Šešiasdešimt šeštasis (292) posėdis
1999 m. vasario 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1999 m. vasario 4 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame vasario 4 d. rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į savo vietas. Darbotvarkė nepasikeitė po to, kai ji buvo patvirtinta Seimo posėdyje ir aptarta Seniūnų sueigoje. Jums ji yra išdalyta ir jokių naujų pasiūlymų nėra, išskyrus turbūt, galėčiau informuoti, kad 1-6 klausimas – Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą iš tikrųjų mes turėtume svarstyti kartu su pirmuoju darbotvarkės klausimu. Taigi jo laikas turbūt pasikeis ir manau, kad tai nesukels didelių problemų.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektas Nr.P-1467(3) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės. Pradedame pirmąjį darbotvarkės klausimą – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1467(3). Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pateikęs išvadas dėl šio įstatymo projekto. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs su išlygomis, tačiau išlygose nėra suformuluotos kokios nors konkrečios pataisos ir, kiek aš žinau, į išlygas yra atsižvelgta. Taigi pradedame svarstymo procedūrą ir kaip paprastai svarstymo procedūra yra pradedama nuo pagrindinio komiteto pranešimo. Šį pranešimą Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu skaitys komiteto nėra G.Imbrasienė. Kviečiu į tribūną ponią G.Imbrasienę.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 1930 m. birželio 7 d. ir 1931 m. kovo 19 d. Ženevos konvencijas, kurios Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1997 m. gegužės 11 d. Mes be išlygų prisijungėme prie konvencijų viso teksto. Todėl buvo būtina suderinti galiojančių įstatymų normas su konvencijų tekstu.

Pateikti Seimui svarstyti projektai skiriasi nuo galiojančių Vekselių ir Čekių įstatymų tuo, kad paredaguoti kai kurie straipsniai, patikslinti terminai. Svarbiausia yra tai, kad nustatoma supaprastinta išieškojimo pagal vekselius ir čekius tvarka. Pinigai pagal neapmokėtus vekselius ir čekius bus išieškomi pagal notaro išduodamus vykdomuosius įrašus. Tokių įrašų darymo tvarką nustatys Vyriausybė. Vykdomąjį įrašą bus galima apskųsti teismui ieškininės teisenos tvarka. Vekselis gali būti ginčijamas, jeigu jis yra suklastotas, išduotas neveiksnaus asmens, išduotas panaudojant smurtą, grasinimą, t.y. Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Vekselis yra abstraktus sandoris, todėl vekselio negalima ginčyti, kol nebuvo atlikta tai, kas turėjo būti atlikta už vekselius. Dėl pinigų išieškojimo pagal vekselius ir čekius tvarkos keitimo keičiami ir Notariato įstatymo 26 straipsnis ir CPK 372 ir 373 straipsniai.

Kadangi įstatymo projektams pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir projekto autoriai atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs galėtumėte tarti kelis žodžius apie komiteto išvadose teikiamas pataisas? Ar jūs manote, kad jūs viską jau pasakėte, taip? Taigi aš noriu priminti, gerbiamieji kolegos, jeigu pažiūrėtumėte į komiteto išvadas, yra teikiamos penkios pataisos. Turbūt galima sakyti redakcinio pobūdžio. Taigi pagrindinio komiteto pranešimas yra padarytas.

Ar norėtų kalbėti papildomo komiteto atstovai, t.y. Biudžeto ir finansų komiteto atstovai? J.Listavičius nori tarti žodį. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, atsiskaitymai su kreditoriais Lietuvos Respublikoje kelia nemažai rūpesčių. Todėl vekseliams, kaip mokėjimo priemonei, skiriama nemažai dėmesio ir tikimasi atsiskaitymo padėtį normalizuoti, t.y. ženkliai sumažinti kreditorių įsiskolinimus. Vekselį, kaip mokėjimo dokumentą, išrašęs asmuo besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Įstatymo projekte aptarti įsakomasis vekselis, jo perdavimas, akceptavimas, laidavimas, mokėjimo terminas, apmokėjimas, reikalavimai vekselio neakceptavus arba neapmokėjus, tarpininkavimas, vekselio egzemplioriai ir nuorašai, teksto pakeitimai, ieškininė senatis ir vekselio įvykdytų terminų skaičiavimas. Siekiama supaprastinti ir pagreitinti vekselių bylas, susijusias su piniginių reikalavimų išieškojimu pagal vekselius. Atskirai išskirtas ir aptartas paprastasis vekselis. Įteisinus vekselius Lietuvos Respublikoje kaip dar vieną atsiskaitymo formą, turėtų sustiprėti finansinė drausmė, sumažėti įsiskolinimai, sumažėti vidaus atsiskaitymai. Būtų sudarytos geresnės sąlygos lėšų apyvartai didinti ir ekonomikai pagyvinti. Todėl pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau pranešimų nėra.

Ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje? Taigi nematau, kad kas nors norėtų dalyvauti diskusijoje.

Gerbiamieji kolegos, tada norėčiau paklausti Vyriausybės atstovės, Teisingumo ministerijos Teisės departamento vadovės, ar norėtų tarti žodį? Prašom. Mikrofonas veikia.

J.ALEKSAITĖ. Į visas pastabas, taip pat ir Teisės departamento, kiek galėjome, iš esmės atsižvelgėme. Į pateiktas dėl trečiojo varianto, išskyrus kelias pastabas dėl įgaliojimų. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, jog pagal vekselių teisę terminai yra skaičiuojami kitaip nei pagal Civilinį kodeksą, į kurį nurodo Teisės departamentas. Todėl mes nenorėtume sutikti, tuo labiau kad mes prisijungę prie konvencijų viso teksto be išlygų. Tai būtų pagrindinis toks mūsų nesutikimas. Labai ačiū. Prašytume pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visa mūsų diskusija šiuo klausimu artėja į pabaigą. Papildomų pasiūlymų ir pataisų, kurios nebūtų buvę svarstomos pagrindiniame komitete, nėra. Taigi galime tuo baigti svarstymo procedūrą ir galime pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai ir pataisytam įstatymo projektui. Kol kas kompiuteris šiek tiek streikuoja. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galima bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Galim pritarti ir pritariame po svarstymo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo projektui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisytam ir papildytam. Tuo būdu šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos čekių įstatymo projektas Nr.P-1468(3) (svarstymas)

Toliau 1b darbotvarkės klausimas – Čekių įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1468(3). Taip pat svarstymo stadija. Gerbiamieji kolegos, vėlgi pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pateikęs savo išvadas ir pataisytą įstatymo projektą. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs su išlygomis. Vėl kviečiu ponią G.Imbrasienę dar sykį tarti žodį dėl šio įstatymo projekto.

G.IMBRASIENĖ. Aš jau kalbėjau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir vieną, ir kitą įstatymą ir pateikė išlygas, į kurias buvo atsižvelgta. Manau, kad reikėtų pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Visas jūsų pranešimas tuo ir baigiasi. Ar norėtų kalbėti papildomo komiteto atstovai? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vidaus atsiskaitymai Lietuvos Respublikoje yra aktuali problema. Įteisinus čekį kaip mokėjimo dokumentą ir kaip dar vieną atsiskaitymo formą tikimasi vidaus atsiskaitymo ir atsiskaitymo su kreditoriais klausimus spręsti teigiamai ir operatyviau. Įstatymo projekte pateikti čekio forma ir turinys, jo perdavimas, laidavimas, pateikimas ir apmokėjimas, skiriami ir atsiskaitomieji čekiai, reikalavimai neapmokėjus čekių, čekių egzemplioriai, teksto pakeitimai ir ieškininė senatis. Rengiant įstatymo projektą buvo siekiama supaprastinti bei pagreitinti civilines bylas, susijusias su piniginių reikalavimų išieškojimu pagal čekius. Tam taip pat parengtas Lietuvos Respublikos čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Todėl pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Papildomų pataisų, pateiktų Seimui svarstyti, taip pat nėra. Taigi galime, matyt, pritarti po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisytam įstatymo projektui su pataisomis, kurias pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi bendru sutarimu pritariame po svarstymo Čekių įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.P-1468(3), t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisytam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1469(2) (svarstymas)

Toliau 1c darbotvarkės klausimas – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1469(2). Aš užmiršau paklausti Teisingumo ministerijos atstovės dėl anksčiau buvusio įstatymo. Jūs neturėjote ką pasakyti, taip? Gerai. Labai ačiū.

Dabar, kaip minėjau, svarstome 1c darbotvarkės klausimą. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šiam įstatymo projektui, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritaria su išlygomis, tačiau išlygos yra ne pataisų formos. Kviečiu G.Imbrasienę pateikti komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.

G.IMBRASIENĖ. Aš taip pat galiu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pasiūlęs išlygas, autoriai į jas atsižvelgė. Manau, kad reikia pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Biudžeto ir finansų komiteto atstovai norėtų kalbėti? Dėl jūsų išvadų čia yra nemažai suformuluotų komiteto pasiūlymų įvairioms ministerijoms. Jie lieka kaip komiteto pasiūlymai. Taigi J.Listavičius nori tarti žodį. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Mūsų išvados, galima sakyti, susietos su tolesniais veiksmais, tačiau konkrečiai dėl šio įstatymo įgyvendinimo projekto mes pritarėme. Tuo labiau kad dabar yra pataisyti Čekių ir vekselių įstatymo projektai ir jie visiškai tenkina Biudžeto ir finansų komitetą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponia J.Aleksaitė norėtų tarti žodį?

J.ALEKSAITĖ. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai kalbama apie Biudžeto ir finansų komiteto išlygas, tai buvo pirmame svarstyme, ir buvo prašyta, kad mes atsižvelgtume būtent dėl vykdymo proceso pagal vekselius ir čekius, kai atsiranda reikalavimų patenkinimo teisė. Todėl visi projektai faktiškai buvo redaguoti, taisyti. Tokie, kokie jie dabar pataisyti ir jums pateikti svarstyti, jie jau yra atsižvelgiant į visas Biudžeto ir finansų komiteto išlygas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti diskusijoje nematau. Naujų pataisų šiam įstatymo projektui taip pat nėra pateikta. Ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galime pritarti, taip? Ačiū.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo, 300, 301 ir 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1470 (svarstymas)

1d darbotvarkės klausimas, taip pat lydintis įstatymas – Civilinio proceso kodekso XXXII skirsnio pavadinimo, 300, 301, 303 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1470. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria ir jokių naujų pasiūlymų ir pataisų šiam įstatymo projektui neteikia. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritaria savo bendrame nutarime dėl visų įstatymų projektų. Naujų pasiūlymų ir pastabų šiam įstatymo projektui negauta. Ar G.Imbrasienė norėtų tarti žodį? Dėl šio konkretaus lydinčiojo. Daugiau nieko nenorite pasakyti? Viskam yra pritarta, taip?

Gerbiamieji kolegos, ar būtų kitų komitetų atstovų, norinčių kalbėti? Nematau. Ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje? Taip pat nėra. Naujų siūlymų nėra suformuluota. Taigi galime, matyt, taip pat bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Ir pritariame.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1526 (svarstymas)

Toliau, kaip aš minėjau, mes turėtume taip pat svarstyti 1-6 darbotvarkės klausimą, kuris yra susijęs su šiais pagrindiniais įstatymo projektais. Tai būtų Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o įstatymo registracijos Nr.P-1526. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pritaręs šiam įstatymo projektui. Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs su pataisa. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, Biudžeto ir finansų komiteto pataisai nepritaria. Kviečiu vėl G.Imbrasienę pristatyti komiteto nuomonę ir išvadą.

G.IMBRASIENĖ. Dėl pinigų išieškojimo pagal vekselius ir čekius tvarkos pakeitimo yra padarytos pataisos ir Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsniuose. Jis yra kaip lydintis teisės aktas, užtikrinantis šiandien svarstomų Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių bei Čekių įstatymų projektų įgyvendinimą. Buvo Biudžeto ir finansų komiteto išlyga dėl šio projekto, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė šiai išlygai, nes, mūsų nuomone, mes į Civilinį kodeksą negalim įrašyti ir nurodinėti kitoms Baltijos valstybėms. Tai negali būti nurodomoji norma, todėl mes ir nepritarėm.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada yra aiški, komitetas siūlo netaisyti įstatymo projekto, bet yra Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas, kuriam nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi jeigu Biudžeto ir finansų komitetas reikalaus, mes turėsim apsispręsi balsuodami Seimo salėje. J.Listavičius atstovauja Biudžeto ir finansų komitetui. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, didelės problemos aš čia nematau, bet vis dėlto aš noriu pasakyti keletą žodžių. Jeigu būtų pažiūrėta į aiškinamąjį raštą, kuris pridėtas prie šio įstatymo projekto, į vieną eilutę, ten pasakyta aiškiai ir konkrečiai, kad siekiant pasirengti įgyvendinti 1998 m. liepos 10 d. “Siguldoje” pasirašytą Estijos, Latvijos ir Lietuvos sutartį dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros. Taigi mes matom, kad čia ne apskritai kažkas Europoje, kad kažkokios tarptautinės sutartys ar labai konkreti sutartis,o konkrečios sutarties įgyvendinimo klausimu yra keičiami šitie arba tikslinami 372 ir 373 straipsniai. Todėl vis dėlto teisės klausimas – tai gal taip. O apskaitos klausimas – tai visiškai neaišku. Kelių fondas tai visiems aiškus. Bet jis taip pat ne Anglijoje ir, sakykim, gal ne Baltarusijoje, kadangi sutartis pasirašyta tarp trijų Baltijos valstybių. O jeigu šiuo atveju neaiškios Baltijos valstybės, tai aš sakyčiau, kad mes visiškai galėtume įrašyti Latvijos ir Estijos valstybinius fondus ir jokiu būdu ne kitų respublikų arba valstybių. Juk taip pat pagal tarptautines sutartis tai vėl ne kažkokias ypatingas, o konkrečiai susijusias su transporto tranzito procedūromis. Tai visą šitą susumavus, man atrodo, kad aš net iš dalies sutikčiau, kad šiandien mums neaišku, kas yra Baltijos valstybės. Bet taip pat yra skirtumas Baltijos valstybės ir Baltijos jūros valstybės. Mes taip pat žinom. Todėl aš sakyčiau, kad jeigu taip labai būtų didelis nusikaltimas tas įrašas “Baltijos valstybių nurodytus valstybinius fondus”, tai tada mes visiškai konkrečiai galėtume rašyti Latvijos ir Estijos valstybės. Tada toliau, man atrodo, ir nėra kur. Vis dėlto aš sakyčiau, kad gal nereikėtų balsuoti. Bet aiškumo tas įstatymui tikrai nesuteiks ir nesuteiks būtent tam, kuriam reikės vykdyti pagal šitas tranzito procedūras tuos atsiskaitymus. Aš tiek galiu trumpai pasakyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto atstovas nereikalauja balsuoti dėl jų pataisos, kuriai nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal aš galėčiau paprašyti ponios J.Aleksaitės, kad įtikintų dar sykį Biudžeto ir finansų komitetą, jog iš tikrųjų Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasielgė teisingai. Prašom. Ponia Aleksaite, galit tarti žodį?

J.ALEKSAITĖ. …stebėjau tokį pasiūlymą. Aš manau, kad tai yra sutartiniai dalykai, susitarimas tarp valstybių. Mes kalbame apie Civilinio proceso kodeksą ir apie vykdomųjų dokumentų išdavimą ir vykdymą pagal vykdomuosius dokumentus. Priimame sprendimą. Dabar – Baltijos valstybių nurodymus. Iškils daug klausimų, kokiu būdu tie nurodymai bus duodami. Jeigu yra sutartys, tai sutartyje žiūrėkim turinio sutarčių. Aš nepritarčiau ir palaikyčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar L.Sabutis reikalautų balsuoti? Minutėlę. Prašom.

