Šešiasdešimt penktasis (291) posėdis
1999 m. vasario 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). … trumpos pietų pertraukos. Kviečiu registruotis, kad nekiltų kokių procedūrinių priekaištų. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kaip jūs pastebite, naujasis Statutas įgauna savo galią ir Vyriausybės pusvalandžiai, Vyriausybės valandos bus 16 val., kad būtų solidesnis svarstymas, mūsų būtų gausiau, derinama su Nacionalinės televizijos pageidavimais ir taip toliau. Taigi, kolegos, tai bus 16 val. – generalinis prokuroras K.Pėdnyčia.

Dabar kviesčiau į tribūną, jeigu jūs neprieštarautumėte, Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, kuris šiandien eina Seimo Pirmininko pareigas. 1 klausimas – nutarimų projektai dėl naujųjų Seimo kontrolierių paskyrimų. Taigi kviečiu į tribūną A.Kubilių. Taip pat pasakau, kad kol kas užsiregistravo 30 Seimo narių. Prašom, pone Pirmininke.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Leonardos Kuodienės paskyrimo Seimo kontroliere” projektas Nr.P-1596 (pateikimas)

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas, vykdydamas įstatymo numatytą pareigą, teikia penkių kandidatų į Seimo kontrolierius kandidatūras. Taip pat, kaip tai buvo daroma prieš pietus, pristatant teisėjų kandidatūras, aš turbūt pabandysiu kiekvieną kandidatą pristatyti atskirai, po vieną.

Pirmoji pagal abėcėlę yra Leonarda Kuodienė, kurią Seimo Pirmininkas siūlo skirti Seimo kontroliere karinių ir joms prilygintų įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Jums yra išdalinta ponios L.Kuodienės biografija. Daugelis Seimo narių turbūt ją pažįsta kaip šiuo metu dirbančią čia, mūsų Seime. Norėčiau priminti, kad ponia L.Kuodienė yra kilusi iš Gervėčių krašto. 1976 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1976 m. dirbo Teisingumo ministerijoje vyresniąja redaktore, leidyklos direktoriaus pavaduotoja. 1991 m. pradėjo tarnauti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Juridinio skyriaus viršininke. Pati yra savanorė. 1994 m., išleista į pensiją, išėjo į atsargą. Nuo 1995 m. vasario mėn. keletą mėnesių dirbo Žemėtvarkos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Juridinio skyriaus viršininke. Nuo 1995 m. iki 1996 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje. Darbą savivaldybėje baigė 1996 m. gruodžio mėn., dirbdama mero padėjėjų tarnybos vadove. Nuo 1996 m. sausio mėn. dirbo mūsų kolegos Seimo nario J.A.Katkaus padėjėja. 1996 m. sausio mėn. buvo perkelta dirbti į Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisiją patarėja, o nuo 1998 m. lapkričio mėn. yra patvirtinta Komisijų sekretoriato vadove patarėja. Tai tiek duomenų apie ponią L.Kuodienę.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojui. Kviečiu į tribūną ponią L.Kuodienę tarti savo pristatymo žodį ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Iki 10 minučių.

L.KUODIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Man, kilusiai iš Gervėčių krašto, didelė garbė vien jau būti šioje tribūnoje, o dar didesnė garbė būti siūlomai į šias svarbias pareigas.

Mes daugelį metų svajojome ne tik apie deklaruojamas žmogaus teises ir laisves, bet ir apie realiai egzistuojančias ir įgyvendinamas. Po nepriklausomybės paskelbimo žmogaus teisės ir laisvės įtvirtintos pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje, kurios antrojo skirsnio 18 straipsnis skelbia: “Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės”. Antras tautai svarbus žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo momentas buvo tada, kai 1993 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublika pasirašė Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimo konvenciją ir 1995 m. ją ratifikavo. Buvo pasirašytos ir kitos svarbios konvencijos – Vaikų teisių konvencija ir t.t.

Nors tarptautiniai aktai šiais klausimais patys savaime nesukuria žmogui teisių ir laisvių, tačiau įpareigoja valstybę jas praktiškai įgyvendinti nacionalinės įstatymų leidybos tvarka. Be to, ir pačioje valstybėje Lietuvos piliečiai turi teisę laisvai vienytis į įvairias visuomenines žmogaus teisių gynimo organizacijas.

Konstitucijos 73 straipsnis numato, kad piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų, išskyrus teisėjus, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Siekiant, kad piliečių teisių gynyba būtų reali, 1994 m. sausio 11 d. buvo priimtas Seimo kontrolierių įstatymas, o 1995 m. vasario 22 d. – statutas. Ypatingas dėmesys Seimo kontrolierių įstaigai buvo skirtas tobulinant ir priimant naują Seimo kontrolierių įstatymą. Tai buvo padaryta 1998 m. gruodžio 3 d.

Susipažinus su Seimo kontrolierių ataskaitomis matyti, kad piliečių pasitikėjimas šia institucija išaugo. Tai rodo pareiškimų skaičiaus didėjimas. Jeigu 1996 m. jų buvo 1247, tai 1997 m. gauta 1347. Manau, labai svarbu, kad pasitikėjimas ir toliau augtų. To sieksiu ir savo veikloje, griežtai vadovaudamasi teisėtumo, nešališkumo ir viešumo principais. Save įsivaizduočiau kaip tarpininkę tarp valdžios institucijos ir piliečio, piliečio teisių gynėją.

Veiklos sritis, į kurią esu teikiama, yra labai specifinė ir skiriasi nuo kitų dėl galiojančių statutų. Šios institucijos veikia pagal specialius įstatymus, o pagal savo atliekamas funkcijas – valstybės gynybą, sienų apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą ir t.t. – tarp valstybės institucijų užima labai svarbią vietą. Todėl, manau, šiose institucijose ypač griežtai turi būti vykdomi įstatymai, kad būtų kuo mažiau biurokratizmo ir piktnaudžiavimo apraiškų. Tai sąlygotų ir didesnį visuomenės pasitikėjimą valstybe. Per konkretų piliečio skundą siekčiau išsiaiškinti ne tik konkretų įstatymo pažeidimą, bet ir priežastis bei sąlygas, kurios leido pažeidimui atsirasti. Manau, labai svarbu siekti dialogo su pačių institucijų vadovais, kurie suinteresuoti šalinti negeroves, nes piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejai menkina ir jų triūsą. Siekčiau, kad rekomendacijos būtų įvykdytos.

Likimas lėmė būti kariuomenės kūrėja savanore ir pačiai teko tarnauti vienoje iš struktūrų bei rengti įvairius dokumentus, todėl man ši sritis nėra nauja. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pretendentei. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis žodis suteikiamas Seimo nariui J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pretendente, jus numatoma skirti Seimo kontroliere karinių ir joms prilygintų įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Noriu paklausti, kiek jums teko anksčiau susipažinti su karinių ar joms prilygintų įstaigų teisine baze? Ačiū.

L.KUODIENĖ. Ačiū už klausimą. 1991 m. gruodžio 17 d. priėmus Savanoriškosios tarnybos įstatymą ir kovo mėn. patvirtinus kelis etatus buvau pakviesta konsultuoti šios struktūros kūrimąsi. Nuo liepos 15 d. teko dirbti juridinį darbą ir rengti įvairius vidaus tvarkos bei kitus dokumentus. Šita sritis man tikrai yra gerai žinoma, nes teko dalyvauti kuriant tas organizacijas Buvo glaudžiai bendradarbiaujama su kitomis struktūromis – Valstybės saugumo departamentu ir kt.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pretendentė į Seimo kontrolieres yra daug ramesnio charakterio negu jūs, kolegos, kurie dabar keliate didžiulį triukšmą.

Aš labai atsiprašau jūsų, ponia kalbėtoja, ir prašau, kolegos, būti jus ramesnius. Prašom tęsti, ponia pranešėja. J.Beinortas būtų kitas klausėjas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pretendente, man visiškai priimtinos jūsų nuostatos, pasakytos per prisistatymą, tačiau jūs keletą kartų akcentavote – piliečių teisės, piliečių teisės, piliečių teisių gynimą. Tačiau mes Lietuvoje susiduriame su tokiu fenomenu, kai per Lietuvą savo ar ne savo valia, savo ar ne savo noru traukia prieglobsčio ieškantys asmenys. Mes Lietuvoje turime tam tikrą sistemą, užkardymo tvarką ir prieglobsčio nagrinėjimo procedūrą, tačiau vis tiek daugeliu atvejų kyla klausimų, kokie tai asmenys, ar jie yra pažeidėjai, ar galiausiai tai yra žmonės, realiai ieškantys prieglobsčio, besigelbėjantys nuo persekiojimo arba grėsmės. Prašom pasakyti, ar jūs bandysite ieškoti ryšių, kontaktų su tarptautinėmis organizacijomis, kurios pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių asmenų teises vienaip ar kitaip gina čia, Lietuvoje? Ir ką galėtumėte pasakyti dėl situacijos, esančios šitose įstaigose šiuo metu?

L.KUODIENĖ. Kokia situacija šiose įstaigose aš negalėčiau atsakyti, nes dabartinis mano darbas yra daugiau ekonominiai dalykai. Tačiau Seimo kontrolierių veiklos teisiniuose pagrinduose yra numatyta, kad Seimo kontrolieriai vadovaujasi ir tarptautinėmis sutartimis bei susitarimais. Todėl jeigu, sakykim, matysiu, kad yra tam tikrų problemų, aš į jas bandysiu žiūrėti plačiau ir per įstatymo prizmę, ar nėra, sakykim, kažkokios norminės bazės Lietuvoje, ar tie dalykai yra reglamentuoti, ar reikalingos kažkokios pataisos.

PIRMININKAS. Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamoji pretendente, iš jūsų prisistatymo matyti, kad jūs turite labai didelę darbo patirtį. Aš puikiai prisimenu ir žinau, kaip jūs dirbote Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijoje, jūs buvote darbšti ir visuomet giliai įnikdavote į tas problemas, kurios pasitaikydavo, ir net kai kuriems mūsų komisijos nariams tas nelabai patikdavo ir mėgindavo ieškoti tam tikrų trūkumų, bet tiek to, tas viskas jau praėjo. Dabar jūs pereinate į visai kitą darbą, į kontrolierių darbą. Jūs paminėjote, kad išaugęs žmonių laiškų skaičius rodo, kiek išaugo ta institucija. Aš nenorėčiau visiškai su tuo sutikti, nes galbūt tai rodo dar didesnį ir išaugusį biurokratizmą, kai žmogui nieko kito nelieka, jis turi kažkur ieškoti pagalbos. Aš norėčiau tik sužinoti, kokioje srityje būdama kontroliere jūs dirbsite: ar ekonominių, ar socialinių reikalų, ar iš kitų sričių gyventojų pageidavimai ir nusiskundimai bus jūsų specifika?

PIRMININKAS. Vienu sakiniu.

L.KUODIENĖ. Aš jau esu konkrečiai teikiama domėtis daugiau karinių institucijų darbu, tačiau aš manau, kad ten irgi yra labai daug problemų. Paskutinėmis savaitėmis skaičiau spaudoje, kad netgi policijoje bandoma kurti profesinės sąjungas. Aš manau, kad jeigu žmonės buriasi dėl kokių nors klausimų, ko gero, ten irgi yra kažkokių problemų. Bandysiu analizuoti situaciją ir daryti išvadas, jeigu, sakykim, matysiu, kad reikia kreiptis net ir į Seimą pagalbos dėl įstatymo pataisų, tai aš tą darysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamoji pretendente, labai apgailestaudamas, kad ruošiatės išeiti iš Ekonominių nusikaltimų tyrimų patarėjos pareigų, tariu nuoširdų ačiū už sąžiningą, nuoširdų ir profesionalų darbą. Esu įsitikinęs, kad viso to, ko reikia Seimo kontrolieriaus pareigoms, – tai kompetencijos, profesionalumo, sąžiningumo, darbštumo jums tikrai užteks. Noriu paklausti, kokia jūsų nuostata dėl to, kad Seimo kontrolieriai šalia piliečių skundų ir pareiškimų nagrinėjimo dėl pažeistų jų teisių priimtų valdininkams privalomus vykdyti sprendimus? Ačiū.

L.KUODIENĖ. Aš matau labai teigiamą dalyką, kad vis dėlto yra konkrečiai jau šiame įstatyme apibrėžtos funkcijos ir yra aiškiai numatyta, kokiais klausimais ir kada Seimo kontrolierius priima tam tikrus sprendimus, yra suteikta galimybė kreiptis į teismą, kad nebūtų vis dėlto begalinių susirašinėjimų, kiek teko susidurti ir skaityti iš metinės Seimo kontrolierių ataskaitos. Žodžiu, čia galima bus vis dėlto siekti greitesnio rezultato ir, be abejo, siekti šalinti tuos pažeidimus, netgi jeigu reikėtų prašyti atleisti pareigūnus. Tai yra labai teigiamas dalykas.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, Seimo kontrolieriaus pareigos yra ypatingai atsakingos pareigos ir dirbant šį darbą neužtenka vien kompetencijos, žinių ir profesinės patirties, bet reikia tam tikro visuomeninio svorio, kurį suteikia tam tikra visuomeninė veikla, švietėjiška veikla, straipsnių rašymas, dalyvavimas įvairiausiose konferencijose. Tai suteikia tam tikrą stiprybę, kai reikia daryti spaudimą, tiesiai pasakysiu, kad jūsų sprendimas būtų įvykdytas. Prašom pasakyti, ar manote, kad turite tokio svorio, ar turite to visuomenės palaikymo?

L.KUODIENĖ. Matote, aš taip negalėčiau pasakyti apie save, nes tai būtų gana nekuklu, tačiau aš minėjau, kad esu tarnavusi tose struktūrose ir už tą tarnybą aš buvau apdovanota, todėl nemanau, kad manęs kažkas dėl to neklausytų arba, sakykim, jeigu aš objektyviai išnagrinėsiu ir prašysiu ištaisyti kažkokią situaciją, neatsižvelgs.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Paskutinis klausimas.

