausimus atkeltume į 1-5, 1-6 darbotvarkės klausimų laiką, nes Seimo Pirmininkas turi 12 val. kitų pareigų, turi išlydėti garbingą svečią iš Italijos. Jeigu niekas neprieštarauja, tai mes galim dėl to sutarti. Taigi, gerbiamieji kolegos, darbotvarkė yra patvirtinta.

Lietuvos Respublikos Seimo nario R.R.Survilos priesaika

Pirmas mūsų šios dienos darbas – Seimo nario Rimvydo Raimundo Survilos priesaika. Priesaiką priims, kaip numato Konstitucija ir įstatymai, laikinai einantis Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas ponas V.Pavilonis. Kviečiame šiai procedūrai.

V.PAVILONIS. Remiantis Konstitucijos 59 straipsnio antrąja dalimi, išrinktas Seimo narys įgyja tautos atstovo teises tik tuomet, kai jis Seime prisiekia tokia tvarka. Seimo narys prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys tą priesaiką duoda stovėdamas ir skaito tekstą padėjęs ranką ant Konstitucijos. Baigęs skaityti tekstą Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti lapą su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Prašau išrinktą Seimo narį Rimvydą Raimundą Survilą duoti priesaiką.

R.R.SURVILA. Aš, Rimvydas Raimundas Survila, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!

V.PAVILONIS. Skelbiu, kad R.R.Survila prisiekė ir, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio antrąja dalimi, įgijo visas tautos atstovo teises. Sveikinu šia proga. (Plojimai)

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jūsų vardu, Seimo vardu, sveikinu naują mūsų narį ir bendradarbį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą, registruojamės. Registracija vyksta, prašom registruotis.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti negyvenamąsias patalpas Vilniaus arkivyskupijai” projektas Nr. P-1537(2*) (priėmimas) (teikėjas – kultūros ministras S.Šaltenis)

Mūsų antrasis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti negyvenamąsias patalpas Vilniaus arkivyskupijai” projektas Nr.P-1537(2). Priėmimas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, kaip buvo paskelbta, šiandien yra teikiamas Seimui nutarimas, susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Vilniaus arkivyskupijos pasirašytas ir patikslintas. Todėl komitetas, įvertinęs siūlymus, svarstymo metu jūsų gautą pritarimą, taip pat prašė, kad atitiktų tos skiriamų patalpų normos, t.y. Bernardinų bažnyčios, esančios Maironio 6, Vilniuje, ir 946,17 m² negyvenamųjų patalpų, taip pat esančių Vilniuje, Maironio 6, valdytas turto patikėjimo teise, iš Vilniaus Dailės akademijos grąžinama natūra Vilniaus arkivyskupijai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas taip pat svarstė ir yra tokios pat nuomonės. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė, tas papildomas ir patikslinantis visus privalomus dalykus svarstymas komitete vyko vakar. Jokių prieštaravimų dėl šio susitarimo ir nutarimo neturime ir prašome Seimo jį įvertinti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Yra, atrodo, vienas straipsnis.

Galime iš karto kalbėti dėl balsavimo motyvų. Keturi – už, keturi – prieš. Prieš nori kalbėti S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastangomis buvo paliktas tas kvadratinių metrų skaičius, kuris ir yra susitarime, nes teikiant šį dokumentą aiškinamajame rašte buvo net trečias skaičius, kuris skyrėsi nuo šitų dviejų. Ačiū Dievui, kad sumažėjo bent vienu skirtingu skaičiumi, tačiau čia vis dėlto lieka ir kita problema. Niekas man neprieštaravo, kai aš sakiau, jog iš tiesų arkivyskupijai priklausė 600 kvadratinių metrų. Tam pritarė ir ministras S.Šaltenis. Nė vienas Seimo narys neprieštaravo, kad natūra faktiškai priklausė 600. 300 kvadratų valstybė prideda, ji tam turi teisę. Tačiau visiškai nebuvo išaiškintas kitas dalykas – kas gi suteiks lėšų toms patalpoms, kurios atiduodamos Dailės akademijai, remontuoti. Dailės akademijai yra atiduodamos patalpos, kuriose ilgus metus veikė spaustuvė. Niekas neatsakė į du klausimus: kiek biudžeto lėšų reikės tam, kad būtų tinkamai įrengtos patalpos, ir kokios bus higienos sąlygos, kai visos sienos prisigėrusios švino? Ar tai nepakenks ten dirbantiems dailininkams? Neatsakius į šiuos du klausimus labai sunku balsuoti už tokį nutarimą, nors dėl to, kad tais atvejais, kai tai yra įmanoma, reikia grąžinti turtą bažnyčiai, niekas nesiginčytų. Manau, kad šitas sprendimas ne visai gerai parengtas, todėl už jį nebalsuosiu.

PIRMININKAS. J.Valatka. Prašom. Nenorit? S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Aš kviesčiau jus balsuoti už šį nutarimą. Pranciškonams tai yra istorinis nutarimas. Jie grįžta į savo istorinį miestą -Vilnių, kuriame jie ir buvo. Kita vertus, yra patenkinama Dailės akademija, kuri gauna daugiau patalpų ir Maironio g. 6. Kuriasi įspūdingas, puikus menų miestelis, kuriame įsikurs ir Menų akademija, ir kitos įstaigos. Taigi šis nutarimas yra geras ir aš kviečiu už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti negyvenamąsias patalpas Vilniaus arkivyskupijai”. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Balsuojame dėl minėto nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojantys kitaip spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas vyksta.

Už – 62, prieš – 4, susilaikė 16. Seimo nutarimas “Dėl pritarimo Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui grąžinti negyvenamąsias patalpas Vilniaus arkivyskupijai” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-1568* (priėmimas) (teikėja – E.Kunevičienė)

1-3 darbotvarkės klausimas – Notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1568. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Priėmėm Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, Lietuvos Respublikos čekių įstatymą bei kitus papildomuosius įstatymus, kuriais supaprastinama išieškojimo pagal vekselius ir čekius tvarka. Šis įstatymas yra vienas iš papildomųjų. Įstatymo projektas užtikrina anksčiau priimtų įstatymų įgyvendinimą. Pasiūlymų dėl šio projekto negauta, todėl siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų ir pastabų daugiau nėra. Pradedam priėmimo procedūrą. Vienas straipsnis. Keturi – už, keturi – prieš. E.Kunevičienė nori kalbėti prieš? Norite kalbėti už. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, ne tą mygtuką paspaudžiau. Už. Reikia priimti labai greitai, nes be jo Vekselių įstatymo galiojimas faktiškai neįmanomas.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Dar sykį registruosimės. Registruojamės dar kartą. Prašom registruotis. Balsuosim dėl Notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsuojame dėl minėto įstatymo priėmimo. Prašom balsuoti. Balsuojantys už spaudžia mygtuką “už”, balsuojantys kitaip spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas vyksta.

Už – 79, prieš – 1, susilaikė 2. Notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos sutarties dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr. P-1592* (priėmimas) (teikėjas – A.Saudargas)

1-4 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos sutarties dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymas Nr.P-1592. Pranešėjas – A.Šimėnas. Prašom. Ar iš tribūnos, ar iš vietos? Paspauskite mygtuką. A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau svarstėme šį projektą. Manau, kad ratifikuosime Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos sutartį dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos. Kviečiame balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektu ratifikuojama Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos sutartis dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos. Sutartis investicijų klausimu yra analogiška, kaip ir su kitomis valstybėmis. Sutartimi siekiama sukurti palankias sąlygas abiejų susitariančių šalių investitoriams, suteikti teisines garantijas investicijoms. Pritariu sutarties ratifikavimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl šios sutarties ratifikavimo įstatymo priėmimo.

Vyksta registracija. Iš viso užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas sutarties ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už balsavo 73 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, niekas nesusilaikė, vienbalsiai Lietuvos Respublikos ir Belgijos Liuksemburgo ekonominės sąjungos sutarties dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo” projektas Nr.P-1664 (pateikimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, kaip aš minėjau, mes imame 1-11 darbotvarkės klausimą. Tai Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo” projektas, registracijos Nr.P-1664. Pranešėjas Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom, Pirmininke, į tribūną. Noriu priminti procedūrą. Kandidatui pristatyti skiriama iki 10 minučių, o kandidatai toliau patys galės kalbėti iki 10 minučių ir turės atsakyti į Seimo narių klausimus iki 15 minučių. Prašom. Seimo Pirmininko žodis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prieš kurį laiką Seimas paskyrė, patvirtino penkis Seimo kontrolierius, kurie sėkmingai dirba, visi atlieka savo pareigas, man atrodo, gerai, kiek aš susipažinau. Tačiau liko nebaigta kontrolierių įstaigos formavimo visa procedūra, nes reikia paskirti ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovą. Tai nėra labai reikšminga pareigybė, labiau administracinė, nes yra klausimų, kuriuos reikia įforminti, pasirašyti, teikti būtent visos Kontrolierių įstaigos vardu, o šiaip visi penki kontrolieriai kiekvienas turi atskirą įstaigą su savo padėjėjais. Kad galėtume baigti suformuoti visą Seimo kontrolierių įstaigą, aš turiu pareigą teikti Seimui tvirtinti Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūrą ir teikiu jums šiandien su tam tikru Seimo nutarimo projektu ponios L.Kuodienės kandidatūrą.

Ponia L.Kuodienė turi įvairiapusę teisininkės praktinio darbo patirtį. Ji jau jums kalbėjo, kai buvo teikiama ir buvo tvirtinama Seimo kontrolierės pareigoms. Jūs turite galimybę dar kartą ją pamatyti ir išgirsti jos atsakymus į klausimus čia arba, jeigu norėsite, susipažinti frakcijose ir panašiai. Taigi teikiu jums ponios L.Kuodienės kandidatūrą patvirtinti Seimo kontrolierių įstaigos vadove.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame į tribūną ponią L.Kuodienę. Kandidatei, kaip minėjau, žodis suteikiamas iki 10 minučių, po to atsakymai į Seimo narių klausimus.

L.KUODIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dabartiniu metu Seimo kontrolierių įstaigoje dirba 42 darbuotojai, 4 iš jų ne visu etatu. 5 Seimo kontrolieriai ir 17 jų padėjėjų tiria skundus, o likusieji darbuotojai atlieka kitas administracines, finansines bei ūkines funkcijas. Pačią įstaigą sudaro Seimo kontrolieriai, Seimo kontrolierių įstaigos valdyba, Seimo kontrolierių padėjėjai, kanceliarija ir du skyriai. Nors pagal įstatymą įstaigai vadovauja įstaigos vadovas, kurio funkcijos yra aiškiai apibrėžtos įstatymo 14 straipsnyje, tačiau šioje savarankiškoje valstybės institucijoje yra tam tikros specifikos. Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 8 straipsnį Seimo kontrolierių teisės ir pareigos yra lygios, ir kiekvienas iš mūsų veikia savarankiškai, todėl įstaigos vadovas kitų kontrolierių darbui įtakos tiesiogiai daryti negali.

Seimo kontrolierių įstaigos valdyba svarsto svarbiausius Seimo kontrolierių veiklos klausimus ir priima sprendimus įstaigos darbo organizavimo bei kitais klausimais, todėl vadovo vaidmenį suprasčiau kaip bendrų sutarimų ir greitų klausimų sprendimo iniciatorių. Dar iki šiol nepatvirtintos Seimo kontrolierių įstaigos padalinių funkcijos ir įstaigos darbuotojų kompetencija, vadinasi, darbuotojų pareigos, teisė ir atsakomybė aiškiai neapibrėžtos. Šių labai svarbių įstaigai dokumentų priėmimas yra artimiausiu metu svarbiausias vadovo uždavinys. Be to, neseniai Vyriausybė perdavė valdyti ir naudoti patikėjimo teise patalpas, kurias būtina remontuoti. Tam reikia nemažai lėšų, todėl tai irgi vadovo rūpestis. Persikėlusi į kitas patalpas, įstaiga galės normaliai funkcionuoti, pagerės ir darbuotojų darbo sąlygos. Visus sudėtingesnius klausimus bandome spręsti valdyboje bendru sutarimu ir jos sprendimai dažniausiai daro įtaką vadovo sprendimams. Jei būčiau patvirtina vadove, siekčiau greičiau išspręsti minėtas problemas ir uždavinius, siekčiau kuo efektyvesnio įstaigos darbo. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. 8 Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis -J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamoji pretendente, kai buvo svarstomos Seimo kontrolierių kandidatūros, esu kėlęs tą klausimą ir dabar noriu jūsų paklausti. Kaip jūs vertinate tą faktą, kad neutralūs, mūsų požiūriu, Seimo kontrolieriai gavo funkciją tikrinti savivaldybes ir panašias institucijas, o politizuoti Seimo kontrolieriai, tą pabrėžiu, gavo teisę kontroliuoti valstybines institucijas? Ačiū.

L.KUODIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš jums galiu pasakyti, kad niekada jokiai partijai nesu priklausiusi, netgi tais laikais, kai galėjau padaryti labai gerą karjerą įstojusi į Komunistų partiją, tačiau aš visada rinkausi galimybę pasirinkti savarankiškus sprendimus. Aš nesu ir dabar jokios partijos narė, todėl politine priklausomybe esu tik tiek susijusi, kad mane kažkada pasiūlė… tai yra buvau kandidatė ir aš labai tuo didžiuojuosi, nes man buvo labai didelė garbė būti sąraše su K.Saja, O.Balakausku ir kitais. Per šį mėnesį kiek man teko tirti skundų, aš galiu taip jums pasakyti, kad tiriant skundus mažiausiai yra politikos, nes kai važiuoji į kaimą, o man jau teko išvažiuoti, arba nueini į kamerą, arba į areštinę ir pamatai žmogų, jis tikrai nekelia politinių klausimų. Kiek per šį mėnesį man teko priimti sprendimų, o jų buvo, mano atsakymų buvo ir neigiamų, kai kuriais klausimais jau priėmiau sprendimus, kreipiausi į vidaus reikalų ministrą, mano visuose sprendimuose ir kitų kontrolierių sprendimuose jūs tikrai nepamatysite politikos.

PIRMININKAS. A.Bartkus. Ruošiasi R.Melnikienė.

A.BARTKUS. Gerbiamoji kandidate, praėjusios kadencijos Seimo kontrolieriai išreikšdavo nuogąstavimus, kad yra daug darbo ir yra daug skundų tirti, nors atlyginimai būdavo dvigubai didesni. Ar jūsų įstaiga šiuo metu numato išsiversti su tais atlyginimais ir tuo darbo užmokesčio fondu, kuris yra patvirtintas jūsų įstaigai, kad efektyviai dirbtumėte? Ačiū.

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš galiu taip pasakyti. Kai mes pradėjome savo darbą, radome jau labai daug mums paliktų skundų. Tikslaus skaičiaus aš jums neišvardysiu, bet buvo apie 100, per 100. Mes šį mėnesį likviduojam buvusio laikotarpio įsiskolinimą, ir dabar Kontrolierių įstaiga vidutiniškai per dieną gauna 10-12 skundų, rekordas būna 14-16. Darbo krūvis tikrai yra didelis. Mums pasisekė, kad nuo pirmųjų dienų mums geranoriškai talkino visas kolektyvas, mes bendrai bandėm spręsti klausimus ir mums tai sekėsi. Vis dėlto likviduoti tą įsiskolinimą yra problema.

