Septyniasdešimtasis (296) posėdis
1999 m. vasario 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. vasario 11 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame vasario 11 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį.

Dėl mūsų darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, vakar Seniūnų sueiga svarstė darbotvarkę, taip pat iškilo dar kai kurių papildomų aplinkybių. Ir dėl šitų papildomų aplinkybių iš šios dienos darbotvarkės siūloma išbraukti visą bloką klausimų, tai yra Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektą ir jį lydinčių įstatymų projektus. To paprašė mūsų Dokumentų skyrius, norėdamas kuo tiksliau suredaguoti šį gana sudėtingą teisės aktą. Todėl yra siūloma atidėti šio įstatymo priėmimą vėlesniam laikui, t.y. kovo mėnesiui. Taip pat bendru Seniūnų sueigos sutarimu yra siūloma papildyti darbotvarkę 2-11 klausimu, tai yra trišalės sutarties dėl Baltijos gynybos koledžo ratifikavimo įstatymo projekto priėmimu. Taip pat yra keletas pasiūlymų papildyti darbotvarkę rezerviniais klausimais. Visų pirma Seniūnų sueiga vakar siūlė šiandien Seimui apsispręsti, ar papildyti trim įstatymų projektais, kuriuos teikia ministras S.Šedbaras. Tai yra Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektu ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, ir Policijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Seniūnų sueiga siūlė apsispręsti Seimui, nes vakar šie įstatymų projektai buvo dar tik įregistruoti. Šiandien, kiek aš žinau, buvo susirinkęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūlo įtraukti į darbotvarkę šiuos įstatymų projektus, taip pat pateikimo metu dėl kai kurių įstatymų projektų apsispręsti dėl jų ypatingos skubos ir priėmimo. Taip pat yra siūloma papildyti rezervinius klausimus dviem Seimo nutarimais dėl Seimo darbo kai kurių organizacinių reikalų.

Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarauja tokiai darbotvarkei, aš siūlau ją patvirtinti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. Darbotvarkė yra patvirtinta.

Dabar žodžio prašo Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom, Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Leiskite man tarti keletą žodžių, susijusių su šios dienos data ir su artimomis prisimintinomis datomis. Pirmiausia taip keistai sutampa istorijoje – vasario 11 d., paliečianti mūsų valstybės esminius būties klausimus. 1945 m. – Jaltos konferencija, Lietuvos atidavimas Sovietų Sąjungai, to neįvardijant, tačiau nekeliant jokio klausimo, paliekant kaip savaiminį dalyką. Vakarų kapituliacija prieš Staliną.

Reikėjo, kad praeitų ilgi kovų metai, kad būtų daug aukų sudėta, ir tik po 43 metų, 1988 m., – tai mums jau labai įsimintinas Atgimimo laikotarpis ir Sąjūdžio apyaušris, – 1988 m. vasario 11 d. Amerikos Prezidentas R.Reiganas, minėdamas artėjančią vasario 16 -ąją, pabrėžė, kad jo šalis nepripažino ir nepripažins sovietų okupacijos Lietuvoje. Prisimename, kokia buvo tuometinės nomenklatūros, Lietuvos komunistinės administracijos akcija, kai buvo organizuojamas tariamas protesto mitingas, ir kaip žmonės sutiko vasario 16 d. Ir 1991 metais, taip pat šią dieną, vasario 11 d., – tai sovietų diplomatinės blokados pralaužimas. Islandijos parlamentas Altingi daro sprendimą pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę ir atkurti su ja diplomatinius santykius. Tie, kurie buvome čia, ir tie, kurie širdimi buvo už nepriklausomą Lietuvą, visada prisimins Islandijos žingsnį ir šios dienos reikšmę mūsų tuometinėje kovoje.

Dar vieną dalyką taip pat norėčiau pasakyti. Trumpu prisiminimu pagerbkime, kadangi vasario 16 d. nedarome posėdžio, dar vieną ypatingos svarbos istorinį dokumentą, kuris dabar jau yra ir mūsų dokumentas. Tai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija, priimta 1949 m. vasario 16 d., lygiai prieš 50 metų, o mes, Lietuvos Seimas, prieš mėnesį įteisinome šį politinį ir moralinį dokumentą kaip Lietuvos valstybės teisės aktą. Kartu įtvirtinom sampratą, kas tada buvo Lietuvos valstybė, kas atstovavo jos suvereniai teisei ir laisvės kovai, kas gali ir turi būti laikomi Lietuvos vadovais. Priminsiu kai ką iš tos deklaracijos.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visoms Lietuvos teritorijoje esančioms vieningos vadovybės vadovaujamoms karinėms visuomeninėms grupuotėms, nutarė, kad okupacijos metu ji yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai. Valstybinė Lietuvos santvarka yra demokratinė respublika. Suvereni Lietuvos valdžia priklauso tautai. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę. Nuo okupacijos pabaigos, ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, įstatymų leidžiamąją galią turi Laikinoji tautos taryba. Iki susirenkant Seimui Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina Lietuvos Laisvės Kovo Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas.

Paminėsiu dar keletą momentų iš šio įstabaus dokumento, kuris yra ir deklaracija, ir trumpa Konstitucija – provizorinė, laikinoji Konstitucija, kaip turės gyventi Lietuvos valstybė.

“Atstatytoji Lietuvos valstybė garantuoja lygias teises visiems Lietuvos piliečiams, neprasikaltusiems Lietuvių tautos interesams. Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija. Asmenys, bolševikinės ar vokiškosios okupacijos metu išdavę Tėvynę bendradarbiavimu su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimo kovai, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra atsakingi prieš Lietuvos Teismą. Socialinė globa nėra vien atskirų piliečių ar organizacijų reikalas, bet vienas pirmųjų valstybės uždavinių. Ypatingą globą valstybė teikia išsilaisvinimo kovose nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba glaudžioje vienybėje su kovojančia tauta kviečia visus geros valios lietuvius, gyvenančius Tėvynėje ir už jos ribų, pamiršti įsitikinimų skirtumus ir įsijungti į aktyvų tautos išsilaisvinimo darbą”.

Mes šiandien galime pamąstyti, kiek esminių dalykų atsispindėjo mūsų žingsniuose į Kovo 11-ąją, nors šio dokumento mes tada neturėjome rankose. Turbūt ir Kovo 11-osios Aktas, paremtas šiuo dokumentu, būtų skambėjęs šiek tiek kitaip, tačiau daug ką atspėjome, daug kas buvo padaryta tada ir daroma šiandien.

Dėkoju už dėmesį tiems, kurie parodė dėmesį ir pagarbą šiam lietuvių tautos kovos už laisvę dokumentui, apgailestauju, kad kai kurie kolegos lengvabūdiškai arba tyčia triukšmavo.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. (Plojimai)

Gerbiamieji Seimo nariai, mes tęsiame darbą. E.Bičkauskas nori tarti žodį dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Ar reikia suprasti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad mes dėl darbotvarkės viską nusprendėm?

PIRMININKAS. Aš klausiau ir sakiau, kad mes pritariam darbotvarkei.

E.BIČKAUSKAS. Iš karto galiu pasakyti, kad jokiu būdu ne bendru sutarimu, jūs neatkreipėte dėmesio. Aš nelabai atsimenu, kad buvo tokių atvejų mūsų Seimo darbe. Juk Baudžiamojo kodekso straipsniai, Policijos įstatymas ir t.t. priimami ypatingos skubos tvarka ir neaišku kada. Tikėkimės, kad nebus. Kol kas darbotvarkėje parašyta šitaip.

Aš turiu dar vieną dalykinį pasiūlymą, gal galima būtų dabar apsispręsti. Dėl Konstitucinio Teismo teisėjų mes balsuosime slaptu balsavimu, matyt, per tą pertraukėlę, kurią turėsime. Kadangi aš frakcijos vardu siūlysiu balsuoti dėl valstybės kontrolieriaus irgi slaptu balsavimu, tai galbūt, kad sutaupytume laiko, galima būtų dabar apsispręsti dėl to, ar bus slaptas balsavimas, ar nebus. Tokiu atveju būtų galimybė svarstyti dėl valstybės kontrolieriaus skyrimo kartu su Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Tada būtų vienas balsavimas ir mes sutaupytume laiko. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis…

E.BIČKAUSKAS. O šiaip dar viena pastaba, jeigu galima, bet čia, aišku, jau nieko nepakeisime. Aš manau, kad klausimas 2-13 dėl valstybės skolos, kuris irgi siūlomas skubos tvarka, yra daug svarbesnis negu klausimas dėl Lukiškių aikštės. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu priminti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams, kad šiandien įvyko Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, kuriame buvo svarstoma, kaip bus svarstomi tie įstatymai, apie kuriuos kalbėjo kolega E.Bičkauskas. Juos pateikti numatyta popietiniame posėdyje. Iki to laiko, kiek aš žinau, dar sykį gali susirinkti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Dėl balsavimo būdo. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš taip pat norėjau pasiūlyti dabar apsispręsti dėl kai kurių procedūrų. Dėl Konstitucinio Teismo teisėjų Statutas reikalauja balsuoti slaptai, todėl negali būti jokių abejonių ir dėl jų mes balsuosime slaptai. Dėl teisėjų. Jeigu niekas nereikalaus, galima balsuoti ir atvirai. Jeigu bus siūlymas balsuoti slaptai, Seimas dėl to turės apsispręsti. Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi galima balsuoti atvirai. Jeigu kas nors siūlys balsuoti slaptai, bus balsuojama slaptai. Seniūnų sueiga to nesvarstė, bet iš tikrųjų, matyt, būtų logiška balsavimą šiuo atveju kartoti taip pat, kaip jis buvo vykdomas ir pirmą kartą. Jeigu niekas neprieštarauja, aš norėčiau paklausti gerbiamųjų kolegų, ar dėl valstybės kontrolieriaus skyrimo yra kokių nors abejonių dėl balsavimo būdo? Ar sutariame bendru sutarimu, kad balsuojame slaptai? Pritariama, taip? Taigi, gerbiamieji kolegos, šis klausimas yra išspręstas.

Dėl valstybės kontrolieriaus klausimo svarstymo laiko pakeitimo ir perkėlimo po Konstitucinio Teismo teisėjų klausimo. Manau, kad tai yra tikrai svarbūs dalykai – balsavimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų, dėl valstybės kontrolieriaus ir dėl Seimo kontrolierių. Aš drįsčiau abejoti, ar reikia keisti laiką. Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kaip girdžiu iš salės, taip pat yra svarbus klausimas. Aš nežinau, ar dabar mes sprendžiame, kokį balsavimo būdą mes pasirinksime – ar slaptą, ar atvirą dėl teisėjų. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau pateikti tokį pasiūlymą, kad dėl visų asmenų būtų slapti balsavimai, būtų padarytas vienas ilgas balsavimo blokas dėl visų. Gal kai kurie balsavimai ir nekelia niekam abejonių, visi žino, kaip kas balsuos, bet tiesiog taip būtų korektiškiau. Balsuojame už asmenis ir darykime visus balsavimus slaptus, vieną ilgą bloką. Gal net sutartume, kad tie teisėjai būtų surašyti kaip nors į vieną biuletenį, kad tų popierių būtų mažiau ir būtų lengviau balsų skaičiavimo komisijai paskui tą viską gražiai suskaičiuoti, ir būtų korektiška. Toks būtų mano siūlymas. Sprendimas jūsų rankose.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau dabar nutraukti diskusiją dėl balsavimo būdo. Apsispręsime po kiekvieno. Dėl valstybės kontrolieriaus mes jau esame nutarę bendru sutarimu. Dėl teisėjų apsispręsime po to, kai baigsime diskusiją dėl teisėjų. Bet kuriuo atveju po Konstitucinio Teismo teisėjų svarstymo ir po teisėjų svarstymo, kaip numatyta mūsų darbotvarkėje, bus daroma pertrauka. Taigi siūlyti sujungti visą balsavimą į vieną kažin ar būtų racionalu. Turbūt kad galėtume daryti bent jau du balsavimus. Pirmasis balsavimas būtų per pirmąją pertrauką. Siūlau dabar daugiau tuo klausimu nediskutuoti. Pradedame mūsų darbotvarkę iš esmės.

Pirmasis darbotvarkės klausimas – tai trys Seimo nutarimai dėl Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo. Noriu priminti, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo statuto reikalavimus. Toliau dirbtume pagal Seimo statuto 202 straipsnį: ”Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pristatymo teikiamos kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje”. Šiandien mes tą ir turime padaryti. “Šiame posėdyje turi dalyvauti kandidatūras teikiantis asmuo ir kandidatai”. Taip ir yra. ”Pirmiausia pateikiamos Seimo narių frakcijų bei komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis (iki 10 minučių).” Po to Seimas balsuoja dėl Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kitų pareigūnų paskyrimo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Egidijaus Kūrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projektas Nr.P-1582. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Vytauto Sinkevičiaus paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projektas Nr.P-1583. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Stasio Stačioko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projektas Nr.P-1584 (svarstymas ir priėmimas)

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame pirmąjį darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo “Dėl E.Kūrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju projekto (jo registracijos Nr.P-1582), taip pat Seimo nutarimo “Dėl V.Sinkevičiaus paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projekto (registracijos Nr.P-1583) ir Seimo nutarimo “Dėl S.Stačioko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” (registracijos Nr.P-1584) projekto svarstymą ir priėmimą.

Pradedame nuo frakcijų ir komitetų nuomonės išsakymo. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dar sykį noriu priminti, kad registracija pagal naująjį Statutą… Na, prašom. Registruojamės, gerai. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, tuos, kurie ateina į posėdį, aš siūlau įsiklausyti. Ir gongas buvo, bet jūs tuo momentu kalbėjotės… Taigi, gerbiamieji kolegos, aš tiesiog šiuo metu negaliu jums pasiūlyti registruotis, nes kompiuteris labiau linkęs dirbti taip, kaip aš siūlau, o ne taip, kaip jūs norėtumėte. Taigi gal pradedame posėdį, pradedame šitą darbotvarkės klausimą nuo kalbų, o radę galimybę ir užsiregistruosime.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti frakcijų atstovams iš karto išsakyti frakcijos poziciją dėl visų trijų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus. Jeigu kas nors norėtų padaryti atskirus pranešimus, be abejo, jie tai gali padaryti. Na, dar sykį pabandykim registruotis. Deja, registracijos negaliu atlikti. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti J.Bernatonį.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, LDDP frakcija buvo susitikusi su visais kandidatais į Konstitucinio Teismo teisėjus, keletą kartų svarstė, kaip pasielgti balsuojant dėl šių kandidatūrų. Mūsų frakcijai jokių abejonių nekelia šių kandidatų kvalifikacija. Mes laikome gerbiamąjį S.Stačioką vienu iš geriausių konstitucinės teisės specialistų. Kitas kandidatas – E.Kūris yra studijavęs daugelyje Vakarų aukštųjų mokyklų ir mes tikimės, kad Konstitucinio Teismo veikloje bus daug naujo, gaivaus vėjo iš Vakarų.

Tačiau frakcijoje buvo kai kurių abejonių. Kadangi tiek ponas S.Stačiokas, tiek ponas V.Sinkevičius yra dalyvavę priimant kai kuriuos teisės aktus, kurie šiuo metu yra apskųsti Konstituciniam Teismui, buvo abejonių, ar galės objektyviai vertinti tuos Seimo narių prašymus. Todėl aš norėčiau trumpai išsakyti frakcijos nuomonę apie kiekvieną kandidatą atskirai.

Visų pirma dėl E.Kūrio. Aš noriu pabrėžti, kad mūsų frakcija, LDDP frakcija, šiandien vienbalsiai balsuos už visus kandidatus, kuriuos pasiūlė Jo Ekscelencija V.Adamkus. O šiuo konkrečiu atveju mes manome, kad labai gerai, jog tokie jauni, gabūs teisininkai ateina į šią, labai svarbią instituciją.

Dėl kitų kandidatų mes frakcijos posėdyje tarėmės dar vakar. Kadangi mūsų frakcija visada labiau vertina žmonių kvalifikaciją, kompetenciją nei kokias nors abejones dėl galimų politinių nuostatų, todėl frakcijos nariai nebalsuos prieš šias kandidatūras, o daugelis balsuos už. Mes tikimės, kad visi kandidatai, tapę Konstitucinio Teismo teisėjais, bus nepriklausomi ir linkime jiems, kadangi tikim, jog jie visi trys paskirti, linkim sėkmingo darbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Prunskienę. Ruošiasi Centro frakcijos atstovai.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pretendentai! Aš noriu taip pat kalbėti dėl visų trijų kandidatų, nes visus daugiau ar mažiau pažįstu. Ir kalbėsiu ta eilės tvarka, kaip jie yra užrašyti mūsų šios dienos darbotvarkėje.

