Penkiasdešimt šeštasis (282) posėdis
1999 m. sausio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

Vyriausybės pusvalandis. Teisingumo ministras V.Pakalniškis

PIRMININKAS. Pradedame popietinį posėdį. Pirmiausia vyks Vyriausybės pusvalandis, kuriuo metu kaip tik ir turėsime progą išgirsti teisingumo ministrą V.Pakalniškį. Prašom, ministre Pakalniški.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man šiandien pirmą kartą šiais metais tenka būti šioje tribūnoje, todėl noriu jus visus pasveikinti su Naujaisiais metais. Atsiskaitydamas už ministerijos darbą praėjusiais metais, jums ant stalo palikau ministerijos bukletą, kuris buvo išleistas Teisingumo ministerijos 80-mečio proga. Mes atšventėme tą šventę nedarydami jokio priėmimo ar dar kaip nors kitaip švęsdami.

Lapkričio 11 dieną sukako 80 metų, kai Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę buvo įkurta Teisingumo ministerija, kaip vienas iš demokratiškai besitvarkančios valstybės pamatų. Nuo to laiko praėjo 80 metų. Teisingumo ministerija su nedidelėmis ir didesnėmis pertraukomis vėl egzistuoja ir ieško savo vietos valdymo sistemoje, kuri tikrai atitiktų teisinės demokratinės valstybės kriterijus.

Pagal Teisingumo ministerijos funkcijas, jos santykius su teismais ir kitomis teisės institucijomis, yra sprendžiama, kiek ta valstybė yra teisinė valstybė, kiek ji atitinka demokratijos principus, traktuojant tuos principus valdžių padalijimo aspektu. Aš norėčiau pasakyti, kad praėjusieji metai ir buvo skirti tam, kad tos funkcijos atitiktų Europos valstybėms būdingas ministerijų funkcijas. Mes iš Europos Sąjungos revizorių, kurie peržiūrėjo mūsų dokumentus, nesulaukėme priekaištų. Tai yra pagrindiniai žingsniai, kurie padaryti. Jie atsispindi ir tame buklete. Pagrindiniai žingsniai – tai teismų savivaldos suformavimas ir efektyvesnė teismų administracinės kontrolės sistema, kuri kartu užtikrina ir teismų, kaip trečiosios valdžios, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios, sukūrimą. Kita vertus, ji leidžia vis dėlto stebėti ir kelti reikalavimus teismams, kaip valdžios įstaigoms.

Taigi teisminės valdžios darbo organizavimo, savivaldos stiprinimo ir jų efektyvumo kėlimo uždaviniai buvo pagrindiniai praėjusių metų uždaviniai. To pasekmė – yra įsteigtas Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos, pradėjo funkcionuoti teisėjų Garbės teismas, pradėjo funkcionuoti nauja Teismų taryba, kurios sudėtyje yra… ir naujai suformuotas Aukščiausiojo Teismo senatas. Teismų departamentas jau parengė visus norminius dokumentus (aš juos patvirtinau), kurie reglamentuoja teismo, kaip įstaigos, administravimą, jos kanceliarijos ir bylų paskirstymo, bylų administravimo reikalus, taip pat administracines priemones, kurios užkirstų kelią bylų vilkinimui.

Jeigu kalbėtume apie teismus, lieka uždavinys, kuris tik pradedamas spręsti, – tai antstolių kontorų prie teismų tvarkymas. Jeigu jus domins, tai, sakysim, šiuo metu Teismų departamente yra įsteigtas specialus skyrius. Žinoma, yra visiškai išnaudojamos mūsų valstybės pajėgos sutvarkyti tą sistemą, taip pat išnaudojamas tarptautinis bendradarbiavimas turbūt su pažangiausia ir geriausiai sutvarkyta ir pripažinta visoje Europoje sistema – tai su prancūzų teismų antstolių sistema. Naudojant PHARE finansavimo išteklius šiais metais bus pradėtas kurti ir naujoviškai pertvarkyti teismų antstolių darbas.

Kitas dalykas – šiek tiek uždelstas, perkeltas iš praėjusių metų administracinių teismų steigimas. Įstatymas dėl administracinių bylų teisenos, aš tikiuosi, bus priimtas šioje sesijoje. Teisingumo ministerija šiuo metu atlieka pasirengimo organizacinius darbus, kad tie teismai, kai tik bus priimtas įstatymas, galėtų pradėti funkcionuoti. Šių teismų svarba yra ypač didelė dviem aspektais: viena vertus, aš sakyčiau, tai suvienodintų mokesčių bylų praktiką ir padarytų jas patogesnes, greitesnes, būtų patogesnis, greitesnis procesas; kita vertus, jeigu kalbėtume apie savivaldybių įstaigų lygį, sukuriamas mechanizmas, kai nepatenkinamas valdininkų darbas galėtų būti efektyviai parodytas iš apačios, t.y. kai pats nukentėjęs nuo neteisingos administratorių veiklos asmuo galėtų kreiptis ne į aukštesnį viršininką, o į nepriklausomą įstaigą. Administracinių teismų nebuvimas yra vienas iš priekaištų dėl mūsų teisinės sistemos, kuris šiuo metu nurodomas kaip spraga, apsunkinanti žmonių gyvenimą ir naudojimąsi valdžios institucijų paslaugomis arba tinkamų paslaugų negavimas.

Praėjusiais metais buvo įsteigti hipotekos teismai ir pradėjo veikti hipotekos sistema, kaip vieninga sistema, sudaranti labai neblogas prielaidas verslui plėtoti. Šiais metais yra numatoma toliau plėtoti antrąjį etapą – hipotekos teismų steigimą ten, kur jų labiausiai reikia. Šiuo metu, manau, yra labiausiai pribrendęs reikalas steigti hipotekos teismus Mažeikiuose, Ukmergėje, Rokiškyje, Kelmėje ir Ignalinoje. Pradės veikti penki hipotekos teismai. Planuojama, kad jie pradės veikti nuo kovo mėnesio. Šiuo metu yra atliekami visi parengiamieji darbai. Vadinasi, žmonėms, kuriems reikia įkeisti turtą, imti paskolą, mažiau teiks keliauti. Galbūt tiek apie teismus.

Vienas iš svarbiausių uždavinių kitais metais yra pasirengti perimti (ir iš dalies perėmimas) pataisos darbų įstaigas. Šiam darbui yra ruošiamasi. Yra manoma, kad tai turi vykti palaipsniui, įvertinant ministerijos galimybes ir dabartinę Vidaus reikalų ministerijos Kalėjimų departamento padėtį. Šiuo atveju mes taip pat remiamės jau ne vienerių metų bendradarbiavimu su Švedijos kalėjimų ir probacijos įstaigomis. Aš visiškai neseniai pasirašiau susitarimą su Švedijos teisingumo ministre dėl tolesnės pagalbos teikimo, pagal kurią jie galės gauti finansavimą kalėjimų (…) programai plėtoti ir pataisos darbų įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo centrui steigti. Tai būtų labai svarbus dalykas, kurį mes tikimės gauti iš Švedijos. Kartu su jais mes tikimės išspręsti vieną iš svarbiausių, sakysime, kalėjimo pertvarkymo viduje, o ne iš išorės problemų.

Antras tarptautinis projektas yra Kanados pataisos ir probacijos tarnybos pagalba. Praėjusiais metais pasirašytas mano ir Kanados tam tikros tarnybos komisarų susitarimas dėl tos pagalbos teikimo.

Vasario mėnesį jie atvyksta, jie jau yra gavę finansavimą. To projekto pagrindinis tikslas – išplėsti nevyriausybinių organizacijų tinklą, padėsiantį buvusiems kaliniams bei laikinai paleistiems asmenims reintegruotis į visuomenę, taip pat parengti priemones, kaip pagerinti pataisos darbų įstaigų administravimą.

Na, ir trečias blokas problemų, kurias mes sprendėme šiais metais ir kurios persikėlė į kitus metus, yra įstatymų leidyba. Įstatymų leidyba, įstatymų projektų rengimas, jų teikimas, taip pat kitų ministerijų parengtų įstatymų revizija, išvadų rašymas.

Kalbant apie įstatymų projektų rengimą, manau, kad yra pribrendęs laikas šiek tiek pertvarkyti Teisingumo ministerijos ir kitų ministerijų bendradarbiavimą rengiant įstatymų projektus, nes šiuo metu yra išblaškytos visos pajėgos teisininkų, kurie galėtų dirbti, ir mes dažnai supainiojame politines nuostatas su techninėmis priemonėmis. Įstatymo projekto koncepcijos rengimas dažniausiai yra perduodamas ekspertams, to neatlieka teisės politikos formuotojai. Aš manau, kad tos nesėkmės, kurias mes patyrėme rengdami įstatymų projektus, t.y. jų kokybės trūkumai, terminų pažeidimai, yra susiję su tuo, kad nepakankamai gerai sutvarkyta įstatymų projektų rengimo sistema.

Šiuo metu Vyriausybė irgi rengia tam tikrą viešojo administravimo pertvarkymo projektą, ir vienas iš to projekto subprojektų yra vieningos teisės aktų projektų rengimo sistemos sukūrimas. Mes čia bendradarbiaujame su Kanados ekspertais, kurie mums teikia konsultacijas ir patarimus. Aš manau, kad jeigu mes kitais metais įdiegtume tą sistemą, tai įstatymų projektų rengimas gerokai pagerėtų.

Be įstatymų projektų yra rengiamas teisės aktų sąvadas, kuriam iš esmės konceptualiai jau yra pasirengta, yra tiktai techninės ir finansinės kliūtys. Aš manau, jeigu bus pakoreguota pati koncepcija ir bus pereita prie teisės sąvado elektroninių dokumentų formos, tai, be abejo, tos sąnaudos gerokai sumažėtų, o efektas būtų pasiektas tas pats. Bet, matyt, prie to dar reikės atskirai grįžti ir tartis kartu su jumis, koks tas įstatymų sąvadas ateityje turėtų būti ir ko mes iš jo norėtume.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui V.Pakalniškiui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Prašau Seimo narių klausti trumpai, o ministrą atsakyti kompaktiškai, bet, žinoma, prasmingai.

Pirmasis – Seimo narys Akstinavičius. Praleido savo galimybę.

Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas, aš norėčiau jūsų, kaip teisingumo ministro, o gal net ir kaip dabar užimančio Ministro Pirmininko pareigas, paklausti. Labai sudėtinga situacija žemės ūkyje. Mes jau kalbėjome ir per spaudos konferenciją, kad neatsiskaityta su žemdirbiais perdirbimo pramonės už 180 mln. Lt. Mano klausimas būtų toks – tos sudarytos sutartys su žemdirbiais iš dalies yra nesavanoriškos. Žemdirbiai daugeliu atvejų net neturi kito pasirinkimo, ką įrašo supirkėjas, ar tai būtų cukraus, ar pieno, ar grūdų, jis turi pasirašyti arba neparduosi. Paprastai ten nėra ir delspinigių numatyta, ir dabar šitas įsiskolinimas yra, ir žemdirbiams nesumokama laiku, ir nemokami delspinigiai. Ar jūs galite ką nors padaryti, kad būtų laiku atsiskaityta ir būtų sumokėti delspinigiai už tą prarastą laiką?

V.PAKALNIŠKIS. Ačiū už klausimą, kuris yra aktualus visiems ir ypač tiems, kurie negauna pinigų už patiektą produkciją. Aš, žinoma, galiu atsakyti tiktai kaip teisingumo ministras ir aš nesu jokia priežiūrinė institucija. Praeitame Vyriausybės posėdyje šitas klausimas buvo svarstomas, ir aš galėčiau tiktai informuoti jus, kad be visų kitų neatsiskaitymo priežasčių arba priežasčių, kurios trukdo žemdirbiui, patiekusiam pieną arba kitokį žemės ūkio produktą perdirbėjui, aš pastebėjau ir teisinių prielaidų. Jūs teisingai pasakėte, kad yra sutartys. Iš tikrųjų tos sutartys dažnai nieko nereiškia, jeigu žemdirbys neturi įrodymo, kad jam nėra sumokėta, kad jam kažkas yra skolingas. Todėl aš manau, kad tam tikromis techninėmis priemonėmis galima tą problemą sušvelninti, kad žemdirbys turėtų labai aiškius įrodymus, kad jam ta ar kita perdirbimo įmonė yra skolinga tokią ir tokią pinigų sumą. Mūsų ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija yra gavusi pavedimą kompleksiškai tas priežastis išnagrinėti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus, kuriuos, matyt, mums reikėtų įrašyti į naują atsiskaitymų žemės ūkyje įstatymo projektą, kuris, manau, galėtų būti tobulesnis už buvusį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, pagal Konkurencijos įstatymą konkurencijos bylų teisminiam nagrinėjimui numatoma steigti aukštesnį administracinį teismą. Noriu paklausti, nuo kada toks teismas pradės veikti, kokias dar bylas nagrinės šis teismas ir kaip spręsis jo veiklos finansavimas? Ačiū.

V.PAKALNIŠKIS. Kaip aš jau minėjau savo pranešime, šiuo metu Seimas svarsto Administracinių bylų teisenos įstatymą, o mes, nelaukdami kol tas įstatymas bus priimtas, remontuojame patalpas, atrenkame galimus teisėjus tokioms byloms nagrinėti ir manau, jeigu taip jau realiai žiūrėsime į visus dalykus, su visokiais galimais atidėjimais ir pratęsimais, nuo gegužės 1 d. tikrai galėtų pradėti veikti. Nors užduotis Vyriausybės programoje yra truputį ankstesnė, man atrodo, norima, kad jis pradėtų veikti nuo kovo mėnesio. Kaip dabar matau, tai buvo galima padaryti, jeigu įstatymas būtų priimtas lapkričio pabaigoje.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaižmužis.

A.VAIŽMUŽIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, pirmiausia sveikinu jus ir čia, salėje, esančius Vytautus su vardo diena. Sėkmės jums visiems.

O dabar noriu paklausti, ar nereikėtų keisti įstatymų, kada už menkus prasižengimus skiriamos didžiulės baudos? Net Ministras Pirmininkas, neseniai kalbėjęs Seime, pažymėjo, kad iš nubaustųjų tesurenka labai mažą procentą baudų. Šiuo metu tiek už menkiausią pražangą, tiek už didesnę, nesąmoningą, vienoda bauda – 5 tūkst. Lt. Smulkiam verslininkui tai labai dideli pinigai, kurie priveda ir prie bankroto, ir daugėja bedarbių. Tik keletą pavardžių, labai trumpai. Kupiškėnas vairuotojas Dūda, vežęs per sieną nedeklaruotų 15 kg svogūnų, įvertintų 14 Lt, nubaustas 5 tūkst. Lt bauda. Jurbarkietė Kalinskienė už tai, kad 4 pakeliai cigarečių rasti be banderolių – 5 tūkst. Lt bauda. Biržų autotransporto vadovas Brazdžius – 10 tūkst. Lt bauda už tai, kad laiku nesumokėjo atlyginimų darbininkams, nors šie sutiko palaukti. Kokia jūsų nuomonė dėl tų įstatymo pakeitimų? Ačiū.

V.PAKALNIŠKIS. Ačiū už klausimą ir už sveikinimą. Aš buvau ir užmiršęs, kad tokios šventės egzistuoja, gerai, kad priminėt. Jūsų klausimas iš tiesų yra aktualus, t.y. bausmių taikymo politikos klausimas, kurį mes sprendžiame visi kartu. Viena vertus, griežtos bausmės kontrabandininkams yra reikalingos, kita vertus, turi būti aiškūs kriterijai, kad nepatektų į tokią situaciją žmonės, kurie apskritai neužsiima prekyba arba kokiu nors kitokiu verslu, o tokias prekes įsigyja ir veža per sieną asmeniškai, bet nežinodami taisyklių arba neatkreipdami dėmesio vežasi daugiau alkoholio arba svogūnų negu galima vežtis. Kai mes nustatome tokius įstatymų neatitikimus, aš iš tikrųjų buvau nustebęs, kad pasienyje aš negaliu priduoti kokio nors daikto, kurį turiu per apsirikimą, ir mane vis tiek už tai baudžia, mes tokių atvejų žinome ir ponia R.Rastauskienė yra sakiusi. Dabar dėl to yra parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, kad sienų pažeidėjus mes galėtume diferencijuoti. Tas, kuris visai netyčia turi daugiau alkoholinių gėrimų, pats ir paaiškina, kad jis juos turi. O šiaip, be abejo, jūs keliate labai aktualų klausimą, kad mums yra labai svarbu nustatyti protingą ribą tarp griežtos kovos su kontrabanda ir teisingos bausmės žmonėms, kurie apsiriko ir nedalyvauja kontrabandos distribucijoje. Ten, deja, yra labai daug smulkių prekiautojų, apgailestauju, bet tokia kontrabanda tampa jų pragyvenimo šaltiniu, todėl ta kontrabanda yra tokia gaji.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Avyžius.

