Penkiasdešimt aštuntasis (284) posėdis
1999 m. sausio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai F.PALUBINSKAS ir A.VIDŽIŪNAS

Informacija apie 2000-ųjų metų datos informacinėse ir automatizuotose sistemose problemos sprendimą

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, kviesčiau tęsti šios dienos darbus, pradėti popietinį posėdį. Registruojamės. Ir skelbiu, kad 1 klausimas po pietų – ypač svarbi informacija apie 2000 metų datos informacinėse ir automatizuotose sistemose problemos sprendimą. Tai tiesiog konkreti mūsų susitikimo su valdymo reformų ir savivaldybių ministru, Seimo nariu K.Skrebiu tema. Pone ministre, aš kviečiu jus į tribūną.

Užsiregistravę 34 Seimo nariai atidžiai žada dalyvauti diskusijose.

K.SKREBYS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų turbūt yra gera proga padaryti trumpą informaciją apie tai, kaip Vyriausybė ruošiasi spręsti trumpai vadinamą 2000 metų problemą, juolab kad ir žiniasklaidoje pasirodė kai kurių straipsnių apie šią problemą, taip pat yra Seime įregistruotas Seimo Pirmininko rezoliucijos projektas, kuriame yra prašoma 1999 m. sausio mėnesį informuoti Seimą, kaip vertinama padėtis, nurodant darbų apimtis ir kaštus, ir kas iki šiol padaryta. Tai galbūt trumpai keletą žodžių įžangai.

2000 metų problema yra unikali pagal savo pobūdį, apimtį ir pasekmes. Tai pirmoji pasaulyje problema, kurią sąlygoja šie faktoriai: informacinės technologijos, globalinės problemos mastas, kompleksinis poveikis visoms ūkio šakoms, problemos sinchroniškumas visame pasaulyje vienu metu ir neprognozuojamumas. Apibendrinę visus minėtus faktorius, galime suprasti problemos reikšmingumą. Tai ir neprognozuojamas tiesioginis poveikis, informacinių sistemų neveikimas, ir grandininės reakcijos, kai problemos vienoje ūkio šakoje sukelia neprognozuotas problemas kitose sferose.

Prieš vertinant situaciją Lietuvoje pirmiausia būtina trumpai apžvelgti problemos esmę. Problemos esmė yra išdėstyta jums padalintoje medžiagoje. Daug nesikartojant būtų galima paminėti tiktai tokius dalykus, kad 2000 metų problema, vadinamasis prognozuojamas bei neprognozuojamas informacijos bei automatizuotų valdymo sistemų negalėjimas teisingai veikti, t.y. apdoroti, priimti, perduoti bei gauti datų, taip pat su datomis susijusių duomenų ir tuo sukeliant nepageidaujamas pasekmes šiais atvejais: įvedant 2000 ir vėlesnių metų datas bei skaičiuojant XXI amžiaus laikotarpį, skaičiuojant laikotarpius tarp XX ir XXI amžių esančių datų, pereinant iš 1999 metų į 2000 metus, tikrinant, ar 2000 metai yra keliamieji metai, bei galimi kiti nenumatyti atvejai.

Problemos pasekmių požiūriu būtų galima išskirti tokius svarbiausius objektus: strateginiai objektai, ūkio objektai, kitaip sakant, atominė elektrinė, energetikos sistema, aviacija, Lietuvos geležinkeliai ir pan., informacinės sistemos, susijusios su valstybės valdymu, finansinės institucijos, t.y. bankai, draudimo kompanijos, “Sodra”, pagrindinės privataus sektoriaus įmonės.

Problemos atsiradimo priežastis visada buvo bandoma suversti programuotojams, kurie taupė vietą kompiuterinėse duomenų laikmenose. Deja, šios problemos šaknys yra daugiau prasto sistemų planavimo ir valdymo nei techninio darbo pobūdžio. Ir šios problemos sprendimas turi remtis organizacinėmis, o ne techninėmis priemonėmis. Technologinis požiūris jau kapituliavo. Pripažinta, kad visų sistemų pasaulyje tikrai nebeįmanoma sutvarkyti ir perprogramuoti. Ir aš norėčiau pabrėžti, kad paskutiniu metu pasaulyje nusistovi nuomonė, kad šią problemą reikėtų spręsti daugiau organizacinėmis, o ne technologinėmis priemonėmis.

Kokios galimos problemos pasekmės ir poveikio lygmenys? Visų pirma – mažareikšmiai sistemos sutrikimai, neteisingai rodoma data namų kompiuteryje ar mokymo programoje ir taip toliau. Antra. Rimtos informacinės sistemos problemos, kai informacinė sistema nebegali veikti, bet išvengiama didelių neigiamų pasekmių. Trečia. Totališkos informacinės sistemos problemos, sutrikęs energijos tiekimas, nutrūkę ryšiai ir panašiai, kai sistemos neveikimas sukelia didelius neigiamus antrinius efektus. Ketvirta. Pasekmės, sukeltos neteisingo informavimo apie problemą. Tai irgi yra pakankamai didelis dalykas ir tai yra išskiriama į atskirus klausimus. Kaip matome, dėmesį reikėtų koncentruoti į esminių strateginių objektų tyrimą, o ne mažareikšmių problemų sprendimą. Būtent strateginiai objektai: energetika, vandens, dujų tiekimas, finansai, ryšiai, transportas, maisto tiekimas į parduotuves, atsiskaitymas su gyventojais, taip pat medicininė įranga ligoninėse turi būti įvertinti pirmiausia.

Pats liūdniausias variantas – tai problemos, atsirandančios dėl neteisingo informavimo. Žiniasklaidos pateikiami katastrofiniai siužetai yra nepagrįsti ir siekia tik pigių sensacijų. Tuo tarpu šių sensacijų sukelti efektai ir visuomenės dezinformacija Lietuvoje gali sukelti didesnes pasekmes negu pati 2000 metų problema.

Situacija Lietuvoje yra dvejopa. Dauguma naudojamų informacinių sistemų yra pakankamai naujos ir neturės 2000 metų problemos. Įvairių straipsnių deklaruojamas teiginys, kad net nauji kompiuteriai turi problemų, yra vienpusiškas. Nors kai kuriais atvejais tų problemų tikrai yra, bet jos dažniausiai neveikia informacinių sistemų darbo. Be to, Lietuvoje informacinės sistemos nėra taip giliai integruotos į visas ūkio šakas, kaip kad labiau kompiuterizuotose šalyse. Neužmirškime, kad užsienyje propaguojamas didžiųjų kompiuterių, veikiančių jau daugiau kaip 10 metų, krachas mums yra ne toks grėsmingas. Didžioji dauguma Lietuvos informacinių sistemų yra kur kas naujesnės, daugeliui jų 2000 metų problema yra neaktuali. Kita vertus, detali sistemų analizė atlikta tik kai kur.

Būtų galima pagirti Lietuvos banką, kuris bene aktyviausiai dirba šioje srityje ir jau dabar yra atlikęs detalią situacijos analizę. Dauguma kitų institucijų, tiek valstybinės, tiek privačios, vis dar delsia atlikti detalią analizę. Be to, mes nesame izoliuoti nuo pasaulio. Problemos kitose šalyse gali paveikti ir Lietuvą. Šiuo atveju krizės valdymo metodai yra tik vadybiniai, o ne technologiniai. Mes negalime sutvarkyti mūsų partnerių sistemų. Sutrikus bet kuriam tarptautiniam procesui (transportas, ryšiai, duomenų perdavimas), tai gali indukuoti problemas ir pas mus.

Planuojami veiksmai sprendžiant 2000 metų problemą. Visų pirma suburti ekspertų grupę, paruošti veiksmų planą, įvertinti esmines valstybės ir strateginių objektų informacines sistemas. Darbai pradėti 1998 m. vasario mėn., bet kol kas jie buvo daugiau pasyvus, tai yra valstybinės institucijos buvo apklausiamos, ar jų informacinės sistemos turės problemų, renkama informacija apie 2000 m. problemą, dirbama su problemos ekspertais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Turėčiau pasakyti, kad šiuo požiūriu ne patį geriausią vaidmenį suvaidino ir Ryšių ir informatikos ministerijos likvidavimas praėjusiais metais, nes dėl likvidavimo, vėliau buvusio reorganizavimo keletą mėnesių iš tikrųjų darbas su šia problema buvo paralyžiuotas.

Dabar sukauptas patyrimas bei esami resursai jau leidžia mums pradėti aktyvų darbą: rinkti ekspertų grupes, kurios vertins kritinius taškus, rengti seminarus, apmokyti specialistus ir galiausiai teisingai ir netendencingai informuoti visuomenę. Šios problemos sprendimą valstybiniu lygiu koordinuoja Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos Informacijos ir informatikos departamentas. Apibendrintas veiksmų planas yra pateiktas jums išdalintoje informacijoje.

Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, toli gražu nėra atsilikusi, kaip dažnai mėgstama teigti. Iš vykusio nacionalinių 2000 metų problemos koordinatorių susitikimo Niujorke, kuriame dalyvavo viceministras profesorius R.Gudauskas, gauta informacija leidžia teigti, kad situacija yra panaši visose Rytų Europos šalyse. Dėl galimo informacinių sistemų neveikimo Lietuvoje fatališkų pasekmių nebus, arba jos bus prognozuojamos ir valdomos. Aš tai norėčiau ypač pabrėžti. Visos galimos pasekmės bus įvertintos atliekant detalesnę analizę. Kaip jau minėta, būtent dabar 2000 metų problemos sprendimo darbai įžengė į aktyvaus darbo etapą. Mūsų teiginys (ir tai susiję ne tik su 2000 metų problema, o su visa informacinių sistemų sritimi), jog informacijos technologijos bei jų valdymas turi įgauti aukštesnį statusą visose organizacijose, įvertinant tai, kad pastaruoju metu jos tampa pagrindiniu valdymo įrankiu.

Valdydami 2000 metų problemą mes turime nepasiduoti įvairioms nepagrįstoms prognozėms, o remtis tik kompleksiniais profesionalų vertinimais. Užsienyje jau žinoma atvejų, kai spekuliuojant 2000 metų problema buvo nepagrįstai gauti ir ne pagal paskirtį išnaudoti milžiniški finansavimo šaltiniai. Kita vertus, 2000 metų problemai būtinas aukštas politinis reitingas. Tik signalas iš aukščiausių šalies valdymo struktūrų privers visų institucijų vadovus susirūpinti ir įvertinti galimas problemos pasekmes organizacijai, organizacijos partneriams, klientams ir kita. Būtina, kad kiekvienos institucijos vadovas suvoktų, jog jis atsakingas už problemos pasekmių įvertinimą laiku jo organizacijoje. Blogiausia yra ne pati problema, bet neprognozuotas jos atsiradimas.

Dabartinė tendencija, kurią matome iš pastarųjų metų įvykių, – globalizavimas ne tik ekonomikos, bet ir kultūros ir socialinėse srityse. Krizės taip pat tampa globalinės, sukeldamos neprognozuojamus efektus. Ypač svarbų vaidmenį šių krizių valdymui turi informacinė sąveika, leidžianti greitai ir adekvačiai reaguoti į pasekmes, numatyti ir atpažinti esmines poveikio sritis ir iš anksto pasirengti problemoms. 2000 metų problema mums gali tapti gera proga pasirengti ateities krizėms kuriant efektyvų informacinį krizės valdymo planą. Spręsdami 2000 metų problemą, mes turime vengti dviejų radikalių požiūrių: vienas – populistinis katastrofinių nuotaikų eskalavimas, kitas – abejingas teigimas, kad problemos visai nebus. Mūsų tikslas – siekti detalios situacijos analizės, galimų neigiamų pasekmių prevencijos ir prognozavimo bei kuo mažesnio problemos poveikio Lietuvos organizacijoms ir piliečiams.

Taip pat norėčiau savo ruožtu paminėti, kad Vyriausybės sudaryta šios problemos sprendimo koordinavimo komisija jau pradėjo savo darbą. Į ją be manęs įeina ponas R.Gudauskas – mūsų ministerijos informatikos viceministras, ponas J.Milerius – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų skyriaus vedėjas, ponas V.Radžvilas – valstybės konsultantas, ponas L.Telksnys – Matematikos ir informatikos instituto skyriaus vadovas bei Informacinės visuomenės komisijos kūrimo pirmininkas, taip pat L.Tuleikienė – mūsų ministerijos informacijos specialistė. Kitą savaitę, ketvirtadienį, ši komisija planuoja surengti pirmąją spaudos konferenciją ir detaliau išdėstyti savo planus ir siūlymus. Gal trumpai tiek.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Jūs pasakėte visa tai, ką norėjote pasakyti. Kompiuteris mane išmušė iš pusiausvyros – iš jo išnyko visi užsirašę papildomai. Pirmasis klausti galėtų Seimo narys P.Gylys. Jungiu J.Karoso mikrofoną. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis ministre, pasaulyje dėl šios problemos intensyviai diskutuojama maždaug pusantrų metų. Ar jums neatrodo, kad Seimas informuojamas kiek pavėluotai, juo labiau kad rezoliucijoje, kurią mes tuojau pat svarstysime, kalbama, jog kai kurie procesai prasideda šių metų sausio 1 dieną. Taigi mes jau šia prasme vėluojame. Aš dar noriu papildomai paklausti. Jūs sakėte, kad blogą vaidmenį suvaidino Ryšių ir informatikos ministerijos likvidavimas. Bet tai jūsų partijos, jūsų valdančiosios koalicijos sprendimas, kad, neparengę klausimo, nepaskyrę tos funkcijos, jūs porą mėnesių paralyžiavote jos vykdymą. Ar neatrodo, kad vėluojame, ar neatrodo, kad neskiriame pakankamai finansų, nes, kiek aš žinau, tas klausimai adekvačiai nefinansuojamas? Taip pat jūs užsiminėte… ar jums neatrodo, kad į šį klausimą per mažai įsitraukė aukščiausio lygio politikų? Tikimės, kad neįvyks kataklizmų, bet techninių problemų turėsime pakankamai. Kartais aukščiausiu lygiu mes svarstome gerokai smulkesnius klausimus, o politinės valios pareiškimas ir politinis pasirengimas veikti, pradedant Prezidentu ir baigiant eiliniu Seimo nariu, matyt, būtų labai pageidautinas. Taigi vėlavimas, ištekliai ir organizaciniai nesklandumai. Ačiū.

K.SKREBYS. Man tikrai taip neatrodo. Su tais jūsų teiginiais aš tikrai negalėčiau sutikti. Turbūt išskyrus P.Gylį, didžiulė dauguma šioje salėje sėdinčių gerbiamųjų Seimo narių žino, kieno iniciatyva buvo reorganizuota arba likviduota Ryšių ir informatikos ministerija. Man tiesiog nepadoru turbūt būtų iš šitos tribūnos Seimo nariams tai priminti. Jūs puikiai pasakėte, kad pasaulyje yra diskutuojama pusantrų metų. Lietuvoje informatikos specialistų lygiu, buvusios Ryšių ir informatikos ministerijos, vėliau mūsų ministerijos, ta problema yra pastebėta, dalyvaujama tarptautinėse programose, yra pasirašytos sutartys su Pasaulio banku, ateina pirmasis finansavimas. Darbas vyksta irgi ne mažiau kaip pusantrų metų. Taip, Seime diskusijos apie tai nebuvo. Dabar, kai buvo paprašyta pateikti informaciją, tas klausimas svarstomas Seimo lygiu. Mes tą ir darome.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Ruošiasi A.Medalinskas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis ministre, rezoliucijos projekte, kuris buvo įregistruotas gruodžio pabaigoje, bet mes paskui jus pakvietėme kitu būdu, vis dėlto buvo prašoma informuoti Seimą, kaip vertinama padėtis, nurodant darbų apimtis bei kaštus, ir kas ligi šiol padaryta. Šiandien tokios konkrečios informacijos mes negirdėjome, nors jūs apibendrintai nusakėte padėtį. Iš to apibendrinimo matyti, kad reikia atlikti detalią analizę. Laiko tikrai liko nedaug, dauguma valstybinių ir privačių institucijų delsia atlikti analizę. Tai ko mes galime tikėtis? Jūs pasakėte, kad tik signalai iš aukščiausiųjų valstybės institucijų privers ką nors judėti. Mes jau bandome signalizuoti iš Seimo ir turbūt prašysime vasario mėnesį pateikti tikslesnę informaciją, įskaitant ir kaštus, finansavimą, kas iš tikrųjų turi būti padaryta.

K.SKREBYS. Pateiktos informacijos pabaigoje yra nurodomos pagrindinės priemonės, kurias mes naudosime rezultatams pasiekti. Jeigu ši rezoliucija bus priimta, iš tiesų vasario mėnesį mes būsime pasiruošę pateikti detalesnę informaciją jau su konkretesniais skaičiais ir su konkrečių darbų planu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Ruošiasi J.Listavičius.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, leiskite šiek tiek nesutikti su kai kuriomis jūsų išsakytomis mintimis. Iš tikrųjų, sakykime, specialistai, ekspertai, kompiuterių specialistai, yra susidomėję jau anksčiau – ne prieš metus, gal prieš kelerius, tačiau jiems niekaip nepavykdavo prisibelsti iki vykdomosios valdžios, tarp jų ir iki aukščiausiojo lygio vykdomosios valdžios, bandant įrodyti, kad ta problema yra reali. Galiu pasakyti daugiau. Kai gruodžio mėnesio pradžioje surengiau spaudos konferenciją, atkreipdamas dėmesį į šią problemą, buvo gana skeptiškų vertinimų, tarp jų… šių specialistų, taip, bet buvo skeptiškų aukščiausios valdžios atstovų vertinimų. Dabar žiniasklaidai padedant… Labai puiku, kad Seimo Pirmininkas pateikė tą iniciatyvą, pagaliau dėmesys yra atkreiptas. Mano klausimas būtų toks. Jūs tvirtinate savo rašte, jog nuo vasario mėnesio jau buvo daromos vienos ar kitos ministerijos apklausos. Tada klausimas yra toks. Jeigu apklausos jau buvo daromos ir problema buvo suvokta, kodėl apie šitą problemą nebuvo informuotas Seimas, kai buvo rengiamas valstybės biudžetas? Jūs puikiai suprantate, kad iš Pasaulio banko gautų pinigų tikrai jokiu būdu nepakaks, jeigu įvertinsime šios problemos svarbą ir dydį. Ir antras klausimas. Jūs paminėjote vieną dalyką. Jūs sakote, kad neigiamų pasekmių tikrai nebus. Ar jūs tai sakote kaip ministras čia, Seime, ir ar galėsite šitą savo žodį labai atsakingai patvirtinti kitų metų pabaigoje? Ačiū.