Dabar dėl atlyginimų ir dėl to, ar daugiau darbuotojų, ar kažko. Mes tikrai dirbame labai susiglaudę. Mūsų 4 ar kiek padėjėjų sėdi viename kabinete, mes priimame piliečius ir dabar yra sudėtinga plėstis ar galvoti apie kažkokį etatų padidinimą. Tačiau mes svajojame, jeigu mums pavyks šiais metais greitai suremontuoti pastatą, pagerinti savo darbo sąlygas, be to, galėsim priimti daugiau padėjėjų, ir iš tikrųjų galbūt to reikėtų, nes ateidama į šias pareigas aš neįsivaizdavau, kad tiek daug yra problemų. Iš esmės Lietuvos žmonės dar nežino savo teisių ir paprasčiausiai nežino, kur kreiptis. Dabar mums tenka būti savotiškais biurokratais, nes pagal įstatymą mes negalime tirti procesinių veiksmų, negalime tirti teisėjų veiklos, o žmonės vis vien rašo, ir pagal įstatymą mes jiems grąžinam atgal. Todėl aš manyčiau, kad dabar, kol mes tik susipažįstame su darbu ir neturime patalpų, kaip nors išsiversim.

PIRMININKAS. R.Melnikienė. Ruošiasi P.Gylys.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, per pirmąjį savo darbo etapą jau turbūt esate neblogai susipažinusi su įstaigos darbu. Jeigu pamenate, svarstant Seimo kontrolierių įstatymą ir šiek tiek susiaurinant nei įstatymo projekte numatytas teises, dalis Seimo narių išsakė priekaištus Seimo kontrolierių įstaigai, jog ši įstaiga nesprendžia tų problemų, kurios jai yra patikėtos, jog apskritai tas darbas yra menkavertis ir jį gali atlikti bet kuris teisininkas. Tuo remiantis ir buvo pasiūlyta mažinti Seimo kontrolierių darbo užmokestį. Sakykite, ką manote daryti, kad Seimo kontrolierių įstaiga, jos autoritetas tiek tarp politikų, tiek Lietuvoje didėtų?

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš negaliu pasakyti, kiek tos teisės buvo susiaurintos, bet jūs iš tikrųjų nepriėmėte vieno (mes jau dabar su tuo susiduriame) sprendimo – jūs mums neleidžiate tirti baudžiamojo proceso veiksmų. Arba tada kažkas tai turėtų daryti. Nes aš ir prieš tai minėjau, kad mes tampame atsirašinėtojais, ir iš tikrųjų dalį skundų mes grąžinam atgal žmonėms.

Dabar dėl to, kad tai yra menkavertis ar kitoks darbas. Aš taip niekada negalėčiau sakyti. Apskritai žmonės, kada važiuoji ir bendrauji su žmonėmis, jie iš viso nežino, kur kreiptis su savo problemomis ir gal čia ne autoriteto ir ne menkavertiškumo klausimas, bet labai didelė nežinojimo problema. Ką mes darytume? Mes dabar žiūrim, kuo šiandien galime padėti žmogui ir kaip galime pagerinti sąlygas, bet tiriant nuteistųjų skundus tenka pastebėti, kad, pavyzdžiui, valstybė mažai dėmesio kreipia į nusikaltimo auką, kuri yra palikta pati spręsti savo problemą. Mes manome, kad rudeniop, kai mes gerai išstudijuosim, susipažinsim su situacija, prašysime jūsų, kad pakeistumėte kai kuriuos dabartinio įstatymo straipsnius, nes iš tikrųjų mes, kad ir kaip būtų paradoksalu, likome be socialinių garantijų, patys nagrinėdami kitų teises. Be to, įstatyme yra tam tikrų neaiškumų, kuriuos mes siūlytume jums keisti. Bet dabar mes norime neskubėti, išnagrinėti savo darbo reglamentą, kuris irgi yra labai svarbus, ir rudeniop kažką bandysim siūlyti jums kolegialiai keisti.

PIRMININKAS. P.Gylys. Ruošiasi L.Sabutis.

P.GYLYS. Gerbiamoji pranešėja, jūs ką tik prisipažinote, kad jums buvo didelė garbė būti įrašytai į konservatorių sąrašą 1996 m. Seimo rinkimuose. Jūs taip pat užsiminėte apie savo politinius nuopelnus, kad nedalyvavote komunistų partijos veikloje. Jūs, ko gero, į nepatogią padėtį statote keliasdešimt Konservatorių frakcijos narių, kurie sėdi čia, prieš jus.

Mano klausimas yra toks. Ar jums neatrodo, kad jūs asmeniškai prisiimate atsakomybę už tų struktūrų, kurios turėtų būti politiškai neutralios, politizavimą? Iš jūsų kalbos akivaizdžiai matyti, kad jūs turite politines simpatijas, ir kiekvienam žmogui labai sunku išsilaikyti. Taigi tendencija, kai Generalinė prokuratūra, Nacionalinio radijo ir televizijos institucija ir Seimo kontrolieriai yra politizuojami, mano galva – didelis žingsnis atgal politinės raidos požiūriu. Koks jūsų požiūris? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau formuluoti klausimus, o ne skaityti pareiškimus.

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš galėčiau jums taip atsakyti. Tikrai neabejokite, aš nebūsiu politiškai angažuota. Aš galiu tvirtai pasakyti, kad aš visada savarankiškai priimdavau visus sprendimus ir esu asmeniškai pasirengusi už juos atsakyti.

Dėl prokuratūros, čia ne mano veiklos sritis, bet dėl … institucijų aš nemanau, kad aš asmeniškai daryčiau kažkokią politiką ir įtakočiau. Aš jau aiškinau, kad visi tie sprendimai susiję su žmogumi, o ne su kažkokia politika.

PIRMININKAS. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamoji pretendente, iš tikrųjų Seimo kontrolierių tarnyba jau visiškai gali dirbti, yra suformuota, jums tik lieka paskirstyti darbus. Beje, tai jūs jau esate padarę, ačiū, mes tą paskirstymą gavome. Bet vis dėlto lieka labai daug neįvykdytų jūsų teisėtų reikalavimų ir dėl to vėl skundžiasi žmonės. Taigi būtų klausimas, kaip bus siekiama, ypač savivaldybėse, įvykdyti jūsų teisėtus reikalavimus ir ar teko pasidomėti arba kokią jūs planuojate teigiamą perspektyvą, kokią įtaką darysite valstybės tarnybos srityje, ypač dėl atskirų nerūpestingumo, biurokratizmo faktų?

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Kad nėra įgyvendinti teisėti Seimo kontrolierių reikalavimai, yra visų mūsų bėda ir problema. Kartu ir mūsų Seimo kontrolierių, kadangi tas tyrimas kainuoja pinigus, ir mes visi suprantame šitą dalyką, be to, ir žmogus kenčia. Todėl mes galvojame, kad bandysime kreiptis ir į Vyriausybę, jeigu tai bus valstybės institucijų vadovai. Tačiau per šitą mėnesį, kiek man tenka dirbti, nebuvo nė vieno atvejo, kad vidaus reikalų ministras ar kitas pareigūnas atsakytų ar atsisakytų ką nors taisyti. Ir jau turėjau keletą sprendimų, kur buvo keičiamos taisyklės arba kažkokie vidaus tvarkos nuostatai. Mes bent dabar jau kol kas nė vienas nesusidūrėme su kažkokiu nesutikimu. Stengiamės geranoriškai tą dalyką daryti. Važiuojame į rajoną (man teko ir pačiai išvažiuoti, susitikau su visų įkalinimo įstaigų vadovais) ir kalbėdamiesi su policijos komisarais mes jų tiesiog prašome, kad mūsų dialogas būtų paremtas geranoriškumu ir kad jie mums nurodytų (ir mes aiškinamės), kur yra subjektyvios ir objektyvios priežastys. Aš galiu jums pasakyti, kad daugelį mūsų sprendimų negali įgyvendinti, nes yra objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, trūksta finansavimo. Aš asmeniškai jums galiu pasakyti, kad dabar Lietuvoje yra tokios būklės areštinių, kurios neatitinka jokių žmonių teisių ir netgi sanitarijos reikalavimų. Tuos sprendimus jie galbūt ir įvykdytų, bet susiduria su finansinėmis problemomis.

Dabar dėl savivaldybių. Čia dirba du kontrolieriai, jie taip pat važiuoja į vietas ir tą dalyką bando spręsti dialogo keliu. Mes būtinai tą darysim vėliau, bet norime pabandyti ir gal pasiseks vis dėlto išspręsti dialogo keliu.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pretendente, prieš užduodamas klausimą iš tiesų noriu pritarti tam, ką jūs sakėte. Seimas pasielgė labai blogai, kad pirmiausia jus, kaip Seimo kontrolierius, paliko be socialinių garantijų ir kad neleidžia Seimo kontrolieriams kontroliuoti procesinių veiksmų. Mes už tai pirmiausia turime padėkoti ponui J.Razmai ir visai valdančiajai daugumai.

PIRMININKAS. Klausimą galite suformuluoti, pone Salamakinai?

A.SALAMAKINAS. Aš klausimą suformuluosiu, pone Kubiliau.

PIRMININKAS. Pareiškimą darote, ačiū, aš išjungiu.

A.SALAMAKINAS. Aš turiu minutę laiko.

PIRMININKAS. Jūs ne minutę turėjote. Turite klausimą užduoti, o ne pareiškimus skaityti. P.Gražulis. (Triukšmas salėje)

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pretendente, aš norėjau papildyti pono L.Sabučio klausimą. Vis dėlto Lietuva yra parlamentinė, seiminė valstybė. Pagal Seimo kontrolierių įstatymą Seimo kontrolierius pareigūno, kuris padarė pažeidimą, neturi teisės nubausti net administracine bauda, pateikti jam papeikimą, įspėjimą, o juo labiau perduoti teismui, nors kelių policininkas, gamtos apsaugos inspektorius gali skirti didžiausias baudas. Aš noriu paklausti, ar nereikėtų tobulinti Seimo kontrolierių įstatymo, kad Seimo kontrolieriai turėtų teisę pareigūnams, kurie pažeidinėja įstatymus…

PIRMININKAS. Prašome dėmesio!

P.GRAŽULIS. …ne tik skirti drausmines nuobaudas, bet ir atleisti juos iš darbo?

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš jau jums minėjau, kad iš tikrųjų galbūt reikėtų tobulinti įstatymus, bet mes to dabar neprašėme, nes mes norime gerai išnagrinėti tas problemas, tuos klausimus ir teikti savo svarius pasiūlymus. Mes planuojame, kad galbūt mums tai pavyktų rudenį, nes iš tikrųjų visi intensyviai dirbame ir dabar turime tikrai daug skundų. Žodžiu, mes, tirdami kiekvieną skundą, matome vis naujas problemas, kai kurias bandome spręsti, pasitardami vieni su kitais. Todėl mes jums rudenį ir norėtume siūlyti kažkokias pataisas.

O dėl baudžiamojo proceso aš galiu atsakyti, kad būtų labai gerai, jeigu vis dėlto procesinius veiksmus kontroliuotų tos institucijos, kurios tai turi kontroliuoti. Aš nenorėčiau labai plačiai plėstis, bet vis dėlto bėda ne ta, kad Seimo kontrolierius nepatikrina baudžiamojo proceso veiksmų, o bėda yra tai, kad baudžiamojo proceso veiksmų netikrina tos institucijos, kurios tai turi daryti. Seimo kontrolierius – tik vienas žmogus, o šita kontrolė, matyt, turi būti stiprinama.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pretendente. Laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Kolegos, kurie nespėjo paklausti, gali padėkoti kitiems kolegoms, kurie skaitė ilgus pranešimus, užuot pateikę klausimus. Ačiū, gerbiamoji Kuodiene. Taigi prašome Seimo kanclerį suderinti laiką, kada pretendentė galės susitikti su frakcijų ir komitetų atstovais, ir per savaitę frakcijos, kaip numato Statutas, turi pateikti savo išvadas. Kada bus svarstoma Seimo posėdyje, mes nutarsime šios savaitės pabaigoje. A.Salamakinas nori pasakyti repliką. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne per seniausiai jūs spaudos konferencijoje pakvietėte visas partijas tarsi santarvei, tačiau šiandieną jūsų elgesys parodė, kad jūs bijote elementarios tiesos, to, kas buvo padaryta. Apie kokią santarvę mes galime kalbėti? Prašyčiau jūsų pirmininkauti posėdžiui, o ne elgtis chamiškai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Salamakinai, jeigu galėtumėte paklausti pono A.Vidžiūno, kuo skiriasi klausimas nuo pareiškimo, aš būčiau jums labai dėkingas. Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu jums neaišku, kad klausimams skirtas laikas turi būti skirtas klausimams, prašome kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Daugiau aš neturiu ką pasakyti. Ponas S.Kaktys dėl jūsų ilgai skaitomų pareiškimų jaučiasi nuskriaustas ir aš jam turiu suteikti galimybę taip pat pasakyti repliką.

S.KAKTYS. Iš tikrųjų aš netekau progos dėl ilgų pareiškimų paklausti. Aš nenoriu nieko paklausti, bet man nesmagu, kad kolegas iš LDDP, matyt, kaitina dabartiniai reitingai, ir pretendentės klausinėjimo procesą jie pavertė prielaida, kad čia yra toks politizuotas procesas, tam tikro susidorojimo procesas. Aš kategoriškai protestuoju. Manau, kad šitaip elgtis nereikia – pirma išprovokuoti, o paskui vertinti, kad neleidžiama paklausti ir pan. Tai yra nekorektiškas elgesys šioje posėdžių salėje, to neturėtų būti.

PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom. Paskutinė replika.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu aš teisingai supratau, jūs pirmininkaudamas supainiojote skirtingas Statuto straipsnių normas. Tai, ką jūs galite daryti Vyriausybės valandos metu, nereiškia, kad jūs galite daryti kada norite. Jeigu per Vyriausybės valandą jūs išsikovojote, remiamas daugumos, teisę vertinti klausimus, tai nereiškia, kad jūs visose procedūrose galite vertinti klausimus. Aš siūlyčiau jums dabar pasitaisyti ir suteikti galimybę paklausti Seimo nariui A.Salamakinui ir Seimo nariui S.Kakčiui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega Bernatoni. Jums teks dar truputį palaukti ir tada galėsite kitaip vadovauti posėdžiams. O dabar dar sykį noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad Statutas labai aiškiai numato, jog posėdžio pirmininkas privalo pasakyti Seimo nariams, kad jie kalba ne į temą, ir nutraukti jų kalbėjimą, jeigu jie kalba ne į temą. (Balsai salėje) Ar Seimo Pirmininkas norėtų tarti žodį? Jeigu galite, paspauskite mygtuką. Seimo Pirmininkas. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad kai kurie iš mūsų, sėdintys kairėje pusėje, vėl sugebėjo sukelti tam tikrą destrukciją Seimo darbe. Ta destrukcija daroma paprastai tokiais būdais kaip ir dabar, tą jau minėjo kolega S.Kaktys. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į logiką, labai savotišką logiką, nuo kurios prasidėjo šita ataka ir bandymas sujaukti normalų svarstymą. Tai pono J.Karoso nuostata, jog tie Seimo kontrolieriai, kurie jau yra paskirti, kurie yra dirbę ankstesnėse LTSR administracinėse struktūrose ir čia, Aukščiausiojoje Taryboje, vienas iš jų net buvęs LDDP Vyriausybės narys, kvalifikuojami kaip neutralūs, o kurie nebuvo susitapatinę su LKP(LDDP), tie jau, matote, politizuoti. Tai yra tokia išvirkštinė logika, tokia demagogija, kuri nedaro garbės žinomos partijos paveldėtojams su visa organizacija, visa struktūra ir visa galvosena. Atsikratykite tos galvosenos, mielieji kolegos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 251¹ straipsniu ir 287 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1634 (pateikimas)

1-12 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 251¹ straipsniu ir 287 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P- 1634. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes stebėjome gana ilgą laiką, mažiausiai ketą mėnesių, tam tikrus vyksmus, įvykius, komentarus, kurie buvo susiję su labai formaliu (nes įstatymas kitaip nenumatė) nuobaudų taikymu už palyginti nedidelius nusižengimus administracinei teisei. Jūs žinote, kaip žmonės buvo baudžiami už tai, kad pervežė per sieną truputį didesnį kiekį maisto produktų arba alkoholio. Buvo tokių istorijų, dėl kurių aš, kaip Seimo Pirmininkas, gaudavau laiškus ir savo rinkėjų nusiskundimus, ir labai skaudžius nusiskundimus, kad žmogui, kuris iš tikrųjų nėra turtingas, už tai, kad jis atsivežė dovanotus du butelius alkoholinio gėrimo, pabuvojęs svečiuose, uždedama 5 tūkst. bauda ir panašiai. O kai kuriais atvejais tos baudos yra 50 tūkst. Bet čia kalbama pirmiausia apie tuos nedidelius, kiekybiškai nedidelius nusižengimus, už kuriuos pagal poįstatyminius aktus skiriamos neproporcingai didelės nuobaudos. Kai kas buvo bandyta reguliuoti gausėjant šių nusiskundimų, tačiau ne iki galo ir nevisiškai. Todėl aš teikiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso du papildymus, kuriais norėčiau įvesti į kodeksą tokį galbūt retą žodį, nors jis neturėtų būti retas, jis turėtų būti esminis, būtent -teisingumas. Ar nuobaudos skyrimas nepažeidžia teisingumo, kurį jaučia, aš manau, kiekvienas žmogus, ne tik nubaustasis, bet ir tas, kuris girdi jo istoriją, kuris skaito komentarus laikraščiuose, galų gale ir teisininkai, kurie taip pat tą jaučia. Bet, kaip žinote, paprastai yra toks geležinis argumentas: ką padarysi, toks yra įstatymas. Įstatymas už tai liepia bausti, o poįstatyminis aktas nurodo, kad ne mažiau kaip 5 tūkst. Lt. O žmogui tai gali reikšti, kad antstoliai iš jo atims butą ar visą nedidelį turtą, nes jis neturi tokių pinigų, arba turi visus skolintis nežinodamas, kada galės atiduoti skolą.

Tokia situacija nėra gera, pilietinės atsakomybės prieš įstatymą ir piliečio santykio su valstybe požiūriu ji sukelia tam tikrą nesupratimą, distanciją, atotrūkį arba nusivylimą. Todėl aš noriu, kad sprendžiant tuos klausimus būtų galimybė parodyti daugiau lankstumo, t.y. kad administracinio teisės pažeidimo byla, jeigu nuosprendis ir nuobauda, kuri jau yra nustatyta poįstatyminiame akte, pažeidžia teisingumą, kad galėtų būti netaikoma. Mes negalime įsikišti į visus poįstatyminius aktus, visus prekių sąrašus, kiek ten kilogramų, ir panašiai, kad pradėtume tokius dalykus reguliuoti. Bet mes galime įstatymo lygiu nurodyti kriterijus ir nurodyti galimybę teisminei struktūrai padaryti sprendimą, neprieštaraujantį sveikam protui ir su tuo susijusiai teisingumo sampratai, kuri turėtų būti pakankamai akivaizdi.

Deja, kadangi mes turime seną kodeksą, kuriame yra likusios tokios sąvokos kaip “organas” (negali perrašyti viso kodekso), aš turėjau įrašyti skliausteliuose žodį “pareigūnas”, nors būtų galima rašyti ir struktūra, ir pamažu mes pereitume prie geresnės terminijos. Štai yra tokie pagrindai, kuriais aš remiu šito įstatymo pataisą. Vienas dalykas yra nuobaudos neproporcingumas, kadangi skirti mažesnę nuobaudą nepaliekama galimybė. O tas neproporcingumas yra ir kartu akivaizdžiai neteisingas sprendimas. Ir galbūt ir norėtų teisėjas arba kitas pareigūnas kitaip bausti, bet jam liepiama taip bausti, ir ne mažiau. Štai mes turim suteikti kitokio sprendimo galimybę.

Pastabas, kurios gana gausiai šiuo atveju buvo pateiktos įstatymo projektui, yra įdomios, be abejo, komitetas visapusiškai svarstys – komitetas ar komitetai. Čia kalbama apie tai, kad akivaizdus sankcijų neproporcingumas turėtų būti galbūt orientuotas į proporcionalumo principą. Nuobaudos proporcionalumas nusižengimui. Tuo atveju mes turėtume dar daugiau darbo, galbūt ilgesnio darbo, labiau detalizuoti nuobaudas, kas vėl yra iš tikrųjų poįstatyminių aktų sritis. Jeigu ten yra padaryta taip, kaip dabar, tai mes tik galim įvesti principinį dalyką, t.y. teisingumo kriterijų. O jeigu kuri nors instancija manys, jog be reikalo nutraukta byla, jog teisingumas reikalavo taikyti dideles nuobaudas, tai yra galimybė teisme nagrinėti, taip pat kaip žmogus pagal šį įstatymą galėtų skųstis, jeigu jis mato, kad pareigūnas jį nubaudė neproporcingai ir neteisingai. Ta prasme neteisingai. Jis formaliai yra pažeidęs nuostatus, bet bausmė yra neproporcinga ir todėl neteisinga. Čia yra Teisės departamento pastaba, kur yra galbūt labiau filologinis aiškinimas. Mūsų kolegoms pasirodė, kad pagal projektą bylos nagrinėjimas gali būti nutrauktas, jeigu tai prieštarautų teisingumui. Jeigu pats nagrinėjimas prieštarautų teisingumui, jie su tuo nesutinka, nes nagrinėjimas turi vykti. Bet iš tikrųjų to nesiūloma, yra siūloma matyti, kokia nuobauda bus skiriama pagal egzistuojančius poįstatyminius aktus, ir kad ji prieštarautų teisingumui pagal nereikšmingą nusižengimą, ir tada kažin ar verta nagrinėti iki galo net ir nustačius, kad žmogus tikrai nusižengė, bet jeigu nuobauda prieštarauja teisingumui. Tai čia ne nagrinėjimas prieštarauja teisingumui, bet neišvengiamas to nagrinėjimo rezultatas. Galima tai matyti iš anksto. Žinoma, čia yra visokio redagavimo galimybių.

Kitur vėl apie administracinio teisės pažeidimo reikšmingumą, kuris yra siūlomas dabar pataisos tekste, sakoma, kad reiktų kalbėti apie pavojingumą. Galbūt ir taip, aš nežinau, ar dėl visokių smulkmenų reiktų kvalifikuoti jų pavojingumo laipsnį. Bet galima įrašyti skliausteliuose arba kaip antrą sąvoką – reikšmingumą arba pavojingumą. Čia yra įstatymo tobulinimo sritis, prie ko, be abejo, prisidės Seimo nariai, dirbantys tam tikrose komisijose. Taip pat suabejota sąvoka “įrodymų vertė”. Aiškinama, kad įrodymai gali būti daiktiniai, liudininkų parodymai ir t.t. Man atrodo, kad tai kaip tik yra nesusipratimas. Tai nėra vertė, tai yra tam tikros įrodymų kategorijos, bet tie įrodymai yra vertinami. “Vertės” sąvoka, mano nuomone, nėra netinkama. Tai bus galima svarstyti ir aptarinėti. Matau, kad Teisėjų asociacijos ir Vilniaus 1-osios apylinkės teismo pirmininko pastabomis iš esmės pritariama, tik kalbama apie švelnesnę negu įstatymu numatyta nuobaudą, kuri prieštarautų teisingumui. Čia vėl turime tą sritį, kad nuobaudos gali būti labiau diferencijuotos negu dabar, kai jos prasideda nuo labai didelės nuobaudos. Bet vėl vargu ar mes įstatymu galime nustatyti, už ką kokio dydžio nuobauda turi būti skiriama, todėl įstatymas turi kaip ir principinį pobūdį. Kartu jame vietoje kadaise buvusio labai trumpo straipsnelio nustatoma, kad dėl mažareikšmiškumo byla gali būti nutraukta. Paskui, panaikinus tą straipsnelį, pasidarė tas negailestingas galvų kapojimas ir didelės baudos dėl kiekvieno nusižengimo. Dabar yra smulkiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti pareigūnas ir kuo turi pagrįsti savo sprendimą. Vėl yra pastabų, kad gal kai ką reikėtų kitaip formuluoti ar panašiai, žodžiu, yra erdvės įstatymui tobulinti. Šis darbas, aš tikiuosi, komitetuose bus labai produktyvus.

PIRMININKAS. 10 Seimo narių nori paklausti. Tam skiriame 10 minučių. Pirmasis klausia R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamasis Pirmininke, aš pritariu ir turbūt visi supranta, kad iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso pašalinus mažareikšmiškumo sąvoką atsirado daug problemų ir neteisingumo, neteisybės. Jūs minėjote, kad po įstatymų leidžiami aktai nustato tas nuobaudas. Bet labai nemažai jų yra numatyta ir tame pačiame kodekse, kurį jūs šiuo įstatymu siūlote taisyti. Kodekse yra numatytos nuobaudos už tokius mažareikšmius, jeigu kalbėtume anais terminais, prasižengimus, tik tos nuobaudos yra neadekvačios, neteisingos, per didelės. Tai visai aišku. Gal vis dėlto būtų paprasčiau (tą, sakykim, siūlo mūsų Jungtinė frakcija bei kitos) keisti atskirus straipsnius ir nustatyti labiau adekvačias nuobaudas? Tada būtų aišku. Ar nemanote, kad kai kurios jūsų siūlomo įstatymo formuluotės, sakykim, arba argumentai dėl bylos nutraukimo, kaip prieštarautų teisingumui, arba atsižvelgimas į pažeidėjo istoriją, jo charakterį ar būklę, arba bylos nutraukimo poveikis visuomenės saugumui ir gerovei, vis dėlto per plačiai leidžia interpretuoti? Vėl gali atsirasti neteisingumo.

V.LANDSBERGIS. Aš suprantu jūsų klausimą ir galbūt pasiūlymą, kurio jūs dar formaliai nepadarėte, taisyti kitas Administracinių teisės pažeidimų kodekso vietas, kuriose nuobaudos yra konkretizuojamos, jas smulkinti, mažinti, kiek už pervežamo per sieną svogūnų kilogramo viršijimą ar kiek už alkoholio kiekio viršijimą. Galima ir tuo keliu eiti. Galbūt jūs pasiūlysite tikslinti kitus straipsnius konkrečiomis nuobaudomis, bet principinis dalykas yra tokios kategorijos, kurios leistų spręsti lanksčiau, argumentuoti, kad tokia nuobauda, kuri yra nustatyta, viršytų teisingumo sampratą. Jeigu kokia nors institucija mano, kad neviršytų, kad reikia taip bausti, yra teismas, kuris gali būti aukštesnio lygio sprendėjas. Taip pat ir pilietis, kuris tikėsis, kad, vadovaujantis teisingumo principu, pagal šitą įstatymą jis yra per daug ir neteisingai nubaustas, o pareigūnas vis tiek nenutraukia bylos, uždėjo jam tą didelę baudą, remdamasis įstatymu, galės kreiptis į aukštesnę instanciją. Mes čia tiesiog nustatome papildomą mechanizmą ir su tam tikrais kriterijais. Aš suprantu, kad galima redaguoti, paaiškinti, kokia yra pažeidėjo istorija, matyt, jo argumentai, jo papasakojimas, kodėl taip atsitiko, kad jis pažeidė. Pareigūnas gali įvertinti galbūt ir to žmogaus intelektą, gal kokia senutė ėjo per sieną ir iš giminių atsinešė du krepšius bulvių, o tai neleidžiama, – tą galima paredaguoti. Aš manau, kad jūs suprantate, apie ką šioje vietoje taip glaustai kalbama.

PIRMININKAS. A.Račas. Prašom.

A.RAČAS. Aš manau, kad valstybė turėtų būti kaip motina: jeigu vaikas nusižengė, reikia bausti, bet ta bauda turi atitikti teisingumo suvokimą. Aš norėjau paklausti, kaip bus tais žmonėmis. Aš pateiksiu tokį pavyzdį. Žmonės vežėsi iš Karaliaučiaus srities keturis litrus vyno. Juos pareigūnai sugavo, nubaudė 5 tūkst. litų bauda ir atėmė mašiną. Prekių, kurias jie vežėsi neleistinai, vertė yra maždaug 100 litų, o tokia labai didelė bauda. Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, kitų tokių baudų nebus, bet kaip bus su šitais žmonėmis? Jie taip pat jausis neteisingai nubausti. Kitas klausimas: ar mūsų valstybėje nėra per daug žmonių, turinčių teisę bausti kitus?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs palietėte labai plačius klausimus. Aš nenorėčiau jų čia nagrinėti dėl… Aš supratau, kad jūs pritariate tokiai įstatymo pataisai, ir džiaugiuosi dėl to. Po to, kai šis kodekso papildymas bus padarytas, tam tikra kategorija žmonių, pagal šio įstatymo sampratą, bus anksčiau nubausta tikrai neproporcingai, neteisingai, pažeidžiant teisingumą, kaip jūs ir minėjote. Turbūt niekas žmogiška prasme nesutiktų, kad už keturis butelius vyno iš šeimos turėjo būti atimtas automobilis. Bet vėl mes turbūt turėsime atskirą problemą galvoti ar apie kokią nors amnestiją, ar kompensaciją, jeigu galima grįžti atgal, kai įstatymas buvo labai negailestingas ir kirto be atodairos.