J.AVYŽIUS. Gerbiamasis ministre, Respublikos teismai visuomenės akyse visiškai praradę pasitikėjimą. Štai kad ir šiomis dienomis skandalinga istorija su nusigėrusiu Apygardos teismo teisėju, kurį, deja, bandoma pateisinti kaip kompetentingą savo srities žinovą. Ne taip seniai už kyšio ėmimą buvo nušalinta teisėja E.Milinienė. Visiškai nepasiteisino premjero teiginys, kuriam pritarėte ir jūs, dvigubai padidinant teisėjų atlyginimus, kad kuo geriau bus apmokamas pareigūnas, tuo sąžiningiau jis stengsis atlikti savo pareigas. Pasirodo, sąžininė nenuperkama už jokius pinigus, jeigu žmogus jos neturi. Jūs, gerbiamasis ministre, kiek prisimenu, buvote priešingos nuomonės. Ar ir dabar tebevertinate pareigūnų, šiuo atveju teisėjų, materialinį suinteresuotumą labiau už jo moralę? Ar, jūsų manymu, teisėjas, susikompromitavęs valstybės piliečių akyse ir savo amoralaus elgesio nelaikantis smerktinu, gali eiti be galo atsakingas teisingumo gynėjo pareigas? Kokių numatote imtis priemonių, siekdamas pakelti nuolat smunkantį Lietuvos teismų prestižą ir, svarbiausia, įdiegti Lietuvos žmonėms tikėjimą, kad mūsų valstybėje dar įmanomas teisingumas?

V.PAKALNIŠKIS. Ačiū už labai gražų ir prasmingą klausimą, kuris man atrodo, kartu yra ir atsakymas. Aš visiškai negaliu jums prieštarauti, kad dvasinių vertybių negalima nupirkti už pinigus, todėl jos ir yra dvasinės vertybės. Jos turi būti, man atrodo, ugdomos kitokiais būdais, o ne pinigais. Tačiau atlyginimai už darbą, kai reikalavimus atlyginimų dydžiui formuoja rinka ir gyvenimas, yra šiek tiek kitas dalykas. Kalbu apie teisėjų ugdymą. Dvasinis ugdymas, aš manau, tai yra daugiaplanis uždavinys ir tai yra procesas, kurio mes galim pasiekti tik per tam tikrą laiką. Aš galiu pasakyti, kad aš matau tam tikrų teigiamų poslinkių, nes tos tendencijos, kurios turi pradėti plėtotis, sakysim, per keletą metų situaciją turėtų pagerinti. Net ir tie dalykai, kad yra gerinamas administravimas ir patys teisėjai aktyviai dalyvauja šalinant iš jų tarpo susikompromitavusius teisėjus, rodo, kad pati sistema pradeda apsivalyti. Tai yra geri požymiai ir didelė atsakomybė, kuri tenka teisėjui, ji, be abejo, turi atitikti ir tuos reikalavimus asmenybei, kad galima būtų atlikti tas pareigas taip, kaip mes visi tikimės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, aš manau, viena iš didesnių teisingumo srities problemų, dar atėjusi iš praėjusių laikų, yra ta, kad kai valstybės pareigūnai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, dažniausia kas jiems siūloma, tai pasitraukti iš darbo, o po kurio laiko atsiranda nauja šilta vietelė ir žmonės laimingai gyvena. Aš neturiu omeny teisėjų, kuriems kai kas metus valstybinėje tarnyboje kiša kyšį ir pagaliau pavyksta įkišti. Aš neturiu omeny Seimo narių, bet pareigūnus, kurie dirba ministerijose, savivaldybėse. Aš turiu vieną konkretų atvejį Vilniaus miesto Šeškinės mikrorajone, kai vienas iš aukštųjų pareigūnų, buvęs spec. įmonės vadovas, (ekonominė policija buvo radusi) padarė nuobaudų už 700 tūkst. Lt ir panašiai. Tačiau bylos kėlimas yra vilkinamas, procesas nepajudėjo ir, atvirai pasakius, aš nesu optimistas ir nemanau, kad ta byla bus iškelta. Sakykite, jūsų nuomone, ar pakanka dabar egzistuojančių įstatymų, kad pareigūnams po to, kai jie padaro rimtus tarnybinius nusikaltimus, būtų pasiūloma ne šiltesnė vietelė, o galbūt vienutė už grotų? Ačiū.

V.PAKALNIŠKIS. Ačiū už klausimą. Jūs irgi iškėlėte labai svarbią problemą, kuri, viena vertus, gali būti traktuojama kaip tam tikros politikos vykdymas, kita vertus, kaip institucijų ir tam tikrų pareigūnų darbo efektyvumas. Kalbėdamas apie bylos iškėlimo vilkinimą, aš manau, tai galima įveikti tik vienu būdu – sustiprinant kvotos organų prokurorinę priežiūrą. O tam reikia pradėti arba užbaigti pradėtą Prokuratūros ir vidaus reikalų sistemos įstaigų reformą. Kad tie patys žmonės negalėtų spręsti taip laisvai, kada bylą kelti, kada atsisakyti kelti ir panašiai. Reikia, kad jie būtų stipriau kontroliuojami kitos institucijos, o ne savo viršininko.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, į mane kreipėsi Plungės akcinės bendrovės “Litonija” darbuotojai. Jie prieš trejus metus teikė medieną Klaipėdos individualiai Romo Kalvinsko įmonei, kuri iki šio laiko dar neatsiskaitė 80 tūkst. litų. Jie kreipėsi į visas teisėtvarkos institucijas. Šiuo metu tardytoja aiškina, kad reikia tarptautinio Interpolo atsakymo, kur tą medieną Klaipėda padėjo, nes manoma, kad ji buvo išvežta į Švediją. Kur šiuo metu turi kreiptis akcinė bendrovė, kad išreikalautų tas lėšas ir atgautų jiems teisėtai priklausančius pinigus?

V.PAKALNIŠKIS. Man atrodo, gerbiamasis Seimo nary, kad čia yra du klausimai: ar juos reikia nubausti, jeigu yra tardytoja? ir ar jie nori gauti pinigus? Jeigu jie nori gauti pinigus, jie turi kreiptis į teismą, formuluodami ieškininį pareiškimą, kuriame turi būti pagrįsta, kad jie yra jiems skolingi. Teismas priims sprendimą, kurį ir antstoliai turės vykdyti. Manau, kaip dažnai ir būna, žmonės pasirenka ne tas teisines priemones, kokiomis reikia vadovautis, kad pasiektų savo tikslą. Dažnai dėl pinigų atgavimo jie kreipiasi į tardytoją, o tardytojas tokiais dalykais neužsiima. Šiuo atveju, man atrodo, jiems reikia skirti tuos dalykus, baudžiamąją bylą palikti prokurorui, o patiems užsiimti savo pinigų išieškojimu iš tų, kurie jiems skolingi. Būtų dar geriau ir aš patarčiau, dabar yra priimamas Vekselių įstatymas, kad prekyboje daugiau būtų naudojami vekseliai už gaunamas prekes, kad būtų kur kas lengviau atsiskaityti. Reikia kuo greičiau įdiegti į mūsų atsiskaitymo sistemą vekselius, kurie supaprastintų tokių pinigų išieškojimą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Seimo narys V.Čepas.

E.BIČKAUSKAS. E.Bičkauskas, jeigu galima, vietoj jo. Ministre, aš turiu vieną labai trumpą klausimą ir vieną ilgesnį. Pagal jūsų darbų plano vykdymą matyti, kad parengtas pirminis Baudžiamojo proceso kodekso variantas. Ar bent Teisės ir teisėsaugos komiteto nariai galėtų jį gauti dabar, kad galėtų pradėti analizuoti pirminį variantą? Antrasis klausimas platesnis. Ar Teisingumo ministerija ką nors planuoja ir galvoja apie strategiją bausmių politikos klausimais? To klausimo aš nesieju su Baudžiamuoju kodeksu.

V.PAKALNIŠKIS. Atsakau į pirmąjį klausimą. Tikrai nebus problemos. Mes projektą paėmėm iš darbo grupės ir pradedame ekspertinį jo apdorojimą. Atiduosim Vyriausybės darbo grupei, kuri nagrinės, kiek jis atitinka Vyriausybės programą, ir Teisės komitetui, žinoma, mes galėsime jį perduoti. Ir jums iš karto. O kai kalbam apie bausmių politiką, tai patys bendriausi bruožai yra suformuluoti ir mūsų Vyriausybės programoje – didesnė diferenciacija, siekimas mažesnio įkalinamų skaičiaus, kita vertus, formavimas įstaigų ir visuomeninių organizacijų, kurios užsiimtų tais nusikaltusiais žmonėmis, kurie paliekami laisvėje, nes vis tiek negalima jų taip palikti be niekur nieko, be priežiūros. Taigi ir čia Baudžiamasis kodeksas vis dėlto turi didelę reikšmę. Šiuo metu nagrinėjant Baudžiamąjį kodeksą būtent ir yra toks sustabdymas, sustota, nes yra dvi tokios koncepcijos, vienoks arba kitoks požiūris į bausmių politiką, į bausmių rūšis ir teisėjų vaidmenį skiriant bausmę. Manau, kad per sausio mėnesį mes įveiksime tuos prieštaravimus ir atiduosim jūsų komitetui taip pat ir Baudžiamąjį kodeksą. Šiaip jau, žinoma, dviem žodžiais labai sunku pasakyti. Aš galbūt pabandžiau tiktai pasakyti pagrindinę tendenciją – nepilnamečių ir moterų bausmes atskirti, ypač nepilnamečių, o pagrindinis principas – mažinti kalėjime esančių įkalintų žmonių skaičių. Taikyti kitokias laisvės atėmimo bausmes, bet tam reikia dar gerokai pasirengti.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą – Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis ministre, jūs neblogai žinote V.Gušausko bylos esmę. Ar yra vilties, kad praėjus dešimčiai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ši byla bus pagaliau išspręsta ir atkurtas teisingumas šio žmogaus atžvilgiu?

V.PAKALNIŠKIS. Turbūt kiekvieną kartą, kai esu toje tribūnoje, turiu atsakyti į tą klausimą. Reikia pasakyti, kad dabar Civilio proceso kodekso straipsniuose numatyta nauja bylos atnaujinimo vada, kurios pagrindu ponas V.Gušauskas turėtų galimybę kelti tą klausimą iš naujo. Bet, žinoma, kai praeina tiek daug metų, tai sveikatą ar teisybę atstatyti iš tikrųjų yra sunkoka.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui V.Pakalniškiui. Jūs atsakėte į nemažai klausimų. Tikimės, kad… Prašau, Seimo nary, dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pažeidėte Statutą. Didžiausia opozicinė frakcija – LDDP negavo nė vieno klausimo paklausti gerbiamojo ministro. Aš nelabai suprantu, kaip jūs pirmininkaujate posėdžiams.

PIRMININKAS. Atleiskite…

A.SALAMAKINAS. Na, tai atleiskite, ačiū už atleidimą. Bet jūs turėjote suteikti.

PIRMININKAS. Tokiu atveju ne atleiskite, bet aš ėmiau pavardes pagal užsirašymą. Jūsų žmonės buvo negreiti. Labai atsiprašau.

A.SALAMAKINAS. Atleiskite, bet ponas Ž.Jackūnas užsirašęs vėliau negu Seimo nariai P.Papovas, A.Salamakinas, A.Sysas. Jūs jam suteikėte, o opozicijos frakcijai – ne.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, vienas – iš pozicijos, kitas – iš opozicijos. Jeigu jūsų tai netenkina…

A.SALAMAKINAS. Ar LDDP jau pozicija tapo, ar opozicija, aš nesuprantu tada. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Labai ačiū už jūsų pastabas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1526 (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės punktas yra Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1526. Pranešėja – V.Latvienė. Pateikimas. Prašom, viceministre. Gal galėčiau paprašyti Seimo narių truputį tylos, tuo tarpu taip pat bus galimybė ir užsiregistruoti.

V.LATVIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, yra pasirašyta Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros sutartis. Vykdydami šios sutarties nuostatas teikiame Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pataisas. Tai susiję su tuo, kad šiuo metu galiojanti kodekso redakcija numato, kad muitinė gali vykdyti išieškas tik į biudžetą ir tiktai Lietuvos muitinės įstaigų sprendimais. Kadangi Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros sutarties atitinkami straipsniai numato tokias pagalbos formas kaip informacijos pateikimas muitinių administracijoms, asmenų informavimas, mokesčių sumų išieškojimas, todėl tai privalu įteisinti mūsų Civilinio proceso kodekse. Todėl siūlome papildyti 372 straipsnį ir 373 straipsnį nuostatomis, kad “muitinės įstaigų sprendimai dėl išieškų į biudžetą, taip pat Kelių ar kitus valstybinius fondus ir pagal tarptautines sutartis ne ginčo tvarka”. Prašome pritarti šioms Civilinio proceso kodekso įgyvendinančioms sutarties nuostatas pataisoms.

PIRMININKAS. Gerbiamoji viceministre, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Prašau Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji viceministre, tiek 372, tiek 373 straipsniuose minimi “kiti valstybiniai fondai”. Aš ir noriu paklausti, kokie jie galėtų būti, ar šiuo metu yra tie kiti valstybiniai fondai, o gal juos reikia įvardyti taip, kaip įvardytas Kelių fondas. Ačiū.

V.LATVIENĖ. Kadangi pas mus muitinė kol kas administruoja atskaitymus tiktai į Kelių fondą, tai apsidrausdami, kad gali būti, jog Estijoje ar Latvijoje yra ir į kitus fondus renkami mokesčiai, todėl siūlome įteisinti tai kaip tokį rezervą, kad nekiltų po to problemų ir nereikėtų mums vėl eiti su pataisom.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas nėra užsirašęs. Ar būtų galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Puiku. Ačiū. Atsiprašau, Seimo narė E.Kunevičienė vis dėlto norėtų pasisakyti. Pritaria. Puiku. Taigi bendru sutarimu. Siūloma pagrindiniu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o papildomu komitetu – Biudžeto ir finansų. Ar tai yra priimtina? Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 1 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1511 (pateikimas). Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1512 (pateikimas)

Kitu darbotvarkės punktu nėra atvykusio pranešėjo, tai jeigu sutiktumėt, paimkime 2-4a. Ar sutinkate? Ačiū. Todėl toliau svarstysime Darbo sutarties įstatymo 1 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1511. Pranešėjas – viceministras R.Kairelis. Prašau viceministrą R.Kairelį.

R.KAIRELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Darbo sutarties įstatymo 1 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. 1 straipsnis keičiamas siekiant leisti kitais įstatymais bei teisės aktais nustatyti darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo ypatumus su teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniais darbuotojais bei sportininkais. Šių sričių darbuotojų darbas turi ypatumų, kurie neatspindėti Darbo sutarties įstatyme. Pirmiausia jie susiję su darbo sutarties trukme. Todėl šie ypatumai galėtų būti reguliuojami kitų teisės aktų. Taip pat siūloma suformuoti baigtinį sąrašą tų sričių, kurioms galima taikyti ypatumus. 1 straipsnyje siūloma atsisakyti teiginio, kad šis įstatymas to nedraudžia, nes įstatyme nėra jokių draudimų ypatumų nustatymui.

41 straipsnio papildymo tikslas – sumažinti prielaidas krizinės situacijos gilėjimui bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse, kaip kviestiems darbuotojams, su kuriais nebuvo visiškai atsiskaityta, toliau skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, nors jie tų pinigų ir neuždirba arba jau turi kitą darbą. Tokia nuostata tik gilina krizinę situaciją įmonėje, trukdo atsiskaityti su dirbančiais darbuotojais, sunkina fondo veiklą padėti atsiskaityti su bankrutuojančios įmonės darbuotojais. Todėl siūloma nemokėti vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką atleistiems iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės darbuotojams. Taip pat siūloma nemokėti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką ir anksčiau atleistiems darbuotojams, su kuriais nebuvo laiku atsiskaityta, nuo to laiko, kai įmonėje yra paskelbiamas bankrotas. Tai irgi pagerintų įmonės situaciją. Prašau gerbiamuosius Seimo narius pritarti šiam įstatymo projekto pateikimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Viceministre, jūsų nori paklausti bent 7 ar 8 Seimo nariai. Prašom Seimo narę R.Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl Darbo sutarties įstatymo 41 straipsnio pakeitimo. Jūsų aiškinamajame rašte yra nurodomi pagrindiniai argumentai dėl 41 straipsnio antrosios dalies, kai uždelsiama atsiskaityti ir kad už uždelsimo laiką nemokamas vidutinis darbo užmokestis. Bet mane domina 41 straipsnio pirmosios dalies papildymas. Siūlomoje redakcijoje rašoma: “jeigu atleidžiant iš darbo bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotoją nėra lėšų su juo atsiskaityti, jo reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka”. Ar šita nuostata, nurodyta 41 straipsnio pirmojoje dalyje, neprieštarauja Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo įstatymu, kuris priimtas 1996 metais, nes šio įstatymo pirmajame straipsnyje yra pasakyta, kad jeigu ūkio subjekto sąskaitoje nepakanka lėšų apmokėti pagal visus banke esančius dokumentus, tarp jų ir vykdomuosius, pirmiausia apmokama pagal dokumentus, susijusius su darbo santykiais.

