Trečiasis
(300) posėdis
1999 m. kovo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti šios dienos posėdį!
1999 m. kovo 16 d. (antradienio) darbotvarkės patikslinimas
Sekretoriato skaičiavimu tai yra 300-asis šios kadencijos Seimo posėdis. Tikiuosi, jog jis bus rezultatyvus, kaip iki šiol buvę ir visi būsimieji. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Kolegos, prieš jūsų akis – šios dienos darbotvarkė, kuriai pritarta Seniūnų sueigoje. Noriu tiktai atkreipti jūsų dėmesį, kad pranešėjų prašymu r-2a ir r-2b klausimas turėtų būti spėtas pateikti iš ryto, mūsų rytiniame posėdyje. Prašyčiau dėl to labai neprieštarauti. Registruojamės, kolegos.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Dar sykį kartojame, kolegos, registruojamės iš naujo. Prašyčiau būti dėmesingiems ir tiksliai registruotis. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės nėra jokių prieštaravimų. Dėkoju.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-1658(2) (svarstymas)
Kolegos, pradedame posėdį. Pirmasis klausimas Nr.P-1658 (2), kaip ir praeitą kartą sutarėme, svarstome Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI-osios pavasario sesijos darbų programos” projektą. Aš žiūriu į komiteto pirmininkus, žiūriu į frakcijų atstovus ir prašyčiau aktyviai dalyvauti diskutuojant. Kol kas turiu tik tris kolegas, užsirašiusius kalbėti dėl projekto. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę B.Visokavičienę su savo pasiūlymais ir su savo nuomone dėl šio nutarimo projekto. Ruošiasi P.Papovas.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pateiksiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomus projektus pavasario sesijoje ir juos pakomentuosiu.
Visi žinome, kad socialiniai reikalai, užimtumas ir padėtis darbo rinkoje visose valstybėse yra pagrindiniai valstybės ekonominės politikos vertintojai. Žmonių pajamos ir gyvenimo lygis geriausiai išreiškia ir parodo, ar teisinga yra fiskalinė politika, ar efektyviai panaudojami ne tik finansiniai ištekliai, bet ir visas šalies potencialas. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komitetui tenka ne tik formuoti socialinę ir darbo politiką, prižiūrėti, kaip įgyvendinami įstatymai, bet nuolat stebėti ir numatyti visų priimamų Seime įstatymų pasekmes ir įtaką žmonių realiom pajamom, kaip užtikrinamas pajamų augimas, įvertinti valstybės biudžetą, savivaldybių ir ypač Valstybinio socialinio draudimo fondo finansines galimybes ir užtikrinti, kad išmokos būtų atliekamos laiku. Tokie yra politikos prioritetai.
Ši, 1999 m. pavasario sesija, svarbi šalies piliečiams, visuomenei bus tuo, kad imtasi aktyviai, veiksmingomis priemonėmis spręsti darbo rinkos, užimtumo didinimo politikos įgyvendinimo programas. Panaudojant PHARE lėšas, akumuliuojant valstybės biudžeto, savivaldybių finansavimą, bus įgyvendinamos vietinio užimtumo iniciatyvų programos. Ir šia tema komitetas atliks parlamentinį tyrimą.
Seimui bus pateiktas svarstyti Socialinės apsaugos pagrindų įstatymo projektas. Įstatymo projektu siekiama išspręsti socialinių išmokų indeksavimo problemą. Noriu atkreipti dėmesį į tai, jog pastarųjų dvejų metų realių pajamų augimas biudžeto finansuojamose srityse kelis kartus pralenkia Pajamų garantijų įstatymo numatytą augimą. Pavasario sesijoje bus pateikti 42 įstatymų projektai, neskaitant tų Seimo pavedimų, kuriais bus nukreipiami kiti komitetų, Vyriausybės teikiami įstatymai, kuriems būtinas poveikio socialiniams reikalams įvertinimas.
Labai svarbu yra tobulinti draudimo sistemą, nes dauguma fondų, netgi “Sodros”, yra nekaupiamieji. Todėl, kai reikia užtikrinti socialines garantijas, netekus darbo, susirgus ar susižalojus darbe, taip pat kitais atvejais, tokie fondai, kaip Įmonių bankroto fondas, naudojamas akumuliuojant lėšas, jas skolinant tikintis atgauti ir papildyti fondą likvidavus įmonę, nėra pakankamas. Todėl pagal draudimo principą, siekiant kompensuoti nesektas pajamas praradus darbą, yra parengtas Draudimo nuo nedarbo įstatymo projektas, kuris reglamentuos draudimo nuo nedarbo įmokų dydžius, išmokas, jų skaičiavimo bei mokėjimo tvarką.
Draudimo sistemai tobulinti yra skirti 3 įstatymai. Be minėto Draudimo nuo nedarbo, dar yra Garantinio fondo įstatymas, bus tikslinamas žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga, kiti darbo santykius ir saugą darbe reglamentuojantys projektai, kaip Darbo sutarties pakeitimai, rengiant kaimo socialinio draudimo sistemos tobulinimą.
“Sodros” reikalai, biudžeto svarstymas Seime yra numatytas atskiru įstatymo pakeitimu, nes galimybės “Sodrai” dalyvauti sanuojant įmones taip pat turi būti traktuojamos labai atsargiai. Nes vis dėlto mes visi suprantame, kad “Sodra” yra toks fondas, kuris turi aprūpinti senatvę, taip pat daro visas kitas išmokas. Svarbiausia yra tai, kad “Sodra” būtų pajėgi įgyvendinti šitą funkciją. “Sodrai” nereikalingi nelikvidūs aktyvai. Jai reikalingi pinigai, nes pensijų negalima išmokėti nei bevertėmis akcijomis, nei plytomis. Jeigu kartais “Sodra” dalyvauja sanavimo procese, tai reikėtų labai atsargiai žiūrėti, kaip toliau reikės susitvarkyti su jų nelikvidžiais aktyvais.
Labai svarbus visuomenei bus Labdaros ir paramos įstatymas. Tai yra naujas ekonomikos intensyvinimo įstatymas. Nes tinkamai organizuota labdara ir parama, įvertinant racionalų ekonominį skatinimą, gali sutaupyti nemažai valstybės išlaidų ir kartu išspręsti ne vieną socialinę problemą. Ir daugelis kitų projektų, siekiant užtikrinti socialines garantijas, įtvirtinti žmonių konstitucines teises realiame kasdieniniame gyvenime. Tokie yra šios pavasario sesijos prioritetai.
Negaliu nepaminėti Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo parlamentinio tyrimo, kuris turėtų išryškinti socialinius ir ekonominius rezultatus, diegiant įvairias socialines paslaugas globos ir rūpybos srityje. Vadovaujantis socialiniais ekonominiais kriterijais bus skatinamos diegti tokios socialinės infrastruktūros formos, kurios duoda bendrą socialinį ekonominį efektą.
Ir baigdama norėčiau atkreipti Seimo ir visuomenės dėmesį į tai, jog Europos Sąjungos Komisija, vertindama teisės aktų harmonizavimo eigą socialinėje ir darbo srityje ir nacionalinės AQUIS programos įgyvendinimą Lietuvos socialinio ir darbo užimtumo skyriuje, vertina tai kaip pažangą, lyginant net su tomis šalimis, kurios yra Europos Sąjungos narės. Todėl manau, mūsų socialinė politika ir darbo politika yra formuojama teisingu keliu ir kartais daroma netgi daugiau negu leidžia galimybės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Visų tyliųjų Seimo narių vardu aš atsiprašau už tai, kad nebuvo deramo ramaus fono jūsų kalbos metu.
Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau suprasti, kad tai yra mūsų darbo vieta, o ne restorano pobūvio salė.
Seimo narys P.Papovas kviečiamas į tribūną. Ruošiasi G.Imbrasienė.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Po tokios pastabos, matyt, man bus lengva kalbėti. LDDP frakcija išnagrinėjo teikiamą pavasario sesijos darbų programą. Iš esmės sutinkame su siūlomais sesijos metu svarstyti įstatymų projektais ir pakeitimais, tačiau konstatuojame, kad vis dėlto ši programa teikiama neišnagrinėjus, kaip buvo vykdoma buvusios sesijos darbų programa. O ji, kaip pažymėjo pateikdamas pats kancleris, iki galo nebuvo įvykdyta. Mes manome, kad ir ši programa kažin ar bus vykdoma. Viena vertus, gerai, kita vertus, turbūt nelabai gerai, kad į darbų programą įtraukiami visi komitetų, Seimo narių, Vyriausybės įregistruoti ir netgi neįregistruoti projektai, kuriuos numatoma parengti ir teikti Seimui. Taip pat yra įtraukti ir opozicijos arba frakcijų siūlymai. Tokia būtų viena pastaba.
Tačiau yra dar viena pastaba, aš manau, labai rimta. Vis dėlto formuojamos programos pagrindas turėtų būti Vyriausybės programa bei tos programos įgyvendinimo priemonės. Aš noriu pasakyti, kad kai kurie komitetai, tarp jų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, siūlo tuos įstatymų projektus, kurie yra numatyti įgyvendinant Vyriausybės programą. Tačiau, kaip nekeista, pati Vyriausybė tokių projektų nesiūlo teikti, o kai kurie netgi yra ir neparengti. Tuo tarpu programos įgyvendinimo priemonėse tie įstatymų projektai yra numatomi.
Aš norėčiau konkrečiai pasakyti. Štai 1997-1998 m. pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones buvo numatyta parengti ir pateikti Seimui tokius įstatymų projektus: pirmiausia Savivaldybių finansų įstatymą, kuris lyg ir rengiamas, tačiau turėjo būti parengtas jau iki 1997 metų trečiojo ketvirčio. Savivaldybių biudžeto vykdymo kontrolės įstatymas turėjo būti Seime pateiktas 1998 metais. Jo nėra. Šitų dviejų įstatymų Vyriausybė netgi nesiūlo šioje sesijoje nagrinėti todėl, kad jie neparengti. Tuo tarpu mūsų komitetas siūlo tai daryti.
Toliau. Sostinės įstatymas – 1998 metų trečiasis ketvirtis. Vyriausybė Sostinės įstatymo nėra parengusi ir taip pat jo neteikia. Ruošiasi teikti komitetas, tačiau jis yra įrašytas Vyriausybės programoje, ir aš manau, kad Sostinės įstatymo pateikėjas turėtų būti ne Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bet Vyriausybė.
Toliau. Vyriausybė nesiūlo teikti ratifikuoti, nors ir yra pateikusi ratifikuoti, Europos vietos savivaldos chartijos. Chartija pasirašyta 1996 m. Dabar jau yra 1999 metai, ir nors oficialiai projektas yra pateiktas ratifikuoti, tačiau Vyriausybė savo pasiūlymuose tokio svarbaus dalyko neteikia.
Toliau. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo teikti Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimus, nes iš tikrųjų tokie įsipareigojimai buvo tvirtinant šių metų biudžetus, bet birželio mėnuo, sutikime, tikrai yra per vėlu. Biudžetai pradedami formuoti ir pagrindiniai rodikliai formuojami jau dabar. Yra Vyriausybės nutarimas. Mūsų komitetas yra priėmęs sprendimą siūlyti Vyriausybei pateikti tokio įstatymo projektą iki balandžio 19 d. Todėl manau, kad turėtų būti ne birželio, o balandžio mėnuo.
Toliau. Nei Vyriausybė, nei, žinoma, mūsų komitetas nesiūlo naujos Vietos savivaldos įstatymo redakcijos, nors Vyriausybės programoje taip pat pagal grafiką yra numatyta, kad toks įstatymas turi būti parengtas ir pateiktas Seimui 1998 metų pirmajame arba antrajame pusmetyje. Darbo grupė yra sudaryta, jis rengiamas, tačiau jau vėluojama ir vėluojant neteikiama šioje sesijoje jo svarstyti.
Aš jau pateikimo metu kancleriui minėjau, kad yra numatoma svarstyti naująją Žemės įstatymo redakciją ir aiškinamajame rašte yra parašyta, kad tai susiję su Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimu dėl žemės nuosavybės ir konstitucinio įstatymo įgyvendinimu, tačiau nepakanka to, kas yra tame įstatymo projekte dabar reglamentuota. Nėra mechanizmo, nėra nuostatų dėl žemės įgijimo savivaldybių nuosavybėn. Kad tokia nuosavybė gali būti, ten yra konstatuojama, tačiau kokiu būdu ji įgyjama savivaldybių nuosavybėn, nėra.
Štai pagrindinės pastabos. Žinoma, frakcija iš esmės pritaria programos variantui, tačiau pažymi, kad kanceliarija apie praėjusios sesijos darbų programos vykdymą pateiktų raštu. Ir abejoja, ar atrinkti ir įtraukti į darbų programą patys svarbiausi įstatymų projektai, kurie turėtų būti priimti šioje sesijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę G.Imbrasienę. Ruošiasi A.Šimėnas, kalbėsiantis Ekonomikos komiteto vardu.
G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi aš, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, pirmą kartą pateikiu šio komiteto darbų programą ir dėl laiko stokos nebuvo galimybių tinkamai pasirengti, todėl galbūt nebus toks platus šios programos komentaras, ir už tai prašau atleisti.
Vykdant teisinės sistemos reformą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo daug įstatymų projektų, aktualių Lietuvos politiniam, ekonominiam ir visuomeniniam gyvenimui. Norėčiau pasakyti, kad nemaža dalis įstatymų projektų perkelta iš rudens sesijos į šios pavasario sesijos programą. Be abejo, kyla klausimas, kodėl šie projektai nebuvo realizuoti? Teisės ir teisėtvarkos komitetas nemažai iš jų grąžino tobulinti, pataisyti, tačiau iš naujo jie nebuvo pateikti. Komiteto siūlomi projektai bei pasiūlymai kitų autorių pateiktiems projektams buvo priimti visi ir nė vienas nebuvo atmestas. Numatyta daug įstatymų projektų keisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius. Šie pakeitimai sąlygoti pasikartojančių veikų, kurios padaro didžiulę žalą valstybei, jos piliečiams.
Viena iš didžiausių komiteto darbų problemų yra pradėti kodeksų svarstymus. Kodeksų svarstymai yra labai svarbūs ir reikšmingi visuomenei, todėl jų svarstymai turėtų vykti keliais etapais atsižvelgiant į jos nuomonę. Šie kodeksai yra parengti ir formaliai pateikti Seimui, tačiau jie grąžinti darbo grupėms kokybiškai naujai parengti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus. Laukiame šių kodeksų pateikimo Seimui. Manau, kad šioje sesijoje tikrai pradėsime svarstyti.