S.KAKTYS. Aš jau gavau atsakymą į savo klausimą, todėl linkiu pretendentei sėkmės. Tikiuosi, kad jinai iš tikrųjų bus Seimo kontrolierė ir sėkmingai dirbs.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Kęstučio Milkeraičio paskyrimo Seimo kontrolieriumi” projektas Nr.P-1597 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, ponia pretendente, už nuoširdžius atsakymus į Seimo narių klausimus. Linkime gerų rezultatų susitikimuose su frakcijomis. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, kad jis pristatytų nutarimo “Dėl K.Milkeraičio paskyrimo Seimo kontrolieriumi” projektą Nr.P-1597.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas teikia K.Milkeraičio kandidatūrą į Seimo kontrolieriaus pareigas, siūlydamas K.Milkeraitį skirti Seimo kontrolieriumi valstybės įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

Taip pat kaip ir kalbėdamas apie L.Kuodienę, aš norėčiau priminti keletą K.Milkeraičio biografijos faktų. Jums biografija yra taip pat išdalyta, faktai yra paprasti ir aiškūs. Nuo 1968 m. K.Milkeraitis studijavo teisę Vilniaus universitete. Po baigimo dirbo tardytoju Vilniaus miesto prokuratūroje. Nuo 1977 m. iki 1990 m. dirbo gamtosaugos srityje, vadovavo Medžiotojų ir žvejų draugijos sistemoje veikusiam Vilniaus medžioklės ir žūklės ūkiui. Vėliau buvo atleistas iš šio darbo. Nuo 1990 metų spalio mėnesio iki 1991 metų rugsėjo 10 dienos dirbo teisininku referentu Valstybinėje komisijoje Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, po to generalinio prokuroro kvietimu grįžo į prokuratūrą eiti ypatingai svarbių bylų tardytojo pareigas, iš kurių atsistatydino 1994 metų rugsėjo 22 dieną. Vėliau dirbo teisininko darbą Statybos ir urbanistikos ministerijoje. Nuo 1997 metų kovo mėnesio dirba patarėju Seimo Nacionalinio saugumo komitete. Tokia yra trumpai K.Milkeraičio darbinė biografija ir Seimo Pirmininko vardu ir Seimo Pirmininko įpareigotas kviečiu Seimo narius pritarti K.Milkeraičio kandidatūrai skiriant jį Seimo kontrolieriumi valstybės įstaigų pareigūnų veiklai tirti.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Kviečiu į tribūną pretendentą į Seimo kontrolierius poną K.Milkeraitį.

K.MILKERAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu išdėstyti priežastis, lėmusias mano apsisprendimą kandidatuoti į Seimo kontrolieriaus pareigas. Teisininko darbą man teko dirbti Prokuratūroje, pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais sukurtoje valstybinėje Rytų Lietuvos problemų komisijoje, Statybos ir urbanistikos ministerijoje, kur ėjau juristo pareigas. Šios darbinės veiklos metu nuolat tekdavo susidurti su vienokio ar kitokio pobūdžio piliečių skundais, juos tirti. Savo veikloje visada vadovavausi įstatymais, teisėtumo, nešališkumo ir sprendimų priėmimo savarankiškumo principais, todėl manau, kad turiu praktinio darbo įgūdžių dirbti Seimo kontrolieriumi.

Valstybėje yra priimta daug Seimo ir valstybės valdymo institucijų teisinių norminių aktų. Kyla uždavinys garantuoti įstatymų laikymąsi valstybės ir savivaldybių įstaigose. Tam būtina siekti, kad kuo geriau sukoordinuotume visų kontrolės ir teisėsaugos institucijų veiksmus, ypač kyšininkavimo, papirkinėjimų, piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi, korupcijos atvejais. Siektina, kad įstatymų pažeidimai, piktnaudžiavimo ir biurokratizmo atvejai būtų stabdomi pagal vieningas valstybines ir tikslines programas. Tikiuosi, jei būsiu patvirtintas Seimo kontrolieriumi, drauge su kolegomis Seimo kontrolierių įstaigos valdyboje nustatyti reglamentą ir darbo gaires, kurios leistų efektyviai ginti valstybės piliečius nuo jų teisių pažeidimo atvejų. Dėkoju už galimybę kalbėti.

PIRMININKAS. Pone pretendente, trys klausimai. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pretendente, aš su jūsų pavarde susidūriau turbūt gal kokiais 1991, 1992 metais, o vėliau tai tikrai spaudoje, kur jūs kėlėt įvairias problemas, kaltinot kai kuriuos žmones. Sakykit, ar iš viso to, ką jūs rašėt tuose straipsniuose, buvo teisminių bylų ir jeigu buvo, kaip jos baigėsi, ar buvo išspręstos?

K.MILKERAITIS. Iš tų straipsnių, kuriuos aš rašiau, ar buvo teisminių bylų?

S.BURBIENĖ. Pagal tuos faktus.

K.MILKERAITIS. Taip, jūs turit galvoje, ar buvo išnagrinėtos ir teismui perduotos bylos. Ta byla, kurią aš pradėjau, dėl įvykių Rytų Lietuvoje, ji šiuo metu kaip tiktai yra apygardos teisme ir tebėra nagrinėjama. Dvi bylos, kurias aš nagrinėjau tuo metu, jeigu jūs turit galvoje mano darbo Prokuratūroje metus… tai pirmoji byla dėl genocido, aš ją buvau nutraukęs, ir dar vieną bylą buvau nutraukęs, o trečioji byla, kai aš jau išėjau iš Prokuratūros, tai dėl lėšų grobstymo, jinai liko Prokuratūroje, aš jos likimo nebežinau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, noriu paklausti, ar jums teko anksčiau susidurti su kontrolieriaus darbu bei valstybės pareigūnų veiklos klausimais? Ačiū.

K.MILKERAITIS. Dirbant Prokuratūroje mums tekdavo gana dažnai nagrinėti įvairius piliečių skundus, pareiškimus. Tuo metu, kai aš dar dirbau Prokuratūroje, buvo vykdoma bendroji priežiūra, ir kartais tie klausimai tekdavo ir tardytojams.

PIRMININKAS. Ir E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Na, aš, matyt, galėčiau kalbėti ilgai, bet …

PIRMININKAS. Klausimas.

E.BIČKAUSKAS. Bus du klausimai turbūt. Pirmasis klausimas. Kiek bylų jūs baigėte dirbdamas Generalinėje prokuratūroje? Antrasis klausimas. Aš skaitau jūsų biografiją, kuri mums išdalinta. “Po to generalinio prokuroro G.Norkūno (amžiną atilsį, aš jį puikiai pažinojau, ir turbūt geriau negu jūs) kvietimu grįžau dirbti į Prokuratūrą, į ypač svarbių bylų skyrių ir t.t.” G.Norkūnas, mano žiniomis, niekada nedirbo generaliniu prokuroru. Dėkui.

K.MILKERAITIS. G.Norkūnas dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju.

E.BIČKAUSKAS. Taip, bet ką jūs parašėt ir pasirašėt?

PIRMININKAS. Tai viskas. Visi klausimai. Patikslinta. Ponas G.Norkūnas buvo…

K.MILKERAITIS. Aš dar norėjau atsakyti į klausimą, kiek aš baudžiamųjų bylų baigiau. Aš iš Prokuratūros buvau išėjęs tam tikrą tarpą ir po to vėl grįžau. Na, aš manau, kad apie 30 bylų aš baigiau, kurias… (Balsas salėje) Generalinėje prokuratūroje keturias…

PIRMININKAS. Abejonės lieka. Kolegos Seimo nariai, abejones prašom formuluoti kaip nors aiškiau artikuliuojant. Pone kandidate Kęstuti Milkeraiti, jūs atsakėt į visus klausimus. Taip pat linkiu sėkmės pokalbiuose su frakcijomis ir komitetais.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Genovaitės Račinskienės paskyrimo Seimo kontroliere” projektas Nr.P-1598 (pateikimas)

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius tuojau pateiks Seimo nutarimo “Dėl Genovaitės Račinskienės paskyrimo Seimo kontroliere” projektą Nr.P-1598. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Seimo Pirmininkas teikia G.Račinskienės kandidatūrą į Seimo kontrolierės valstybės įstaigų pareigūnų veiklai tirti pareigas. Taip pat norėčiau priminti jums keletą G.Račinskienės biografijos faktų. G.Račinskienė 1970 metais baigė Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakulteto neakivaizdinį skyrių ir įgijo teisininkės specialybę. Darbinę veiklą pradėjo 1964 metais Ukmergės rajono liaudies teisme, kuriame dirbo vertėja, teismo vykdytoja. Nuo 1966 iki 1975 metų dirbo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme mašininke, baudžiamųjų bylų kolegijos sekretore, teisminės praktikos apibendrinimo skyriaus vyresniąja konsultante. Nuo 1975 iki 1980 m. dirbo Sąjunginės autorinių teisių agentūros Lietuvos respublikinio skyriaus įgaliotine, vyresniąja juriskonsulte, 1980–1990 m. Statybos ministerijos mechanizacijos tresto vyresniąja juriskonsulte, o nuo 1990 m. liepos 1 d. iki šiol dirbo Valstybės kontrolės Juridinio skyriaus vyresniąja juriskonsulte.

Taigi tokia yra trumpai G.Račinskienės darbo biografija. Dar sykį kviečiu jus paremti V.Landsbergio teikiamą G.Račinskienės kandidatūrą į Seimo kontrolierės pareigas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Genovaite Račinskiene, aš kviečiu jus į tribūną prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus.

G.RAČINSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teisinį praktinį darbą dirbu po Universiteto baigimo nuo 1970 metų. Pastaruoju metu aštuntus metus dirbu Valstybės kontrolės Juridiniame skyriuje. Dirbdama šioje institucijoje, nagrinėju atliktų tikrinimų medžiagas ir atlieku teisinį vertinimą. Tenka nagrinėti gana sudėtingas ūkinės finansinės veiklos tikrinimo bylas, o dažniausiai – apeliacinius skundus dėl priimtų valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų. Esu susipažinusi su Seimo kontrolierių įstatymu, su metinėmis Seimo kontrolierių darbo ataskaitomis. Manau, kad darbas, kurį atlieka Seimo kontrolieriai, tirdami piliečių skundus dėl pareigūnų veiksmų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, yra panašus į dabartinį mano darbą, tik kur kas sudėtingesnis. Jeigu būčiau paskirta į šias pareigas, turėdama 28 metų teisinio praktinio darbo patirtį, manau, kad sugebėčiau atlikti Seimo kontrolieriaus pareigas ir objektyviai, kvalifikuotai ir nešališkai įvertinti skundžiamų pareigūnų veiksmus. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Tiek trumpai. Pora klausimų po trumpos kalbos. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji pretendente, jeigu bus priimtos siūlomos kandidatūros pagal Seimo Pirmininko teikimą ir pagal potvarkį, jūs kartu su prieš tai pristatytu kolega turėtumėt užsiimti viena veikla. Sakykit, ar jums užteks jėgų atlikti ne tik savo darbą, bet galbūt ir dalį kolegos darbų?

G.RAČINSKIENĖ. Man atrodo, kad Seimo kontrolierių darbas yra gana autonomiškas, ir, kiek aš žinau, yra pasiskirstymas pagal susiklosčiusią praktiką. Yra pasiskirstę pareigūnai, kokius rajonus, kokių pareigūnų veiksmus tiria ir atitinkamas administracijas. Manau, kad tą klausimą išspręsime.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš norėčiau išgirsti, su kokiom valstybės institucijom tektų labiausiai bendradarbiauti tiriant ir vertinant dabartinės valstybės tarnybos valdininkų veiklą? Kas jums talkintų ir kaip? Gal galite pasakyti?

G.RAČINSKIENĖ. Su labai įvairiomis. Mes tiesiog nesispecializuojame ir tiesiog pagal situaciją tenka… Na, negalėčiau daryti išimčių, nes tenka susidurti absoliučiai su visomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs galėsite patikslinti savo atsakymus frakcijoje. L.Sabutis, be abejo, klausinės labai priekabiai. Kol kas ačiū. Nutarimo projektas atidedamas iki vasario 11 d.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Romo Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi” projektas Nr.P-1599 (pateikimas)

Pone Kubiliau, prašyčiau pateikti ketvirtąjį nutarimo projektą – Seimo nutarimo “Dėl R.Valentukevičiaus paskyrimo Seimo kontrolieriumi” projektą Nr.P-1599.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas siūlo paskirti R.Valentukevičių Seimo kontrolieriumi vietos savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Daugelis Seimo narių poną R.Valentukevičių gerai pažįsta iš jo darbo Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo įvairiose žinybose, daugiausia Priimamajame. Vis dėlto norėčiau priminti kelis biografijos faktus. Ponas R.Valentukevičius yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir yra teisininkas. Nuo 1972 m. iki 1990 m. kovo mėnesio dirbo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vyresniuoju referentu, nuo 1990 m. balandžio iki 1992 m. lapkričio mėnesio – Atkuriamojo Seimo Priimamojo vedėju, nuo 1992 m. iki 1996 m. – Seimo Priimamojo vedėju, nuo 1993 m. vasario mėnesio iki 1997 m. vasario mėnesio kartu ėjo ir Seimo, ir Prezidento Priimamojo vedėjo pareigas, nuo 1997 m. kovo iki dabar yra Lietuvos Respublikos Prezidento Priimamojo vedėjas. Taigi tokie faktai yra iš pono R.Valentukevičiaus darbinės biografijos. Taigi kviečiu paremti šią kandidatūrą, kurią teikia Seimo Pirmininkas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pone Valentukevičiau, kviečiu jus į tribūną. Kokių minčių turite, žengdamas į naujas pareigas, ir Seimo narių klausimai.

R.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia dėkoju jums už garbę, nors tiek metų teko šiuose rūmuose dirbti, bet iš šios tribūnos neteko kalbėti prisistatant jums, atiduodant jūsų teismui skiriant ar neskiriant Seimo kontrolieriumi. Apie save aš kažko naujo, ką pasakė gerbiamasis pirmininkas, neturėčiau pasakyti. Nebent tik tai, kad per devynerius metus dirbdamas priimamuosiuose, jeigu galima taip pasakyti, per 100 tūkst. laiškų peržiūrėjau ir žmonių problemos bei rūpesčiai man yra žinomi. O kaip seksis tas darbas (kontrolės įstaigoje jis trupučiuką kitoks), bus matyti. Aš tiek galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Visi kandidatai labai konkretūs. Trys Seimo nariai taip pat konkretūs. J.Beinortas pirmasis klausia.

