Pirmasis (298) posėdis
1999 m. kovo 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A.VIDŽIŪNAS ir F.Palubinskas

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į vietas. Pradėsime darbą. Pradedame naują sesiją mūsų šventės išvakarėse. Už lango balta, tačiau nesuklyskime – pradedame pavasario sesiją. Taip, kaip prieš devynerius metus rinkosi Lietuvos deputatai į šiuos rūmus, į šią salę, jau išvakarėse, kad pradėtų Lietuvos pavasarį. Linkiu gero darbo, linkiu tikro pavasario. O dabar sugiedokime Lietuvos himną. (Giedamas himnas)

Toliau pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, man taip pat miela pasveikinti jus mūsų naujų darbų proga. Tikiuosi, kad Seimas, parlamentinės Respublikos svarbiausioji įstaiga, bus ta labiausiai stabilumą skatinanti, dalykinius sprendimus valstybės labui daranti institucija. Sėkmės, kolegos, ir darbuose, ir asmeniškai.

1999 m. kovo 10 d. (trečiadienio) darbotvarkės projektas

Gerbiamieji, prieš jus šios dienos darbotvarkė, kuriai gražiai pritarta Seniūnų sueigoje. Aš prašyčiau sutikti, kad šiandien būtų dirbama būtent pagal tokią darbotvarkę.

Patvirtinta nauja balsų skaičiavimo grupė

Dėkoju, gerbiamieji kolegos, siūlau registruotis, posėdžio pradžia turėtų būti registravimosi ženklu pažymėta. Registruojamės, kolegos. O kol registruojamės, skelbiu naują balsų skaičiavimo grupę. Gali būti, kad jau ir šiandien reikės jos pagalbos. Balsus šį mėnesį skaičiuos: M.Briedis ir V.Cinauskas iš Tėvynės Sąjungos frakcijos, R.Čiupaila iš Centro frakcijos, K.Kuzminskas iš Krikščionių demokratų frakcijos ir J.Mincevičius iš Nepriklausomos frakcijos. Mielieji kolegos, prašyčiau nusiteikti doram ir sąžiningam papildomam darbui.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-1658 (pateikimas)

Iš viso kol kas užsiregistravo 88 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, darbą turėtume pradėti pagal savo planus. Pirmasis šios dienos mūsų klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo šeštosios (pavasario) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-1658. Šį projektą (kol kas projektą) pateikia Seimo kancleris J.Razma. Prašom, pone kancleri, į tribūną.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, leiskite ir man pasveikinti jus su mūsų nauju darbo sezonu, kurį mes tradiciškai pradedame apsvarstydami ir patvirtindami sesijos, šiuo atveju – pavasario, darbų programą. Galima pasidžiaugti, kad šita sesija jau bus pirmoji, kurioje dirbsime pagal naują demokratišką Seimo statutą. Tai leis įvertinti visus pasiūlymus ir priimti, neabejokime, labai kokybiškus įstatymus. Prisimindamas savo praėjusią kalbą, pateikiant darbų programą, aš jau galiu tikėtis, kad bus klausimas, kaip buvo įvykdyta ankstesnė darbų programa. Nelaukęs to klausimo, aš norėčiau trumpai apie tai pasakyti.

Praėjusioje sesijoje mes buvome planavę apsvarstyti 289 teisės aktų projektus. Žinoma, nėra paprasta pasakyti, ką mes laikome mūsų plano įvykdymu. Manyčiau, kad jeigu jau projektai pradedami svarstyti (tačiau nebūtinai baigiami), tai mes galime manyti, kad savo programą vykdome. Taip vertinant, iš mūsų planuotų projektų 122 šiuo metu yra tam tikroje svarstymo stadijoje, o 75, tiksliau 82, yra baigti priimti. Vadinasi, iš to mūsų sąrašo – 289 neįregistruoti yra 75. Taigi kaip neįvykdymo procentą aš ir laikyčiau 26 procentus. Tai atitinka mano minėtus 75 projektus. Jūs vėliau galėsite gauti tikslią statistinę informaciją apie šitą mūsų darbų įvykdymą. Matysite, kaip sekėsi kokiam komitetui, kaip sekėsi opozicinėms frakcijoms įvykdyti savo programą. Manau, kad tie rodikliai yra normalūs.

Šiandien iš dalies apgailestaudamas, kad dar nėra galimybės jums pateikti visiškai užbaigto mūsų darbo programos projekto, bandau pateikti svarbesnes šios programos sritis. Joje dar yra tam tikro nenuoseklumo, nes ne visi komitetai įrašė Vyriausybės pasiūlymus, kai kurie įrašė neformaliai sužinoję pagal atskirų ministerijų teikimus Vyriausybės posėdžiui. Manau, kad mes tuos trūkumus ištaisysime iki svarstymo ir iki priėmimo, ir galėsime priimti labai nuoseklią ir pagrįsta mūsų darbų programą.

Mes galime pasidžiaugti, kad jau antra sesija, kai kiekviena darbų programos dalis prasideda jos pateikimu. Ir čia ta eilės tvarka, kuria išdėstytos atskiros sritys, žinoma, atspindi tam tikrus prioritetus, bet nebūtinai visais atžvilgiais taip yra. Iš pradžių jūs matote viešojo valdymo ir administravimo bei savivaldos reformos sritį. Tikėkimės, kad šioje srityje mes baigsime svarstyti ir priimsim Valstybės tarnybos įstatymą.

Galbūt pasiseks priimti ir Viešojo administravimo įstatymą, kuris nustatys bendruosius viešojo administravimo, administracinio reguliavimo ir kitus svarbius principus ir ikiteisminio nagrinėjimo nuostatas. Manau, svarbus turėtų būti Regioninės plėtros įstatymas, kuris bus tas kertinis akmuo pradedant vykdyti regioninę politiką. Man, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariui, žinoma, labai svarbi atrodo teisės sistemos reformos ir teisėtvarkos dalis, kur yra įrašyti Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų kodeksų projektai. Bijau, kad buvau optimistas, nes buvau pažadėjęs, kad tuos projektus mes apsvarstysim jau praėjusioje sesijoje. Bet leiskit man dar kartą būti optimistu ir tikėtis, kad šioje sesijoje mes tikrai juos apsvarstysim. Reikėtų paminėti ir Bausmių vykdymo kodeksą, taip pat Kalėjimų departamento įstatymo projektą, kuris susijęs su tuo, kad šitą departamentą perima Teisingumo ministerija ir jis tampa civiline įstaiga. Nežinau, kaip mums seksis svarstyti tokį, manyčiau, netradicinį lobistinės veiklos įstatymo projektą, tačiau Vyriausybės siūlyme yra ir toks įrašytas. Svarbus, manyčiau, bus Teisinės pagalbos socialiai remtiniems asmenims įstatymo projektas, nes dabar šita parama teikiama stichiškai, kaip kuri savivaldybė pajėgia skirti tam lėšų ir turi organizacinių sugebėjimų. Manykim, priėmus tą įstatymą, pagalba taps nuoseklesnė.

Na, ir dar keletas įstatymų. Žinoma, pagal šiandienos situaciją svarbi yra ekonomikos ir finansų sritis, ir aš manau, kad ji visą laiką bus svarbi. Čia reikėtų išskirti Investicijų įstatymo projektą, kurį mes taip pat lyg ir buvom žadėję pradėti svarstyti anoj sesijoj, bet dabar tą tikrai padarysim. Manau, kad jį priėmus mes galėsim užtikrinti investavimo subjektų teises ir jų turto saugumą, aiškiai nurodyti investavimo sąlygas, gal ir kai kuriuos apribojimus, apibrėžti valstybės rėmimo priemones ir kitas investicijų politikos svarbiausias nuostatas. Tikrai neabejoju, kad mes labai greitai priimsim Viešojo pirkimo įstatymą, apsispręsdami dėl ten dar esančių alternatyvų. Tikiuosi, kad baigsim svarstyti ir nacionalinę energetikos strategiją, kurioje, žinoma, kertinis akmuo yra Ignalinos atominės elektrinės perspektyva. Beje, šiuo klausimu numatyta priimti ir atskirą Ignalinos atominės elektrinės valdymo įstatymo projektą. Finansų srityje, be abejo, reikia išskirti Pajamų mokesčio ir gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektą, kurį priimant kartu neteks galios Juridinių asmenų pelno mokesčio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas. Bus pereita prie bendro pajamų mokesčio ir gyventojų turto deklaravimo. Čia bus aiškiai reglamentuotas įmonių pajamų ir gyventojų pajamų apmokestinimas. Taip pat iš šios srities galima paminėti Audito įstatymą, Biudžetinės sandaros įstatymo projektą ir Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo be deficito konstitucinio įstatymo projektą. Tai, rodos, bus pirmas mūsų kadencijos metu konstitucinio įstatymo projektas, kurį mes esame pasižadėję priimti atitinkama rezoliucija. Taip pat numatyta tobulinti Indėlių draudimo įstatymą, toliau svarstyti Pensijų fondo įstatymą ir kitus svarbius įstatymus. Žinoma, svarbių įstatymų mes rasim ir socialinės apsaugos srityje, sveikatos apsaugos srityje ir kitose srityse, kurių aš, matyt, dėl skirto laiko nebepajėgsiu paminėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone kancleri, šeši Seimo nariai norėtų klausti dėl jūsų kalbos. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Valstybės tarnybos įstatymą numatyta svarstyti ir priimti kovo – gegužės mėnesiais. O Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymą – birželio. Ar nereikėtų šiuos įstatymus svarstyti ir priimti kartu? Tai būtų vienas klausimas. Ir iš Vyriausybės protokolo patvirtintų įstatymų projektų sąrašo ne visi įstatymų projektai pateko į šitą programą. Bus patikslinta. Ačiū.

J.RAZMA. Taip, aš pastebėjau, kad komitetai rado šiek tiek daugiau Vyriausybės teiktų projektų ir juos įrašė į savo sritis, negu pasiūlė Vyriausybė. Aš manau, kad komitetai turės galimybę pasitikrinti, ar Vyriausybė iš tiesų siūlo atidėti kai kuriuos projektus, ar tiesiog pamiršo juos pasiūlyti. Kaip tik svarstant komitetuose po pateikimo yra galimybė dar kartą įvertinti ir svarstymo datas, atkreipiant dėmesį ir į jūsų pastabą dėl Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo svarstymo panašiai tuo pačiu laiku.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ponas kancleri, iš tiesų teisingai pasakė Seimo Pirmininkas, teigdamas, kad žiūrint per Seimo rūmų langus matyti baltas sniegas, iš tiesų balta. Tačiau aš per savo kabineto langus matau ir kitą vaizdą, t.y. stovi palapinės ir žmonės badauja. Badauja nebe pirmą kartą ir ta bado akcija tęsiasi. Aš norėčiau jus paklausti. Vis dėlto Seimas turėtų svarstyti jų problemas, ar ne? Ar mes paliekame tą problemą nesprendžiamą?

PIRMININKAS. Pone kancleri, jūs galite į klausimą neatsakyti, nes jis visiškai nesusijęs su svarstomu projektu.

A.SALAMAKINAS. Atsiprašau, kodėl neturi atsakyti?

J.RAZMA. Prašom nesirūpinti manim. Aš į šį klausimą labai lengvai galiu atsakyti. Jeigu jūs turit galvoje diskusiją dėl jų keliamų problemų, tai mes nė vienos diskusijos čia beveik neįrašom. Jeigu jūs pažiūrėsit, programos gale yra bendras įrašas – diskusijos svarbiomis temomis. Kita vertus, manau, kad čia piketuojančių žmonių keliamus klausimus iš esmės turi spręsti Vyriausybė, ir kiek žinau, paskutinėm dienom kai kurie sprendimai jų norima kryptimi yra priimti. Galbūt kai jie gaus visą informaciją, matys, kad galima tą piketą ir nutraukti. O šiaip ir komitetai turi iniciatyvos teisę svarstyti žmonių keliamas problemas, jeigu reikia, siūlyti ir plenariniame posėdyje. Ši programa to tikrai neuždraudžia.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ir opozicinės frakcijos taip pat turėtų iki svarstymo parengti savo siūlymus į būsimosios sesijos darbotvarkę. Mes tikimės, ten taip pat atsispindės jūsų keliama problema. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis kancleri, pagal naują Seimo statutą numatyta viena žymi naujovė – tai klausymai. Mes tikėjomės, kad įvesdami klausymus, numatom, kad plenarinių posėdžių trukmė sutrumpės, nes visas darbas perkeliamas į klausymus, darbą komitetuose. Dabar žiūrint į visumą, matyti, kad plenarinių posėdžių trukmė netrumpėja, komitetuose ir frakcijose kaip buvo tie pagrindiniai posėdžiai, taip ir išlieka, tik prisideda klausymai. Žodžiu, mūsų užimtumas posėdžiaujant net padidėja, o dar ir rinkėjų neturime užmiršti. Pagal pateiktą tų visų įstatymų gausą, atrodo, kad mes vėl labai netilpsim į plenarinių posėdžių darbotvarkes, mūsų darbas taps labai labai uždaras. Pakomentuokite, gerbiamasis kancleri, kaip įsivaizduojate Seimo darbą pagal tą naują Statutą ir pateiktą darbų programą. Ar apskaičiuota siūlomų įstatymų priėmimo trukmė, ar čia surašyti visi kiek tiktai įmanoma siūlyti įstatymai?

J.RAZMA. Ne, tikrai čia nėra surašyti kiek įmanoma visi. Jūs galėtumėt tą patikrinti. Jeigu pažiūrėtumėt, kiek yra įregistruotų projektų, jeigu neklystu, įregistruota šiandien maždaug dvigubai daugiau. Kad ir kaip jūs žiūrėtumėte į šitą programą, neturėtumėte įžvelgti, kad čia bus ilgi plenariniai posėdžiai. Iš to sąrašo visiškai nematyti, kiek mes laiko sugaišime straipsnio svarstydami projektus komitetuose ir kiek laiko plenariniuose posėdžiuose. Aš manau, kad tikrai ta proporcija turi keistis. Plenariniame posėdyje vis mažės balsavimui teikiamų pataisų, dėl to bus apsisprendžiama pagrindiniame komitete. O projektų skaičius iš tiesų išlieka panašus kaip ir ankstesnėse sesijose. Nemanau, kad čia būtų įrašyta neapgalvotai. Jeigu pasižiūrėsite ir pateikimus, beveik kiekvienas projektas skirtas spręsti konkrečiai svarbiai problemai. Nėra taip, kad mes čia spręstume 2005 metų problemas. Tai verčia mus tuos projektus tikrai numatyti. Gal kai kurių ir nespėsime pradėti svarstyti, bet reikėtų stengtis pradėti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pranešėjau, čia galbūt nelabai svarbus klausimas, tačiau dokumento 16-17 puslapiuose, kur yra aplinkos apsaugos ir statybos, urbanistikos projektai. Ką jūs galite pakomentuoti dėl skyriaus grafos “Pranešėjas”?

J.RAZMA. Vyriausybės teikime, aš atsiprašau, ar Seimo teikime?

Na, kai Vyriausybė rengė šitą teikimą, tada ministru buvo mūsų kolega A.Čaplikas. Aš manau, iki priėmimo bus pataisyta. Mes galėsime įrašyti tiesiog aplinkos ministras (be pavardės), tai tiks visiems atvejams.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Nėra kolegos A.Syso. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Yra normos dėl Konstitucijos 47 straipsnio įgyvendinimo: žemės nuosavybė savivaldybėms ir kitiems subjektams. Tačiau, kiek aš žinau, projekte šitų nuostatų nėra. Jos nevisiškai atsispindi. Ar yra kokių nors pakeitimų?

J.RAZMA. Jūs klausiate labai detalaus klausimo. Manau, į jį galėtų atsakyti tik Kaimo reikalų komitetas. Tikiuosi, kad jie išgirdo jūsų pasakytą problemą, iškeltus neaiškumus ir pasistengs šios dalies pateikime (nors ponas V.Lapė manęs negirdi) aiškiau pateikti šitą projektą ir ko juo siekiama.

PIRMININKAS. Ačiū, pone kancleri. Tai tiek klausimų dėl jūsų pateikimo. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad pradedame šio nutarimo svarstymą? Kolegos, bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame nutarimo projektui Nr.P-1658. Kaip tarėmės Seniūnų sueigoje, skiriame svarstymą ateinantį antradienį. Gerbiamieji komitetų pirmininkai, gerbiamieji frakcijų atstovai, prašyčiau siūlyti, prašyčiau rengti savo iniciatyvias kalbas per svarstymą antradienį. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo įstatymo papildymo 4 straipsniu ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1654 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Antrasis klausimas – Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo įstatymo papildymo 4 straipsniu ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1654. Šį įstatymo projektą teikia Vyriausybė, o mums tribūnoje pateikia finansų viceministrė ponia Laimutė Urbšienė. Pateikimas, kolegos. Ponia viceministre, prašom į tribūną.

L.URBŠIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto papildymo 4 straipsniu ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamo įstatymo tikslas yra sudaryti galimybę perregistruoti Lietuvos vystymo banką, kuris šiuo metu veikia pagal Seimo patvirtintą statutą, į normalų komercinį banką.

Šis įstatymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad kai kurie banko akcininkai pareiškė norą. Jie tą norą pareiškė pagal savo bankų reglamentą, nes kai kurių akcininkų kadencija pagal bankų reglamentą jau pasibaigė šiame banke, pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankas numato, kad jis akcininku gali būti tik tam tikrą laiką, 4-5 metus. Šie akcininkai pareiškė norą parduoti savo akcijas. Tokių akcijų patrauklumas tokiam specifiniam banke nėra didelis. Norėdami rasti strateginį investuotoją ir parduoti akcijas pelningai, akcininkai išreiškė norą šį banką iš specifinio banko perregistruoti į normalų komercinį banką.

Norint perregistruoti Lietuvos vystymosi banką pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą, reikia kai kurių įstatymo pakeitimų statute. 1999 m. sausio 28 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame Lietuvos vystymo banko akcininkų susirinkime buvo pritarta šiems pakeitimams. Vadovaujantis statutu buvo nuspręsta rekomenduoti Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinti šiuos statuto pakeitimus.

Taip pat akcininkai siūlė pakeisti kai kurias kitas statuto nuostatas, susijusias su banko statusu, taip pat susijusias su ekiu pakeitimu į eurą.

Pagal 1993 metais patvirtintą įstatymu banko statutą bankas yra apibūdintas kaip akcinis investicijų bankas. Tai yra bankas, kurio akcinis kapitalas padalintas į akcijas. Lyg tai būtų akcinė bendrovė ir būtų galima taikyti Akcinių bendrovių įstatymą, tačiau nei banko statute, nei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškaus tokio banko statuso, tokio ūkio subjekto juridinio statuso apibrėžimo. Jo perregistruoti vadovaujantis šiuo metu galiojančiais įstatymais nėra galimybės, todėl teikiamas įstatymo projektas numato konkretų banko statuso apibrėžimą – tai yra uždaroji akcinė bendrovė.

Teikiamo svarstyti įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos vystymo bankas vykdys šiuo metu galiojančiame banko statute nustatytas operacijas iki tol, kol naujos redakcijos statutas bus įregistruotas Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir iki naujos banko licencijos suteikimo. Po naujos redakcijos statuto įregistravimo Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir po naujos licencijos išdavimo Lietuvos vystymo bankas pradės veikti pagal Komercinių bankų įstatymą.

