Šeštasis (303) posėdis
1999 m. kovo 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, kviečiu pradėti popietinį posėdį.

Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymo projektas Nr. P-560(5*) (priėmimo tęsinys)

Registruojamės, kolegos. Garsiau negaliu. Registruojamės, kolegos. Prašyčiau leisti grįžti prie Profesinės sveikatos priežiūros įstatymo projekto Nr.P-560(5). Prieš pietus viskas, kas buvo suderinta, buvo priimta, ir buvo likęs tik 8 straipsnis, dėl kurio pagrindinis komitetas apsisprendė, patikslino. Visos procedūros yra išlaikytos ir mes galėtume dabar grįžti prie 8 straipsnio, jeigu niekas iš kolegų neprieštarautų.

Kol kad užsiregistravo tiktai 37 Seimo nariai.

J.Olekas – šito įstatymo kuratorius, yra kviečiamas į tribūną. Keli žodžiai dėl šitos pataisos, ir tada apsispręsime.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas pakartotinai susirinko ir apsvarstė Teisės departamento išvadas. Mes dėkingi Seimo nariui J.Listavičiui už atkreiptą dėmesį į paskutiniojo projekto ir Teisės departamento išvadų neatitikimą. Mūsų sprendimas yra toks: atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, iš įstatymo išbraukti 8 straipsnio trečiąją pastraipą. Tada viskas būtų taip sutvarkyta, kad atitiktų ir Teisės departamento išvadas, ir įstatymo dvasią, nes teisės aktai, kurių reikia, kad šis įstatymas įsigaliotų, mūsų žiniomis, yra Vyriausybės parengti ir jokių trukdymų dėl to nebūtų. Todėl prašome Seimo narius balsuoti, kad būtų priimtas ir visas III skirsnis, ir visas įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad tai yra pagrindinio komiteto siūloma 8 straipsnio redakcija be trečiojo punkto, kuris dabar yra išbraukiamas? Laisvai galime sutikti. Taigi 8 straipsnis priimamas, aš tikiuosi… Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso III skirsnio? Dėl viso III skirsnio. Ne. Taigi III skirsnis yra priimtas. Visas įstatymas priimtas pastraipsniui.

Dėkoju, pone Olekai.

J.OLEKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašyčiau kalbėti, kolegos, dėl viso Profesinės sveikatos priežiūros įstatymo projekto, tik ką priimto pastraipsniui. A.Matulas kalba pirmasis.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo rengimo ir svarstymo eiga Seime šiek tiek užsitęsė dėl to, kad buvo nemažai Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Socialinių reikalų ministerijos pastabų. Man atrodo, kad buvo tikrai gana demokratiškai įsigilinta, atkreiptas dėmesys ir pataisyta pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Socialinių reikalų ministerijos pateiktas pastabas. Šiuo metu kompromisas yra. Svarbiausia buvo tai, kaip padalyti tam tikras funkcijas tarp dviejų žinybų. Vėlgi kompromisas rastas. Aš dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie to įstatymo tobulesnio parengimo. Prašyčiau priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Olekas. Kolega Olekai, jūs prašėte žodžio.

J.OLEKAS. Prieš mane buvo dar vienas Seimo narys – J.Karosas, bet ačiū už man, kaip žemiečiui, pirma suteiktą žodį, tačiau ir jis yra suvalkietis. Norėčiau paraginti visus Seimo narius pritarti šitam įstatymui, nes mes turbūt visi žinome, kokia situacija darbo vietose ir kad iki šiol buvo nepakankamai reglamentuotos profesinės sveikatos tarnybos struktūros. Šis įstatymas sutvarko visą profesinės sveikatos tarnybą, todėl aš siūlyčiau, kad Seimas pritartų ir jį priimtų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tuojau balsuosime dėl šio įstatymo. Kviečiu dar sykį registruotis. Prieš mūsų akis – Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas, priimtas pastraipsniui. Registruojamės, kolegos. Registruojamės!

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

54 Seimo nariai balsuoja, ar bus priimtas Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas. Kolegos, kas manote, kad tokio įstatymo reikia, kviečiu balsuoti teigiamai. Balsuojame dėl Profesinės sveikatos priežiūros įstatymo.

Už šį projektą balsavo 47, prieštaraujančių ir susilaikiusių nėra. Kolegos, Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. P-1573(2). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. P-1574(2) (svarstymas)

Dabar jau tolesnė mūsų popietės darbotvarkė – 2-2a ir 2-2b klausimai: Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1573(2) ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1574(2). Gerbiamieji kolegos, svarstymas. Aš žiūriu, ar būtų norinčių kalbėti diskusijose. Nėra norinčių kalbėti diskusijose dėl šių įstatymų.

Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pirmininkę E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kai praėjusiais metais mes pakeitėme Fizinių ir juridinių asmenų mokesčių įstatymus, nevisiškai aiškiai suformulavome, kam netaikomas 15% tarifas. Tikėjomės, kad tai padarys Vyriausybė. Bet ji neišdrįso ir pasiūlė, kad mes sutvarkytume įstatymą. Tas Vyriausybės siūlymas ir buvo pateiktas. Biudžeto ir finansų komitete svarstėme ir pritarėme, kad būtų įrašyta, jog apmokestinamos 15% tarifu už rinkodarą ir kitur gautos pajamos prie šaltinių, išskyrus (tai ir yra esmė) palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai. Ir papildoma: “pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos”. Biudžeto ir finansų komitete tam buvo pritarta, tačiau žodžiu buvo pateikti Prezidento institucijos siūlymai neapmokestinti visų palūkanų, kurios mokamos neatsižvelgiant į tai, kas gavo tas užsienio paskolas. Vyriausybė nepritarė, Prezidento institucija nenurodė šaltinių, iš kurių būtų galima padengti biudžeto pajamų trūkumą. Biudžeto ir finansų komitetas tada nepritarė. Tačiau šiandien ta pataisa buvo įregistruota. Mes apklausėme Biudžeto ir finansų komiteto narius, ar pritartų…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio!

E.J.KUNEVIČIENĖ. …tiems siūlymams. Apklausos duomenys parodė, kad šeši iš Biudžeto ir finansų komiteto nepritarė, kaip ir anksčiau nebuvo pritarę, nes nėra šaltinio, iš kurio būtų galima padengti. Viena priežastis.

Antra priežastis. Jeigu mes jų neapmokestintume, tai mes leistume, kad tas pajamas gautų kitų valstybių biudžetai. Vadinasi, mes tas lėšas paaukotume kitų valstybių biudžetams, nes jose vis tiek turėtų tas pajamas apmokestinti. Pas mus būtų neapmokestintos, bet jie savo valstybėje turėtų deklaruoti ir apmokestinti. Kadangi tai mūsų pajamos, kadangi tai suderinta su Lietuvos banku ir dėl einamosios sąskaitos deficito, mes nutarėme, jog jeigu įmonės gauna paskolas iš užsienio ir už tas paskolas moka palūkanas, reikia jas apmokestinti pas mus. Neapmokestinti nutarėme tik tų, kurie gauna tiktai pagal Vyriausybės arba Finansų ministerijos įgalioto asmens sudarytą sąrašą ir iš tarptautinių finansų institucijų. Prašyčiau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto Vyriausybės pateiktam variantui. Suredaguota atsižvelgiant į visas pastabas, pasiūlymus ir svarstymui pateiktas jau naujai suredaguotas variantas.

PIRMININKAS. Taigi mes kalbam iš karto dėl dviejų įstatymų projektų – dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo dviejų straipsnių ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tas pats galioja abiem įstatymams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, o tada apsispręsti kalbėti, ar balsuojame šiandien dėl Prezidento teikiamos pataisos? Visi pritariam. Taigi galėtume sakyti, kad pritariame komiteto teikiamam Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24, 26 straipsnių papildymo įstatymo projektui ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2, 7 straipsnių papildymo įstatymo projektui. Dabar Prezidentūra formuluoja tikslų siūlymą dėl 2 straipsnio antrosios dalies dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo. Tai aiški formuluotė. Ar mes galėtume dabar šį įstatymą pasidėti prieš savo akis. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų paklausti, ar atsirastų dešimt Seimo narių, kurie manytų, jog mes turėtume dabar svarstyti šalies Prezidento, bent jau apsispręsti, dėl šalies Prezidento teikiamos pataisos? Kolegos, aš kviečiu balsuoti, ar atsirastų dešimt Seimo narių, kurie manytų, jog reikia mums apsispręsti dėl Prezidento teikiamos pataisos?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes jau svarstėme, mums nereikia grąžinti.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas dabar pasakė dar sykį komiteto nuomonę – Vyriausybė nepritaria, komitetas taip pat nepritaria šiam siūlymui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra šaltinių, nedengia. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar sykį balsuojame. Jeigu bus dešimt taip, už, tada mes kalbėsime dėl Prezidento teikiamos pataisos. Registracija posėdžio pradžioje ir dėl labai svarbių balsavimų. Tai yra tik dešimties paremiančių Seimo narių ieškojimas. Gerbiamieji kolegos, mėginkime registruotis.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai.

Kolegos, dar sykį klausiu, ar atsirastų posėdžių salėje dešimt Seimo narių, kurie manytų, jog reikia dabar svarstyti ir apsispręsti dėl Prezidento teikiamos pataisos dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio antrosios dalies kitokios redakcijos? 19 Seimo narių manytų, kad reikėtų svarstyti. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar yra Prezidentūros atstovas, kuris galėtų dar sykį argumentuoti? Nėra. Gerbiamieji kolegos, prieš jūsų akis yra šita pataisa, kuri yra labai aiškiai suformuluota, dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio antrosios dalies redakcijos. Kas paremtų, kas prieštarautų? Seimo narys J.Listavičius ir jo argumentai prieš šitą pataisą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau pranešėja minėjo, kad visų pirma nėra šaltinių, kuriais būtų galima kompensuoti tas biudžeto sumas. Kita vertus, dingtų kontrolė, o mes jau šiandien svarstėme įstatymo projektą dėl tų paskolų registravimo. Jeigu mes šiuo atveju priimtume tą nuostatą, tada išeitų, kad mes tam tikra prasme prisidėtume prie einamosios sąskaitos deficito didinimo ir kartu sudarytume sąlygas pažeidimams, naudojantis valiutiniais ištekliais. Taigi jau Vyriausybės, o kartu ir Seimo priimtos arba daromos projektų pataisos dėl paskolų registravimo pagal tai, iš kokių šaltinių jos teiktos ir kas jas registruoja, taip pat netektų prasmės. Ir tai būtų tam tikras, jeigu taip galima pasakyti, nuoseklumo ir jau formuojamos Vyriausybės kartu ir Seimo sistemos pažeidimas. Todėl aš negaliu pritarti šiai nuostatai ir kviečiu Seimo narius taip pat jai nepritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš jau anksčiau norėjau kreiptis į Seimą šiuo klausimu. Žiūrėkite, kokia šiuo metu kebli situacija. Ne viena užsienio valstybė (Danija, Prancūzija ir kt.) teikia mūsų studentams stipendijas. Studentai išvažiuoja, ten gyvena, ir tik po to, kai jie, baigę studijas grįžta, išaiškėja, kad jie neužmokėjo pajamų mokesčių už tą gautą stipendiją. Iš tikrųjų tai yra absurdiškas dalykas, kad žmogus, gavęs stipendiją iš užsienio juridinio asmens, turi dar mokėti mokestį, kurio jis neturi. Todėl aš norėčiau netgi vien dėl mūsų studentų interesų, o ir kitų, šitas įplaukas, kurias užsieniečiai mums suteikia, na, tai tegul džiaugiasi žmonės. Siūlyčiau pritarti Prezidento pataisai.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, aš paaiškinsiu.

PIRMININKAS. Be abejo, komiteto pirmininkės paskutiniai argumentai.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš labai atsiprašau, pono A.Raškinio, bet jis viską supainiojo. Čia visiškai niekuo dėtos studentų stipendijos, nes juridinių asmenų stipendijos neapmokestinamos, niekuo dėtos užsienio įmonės. Tik vienintelis dalykas, kad jeigu mūsų įmonės pasiskolintų iš užsienio įmonių, ne valstybė, o įmonės, tai palūkanas, kurias jie atiduoda užsieniui, turėtų apmokestinti. Jeigu mes šito nepadarytume, tai tie, kurie gaus užsienyje tas palūkanas, jie tenai į biudžetą sumokės. O mes ir Lietuvos bankas siūlo, kad mes neatiduotume visko jiems, o truputį pasiliktume mokesčių ir sau. Aš prašyčiau labiau rūpintis savo biudžetu.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dabar viskas aiškiau. Kviečiu registruotis. Kolegos, registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir tada apsispręsime dėl šalies Prezidento teikiamos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio antrosios dalies pataisos. Vyriausybė nepritaria, Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria, jūsų argumentai girdėti. Registruojamės.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau žiūrėti į dabar svarstomo įstatymo 1 straipsnį, kuriuo taisomas bazinio įstatymo 2 straipsnis, ir apsisprendžiame dėl šalies Prezidento teikiamos kitokios to straipsnio antrosios dalies redakcijos. Kas manytų, kad tokią pataisą, kurią teikia šalies Prezidentas, reikėtų priimti, balsuoja už, kas manytų kitaip, balsuoja kitaip, kolegos.

Už siūlymą – 20, prieš – 26, susilaikė 17. Taigi siūlymas dėl 1 straipsnio, dėl bazinio įstatymo 2 straipsnio, nepriimtas.