J.BEINORTAS. Pone pretendente, dabar tautoje yra tokia nuomonė, kad jeigu asmeniškai kreipsies į Prezidentą, yra maždaug 50% garantijos, kad viskas pasisuks į gerą pusę. Jūs dabar dirbote tokios atsakingos institucijos – Prezidento Priimamojo vadovu ir turbūt pajutote, kad, deja, ne visus klausimus galima išspręsti. Mano klausimas būtų toks. Kokį vaistą jūs siūlytumėte valdžios pareigūnams, tarnautojams galutinai atsakant į žmogaus pretenziją, į jo ieškomą teisybę? Ar tas lakoniškumas, kuris pasireiškia, sakykim, priimamųjų laiškuose, toks informatyvus lakoniškumas, ar jis kartais neatšaldo ir nesudaro opinijos, kad Prezidentas niekada pareiškėjo laiško nematys, kaip ir nemato Seimo Pirmininkas? Kaip pagerinti pareiškėjo komunikaciją su, sakykim, atsakytoju?

R.VALENTUKEVIČIUS. Pirmiausia aš nenorėčiau sutikti, kad Seimo Pirmininkas ar Prezidentas nemato tų laiškų. Jie mato nemažai laiškų, aišku, pats jų neskaito, bet pateikiama apibendrinta forma. Aš sutinku su jūsų teiginiu, kad tai, be abejo, menkina Prezidento ar Seimo autoritetą, kai piliečio problema neišsprendžiama. Tačiau aš nenoriu sakyti, kad visi be išimties kreipimaisi turi būti išspręsti taip, kaip pageidauja pareiškėjas. Siekiant tai pagerinti… Mano supratimu, ir anos, ir šios kadencijos seimuose užstrigęs piliečių pasiūlymų, pareiškimų ir skundų priėmimo įstatymas, kuriame, aš manyčiau, turėtų būti daugiau teisių ir reglamentavimo priimamiesiems ir valstybės vadovų priimamiesiems, kuriuose dirba pareigūnai. Aišku, galbūt ten dirbdami žmonės turėtų daugiau apibendrintos medžiagos teikti Seimui arba Prezidentui, šiuo atveju galiu kalbėti už Prezidentą, teikiant, siūlant tam tikrus įstatymus tobulinti. O šiaip dauguma pareiškimų, man žinoma iš praktikos, ir jūs, Seimo nary, žinote, grįžta į apačias, kur tos problemos ir turi būti sprendžiamos. Tačiau ir Seimo kontrolierių įstaigos funkcijos yra žiūrėti, kad nebūtų to biurokratizmo, piktnaudžiavimo, ko, deja, ir mano praktikoje ne kartą pasitaikė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, noriu paklausti, ar teko anksčiau dirbti su savivaldybių teisine dokumentacija? Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Su savivaldybėmis teko susidurti kiek tai susiję su piliečių laiškais, prašymais, siūlymais, nes didžioji dalis (šiandien net negalėčiau teigti, kiek tai sudarys procentų) pareiškimų yra iš vietos savivaldybių, kuriuose piliečiai būtent ir skundžiasi valdybos, tarybos, mero, seniūno ar kito pareigūno nerangumu, neatidumu ir pan. Ši problema yra žinoma, bet, aišku, galios dirbant Prezidento Priimamojo vedėju nėra tokios, nes šiandien įstatymais nereglamentuota, kad meras ar savivaldybė privalo atsakyti. Tai yra jų geranoriškumas. Atsako – gerai. Na, kartais prašom, kad atsakytų papildomai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis pretendente, kaip žinome, šiandien turim problemų su įstatymų vykdymo priežiūra. Yra nemažai atvejų, kai priimti įstatymai nevykdomi arba vykdomi tik iš dalies, pasirinktinai. Dabartinė prokuratūra jau nėra ta institucija, kuri kontroliuotų įstatymų vykdymą nuo 1994 metų. Kaip jūs žiūrite į tai, jeigu praplėstume Seimo kontrolierių funkcijas, t.y. pavestume jiems įstatymų vykdymo priežiūrą, ir tik tuo atveju, jeigu jie nepajėgia šito padaryti, kreiptis į teismą? Ačiū.

R.VALENTUKEVIČIUS. Neišanalizavus sunku pasakyti, tačiau aišku, kad būtų institucija, kuri galėtų už pilietį kreiptis į teismines instancijas, ir, kaip buvo anksčiau, bendroji priežiūra, kai dėl piliečio pareiškimo, pavedus Prezidentui ar Seimui, bendrosios priežiūros prokurorai galėjo kreiptis į teismą, sustabdyti mero ar savivaldybės sprendimą, kol atitinkamai to nebus išaiškinta. Šiandien tokios institucijos iš tikrųjų nėra. Ar tai Seimo kontrolierių funkcija patobulinus šį įstatymą, man šiandien sunku pasakyti, bet, aišku, piliečiams, tai nebūtų blogiau.

PIRMININKAS. Dėkoju klaususiems kolegoms, dėkoju, pone pretendente, jums už atsakymus. Kol kas procedūra baigiama.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Alberto Valio paskyrimo Seimo kontrolieriumi” projektas Nr.P-1600 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, nepaisant kategoriškų pareiškimų, norint pakeisti mūsų suplanuotą darbo tvarką, kviečiu į tribūną A.Kubilių, kuris pateikia nutarimo projektą Nr.P-1600 – “Dėl Alberto Valio paskyrimo Seimo kontrolieriumi”.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas siūlo paskirti A.Valį Seimo kontrolieriumi vietos savivaldybių įstaigų pareigūnų veiklai tirti. Be abejo, daugelis iš mūsų poną A.Valį pažįsta labai gerai. Ypač tie, kurie dirbo šiuose Seimo rūmuose nuo 1992 iki 1996, taip pat nuo 1990 metų.

A.Valys 1977 m. yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1971 iki 1979 m. dirbo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institute. Nuo 1979 iki 1985 m. dirbo Vilniaus miesto tarybos vykdomojo komiteto instruktoriumi. Nuo 1985 iki 1990 m. – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Tarybų, t.y. savivaldybių, darbo skyriaus vyriausiuoju referentu. Nuo 1990 iki 1996 m. dirbo Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime ir Seime, iš pradžių Seniūno padėjėju, vėliau Seimo Sekretoriato vadovu. 1996 m. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministru ir, kaip jūs žinote, nuo 1997 m. iki dabar yra Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius. Taigi kviečiu paremti A.Valio kandidatūrą į Seimo kontrolieriaus postą.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau, gerbiamasis pretendente, kviečiu jus į tribūną.

A.VALYS. Labas diena, gerbiamosios Seimo narės ir gerbiamieji Seimo nariai! Man tikrai malonu šioje tribūnoje dar kartą pretenduoti į šias pareigas, kurias aš atlikau ir anksčiau. Pagal Seimo Pirmininko teikimą aš dirbčiau tą patį darbą, kurį ir dirbau anksčiau, t.y. mano darbas būtų susijęs su savivaldybių pareigūnų veikla. Aš savo darbe vadovavausi vieno išminčiaus pasakyta mintimi: “Žmogau, aš tave girdžiu ir padarysiu viską, kad išgirstų ir kiti”. Tai, manau, ir turėtų būti Seimo kontrolieriaus credo, kad jis išgirstų tą paprastą žmogų ir padarytų taip, kad jį išgirstų ir valdininkai. Aš tikrai, atleiskite, nesutikčiau, kas ir šiandien čia vėl buvo bandoma teigti, kad Seimo kontrolierius turėtų priiminėti privalomus sprendimus. Nereikėtų, matyt, šito, reikėtų taip padaryti, kad kiekvieną Seimo kontrolieriaus rekomendaciją valdininkas vykdytų, būtų taip, kaip ir kitose užsienio šalyse, kad jis net nelauktų skundo tyrimo pabaigos, o įvykdytų anksčiau tai, kas reikia.

Dar norėčiau pasakyti, kad vien tiktai pernai mes gavom skundų dvigubai daugiau negu užpernai, tai yra skundų skaičius išaugo per du tūkstančius. Aš nenorėčiau sutikti ir su ta nuomone, kad yra nemaža biurokratizmo ir piktnaudžiavimo faktų. Taip, yra, bet man atrodo, kad pati mūsų visuomenė daugiau supranta savo teises bei jas bando ginti. Ypač tai jaučiama, galiu pasakyti, jeigu mes palygintume didžiuosius miestus ir mažesnius, ta valdžios baimė, mažuose miesteliuose. Ji ten yra daug didesnė negu didžiuosiuose miestuose. Ten tikrai žmogus gal kartais ir nutyli, kad jį nuskriaudė, jis nenori ginčytis, nenori įrodinėti, bet man atrodo, kad čia ir yra kaip tik ta terpė, kurioje būtent biurokratas ir gali kiekvieną kartą pažeidinėti žmogaus teises. Nes jis mano, kad žmogus bijo, nesikreips ir dėl to jam nereikės atsakyti. Ačiū. Jeigu yra klausimų, atsakysiu.

PIRMININKAS. Vienas kitas. Šeši Seimo nariai norėtų jus paklausti, pone Valy. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo kontrolieriau, man iš tiesų džiugu matyti, kad nors vienas iš penkių buvusių Seimo kontrolierių teikiamas antrai kadencijai, t.y. jūsų kandidatūra teikiama antrai kadencijai. Mes gerai žinome, kaip pasaulio panašios institucijos vertino mūsų Seimo kontrolierių instituciją. Jie žavėjosi, kad per ketverius metus nuo institucijos įsteigimo tiek daug nuveikta ir tiek daug padaryta. Todėl man truputį nesuprantama, kodėl vis dėlto iš penkių Seimo kontrolierių liekate tik jūs vienas antrai kadencijai. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kokios yra priežastys, kad vis dėlto keturi buvę Seimo kontrolieriai, kurie išmoko dirbti ir dirbo, galima sakyti, labai gerai, nekandidatuoja į šitas pareigas.

A.VALYS. Aš taip bandyčiau atsakyti į šitą klausimą. Man Konstitucija nesuteikė teisės siūlyti, todėl aš nesiūlau kandidatų. Taigi tikrai negaliu atsakyti.

PIRMININKAS. Tai gali atsakyti Seimo komiteto, kuris atsakingas už šitą įstaigą, pavaduotojas, ką tik klausęs Pirmininko.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, noriu paklausti. Kokias išvadas galėtumėte padaryti iš savo ankstesnio darbo ir ką norėtumėte ateityje keisti? Ačiū.

A.VALYS. Pagrindinis dalykas būtų tas, kuo aš pats nepatenkintas. Visgi mes per ilgai nagrinėjam piliečių skundus ir pareiškimus. Čia yra dvi priežastys. Pirmiausia, kai žmonės kreipiasi į Seimo kontrolierių įstaigą, jie dažnai nepateikia medžiagos, pateikia tiktai tai, kad, sakysim, ten buvo pažeistos jo teisės ir taip toliau. Iš to neaišku, kur jis kreipėsi anksčiau. Tai būtent tol, kol mes susirašinėjam, yra prarandama daugiausia laiko.

Antras dalykas. Esant šiandieniniai padėčiai, mes tikrai negalėjom priimti pakankamai savo padėjėjų, kad būtų kuo greičiau išnagrinėti skundai. Būtent piliečiai taip ir sako, kodėl jūs taip ilgai nagrinėjat. Be to, darbo krūvis tikrai didėja. Aš galiu palyginti tiktai dvejus metus, ne ketverius, nes šiose pareigybėse, kaip žinote, skirtingai nuo kitų buvusių Seimo kontrolierių, dirbau tiktai dvejus metus. Tai per šiuos metus, per praėjusius ir šiuos metus, darbo krūvis padidėjo dvigubai. Manau, čia šitą pagrindinį dalyką reikėtų kuo skubiau spręsti. Galiu tik pasakyti vieną dalyką, džiugu, nes atrodo, galutinai bus išspręstas mūsų patalpų klausimas, o tada bus sprendžiami ir kiti dalykai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pretendente, aišku, malonu, kad jūs nenutolstate nuo Seimo, net ir po to, kai mes čia patvarkėm šiek tiek atlyginimus. Ir dar maloniau, kad jūs savo darbe vadovaujatės išminčių žiniom. Aš irgi noriu pacituoti vieną išminčių, t.y. Merfį, žinomą dėsnių kūrėją, kuris sako: “Ieškojimų dėsnis reiškia – reikia pradėti ieškoti nuo pačios netinkamiausios vietos”. Kitaip sakant, kai žmogus ieško teisybės, tai jūs automatiškai ieškote teisybės ten, kur žmogus rodo. Bet, matyt, teisus yra Merfis.

Bet mano klausimas ne apie tai, mano klausimas būtų toks: ar siūlytumėte kokią nors periodinę savivaldybių pareigūnų, apskričių pareigūnų, ministerijų atsakingų pareigūnų sistemingą seminarą įvairiais aktualiais klausimais, kuriuos jūs galėtumėte pateikti iš gaunamų skundų paketo, iš gaunamų visos paletės žmonių nepasitenkinimo. Ar tai negalėtų būti kasmetinis, kaip kad pedagogai prieš kiekvienus naujuosius metus turi penkias dienas tokių seminarų, kuriuose aptaria, kas buvo blogai ir ką daryti, ar nebūtų gerai, jeigu mes Lietuvoje valdininkams irgi įvestume tam tikrą, vadinkim, atostogų seminarą, kad būtų pasirengta būti atsakingesniems sprendžiant, atsakant ir dirbant?

A.VALYS. Tai čia būtų toks sveikintinas dalykas. Bet aš štai ką galiu pasakyti. Tiek būdami savivaldybėse, tiek bendraudami su valdininkais, mes stengiamės tai daryti vietose. Pavyzdžiui, jeigu imsime praėjusius metus, tai aš aplankiau nemažai tų savivaldybių, kurias tenka kuruoti, ir būtent su valdininkais mes kalbame apie tas problemas. Aišku, jeigu būtų galima skirti kiekvienais metais ar porai temų, ar trims, bet, matote, savivaldybėse nėra koks nors tik vienas gyvenimo klausimas sprendžiamas. Ten ir rūpyba, ir kompensacijos, tai yra labai plati paletė. Galiu pasakyti, kai atėjau dirbti, atrodė, kad pakanka žinių, bet turėjau išsiaiškinti ir statybines normas, ir šilumos apskaičiavimą, ir t.t. Tai yra tikrai labai plati… Jeigu tokie seminarai būtų, jeigu mūsų dabartinė Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija galėtų organizuoti, tai būtų sveikintina. Tai galėtų daryti regionai ir t.t., tuo labiau jeigu mes paimsime apskritis, tai ten yra labai daug naujų žmonių ir tokia patirtis… Yra ir ginčytinų klausimų sprendimų, tikrai labai daug ginčytinų. Aišku, kitas dalykas, aš irgi norėčiau paprašyti, kad Seimas priimtų kuo aiškesnius įstatymus, kad mažiau liktų ginčų.