Manome, kad specialaus banko statuso panaikinimas leistų išplėsti Lietuvos vystymo banko skolinimo ribas. Šiuo metu jo skolinimas gali būti tik keturis kartus didesnis negu esamas kapitalas. Bankas galėtų pradėti teikti daugiau universaliam komerciniam bankui būdingų bankinių paslaugų bei gauti didesnes su tuo susijusias pajamas bei pelną. Be to, vieno komercinio banko įregistravimas reikštų didėjančią konkurenciją bankinių paslaugų rinkoje. Tai skatintų visą bankinę sistemą gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir teikti naujas, be to, mažinti paslaugų kainas, labiau atsižvelgti į ūkio subjektų poreikį.

Vyriausybė prašo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, nes gan ilgai užsitęsė šio įstatymo projekto derinimas. Faktiškai tos kalbos akcininkų susirinkime prasidėjo jau prieš metus, vadinasi, jau lygiai metai praėjo, kol šis įstatymo projektas pateko į Seimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. A.Plokšto klausia pirmasis. Prašom.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau paklausti. Vystymo banko padarymas normaliu banku yra suprantamas. Bet tada atsiras dar vienas valstybinis bankas. Šiaip galima pasakyti, kad tas bankas nėra šedevras ir jam bus tikrai labai sunku, kaip jūs čia parašėte, “jei tik konkurencinė kova su kitais bankais”.

Aš turiu tokį klausimą. Gerai, koks bus kitas žingsnis po to, kai tas bankas taps mažas, be skyrių, valstybinis bankas?

L.URBŠIENĖ. Pirmiausia nėra jokio pagrindo teigti, kad jis taps valstybinis bankas. Šiuo metu valstybė turi tik 29%. Prieš tai turėjo 60%, dalį pardavė. Jeigu nebus rastas strateginis investuotojas… Jau vieną kartą buvo bandyta rasti, bet iki to laiko nebuvo pakeistas banko statusas ir galbūt Rusijos krizė irgi turėjo tam tikrą įtaką. Iki nurodytos datos, tai buvo sausio 11 d., nė vienas bankas nepareiškė noro nupirkti (…) ir “Dega” akcijų. Jeigu dabar, perregistravus banką, mes tą darbą dar kartą pakartosime, ta prasme ne Vyriausybė parduos savo akcijas, o (…) ir “Dega” dar kartą ieškos strateginio investitoriaus akcijas parduoti… Tačiau jeigu jie neparduos akcijų, pagal (…) banko reglamentą jie negali būti ilgiau negu ketverius metus, nes jų yra tokia veikla – jie ateina, sustiprina banką ir parduoda tas akcijas, kurias jie nusipirko silpname banke ir iš to uždirba, ir iš to bankui išeina. Jau praėjo daugiau negu ketveri metai ir (…) labai smarkiai reiškia norą išeiti iš šito banko. Kadangi tai yra labai stipri organizacija, mes turime atsižvelgti į jų norus. Tas antras variantas, apie kurį jūs kalbate, iš esmės yra alternatyvus variantas, jeigu (…) nesuras pirkėjo savo akcijas parduoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, 1 straipsnyje yra nurodyta: “Parengus Lietuvos vystymo banko statuto naują redakciją” ir žemiau ten “parengto pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą”. Parengti nereiškia patvirtinti ir šiuo atveju parengus, o ne patvirtinus tas nieko neduoda. Todėl, matyt, ir vienur, ir kitur reikėtų nurodyti: “Patvirtinus Lietuvos vystymo banko statuto naują redakciją” ir antrojoje vietoje: “Patvirtinto pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą”. Tada viskas būtų aišku. Ačiū.

L.URBŠIENĖ. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad parengus redakciją pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą ir įregistravus jį, jo netvirtina. Įregistruoja pagal naują redakciją. Kai jis bus… Reikia dviejų momentų, kad jis taptų komerciniu banku, kad jis būtų įregistruotas, kad jo statutas būtų įregistruotas Centriniame banke ir kad jis gautų licenciją kaip normalaus komercinio banko. Jokio papildomo tvirtinimo nereikia. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą akcininkų susirinkimas jau nubalsavo už naują statutą.

PIRMININKAS. Čia buvo visi klausimai, ponia viceministre. Labai ačiū.

Kolegos, ar pritariame šiam pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo įstatymo papildymo 4 straipsniu ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1654. Seniūnų sueiga nurodė vieną Biudžeto ir finansų komitetą, kuris toliau norėtų nagrinėti. Seniūnų sueiga pritarė Vyriausybei siūlomai skubai, tai yra tam momentui, kad šis įstatymas būtų svarstomas ateinantį ketvirtadienį. Pakankamai sąlygiška skuba.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume susitarti ir dėl šio projekto svarstymo skubos tvarkos datos ateinantį ketvirtadienį? Dėkoju, kolegos. Taigi skubai pritarta. Ateinantį ketvirtadienį šio projekto svarstymas plenarinių posėdžių salėje.

Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1652. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁸ straipsniu ir 246¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1653 (pateikimas)

Kolegos, finansų viceministrė pateiks mums dar porą projektų Nr.P-1652 – Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Nr.P-1653 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁸ straipsniu ir 246¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Gerbiamoji viceministre, prašom.

L.URBŠIENĖ. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo tikslas yra suregistruoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinių asmenų teisės, gaunamas užsienio paskolas bei paskolas, suteikiamas užsienio ūkio subjektams. Iš esmės susumavę Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, gaunamas užsienio paskolas, suteikiamas užsienio ūkio subjektams bei valstybės vardu ar su valstybės garantija gaunamas užsienio paskolas, mes turėtume bendrą šalies įsiskolinimo lygį, kuris parodytų Lietuvos ekonominę padėtį bei leistų daryti išvadas dėl mokėjimo balanso einamosios sąskaitos deficito.

Šiuo metu reikia papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą straipsniais, kuriais numatyta įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų asmeninė atsakomybė dėl gautų užsienio paskolų bei paskolų, suteiktų užsienio ūkio subjektams, neįregistravimo Lietuvos banke ir papildyti 246¹ straipsnį, numatantį, kas surašo protokolą dėl baudos skyrimo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. J.Beinortas norėtų pasiteirauti.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pranešėja, aš iš pačios intencijos dalies. Ne paslaptis, kad mūsų spaudoje dažnai nepriklausomi ekspertai pateikia vienus mūsų įsiskolinimų skaičius, jūsų ministerijai arba Vyriausybei tenka neigti, taisyti. Dabar čia juodu ant balto parašyta, kad priėmus šitas pataisas būsią galima suskaičiuoti, kokios apskritai valstybės skolos ir valstybės įsipareigojimai garantijų būdu šiuo metu yra. Ar jūs galite patvirtinti, kad šiuo metu Finansų ministerija nedisponuoja tokia informacija, kiek mes esame įsiskolinę, kokios garantijos išduotos, ar tai teisybė, ką jūs rašote?

L.URBŠIENĖ. Ne, tai nėra teisybė ir aš noriu paaiškinti kodėl. Finansų ministerija yra suregistravusi paskolas iki cento ir kiekvieną mėnesį yra Finansų ministerijos tinklapyje skelbiama visa skola įvairiais pjūviais. Taip pat šiais metais truputį pasikeitė metodika, pritaikėme Tarptautinio valiutos fondo apskaitos standartus ir paskola yra grupuojama į tiesioginę ir netiesioginę skolą. Netiesioginė skola yra garantijos, kurios banko yra parodomos…

Taip pat visa skola yra grupuojama į dvi dalis: į vidaus ir užsienio skolą. Aš galiu pasakyti tikslius skaičius sausio 31 d. Visa tiesioginė skola yra 7 mlrd. 391 tūkst. 790 Lt. Iš jų vidaus skola yra 2 mlrd. 664 tūkst. 66 Lt. Užsienio skola yra 4 mlrd. 727 tūkst. 725 Lt. Visa tai sudaro tiesioginę skolą.

Netiesioginė skola, tai yra garantijos, tai vidaus… Iš viso netiesioginės skolos yra 2 mlrd. 103 tūkst. 182 Lt. Iš jų vidaus skola yra 127 tūkst. 386 Lt. ir užsienio netiesioginė skola yra 1 mlrd. 975 tūkst. (…) litų. Įvairiuose statistiniuose dokumentuose pateikiami įvairūs valstybės bendros skolos skaičiai. Tai priklauso nuo metodikos. Taip, kaip ir finansinis ir fiskalinis deficitas. Pavyzdžiui, pagal skaičiavimus pagal Valstybės skolos įstatymą mes į skolą įtraukėm ir netiesioginę skolą, ir jūs matote, kad netiesioginė skola yra iš esmės ketvirtis visos skolos. Labai mažai šalių šitaip konservatyviai skaičiuoja savo skolą. Mes kol kas dar nesame įtraukę į valstybės skolą (bet to nenumato ir Skolos įstatymas) valstybinių įmonių įsiskolinimo ir savivaldybių įsiskolinimo. Jeigu mes imame šiuos duomenis, tada aišku, kad tas skolos kiekis kinta. Tai yra labai diskutuotinas klausimas ir įvairios finansinės institucijos labai skirtingai jas skaičiuoja. Pagal mūsų Skolos įstatymą mes skaičiuojame netiesioginę skolą į valstybės skolą, nes taip numatyta Lietuvos skolos įstatyme, ir tai laikoma labai pažangiu dalyku. Tai padaryta atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo standartus ir dar nedaug šalių perėjo prie šito skaičiavimo, nes iš karto tai padidina skolą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 1 arba 4 straipsnyje paskolų įregistravimo tvarką vienu atveju nustato Vyriausybė, kitu atveju Lietuvos bankas. Ar nereikėtų parengti vieningą paskolų įregistravimo tvarką, nors jos būtų registruojamos skirtingų institucijų? Ačiū.

L.URBŠIENĖ.Tai yra diskusinis klausimas, mes diskutavome ir iš esmės buvo prieita, išklausius visus argumentus prieš ir už, prie nuomonės, kad tą skolą, kuri bus registruojama Finansų ministerijoje, nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ūkio subjektų skolą, kadangi ji bus registruojama Lietuvos banke, nustatys Lietuvos bankas. Aišku, Finansų ministerija visada glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos banku, taigi ir viena, ir kita tvarka bus derinama tarp šių dviejų institucijų. Yra įkurtas ir šiuo metu veikia makroekonomikos komitetas, fiskalinės ir monetarinės politikos komitetas, kurio nariai yra aukščiausi Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pareigūnai. Taigi visi klausimai, kurie susiję su bendra makroekonomikos politika, yra visada derinami tiek oficialiai, tiek neoficialiai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ką jūs manote daryti su įstatymo projektu Nr.P-1652? Ar galime pradėti svarstymo procedūras? Pritariame šiam projektui po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nr.P-1653, kolegos, taip pat pritariame po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą būti pagrindinį, o Biudžeto ir finansų komitetą – papildomą. Niekas dėl to neprieštarauja. Dėl to dalyko sutarėme. Tačiau šie projektai bus svarstomi kovo 18 d.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektas Nr. P-1593(4) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji, iki ketvirtojo klausimo mes dar turime laiko, bet aš nematau mūsų kanclerio, kuris galėtų pateikti rezervinį sutartą ir lauktą projektą, tiksliau, dalyvauti svarstant Seimo nutarimą. Kol kas aš neturiu, kolegos, ką jums pasiūlyti. Vien tik pažiūrėti. Galbūt yra norinčių diskutuoti dėl pirmojo rezervinio klausimo P-1593(4) dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo”? Jis yra pateiktas seniau – vasario 9 d. Šiandien turėtume svarstyti ir jį priimti. Gal būtų norinčių kalbėti, ar yra iš anksto užsirašiusių kalbėti dėl šio nutarimo?

Tuojau, gerbiamieji kolegos. Dabar mėginu žiūrėti, ar yra norinčių diskutuoti. Nėra, bet, sako, E.Bičkauskas yra pareiškęs norą, labai atsiprašau, kad nesusikalbu su kompiuteriu. Gerbiamasis kolega, aš kviečiu jus į tribūną.

E.BIČKAUSKAS. Iš esmės nutarimas yra parašytas, mano požiūriu, pakankamai pagrįstai ir logiškai, ir, atrodytų, neturėtų būti jokių prieštaravimų dėl šio nutarimo priėmimo, tačiau kadangi šiame nutarime keičiami ir komitetų pirmininkai, mes manome (Centro sąjungos frakcija mano), kad reikia spręsti klausimą iš esmės, t.y. peržiūrėti iš viso komitetų vadovybės sudėtį, kadangi nuo Seimo darbo pradžios įvyko tam tikrų pasikeitimų frakcijose ir yra priimtas naujasis Statutas, o pagal naująjį Statutą komitetų vadovybės sudėties proporcijos neatitinka esamos padėties.

Aš paskaičiavau, kiek turėtų turėti vietų komitetų vadovybėje, kaip reikalauja Statutas, arba pavaduotojų, arba komitetų pirmininkų kiekviena iš frakcijų. Taigi mano paskaičiavimais konservatoriai turėtų turėti 11,3 vietos, Centro frakcija – 3,12, krikščionys demokratai – 2,78, LDDP – 2,2, socialdemokratai – 1,9, Jungtinė frakcija – 0,8, Nepriklausoma frakcija – 0,52. Šiuo metu ir pagal norimą projektą konservatoriai, kaip minėjau, vietoj 11,3 vietos turės 12 vietų, o Centro sąjungos frakcija, kuriai priklausytų tikrai 3 vietos, o galbūt net ir 4, turi ir turės tik 2 vietas. Krikščionims demokratams priklausytų 2,78, o jie turi 3 vietas, ir čia turbūt negalima nieko sakyti, lygiai taip pat kaip LDDP – 2,2, realiai turi 2 vietas, ir taip toliau, išskyrus galbūt Jungtinę frakciją, kuriai priklausytų 0,8 vietos, o turi iš viso 2 vietas, t.y. Jungtinė frakcija turėtų turėti tik 1 vietą.

Lygiai taip pat (te neįsižeidžia ponas A.Švitra) pagal naująjį Statutą, bent jau aš taip išskaičiau, nepriklausantys frakcijoms neturi teisės į komitetų pirmininkų arba komitetų pirmininkų pavaduotojų vietas. Tokiu atveju, aš manau, kad komitetų pirmininkų ir pavaduotojų sąrašas turi būti peržiūrėtas iš esmės. Tačiau priėmus šį nutarimą mes atidedame tai neribotam laikui. Todėl bent Centro sąjungos frakcija negalės balsuoti už šį nutarimą, nes jeigu jau taip pažiūrėsime, iš tikrųjų mūsų teisės ir pagal naująjį Statutą iš esmės yra pažeidžiamos. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti, taigi kviečiu Seimo kanclerį baigiamojo žodžio ir galbūt ne tokių pesimistinių išvadų išgirsime.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kiekvienu teikiamu projektu mes paprastai sprendžiame vieną arba kelias problemas. Šiuo atveju tos problemos, kurią įvardijo kolega E.Bičkauskas, aš nepretenduoju spręsti teikdamas šį projektą. Ta problema egzistuoja, aš čia, žinoma, galėčiau ginčytis dėl aritmetikos, kodėl Tėvynės sąjungos frakcijai, gerbiamojo E.Bičkausko skaičiavimu, išeina tik 11,3. Man gal išeitų keliomis dešimtosiomis daugiau. Bet čia būtų detalės, dėl kurių neverta jūsų visų trukdyti. Vis dėlto didžiausia disproporcija šiuo atveju yra Jungtinėje frakcijoje, kuriai tenka du komitetų pirmininkų pavaduotojai, nors apvalinant išeina lygiai vienas. Šios frakcijos atstovai sutinka, kad ta disproporcija yra. Matyt, mes ją pirmiausia išspręsim, kartu tenkindami ir Centro frakcijos poreikius. Gal dar galės būti kokių pakeitimų, bet, manau, tai truputį vėliau teks padaryti. O šituo teikiamu projektu aš siūlau tik sutvarkyti komitetų pavadinimus, kaip jie yra įrašyti naujajame Statute, ir išspręsti klausimą dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko. Kadangi mūsų kolega S.Stačiokas už kelių dienų jau nebebus net Seimo narys, būtų nenormalu palikti jį pagal dar galiojantį norminį aktą komiteto pirmininku. Todėl tai verčia neatidėlioti šio projekto laukiant, kol bus galutinai sutarta dėl to, kokiam komitete turi pasikeisti dabartiniai atstovavimai. Aš siūlau priimti šiandien mano teikiamą projektą. Tačiau tikrai manau, kad mes nevilkinsim ir paminėtos problemos sprendimo.

Kartu norėčiau paprašyti atkreipti dėmesį į šio projekto 3 straipsnį. Jeigu mes šiandien balsuotume, priimdami šį projektą, yra daugtaškis po žodžių “vietoj G.Imbrasienės įrašyti”, ten neįrašyta jokia pavardė. Čia kalbama apie pakomitečio pirmininką. Jeigu mes 1 straipsnyje G.Imbrasienę patvirtintume komiteto pirmininke, tai, suprantama, ją reikia išbraukti kaip pakomitečio pirmininkę. Nors šiandien dar neturim naujo pakomitečio pirmininko kandidatūros, kurią, jeigu turėtume, galėtume įrašyti, tačiau išbraukti ten būtinai reikia. Todėl aš toje vietoje, jeigu galutinai balsuotume, siūlyčiau matyti tokį tekstą, kad 1 straipsnyje reikia išbraukti G.Imbrasienę, ir nieko neįrašyti.

PIRMININKAS. Pone kancleri, jūs tikrai įsitikinęs, kad šiandien mes turime priimti? Kolegos, taigi dėl motyvų, ar pritariame kol kas po svarstymo šiam nutarimo projektui, turėdami galvoje ir J.Razmos įsipareigojimą, ir mūsų visų įsipareigojimą sutvarkyti proporcijas, taip pat ir tuo būdu, panašiu būdu kaip siūlo E.Bičkauskas. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Atleiskit, ne tą paspaudžiau. Išeitų, kad pritarčiau, be ne visai pritarsiu. Aš džiaugiuosi, kad ponas J.Razma pasakė, jog neatidėliotinai ir pakankamai greitai sutvarkysim šitas proporcijas. Bet kam kam, o ponui J.Razmai reikia žinoti, jog maždaug prieš 2–3 mėnesius aš jau tuo klausimu kreipiausi oficialiai raštu, bet judėjimo jokio nėra. Taigi aš ne veltui paminėjau, kad žinodamas Seimo darbo praktiką šito prašau. Dėkui.

PIRMININKAS. Naujoje sesijoje nauja tvarka, kolegos. Ar galime pritarti po svarstymo? J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Manau, kad nieko blogo neatsitiktų, jeigu išspręstume tiktai tą klausimą, kuris yra konkrečiai šiandien pribrendęs, t.y. paskirtume Teisės komiteto pirmininku naują Seimo narį. O perskaičiavimai, keičiantis politinėms realijoms… O kodėl gi jų turime atsisakyti?

PIRMININKAS. Pavadinimus taip pat sutiktumėte pakeisti pagal naująjį Statutą, tikiuosi.

J.BEINORTAS. Bet tada be žmonių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendrą sutarimą randam dėl pritarimo po svarstymo? Bendruoju sutarimu niekam garsiai neprotestuojant šiam nutarimo projektui pritariame po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, laukiau labai ilgai. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir tada balsuojame, ar pritariame po svarstymo nutarimo projektui Nr.P-1593(4). Būkit dėmesingesni ir reikškite savo nuomonę aktyviau, kolegos. Registruojamės.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kolegos, buvom beveik pasiekę bendrąjį sutarimą dėl pritarimo po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pakeitimo” projektui. Yra reikalaujama balsuoti. Kolegos, tai ir teikiu daryti. Kas būtų už tai, kad šiam nutarimui būtų pritarta po svarstymo? Balsuojame, kolegos, kompiuteriu.