K.SKREBYS. Aš būčiau dėkingas, jeigu jūs cituotumėte tiksliai. Aš turiu atsispausdinęs savo kalbą. Aš pasakiau taip: “Dėl galimo informacinių sistemų neveikimo Lietuvoje fatališkų pasekmių nebus arba jos bus prognozuojamos ir valdomos”. Tai už šituos žodžius aš atsakau, bet kad nebus neigiamų pasekmių, be jokios abejonės, aš tikrai nesiryžčiau teigti.

Kitas dalykas dėl to, ar buvo informuojamas Seimas. Išties kiekviena ministerija, Vyriausybė, kaip struktūra, sprendžia labai daug problemų ir nėra tokios tvarkos, kad apie kiekvieną daromą darbą būtų informuojamas Lietuvos Respublikos Seimas. Tie Seimo nariai, kurie domėjosi, kurie kreipėsi į tam tikrą instituciją, gavo dominančią informaciją. Tie, kurie nesikreipė, jos ir negavo. Kai mes esame paprašomi pateikti informaciją Seimo posėdyje, mes tą ir darome. Aš tikrai nežinau tų informatikos specialistų, kurie nesugebėjo, kaip jūs sakėte, prisibelsti į vykdomosios valdžios struktūras. Nuo tada, kai mūsų ministerijoje atsirado šitie klausimai, aš turėjau ne vieną susitikimą su kompiuterinės technikos specialistais, su užsienio ekspertais ir mes diskutavome dėl šios problemos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi F.Palubinskas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kiek Lietuvos valstybinėse įstaigose naudojamos automatizuotų sistemų programos yra identiškos ir ar turi datos problemų? Ačiū.

K.SKREBYS. Vėlgi negalima atsakyti į šitą klausimą vienareikšmiai. Yra skirtingų valstybės įstaigų ir jose naudojamos labai skirtingos programos. Tos, kurios yra licencijuotos, kurios legaliai nupirktos, tos šitos problemos neturėtų turėti. Jeigu programa yra sukurta Lietuvos programuotojų arba jeigu ji yra naudojama nelegaliai, ji, be jokios abejonės, gali turėti tam tikrų problemų.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Ruošiasi Ž.Jackūnas.

F.PALUBINSKAS. Ministre Skreby, ši problema, aišku, nėra unikali vien tik Lietuvai, bet Lietuva turi nemažus programų kūrimo pajėgumus, didesnius negu daugelis aplinkinių kaimynų. Ar buvo pagalvota, kad susidariusi padėtis sukuria mūsų informatikos pramonei galimybę spręsti šią problemą ne tik Lietuvoje, bet ir kitų valstybių rinkose? Ar yra kas nors daroma šia linkme? Ar Lietuvos informatikos pramonė yra skatinama pasinaudoti šia ypatinga galimybe savo galimai plėtrai? Ir kas specifiško yra daroma?

K.SKREBYS. Aš dėkingas už šį klausimą. Aš trumpai užsiminiau savo kalboje apie šį dalyką. Iš tikrųjų šios problemos atsiradimas, jos egzistavimas ir jos sprendimas daliai kompiuterinės programinės įrangos kūrimo firmų, daliai verslininkų yra geras būdas uždirbti pinigų. Be jokios abejonės, tie, kurie greičiausiai pajunta šiuos vėjus, tai ir daro. Tarp jų yra ir lietuvių.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas. Ruošiasi S.Kaktys.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu pateikti klausimą, kuris, deja, nėra visai tiesiogiai susijęs su jūsų aptariama tema. Štai kas man rūpi. Vyriausybė jūsų teikimu prieš keletą mėnesių panaikino Lietuvos informacijos institutą. Jo vietoje ir patalpose buvo numatyta įkurti Viešojo administravimo institutą. Tačiau neseniai buvo rašyta, kad Viešojo administravimo institutas bus įkurdintas statomų Kongreso ar kaip jie dabar vadinasi rūmų patalpose. Noriu jūsų paklausti, ar neiškilo pavojus, kad buvusio Lietuvos informacijos instituto patalpos, esančios kaip reta patogioje vietoje, gali būti “prichvatizuotos”? Ir ką apskritai Lietuva laimėjo likvidavus Informacijos institutą?

PIRMININKAS. Pone ministre, jūs galėtumėt neatsakyti į klausimą, bet kolegiškai aš prašyčiau.

K.SKREBYS. Ne, be jokios abejonės, aš atsakysiu į šį klausimą. Visų pirma galiu pasakyti, kad dirbant praėjusioje Vyriausybėje, t.y. iki 1996 metų, vienas šio pastato aukštas jau yra privatizuotas (aš pavartosiu švelnesnį terminą) ir tikrai ne tas, kuriame yra įsikūrusi parduotuvė, bet berods trečias aukštas privatizuotas iki 1996 metų valdant LDDP Vyriausybei. Mes tokių planų neturime ir tos patalpos bus panaudotos valstybės institucijai.

Kalbant apie Informacijos instituto likvidavimą, mes turėtume pasižiūrėti ne tik į pavadinimą, bet ką realiai veikia viena ar kita struktūra. Šita struktūra atliko grynai komercines funkcijas, leido biznio katalogus, o tai nė kiek ne prasčiau daro privačios institucijos. Jokios mokslinės veiklos, juo labiau susijusios su informatika, informacinėmis technologijomis šioje įstaigoje nebuvo.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi J.Šimėnas.

S.KAKTYS. Gerbiamasis ministre, jūs kalbėjot apie Vyriausybės nutarimu sudarytą darbo grupę. Ar negalėtumėte įvardyti, gal jau turite kažkokius konkrečius pamąstymus apie šitos darbo grupės veiklą, gal yra kuriamos atskiros specifinės perspektyvinės strateginių ryšių plėtojimo programos? Kokia dalim Vyriausybė galvotų finansuoti šias programas, nes tikiu, kad ne tik Vyriausybė supranta šitą svarbą, bet apskritai visas ekonominis sektorius ir privatus sektorius turėtų galvoti apie naujas informacines sistemas.

Ir kitas dalykas, norėčiau dar patikslinti apie visiškai naujas ryšių priemones ir ką galvojate dėl jų diegimo Lietuvoje ir su jom susijusių naujų informacinių sistemų kūrimo? Man atrodo, tai galėtų būti alternatyva tai problemai, kuri formuojasi 2000-aisiais metais.

K.SKREBYS. Kaip minėjau, ši komisija jau yra pradėjusi darbą ir yra įvykęs posėdis. Ši komisija identifikavo pagrindines problemas, kurias gali sukelti 2000-ųjų metų atėjimas į Lietuvą. Lietuvoje yra keletas strateginių objektų, į kuriuos mes turėtume pasižiūrėti, jeigu taip galima pasakyti, pro padidinamąjį stiklą. Tai yra Ignalinos atominė elektrinė, energetikos sistema, avialinijos, geležinkeliai. Šitose institucijose ta problema yra domimasi ir domimasi nuosekliai, ir ta problema yra sprendžiama. Artimiausiu metu mes esame pasiryžę išklausyti šių institucijų vadovų informaciją apie tai, kas yra padaryta, ir ko dar trūksta, ką dar reikėtų padaryti. Taip pat bus priimtas sprendimas, personaliai įpareigojantis šių institucijų vadovus rūpintis šios problemos sprendimu.

PIRMININKAS. Paskutinis šiandien Vyriausybės pusvalandyje klausimas – Seimo nario J.Šimėno.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis ministre, ar jūs nemanote, kad tai pernelyg išpūsta problema ir tiesiog panikuojama? Ar nesudaromos sąlygos kažkam paprasčiausiai pasipelnyti?

K.SKREBYS. Aš minėjau savo kalboje ir šį aspektą. Tam tikra prasme jūs iš tiesų esat teisus. Yra pastebimi ir šitie dalykai. Be jokios abejonės, ta problema realiai egzistuoja, ir aš kviečiau jau ne vieną kartą šiandien nesimesti nei į vieną, nei į kitą kraštutinumą. Nei į kažkokias apokalipsines nuotaikas, kad viskas sustos kitų metų sausio 1 d., bet mes taip pat negalim pasakyti, kad mes numojam ranka ir ta problema iš viso neegzistuoja. Reikia normaliai pasiruošti, pasinaudoti pasaulio patirtimi, pasaulio sukurtomis metodikomis ir valdyti šios problemos sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Jūs atsakėt į visus šia tema mūsų pateiktus ir kitus klausimus. Jeigu mes priimsime rezoliuciją, jums teks dar kartą pateikti mums informacijos ir atlikti šiuos darbus. Ačiū, sėkmės.

Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Aš, pirmininke, jeigu galima, norėčiau sureaguoti į ministro pasakymą, esą ne šita valdžia panaikino Ryšių ir informacijos ministeriją. Tai buvo bendras Prezidento ir valdančiosios koalicijos, o ne LDDP sprendimas. Aš tai norėčiau priminti ministrui.

PIRMININKAS. Kolega, tai jau tiksliau, bet ne visai. Tai jau tiksliau, kolega.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos projektas Nr.P-1533 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dar viena minutė iki mūsų kito klausimo, svarbaus klausimo. Mums reikia… (Balsas salėje) Be abejo, tiktai dabar Sekretoriatas man skambina, ar galim pradėti šią dalį. Gerbiamieji kolegos, kaip padarinys šios mūsų kalbos ir kaip įsipareigojimas konkretesniems darbams – Seimo Pirmininko V.Landsbergio parengtas rezoliucijos projektas Nr.P-1533. Pone Pirmininke, prašom pateikti šį dokumentą.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite rezoliucijos projektą. Jis tebėra aktualus, nors mes šiek tiek informacijos gavom, bet jau sutarėm su ministru, kad jis mielai vasario mėnesį pateiks konkrečią informaciją. Aš siūlau priimti tą rezoliuciją, tik vietoj sausio įrašyti vasario ir norėčiau pridėti vieną sakinį pabaigoje, kurį aš jums perskaitysiu, jeigu jūs neprieštarausit, kad jis būtų pridėtas. “Norime gauti sąrašą įmonių, kurios delsia atlikti padėties analizę”. “Norime gauti sąrašą įmonių, kurios…”

PIRMININKAS. Įmonių ir įstaigų.

V.LANDSBERGIS. Gerai, “įstaigų bei įmonių”. Tvarka.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, ar jau visa įžanga jūsų?

V.LANDSBERGIS. Viskas.

PIRMININKAS. Du klausimai. Seimo narys P.Gylys klausia pirmasis.

P.GYLYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar jūs nemanot, kad mes šita rezoliucija veržiamės pro atviras duris? Problema yra, ją visi pripažįsta. Dabar ministras mus informavo apie padėtį, apie būsimus veiksmus. O mes jį lyg raginam. Yra dabartinė valdžia, yra dauguma, yra Vyriausybė, ir tegul priiminėja konkrečius sprendimus. Aš matau, kad čia tuštokas dokumentas. Tokie raginimai daugiau kvepia beletristika negu politika.

V.LANDSBERGIS. Tai jūsų nuomonė, gerbiamasis Seimo nary. Aš manau, kad vieniems kitus paraginti tikrai nekenkia. Šioje srityje ir šiuo atžvilgiu ministras netiesiogiai pripažino, kad buvo reikalingas paraginimas, kai jis pasakė, kad komisija jau pradėjo dirbti. Malonu, kad ji jau pradėjo dirbti ir kad jinai toliau dirbtų, būtų labai gerai, kad turėtų užduotį vasario mėnesiui pateikti detalesnę, konkretesnę ir analizę, ir darbų apimties, kaštų perspektyvas, ir t.t., ko mes šiandieną dar neišgirdome. Ir taip pat, kad būtų nurodytos įstaigos ir įmonės, kurios dar nepabudo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tiesų aš norėjau jums pateikti tokį pasiūlymą, kad ne tik vasario mėnesį būtų informuojamas Seimas, kaip tas procesas vyksta. Galbūt rezoliucijoje vertėtų įrašyti ne vasario mėnesį, bet kažkaip paredagavus įrašyti, kad nuolat Seimą informuotų, kas yra padaryta ir kas daroma, nes įrašius vien vasario mėnesį, galbūt tai būtų tik vasario mėnesį. Galbūt tai būtų stipriau, kad Vyriausybė vis dėlto kas mėnesį, ar kada mes sutartume, galėtų informuoti Seimą, kas yra padaryta, nes problema iš tiesų yra aktuali. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Galima parašyti vasario mėnesį ir toliau kas mėnesį, tai čia yra beveik tas pat. Mes galime ir vasario mėnesį, kai gausime informaciją, paprašyti, kad po mėnesio informuotų. Čia gali būti ir taip, ir taip. Man atrodo, vasario mėnesio paminėjimas yra reikalingas, nes jeigu pasakytume, kad nuolat informuotų, tai nuolatinė informacija gali atsirasti gegužės mėnesį.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, tai tiek būtų klausimų. Koks jūsų siūlymas dabar? Ar mes šiandien priimame, ar mėginame redaguoti?..

V.LANDSBERGIS. Aš siūlau balsuoti ir kol kas baigti tą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume šiandien šią įpareigojančią rezoliuciją priimti? Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Šią visapusišką informaciją ir rezoliucijos tekstą mes jau matėme, esame įvertinę, todėl, aš manau, abejonių nėra. Išties tai būtent Valdymo reformų ministerijos funkcija toliau plėtoti šį darbą ir, be abejo, informuoti Seimą, todėl kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus norėtų prieštarauti.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, jeigu tokią rezoliuciją siūlytų opozicija, tai būtų suprantama, nes tai ne jos Vyriausybė. Bet kai dabar valdančioji dauguma siūlo savo Vyriausybei, ragina, man tampa visiškai nesuprantama, kokie santykiai tarp Seimo daugumos ir jų Vyriausybės. Todėl aš, žinoma, negaliu palaikyti tokio juokingo pasiūlymo, tokio raginimo sau patiems.

PIRMININKAS. Ne tiek čia juokų. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau balsavimą dėl šios rezoliucijos atidėti po kelių minučių. Dabar pagal mūsų darbotvarkę antrasis klausimas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro R.Didžioko priesaika

R.VAITKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, miela procedūra mūsų parlamentui. Mūsų Seimo nario R.Didžioko, Prezidento dekretu paskirto susisiekimo ministru, priesaika. Iš pradžių trečioji ir ketvirtoji Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio dalys. “Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Lietuvos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą”. Aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tuojau šioje salėje Lietuvos Seimui prisieks Respublikos Prezidento dekretu paskirtas ministras R.Didžiokas. Skaitau jums Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro skyrimo, 1999 metų sausio 6 diena, Nr.288, Vilnius.

“1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio devintuoju punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus teikimą, skiriu R.Didžioką Lietuvos Respublikos susisiekimo ministru.

2 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Respublikos Prezidentas V.Adamkus.”

Turiu pridėti tik tiek, kad R.Didžiokas taps ministru, davęs priesaiką Lietuvos Seimui. Kviečiu gerbiamąjį R.Didžioką duoti priesaiką.

R.DIDŽIOKAS. Aš, Rimantas Didžiokas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, poros minučių pertraukėlė gražiems linkėjimams.

V.LANDSBERGIS. Lietuvos Respublikos Seime, ministro R.Didžioko priesaika priimta.

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, jūsų vardu dėkoju Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui. Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos projektas Nr.P-1533 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Toliau tęsiame mūsų posėdį. Taigi būta dviejų nuomonių. Registruojamės. Kol kas registruojamės, kolegos. Būta dviejų nuomonių. Šimtaprocentinio sutarimo, kad galėtume šitą rezoliuciją priimti dabar, nebuvo pasiekta. Taigi, kolegos, mes balsuodami apsispręsime, ar laikome šią rezoliuciją priimta, ar redaguojame. Noriu pasakyti, kad rezoliucija bus priimta, jeigu jai neprieštaraus daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių. Kolegos, iš viso užsiregistravo 79 Seimo nariai. Taigi, kolegos, ar jūs neprieštaraujate, kad mes balsuotume dėl to, kad rezoliucija būtų priimta? Dėl bendro sutarimo būta prieštaraujančių. Ar galėtume rezoliuciją priimti bendru sutarimu? Reikia balsuoti. Gerbiamieji kolegos, ar užtektų balsuoti kompiuteriu, ar balsuojame pakeldami rankas. Gerbiamieji kolegos, balsuojame kompiuteriu dėl to, ar laikome šią rezoliuciją priimta. Palaikantys rezoliuciją balsuoja už, manantys, kad reikėtų ją dar redaguoti ar atmesti, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuoti pradėjom, kolegos.

Gerbiamieji kolegos, aš ne visai tikslus buvau formuluodamas, kad mes dabar priimtume rezoliuciją be pataisų. Už – 52, prieš – 2, susilaikė 13. Gerbiamieji kolegos… (Triukšmas salėje) Aš matau, kad už – 52, prieš – 2, susilaikė 13.

Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau, balsuosime iš naujo, jeigu nors vienam iš jūsų kyla kokių nors abejonių. Taigi, kolegos, dabar balsuojame, ar priimame rezoliuciją be pataisų, ar redaguojame. Iš pradžių dar sykį registruojamės. Registruojamės ir tada rankomis balsuosime. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, ar priimame šiandien rezoliuciją, kurią ką tik pateikė Seimo Pirmininkas ir į kurios keliamus klausimus iš dalies atsakė ministras K.Skrebys.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas būtų už tai, kad šita rezoliucija būtų priimta?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš -1, plius intonacija. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Gerbiamieji kolegos, niekas nesusilaikė, 1 balsavo prieš, 68 – už. Vadinasi, kad ką tik aptarta Seimo rezoliucija yra priimta.