PIRMININKAS. J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau į tą dalyką pažiūrėti trupučiuką plačiau, nes panaši situacija kartojasi, ypač dėl baudų ir dėl administracinės teisės kaitaliojimų. Ne taip seniai mes taisėme klaidas dėl baudų už prekybą, kad arba nieko, arba 10 tūkst. litų, dabar bandome įvesti teisingumo sąvoką ten, kur buvo visiškai aišku: arba tai yra pažeidimas, arba nėra pažeidimas. Pažeidimas neturėjo mažareikšmiškumo, proporcingumo, neturėjo, sakykim, adekvatumo sąvokų, o iš karto turėjo vėzdą. Pas mus visi šitie įstatymai ateina kartu su Vyriausybės sprendimais, sakykime, kaip nors sureguliuoti perėjimą per sieną. Tie sprendimai dažniausiai būna visiškai nesuderinti su galimybe administruoti šituos sprendimus, o mes, Seimas, imame taisyti tokius dalykus kaip kodeksai, įstatymai, ir vos ne skubos tvarka.

PIRMININKAS. Laikas!

J.BEINORTAS. Ar šita mūsų praktika pasiteisins? Gal geriau duoti jiems parengti ne tik pataisas, baudas arba muitų sistemą, bet ir susieti tai tarpusavyje bei vykdyti?

V.LANDSBERGIS. Be abejo, gali būti visokių pasiūlymų ir sprendimų ir, kaip jūs sakote, pasvarsčius plačiau parekomenduoti, bet tai jau yra ne šio įstatymo pataisos dalykas. Labai gerai, aš džiaugiuosi, kad ši pataisa, šis siūlymas iškelia ir plačiau matomus klausimus, tai galbūt paskatins ir kitų dalykų sprendimą. Labai džiaugčiausi, jeigu atsirastų papildomų įstatymų aktų pasiūlymų.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, malonu, kad jau yra suprasta, jog didelės baudos ne visuomet duoda teigiamą rezultatą ir kad tai neatitinka teisingumo. Jos nėra adekvačios, teisingos, palyginti su nusikaltimo padarymu. Tačiau dabar Seime bus priiminėjami kiti įstatymai, vienas iš tų – Produktų saugos įstatymas, kuriame vėl numatomos didelės baudos už pažeidimus. Procentas ar kiek nuo apyvartos, metinės apyvartos. Faktiškai tokie įstatymai ir tokios baudos įmonę gali privesti prie bankroto. Kitas įstatymas. Jeigu įmonė, pasiskolinusi pinigų valiuta iš užsienio firmų, per atitinkamą laikotarpį nepraneša tam tikroms žinyboms, ji iš karto baudžiama 2 tūkst. Lt bauda. Aš manau, kad tai nėra kažkoks piktybiškas pažeidimas, jeigu ir nepraneštų.

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. Vis dėlto ar nereikėtų pirmiausia pradėti nuo įspėjimo? Geranoriškai pradėti žiūrėti į tą žmogų, verslininką, kuris kuria tą nacionalinį turtą. Kaip reikėtų iš principo spręsti tas problemas? Vieną įstatymą mes pataisome, o iš paskos eina du vėl stipriai baudžiantys.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų yra daug platesnių aspektų. Tai liečia Mokesčių administravimo įstatymą su ten numatytomis teisėmis inspektoriams bausti ir bausti labai didelėmis baudomis, ir areštuoti sąskaitas, ir pan. Tai yra įvairiai vertinama. Viena vertus, reikalinga drausmė, tvarka. Bet ir vengimas mokėti mokesčius yra paplitęs reiškinys, žalingas valstybei ir jos galimybėms aprūpinti neįgaliuosius, nedirbančius, sveikatos apsaugą ir švietimą. Dar visuomenė pas mus per mažai supranta tokį dalyką, kad jeigu kas nuslepia mokesčius, apvagia savo seną motiną, kuri galėtų gauti didesnę pensiją arba be problemų gauti pensiją. Taigi mes turime labai platų klausimų ratą, pamažu einame pirmyn su visokiomis kritikomis, pataisymais, patikslinimais. Čia yra vienas bendras principinis dalykas, kurį aš siūlau jums įrašyti į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Matau, kad jo svarstymas sukels daug naudingų idėjų ir atsižvelgimų galbūt ir kitose įstatymų leidybos ar poįstatyminių aktų vietose. Taigi pripažįstu jūsų samprotavimus kaip pagrįstus ir reikalingus, bet jūs pats suprantate, kad tai nėra siūlymai ką nors įrašyti į šį tekstą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dėl balsavimo motyvų. Pirmasis E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš skeptiškai vertinu šį įstatymą. Taip pat aš nemanau, kad tai sprendžia problemas iš tikrųjų. Man atrodo, reikėtų eiti per konkrečias sankcijas, o ne taip, kaip gerbiamasis Pirmininkas sako, kad smulkiai reglamentuoji tai, į ką turi atsižvelgti teisėjas. Tai yra ir dabar egzistuojančio kodekso nuostatuose. Tiktai kitas dalykas, ar atsižvelgia, ar neatsižvelgia. Galėčiau priminti ir tai, kaip buvo didinamos bausmės. Bet aš pritarsiu šiam projektui dėl to, kad jisai inicijuoja iš tikrųjų labai svarbų klausimą (ne pačiam projektui kaip tokiam, aš manau, kad teisininkai turėtų pasižiūrėti ir žiūrės skeptiškai į šitą patį projektą), kaip iniciatyvai bausmių politikos klausimais, apie ką mes labai seniai kalbam. Tai liečia tiek Administracinį kodeksą, tai liečia tiek Baudžiamąjį kodeksą, būtent bausmių politiką. Su ta iniciatyva iš tikrųjų sveikinu Pirmininką, aš manau, kad tai labai svarbi iniciatyva. Todėl projekto pateikimui aš pritarsiu.

PIRMININKAS. A.Medalinskas. Prašau.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Iš principo pritardamas gerbiamojo Seimo Pirmininko siūlymui keisti šitą įstatymą ir tam, kad būtų formuojama nauja teisės kultūra, t.y. atsižvelgiant į gyvojo proto, taip sakykime, grynojo proto logiką, aš norėčiau taip pat pasiūlyti vieną dalyką, susieti jį su šio įstatymo svarstymu. Tai yra labai konkrečių iniciatyvų pasiūlymas dėl vieno minėto klausimo. Tai yra tas pats alkoholio vežimas per sieną, nuo kurio kenčia žmonės, nuo kurio kenčia jų turtas ir kiti dalykai. Ir labai norėčiau, kad būtų priimtas sprendimas pritarti tam, kad mes ir tokius pataisymus galėtume padaryti komplektiškai su šiuo siūlymu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštarauja. Taigi galima baigti pateikimą. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data balandžio 13 d., taip?

Dėl vedimo tvarkos prašom J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visai neseniai nuskambėjo nuomonė, kad čia, toje kairėje pusėje, galvosena lyg ir ne tokia, aš supratau, kad nelabai teisinga. Bet kaip mums savo galvoseną pataisyti ir pasitikrinti, jeigu jūs nesuteikiate mums galimybės paklausti pranešėjo. Buvo užsirašę opozicinių frakcijų atstovai. Deja, iš esmės klausinėjo daugumos atstovai. O mes norėjome paklausti, kas priėmė tokius blogus įstatymus, kuriuos šiandien reikėtų taisyti? Galbūt dabar galėtumėte į šį klausimą atsakyti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, R.Smetona dar nepriklauso, atrodo, valdančiajai koalicijai, mes su džiaugsmu galbūt jo lauktume. Deja, aš neturėjau galimybės numatyti, kad jūs, neužsirašę paklausti, norėjote kažko paklausti. Taigi, deja, kitą sykį, jeigu jūs norėtumėte paklausti, prašom pasinaudoti mygtuku, paspausti, užsirašyti kompiuteryje ir jums tikrai bus suteiktas žodis. Asmeniškai pasirūpinsiu.

Ir K.Bobelis taip pat norėtų dėl vedimo tvarkos.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas yra sukėlęs Lietuvoje tiek daug nepasitenkinimo ir tiek daug neteisingų sprendimų, kad šiandien tikrai reikia sveikinti Pirmininką dėl jo pataisymo ir papildymo. Kadangi įstatymas yra toks svarbus, neleisti Seimo nariams pasakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus ir paklausimus yra visiškas nesiskaitymas su Seimo nario teisėmis. Todėl aš negaliu suprasti, kaip jūs galite taip ignoruoti kai kuriuos Seimo narius. Mes pritariame įstatymo pataisymui, bet kiekvienas norime šį tą pasakyti. Ir jeigu įstatymo pateikėjas užima didžiąją dalį atsakydamas į klausimus, savaime aišku, kad tiems, kurie nori paklausti, nelieka laiko. Todėl visiems laikas turėtų būti atitinkamai ribojamas. Todėl aš prašyčiau, kad ateityje mes galėtume kalbėti dėl tų įstatymų, kurie liečia visus Lietuvos piliečius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom skaityti Seimo statutą. Svarstymo stadijos metu jūs galėsite pasakyti savo nuomonę, o jeigu rastumėte laiko ir ateitumėte į pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, turėtumėte dar didesnes galimybes pasakyti savo nuomonę. Deja, kaip numato Statutas, pateikimo stadijoje yra labai aiškiai ribojamas laikas. Pateikimo stadija nėra ta stadija, kurioje yra teikiami kokie nors pasiūlymai.

Dabar, gerbiamieji kolegos, grįžtame prie mūsų kitų darbotvarkės klausimų. Seimo Pirmininkas dar vieną savo projektą pateiks vėliau. Tada 13 val., kaip numatyta darbotvarkėje.

Pritariam po pateikimo buvusiam įstatymo projektui, jau tas buvo nutarta. Prašom atidžiau klausytis.

Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo projektas Nr. P-1290(2*) (priėmimas) (teikėja – finansų viceministrė L.Urbšienė)

Darbotvarkės 1-7 klausimas, registracijos Nr.P-1290(2) – Pensijų fondo įstatymo projektas. Turėtų būti priėmimas. Aš kviečiu ponią E.Kunevičienę ir mes susitarsime dėl procedūros. Aš dar sykį noriu pakartoti, gerbiamieji kolegos, kad 1-5 ir 1-6 darbotvarkės klausimai buvo sukeisti su 1-11 ir 1-12. Dabar 1-7 darbotvarkės klausimas. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pensijų fondo įstatymas buvo ilgai rengiamas ir buvo vis gaunama pastabų, todėl buvo parengti keli variantai. Jums priimti pateiktas antrasis variantas, tačiau jį priiminėjant dar reikėtų iš karto svarstyti apie 120 pasiūlymų, kuriuos gavome tik prieš kokią savaitę iš Kapitalo rinkos, iš Vertybinių popierių komisijos. To įstatymo teikėjas yra profesorius K.Glaveckas, bet mes nutarėme komiteto vardu prašyti, jeigu galima, šiandieną paskelbti priėmimą, bet to nedaryti ir leisti komitetui apsvarstyti tuos pasiūlymus, kurie yra pateikti. Tie pasiūlymai yra geri ir daugelį iš jų reikės priimti, kad galėtume parengti priimti trečiąjį variantą atsižvelgdami į tuos pasiūlymus, kuriuos gavome praeitą savaitę.

PIRMININKAS. Taigi mes turime susitarti dėl procedūros. Prašom. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji pirmininke, aš panašų klausimą uždaviau posėdžio pirmininkui, bet jis negalėjo atsakyti. Vis dėlto mums, norintiems dalyvauti svarstant šitą įstatymą, norisi žinoti, kokį įstatymo projektą mes dabar nagrinėsime, nes šiandien pateiktoje darbotvarkėje ženkliukas yra kitoks negu išdalyto įstatymo. Interneto svetainės puslapyje aš radau visai naują numerį. Tai gal jūs galėtumėte pasakyti, kokį įstatymo projekto variantą mes svarstome, kad būtų galima dalyvauti jį svarstant?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš turiu antrąjį variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar sykį informuoti. Jeigu jūsų pritartumėte, remdamiesi Statuto 158 straipsnio trečiąja dalimi, mes galėtume pasiūlyti grąžinti įstatymo projektą pagrindiniam komitetui nagrinėti iš naujo. Po to, kai pagrindinis komitetas iš naujo apsvarstys įstatymo projektą, mes turėsime svarstymo stadiją ir priėmimą taip pat iš naujo.

A.SYSAS. Gerbiamoji pirmininke, norėčiau paklausti, ar kiti komitetai, kurie dalyvavo svarstant šitą įstatymą, galės iš naujo dalyvauti, ar bus tik pagrindinis komitetas?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, visi galės dalyvauti, nes bus pratęstas svarstymas, visi galės dalyvauti ir svarstysime visas pataisas dalykiškai. Geriau iš pradžių darbo grupėje, o paskui komitete svarstyti, negu trukdyti labai brangų visų laiką dabar per priėmimą.

PIRMININKAS. J.Bernatonis nori prieštarauti. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs sakėte, kad dabar mes turime apsispręsti dėl procedūros pagal Statuto 158 straipsnio trečiąją dalį. Kadangi jūs patarėte man ir mano kolegoms įdėmiai skaityti Seimo statutą, tai aš dabar perskaitysiu garsiai. Trečioji dalis skamba taip: “Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti”. Aš norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasakyti, kad mes priėmimo nepradėjome, mes dar nežinome, ar bus priimti, ar nebus priimti kokie nors įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai. Seimo statutas taip pat nenumato procedūros paskelbti priėmimą, o po to priiminėti kitą dieną. Mano supratimu, tokiu būdu paskelbiant priėmimą yra bandoma apriboti Seimo narių teises teikti pataisas priimti. Šiandieną reikėtų pasakyti, kad priėmimui buvo nepasirengta, kad tas klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas per klaidą, ir pažadėti, kad kai bus pasirengta, tas klausimas bus įrašytas. Tai būtų pagal galiojantį Seimo statutą, ir aš nesuprantu, ką čia dar būtų galima išvynioti kitaip.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, aš atsakysiu vietoj posėdžio pirmininko.

PIRMININKAS. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Priėmimui pasirengta, bet kad palengvintume priėmimo procedūrą… (Balsai salėje) Na, jūs nenorite klausyti, tai gal kiti išgirs. Priėmimui pasirengta, ir jeigu jūs norite priiminėti savaitę, prašom, priiminėkite, nes tų pasiūlymų yra apie 120, ir tada jūs galite priiminėti čia. Mes tai galim teikti, bet kad ta procedūra būtų lengvesnė, mes pasiūlėme, kad leistumėte komitetui sutvarkyti tuos pasiūlymus ir įrašyti priimti parengtą, koncentruotą projektą.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu ką daugiau jums pasiūlyti. Seimo statuto straipsnis numato tam tikrą galimybę. Mes iš tikrųjų pradėjome priėmimo procedūrą, tačiau manome, kad galime priėmimo metu kai kuriuos labai svarbius straipsnius netinkamai priimti. Todėl komiteto pirmininkė iš anksto prašo grąžinti įstatymo projektą papildomai svarstyti į pagrindinį komitetą.

Gerbiamieji Seimo nariai, taip, kaip numatyta ir Statuto 261 straipsnyje, aš teikiu tokį siūlymą Seimo posėdžiui apsispręsti. Prašome, gerbiamieji kolegos, registruojamės. Jeigu tokiam siūlymui bus pritarta, mes taip ir padarysime. Gerbiamasis kolega Bernatoni, kaip jūs matote, viskas daroma tam, kad įstatymų projektus priimtume kiek galima geresnius, ir jūs turėsite galimybę dar sykį pateikti visas savo pataisas ir pagrindiniam komitetui, ir svarstyti Seimo posėdžių salėje, ir priimti. Taigi kas pritartų mano siūlomai procedūrai, prašome balsuoti už.