L.SABUTIS. Jeigu galima, pasinaudojant proga ir baigiant svarstymą. Būtų visiškai ne pro šalį įrašyti būtent Baltijos valstybes. Aš suprantu, kad tai nėra vien tik Lietuvos. Bet labai dažnai iškyla kaip tik šitie terminai ir Baltijos Asamblėjoje, ir už Baltijos Asamblėjos. Todėl visai ne pro šalį, kad mes bent Lietuvoje žinotume, kokios valstybės priskiriamos prie Baltijos valstybių. Taigi aš manau, kad dar nebaigtas įstatymo redagavimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra įvairių nuomonių. Bet kažin ar Civiliniam kodekse mums reikia pabrėžinėti, kas yra Baltijos valstybės. Tai, ką kelia Baltijos Asamblėjos delegatai, yra galbūt kitų įstatymų reikalas. Bet, kiek aš suprantu, niekas nereikalauja balsuoti dėl Biudžeto ir finansų komiteto pataisos, kuriai nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi tuo diskusiją dėl šios pataisos baigiame. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo viso Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Tikrai, šios pataisos yra reikalingos. Jos yra kaip sudėtinė dalis vekselių ir čekių įstatymo ir dar bus vienas įstatymas, todėl visas kompleksas yra reikalingas ir jis tikrai pasitarnaus sprendžiant visus atsiskaitymų santykius, jeigu taip galima sakyti. Ir šiuo atveju konkrečiai Lietuvai pasitarnaus vidaus atsiskaitymas, kuris tikrai mūsų Respublikoje nėra dar sutvarkytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Yra siūloma pritarti po svarstymo. Prieštaraujančių nėra. Ar galim bendru sutarimu pritarti? Galim ir pritariam. Ačiū. Šį darbotvarkės klausimą baigiam.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1568 (pateikimas)

1e darbotvarkės klausimas – Notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1568. Pateikimas. Pranešėjas – J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš jau minėjau, prie visų anksčiau minėtų įstatymų, tai yra Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, Lietuvos Respublikos čekių įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo, tikrai gerai įsikomponuotų ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Čia yra tik vienas įrašas 26 straipsnyje: daro vykdomuosius įrašus pagal notariato užprotestuotus ar protestuotinus…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Listavičiau. Ar galima būtų Seimo salėje nutraukti įvairaus masto smulkesnius pasitarimus? Visas Seimas yra skirtas tartis dėl įstatymų projektų. Siūlyčiau į tai susikoncentruoti.

Gerbiamieji Vidaus reikalų ministerijos, nacionalinio saugumo ir visi kiti aukšti pareigūnai, ar galėtume ir į jus kreiptis dėl to paties? Ačiū. (Šurmulys salėje) Taip pat ir poną S.Kaktį su kolegomis raginčiau.

Deja, gerbiamieji Seimo nariai, aš nelabai suprantu, kur kai kurie mūsų Seimo nariai jaučiasi esą. Aš kreipiuosi dar sykį į kolegas S.Kaktį ir J.Mocartą ir prašau išgirsti kreipimąsi.

Prašom, pone Listavičiau.

J.LISTAVIČIUS. Kaip jau ir minėjau, Notariato įstatymo 26 straipsnį siūloma papildyti 15 punktu, kad daro vykdomuosius įrašus pagal notariato užprotestuotus ar neprotestuotinus vekselius ir čekius. Šia paprasta procedūra pirmiausia vykdant atsiskaitymus pagal jau minėtus dokumentus būtų labai sutrumpintas laikas, jeigu iškiltų neaiškumų, t.y. jeigu jie būtų užprotestuoti ar protestuotini, kartu mes išvengtume teisminės procedūros. O ten, kaip mes žinome, susieta su žyminiu mokesčiu ir nemažomis sumomis.

Taigi padarius tokius įrašus būtų supaprastinta, kaip jau ir minėjau, teisminė procedūra ir pagreitėtų to klausimo sprendimas. 81 ir 82 straipsniai nurodo tvarką, kad jeigu asmuo, kuris turėtų mokėti, nesutinka, galima ir toliau spręsti teismine tvarka. Bet pats pirmasis etapas būtų labai sutrumpintas ir nesant rimtų motyvų būtų pasiektas ir galutinis sprendimas. Aš tiek galiu pasakyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori jūsų paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galima pritarti ir pritariame. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Šį siūlymą teikia Seniūnų sueiga. Galima pritarti tokiam siūlymui? Siūloma svarstymo data vasario 11 diena. Niekas neprieštarauja, taigi tuo ir baigiame šį darbotvarkės klausimą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1999 metais” projektas Nr.P-1532(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1999 metais” projektas Nr.P-1532(2). Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Pranešėjas – E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis klausimas, manau, neužims darbotvarkės tiek, kiek numatyta. Iš esmės klausimas tarp įvairių politinių grupių mūsų Seime, tarp komitetų yra pasiekęs konsensą. Yra tiktai vienas aspektas, labai nedidelis dalykas. Kadangi emigravimo kvota bus iš esmės pagal naujus numatytus įstatymus, nuo liepos 1 d. jau jos nebereikės, tai tas siūlomas jums 1000 žmonių daugiausia šeimų sujungimui… Mūsų komitetas pritaria Vyriausybės sprendimui skirti 1000. Mes ilgai kalbėjome su kolegomis iš Vidaus reikalų ministerijos (čia pat yra vadovai), ir jie žodžiu įsipareigojo, kad, ko gero, visa kvota ir nebus išnaudota, nes tai yra labai trumpas terminas.

Kitaip sakant, prieš jūsų akis yra konsensas. Mes siūlome jums jį patvirtinti. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, 1998 m. kvotos vykdymą, siūlytume imigravimo kvotą 1999 metais nustatyti 1000 žmonių ir toliau teikiant prioritetą šeimų sujungimui. Kitaip sakant, kiek įmanoma tikrinti šeimų sujungimo autentiškumą.

Tiek. Žinau, kad šiek tiek prieštarauja Nacionalinio saugumo komitetas. Skirtumas yra labai menkas ir iš esmės skirtumo nėra. Siūlyčiau priimti tokią formuluotę su protokoliniu nutarimu, t.y. suderinta, kad iš esmės visa kvota nebus panaudota. Toks maždaug konsenso pasiūlymas šio svarstymo metu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Taigi tęsiame toliau mūsų darbą. Ir papildomų komitetų pranešimai. Kas nors iš Užsienio reikalų komiteto norėtų pateikti savo išvadą? Nematau. Nacionalinio saugumo komitetas? Ponas A.Katkus. Prašom iš tribūnos, jeigu norite. (Balsas salėje) Iš vietos? Prašau. Dėl jūsų išvadų. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš vietos, jeigu galima, nes yra labai trumpas projektas. Nacionalinio saugumo komitetas svarstė šį projektą. Mes pasiekėme tokį sutarimą ir siūlytume imigracijos kvotą 700 žmonių. Praktiškai pradės veikti nuo kovo 1 d., liko tiktai keli mėnesiai. Jiems visiškai pakanka pagal turimą informaciją vykdyti savo funkcijas ir teikti pagal imigracijos kvotas visus duomenis. Todėl siūlyčiau patvirtinti. Ponas E.Zingeris ir jo komitetas turbūt neprieštarautų su sąlyga, kad būtų priimtas protokolinis sprendimas, kad jie įsipareigotų 700. Bet, manau, kad nereikėtų tuo apsunkinti, tiesiog patvirtinti 700 žmonių kvotą.

PIRMININKAS. Jūs liekate prie savo nuomonės? Mes šiek tiek vėliau apsispręsime dėl jūsų išvados. Papildomi komitetai savo nuomonę pateikė. Niekas iš Užsienio reikalų komiteto atstovų nenori kalbėti. Noriu priminti, kad Užsienio reikalų komitetas taip pat svarstė šį įstatymo projektą ir pasiūlė papildyti 2 straipsnį papildoma nuostata, kad Lietuvos Respublikos piliečio, sutuoktinio nepilnamečiams vaikams yra pirmiausia išduodami leidimai imigruoti, ir siūlo išbraukti 4 straipsnį. Šiems siūlymams pagrindinis komitetas, t.y. Žmogaus teisių komitetas, yra pritaręs.

Dabar pradedame bendrą diskusiją. A.Salamakinas, vienintelis užsirašęs. Prašom. S.Pečeliūnas taip pat spėjo. Prašom. Iš centrinės tribūnos. Taip.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų, kaip sakė komiteto pirmininkas ponas E.Zingeris, tai yra paskutinis kartas, kai mes tvirtiname kvotą. Nuo liepos 1 d. įsigalios užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir pagal tą įstatymą bus leidžiama ne Lietuvos Respublikos piliečiams atvykti į Lietuvą.

Demokratinė darbo frakcija svarstė nutarimo projektą ir pritarė Vyriausybės nutarimui, ne Nacionalinio saugumo komiteto siūlymui, t.y. kad kvota būtų 1000 vietų. Noriu pasakyti, kad kartais mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai, o apgailestaudamas turiu pasakyti, kad ir Seimo nariai, nevisiškai teisingai supranta, kas yra kvota. Įsivaizduojama, kad kvota – tai kai 1000 užsieniečių, kurie yra nelegalai ir gyvena Pabradėje, bus leista gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tai yra visiškai klaidingi ir skirtingi dalykai. Nutarimo 2 punkte yra parašyta, kam galima suteikti teisę gyventi Lietuvoje, t.y. sutuoktiniams, šeimos nariams.

Noriu pasakyti, kad dar nesibaigė tremtinių grįžimas į Lietuvą. Tiek metų išgyvenus Rusijoje tos šeimos, aišku, yra nelietuviškos, susimaišiusios ir sudaryti kliūtis jiems grįžti į Lietuvą turbūt būtų gana negera tendencija. Migracijos departamentas visada labai kruopščiai žiūri, ir aš nežinau nė vieno atvejo, kad būtų kažkoks įstatymo, nutarimo pažeidimas tiems, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą. Praėjusiais metais Nacionalinio saugumo komitetas taip pat teikė siūlymą, Seimas pritarė ir kvota buvo sumažinta perpus. Ir kas iš to išėjo? Praėjo trys mėnesiai, vėl Migracijos departamentas turėjo ateiti į Seimą ir iš naujo mes turėjome grįžti prie to, ką ir siūlė Vyriausybė, t.y. prie tos kvotos, kuri buvo numatyta iš karto. Aš noriu pasakyti, kad vis dėlto Seimo darbo minutė yra labai brangi. Jeigu dabar vėl sumažinsime, o po poros mėnesių matysime, kad kvotos trūksta, vėl iš naujo svarstymas, priėmimas. Aš manau, kad geriau mes patvirtinkime tūkstantį, ir jeigu nebus įvykdyta, taip ir liks, negu iš naujo vėl pradėti visas procedūras dėl to, kad pritruks ar 50, ar 100 žmonių gyventi Lietuvoje. Esant laisvam judėjimui ar laisvėjant judėjimui, mūsų jaunoji karta išvyksta į užsienį ir ten sukuria mišrias šeimas. Manau, kad kliudyti jiems atvykti į Lietuvą gyventi, kad jie Lietuvą pasirinktų savo gyvenamąja vieta, iš tiesų būtų neprotingas sprendimas. Manau, pritarkime 1000 vietų, o jeigu ši kvota nebus įvykdyta, tai tegul taip ir lieka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pasistengsiu labai trumpai. Norėčiau priminti tiktai kai kuriuos dalykus, kad komitetas svarstydamas atsižvelgė į visas Juridinio skyriaus išvadas, siūlydamas savo variantą, ir į pagrindinio komiteto išvadas, bet, kaip matome, pagrindinis ginčas (nes dėl viso kito lyg ir yra sutarta) kyla dėl 1 straipsnio konkrečių skaičių. Kodėl mes siūlome 700? Gaila, čia nėra jums pridėta visa ta lentelė, kokios buvo tos kvotos per visus metus. Mes komitete ją turėjome ir svarstėme, ir buvo atėję atstovai iš Migracijos departamento. Pernai kvota buvo… Treji metai kvota buvo 1 500. Ji nė vienais metais iš tų trejų metų nebuvo išnaudota. Užtekdavo maždaug 1 200, 1 250 ir tie 250 būdavo tas pakankamumo rezervas, kaip minėjo ponas A.Salamakinas, kad nekiltų kokių nors problemų tiems, kuriems tikrai turime suteikti tą teisę. Kad nekiltų problemų, jog kvota jau išnaudota. Visada tas priedas būdavo.

Dabar skaičiuokime labai konkrečiai. Čia elementari aritmetika, kad kvota šiems metams būtų siūloma pakankama, kaip ir anais metais, bet ne per didelė, kad mes neatrodytume truputį juokingai. Štai skaičiavimas labai paprastas. Jeigu metams yra skiriama 1 500 ir tai yra pakankama, o dabar iš esmės mes kvotą nustatome pusei metų, nes nuo liepos mėnesio (mes visi žinome) įsigalios įstatymas ir šitų kvotų nustatymo iš viso nereikės, tai bus daroma visai kitais principais, tai dalinkime tą 1 500 pusiau. Gauname 750. Atrodytų, kad reikėtų dar šiokio tokio pakankamumo rezervo, bet atminkime, kad visas sausio mėnuo, kai niekam jokių kvotų nebuvo suteikta ir jokių leidimų niekas niekam neišdavė. Štai ir yra pakankamumo rezervas, nes mes skiriame kvotą netgi 50 daugiau su tuo rezervu. Mėnesiui reikia maždaug 200. Skaičiuokite, elementari aritmetika. Vadinasi, užtektų 500 šitam pusmečiui, bet tam, kad nekiltų tų problemų, kurias minėjo A.Salamakinas ir būtų pakankamumo rezervas, dar 200 – tą neišnaudotą sausio mėnesio rezervą komitetas siūlo pridėti ir vietoje 1000 tvirtinti 700, tai yra optimalu ir pakankama. Aš manau, kad jokių problemų (tą kalbėjome ir su departamento žmonėmis) dėl šitų skaičių tikrai nekils. Mes galėtume skirti ne 1000, o 10 000 ar 20 000, nes tai neturi jokios prasmės. Vis tiek išduosime galimybių tiek, kiek juridiškai jų galėsime išduoti. Bet statistika ir jau visų šitų metų patirtis rodo, kad pakankamas ir reikalingas skaičius šiems metams iki liepos mėnesio, kol įsigalios įstatymas, yra 700. Daugiau nėra jokios prasmės į tą straipsnį įrašyti, nes tie 300 bus tuščias skaičius. Niekas jo neišnaudos ir niekam jo nereikia. Kam įrašyti į kvotą skaičius, kurių iš viso nereikia?