R.KAIRELIS. Aš nemanau, kad ši nuostata prieštarauja, juolab kad ji perkelta ir į Darbo apmokėjimo įstatymą. Dabar Įmonių bankroto įstatyme numatyta atsiskaitymo tvarka šiuo metu yra taikoma arba kai įmonė likviduojama, darbuotojas gauna savo priklausantį užmokestį, tarp jų ir priskaičiuotus delspinigius gauna kaip kreditorius, arba tas išmokas gauna per fondą kartu su delspinigiais, kurie skaičiuojami irgi už tą laikotarpį, kai nemokamas atlyginimas.

PIRMININKAS. Prašom Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, kodėl tokio nemalonaus darbo ėmėsi jūsų ministerija, kai šitą įstatymo pataisą rengė Ūkio ministerija, ir man pačiam teko dalyvauti derybose? Tai yra vienas klausimas. Kitas. Kodėl yra neatsižvelgta į trišalės tarybos svarstymo pasiūlymus? Tarp darbdavių ir profesinių sąjungų buvo sutarimas, aiškiai buvo suformuluota būtent šitos pirmosios dalies formuluotė. Dabar mes paliekame žmones be jokių išmokų bankroto procedūrų atveju, nes jūs negalite manęs paneigti, kad bankrutuojanti įmonė suranda lėšų atsiskaityti su svarbiausiais kreditoriais, bankais, aš jau nekalbu apie darbuotojus. Kaip tada valstybė imsis atsiskaitinėti su tais darbuotojais, kurie dirba (o tokių Lietuvoje tokiose įmonėse maždaug 30 tūkst.), kaip ji atsiskaitys su tais darbuotojais?

R.KAIRELIS. Pirmiausia taip. Šį įstatymo projektą rengė Ūkio ministerija, bet kadangi jis buvo sujungtas į vieną paketą, mūsų ministerija pateikia šitą įstatymo projektą. Ūkio ministerija ir taip ilgai derino tas nuostatas su socialiniais partneriais, su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis, ir nerado priimtino sprendimo, todėl mes teikiame tokią nuostatą tam, kad tikrai netęstume to proceso ir neieškotume sprendimo dar ilgą laiką, nes bet kuris delsimas tikrai blogina situaciją bankrutuojančiose įmonėse. Tas skaitiklis sukasi ir tikrai įsiskolinimas darbuotojams didėja. Todėl aš manau, kad dabar esantys būdai, kaip atsiskaityti su darbuotoju, be abejo, nėra visiškai pakankami, manau, kai bus priimtas įstatymas dėl garantinio fondo, atsiras daug didesnės garantijos, bet šiuo metu veikiantis fondas teikia išmokas ir apmoka už įsiskolinimą darbuotojams.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, apgailestauju, kad mano klausimą jau paklausė, tačiau aš norėčiau jūsų tikrai paprašyti, kad ateityje tai, kas svarstoma trišalėje taryboje, jeigu nepriimtas konsensu mūsų bendras sprendimas, nežeminti trišalės tarybos ir galbūt dar kartą grįžti prie to klausimo, o ne perleisti Seimui ir kad Seimas jau savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į visuomeninių organizacijų nuostatas, priimtų įstatymus. Tačiau aš noriu paklausti. Čia jūs teikiate tas pataisas, kad bus atsižvelgiama pagal Įmonių bankroto įstatymo numatytą atsiskaitymo tvarką. Kaip jūs manote dėl likvidatorių, kurie yra bankrutavusioje įmonėje? Kas jiems turi reglamentuoti darbo užmokesčius, nes trišalėje taryboje, kai buvo svarstoma “Panevėžio aurida”, likvidatorius ir šiuo metu dar gauna apie 2, 3 tūkst. Lt atlyginimą, tuo tarpu darbuotojai nieko negauna. Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėl administratorių apmokėjimo. Šiame įstatyme tai nėra reguliuojama, tai yra reguliuojama Bankroto įstatymo. Ir, be abejo, mano manymu, reikia stebėti ir vertinti jų darbą, kaip efektyviai jie dirba ir kokie nustatomi atlyginimai. Tą procesą reikia kontroliuoti.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti. Ar jūs tikrai nuoširdžiai tikite, kad priėmus šias įstatymo pataisas su darbuotoju bus iš tikrųjų operatyviai ir greičiau atsiskaitoma? Taip pat aš noriu paklausti, kas, priėmus šį įstatymą, daugiausiai praloš: darbdavys, darbuotojas ar valstybė?

R.KAIRELIS. Ačiū. Mano manymu, kad šito įstatymo priėmimas turėtų pagerinti bankrutuojančių įmonių padėtį. Ir iš to pirmiausiai turėtų išlošti tie darbuotojai, kurie dar dirba tose įmonėse ir su kuriais dabar negalima atsiskaityti ir dėl to, kad skaitiklis sukasi ir žmonėms, kurie yra išėję iš įmonės. Iš to išloš ir valstybė, kadangi šiuo metu bankrutuojančių įmonių fondas išmoka nemažas sumas ir tiems žmonėms, kurie nedirba tose įmonėse, kuriems yra priskaičiuojami nemaži atlyginimai. Taigi, mano manymu, turėtų išlošti visi iš to priėmimo, o pralošti vargu ar kas praloš, nes tai tikrai nepablogina dabar situacijos įmonėms ar bankrutuojančių įmonių darbuotojams.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 41 straipsnyje arba antrajame nurodyta, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nemokamas. Noriu paklausti, ar nereikėtų atkreipti dėmesį, dėl kokių priežasčių uždelsiamas laikas atleisti darbuotojus iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės? Ačiū.

R.KAIRELIS. Taip. Dabar mes papildėme tik esamą įstatymą, kur formuluojama, kad uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės. Tokiu atveju yra įvardyta priežastis, dėl kurios uždelsiama atsiskaityti. Be tos priežasties būtų dar tai, kad įmonė yra bankrutuojanti arba jau bankrutavusi. Tai visos priežastys, dėl kurių nevyksta atsiskaitymas, tai yra dėl to, kad nėra lėšų atsiskaityti su darbuotoju.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs bent prognozavote situaciją, kaip iš tikrųjų atrodo padėtis tose įmonėse, kurios bankrutuoja? Darbuotojai dažnai tokiose įmonėse negauna arba gauna labai mažai, pamėtomi jiems trupiniai, metus, pusę metų jokio atlyginimo. Įmonė bankrutuoja, juos paleidžia, sako, eikite jūs, ir nieko nemoka. Tai kaip jums atrodo, ar tai nėra neigiamos pasekmės? Dar kartą sakau, jiems nieko nemoka, pasako: laukite, kol kažin kada baigsis bankroto procedūra, kuri gali tęstis dvejus metus, ir po to jie gali nieko negauti.

R.KAIRELIS. Taip. Mes pakankamai gerai žinome, kokia situacija tose įmonėse, nes kasdien susiduriame su ta problema ir fondo taryboje svarstant įmonių būklę, ir ministerijoje, ir puikiai žinome, kad yra tokių situacijų, kai darbuotojai ilgai negauna darbo užmokesčio ir mes bandome padėti jiems tai ištaisyti. Tačiau šios pataisos neturi nieko bendro su tuo. Jos tikrai nepablogins darbuotojo situacijos, o kaip tik palengvins tų situaciją, kurie dar dirba toje įmonėje, palengvins galimybę atgauti tas lėšas per bankroto procedūrą, per savo kreditorių (…). Išėjusiems darbuotojams, be abejo, reikia ieškoti kito darbo, reikia ieškoti, kur įsidarbinti ir išsilaikyti iš kito darbo, jeigu toje įmonėje nėra darbo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš surinku su bendra nuostata, kad turime kaip nors valdyti bankroto procedūrą, turime ją spartinti. Manau, kad mūsų Vyriausybė ir yra pirmiausia atsakinga už tos bankroto procedūros valdymą, nes absoliučios daugumos bankrutuojančių įmonių steigėjai yra ministerijos. Bet jūs ėmėtės funkcijų, kad įstatymas atitiktų bankroto ideologiją. Taigi aš noriu jūsų paklausti jau ne kaip pranešėjo, o kaip viceministro, ar nereikėtų kartu pažiūrėti ir į Socialinio draudimo įstatymą? Kitaip sakant, kas mokės socialinio draudimo įmokas tiems žmonėms, kuriems nemokėsime už jų buvimą bankrutuojančioje įmonėje? Jūs puikiai suprantat, kad maksimumas, ko tas žmogus gali tikėtis, tai minimali trijų mėnesių alga. O kaip bus su jo įmokom Socialinio draudimo fondui ir kaip bus su jo stažu socialinio draudimo požiūriu?

R.KAIRELIS. Gerai, ačiū. Yra problema, be abejo, kai darbuotojas negauna atlyginimo. Iškyla problema ir dėl jo stažo, ir dėl socialinio draudimo įmokų. Taip, čia yra atskira problema. Ją reikėtų spręsti atskirai. Šiuo atveju mes norime sureguliuoti tik tuos žmones, kurie išeina iš įmonės, su kuria neatsiskaitoma. Tos įstatymo pataisos nesiekia reguliuoti tų žmonių, kurie negauna dirbdami, nenutraukia darbo santykių įmonėje.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš klausimų ir atsakymų, man atrodo, ryškėja, kad gal būtų geriau, jeigu mes padarytume šito įstatymo pateikimo pertrauką. Trišalėje taryboje buvo susitarta, jūs tą žinote, jeigu nežinote, mes galime priminti, tarp darbdavių ir profsąjungų atstovų buvo pasiektas susitarimas. Dabar man iš tikrųjų kelia abejonę… Jūs turbūt puikiai žinote, kad šiuo metu įmonės šių įmonių darbuotojams skolingos kelias dešimtis milijonų litų. Bent trisdešimt milijonų iš jų yra darbo užmokestis. 41 straipsnis papildomas tuo, kad darbdavys, užuot atsiskaitęs su atleidžiamu darbuotoju… ten mes rašome, jog jeigu pinigų nėra, tai atsiskaityti ir nebereikia, o toliau – Bankroto įstatymo tvarka. Jau dabar tie, kurie užsidirbę tuos atlyginimus, jie jų nebegaus. Ar jūs, kaip pranešėjas, nesutiktumėte šiandien atsiprašyti ar apsigalvoti ir padaryti šito įstatymo pateikimo pertrauką, kad visos trys šalys – tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai, tiek socialinės apsaugos ministerija, kuri randa supratimą su socialiniais partneriais, – galėtume susitarti, nes čia yra brukamas per prievartą?.. Aš manau, kad čia brukamas ne Socialinės apsaugos ministerijos, ne Vyriausybės, o Ūkio ministerijos, netgi Bankroto departamento, kuriam vadovauja žmogus, kuris nuvarė savo įmonę į bankrotą ir padarė tiek valstybei skolų…

R.KAIRELIS. Dėkui. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad ta antroji dalis nereiškia, kad su darbuotoju nebus atsiskaitoma. Išlieka prievolė įmonėms atsiskaityti su darbuotoju. Kaip sakoma, jis gaus savo lėšas arba kaip kreditorius, arba per fondą. Tai nieko nekeičia ir dabar tokia pat situacija yra. Mano manymu tai yra nuostata, kuri neblogina žmonių situacijos. Aš vis dėlto siūlyčiau svarstyti šitą įstatymo projektą. Svarstydami komitete mes dar galime padiskutuoti. Jeigu mes dabar ieškosim kompromiso, mes galim dar pusę metų diskutuoti trišalėje taryboje. Situacija nelaukia, reikia priimti greitus sprendimus.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jus atsakėte į visus klausimus, kurie buvo užduoti. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad, atrodo, taip pat buvo pateiktas ir lydintysis įstatymas – Darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1512 ir buvo atsakyta į su juo susijusius klausimus. Taigi mes turime apsispręsti, ar galime pritarti įstatymui po pateikimo bendru sutarimu? Sako, kad ne. Kadangi yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, pirmiausia prašau kalbėti Seimo narę B.Visokavičienę – už.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėdami apie šitą projektą, turėtume prisiminti vieną dalyką – bankroto atveju laimėjusių nebūna, žmonės praranda darbą. Su darbuotojais pagal šitas teikiamas pataisas bus atsiskaitoma. Jeigu jūs prisimintumėte Įmonių bankroto įstatymą, jame parašyta, jog jeigu įmonė neturi lėšų atsiskaityti su darbuotojais per darbo užmokestį, ji turi galimybę kreiptis į Bankroto fondą ir su jais atsiskaityti. Vis dėlto aš siūlyčiau nepaisyti tam tikrų neaiškumų ir klaustukų šiame projekte, pritarti po pateikimo, o į komitetą mes kviesimės visų šalių atstovus ir labai išsamiai nagrinėsim šitą įstatymo projektą. Nėra pagrindo daryti pertrauką, geriau svarstyti ir parengti, jeigu reikės, ir pasiūlymus, ir pataisas.

Žinoma, yra kita problema, kai skaičiukai sukasi, skaičiuojami delspinigiai, o įmonė vis tiek neturi lėšų. Tada ji nemoka nei darbo užmokesčio, nei delspinigių. Taigi apsunkinti atsiskaitymo sąlygas galbūt nebūtų jokios prasmės. Aš kviečiu pritarti šitam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Prieš pasisako Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau, kad jūs prieš balsavimą labai rimtai pagalvotumėte. Mes niekaip negalime sutikti, kad neigiamų pasekmių šitas įstatymas nesukels. Sukels, ir labai didelis. 20–30 tūkst. Lietuvos dirbančių žmonių faktiškai negaus uždirbto darbo užmokesčio. Jūs gerai įsiskaitykite pirmąją dalį. Aš buvau Bankroto fondo tarybos narys. Aš žinau, kokia Bankroto fondo situacija. Tai nėra garantinis fondas, kurį čia mums bruka ir žada, kad jis visus metus veiks. Tas fondas dabar neturi lėšų. Paskutiniame posėdyje iš devynių svarstytų įmonių tik dviem buvo suteikta parama, nes nėra pinigų. Apie ką mes kalbame? Nekalbėkime to, ko nėra. Pinigų nėra. Trišalėje taryboje buvo pasiektas kompromisas tarp darbdavių ir profesinių sąjungų. Mes sutinkam, kad skaičiukas turi būti išjungtas, bet su sąlyga, jog jeigu darbdavys nemokus, tada valstybė, kuri leido apvogti dirbančius žmones, aš taip sakau – apvogti, turi garantuoti jiems faktiškai uždirbtą darbo užmokestį, t.y. 30 mln. Lt. Be to, jeigu norima, kad įstatymas galiotų atgal, yra pažeidžiamos žmonių teisės. Reikia įspėti, kad žmonės negali dirbti įmonėse, kuriose yra vėluojama mokėti darbo užmokestį, nes nėra tikslo eiti į darbą, jeigu yra vėluojama bent savaitę, kadangi ta įmonė bankrutuos ir tu pagal šitą įstatymą nieko negausi. Bankroto procedūros atveju dar nebuvo Lietuvoje įmonės, kuri galėjo atsiskaityti su pirmosios eilės kreditoriumi. Ponia Visokavičiene, su bankais iki galo neatsiskaitoma, aš jau nekalbu apie darbuotojus. Ir trečias dalykas – socialinis draudimas. Tie žmonės, kurie dirba šitose įmonėse, praras 30 mln. Lt faktiškai uždirbto darbo užmokesčio, praras ir socialines garantijas dėl pensijos, nes tuo laikotarpiu jie nebus draudžiami. Aš noriu pasakyti, kad valstybė, teikdama tokią įstatymo pataisą, vėl eina lengviausiu keliu: tie, kurie darė nusikaltimus, nemokėjo mokesčių, nemokėjo darbo užmokesčio, jiems netaikomos sankcijos; jos taikomos darbuotojams, kurie sąžiningai ėjo į darbą, atliko savo pareigą, o darbdavys jiems nesumokėjo darbo užmokesčio. Negalima pritarti tokiam įstatymui.