Už balsavo 65, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 11. Taigi procedūrai yra pritarta. Įstatymo projektas yra grąžinamas taisyti pagrindiniam komitetui. Po taisymo yra kartojamos visos kitos procedūros, t.y. svarstymas Seimo posėdyje ir tik vėliau priėmimas. Priėmimo procedūra yra nutraukta.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 17, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. P-1508(4*) (svarstymas) (teikėja – finansų viceministrė L.Urbšienė)

1-8a darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 2, 17, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1508(4). Svarstymo stadija. Pranešėja E.Kunevičienė. 1-5 bus vėliau. Dar sykį kartoju, vietoj 1-11, 1-12.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Mokesčių administravimo įstatymo 2, 17, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektą ir jam pritarė. Esmė yra dėl grąžintinų sumų, kokiu būdu administratoriai turi spręsti grąžintinų sumų klausimą ir problemas. Tos pataisos labai reikia ir siūlyčiau šiandieną po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, yra komiteto išvada, visos pateiktos pataisos yra priimtos, komitetas vienbalsiai pritarė. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Pradedame bendrą diskusiją. K.Prunskienė vienintelė, norinti kalbėti. Kviečiame į tribūną K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, problema, kurią bandoma spręsti šio įstatymo projektu, realiai egzistuoja.

Iš tikrųjų pasitaiko atvejų, kai įmonės ne visai tiksliai (sąmoningai ar nesąmoningai) rodo realius duomenis ir tuo būdu siekia susigrąžinti arba kad būtų įskaityta kuo didesnė mokesčių suma. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Pirmiausia dėl sprendimo būdo. Štai įstatymo 2 straipsnyje, kuris papildo 17 straipsnio pirmąją dalį dvidešimtuoju punktu, kalbama apie tai, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad yra pateikti neteisingi duomenys, suklastoti dokumentai, todėl dokumentams įvertinti reikia patikrinimo ir t.t., aš noriu atkreipti dėmesį į sąvoką “jeigu yra pagrindas manyti”. Man atrodo, kad tokios sąvokos, kurios egzistuoja daugelyje įstatymų, sudaro pagrindą, leidžia mokesčių administratoriams ir kitiems pareigūnams tiesiog manyti, jog taip gali būti ir nesant realaus pagrindo, juo labiau kad žinom, jog ne tiek daug išieškoma pažeidimų, kiek manoma, kad jų yra. Todėl teisininkams reikėtų surasti griežtesnę, konkretesnę formuluotę, jog kieno nors samprotavimas nevirstų pagrindu ir nepadarytų žalos įmonėms. Nes esti atvejų, kai būtent šie mokesčių skirtumai būna gan dideli. Pavyzdžiui, kai įmonės plėtoja savo veiklą, daro investicijas ir tokiu būdu pirkimų PVM yra labai didelis, net didesnis už pardavimo PVM, kuris jau iš šios veiklos susidaro. Tai neturi būti pagrindas spėlioti, kad toje įmonėje kažkas negerai. Aš kalbu žinodama, kokių iš tikrųjų yra atvejų.

Manau, taip pat yra per ilgas terminas, kuris nustatytas būtent klausimui išnagrinėti. Tai yra šio įstatymo 4 straipsnyje yra daromas papildymas galiojančio įstatymo 38 straipsnio, kur kalbama apie mokesčio grąžinimo sustabdymą iki 3 mėnesių. Vėliau gali būti pratęsimas iki 6 mėnesių. Ir dar centrinio mokesčių administratoriaus viršininko sprendimu, finansų ministro sprendimu terminas gali būti pratęstas net iki vienerių metų. Vieneri metai – toks ilgas klausimo sprendimas gali kai kuriais atvejais labai rimtai komplikuoti įmonių veiklą. Tiesa, kai paaiškėja, jog grąžinimo sustabdymas yra nepagrįstas (tai yra šio įstatymo pabaiga, 38 straipsnio ketvirtoji dalis), tada permokos yra grąžinamos per tris darbo dienas, palyginus greitai. Taigi, aš manau, ypač šiuos du dalykus: to matymo pagrįstumą, apie kurį kalbama, ir taip pat terminus, reikėtų dar kartą įvertinti, kad tai iš tikrųjų atitiktų realius praktikos reikalavimus ir nepadarytų žalos ypač tais atvejais, kai mokesčių administratorius suklysta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jokių pasiūlymų, kaip minėjau, nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto pateiktam projektui? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mokesčių administravimo praktika rodo, kad nesant galimybių dėl laiko stokos patikrinti prie mokesčių mokėtojų prašymo pateiktų dokumentų, duomenų pagrįstumo bei teisingumo jam iš valstybės biudžeto neteisėtai grąžinamas pridėtinės vertės mokestis ir taip grobstomos valstybės biudžeto lėšos. Įstatymo projekto nuostata sudarys sąlygas kilus įtarimui patikrinti visus eksporto dokumentus bei numatytų grąžinti sumų priskaitymo teisingumą, kartu atlikti teisėtus atsiskaitymus. Pateiktų dokumentų pagrįstumui patikrinti bei tyrimui atlikti skiriamas laikas, kaip minėjo, iki metų trukmės. Siekiant nepadaryti mokesčių mokėtojui nuostolių, užbaigus tyrimą ir panaikinus sustabdymo sprendimą, palūkanos skaičiuojamos ir priklausanti suma mokesčių mokėtojui sumokama per tris dienas už visą grąžinimo, įskaitymo, sustabdymo laikotarpį. Todėl pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tą, ką sakė ponia K.Prunskienė, mes svarstėm komitete. Mano irgi buvo panaši nuomonė dėl to, ką sakė ponia K.Prunskienė, kad reikia griežčiau apibrėžti. Bet mus įtikino viceministrė ponia V.Latvienė, kad neįmanoma to padaryti, nes čia tik mokesčių administratorius, gavęs dokumentus, gali tai matyti. Iš anksto nenustatysi, kokiais atvejais tai galima daryti. Todėl komitetas sutiko ir pritarė. Prašau po svarstymo pritarti. O ponios K.Prunskienės siūlymą dar kartą komitete galėsim apsvarstyti.

PIRMININKAS. Vyriausybės atstovė ponia L.Urbšienė norėtų tarti žodį? Prašom.

L.URBŠIENĖ. Aš noriu informuoti Seimą, kad Finansų ministerija parengė projektą tos tvarkos, kada galima bus sustabdyti, ir tie atvejai yra išvardinti. Kai tik Seimas priims šitą įstatymo pakeitimo projektą, ta tvarka bus patvirtinta Vyriausybėje ir ji bus visiškai konkretizuota. Tie pagrindai yra išdėstyti labai aiškiai ir konkrečiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galim bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui, tai yra Mokesčių administravimo įstatymo 2, 17, 38 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektui? Niekas jam neprieštarauja. Taip ir padarom.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-1509* (svarstymas) (teikėja – finansų viceministrė L.Urbšienė)

1-8b darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1509. Vėlgi pagrindinio komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas. Ponia E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1509 ir jam po svarstymo pritarė. Prašau ir jus pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Papildomų pastabų taip pat nėra. Galim pradėti diskusiją. Joje niekas neužsirašė kalbėti. Ar norėtų Vyriausybės atstovė tarti žodį? Ponia L.Urbšienė – ne. Taigi dėl balsavimo motyvų J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mokesčių mokėtojui grąžinama suma dėl prekių eksporto negali būti didesnė kaip sąlyginė 18% pridėtinės vertės mokesčio suma nuo eksportuotų prekių ar paslaugų apmokestinamosios vertės. Įstatymo projekto nuostatos sudaro sąlygas tikrinti pridėtinės vertės mokesčių mokėtoją ir esant pažeidimams naikinti dvylikai mėnesių mokesčių mokėtojo registraciją, nutraukiant susidariusio skirtumo užskaitą. Kitu atveju pridėtinės vertės mokesčio skirtumas grąžinamas per 10 dienų nuo patikrinimo užbaigimo dienos. Paminėtos operacijos vykdomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Taigi galim bendru sutarimu pritarti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo. Taip ir padarom.

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-651(2) (svarstymas) (teikėjas – Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras K.Skrebys)

1-9 darbotvarkės klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-651(2). Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas įregistruotas prieš metus. Iškilo reikalas perduoti dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai, jau priimta atitinkamai Archyvų departamentui. Kai įstatyme nėra tokios normos, kaip jie sutvarkomi, nes jie vis dėlto yra labai svarbios reikšmės dokumentai, Archyvų departamento prašymu buvo parengtas Lietuvos Respublikos Prezidento rikimų įstatymo 74 straipsnio papildymas. Mūsų komitetas 1998 m. gruodžio 7 d. svarstė ir pritarė šiam pataisymui. Manau, kad galutinė redakcija turėtų būti truputį kitokia. Buvo prašyta, kad atitinkamai pateikėja, ministerija, atsižvelgtų. Man atrodo, kad abejonių kelia du momentai, nors jie nėra patys svarbiausi, bet kai yra parašoma, jog Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą, tai tartum procesas jau yra baigtas, knyga išleista, susiūta, atrinkti dokumentai, ir čia nieko nepakeisi. Buvo mūsų siūlymas ir, aš manau, vertėtų atsižvelgti į tai, kad Rinkimų komisija turėtų parengti leidinį apie rinkimų rezultatus (toliau kaip tekste) ir per 4 mėnesius perduoti archyvui, ir perduoti taip, kaip ir kelia abejonę, beje, Teisės departamentas, ar naikinti kitus, ar nenaikinti. Mes siūlytume taip pat vietoje to žodelio… tartum turi teisę naikinti nereikalingus dokumentus, vis dėlto Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka priima sprendimą. O tai atitiktų ir Teisės departamento siūlymą, jog yra tam tikri labai griežti reikalavimai dėl dokumentų atrankos ir saugojimo, taip pat ir sunaikinimo. Štai šita norma, kad nustatyta tvarka priima sprendimą, vadinasi, būtų parengtas leidinys, priima sprendimą ir tada perduoda archyvui. Todėl mes iš esmės pritariame, kad ir toks dabar atrodo nelabai aktualaus įstatymo papildymas, tačiau vis dėlto valstybės dokumentai turi būti atitinkamai tvarkomi, tuo labiau įvykus Prezidento rinkimams.

Mes pritariame ir kviečiame šiam įstatymui pritarti kitus bei jį papildyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų kalbėti kas nors papildomo komiteto vardu, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai? Ne. Nėra ką daugiau pridurti. Vyriausybės atstovas? Nematau norinčių kalbėti. Ar, ponia Imbrasiene, norėtumėte? Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

G.IMBRASIENĖ. Aš labai trumpai norėčiau pasakyti, kad pritariame gerbiamajam L.Sabučiui, ką kalbėjo. Dar yra ir Teisės departamento išvada dėl antrojo varianto, tačiau jis dar nėra svarstymui pakeistas. Manau, kad turėtų atsižvelgti į siūlomas pastabas ir pateikti priėmimui naują variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime baigti svarstymą. Visi pritaria po svarstymo šiam įstatymo projektui. Norėčiau pasakyti, kad priėmimui negali būti pateiktas naujas variantas, gali būti pateiktos pataisos senajam variantui ir pagal tam tikrą procedūrą jos gali būti priimtos ir priėmimo metu. Taigi pritariame po svarstymo Prezidento rinkimų įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Dabar pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo projektas Nr. P-1309Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. 1-10a ir 1-10b darbotvarkės klausimai – Konkurencijos įstatymo projektas, Prezidento grąžintas. Dabar, kaip numato Statutas, mes pradedame jo svarstymo procedūrą, po kurios apsispręsime dėl šio įstatymo likimo. Prašom registruotis. Dėl vedimo tvarkos – J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu kreiptis į jus ir paprašyti, kad pakviestumėte konservatorius į salę, arba bent jų frakcijos seniūnas pasakytų, kodėl jie boikotuoja šio klausimo svarstymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Bernatoni, prašyčiau susirūpinti savo Statuto supratimu ir išsiaiškinti, ką reiškia kalbėti dėl vedimo tvarkos. Deja, jūs eilinį kartą pasielgėte nesąžiningai, apgavote Seimo posėdžio pirmininką. Negerai, negražu.

Gerbiamieji kolegos, iš viso užsiregistravo 39 Seimo nariai. Noriu priminti, kad pagal Seimo statuto 166 straipsnį grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimai ir rengiama bendroji diskusija. Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, taigi pradedame šias procedūras. Konkurencijos įstatymo svarstymui pagrindiniu komitetu Seimo buvo paskirtas Ekonomikos komitetas. Taigi kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką A.Šimėną tarti žodį šioje diskusijoje. A.Šimėnas norėtų tarti žodį kartu ir frakcijos vardu. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas vakar svarstė Prezidento teikiamą dekretą dėl Konkurencijos įstatymo projekto. Dėl to buvo balsuota, ir komiteto nariai vienbalsiai parėmė Prezidento teiktą dekretą. Svarstymo metu pažymėta, kad komiteto variantas buvo radikalesnis, ir Prezidentas siūlo kompromisinį variantą, kuris yra šiek tiek švelnesnis, kompromisinis, ne toks, koks buvo siūlytas Ekonomikos komiteto.

Dabar aš norėčiau kalbėti Krikščionių demokratų frakcijos vardu, išsakyti nuomonę dėl Prezidento pateikto dekreto. Krikščionių demokratų frakcija nuosekliai rėmė Ekonomikos komiteto siūlymus, kad šis įstatymas iš tiesų sudarytų teisines sąlygas sąžiningai konkurencijai ir suformuotų efektyviai veikiančią konkurencijos priežiūros instituciją, kad priežiūra būtų efektyviai vykdoma ne tik privačių ūkio subjektų atžvilgiu, bet ir Vyriausybė, ir jai pavaldžios institucijas bei jų kontroliuojamos įmonės taip pat būtų efektyviai prižiūrimos konkurencijos požiūriu. Dabar, kai yra pateiktas, kaip buvo minėta, kompromisinis variantas, kurį teikia Prezidentas, mūsų frakcija, Krikščionių demokratų frakcija, pritaria Prezidento teikiamam dekretui ir balsuos už. Ačiū.

PIRMININKAS. Papildomo – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės komiteto pirmininkė G.Imbrasienė. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Prezidento grąžintą įstatymo projektą ir pritarė Prezidento teikiamoms pataisoms. Kita vertus, nemažai komiteto narių suabejojo dėl sąvokos “Vyriausybės įstaiga” pakeitimo į “valstybės įstaigą”. Tačiau kito pasirinkimo nėra ir mes pritariam.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Prunskienę kalbėti frakcijos vardu. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Palaikydama Jo Ekscelencijos Prezidento dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Seimo konkurencijos įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti”, norėčiau frakcijos vardu paremti visus jo straipsnius ir išreikšti keletą komentarų, kodėl mūsų toks požiūris.