Kolegos, svarbūs įstatymai, kurie dabar bus svarstomi yra tokie: Santuokos ir šeimos kodekso 23, 55, 67, 115, 136 ir 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas P-518(4). Dovanokit, gerbiamieji kolegos, vienas įstatymo projektas yra likęs iš priešpietės, jį aš, jeigu ne Sekretoriato vadovė, būčiau pamiršęs.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 5 ir 15 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1464 (svarstymas)

7 klausimas iš priešpietės darbotvarkės. Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 5 ir 15 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1464. Šio projekto svarstymas.

Gerbiamieji, kas pareiškėte norą kalbėti diskusijose? Nėra nei vieno Seimo nario. Pone Pirmininke, projekto autoriau, pone Vytautai Landsbergi, ar jūs tartumėte kokį baigiamąjį žodį, ar galėtume apsispręsti po svarstymo? Prašom, Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man telieka tiktai priminti šiek tiek pataisos turinį, būtent svarbių liudininkų apsaugą tais atvejais, kai jie gali būti ar be sąmonės, ar reanimacijoje, ar tokios būklės, kai jie negali patys pareikšti savo valios, ar jie sutinka būti saugomi, ar ne. Čia buvo Baudžiamojo kodekso spraga, man atkreipus į tai dėmesį, Generalinė prokuratūra pritarė, kad iš tikrųjų tokia spraga yra. Ji atsiuntė savo samprotavimus, todėl tų samprotavimų pagrindu aš parengiau tekstą, kad tos spragos nebūtų. Tais atvejais, kai saugotinas asmuo negali pareikšti savo valios, jis turi būti saugomas. Po to, kai jis jau gali pareikšti savo valią, žinoma, įstatymas galioja taip, kaip buvo. Jeigu jis atsisako apsaugos, apsauga neteikiama. Atitinkamai dar viename straipsnyje truputį taip pat patikslinta.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Pirmininke, ačiū, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo bendruoju sutarimu? Įstatymo projektui Nr.P-1464 po svarstymo pritariame bendruoju sutarimu.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23, 55, 67, 115, 136 ir 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-518(4). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 57² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-519(3). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 194 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-520(4). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-521(4) (svarstymas)

Tai priešpietės darbai dabar jau tikrai baigti. Gerbiamieji, 2-3a, 2-3b, 2-3c, 2-3d. Pagrindinis įstatymo projektas – Santuokos ir šeimos kodekso 23, 55, 67, 115, 136 ir 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas P-518(4). Taip pat jį lydintys įstatymo projektai P-519(3), P-520(4) ir P-521(4). Šių įstatymų projektų svarstymas. Kolegos, aš tikiuosi, kad bus kalbančių. Trys Seimo nariai norėtų kalbėti diskusijose. Kviečiu į tribūną Seimo narę D.Aleksiūnienę. Gerbiamoji kolege, norit ar nenorit? Tiesiog įstatymas pakyla į aukštesnį lygį.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Aš norėčiau kalbėti dėl 181 straipsnio pirmosios dalies. Ten pagal mano pasiūlymą norima papildyti straipsnį vienu sakiniu, kad “Vaikai, gimę Lietuvos Respublikoje, turi būti registruojami civilinės metrikacijos įstaigose visais atvejais, nepaisant tėvų pilietybės”. Dėl ko gimė ši idėja ir dėl ko reikia šį papildymą į įstatymą įrašyti? Iki šiol civilinės metrikacijos skyriai, vadovaudamiesi Teisingumo ministerijos dokumentu, nežinau, ar tikrai jis taip vadinasi, bet jie vadina aplinkraščiu, kad tėvai, kurie neturi lietuviškų pasų, o tik Tarybų Sąjungos – tarybinius pasus, kurie negalioja, jeigu tie tėvai dėl kokių nors priežasčių, dažniausiai tai yra iš asocialių šeimų tėvai, nepasikeitė tų pasų, tai gimus vaikui, vaiko neregistruoja civilinės metrikacijos skyriai. Manyčiau, kad vaikas dėl tėvų aplaidumo neturėtų kentėti ir tas vaikas turėtų būti registruojamas, nes vis tiek, sakykim, pašalpų, skiriamų iš valstybės biudžeto, tėvai vis tiek negaus, nes jų su senais pasais neaptarnaus jokie pašto skyriai. Tiktai man kyla klausimas, aš pati suabejojau, kokį statusą turi šitie tėvai su tais tarybiniais, su tais rusiškais pasais? Ar jie turi pilietybę, ar neturi? Man pavyko išsiaiškinti, kad nuolatos gyvenantys gyventojai turi leidimus gyventi, o šitie žmonės yra asmenys be pilietybės. Iš pradžių maniau, kad reikėtų šitą sakinį taisyti, tačiau dabar taip nemanau. Vis dėlto jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvą ir gimsta vaikas, jeigu užsieniečių pora atvyko, būtinai tas vaikas turi būti įregistruojamas Lietuvos Respublikoje, tačiau dokumentus, gimimo liudijimą, jis turi gauti per savo pasiuntinybę. Nežinau, galbūt mūsų komitetas, o galbūt reikia kokio nors Seimo sprendimo, kad priėmus šią įstatymo pataisą būtų atšauktas Teisingumo ministerijos nurodymas, kad tų šeimų, kurias aš minėjau, vaikai, iš tikrųjų būtų registruojami. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegei ir kviečiu į tribūną Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien tikrai jau paskutinį kartą atėjau į šią tribūną kalbėti labai svarbiu klausimu. Įstatymų paketas, kurį mes svarstome, plėtoja ir stiprina vaikų teises ir jų apsaugos sistemą. Todėl labai svarbu, kad mes, kruopščiai apsvarstę, priimtume tuos įstatymus, nes kalbama ne apie vieną įstatymą.

Pirmiausia dėl Santuokos ir šeimos kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo. Manau, kad pateikiami pakeitimai iš tikrųjų yra labai svarbūs ir galima daugiau kalbėti tik apie redagavimą, tačiau pačios mintys, nuostatos, mano manymu, tikrai yra teisingos. Jose yra akcentuojamas vaiko apsisprendimas įvairiais jam opiais klausimais, faktiškos padėties objektyvus pripažinimas, sakysim, kai kalbama apie tėvystę, t.y. pasirėmimas ekspertizės išvada, o ne vien tik formaliais dalykais, dokumentais. Labai svarbu tai, kad vaiko interesų pirmumas yra išreiškiamas ir apsisprendžiant, su kuriuo iš tėvų gyventi ir kad tai yra nebūtinai po dešimties metų amžiaus. Ir jaunesnis vaikas, jeigu jis sugeba išreikšti savo nuomonę, gali ją pasakyti, ir ji turi būti įvertinta priimant tokį sprendimą. Pagaliau tas sprendimas ir apskritai teismo sprendimas nebūtinai turi būti vieną kartą ar visiems laikams priimtas. Situacija gali pasikeisti, vienam iš tėvų gali kas nors atsitikti. Netgi gyvenimo būdo pakeitimas galėtų būti kenksmingas vaikui. Todėl įstatyme ir akcentuojama galimybė, kad pasikeitus aplinkybėms galima keisti ir vaiko gyvenamąją vietą. Svarbu tai, kad vaiko apsisprendimas labiau akcentuojamas negu ankstesniame variante ir dėl įvaikinimo iki 10 metų. Manau, kad tose nuostatose būtų galima rasti ryšį ir su lygių galimybių principu, turint omeny, kad tradiciškai orientuojamasi į vaiko atidavimą motinai, bet gali būti ir kitoks klausimo sprendimas tėvo naudai, jeigu yra rimtų priežasčių tai daryti. Manau, kad šiame variante labiau subalansuotos tėvo ir motinos teisės bei santykiai su vaiku.

Pagaliau kiti dokumentai, kiti įstatymai, t.y. Civilinio proceso kodekso 194 straipsnio pakeitimas, taip pat sustiprina tikrumą apklausos metu, kai yra kviečiamas ir išklausomas Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Tai įprasmina ir tos institucijos vaidmenį ginant vaikų teises.

Kitame įstatyme, Notariato įstatyme, žinoma, man dar kyla abejonių, kaip sėkmingai galės būti realizuota ta nuostata, kad tvirtindami sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo ar įkeitimo notarai patikrina, ar yra atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, jeigu tvirtinami sandoriai atitinka atvejus, kurie numatyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Žinoma, nepaprastai svarbu, kad notariatai netvirtintų dokumentų, kurie pažeidžia vaiko teises. Labai svarbu, kad jie pasitikrintų, ar šios teisės yra nepažeidžiamos. Bet ar tik Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, ar reikėtų ir kitų kokių nors garantijų. Man to tikrumo lyg ir nepakanka. Galbūt dėl to, kad labai neseniai Švenčionių rajone buvo atvejis, kurio aptarimą “Nakviša” transliavo, ir ne vieną kartą, ir man teko įsikišti į tuos santykius, įsitraukti į dialogą tarp Vaiko teisių apsaugos tarnybos, prosenelės, kuri globojo vaiką, ir į kitų visuomeninių organizacijų bei televizijos grupės. Iš tikrųjų, mano įsitikinimu, Vaiko teisių apsaugos tarnyba vargu ar gynė vaiko teises. Taip, kaip jie interpretavo klausimą, mano įsitikinimu ir ne tik mano, mes išsamiai susipažinome su situacija, toli gražu tai nebuvo vaiko naudai. Todėl gal reikėtų, apsidraudžiant nuo vienašališko vienos institucijos sprendimo, pagalvoti, kaip sustiprinti šitą pasitikrinimą. Gal surastume dar ir kitų būdų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir trečioji kalbėtoja diskusijoje Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Aš kalbėsiu komiteto vardu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šių įstatymų paketą ir išsakė savo pastabas bei pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta. Noriu pažymėti, kad projektų autoriai įvertino komiteto pasiūlymą atsisakyti Civilinio kodekso papildymo 57² straipsniu įstatymo projekto, nes tuo būtų sudarytos neribotos galimybės piktnaudžiauti, apgaudinėti kitus asmenis, o problema, kurią norima spręsti siūloma norma, manome, gali būti sprendžiama tik parengiant specialų Šeimos būsto įstatymą, kuris nustatytų šeimos būsto teisinį režimą ir kartu apsaugotų visų šeimos narių interesus. Todėl pritariu įstatymams po svarstymo. Nors nesu projektų autorė, tačiau norėčiau atsakyti gerbiamajai kolegei D.Aleksiūnienei, kad Teisingumo ministerijos gal nereikėtų įpareigoti atšaukti dokumento. Man atrodo, jis vadinasi Civilinės būklės aktų įrašų registravimo instrukcija, kuri buvo parengta pagal galiojantį įstatymą, o dabar mums priėmus pataisą, ji automatiškai neteks galios ir Teisingumo ministerija tai pakoreguos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Man belieka pakviesti į tribūną šių projektų globotoją Seimo narę V.Aleknaitę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Labai ačiū, pone posėdžio pirmininke. Matau, kad pirmininkaudamas mūsų posėdžiui labai simpatingai jaudinasi, kai kalba tiek daug Seimo narių moterų.

Susirūpinusius lygių galimybių problema noriu nuraminti. Nors šį įstatymo projektą aktyviai svarsto tik moterys, tačiau jį rengiant aktyviausiai dalyvavo kaip tik vyrai. Prieš pradėdama kalbėti aš pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti Teisės instituto direktoriui A.Dapšiui, šalia jo sėdinčiam jaunam kolegai ponui Sakalauskui ir visai įstatymų rengimo grupei. Su šia grupe man teko bendrauti gana ilgai ir maloniai, nes šį įstatymų papildymų ir pataisų paketą turėjau garbės pateikti Seimui dar 1997 m. birželio 6 d. Kad ir kaip keista, toks, regis, gyvenimiškas, iš mūsų kasdienybės išplaukiantis įstatymų paketas pateko į labai aštrių teisinių diskusijų sūkurį ir todėl jo priėmimas ir svarstymas Seime gerokai užsitęsė.

Pateikimo tikslą galima taip pat įvardyti dvejopai. Formalusis šių įstatymų projektų parengimo ir pateikimo tikslas yra suderinti dabar galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir kartu su Vaiko teisių konvencija. Gyvenimo požiūriu tai mus ragino daryti gyventojų nusiskundimai, kazusai teismuose, nuo tėvų neapdairių veiksmų nukentėję vaikai ir pan.

Dėl ko kilo teisinės diskusijos, neturiu laiko ilgai kalbėti.

Viena iš priežasčių buvo ta, jog kaip tik šiuo metu yra intensyviai sisteminami Lietuvos Respublikos įstatymai, rengiami nauji kodeksai, todėl mums neliko kitos išeities kaip oficialiai raštu kreiptis į pagrindinių dabar rengiamų kodeksų rengimo grupių vadovus, kad jie pareikštų savo nuomonę apie šiuos įstatymus. Atsakymus mes gavome. Per tą laiką (palyginti su antruoju projekto variantu, šiek tiek plonesnis šis paketas) nubyrėjo kai kurios nuostatos iš dalies dėl to, kad jos buvo realizuotos kitomis pataisomis, iš dalies dėl to, kad galutinai mūsų pageidaujamas nuostatas galima realizuoti tik priėmus Baudžiamąjį kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą, Pataisos darbų kodeksą ir naująjį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Čia aš turiu galvoje tas nuostatas, apie kurias šiandien mes nekalbame, aš jas tik paminėsiu, kurios kalba apie būtinybę specializuoti teisėjus, o vėliau įsteigti specializuotus teismus, apie alternatyvių bausmių sistemos įkūrimą nepilnamečiams. Šitie dalykai yra numatyti nacionalinėje vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programoje, taip pat teisinės sistemos reformos metmenyse. Žingsnis po žingsnio mes šiuos dalykus įgyvendinsime, tuo aš neabejoju.

Kadangi prieš tai kalbėjusios kolegės jau gana išsamiai apibūdino teikiamų įstatymų projektų turinį, aš daugiau noriu pakalbėti apie tą punktą, kuriam nebuvo pritarta, kol kas nebuvo pritarta Teisės ir teisėtvarkos komitete, būtent Civilinio kodekso 57 straipsnį, kurį mes sutikome atidėti. Tačiau nemanau, jog atidėdami mes atsisakome spręsti problemą. Šia įstatymo pataisa norėjome įgalinti teismus panaikinti sandorį, kuris buvo sudarytas pažeidžiant vaiko interesus. Suprantu, jog pagal dabar galiojantį Civilinį kodeksą mes atsidurtume tam tikroje keblioje situacijoje, nes ši nuostata kiek kirstųsi su dabar galiojančio Civilinio kodekso nuostatomis. Kita vertus, man regis, kad pabėgę nuo vadinamosios visaliaudinės nuosavybės į privatinės nuosavybės pasaulį mes ėmėme ją šiek tiek absoliutinti ir pamiršti, kokia gi yra nuosavybės socialinė paskirtis ir kokiam tikslui apskritai yra naudojamas žmonių turtas. Naudojamas jis, žinoma, pirmiausia žmonių labui, šeimų labui, bendruomenės labui, visuomenės labui. Ir šitie sandoriai, tokie kaip, pavyzdžiui, vienintelio šeimos būsto pardavimas, dėl ko motina su vaikais, tarkim, išsiskyrusi motina, gali atsidurti gatvėje; tam tikros akcijos iš savivaldybių pusės, kai įsiskolina tėvai dėl vienų ar kitų priežasčių, ir butas yra paimamas, o šeima atsiduria gatvėje – visi šitie atvejai ne tik pažeidžia tos šeimos gyvenimą, bet ir užkrauna atsakomybę visuomenei, taip pat ir mokesčių mokėtojams. Todėl aš manau ir labai pritariu kolegei K.Prunskienei, kad artimiausiu metu mes turime iš esmės spręsti šią problemą.

Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo teismai. Ir kaip tik neatsitiktinai aš atsinešiau šiandien jums parodyti ir priminti “Teisės problemų” 1998 metų antrąjį numerį. Jame yra paskelbta trečioji naujojo Civilinio kodekso knyga “Šeimos teisė”. Šis kodeksas yra paskelbtas svarstyti visuomenei ir taip pat pateiktas Teisingumo ministerijos ekspertams. Labai norėčiau atkreipti ir gerbiamųjų kolegų dėmesį. Šeimos teisė, Šeimos kodeksas palies kiekvieną be išimties Lietuvos pilietį. Todėl būtų gerai, kad jau dabar mes imtume studijuoti šį dokumentą, kuris, tikiu, netrukus bus pateiktas Seimui. O kaip tik šiame naujajame kodekse, kuris dar nepriimtas, kuris dar negalioja, yra įvedama “šeimos turto” sąvoka. Galbūt mums nereikės ir šeimos būstui atskiro įstatymo, kadangi šeimos turtas naujajame kodekse apibūdinamas kaip šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamasis turtas, skirtas ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, automobilį ir visa kita – žodžiu, būtiniausios gyvenimo reikmės. Ir kaip tik kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, pardavimo sandoriams ar įkeitimo sandoriams sudaryti bus būtinas teismo leidimas.

