Šešiasdešimt septintasis (293) posėdis
1999 m. vasario 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Mes pradedame vasario 4 dienos, ketvirtadienio, popietinį posėdį. Registracija nėra numatyta, kaip svarbi procedūra. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, nes tikriausiai tai svarbiausias procedūrinis momentas mūsų posėdžio pradžioje. Kolegos, registruojamės ir nieko nelaukdami pradedame nagrinėti mūsų suplanuotus klausimus.

Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos sutarties dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1592 (pateikimas)

Kol kas užsiregistravo 31 Seimo narys. Pirmasis popietės klausimas – Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos sutarties dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1592. Šį projektą pateikia užsienio reikalų viceministras ponas R.Bernotas. Prašom, pone viceministre.

R.BERNOTAS. Gerbiamieji, sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Belgijos-Liuksemburgo ekonominės sąjungos dėl investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos buvo pasirašyta Briuselyje 1997 metų spalio 15 dieną. Sutartį pasirašė užsienio reikalų ministras A.Saudargas. Šios sutarties tikslai buvo: pirmiausia skatinti abiejų šalių investitorius investuoti į viena kitos teritoriją, sudaryti jiems palankias sąlygas ekonominei veiklai, plėsti prekybą, intelektualinį ir techninį bendradarbiavimą, sudaryti investitoriams pripažintas ir plačiai taikomas veiklos sąlygas, suteikti tarptautinę teisę į pripažintas teisines garantijas investicijoms, ginti Lietuvos Respublikos piliečių bei ūkio subjektų interesus, plėsti abiejų šalių teisinio reguliavimo bazę. Šios sutarties pasirašymas buvo numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programoje.

Jeigu mes kalbėsime apie dvišalius santykius, tai Belgijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ekonomiką sudaro daugiau kaip 0,5% visų investicijų. Liuksemburgo tiesioginės investicijos sudaro beveik 4% visų investicijų. Tarp investuojančių šalių Lietuvoje Liuksemburgas užima 8 vietą, o Belgija – 20. Tikėtina, kad įsigaliojus dvišalei investicijų skatinimo apsaugos sutarčiai ekonominis bendradarbiavimas bus dar intensyvesnis. Savo turiniu ši sutartis panaši į kitas šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikoje sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Šios sutarties pasirašymas atitinka normalaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo praktiką, jos ratifikavimas pasitarnautų politiniams ir ekonominiams ryšiams tarp Lietuvos ir Belgijos – Liuksemburgo, ekonominei sąjungai stiprinti. Ši sutartis, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Sutartį parengė Užsienio reikalų ministerija.

Ir dar tokia informacija. Šiuo metu yra įsigaliojusios 27 investicijų apsaugos sutartys, neįsigaliojusios 6 ir rengiamos 27.

PIRMININKAS. Viskas, pone viceministre. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius dėl jūsų teikiamo dokumento. Prašom, kolega.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs ir minėjote, iš Vyriausybės numatytų siekių, arba tikslų, vienas jų – tai plėsti abiejų susitariančių šalių ekonominio bendradarbiavimo teisinę reguliavimo bazę. Aš ir norėjau paklausti. Kaip galėtų būti realizuota praktikoje paminėta nuostata šios sutarties objekto kontekste? Čia sprendžiamas ne apmokestinimo, o teisinės bazės plėtimo… Kaip tai susiję? Ačiū.

R.BERNOTAS. Šios sutarties tikslas – suteikti daugiau teisines garantijas dėl visokių nenumatytų atvejų. O dėl apmokestinimo, tai paprastai apmokestinimą reguliuoja kitokios sutartys, t.y. dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys.

PIRMININKAS. Visi klausimai, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis viceministre, aš nuoširdžiai dėkoju jums už pateikimą. Kolegos, dabar mums reikėtų susitarti pagal Seimo statuto 144 straipsnį, ar galėtume pritarti šiam pateiktam projektui po pateikimo, nelabai stilingai kalbant.

Pritariame pateiktam projektui bendruoju sutarimu. Ar galėtume sutarti, kad būtų galima svarstyti šį projektą, kaip siūlo Seniūnų sueiga, kovo 16 dieną? Niekas dėl to neprieštarauja. Pagrindinis komitetas – Europos reikalų komitetas… Aš labai atsiprašau, Ekonomikos komitetas, papildomasis – Užsienio reikalų komitetas. Ar galėtume sutarti taip, kaip siūlo Seniūnų sueiga? Sutariame. Dėkoju, kolegos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Baltijos gynybos koledžo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1591 (pateikimas)

Antrasis popietės klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl Baltijos gynybos koledžo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1591. Šį projektą pateikia Seimo narys, krašto apsaugos ministras Č.Stankevičius. Prašom, kolega.

Č.V.STANKEVIČIUS. Labai dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą galimybę pateikti Seimui svarstyti ir, tikiuosi, ratifikuoti sutartį, kuri nustato tarptautinio projekto dėl Baltijos gynybos koledžo įsteigimo ir funkcionavimo pagrindines sąlygas ir nuostatas. Aš esu įsitikinęs, kad su sutarties tekstu jūs susipažinę. Būčiau linkęs pateikti truputį papildomos informacijos ir komentarų dėl šio projekto.

Tokio koledžo reikalingumas akivaizdus visoms trims Baltijos valstybėms, taip pat partneriams, kurie šį projektą remia, nes trūksta turinčių aukštesniųjų karininkų, štabų karininkų kvalifikaciją. Pastangas juos parengti centralizavus, turint Vakarų pagalbą, galima būtų šią spragą užpildyti. Mes turime galimybių mokyti karininkus įvairių šalių kursuose ir koledžuose bei karinėse akademijose, tačiau tai yra ribotos galimybės, o įsteigus Baltijos gynybos koledžą pagal šią sutartį būtų nuolatinė galimybė, todėl karininkų parengimas paspartėtų. Numatyta, kad studijos šiame koledže prasidės šių metų rugpjūčio 16 dieną. Koledžas steigimas Tartu mieste, Estijoje, kuri ir parengia visą infrastruktūrą. Studijos vyks anglų kalba ir truks 10,5 mėnesio. Po koledžo baigimo karininkai turėtų būti visiškai parengti darbui savo gynybos štabuose, brigados lygio štabuose, karinio laivyno arba oro pajėgų bazių vadavietėse ir taip toliau. Vasario 25 dieną įvyks oficiali Baltijos gynybos koledžo inauguracija, žinoma, jeigu Lietuvos Seimas šią sutartį ratifikuos.

Norėčiau truputį pakalbėti apie užsienio paramą. Pagrindinė dėstytojų dalis bus Vakarų šalių kariniai ekspertai – Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos. Pastaruoju metu prie šio projekto prisijungė ir Šveicarija, kuri taip pat siųs savo karininkus, kaip instruktorius ir dėstytojus.

Šios valstybės, taip pat Olandija, Belgija ir Islandija irgi parems koledžo įkūrimą parūpindama reikalingą kompiuterinę įrangą, literatūrą, transporto priemones. Visos Šiaurės šalys ir Šveicarija į koledžo biudžetą skirs 440 tūkst. JAV dolerių per metus. Lietuvos dalyvavimą apibrėžiant, pasakyčiau, kad jau esame atrinkę 12 kandidatų į pirmą kursą, kuris prasidės, kaip minėjau, rugpjūčio mėnesį. Esame iš tikrųjų atrinkę, turime atsargoje keturis, atrinkę aštuonis. Taigi pirmieji Lietuvos aštuoni karininkai šiemet pradės studijas koledže. Dabar jie mokosi anglų kalbos Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje. Taip pat yra parinktas Lietuvos dėstytojas, vadinamojo administracijos dalyko dėstytojas iš Puskarininkių mokyklos. Jis jau pradėjo dirbti koledže, rengiasi paskaitoms ir užsiėmimams. Pirmus dvejus metus Lietuva Baltijos gynybos koledžui skirs lėšas tik savo studentų ir vieno dėstytojo išlaikymui. Kitą reikalingą lėšų dalį skirs koledžą remiančios valstybės. Tačiau maždaug po dvejų metų, apie 2001 m., jau Lietuva, Latvija ir Estija bei koledžą remiančios valstybės peržiūrės koledžo veiklos rezultatus ir nuspręs tolesnę koledžo ateitį. Manoma, kad jau po kelerių metų Baltijos šalys pačios turėtų imtis didesnės išlaidų dalies. Tačiau bet kuriuo atveju tokio koledžo išlaikymas turėtų būti finansiškai lengvesnis nei karininkus siųsti mokytis į kitų šalių aukštąsias mokyklas, jeigu ten reikėtų mokėti visą tų mokslų kainą.

Krašto apsaugos ministerijos šių metų biudžete yra numatyti 88 tūkst. Lt pagal šio projekto poreikius. Taigi tų lėšų pakanka vieno dėstytojo ir aštuonių studentų karininkų išlaikymui. Tuo ir norėčiau užbaigti šį pristatymą. Prašyčiau šią sutartį svarstyti ir priimti įstatymą dėl jos ratifikavimo.

PIRMININKAS. Pone ministre, keturi Seimo nariai norėtų pasitikslinti po išsamios jūsų pateikimo procedūros. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs jau beveik viską ir pasakėte ir dėl kursų klausytojų, ir dėl biudžeto. Aš tuomet norėčiau paklausti, tai vis dėlto, sakykim, šio koledžo dėstytojas iš Lietuvos bus kaip etatinis, ar mes iš viso neturėsim dėstytojo tame koledže.

Č.V.STANKEVIČIUS. Tarp įvairių disciplinų, kurios bus dėstomos, numatoma iš kiekvienos šalies turėti po vieną dėstytoją, kuris dėstytų konstitucinę santvarką, administraciją, sandarą ir kitus dalykus, kurie kiekvienos šalies yra skirtingi. Taigi pagal planą pirmąjį tokį dėstytoją karininką mes ir siunčiame. Greta to, jis dėstys kai kuriuos papildomus dalykus. Mes turėsime vieną dėstytoją, pasiųstą tam tikram laikui dirbti šioje tarptautinėje karinėje struktūroje, kokia yra koledžas.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, pirmauja, jeigu skaičiuotume karines išlaidas, pagal tai, kokią jos sudaro bendrojo vidaus produkto dalį. Aš norėjau paklausti, kas lėmė, kad koledžas kuriamas Estijoje, o ne Lietuvoje?

Č.V.STANKEVIČIUS. Mūsų bendri projektai yra pasidalyti tarp trijų šalių. Lietuva ėmėsi globoti ir įgyvendinti oro erdvės apžvalgos sistemą, Latvija – Baltijos batalioną, Estija buvo sutikusi imsis didesnės atsakomybės už Baltijos eskadros kūrimą, dabar, kai atsirado ketvirtasis projektas Estijos iniciatyva ir buvo skandinavų paremtas, tai šiuo metu Estijoje. Matyt, kitas projektas, toks projektas jau numatomas, Lietuva parodys iniciatyvą, turėtų būti Lietuvoje, o jeigu dar atsirastų, tuomet – Latvijoje. Remiamasi tokio maždaug įmanomai lygaus pasidalijimo bendrų projektų tarp trijų šalių.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar mūsų siunčiami į koledžą atstovai bus vienos kariuomenės rūšies, ar čia įvairių kariuomenės rūšių, ginklo rūšių atstovai.

Č.V.STANKEVIČIUS. Nebūtinai vienos rūšies. Greičiau reikėtų atsakyti, kad ne. Šiuo metu daugiau bus pėstininkų specializacijos karininkų, tačiau, kaip jau minėjau, jie reikalingi visuose štabuose, įskaitant ir jūrų pajėgas, ir oro pajėgas. Taigi bus iš visų kariuomenės rūšių.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas. Paskutinis klausėjas.

N.MEDVEDEVAS. Medvedevui, kaip visada rūpi vienas ir tas pats klausimas. Ar ten bus dėstoma priešlėktuvinė apsauga ir ar bus praktiniai užsiėmimai ir taip toliau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Kolega N.Medvedevas uždavė klausimą, į kurį turiu atsakyti, kad negaliu dabar atsakyti, nes nesu detaliai susipažinęs su programomis. Nenoriu spėlioti, nenoriu sakyti, kad ne. Bet, kaip jau minėjau, karininkai rengiami štabų darbui. Taigi dėl praktinių užsiėmimų turinio aš negaliu šiuo metu atsakyti, kokiu mastu bus susipažįstama su šia sritimi. Gal vėliau galėsime, kai pradės koledžas funkcionuoti ir programos bus galutinai patvirtintos, ir pratybų, ir praktinių užsiėmimų, tuomet galėsiu mūsų komitete pateikti išsamią informaciją.

PIRMININKAS. Mes turėsime susitikimų ir pokalbių, tikiuosi, su ministru Č.Stankevičiumi. Ačiū ministrui. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame šiam projektui po pateikimo. Kviečiu pritarti, kolegos. Po pateikimo pritariame bendruoju sutarimu. Prašome žvelgti į Seniūnų sueigos rekomendacijas, siūloma jį svarstyti kovo 16 m. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Dėkoju, kolegos, kad neprieštaraujate.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl kariuomenės principinės struktūros” projektas Nr.P-1559 (pateikimas)

Ir 3 klausimas. Jį taip pat pateiks ministras Č.Stankevičius. Seimo nutarimo “Dėl kariuomenės principinės struktūros” projektas Nr.P-1559. Dar sykį kartoju, pateikimas. Pone, ministre, jums žodis.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju. Šis projektas teikiamas vykdant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, kuris nustato, kad Seimas tvirtina savo nutarimu principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių bei aukštųjų karininkų skaičius. Taigi atitinkantis įstatymo reikalavimą nutarimo projektas ir yra šiandien teikiamas. Aš norėčiau pažymėti, kad didelių struktūrinių pasikeitimų, palyginti, pavyzdžiui, su pernai metų struktūra, nėra numatyta. Tačiau vis dėlto kai kurių struktūrinių pasikeitimų yra. Aš tik apie juos ir kalbėsiu.

Kaip matote, numatyta, kad sausumos pajėgos bus restruktūruotos į dvi motorizuotas pėstininkų brigadas. Mes turime septynis batalionus ir batalionai tampa pilno pajėgumo, pilnai komplektuojami, todėl “Geležinio vilko” brigada, kuri iki šiol buvo vienintelė ir pavaldžius savo sudėtyje turėjo šešis batalionus, jau tampa nenormaliai didelė, todėl reikia sausumos pajėgas dalyti į dvi brigadas. Numatoma, kad keturi batalionai bus palikti “Geležinio vilko” brigadai, o nauja brigada perims du batalionus iš “Geležinio vilko” brigados, taip pat jėgerių batalioną ir jūrų pajėgų. Šios brigados štabas bus steigiamas Klaipėdoje.

Naujas vienetas, kuris turi pradėti greitai funkcionuoti, galbūt junginys, vienetas sakykim, pulkas pradės veikti Rukloje. Turiu omeny mokomąjį pulką. Baigiamos įrengti patalpos ir šį pavasarį pradėsime šaukti naujokus, kurie centralizuotai išeis pagrindinį karinį parengimą šiame pulke. Ateityje, kai bus baigtos remontuoti, rekonstruoti visos kareivinės ir mokymo patalpos, pulkas turės tris, o ateity, galbūt dar toliau pažvelgus, keturis mokomuosius batalionus.

Savanorių pajėgų struktūroje šiemet nesiūlome jokių pakeitimų. Kaip yra dešimt krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių, taip jos ir liks. Šios rinktinės ateityje bus plėtojamas pagal pulkų struktūras.

Dėl karinių oro pajėgų. Čia yra nurodytos trys aviacijos bazės ir priešlėktuvinės gynybos batalionas. Priešlėktuvinės gynybos batalioną šiemet reikėtų steigti panaudojant iš užsienio numatomą gauti paramą, atitinkamą artileriją ir kulkosvaidžius. Tokį batalioną siūlome numatyti oro pajėgų sudėtyje. Norėčiau pasakyti, kad trečiąją aviacijos bazę, kuri yra Kazlų Rūdoje, numatome reorganizuoti ir ji taps galbūt priešlėktuvinės gynybos batalionu ir puskarininkių mokyklos mokomąja baze. Tikros aviacijos bazės bus pirmoji ir antroji. Pagrindinė pirmoji – Zokniuose, antroji – Panevėžyje. Ši bazė bus oro pajėgų ir puskarininkių mokyklos bendro naudojimo, kaip sakiau, galbūt priešlėktuvinės gynybos bataliono reikmėms.

