Šešiasdešimt ketvirtasis (290) posėdis
1999 m. vasario 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, po pertraukos tęsiame mūsų darbą, tęsiame mūsų sesiją ir pradedame vasario 2 dienos rytinį plenarinį posėdį.

1999 m. vasario 2 d. (antradienio) darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. Ji buvo tvirtinama dar sausio 14 dieną. Vėliau buvo aptariama Seniūnų sueigoje. Paskutinį kartą aptarta vakar dienos Seniūnų sueigoje. Jūs matote šiek tiek kitokį darbotvarkės pavidalą. Tai yra susiję su mūsų naujuoju Statutu, kuris įsigaliojo vakar. Čia matote ir šiek tiek daugiau informacijos. Kol kas darbotvarkė bus tokio pavidalo.

Kaip matote, kelių įstatymų projektų svarstymas arba pateikimas yra atidėtas vėlesniam laikui, nes komitetai iki galo dar nebuvo spėję įvykdyti visų naujojo Statuto reikalavimų, taip pat dėl kai kurių kitų priežasčių. Taigi darbotvarkė yra tokia, kokia yra jums išdalinta.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien Vyriausybės pusvalandis yra nuo 16 valandos, – tai taip pat šiek tiek nauji vėjai mūsų gyvenime. Šiandien Vyriausybės pusvalandyje į Seimo narius klausimus atsakys generalinis prokuroras K.Pėdnyčia.

Gerbiamieji kolegos, šiandien yra tokia mūsų darbotvarkė. Kaip matote, pagrindinis darbas, kurį šiandien turime atlikti, – tai pradėti svarstymą įvairių pareigūnų, kuriuos turi paskirti Seimas. Jeigu dėl darbotvarkės nėra kokių nors klausimų, tai galime pradėti mūsų darbą. Nėra didelių darbotvarkės svarstymų, taigi registruojamės. Registracijos, deja, nematau. Gerbiamieji kolegos, prasidėjo registracija. Prašom registruotis.

Kol vyksta registracija, noriu paskelbti, kad pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas – tai trijų Seimo nutarimų dėl E.Kūrio, dėl V.Sinkevičiaus ir dėl S.Stačioko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėjais pateikimas.

Užsiregistravo galbūt 76 Seimo nariai, bet nesu tuo įsitikinęs, nes kompiuteris kažkodėl rodo keistus dalykus. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, pirmieji mūsų darbotvarkės klausimai yra Seimo nutarimų dėl trijų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo pateikimas. Noriu priminti Seimo statuto 199 ir 200 straipsnių reikalavimus. Dabar kiekvieną iš kandidatų pristatys siūlantis, teikiantis šias kandidatūras asmuo. Kandidatui pristatyti skiriama iki 10 minučių. Apie Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras turi būti paskelbta spaudoje ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų pristatymo Seime. Tas buvo padaryta. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus pateikiami Seimui prieš tris mėnesius iki jų skyrimo procedūros. Tai taip pat buvo padaryta. Ir kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus po pristatymo suteikiamas žodis iki 10 minučių. Visais atvejais kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus. Iki 15 min. skiriama kiekvienam kandidatui į Konstitucinio Teismo teisėjus. Po pristatymo kandidatūras svarsto Seimo narių frakcijos ir atitinkami komitetai. Išvadas dėl kandidatūrų Seimo narių frakcijos bei komitetai turi pateikti Seimui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo kandidatūros pristatymo Seimo posėdyje. Tai tokie yra Seimo statuto reikalavimai šios dienos procedūrai ir vėlesniam laikui.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl E.Kūrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projektas Nr.P-1582 (pateikimas)

Pradedame pirmąjį Seimo nutarimo, kurio registracijos Nr.P-1582, “Dėl E.Kūrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projekto pateikimą. Kviečiu pranešėją – Respublikos Prezidento patarėjos referentą A.Abramavičių.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pristatyti E.Kūrį, kuris Respublikos Prezidento dekretu yra teikiamas skirti Konstitucinio Teismo teisėju.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums iki posėdžio pradžios buvo išdalinta biografinė pažyma. Aš, matyt, detaliai neanalizuosiu pono E.Kūrio darbinės veiklos ir jo gyvenimo. Tačiau pabrėšiu kai kuriuos momentus, kurie, mano manymu, yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pono E.Kūrio paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju.

Pirmiausia reikia paminėti, ką ir jūs tikriausiai visi puikiai žinote, kad E.Kūris yra žinomas teisininkas, paskelbęs nemažai publikacijų, tarp jų ir konstitucinės teisės klausimais. E.Kūris 1984 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Nuo to laiko jo darbinė veikla buvo susijusi su teise ir tam tikrais atvejais konkrečiai su konstitucinės teisės problemų analizavimu.

1984–1994 m. E.Kūris dirbo Teisės fakultete Valstybės ir teisės istorijos katedros dėstytoju. O nuo 1992 m. E.Kūris tapo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi. Reikia paminėti, kad jis buvo vienas šio instituto kūrėjų.

Taip pat reikia paminėti, ko aš nepasakiau, kad E.Kūris yra teisės mokslų daktaras. E.Kūris stažavosi (tiek per savo mokslinės veiklos laiką), geriausiuose Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos valstybių ( Olandijos, Švedijos, Norvegijos, Anglijos ir kt.) universitetuose ir mokslo.

Taip pat E.Kūris yra skaitęs paskaitas teisės klausimais, yra nemažai skaitęs paskaitų užsienio universitetuose. Taip pat E.Kūris yra dalyvavęs įvairiose tarptautinėse konferencijose, tarp jų ir konstitucinės teisės klausimais.

Kaip jūs matote iš mano anksčiau pasakytų biografinių E.Kūrio duomenų, kad tikrai ponas E.Kūris yra, manau, gan išsamiai ir nuodugniai susipažinęs su teisės pagrindiniais klausimais, tarp jų ir konstitucinės teisės.

Taip pat kalbant apie E.Kūrio santykį su konstitucine teise, apskritai su Konstitucinio Teismu, reikia pabrėžti, kad 1993-1997 m. E.Kūris dirbo Konstitucinio Teismo pirmininko padėjėju.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų Prezidento vardu pritarti pono E.Kūrio kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E.Kūrį tarti žodį ir atsakyti į Seimo narių klausimus.

E.KŪRIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pasistengsiu pernelyg nepiktnaudžiauti laiku ir tikriausiai neišnaudosiu man skirtų 10 min., tačiau pristačius mano kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus manau turįs paaiškinti kai kuriuos savo apsisprendimo motyvus. Motyvai, dėl kurių aš keliu savo kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, iš esmės yra trys. Pirmasis, aš sakyčiau, yra labiau konceptualus arba susijęs su Lietuvos konstitucinės doktrinos formavimusi, antrasis su mano profesiniais interesais, ir trečiasis galbūt su mano asmeninėmis savybėmis, tiksliau, viena iš jų. Aš pabandysiu visus tris trumpai paminėti ir pradėsiu, aišku, nuo pirmojo.

Pirmoji ir svarbiausia priežastis, dėl kurios aš sutikau kelti savo kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, yra galimybė dalyvauti kuriant, formuojant Lietuvos konstitucinę doktriną. Mes visi žinome, kad konstitucinė doktrina visose pasaulio valstybėse (taip pat ir Lietuvoje) formuojasi dešimtmečius, o kartais net ir ilgiau. Ir Lietuva šiandien yra tikrai pačioje šio kelio pradžioje. Visi, esantys šioje salėje, galėtų paminėti ne vieną Konstitucijos straipsnį, kuris skirtingomis aplinkybėmis skirtingų subjektų yra skirtingai interpretuojamas ir taikomas. Mes visi šitą galėtume padaryti, tačiau galimybę ir teisę oficialiai išaiškinti Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas. Konstitucinės doktrinos formavimas šia prasme yra tikrai labai svarbus uždavinys, kurį gali spręsti vienintelė institucija Lietuvoje, ir aš dėl to į šitą darbą žiūriu labai atsakingai. Jeigu Seimo valia man būtų patikėta jį spręsti, aš bandyčiau tai labai atsakingai daryti.

Antroji priežastis yra susijusi su mano profesiniais interesais ir profesine veikla, ypač pastaraisiais metais. Pastarųjų metų mano tyrinėjimai yra skirti Konstitucijos aiškinimui. Galiu pasakyti, kad ir šiuo metu čia esu atvykęs iš Oslo universiteto, kur šia tema rašau darbą, gilindamasis į konstitucinės doktrinos formavimosi tendencijas, į konstitucines tradicijas, į Konstitucijos aiškinimo praktines implikacijas. Tenka gilintis ne tik į Lietuvos, bet ir pasaulio praktiką, į užsienio valstybių praktiką, į užsienio valstybių patirtį ir bandyti įžvelgti, kiek Lietuvos konstitucinė jurisprudencija atitinka Vakarų teisės tradicijos standartus ir pasaulio tendencijas. Šia prasme aš tikrai norėčiau pasinaudoti ta galimybe. Manau, kad esu sukaupęs šioje srityje pakankamai žinių, ir norėčiau bandyti pritaikyti tas žinias.

Ir trečiasis motyvas, dėl kurio aš norėčiau pabandyti savo laimę aiškinant Konstituciją ir formuojant konstitucinę doktriną, yra susijęs su mano viena asmenine savybe. Aš bandysiu pasakyti labai paprastai – man patinka kurti. Aš visą savo profesinę karjerą tai dariau ir aš manau, kad tos žinios, kurias aš turiu, man leidžia šiandien bandyti tas žinias pritaikyti praktiškai.

Tai yra trys pagrindinės priežastys, dėl kurių aš sutikau priimti jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymą ir eiti į šią garbingą tribūną. Aš manau, kad jeigu bus klausimų, aš į juos atsakysiu, bandysiu atsakyti, juo labiau kad tie duomenys, kurie, žinau, išdalinti gerbiamiesiems Seimo nariams, yra ganėtinai konspektyvūs. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Šeši Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis klausia J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamasis pretendente, mano klausimas labai praktiškas, netgi ūkiškas. Gal jūs girdėjote, esu įregistravęs projektą dėl Konstitucinio Teismo teisėjų darbo sąlygų. Tame projekte siūloma atlyginimą padaryti tokį, kad jis būtų bent simboliškai mažesnis už Respublikos Prezidento atlyginimą, o išeitinę pašalpą vietoj šešių mėnesių siūloma sumažinti iki dviejų mėnesių atlyginimo dydžio. Aš neatmetu galimybės, kad Seimas gali priimti vienokias ar kitokias nuostatas, bet ar tų darbo sąlygų pasikeitimas jums nesukels noro atsisakyti kelti savo kandidatūrą, jeigu tai įvyktų iki kadencijos pradžios?

E.KŪRIS. Gerbiamasis Seimo nary, klausimas tiesmukas ir atviras, ir aš pabandysiu lygiai taip pat atvirai atsakyti, ir prašau nedaryti iš mano atsakymo pernelyg toli žengiančių išvadų. Aš esu susipažinęs su jūsų teiktu projektu. Tame projekte yra labai racionalių dalykų, bet man atrodo, kad man būtų labai neetiška dabar skaičiuoti tuos pinigus, kurių aš kol kas neuždirbu ir net nežinau, ar jūs leisite man juos uždirbti. Tai viena.

Antra. Jeigu jau kalbėsim apie pasaulinę praktiką, aš bijau būti labai nepopuliarus šioje salėje, bet pasakysiu, kaip aš galvoju. Man nežinoma nė viena demokratinė valstybė, kur kada nors būtų sumažintas teisėjų atlyginimas. Tokio atvejo dar nebuvo. Šitą dalyką irgi reikia turėti omeny. Tačiau bet kuriuo atveju nustatyti teisėjų atlyginimus, taip pat ir Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimus, yra Seimo kompetencija. Tai yra įstatymų leidėjų kompetencija ir jums spręsti, o ne man.

PIRMININKAS. J.Karosas. Ruošiasi S.Kaktys.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, jūs esate vienas iš Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įkūrėjų. Noriu paklausti, ar nebus per dideli nuostoliai šitai labai svarbiai institucijai, jums iš jos išėjus?

E.KŪRIS. Aš manau, kad šiuo metu, gerbiamasis Seimo nary, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas jau yra susiformavusi institucija. Tai nėra kūrimosi laikotarpis, kai vieno žmogaus pasitraukimas iš tikrųjų gali turėti lemiamų padarinių. Kita vertus, aš tikrai nenorėčiau sureikšminti savo paties asmens to instituto gyvenime. Trečia, aš nemanau su tuo institutu nutraukti kūrybinių ryšių, darbinių ryšių, nesvarbu, kokį darbą man tektų dirbti. O šiaip, aišku, sentimentų šiai institucijai yra ir jų bus visą laiką. Dėkui.

PIRMININKAS. S.Kaktys. Ruošiasi A.Raškinis.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pretendente, jūs labai aiškiai pasisakėte dėl praeitų metų sausio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimo, kad Lietuva yra parlamentinė respublika, o naujai išrinktas Prezidentas po rinkimų neturi teisės laisvai pasirinkti Seimui teikiamos Ministro Pirmininko kandidatūros. Šis vertinimas sukėlė labai negatyvią jūsų reakciją ir jūs net kalbėjote, kad toks Konstitucinio Teismo sprendimas provokuoja (…) paties Konstitucinio Teismo aktų kvestionavimą politiniame procese. Po paskutinio Vyriausybės kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kada Konstitucinis Teismas dar sykį išaiškino apie Vyriausybės…, ar pasikeitė jūsų požiūris ir kaip jūs manote, ar šitas jūsų tarsi būsimas konfliktas su Konstitucinio Teismo teisėjais nesudarys jums problemų?

E.KŪRIS. Gerbiamasis Seimo nary, kol kas dėl to, ką aš esu rašęs apie Konstitucinį Teismą ir konkrečiai apie sausio 10 d. nutarimą, man neiškilo problemų bendraujant nei su vienu dabartiniu Konstitucinio Teismo teisėju, nei juo labiau su būsimaisiais teisėjais arba pretendentais. Aš nemanau, kad čia turi būti kokių nors konfliktų. Dėl paskutinio jūsų minėto nutarimo aš tikrai šiuo metu negaliu pasakyti, nes nesu atlikęs tokios nuodugnios analizės, kokią aš esu atlikęs dėl sausio mėnesio nutarimo. Aš nesu pratęs sakyti kažką labai kategoriško apie tai, ko nesu pats iki galo išanalizavęs. Aš tikrai susilaikyčiau nuo kokių nors kategoriškų vertinimų.

PIRMININKAS. A.Raškinis. Ruošiasi J.Listavičius.

A.J.RAŠKINIS. Pone pretendente, mano klausimas susijęs su tomis problemomis, kurios buvo iškilusios mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Mes visi gerai prisimename, kaip praėjusiais metais buvo sunerimę studentai dėl to, kad jiems tenka mokėti neaišku kaip ir kodėl už labai gerą mokymąsi. Mūsų komitetas nagrinėjo tuos klausimus. Mes pamename, kad tuo metu buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriame buvo nustatytos normos, ir jūsų vadovaujamajame institute buvo nustatyta 20 mokamų vietų ir dar 30% tų vietų galima buvo priimti (apie 6, 7 žmones) į laisvųjų klausytojų mokamas vietas. Jūsų institucija priėmė 120, iš jų 20 mokamų ir 100 nemokamų, t.y. apie 500%, ir tuo aiškiai pažeidė tuo metu galiojusias valstybės teisės normas.

Mano klausimas yra toks. Kaip jūs manote, ar valstybės Prezidentas iš tikrųjų mano, kad tas asmuo, kuriam vadovaujant institucija pamynė Vyriausybės teisines normas, kuriam vadovaujant buvo pažeistos studentų teisės į nemokamą mokymą, yra labiausiai tinkamas ginti valstybės Konstituciją kaip aukščiausią įstatymą? Ačiū.