Todėl mes siūlome Seimui palaikyti mūsų komiteto siūlymą, palaikyti vietoje 1000 – 700, nes tas skaičius yra argumentuotas, apskaičiuotas, paremtas ir jokių problemų nei mūsų valstybei, nei Migracijos departamentui techniškai nesukels. Visi, kurie juridiškai turi teisę šitą galimybę gauti, jie tikrai gaus. Jokie techniniai dalykai, įrašius 700, jiems šito gauti nesutrukdys. Dėkoju jums už dėmesį ir kviečiu palaikyti mūsų komiteto argumentus ir nuomonę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Repliką E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Savo ruožtu aš kviečiu kolegas palaikyti Žmogaus teisių komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę. Aš irgi manau, kad nebus sunaudota. Jokių piktnaudžiavimų buvusia kvota, kurią mes dvigubai sumažinome ir pritarėme sumažinimui, nebuvo iš Vidaus reikalų ministerijos ir, ko gero, per tuos likusius kelis mėnesius nebus viršytas minėtas 700 skaičius. Bet jeigu tai bus 701 ir bus šeimos sujungimo ar vieno vaiko kokia nors tragedija arba grįžtančio iš Sibiro, aš manyčiau, kad tokio dalyko neturėtų būti ir mes neturėtume gaišti mūsų brangaus laiko vėl iš naujo šį įstatymą po kelių mėnesių pristatydami. Todėl aš šiuo atveju laikausi Vyriausybės pateiktos nuomonės ir remiu Vidaus reikalų ministeriją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi apibendrindamas svarstymo rezultatus, matyt, galiu aiškiai pasakyti, kad dėl visų pataisų, kurias teikė Užsienio reikalų komitetas ir Nacionalinio saugumo komitetas, yra sutarta, išskyrus vieną pataisą dėl imigravimo kvotos skaičiaus, t.y. dėl 1000, kaip siūlo Vyriausybė, arba 700, kaip siūlo Nacionalinio saugumo komitetas. Taigi dėl šios pataisos, matyt, turime apsispręsti balsuodami. Kiek aš suprantu, Nacionalinio saugumo komitetas neatsisako savo pasiūlymo. Jam nepritaria Žmogaus teisių komitetas, kuris yra pagrindinis. Taigi turi spręsti Seimas.

Gerbiamieji kolegos, pradedame diskusiją grynai dėl šios pataisos. Ar dar norėtų kas nors kalbėti? A.Stasiškis nori tarti žodį už. Prašom. Ji jau yra pristatyta. Taigi mes pristatyti neskirsime laiko. A.Stasiškis. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš.

A.N.STASIŠKIS. Aš iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, už ir štai kodėl. Paskutinių trejų metų statistika rodo, kad patenkintų imigravimo prašymų skaičius svyruoja nuo 1100 keliasdešimties iki 1200 keliasdešimties. Tai yra maždaug 1200 vidurkis su tam tikra tendencija mažėti kiekvienais metais. Nuo liepos 1 d. įsigalioja naujas įstatymas, kuris panaikina bet kokias kvotas ir kvotų nereikės. Taigi mes dabar iš tikrųjų kalbame apie kvotą pusei metų. Todėl iš tikrųjų mes turėtume kalbėti apie 500–600 kvotą. Juo labiau kad iš pusės metų šešių mėnesių šiandien jau yra vasaris. Taigi vieno penktadalio laiko jau neturime. Taigi reali kvota iš tikrųjų bus 400–500. Todėl visiškai yra beprasmė kalba, argumentai, kad reikia 1000 ar 2000, kad ten neatsirastų 1 plius. Galima patvirtinti 5000 arba 10 000 ir tada tikrai neviršysime. Manau, kad dėl tokių rimtų dalykų visiškai negalima švaistytis nepagrįstais skaičiais. Tokiu atveju siūlomas skaičius 700 aiškiai garantuoja, kad jis nebus išpildytas, poreikis nebus toks didelis. Realus poreikis bus 500 riba. Todėl aš siūlau pritarti Nacionalinio saugumo komiteto siūlomai pataisai tikrai patvirtinti šitą 700 kvotą, nes negalima visiškai neatsakingai švaistytis tokiais skaičiais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir prieštaraujantys – A.Salamakinas, P.Papovas, A.Akstinavičius. A.Salamakinas jau kalbėjo. Dar sykį, taip? Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, išties mes truputį ne taip skaičiuojame. Vis kalbama, kad štai jau vasario pradžia, tad sausio mėnuo prapuolė, vadinasi, reikia išbraukti ar 100, ar 150, nes jie negaus leidimo gyventi Lietuvoje. Supraskime, kad Migracijos departamentas priiminėjo prašymus. Aišku, mes vėluojame, vėluojame jau mėnesį ir daugiau priimti šitą, bet prašymai yra, todėl per vasarį, be abejo, jiems reikės suteikti daug daugiau negu per mėnesį buvo suteikiama. Nes tie žmonės juk niekur nedingo, jie atnešė prašymus ir laukia, kada Seimas patvirtins kvotą.

Aš noriu dar kartą priminti jums praeitų metų taip pat svarstymą Seime. Iš tiesų Nacionalinio saugumo komitetas kartoja tuos pačius argumentus, kad kvota yra per didelė, bet juk praktiškai išėjo kitaip. Teko ateiti Migracijos departamentui ir prašyti iš naujo, kad būtų papildomai suteikta kvota. Aš net nemanau, kad Migracijos departamentas žaidžia tuos, na, nelabai gerus dalykus, kad štai atėjo ir prašo didesnės kvotos, prašo suprasdamas, kad Seimas kiek nors numes ir tada liks tiek, kiek jam reikia. Na, jau tie žaidimai nežaidžiami. Aš įsitikinęs, kad jie prašo tiksliai tiek, kiek reikia. Jeigu nebus įvykdyta 100 ar 200 norinčių gyventi Lietuvoje kvota, tai nebus jokios tragedijos.

Aš siūlau nepritarti Nacionalinio saugumo komiteto pataisai ir palaikyti Vyriausybės ir Žmogaus teisių komiteto projektus.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, baigiame diskusiją dėl šios pataisos. Dabar registruojamės ir apsispręsime balsuodami. Kol vyksta registracija, aš paprašysiu viceministrą E.Sakalauską dar sykį išsakyti Vyriausybės nuomonę. Prašom. Mikrofonas turėtų veikti.

E.SAKALAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Girdime, girdime. Gerai.

E.SAKALAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė gruodžio mėnesį patvirtino imigravimo kvotos 1000 žmonių įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Prašom dėmesio, gerbiamieji kolegos!

E.SAKALAUSKAS. Šiuo metu, kaip mane informavo Migracijos departamento direktorius, jau iš praeitų metų pateko į šiuos metus 216 prašymų. Šiuo atveju mes laikomės 1000 žmonių imigravimo kvotos. Jeigu kvota bus neišnaudota 1000 žmonių, tai yra tai automatiškai pereitų į kito įstatymo reguliavimo įtaką – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo. Šiuo atveju tikrai laikytumės 1000 žmonių imigravimo kvotos. Tai yra tik šeimų susijungimo atvejai. Tai nėra nei nelegalūs imigrantai, nei dar kiti pažeidėjai.

Pateikimo metu buvo kilę klausimų dėl fiktyvių santuokų. Noriu pasakyti, kad Vyriausybė taip pat kreipia didžiulį dėmesį į tai, kad būtų prevenciškai daroma įtaka ir į tą skaičių būtų žiūrima. Jeigu santuokos būtų įvykusios fiktyviu pagrindu, tai apgaulės būdu nutraukus santuoką pradėtų veikti tam tikras mechanizmas per Migracijos policijos veiklą. Norėčiau kreiptis į Seimo narius, kad palaikytų Žmogaus teisių komiteto poziciją 1000 žmonių imigravimo kvotą 1999 m. pirmajam pusmečiui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi Vyriausybės nuomonė yra aiški. Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Balsuosime dėl Nacionalinio saugumo komiteto teikiamos pataisos šio nutarimo 1 straipsniui.

Kas už tai, kad būtų pritarta Nacionalinio saugumo komiteto pataisai, balsuos už, kas mano, kad turėtų likti taip, kaip teigia Vyriausybė ir Žmogaus teisių komitetas, balsuoja prieš arba susilaiko. Dar sykį kartoju, kad balsuojame dėl Nacionalinio saugumo komiteto pataisos. Remiantys pataisą balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko. Aš dar sykį kartoju, balsuojame dėl Nacionalinio saugumo komiteto pataisos, dėl skaičiaus 700. Kas remia šį skaičių, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 32, prieš – 23, susilaikė 17, pataisai nepritarta. Taigi lieka tai, kam pritarė pagrindinis komitetas, ši kvota nekeičiama, lieka 1000 žmonių skaičius.

Gerbiamieji kolegos, šią procedūrą mes įvykdėme. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra dar viena daugiau redakcinė Nacionalinio saugumo komiteto pataisa sukeisti projekto 2 straipsnio 2, 3 punktus vietomis. Jūs pritarėte, taip? Nebuvo įtraukta į jūsų išvadą, pritarta. Vyriausybė dėl to turbūt irgi neprieštarauja? Tai yra tiesiog redakcinė pataisa. Taigi tokia pataisa taip pat yra daroma.

Vadinasi, įstatymo projektas taip, kaip yra pataisytas Žmogaus teisių komiteto, atsižvelgiant į pataisą, kuriai ką tik bendru sutarimu pritarta, yra tokio pavidalo, kokį pateikė Žmogaus teisių komitetas. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ar būtų norinčių kalbėti? S.Pečeliūnas norėtų pritarti. Prašom. Šiam nutarimo projektui, taip? Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Taip. 2 ir 3 straipsniams tikrai galima pritarti, bet 1 straipsnis dabar sukelia… Jis nėra blogas, sakykime, taip, ar yra geras, ar blogas tas skaičius. Jis yra sąmoningai padidintas, bet tas padidinimas neturi jokios reikšmės. Buvo išsakyti argumentai, kad šiuo metu jau yra 300 prašymų. Aš norėčiau priminti pernai metų diskusiją ir šitą skaičiavimą. Tada komitetas siūlė 1250 kvotą. Buvo apsispręsta dėl 1500. Paimkite pernai metų statistiką, kiek buvo prašymų ir kiek išduota leidimų. Mes pataikėme matematiškai labai tiksliai tą skaičių – 1250 būtų pakankamas pernai metais. Dabar, kai mes tai skaičiavome, irgi rėmėmės visa ta statistika ir 700 tikrai pakaktų, jokių problemų nesukeltų. Tačiau tas apsidraudėliškumas, kad tik kas nors, gal nors vienam pritruks. 300 – 400 dabar nepritruks – tiek yra viršyta šita norma. Labai prašyčiau po liepos mėnesio Migracijos departamento šitos statistikos, kuri bus mums kaip faktas, įrodymas ir argumentas, kad mes buvome teisūs. Norėčiau, kad kitą kartą jūs į mūsų argumentus įsiklausytumėte, nes jie nėra iš piršto laužti. Dėkui.

PIRMININKAS. Minutėlę, repliką – A.Katkus. Trumpą repliką. Prašom.

J.A.KATKUS. Čia visiškai nereikšminga tai, dėl ko mes balsavome, absoliučiai neturi reikšmės. Migracijos departamentas darys savo darbą taip, kaip jie daro. Bet aš nenorėčiau, kad būtų kai kurių kolegų prisidengta neva tremtiniais, kurie grįžta, todėl štai reikia būtinai, nes jau jiems neužteks. Čia yra priedanga. Nė vienas, kuris norėjo, nebuvo paliktas be dėmesio. Visi gaus, nesvarbu, kiek mes padidinsime, bet reikia tik galbūt vadovautis kitokiu požiūriu. Aš esu išsakęs Migracijos departamentui, ką reikėtų daryti, tai yra glaudesnį ryšį palaikyti su mūsų tam tikromis tarnybomis, kad tikrai nustatytų. Ačiū. Neturi reikšmės.

PIRMININKAS. K.Prunskienė nori prieštarauti šiam nutarimo projektui? Ne. Taigi, gerbiamieji kolegos, kiek aš suprantu, bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1999 metais” projektui su pataisomis, kurias pateikė Žmogaus teisių komitetas. Šį darbotvarkės klausimą galime baigti. Aš turiu tik procedūrinį klausimą. Ar priimti šį nutarimą reikia iki šios sesijos pabaigos, t.y. kitą savaitę? Kitą savaitę reikia jį priimti. Ačiū.

Lietuvos Respublikos buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo projektas Nr.P-1415(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas 1-3 – Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo projektas Nr.P-1415(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritaria komiteto variantui su pataisomis. Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas pritaria su išlygomis. Ekonomikos komitetas pritaria su išlygomis. Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Pradedame svarstymo procedūrą nuo pagrindinio komiteto pranešimo. Prašom B.Visokavičienę į tribūną.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo pakeitimo projektas yra parengtas vykdant Vyriausybės 1997 m. iki 2000 m. veiklos programą. Iki šiol kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį buvo mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau pasikeitus finansavimo šaltiniams ir nuo tada, kai savivaldybės pačios turi iš savo savivaldybių biudžetų kompensuoti už šildymą, karštą vandenį, taip pat projekte siūloma ir už šaltą vandenį, prireikė šitas nuostatas, kurios buvo reglamentuojamos Vyriausybės nutarimu, perkelti į įstatymą, kad visoms savivaldybėms būtų privaloma vykdyti įstatymą. Todėl ir atsirado šis įstatymo projektas.

Pirma, jūs visi žinote, kad kompensuojama yra pagal nustatytą metodiką ir tvarką. Jeigu vienam šeimos nariui tenka iš pajamų, atėmus vieną minimalų gyvenimo lygį, mokėti daugiau negu 25% turimo skirtumo, tai likusią dalį nuo 25% kompensuoja savivaldybė. Karštam vandeniui, jeigu viršija 5%. Be to, įstatymo projekte siūloma, kad būtų kompensuojama ir už šaltą vandenį tuo atveju, jeigu tenka mokėti už jį daugiau negu 2% mano prieš tai pateikto pavyzdžio sumos. Taip pat šiek tiek keičiami ploto normatyvai. Vienam asmeniui anksčiau buvo skiriama 20 m² būtinų kompensuoti kaip norma. Dabar siūloma 18. Taip pat keičiama pensininkams ir invalidams, buvo 30, dabar paliekama 18. Už kiekvieną kitą asmenį pridedama po 12 m² normos ir prie viso buto bendrojo kompensuojamo ploto pridedama 15 m². Taip pat buvo atsižvelgta į vidutiniškai vienam gyventojui tenkantį plotą Lietuvoje. Pagal buvusią tvarką kartais buvo kompensuojama net du kartus daugiau už vidutinį plotą. Todėl ir buvo peržiūrėti šie kompensacijų normatyvai.

Komitetas gavo dviejų kitų papildomų komitetų pasiūlymus, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išlygas. Komitetas pritarė su išlygomis. Pagrindinis, šiuo atveju mūsų, komitetas iš 9 komiteto išlygų pritarė keturioms. Iš dalies pritarė antrajai išlygai, kur yra sakoma, jog reikia įvesti sąvoką “normatyvinis bendrasis naudingas plotas”. Tiksliau, pritarta įstatymo tekste vartoti sąvoką “individualus gyvenamasis plotas”. Ši išlyga buvo įvertinta. Kitoms išlygoms nepritarta dėl tokių motyvų. Savivaldybių komitetas pasiūlė papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį sąvoka “normatyvinis bendrasis naudingas plotas”. Mes manome, jog nereikia pildyti, nes bendrasis naudingas plotas vis dėlto nenormuojamas, nėra normų, todėl negali būti ir normatyvinis. Kitas klausimas, kad kompensacijos yra skiriamos jau pagal nustatytą vienam asmeniui tenkantį normatyvą ir visus kitus normatyvus, atsižvelgiant į pajamas ir atsižvelgiant į nustatytus normatyvus ar šildymui kuru, arba vandens šildymui.

Taip pat buvo siūloma Savivaldybių komiteto iš 5 straipsnio pirmosios dalies antrosios pastraipos išbraukti žodžius “arba jos įgaliota institucija”. Įstatymo projekte yra siūloma, kad normatyvus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Mes manome, kad išbraukti nereikia vien dėl to, kad tokius normatyvus kaip dujų kiekio tvirtinimo vis dėlto ne Vyriausybė nustatys, o konkreti ministerija, šiuo atveju Ūkio ministerija.