Dar vienas dalykas, matyt, jau paskutinis, kurį aš galbūt ir ne visai… Kaip pavyzdį aš vis dėlto norėčiau pateikti Piliečių teisių atkūrimo įstatymą. Tai yra akivaizdus pavyzdys, kai nėra parlamentinės kontrolės, kurią mums čia siūlo šiandien, būtent Seimo parlamentinės kontrolės. Iki šiol dar trūksta kai kurių poįstatyminių aktų. Įstatymas priimtas prieš dvejus metus ir žmogui nieko negali paaiškinti, ir tam, kuriam grąžinamas turtas, ir tas, kuris, sakysim, turi… Konkretus pavyzdys dėl namų grąžinimo. Praėjusiais metais Vyriausybė skyrė pinigų nupirkti butus šeimoms, kad būtų iškeldinta iš namų, bet to negalima daryti, nes kai ko trūksta. Ir savivaldybė dabar moka už tuos nupirktus butus, už jų apšildymą ir t.t., žmogui negrąžinamas namas, tie piliečiai neiškeldinami. Jeigu galima tokią paskutinę mintį, duočiau pasiūlymą, kad vis dėlto priėmus kokį nors įstatymą, jeigu reikia poįstatyminių aktų, kad vis dėlto būtų vienas atsakingas komitetas, kuris kontroliuotų, kad tie aktai būtų laiku parengti, nes tai yra paprasčiausiai įstatymo kompromitavimas.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad asmeniškai pritarsiu jūsų kandidatūrai jau dėl to, kad neabejoju jūsų kvalifikacija. Kita vertus, čia toks objektyvus momentas, prisimenu, kad prieš 20 ar daugiau metų kartu po tuos pačius Teismo ekspertizės instituto kabinetus vaikščiojome. Mano klausimas bus labai nekorektiškas ir galite į jį net neatsakyti. Jeigu jums tektų vadovauti Seimo kontrolierių komandai, ar jūs būtumėte patenkintas ta komanda, kuri dabar formuojama? Dėkui.

A.VALYS. Aš galiu atsakyti į šį klausimą. Čia daugelis labai sureikšmina įstaigos vadovą. Įstaigos vadovo funkcijos yra labai paprastos, jos yra daugiau ūkinės, nes vis dėlto Seimo kontrolieriai dirba kiekvienas atskirai ir yra nepriklausomi.

E.BIČKAUSKAS. Atsakomybė yra vadovui.

A.VALYS. Ne. Atsakomybė yra kaip tik kiekvieno Seimo kontrolieriaus, kuris ištiria tą skundą ir jį pasirašo. Įstaigos vadovas nepasirašo ant Seimo kontrolierių įstaigos tirtų…

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis kandidate į kontrolierius, jūs kalbėjote, kad įstatymo vykdymo priežiūros kontrolieriai neturėtų imtis. Galbūt, aš sutinku. Tačiau ar reikalinga tokia institucija, kuri vis dėlto šitą vykdytų? Neužtenka žmogų išgirsti, bet svarbu, kad žmogus būtų apgintas. Iš jūsų kalbos supratau, kad jūs padarytumėte taip, jog išgirstumėt žmogų. Jeigu įstatymas nevykdomas, ar turėtų būti tokia priežiūros institucija, ar ne?

A.VALYS. Aš turėjau truputį kitą parlamentinę įstatymo vykdymo kontrolę, kai trūksta poįstatyminių aktų. Aišku, kad įstatymas turi būti vykdomas, tai kontroliuoja ne tik Seimo kontrolieriai, žiūri, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės ir nebūtų pažeisti įstatymai. Tai žiūri ir Valstybės kontrolė, ir t.t. Mano buvo tik vienas dalykas, kad būtų daugiau parlamentinės kontrolės Vyriausybės atžvilgiu, kad vis dėlto būtų laiku parengti kiti norminiai aktai, kad tas įstatymas taptų pilnakrauju ir galėtų funkcionuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausimas Seimo nario A.Petrusevičiaus. Ne. Ačiū už atsakymus į visus klausimus. Gerbiamieji kandidatai į Seimo kontrolierius, aš sakau, kad jūs dabar esate frakcijų valioje ir Seimo kanclerio rankose. Grafikas jums bus pateiktas, prašom rengtis argumentuotoms dvikovoms ir diskusijoms frakcijose. Ačiū, kolegos, dėl šito klausimo. Liko 3 minutės iki generalinio prokuroro pasirodymo tribūnoje. Aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, kad jis pateiktų ketvirtadienio darbotvarkę. Pone Pirmininko pavaduotojau, prašom jus į tribūną.

1999 m. vasario 4 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalyta šita mūsų naujoji brošiūrėlė “Lietuvos Respublikos Seimo savaitė” vasario 4 dienos, ketvirtadienio, darbotvarkės projektas, kuriam pritarė Seniūnų sueiga. Noriu atkreipti dėmesį, kad ketvirtadienį yra keli svarstymai pagal naująjį Seimo statutą. Svarstymo stadija yra ta stadija, kurioje daromi ir pakankamai konkretūs sprendimai dėl pataisų ir kiti panašūs dalykai. Taigi prašau į tai atkreipti dėmesį. Taip pat ketvirtadienį yra daug naujų įstatymų projektų pateikimų, taip pat 16 valandą turėtų įvykti pirmoji Vyriausybės valandos procedūra, kuri irgi skirsis nuo iki šiol buvusių panašaus pobūdžio procedūrų, nes pagal naująjį Statutą šioje procedūroje turėtų dalyvauti visi Vyriausybės nariai. Siūlau pritarti šiai darbotvarkei.

PIRMININKAS. Tikiuosi, pritarsime. Du klausimai, du siūlymai. Seimo narys A.Stasiškis

A.N.STASIŠKIS. Kaip jau vakar minėjau Seniūnų sueigoje, aš vis dėlto prašau į darbotvarkę įrašyti Seimo nutarimo “Dėl Lukiškių aikštės Vilniuje funkcijų” pateikimą.

A.KUBILIUS. Mes įrašėme į kitos savaitės projektą, į antradienio darbotvarkę įrašėme tą nutarimo projektą.

PIRMININKAS. Nematau protestų, tai reikštų pritarimą kitai savaitei.

A.N.STASIŠKIS. Protestų yra kiek nori, bet…

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ankstesniuose šios savaitės darbotvarkės projektuose buvo numatytas Konkurencijos įstatymo priėmimas. Aš norėčiau paklausti, kokios priežastys?

A.KUBILIUS. Priežastis labai paprasta buitinė ir susijusi su užsienio politika. Ekonomikos komiteto pirmininkas A.Šimėnas yra išvykęs į Kinijos Liaudies Respubliką. Taigi laukiame jo sugrįžtant ir tada kitą savaitę darysime šio priėmimo tęsinį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti ketvirtadienio darbotvarkei? Pritariame. Labai dėkoju. Kolegos, kviečiu registruotis.

Registracija nevyksta. Kviečiu registruotis, gerbiamieji kolegos. Su šita gera žinia skelbiu, kad pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius. Registruojamės, kolegos.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis tik už save. Dar sykį tą raginu daryti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 72 Seimo nariai. Vyriausybės pusvalandis. Generalinis prokuroras K.Pėdnyčia atsako į Seimo narių klausimus. Kviečiam į tribūną generalinį prokurorą. Gerbiamasis prokurore, Seimo nariai turbūt norėtų išgirsti informaciją apie paskutiniuosius įvykius.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro K.Pėdnyčios atsakymai į Seimo narių klausimus

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų viskas apie tai, kas įvyko Panevėžyje, šiaip jau jums žinoma. Tai vienas iš išskirtinai skaudžių ir visų dėmesį patraukusių nusikaltimų, kai buvo nužudytas Panevėžio apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiasis prokuroras G.Sereika. Prokuroras nužudytas, kaip nustatyta ekspertų, septyniais šūviais apie 17.30 val. Šiandien laikas pradeda šiek tiek kisti minutėm, tačiau išlieka panašus – sausio 25 diena. Kai tik tapo žinoma apie šį įvykį, iš Generalinės prokuratūros, taip pat Policijos departamento išvyko speciali tardymo operatyvinė grupė, kuri pradėjo darbą įvykio vietoje. Tačiau trukdė ir mūsų nenaudai veikė laikas, kadangi, kaip žinote, nuo įvykio iki to momento, kai tapo žinoma apie šį skaudų įvykį, praėjo apie trys valandos, buvo tamsu, lijo lietus. Žinoma, tai buvo aplinkybės, kurios labai trikdė pirminius tyrimo veiksmus. Tą pačią dieną iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio dešimtąją dalį – tyčinis nužudymas susijęs su nukentėjusiojo vykdymu savo valstybinę ar pilietinę pareigą. Baudžiamoji byla yra Generalinės prokuratūros žinioje. Šiuo metu sudaryta tardymo operatyvinė grupė iš 14 pareigūnų, tačiau jiems pagal reikalingumą talkina ir kiti pareigūnai – tiek prokuratūros, tiek Policijos departamento, tiek Valstybės saugumo departamento. Aš turiu užtikrinti jus, jog iš tikrųjų dedamos visos pastangos, kad šis nusikaltimas būtų kuo greičiau išaiškintas.

Nusikaltimas, kaip parodė prabėgusios dienos, buvo iš tikrųjų gerai suplanuotas. O turint mintyje, kad laikas buvo ne mūsų naudai, buvo prarasta laiko, tai sumažino mūsų galimybes veikti greičiau ir nusikaltimą tirti, kaip sakoma, karštomis pėdomis. Nors iki šios dienos atlikta iš tikrųjų daug darbo įvairiomis kryptimis, tačiau negaliu jums šiandien įvardyti konkrečių kaltininkų. Tačiau, nepaisant to, aš iš tikrųjų labai nuoširdžiai sakau, kad šiandien kaip galbūt niekada turiu pakankamai vilties, kad šis nusikaltimas neliks neišaiškintas. Šiandien yra momentas, kai mes galime pasakyti, jog galbūt gali būti taip, kad prireiks dar nemažai laiko, o galbūt įvykiai gali rutuliotis ir pakankamai greitai. Tiesiog sunku dabar man tai pasakyti. Iki šio momento sukaupta faktinė bylos medžiaga jau sudaro mums galimybę apibrėžti galimus užsakovus, suinteresuotus šiuo nusikaltimu asmenis. Turime tam tikros ir gana konkrečios medžiagos apie vykdytojus, jų požymius, taip pat judėjimo maršrutą. Aišku, visa tai, kaip minėjau, neleidžia mums kalbėti šiandien konkrečiau, tačiau tai yra žodžiai, kuriuos aš tariu remdamasis faktine bylos medžiaga šiandien. Šiandien sueina savaitė nuo to skaudaus įvykio. Bet savaitė, nors nusikaltėliai ir nėra sulaikyti, nepraėjo veltui, yra pasiekta tam tikrų rezultatų. Aš nuoširdžiai tikiu, kad nusikaltimas nebus neišaiškintas.

Šiandien ryškiau aiškėja ir nusikaltimo motyvas. Pačioje įvykio pradžioje mes kalbėjome, kad pagrindinis nusikaltimo motyvas yra nužudytojo prokuroro tarnybinė veikla. Be to, egzistavo, aišku, ir kai kurių kitų tokių subtilesnių motyvų, tačiau jie taip pat buvo susiję, žinoma, su prokuroro darbu. Tačiau apie tuos subtilesnius motyvus mes nekalbėjome, o šiandien mes jau preliminariai galime patys sau aiškiai išvardyti, kuo tas motyvas konkrečiai galėjo pasireikšti. Kai aš kalbu, jog mes disponuojame tam tikra medžiaga apie užsakovus, tai aš turiu mintyje, kad turime ir šį tą konkretaus. Deja, iš tikrųjų aš negaliu šiandien iš šios tribūnos atskleisti jokių detalių. Kol kas negaliu. Aš tikiu, kad ateis tas laikas ir aš galėsiu paaiškinti tai kur kas konkrečiau.

Gerbiamieji Seimo nariai, ne be pagrindo nuolat keliamas klausimas, ką reikia daryti ir kaip reikia veikti, kad poveikis kriminogeninei situacijai šalyje būtų efektyvesnis. Ypač tai akcentuojama po tokių rezonansinių nusikaltimų, didesnį visuomenės dėmesį patraukusių nusikaltimų. Taip yra ir šiandien. Man labai sunku būtų visapusiškai ir išsamiai apibrėžti, ką iš tikrųjų reikėtų daryti, kad būtų pasiektas greitas efektas. Galų gale, matyt, apie greitą efektą iš viso nevertėtų kalbėti. Vertėtų kalbėti apie tikras ir realias priemones, kurių šiandien galime imtis, kad galėtume daryti įtaką kriminogeninei situacijai, kiek tai įmanoma. Didele dalimi tai, be abejo, priklauso nuo teisėsaugos institucijų ir jų bendro darbo, bendros sąveikos. Kita vertus, kriminogeninė situacija, nusikalstamumas – tai yra problema, kurios neišspręs niekada, kaip ir bet kurioje kitoje valstybėje, vien teisėsaugos institucijos. Tai yra bendra valstybės problema ir tik bendrom jėgom viską galima spręsti.

Jeigu mes kalbėtume, na, truputį iš toliau ir pažvelgtume ar pamėgintume pripažinti, kad šiandien, sakykim, mano nuomone, šalyje yra pakankamai apleistas prevencinis darbas, tai mes negalėtume turbūt spragų šiame bare priskirti, pavyzdžiui, vien tik prokuratūrai, policijai ar teisėsaugai, kaip tokiai. Čia, matyt, klausimas, kuris turi būti svarstomas plačiau ir turi būti numatyta prevencijos strategija bei taktika. Šiandien mes iš tikrųjų turime daug įvairiausių kovos su nusikalstamumu, taip pat organizuotu nusikalstamumu, priemonių, planų, ir, turiu pasakyti, neblogų planų. Deja, tie planai, kaip man atrodo, kartais gyvenimą arba praktinę veiklą pasiekia gana sudėtingai. Iš tikrųjų gana sudėtingai. Iš tikrųjų po gerų planų turi sekti, matyt, labai konkreti veikla konkrečiose institucijose ir taip pat, be abejo, ne be žmonių. Jeigu kalbama, kad žmonės šiandien, kaip aš girdžiu, ar abejingi, ar bijo, ar yra kitų problemų, susijusių su visuomenės pagalbos stoka, tai, žinoma, čia kalti, matyt, mes visi, jeigu nesugebėjome įgyti žmonių pasitikėjimo, kurį mes turėtume įgyti.