E.KŪRIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš iš tikrųjų negaliu atsakyti, ką vienu ar kitu klausimu mano Respublikos Prezidentas. Dėl pamynimo valstybės teisinių normų galiu pasakyti štai ką: kiek aš atsimenu, minėtas Vyriausybės nutarimas universitete, kuriam priklauso Tarptautinių santykių ir politikos mokslo institutas, buvo interpretuojamas kaip sukuriantis tam tikras pareigas arba normas visam universitetui. Turiu priminti, kad mūsų institutas, kuriame šiuo metu dirbu ir kuriam vadovauju, nėra juridinis asmuo, jis nėra atskira aukštoji mokykla. Dėl to, kad Vyriausybės nutarimą buvo galima interpretuoti ir vienaip, ir kitaip, ir galbūt trečiaip, ir dar kaip nors, dėl to universitetas pasirinko tikriausiai jam patogesnę interpretaciją. Galiu pasakyti kitą dalyką. Čia turbūt nereikėtų leistis į visas detales, kadangi tai yra labai didelės diskusijos objektas. Bet kokia mokykla, įskaitant mūsų, jeigu jai duodama tik 20 studentų ir dar trečdalis pridedamas, pasmerkta žlugti. Neįmanoma organizuoti studijų programos, turėti pakankamai dėstytojų, kad jie kvalifikuotai dirbtų, ne po 20, ne po 30 auditorinio darbo valandų per savaitę, bet tiek, kiek iš tikrųjų turėtų dirbti, kad galėtų gilintis į savo profesines problemas, neįmanoma jokio instituto, jokio fakulteto išlaikyti su tokiu mažu studentų skaičiumi. Čia yra turbūt valstybės problema ir apskritai švietimo politikos problema. Bet aš tikrai suprantu jūsų rūpestį. Kartu aš galiu pasakyti, kad nemokamo nieko nėra, viskas yra mokama. Jeigu studentams yra garantuojamas nemokamas mokslas, tai už jį kažkas kitas turi sumokėti, o šitų pinigų dažniausiai trūksta.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ir paskutinis klaus L.Sabutis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, jeigu jūs būtumėt paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, kaip jums sektųsi, t.y. ar galėtumėte derinti pagrindinį darbą su šiuo metu gausia kita profesine jūsų veikla? Ačiū.

E.KŪRIS. Šiuo metu aš turiu tik vieną darbą, t.y. esu minėto instituto direktorius ir kartu docentas. Aš manau, kad direktorius tikrai nebūčiau, o jokios kitos profesinės veiklos šiuo metu aš nedirbu.

PIRMININKAS. Ir L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų Konstituciniame Teisme dirbant reikia turėti nemažą, žinoma, supratimą tiek bendrosios teisės, tiek konstitucinės teisės dalykuose. Ar yra tekę jums stažuotis, studijuoti ar panašiai analizuoti Lietuvos teismų konfliktų sprendimo praktiką ir galbūt net pastebėti kai kuriuos trūkumus, pradedant apylinkės teismu, baigiant Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu? Ką galėtumėte šiuo atžvilgiu pasakyti?

E.KŪRIS. Aišku, kaip teisininkas aš tikrai tokiais dalykais domiuosi. Tai nebuvo mano tiesioginio profesinio dėmesio sritis, tačiau, man atrodo, tuos trūkumus labai sėkmingai fiksuoja (kartais sėkmingai, kartais ne taip sėkmingai fiksuoja) kiekvieną dieną žiniasklaida. Man atrodo, prie šito man labai sunku ką nors pridurti. Aš tikrai neturiu tos kasdienės informacijos, kurią galbūt turi žurnalistai arba jūs, esantys Seime.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kandidate. Jūs atsakėte į visus klausimus, tuo jūsų kandidatūros pateikimo procedūra baigėsi. O toliau kaip paprastai Seimo kancleris suderins su frakcijomis, su jumis ir su komitetais, jeigu bus norinčių svarstyti, kada būtų galima surengti jūsų susitikimą su Seimo struktūrom.

E.KŪRIS. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Sinkevičiaus paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projektas Nr.P-1583 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, 1b klausimas – Seimo nutarimo “Dėl V.Sinkevičiaus paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projektas Nr.P-1583. Šį projektą pateiks Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, dabar einantis Pirmininko pareigas, A.Kubilius. Prašom, kolega.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, Seimo Pirmininkas, vykdydamas įstatymo nustatytą pareigą, pateikė Seimui kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūrą, tačiau kadangi Seimo Pirmininkas šiuo metu yra išvykęs, jis raštu savo potvarkiu įgaliojo mane pristatyti jums Seimo Pirmininko pasiūlytą kandidatūrą. Šis darbas tikrai man nėra sunkus ir sudėtingas, nes, kaip jūs žinote, Seimo Pirmininkas kandidatu į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlo mums visiems gerai pažįstamą žmogų, pažįstamą asmenį poną Vytautą Sinkevičių, kuris šiuo metu yra Seimo Teisės departamento direktorius.

Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalinta pono V.Sinkevičiaus biografija, taip pat mes visi jį gerai pažįstame ne tik kaip teisininką, bet ir kaip žmogų. Aš norėčiau tik priminti kelis pono V.Sinkevičiaus biografijos faktus. Visų pirma tai, kad 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, nuo 1975 iki 1978 m. dirbo Teisės fakulteto Valstybinės teisės katedros dėstytoju, vėliau tarnavo sovietinėje kariuomenėje, dirbo “Minties” leidykloje, nuo 1981 m. iki 1989 m. dirbo LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Tarybų darbo (savivaldybių) skyriaus vyriausiuoju referentu, Prezidiumo pirmininko pavaduotojo padėjėju, Prezidiumo Pirmininko padėjėju, nuo 1989 iki 1990 m. – LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoju, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1998 m. gruodžio 16 d. – Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoju, skyriaus vedėju, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriumi. Taip pat norėčiau priminti tą faktą, kuris mums visiems yra labai gerai žinomas, kad ponas V.Sinkevičius dalyvavo rengiant 1990 m. Kovo 11-osios Aktą ir su juo susijusius įstatymus, buvo delegacijos, rengusios Lietuvos Respublikos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį, taip pat Teisės ekspertų grupės narys, buvo Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo darbo grupės narys, taip pat derybų su Rusija dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos valstybinės delegacijos narys. Be abejo, kaip jums visiems gerai žinoma, dalyvavo rengiant daugelį įvairių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, atidžiai studijavo mūsų laimėjimus rengiant teisės aktus, teikė įvairius pasiūlymus ir pastabas.

V.Sinkevičius 1995 m.stažavosi Lozanos lyginamosios teisės institute Šveicarijoje, 1996 m. – Viešosios teisės ir tarptautinės teisės institute Haidelberge, Vokietijoje. Baigdamas norėčiau galbūt ir visiškai asmeninį žodį pasakyti apie poną V.Sinkevičių. Iš tikrųjų tai žmogus, su kuriuo visą šį laiką, tiek, kiek teko man asmeniškai dirbti čia, Seime, buvo tikrai malonu dirbti kartu. Be abejo, priimdami sprendimą pritarti V.Sinkevičiaus kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus, mes kartu priimsime sprendimą, dėl kurio Seimas patirs tikrai didelį nuostolį. Taigi tiek apie V.Sinkevičiaus kandidatūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu V.Sinkevičių – kandidatą į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo narius. Prašom. Žodis iki 10 minučių ir mūsų klausimai iki 15 minučių.

V.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man iš tiesų didelė garbė stovėti šiandien čia prieš jus ir pretenduoti į Konstitucinio Teismo teisėjus. Būčiau nenuoširdus, jeigu pasakyčiau, kad man šis pasiūlymas nėra svarbus. Tačiau jūs, gerbiamieji Seimo nariai, spręsite, ar aš esu tinkamas kandidatas, ar esu pasirengęs eiti šias pareigas. Aš galiu pasakyti, kad jeigu būsiu paskirtas, savo veikloje vadovausiuosi tik Konstitucija, jai neprieštaraujančiais įstatymais, tik teisingumo, nešališkumo ir politinio neutralumo principais. Aš jau nebe pirmus metus ir kartu su jumis dirbu darbą, kuris yra tiesiogiai susijęs su įstatymų projektų rengimu, jų priėmimu. Manau, kad šis darbas yra kokybiškai naujos Lietuvos teisės sistemos kūrimo darbas, kuris nėra lengvas, nebuvo lengvas ir turbūt nebus lengvas. Nors Lietuva iš tiesų gali didžiuotis savo istorinėmis teisės tradicijos, Lietuvos statutais, tačiau mes galime prisiminti, sakykim, ir tokią aplinkybę: per pastaruosius du šimtus savo istorijos metų Lietuva tik trisdešimt metų buvo laisva ir nepriklausoma valstybė. Per visą likusį laikotarpį ji neturėjo galimybės kurti, išsaugoti savo nacionalinės teisės sistemos.

Manau, kad atkūrus nepriklausomybę mums gana greitai pavyko atsigręžti į tikrąsias teisės ir demokratijos vertybes. Mums pavyko įtvirtinti Konstitucijoje principines nuostatas, įtvirtinančias privačią nuosavybę, žodžio, spaudos laisvę, nuomonių pliuralizmą. Mums pavyko įtvirtinti nuostatas, kurios iš esmės, galima sakyti, garantuoja laisvę, nepriklausomą visuomenės raidą, garantuoja žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pagaliau garantuoja fundamentalias vertybes, jų išsaugojimą – Lietuvos nepriklausomybę, tautos suverenitetą. Iš tiesų, kol mūsų Konstitucijos nuostatos ne visada suformuluotos labai tiksliai, jos nėra griežtai loginės, aksiominės, hierarchinės sistemos, yra racionalu, kad kai kurios normos, kai kurie santykiai yra paliekami reglamentuoti jums – įstatymų leidėjams, nes taip jūs galite laiku, tinkamai atsiliepti į visuomenėje vykstančius pokyčius. Ir šis teisinės, demokratinės valstybės kūrimo darbas nėra tik Seimo darbas. Man atrodo, kad tai yra ir darbas Konstitucinio Teismo, kuris aiškindamas Konstituciją, suteikdamas jai konkretų turinį turi prisidėti prie teisinės, demokratinės valstybės kūrimo.

Aš galiu pasakyti, kad ir kaip mes vertintume Konstituciją, jos teksto tobulumą, vidinį prieštaringumą, dviprasmiškumą ir kitus dalykus, tačiau manau, kad Konstitucija sudaro labai palankias prielaidas tobulinti tas vertybes, kurios yra joje suformuotos. Nė viena valstybė neturi Konstitucijos, kurios nereikėtų aiškinti, interpretuoti ir konkretinti, tai ir yra Konstitucinio Teismo uždavinys. Be abejo, jūs gerai žinote, kad Konstitucinio Teismo nutarimai daro didelį poveikį ne tik konstitucingumo būklei, bet ir visam Lietuvos politiniam procesui. Mes neturime, kaip ir kitos Europos valstybės, vidinės institucijos, kuri galėtų koreguoti arba peržiūrėti Konstitucinio Teismo nuomonę. Todėl man atrodo, kad Konstitucinis Teismas pagrindiniu Konstitucijos garantu gali išlikti tik tada, kai jis, nagrinėdamas bylas, labai tiksliai apibrėš kreipimųsi nagrinėjimo sistemą, kai jis kiekvieną savo nuostatą stengsis suformuluoti kiek įmanoma tiksliau, išbaigčiau, jeigu jis pateiks iš tiesų įtikinamų argumentų. Manau, kad Konstitucinis Teismas pagrindiniu Konstitucijos garantu išliks tik tada, kai spręsdamas bylas jis vadovausis fundamentaliomis teisinės valstybės vertybėmis, asmenų lygybės prieš įstatymą principais, kurie yra kartais reikšmingesni negu gyvenamojo meto aktualijomis grindžiami interesai.

Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu Konstitucinio Teismo paskirtį, jo veiklos kai kuriuos principus, ir jais esu pasirengęs vadovautis, jeigu būsiu paskirtas į man siūlomas pareigas. Dėkui jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pretendente, jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai.

Pirmasis klausia Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, gerai žinodamas, kad mūsų Seimo Pirmininkas yra labai politizuotas žmogus, aš noriu klausti jūsų. Ar jūs pats jaučiatės atitinkantis mūsų Seimo Pirmininko politizuotus kriterijus, siūlant jus į Konstitucinio Teismo teisėjus? Ačiū.

V.SINKEVIČIUS. Aš gautą pasiūlymą vertinu kaip pasirinkimą, padarytą grynai profesiniu dalykiniu pagrindu. Manau, kad tiek pats, tiek mūsų departamento žmonės, rengdami išvadas, teikdami konsultacijas jums, kitiems Seimo nariams, visada stengiasi vadovautis neutralumo, nešališkumo, politinio nepriklausomumo principais. Todėl vertinu tą pasirinkimą, dar kartą kartoju, kaip pasirinkimą tik profesiniu ir dalykiniu požiūriu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pretendente, demokratinei valstybei būdinga, kad valdžios yra savarankiškos, nepriklausomos viena nuo kitos, skirtingu būdu steigiamos. Dalį Seimo narių paskyrus ministrais, įstatymų leidžiamoji ir vykdomosios valdžios dubliuojamos, todėl kartais būna sunku garantuoti parlamentinę kontrolę ir atsirado didesnė erdvė Prezidento veiklai. Ką jūs manote apie šitą situaciją ir apie tai, kaip vis dėlto ateityje galėtų būti Lietuvoje?

V.SINKEVIČIUS. Apskritai aš norėčiau pasakyti, kad Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas valdžių atskyrimo, jų subalansavimo, tarpusavio priklausomumo principas yra fundamentalus konstitucinės santvarkos ir valdžių organizavimo principas. Šis principas jau žinomas ne vieną šimtmetį, yra išbandytas daugelyje pasaulio valstybių ir teisinė, demokratinė mintis iki šiol nėra suradusi kito principo. Tai, kad Seimo nariai gali būti paskirti ministrais, yra konstitucinė nuostata. Mes visi turime ją gerbti ir jai paklusti. Ar tai yra racionali nuostata? Šita nuostata yra ir kitose demokratinėse Europos valstybėse, ir ji nesukelia didesnių parlamentinės kontrolės ar kitų problemų.

Norėčiau pasakyti dar vieną dalyką. Ne tik Seimas yra suvaržytas priimdamas įstatymus, ne tik kitos institucijos yra suvaržytos Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos principų, nuostatų, bet ir pats Konstitucinis Teismas lygiai taip pat, priklausydamas tai valdžios sistemai, yra suvaržytas Konstitucijos ir negali peržengti jam suteiktų Konstitucijos interpretavimo ribų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, man teko kalbėti su teisininkais, kurie įvairiai vertina tą situaciją, kuri būna tada, kai priimtas įstatymas pagal Konstitucinio Teismo sprendimą pripažįstamas neatitinkančiu Konstitucijos. Konstitucija, kaip vientisas dokumentas, veikia tiesiogiai. Tuo tarpu įstatymas, kuris prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, jis veikia, o ne Konstitucija tada veikia. Ir kai Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad tai prieštarauja įstatymui, tai tos pasekmės, tie veiksmai, kurie būna atliekami pagal įstatymą, o ne pagal Konstituciją, lieka teisėtais. Kaip jūs paaiškinsite šią situaciją? Ačiū.

V.SINKEVIČIUS. Jūs iš tiesų suformulavote labai svarbų ir principinį klausimą, į kurį atsakymo ieškoma nuo to laiko, kai susiformavo konstituciniai teismai. Jeigu mes pasižiūrėtume į profesoriaus Mykolo Riomerio darbus, mes surastume tokius argumentus: tenka apsispręsti, kam atiduoti prioritetą – ar teisės stabilumui, teisės tikrumui, kad kiekvienas teisinių santykių dalyvis jaustų ir žinotų, kad tai, ką jis atlieka pagal galiojantį įstatymą, yra teisėta, kad jam nekils dėl to jokių neigiamų pasekmių; ar sudaryti tam tikrą netikrumo situaciją ir kiekvieną kartą po to, kai Konstitucinis Teismas pripažįsta įstatymą ar atskirą jo nuostatą kaip prieštaraujančią Konstitucijai, peržiūrėti visus ankstesnius priimtus sprendimus pagal tą nekonstitucinį įstatymą. Ir vis dėlto daugelis teisininkų atiduoda prioritetą teisės stabilumo, teisinio tikrumo principui. Todėl taip sukonstruota ir mūsų Konstitucija. Jūs žinote konstitucinę nuostatą, kurioje pasakyta, kad “negali būti taikomas įstatymas po to, kai Konstitucinis Teismas paskelbia, kad jis ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Prieš suformuluodamas klausimą noriu pasakyti savo nuomonę. Man daug kartų teko susitikti su gerbiamuoju V.Sinkevičiumi prašant konsultacijos vienu ar kitu klausimu. Aš visada išgirsdavau išsamų, objektyvų, nešališką atsakymą ir paaiškinimus, su kuriais man tekdavo susidurti. Iš to susidariau nuomonę, kad tai yra aukštos moralės žmogus, geras specialistas. Šiandien galiu pasakyti: aš palaikysiu jūsų kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, nenoriu, kad būtų kokių nors išankstinių pareiškimų ar kokių kitų politinių spekuliacijų.