Taip pat buvo siūloma papildyti projekto 6 straipsnio antrosios dalies pirmąjį punktą kategorija “gyventojai, kuriems savivaldybė savo sprendimais turi teisę skirti valstybės nustatytas kompensacijas, nes nėra įmanoma tiksliai apibrėžti visų kategorijų, kada savivaldybė turėtų teisę skirti ir kitoms 6 straipsnio pirmojoje dalyje nenurodytoms šeimoms”. Esmė yra ta, kad savivaldybėms suteikiama teisė kompensuoti ir kitais atvejais, kurie nėra nurodyti šiame įstatyme. Bet vis dėlto savivaldybė pati turi atsižvelgti ir įvertinti tuos, sakysime, ekstremalius arba ypatingus atvejus. Šiuo atveju rekomenduoti savivaldybėms nėra įmanoma, nes gyvenimo atvejų gali būti labai įvairių. Jeigu savivaldybė gali iš savo biudžeto papildomai kompensuoti dar ir tiems asmenims, kurie nenumatyti šiame įstatyme, ji turi tokią teisę padaryti.

Taip pat buvo pasiūlymas patikslinti 6 straipsnio antrosios dalies antrojo punkto nuostatos teisinį pagrįstumą dėl teisės neskirti kompensacijų tam tikroms gyventojų kategorijoms, kol nėra privalomo turto deklaravimo. Be to, mes manome, kad ši nuostata nėra labai kategoriška, ji paprasčiausiai suteikia savivaldybei tam tikrą lankstumą priimant sprendimus šiuo klausimu. Mūsų manymu, ministerijos manymu, kompensacijos neturėtų būti skiriamos asmenims, tenkinantiems bent vieną įstatyme išvardintą sąlygą. Taip pat tiems, kurie turi turto ir geras gyvenimo sąlygas. Pavyzdžiui, vis dėlto yra atvejų, kai gaunamos kompensacijos, o žmonės išlaiko didelį papildomą turtą. Tokiu atveju savivaldybė turi teisę nemokėti kompensacijų.

Taip pat buvo siūloma papildyti 9 straipsnį pastraipa, kad Vyriausybė kasmet nustato valstybės biudžetų asignavimų miestų savivaldybėms perdavimo tvarką gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidoms ir išlaidoms karštam vandeniui kompensuoti mažas pajamas turinčioms šeimoms. Paprasčiausiai ši išlyga netenka galios, nes valstybės biudžetas jau nebevykdys tokių asignavimų, todėl ir tvarka automatiškai nereikalinga, kad ją būtų būtina nustatyti. Kompensacijos bus mokamos iš savivaldybių biudžeto.

Ekonomikos komiteto pasiūlymai buvo tokie: apibrėžti dvinario tarifo ir šildymo normos sąvokas, taip pat sąvokas “gamtinės dujos”, “kuras” keisti sąvoka “energija”. Atsižvelgta į pasiūlymą apibrėžti dvinario tarifo sąvoką ir tai yra padaryta mūsų teikiamame įstatymo projekte. Tačiau negalime atsižvelgti į pasiūlymą apibrėžti šildymo normos sąvoką, nes tokia sąvoka šiame įstatyme iš viso nevartojama. O išlaidų dalis yra kompensuojama už bendrąjį naudingą plotą, šalto ir karšto vandens faktinius kiekius, bet ne didesnius už nustatytus normatyvus. Be to, pasiūlymas sąvoka “energija” keisti “gamtinių dujų”, “kuro” sąvokas taip pat nebūtų tikslingas, nes mes šiuo atveju kalbam apie labai konkrečius normatyvus. O “energija” yra bendra sąvoka. Todėl į šiuos Ekonomikos komiteto pasiūlymus mes neatsižvelgėme.

Be to, komitetas šį rytą posėdžiavo dėl ponios S.Burbienės pasiūlymo, kuris buvo pateiktas ir įregistruotas vakar. Komitetas apsisprendė… Iš viso buvo pateikti penki pasiūlymai ir komitetas apsisprendė nepritarti dėl siūlomos “šeimos” sąvokos, nes “šeimos” sąvoka šiame įstatyme turi būti labai konkreti, aiški, kad ja vadovaujantis būtų galima apskaičiuoti kompensacijas, ir vartojama sąvoka “vidutinės šeimos pajamos”. Tuo tarpu siūlomame variante toks šeimos apibūdinimas sudarytų galimybes piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, jeigu šeima gali būti sudaryta giminystės ryšių pagrindu ir t.t., tai tokiu atveju toks reglamentavimas sudarytų sąlygas piliečiams piktnaudžiauti, sutuoktiniai būtų registruoti kitoje vietoje, ir tada jų pajamos nebūtų įskaičiuotos į tame bute gyvenančios šeimos pajamas. Tai būtų labai neteisinga, būtų diskriminuojamos kitos šeimos. Todėl mūsų sąvoka buvo derinta ir su Šeimos kodeksu.

Be to, noriu jums pasakyti, kad vis dėlto kompensacijų atžvilgiu bus atsižvelgiama į tai, kiek konkrečiame bute ar name gyvena, mūsų supratimu, atskirų šeimų. Atskirais atvejais tai galės būti atskiros šeimos. Pavyzdžiui, suaugęs sūnus, duktė ten gyvena, ten registruotas arba ateityje deklaravęs kaip savo gyvenamąją vietą, jam bus kompensuojama, bet jis bus traktuojamas kaip atskira šeima. Todėl piliečių teisės nebus niekaip pažeidžiamos. Kompensuojama registruotiems, deklaravusiems gyvenamąją vietą tame bute. Todėl komitetas apsisprendė siūlymui nepritarti.

Bendro naudingojo ploto normas kompensacijoms čia siūloma padidinti: ne 18, o 20 kv. m.; kiekvienam kitam kartu gyvenančiam asmeniui ponia S.Burbienė siūlo ne 12 kv. m. o 15 kv. m. Mes labai ilgai komitete pagrindinio svarstymo metu galvojome apie tai, kad būtų labai gerai, jeigu būtų galima padidinti kompensacijas. Buvo skaičiuojama, atsižvelgiama, pagrįsta finansais. Vis dėlto pagrindinė nuostata ir Vyriausybės, ir mūsų komiteto apsisprendimo yra tokia, kad šitos kompensacijos remia mažas pajamas turinčias šeimas ir riboja plotą, neturi skirti kompensacijų už viršpločius. Juo labiau kad vis dėlto kompensacijos skiriamos didesniam plotui negu iš tikrųjų yra vidutinis plotas.

Dar įstatymo projekte yra pasiūlyta kompensuoti ir šaltą vandenį. Todėl išlaidų prasme kompensacijos nesumažėja. Jos išlieka beveik tokios pat ar net šiek tiek bus didesnės pagal tokią siūlomą projekte kompensavimo tvarką. Manoma, kad papildomą turtą, papildomą plotą, kurio šeima galėtų dėl taupymo atsisakyti, netikslinga remti. Todėl manome, kad šito pasiūlymo, kad ir koks jis būtų gražus, neišeina patenkinti.

Toliau. Čia daugiau redakcinis, bet mes manome, kad perteklinis dalykas. Kompensacijos skiriamos… Reglamentuojama taip: bute įregistruotiems ir deklaravusiems namą ar butą, kaip gyvenamąją vietą, asmenims… Ta nuostata įstatyme galioja. Nustatyti datą, nuo kada bus deklaruojama, nėra būtinybės. Todėl jeigu nebus deklaruota, pavyzdžiui, rugpjūčio ar rugsėjo, ar sausio mėnesį, tai kompensacijos bus skiriamos pagal faktinį įrašą pase, kad žmogus ten yra registruotas. Ateityje turbūt bus apskritai atsisakyta registracijos ir bus skiriamos kompensacijos pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Bet tai šiuo atveju neturi jokios prasmės, todėl manome, kad nereikia jos įrašyti.

Taip pat pasiūlymas keisti kitą straipsnį, t.y. 6 straipsnį, kad jeigu motina augina vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų ir dirba ne mažiau kaip pusę maksimalios darbo trukmės, nustatytos Žmonių saugos darbe įstatymo 40 ar 41 straipsnyje… Manome, kad nereikia išbraukti, kaip siūlo ponia S.Burbienė, jog dirba ne mažiau kaip pusę maksimalios darbo trukmės. Tačiau mes kartu iš dalies atsižvelgėme ir pakeitėme savo formuluotę, išbraukdami iš šio straipsnio “arba vaiką invalidą iki 16 metų”, nes kitame straipsnyje, kur yra kalbama apie vaikus invalidus, yra pasakyta, kad turi teisę į kompensacijas. Tačiau motina (tėvas, kai nėra motinos, arba kai ji dėl svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiką) augina vaiką iki 14 metų ir ji turi teisę į kompensaciją, jeigu ji dirba ne mažiau kaip pusę maksimalios darbo trukmės. Čia jau yra didelė lengvata. Iki 14 metų auginant vaiką galima dirbti, pasirodo, pusę maksimalios darbo trukmės. Vadinasi, atsisakyti išvis ir… kompensuoti nedirbančioms mamoms, auginančioms šiuo atveju sveikus vaikus iki 14 metų, manome, yra netikslinga, nes yra kitais įstatymais reglamentuota, kiek motina, auginanti vaiką, gali nedirbti. Čia yra lengvata.

Be to, ponia S.Burbienė siūlo nereglamentuoti tokio atvejo, tiksliau, išbraukti iš 10 straipsnio, kad jeigu augina namuose vaiką iki 16 metų ir šeima turi žemės ūkio naudmenų… mes rašėme nuo 2 iki 3,5 ha. Vadinasi, jeigu iš tikrųjų gyvena kaime ir gyvena tik iš tų žemės ūkio naudmenų. Jeigu mes išbrauktume taip, kaip siūlo ponia S.Burbienė, nuo 2 ha, tada išeitų, kad reikėtų kompensuoti ir kolektyvinius sodus, ir panašiai. Tai yra gyvena mieste, turi kolektyvinį sodą, ir tada reikia į tai atsižvelgti. Todėl manome, kad reikia reglamentuoti nuo 2 iki 3,5 ha, bet neišbraukti nuo 2 ha, nes tai būtų netikslinga.

Taip pat atsižvelgėme į pasiūlymą, kad buto, individualaus gyvenamojo namo šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos šeimoms skiriamos savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Mūsų variante nebuvo įrašytas žodis “tarybų”. Manėme, kad jis yra perteklinis, nes savivaldybės aukščiausias valdymo organas yra taryba, ji priima sprendimus. Jeigu įrašome “taryba”, tai nieko nepakenkia, nes tuo įpareigojame, kad būtent visais tokiais atvejais tvarką reglamentuotų tik taryba, o ne kita institucija pačioje savivaldybėje. Taigi į paskutinę pastabą mes atsižvelgėme ir kituose straipsniuose taip pat, kur buvo “savivaldybė”, paliekame žodžius “savivaldybių tarybų nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mes šiek tiek per daug skiriame dėmesio ponios S.Burbienės pataisoms. Pagal Statutą mes tai turėtume daryti šiek tiek vėliau. Tai buvo jūsų pranešimų sudėtinė dalis. Ačiū pranešėjai už išsamų paaiškinimą.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą toliau šiuo klausimu. Tačiau galiu prognozuoti, kad mes šiandien jo nespėsime pabaigti, nes dėl pataisų gali kilti daug diskusijų.

Ponas K.Šavinis turbūt Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritaria siūlomam įstatymo projektui, kuris pakeičia Vyriausybės nutarimą dėl lengvatų socialiai remtinoms šeimoms už patalpų šildymą bei karšto vandens paruošimą, tačiau pateikė savo pastabas Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris, deja, ne į visas atsižvelgė.

Svarbiausia komiteto pastaba yra ta, kad Vyriausybė kasmet turi nustatyti valstybės biudžeto asignavimų miestų ir rajonų savivaldybėms perdavimo tvarką gyvenamųjų namų, patalpų šildymo išlaidoms ir išlaidoms karštam vandeniui kompensuoti mažas pajamas turinčioms šeimoms. Šią pastabą Socialinių reikalų ir darbo komitetas atmetė. Norėtume, kad šiuo klausimu žodį tartų ne šis komitetas, o matyt, Biudžeto ir finansų komitetas, nes tai būtų jo kompetencija.

Vieną kartą turėtų būti išspręstas ginčas tarp Vyriausybės ir savivaldybių. Jau kuris laikas, kai Vyriausybė teigia (šiuo atveju turbūt tą teiginį perėmė Socialinių reikalų ir darbo ministerija), kad šildymo, kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį asignavimai perduoti savivaldybėms, o pastarosios teigia jų negavę. Keistas ginčas, tačiau matyti, kad savivaldybių biudžeto procentas biudžeto dalyje nekeičiamas, todėl tokių lėšų savivaldybės, aišku, negauna, nors neaišku, kodėl projekto pristatymo metu teigiama, kad 1988 m. savivaldybėms buvo perduota 203 mln. Lt šiems poreikiams. Tokius beprasmiškus ginčus reikėtų baigti ir visam laikui turi būti užtikrintas Vyriausybės įpareigojimų savivaldybėms finansinis pagrindas. Apie tai kalbama labai dažnai. Šis trūkumas jau įsisenėjęs. Vyriausybė tokius nepagrįstus sprendimus daro jau senokai, o šį kartą siūloma tokią pat klaidą padaryti priimant šį konkretų įstatymą.

Daugelis savivaldybių už šilumą yra neatsiskaitę už pernai metus, todėl šiemet, kad ir kaip planuotų savo išlaidas, 2/3, o kai kur ir daugiau – ¾ šių metų pinigėlių šiaip taip atradę, tiktai gali dengti pernykščių metų išlaidas. Žodžiu, brendama giliau į skolą. Ta finansinė padėtis turi būti aptarta ir šis įstatymas priimtas atsižvelgiant į finansavimo galimybes.

Beprasmiška ir nuostata, kad savivaldybėms leidžiama taikyti lengvatas didesniam negu įstatyme nurodoma gyvenamajam plotui. Tokia kompetencija pagal veikiančius įstatymus savivaldoje numatyta ir nėra reikalo šiame įstatyme kartoti. Siūlau išbraukti 5 straipsnio šeštąjį dalį. Šiek tiek konkrečiau galėtų būti išskirtos kitos gyventojų kategorijos, kurioms dar gali būti skiriamos kompensacijos, tačiau šį mūsų siūlymą Socialinių reikalų ir darbo komitetas atmetė.

Dabar dar noriu pareikšti ir savo keletą minčių, ne komiteto. Noriu pareikšti štai tokį dalyką: vis dėlto iš pateiktų skaičiavimo pavyzdžių matyti, kad nepaisant papildomų kompensacijų už šaltą vandenį, bendras dydis mokesčių už minėtus patarnavimus padidėja ir tiems gyventojams, kurie remiami šio įstatymo ir gyvena gana kukliame bute. Suprantama, padėtis šioje srityje sunkėja, o Vyriausybė, Ūkio ministerija ir toliau neparengė jokių šilumos ūkio politikos krypčių, nors buvo įpareigota beveik prieš dvejus metus išleisdama Šilumos ūkio decentralizavimo įstatymą.