Gerbiamieji kolegos, kadangi nepriimtas šis siūlymas, tai nebus taisomi ir Juridinių asmenų pelno mokesčio bei Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo tam tikri straipsniai, kaip yra siūlęs Respublikos Prezidentas. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume laikyti bendru sutarimu, kad po svarstymo yra pritarta Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektui? Seimo narys K.Bobelis norėtų dabar kalbėti. Nežinau, ar galiu jums suteikti žodį.

Replika. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš tik norėjau padaryti tokią pastabą. Jeigu Prezidentas pateikė pasiūlymą ir jo institucija buvo informuota, kad tas pasiūlymas bus svarstomas, ir jų atstovas neatvyko, tada mes galėjome svarstyti ir priimti sprendimą. Bet jeigu Prezidentūra nebuvo informuota, kad jų pasiūlymas bus svarstomas, tai mes pasielgėme labai netaktiškai ir nekultūringai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taip taktiškai, kaip mes elgiamės su Prezidentūra, tai niekas, kolegos, nesielgia. Jiems yra išsiuntinėtos visos darbotvarkės, visi projektai yra žinomi, svarstant komitete atstovai dalyvavo, žinojo, kada bus svarstoma. Ir, gerbiamieji kolegos, argumentai taip pat buvo išdėstyti pakankamai aiškiai.

Taigi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 2 ir 7 straipsnių papildymo įstatymo projektui pritarta po svarstymo, tam tekstui, kurį teikia tik komitetas. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektui taip pat pritarta jau anksčiau, po svarstymo tam tekstui, kurį teikia komitetas, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-1513(2*). Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. P-1514(2*) (svarstymas)

Ir dabar 2-3a ir 2-3b dar vienas svarstymas – Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1513(2) ir Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1514(2). Svarstymas. Ir kalba pagrindinio komiteto pirmininkė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Parengta nauja Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo redakcija. Įstatymas buvo, bet dabar parengta nauja redakcija, kurioje sakoma, kad į valstybės iždo sąskaitą būtų įtrauktos visos valstybės lėšos ir visų valstybės pinigų fondų lėšos, kad vienoje sąskaitoje būtų centralizuota. Pone Olekai, neišsigąskit. Administravimas ir surinkimas lieka taip kaip ir dabar. Bet dabar laikė viename komerciniame banke ar kitame komerciniame banke, čia juk valstybės lėšos. Kad būtų centralizuotai tvarkoma, tiktai mes ilgai svarstėm, nuo kada tai turi daryti Lietuvos bankas, kad palaipsniui perimtų. Tai dabar suderinom ir su Lietuvos banku, ir su Taupomuoju, ir su Finansų ministerija, ir pabaigoje mes ten ir užrašėm, kad pasiruoštų šiais metais visą tvarką ir programą iki rugsėjo mėnesio ir kad iki kitų metų kovo mėnesio 15 d. Lietuvos bankas perimtų visą šitą funkciją, nes ir priklauso Centriniam bankui tai daryti. Bet ir Sveikatos draudimo fondo, ir “Sodros” administravimas lieka. Lieka tas viskas, kaip ir yra, ir mokesčiai jiems tiesiogiai eina, ir administravimas. Išskyrus centralizuotą valstybės pinigų laikymą, jeigu taip paprastai kalbėsime. Kiekviena įstaiga nebeturės šito. Turės tik atskiras sąskaitas už labai nedidelę lėšų sumą, pavyzdžiui, darbo užmokesčiui, jeigu reikia, išmokėti, komandiruotėms išmokėti arba kanceliarinėms prekėms pirkti, pieštukams ar kažkam. Todėl ir yra įrašyta, kad pagal Finansų ministerijos nustatytus limitus. Čia sutvarkyta taip kaip ir visur kitur, kad būtų užtikrinta normali finansinė drausmė. Mes šito reikalavom, tarp kitko, visi iš Vyriausybės. Prašyčiau pritarti tai naujai redakcijai.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia komiteto pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl įgyvendinimo įstatymo yra pasirengęs kalbėti Ekonomikos komiteto pirmininkas. Ar mes dabar apsisprendžiame dėl pagrindinio įstatymo, ar galėtume pakviesti pirmininką kalbėti iš karto? Ar ne? Ne. Gerbiamieji kolegos, taigi Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Reikia mums apsispręsti, ar pritariame po svarstymo, ar būtų norinčių kalbėti. J.Listavičius dėl pagrindinio įstatymo projekto.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybės iždo pakeitimo nuostatomis siekiama centralizuoti daugumos Lietuvos Respublikoje įstatymais įsteigtų pinigų fondo lėšų ir kitų valstybės piniginių išteklių kaupimą ir apskaitą Lietuvos valstybės iždo sąskaitoje. Kartu nustatyta valstybės biudžeto asignavimo perdavimo į fondus tvarka. Siūloma valstybės piniginius išteklius laikyti valstybės iždo sąskaitoje, atidaromoje Lietuvos banke, nustačius jos perkėlimo pereinamąjį laikotarpį.

Priėmus įstatymo projekto nuostatas, būtų centralizuotos daugumos fondų lėšos valstybės iždo sąskaitoje, būtų sudarytos sąlygos geriau tvarkyti lėšų išteklius valstybės mastu, sustiprinti fondo ir valstybės biudžeto lėšų naudojimo pagal paskirtį kontrolę. Todėl pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja. Kolegos, ar šiam apsvarstytam įstatymui galėtume pritarti? Pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.P-1513(2). Kolegos, šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1514. Kalbėti nori Seimo narys A.Šimėnas dėl šio įstatymo. Kviečiu jį į tribūną.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iždo sąskaitos perkėlimą iš Taupomojo banko į Centrinį banką galima vertinti kaip svarbų Taupomojo banko parengimo privatizuoti etapą, kartu ir viso finansinio sektoriaus reformavimo etapą. Iš tiesų svarbiausios valstybės lėšų sąskaitos laikymas privačiame komerciniame banke, viena vertus, yra susijęs su tam tikra rizika, kita vertus, tam bankui suteikiama tam tikra preferencija kitų komercinių bankų atžvilgiu. Tačiau iždo sąskaitos perkėlimas pakankamai sudėtingas procesas ir, manau, labai svarbu tinkamai jam pasiruošti ir vykdyti. Tam numatytas net vienerių metų laikotarpis iš tiesų nėra pernelyg ilgas, nes darbų yra daug ir jie labai sudėtingi. Per tą laiką reikia išspręsti, manau, tokias pagrindines problemas. Pirma, peržiūrėti ir numatyti patikimus teisinius barjerus, garantuojančius, kad pinigų emisijos klausimų sprendimas, kurį atlieka Lietuvos bankas, jokiu būdu negalėtų būti susietas kokiu nors būdu su galimomis iždo, kurį perima Lietuvos bankas, problemomis, kurių visais laikais buvo ir bus ateityje.

Antra, labai svarbu, kad Vyriausybė peržiūrėtų ir nustatytų iš tiesų tinkamą valstybės lėšų, esančių banko sąskaitose, valdymo tvarką, numatant skaidrų lėšų skyrimo, pervedimo ir ypač kontrolės sistemą. Kaip, pavyzdžiui, ji yra nustatyta Lietuvos banke. Tai, kad šiais metais skyrėme 100 mln. Lt biudžeto lėšų blogoms paskoloms grąžinti, daugiausia yra netinkamo valstybės lėšų, kurių valdymą… atliko Finansų ministerija, rezultatas. T.y. Finansų ministerija iki šiol itin blogai atliko tam tikras, na, sakykime, vos ne banko funkcijas, o perkėlus iždą jų dar padaugės.

Trečioji ir svarbiausia problema tiesiogiai siejasi su Lietuvos taupomojo banko problemomis. Iš tiesų šiuo metu Lietuvos taupomasis bankas, būdamas valstybės nuosavybė, buvo pavaldus Finansų ministerijai ir vykdė jos pavedimus. Todėl ir priekaištus dėl to, kad šis bankas dirba neefektyviai, būtų kur kas tikslingiau peradresuoti Finansų ministerijai, nes faktiškai šis bankas vykdė jos pavedimus.

Šiandien turime tokią situaciją. Iždo sąskaitoje lėšų apimtis svyruoja nuo 150 iki 200 mln. Lt, už jas Taupomasis bankas moka 4% palūkanų ir dėl to iždas pasipildo apie 10 mln. Lt., o Taupomasis bankas gauna savo ruožtu apie 12–15 mln.

Iždo lėšos yra svarbios ne tik Taupomojo banko pajamoms, bet dar svarbiau, kad tai lemia šio banko likvidumą. Šiuo metu Lietuvos taupomasis bankas yra įsigijęs apie pusę milijardo litų Vyriausybės vertybinių popierių. Perkėlus iždo sąskaitą, Taupomojo banko likvidumui užtikrinti reikės atitinkamai sumažinti Vyriausybės vertybinių popierių apimtis už 200 mln. Lt sumą ir Finansų ministerija vargu ar turės galimybių juos išpirkti. Todėl reikia aiškiai žinoti, kaip spręsime Taupomojo banko likvidumo problemą po to, kai mes perkelsime iždo sąskaitą. Tai yra labai rimtas dalykas.

Tačiau tai tiktai pirmasis etapas. Tam, kad Taupomasis bankas būtų sėkmingai privatizuotas, jis turės būti išvalytas ir skaidrus. Ir kaip yra neseniai pasakęs vienas bankininkas, reikės atverti teisybei akis. O teisybė tokia, kad Taupomuoju banku visos be išimties vyriausybės naudojosi iškilusioms finansinėms problemoms spręsti, t.y. lopyti, o lopams, kurių tikrai nemažai, irgi reikės lėšų. Su lopais Taupomojo banko niekas nepirks, o jeigu pirks, tai labai pigiai. Todėl Seimas, priimdamas tokį atsakingą sprendimą, turi garantuoti tinkamą tolesnę iždo perdavimo Lietuvos bankui kontrolę, kad būtų minimizuotos galimos negatyvios pasekmės, apie kurias čia buvo kalbėta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vis tiek mums dabar reikia apsispręsti, ar pritariame po svarstymo Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui. Prašyčiau sakyti savo nuomonę. Suteikiu žodį E.Kunevičienei.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Visai teisingai ponas A.Šimėnas išaiškino tas problemas. Mes jas irgi nagrinėjome Biudžeto ir finansų komitete, nagrinėjome ne kartą, darėme svarstymo pertrauką, vieną kartą buvome susitikę ir su Lietuvos banku, ir su Finansų banku, ir su Taupomuoju banku, kitą kartą buvome susitikę, dėl to, kaip ponas A.Šimėnas minėjo, mes numatėme galutinio perėmimo datą atidėti iki kitų metų kovo 15 dienos. O kad atsirastų maždaug pusės metų laikotarpis, kad mes galėtume įvertinti pasirengimą, numatėme, iki kada turi būti pasirengta, kad galėtume įvertinti, kad neatsirastų atsitiktinumo. Todėl labai prašyčiau pritarti tam įstatymo projektui po svarstymo. Viskas suderinta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti prieš. Ar tai reiškia mūsų bendrą sutarimą? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame po svarstymo Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.P-1514(2). Kolegos, kviečiu registruotis. Kanclerį taip pat.

Iš viso užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsuojame, kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam dabar svarstytam įstatymo projektui. Balsuoti pradėjome, kolegos. Už – 54, niekas neprieštaravo, 10 susilaikė. Taigi Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, mes šiandien taip sutartinai dirbame, kad net ir ne A.Kubiliui reikia daryti pertraukas. Kolegos, opozicija kartais būna pernelyg konstruktyvi ir tai trukdo įgyvendinti darbotvarkes. Kolegos, 16.00 Vyriausybės valanda. Dabar pertrauka.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Prašyčiau sėsti į savo vietas. Tęsiame posėdį. Mielieji kolegos Seimo nariai, prasideda Vyriausybės valanda, prašyčiau rengtis klausti ministrų kabineto. Taigi ketvirtadienio procedūra, seniai turėta procedūra, Vyriausybė. Kiek šiandien gali atvykti ministrų, visi svarbieji ministrai yra. Girdėjau, Ministras Pirmininkas kiek galėdamas taip pat skuba iš Amerikos. Kolegos, ar būtų norinčių daug klausti? Kolegos, primenu, kad iš pradžių klausti gali opozicijos lyderis arba opozicinių frakcijų seniūnai. Taigi kas klaustų iš socialdemokratų, iš LDDP pirmasis? J.Olekas užsiregistravęs pirmasis. Suteikiu jam žodį, bet tik vienas klausimas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui už teisę paklausti. Aš norėčiau paklausti švietimo ministrą. Mūsų susitikime mes išsiaiškinome aukštųjų mokyklų situaciją ir matėme, kad ji gana kritinė, kad joms trūksta finansavimo, valstybė liko skolinga už praėjusius metus. Taip pat matėme gana sudėtingą aukštesniųjų mokyklų situaciją, nes sumažinti biudžetai ir turbūt beveik trečdaliu sumažės priėmimas, galbūt tas jaunimas papildys nusikaltėlių gretas.

Bet mano klausimas yra dėl vidurinių mokyklų, ministre. Jūs turbūt gerai žinote, kad vienam moksleiviui naujiems vadovėliams įsigyti skiriama 20 litų, bet tų 20 litų neužtenka įsigyti naujiems vadovėliams, ypač tose mokyklose, kurios pereina prie dešimtmečio mokslo, dešimtoms klasėms. Jau šiandien, užsakant vadovėlius, tėvai turi pasižadėti, kad jie nupirks dalį vadovėlių savo vaikams. Taip pat nenumatyta, kad mokytojai turėtų naujus vadovėlius, jie taip pat turi pirktis. Ar jūs pajėgus pakeisti šią situaciją, kad tikrai moksleiviai būtų aprūpinti nemokamais vadovėliais ir kad mokytojai turėtų kaip mokymo priemonę tą vadovėlį, iš kurio dėsto, kad jiems nereikėtų pirkti?