47 būtų už tai, kad šiam nutarimui pritartume po svarstymo, prieš – 3, susilaikė 18. Nutarimo projektui pritarta po svarstymo. Pone kancleri, mes planavom, kad šiandien ir priimtume šį nutarimą. Planavom, kad šiandien ir priimtume šį nutarimą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad šiandien priimame nutarimą dėl dviejų dalykų: mes turime turėti naujus komitetų pavadinimus ir mes jau turime Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą dėl naujojo pirmininko. Ir trečiasis momentas – mes sutarėme, kad artimiausiu metu pagal proporcijas bus sutvarkyti atstovavimai frakcijoms. Kolegos, ar galėtume priimti šiandien šį nutarimą? Aš nežinau, pone kancleri, galime sutarti dėl kokio protokolinio nutarimo. Aš kviesčiau jus į tribūną. Gal koks protokolinis nutarimas leistų centristams balsuoti už, nes iš tikro nevertėtų mums pyktis dėl, sakysime, tokių gana techninių dalykų. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Dėl paminėtos problemos aš tikrai pritarčiau, kad būtų protokolinis nutarimas. Na, čia, aišku, jeigu mane įpareigosit sutvarkyti, aš galiu susidurti su kai kuriais sunkumais, jeigu frakcijos nerodys geranoriškumo padedant išspręsti tuos klausimus. Bet įrašykim, kad per savaitę man pavedama parengti patikslintą nutarimo projektą dėl patikslinto komitetų pirmininkų ir pavaduotojų sąrašo, atsižvelgiant į frakcijų proporcingo atstovavimo reikalavimą pagal naująjį Seimo statutą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume su tokiu protokoliniu sutarimu balsuoti dėl šiandien teikiamo nutarimo? E.Bičkauskui suteikiu žodį. Prašom, kolega.

E.BIČKAUSKAS. Tai nėra paprasčiausias skaičiavimo klausimas. Tai yra iš tikrųjų ir politinis klausimas. Kai komitete buvo balsuojama dėl gerbiamosios G.Imbrasienės kandidatūros, pasakiau, kad aš iš tikrųjų visa širdimi palaikau ją. Aš manau, kad tai pati tinkamiausia kandidatūra eiti Teisės komiteto pirmininko pareigas. Bet nori nenori mes čia dirbam politinį darbą. Ir šiuo atveju esame iš tikrųjų politikai. Aš negaliu užmiršti, vis dėlto turiu konstatuoti, kad G.Imbrasienė, atleiskite, yra Konservatorių partijos narė. Atsiprašau, ne partijos, o frakcijos narė. Ir šiuo atveju mes padidinam ar suteikiam vieną vietą labai gerbiamai didžiausiai Konservatorių frakcijai. Dėl to galbūt galėtų kilti diskusijų svarstant visas pirmininkų ir pavaduotojų vietas. Štai dėl to, deja, Centro sąjungos frakcija negalės balsuoti už šį nutarimą. Bet aš nemanau, kad mes balsuosime prieš.

PIRMININKAS. Mūsų pozicija labai aiškiai, pone Egidijau Bičkauskai ir kolegos, išdėstyta J.Razmos dabar siūlomame protokoliniame nutarime. Č.Juršėnui dar suteikiu žodį, ir tada apsisprendžiame, kolegos, ar šiandien priimame šį nutarimą.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

Gerbiamasis pranešėjau, šiuo atveju aš solidarizuojuosi su centristų pozicija. Būtų korektiška šiandien nepriimti galutinio sprendimo, o padaryti tai antradienį. Seimas dirba, komitetai dirba, ir čia problemų tikrai nebus, ir mums ant dūšios bus lengviau. Todėl siūlau antradienį priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Bet iki antradienio, gerbiamieji kolegos, bijau, kad bus sunku suderinti. Visų komitetų posėdžiai turėtų įvykti, turėtų būti politinis susitarimas…

Č.JURŠĖNAS. Tada jau – ką darysi?

PIRMININKAS. Net ir naujų komitetų pavadinimų nėra, o mes turėtume juos turėti. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šiandien priimti, jau kišuosi į visas procedūras, ir skirti septynias dienas kancleriui – iki ateinančio ketvirtadienio, kad mėgintų sutarti dėl proporcijų.

Č.JURŠĖNAS. Su komitetų pavadinimais…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu dabar apsispręsti, ar priimam nutarimą šiandien? Bendro sutarimo nėra. Kolegos, kas būtų už tai, kad šį nutarimą mes mėgintume priimti šiandien? Kviečiu balsuoti. Pritariantys balsuoja už, prieštaraujantys – kitaip. Jeigu atsiras nebalsuojančių, siūlau turėti galvoje J.Razmos pasiūlytą protokolinį nutarimą.

Už – 48, prieš – 6, susilaikė 15. Gerbiamieji kolegos, Seimo valia mes pradedame šio nutarimo priėmimą.

1 straipsnis. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Kancleris tyli, reikia balsuoti. Kas būtų, kolegos, už tai… Tiesa, registruojamės, matau neseniai atėjusių kolegų. Registruojamės ir tada balsuosime, ar priimame 1 straipsnį.

Iš viso užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas. Balsuojame, kolegos. Už 1 straipsnį – 51, prieš – 1, susilaikė 22, straipsnis yra priimtas.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? Ar galėtume priimti 2 straipsnį bendruoju sutarimu? Ne. Yra reikalaujančių balsuoti. Balsuojame dėl 2 straipsnio, kolegos. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas. Už 2 straipsnį – 58, prieš nėra nė vieno, susilaikė 17. 2 straipsnis yra priimtas.

Taigi 3 straipsnis. Pone kancleri, kaip jūs dabar jį sutvarkėte?

J.RAZMA. Dėl 3 straipsnio aš priminčiau, ką sakiau. Kadangi pritarėme 1 straipsniui, čia reikėtų rašyti, kad mes išbraukiame Gražiną Imbrasienę. Kai bus komitete pasiūlyta kandidatūra, mes patvirtinsime naują pakomitečio pirmininką kitu mūsų nutarimu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume sutarti dėl 3 straipsnio? Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnį priimame bendruoju sutarimu

Ir 4 straipsnis. Taip pat priimame bendruoju sutarimu. Taigi G.Imbrasienė išbraukiama iš 3 straipsnio, 4 priimamas.

Kolegos, prašom kalbėti dėl viso nutarimo teksto. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu dar kartą registruotis prieš balsuojant dėl viso nutarimo teksto. Registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projekto. Jį priėmėme pastraipsniui. Užsiregistravę baluosime dėl viso teksto.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl tik ką mūsų pastraipsniui priimto Seimo nutarimo. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas? Balsuojame kompiuteriu, kolegos.

Už nutarimą – 51, prieš – 1, susilaikė 22, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” yra priimtas. Sveikiname kolegę G.Imbrasienę, perėmusią, mano supratimu, labai svarbų postą Seime. (Plojimai)

Valstybės kontrolieriaus V.Kundroto ir generalinio prokuroro K.Pėdnyčios atsakymai į Seimo narių klausimus

Gerbiamieji, ketvirtasis klausimas, kuris jau užtruko (mes vėluojame 8 minutes), – Valstybės kontrolieriaus pono V.Kundroto ir generalinio prokuroro pono K.Pėdnyčios atsakymai į Seimo narių klausimus. Mes Seniūnų sueigoje sutarėme šiek tiek modifikuoti Statutą ir šiandien pusvalandį išplėsti į valandą. Kolegos, po pusę valandos abiem pareigūnams.

Iš pradžių į tribūną kviečiu valstybės kontrolierių. Ekspozė ir mūsų klausimai. Gerbiamieji kolegos, šita procedūra vykdoma pagal Seimo statuto 209 straipsnį. Prašyčiau sekti pagal jį posėdžio pirmininko atliekamus veiksmus, kam aš iš pradžių suteiksiu žodį, kad nebūtų protestų.

Pone kontrolieriau, prašom, jums žodis.

V.KUNDROTAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke! Ačiū, posėdžio pirmininke! Gerbiamieji Seimo nariai, laba diena! Man labai malonu, kad galiu šiandien pateikti trumpą informaciją apie pačias aktualijas, kurias, manau, reikia pažymėti. Žinoma, stengsiuos, kiek įmanoma, trumpiau tai padaryti, kad jūs galėtumėte mane paklausti. Tada aš galbūt galėčiau vienu ar kitu klausimu išsamiau pakalbėti ir paaiškinti, kokia yra situacija.

Susikoncentruosiu šiandien, žinoma, iš esmės tiktai prie vieno klausimo, nekalbėdamas apie kitas visokio pobūdžio problemas, susijusias su mūsų darbu. Tai yra klausimas, kuris yra susijęs su elektros energijos eksportu į Baltarusiją, apskritai su šio klausimo tyrimu, kurį daro Valstybės kontrolė.

Pirmiausia norėčiau pradėti nuo tikrinimų, susijusių su elektros energijos eksportu. 1991–1996 metais yra kilę kai kam abejonių, ar tokie tikrinimai buvo daryti, ar buvo vertinta šita situacija. Norėčiau pasakyti ir priminti, kad Valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos prašymu yra atlikusi tikrinimą. Taip pat, kiek aš mačiau iš Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos surinktos medžiagos ir kitų medžiagų, pateiktų tuo klausimu, toks vertinimas buvo atliktas, ir 1998 m. sausio 10 d. komisija buvo priėmusi nutarimą, kuriame įvertino su tuo laikotarpiu susijusius elektros eksporto klausimus.

Aš galiu tik prisiminti ir jums pasakyti, kad Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisija pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei tiek elektros energiją vidaus vartotojams, tiek tiekiamą eksportui vertinti vienodai ir priskirti prie valstybės reikšmės prekių bei esant galimybei elektros energijos eksportą reglamentuoti tarpvalstybinėmis sutartimis. Be to, komisija pasiūlė “Lietuvos energijos” vadovybei elektros energijos eksportą organizuoti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.

Kaip rodo mūsų tikrinimų rezultatai, tarpvalstybinių sutarčių šiuo klausimu iki šiol nėra, taip pat nėra ir tvarkos, pagal kurią “Lietuvos energija” galėtų tuos visus klausimus spręsti. Todėl 1997–1998 m. elektros eksportas į Baltarusijos Respubliką ir toliau buvo vykdomas pagal pasirašytas dvišales arba trišales įmonių lygiu sudarytas sutartis. Žinoma, Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija savo nutarime taip pat nurodė Valstybinei energetinių išteklių kainų ir energetinės veiklos komisijai vykdyti ir elektros eksporto, ir jos kainodaros užsienio pirkėjams valstybinę kontrolę ir nusprendė atkreipti šios komisijos ir akcinės bendrovės “Lietuvos energija” pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe. Kaip rodo skaičiai, padėtis nuo to tikrinimo iki dabar, ypač įsiskolinimų srityje, yra pablogėjusi.

Aš jums galiu pateikti tokius skaičius, kad pagal preliminarius duomenis, akcinės bendrovės “Lietuvos energija” pirkėjų įsiskolinimai iki 1998 m. sausio 1 d., kai buvo priimamas komisijos sprendimas, sudarė 53,4 mln. Lt, o abejotinų skolų nebuvo apskaitoje. Dabar iki 1999 m. sausio 1 d. pirkėjų įsiskolinimai “Lietuvos energijai” yra 386,9 mln. Lt, arba 7,2 karto daugiau, o abejotinos skolos jau sudaro 90,4 mln. Lt. Tokia būtų trumpa informacija, kiek mums pavyko įsigilinti ir surinkti apie situaciją apskritai ir vertinimus seniau buvusios situacijos apie elektros eksportą į užsienį.

Taip pat norėčiau, žinoma, trumpai pasakyti, jūs turbūt taip pat šitai žinote, kad baudžiamoji byla, susijusi su elektros eksportu į Baltarusiją, yra nutraukta nepratęsus kvotos termino, taip pat Generalinė prokuratūra išdėstė tam tikrus vertinimus. Žinoma, aš šiandien jų tikrai nenorėčiau plačiau komentuoti. Galbūt generalinis prokuroras pasakys daugiau.

Aš tik norėčiau priminti, galbūt paminėti, ne priminti, kad nutarime kai kurie akcentai yra nelabai tikslūs dėl baudžiamosios bylos nutraukimo. Yra minima, kad revizija nepaskirta šioje baudžiamojoje byloje, kad kvota nedaroma. O dėl to tariamo iššvaistymo, kaip rašoma nutarime ir lydraštyje, yra pačiame nutarime priimtas, mūsų supratimu, vertinimas, tačiau nėra dar baigta revizija ir nėra padaryta ekonominė ekspertizė šituo klausimu. Galų gale nėra ir labai svarbaus klausimo, kuris tikrai yra susijęs su šios bylos vertinimu, taip mini ir patys prokurorai, nėra ekspertizės sutarties, o tai tikrai labai svarbu ir mes tai artimiausiu metu esame numatę padaryti. Jau pirminiai darbai yra padaryti, ieškoma nepriklausomų ekspertų, kad galėtume gauti šitą ekspertizės išvadą.

Galėčiau tiktai taip pat dar pratęsdamas tą mintį pasakyti, kad revizijos yra paskirtos, jos vykdomos, revizija “Lietuvos energijoje” iš esmės baigiasi ir, matyt, per savaitę ji būtų buvusi baigta. O pas operatorių revizija yra pradėta, yra paskirta didelė grupė žmonių, taip pat yra vykdoma. Teigti, kad nepaskirtos revizijos, tikrai, manau, nėra jokio pagrindo.

Kas yra nustatyta paties tikrinimo metu, aš tikrai nenorėčiau varginti jūsų šitomis preliminariomis išvadomis, nes iš tikrųjų aktas, kaip aš minėjau, bus baigtas rašyti per šią savaitę. Yra surašyti tiktai projektai. Aš jų komentuoti labai plačiai nenorėčiau. Žinoma, jeigu toks klausimas būtų, aš galėčiau tą mechanizmą truputį plačiau pakomentuoti.

Apie tikrinimus įmonėje “Baltic Shem” galiu pasakyti, kad turiu informacijos tik tiek, kad ten įsiskolinimai apskaitoje nerodomi, o jokių pinigų “Lietuvos energija” už patiektą energiją iki šiol negauna. Nors mes tuos skaičius esame pateikę ir jais yra naudojamasi iki 1999 m. sausio 1 d., bet ir iki šios dienos situacija su pinigų mokėjimu už Baltarusijai tiekiamą elektros energiją nėra pasikeitusi. Ši uždaroji akcinė bendrovė jokių pinigų bendrovei “Lietuvos energija” už patiektą elektros energiją į Baltarusiją neperveda. O jeigu kalbėtume apie tai, kiek ši uždaroji akcinė bendrovė yra gavusi… Baltarusijos pusė rašo, kad mokėjo už elektros energiją šitai bendrovei, tačiau, kaip jūs žinote, ten apmokėjimo sistema yra tokia, kad materialinėmis vertybėmis, pagamintomis Baltarusijoje, turėjo atsiskaityti įmonės. Taigi skaičiai yra tokie, iki sausio 1 d. Baltarusija rodo, kad atsiskaitė už Lietuvos patiektą energiją su uždarąja akcine bendrove už 27,09 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Šie duomenys yra iki sausio 1 d. O kaip žinome, mes esame gavę tiktai apie dešimtadalį (teisingai sakote), ir pinigais, ir mazutu gauta tiktai apie 2 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Todėl dabar pagrindinis mūsų dėmesys yra sutelktas, žinoma, į tikrinimą, kuris bus vykdomas pas operatorių ir čia mums reikės išsamių tikrinimų, galbūt ir pagalbos Baltarusijoje tikrinimus atlikti. Šis darbas yra pradėtas. Aš tiktai norėčiau, žinoma, galbūt… Mes su prokuroru dabar trupučiuką aptarėme tuos klausimus, tačiau kilo tam tikra juridinė problema. Mes su specialistais apie tai kalbėjome, kad nutraukus baudžiamąją bylą baudžiamojoje byloje paskirtos revizijos įgavo tokį įdomų statusą, nes baudžiamoji byla yra nutraukta, o joje paskirtos revizijos. Bet čia galbūt daugiau techniniai reikalai, ar mes tęsime šitas revizijas, ar paskirsime kitais nutarimais, pavedimais vykdyti tikrinimus. Tačiau aš galiu jus užtikrinti, kad tikrinimai vis tiek bus vykdomi, tęsiami, ir medžiaga, kaip ir prašo Generalinė prokuratūra, galutiniams sprendimams bus perduota jai. Toks yra susitarimas ir taip mes bandysime toliau dirbti.

Dar norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl to, kad Generalinė prokuratūra pastaruoju metu ne tiktai šitą mūsų bylą patikrino, bet patikrino kvotėjų iškeltas bylas 1998 m. Žinoma, aš dabar negaliu daryti kokių nors didesnių vertinimų, apibendrinimų, tačiau aš tiktai galiu padėkoti, kad mes galbūt pirmą kartą iš Generalinės prokuratūros gavome tokį išsamų mūsų kiekvienos bylos peržiūrėjimą visais aspektais, tarp jų pateikiant rezultatus apie tai, kaip ji judėjo per tardymą, kokie buvo sprendimai, ar jie pagrįsti, nutraukti bylą ar perduoti teismui, ir visa kita, ir visa kita. Žinoma, aš čia skubu, tačiau galiu pasakyti, galbūt ir generalinis prokuroras jums pateiks savo vertinimus, kad yra problemų pas mus su kvotos skyriais. Žinoma, nėra kalbos, mes tai pripažįstame, tačiau dėl nutrauktų bylų galiu tiktai tik paminėti. Aš gavau tokį skaičių, kad iš iškeltų mūsų 18, prokuratūros nuomone, turėtų būti nutrauktos kaip iškeltos be pagrindo.

Penkios iš tų bylų yra susijusios su “Lietuvos geležinkelių” problematika, kai buvo nagrinėjami tikrinimai, atliekami už ankstesnius laikus, kuriuos žino Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, dėl naftos produktų iškrovimo ir nesumokant muitų ir kitų mokesčių. Tos bylos yra iškeltos, dabar Generalinė prokuratūra mano, kad nebuvo pagrindo jų iškelti. Na, ir viena byla yra dėl “Pajūrio” viešbučio, kur taip pat Generalinė prokuratūra mano, kad ji yra iškelta be pagrindo. Na, aš galiu pasakyti (aš tik vakar gavau šią medžiagą), kad yra priimti sprendimai išnagrinėti kiekvieną atvejį, ir jeigu yra mūsų kontrolierių ar kvotėjų aplaidumo, bus, aišku, vertinimai griežti, ir jie bus padaryti. Generalinė prokuratūra apie tai bus informuota. Bendras mūsų tikslas, žinoma, yra, kad visi šitie veiksmai būtų objektyviai ištirti ir sprendimai priimti griežtai laikantis Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Baigdamas aš norėčiau pasakyti, kad mūsų bendras uždavinys yra glaudžiai bendradarbiauti su prokuratūros, teisėsaugos institucijomis (tokios patirties mes tikrai paskutiniaisiais metais įgijome) ir bendrai spręsti visus kylančius klausimus, nes šito, mano supratimu, ir laukia iš mūsų piliečiai, ir čia yra kaip tik viešojo intereso patenkinimas. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone valstybės kontrolieriau. Čia ir jus, ir generalinį prokurorą nori paklausti 25 Seimo nariai. Kolegos, mums nepavyko išskirti norinčiųjų klausti vieną ar kitą pareigūną. Taigi 15 minučių klausimams valstybės kontrolieriui. E.Bičkauskas nori klausti. Jam suteikiu žodį. Ruošiasi A.Stasiulevičius.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėsiu, tarp kitko, paklausti ir generalinį prokurorą. Ruošiausi ir tam, ir tam. Gerbiamasis kontrolieriau, ar aš teisingai suprantu, kad Seimo kancleris ponas J.Razma kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas kompleksiškai ištirti visą kvotos tarnybos veiklą Valstybės kontrolėje jau po to, kai jūs iškėlėte tokį pasipiktinimą sukėlusią “Lietuvos energijos” bylą, ar po to kreipėsi?