Pirmasis yra jaunesnės teisininkų kartos atstovas E.Kūris. Jį pažįstu jau nemažai metų kaip gabų, sakyčiau, talentingą teisininką. Galima būtų prisiminti, kad ir išaugusį teisininkų aplinkoje. Tai mano buvusio kolegos, gerai žinomo teisininko- P.Kūrio sūnus. Paprastai giminystės neminim, bet šiuo atveju, manau, kad tai nėra trūkumas, kaip tik tai sustiprina teisininko žinių, patyrimo kaupimo galimybes. Per pastaruosius metus jis dirbo ne tik kaip teisininkas (gal aš negalėčiau tvirtinti) ir ne tiek kaip teisininkas, bet ir kaip pedagogas, kaip aukštosios mokyklos, svarbios institucijos vadovas ir, žinoma, taip pat dirbo ir politologijos srityje. Galbūt šiandien man būtų sunku labai įsitikinus teigti, ar E.Kūris yra visiškai nepolitizuotas, nes mes norim matyti Konstitucinio Teismo teisėjus iš tikrųjų visiškai laisvus nuo politinio prieraišumo vienai ar kitai partijai, nesvarbu, kokia iš tų partijų yra dominuojanti, valdanti. Manau, kad jo kalbos politologiniais ar politiniais klausimais iš tikrųjų daugiau atspindėjo jo domėjimąsi politika kaip teisininko, ir man tikrai sunku pasakyti, kokios pakraipos yra jo politinis požiūris. Greičiausiai tai yra daugiau teoretiko, politologo interesas politikai, nei kad vieną ar kitą politinę partiją pasirinkusio jos rėmėjo požiūris, kurį jis, tiesą sakant, vienareikšmiai kažin ar buvo kur nors išsakęs. Šia prasme aš nematau tų kliūčių, kurios gali kam nors pasirodyti. Darbas politologijos srityje šiuo atveju yra irgi svarbus ir, manau, jis nė kiek nekliudo tapti geru, objektyviu Konstitucinio Teismo teisėju ir Konstitucijos vykdytoju.

Toliau norėčiau pasakyti keletą žodžių ir dėl V.Sinkevičiaus. Mes, visi Seimo nariai, gerai žinom jo, kaip teisininko, veiklą Seime. Tai yra tikrai labai rimtas teisininkas, manau, taip pat išreiškęs savo, kaip teisininko, objektyvumą. Talkinęs mums daugeliu atveju savo išvadom ir išvadom jo kolegų, kuriems jis, kaip vadovas, darė didesnę ar mažesnę įtaką. Taip pat palaikyčiau jo kandidatūrą.

Na ir pagaliau S.Stačiokas, kurį turbūt pažįstu seniau nei anksčiau aptartas kandidatūras. Buvo laikas, kai aš tikrai labai apgailestavau, kai pirmajai Vyriausybei mano prašymu nebuvo leista pasirinkti vicepremjero, kuriuo jis buvo kviečiamas ir neprieštaravo. Tada galbūt jo politinė pozicija atrodė šiek tiek kitaip. Pastaraisiais metais kaip Konservatorių partijos ir kaip Teisės komiteto atstovas… aišku, jo politinės pažiūros šiandien negali būti neutralios. Bet aš manau, kad tokio rango teisininkas atitinkamoj situacijoj gali būti laisvas ar sugebėti būti laisvas, pajėgti būti laisvas nuo prieraišumo vienai ar kitai politinei partijai, šiuo atveju konservatoriams. Tuo aš nenoriu pasakyti, kad priklausomybė Konservatorių partijai yra blogesnė negu kuriai nors kitai partijai. Kalbame tiesiog apie teisininko objektyvumą, apie jo kompetenciją… (Balsas iš salės) Jis nėra partijos narys, frakcijos narys, man taip sako. Tiesa sakant, nematau didelio skirtumo.

Norėčiau palinkėti, jeigu visi kolegos būtų paskirti, jiems kuo geriausios sėkmės vykdant konstitucinę teisę ir jos nuostatas ir kuo mažiau gręžiojimosi į bet kurias partijas. Taigi aš asmeniškai remiu visas tris kandidatūras, mano kolegos, Nepriklausomos frakcijos nariai, pasirinks, kaip jiems atrodys tinkama. Jie sutiko dėl mano kalbėjimo frakcijos vardu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad bendras triukšmo lygis viršija kalbančiojo iš tribūnos lygį. Prašyčiau šiek tiek daugiau rimties, svarstome labai rimtą klausimą. Dabar kviečiu E.Bičkauską kalbėti Centro frakcijos vardu. Iš eilės ruošiasi Krikščionių demokratų frakcijos atstovai.

E.BIČKAUSKAS. Centro sąjungos frakcija taip pat buvo susitikusi su kandidatais į Konstitucinio Teismo teisėjus. Mums nekelia net mažiausių abejonių kandidatų kvalifikacija eiti šias pareigas. Iš tikrųjų iškilo tam tikros abejonės dėl kai kurių iš kandidatų, na, sakysim, šiuometinio šiek tiek politinio angažuotumo. Bet mes manome, jog Konstitucinio Teismo teisėjo statusas galbūt kaip tik padės atsisakyti tos ar kitos politinės pakraipos ir teisėjas liks objektyvus, taps dar objektyvesnis. Todėl frakcija nutarė balsuoti kiekvienas savarankiškai. Manau, kad didesnė dalis frakcijos palaikys visas tris kandidatūras. Dėkui.

PIRMININKAS. P.Katilius. Ruošiasi Jungtinė frakcija. Jeigu būtų… Taip.

P.KATILIUS. Gerbiamieji kolegos, tikrai labai atsakingas momentas, kai asmenys yra skiriami į tokias atsakingas pareigas. Nors mes daugiau ar mažiau, o kai kuriuos kandidatus tikrai gerai pažįstame, dirbdami ir bendradarbiaudami su jais, vis dėlto frakcija pasikvietė kiekvieną kandidatą ir svarstė šį klausimą gana atidžiai ir atsakingai.

Dėl dviejų kandidatų, su kuriais mes kartu dirbame ir galbūt geriau pažįstame, t.y. pono V.Sinkevičiaus – Teisės departamento direktoriaus ir pono S.Stačioko – Seimo nario ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, frakcija jokių abejonių neturėjo ir vieningai pasisakė už. Pritrūko frakcijoje balsų, kad būtų pritarta pono E.Kūrio kandidatūrai. Tačiau dėl kiekvienos kandidatūros frakcija yra apsisprendusi balsuoti laisvai. Turbūt bus frakcijos narių, kurie balsuos ir už poną E.Kūrį. Taip pat ir už kitus kandidatus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Jungtinės frakcijos vardu kalbėti Seimo narį K.Bobelį. Ruošiasi A.Sakalas – socialdemokratų vardu.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, kolegos, man yra labai malonu Jungtinės frakcijos vardu pasakyti, kad mes vieningai balsuosime už visus tris kandidatus. Mūsų nuomone, kandidatai atstovauja labai plačiam spektrui mūsų teisinės sistemos. E.Kūris turi didelį patyrimą užsienio valstybių tarptautinėje teisėje, gerai moka užsienio kalbas. Man su juo teko bendradarbiauti daugelį metų Tarptautinių santykių institute. Teko matyti, kaip jis gerai supranta Vakarų demokratinę teisinę sistemą.

V.Sinkevičius, daugelį metų dirbdamas Seime, turi labai didelį patyrimą ir supratimą, kaip yra kuriami Lietuvos įstatymai. Tikiu, kad jis juos teisingai, objektyviai interpretuos.

S.Stačiokas – senas teisininkas, komiteto pirmininkas. Kaip kolegą mes jį remiame, gerbiame. Tikime, kad visi trys jie suteiks naujos dvasios ir objektyvių sprendimų Lietuvos Konstitucijos interpretavimui. Nuoširdžiai linkiu jiems sėkmės. Mes vieningai balsuosime už visus tris kandidatus.

PIRMININKAS. Ačiū. Salėje aiškiai nuvilnijo tam tikra kitokia nuomonė dėl senumo. Kviečiu A.Sakalą. Prašom. Ruošiasi A.Vidžiūnas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji kandidatai į teisėjus. Mes frakcijoje detaliai išanalizavome visų kandidatų dalykines ir asmenines savybes. Kandidatus vertiname pagal jų teisinę kvalifikaciją, pagal jų asmenines savybes ir pagal jų nepriklausomybę nuo politinių vėjų. Mes labai palankiai vertinome visų kandidatų teisinę kvalifikaciją ir jų asmenines savybes. Kartu tikimės, kad politinės simpatijos neturės įtakos jų sprendimams. Frakcijos nariai nusprendė balsuoti už kiekvieną kandidatą pagal savo sąžinę ir įsitikinimus. Mes linkime būsimiems Konstitucinio Teismo teisėjams dar labiau sutvirtinti Konstitucinio Teismo įvaizdį Europoje kaip labiausiai kvalifikuotą ir geriausią Konstitucinio Teismo įvaizdį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir A.Vidžiūnas – Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.

A.VIDŽIŪNAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pretendentai į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tėvynės sąjungos frakcija atidžiai išnagrinėjo kandidatų dalykinius bruožus, biografijų momentus ir jų iki šiol atliktų darbų svorį.

Frakcija, laikydama Konstitucinį Teismą solidžiausia valstybės teisinės sistemos grandimi, svarbiausia politinį stabilumą prireikus garantuojančia institucija, sudaromą iš ypatingą autoritetą turinčių specialistų ir piliečių, taip pat gerbdama konstitucinį Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus, Seimo Pirmininko V.Landsbergio ir einančio Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas pono V.Greičiaus pasirinkimą, remia S.Stačioko ir V.Sinkevičiaus kandidatūras (Šurmulys salėje) į Konstitucinio Teismo teisėjus ir neprieštarauja Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento pasirinkimui dėl E.Kūrio kandidatūros.

Pirmųjų pamatinių mūsų atkurtos valstybės teisinių dokumentų bendraautoriai, derybininkai, kompetentingi ir nuoširdaus būdo žmonės – taip mes galėtume kalbėti ir atvirai sakyti apie kolegas S.Stačioką ir mūsų bendradarbį, tuoj sakysime, buvusį, V.Sinkevičių.

S.Stačiokas trejus metus jau yra buvęs Konstitucinio Teismo teisėju. Jų kvalifikacijų labai truks Seimui, jų kvalifikacijų labai reikia Konstituciniam Teismui, kaip Konstituciniam Teismui reikia psichologinio, akademinio E.Kūrio žvilgsnio ir “nesušukuotos” juridinės nuomonės.

Gerbiamieji kolegos, mano įspūdis po jų atsakinėjimo į klausimus ir taip pat šiandienos kai kurių mūsų kalbėtojų žodžiai vis dėlto leidžia man pareikšti tam tikrą apgailestavimą, kad vėl šitas skyrimas yra šiek tiek primityvinamas. Ypač nuvalkiojama frazė “politinis angažuotumas”.

Kolegos, aš nediskutuoju apie tuos dalykus. Tik džiaugiuosi, kad Lietuvos valstybė eina į brandžią visuomenę, gal kiek per lėtai eina į brandžią visuomenę. Pasiklausęs kai kurių kolegų kalbų galėčiau pasakyti – į tokią visuomenę, kur politinės ir pilietinės pažiūros nėra laikomos trūkumu, o greičiau privalumu. Mes einame į tokią visuomenę, kur politinės pažiūros nelemia priimamų dalykinių sprendimų.

Gerbiamieji kolegos, V.Sinkevičius dirbo Juridinio skyriaus vedėju tada, kai valdžioje buvo LDDP. Tada jis nebuvo politiškai angažuotas. Mums šiandien jis taip pat nėra politiškai angažuotas, nors dirba mūsų kadencijos Seime.

S.Stačiokas, patvirtintas Konstitucinio Teismo teisėju praėjusio Seimo kadencijoje, tada nebuvo politiškai angažuotas. Šiandien jis kai kam tampa politiškai angažuotu.

Gerbiamieji kolegos, jeigu kas sakytų, kad E.Kūris yra didelis konservatorių rėmėjas, tai aš bent švelniai drįsčiau tuo suabejoti vien dėl kai kurių išsiskyrusių nuomonių dėl Vyriausybės kai kurių sprendimų. Gerbiamieji kolegos, tam tikri piketai vis dėlto nebuvo dešiniojo angažuotumo išraiška, aš tai norėčiau pabrėžti.

Gerbiamieji kolegos, kandidatų kvalifikacijos ir ypač teikėjų konstitucinis pasirinkimas mums yra svarbūs argumentai, dėl kurių mes palaikysime šitas kandidatūras.

Gerbiamieji pretendentai, mes linkime jums sėkmės būsimuosiuose darbuose!

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, baigėsi frakcijų kalbos. Ar komitetai norėtų kalbėti? Nematau. Komitetų vardu niekas nekalbės. Ar būtų norinčių Seimo narių dalyvauti diskusijoje, ar frakcijų atstovai išsakė bendras nuomones. (Balsas iš salės) Nematau. Taigi diskusija tuo baigiama. Pagal Seimo statutą aš kviečiu visų pirma šias kandidatūras teikiančiuosius asmenis tarti baigiamąjį žodį. Pirmasis kalbės Prezidento atstovas A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidento vardu aš visų pirma norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams, kurie palaikė pono E.Kūrio kandidatūrą, ir paprašyčiau gerbiamuosius Seimo narius pritarti Respublikos Prezidento siūlomai kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu poną V.Greičių, einantį Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas.

V.GREIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pristatydamas kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus poną S.Stačioką jau išsakiau mintis ir nurodžiau priežastis, kodėl pasirinkau būtent šią kandidatūrą. Šiandien tiktai norėčiau pasakyti trumpai, glaustai, vienu sakiniu, kad iš tikrųjų ponas S.Stačiokas atitinka tuos reikalavimus, kurie yra keliami Konstitucinio Teismo teisėjams. Jis yra iš tikrųjų vertas būti Konstitucinio Teismo teisėju. Labai dėkoju Seimo nariams už išsakytas mintis dėl šios kandidatūros. Kviečiu balsuoti už šį kandidatą. Manau, kad jis tikrai bus išrinktas į Konstitucinio Teismo teisėjus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Landsbergį – Seimo Pirmininką tarti baigiamąjį žodį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mums labai gerai pažįstamas, visada mielas ir protingas talkininkas rengiant įstatymus V.Sinkevičius yra šio parlamento senbuvis. Dirbęs dar tada, kai čia nebuvo tikro parlamento. Jis yra padėjęs rengti ano meto paskutiniojo laikotarpio kai kuriuos svarbius dokumentus ir būtent mūsų istorinio žingsnio – Kovo 11-osios dokumentų paketą. V.Sinkevičius, kaip matote, labai stabilus žmogus. Jisai dirbo čia 2,5 metų pirmojo atkurtos valstybės parlamento Juridinio skyriaus darbuotojo pareigose. Po to, vertinant jo kvalifikacijas, net ir pasikeitus politinei valdžiai, LDDP dauguma paliko jį šiose pareigose, nors kai kurie kiti žmonės buvo šalinami. Jis, kaip teisininkas, sąžiningai, dorai atliko visas savo pareigas. Po 1996 m. rinkimų padėjo mums reorganizuoti taip pat Juridinio skyriaus struktūrą į Teisės departamentą. Aš tik galiu pakartoti tai, kas jau buvo sakyta, kad mums labai gaila jį išleisti iš čia. Jis tikrai labai reikalingas žmogus. Bet mes suprantame valstybės reikšmę, valstybės uždavinį. Reikia patyrusių, kvalifikuotų, sąžiningų teisininkų Konstituciniame Teisme, todėl mes aukojame savo tiesioginį interesą dėl didesnio valstybės intereso. Kviečiu visus vieningai paremti V.Sinkevičių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E.Kūrį. Baigiamasis kandidato žodis.

E.KŪRIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai neilgai trukdysiu jūsų dėmesį. Pirmiausia noriu padėkoti už gerus žodžius, kurių šiandien girdėjau iš šios tribūnos, už klausimus, kuriuos girdėjau frakcijoje. Taip pat noriu padėkoti ir tiems Seimo nariams, kurie galbūt kitaip galvoja apie mano kandidatūrą, nes aš jų poziciją gerbiu ir vertinu. Ačiū, lauksiu jūsų sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Sinkevičių tarti baigiamąjį žodį.

V.SINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerai suprantu, kokia didelė atsakomybė tenka Konstituciniam Teismui garantuojant laisvą, demokratinę visuomenės raidą, garantuojant žmogaus teisių apsaugą. Manau, kad jis savo darbą ir paskirtį gali įvykdyti tik tada, kai teisėjai vadovausis tik Konstitucija, tik jai neprieštaraujančiais įstatymais, kai jie bus nešališki, neutralūs, objektyvūs. Būtent šiais principais aš norėčiau vadovautis, jeigu būčiau paskirtas į tas pareigas. Dėkoju jums už gerus žodžius, už klausimus, kuriuos aš vertinu kaip labai svarbius, apmąstydamas kiekvieną savo žingsnį. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S.Stačioką.