PIRMININKAS. Ministras S.Šaltenis. Prašom. Atsiprašau, ministras K.Platelis.

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia aš noriu pasakyti dėl aukštesniųjų mokyklų. Toks plačiai skambantis priėmimas trečdaliu mažiau yra daugiau propagandinis pačių aukštesniųjų mokyklų skaičius. Niekas nesirengia trečdaliu šito priėmimo mažinti. Mes kaip tik ieškome būdų, kaip surasti vidinių rezervų, kad priėmimas nemažėtų. Žinoma, sekasi nelengvai.

Dėl vadovėlių. Dabar yra skiriami vienam mokiniui 22 litai, bet noriu priminti, kad vadovėlis turi tarnauti ketverius metus, vadinasi, tie 22 litai būtų skiriami ketveriems metams. Išeitų, kad vienam mokiniui skiriami 88 litai, nes tie senesni vadovėliai taip pat turi būti naudojami. Žinoma, to nepakanka, todėl mes pirmiausia stengsimės aprūpinti socialiai remtinus. Žinoma, skatinsime tuos trūkstamus vadovėlius įsigyti. Mes turime gyventi pagal galimybes, nors norai yra didesni.

PIRMININKAS. Papildomai klausti J.Olekas nenori.

J.OLEKAS. Noriu. Aš manau, kad man neatsakyta į klausimą, nes mes turime aiškiai atsakyti, ar mes nuperkame vadovėlius tiems vaikams, ar nenuperkame. Jūs, ministre, teisingai kalbate, kad gali tarnauti ketverius metus, bet dalis vadovėlių yra nauji, 10 klasėms jų nėra ir kitiems, dar net nepraėjo ketveri metai. Mes šiandieną iš esmės turime pasakyti, kad ir vidurinis mokslas iš dalies yra mokamas. Aš jau nekalbu apie pratybų sąsiuvinius, kuriuos taip pat perka tėvai. Jie kainuoja ne po litą, jie kainuoja dešimtis litų ir dar daugiau.

K.PLATELIS. Pasakyti, kad vidurinis mokslas mokamas, turbūt būtų per daug, nes vadovėliai yra viena nedidelė dalis tų kaštų, kurie tenka vienam mokiniui mokyti. Tačiau taip, visiems vadovėlių nepakanka, mes norėtume kuo daugiau jų nupirkti, bet nuperkame tiek, kiek galime.

PIRMININKAS. Žodį suteikiu Seimo nariui J.Karosui. Ruošiasi J.Listavičius.

J.KAROSAS. Aš norėčiau klausti gerbiamąjį premjerą. Žinau, kad jam po Amerikos bus sunkoka nusileisti (…), bet vis tiek. Kaip labai charakteringą aš norėčiau iškelti gerbiamojo Raškovskio iš Klaipėdos klausimą, kuris šiandien pasirodė spaudoje. Dabartinė Seimo ir Vyriausybės valdžia nuolatos kartoja, kad, palyginti su 1996 m., žmonių gyvenimas Lietuvoje pagerėjo. Pavyzdžiui, kad pensija 1998 m. padidėjo 26%. Gerbiamasis Raškovskis dabar gauna 46 litais daugiau negu anksčiau, bet šiuo atveju nekalbama apie antrąją dalyko pusę, būtent, kad už tokias pačias komunalines paslaugas gerbiamasis Raškovskis 1998 m. sausio mėnesį mokėjo 219 Lt 99 centus, o už 1999 metų sausio mėnesį už tas pačias paslaugas moka 279 Lt ir 5 centus. Skirtumas 59 Lt ir 6 centai. Prašau gerbiamąjį premjerą paaiškinti, ar tai, kad viena ranka duoda, o kita atima, vadintina žmonių gyvenimo pagerėjimu? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Ačiū už labai gerą klausimą. Apgailestauju, jog asmeniškai nesu susipažinęs su jūsų minimu piliečiu, kad gali būti, jog vienas ar kitas pilietis už komunalines paslaugas gali mokėti daugiau, bet dauguma pensininkų nemoka daugiau nei 20% pajamų. Kitas skirtumas yra padengiamas valstybės. Kaip tik ši programa labiausiai atitinka vyresnio amžiaus žmonių reikalavimus. Dėl to nesutikčiau, kad šilumos ar kitų komunalinių paslaugų kainų padidėjimas labiausiai palietė pensininkus. Man atrodo, labiausiai liečia ir palies jaunas šeimas. Vidutinė pensija 1996 m. buvo 211 litų. Šiuo metu yra apie 300 litų. Be abejo, aš sutinku, būtų gerai, jeigu per metus po du ar tris kartus padidėtų pensija, bet jos padidėja tiek, kiek mes uždirbame. Jos padidėja, ko gero, daugiau negu kaimyninėse valstybėse.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius dabar klausia. Ruošiasi A.Kašėta.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti ūkio ministro V.Babiliaus, ar yra peržiūrimi ir nagrinėjami nebaigtų statybų, vykdytų 1990–1998 m., užbaigimo ir išlaidų nebaigtoms statyboms pagreitinto sumažinimo klausimai? Kokiomis priemonėmis juos numatoma spręsti? Ačiū.

V.BABILIUS. Taip, mes turime duomenis ir registruojame nebaigtas statybas. Šitas darbas neseniai baigtas. Ūkio ministerijos strategijos principai yra tokie – maksimum stabdyti naujų statybų atsiradimą, maksimum baigti arba konservuoti senąsias statybas, jeigu jos netikslingos. Šitas darbas ir vykdomas. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta. Ruošiasi D.Aleksiūnienė.

A.KAŠĖTA. Mano klausimas gerbiamajam kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, dabar, kai Lietuvoje prasidėjo pilių atstatymo vajus arba planavimo atstatyti vajus, pradedant medine Anykščių rajone pilimi ir baigiant Žemutine pilim, norėjau paklausti, ar jūs nemanote, kad dabar ne pats geriausias laikas planuoti skirti lėšas ir nemažas lėšas? Iš viso Žemutinė pilis gali kainuoti iki milijardo litų, bent jau ne mažiau kaip 300 milijonų. Ar nemanote, kad kol kas reikėtų atsisakyti tokių planų, tuo labiau kad nėra surinkta pakankamai medžiagos, ypač apie pilies vidų, interjerą iš esmės jokios medžiagos nėra? Kokia jūsų nuomonė?

S.ŠALTENIS. Aš galėčiau pasakyti, kad medinių ar kitokių pilių… Jūs turite omeny pono Nefo iš Anykščių, kuris čia, matau, sėdi salėje, iniciatyvą pastatyti medinę pilį ir tokiu būdu pritraukti turistus ir kartu pagyvinti ir rajono ekonomiką. Aš manau, kad tai yra gera, puiki iniciatyva. Tokiu būdu atgaivinami amatai, sukuriamos darbo vietos ir, Dieve duok, kad tokių atsirastų. Ta pilis, jų skaičiavimais, kainuotų apie 600 tūkst. Lt. Jie rinktų pinigus ir čia savivaldybė savo ruožtu, manau, nelįstų į valstybės kišenę ir surastų.

Dėl Žemutinės pilies. Kaip tik šiuo metu, kai mes čia sėdime, Kultūros ministerijoje įvairių sričių specialistai susirinkę parengs visas prielaidas, apsvarstys, numatys, aptars, parengs projektus ir labai aiškiai numatys, kas turėtų būti toje Žemutinėje pilyje, kokios funkcijos ir per porą tris mėnesius bus galutinis atsakymas. Mes dirbame palengva, neskubėdami, nors mus kai kas labai smarkiai vertė, ragino ir per spaudą mus labai smarkiai mušė, kodėl mes nepuolame stačia galva atstatyti tų pilių, bet mes viską skaičiuojame ir po poros trijų mėnesių turėsime aiškų pilių vidaus panaudojimo projektą. Aš manau, kad ta pilis bus palengva atstatyta ir ji nekainuos milijardo. Mums tuos skaičiavimus pateikė specialistai. Mums padeda ponas A.Brazauskas ir kiti. Jų realiais skaičiavimais, kainuos apie 120 mln. Lt. Per daugelį metų, tai, matyt, nebūtų didelė suma, o apklausos rezultatai rodo, kad vis dėlto turbūt dauguma, daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių norėtų matyti atstatytą pilį kaip mūsų tokio pasididžiavimo simbolį. Taip pat Amerikos lietuviai irgi palaiko šitą idėją ir žada rinkti pinigus.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė. Ruošiasi A.Matulas.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Aš norėjau paklausti savivaldybių ministro gerbiamojo K.Skrebio, tačiau kadangi jis nedalyvauja, norėčiau galbūt atkreipti gerbiamojo premjero dėmesį ir paprašyti, kad jis pasakytų savo nuomonę dėl administracinės reformos, t.y. dėl savivaldybių kūrimo. Aš konkrečiai turiu omeny Elektrėnų ir Vievio savivaldybes. Iki 1998 m. pabaigos administracinės reformos projekte buvo numatyta įkurti dvi savivaldybes. Kai aš 1998 m. balandžio 16 d. paklausiau savivaldybių ministro apie šių savivaldybių įkūrimo galimybę, cituoju iš Seimo stenogramos, jis atsakė taip: “Aš galiu drąsiai pasakyti, tiek Elektrėnai, tiek Vievis, aš manau, kad visi šioje salėje sėdintys pritars, kad tai yra tos vietovės, tie miesteliai ar tos bendruomenės, kurios yra tikrai visiškai pasirengusios savivaldai ir tam tikros savivaldybės gali būti jose įkurtos”. Tačiau visiškai netikėtai gyventojams šių metų rudenį atsirado antras projektas, kuriame yra numatoma įkurti bendrą Elektrėnų ir Vievio savivaldybę. Šiuo metu aš gavau atsakymą iš ministerijos, kad bus atsižvelgta įkuriant šią savivaldybę į gyventojų apklausą, tačiau aš manau, kad apklausa neatitinka gyventojų nuomonės, nes iš tos teritorijos buvo apklausti 400 gyventojų, tarp jų 380 Elektrėnų savivaldybės ir 22 Vievio. O…

PIRMININKAS. Kolege, prašom formuoluoti klausimą.

D.ALEKSIŪNIENĖ. O klausimas buvo pateiktas toks: ar norite, kad jūsų teritorija įeitų į Elektrėnų savivaldybės teritoriją? Gyventojai surinko du tūkstančius parašų. Kaip jūs manote, ar nereikėtų ne tik apklausos telefonu duomenis įvertinti priimant šį sprendimą, gal būtų galima įvertinti ir surinktus gyventojų parašus? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, primenu, klausti 1 minutė!

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Taip, svarbiausias kriterijus, kuris nulems kurti ar nekurti atskirą savivaldybę, bus gyventojų nuomonė. Mūsų nuostata, jog administracinė reforma turi vykti laipsniškai ir pirmosios naujos savivaldybės atsiras iki kitų savivaldybių rinkimų. Bet jos bus įsteigtos tik ten, kur remia visos dabartinės savivaldybės gyventojai. Tai yra vienintelis ir pagrindinis kriterijus atrenkant pirmąsias savivaldybes bus gyventojų nuomonė. Kaip tik šiuo metu organizuojamos apklausos, jos, atrodo, artimiausiu metu turėtų būti apibendrintos ir Vyriausybė Seimui pateiks konkretų įstatymo projektą. Mes prieš balsuodami turėsime galimybę susipažinti su informacija, ką apie tai mano patys gyventojai. Šiuo atveju be gyventojų valios, be gyventojų nuomonės steigti naujas savivaldybes arba vykdyti kokias nors radikalias kitas administracines reformas mes paprasčiausiai neturime teisės. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A.Matulas. Ruošiasi P.Papovas.

A.MATULAS. Norėčiau paklausti gerbiamojo finansų ministro pono A.Šemetos. Keturi sveikatos ministrai ir kelios vyriausybės žadėjo panaudoti čekų kreditą. Tarp medikų sklando anekdotai dėl tų pažadų. Kiek žinau, dabar lyg ir vienintelė kliūtis yra Finansų ministerijos tam tikros keliamos sąlygos, nepriimtinos Sveikatos apsaugos ministerijai ir medikams. Gal galėtumėte pasakyti, kokios priežastys šiandieną trukdo pradėti naudoti šitą kreditą?

A.ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Kokių nors didelių priežasčių, trukdančių naudoti tą kreditą, iš tikrųjų nėra. Tačiau šio kredito linijos suma nebuvo numatyta šių metų valstybės investicijų programoje. Tam, kad tą kreditą būtų galima panaudoti, pirmiausia reikia, kad tie projektai, kuriuos numatoma finansuoti iš šios kredito linijos, būtų įtraukti į valstybės investicijų programą. Šiuo atveju tai Ūkio ministerijos dalykas ir, be abejo, pats Seimas yra nustatęs skolinimosi limitus, kuriais Vyriausybė turi vadovautis įgyvendindama valstybės skolinimosi politiką. Pats suprantate, jeigu yra 30 mln. kreditas, tai tam, kad nebūtų viršijami skolinimosi limitai, turėtų būti sumažintos kai kurios kitos investicinės programos tais metais, nes Seimo nustatyto limito mes negalime viršyti. Tokios yra priežastys, tačiau, aš manau, mes surasime tinkamą sprendimą. Su ministru L.M.Stankevičiumi jau esame aptarę galimus sprendimo būdus.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi J.Avyžius.