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas pasisakė prieš. Dabar vyks registracija. Prašom registruotis.

Prašome registruotis. Antros registracijos nebus.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Dabar apsispręsime, ar pradėti svarstymo… kas už tai, kad pradėtume svarstymo procedūrą, balsuos spausdami “už”, kas bus priešingos nuomonės, suras kitą mygtuką. Balsavimas prasidėjo. Paskubėkite apsispręsti, baigiasi laikas.

Už balsavo 36, prieš – 15, susilaikė 5, todėl pritarta po pateikimo. Taip pat turime balsuoti atskirai už Darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-1512. Kalbos dėl motyvų. Prašom Seimo narę B.Visokavičienę kalbėti už.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Šitas įstatymo projektas taip pat yra susijęs su pirmuoju, nes, kai trūksta įmonei lėšų atsiskaityti su darbuotojais, yra taikomas Įmonių bankroto įstatymas. O tai reiškia, kad už darbą bus visiškai atsilyginta, atsiskaityta, ir jeigu įmonė neturi lėšų, ji naudoja įmonių bankroto fondo lėšas. Todėl aš manau, jeigu mes pritariame po pateikimo anam įstatymui, tai reikia pritarti ir šitam, nes jie yra tarpusavyje susiję.

PIRMININKAS. Prieš kalba Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš ypač apeliuočiau į tuos kolegas, kurie nuo 1990 metų Aukščiausiosios Tarybos dirba Socialinių reikalų ir darbo komisijoje, po to komitete, ir kurie iš tikrųjų labai detaliai ir ilgai nagrinėjo šias labai skaudžias problemas. Argi mes dabar galime išduoti tai, ką taip atkakliai gynėm? Argi galima dabar priimti įstatymą, leidžiantį nemokėti darbuotojams atlyginimo? Jie ėjo į darbą, valstybė jiems garantuoja jų teisių gynimą. Ir štai dabar mes priimam sprendimą, pažeidžiantį pačias pagrindines teises, teisę į darbo užmokestį. Tai kaip mes dabar toliau galime analizuoti šitą situaciją? Mes aiškiai nedarėme to, kas privalu. Nėra draudimo nuo nedarbo priimtų sprendimų, to įstatymo, kuris taip yra reikalingas. Bankrutuojančioms įmonėms pagalbos fondas yra silpnas ir nepadedantis. Kodėl mes dabar apsimetinėjame ir darome pataisas? Jau pakankamai padarėme pataisų, leidžiančių suteikti privilegijas bankams arba leidžiančių suteikti privilegijas stambiam kapitalui. Kodėl mes vėl sunkinam padėtį tų dirbančiųjų, kurių teisės labiausiai pažeidžiamos? Galima būtų priminti prieškarinių laikų teiginį apie tai, kad reikėtų ginti tuos labiausiai skriaudžiamo sluoksnio interesus. Tai kaip šiandien dabar mes galime tiek daug sau leisti ir dar daugiau įtvirtinti socialinę neteisybę?

Todėl pasisakau prieš ir agituoju nebalsuoti už tuos įstatymus, ir dar kartą juos atidėti trišalei komisijai, dar kartą ten išdiskutuoti ir pasižiūrėti, kokie kompromisai yra galimi. O ne šitaip nubraukti trišalės komisijos principus ir eiti lengviausiu keliu.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, vienas kalbėjo prieš. Kadangi pasikeitė Seimo narių sudėtis salėje, prašau registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom užsiregistruoti.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Dabar apsispręsime, ar pritarsime po pateikimo Darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1512. Tie, kurie pasisako už pritarimą po pateikimo, spaus “už”, kiti – vieną iš kitų dviejų mygtukų.

Už – 30, prieš – 15, susilaikė 12. Taigi pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai Darbo sutarties įstatymo projektui – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Ar sutinkate su tuo pasiūlymu? Ačiū, kad sutinkate. Darbo apmokėjimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymui siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar su tuo sutinkate? Ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1513 (pateikimas). Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1514 (pateikimas)

Toliau grįšime atgal prie Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1513. Pranešėjas – viceministras E.Žilevičius. Prašau viceministrą E.Žilevičių.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – centralizuoti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigtų pinigų fondų lėšų ir kitų valstybės piniginių išteklių kaupimą ir apskaitą Lietuvos valstybės iždo sąskaitoje, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir savivaldybėms priskirtų fondų lėšas.

Šiame įstatyme atsižvelgta į tai, kad būtina patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės iždo apibūdinimą jo esmę išreiškiančiais požymiais, reglamentuoti valstybės iždo bendrosios sistemos funkcijų įgyvendinimą, nustatyti valstybės disponuojamų lėšų surinkimo ir tinkamo išlaidų paskirstymo, laikinai laisvų lėšų investavimo, jų saugumo klausimus.

Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus įsteigtų pinigų fondų lėšos yra kaupiamos atitinkamų fondų valdytojų sąskaitose, atidarytose jiems įvairiuose bankuose. Kai kurių fondų, pavyzdžiui, Valstybinio gamtos apsaugos fondo, Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatai yra patvirtinti atitinkamuose Seimo nutarimuose, ir šiuose nuostatuose yra apibrėžta įvairi lėšų kaupimo tvarka fondų valdytojų sąskaitose.

Valstybės biudžeto asignavimų valdytojams perduoti valstybės biudžeto asignavimai metams pasibaigus paprastai nurašomi į valstybės biudžeto išlaidas remiantis šių asignavimų valdytojų apyskaitomis. Tačiau nėra apibrėžta, kad tais atvejais, kai valstybės biudžeto asignavimai yra vienas iš fondo sudarymo šaltinių, jie turi būti pervedami į šiuos fondus ir nurašomi į išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad visuose fonduose likusios metų pabaigoje lėšos paliekamos šiuose fonduose kitiems metams.

Šiuo įstatymu yra siūloma nustatyti, kad pagal Lietuvos įstatymus įsteigti pinigų fondai, išskyrus Socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus, kurių lėšoms kaupti ir naudoti sudaromi savarankiški Vyriausybės tvirtinami biudžetai ir… savivaldybėms priskirtus fondus yra kaupiama valstybės iždo sąskaitoje ir pabrėžiama, kad ir fondų centralizavimo sąlygomis šių fondų valdytojų pareigos kaupiant lėšas ir atsakomybė už šių lėšų teisingą bei teisėtą naudojimą išlieka tokios pat, kaip yra nustatyta atitinkamų fondų nuostatuose.

Priėmus šį įstatymą bus centralizuotos visų minėtų fondų lėšos valstybės iždo sąskaitoje ir tai sudarys sąlygas geriau tvarkyti lėšų išteklius valstybės mastu.

Be to, sustiprėjo šio fondo lėšų naudojimo kontrolė. Taip pat siūloma, kad valstybės piniginiai ištekliai turi būti laikomi valstybės iždo sąskaitoje, kuri atidaroma Lietuvos banke. Tokiu būdu bus reglamentuotas valstybės iždo sąskaitos atidarymas ir garantuojamas laikomų lėšų saugumas. Valstybės iždo sąskaita turės būti perkelta iš akcinės bendrovės Taupomasis bankas Vyriausybei nustačius perėmimo laikotarpį, kad perkėlimas neturėtų įtakos šiam bankui veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdyti. Taip pat yra pateiktas šio įstatymo įsigaliojimo įstatymas, pagal kurį yra numatyta daugelis priemonių, kurias Vyriausybė turės atlikti. Ji turės parengti valstybės pinigų fondo lėšų sukaupimo, apskaitos ir atskaitomybės tvarką, turės apsvarstyti valstybės pinigų fondų, įsteigtų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinumą ir parengti Lietuvos įstatymus dėl šių fondų įsteigimo bei jų pataisų projektus, turės patvirtinti laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo tvarką, taip pat turės patvirtinti valstybės piniginių išteklių naudojimo prioritetus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Žilevičiau. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Aš tik noriu pasakyti, kad viceministras taip pat pateikė Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą Nr.P-1514, todėl klausimai gali būtų dėl abiejų projektų. Prašom Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 2 straipsnio 5 punkte aptarti valstybės pinigų fondai. Noriu paklausti, ar nereikėtų nurodyti, kokie konkretūs valstybės pinigų fondai yra arba galėtų būti? Antroji klausimo dalis, kodėl jie nesusiejami su programų įgyvendinimu, o minimi kažkokie tikslai? Mūsų finansavimas yra programinis ir, mano supratimu, turėtų būti kalbama būtent apie programų įgyvendinimą. Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų galbūt visus fondus vardyti įstatyme nėra tikslinga. Galbūt svarstydami komitetuose mes pateiksime, sakykime, planus dėl tų fondų su numatytomis lėšomis ir fondų panaudojimą reglamentuojančius dokumentus. Dėl antrojo klausimo apie programinį finansavimą. Programinio finansavimo principas yra lėšų panaudojimas, kuris yra numatytas. Fonduose yra kaupiamos lėšos, bet tai nereiškia, kad numatant, sakykime, valstybės biudžete kokią nors programą pagal tą programą lėšos galėtų būti skiriamos į fondą, nes tame fonde yra ir daugiau šaltinių. Panaikinti visus kitus šaltinius vien dėl to, kad lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, ko gero, netikslinga.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis viceministre, ar jūs suskaičiavote, kokia nauda bus valstybei dėl to įstatymo pakeitimo? Rezultatas, žinoma, turi būti, nes Finansų ministerijai reikės mažiau skolintis ir mokėti iš biudžeto palūkanų centralizavus visus valstybės finansus į vieną sąskaitą.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų geras klausimas, nes šio įstatymo tikslas ir yra centralizuoti lėšas bei gauti naudą ta prasme, kad valstybė turėtų naudos laikinai investuodama laisvas fondų lėšas, nes jos, kaip mes matome, nėra taip panaudojamos, kaip iš karto sukaupiamos. Jos kurį laiką laikomos atskirose sąskaitose. Todėl šiuo įstatymu ir siūloma, kad jos būtų centralizuotos į vieną iždo sąskaitą ir galbūt, sakykim, praėjus kuriam laikui mes galėsime pasakyti dėl to investavimo, kiek mes investuosime, kokia bus gauta nauda.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Pirma, nuo kada šis įstatymą įsigalios? Ir antra, ar lėšos investicinėms programoms taip pat bus apskaitomos valstybės ižde?

E.ŽILEVIČIUS. Turima omenyje, kad bus apskaitomos tos lėšos, kurios susijusios su fondu. Jeigu investicinėms lėšoms skiriama iš Privatizavimo fondo, tai tos lėšos taip pat bus apskaitomos šioje iždo sąskaitoje.

J.ŠIMĖNAS. O jeigu skolinant tas lėšas?

E.ŽILEVIČIUS. Lygiai taip pat.

J.ŠIMĖNAS. Ir kada įsigalios įstatymas?

E.ŽILEVIČIUS. Nuo priėmimo paskelbimo “Valstybės žiniose”.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre Žilevičiau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Toliau kalbėsime dėl motyvų. Nematau… Atsiprašau. Seimo narė E.Kunevičienė spėjo užsirašyti. Prašom. Seimo narė E.Kunevičienė kalbės už.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Seimo nariai reikalavo ir siūlė Vyriausybei jau seniai spręsti tą klausimą, ir dažnai kalbėdavo apie įvairius fondus, apie jų lėšų centralizavimą. Todėl aš siūlyčiau šiandieną visiems vienbalsiai pritarti tokiam Vyriausybės žingsniui ir tokiam Iždo įstatymo pakeitimui, kurį pasiūlė viceministras E.Žilevičius.

PIRMININKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, buvo kalbėta tik už ir nebuvo kalbančių prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Bendru sutarimu po pateikimo pritarta Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1513, taip pat Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui Nr.P-1514.

Dabar dėl komitetų. Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar su tuo sutinkate? Ačiū. Valstybės iždo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui taip pat yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar su tuo sutinkate? Ačiū.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1527 (pateikimas). Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto 33, 36 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1528 (pateikimas)

Tokiu atveju vėl kviesime sugrįžti viceministrą R.Kairelį pateikti Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1527, taip pat lydintį įstatymą – Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto 33 ir 36 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1528. Prašom viceministrą.

R.KAIRELIS. Ačiū. Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir Prokuratūros statuto pakeitimo įstatymo projektų tikslas yra sudaryti sąlygas gerinti šių institucijų darbo efektyvumą. Tokia nuostata jau yra taikoma Vidaus reikalų sistemoje nuo praeitų metų gegužės mėnesio. Ši nuostata leistų operatyviau priimti sprendimus dėl šių institucijų darbuotojų, personalo veiklos, netaikant dabar numatytų Darbo sutarties įstatyme atleidimo pagrindų. Dabar 30 straipsnis buvo taikomas tik pelno siekiančiom įmonėm, jis nebuvo taikomas valstybinių įstaigų, įmonių, organizacijų darbuotojams. Įrašymas į šį straipsnį Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės, Valstybės kontrolės pareigūnų leistų daryti personalo keitimus tais atvejais, kai nėra nusižengimo, kai nėra atviro nusižengimo, tačiau, tarkime, tų darbuotojų neveiklumas ar nepakankama kompetencija trukdo efektyviai vykdyti savo pareigas. Šių institucijų veikla dažnai susijusi su gana svarbiomis mūsų gyvenimo sritimis, su gana stambių piniginių lėšų išieškojimu, todėl tokiu atveju tas neveiklumas gali padaryti nemažų nuostolių valstybei. Todėl siūloma vis dėlto taikyti šitą straipsnių dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia ir šių institucijų darbuotojams. Šie sprendimai būtų priimami komisijos teikimu, kuri būtų sudaryta pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Prašom Seimą priimti šiuos įstatymo projektus svarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti 13 Seimo narių. Kadangi tiek daug norinčių paklausti, tai labai prašyčiau Seimo narius trumpinti savo klausimus iki pusės minutės, o atsakymus pateikti vertus, bet trumpus. Prašom Seimo narę R.Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, 30 straipsnyje “darbdavio valia” buvo priimta tam, kad privatus darbdavys atleistų arba labai nekenčiamus, arba labai mylimus darbuotojus. Šiandien jūsų keičiama įstatymo nuostata kelia tiesiog labai daug klausimų. Pirmiausia, ar nereikėtų organizuoti šitų institucijų pareigūnų atestavimo ir pagal atestavimo rezultatus juos atleisti, ar iš tikrųjų šitų įmonių, būtent jūsų minimų, valstybinių inspekcijų, muitinių, valstybės kontrolės institucijų darbas pagerės, jeigu bus išmokėtos tokio dydžio kompensacijos, kokios yra numatytos jūsų teikiamame įstatymo projekte?

R.KAIRELIS. Ačiū. Aš manyčiau, kad šiuo atveju taikyti atestavimą… Yra vienas iš pagrindų, galima eiti atestavimo keliu, tačiau atestavimas susijęs su tam tikromis žaidimo taisyklėmis, tam tikru laiko tarpsniu. Šiuo atveju mes norime taikyti gerokai lankstesnį būdą, nesusijusį su atestavimu, nesusijusį su kvalifikacija, o naudoti kitus atleidimo pagrindus. Manau, kad tai yra… Aš minėjau tuos pagrindus. Jeigu mes surandame žmogų, kuris geriau dirba už esamą žmogų, jeigu šis nėra pakankamai iniciatyvus, tai yra darbdavio teisė priimti tokį sprendimą. Be abejo, tos išeitinės kompensacijos nėra didelės ir vien jomis nepagerinsime darbuotojų darbo, ne kompensacijos gerina.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, Darbo sutarties įstatymas reguliuoja darbo santykius. Jūs aiškinamajame rašte ir netgi šitame straipsnyje kalbate apie darbo institucijų pagerinimą. Čia jau vien šitas absoliučiai netinkantis dalykas, nes darbo institucijos pagerinimas yra visai kitų įstatymų motyvai. Aš norėjau paklausti ir galbūt iš karto teigti, kad šituo įstatymu siekiama užtikrinti tam tikrą darbuotojų lojalumą šitose dirbančiose institucijose, nes jūs niekaip nerandate argumentų, kuo būtent vadovaujantis bus atleidžiamas vienas ar kitas darbuotojas. Mano klausimas būtų toks. Ar tokia įstatymo pataisa pagerins darbo atmosferą kolektyve ir ar nuo to sistema ir institucija pradės dirbti geriau?