Antra. Savivaldybėms užkraunamas įpareigojimas nustatyti turtinę padėtį tiems, kuriems bus mokamos kompensacijos. Tai sunki našta ir techniškai sunkiai įgyvendinama. Kaip savivaldybė suras nekilnojamąjį turtą, esantį kitose šalies vietose, kituose miestuose, gyvenvietėse, lengvąjį transportą, registruojamą kelių policijoje? Kažin ar dėl lengvojo automobilio reikia nubraukti kompensaciją už buto šildymą? Ta legenda, kad su mersedesu atvažiuoja paimti pašalpų į Socialinės rūpybos skyrių… dėl to turėtų būti sprendžiama visai kitaip. Matyt, yra nedeklaruojamos pajamos. Yra visai kitų būdų, kaip tai išaiškinti. Pagaliau iš viso turto net pajamų nustatymo klausimai turėtų priklausyti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ne savivaldybėms. Apmaudu, kad atsisakyta visuotinio pajamų deklaravimo. Šiuo atveju tai labai praverstų. Deklaravimo atsisakymas, ko gero, bus brangesnis malonumas negu lėšos, kurios bus iššvaistomos dažnai ne patiems vargingiausiems gyventojų sluoksniams. Greičiau jomis pasinaudos apsukrūs asmenys.

Trečia. Apskritai savivaldybėse jau dabar Socialinės rūpybos skyriai gremėzdiški, o apkraunant juos tokiomis painiomis funkcijomis, kaip numatyta šiame įstatyme, jų darbo kokybė tampa labai abejotina. Be to, galima paminėti, kad tokios kompensacijos vis labai skatina žmones slėpti savo atlyginimą ir kitas pajamas. Taigi Vyriausybė nevykdo savo nuostatos mažinti lengvatas ir toliau sudarant galimybę patiems gyventojams užsidirbti arba išmokant didesnes pensijas bei atlyginimus. Aš suprantu, kad šiandien pereiti nuo tos sistemos prie kitos yra sunku, tačiau nematau, kad būtų dedamos pastangos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu… Ar kiti komitetai norėtų kalbėti iš tų komitetų, kurie buvo paskirti papildomais, Ekonomikos komiteto? Nematau. Biudžeto ir finansų komiteto kol kas irgi ne. Taigi papildomų komitetų pranešimų daugiau nebus. Frakcijos vardu nori kalbėti K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš paprašiau kalbėti frakcijos vardu, tačiau noriu save pristatyti ir kaip Ekonomikos komiteto narę, dalyvavusią šioje diskusijoje, ir kai ką iš mūsų komiteto diskusijos perkelti ir į šią kalbą. Manau, nereikėtų abejoti, kad buto ir gyvenamojo namo šildymo išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymo tikrai reikia, kad padarytas tikrai rimtas darbas suteikiant šiai opiai problemai įstatymo pagrindą, t.y. tai problemai spręsti.

Kitas bendras momentas yra tas, kad šiuo žingsniu yra įstatymiškai tvarkomas socialinių funkcijų perkėlimas iš ūkio srities, kuriai nebūdingos šios funkcijos, būtent į pačią socialinę sritį. Kartu įstatyme yra, kaip suprantu, siekiama susieti socialinę prasmę šiuo įstatymu reglamentuojamų išmokų ir ūkinę logiką įvertinant būtent tuos faktorius, kurie veikia tarifų dydį. Čia susitinka būtent ta ūkio logika ir socialinė prasmė. Ar tai vyksta geriausiu būdu? Žinoma, turbūt įstatymo pritaikymas tai netrukus parodys.

Manau, kad reikia pritarti tai tendencijai, kad šioje srityje yra didinamas savivaldybių vaidmuo, galimybė konkrečiau įvertinti atskirų šeimų situaciją ir priimti sprendimus. Iš tikrųjų nepaprastai sunku įstatyme apčiuopti visus niuansus. Pavyzdžiui, kokios sudėties yra šeima. Ar, sakykim, vyras, kuris formaliai yra šeimos narys, netgi nesiregistruoja biržoje ir neturi darbo, ir apskritai jokių pajamų šeimai neatneša, ar jis priskirtinas prie šeimos ir kokią tai daro įtakai bendroms šeimos pajamoms ir kaip šiuo atveju įgyjama ar prarandama teisė? Ir atvirkščiai. Sugyventinis, kuris daugelį metų gyvena (o mano apygardoje yra ir tokių atvejų, kai tas sugyventinis yra ir vaikų tėvas), o šeima nori traktuoti jį, kaip ne šeimos narį. Taigi savivaldybė turi aiškintis, kaip elgtis vienu atveju, kai faktiškai negyvenantis žmogus priskiriamas prie šeimos, o kitu atveju, kai faktiškai gyvenantis ir padedantis šeimai yra nepriskiriamas prie šeimos. Aš čia jokių kitokių niuansų neturiu. Turiu grynai tuos atvejus, kurie pasitaiko tikrovėje. Manau, kad savivaldybė turi būdų, kaip šitai įvertinti ir kaip realiai išmatuoti ir šeimos pajamas, ir fiksuoti, kas šiuo atveju yra šeimos faktiški nariai, ir priimti sprendimus. Tokį lankstumą įstatymas kaip tiktai savivaldybėms turėtų suteikti.

Manau, kad vis tiek įstatymas palieka ir tam tikrų opių vietų ir dalis jų, galimas daiktas, yra susijusios su kitąsyk pačių žmonių nerangumu, neapsižiūrėjimu. Štai kad ir 6 straipsnio, kuriame yra nustatytos kompensacijos skyrimo sąlygos, atskiri punktai. Pirmajame iš jų yra kalbama, kad viena iš sąlygų, kada žmonės įgyja teisę gauti kompensacijas, yra ta, kad dirba pagal darbo sutartį ir trijų mėnesių laikotarpiu, kurio pajamas reikia apskaičiuoti, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios Žmonių saugos darbe įstatyme numatytos darbo laiko trukmės ir jiems priskaičiuojama darbo užmokesčio ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų atlygį ir taip toliau. Ir 6 punktas, kur kalbama apie bedarbius, negaunančius bedarbio pašalpos ir įsiregistravusius darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius, neatsisakiusius siūlomo darbo ir t.t.

Žinoma, kai sudedi tuos du punktus, tai čia lyg ir aprėpiama ta situacija, kai žmogus, besistengdamas gauti darbo, ieškantis darbo, jo neturi ir dėl to, negaudamas pajamų, yra pretendentas tokioms kompensacijoms. Bet vis dėlto, sujungus tuos abu straipsnius, gyvenime surasime atvejų, kai, atrodytų, žmogui priklausytų ta kompensacija, tačiau jis neatitiks nei vienos, nei kitos sąlygos. Čia būtų turbūt per daug smulku nagrinėti, kokios tos situacijos gali būti.

Dar kartą pabrėžiu, tai gali būti ir situacijos, kai žmogus iš įstatymų nežinojimo, iš apsileidimo galbūt ar kitokių priežasčių tiesiog nepatenka į tuos du punktus. Ir vėl, matyt, savivaldybė galėtų kai ką čia ir pataisyti.

Jeigu kalbėtume apie kitus punktus, manau, kad tikrai labai svarbu, kad šis įstatymas pripažįsta kompensacijas ir už šaltą vandenį ir kad to įstatymo nuostatos išsiskleidžia platesniu mastu, aprėpdamos daugiau socialiai jautrių sluoksnių, gaunančių mažas pajamas ir gyvenančių blogomis sąlygomis, kur net ir šaltas vanduo yra labai svarbus dalykas, ir už jį taip pat sunkiai susimoka. Pagaliau šiek tiek orientuoja gyventojus į kitokias sistemas ir į kitokius šildymo sistemų sprendimus, nes šaltą vandenį panaudojant elektros energiją galima pačiam pasišildyti ir galbūt tai pigiau kainuoja. Tai mes irgi Ekonomikos komitete dabar svarstome, kaip paskatinti vietinį elektros energijos naudojimą, turint omenyje, kad mes gaminame ir sunkiai bepajėgiam eksportuoti ir dar sunkiau gauti už tai pinigus, o vietinis vartojimas galėtų būti daug labiau išplėtotas, jeigu tam būtų sudarytos atitinkamos sąlygos, atitinkamos ekonominės prielaidos. Man taip pat labai norėtųsi pritarti ponios S.Burbienės pasiūlymui dėl plotų, kuriems apšildyti taikomos lengvatos, išplėtimo, tačiau, žinoma, turėčiau pridurti, jeigu tam biudžetas surastų lėšų. Su tokia išlyga.

Na, ir baigdama, manau, kad visų gyvenimo atvejų įstatymas vis tiek negali numatyti. Gyvenimas yra margesnis nei mūsų įstatymai ir pradėjus jį taikyti tikriausiai mes dar gal ir turėsime vieną kitą detalę pataisyti. Tai pakankamai solidus darbas ir aš manau, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija, turbūt dirbdama kartu su energetikais, čia tikrai nusipelno ir pagiriamojo žodžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau kalbės S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad dėl mano pataisų 6 straipsniui aš jau nekalbėsiu, kadangi galbūt iš tiesų gerai būtų, bet jei nepriima komitetas, manau, tai nebus labai ypatinga dėl datos įrašymo, o antra, jeigu išbraukiamas vaikas invalidas iki 16 metų iš šito straipsnio 10 punkto, tai taip pat problema iš tiesų yra išsprendžiama, nes būtent ši problema man kilo. Ir kadangi priimama pataisa 8 straipsniui, tai taip pat čia jau yra aišku.

Bet aš norėčiau grįžti prie pradžios ir prie tų problemų, apie kurias čia buvo kalbėta. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad svarstant šitą klausimą, šitą projektą mūsų Ekonomikos komitete kai kur man buvo keistoki motyvai išklausius komiteto narių siūlymų iš pateikėjų. Motyvas buvo toks, kad tokia tvarka šiuo metu veikia. Tada kyla toks klausimas, ar iš tikrųjų ta tvarka yra tokia jau gera, ar iš tiesų nekilo jokių problemų iki šiol ir ar nevertėtų šitą įstatymą priiminėjant tas problemas pabandyti vis dėlto išspręsti?

Viena galbūt smulkesnė problema, tačiau aš apie ją norėčiau pakalbėti iš šios tribūnos, yra alimentų problema. Jau priimant Vyriausybės nutarimą berods 1995 m. dėl kompensavimo, iškilo daug klausimų dėl to, kad dalis motinų, auginančių vaikus, negali pristatyti pažymos apie alimentų gavimą, todėl jų pareiškimai elementariai nepriimami, netgi nesvarstomi kompensacijoms skirti. Aiškinantis šią problemą, daliai žmonių buvo galima padėti, tačiau ir dabar ta problema išlieka ir išlieka ji dėl dviejų priežasčių.

Viena priežastis yra ta, kad dažnai žmogui yra paprasčiausiai nepaaiškinama, kad tuo atveju, kai jis yra prisiteisęs alimentus, tačiau jų negauna dėl to, kad tas, kuris turi mokėti, yra pabėgęs, nemoka, bedarbis ar dar visokių kitokių priežasčių, reikia kreiptis į antstolių kontorą ir gauti iš ten pažymą, kad tokie alimentai yra negaunami. Nors su antstoliais taip pat problemų irgi gali atsirasti, tačiau ta problema lyg ir yra teoriškai išspręsta.

Tačiau yra kita problema dalies motinų, kurios alimentų dėl vienų ar kitų priežasčių yra neprisiteisusios, ir šiuo metu tai yra labai sudėtinga padaryti arba praktiškai neįmanoma. Yra variantų, kai tėvai yra plačiojoje Sąjungoje, Rusijoje, pabėgę, kur neįmanoma iš jų prisiteisti. Yra variantų, kai pats prisiteisimas kainuoja ir nervų, ir laiko, kartais ir išlaidų, todėl tas taip pat yra labai sunku. Be to, su teismų pareiškimais iškyla problemų, kai reikalaujama nurodyti, kur yra tas atsakovas, nes dažnai yra taip, kad nežinoma, kur yra tas atsakovas. Be abejo, savivaldybės sprendimai galbūt šiuo atveju galėtų pagelbėti tokioms motinoms, t.y. pripažinti, kad jos iš tikrųjų negauna alimentų, tačiau, deja, turint omenyje finansavimo trūkumus, bijau, kad savivaldybės bus labai suinteresuotos mokėti kuo mažiau tokių kompensacijų ir vargu ar padės žmonėms tokiu būdu ieškoti kompensacijų.

Antrasis klausimas yra dėl šeimos sąvokos. Vis dėlto aš laikyčiausi savo siūlymo. Norėčiau pasakyti, kad jis yra paremtas daugiamečiu apskaitos surašymu ir visų kitų būtent šitaip naudojamų sąvokų patyrimu, ir iš tikrųjų ta sąvoka gal atrodo labai miglota, tačiau ji yra pakankamai aiški ir visiems yra suprantama. Juo labiau kad tuo atveju, kaip yra nustatyta dabar, kai gyvena du suaugę žmonės, sakysime, pensininkai, ir vienas iš jų vaikų gyvena vienas, be šeimos (galimi variantai ir su šeima, bet, sakysime, be šeimos), jis jau yra atskira šeima. Be abejo, jų pajamas galima nustatyti atskirai. Čia jokia problema. Tačiau kaip tą plotą nustatyti, kuris priklauso kiekvienam iš jų, kai nekalbama apie jokį buto padalijimą ir apie jokias atskiras knygutes? Kaip nustatyti, kiek kiekvienas iš jų sunaudoja karšto arba šalto vandens? Man atrodo, praktiškai tai neįmanoma ir prašom pasakyti, prie kurio iš jų pridėsime tą 15 papildomų kvadratų, kuris priklauso kiekvienam butui? Ar dalinsime proporcingai žmonių skaičiui, ar dar kitaip? Mano supratimu, šita mano siūloma sąvoka iš tikrųjų nieko nenuskriaustų, o problemų būtų kur kas mažiau.

Ir antras dalykas – dėl bendrojo naudingo ploto. Čia buvo pasakyta, kad mes neremiame turtingų. Be abejo, taip. Bet problema yra kita. Toks plotas, koks dabar yra siūlomas, jis praktiškai atitinka dviem asmenims ir tai dar ne visai, dar yra keletas metrų daugiau, standartinius maždaug Viršuliškių mikrorajono butus. Tačiau ten, kur statyba yra bent kiek geresnė, t.y. plotas bent kiek didesnis, jau lieka to papildomo ploto daugiau. Praktiškai išsikeisti dviejų kambarių butą į vieną visiškai neverta, nes vieno kambario butai yra didelis deficitas, be to, būtent tokio mažo ploto butų problema yra pati didžiausia.

Dabar nėra problemos gauti ar įsikeisti, ar nusipirkti didelio ploto butus. Tačiau su mažais plotais yra didelė problema. Todėl aš manau, kad vis dėlto dėl plotų reikėtų pagalvoti, orientuotis ne į vidutinį visos Respublikos plotą, o modeliuoti pagal atskirus tipinius butus, tipinius, ne kažkokius ypatingus, ir pabandyti paieškoti problemos sprendimo būtent taip. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Vilimą.

V.VILIMAS. Aš norėčiau taip pat pakalbėti dėl kompensuojamo vienam asmeniui buto ploto – 36 m². Kaip buvo minėta, tai yra vieno kambario butas ir tai būtų ne visai racionalu. Valstybiniu požiūriu tai yra teisinga. Tačiau, jeigu žiūrėtume į dviejų kambarių butus, kurių taip pat yra daug, reikėtų orientuotis į 50 m². Šiandien sakoma, kad pensininkai galėtų keisti šitą butą. Be abejo, tai galbūt būtų galima padaryti. Tačiau tai, kaip jau buvo minėta, nėra lengva, nes vieno kambario butai turbūt yra vieni iš brangiausių, ir pensininkai atsidurtų sudėtingoje situacijoje, nes greitai įstatymas įsigalios. Esant dabartinei situacijai, kartoju, reikia orientuotis į dviejų kambarių butą vienam asmeniui, tai yra kompensuojamas plotas turi būti 50 m². Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu D.Aleksiūnienę.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kompensacijų, apie kurias šiandien kalbame, suma yra iš tikrųjų didelė. Aš nė kiek neabejoju, kad kompensacijų dydis turi įtakos ir pragyvenimo lygiui. Tačiau kai skaičiuojamas vidutinis Respublikos gyventojų pajamų rodiklis, ši suma neįskaitoma. Nors kompensacijų dydis yra didelis, tačiau įsiskolinusių žmonių už butus tikrai nemažėja. Čia mano kolegų paminėti atvejai yra ne vieninteliai, matyt, jų yra kur kas daugiau, ir suteikti savivaldybėms lankstumo nustatant, kam skirti, o kam neskirti kompensacijos, manau, yra iš tikrųjų teisinga. Tačiau aš norėčiau išsakyti konkrečiai kai kurias abejones.