2 straipsnis numato nustatyti didžiausią tikrosios karo tarnybos karių skaičių 1999 m., kurio krašto apsaugos sistema negalėtų viršyti. Norėčiau pasakyti keletą skaičių, kurie nepateikti straipsnyje, nes tai nebūtina, atskleisti, koks pasikeitimas numatomas. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tokiam karių ribiniam skaičiui – 13 tūkst. 150, įskaitant šauktinius kariūnus ir profesinės tarnybos karius, išlaikyti biudžeto lėšos yra numatytos. Toks skaičius patenkintų poreikius, todėl po pritarimo Gynybos taryboje jis yra teikiamas Seimui. Kaip čia parodyta, iš šio skaičiaus beveik 5 tūkst., 4900, sudarytų privalomosios pradinės tarnybos kariai, kurių skaičius didėtų. Šauktinių skaičius šių metų pabaigoje pagal mūsų planus turi padidėti iki 4200, o pirmosiomis metų dienomis arba paskutinėmis praeitų metų dienomis mes turėjome tik 3000. Vadinasi, 1200 mes turėsime daugiau vietų kareivinėse ir galėsime pašaukti šauktinių. Čia įskaitau ir tas vietas, kurios atsiranda Ruklos mokymo centre. Žinoma, reikia atsižvelgti, kad dar dalis šauktinių tarnauja vidaus reikalų sistemoje. Pernai tarnavo per 2000, o šiemet Vidaus reikalų ministerija, kaip žinau, netrukus kreipsis į Seimą prašydama leisti ten tarnauti arti 2000 karių.

Karininkų skaičiaus augimą pagal mūsų struktūros plėtrą reikėtų turėti metų pabaigoje. Šie skaičiai yra ribiniai metų pabaigoje, tai ne vidutiniai metiniai, bet ribiniai. Mums reikėtų turėti 2100 karininkų, t.y. 470 daugiau negu turėjome pernai. Karininkų komplektavimo galimybės yra ribotos. Karininkai išugdomi, parengiami Karo akademijoje, užsienio mokyklose, tačiau tai yra mažas skaičius, taip pat baigę civilinius aukštuosius universitetus ir išėję karininkų kursus. Tai medicinos karininkai, teisės karininkai ir kiti specialistai karininkai, kuriuos mes rengiame tokiu būdu. Kariūnų akademijoje skaičius taip pat turėtų padidėti. Kaip numatyta mūsų biudžete ir mūsų programose (dabar mes turėjom 370), šiais metais turėtų padidėti 190. Apie šauktinius kalbėjau, o liktinių bendras skaičius turėtų padidėti 860 ir sudaryti 5500. Liktinių pavadinimu vadinam visus puskarininkius ir seržantus. Jų reikia pirmiausia Ruklos mokomajame pulke, taip pat kituose daliniuose, nes puskarininkių ir seržantų korpusas turi būti ugdomas ir rengiamas pasinaudojant puskarininkių mokyklos galimybėmis, taip pat apmokant įvairiuose kursuose, kurie nuolatos rengiami mus remiančių šalių, ypač Skandinavijos šalių. Šie kariai tampa šauktinių karių instruktoriais, mokytojais ir rengėjais. Tai labai svarbi grandis ir mums ją reikia plėtoti.

3 straipsnis nustato ribinį aukštųjų karininkų skaičių. Pulkininkų ir leitenantų mes prašome nustatyti ribinį skaičių 61- pulkininkų, leitenantų ir komandorų… pulkininkų ir jūrų kapitonų 34, generolų ir admirolų maksimalų skaičių 4. Generolų metų pabaigoje, jeigu įvyks pasikeitimų, galbūt bus 3, nes admirolas turi išeiti į atsargą, bet šiuo metu mes prašome nustatyti ribinį skaičių 4. Tai nebus metinis skaičius.

Tai tiek aš turėčiau pasakyti, pristatydamas šį nutarimo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, dėl projekto pateikimo – trys klausimai. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, ar nereikėtų nutarime nurodyti ir kariuomenės rezervo rengimo ribinį skaičių metams?

Č.V.STANKEVIČIUS. Manyčiau, kad ne, nes įstatymas to nereikalauja. Norėčiau paaiškinti kodėl. Šį skaičių svarbu nustatyti, nes jis susijęs su biudžetu. Rezervo karių rengimo programa yra atskira ir ten yra nenuolatiniai kariai. Rezervo mokymai vyksta per visą rezervo laikotarpį du kartus tam tikruose kursuose. Kiti rezervo kariai rengiami kitokio pobūdžio kursuose, pavyzdžiui, savanoriai studentai, kurie mokosi tapti kariais. Šitą skaičių būtų sunku nustatyti. Rezervo rengimui mes turim turėti atskirą programą. Aš manau, kad yra svarbu nustatyti veikiančios arba tikrosios tarnybos karių skaičių, kuris negalėtų būti viršytas, ir tai būtų Seimo kontroliuojama.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš turėčiau galbūt daugiau redakcinio pobūdžio klausimą. Ar iš tikrųjų Seimas turėtų patvirtinti principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą tik 1999 metams, kaip nurodyta 1 straipsnyje? Aš suprantu, kai mes pagal 2 straipsnį tvirtinam ribinį tarnaujančių karo tarnybos karių skaičių 1999 m. arba karininkų skaičių 1999 m., bet man atrodo, kad principinė kariuomenės struktūra yra tvirtintina kur kas ilgesniam laikui, o ne 1999 metams.

Č.V.STANKEVIČIUS. Mes prašom, kad Seimas pritartų šitai struktūrai, kurią mes norime išplėtoti šįmet. Kitiems metams mes metų pabaigoje norėtume pateikti arba rudenį pateikti struktūrą. Struktūra yra plėtojama, faktiškai toli į ateitį būtų sunku patvirtinti tvirtą struktūrą, nors aš nesakyčiau, kad negalima. Ypač dabar, kai Seimas priėmė įstatymą dėl krašto apsaugos finansavimo strategijos, akivaizdu, kad tokiu būdu jis nulėmė ir sistemos plėtotės strategiją. Ateityje mes galėtume pateikinėti nutarimus, sakysim, numatydami struktūrą trejiems metams į priekį, bet šį kartą kaip pirmąjį projektą prašyčiau patvirtinti šių metų struktūrą. O metų pabaigoje pateiktume naują projektą ilgesniam laikotarpiui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar puskarininkių mokyklos auklėtiniai įeina į bendrą tarnaujančių tikrojoje karo tarnyboje karių skaičių? Ir dar vienas pasitikslinimas. Jūs turbūt turėjote omeny ne jėgerių septintąjį batalioną, o pakrančių apsaugos dragūnų batalioną…

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš atsiprašau už mano klaidą, iš tikrųjų.

R.KUPČINSKAS. Ir dėl puskarininkių aš norėjau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū, kad pastebėjote mano klaidą. Aš apsirikau pasakydamas. Turėjau omenyje Pamario dragūnų batalioną, kuris įeis į Vakarų brigados sudėtį. Vakarų brigados pavadinimas yra sąlyginis. Puskarininkiai, taip, jie įeina, bet puskarininkių mokykloje mokosi eiliniai kariai arba seržantai, arba eiliniai, kurie rengiasi tapti seržantais baigę kursą, tai jie paprastai yra kurių nors dalinių etatuose arba yra naujai priimtų, kurie iš karto pasiunčiami į kursus. Bet kuriuo atveju jie į tą skaičių įeina.

PIRMININKAS. Visi klausimai, pone ministre. Labai ačiū. Kolegos, ar pritariame šiam nutarimo projektui po pateikimo? Bendruoju sutarimu pritariame nutarimo projektui Nr.P-1559. Siūlome pagrindiniu komitetu būti Nacionalinio saugumo komitetą. Taip siūlo Seniūnų sueiga. Ir siūloma svarstyti šį dokumentą toliau kovo 16 d., kovo vidury. Ačiū, kolegos, kad pritariate. Trečiasis klausimas yra baigiamas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų neteisėtais ar nepagrįstais veiksmais padarytos piliečiams žalos atlyginimo įstatymo projektas Nr.P-1590 (pateikimas)

Dabar, kolegos, sutaupėme laiko, ir aš prašyčiau žengti tolyn į rezervinius klausimus. Iš jų yra svarbus antrasis klausimas – Valstybės tarnautojų neteisėtais ar nepagrįstais veiksmais padarytos piliečiams žalos atlyginimo įstatymo projektas Nr.P-1590. Šį projektą teikia Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Pirmasis eksperimentas įtraukti piliečius į aktyvią savo problemų svarstymo ir nagrinėjimo eigą bei sprendimų priėmimas gal iš pradžių ir ne visai pasisekė, tačiau manome, kad galima rasti kelius, t.y. Seimo tribūną, iš kur galima pasiremiant jų iniciatyva pateikti šitą įstatymo projektą, ką dabar ir darau.

Įstatymo projektas buvo parengtas remiantis tuo, kad valstybės ir savivaldybės tarnautojai, darbuotojai pirmiausia dirba piliečiams. Jie atlieka paslaugas piliečiams, ir pilietis, gaudamas paslaugą, turi ją gauti kuo patogesnę, greitesnę ir pigesnę. Juolab kad vieną kartą piliečiai jau mokesčius sumoka.

Svarbiausi keli akcentai, kurie yra šiame įstatymo projekte. Valstybės ir savivaldybių darbuotojai, kurie dirba ir gauna atlyginimus iš biudžeto, iš įvairių valstybinių fondų ar kitokių lėšų, tai yra valstybės finansuojamos įstaigos, neturi imti kokių nors kitokių papildomų mokesčių už tvarkomus, išduodamus dokumentus ar kitaip piliečiams atliekamas paslaugas. Šiandien yra dar daug įstaigų, ypač dėl žemės tvarkymo, kai reikia žmogui surinkti įvairias pažymas, ir jis turi mokėti už jas, vaikščioti po įvairias institucijas.

Antras dalykas – tai, kad žmogui, parašiusiam pareiškimą, nereikėtų papildomų pažymų, kurios patvirtintų jo paskutinįjį prašymą, kad pačios valstybinės institucijos per nustatytą laiką surinktų ir viena kitai persiųstų dokumentų paketą, kurio reikia priimti vieną ar kitą sprendimą. Čia irgi galima pateikti daug pavyzdžių ir apie žemėtvarką, ir apie architektūros skyrius savivaldybėse, t.y. kai žmogus nori statytis gyvenamąjį būstą ar ką nors kita daryti. Tokiais atvejais dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gera valia ar ne visai gera valia žmonėms padaroma žala. Padaroma žala ir kitais atvejais, ypač mokesčių inspekcijų tikrinimai, ūkinės veiklos sustabdymai, privedimas kai kurių įmonių iki bankroto ribos arba šitos padarytos žalos didelių nuostolių išieškojimas, tikrai yra sudėtingas ir apribotas, ir dažniausiai verslininkas, ir taip sunkiai pradėjęs savo darbą, ar koks kitas Lietuvos pilietis, praradęs arba sveikatą, moralinės žalos turėjęs, turi gauti visą atlygį. Projekte pateikta, kad tarnautojo, darbuotojo, kurį galima nustatyti tiesiogiai, žala neviršytų trijų atlyginimų, o jeigu tą žalą padarė nenustatytas asmuo, padarė institucija, tai institucija apmoka, o jeigu lėšos yra didelės, tai Finansų ministerija. Tai yra valstybė atlygina žalą, padarydama savo veiksmais žalą piliečiui. Pirmiausia turi būti piliečio interesai, o valstybės, kaip paslaugų teikėjos, antriniai.

Dar yra labai svarbu, kad įvairios institucijos labai aiškiai nustatytų santykių su piliečiais tvarką ir kad šita tvarka būtų žinoma, būtų vieša, kad pilietis žinotų, kokias paslaugas jis čia gali gauti, pas ką ir kaip. Tokios tvarkos privalomas parengimas įvairiose žinybose palengvintų piliečiams jų klausimų sprendimą. Apie pateikimą tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Du klausėjai užsiregistravo. J.Avyžius turi pirmąjį klausimą.

J.AVYŽIUS. Gerbiamoji pranešėja, šio įstatymo projekto 5 straipsnyje “Tarnautojų materialinė atsakomybė” sakoma, kad sumos dydis už žalos atlyginimą negali būti didesnis kaip nusižengusio valdininko arba tarnautojo paskutiniųjų trijų mėnesių pareiginė alga. Be to, tarnautojui neišgalint atsiskaityti su piliečiu už padarytą žalą, ją turės atlyginti valstybė iš biudžeto. Ant valstybės pečių užverčiama ir atitinkamos institucijos padaryta žala, jeigu toji institucija atsakinga už nusižengusį tarnautoją, neturintį iš ko atlyginti. Ar jums neatrodo, kad galiausiai už padarytą žalą teks atsakyti valstybės biudžetui, o nusižengęs asmuo išbris sausas iš vandens, kaip dažniausiai Lietuvoje būna? Kaip galvojat, ar tarnautojas, padaręs žalą piliečiui, neturėtų atlyginti visu savo turtu? Atsakomybę už nusižengimą turi prisiimti asmuo, tą nusižengimą padaręs, o ne valstybė, kuri ir be to yra tarsi įvairios rūšies piktavalių, pasinaudojančių įstatymų netobulumu, melžiama karvė. Dėkui.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Jis yra tikrai labai geras. Viena vertus, valstybė ar savivaldybė, priimdama į darbą vieną ar kitą pilietį dirbti, sudaro su juo sutartį. Šiuo metu tos darbo sutartys yra gana primityvios – pareiškimo forma, ir tuo baigiasi. Tarpusavio sutarties, kas už ką ir kiek atsako, kokios jiems funkcijos yra pavedamos, tokio detalizavimo dar turbūt reikėtų ir juridinio. Kita vertus, dirbdamas ir atstovaudamas šitai valstybinei institucijai, jis turi įprasti, kad jis joje dirba ir turi gerbti, kartu institucija, kuri jį priima, taip pat turi atsakyti už savo darbuotojus, kokius ji pasirenka. Todėl atlyginti turi kartu tiek pilietis, tiek ta institucija, kurioje tas žmogus jos vardu veikė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 6 straipsnyje “Žalos nustatymas” yra nurodyta, kad žalos dydis nustatomas pagal piliečių realiai patirtus nuostolius ar negautą naudą. Norėčiau paklausti, kuo reikėtų remtis nustatant, kaip jau jūs ten nurodėt, realius materialinius ar moralinius nuostolius, kad mes iš tikrųjų galėtume įgyvendinti jūsų nurodytą nuostatą? Ačiū.

V.STASIŪNAITĖ. Paprastai nėra labai sudėtinga apskaičiuoti, kiek patiria nuostolių, sakysim, įstaiga ar firma, ar pats pilietis, kuris atlieka tam tikrą veiklą, ir dėl jo veiklos sustabdymo, pavyzdžiui, kiek jis tuo metu negavo pajamų. Per tą laikotarpį, kai jis buvo, sakysim, priverstas nevykdyti veiklos, jis negavo tam tikrų pajamų, jis negavo tam tikro pelno ir visa tai galima apskaičiuoti, arba kokia buvo padaryta materialinė žala, arba per tą laiką, sakysim, buvo priimtas sprendimas, po to jis buvo neteisingas, jis vėl negalėjo veikti. Kiek pinigų tuo metu jis prarado, jis turėtų tai atgauti, nes ne dėl jo kaltės, o dėl tų institucijų, kurios tikrino, kontroliavo arba priėmė kažkokius sprendimus, jis prarado lėšas. Tie pinigai turėtų būti išieškomi piliečio ar tos, sakysim, besiteisiančios žinybos naudai.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs atsakėte į visus klausimus…

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. …dėl savo teikiamo įstatymo projekto. Kolegos, ar pritariame pateikimui? Seimo narys J.Listavičius norėtų prieštarauti. Ačiū, ponia pranešėja.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas, manau, nepakankamai atsakingai. Pusė įstatymo straipsnių nesusieti su įstatymo objekto aptarimu. Kiti straipsniai nesuderinti su anksčiau priimtų teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 484 straipsnyje nustatyta, kad organizacija turi atlyginti žalą, padarytą dėl jos darbuotojų kaltės, ir čia nieko naujo, tai kartotųsi šiame įstatymo projekte. 485 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų pareigūnų veiksmais ar neveikimu. Nurodyti ir žalos dydžio parametrai. Tai, ką kalbėjo autorė, jeigu taip galima būtų sakyti, šakėmis ant vandens rašyta, nes mano filosofija tokia, kito bus tokia. Vis dėlto šiuo atveju kalbama ne apie kažkokius, sakykim, pasikalbėjimus, o, kaip sako kontrolė, apie litą. Todėl čia samprotavimų, mano supratimu, nelabai reikia. Reikia konkrečių nuostatų arba konkrečių metodinių nurodymų, kurių, deja, autorė nepateikė. Įstatymo projektas reikalauja, kaip matyti, papildomo teisės akto dėl įstatymo įgyvendinimo. Vadinasi, priėmę arba pritarę po pateikimo tokiam, galima sakyti, mes pritariame nežinia kam, perkame katę maiše. Todėl aš dėl anksčiau paminėtų pastabų tikrai negaliu pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Kolega, jūsų laikas baigėsi.