P.PAPOVAS. Mano klausimas taip pat finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, pagal biudžetinės sandaros ir šių metų patvirtintą biudžetą savivaldybės turėjo per mėnesį patvirtinti savo biudžetus, tačiau šešios savivaldybės nepatvirtino, dar kelios patvirtino deficitinį biudžetą. Mokytojams atlyginimai iki spalio, lapkričio mėnesio išmokėti pagal tą padidėjimą, kuris numatytas. Sakykite, ar jau teko nagrinėti, ir kadangi biudžeto pajamos nevykdomos, kokia parama teikiama dabar? Vis dėlto kas numatoma daryti, kad bent minimalius poreikius savivaldybės galėtų tenkinti?

A.ŠEMETA. Tų savivaldybių, apie kurias jūs kalbate, biudžetai per pastaruosius dvejus metus padidėjo, atrodo, nuo 55% iki 65%. Tai yra turbūt negirdėtas savivaldybių biudžetų augimas per tokį trumpą laikotarpį. Be abejo, mes suprantame, kad savivaldybių poreikiai yra didesni negu realios biudžeto galimybės, tačiau, kita vertus, mūsų manymu, būtina įgyvendinti ir taupymo programą, kad valstybės finansų sistema būtų stabili ir nebūtų jokio pagrindo kalbėti apie kokias nors krizes, kaip kartais bandoma daryti. Kalbant konkrečiai apie savivaldybes, tai jūs žinote, kad biudžete buvo numatytas rezervas savivaldybėms paremti tuo atveju, kai jos nevykdo biudžeto pajamų daugiau kaip 11 mln. litų. Šie kreditai yra suteikti savivaldybėms ir proporcingai paskirstyti pagal pajamų nevykdymą. Taip pat Vyriausybė numato paremti tas savivaldybes, kurios labiausiai nevykdo pajamų planų, ir suteikti beprocentes paskolas iš valstybės biudžeto. Tai bus padaryta dar kovo mėnesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Avyžius. Ruošiasi M.Briedis.

J.AVYŽIUS. Klausimą turiu ponui K.Plateliui. Pone ministre, ne taip seniai vienoje geriausių Lietuvos valstybinės televizijos laidų “Seimo savaitė” buvo parodytas liūdnai nuteikiantis siužetas, kaip šiemet buvo švenčiama Vilniuje vasario 16 d. Tas pats, be abejo, dėjosi ir kituose mūsų šalies miestuose. Net valstybės sostinėje į šios mums brangios valstybės šventės minėjimą nebuvo įtraukti platūs visuomenės sluoksniai, Vasario 16 d., kaip ir kitos valstybinės šventės, paliekamos švęsti tik valdžiai ir kariuomenei, o kiti valstybės piliečiai tomis dienomis lieka nuošalyje. Tačiau labiausiai mus turėjo sujaudinti ta minėtos televizijos laidos dalis, kur Vasario 16 d. buvo parodytos tuščios mokyklos, jose nevyko šventiniai renginiai mokiniams, jaunimas dar nebuvo atsikvošėjęs po Šv.Valentino dienai skirtų kvailiojimų. Galima pagalvoti, kad į Europą skubiai žengiančios valstybės sostinė – nemaloni išimtis, bet pasidomėjus paaiškėjo, kad ir daugelyje kitų Lietuvos mokyklų ši šventė buvo išprašyta už durų.

Šia liūdna proga prisimenu, kaip buvo švenčiamos valstybinės šventės tarpukario Lietuvoje. Tada Lietuvos Vyriausybė suprato, kokią reikšmę pilietiniam jaunimo ugdymui turi valstybinių švenčių šventimas, ypač mokyklinio amžiaus vaikams. Todėl Švietimo ministerija, įsakymu įpareigodama mokslo įstaigas švęsti valstybines šventes, nelaikė to demokratijos pažeidimu. Norėčiau šiuo klausimu išgirsti jūsų nuomonę. Ar Švietimo ministerija galvoja ir toliau palikti pilietiškumo ugdymą mokyklose savieigai, pasikliaudama vien geros valios mokytojais, kokių nedaug išliko po pusės šimtmečio tarybinės okupacijos? Ar mano imtis veiksmingesnių priemonių, kad mokyklos netaptų kosmopolitine dvasia išugdyto jaunimo peryklomis, o paruoštų Lietuvai sąmoningus, valstybiškai mąstančius piliečius, pasirengusius pavojaus valandą ginti Tėvynę?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad klausimui skirta viena minutė, ir aš ateityje nutrauksiu visus, kas kalbės ilgiau nei vieną minutę. Prašom, pone ministre.

K.PLATELIS. Ačiū. Be abejo, tai nėra tokie paprasti dalykai. Man lygiai taip pat neramu kaip ir jums dėl šių dalykų. Mes pilietinio ugdymo programą vykdome, rengiamas vadovėlis, rengiami mokytojai kursuose. Pagal mūsų nuostatą pilietinis ugdymas turėtų vykti ne tik specialių pamokų metu, bet ir visų pamokų metu. Taip pat teikiame įvairias rekomendacijas mokykloms dėl švenčių, tačiau taikyti prievartą, ypač turėdami galvoje dabartinius viešuosius diskursus mūsų visuomenėje, manome, būtų netikslinga, nes tai galėtų duoti atvirkštinių rezultatų.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis. Ruošiasi R.Zuoza.

M.BRIEDIS. Aš norėčiau paklausti ministro S.Šaltenio. Mano klausimas būtų turbūt daugialypis. Visai neseniai baigėsi Lietuvos knygų mugė, parodžiusi mūsų žmonių didelę pagarbą ir susidomėjimą nauja leidyklų produkcija. Aš norėčiau jūsų, ministre, paklausti, kaip tos lietuviškos knygos reprezentuoja mūsų valstybę užsienyje ir ką jūs numatote padaryti, kad šitos gražios ir, deja, brangios knygos greičiau pasiektų ir mūsų žmones kaime, kad jie galėtų jas skaityti? Ačiū.

S.ŠALTENIS. Aš galiu kartu su jumis pasidžiaugti ta knygų muge, kuri pranoko ir mūsų lūkesčius. Mes per tą knygų mugę juokavome, kad ir lietuvius, kaip ir žydus, galima pavadinti knygos tauta. Tai rodo, kad iš tikrųjų yra bendras kultūros atgimimas. Mes akcentuojame ekonominius sunkumus, bet iš tikrųjų vyksta kultūros atgimimas. Knygų mugė yra dalis tos kultūros politikos, tos sistemos, kurią, tarkim, šitoje lietuviškos knygos propagavimo srityje mes darome. Kitais metais tokios knygų mugės vyks reguliariai. Kitąmet irgi bus vasario mėnesį. Aš manau, bus dar įstabesnė knygų mugė. Be to, didžiulis mūsų rūpestis yra rengti vertėjus, kurie verstų iš lietuvių kalbos į užsienio kalbas. Mes turim apmokyti juos. Rengiamės organizuoti kursus, stovyklas. Toms stovykloms galėtų padėti tas Užtrakio dvaras Trakuose. Be vertėjų mes nepajudėsim į priekį. Galiu pasidžiaugti, kad vakar Vyriausybė patvirtino regionų kultūros įstaigų plėtros programą. Toje programoje kaip tik numatyti kaimo bibliotekų gaivinimo būdai, numatyti tam tikri finansai. Aš džiaugiuosi, kad ir ponia E.Kunevičienė, ir kiti Seimo nariai tą programą remia. Aš manau, kad knyga mums, mažai lietuvių tautai, bus reikalinga kaip ir duona ant stalo. Aš manau, kad ji pasieks ir kaimo, ir miesto žmones.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza. Ruošiasi A.Bartkus.

R.ZUOZA. Norėčiau paklausti Ministro Pirmininko, kadangi nėra sveikatos apsaugos ministro. Tai iš tiesų jaudina ir visą visuomenę, ir sanatorijų gydytojus. Klausimas dėl sanatorijų likimo – Birštono, Druskininkų, taip pat Palangos sanatorijų. Gal jūs esat informuotas, kad ligonių kasos iki šiol nėra pasirašiusios sutarčių su sanatorijų vadovais dėl šių sanatorijų aprūpinimo ligoniais, kaip numato ligonių kasos. Vis dėlto sanatorijos yra ūkiniai subjektai, kurie taip pat turėtų planuoti savo veiklą. Iš tiesų yra labai kritiška tų sanatorijų padėtis. Ką vis dėlto galvoja Vyriausybė apie tų sanatorijų išlikimą? Ar jos vis dėlto turėtų persiorientuoti į poilsio namų verslą, kad taptų vien tik poilsio namais, ar vis dėlto kažkiek sanatorijų turėtų likti kaip sveikatos gerinimo objektai? Kaip joms planuoti savo veiklą, nes jūs gerai suprantate, kad aplink jas yra ir visa infrastruktūra su miestais, su darbo vietomis ir kitais dalykais? Ir kita šito klausimo dalis. Mes visą laiką kalbėjom ir apie vaikų sveikatos gerinimą. Ar vis dėlto kaip vienas iš lėšų šaltinių vasarą užimti vaikus, organizuoti jų poilsį ir gerinti sveikatą galėtų būti ligonių kasų lėšų, tų lėšų, kuriomis nesinaudoja vaikų tėvai, panaudojimas? Dėkui.

G.VAGNORIUS. Mes mielai pritartume jūsų siūlymui panaudoti dalį lėšų, kuriomis nepasinaudojo suaugusieji, ir jas skirti vaikams, ypač vasaros metu. Mes būtinai apsvarstysim šitą siūlymą. Aš tikiuosi, kad sveikatos apsaugos ministras tam pritars.

Dėl sanatorijų. Mes neketinam daryti kokių nors skubotų radikalių sprendimų. Mes suprantam, jog turėtų gyvuoti tos sanatorijos, kurios turi pakankamai klientų. Vis tiek ateityje mes turėsim orientuotis į tuos žmones, kurie nori lankytis vienoje ar kitoje sanatorijoje. Vis dėlto neišvengiamas yra pereinamasis periodas ir mes negalim šių sanatorijų išmesti į tokią sunkią konkurencinę kovą, juo labiau kad tai nėra vien tiktai komerciniai santykiai. Tai laipsniškas procesas. Bet mes skatinsim sanatorijas kovoti, siekti, jog jose apsilankytų kuo daugiau žmonių. Pagal tai mes turėsim vertinti ir piniginių lėšų skyrimą. Ačiū.

R.ZUOZA. Jeigu galima būtų dar patikslinti arba atkreipti premjero dėmesį, kad vis dėlto…

PIRMININKAS. Patikslinti galima. Prašom. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Dėkui. Kad vis dėlto ligonių kasos… galbūt jūs galėtumėt įpareigoti ar ligonių kasų vadovus, ar sveikatos apsaugos ministrą… jos turėjo sutartis pasirašyti vis dėlto iki sausio 1 dienos. Dabar artėja balandis, o sutartys su sanatorijomis nepasirašytos. Yra tik garantiniai raštai, kad jos garantuoja tokį ligonių kiekį. Taigi aš turiu tiktai prašymą atkreipti dėmesį į tą dalyką.

G.VAGNORIUS. Ačiū. Aš būtinai pasiaiškinsiu su sveikatos apsaugos ministru. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi K.Trapikas.

A.BARTKUS. Aš turiu klausimą finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, oponentų esate vadinamas kalčiausiu už akcizų pakėlimo inicijavimą ir pajamų už akcizus sumažėjimą. Mūsų duomenimis, jau vasario mėnesį pajamos už akcizus pradėjo didėti. Kokios tolesnės perspektyvos? Ar planuojate surinkti numatytas pajamas už akcizus? Jeigu galima, dar antrą klausimą, kuris labai svarbus Lietuvai. Eskaluojama mintis, kad Lietuvą neva ištiko finansų krizė. Gal tiesiai pasakykit, kad ir mes, ir opozicija girdėtų ir įsitikintų, ar yra krizės požymių, o jei nėra, ar yra kokių nors laikinų sunkumų ir kaip tuos laikinus sunkumus numatot įveikti? Labai ačiū.

A.G.ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Dėl akcizų. Iš tikrųjų vasario mėnesį pajamos už akcizus padidėjo ir vasario mėnesį iš akcizų buvo surinkta 13 mln. Lt daugiau negu sausio mėnesį. Kai kurių akcizų grupių pajamos išaugo labai smarkiai. Pavyzdžiui, akcizų už tabako gaminius pajamos išaugo, palyginti su sausiu, daugiau kaip 60%. Taip pat stabilizavosi “Mažeikių naftos” mokami akcizai. Jeigu sausio vasario mėnesį Mažeikiai mokėjo po 1–2 mln. Lt akcizų per dieną, tai kovo mėnesį stabiliai yra mokami 5–6 mln. Lt akcizų per dieną, t.y. ta norma, kurią “Mažeikių nafta” turėtų mokėti, kad būtų įvykdytas akcizų pajamų planas. Dėl to aš manyčiau, kad ta duobė, kuri paprastai būna sausio vasario mėnesį, jau yra pasibaigusi ir kovo mėnesį pajamos iš tikrųjų jau stabilizavosi. Manyčiau, kad tą tam tikrą atsilikimą, kuris buvo sausio vasario mėnesį, mes palaipsniui sugebėsime įveikti ir biudžetas bus vykdomas.