V.KUNDROTAS. Gerbiamasis Seimo nary, tikrai aš neturiu informacijos, kas kreipėsi ir kokia buvo vada pradėti mūsų kvotos tikrinimą. Tikrai negaliu pasakyti, ar prieš, ar po, nes nemačiau to dokumento. Pradėtas jis buvo, jeigu aš neklystu, praeitą savaitę. Aš dokumentų nemačiau. (Balsas iš salės) Taip išeitų.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone Juršėnai, dabar suteikiu žodį jums, kaip vienam iš opozicinės frakcijos lyderių, o po jūsų – A.Stasiulevičius.

Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke, kad jūs taip vertinate opoziciją bent šiuo klausimu. Dar kartą ačiū. O mano klausimas bus gerbiamojo kolegos E.Bičkausko klausimo tęsinys. Ar nebūtų galima padaryti išvadą, kad gerbiamojo kanclerio kreipimasis atitinkamu laiku, t.y. kai kontrolė iškėlė nepatogią valdančiajai koalicijai bylą, ar jums neatrodo, kad tiek kanclerio kreipimasis, tiek atitinkama Generalinės prokuratūros išvada apie jūsų darbus, atseit blogus darbus ir nekvalifikuotus darbus, yra savotiškas spaudimas jums ir nurodymas, kaip reikėtų bylas spręsti ir kaip kai kurias užbaigti? Ar aš čia klystu?

V.KUNDROTAS. Aš tikrai nenorėčiau šito komentuoti. Paliksiu vertinti galbūt jums, tačiau aš tik galėčiau pateikti tokią trumpą informaciją apie tai, kaip mes bendradarbiavome su Generaline prokuratūra iki šio laiko. Tai buvo iš tikrųjų produktyvus ir efektyvus bendradarbiavimas. Kvotėjai ir kontrolieriai palaiko normalius darbinius santykius su prokuratūros darbuotojais, yra svarstoma medžiagų tikrinimo eiga, aptariami galų gale ir baudžiamųjų bylų kėlimo pagrindai, vados ir panašiai, prieš priimant sprendimus. Apie 90%, kaip mane informuoja Kvotos skyriaus darbuotojai, tų visų medžiagų yra aptariama ir nagrinėjama. Tokie klausimai nagrinėjami ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje, ir panašiai. Darbas buvo bendras, ir tas pastabas, ir visus kitus dalykus buvo galima pateikti visuose tuose procesuose – tiek bylų eigos, kėlimo, tiek po to, kai Generalinė prokuratūra perduoda, tarkim, tardymui vykdyti žemesnėms prokuratūroms arba policijos komisariatams ar panašiai. Tas darbas visą laiką buvo vykdomas, o dabar jis yra tik padarytas toks kompleksinis. Visos medžiagos yra paimtos ir kartu išnagrinėtos. Ir, žinoma, kai kurios pastabos mūsų dar tikrai bus peržiūrimos. Žiūrėsime, kas ten yra iš tikrųjų, ar mūsų sprendimai skubotai padaryti, ir panašiai. Aš taip pasakyčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius, ruošiasi V.Landsbergis.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis kontrolieriau, dar gerokai prieš iškeliant šią baudžiamąją bylą Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 1998 m. spalio 9 d. lydraštyje buvo nurodyta: “Kiekvieno iš likusių nurodytų klausimų išnagrinėjimui reikia surinkti papildomą medžiagą bei atlikti išsamų tyrimą, todėl gauta iš Seimo kontrolierių įstaigos medžiaga tyrimo atlikimui (pabrėžiu) bei procesinio sprendimo priėmimui perduodama Valstybės kontrolei.” Noriu paklausti, kodėl neįvertinti ir neįvykdyti prokuratūros, kaip aukštesnio kvotos priežiūros organo, nurodymai prieš priimant procesinį sprendimą, ir ar neatrodo, kad skubėjimas iškelti baudžiamąją bylą sietinas su kieno nors noru sukelti politinį šurmulį? Ačiū.

V.KUNDROTAS. Na, į pirmąjį jūsų klausimą galiu atsakyti, kad, kiek buvo įmanoma toje medžiagoje, kuri buvo perduota iš miesto apylinkės prokuratūros, yra padaryti vertinimai, tačiau atliekant tikrinimą buvo surinkti ir kiti įvairūs įrodymai. Apibendrinus visą šitą medžiagą ir buvo priimtas sprendimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.

O dėl antro klausimo jau ne vieną kartą esu sakęs ir galiu pakartoti, kad jokių kitų minčių, išskyrus įvertinti tą surinktą medžiagą, kuri buvo surinkta šitoje medžiagoje, absoliučiai nebuvo, ir jokių dalykų, kuriuos jūs minėjote, nei buvo prognozuota, nei buvo numatoma, nei buvo galvota, kad taip gali atsitikti.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Ruošiasi R.Dagys.

V.LANDSBERGIS. Pone valstybės kontrolieriau, labai gerai, kad jūs tęsiate reviziją taip pat “Shem” įmonėje, nes iš tikrųjų gali būti įdomu, kaip gaunamos tos prekės, kurios paskui turi būti realizuojamos, kur jos būna, kiek laiko sandėliuojamos ir kaip parduodamas, kada atsiskaitoma. Bet dabar jūs pasakėte, kad “Shem” yra gavęs prekių, atrodo, už 29 mln.

V.KUNDROTAS. 27.

V.LANDSBERGIS. 27 milijonus. Tai tas skaičius yra gerokai mažesnis, beveik dvigubai už tą, kuriuo buvo kaltinama “Lietuvos energija”. Net visas tas prekes kam nors pasisavinus, jokiu būdu nebūtų galima įžiūrėti 50 mln. iššvaistymo galimybės, net galimybės. Tuo tarpu buvo iš karto skelbiamas stambaus masto iššvaistymas kaip faktas, paskui jau švelninta, kad 50 mln. iššvaistymo galimybę jūs tiriate. Vis dėlto ar nebuvo šiek tiek lengvabūdiškai mesti tokie baisūs kaltinimai, paskui jau juos redukuojant, galų gale atrodo, kad apskritai niekas neiššvaistyta, tik užrašytas būsimas atsiskaitymas, kai bus gauti pinigai. O prekės net ir į tą atsiskaitymą neįeina dar, kol jos neparduotos. Kaip jūs dabar vertinate formuluotes, kurias Valstybės kontrolė pateikė tokiu vis dėlto labai įdomiu laikotarpiu?

V.KUNDROTAS. Ačiū, Pirmininke, už klausimą. Dėl sumų. Aš minėjau, kad 27 mln. yra doleriais gauta prekių. Jeigu žiūrėtume litais, tai reikėtų dauginti iš 4 pagal kursą, o ten ta suma, apie kurią mes visą laiką kalbame – 50,7, tai būtų milijonai litų. Bet čia aš nematau, gerbiamasis Pirmininke, jokio tiesioginio ryšio tarp tų dviejų skaičių, kadangi, na, kažkoks ryšys, žinoma, yra, jie yra daugiau prekių gavę, negu ten yra nurašyta jiems už tarpininkavimo paslaugas, kurios iš esmės ir dar yra nepadarytos. Tai būtų toks paaiškinimas dėl pačių sumų. O dėl vertinimo, tai iš tikrųjų mes visada kartojome ir visada aiškinome, kad tai yra tik iššvaistymo požymis. Niekada mes nesakėme, kad tai yra iššvaistyta ir kad tai jau yra faktas. Ir byla yra keliama pagal požymius, o ne pagal tai, kad jau yra nusikaltimas, padarytas ir įrodytas, ir tai yra kaltinamoji išvada, kurią rašo prokuroras arba tardytojas. Mes niekada nerašome šitokios išvados ir galbūt tiktai ten buvo techninis apsirikimas pačioje konstatuojamoje dalyje, kad buvo tikrai praleisti tie žodžiai “požymiai”. O pačioje nutarimo dalyje tai buvo išlaikyta pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Ir, sakykim, čia, kur prokuroras mums turi pastabų dėl paties teksto, kuris yra toje išdėstomoje nutarimo dalyje, žinoma, ji yra teisinga ten. Taip negalima buvo rašyti, tačiau nutariamojoje dalyje, kuri yra esminė, žinoma, yra parašyta taip, kaip reikalauja Baudžiamojo proceso kodeksas. Na, ir dėl paties to fakto ir tolesnio tyrimo, tai, man atrodo, kad jūs labai teisingai pastebėjote, kad galutines išvadas bus galima daryti tiktai atlikus išsamų tyrimą toje… uždarojoje akcinėje bendrovėje “Baltic Schem”. Ir ištyrus visus jos santykius. Ir taip pat, žinoma, pačios pasekmės ir visi kiti dalykai, skaičiai, kurie bus galbūt vertinami, jie galutinai susiformuos tada, kai bus aiškūs galutiniai skaičiai, kiekgi iš tikrųjų tas tarpininkas galės atsiskaityti už gautas prekes ir kiek jis galės pateikti pinigų pagal tą kontraktą, kuris yra numatytas. Tai, žinoma, nebus taip greitai galbūt, kaip mes ir norėtume.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Ruošiasi S.Slavickas.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis kontrolieriau, iki šiol, aišku, jūs atsakinėjot į klausimą, susijusį su elektros energija. Bet numanau, kad ir kitas objektas yra pakankamai svarbus ir ten ne mažesnės sumos visur figūruoja. Aš turiu omeny mūsų naftos kompleksą. Dabar mes matome, kad iškyla tam tikrų net ir tarptautinių niuansų santykiuose su Amerikos kompanija, yra skirtingos audito išvados, mes vertinam vienaip, mūsų pusė, jų pusė – kitaip. Lygiai taip pat yra daug klausimų, susijusių su Būtingės terminalo kainos statyba. Aš pats kreipiausi į Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją, kad šitas klausimas būtų pradėtas tirti. Aš norėčiau paklausti, ar jūs darėte ką nors šioje srityje, kadangi vis dėlto tai yra valstybinė įmonė, dabar, bent jau šiuo momentu beveik ištisai valstybiniu kapitalu, ir ar manote šitą problemą tyrinėti detaliau?

V.KUNDROTAS. Na, yra… atsakydamas jums galiu paminėti, kad tiek Būtingėje, tiek naftos įmonėje mes esame domėjęsi atskirais įvairiais klausimais. Dėl audito išvadų, žinoma, kadangi jos yra visiškai naujos, už šiuos metus mes ir negalėjom to daryti, ir nedarėme. Būtingėje mes nagrinėjome paskolų naudojimo klausimus, valstybės garantuotų ir valstybės vardu gautų ir kitų. Dėl paties įvertinimo, sakykim, projektų statybos ir su tuo susijusių dalykų, mes buvom gavę prašymą iš Ekonomikos ministerijos, tačiau tikrai mes negalėjome to darbo visai atlikti, kadangi čia yra specializuotų ekspertų, turinčių aukštą kvalifikaciją, darbas ir darbas yra labai brangus, tarp kitko. Kai pabandėm ieškoti Lietuvoje pagalbininkų šituos klausimus tikrinti, tikrai mes jų nesuradom arba sužinojom, kad tiktai gali atlikti užsieniečiai ir už labai brangias paslaugas. Tai į tą klausimą galiu atsakyti maždaug šitaip. O esant, sakykim, prašymui Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos, mes pagal galimybes, jeigu bus suformuluoti konkretūs klausimai, visada galėsime, kiek leidžia mūsų darbuotojų užimtumas ir visi kiti dalykai, visada galėsime įsitraukti ir pabandyti patikrinti, ir atsakyti į tuos klausimus, kurie bus, manom, aktualūs.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi F.Palubinskas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis valstybės kontrolieriau, kas domisi elektros energijos eksportu, žino, kad normalių, laiku atsiskaitymų už tiekiamą elektros energiją Baltarusijai nėra visą laiką. Pavyzdžiui, 1992 metais Baltarusija buvo skolinga per 1,5 mlrd. rusiškų rublių, 1995 metais – per 10 mln. JAV dolerių. Be to, nuolat patiriami nuostoliai dėl ne laiku atliktų užskaitų už pateiktą elektros energiją ir už perkamą branduolinį kurą. Todėl, kad jūs domitės atsiskaitymais, reikėtų tiktai pasveikinti ir padėkoti jums. Mano klausimas šiuo metu būtų ne iš atsiskaitymų, bet iš irgi susijęs su elektros energija. Buvusio akcinės bendrovės “Lietuvos energija” generalinio direktoriaus Rukšėno nurodymu akcinė bendrovė “Lietuvos energija” Palangoje nupirko butą už 48 tūkst. Lt. Tačiau šio buto teisinė registracija buvo atlikta ne bendrovės vardu, bet sveikatingumo centro “Energetika” direktoriaus komercijai Skripkos vardu. Vėliau šį butą lengvatinėmis sąlygomis, tik už 1628 Lt bendrovė pardavė tam pačiam direktoriui, kuris jau faktiškai buvo šio buto savininkas.

PIRMININKAS. Pone klausėjau, prašom formuluoti greičiau.

S.SLAVICKAS. Ši medžiaga skyriaus viršininkės Revuckienės sprendimu buvo perduota Valstybės kontrolės Kvotos skyriui ištirti ir procesiniam sprendimui priimti. Noriu paklausti, gal jums žinoma, dėl kokių priežasčių ši medžiaga buvo atmesta ir jeigu kaltinimai buvo nepagrįsti ar tikrinimas nekokybiškas, ar yra nubaustų kontrolierių, kurie pateikė neparengtą ar neteisingą medžiagą? Ačiū.

V.KUNDROTAS. Na, aš tikrai neprisimenu, koks buvo procesinis sprendimas, kadangi jau senokai šita medžiaga buvo nagrinėta. Bet galiu pasakyti, kad pagal tokią bendrą situaciją, kuri yra tikrinimo sferoje ir baudžiamųjų bylų kėlimo sferoje arba Baudžiamojo proceso kodekso veikimo ir Baudžiamojo kodekso veikimo sferoje, yra skirtingi dalykai. Kontrolieriai traktuoja pažeidimus ir jei jiems atrodo, kad jie mato baudžiamosios veikos požymius, tada, tokiais atvejais visada yra perduodama teisėsaugos institucijoms spręsti, ar tikrai ten yra tų požymių ir ar jie sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą, yra vada ir pagrindas iškelti baudžiamąsias bylas ir nagrinėti, sakykim, Baudžiamojo proceso kodekso srityje. Todėl, deja, bet negalima kartais, o dažniausiai iš tikrųjų negalima, kartais kaltinti kontrolierių, kurie įžvelgia, jų nuomone, baudžiamosios veikos požymius, tačiau tolesnėje nagrinėjimo eigoje kvalifikuoti juristai, po to, sakykim, ir prokuratūros darbuotojai ar policijos darbuotojai, tardytojai nustato, kad ten nėra baudžiamosios veikos. Tokie atvejai nėra kažkokie išskirtiniai, nauji, ypač ekonominėse bylose, nuosavybės bylose, kurios yra labai dažnai sudėtingos ir vertinamos labai įvairiai ir sudėtingai. Ir aš čia tikrai nematau kažkokios esminės problemos arba, sakykim, bausti žmogų, kontrolierių už tai, kad, jo nuomone, jis matė nusikaltimo požymius, o tardytojai vėliau nustatė, kad ten yra kažkokių procesinių dalykų, kurie kitaip tą faktą leidžia traktuoti.

Na, bet aš tiktai norėčiau gerbiamajam Seimo nariui pasakyti, kad aš dar kartą pasižiūrėsiu, kas yra padaryta pagal šią bylą, ir pabandysime dar kartą ją išnagrinėti. Tačiau aš dar kartą norėčiau akcentuoti, kad yra visą laiką problema, vieni traktuoja, kad reikia bylas kelti ir kuo daugiau jų kelti, kiti sako, kad nereikia kelti, kad jūs be reikalo iškėlėte, kad skubotai iškėlėte ir panašiai. Ir ta problema yra visada priimant procesinį sprendimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Ir čia iš tikrųjų yra didelis sudėtingumas. Taip aš galėčiau atsakyti į šį klausimą.

PIRMININKAS. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamasis kontrolieriau, jūs minėjote dar penkias bylas, kurios buvo nutrauktos, pasiūlytos nutraukti generalinio prokuroro. Gal galėtumėt detaliau paminėti tuos atvejus, kas būtent jose yra bendro. Turiu omeny prekybą naftos produktais.

V.KUNDROTAS. Aš patį bendriausią dalyką paminėjau, tai yra bylos, susijusios su mūsų atliktais tikrinimais “Lietuvos geležinkeliuose” 1993, 1994, 1995 metais, kai buvo nustatyta daug atvejų, kai peradresuojant įvairius naftos produktus buvo išvengiama mokesčių ir tokiu būdu padaroma žala valstybei. Tie atvejai buvo ilgai nagrinėjami, jie buvo nagrinėjami ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje, ir pas mus. Dabar kvotėjai pradėjo priiminėti sprendimus, kelti baudžiamąsias bylas vertindami šį atvejį kaip kontrabandą.

Mes gavome pažymą, kurioje rašoma (galiu jums perskaityti), kad baudžiamosios bylos pagal BK 312 straipsnio pirmąją dalį iškeltos nepagrįstai, nes veikos padarymo metu nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą prekių ar produkcijos išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Štai toks yra traktavimas šioje pažymoje. Tokiu pagrindu yra manoma, kad visos tos bylos yra neperspektyvios, nes iškeltos nepagrįstai.

PIRMININKAS. Klausimams laikas baigėsi. Dar trumpai įjungiu mikrofoną Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Pone kontrolieriau, jūs man šiek tiek atsakėte, bet vis dėlto kažkas nesueina. Jūs sakėte, kad bylos iškėlimo dokumente kalbama tik apie iššvaistymo požymius ir kad niekada iššvaistymas nerašomas kaip išvada, tačiau čia net 7 žmonės konkrečiomis pavardėmis įvardyti kaip tie, kurie stambiu mastu iššvaistė akcinės bendrovės “Lietuvos energija” turtą – 50 mln. 7 žmonės iššvaistė, tiesiai pasakyta.

Tiesa, jūs pripažinote, matyt, savikritiškai, kad dėstomojoje dalyje nebuvo galima taip rašyti.

V.KUNDROTAS. Taip.

V.LANDSBERGIS. Bet ir nutariamojoje dalyje kalbama dėl turto iššvaistymo stambiu mastu fakto, ne fakto požymių, o dėl turto iššvaistymo stambiu mastu fakto iškelti baudžiamąją bylą.

Be to, dabar kalbėdamas apie buto istoriją Palangoje, kur iš tikrųjų labai jau atviras grobimas matomas iš tų faktų, jūs aiškinote, kaip dirba kontrolierius, požymiai įžvelgiami ir perduodama teisėsaugai spręsti, ar kelti baudžiamąją bylą. Bet juk čia nebuvo? Jeigu kalbėsime ir apie požymius, tai nebuvo perduota teisėsaugai spręsti, o skubiai iškelta byla. Čia kažkas visai ne taip.

V.KUNDROTAS. Gerai. Pirmininke, aš jums dar truputį plačiau pakomentuosiu. Teisingai jūs pastebėjote, ir aš pripažinau tai savikritiškai, kad mūsų toje dalyje iš tikrųjų yra padaryta klaida. Mes ją pripažįstame, ir čia prokuroras yra visiškai teisus. Bet nutariamojoje dalyje visada yra rašoma apie požymius ir turi būti rašoma apie požymius.