Pirma, dėl 2 straipsnio pirmojo punkto, dėl “šeimos” sąvokos. Mano nuomone, iš šios sąvokos yra iškritusi vieno asmens šeima, nes čia yra žodžiai “jeigu šeimoje yra vienintelis iš tėvų”. Tačiau jeigu vienišas asmuo mūsų gyvenime, vienišas asmuo, į šią šeimos sąvoką tas asmuo nėra įtrauktas. Manau, dar būtų galima pataisyti. Toliau visur apie minimalią šeimą, vieno asmens šeimą, yra kalbama, tačiau šią sąvoką būtų tikslinga patikslinti.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 5 straipsnio pirmąjį punktą, kur yra nustatomas kompensuojamas plotas šildymui. Galbūt būtų įmanoma padidinti kompensuojamą plotą kai kuriems asmenims, ypač gyvenantiems vieniems. Ankstesniame Vyriausybės nutarime buvo numatyta, kad vienam asmeniui, gyvenančiam bute, buvo kompensuojama 36 plius 15 kvadratų, t.y. 51 kvadratas. Noriu paminėti vieną iš gyvenimo atvejų, kai yra slaugomas asmuo. Juk mes nuo šių metų sausio 1 d. įvedėm slaugomo asmens statusą. Atvažiuoja, nors nuolat negyvena šeimos nariai, galbūt jie ima atostogas, keičiasi, atvažiuoja išeiginėms, būna viename kambaryje su slaugomu asmeniu. Aš galiu konkrečiai paminėti keletą ligų: ar po insulto, ar su psichine negalia, ar dabar labai daug kalbama apie Alzhaimerio liga sergančius žmones. Iš tikrųjų nors ir išeiginėms atvažiuoja šeimos nariai, yra labai sudėtinga šį žmogų versti pasikeisti turimą dviejų kambarių butą į vieno, nes iš esmės bus jį labai sunku slaugyti.

Dabar priėmus kai kurias komiteto pataisas galbūt aš ne iki galo įsigilinau, tačiau vis dėlto norėčiau pasakyti, kad ankstesniame projekte buvo paliktas 5 straipsnio ketvirtasis punktas, kad kieto ir kitokio kuro normatyvus šildymui nustato savivaldybė. Manau, kad bent minimalūs normatyvai turėtų būti nustatyti, savivaldybė po to galėtų padidinti, jeigu turi lėšų, tačiau visiškai palikti savivaldybei… Juk priklauso nuo turimų biudžetinių lėšų kiekio. Jeigu savivaldybė neturi lėšų, vėlgi žmonių, kurie gyvena kaime ir turi individualius gyvenamuosius namus, gali būti nevienodos sąlygos nei tų žmonių, kurie gyvena mieste.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 6 straipsnį, kur savivaldybė turi teisę neskirti kompensacijų, patikrinusi šeimų, vienų asmenų gyvenimo sąlygas ir įvertinusi jų turtinę padėtį. Manyčiau įvertinti turtinę padėtį, ypač gyvenamųjų namų, kiek butų turi, nėra labai sunku. Juk į inventorizavimo tarnybas atveža pažymas ir matom, kiek žmogus turi turto. Tačiau patikrinti gyvenimo sąlygas iš esmės yra nerealu ir galbūt reikia šito sakinio atsisakyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, baigiame bendrąją diskusiją. Kiek aš suprantu, niekas nereikalauja atmesti šį įstatymo projektą šioje stadijoje. Mes turėsim šiek tiek vėliau apsispręsti dėl pataisų. Bet, matydamas mūsų darbotvarkę ir matydamas laikrodį, aš turiu pasiūlyti, kad likusias stadijas šitoje svarstymo dalyje mes turėtume tęsti jau tik kovo mėnesį. Bet prieš tai aš norėčiau paprašyti Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrės ponios V.Blinkevičiūtės nuomonės dėl šios stadijos, dėl komitetų išvadų. Jūsų pozicija. Prašom.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų iš esmės visos tos mintys…

PIRMININKAS. Įjungtas ar ne?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dabar girdėti? Visos tos mintys, kurios buvo išsakytos atskiruose komitetuose svarstant, buvo apibendrintos pagrindiniame komitete – Socialinių reikalų ir darbo komitete. Labai aiškiai komiteto pirmininkė ponia B.Visokavičienė pasakė, dėl kokių motyvų, dėl kokių priežasčių vieni ar kiti komitetų pasiūlymai ar atskirų Seimo narių pasiūlymai buvo nepriimtini. Tačiau aš norėčiau dar truputį akcentuoti kelis momentus, kuriuos akcentavo ir kalbėję Seimo nariai.

Dažniausiai nuskambėjo toks momentas, ar tikslinga, ar netikslinga suteikti savivaldai teisę nuspręsti ir duoti daugiau galimybių mokėti kompensacijas ir toms kategorijoms asmenų, kurie neįvardinti šiame įstatyme. Mes manom ir iš praktikos tai žinom, kad toks mechanizmas jau veikia ir jo nereikia keisti, nes iš tikrųjų įstatymas neturėtų išvardinti visų konkrečių atvejų, kurie gali nutikti žmogui. Taigi ta norma yra įtvirtinta, tai turi būti tik sveikintinas dalykas.

Antra vertus, buvo pasakyta mintis, ar savivaldybės iš tikrųjų yra pajėgios įvertinti turtą, pajamas, apskritai įvertinti žmogaus gyvenimą. Noriu pasakyti, kad kol nėra bendro pajamų testavimo, nėra tokio deklaravimo, tokio įstatymo, šitą darbą savivaldybės atlieka jau daug metų (ir ne pirmi metai) tiek skiriant šitas kompensacijas, tiek skiriant socialinę pašalpą, tiek skiriant įvairią kitokią socialinę paramą. Aš pripažįstu, kad tai yra labai sunkus savivaldybių darbuotojų darbas, bet šitą darbą jie atlieka taip, kaip sugeba, kokias turi galimybes, taip jį ir atlieka. Kita nuskambėjusi mintis buvo dėl šeimos apibrėžimo.

Ji sukėlė įvairių diskusijų, ar patenka visi asmenys, kurie gali pretenduoti į kompensaciją. Dėl šios šeimos sąvokos buvo tikrai labai ilgai diskutuota visuose komitetuose, tarp jų ir mūsų komitete. Manome, kad jos tikslinti daugiau jau nereikėtų, nes savivaldybės su tokia sąvoka yra supažindintos. Mes ne kartą juos mokėme, konsultavome, deriname ir su jais tą sąvoką. Juo labiau kad dabar ji galioja ir ji iš esmės yra aiški. Iš tikrųjų čia nė vienas žmogus iš šito apibrėžimo neišbraukiamas.

Kitas dalykas buvo dėl ploto. Be abejo, mes manome, kad Lietuva labai dosni valstybė, taikant socialinę paramą. Jeigu mes pasižiūrėsime į mūsų kaimynus latvius ir į kaimynus lenkus, tai pas juos socialinės paramos sistema ir šiuo atveju kompensavimo mechanizmas, ir plotai nustatyti už remiamus butus yra kur kas mažesni net ir dabar, negu mes siūlome už sumažintus plotus.

Norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį. Niekas nesako ir nesiūlo, kad žmonės išeitų iš turimo dviejų kambarių buto, kaip čia nuskambėjo, ar iš trijų kambarių buto. Iš tikrųjų valstybė gali paremti tiktai vargingiausiai gyvenančius žmones. Valstybė tą, manau, ir įsipareigoja daryti. Jeigu butas yra 50 kv.m. ir ten gyvena du žmonės, kurie neturi pakankamai pajamų, vadinasi, už 45 kv.m. jiems bus kompensuota, o už 5 kv.m. turės susimokėti patys. Aš siūlyčiau pritarti tokiam įstatymui, koks jis yra dabar įregistruotas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonės yra išklausytos, diskusija yra baigta. Dėl tų pataisų, kurios yra dabar įregistruotos, ir tiktai dėl tų mes spręsime tada, kai pratęsime šio klausimo svarstymą. Tai bus kovo mėnesio, pradėjus pavasario sesiją, pirmosiomis dienomis. Taigi šį darbotvarkės klausimą dabar baigiame, darome pertrauką.

Darome posėdžio pertrauką iki 12.05 valandos. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau šiek tiek sukeisti mūsų darbų eilę ir po pertraukos pradėti Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo” projekto pateikimą. O 12.40 val. svarstytume darbotvarkės 1-4 klausimą. Niekas neprieštarauja. Taigi ačiū. Pertrauka iki 12.05 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pertrauka baigėsi. Prašom visus rinktis į posėdžių salę. Tuo tarpu išbandome, ar veikia registracija. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Gerbiamieji kolegos, kol dar nepradedame mūsų darbotvarkės eilinio klausimo, kaip aš sakiau, svarstysime darbotvarkės 1-5 klausimą, t.y. Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo” projektą, jo pateikimą, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Seniūnų sueiga yra išdalijusi visiems Seimo nariams protokolinį nutarimo projektą. Ten siūloma patvirtinti preliminarias įstatymų projektų svarstymo Seimo posėdyje datas, kaip reikalauja Seimo statutas.

Dėl tų įstatymų projektų, kuriems buvo pritarta po pateikimo ir kuriems yra paskirti pagrindiniai komitetai. Naujasis Seimo statutas reikalauja, kad būtų numatyta preliminari šių įstatymų projektų svarstymo data. Yra pateiktas daugiau kaip keturių puslapių įvairių įstatymų projektų sąrašas. Jums tas sąrašas yra išdalytas. Seniūnų sueiga atidžiai svarstė ir diskutavo dėl šių siūlomų datų. Būtų siūlymas šį protokolinį nutarimą patvirtinti. Ar kas nors prieštarautų? Pritariame. Taigi galime šią procedūrą įvykdyti ir patvirtinti protokolinį nutarimą, kuriuo yra patvirtinamos įstatymų projektų preliminarios svarstymo Seimo posėdyje datos. Ačiū. Šį protokolinį nutarimą priėmėme.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo” projektas Nr.P-1604 (pateikimas)

Pradedame darbotvarkės 1-5 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo” projektas Nr.P-1604. Pateikimas. Pranešėjas – ministras V.Babilius.

V.K.BABILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 1995 m. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Nacionalinės energetikos strategijos siekis yra apibrėžti energetikos plėtojimo tikslus, svarbiausius jos valdymo principus, atsižvelgiant į ūkio raidą rinkos sąlygomis.

Nacionalinė energetikos strategija apima šiuos sektorius: elektros energijos, šilumos energijos, dujų, naftos ir jos produktų, kitų kuro rūšių. Nacionalinė energetikos strategija sudaroma ne mažiau kaip dvidešimčiai metų ir tikslinama ne rečiau kaip kas penkeri metai.

Ūkio ministro 1997 m. liepos 11 d. įsakymu sudaryta Tarpžinybinė nacionalinės energetikos strategijos rengimo darbų priežiūros komisija. Priežiūros komisija savo posėdyje 1997 m. liepos 22 d. patvirtino patikslintos Nacionalinės energetikos strategijos rengimo darbų programą ir paskyrė Nacionalinės energetikos strategijos parengimo darbų generaliniu vykdytoju Lietuvos energetikos instituto direktorių akademiką Vilimą.

Pagal darbų programą pirmoji Nacionalinės energetikos strategijos redakcija buvo parengta 1996 m. sausio 19 d. ir išsiuntinėta suinteresuotoms ministerijoms, žinyboms, energetikos įstaigoms, įmonėms, mokslo, mokymo įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms. Šiuo laikotarpiu į darbą įsitraukė PHARE ekspertai, specialiai paskirti padėti parengti nacionalinės energetikos sistemos projektą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus.

Gauti atsiliepimai, pastabos, pasiūlymai buvo išanalizuoti Priežiūros komisijos posėdžiuose ir kovo 6 d. generaliniam vykdytojui buvo pavesta, atsižvelgiant į gautas pastabas, parengti naują Nacionalinės energetikos strategijos projektą bei Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių projektą. Naujai parengta strategija bei Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių projekto redakcija 1998 m. birželio 6 dieną išsiųsta vėl pakartotinai derinti į ministeriją.

Kartu Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių projektas buvo pateiktas Europos Komisijos specialistams, kurie pateikė daug pasiūlymų ir pastabų, susijusių su pagrindinių krypčių išvadomis dėl Ignalinos atominės elektrinės tolesnės eksploatacijos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė perkėlė nacionalinės energetikos sistemos projekto pateikimo terminą į 1998 m. ketvirtąjį ketvirtį, kad Ūkio ministerija galėtų papildomai išnagrinėti ir įvertinti Europos Komisijos specialistų pastabas.

Lygiagrečiai su anksčiau išvardytomis pagrindinių krypčių ir Nacionalinės energetikos strategijos projektų svarstymo ir derinimo procedūromis projektai arba atskiros jos dalys buvo svarstomos Seimo komitetuose, Lietuvos energetikos instituto organizuotuose seminaruose, pagal PHARE pagalbos programą organizuotuose seminaruose bei plataus masto forumuose, Mokslų akademijoje.

Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių projektas buvo svarstomas ir toliau tikslinamas Lietuvos Vyriausybės posėdyje 1998 m. gruodžio 2 d. bei 1998 m. gruodžio 23 dieną.

Nacionalinės energetikos pagrindinių strateginių krypčių projektas parengtas naudojant pirmosios – 1994 m. patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos rengimo patirtį. Įvertinant šalies ekonomikos ir energetikos raidą laikotarpiu po nepriklausomybės atkūrimo ir dabartinę jų būklę remiantis Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalių patirtimi. Remiantis sukaupta patirtimi, dalyvaujant PHARE ir kitose tarptautinėse programose, naudojant nacionalinės energetikos vartojimo efektyvumo didinimo programos nuostatus, taikant modernius ekonominio planavimo metodus, naudojant Ūkio ministerijos užsakymų, vykdomų tyrimų rezultatus ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos ACQUIS reikalavimus.