Kas šiuo metu daroma nelaukiant sprendimų? Jeigu mes plačiąja prasme kalbėtume, kad reikia pakeisti norminę bazę ir pakeisti BK, BPK, ATPK ir pirmiausia šitoje srityje labiausiai užleistas baudžiamasis procesas, kuris labai formalizuotas, kuris reikalauja iš mūsų daug formalių pastangų, kurios iš esmės nieko neduoda… Šitoje srityje, nelaukiant, kol tai bus padaryta, nors Baudžiamojo proceso kodekso projektas lyg ir parengtas, matyt, dar reikės nemažai pasiginčyti. Mes mėginsime artimiausiu metu kartu su kitomis institucijomis, taip pat su Vyriausybe inicijuoti naujas tų įstatymų pataisas, kurių mums šiandien skubiai reikia.

Šiandieną aš jau turiu įstatymų projektus dėl kai kurių normų Baudžiamajame kodekse pakeitimų, pirmiausia nusikalstamo susivienijimo atžvilgiu, nes įrodyti šį nusikaltimą yra labai sudėtinga. Mes esame parengę Administracinių pažeidimų kodekso, Užkardymo įstatymo pataisas. Tai yra pataisos, kurios šiek tiek supaprastintų mūsų galimybę veikti kartu su visomis teisėsaugos institucijomis.

Apskritai mes esame numatę visą spektrą norminių aktų, kuriuos artimiausiu metu taip pat mėginsime, jeigu mums pavyks įtikinti Seimą, pakeisti. Svarstytinas Užkardymo įstatyme numatytų prevencinių priemonių spektras, taip pat jų taikymo mechanizmas. Turėtų būti svarstomos Operatyvinės veiklos įstatymo jau nebe pataisos, bet viso įstatymo keitimas ir t.t.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dar į vieną dalyką, dėl kurio, mano nuomone, šiandien iš tikrųjų kyla problemų. Aš įsitikinęs, kad operatyvinės veiklos subjektai, kaip gerai arba kitą kartą ir nelabai vykusiai jie dirbtų, bet mes galėtume šiandien kalbėti apie tai, kad kai kurių subjektų operatyvinės pozicijos nėra pakankamos, ypač organizuoto nusikalstamumo srityje. Aš norėčiau pažymėti, kad operatyvinės veiklos subjektai šiandieną veikia pakankamai nekoordinuotai. Teisinės institucijos taip pat, nors mes šnekam ir tarpusavyje, ir šioje tribūnoje šnekam įvairiais žodžiais, vieni pašnekame gražiau, kiti subtiliau, kiti politiškai, diplomatiškai mėginame, tačiau pasakykime paprastai, taip, kaip atrodo. Man atrodo, kad reikiamo teisinių institucijų darbo koordinavimo nėra. Yra mūsų visų parlamentinė veiklos kontrolė, tačiau darbo prasme turi būti institucijų veiklos koordinavimas. Kas turi būti tas koordinatorius? Čia kitas klausimas. Klausimas, kurį reikia svarstyti. Aš, žinoma, turiu savo nuomonę, kas šituo koordinatoriumi galėtų būti, tačiau ne mano nuomonė svarbiausia. Svarbiausia, kad šitą klausimą reikia spręsti, nes kartais jis trukdo mūsų praktinei veiklai.

Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu apskritai kalbėtume apie nusikalstamumą, aš norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad be prevencinių priemonių, kurios yra nepakankamos, šiandieną išlieka ta pati jaunimo nusikalstamumo ir neužimtumo problema. Man atrodo, yra pakankamai mažos investicijos į jaunimo švietimą, mokslą ir užimtumą. 62% nusikaltimų, kurie yra padaryti (netgi daugiau nei 62%), yra padaryti žmonių, kurie nedirba ir nesimoko. Tai yra problema, kurią reikia spręsti bendrai ir kiek įmanoma greičiau.

Kai mes kalbame apie organizuotą nusikalstamumą arba nusikalstamus susivienijimus, tai puikiai žinome, kad už viso to slypi šešėlinė ekonomika, kontrabanda, korupcija, nelegalus verslas, prostitucija, nelegalai, seksualinė prievarta. Ir čia organizuotas nusikalstamumas visada atranda neužimtus, jaunus žmones, tuos žmones, kurie tampa kai kurių pamaina. Mes žinome, kad organizuoto nusikalstamumo situacija šiandien kinta. Tie vadovai, kurie sukaupė tam tikrą kapitalą, šiandieną mėgina legalizuotis, jie patys aktyviai nieko nedaro, jie nukreipia kitus ir naudoja jaunimą. Taigi jaunimo nusikalstamumas ir užimtumas yra viena iš didelių problemų, kurią būtina spręsti ir spręsti taip pat prevencine prasme. Gal tiek.

PIRMININKAS. Ačiū už informaciją. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų naująjį Statutą pirmasis turi teisę užduoti klausimą Seimo opozicijos lyderis. Tokio nėra. Opozicinių frakcijų seniūnai. Nematau seniūnų, užsirašiusių klausti, bet turbūt seniūnų įgalioti asmenys… Kas iš socialdemokratų – J.Olekas ar V.Andriukaitis? J.Olekas, taip? Prašom. Ruošiasi A.Salamakinas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs šiandieną minėjote, kad daug ką reikia keisti. Be abejo, mums, kaip opozicinėms frakcijoms, yra labai svarbu, kad jūs pastebėjote tas svarbias jaunimo nusikalstamumo problemas. Deja, šitas balsas nei jūsų, nei mūsų turbūt neišgirstas, nes mes ne kartą siūlėme daugiau finansuoti švietimą, įtraukti jaunimą į mokymą ir užklasinę veiklą. Deja, pinigai pakliuvo ne švietimui, o jėgos struktūroms. Aš manau, kad šiandieninė jūsų tokia plati kalba tiesiog klaidina. Ar jūs ne per daug įklimpote į popierizmą? Jūs siūlote keisti vienus, kitus kodeksus, bet aš manau, kad čia daugiau galėtų pasidarbuoti Teisės ir teisėsaugos komitetas, o jūsų pareiga būtų atlikti tuos galiojančius įstatymus ir vykdyti konkretų darbą. Ne pirmą kartą girdime, jog bus imtasi ypatingų priemonių, deja, rezultatas tas pats. Po šio žiauraus nužudymo buvo kiti nužudymai Kaune, buvo apiplėštas nužudytojo brolio butas. Negi nėra jokio suderinimo tarp visų jūsų struktūrų? Mes ne kartą spaudėme Prokuratūrą, policiją ir Saugumo departamentą, kad jūs veiktumėte kartu. Šis atvejis dar kartą parodė, kad Panevėžyje, kaip ir kitose vietose, jūs dirbate visiškai atskirai.

K.PĖDNYČIA. Pasakyti, kad visiškai atskirai, gal būtų ne tas žodis. Aš kalbu apie aukštesnio lygio koordinavimą tarp teisėsaugos institucijų. O esamas lygis, kai įstatyme neįvardyta, kas yra kovos prieš nusikalstamumą koordinatorius darbo, o ne parlamentinės kontrolės prasme, žinoma, sudaro problemų. Tačiau aš neturėčiau būti suprastas taip, kad aš norėjau pasakyti, kad apskritai mes visi esame pasklidę ir visiškai nekontaktuojame. Taip iš tikrųjų nėra. Mes turime konkrečių pavyzdžių konkrečiose bylose, kur dirbta bendrai ir gerai. Man norėtųsi, kad taip būtų daroma kiekvienoje byloje, tačiau čia reikia įstatymų leidėjų žodžio ir sprendimo.

Dabar dėl kodeksų. Žinoma, jūs teisingai, gerbiamasis Seimo nary, pastebėjote, kad ne Prokuratūra įpareigota ir įgaliota kurti kodeksus ar įstatymų projektus. Kita vertus, tam tikrose dalyse, fragmentuose mes galime kartu su kitomis institucijomis siūlyti Teisingumo ministerijai arba Vyriausybei kai kuriuos pakeitimus nelaukiant, kol bus pakeisti ištisi blokai, nes juos reikia pakeisti. Jūs puikiai žinote, kad reikia ir būtina pakeisti Baudžiamąjį procesą. Aš laukiu ir visi praktikai laukia ikiteisminio tyrimo normų, nes niekaip negalime eiti į reformą.

Yra netgi kažkokie projektai parengti, bet mes negalime jų realizuoti, kol nėra norminės bazės, kol nėra įstatymas suformavęs, kas yra ikiteisminis tyrimas ir kaip jis reglamentuojamas. Taip, aš galiu iš dalies pripažinti, mes vis tiek norėtume išlikti taip pat aktyvūs ir teikti savo pasiūlymus.

PIRMININKAS. A.Salamakinas. Ruošiasi J.Listavičius. Gerbiamieji kolegos, trumpi klausimai, trumpi atsakymai.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis generalini prokurore, iš tiesų po tokių tragiškų įvykių Panevėžyje turime bendrai ieškoti priežasčių, kas lemia vis dėlto tokį banditizmą, įvardykime taip jį. Jūs tik paminėjote vieną iš sąlygų tai, kad nėra jaunimo užimtumo, nėra darbo. Aš tikrai tikėjausi iš jūsų išgirsti daugiau priežasčių ir kaip su jomis kovoti, tuo tarpu jūs savo pranešimą ar kalbą užkonspiravote taip, kad ne tik nusikalstamas pasaulis turbūt nieko nesuprato, bet ir mes, Seimo nariai. Ministras Pirmininkas, komentuodamas Panevėžio įvykius, viena iš priežasčių paminėjo tai, kad valstybėje yra labai daug nelegalių pinigų, o žudoma iš tiesų ne dėl to, kad kažkas ant kažko supyko, o dėl pinigų, ir aš manau, kad šitas įvykis yra susijęs su pinigais. Ir viena iš priežasčių, klausimas toks bus… Man nesuprantama, kodėl vis dėlto Seimo dauguma panaikino pajamų ir turto deklaravimą. Ar jums neatrodo, kad tai yra viena iš priežasčių, kad valstybėje yra nelegalūs pinigai ir niekas nieko nedeklaruoja. Juk turto deklaravimas yra pagrindinė priemonė kovojant prieš mafiją.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, matot, iš tikrųjų jūs man nesuformulavote pokalbiui tematikos kalbėti apie nusikalstamumo priežastis. Tada aš turėčiau pradėti nuo socialinių ekonominių priežasčių ir visą spektrą jų vardyti. Kita vertus čia yra truputį bendros kompetencijos sąlytis šiame spektre. Iš tikrųjų aš ne apie tai norėjau kalbėti, aš tik paminėjau kai kurias iš jų, bet nesiekiau atskleisti visapusiškai ir suderintai, nes ne tokia tematika. O kiek tai susiję su deklaravimo klausimais, su nešvariais pinigais, su “vaikštančiais” pinigais ir t.t., tai yra visi klausimai, dėl kurių, matyt, galime rasti vietos diskusijai, polemikai. Kartu aš negalėčiau pasakyti, kad apskritai nėra deklaravimo. Diskusija galėtų vykti, jeigu jūsų yra kita nuomonė apie deklaravimo ribas, subjektų būrį, bet ne apskritai apie tai, kad išeliminuotas reikalavimas deklaruoti. Netgi ir prevencinėje veikloje mes turime šiandien iš nusikaltėlių pasaulio šio to pareikalauti šia prasme, aš jau nekalbu apie pareigūnus, kurie deklaruoja.

A.SALAMAKINAS. Pareigūnai tai (…).

PIRMININKAS. J.Listavičius, ruošiasi E.Bičkauskas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad numatoma teikti Seimui teisės aktų pataisas ar naujus įstatymų projektus rengti siekiant sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, todėl aš noriu paklausti. Ar anksčiau buvo skiriama pakankamai dėmesio kovai su organizuotu nusikalstamumu, lyginant su kitų nusikaltimų tyrimu, kad dabar, jeigu taip galima pasakyti, reikia šturmuoti? Sutrukdysiu minutę ir replikuodamas į prieš tai pateiktą klausimą dėl deklaravimo aš norėčiau paklausti. 1994 m., kai reikėjo sukurti, programinei įrangai buvo skirti 54 mln., kiek iš jų skirta ir ar mes pasirengę tam?.. Nuo 1994 m. apie tai reikėtų pradėti kalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, uždavinėkime klausimus prokurorui ir konkrečius klausimus.