Manau, kad yra visiškai logiška, jog ši institucija – Konkurencijos tarnyba pagal šį įstatymą tampa ne Vyriausybės, o valstybės įstaiga ir, pagal kitus straipsnius, įgyja daug didesnę autonomiją Vyriausybės atžvilgiu. Turiu minty, kad šios tarnybos pirmininką bei narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas, nes tarp ūkinių struktūrų ir Vyriausybės reguliavimo sferai priklausančių įmonių yra tokių santykių, kurie iš tikrųjų yra Konkurencijos tarnybos veiklos objektas. Kur kas geriau, kai ši institucija nėra tiesiogiai priskirta Vyriausybės įstaigoms ir yra daug savarankiškesnė.

Manau, kad labai teisingai dekrete sprendžiamas klausimas (to mes Ekonomikos komitete nebuvom siūlę), kad pagal kompetenciją ši institucija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę ir išvadas teikia ne tik Vyriausybei, bet ir Respublikos Seimui, taip pat kasmetines veiklos ataskaitas jie teikia tiek Respublikos Seimui, tiek Vyriausybei. Tai leidžia mums, Seimo nariams, Seimo komitetams, tiesiogiai gauti tokią informaciją, susipažinti su problemomis ir turėti galimybę rengti pataisas, jeigu iškyla problemų, kurios turi būti sprendžiamos įstatymų lygiu, darant įstatymų pataisas. Taigi palaikau šį dekretą ir siūlau kolegoms balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip prisimenate, mūsų frakcija ir priėmimo metu palaikė Ekonomikos komiteto siūlymą, o ne Vyriausybės siūlomą variantą. Tos pačios nuomonės mes laikėmės ir pasitarimo pas Prezidentą metu, kai buvo konsultuojamasi su frakcijų atstovais, ar vetuoti, ar nevetuoti šį įstatymą. Mūsų neišgąsdino ir aukštų Respublikos pareigūnų pareiškimai, jog jeigu valstybės įstaiga, kaip buvo siūloma, būtų nepriklausoma tiesiogiai nuo Vyriausybės, tai būtų trukdymas Vyriausybei dirbti. Kaip matome, matyt, ir Vyriausybė vis dėlto susigriebė, kad tikriausiai tai būtų per menkas pretekstas atsistatydinti ir sakyti, jog pats didžiausias trukdymas būtų, jeigu Konkurencijos taryba būtų ne Vyriausybės įstaiga.

Beje, svarstymo pas Prezidentą metu mums buvo bandoma teigti, kad visose šalyse šitokios įstaigos yra prie Vyriausybės. Paaiškėjo, kad yra ne visai taip. Kita vertus, matyt, Seimo nariams reikėtų vengti tokių pasakymų, kad visose šalyse taip yra, kad kitaip būti negali, nes kiekvienoje šalyje yra kitokia Konstitucija, kitokia įstatymų sąranga. Net Europos Sąjungose valstybėse yra skirtinga situacija. Sakysim, vienoje valstybėje ji iš tikrųjų yra tik vyriausybės institucija, kitoje valstybėje ji yra aukštesnė institucija, trečioje valstybėje skyrimas, atrodo, yra pakankamai žemo lygio, tačiau Konkurencijos tarybos vadovas yra skiriamas iki gyvos galvos. Yra įvairiausių variantų, todėl šitie lyginimai paprasčiausiai yra nekorektiški.

Jeigu įstatymas būtų pakeistas taip, kaip dabar siūloma Prezidento dekrete, iš tikrųjų Konkurencijos tarybai būtų suteikta geresnė galimybė prižiūrėti ne tik atskirtų ūkio subjektų, bet ir valstybės institucijų, atliekančių ūkinius veiksmus, konkurencijos sąžiningumą. Deja, dabar paaiškėjo, kad vienai ar kitai valstybės institucijai priėmus aiškiai antikonkurencinį sprendimą šiuo metu veikianti institucija – Konkurencijos tarnyba šito pakeisti negali, nes jinai neturi jokios realios įtakos nei tiems sprendimams, nei vėliau pakeitimams, tuo tarpu iš tikrųjų vyksta nesąžininga konkurencija.

Taigi mes manome, kad priėmus Prezidento dekretu siūlomas pataisas Konkurencijos taryba galės daug geriau veikti. Nepaisydami to, kad Ekonomikos komiteto siūlymas buvo šiek tiek kitoks, mes manome, jog toks siūlymas yra šioks toks kompromisas tarp Vyriausybės ir Prezidento, todėl jam pritariam ir palaikysim.

PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš apgailestauju, jog nors dekretu teikiami įstatymo pakeitimai yra susiję su valstybės valdymu, vis dėlto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nebuvo paskirtas nagrinėti šiuos pakeitimus. Kadangi pateikimo metu kilo abejonių, ar tai nesiaurina Vyriausybės konstitucinių galių, aš asmeniškai dar kartą išnagrinėjau Prezidento dekretu siūlomus pakeitimus ir priėjau išvados, jog neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio pirmajai daliai, kurioje sakoma, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus. Valstybės institucijos, t.y. konkurencijos tarybos, kompetencija, kaip čia jau buvo paminėta Ekonomikos komiteto pirmininko, yra ne tvarkomoji, o priežiūrinė. Ji prižiūri, kaip laikomasi sąžiningos konkurencijos taisyklių arba nuostatų, todėl tai, kad Seimui suteikiama teisė steigti Konkurencijos tarybą, kaip valstybės instituciją, visiškai atitinka Konstitucijos 67 straipsnio penktąją dalį, taip pat atitinka Konstitucijos 84 straipsnio dešimtąją dalį, kurioje kalbama apie Prezidento galias nustatyta tvarka skirti ir atleisti įstatymu numatytus valstybės pareigūnus. Prezidento dekretu teikiamuose pakeitimuose taip ir yra numatoma. Netgi Ministro Pirmininko teisė teikti Prezidentui tarybos narių ir tarybos vadovo, kaip institucijos vadovo, kandidatūras taip pat atitinka Konstitucijos nuostatas. Aš taip pat išnagrinėjau, ar pataisos ir pakeitimai atitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų valstybės institucija yra laikoma biudžetinė įstaiga. Steigėjai numatomi įstatymu,šiuo atveju yra Seimas, o vadovus gali skirti steigėjas, bet gali būti įstatymu numatyta ir kitaip, kaip numatyta šiame įstatyme, kad skiria Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Aš siūlau pritarti Prezidento dekretu teikiamoms įstatymo pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Konkurencijos įstatymas yra labai svarbus, nes konkurencinės pusiausvyros suardymas yra visos ekonominės sistemos pakirtimas. Tai jau akivaizdžiai rodo “Telekomo” monopolizavimas, kai didinami pokalbių įkainiai, tai akivaizdžiai parodo, kas atsitinka, kai nepaisoma ekonomikos dėsnių. Rinkos liberalizavimas tiesiogiai susijęs su tuo, kad sumažinamas Vyriausybės kišimasis į rinkos savireguliaciją. Todėl mes ir anksčiau supratome, kad Konkurencijos įstatymas yra vienas iš kertinių, taip pat ir antikorupcinis įstatymas. Todėl jo nuostatos, apibrėžimai, sąvokos turi būti ypač tikslūs. Konkurencijos tarnyba, tik būdama valstybės, o ne Vyriausybės įstaiga, atsiskaitydama Seimui ir Vyriausybei, galės būti objektyvi ir savarankiškai dirbti.

Mes su dideliu pasitenkinimu sutinkame tai, kad Tėvynės sąjungos frakcija apsisprendė pritarti Respublikos Prezidento dekreto nuostatoms, nes pasitarime pas Prezidentą būtent tik jūsų frakcija ir prieštaravo toms nuostatoms. Reikia pažymėti ir Respublikos Prezidento padarytą nuolaidą. Svarbiausias nesutarimo taškas ir buvo – kas skirs Konkurencijos tarnybos vadovą. Dekrete Respublikos Prezidentas tai leidžia padaryti Ministrui Pirmininkui, taip išlaikydamas ryšį tarp Prezidento ir Vyriausybės. Mes pritariame Respublikos Prezidento dekretui ir vieningai balsuosime už.

PIRMININKAS. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Konkurencijos įstatymas yra ypač svarbus ūkiniams subjektams. Valstybei ar Vyriausybei, ypač Vyriausybei, jis nebūtų toks svarbus, tačiau žmonėms, ypač tiems, kurie kenčia nuo nesąžiningos konkurencijos, įvairiems ūkiniams subjektams, yra labai svarbus. Labai svarbus jis yra žemdirbiams, kurie taip pat labai kenčia nuo nesąžiningo, monopolistinio perdirbėjų požiūrio į atsiskaitymą su jais, į kainų nustatymą, į susitarimus.

Kas yra Konkurencijos taryba – valstybės įstaiga ar Vyriausybės įstaiga? Teisininkai neranda tokio termino, kuris pasakytų, kad tai yra valstybės įstaiga. Jeigu kalbėtume liaudiškai, tai ir pati Vyriausybė yra valstybės įstaiga. Tačiau, jeigu teisininkai galvoja, kad pavadinimai šiek tiek neatitinka teisinės terminologijos, tai bus galima juos ateityje pataisyti. Dėl šito aš nematau reikalo daug ginčytis ir, kaip sako, laužyti ietis. Bet mes vis dėlto turėtume orientuotis į Europos Sąjungos šalis. Nors prieš mane kalbėjusioji kolegė minėjo, kad Europoje ir pasaulyje yra įvairių įstatymų ir Konkurencijos tarnybos yra įvairiuose lygiuose, tačiau mes turėtume orientuotis į Europos Sąjungos šalis. Matome, kad pateiktame sąraše daugelyje Europos Sąjungos šalių konkurencijai vadovauja ministrų paskirti žmonės. Daugiausia tai yra ministerijų lygiu. Čia labai panašu, kad kažkas nepasitiki ministerijomis arba pačia Vyriausybe, tačiau yra kitokių būdų. Jeigu kas nors nepasitiki, galima pakeisti ministrą ar pagaliau ir pačią Vyriausybę. Jeigu yra Seimo ar kieno nors nepasitikėjimas.

Tačiau įstatyme iš esmės išsiskyrė nuomonės dėl pačios institucijos vadovų skyrimo. Ir vadovų, ir tarybos narių skyrimo tvarkos. Aišku, būtų geriau, kad šita institucija dirbtų efektyviau, kad ją galėtų kontroliuoti, kad pagaliau galėtų išklausyti jos ataskaitos, jeigu reikia, ir kas savaitę, ir kas mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu būtų skyręs Seimas, tai žinome, kad Seimui atskaitingų institucijų ataskaitas mes išklausome kas metai. Todėl manome, kad efektyviausiai ji būtų dirbusi, jeigu jos vadovus būtų skyrusi Vyriausybė. Prezidento dalyvavimas taip pat buvo numatytas. Dabar pateiktame Prezidento dekrete matome, kad siūlomas toks tarybos narių ir tarybos vadovo skyrimo būdas- Ministro Pirmininko teikimu juos skiria Prezidentas. Tai nėra esminiai pakeitimai. Mūsų siūlomame įstatyme buvo taip pat numatyta, kad skiriant vadovus ir tarybos narius dalyvauja Vyriausybė, dalyvauja Ministras Pirmininkas ir Prezidentas. Dabar yra eliminuota Vyriausybė, o dalyvauja du žmonės, aukščiausi šalies pareigūnai, išskyrus Seimą. Aš manau, jeigu taip paskirti ministrai dirba efektyviai arba gali dirbti efektyviai ir turi dirbti, tai, manau, kad efektyviai dirbs ir ši taryba. Todėl Konservatorių frakcija dėl tokių neesminių skirtumų nemato reikalo konfliktuoti nei su Prezidentu, nei su savo kolegomis, nesiūlys atmesti Prezidento dekreto ir pritars teikiamam dekretui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar Prezidento atstovas ponas A.Abramavičius norėtų tarti žodį? Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, matyt, aš detaliau nenagrinėsiu šio klausimo, nes Seimo nariai šį klausimą išnagrinėjo. Aš tik norėčiau padėkoti gerbiamiesiems Seimo nariams,kalbėjusiems šiuo klausimu,už palaikymą ir prašyčiau jūsų balsuoti už Prezidento pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip numato Seimo statutas, dabar turėtume apsispręsti, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, t.y. be Prezidento pakeitimų. Tam, kad toks įstatymas būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojame, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi dabar pradedame formalias procedūras. Prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš suprantu, kad kalbama turint omeny būsimus balsavimus, o ne tik pirmąjį, aš trumpai priminsiu, ką pasakė kolega A.Bartkus. Tikrai šitos pataisos nėra esminės ir nieko ypatingai nekeičia. Ar būtų likęs anas įstatymas, ar šitas, Konkurencijos tarybos sudėtis tikriausiai būtų ta pati, nes tiek ten, tiek ten numatomas bendras premjero ir Prezidento veiksmų suderinimas parenkant šias kandidatūras. Taigi aš tikiuosi, kad dauguma balsuos už Prezidento pataisas. Žinoma, nesinorėtų, kad šis svarbių Vyriausybės institucijų reformos procesas pradėtų labai plėstis. Nes kiek aš domėjausi, nors kolegė S.Burbienė ir siūlė nesidomėti kitom šalim, vis dėlto kitose šalyse beveik visos tokios institucijos, kaip Konkurencijos tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos, telpa po Vyriausybės skėčiu. Mes bandom kažkokią sudėtingesnę struktūrą, įpindami kartais ir Seimą, kaip ponas A.Šimėnas siūlo Privatizavimo komisijos atveju, kartais Prezidentą, nežinau ką dar įpinsim. Vis dėlto būtų paprasčiau, jeigu mūsų valstybės institucijos struktūra būtų tvarkingesnė, aiškesnė, o Vyriausybė ir jos vadovas prisiimtų atsakomybę ir turėtų galimybę per tas institucijas atsakyti už visas sritis. Tuo tarpu mes, priimdami ir šiandienos sprendimą, šiek tiek tą atsakomybės klausimą išskaidome.