Atsižvelgdamas į naujai siūlomas Baudžiamojo kodekso projekto nuostatas dėl bausmių sistemos, komitetas organizavo diskusijas Seime bausmių politikos klausimais. Manoma, kad tokios diskusijos labai reikalingos. Numatome svarstyti Bausmių vykdymo kodekso projektą, kuriame bus nustatyta nuteistųjų teisinė padėtis, jų teisės, laisvės bei pareigos. Toks kodeksas yra rengiamas pirmą kartą. Įgyvendinant teisinės sistemos reformos metmenis, yra parengtas Kalėjimų departamento įstatymas. Ten numatyta, kad Kalėjimų departamentas perduodamas Teisingumo ministerijai ir tampa civiline įstaiga, atsakinga už visų bausmių ir baudžiamųjų priemonių vykdymą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnį, kuriuo laiduojama piliečiams peticijos teisė, parengtas ir jau svarstomas Peticijų įstatymo projektas.
Pora žodžių norėčiau pasakyti dėl parlamentinės kontrolės. Parlamentinę kontrolę iki šiol vykdėme pakomitečio ir komiteto lygiu. Tačiau, mūsų nuomone, susisteminus vykdomas priemones, išvadas dėl komiteto kontroliuojamų teisėsaugos institucijų veiklos reikėtų pateikti Seimo plenariniam posėdžiui. Taip pat manome daryti platesnius klausymus parlamentinės kontrolės klausimais.
Turbūt tiek būtų trumpai apie numatomus komiteto darbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, dabar kviečiu į tribūną A.Šimėną. Nematau L.Sabučio, kuris taip pat pareiškęs norą kalbėti komiteto vardu. Prašom, pone pirmininke.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Seimo VI sesijos darbų programos projektą. Iš karto galiu pasakyti, kad jam pritarė. Pritarė, nes pirmiausia Vyriausybės projektas buvo pakankamai geras ir išsamus, o, kita vertus, visi mūsų komiteto narių siūlymai įtraukti vieną ar kitą projektą į darbų programą yra įvertinti ir jie atsispindi darbų programoje. Todėl nepritarti arba kritiškai ją vertinti nėra jokio pagrindo.
Dabar svarbiausi projektai, kuriuos mes svarstysime šioje sesijoje Ekonomikos komitete. Na, pirmasis, šiandien mes jau tęsime jo svarstymą, tai Viešųjų pirkimų įstatymo projektas, įstatymo pakeitimo projektas. Jis iš tiesų svarbus, aktualus, todėl šiandien jau mes taip pat apie jį kalbėsime. Toliau labai svarbus Produktų saugos įstatymo projektas. Ypač institucijų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti, funkcionavimui užtikrinti. Taip pat, manau, reikšmingas yra Įmonių įstatymo projektas, kurį numato pateikti Vyriausybė, nauja Akcinių bendrovių įstatymo projekto redakcija, pagal šį įstatymą gyvena absoliuti dauguma mūsų stambiausių ūkio subjektų, Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo projektas. Taip pat jau vakar baigėme svarstyti komitete Pašto įstatymo projektą ir mes tikimės sėkmingo jo svarstymo Seime. Pagaliau komitetas taip pat numato svarstyti ir Ūkininkų ūkio įstatymo projektą.
Iš viso mes numatome svarstyti daugiau kaip 40 įstatymų projektų. Jie visi, be abejo, svarbūs ir aktualūs, tačiau vis dėlto svarbiausios yra dvi problemos, ne tik mūsų Ekonomikos komitetui, bet manau, kad yra ir vienas svarbiausių mūsų darbų čia, Seime. Pirmasis labai rimtas, sudėtingas ne tik ekonomine, bet tam tikra prasme ir politine prasme darbas yra Lietuvos energetikos sektoriaus raidos strateginės kryptys. Strategiją mes turėsime čia svarstyti ir patvirtinti. Iš tiesų mūsų laukia labai sudėtingi sprendimai. Pirmiausia, kaip mes spręsime patikimo energijos tiekimo užtikrinimo problemą. Iki šiol mes manėme, kad Lietuvos energetikos sistemos patikimumą garantuoja jos įjungimas į stambią ir stabilią buvusios SSSR energetikos sistemą. Tačiau praeitų metų rugsėjo mėnesio įvykiai, kai ta sistema sutriko, rodo, kad mes vadovavomės klaidinga nuostata. Situacija parodė, kad Rytų energetinis tinklas dirba nestabiliai bei pažeidžiamas ir Baltijos regiono tinklo patikimumą lemia būtent Rytų energetinis tinkas. Todėl tik Baltijos regiono tinklo tiesioginis ryšys su Vakarų šalių energetiniais tinklais, per kuriuos galima būtų tiekti alternatyvią energiją su stabiliomis charakteristikomis, gali užtikrinti Lietuvos energetinio tinklo patikimumą. Taigi mūsų laukia rimtas sprendimas – kaip mes spręsime savo energetinės sistemos patikimumo problemą.
Dėl kitos problemos, be abejo, jau plačiai diskutuojama ir dabar. Svarbiausius jos sprendimus mes turėsime priimti čia, Seime, suderinę su Vyriausybe. Manau, visos politinės jėgos turi kartu spręsti tą problemą, rasti konsensą. Tai yra problema būtent dėl Ignalinos AE perspektyvų, ir ją reikia spręsti. Taip negali tęstis, kad mes eksploatuojame tą elektrinę ir negalvojame, kas toliau bus, neturime konkretaus plano, kaip mes toliau dirbsime. Projektai jau yra parengti ir iš tiesų mums reikės įvertinti, nustatyti Ignalinos AE uždarymo veiksmų programą. Numatyti ir patvirtinti, kaip bus sprendžiamos jos uždarymo problemos, kaip bus sprendžiamos su uždarymu susijusios socialinės problemos, kokius mes turėsime alternatyvius energijos šaltinius. O svarbiausias dalykas, kur, iš kokių šaltinių bus finansuojamas šitos problemos sprendimas. Reikia suskaičiuoti, kiek reikės lėšų ir iš kur jos bus gautos, realius šaltinius numatyti. Todėl iš tiesų labai rimtas darbas laukia mūsų pirmiausia Ekonomikos komitete, o po to pagrindinės diskusijos, manau, vyks čia, Seime. Pagaliau mums reikės galvoti apie tai ir įtvirtinti šioje strategijoje, kaip mūsų energetinė sistema taps konkurencinga ir rentabili, efektyviai veikianti, kaip veikiantis energetinis sektorius. Tai negali tęstis, nes kiekvienais metais mes visą laiką sprendžiame, kiek reikia valstybės skolą didinti, kad padengtume energetinio sektoriaus nuostolius. Šitai tęstis negali. Ir čia iš tiesų mūsų laukia rimtas darbas ir rimti sprendimai.
Kitas strateginės reikšmės darbas, be abejo, yra vidutinės trukmės ūkio strategija. Nors buvo kalbų, kad Vyriausybė nieko nedaro šioje srityje, taip nėra, projektas yra parengtas. Pradinį eskizą turime ir mes Ekonomikos komitete, kai kurie nariai jau turi, bet tai dar pirmas variantas, jį Vyriausybė tobulina. Iš tiesų šis darbas svarbus ne vien mums patiems, kad turėtume strategiją, tačiau labai svarbus ir dėl integracijos į Europos Sąjungos problemų sprendimo. Nes jau Europos komisija, apibrėždama esamus stojimo partnerystės programos prioritetus, nurodė, kad pirmaeilis ir svarbiausias uždavinys ekonominės reformos srityje Lietuvai yra ekonominės strategijos vidutinės trukmės laikotarpiui parengimas. Šią strategiją, jos projektą parengs Vyriausybė, mums reikės įvertinti. Jeigu rasime būdų ir galimybių pasiekti, kad ji būtų tobulesnė, realesnė… Be abejo, mums reikės ją patvirtinti ir pirmiausia tas darbas bus atliktas Ekonomikos komitete. Mes turėtume atsakyti, kur mes norime žengti, kokios pagrindinės problemos laukia ir kokios ekonominės politikos pagrindinės veiksmų kryptys atskirose ūkio srityse, sektoriuose. Tai leistų tinkamai spręsti tikrai nemažai susikaupusių ekonominių problemų: ir makrofinansinio stabilumo užtikrinimo, ir ūkio konkurencingumo, ir agrarinio sektoriaus, ir infrastruktūros, ir, be abejo, socialinio sektoriaus, ir regioninės politikos.
Mes manome, kad mūsų komitetas tikrai ypač nuoširdžiai padirbės prie šių dviejų prioritetinių krypčių – prie energetinio sektoriaus ir prie vidutinės trukmės strategijos, kad Seimo darbas būtų lengvesnis. Ačiū jums už dėmesį. Siūlome pritarti darbų programai.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną L.Sabutį.
Norą pareiškusi kalbėti yra R.Melnikienė. Jai suteiksiu žodį, jeigu nebus daugiau komitetų pirmininkų. Prašom.
L.SABUTIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pateiktas Seimui jau patikslintas mūsų galimų darbų rinkinys. Tikrai norėtųsi tik palinkėti ir Seimo valdybai, ir mūsų komitetams tą atranką padaryti sėkmingesnę, o kiek tai susiję su valdymo reikalais, administravimu, tai turėčiau pažymėti, kad visi pageidavimai, tiek Vyriausybės, tiek komiteto, perkelti net pirmaisiais numeriais į šią programą. Ypač pažymėtini labai aktualūs ateities įstatymai: Valstybės tarnybos, dėl kurio projekto dabar vyksta klausymai. Tokie bus dar trečiadienį ir kovo 22 d. Pastabų, pasiūlymų yra įvairių, bet iš esmės iš tų pasiūlymų negauta tokių, kad reikėtų atsisakyti būtent tokio įstatymo, koks yra dabar parengtas. Mes tik apgailestaujam, kad darbo grupė nepateikė sąrašo bent su trumpu paaiškinimo tekstu, kokie šalia to, kone pagrindinio konstitucinio įstatymo, turėtų būti priimti kiti teisės aktai arba net įstatymai Seime. Mes pageidausime, kad toks darbas būtų atliktas taip pat dėl atskirų kategorijų. Labai svarbus, kaip jūs matote…
PIRMININKAS. Pone pirmininke, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, nuo dabar kai kurių griežtesnių Seimo narių siūlymo aš skelbsiu, kad būtų fiksuojama stenogramose visiškai nedarbingai nusiteikusių Seimo narių pavardės. Aš prašyčiau būti dėmesingiems ir prašyčiau mažiau kalbėti privačiai. Atsiprašau, pone pirmininke.
L.SABUTIS. Manau, taip pat labai svarbus ir Seimui, ir apskritai mums, kiek tai susiję su valstybės reikalais, tai artėjantys savivaldybių rinkimai, todėl šio įstatymo pataisos, korekcijos taip pat reikalingos. Reikalingos, nes pageidavimų gauta tokių, kad piliečiai galėtų daryti įtaką renkant ir tarybų narius, ir net merus. Apgailestaujame, kad frakcijos nepareiškė sudarytai Seimo komisijai savo sprendimo dėl merų, kuris labai reikalingas, ir kuo greičiau tuo geriau. Tuo labiau kad yra priimta Seimo rezoliucija dėl tokio darbo užbaigimo. Ir atitinkamai tada galima redaguoti arba siūlyti įstatymo pataisas. Ne mažiau svarbus yra Teritorinių-administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įstatymas. Komitete ir frakcijose nuostatos beveik yra aiškios, laukiame Vyriausybės sprendimo šioje srityje. Kiek žinau, dabar jau baigiamasis etapas, daromos apklausos dėl vienos kitos naujai kuriamos savivaldybės. Iš esmės šį klausimą taip pat reikia išspręsti, jeigu sprendžiam teigiamai, galų gale ar vienaip, ar kitaip, bet būtent pavasario sesijos laikotarpiu. Viešo administravimo įstatymas taip pat laukia savo eilės ir mūsų prašymas buvo toks, kad Vyriausybė turėjo iki sausio 30 d. pateikti projektą, dabar ji tik pasiūlė, kad būtų svarstomas, tačiau projekto dar neturime. Šalia to, labai svarbus yra Regioninės plėtros įstatymas, susijęs su mūsų pasirengimu ir įstatymų derinimu stojant į Europos Sąjungą ir galų gale dėl tam tikro administravimo darbo mūsų teritoriniuose vienetuose. Žvilgtelėjęs į kitų komitetų pateiktas programas arba įstatymų projektus, aš, kaip komiteto pirmininkas, galiu prisidėti ir palinkėti kolegoms pirmininkams, kad toje dalyje taip pat būtų pasiektas teigiamas rezultatas. Nes ir mokesčių administravimas, finansai, socialinės problemos, švietimas, kultūra, sveikata, aplinka ir t.t., savaime suprantama, tiesiogiai veikia ir savivaldybių arba apskričių veiklą.
Norėčiau tiek pasakyti, kad ir šioje programoje neišvengta kartojimosi, pakartoti keletą kartų įstatymų projektai. Pavyzdžiui, kiek tai susiję su mokesčių administravimu arba teritorijų nustatymu ir kiti. Siūlo panašius klausimus svarstyti opozicija, bet yra įrašyti ir Vyriausybės siūlymuose. Todėl manau, kad būtų galima paminėti vieną kartą nurodant siūlymo iniciatorius ir kaip bandė mūsų komitetas išdėlioti, nurodant konkretų laiką iki pat birželio pabaigos. Manau, kad tai yra būtent tas laikas, per kurį mes galėsim sėkmingai šią programą bent jau pateikti, pradėti svarstyti Seime. O pageidaujami įstatymai, kuriuos aš minėjau, tikrai laukia teigiamo sprendimo, kuo anksčiau tuo geriau. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone pirmininke. Kviečiu į tribūną Seimo narę R.Melnikienę. O rengtis Nepriklausomos frakcijos vardu kalbėsiančią K.Prunskienę.
R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitoje sesijoje mes praktiškai pradedame įgyvendinti naujo Statuto reikalavimus. Vienas iš pagrindinių naujojo Statuto reikalavimų – tai įstatymų svarstymo viešumas. Prasidėjo viešieji įstatymų aptarimai, jau mums daugeliui teko juose dalyvauti. Aš manau, kad visuomenė labai palankiai sutiko naują požiūrį į Seimo darbą. Vakar man asmeniškai teko dalyvauti svarstant su ekspertais Valstybės tarnybos įstatymą, tikrai pasiūlymų buvo daug ir labai aktualių. Tačiau pavarčius šią sesijos darbų programą, kyla klausimas, kaip mums pasiseks įgyvendinti tokios įstatymų gausos viešumo principą. Į programą įtraukti net 248 pagrindiniai įstatymai, tai yra pozicijos pateikti įstatymai, ir greta to 18 įstatymų projektų pateikė opozicija. Jeigu pažiūrėtume statistiką, kaip mums sekėsi dirbti ankstesnėse sesijose, kai nebuvo viešųjų svarstymų, tai vidutiniškai mes priimdavome 160, 190 įstatymų. Vadinasi, šios sesijos darbų programos mums tiesiog realiai įgyvendinti, ko gero, nepavyks. Labai sunku bus įgyvendinti viešųjų diskusijų principą, kad visuomenė susipažintų su įstatymų projektais ir sugebėtų į juos reaguoti. Vis dėlto, kad mūsų darbo kokybė yra nepakankama, kalba tai, jog labai daug šių įstatymų projektų yra jau kitų įstatymų pakeitimai.