K.PĖDNYČIA. Labai sudėtinga man atsakyti į tokio plataus spektro klausimą. Priekaištas buvo, ar buvo skirtas. Galbūt man artimesnė būtų klausimo dalis, kuri siejasi su tuo, ar buvo skirtas pakankamas dėmesys kovai su organizuotu nusikalstamumu. Žinoma, aš negalėčiau pasakyti, kad nebuvo skirta dėmesio. Šiandien operatyvinės tarnybos ir pirmiausia policinės operatyvinės tarnybos pakankamai informuotos operatyvine prasme apie organizuoto nusikalstamumo grupuotes, žino jas tiesiog kai kuriais vienetais, tačiau, kita vertus, aš labai lakoniškai pažymėjau, kad operatyvinės pozicijos, mano įsitikinimu, kovoje su organizuotu nusikalstamumu nėra pakankamai svarios. Jos turi būti kur kas svaresnės, turi būti kur kas realesnės ir aktyvesnės priemonės organizuoto nusikalstamumo grupuotėms skaidyti. Įvairiomis priemonėmis reikia daryti joms poveikį. Kaip tik mes ir mėginsime pateikti kai kuriuos pakeitimus Užkardymo įstatyme, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kurios suteiktų galimybę veikti paprasčiau. Kai kurios įstatymų normos labai apsunkina praktinį veikimą. Skamba lyg ir gerai, bet praktinėje veikloje labai sunkiai realizuojamos. Mes norime, kad tai būtų šiek tiek supaprastinta. Viena vertus, galiu pripažinti, kad nebuvo pakankamo dėmesio, nėra ir dabar to pakankamo dėmesio, bet pasakyti, kad nebuvo daroma, irgi negalime. Aš galiu išvardyti daugybę bylų, kurios yra išaiškintos, kur yra nuteisti kaltieji, galėčiau išvardyti daug bylų, kurias šiandien tiriame, tiek dėl nusikalstamų susivienijimų, tiek dėl organizuoto nusikalstamumo.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas. Ruošiasi M.Šerienė.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis prokurore, šiaip ar taip, sutikite su tuo, kad mūsų baudžiamasis procesas turbūt vienas tolerantiškiausių baudžiamojo persekiojimo organams kovoje su organizuotu nusikalstamumu. Aš šitą galėčiau įrodyti, bet reikėtų kalbėti gerokai daugiau. Vienas tolerantiškiausių visoje Europoje. Tokių galimybių, kurios yra mūsų baudžiamajame procese ir Baudžiamajame kodekse nuo 1993 m., kai buvo įvestos atitinkamos normos, nėra kituose Europos kodeksuose. Bet tiek to. Jūsų atsakymai buvo labai aptakūs ir jūsų diplomatiją aš iš tikrųjų vertinu. Tiek jūs, tiek aš turbūt esame tyrę pakankamai daug nužudymų, aš užduosiu pakankamai kategorišką klausimą. Kalbant ir žinant, ką reiškia užsikabinimai, turima duomenų ir panašiai, ar esate jūs įsitikinęs, kad per tris mėnesius jūs išsiaiškinsite prokuroro G.Sereikos žudikus? Nesvarbu, kas jie būtų: užsakovai, ne užsakovai ar šeimyninės aplinkybės.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, kadangi mes žinome tą darbo specifiką, tai, viena vertus, man visiškai priimtinas ir suprantamas jūsų labai konkretus klausimas, kita vertus, nėra taip paprasta į jį atsakyti. Aš turėčiau visiems Seimo nariams pažymėti, kad prokurorinė veikla, kiek ji susijusi su baudžiamuoju persekiojimu, ji yra daugiau legalizuota veikla, ir tardymo priemonėmis toli gražu ne visada nusikaltimus įmanoma praktiškai išaiškinti, būtinos tinkamos operatyvinės, svarios pozicijos. Be reikiamos operatyvinės veiklos ir tardymas kartais gali būti bejėgis. Todėl turi būti suderinti veiksmai. O dabar kalbant konkrečiai. Žinot, man būtų lengviausia šiuo momentu pasakyti iš tikrųjų, kaip jūs sakėte, diplomatiškai ir aptakiai, neatmetant tos vilties, nes vilties atmetimas nenaudingai skambėtų. Aš galėčiau įvardyti šiandien, šiuo momentu, aš bijau, kad man nereikėtų kalbėti kitaip po dienos ar kitos, bet šiuo momentu pagal esamą faktinę bylos medžiagą galėčiau įvardyti tokią situaciją. Jeigu mes kažkur klystame arba mums pritrūks tam tikrų įrodymų, tyrimas gali ir užsitęsti, bet gali būti, kad įvykiai gali rutuliotis ir pakankamai greitai, nereikės net tų trijų mėnesių. Tiesiog labai svariai ir vienareikšmiškai šiandien niekas negalėtų pasakyti. Tačiau aš užtikrinu, kad iš tikrųjų dedamos visos pastangos nusikaltimui išaiškinti ir kasdien vis randama tai, kas bylai yra svarbu.

PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia M.Šerienė. Prašom.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis generalini prokurore, beveik prieš dvejus metus, šviesiu paros metu, Panevėžio miesto viduryje, prie mokyklos, peiliu į širdį buvo nužudytas aštuoniolikmetis moksleivis Deividas Laureckas. Šį įvykį matė daug žmonių, prieš nužudymą velionis Deividas ilgiau kaip metus buvo reketuojamas.

Vaikinuko žudikas iki šiol nenustatytas. Matydama, kaip nesėkmingai dirba Panevėžio prokurorai, aš ne vieną kartą prašiau jus ir jūsų pavaldinius perkelti šios bylos nagrinėjimą į kitą miestą, tačiau man vis būdavo atsakoma neigiamai. Panevėžyje jau 3 ar 4 kartus keistos prokurorų komisijos, nagrinėjančios šią bylą. Prie jos dirbo jau arti 10 prokurorų, bet vis be rezultato. Gerbiamasis generalini prokurore, kodėl šios bylos nagrinėjimas taip įstrigo? Kodėl taip nenorima jos nagrinėjimo perkelti į kito miesto prokuratūrą? Šiandien šiuos klausimus užduodu todėl, kad amžiną atilsį prokuroras G.Sereikia daug ir pasiaukojamai dirbo, mėgindamas užkirsti kelią mokinukų, paauglių reketavimui Panevėžyje. Man labai neramu, kad kai kurie aukšti Generalinės prokuratūros pareigūnai aiškina, kad ta byla, D.Laurecko nužudymo byla, taip ir pasibaigs, nes neįmanoma jos išaiškinti. Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamoji Seimo nare, iš tikrųjų, matyt, mes apie šią konkrečią bylą iš tribūnos taip jau detaliai negalime kalbėti, nes mums pritruks laiko. Kita vertus, man gal šiek tiek pradedant nuo bylos ištakų, sudėtingiau būtų kalbėti, nes tai įvykiai, kurie buvo, kai aš šiame poste dar ir nebuvau. Žinoma, šiandien aš žinau, kokia ten buvo problema pačioje bylos pradžioje, o kokia ji susiformavusi dabar. Aš nežinau, kas gali sakyti taip drastiškai į priekį dėl bet kurios baudžiamosios bylos, kad ji nebus išaiškinta. Toks beviltiškumas, žinoma, turėtų būti ne pareigūnams. Kitas reikalas, ką mes dalykiškai galbūt galime aptarti, t.y. jus dominantys klausimai iš šios bylos.

Kiek tai susiję su bylos perdavimu į kitą prokuratūrą ar instituciją, deja, aš turiu pasakyti, kad susiduriu gana dažnokai su prašymais, tarp jų ir su Seimo narių prašymais, kai man peršama nuostata paimti bylą iš vienos prokuratūros, perduoti kitai, iš vienos tardymo institucijos prie Vidaus reikalų ministerijos ją perduoti kitai, netgi įvardijant kartais ir konkretų tardytoją. Aš ne visada pajėgus teisiškai taip pasielgti, kad paimčiau bylą iš vienos institucijos ar konkretaus pareigūno ir perduočiau kitam, tam aš turiu turėti teisinių motyvų. Žinoma, reikia, kad prašantysis teiktų labai svarius teisinius argumentus, o ne… Nežinau, ar galima, aš bent neturiu pagrindo, nepasitikėti Panevėžio apygardos prokurorais, kad jie tą bylą tiria tendencingai. O paimti dėl to, kad paimčiau ir perduočiau kitur, tai tik apsunkintų bylos tyrimą. Galbūt mes galėtume pakalbėti susitikę kaip nors konkrečiau apie tos bylos problemas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis prokurore. Laikas, skirtas jūsų informacijai ir atsakymams į klausimus, baigtas.

K.PĖDNYČIA. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame jums už informaciją ir linkime sėkmės jūsų darbe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 189, 208, 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 210, 225, 237, 282, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1546(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 2-3 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1546(2). Priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, pagal naująjį Statutą į tribūną kviečiu ne viceministrą poną G.Švedą, poną G.Švedą kviečiu arčiau mikrofono Vyriausybės tribūnoje, o į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovę ponią G.Imbrasienę ir pradedame priėmimo procedūrą. Tuo tarpu prašom registruotis. Taigi pagal naują procedūrą įstatymą priimti teikia komitetas ir komiteto atstovai jį aiškina iš tribūnos. Bet kuriuo momentu, kai tik mums kils kokių nors klausimų, ką vienu ar kitu klausimu mano Vyriausybė, mes kreipsimės į poną G.Švedą ir prašysime jo argumentų.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, dar baigsime registraciją. Taigi prašom, pranešėja. Iš viso užsiregistravo 68 Seimo nariai. Jūsų žodis.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio įstatymo projekto aš kalbėjau svarstymo metu ir pateikiau pasiūlymų dėl šio projekto 209³ straipsnio. Vyriausybė atsižvelgė į mano pasiūlymus ir atitinkamai pakoregavo šį straipsnį, diferencijuodama baudas pagal nusikaltimo padarymo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, todėl minėtą pasiūlymą atsiimu.

Dėl kitų straipsnių nei aš, nei Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabų neturėjo, todėl siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įregistruotų naujų pasiūlymų ir pastabų negauta. Teisės departamentas taip pat antrajam projektui pastabų neturi. Pradedame priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti ir priimame.

2 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų taip pat nėra. Galime priimti ir priimame.

3 straipsnį taip pat priimame.

4 straipsnį taip pat priimame.

5 straipsnį priimame.

6 straipsnį taip pat priimame.

7 straipsnį priimame.

8 straipsnį priimame.

9 straipsnį taip pat priimame.

10 straipsnį taip pat priimame.

11 straipsnį priimame.

12 straipsnį taip pat priimame.

Įstatymas pastraipsniui yra priimtas.

G.IMBRASIENĖ. 13 straipsnis.

PIRMININKAS. Dar yra 13 straipsnis, taip? Praleidau.

Taigi 13 straipsnį tai pat galime priimti ir priimame. Įstatymas pastraipsniui priimtas. Dėkojame komiteto atstovei poniai G.Imbrasienei.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? J.Listavičius nori tarti žodį. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatų reikalingumas padiktuotas gyvenimo realybės. Įstatymo projekto nuostatos tikslina administracinės nuobaudos skyrimo terminus, baudas už prekių realizavimą be dokumentų bei pažeidus prekių kokybę, už muitinės tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, prekių deklaravimo ir gabenimo tvarkos pažeidimus, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų ir neapmokestinamų parduotuvių steigimo veiklos pažeidimus bei kontrabandą. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas turėtų padaryti teigiamą įtaką prekių apyvartos didėjimui, sudarytų sąlygas sukaupti daugiau pajamų į valstybės biudžetą ir daugiau Lietuvos gyventojų taptų lygiais prieš įstatymus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš taip pat norėčiau kalbėti už šito įstatymo priėmimą. Iš dalies jau aišku, tai reikia ir pripažinti, kad vėlokai priimamas įstatymas, nes teismuose susikaupė nemažai tokių bylų, kur iš tiesų už menką pažeidimą žmonės yra baudžiami keliais tūkstančiais litų baudomis. Ir man teko susidurti su tokiu atveju, kai už 20 kg svogūnų, įvežtų iš Latvijos, žmonės buvo nubausti 5 tūkst. Lt bauda. Žinoma, aš nežinau, kaip dabar reikės elgtis su tais žmonėmis, kai įstatymas atgal neveikia, nes čia vėl iškyla problema, bet aš vis dėlto norėčiau kartu su Teisingumo ministerija, kartu su Muitinės departamentu bandyti ieškoti išeities, kaip padėti tiems žmonėms, kurie, mano manymu, buvo nubausti pernelyg griežtai. Bet vis dėlto, nors ir per vėlai, pasisakau už to įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar viceministras G.Švedas norėtų tarti žodį? Ne. Viskas aišku. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės ir priimsime įstatymą. Prašom registruotis.

R.Dagys. Aš turiu pradėti vardinti pavardes. Yra R.Dagys ar ne? (Balsai salėje) Nematau. R.Kupčinskas yra. Ačiū.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojam kompiuteriu. Gerbiamieji kolegos, dar sykį primenu, naujas Statutas galioja. Elektronika taip pat veikia. Prašom balsuoti spaudžiant kompiuterio mygtukus.

Už balsavo 58, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu dėl vedimo tvarkos. Jau išdalintoje brošiūroje buvo parašyta, kad bus pertrauka dešimties minučių. Rūpindamasis visų parlamentarų sveikata ir bendra darbo atmosfera, kad mūsų darbas būtų produktyvesnis, siūlyčiau laikytis nustatytos pagal naują Statutą tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Olekai, jūs esate visiškai teisus. Mes sutaupėme lygiai 10 minučių. Taigi 10 minučių pertrauka iki 16.55 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 292, 293, 296, 298 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1539(2). Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 19, 34, 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1540(2). Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 11 ir 23¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1541(2). Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21, 36 ir 93 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1542(2). Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 2¹, 23¹¹, 32, 34, 72¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1543(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Mūsų darbotvarkės kompleksinis 2-4 klausimas. Tai 2-4a, 2-4b, 2-4c, 2-4d ir 2-4e klausimai, tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1539(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1540(2), Referendumo įstatymo 11 ir 23¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1541(2), Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1542(2) ir Prezidento rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1543(2). Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra svarstęs šiuos įstatymus dar sausio 20 d. ir pritaręs. Taip pat papildomas komitetas yra svarstęs ir, atrodo, taip pat pritaręs visiems įstatymų projektams. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų naująjį Statutą pagrindinį pranešimą turi daryti pagrindinio komiteto, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, atstovai. Kalbės turbūt komiteto pirmininkas S.Stačiokas. Prašom.

S.STAČIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu man bus leista, aš iš karto dėl visų šių projektų.

PIRMININKAS. Taip, prašom.

S.STAČIOKAS. Yra vienintelė pastaba ir ji, žinoma, turi būti priimta, tai dėl Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo 4 straipsnio. Paskutiniame sakinyje, tai Teisės departamento minėta pastaba, praleistas žodelis “per” 72 valandas. Įdėti žodelį “per”. Daugiau jokių pastabų, pasiūlymų Teisės komitete taip pat nebuvo. Todėl prašau po svarstymo pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar pats žiūriu į naują Statutą. Toliau turėtų būti papildomų komitetų pranešimai. Tačiau jie taip pat pastabų neturi. Taigi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai kalbėti nenori. Ar būtų norinčių kalbėti bendrojoje diskusijoje? Norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymų ir papildomų pastabų nėra gauta. Taigi po svarstymo turbūt šiam įstatymo projektui galime pritarti. Ar galim bendru sutarimu tai padaryti? Taigi, gerbiamieji kolegos, po svarstymo šiems įstatymų projektams yra pritarta. Taip pat sutinkam padaryti pataisą, kurią minėjo komiteto pirmininkas S.Stačiokas. Tai yra tiesiog korektūros pataisa. Šį darbotvarkės klausimą baigiam.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1561(2). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1562(2) (pateikimas)

Dabar 2-5a ir 2-5b klausimai, tai Teismų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1561(2). Ir 2-5b – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1562(2). Taip pat pateikimas. Pranešėjas S.Stačiokas. Prašom.

S.STAČIOKAS. Ačiū. Taip pat prašau leisti dėl abiejų projektų iš karto ir labai trumpai. Taip, yra padarytų, deja, klaidų. Deja, padarytų klaidų, bet taisymas. Šie projektai teikiami Aukščiausiojo Teismo laikino pirmininko prašymu. Iš esmės yra daromi techniniai pataisymai, kurie turėjo būti padaryti iš karto, atsižvelgiant į tų pačių įstatymų kitus straipsnius. Jeigu Seimo nariai norėtų detaliau manęs klausti, tada aš atsakysiu į klausimus. O šiaip jau prašau pritarti po pateikimo. Teisės departamento techninės pastabos priimtinos, dėl vienos pastabos Teisės komitete dar bus diskutuojama.