Antras klausimas jūsų yra, kad teisėsaugai turi būti perduodama ir teisėsaugos vertinama. Mūsų Kvotos skyrius yra kvotos organas, jis yra priskiriamas prie teisėsaugos. Būtent dėl to kontrolierių nustatomi pažeidimai, kurie turi baudžiamosios veikos požymių, yra perduodamai kvotėjams. Jie atlieka pirminį įvertinimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir priima sprendimus atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją iškelti. Tada iš karto yra informuojama Generalinė prokuratūra, prasideda ir priežiūriniai mūsų kvotėjų veiksmai, o po kvotos veiksmų vis tiek yra atiduodama galutiniam sprendimui prokuratūrai, kuri sprendžia, kaip aš jau minėjau, ar tardyti pačiai, ar perduoti policijai ir pan. Galbūt aš nelabai tiksliai paaiškinau, tačiau ir šiuo atveju nei skubotumo, nei kitokių dalykų vertinant aš tikrai negalėčiau įžvelgti. Kaip jūs susipažinęs su medžiaga matėte, medžiaga perduota kažkur spalio mėnesį, o sprendimas yra priimtas sausio mėnesį. Galbūt surinktos medžiagos nepakako, čia yra kitas klausimas, tačiau ta medžiaga buvo nagrinėjama ilgai. Aš nedalyvavau šiame tikrinime, kadangi tai yra kvotėjų pareiga. Jie eiliniai žmonės, dirba savo darbą ir priiminėja sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū, pone valstybės kontrolieriau, jūs atsakėte į visus klausimus.

Pone Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Vieną repliką. Vis dėlto, pone kontrolieriau, kaip jūs sakote, kad kvotėjas, šiuo atveju ponas Surgėlas, turėjo teisę iškelti baudžiamąją bylą ir informuoti Generalinę prokuratūrą ir t.t., man atrodo, kad jis pirmiausia informavo arba dar net ir neiškėlęs bylos informavo žurnalistą V.Matulevičių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną generalinį prokurorą K.Pėdnyčią. Pusė valandos, gerbiamieji kolegos, mūsų pokalbiui su prokuroru. (Balsas salėje)

Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Jeigu aš teisingai prisimenu, pone posėdžio pirmininke, Seniūnų sueigoje mes visi kartu sutarėme, kad posėdis vyks labai kryptingai ir bus kalbama apie “Lietuvos energijos” baudžiamąją bylą, tik taip, o ne apie butus ir dar kažką panašaus. Dėkui. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, tai būtų daug tikslesnis mūsų kalbėjimas, bet turiu pasakyti, kad visos pusės mėgino klausti ir kitų dalykų. Aš, kaip seniūnas, kaip posėdžio pirmininkas, taip pat šiek tiek apgailestauju. Bet vis tiek dauguma klausimų buvo dėl konkrečios bylos.

Pone generalini prokurore, jums žodis.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų paklausius atsakymus į klausimus arba klausimus man būtų labai problematiška aprėpti visą spektrą, ir aš norėčiau atsakyti jums gerokai kitaip į jūsų užduotus klausimus. Kita vertus, tam reikia labai daug laiko.

Gal aš telegrafiškai tik pamėginsiu bendrais bruožais jus informuoti, kas gi čia yra ir kas čia tarpusavyje painiojama, o po to galbūt atsakysiu į klausimus. Aš šią Lietuvos energetikos tematiką drįsčiau suskirstyti į dvi dalis. Pirmiausia tai yra pati problematika tiekiant energiją ir skolinių įsipareigojimų atsiradimas – skolos susiformavimas.

Šioje dalyje apskritai kalbant reikėtų vis dėlto atsiriboti nuo baudžiamosios bylos, nes skola – tai dar ne nuostoliai, energijos tiekimas – gerai vykdytas, blogai vykdytas – kitas klausimas. Tačiau čia ir man šiandien yra daug klausimų. Tikrai yra klausimų. Ar viską padarė “Lietuvos energija”, kad skola nesusiformuotų, kad ji neaugtų, kad skola būtų grąžinta ir t.t.?

Kas šiandien pasakys? Nei valstybės kontrolierius, nei prokuroras, niekas negali pasakyti. Aš tikiu, kad, gerbiamieji Seimo nariai, ir jūs šiandien negalite atsakyti, kaip vyko prekių judėjimas, kiek jų gauta, už kokią sumą, kur jos parduotos, neparduotos, kodėl pinigų nėra, jeigu parduota daugiau ir t.t. Aš galėčiau klausimų spektrą pratęsti ir išplėsti. Deja, kai mes apie tai kalbame, negalime šiandien kelti klausimo, ar reikia kelti baudžiamąją bylą, ar nereikia, yra nusikaltimo požymių, ar nėra. Negalima dėl to, kad jeigu net ir nustatomi ūkinės ir finansinės veiklos pažeidimai, tai yra visiškai neadekvatu, kad pažeidimai tolygūs nusikaltimų požymiams.

Paprasčiausiai šiandien neatlikta revizija, ji paskirta tiktai vasario 13 d., t.y. po baudžiamosios bylos iškėlimo. Kol ji neatlikta, jeigu bus nustatyti kokie nors finansinės ir ūkinės veiklos pažeidimai, reikės nustatyti, ar yra nusikaltimo požymių tuose pažeidimuose, tik tada galima spręsti klausimą, ar keltina baudžiamoji byla.

Į tai raštu valstybės kontrolieriui kaip kvotos institucijos vadovui… aš šiandien kalbuosi ne su valstybės kontrolieriumi, aš kalbuosi su valstybės kontrolės kvotos vadovu V.Kundrotu. Tai reikia atskirti, tarp jų ir pačiam kvotos institucijos vadovui, nes painiojamos sąvokos. Šiandien niekas negali kalbėti apie tai, ar yra padarytas koks nors nusikaltimas, ar ne. Paprasčiausiai nėra revizijos.

Kai mes kalbame apie šią konkrečią bylą, tai yra jau vieta, kuri yra labai siauro spektro, šiandien labai aiškus klausimas. Aš jus apie tai ketinu informuoti. Paprašęs raštu ir davęs nurodymus Baudžiamojo proceso kodekso 128 straipsnio pagrindu, tai yra pareiškimų ir pranešimų apie nusikaltimus nagrinėjimas iki baudžiamosios bylos, atlikti visapusišką ūkinės, finansinės veiklos reviziją tiek “Lietuvos energijoje”, tiek operatoriaus veiksmuose, aš kartu sprendžiau ir šios konkrečios baudžiamosios bylos tiek iškėlimo, tiek jos tyrimo pagrįstumo klausimą.

Vakar Generalinės prokuratūros Kvotos ir kontrolės skyriaus pareigūnų grupė, išanalizavusi visą faktinę medžiagą, konstatavo, kad byloje nėra nusikaltimo požymių, kitaip tariant, nėra nusikaltimo sudėties, ir bylą nutraukė. Tokį nutarimą pasirašė šio skyriaus vyriausiasis prokuroras Barkauskas. Šio nutarimo sprendimą patikrino mano pavaduotojas K.Betingis. Aš jų sprendimų nenaikinu, nes manau, kad byla iš tikrųjų nutraukta pagrįstai.

Kodėl nėra nusikaltimo sudėties? Aš nenoriu kalbėti apie gerbiamojo Seimo Pirmininko klausimus, kiek tai susiję su baudžiamosios bylos iškėlimu, nors iš tikrųjų išvengta atsakymo į šį klausimą. Aš galiu pasakyti – ne tik dėstomojoje dalyje, bet ir nutariamojoje dalyje yra kalbama dėl iššvaistymo faktų netgi įvardinant asmenis. Tai yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas ir kvotos institucijos vadovui tai reikia pripažinti. Nereikia aplinkui apskritai kalbėti.

Aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, paprašyti apskritai suprasti mano poziciją. Aš nesiginčiju su kvotos kontrole. Niekada nesiginčiju net su tardytoju, ką jau bekalbėti, kvotėju, nes baudžiamasis procesas reglamentuoja prokuroro, kvotėjo, tardytojo santykį. Prokuroras priima sprendimą, jo rašytiniai sprendimai ir nurodymai kvotos institucijai paprasčiausiai privalomi ir čia diskusijai vietos nėra. Čia gi mėginama niveliuoti lyg ant lygių svarstyklių. Gal padiskutuos kvotėjas su prokuroru. Čia yra ydinga praktika. Mes iš esmės einame į teisinį nihilizmą, iš esmės devalvuojame prokuroro teisę, kuri numatyta įstatyme, ir tai yra bloga perspektyva. Tačiau, žinoma, mes ir ateityje, kaip ir šiandien, spręsime klausimus kaip įstatymuose šiandien numatyta. O pačioje byloje nėra nusikaltimo sudėties dėl to, kad paprasčiausiai ji iškelta teigiant, kad yra iššvaistyta 50,7 mln. “Lietuvos energijoje” įvardinant asmenis, kurie tariamai pasirašė kai kuriuos dokumentus ir jie tuo kalti. Iš tikrųjų negali būti čia iššvaistymo nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio trečiąją dalį dėl to, kad tai nėra realūs pinigai. Tai yra pinigai, kurie sudaro iki 13% skirtumą tarp būsimųjų pinigų, kurie būtų gauti. Aš tikiu, kad jie bus gauti už patiektą energiją, atskaičiuojant tą procentą, kuris nepriklauso “Lietuvos energijai”, jų ir negalėjo “Lietuvos energija” gauti. Paprasčiausiai jie jau kontrakte numatyti padengti finansines išlaidas, kitaip tariant, kaštus už tų prekių realizavimą ir pinigų konvertavimą. Tokiu būdu tie pinigai yra “oriniai”, jų negalima iššvaistyti. Aš nekalbu, kad patikrinus visapusiškai gali būti nustatyti kokio nors kito nusikaltimo požymiai ne šitų pinigų aspektu. Mes patys spręsime klausimą, ar reikia kelti baudžiamąją bylą, kai bus surinkta pakankama faktinė medžiaga.

Trumpai apskritai dėl kvotos baudžiamųjų bylų. Dėl šio klausimo čia buvo diskutuota. Valstybės kontrolės kvota praėjusiais metais yra iškėlusi 18 baudžiamųjų bylų. Faktiškai penkios iš jų yra jau nutrauktos… (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Pone prokurore, prašom nekreipti dėmesio į pašalinius triukšmus.

K.PĖDNYČIA. 18 baudžiamųjų bylų, iš kurių 5 jau nutrauktos. Dar kitos 5, dėl kurių buvo diskutuota, kad jos tariamai nutrauktos lyg ir į priekį… Iš tikrųjų reikia fiksuoti tą aplinkybę, kad yra iškeltos 5 baudžiamosios bylos dėl veikų, už kurias Baudžiamuoju įstatymu nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Apie kokią baudžiamąją bylą gali būti kalbama? Apie kokį baudžiamųjų bylų iškėlimo teisėtumą mes kalbame? Tai yra kvotos liga, tai yra labai didelė liga. Beje, ji būdinga ne vien Valstybės kontrolei, tačiau prokurorinės kontrolės tvarka mes, žinoma, negalime pamatyti kasdieniniu savo darbu kiekvienos bylos.

Kita vertus, ne mažiau reikšminga, kad kvotos institucijos vadovas privalo kontroliuoti konkretų kvotėją ir jo darbą, tos reikšmės nereikia mažinti. To negalima perkelti. Šitos funkcijos negalima perkelti prokurorui. Prokuroro funkcija yra kita.

Aš turiu pasakyti, kad iš tikrųjų nė viena baudžiamoji byla, praėjusiais metais iškelta kvotos institucijos, neįgavo teisminės perspektyvos, jos tempėsi per visus metus. Štai įkopėme į šiuos metus, o iš tikrųjų ta pati problema kaip ir dėl šios konkrečios bylos – revizijos arba nepadarytos prieš iškeliant, arba neišsamios, nevisapusiškos, netgi prieštaringos. Po to labai lengvai iškėlus bylas jos atiduodamos tardymui, toliau skiriamos revizijos, kol galų gale jos vilkinamos, tempiamos ir galiausiai nutraukiamos. Tokia yra susiformavusi praktika. Čia, žinoma, ir Prokuratūros kaltė, kad mes nesugebėjome, o kitaip tariant, aš per šitą pakankamai neilgą laiką negalėjau numatyti, kad Valstybės kontrolės kvota dirba taip nekvalifikuotai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui Č.Juršėnui. Ruošiasi Seimo narys A.Stasiškis.

Gerbiamasis kolega, kai aš suteikiau žodį Č.Juršėnui, jūs kalbėjote mobiliuoju telefonu.

Gerbiamasis Juršėnai, jums žodis.

Č.JURŠĖNAS. Aš palauksiu. Tegul kalbės dėl vedimo tvarkos. Leiskite, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Pone Juršėnai, jums suteiktas žodis dabar.

Č.JURŠĖNAS. Gerai, tvarka.

PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, spręsiu, ką daryti su telefonu kalbančiu G.Kirkilu.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis prokurore, jeigu aš teisingai suprantu Konstituciją, tai pagal 118 straipsnį iš tikro Prokuratūra vykdo kvotos organų kontrolę. Mes gavome jūsų medžiagą. Jūs prokuroru, atrodo, dirbate jau dvejus metus.

K.PĖDNYČIA. Dar nėra dvejų.

Č.JURŠĖNAS. Nėra tiek? Sakykim. Bet vis tiek ne pirmą mėnesį. Ar tiktai šį kartą tikrindami supratote, kad kvotos institucija – Valstybės kontrolė – yra prasta, ar tai anksčiau buvo?

K.PĖDNYČIA. Matote, yra specializuotas skyrius – Kvotos ir parengtinio tardymo kontrolė. Tam tikros medžiagos arba bylos yra patikrinamos individualiai, tačiau apskritai visos bylos tikrinamos planine tvarka, kaip ir tardymo bylos, kaip ir prokuratūros veikla, pavyzdžiui, rajono, apygardos ar miesto prokuratūros, taip ir čia. Iš tikrųjų patikrinimas… Čia buvo paminėtas Seimo kanclerio paklausimas. Iš tikrųjų buvo toks paklausimas pateikti informaciją apie kvotos bylas, bet ten nebuvo jokių nurodymų ar prašymų atlikti patikrinimą ar kažką. Iš tikrųjų mes jau praėjusiais metais planavome (kaip ir visada, ateičiai planuojame) patikrinimus prokuratūros ir kvotos institucijose, tardyme. Taip pat ir šios kvotos institucijos tikrinimas buvo planuotas.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas nori patikslinti savo klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis generalini prokurore, jeigu aš teisingai dabar perskaitysiu jūsų veiklą reglamentuojantį Prokuratūros įstatymą, tai yra 26 straipsnyje taip pasakyta: “Prokuroras įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja kvotą ir jai vadovauja”. Dar vienas punktas: “Kvotai vadovaujantis prokuroras gali nušalinti kvotėją nuo konkretaus nusikaltimo tyrimo” ir t.t. Aš leidžiu sau formuluoti mintį. Jeigu gerbiamasis J.Razma jūsų nebūtų paprašęs, jūs, ko gero, dar ir trečius metus dirbdamas nebūtumėte įsigilinęs į lyg ir prastą Valstybės kontrolės kvotos darbą. Ar aš klystu?

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų aš nepulsiu diskutuoti. Tai yra jūsų nuomonė, tačiau aš žinau, kaip Generalinėje prokuratūroje yra organizuotas darbas ir kaip dar gruodžio mėnesį buvo aptarta kvotos tikrinimo nuostata Valstybės kontrolėje. Aš tuo viską pasakiau.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos G.Kirkilas. Kolega, tiktai prašom taupyti laiką.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Aš norėčiau jūsų paklausti, tai kokį mes dabar šiuo metu klausimą svarstome? Ar dėl “Lietuvos energijos” problemų, iškeltų, neiškeltų bylų, ar apie santykius tarp Generalinės prokuratūros ir Valstybės kontrolės? Mano nuomone, antrasis prelegentas kol kas kalba ne į temą. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes, kaip jūs matote, du pareigūnai yra pakviesti, kalbame plačiau. Tai yra bendras sutarimas. Seimo narys A.Stasiškis, ruošiasi J.Razma. Seimo narys A.Stasiškis, ruošiasi J.Razma.

A.N.STASIŠKIS. Pone pirmininke, prašyčiau mane nukelti į klausėjų sąrašo pabaigą, nes mano klausimai šiek tiek kita tema.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma. Ruošiasi A.Stasiulevičius.

J.RAZMA. Taip, aš galėčiau, matyt, irgi išreikšti viltį, kad tiems, kurie kritikavo čia mano paklausimą dėl Valstybės kontrolės bylų, vis dėlto gal svarbiau ne kas ir kada paklausė. Iš tiesų gal jie ras laiko ir paanalizuos tą medžiagą, ir pabandys patys objektyviai įvertinti Valstybės kontrolės darbą.

O aš noriu paklausti jūsų to, ko iš esmės nespėjau paklausti valstybės kontrolieriaus. Turiu viltį, kad gal ir jūs prisiminsite, kad gal neseniai teko vartyti ankstesnį “Lietuvos energijos” tikrinimo aktą, kurį atliko Valstybės kontrolė. Ten buvo vertinama kelerių metų veikla. Ten yra vienas toks faktas, kai “Lietuvos energija”, atrodo 1996 metais, pusę milijono litų už reklamą pervedė Vilniaus televizijai. Na, turbūt niekam ne paslaptis, kas Vilniaus televizijai vadovauja, niekam ne paslaptis, kad V.Kvietkauskas yra žinomas LDDP veikėjas ir taip toliau. Kaip manote, ar šita aplinkybė, kad būtent valstybės kontrolierius buvo paskirtas LDDP daugumos, taip pat ir mano paminėta anksčiau aplinkybė galėjo turėti įtakos, kad valstybės kontrolierius neįžvelgė pusės milijono lėšų iššvaistymo fakto šiuo atveju?

K.PĖDNYČIA. Žinote, labai sudėtingas klausimas ta prasme, kad jis šiek tiek suponuoja teisinį klausimą ir kartu šiek tiek politinį klausimą. Todėl man labai problemiška iš šios tribūnos atsakyti. Galbūt pasakyčiau taip, galbūt apskritai aš dar grįžčiau ir pasakyčiau, kad apskritai šioje tribūnoje esu dėl Valstybės kontrolės kvotos darbo, nes baudžiamoji byla susijusi su elektros energija. Tiek, kiek tai nesusiję su nusikaltimo požymiais ar baudžiamąja byla, tai yra bendra kompetencija, aš ten nesprendžiu, kol nenustatyti požymiai. O tiek, kiek tai susiję su baudžiamąja byla, aš sprendžiu, todėl ir kalbu. Per kvotą, kuri nagrinėja energijos problematikos tam tikrą siaurą dalį. O jūsų klausimo aspektu, tai, žinote, lygiai tą patį buvo galima paklausti, kaip jau buvo klausta: kaipgi reikėtų šią bylą vertinti, jos iškėlimą? Jau jos iškėlimas buvo problemiškas, ką jau ir kalbėti, kad iš esmės aš turiu pasakyti ir tai parašyta Valstybės kontrolės kvotos vadovui, kad iškėlus bylą iš esmės be revizijos, kuri paskirta tik po kelių dienų, kvota iš esmės dėl tos bylos nedaryta iki šiol, nors terminas atėjo.