Dabar dėl krizės arba ne krizės. Aš tikrai nesutinku su oponentais, kurie kalba apie krizes. Šiuo atveju palyginkim net ir biudžeto pajamas. Per du mėnesius Lietuvoje surinkta 11% metinio biudžeto pajamų, tuo tarpu Estijoje per tuos pačius du mėnesius buvo surinkta 10,4% metinių pajamų, Latvijos skaičiai irgi yra panašūs. Kitaip sakant, kalbėti apie kažkokią ypatingą padėtį Lietuvoje, palyginti su kaimynais, tikrai nėra jokio pagrindo. Finansavimas yra perduodamas… iki šios dienos yra finansuota jau 70% numatytų ketvirčio išlaidų. Beje, noriu pasakyti, kad per pirmąjį ketvirtį faktinės išlaidos visada būna mažesnės negu planuota. 1997 metais faktinės išlaidos sudarė 82% numatytų per ketvirtį, 1998 m. – 89%. Kovo 18 d. mes jau esam finansavę 70% ketvirčio išlaidų, taigi finansavimo lygis iš esmės yra toks pat kaip ir ankstesniaisiais metais. Dėl to aš manyčiau, kad tikrai nėra pagrindo šnekėti apie kažkokią finansų sistemos krizę. Taip, sausio-vasarį mėnesį buvo tam tikrų sunkumų, tačiau jie yra palaipsniui įveikiami.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas dar norėtų plačiau.

G.VAGNORIUS. Tai labai svarbus klausimas. Apgailestauju, jog mes kartais neatsargiomis kalbomis galim padaryti žalos savo valstybei, patys sau. Pateiksiu keletą skaičių. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pramonės produkcijos sausio-vasario mėnesiais parduota tiek, kiek ir praeitais metais. Na, jeigu būtume visiškai tikslūs, 0,2% mažiau. Ar tai galima vadinti krize? Gal kas norėtų krizės Lietuvoje, bet tik ne Lietuvos piliečiai. Krizė yra ne Lietuvoje. Krizė yra kaimyninėje Rusijoje ir kai kuriose kitose kaimyninėse valstybėse. Taip, dėl krizės Rusijoje prekyba su ja sumažėjo kelis kartus, bet ne dėl krizės Lietuvoje, kurios nėra, bet dėl krizės Rusijoje. Taip, prekyba su Rusija sumažėjo, ir dėl to patyrė nuostolių Lietuvos įmonės, patyrė nuostolių, be abejo, ir nacionalinis biudžetas, bet Lietuvoje nėra finansų ir pinigų krizės. Mes sugebėjome išlaikyti Rusijos finansų ir pinigų krizės spaudimą. Užuot gyręsi, džiaugęsi, skelbę pasauliui, kad Lietuva pajėgia išlaikyti kaimyninių valstybių krizę, mes kartais savo kalbomis lyg ir bandome provokuoti tokių reiškinių atsiradimą. Nėra Lietuvoje finansų ir pinigų krizės. Yra tik įmonių ir valstybės biudžeto patiriami nuostoliai dėl krizės kaimyninėse valstybėse, bet išliko stabili finansų ir pinigų sistema, ir noriu tikėti, kad ji išliks, nebent mes patys savo kalbomis ką nors išprovokuotume.

Baigdamas noriu pabrėžti, jog sunkiausias laikotarpis, susijęs su krize Rusijoje, jau yra iš esmės įveiktas. Mes nuo praėjusių metų liepos mėnesio išlaikėme patį sunkiausią Rusijos finansų krizės spaudimą Lietuvai. Faktiškai mes jau pakilome iš tų rūpesčių, kurie atsirado dėl kaimyninės valstybės problemų. Ir tikrai keista, kad tada, kai mes įveikėme visus sunkumus, išėjome į tiesiąją, mes pradedame kalbėti apie tariamus kokius nors finansų sistemos pasikeitimus. Aš labai prašyčiau, nuoširdžiai prašyčiau, jeigu reikia, kritikuokite Finansų ministeriją, kritikuokite Vyriausybę, bet aš labai prašau nemenkinti valstybės, nes tai iš tikrųjų mums visiems gali brangiai kainuoti.

PIRMININKAS. Dėl finansų padėties patikslinamąjį klausimą norėtų pateikti Seimo narys K.Šavinis. Prašom. Dėl to paties klausimo. Ne? Tada aš negaliu jums suteikti žodžio. Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi R.Rastauskienė.

K.TRAPIKAS. Iš tikrųjų finansų problemų Lietuvoje yra labai daug. Pavyzdžiui, teismo antstoliai jau kelias savaites yra areštavę akcinės bendrovės “Lietuvos energija” sąskaitas. Iki šios dienos ši įmonė nesudarė taikos sutarties su Ignalinos atomine elektrine, nes įmonė nesugeba sumokėti kelių šimtų milijonų litų už gautą elektros energiją. Gerbiamasis ūkio ministre, kada jūs pagaliau įvesite sau pavaldžiose ūkio įmonėse drausminę tvarką, kad tikrai tokia svarbi strateginė įmonė, kaip Ignalinos atominė elektrinė, galėtų normaliai dirbti?

V.BABILIUS. Šiandien yra parengta taikos sutartis, pagal kurią per dešimt dienų “Lietuvos energija” daugiau kaip per pusę sumažins įsiskolinimą atominei elektrinei. Tam reikalui panaudotas skolos, kuri pripažinta valstybine skola “Lietuvos energijai”, rezervas. Mes sutvarkėme mokesčius atominei elektrinei, valstybinės skolos sąskaita suteikėm galimybę atominei elektrinei įforminti kreditą už 135 mln. ir kritiška padėtis atominėje elektrinėje yra visiškai likviduota.

Toliau. Pinigai, gauti iš Baltarusijos, bus paskirstyti dviem kryptimis: viena kryptis – dar šį ketvirtį yra viena paskola, kurią reikia grąžinti (…) bankui 60 mln., o kiti pinigai bus skirti atominės elektrinės skolai mažinti. Matote, atsidarė dvi valstybės juodos skylės… pripažinta skola … mano kolega ministras negalėjo iš karto paimti tokią sumą ir atiduoti, aš visiškai suprantu, jis negalėjo, procesas tęsiasi. Skaičiai? 320 mln. valstybės skolos, už kurią jūs balsavote.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė. Aš labai atsiprašau, finansų ministras keliais žodžiais.

A.G.ŠEMETA. … kad iš tų 320 mln. skolos “Lietuvos energijai” jau yra padengta didžioji dalis ir šiandien yra likę tik 135 mln. litų iš visos skolos. Skolą buvo numatyta padengti metų pabaigoje, tačiau atsižvelgiant į “Lietuvos energijos” padėtį ta skola buvo padengta daug anksčiau negu buvo pradžioje planuota. Tai irgi rodo valstybės finansų galimybes.

PIRMININKAS. Dabar jau tikrai Seimo narė R.Rastauskienė. Ruošiasi S.Kaktys.

R.RASTAUSKIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, ar neleistumėte man paklausti ir premjero, ir žemės ūkio ministro, nes ponas A.Kubilius yra man pasižadėjęs grąžinti skolą iš praėjusio posėdžio, kai negalėjau paklausti?

PIRMININKAS. Man tikrai nelabai svarbu jūsų skolos su A.Kubiliumi. Per vieną minutę ką jūs norite, tą klauskite.

R.RASTAUSKIENĖ. Gerai. Pone premjere, žinoma, kad labai malonu matyti jus atvykusį tiesiai iš lėktuvo į Vyriausybės valandą. Labai pritarčiau jūsų pozicijai dėl kalbų apie krizę. Man atrodo, kad labai geras pavyzdys visiems mums Lietuvoje būtų Estijos Prezidento L.Meri kalbėjimas apie panašias problemas Estijoje. Siūlyčiau paskaityti.

Mano klausimas, aišku, būtų apie jūsų kelionę į Vašingtoną. Mus pasiekė gana neblogos žinios dėl perspektyvų Lietuvai tapti NATO nare. Gal pradžiugintumėte ir jūs kokiais nors gerais pranešimais? O žemės ūkio ministro noriu paklausti dėl tų nelaimingų pieno vonių. Dėl tų nelaimingų pieno vonių, dėl kurių visa Lietuva piktinasi, kodėl skirtingų rūšių pienas supilamas į vieną vonią ir žmonės to niekaip negali suprasti supirkimo punktuose. Žinau, kad tai perdirbėjų reikalas, bet vis dėlto ir jūs turbūt turite savo nuomonę. Aš manau, kad ir NATO, ir pieno vonios yra svarbūs klausimai.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji ministrai.

G.VAGNORIUS. Jeigu opozicija leistų atsakyti, pateiktume kai kuriuos paaiškinimus. Mūsų vizitas JAV buvo sėkmingas ir šie įvykę aukščiausio rango susitikimai liudija Lietuvos pasiektus pažangos vertinimus. Tai buvo pabrėžta visuose susitikimuose, jog Lietuva per pastaruosius metus padarė apčiuopiamą pažangą ir ekonomikos srityje, taip pat stabilizuodama vidaus politinę padėtį, palaikydama gerus kaimynystės santykius, kuriems reikia daug pastangų, ir teisingai stiprindama ginkluotojų pajėgų sistemą.

Mes gavome aiškų patvirtinimą, jog Lietuva yra tvirta ir neabejotina kandidatė į NATO. Tai buvo pasakyta ne dviprasmiškai, o pakankamai aiškiai. Manau, labai vertingas, atspindintis Vašingtono ir ne tik Vašingtono, bet ir kitų valstybių nuotaikas, yra bendras Valstybės departamento ir Lietuvos Vyriausybės vadovų pareiškimas, kuris yra pakankamai aiškus signalas tiems, kurie nori išgirsti visų mūsų nuomonę, jog niekas, jokia valstybė negali sustabdyti natūralaus proceso.

Taip pat buvo labai svarbu tai, kad susitikimuose Valstybės departamente, taip pat su viceprezidentu, mes turėjome galimybę aptarti ir konkrečius projektus bei aptarti, kaip mes turėtume koordinuoti bendradarbiavimą. Drįstu teigti, jog paliestos temos, taip pat ir tos, kurios viešai neskelbiamos, liudija tai, kad bendradarbiavimas tarp JAV institucijų ir Lietuvos institucijų perauga į aukštesnės kokybės lygį. Tai labai svarbu, mes tą turime panaudoti, be abejo, pirmiausia Lietuvos valstybės interesams, taip pat ir Europos saugumo ir stabilumo didinimo interesams. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone žemės ūkio ministre, pieno vonios.

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų naujos pieno supirkimo taisyklės praėjusiais metais sukėlė nemažai nesusipratimų ir priekaištų iš gyventojų. Tačiau aš noriu pasakyti ir kitą dalyką. Tai, kad pieno riebumą, sakykim, dabar nustato valstybinė įmonė “Pieno tyrimai”, davė ir teigiamų rezultatų, nes beveik 67 mln. padidėjo gyventojų pajamos, tačiau reikia suprasti ir kitą dalyką, prie kurio mes labai intensyviai dirbame. Šiuo metu kainos yra nustatytos sausio – balandžio mėnesiams, kartu rengiamas ir taisyklių patikslinimas, į kurį esame įtraukę ir Žemės ūkio rūmus, ir maksimaliai į tuos pasiūlymus bus atsižvelgta. Be šitų dalykų dėl pieno kokybės Vyriausybė yra priėmusi daug sprendimų. Pavyzdžiui, iš Kaimo rėmimo fondo kompensuoti 40% už melžimo, šaldymo įrangos įsigijimą. Be abejo, tai irgi padės gyventojams turėti geresnės kokybės pieną.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi K.Šavinis.

S.KAKTYS. Aš norėjau pratęsti Seimo nario A.Bartkaus klausimą ir paklausti gerbiamojo premjero. Jūs sakėte, kad dėl Rusijos finansinės ekonominės krizės sunkiausias laikotarpis yra įveiktas, bet kartu pažymėjote, kad šitos kaimyninės valstybės problemos turėjo įtakos Lietuvai. Viskas kyla dėl neaiškumo ir gyventojai norėtų žinoti tikslesnius duomenis, pavyzdžiui, kokioms prekėms, paslaugoms turėjo įtakos Rusijos krizė, kokioms ūkio šakoms, kokia apimti. Tiesiog iš to nežinojimo kyla daugelis abejonių. Ar Vyriausybė negalėtų pateikti išsamesnių duomenų, nepaisant to, kad Vyriausybės krizė Lietuvai ir negresia, bet vis tiek galėtų pateikti tam tikrų galimų prieškrizinių priemonių programą, kad Lietuvos gyventojai būtų ramūs, jog Vyriausybė žino tiek kaimyninės šalies įvykių įtakos Lietuvai apimtis, tiek ir pati valstybė žino, ką reikėtų daryti, jeigu ateity…

PIRMININKAS. Kolega!

S.KAKTYS. …tokie dalykai pasikartos?

PIRMININKAS. Kam klausimas?

S.KAKTYS. Aš klausiau premjero.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Mes jau pirmomis Rusijos krizės dienomis sakėme ir tą patį tvirtiname dabar, jog Lietuvos įmonės patyrė ir patirs nuostolių dėl krizės kaimyninėje Rusijoje, jog patirs nuostolių ir Lietuvos nacionalinis biudžetas. Nuostoliai neišvengiami. Aišku, mes dar neturime suskaičiavę galutinių nuostolių, bet jie yra apčiuopiami ir galime įsivaizduoti, kad jeigu ne ši finansų krizė Rusijoje, tai mūsų nacionalinio biudžeto augimas galėtų būti neabejotinai 5-10% didesnis. Mūsų biudžetas, be abejo, sumažėjo nuo 5% iki 10%. Kai kurios įmonės patyrė skaudžių nuostolių, bet mes, svarbiausia, atlaikėme mūsų Lietuvos finansų ir pinigų sistemos stabilumą. Ir tai yra labai svarbu.