PIRMININKAS. Taigi ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui? Galim. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, o numatom svarstyti vasario 9 d. Taip?

S.STAČIOKAS. Taip, labai gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi tam pritariam. Svarstymas – vasario 9 d. Gerbiamieji kolegos, 2-5 darbotvarkės klausimą baigėm. Dabar šiek tiek anksčiau laiko galėtume arba Seimo narių pareiškimus, arba rezervinius klausimus svarstyti. Nematau pono M.Pronckaus, kuris, kiek žinau, yra užsirašęs skaityti pareiškimą. Taigi kviestume poną M.Pronckų į Seimo salę.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 7, 35 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1476 (svarstymas)

O dabar – rezerviniai klausimai ir rezervinis 5 klausimas. Tai Valstybės kontrolės įstatymo 7, 35 straipsnių papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1476(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra svarstęs ir pritaręs šiam įstatymo projektui. Dabar svarstymas. Pranešimą turėtų daryti Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovai. Kas tai darytų? Ponas A.Stasiulevičius, pats teikėjas, pats komiteto atstovas. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jau pateikimo metu buvo paaiškinta ir akcentuota, kodėl siūlomos šios įstatymo pataisos,

Kadangi mes visi pritarėme Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimams, derindami tai su esamu projektu, dabar siūlome pritarti, kad valstybės kontrolierius Seimo statuto nustatyta tvarka teiktų Seimui ne tik išvadą per metinę valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, bet ir išvadą apie Vyriausybės sudarytą kitų biudžetinių metų valstybės biudžeto projektą. Praktiškai tai jau daroma ne pirmi metai, tačiau dar nebuvo įteisinta įstatymu.

2 straipsnis numato palengvinti Valstybės kontrolės darbą, nes teismuose teisėjai dažnai nuginčija Valstybės kontrolės pareigūnus, sakydami, kad jie įstatymiškai neturi teisės įpareigoti tikrinamų ūkio subjektų valstybės akcijų turėtojus įstatymų nustatyta tvarka ištaisyti įstatinio kapitalo formavimo ir didinimo metu padarytus pažeidimus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pritardamas šio įstatymo projektui, pasiūlė išbraukti pirmojo varianto 2 straipsnyje buvusius žodžius “įpareigoti valdymo organus”. Į šitą pastabą atsižvelgta ir šitų žodžių nebeliko, todėl paprašyčiau pritarti šio įstatymo projektui po svarstymo, nes, mūsų manymu, abi nuostatos, t.y. abu straipsniai, atitinka įstatymų reikalavimus ir palengvintų tiek mūsų, tiek Valstybės kontrolės darbą.

Aš žinau, kad yra kai kurių abejonių dėl 2 straipsnio, t.y. dėl 35 straipsnio papildymo. Yra manančių, kad tokio įpareigojimo, arba tokių galių, Valstybės kontrolei nereikėtų suteikti. Tačiau, remdamasis Valstybės kontrolės įstatymu, norėčiau priminti, kad Valstybės kontrolės pagrindinė funkcija yra prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas. Taip pat įstatymo 10 straipsnyje yra numatytos funkcijos, kurias iš esmės Valstybės kontrolė atlieka ir be šitų įgaliojimų. Ji prižiūri valstybės įmonių veiklą, visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose valstybė turi ne mažiau kaip pusę balsų suteikiančių akcijų, veiklą, visų rūšių įmonių valstybei priklausančių akcijų atstovavimą, valstybės turto privatizavimo ir valstybei priklausančių akcijų pardavimo ar kitokio perdavimo teisėtumą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Todėl manome, kad šita funkcija Valstybės kontrolei ir mums yra nepaprastai svarbi, kad būtų galima ištaisyti įstatinio kapitalo formavimo metu padarytus pažeidimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar papildomų komitetų nebuvo? Taigi papildomų pranešimų taip pat nebus. Ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Valstybės biudžeto vykdymo kontrolė ryšium su valstybės biudžeto sudarymo programų pagrindu įgauna svarbią ir specifinę reikšmę. Tam, kad valstybės kontrolierius vykdytų valstybės biudžeto vykdymo kontrolę, skiriama iki šešių mėnesių laiko, todėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos išvadoje turėtų būti pateikta informacija orientuojantis į programinį valstybės biudžeto sudarymą, t.y. pagal išlaidų straipsnius, asignavimų valdytojus ir net pagal pagrindines programas. Dėl to, kas paminėta, manau, kad įstatymo 7 straipsnį po žodžio “apyskaita” reikėtų papildyti žodžiais: “pagal valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo straipsnius asignavimų valdytojus, ministerijų, departamentų, apskričių lygiu ir pastarųjų viduje pagal pagrindines programas, įskaitant investicines”.

Neturėtų būti pamirštas ir investicijų plano vykdymas. Siūlomam 7 straipsnio papildymui reikėtų pritarti, bet taip pat, manau, jį reikėtų konkretizuoti papildant žodžiais “pagal pajamų straipsnius ir pagrindinius asignavimų valdytojus, įskaitant jiems skirtas nepaprastąsias išlaidas”. Jeigu nebūtų panašaus turinio Valstybės kontrolės išvados, asignavimų komitetai būtų priversti kartoti 1999 m. valstybės biudžeto projekto vadinamojo svarstymo praktiką, kurią teigiama vargu ar galima pripažinti. Neturint duomenų apie valstybės biudžeto vykdymą pagal asignavimų valdytojus ir programas nebus galimybių argumentuotai analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, siekti racionalaus kitų metų programų parinkimo ir optimalaus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo parengtoms programoms.

Ryšium su politinių partijų ir politinių organizacijų dotavimu iš valstybės biudžeto Valstybės kontrolė turėtų tikrinti, kaip politinės partijos ir politinės organizacijos naudoja valstybės biudžeto lėšas pagal tikslinę paskirtį. Manau, kad reikėtų papildyti įstatymo 10 straipsnį trečiuoju punktu nurodant, kad Valstybės kontrolė kontroliuoja politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms skirtų lėšų iš valstybės biudžeto naudojimą pagal tikslinę paskirtį. Esamus 10 straipsnio trečiąjį ir devynioliktąjį punktus reikėtų laikyti ketvirtuoju ir dvidešimtuoju punktais.

Dėl 35 straipsnio papildymo atitinkamu punktu dėl pažeidimų formuojant ir didinant įstatinį kapitalą ištaisymo. Matyt, reikia tikslinti ir siūlyti tai daryti Vyriausybei įstatymo nustatyta tvarką. Kokia čia esmė? Sakykim, valstybės kontrolierius rado pažeidimą, staiga ta įmonė ar įstaiga ištaisė, ir baigta. Tačiau tos klaidos gali būti kartojamos ne vienoje įstaigoje, ne vienoje įmonėje ar organizacijoje. Vadinasi, jeigu būtų siūlymas tai padaryti Vyriausybei, Vyriausybė, matyt, išanalizuotų ir, priėmusi kad ir dėl tos vienos įstaigos ar įmonės kokį nors sprendimą, kartu tai padarytų, sakykim, visoms kitoms įstaigoms bei organizacijoms, kurios kartoja panašią klaidą. Jeigu būtų pritarta tam, kas yra Valstybės kontrolės įstatyme, kad čia būtų lyg ir Valstybės kontrolės kompetencija neinformuojant Vyriausybės, vadinasi, reikėtų arba šiame straipsnyje nurodyti, kad atitinkamai informuojant Vyriausybę, arba pasiūlyti spręsti Vyriausybei. Todėl manau, kad dėl šito klausimo dar reikėtų diskutuoti ir orientuotis į tai, kad būtų ir vilkas sotus, ir ožka sveika. Laikantis turinio dėstymo nuoseklumo, būtų galima pasiūlyti patikslinti jo vietą straipsnio viduje. Tai galėtų būti ne 17, o 2 arba 3 punktas.

Padarius minėtus įstatymo projekto pakeitimus bei papildymus, įstatymo projektas geriau atitiktų valstybės biudžeto sudarymo ir valstybės biudžeto lėšų naudojimo kontrolės reikalavimus. Tokiam įstatymo projektui, žinoma, būtų galima pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Ponas J.Listavičius pasakė daugybę pastabų dėl įstatymo projekto, tačiau pataisų ir pasiūlymų raštu negauta, todėl mes neturim ką papildomai svarstyti ir dėl ko balsuoti svarstymo metu. Mes turėtume apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui, kurį pateikė Teisės ir teisėsaugos komitetas. Noriu priminti, kad pasiūlymai, pataisos priėmimo metu bus kur kas sunkiau priimamos, taigi tenka apgailestauti, kad kolega J.Listavičius nepateikė pataisų šiai stadijai, kur jos būtų buvusios galbūt lengviau svarstomos.

Dabar, gerbiamieji kolegos, norėčiau paklausti, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo. Taigi ačiū, šį darbotvarkės klausimą baigiam. Ir kolegoms, kurie vis ragina skelbti registraciją, norėčiau priminti, kad vėlgi pagal naująjį Statutą šita registracija (mes galime registruotis kiek norime) neturės didesnės reikšmės, nes Etikos ir procedūrų komisija apie mūsų dalyvavimą Seimo posėdyje spręs pagal registraciją prieš iš anksto skelbtus balsavimus priimant vieną ar kitą įstatymą. Taigi, jeigu tikrai yra norinčių registruotis, mes galime registruotis. Vis tiek yra norinčių registruotis. Registruojamės.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektas Nr.P-1570(5) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kol vyksta registracija, norėčiau pasiūlyti jums dabar svarstyti pirmąjį rezervinį klausimą, t.y. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pakeitimo” projektą Nr.P-1570(5). Pateikimas. Pranešėjas – Seimo kancleris J.Razma. Tuojau baigiam registraciją. Ir vėlgi S.Čirbos nėra, R.Karbauskis yra, R.Kupčinsko nėra. K.Kuzminskas yra, I.Šiaulienė buvo, taip? Aš atsiprašau, jau dabar ištryniau jus iš šios registracijos. Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Plius I.Šiaulienė, tai 46. Gerbiamieji kolegos, taigi J.Razma. Prašom. Pateikimas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš nelabai pritariau komitetų entuziazmui keisti savo pavadinimus, kai mes keitėm Seimo statutą. Bet kadangi dauguma manė kitaip, dabar mums tenka daryti pataisas ne viename teisės akte dėl to, kad yra pasikeitę Seimo nutarimai.

Šio teikiamo nutarimo priežastis yra ne tik ta, bet taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad pagal naujojo Statuto reikalavimus komitetų nariais būtinai turi būti Seimo valdybos nariai, tačiau komiteto nariu nebeturi būti Ministras Pirmininkas. Žinoma, gaila, kad tuo metu, kai mes priiminėjome Statutą, niekas nepagalvojo ir nepasiūlė dar vienos nuostatos, kad nebūtinai komitetų nariais turi būti tie Seimo nariai, kurie yra kalėjime. Dėl to irgi kyla papildomai galimybių politikuoti.

Mano teikiamas projektas šiandien nėra, sakyčiau, iki galo išbaigtas, nes Seniūnų sueiga dar nėra galutinai pritarusi Seimo frakcijų pasiskirstymui komitetuose. Kai tas bus padaryta, taip pat mums dar reikės priimti ir vėliau mano teikiamą nutarimą dėl komitetų narių skaičiaus. Ir tik tuomet mes galėsime patvirtinti komitetų sudėtį, žinoma, jeigu frakcijos veiks racionaliai ir savo Seimo narius siūlys remdamosi frakcijai atitekusių vietų skaičiumi atitinkamame komitete.

Kol kas aš galiu prognozuoti, kad yra pavojus, kad kai kurios frakcijos elgsis neracionaliai ir vis tiek siūlys savo atstovus į tam tikrus komitetus, pažeisdamos proporcingą frakcijų atstovavimą, pažeisdamos šito proporcingo atstovavimo principą, kurį numato Seimo statutas. Deja, priiminėdami Seimo statutą mes neprognozavome nelogiško frakcijų elgesio ir jame nenumatėme kokio nors mechanizmo tam atvejui. Taigi aš neatmetu galimybės, kad mums gali tekti taisyti ir Seimo statutą, jį pildyti ir išreikštai pasakyti, kaip Seimui elgtis, jeigu kai kurios frakcijos nesutinka ir Seimo nariai patys nepasirašo, kad jie sutinka eiti į tam tikrus komitetus, kad būtų išlaikytas proporcingas frakcijų atstovavimas. Bet, žinoma, viltis dar išlieka, kad frakcijos pagalvos ir elgsis taip, kaip priklauso, ir mes galėsim šitą ir kitus nutarimus priimti.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo kancleri, aš noriu pasiteirauti jūsų tokio dalyko. Ar jums neatrodo, kad jūs per daug kritiškai ir pesimistiškai vertinate frakcijas? Reikėtų į gyvenimą žiūrėti truputį optimistiškiau, matyti daugiau tų gerų tendencijų mūsų veikloje.

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, aš, matyt, nė iš tolo nepriartėjau prie tų jūsų negatyvių vertinimų, kuriuos jūs išsakėte spaudos konferencijoje apie naująjį Seimo statutą. Be to, ir jūsų asmeninis pavyzdys mane tik liūdnai nuteikia, kad jūs niekaip nesuprantate, kad štai tokia jūsų partija, kurios pavadinime yra žodis “darbas”, nesuranda nė vieno atstovo į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ir jūs pats, užuot ėjęs į tą komitetą, nuėjote į Užsienio reikalų komitetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Replikas pagal naująjį Statutą galima sakyti bet kada, bet aš nežinau, ko dabar norėtų J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš labai trumpą repliką. Gerbiamasis Seimo kancleri, jeigu mūsų frakcijai bus skirta vieta Socialinių reikalų ir darbo komitete, tai, žinoma, mūsų frakcijos atstovas ten bus. Tačiau aš jūsų projekte to nematau. Mes labai norėtume, kad mūsų frakcijos narys galėtų dirbti ir šiame komitete.

J.RAZMA. Aš mielai pasiūlysiu jums net dvi vietas, kad galėtumėte pateisinti savo darbo pavadinimą.