Norėčiau paminėti dar vieną tokį, tikrai negatyvų reiškinį mūsų darbe, jog mes šiuo metu naujais įstatymais keičiame jau galiojančius įstatymus, nors visai neseniai dar juos taisėme, t.y. taisėme mūsų kadencijos Seime. Kaip pavyzdį aš norėčiau paminėti Akcinių bendrovių įstatymą. Dėl jo pakeitimų, dėl jo pataisų jau diskutavome, jau laužėme ietis. Ir štai dabar vėl eina naujas įstatymas, tai yra įstatymas, kuris iš pagrindų keis verslo sąlygas. Tai yra labai svarbus įstatymas ir žmonės, kurie turi tais įstatymais vadovautis, tai yra piliečiai, jiems tiesiog yra sunkiau gyventi, nes nuolatinė įstatymų kaita neleidžia prisitaikyti prie sąlygų. Tiesiog kviesčiau įvertinti šią mano pastabą ir manau, kad siekdami įstatymų kokybės, mes turėtume išrinkti tuos įstatymus, kurie eina kaip naujos teisinės normos, kurių Seimas dar nereglamentavo įstatymais, ir jiems skirti didžiausią dėmesį. O tie reiškiniai, tie gyvenimo akcentai, kurie jau reglamentuoti, jie gali šiek tiek palaukti.
Taip pat aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad vis dėlto, jeigu eina įstatymo pataisos, kurios turėtų kaip nors palengvinti jau galiojančių įstatymų teisines normas, reikėtų juos suderinti, kad sutaptų jų įgyvendinimas su gyventojų arba verslininkų poreikiais. Noriu atkreipti dėmesį į mano ir pono Alg.Butkevičiaus pateiktą įstatymą, tai yra Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio priėmimas ir svarstymas numatytas balandį. Tačiau balandį šis įstatymas jau nebus aktualus. Jį reikėtų priimti kovą. Tuo labiau kad Ekonomikos komitetas jau pateikė savo teigiamą išvadą, mano žiniomis, jau ir Vyriausybė iš esmės jam pritarė. Tai aš tiek norėjau pasakyti keletą pastabų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narę K.Prunskienę.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti Nepriklausomos frakcijos vardu. Pirma, taip pat kaip ir kiti kolegos iš esmės pritariu pateiktai Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programai, jos projektui.
Norėčiau pabrėžti, kad programos pateikimo forma yra pakankamai gera. Kokių nors esminių ir kritinių pastabų neturėčiau. Medžiaga tinkamai susisteminta. Gerai, kad tie skyriai yra labai artimi Seimo komitetų klausimams, jų kompetencijos sferai.
Būtų galima suabejoti dėl kai kurių pavadinimų. Pavyzdžiui, 9 puslapyje yra pateiktas programos skyrius, kuris iš esmės yra Ekonomikos komiteto veiklos sritis, tai yra “Verslas ir investicijos, energetika ir transportas”. Manau, kai kalbama apie Seimo darbų programą, vis dėlto reikėtų pavadinti, sakyčiau, solidžiau. Ką reiškia šiuo atveju verslas? Daugiausia mes dirbame prie makroekonominių instrumentų. Todėl bent vieno žodžio jungimas – ekonomika, verslas ir investicijos – iš esmės pakeistų šito pavadinimo prasmę ir priartintų jį prie to, ką iš tikrųjų dirba. Seimas dirba, Ekonomikos komitetas, kaip padalinys šioje srityje, nes verslas ir ekonomika nėra visiškai identiški dalykai. Ekonominė strategija įgyvendinama per įvairius instrumentus, kurie nebūtinai yra verslo lygmens. Čia galima priskirti privatizavimo strategiją, prie kurios, manau, dar reikėtų iš esmės sugrįžti, kad ji nenutoltų nuo nacionalinių interesų realizavimo, dėl ko mes, bent jau Seimo kairieji, dažnai suabejojame.
Aš visiškai sutinku, kad deramai daug dėmesio skiriama ir turėtų būti šioje sesijoje skiriama energetikos ir kitų infrastruktūros šakų problematikai, teisiniam reguliavimui. Kolega A.Šimėnas apie tai labai konkrečiai kalbėjo ir įtikinamai argumentavo. Kalbant apie konkurenciją reguliuojančius įstatymus, mums gal derėtų ir strategiškai aptarti, kaip mes suprantame sisteminį konkurencingumą, ne tiktai verslo subjektų konkurencijos problematiką ir jų konkurencingumą, bet ir visos ekonomikos, visos ekonominės strategijos arba ekonominio mechanizmo konkurencingumą, turint galvoje tas sąlygas, prie kurių mes pereiname orientuodamiesi į Europos Sąjungos narystę.
Manau, kad nelabai vykusiai suformuluotas skyrius “Kaimo reikalai”, taip labai jau buitiškai – kaimo reikalai. Tuo labiau kad kaimo ir žemės ūkio problematika nėra tapatūs dalykai. Manau, čia derėtų vartoti sąvoką “Kaimo ir žemės ūkio socialiniai ir ekonominiai klausimai”. Tai būtų arčiau turinio.
Kitas momentas. Mūsų šios sesijos programoje, manau, vienas iš svarbiausių klausimų bus sugrįžimas prie valstybės ir savivaldybių biudžetų korektyvų. Ir kuo anksčiau mes tai padarysime, tuo bus sveikiau ir biudžetinei sferai, ir apskritai visai mūsų ūkinei ir socialinei sistemai. Pirmųjų mėnesių rezultatai (valstybės biudžetas – 185 mln., kaip matyti iš Finansų ministerijos duomenų, pridėkime dar Sodros ir savivaldybių biudžetų deficitus per pirmuosius mėnesius) rodo, kad čia yra suplanuoti nerealūs dydžiai. Kitas dalykas, kaip pagerinti situaciją tikrovėje, o šiuo atveju aš kalbu apie labai svarbaus dokumento, t.y. biudžeto rodiklių persvarstymą ir tam tikras korektyvas, kad paskui nebūtų per daug skausminga tai daryti metų viduryje. Aš turiu galvoje tiek pajamų, tiek ir išlaidų dalį. Čia yra didelis darbas. Vienas iš tokių momentų yra nedeficitinis biudžetas, kuris buvo iškeltas kaip iššūkis, tačiau, deja, turime sakyti, nepasiteisino, nes to nedeficitinio biudžeto, kaip matyti, neturėsime.
Manau, kad mūsų programa neturėtų aplenkti klausimų, kurie yra reglamentuoti kitais įstatymais. Aš jau kartą esu iš Seimo tribūnos kalbėjusi apie tai, kad, pavyzdžiui, nacionalinio saugumo klausimų svarstymas, t.y. situacijos svarstymas, yra numatytas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Tai turi vykti kasmet dalyvaujant visų šios sferos ministerijų, turbūt įskaitant ir Valstybės saugumo departamentą, vadovams. Deja, mes ne vieną kartą tą punktą kažkaip apeiname. Šiandien aš norėčiau tai akcentuoti štai dėl ko. Kai mes svarstėme krašto apsaugos sistemos finansavimą, daugmaž susitarėme, kad krašto apsaugos sistema yra daugiau nei Krašto apsaugos ministerija ir kad tie procentai tarp 1,75% ir 2% nuo BVP iš esmės yra skirti krašto apsaugos sistemos finansavimui. Tokiu atveju mums reikėtų panagrinėti, susitarti, ką mes priskiriame prie krašto apsaugos sistemos plačiąja prasme, ir tai mums suteiktų pagrindą, planuojant kitų metų biudžetą, atsiremti į šias nuostatas kaip apibrėžtas, aiškias ir kai kur be reikalo nelaužyti iečių arba bent neišpūsti (šiuo atveju tai labai svarbu) biudžeto, jeigu mes jį susiauriname tik iki Krašto apsaugos ministerijos, o kalbame apie sistemą. Tai yra netapatūs dalykai. Gal mes šiandien turime 2,1%, jeigu mes kalbame apie sistemą. Tada visiškai kitaip atrodys poreikis ugdyti jį kitais metais vykdant tuos įsipareigojimus, kuriuos priėmėme nutarime.
Ir paskutinis momentas. Manau, kad Vyriausybės aktyvumas yra labai svarbus Seimo efektyviam darbui. Tačiau Vyriausybės valia neturi būti tiek suabsoliutinta, kad ji darytų lemiamą įtaką vieno ar kito projekto likimui ir nesustabdytų jų pusiaukelėje arba prie pat finišo ribos. Čia aš turiu galvoje projektą Nr.P-1012 – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17, 19 straipsnių pataisas, dėl kurių buvo tikrai labai keistų nesusikalbėjimų, maždaug sugedusio telefono principu vykusių tarp projekto teikėjų ir Vyriausybės. Mes norėtume, ir Ekonomikos komitetas numatė (žinau, kad Krikščionių demokratų partijoje ir Centro sąjungoje, ir kitose frakcijose yra rėmėjų) dar kartą sugrįžti prie to klausimo. Tai, ką padarė Vyriausybė, ne visai, švelniai tariant, logiška – spręsti patalpų ir pastatų, kuriuos nuomoja verslininkai, likimą, privatizavimą per iškeitimą į akcijas, per valstybės turto investavimą į šitas privačias įmones. Labai nelogiškas ir neracionalus būdas, kuris reikalaus kito žingsnio. Verslininkai labai pelnytai kritikuoja. Buvo keletas keistų nesusitarimų, tarytum susitariam su premjeru, paskui aparatas parengia kitokį projektą, jam nesant, priima sprendimą keisdamas ankstesnį Vyriausybės nutarimą. Taip ir neaišku, kokios nuomonės yra aukščiausias Vyriausybės vadovas, kokios nuomonės yra aparatas, įskaitant ir Valstybės turto fondo valdytoją. Taigi turėtume grįžti prie to klausimo galvodami apie nacionalinius interesus ir apie palankių sąlygų verslui sudarymą, o ne apie Valstybės turto fondo ambicijas valdyti kuo daugiau procedūrų ir turėti daugiau veiksmų, kurie iš dalies yra beprasmiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojai. Gerbiamieji, tai tiek frakcijų atstovų ir komitetų pirmininkų buvo pareiškę norą kalbėti. Kviečiu į tribūną kanclerį J.Razmą. Kokių minčių jam sukėlė šis svarstymas?
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau padėkoti komitetams, pirmiausia komitetų pirmininkams, kurių patikslintų teikimų dėka programa tapo nuoseklesnė, geresnė. Jeigu pavyks dar šiek tiek ją pataisyti pagal dabar pasakytas pastabas, tai, manau, ketvirtadienį nebus kliūčių mums ją priimti. Manau, kad lengvai galėsiu atsižvelgti į K.Prunskienės pastabas dėl pavadinimų.
Sunkiau, aišku, pasakyti, kaip bus su tais projektais, kurių trūkumą aptiko kolega P.Papovas. Aš manau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kurio narys ir jis yra, galėtų išsiaiškinti su Vyriausybe, ar bus galimybė per šitą sesiją svarstyti minėtus savivaldybių finansavimo ir savivaldybių biudžeto kontrolės įstatymų projektus, jeigu aš juos teisingai pakartojau.
Buvo kritikuota, kad Vyriausybė nesiūlo ratifikuoti Vietos savivaldos chartijos. Tas pasiūlymas buvo daug anksčiau. Aš manau, jis galioja. Juk dabar problema yra ne Vyriausybės teikimas, o tai, ar pavyks galutinai susitarti mūsų frakcijoms dėl kažkokio vieningo sprendimo, ir tai, ką Vyriausybė gali siūlyti, ką ji gali prognozuoti, ar frakcijos susitars, ar ne.
Manau, kad be pagrindo nuogąstaujama, jog labai daug projektų, vargu ar spėsime. Matyt, iš tiesų vieno, kito projekto mes nespėsime apsvarstyti, bet dabar nustatyti šimtaprocentinį programos parengimo tikslumą yra neįmanoma. Manau, kad principas, jog mes parengiame šiek tiek platesnę programą ir žinome visas galimybes, yra geras. O jeigu bus taip, kaip buvo per praėjusią sesiją, kad mes neįvykdėme apie 25% programos, tai yra, manyčiau, visai normalus rodiklis.
Žinoma, aš matau ir tam tikrų programos trūkumų. Sakykim, šį kartą kuklesnis savo forma yra opozicinių frakcijų teikimas. LDDP frakcija jau nepajėgia parašyti teksto, supažindinančio su jų projektais, o Socialdemokratų frakcija, regis, išvis nepateikė savo pasiūlymų, nebent tai būtų įvykę paskutiniuoju metu iki man įregistruojant jūsų svarstomą projektą. Aš turėjau slaptą viltį, kad neseniai pasiskelbusi trečiąja jėga Centro frakcija taip pat padarys kokį nors motyvuotą teikimą dėl darbų programos, bet tokio taip pat nepavyko aptikti.
Žinoma, galima apgailestauti, kad mes neturime jokio Prezidento teikimo dėl programos. Būtų svarbi, sakykim, Prezidento nuomonė dėl tam tikrų prioritetų: ką jis manytų, kad reikia svarstyti skubiau, kovo-balandžio mėnesiais, kas ne taip svarbu. Mes, žinoma, būtume galėję atsižvelgti į tokią nuomonę, jeigu ji būtų buvusi pareikšta.
Nepaisydamas tų mano minėtų problemų, aš manau, kad šiandien programos projektas yra toks, kuriam po svarstymo tikrai būtų galima pritarti. Yra dar šiek tiek galimybių projektą iki jo priėmimo patobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone kancleri.
Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos” projektui. Priėmimas artimiausiu metu. Dėkoju kalbėjusiems per svarstymą.
Gerbiamieji kolegos, kiek vėluodami pradedame antrąjį klausimą, o prieš tai nedidelė informacija. Frakcijų seniūnai per kavos pertrauką (11.45 val.) kviečiami į 308 kabinetą pasitarti. Tai Seimo Pirmininko kvietimas. Prašyčiau, kolegos, iki to laiko informuoti savo frakcijų seniūnus, jeigu jų šiandien nėra. Klausimas vienintelis, statutinis – jums išdalyti teismų dokumentai dėl apkaltos mūsų kolegai A.Butkevičiui datos ir mūsų bendro darbo šiuo klausimu. Taigi prašyčiau seniūnus dalyvauti tame pasišnekėjime.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo pakeitimų įstatymo projektas Nr. P-1466(3*) (priėmimas)
Antrasis klausimas – Gyventojų registro įstatymo pakeitimų įstatymo projektas Nr.P-1466(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę G.Imbrasienę. Prašau iš pat pradžių sakyti… Bendrų pastabų, papildomų siūlymų aš nematau. Nematau, dėl ko mums reikėtų papildomai balsuoti.