Aš manau, kad aš atsakiau į kolegės K.Prunskienės klausimą. Tuomet mums nereikės galvoti, ar Vaiko teisių apsaugos tarnyba savo pareigas atlieka sąžiningai, ar ne. Pagaliau nėra tokio reikalavimo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas būtų būtinai juristas arba notaras. Jis gali padaryti klaidą ir dėl savo sugebėjimų. Taigi galbūt paradoksali situacija, šiandien aš kalbu apie tai, kas dar nepateikta ir ko nėra. Tačiau šiuo atveju man labai svarbu pasakyti, jog dabar galiojantis požiūris į sandorius, į nuosavybę keisis. Ir aš leisiu sau pacituoti vieną gerbiamojo A.Dapšio pajuokavimą po mūsų įstatymų paketo svarstymo Teisės komitete, kai jis pasakė: “Nieko ypatinga mūsų nelaukia ateityje, mažų mažiausiai – revoliucija”. Iš tiesų tam tikra požiūrio į civilinę teisę, į civilinius santykius revoliucija mūsų laukia, kadangi pirmiausia profesoriaus Mikelėno dėka naujieji kodeksai jau yra parengti ir bus pateikti Seimui. Aš tikiuosi, kad tuomet jūs prisiminsite ir šio kuklaus įstatymų projektų paketo svarstymą ir jums bus aiškiau, kas gi rašoma naujojoje “Šeimos teisės” knygoje.

O dabar aš noriu dar kartą padėkoti visiems, kurie padėjo rengti šį įstatymą, visiems, kurie prisidėjo jį svarstant, ypač Teisės komitetui, jo pirmininkui, poniai G.Imbrasienei ir prašyti jūsų pritarti šitam įstatymų projektų paketui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Grupės vadovė aiškiai užtikrinta, kad projektams bus pritarta po svarstymo. Kolegos, Santuokos ir šeimos kodekso kai kurių straipsnių pakeitimų ir papildymų įstatymo projektas. Ar galėtume jam pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.P-518 4 variantui. Taigi Civilinio kodekso papildymo 57² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-519 (3). Ar galima laikyti, kad šis projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti iš esmės? Turiu galvoje Civilinio kodekso papildymą vienu straipsniu. Taigi įstatymo projektas Nr.P-519 3 variantas, kuriam nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komitete, grąžinamas iniciatoriams tobulinti iš esmės. Ir įstatymo projektas, jeigu reikės, kita, žinoma, forma bus iš naujo pateikiamas Seimo posėdyje tada, kai subręs.

Civilinio proceso kodekso 194 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-520 (4). K.Prunskienė gal dėl kito įstatymo? Bet gal paremtų ir šitą?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš remiu visą…

PIRMININKAS. Aš remiu. Bendruoju sutarimu ir Nr.P-520(4) pritarta po svarstymo. Ir Notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-521 4 variantas. Ir šiam projektui bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 189, 208, 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 210, 225, 237, 282 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1546 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Kolegos, pora pateikimų. Ketvirtasis popietės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1546. Šį įstatymo projektą tuoj mums pateiks teisingumo viceministrė ponia R.Budbergytė. Ir iš jos turėtume išgirsti argumentų, kodėl Vyriausybė siūlo šį įstatymą svarstyti skubos tvarka. Prašom, ponia viceministre, į tribūną.

R.BUDBERGYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybei pritarus teikiame svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamas įstatymo projektas yra aktualus, todėl buvo prašyta, kad jis būtų teikiamas svarstyti skubos tvarka. Norėčiau paaiškinti, kodėl jis yra aktualus.

Šiuo projektu yra bandoma ir siekiama išspręsti kelias labai rimtas administracinės atsakomybės taikymo praktikoje iškilusias problemas. Pirmoji problema yra susijusi su administracinės nuobaudos skyrimo terminais. Šiuo metu galiojantis kodeksas numato labai seniai nustatytus ir šiandienos netinkančius terminus. Jie yra aiškiai per maži. Šiuo metu yra numatyta du mėnesiai ir vienas mėnuo. Projekte yra siūloma juos pratęsti atitinkamai iki šešių arba dviejų mėnesių. Taip pat šiais Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio pakeitimais ir papildymais siūloma nustatyti specialias terminų skaičiavimo taisykles, kai yra nutraukiama baudžiamoji byla arba kai apeliacinės instancijos teismas panaikina nutarimą skirti administracinę nuobaudą. Teismų praktikoje ši problema yra labai aštri, teisėjai supranta gana skirtingai.

Antroji problema, kuri egzistavo taikant administracinę atsakomybę, tai yra kontrabanda. Prieš keletą dienų ministras V.Pakalniškis iš tiesų kalbėjo su jumis apie šitą problemą, kuri susidarė dėl to, kad iki šiol nebuvo labai aiškiai nustatyti kriterijai, kurie galėtų diferencijuotai leisti nustatyti pažeidėjus pagal jų atliekamos veikos pavojingumą ir griežtai vertinti tuos, kurie iš tiesų yra kontrabandos distributoriai, bei pakankamai švelniai vertinti tuos atsitiktinius žmones, kurių pagal galiojančias normas buvo pakankamai daug. Buvo priimtas Baudžiamojo kodekso pakeitimas – 312 ir 321² straipsniai. Dabar iškilo būtinybė priderinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 210 straipsnį prie pasikeitusio Baudžiamojo kodekso. Baudžiamasis kodeksas numato, kad baudžiamąją atsakomybę bus galima taikyti tuomet, kai per valstybės sieną bus gabenamos prekės, pinigai, meno vertybės ar kiti daiktai, kurių vertė viršys 100 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą. Tuo tarpu administracinė atsakomybė bus taikoma tuomet, kai šių daiktų ir prekių, gabenamų per sieną, vertė neviršys 100 minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.

Ir trečioji problema dar kartą ta pati – vėl diferencijuoti pažeidėjus ir eliminuoti iš jų tuos atsitiktinius žmones, kurie skundėsi, ir teisėtai skundėsi. Todėl mes siūlome keisti ir kitus kodekso straipsnius, tokius kaip 209², 209³, kurie numato prekių ir daiktų gabenimo tvarką, taip pat 208 straipsnį, kuriame kalbama apie laisvųjų ekonominių zonų, laisvų sandėlių, muitinės sandėlių steigimo ir veiklos pažeidimus. Yra diferencijuota, bandyta diferencijuoti.

Bet norėčiau aš pasakyti, kad įstatymo pakeitimais yra labai sunku įveikti tokias susidariusias problemas. Mūsų nuomone, iš tiesų yra būtina skubiai priimti pakeitimus. Žinoma, reikia nepamiršti to, kad jokiais įstatymo pakeitimais mes lengvai ir greitai neišspręsime tų problemų. Dėl to Vyriausybė imasi tam tikrų organizacinių priemonių. Įstatymo pakeitimų ir organizacinių priemonių visuma, manome, leis iš tiesų diferencijuotai taikyti baudas esant tokiems pažeidimams.

Aš prašau pritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ponia viceministre, aštuoni klausimai jau yra parengti. Pirmoji klausia Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamoji pranešėja, labai gerai, kad gimsta toks įstatymo projektas. Jį reikėtų labai skubiai priimti. Tačiau ar jūs nemanote, kad čia turėjo būti įrašytas dar vienas straipsnis – tai 163¹. Jis turėtų būti detalizuotas pagal vertę, koks tas nusikaltimas padarytas – didesnis ar mažesnis. Galbūt galima svarstymo metu jį čia įtraukti?

R.BUDBERGYTĖ. Aš manau, kad iš tiesų jūsų klausimas yra geras. Manau, kad reikėtų apsvarstyti, ar tai yra reikalinga, ar ne.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Mano klausimas turbūt irgi bus susijęs su tuo. Aš savo apygardoje turiu bylą, kai žmogus deklaravo ir vežė daugiau negu vieną litrą alkoholio ir jisai nubaustas 5 tūkst. Lt bauda. Kadangi jis neturi iš ko sumokėti, antstoliai jau kėsinasi į jo butą. Ar šitais pakeitimais bus sprendžiama šita problema?

R.BUDBERGYTĖ. Taip.

J.MATEKONIENĖ. Bus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaižmužis.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamoji pranešėja, aš irgi pritariu. Labai gerai, kad siūlomos pataisos. Aš norėčiau paklausti, ar šios siūlomos pataisos galios ir prekybininkams, sakykim, parduotuvės darbuotojams, kurie už vieną, sakykim, pakelį cigarečių su senomis banderolėmis ar nedeklaruotą nubausti 5 tūkst. Lt. Tokių pavyzdžių turime labai daug. Mes, Seimo nariai, tokių prašymų tarpininkauti turime begalę. Jeigu nėra įtraukta, tai labai norėtume, kad ir tos pataisos būtų. Ačiū.

R.BUDBERGYTĖ. Žinot, čia iš tiesų yra susiję su muitinių veikla, nustatytais veiklos pažeidimais dėl prekių gabenimo per sieną, taip pat per muitinės postus arba aplenkiant juos. Iš tiesų jūsų keliama problema yra teisinga ir ją galima svarstyti, nes žmonės gali atsidurti tokioje situacijoje.

A.VAIŽMUŽIS. Daug yra.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamoji viceministre, praėjusių metų liepos mėnesį Seimas pripažino netekusiu galios Administracinių teisės pažeidimų kodekso 40 straipsnį, kuriuo atsisakė pažeidimo mažareikšmiškumo sąvokos, ir pakoregavo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio antrąją dalį, pagal kurią pastaruoju metu dažniausiai skiriamos baudos. Kolegos apie tai ir kalbėjo. Aš dabar nematau 209³ straipsnio antrosios dalies koregavimo. Jį būtina koreguoti, man atrodo, nes aš teiravausi muitinėje, iš esmės bylos teisme ir įstrigusios… tiesiog nežino, ką daryti, kaip išspręsti šitą problemą, nes dėl mažareikšmiškumo skiriamas minimumas – 5 tūkst. Lt. Kaip, jūsų nuomone, mes galėtume padėti?

R.BUDBERGYTĖ. Mano nuomonė tokia. 209³ iš tiesų neturėtų būti laikytinas kaip dėl mažareikšmių veikų, kurios padarytos pagal šitą straipsnį. Iš tikrųjų čia lemiamas motyvas yra, sakykim, tas, kad kiekviena dalis, kuri užtraukai administracinės nuobaudos taikymą, slepia savyje piktą to piliečio valią. Ne apsirikimą ar ne kokį nors atsargumą, bet iš tiesų piktą valią. Todėl manytume, kad negalima būtų laikyti…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 1 straipsnio trečiajame punkte nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ar ją nutraukti priėmimo dienos. Noriu paklausti, ar nereikėtų konkretizuoti, kada, nuo kurios datos pradedamas skaičiuoti terminas? Ačiū.

R.BUDBERGYTĖ. Aš labai atsiprašau, bet nesupratau jūsų klausimo.

J.LISTAVIČIUS. Šiuo atveju yra keturios datos. Vadinasi, noriu verkiu, noriu dainuoju.

Tai vis dėlto kada gali būti pradėta skaičiuoti diena? Ar nuo pažeidimo padarymo dienos, ar nuo to pažeidimo paaiškėjimo dienos, ar nuo sprendimo atsisakyti kelti baudžiamąją bylą, ar nuo sprendimo nutraukti bylą?

R.BUDBERGYTĖ. Nuo sprendimo priėmimo dienos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji viceministre, ar nevertėtų taisant įstatymą pakeisti atskaitos tašką, nenaudoti MGL, nes tai yra toks dydis, kuris neatitinka realios tikrovės? Galbūt reikėtų susieti su kitokiais dydžiais? Vis tiek vėliau ar anksčiau MGL reikės keisti ir tada reikės keisti visus straipsnius.

R.BUDBERGYTĖ. Mes dabar svarstome Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, todėl mes turim jį sieti su Baudžiamuoju kodeksu. Aš visiškai jums pritariu, kad tai nėra pats geriausias dydis, ir iš tiesų jis kartais neatitinka tos realios situacijos ir šiuo metu galbūt yra ne ta diena, kad reikėtų galvoti, kad būtent dabar tai reikia padaryti. Bet šiaip aš jūsų minčiai tikrai pritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti. Kaip ir beveik kiekviename įstatyme, taip ir čia numatoma baudas didinti, ir kai kurios iš jų gana nemažos. Ar yra paskaičiuota, jeigu bus taikomos taip pagal raidę tos baudos, ar lazda neatsisuks kitu galu? Kai įmonėms buvo taikomos didelės baudos, buvo siekiama surinkti daugiau mokesčių ir galiausiai nesurinkta pusės milijardo. Pažiūrėkim, kiek yra akivaizdžių faktų, kai per muitinę važiavo su vytelėm, ūkininkas svarstyklių neturėjo, užrašė iš akies. Įmonė, kurioje dirba 15 invalidų, buvo nubausta 40 tūkst. Lt bauda už tuos žilvičius. Arba žmogus vežasi bonką iš Lenkijos, neišbuvo paros, vėl 5 tūkst. Lt baudos, o jeigu nesusiprato parodyti tos bonkos, tai ir automobilį konfiskuoja. Ar vien tik baudas didindami pasieksime reikiamo efekto?

PIRMININKAS. Kolegos, bonka oficialiai yra butelis. Čia tik patikslinu.

R.BUDBERGYTĖ. Aš pristatydama minėjau, kad mes, atvirkščiai, siekiame visiškai kito tikslo, t.y. išeliminuoti tuos vargšus piliečius, kurie atsitiktinai pakliūna į šitą veiklą ir gali tapti administracinės atsakomybės taikymo subjektais. Tačiau tais atvejais, kai iš tiesų yra daroma veika ir daroma neteisėtai, dideliais kiekiais, mes įrašom papildomą kvalifikacinę aplinkybę, ko nebuvo iki šiol, pavyzdžiui, 189 straipsnyje, kad papildomai apibrėžiamas ir kiekis. Ne tik kokybė, ne tik nustatyti tam tikri technologiniai standartai, bet atsižvelgta ir į kiekį. Tai padės tokiu atveju, kai teisėjas taikys pagal kiekį, kaip tik nesukelti tokių neigiamų pasekmių, apie kurias jūs kalbate ir jaudinatės.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Čia, žinoma, labai daug yra papildoma, patikslinama administracinių teisės pažeidimų normų, šiandien jų ir taip gausu, bet kartu palengvinama tiems pareigūnams, kurie gali taikyti tokias sankcijas. Palengvinama ta prasme, kad iš jų pačių įstatymas nereikalauja atsakomybės arba preciziško elgesio. Šiandien apskritai gyvenimas diktuoja pasakyti, kas yra administracinis nusižengimas ir pagal sunkumą, ir pagal turinį, ir kas galėtų šiuo atveju būti drausminis nusižengimas, nes iš to kyla ir sankcijos, ir baudos, ir konfiskavimas, ir visa kita. Todėl, aš manau, jeigu ir pritartume kai kurioms jūsų teikiamoms pataisoms, mes vis dėlto turėtume atsakyti, kaip mes šiandien įsivaizduojame administracinį nusižengimą, kad jį taikantis žinotų ir tam tikras ribas. Kaip jūs vertinate tai, kad yra kuriami nauji administraciniai teisenos teismai, ir kaip jie nagrinės šitokias bylas, kaip mes jais naudosimės?

R.BUDBERGYTĖ. Jūs tikriausiai žinote, kad yra rengiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas, kur šie keliami klausimai ir yra sprendžiami. Mes pateikėme šitų straipsnių pakeitimus tik todėl, kad iš tiesų susidarė situacija, kai nebeaišku, kaip taikyti ir kaip pritaikyti tą administracinę atsakomybę tais ypatingais atvejais, apie kuriuos mes šiandien kalbam, apie kontrabandą ir apie visus nustatytus veiklų, kurios susijusios su muitinės veikla, pažeidimus. Mes šiandien nenagrinėjame apskritai Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto, kur iš tiesų, jeigu nebūtų…

L.SABUTIS. Bet čia gali būti drausminis nusižengimas.

R.BUDBERGYTĖ. …aptartas koks nors pagrindinis dalykas kaip sąvoka, kas tai yra administracinės teisės pažeidimas, tai, žinoma, būtų labai liūdna, ir be jokios abejonės, tai turi būti aptarta, bet, manyčiau, kad tai buvo ne šio projekto tikslas.

PIRMININKAS. Ponia viceministre, į 8 klausimus atsakyta. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas Nr.P-1546. Ar pritariame jam po svarstymo? Ačiū, viceministre. Seimo narė J.Matekonienė norėtų pritarti, A.Bartkus taip pat. Kolegė J.Matekonienė. Ačiū, viceministre.

J.MATEKONIENĖ. Aš pritariu šio įstatymo projektui, taip pat pritariu svarstymui skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ir skubos tvarkai pritariat. Nėra norinčių prieštarauti. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu… (Balsai salėje) Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ne? Po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar įstatymo projektui Nr.P-1546 pritariam po pateikimo. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Taigi, gerbiamieji kolegos, kas pritartumėte tik ką pateiktam įstatymo projektui? Dabar balsuojame. Būta reikalavimo ir aš turėjau skelbti balsavimą. Balsuojame, kolegos. Kas būtų už tai, kad šiam projektui būtų pritarta?

Už – 43, prieštaraujančių nėra, susilaikiusių nėra.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau baigti juokauti savo pareiškimais, kad reikalaujate balsuoti. 43 – už. Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1546 pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, kaip dėl skubos tvarkos? Girdėjau, yra pritariančių. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti dėl skubos? Taigi skubos tvarka, gerbiamieji kolegos, ir tereikia melsti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis pirmadienį iš ryto apsvarstytų šį projektą ir antradienį mes, išlaikę dienos terminą, galėtume svarstyti. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo projektas Nr.P-1173(2)A (pateikimas)

Kolegos, 2-5 klausimas – Peticijų įstatymo projektas Nr.P-1173(2), alternatyvinis variantas. Pateikimas. Pateikia viceministrė R.Budbergytė. Prašom.

R.BUDBERGYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau vėl pateikimą pradėti nuo to, kad iš tiesų teikiame svarbų, labai ilgai lauktą ir labai reikalingą mūsų valstybei įstatymo projektą. Seniai turime Konstituciją, kurioje aiškiai pasakyta, kad ji laiduoja žmogui peticijos teisę, tačiau, deja, iki šiol nebuvo nustatyta tvarka, kaip ta konstitucinė žmogaus teisė turi būti įgyvendinama.