Daroma revizija, reviziją galima daryti neiškėlus baudžiamosios bylos. Tai atvirkščiai, baudžiamoji byla turi būti keliama tik esant sąlygai konkrečiais atvejais, kai yra revizija padaryta, dar priedo patikrinimas po revizijos padarytas, o ne atvirkščiai. Ydinga praktika, kai bylą pirma iškeliame, o po to mėginame skelbti reviziją ir ją daryti. Šiuo konkrečiu atveju man taip pat, pavyzdžiui, kyla klausimų, kai aš matau tokį bylos iškėlimo ydingumą, kai aš matau, kad jau praeitų metų rugsėjo 10 d. energetiniai klausimai buvo svarstomi kontrolės ataskaitose, kai gruodžio 7 d. buvo taip pat konstatuota kai kas, tarp jų ir objektyvios skolos priežastys, ir staiga vasario 9 d., nieko daugiau nepadarius, tiek pralaukus, staiga iškeliama baudžiamoji byla ir visa tai patenka į publikacijas, televizijas ir t.t., tik po to aš sužinau, kad yra tokia byla.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius, ruošiasi E.Bičkauskas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis prokurore, Generalinė prokuratūra nurodė, ką Valstybės kontrolė turėjo atlikti jau po baudžiamosios bylos iškėlimo. Dabar jūsų vakar dienos rašte ponui V.Kundrotui sakoma, kad iš esmės kvota dėl tyrimo dalyko – turto iššvaistymo stambiu mastu nedaroma, nenustatyta nusikaltimo sudėtis, atlikti pavieniai atskirų “Lietuvos energijos” darbuotojų apklausimai, kurie susieti tik su atskirais buhalterinės apskaitos duomenimis ir t.t. Kitaip tariant, jūs konstatuojate, kad nevykdoma tai, kas yra Prokuratūros nurodyta, jeigu aš gerai suprantu? Mano klausimas būtų toks. Kodėl taip yra, gal jūs išsiaiškinote priežastis, gal tai yra kompetencijos stoka, gal tai yra nenoras, ar dar kokios priežastys yra? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Sunku labai trumpai pasakyti, kodėl taip yra. Aš šiaip jau iš savo praktikos ir stebėjimų galėčiau pasakyti, kad įstatymas suteikia neginčo teisę prokurorui spręsti ir priimti sprendimus bei duoti kvotos ar tardymo darbuotojams rašytinius nurodymus. Juos yra privaloma vykdyti be diskusijų. Galima darbo tvarka diskutuoti, išklausyti, bet kai sprendimai priimami, jie yra vykdomi be diskusijų ir be kokių nors aptakių jų vertinimų paskui. Tačiau susidarė iš tikrųjų, matyt, kaip ir daugelyje sričių šiandien šalyje, taip ir kvotos kai kurių pareigūnų požiūris, tokia galimybė apskritai veikti. Iš tikrųjų aš matau didelę nekompetenciją, nes kai yra nekompetencija, tada pradedama ginti ir kaip pozicija, tarsi teisių į opoziciją… Tačiau atsiribodamas nuo visų šitų mąstymų paprasčiausiai mąstau labai konkrečiai. Aš imu konkrečią baudžiamąją bylą, matau ten esančius faktus ir apie juos kalbu. O kai mes iš faktų diskusijos pradeda pereiti prie pokalbio apskritai, tada faktiškai neįmanoma išsiaiškinti. Mes susiduriame su tuo, kad pradedama šnekėti beletristiškai.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį E.Bičkauskui, kviečiu ruoštis F.Palubinską. Dėl vedimo tvarkos – J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto nelabai suprantu posėdžio vedimo metodikos. Ar čia tikrai buvo Seniūnų sueigoje sutarta, kad bus etatiniai klausėjai – po du kartus? Mes taip pat užsirašėme. Ar tikrai taip buvo sutarta?

PIRMININKAS. Gerbiamieji frakcijų atstovai, prašome pasakyti, kas jūsų vardu nori kalbėti? Aš žinau, Centro frakcijos vardu kalba E.Bičkauskas, aš turiu Tėvynės sąjungos klausėjų sąrašą, aš turiu vieno ar kito norinčių paklausti krikščionių demokratų sąrašą. Aš labai atsiprašau, tuoj suteiksiu jums žodį. Tik tiek tegaliu pasakyti. E.Bičkauskas. Ruošiasi F.Palubinskas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamajam prokurorui turbūt ne blogiau negu man žinoma, kad tikrai ne mažiau kaip 50-70% baudžiamųjų bylų iškeliama dar neatlikus revizijos. Deja, taip, tai faktas. Paprašysiu taip pat paaiškinti ir gerbiamajam Seimo Pirmininkui, kad vis dėlto nutarimo iškelti baudžiamąją bylą rezoliucinėje dalyje kalbama ne apie faktą, o apie nusikaltimo požymius. Deja, taip, nes pats mačiau tą nutarimą.

O dabar grynai teisinis klausimas, atleiskite visi, kurie klausys. Man tai suprantama, dėkui, kad jūs savo kalboje ne vieną kartą pasakėte, apie tai, kad nėra nusikaltimo sudėties. Tai man nesuprantama, kai kalbame apie jūsų kvalifikaciją (tiksliau, suprantama), kodėl nutarime neįrašyta, kokiais straipsniais remiantis, ir neįrašyta, kad taip pat remiantis BPK 5 straipsnio antrąja dalimi? Man tai suprantama, kodėl neįrašėte, kad nėra nusikaltimo sudėties. Dėkui.

K.PĖDNYČIA. Gal galėtumėte patikslinti pabaigą, nes nelabai supratau klausimą?

E.BIČKAUSKAS. Kodėl į nutarimą panaikinti nutarimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo neįrašyta Baudžiamojo proceso kodekso 5 straipsnio antroji dalis, t.y. jeigu veikoje nėra nusikaltimo sudėties, apie ką jūs iš šios tribūnos ne vieną kartą kalbėjote?

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, pirmiausia aš turiu dar kartą priminti, kad vis dėlto paprasčiausiai mes pradedame, tarsi aš pradedu su jumis ginčytis ar jūs mane priverčiate, kad pakartočiau tą patį. Labai aiškiai yra nutarime – iškelti baudžiamąją bylą. Kvotos kontrolės nutarimo tiek dėstomoje dalyje, tiek nutariamoje dalyje parašyta: “Pagal iššvaistymo faktą”. Yra taip parašyta, o kad paskui nutariamojoje dalyje pratęsta tame pačiame sakinyje, kad pagal požymius, tai tik paprasčiausiai dar kartą rodo, kad apskritai nesuprantama, kaip iš viso keliamos bylos ir kaip rašoma. Toliau, dėl nusikaltimų senaties. Kaipgi nutarime yra parašyta ir nusikaltimo sudėties nebuvimas, ir BBK straipsnis, ir čia ne diskusijų objektas. Galiausiai, ar mes šiandien sprendžiame, ar prokuroras pagrįstai ar nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą, šitą klausimą šiaip jau gali nagrinėti tik teismas. Aš informuoju tiktai apie patį faktą ir visiškai nežinau, ar tinka man ginčytis dėl nutarimo motyvų, kai mes juos paprasčiausiai esame užrašę.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Ruošiasi Alg.Butkevičius ar kas kitas iš socialdemokratų. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis generalini prokurore Pėdnyčia, du susiję klausimai. Pirmas. Ar kvietėte poną B.Lubį, poną V.Babilių ir poną V.Kančą suteikti papildomą informaciją jūsų turimos medžiagos įvertinimui, susijusios su “Power Bridge” reikalu? Kokius pareigūnus planuojate apklausti? Ir antra, ar jūsų surinkti duomenys patvirtina, kad 1998 metų spalio pabaigoje, galbūt 26, 27 dieną ponas V.Kančas vežė “Duke Engenierien Services” viceprezidentą poną (...) į Jonavą tartis dėl tarpininkavimo realizuojant “Power Bridge” projektą?

K.PĖDNYČIA. Pagal Vyriausybės prašymą žiniasklaidos publikacijų pagrindu Generalinė prokuratūra raštu pavedė Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, taip pat pati prisideda prie tų darbų, nagrinėti šį klausimą, t.y. nagrinėti, ar nebuvo siekiama pasipelnyti žadant valstybinių institucijų ar jų pareigūnų paramą “Power Bridge Group” konsorciumui. Nuolat pas mane susirenka tų institucijų vadovai. Mes svarstome, kas yra padaryta ir kas pasiekta. Paskutinį kartą mes susitikome vakar, raštu institucijų vadovai mane informavo, kas yra pasiekta. Kol kas visi institucijų vadovai ir Generalinė prokuratūra taip pat neturi nei oficialių skundų, nei pareiškimų, nei dokumentų, nei faktinės medžiagos. Tačiau tyrimas šiuo klausimu yra tęsiamas. Aš kreipiausi pagalbos į JAV ambasadą Lietuvoje apsvarstyti, ar negali būti suteikta pagalba JAV teisėsaugos institucijų tiriant šį klausimą, nes konsorciumo dalyviai gyvena Amerikoje. Mes paprasčiausiai negalime jų apklausti. O šiandien mes neturime pagrindo labai kažką realiai pasakyti. Tačiau žinau viena: tas tyrimas yra nebaigtas ir jis bus tęsiamas tiek, kiek reikės.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius. Ruošiasi S.Malkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis prokurore, jūs kalbėjote apie buhalterinę apskaitą. Aš kaip tik iš šitos srities jums pateiksiu klausimą. “Baltic Shem” “Lietuvos energijai” yra pervedusi 2 mln. dolerių. Buvo buhalterinė operacija. Tai nuo 2 mln. dolerių ar būtų galima paskaičiuoti, kad 13% sudaro ne 50 mln. Lt. Nuo orinių pinigų negalima vykdyti jokios buhalterinės apskaitos, taip yra pažeidžiamas Buhalterinės apskaitos įstatymas. Aš galiu iš karto pasakyti, kad planuojamos išlaidos buvo iš anksto ir nepadengtos pajamom. O išlaidos, nepadengtos pajamom, mažina pelną. Tai reiškia, kad iš anksto yra užplanuotas pelno mažėjimas. “Lietuvos energija” yra valstybinė įstaiga, todėl automatiškai mažėja ir valstybės turtas 50 mln. Jeigu būtų buvę pervesta 80 mln. dolerių, tai tuo metu būtų buhalterinė apskaita nepažeista, jeigu būtų nurašyta 50 mln. Lt į sąnaudas. Aš norėčiau jūsų paklausti, gal mane neteisingai mokė Lietuvos universiteto profesoriai?

K.PĖDNYČIA. Gerai, aš atsakysiu. Labai gerai, nors kitu atveju iš tikrųjų labai sunkiai galėčiau suprasti jūsų klausimą, bet, deja, aš į šituos klausimus esu pakankamai įsigilinęs ir turiu praktiką. Jūs paminėjote buhalterinę apskaitą, bet, deja, jūs nepaminėjote, kad dar yra ir finansinė apskaita. Tai yra skirtingi dalykai. Tai viena. Jūs paminėjote šituos 2 mln. Jeigu labai tiksliai, tai iš tikrųjų “Lietuvos energijai” yra pervesta 1 mln. 950 tūkst. dolerių nuo tam tikros sumos, kuri iš tikrųjų gauta realizavus prekes. Kai kalbame apie 50,7 mln., tai paprasčiausiai finansinės apskaitos pagrindu yra fiksuojama, kiek energijos patiekta, fiksuojama būsimosios pajamos ir būsimosios išlaidos. Štai būsimosios pajamos – tai ta skola 89 mln. JAV dolerių, čia reikėtų minusuoti 1 mln. 950 tūkst. dolerių, o būsimieji kaštai – tai ir yra tie 50,7 mln., kurie jau kontraktu užprogramuoti kaip kaštai. Jie nebūtų buvę “Lietuvos energijos” pinigai. Skirtumas yra.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis prokurore, jūs jau įvertinote Valstybės kontrolės kvotos skyrių, pasakydami, kad dirba nekompetentingai ir neatsakingai. Aš manyčiau, kad šitoks įvertinimas nėra pakankamas. Aš galėčiau priminti Klaipėdos kontrolės darbą tiriant anksčiau naftos terminalo metamorfozes į “Klaipėdos naftą” aferą. Buvo atliktas tyrimas, buvo atlikta revizija, buvo aiškiai parodyta aferos sudėtis. Bet, deja, Valstybės kontrolė niekaip negalėjo sutikti kelti ne tik baudžiamąją, bet ir civilinę bylą, ir tik mūsų spaudimu tai buvo padaryta. Teismas įrodė, kad taip. Aš manyčiau, kad prie šitų visų nekompetentingumo ir neatsakingumo reikėtų dar pridėti ir kažkokią politinę tendenciją. Ar jūs sutinkate su tuo?

K.PĖDNYČIA. Na, matot, aš galiu tik pakartoti, kad labai siauru spektru vertindamas nenorėčiau duoti kokio nors politinio atsakymo arba pateikti asmeninę nuomonę. Paprasčiausiai man sunku įsivaizduoti, kad buvo galima iškelti tokią baudžiamąją bylą. Man sunku tai suprasti dar ir dėl to, kad ta pati medžiaga buvo jau nuo praeitų metų rugsėjo 10 d., gruodžio 7 d., o sprendimas buvo priimtas staiga. Gerbiamieji Seimo nariai, darykite patys išvadas. Aš kol kas jų nedarau. Kai bus atlikta revizija, jeigu bus pagrindas, kai iškelsiu baudžiamąją bylą jau visai kitu pagrindu, tačiau būtent dėl energetikos problematikos, tada galbūt ir atsakysiu aš jums į tą klausimą. Šiandien nėra atliktas tyrimas ir aš turiu susilaikyti. O savo asmeninę nuomonę teikti nelabai galiu.

Tačiau, kita vertus, deja, aš susiduriu ne su vienu atveju, kai iš tikrųjų jaučiu, gal jūs manęs neklausite, šiandien aš dar nebūsiu pasirengęs įvardyti pavardes, spaudimą, faktiškai vienais atvejais formuojant nuostatą, kad bylos būtų nekeliamos, arba kitais atvejais, kad jos būtent būtų iškeliamos. Ir nesvarbu, kad jos negali būti keliamos. Kartais reikia pačios deklaracijos bylos iškėlimo, o kartais būtent mėginama kaip tik mane priversti ir spausti, kad nebūtų keliama byla. Yra šitokia situacija šiandien. Aš drįstu jums šiandien pasakyti, netekęs galų gale kantrybės. Tačiau šiandien dar iš tikrųjų nenorėčiau įvardyti pavardes. Tačiau viską aš sau fiksuoju. Galbūt ateis laikas, kai aš jums tai dar pasakysiu.

PIRMININKAS. Ačiū, pone generalinis prokurore.

K.PĖDNYČIA. O generalinė prokuratūra išliks ir toliau faktiškai nespaudžiama, mes veiksime taip, kaip jūs man davėte įgaliojimus, ir taip, kaip juos man formuoja įstatymas. Jokių kitų sprendimų mūsų rankose nebus.

PIRMININKAS. Ačiū, pone generalinis prokurore. Jūsų paklausė 7 Seimo nariai. Tiktai tiek mes galim suteikti galimybių su jumis pasikalbėti. Ačiū.

Kolegos, prašyčiau atleisti taip pat ir dėl kitų dalykų, dėl to, kad nebus 15 minučių pertraukos. (Balsai salėje) Kolegos, liko tiktai pora klausimų ir, beje, dėl jų… Gerbiamieji kolegos, ar tikrai negalėtume bendro sutarimo rasti ir dabar paimti likusius klausimus? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, sutariam pritarti, kad mes galime dirbti dabar. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti, darom pertrauką ar nedarom? (Balsai salėje) Gerai, gerbiamieji kolegos, 10 minučių pertrauka. Toliau dirbam 17.30 val. Gaila, kad per dvi valandas taip greitai pavargstama.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” projektas Nr.P-1647 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, toliau tęsiame savo posėdį. Ne kažin kiek jau liko klausimų. Iš pradžių penktasis Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” projektas P-1647. Jį pateikia Respublikos Prezidento ekonomikos patarėjos referentas ponas A.Abramavičius. Kolegos, prašyčiau dėmesio.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo jis prašo pritarti Seimui, kad iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų būtų atleisti V.Aidukas, A.Driukas ir V.Grabinskas. Atleidimo motyvai yra labai paprasti. Kadangi šie Apeliacinio teismo teisėjai yra paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais, tai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio ketvirtą punktą yra nustatyta, kad teisėjai yra atleidžiami iš pareigų paskyrus juos į kitas pareigas. Būtent vadovaujantis šiuo punktu Prezidentas prašo, kad Seimas pritarti šių teisėjų atleidimui.

Aš, gerbiamasis Seime, prašyčiau, jeigu būtų galimybė ir jūs neprieštarautumėte, šį klausimą išspręsti šiandien.

PIRMININKAS. Jeigu tai laikytume Prezidento teikimu, mes galėtume svarstyti. Jūsų niekas nenori paklausti, pone pranešėjau. Ar galėtume sutarti, kad šiam nutarimo projektui pritariame po pateikimo dabar? Ačiū. Jūs visi pažįstate mūsų jau išnagrinėtas asmenybes, žinote jų profesinius nuopelnus, nes kalbėjome dėl skyrimo Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume priimti Lietuvos Respublikos Prezidento atstovo siūlymą šiandien priimti šį nutarimą. Matau, mūsų yra daugiau negu 36 Seimo nariai. Taigi bendruoju sutarimu priimame tokį nutarimą.

Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar galėtume jį priimti? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis – formalus. 2 straipsnį taip pat priimame. Dėkoju, pone Abramavičiau.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo teksto? Ne. Gerbiamieji, kviečiu registruotis. Registruojamės. Registruojamės ir tada balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus”.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” projekto. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Kviečiu balsuoti.

Už – 46, prieštaraujančių nėra, susilaikiusių taip pat nėra, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 7, 8, 10, 30, 40, 51, 56, 59, 60, 61 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1649. Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1650. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1651 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dar trys projektai, trys pateikimai. Kviečiu į tribūną teisingumo viceministrą poną G.Švedą. Jis pateiks 3 įstatymo projektus: Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1649, Administracinių teismų steigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1650 ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1651.

Prašom, pone viceministre.

G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Jums yra teikiami trys tarpusavyje susiję įstatymai. Turbūt pagrindinis būtų Administracinių bylų teisenos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo įstatymas.

Jeigu prisimenate, sausio viduryje jūs priėmėte ištisą bloką įstatymų, nustatančių administracinių bylų teisenos ir administracinių teismų įsteigimą nuo šių metų gegužės 1 dienos. Ir, jeigu prisimenate, priėmimo metu buvo kilęs tam tikras nesusipratimas dėl Aukščiausiojo Teismo pozicijos. Po to, kai Seimas priėmė, Prezidentūroje vyko, sakyčiau, išplėstas pasitarimas tarp įstatymo projekto rengėjų ir Prezidentūros atstovų bei Aukščiausiojo Teismo atstovų, kuriame buvo išdiskutuotas jau tuo metu priimtas įstatymas. Prezidento patarėjai nusprendė, kad jie nevetuos to įstatymo, tačiau rengėjams pasiūlė, atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo pastabas, padaryti kai kuriuos įstatymo patikslinimus, nes jau po priėmimo tapo aišku, kad kai kurios vietos yra keistinos.

Tai štai vykdant tokį džentelmenišką susitarimą yra teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siūloma išspręsti, aš sakyčiau, trejopo pobūdžio problemas. Viena problema yra ta, kad priėmę įstatymą mes (čia jau rengėjų buvo klaida) nenustatėme vienos problemos sprendimo mechanizmo, t.y. kai iškyla teismingumo problema tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų, kuriam teismui turėtų būti atiduota spręsti byla. Projekte yra numatyta, kad tokiu atveju Apeliacinio teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas bei Administracinių bylų skyriaus pirmininkas – šita trijų teisėjų kolegija – nuspręs, kuriam teismui yra teisminga tokia byla.