G.IMBRASIENĖ. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį įstatymo projektą kelis kartus svarstė, jį tobulino ir dėl teikiamos projekto redakcijos pasiūlymų negavo.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai visas jūsų žodis?
G.IMBRASIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisų nėra. Komitetų nuomonė vieninga. Galėtume tikėtis bendro sutartinio darbo.
Kolegos, svarstome pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti. 1 straipsnis priimamas.
2 straipsnis. Priimamas.
3 straipsnis. Priimamas.
4 straipsnis. Priimamas.
5 straipsnis. Priimamas.
6 straipsnis. Priimamas.
7 straipsnis. Priimamas.
8 straipsnis. Priimamas.
9 straipsnis. Priimamas.
10 straipsnis. Priimamas.
11 straipsnis. Priimamas.
12 straipsnis. Priimamas.
13 straipsnis. Priimamas.
14 straipsnis. Priimamas.
15 straipsnis. Priimamas.
16 straipsnis. Priimamas.
17 straipsnis. Priimamas.
18 straipsnis. Priimamas.
Dėkoju, kolegos. Prašyčiau kalbėti dėl viso Gyventojų registro įstatymo pakeitimų įstatymo projekto. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, padidėjus gyventojų registre sukauptos informacijos paklausai, svarbai ir aktualumui, Gyventojų registro įstatymo naujosios redakcijos reikia. Įstatymo projekte pateiktas bei patikslintas registro statusas ir paskirtis, pagrindinės vartojamos sąvokos, pagrindinės vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos teisės ir pareigos, duomenys apie asmenį, duomenų rinkimą, kaupimą, tvarkymą, naudojimą, skelbimą bei apsaugą ir kitos nuostatos. Gyventojų registro įstatymo nuostatų įgyvendinimas leistų Lietuvos Respublikos valdžios bei valdymo ir vietos savivaldos institucijoms geriau spręsti su Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų asmenų duomenimis susijusius klausimus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymas, be jokios abejonės, svarbus. Formaliai skaitant jo straipsnius lyg ir nekyla didelių abejonių, kad jis būtų blogas, tačiau yra viena problema, kuri šituo įstatymu neišsprendžiama, tiksliau, ji sukuriama. Ten, kur kalbama apie vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos kūrimą, paliekamas visiškas neaiškumas. Ta įstaiga bus kuriama ne tik ne Vyriausybės, bet netgi jos įgaliotos institucijos nutarimu. Turint galvoje tai, kas buvo parašyta aiškinamajame rašte, tuos planus, kurie buvo sukurti dėl gyventojų registro įstaigos steigimo, darosi visiškai aišku, kad žadama šitą registro įstaigą steigti prie Vidaus reikalų ministerijos. Tai, beje, patvirtina ir ministro S.Šedbaro parašas po antruoju projekto variantu. Todėl galima aiškiai teigti, kad gyventojų registras, užuot buvęs atskiroje įstaigoje, nes tai iš tikrųjų yra pagrindinis registras ir apima visus gyventojus, o paskui tą registrą turėtų eiti visi kiti registrai, yra priskiriamas vienai iš institucijų, būtent vidaus reikalams. Tai iš tikrųjų sukelia labai daug klausimų. Visiškai yra suvokiama: Migracijos departamentas iš tikrųjų turi daug informacijos, bet toli gražu ne viską, kas yra reikalinga kitoms įstaigoms, ir ta įstaiga tampa ne apibendrinanti, o įtraukiama į vieną iš sistemų. Aš nemanau, kad šitas sprendimas yra pats geriausias. Europoje yra visai kitų ir kur kas geresnių pavyzdžių. Man atrodo, kad būtent kitaip reikėjo spręsti šitą klausimą. Todėl aš už šitą įstatymą negaliu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojai dėl motyvų. Gerbiamieji, kviečiu registruotis. Registruojamės visi, dalyvaujantys posėdyje, ir balsuosime, ar priimame Gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymą. Taip, gerbiamieji kolegos, aš taip pat matau, kad nevyksta, kaip kai kas sako. Mėginkime dabar pradėti registruotis, prašom. Tuoj, kolegos, tik … Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, prašom suskaičiuoti, kiek posėdyje dalyvauja Seimo narių. Balsų skaičiavimo komisija dirba, o aš mėginu pakviesti jus dar kartą registruotis, kaip seksis. Registruojamės, kolegos. Labai ačiū, darbščioji komisija. Registruojamės, kolegos. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad būtų priimtas Gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymas, kviečiu balsuoti. Balsuoti pradėjome, kolegos. Pritariantys už, nepritariantys – galbūt kitaip.
Už įstatymo projektą – 72, prieš nėra nė vieno, susilaikė 7, vadinasi, Gyventojų registro įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas. Yra priimtas, kolega Karosai.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 6, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. P-1483(4) (priėmimas)
Trečiasis klausimas – P-1483(4) – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas. Jį globoja Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė B.Visokavičienė. Aš kviečiu ją į tribūną. Priėmimas, kolegos.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Šitą įstatymo projektą Socialinių reikalų ir darbo komitetas patobulino ir pateikia savo galutinį variantą. Tarp svarstymo Seime ir priėmimo etapų nebuvo gauta jokių pasiūlymų ir pastabų.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmasis įstatymo straipsnis. Dėl jo norėtumėte kalbėti, kolega? Dėl 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio Seimo narys P.Šakalinis.
P.ŠAKALINIS. Aš dėl 1 straipsnio. Pritariu 1 straipsniui, nes čia tik sąvokos patikslintos. Motinystės, nėštumo ir gimdymo, įrašyta motinystės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis. Priimamas. 3 straipsnis. Priimamas. 4 straipsnis. Priimamas. 5 straipsnis. Priimamas. 6 straipsnis. Priimamas. 7 straipsnis. Priimamas. 8 straipsnis. Priimamas. 9 straipsnis. Priimamas. 10 straipsnis. Priimamas. 11 straipsnis. Priimamas. Ačiū, ponia pranešėja.
Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys P.Šakalinis.
P.ŠAKALINIS. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymui siūlyčiau pritarti dėl tokių motyvų. Patikslintos sąvokos. Vietoje Aukščiausiosios Tarybos įrašytas Lietuvos Respublikos Seimas, vietoje nėštumo ir gimdymo – motinystės, tėvystės. Taip pat patikslinta, kas yra fondo turtas pagal Vyriausybės patvirtintus tarptautinius standartus ir įrašytos naujos sąvokos. Taip pat įtraukta nauja nuostata, kad valstybinio socialinio draudimo įstaiga moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas valstybinio socialinio draudimo išmokoms, ligos bei motinystės pašalpoms. Taip pat naujai įrašyta nuostata – “socialinio draudimo mokėjimo bei paaiškinimus iš draudimo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių tarp jų ir draudėjo buvimo, kai yra pagrindo manyti, kad jie yra faktiškai ten dirba”. Todėl siūlyčiau pritarti ir balsuoti už šio įstatymo pakeitimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Žodį suteikiu Seimo nariui J.Beinortui.
J.BEINORTAS. Jeigu jau reikia, pone pirmininke, aš, žinoma, galiu kai ką pasakyti ir prieš. Bet pirmiausia aš pasakysiu, kas yra už. Apskritai čia yra daug techniškų pataisų, kurios yra neišvengiamos, o pati vertingiausia iš jų, mano galva, yra teisė socialinio draudimo tarybai disponuoti už skolas perimtomis akcijomis arba kitu turtu, kai įmonė vienaip ar kitaip vengia atlikti, darbdavys vengia atlikti prievoles, susijusias su socialinio draudimo įmokomis.
Tačiau dėl ko aš norėčiau pasakyti ir kai kurias pastabas? Pirmoji būtų ta, kad mes tuo pačiu metu nagrinėjam du projektus, kurie ir 4 Socialinio draudimo įstatymo straipsnį, ir 34 vienaip ar kitaip apima. Tai, mano protu, būtų iš tikrųjų buvę daug geriau, jeigu mes būtume abu projektus svarstę kartu, nes anas, mažesnysis įstatymo pataisos projektas kalba apie esminius dalykus – apie įmokų bazės išplėtimą. O šitas išvengia įmokų bazės komentavimo, tačiau kartu pasako apie prievoles mokėti delspinigius, kada socialinio draudimo valdyba to nepadaro kitai institucijai, pavyzdžiui, ligonių kasai. Aš manau, kad apskritai dėl valstybinio socialinio draudimo turėtume pažiūrėti iš esmės, kokiu būdu užtikrinsime socialinio draudimo garantuotas pensijų ir kitas išmokas. Nes štai mūsų pataisytas 29 straipsnis sako, kad “asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų ar kitokių nenumatytų priežasčių padidėja socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o įmokų socialiniam draudimui tarifai nekeičiami”. Turiu pasakyti, kad mūsų priimta pataisa sumažinti įmokas didelius atlyginimus gaunantiems asmenims vis dėlto padarė didelį poveikį socialinio draudimo biudžetui ir prie šito dalyko turėtume grįžti. O šiaip, aš manau, kad tos techninės pataisos, kurios čia šiuo įstatymo projektu yra teikiamos, yra reikalingos ir bendrame kontekste bus naudingos. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas sudaro sąlygas įgyvendinti kai kurias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, paryškina valstybės socialinio fondo biudžeto ir valstybės biudžeto savarankiškumą. Greta valstybės biudžeto Socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymo projekte aptartas ir turto klausimas, išplečiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos pajamos, patikslinta Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų mokėjimo tvarka. Įstatymo projekte sudaroma galimybė perimti iš akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių dalį turto jų įsiskolinimams socialiniam draudimui dengti, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atidėti privalomas įmokas fondo biudžetui iki vienerių metų, atidėti arba atleisti draudėjus nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Pažymėtina, kad už ne laiku pervestas iš socialinio draudimo fondo lėšas išmokoms Valstybinis socialinio draudimo fondas privalės mokėti delspinigius. Pateiktos nuostatos iš tikrųjų turės didelės įtakos tiek šio fondo lėšų formavimui, tiek jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį. Todėl aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu kitus jam pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas už – Seimo narys A.Kašėta. Ne. M.Končiui galėčiau suteikti žodį, jeigu jis paprašytų. Ne. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų baigėsi, kviečiu registruotis. Registruojamės. Balsuosime dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 381 straipsniu įstatymo projekto. Jį tik ką priėmėm pastraipsniui. Registruojamės, kolegos. Kaip negražu, kolegos! Kaip negražu.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsuojame dėl ką tik mūsų pastraipsniui priimto įstatymo. Kas būtų už tai, kad mes jį laikytume priimtą visą, kviečiu balsuoti.
Už Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 381 straipsniu įstatymo projektą – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-917 (pateikimas)
Kolegos, jau galime galvoti apie pertrauką, bet dar rezervinis 1 klausimas Nr.P-917 – Vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šį projektą pateikia Seimo narys R.Zuoza.
R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia Seimui Vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. lapkričio 6 d. pakeitė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnius. Šiuo pakeitimu iš įstatymo 18 straipsnio šeštojo punkto buvo išbraukta vienintelė įstatymo nuostata, kuri tiesiogiai reglamentavo savivaldybių paminklosaugos funkcijas. Saugomų teritorijų įstatymas Saugomų teritorijų kategorijai priskiria gamtos, kultūros ir kompleksinius kraštovaizdžio objektus. Kultūros kraštovaizdžio objektų apsauga turi būti vykdoma pagal kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančius įstatymus ir teisės aktus.
Kultūros kraštovaizdžio objektams yra priskirti visi objektų tipai, kurie Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme (trečioji dalis) vadinami nekilnojamomis kultūros vertybėmis. Todėl Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio objektų apsaugą, reglamentuoja ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 4, 6 ir 8 straipsnių ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5, 8, 13 ir 27 straipsnių nuostatos nustato savivaldybių įgaliojimus saugojant ne tik savivaldybei reikšmingas kultūros vertybes, bet ir valstybės saugomas kultūros vertybes. Tuo tarpu Vietos savivaldos įstatymo nuostatos dėl saugomų teritorijų, kraštovaizdžio objektų, reglamentuoja tik savivaldybei reikšmingų teritorijų, kraštovaizdžio objektų apsaugą. Be to, savivaldybės tarybai yra priskirta vykdomosios valdžios funkcija, tai yra ji tvarko saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus. Todėl būtina atitinkamai pakeisti ir papildyti Vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnius.
Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijoje, prie kurios prisijungusi ir Lietuvos Respublika, vartojama sąvoka “kultūros ir gamtos vertybės”, apimanti visus objektus (Saugomų teritorijų įstatyme vadinama kraštovaizdžio objektais), todėl Vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma vartoti konvencijoje įteisintą sąvoką.
Šiam projektui pritarė komitetas ir teikia jį Seimui. Valstybinė paminklosaugos komisija, taip pat visi paminklosaugininkai primygtinai prašo kuo skubiau pakeisti Vietos savivaldos įstatymą. Paminklosaugos funkcijų eliminavimas iš savivaldybių funkcijų – vienas iš pagrindinių prieštaravimų įstatymuose, kuris neatitinka realaus gyvenimo. Pavyzdžiui, Vilniaus meras rūpinasi Vilniaus senamiesčiu ir tai normalu, nors pagal Vietos savivaldos įstatymą jis turi nesirūpinti.
Teisinga yra ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išsakyta nuomonė, kad įvairių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kultūros vertybių apsaugą, turi būti nagrinėjamos kompleksiškai. To ir siekia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bei Valstybinė paminklosaugos komisija. Deja, pernelyg dažni atvejai, kai iš esmės paminklosaugą lemiantys teisės aktų projektai svarstomi nesikonsultuojant nei su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, nei su Prezidento, Seimo ar Vyriausybės ekspertu paminklosaugos politikos klausimais – Valstybine paminklosaugos komisija, nei už kultūros paveldo apsaugą atsakingu Kultūros vertybių apsaugos departamentu.
Aptariamas įstatymo projektas buvo pasiūlytas siekiant atkurti tai, kas buvo padaryta nepasitarus su paminklosaugos institucijomis. Praeitų metų rudenį buvo priimtas įstatymas, detalizavęs vietos savivaldos teritorinio planavimo funkcijas. Deja, Vietos savivaldos įstatymas buvo ne papildytas nuostata, reglamentuojančia teritorinį planavimą, bet ji buvo įrašyta vietoj paminklosaugos funkcijas nustatančios nuostatos. Tokio pasikeitimo pasekmės yra pernelyg skaudžios, kad būtų laukiama naujos numatomos Vietos savivaldos įstatymo redakcijos.