J.LISTAVIČIUS. Mažiausiai jį reikėtų gerokai tobulinti, kad jį būtų galima toliau nagrinėti, kad galima būtų matyti, kad jis duoda kažką naujo. Jis arba dubliuoja, arba iškreipia ir neaišku, ką su juo daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš manau, kad ne tik eiliniai piliečiai, bet ir Seimo nariai labai dažnai susiduria su valdininkų piktnaudžiavimu, su jų tiesiog nusikalstamu nenoru paisyti įstatymų ir kitų Vyriausybės aktų. Todėl gerbiamosios prelegentės pateiktas įstatymo projektas, kuriuo šiek tiek bandoma įvesti tvarką valdininkų pasaulyje, jeigu taip galima sakyti, kontroliuoti juos litu, yra labai sveikintinas dalykas. Aš siūlyčiau visiems pritarti. Žinoma, tą įstatymą galima tobulinti, galima taisyti. Kaip gerbiamasis J.Listavičius minėjo, puikiausiai jis gali pateikti pasiūlymus, kad tas įstatymas būtų gerokai geresnis. Tačiau baigiantis devintiems mūsų nepriklausomos valstybės metams, kai tarp valdininkų egzistuoja tokia savivalė ir toks nesiskaitymas su eiliniais žmonėmis, aš manau, kad kiek galima greičiau tuos dalykus reikia baigti ir sveikinti kiekvieną iniciatyvą, kai bandoma tam savavaliavimui užkirsti kelią. Aš pritariu tam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieštaraujantys šiam projektui, ar negalėtume savo abejones perduoti pagrindiniu siūlomam Teisės ir teisėtvarkos komitetui? Ar dabar siūlysite balsuoti pritariame po pateikimo ar ne? Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu reikalavimą balsuoti ir kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos, ir tada balsuosime, ar pritariame po pateikimo Valstybės tarnautojų neteisėtais ar nepagrįstais veiksmais padarytos piliečiams žalos atlyginimo įstatymo projektui Nr.P-1590, kurį ką tik pateikė kolegė V.Stasiūnaitė.

Iš viso užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, ar pritariame pateiktam įstatymo projektui. Kas už tai, balsuoja už, kas mano, kad reikėtų dar tobulinti, – prieš arba susilaiko.

Už balsavo 38, prieš – 14, susilaikė 11. Kolegos, įstatymo projektui P-1590 pritarta po pateikimo. Aš prašyčiau nesiginčyti dėl to, kad Seniūnų sueigos siūlymu šis projektas būtų svarstomas kovo 23 dieną, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomasis – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėkoju, kolegos. Tai buvo antrasis rezervinis klausimas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo” projektas Nr.P-1572(2) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar turime rezervinį pirmąjį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo” projektą Nr.P-1572, antrąjį svarstyti skirtą variantą. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Komitetų didelių svarstymų nebūta. Taigi į tribūną kviečiu Seimo kanclerį J.Razmą baigiamojo žodžio ir dėl tolesnių procedūrų.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai ne norminio pobūdžio dokumentas, aš drįstu jūsų prašyti, gal sutiksite, kad jis šiandien būtų priimtas. Projektą pakeičiau, atsižvelgdamas į Centro frakcijos pasiūlymą. Kaip minėjau pateikdamas projektą, Centro frakcija kaip tik neturėjo savo atstovo Europos komiteto vadovybėje. Dabar šis trūkumas būtų ištaisomas. Taip pat, kaip jau buvo pasakyta anksčiau, vietoje vis dar įrašyto M.Laurinkaus šio komiteto pavaduotoju skirtume Užsienio reikalų komiteto pirmininką V.Dudėną, tą numato mūsų naujasis Seimo statutas. Dabar, atsižvelgiant į Centro sąjungos frakcijos teikimą, dar vienu pavaduotoju taptų šios frakcijos narys R.Čiupaila.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis kancleri. Jūsų siūlymas yra priimtas, dėl jokio siūlymo mums nereikėtų apsispręsti. Tik dabar klausiu, ar pritariame po svarstymo. Klausimai nėra numatyti svarstymo procedūroje, kolegos. R.Dagys norėtų paremti projektą. Jam ir suteikiu žodį.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo, aišku, čia yra procedūra, kuri yra pakankamai aiški ir numatyta mūsų Statute. Nemanau, kad mes turėtume dėl ko nors ginčytis, tik, man atrodo, tame projekte, kur surašyta, kyla neaiškumų, kas tie likę du pavaduotojai, nes mes formuluojame straipsnį visiškai naujai. 2 straipsnyje yra išvardyti 3 pavaduotojai, nors 1 straipsnyje yra 5. Gal tai reikėtų tiesiog aiškiai užrašyti, nes mes nepakeičiame to straipsnio, o formuluojame kaip naują. Tokia būtų pastaba.

PIRMININKAS. Iš esmės redakcinė pastaba. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu po svarstymo pritarti šiam nutarimo projektui? Po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo” projektui.

Kolegos, gal galėtume pakviesti į tribūną kanclerį ir priimti šiandien šį nutarimą? Galim. Pone kancleri, aš kviečiu jus į tribūną. Ir galbūt dabar iš pradžių dėl R.Dagio abejonių ir redakcinių siūlymų.

J.RAZMA. Pirmiausia aš atsakyčiau į žodžiu man pasakytas pono A.Syso pastabas. Mes išsiaiškinom, bet kadangi ir kitiems gali kilti toks pat neaiškumas, pasakysiu. Nors mes čia matome tris pavaduotojus, įrašytus į 2 straipsnį, bet kiti du pavaduotojai buvo skirti kitu nutarimu. To nutarimo mes nekeičiam, nes mes anksčiau šitą Europos komiteto vadovybę suformavom dviem Seimo nutarimais. Kaip ir buvo aname nutarime du pavaduotojai, R.Dovydėnienė ir V.Dudėnas, taip ir lieka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau susitvarkyti techniką paskui. Dabar turime prieš akis principą iš dviejų straipsnių, trečiasis formalusis. Ar galėtume pradėti dokumento priėmimą? Dėkoju.

Taigi 1 straipsnis, kolegos. Ar galėtume priimti 1 straipsnį? Gal yra norinčių kalbėti? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis, kolegos? Taip pat priimamas.

3 straipsnis – formalusis. Priimamas. Aš nuoširdžiai dėkoju. Galbūt būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo teksto? Viskas suderinta. Dėl to labai dėkojame frakcijoms ir kancleriui.

Kolegos, kviečiu registruotis. Sunku kol kas tai pradėti. Registruojamės, kolegos. Tada balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo”. Gerbiamieji kolegos, taupykim laiką ir nežymėkim tų savo kolegų, kurių nėra. Turiu pasakyti, kad polinkis tai daryti nėra susijęs su polinėm pažiūrom, ideologijom ar priklausymu frakcijoms.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuojame, kolegos, dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo. Kas būtų už tai, kad nutarimas būtų priimtas? Prašom balsuoti kompiuteriu.

Už nutarimo projektą – 58, niekas neprieštarauja, niekas nesusilaikė. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo” yra priimtas.

Kolegos, toliau pirmininkauja A.Kubilius.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – 16 valandą prasidėsianti Vyriausybės valanda. Noriu pasakyti, kad tai nauja procedūra, galbūt pirmą kartą jinai mums gali šiek tiek vietomis strigti.

Noriu priminti, kad tai yra procedūra, kurios metu Seimo nariai turės galimybę užduoti klausimus visiems ministrams, kurie dalyvaus šios procedūros metu. Ministrus kviečiu į naują vietą, įrengtą specialiai šitai procedūrai, tai čia, kur paprastai būna dislokuota balsų skaičiavimo komisija. Balsų skaičiavimo komisijos nariai šios procedūros metu turėtų grįžti į posėdžių salę. Kiekvienas ministras, kaip matote, turės atskirą mikrofoną ir galės jį įjungti savo mikrofono mygtuko paspaudimu, tačiau jeigu visi ministrai pradės vienu metu šnekėti, kiekvienas per savo mikrofoną, tai aš turiu galimybę išjungti visus mikrofonus. Tai prašom į tai atkreipti dėmesį. Jeigu kartais aš arba kitas posėdžio pirmininkas būsime netyčia išvesti iš kantrybės, tai galime išjungti visų ministrų mikrofonus.

Gerbiamieji kolegos, jums visiems, taip pat ministrams yra specialiai išdalyta Seimo statuto 208 straipsnio kopija, kad jūs dar sykį galėtumėte susipažinti, kaip procedūra bus organizuojama. Tiesiog norėčiau visiems priminti kai kurią šios procedūros specifiką. Taigi visų pirma Seimo nariai turėtų stengtis užduoti aktualius klausimus. Posėdžio pirmininkas gali savo nuožiūra leisti neatsakyti į klausimą, jeigu posėdžio pirmininkui atrodo, kad klausimas yra visiškai neaktualus. Jeigu, Vyriausybės nario ar posėdžio pirmininko manymu, užduotas klausimas reikalauja detalaus ir išsamaus atsakymo, Vyriausybės nario ar posėdžio pirmininko sprendimu gali būtų paprašyta tokį klausimą pateikti raštu. Posėdžio pirmininkas turi dar vieną papildymą teisę – nutraukti bet kokį klausimą, kuris, pirmininko nuomone, yra panašus į Seimo nario pareiškimą ar nuomonės išsakymą. Į šitą nuostatą aš prašyčiau atkreipti ypatingą dėmesį, nes Seimo nariai iš tikrųjų tuo dažnai piktnaudžiauja. Kol jie suformuoja klausimą, pasako ilgą įžanginį pareiškimą, todėl nukenčia kiti Seimo nariai, kurių laikas dėl to eikvojamas nevisiškai efektyviai.

Pirmasis du klausimus užduotų Seimo opozicijos lyderis, jeigu Seime toks būtų, bet kadangi jo nėra, tai klausimus iš eilės užduoda visų frakcijų atstovai, pradedant nuo opozicinių frakcijų ir atsižvelgiant į frakcijų dydį. Taip pat norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į šio straipsnio septintąją dalį. Posėdžio pirmininkas savo nuožiūra (vėlgi posėdžio pirmininkas turi dar vieną įgaliojimą) gali leisti užduoti papildomus klausimus ministrui, kuris atsakė į kurį nors klausimą. Papildomas klausimas turi būti susijęs su prieš tai užduotu klausimu ir su ministro atsakymu į tą klausimą. Taigi norintys užduoti papildomą klausimą jau turėtų eiti prie šoninių arba centrinio mikrofono. Noriu taip pat pasakyti, kad ministras gali paprašyti atidėti jo atsakymą iki kitos Vyriausybės valandos. Tokiu atveju klausimas yra įrašomas į posėdžio protokolą. Ministras taip pat gali paprašyti atsakyti į klausimą kito ministro arba ministras savo nuožiūra gali apskritai atsisakyti atsakyti į užduotą klausimą.

Taip pat noriu priminti Seimo nariams, kad pagal vienuoliktąja dalį posėdžio pirmininko sprendimai Vyriausybės valandos metu yra neginčytini. Ginčytis dėl posėdžio pirmininko sprendimų galima po to, kai baigiasi Vyriausybės valanda. (Balsas iš salės) Galima tiktai po Vyriausybės valandos. Tai iš tikrųjų aš norėčiau atkreipti į tai dėmesį, kad mes neeikvotume laiko Vyriausybės valandos metu, ginčydamiesi dėl vienų ar kitų procedūrinių sprendimų.

Gerbiamieji kolegos, 16 val. aš prašau ministrą M.Stankevičių užimti vietą šalia kitų ministrų. Ir paskutinė mano pastaba. Seimo nariai užduodami klausimą turi aiškiai pasakyti kuriam ministrui jie užduoda klausimą ir Seimo nariai gali užduoti tik vieną klausimą vienam ministrui. Po to, kai baigsis ta eilė, kuri dabar yra užrašyta, Seimo nariai galės prašyti, kad jiems būtų suteikta galimybė užduoti dar po vieną klausimą, nes aš jaučiu, kad kai kurie Seimo nariai yra pasiruošę užduoti visiems ministrams po vieną klausimą. A.Sakalas trumpą klausimą.

A.SAKALAS. Aš norėčiau paklausti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip užduoti klausimą ministrui, jeigu jo nėra arba nėra net jo pavaduotojo?

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Jūs galite užduoti klausimą raštu. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Vyriausybės valanda nėra ta procedūra, dėl kurios ministrai turėtų nutraukti savo keliones į užsienį arba kitas komandiruotes. Mes nesame įsipareigoję ir Vyriausybė nėra įsipareigojusi šimtu procentų dalyvauti Vyriausybės valandose. Gerbiamieji kolegos, pradedame procedūrą. Taigi 29 Seimo nariai yra užsirašę klausti ir eilė yra baigiama. Pirmasis klausia A.Sakalas. Ministrai atsakydami turi paspausti mygtuką prie savo mikrofono. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį švietimo ministrą poną K.Platelį. Žinoma, kad Lietuvoje veikia vaikų dienos centro tinklas, kur vaikai iš asocialių šeimų paruošia pamokas, pažaidžia, pasportuoja, pavalgo ir nakčiai grįžta namo. Kodėl ministerija šiemet neskyrė nė cento nacionalinei vaikų dienos centro programai iš jos žinioje esančios paauglių nusikaltimų prevencijos programos lėšų? Argi ministerija mano, kad tokių centrų išlaikymas yra tik visuomeninių organizacijų rūpestis, o jeigu šitaip nemano, tai kieno tai turėtų būti rūpestis? Ačiū.

K.PLATELIS. Nusikaltimų prevencijai lėšos šiais metais gerokai sumažėjo. Mes bandome tą sumažėjimą kompensuoti kooperuodami lėšas su atitinkamomis Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos programomis. Nusikaltimo prevencijos programoms dar tik yra renkamos paraiškos. Aš manau, dienos centrams taip pat bus skiriamos lėšos, tačiau apskritai tai yra steigėjų rūpestis turėti lėšų dienos centrams, o steigėjai daugiausia yra savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Taigi bendrojo lavinimo mokyklų finansavimas daugiau yra savivaldybių sritis.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Iš frakcijos S.Burbienė. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal pasakysite, kas pavaduoja ministrą A.Šemetą.

PIRMININKAS. Ministras A.Šemeta ateina. Kol jūs suformuluosite…

S.BURBIENĖ. Tai atskaitykite tas sekundes.

PIRMININKAS. Prašom, visada pasiruošęs. Prašom, klauskite, ministras klauso.

S.BURBIENĖ. Aš palauksiu, kol galės girdėti. Gerbiamasis finansų ministre, klausimas būtų toks. Mūsų žiniomis, sausio mėnesį į biudžetą nesurinkta maždaug 30% planuotų lėšų, o tai faktiniu dydžiu yra maždaug 100 mln. mažiau nei pernai per sausio mėnesį, nepaisant visų akcizų padidinimo. Priimant biudžetą minėjome, kad Privatizavimo fondas gali tapti viena iš galimybių tą biudžeto skylę užkaišioti. Ar ne dėl šios priežasties spaudai yra pateikiama nevisiškai teisinga informacija apie tai, kaip yra naudojamas Privatizavimo fondas?

PIRMININKAS. Ministre, paspauskite mygtuką prie savo mikrofono.