Šis projektas labai aiškiai apibrėžia atvejus, kada jis nebus taikomas. Tai yra kai realizuojama piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, piliečių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, t.y. piliečių teisė inicijuoti referendumą. Taip pat jis nebus taikomas ir šio įstatymo normos nereglamentuoja piliečių skundų, pareiškimų ar pasiūlymų nagrinėjimo tvarkos. Tai turi būti nustatyta atskirame teisės akte.

Kas yra peticija pagal šį įstatymo projektą? Visų pirma tai yra raštiškas pareiškėjų kreipimasis į tam tikras valstybės institucijas su reikalavimais ar su pasiūlymais tokiais nustatyto pavyzdinio sąrašo išvardytais klausimais. Pirma. Tai žmogaus teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo problemos. Antra. Tai valdžios ir valdymo institucijų reformavimo problemos. Ir trečia. Visais kitais svarbiais visuomenei ar valstybei klausimais. Tais atvejais bus laikoma peticija, kai atitiks dar taip pat tam tikras sąlygas, tai yra kai šiais klausimais yra reikalinga ir būtina priimti, pakeisti, pripažinti netekusiu galios teisės aktą, vadinasi, kartu yra realizuojama, sakykim, piliečių teisė lyg įstatymų iniciatyvos teisė, ir dar viena sąlyga, kurią turi atitikti reikalavimas, kad būtų pripažinta peticija, kai tokią peticiją pripažins nustatyta peticijų komisija. Konstitucija garantuoja šią peticijos teisę tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet kadangi valstybė siekia integruotis į Europos Sąjungą, rekomendavus Europos teisės departamentui, įstatymo projekte yra numatyta peticijos teisė ir užsieniečiams, kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo projektas numato, kad ne į visas valstybės institucijas gali kreiptis piliečiai su reikalavimais pripažinti jų peticiją. Įstatymas aiškiai pasako – Vyriausybė ir vietos savivaldos institucijos.

Pakankamai detaliai yra reglamentuojamos visos procedūros, kaip yra pripažįstama peticija, ir taip pat yra nustatytos atskiros procedūros, kai peticijų komisija gali nuspręsti, kad peticija yra nagrinėjama. Nustatyti visi pagrindai, kuriais remiantis įstatymo normomis bus galima pripažinti, kad peticija yra negalima ir jinai yra nepripažįstama kaip peticija. Reglamentuojami ir principai (tai tikriausiai yra labai svarbu), kuriais vadovaujantis peticijų komisijos nagrinės reikalavimus ir pasiūlymus. Tai tokie svarbūs principai, kurie iš tiesų atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos reikalavimus: lygybės prieš įstatymą principas, viešumo, draudimo varžyti kitų asmenų teises ir kenkti kitų asmenų, taip pat visuomenės, valstybės interesams. Peticijos turi būti nagrinėjamos kolegialiai, labai operatyviai. Visos peticijos turi būti išnagrinėtos ne vėliau kaip per 90 dienų ir, žinoma, labai glaudžiai bendradarbiaujant visoms valstybės institucijoms, kad būtų pasiektas kuo optimalesnis rezultatas, tenkinant šią konstitucinę teisę.

Yra nustatyta tvarka, kad atskirai yra sukuriama Vyriausybės peticijų komisija ir atskirai sukuriamos savivaldybių peticijų komisijos. Žinoma, numatyta procedūra, kuria galima skųsti šių peticijų komisijų sprendimus. Vyriausybės komisijos – Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri tuo momentu yra atsakinga už valdymo reformą, o savivaldybių peticijų komisijų – savivaldybių merams. Iš tiesų įstatymas labai lauktas, jis yra pakankamai detalus. Svarstant reikia aptarti dar kai kuriuos aspektus. Šiandien prašyčiau jūsų pritarti šio įstatymo projekto pateikimui ir, žinoma, laukiu klausimų.

PIRMININKAS. Šeši klausimai, ponia viceministre. Pirmasis nori klausti Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pranešėja, kai aš analizavau šitą įstatymą, man pirmiausia užkliuvo tai, kodėl vis dėlto tik į savivaldybių tarybas ir Vyriausybę gali piliečiai kreiptis peticijos atžvilgiu. Panagrinėkime konkretų atvejį. Kai Marijampolės rajono cukrinių runkelių augintojai kreipėsi į Vyriausybę dėl jų teisių pažeidimo, o tą teisių pažeidimą sukūrė Vyriausybė, neleisdama jiems išsipirkti cukraus pramonės akcijų, nustatydama tam specialiai kvotą, kad gali pirkti tik tas, kas gamina 800 tūkst. tonų cukraus, taikydama tuos nutarimus specialiai vienai įmonei. Aš manau, kad dažnu atveju peticijomis bus apskundžiami Vyriausybės veiksmai. Paimkime ir kitą atvejį. Surinkta šiandien 50 tūkst. parašų dėl Vyriausybės… Yra Tabako ir alkoholio kontrolės įstatymas, jame reglamentuojama tabako, alkoholio reklama, bet, deja, Vyriausybė to įstatymo nevykdo. Ir kas iš to, kad žmonės kreipsis į Vyriausybę, surinkdami gal dar ir 100 tūkst. parašų? Aš manau, ar nereikėtų išplėsti, kad vis dėlto būtų aukščiausioji kreipimosi institucija Seimas. Kitas momentas. Ar reikėtų taip griežtai nustatyti, kad reikia paso renkant parašus, paso kodo, gyvenamosios vietos, tai yra labai sudėtinga? Galbūt užtektų 10 ar 20 iniciatorių, kurie tiksliai nurodytų visus savo paso duomenis, kodus, o kiti užrašytų tik adresą, savo gyvenamąją vietą ir to užtektų. Kaip manote?

R.BUDBERGYTĖ. Pirmiausia, žinoma, dėl jūsų pasiūlymo. Kiek suprantu, siūlote, kad būtų taip pat ir Seimui. Iš tiesų darbo grupė, kuri rengė šį projektą, buvo pasiūliusi, kad Seimas taip pat būtų ta vieta, į kurią galima kreiptis. Tačiau Vyriausybėje svarstant iš tiesų iškilo tik vienas paprastas klausimas – ar Seimas iš tiesų nori prisiimti tiek daug papildomo darbo? Šiandien jūs pasakote, kad taip, o rytoj… mes neturime nieko prieš. Bet taip yra tik dėl tokios priežasties. Prognozuojame, kad pradėjus taikyti tą įstatymą iš tiesų atsiras begalės peticijų, o darbą išnagrinėti ir pripažinti, sakykim, kad tai yra reikalinga… Be to, yra dar vienas momentas. Mes prognozavome, kad jeigu peticija yra pripažįstama tik tokiu atveju, kai reikalingas kažkokio teisės akto keitimas, ir tai dažniausiai yra, žinoma, ne Vyriausybės nutarimas, o tai dažniausiai yra koks nors įstatymo pakeitimas ar papildymas, būtent čia Seimas dalyvauja. Bet jūsų tas akcentas, kad iš tiesų tais atvejais, kai reikia revizuoti, ar pati Vyriausybė neturi būti kažkieno kontroliuojama, aš tikrai negaliu nesutikti su jūsų šita teisinga mintimi.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji viceministre, aš abejoju, ar ne per ilgas 3 mėnesių terminas išnagrinėti? Tai vienas klausimas. Antras. Ar teko susipažinti su Teisės departamento išvada ir ta nuostata, kuri neaiški Teisės departamentui dėl nepripažinimo peticija dėl, sakykim, nevisiškai pagrįstų kreipimosi teiginių? Ačiū.

R.BUDBERGYTĖ. Taip, man teko susipažinti. Atsiprašau, pradėsiu nuo jūsų pirmojo klausimo dėl 3 mėnesių. Kai manai, kad tai 3 mėnesiai, žinoma, tai yra daug. Kiek žinau, buvo pateiktas alternatyvus projektas, kuris numato per mėnesį. Iš tiesų peticija, supraskime, tai yra ne piliečio skundas ir ne pareiškimas, tai tikriausiai yra labai svarbūs klausimai. Atsakyti, ar tai svarbus klausimas, ar iš tiesų komisija pirmiausiai turi pripažinti, po to, jeigu jinai pripažįsta, priima tokį sprendimą, komisija turi atskirą procedūrą, kad priimama nagrinėti peticija. Kad būtų realizuota peticija, reikia sukurti teisės aktą, galbūt tai bus tik vieno straipsnio pakeitimas. O jeigu bus toks atvejis, kad iš tiesų reikės pakeisti kodeksą arba įstatymą, kurį sudaro ne 2 ir ne 3 lapai, todėl čia yra nustatytas maksimalus terminas. Manau, jeigu nustatysime mėnesį ar du, tai mes dažnai atsidursime tokioje situacijoje, kai tą terminą teks pažeidinėti. Galbūt galima manyti, kad projekte galima diferencijuoti tam tikrus atvejus. Aš dėl to sutikčiau, kad iš tiesų svarstant tikriausiai būtų labai gerai tai padaryti.

P.PAPOVAS. Antroji dalis.

R.BUDBERGYTĖ. Atsiprašau, ar neprimintumėte?

P.PAPOVAS. Dėl Teisės departamento…

R.BUDBERGYTĖ. Taip, aš susipažinusi ir noriu paaiškinti, kad įstatymo projekto normomis buvo bandoma labai konkrečiai pasakyti, kodėl nepripažįstama. Sakykim, yra tam tikras neatitikimas tarp tų dviejų straipsnių, kuriuose panašiai kalbama apie tą patį dalyką, todėl, manau, galima būtų dar padirbėti truputį, kad jį padarytume aiškesnį. Ta departamento išvada yra pakankamai tiksli.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar nereikėtų šio įstatymo projekto skelbti, kad žmonės išsiaiškintų, kada jų kreipimasis bus nagrinėjamas kaip peticija? Ačiū.

R.BUDBERGYTĖ. Jūs turite omenyje, kad reikia paskelbti jį viešai?

J.LISTAVIČIUS. Taip.

R.BUDBERGYTĖ. Žinote, man, aišku, dabar būtų labai sunku pasakyti. Čia yra tam tikrų pavojų, tam tikrų dalykų, kad mes galime įsivelti į bėdą dėl labai didelio laiko tarpo, kai mes neturėsime priimto šio įstatymo. Galima šią mintį apsvarstyti svarstymo metu Teisės komitete, bet manyčiau, kad vis dėlto jau yra tiek daug laiko praėję, kai mes negalim laiduoti šitos teisės, kad geriau turėti galbūt truputį tokį blogesnį variantą negu iš viso jo neturėti. Įsivaizduoju, yra pavojaus, kad jeigu mes paskelbsime, mes gausime tiek daug įvairių pasiūlymų, išgirsime tiek daug įvairių minčių, kurios, sakykim, bus gal ne tiek naudingos, kiek tiesiog kaip noras realizuoti savo asmeninius interesus. Visuomenė gali iš tiesų suprasti, kad tai yra tiktai vieno piliečio klausimas, kuris kitiems visiškai nesvarbus. Bet apsvarstyti komitete, žinoma, galima.

PIRMININKAS. Kolegos, skelbti visuomenei svarstyti galima komiteto teikimu. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris bus pagrindinis, teiks, taip ir sutarsim. Seimo narys J.Avyžius.

J.AVYŽIUS. Man kelia šiek tiek abejonių 3 straipsnio antroji pastraipa. Joje sakoma: “Kreipimesi negali būti keliami tokie reikalavimai ir siūlymai, kurių išsprendimas varžytų kitų žmonių teises ir laisves, grėstų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai”. Sakysim, piliečių grupė pareikalauja sumažinti lėšas krašto gynybai. Logiškai mąstant, tai susilpnins krašto gynybą. O jeigu ją susilpnins, tai, aišku, jau yra netiesioginė grėsmė krašto nepriklausomybei. Kaip jūs išaiškintumėt šitokią padėtį?

R.BUDBERGYTĖ. Žinot, tikrai nemanau, kad aš esu Peticijų komisijos narė šiuo atveju. Tam ir bus kuriamos pagal įstatymo projektą komisijos, kurios ir spręs klausimą, ir spręs kolegialiai, iš tiesų pasitardamos ir galvodamos, ar tai iš tiesų grės, ar negrės. Bet nenustatyti tokių reikalavimų, tikrai mes įstatymo projekto negalime, nes iš tiesų kiekvieno piliečio ir kiekvieno žmogaus supratimas apie jo asmeninius, neašmeninius interesus, apie jo teisių, laisvių suvaržymus yra labai labai skirtingas. Ir iš tiesų kas vienam gali atrodyti taip, kitam gali taip neatrodyti. Mes negalim sudaryti prielaidų, kad pilietis turėtų teisę kreiptis su peticija, reikalaudamas kokio nors klausimo sprendimo, kas grėstų ir kitų žmonių laisvių suvaržymui ir apsaugai, pakenkdamas jų interesams, žinoma, pakenkdamas ir valstybės interesams, jos saugumo ir nepriklausomybės interesams.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamoji pranešėja, gal vis dėlto būtų nelengva ir pagal šį įstatymą, jeigu jis būtų toks priimtas, atskirti, kada peticija, kada skundas? Sakykim, ir tai pačiai komisijai ar tiems patiems žmonėms, kurie dirbs komisijoje. Neaišku dabar vis dėlto, nors įvardijama, kad tai yra dėl valstybės arba dėl savivaldybių reikalų, nes truputį kitaip tie dalykai deklaruojami Administracinių ginčų įstatyme (jis, beje, dabar yra pateiktas taip pat Teisingumo ministerijos) ir įvairiausių administracinių ginčų nagrinėjimo procedūrose. Ten taip pat yra komisijos, tik apskrityse, čia – savivaldybėse. Iškyla klausimas, ar nevertėtų apibrėžti, kad peticija yra daugelio kreipimasis, o ne vieno piliečio ar asmens? Vienas klausimas būtų toks, o kitas: ar komisijų, kurias sudaryti turės, sakysim, savivaldybėse tarybos, darbą vertinti turės jau tada meras, o ne tas subjektas, kuris sudaro tokias komisijas? Čia yra prieštaravimas tarp jūsų 6 straipsnio ir 12 straipsnio pirmosios dalies. Apskritai norėtųsi, kad būtų atsakyta, ar bus dar kokia nors institucija, kuri nagrinės tada jau piliečių skundus, o ne pareiškimus? Nors tam yra ir Vyriausybės atstovas, tam yra ir apskrities viršininkas, ten įstatyme įrašyta, tam yra įvairios kitos valstybinės… Pas mus dabartiniu metu vis ateina projektai, kur reikalaujama tam tikrą dalį pareiškimų nagrinėti ir vis sudarinėti komisijas. Kiek jų bus, kas administruos, kaip jos sąveikaus tarpusavyje?

R.BUDBERGYTĖ. Rengiant projektą, žinoma, buvo nagrinėjamas tas klausimas, kad gal būtų labai tikslinga, kad būtų kelių piliečių, nustatyti, kad ne vieno. Bet buvo prieita prie išvados ir Vyriausybė tam pritaria, kad vis dėlto tai yra pakankamai nedemokratiška nuostata. Žinoma, pagal šį įstatymo projektą yra sunku pasakyti, kur yra skundas, o kur yra peticija, tai tokio pavojaus yra.

L.SABUTIS. Komisijų darbas.

R.BUDBERGYTĖ. Komisijų darbas. Ką jūs turite omenyje?

L.SABUTIS. Atsiskaityti merui ar savivaldybei?

R.BUDBERGYTĖ. Dėl apskundimo, taip? Mes manom, kad turi būti kuo daugiau tokio nesuinteresuotumo šiuo atveju. Jeigu mes nustatysim, kad ta pati institucija formuoja komisiją, ta pati paskui, sakykim, priima sprendimą… Jeigu savivaldybės meras, jūsų nuomone, yra nepakankamas garantas, kad galima būtų normaliai išnagrinėti piliečio skundą, kad nepatenkintas jo kreipimasis dėl pripažinimo peticija arba tai nenagrinėjama, tai galima manyti, kad jį galima pakeisti kitu. Bet ilgai diskutavus vis dėlto, manau, nebuvo taip lengva rasti geresnio varianto.

L.SABUTIS. Vyriausybės atstovas pagal įstatymą turi teisę vertinti.

R.BUDBERGYTĖ. Tokiu atveju, manau, kad galim diskutuoti dėl Vyriausybės atstovo.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamoji viceministre, kaip paaiškinti, kad valstybės lygmeniu peticija teikiama vykdomajai valdžiai, t.y. Vyriausybei, o savivaldos lygmeniu peticija teikiama atstovaujamajai valdžiai, t.y. savivaldybės tarybai? Kodėl toks disonansas? Gal geriau būtų apsispręsti ir suvienodinti: Seimas ir savivaldybės taryba arba jau Vyriausybė ir meras.

R.BUDBERGYTĖ. Aš manau, kad čia galima apie tai galvoti. Jeigu svarstytume ir galvotume, gal iš tiesų būtų reikalingas tas suvienodinimas.

PIRMININKAS. Taigi svarstymų bus, kolegos. Ponia viceministre, labai ačiū už pateikimą ir atsakymą į klausimus. O mums, kolegos, reikia apsispręsti, ar pritariam šiam projektui po pateikimo. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti po pateikimo šiam Peticijų įstatymo projektui ir vėliau komitetuose suvienodinti visas reikšmes. Norėčiau ta proga atkreipti Seimo sekretoriato ir Seimo pirmininko dėmesį į tai, kad pagal Vyriausybės nutarimą šitą įstatymą turėjo pateikti arba ministras V.Pakalniškis, arba viceministras G.Švedas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai plaukia, gerbiamieji kolegos, iš aktualumų. Aš turiu pasakyti, kad žodžiu su Vyriausybe yra šimtu procentų suderinta. Dėl kito jums suteikto nepatogumo, kolega, labai atsiprašau.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Peticijų įstatymo projektui Nr.P-1173 (2A). Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, taip pat Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas.