Šitą įstatymo projektą jau svarstė ir turim atsakymą iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Aš manau, kad Seimas turėtų šiandien pritarti šio įstatymo projektui. Reikia susirinkti bendrai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Paminklosaugos valstybinei komisijai, kad būtų galima iš tiesų rimtai ištaisyti tą variantą, nes problemų paminklosaugininkams yra be galo daug. Kviečiu Seimui pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, penki Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar nereikėtų žodžius “gamtos vertybės” konkretizuoti, o visą punktą suredaguoti, turiu minty 2 straipsnio penktą punktą ir žodžius “gamtos ir kultūros vertybių apsaugą”? Ten reikėtų vieną, o ne du kartus kartoti. Ačiū.
R.ZUOZA. Ačiū. Aš priimu šitą dalyką, tai būtų galima redaguoti.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.
S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, grąžinus savivaldybei paminklosaugos funkcijas, bus išplėstas valstybės deleguotų funkcijų sąrašas ir kartu turėtų būti užtikrintas ir šitų funkcijų finansavimas iš valstybės. Kaip jūs manote, ar tai būtų galima padaryti dar šiais metais, jeigu būtų priimtas jūsų įstatymas? Nes funkciją delegavus dar nereiškia, kad savivaldybė galės šitą funkciją vykdyti. Ir galbūt žinote, koks yra Vyriausybės požiūris, arba apskričių viršininkų motyvai, kodėl šias funkcijas nereikia perduoti savivaldybėms?
R.ZUOZA. Iš esmės mes svarstėm daugiausia tik paminklosaugininkų prašymą atlikti įstatymo pataisas, todėl aš manau, bendrai svarstant komitetuose būtų galima įvertinti ir finansų permetimą, tiek, kiek Kultūros vertybių apsaugos departamentui skirta, ir būtų galima, aš manau, kažkaip ir sutvarkyti tuos dalykus. Tačiau su apskričių ir savivaldybių atstovais mums neteko diskutuoti. Tai yra kito komiteto prerogatyva, Savivaldybių komiteto. Jeigu mes galėtume surengti bendrą posėdį ir aptarti tuos dalykus ar organizuoti šio įstatymo projekto klausymus, būtų galima sudėlioti šio įstatymo taškus.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, suprantama, kad kai kurie pakeitimai čia yra techninio pobūdžio, tačiau 2 straipsnyje pakeitimas “rūpinasi valstybės saugomų teritorijų gamtos ir kultūros vertybių apsauga” ne visai aiškus. Ar čia, sakykim, nacionalinius parkus valdys savivaldybės? Kaip čia su tuo žodžiu “rūpinasi”?
Antra. Jeigu jau taip, kaip čia ir parašyta, tai valstybės deleguota funkcija čia jau tampa rūpintis valstybės saugomomis teritorijomis. Tai yra kitas Vietos savivaldos įstatymo straipsnis, kuriame yra valstybės deleguotos funkcijos.Reikėtų tą straipsnį taisyti. Ačiū.
R.ZUOZA. Iš tiesų dėl to žodžio “rūpinasi”, kad “rūpinasi valstybės saugomų teritorijų gamtos ir kultūros vertybių apsauga”. Tai, kad turi būti rūpinamasi, nustatyta Konstitucijos 42 straipsnyje. Pagrindinis dalykas, kodėl siūlomas šis pakeitimas, yra tas, kad beveik prieš metus būtent ir buvo pakeistas šis įstatymas, nes anksčiau merai rūpindavosi. Tas žodis “rūpinasi” būtent yra iš Konstitucijos. Rūpinasi tų visų objektų apsauga ir ne tvarko, nes tvarko specialistai, Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistai. Yra toks žodis “rūpinasi” ir galima būtų galvoti, kaip jį pakeisti. Manau, kad mes turėtume bendrame komiteto posėdyje tą teikimą aptarti ir būtų galima tuos siūlymus įrašyti į įstatymo antrąjį variantą.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.
S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte yra reikšminiai žodžiai “kultūros ir gamtos vertybės”, tuo tarpu projekte priešingai, visur yra “gamtos ir kultūros”. Kaip čia suvienodinti, nes pagal paieškos sistemą nerasim?
R.ZUOZA. Ačiū už pastabą. Iš tiesų gal reikėtų taisyti.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų šitas projektas tokiu pavidalu, kaip jūs dabar teikiate, jau prieš metus buvo atsiųstas. Mes matėme ir vertinome komitete, ir prašėme, kad pateikėjai suderintų ir taip pat pateiktų kitų įstatymų pataisas, nes vien tiktai šio įstatymo tokia korekcija, kokią jūs apskritai siūlote, nieko neduoda. Rūpinimasis yra materialus dalykas, susijęs su finansais, su etatais ir su funkcijomis. Todėl nesuprantama, kodėl komitetai dabar turėtų tą parengiamąjį darbą atlikti, kai tuo tarpu yra deleguota šita pareiga apskritims ir ministerijai, kaip valstybės rūpestis? Pirmiausia ten turėjo rasti sutarimą ir parengti reikiamus įstatymų projektus. Todėl aš manau, kad dėl šito jūsų teikiamo projekto nėra iki galo diskutuota ir jis nėra tinkamai teikiamas Seimui.
R.ZUOZA. Gerbiamasis komiteto pirmininke, iš tiesų mes svarstėme ir su jumis, kaip turėtų būti priimamas šitas įstatymas. Deja, atsakymų nėra iš jokių kitų institucijų. Tas projektas buvo išsiųstas ir neužmirškime, kad mes turime Lietuvos Respublikos valstybinę paminklosaugos komisiją, į kurią įeina ir apskričių atstovai, ir specialistai, kurie primygtinai prašo pritarti pateikimui ir priimti tokį įstatymą. Manau, kad būtent pateikimo procedūra, kurią mes įvykdysime Seime, kurios svarstymas yra numatomas tiktai apie balandžio 20 d., kaip tik leis greičiau spręsti tuos klausimus. Jūs matote, kad dokumentas registruotas 1997 m. gruodžio 1 d. ir jau praėjo pakankamai daug laiko, bet tie klausimai nesprendžiami. Matyt, ir abiejų komitetų, aš taip įsivaizduoju, yra tam tikra kaltė, kad tie klausimai nesprendžiami, o paminklosaugininkų problemos išlieka. Jie negali normaliai dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar būtų norinčių pasakyti minčių dėl motyvų? Seimo narys M.Briedis.
M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt palaikyčiau mūsų komiteto pirmininko pavaduotojo nuomonę, todėl manau, kad šitas realus rūpinimasis tikrai buvo pagrįstas ir šiokiomis tokiomis lėšomis, kurias skyrė anksčiau savivaldybės, ir tam tikrais etatais paminklosaugininkams. Todėl aš pritarčiau šitam projektui ir siūlyčiau kuo greičiau pradėti svarstymą, o svarstydami mes dar turėsime laiko ir galimybių tikrai pakoreguoti ir kitus su šia pataisa susijusius įstatymus. Manau, kad abu komitetai bus priversti rasti konsensą ir padaryti taip, kad vis dėlto paminklosauga nebūtų trečiasis brolis. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS. Suprantu gerus pateikėjo norus, kai šnekama apie paminklosaugą, bet atsiranda ir valstybės saugomos teritorijos, turint omenyje gamtosauginius objektus. Ne visai supratau, ar turima omenyje, kad kitas žingsnis bus pardavimas savivaldybėms su nacionaliniais arba regioniniais parkais, kuriuos šiandien valdo centrinė valdžia, tai yra Aplinkos apsaugos ministerija? Aš nemanau, kad merai tikrai apsidžiaugtų gavę tokią formuluotę, nes tai yra susiję su pinigais, su finansavimu ir su etatais. Bijau, kad po tokios pataisos gali atsirasti daug problemų ir keblumų patiems merams.
PIRMININKAS. Taigi būta įvairių nuomonių.
Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir tada apsisprendžiame, ar pritariame šiam projektui po pateikimo. Vos ne porą metų įstatymo projektas įregistruotas, bet iki šiol neturima visų suinteresuotų institucijų nuomonių – nei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, nei Savivaldybių asociacijos, nei Kultūros ministerijos, nei apskričių viršininkų. Nieko, galbūt, jeigu pritarsime, juos visus pavyks susodinti prie vieno stalo. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo Vietos savivaldos įstatymo 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.
Užsiregistravo 63 Seimo narys.
Kolegos, kad būtų už tai, kad šiam įstatymo projektui pritartume po pateikimo?
Už – 29, prieš – 5, susilaikė 21. Kolegos, su vargu pritarta po pateikimo šiam projektui, kurio registracijos Nr.P-917.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Gerbiamieji kolegos, siūloma svarstymo data – balandžio 15 d. Iki to laiko, žinoma, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui reikės daug ką padaryti. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ir šitas rezervinis klausimas baigtas.
Dabar tiesiog neturiu ką daugiau daryti, kaip tiktai paskelbti pertrauką iki 12.00 val. 12.00 val., kolegos, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projekto priėmimas. Prašyčiau nevėluoti. Dabar pertrauka, dar sykį kartoju, iki 12.00 val. 11.45 val. seniūnai susitinka su Seimo Pirmininku 308 kabinete.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau, kad šiek tiek vėluoju.
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektas Nr. P-1467(3*) (priėmimas)
1-4a mūsų darbotvarkės klausimas – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektas Nr.P-1467(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę G.Imbrasienę.
G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo priimti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo tikslas patikslinti šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos vekselių įstatymo nuostatas, suderinant jas su 1930 m. Ženevos konvencija dėl bendrų įsakomųjų ir paprastųjų vekselių, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1997 m. gegužės 11 d.
Įstatymu nustatoma nauja supaprastinta bei pagreitinta piniginių reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarka. Tai yra vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami neginčo tvarka pagal notaro padarytus vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Taip pat nustatoma tvarka, kurios iki šiol nebuvo, pagal kurią atstatomos teisės pagal prarastus vekselius.
Įstatymo projekto svarstymo metu į Seimo Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pastabas bei pasiūlymus atsižvelgta. Projektas buvo atitinkamai pataisytas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji negausi, bet labai dantinga opozicija, prašome trupučiuką tylos. Kolegos, prieš jūsų akis – Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Pranešėja sako, kad dabar jokių problemų nėra. Gal kelis žodžius dėl Teisės departamento išvadų.
G.IMBRASIENĖ. Dėl šio įstatymo projekto yra ką tik, prieš man einant į tribūną, gauta Teisės departamento išvada. Teisės departamentas turi tam tikrų pastabų. Būtent jie mano, kad reikėtų patikslinti projekto 48 straipsnio trečiosios dalies redakciją, nes joje yra vidinis prieštaravimas. “Pirmame šios dalies sakinyje nurodoma, kad jei sąlygą įrašė indosantas arba laiduotojas, ji galioja tik jam pačiam. Tuo tarpu paskutiniame sakinyje nurodoma, kad jei sąlygą įrašė indosantas arba laiduotojas, protesto išlaidos gali būti išieškotos iš visų vekselyje pasirašančiųjų.” Gal šitą paprašysiu pakomentuoti autorės.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada siūlau pradėti priėmimą. Kadangi įstatymas yra labai ilgas, prašyčiau sutikti, kad jis būtų priimamas dalimis ir skyriais. Ar nebūtų prieštaraujama, kad man nereikėtų vardyti kiekvieno įstatymo straipsnio? Nėra prieštaraujančių, gerbiamieji kolegos.
Taigi – pirmoji dalis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl pirmosios dalies? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, įstatymo pirmoji dalis yra priimta.
Antroji dalis. Ji susideda iš daugelio skyrių. Aš pagal skyrius. Antrosios dalies I skyrius ar galėtų būti priimamas? I skyrius yra priimamas.
II skyrius? Priimamas. III skyrius? Priimamas. IV skyrius? Priimamas. V skyrius? Priimamas bendruoju sutarimu. VI skyrius? Taip pat priimamas bendruoju sutarimu.
VII skyrius. Dėl 48 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas.
G.IMBRASIENĖ. Aš norėčiau paprašyti autorės.
PIRMININKAS. Taigi įstatymo projekto autorė ponia J.Aleksaitė. Jums suteikiamas žodis. Prašom įsijungti mikrofoną.
J.ALEKSAITĖ. Ačiū. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad ir šiuo metu galiojančiame Vekselių įstatyme, tiek Ženevos 1930 m. konvencijoje yra lygiai tokios pačios nuostatos. Mes vidinio prieštaravimo nematome. Nenorėtume sutikti su Teisės departamento pateikta išvada. Kadangi esame prisijungę prie konvencijos viso teksto, todėl prašytume palikti mūsų pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Teisės departamentas siūlytų, kad reikėtų patikslinti 48 straipsnio trečiosios dalies redakciją, iniciatorė mano, kad nereikėtų. Kolegos, ar galėtume sutarti dėl viso VII skyriaus? Kolegos VII skyrius yra priimamas be teisės departamento siūlymo.
VIII skyrius. Priimamas bendruoju sutarimu.
IX skyrius. Priimamas bendruoju sutarimu.
X skyrius. Priimamas.
XI skyrius. Priimamas.
XII skyrius. Priimamas.
Kolegos, ar galėtume sutikti, kad būtų priimta visa įstatymo antroji dalis? Antroji dalis yra priimama.
Trečioji dalis. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume laikyti trečiąją dalį priimtą? Trečioji dalis yra priimta.
Ir ketvirtoji dalis. Teisės departamento siūlymas dėl 83 straipsnio. Prašom, ponia Imbrasiene.
G.IMBRASIENĖ. Taip. Nenorėtume sutikti su šiuo siūlymu, nes manome, kad būtina skelbti “Valstybės žiniose”, nes siūlome supaprastintą reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, tvarką, todėl reikia viešumo. Apskritai jau registrai dabar yra vieši.
PIRMININKAS. Čia siūloma kas dvi savaites skelbti “Valstybės žiniose” informaciją apie užprotestuotus vekselius. Teisės departamentas sako, kad lyg ir per dažnas būtų toks skelbimas. G.Imbrasienė mano, kad vis dėlto reikėtų šį viešumą išlaikyti. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad ketvirtoji dalis yra priimta?
J.Listavičius norėtų kalbėti dėl ketvirtosios dalies.
J.LISTAVIČIUS. Dėl 82 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl visos ketvirtosios dalies. Dėl 82 straipsnio.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Jeigu mes pritarsime Čekių įstatymo 60 straipsnio Teisės departamento išvadai, tai čia taip pat reikėtų vietoj “ieškinine tvarka” – “ ieškininės teisenos tvarka”.