S.STAČIOKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Aš irgi dėkoju visiems, kurie klausė manęs ir šioje posėdžių salėje, ir frakcijose. Dėkoju už jų pasakytus žodžius. Ypač dėkoju štai dėl to, kad šiandien vis dėlto žodžiai buvo pasakyti vertinant, aš ne pats vertinau, kompetencijos aspektą. Pasakysiu jums tik tiek. Konstitucinė teisė yra mano profesinio gyvenimo nuolatinis dalykas. Aš manau, kad ne tik ją žinau, bet visada stengiuosi ir savo gyvenimą koreguoti pagal Konstituciją. Patikėkite ir prašyčiau jūsų sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, toliau dėl balsavimo. Aš jau minėjau, kad balsavimas pagal Seimo statutą galimas tiktai slaptas, dėl to negali būtų jokių diskusijų. Yra siūloma balsuoti pertraukos metu, t.y. 11.45 valandą. Iki to laiko mes dar svarstysime Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras. Tačiau jeigu niekas neprieštarauja dėl tokio siūlymo, dėl pačios procedūros, mes prieš tai dar turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenius. Slapto balsavimo biuletenių forma yra tokia pati, kaip įprasta, t.y. bus įrašyta: “Dėl (tokio ir tokio asmens) skyrimo Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėju” bei bus dvi žymos – už ir prieš. Palikti reikia tą, kuriai jūs pritariate. Jeigu neprieštaraujate, tokios formos biuletenį mes galėtume patvirtinti dėl kiekvieno kandidato. Niekas neprieštarauja. Taigi trys slapto balsavimo biuleteniai yra patvirtinti. Balsuosime 11.45 valandą.

Dabar pradėsime darbotvarkės 2 klausimą, tačiau prieš tai aš norėčiau susitarti dėl vienos procedūros. Jeigu mes sutaupytume šiek tiek laiko, tai aš siūlyčiau svarstyti rezervinį 2 klausimą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Aiduko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1576. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl D.Ambrasienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1577. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl E.Bieliūno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1578. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl A.Driuko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1579. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Grabinsko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1580. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl R.K.Urbaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1581 (svarstymas ir priėmimas)

Pradedame darbotvarkės 2 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl V.Aiduko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektą Nr.P-1576, Seimo nutarimo “Dėl D.Ambrasienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja” projektą Nr.P-1577, Seimo nutarimo “Dėl E.Bieliūno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektą. Registracijos Nr.P-1578. Seimo nutrimo “Dėl A.Driuko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektą. Registracijos Nr.P-1579 ir Seimo nutarimo “Dėl V.Grabinsko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektą. Registracijos Nr.P-1580 bei Seimo nutarimo “Dėl R.Urbaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektą. Registracijos Nr.P-1581. Prieš pradedant svarstyti šiuos darbotvarkės klausimus, siūlau pabandyti registruotis. Registracija vyksta, prašom registruotis.

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pradedame kandidatūrų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstymą. Procedūra lygiai ta pati, iš pradžių kalba frakcijų atstovai, taip pat komitetų atstovai, pabaigoje bendra diskusija. Siūloma kalbėti, jeigu galima, dėl visų kandidatūrų, tačiau jeigu kas nors norėtų išsakyti nuomonę dėl atskirų kandidatų, taip pat tai gali daryti. Č.Juršėnas LDDP frakcijos vardu. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamieji kandidatai į aukštąsias pareigas. Aš kalbėsiu frakcijos vardu ir dėl visų kandidatų. LDDP frakcija susitiko su kandidatais, pokalbis buvo naudingas. Visi frakcijos nariai mano, kad parinktieji kandidatai į teisėjus tikrai yra tinkami: ir pagal išsilavinimą, ir pagal savo ankstesnę ir dabartinę darbinę veiklą, ir pagal kitus parametrus. Taigi frakcija vieningai pritaria visoms pateiktoms kandidatūroms ir jas palaikys balsuodama už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Sakalą kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kandidatai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, mūsų frakcija taip pat susitiko su visais kandidatais, mes labai dalykiškai kalbėjomės, kandidatai atsakė į klausimus. Reikia pripažinti, jų kvalifikacija mus labai maloniai nustebino, nudžiugino, sakyčiau, nė vienas iš mūsų net nesuabejojo dėl savo noro balsuoti už visus kandidatus. Taigi frakcijos sprendimas yra aiškus. Mes palaikome visus kandidatus, linkime sėkmės ir linkime, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai padarytų viską, kad bendras teismų reitingas Lietuvoje išaugtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Centro frakcija – G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Centro sąjungos frakcija buvo susitikusi su kandidatais ir, mūsų manymu, šie kandidatai tikrai tinka eiti šias atsakingas pareigas. Frakcija pritars visoms teikiamoms kandidatūroms.

PIRMININKAS. Krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbės P.Katilius.

P.KATILIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kandidatai, Krikščionių demokratų frakcija svarstė, ir gana ilgai šį klausimą, pasikvietusi kandidatus. Taip pat buvo nagrinėjama ir kalbama nemažai apie šiandieninę teismų padėtį ir tuos sunkumus, su kuriais šiandien yra susiduriama. Frakcija priėmė tokį sprendimą. Remdamasi gauta informacija, neturi pagrindo nepritarti išvardintų asmenų skyrimui Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Nutarimo priėmimo Seimo posėdyje metu frakcijos nariai balsuos pagal savo apsisprendimą.

Kodėl toks sudėtingas yra tas sprendimas? Seimo nariai, frakcijos nariai daug mažiau pažįsta tuos asmenis, kurie yra rekomenduojami būti Aukščiausiojo Teismo teisėjais, todėl per tą trumpą laiką negali turėti visų duomenų ir tvirtai pasakyti – taip ar ne. Didelė atsakomybė tenka tiems asmenims, kurie teikia, kurie juos pažįsta, su kuriais yra dirbę ir mato tas asmenybes daug iš arčiau. Turiu pasakyti ir tai, kad šiandien didelis aktualumas yra ne tik asmens kompetencija, bet taip pat ir jo sąžiningumas, kuris gali būti patikrintas tik geriau juos pažįstant, su jais dirbus. Todėl frakcija priėmė tokios formos savo sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Nepriklausoma frakcija, ponia Prunskiene, norėtumėte? Ne. Ar Jungtinė frakcija? Pritaria, taip? Ir Konservatoriai. A.Vidžiūnas. Prašom tarti žodį.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pretendentai, mano kalba bus neapsakomai turininga ir ilga. Tėvynės sąjungos frakcija susipažinusi su Teisingumo ministerijos Teismų departamento rekomendacijomis ir kiekybiniais kandidatų laimėjimais savo dabartiniuose darbuose, susipažinusi su konfidencialiais ir nekonfidencialiais mums prieinamais šaltiniais dėl jų darbo ir dėl aplink darbą esančių dalykų, taip pat gerbdama, dar sykį kartoju, teikėjų pasirinkimą, pritaria visiems kandidatams į Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir tikisi, kad naujos sudėties Aukščiausiasis Teismas bus dar pajėgesnis atlikti jų konstitucinius uždavinius, kuruoti vientisą sprendimų eigą ir t.t. Aš linkiu sėkmės, gerbiamieji kolegos. Siūlyčiau, gal niekas dėl to neprieštarautų, slaptu balsavimu taip pat apsispręsti dėl šių kandidatūrų.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, frakcijos išsakė savo nuomonę. Ar Teisės komiteto atstovai norėtų tarti žodį? Teisės komitetas tikrai svarstė ir taip pat pritarė visoms kandidatūroms, kiek aš žinau. Bet nematau nė vieno norinčio kalbėti komiteto vardu. Ar būtų? Taigi baigiame frakcijų ir komitetų kalbas. Ar būtų norinčių Seimo narių dalyvauti diskusijoje. Taip pat nėra. Nematau. Taigi diskusija yra baigiama. Kviečiu poną V.Greičių, a, poną A.Abramavičių, atsiprašau, Lietuvos Respublikos Prezidento atstovą, tarti baigiamąjį žodį šioje svarstymo procedūroje.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi, matyt, labai trumpai kalbėsiu, nes jau tas klausimas buvo diskutuotas. Tik norėčiau pasakyti, kad parenkant šias kandidatūras tikrai buvo daroma labai didelė atranka, ir tas parinkimas truko tikrai ilgai, kad galima būtų įsitikinti, jog teikiami kandidatai tinkamai galės užimti šias garbingas Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas. Iš tiesų, aš manau, kad šie kandidatai yra verti būti Aukščiausiojo Teismo teisėjais ir prašyčiau Respublikos Prezidento vardu pritarti šių kandidatų paskyrimui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar – kandidatų į teisėjus baigiamasis žodis. Ar kandidatai nori tarti žodį? Kviečiu poną V.Aiduką tarti baigiamąjį žodį.

V.AIDUKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu labai trumpai. Noriu padėkoti visiems, kurie pritaria mano kandidatūrai, ir tikrai pasistengsiu neapvilti jūsų pasitikėjimo. Labai visiems ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu ponią D.Ambrasienę.

D.AMBRASIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pirmiausia nuoširdžiai padėkoti Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai ponui V.Adamkui už išreikštą pasitikėjimą. Noriu padėkoti Seimo nariams už patarimus, pastabas, už susirūpinimą, kuris buvo išreikštas susitikimų frakcijose ir komitete metu. Noriu patikinti, kad pasistengsiu neapvilti jūsų pasitikėjimo. Visiems ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu poną E.Bieliūną.

E.BIELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visiškai pritardamas tam, ką pasakė mano kolegos, turiu garbę dalyvauti šioje procedūroje ir noriu pasakyti, kad visais atvejais, kai teko susitikti su Seimo nariais ir frakcijose, ir komitete, mes gavom tikrai daug profesinės naudos. Aš dėkoju už visa tai ir netrukdysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu poną A.Driuką.

A.DRIUKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ką norėjot paklausėt, aš, kiek galėjau, kiek sugebėjau, atsakiau į jūsų klausimus. Nelabai ką turėčiau pridurti, išskyrus tai, kad esu dėkingas visiems, kurie pritarė mano kandidatūrai. Aš dirbau žiūrėdamas atsakingai į dabartines pareigas, ir nepaisant to, kaip jūs balsuosite šiandien už mane, ir ateityje dirbsiu – ar šiose pareigose, kuriose dabar dirbu, ar naujose garbingose pareigose – lygiai taip pat atsakingai.

PIRMININKAS. Ir kviečiu poną V.Grabinską.

V.GRABINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu padėkoti už parodytą dėmesį svarstant mūsų kandidatūras. Tikiuosi sau palankaus jūsų sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir kviečiu poną R.Urbaitį.

R.URBAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už tą ypač didelį dėmesį, kurį jūs skyrėte mūsų kandidatūroms, norėdami įsitikinti mūsų kvalifikacija tiek kitais aspektais, ir tą dėmesį, kurį jūs skiriat formuojant Aukščiausiąjį Teismą. Patikinu jus, kad visas savo žinias ir sąžinę skirsiu teisingam bylų sprendimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, baigėme visą kandidatų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstymo procedūrą ir belieka balsavimas. Buvo siūlymų balsuoti taip pat slaptai. Ar niekas neprieštarautų šiam siūlymui? Niekas neprieštarauja, taigi balsuosime slaptai. Turėtume patvirtinti balsavimo biuletenius, kurie turėtų būti lygiai tokie patys, kaip ir biuleteniai skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, tik, be abejo, įrašant kitas pavardes ir kitas pareigas. Ar sutinkam patvirtinti tokius biuletenius? Kiekvienam kandidatui atskirus. Sutinkam. Taigi biuleteniai taip pat yra patvirtinti. Kaip aš minėjau, pradedam balsavimą 11.00 val. Mes sutaupėm šiek tiek laiko. Galim pradėti balsavimą anksčiau ir skirti daugiau laiko, nes Sekretoriatas ir balsų skaičiavimo komisija sako, kad biuletenių bus daug, tad teks daug pasirašinėti. Taigi pradėsim balsavimą 11.30 val. ir baigsime balsavimą… Pusės valandos užtenka? Baigsim balsavimą 12.00 val. Balsavimas bus pradėtas 11.30 val., bus paskelbta tam pertrauka. Balsavimą baigsim 12.00 val. Ir tai yra užfiksuojama. (Balsai iš salės) 12.00 val. baigsis balsavimas, baigsis pertrauka ir toliau tęsim posėdį.

Gerbiamieji kolegos… (Triukšmas salėje) Balsavimas apačioje, kaip visada, kur tradiciškai būna mūsų balsavimai. Gerbiamieji kolegos, šį darbotvarkės klausimą baigėme, kaip aš minėjau, mes galim pradėti svarstyti rezervinį klausimą. Kol kas nematau Seimo kanclerio. Bet galbūt, jeigu Seimo nariai neprieštarautų, mes galėtume apsispręsti dėl kai kurių kitų popietinio posėdžio mūsų darbotvarkės klausimų, kurie nesukelia didelių diskusijų, dėl kurių jau yra apsispręsta svarstymo metu, ir galėtume daryti popietinio posėdžio įstatymų priėmimą dabar. Tai leistų mums sutaupyti popietinio posėdžio laiko. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų… Matau ir Seimo kanclerį J.Razmą. Aš kviečiu J.Razmą į tribūną. O toliau siūlyčiau apsispręsti dėl 2-5 ir 2-6 darbotvarkės klausimų, taip pat ir dėl 2-7. Jeigu spėsim, ir dėl 2-8, ir dėl 2-9. Dėl vedimo tvarkos A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau, jeigu liktų laiko, paimti 2-3.

PIRMININKAS. 2-3. Gerai. Jeigu niekas neprieštarauja, jeigu ponia E.Kunevičienė ir ponas Alg.Butkevičius yra salėje, mes iš karto galėsime po Seimo kanclerio pateikimo svarstyti 2-3. Prašom. Seimo kancleris J.Razma.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų papildymo” projektas Nr.P-1632 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

J.RAZMA. Ačiū. Kaip buvo sutarta Seniūnų sueigoje, pateikiu nedidelę pataisą dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų papildymo”.

Reikalas tas, kad organizuojant šios komisijos darbą, ne viename posėdyje mes susidūrėm su labai paprasta problema. Kadangi nuo Seimo į šią komisiją deleguoti frakcijų lyderiai turi įvairių užsiėmimų – rengia spaudos konferencijas, rengia daug projektų, todėl gana dažnai negali dalyvauti šios komisijos darbe. Ir būna tokių situacijų, kad ši komisija posėdžiauja dalyvaujant penkiems Jungtinių Amerikos valstijų lietuvių bendruomenės atstovams ir vienam Seimo atstovui, dažniausiai pirmininkui ponui F.Palubinskui. Šią padėtį galėtų pakeisti mano teikiamas pasiūlymas, jeigu mes numatytume, kad tos parlamentinės partijos, kurių frakcijų atstovai yra komisijos nariai, galėtų paskirti ir tų narių pavaduotojus. Tada jau arba patys nariai, arba juos pavaduojantys asmenys, turėdami tuos pačius įgaliojimus, galėtų užtikrinti darnų šios komisijos darbą.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis klaus Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš iš esmės norėjau ne klausti, o tiktai pritarti ir pasitikslinti vieną dalyką: pavaduotojas kiekvieno Lietuvos Seimo komisijos nario ar pavaduotojai kiekvieno Seimo nario, t.y. ar būtinai vienas, ar gali būti ir du, kaip kad yra komitetų narių pavaduotojai?

J.RAZMA. Mano tekste yra vienas pavaduotojas iš kiekvienos frakcijos. Aš manau, kad jeigu būtų tikras narys ir jo pavaduotojas, tai bent vienas iš jų galės dalyvauti.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Visko būna.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, komisijos nario pavaduotojai, matyt, turėtų būti įrašyti kur nors nuostatuose ir pavardės turėtų būti žinomos. Ar nereikia tų pavardžių, tiesiog kiekvieną kartą gali būti kitas pavaduotojas? Ačiū.

J.RAZMA. Matote, ir patys tie tikrieji nariai nėra įrašyti nuostatuose. Nuostatai taip parengti, kad politinės partijos savo atstovus gali pakeisti nesikreipdamos į Seimo plenarinį posėdį. Komisija yra sudaryta šiek tiek netradiciškai. Aš siūlau išlaikyti tą patį principą ir dėl narių pavaduotojų.

PIRMININKAS. Ir S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš atsimenu, kai ponas J.Razma pateikinėjo tuos pakeitimus, kuriuos dabar dėl žada keisti, tada vienas iš argumentų buvo, kad komisija per didelė. Dabar, kaip matome, ji tiek sumažėjo, kad fiziškai žmonės nebesusirenka. Manyčiau, kad jūsų siūlymas (ir noriu jūsų nuomonės), kad būtų kokie nors pavaduotojai, nėra geras. Ar nebūtų geriau, kad vis dėlto tos didžiosios frakcijos, kurios turi atstovus, jos tokios didelės, manau, yra pajėgios rasti žmogų, kuris tinkamai atstovautų, dalyvautų ir atliktų savo pareigas… Kai bus įvairūs pavaduotojai, tai, atsiprašau, ten tikrai bus netvarka, nebus jokių įsipareigojimų ir atsakomybės. Ateis kaip į kokį teatrą pasiklausyti, pasėdėti ir išeis, ir jokių prievolių neliks.