R.KAIRELIS. Ačiū. Aš manau, kad turėtų pagerinti. Taip, tokios nuostatos buvimas vis dėlto sukeltų galbūt tam tikrą įtampą, tačiau tai būtų ir tam tikras stimulas geriau dirbti, iniciatyviau dirbti. Manau, šitaip pagerės institucijos veikla.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau užduoti porą klausimų. Kokiu pagrindu komisija spręs teikti pareigūną atleisti iš darbo? Ar ji seks šių institucijų pareigūnų darbą, ar pagal kokius nors signalus? Antras. Ar bus apskritai kompetentinga ši komisija spręsti dėl valstybės kontrolės ar prokuratūros pareigūno atitikimo pareigoms, nes šios institucijos yra nepriklausomos ir nepavaldžios Vyriausybei?

R.KAIRELIS. Aš manau, kad ši komisija turės tik patariamąją galią, teiks tik rekomendacijas. Dabar kaip ta komisija veiks, kokiais kriterijais vadovausis? Tai bus apibrėžta tos komisijos nuostatuose, kuriuos tvirtins Vyriausybė. Ten bus aptarta visa šitos komisijos darbo procedūra, eiga. Manau, kad galima sudaryti tokią komisiją, kuri būtų pakankamai kompetentinga įvertinti situaciją tose institucijose ir teikti rekomendacijas dėl vieno ar kito darbuotojo. Tai bus ir tam tikras saugiklis prieš tų institucijų vadovus, kad nebūtų priimami vienašališki sprendimai, nepagrįsti sprendimai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Valstybės tarnybos įstatymo projekto 58 straipsnyje nurodomos kompensacijos du, tris kartus mažesnės už patį stažą, būtent pakartojama absoliučiai ta pati nuostata. Aš ir norėčiau paklausti, ar nereikėtų šias kompensacijas sumažinti iki 58 straipsnio ir kažkuriame iš projektų atsisakyti vienos, o tiesiog nurodyti pagal įstatymus, o viename iš jų užfiksuoti. Tačiau yra tos pačios nuostatos dviejuose ir visiškai skirtingos, kaip sakiau, du, tris kartus skiriasi. Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui. Mes dabar šias kompensacijas parinkome, prilyginome prie kompensacijų, kurios yra Krašto apsaugos ministerijos sistemoje. Be abejo, priimant Valstybės tarnybos įstatymą reikėtų suvienodinti tas kompensacijas. Tai yra toks klausimas, kurį dar reikėtų svarstyti, dėl kompensacijos dydžių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis viceministre, jūs į projektą surašėte tas institucijas, aš pavadinčiau konstitucines institucijas, kurias ketinate išvalyti. Tikrąja to žodžio prasme prasideda nauja žiauri akcija, bet dabar ne dėl mokesčių surinkimo, o prieš žmones, aišku, jums nepalankius žmones. Pirmiausia aš manyčiau, kad žiaurią atestaciją reikėtų organizuoti tiems, kas tą įstatymą kūrė, nes tai yra ir žmogaus teisių pažeidimas, ir kas tik nori. Gali rasti bet kokį pretekstą šį jūsų įstatymą sukritikuoti. O tos institucijos, tai yra tos institucijos, kurios turi visą informaciją, ir prokuratūra, ir muitinė, ir valstybės kontrolė, ir mokesčių inspekcija, kurias jūs norite priimti į savo rankas, aš taip suprantu. Mano pirmasis klausimas yra toks. Kaip Vyriausybės komisija galės kvestionuoti arba atleisti iš darbo prokuratūros atstovus, kai jūs žinote, kad pagal Konstituciją ir įstatymą prokuratūra yra nepavaldi Vyriausybei, o jūs įstatyme rašote, kad Vyriausybės sudaryta komisija atleis prokuratūros atstovus. Tai pirma. Antras klausimas. Kaip tai dera su šiandien pateiktu Tarnautojų įstatymu? Trečias klausimas. Ar jums neatsibodo šių troikų sudarymas? Šitoje Vyriausybėje ir Seime tai yra labai populiaru.

R.KAIRELIS. Gerai. Ačiū. Na, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad tikrai tos įstatymo pataisos nėra tam, kad būtų valomos tos institucijos. Jos yra tam, kad būtų pagerintas jų darbas. (Triukšmas salėje) Be abejo, tos komisijos tik teiks rekomendacijas, o galutinį sprendimą dėl žmogaus atleidimo ar neatleidimo priims tos institucijos vadovas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Razma.

J.RAZMA. Ar jūs galėtumėte patvirtinti, kad priėmus šitą nuostatą atleidžiamas pareigūnas faktiškai neturi jokių teisinės gynybos galimybių, t.y. įrodyti, kad jo likimas darbe nepablogina darbo rezultatų. Ar jūs galite patvirtinti, kad šituo pagrindu faktiškai galima atleisti bet kurį pareigūną iš tų minėtų institucijų, jeigu tik tos institucijos vadovas tokio atleidimo nori.

R.KAIRELIS. Atleistas žmogų visada turi teisę kreiptis į teismą dėl savo atleidimo. Antra. Manau, kad bet kuris atleidimas turi būti motyvuotas ir komisijos sprendimas turi būti taip pat motyvuotas, turi būti kažkaip argumentuotas.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kaip tik pasakėte, kad galės kreiptis į teismą. Tačiau kaip jums atrodo, kokiu pagrindu bus galima kreiptis į teismą, jeigu įstatyme yra parašyta, kad komisija bus sudaroma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ir tuo baigiasi visas reglamentavimas. Nėra absoliučiai jokio įstatyminio net pusės sakinio apie tai, kokiu pagrindu tai bus daroma. Ką tai reiškia pagerinti institucijos darbą, jeigu rasime geresnį? Pirmiausia ten reikia priimti konkurso tvarka. Taigi tų geresnių gali būti labai daug, o tas kuris atleidžiamas blogesnis, gali paaiškėti, kad jis buvo daug geresnis už tuos visus geresnius. Taigi kokiu pagrindu bus galima skųsti tą komisiją, kuri bus sudaroma nežinia kokiu būdu, kokiu pagrindu bus galima duoti į teismą, kai nieko apie tai nepasakyta įstatyme.

R.KAIRELIS. Komisijos veiklos pagrindai bus nuspręsti jos nuostatuose. Jie bus patvirtinti ir tai bus galima naudoti kreipiantis į teismą, jeigu buvo pažeisti nuostatai arba buvo kažkaip ne taip priimtas pats sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Aleksiūnienė.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Galbūt mano klausimas šiek tiek ir kartosis, nes aš kaip tik užsirašiau frazę, kurią gerbiamasis viceministras pasakė, kad galimas vienas iš tų atvejų, kai darbdavys surado kitą geresnį darbuotoją. Aš manau, kad vis dėlto šio įstatymo priėmimas nepagerins darbo įstaigos, tačiau padidinę pataikavimą viršininkui. Juk ir viršininkas viršininkui nelygus. O kai yra pataikaujama, tai manau, kad judėjimo į priekį nėra.

R.KAIRELIS. Visko gali būti gyvenime, galbūt ir pataikavimo. Tik noriu pasakyti, kad nuo gegužės mėnesio tokia nuostata jau egzistuoja vidaus tarnybos statute ir kol kas jokių tokių neigiamų pasekmių tikrai nebuvo.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Stačiokas. O kitus Seimo narius prašyčiu vis dėlto tyliau ir be šitų garsių, visoje salėje girdimų komentarų. Kiekvienas laukiam savo eilės. Ačiū.

Seimo narys S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu du klausimus. Pirmas. Be abejo, jūs skaitėte Teisės departamento išvadą dėl pirmųjų straipsnių, taip pat ir dėl Prokuratūros tarnybos statuto to paties teiginio. Kaip jūs vertinant? Aš galiu jums patikslinti tiktai štai ką. Kokiais faktais jūs galėsite įrodyti pagal šį įstatymą, kad darbuotojo santykis su institucijos darbo gerinimu yra blogas, kad būtent tokie faktai, kurie rodo, kad tas darbuotojo buvimas nepadeda gerinti darbo? Vienas klausimas. Ir antras dėl Prokuratūros tarnybos statuto. Ar jūs nevertinant, kad tokios komisijos įgaliojimų delegavimas Vyriausybei reguliuoti komisijos sutarymą ir darbo tvarką prokuratūrai yra prieštaraujanti Konstitucijai nuostata? Ačiū.

R.KAIRELIS. Dėkui. Aš jau minėjau, kad kriterijų, pagal kuriuos bus vertinamas darbuotojo santykis su institucijos darbo gerinimu, šiame įstatyme nėra. Mes šituos kriterijus įdėsime į tų komisijų darbo nuostatus ir ten bus galima įvertinti tą kriterijų, pagal kurį bus sprendžiamas darbuotojo santykis. O dėl Prokuratūros statuto aš manau, kad vis dėlto tai yra diskutuotinas klausimas, būtų galima svarstyti komitete, kiek tai prieštarauja arba neprieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau turėjote atsakyti į tą klausimą, bet Seimo nariai taip ir neišgirdo. Aš drįstu jį pakartoti. Kaip šis teikiamas įstatymas derinsis su Valstybės tarnybos įstatymu, kur kalbama apie tai, kad valstybės tarnyboje žmonės profesionalėtų ir būtų stabilumas? Tik stabilumas gali užtikrinti institucijos gerą, efektyvų darbą. Viena. Ir antra. Sakykite, kokios demokratinės valstybės įstatymai įkvepia jus teikti tokį įstatymo projektą?

R.KAIRELIS. Pirmiausia aš nematau, kad šita nuostata bus piktnaudžiaujama ir kad tai bus kažkokio nestabilumo skatinimas, ir kad tai sukels masinius žmonių atleidimus. Tiktai to nebus. Priėmus Valstybės tarnybos įstatymą, be abejo, bus koreguojamas ir šitas įstatymas. Taigi aš nematau prieštaravimo. Kai bus priimtas tas įstatymas, tada ir bus galima koreguoti ir kitus įstatymus – ir Darbo sutarties įstatymą, ir taip toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis. (Balsai salėje)

R.KAIRELIS. Jokios šalys neįkvepia.

PIRMININKAS. Seimo nario P.Šakalinio nėra. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti porą dalykų. Pirmasis mano klausimas būtų toks, kodėl vis dėlto apsiribota gerinti darbą tik trijose institucijose, kai vien inspekcijų aš prisirašiau 19? O dar turime ministerijas, o dar turime kitas valstybei pavaldžias, Vyriausybei pavaldžias ir net nepavaldžias institucijas, bet įstatymas numato tik tris. Tai, pavyzdžiui, gal man pateikti alternatyvų projektą ir siūlyti įtraukti Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje šitą… Bet čia, žinoma, ne pats svarbiausias dalykas. Aš tikiu, kad mes nepriimsime šitų niekų. O antras klausimas būtų toks. Kai mes įrašysime šitam darbuotojui į darbo knygelę, kad jis atleistas darbdavio valia, neturėdami faktų, tai pasakykite, ar jis nemosuos ta knygute ir nesakys, kad jis yra represijų auka? Ar efektas nebus priešingas?

R.KAIRELIS. Gerai, ačiū. Buvo parinktos tik tos institucijos, kurios dabar yra pačios reikšmingiausios, svarbiausios, kur yra tikrai būtinos šiuo metu reformos ir būtina gerinti darbo efektyvumą, nuo kurių veiklos priklauso mūsų ir biudžeto reikalai. Mes parinkom tik tas institucijas, jos yra pateiktos. Be abejo, sunku pasakyti, kaip elgsis žmogus, kuris bus atleistas pagal šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą klausia Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Kaireli, aš žiūriu į jus kaip į buvusį aukštą LDDP laikų Vyriausybės pareigūną. Dabar žiūriu kaip į esamą aukštą konservatorių Vyriausybės pareigūną. Nelabai suprantu, kaip jūs suspėjote taip apsiversti. Dabar mano klausimas būtų toks. Gal jūs sutiktumėte papildyti ir šitą jūsų siūlomą įstatymą pirmiausia pritaikyti Vyriausybės kanceliarijai? Aš manau, kad didžiausią įtaką visai eigai daro Vyriausybės kanceliarija ir jos aparatas. Tai gal jūs sutiktumėte priimti pasiūlymą ir būtinai įtraukti? O repliką galiu pasakyti tokią: aš džiaugčiausi, kad Seimas priimtų visus jūsų šiandien pristatomus įstatymus, ir aš beveik tikras, kad Konstituciniame Teisme mes visus juos nuginčysim. Vis dėlto mes, ko gero, sugebėsim įrodyti, kad konstitucinė teisė yra aukščio to, ką jūs siūlote.

R.KAIRELIS. Neklausė.

PIRMININKAS. Ar norit… Gerai. Labai ačiū visiems klausėjams. O dabar dėl motyvų už pasisako Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau paprašyti niekada pranešėjų, prelegentų neįžeidinėti. Tai viena. Antra. Visiems taip entuziastingai besilinksminantiems dėl to įstatymo norėčiau priminti Darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsnį. Pasižiūrėkite, kiek problemų sukuria pats Darbo sutarties įstatymas. Čia minėtos tarnybos vis dėlto yra tikrai labai reikšmingos: ir muitinė, ir Mokesčių inspekcija, ir kitos. Ir jeigu darbdavys negali savo valia atleisti blogai, nekvalifikuotai dirbančio darbuotojo, tai taip pat yra nenormalu. Galima labai daug diskutuoti dėl to, kokia komisija – Vyriausybės ar ne Vyriausybės, galima teikti pasiūlymus, galima keisti, bet vis dėlto jau dabar prisiminkite, kad yra daug tarnybų – ir krašto apsauga, ir diplomatinė tarnyba, – kurios dirba ne pagal Darbo sutarties įstatymą, kuriose yra labai daug ypatumų. Todėl nėra čia ko taip triukšmauti ir bijoti. Galima drąsiai pritarti šitam įstatymo projektui, o svarstymo metu mes labai pagalvosime ir svarstydami komitete, ar tai atitinka Konstituciją, ar galima kurti specialią komisiją. Niekur pasaulyje taip nėra, kad dirbantįjį galima atleisti tiktai jo paties valia arba jeigu jis padaro didžiulį nusikaltimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu galima, tai prieš kalbės A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Išties kai perskaitai tokius teikiamus įstatymus, prapuola noras kalbėti parlamento kalba ar diplomatine kalba ir norisi pasakyti labai griežtai. O teikiamas įstatymas prieštarauja bet kokioms žmogaus teisėms, bet kokiai loginei sampratai. Kas tai yra? Pagrindinių institucijų, kurios kontroliuoja Vyriausybės, kurios kontroliuoja muitinės veiklą, darbuotojai gali būti atleidžiami bet kuriuo momentu. Ir aš bandau modeliuoti, kaip tai gali atsitikti. Sakysim, atėjo tos institucijos vadovas į darbą ir sako: aš šiandien gerinsiu institucijos veiklą ir visus atleidžiu iš darbo.

Ir jis bus teisus. Išmokamos minimalios kompensacijos ir visi išvaromi iš darbo. Ar tai yra teisinės valstybės samprata? Aš išties esu nustebęs, kas tą projektą parašė. Aš tikrai netikiu, kad tai yra ministrės I.Degutienės, kurią aš tikrai gerbiu, projektas. Aš manau, kad tai yra viena iš stipriausių ministrų. Aš labai norėčiau sužinoti, kieno tas projektas yra ir kodėl jis atsidūrė Seime. Jeigu tai yra premjero, tai man suprantama, nes premjeras yra toks diktatūros požymių šalininkas ir galima suprasti, jog jis nori visiškai paimti į savo rankas tas institucijas, nekreipdamas dėmesio į jokias teises, į… Todėl aš kategoriškai pritariu ponui V.Andriukaičiui. Jeigu bus pritarta, be abejonės, bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Manau, kad bent jau tas žmogus, kuris pretenduoja į Konstitucinio Teismo teisėjo postą, o dabar sėdi Seime, tikrai balsuos prieš.

PIRMININKAS. Žinot, vienas kalbėjo už, vienas prieš. Kadangi abu įstatymai buvo pateikti kartu ir kadangi yra pats įkaitimo momentas, man atrodo, šitas kalbas tęsim ir toliau. Dar vienas, kalbantis už, yra Seimo narys A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau taip neįkaisti, ypač opozicijai, svarstant šiuos įstatymus, nes susidaro vaizdas, kad yra kažkokie labai dideli interesai tose institucijose, kad, gink Dieve, ten niekas nieko nekeistų, nors mes gerai suprantam, jog tai tikrai yra problema, kurią reikėtų spręsti. Kitas klausimas, kokie yra pasirenkami būdai ir kokie yra teikiami siūlymai, kaip tą problemą spręsti, kaip iš tikrųjų įvesti tvarką toje pačioje muitinėje ar toje pačioje Mokesčių inspekcijoje, dėl kurios pareigūnų veiklos mes dažnai girdime labai aiškių ir labai motyvuotų nusiskundimų. Nors aš ir užsirašiau kalbėti už, aš negaliu pasakyti, kad šimtu procentų sutikčiau su tais siūlymais, kuriuos pateikė Vyriausybė. Mano siūlymas būtų šiandien ir nepritarti projektams, ir jų neatmesti, o atidėti pateikimo procedūrą, paieškoti geriau suderintų formuluočių, visų pirma suderintų su šiandien pateiktu Valstybės tarnybos įstatymu. Todėl aš paprašiau žodžio ir siūlau dar trečią variantą – atidėti projektų pateikimo procedūrą.