A.G.ŠEMETA. Dėkoju už klausimą. Kalbant apie 1999 m. biudžeto pajamas ir išlaidas, šiandien pasakyti tikslių skaičių aš negaliu, nes sausio mėnesio apyskaita pagal nustatytą tvarką bus pateikta vasario 10 d. ir tada bus pasakytos sausio mėnesio pajamos. Aš apskritai norėčiau pažymėti, jog orientavimasis į tuos rodiklius, kurie yra naudojami Finansų ministerijos srautams valdyti, t.y. įgyvendinant valstybės skolinimosi politiką, yra visiškai netikslus kalbant apie biudžeto pajamas kaip tokias. Kaip jūs žinote, pagal nustatytą tvarką biudžeto pajamos yra tvirtinamos ketvirčiais ir ketvirtiniai duomenys yra būtent tie duomenys, pagal kuriuos nustatoma, kiek yra į biudžetą gauta pajamų ir kiek išleista, ir kiek išlaidų padaryta iš biudžeto. Noriu pasakyti, kad per sausio mėnesį, preliminariais duomenimis, Lietuvoje yra gauta daugiau pajamų skaičiuojant pagal metų plano vykdymą negu per tą patį mėnesį buvo gauta Estijoje.

Jeigu kalbėtume apie Privatizavimo fondo lėšų panaudojimą, tai aš manau, kad susidaro tokia situacija, kad kuo daugiau informacijos yra pateikiama… Apskritai visa informacija apie Privatizavimo fondo lėšų naudojimą yra pateikiama ir LDDP frakcijai ta informacija buvo pateikta pačiu detaliausiu pjūviu, kokiu tik galima tą informaciją pateikti. Privatizavimo fondo lėšos yra griežtai naudojamos pagal paskirtį ir nenaudojamos, kaip jūs pasakėte, biudžeto skylėms lopyti.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė. Ruošiasi Centro sąjungos K.Glaveckas.

R.RASTAUSKIENĖ. Mano klausimas skirtas krašto apsaugos ministrui ponui Č.Stankevičiui. Lietuvai vis labiau suartėjant su NATO jaučiamas tam tikras suirzimas ne tik į Rytus nuo mūsų, bet užtenka jo ir Lietuvoje. Tai parodė NATO šalyse labai palankiai sutikto įstatymo dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo svarstymas. Kai kurie politikai iš tiesų, man nemalonu tai sakyti, vis dėlto prisigalvoja visokių absurdų ir tai skelbia visuomenei per spaudą neva Lietuva už biudžeto pinigus perka amerikietiškus pasenusius ginklus, neva Ruklos mokymo centras merdi ir pan. Noriu jūsų paklausti, ar jūs nepritartumėte iniciatyvai, kad Krašto apsaugos ministerija pakviestų Seimo parlamentinių partijų lyderius, frakcijų lyderius kartu su Nacionalinio saugumo komitetu apsilankyti ministerijoje ir kai kuriuose krašto apsaugos centruose, kad būtų galima kiek galima daugiau informacijos pateikti visuomenei ir kartu politikams?

PIRMININKAS. Žiūrėkite laiko limitus. Prašom, ministre.

Č.V.STANKEVIČIUS. Pirmiausia noriu pasakyti, kad mes neperkame jokių pasenusių ginklų. Jeigu perkame, o perkame ginklų nedaug, tik tiek, kiek leidžia biudžetas, tai perkame šiuolaikinius. Kartu mes su dėkingumu priimam pagalbą iš kitų šalių mums trūkstamos ginkluotės ir įrangos, kuri galbūt nėra pačių naujausių pavyzdžių. Jeigu kalbėtume apie šautuvus, tai šautuvus mes gauname nemokėdami nė vieno lito ir jie mums ilgam pravers, kol Lietuva įsigis kitokių, naujesnių.

Dėl klausimo, ar mes negalėtume surengti susitikimo su partijų ir frakcijų atstovais, tai aš tvirtai galiu atsakyti, kad po vasario 16 d., galbūt mėnesio pabaigoje mes pasiūlysim iš anksto tokį susitikimą ir pateiksime labai išsamią informaciją, parengsim pranešimus. Gal tam prireiks keleto savaičių, kad mūsų pranešėjai būtų pasirengę.

PIRMININKAS. K.Glaveckas. Ruošiasi F.Palubinskas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamajam ūkio ministrui ponui V.Babiliui. Pone ministre, vakar televizijos laidoje “Raudona linija” jūs pasakėte, kad penktadienį 17 val. vamzdyje, Mažeikių naftos gamykloje jau bus nafta. Ar tai yra tiesa ir kiek tai yra tikėtina? Ir koks tai dydis? Ir kas iš tikro pasikeitė per pastarąją parą šioje situacijoje?

V.K.BABILIUS. Gerbiamasis Seimo nary, mane taip prognozuoti vertė šie teiginiai. Pirma, penktą valandą rytoj bus užbaigtas penktojo kilometro trasos į Lietuvą, esančios Baltarusijos teritorijoje, remontas. Antra, aš gavau informaciją iš mūsų Rusijos pasiuntinio Lietuvoje apie tai, kad Vyriausybė dėl šio reikalo “ni pri čiom”, kaip ten buvo pasakyta. Rusijos Vyriausybė nedavė jokių nurodymų stabdyti, uždrausti arba (Balsas salėje)… Leiskit užbaigti mintį, pone… arba kitokiais būdais trukdyti. Jūs turbūt girdėjote ir “Lukoil” emocingus pranešimus, kai pranešinėjo, kad jie nesutaria dėl kainos. Nieko baisaus, komercijoje taip būna, yra kiti, kurie sutaria dėl kainos, bet “Lukoil” niekad netrukdys naftos tiekimui. Ir trečia, prieš porą valandų mes gavom iš vadinamosios kuro ministerijos grafiką (Mažeikiuose ir Biržuose tas grafikas yra), kad rytoj apie penktą valandą prasidės pumpavimas. Patenkina mano atsakymas? Turbūt patenkina.

K.GLAVECKAS. Tai ar bus nafta…

V.K.BABILIUS. Susiskambinsim…

PIRMININKAS. F.Palubinskas. Ruošiasi A.Salamakinas. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Vyriausybė sako, kad jinai nori, jog į Lietuvą plauktų užsienio investicijos. Tuo tikslu yra įsteigta net speciali agentūra, kuri, kaip sako užsienio investuotojai, yra efektyvi. Tačiau užsienio investuotojai taip pat sako, kad vėliau jie sutinka tiesiog atstumiančius valdininkus. Ar Vyriausybė žino apie tai? Ir ką daro arba žada daryti, kad nedraugiškas valdininkų elgesys pasikeistų ir kad investuotojai, kartą pritraukti, norėtų iš tikrųjų daryti savo investicijas Lietuvoje?

PIRMININKAS. Paspauskit mygtuką, premjere.

G.VAGNORIUS. Ačiū, kad pakvietėt ir suteikėt galimybę atsakyti į aktualius klausimus. Vienas iš jų yra neabejotinai investicijų pritraukimas. Turiu prisipažinti, jog pastaruoju metu aš gaunu daugybę siūlymų investuoti, ir investuoti ne tiktai į infrastruktūros projektus, bet ir į kitus pramonės ir prekybos kompleksus. Bet turiu prisipažinti, jog asmeniškai aš nesu gavęs nė iš vieno stambesnio investuotojo nusiskundimų dėl šios Lietuvos ekonominės plėtros agentūros vadovų arba kitų pareigūnų kokio nors netinkamo elgesio.

F.PALUBINSKAS. Ne apie tuos, Ministre Pirmininke, kalbėjau. Kartą iš tos agentūros išėję jie man sako, kad randa daug atšiaurumo. Tiesiog atstūmimo.

G.VAGNORIUS. Tai mes šiuo atveju pasiruošę bendradarbiauti su kiekvienu investuotoju, taip pat ir su kiekvienu Seimo nariu, ir prašom tik vieno: duoti konkretų faktą. Ir mes tikrai griežtai nubausim tuos pareigūnus, kurie netinkamai elgiasi. Aš sutinku, jog tokių pareigūnų iš tikro gali pasitaikyti.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Bet prieš tai, gerbiamieji kolegos, aš noriu perspėti, kad jei norite dar sykį užduoti klausimą, jūs turit paprašyti leidimo. Prašom. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš noriu klausti finansų ministro. Gerbiamasis ministre, jūs žinote, kad šiuo metu savivaldybės pagal Seimo priimtą 1999 metų biudžetą bando formuoti savo biudžeto išlaidas. Ir daugeliui savivaldybių dėl to, kad yra netinkama metodika (jūs tą turbūt pripažįstate), niekaip neišeina suformuoti išlaidų pagal patvirtintas pajamas. Klausimas mano toks: ar jūs negalėtumėte, sakysime, kad ir į Kėdainius nusiųsti savo specialistų ir pagal planuotas pajamas padėti jiems patvirtinti išlaidas? Mes bandėme tai daryti, mums nesueina, liaudiškai šnekant, galai 5, 6 milijonais.

PIRMININKAS. Ruošiasi klausti R.Zuoza. Prašom, ministre.

A.G.ŠEMETA. Mes su Kėdainių meru visiškai neseniai turėjom daugiau kaip valandos diskusiją šiuo klausimu ir aptarėme savivaldybės problemas. Iš tikrųjų Finansų ministerija yra pasirengusi nusiųsti savo specialistus, kad vietoje išnagrinėtų tas problemas, kurios ten yra. Tačiau kita vertus, norėčiau pasakyti, kad Kėdainių rajono biudžetas per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau kaip 65%. Ir tai yra praeitų metų pajamos. Palyginus praeitų metų pajamas ir 1996 metų biudžeto pajamas, augimas sudarė daugiau kaip 65%. Man atrodo, kad mes tiesiog įpratome, kad savivaldybių pajamos turi augti ne vienu, kitu procentu, o šuoliais. Supraskime, kad tie laikai baigėsi, šuolių daugiau nebus. Yra sumažėjusi infliacija, faktiškai biudžeto augimas galimas tiktai dėl bendrojo vidaus produkto augimo ir taip pat dėl tos nedidelės infliacijos. Todėl tikėtis didelių pokyčių biudžete tikrai negalima. Kita vertus, ten, kur savivaldybės nevykdo biudžeto pajamų, kaip jūs puikiai žinote, pagal įstatymus yra numatyta, kad tokiu atveju Finansų ministerija suteikia laikinas paskolas toms nevykdomoms pajamos padengti, ir tai bus padaryta Kėdainių savivaldybės atveju.

PIRMININKAS. R.Zuoza. Ruošiasi J.Listavičius. Minutėlę. Tuoj, minutėlę, dar sykį. Prašom.

R.ZUOZA. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro. Gerbiamasis ministre, iš tiesų žinote aktualią visuomenei problemą, t.y. Vilniaus Dobužinskio mokyklos problemą, kuri niekaip neišsprendžiama, vyksta teismai. Noriu paklausti, ar jūsų ministerija pritars Vilniaus miesto savivaldybės siūlymui perduoti Dobužinskio mokyklą Simono Daukanto mokyklai, nes ta problema iš tiesų ilgai nesprendžiama. Ir kokius jūs matote vis dėlto ministerijoje sprendimo būdus, kai baigsis visi teismai?

K.PLATELIS. Ačiū. Ministerija pagal įstatymą pritaria arba nepritaria reorganizacijai, kurią vykdo savivaldybė. Savo ruožtu mes nelabai galim imtis kokių nors iniciatyvų, tačiau vis tiek bandom tą daryti, ir šiuo metu siūlom Lukiškių mokyklą išskirstyti į kitas mokyklas, dalį perkelti ir į Dobužinskio mokyklą, ir tą didelę Lukiškių mokyklą atiduoti Daukanto mokyklai. Lauksim dabar, kokie bus savivaldybės pasiūlymai.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi R.Karbauskis.

J.LISTAVIČIUS. Klausimas finansų ministrui ponui A.Šemetai. Vidaus atsiskaitymo problema Lietuvos Respublikoje kol kas nemažėja. Greitu laiku bus priimami Vekselių ir Čekių įstatymai. Noriu paklausti, kokia padėtis su Mokėjimo arba Atsiskaitymo įstatymo projektu ir Elektroninių dokumentų įstatymo projektu? Ir kada jie bus pateikti Seimui svarstyti? Paminėti įstatymai taip pat leistų geriau spręsti šią problemą. Ačiū.

A.G.ŠEMETA. Mokėjimo įstatymas yra parengtas. Šį įstatymą rengė Lietuvos bankas, ir Vyriausybė jam yra pritarusi, jis turėtų netrukus pasirodyti Seime. Dėl Elektroninių dokumentų. Šį įstatymą rengė ne Finansų ministerija, o Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Finansų ministerijai jis buvo pateiktas derinti. Mes jį suderinom. Aš manau, kad šis įstatymas yra gana sudėtingas, nes reikia tam tikro technologinio pasirengimo.

Vėlgi manau, kad tas įstatymas turėtų galbūt dar ir pavasario sesijoje (galbūt valdymo reformų ministras galėtų tą pasakyti) pasirodyti Seime.

PIRMININKAS. Ar nori papildyti? Ponas K.Skrebys.

K.SKREBYS. Iš esmės buvo teisingai atsakyta. Projektas yra parengtas, yra derinimo stadija ir pagrindinis klaustukas, likęs šio įstatymo projekte, yra saugumo problemos, elektroninio dokumento ir elektroninio parašo saugumo problemos.

PIRMININKAS. Vietoje Seimo nario K.Karbauskio klausia A.Vaižmužis. Ruošiasi J.Bernatonis.

A.VAIŽMUŽIS. Noriu paklausti ūkio ministrą. Kaip prognozuojate, ar labai daug pakiltų benzino ir dyzelinio kuro kainos, jeigu tuos produktus pirktume iš Vakarų? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Taip, kainos pakiltų, tačiau jeigu reikalingi tikslūs skaičiavimai ar tikslios prognozės, galiu pasakyti kitą kartą.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Bernatonis. Ruošiasi J.Valatka.

J.BERNATONIS. Norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Prieš jūsų pranešimą apie programos vykdymą mūsų frakcija pateikė duomenis apie tai, kaip jūsų vadovaujama Vyriausybė nevykdo rinkimų programos. Mes nesulaukėme jokios reakcijos į šią analizę. Ar tai reikštų, kad jūs pripažįstate, jog visi nurodyti faktai apie jūsų Vyriausybės programos nevykdymą yra teisingi, t.y. su visais tais faktais sutinkate, todėl nepaneigiate?

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turiu labai nuoširdžiai apgailestauti dėl to, kad jūs pateikėte labai klaidingą informaciją. Jūsų pateiktoje informacijoje yra labai daug netikslumų ir esminis netikslumas – išvada, jog Vyriausybė nevykdo savo programos. Pagrindinė klaida tikriausiai yra ta, kad jūs norėtume, jog ketverių metų programa būtų įvykdyta pirmaisiais metais, bet taip, kaip numatyta pagal metus, Vyriausybės programa iš esmės yra vykdoma ir netgi daroma daugiau negu numatyta Vyriausybės programoje.

PIRMININKAS. J.Valatka. Ruošiasi J.Avyžius.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš galbūt būčiau klausęs susisiekimo ministro, bet jo čia nėra. Kadangi dalyvauja Ministras Pirmininkas, gal jis malonėtų atsakyti į tokį klausimą. Kokia padėtis yra su LISCO arba nacionalinės laivybos kompanijos privatizavimu? Kokia yra Vyriausybės pozicija? Kiek Vyriausybė pasiliks sau akcijų, o gal visai nepasiliks? Gal galėtumėte atsakyti?

G.VAGNORIUS. Vyriausybė kartu su patyrusiais užsienio ekspertais, tarptautinėmis kompanijomis labai atidžiai rengia privatizavimo programą LISCO. Pagrindinis reikalavimas, jog išliktų nacionalinė kompanija, išliktų Lietuvos kompanija, t.y. pavadinimas bus Lietuvos, laivai registruoti Lietuvoje. Privatizavimo programoje yra nustatytos griežtos sąlygos ir griežti reikalavimai investuotojams. Pirmiausia be Vyriausybės leidimo negali būti kaip nors parduodami, išnuomojami ar kaip kitaip panaudojami keltai, tai yra pagrindiniai laivai. Kiti laivai negalės būti kaip nors perregistruojami, parduodami ar išnuomojami be valstybės akcijų laikytojos, t.y. faktiškai be Susisiekimo ministerijos žinios. Taip pat nustatyta, jog įmonė negali mažinti įstatinio kapitalo, o iš esmės turės jį didinti. Taip pat ir naujai įsigyjami laivai bus registruojami Lietuvoje. Tai yra visi šie apribojimai, visos papildomos sąlygos užtikrins, jog LISCO veikla ne mažės, o didės, jog darbo vietų skaičius ateityje taip pat didės, jog įmonės pelnas ir mokesčiai valstybei taip pat didės. Šiuo metu mes turime 7 pasiūlymus ir kompanijos, kurios ketina dalyvauti privatizavime, turi milijardinius kapitalus. Tai iš tikrųjų yra labai rimti investuotojai, todėl mes tikimės, kad bus pasiūlyta ir rimta kaina, ir rimti siūlymai dėl papildomo kapitalo investicijų.