Aš su jumis sutinku, jog trūksta informacijos. Pagaliau mes negalime susitaikyti su tuo ir skelbti, jog jau nieko geriau negalime padaryti. Dėl to kitą trečiadienį Vyriausybė specialiai vieną valandą skirs praėjusių metų liepos mėnesį priimtos Rusijos finansų krizės pasekmėms sušvelninti konkrečių priemonių programos vykdymui. Mes išanalizuosime kiekvieną iš 42 praėjusiais metais priimtų antikrizinių priemonių. Mes išklausysime visų ministerijų informaciją, kaip tos priemonės yra įgyvendintos ir kaip jos efektyviai veikia. Taip pat išnagrinėsime galimybę galbūt kai kurias priemones sustiprinti ir galbūt imtis papildomų, kokių nors naujų finansinių, ekonominių priemonių, kurios leistų kiek įmanoma šiomis sąlygomis palengvinti šias pasekmes. Aš tikiuosi, kad šiame posėdyje taip pat dalyvaus žiniasklaidos atstovai. Mes norime, jog tai padėtų užpildyti taip pat ir informacijos stokos spragą. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Paskubėjau baigti diskusiją. Jeigu visi būsite išsitrynę, kolegos, tai prašom tada mane keikti. Gerbiamasis Sekretoriate, prašom gelbėti.

Kolega Šavini, aš suteikiu jums žodį per vidurinį mikrofoną, o kviečiu ruoštis Seimo narę M.Šerienę.

K.ŠAVINIS. Klausimas premjerui. Jau praėjo beveik metai nuo to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybės atstovo institucija neteisingai sutapatinta su apskrities administracijos viršininko institucija, tačiau Šiaulių apskritis iki šiol neturi Vyriausybės atstovo, o pažeidimų leidžiant teisės aktus savivaldybėse galima matyti iš čia, iš Vilniaus, nenuvažiavus į vietą. Kada bus paskirtas Vyriausybės atstovas Šiaulių apskričiai?

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Konstitucinio Teismo sprendimas ir reikalavimas yra griežtai vykdomas. Mes atskyrėme Vyriausybės atstovą nuo apskričių viršininko administracijos ir beveik visur yra paskirti Vyriausybės atstovai. Aš tikiu, jog artimiausiu metu Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija pateiks ir likusias kandidatūras.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė. Ruošiasi G.Kirkilas.

M.ŠERIENĖ. Mano klausimas ūkio ministrui V.Babiliui. Šiandien prie Seimo piketavo “Žalgirio” gamyklos darbuotojai. Ten daug plakatų buvo skirta jums. Įdomu, ar buvo kas nors iš jūsų ministerijos susitikę šiandien su tais žmonėmis, ar jums žinomos jų problemos dėl privatizavimo bei kitos? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Praėjusiais metais “Žalgirio” gamyklos valstybinės akcijos buvo parduotos. “Žalgirio” gamyklą įsigijo privatus asmuo. Šiuo metu Ūkio ministerija veda derybas su savininku dėl kredito suteikimo jam, nes jis pateikė eksporto apyvartinėm lėšom kreditą… jis pateikė neblogus popierius apie realius kontraktus jų produkciją parduoti į užsienį. Mūsų Pramonės departamentas ir Eksporto bei importo draudimo kompanija dirba su šita gamykla, kad suteiktų jiems apyvartinių lėšų, nors ten valstybės akcijų nėra.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui G.Kirkilui. Ruoštis kviečiu J.Dringelį.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Bet aš vis dėlto turiu konstatuoti, kad dalis linkėjimų, kuriuos čia pasakė jūsų frakcijos kolegos, vis dėlto galėtų būti pateikti jūsų frakcijos posėdyje, o ne Vyriausybės valandos metu.

Aš norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Tikrai smagu, kad jūs atvykote iš Vašingtono ir ten viskas buvo gerai. Bet, kiek man žinoma, jau daugiau kaip pusę metų atidėliojamas jūsų vizitas į Maskvą. Jūs pripažinote, kad yra didelis Rusijos krizės poveikis mūsų ekonomikai, kad yra problemų, kaip jūs turbūt žinote, ir mūsų pervežėjams, ir žemdirbiams, ir mūsų produkcijos eksportuotojams į Rusiją. Būtų labai įdomu sužinoti, ar šitas vizitas yra atidėliojamas, ar jis neįvyksta dėl Rusijos kaltės, ar dėl mūsų kaltės, ar dėl kokių nors priežasčių? Kodėl nei visuomenė, nei Seimas nėra dėl to informuojami, nes tai vis dėlto yra labai svarbus dalykas, o mūsų santykių su Rusija poveikį jūs tik ką pripažinote? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Labai ačiū. Vizitui reikia abiejų pusių sutarimo. Lietuva yra pasirengusi vizitui į Rusiją, tačiau mes, vykdami į Jungtines Amerikos Valstijas, nesam gavę jokių išankstinių sąlygų, todėl vizitas ir įvyko. Jam buvo ilgai rengiamasi, bet jis buvo tinkamai parengtas ir tai liudija susitikimo rezultatai. Vizitą į Maskvą šiuo atveju, man atrodo, stabdo ne Lietuva, bet kai kurios sutarčių nuostatos, kurios ateina iš Rusijos. Tai nereiškia, jog mes nesiekiame vizito į Maskvą ir nesiekiame pasirašyti jau parengtų viso didelio paketo sutarčių. Tuo aš noriu pasakyti, jog vyksta derybos dėl bendradarbiavimo sutarties su Kaliningradu ir Lietuvos regionais kai kurių nuostatų. Mes turime ginti Lietuvos interesus, turime ginti šalies piliečių interesus, ir mes negalime, pavyzdžiui, padaryti kokių nors skubotų nuolaidų. Mes esame pasiūlę kompromisinius sprendimus ir tikriausiai esame pasiūlę netgi daugiau negu tokiu atveju derėtų, bet mes tikimės, jog artimiausiu metu panašius žingsnius žengs ir Rusijos užsienio reikalų ministerija ir mums pavyks iki galo suderinti iš esmės parengtą likusios sutarties tekstą. Kai tik bus padaryta, manau, kliūčių susitikimams neliks. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinis trumpas klausimas. Seimo narys J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis žemės ūkio ministre, vakarykščiame susitikime su Prezidentu pristigome laiko žemės ūkio problemoms. Žemės ūkio padėtį Jo Ekscelencija apibūdino kaip tragišką. Kokias problemas jūs matote šiai padėčiai apibūdinti ir kaip tas problemas ketinate spręsti? Ačiū.

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą. Žemės ūkio situacija niekada nebuvo lengva, kiek aš atsimenu, 22 metus dirbdamas žemės ūkyje. Aš įvertinčiau tą padėtį galbūt kaip sudėtingą. Situacija nuolatos nagrinėjama ir stebima Vyriausybės. Ypač daug sudėtingumų atsiskaitant su žemdirbiais. Dar gruodžio mėnesį apsvarstėme šią situaciją, taip pat rimtai dirbama ir apskrityse. Tą patį darbą mes vakar atlikome ir Seimo Kaimo reikalų komitete, rezultatai turi tendenciją gerėti. Atsiskaitymas su žemdirbiais gruodžio pabaigoje buvo 356 mln., o šiandien yra sumažėję 120 mln. Taip pat esame numatę priemones kitame Vyriausybės posėdyje, yra parengta ir numatyta apsvarstyti daug priemonių. Šiuo atveju pasakyčiau, kad esame apsvarstę ir situaciją, susijusią su atsiskaitymu už cukrinių runkelių supirkimą ir akcizų apmokėjimu, esame aptarę ir šitie klausimai bus sprendžiami. Tie dalykai taip pat buvo apkalbėti kartu su finansų ministru bei premjeru ir atsiskaitymas už akcizų apmokėjimą numatytas etapais, įvyks ne vėliau kaip iki kovo 25 d., t.y. 34 mln. bus sumokėti. Dėl atsiskaitymo Žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo agentūros už supirktus grūdus. Irgi yra visos realios galimybės iki balandžio 15 d. atsiskaityti 48 mln. Aš pasakyčiau, kad nepaisant pakankamai sudėtingos situacijos, šiek tiek eksportui įtakos turi ir Rusijos krizė, manau, kad žemdirbiams bus suteikta ši pagalba. Vyriausybės sprendimu išmokant tas sumas, kurias aš minėjau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės narių paklausė 10 pozicijos ir 8 ne pozicijos atstovai. Pone premjere, gerbiamieji ministrai, labai ačiū. Vyriausybės valanda baigiama.

Su jumis, kolegos, noriu tartis. Šiandieną mes turėjome daug pertraukų, tai gal galėtumėte sutikti, kad 15 minučių pertraukos nedarom. Tada klausiu. Matau Prezidento patarėjos referentą ir visus kandidatus į Apeliacinio teismo teisėjus. Ar galėtume imti šį klausimą, ar reikėtų mums atkelti Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektą? Kolegos, kokia būtų jūsų nuomonė? Iš eilės.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" projektas Nr.P-1663 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, Respublikos Prezidento ekonomikos patarėjos referentas ponas A.Abramavičius pateiks Prezidento dekretus ir Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms” projektą. Tikiuosi, kad jis supažindins mus su visais kandidatais į Apeliacinio teismo teisėjus, paskui jiems laikas trumpai atsakyti į mūsų klausimus. Prašom, pone.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti kandidatus į Apeliacinio teismo teisėjus. Kaip jūs puikiai žinote, gerbiamieji Seimo nariai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Prezidentas Apeliacinio teismo teisėjus skiria tik esant Seimo pritarimui. Todėl yra kreiptasi į jus ir prašome pritarimo dėl mano minėtų, aš tuojau paminėsiu, kandidatų paskyrimo. Pirmiausia aš norėčiau jums pristatyti kandidatę į…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji ministrų kabineto nariai, Vyriausybės valandą reikėtų tęsti ne šita forma, kuri dabar mums yra siūloma. Aš prašyčiau, gerbiamieji kolegos, šiokios tokios didesnės tvarkos. Labai atsiprašau, pone pranešėjau.

A.ABRAMAVIČIUS. Norėčiau pristatyti pirmą kandidatę į Apeliacinio teismo teisėjas ponią V.Čekanauskaitę. Ponia V.Čekanauskaitė, kaip jūs matote iš biografinės pažymos (labai nedetalizuosiu, nes jūs ją turite, norėčiau tik atkreipti dėmesį į jos teisinį stažą), turi gana didelį teisinio darbo stažą ir būtent darbo, susijusio su teismų veikla. 17 metų ji yra dirbusi prokurore, o pastaruosius ketverius metus ji dirba Vilniaus apygardos teismo teisėja. Iš pridėtos pažymos apie jos darbo rezultatus, o jos darbo rezultatai yra geri, matyti, kad bylos nagrinėjamos gerai, ir teisėjų taryba patarė ją skirti Apeliacinio teismo teisėja. Prašau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti ponios V.Čekanauskaitės skyrimui Apeliacinio teismo teisėja.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi pateiktas Seimo nutarimo projektas dėl gerbiamosios V.Čekanauskaitės skyrimo Apeliacinio teismo teisėja. Gerbiamoji pretendente, aš kviečiu jus į tribūną. Jeigu atsirastų Seimo narių, norinčių jūsų paklausti, jums reikėtų į tuos klausimus atsakyti. Jums, gerbiamoji pretendente, nereikėtų kokio nors ypatingo žodžio dabar pasakyti. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių paklausti pretendentės? Prašom registruotis. Du klausėjus jau turiu. Seimo narys J.Listavičius. Jums suteikiamas žodis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, gal galėtumėte pasakyti, kokios 1987 ir 1994 metų pareigų pasikeitimo priežastys? Ačiū.

V.ČEKANAUSKAITĖ. Atleiskite, neišgirdau metų.

J.LISTAVIČIUS. 1987 m., kai iš prokurorės tapote sekretore, ir 1994 m., kai iš prokuratūros darbuotojos tapote juriskonsulte.

V.ČEKANAUSKAITĖ. Iš prokurorės aš buvau išrinkta Vilniaus miesto Spalio rajono tarybos deputate ir buvau išrinkta Spalio rajono tarybos sekretore. Tuo metu dirbau Generalinės prokuratūros Civilinių bylų priežiūros skyriuje ir man tiesiog buvo pasiūlyta. Tuo metu Spalio rajono sekretorė išėjo į pensiją. Kadangi tai buvo teisininko profesiją turinčio žmogaus pareigos, todėl šios pareigos buvo pasiūlytos man, ir aš nutariau pabandyti. O dėl išėjimo iš prokuratūros ir tapimo juriskonsulte, galiu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas svarstė. Kaip minėjau, dirbau Generalinės prokuratūros Civilinių bylų priežiūros skyriaus prokurore, skyriaus, kuris vykdė teismų civilinių bylų priežiūrą. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog ši funkcija, ši Prokuratūros įstatymo nuostata, įstatymo dalis prieštarauja Konstitucijai ir todėl buvo atsisakyta teismų prokurorinės priežiūros. Kadangi niekada nedirbau baudžiamųjų bylų priežiūros skyriuje, su baudžiamosiomis bylomis, todėl rinkausi civilinį darbą kitoje srityje.

PIRMININKAS. Dar vieną klausimą klausia Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamoji kandidate, aš ne klausimą norėjau, o tik norėjau paremti kandidatūrą. Aš paskui kalbėsiu.