G.IMBRASIENĖ. Ne apie tą, ne apie tą.
PIRMININKAS. Dabar mes kalbame ne apie tai, bet J.Listavičius kalba apie 82 straipsnį, kuris taip pat yra ketvirtojoje dalyje.
G.IMBRASIENĖ. Dar mes kalbėsime, kai čekius tvarkysime. Ten yra pastaba.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada mes galėtume priimti šį įstatymą, nedaryti galutinio balsavimo ir tada 82 straipsnį suderinti su Čekių įstatymo tam tikra vieta. Jeigu bus priimtas siūlymas, tai bus vienokia redakcija, jeigu nebus priimtas, tai kitokia.
Dėl 82 straipsnio. Kol kas jį atidedame. Mes jį priimsime pastraipsniui. J.Razma norėtų tarti savo žodį dėl 83 straipsnio.
J.RAZMA. Turėčiau redakcinio pobūdžio pasiūlymą. Ne “Valstybės žiniose” skelbti, o jų priede – informaciniuose pranešimuose. Nes mes “Valstybės žinias” jau perkrauname nei šiokiais, nei tokiais pranešimais, skelbimais. Jos darosi nepanašios į teisės aktų rinkinį.
PIRMININKAS. Ačiū. Iniciatorė sutinka. Ar galėtume, kolegos, sutikti su tokiu redakciniu pasiūlymu? Ponia G.Imbrasienė.
G.IMBRASIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Kas dvi savaites skelbiama “Valstybės žinių” priede ar prieduose. Dėl 83 straipsnio… Kolegos, ar dabar galėtume priimti ketvirtąją dalį? Dėkoju. Ketvirtoji dalis yra priimama. Pastraipsniui, padaliui, paskyriui yra priimtas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kaip ir sutarėme, mes dabar nekalbame dėl motyvų dėl viso įstatymo.
Ir dar keli žodžiai G.Imbrasienei.
G.IMBRASIENĖ. Norėjau paminėti dėl 82 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, mes priėmėme pastraipsniui. Mes dar prie jo grįšime ir tada paredaguosime. Ačiū, kolegos.
Lietuvos Respublikos čekių įstatymo projektas Nr. P-1468(3*) (priėmimas)
1-4b – Čekių įstatymo projektas, taip pat priėmimas, taip pat G.Imbrasienė. Prašom, ponia pirmininke, siūlyti, kokiu būdu mes turėtume priimti šį įstatymą.
G.IMBRASIENĖ. Gal aš nekalbėsiu plačiai. Prašyčiau pastraipsniui.
PIRMININKAS. Šis įstatymas siūlomas priimti pastraipsniui – 61 straipsnis. Aš vis tiek mėginu kalbėti apie skyrius, kolegos. Niekas neprieštarauja. Taigi I skyrius. Ar būtų norinčių kalbėti dėl I skyriaus? Seimo narė J.Matekonienė norėtų kalbėti dėl I skyriaus. Ne, ji nenorėtų kalbėti. Ar galėtume I skyrių priimti, kolegos? I skyrius yra priimamas.
II skyrius. Taip pat priimamas.
III skyrius. Priimamas bendruoju sutarimu.
IV skyriuje… Atleiskite. III skyriuje yra 26 straipsnis ir Teisės departamento siūlymas.
Prašom.
G.IMBRASIENĖ. 26 straipsnyje žodį “laikas” pakeičiame žodžiu “terminas”. Mes sutinkame, čia yra redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Teisės departamento siūlymas dėl 26 straipsnio priimamas ir visas III skyrius yra laikomas priimtas. IV skyrius. Priimama bendruoju sutarimu. V skyrius. Priimamas. VI skyrius. Priimamas. VII skyrius. Priimamas. VIII skyrius. Priimamas. IX skyrius. Priimamas. X skyrius. Priimamas. Ir XI skyriaus 60 straipsnis. Prašom, ponia pranešėja.
G.IMBRASIENĖ. Taip. Čia turėtume apsispręsti, nes daugelyje įstatymų vartojama ir ieškininė tvarka, ir ieškininės teisenos tvarka. Teisės departamentas Čekių įstatymo projektui siūlo ieškininės teisenos tvarką, tačiau Vekselių įstatymui nėra pasiūlyta. Seimas turėtų apsispręsti, ar mes Vekselių įstatymo 82 straipsnyje rašom ieškininės teisenos tvarką ir Čekių įstatymo 60 straipsnyje irgi tą patį, ar ieškininę tvarką?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau tikrai nebalsuoti dėl šito termino. Kaip jūs siūlote, kaip Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo, ir pasirenkame. Ar mes balsavimu turime parinkti prastesnį, ar geresnį terminą šioje vietoje? Čia tiesiog mano toks siūlymas. L.Sabučiui suteikiu žodį.
L.SABUTIS. Aš manau, kad nereikėtų vengti šitų žodžių “ieškininės teisenos tvarka”, nes šaukiamosios teisenos tvarka taip pat vėlesniame straipsnyje minima. Ir apskritai ieškininė tvarka dar nieko nepasako. Vis dėlto tai yra teisminė tvarka, aš pritariu tai nuostatai.
PIRMININKAS. Išgirdau vieną teisinį ir lingvistinį argumentą. Ar galėtume sutikti, kad 60 straipsnyje būtų toks tekstas: “Vykdomi įrašai notarų užprotestuotuose ar neprotestuotinuose čekiuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka”? Ar galėtume sutikti su tokiu terminu, kolegos? Seimo narė E.Kunevičienė dar norėtų kalbėti. Prašom. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Juk keisime ir įgalinsime ne tik per teismus ieškininius klausimus spręsti, bet ir notarus. Jeigu mes čia įrašysime, ar neprieštaraus tada mūsų 378 straipsnio pakeitimams?
PIRMININKAS. G.Imbrasienės paskutinis žodis. Balsuojame ar nebalsuojame?
G.IMBRASIENĖ. Paliekame “ieškininės teisenos tvarka”.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu 60 straipsnyje atsiranda terminas “ieškininės teisenos tvarka”. Gerbiamieji kolegos, priimamas bendru sutarimu visas XI skyrius. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau neprieštarauti grįžti prie Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, ką tik priimto pastraipsniui, prašyčiau sutikti grįžti prie 82 straipsnio. Dėkoju. Taip pat formuluojame “ieškininės teisenos tvarka”. Ačiū, gerbiamieji kolegos, priimame bendru sutarimu. Štai šitie du įstatymai dabar priimti pastraipsniui. Ačiū, ponia pranešėja. Kolegos, mes susitvarkome galutinai su šiais įstatymais. Taigi Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio įstatymo motyvų? Seimo narė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Šitą įstatymą inicijavo mūsų komitetas jau turbūt prieš kokius metus arba, tiksliau pasakius, prieš dvejus. Jis labai reikalingas, nes išsprendžia atsakomybės klausimą dėl atsiskaitymų. Dabar vis pretenzijos reiškiamos valstybei, Vyriausybei. Patvarkius Vekselių ir Čekių įstatymus, bus išspręstas tas klausimas, nes kiekvienas pardavėjas, įformindamas atsiskaitymus su pirkėju vekselių pagrindu, pats turės apsispręsti, kaip jis pasitiki tuo pirkėju. O jeigu tas pirkėjas neatsiskaitys laiku, vadinasi, turės galimybę su notaro pagalba teikti ieškininius pareiškimus turtui išieškoti. Labai svarbūs tie įstatymai, labai laukiami, uždelsti, todėl prašau šiandien arba bent jau šią savaitę juos priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, atsiskaitymams su debitoriais vekseliai, kaip mokėjimo priemonė, turėtų nemažą teigiamą vaidmenį, leistų bent iš dalies atsiskaitymus normalizuoti ir sumažinti kreditorinį įsiskolinimą. Vekselį, kaip mokėjimo dokumentą, išrašęs asmuo besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Įstatymo projekte aptarti įsakomasis vekselis, jo pavadinimas, akceptavimas, laidavimas ir kitos apyvartos operacijos; siekiama supaprastinti ir pagreitinti civilines bylas, susijusias su piniginių reikalavimų išieškojimu naudojantis vekseliais; atskirai išskirtas ir aptartas paprastasis vekselis. Įteisinus vekselius Lietuvos Respublikoje kaip dar vieną atsiskaitymo formą, turėtų sustiprėti finansinė drausmė, pagerėti atsiskaitymai ir sumažėti įsiskolinimai debitoriams. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu iš pradžių registruotis. Registruojamės, kolegos. Užsiregistravę balsuosime dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projekto, ką tik priimto pastraipsniui. Nuomonės dėl šito teksto girdėjosi tik geros. Registruojamės, kolegos.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Gerbiamieji, balsuojame dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projekto. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Labai atsiprašau. Pasitikslinsime, ar tie patys Seimo nariai bus pažymėti klaidingai.
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektas Nr. P-1467(3*) (priėmimo tęsinys)
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Taigi, kolegos, dabar balsuojame dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti už.
Už įstatymo projektą – 57, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 2. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas yra priimtas.
Kolegos, kviečiu kalbėti dėl Čekių įstatymo projekto, taip pat mūsų priimto paskyriui. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įteisinus čekį, kaip mokėjimo dokumentą ir kaip dar vieną atsiskaitymo formą, bus galima lengviau, paprasčiau spręsti atsiskaitymo klausimus. Įstatymo projekte aptarti čekio forma, turinys, jo perdavimas, laidavimas ir kitos apyvartos operacijos. Įstatymo projekte siekiama supaprastinti bei pagreitinti civilines bylas, susijusias su piniginių reikalavimų patenkinimu čekių pagrindu. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.
Lietuvos Respublikos čekių įstatymo projektas Nr. P-1468(3*) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Dar sykį kviečiu registruotis. Ir balsuosime, ar priimame Čekių įstatymą.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Čekių įstatymas. Balsuojame, kolegos.
Už – 63, prieš nė vieno, susilaikiusio taip pat nėra nė vieno. Čekių įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. P-1469(2*) (priėmimas)
Yra keletas papildomųjų įstatymų projektų. Vienas iš jų – Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną G.Imbrasienę. Nėra sudėtingas įstatymas, galbūt keletą žodžių.
G.IMBRASIENĖ. Siekiant užtikrinti kuo greitesnį Vekselių ir Čekių įstatymo įgyvendinimą, įstatymu siūloma Vyriausybei per tris mėnesius parengti bei patvirtinti reikalingus įstatymus papildančius teisės aktus. Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 30 d. nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ženevos vekselių ir čekių konvencijos” antrąjį punktą, kuriuo buvo pratęstas Lietuvos Respublikos 1938 m. Vekselių ir čekių įstatymo naujų redakcijų galiojimas. Svarstymo metu atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus ir projektas pataisytas. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pirmininke. 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Ar galėtume jį priimti? 1 straipsnis priimamas.
2 straipsnis. Taip pat priimamas.
Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Ne. Kolegos, kviečiu registruotis prieš kiekvieną balsavimą. Registruojamės. Balsuosime dėl Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektų.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl tik ką pastraipsniui priimto įstatymo. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas visas, dabar balsuoja.
Už – 55, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo, 300, 301 ir 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. P-1470* (priėmimas)
Dar vienas papildomasis įstatymo projektas – Civilinio proceso kodekso trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo, 300, 301 ir 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1470. Priėmimas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė G.Imbrasienė vėl kviečiama, tikiuosi trumpam, į tribūną.
G.IMBRASIENĖ. Teikiamo Civilinio proceso kodekso trisdešimt antrojo skirsnio pakeitimas susijęs su Vekselių ir Čekių įstatymais, kuriais nustatyta, jog teisės pagal prarastus vekselius ir čekius atkuriamos Civilinio proceso kodekse nustatytos šaukiamosios teisenos tvarka. Svarstymo metu pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto negauta. Tačiau prieš eidama į tribūną gavau Teisės departamento išvadą, kurioje siūloma papildomai pakeisti ir Civilinio proceso kodekso 305 straipsnį, nes jame yra įrašyta sąvoka “indėlį”, kuri vartojama ne visuose vertybiniuose dokumentuose. Juk čekyje ar vekselyje nurodomas ne indėlis, o pinigų suma.
Mūsų nuomone, su mūsų teikiamu įstatymo pakeitimu nėra susijęs teisių atkūrimas pagal prarastus vekselius ir čekius. Tai galima padaryti ir vėliau. Siūlau šį įstatymo pakeitimą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai tiek žodžių dėl Teisės departamento tokios švelnios pastabos.
1 straipsnis. Kolegos, ar galėtume priimti šio įstatymo 1 straipsnį? Priimamas.
2 straipsnis. Priimamas.
3 straipsnis.
4 straipsnis. Kolega Algirdai! 4 straipsnis taip pat priimamas. Gerbiamieji, prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo projekto, jeigu būtų norinčių. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš manau, kad ir šiam Civilinio proceso kodekso pataisymui reikia pritarti. Tai yra nauja redakcija. Labai nuosekliai išdėstyta dokumentų eiga, todėl aš manau, kad tai padėtų teisingumui. Pritariu šio įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Civilinio proceso kodekso trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo, 300, 301 ir 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame tik ką mūsų minėtą įstatymą. Balsuojame, kolegos.
Už – 59, prieš ir susilaikiusių nėra. Civilinio proceso kodekso trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo, 300, 301 ir 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-1526* (priėmimas)
Kolegos, dar vienas papildomasis įstatymo projektas – Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas P-1526. Priėmimas. Kviečiu į tribūną ponią G.Imbrasienę.
G.IMBRASIENĖ. Čia taip pat yra papildomojo įstatymo pakeitimas. Pastabų negauta.
PIRMININKAS. Pastabų ir siūlymų nėra. Kolegos, 1 straipsnis. Priimamas.
2 straipsnis. Taip pat priimamas.
Prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimai susiję su Baltijos valstybių sutarties dėl muitų procedūrų tvarkymo ir atsiskaitymų pagal muitinių procedūras vykdymo ratifikavimu. Priklausančios lėšos Latvijoje arba Estijoje bus pervedamos į šių valstybių kelių ar kitus valstybės fondus ne ginčo tvarka. Ryšium su minėtos sutarties ratifikavimu, šitie pakeitimai reikalingi. Aš pritariu įstatymo projektui. Kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. O aš kviečiu registruotis. Balsuosime dėl Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Registruojamės, gerbiamieji.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, kolegos, kviečiu balsuoti.
Už – 65, prieš ir susilaikiusių nėra. Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio projektas buvo Nr.P-1526, yra priimtas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. P-1355* (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, mes esame įsirašę į savo darbotvarkę 1-4f – irgi tų pačių straipsnių pakeitimų įstatymo projektą. Jis taip pat … (Balsas salėje) O 1-4f? Taigi 1355, kur taisomos kitos tų pačių straipsnių dalys. Čia yra taip pat priėmimas. E.Kunevičienė kviečiama į tribūną. Mes taip pat greitai apsisprendžiame dėl šito sutarto dalyko. Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1562.