Dar kartą noriu pabrėžti – LISCO privatizavimas rengiamas ir bus vykdomas labai atsargiai, atsižvelgiant į ekspertų pastabas. Mes esame pasirengę atsižvelgti ir į visas kitas pastabas, tarp jų ir Seimo narių, jeigu jūs tokių turėtumėte. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Avyžius. Ruošiasi G.Kirkilas.

J.AVYŽIUS. Klausimas skirtas kultūros ministrui ponui S.Šalteniui. Jeigu jo nėra, yra? Labai malonu, kad jis yra. Kaip jūs žiūrite, gerbiamasis ministre, į tai, kad kai kurie merai, nesuvokiantys kultūros reikšmės, pradėjo savivaldybių ir kaimo bibliotekų sujungimą, kurio pasekmės tokios, kad kaimo bibliotekos, svarbus kultūros židinys kaime, uždarinėjamos. Ar Kultūros ministerija galvoja toleruoti šį grėsmingą mūsų kultūrai procesą, kuris turi tendenciją plėstis, ar mano imtis kokių nors priemonių kaimo bibliotekų naikinimui sustabdyti?

S.ŠALTENIS. Mes kategoriškai prieš kultūros židinių likvidavimą, naikinimą. Prieš Naujuosius metus labai aiškiai ir tiesiai pasakėme, perspėjome savivaldybes, kad nemažintų biudžeto, ir sulaukėme rezultatų. Savivaldybės palaiko ryšius su Vyriausybe ir mes irgi randame būdų, kaip juos skatinti, kad jie nemažintų biudžeto. Kaimuose židiniai turi išlikti. Mes klausėme bibliotekininkų, klausėme merų, čia susirinkę salėje, ko reikia, kaip aprūpinti bibliotekas knygomis, kaip geriau tą daryti ir klausėme pačių bibliotekininkų nuomonės, kaip jos turi veikti. Kaip patys bibliotekininkai, specialistai nuspręs, sutars, tai yra savivaldybių reikalas, bet mes stengsimės daryti įtaką (kai reikia, sugebame tai daryti), kad tie kultūros židiniai, bibliotekos, nebūtų uždarinėjamos.

PIRMININKAS. G.Kirkilas. Ruošiasi R.Dagys.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš kreipiuosi į vidaus reikalų ministrą poną S.Šedbarą. Gerbiamasis ministre, pradėdamas savo veiklą Vyriausybėje, jūs sakėte, kad pradėsite vidaus reikalų sistemos reformą. Aš norėčiau paklausti, kada jūs planuojate šią reformą baigti? Kokių jūs tikitės iš šitos reformos rezultatų, nes kol kas, kaip jūs žinote ir turbūt sutiksite, nusikalstamumas auga, o nusikaltimų išaiškinamumas mažėja.

Ta pačia proga gerbiamajam premjerui pasakysiu, kad būtent šitoje srityje, man atrodo, jūs sutiksite, kad kaip tik Vyriausybės programos kol kas nepavyksta įgyvendinti. Ir paskutinis klausimas taip pat iš tos pačios srities. Ar šita jūsų reforma yra struktūrinė, ar tai tik įvairių padalinių vadovų pakeitimas? Ačiū.

S.ŠEDBARAS. Visų pirma reikia akcentuoti, kad vidaus reikalų sistema, kaip jūs minėjote, tai nėra policija. Reforma, kuri susijusi su policija, yra struktūrinė, o struktūrinė yra susijusi su darbuotojų ir funkcijų perskirstymu, ir jinai bus baigta šiais metais, jeigu Seime bus priimti reikalingi įstatymai, kuriuos pateiksime pavasario sesijoje.

Jeigu mes kalbame apie visos vidaus reikalų sistemos pertvarkymą, visų pirma ministerijos pavertimą civile institucija, tai mes tikimės, kad jeigu nepavyks to padaryti iki liepos 1 dienos, tai tikrai per šiuos metus padarysime. Kiti padaliniai, kurie dabar yra sukarinti, kaip priešgaisrinė apsauga, Vadovybės apsaugos departamentas ir į juos panašūs, turės parengti savo įstatymus, nes dabar jie naudojasi bendru vidaus tarnybos statutu, kurio kaip tokio neliks, nes neliks mūsų sistemoje žmonių su antpečiais, išskyrus vidaus tarnybos pulkus, kurie dar lieka iki 2004 metų.

Pati pertvarka yra maždaug pagal tokį modelį orientuota – išgryninti funkcijas pagal uždavinius, sukurti struktūrą ir parinkti žmones, kurie gali tas funkcijas vykdyti. Policijos veiklos auditas atliktas praėjusiais metais, šiuo metu pradedamas visos ministerijos valdymo auditas. Jį baigus kaip tik ir bus tada aktyviai struktūriškai ir visaip kitaip baigiama ministerijos ir sistemos pertvarka.

PIRMININKAS. R.Dagys. Ruošiasi O.Suncovienė.

R.J.DAGYS. Aš norėčiau užduoti klausimą ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, dabar mums kaip tik iškilo tokia aktuali problema, apie kurią mes jau seniai kalbėjom, apie galimybę apsirūpinti nafta alternatyviai iš kitų šaltinių. Kalbama apie Būtingės terminalą, jo galimybę priimti naftą. Aš norėjau paklausti, ar vis dėlto terminalo statyba, susijusi su galimybe priimti naftą iš jūros, yra vykdoma pagal grafiką, neatsilieka šie visi darbai ir kada realiai mes galėsime tai padaryti?

V.K.BABILIUS. Yra du scenarijai. Vienas scenarijus yra, jeigu negaunam penktadienį naftos ir sužinom dar kokias papildomas, negreit įveikiamas kliūtis, šiuo scenarijumi mes dabar dirbame. Ir antras scenarijus yra, jeigu gaunam naftos, tada tempai sulėtėja. Pirmajame scenarijuje numatyti terminai kol kas vykdomi. Bus daug problemų derinant pirmąjį scenarijų su mano kolega iš dešinės, tačiau mes jau pradėjom darbus. Viskas priklausys nuo penktadienio. Kuriuo scenarijumi remsimės, greitesniu ar lėtesniu, penktadienį bus matyti.

PIRMININKAS. O.Suncovienė perleidžia J.Razmai teisę paklausti. Ruošiasi P.Gylis.

J.RAZMA. Na, čia kol kas buvo visi nerimti klausimai. Aš vienu labai rimtu klausimu noriu paklausti ministro A.Čapliko. Mes neseniai spaudoje skaitėme apie dviejų prezidentų: A.Brazausko ir G.Ulmanio, medžioklę. Ir ten dar buvo parašyta tokia informacija, kad už licenciją ir kitas medžioklės išlaidas apmokės dabartinė Prezidentūra. Sakykite, ar gali taip būti, kad dabartinės valdžios institucijos gali apmokėti už reprezentacines medžiokles, ir kiek apskritai Prezidentui A.Brazauskui yra likę skirtų medžioklės plotų?

A.ČAPLIKAS. Labai malonu, kad man pirmajam teko rimtas klausimas ir iki šiol dar nebuvo rimtų klausimų. Ačiū J.Razmai.

Reprezentacinių medžioklės plotų jau tikrai nebėra, jau seniai nebėra. Nereikia klaidinti nei žmonių, nei Seimo narių. Vyriausybė savo nutarimu panaikino tuos plotus, panaikino jų buvimą, panaikino galiojusią tvarką. Ponas A.Brazauskas taip pat neturi savo asmeninių medžioklės plotų. Ponas A.Brazauskas, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, turi teisę važiuoti dabar galiojančia tvarka ir medžioti pagal tuos įkainius, kurie yra patvirtinti šiandien. Tą jis ir daro su savo svečiu, ponu Latvijos Prezidentu. Jis neturi jokių išskirtinių teisių. Aš labai blogai girdėjau vidurinę klausimo dalį.

J.RAZMA. Dėl apmokėjimo aš dar teiravausi.

A.ČAPLIKAS. Aš manau, kad Aplinkos ministerija tikrai nemokės, o kas apmokės, tai čia jau ne mūsų reikalas. Manau, ponas A.Brazauskas, kviesdamas svečius, puikiausiai pasirūpina apmokėjimu.

PIRMININKAS. P.Gylys. Ruošiasi A.Akstinavičius.

P.GYLYS. Aš norėjau paklausti finansų ministro, pono A.Šemetos. Aš noriu pakartoti klausimą, kurį uždavė mano kolegė S.Burbienė ir į kurį ministras neatsakė. Aš užduodu jį kitaip. Kiek mokesčių surinkta sausio mėnesį? Mums nereikia aiškinti metodikų, ministre, mes žinome, kad kiekvieną dieną yra gaunamos lėšos ir skirstomos. O kada jos suskaičiuojamos, ketvirčiais ar mėnesiais, yra kitas dalykas. Taigi kiek surinkta pinigų sausio mėnesį?

Antra dalis. Aš priverstas užduoti klausimų iš kelių dalių, kadangi neatsako į klausimus. Kokia yra bendra valstybės skola ir ar jūs sutinkate su tuo, kad ta skola yra mažiausiai du kartus didesnė negu 1995 m.? Tik prašom vartoti absoliutinius skaičius, nes jūsų manipuliacijos su santykiniais skaičiais…

PIRMININKAS. Čia jau pareiškimas, gerbiamasis…

P.GYLYS. …Privatizavimo fondas.

PIRMININKAS. Laikas baigėsi jūsų klausimui. Prašom, ministre.

A.G.ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums dar kartą kartoju, kad ataskaitos apie pajamas yra pateikiamos vasario 10 d. Tai, ką jūs vartojate savo pareiškimuose, visiškai neturi nieko bendro su tomis pajamomis, kurios yra patvirtinamos pagal pateiktas apyskaitas. Taip, tos pajamos, preliminariais duomenimis, sausio mėnesį bus kiek mažesnės negu buvo tikėtasi, tačiau sausis ir vasaris yra, be abejo, pajamų požiūriu patys sudėtingiausi mėnesiai. Galbūt LDDP vyriausybės buvusiems nariams reikėtų taip pat priminti, kaip sunkiai šios vyriausybės vertėsi sausio ir vasario mėnesiais. Todėl aš nematau kažkokios tragedijos dėl pajamų surinkimo, juolab kad padidėjus akcizams yra natūralus dalykas, jog pirmaisiais dviem trim mėnesiais pajamos už akcizus šiek tiek mažėja, nes, be abejo, verslas sukaupia atsargas ir tam tikrą laiką tie produktai neperkami, tačiau vėliau akcizų pajamos atsistato ir padidėja.

Dėl valstybės skolos. Valstybės skola iš tikrųjų Lietuvoje yra. Jeigu jūs paimsite 1997 m. pradžią, valstybės skola sudarė daugiau kaip 23% bendrojo vidaus produkto, dabar ji sudaro 22,5% bendrojo vidaus produkto. Ir turbūt ne man jums aiškinti, ponas Gyly, kad būtent šie skaičiai paaiškina valstybės galimybes grąžinti suteiktas paskolas. Jūs manipuliuojate absoliutiniais skaičiais. Be abejo, absoliutiniais skaičiais ta skola, lyginant su 1995 m., šiuo metu didesnė, juolab kad jūs labai sėkmingai slėpėte tikrąją valstybės skolą 1995–1996 m. Prisiminkite įsiskolinimus energetikai, kurie buvo pripažinti įstatymu, vien tiktai tos skolos sudarė beveik 800 mln. Lt, jos nebuvo niekur parodytos jūsų teikiamose ataskaitose. Vadinasi, jeigu mes įvertinsime tas skolas, kurios buvo padarytos ir kurios buvo padengtos, tos ankstesnės Vyriausybės padarytos skolos, per šiuos pastaruosius metus, tai valstybės skola nė kiek nepadidėjo. Kita vertus, jeigu mes palyginsime Lietuvos valstybės skolą, šiuo metu esančią tikrąją, realią, su Rytų Europos šalimis, taip pat su bet kuria Vakarų Europos šalimi, Lietuvos valstybės skola iš tikrųjų yra kur kas mažesnė.

PIRMININKAS. Tai per šoninį mikrofoną. Ponas Gyly, jūs turite galimybę pateikti papildomą klausimą dėl to klausimo, kurį ką tik uždavėte.

P.GYLYS. Aš užduodu labai konkretų klausimą konkrečios sferos ministrui. Kiek surinkot pinigų sausio mėnesį? Jeigu jūs nežinote, tai taip ir pasakykite? Aš žinau.

PIRMININKAS. Ministre, jeigu galite, dar sykį pakartokite ponui P.Gyliui atsakymą.

A.G.ŠEMETA. Aš ponui P.Gyliui pateiksiu pajamas vasario 11 d., t.y. tuomet, kai bus patvirtinta apyskaita, ir galėsite pagal apyskaitos duomenis remtis tomis pajamomis, kurios yra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ponas A.Sakalas taip pat norėtų ministrui A.Šemetai užduoti klausimą dėl ką tik atsakyto klausimo.

A.SAKALAS. Taip. Aš, kaip tik suprasdamas, kad ponui ministrui sunku atsiminti skaičius, galiu pasakyti, kad planas sausio mėnesį buvo 531 mln. Lt, o surinka 402 mln. Lt. Tai yra jūsų Iždo departamento duomenys.

PIRMININKAS. Tai čia nebuvo klausimas. Ministre, jūs galite pakomentuoti, bet ponas A.Sakalas nesuformulavo klausimo.

Toliau klausia A.Akstinavičius. Prašom. Ruošiasi A.Matulas.

A.AKSTINAVIČIUS. Ponui S.Šedbarui norėčiau užduoti klausimą.

Pone ministre, kriminogeninė situacija Lietuvoje vis blogėja. Nusikalstamas pasaulis vis dažniau įvykdo žiaurias akcijas ir prieš valstybės pareigūnus. Lietuvoje iki šiol visada kova su nusikalstamu pasauliu buvo kova su pasekmėmis. Net ir 1999 m. biudžetas yra orientuotas kovai su pasekmėmis, o ne su priežastimis. Aš norėčiau jūsų paklausti, kada pagaliau Lietuvos teisėtvarkoje įvyks esminis lūžis ir kada kova su nusikalstamu pasauliu bus nukreipta kovai su priežastimis, o ne su pasekmėmis? Norėčiau išgirsti, kas šia linkme yra daroma ir kas gal jau padaryta? Ačiū.

S.ŠEDBARAS. Jūs kalbate apie nusikalstamumo prevenciją, kurią visi supranta kaip policijos veiklą. Policijos atliekama prevencija yra nusikaltimų tyrimas, nusikaltimų tyrimo metu išaiškintos priežastys ir prielaidos, reagavimas į jas tiek prokuratūros, tiek teismo, na, ir dalyvavimas kitose šviečiamosiose programose, kurių yra mažai. Jeigu mes kalbėtume apie išankstinę prevenciją, tai, žinoma, lengviausia yra kaltinti policiją, kurios darbo iš tiesų didžioji dalis yra reagavimas post factum. Išankstinė prevencija yra apskritai visos šalies socialinių, ekonominių ir kitokių reiškinių sprendimas, analizavimas, t.y. darbo vietos, pragyvenimo lygis, auklėjimo, mokymo dalykai, ir už tai atsakinga yra ir centrinė valdžia, ir savivaldybės. Čia yra daugybė aspektų, todėl manyti, kad policija arba kiti vidaus reikalų sistemos padaliniai gali išspręsti tiek bendrosios, tiek specialiosios prevencijos klausimus, tiek kartu ir tyrimo problemas yra visiškai neteisinga. Aš kartoju, policijos atliekama prevencija pirmiausia yra nusikaltimų tyrimas, reagavimas į teisės pažeidimus ir su tuo susiję dalykai. Kas čia daroma? Tai būtent visas restruktūrizavimas, ieškojimas ir analizavimas klaidų ir išeities, kas dabar bandoma daryti, ypač organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybų sistemoje, tai ir yra bandymas ieškoti persilaužimo. Bet kas tai yra, kad daugėja išaiškintų korupcijos, kyšininkavimo faktų? Ar tai yra nusikalstamumo didėjimas? Juk šitie nusikaltimai ir registruojami, ir ištiriami yra vienu metu. Jeigu nutveriamas kyšininkas ar kitas piktnaudžiautojas, tai tuo pačiu metu ir paaiškėja faktas. Ar galima teigti, kad anksčiau to nebuvo ir atsirado tik dabar? Yra visiškai atvirkščiai. Jeigu daugėja atskleistų korupcijos, kyšininkavimo faktų, vadinasi, didėja išaiškinamumas, o ne tas latentinis, kurio mes nežinom, nusikalstamumas. Jo mes negalim lyginti nei su vakar diena, nei su rytdiena.