Antrą bloką klausimų sudaro, sakyčiau, galbūt nevisiškai tikslus įstatymo išdėstymas, kuris skirtingus žmones vertė skirtingai interpretuoti vieną ir tą pačią nuostatą. Šia prasme yra pateikiami patikslinimai, kurie leistų išvengti tokio nesusipratimo. Vienas iš tokių labai svarbių punktų yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę netaikyti teisės akto, kuris prieštarauja Konstitucijai arba įstatymui. Jeigu jis tik abejoja, tai tokiu atveju jam yra suteikiama teisė kreiptis į administracinį teismą, kad šis išspręstų problemą, ar tas teisės aktas atitinka įstatymą.

Ir trečio pobūdžio problemos, sakyčiau, iškilo dėl kalbinių dalykų. Nors kalbininkai kategoriškai pareikalavo kai kuriuos dalykus lietuvių kalba dėstyti būtent taip, kaip dabar yra įstatyme, tačiau po to išėjo taip, kad priėmus jų poziciją dėl kalbos buvo iškreipta teisinė prasmė. Todėl yra siūloma atstatyti arba patikslinti kai kurias redakcijas, kad teisine prasme tai būtų suprantama taip, kaip reikia. Šiuo atveju aš atkreipčiau dėmesį į tuos pakeitimus, kur yra numatoma galimybė apskųsti apygardos arba aukštesnio administracinio teismo sprendimus Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriui.

Kiti du įstatymo projektai yra, sakyčiau, kaip lydintieji dokumentai, kurie suderina visus įstatymus tarpusavyje. Tai tiek būtų trumpai dėl šio įstatymo bloko.

PIRMININKAS. Jūs konkretus, pone viceministre, mes taip pat. Jus nori paklausti tik Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis viceministre, Teisės ir teisėtvarkos komitetas gavo pastabų ir pasiūlymų dėl jau priimtų šių įstatymų. Jų nuomone, labai sudėtingas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Ar galvojate ką nors keisti?

G.ŠVEDAS. Mano supratimu, ta problema yra visiškai išspręsta ta prasme, kad Seimas, priimdamas įstatymą, jeigu prisimenate, buvo kompromisinis variantas, kai mes numatėme, kad tik tais atvejais, kai specialūs įstatymai nustato ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, tik tais atvejais toks ikiteisminis ginčų nagrinėjimas yra būtinas. Šiuo metu tai susiję tiktai su keliom kategorijom bylų: mokesčių bylom, kai kuriom rinkimų bylom. Visais kitais atvejais pats žmogus, kuris skundžia vieną ar kitą veiksmą ar teisės aktą, turi teisę pasirinkti. Jis gali eiti tiesiogiai į teismą aplenkdamas ikiteisminio ginčo instituciją. Mano supratimu, tai tikrai nėra sudėtinga. Juo labiau turėkime omeny, kad ikiteisminių administracinių ginčų komisijoms skundai gali būti net siunčiami paštu. Tai, mano supratimu, yra pakankamai neformalus požiūris į tai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių klausti? Nėra. Tai reiškia bendrą sutarimą, ar ne? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame įstatymo projektams Nr.P-1649, Nr.P-1650 ir Nr.P-1651. Esame sutarę Seniūnų sueigoje, kad pagrindinis šių projektų globotojas bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o svarstymai turėtų vykti Seime kovo 25 d. Ačiū, kolegos.

Dabar kitos savaitės ir ateinančio antradienio darbotvarkė.

Pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Ateinančios savaitės darbotvarkę kviečiu pristatyti Seimo vicepirmininką A.Vidžiūną.

Savaitės (nuo 1999 03 15) bei 1999 m. kovo 16 d. (antradienio) darbotvarkių projektai

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, tai preliminari darbotvarkė, ji, žinoma, gali keistis kitą savaitę, bet kancleris, Sekretoriatas ir mes kiek galėjome mėginome sudėti pagal komitetų svarstymus tokius aktualesnius projektus. Taigi antradienį bus svarstoma sesijos darbotvarkė, keletas priimamų įstatymų. Prašyčiau žiūrėti. Vienas iš jų Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektas, globojamas G.Imbrasienės, ir daug kitų projektų. Reikėtų dar tartis dėl to, kas dalyvaus Vyriausybės pusvalandyje. Dabar yra suplanuota Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkės G.Drėmaitės ataskaita, gal taip ir liks, bet mes svarstome ir kitą dalyką – ministras K.Skrebys yra informavęs Seimą dėl to, kaip Lietuvos valstybės įstaigos žada įveikti kompiuterių 2000 metų problemas. Jeigu sutartume, kad jis turėtų ateiti ir informuoti plačiau, tai gal dar galime keisti. Prašyčiau dėl to neprieštarauti. Ir A.Abramavičius pateiks Konkurencijos įstatymo projektą. Aš dabar, jeigu dar nebuvo sakyta, informuoju, kad Prezidentas jį yra grąžinęs, taip pat Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektą ir pan. Tai antradienis.

O ketvirtadienį priimsime visos sesijos darbotvarkę, keletą kitų įstatymų projektų. Primenu, ateinantį ketvirtadienį prisieks Konstitucinio Teismo teisėjai, bus priimamas Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas, Vyriausybės pusvalandis aktualus ir įdomus, bei keletas papildomų klausimų.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau nepūsti ateinančios savaitės darbotvarkės. Mes dar neturime savo darbo plano ir nenorime dirbti iki 20.00 val. vakaro, dabar suplanuota iki 17.50 val. Tai tiek, kolegos, aš galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto atsirado klausimas. Seimo narys J.Bernatonis norėtų jūsų paklausti. Prašom, Seimo nary.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nenorėčiau paklausti, bet turėčiau tokį, mano manymu, racionalų siūlymą. Ar jūs nemanote, kad būtų tikslinga į kitos savaitės posėdžių darbotvarkę įtraukti Seimo vadovybės ataskaitą apie tai, kaip mes vykdėme rudens sesijos programą, nes susidaro toks įspūdis, kad ne tik rudens sesijos programa buvo nepagrįstai didelė, bet ir šios sesijos. Mes susiplanuojame kur kas daugiau negu padarome. Galbūt galėtų Seimo vadovybė paaiškinti, ko nepadarėme praėjusią sesiją, kodėl nepadarėme, kaip toliau dirbsime, ar vėl nerealias programas...

A.VIDŽIŪNAS. Sunku man pasakyti. Planuodami sesijos programą, mes mėginome kiek įmanoma plačiau atspindėti Vyriausybės, komitetų, atskirų Seimo narių, taip pat opozicijos norus. Planuojame laikytis ir šį kartą tokio principo, kad kas nori ką siūlyti, tas yra įtraukiama. Šiandien kancleris palyginti plačiai kalbėjo apie tai, kaip, jo nuomone, vykdyta praėjusios sesijos programa. Pone Bernatoni, aš iš tikro pateiksiu šį siūlymą Seniūnų sueigoje pirmadienį, ir jeigu Seniūnų sueiga manys, kad reikėtų kokio nors ypatingo pranešimo, mes galėtume svarstyti, bet galbūt ir šios sesijos svarstymo rėmuose mes galėtume plačiau pakalbėti apie tuos dalykus. Seimo kancleris tikrai galėtų būti pasirengęs atsakyti. Aš dėkoju už idėją. Matyt, reikės dar apie tai pasišnekėti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis vicepirmininke Vidžiūnai. Atsakėte į visus klausimus, kurie buvo paklausti.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nebuvo jokių prieštaravimų, ar galima manyti, kad bendru sutarimu pritariame ateinančios savaitės darbotvarkei? Ačiū.

Toliau pirmininkaus Seimo vicepirmininkas A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji, dar liko vienas sunkus darbas – Seimo narių pareiškimai. Devyni Seimo nariai norėtų pareikšti ypač svarbių dalykų. Vadinasi, pertrauka tarp plenarinių posėdžių buvo per ilga.

Kviečiu į tribūną Seimo narę R.Hofertienę, skubančią į kitą renginį. Prašom, kolege.

Seimo narių pareiškimai

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, jog nei Seimo posėdžio pirmininkas, nei kolegos neprieštaraus, jeigu Seimo narių A.Ažubalio, R.Kupčinsko, J.Dringelio ir savo vardu skaitysiu vieną pareiškimą, todėl ir laikas bus keturgubai ilgesnis. Prieštaravimo nesitikiu. Turbūt galiu, taip?

Gerbiamieji kolegos, rytoj, Kovo 11-ąją, mūsų valstybei didelės politinės moralinės ir visokeriopos pergalės šventė. Taip susiklostė, kad tuo pačiu metu kita valstybė mini savo skausmingas metines. Noriu priminti, jog šiandien visame pasaulyje vyksta paramos Tibetui akcijos, jos vyksta ir Lietuvoje. Ta proga, gavusi pritarimą iš parlamentinės ryšių su Tibetu grupės narių, noriu perskaityti šiandien gautą jo šventenybės Dalai Lamos pareiškimą, skirtą 1990 m. kovo 10-ajai, t.y. 40-osioms Tibeto nacionalinio sukilimo metinėms paminėti. Noriu be komentarų šį pareiškimą perskaityti. Skaitau jo šventenybės Dalai Lamos pareiškimą:

“Nuoširdžiai sveikinu savo tėvynainius Tibete, taip pat tremtyje bei visus mūsų draugus rėmėjus visame pasaulyje minint 1959 m. Tibeto nacionalinio sukilimo 40-ąsias metines.

Praėjo keturi dešimtmečiai, kai mes buvome ištremti ir tęsėme savo kovą už laisvę Tibete ir už jo ribų. Žmogaus gyvenime keturi dešimtmečiai yra didelis laiko tarpas. Daugelio bendražygių, tiek tų, kurie liko Tibete 1959 m., tiek tų, kurie išvyko, jau nebėra. Šiandien antra ir trečia tibetiečių karta su nemažėjančiu ryžtu ir nepalenkiama dvasia prisiima atsakomybę už laisvės kovą.

Per savo keturių dešimtmečių gyvenimą tremtyje tibetiečių bendruomenė išugdė demokratijos tradicijas ir daug padarė, ypač švietimo srityje. Mes taip pat sugebėjome išsaugoti ir puoselėti unikalų savo kultūrinį ir religinį palikimą. Mūsų pasiekimai visose šitose srityse yra tarptautinės bendruomenės pripažinti ir vertinami. Visa tai pasiekta atkakliu ir sunkiu tibetiečių darbu, tačiau mūsų sėkmė nebūtų įmanoma be kilnios daugelio tarptautinių organizacijų, valstybių ir asmenų pagalbos. Ypač mes esame dėkingi Indijos žmonėms ir vyriausybei už jos nepranokstamą kilnumą ir svetingumą bei jos buvusiam ministrui pirmininkui Jawaharlalui Neru už suteiktą prieglobstį Tibeto pabėgėliams ir sudarytą švietimo bei reabilitacijos programą mūsų bendruomenei tremtyje.

Šiuos keturis dešimtmečius Tibetas buvo visiškai kontroliuojamas Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės ir Kinijos pareigūnai nevaržomi valdė mūsų šalį. Ankstesniojo Panchen Lamos 1962 m. 70 tūkstančių parašų peticija yra istorinis dokumentas, liudijantis drakonišką kiniečių politiką ir veiksmus Tibete. Didžiulė destrukcija ir žmonių kančios per kultūrinę revoliuciją, kuri vyko vėliau, dabar yra plačiai žinomos pasaulyje ir nenorėčiau ilgiau sustoti prie šių skaudžių ir liūdnų įvykių.

1989 m., keletą dienų prieš staigią savo mirtį, Panchen Lama pasakė, kad Kinijos pasiekimai Tibete neprilygsta ten padarytai destrukcijai ir kančioms, ir nors tam tikras išsivystymas ir ekonominis progresas Tibete yra pasiektas, tačiau mūsų šalis tebesusiduria su daugeliu fundamentalių problemų. Istorijos, kultūros, kalbos, religijos, gyvenimo būdo ir geografinių sąlygų požiūriu tarp Tibeto ir Kinijos yra didžiuliai skirtumai. Dėl šitų skirtumų kyla dideli susidūrimai dėl vertybių, nesutarimo, nepasitikėjimo. Dėl menkiausio nuomonių skirtumo Kinijos valdžia reaguoja jėga ir represijomis, tuo pažeisdama žmogaus teises Tibete. Žmogaus teisių pažeidimai turi tam tikrą pobūdį ir skirti sutrukdyti tibetiečių pastangoms siekti savo kultūros ir identiteto. Taigi žmogaus teisių pažeidimai Tibete dažnai yra rasinės ir kultūrinės diskriminacinės politikos rezultatas bei gilesnių problemų simptomai ir pasekmės. Kinijos valdžia mano, jog priežastys, dėl kurių kyla tibetiečių pasipiktinimas ir nepaklusnumas, yra kultūros ir religijos skirtumai. Todėl jų politika yra paremta šios Tibeto civilizacijos ir identiteto integralinės šerdies sunaikinimu. Praėjus pusei amžiaus nuo “išsilaisvinimo”, Tibeto problema išlieka ir reikalauja sprendimo. Šita situacija yra niekam nenaudinga – nei Tibetui, nei Kinijai. Einant tuo keliu tibetiečių kančios nesumažės, nei Kinija taps stabilesnė ir vieningesnė, nei pagerės Kinijos tarptautinė padėtis. Vienintelis protingas kelias yra dialogas. Tam nėra jokios kitos alternatyvos.

Norėdamas tai įgyvendinti, dar septintajame dešimtmetyje aš aptariau su vyresniais savo pareigūnais ir nustačiau pagrindinius savo “Vidurio kelio” principus. Pagaliau aš pasirinkau tokį Tibeto klausimo sprendimą, kuris nekvietė Tibeto nepriklausomybei ar atsiskyrimui nuo Kinijos. Aš įsitikinęs, kad galima rasti politinį sprendimą, kuris garantuotų tibetiečiams pagrindines laisves ir teises liekant Kinijos Liaudies Respublikos sudėtyje. Svarbiausias mano rūpestis yra išsaugoti unikalų Tibeto dvasinį paveldą, kurio pagrindas yra užuojauta ir ne prievarta. Aš tikiu, kad verta ir naudinga išsaugoti šitą palikimą, nes tai yra svarbu šiuolaikiniam pasauliui.

Todėl aš tuoj atsiliepiau, kai Deng Xiaponing 1978 m. parodė norą tartis su mumis. Nuo tada santykiai su Kinijos Vyriausybe turėjo daug vingių ir posūkių. Tačiau Kinijos vadovų politinių norų ir drąsos trūkumas nedavė jokių rezultatų, kurių siekiau per tuos metus. 1993 m. rugpjūtį baigėsi formalūs kontaktai su Kinijos valdžia. Tačiau per privačius asmenis ir pareigūnus atsirado keletas neformalių kontaktų. Per paskutinius pusantrų metų vienas toks neformalus ryšys, atrodo, veikė ramiai ir patikimai. Be to, buvo ženklų, jog Prezidentas Jiang asmeniškai domėjosi Tibeto problema. Kai JAV Prezidentas B.Klintonas praeitų metų birželį lankėsi Kinijoje, Prezidentas Jiang išsamiai aptarė su juo Tibeto klausimą. Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje, Prezidentas Jiang norėjo iš manęs viešo paaiškinimo dėl dviejų sąlygų prieš pradedant dialogą ir derybas. Mes susisiekėme su Kinijos Vyriausybe, pasiruošę atsakyti į Prezidento Jiang kalbą ir norėdami neformalios konsultacijos prieš paskelbiant savo teiginius viešai. Liūdna, bet iš Kinijos nebuvo jokio teigiamo atsakymo.

Pastarąjį rudenį be jokių aiškių priežasčių buvo matomas Kinijos pozicijos griežtėjimas dialogo ir mano atžvilgiu. Po šių nelauktų pasikeitimų kilo nauja intensyvių represijų Tibete banga. Tokia yra mūsų santykių su Kinijos valdžia dabartinė būklė.

Iš paskutinių dešimtmečių mūsų patyrimo aišku, kad formalūs pareiškimai, oficiali retorika ir politinis tikslingumas nieko nepadės nei mažinant mūsų žmonių kančias, nei apskritai sprendžiant šią problemą. Taip pat aišku, kad jėga galima kontroliuoti žmones tik fiziškai. Nėra to, ko žmogaus protas ir širdis garbingumu ir teisingumu negalėtų laimėti. Tai, ko reikia, yra politinė valia, drąsa ir įžvalgumas, norint panaikinti problemos šaknis ir vieną kartą visiems laikams išspręsti problemą vardan mūsų žmonių. Radus abiem pusėms priimtiną sprendimą Tibeto klausimu, aš nesilaikysiu jokios oficialios pozicijos, kaip aš teigiu daugelį metų.

Tibeto problemos priežasčių šaknys nėra ideologijų skirtumas, socialinė sistema ar problema, kuri kyla iš tradicijų ir šiuolaikiškumo susidūrimo. Taip pat nėra vien tiktai žmogaus teisių ir jų pažeidimo problema. Tibeto problemos šaknys slypi ilgoje nepriklausomybės istorijoje, savitoje ir senoje kultūroje bei unikaliame identitete.

Kaip 1978 m., taip ir šiandien kontaktų atnaujinimas ir dialogas yra vienintelis protingas ir garbingas kelias nugalint sunkių problemų kompleksą. Gilaus nepasitikėjimo atmosfera tarp Tibeto ir Kinijos turi būti įveikta. Šitas nepasitikėjimas neišnyks iš karto. Jis išsisklaidys tik per susitikimus akis į akį ir per nuoširdžius dialogus.

Aš jaučiu, kad Kinijos Vyriausybei kartais trukdo jų pačių įtarinėjimai, dėl to jiems sunku suprasti nuoširdžias mano iniciatyvas Tibeto ar kokiu nors kitu klausimu. Aš nuolat kviečiu atsižvelgti į aplinkosaugos padėtį Tibete. Man seniai jau kelia nerimą nevaldomo pažeidžiamos Tibeto plynaukštės naudojimo padariniai. Tai darau ne dėl savanaudiško rūpinimosi Tibetu. Aišku, kad bet koks ekologinis disbalansas Tibete veiks ne tik Tibetą, bet visas kaimynines Kinijos sritis ir kaimynines šalis. Liūdna, kad reikėjo praeitų metų niokojančių potvynių, kad Kinijos Vyriausybė suprastų, kam reikalinga aplinkos apsauga. Aš sveikinu moratoriumą dėl Tibeto miškų zonų kirtimo ir tikiu, kad po šių priemonių bus daugiau žingsnių, kurie saugos trapią Tibeto ekosistemą.

Aš laikysiuos dialogo principų kaip pagrindinės priemonės Tibeto klausimui spręsti. Aš nesiekiu Tibeto nepriklausomybės. Turiu vilties, kad derybos gali prasidėti ir kad jos suteiks tikrą autonomiją Tibeto žmonėms ir saugumą bei pažangą kultūrai ir religijai, lingvistinį integralumą, taip pat socialinę ekonominę plėtrą. Aš nuoširdžiai tikiu, kad mano “Vidurio kelio” principas prisidės prie Kinijos Liaudies Respublikos stabilumo bei vienybės ir išsaugos Tibeto žmonių teises gyventi laisvėje, taikoje ir pagarboje. Bešališkas ir teisingas Tibeto klausimo sprendimas leis man garantuoti, kad panaudosiu savo moralinį autoritetą įtikinti tibetiečius nesiekti atsiskyrimo.