Prašom, ponia pranešėja.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių 13 punkto ir 8 punkto pakeitimus siūlyčiau sujungti su anksčiau priimtais pakeitimais. Noriu tik paaiškinti, kodėl čia taip daroma. Tai labai svarbu vekseliams efektyviai veikti, nes vykdomuosius įrašus galės daryti notarai. Tai pagreitins išieškojimą pagal užprotestuotų vekselių sumas. Todėl prašyčiau pritarti šitiems Civilinio proceso kodekso įstatymo pakeitimams.
PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis. Ar galėtume priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas.
2 straipsnis. Priimamas.
J.Listavičius norėtų kalbėti dėl viso įstatymo projekto.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo paminėta, įstatymo projektas parengtas siekiant supaprastinti procedūras ir pagreitinti atisiskaitymus pagal notarų užprotestuotus ir neužprotestuotus vekselius arba čekius. Ir priėmus anksčiau jau minėtus įstatymus šitie pataisymai Civilinio proceso kodekse yra reikalingi. Aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės, gerbiamieji, tada balsuosime dėl Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1355. Aš anksčiau buvau pasakęs prastą numerį. Kolegos, turbūt pavedame Dokumentų skyriui parengti šitų dviejų projektų, jeigu jiems bus pritarta iš Nr.P-1525 ir Nr.P-1535… Nr.P-1526 ir Nr.P-1355 parengti vieną įstatymą, kuris bus teikiamas pasirašyti aukščiausiems valstybės pareigūnams.
A.Patackas vis “įšoka” į kompiuterį. Netyčia, aš suprantu. Netyčia. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šitas įstatymas, dabar ką tik priimtas pastraipsniui, būtų priimtas visas, kviečiu balsuoti.
Už – 57, prieštaraujančių nėra, susilaikė 1, Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio projektas buvo įregistruotas kaip Nr.P-1355 projektas, yra priimtas. Ačiū.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-1568 (svarstymas)
Kolegos, dabar dar vieno reikalingo įstatymo svarstymas, Nr.P-1568, Notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Dar sykį kartoju svarstymas. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pirmininkę G.Imbrasienę, kad ji išdėstytų komiteto nuomonę dėl šio projekto. Prašom.
G.IMBRASIENĖ. Čia tik vieno straipsnio pakeitimas. Dėl pinigų išieškojimo pagal vekselius ir čekius tvarkos pakeitimo keičiamas ir Notariato įstatymo 26 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Viskas. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Žiūriu į E.Kunevičienę, ar ji norėtų kalbėti? Ne. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Statuto numatytomis procedūromis mėginsime jį priimti taip pat. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Iki pietų dar turime vieną projektą iš pagrindinės darbotvarkės ir porą iš papildomosios – iš rezervinių klausimų.
Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo projektas Nr. P-865(A6) (svarstymas)
1-5 – Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo projektas Nr.P-865. Alternatyvinis 6 variantas. Svarstymas šiandien, kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti svarstymo metu? Ar yra pareiškusių tokį norą? Gerbiamasis Sekretoriate?
Kolega V.Martišauskas norėtų kalbėti. Mes tikrai labai tvarkingai dirbame pagal Statutą. Jo nėra. Taigi jo žodis taip pat prapuola. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovą J.Razmą. Jis ir iniciatorius, ir komiteto įgaliotas pranešėjas. Prašom, pone kancleri.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, nors jus su projektu gavote labai kuklias komiteto išvadas, tačiau tai nereiškia, kad prie šio projekto tiek nedaug buvo dirbta. Iš tikrųjų projektas išsamiai buvo nagrinėjamas dar tuo laikotarpiu, kol įsigaliojo naujas Statutas. Jūs matote, yra įregistruotas jau šeštasis jo variantas. Buvo siekiama labai atidžiai išnagrinėti visas pastabas, susijusias su tuo, kad šito Seimo laikinosios tyrimo komisijos kaip nors nepakliūtų į tą sritį, kuri priskirta ne Seimui, o kitoms valdžios institucijoms. Buvo atidžiai žiūrima, kad nebūtų kur nors toms komisijoms dirbant galimybės pažeisti žmogaus teises. Svarstymuose dalyvavo daugelio institucijų atstovai, Žmogaus teisių centro, Teisingumo ministerijos, kitų teisinių institucijų ir, regis, pavyko suderinti visų jų pasiūlymus ir pastabas. Galiausiai dėl paskutinio projekto varianto niekas pastabų jau iš esmės nebereiškė.
Šitą mano siūlomą projektą, manau, priimti yra labai svarbu, kad Seimo parlamentinė kontrolė būtų kur kas efektyvesnė. Čia mes matome, kad komisija turėtų tirti ne kokią nors smulkmeną ar kokį nors sensacingą faktelį, o valstybinės svarbos klausimus. Tokių neištirtų klausimų, manau, yra likę dar ir iš anos Seimo kadencijos. Nežinau, ar kolegoms yra, pavyzdžiui, aiškios Maišiagalos memorandumo aplinkybės, ar bankų žlugimo visa istorija. Manau, kad tai yra klausimai, kurie gali būti verti tokių komisijų tyrimų reikiamai suformulavus tuos tiriamus klausimus.
Jeigu kam atrodytų, kad dabar vykstančios plačios diskusijos dėl energetikos klausimų, dėl energijos eksportų problemų yra vertos tokio tyrimo, tai, žinoma, taip pat gali inicijuoti tokios komisijos sudarymą ar laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimą kokiai nors kitai Seimo institucijai – komitetui ar komisijai. Aš kviečiu pritarti šitam projektui, nes, man atrodo, dėl jo turėtų būti suinteresuoti visi Seimo nariai, ar jie priklausytų opozicijai, ar pozicijai, visi, kuriems rūpi didesnis parlamento galimybių išnaudojimas, kuriems iš tiesų rūpi išsiaiškinti iškilusias svarbias valstybės problemas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra jokių siūlymų, dėl kurių mes turėtume apsispręsti. Ar pritariame po svarstymo, kolegos, šiam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo projektui ir tikėsimės, kad jis greitai bus priimtas.
Lietuvos Respublikos dalinės amnestijos akto įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1635 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, du rezerviniai klausimai, iš kurių pirmasis, pagrindinis rezervinis 2a Nr.P-1635 – Dalinės amnestijos akto įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šį projektą pateikia Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, jūs dar atsimenate, kad baigiantis rudens sesijai, gruodžio 22 dieną, mes priėmėme įstatymą dėl dalinės amnestijos. Buvo gana intensyviai diskutuojama dėl jo ir šis įstatymas buvo pradėtas vykdyti iš karto po to, kai įsigaliojo. Jis įsigaliojo sausio pradžioje. Taikant šį įstatymą, paaugliams iškilo kai kurių problemų. Vienas iš šio įstatymo tikslų ir sumanymų buvo paskatinti nusikaltusius asmenis atlyginti nusikaltimu padarytą materialinę žalą. Savaime suprantama, pirmiausia buvo turimi galvoje suaugusieji, padarę nusikaltimus. Turbūt yra visai suprantama, kad jiems tokia nuostata ir toks reikalavimas buvo taikomas.
Tačiau iš esmės išnagrinėjus situaciją Kauno nepilnamečių auklėjimo darbų kolonijoje ir panagrinėjant konkrečius atvejus iškilo problemų. Nemažai nepilnamečių, kuriems pagal kitus įstatymo punktus amnestija galėjo būti taikoma iš karto, prarado tą galimybę dėl socialinės šeimų padėties arba paprasčiausiai dėl to, kad dalis tų vaikų yra našlaičiai, neturintys nei tėvų, nei globėjų. Galbūt jums atrodys keista ir nepanašu į tiesą, bet ką tik gavau tokius duomenis iš pono Č.Blaževičiaus – Pataisos reikalų departamento direktoriaus, kad šiandien taikant įstatymą paleisti tik 33 nuteistieji ir iš jų tik vienas nepilnametis. Priimdami šį įstatymą (manau, jūs sutiksite), mes pirmiausia galvojome apie tai, kaip geriau vykdyti Vaiko teisių konvencijos nuostatas, kaip pasiekti, kad kuo mažiau nepilnamečių vaikų būtų apribota laisvė, tačiau kol kas pavyko tiktai vieną iš jų išlaisvinti. Turbūt visiškai natūralu, kad Seimas, aš tikiuosi, reaguos į šią situaciją priimdamas dalinį šio akto pakeitimą.
Mano pasiūlymas yra labai paprastas. Jame siūloma nuteistiems nepilnamečiams taikyti amnestiją jos nesiejant su nusikaltimo padaryta materialine žala, su jos atlyginimu. Aš susipažinau su Teisės departamento išvada, kurioje yra primenama, jog “teisės teorijos požiūriu amnestija yra vienkartinis aktas, kuris neturėtų būti keičiamas ar pildomas”. Tačiau turint galvoje tai, kad šio įstatymo taikymo laikas dar nėra pasibaigęs (jis pasibaigs balandžio 6 d.), mes kartu galėtume pagalvoti apie jo taikymo pratęsimą, tarkim, bent jau vienu mėnesiu.
Nebūtų blogas dalykas atsižvelgus į praktinius rezultatus šiek tiek pataisyti savo pačių priimtą įstatymą ir nemanau, kad mes labai nusižengtume teisės teorijai. Už tai mes būtume humaniškesni nepilnamečių, kalinčių Kauno auklėjamųjų darbų kolonijoje, atžvilgiu.
Galiu pasakyti, jog šį savo pasiūlymą aš derinau su Teisingumo ministerija ir gavau pritarimą. Jie ir padėjo parengti šią pataisą. Taip pat buvo derinta ir su Vyriausybės kancleriu, nes ši diskusija kaip tik ir vyko Vyriausybės kanclerio sukviestame posėdyje. Todėl, sakykim taip, išankstinį Vyriausybės pritarimą ši maža pataisėlė jau turi. O dėl jos įgyvendinimo ypatumų, dėl to, kaip mes toliau elgsimės, aš manau, bus diskutuojama Teisės ir teisėtvarkos komitete ir aš dedu dideles viltis į šitą komitetą ir į jo gerbiamąją pirmininkę, taip pat į papildomą komitetą – Žmogaus teisių komitetą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Penki kolegos nori jūsų paklausti. A.Grumadas.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Atsiprašau. Aš iš karto perspėju, kad jeigu aš ko nors nežinosiu, tai čia yra ponas Č.Blaževičius. Jis padės man atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. A.Grumadas.
A.GRUMADAS. Gerbiamoji pranešėja, aš jūsų norėčiau paklausti ne apie patį amnestijos aktą. Kaip jūs minėjote, ši pataisa atsiranda dėl tam tikrų, mano galva, keistų teismų sprendimų. Jūs galbūt domėjotės, kodėl, jūsų nuomone, vis dėlto labai dažnai mes skaitome laikraščiuose, kai yra skelbiami nuosprendžiai nepilnamečiams, ten figūruoja tokios nuostatos kaip turto konfiskavimas, kurio nepilnametis turėti negali, taip pat ieškininis ieškinys, kurio jis taip pat jokiu būdu patenkinti negali? Ačiū.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū už klausimą. Nenorėdama ilgai piktnaudžiauti jūsų dėmesiu, aš nekalbėjau apie svarbiausią priežastį, dėl kurios mums ir teko priimti amnestijos aktą. Ta priežastis yra naujas Baudžiamasis kodeksas, kuris labai lėtai ėjo į Seimą, o dabar nematau, kad greičiau judėtų pačiame Seime. Priėmę, žinoma, gerą, naują Baudžiamąjį kodeksą, mes iš karto galėsime taikyti alternatyvias bausmes pirmiausia nepilnamečiams, taip pat ir kitiems asmenims todėl, kad ne kiekvienas nusikaltimas reikalauja, kad būtinai asmuo turi būti izoliuotas nuo visuomenės, tuo labiau nepilnametis neturėtų būti izoliuojamas, tiktai kraštutiniu atveju.
Baudžiamojo kodekso projekte kaip tik buvo skyrius, skirtas nepilnamečių baudžiamajai justicijai. Kiek aš žinau, vykstant įvairioms diskusijoms tarp teisininkų, dar iki šiol yra neaišku, ar tas skyrius išliks, ir kaip tik todėl jau yra nauja iniciatyva, yra nepilnamečių baudžiamosios justicijos įstatymo pirminis projektas, aš jau jį gavau. Žodžiu, kai mes sureguliuosime savo įstatymus taip, kaip norime, taip, kaip ketiname, kaip to reikalauja nepilnamečių kriminalinės justicijos reformos koncepcija, tada apskritai turbūt amnestijos taikyti nereikės.
Aš visiškai sutinku su ta kritika, kuri mus pasiekė iš kaimyninių Baltijos šalių, kad tai yra truputį sovietinius laikus primenantis veiksmas. Taip, bet kadangi mes vėluojame su kodeksu (gal čia nėra tokia didelė Seimo kaltė, galbūt autoriai vėlavo), mes ėmėmės tokios laikinos priemonės ir šiuo atveju ji yra pateisinama.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad tai vis dėlto labai humaniška nuostata, bet man iškyla toks klausimas: pirmiausia ar nepasinaudos, tarkim, nusikaltėliai arba nusikaltėlių grupuotės ir nenorės įtraukti nepilnamečius į įvairius nusikaltimus? Tuo labiau kad atlyginti materialinę žalą nereikia. Aišku, nepilnamečiams gali būti taikoma amnestija.
Dar kitas klausimas. Vis dėlto kaip bus atsižvelgiama į nukentėjusiuosius, kaip su tuo materialinės žalos atlyginimu? Iš esmės išeina, kad nepilnametis nusikaltėlis padarė tam tikrą žalą žmogui, ir tai paliekama likimo valiai. Ačiū.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Būdama iki galo sąžininga, aš turiu jums pasakyti, kad visi šie pavojai, kuriuos jūs minėjote, yra, tačiau dar didesnis pavojus suteikti paaugliui recidyvisto praktiką įkalinimo įstaigoje.