PIRMININKAS. A.Matulas. Ruošiasi I.Šiaulienė.

A.MATULAS. Aš noriu paklausti gerbiamojo aplinkos ministro A.Čapliko. Gerbiamasis ministre, Vyriausybei svarstant 1999 metų biudžetą, kiek žinau, jūs jam pritarėte. Seime jūs už jį nebalsavote, nors buvote salėje. Gal galite pasakyti, kas lėmė jūsų pozicijos pasikeitimą – aplinka, patalpa, laikas ar kokios nors kitos priežastys? Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Lėmė tai, kad frakcija turėjo skirtingą nuomonę. Aš nenorėdamas pažeisti frakcijos sprendimo privalėjau nebalsuoti už šį sprendimą, nors Vyriausybės posėdyje aš buvau už šį biudžetą.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė. Ruošiasi A.Sysas.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą. Sakykite, kaip jūs vertinate, kad Kultūros ministerija tampa kultūros verslo ministerija? Turiu omeny, kad ministerija skatina viešųjų įstaigų steigimą, ne tik skatina, bet šios ministerijos darbuotojai tiesiog registruoja tokias viešąsias įstaigas, kurios iš tiesų dubliuoja ministerijos padalinių veiklą.

Dar būtų klausimas. Kaip jūs vertinate savo Vyriausybės pavedimą Finansų ministerijai įvertinti?..

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, vienas klausimas.

I.ŠIAULIENĖ. Tai yra tas pats klausimas.

PIRMININKAS. Prašom, tęskite.

I.ŠIAULIENĖ. Kaip jūs vertinate savo Vyriausybės pavedimą Finansų ministerijai įvertinti Valstybės kontrolės išvadas dėl Kultūros ministerijai nustatytų ūkinės ir finansinės veiklos pažeidimų? Ar tai bus jūsų Vyriausybės praktika, kalbu apie Valstybės kontrolės išvadas, ar tai yra išimtis Kultūros ministerijai? Ačiū.

G.VAGNORIUS. Turiu pasakyti, aš nepastebėjau, kad Kultūros ministerija užsiimtų kokiu nors verslu. Aš pastebėjau ką kita. Kai tik prasidėjo didesnis kultūros programų, kultūros įstaigų finansavimas, atsirado daug daugiau priekaištų. Man kartais atrodo keistoka, kai mes labai lengva ranka 10, o kartais ir 100 mln. panaudojam kitoms ūkio sritims, bet labai sielojamės, jeigu menininkai, kultūros darbuotojai gauna šiek tiek daugiau lėšų kitoms programoms.

Man atrodo, pagrindinis priekaištas Vyriausybei turėtų būti tas, kad dar nepakankamai skiriama lėšų. Bet šiandien galiu informuoti, kad praeitame Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas padidinti stipendijas menininkams, atrodo, beveik du kartus. Ateityje mes taip pat esame numatę didinti galimybes ne tik gauti daugiau pajamų iš menininkams skirtų stipendijų, bet ir užsidirbti iš įvairių užsakymų, įvairių programų.

O dėl viešųjų įstaigų, kiek žinau, Kultūros ministerija šiuo metu inventorizuoja, kaip ir kitos ministerijos, inventorizuoja visas įstaigas, įsteigtas prie ministerijos, kartu ir viešąsias įstaigas. Ten, kur dubliuojamos funkcijos, prireikus jos bus sujungiamos, o kai kurios iš jų ir likviduojamos. Ačiū.

PIRMININKAS. Premjere, dėl Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės.

G.VAGNORIUS. Ką jūs norėjote paklausti? Blogas pavedimas buvo? Aš tikiuosi, kad į visas kontrolės išvadas mes labai rimtai ir greitai reaguojam. Tačiau kiekvienu atveju mes visada paprašom Teisingumo ministerijos arba Finansų ministerijos įvertinti, ar yra koks nors pažeidimas, ar nėra. Šiuo atveju, mieloji Seimo nare, jūs tikriausiai gerai žinote, kad kontrolės sprendimai yra besąlygiškai vykdomi, o kontrolės vertinimai yra vertinami. Tai ten, kur yra kontrolės sprendimai, nors konkrečių sprendimų aš nepastebėjau, sprendimai yra vykdomi ir dėl jų nediskutuojama. Bet mums svarbu ne tik oficialūs kontrolės sprendimai ten, kur nustatyti kokie nors procedūriniai įstatymų pažeidimai, bet mums svarbu ir patys vertinimai. Mes reaguojame net ir tuo atveju, jeigu ir nėra įstatymų pažeidimų. Todėl mes paprašėme, kad Finansų ministerija kartu su Teisingumo ministerija nustatytų, ar nėra kokių nors procedūrinių pažeidimų tam, kad ateityje būtų galima jų išvengti.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė nori papildomai paklausti. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ. Reikalas tas, kad būtent remdamasis Finansų ministerijos išvadomis dėl kontrolės išvadų čia, Seimo tribūnoje, kultūros ministras S.Šaltenis ir gynėsi. Iš esmės tai yra visiškai atskiros ir nepavaldžios viena kitai institucijos, todėl pagal mūsų galiojančius įstatymus jokiu būdu Finansų ministerijai nėra pavaldi kontrolės tarnyba, ji neturi, kitaip sakant, išvadų kontrolės dar…

PIRMININKAS. Aš turiu išjungti. Gerbiamieji Seimo nariai, mes nekomentuojame vieni kitų atsakymų. Jeigu jūs norėtumėte užduoti papildomą klausimą, prašom, bet jūs norite komentuoti.

G.VAGNORIUS. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, aš dar papildyčiau.

PIRMININKAS. Prašom.

G.VAGNORIUS. Kontrolės medžiaga paprastai sudaro kelias dešimtis puslapių, be to, kontrolės pateiktoje medžiagoje yra ir svarstymų, ir abejonių, ir pastabų. Todėl Vyriausybė kiekvieną pastabą turi įvertinti net ir tuo atveju, jeigu Valstybės kontrolė nepriima jokio juridinio sprendimo. Šiuo atveju aš mačiau juridinius sprendimus, jie yra susieti su siūlymu įvertinti vieno ar kito pareigūno veiklą. Aš mačiau daugybę abejonių, pastabų, kurias mes, kaip Vyriausybė, turim labai atidžiai išnagrinėti ir pastebėję kokių nors vidinių procedūrinių pažeidimų priimti sprendimą. Negi jūs norėtumėte, kad aš, gavęs Valstybės kontrolės medžiagą, ją pasidėčiau kur nors į stalčių ir netikrinčiau, ar nėra ko nors. Bet reikia labai aiškiai skirti kontrolės sprendimus ir kontrolės atliktus vertinimus. Pavyzdžiui, sudarant biudžetą, mes gavom iš Valstybės kontrolės netgi politinius vertinimus: teisingas, neteisingas, efektyvus, neefektyvus. Bet tai nieko bendra neturi su įstatymų pažeidimais. Aš būčiau labai dėkingas, jeigu jūs nurodytumėt, kokio juridinio sprendimo Vyriausybė ar kita įstaiga nėra įvykdžiusi.

PIRMININKAS. Tuoj pat, minutėlę. A.Sysas. Ruošiasi R.Alekna.

A.SYSAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jums užduoti klausimą. Tradiciškai ir sausis, ir vasaris sunkus mūsų biudžetams. Tą patvirtina ir ponas A.Šemeta. Tradiciškai šiais mėnesiais visados vėluoja pensijų išmokėjimas. Sausio mėnesį “Sodros” biudžetui neužteko tik 47 mln. Lt. Šiuo metu “Sodra” skolinga bankams 80 mln., už kuriuos reikia mokėti palūkanas, ir gana dideles. Todėl aš klausiu jūsų, ar nesvarstėte Vyriausybės posėdyje ar kokiuose kituose, kad “Sodros” biudžetas galėtų pasinaudoti Privatizavimo fondu, būtent ten pakanka lėšų, ir gauti beprocentę paskolą. Ar galbūt Vyriausybė turi kitokių planų, kad pensijų išmokėjimas būtų atliekamas nustatytais terminais ir nevėluotų, kaip vėlavo sausio mėnesį. Ačiū.

G.VAGNORIUS. … nuostata, jog pensijos turi būti išmokamos laiku ir jos bus išmokamos, ir turi būti išmokamos laiku. Bet jūsų pastabą aš supratau kaip įpareigojimą Vyriausybei griežtinti mokesčių administravimą. Reikliau išieškoti mokesčius. Aš taip pat supratau ir LDDP frakcijos narių klausimą: kiek surinkta mokesčių, kiek surinkta biudžeto? Aš labai džiaugiuosi, jog yra bendras supratimas dėl būtinybės kovoti su kontrabanda, su mokesčių nemokėjimu, su apgaulinga apskaita. Aš tikiuosi, kad bendromis pastangomis mes sugebėsim ne tiktai surinkti visus mokesčius, bet ir daug sparčiau didinti pensijas ir atlyginimus. Dėl sausio mėnesio jūsų paminėtų 40 mln., tai jeigu jūs palygintumėt, kiek gruodžio mėnesį buvo gauta daugiau negu priklauso, tai jūs pamatysit, kad gruodžio mėnesio perviršis yra daug didesnis negu sausio mėnesio mažesnės įplaukos. Dėl to tai jokiu būdu neatsiliepia “Sodros” bazei.

PIRMININKAS. A.Sysas. Bet papildomą klausimą, o ne komentarą. Prašom.

A.SYSAS. Būtent. Gerbiamasis premjere, jūs taip ir nepasakėt, ar nesvarstyta galimybė “Sodros” biudžetui gauti beprocentę paskolą ne iš Taupomojo banko arba iš Žemės ūkio banko ir mokėti dideles palūkanas, o pasinaudoti Privatizavimo fondo lėšomis, kaip tuo naudojasi valstybės biudžetas, o lėšų valstybės biudžete yra pakankamai daug. Aš negalėčiau sutikti, kad pernai metus mes vis tiek baigėm su 140 mln. deficitu “Sodros” biudžete. Ir tie 100 mln., kurių surinkta gruodžio mėnesį daugiau, persikėlė į sausį. Bet tai neišgelbėjo sausio mėnesio.

G.VAGNORIUS. Na, aš žinau, kad jūs esate labai gerai informuotas ir tikriausiai su manim sutiksit, jog 140 mln. suminis deficitas tikriausiai neatsirado vien 1998 metais. Jūs tik galėjot pridurti, koks buvo deficitas ir koks jis yra. Kad dar yra likęs deficitas, tai tik liudija apie tai, kad jį reikės šimtu procentų likviduoti. Tai numatyta šiais metais iki galo užbaigti.

Na, o dėl Privatizavimo fondo, tai tikriausiai visi Seimo nariai labai gerai prisimena, jog visos Privatizavimo fondo likusios metų pradžioje lėšos, taip pat numatytos šiais metais iš Privatizavimo fondo gautos lėšos yra apskaitytos biudžete. Jūs patys kėlėt rankas ir paskirstėt Privatizavimo fondo lėšas. Tai šiuo atveju aš neprisimenu, jog iš Privatizavimo fondo lėšų, kurios numatytos šių metų biudžete, paskirstymo būtų numatytos papildomos subsidijos kokiems nors fondams. Dėl to jūs neturėtumėt kelti tokių dalykų, už kuriuos patys nebalsavot ir patys nesiūlėt.

PIRMININKAS. R.Alekna. Ruošiasi R.Melnikienė.

R.ALEKNA. Aš noriu paklausti sveikatos apsaugos ministrą. Bendraujant su medikais paaiškėjo, kad daugelis jų mano, jog sveikatos apsaugai skiriamos lėšos valstybės biudžete sudaro kokius 3–4%. Tačiau informavus, kad lėšos yra daug didesnės, t.y. gerokai per 11% valstybės biudžeto, ar 5% bendrojo vidaus produkto, jie nuoširdžiai nustemba ir klausia, ką būtų galima padaryti, kad esant tokiam daug geresniam finansavimui negu kad buvo iki šiol, lėšos būtų racionaliau panaudojamos ir jie jaustų, kad jų yra tikrai pakankamai. Mes žinome, kad ministerija svarsto lovų racionalesnio panaudojimo galimybes ir kad būtent šis būdas yra vienas iš tokių pačių realiausių būdų, kai tos lėšos bus racionaliau panaudotos ir pajaus ligoninės. Ar apskritys teikia kokius nors siūlymus, ar teikia planus dėl racionalesnio lovų panaudojimo ir kokia situacija yra šiandien?

L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū. Sveikatos apsaugai mes šiais metais turim, beveik artėjam prie 6% bendrojo vidaus produkto. Tai, žinoma, pakankamai didelės sumos. Aš tiktai noriu pasakyti, kad kai buvo atskirtas valstybės biudžetas nuo privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, tai, aišku, mes turime verstis tomis lėšomis, kurios yra Sveikatos draudimo fonde. Noriu pasakyti, kad tikrai baigiamas rengti planas, kaip restruktūrizuoti, specializuoti ir sutvarkyti ligoninių lovų profilius. Aš manau, kad tai yra vienas iš pagrindinių rezervų taupyti lėšas. Antra, yra Sveikatos draudimo tarybos sprendimas, įpareigojantis ligonių kasas, kadangi jos yra iš esmės finansų valdytojos, tikrinant ar ekspertuojant lėšų panaudojimą ligoninėse aiškintis, kokiems tikslams panaudojamos lėšos iš Sveikatos draudimo fondo. Aš tikrai negaliu pasakyti, kad čia viskas gerai, nes labai dažnai, sakysim, perkama brangi aparatūra užuot teikus pakankamas tokias paslaugas, kokias galimybes turi viena ar kita gydymo įstaiga. Draudimo taryba priėmė sprendimą, kad šiais metais tai bus griežtai kontroliuojama, sakysim, gydytojų atlyginimas turėtų padidėti ne mažiau, kiek didėja privalomos Sveikatos draudimo fondo lėšos. O jeigu kalbėtume apie apskričių dalyvavimą šiame procese, tai visi projektai yra derinami su apskritim. Mes turim konkrečius pasiūlymus iš Klaipėdos ir Kauno. Nuo šių metų pusmečio prasideda Pasaulio banko paskolos realizavimas, kuris padės restruktūrizuoti keturių apskričių sveikatos apsaugos įstaigų darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau užduoti klausimą švietimo ministrui ponui K.Plateliui. Gerbiamasis ministre, Lietuvą sukrėtė du tokie labai skaudūs įvykiai. Tai prokuroro žūtis ir kelių vaikų savižudybės. Į pirmąjį mes reagavom labai triukšmingai, mušėmės į krūtinę ir žadėjom problemą spręsti, o už tą antrąjį, tiksliau, už tris savižudybes lyg ir niekas iš visuomeninių institucijų, iš valstybinių institucijų neprisiėmė jokios atsakomybės. Mokykla yra institucija, esanti arčiausiai vaiko. Būtent ji gali padėti vaikui tuo atveju, kai jis yra beviltiškoje situacijoje. Ką ketinate daryti, kad tokia situacija nepasikartotų? Ir ką padarėt, galbūt jau padarėt ką nors? Tik nekalbėkit apie rengiamas programas, nes mes jau apie tai girdėjom prieš keletą mėnesių, kai diskutavom apie vaikų nusikalstamumą ir prevenciją.