PIRMININKAS. A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, diskusijų metu buvo išsakyta abejonių dėl 18 straipsnio pirmosios dalies, kur Prezidentas siūlo, kad Konkurencijos tarnyba būtų ne Vyriausybės įstaiga, o valstybės įstaiga. Ir buvo pasakyta, kad teisininkai nerado termino “valstybės įstaiga”. Teisininkai gal nerado, bet mums pavyko surasti. Štai 1990 m., tvirtinant Lietuvos radijo ir televizijos statutą, dar Aukščiausiojoje Taryboje buvo pasakyta, kad Lietuvos radijas ir televizija yra valstybės įstaiga. Toliau, 1997 m. lapkričio 4 d. priimtame įstatyme dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo 1 straipsnio septintojoje dalyje pasakyta, kad valstybės turto fondas ar kita Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga. Valstybės turto fondo įstatymo 1 straipsnyje yra pasakyta, kad Valstybės turto fondas ar kita valstybės įstaiga. Toliau, 1998 m. gegužės 12 d. priimto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 2 straipsnio devintojoje dalyje pasakyta, kad valstybės turto patikėjimo teisė – tai valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė ir t.t. Taigi ši sąvoka tikrai nėra nauja, ji buvo pavartota jau 1990 m. ir ją vartojom net 1998 m. Todėl truputį keista, kaip teisininkai nerado šios sąvokos. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo nuostatų pakeitimai dėl Konkurencijos tarybos kaip valstybės įstaigos ir jos skyrimo tvarkos sulėtins Konkurencijos tarybos Vyriausybei ir pačiai tarybai priskirtų įstatymų funkcijų operatyvų vykdymą. Susidarys tam tikri formalumai. Konkurencijos tarybos, kaip valstybės įstaigos, Vyriausybė negalės operatyviai ir efektyviai nukreipti Konkurencijos įstatymo reikalavimams ūkio subjektuose, ypač monopolinėse įmonėse, valstybės valdymo ir savivaldybės institucijose vykdyti. Prezidentas, skirdamas Konkurencijos tarybą, prisiims ir atsakomybę už ūkio subjektų, monopolinių įmonių ūkinės, valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų veiklos kontrolę bei jo kompetencijai nebūdingos pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, bet … sau pritaikytą įstatymą funkcijos vykdymą. Kažin ar pasiteisins nauja tvarka. Tampa neaišku, kurią instituciją Vyriausybė galės operatyviai panaudoti gindama Lietuvos gyventojų teises nuo nesąžiningos konkurencijos padarinių. Kažin kiek padės Seimui teikiama metinė Konkurencijos tarybos veiklos ataskaita.

Remdamasis tuo, kas paminėta, negaliu pritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimams ir balsuodamas susilaikysiu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. A.Grumadas. Prašom.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, retai mūsų darbo metu būna taip, kad visi, kalbėję svarstymo metu, iš esmės pritaria vienai ir tai pačiai nuostatai, o konkrečiai Prezidento teikiamoms pataisoms. Todėl mums balsuojant pakartotinai už jau buvusį priimtą įstatymą, aš pats balsuosiu prieš jį ir kviečiu visus balsuoti prieš. Ir kad nekalbėčiau dar kartą, siūlau pritarti balsuojant už įstatymo projektą su Prezidento pataisomis. Dėkui.

PIRMININKAS. V.Vilimas.

V.VILIMAS. Nors siūlomos Prezidento pataisos nėra esminės, kaip sakė kai kurie kolegos, tačiau jos yra pakankamai svarbios, kad jas reikėtų priimti. Aš siūlau paremti Prezidento dekretą. Tai siūliau ir anksčiau.

PIRMININKAS. Ir R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes susidūrėm su ta problema, dėl kurios pradėjom diskutuoti kur kas anksčiau, kai apsisprendėm, kokį pasirinksim valdymo būdą šalyje. Taip, Europos valstybėse viskas yra po Vyriausybės skėčiu, bet ten nėra tiesioginių Prezidento rinkimų. Ten yra kitokia valdžios sąranga. Ir jeigu mes būtume priėmę socialdemokratų siūlomą modelį, tada tikrai problemų su Vyriausybe nebūtų, viskas būtų po Vyriausybės skėčiu.

Dabar situacija yra kita ir matyti, kad ir šiuo metu naujai peržiūrimas tam tikras galių subalansavimo principas. Aš nemanau, kad šioje situacijoje pasiūlytas Prezidento kompromisas išderintų kažkokią mūsų sąveiką tarp institucijų. Man atrodo, atsirastų didesnis tarpusavio atsakomybės jausmas, būtų galima išvengti tarpusavio kaltinimų, kad viena ar kita institucija dirba blogiau, nes tiek Vyriausybė šiuo atveju tampa atsakinga, tiek ir pats Prezidentas. Tada darbas, man atrodo, būtų konstruktyvesnis ir darnesnis. Todėl aš manau, kad reikia palaikyti Prezidento pataisą.

PIRMININKAS. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Iš tikrųjų klausimas yra labai paprastas ir jo esmę sudaro tai, kad valstybė, būdama didžiausias visuomeninės rinkos dalyvis, turi turėti tokias pat teises kaip ir visi kiti rinkos dalyviai. Išskyrus vieną – turėti privilegijas ir paskirti kontroliuojančią valdžią, kurią ir prižiūrėti. Kitaip tariant, Prezidento siūlymai nukreipti į konkurencijos palaikymą ir lygių sąlygų sudarymą visiems rinkos dalyviams. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Prašom registruotis ir balsuosime dėl to, ar pritariam įstatymui be pakeitimų, t.y. be Prezidento siūlomų pakeitimų? Prašom registruotis.

Balsuojam dėl to, ar pritariam tam pačiam įstatymo projektui, kurį Seimas vieną kartą jau priėmė, be Prezidento pataisų. Jeigu šis balsavimas nesurinks daugiau kaip pusės visų Seimo narių, tai yra 71 Seimo nario balso, tada balsuosime dėl kitų variantų. Balsuojam dėl to, ar priimam įstatymą be pataisų. Ar dar kartą priimam įstatymą be pataisų.

Iš viso užsiregistravo 102. Už – 14, prieš – 50, susilaikė 33. Taigi įstatymas nesurinko reikalingos daugumos. Dabar balsuosime, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Ar dar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Nereikia. Taip pat dar sykį nereikia registruotis. Balsuojame, ar priimame įstatymą su visomis Prezidento pataisomis. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl to, ar priimame įstatymą su visomis Prezidento pataisomis. Vyksta balsavimas.

Už – 92, prieš – 3, susilaikė 6. Taigi Konkurencijos įstatymas, Prezidento grąžintas, Seimo pakartotinai apsvarstytas, yra priimtas su visomis Prezidento teiktomis pataisomis.

Dabar dar turime išspręsti… Gerbiamieji kolegos, prašom netriukšmauti. Kaip jūs žinote, Seimo statutas leidžia posėdžio pirmininkui suteikti replikos teise kalbėti arba nesuteikti. Dėl jūsų triukšmo, gerbiamieji kolegos, gali tik sumažėti galimybė, kad posėdžio pirmininkas suteiks žodį replikos teise, bet J.Karosui visada išimtis. Prašom.

J.KAROSAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke, už pagarbą Justinui Karosui. Aš noriu savo repliką paskelbti retoriniu klausimu. Po šito balsavimo, kuris iš tiesų yra vieningas, kaip toliau dirbs Respublikos Vyriausybė, nes premjeras yra labai aiškiai pasakęs, kad jeigu bus priimtas toks sprendimas, tai Vyriausybės darbas iš esmės bus paralyžiuotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad vis painiojate laiką. Ketvirtadienį yra Vyriausybės valanda ir galite užduoti visus klausimus, visai neretorinius klausimus. Aš tikrai nežinau, kiek galima šiandien gerbiamuosius Seimo narius raginti dirbti konstruktyviai. Dar J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Iš tiesų ponas J.Karosas galėjo labai išgąsdinti Lietuvos žmones, kad Vyriausybė nustos dirbti po šito sprendimo. Aš norėčiau paaiškinti, jeigu jis neatidžiai sekė. Vyriausybės priekaištai buvo dėl ankstesnių Ekonomikos komiteto pataisų ir pirminių Prezidento ketinimų, kuriuos jis išsakė frakcijoms. Mes dėkojame Prezidentui, kad jis atsižvelgė ir į mūsų pastabas, atėję pasiūlymai yra kompromisiniai, o ne tie, kuriuos kritikavo Vyriausybės vadovas.

PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Seimo Pirmininkas turi klausimą. Ar mes dar suspėsime iki pertraukos padirbėti, kad aš galėčiau pateikti dar vieną numatytą projektą?

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektas Nr. P-1310Gr. (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Taip. Būtinai suspėsime. Dabar svarstome 1-10b darbotvarkės klausimą – Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektą, taip pat Prezidento grąžintą Seimui. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų mums dar sykį prašyti pagrindinio komiteto ir papildomojo komiteto? Nuomonės nereikia? Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Taip pat nėra. Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį registruotis ir apsispręsime dėl šio įstatymo. Registracija.

Iš viso užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsuojame dėl to, ar pritariame Seimo priimtam įstatymui, pakartotinai apsvarstytam, be Prezidento pataisų. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas pakartotinai, be Prezidento pataisų, prašom balsuoti.

Už – 17, prieš – 32, susilaikė 26. Taigi pakankamos daugumos nėra surinkta. Gerbiamieji kolegos, mes tada turime balsuoti, ar priimame įstatymą su visomis Prezidento pataisomis. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visomis Prezidento pataisomis, prašom balsuoti už, manantys kitaip balsuoja kitaip.

Už – 66, prieš – 3, susilaikė 9. Taigi Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymas, Seimo priimtas, Prezidento grąžintas su pataisomis, yra priimtas su visomis Prezidento pataisomis.

Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1435(3*) (priėmimas) (teikėja – R.Melnikienė)

Dabar, gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, mes grįžtame prie 1-5 ir 1-6 darbotvarkės klausimų. 1-5 darbotvarkės klausimas – Darbo apmokėjimo įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1435(3). Priėmimas. Pranešėja – pagrindinio komiteto pirmininkė G.Imbrasienė. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas trečiasis Darbo apmokėjimo įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo variantas. Jis buvo pataisytas, atsižvelgiant į Teisės departamento bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabas bei pasiūlymus. Trečiajam variantui gauta redakcinė pastaba iš Seimo Teisės departamento. Mano nuomone, ją galime priimti, į ją bus atsižvelgta ir ji bus paredaguota. Tai padarysime. Siūlau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi yra siūloma vietoje “Valstybinio socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo fondų” rašyti “fondų biudžetų”. Taip?

G.IMBRASIENĖ. Taip. Tai yra redakcinė pataisa, atsižvelgiant į …

PIRMININKAS. Gerai. Niekas tam neprieštarauja. A.Grumadas. Prašom. Dėl viso įstatymo. Pataisos yra priimtos. Prašom.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, mes gerokai vėluojame su šia pataisa. Visi turbūt pamename, kad ypač žiniasklaidoje buvo gana sureikšminta, jog sudėtinga gauti vienus ar kitus duomenis apie atlyginimus, išmokamus darbuotojams iš biudžetinių lėšų, ypač tų, kurie gauna didelius atlyginimus ir didelius priedus. Kita vertus, demokratija iš principo reikalauja, kad jeigu yra naudojamos lėšos, kurios yra surinktos iš piliečių, t.y. surinktos mokesčių pavidalu, tai atsiskaitymas už tų lėšų panaudojimą, lygiai kaip ir darbo užmokestis, turi būti visiems žinomas, visai visuomenei skaidru ir aišku, kad nekiltų jokių konfliktų. Manyčiau, kad šita pataisa kaip tik ir padės ateityje išvengti vienokių ar kitokių nesusipratimų. Dėkui. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma reikia pažymėti, kad neaiškus įstatymo projekto nuostatos tikslas. Kodėl žinios apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį turi būti viešos ir ką tai duos? Kiek tam bus sugaišta laiko ir ar bus patenkintas norinčių žinoti smalsumas? Nebuvo bandyta pasiaiškinti, kuriose valstybėse yra deklaruojamos tokios žinios ir kokie tokio viešumo rezultatai. Neaišku, ar viešumas padės likviduoti esančius darbo užmokesčio sistemos trūkumus, ar bus tik paskatinta ir pagausinta nereikalingų kalbų ir ginčų lavina.

Iš įstatymo projekto neaišku, kodėl tik valstybinėse įstaigose darbuotojų darbo užmokesčio žinios turi būti viešos, o žinių teikimo tvarka rengiama neaišku kokiam darbo užmokesčiui. Neaiški žodžio “teikimas” reikšmė. Geriau tiktų vartoti žodį straipsnio ”skelbimas”, būtų aiškesnė užduotis Vyriausybei. Atitinkama darbo užmokesčio statistika, kaip yra žinoma, ir šiuo metu skelbiama.

Manau, kad toks įstatymo papildymas nieko gero neduos ir nereikalingas. Seimui reikėtų sutelkti dėmesį Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos politikų darbo apmokėjimo įstatymo projekto skubesniam priėmimui. Tai ir būtų atsakymas besidomintiems smalsuoliams ar norintiems klausimą spręsti iš esmės. Skaičiuoti svetimus pinigus neskaičiuojant darbų nėra pats geriausias dalykas. Pateiktam įstatymo projektui nepritariu, balsuosiu prieš ir kviečiu kitus taip daryti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. F.Palubinskas. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Man atrodo, kad viešumas valstybės gyvenime yra svarbus visuomeniniam bendravimui. O visuomeninių pinigų panaudojimas turi būti absoliučiai viešas. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš norėčiau šiek tiek paprieštarauti dėl frakcijos kolegos J.Listavičiaus abejonių. Gal iš tiesų buvo galima kai kuriuos žodžius ir tobuliau surašyti, bet vis tiek teikiamo projekto esmė yra pakankamai aiški. Aš manau, kad priėmę šitą įstatymą mes būsime tarp pačių demokratiškiausių valstybių. Nelabai daug kur tokios nuostatos galioja, kad žinios apie darbuotojų užmokestį būtų absoliučiai viešos. Tačiau mes galime būti ir priekyje. Aš nieko blogo nematau. Iš tiesų mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kaip pasiskirsto visi iš jų mokesčių surinkti pinigai konkrečių atlyginimų pavidalu. Be abejo, priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, kai visų tarnautojų atlyginimai bus aiškiai fiksuoti, reglamentuoti, šitas viešumas ne kažin ką papildomai duos, nes konkretus atlyginimas bus pakankamai gerai žinomas ir teoriškai. Bet aš siūlau pritarti tam.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Balsuosim dėl Darbo apmokėjimo įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Už – 64, prieš – 1, susilaikė 8. Taigi Darbo apmokėjimo įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo projektas Nr. P-865(A6*) (priėmimas) (teikėjas – J.Razma )

Toliau darbotvarkės 1-6a, 1-6b klausimai – Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo projektas Nr.P-865(A6) parengtas priėmimui. Jį turi pateikti kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, teikiamas įstatymo projektas, manau, leis mums parlamentinę kontrolę pakelti į aukštesnį, naują kokybinį lygmenį, ir papildomas galimybes įgys dabar veikianti Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija ir kitos būsimos komisijos, jeigu mes tokias nuspręsim sudaryti, norėdami išsiaiškinti kokius nors valstybinės svarbos klausimus.

Projektui jokių pasiūlymų ir pastabų nesu gavęs. Dėl kiekvienos nuostatos čia pakankamai daug ginčytasi, kad tik kur nors mes neįsiterptume į kitų valdžios šakų sritį, kad nebūtų galima manyti, jog pažeidžiamos žmogaus teisės ir panašiai. Atrodo, viso šito pavyko išvengti atidžiai derinant įrašytas nuostatas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kancleri. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių, ar galim dėl viso įstatymo? Dėl viso įstatymo. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Man atrodo, kad iš tikrųjų tai yra viena iš Statuto reikalavimų nuostatų, kad tokios komisijos turėtų savo veiklos teisinį pagrindą, ir būtent šiose nuostatose labai aiškiai pasakyta, ką komisijos turi daryti, ir, be abejo, sudėliotos visos taisyklės. Todėl manau, kad jis atitinka įstatymų leidybos reikalavimus, ir siūlau už šį įstatymą balsuoti.