Dabar noriu suformuluoti jums klausimą. Jūs kalbėdamas štai iš tos tribūnos ką tik dabar pasakėte, kad mūsų Konstitucija nėra tokia loginė griežta sistema, kurioje viskas vienareikšmiškai apibrėžta. Taip sudaroma prielaida, kad būtų tam tikros galimybės vienaip ar kitaip interpretuoti įstatymus. Tačiau toks dalykas suteikė vieną neigiamą aspektą: tai sudaro galimybes spekuliuoti tuo ir ypač prieš Seimo rinkimus ar aštrėjant politinei vidaus situacijai nuolatos kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimais, kurie aiškiai, akivaizdžiai matyti, kad neturi nieko bendra su konstitucingumu. Iškyla problema, ar Konstitucinis Teismas pajėgus imtis kokių nors priemonių, kad atskirtų tuos beverčius arba akivaizdžiai politizuotus, arba turinčius kitus politinius tikslus klausimus, kuriais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kad iš karto juos būtų galima atsijoti, kad Konstitucinis Teismas galėtų dirbti būtent tais fundamentaliais klausimais, kurie iš tikrųjų yra aktualūs Respublikai? Ačiū.

V.SINKEVIČIUS. Dėkoju jums už gerus žodžius. Atsakydamas į klausimą, turėčiau pasakyti, kad jūs, man atrodo, užčiuopėte vieną jautriausių problemų. Tai yra kokiose ribose Konstitucinis Teismas gali nagrinėti kreipimąsi. Ar jis turi atsakyti į klausimą, tiesiogiai suformuluotą kreipimąsi, ir tuo baigti savo nagrinėjimą? Ar jis turi teisę ir galimybę daug plačiau nagrinėti problemą ir atsakyti ne tik į tuos dalykus, kurie pateikti kreipimesi, bet kurie slypi už kreipimosi? Tokių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą iš tikrųjų patenka, ir ne vienas.

Galiu pasakyti, kad yra tam tikri barjerai. Pirmiausia, Konstitucinis Teismas gali atsisakyti priimti nagrinėti kreipimąsi, jeigu jis grindžiamas ne teisiniais, ne griežtai teisiniais argumentais. Tai yra Konstitucinio Teismo valia. Kita vertus, kitų Europos valstybių konstitucinių teismų patyrimas ir jų veiklos praktika rodo, kad konstituciniai teismai pasirenka labai įvairius būdus. Vienais atvejais jie labai siaurai nagrinėja problemą, kitą kartą jausdami tam tikrą susidomėjimą arba tam tikrą interesą daug plačiau atsako į klausimus. Tačiau aš visą laiką galvoju apie tai, kad Konstitucinis Teismas neturi rodyti politinės iniciatyvos. Jis turi ginti Konstituciją tik teisinėmis formomis, jis turi elgtis santūriai, labai apgalvotai, labai motyvuotai ir pagrįstai. Jis neturi sukelti abejonių savo sprendimų nepagrįstumu.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, jau į tą dalį, ką norėjau paklausti, atsakėte atsakydamas kitiems. Tačiau išeidamas iš parlamento, iš tokios veiklos, kur dirbot daugiau kaip 10 metų, ar galėtumėte pasakyti, kokios yra mūsų įstatymų leidybos silpniausios vietos, ką reikėtų daryti, nes ne vis vien kas ateis, dirbs ir tęs jūsų darbą čia?

V.SINKEVIČIUS. Žinoma, pačiam dirbant tą darbą ir kartu su jumis dirbant tą darbą yra sunku vertinti darbo rezultatus. Galėčiau pasakyti, kad įstatymų leidybos trūkumus, mano galva, lemia tiek subjektyvūs faktoriai, tiek kai kurie objektyvūs dalykai. Prie subjektyvių priskirčiau jums žinomus, tai dažnas skubėjimas rengiant įstatymo projektus, dažnas skubėjimas juos priimant, specialistų, sugebančių kvalifikuotai parengti įstatymus, stoka ir galbūt ne visada pavyksta suburti juos, pasitelkti kitų sričių specialistus į grupes, kurios gali kvalifikuotai parengti įstatymus.

Prie aplinkybių, kurios galbūt objektyviai lemia, kad mūsų įstatymai ne visada yra sklandūs savo turiniu, savo suderinamumu su kitais įstatymais ar panašiai, matyt, galima priskirti tą aplinkybę, kad daugelis visuomeninių santykių, kuriuos tenka reglamentuoti įstatymais, yra kokybiškai nauji visuomeniniai santykiai. Ar iš tiesų Lietuvos teisininkai, ekonomistai, bankininkai, finansininkai labai daug turėjo ir turi praktinių žinių apie vertybinių popierių viešąją apyvartą, apie bankrotą, apie komercinių bankų, pagaliau apie rinkos santykius? Juk tai yra iš esmės nauji dalykai Lietuvoje. Juos reikia sukurti. Daugelį dalykų, kuriuos demokratinės valstybės jau yra šlifavusios šimtmečius, mums tenka padaryti labai greitai. Apskritai vertinant, tai sukurta visa teisės sistema po nepriklausomybės atkūrimo, nors ir vieną, ir kitą nelygumą galime surasti, bet ji funkcionuoja, visuomenės gyvenimas yra reglamentuotas, esminės vertybės yra įtvirtintos.

Atvirai pasakysiu, kad iš tiesų galima daug tikėtis iš naujojo Seimo statuto. Jūs pasižiūrėkite, kokie yra akcentai. Padaryti įstatymų leidybos procesą lėtesnį, klampesnį tam, kad būtų galima geriau nušlifuoti įstatymų tekstus. Kita vertus, pasirūpinti, kad šitas lėtumas, klampumas netrukdytų spręsti klausimo greitai, jeigu to reikalauja aplinkybės.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis kandidate, pirmiausia ar jums neatrodo, kad jūs, šiandien būdamas kandidatu ir Konstitucinio Teismo narius, per daug kalbėjote apie Konstitucijos prieštaringumą ir neišbaigtumą. Svarbiausias mano klausimas yra apie objektyvumą.

Ar jums neatrodo, kad jūsų komentarai garsiajame Nacionalinio radijo ir televizijos konflikte nebuvo objektyvumo ar neutralumo požymis? Taip pat ar jums neatrodo prasta situacija tais atvejais, kai opozicija ginčija daugumos priimtus sprendimus Konstituciniame Teisme, daugumai padeda Seimo Teisės departamento darbuotojai, tokiu atveju opozicijos ir valdžios yra visiškai nelygiavertė padėtis. Iš tikrųjų svarbiausias dalykas yra objektyvumas ir didžiausių abejonių, noriu pasakyti (gal jūs išsklaidysite jas), kyla kaip tik dėl to. Ačiū.

V.SINKEVIČIUS. Iš tiesų dėl to komentaro, kurį jūs paminėjote. Gerai prisimenu tą aplinką, kuri apskritai buvo sukurta apie tą susiklosčiusią situaciją. Jeigu jūs paskaitytumėte tos dienos laikraštį “Lietuvos rytą”, kuris išėjo po to, kai mes atidavėme savo paaiškinimą, perskaitytumėte vieną frazę, kad Juridinio skyriaus vedėjas mano, jog nutarimas prieštarauja Konstitucijai, tačiau tol, kol šito nėra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis vertina tą nutarimą kaip teisėtą ir galiojantį. Tokia buvo mūsų komentaro esmė. Ir dabar galiu pasakyti, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra pripažinęs kokio nors akto, prieštaraujančio Konstitucijai, jis yra teisėtas. Be abejo, čia galima kalbėti apie daug platesnę problemą: teisės ir įstatymų santykiai, ar kiekvienas įstatymas yra teisėtas ir t.t.

Antras dalykas dėl Teisės departamento ar Juridinio skyriaus darbuotojų atstovavimo Konstituciniame Teisme. Norėčiau priminti, kad Teisės departamentas veikia pagal patvirtintus nuostatus. Vienas šių nuostatų punktų yra toks, kas yra pavedama Teisės departamentui.

Jam pavedama Seimo Pirmininko pavedimu atstovauti Seimui Konstituciniame Teisme. Mes nesame laisvi pasirinkti ar nepasirinkti ir mes niekad nerodėm patys (ir nerodom) iniciatyvos atstovauti ar neatstovauti. Visi Seimo nariai – tiek opozicijos, tiek pozicijos – mums yra lygūs, su visais Seimo nariais mes elgiamės vienodai neutraliai, nešališkai. Jeigu jūs kartais pastebėjote, kad kokiais nors veiksmais mes leidome kilti abejonėms, aš norėčiau jas išsklaidyti, nes pagrindinis principas ir priimant darbuotojus į darbą, ir dirbant yra vienintelis dalykas – neturi matytis nė politinio suinteresuotumo, nė politinio intereso. Tik objektyvumas ir nešališkumas leidžia dirbti teisinį darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis kandidate, man teko jus pažinti paskutiniuosius šešerius mano kadencijos Seime metus ir aš tikrai labai teigiamai vertinu jūsų teisinį darbą ir jūsų pasišventimą. Bet 1997 metais, kai vyko Prezidento rinkimų kampanija, aš jūsų paprašiau, kad jūs pasirašytumėt sąraše ir paremtumėte mano kandidatūrą. Jūs pasakėte, kad jūs mielu noru pasirašytumėt, bet įstatymas to neleidžia. Visa Lietuva žino, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali paremti kiekvieną kandidatą ir pasirašyti kiekviename sąraše nėra jokio įstatymo straipsnio, kuris to neleistų. Man kyla klausimas: jeigu jūs tada taip tendencingai interpretavote įstatymą, ar Konstituciniame Teisme jūs taip pat nebūsite kai kuriais klausimais labai tendencingas, nes visi žinome, jog kiekvienas iš mūsų gali pasirašyti, ir jokio įstatymo suvaržymo nebuvo. Bet aš, gerbdamas jus, rengiuosi balsuoti už jūsų kandidatūrą.

V.SINKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dėkoju už tą priminimą. Aš tik galiu pasakyti, kad dar senovės Romėnai sakydavo: “Niekas negali būti teisėju savo byloje”. Leiskit man šiuo atveju irgi nebūti teisėju savo byloje. Aš tik noriu pasakyti, kad aš turėjau ir turiu savo požiūrį į tai. Aš manau, kad turiu teisę turėti savo požiūrį, kokį kandidatą į Prezidentus paremti parašu ir ko neparemti. Aš labai atsiprašau, jeigu mano pasakymas jus įžeidė ar panašiai, nes aš tikrai neturėjau tokio tikslo ir nemanau… iš tiesų aš tuo metu nežinojau įstatymo, kuris draustų man tai daryti. Aš manau, kad aš turiu teisę pasielgti taip, kaip aš tada pasielgiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis. Ačiū Juozai Bernatoni, jeigu ne jūsų pastangos, A.Raškinis būtų negavęs žodžio. Prašom, kolega, dar sykį paspausti mygtuką. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pretendente, mano klausimas artimas mano kolegos I.Uždavinio. Iš tikrųjų dabar labai įdomi jūsų personalinė situacija. Viena vertus, jūs vadovaujate mūsų Teisės departamentui (mes leidžiam įstatymus), kita vertus, jūs rengiatės būti Konstitucinio Teismo teisėju, kuris vertins tuos įstatymus Konstitucinio Teismo požiūriu. Taip sakant, vienu metu galite matyti lyg iš dviejų pusių. Mano klausimas štai toks. Kiek man dabar tenka domėtis Konstitucinio Teismo veikla, aš matau, kad ne vieną kartą Teismas turi tam tikrų keblumų dėl padrikai, kartais neaiškiai ar prieštaringai formuluojamų teiginių Konstituciniam Teismui. Ar jūs nemanote, kad mūsų Seimui reikėtų pabandyti parengti Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas, kurios šiek tiek reglamentuotų ir patikslintų normas, klausimų pateikimo normas ir formas, kad Konstitucinis Teismas galėtų tiksliau ir geriau dirbti? Ačiū.

V.SINKEVIČIUS. Aš nenorėčiau sutikti su jūsų požiūriu, ir štai dėl ko. Aš manau, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir teisė laisviau, siauriau, plačiau ar mažiau argumentuoti kreipimąsi yra didesnė vertybė negu tos teisės apribojimas, kažkoks tikslus reglamentavimas. Juk Konstitucinis Teismas nėra vakuume. Jis susietas partnerystės ryšiais ir su Seimu, ir su Prezidentu, ir su Vyriausybe. Tai yra konstituciniai partnerystės ryšiai. Galimybė kreiptis į teismą išsiaiškinti, ar įstatymas yra konstitucinis, ar jo normos neprieštarauja Konstitucijai, man atrodo, yra didesnė vertybė, didesnis privalumas negu būtų padaryta priešingai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Sinkevičiau, jūs atsakėt į visus klausimus. Dabar tik prašom paisyti kanclerio nurodomo laiko, kada bus susitinkama su frakcijomis. Toliau pirmininkauja A.Kubilius.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl S.Stačioko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projektas Nr.P-1584 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, trečiasis 1 darbotvarkės klausimo nutarimas – Seimo nutarimo “Dėl Stasio Stačioko paskyrimo Konstitucinio Teismo teisėju” projektas Nr.P-1584. Pranešėjas – einantis Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas ponas V.Greičius. Prašom.

V.GREIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios ir mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Vykdydamas Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio pirmosios dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies nuostatas, praeitų metų gruodžio 16 d. teikimu pasiūliau Seimui, o šiandien teikiu ir pristatau jums kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus, jums gerai pažįstamą kolegą Seimo narį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, kompetentingą teisininką, konstitucinės teisės specialistą, mūsų šalies žmonėms gerai pažįstamą teisininką S.Stačioką.

Nors jūsų kolega Seimo narys jums yra labai gerai pažįstamas, tačiau aš negaliu nepaminėti kai kurių jo biografijos duomenų.

S.Stačiokas gimė 1937 m. Alytuje. 1960 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir liko jame dėstyti. 1973 m. – 1990 m. laikotarpiu dirbo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktoriumi. Tuo pačiu metu dėstė Vilniaus universitete. 1990–1993 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas. 1993–1996 m. – Konstitucinio Teismo teisėjas. 1996 m. -Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. 1990–1992 m. dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą, buvo Lietuvos valstybinių derybų su Rusija delegacijų narys. S.Stačiokas yra kelių knygų ir daugiau nei 100 straipsnių konstitucinės teisės, žemės teisės ir politinių mokslų klausimais autorius. Nuo 1996 m. – Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto narys, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės ir Žmogaus teisių komitetų narys, Seimo delegacijos tarpparlamentinėje sąjungoje narys.

Aš norėčiau taip pat keliais žodžiais paminėti savo apsisprendimo motyvus, kodėl pasirinkau šį kandidatą.

Kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus, beje, kaip ir kandidatams į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurie šiandien jums taip pat bus pristatomi, keliami gana aukšti reikalavimai. Pirma, kandidatas privalo būti aukštos kvalifikacijos teisininkas ir būti visiškai pasirengęs tokiam darbui. Jis privalo būti nepriekaištingos reputacijos sąžiningas, doras, pareigingas, darbštus žmogus. Iš esmės tokie reikalavimai kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus keliami ir įstatymo, būtent Konstitucinio Teismo įstatymo, 5 straipsnyje. Ar mano siūlomas ir pristatomas kandidatas turi tokius reikalavimus? Galiu atsakyti trumpai ir aiškiai – taip. Poną S.Stačioką aš pažįstu daugiau nei 25 metus ir esu visiškai įsitikinęs, kad jis tokias savybes turi ir vertas būti Konstitucinio Teismo teisėju. Ilgametė mokslinio, pedagoginio darbo patirtis, praktinio teisinio darbo patirtis, Seimo nario patirtis, o ypač svarbu tai, kad turi ir Konstitucinio Teismo teisėjo darbo patirtį, tai yra pristatomo kandidato neabejotini privalumai, kurie patvirtina jo aukštą profesinę kompetenciją.

Aš noriu kartu išreikšti viltį, kad dėl pono S.Stačioko kandidatūros, gerbiamieji Seimo nariai, ir jums nekils jokių abejonių. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S.Stačioką į tribūną.