Neseniai Seimo trečiųjų rūmų salėje vyko konferencija. Kaip tik buvo pristatytas tyrimas būtent apie nepilnamečių patirtį izoliatoriuose bei kolonijose. Toje patirtyje esama visko – ir išprievartavimų, ir kastų, ir viso kito, todėl gana sunkiai sekasi su tuo kovoti. Visuomenė turėtų pagalvoti, kas yra pavojingiau. Manau, pavojingiau yra, kad jie išaugs nusikaltėliais profesionalais. O kad paaugliai negalėtų būti įtraukti į nusikalstamas grupuotes, mums reikėtų reikalauti padidinti nepilnamečių reikalų inspektorių skaičių, pagalvoti, kaip įvesti psichologų etatus ir socialinių darbuotojų etatus toje tarnyboje ir kaip nepilnamečiams taikyti alternatyvias bausmes. Kitaip tariant, juos laikant dėmesio zonoje. Bet čia yra jau visai kitas klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamoji pranešėja, nenorėčiau jūsų platesnio komentaro dėl pateiktos redakcijos, arba siūlymo, kad nuteistiems nepilnamečiams taikoma amnestija. Šiuo atveju ši pataisa būtų visiems nuteistiems nepilnamečiams ar nuteistiems laisvės atėmimu nepilnamečiams taikoma? Su tuo būtų susiję, kiek gi tada konkrečiai būtų amnestuota nepilnamečių, nes jūs minėjote, kad pagal priimtą tik vienas toks buvo nepilnametis amnestuotas?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Jeigu leisite, aš iš pradžių atsakysiu į antrą klausimą. Pagal pirminius duomenimis iš karto 35 nepilnamečiai galėtų būti paleisti, pagal tuos duomenis, kuriuos pateikė ponas Blaževičius. O dėl to, kam būtų taikoma, reikia žiūrėti visą įstatymo tekstą. Ten yra nurodytos ir kitos sąlygos, pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius nusikaltę asmenys gali būti paleisti. Juk ne paslaptis, kad mes atsisakėme amnestuoti asmenis, padariusius labai sunkius nusikaltimus. O čia jūsų klausime dar slypėjo ir kitas aspektas, ar amnestuoti tik tie, kurie įkalinimo įstaigose?..
L.SABUTIS. Laisvės atėmimu.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ar laisvės atėmimu? Pirmiausia mes, būdami praktikai, mąstėme, apie tuos, kuriems atimta laisvė.
L.SABUTIS. Reikia įrašyti “laisvės atėmimu”.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš sutinku tai įrašyti, kadangi tai yra skaudžiausia problema. Tada siūlau tokią redakciją iš karto atsižvelgdama…
PIRMININKAS. Dabar redakcijos skaityti nereikia, dabar yra pateikimas, gerbiamoji kolege.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerai. “Nepilnamečiams, nuteistiems laisvės atėmimu, amnestija taikoma jos nesiejant su” ir taip toliau.
PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė.
D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, jūs jau minėjote savo pranešime, kad daugelis iš šitų vaikų, patekusių į kalėjimus, neturi tėvų, neturi kur gyventi. Ar jūs nemanytumėte, kad galbūt įstatymo vykdymo tvarkoje reikėtų numatyti, kur tie vaikai patenka amnestuoti. Ar jie turės kur gyventi, ar juos kas nors globos, ar nebūtų tokios galimybės, kad kas pasirūpintų, kad būtų galima pakeisti apskritai jų gyvenimo aplinką?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū. Žinoma, ta problema, kurią jūs keliate, yra viena svarbiausių, tačiau jokiu būdu ji neturėtų būti siejama su pačiu Amnestijos akto įstatymu. Na, tai nėra šio įstatymo objektas. Tik noriu jus informuoti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra sudaryta speciali grupė, kuri rengia programą, susijusią su nuteistųjų asmenų socialine reabilitacija. Dalis tos programos, turbūt svarbiausia dalis, yra skirta paaugliams. Tačiau jeigu mes pagalvotume apie tos programos greito realizavimo galimybes, turbūt neturėtume būti dideli optimistai, nes tai susiję su lėšomis. Vis dėlto ir mūsų komisija ir, manau, komitetai, kuriuos domina šie klausimai, sutiks, kad savivaldybės, apskritys, į kurias grįžta buvę nuteistieji, turėtų rodyti daugiau dėmesio šiai problemai ir šiek tiek paremti savo lėšomis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Dėkui, pone pirmininke. Ponia pranešėja, nors iš tikrųjų vaiko teisės yra svarbus dalykas, šis siūlomas įstatymas yra kažkuria prasme prieštaringas ir sudėtingas. Suprantu, kad įkalinimo įstaigų žmonės norėtų kuo daugiau patuštinti tas įstaigas, nes tą reikėtų daryti, kita vertus, jiems būtų lengviau dirbti, bet ar mes nepaskatinsime šiuo būdu jaunikaičių vykdyti vandalizmą? Kai supras, kad jiems nereikia atsilyginti, kai supras, kad jų teisės yra aukščiau už piliečių turtines teises, tai ką gi – degink, plėšk, laužyk, o už tai tau nereikės atsakyti. Vadinasi, mes saugodami juos nuo recidyvo galime paskatinti daryti nusikaltimus. Yra ir toks prieštaravimas. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto kokiu nors būdu šiame įstatymo projekte reikėtų palikti atsakomybę atlyginti turtą? Apie tai reikėtų galvoti, kad būtent tas atsakingumas už tai, kas padaryta, vis dėlto turėtų išlikti. Reikia pagalvoti, kaip tai padaryti.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Norėdama jus nuraminti, noriu priminti, šio įstatymo 7 straipsnyje yra pabrėžta, kad amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 1998 m. kovo 31 dienos. Šia prasme jis nieko negali paskatinti blogai elgtis, nes jeigu nusikaltimas padarytas, tarkime, 1998 m. balandžio 1 d., tai negali būti taikoma amnestija. Visi supranta, kad tokie aktai kaip amnestija niekada negali būti taikomi kasmet. Šito niekas nesitiki. O dėl žalos atlyginimo, tai iš tikrųjų dažniausiai nusikalsta vaikai iš tokių sluoksnių, arba iš tokių socialinių grupių, kur šis reikalavimas, jo taikymas neturi prasmės, jie neturi lėšų, tai yra arba vaikai iš internatų, arba iš tokių šeimų, kurios niekada lėšų neturėjo ir neturės. Jos galbūt ir nėra šeimos tikrąją to žodžio prasme, kadangi pilnai nefunkcionuoja.
O jūsų pasiūlymas dėl atidirbimo buvo viename iš mūsų siūlytų projektų. Jis buvo atmestas, nes buvo manoma, kad jis neturėtų būti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o turėtų atsidurti būsimajame Baudžiamajame kodekse. Todėl iki šiol mes negalime įpareigoti nusikaltusio nepilnamečio atidirbti. Tik dėl to, kad ponai profesionalai teisininkai, kuriuos aš labai gerbiu, negalėjo išsiaiškinti, kuriame kodekse turėtų būti tokia nuostata.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, prašyčiau leisti pratęsti posėdį, kad mes susitvarkytume su šio įstatymo dabartinėmis procedūromis ir kad dar lydintį įstatymą galėtume pateikti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų, ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš dalyvavau toje konferencijoje, apie kurią kalbėjo kolegė Vilija. Taip, nepaisant viso prieštaringumo, šitas įstatymas reikalingas, bet tai yra tik elementas, sprendimas iš dalies. Deja, mes visi sukūrėme politinę, ekonominę ir socialinę sistemą, kuri skatina jaunimo nusikalstamumą. Reikėtų… Žinoma, pritariu šiam įstatymui, bet reikėtų žiūrėti iš pagrindų. Kol tėvai bus bedarbiai, kol vaikai valkataus, kol jie nelankys mokyklų, kol jie elgetaus, kol bus tokia diferenciacija tarp turtuolių ir beturčių, nusikalstamumas augs. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių prieštarauti po pateikimo? Nėra. Kolegos, bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Dalinės amnestijos akto 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1635. Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seniūnų sueigoje siūlomas kaip pagrindinis komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Prašyčiau su tuo sutikti. Siūloma svarstymo data – balandžio 20 d. Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Jeigu galima būtų kreiptis dėl datos? Pagal dabar galiojantį įstatymą balandžio 6 d. baigiasi jo taikymo terminas. Vadinasi, jeigu mes atidėsime svarstymą iki balandžio 20 d., susidarys labai nepageidautina pertrauka, kuri juridiškai komplikuos procedūrą. Labai prašyčiau ir jums leidus kreipsiuos į Seimo Pirmininką, kad būtų taikoma kokia nors skubesnė tvarka. Na, ne ypatinga skuba, bet vis dėlto skubesnė tvarka. Kitaip šis aktas gali tiesiog netekti prasmės. Atsižvelgdama į šito akto vienkartiškumą ir jo taikymo terminus, labai prašyčiau šią datą paankstinti.
PIRMININKAS. Žiūriu į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, kuri purto galvą. Ar galime svarstymo datą atkelti anksčiau? Ne. Seniūnų sueigoje yra sutarta kaip tik ši data. Ar galime svarstymo datą paankstinti, o paskui tartis dėl kitų procedūrų? Kolegos, ar galėtume sutikti, kad svarstymo data būtų kompromisinė kovo 28 d. Svarstymo, o paskui apsisprendžiame, kokiu būdu mes priimame.
Taigi kovo 28 d., gerbiamieji kolegos, svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos… Sekmadienis? Kovo 25 d. yra ketvirtadienis. Kolegos, kovo 25 d. svarstymo data. O tada apsisprendžiame toliau. Ačiū. P-1635 pritarta po pateikimo.
Lietuvos Respublikos dalinės amnestijos akto 1, 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1643 (pateikimas)
Dar vienas įstatymo “Dėl dalinės amnestijos akto įstatymo 1, 4, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo” projektas P-1643. Tai nėra lydintis projektas, tai yra papildomas projektas. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirma aš noriu pasakyti, kad 5 straipsnis yra labai gerai pateiktas ponios V.Abramikienės, todėl aš apie jį nekalbėsiu, bet pasakysiu šiek tiek statistikos, kuri, man regis, mus verčia šį amnestijos aktą pataisyti dar kartą.
Pirma, paleista pagal šį Amnestijos aktą yra 0,27% nuteistųjų. Vaikų paleista 0,4% iš visų esančių vaikų. 3,8% sumažintos bausmės ketvirtadaliu ar trečdaliu. Jau šie skaičiai sako, kad Amnestijos aktas, ypač moterims ir vaikams, yra ne visai išsamus ar gana silpnas. Be to, Amnestijos akte aš matau, be to 5 straipsnio trūkumų, kuriuos ponia Vilija labai vykusiai išdėstė, dar kelis kitus trūkumus. Pirmas trūkumas yra tas, kad Amnestijos aktas visiškai neapima tų nuteistųjų, kurie padarė nusikaltimus tarp kovo 31 d. praeitų metų ir Amnestijos paskelbimo dienos, sausio 6 d. Tai yra Amnestijos aktas netaikomas visiems, kurie iki sausio 6 d., daugiau kaip pusės metų periodas yra išmetamas. Tas toks datos, tokio intervalo išmetimas sukėlė tam tikrą įtampą tarp nuteistųjų.
Kaip matėte iš pateiktų skaičių, kiek žmonių apėmė amnestija? Aš ypač kalbu apie moteris. Moterų specifika yra kita, nepaisant Lygių galimybių įstatymo. Man regis, reikia sušvelninti ir tas nuostatas, tai yra 1 straipsnio nuostatas, šiek tiek padidinant amnestijos apimamų moterų skaičių. Jeigu bus priimtos šios mano siūlomos nuostatos, tai bus papildomai paleista 80 moterų iš moterų kalėjimo. Šiuo metu ten yra 598 moterys, iki sausio 1 d. Todėl aš prašyčiau Seimo pritarti pateikimui. Mes šiuos projektus galėtume Teisės ir teisėtvarkos komitete sujungti. Be abejo, sujungti, apsispręsti ir pateikti Seimui kaip dokumentą, tikėdamiesi, kad Seimas bus maloningas ir pritars, kad daugiau vaikų ir daugiau moterų išeitų iš kalėjimo. Nes vyrų specifika, kartoju, viena, apie vaikų specifiką mes jau girdėjome. O moterų specifika taip pat yra visiškai kitokia. Todėl aš prašau Seimo narių palankiai pažiūrėti į pasiūlytą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega J.Listavičius nori jūsų paklausti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal pusantro klausimo. Kokiais argumentais remiantis siūlomi 1 straipsnio pakeitimai? Jūs minėjote, reikia, reikia, bet vis dėlto. Tiesiog galima ir kitokius siūlymus daryti. Ir kokią sumą sudaro materialinė žala, kurią pagal jūsų siūlymus, taip pat niekur nedėsi, reikia nurašyti į valstybės biudžeto sąskaitą. Tai 5 straipsnis.
A.SAKALAS. Dėl 5 straipsnio mano pasiūlymai lygiai tokie pat, kuriuos išdėstė ponia Vilija, aš nė žodžio nepakeičiau. Iš esmės tie patys, kalbama tik apie nepilnamečius, o ne visus kitus. Ponia Vilija atsakė į tai. O dėl kokių motyvų keisti 1 straipsnį, tai yra vietoj 3/4 pirmajame papunktyje padaryti ½, vietoj 4/5, 2/3? Motyvas tas, kad tada papildomai dar 80 moterų iš 600 būtų išleista iš kalėjimo. Tai yra vienintelis toks humanistinis motyvas. Blogų ten neišleidžia paprastai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu pateiktam įstatymo projektui P-1643. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo data kovo 25 d. Iki to laiko bus ką veikti visiems komitetams.
Kolegos, rytiniame posėdyje mes baigėme visus darbus, bet aš paprašyčiau jūsų, esančių posėdžių salėje, dėmesio dėl vienos patikslinamosios informacijos. Tiksliau, dėl informacijos kitos formos.
Kovo 10 d. Seimo valdyba gavo įsiteisinusio apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, to nuosprendžio, kuriuo nuteistas Seimo narys A.Butkevičius. Aš, remdamasis Seimo statuto 259 straipsnio pirmąja dalimi, pavedžiau Sekretoriatui išdalyti jums Vilniaus apygardos teismo pirmininko Sirvydžio rašto nuorašą, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio nuorašą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nuorašą. Ir laikiau, kad tai yra nedelsiamas supažindinimas. Šiandien dar sakau tai žodžiu, prašyčiau susipažinti su šiais dokumentais, kurie jums išdalinti Sekretoriato. Mes pagal to paties straipsnio antrąją dalį, mes, Seimas, artimiausiame posėdyje turime paskirti Seimo posėdžio dėl asmens pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Būta Pirmininko susitikimo su frakcijų seniūnais. Kai kurios frakcijos siūlo žinoti Konstitucinio Teismo nuomonę, kada jie galėtų apsvarstyti štai šio straipsnio atitikimą Konstitucijai. Mat kai kurie Seimo nariai kreipėsi dėl Seimo statuto 259 ir kitų straipsnių atitikimo Konstitucijai. Žodžiu, po šių pasikalbėjimų, matyt, popietiniame posėdyje mes vis dėlto turėsime sutarti dėl datos. Dėl galimos apkaltos dienos mūsų parlamente. Kolegos, tiek mano informacijos. Prašyčiau susipažinti su dokumentais. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.