PIRMININKAS. Na, matot, bendras sutarimas visais klausimais. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis kancleri, ne tik apie tas darbo vietas, bet ir darbą    . Aš noriu paklausti, ar buvo atsižvelgta į komitetų darbų apimtis formuojant komitetų sudėtį ir ar dar galima ką nors čia pataisyti? Ačiū.

J.RAZMA. Į komitetų darbų apimtis nebuvo atsižvelgta, buvo atsižvelgta į frakcijų pageidavimus ir iš esmės į mažumos frakcijų pageidavimus, nors, kaip minėjau, kartais į juos iki galo atsižvelgti yra neįmanoma. Daugumos frakcijos, pirmiausia Tėvynės Sąjungos frakcija, į atitinkamą komitetą, norėdama to ar nenorėdama, siūlydavo tiek Seimo narių, kad jie sudarytų balansą pagal tai, kiek ten yra pasiūlyta mažumos frakcijų atstovų. Nė vienu atveju kol kas Tėvynės Sąjungos atstovai nediktavo mažumos frakcijoms, kiek jos turėtų skirti tų atstovų. Bet aš minėjau, kad kai kurių komitetų atveju, matyt, reikės kažkaip ryžtingiau tuos pasiūlymus teikti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kancleri, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo? Pritariam.

Paskutinis klausimas – kada, jūsų nuomone, būtų galima svarstyti šį nutarimą? Seniūnų sueigoje buvo nutarta, kad tai galėtų būti ketvirtadienį, bet nežinau, ar tam bus pasiruošta. Kokia jūsų nuomonė?

J.RAZMA. Na, jeigu iš tiesų mane taip optimistiškai nuteiks ne tik ponas J.Bernatonis, bet ir Centro frakcija, tai aš sakyčiau, kad mes ketvirtadienį ne tik svarstyti, bet ir priimti galėtume. Bet aš nesu toks optimistas ir siūlau vis dėlto kitos savaitės antradienį.

PIRMININKAS. Taigi būtų vasario 9 d., taip?

J.RAZMA. Taip.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus projektas Nr.P-1571 (pateikimas)

PIRMININKAS. Siūlom įrašyti į vasario 9 d. Ačiū. Šį darbotvarkės klausimą baigiam. Seimo kancleris lieka tribūnoje. Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus” projektas Nr.P-1571.

Pateikimas. Pranešėjas J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Šio projekto parengimas susijęs su naujuoju Seimo statutu. Keičiasi komitetų pavadinimai ir keičiasi, aišku, narių skaičius. Vėlgi šitas projektas šiandien nėra visai tikslus. Pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų narių skaičius yra nurodytas įvertinant Centro sąjungos frakcijos pasiūlymą, kuris gal nevisiškai atitinka proporcingo atstovavimo reikalavimus. Taigi, šiandien kviesdamas pritarti šiam projektui, aš prašau nematyti tų įrašytų skaičių kaip nekintamų, o tik pritarti pačiai idėjai, kad mes koreguojame būtent komitetų pavadinimus ir prireikus narių skaičių.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis kancleri, žiūrėdama į jūsų pateiktą projektą Nr.1571, jau matau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete yra įrašytas skaičius 9, tuo tarpu mūsų yra 10. Taip pat visą laiką mes tikimės, kad po to, kai M.Stankevičius išėjo iš Seimo ir kartu iš mūsų komiteto, Demokratinė darbo partija turėtų deleguoti vieną narį į šitą komitetą. Juo labiau kad negalima sutikti su tuo, jog Socialinių reikalų ir darbo komitete liktų 9 žmonės. Pas mus yra du pakomitečiai ir, be to, pagal dabartinį, pagal naują Statutą didėjant darbų apimčiai būtų nelogiška mažinti šito labai svarbaus komiteto narių skaičių, mes paprasčiausiai pritrūksime jėgų dirbti, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas turi labai didžiulę darbų apimtį, kiekvienas klausimas yra susijęs su gyvais žmonėmis ir kiekvienas įstatymas, ar tai būtų mokesčių, ar tai būtų pajamų, ar kokie nors kiti, jie yra visada susiję su žmonių gyvenimo sąlygomis. Todėl aš labai prašau nepriimti tokio sprendimo ir nesiūlyti mažinti komitete esančių žmonių skaičiaus. Gerokai protingiau būtų pareikalauti, kad vis dėlto kitų frakcijų atstovavimas būtų proporcingas ir kad bent jau Demokratinė darbo partija deleguotų ir užimtų savo vietą šitame komitete. Ačiū.

J.RAZMA. Dėl atsakymo man pataria ponas J.Bernatonis. Iš tiesų po šios dienos Demokratinės darbo frakcijos pažadų čia mes turėtume matyti bent jau 11 narių, o jeigu ir kitos frakcijos dar pamąstys arba Demokratinė darbo frakcija dar norės vieną vietą gauti, tai čia mes galime matyti ir 12 narių. Taigi šitoje vietoje matykime ne skaičių 9, o 11 arba 12.

PIRMININKAS. A.Raškinis. Minutėlę. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Pone kancleri, aš atsiprašau. Galbūt mano klausimas ne dėl to, kas ten yra, o dėl to, ko ten nėra. Jūs žinote Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto problemą. Aš tiesiog norėčiau priminti, kad mirtinai reikėtų ją, esant naujajam Statutui, išspręsti, nes daugelis dalykų ten lieka nesprendžiamų, informatikos klausimai visiškai apleisti, niekas neužsiima. Tai iš tikrųjų praeito projekto klausimas, bet mūsų pirmininko nėra. Jeigu nebus išspręsti klausimai dėl išskirstymo į pakomitečius Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, mes tikrai negalėsime efektyviai dirbti. Aš dar kartą prašau tai prisiminti ir pagalvoti, kaip tai galima būtų išspręsti. Ačiū.

J.RAZMA. Ką aš galiu pasiūlyti? Nebent kad visa jūsų švietimo, kultūros sritimi besidominčių Seimo narių delegacija nueitų pas Centro sąjungos pirmininką poną R.Ozolą ir prašytų, kad jis, užuot ėjęs į Ekonomikos komitetą (tas siūlymas pažeidžia ir proporcingo atstovavimo principą), sutiktų ateiti į jūsų komitetą. Deja, kokių nors entuziastų ateiti į komitetą šiandien aš neturiu ir negaliu ko nors pasiūlyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau priminti, kad naujajame Statute nėra apribojimo, keliuose pakomitečiuose gali būti tas pats Seimo narys tame pačiame komitete Tik viename Europos reikalų komitete. Pone Bernatoni, prašom studijuoti Statutą. Gerbiamieji kolegos, daugiau klausimų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Galime pritarti pateikimui ir svarstymas turbūt taip pat kitą antradienį, t.y. vasario 9 dieną.

Taigi visi mūsų darbotvarkės klausimai baigti. Lieka Seimo narių pareiškimai. Du Seimo nariai užsirašė pareiškimams. Kviečiu M.Pronckų.

Seimo narių pareiškimai

M.PRONCKUS. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui gerbiamajam V.Landsbergiui. Dėl įstatymų laikymosi ir jų kontrolės.

“1997 metų liepos 1 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Šio įstatymo 16 straipsnio aštunto punkto trečiajame papunktyje rašoma, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė atlygina ir vertybiniais popieriais. Deja, po įstatymo priėmimo praėjus beveik dvejiems metams ši įstatyminė sąvoka kol kas yra daugiau popierinė negu reali. Realumui trukdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri įstatymu buvo įpareigota priimti tam tikrus sprendimus iki 1997 metų rugsėjo 15 dienos, bet nepriėmė jokio dokumento, kuris būtų nustatęs valstybės vertybinių popierių kokybinius rodiklius. Nėra išleisti ir patys vertybiniai popieriai. Visa tai stabdo žemės grąžinimo procesą, nes žmonės negali pasinaudoti įstatymo numatytomis pasirinkimo galimybėmis. Beje, 1997 metais priimtame, vėliau pataisytame analogiškame įstatyme buvo numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę ir miškus piliečiai gali gauti akcijas. 1993–1996 metais, pasinaudodami šia įstatymine nuostata, piliečiai pasiėmė apie 20 mln. litų vertės įvairių akcijų. 1997-1998 metais atsiskaitymas akcijomis buvo nutrauktas. 1997 metų liepos 2 dieną priimtame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio ketvirtajame punkte sakoma, kad iki 1997 metų spalio 1 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateiks Seimui lengvatų ir valstybės paramos piliečiams, gavusiems lygiaverčius žemės sklypus už valstybės paimtą bei išperkamą žemę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, ir piliečiams, neturėjusiems ir neturintiems kaimo vietovėse nuosavybės teise žemės, tačiau pageidaujantiems teikti Ūkio įstatymo projektą... Seime tokio įstatymo projekto taip pat kol kas nėra. Tai, be abejo, taip pat kliudo ir žemės reformos darbams bei žmonių apsisprendimui.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš paminėjau tik porą pavyzdžių (jų yra gerokai daugiau), iš kurių matyti, kad aukščiausios valdžios institucijos ignoruoja ir nevykdo įstatymų. Kai taip elgiamasi, ar galima laukti, kad įstatymus vykdytų eiliniai piliečiai. Jūs, kaip aukščiausias Seimo pareigūnas, esate ypač atsakingas ir už įstatymų kokybę, ir už nepriekaištingą vykdymą, todėl prašau man raštiškai atsakyti paaiškinant, ką darysite, kad pareiškime paminėti šiurkštūs įstatymų nevykdymo atvejai būtų nedelsiant ištaisyti.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir kviečiu A.Kašėtą.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji Seimo nariai, į mane kreipėsi Merkinės miestelio gyventojai. Kreipėsi ne tik į mane, bet ir į visą Seimą su pareiškimu, kurį pasirašė 668 miestelio ir apylinkių gyventojai. Ta proga aš rašau raštą Vyriausybės vadovui, kurį perskaitysiu, taip pat ir miestelio gyventojų kreipimąsi.

“Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui G.Vagnoriui dėl Merkinės miestelio ir jo apylinkių gyventojų prašymo. Į mane kreipėsi 668 Merkinės miestelio ir apylinkių gyventojai, prašydami paremti jų siekį, kad pradedant administracinio suskirstymo reformą būtų atkurtas Merkinės valsčius. Toks sprendimas paskatintų šio praeityje garsaus miestelio augimą ir ūkinę plėtrą. Prašau jūsų atsižvelgti į šį gausiai gyventojų paremtą prašymą ir išnagrinėti galimybę atkurti Merkinės valsčių. Apie priimtus sprendimus prašom informuoti.

Merkinės miestelio ir apylinkės gyventojų prašymas.

Mes, pasirašę Merkinės miestelio ir jo apylinkių gyventojai, prašome gerbiamųjų Lietuvos Respublikos Seimo narių paramos, kad pirmajame etape vėl būtų atkurtas Merkinės valsčius. Tik esant valsčiui, bus galima atgaivinti ir paties miestelio augimą. Kiekviena uždelsta diena vis labiau komplikuoja Merkinės atstatymą. Merkinė buvo ir turi tapti gražiu, klestinčiu Lietuvos miesteliu, miestu. Merkinės miestelis, įsikūręs Nemuno ir Merkio upių santakoje. Turistus labiausiai traukia garsusis Merkinės piliakalnis, suvaidinęs istorinį vaidmenį lietuvių kovose su kryžiuočiais XIII ir XIV amžiuje. Dar 1387 metais Trakų kunigaikštystės aprašyme Merkinė jau vadinama pilimi. Tais pačiais metais Merkinėje Jogaila suteikė Vilniaus miestui Magdeburgo teises. Šioje epochoje Merkinė, jos pilis – svarbus gynybinis strateginis punktas. Čia dažnai lankydavosi Lietuvos valdovai, medžiodavo apylinkės giriose, spręsdavo reikšmingus vidaus bei užsienio santykių klausimus. 1648 metais medžioklėje peršalęs Merkinėje mirė kunigaikštis Vladislovas Vaza.

Būdama prie pagrindinių strateginių kelių Merkinė labai nukentėjo per karus. Ypač ją sunaikino Antrasis pasaulinis karas. 1941 metų birželio 22 d. hitlerinės Vokietijos karo lėktuvai sugriovė ir sudegino visą miestelio centrą. 1944 metų vasarą Merkinę degino besitraukiantys vokiečiai, bombardavo artėjantys raudonieji. Pokario metais Merkinės apylinkės miškuose veikė didelės Lietuvos laisvės gynėjų grupės, kurioms vadovavo įžymūs vadai Kazimieraitis, Vanagas, kiti. Apie Merkinę nuolat vyko partizanų susirėmimai su NKVD daliniais ir stribais. 1945 metų gruodžio 15 d. į Merkinę buvo įsiveržę partizanai. Šiurpių praeities kovų su raudonaisiais okupantais ir kolaborantais paminklas yra Kryžių kalnelis su koplytėle, ten ilsisi apie 600 Lietuvos gynėjų.

Nuo pokario laikų iki šiol Merkinė taip ir liko sunykusiu buvusių kolchozų centru. Tik keletą metų Merkinėje pabuvusi melioracijos įmonė dar 1962 metais iškelta į Varėną. Jos vietoje įsikūrusi Druskininkų meno gaminių įmonė taip pat likviduota. Šiuose pastatuose nesunkiai būtų galima įrengti bet kokią reikalingą ir pelningą įmonę. Atsirastų darbo vietų vietiniams gyventojams. Deja, nėra kam tuo rūpintis. Nesuprantama, kodėl viskas turi būti sugrūsta į Varėną. Galima sakyti, kad ilgus šimtmečius buvęs garsus Lietuvos miestas Merkinė šiandien liko Dievo ir aukščiausios valdžios užmirštas merdintis miestelis.

Vis dėlto ne viskas sunyko. Išliko nepaliesta nuostabaus grožio Merkinės apylinkių gamta. Koks pasakiškas vaizdas atsiveria prieš akis pažvelgus į Nemuno ir Merkio upių santaką nuo senojo piliakalnio. Niekaip negalima atsigėrėti Merkio slėnio grožiu. Sulaukėme išsvajotos laisvės, mūsų valstybės likimą jau sprendžia ne niūrių Kremliaus bokštų diktatoriai, bet tautos išrinkti atstovai. Todėl nuo jų geranoriškumo priklausys Merkinės ateitis.

Mes tikimės ir laukiame pačio palankiausio mums sprendimo. Su pagarba jums – Merkinės gyventojai”. Parašai pridedami.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi mes baigiam paskutinį darbotvarkės klausimą, ir kartu baigiame vasario 2 d. vakarinį plenarinį posėdį.