S.STAČIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pastaruosius dvejus metus ne kartą teko būti šitoje tribūnoje, kalbėtis su jumis diskutuojant dėl įstatymų projektų, dėl kitų Seimo sprendžiamų klausimų, bet šiandien mano buvimas čia ir bandymas sakyti žodį yra visiškai kitoks. Tai yra tas pats, kas buvo prieš šešerius metus beveik tuo pačiu metu – vasario – kovo mėnesį. Aš ilgai galvojau, kokiais žodžiais į jus šiandien kreiptis. Aš negaliu pats dabar papildomai kartoti to, ką, sakykime, sakiau pirmą kartą, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar būti man Konstitucinio Teismo teisėju. Aš negaliu turbūt taip pat bandyti sakyti, ar mano žinių ir iš viso mano gyvenimiškos veiklos patirtis yra tikrai tas pagrindas, kad aš galiu būti tuo teisėju. Aš manau, taip, dėl to aš ryžausi tokį sutikimą duoti, kada gerbiamasis ponas V.Greičius pasiūlė tai padaryti. Bet keletą žodžių leiskite jums pasakyti.

Taip, Lietuva dar kuria savo Konstituciją, nes Konstitucija, kaip tekstas, kurį 1992 m. referendume priėmė tauta, nėra instrukcija arba tekstas, kuris yra taikomas vien tik kaip tekstas. Konstitucija iš tiesų yra vertybių sistema, kaip ir kiekvienos šalies Konstitucija. Ir nė vienoje valstybėje nėra tokios Konstitucijos, kurios tekstas būtų visiškai akivaizdus kasdieniškame gyvenime reguliuojant žmonių santykius, todėl ir Konstitucinio Teismo pačioje pradžioje buvo kilusi veiklos dilema. Kaip žinote, Konstitucinio Teismo įstatymas ir Konstitucija nustato, kad Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę priežiūrą ir sprendžia, ar įstatymai ir kiti teisės aktai atitinka Konstituciją. Ir tuo metu buvo svarstoma, ar tai tik vienintelė Konstitucinio Teismo funkcija, ar jo funkcija yra aiškinti Konstituciją. Akivaizdu, kad jo funkcija yra ir aiškinti Konstituciją, kad būtų atskleistos tos vertybės, kurios yra Konstitucijos tekste.

Ir dar vieną dalyką aš jums norėčiau pasakyti. Konstitucinio Teismo darbas yra labai specifiškas. Jis tik išoriškai panašus į įstatymų leidėjo darbą, kartais. Konstitucinio Teismo nutarimai ir kiti jo aktai, kuriuos apibendrintai galima pavadinti sprendimais, jie taip pat gimsta diskusijų pagrindu. Bet tik diskusijų, vienu labai esminiu aspektu besiskiriančių nuo visų kitų įstatymų leidybos arba teisės kūrimo diskusijų. Tai yra teisinių argumentų diskusija. Ten nėra taip, kad visi teisėjai dėl klausimo, kurį nagrinėja, ateina į posėdį jau su vienoda nuomone. Tos nuomonės yra devynios, bet per argumentų kalbą, teisinių argumentų, teisinės motyvacijos kalbą gimsta toks sprendimas, kuris tuo momentu, tos kvalifikacijos žmonių, šitos institucijos yra teisingas, visų pripažintas sprendimas. Taigi ir Konstitucinio Teismo veikla tai nėra visiškai galutinių sprendimų ir nekintančių sprendimų veikla. Galbūt Konstitucinis Teismas kažkada grįš ir prie to, kai kitos teisinės motyvacijos ar argumentacijos požiūriu sprendimai bus šiek tiek koreguojami. Galbūt. Aš to nežinau. Bet tai yra Konstitucijos kūrimo darbas. Taigi šia prasme labai svarbu ne vien tik kad teisėjas turėtų savo nuomonę, to nepakanka. Tam, kad būtų Konstitucinio Teismo sprendimas bendrąja prasme teisingas tuo laiku, šioje vietoje ir konkrečioje situacijoje, reikia žinoti ir konstitucinius precedentus, kurie yra dvejopi. Yra moksliniai precedentai, kaip ponas E.Kūris kalbėjo apie konstitucinės doktrinos dalykus. Taip pat konstitucinių teismų ir Europos teismų konstituciniai precedentai, kurie taip pat turi lemiamą reikšmę, motyvuojant Konstitucinio Teismo sprendimus.

Drįstu pasakyti, kad mano apsisprendimas sutikti būti kandidatu į Konstitucinio Teismo teisėjus, buvo vis dėlto vertinant, kad tai mano profesinio gyvenimo darbas, ir aš pats apsisprendžiau, o toliau spręsti jums, gerbiamieji Seimo nariai. Vertinkite ir spręskite. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. 10 Seimo narių nori paklausti. Tam skiriame 15 minučių, kaip numato Statutas. Taigi, gerbiamieji kolegos, trumpi klausimai, trumpi atsakymai. Pirmasis klausia A.Salamakinas, ruošiasi G.Imbrasienė. Minutėlę.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Komiteto pirmininke, gerbiamasis pretendente, jūs daugiau kaip dveji metai vadovaujate Teisės ir teisėtvarkos komitetui, na, aš jį įvardinčiau pagrindiniu komitetu, nes Seime jis aprobuoja visus teisinius projektus, įstatymus ir teisinius aktus. Ir štai buvo ne vienas atvejis, kai jūs asmeniškai ir jūsų komitetas palaikė kai kuriuos projektus ir, aišku, Seimas juos automatiškai priėmė, jūs asmeniškai iš tos tribūnos, kurioje dabar stovite, palaikėte tuos teisinius aktus, kuriuos po to Konstitucinis Teismas panaikino kaip antikonstitucinius. Klausimas toks. Kas vis dėlto lėmė tokius jūsų sprendimus, kai jūs dirbote Konstituciniame Teisme… ir tikrai jūs esate labai aukštos kvalifikacijos teisininkas, o tie įstatymai, kuriuos Konstitucinis Teismas panaikino vis dėlto Seime buvo priimti. Ar tai yra politika, ar kvalifikacijos stoka, aš tiesiog nesuprantu.

S.STAČIOKAS. Aš jau minėjau, kad teisinė motyvacija niekada nenulėmė vieno žmogaus… teisine motyvacija sprendimo priėmimo. Taip pat ir Konstituciniame Teisme. Bet aš atsakysiu truputį kitaip. Konstituciniame Teisme visi sprendimai… aš negaliu atskleisti pasitarimų tvarkos Konstituciniame Teisme, bet kiekvienas jūsų vis tiek daugmaž vertinate, ar buvo Konstituciniame Teisme dirbant kokių nors išorinių požymių, kad ten vienas arba kitas teisėjas sprendžia vadovaudamasis neteisiniais motyvais. Aš tą dar kartą galiu patvirtinti asmeniškai, visiškai atsakingai. Konstituciniame Teisme nutarimai, arba apskritai tariant, sprendimai, priimami tik vadovaujantis teisiniais motyvais.

Bet dar vienas dalykas. Visur, visose valstybėse parlamento įstatymai tokios ar kitokios apimties yra Konstitucinio Teismo pripažįstami nekonstitucingais. Tai yra įstatymų leidybos ir Konstitucijos tapsmo eiga. Tai nėra toks dramatiškas, jeigu taip galima pasakyti, reiškinys. Klausimas yra tiktai toks: kokios apimties įstatymai ir kaip dažnai arba kaip intensyviai jie koreguojami Konstitucinio Teismo? Tai yra procesas, kuris niekada negali sustoti. Visada taip bus. Dinamiškos įstatymų leidybos srityje Konstitucinis Teismas tam ir yra, kad jis darytų sistemišką įstatymų leidybą. Tai tiek.

PIRMININKAS. G.Imbrasienė. Ruošiasi V.Andriukaitis.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis pretendente, jūs esate Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Mes, jos nariai, tuo labai didžiuojamės, nes tokiam komitetui, kuris pagal darbo krūvį yra vienas iš labiausiai užimtų, jūs sugebate vadovauti labai sumaniai ir profesionaliai. Todėl jūsų praradimas komitetui – didžiulis nuostolis. Nepaisant to, aš ir mano kolegos džiaugsimės matydami jus Konstitucinio Teismo teisėju.

Naudodamasi proga norėčiau užduoti tokį klausimą. Ne kartą Seimo nariai ir prieš jus kalbėję pretendentai užsiminė apie Konstitucijos – mūsų pagrindinio įstatymo – spragas. Kaip jūs manote, kada realiai galėtume galvoti apie Konstitucijos pakeitimą ir jos tobulinimą? Ačiū.

S.STAČIOKAS. Ačiū. Atsakydamas aš gal nekukliai priminsiu, bet dar prieš septynetą metų, ne, truputį mažiau, manęs klausė ir aš viešai esu pasakęs, kad mūsų Konstitucija iš principo niekuo nesiskiria nuo kitų šalių konstitucijų todėl, kad nėra nė vienos (drįstu tai tvirtinti) pasaulio konstitucijos, kuri turėtų idealų tekstą. Kitaip nereikėtų turėti tokios institucijos kaip Konstitucinis Teismas, arba Jungtinių Amerikos Valstijų aukščiausiajam teismui nebūtų reikėję aiškinti konstitucijos dalykų praėjusio šimtmečio pradžioje, jeigu JAV konstitucijos tekstas būtų tobulas. Taigi tokia yra ir mūsų Konstitucija, bet jos stabilumas yra daug svarbesnis dalykas negu Konstitucijos teksto korekcija. Aš manyčiau, kad labai ramiai su šia Konstitucija reikia dirbti ir Konstituciniam Teismui, ir, be abejo, visiems įstatymų leidybos subjektams, ir nejudinti jos be ypatingo reikalo bent jau dešimtmetį, išskyrus turbūt Konstitucijos 30 – 38 straipsnius.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Ruošiasi J.Beinortas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, aš galbūt ir nebūčiau uždavęs jums klausimo, bet man šį klausimą išprovokavo jus pristatęs laikinai einantis Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas ponas V.Greičius. Aš esu žmogus, kuris niekada nekeldavo klausimų dėl praeities, bet kadangi jus pristatė kaip labai sąžiningą žmogų, aš noriu jūsų paklausti. 1976 m. man teko būti saugumo izoliatoriuje ir jūsų instituto specialistai atliko labai plačią ir išsamią mano ir mano brolio rašto ekspertizę. Aš frakcijoje jums užduosiu detalesnius klausimus iš to laikotarpio. Mano klausimas būtų toks: ar jums vadovaujant Teisės ekspertizės institutui tarybiniais laikais neteko prisidėti prie politinių bylų fabrikavimo?

S.STAČIOKAS. Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institutas buvo ir mokslo įstaiga, ir, kaip jūs žinote, procesinė įstaiga. Teismo ekspertizės institutas turėjo daryti ekspertizes ir jas darė pagal teismo, tardymo, kvotos organų pavedimus. Ir, be abejo, atliko ekspertizes, kurios buvo skiriamos ir KGB tardymo skyriaus ar poskyrio. Jūs minite vieną ekspertizę. Taip, rašysenos ir rašto ekspertizės institute buvo daromos ir nemažai tokių ekspertizių, be abejo, buvo daroma politinėse bylose, bet tokios ekspertizės buvo atliekamos techninių žinių, specialių žinių, o ne politinių vertinimų pagrindu. Ne visada turbūt specialistai žinodavo ir fabulą, išskyrus, matyt, rašto ekspertizę.

Dabar tikriausiai jūs čia norite manęs paklausti ne tik dėl to, kokia ten buvo mano įtaka ar panašiai, bet ta prasme, kad tos ekspertizės aktai buvo pasirašomi. Taip, mano parašai ten yra, bet buvo pasirašoma taip pat, kaip ir bet kuris kitas iš teismo ekspertizės instituto išeinantis dokumentas, nes aš tuo metu ėjau tokias pareigas, pagal kurias turėjau pasirašinėti dokumentus. Taigi ne aš pats darydavau ekspertizes. Specialistai darydavo, bet aš jas pasirašydavau.

PIRMININKAS. J.Beinortas. Ruošiasi P.Gylys. Prašom. Nesuprantu, kažkodėl neveikia jūsų mikrofonas? Gal galite prie vidurinio mikrofono? Prašom. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad mes, Seimo nariai, iš tiesų esame lyg gamybininkai, o Konstitucinis Teismas lyg ir būtų mūsų kontrolierius. Todėl mes į to kontrolieriaus žodžius įsiklausome ir, sakyčiau, jį daugiau vertiname kaip savotiškas svarstykles.

Aš norėčiau jūsų paklausti. Po to, kai jūs jau paragavote ir Konstitucinio Teismo teisėjo darbo, ir Seimo komiteto pirmininko darbo, ar galima laukti iš Konstitucinio Teismo kokių nors susumuotų, konceptualių pasiūlymų dėl teisinių argumentų prioriteto priimant įvairius teisės aktus? Būtent dėl to, ką jūs sakėte, kad ten sprendimai priimami remiantis griežtais teisiniais argumentais. Aš tolimas nuo minties, kad būdamas komiteto pirmininku jūs netaikėte, sakykim, to griežto teisinių argumentų prioriteto, bet klausimas: ar galima laukti iš Konstitucinio Teismo mums, kaip sistemingos kontrolės institucijos, pasiūlymų, kurių mums užtektų porai metų?

S.STAČIOKAS. Ačiū. Aš, matyt, turiu atsakyti ir į tą jūsų pastabą dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Teisės ir teisėtvarkos komitete teisiniai motyvai, man atrodo, yra labai svarbūs svarstant klausimus, bet vis dėlto mes turime įvertinti ir tai, kad parlamente svarbūs ne tik sprendimų priėmimo teisiniai motyvai, bet ir kiti motyvai, kuriuos tam tikru svarstymo metu pateikia diskusijos dalyviai. O Konstitucinis Teismas ir dabar tai daro. Tiktai aš dabar gal nekukliai pasakysiu, bet Konstitucinio Teismo motyvus, kaip autoritetingą nuomonę, reikia labai atidžiai nagrinėti, kai priimami nauji įstatymai, svarstomi įstatymų projektai.

Nežinau, ar manęs klausite, bet aš dabar turiu progą ir pasakysiu dar vieną dalyką. Didžiausia problema, kurios mums visiems kartu nepavyksta padaryti, yra teisės sisteminimas, modifikavimas. Kol neturėsime naujų kodeksų, tol turėsime labai daug problemų ir darbo parlamente ir Konstituciniame Teisme.

PIRMININKAS. P.Gylys. Ruošiasi K.Bobelis.

P.GYLYS. Gerbiamasis kandidate, aš noriu jūsų paklausti, ar jūs nejaučiate moralinio diskomforto? Mano manymu, iš politikos į Konstitucinį Teismą kelio nėra, iš teismo į politiką galbūt. Mes manome, kad svarbiausias dalykas yra išlaikyti tokių institucijų, kaip Konstitucinis Teismas, objektyvumą ir nešališkumą, bet jūs užsiangažavote. Jūs susiejote dalį savo biografijos su labai specifine politine jėga, turinčia tam tikras vertybines orientacijas, tam tikrą elgsenos būdą. Kaip dabar gali Lietuvos visuomenė ir mes, opozicija, žiūrėti į tai, kad jūs vėl norite užimti neutralaus teisėjo poziciją? Manau, kad šita situacija yra ekstraordinarinė ir visiškai nepriimtina brandžios demokratijos sąlygomis. Ačiū.

S.STAČIOKAS. Aš kaip tik manau, kad ši situacija yra visiškai ordinarinė brandžios demokratijos sąlygomis. Jeigu jau apie brandžią demokratiją kalbame, tai pasidomėkime, kad daugelyje Europos valstybių teisėjams nedraudžiama būti politinių partijų nariais. Tai jau kalbėkime apskritai.

Kitas klausimas. O ką? Aš tik dabar užsiangažavęs? Aš politikoje nebuvau iki tol? Ar aš asmeniškai nedalyvavau su savo požiūriu įstatymų leidyboje, rengiant įstatymų projektus, rašant straipsnius apie juos, apie Konstitucijos reformą? Ar aš buvau šalia? Aš buvau pasislėpęs? Nebuvau atviras? Kas vertingiau, ar būti pačiam savimi ir sakyti, kokios yra tavo pažiūros, ar laikyti jas tiktai savyje?