Gerbiamieji, trumpa pertrauka. Toliau dirbsime 17.05 valandą. Tada pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo pakeitimų projektas Nr.P-1466 (pateikimas)

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka baigėsi. Prašau grįžti į savo darbo vietas. Tęsime popietinį posėdį. Gyventojų registro įstatymo pakeitimų projektas P-1466. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras E.Sakalauskas. Prašau viceministrą E.Sakalauską. Registracija yra šventas reikalas. Prašom registruotis, bet tik save prašau. Dar yra galimybė užsiregistruoti ir tiems, kurie intensyviai diskutuoja nebūdami savo vietose. Registracija baigėsi. Ačiū. Prašau, viceministre.

E.SAKALAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo pakeitimų projektą. Šiam įstatymo projektui parengti 1997 m. gruodžio mėn. Vyriausybė sudarė komisiją, kurioje dirbo septynios ministerijos: Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Teisingumo, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, buvusios Ryšių ir informatikos, Sveikatos apsaugos ir Finansų. Statistikos departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos specialistai. Komisijos pirmininkas – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas ponas Markelevičius, jis šiuo metu yra posėdžių salėje.

Pagrindinis projekto tikslas – tinkamai reglamentuoti gyventojų registro veiklos principus. Nes šis registras yra centrinė integralios valstybės registrų sistemos dalis. Projekte nustatyti pagrindiniai gyventojų registro organizavimo principai. Reglamentuotos registrą tvarkančių įstaigų pagrindinės teisės ir pareigos kaupiant, tvarkant ir naudojant registre kaupiamus duomenys apie šalies gyventojus. Rengiant projektą remtasi Europos valstybių, pirmiausia Skandinavijos šalių, praktika. Siūloma įstatymo redakcija atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos parlamento ir Europos 1995 m. spalio 24 d. direktyvą dėl individų apsaugos apdorojant jų asmeninius duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo reikalavimų. Tikimasi, kad įsigaliojus šiam įstatymui bus pašalinti trūkumai: duomenų dubliavimas keliose institucijose, jų nepatikimumas, neoperatyvumas. Rengiant naujų asmens dokumentų įstatymų projektus orientuojamasi į tai, kad asmens dokumentai bus išduodami tik šio registro duomenų pagrindu. Įgyvendindama šį įstatymą Vyriausybė įsteigs vadovaujančią registro tvarkymo įstaigą, patvirtins įstatymo įgyvendinimo programą. Prašytume pradėti teikiamo Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo pakeitimų įstatymo projekto priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Viceministre, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Prašau Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mano tokia grupė klausimų, bet jie visi yra susiję su tuo pačiu. Tai yra dėl pačios registro tvarkymo įstaigos. Pirmiausia, kodėl įstatymo 19 straipsnyje rašoma, kad įsteigia, ar nereikėtų įstatyme iš karto formuluoti, kokia ta įstaiga, nes aiškinamajame rašte rašoma, kad tai bus prie Vidaus reikalų ministerijos, o įstatyme apie tai nekalbama.

Antra. Šiuo metu registras yra Statistikos departamente, be abejo, dalis duomenų dubliuojasi, tačiau kartu yra ir tam tikra kontrolė, nes vis dėlto gyventojų registras nėra specifinis tik vidaus reikalams. Manyčiau, kad vis dėlto apie tą reikėtų pagalvoti, tuo labiau kad, mano žiniomis, sakysim, tokioj šaly kaip Danija registrų įstaiga apskritai yra atskira įstaiga. Manau, kad ne vienintelėje Danijoje taip yra, ar nevertėtų vis dėlto tokį modelį kurti Lietuvai, o ne šlieti jos prie kokios nors institucijos, juo labiau ministerijos, ir dar tokios, nepaisant jos civilizuotumo, vis dėlto specifinės.

E.SAKALAUSKAS. Ačiū. Stengsiuosi atsakyti trumpai. Darbo grupė, parengusi šį įstatymo pakeitimų projektą, priėjo prie išvados, jog turėtų įstatymo projekte vis dėlto būti nenurodyta gyventojų registro centrinė įstaiga, ar būtų prie Statistikos departamento, ar prie Vidaus reikalų ministerijos, palikti tai Vyriausybei. Aiškinamajame rašte išdėstyta, bet tai paliekama spręsti hipoteziškai. Galėtų taip būti. Bet tai ne imperatyvas, kad taip gali būti. Tai bus palikta spręsti Vyriausybei. Čia tik pateikta hipoteziškai, kad taip galėtų būti. Gyventojų registras nėra naudojamas vien tiktai vidaus reikalų sistemai aptarnauti. Jo tikslas – aptarnauti visą valstybę, visas institucijas, visus vartotojus. Šiuo atveju buvo derinama su Vyriausiąja rinkimų komisija ir su kitomis institucijomis, kurios dalyvavo kaip vartotojos, orientuotasi į principą, kad nebūtų dubliavimo, kad nebūtų dvigubo tvarkytojo.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kaip numatoma šio registro informaciją teikti, pavyzdžiui, muitinėms, mokesčių inspekcijoms ir kitoms institucijoms integruotam dorojimui. Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Kokia duomenų pateikimo tvarka? Remiantis įstatymo 19 straipsniu turės būti patvirtinti nuostatai, kuriuose ir turės būti numatytas mechanizmas, kaip turės būti teikiami šie duomenys. Tačiau pagrindinis principas – visi duomenys, kurie susiję su asmens duomenimis, turi būti teikiami griežtai laikantis asmens duomenų apsaugos įstatymo bei mano minėtos Europos direktyvos. Nuostatai bus rengiami atsižvelgiant į šiuos mano minėtus teisės aktus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kiek pareikalaus lėšų šių registro įstaigų steigimas ir ar šitokios lėšos yra numatytos šių metų biudžete, nes įstatymas įsigalios nuo birželio mėnesio. Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Taip, šių metų biudžete yra numatytos pirminės lėšos siekiant, kad būtų įgyvendintas šis įstatymas. Šios lėšos yra Vidaus reikalų ministerijos balanse, tačiau dabar aš negalėčiau atsakyti konkrečiai. Pirmu etapu lėšos buvo skiriamos pagal ankstesnio įstatymo įgyvendinimą. Buvo skiriamos Statistikos departamentui personalui formuoti, informacinei duomenų bazei kurti, apdoroti ją. Šiandien yra tik pirmas etapas. Kokia suma, dabar negalėčiau pasakyti. Galėtų specialistas atsakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis viceministre, aš noriu jūsų pasiteirauti tokio dalyko, kuris galbūt tiesiogiai ir nesusijęs su čia išvardytais visais šio įstatymo straipsniais. Norėčiau jūsų paklausti apie piliečių demokratines teises, taip sakant, apie demokratijos užtikrinimą. 9 straipsnyje yra išvardyta, kokie duomenys yra įtraukiami. Pavardė, vardas, asmens kodas, gimimo data lyg ir nieko nesako. 8 punktelyje yra apie gyvenamąją vietą, kur kalbama apie žmogaus judėjimo laisvę, ir tie duomenys bus ten kruopščiai fiksuojami, kur kas išvyko, kada atvyko, kur buvo, kiek buvo ir kada buvo. Ar čia nėra kokio nors susikirtimo su demokratija, su žmogaus judėjimo laisve ir kitais dalykais, kuriuos labai akcentuoja įvairūs žmogaus teisių gynėjai? Ir dar. Jeigu kalbėtume apie šį 9 straipsnį, tai 10 punkte yra mirties data, o straipsnis vadinasi “Registre tvarkomi duomenys apie asmenį”. Kai žmogus numiršta, jis jau nebe asmuo. Ar nebūtų galima kaip nors gražiau parašyti šį dalyką? Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Na, aš dabar bijau prieštarauti ir atsakyti už darbo grupę, tačiau manau, kad buvo parengtas projektas, remiantis mano minėta direktyva, kuri konkrečiai numato, kokie duomenys, bei Duomenų apsaugos įstatymu, kuris numato, kokie gali būti kaupiami duomenys ir kaip jie gali būti panaudoti.

Konkrečiai kas dėl atvykimo, išvykimo datos, tai manyčiau, kita vertus, galbūt tikslingiau būtų ir pačiam žmogui, kad tai būtų fiksuota, nes jau šiandien mes susiduriam su problema, jog būtina kurti ir užsieniečių registrą. Spalio mėnesį Vidaus reikalų ministerijoje lankėsi Suomijos gyventojų registro tarnybos vadovai, kurie kaip tik akcentavo tai, kad turėtų būti registre kaupiami duomenys, kiek šiandien yra valstybėje asmenų, kiek jų išvyko ir tikslus laikas. Dėl mirties datos. Kadangi yra gimimo data, yra ir mirties data. Dėl to buvo teirautasi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos ir buvo gautas pritarimas, kad turėtų būti ir mirties data. Kitaip mes nežinosim, ar egzistuoja šie asmenys. Komitetuose bus galima aptarti detaliau. Teisės departamento išvadose buvo siūloma, kad reikia suvienodinti. Aš siūlysiu, kad darbo grupėse būtų vienoda teisinė terminologija.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone pranešėjau, aš, priešingai nei mano kolega V.Čepas, esu suinteresuotas, kad būtų galima šiek tiek išplėsti 9 straipsnį. Ir aš šiek tiek bandysiu jums pasakyti motyvus, nors bijau, kad gali būti tai numatyta toje įstatymo dalyje, kuri nekeičiama. O klausimas yra toks. Ne paslaptis, kad valstybė turi pakankamai plačią įvairių kompensacijų, išmokų sistemą. Tai, sakykim, kompensacija už gyvenamųjų patalpų šildymą šeimoms; taip pat, sakykim, yra valstybės paramos įsigyjant gyvenamąsias patalpas sistema; taip pat yra įvairių socialinių išmokų sistema, kai dažnai reikia patikrinti, ar tas pats asmuo nėra, sakykim, keliose savivaldybėse pretenduojantis į tokias išmokas. Ir mano klausimas būtų toks. Jeigu, sakykim, 9 straipsnyje apibrėžti tvarkomi duomenys yra tik tie, kurie ten išdėstyti, kokia būtų galimybė susieti tos informacijos bazę su būtina baze, reikalinga toms socialinėms kompensacinėms išmokoms?

E.SAKALAUSKAS. Taip, tas klausimas labai svarbus, nes labai svarbu mums tvarkant apskaitą, kokiems asmenims yra taikoma socialinė pagalba, skiriamos pašalpos. Tačiau aš žiūriu į įstatymo projektą. Čia kalbama apie patį asmenį, nekalbama, kokiam statusui jis priklauso. Aš bijočiau dabar teigti konkrečiai, ar tai galėtų būti šio įstatymo reguliavimo dalykas. Bet aš paprašysiu, kad darbo grupė asmeniškai atsiųstų raštu išaiškinimą. Tačiau manyčiau, kad gali būti, mes siūlėm neseniai, prieš porą dienų Teisingumo ministerijoje, jog būtina vis dėlto išaiškinti, kas yra socialiai remtinas žmogus, nes yra svarbu taikyti ir kitas socialines konsultacijas, pagalbą, kas tai yra, ir galbūt ateityje jų registrą turėti. Bet manau, šitoje įstatymo dalyje tai nebūtina.

PIRMININKAS. Viceministre Sakalauskai, ačiū jums. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.

E.SAKALAUSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. O dabar yra norinčių kalbėti tiktai už. Todėl prašau Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Gyventojų registro įstatymas, be abejo, yra labai svarbus. Ir vargu ar galima būtų prieštarauti tam, kad Seimas jį pradėtų svarstyti. Tačiau vis dėlto man norėtųsi pasakyti keletą pastabų. Tiek iš pranešėjo, tiek iš kolegų klausimų yra visiškai aišku, kad būtent Gyventojų registras yra pagrindinis registras, iš kurio vėliau galima būtų daryti visus kitus registrus, kurie yra susiję su konkrečiais gyventojais ir jų tam tikrais požymiais, sakysim, kaip minėjo kolega J.Beinortas. Tai juo labiau patvirtina mano teiginį, kad vargu ar verta Gyventojų registrą steigti prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri, nežiūrint visos jos civilizacijos, kaip aš dar kartą sakau, vis dėlto yra specifinė įstaiga. Tikrai siūlau pagalvoti apie tą variantą, būtent Danijos variantą, ir ne vienos Danijos variantą, kai tokia registrų įstaiga, kuri apima visus klausimus, susijusius su gyventojais, kuri apima visa tai, yra atskira įstaiga.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra kalbančių prieš, tai siūlau Seimo nariui L.Sabučiui dar pastiprinti už.

L.SABUTIS. Dėkoju. Galėjau paspausti ir kitą mygtuką, bet, man atrodo, pritardamas…

PIRMININKAS. Tiesus bendravimas yra geriau.

L.SABUTIS. …pritardamas šiam įstatymui abejoju dėl jo įgyvendinimo įsigaliojimo datos, nes reikėtų pasiūlyti pranešėjui ir rengėjams paankstinti. O šiaip iš esmės tos pastabos, kurios buvo pasakytos, turbūt yra taiklios, manau, svarstymo metu jų atsiras dar daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi niekas nekalba prieš, ar mes bendru sutarimu galėtume pritarti?.. (Balsai salėje) Tai, žinot, jeigu tiktai tiek reikia, tai prašom registruotis. Bendru sutarimu pritariame Gyventojų registro įstatymo pakeitimo projektui Nr.P-1466. Jam buvo pritarta po pateikimo. Siūlėm Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Pritariate? Ačiū. Taip ir sutarta.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui dėl negyvenamųjų patalpų Maironio g. 6, Vilniuje grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai natūra” projektas Nr.P-1537 (pateikimas)

Toliau svarstysime Seimo nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui dėl negyvenamųjų patalpų Maironio g. 6, Vilniuje grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai natūra” projektą Nr.P-1537. Pateikimas. Pranešėjas – ministras S.Šaltenis. Prašom, ministre.

S.ŠALTENIS. Laba diena, sveiki, kolegos. Pateikiame nutarimo “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimui dėl negyvenamųjų patalpų Maironio g. 6, Vilniuje grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai natūra” projektą. Lietuvos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnyje numatyta nuosavybės teisės religinei bendrijai atkūrimo procedūra, pagal kurią įstatymu priskirtas prie negrąžintino natūra turtas grąžinamas natūra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas. Vilniaus arkivyskupijos Šv. Pranciškaus Asyžiečio Bernardinų bažnyčia ir pastatas Vilniuje, Maironio g. 6, buvo nacionalizuotas 1946 metais. Įstatymo 4 ir 12 straipsnyje nustatyta, kad patalpos, perduotos šveitimo, mokslo ir studijų įstaigoms, negali būti grąžintinos religinei bendrijai natūra, o turi būti išperkamos, todėl jokia ministerija negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisės Vilniaus arkivyskupijai atkūrimo į šias patalpas jas grąžinant natūra. Kadangi įstatymo 15 straipsnis leidžia esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimui, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas, grąžinti turtą natūra, todėl Kultūros ministerija, išnagrinėjusi patalpų grąžinimo Vilniaus arkivyskupijai galimybes ir atsižvelgdama į arkivyskupijos prašymą, parengė šį projektą. Siūlyčiau pritarti šio nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui S.Šalteniui. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Prašom. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš jūsų neklausiu, kodėl trijose vietose yra skirtingi kvadratinių metrų skaičiai, nes, tikiuosi, tai bus galima išsiaiškinti komitete. Aš noriu užduoti kitą klausimą. Mano žiniomis, yra grąžinamas pastatas, kuris yra už šv.Onos bažnyčios, link Sereikiškių parko. Tai yra Dailės instituto patalpos. Pagal tai, kaip parašyta šituose raštuose, ten yra maždaug apie 1000 kvadratinių metų. Mano žiniomis, bažnyčiai pagal dokumentus būtų galima grąžinti 300 kvadratinių metrų, todėl už tą likutį Dailės akademijai yra siūlomos buvusios spaustuvės Maironio gatvėje patalpos. Ten, be abejo, tų metrų nėra mažiau, bet, matyt, ne tik metrai yra svarbu, nes spaustuvė yra specifinė įstaiga ir Dailės akademijai reikės įdėti nemažai lėšų, kad patalpos būtų sutvarkytos kaip reikia. Taigi klausimas yra toks: ar tos lėšos yra numatytos kokiame nors biudžete ar kitur? Antras klausimas irgi su tuo susijęs. Buvusi spaustuvė, deja, yra sena spaustuvė ir ten gali būti ne visai higieniškos patalpos, t.y. sienos ir viskas prisigėrę švino. Ar šitą problemą taip pat buvo kokiu nors būdu bandoma spręsti ir kaip į tai žiūri Higienos centras?

S.ŠALTENIS. Jokių problemų nebus. (Balsai salėje) Taip, nebus jokių problemų, bus grąžinta. Tos spaustuvės patalpos yra labai tinkamos Dailės akademijai. Taip yra ir užsienyje. Man teko būti ir Prancūzijoje, ir kitose šalyse. Ten nenaudojami fabrikai ir kt. perduodami muziejams, koncertų salėms. Aš manau, viskas bus tvarkinga, bus atkurtas istorinis teisingumas. Juo labiau kad pranciškonai per visą savo istoriją buvo labai lojalūs Lietuvai ir labiausiai nukentėjo, net caro laikais juos labiausiai persekiojo. Manau, kad bus įvykdytas teisingumas ir pagerintos Dailės akademijos studentų darbo, parodų sąlygos, studijos, jie padidins savo plotą. Šis sprendimas bus abipusiai naudingas visoms pusėms. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kadangi jau daug kas pasakyta, aš norėčiau tik paklausti, bet jūs beveik ir pasakėte, kad Lietuvos Dailės akademija šiuo atveju pretenzijų neturės ir viskas išspręsta…

S.ŠALTENIS. Viskas išspręsta. Tai yra pavyzdinis susitarimas, kai visos pusės galėjo susėsti už vieno stalo ir daugybę dalykų išsprendė. Aš manau, kad tuos dalykus ir reikia šitaip spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Ministre, suprantu, kad čia yra tokios svarbos pastatas. Tokios reikšmės yra ir vienuolija. Bet Lietuvoje mes turim daug bažnyčioms arba vienuolynams priklausančių pastatų, kuriais iš tikrųjų vienaip ar kitaip šiuo metu disponuoja kultūros ir švietimo įstaigos. Į mus kreipėsi dominikonai dėl Raseiniuose esančių patalpų. Ar kartais nereikėtų peržiūrėti mūsų Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo, kad nereikėtų dėl kiekvieno objekto, kurį naudoja šveitimo ar sveikatos įstaigos… gal būtų geriau pažiūrėti į platesnę įstatyminės bazės taikymo galimybę?