PIRMININKAS. Prieš kalba Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad ir tie, kurie kalbėjo, ir tie, kurie nekalbėjo, visi pagalvojo, kad bet kuri institucija, tuo labiau valstybės, dirba gerai, kai joje dirba aukštos kvalifikacijos, sąžiningi darbuotojai. Šiandienė siūloma pataisa – tai ne siekis pagerinti institucijų darbą, bet siekis pakeisti nekvalifikuotus darbuotojus kvalifikuotais. Šiandien Darbo sutarties įstatyme, ypač tuose straipsniuose, kuriuos minėjo gerbiamoji Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė ponia B.Visokavičienė – 26 ir 29, yra pakankamai daug pagrindų atleisti darbuotoją, jeigu jo kvalifikacija neatitinka reikalavimų, jeigu jis pažeidžia darbo drausmę ar kitaip blogai dirba. Tuo labiau tik išrinkti į Seimą mes papildėm 29 straipsnį tryliktuoju punktu, kuriame numatėm galimybę atestuoti valdiškose įstaigose dirbančius darbuotojus ir pareigūnus. Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės, Valstybės kontrolės ir prokuratūros pareigūnams gali būti taikoma atestacija ir nekvalifikuoti darbuotojai pagal atestavimo rezultatus gali būti atleisti be jokių kompensacijų. Šiandieninė pataisa yra noras kontroliuoti, bauginti darbuotojus ir padaryti lojalius tiems, kas šiandien yra valdžioje. Manyčiau, kad jokiu būdu negalim pritarti šio įstatymo pataisai, blogiausiu atveju galima pritarti atidėjimui, bet jokiu būdu nepritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Du kalbėjo už, du kalbėjo prieš. Aišku, negalėsim bendru sutarimu sutarti, bus balsavimas. Prašom registruotis. (Balsai salėje) O gal vis dėlto sutiktumėt bendru sutarimu? (Balsai salėje)

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Tie, kurie pritaria po pateikimo, spaudžia mygtuką “už”, turintys kitą nuomonę spaudžia kitus mygtukus. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narė B.Visokavičienė siūlė pritarti. Jeigu nebus pritarta, tada nagrinėsim kitas alternatyvas, todėl balsavimas prasideda. Tie, kurie už pritarimą po pateikimo, spaudžia “už”, kiti spaudžia kitus mygtukus, kad ir kiek ten jų būtų.

Už balsavo 8, prieš – 26, susilaikė 30, taigi nebuvo pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Nebuvo pritarta. Dabar balsuojam už atidėjimą arba, žinoma, už atmetimą. Tie, kurie balsuoja už atidėjimą, spaudžia mygtuką “už”, o tie, kurie nori atmesti… susilaikymas nesiskaito. Nėra dorybė šį kartą. Už atidėjimą spaudžia “už”, tie kurie nori atmesti, spaudžia “prieš”. Registracija ką tik buvo, gerbiamieji! (Balsai salėje) Buvo registracija! Prašom balsuoti. Klausykit, balsavimas vyksta. (Balsai salėje) Balsavimas vyksta.

A.SALAMAKINAS. Ar galima, posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Salamakinai, kapituliuoju iškart. Registracija. Prašom paskubėti. Vyksta registracija. Girdžiu dundėjimą. Prašom skubėti.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Balsuojame. Tie, kurie yra už tai, kad būtų atidėta, spaus “už”, kurie už atmetimą, spaus “prieš”. Balsavimas prasideda.

Balsavimas pasibaigė. Už balsavo 45, prieš – 25, susilaikė 2. Taigi atidedamas Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1527. Aš įsivaizduoju, kad taip pat ir lydintis įstatymas – Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto 33 ir 36 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1528.

Abu buvo atidėti po pateikimo. Dabar, žinoma, replika po balsavimo. Prašau Seimo narį J.Beinortą. (Balsai salėje) Prašau.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šitas mūsų balsavimas mus šiek tiek išjudino ir šiek tiek priartino prie galvojančių Seimo narių. Todėl drįsčiau siūlyti. Kadangi mes priėmėm sprendimą atidėti šito įstatymo pateikimą, aš drįsčiau sieti jo tolesnį variantą tik su Valstybės tarnybos įstatymo priėmimu ir su visos mūsų valstybės tarnautojų sąrangos priėmimu. Kitaip darkyti Darbo sutarties įstatymą, kaip mes bandėm šiandien klausytis, yra visiškai neproduktyvu ir tiesiog kenksminga. Reikia visiems augti ir klausytis, ką sako, pavyzdžiui, gerbiamasis S.Stačiokas.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų repliką. Dabar, aš manau, mes vis dėlto turim teisę 10 minučių pertraukai. Posėdis bus tęsiamas 17 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad ir kur jūs būtumėte, prašome grįžti į Seimo salę. Tuoj prasidės posėdis. Norėčiau paprašyti svečių, kurie yra posėdžių salėje, susirasti vietą kur nors už posėdžių salės ribų.

Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1545 (pateikimas)

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, po pertraukos posėdį tęsiame toliau. Kitas darbotvarkės punktas – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1545. Pateikimas. Pranešėjas Seimo Pirmininkas profesorius V.Landsbergis. Prašau Seimo Pirmininką.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, projektas, kuris jums išdalytas su aiškinamuoju raštu, tai patikslinimas ir platesnis atskleidimas esamo įstatymo dėl gyventojų santaupų atkūrimo.

Pats gyventojų santaupų atkūrimas, į kurį daug kas žiūrėjo skeptiškai ir net patys gyventojai nelabai tikėjo, kad kada nors bus valdžia, kuri įgyvendins pažadus, dabar vyksta ir atsiranda asmenų, atstovaujančių tam tikroms žmonių grupėms, kurie pagrįstai prašo atkreipti į juos dėmesį. Asmenys, kuriems atkuriamos santaupos, pagal įstatymą suskirstyti į keturias grupes, pagal žinomą eilės tvarką: į pirmą grupę patenka invalidai, reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai, ir visa ta platesnė kategorija žmonių. Ir yra tam tikra kategorija žmonių, kuri kelia labai rimtą mintį dėl to, kad jie tiesiog negali laukti. Jeigu yra galimybė, santaupos jiems turėtų būti atkurtos greitai. Tai yra žmonės, kurie serga sunkiomis, gyvybei pavojingomis ligomis. Mes formuluojame taip, o iš tikrųjų dalis jų galbūt ir žino, kad jų dienos suskaičiuotos, kad jų gyvenimas neilgas arba jų gydymui reikia ypač brangių vaistų, brangių priemonių. Čia yra tokia žmoniško supratimo sritis, kartu, suprantama, ir ekonominė, bet ir žmoniško supratimo, kai negali neatsiliepti likdamas visai abejingas, – na ir kas, jeigu tu galbūt nesulauksi savo santaupų atkūrimo.

Kai keliamas klausimas, jog greitesnio santaupų atkūrimo norėtų žmonės, kurių šeimų nariai, sukaupę tas santaupas, jau mirę ir jiems norima pastatyti antkapinį paminklą ar kaip nors kitaip, vadinasi, tos santaupos pageidautinos greičiau, tai irgi suprantama. Bet dvigubai, trigubai turi būti suprantamas atvejis tų žmonių, kurie gyvena su klaustuko ženklu ir kuriems atrodo, o gal iš tikrųjų taip, kad jeigu jie gautų tas savo seniau sutaupytas lėšas, tai ir savo gyvenimą pratęstų, ir galbūt galėtų geriau pasigydyti. Į tai iš tiesų norisi atsižvelgti.

Man teko susidurti su tokiais žmonėmis priiminėjant piliečius mano apygardoje. Iš tokių susitikimų, iš problemų išsiaiškinimo dažnai ir kyla vienas ar kitas įstatyminis pasiūlymas, kaip ir šis, kurį aš jums dabar teikiu. Jis yra labai paprastas. Įstatymo 6 straipsnyje, trečioje dalyje, pirmajame punkte po tų visų, kuriems pirmiausia atkuriamos santaupos, įrašyti sakinio tęsinį “… taip pat asmenys, sergantys onkologinėmis ir kitomis sunkiomis, pavojų gyvybei keliančiomis ligomis”. Žinoma, kas jas turi apibrėžti: “kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė”, užbaigia šitą įstatymo papildymą. Jūs tai matote, t.y. dvi eilutės ir tai yra atsižvelgimas į tos mūsų žmonių grupės, tos kategorijos padėtį. Tikėsimės, kad tai iš tikrųjų nėra ypač daug lėšų, bet Seimo atidumas, jautrumas tų žmonių atžvilgiu būtų labai pageidautinas. Štai mano paaiškinimas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, be abejo, pritardamas jūsų teiktam įstatymui, aš vis dėlto noriu pasitikslinti dėl paveldimo indėlio. Paveldėjimo įstatyme, jeigu aš teisingai suprantu, yra numatyta, kad turtas paveldimas po pusės metų po žmogaus mirties. Ar tas pats galios ir jūsų teiktame įstatyme, ar žmogus indėlį galės atsiimti po savaitės, po mėnesio?

V.LANDSBERGIS. Jeigu aš teisingai suprantu, jūs turbūt galvojate apie kokį nors ypatingai specialų atvejį, kai žmogui, kuriam būtų pripažinta teisė atsiimti indėlį, sergančiam sunkia, mirtina liga, jau pripažįstama teisė, o jis nespėja atsiimti ir miršta, taip?

A.SALAMAKINAS. Po mirties.

V.LANDSBERGIS. Palaukite, po mirties jis negali prašyti. Mes dabar kalbame apie gyvuosius, kurie serga gyvybei pavojinga liga. Galbūt liga, kurią galima palengvinti ir gyvenimą prailginti turint šiek tiek lėšų.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu galima, aš patikslinsiu klausimą.

V.LANDSBERGIS. Šiaip ar taip, pone Salamakinai, aš jums galiu pasakyti, jūs matote, kas yra įstatyme, tas yra.

A.SALAMAKINAS. Indėlininkui mirus po 1998 m. sausio 1 d. Jeigu jis mirė praeitą savaitę, tai po kiek laiko jis galės atsiimti indėlį? Po pusės metų kaip ir Paveldėjimo įstatyme…

V.LANDSBERGIS. Pone Salamakinai, jeigu jis mirė praeitą savaitę, jis tikrai negalės atsiimti indėlio. Jūs labai keistai formuluojate klausimą. Dėl tų datų, kada galima atsiimti mirusio žmogaus indėlį. Yra nustatyta data, ir aš žinau, kad yra pasiūlymų pakeisti tą datą, kad už anksčiau mirusių žmonių teisę galėtų pareikšti jų paveldėtojai, bet čia kitų minčių, kitų sumanymų dalykas. Aš kol kas teikiu tik dėl sergančių vėžiu ir kitomis labai sunkiomis, gyvybei grėsmingomis ligomis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, mūsų sąlygomis pagal apskaičiavimus į… apyvartą galima išleisti papildomai iki 500 mln. Lt per metus. Įstatymo projekte paskaičiavimų nėra, o juos atlikus gali paaiškėti, kad ta minima suma bus gerokai viršyta ir Lietuvos ūkis gali atsidurti prieš hiperinfliaciją, todėl neturint paskaičiavimų ar mes galime taip tvirtai teigti, kad jį reikia priimti, ir jis gali būti greitai priimtas? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Šiuo atveju aš nesiūlyčiau šiandien ar labai greitai priimti būtent dėl to, ką jūs sakote, nes viena vertus, tai klausimas labai aiškus, iš humaniškos pusės jis labai aiškus. Kita vertus, galbūt galima samprotauti, o jeigu tokių žmonių yra šimtai tūkstančių ir visi jie turi didelius indėlius. Aš manau, kad tai nerealu, kad taip nėra, bet galbūt galima ir gauti kokią nors nuomonę iš Finansų ministerijos arba iš Socialinės apsaugos ministerijos, galėtume geriau orientuotis, kiek čia gali būti grynai finansinių problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes turėjome panašią klasifikaciją, tik gerokai didesnes lentynėles, bent 11, kai kalbėjome apie valstybės išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimą. Ten keletą metų labai nesėkmingai padirbėjus, po to buvo prieita prie sprendimo proporcingai kiekvienai eilei skirti tam tikrą pinigų sumą. Dabar jau visi lyg ir supranta, kad kiekviena eilė gauna tam tikrą sumą kasmet. Kiekvienas mūsų prisilietimas prie šito įstatymo, kuris, vadinkim, iš tikrųjų, manau, yra pagrįstas, visuomenei sukelia tam tikrą baimę, kad galbūt ne visiems užteks. Ir tie, kurie atsiduria ketvirtoje eilėje, pagrįstai klausia, girdi, mūsų eilė jau atsiranda po 2000 metų, atsiranda 2001 ir vėlesniais metais, o jeigu neužteks? Tai gal iš tikrųjų reikėtų visuomenei kažkaip atsakyti vieną kartą, arba imamės proporcinio grąžinimo, arba užtikriname dar kartą, kad šito nebus.

V.LANDSBERGIS. Aš matau, kad jūs turite naują pasiūlymą. Dabar numatoma pirma eilės tvarka ir vykdoma pagal įstatymo nustatytą eilės tvarką. Jeigu jūs teiksite tokį pasiūlymą, kad visos grupės po truputį judėtų į priekį, tai bus naujas požiūris ir Seimas, be abejo, svarstys. Aš čia nesu sprendžiantis asmuo ir tiesiog priimu jūsų mintį svarstyti. Žmones, aš manau, reikia nuraminti ta prasme, kad indėliai tikrai bus grąžinti ir jų užteks. Tik klausimas, per kiek metų ir, žinoma, tas klausimas, kad vyresnio amžiaus žmonės gali nesulaukti, ir ypač tai ryšku mano iškeltuoju atveju, kai žmonės galbūt žino, kad jiems liko gyventi kokie metai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, visai panaši tvarka, kurią jūs teikiate, yra nustatyta už nekilnojamąjį turtą, t.y. už žemę. Aš negaliu sutikti su ponu J.Beinortu, kad buvo nesėkmingai taikoma, nes ten yra labai didelės disproporcijos, sakykim, vienas turėjo šimtą hektarų, kitas turėjo penkis hektarus, ir tada teikiama proporcingai. Nemanau, kad čia bus didelė finansinė rizika, priimant šitą įstatymą. Aš manau, kad Vyriausybė turėtų labai greitai parengti jūsų klausimu teikiamus siūlymus, ir kaip jūs manote, per kiek laiko šitas įstatymas jį priėmus galėtų įsigalioti?

V.LANDSBERGIS. Įsigalioti įstatymas galėtų iš karto, jeigu mes gautume iš Vyriausybės atsakymą, kad tai nebaugina, na, planuoja kelis milijonus, dešimt milijonų, nenumato kažkokių šimtų milijonų šituo atveju. Ir jeigu mes gautume tokį patikrinimą iki pirmadienio, pavyzdžiui, mes galėtume dar šitoje sesijoje ir priimti, nes jeigu nėra labai bauginančios finansinės problemos, tai tiems žmonėms tikrai yra nepaprastai aktualu. Čia net mėnesių klausimas yra aktualus.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, aš pritariu jūsų teikiamam įstatymo papildymui. Jis yra labai svarbus, nes tikrai ateina daug žmonių, kurie skundžiasi, turi didelių problemų ir norėtų, kad grupės asmenų, turinčios teisę gauti teisę laisvai disponuoti indėliais… ir tai yra tikslinga. Kita vertus, lygiai taip pat daug kreipiasi rinkėjų, kurie yra testamentiniai paveldėtojai, bet jų tėvai indėlininkai yra mirę anksčiau, ne taip, kaip numatyta įstatyme, ne po 1998 metų sausio 1 d., bet daug anksčiau, t.y. iki 1998 metų sausio 1 dienos. Ar jūs nematote galimybės išplėsti, nes taip pat yra slaugę tėvus, kurie buvo I grupės invalidai, ilgai vargę ir t.t., ir norėtų turėti tokią pirmumo teisę disponuoti lėšomis?