Kitas klausimas. Jūs man parodykite bent vieną žmogų, kuris neturi politinių pažiūrų, savo politinių pozicijų arba savo politinių simpatijų. Ar teisėjai nedalyvauja balsavime, rinkimuose? Ar jie balsuoja tiktai vienaip, kaip kažkam atrodo, kad teisinga, o kitam neteisinga? Bet klausimo esmė yra visiškai kita – kiek konkretus žmogus turi intelektualios ištvermės priimant sprendimus ir juos motyvuojant, ar politiškai, ar būtent taip, kaip sakiau, profesiškai teisiniais motyvais? Jeigu aš būčiau dabar kitos orientacijos, tai būčiau šiek tiek geresnis, ar būčiau šiek tiek blogesnis? Aš esu toks, koks esu. Ir atvirai, ir viešai.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis kolega, jūs pasakėte tikrai labai gerai: kiekvienas mes esame tokie, kokie esame, ir to pakeisti negalime. Aš visiškai pritariu. Jūs buvote Konstitucinio Teismo teisėjas trejus metus. Per tą periodą buvo įvykdytos penkios ar septynios mirties bausmės. Konstitucinis Teismas visiškai ignoravo tų bausmių vykdymą, nes tuo laiku Konstitucinis Teismas interpretavo, kad tų bausmių vykdymas buvo teisėtas, atitinkantis konstitucinius reikalavimus.

Neseniai, prieš Kalėdas, Konstitucinis Teismas padarė radikalų posūkį, pakeitė savo ankstesnę poziciją ir paskelbė, kad Konstitucinis Teismas pritaria Lietuvos Konstitucijai ir kad mirties bausmė neatitinka konstitucinių reikalavimų. Kaip jūs dabar žiūrėsite į šį klausimą, ypač kad jūs buvote vienas iš tų iniciatorių priimti tą Konstitucinio Teismo sprendimą?

Mano klausimas yra, kodėl jūs, būdamas trejus metus Konstitucinio Teismo teisėju, nekėlėte to klausimo ir nenagrinėjote? Man labai įdomus vienas jūsų posakis, kurį aš užsirašiau. Jūs pasakėte, kad Konstitucinio Teismo sprendimai turi būti šiai dienai. Kitaip sakant, galima suprasti, kad Konstitucinio Teismo sprendimai turi būti pritaikyti šios dienos politikai ar požiūriui. Ačiū.

S.STAČIOKAS. Ačiū. Dėl mirties bausmės aš atsakysiu, deja, formaliai. Konstitucinis Teismas ir Konstitucinio Teismo teisėjai savo iniciatyva negali nagrinėti bylų. Jeigu būtų, kad savo iniciatyva galėtų nagrinėti bylas, aš nežinau, aš dabar negaliu grįžti atgal, bet galbūt ir anksčiau galėtų būti sprendžiamas šitas klausimas. Tai yra tik spėlionė. Konstitucinis Teismas neturi teisės pats nagrinėti bylų. Kada atsirado kreipimasis, tada Konstitucinis Teismas pasakė savo žodį.

O to teiginio, kurį aš pasakiau, yra štai kokia prasmė. Kada iškelta byla, kreipiasi tas, kuris turi teisę nagrinėti šitą bylą, Konstitucinis Teismas priima sprendimą pagal šią bylą. Jis negali išeiti (čia jau ponas V.Sinkevičius minėjo), jis negali išeiti už ribų. Netgi paminėjote mirties bausmę. Konstitucinis Teismas pasakė, kad mūsų kreipimasis buvo per siauras, liečiantis tik 105 straipsnį motyvuojančioje dalyje, bet jis iš esmės sprendė tik dėl 105 straipsnio, jis negalėjo išeiti už ribų. Tai štai kokia to mano pasakymo prasmė. Jis priima sprendimą konkrečioje byloje šiuo momentu, šią dieną, dėl ko buvo kreiptasi. Štai kas yra. Ne politiniais motyvais, o dėl to, ką aš jau pasakiau. Konstitucinis Teismas iki šiol jo garbei tikrai griežtai savo nutarimus yra priėmęs teisiniais motyvais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kandidate, ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke. Taigi kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pristatymo procedūra yra baigta.

Toliau, kaip minėjau, kandidatūras nagrinės frakcijos ir komitetai. Frakcijos ir komitetai savo išvadas turi pateikti per 7 dienas, o kandidatūrų svarstymas Seimo plenariniame posėdyje ir Seimo narių balsavimas dėl šių kandidatūrų yra numatytas mūsų darbo planuose vasario 11 dieną, t.y. kitos savaitės ketvirtadienį. Pirmasis darbotvarkės klausimas yra baigtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Aiduko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1576 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl D.Ambrasienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja” projektas Nr.P-1577 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl E.Bieliūno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1578 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl A.Driuko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1579 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Grabinsko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1580 (pateikimas). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl R.K.Urbaičio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju” projektas Nr.P-1581 (pateikimas)

Dabar antrasis darbotvarkės klausimas, t.y. šeši Seimo nutarimai dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo. Kandidatūras, kaip numatyta Konstitucijoje ir įstatyme, pateiks Respublikos Prezidento patarėjas referentas ponas A.Abramavičius. Visa procedūra vėl tokia pati. Iš pradžių yra pristatomos kandidatūros, po to kiekvienas kandidatas taria trumpą žodį ir atsako į klausimus. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš pateikdamas konkrečius kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, norėčiau labai trumpai pasakyti, kas lėmė tai, jog Respublikos Prezidentas teikia šešis kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Kaip puikiai žinote, gerbiamieji Seimo nariai, nuo šių metų sausio 1 dienos įsiteisėjo Teismų įstatymo, taip pat procesinių įstatymų pataisos, pagal kurias vienintelė teisminė institucija, kuri nagrinėja visas kasacines bylas, yra Aukščiausiasis Teismas. Taip pat, gerbiamieji Seimo nariai, jūs atsimenate, kad jūs papildėte Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus įstatymą, padidindami Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių iki 37 žmonių.

Aš norėčiau labai trumpai pasakyti, kad dabartiniu metu visos įstatymų pataisos lėmė tai, kad Aukščiausiojo Teismo darbas, darbo krūvis labai padidėjo. Norėčiau paminėti skaičių, kad jau nuo sausio 1 dienos Aukščiausiajame Teisme yra gauta 350 kasacinių skundų. Tų skundų skaičius vis didėja. Atitinkamai didėja Aukščiausiojo Teismo darbo krūvis, todėl tai lemia papildomų teisėjų paskyrimą.

Dabar, pereidamas prie konkrečių kandidatūrų, labai trumpai po vieną pristatysiu kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, nes biografiniai duomenys yra jums išdalyti.

Pirmiausia Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pristatyti Viktorą Aiduką, kuris Respublikos Prezidento dekretu teikiamas skirti Aukščiausiojo Teismo teisėju. Ilgai nekalbėdamas noriu paminėti, kad 1976 m. V.Aidukas baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1976–1979 metais jis dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso katedros dėstytoju, o nuo 1979 metų jis dirbo teisėju – perėjo iš esmės visas teismines grandis: dirbo apylinkės teisme, dabar dirba Lietuvos apeliaciniame teisme Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Manau, tai yra patyręs teisėjas, kuris galėtų sėkmingai dirbti Aukščiausiojo Teismo teisėju. Todėl prašyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, kai jūs balsuosite vasario 11 d., pritarti šiai kandidatūrai.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Aiduką tarti žodį ir atsakyti į Seimo narių klausimus.

V.AIDUKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, stovėdamas čia prieš jus, tribūnoje, labai jaudinuosi, todėl aš pasistengsiu kalbėti labai lakoniškai. Mano gyvenimo aprašymą pateikė Prezidento atstovas, jūs visi jį turit prieš save. Labai trumpai. Savo darbinę veiklą aš pradėjau 1970 m., po vidurinės mokyklos baigimo. Toliau studijavau Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultete, kaip minėjo Prezidento patarėjas, ir pasilikau dirbti fakultete, po to perėjau dirbti į teismus. Dirbau apylinkės teismo teisėju, po to apylinkės teismo pirmininku, o nuo 1995 m. sausio 1 d. dirbu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku.

Dirbdamas teisėju nagrinėjau įvairias bylas – ir civilines, ir baudžiamąsias, ir administracines, aš kalbu apie apylinkės teismą. Dirbdamas apeliaciniame teisme dabar nagrinėju tik baudžiamąsias bylas, taip pat atsakau už visą Baudžiamųjų bylų skyriaus organizacinį darbą. Per šiuos metu man neteko nagrinėti kokių nors politinių bylų. Daugiausia, kaip minėjau, nagrinėjau ir dabar nagrinėju tik kriminalinio pobūdžio bylas. Kiek dirbau teisme, šiais metais balandžio mėnesį mano darbo stažas jau bus 20 m., dirbau teisėju. Stengiausi dirbti sąžiningai, dorai. Jeigu mano kandidatūra bus patvirtinta į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat manau, kad galėsiu dirbti, kvalifikacijos pakaktų, sąžiningai ir vadovausiuosi tik įstatymais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs jau kelerius metus dirbate Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, todėl noriu paklausti. Kokias išvadas galite padaryti iš apeliacinių bylų nagrinėjimo dėl apylinkių teismų praktikos ir problemų? Ačiū.

V.AIDUKAS. Ačiū jums, Seimo nary, už klausimą. Galima pasakyti taip, jau šiek tiek patirties aš turiu, problemų iš tikrųjų yra. Ir galbūt viena iš tokių – kodėl tų problemų vis dėlto yra ir jas tenka spręsti net Apeliaciniame teisme. Jūs puikiai žinot teismų sistemą. Pirmiausia yra dirbama apylinkės teisme, paskui bylos nagrinėjamos apygardos teismuose, o po to jau Apeliacinis teismas nagrinėja tuos skundus, kurie būna pateikti. Viena iš tokių pagrindinių problemų, aš manyčiau, vis dėlto yra ta, kad į teismus, būtent į tą žemutinę grandį, atėjo daug jaunų teisėjų. Tai buvo 1994 m., kai teisminė reforma buvo pradėta ir dauguma vis dėlto… Dabar Respublikoje yra 510 teisėjų, iš 510 teisėjų, man atrodo, tik nedidelė dalis turi šiek tiek daugiau patirties. Todėl, deja, yra daroma klaidų, klaidos taisomos aukštesnių instancijų teismų, sakykim, apygardos ir Apeliacinio teismų. Man atrodo, kad situacija šiek tiek pagerės, kai tie tiesėjai, kurie paskirti pirmą kartą, padirbės galbūt penkerius metus ar bus paskirti ilgesniam laikotarpiui. Situacija teismuose turėtų pagerėti, bylų, galbūt tiksliau galima pasakyti, priimtų sprendimų, nuosprendžių stabilumas turėtų pagerėti. Aš tiek galėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Ir R.Melnienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, šitas Seimas žengia bausmių griežtinimo keliu. Buvo labai ryškiai padidintos apatinės baudos. Kaip jūs, kaip žmogus, vykdantis teisingumą, dirbantis institucijoje, kuri vykdo teisingumą, ir sverdamas bausmių dydį, kiek žmogus nusikalto, vertinate, ar tos apatinės baudos, pavyzdžiui, 5 tūkst. Lt už kelis butelius šampano be banderolių, iš tikrųjų atitinka tą teisingumo sampratą, ar iš tikrųjų tos baudos atitinka nusikaltimo dydį? Ar nereikėtų Seimui sukti būtent bausmių mažinimo linkme? Kokia jūsų nuomonė?

V.AIDUKAS. Ačiū Seimo narei už klausimą. Aš galbūt taip pasakysiu. Tai galbūt, kaip sakoma, siejasi ne su mano tiesioginiu darbu, nes kadangi aš, kaip minėjau, dabar nagrinėjau tik baudžiamąsias bylas. Tai daugiau susiję su administracinėmis bylomis, kurias nagrinės žemesnių instancijų teismai, būtent apylinkės teismai. Ir iš tikrųjų dabar yra tokia padėtis, kiek man yra žinoma, kad tos baudos yra gana griežtos. Kaip jūs minėjot, jeigu žmogus bando pervežti vieną butelį kokio nors stipresnio alkoholinio gėrimo, daugiau kaip vieną litrą, kiek aš atsimenu muitinės reikalavimus, jam skiriamos griežtos bausmės. Mano, kaip teisėjo, kuris anksčiau nagrinėjo tokias bylas, būtų tokia nuomonė, kad vis dėlto reikėtų teismams palikti didesnę veiksmų laisvę, kad būtų galima kaip nors šitą klausimą išspręsti. Galbūt kai kur, jeigu yra toks pagrindas, sušvelninti tas skirtas administracines bausmes. Aš kalbu, kad čia reikėtų pagalvoti ir grąžinti į Administracinį kodeksą buvusį 40 straipsnį, Administracinių teismų kodekso… Bet galbūt reikėtų pagalvoti apie kitą jo redakciją. Ten buvo parašyta, kad galima švelninti administracines bausmes. Bet dabar jos iš tikrųjų yra labai didelės, nes kiek man yra žinoma, net gali būti skirta iki 50 tūkstančių. Aš tiek galėčiau atsakyti į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai. Ačiū, gerbiamasis kandidate. Ta pati informacija, kaip ir kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus: Seimo kancleris suderins, kada vyks susitikimai su jumis frakcijose ir komitetuose.

Toliau prašom. Ponas A.Abramavičius pristato kitą kandidatūrą.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti kitą kandidatę į Aukščiausiojo Teismo teisėjus – tai ponią D.Ambrasienę.

Ponia D.Ambrasienė 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. D.Ambrasienė turi apie 21 metus teisinio darbo stažo. Per tą laiką iš tiesų ji dirbo įvairiose darbovietėse, kur manau, ji tikrai įgijo daug įvairių žinių teisės srityje, tai ir nulėmė, kad ją galima paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėja.

Aš gal tam tikrus darbinės veiklos momentus ir norėčiau pažymėti. D.Ambrasienė nuo 1975 iki 1982 m. dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto vyr. laborante, moksline bendradarbe, aspirante. 1983–1990 m. ji dirbo Vilniaus pedagoginio instituto docente. 1990–1995 m. D.Ambrasienė dirbo Policijos akademijos Civilinės teisės katedros docente. Dabartiniu metu ponia D.Ambrasienė dirba advokate, taip pat yra Teisės akademijos Civilinės ir komercinės teisės katedros vedėja. Taip pat norėčiau pažymėti, kad ponia D.Ambrasienė yra teisės mokslų daktarė, yra parašiusi ir paskelbusi apie 40 straipsnių Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose. Taip pat kandidatė į Aukščiausiojo Teismo teisėjus 12 mėnesių stažavosi Varšuvos universitete, šešis mėnesius – Baltimorės universitete. Aš manau, kad iš tiesų tai, kas buvo pasakyta, leidžia ponią D.Ambrasienę paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėja. Aš prašyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, balsuojant pritarti Respublikos Prezidento teikimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiam kandidatę į tribūną.

D.AMBRASIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien stovėdama šioje garbingoje tribūnoje norėčiau pasakyti, kad gerai suvokiu, koks yra atsakingas Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbas, ypač dabar, kai pasikeitus procesiniams įstatymams kinta kasacijos prigimtis ir pagrindinė Aukščiausiojo Teismo funkcija yra teisės aiškinimas, teisės problemų sprendimas, vienodos teisminės praktikos formavimas.

Ką nors iš esmės keisti gyvenime yra sunku ir mano apsisprendimas pakeisti darbo pobūdį iš tikrųjų atėjo nelengvai. Nulėmė turbūt tai, kad, manau, gebėsianti derinti šiose pareigose, jeigu jūs pritartumėte mano kandidatūrai, sukauptas žinias ir patirtį iš pedagoginio ir mokslinio darbo, taip pat iš praktinio advokato darbo. Man didelė garbė būti pasiūlytai į šias pareigas.

Turiu pasakyti, kad, kitaip nei dauguma šiandien pristatomų į Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas kolegų, aš neturiu teisėjo praktinio darbo stažo, bet manau, kad padedama patyrimą turinčių kolegų gebėčiau įveikti šią kliūtį. Mano domėjimosi sritis ir dėstomi dalykai Lietuvos teisės akademijoje yra civilinė ir komercinė teisė. Todėl matyčiau save Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriuje. Jei būčiau paskirta į šias pareigas, stengsiuosi prisidėti prie teisingumo sistemos stiprinimo ir žmonių teisių bei interesų gynimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamoji pretendente, aš jus pažįstu kaip gabią studentę, talentingą, principingą teisininkę ir man labai gaila, kad jūsų, kaip turinčios daug žinių komercinės teisės srityje, galimybės buvo nepakankamai išnaudotos. Aš esu ne vieną kartą užsiminęs Teisingumo ministerijos vadovams, jog esate viena iš tų, kuri galėtumėte kartu su bendraminčiais kurti komercinį kodeksą. Ar jūs negavote tokio prašymo?