PIRMININKAS. A.Grumadas. Prašom.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, išties šio dokumento turiniui aš neturiu jokių priekaištų, man jis nekelia jokių abejonių, tačiau pati forma yra truputį keista. Keista pirmiausia todėl, kad mes atskiru įstatymu reglamentuojame Seimo struktūrų darbą. Šiam reikalui pas mus yra gana didelės apimties ir detalus dokumentas – Seimo statutas, kuriame, mano galva, visos šitos įstatyminės normos, kadangi tai irgi įstatymas, ir turėtų būti išdėstytos, kad mes visi pasiėmę vieną dokumentą galėtume rasti viską apie Seimo darbą. Be abejo, aš neturiu jokios moralinės teisės balsuoti prieš, tačiau grynai abejodamas dėl pačios formos susilaikysiu balsuodamas. Dėkui.

PIRMININKAS. Ir A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, tokio įstatymo reikėjo seniai. Teko dirbti keliose laikinosiose komisijose, susidurti su aibe problemų, kai nebuvo aiškiai reglamentuotos komisijos narių teisės. Manau, kad reikia palaikyti šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi pradedam priėmimo procedūrą. Registruojamės.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už – 61, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. P-1253* (priėmimas)

Ar kancleris J.Razma teiks Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas dabar priimti, ar vykdysim susitarimą ir atidėsim sesijos pabaigai? Jokių pataisų ir pasiūlymų nėra, dėl ko diskutuoti nėra. Matyt, mes galime daryti priėmimo pertrauką, jeigu aš taip galėčiau pasiūlyti. Mes pradėjom priėmimą, jokių pasiūlymų ir pastabų nėra, daugiau pasiūlymų ir pastabų nebus priimta, daroma pertrauka ir priiminėsime kartu su visais kitais Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymais sesijos pabaigoje.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1627 (pateikimas)

Dabar 1-13 darbotvarkės klausimas – Teismų įstatymo 59 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1627. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlomas Teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimas. Įstatymas buvo priimtas 1994 m., jeigu kam kils klausimų, kodėl mes taisom. Kur matom spragą, ten ir taisom. Čia yra nuostata, kuri nurodo, jog jeigu teisėjas turėjo pastabą, vadinasi, jam buvo paskirta nuobauda už aplaidų darbą, pareiginį nusižengimą ar kokį nors žeminantį poelgį buityje, tai per vienerius metus, jeigu jis padaro materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, Teisėjų garbės teismas jam gali skirti nuobaudą. Pasekmės tada yra sunkios, nes teisėjas gali netekti savo darbo. Kitaip sakant, taip formuluojama nuostata: jeigu jis padaro proceso teisės normų pažeidimą. Sudaroma galimybė bausti iš esmės beveik kiekvieną teisėją, jeigu aukštesniosios instancijos teismas padaro kitokį sprendimą. Tai, jog aukštesnioji pakeičia sprendimą, nereiškia, kad teisėjas kaip nors pažemino teisėjo vardą. Yra susidariusi tokia spaudimo, arba baimės, situacija, jog jeigu aukštesnioji instancija pakoreguos teismo sprendimą, dėl to gali būti didelių ir visai neadekvačių pasekmių, pavyzdžiui, dėl kitokios teisėjo nuomonės. Kitais atvejais sprendžia kolegija, teisėjas gali parašyti savo atskirąją nuomonę. Tai, kad jis kitaip galvoja, nėra joks nusižengimas, juo labiau teisėjo vardo pažeminimas.

Kai skirtingų instancijų teismai turi skirtingas nuomones, gali būti neadekvačios ir teisėją labai baudžiančios pasekmės, todėl reikia kitaip formuluoti tuos visus atvejus, kai teisėjas traukiamas drausminėn atsakomybėn, reikalingas išaiškinimas. Buvęs išaiškinimas toks, jog jeigu per vienerius metus jis padaro materialinės ar proceso teisės normų pažeidimą. Nustačius, kad yra nesilaikyta proceso, pavyzdžiui, aukštesnė instancija keičia teismo nutartį, tas teisėjas neturi būti baudžiamas ar neturi bijoti tokios bausmės. Galų gale tai varžo teisėjo savarankiškumą. Jis turi galvoti, kas bus, jeigu aukštesnioji instancija pakeis. Gali ne tik pakeisti, bet gali būti pasekmės ir pačiam teisėjui, kaip profesionalui.

Todėl aš siūlau 59 straipsnio antrojoje dalyje, kurioje išaiškinama, kas tai yra teisėjo vardą žeminantis poelgis, to, kad teisėjas per vienerius metus padaro materialinės ar proceso teisės normų pažeidimą, netraktuoti, kaip žeminančio teisėjo vardą poelgio, o įvesti aplaidaus darbo išaiškinimą. Aplaidžiu darbu yra laikomas teisėjo profesijos pareigų nevykdymas arba neatsakingas jų vykdymas. Čia yra ta vieta, kuri nustačius, kad vienas apylinkės teismo teisėjas, darydamas sprendimą, elgėsi nepakankamai atsakingai arba, vykdydamas procesą, elgėsi nepakankamai atsakingai, nesudarė galimybių liudytojams ar kaltinamajam pateikti visko, ką jie norėjo pateikti, leidžia kvalifikuoti kaip aplaidų darbą. Vadinasi, teisėjui gali būti implikuojama drausminė atsakomybė. Tai yra tokia aiškesnė nuostata, kuriai pritarė, kaip jūs matote, ir Aukščiausiasis Teismas, ir Lietuvos teisėjų asociacija. Siūlau jums pritarti po pateikimo, kad mes, per normalų laiką apsvarsčius komitete, galėtume pakoreguoti šitą Teismų įstatymo vietą.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas – vienintelis klausėjas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, iš dalies jau atsakėte į mano klausimą. Kas konkrečiai rengė šį projektą?

V.LANDSBERGIS. Rengė? Pirmiausia aš visada dalyvauju rengiant projektą, jeigu gaunu kokią nors pastabą ar idėją, kad yra kokia nors tobulintina vieta, o rengia mano… taip pat kartu rengia mano padėjėjai.

PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, jūs atsakėte į vienintelį klausimą. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seime siūloma svarstyti balandžio 13 dieną. Sutarta? Niekas neprieštarauja. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Gerbiamieji kolegos, dar keli rezerviniai klausimai. Pirmą rezervinį turbūt mes galime kartu su kitais Seimo kanclerio teikiamais rezerviniais klausimais svarstyti maždaug 17.30 val. Tada 2 ir 3 rezerviniai, jeigu galėtume juos iki pietų pertraukos aptarti.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-1179 (svarstymo tęsinys) (teikėjas – A.Šimėnas )

Taigi 2 rezervinis klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1179. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, kiek aš žinau, pagrindinis šios pataisos iniciatorius yra Seimo narys, komiteto pirmininkas A.Šimėnas. Jo aiškinamajame rašte taip parašyta.

Mes, komitetas, prieš kurį laiką svarstėme šią pataisą (tai buvo 1998 m. birželio 29 d.) ir pritarėme siūlymui, nes iš esmės beveik nekeičiama ta formavimo procedūra. Vis tiek Seimas prisiima atsakomybę – skiria ir atleidžia, bet tik Vyriausybės teikimu. Tačiau čia pateikiama dar viena papildoma galimybė – kad parenkant kandidatus dalyvautų frakcijos. Mes komitete, pritardami bendru sutarimu šiam siūlymui, kartu iškėlėme pageidavimą, kad teikiamame priimti projekte būtų nustatyti tam tikri kriterijai. Frakcijų gali būti labai daug ir įvairių, ir kandidatų parinkimo kriterijai turėtų būti žinomi visoms frakcijoms. Dabar yra siūlomi šeši kandidatai, frakcijoje yra kur kas daugiau, nuomonių taip pat gali būti daugiau. Jeigu neapibrėžiame šitos procedūros, tada iš esmės niekas nesikeičia.

Daugiau neturėčiau ką pridėti. Manau, kad tai taip pat yra viena iš labai svarbių institucijų. Seimas gavo premjero siūlymą išklausyti dabar dirbančios Privatizavimo komisijos ataskaitą. Aš tokiai ataskaitai irgi pritarčiau. Gal po to mes galėtume labiau vertinti ir šį projektą. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Šimėną į tribūną.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu padėkoti savo kolegai komiteto pirmininkui gerbiamajam L.Sabučiui, kuris objektyviai ir tiksliai įvardijo ir įvertino teikiamą projektą.

Argumentai už šio projekto priėmimą būtų tokie. Pirmiausia Vyriausybei tikrai rankos papildomai nesurišamos, nes daugumą šios komisijos narių vis dėlto skirtų Vyriausybė ir galėtų priimti sprendimus tokius, kokius ji ir pageidauja. Antras dalykas, mes nemažai girdim priekaištų dėl privatizavimo proceso skaidrumo, ypač opozicinės partijos akcentuoja, opozicinės frakcijos, kad kai kurie procesai nėra iki galo skaidrūs. Taigi turėdami savo atstovus toje komisijoje iš tiesų galėtų pažiūrėti, kaip tie procesai vyksta ir pareikalauti atitinkamų dokumentų. Jeigu privatizavimo procesai tikrai vyksta skaidriai ir Vyriausybei iš tiesų nėra ko slėpti, tai nėra jokios baimės, kad toje komisijoje dalyvaus ir opozicijoje esančių frakcijų deleguoti atstovai.

Dabar dėl to, kaip pasiekti, nes Seime yra labai daug frakcijų, o vietų yra nedaug, tik šešios. Bet mes turim tokią praktiką. Mes labai dažnai formuojam komisijas ir niekad neiškildavo didelių problemų. Šis įstatymas iš tiesų suteikia teisę valdančiajai koalicijai iš esmės paskirti visus savo atstovus. Iš tiesų, taip, bet visi iškart suvoktų, kad tai yra nedemokratiška. Paprastai tą problemą labai sėkmingai mes sprendžiam sudarydami įvairiausias komisijas, kada labai gražiai, pagal proporcijas pasiskirstom ir išsprendžiam tuos klausimus. Aš manau, kad ir šiuo atveju labai sunku būtų sukurti tokią formulę, kodėl viena frakcija pagerbiama, kita – ne, kaip jie teikia atstovus. Aš manau, kad darbo tvarka tuos kandidatus tikrai galima būtų parinkti ir taip šiek tiek atnaujinti privatizavimo komisiją tam, kad ji turėtų tikrai visišką pasitikėjimą visuomenės akyse, nes būtų visų pagrindinių frakcijų atstovai. Manau, ir pačiai Vyriausybei būtų lengviau dirbti ir atremti tuos argumentus, kurie irgi būna ne visada objektyvūs. Todėl siūlyčiau palaikyti teikiamą projektą ir žengti šį žingsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, aš atidžiai klausiausi, ką kalbėjo pranešėjas per svarstymą, ir man kilo labai didelės ir rimtos abejonės. Kaip sakė gerbiamasis A.Šimėnas dėl privatizavimo skaidrumo, iš tikrųjų yra labai atkakliai kaltinama, kad šioje srityje nėra skaidrumo, kad nepakankamai teisingai viskas daroma. O viskas suvedama į frakcijų… dabar į pačios komisijos sudėtį bus deleguojami įvairių frakcijų atstovai. Bet kokiu atveju bus kaltinama, kodėl būtent tokia proporcija, o ne kitokia. Žodžiu, tikrai yra prielaida, kad bus ginčų ir bus politizuojama ši būsima komisija. Mane tai verstų siūlyti Seimo nariams dar sykį rimtai pagalvoti ir padaryti svarstymo pertrauką, kad galėtume dar sykį įsigilinti, pagalvoti, kaip optimaliai šią komisiją reikėtų suformuoti, nes komisijos darbas nesibaigia su šia kadencija, o yra orientuotas… Manau, kad privatizavimo procesas yra nenutrūkstamas ir tęsis ir kitoje kadencijoje, gal kitokia apimtim. Bet yra didelė problema ir dar sykį pasvarstyti nebūtų blogai.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma, jei mes darytume tokias pataisas, tai aš sakyčiau, kur teisinis pagrindas? Jeigu mes pasižiūrėsim į Seimo statutą, dabar veikiantį Seimo statutą, mes aiškiai matysim, kad frakcijos steigiamos arba kuriamos politiniams tikslams įgyvendinti ir ten niekur nėra kalbama apie tai, kad jos gali formuoti kokias nors struktūras, kad jos gali dalyvauti, sakykim, kituose kažkokiuose valdymo, o gal net ir gamybos procesuose. Prifilosofuoti mes daug ką galim, bet ieškokim teisinio pagrindo. Aš sakyčiau, norėdami tai padaryti, matyt, mes turėtume gal grįžti prie Seimo statuto 27 straipsnio. Ir tada jeigu mes ten įrašysim, kad viską kuria, viską griauna frakcija, tai jau tada būtų kitas dalykas. Todėl aš niekaip negaliu pritarti šiems siūlymams, o norint juos, taip sakant, materializuoti, tai dar kartą kartoju, tam reikalingas teisinis pagrindas. Šiandien tokio teisinio pagrindo nėra. Aš siūlau šiam siūlymui nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, po diskusijos yra pateikti trys siūlymai: pritarti po svarstymo, daryti svarstymo pertrauką ir nepritarti po svarstymo. Taigi turime apsispręsti, kokį turėtume daryti sprendimą. Artimiausiu metu yra numatyta komisijos vadovų ir Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus ataskaita Seimui. Galbūt kitą savaitę arba dar po vienos savaitės. Tai priklausys nuo to, kaip sutarsim su komisijos vadovais. Dabar turime apsispręsti dėl pateiktų siūlymų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim gal bendru sutarimu rasti sprendimą? Tai bendras sutarimas koks – darom pertrauką ar?.. (Balsai salėje) Taigi, gerbiamieji kolegos, bandykim pasirinkti tarp dviejų variantų. Jeigu neprieštarautumėt… Ar ponas J.Listavičius reikalauja dabar balsuoti dėl atmetimo? Ne. Dėl pertraukos arba dėl pritarimo, taip? Taigi prašom registruotis. Balsuojantys už balsuos už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuojantys prieš balsuos už tai, kad būtų daroma pertrauka ir būtų dar ieškoma vienokių ar kitokių sprendimų. Ir atsižvelgiama į Teisės departamento pastabas.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už, kas už tai, kad būtų daroma pertrauka, balsuoja prieš.

Už – 20, prieš – 24, susilaikė 2. Taigi daroma pertrauka. Ir prašom tada dar sykį komitetuose apsvarstyti šį klausimą. Gerbiamieji kolegos, jau visą laiką, kiek buvo numatyta darbotvarkėje, išnaudojome rytiniam posėdžiui. Taigi rezervinis trečias klausimas – po pietų. Ir aš, deja, negaliu nurodyti laiko dabar, kuriuo metu tai galėtų būti. Matyt, apie 15.50 val. Rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. Pertrauka iki 15 val.