Manyčiau, kad reikėtų pažiūrėti truputį plačiau, jog būtų patvirtintas konkretus asmuo, kuris atlieka šitas funkcijas. Jeigu jis nesugeba atlikti, tegul frakcija skiria kitą asmenį, kuris sugebėtų tą atlikti. Šiuo atveju, kaip aš supratau, šio pakeitimo priežastis yra ta, kad paskirti asmenys neatlieka savo pareigų ir jiems reikia papildomų asmenų, kurie gelbėtų juos iš šitos situacijos. Na, tai bus 3, bus 2, kurie atliks tas pačias funkcijas….

PIRMININKAS. Klausimą, klausimą…

S.PEČELIŪNAS. … ir neatliks nė vienas. Niekas nepasikeis. Būtų įdomi jūsų nuomonė.

J.RAZMA. Aš nenorėčiau kaip nors atmesti ar neigiamai vertinti dabar esančius šios komisijos narius. Džiugu, kad šiai komisijai frakcijos parodė didelį dėmesį, skirdamos į ją savo atstovais frakcijų lyderius. Aš tikrai suprantu, kad jie yra pakankamai užsiėmę ir ne iš blogos valios ar ne dėl dėmesio stokos kartais nedalyvauja komisijos darbe. Todėl aš siūlau priimti mano teikiamas nuostatas, kurios leistų išspręsti tą problemą, kad frakcijų lyderiai, kai kartais iš tiesų ten negali dalyvauti, turėtų galimybę deleguoti kitą frakcijos atstovą. Aš tame siūlyme nematau jokių neigiamų požiūrių demonstravimo ar kokio nors nedėmesingumo šiai komisijai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kancleri, turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dar vieną klausimą turiu gerbiamajam pranešėjui. Ar bus tokios pat ir Jungtinių Amerikos Valstijų nuostatos? Ten papratai nebūdavo jokių pavaduotojų, būdavo tie patys asmenys. Turėtų būti paritetiškai daroma.

J.RAZMA. Tokios jų nuostatos gal būtų sunkiau įmanomos, nes jų atstovai jau yra nusipirkę bilietus atvykti čia ir vargu ar jie galėtų leisti sau, kad jų atvyktų dvigubai daugiau. Taigi jiems ta problema neiškyla taip, kaip mums. Jie pakeičia savo atstovus, jeigu reikia, jau prieš atvykdami. Bendruomenė ką nori, tą pakeičia. Mes nedarome įtakos tiems dalykams.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Paskutinis pranešėjo atsakymas tik patvirtino mano nusistatymą, kad tokios pataisos nereikia. Ir Lietuva, mūsų parlamentarai, prieš iš anksto žinomą posėdį galėtų susirinkti ir nuspręsti, ar jų atstovas galės dalyvauti tame posėdyje visą laiką, ar ne. Jeigu ne, galėtų paskirti kitą atstovą, nes jokių Seimo patvirtinimų ar kažko tam reikalui nereikia. Taip, kaip daro Jungtinių Amerikos Valstijos pusė. Jie prieš posėdį nusprendžia, kad tikrai galės atvykti žmonės, tuos žmones įgalioja ir jie atlieka savo pareigas. Tokie pakeitimai, manyčiau, būtų nereikalingi. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame po pateikimo šio nutarimo projektui.

Užsiregistravo 101 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl Seimo nutarimo, kurį pateikė J.Razma, ar pritariame jam po pateikimo.

Už – 87, prieš – nė vieno, susilaikė 3, taigi po pateikimo yra pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūloma šiandien ir priiminėti šitą nutarimą. Prieš tai – R.Ozolas. Replika.

R.OZOLAS. Replika po balsavimo. Aš tik vienintelį kartą nebuvau posėdyje, nes buvau išvykęs. Norėčiau, kad būtų atkurta faktinė ir istorinė tiesa apie mano nuolatinį ir itin dėmesingą dalyvavimą. Aš džiaugiuosi, kad ten galiu dirbti. Dėkui.

Bet esu nieko prieš prieš pavaduotoją, kuris, esant bėdai, galėtų pakeisti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad komisijos protokolai yra saugomi ir visi gali įsitikinti, kas dalyvauja, kiek dalyvauja ir kiek dirba. Tai nėra paslaptis. Dėl to mes nediskutuojame. Komisija dirba labai efektyviai, nepaisant įvairių sunkumų.

Gerbiamieji kolegos, ar galime šiandien priimti šį nutarimą? Niekas neprieštarauja. Taigi pradedame jo priėmimo procedūrą. Prašom. Iš karto kalbos dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nematau. Taigi be papildomų registracijų iš karto prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime kompiuteriu dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų papildymo” Nr.P-1632 priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Kol vyksta balsavimas, noriu priminti, kad dar turime kelias minutes ir pradėsime svarstyti darbotvarkės 2-3 klausimą, tai yra Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Už minėtą nutarimą, dėl kurio dabar balsavome, 87 Seimo nariai, prieš nė vienas, susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nuostatų papildymo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1622(3*) (svarstymas ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Ir, gerbiamieji kolegos, dar turime 7 minutes. Kaip minėjau, tai Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1622(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – Alg.Butkevičius. Kviečiame į tribūną. Prašome pristatyti komiteto nuomonę.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Vakar Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Taip pat Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dalyvavo ir finansų viceministrė V.Latvienė. Buvo atsižvelgta į Finansų ministerijos pateiktus pasiūlymus. Biudžeto ir finansų komitetas šiems pasiūlymams pritarė ir buvo padaryta nauja šio įstatymo projekto redakcija, kuri jums yra šiandien pateikta. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, P.Papovas nori dalyvauti diskusijoje. Prašom. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasidžiaugti iniciatyva taisyti įstatymą. Ta nuostata, kad įnašai apmokestinami, tikrai turbūt ne vienas Seimo narys gavo daug ypač iš žemės ūkio bendrovių pajininkų laiškų, prašymų, kai atsiima savo įnašą, pajų, sakykim, grūdais ar kuo, reikia 20% primokėti. Tikrai labai negerai. Sakykim, jeigu ir pastatą atsiėmė. Jo vertė lyg ir padidėjusi, reikia primokėti. O iš tikrųjų pastatas bevertis, rinkos nulinė kaina, niekas jo neperka, stovi be stogų ir t.t. Šiai iniciatyvai ir projektui aš pritarčiau. Tačiau Biudžeto ir finansų komitetas neatsižvelgė į ponios R.Melnikienės siūlymą. Aš taip pat abejočiau, ar nereikėtų pritarti ir Melnikienės siūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tą patį norėčiau pasakyti, ką prieš tai kolega sakė, kad pasiūlymas yra vertas dėmesio, reikalingas, bet iš esmės prieštaraučiau ypatingos skubos procedūrai. Man atrodo, mes ne sykį esam kalbėję, kad mokesčių įstatymų tiek svarstyti, tiek po to įgyvendinti, negalime visokiom ypatingom skubom arba atbulinėm datom. Ir, atrodo, buvom sutarę, nors to nelabai laikomės, kad mokesčių įstatymams ypatingų skubų netaikysim ir kad tokių pataisų įgyvendinimas (ar galiojimas) turėtų prasidėti ne anksčiau kaip po pusės metų nuo jų priėmimo. Čia gal yra išimtinis atvejis. Aš kalbu apie principą. Bet jeigu mes tą principą keičiam, tuomet turim labai aiškiai nurodyti kodėl, kokios priežastys ir ar nebus kokių nors neigiamų pasekmių. Todėl aš prašyčiau šiandien po svarstymo pritarti, bet vis dėlto netaikyti ypatingos skubos, čia dvi dienos, ar dvi savaitės nieko nelems, tam, kad būtų bent iš dalies išlaikytas principas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai ne dvi savaitės, o visas mėnuo. Nes jeigu mes šiandien baigsim darbą neapsisprendę dėl šio įstatymo, tai jį galėsim svarstyti tiktai kovo 10 d., jeigu nesusirinksime į kokias nors neeilines sesijas.

Gerbiamieji kolegos, yra R.Melnikienės siūlymai. Bet aš, žiūrėdamas į pateiktą prie išvados pasiūlymų tekstą, suprantu, kad šie pasiūlymai buvo svarstomi komitete. Ne, čia yra nauji pasiūlymai. R.Melnikienė. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Šiuos pasiūlymus aš teikiau komitetui, komitetas jiems nepritarė. Seimo plenariniam posėdžiui aš jų nepateikiau.

PIRMININKAS. Ir nereikalaujate, kad dėl jų būtų balsuojama.

R.MELNIKIENĖ. Nereikalauju, kad dėl jų būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Ačiū. Nes šiaip jūs galėtumėte to reikalauti pagal naują Seimo statutą. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume baigti svarstymo procedūrą? E.Kunevičienė. Atsiprašau.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ta pataisa skubos tvarka daroma ne dėl to, kad čia pavėlavo ar Finansų ministerija, ar komitetas. Kaimo reikalų komitetas jau anksčiau apie tai kalbėjo, paskui ponas A.Vidžiūnas, grįžęs po susitikimų su ūkininkais, su bendrovių darbuotojais, tą prašė skubiai padaryti. Tą pataisą inicijavo ponas Alg.Butkevičius, susitikęs su bendrovių darbuotojais tikrai išsiaiškinęs realiai problemą. Todėl jis parengė tą pataisą, kad jinai būtų skubiai priimta, kad būtų nuraminti žmonės. Jokios žalos ji padaryti negali, nes mokesčiai skaičiuojami augančia tvarka nuo metų pradžios. Ir jeigu per metus tos sumos atsiranda, tai visas šitas reguliuojasi. Todėl kalbėti apie to įstatymo galiojimą atbuline data čia negalima, nes ji nebus taikoma, jeigu ten pernai ar užpernai buvo, nes ir to įstatymo nebuvo pereitais metais. Ji galios šiais metais. Todėl aš prašyčiau pono S.Pečeliūno neprieštarauti ir prisidėti prie visų, kartu balsuoti už šio įstatymo priėmimą skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ypatingos skubos tvarka jau yra nuspręsta Seimo. Seimas negali to pakeisti. Tai buvo padaryta antradienį. Gerbiamieji kolegos, žiūriu į laikrodį ir matau dar tris Seimo narius, norinčius kalbėti dėl šio įstatymo priėmimo. Ar yra tarp jūsų kas nors, kas prieštarautų šiam įstatymo projektui? Nėra. Aš žiūriu į poną M.Pronckų, nėra. Nes kitokiu atveju mes turėtume daryti pertrauką ir atidėti po pietų balsavimą. Jeigu nėra, tokiu atveju registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, nes kai kas gal neišgirdo, kad 11.30 val. pradedam balsavimą, mes tuoj pat balsuojame dėl šio įstatymo ir pradedame slaptą balsavimą apačioje. Prašom registruotis ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Šio įstatymo Nr.P-1622(3).

Užsiregistravo 103 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Balsuojam kompiuteriu. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už balsavo 96, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi vienbalsiai Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka. Kadangi mes šiek tiek pavėlavom, tai gal pratęskim ir pertrauką iki 12.05 val. Ir dabar iš karto pradedam balsavimą dėl Konstitucinio Teismo teisėjų ir dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Balsavimas slaptas. Balsavimas vyksta pirmajame Seimo rūmų aukšte ir balsuojame iki 12.05 valandos. Po to K.Lapinsko skyrimas valstybės kontrolieriumi. Replika. A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš ne repliką. Aš norėjau pateikti informaciją, kol dar visi buvo Seimo salėje. Norėjau pranešti, kaip čia buvo kalbėta, kad dėl 1949 metų partizanų vadų deklaracijos rytoj Radviliškyje vyksta minėjimas. Nacionalinio saugumo komitetas yra užsakytas automobilį. Jeigu kas norėtų važiuoti, prašom pranešti. Minėjimo pagrindinės koordinatės tokios: 10 val. – Šventos mišios, 11 val. – Radviliškio kapinėse partizanų karių kapų pagerbimas, 12 val. – Kultūros namuose minėjimas. Norintieji aplankyti Minaičių kaimą, kur vyko partizanų vadų suvažiavimas, kur buvo pasirašyta deklaracija, turi atvykti į Šeduvos seniūniją ne vėliau kaip 8 val. ryto, iš ten bus važiuojama į Minaičių kaimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, taigi pertrauka balsavimui.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Tačiau balsavimas dar nebaigtas. Todėl siūlome dar 10 minučių pratęsti pertrauką. Niekas neprieštarauja? Ne. Taigi pertrauka iki 12.15 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar jau iš tikrųjų tęsiame mūsų darbą. Skelbiu slapto balsavimo dėl Konstitucinio Teismo teisėjų ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo procedūrą baigtą. Dabar balsų skaičiavimo komisija turbūt pradės skaičiuoti balsus arba tai darys šiek tiek vėliau, nes bus daug svarbių balsavimų. Dabar prašau Seimo narius rinktis į posėdžių salę. Mes pradedame svarstyti kitus darbotvarkės klausimus. Kaip jūs prisimenate, mūsų laukia dar sprendimas dėl valstybės kontrolieriaus paskyrimo ir dėl Seimo kontrolierių paskyrimo. Taigi turėsime dar balsavimų ir jau esame dėl vienos procedūros tikrai susitarę, t.y. dėl valstybės kontrolieriaus, dėl jo balsuosime slaptai.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektas Nr.P-1586 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dar sykį raginu visus rinktis į posėdžių salę ir nieko nelaukdami pradedame trečiąjį darbotvarkės klausimą, t.y. Seimo nutarimo “Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektą (registracijos Nr.P-1586). Taip pat svarstymas ir priėmimas. Procedūra, kaip jau minėjau, yra lygiai tokia pati, kaip ir svarstant Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras bei Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, t.y. iš pradžių kalbės frakcijų ir komitetų atstovai, vėliau bendra diskusija, kurios pabaigoje kalbės kandidatą teikiantis asmuo, šiuo atveju Prezidento patarėjas-referentas ponas A.Abramavičius, ir pats kandidatas. Tada jau apsispręsime dėl balsavimo procedūrų. Ar iš karto, ar vėliau balsuojam, tą nutarsime bendru sutarimu.

Dabar, gerbiamieji kolegos, pradedame svarstymo procedūrą ir pirmasis kalbės frakcijos vardu Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, garbingasis pretendente, mūsų frakcija dar kartą nagrinėjo šitą klausimą, nagrinėjo, galima sakyti, šiek tiek plačiau, atsižvelgdama į tas nuomones, kurios buvo dėstomos čia, posėdžių salėje, kurios buvo spaudoje, ir vis tiek LDDP frakcijos nuomonė liko ta pati. Mūsų frakcijos nariai vieningai mano, kad gerbiamasis K.Lapinskas yra tinkamas kandidatas į šį labai svarbų valstybės postą, į valstybės kontrolieriaus postą. Pretendentas tikrai turi tuos reikalingus parametrus, tuos kvalifikacinius reikalavimus atitinkančias savo savybes, ir profesines, ir moralines, ir kitokias, todėl manytume, kad jis tikrai ir pagal išsilavinimą, ir pagal pasirengimą, ir pagal savo nusistatymą tinka užimti šitas pareigas. Mes manome, kad jis tikrai galės, vadovaudamas šitai institucijai, jeigu Seimas bus maloningas jo kandidatūrai, padėti jai žengti aiškiai žingsnį į priekį, sakyčiau, sustiprinant Valstybės kontrolės vaidmenį mūsų gyvenime. Apie šituos dalykus, kaip, manau, kolegos prisimena, pretendentas jau minimum du kartus kalbėjo pats iš šios tribūnos ir buvo mums malonu stebėti, kad antrą kartą ar trečią kartą kalbėdamas jis jau iš esmės pateikė tam tikrą programą, pagal kurią reikėtų dirbti, jeigu jis būtų patvirtintas. Taigi jis jau akumuliavo ir papildomų idėjų, ir papildomų žinių, ir tų pasiūlymų, kurie buvo išdėstyti. Juos apibendrino ir pateikė kaip galimą savo veikimo programą.