PIRMININKAS. Prašom paremti ir dabar mums miela girdėti.

K.BOBELIS. Aš pritariu kandidatūrai ir manau, kad labai gera praeities istorija ir teisinė patirtis, todėl aš pritariu ir remčiau šią kandidatūrą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, gerbiamoji pretendente, gerbiamieji kolegos klausėjai. Pone patarėjos referente, prašom pateikti kitą kandidatūrą.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pateikti Respublikos Prezidento pavedimu kitą kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus – D.Šerną. D.Šerno biografija irgi yra susiju su darbu teismuose. Nuo 1991 metų iki 1993 metų jis dirbo prokuratūroje, o nuo 1993 metų jis dirbo teismuose; 1993-1996 metais jis buvo Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėju; nuo 1996 metų yra Panevėžio apygardos teismo teisėjas. Kiek teko girdėti apie jį atsiliepimų, jie iš tiesų labai geri. Jo sprendimų teisėtumo rezultatai yra aukštesni už Respublikos vidurkį. Tiek Teisėjų tarybos nuomone, tiek teisingumo ministro nuomone, Prezidento nuomone, jis iš tiesų galėtų dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme. Ir prašyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti šiai kandidatūrai į Apeliacinio teismo teisėjus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, kviečiu jus į tribūną. Kolegos, ar norėtumėte paklausti? Kolega K.Bobelis galėtų klausti.

K.BOBELIS. Gerbiamasis kandidate, aš tik norėjau paklausti, ar jūs esate iš tos garsios Šernų giminės, kuri Lietuvoje labai žinoma?

D.ŠERNAS. Supratau jūsų klausimą. Šito negaliu pasakyti. Tik tiek galiu pasakyti, kad mano tėvai yra kilę iš to paties krašto. Tik tiek. Duomenų, kad iš tos giminės, tikrai negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pretendente, mano klausimas galbūt nėra labai kuklus, bet man išties yra įdomu. Jūs dirbote apygardos teismo teisėju. Tai yra pakankamai aukštos pareigos. Ir aš taip manau, jeigu Prezidentas siūlo jus skirti Apeliacinio teismo teisėju, tai yra aukštesnės pareigos. Mano klausimas būtų labai paprastas. Jūs dirbote apygardos teisėju. Kiek uždirba šiandien apygardos teisėjas ir kiek uždirba Apeliacinio teismo teisėjas, jeigu jūs tokių žinių turite? Ačiū.

D.ŠERNAS. Kiek uždirba Apeliacinio, aš tikrai nežinau. Apygardos teismo teisėju dirbdamas aš gaunu 6,5 tūkst.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kuo galėtumėte paaiškinti 1997 metų sprendimų teisėtumo rodiklį, kuris yra, kaip rodo duomenys, nelabai geras? Ačiū.

D.ŠERNAS. Nelabai supratau jūsų klausimą.

J.LISTAVIČIUS. Aš noriu sukonkretinti. 1997 metais teisėjo procentas 91,67, o Respublikoje – 93,71. Jeigu paimsim 1998 metus, ten teisėjo – 100, o Respublikoje – 95,64. Ir taip toliau, jums ta lentelė turėjo būti pažįstama. Ačiū.

D.ŠERNAS. Matot, su ta lentele aš nesu supažindintas. O kokie yra rezultatai pagal aukštesniojo teismo nagrinėjamus rezultatus, kiek yra panaikinta ar pakeista mano priimtų procesinių sprendimų, sunku man ką nors pridurti.

PIRMININKAS. Bet ir krūvis buvo daug didesnis negu Respublikos vidurkis tais metais, gerbiamasis kolega. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Į mano klausimą jau atsakyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis D.Šernai. Pone A.Abramavičiau, kitas dekretas.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau jums pristatyti kitą kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus, matyt, jums puikiai žinomą, – tai poną A.Sirvydį, kurio darbinė veikla po Teisės fakulteto baigimo buvo visą laiką susijusi su darbais teismuose. Ponas A.Sirvydis yra išdirbęs įvairiuose teismuose 24 metus. Jo atėjimas į Apeliacinį teismą, aš manyčiau, būtų didelė paspirtis Apeliaciniam teismui, bet, kita vertus, apygardos teismui tai, matyt, irgi atsilieptų. Dar norėčiau paminėti, kad ponas A.Sirvydis devynerius metus nuo 1985 iki 1994 metų yra dirbęs teisėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, dabartiniu metu nuo 1995 metų jis yra Vilniaus apygardos teismo pirmininkas. Teisėjų taryba pataria, teisingumo ministras teikia ir Prezidentas prašo jūsų pritarti pono A.Sirvydžio paskyrimui į Apeliacinio teismo teisėjus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių paklausti poną A.Sirvydį? Kol kas nematau nė vieno norinčio klausti. V.Einoris gelbsti Seimo prestižą. Prašom.

V.EINORIS. Siūlau pritarti. Pritarti siūlau.

PIRMININKAS. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Aš taip pat, prisimindamas principingą kandidato į Aukščiausiojo Teismo teisėjus elgesį po to, kai su apygardos teismo darbuotojais įvyko negražių atsitikimų (jis principingai pareiškė atsistatydinąs), manau, kad tikrai už tą kandidatūrą galima balsuoti.

PIRMININKAS. Labai ačiū, pone pretendente. Gerbiamieji kolegos, dabar yra klausimų laikas. O visos pagarbinamosios ir probleminės kalbos turėtų būti kitose mūsų procedūrose. Ačiū, pone Sirvydi. Sėkmės susitikimuose frakcijose. Pone A.Abramavičiau, kviečiu jus dar kartą į tribūną.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pristatyti paskutinį kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus – tai poną V.Versecką. Jo veikla irgi didele dalimi buvo susijusi su darbu teismuose. Nuo 1981 iki 1993 metų ponas V.Verseckas dirbo teisėju, nuo 1990 metų iki 1993 metų jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Taigi, kaip mes matome iš jo biografinės pažymos, ponas V.Verseckas turi gan didelę darbo teismuose patirtį. Dabartiniu metu nuo 1993 metų jis yra advokatas. Teisėjų taryba pataria, teisingumo ministras teikia, Prezidentas prašo jūsų pritarti pono V.Versecko paskyrimui Apeliacinio teismo teisėju.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu į tribūną jus, pone pretendente. Ir matau kol kas vieną klausimą. J.Listavičius jį pateikia.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kokios priežastys nulėmė 1993 metų pareigų pasikeitimą? Ačiū.

V.VERSECKAS. Priežasčių buvo daug. Bet pirmiausia tai norėjau pabandyti privačią praktiką. Pabandžiau, patiko. Bet teisėjo darbas truputį vis dėlto artimesnis. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū, pone pretendente. Gerbiamieji kolegos, tuo baigiasi pirmoji mūsų procedūra. Susipažinome su kandidatais į Apeliacinio teismo teisėjus. Prašyčiau su kancleriu derinti susitikimų su jais frakcijose laiką ir teikti per septynias dienas savo nuomonę dėl šitų kandidatų. O mes turbūt ateinantį ketvirtadienį (sutarsime dar dėl to) mėginsim svarstyti Seimo posėdyje. Susitarsime dar dėl šitų dalykų. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už bendrą darbą dėl Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūros” projekto.

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-1621 (pateikimas)

Kolegos, šeštasis klausimas – Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas. Ir vėl aš norėčiau prašyti jūsų šiokios tokios pagalbos. Šį projektą turėjo pateikti krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius. Jis serga šiuo metu. Viceministrai nėra įsigilinę į šį projektą. Prašyčiau jūsų sutikti, kad šį įstatymo projektą pateiktų Krašto apsaugos ministerijos Inspekcijos skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas G.Veromėjus. Jeigu toks jūsų sutikimas būtų, mes galėtume pradėti pateikimą. Aš kviečiu į tribūną jus, pone pulkininke leitenante. Kolegos, pateikiamas Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-1621.

G.VEROMĖJUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums leidus nekartosiu projekto aiškinamojo rašto turinio, o jį papildysiu.

Teikiamas projektas buvo parengtas įgyvendinant krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Karo tarnybos įstatymo nuostatas, nurodančias, kad statutus, reglamentuojančius karių drausminę atsakomybę ir ginklo panaudojimą, tvirtina įstatymai. Projektas buvo parengtas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei naudojantis sukaupta karo tarnybos NATO šalyse bei Lietuvos kariuomenėje patirtimi.

Teikiamas Kariuomenės drausmės statuto projektas yra kokybiškai naujas tiek struktūros, tiek turinio atžvilgiu. Projekto autoriai stengėsi tiksliai reglamentuoti visą drausmės užtikrinimo procesą, konkrečiai apibrėžti visų šio proceso dalyvių veiksmus, teises, pareigas ir atsakomybės ribas. Kai kurie teisės specialistai atkreipė dėmesį į pernelyg griežtas statuto nuostatas, reikalavimus ir nuobaudas. To nereikia bijoti, nes drausmės niekada nebūna per daug, ypač ginkluotosiose struktūrose.

Statuto projektas parengtas taip, kad ne tik suteiktų vadams teisę bausti, bet ir apgintų karius nuo neteisingo nubaudimo. Svarstant projektą gali iškilti klausimų, problemų dėl projekte įvestos kitų poveikio priemonių sąvokos, t.y. dėl įspėjimo dėl papildomo karinio rengimo. Tai nėra drausminės nuobaudos, todėl kyla klausimas, kodėl jos įtrauktos į šį statutą. Projekto autorių nuomone, tai yra prevencinės priemonės, ne tik užkertančios kelią galimiems drausmės pažeidimams, bet padedančios tapti tikru kariu. Šios priemonės, ypač kovinio rengimo pratimai, turi prievartos elementų, todėl tai būtina, mūsų nuomone, reglamentuoti įstatymu. Kario po pamokų nepaliksi, jis ne mokinys, o nemokša su kulkosvaidžiu ir su granatomis pavojingas ne tik pats sau. Taip pat nereikia įsivaizduoti, kad kariai bus žeminami ir verčiami atlikti neįmanomas užduotis. Projekte yra konkrečiai nurodyta, kad papildomi kovinio rengimo pratimai būtinai turi atitikti kovinio rengimo programas. Šias programas tvirtina kariuomenės vadas.

Gali kilti klausimų dėl šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo užtikrinant drausmę. Projekto autoriai sąmoningai išplėtė grupę asmenų, prieš kuriuos galima ribotai ir visai negalima naudoti ginklų ir specialiųjų priemonių, įtraukdami į tą grupę asmenis, kurie negali būti kariai. Jie negali būti kariai, bet jie gali būti karių bendrininkai, trukdantys užtikrinti drausmę, nutraukti nusikalstamą veiklą. Į statutą įtrauktos ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo taisyklės nėra naujos. Kadangi jos bendro pobūdžio, jos yra įtrauktos į kitus teisės aktus. Statute teisės naudoti ginklą ir specialiąsias priemones yra kiek įmanoma suvaržytos ir numatytos tik ypatingais atvejais.

Turiu atsiprašyti, kad statuto projekto 23 straipsnio antrosios dalies pirmajame punkte yra padaryta korektūros klaida. Šis punktas turėtų skambėti taip: “Šio statuto 22 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytais atvejais”.

Gali kilti abejonių dėl projekto rengėjų bandymo statuto antrojoje dalyje apibrėžti visus karinės drausmės pažeidimus. Mūsų nuomone, tai yra būtina. Jei yra nustatytos konkrečios nuobaudos, turi būti apibrėžta ir tai, už ką jos turi būti skiriamos. Kiekvienas karys privalo žinoti, kaip jis turi elgtis, už ką gali būti nubaustas. Galima tik diskutuoti, ar visos pažeidimų sudėtys yra įtrauktos, pataisyti jų redakciją.

Taip pat gali kilti klausimų, kad įtraukti tokie dalykai kaip nusikaltimų padarymas ir administracinės teisės pažeidimų padarymas, juk tai ne drausmės statuto reguliavimo objektai. Bet statuto 3 straipsnyje yra nurodyta, kad patraukimas drausminėn atsakomybėn nuo baudžiamosios atsakomybės ar administracinės atsakomybės neatleidžia. Karys, padaręs nusikaltimą, traukiamas ne tik baudžiamojon atsakomybėn, kaip ir paprastas pilietis, bet ir drausminėn atsakomybėn, nes nusikaltėlis negali būti karys. Mūsų nuostata viena: dėl to yra vienintelė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Už administracinės teisės pažeidimo padarymą karys yra traukiamas atsakomybėn ir pagal Drausmės statutą, nes tai reguliuojama ir dabartinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnyje, išskyrus numatytas išimtis. Dėl to mes ir darome nuorodą į išimtis, t.y. kelių eismo saugumo taisykles, medžioklės, gamtos apsaugos, sveikatos priežiūros ir kitas taisykles. Kadangi dabar rengiamas naujas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, mes jau negalėjome remtis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsniu.

Netrukus, kai aš baigsiu, bus paskelbtos Seimo Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai. Šiandien ryte mes buvome susitikę su departamento specialistais, vadovybe ir bendrai aptarėme visas tas pastabas bei iškilusias problemas. Noriu jus patikinti, kad visos pastabos buvo bendrai suderintos, numatyti visi galimi jų sprendimo atvejai, būdai. Tai be didelio vargo gali būti išspręsta projekto svarstymo pagrindiniame komitete metu. Projekto rengėjų vardu prašau jūsų priimti sprendimą padėti svarstyti projektą ir padėti mums parengti veiksmingą įstatymą, padėsiantį parengti drausmingą kariuomenę, nes tik drausminga kariuomenė gali vykdyti jai pavestas užduotis. Šitas statuto projektas yra suderintas su Europos Teisės departamentu ir jokių problemų dėl to nėra. Ačiū jums už dėmesį. Kokių bus klausimų?