K.PLATELIS. Jeigu nekalbėsime apie rengiamas programas, tai aš norėčiau tada pasakyti, kad ne tik mokykla, bet pirmiausia tėvai yra atsakingi už tokius įvykius. Kita vertus, reikia pripažinti, kad padėtis Lietuvoje tikrai yra bloga. Respublikinio psichologinio pedagogikos centro duomenimis, apie 47% vaikų yra su vienaip ar kitaip pažeista psichika. Ką mes darome šia kryptimi? Pirmiausia – mokymo proceso diferencijavimas pagal vaikų poreikius. Kitas dalykas, siekdami sušvelninti vaikų reakciją, įvertinimus mes rekomenduojame pradinėje mokykloje iš viso nevertinti vaikų pažymiais. Mes rekomenduojame mokykloms stiprinti fizinės kultūros užsiėmimus, nes tai taip pat yra vienas iš būdų pašalinti stresą, ir, sakykim, visas pamokas, kurios vyksta fizinio lavinimo metu, bet yra tokio sėdimo pobūdžio, rekomenduojame nutraukti. Taigi pagrindinė problema – psichologai mokyklose. Dabar trūksta labai daug specialistų. Specialistai yra rengiami, bet kol kas tie psichologų etatai išdalijami auklėtojams ir neatlieka savo funkcijos. Artimiausiu metu mes galvojame tuos etatus, kur mokykla dar neturi specialisto psichologo, skirti socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams. Tai būtų toks pirmas žingsnis. Mes esame įsitikinę, kad mokyklai reikia tiek psichologo, tiek socialinio darbuotojo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas Vidžiūnas papildomą klausimą norėtų?.. Pabaigoje? Gerai. Gerbiamieji kolegos, taigi baigiame pirmąją Vyriausybės valandą. Mano skaičiavimu, 22 Seimo nariai turėjo galimybę užduoti klausimus. Aš norėčiau padėkoti Vyriausybės nariams, kurie dalyvavo šioje procedūroje. Turbūt mes galėtume galvoti apie 10 minučių pertrauką, bet prieš tai – A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, dalyvavę posėdyje, mes šiandien pradėjome naujojo Statuto procedūrą – Vyriausybės valandą, kurios pagrindinis tikslas, atviro parlamento, viešo parlamento tikslas -daugiau parlamentinės kontrolės galimybių, ypač kairiajai pusei suteikiant galimybę klausti atvirai po vieną, po du klausimus, ir kad iš šitų klausimų Lietuvos valstybės piliečiams, kurie klauso, iš tos įtampos pasidarytų aiškiau, kad gimtų naujos idėjos ir panašiai. Gerbiamieji kolegos, po šitos valandos aš galiu pasakyti, kad išgirdau iš kairiosios pusės pusantro klausimo, kuris buvo aktualus, kuris buvo intriguojantis, ir aš mačiau, kaip buvo šalta Vyriausybės nariams. Tai rodo, kad arba Vyriausybė gerai dirba, arba sisteminė, socinterno principais besiremianti opozicija yra visiškai bedantė opozicija. Gerbiamieji ministrai, aš jus kviečiu ir į kitą posėdį po savaitės. Gerbiamoji opozicija, mažiau siūlau verkti dėl nedemokratinio Statuto, o rengtis posėdžiams rimtai ir teikti tokius klausimus, kurie būtų visiems įdomūs ir aktualūs.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Vidžiūnai, jūs per pertrauką galbūt individualiai pamokytumėte opoziciją. Dabar dar sykį dėkoju. J.Valatka norėtų dar repliką. Prašom. Bet jau ne klausimai, tik replika.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, buvo paliestas opozicijos klausimas, kad ji tikrai dar neturi dantų. Mes šiandien pirmą kartą pamatėme mūsų Vyriausybę čia beveik in corpore. Aš manau, kad tuos dantis mes atrasime, bus karščiau ir karščiau. Taigi, gerbiamasis kolega Vidžiūnai, jūs dar nedarykite galutinių išvadų. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi visi kreipsis į stomatologus ir visiems padės. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau mūsų posėdį. Ir aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, kuris pateiks kitos savaitės ir ateinančio antradienio mūsų darbotvarkes. Prašom.

Savaitės (nuo 1999 02 08) bei 1999 m. vasario 9 d. (antradienio) darbotvarkių projektai

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kitos savaitės darbotvarkė Seniūnų sueigoje buvo apsvarstyta. Jūs matote antradienio bei ketvirtadienio darbotvarkes. Yra šansų, kad tai paskutinė rudens sesijos savaitė, nes artėja pavasaris, reikėtų rudens sesiją užbaigti. Gerbiamieji kolegos, antradienį yra daug įvairių įstatymų, priėmimų ir pateikimų. Ketvirtadienį, aš atkreipčiau dėmesį, kaip buvo numatyta, yra svarstymas ir balsavimas dėl pareigūnų paskyrimo. Taip pat po pietų turėtų būti Konkurencijos įstatymo priėmimo pabaiga ir dar kelių įstatymų priėmimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, R.Zuoza spėjo užsiregistruoti, taigi jam suteikiu žodį.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų džiugu, kad tai bus paskutinė rudens sesijos savaitė, tačiau gal jūs galėtumėte informuoti Seimo narius, ar, kaip numatyta Konstitucijoje, mes rinksimės tik kovo 10 dieną, ar dar numatyti kokie neeiliniai posėdžiai ar neeilinės sesijos. Kaip sprendė Seniūnų sueiga ir Seimo valdyba?

A.KUBILIUS. Kol kas nieko nėra numatyta. Taigi turėtume rinktis kovo 10 dieną.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimų daugiau nėra. Ar pritariame savaitės darbotvarkei preliminariai? Ji dar gali keistis Seniūnų sueigoje. Pritariame. Dėl antradienio kol kas taip pat nėra jokių problemų. Ačiū.

Kolegos, galime registruotis, bet tikrai tai nėra posėdžio pradžia ir nėra iš anksto sutartas balsavimas. Registruojamės, kolegos. Tradicija yra geriausias dalykas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 173¹³ ir 204¹ straipsniais ir 224, 225, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1594 (pateikimas)

Penktasis popietės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 170¹³ ir 204¹ straipsniais ir 224, 225, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1594. Projektą pateikia vidaus reikalų ministras ponas S.Šedbaras. Prašom.

S.ŠEDBARAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projektai yra susiję su tuo, kad pastaruoju metu pastebima tendencija, jog vis daugiau Lietuvos Respublikos gyventojų išvyksta į užsienio šalis nelegaliam darbui. Visų pirma į Didžiąją Britaniją, JAV, Kanadą, Vokietiją, Čekiją. Didžiosios Britanijos imigracijos tarnybos duomenimis, per praėjusių metų 11 mėnesių 1175 Lietuvos piliečiai pasiprašė politinio prieglobsčio, o politinio prieglobsčio pasiprašymas yra susijęs arba iš karto turint tikslą po to per tą periodą nelegaliai dirbti, arba nuvykus su turistine grupe ir pasilikus nelegaliam darbui, pakliuvus migracijos tarnyboms, norint save pateisinti, taip pat prašytis politinio prieglobsčio. 1997, 1998 metais asmenims, tarpininkavusiems įsidarbinant Didžiojoje Britanijoje arba kitose valstybėse, iškelta 21 baudžiamoji byla už sukčiavimą ir viena baudžiamoji byla už apgaulingą apskaitos tvarkymą įmonėje, užsiimančioje turizmo veikla. Bylos už sukčiavimą iškeliamos tuomet, kai tarpininkas neįvykdo savo įsipareigojimų ir neišveža Lietuvos piliečių į užsienį ar apgauna juos, sudarydamas kitokias buvimo užsienyje sąlygas, nei buvo sutarta; už apgaulingą apskaitos tvarkymą, kai nustatomi apskaitos tvarkymo pažeidimai. Taip pat surašyti 7 administracinių teisės pažeidimų protokolai už vertimąsi uždrausta komercine ūkine veikla ar veikla, kuriai reikalingas leidimas. Šis Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis taikomas tik tuomet, kai asmuo, padavęs skelbimą į žiniasklaidos priemones, už tarpininkavimą ima pinigus bei nustatomas jo veiklos versliškumas. Tačiau dažniausiai spaudoje besiskelbiantys asmenys pinigų neima, o rekomenduoja kreiptis į tarpininką užsienyje, kuris ir organizuoja nelegalų įdarbinimą. Tokiu būdu šie asmenys išvengia administracinės atsakomybės už neteisėtą veiklą.

Migracijos departamente yra sukaupta pakankamai informacijos apie asmenis, kurie naudojosi negaliojančiais arba kito asmens pasais. Negaliojančius arba svetimus pasus asmenys panaudoja kertant pasienio kontrolės punktus. Pavyzdžiui, nuo 1997 metų spalio 1 dienos gauti 52 pranešimai iš Pasienio policijos departamento apie tokio pobūdžio pažeidimus.

Imigracijos tarnyba asmens prašyme išduoti Lietuvos piliečio pasą vietoj prarastojo įpareigoja asmenį, atsiradus senajam pasui, grąžinti jį Migracijos tarnybai. Tačiau yra daug atvejų, kai asmenys šio reikalavimo nevykdo ir naudojasi dviem pasais. Kadangi už šias veikas – nei už vieną, nei už kitą, kaip minėjau, nėra numatyta teisinė atsakomybė ir norint efektyviau kovoti su nelegaliu įdarbinimu šalyse, taip pat kovoti su naudojimusi svetimais ar negaliojančiais asmens dokumentais, mes siūlome papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą štai tais dviem minėtais straipsniais. Kiti straipsniai yra susiję su tuo, kas surašys protokolą ir kas taikys nuobaudas.

Be to, aš iš karto norėčiau atkreipti dėmesį, kad darbotvarkėje yra rekomenduojama svarstymo ir, matyt, priėmimo data 1999 m. kovo 15 d., tai būtų pavasario sesijoje. Tačiau jeigu būtų įmanoma, gal galima dar šioje sesijoje šiuos įstatymo pakeitimus priimti, nes šiuos žingsnius labai stebi Didžiosios Britanijos vyriausybė, ambasada ir laukia šių aktų. Mes laukiam taip pat, nes tuomet mes galėtume daug tiksliau ir dažniau taikyti atsakomybę. Pakaktų vien to, kad asmuo pasiskelbtų laikraštyje, siūlydamas nelegalų įdarbinimą, o pagal dabar galiojančią teisinę bazę reikia įrodinėti apgavimą, reikia įrodinėti pinigų ėmimą, versliškumą ir t.t. Su šiais dalykais reikia kovoti ir tai yra ne vien Didžiosios Britanijos problema. Tai yra ir Čekijos problema, kur šimtai žmonių išvažiuoja, paliekami, numetami gatvėse ir paskui juos reikia grąžinti į savo šalį. Gal būtų įmanoma dar šioje sesijoje, kadangi tai nėra dideli pakeitimai, juos priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Iš pradžių penki klausimai. A.Akstinavičius. A.Sysas vietoj A.Akstinavičiaus.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, kaip numatoma kovoti su tais piliečiais, kurie nesinaudos svetimais pasais, nes iš aiškinamojo rašto matyti, kad per praėjusius metus pasienio policija pranešė apie 52 iš 1175 registruotų dėl politinio prieglobsčio Anglijoje, arba su tais, kurie nesinaudos tų nelegalių įdarbinimo firmų paslaugomis, o paprasčiausiai pirks bilietą ir važiuos į Londoną arba ekskursijos metu pusė grupės pasiliks?

S.ŠEDBARAS. Problema čia yra štai kokia. Vargu ar mes sutvardysim srautus žmonių, kurie, esant beviziam režimui, taip pat ir vizų režimui į Amerikos Valstijas, tačiau esant beviziam režimui, sakykim, į Britaniją arba nuo kovo 1 d. atsidarant erdvei Šengeno valstybėms, išvažiuoja nelegaliai dirbti. Vargu ar mes sutramdysim šitą srautą, nes kol kas nėra mechanizmo ir mes negalim trukdyti žmonėms išvykti legaliai į užsienį. Jeigu jie ten pasilieka, legaliai dirba, užsidirba ir grįžta, tai turbūt ne čia yra didžiausia problema.

Didžiausia problema, kuri ir kilo Didžiojoje Britanijoje, yra ta, kad tie žmonės pasiprašo politinio prieglobsčio. Tai yra, sakyčiau, valstybės įvaizdžio bloginimas, kenkimas, tai yra nelojalumo savo valstybei, Lietuvos Respublikai, išraiška, bet apie tokius mūsų piliečius jokia užsienio šalis informacijos neteikia. Kaip matote, aerouoste vyksta papildomas pokalbis su kai kuriais išvykstančiais, mes analizuosime tokius piliečius. Aš esu minėjęs, kad kai jūs svarstysite Valstybės tarnybos įstatymą, ten yra vienas iš pagrindinių principų, stojant į valstybės tarnybą, t.y. lojalumas Lietuvos valstybei. Jeigu mes nustatysim, kad vienas ar kitas asmuo, kuris nori stoti į valstybės tarnybą, yra prieš tai prašęsis kitoje valstybėje politinio prieglobsčio, vadinasi, juodinęs savo kraštą, matyt, kad reikėtų svarstyti, ar tokie žmonės gali stoti valstybės tarnybon. Mes turime metodiką, bet tai yra labai sudėtinga, nes, kartoju, apie pavardes mes niekad duomenų negausim, mes tik netiesioginiais įrodymais galim tokius žmones nustatyti. Bet tą bandysim daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dėl 204¹ straipsnio. Pasinaudojimas svetimo ir negaliojančio asmens dokumentu. Noriu paklausti, ar ne per švelni nuo 100 iki 500 Lt bausmė už pasinaudojimą svetimu pasu? Juk ne tik gali būti padarytas svetima pavarde nusikaltimas, bet ir padaryta didelė materialinė bei moralinė žala paso savininkui. Ačiū.

S.ŠEDBARAS. Jeigu bus padarytas nusikaltimas arba bus kita žala padaryta, tai iškyla arba materialinės, arba baudžiamosios, arba kitokios atsakomybės klausimas. Ar didelė, ar maža bauda, baudos dydis. Šiuo metu Administracinių tiesės pažeidimų kodekse yra tokių baudų, kurios siekia milijoną litų. Jeigu tokia byla pakliūtų į Strasbūro Žmogaus teisių teismą, žinoma, kad tokia bauda būtų traktuojama kaip kriminalinė bausmė. Ir čia iškyla sankcijų tarp Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso santykio problema. Administracinių baudų didinimas yra privedęs prie to, kad, pavyzdžiui, kaimuose už vairavimą neblaiviam, kai skiriami 2 tūkst., žmonės po pusę metų laukia eilėse atsėdėti areštinėse… į areštą terminą. Taigi čia yra bandoma išlaikyti tam tikrą normalų lygį, kad nuobauda būtų reali ir būtų išieškoma. Teisingumo ministerija dabar laikosi linijos, kad įvestų tas normalias baudas, o jeigu yra problema, tuomet galvoti apie Baudžiamojo kodekso pildymą ar keitimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, man iš tiesų šiek tiek keista, kai Lietuvos piliečiai prašosi politinio prieglobsčio. Ar tai yra tiktai mūsų problema? Anglijos valstybė yra pripažinusi Lietuvą kaip demokratinę valstybę, kurioje nėra politinių procesų. Ar negalima kažkaip tartis su kitos šalies valstybe, kur mūsų piliečiai prašosi politinio prieglobsčio, turiu omenyje, kad jie dėl šito prieglobsčio net pareiškimų nepriimtų? Kad jie neteiktų, nes politinių procesų pas mus nėra.

S.ŠEDBARAS. Iš tiesų taip. Būtent Didžiojoje Britanijoje buvo ne kartą akcentuota ir paties vidaus reikalų sekretoriaus, arba mūsiškai ministro, kad jie traktuoja Lietuvos Respubliką kaip valstybę, kurioje gerbiamos žmogaus teisės. Nė vienam besiprašančiam nebuvo suteiktas politinis prieglobstis ir nė vienam jie nesiruošia suteikti.

Dabar yra vienas aspektas. Jie taip pat pasirengę keisti savo įstatymus. Iš esmės kitur Europoje tokios problemos nėra. Tik Didžiojoje Britanijoje tokie palankūs įstatymai. Jie pasirengę juos keisti. Galbūt jie tai darys šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Tačiau Didžiojoje Britanijoje gyvena labai didelės bendruomenės išeivių iš įvairių Azijos regionų, ir tai yra taip pat rinkėjai. Ir Didžiosios Britanijos parlamento narių pasipriešinimas bus didžiulis. Todėl tas procesas užsitęsęs. Britai taip ir sako: mes suprantam savo kaltę, bet jeigu jūs kaltinsit tiktai mus, bet patys nedarysit nieko, mes, pripažindami kaltę, įvesim jums vizų režimą. Štai ir visas pokalbis.