Taigi aš dar kartą ir asmeniškai, ir savo frakcijos vardu agituoju kolegas paremti šitą kandidatūrą. Manau, tikrai neapsiriksime, ir aš labai nuoširdžiai kreipiuosi į kolegas ir bičiulius konservatorius: palaikykite šitą kandidatūrą, tikrai bus geriau ir jums, ir Lietuvai, o ne tik mums. Tai yra visiems bus geriau, kadangi ateis nepriklausomas, tvirtas žmogus. Negi jūs nenorite, kad būtų rimtai kontroliuojami jūsų pačių darbai? Manau, kad jūs kaip tik labai norite, kad būtų tinkamai kontroliuojami jūsų Vyriausybės, jūsų ministerijų, jūsų žinybų darbai. Ir tai vėlgi bus naudinga visiems mums. Manau, tikrai reikia palaikyti šitą kandidatūrą ir, mieli kolegos konservatoriai, paremkite savo pačių ir visos Lietuvos labui.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti K.Prunskienę frakcijos vardu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, na, turbūt šiandien kalbantys jau esame išreiškę savo nuomonę ir iš tribūnos pirmą kartą svarstant kandidatūrą ir balsuodami, tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kodėl aš palaikau ir mano kolegos taip pat palaiko K.Lapinsko kandidatūrą.

Pirmiausia noriu akcentuoti neabejotiną jo kaip teisininko kompetenciją ir ilgametę darbo patirtį įvairiose svarbiose pozicijose, jo atsakomybės jausmą, įrodytą jo veikloje, principingumą ir daugelį kitų gerų požymių, kurie labai svarbūs, einant valstybės kontrolieriaus pareigas. Aš nenorėčiau gąsdinti, kaip tik ką kalbėjęs kolega Č.Juršėnas, Konservatorių ar kokios kitos partijos, kuri galėtų būti kitos kadencijos valdanti partija, kokia nors ypatinga kontrole. Aš manau, čia kur kas svarbiau pabrėžti tai, kad nėra abejonių, kad valstybės kontrolieriumi tapęs K.Lapinskas bus principingas ir objektyvus. Manau, kad tai visiems yra svarbu: tiems, kurie šiandien yra valdžioje, ir tiems, kurie galbūt po ateinančių rinkimų į ją ateis. Todėl tas susitarimas turbūt būtų visiems labai svarbus ir prasmingas. Norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad praeitą kartą mūsų balsai pasiskirstė beveik po lygiai.

Vadinasi, čia labai aiškios balsų už ir prieš persvaros nėra. Betgi kandidatą pristato, teikia mūsų gerbiamas Prezidentas ir būtent tai poziciją už gerokai sustiprina. Tai esminis momentas, todėl kad neatsirastų tam tikrų nesusipratimų tarp Ekscelencijos Prezidento ir Seimo, aš siūlyčiau, kad tie, kurie praeitą kartą balsavo prieš (prieš reiškia ir prieš Prezidento siūlomą kandidatą), šiandien prisidėtų prie kitos pusės, kuri balsavo už. Tikiuosi, kad mes tokį bendrą sutarimą, kuris reikštų ir didesnę mūsų, kaip valdžios institucijų, bendro darbo konsolidaciją, šiandien pasieksime. Aš šito linkiu visiems. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu, kas kalbės Centro frakcijos vardu. E.Bičkauskas. Prašom. Ir socialdemokratai…

E.BIČKAUSKAS. Aš kalbėsiu labai trumpai, nemanau, kad reikia vėl pilstyti iš tuščio į kiaurą, nes visi savo nuomones seniai išsakę. Esu įsitikinęs, kad visi čia susirinkę turi savo poziciją, taigi tai būtų tik tuščias laiko gaišimas. Centro frakcija savo nuomonės nepakeitė ir pritars pono K.Lapinsko kandidatūrai. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Socialdemokratų frakcija. Kalbės A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pretendente! Mūsų frakcija pakartotinai išanalizavo ir visų oponentų abejones. Mes turime pasakyti, kad mūsų nuomonė nepasikeitė, mes vertiname K.Lapinską kaip gerą teisininką, labai kvalifikuotą teisininką, ko, beje, neneigia nė viena frakcija. Mes jį vertiname kaip principingą žmonų, kuris nepavaldus jokiems politiniams vėjams. Man regis, kad tuo turi būti suinteresuotos ne tik opozicinės frakcijos, bet, svarbiausiai, turi būti suinteresuota pati valdančioji koalicija, kad kontrolieriaus sprendimai būtų nepavaldūs jokiems politiniams nurodymams arba simpatijoms. Aš tikiu, kad ir konservatoriai, ir krikščionys demokratai, kurie iš dalies abejojo… Krikščionys demokratai mažai, atsiprašau, atsiimu savo žodžius, pone Boguši. Džiaugiuosi, kad krikščionys demokratai laikosi tos pačios pozicijos. Aš kviesčiau ir konservatorius, tuos, kurie lig šiol abejojo, vis dėlto balsuoti už K.Lapinsko kandidatūrą, jeigu mes norime, kad tos kandidatūros nebūtų kaitaliojomės po kiekvienų Seimo rinkimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu… Ar Jungtinė frakcija ką nors?.. Ponas A.Vaižmužis. Prašom.

A.VAIŽMUŽIS. Jungtinė frakcija svarstė kandidatą ir vieningai pritarė, kad ponas K.Lapinskas būtų išrinktas. Mes poną K.Lapinską vertinam kaip vieną iš profesionaliausių teisininkų, kaip objektyvų, kaip principingą žmogų. Gaila, kad per ilgai užsitęsė tie visi debatai, bet tikiu, kad jis bus išrinktas. Mūsų frakcija linki jam kuo geriausios sėkmės naujame darbe. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau Konservatorių frakcijos vardu kalba S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pasidalyti keletu minčių. Kadangi frakcijos pozicija iš esmės nepasikeitė, mes išlaikom savo skeptišką požiūrį, nepaisydami to, kaip sakė Č.Juršėnas, kad kandidatas turi, pabrėžiu, reikalingus parametrus, yra dalykiškas, profesionalus teisininkas. Man atrodo, kad mūsų poziciją galėtų nusakyti objektyvios, arba dalykinės, aplinkybės, kodėl mes laikomės tokio požiūrio.

Pirma. Tarp mūsų frakcijos ir tarp pretendento yra konceptualus požiūrių skirtumas. Valstybės kontrolė yra ne tik priežiūros, kontrolės, finansinės drausmės palaikymo, arba, kitaip sakant, represinė institucija, ar iždo teismas, kaip supranta pretendentas, o ir audito, tam tikros prevencijos finansinei netvarkai, racionalaus požiūrio į valstybės turtą, biudžeto lėšų panaudojimą, formavimą arba ieškojimą tokių tendencijų institucijas. Aš šitas užuomazgas matau ir dabartiniame Valstybės kontrolės įstatyme.

11 straipsnyje rašoma: “Valstybės kontrolė, vykdydama savo funkcijas, gali įvertintini tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų veiklą taupumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu”. Kaip ir baudžiamojoje teisėje, taip ir šioje srityje turi būti formuojamas visuomenės požiūris, kad atsakomybė ir iš jos atsirandantis bausmės taikymas yra stabili, neišvengiama realybė. Tačiau prievarta ir bausmė nėra pagrindinės priemonės.

Antras dalykas, kuris mums irgi atrodo labai svarbus, galbūt net svarbesnis už pirmąjį, – tai būsimojo Seimo akto konstitucingumo ar atitikimo galiojančiam Valstybės kontrolės įstatymui problema. Konstitucijos 133 straipsnio antrojoje dalyje rašoma, kad mes turėtume skirti pretendentą penkeriems metams. Šia konstitucine nuostata niekas neabejoja. Tačiau dėl to, kad jau tokia situacija yra, kad pretendento amžius 62 metai, Seimas, jį skirdamas penkeriems metams, pažeistų Valstybės kontrolės įstatymo 20 straipsnį, nes kadencija turėtų baigtis, kai pretendentui sukaks 65 metai. Tai yra paprasta priežastis – Seimas penkeriems metams niekaip negali paskirti, nes paskirdamas penkeriems metams jis pažeistų šią įstatymo normą. Taigi arba reikėtų keisti įstatymo normą, arba reikėtų keisti Konstitucijos tam tikro straipsnio redakciją. Tai yra iš tikrųjų esminis, svarbus požymis.

Yra ir kitų subjektyvių, mažiau dalykinių čia įvardytinų momentų. Norėčiau šiek tiek įvertinti Prezidento požiūrį. Jis labai aiškiai sakė, kad “tikros, autoritetingos, griežtos Valstybės kontrolės Lietuva kol kas neturi, arba neturi šimtu procentų”. Dabartinio valstybės kontrolieriaus kadencija baigėsi pereitų metų sausio 6 dieną. Aš tai suprantu, kad šių metų dabartinio momento buvo laukta dėl to, kad baigtųsi dabartinio kandidato kadencija Konstituciniame Teisme. Prezidentas šitoje vietoje pats save apribojo, nesiūlydamas kandidato šiek tiek anksčiau, pats teigdamas, kad nėra tokios Valstybės kontrolės, kaip jis supranta, ir, deja, laukė iki šio momento, turėdamas tik vieną kandidatą. Tai yra pagrindinė problema, kodėl mes prieštaraujame Prezidentui.

Noriu atskleisti, arba paryškinti, kitų partijų nuomonę. Tą nuomonę, kuri buvo susiformavusi po kandidato pristatymo, šiandien išsakytą centro nuomonę ir tokią, kokia ji buvo išsakyta šiek tiek anksčiau Centro sąjungos narės J.Matekonienės. Šita nuomonė nėra paneigta ir šiandien, manau, ji yra galiojanti. “Valstybės kontrolė – tai Dievo valiai palikta institucija”. Toliau J.Matekonienė sako: “K.Lapinskas per prisistatymą į Seimo narių klausimą, ar jis nesirengia pertvarkyti kontrolės darbo, atsakė ne. Gerai susipažinus su šios institucijos veikla, galiu drąsiai sakyti, ten reikia ne tik revoliucinio pertvarkymo, bet ir susprogdinti ją iš vidaus.” Gerbiamoji Centro sąjunga, kokia jūsų pozicija yra? Pagal faktus ji yra tokia, kokią aš perskaičiau, kadangi ji nepaneigta, o tikroji kokia? Kokia skirta rinkėjams? Aš suprantu, kad ji šiek tiek skiriasi, dvilypė, kaip ir visada jūsų vertinimai arba veikla.

Trečias momentas tai yra pretendento požiūrio dinamika. Šiandien jis irgi buvo paminėtas kitų vertinimuose. Man asmeniškai tai kelia šiek tiek problemų, nes prisistatydamas kandidatas kalbėjo labai rezervuotai, siaurai. Gal jis taip kalbėjo todėl, kad nenorėjo atskleisti savo požiūrio. Kita vertus, galbūt šis požiūris ir nebuvo iki galo suformuotas, jį reikėjo pagal klausimus, pagal nuomones atrinkti, o paskui jau tokį aptakesnį požiūrį pateikti vertinimams.

Ir ketvirtas momentas, kurį noriu baigdamas pasakyti, tai yra politinis momentas, einantis ne iš konservatorių, o iš Prezidentūros, pabrėžiu. Manau, tai yra iš Prezidentūros einantis noras, patikrinti dabartinės daugumos tvirtumą, o galbūt suformuoti naują daugumą. Juk Prezidento institucija, komanda nėra apolitiška Centro sąjungos angažuotumu, tikslais niekas neabejoja. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos… Dėl vedimo? Replika? E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Galbūt posėdžio pirmininkas mažiau kalbėtų su kancleriu ir sudrausmintų savo partijos kolegas. Tikiuosi arba manau, kad reikia suprasti, jog ponas S.Kaktys dabar kalbėjo Konservatorių partijos vardu.

PIRMININKAS. Frakcijos.

E.BIČKAUSKAS. Konservatorių frakcijos vardu. Tokiu atveju jam ir partijai turbūt reikėtų būti kur kas korektiškesniems kitų partijų atžvilgiu. Dėkui.

PIRMININKAS. Jūs galite tą išsiaiškinti. Aš, deja, neturiu įgaliojimų. Gerbiamieji kolegos, toliau kalbės A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Gaila, kad šis ne pirmo svarbumo klausimas buvo pasirinktas išsiaiškinti jėgų santykį tarp Prezidentūros ir Seimo. Prezidentas pasielgė nevykusiai ir nepagarbiai Seimo atžvilgiu, stačiakaktiškai antrą kartą bandydamas tą pačią kandidatūrą vėl siūlyti.

Manau, šiandien pavyks patvirtinti, kad Lietuva yra parlamentinė prezidentinė respublika, bet ne atvirkščiai.

Keletą žodžių dėl Krikščionių demokratų partijos pozicijos. Kaip žinote, valdyba nutarė rekomenduoti paremti K.Lapinsko kandidatūrą. Noriu priminti, kad valdybos rekomendacija frakcijai nėra būtina. Į ją galima atsižvelgti, bet galima ir neatsižvelgti. Todėl kreipiuosi į savo frakcijos narius. Noriu paskaityti porą laiškų, kurie ateina iš provincijos, iš bažnytkaimių. Štai gauta iš Kėdainių su antspaudu ir parašais.

“Paaiškėjus, kad LDDP rengiasi antrą kartą palaikyti K.Lapinsko kandidatūrą, mes labai prieštaraujame ir prašome frakcijos narius to nedaryti”.

Kitas laiškas Krikščionių demokratų partijos Seimo nariams. “Tamstos sudarote koaliciją su Konservatorių partija, o skelbiate, kad balsuosite dėl Seimo kontrolieriaus kartu su LDDP. Pagalvokite, ką jūs darote!”

Taip jau buvo padarę pažangiečiai, kurie nuėjo į istorijos šiukšlyną. Gerai supraskite, kad komunizmo lozungas buvo ir tebėra “Skaldyk ir valdyk”. Žmonės rašo taip, kaip išmano, gal nelabai gudriai, gal čia galima pakikenti. Bet žinau viena, kad bažnytkaimių žmonėms, kurie yra pagrindiniai Krikščionių demokratų partijos rėmėjai, reikės atsakyti.

PIRMININKAS. F.Palubinskas. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau replikas pasilikti pietų metui. Tų, kurie sėdi salėje, tarp jų ir J.Karoso prašyčiau iš tikrųjų replikas pasaugoti, palaikyti. Svarstome svarbų klausimą. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad Valstybės kontrolės vadovas turėtų būti asmuo, kuris turi koncepcinį mąstymą, kurio iki šiol vis dėlto trūko. Asmuo, kuris užsiima prevenciniu darbu, ne vien tiktai konstatuoja po fakto, kad kas nors bloga jau įvyko. Man atrodo, kad šis vadovas taip pat savo darbe turėtų būti nepriklausomas ir vadovautis tik įstatymais ir faktais.

Išgirdęs poną K.Lapinską, kurio anksčiau turbūt nesu matęs ir nebuvau susipažinęs, priėjau prie nuomonės, kad jis turi koncepcinį mąstymą. Jis pasisako ir už prevencinį darbą. Jis sakė, kad bus nepriklausomas ir vadovausis tik įstatymais ir faktais.

Taip pat iš kai kurių Seimo narių ir iš visuomenės buvo užuomina, kad lyg ir K.Lapinskas balsavo prieš sovietinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. Aš esu žmogus, kuris mėgsta patikrinti faktus. Lietuvos Respublikos Seimo stenogramų 56 tome radau štai ką parašyta. Vardinio balsavimo sąrašas. “Balsuota dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl referendumo paskelbimo piliečių valiai pareikšti dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo”. K.Lapinskas balsavo už. Ir aš balsuosiu už K.Lapinską. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Medalinską.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šiandien diskutuojame dėl klausimo, ką skirti valstybės kontrolieriumi. Tačiau, mano manymu, jeigu mes svarstytume tiktai klausimą, ką skirti valstybės kontrolieriumi, sprendimas pono K.Lapinsko atžvilgiu būtų daug palankesnis. Šiandien mes svarstome kitą klausimą, t.y. kas ką įveiks: Seimo dauguma Prezidentūrą ar Prezidentūra Seimą. Šitam kontekste pateiktas klausimas man visiškai nepatinka.

Manyčiau, jog nederėtų kvalifikaciją, gerą kvalifikaciją, aukščiausio lygio kvalifikaciją, kuria, manau, neabejojame, turintį gerą, dorą žmogų statyti į tokią situaciją, kai jis tampa politinio futbolo objektu. Gal tai yra politikos neišvengiamybė, tačiau siūlyčiau pirmiausia atsižvelgti į šio žmogaus kvalifikaciją.

Norėčiau priminti tuos argumentus, kuriuos sakiau, kuriuos mes, Liberalų sąjunga, svarstėme. Pirmiausia tai, jog ponas K.Lapinskas yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkas Lietuvoje. Tokių teisininkų tikrai yra nedaug, taip pat jis žino kontrolės situaciją. Galima kalbėti apie tai, kad gali būti tandemas: jo pavaduotojas, pirmasis pavaduotojas, žmogus, kuris išmanytų ekonomiką. Būtent toks tandemas galėtų vadovauti kontrolei. Manau, kad visos politinės partijos turėtų pasisakyti už maksimaliai nepriklausomą žmogų.