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūs antrą kartą minite tą klausimą, kuris čia buvo iškilęs. Tai iš tikrųjų kito pasiūlymo, kito įstatymo turinys, arba to paties įstatymo kito papildymo turinys. Jis kažkur egzistuoja. Ar projekto pavidalu, ar idėjos pavidalu, apie jį kalbama. Jeigu čia būtų ponia E.Kunevičienė, gal ji ir patikslintų. Ji pati ketina tą teikti ar jau yra parengusi, ir aš manau, kad prie to klausimo sprendimo taip pat bus einama. O aš turiu labai konkretų siūlymą tai žmonių grupei, kuriai, kai palygini su paveldėtojais ar su kitais norinčiais greičiau gauti indėlius, turbūt laiko yra duota mažiausiai ir labiausiai reikėtų atsižvelgti.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininke profesoriau Landsbergi, ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar mes turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Seimo narys A.Salamakinas nori kalbėti už.

A.SALAMAKINAS. Be abejonės, pritariu šitam pakeitimui, tačiau dar kartą norėčiau grįžti prie to, ko kolegė I.Šiaulienė ir aš klausiau, t.y. dėl mirusių indėlininkų, kurių indėlių iki šiol negali atsiimti jų paveldėtojai. Įstatyme numatyta, kad mirus indėlininkui po 1998 m. sausio 1 d., tačiau yra mirę ir prieš metus, ir dar anksčiau. Manyčiau, kad papildymas tikrai būtų vertas to, ką teikia Seimo Pirmininkas, ir tada įstatymas būtų pilnesnis, nes iš tiesų reikia išnaudoti tą progą, kadangi teikiamos pataisos. Rinkėjai ateina ir mes, ypač rinkti vienmandatėse apygardose, nežinome, ką atsakyti, kada jie atgaus tuos indėlius, kuriuos turėjo paveldėti jų vaikai ar giminaičiai. Manyčiau, kad tas papildymas tikrai būtų reikalingas, ir manau, kad jį galima svarstyti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kalbos yra tik pozityvios, visi už, ar galima bendru sutarimu pateikti po pateikimo? Ačiū. Yra siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar sutiktumėte, kad būtų šie komitetai? Ačiū. Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1545 buvo pritarta po pateikimo bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1999 metais” projektas Nr.P-1532 (pateikimas)

Toliau svarstysime Seimo nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1999 metais” projektą Nr.P-1532. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras E.Sakalauskas. Prašom viceministrą E.Sakalauską.

E.SAKALAUSKAS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pagal Lietuvos Respublikos imigracijos įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Respublikos Seimas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina imigravimo kvotą. Lietuvoje nuo 1993 metų iki 1996 metų kasmet kvota buvo tvirtinama 250 žmonių, tai sudarė apie 0,9% bendro gyventojų skaičiaus. 1997 metais – 2250, 1998 metais Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu kvota nustatyta 1500 žmonių, kas sudarė 0,5% bendro gyventojų skaičiaus. Imigravimo kvota vykdoma griežtai laikantis nustatytų imigravimo reikalavimų ir užsieniečiui, neįvykdžiusiam nustatytų Imigracijos įstatyme sąlygų, atvykti nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką neleidžiama. Praeitais metais, 1998 metais, leista atvykti 1323 asmenims. Kvota neišnaudota, nes neįvykdyti numatyti imigravimo procedūros reikalavimai.

Atsižvelgdami į 1998 metų statistinius duomenis ir į tai, kad yra priimtas bei 1999 metų liepos 1 d. įsigalios naujas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”, siūlytume imigravimo kvotą 1999 metams nustatyti 1000 žmonių. Įsigaliojus įstatymui “Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje” neteks galios Lietuvos Respublikos imigracijos įstatymas, kartu nebereikės nustatyti kvotos, nes naujame įstatyme ji nenumatyta. Prašyčiau pritarti teikiamam projektui.

PIRMININKAS. Viceministre, jūsų nori paklausti net 8 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Pone viceministre, turbūt sutiksite, kad šita numatoma kvota, įvardijama 1999 metams, tai yra kvota pusei metų. Taip? Taip. Vadinasi, visi tą turi suprasti ir manyti, kad gal pusei metų ir daugoka, arba turėtumėt pagrįsti tvirčiau, kad tai yra tinkamas skaičius. Antra, ar nemanytumėt, kad jau įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymui 2 straipsnio 5, 6 punktai gal ir nebūtini? Bent aš manyčiau, kad tikrai nebūtini, nes tuo įstatymu išsprendžiamos tos įsisenėjusios problemos, užsilikusios problemos dėl laikino apsigyvenimo, jos buvo susikaupusios daugeliui žmonių. Taigi jie gavę nuolatinio gyvenimo teisę, todėl gal nebūtina, kad imigravimo kvotą gautų jų giminės, artimieji ir panašiai. Taigi ar aš teisingai manau, kad 5 bei 6 punktai gal ir nebūtini?

E.SAKALAUSKAS. Aš dabar norėčiau pradėti nuo antrojo klausimo. Neturiu po ranka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, negaliu atsakyti, tačiau kokiems asmenims yra nustatoma imigravimo kvota, tai paprastai yra vykdoma pagal Imigracijos įstatymu nustatytas sąlygas. Skaičius nustatytas atsižvelgiant į nuo 1992 metų padarytus skaičiavimus, kiek tų metų pirmajam ir antrajam pusmečiui turėtų būti nustatyta kvota. Aš sutinku, kad yra neįvykdomas skaičius 1000, kai praeitais metais pirmajam pusmečiui buvo patvirtintas 1000 asmenų skaičius ir jiems buvo leista atvykti į Lietuvos Respubliką. Šią dieną yra nagrinėjami 147 prašymai imigranto statusui įgyti, o kvietimai įforminti jau 388 asmenims, nors dar tiktai sausio mėnuo. Mes privalom vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. O dėl kokių kategorijų, tai čia taip pat yra siejama su tarptautinės teisės dalykas, kokioms asmenų kategorijoms yra taikytini imigracijos reikalavimai.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tiktai norėčiau priminti, kad yra daug Seimo narių, norinčių paklausti, todėl prašyčiau atsakyti glaustai, bet, aišku, išsamiai. Toliau klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 2 straipsnio pirmajame sakinyje esančio žodžio “pirmiausia”. Mano supratimu, jis šiuo atveju nereikalingas, kadangi jeigu pirmiausia, tai yra kas nors paskui, o turinyje tai aiškiai nusakyta, juo labiau kad ir aš prisidėčiau prie to dėl 5 papunkčio, sakykim, bet dėl šešto, tai tikrai galėtų šešto ir nebūti. Kvota, kadangi pusmečiui, tai turint omeny, kad 1998 metams buvo 1500, tai dėl 1000 irgi galbūt turėtų būti šiek tiek ir patikslinta. Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Kas dėl skaičių, aš tikrai dalyvaudamas pats komiteto posėdžiuose, kai bus svarstoma imigravimo kvota, stengsiuos pateikti visus argumentus su skaičiavimais, kodėl būtent 1000.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, džiugu, kad imigravimo kvota kiekvienais metais vis yra mažinama, tačiau neseniai Seimui priėmus įstatymą “Dėl užsieniečių teisinės padėties”, kuris įsigalios nuo liepos 1 d., iš tikrųjų, kaip ir kolega R.Smetona sakė, šita kvota bus tiktai pusei metų. Pusei metų bus.

Mano klausimas susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis. Kai aš pasižiūrėjau į lentelę, iš kokių šalių atvažiuoja, na, man labai keistai atrodo ir tos Afrikos šalys, ir Azijos šalys. Čia aš netgi neturiu įrodymų, tiktai girdėjau nemažai tokių rimtų kalbų, kad čia ir korupcijos atvejų yra, ir yra nusiperkama, ir yra fiktyvių vedybų. Ar neatrodo, kad jums, Vidaus reikalų ministerijai, reikėtų griežčiau kontroliuoti šią padėtį, nes mes per 50 metų jau patyrėme, kas yra kolonizacija ir koks mūsų tautos yra dydis.

Antras momentas, kai įsigalios, kaip jau minėjau, nuo liepos 1 d. įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” ir bus panaikinami visi prieš tai buvę įstatymai, ir Kvotos, ir Imigracijos, nebus jau numatoma iš viso kvota. Ar nebus taip, sakysim (toks teorinis pamąstymas), kad užsimanys 2 mln. kitų žmonių pas mus gyventi laikinai, įvykdys ten sąlygas dėl sveikatos draudimo, turės pakankamai pajamų, visa tai, kas numatyta įstatyme “Dėl užsieniečių teisinės padėties”, imigravimo kvota dar šiek tiek riboja: tiek, ir viskas, kaip jūs tada teisiškai gindami Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesus sugebėsite jų neįsileisti į mūsų šalį? Ar jūs apie tai pagalvojote? Ar yra čia kokių nors teisinių spragų, ar ką nors jūs galit tuo klausimu padaryti? Ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Aš sutinku su jūsų pastaba. Šis kriterijus yra nagrinėjamas Vidaus reikalų ministerijoje. Praeitais metais buvo sudaryta darbo grupė, kuri yra parengusi migracijos procesų kontrolės programą. Ji yra šiuo metu derinama ir ten yra konkrečiai numatyta viena iš priemonių, kaip kontroliuoti fiktyvias santuokas ar išaiškinti neteisėtai atvykstančius asmenis arba su atitinkama priedanga ir siekiančius gauti migranto statusą Lietuvoje. Šiuo atveju šiandien yra parengta programa ir atiduota derinti. Kiek žinau, iki vasario 1 d. turės būti pateikta Vyriausybei tvirtinti. Kartu norėčiau pasakyti, jog daromi ne tik teisės aktų pakeitimai, bet daromi ir struktūriniai pakeitimai. Suderinus su Policijos departamentu bus įkurtas specializuotas policijos padalinys nekuriant naujų etatų, tačiau išgryninant esamų etatų skaičių, kai policijos pareigūnai užsiims migracijos procesų kontrole. Jų funkcija ir bus išgryninti tuos atvejus, apie kuriuos jūs kalbate. Taigi ir teisės aktais remiantis, ir struktūriniais organizaciniais pakeitimais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai norėčiau padėkoti, kad mes gavome tokią išsamią ir į daugelį klausimų iš karto atsakančią statistinę medžiagą, bet kaip tik vartant jūsų paskutinį pridėtą priedėlį man kyla toks klausimas. Tarp žmonių, kurie imigruoja į Lietuvos Respubliką, sakyčiau, didžiąją dalį, susumavus visus kitus, turbūt sudaro sutuoktiniai. Prisimenu labai neseną mūsų pačių patirtį, kai važiuot į Vakarus lietuviai, o ypač lietuvaitės, gaudė bet ką fiktyviai ar nefiktyviai ištekėti arba apsivesti ir išvykti iš Lietuvos. Ar jūs turite kokių nors duomenų, kad iš tos didžiulės grupės, pačios didžiausios, į Lietuvą atvažiuojantys ir gaunantys migracines teises žmonės yra kaip tik iš tokios asmenų grupės, t.y. kurie atvažiuoja fiktyviai tam, kad paliktų, kaip statistika rodo, kraštus, kurie ekonomiškai yra truputį silpnesni nei Lietuva, ir atvyktų į kraštą, kuriame yra šiek tiek lengviau gyventi. Jeigu jūs turite, gal jūs galėtumėte maždaug įvertinti procentais, kiek tai galėtų būti. Labai ačiū.

E.SAKALAUSKAS. Norėčiau atsakyti į šį klausimą labai trumpai. Ši problema yra atsiradusi kartu su imigravimo kvota, tačiau į šią problemą yra žiūrima remiantis migracijos procesų parengta programa, kuri bus pateikta taip pat svarstant komitetuose. Tačiau koks yra lyginamasis svoris iš kokių kraštų ir koks kontingentas asmenų kategorijų, tai sunku dabar spręsti, nes yra palyginti griežti Lietuvos Respublikoje imigracijos reikalavimai ir nesuteikti prašančiajam būtų jau tarptautinės teisės pažeidimas. Tačiau išgryninti konkrečius skaičius bus galima komitetuose.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, žiūrėdamas į jūsų pateiktą medžiagą norėčiau jūsų paklausti. Imigravimo į Lietuvos Respubliką statistiniai duomenys pagal amžių, kurie yra pridėti prie jūsų teikiamo įstatymo projekto. Manęs netenkina diagramos, padarytos pagal amžiaus grupes. Mano klausimas būtų toks. Ar galėtumėte pasakyti, koks vis dėlto imigruojančių asmenų procentas arba skaičius yra pensinio amžiaus žmonių. Tai viena. Antras dalykas. Antra diagrama, kur yra išskirti vaikai ir nepilnamečiai vaikai. Dabar sakykite, kokia kategorija jums yra priimtinesnė pirmumo teise? Ar būtų galima jas kaip nors sujungti arba vieną kurią nors panaikinti?

E.SAKALAUSKAS. Aš negalėčiau atsakyti, kuri grafa man būtų priimtinesnė, nes Lietuvos Respublika yra Europos Tarybos narė ir ji privalo vykdyti daugelį tarptautinės teisės aktų, kurie irgi nustato. Šiuo atveju, jeigu asmuo yra Lietuvos pilietis ir kviečiasi į Lietuvos Respubliką atvykti, tai pas jį turi teisę atvykti bet kuris šeimos narys, ar jis būtų pensinio amžiaus, ar būtų jo vaikai ar kiti nepilnamečiai.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar negalėtumėte pasakyti, kokios imigravimo kvotos yra mūsų piliečiams kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Suomijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Mūsų spaudoje kartais pasirodo straipsnių, kad Didžioji Britanija nė vienam nenori suteikti net leidimo įvažiuoti į šią šalį.

E.SAKALAUSKAS. Kokios kvotos nustatomos konkrečiose valstybėse, dabar neturiu tų skaičių, nes reikia atlikti lyginamąją analizę pagal kvotas. Tačiau dauguma valstybių paprastai netaiko kvotų, o yra imigraciją reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytos sąlygos, kokių kategorijų asmenys turi teisę atvykti į tą šalį. Yra sąlygos.

O dėl Didžiosios Britanijos, tai šiuo metu yra suaktyvinta kova prieš nelegalią imigraciją iš Lietuvos į Didžiają Britaniją. Didžioji Britanija, kaip informavo ambasadorius, tikrai nedraudžia atvykti į jų šalį. Tai daugiau tinka nelegaliai emigracijai į Didžiąją Britaniją.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis viceministre, per šešerius metus pagal jūsų pateiktą statistiką į Lietuvą buvo leista imigruoti 8556 asmenims. Ar yra kokių nors duomenų apie tai, kiek iš jų turi lietuviškų šaknų ir kiek, sakykim, atvyko žmonių, kurie neturi lietuviškų šaknų?

E.SAKALAUSKAS. Aš dabar neturiu po ranka skaičių, tačiau jeigu yra įrodoma, kad jisai turi teisę į Lietuvos pilietybę, jisai gali atvykti remdamasis Pilietybės įstatymo normomis. O dėl detalesnių atsakymų, aš pasistengsiu, kad komitetuose į juos būtų išsamiai atsakyta. Dėl skaičių ar pateiktų argumentų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone viceministre, aš antra kadencija Seime, per tą laiką kasmet bent porą kartų yra svarstoma imigravimo kvota. Buvo jų įvairių ir 1000, ir 1500, ir 2000, tačiau niekada negalėjau ir šiandien negaliu pasakyti, ar tai didelė, ar tai maža, ar žymi, ar ženkli. Man nesuprantama, kuo remiantis šitas skaičius yra parenkamas. Spėju, kad tai yra norinčių atvykti imigrantų pageidavimų skaičius. Bet tai yra viena pusė. Juk yra antra pusė, sakykim apibendrintai – tai mūsų socialinės aplinkos gebėjimas juos absorbuoti. Kiek jie gali gauti gyvenamojo ploto, kiek darbo rinka gali suteikti jiems darbo vietų ir t.t., ir t.t. Kiek galima suteikti medicinos paslaugų, kitų socialinių paslaugų, jau nekalbėsim apie kitus dalykus – tą pavojingą ribą etniniu požiūriu. Mano klausimas toks, ar ministerija turi tokius skaičiavimus, ar bandė daryti, ar užsakyti, kokie yra ribiniai skaičiai, nuo kada, sakykim, Lietuvai yra nebeleistinas skaičius imigrantų, jis gali būti pavojingas socialiniu ir etniniu požiūriu. Koks yra patenkinamas skaičius, nes, man atrodo, šitas skaičius bus ypač svarbus, kada nebus tų kvotų, kada pradės veikti Imigravimo įstatymas. Ar daromi tokie apibendrinimai, skaičiavimai ir taip toliau?