D.AMBRASIENĖ. Ačiū už klausimą. Kiek man yra žinoma, šiuo metu pakito pats principas – Civilinis kodeksas bus bendras. Kitaip tariant, parengtas, rengiamas jo projektas, yra jau suformuota darbo grupė ir vietoje seniau buvusios koncepcijos, kad šalia Civilinio kodekso bus ir komercinis kodeksas, dabar rengiamas vienas Civilinis kodeksas. Tokio pasiūlymo nebuvau gavusi, bet dalyvavau rašant atsiliepimus ir siūlymus šio kodekso projektui.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pretendente, jeigu jūs būsite paskirta Aukščiausiojo Teismo teisėja, kaip jūsų ankstesnė veikla galės padėti jūsų būsimajame darbe? Ačiū.

D.AMBRASIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš jau minėjau, kad esu sukaupusi šiokią tokią teorinę patirtį tiek iš savo pedagoginės, tiek mokslinės veiklos, esu surinkusi nemaža medžiagos šiais klausimais apie užsienio šalių įstatymus ir teisę. Manau, kad visa tai, turint omenyje, kad iš tikrųjų Aukščiausiojo Teismo pagrindinė funkcija yra būtent teisės aiškinimas (tampa tokia funkcija teisės aiškinimas) ir bendros teisinės praktikos formavimas, manau, kad ši patirtis turėtų reikšmės ir mano, kaip teisėjos, darbe. Be to, kaip minėjau, esu ir praktikuojantis advokatas ir man yra žinomos tos problemos, su kuriomis susiduria šiuo metu visų sričių teisininkai, tiek teismai savo veikloje, tiek advokatai, tiek ir kiti.

PIRMININKAS. S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Man malonu, kad aukštoms ir atsakingoms pareigoms teikiama ir moters kandidatūra. Bet aš taip pat norėčiau jūsų paklausti, ar nebus jums sunku dirbti, nes, kaip minėjote, iki šiol nedirbote praktinio teisinio darbo?

D.AMBRASIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, aš apie tai daug galvojau. Žinoma, aš ir pasakiau, kad, ko gero, bus nelengva. Esu pasirengusi mokytis iš savo kolegų, kurie turės sukaupę didelį patyrimą. Manyčiau, nors ir nelengva, aš galėčiau dirbti šį darbą.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamoji pretendente, man malonu jus matyti tribūnoje. Norėčiau paklausti, ar jūsų nebaugina, kad jūs vienintelė kandidatė į šitą postą gražiame vyrų būryje?

D.AMBRASIENĖ. Manęs nebaugina šis faktas, tuo labiau kad Aukščiausiajame Teisme aš nebūčiau vienintelė moteris.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Taigi toliau jūsų kandidatūrą svarstys frakcijos ir komitetai. Ir, kaip minėjau, Seimo kancleris parengs siūlymus, kada tokie susitikimai galėtų įvykti. Ačiū.

Vėl kviečiu į tribūną A.Abramavičių pristatyti kitą kandidatūrą.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau pristatyti jums kitą kandidatą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, tai poną E.Bieliūną. Manau, kad daugeliui Seimo narių jis yra pažįstamas žmogus, nes 1990-1992 metais buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus vyresnysis konsultantas. Trumpai apibūdindamas E.Bieliūno profesinę ir darbinę veiklą, norėčiau pažymėti tam tikrus aspektus, kurie lemia, kad Respublikos Prezidentas teikia E.Bieliūną skirti Aukščiausiojo Teismo teisėju.

E.Bieliūnas 1973 m. yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir po baigimo ilgą laiką dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros docentu. Kaip jau minėjau, 1990–1992 metais jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus vyresnysis konsultantas, 1992–1994 metais jis dirbo Lietuvos Respublikos ambasados Beneliukso valstybėse konsulu, 1994–1996 metais – Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijoje patarėju. Dabartiniu metu E.Bieliūnas yra Europos Žmogaus teisių komisijos narys. Taip pat norėčiau pasakyti, kad E.Bieliūnas yra teisės mokslų daktaras, parašęs ir paskelbęs labai daug straipsnių, monografijų baudžiamosios teisės klausimais.

Dar kalbėdamas apie E.Bieliūną, norėčiau pasakyti, kad dabar, kaip jau minėjo ir prieš tai kalbėjusi kandidatė į Aukščiausiojo Teismo teisėjus ponia D.Ambrasienė, viena iš pagrindinių Aukščiausiojo Teismo funkcijų yra bendros teismų praktikos formavimas, teisės aiškinimas. Būtent todėl aš manau, kad E.Bieliūno šios srities žinios iš tiesų padėtų šiai svarbiai Aukščiausiojo Teismo funkcijai vykdyti.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jūsų, kai jūs vasario 11 d. galutinai balsuosite dėl kandidatų, balsuoti už tai, kad E.Bieliūnas būtų paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame E.Bieliūną į tribūną.

E.BIELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi svarbiausi mano biografijos dalykai čia jau buvo išdėstyti, aš, jūsų ilgai negaišindamas, pasakysiu tik vieną dalyką, pagrindinį motyvą, dėl ko aš vis dėlto pasiryžau būti būrelyje asmenų, kurie pretenduoja į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Aš tikrai dvejojau ir ilgai galvojau, bet savo biografijoje radau vieną dalyką, kuris mane šiek tiek padrąsino. Esu vienas iš nedaugelio Lietuvos teisininkų, kurie gali ir turi įgūdžių tiesiogiai taikyti Europos žmogaus teisių konvenciją. Tai buvo pagrindinis motyvas, nes sprendžiant bylas Strasbūre matyti, kad dar yra įgūdžių stygius ir mokėjimo stoka. Taigi galvoju, kad būdamas tokiame poste, paskutiniojoje institucijoje – kasacinėje, jeigu tikrai tektų dirbti tokį darbą, galbūt būčiau naudingas ir reikalingas. Tokia trumpa pastaba aš ir norėčiau baigti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs taip įtikinamai paaiškinote Seimo nariams, kad niekas net nenori klausti. Aš nieko negaliu padaryti, turiu jums tik padėkoti. Labai ačiū.

Kviečiu poną A.Abramavičių.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti kitą kandidatą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus – tai poną A.Driuką. Labai trumpai. Ponas A.Driukas 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Po baigimo visa jo profesinė veikla buvo susijusi su darbu teisme, kitose teisinėse institucijose. Nuo 1983 m. iki 1995 m. A.Driukas dirbo advokatu. Nuo 1995 m. iki 1996 m. ponas A.Driukas dirbo apylinkės teismo teisėju. Dabartiniu metu jis yra Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas. Prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių, kai kovo 11 d. bus balsuojama, irgi pritarti šiai teikiamai kandidatūrai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime vasario 11 d., o ne kovo 11 dieną.

Kviečiu A.Driuką į tribūną.

A.DRIUKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip mane pristatė gerbiamasis Prezidento atstovas, iš esmės mano teisinis darbas, teisinė veikla yra vien tiktai praktinė. Iš pradžių dirbau advokatu, porą metų apylinkės teisme ir beveik pustrečių metų dirbu Apeliaciniame teisme su civilinėmis bylomis. Taigi per savo 15 metų profesinės veiklos laikotarpį teko susidurti su įvairiausiomis bylomis – tiek baudžiamosiomis, tiek civilinėmis. Teko semtis patirties įvairiausiose teisės srityse, kaip teisininkai sako, nuo vištų vagysčių iki kraupiausių žmogžudysčių, nuo šaukštų dalybų iki labai didelės vertės privatizavimo sandorių, laivų ir pan. Taigi aš manau, kad įgavau šiek tiek patirties. Dėl to ir ryžausi sutikti su pasiūlymu užimti šį garbingą postą.

Kaip aš suprantu tiesos ieškojimo procesą? Aš noriu pasakyti keletą žodžių. Kad konkrečioje byloje būtų nustatyta tiesa, vis dėlto reikia nemažai pastangų. Tai, mano nuoširdžiu įsitikinimu, lemia daugelis principų, kriterijų. Visų pirma, manau, turi būti stabilūs, maksimaliai teisingi įstatymai, po to nepriklausomas teismas, nešališkas ir objektyvus teisėjas. Žinoma, labai didelę reikšmę turi teisėjo kvalifikacija, jo pasirengimas, įstatymų, kitų norminių aktų išmanymas ir mokėjimas juos aiškinti, taip pat sąžiningumas. Žinoma, joks teismo sprendimas nepasieks tikslo, jeigu jis nebus įvykdytas. Jeigu teisėjas neturi didelių galimybių daryti įtaką pirmajam aspektui – įstatymų teisingumui, stabilumui, nors, aišku, ir tame darbe tenka teisininkams praktiniams nemažai dalyvauti, tai priimant įstatymus, rengiant jų projektus ir panašiai turi įtakos teisininkų praktiniai pasiūlymai. Čia yra gal kitas klausimas. Taip pat gal mažiau įtakos teisėjai turi vykdymo procesui. Už kitus svarbius aspektus – tai vadovavimuisi įstatymais priimant nuosprendžius, pasirengimu konkrečiai bylai ir sąžine, aš manau, galiu garantuoti.

Pasiūlymą man kandidatuoti į Aukščiausiojo Teismo teisėjus laikiau labai didele garbe ir atsakomybe. Vis dėlto man ne ta garbė buvo svarbiausia. Aš jaučiau ir jaučiu labai didelę atsakomybę, nes tai yra paskutinė institucija, kuri lemia bylos baigtį ir deda tašką byloje, todėl tikrai labai atsakingai žiūriu į tą pasiūlymą. O ar aš vertas to, žinoma, spręsite jūs. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir S.Kaktys nori paklausti.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pretendente, norėčiau sužinoti vertinimą. Kaip jūs vertinate Seime neseniai priimtus Teismų įstatymo papildymus dėl didesnio teismo atvirumo galimybės suinteresuotoms pusėms, arba asmenims, susipažinti su bylos medžiaga po teismų sprendimų priėmimo?

A.DRIUKAS. Labai sunkus ir keblus klausimas. Visų pirma teisėjas neturi vertinti įstatymo, ar jis geras, ar blogas. Jis turi jį vykdyti. O kaip pilietis, kaip teisininkas, vis dėlto vertinčiau rezervuotai, šiek tiek atsargiai. Teko, aišku, čia einant dar kartą perversti Konstituciją. Aš ten perskaičiau 22 straipsnį, kuriame pasakyta, kad kiekviena informacija apie žmogaus privatų gyvenimą gali būti renkama, gaunama tiktai teismo sprendimu. Šiuo atveju yra šiek tiek kitaip. Šiuo atveju išsprendęs bylą teisėjas pagal tą įstatymo nuostatą turėtų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu … ar kažkas kėsinsis į tą privatų gyvenimą, ar ne, ateityje, gal po dešimties metų, teisėjas turėtų spręsti, ar kada nors kam nors leisti susipažinti su ta bylos medžiaga. Tai yra gana keblu. Konstitucijoje sakoma, kad tai leidžiama teismo sprendimu. Taigi turėtų būti tas momentas, kai turėtų būti leidžiama tada, kai prašoma tą informaciją gauti. Tiktai tokie pamąstymai… Žinoma, tam reikia kur kas gilesnės analizės, ar tai atitinka Konstituciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kandidate. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ir vėl kviečiu A.Abramavičių pristatyti kitą kandidatą.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu aš norėčiau jums pristatyti V.Grabinską, kuris Respublikos Prezidento dekretu teikiamas skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

V.Grabinskas 1988 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Po baigimo visa tolesnė jo veikla buvo susijusi su darbu teismuose. Nuo 1988 m. sausio mėn. iki gruodžio mėn. ponas V.Grabinskas dirbo Klaipėdos miesto teismo teisėju. Nuo 1989 m. iki 1993 m. jis dirbo Kauno miesto teismo teisėju. O nuo 1993 m. iki 1995 m. jis buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Taigi mes matome, kad ponas V.Grabinskas turi darbo patirties ir Aukščiausiajame Teisme. Dabartiniu metu ponas V.Grabinskas yra Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų, kai bus balsuojama dėl pono V.Grabinsko kandidatūros, pritarti šiai kandidatūrai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

PIRMININKAS. Kviečiu poną V.Grabinską į Seimo tribūną.

V.GRABINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mano sausos biografijos, galbūt ir nelabai turiningos biografijos faktai yra prieš jus. Puikiai suprantu savo atsakomybę, jeigu aš būsiu jūsų valia skirtos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Mano nuostatos man pačiam yra aiškios. Jeigu reikės daugiau informacijos apie mane, apie mano nuostatas, pasiryžęs suteikti.

PIRMININKAS. Vienas klausimas. S.Daubaraitė. Prašom.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamojo pretendento norėjau pasiteirauti. Čia Seimo nariams yra išplatintas žmonių, dalyvavusių civilinėse bylose, pareiškimas. Todėl ir norėjau paklausti, ar jūs nejaučiate diskomforto dėl anksčiau nagrinėtų bylų? Ar jums pakaktų kompetencijos ir pagaliau valios išspręsti žmonių reikalus taip, kaip reikalauja įstatymas?

V.GRABINSKAS. Jeigu jūs turite galvoje tai, ką aš turiu gavęs, tai yra ne pareiškimas. Tai yra vieno žmogaus – piliečio nuomonė apie mano nagrinėtą jo bylą. Tai yra byla, išnagrinėta daugiau kaip prieš 8 metus. Man per savo darbinę teisėjo veiklą teko išnagrinėti, manyčiau, ne mažiau kaip 3 tūkst. civilinių bylų. Jeigu tik vienas asmuo pareiškė nepasitenkinimą mano sprendimu, tai aš nesuprantu, kodėl yra toks žemas teismo reitingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimą. Dėkoju jums.

Vėl kviečiu A.Abramavičių pristatyti paskutinį kandidatą.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pristatyti Romualdą Kęstutį Urbaitį, kuris Respublikos Prezidento dekretu teikiamas skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Ponas R.K.Urbaitis 1968 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, po baigimo jo visa profesinė veikla buvo susijusi su teisininko praktiko darbu. Ponas R.K.Urbaitis dirbo ir apylinkės teismo teisėju, ir juridinio skyriaus viršininku, advokatu. Kas ypač pabrėžtina, kad ponas R.K.Urbaitis 1993–1995 metais buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Dabar ponas R.K.Urbaitis yra Kauno apygardos teismo teisėjas.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų, kai bus balsuojama vasario 11 d. dėl kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, pritarti Respublikos Prezidento siūlymui paskirti poną R.K.Urbaitį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

PIRMININKAS. Kviečiame poną R.K.Urbaitį į Seimo tribūną.

R.K.URBAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1968 m. baigiau Vilniaus valstybinį universitetą su pagyrimu. Nuo to laiko didžiąją dalį savo teisinio darbo dirbau teisėju. Kaip mane pristatė, dirbau ir kitose teisinio darbo srityse.

Turėdamas gana didelį teisinio darbo patyrimą, jeigu būsiu paskirtas Aukščiausiojo Teismo nariu, šitą patyrimą panaudosiu ir eidamas tas pareigas. Tiek norėčiau trumpai, negaišindamas jūsų laiko, save pristatyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kandidate, jūsų niekas nenori paklausti. Padėkosiu jums už žodį. Taigi mes baigėme ir kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pristatymą.

Noriu priminti, frakcijos ir komitetai per savaitę turi susitikę su kandidatais apsvarstyti jų kandidatūras ir pareikšti savo nuomonę. Galutinis svarstymas ir balsavimas kitą savaitę, vasario 11 d., ketvirtadienį.

Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos Seimo nariai, girdžiu ypač svarbų prašymą registruotis, taigi taip ir padarome. Registruojamės, kolegos. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių aukštesniam negu mūsų eiliniai darbotvarkės klausimai reikalui aptarti. Registruojamės, kolegos. Žodis A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man tikrai didelė garbė ir didelis malonumas pasinaudoti ta proga, kad Seimo Pirmininkas yra išvykęs, ir atlikti šią malonią pareigą visų jūsų vardu, viso Seimo vardu pasveikinti mūsų du kolegas garbingų jubiliejų proga. Aš tikrai neturiu ką daugiau ir pridurti. Tuos kolegas, tuos vyrus visi gerai pažįstame nuo pat Sąjūdžio pradžios. Daugelį darbų esame kartu nuveikę. Ir, kaip vakar minėjau kolegai R.Ozolui, jaučiuosi augęs ir brendęs jo šešėlyje.