Manau tai, ką mes kalbame apie istorinę atmintį, kas, iš kur ir kada balsavo arba kas kokioj pozicijoj stovėjo prieš penkerius metus, prieš ketverius metus, tai yra visiškai nepagrįsta argumentacija. Mes kalbėkime ne apie praeitį, o kalbėkime apie ateitį. Mes manome, jog šis žmogus yra nusipelnęs to, kad politinį gyvenimą tęstų ta linkme, kad jo vardas nebūtų suterštas ir kad žmogus galėtų pakankamai oriai žiūrėti visiems mums į akis. Tikiu balsavimo, kuris įvyko dabar dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, rezultatais. Tikiu, kad LDDP įsiklausė į argumentus ir įvertino, jog ponas S.Stačiokas yra ne tik konservatorius, bet taip pat geras specialistas, t.y. geras konstitucinės teisės specialistas. Tikiu, kad konservatoriai, įsiklausė į argumentus ir išgirdo, kad E.Kūris yra ne tik nepriklausomas žmogus, bet pirma geras specialistas. Aš tikiu, kad bus tokie rezultatai. Labai norėčiau tikėti, kad balsavimas dėl K.Lapinsko irgi parodys, kad mes pirmiausia kreipiame dėmesį į žmogaus kvalifikaciją, o kitas dalykas – subjektyvus vertinimas, kaip jis galėtų atrodyti viename ar kitame poste. Kviečiu jus balsuoti už K.Lapinską. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu P.Gylį.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tai politinės kovos objektas, susidūrė dvi nuomonės, ir politikoje daugiapartinėje sistemoje – tai visiškai normalus dalykas.

Klausimas, kaip yra pateikiami argumentai ir kokie jie yra? Ar negalioja dvigubų standartų principas? Pradėsiu nuo amžiaus. Mes turėjome keletą sprendimų dėl Muitinės departamento. Kalbam apie kariuomenės vadą. Ten amžiaus kriterijai irgi yra, bet apie juos šiuo atveju nekalbam. Kalbama taip pat apie dvi koncepcijas, kurios iš tikrųjų yra Europoje: apie represinį Valstybės kontrolės pobūdį, taip pat patariamąjį, nurodomąjį Valstybės kontrolės pobūdį. Įvairiose Europos šalyse veikia įvairios sistemos. Taigi galima drąsiai sakyti, kad mes laikysimės europinės praktikos, jeigu mūsų situacijoje taikysime kiek griežtesnį požiūrį į tai, kas vyksta Lietuvoje, taikydami ir tam tikras represines poveikio priemones. Aš manau, kad jeigu iš tikrųjų visi Lietuvos politikai nori, kad Valstybės kontrolė kontroliuotų, tai šiandien bent nematyti kitos kandidatūros mūsų horizonte, kuri taip tiktų šitai valstybės kontrolieriaus pozicijai. Todėl mūsų frakcija yra pasiryžusi laikytis tos nuomonės, kurios laikėsi iki šiol, – balsuoti už K.Lapinsko kandidatūrą.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Matulą.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nesiplėsiu argumentuodamas, ar tinkamas šis kandidatas, ar ne. Mane labai nustebino vienas dalykas. Aš stebėjau televizijos laidą “Raudonoji linija”, ir gerbiamasis pretendentas leido sau tos laidos metu ne kartą pasakyti, kad neva konservatoriams reikalingas jų šališkas Seimo kontrolierius. Tas kalbas aš laikau kaip pasinaudojimą dideliu Prezidento autoritetu, spaudimą naudojantis visuomenės nuomone, įtakos darymą balsavimo rezultatams, todėl drįstu teigti, kad pirmojo neutralumo egzamino, kai skyrimo procedūros metu išsakomos nuomonės, gerbiamasis K.Lapinskas vis dėlto neišlaikė.

PIRMININKAS. Kviečiu L.Andrikienę.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, atėjau į šią tribūną norėdama paremti K.Lapinsko kandidatūrą Valstybės kontrolieriaus vietai užimti. Pažymėsiu, kad su K.Lapinsku teko dirbti Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime, ir po tų kelerių metų, kuomet teko dirbti tikrai kitokiomis sąlygomis, daug sunkesnėmis nei dabar, K.Lapinskas atsiskleidė kaip principingas teisininkas ir žmogus, kurio, liaudiškai tariant, nepastumdysi. Jis yra geras savo dalyko specialistas, valstybinės ir konstitucinės teisės žinovas, kuriam lygių Lietuvoje surasti ne taip lengva. Nemanau, kad valstybės kontrolierius turi būti ekonomistas, buhalteris ar auditorius. Mano giliu įsitikinimu, kaip tik teisininkas turi stovėti Valstybės kontrolės priekyje, nes Valstybės kontrolės pareigūnų atlikti tyrimai ir išvados visų pirma turi remtis galiojančiais įstatymais. Turiu galvoje tai, kad išvados juridine prasme turi būti tikslios ir neginčijamos. Kaip tik šia prasme dėl K.Lapinsko kompetencijos ir principingumo neturiu jokių abejonių. Todėl visus Kovo 11-osios Akto signatarus, šiandien dalyvausiančius balsavime, neatsižvelgiant į tai, kas kokiai frakcijai šiandien priklauso, kviečiu paremti K.Lapinsko kandidatūrą. Ir dar pridursiu, jog man gėda dėl to straipsnio, kurio kopijos vakar buvo išplatintos Seimo nariams, neva K.Lapinskas nebalsavo už okupacinės kariuomenės išvedimą. Jis balsavo už okupacinės kariuomenės išvedimą, o susilaikė dėl kito balsavimo – dėl to, kad du referendumai būtų sujungti ir vyktų vieną dieną. Bet tai jau kita istorija ir kitas klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi baigiam diskusiją dėl K.Lapinsko skyrimo valstybės kontrolieriumi. Dabar kviečiu Prezidento atstovą A.Abramavičių tarti baigiamąjį žodį.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Visų pirma Respublikos Prezidento vardu aš norėčiau padėkoti jums visiems už pasakytus pasiūlymus, mintis. Taip pat norėčiau dar kartą labai trumpai akcentuoti, kad, Respublikos Prezidento nuomone, K.Lapinskas yra aukštos kvalifikacijos teisininkas ir būtent tas žmogus, kuris galėtų tinkamai vadovauti Valstybės kontrolei.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą kviečiu jus balsuoti už Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamą kandidatą į valstybės kontrolieriaus postą, t.y. už poną K.Lapinską.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Lapinską tarti baigiamąjį žodį.

K.LAPINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vykdydamas Seimo statute numatytą pretendento į atsakingas valstybines pareigas prievolę kalbėti, jaučiu tam tikrų nepatogumų pirmiausia todėl, kad tuo pačiu klausimu kalbu jau nebe pirmą kartą. Antra. Žinau, kad frakcijos yra apsisprendusios. Juolab kad tos pozicijos jau beveik mėnuo kaip buvo išsakytos ir iš esmės nelabai kinta. Todėl neturiu didelių iliuzijų, kad mano žodžiai galėtų daug ką pakeisti. Taigi vykdydamas Seimo statute numatytą pretendentui pareigą kalbėti, daugiau dėmesio skirsiu tiems argumentams ar kritikai, kurie buvo pareikšti mano personos atžvilgiu. Šiuo atveju problema yra su viena, tačiau valdančiąja Konservatorių frakcija, pasisakančia prieš mano kandidatūrą. Todėl jaučiu pareigą prieš balsavimą tęsti polemiką daugiausia su šios frakcijos nariais, pareiškusiais man tam tikrų priekaištų.

Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną įdomią tendenciją. Konkretūs priekaištai kandidatui kito, t.y. vienus keitė kiti, nors galutinė išvada buvo ta pati: ši kandidatūra yra nepriimtina. Priminsiu pasakytus pagrindinius priekaištus, t.y. tariamus kandidatų trūkumus. Prasidėjo, atrodo, nuo to, kad netinkama kandidato kvalifikacija, t.y. šioms pareigoms nepakanka teisinio išsilavinimo, o būtinas ekonominis išsilavinimas ir net auditoriaus kvalifikacija. Kai buvo kontraargumentuota, kad tokie reikalavimai yra neįstatymiški, nes įstatymas numato alternatyvą – arba aukštasis teisinis, arba aukštasis ekonominis išsilavinimas, – pradėta ieškoti kitų trūkumų. Atrodo, dar prieš pirmąjį balsavimą Seime buvo pareikšta, kad kandidatas turi labai menką supratimą apie valstybės kontrolę, neturi šios sistemos pertvarkymo programos. Kai kandidatas priminė, kad jis dar 1990 m. dalyvavo kuriant šią sistemą ir rengiant pirmąjį Valstybės kontrolės įstatymą, kai pateikė konkrečią šios institucijos pertvarkymo programą, šis priekaištas buvo tuoj pat užmirštas, o vietoj jo iškeltas naujas trūkumas – kandidato amžius. Įrodžius, kad toks priekaištas nėra konstitucinis, nes Konstitucija to nereikalauja, be to, dabartinis kandidato amžius neprieštarauja ir įstatymui, atsirado naujas motyvas – skiriasi frakcijos ir kandidato požiūriai į valstybės kontrolę, nesutampa jos pertvarkymo koncepcijos. Neginčiju, kad tai jau rimta dalykinė kalba. Tuo pasakoma, kad Seimas turi savo valstybės kontrolės pertvarkymo viziją. Kartu pripažįstama, kad šios institucijos pertvarkymo koncepciją turi pretendentas į valstybės kontrolierius. Ar tai blogai? Ar tai yra neišsprendžiama problema, jeigu iš karto daroma išvada, kad štai dėl šių priežasčių pretendento kandidatūra yra nepriimtina Konservatorių frakcijai?

Turiu pasakyti, kad apie Konservatorių frakcijos koncepciją išgirdau tik vasario 8 d., ir tai tik bendrais bruožais, todėl net sunku lyginti tariamus skirtumus, juo labiau dalykiškai diskutuoti nežinomais klausimais. Tačiau prisimenu frakcijoje keltą klausimą ir šiandien akcentuotą momentą, kad pretendentas nuolat kalba apie valstybės kontrolę, tuo tarpu Europos Sąjungoje orientuojamasi į audito instituciją, kurią reikėtų kurti ir Lietuvoje. Vadinasi, lyg ir keliama dilema, ar valstybės kontrolė, ar valstybės auditas. Taigi bent jau terminologijos požiūriu skirtumai akivaizdūs. Iš tiesų Konservatorių frakcijoje pretendento buvo klausiama, už kokią kontrolės formą – ar valstybės kontrolę, ar auditą jūs pasisakote. Pretendentas atvirai pirmenybę teikė valstybės kontrolei, nurodydamas, kad tokią poziciją sąlygoja Konstitucija, esamas konstitucinis šios institucijos reguliavimas. Nors pretendentas aiškino, kad ir valstybės kontrolės sąlygomis reikėtų plėtoti bei plačiau diegti audito elementus Lietuvoje, šiandien minėtus požiūrių skirtumus bandoma suabsoliutinti ir supriešinti. Todėl drįstu teigti, kad tai yra dirbtinė problema, ir štai kodėl.

Pasaulyje egzistuoja įvairios aukščiausios ekonominės kontrolės organizacinės formos. Ryškiausiai tai atsispindi atitinkamų valstybių tokių institucijų pavadinimuose. Paminėsiu kai kurias kaimynines valstybes. Lenkijoje yra Aukščiausieji kontrolės rūmai, Latvijoje ir Estijoje – Valstybės kontrolė, Vengrijoje – Valstybės auditas, Rumunijoje ir Slovėnijoje – Audito teismas ir t.t. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Europos valstybėse gana plačiai paplitę audito teismai. Egzistuoja net Europos audito teismų organizacija, nors Lietuvoje buvo abejojama, ar apskritai teisininkui vieta kontrolės sistemoje.

Apibendrindamas turėčiau pasakyti, kad audito sąvoka šiandien vartojama dažniausiai bendrąja prasme, t.y. kaip jungianti įvairias ekonomines-finansines kontrolės organizacines formas. Tą patvirtina ir tokie faktai kaip INTOSAI bei EUROSAI. Tai tyra tarptautinės kontrolės organizacijos, kurių narė yra ir Lietuvos valstybės kontrolė. Beje, INTOSAI pažodžiui išvertus reiškia “Tarptautinė aukščiausių audito institucijų organizacija”, nors lietuvių kalboje dažniau sutinkamas modifikuotas pavadinimas – “Tarptautinė aukščiausių kontrolės institucijų organizacija”.

Reikėtų pažymėti ir tai, kad dar 1992 metais INTOSAI XIV kongrese buvo patvirtinti vadinamieji INTOSAI audito standartai (jie buvo papildyti 1995 metais), nustatantys pagrindinius audito principus bei taisykles. Šis rekomendacinis dokumentas 1998 m. yra išverstas į lietuvių kalbą ir išleistas lietuvių kalba (vertė ponas V.Kundrotas). Taigi šis dokumentas žinomas ir Lietuvos valstybės kontrolės darbuotojams, prieinamas ir kitiems besidomintiems auditu asmenims. Vien jau dėl to negalima sakyti, kad auditas yra naujas ir Lietuvoje nežinomas dalykas. Lygiai taip pat klaidinga manyti, kad aukščiausiosios ekonominės institucijos iškabos pakeitimas padės išspęsti visas su valstybės turto apsauga ir efektyviu biudžeto lėšų naudojimu susijusias problemas. Tai daug sudėtingesni uždaviniai, kurių sprendimo galimus variantus aš jau turėjau progos dėstyti anksčiau, todėl šiandien nenoriu kartoti.

Baigdamas norėčiau grįžti prie to, nuo ko pradėjau, – dėl pretendento savybių vertinimo. Pasakysiu tiesiai – išsakyta kritika ar tariami trūkumai manęs neįtikino. Panašu į tai, kad neigiamas sprendimas dėl kandidato yra priimtas iš anksto, dar iki oficialaus svarstymo pradžios, o po to jau buvo bandoma ieškoti vienų ar kitų kandidato trūkumų, kad būtų galima formaliai motyvuoti žinomą sprendimą. Todėl kas gali paneigti prielaidą, kad kandidatui į nepriklausomos ir depolitizuotos institucijos vadovus keliami tam tikri politiniai reikalavimai? Tokią prielaidą bent jau iš dalies patvirtina ir toks faktas, jog šiomis dienomis Seimo nariams buvo platinama informacija, kad pretendentas, t.y. K.Lapinskas, būdamas Atkuriamojo Seimo nariu, 1992 m. viduryje balsavo prieš tai, kad iš Lietuvos būtų išvesta okupacinė kariuomenė. Toks klausimas man buvo, beje, užduotas ir Konservatorių frakcijoje. Atsakydamas į jį aš paaiškinau, kad tai yra dezinformacija, nes būtent taip turi būti vertinama ištraukta iš bendro konteksto informacija.

O faktai yra tokie. Dėl sovietų kariuomenės išvedimo buvo balsuojama du kartus. Pirmą kartą buvo siūloma surengti bendrą referendumą dviem klausimams išspręsti: pirma, dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos ir, antra, dėl Prezidento institucijos atkūrimo Lietuvoje. Kaip ir didžioji dauguma atkuriamojo Seimo deputatų, aš neparėmiau šio siūlymo surengti referendumą šiems dviem klausimams spręsti, t.y. pasisakiau už tai, kad šiais labai svarbiais klausimais būtų surengti atskiri referendumai. Kaip žinote, netrukus Atkuriamasis Seimas ir priėmė tokius nutarimus. Nežinantiems ar abejojantiems priminsiu, kad to lemiamo antrojo balsavimo metu aš balsavau už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Tokia yra istorinė tiesa. Apgailestauju, kad esu priverstas apie tai kalbėti. Tačiau kai bandoma tiesą iškreipti, o Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo signatarą vaizduoti valstybės priešu, tylėti yra neįmanoma.