Įvertinant pagrindinius energetikos politiką formuojančius veiksmus, nustatomi šie Lietuvos energetikos strateginiai tikslai: patikimas ir saugus energijos tiekimas su mažiausiomis išlaidomis; energijos vartojimo efektyvumo didinimas; rinkos ekonomikos principų diegimas energetikoje; poveikio aplinkai mažinimas; regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija; Lietuvos energetikos parengimas integracijai į Europos Sąjungą ir energetikos valdymo tobulinimas. Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių kliūčių projekte pateiktos energijos poreikių prognozės ir pagrindinės energijos ir kuro teikimo strateginės nuostatos, analizuojama tolesnė elektros energetikos sistemos plėtra bei Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimas, nagrinėjami energijos rinkų liberalizavimo, konkurencijos skatinimo, teisinių institucinių reformų kryptys, pateiktos pagrindinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo nuostatos, aplinkos apsaugos specialistų rengimo, mokslinių tyrimų energetikoje pagrindinės kryptys. Neigiamų teikiamo Seimo nutarimo projekto padarinių nenumatoma. Pateikus šį Seimo nutarimą papildomai keisti kitų įstatymų nereikės. Tai yra viskas, ką aš jums norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir 16 Seimo narių nori jūsų paklausti. Mes maždaug pusę valandos tam galime skirti. K.Prunskienė – pirmoji. Kol kas aš jos nematau. Taigi toliau klausia J.Valatka. Palaukite minutėlę, tuoj. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, strategijoje turbūt yra vienas iš pagrindinių klausimų, kuris turi būti aiškiai išnagrinėtas ir atsakytas, tai Ignalinos atominės jėgainės likimas. Strategijoje yra du variantai. Pirmas, jeigu elektrinė dirba esant tam tikroms sąlygoms. Ir antras – greitas jos uždarymas. Vis dėlto mums apsisprendžiant, koks variantas yra geresnis, reikėtų, kad strategijoje būtų tiksliau įvardyti šie du atvejai. Ar aš galiu, sakykim, samprotauti taip, kad jeigu mes gauname pakankamai pinigų Ignalinos atominę jėgainę uždaryti, ji bus uždaryta pagreitintu režimu? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Taip, yra dvi kryptys. Viena kryptis – darbas pagal projekto organizaciją. Pirmajam blokui liko maždaug dar 15 metų. Antroji kryptis yra greitas uždarymas. Pristatant šią strategiją Europos Sąjungoje buvo ypač susikoncentruota prie pirmosios krypties, t.y. greito uždarymo. Antroji kryptis buvo priimta kaip kryptis, kai niekas mums nepadeda ir mes ją turime uždaryti patys savo lėšomis. Ir paaiškinta, ką tai reiškia ir kokiu būdu mes tas lėšas gausime. Dabar, kai mes nagrinėjome su Europos Sąjungos specialiosios komisijos specialistais pirmąjį variantą, t.y. greitą uždarymą, iškilo klausimas. Mūsų nepatenkina, kad nėra tikslios datos. Buvo jiems paaiškinta, kad tiksli data ir mus jaudina, tačiau tikslią datą nustatyti trūksta kelių mažų grandinėlių, t.y. kokiomis disponuosime lėšomis nuo pat sprendimo priėmimo ir kaip tas lėšas panaudosime. Juk nedalysime kiekvienais metais, nedengsime iš dėžutės mūsų nuostolių ūkiui, kurį sukelia Lietuvos energijos pabrangimas. Pavyzdžiui, elektros energijos. Todėl buvo sutarta, kad 2–2,5 mėnesių laikotarpiu mes pateiksime modelį, kuris turės daug laipsnių, į kuriuos bus galima surašyti skaičiukus, ir bus aiški uždarymo datos nustatymo metodika. Daug pinigų – greičiau užsidaro, tačiau ne taip greitai, kaip galima galvoti, kad pinigai padėti, rytoj uždarome. Ne, pinigus reikia dar įsukti į generatorinius kompensavimo dalykus, kad uždarius 1,3 tūkst. megavatų ką nors turėtume konkretaus, o ne tik pinigus, kurie daug metų maitintų visą uždarymo procesą. Taigi šitą modelį mes, kai ateis svarstymas komitetuose, mes to modelio “žalią” variantą jau turėsime turbūt po dviejų, trijų savaičių. Mes jo neslėpsime ir kai komitetuose vyks svarstymas, mes Seimo nariams visa tai parodysime, kaip, kokiais principais mes derėsimės dėl datos. Po to mes tą modelį derinsime su Europos Sąjunga, po to tai jau bus, kaip šiandien jie konstatuoja, progresyvus žingsnis į priekį, pačios derybos. Jau šiandien jie pradėjo kalbėti. Aš aiškinau Europos komitete apie realią uždarymo datą, kad jie sutinka svarstyti realią uždarymo datą, pagrįstą tuo, kad Lietuvos ūkis neturi turėti nuostolių. Dabar tos realios uždarymo datos svarstymas ir yra tas, kad mes turime turėti kokį nors pagrindą, turime svarstyti principus. Tas modelis ir bus principų svarstymas. Mažai pinigų, tai kada nors vėliau…

Dabar Europos Sąjunga man pasakė (ataskaita turbūt bus išplatinta Seimo nariams), tiesiai pasakė, kad taip, mes aktyviai įsitrauksime į pinigų gavimo reikalą. Tai reikia priimti, tegul įsitraukia, tegul pabando gauti, tegul pasako, kiek gaus. Nuo tų pinigų priklauso tolesnis modelio išdėstymas. Juk pinigus mes tikrai panaudosime kur nors investuodami, o ne kompensuodami, dalindami, nes mums vis tiek reikia eiti į Europą, reikia turėti pinigų ir didžiajai linijai į Vakarų Europą. Jie tai supranta, taip, jūs turite integruotis į Vakarų Europą ne oru, o linija. Turės kažkaip atsipirkti ta linija.

Toliau mums reikia modernizuoti savo dujų ūkį, dujines elektrines, Elektrėnus. Mums šiandien reikia pastatyti daug šiluminių elektrinių nedideliuose miestuose, kad ekonomiškai gamintume ir elektrą, ir šilumą. Visam tam reikia pinigų. Jeigu visam tam bus duoti pinigai, po to statybos periodas, o visa tai pastačius galima ir uždaryti. Turime naujus galingumus ir tą elektrinę uždarome, bet visa tai būtina, būtina gauti pinigų kam kitam pastatyti, o jau paskui terminas. Ką gi, mes tokį labai logišką modelį pateiksime ir derėsimės. Aš manau, kad iki šių metų pabaigos tą sprendimą Europos Sąjungoje mes derybose ir turėsime, bet derybos jau bus progresyvios.

PIRMININKAS. Tai…

V.K.BABILIUS. Šiandien, pavyzdžiui, aš galiu pasakyti, kad jau pasakius, jog mes planuojame (ir mes priversti taip planuoti) vietoj Ignalinos šalyje turėti tuos pačius galingumus, vadinasi, pastatyti ką nors, kas kompensuotų, tai iš karto prancūzai iš tų veikėjų sako: jūs neužmirškite, kad galite statyti naujo tipo atominę. Kiti nariai, kurie suinteresuoti, ne, mes jums padėsime pastatyti, modernizuoti Elektrėnus. Pateikus tokį modelį jau atsiranda… Dar jie tarpusavyje ilgai svarstys, ką čia mums rekomenduoti ir kokiu keliu eiti su tuo modeliu.

Maždaug tokia situacija yra šiandien. Mes pasiekėme tam tikrą progresą (tai konstatuoja ir Europos Sąjunga) dėl elektrinės ir suradom tą koridorių, kuriame galima siekti pažangos. Nes, pavyzdžiui, koridoriuje, kuriame yra mūsų ginčai ar mūsų įsipareigojimai, tas Stasiukyno parašas juridiškai kietas ar ne, jau progreso ten negali būti. Viena pusė sako viena, kita – kita, ir kartoja tai be galo. Tas pat ir dėl saugumo. Ten iškart pasako. Mes – penkis, kad saugi elektrinė, o jie sako, mes bent vieną surasim, kad ji nesaugi, ir bus priimta, kad nesaugi. Ir vėl ten derybų jokio progreso negalima tikėtis. Na, surasime 10 ekspertų, o jie vieną, ir mes tuo vienu tikėsime. Taip nustatėme, kad šitam koridoriuje taip pat progreso negalima pasiekti. Radom naują koridorių. Dabar galynėsimės dėl modelio, jo logiškumo, po to dėl modelio realumo, po to dėl modelio tikslingumo ir t.t., ir t.t.

Aš čia galbūt specialiai daugiau pakalbėjau, nes manau, kad tie, kurie užsirašė, panašius klausimus ir kels.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Aš irgi galvoju, kad ponas J.Valatka uždavė tokį esminį klausimą, susijusį su energetikos strategija, ir todėl jūsų atsakymui mes skyrėme šiek tiek daugiau laiko. Bet toliau aš raginčiau ir trumpiau klausti, ir trumpiau atsakyti.

J.Listavičius, ruošiasi K.Prunskienė. Aš atsiprašau, minutėlę. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, projekte dėl elektros energijos eksporto nurodyta, kad elektros energijos eksportas iš Lietuvos elektrinės ateityje gali tapti ekonomiškai tikslingas pusiau pikinio ar pikinio pareikalavimo metu. Norėčiau paklausti, kokios realios perspektyvos gaminti daugiau elektros energijos pikinio pareikalavimo metu? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Europos rinkoje, kurią mes jau dabar pradėjome tyrinėti, ir ne tik mes, ir tie, kurie pretenduoja į linijos statybą, ir labai stipriai tyrinėja, šiandien paklausą turi pikinė energija. Mes turime nemažai galimybių visiškai patenkinti linijos atsipirkimą, eksportuodami daugiausia pikinę energiją. Tam yra Kruonis, tam yra planai, susiję su Kruoniu, jo keturių turbinų paleidimo planai, tam yra ir tai, kad modernizavę Elektrėnus taip pat galime panaudoti kai kurias turbinas pikiniu režimu.

PIRMININKAS. K.Prunskienė. Ruošiasi K.Kuzminskas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, energetikos strategija turi nacionalinį statusą, taip ji yra ir pavadinta. Ir tai jau savo ruožtu reiškia, kad ji negali būti vien tik Vyriausybės ar vienos partijos prerogatyva, kad dėl šios strategijos derėtų susitarti platesniu mastu, sakyčiau, nacionaliniu mastu, žinoma, ne mitinguose, o diskutuojant, aiškinantis su profesionalais, su žmonėmis, kurie gal dešimtmečius dirba prie tos problemos. Iš dalies tai ir vyksta. Bet vis dėlto ar jūs nemanote, kad iki priėmimo ar, dar geriau, iki svarstymo turėtų įvykti labai rimtų posėdžių, pritraukiant visą šia kryptimi dirbančių žmonių potencialą (nesvarbu, ar jie dirba dabar, ar dirbo prieš penkerius dar daugiau metų), taip pat žmonių, kuriems rūpi ir strateginių nuostatų įgyvendinimo pasekmės, įskaitant ir socialines, ir Lietuvos mastu, ir, pavyzdžiui, Visagino miesto socialinę perspektyvą, dalyvaujant jums, dalyvaujant premjerui, o gal net ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, kad mes…

PIRMININKAS. Laikas.

K.D.PRUNSKIENĖ. … galėtume laikyti, kad susitarta ir kad po kitų rinkimų nebus pradėta vėl rengti kitos naujos nacionalinės energetikos strategijos. Ačiū.

V.K.BABILIUS. Aš sutinku su jumis šimtu procentų. Būtų labai šaunu, jeigu mes pasiektume, pavyzdžiui, visišką pritarimą tai strategijai, kuri bus galutinai apsvarstyta ir nušlifuota visų partijų, kad tai, kaip mes turime bendrą sutarimą dėl Europos, kad ir dėl to būtų mūsų vienodas požiūris. Tai būtų geriausias variantas. Tuo labiau kad dabar, kai strategija svarstoma Seime, jūs tikrai pajusite spaudimą iš Europos Sąjungos. Aš jau žinau, kad jie ten rengiasi daryti tam tikrus… ir jus kviesti, ir patys čia važiuoti. Dėl to vieningumas būtų pats idealiausias variantas. Kad paskui kitos vyriausybės nekeistų.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu, kad jūs pailsėtumėte nuo atominės elektrinės, noriu, kad pereitume prie vietinių – atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai. Ypač mane domina, kur jūs teikiate, kad bus naudojama biodujų, buitinių atliekų, vėjo, saulės, geoterminės energijos. Aš noriu paklausti, kokiose apskrityse tai numatoma daryti, kur daugiausia steigsis, ar bus sujungtos į bendrą energetinį žiedą ir tos smulkios elektros energijos tiekimo įmonės? Čia parašyta “siekti”. Kada numatom tai pasiekti? Nes sieksime, sieksime, o gal niekad nepasieksime? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Aš galiu pasakyti tiek, kad po to, kai bus patvirtinta strategija, Vyriausybė priims konkretų veiksmų planą. Visa tai, ką jūs pasakėte, – ir vėjas, ir biodujų, ir geoterminė – yra mūsų šiandieninės išlaidos dėl ateities. Šiandien dar ta energija yra brangi. Šiandien reikia daryti, reikia projektuoti tuos objektus, reikia statyti. Šiandien, deja, bus brangi, tačiau, aišku, dirbs bendroje sistemoje. Tiek aš galiu pasakyti. O kiek, kokioje apskrityje – tai jau priklausys nuo strategijos konkrečių veiksmų programos.

PIRMININKAS. K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kokia tikimybė yra šiais metais gauti VATESI licenciją, leidžiančią toliau eksploatuoti pirmąjį Ignalinos bloką? Tai mums būtų rimtas argumentas ir svertas tolesnėse derybose su Europos Sąjunga.

V.K.BABILIUS. Tai labai svarbus klausimas, ir ypač svarbus energetikos klausimas mums visiems. Jeigu licencija nebus išduota laiku, blokas bus sustabdytas. Taigi šiandien visi tai supranta aiškiai – ir tie, kurie šiandien priemones baigia arba atsiskaito už tas priemones, ir tie, kurie tikrina, tai yra VATESI. Šitas darbas dabar vykdomas labai sparčiai, jis tęsis iki pat metų vidurio, kada baigiasi terminas. Aišku, aš užtikrintas, kad licenciją mes gausime. Gali būti toks dalykas, kad teks palaukti mėnesį, bet tai bus… Čia yra principinis dalykas – nė vienos dienos be licencijos.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas bus labai panašus į kolegos pono J.Valatkos klausimą, bet aš norėčiau sukonkretinti. Nacionalinėje energetikos programoje tais dviem variantais lyg ir atsisakoma atominės energetikos. Jūs sakėte, kad yra tam tikrų pasiūlymų. Tačiau kaip mes manome? Ar buvo anksčiau tokie siūlymai nagrinėti, ar ne – Ignalinos atominėje elektrinėje keisti reaktorius kitais, kurie yra saugūs ir naudojami pasaulyje? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Dėkui. Aš į panašų klausimą atsakinėjau Europos Sąjungoje. Aš pasakiau taip: jeigu tame modelyje, kurį mes pateiksime, numatysime pinigus, statybos trukmę, ir tuo metu dings kanalai, t.y. dings tarpelis, tai mes keisime tarpelį, arba skaičiuosime, kiek tam tarpeliui reikia pinigų ir kiek, pavyzdžiui, elektrinės išjungimas atneš nuostolių. Viskas bus tame modelyje ir viską bus galima apskaičiuoti. Ir tame modelyje bus taip pat dvi kryptys: dujinė energetika ir atominė. Taip, šiandien man pareiškė, kad labai brangu, ir įskaitant atsipirkimą, laidojimą, atominės energetikos savikaina yra didesnė negu dujų kombinuoto ciklo elektrinės arba nedidelės termofikacinės elektrinės. Tačiau visa tai parodys skaičiavimai, parodys modeliai įdėti skaičiavime, kokia kryptimi mums eiti. Mūsų kryptis tokia – gauti kuo pigesnę savikainą, kuo pigesne energija aprūpinti šalį, kuo mažesnėm kainom ją…

PIRMININKAS. M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis ministre, mane taip pat labai domina vietiniai atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į geoterminę energiją. Mes suprantam, kad įranga tai energijai gauti yra labai brangi, tačiau mes suprantam, kad turbūt ir šiluma, ir pagaminta elektros energija turėtų būti palyginti pigi ir mums nekainuotų. O galų gale užtikrintų mūsų energetinę nepriklausomybę. Aš tiesiog norėčiau sužinoti jūsų asmeninį požiūrį į geoterminę elektros energiją ir pačius artimiausius planus. Ar planuojam kada nors rimtai investuoti į šitą energijos šaką? Ačiū.