Gerbiamieji kolegos, leiskite nuoširdžiai pasveikinti R.Ozolą ir L.Sabutį jų šaunaus jubiliejaus proga. Jubiliejus toks, kad galėčiau pasakyti, tai yra tas jubiliejus, po kurio šie mūsų kolegos yra subrendę dar rimtesniems darbams. Sveikinu ir kviečiu čia, arčiau tribūnos, kadangi kitaip neišeis, kaip juos kartu pasveikinti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, nuoširdžiausi sveikinimai. Būtų mieliausia, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, galėčiau dabar posėdį pabaigti ir visiems pasiūlyti žengti oficialia kryptimi. Gerbiamieji kolegos, to negaliu padaryti. Skelbiu tiktai 15 minučių pertrauką. 12.15 val. dirbame toliau.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, prašome visus sėsti į savo vietas. Pertrauka baigėsi. Mes tęsiame darbą. Pirmas darbas – registruojamės. Prašom visus rinktis į Seimo posėdžių salę. Vyksta registracija.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektas Nr.P-1586 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, mūsų kitas darbotvarkės 3 klausimas – tai Seimo nutarimo “Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektas Nr.P-1586. Pateikimas. Šį nutarimą pateiks Respublikos Prezidento patarėjos referentas A.Abramavičius. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau jums pateikti K.Lapinską, kuris Respublikos Prezidento dekretu yra siūlomas paskirti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi.

Matyt, aš ilgai nepristatinėsiu gerbiamojo kandidato, nes jis yra puikiai jums žinomas, jau vieną kartą buvo pristatytas. Tik aš turėčiau dar kartą akcentuoti tai, kuo, aš manau, jūs ir patys įsitikinote per praeitą jo pristatymą, kad tai yra kvalifikuotas, kompetentingas teisininkas, kuris, Respublikos Prezidento nuomone, galėtų garbingai eiti valstybės kontrolieriaus pareigas. Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, kad būtent pono K.Lapinsko išdėstyta valstybės kontrolės veiklos reformavimo programa leidžia teigti, kad ponas K.Lapinskas, jeigu jis būtų paskirtas valstybės kontrolieriumi, iš tiesų jau yra iš dalies susipažinęs su valstybės kontrole ir turi savo valstybės kontrolės funkcionavimo viziją.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau jūsų, kai bus balsuojama vasario 11 d., pritarti pono K.Lapinsko kandidatūrai į valstybės kontrolieriaus pareigas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu K.Lapinską į tribūną. Noriu priminti, kad kandidatas į valstybės institucijų vadovų pareigas po pristatymo gali tarti žodį iki dešimties minučių ir po to atsako į Seimo narių klausimus. Ponas Terleckai, prašom palikti parterį. Prašom, gerbiamasis kandidate.

K.LAPINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pradėsiu nuo atsiprašymo – negaliu laiduoti, kad mano kalboje nebus užsiminta apie žinomus dalykus, anksčiau aptartus arba diskutuotus klausimus. Taigi atsiprašau už galimus pasikartojimus. Kartu pažadu, kad dėl šios priežasties stengsiuosi kalbėti kuo trumpiau.

Noriu pradėti nuo klausimo, kodėl sutikau, kad mano kandidatūra būtų teikiama į valstybės kontrolieriaus pareigas. Mano akimis žiūrint, yra subjektyvių ir objektyvių priežasčių. Prie subjektyvių priežasčių priskirčiau pirmiausia tai, kad baigėsi mano paskyrimo laikas Konstituciniame Teisme. Kaip žinote, šių metų kovo 18 d. baigiasi mano šešerių metų kadencija, kuriai aš buvau paskirtas.

Antra. Jaučiuosi turįs pakankamai jėgų, patirties ir pasiryžimo dirbti pagal savo profesiją. Tai ir lėmė mano sutikimą priimti šį valstybės vadovo pasiūlymą. Prie objektyvių priežasčių pirmiausia priskirčiau tai, kad mano kvalifikacija atitinka vieną iš dviejų įstatymo reikalaujamų alternatyvių sąlygų šiai kandidatūrai. Antra, esu politiškai neutralus, neangažuotas teisininkas. To reikalauja ir įstatymas, tokį reikalavimą kandidatui nesunku įžvelgti ir konstitucinėse normose.

Trečia. Valstybės kontrolės teisinis statusas turi būti iš principo peržiūrėtas, atnaujintas ir pirmiausia suderintas su konstituciniais principais. Man suprantami ir priimtini Respublikos Prezidento keliami uždaviniai šioje srityje, todėl esu pasiryžęs dėti pastangas, kad šie uždaviniai būtų realizuoti.

Antras klausimas – dėl Respublikos Prezidento keliamų uždavinių valstybės kontrolei. Pateiksiu juos irgi labai trumpai, lakoniškai. Tai valstybės kontrolės nepriklausomumo didinimas, jos vietos tarp kitų valstybės institucijų paieška ir apibrėžimas.

Antra. Šios institucijos ir joje dirbančių asmenų depolitizavimas ir griežtas laikymasis politinio neutraliteto principo.

Trečia. Valstybės kontrolės veiklos suaktyvinimas, naujų darbo metodų paieškos, kad šios institucijos darbas būtų efektyvesnis ir rezultatyvesnis.

Ketvirta. Šios institucijos profilaktinio arba prevencinio darbo paieškos ir iš esmės profilaktinio darbo sistemos sukūrimas valstybės kontrolėje. Kaip žinote, dabar valstybės kontrolė dažniausiai tik fiksuoja tam tikrus trūkumus, tam tikras darbo spragas, bet mažai deda pastangų, kad būtų įspėjami blogi padariniai, iš anksto būtų užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms atsirasti.

Penkta. Dabartinio teisinio reguliavimo peržiūra, analizė ir principinis įstatymų bazės, kuri yra susijusi su valstybės kontrolės veiklos sritimi, atnaujinimas.

Šeštas uždavinys – progresyvios užsienio valstybių patirties įdiegimas Lietuvos valstybės kontrolės sistemoje.

Valstybės kontrolierius yra konstitucinis pareigūnas, kuriam pavesta vadovauti labai specifinei savo paskirtimi, tačiau savarankiškai institucijai. Šios institucijos uždaviniai yra apibrėžti Konstitucijoje. Svarbiausieji yra prižiūrėti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Taigi valstybės kontrolė iš esmės yra viena iš teisėsaugos institucijų, kuriai pavesta laiduoti valstybės turto bei lėšų apsaugą. Kaip žinoma, panašias funkcijas ar bent artimą veiklą atlieka ir kai kurios kitos valstybės institucijos. Iš čia kyla specifinis uždavinys – derinti, koordinuoti tokią veiklą ir, manyčiau, kad šioje srityje dominuojantis vaidmuo turi priklausyti valstybės kontrolei, kaip specialiai konstitucinei institucijai, kuriai pavesta užtikrinti valstybės turto ir valstybės lėšų apsaugą.

Manau, neperdėsiu teigdamas, kad valstybės kontrolės bendradarbiavimas su kitomis teisėsaugos institucijomis turi ypatingą reikšmę siekiant veiklos rezultatyvumo. Ne kartą valstybės kontrolei buvo priekaištaujama, kad pernelyg mažai lėšų sugrąžinama į valstybės biudžetą, į valstybės fondus.

Mano supratimu, viena iš priežasčių yra nepakankami kontaktai su atitinkamomis teisėsaugos institucijomis, nesugebėjimas dirbti bendrai, veikti sutartinai ir darniai. Todėl orientavimas į bendradarbiavimą su kitomis teisėsaugos institucijomis turėtų būti irgi viena iš svarbesnių darbo krypčių.

Apie kitus valstybės kontrolės pertvarkymo uždavinius ir kitus programinius nuostatus aš esu kalbėjęs anksčiau, todėl šiandien susilaikysiu nuo kartojimosi, ir dėkodamas už dėmesį esu pasiryžęs atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Devyni Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis S.Kaktys. Ruošiasi J.Karosas.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pretendente, noriu pasveikinti jus su neseniai praėjusiu gimtadieniu ir palinkėti jums sėkmės jūsų tolesnėje veikloje. Noriu priminti keletą valstybės kontrolės įvertinimų. Pirmiausia tai Prezidento vertinimas, kad tikros, autoritetingos, griežtos valstybės kontrolės Lietuva kol kas neturi arba neturi 100%. Centro sąjungos narė J.Matekonienė sakė: “gerai susipažinusi su šios institucijos veikla, galiu drąsiai sakyti, jog ten reikia ne tik revoliucinio pertvarkymo, bet ir susprogdinti ją iš vidaus”.

Jūs pats ir šiandieną, ir praėjusio pristatymo metu, ir frakcijoje kalbėjote apie tam tikrus nuosaikius, laipsniškus šitos institucijos reorganizavimo būdus, apie tai, kad pirmaisiais metais jūs nemanote daryti kokių nors didesnių pertvarkymų. Kaip jūsų požiūris susieina su Prezidento, su Centro sąjungos pozicija?

Ir kitas klausimas. Jūs po buvusio Seimo sprendimo sakėte, kad šitas Seimo sprendimas yra politizuotas. Ar jūs ir šiandien manote, kad Seimo daugumos sprendimas yra neteisinis ar koks nors kitoks, ginčijate tą sprendimą. Gal galite patikslinti savo vertinimą?

K.LAPINSKAS. Ačiū už sveikinimus. Dėl jūsų klausimo. Aš su Valstybės kontrolės visomis bėdomis, su visais darbo rezultatais iš tiesų nesu nuodugniai susipažinęs, todėl bijau daryti skubotus vertinimus. Bet susitikimų metu aš tikslinau savo poziciją pripažindamas, kad jeigu jau Seimo nariai irgi prieina prie išvados, kad Valstybės kontrolė netenkina tokia, kokia ji yra šiandien, be to, papildomai kai kurią informaciją man irgi pavyko per tą laiką gauti, aš taip pat artėju prie tos nuomonės, kad Valstybės kontrolei, aš ir šiandien kalbėjau, reikalinga iš tiesų ryžtinga pertvarka. Vienas iš svarbiausių dalykų, aš matau, viena iš didžiausių problemų yra tai, kad Valstybės kontrolę reikėtų reorganizuoti pagal konstitucines normas, remiantis tam tikru konstituciniu šios institucijos apibrėžimu.

PIRMININKAS. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, jūsų paskyrimas valstybės kontrolieriumi tampa istoriniu mūsų jaunos valstybės istorijoje. Pagrindinis dalykas, man atrodo, šioje istorijoje yra argumentų už ir prieš paieška. Aš noriu paklausti, kiek yra pamatuoti gandai apie tai, esą vienas iš argumentų prieš jūsų paskyrimą yra tai, kad jūs, būdamas vadovu, žadate rimtai domėtis privatizavimo teisėtumo klausimais? Ačiū.

K.LAPINSKAS. Keletą žodžių aš dar norėčiau pasakyti. Nespėjau baigti atsakyti į pirmąjį klausimą. Dėl politizavimo Seimo veikloje. Seimas, be jokios abejonės, yra politinė institucija, Seimo frakcijos yra pagrindinės politinės ląstelės, struktūros ir, be jokios abejonės, čia priimami politiniai sprendimai. Tai nėra blogai. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad Valstybės kontrolė pagal Konstituciją vis dėlto turėtų būti nepolitinė institucija, kuriai jokia politinė valdžia, jokios politinės grupės neturi įtakos, nes jeigu ji būtų politizuota institucija, šita institucija negalėtų tenkinti jai keliamų uždavinių ir tarnauti valstybei. Todėl, atsakydamas ir į antrąjį klausimą, aš vėlgi noriu pasakyti, kad aš įsivaizduoju Valstybės kontrolę pirmiausia kaip nepriklausomą ir nepolitizuotą instituciją, nekeliančią sau jokių politinių uždavinių, išskyrus tai, kas jai privalu daryti pagal Konstituciją – rūpintis valstybės turto ir valstybės lėšų naudojimu, valstybės turto apsauga.

Grįžti prie tų dalykų, kurie buvo anksčiau (ar jie geri, ar blogi, sunku tai įvertinti), bet aš manau, kad Valstybės kontrolė turi daug darbo ir kad ji nėra kokių nors istorinių paieškų ar istorinius tikslus turinti institucija, todėl grįžti į praeitį ir žiūrėti kas buvo gerai, kas buvo blogai, tai turėtų būti, man atrodo, kitų institucijų uždavinys, pirmiausia mokslo įstaigų, o Valstybės kontrolė turi šiandien rūpintis valstybės interesais, valstybės turto apsauga, valstybės lėšų naudojimu.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, Konstitucijos 130 straipsnio antroji dalis nustato, kad valstybės kontrolierius Prezidento teikimu skiriamas penkeriems metams. Valstybės kontrolės įstatymo 20 straipsnis apibrėžia, kad valstybės kontrolierius baigia savo įgaliojimus, kai jam sukanka 65 metai. Ar galima valstybės kontrolierių skirti trejiems metams? Galbūt ateityje Valstybės kontrolės įstatymas bus pakeistas, tačiau šiuo metu Konstitucija ir įstatymas išlygų nenumato. Prezidento aktai neturėtų prieštarauti Konstitucijai arba įstatymams. Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę ir patarimą Seimui šiuo klausimu. Ačiū.

K.LAPINSKAS. Čia aš įžvelgiu problemą tarp konstitucinių normų ir įstatymo normų. Bet, kaip jau įprasta Konstituciniame Teisme, kai yra konfliktas tarp įstatymo normų ir konstitucinių normų, pirmenybė teikiama konstitucinėms normoms. Todėl šiuo atveju aš galiu neabejodamas, nė kiek nedvejodamas pasakyti, kad reikia žiūrėti, ką Konstitucija sako. Aš norėčiau priminti, kad Konstitucijoje irgi yra tokių normų, kai siejamas pareigų užėmimas su pensiniu amžiumi. Pavyzdžiui, tokios normos yra, kur apibrėžia teisėjų darbą. Kalbama, kad teisėjų įgaliojimai nutrūksta, kai baigiasi arba jų paskyrimo laikas, arba kai teisėjai sulaukia pensinio amžiaus. Štai jums pavyzdys, kai ir konstitucinės normos tam tikras pareigas sieja su pensiniu amžiumi. Dėl valstybės kontrolieriaus tokio reguliavimo nėra ir šiuo atveju įstatymas, žinoma, paskubėjo. Galima svarstyti, kiek šis įstatymas atitinka konstitucines normas, nes Konstitucijoje kalbama apie aiškiai apibrėžtą kontrolieriaus kadenciją – penkerių metų kadenciją. Aš galiu pasakyti tiek, kad kol įstatymas galioja, jeigu aš būčiau paskirtas, aš laikyčiausi šito įstatymo. Bet aš nematau jokio konflikto ir jokios problemos su konstitucinėmis normomis.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pretendente, aš manau, kad gal ir į naudą išėjo keleto dienų tarpas iki jūsų paskyrimo, aš tikiuosi, kad jūs būsite paskirtas. Iš tikrųjų pradžioje, kai mes svarstėme frakcijoje ir kai jūs kalbėjote apie būsimą Valstybės kontrolės viziją arba struktūrą, buvo truputį viena kalba, ir aš matau, kad su kiekviena diena, kada jūs kalbate, iš tikrųjų tas apsisprendimas tvirtėja. Man atrodo, jūsų pasirengimas tam postui iš tikrųjų didėja. Aš norėčiau paklausti po tam tikro laiko intervalo. Kaip jums atrodo tos mintys, kurias jūs dėstėte mums frakcijoje, kad galbūt Valstybės kontrolė atsisakytų savo tiesioginių revizijų, o tikrinimą atliktų nepriklausomi auditoriai, privačios kompanijos, ar ir dabar išlieka tokia jūsų nuomonė? Ar jūs sutiktumėte, kad tokį darbą vis dėlto turėtų atlikti Valstybės kontrolė pati?