S.ŠALTENIS. Šis pavyzdys turbūt yra pagirtinas ir įdomus tuo, kad tariamasi tas patalpas naudoti bendrai. Būtų įdomus dalykas, nes kultūra ir religija būtų arti viena kitos. Iš to gali išeiti labai įdomių dalykų. Būtų plėtojama net kažkokia bendra kultūrinė veikla: Dailės akademija, pranciškonai, Maironio gatvėje įsikūręs J.Nekrošiaus meno fortas. Rengiami bendri projektai ir yra bendras vaizdas, kaip visą tą rajoną, aprėpiant Subačiaus rajoną ir kitus… Būtų įspūdingas, kaip aš sakau, menų Vatikanas, būtų puikus rajonas ir būtų pratęstas Gedimino prospektas link Užupio. Kiekvienu atveju, man atrodo, galima labai geranoriškai… Galima grąžinti, bet nereikėtų, kad jie stovėtų tušti ir nenaudojami. Kiekvienu atveju reikia labai lanksčiai žiūrėti į paskirtį, o kur galima grąžinti, žinoma. Aš esu už tai, kad kas yra paimta, tas turi būti atiduota. Tai yra šventas reikalas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis ministre, aš, žinoma, esu už pastatų grąžinimą bažnyčiai, tai jai ir priklauso, tačiau man kelia susirūpinimą. Sakykim, ar prie visų šitų dokumentų negalėtų būti rektoriaus A.Šaltenio raštas apie Dailės akademijos vadovybės nuomonę dėl šitų patalpų atėmimo? Jo nėra. Tenka tikėti jūsų žodžiais. Aš nemanau, kad jūs meluojate, tačiau popierius labai tiktų. Vis dėlto prašyčiau atsakyti į kolegės S.Burbienės klausimą, kaip išėjo su tais metrais? Jūs į jį neatsakėte. Pagal tą popierių, jūs vienoje vietoje grąžinate 1017 kvadratinių metrų, kitoje vietoje – 947 metrus. Kas yra grąžinama ir kodėl nuo 364 metrų, jeigu neklystu, tas grąžinamų patalpų kiekis vis dėlto išaugo daugiau nei 3 kartus?

S.ŠALTENIS. Čia metrai yra surašyti. Jūs dar kartą perskaitykite…

V.ČEPAS. Tris kartus skirtingi skaičiai. Kas grąžinama?

S.ŠALTENIS. Čia parašyta viskas, aš nežinau, ar man skaityti. (Balsai salėje) O Dailės akademijos senatas tam pritaria. Jiems irgi nejauku turėti užimtas patalpas, kuriuose buvo… Tie skaičiai… jeigu jų mažai, galima… Jie yra visi surašyti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre Šalteni, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Iki tol, kol jūs manęs paprašysite registruotis, pažiūrėkim, ar yra norinčių kalbėti už. Ar galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, bet vis tiek prašau užsiregistruoti. Ar gerbiamasis… Labai prašau visus Seimo narius pasinaudoti galimybe užsiregistruoti. Dabar dėl komitetų. Pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Teisinis reikalas. Gerai. Mes esame demokratiški. Jeigu reikalaujate Savivaldybių reikalų komiteto… Papildomas komitetas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar sutinkate su tuo, kad būtų Savivaldybių ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai? Labai ačiū.

Mes galime eiti prie kito klausimo.

Lietuvos Respublikos dirvožemio apsaugos įstatymo projektas Nr.P-1531 (pateikimas)

Šiek tiek per anksti, bet yra pranešėjas ir mes galėtume svarstyti Dirvožemio apsaugos įstatymo projektą Nr.P-1531. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras A.Daubaras. Prašom.

A.DAUBARAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas svarstyti Dirvožemio apsaugos įstatymas. Šio įstatymo pagrindinis tikslas – nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę naudojant dirvožemio išteklius ir išsaugojant natūraliai susidariusią Lietuvos Respublikai būdingą dirvožemio dangą. Lietuvos Respublikos dirvožemio apsaugos įstatymo projekte apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, dirvožemio išteklių naudotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigos dirvožemio apsaugos srityje. Daugelis įstatymų ir teisės aktų reglamentuoja tam tikrų dirvožemio apsaugos problemų sprendimą.

Šis įstatymo projektas visas šias problemas sujungia ir papildo, todėl priėmus šį įstatymą galiojančių įstatymų keisti nereikės, tačiau turės būti parengti nauji ir peržiūrėti galiojantys poįstatyminiai teisės aktai.

Derinant Lietuvos Respublikos dirvožemio apsaugos įstatymo projektą išvadas pateikė ne tik Vyriausybės institucijos, bet ir mokslo tyrimo institutai, universitetai, pramonininkų konfederacijos, asociacijos. Visi specialistai iš esmės pritaria įstatymo projektui ir pateikia pastabas, kurias įstatymo projekto rengimo darbo grupė įvertino.

Šalia teikiamo Dirvožemio apsaugos įstatymo projekto taip pat yra aplinkos ministro pono A.Čapliko aiškinamasis raštas ir Gamtos apsaugos komitete svarstyto šito įstatymo protokolo išrašas. Nuspręsta iš esmės pritarti Dirvožemio apsaugos įstatymo projekto teikimui plenariniame posėdyje ir rekomenduoti jį teikti po Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto pateikimo. Aš prašau gerbiamuosius Seimo narius priimti svarstyti teikiamą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Daubarai. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Prašom. Seimo narė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis ministre, dirvožemis Lietuvoje yra labiausiai pažeidžiamas, jis yra užterštas pramonės įmonių teritorijose, greta transporto magistralių, buvusios okupacinės kariuomenės bazėse, o šiuo metu dirvožemį ypač teršia sąvartynai. Manydama, kad sąvartynų problema ir įvairių, pavojingų atliekų nukenksminimas turėtų būti ir valstybės, ir visų mūsų rūpestis, noriu jūsų paklausti, kokių imatės ryžtingesnių priemonių, kad Lietuvos dirvožemis būtų kuo mažiau teršiamas, o dar konkrečiau apie toksines atliekas, kurių nesunaikinti kiekiai kaupiasi ir teršia dirvožemį ir požeminį vandenį? Ačiū.

A.DAUBARAS. Ir klausimas labai platus, ir atsakymas galėtų būti labai platus, nes yra pramonės atliekos, yra karinės teritorijos ir iš esmės mes galime išspręsti vieną atskirai paimtą problemą, bet bandome ją spręsti kompleksiškai įgyvendindami Atliekų tvarkymo įstatymą, šia prasme ir Dirvožemio apsaugos įstatymą, kuris yra teikiamas. Čia yra apibrėžiamos ne tik dirvožemio išteklių naudotojų teisės ir pareigos, bet ir valstybinis reguliavimas, ir atsakomybė už Dirvožemio įstatymo pažeidimus. Jūs šiame įstatymo projekte galite pamatyti, kad šitie pažeidimai, t.y. galimi užterštumai arba esamas užterštumas, jau yra reglamentuojamas. O daug detaliau reglamentuojama Atliekų tvarkymo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis ministre, jūsų teikiamas įstatymas savo turiniu beveik visiškai atitinka tam tikrus Žemės įstatymo straipsnius, to projekto, kuris jau yra pateiktas Seimui. Jis laukia tik svarstymo. Kadangi jis sudėtingas ir užsitęsė tų pataisų, kurios buvo pasiūlytos komitetui įvertinti, svarstymas, manau, kad jis greitai pasirodys Seime ir bus svarstomas. Ar jūs iš principo nesutiktumėte, kad tokio įstatymo nereikėtų? Kaip aš matau, tame įstatyme nieko nėra, išskyrus tai, kas parašyta dabartiniame Žemės įstatymo projekte. Ar nereikėtų visa tai surašyti Žemės įstatyme, o nerengti tokių mažų įstatymėlių, kurie paskui klaidintų ir mūsų teisininkus, ir piliečius, kurie naudojasi tais įstatymais?

A.DAUBARAS. Iš principo pritarčiau ponui V.Lapei dėl to, kad Dirvožemio apsaugos įstatymas galėtų būti Žemės įstatymo dalimi. Galėtų būti, tačiau Žemės įstatymo projekte, kurį aš turiu ir kuris buvo kaip pirminis pateiktas svarstyti Seimui, deja, aš nerandu tų dalykų, kurie atsispindi Dirvožemio apsaugos įstatyme, ir vienas iš Gamtos apsaugos komiteto protokolo sprendimų ir buvo prašyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos įtraukti ir Seimo Gamtos apsaugos komiteto atstovus, ir Aplinkos ministerijos atstovus į Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto rengimo darbo grupę. Anksčiau tai nebuvo padaryta ir tiesiog dabar visiškai nežinau šito esamo varianto. Todėl nelabai galiu komentuoti, kas dabar yra Žemės įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Šiame įstatyme pasigendu dviejų dalykų: atsakomybės už dirvožemio naikinimą ir pačios sąvokos “dirvožemio naikinimas”, ir, antra, atsakomybės už praeityje padarytą žalą. Mes turime tam tikrą paveldą ir tai ypač sunkus klausimas. Ar jūs nebandėte, ypač antrojo klausimo, kažkokiu būdu spręsti, nes nebus kada jį spręsti, jeigu šiuo įstatymu neišspręsite?

A.DAUBARAS. Dėl pirmojo klausimo yra 11 ir 12 straipsniai, ir jeigu jie neapibrėžia to, ką pažymėjo ponas J.Šimėnas, tai galima būtų diskutuoti. Bet 11 straipsnis – “Atsakomybė už pažeidimus” ir 12 – “Neteisėtos veiklos padarytos žalos atlyginimas” tarsi apibrėžtų. Bet jeigu taip yra, iš tikrųjų galima žiūrėti.

Antras klausimas yra daug sudėtingesnis. Liekamoji tarša yra labai svarbus klausimas, ir šitas įstatymas jo nepajėgtų išspręsti, nes tai yra kur kas platesni santykiai: ir valstybės įsipareigojimai, ir iš esmės tai apima visas valstybės institucijas: ir savivaldos, ir valstybės valdymo institucijas, apima didžiulius kaštus. Jau rengiami normatyviniai dokumentai, kurie apims visą liekamąją taršą, ir ten iš esmės bus nurodyti sprendimai, kas už ką atsakingas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 12 straipsnio. Ar pakankamai šiuo metu reglamentuotas žalos dirvožemiui apskaičiavimas? Ačiū.

A.DAUBARAS. Aš galiu pasakyti, kad tam tikras reglamentavimas iki šiol buvo. Po šio įstatymo priėmimo bus Vyriausybės įpareigojimas dėl kitų normatyvinių dokumentų poįstatyminių aktų. Tas, ko yra per mažai, tas bus apibrėžta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš turbūt tokio tiesioginio klausimo prelegentui ir neturiu, tik norėjau pasakyti, kad Aplinkos ministerija buvo priversta rengti šitą Dirvožemio įstatymą, nes nematėm ir neturėjom jokios informacijos apie tai, kaip klojasi Žemės įstatymo reikalai.

Jis kažkur Vyriausybėje įstrigęs, įklimpęs ir, kaip pažymėjo ponas viceministras, mes būtume jį priiminėję kartu su Žemės įstatymu, tačiau manau, kad išties būtų galima pagal mūsų prašymą, kuris buvo neįvykdytas, į tą darbo grupę, kuri rengia Žemės įstatymą, įtraukti keletą Seimo narių iš mūsų komiteto ir iš Aplinkos ministerijos, tada būtų galima komponuoti bendrą įstatymą, kad nebūtų daug mažų įstatymų.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Vaižmužis.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, nerimtas klausimas, galit ir neatsakyti, bet įdomu. Kas rengė projektą ir kiek jis kainavo? O projektas išties neblogas.

A.DAUBARAS. Aš negaliu konkrečiai pasakyti. Aš galiu pasakyti tik apie standartą. Įstatymo rengimui paprastai būna skiriama 20 tūkst. Lt. Atsakinga už šio įstatymo rengimą – Aplinkos ministerija, rengia – darbo grupė.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui Daubarui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra Teisės departamento išvada ir ten pateikta daug pastabų bei pasiūlymų. Aš tikiuosi, kad jūs į juos atkreipsite dėmesį. Ačiū.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, niekas nenori kalbėti už iki paskutinio momento. Prašau Seimo narį V.Lapę.

V.LAPĖ. Vis dėlto norėčiau pratęsti pradėtą kalbą, kai kas buvo pasakyta ne taip. Ir sename įstatyme, ir šiame projekte tos pačios nuostatos yra, tik gal ne taip dėmesingai buvo perskaityta. Aš manau, kad labai paprastas dalykas, paprašysiu Seimo valdybos, nes jos sudaryta grupė yra šitam įstatymui tobulinti. Tegu ponas A.Vaišnoras pasiūlo, aš paprašysiu valdybos. Aš manau, kad geriau eiti tuo keliu – rengti vieną įstatymą, o ne du. Todėl šiandien pritarti po svarstymo gal nereikėtų. Jeigu komiteto pirmininkas sutinka ir autorius tartų savo žodį, būtų gerai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Lape, jūs iškėlėte Seimo valdybos autoritetą, mes lauksime jūsų pasiūlymų. (Balsas iš salės)

A.VAIŠNORAS. Mes jau siūlėm jums, o jūs mūsų neįtraukėt. Buvo komiteto siūlymas, o jūs nereagavot į jį. Seimo valdybai nėra ko labai riesti nosį.

PIRMININKAS. Čia kalba Seimo narys A.Vaišnoras ir į jo pasakymus dėmesys bus atkreiptas. Dabar, kadangi visi norėjusieji kalbėti, jau kalbėjo, ar bendru sutarimu galėtume pritarti šiam projektui po pateikimo? Labai malonu tai girdėti. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Gamtos apsaugos komitetas. Ar priimtina? Ačiū. (Triukšmas salėje) Prašau. Seimo narys V.Lapė. Tik reikalo klausimas, jus įjungsime. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, dirvožemis yra neatskiriama žemės dalis, niekaip negalima atskirti nuo žemės, nes ir žemės kadastras, ir visi kiti reikalai yra taip susiję, kad be žemės būtų labai gerai… Kaimo komitetas prašytų, kad jis galėtų būti pagrindinis arba kartu su Gamtos apsaugos komitetu.

PIRMININKAS. Mielai įrašysim ir Kaimo reikalų komitetą. Žinoma, tai yra visiškai nenuostabu, nes gerų dalykų visi nori. Bendru sutarimu pritariam po pateikimo Dirvožemio apsaugos įstatymo projektui Nr.P-1531.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos sudarymo” projektas Nr.P-1516(2) (pateikimas)

Toliau svarstysime Seimo nutarimo “Dėl atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos sudarymo” projektą Nr.P-1516(2). Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys J.Šimėnas. Prašau.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man malonu pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą “Dėl atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos sudarymo”. Išsivysčiusios pasaulio valstybės, taip pat ir Europos Sąjunga siekia didinti atsinaujinančių energijos išteklių svorį savo valstybių energetiniame balanse. Europos Sąjungos direktyvose numatoma, kad 2010 m. šių šalių pirminių energijos šaltinių balanse ne mažiau kaip 12% turi sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje, energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių: vėjo, biomasės atliekų, biodujų, jau dabar smarkiai viršija direktyvines nuostatas. Tačiau tuo nepasitenkinama, ir toliau intensyviai diegiamos naujos technologijos, skatinama ekonomiškai, sudaromos tam palankios visos sąlygos. Lietuvoje taip pat turime pirmųjų kregždžių, bandančių kurui panaudoti medieną, šiaudus, biodujas iš atliekų. Statoma pirmoji geoterminė jėgainė. Tačiau tam, kad išplėstume atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie pasaulinėje praktikoje pagal pagaminamos energijos kiekį ir lygiagrečiai sprendžiamas aplinkosaugines, socialines ir kitas problemas yra atsinaujinančių energijos šaltinių lyderis, Lietuvoje būtina skirti nepalyginamai didesnį dėmesį.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas parengtas, siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius: kaupti informaciją apie atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo bei naudojimo patirtį kitose valstybėse ir supažindinti su ja Seimo narius, analizuoti būklę Lietuvoje, rengti ir teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, skatinančių atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą Lietuvoje, sekti, kaip Lietuvoje diegiami ir naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, užtikrinti teisines galimybes pažangių technologijų diegimui, padėti įvairioms organizacijoms, vykdančioms atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos taupymo programas, bendradarbiauti tarpusavyje, užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų šiais klausimais įgyvendinimą, skatinti taupyti energiją iš visų energijos šaltinių, taip pat diegiant atsinaujinančių energijos šaltinių: biomasės, vėjo, vandens, saulės, atliekų geoterminės energijos, panaudojimo srityje dirbančių organizacijų bei įmonių veiklą, propaguoti šalies gyventojams atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo svarbą ir naudą jiems patiems ir valstybei. Šiuo metu atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo srityje dirbančių įmonių veiklą koordinuoja Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento Vietinių išteklių skyrius bei valstybinės įmonės “Energetikos agentūra” Energijos taupymo programos direkcija. Reikia pripažinti, kad tokios koordinacijos nepakanka, nes atsinaujinančios energijos dalis visame šalies energijos balanse didėja nežymiai.