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Du Seimo nariai norėtų jūsų pasiteirauti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 89 straipsnio – “Krašto apsaugos sistemos turto praradimas”. Už krašto apsaugos sistemos turto praradimą, pagal šį projektą, iš kaltų asmenų neišieškoma materialinė žala. Norėčiau paklausti, kas ir iš kokių lėšų kompensuos materialinę žalą? Ačiū.

G.VEROMĖJUS. Gerbiamasis Seimo nary, materialinės žalos atlyginimą reglamentuoja kiti įstatymai. Mes šito Drausmės statuto negalėjome plėsti, mes tik nurodome drausminį nubaudimą. Paprastai yra sudaromos sutartys dėl materialinės atsakomybės ir žala išieškoma bendra civilinės teisenos tvarka. Čia kalbama grynai apie drausminį baudimą už karinės drausmės pažeidimus, bet ne už materialinės finansinės veiklos pažeidimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pranešėjau, 15 straipsnyje numatyta šio statuto nustatyta tvarka skirti drausmines nuobaudas, bet jos nėra pakankamai aiškiai išdėstytos. Aš noriu paklausti, ar ūkio darbai įeina į tas drausmines nuobaudas?

G.VEROMĖJUS. Taip. Visos drausminės nuobaudos yra išvardytos 38 straipsnyje… ten jos visos yra įtrauktos. 38 straipsnyje yra drausminių nuobaudų rūšys. Antrosios dalies antrajame punkte yra įrašyti ūkiniai darbai.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone pulkininke leitenante. Labai ačiū. Kolegos, ar pritariame projektui po pateikimo? Pritariame bendruoju sutarimu pateiktam Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo projektui Nr.P-1621. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar kas prieštarautų? Niekas. Ir siūloma svarstymo data – balandžio 15 diena. Prašyčiau neskubinti, nes ir taip balandis yra išsipūtęs nuo projektų. Taigi balandžio 15 diena yra sutarta svarstymo pagrindiniame komitete diena.

Kolegos, Seimo narių pareiškimai. Du Seimo nariai norėtų pareikšti ypač svarbių minčių. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Šimėną.

Seimo narių pareiškimai

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Lietuvos žmonės, jeigu girdite, aš turiu jums gerą naujieną: lauke tikras pavasaris, pasidžiaukime ir pradžiuginkime kitus. Artėja šventos Velykos, o rytoj Juozapinės. Ta proga sveikinu visus Juozapus ir Juozapotas. Kovo 21 dieną diena įveiks naktį. Ta proga noriu paskaityti pareiškimą dėl Pasaulinės žemės dienos.

“Kas mes būtume be žemės? Į šį klausimą turbūt kiekvienas atsakytume savaip. Vieniems tai gimtasis kraštas, kitiems vieta, kurioje galima pamatyti įvairių įdomybių, tretiems tai amžinasis tyrimų objektas, ketvirtiems tai pragyvenimo šaltinis, dar kitiems tai amžinojo poilsio vieta ir, manau, kad rastume dar daug įvertinimų, kurių bendras vardiklis – žemė.

Manoma, kad žemė – tai vienintelė planeta Saulės sistemoje, kurioje yra gyvybė, o didžiausioje jos paviršiaus dalyje gyvename mes, žmonės, ir naudojamės jos gėrybėmis. Turbūt visiems suprantamas noras gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje. Norime ir nuolat deklaruojame šią teisę, tiktai ar visada ir kiekvienas prisiimame atsakomybę rūpintis ir puoselėti žemę? Tai yra pamatą, ant kurio stovime, iš kur atėjome ir kur nueisime. Ar pakankamai rūpinamės tuo, ką gavome ateidami į šį pasaulį, kad ir tie, kurie gyvens po mūsų, turėtų sveiką, gražią ir mylimą žemę? Ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje rūpestis vienu ar kitu atsiranda daugiausia tada, kai kitos išeities nebėra. Ar gali būti kitaip? Žinoma, gali, ir tai priklauso nuo mūsų pačių.

Priminsiu, kad beveik prieš septynerius metus Rio de Žaneire 116 pasaulio valstybių vadovai, tarp jų ir V.Landsbergis, pasirašė XXI a. darbotvarkę, pagal kurią įsipareigojome taip orientuoti savo gyvenimą, kad žengdami progreso keliu nepažeistume svarbiausio – gamtos harmonijos, be kurios mūsų gyvenimas neįmanomas. Tas įsipareigojimas vadinasi subalansuota arba tolygi plėtra.

Šiandien daugelis bandome pateisinti savo neveikimą pinigų stygiumi, tačiau iš tikrųjų daugelį darbų galime atlikti ir su tuo, ką turime. Tiesiog privalome pajudėti. Kodėl mūsų miestuose, miesteliuose, kaimuose, vandens telkinių pakrantėse, miškuose ir parkuose krūvos šiukšlių, šukių, butelių ir kitų mums nereikalingų rakandų? Ar todėl, kad mums neberūpi mūsų gyvenamoji ir gamtos aplinka, ar tapome abejingi, kad viso to nebematome, o gal visą atsakomybę perdavėme valdžiai?

Šiandien nesusimąstęs pilietis klausia, o kuo gi jis gali prisidėti prie tvarkos palaikymo? Nenumeskime šiukšlės ir jau bus naudingas darbas, pasišluokime savo kiemus ir gatves, išvalykime ežerų ir upių pakrantes, sukalkime inkilą, pataisykime gandralizdį. Namie, mokykloje, savivaldybėje, čia, Seime, kiekvienas ir kartu su draugais, kaimynais, visuomeninių organizacijų armija kasdien padarykime bent po vieną gerą darbą ne tik sau, bet ir žemei, ir visi kartu išsaugosime ją.

Kviečiu visus geros valios žmones sutikti kovo 21-ąją – Pasaulinę žemės dieną nepasitenkinant stebėtojo statusu. Jeigu nieko nesugalvojame, tiesiog išeikime į gamtą ir viską pamatysime bei suprasime patys. Pajuskime pavasarišką gamtos alsavimą!” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narę D.Aleksiūnienę.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pareiškimas bus tęsinys gerbiamojo J.Šimėno padaryto pareiškimo, tik galbūt daugiau probleminis, o ne šventinis.

“Šiuo metu Lietuvoje yra rengiamasi vykdyti Respublikos administracinę reformą steigiant naujas savivaldybes. Galutinis sprendimas bus priimtas atlikus gyventojų apklausą ir pritarus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiomis dienomis Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos užsakymu gyventojų apklausą atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras “Vilmorus”. Centras apklausą atliko tikrai kruopščiai ir sąžiningai, tačiau dėl apklausos užsakovų netikslaus klausimų pateikimo gauti apklausos duomenys ne visuose regionuose atspindi gyventojų nuomonę.

Pateiksiu konkretų pavyzdį. Trakų rajone pagal paskutinį projektą yra numatoma įkurti Elektrėnų savivaldybę, į kurią įeitų, be kitų teritorijų, ir Vievio seniūnija. Vievio seniūnijos gyventojai, apie tai sužinoję, pasipiktino ir surinko beveik du tūkstančius parašų prašydami Prezidento, Vyriausybės ir Seimo, kad būtų paliktas pirmasis projekto variantas, kuriame buvo numatyta įkurti dvi atskiras savivaldybes, t.y. Elektrėnų savivaldybę ir Vievio savivaldybę, atitinkančias visus savivaldybių steigimo kriterijus.

Vykdant gyventojų apklausą, centrui “Vilmorus” užsakovas – Savivaldybių ministerija – pateikė naujai projektuojamos Elektrėnų savivaldybės žemėlapį, kuriuo vadovaujantis buvo apklausta 400 teritorijos gyventojų. Buvo pateiktas klausimas, ar norite, kad jūsų gyvenamoji vietovė priklausytų naujai įsteigtai Elektrėnų savivaldybei? Atsakymas, žinoma, buvo gautas teigiamas, nes Elektrėnų seniūnijoje gyvena du kartus daugiau gyventojų negu Vievio seniūnijoje.

Tačiau jaudina dar ir tai, kad iš 400 apklaustųjų tik 22 buvo iš Vievio, nors gyventojų seniūnijoje yra 11 tūkstančių. Man sureagavus į šią apklausą, “Vilmorus” papildomai apklausė 100 vieviečių, iš kurių beveik 70% pasisakė už atskirą Vievio savivaldybę, t.y. kad jie nenorėtų priklausyti Elektrėnų savivaldybei, ir tik ne visi 10% pritarė.

Giliai įsitikinusi, kad telefoninės apklausos metu gauti rezultatai neatitinka Vievio seniūnijos gyventojų nuomonės, todėl prašau Lietuvos Respublikos Vyriausybę svarstant administracinės reformos klausimą atsižvelgti ne tik į telefoniniu apklausos būdu, bet ir gyventojų parašais išreikštą nuomonę”. Ačiū.

Savaitės (nuo 1999 03 22) bei 1999 m. kovo 23 d. (antradienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ir liko kitos savaitės ir ateinančio antradienio darbotvarkė.

Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, antradienio darbotvarkė, matyt, mūsų laukta žinant, kad daugeliui projektų, kuriuos čia mes matome sąrašo pradžioje, šiandien pritarsime po svarstymo. Galima prognozuoti, kad tai rami darbotvarkė. Tikiuosi, kad mes labai ramiai ir sugaišę daug mažiau laiko pritarsime Prezidento pataisoms grąžintam Konkurencijos įstatymo projektui, pritarsime Seimo Pirmininko teikiamai Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūrai ir kitiems darbotvarkėje esantiems klausimams. Šiek tiek daugiau rezervinių klausimų atsižvelgiant į tai, kad šiandien buvome priversti daryti pertraukas.

PIRMININKAS. Gal dėl visos savaitės? Tik dėl antradienio dabar kalbate?

J.RAZMA. Dėl ketvirtadienio taip pat?

PIRMININKAS. Taip, dėl visos savaitės.

J.RAZMA. Ketvirtadienį iš pradžių apsispręsime dėl Santaupų atkūrimo įstatymo tobulinimo. Matyt, aistrų sukels tabako reikalai, taip pat dar keletas svarbių socialinio ir visuomeninio pobūdžio klausimų, sakykim, Peticijų įstatymas. Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į opozicinės frakcijos darbotvarkės buvimą, kuri dar nėra detalizuota, bet tikimės, kad anksčiau negu ketvirtadienį mes ją pamatysime parengtą.

Taip pat siūlyčiau labai atkreipti dėmesį į ketvirtadienio darbotvarkės 1-9 punktą. Tai yra tremties dienos paminėjimas. Gerbiamojo A.Stasiškio vadovaujama komisija turbūt parengs konkretesnį paminėjimo turinį. Prašom ten teikti savo siūlymus, jeigu jų turite, dėl šitos valandos išnaudojimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri, dėl jūsų pateiktų programų.

Du klausimai, siūlymai. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš irgi dėl 1-9 punkto, dėl tremties paminėjimo. Manyčiau, kad laikas yra labai netinkamas, nes iš esmės yra pietų pertrauka ir salėje bus maždaug toks vaizdas, kaip ir dabar. Tokiu atveju geriau nedaryti to paminėjimo. Manyčiau, jeigu mes Seime darome tokį paminėjimą, o jį reikėtų daryti, nes sukanka 50 metų nuo vieno iš didžiausių trėmimų Lietuvos istorijoje, tai aš siūlyčiau jį padaryti posėdžio pradžioje 10.00 val. Turbūt būtų galima tam skirti galbūt ne valandą, gal užtektų 40-45 min., nes, mano supratimu, čia turėtų būti vienas pranešimas, istorinė apžvalga. Galbūt paprašysiu ką nors iš istorikų mokslininkų, turinčių šioje srityje gerą įdirbį. Ir galbūt viena trumpa kalba kieno nors iš mūsų. Kiek aš žinau, Seime yra 1949 m. tremtinių, gal jie galėtų 5-10 minučių pakalbėti, ir taip pagerbtume mirusiuosius, žuvusiuosius. Todėl aš siūlyčiau perkelti į posėdžio pradžią.

J.RAZMA. Aš manau, kad tai tikrai galime padaryti ir įrašyti šitą minėjimą nuo 10 val. Tik aš gal jūsų prašyčiau, jeigu yra galimybė, kad kalbantys Seimo nariai galėtų pasinaudoti mokslininkų mintimis, pasiėmę jų parengtą medžiagą, nes mes turėtume siekti, kad iš Seimo tribūnos kalbėtų Seimo nariai arba kiti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių subjektų atstovai. Žinoma, čia to visada griežtai nesilaikom, bet reikia pamėginti to siekti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš dėl kovo 23 d. R-3 ir r-5 projektų numeris tas pats, bet projektai skirtingi. Matyt, kažkur suklysta.

J.RAZMA. R-3 ir r-5?

J.LISTAVIČIUS. Taip, Nr.P-1590 ir Nr.P-1590.

J.RAZMA. Matyt, čia neteisingai įrašytas projekto numeris, bet projektų pavadinimai, jūs matote, tikrai skirtingi. Tą klaidą ištaisysime. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pone kancleri. Kolegos, ar galime pritarti savaitės ir antradienio darbotvarkei, preliminariai, žinoma? Pritariam. Dėkoju. Kolegos, nors ir liūdna, bet šios dienos darbotvarkė baigta. Popietinis posėdis skelbiamas baigtas.