Baigdamas noriu padėkoti Jo Ekscelencijai valstybės Prezidentui už pareikštą pasitikėjimą man, visiems Seimo nariams, dalyvaujantiems svarstant mano kandidatūrą, ypač palaikantiems mano kandidatūrą. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, mano pirmininkavimas, tikiuosi, nebus ilgas. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektą, dėl kurio mes paskui balsuosime ir kuris, A.Kubiliaus siūlymu, galbūt įgaus kitą juridinės technikos požymį. Taigi A.Kubilius yra pateikęs redakcinių siūlymų dėl šito nutarimo projekto ir aš jam dabar suteikiu žodį. Kolegos, būkit dėmesingi.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau siūlyti pataisyti Seimo nutarimo projektą, kurį šį kartą teikia ne kas nors iš Seimo, turbūt todėl ir yra kai kurių netikslumų. Visų pirma norėčiau pasiūlyti, kad šis nutarimas būtų analogiškas mūsų tik ką svarstytam nutarimui dėl, sakysim, Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo. Aš manau, kad iš tikrųjų būtų nekorektiška rašyti, jog valstybės kontrolierius yra skiriamas nuo kovo 22 dienos. Reikėtų rašyti taip pat, kaip ir nutarime dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, kad nutarimas įsigalioja nuo kovo 22 dienos. Taip pat norėčiau pasiūlyti įrašyti ir konstitucinę formulę, kad valstybės kontrolierius yra skiriamas penkeriems metams, kaip tai yra padaryta ir dėl Konstitucinio Teismo teisėjų. Tai nutarime dėl Konstitucinio Teismo teisėjų yra įrašyta. Taigi 1 straipsnis turėtų skambėti taip: “Skirti K.Lapinską penkeriems metams Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi”. 2 straipsnis turėtų skambėti taip: “Nutarimas įsigalioja nuo 1999 m. kovo 22 dienos”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai yra siūlymas. Ar 29 Seimo nariai paremtų tokį A.Kubiliaus norą, kad jo teikiama redakcija būtų dabar svarstoma? Ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti? (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, prašyčiau registruotis. Registruojamės ir tada sprendžiame, ar 29 Seimo nariai noriai paremia tokį siūlymą dėl nutarimo redakcijos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 124 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl to, ar svarstome A.Kubiliaus teikiamą pataisą. Kolegos, jeigu apsispręsime, kad svarstome, tada kalbėsim dėl motyvų. Kolegos, pritariantys svarstymui, balsuoja už.

Už – 65, daug daugiau negu 29. Taigi kolegos, A.Kubiliaus pataisa, kuri jums išdalyta ir dabar pateikta. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl A.Kubiliaus siūlomos redakcijos. Vienas – už, vienas – prieš. E.Bičkauskas – už.

E.BIČKAUSKAS. Atsiprašau, aš turbūt nespėjau paspausti, aš ne už. Ir pasakysiu kodėl. Nutarimo projektas vis dėlto pateiktas kartu su Prezidento dekretu ir, manau, labai nekorektiška, neatsiklausus bent Prezidento patarėjo, įgalioto atstovauti Prezidentui, nuomonės priiminėti tokį projektą. Tai paprasčiausiai nepagarba vienai iš valstybės institucijų ir kartu nepagarba sau – Seimui. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Be abejo, kad būtina pritarti pateiktom pataisom, nes, kad ir kaip būtų gaila, bet kai kurias klaidas reikia taisyti kad ir vėliau. Ir tiesiog pagarba Konstitucijai, ir pagarba tam pačiam Prezidentui reikalauja, kad visi dokumentai, teikiami Prezidento vardu Seimui, o paskui, kai Seimas juos priima, jie būtų iš tikrųjų visiškai korektiški, tvarkingi, parašyti juridine kalba ir jokiu būdu neprieštarautų Konstitucijai. Kaip žinome, opozicija labai dažnai mus skatina ir ragina, labai preciziškai žiūrėti į kiekvieną Konstitucijos raidę. Tai aš manau, kad šiuo atveju taip ir elgiamasi ir tikrai kviečiu visus balsuoti už šitą korektišką ir tvarkingą pataisymą.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėtojai dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, galbūt Prezidentūros teisininkas A.Abramavičius pasakytų savo nuomonę dėl šios siūlomos įforminimo technikos.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš, kaip sakant, esu įgaliotas pagal Statutą ir pagal Prezidento įgaliojimą tik pateikti kandidatą į valstybės kontrolieriaus pareigas. Tačiau mano, kaip teisininko, nuomone, ir dabartinis nutarimas, tiek siūlomos pataisos, jos… galėtų būti priimtas ir toks nutarimas, koks jis yra ir dabar suredaguotas. Čia nėra esminių pasiūlymų ir, man atrodo, dėl jų ginčytis nėra verta, kadangi toks nutarimas, koks jis yra… tuo labiau kad už tokį nutarimą buvo balsuojama pirmą kartą. Lygiai už tokį pat nutarimo projektą buvo balsuojama pirmą kartą ir aš nematau didelių argumentų ar motyvų keisti šitą nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, A.Kubiliaus siūlymai. Kalbų dėl motyvų būta. Prezidentūra nesako kategoriškų prieštaravimų. Kolegos, dar sykį kviečiu registruotis. Registruotis pradėjome, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 116 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, nutarimas turi du straipsnius. Aš prašyčiau balsuoti dėl A.Kubiliaus siūlomos redakcijos. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas būtų už tai, kad 1 straipsnis būtų redaguojamas A.Kubiliaus siūlomu būdu. Kolegos, pritariantys – už, nepritariantys gali balsuoti kitaip.

Už – 60, prieš – 28, susilaikė 17. 1 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume balsuoti dėl 2 straipsnio iš karto. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kolegos, kas būtų už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas tokios redakcijos, kad nutarimas įsigalioja nuo 1992 m. kovo 22 d. Pritariantys balsuojame.

Už – 61, prieš – 24, susilaikė 18. 2 straipsnis priimtas.

Tai kol kas tiek. Galutinis nutarimo tekstas gims po balsavimo. Toliau pirmininkauja A.Kubilius.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Taigi nutarimas yra pataisytas. Pataisos yra priimtos. O visas nutarimas bus arba priimtas, arba nepriimtas po to, kai mes balsuosime, kaip jau susitarėm, slaptu balsavimu. Dabar dėl balsavimo laiko. Minutėlę, aš tuoj. Susitarkim dėl balsavimo laiko. Balsų skaičiavimo komisija kategoriškai protestuoja ir nenori nutraukti savo darbo šiuo metu. Todėl siūlymas būtų, kad mes pradėtume svarstyti Seimo kontrolierių paskyrimą. O pabaigoje Seimo kontrolierių paskyrimo pažiūrėsime, ar jau balsų skaičiavimo komisija pajėgi imtis kito darbo. Jeigu tam niekas neprieštarauja, tai taip ir yra sutarta. Ir dėl balsavimo būdo. Dėl valstybės kontrolieriaus taip pat buvo sutarta, kad tai yra slaptas balsavimas. Biuletenio forma (turbūt nereikia aiškinti) yra analogiška tai formai, kurią šiandien mes naudojom. Taigi šitos procedūrinės problemos išspręstos. A.Medalinskas – repliką. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Taip, aš noriu pasveikinti poną A.Kubilių su tikrai meistrišku politiniu ėjimu. Dėl to, kad jūsų siūlymas neprieštarauja Konstitucijai. Bet kita vertus, iš tikrųjų pastebėtas labai pavėluotai, aš nežinau, kodėl per pirmąjį balsavimą nebuvo pavėluota. Aš suprantu, kad jūs tuo norite teigti, kad jeigu balsavimas bus nepalankus jūsų frakcijos pozicijai, jūs teiksite Konstituciniam Teismui šitą sprendimą. Ar ne?

PIRMININKAS. Aš negaliu nieko komentuoti. Kaip žinote, man griežtai uždrausta. Jeigu jūs norėtumėt mano komentaro, turėtumėt pakviesti A.Vidžiūną toliau pirmininkauti posėdžiui. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu aš teisingai supratau, Konservatorių frakcijai reikėjo pakeisti nutarimą kompromiso vardan, kad galėtų balsuoti už pono K.Lapinsko kandidatūrą į Valstybės kontrolieriaus pareigas. Tai aš sveikinu jūsų apsisprendimą.

PIRMININKAS. Prašom kreiptis į frakcijos seniūną A.Vidžiūną, aš neįgaliotas ką nors atsakyti.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Seimo kontrolierių skyrimo procedūra. Deja, turiu apgailestauti ir dar sykį pasakyti, kad nežinau, kada balsuosime dėl valstybės kontrolieriaus. Bet tai turi įvykti ne vėliau kaip 14.00 val.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Leonardos Kuodienės paskyrimo Seimo kontroliere” projektas Nr.P-1596. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Kęstučio Milkeraičio paskyrimo Seimo kontrolieriumi’ projektas Nr.P-1597. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Genovaitės Račinskienės paskyrimo Seimo kontroliere” projektas Nr.P-1598. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Romo Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi” projektas Nr.P-1599. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Alberto Valio paskyrimo Seimo kontrolieriumi” projektas Nr.P-1600 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, prašom neišeiti iš salės, darbas vyksta toliau. Taigi 4 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas “Dėl L.Kuodienės paskyrimo Seimo kontroliere”, registracijos Nr.P-1596, Seimo nutarimas “Dėl K.Milkeraičio paskyrimo Seimo kontroliere”, registracijos Nr.P-1597, Seimo nutarimas “Dėl G.Račinskienės paskyrimo Seimo kontroliere”, registracijos Nr.P-1598, Seimo nutarimas “Dėl R.Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi”, registracijos Nr.P-1599 ir Seimo nutarimas “Dėl A.Valio paskyrimo Seimo kontrolieriumi”, registracijos Nr.P-1600. Pradedam šią svarstymo procedūrą. Procedūra tokia pati, kaip ir iki šiol buvusi. Gerbiamieji kolegos, pradedame nuo frakcijų kalbų. P.Gylys kalbės LDDP frakcijos vardu. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš keletą metų suformuota Seimo kontrolierių institucija nuveikė nemažą darbą, patvirtindama, kad tai reikalinga institucija. Jos nevyriausybinis pobūdis buvo ypač svarbus. Iki šiol tai buvo tam tikro politinio kompromiso objektas. Manau, kad ana sudėtis iš tikrųjų rodė tam tikrą įvairių politinių jėgų toleranciją.

Šiandien pagrindinis mūsų opozicinės LDDP frakcijos rūpestis yra, kad Seimo kontrolierių institucija būtų objektyvi, reikli, įstatymų viršenybės principą realizuojanti institucija. Tam reikia, kad šalia profesinio pasirengimo, asmeninių savybių toje institucijoje dirbantys žmonės nebūtų politiškai angažuoti. Iš to, kas šiandien vyksta Seime, susidarai įspūdį, kad tai sunkiai įveikiama Lietuvos politikai problema.

Yra pateiktos penkios kandidatūros. Mūsų frakcija nuodugniai, visapusiškai jas išnagrinėjo. Vieni žmonės mums daugiau pažįstami, kiti – mažiau. Iš biografijų gali matyti, kad kai kas nėra padaręs rimtos karjeros, dirbdamas ankstesnius darbus. Kai kurie žmonės yra aiškiai politiškai angažuoti.

Aš prisimenu pono K.Milkeraičio politines publikacijas prieš keletą metų. Neseniai pavartęs 1996 m. Seimo rinkimų sąrašus, pamačiau ponios L.Kuodienės pavardę Konservatorių partijos sąrašuose. Dar viena kandidatė prisipažino, kad ją rekomendavo irgi Konservatorių partijos, tiksliau, frakcijos, narė į šitą instituciją. Štai tada ir pradedi galvoti, ar iš tikrųjų mes ieškome sutarimo, į tokią instituciją taip skirdami žmones.

Kaip ir prieš tai nagrinėtu atveju, man atrodo, taikomas politinės scholastikos principas, tai yra iškeliamas tikslas iškelti savus žmones į kontroliuojančią instituciją, o po to jau ieškoti argumentų, kad būtų galima paremti tas kandidatūras.

Dėl mano minėtų trijų pavardžių frakcijoje kilo daug abejonių ir frakcijos nariai nusprendė nebalsuoti už tas kandidatūras.

PIRMININKAS. Kviečiu S.Kaktį.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Konservatorių frakcija labai atidžiai analizavo Seimo Pirmininko pateiktas kandidatūras, nemažai praleidome laiko, kalbėdamiesi apie požiūrius, apie tai, ką Seimo kontrolieriai kaip institucija turėtų daryti. Įsitikinome, kad šiandien šitie kontrolieriai, kurie pretenduoja ir dėl kurių jūs galite išreikšti pasitikėjimą, yra kompetentingi, kvalifikuoti. Mes tikime jų požiūrių naujumu, politiniu bešališkumu. Visiškai, man atrodo, neteisingos gerbiamojo P.Gylio mintys dėl kažkokios politinės scholastikos, dėl to, kad jie yra politiškai angažuoti, ar tai, kad iki šiol buvo trapi pusiausvyra kažkokio politinio kompromiso. Kaip tik tas pabrėžimas, kad iki šiol Seimo kontrolierių dalis buvo politizuota, man atrodytų, frakcijos apsisprendimui duoda laisvę. Mes manome, kad šie kontrolieriai bus bešališki ir neturės jokio politinio angažuotumo.

Kitas dalykas. Man atrodo, jie vadovausis teisingumu, teisėtumu, asmens laisve – tomis sąvokomis, kurios yra bendražmogiškos, kurios šiandien yra vartojamos naujojoje istorijoje ir taps tarsi jų veiklos moto.

Kitas dalykas, kad Seimo kontrolieriai veiks kiek kitokioje erdvėje, t.y. erdvėje, kurioje atsiranda nauji piliečių teisių gynybos mechanizmai, t.y. administraciniai teismai, ši veikla yra pagrįsta įstatymų dvasia. Kitas dalykas, bus realizuota peticijų teisė. Yra lygios lyčių teisės ir galimybės, vadinasi, atsiras ir Seime atitinkamas kontrolierius, yra ir Vyriausybės atstovų institucija, kuri apskrityse garantuoja piliečių interesų gynybą. Seimo kontrolieriai, kaip institucija, veikdami šioje erdvėje, manau, realizuos šiai institucijai deleguotas užduotis, dirbs patikimai, užtikrintai. Todėl siūlau ir kitiems Seimo nariams palaikyti šitas teikiamas kandidatūras.

PIRMININKAS. P.Katilius – Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Prašom.

P.KATILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija svarstė šį klausimą su kandidatais ir bendrai aptarinėjo veiklą kontrolierių, kurie buvo jau pirmąją kadenciją. Tas aiškinimasis vis dėlto frakcijos nariams davė teigiamų poslinkių apsisprendimui dėl teikiamų kandidatų. Bet, kaip minėjau, jau kalbėdamas ir apie kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, tai nėra tie asmenys, kurie buvo iš anksto plačiai žinomi visuomenei, taip pat ir Krikščionių demokratų frakcijos nariams. Taigi priėmė analogišką sprendimą – pritarti, tačiau visiško aiškumo dėl kandidatų savybių neturėdama, frakcija formulavo sudėtingą teiginį – neturi pagrindo nepritarti.

Manau, kad dauguma frakcijos narių, galbūt ir visi, balsuos už pateiktus kandidatus.

PIRMININKAS. E.Zingeris komiteto vardu kalbės? Prašom. E.Zingeris kalbės Žmogaus teisių komiteto vardu.

E.ZINGERIS. Gerbiamieji kolegos, mes įdėmiai svarstėme ir buvome susitikę su siūlomais kandidatais. Su mūsų komitetu gal ne skyrimo procedūra, bet tolesnio darbo procedūra yra susijusi. Mūsų specializacija yra tokia, kad mes įdėmiai išklausėme kontrolierių ataskaitas, mes ilgai ir įdėmiai kalbėjome su kiekvienu iš jų. Iš esmės komiteto nuostata dėl siūlomų žmonių buvo teigiama. Tai tiek. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Karosą.

J.KAROSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi daug kalbėta ir daug kalbėta apie depolitizuotą valstybės institucijų kūrimą, noriu atkreipti dėmesį į vieną pakankamai įdomią aplinkybę, mano galva, kuri dar nebuvo pastebėta.

Būtent siūlomame Seimo kontrolierių sąraše tie žmonės, kurių politinė orientacija labai aiškiai buvo išreikšta iki šiol, siūlomi skirti kontroliuoti valstybės valdžios institucijas.

O tie žmonės, kurie yra aiškiai nešališki, siūlomi kontroliuoti savivaldybių institucijas. Iš to laimima ir dabar, ir ateityje. Būtent dabartinėje situacijoje jie, aiškiai politizuoti žmonės, bus pakankamai švelnūs valstybinės valdžios institucijų atžvilgiu ir po to, kai ta valdžia bus prarasta. Aš noriu kelti klausimą, kodėl mes šitaip elgiamės, kodėl mes sakome vieną, o darome kitą? Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi diskusija šiuo klausimu baigta. Kaip jau ir praėjusių procedūrų atveju, dabar baigiamasis žodis suteikiamas kandidatūras teikiančiam asmeniui, tai yra Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui. Po to dar kalbės visi kandidatai.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, pristatyti penki kandidatai dirbti Seimo kontrolierių pareigose jums jau pažįstami. Jūs kai kuriuos pažįstate jau gana seniai. Su visais susipažinote dabar frakcijose ir per pristatymą čia, Seime. Aš nemanau, kad turiu kalbėti apie kiekvieną atskirai, bet pasitikrinsiu dėl visa ko.

PIRMININKAS. Jūsų nuožiūra, kaip jums geriau.