V.K.BABILIUS. Jūs žinote, pirmas mūsų bandymas, pirmas projektas eina į pabaigą. Mes tą projektą apgynėm nuo visų, kurie norėjo nupjauti, perkelti kitur lėšas ir panašiai. Šitas projektas ir parodys tą efektą, galbūt psichologiškai kai kuriuos priešininkus įtikins ir mes labai siejame su projektu tolesnę perspektyvą. Taip, didžiuliai kapitaliniai įdėjimai iš karto, bet reikia įskaityti, kad po to dešimčiai, šimtui metų turbūt, ta energijos sistema gali dirbti, energijos, karšto vandens gavimo. Čia bus skaičiavimų. Pirmas objektas patikslins skaičiavimus.

PIRMININKAS. J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų toks. Čia vienas iš strategijos tikslų – rinkos. Kaip jūs matote rinkos ekonomikos principų diegimą energetikoje, o konkrečiai tiekiant dujas, elektros energiją. Ir antras trumpas klausimas būtų, kodėl rengiantis eksploatuoti Ignalinos AE reikia atlikti naują saugos analizę, kadangi dabar blokai kaip tik licencijuojami, o visa sauga modernizuota ir mes postuluojame tokį dalyką, kad jau reaktoriai atitinka Europinius standartus?

V.K.BABILIUS. Aš pradėsiu nuo antrojo klausimo. Nors mus gąsdina, kad mes visada surasim pesimistų ekspertų prieš Ignaliną, mes vis tiek planuojam padaryti naują saugos analizę su užsienio ekspertais, kad paskutinis koziris būtų mūsų rankose. Tai viena.

Antra. Dėl rinkos diegimo. Šiandien labai džiugu, kad jau energetiniuose sluoksniuose pradeda suprasti, kad iš tikrųjų elektra, dujos yra prekė. Kad tinklai yra įrengimai, kuriais tą prekę galima patiekti vartotojui. Dabar pradedam suprasti, kad turi būti viena sąskaita, vienas tinklų išlaikymo šeimininkas. Kaip geležinkelio bėgių, analogiškai. O kitas šeimininkas tais tinklais turi supirkinėti ir pardavinėti elektros energiją. Tada atsiranda tikroji rinka, kada supirkimas vyks pagal mažiausią kainą ir nuolat atsiras distribucijoje, mažmenose, konkurencijoje. Kada gamykla, vartotojas, galės pasirinkti, iš ko pirkti. Šiandien, kai tinklai yra vieno šeimininko ir jis parduoda, tai išeina, atleiskit, monopolis, jis diktuoja. Kai tinklai ir kaina už transportą bus vieno, o elektrą jis per tinklus galės paimti iš tos firmos, iš antros ir iš ketvirtos, atsiranda konkurencija. Rinkos ekonomika, konkurencinių sąlygų įdiegimas, tai yra įsijungti su savo tinklais į visą Europos marketingo, vadinamąją (…) sistemą, ir čia naudotis rinkos ekonomikos nauda, kuri vadinama konkurencija.

PIRMININKAS. P.Katilius.

P.KATILIUS. Ačiū. Jau paklausė.

PIRMININKAS. Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, elektra, žinoma, prekė. Dabar, kai mes einam į Europą, čia parašyta – integruojamės, tai prekei reikės turėti kvotą. Mes pagaminam jau dabar didelį tos energijos perteklių. Ar mums bus leista, jeigu mes tik patys gaminsim, parduoti savo prekę, kas yra labai naudinga? O jeigu mes dabar, kaip sako prancūzai, pasinaudosim ta proga, kad Prancūzija turi atominę energetiką, smulkios elektrinės, labai saugios ir nori plėsti kitur, tarp kitko, į Rusiją, bet ten dėl politinių sumetimų neina, o mes, kaip dievo dovana, laimingai tampam ta vieta, į kurią gali ateiti. Juk pasikvietę, ar mes nelaimėsim rinkos? Labai ačiū.

V.K.BABILIUS. Aš jums galiu tiesiai pasakyti, kad šiuo metu Europoje nustatyta 25% viso pareikalavimo… laisvoji rinka. Kas ateis, kas duos geresnes sąlygas, tas iš to ir nupirks, tai gali būti lietuviška, gali būti lenkiška, gali būti bet kokia. Ir tas procesas ir pagal Europos Sąjungos… Mes diskutavom dėl šito proceso Briuselyje, šitas procesas, didinimas laisvojo limito artimiausiu laiku bus didinamas ir didinamas. Taigi atsiranda bendra erdvė ir atsiranda erdvėje konkurentas.

PIRMININKAS. V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad jūs truputį neetiškai pasielgėt Seimo atžvilgiu, Seime nesvarsčius energetikos strategijos, ją pristatėte Europos Komitete. Ar nemanote, kad šitie veiksmai turi būti atliekami ne tokiu eiliškumu?

V.K.BABILIUS. Europos Komitetas ir jo specialistai per PHARE programas nuolat dalyvavo rengiant energetikos strategiją. Energetikos strategija jiems rūpėjo tik dėl atominės. Mes jiems įteikėme pasakydami, kad parodom jau įteiktą Seimui ir dabar parodom jums. Seimas tars paskutinį žodį. Nemanau, kad čia neetiška. Ir čia galų gale buvo ne mano sprendimas, tai buvo Vyriausybės sprendimas priimti, įteikti Seimui ir tik tada parodyti Europos Sąjungai galutinį variantą. Toliau nebuvo galima slėpti, buvo jau didesnis pasipiktinimas negu jūsų, kur kas didesnis, ko jūs slepiat.

PIRMININKAS. Ir A.Akstinavičius. Paskutinis klausia.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, daug kalbų tenka girdėti dėl Kruonio elektrinės dėl jos privatizavimo. Aš noriu išgristi iš jūsų, kokia eiga ir koks likimas planuojamas šiam, manyčiau, strateginiam Lietuvos objektui. Ir taip pat labai norėčiau, kad jūs trumpai atsakytumėt į antrą klausimą. Šiandien “Lietuvos ryte”, “Vartuose” yra publikacija “Nafta iš Vakarų- nuostolingas projektas. Nepriklausomybės nuo Rusijos naftos kaina – nuostolinga Mažeikių įmonė”. Jeigu jums teko skaityti, noriu, kad jūs pakomentuotumėt ir trumpai įvertintumėt šitą publikaciją. Ačiū.

V.K.BABILIUS. Kruonio elektrinę, hidroakumuliacinę elektrinę reikia baigti. Ar ji bus patvirtinta, ar nebus patvirtinta Vyriausybės, aš šiandien negaliu sakyti, bet, mano nuomone, reikia pritraukti užsienio kapitalą. Aišku, Kruonis visada bus valdomas Lietuvos energetinės sistemos centro, jis yra reguliatorius. Tačiau Kruonio priklausomybė, Kruonio kapitalas gali, mano manymu, būti įvairiose rankose. Tai viena.

Antra. Dėl Vakarų eksporto, naftos kainų ir pelningumo. Tai yra komercija.

Aš galiu pasakyti tik tiek, kad Vakarų nafta yra brangesnė. Rusijos nafta šiandien 2 ar 1,5 dolerio už barelį yra pigesnė. Tačiau negavus Rusijos naftos kiekvieną dieną milijonas stovi. Naftą atvežus iš Vakarų kiekviena dieną nuostolių būtų 50 ar 100 tūkstančių. Tai rodo, kad Vakarų variantas esant ekstremaliai situacijai mums būtinas: vietoj 1 mln. nuostolių – dešimt kartų mažiau. Tačiau tai yra tik šios dienos skaičiai. Skaičiai, kuriuose figūruoja du dalykai: už kiek gali parduoti ir po kiek gali nusipirkti. Aš nenorėčiau čia, Seime, išdavinėti “Mažeikių naftos” komercinių paslapčių. Jie supranta, kaip tą dalyką daryti. Tačiau iš politinio taško žiūrint, aišku, Vakarų naftos pirkimas esant ekstremalioms situacijoms yra teisingas ir jis mažina nuostolius. Bent šiandien tiek ir tai labai daug.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Mes skyrėme šiam klausimui daugiau negu numato Statutas – 45 minutes. Šioje vietoje baigėme atsakinėti į klausimus.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir paskirti komitetus? Galima, taip? Taigi komitetai. Be abejo, pagrindinis Ekonomikos komitetas. Seniūnų sueiga siūlo papildomus komitetus: Biudžeto ir finansų komitetą, Socialinių reikalų ir darbo komitetą, Europos reikalų komitetą ir Aplinkos apsaugos komitetą. Ar sutariame? Sutariame.

Siūloma Seimo posėdyje svarstyti balandžio 15 d., t.y. prašoma komitetų iki to laiko parengti savo išvadas ir pirmiausia Ekonomikos komitetą. Šį klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 6, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1483(4) (svarstymas)

Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas (grįžtame prie jo) – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 6, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 38¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1483(4). Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė savo išsamią išvadą ir siūlo pataisytą projektą. Biudžeto ir finansų komitetas pritaria anksčiau teiktam Vyriausybės projektui. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę ponią B.Visokavičienę perskaityti pagrindinį pranešimą.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo straipsnių pakeitimo tikslas yra reglamentuoti pagal tarptautinius standartus Valstybinio socialinio draudimo fondo turto sudėtį, nurodyti, tiksliai apibrėžti pajamas, įsipareigojimus ir kitas sąvokas, taip pat tobulinti valdymą, pasitikėjimo teisę, suteikti teisę Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai atidėti privalomųjų įmokų mokėjimą.

Šiuo įstatymo pakeitimu taip pat siūloma tarybos sprendimu valdybai suteikti teisę perimti akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės turto dalį už skolas ar įsigyti akcijų. Beje, pastarasis pakeitimas yra labiausiai susijęs su Akcinių bendrovių įstatyme jau nustatyta ir galiojančia nuostata ir tvarka, jog bendrovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, valstybės nustatyta tvarka gali atsiskaityti akcijomis arba turtu už įsiskolinimus. Taip pat “Sodra” yra įpareigojama, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondas yra įpareigojamas mokėti delspinigius draudėjams, t.y. įmonėms, už pavėluotai pervestas lėšas ligos ir motinystės atveju.

Taigi šiuo įstatymo pakeitimu iš tikrųjų mes priartėjame ir jau įgyvendiname tarptautinius standartus, audito reikalavimus, suteikiame platesnes teises Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai dėl perimamo turto tais atvejais, kai netikslinga kelti bankroto bylą, o pagal įsiskolinimus “Sodrai” būtų galima kelti bankroto bylą, bet jeigu įmonė dar turi vilčių ir gali būti visiškai moki, jos nuostoliai ir skola neviršija turto, tokiu atveju ji gali perimti turtą ir įsigyti už skolas akcijų. Juo labiau kad kituose įstatymuose šitos nuostatos jau yra įtvirtintos.

Komitetas patobulino Vyriausybės teiktą variantą ir pasiūlė išbraukti iš projekto 1 straipsnio tai, kas yra susiję su vadovavimo sutartimi. Šio įstatymo pakeitimo pagrindinis tikslas nebuvo reglamentuoti vadovavimo sutartį. Išbraukiame šią nuostatą todėl, kad pagal ją būtų privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu administracijos vadovai, teikiantys vadovavimo paslaugas vadovavimo sutarties pagrindu atsižvelgiant į tai, kad priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas įsigaliotų Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl vadovavimo sutarties. Tuo tarpu ir Akcinių bendrovių įstatyme nėra aiškus šios sutarties veikimo mechanizmas, apmokėjimo už darbą nuostatos, taip pat valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo klausimai.

Buvo paprašyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Ūkio ministerijos atstovais, iki bus pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti su vadovavimo sutartimi susijusių įstatymų pakeitimų projektų paketas, parengti su visais teisės norminiais aktais, reglamentuojančiais šią sutartį, suderintą ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio redakciją.

Taip pat buvo pakeistos kai kurios sąvokos, atsižvelgiant į tarptautinių standartų variantus. Pavyzdžiui, Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte reglamentuota Valstybinio socialinio draudimo fondo turto sudėtis ir prie jo priskiriamos sumokėtinos ar išieškotinos skolų sumos. Mes siūlome pakeisti į “gautinos sumos” taip, kaip yra reglamentuojama ir turto sąvokoje. Išieškotinos sumos paprastai yra įtraukiamos ne į turtą, o į įsipareigojimus, todėl čia yra pakeista sąvoka pagal tarptautinius standartus, ką vadiname turtu ir ką vadiname įsipareigojimais. Todėl mokėtinos sumos ir skolos šiuo atveju keičiamos į sąvoką “gautinos sumos”.

Taip pat buvo atsižvelgta į Seimo nario A.Syso pasiūlymą papildyti projekto 7 straipsnį ir po Valstybinio socialinio draudimo fondo įrašyti žodį “tarybos sprendimu”. Pagal veikiantį įstatymą iš tikrųjų tokią teisę turi taryba, o ne valdyba, todėl natūralu, kad vietoj žodžio “valdyba” reikia įrašyti žodį “tarybą”.

Komitetas daugiau jokių pasiūlymų iš kitų papildomų komitetų negavo, todėl atsižvelgę ir įvertinę visus komiteto svarstymo rezultatus teikiame patobulintą variantą. Kviečiu jam pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto vardu – J.Listavičius iš tribūnos. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir jam pritarė. Įstatymo projektas leidžia įgyvendinti kai kurias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, patikslina socialinio draudimo sąvokas, paryškina Valstybinio socialinio draudimo fondo ir valstybės biudžetų sąveiką. Greta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nurodomas ir turtas, išplečiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos pajamos, pažymima, kada iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai Socialinio draudimo fondo išlaidoms apmokėti, patikslinama Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų mokėjimo tvarka, atsiranda galimybė perimti iš akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių dalį turto jų įsiskolinimams dengti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali atidėti privalomas įmokas fondo biudžetui iki vienerių metų, gali atidėti arba atleisti draudėjus nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Už ne laiku pervestas lėšas Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokoms Valstybinio socialinio draudimo įstaigos turės mokėti delspinigius (tai yra naujas dalykas). Valstybinio socialinio draudimo fondui suteikiama teisė gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų, išmokų mokėjimo ir dėl darbo santykių tarp draudimo ir draudėjo. Todėl aš ir komiteto, ir savo vardu pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau norinčių kalbėti bendrojoje diskusijoje nėra. Naujų pataisų taip pat nėra. Taigi mes neturime ką daugiau šioje stadijoje spręsti, bet aš prašyčiau… Ar, pone Nazarovai, nenorite tarti žodžio?

A.NAZAROVAS. Ne, aš pritariu komiteto…

PIRMININKAS. Taigi Vyriausybė taip pat pritaria komiteto pataisytam projektui.

Ar mes galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto pataisytam projektui? Taip. Ačiū, gerbiamieji kolegos, pritariame šiam projektui. Yra prašoma registruotis, bet dar sykį noriu priminti, kad šitas registravimasis nieko nereiškia, bet registruojamės. Registruojamės ir laukiame kito klausimo, o kitas klausimas yra pietų pertraukos paskelbimas. Prašom registruotis. Taigi vieno kolegos aš nematau. Vadinasi, jo nėra. Jūs buvote, taip.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 49 Seimo nariai. Tai yra svarbi informacija prieš pietų pertrauką. O dabar pietų pertrauka. Rytinį plenarinį posėdį baigėme.