Kaip Tibeto tautos atstovas, aš dėjau visas galimybes, pastangas, kad įvyktų derybos su Kinijos valdžia dėl Tibeto žmonių ateities. Šito siekdamas esu drąsinamas ir remiamas daugelio vyriausybių, parlamentų, nevyriausybinių organizacijų ir pasaulio visuomenės. Aš labai dėkoju už jų rūpestį ir paramą, noriu ypač paminėti Prezidento B.Klintono pastangas raginant Kinijos Vyriausybę pradėti derybas su mumis. Mums malonu jausti stiprią JAV Kongreso paramą.

Tibeto žmonių padėtis ir mūsų neprievartinė laisvės kova palietė daugelio žmonių, kurie puoselėja tiesą ir teisingumą, širdis ir sąmonę. Nuo praeitų metų neįtikėtinai išaugo informacija apie Tibetą. Tibetu rūpinasi ir jį remia ne tik žmogaus teisių organizacijos, vyriausybės ir parlamentai, universitetai, mokyklos, religinės ir socialinės grupės, meno ir verslo bendrijos, taip pat ir kitų profesijų žmonės pradėjo suprasti Tibeto problemą ir išreiškė savo solidarumą su mumis. Atspindėdami šiuos vis didesnį populiarumą įgaunančius jausmus, daugelis vyriausybių ir parlamentų Tibeto problemą laiko svarbiu darbotvarkės klausimu savo santykiuose su Kinijos valdžia.

Mes taip pat galėjome pagilinti ir išplėsti savo santykius su savo seserimis ir broliais kinais, kurie priklauso demokratiniam ir žmogaus teisių judėjimui. Panašiai mes galėjome užmegzti draugiškus santykius su Kinijos broliais budistais ir kinais, gyvenančiais Taivanyje. Parama ir solidarumas, kurį mes patiriame iš savo brolių ir seserų kiniečių, yra didelio įkvėpimo ir vilties šaltinis. Ypač esu sustiprintas šitų Kinijos drąsuolių, kurie pačioje Kinijoje ragina Vyriausybę ar viešai kviečia keisti Kinijos politiką Tibeto žmonių atžvilgiu.

Šiandien Tibeto laisvės judėjimo padėtis yra daug stipresnė ir geresnė negu bet kada iki šiol, ir aš tvirtai įsitikinęs, kad nepaisant Kinijos valdžios nekompromisiškumo perspektyvos einant į prasmingą dialogą ir derybas yra geresnės negu bet kada. Todėl aš kreipiuosi į visas vyriausybes, parlamentus ir mūsų draugus, kviesdamas tęsti paramą ir pastangas su nauju atsidavimu ir jėga. Aš tvirtai tikiu, kad tokia tarptautinio susirūpinimo ir paramos išraiška yra esminė. Tai svarbu raginant paskubėti Pekino valdžią ir įtikinti ją atsižvelgti į Tibeto klausimą rimtai ir konstruktyviai.

Reiškiu pagarbą drąsiems Tibeto vyrams ir moterims, kurie mirė už mūsų laisvę. Aš meldžiuosi, kad greitai baigtųsi mūsų kančios. Dalai Lama”.

Primenu, jog perskaičiau jo Šventenybės Dalai Lamos pareiškimą, skirtą 1999 m. kovo 10 dienai, t.y. 40-osioms Tibeto Nacionalinio sukilimo metinėms, ir Kovo 11-osios išvakarėse raginu mūsų Vyriausybę ir parlamentą pamąstyti apie galimybes padėti Tibetui ir Kinijai, kad prasidėtų tarp jų dialogas. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narę S.Burbienę. Nedrąsiai viliuosi, kad ji kalbės vien savo vardu. Tik laiko klausimas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums perskaityti LDDP frakcijos atsakymą Vyriausybei.

“Vyriausybė, reaguodama į LDDP tarybos prezidiumo neeilinio posėdžio pareiškimą, dar kartą pateikė neatitinkančius realybė argumentus. Pavyzdžiui, teigiama, kad per pastaruosius dvejus metus gyventojų pajamos vidutiniškai išaugo 40-50%. Jeigu Vyriausybė šį vidurkį išveda iš keleriopai išaugusių valdininkų pajamų ir nuolat smunkančio daugumos šalies gyventojų gyvenimo lygio, tai tokia statistika girtis būtų absurdiška. Be abejo, Vyriausybės proteguojamų “baltojo sąrašo” bendrovių padėtis labai pagerėjo, tačiau ne bendrojo ekonomikos augimo, o kitų ūkio subjektų sąskaita.

Netiesa, kad biudžetas yra nedeficitinis. Biudžeto deficitas užslėptas, nes biudžete nerodomos kai kurios išlaidos, neteisėtai finansuojamos iš Privatizavimo fondo ir kitų fondų lėšų. Vyriausybės pareiškime nutylėti faktai, kad katastrofiškai auga valstybės skola, einamosios sąskaitos ir užsienio prekybos deficitai, nuolat vėluoja pensijų išmokėjimas, nesurenkamos planuotos biudžeto pajamos, daugelis įmonių yra nemokios arba dirba nuostolingai, auga nedarbas, didėja tarpusavio skolos. Tai būdinga energetikos, naftos perdirbimo, krovinių tranzito, transporto įmonėms, kurios turėtų būti pagrindinės mokesčių mokėtojos. Nemažesnė krizė apėmusi ir žemės ūkį. Jeigu Vyriausybė nemato reikalo reaguoti į šiuos mūsų pateiktus faktus, jos vadovai nekompetentingi arba nesąžiningi, sako netiesą.

LDDP frakcija dar sykį pareiškia, kad dabartinė finansinė, ekonominė krizė, sukėlusi ir politinį nestabilumą, yra G.Vagnoriaus vadovaujamos Vyriausybės veiklos pasekmė. Už tai atsakingi ne tik konservatoriai, bet ir kitos koalicijoje esančios partijos. Deja, nei krikdemai, nei centristai atsakomybės neprisiima.

LDDP frakcija mano, kad klaidų ir akivaizdžių krizės faktų nepripažinimas rodo, kad kuo ilgiau dirbs tokia Vyriausybė, tuo didesnė žala bus padaryta Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.”

Frakcijos seniūnų pavaduotoja S.Burbienė.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Kupčinską.

R.KUPČINSKAS. Tai, ką panaudojo gerbiamoji R.Hofertienė.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. “Ponui Ž.Jackūnui, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui, ponui K.Plateliui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui, ponui S.Šalteniui, Lietuvos Respublikos kultūros ministrui.

Vilniaus miesto sąjūdžio grupių susivienijimo “Labora” susirinkimo kreipimasis “Kodėl neugdomas patriotizmas?” Lietuvos žmonių entuziazmas, patriotizmas ir pasiaukojimas prieš dešimtmetį, padėjęs pamatus Nepriklausomybės atkūrimui, pamažu eina į praeitį, užleisdami vietą naujos kartos pažiūroms. Tačiau, mūsų manymu, ši naujoji karta ideologinėje srityje per silpnai rengiama tapti tvirtais Lietuvos piliečiais.

Lietuvos jaunimas jau ne daug žino apie Nepriklausomybės atkūrimą 1989-1991 m., o apie Vasario 16-ąją, tarpukario Lietuvą ar senesnius laikus – dar mažiau. Žiniasklaida ir reklama jaunimo dėmesį nukreipia į toli gražu ne geriausias vakarietiškas madas. Kosmopolitines linksmybes – seksą, narkotikus, alkoholį, propaguoja smurtą, prievartą, žiaurumą. Rimtesnės atsvaros šiam poreikiui aiškiai trūksta, nes dvasinės vertybės propaguojamos nepakankamai.

Kaip parodė mūsų stebėjimai, Vilniaus knygynuose visiškai nėra įžymiųjų Lietuvos žmonių portretų – valstybės įkūrėjo karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių, prezidentų (išskyrus A.Brazausko portretą Centriniame knygyne), literatūros, muzikos, dailės klasikų, partizanų vadų, dabartinių valstybės vadovų. Netgi Lietuvos herbo plakatų pavyko rasti tik dviejuose mažuose knygynuose – “Natoje” ir “Atžalyne”. Tuo tarpu tokios vizualinės medžiagos ieško daugelis mokyklų, vaikų darželių, bibliotekų, norinčių sustiprinti patriotinį jaunimo auklėjimą.

Lygiai taip pat kosmopolitiškai atrodo ir mokyklinių sąsiuvinių leidyba – ant viršelių gausu mikimausų, dinozaurų, makdonaldų, bet nėra anksčiau buvusių tautinių simbolių – Maironio, V.Kudirkos, J.Basanavičiaus, S.Daukanto, M.K.Čiurlionio ir kitų portretų. Tokio abuojumo Lietuvos istorijai rezultatus puikiai iliustruoja, kad ir kauniečio atsakymai į TV “Laisvės alėjos” korespondentų klausimus.

Dar viena apleista patriotinio auklėjimo, kartu ir Lietuvos garsinimo pasaulyje sritis – tai filatelija. Jeigu po Nepriklausomybės atkūrimo buvo leidžiami patriotiniai pašto ženklai, tai dabar tai retenybė, ypač tarp skirtų masiniam vartojimui. Pašto ženklai ir suvenyriniai vokai – labai plačią auditoriją apimanti tautinio auklėjimo sritis, kuri turi būti kuo greičiau panaudojama.

Siekdamas pagerinti dvasinį ir patriotinį jaunimo švietimą ir auklėjimą, susirinkimas prašo Jus panaudoti Jūsų kompetencijoje esančius būdus ir priemones, kad būtų atgaivinta patriotinės vizualinės informacijos leidyba. Laukiame jūsų dėmesio šiems klausimams, to iš visų mūsų reikalauja atsakomybė už Lietuvos ateitį.

Susirinkimo pirmininkai – L.Kerosierius ir H.Martinkėnas”. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį A.Matulą. Ruošiasi I.Šiaulienė.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, noriu paskaityti pareiškimą dėl vieno iš badaujančių prie Seimo smulkaus verslininko.

“Vakar, t.y. 199 m. kovo 3 d., per LNK ir kitų televizijų informacines laidas pamačiau tarp piketuojančių prie Seimo smulkiųjų verslininkų ir pasvalietį V.Vaškevičių, kuris prieš kamerą liedamas ašaras ir vos ne plaukus raudamasis graudino visuomenę, kad neturi iš ko išlaikyti šeimos.

Būčiau linkęs ir dar kartą praryti neteisybės kartėlį, pasakytą visiems Lietuvos žmonėms, bet sulaukiau skambučių iš pasipiktinusių pasvaliečių, prašančių manęs netylėti ir pasakyti visą teisybę apie pono V.Vaškevičiaus “ubagystę”.

Kadangi esu pasvalietis, ir neblogai žinau, kaip gyvena ponas V.Vaškevičius, patikslinęs kai kurią informaciją, noriu parodyti tikrąjį badaujančio dėl sunkaus gyvenimo “smulkaus” verslininko pono V.Vaškevičiaus veidą.

Šiuo metu jis įregistravęs įmonę “Jūsų geradarys” Panevėžio mieste, o Pasvalyje turi šios įmonės filialą.

Nevardysiu, kokia veikla jis užsiima Panevėžyje ar kitur, kadangi to nežinau, bet noriu pavardyti nežinančio, kaip išmaitinti šeimą, verslininko veiklą Pasvalyje.

Šiuo metu gerbiamasis V.Vaškevičius Pasvalio miesto Turgaus gatvėje turi dviejų aukštų ūkinių ir statybinių medžiagų parduotuvę, alaus barą. Joniškėlio gatvėje įsteigta alaus darykla, neseniai pasistatė dviejų aukštų namą, kuriame gyvena su šeima. Biržų gatvėje, prestižinėje Pasvalio miesto vietoje, pastatytame name baigia įsirengti kelių kambarių biurą. Visi šie turtai atsirado per paskutiniuosius metus.

Pasvaliečiai poną V.Vaškevičių pažįsta kaip vieną turtingiausių miesto žmonių, jis ir pats to neslepia, kartais ir viešai tai demonstruoja. Šių metų vasario 13 d. rajono laikraščiui “Darbas” jis davė interviu apie tai, kaip dalelę, pabrėžiu dalelę, kaip jis sakė, jis skiria kasmetinėms šeimos atostogoms užsienyje. Aš pridedu laikraščio straipsnį.

Kyla klausimas, ar tikrai Lietuvoje taip blogai gyventi, jeigu smulkus verslininkas gali sau leisti skirti dalelę lėšų poilsiui Italijos salose, ir ar tai nėra puiku, ar ne to mes siekiame.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ponas V.Vaškevičius dažnai remia įvarius rajono labdaringus renginius. Dalies lėšų V.Vaškevičiaus šeima netenka dėl įvairių pažeidimų. 1998 m. spalio 10 d. ponia D.Vaškevičienė, būdama neblaivi, atsitrenkė į kitą automobilį ir buvo nubausta 3 tūkst. Lt. bauda. 1999 m. vasario 5 d. neblaiviam V.Vaškevičiui triukšmavusiam namuose buvo iškviesta policija ir ponas V.Vaškevičius išplūdo atvykusius jo raminti policijos pareigūnus.

1999 m. kovo 4 d. vėl būdamas neblaivus V.Vaškevičius atvyko į policijos komisariatą šį kartą aiškintis santykių. O tos pačios dienos vakare iš viešos vietos buvo pristatytas į policijos nuovadą. Šiuo metu dėl šių faktų renkama medžiaga, dėl galimybės nubausti už šiuos pažeidimus. Ponas V.Vaškevičius, be prekybos verslo, alaus baro, verčiasi dar ir naminio alaus gamyba. Jis buvo įsigijęs licenciją pagaminti alaus iki 2000 dalų ir už tai buvo sumokėjęs 250 Lt žyminį mokestį. Nurodytą kiekį jis viršijo beveik tris kartus, pagamino daugiau kaip 5000 dalų alaus. Todėl turėjo sumokėti žyminį mokestį 1000 Lt. Po kelių perspėjimų dėl būtinumo laikytis įstatymų nepaisymo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba nubaudė V.Vaškevičių 3000 Lt bauda. Noriu paminėti, kad buvo galima bausti iki 5% nuo įmonės metinės apyvartos dydžio bauda. “Smulkaus” verslininko metinė apyvarta nuo 1997 m. birželio mėnesio iki 1998 m. birželio mėnesio buvo 1 mln. 189 tūkst. Lt. Ir baudą jam buvo galima skirti iki 65 tūkst. Lt. Skirta minimali bauda, tačiau jis dar jos nesumokėjo. Kartu Mokesčių inspekcijos buvo nustatyta, kad ponas V.Vaškevičius nuo 1989 m. lapkričio mėnesio nemoka mokesčių valstybei ir “Sodrai”. Iš viso šiuo metu įsiskolinęs apie 9 tūkst. Lt. Pasiaiškinti dėl galimybių minėtus mokesčius sumokėti jis buvo kviestas 1999 m. vasario 11 ir 25 d., bet per savo advokatą smulkusis verslininkas pranešė, jog pirmu atveju negalėjo atvykti, nes atostogavo Čekijoje, antruoju dėl ligos. Nematydamas kitos išeities, VTAKT laikotarpiu nuo 1999 m. vasario 25 d. iki kovo 10 d., kol bus sumokėti mokesčiai, sustabdė licencijos alaus gamybai galiojimą. Parduotuvės ir baro veikla nesustabdyta. Vaškevičių šeimoje kartu gyvena ir žmonos brolis, gimęs 1991 m. I grupės invalidas, iš valstybės jis gauna dvi pensijas, netekus maitintojo ir invalidumo. Iš viso 379 Lt. Mano išvardyti faktai rodo, kad žmogus nėra nei turgaus prekiautojas, nei smulkus verslininkas. Metinė apyvarta, kaip minėjau, per 1 mln. Lt. Nei tuo labiau “ubagas”, kaip nori save parodyti. Polinkį pažeidinėti įstatymus gaubia ir politiniai motyvai, nes ponas V.Vaškevičius yra aktyvus vienos iš naujųjų partijų rėmėjas Pasvalyje. Kreipiuosi į badautojus prie Seimo ir klausiu: “Už ką jūs?” Ar už savo teises, ar už galimybę pažeidinėti įstatymus? Gerbiu jus, kovojančius už savo teises, bet pagalvokite, ar jumis nesinaudoja, ar prisimins jūsų bėdas kai kurie piliečiai, galbūt laimėję Seimo rinkimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę I.Šiaulienę. Ruošiasi V.Velikonis.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji, frakcijos vardu noriu perskaityti pareiškimą.

“Kaip gerai žinoma, šiuo metu mūsų valstybė išgyvena sunkią finansinę situaciją. Šiandien kiekvienas litas yra pinigas. Todėl negali nestebinti šiomis dienomis išgirsta žinia, kad Vyriausybė rengiasi pirkti dešimt naujų lengvųjų automobilių Vyriausybės atstovams apskrityse. Mes manome, kad Vyriausybės atstovai gali naudotis ir anksčiau buvusio Vyriausybės atstovo automobiliais. O tą pusę milijono litų, kuriuos matoma išleisti naujiems automobiliams pirkti, derėtų paskirti nuo potvynio nukentėjusiems Lietuvos regionams.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ir V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Garbūs kolegos, pareiškimas dėl Privalomojo draudimo įstatymo projekto.

“Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė parengė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektą, kuriam pritarė Vyriausybė ir kurį artimiausiu metu numato svarstyti mūsų Seimas. Minėtame įstatymo projekte numatyta, kad į transporto priemones, kurių savininkų atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, be įvairių automobilių, įeina traktoriai, savaeigės mašinos, bei mechanizmai ir jų priekabos. Už visos minėtos kaime registruotos technikos privalomąjį draudimą reikia sumokėti minimaliais skaičiavimais per 150 mln. Lt. Tai labai didelė suma, kurios surinkimui reikia papildomai pagaminti ir parduoti valstybei, skaičiuojant praeitų metų supirkimo kainomis, per 364 tūkst. t grūdų arba per 260 tūkst. t pieno. Priimant domėn, jog žemės ūkio produkcijos gamyba šiuo metu yra mažai rentabili arba nuostolinga, o skolos žemdirbiams už parduotą produkciją pastaruoju laiku siekia per 250 mln. Lt (jos kabo po kelerius metus), toks privalomas technikos draudimas šalies žemdirbiams yra nepakeliamas, ūkiniu požiūriu nenaudingas, o gal net pražūtingas, mūsų manymu, prieštaraujantis šalies Konstitucijai.

Agronomų seklyčios valdyba, atsižvelgdama į kaimo žmonių teikiamus pasiūlymus ir įvertindama esamą situaciją kaime, prašo Lietuvos Respublikos Seimo vadovybę nesvarstyti pateikto Privalomojo draudimo įstatymo projekto, jo nepriimti, o projektą grąžinti Vyriausybei tobulinti. Kartu esame įsitikinę, jog visų panašaus pobūdžio įstatymų projektų rengime bei jų svarstyme būtinai turi dalyvauti šalies visuomenė ir į jos nuomonę valstybės institucijoms būtina atsižvelgti.

Su pagarba Agronomų seklyčios pirmininkas, Seimo narys V.Velikonis.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pranešėjai, šios dienos posėdžio laikas baigiasi, skelbsiu posėdį baigą. Tik noriu priminti, kad rytoj čia 10.00 val. iškilmingas posėdis, minintis Kovo 11-ąją. O 8.00 val., žiūriu tikslindamasis į kanclerį, nuo Seimo antrųjų rūmų bus važiuojama į Antakalnio kapus, į Karveliškių kapus, kur yra palaidotų Nepriklausomybės akto signatarų. Norintys kviečiami dalyvauti. Ačiū, kolegos, šios dienos posėdis baigtas.