V.LANDSBERGIS. Aš galbūt tiktai kai kurias pavardes paminėsiu, kalbėdamas labiau apibendrintai. Man rūpėjo, kad žmonės, kurie ateis į šias pareigas, ir atnaujintų buvusį Seimo kontrolierių korpusą. Aš laikiausi tos nuostatos, kad visi, kurie atidirbo, galima sakyti, kadenciją, yra verti pagarbos ir padėkos, tačiau tai nereiškia automatiško pareigų pratęsimo. Vieną iš buvusių Seimo kontrolierių aš pasiūliau tolesnei kadencijai, bet keturis pasiūliau naujus. Visi tie žmonės yra teisininkai, perėję įvairias teisininko profesijos atšakas, jas patyrę, ypač tai galiu pasakyti apie ponią L.Kuodienę, poną K.Milkeraitį, ponią G.Račinskienę. Jie turi įvairią patirtį.

Žinau, kad kairioji pusė, ypač LDDP, labai nusiteikusi prieš K.Milkeraitį, kuris yra nepartinis. Tačiau jis yra dirbęs Generalinėje prokuratūroje ir buvo atkaklus, ir drąsus leisdamasis į pavojingas sritis, tirdamas daug kam gerai prisimintiną A.Klimaičio šnipinėjimo aferą ir korupcijos, pinigų plovimo aferą. Jis priartėjo labai arti ir turėjo rankose duomenis apie trimis raidėmis įslaptintą koncerną “AVA”. Tos raidės reiškia Algirdas, Vladimiras ir Algis. Tai buvo tam tikra pinigų plovimo mašina Hamburge, veikianti su trijų politikų palaiminimu. K.Milkeraičio darbas buvo atitinkamai įvertintas įtakingų asmenų ir partijos ir A.Klimaičio aferos byla iš jo buvo atimta. Iš pradžių suskaldyta, atimta dalimis. Žinoma, iš tos bylos nieko neišėjo, nes per aukštai buvo užčiuopta, todėl pats K.Milkeraitis turėjo išeiti iš Prokuratūros. Jis, žinoma, padarė tam tikrų pareiškimų. Jo yra, galima pasakyti, konfliktinė situacija nuo tų laikų arba tų žmonių akyse, kurie prisimena jo sąžiningą ir drąsią veiklą. Bet tai nėra trūkumas, tai yra žmogaus išbandymas. Aš pastebiu šių dienų svarstymuose labai daug demagogijos, kurios formulė yra giliai sovietinė ir bolševikinė: kas ne su mumis – tas prieš mus. Kas galvoja taip, kaip mes, tai tas – geras, neutralus, objektyvus, nešališkas, o kas turi savo kitokias pažiūras, tas jau – politizuotas, blogas, todėl tam reikia priešintis. Mes supraskime, kalbame atvirai, čia ne vaikų darželis. Kaip jau buvo kalbama anksčiau, vienas iš kalbėjusių dėl ankstesnių kandidatų pasakė labai gražiai: “Mes turime sulaukti laikų, kai pilietinis ir patriotinis nusistatymas nebus peikiamas kaip negatyvus, blogas dalykas, kaip bloga savybė valstybės darbuotojui”. Aš manau, kad tokie laikai ateis. Mes turime prie to prisidėti.

Girdėjome čia tokių keistų beveik nusišnekėjimų, kad viena kandidatė bloga, nes ją rekomendavo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai. Kitaip sakant, ne tiktai Tėvynės sąjungos nariai, bet ir frakcijos nariai yra jau tokie blogi, kad jų rekomendacija yra dėmė rekomenduojamam asmeniui. Ačiū už labai nuogą atsiskleidimą, kurį parodė kolegos iš LDDP.

Noriu atkreipti dėmesį, kad du kandidatai yra gerai pažįstami ankstesnių kadencijų parlamentarams. Vienas iš jų yra buvęs net LDDP Vyriausybės teisingumo ministru, mielieji ponai draugai, o kitas taip pat ilgai yra dirbęs čia, parlamente. Jie abu parlamentinio teisinio darbo specialistai. Man atrodo, tas laikinai pabuvęs ministru daug blogo gal ir nepadarė, nors jam galėjo būti liepiama. Aš prisiimu sau tam tikrą politinę atsakomybę, pakviesdamas poną A.Valį į šias pareigas, kuriose jis iki šiol dirbo kaip Seimo kontrolierius. Jis yra patyręs ir pasitikrinęs, kad tęstų šį darbą.

Jums taip pat žinomas R.Valentukevičius, kuris dirbo Seimo Priimamojo… Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Priimamojo vedėju ir dirbo čia jau prieš tai. Jis taip pat yra dalyvavęs rengiant valstybės atkūrimo dokumentus ir po to padėjęs visuose reikaluose, kai buvo piliečių priėmimo problemų. Pastaruoju metu jis dirbo Prezidentūros Priimamajame, tačiau mielai sutiko vėl ateiti čia, į Seimą.

Kviečiu visus vieningai paremti šiuos kandidatus. Kaip jūs matote, spektras yra gana platus, todėl labai prašyčiau liautis su visokiomis nerimtomis ir nesolidžiomis, Seimui nepritinkančiomis kalbomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, paskutiniai kandidatų žodžiai.

Pirmoji kalbės L.Kuodienė.

L.KUODIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu padėkoti už skirtą man dėmesį ir dalykiškus pokalbius Seimo frakcijose, Žmogaus teisių komitete. Šiuose susitikimuose buvo pasakyta įvairių pastabų ir nuomonių, į kurias aš atsižvelgčiau gerindama kontrolieriaus darbą, siekdama realių rezultatų. Dar kartą garantuoju, kad sprendimus priimčiau savarankiškai, vadovaudamasi teisėtumo, nešališkumo ir viešumo principais. Siekčiau nuosekliai, visomis teisinėmis priemonėmis šalinti pažeidimus bei priežastis. Ryžto man pakaks.

Dirbdama Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje iš arti mačiau valdininkų biurokratizmą, piktnaudžiavimus, atsirašinėjimą, nepagarbą Seimui ir bejėgius žmones, prarandančius viltį. Todėl ir sutikau, nes nenoriu likti abejinga, ir man ne tas pats, kokioje valstybėje gyvens dvi mano dukros.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K.Milkeraitį.

K.MILKERAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Dėkoju už suteiktą galimybę būti kandidatu į Seimo kontrolieriaus pareigas. Tikiu, kad naujos sudėties Seimo kontrolierių įstaiga sėkmingai vykdys įstatymais numatytas funkcijas, tarptautinių konvencijų reikalavimus. Seimo kontrolierių įstatymo aptarti kontrolierių veiklos principai, teisėtumas, nešališkumas, viešumas ir veikimo savarankiškumas yra man artimi. Jais vadovaučiausi darbe, jei būčiau paskirtas į šias pareigas. Dėkoju už galimybę pasakyti baigiamąjį žodį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G.Račinskienę.

G.RAČINSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kaip jau esu kalbėjusi iš šios tribūnos, frakcijose ir Žmogaus teisių komitete, esu teisininkė praktikė. Dėkoju susitikimo metu už pasiūlytas pastabas, pokalbius ir, manau, jeigu būčiau paskirta į šias pareigas, sugebėčiau objektyviai, kvalifikuotai ir nešališkai apginti teisėtus piliečių interesus. Įstatymų priemonėmis siekčiau efektyvaus priimtų sprendimų realizavimo, imčiausi priemonių, padedančių pašalinti piktnaudžiavimo ir biurokratizmo priežastis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Valentukevičių.

R.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už galimybę tarti baigiamąjį žodį. Ačiū visiems už pastabas, siūlymus, pageidavimus, suteiktus frakcijose, komitetuose. Dar kartą nuoširdus ačiū ir laukiu jūsų sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis A.Valys.

A.VALYS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamos Seimo narės ir gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia noriu padėkoti, kad man pasiūlyta kandidatuoti į šias pareigas, tai yra lyg ir pratęsti, nes aš neišbuvau visos pirmos kadencijos. Taip pat dėkingas Seimo nariams, kai mes buvome susitikę frakcijose. Man atrodo, tikrai buvo dalykiški pokalbiai ir bent visos frakcijos tikrai užtikrino, kad būsimiems Seimo kontrolieriams padės įgyvendinti, sakyčiau, nelengvas funkcijas, t.y. apginti žmogų, kai jis yra skriaudžiamas valdžios, pareigūnų. Ačiū visiems ir laukiu jūsų sprendimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi baigėsi svarstymo procedūra. Gerbiamieji kolegos, turime dar išspręsti kelis procedūrinius dalykus. Taigi turėtume apsispręsti dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolierių paskyrimo” balsavimo būdo. M.Briedis nori tarti žodį. Prašom.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlau taupydamas laiką balsuoti atviru balsavimu.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, siūloma balsuoti atviru balsavimu, o tai yra… Ne, mes nesutarėme, mes sutarėme dėl Valstybės kontrolieriaus. Buvo siūlymų slaptu balsavimu. Gal mes galime apsispręsti balsavimu ir… Aš dar sykį kartoju, tikrai nebuvo pritarta. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, LDDP frakcijos vardu siūlytume slaptą balsavimą ir štai dėl ko. Slaptas balsavimas buvo labai didelis demokratijos iškovojimas ir apskritai demokratiniame pasaulyje laikoma, kad būtent slaptai galima geriausiai išreikšti savo nuomonę pagal sąžinę. O Seimo nariai būtent ir turėtų balsuoti pagal sąžinę, todėl mes ir siūlome slaptą balsavimą.

PIRMININKAS. O kai atvirai balsuojate, tai ne pagal sąžinę? E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš nesakysiu nei atvirai, nei slaptai ar pagal sąžinę, tik gal ponas posėdžio pirmininkas nepatingėtų ir padarytų 5 minučių pertrauką, atsuktų stenogramą ir pasižiūrėtų, kad tas susitarimas jau įvyko, kad bus slaptas balsavimas. Taigi nėra ko čia dabar… Arba Konservatorių frakcija siūlo perbalsuoti šitą sprendimą, nes jūs pats, ne kas kitas, pasakėte, kad mes sutarėme, jog bus slaptas balsavimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau nesiginčyti. S.Pečeliūnas vienintelis siūlė visus balsavimus daryti slaptu balsavimu, aš labai aiškiai pasakiau, kad susitarėme dėl Konstitucinio ir Aukščiausiojo Teismo… Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke,

PIRMININKAS. Ne. Daugiau niekam žodžio nesuteikiu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu galima, pakartokite registraciją, mes ką tik atėjome.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos! Ačiū, gerbiamasis Mindaugai Briedi, už siūlymą. Mes nebuvome apsisprendę ir manėme, kad taip greičiau, galime sutaupyti laiko, nes kairioji pusė kategoriškai prieštaravo. Ar verta dėl to ginčytis, kolegos. Aš siūlau nebalsuoti, sutariame ir balsuojame slaptu balsavimu.

PIRMININKAS. Slaptu balsavimu. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Taigi dėl slapto balsavimo. Aš matau, kad balsų skaičiavimo komisija jau yra grįžusi iš savo pirmojo darbo ir mes galėtume tęsti slaptą balsavimą. Jeigu mes sutarėme, kad dėl Seimo kontrolierių mes taip pat slaptai balsuojame, tai biuleteniai yra tokios pačios formos, kiekviena pavardė vėl yra atskirai ir dėl to nėra turbūt jokių diskusijų. Taigi biuletenių forma yra patvirtinta. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju aš dar norėčiau, nes (matyt, po gerų penkių minučių pradėsime balsavimo procedūrą, ar biuleteniai yra padauginti, viskas gerai, pasiruošta), tai prieš tai dar keli procedūriniai dalykai. Matyt, kad 1-5 darbotvarkės klausimo mes tikrai prieš pietus nespėsime svarstyti, tai jį nukeltume į 2-3 darbotvarkės klausimo vietą, t.y. 15.45 val., jeigu niekas neprieštarauja. Tai 15.45 val. Ir rezervinis 4, dėl kurio irgi vyko diskusija, galėtų būti vietoje 2-5 ir 2-6 darbotvarkės klausimų, nes juos taip pat siūloma atidėti, nes pranešėjai šiandien negali jų pateikti. 2-5 ir 2-6, ar niekas neprieštarauja. Tada rezervinis 4 būtų vietoje 2-5 ir 2-6.

Gerbiamieji kolegos, dabar aš skelbiu pirmųjų balsavimų rezultatus. Balsų skaičiavimo protokolas dėl E.Kūrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju. Iš viso išduota biuletenių – 132, rasta biuletenių – 132, galiojančių biuletenių – 130, negaliojančių – 2. Už E.Kūrį balsavo 79 Seimo nariai, prieš balsavo 51 Seimo narys. Taigi Seimo nutarimas “Dėl E.Kūrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” priimtas. E.Kūris yra paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. (Plojimai)

Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu iš karto informuoti, kad nėra nė vieno balsavimo prieš, tai gal mes plojimus galime sukomplektuoti į pabaigą.

Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo protokolas dėl V.Sinkevičiaus skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju. Iš viso išduota biuletenių – 132, rasta biuletenių – 132, galiojančių – 131, negaliojančių – 1. Už V.Sinkevičių balsavo 124, prieš – 7. Seimo nutarimas “Dėl V.Sinkevičiaus paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” priimtas. (Plojimai)

Balsų skaičiavimo protokolas dėl S.Stačioko skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju. Iš viso išduota biuletenių – 132, rasta biuletenių – 132, galiojančių – 128, negaliojančių – 4. Už S.Stačioką balsavo 112, prieš – 16. S.Stačiokas yra paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Ir Seimo nutarimas, be abejo, taip pat yra priimtas.

Balsų skaičiavimo protokolas dėl V.Aiduko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš viso išduota biuletenių – 132, rasta biuletenių – 130, galiojančių 127, negaliojančių 3. Už V.Aiduką balsavo 96, prieš – 31. Seimo nutarimas “Dėl V.Aiduko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” yra priimtas. (Plojimai)

Balsų skaičiavimo protokolas dėl D.Ambrasienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Iš viso išduota biuletenių 132, rasta biuletenių 131, galiojančių 130, negaliojančių 1. Už D.Ambrasienę balsavo 122, prieš – 8. Seimo nutarimas “Dėl D.Ambrasienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja” yra priimtas. (Plojimai)

Balsų skaičiavimo protokolas dėl E.Bieliūno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš viso išduota biuletenių 132, rasta biuletenių 132, galiojančių 130, negaliojančių 2. Už E.Bieliūną balsavo 128, prieš – 2. Seimo nutarimas “Dėl E.Bieliūno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” yra priimtas. (Plojimai)

Balsų skaičiavimo protokolas dėl A.Driuko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš viso išduota biuletenių 132, rasta biuletenių 132, galiojančių 128, negaliojančių 4. Už A.Driuką balsavo 118, prieš – 10. Seimo nutarimas “Dėl A.Driuko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” yra priimtas. (Plojimai)

Balsų skaičiavimo protokolas dėl V.Grabinsko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš viso išduota biuletenių 132, rasta biuletenių 131, galiojančių 127, negaliojančių 4. Už V.Grabinską balsavo 103, prieš – 24. Seimo nutarimas “Dėl V.Grabinsko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” yra priimtas. (Plojimai)

Ir paskutinis balsų skaičiavimo protokolas dėl R.Urbaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Iš viso išduota biuletenių 132, rasta biuletenių 132, galiojančių 130, negaliojančių 2. Už R.Urbaitį balsavo 120, prieš balsavo 10. Seimo nutarimas “Dėl R.Urbaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” yra priimtas. (Plojimai)

Taigi, gerbiamieji kolegos, leiskit dar sykį viso Seimo vardu pasveikinti visus paskirtus teisėjus. Noriu tiktai priminti, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai šiandien 15.00 val. čia, Seimo salėje, turės prisiekti. Konstitucinio Teismo teisėjai prisieks kovo mėnesį. Ir paskutinis dalykas, prieš skelbiant pertrauką, ne pietų pertrauką, o pertrauką balsavimui, – tai Seimo Pirmininko V.Landsbergio žodis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu tiek daug gėlių, kad apdovanočiau visus šiandien mūsų paskirtus atsakingoms valstybės pareigoms. Aš tik noriu mūsų visų vardu pasveikinti vieną mūsų kolegą su labai gražia 50 metų sukaktim. Tai yra R.Kupčinskas, kuris dabar žengia į solidžių senjorų gretas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi R.Kupčinskas nori tarti žodį. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Mieli kolegos, labai ačiū už tuos nuoširdžius sveikinimus ir už tuos plojimus. Aš tikiuosi, ir ateityje skirsiu visas jėgas mūsų valstybės ir tautos reikalui. Labai ačiū už tuos sveikinimus. Nuoširdžiai dėkoju. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl procedūrų. Slapto balsavimo dėl valstybės kontrolieriaus skyrimo ir dėl Seimo kontrolierių skyrimo pradžia skelbiama 13.50 val. Balsavimas truks iki 14.30 val. Tada bus skelbiama posėdžio pabaiga, ir pietų pertrauka tęsis iki 15 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos, balsavimo laikas baigėsi ir rytinio posėdžio laikas taip pat baigėsi. Posėdis skelbiamas baigtas.