O ką būtų galima dar padaryti, tai jie ruošiasi daryti. Jie, aš jau akcentavau ir grįžęs, ruošiasi neišmokėti grynais pinigais tų dienpinigių, iš kurių žmonės taupo. Jie ruošiasi kuo daugiau tokių besiprašančių patalpinti į registravimo centrus, kaip mes Pabradėje. Jie ruošiasi kiek galima labiau trumpinti procedūras, o tai mažina pelną tų žmonių, kurie tikisi ten uždirbti. Tai yra jau ta priemonė, kuri gali būti taikoma Didžiojoje Britanijoje nelaukiant įstatymų pakeitimų. Žinoma, jeigu pasiprašytų politinio prieglobsčio iš Europos Sąjungos šalių, tai jie šito net nesvarsto. Tokio režimo Lietuvai jie netaiko. Mes diplomatiniais kanalais ne kartą perdavėm pageidavimą ten mus įrašyti, ten yra įvairūs sąrašai, bet jie oficialiai teigia, kad reikalaujant Europos Sąjungai tokių sąrašų nėra likę.

Tai štai viskas, ką buvo galima išsiderėti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Labai atsiprašau. Jeigu galima, gal ponas V.Cinauskas galėtų paklausti vietoj manęs. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Čia buvo paminėta, kad tie, kurie prašo politinio prieglobsčio Anglijoje, juodina mūsų kraštą, valstybę. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad ir kai kurie Seimo nariai juodina mūsų kraštą.

Man teko būti išvykoje, buvau pakviestas į Jungtines Amerikos Valstijas, į Kultūros centrą. Floridoje aš išgirdau tai, ką mūsų Seimo narys K.Bobelis sakė. Galiu net pacituoti iš “Lietuvių žinių”. Jis kalbėjo daugiausia apie neigiamybes, vykstančias Lietuvoje. Tokia informacija. Tad ko norėti iš paprastesnių žmonių, kurie nuvažiavę bando pasilikti, jeigu ir mūsų Seimo nariai tai daro?

PIRMININKAS. Čia nebuvo klausimas ministrui dėl šio įstatymo, bet buvo pasvarstymas. Aktualus pasvarstymas. Gerbiamieji kolegos, visi klausimai. Dabar aš noriu jūsų klausti, ar galime pradėti šito įstatymo svarstymo procedūrą? Bendru sutarimu po pateikimo pritariam įstatymo projektui Nr.P-1594.

Gerbiamieji kolegos, noriu su jumis tartis dėl to, ką ministras pasakė savo pirmaisiais žodžiais. Jo prašymas, kad mes galėtume šį įstatymą priimti per šį sesijos pratęsimą, t.y. iki vasario 11 d. Kolegos, ar galėtume dabar sutarti dėl skubos tvarkos, kurią teikia einantis Seimo Pirmininko pareigas A.Kubilius? Tai būtų, kad mes galėtume kitą ketvirtadienį arba kitą antradienį svarstyti jį ir spėtume per šią procedūrą. Jeigu galėtume sutarti, aš matau, kad salėje yra dar 29 Seimo nariai, kurių reikia pritarti. Taigi kolegos, sutariame dėl skubos tvarkos ir antradienį, jeigu komiteto posėdis ir mūsų svarstomas klausimas antradienį plenarinio posėdžio metu išlaikys vienos darbo dienos tarpą, galėtume svarstyti. Dėl to sutarsime Seniūnų sueigoje. Aš dėkoju dėl skubos tvarkos. Kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis komitetas. Mes siūlome svarstyti vasario 9 dieną. Žinoma, išlaikant visas procedūras. Dėkoju, kolegos.

Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1608. Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1609. Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1610. Lietuvos Respublikos deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1611. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.P-1612. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1613 (pateikimas)

Toliau – 6a, 6b, 6c iki 6f klausimai – lydintys įstatymų projektai mūsų jau turėtą pagrindinį įstatymo projektą. Įstatymo projektai Nr.P-1608, Nr.P-1609, Nr.P-1610, Nr.P-1611, Nr.P-1612, Nr.P-1613. Pateikimas. Kviečiu į tribūną teisingumo viceministrą poną G.Švedą. Prašom.

G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra teikiamas penkių įstatymų blokas. Aš pristatysiu turbūt penkis įstatymus iš karto, nes tai susiję su tuo pačiu klausimu. Tai blokas, kuriame yra numatyta, kad atskirų valdymo institucijų veiksmų apskundimas būtų perduotas administraciniams teismams, kurie pagal jūsų priimtą įstatymą turi pradėti veikti nuo šių metų gegužės 1 d. Todėl jau dabar galiojančius įstatymus reikėtų suderinti su būsima valdymo institucijų priimamų sprendimų apskundimo tvarka. Tai būtų Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas, Pramoninio dizaino įstatymas, Patentų įstatymas, Deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo įstatymas bei Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas. O Apskrities valdymo įstatymą, šeštąjį iš šito bloko, jeigu pamenate, Seimo Savivaldybių reikalų ir valdymo reformos komiteto siūlymu papildome viena nuostata, pagal kurią apskričių viršininkams yra suteikiama teisė ir pareiga teikti Vyriausybei apskričių administracinių ginčų komisijų pirmininkų ir būsimų narių kandidatūras, kad Vyriausybė jas patvirtintų. Tai tiek būtų apie šitą šešių įstatymų bloką.

PIRMININKAS. Pone viceministre, aš apgailestauju, niekas nenori jūsų klausti. Kolegos, prašyčiau tada bendro sutarimo dėl pritarimo po pateikimo. Taip ir yra. Kolegos, po pateikimo pritariame Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1608, Pramoninio dizaino įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1609, Patentų įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1610, Deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1611, Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1613 ir Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektui Nr.P-1612. Planuojama svarstyti data, siūloma Seniūnų sueigos, vasario 9 d. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1602. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1603 (pateikimas)

7a ir 7 b klausimai – Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1602 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1603. Šiuos projektus pateikia teisingumo viceministras G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė, vykdydama įstatymo “Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” nuostatas, teikia jums du įstatymų projektus. Tai Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų papildymo įstatymai. Esmė yra ta, kad yra siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už vengimą vykdyti minėtą mano įstatymą ir nustatyti, kad darbdaviams arba jų įgaliotiems pareigūnams (…) vykdyti reikalavimą atleisti buvusį darbuotoją iš pareigų nustatoma bauda nuo 3000 iki 5000 Lt. Na, o jeigu toks darbdavys arba jo įgaliotas atstovas piktybiškai vengia vykdyti šį įstatymą, tuomet toks pažeidimas užtrauktų baudžiamąją atsakomybę ir yra numatoma kriminalinė bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų arba bauda.

PIRMININKAS. Vienas klausimas. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, gal pusantro klausimo. Pirmasis dėl projekto Nr.P-1602, dėl 213 straipsnio. Kodėl turi būti nurodomas piktybinis vengimas, o ne tiesiog įstatymo nevykdymas? Ir tada dėl bausmės. Vadinasi, iki trejų metų. Tai gal reikėtų nuo, sakykim, pusės metų, o jeigu bus savaitė ar mėnuo, ne visai gerai atrodys. Šiuo atveju, man atrodo, ten būtų bauda, o jeigu laisvės atėmimas, tai reikėtų parodyti ir apatinę ribą. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Pradėsiu atsakymą nuo jūsų antrojo klausimo dėl apatinės ribos. Kai įstatymų leidėjas pačioje sankcijoje nenumato apatinės ribos, yra taikoma bendrojoje dalyje nustatyta bausmės riba. Šiuo atveju tai būtų trys mėnesiai laisvės atėmimo. Ribos būtų nuo trijų mėnesių iki trejų metų. O dėl jūsų siūlymo išbraukti žodį “piktybinis”, tai tokiu atveju mes turėtume visiškai identišką dispoziciją tiek Baudžiamajame kodekse, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Šiuo atveju iš esmės būtų neįmanoma atriboti. Mūsų Vyriausybės idėja buvo tokia, kad žodis “piktybinis” reiškia ne amžiau kaip trys kartai, kai iš tų trijų bent jau už vieną kartą asmuo yra nubaustas. Tai reikštų, kad baudžiamoji atsakomybė iškils tada, jeigu tas pats darbdavys neatleidžia tris kartus to paties asmens ir jau vieną kartą yra baustas administracine tvarka arba drausmine.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Kolegos, kokia jūsų nuomonė dėl pritarimo po pateikimo? Seimo narys J.Bernatonis. Tikrai įjungiau. Mėginu dar kartą. Prašom, kolega.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš siūlyčiau padaryti šių įstatymų projektų pateikimo pertrauką, štai dėl ko. Kitą savaitę Konstitucinis Teismas nagrinės Seimo narių kreipimąsi dėl pagrindinio įstatymo. Todėl dabar svarstymas tokių klausimų, t.y. lydinčių įstatymų svarstymas Seime, galėtų būti traktuojamas kaip tam tikras netiesioginis spaudimas Konstituciniam Teismui. To, saugojant Seimo autoritetą, visiškai nesinorėtų.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar galėtumėt žvilgtelėti į datą? Plenariniame posėdyje svarstymas numatytas kovo 16 d., ir iki tada tikrai Konstitucinis Teismas bus padaręs savo sprendimus. Be to, mes šioje sesijoje nenagrinėjam. Ar galėtumėt vis dėlto sutikti, kad (…) būtų pritarta po pateikimo, o tada jau žiūrim. Ne. J.Listavičius norėtų dar kalbėti dėl motyvų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau pritarti po pateikimo. Kiekviena institucija, tiek Seimas, tiek, sakykim, Konstitucinis Teismas, dirba savo darbą. Jeigu jie tai įžvelgs, tai jau čia jų problema, o Seimas neturi dairytis, kur, kas, ką dirba, kaip dirba ir panašiai. Todėl aš siūlau pritarti po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Iš pradžių balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projekto Nr.P-1602. Yra prieštaraujančių pritarimui po pateikimo ir būsimai svarstymo procedūrų pradžiai, todėl reikia apsispręsti balsuojant. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Taigi, kolegos, Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad jam pritartume po pateikimo, prašom balsuoti.

Už – 24, neprieštarauja niekas, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui Nr.P-1602 pritarta po pateikimo. Jį siūloma svarstyti kovo 16 dieną. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl 7b, lydinčiojo klausimo? Niekas nereikalauja balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.P-1603. Taigi jam bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo. Svarstymas kovo 16 dieną, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Aštuntasis klausimas, gerbiamieji kolegos, – Seimo narių pareiškimai. Trys. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. “Gerbiamajam H.Tamuliui, Kauno miesto merui, Kauno miesto gyventojams. Dėl kompensavimo Kauno mieste už kietąjį kurą pataisų socialiai remtiniems žmonėms.

1998 metų gruodžio 28 d. Kauno miesto taryba priėmė kompensavimo už kietą kurą tvarkos pataisas. Jose numatyta, kad socialiai remtini žmonės, norėdami gauti kompensacijas už pirktą kietą kurą, kartu su kitais reikalingais dokumentais privalo pateikti anglių ar malkų pirkimo čekį. Daugelis Kauno miesto gyventojų, turinčių teisę į kieto kuro kompensavimą, tiek anglis, tiek malkas įsigijo vasaros-rudens laikotarpiu, nereikalaudami iš tiekėjų pirkimo-pardavimo čekio, nes pagal ankstesnius Kauno miesto patvirtintus kompensacijų apskaičiavimą reglamentuojančius teisinius aktus to nereikėdavo.

Įsigaliojus 1998 metų gruodžio mėnesio 28 d. valdybos priimtoms pataisoms, daugiau kaip pusė mažas pajamas turinčių žmonių liks be valstybės paramos. Į mane, kaip į Kaune išrinktą Lietuvos Respublikos Seimo narį, kreipėsi pilietis Matulevičius, gyvenantis Vaidoto gatvėje, prašydamas apginti ir kitus mieste gyvenančius socialiai remtinus žmones. Susipažinęs su anksčiau ir dabar priimtais teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais kompensavimo už kietą kurą tvarką, manau, kad Kauno miesto valdyba pasielgė neapgalvotai. Esu įsitikinęs, kad keisti kompensavimo tvarkos šildymo sezono viduryje negalima.

Rekomenduoju Kauno miesto valdybai atidėti kompensavimo už kietą kurą tvarkos pataisų įsigaliojimo vykdymo laiką iki 1999 metų balandžio 30 dienos. Butų ūkio tarnyboms iki 1999 metų balandžio mėnesio 30 dienos kompensacijas už kietą kurą apskaičiuoti pagal anksčiau galiojusią tvarką. Apie priimtus sprendimus prašyčiau informuoti mane ir Kauno miesto gyventojus.

Pasirašo K.Kuzminskas, Lietuvos Respublikos Panemunės rinkiminės apygardos Seimo narys”.

PIRMININKAS. Savo pareiškimo skaityti kviečiu Seimo narį V.Žiemelį.

V.ŽIEMELIS. Ačiū. Pareiškimas.

“Akcizų padidinimas degalams – klaida.

Šių metų sausio 30 d. susitikau su Panevėžio rajono Ramygalos, Raguvos, Šilų bei Anykščių rajono gyventojais. Susitikimuose žmonės išreiškė neviltį dėl pastarojo meto Vyriausybės ir Seimo sprendimų. Tai:

pirma, neapgalvotai, neįvertinus realios situacijos, kuri ypač sudėtinga kaimuose, padidinti akcizai naftos produktams. Naftos produktų, ypač dyzelinio kuro, pabrangimas sujaudino žmones, dirbančius žemės ūkyje.

Antra, Vyriausybės patikinimai, kad dėl akcizų padidinimo dyzeliniams degalams ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nenukentės, neturi realaus pagrindo, nes pagal Agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimą papildomoms išlaidoms už dyzelinio kuro įsigijimo kompensavimą turėtų būti skirta 48,2 mln. litų. Tačiau teskirta tik 24,5 mln. litų.

Trečia, tris ketvirtadalius kompensavimui skirtų lėšų Vyriausybė paėmė iš Kaimo rėmimo fondo. Vadinasi, šių pinigų negaus kitos ne mažiau svarbios žemdirbių rėmimo programos, kurioms tas lėšas buvo numatyta skirti.

Akivaizdu, kad akcizų padidinimas naftos produktams buvo klaida, kuri pablogino šalies žmonių gyvenimą, pakenkė verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam, nes katastrofiškai sumažino mokesčių surinkimą. Preliminariais duomenimis, šių metų sausio mėnesį nesurinkta per 100 mln. Lt biudžeto pajamų.

Siūlau Vyriausybei ir Seimui neapgaudinėti savo valstybės piliečių ir ištaisyti klaidą.

Lietuvos Respublikos Seimo narys V.Žiemelis”.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu į tribūną Seimo narį P.Gylį.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke!

“Esama požymių – ministro V.Babiliaus, ponios R.Rastauskienės pareiškimai, specialaus radijo kūrimo planai, kad valdančioji koalicija gali įsivelti, kol kas neįsivėlė, į propagandinį karą su rytiniais kaimynais. Pretekstų tam gal ir atsirastų. Svarbiausias iš jų, be abejo, nafta. Tačiau rimtų priežasčių bei argumentų nėra.

1992–1996 metais Lietuvos užsienio politika rėmėsi nuostata, kad santykiuose su Rytais naudinga laikytis tvirtos, tačiau ramios, neprovokuojančios pozicijos. Nes tik tokiu atveju galima išlaikyti moralinį, politinį bei ekonominį santykių su Rytais balansą. Todėl raginame valdančiąją koaliciją išlaikyti dalykinę santykių su rytiniais kaimynais atmosferą bei rimtį. Nepasiduoti pasaulio centro, demokratijos oazės, taip pat politinės didaktikos pagundai. Nacionaliniai interesai turi būti ginami, tačiau tai daryti seksis geriau, jei mūsų reakcija bus solidi, adekvati situacijai ir kuo mažiau emocionali”.

PIRMININKAS. Dėkoju ir jums, kolega. Skelbiu, kad šios dienos popietinis posėdis baigėsi.