Neturėdamas tikslo reikšti nepasitenkinimo ar dar kaip nors kritikuoti žmonių, dirbančių inovacinį darbą šioje srityje, vis dėlto noriu pasakyti, kad kai kurios programos, pavyzdžiui, Kauno mokslinio ir technologinio parko NOVA programa dėl Lietuvos biokuro pramonės sukūrimo, Lietuvos žemės ūkio universiteto programa dėl biodegalų ir bioalyvų iš atsinaujinančių žemės ūkio produktų gamybos ir panaudojimo arba Energetikos instituto pasiūlymai dėl šilumos siurblių centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, nesulaukia pakankamo dėmesio vyriausybinėse struktūrose. Nekalbant apie tai, kad valstybinėje energetikos strategijoje, kukliai tariant, ne per daug dėmesio skiriama energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kai kurie dalykai tiesiog supainiojami, pavyzdžiui, prie atsinaujinančių energijos šaltinių priskiriant ir akmens anglį.

Lietuvos Respublikos Seimo atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisija, veikdama pagal patvirtintus nuostatus, būtų aukštą statusą turinti institucija, padėsianti įveikti sąstingį. Taip pat esu įsitikinęs, kad įkūrus komisiją rezultatai bus ne iš karto. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose įstatymo pataisa, skatinanti etanolio gamybą ir vartojimą, buvo priimta 1970 metais. Taigi prireikė vos ne dviejų dešimtmečių, kol buvo pasiekta 6 mln. tonų etanolio gamybos apimtis per metus. Norėčiau pateikti keletą pavyzdžių, kokie rezultatai yra pasiekiami pažangiausiose šiuo atžvilgiu pasaulio valstybėse. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavyzdžiui, etanoliui, vienam iš atsinaujinančios energijos šaltinių, sunaudojama apie 6,2% grūdų. Jungtinėse Valstijose tai yra trečia pagal dydį derliaus panaudojimo sritis po maisto ir eksporto.

Antra. Fermeriai, kurie augino javus, kukurūzus, 1995 metais uždirbo 3 mlrd. Amerikos dolerių. Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamentas konstatuoja, kad pagaminus pusę milijono tonų etanolio sukuriama 2 tūkst. 250 darbo vietų. Šiandien yra 50 komercinių gamyklų, gaminančių spiritą dvidešimtyje Amerikos valstijų. 1997 m. etanolio gamyba prekybos deficitą Jungtinėse Amerikos Valstijose sumažino maždaug 2 mlrd. dolerių. Vokietijoje planuojama apie 1,6 mln. ha dirvonuojančios žemės apsodinti rapsais ir pagaminti apie 2 mln. tonų biodyzelio, kas sudarytų apie 8% šios šalies kuro poreikių pagal dabartinį suvartojimą.

Atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisiją siūlau kurti savanorišku principu pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio nuostatas. Jeigu dar kas neįsirašėte, galima tai padaryti, ką, beje, šiandien pageidavo padaryti Seimo narė K.Prunskienė.

Noriu padėkoti nutarimo projektą inicijavusiems Seimo nariams už parodytą nesavanaudiškumą ir patriotizmą prisidedant prie ypač svarbios ateities energetikos plėtros.

Baigdamas noriu informuoti Seimo narius, kad šių metų vasario mėnesį planuojame Seime surengti seminarą, kuriame aptarsime kitų šalių patyrimą, padėtį Lietuvoje, bandysime nustatyti svarbiausius sprendimus bei prioritetus. Planuojame pasikviesti tarptautinius konsultantus. Norinčius dalyvauti seminare, prašome kreiptis į mane.

Iš jūsų, Seimo nariai, prašyčiau pritarimo dėl šio nutarimo. Jeigu manote, kad reikia ką nors pataisyti, prašome tai daryti. Nutarimą siūlau priimti kitą savaitę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nary Jonai Šimėnai, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar nuostatams parengti reikia tokios gausios komisijos ir trijų mėnesių laiko? Apskritai, ar toks nutarimas vien tiktai dėl nuostatų parengimo reikalingas? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Jūsų klausimą reikėtų suskaidyti į du klausimus. Pirmiausia, ar reikia tiek Seimo narių? Aš dar kartą kartoju, laisvos valios pareiškimo pagrindu komisiją siūlau sudaryti. Visiems, kurie nori įeiti į tą komisiją, atviros durys. Jeigu Seimas nutars kokiu nors kitu būdu sudaryti komisiją, tai ji gali būti sudaryta ir kitu būdu.

Dėl to, kad 3 mėnesių per daug nuostatams parengti, tai jeigu nutarsite mažiau, tai gali būti ir mažiau. Aš tiesiog paėmiau pavyzdį, kaip kitos komisijos daro. Juo labiau kad čia artėja toks periodas, kai Seimo nariai bus užsiėmę kitais darbais ir juos surasti bus ne taip paprasta. Todėl manau, gali būti ir 2 mėnesiai. Aš neprieštaraučiau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Noriu pasakyti, kad turbūt tie nariai, kurie yra čia surašyti, tai buvo tos idėjos rėmėjai. Manau, kad visas Seimas yra tos idėjos rėmėjai. Galiu pasakyti, kad dar kitą savaitę, sausio 19-20 dienomis, vyks Baltijos Asamblėjos Energetikos ir aplinkos apsaugos komiteto posėdis. Mes taip pat rengiamės svarstyti šituos klausimus, išsiaiškinti padėtį ir perspektyvas visų trijų Baltijos valstybių.

Tai tokia komisija galbūt turėtų būti pastiprinta ir veiktų efektyviau, ko gero, vykdomojoje valdžioje negu parlamente. Aš nieko neturiu prieš, tiktai matau, kad čia ji gali būti ne tiek neefektyvi, kiek Ūkio ministerijoje. Ten iš tiesų reikia ją pastiprinti, kad atkreiptume daugiau dėmesio į šitą problemą, kuri yra perspektyvi.

J.ŠIMĖNAS. Aš neturiu atsakymo. Tik galiu pasakyti, kad dalijuosi turima informacija su jūsų komisijos Baltijos Asamblėjos nariais, manau, mes vieni kitiems galime būti naudingi. Ką galėtų sudaryti Vyriausybė, tai jau ne mano valia, tegul sprendžia Vyriausybė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Norėčiau pasiteirauti. Gal jums nepasisekė su komiteto pirmininku, gal jis neleidžia jums dirbant komitete atskleisti šioje srityje jūsų kūrybinio entuziazmo, kad esate priversti dar kurti specialią komisiją? Gal mes turime apsvarstyti pono A.Vaišnoro veiklą ar ką nors?

Kita vertus, pas mus yra Energetikos pakomitetis. Gal jūs planuojate, teikdamas steigti šitą komisiją, to pakomitečio kokį nors likvidavimo nutarimą? Be to, ar jūs įvertinote, kiek mes turime komisijų? Aš bijau, kad tie patys Seimo nariai yra įsirašę į kelias komisijas, o mūsų savaitės tame tinklelyje dabar atsirado dar nauja procedūra – klausymai, todėl mes komisijų posėdžiams galėsime pasiūlyti labai ribotą laiko tarpą, iš esmės tą patį tarpą visoms komisijoms. Tad Seimo nariai, kurie įsirašė į kelias komisijas, galės dirbti tik vienoje komisijoje. Ar jūs įvertinote visus tuos momentus ir ką galėtumėte atsakyti?

J.ŠIMĖNAS. Taip, aš įvertinau visus momentus, nemanau likviduoti Energetikos pakomitečio, neturiu pretenzijų komiteto pirmininkui šiuo klausimu, bet matydamas problemos svarbą ir jos nesprendimą metai po metų, manau, kad mūsų komisija galėtų būti tuo, kas pastūmėtų šios problemos sprendimą į priekį. Jeigu Seimo nariai nutars, kad nereikia, tai jos ir nebus.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui J.Šimėnui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kalbos dėl motyvų. Už kalbės Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Aš taip pat, kaip ir Seimo kancleris J.Razma, nesu įvairių specializuotų Seimo komisijų šalininkas, bet ir Statutas tą leidžia, ir yra tokia tradicija. Ypač šiuo atveju dėl to, manau, iš tikrųjų tokia komisija yra reikalinga. Tema per daug svarbi, per daug aktuali mums dabar, o ypač ateityje, kad nuleistume juokeliais ir manytume, kad čia galima kaip nors perkelti komitetą ar panašiai. Tokia komisija reikalinga, ir ji paspartins, labiau sutelks dėmesį į šią problemą. Juo labiau kad tai yra 33 Seimo narių iniciatyva. Taigi, matyt, čia net nelabai ir tiktų svarstyti, ar jos reikia, ar nereikia.

PIRMININKAS. Vis dėlto Seimo narys R.Razma pasisako prieš. Bet mes jo mikrofono neįjungėme ir jo pasisakymas negirdimas.

J.RAZMA. Taip, aš drįstu vis dėlto kalbėti prieš, neišreikšdamas savo frakcijos pozicijos, o tik savo asmeninę nuomonę. Aš nematau, nerandu rimtų argumentų, kodėl keliamų klausimų negalėtų nagrinėti Gamtos apsaugos komitetas, o komiteto narys gerbiamasis J.Šimėnas turi visas galimybes teikti įvairius pasiūlymus ir projektus. Jeigu mes po atskirą problemėlę pradėsim atiminėti iš kiekvieno komiteto ir kurti atskiras komisijas, aš nežinau, kokia pasidarys mūsų Seimo struktūra. Džiaugiuosi, kad anksčiau Seimas pakankamai ryžtingai nepritarė ir net, atrodo, neįtraukė į darbotvarkę mūsų frakcijos narės N.Oželytės pasiūlymo įkurti komisiją kalėjimų priežiūrai ar kalinių globai. Aš manau, kad kiekvienas gali surasti įvairių problemų, pradėti siūlyti komisijas, bet vargu ar reikia eiti ta kryptim. Mes turim išnaudoti komiteto galimybes ir daugiau dirbti ten. Todėl aš esu prieš šitą iniciatyvą ir bet kokias naujas tokio pobūdžio iniciatyvas apskritai.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo – už, vienas kalbėjo – prieš. Kadangi yra siūlymas, kad komitetas spręstų, imtųsi šito klausimo, tai galbūt klausimas ir turėtų būti pateikiamas komiteto pirmininkui, kodėl šis klausimas iki šiol nebuvo svarstomas ir ar komiteto pirmininkas yra prieš, kad būtų tokia komisija? Taip. (Balsai salėje)

A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti vieną labai paprastą dalyką, kad tie klausimai nėra pagrindiniai mūsų komiteto, jie gali būti svarstomi bet kokiu atveju ir bet kada. Bet jeigu Seimo narys turi iniciatyvos teisę, tai aš manau, kad čia nieko bloga. Ar bus komitete svarstoma, ar atskirai komisijoje, nežinau, kaip geriau. Manau, kad svaresnis yra komitetas negu atskira komisija. Bet, man atrodo, Seimo reikalas apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerai, dar nori kalbėti J.Šimėnas ir paskui eisim prie reikalo.

J.ŠIMĖNAS. Tokią trumpą informaciją. Norint, kad svarstytų komitetas, reikia turėti ką svarstyti. Mūsų komisija būtų ta institucija, kuri galėtų pateikti ne tik Gamtos apsaugos komitetui ką svarstyti, bet ir Ekonomikos komitetui ir kitiems komitetams ką svarstyti. O dabar ką svarstyti? Nėra ko svarstyti, nes niekas nieko neparengė.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad dabar viską girdėjom, ką galim girdėti. Laikas mums apsispręsti. Vis dėlto gal registruokimės. Prašom registruotis.

Gerbiamieji Seimo nariai, registracija baigėsi. Dabar turime apsispręsti, nebent Seimo narys J.Razma nereikalauja balsavimo? Reikalauja. Gerai. Jau kalbėjo vienas – už, vienas – prieš. Dabar tie, kurie pritaria tokios komisijos sudarymui, spaudžia mygtuką “už”, kiti arba spaudžia, arba ne. Balsavimas prasidėjo.

Balsavimas baigėsi. 25 – už, 2 – prieš, 10 susilaikė. Todėl Seimo nutarimo “Dėl atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos sudarymo” projektui pritarta po pateikimo. Šio projekto Nr.P-1516. Galim tik palinkėti šiai komisijai sėkmingo darbo. (Balsai salėje) Pritarta, bet tolimesniam darbui, aišku. (Balsai salėje) Pateikimui pritarta.

Savaitės (nuo 1999 01 11) bei 1999 m. sausio 12 d. (antradienio) darbotvarkių projektai

Kitas klausimas yra Seimo narių pareiškimai. Atsiprašau. Tikrai, prieš tai, negu Seimo nariai pareikš savo nuomones, kviečiu Seimo pirmąjį vicepirmininką A.Kubilių pateikti kitos savaitės darbotvarkę, taip pat ir antradienio, sausio 12 d., darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė yra aptarta Seniūnų sueigoje, turbūt nieko nauja joje nėra, tik į antradienį yra įrašyta keletas įstatymų projektų, dėl kurių buvo susitarta šiandien posėdžio metu. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Norėjom pagreitinti Seimo posėdį. Klausia Seimo narys J.Šimėnas. Prašau.

J.ŠIMĖNAS. Seimas pritarė dėl komisijos sudarymo, aš manau, kad būtų visai naudinga kitą savaitę tą komisiją patvirtinti.

A.KUBILIUS. Aš turėčiau pasakyti, kad Seimas nepaskyrė pagrindinio komiteto jūsų nutarimo projektui svarstyti. Tą problemą teks spręsti atskirai. Aš vis dėlto siūlyčiau galbūt apsispręsti dėl komisijos vasario mėnesį. Mes manom, kad dar susirinksim dirbti, o per tą laisvą tarpą iš tikrųjų suderintume ar tikrai ta komisija reikalinga ir ką ji turėtų veikti, nes jeigu mes ją įsteigsim tokią, kokia dabar numatyta, tai ji tik parengs komisijos nuostatus.

PIRMININKAS. Toliau. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis vicepirmininke, kiek dar numatoma, kiek planuojat posėdžių sausio mėnesį?

A.KUBILIUS. Sausio mėnesį antradienį yra posėdžiai, ketvirtadienį taip pat darbiniai posėdžiai. O trečiadienį iškilmingas posėdis.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš nenoriu daugiau klausti, nes tryliktą turbūt bus atskira programa.

A.KUBILIUS. Taip.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima pritarti darbotvarkei, kokia pateikta. Ačiū. Toliau Seimo narių pareiškimai. Yra du norintys padaryti pareiškimus. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, trumpas klausimas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui K.Pėdnyčiai. “Šių metų sausio 4 d. TV3 laidoje “Abipus sienos” buvo plačiai kalbėta apie “Malvos” sporto mokyklos direktoriaus Margevičiaus ir jo žmonos, Kauno apskrities administracijos darbuotojos Margevičienės veiklą. Norėtume paklausti, ar minėtoje veikloje nematote nusižengimo mūsų valstybės interesams. Apie tyrimo rezultatus prašytume viešai informuoti”. Frakcijos vardu J.Karosas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. LDDP frakcijos pareiškimas. “Visuomenė, politikai negali būti abejingi tam, kas vyksta valdančiojoje Konservatorių partijoje. Mūsų nuomone, už Konservatorių partijos vadovybės kritiką ir siekiant demokratizuoti šios partijos veiklą visiškai neseniai iš jos gretų buvo pašalinti vieni iš jos kūrėjų, Kovo 11-osios Akto signatarai, trečią sykį nepriklausomos Lietuvos parlamento nariai L.Andrikienė ir V.Žiemelis.

Lietuvos Konstitucija ir įstatymai gina kiekvieno parlamentaro teisė diskutuoti, reikšti savo nuomonę, elgtis pagal sąžinę. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas leidžia veikti Lietuvoje tik demokratiškoms, gebančioms suderinti įvairias nuomones, toleruojančioms partijos vidinę opozicijos veiklą politinėms organizacijoms. Konstitucija bei įstatymai draudžia taikyti politinius susidorojimo metodus parlamentarams, politikams, turintiems kitokią nei vadovybė nuomonę, traktuodami tai kaip antikonstitucinę prievartą. Tokios mūsų įstatymo nuostatos nėra atsitiktinės, jos būdingos ir daugeliui Vakarų šalių. Partijos savo vidinės diskusijos, konkurencijos problemas gali spręsti tik demokratiškai įtikinėdamos oponentus, ieškodamos kompromisų. Ypač pavojingomis autokratinės tendencijos tampa tada, kai partijos atsiduria valdžioje, nes iškyla pavojus, kad nedemokratiškus metodus jos perkels į viešąjį valstybės gyvenimą. Ar ne taip pastaruoju metu elgiasi Konservatorių partijos ir kartu Seimo bei Vyriausybės vadovai, susidorodami su jų pačių paskirtais, bet vėliau neįtikusiais valstybinių žinybų vadovais: A.Budriu, J.Gaudučiu, N.Pitrėniene?

LDDP frakcija ragina valdančiosios Konservatorių partijos vadovybę, frakciją įvertinti susidariusią situaciją teisės, žmogaus teisių, pliuralizmo aspektais ir imtis reikiamų priemonių demokratijai, viešumui partijoje atkurti”.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau? (Balsai salėje)

J.ŠIMĖNAS. Dėl posėdžio…

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Kadangi Seimo vicepirmininkas A.Kubilius pastebėjo, jog nebuvo paskirtas komitetas “Dėl komisijos sudarymo”, aš siūlau tai padaryti dabar ir siūlau paskirti arba Kaimo reikalų komitetą, arba Ekonomikos komitetą, nes jie susiję su šitais dalykais. Tai ne tiek gamtosauginiai, kiek ekonominiai dalykai. (Balsai salėje) Gali būti ir Gamtos apsaugos komitetas.

PIRMININKAS. Tvarka. Kadangi čia yra komisijos sudarymas, man sako, kad jokio komiteto nereikia. Mums A.Kubilius čia tiktai pametė klaidinantį signalą.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, visa šios dienos programa baigta. Seimo posėdis baigtas.