K.LAPINSKAS. Žinoma, Valstybės kontrolė valstybės turto apsaugą turi garantuoti, jai pavesta šią funkciją vykdyti ir, be jokios abejonės, Valstybės kontrolė tai turi daryti. Aš per tą laiką sužinojau štai, pavyzdžiui, tokį dalyką, kad prie Finansų ministerijos veikia dar viena tikrinanti institucija – įkurtas Kontrolės revizijų departamentas, kuris irgi atlieka ekspertizes, revizijas. Galima šiandien klausti, kodėl šiuo atveju nesujungti šitos institucijos, šito Finansų ministerijos departamento, su Valstybės kontrole, išplečiant jos tikrinimo galimybes ir sustiprinant kartu Valstybės kontrolę? Šiuo metu atsiranda, kaip matome, valstybės struktūrose greta Valstybės kontrolės dar viena kontroliuojanti institucija, esanti Vyriausybės struktūrose.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, visai neseniai kaip parlamentinės komisijos narė, būtent parlamentinės komisijos, kuri bendradarbiauja su Valstybės kontrole, aš buvau išvykusi pasidomėti analogiškų institucijų patirtimi Kopenhagoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Buvo labai įdomu sužinoti, kad pagrindinė kontrolės, pagrindinė prievartos, kitaip tariant, forma tose šalyse yra viešumas. Valstybės kontrolės analogiškų institucijų darbas yra nepaprastai viešas ir tokiu būdu tai užtikrina, jog Valstybės kontrolės priimti sprendimai yra įgyvendinami. Yra viešieji svarstymai, kuriuose visuomenė, žurnalistai aktyviai dalyvauja. Aš norėčiau paklausti, koks būtų jūsų požiūris į šį klausimą, ar būtumėte linkę reformuoti Valstybės kontrolės instituciją ir ta linkme?

K.LAPINSKAS. Taip, aš visiškai sutinku su jūsų požiūriu, su jūsų išsakytomis mintimis ir turiu prisipažinti, kad aš taip pat apie tai esu galvojęs. Manau, kad labai dažnai savotiškos paslaptys kuriamos šioje institucijoje, nes visuomenė per mažai žino apie tikrinimo rezultatus. Galbūt tai irgi yra tam tikri interesai, kurie turbūt formuoja ir tam tikrą darbo stilių.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, neįžvelkite mano klausime nieko pikto ar įmantraus. Aš tiesiog noriu, naudodamasis reta proga, užduoti klausimą jums, kaip Konstitucijos žinovui ir konstitucinės teisės specialistui. Jūs labai tiksliai argumentavote, kad valstybės kontrolierius turi būti tikrai neutrali pareigybė. Mano klausimas būtų toks: o jūsų, kaip konstitucinės teisės specialisto, akimis, ar ir Seimo Pirmininkas, kaip pareigūnas, neturėtų būti visiškai neutrali pareigybė, atstovaujanti visam Seimui ir valstybei bei sprendžianti viso Seimo visų frakcijų klausimus, nepriekaištingai vykdanti Seimo spikerio neutraliteto poziciją?

K.LAPINSKAS. Turiu pripažinti, kad tai gana keblus klausimas, nes tai vis dėlto susiję su Seimo reikalais. Aš tiesiai pasakysiu, kad konstitucinių normų, kurios tai teigtų, nėra. Kaip žinome, dėl Prezidento Konstitucijoje sakoma, nepaisant to, kad Prezidentas gali kandidatuoti kaip tam tikros politinės partijos atstovas, kandidatas ir yra partijos palaikomas eiti į rinkimus, bet išrinktas Prezidentas tampa visos tautos, visų piliečių atstovu. Tuo tarpu dėl Seimo Pirmininko tokio reikalavimo konstitucinėse normose nenustatyta, todėl aš dėl tokių jūsų vertinimų būčiau labai atsargus. Manyčiau, kad nebent jeigu pats Seimas nustatytų, priimdamas Statutą, kokius nors apribojimus, tai jau čia Seimo kompetencijos dalykai, nes Seimas pats nustato savo procedūras, darbo tvarką.

PIRMININKAS. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pretendente, Demokratinei darbo frakcijai iš tiesų nekyla jokių abejonių dėl jūsų kandidatūros. Mes balsavome už jus ir balsuosime. Mums nekyla klausimo ir dėl jūsų amžiaus, tačiau aš norėčiau pasiteirauti jūsų, kaip teisininko, kad jūs paaiškintumėte tokią situaciją. Prieš savaitę ar truputį daugiau buvo paskirtas Muitinės departamento direktorius, kurio amžius daug didesnis nei numatyta įstatyme, t.y. jis vyresnis nei 50 metų. Tačiau čia valdančioji dauguma ir valdančiosios daugumos teisininkai nepamatė jokių teisės pažeidimų, nors dar kartą kartoju, jo amžius daug didesnis nei numatyta įstatyme. Tuo tarpu jums ponas A.Stasiulevičius lyg ir priekaištavo, kad štai treji metai ir taip toliau. Kaip jūs, kaip teisininkas, žiūrite į tokį valstybės požiūrį, kai vienu momentu sprendžiama vienaip, kitu momentu jau priekaištaujama kitaip?

K.LAPINSKAS. Man yra keblu vertinti tą situaciją, nes įstatymais yra nustatyti tam tikri reikalavimai. Įstatymus leidžia Seimas ir visa tai, be jokios abejonės, yra Seimo rankose, Seimo valioje – tai yra Seimo prerogatyva. Žinoma, negerai, kai įstatymai galbūt ne visada apgalvotai yra parengiami ir yra nuostatų, kurios kai kada prieštarauja viena kitai, kai jos lyginamos. Kraštutiniais atvejais, kaip žinote, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Jeigu yra prieštaravimų Konstitucijai, Konstitucinis Teismas tai fiksuoja ir duoda atsakymą. O šiuo atveju aš, kaip privatus asmuo, irgi daugiau negalėčiau komentuoti.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pretendente, jūs nebuvote iš pirmo karto paskirtas valstybės kontrolieriumi dėl pagrindinio priekaišto – dėl kompetencijos. Mano klausimas būtų toks: ar galima suderinti, kad tikrai atsakingų institucijų, kaip ši arba kita, vadovas būtų ir geras administratorius, ir teisininkas, ir ekonomistas, ir finansininkas? Arba nebūtinai šios institucijos, ir kitos. Ar būtina, kad institucijos vadovas būtų visažinis?

K.LAPINSKAS. Suprantama, tokie uždaviniai yra nerealizuojami ir neįgyvendinami praktiškai, nes nėra tobulų ir visažinančių žmonių, kurie tiktų visoms pareigoms ir visais atvejais. Taigi visada irgi reikia tam tikro saiko.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis kandidate, pirmiausia sveikinu, kad jūs sutikote būti nominuotas antrą kartą į šią valstybės kontrolieriaus poziciją. Taip pat džiaugiuosi mūsų Prezidento principingumu ir nusistatymu pristatyti persvarstyti jūsų kandidatūrą į valstybės kontrolieriaus postą. Praėjusios kadencijas valstybės kontrolierių įstaiga, kurią aš vertinu kaip vieną iš svarbiausių mūsų valstybės darbo sąžiningumo ir biudžeto lėšų kontrolės institucijų, tikrai atliko ir dirbo gerą darbą, ypač aukštesnio lygio srityse. Bet provincijos Valstybės kontrolės inspektoriai kartais save įvertindavo kaip savotiškus dievukus ir absoliučiai nesiskaitydavo su jų kontroliuojamose įstaigose atliktais tyrimais. Tiesiog neturėdami absoliučiai jokio logiškumo ir lankstumo skirdavo bausmes, kurių normalus, logiškai mąstantis žmogus net negalėdavo suprasti, kad tokios bausmės gali egzistuoti. Tie žemieji valdininkai bendrai sukūrė labai blogą įspūdį apie visą instituciją. Kaip jūs matote, kaip tuos žemesnio lygio provincijų Valstybės kontrolės inspektorius būtų galima sutvarkyti ir parodyti jų vietą, kad ne tik vykdytų įstatymą, kaip jis yra sukurtas, bet to įstatymo dar ir savaip neinterpretuotų? Aš tikiu, kad jūs tą žemesnio lygio institucijų darbą pataisysite.

K.LAPINSKAS. Be abejo, Valstybės kontrolės sistemos peržiūra bus neišvengiama. Kitas klausimas – ar tai galima daryti iš karto, tarkim, paskyrus naują kontrolierių paskubomis, neapgalvotai? Man atrodo, kad vis dėlto reikėtų pirmiausia gerai išstudijuoti, susipažinti su esama padėtimi, ištirti darbo trūkumus. Tik gerai susipažinus su esama padėtimi reikia imtis pertvarkymų, tam tikrų reformų.

Apie tai, kad periferijoje, vietinėse teritorinėse struktūrose, yra negerų dalykų, turbūt galima spręsti ir iš to, kad tam tikri Valstybės kontrolės sistemos pertvarkymai buvo daromi, kad iki šiol yra daug kur panaikinti tie vietiniai Valstybės kontrolės skyriai. Todėl šį darbą, be abejo, reikia tęsti, bet reikia labai gerai pasverti, reikia labai gerai išstudijuoti. Kitas dalykas, kuris, man atrodo, irgi padėtų išspręsti problemą, kurią jūs kėlėte, tai vėl būtų valstybės kontrolierių mokymas, kvalifikacijos kėlimas. Irgi reikia labai rimtai užsiimti ir šituo darbu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kandidate. Jūs atsakėte į visus klausimus.

K.LAPINSKAS. Dėkui.

PIRMININKAS. Kokia toliau procedūra, jūs taip pat žinote. Taigi mes baigiame šiandien ir trečiąjį darbotvarkės klausimą.

Gerbiamieji kolegos, dar liko 5 minutės iki pertraukos. Aš siūlyčiau du rezervinius klausimus, bet galbūt paprastesnius. Aš bijau, pone kancleri, kad pirmojo ir antrojo klausimų pateikimas gali užtrukti ilgiau, todėl siūlyčiau dabar rezervinius trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus.

Replika… Prašom. Ponas A.Stasiulevičius. Replika.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau patikslinti pono A.Salamakino kalbą. A.Stasiulevičius nepriekaištavo pretendentui dėl jo amžiaus ar dar dėl ko nors, o konkrečiai išdėstė esamą situaciją ir kaip tik baigė savo klausimą prašydamas pakomentuoti, pasakyti savo nuomonę ir patarti Seimui. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo” projektas Nr.P-1572 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi kviečiu J.Razmą pateikti trečiąjį rezervinį klausimą. Tai yra Seimo nutarimo “Dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo” projektas, registracijos Nr.P-1572.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, priimdami naują Statutą mes numatėme, kad vienu iš Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų turi būti Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Anksčiau, kai nebuvo tos nuostatos, kai komiteto pirmininkas buvo M.Laurinkus, tai automatiškai buvo išspręsta. Dabar mes, priėmę mano siūlomą nutarimą, formaliai įvykdytume Statuto reikalavimą. Nustatytas Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų skaičius kaip tik šiuo metu leidžia paskirti dar vieną pavaduotoją, nes ta vieta yra tuščia.

Taip pat atsižvelgęs į neseniai gautą Centro sąjungos frakcijos raštą, sutinku, kad jų argumentai dėl nepakankamo atstovavimo komiteto vadovybėje yra pagrįsti. Mums būtų racionalu svarstyti šio komiteto pirmininko pavaduotojų skaičiaus padidinimą dar vienu asmeniu, kad antra pagal dydį parlamentinė partija, parlamentinės partijos frakcija taip pat turėtų atstovą šio komiteto vadovybėje. Tai, žinoma, būtų naudinga palaikant ryšius ir su atitinkamomis frakcijomis Europos parlamente ir siekiant mums naudingų sprendimų. Bet jeigu politiškai būtų apsispręsta ir dėl tokio papildymo, tai reikėtų dar kito projekto keitimo. Tą jau būtų galima spręsti vėliau.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Ponas kancleri, jūs iš esmės atsakėte į tą klausimą, kurį aš norėjau paklausti. Vis dėlto gal būtų galima šį nutarimą pakoreguoti pagal tas mintis, kurias jūs išdėstėte.

J.RAZMA. Jeigu būtų jūsų frakcijos konkretus pasiūlymas su konkrečia pavarde, manau, tai būtų gera proga tą spręsti. Tada greitai įregistruočiau projektą dėl Europos reikalų komiteto pavaduotojų skaičiaus.

PIRMININKAS. Ir K.Bobelis nori paklausti.

K.BOBELIS. Aš visiškai pritariu kolegos J.Razmos pasiūlymui, kad Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas turi būti Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Tai yra visai natūralus ir logiškas sprendimas, ypač kad Užsienio reikalų komitetas turi labai daug reikalų su įvairiomis užsienio problemomis. Taip pat todėl, kad Europos reikalų komitetas yra iš pagrindų sukurtas daugiausia dėl mūsų ėjimo į Vakarus – į Europos Sąjungą, o Užsienio reikalų komitetas kaip tik turi labai stiprų ir svarbų vaidmenį, todėl gali savo patarimais labai daug padėti to komiteto geresnei veiklai. Aš visiškai pritariu šiam pasiūlymui.

J.RAZMA. Klausimo nebuvo.

PIRMININKAS. Klausimo nebuvo. Gerbiamieji kolegos, ar galima pritarti po pateikimo? Pritariame, taip? Kaip jūs matote, darbotvarkėje yra Seniūnų sueigos siūlymas šį nutarimą svarstyti vasario 4 d., t.y. ketvirtadienį. Ar paliekame tokį sprendimą? Paliekame. Taigi vasario 4 diena yra preliminari svarstymo data.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto Darbo politikos pakomitečio pirmininko pakeitimo” projektas Nr.P-1605 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Ir rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo politikos pakomitečio pirmininko pakeitimo” projektas Nr.P-1605(2). Pateikimas. Pranešėja – B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jums žinoma, Socialinių reikalų ir darbo komitete yra du labai svarbūs atskiri pakomitečiai, t.y. socialinės politikos ir darbo politikos.

Darbo politikos pakomitečio pirmininkas buvo M.Stankevičius. Kaip žinote, komitete jo jau neturime. Todėl čia yra procedūriniai dalykai – rasti naują pakomitečio pirmininką. Atsižvelgiant į aktyvumą ir darbštumą, ir kompetenciją komitetas nusprendė siūlyti D.Aleksiūnienę šio pakomitečio pirmininke. Todėl visus kviečiu pritarti tokiam komiteto sprendimui ir pasiūlymui.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. E.Bičkauskas pirmasis. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėjau ne paklausti, o pasiūlyti.

PIRMININKAS. Tai gal iš karto siūlykite.

E.BIČKAUSKAS. Galbūt posėdžio pirmininkas ir šiuo metu einantis Seimo Pirmininko pareigas ponas A.Kubilius pasiūlytų ypatingos skubos tvarką, kad mes galėtume iš karto priimti šį nutarimą, juo labiau kad jis procedūrinis.

PIRMININKAS. Turbūt mes taip ir galėsime padaryti. M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Dėl procedūros.

PIRMININKAS. Prašom.

M.PRONCKUS. Mes, atrodo, pradėjome dirbti pagal naują Seimo statutą.

PIRMININKAS. Taip.

M.PRONCKUS. Vienas Seimas narys negali siūlyti jokių įstatymų projektų ir nutarimų. Turi būti keli. Ar čia teisėta dabar?

PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis kolega, nežinau, apie ką jūs kalbate. Gali siūlyti vienas Seimo narys, niekas jam neatima teisės teikti įstatymų projektų. Kita vertus, čia yra komiteto siūlymas. Taigi ir jūsų nuogąstavimai yra išspręsti.

Gerbiamieji kolegos, daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjai. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, tai tikrai nėra norminis dokumentas, mes jį galime priimti ir dabar. Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti registruotis. Prašom tiksliai registruotis. Registruojamės. Vyksta registracija. Taigi tikslumo pristigo. Gerbiamieji konservatoriai ir gerbiamoji LDDP, nevisiškai tiksliai registruojatės. Gerbiamieji kolegos, pavardžių nevardinsime.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl šio nutarimo priėmimo. Noriu priminti… Atsiprašau. Dar sykį registruojamės. Prašom registruotis. Matyt, teks vardyti pavardes ir tada išgirsime, ar yra, ar ne Seimo narys, nes kartais posėdžio pirmininkas irgi nepastebi. Registruojamės. Pone Kirkilai, kažkodėl jūsų kompiuteris niekaip nenori jūsų pažinti.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl nutarimo priėmimo. Noriu priminti, kad pagal naują Statutą balsuojame elektronika. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas, spaudžia mygtuką “už”, kas mano, kad jo nereikia priimti, balsuoja prieš. Susilaikantys taip pat balsuoja. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo politikos pakomitečio pirmininko pakeitimo”.

Už – 51, prieš – nė vienas, 4 susilaikė. Taigi nutarimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, galite pasitikrinti ir paimti atspausdintus balsavimo rezultatus.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 15 valandos. Rytinis plenarinis posėdis baigtas.