E.SAKALAUSKAS. Aš norėčiau papildyti ankstesnius klausimus, kad visi demografiniai paskaičiavimai, lyginimai Lietuvos gyventojų skaičiaus ir atvykstančiųjų, jų amžiaus grupių, atvykstančiųjų sudėties, tokie tyrimai iki šiol nebuvo daromi. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, kuris nenumato kvotos, yra tik numatyti reikalavimai, todėl ir buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė imigracijos procesų kontrolės programą, kurioje yra įvardyta, kad prieš įsigaliojant (aš gal netiksliai pasakysiu), bet prieš įsigaliojant įstatymui dėl užsieniečių teisinės padėties, turi būti kartu su Sociologijos, filosofijos, demografijos institutu padarytas detalus tyrimas, analizuojantis, kad būtų galima taikyti šias sąlygas, numatytas Užsieniečių teisinės padėties įstatyme. Prie to yra dirbama ir artimiausiu metu, po poros savaičių, ši programa turės būti pateikta Vyriausybei.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas bus panašus į kolegos Stasiškio. Tačiau aš noriu paklausti ne tik kaip įvertinama atvykusių imigrantų dabartinė socialinė būklė, jų problemos ir kokia tai našta yra mūsų valstybei, bet ir norėčiau sužinoti, ar jūs turite tokius duomenis, kiek yra kvalifikuotų darbuotojų, kurie atvyksta į mūsų šalį, kaip jie dalyvauja konkurencinėje kovoje dėl darbo vietų? Ar galite atsakyti į šitą klausimą?

E.SAKALAUSKAS. Aš neturiu po ranka šitų skaičių, bet paprastai komitete mes pateikiam visą pluoštą statistinių duomenų, diagramų. Šiuo atveju, kiek teko per antrą pusmetį ginti imigravimo kvotą, paprastai du trečdaliai yra kvalifikuoti darbuotojai. Negaliu pasakyti pagal jų išsilavinimo lygį, pagal specialybes, bet dėl tų, kurie yra padavę pareiškimus, užpildę prašymus, galima atlikti statistinius skaičiavimus. Tai tikrai įmanoma ir, jeigu leis galimybės, bus pateikta komitetams pateikiant Seimui.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dabar kalbėsime dėl motyvų. Seimo narys J.Katkus nori kalbėti už.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tam tikrų kvotų iš tiesų reikia. Norėčiau atkreipti dėmesį į gerą šio įstatymo arba nutarimo parengimą ir informacijos suteikimą. Tačiau kaip ir praeitais metais, aš noriu pasakyti vieną pageidavimą, kad vis dėlto tas imigranto statuso suteikimo mechanizmas nėra labai aiškus. Aš norėčiau, kad Nacionalinio saugumo komitete pasitaikius progai, kai mes pakviesime, ateitų ir paaiškintų tuos kriterijus, pagal kuriuos yra atrenkama. Matau, kad viceministras sutinka tai padaryti, tačiau pusei metų tūkstantis žmonių galbūt yra daugoka, reikėtų pasvarstyti. O šiaip aš pritariu po pateikimo ir siūlau balsuoti, paskirti Nacionalinio saugumo komitetą taip pat atsakingą už šį projektą.

PIRMININKAS. Vienas kalbėjo už, o dabar vienas prieš. Seimo narys A.Salamakinas pakeitęs nuomonę.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš atsiprašau, kad užsirašiau raudona spalva, nes pagal Statutą turi būti vienas – už, vienas – prieš. Aš tikrai kalbėsiu už, tačiau kai kuriuos klausimus noriu paaiškinti. Leiskite man labai trumpai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes tikrai norėtume išklausyti visus, bet kadangi laikas spaudžia, leiskite man neleisti jums…

A.SALAMAKINAS. Kol jūs kalbėjote, aš galėjau ir baigti kalbėti. Svarbiausia, ar yra pavojus. Noriu pasakyti…

PIRMININKAS. Yra.

A.SALAMAKINAS. … nėra jokio pavojaus, kad šita kvota pablogins mūsų demografiją ar ką. Yra numatyta įstatyme, kad tik šeimų sudarymo ir santuokų atveju leidžiama imigruoti į mūsų valstybę. Tūkstantis žmonių yra nedaug. Kita vertus, aš nesutinku su viceministru, kad nėra duomenų. Žmogaus teisių komitetas turi visus duomenis, kas atvyksta. Noriu pasakyti, kad per 70% atvykstančių yra su aukštuoju išsilavinimu. Antra. Apie 60% yra santuokos, t.y. jeigu mūsų lietuvis vedė ar lietuvaitė ištekėjo už kitos tautybės žmogaus. Ir trečia. Yra numatytas Užsieniečių padėties įstatymas, o ne pabėgėlių. Tas įstatymas aiškiai apibrėžia, kaip ir visoje Europoje, kam bus leidžiama atvykti į Lietuvą. Todėl dar kartą sakau, kad pavojaus, kad kažkas atsitiks, kaip kai kurie kolegos mano, tikrai nėra. Siūlau pritarti įstatymui bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuraminimą. Kadangi abu kalbėjo už, ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Siūlomi komitetai yra Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų komitetas kaip pagrindinis, o papildomi komitetai – Nacionalinio saugumo ir Užsienio reikalų. Ar sutiktumėte su šitokiais komitetais? Labai ačiū. (Balsai salėje) Sutinkate? Puiku. Seimo nutarimui Dėl imigravimo kvotos 1999 metais projektas Nr.P-1532 pritarta bendru sutarimu po pateikimo.

Seimo narių pareiškimai

Toliau – Seimo narių pareiškimai. Pagal laiką turėtų būti Seimo narių pareiškimai, bet ar sutiktumėte, kad paimtume rezervinį klausimą? Labai atsiprašau, bet pagal darbotvarkę yra pareiškimai. Perskaityti pareiškimus užsirašė 7 Seimo nariai. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Pareiškimas. “Šeši svarbiausieji žemės ūkyje atlikti konservatorių darbai.

Konservatorių Vyriausybės programinis siekis – remti kaimą, žemdirbius, ypač ūkininkus. Įgyvendinant šį siekį per dvejus konservatorių koalicijos valdymo metus, buvo atlikti šie svarbiausieji darbai.

Pirmas darbas – pavadinimų keitimas. Nacionalinės žemės ūkio veiklos finansavimo pavadinimas pervardintas į Kaimo rėmimo fondą. Lietuvos žemės ūkio užsienio prekybos agentūra pervardinta į Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą. Žemės ir miškų ūkio ministerija pervardinta į Žemės ūkio ministeriją, atleidžiant iš jos daug patyrusių darbuotojų ir iš mokesčių mokėtojų kišenės jų kompensacijoms išmokant krūvas pinigų.

Antras darbas. Buvo siekiama mažinti kaimiečių pajamas. Šio tikslo buvo siekiama mažinant arba įšaldant žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, panaikinant kai kurias mokesčių lengvatas, įvedant naujus mokesčius, mažinant biudžetinį finansavimą kaimui. Dėl šių veiksmų nepingant, o brangstant maisto produktams, kaimiečių pajamos 1997 m. sumažėjo apie pusę milijardo litų. Panašus pajamų sumažėjimas laukiamas ir 1998 m. Beje, šioje vietoje dera priminti, ką savo dviejuose interviu “Ūkininko patarėjui” yra sakęs G.Vagnorius 1995 m. kovo 15 d.: “Tačiau didžiausius nuostolius kaimas patiria dėl priešingos jo interesams finansų politikos, dėl įšaldytų pusantro, du kartus sumažintų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų, dėl neatsiskaitymų su žemdirbiais”. 1996 m. rugpjūčio 14 d.: “Iki šiol tebevykdoma nepalanki žemės ūkio finansinė politika, todėl faktiškai yra subsidijuojamos importinės prekės”.

Trečias darbas – vilkinti atsiskaitymus. 1992 m. skola žemdirbiams perskaičiavus talonus į litus sudarė 180 mln. Lt, 1996 m. viduryje ši skola sumažėjo iki 66 mln. Lt, 1998 m. gruodžio 1 d. įsiskolinimas kaimo žmonėms už parduotą žemės ūkio produkciją išaugo iki 350 mln. Lt, arba padidėjo daugiau kaip penkis kartus.

Ketvirtas darbas – išlaisvinti žemdirbius nuo rūpesčio rūpintis savo akcijomis perdirbamosios pramonės įmonėse. Vykdant tokią politiką iš žemdirbių rankų visiškai išslydo cukrinių runkelių perdirbimo pramonė. Dabar vyksta šešėlinis kitų pramonės įmonių akcijų “išplovimas” iš kaimiečių rankų. Yra mėginimų šį procesą įteisinti įstatymu, kitaip tariant, bandoma už kelias “smulkias žuveles” iš kaimo žmonių paimti meškeres, esančias perdirbimo pramonėje.

Penktas darbas – stabdyti žemės grąžinimo procesą. Siekiant šio tikslo buvo sustabdytas Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo galiojimas. Dabar, praėjus dvejiems metams, dar nėra viso komplekso juridinių aktų, reikalingų žemės grąžinimo darbams vykdyti. Dėl šios ir daugelio kitų organizacinių priežasčių per pastaruosius dvejus metus buvo priimama kas mėnesį tik 2570 sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę. 1993–1996 metų laikotarpiu tokių sprendimų kas mėnesį buvo priimama 5566, arba dvigubai daugiau.

Šeštasis darbas – palaipsniui sunaikinti melioraciją, kurios atkuriamoji vertė sudaro apie 30 mlrd. Lt. Tai daroma skiriant dvigubai mažiau lėšų nei reikia šiam turtui išsaugoti. 1999 metų biudžete biudžetinių lėšų melioracijai iš viso neskirta. Vykdant tokią melioracijos politiką vien praėjusiais metais negrįžtamai sunyko melioracijos įrenginių už dešimtis milijonų litų.

Šios trumpos pastabos sako, kad valdančioji koalicija iš tikrųjų rimtai dirbo naikindama agrarinę šaką. Tokiems jos veiksmams pritarti gali tik žmonės, nusistatę prieš šalies plėtrą. LDDP agrarininkai tarp tokių žmonių niekada nebuvo ir nebus. Tautai būtų naudinga, kad tokiai politikai prieštarautų ir didesnė Seimo narių dalis.” Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Pareiškimas. “Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai V.Adamkui.

1998 metų birželio 30 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos.

Jūsų iniciatyva šio įstatymo įsigaliojimas buvo atidėtas pusei metų, iki 1999 metų sausio 1 dienos. Tai niekuo nepagrįstas ir beprasmiškas įsigaliojimo atidėjimas.

Šių metų sausio 1 dieną jūs atsisakėte vykdyti šio įstatymo įpareigojimą, t.y. sudaryti trijų žmonių komisiją, kuri įvertintų buvusių KGB kadrinių darbuotojų darbinę veiklą. Tuo jūs nusižengėte Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios vienas straipsnis teigia: “Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų”.

Pone Prezidente, reikalaujame nedelsiant vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymą dėl SSRS valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų darbinės veiklos ir sudaryti komisiją, kuri užtikrins šio įstatymo vykdymą.

Įstatymas nėra žemiau Prezidento, įstatymas yra lygus visiems ir visi prieš įstatymą yra turi būti lygūs.”

Pasirašo nacionalinė partija “Jaunoji Lietuva”, Tautininkų sąjunga, Politinių kalinių partijos Vilniaus skyriaus valdyba.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Seimo narys R.Ozolas.

R.OZOLAS. “Dėl ujamų parlamentarų.

Negana to, kad V.Žiemelis ir L.Andrikienė buvo pašalinti iš Konservatorių partijos (žinančiųjų liudijimu, ne pačiu respektabiliausiu stiliumi), to fakto komentarai kartais sudaro įspūdį, jog V.Žiemelio ir L.Andrikienės sąskaita bandomos spręsti kitų problemos. Iš politinių partijų vargu ar galima norėti ko nors kito, bet tikėtis tikrai galima. Ta proga norėčiau pasakyti, kad vienas mano pasakymas, nors ir atsakant į klausimą, padarytas taip pat be pakankamo pagrindo. Dėl to apgailestauju.

Kartu noriu atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad spaudoje ir šiaip jau nereti laisvi kalbančiųjų interpretavimai šį sykį labai tikslingai koncentruoti. Taikinys vienas: parodyti, kad jokia Seimo frakcija pašalintųjų parlamentarų nelaukia. O ar V.Žiemelis ir L.Andrikienė į kurią nors kreipėsi? Žinoma, žiniasklaidos žmonėms valia uždavinėti kokius jie nori klausimus, bet, kai politikams padedant sprendžiama savo pačių sukonstruota problema, galima galvoti, kad bandoma nukreipti dėmesį nuo realios problemos, kuri šiuo atveju būtų tokia: kaip pasikeis Seimas ir joje atstovaujamos partijos minėtiesiems parlamentarams sukūrus atskirą frakciją? Ujant du galimus iniciatorius pradedamas kompromituoti ir galimas naujas parlamento struktūrinis darinys. Kodėl tai turėtų būti daroma? Ogi kad nebūtų spekuliuojama klausimu, ar iš frakcijos pasitraukęs pagal partijos sąrašus išrinktas Seimo narys privalo pasitraukti ir iš Seimo.

Aš prašau Seimo Etikos ir procedūrų komisijos viešai atsakyti į šitą klausimą.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia jau buvo perskaitytas panašaus turinio pareiškimas, todėl ir mes, buvę politiniai kaliniai, taip pat panašiu laišku kreipiamės į Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų.

“Žiniasklaidą paskelbė informacija, kad Jūs, Lietuvos Respublikos Prezidentas, iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, nevykdysite Lietuvos Respublikos įstatymo dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, įstatymo, kuris buvo priimtas prieš pusę metų ir papildytas vienintele Jūsų pateikta pataisa, yra Jūsų pasirašytas ir teisėtai įsigaliojęs.

Jūsų Ekscelencija, Jūs, kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, mes, kaip Seimo nariai, prisiekėme vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir ginti Lietuvos Konstituciją. Tačiau ginti Konstituciją, rūpintis valstybės interesais galima tik vieninteliu būdu – įstatymų nustatyta tvarka. Alternatyvos nėra – įstatymus privalu vykdyti. Suprantama, ir juos tobulinti.

Tūkstančiai politinių kalinių sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose, kaip ir visi kiti dori žmonės, ilgus dešimtmečius gyveno viltimi ir tikėjo kaip išganymu, kad ateis laikai, kai mūsų šalyje prieš įstatymus visi žmonės bus lygūs, kad įstatymai bus visiems vienodai privalomi.

Argi nevertėjo tuo tikėti?

Ar ir dabar kai kas gali vykdyti tik tuos įstatymus, kurie patinka?

Su nuoširdžiausia pagarba Jums ir didžiuliu apgailestavimu tenka pripažinti, kad sunku suprasti Jūsų poziciją ir jos prasmę.

Lieka viltis, kad įvyko skaudus nesusipratimas – Jūsų nuomonė netiksliai atpasakota ir neteisingai interpretuojama. O kaip yra iš tikrųjų?” Seimo nariai, buvę politiniai kaliniai: A.Stasiškis, V.Cinauskas, A.Petrusevičius, J.Listavičius, K.Kryževičius.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! “Šiandien Seimas balsų persvara išbraukė iš darbotvarkės Privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pataisų, sėkmingai įveikusių svarstymo stadiją, priėmimą. Įstatymo projektas, kurį nuo praėjusių metų pavasario Seimas kelis kartus svarstė ir kuris šiandien galėjo būti priiminėjamas, numato galimybę verslininkams be viešo aukciono, tiesioginių derybų arba nuomos su išsipirkimu būdais privatizuoti patalpas ir pastatus, į kuriuos investuota privataus kapitalo, viršijančio pusę pastatų ar patalpų vertės.

Vyriausybė nepritaria šioms įstatymo pataisoms, pareikšdama, kad Valstybės turto fondas įsipareigojo parengti Vyriausybės nutarimo projektą, leidžiantį įgyvendinti šio įstatymo nuostatas jo nekeičiant.

Iš principo nesutinku su tokiu klausimo eigos posūkiu, teigdama, kad Vyriausybė negali savo nutarimu apeiti įstatyminių normų. Veikiantis įstatymas numato galimybę parduoti patalpas tiesioginių derybų arba nuomos su išsipirkimu būdais tik tais atvejais, jei nepavyko to turto parduoti viešame aukcione.

Viešo aukciono taikymas nuomojamoms patalpoms, į kurias investuota privataus kapitalo, privatizuoti nesuderinamas nei su ekonomine logika, nei teisingumu. Tai reikštų įmonių, veikiančių nuomojamose patalpose, destabilizavimą ir riziką joms būti išmestoms į gatvę, sužlugti. Aukcionas, kaip metodas, negali būti svarbesnis už valstybės interesą ar atsakomybę sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai. Šiandien aš kalbėjau su Valstybės turto fondo vadovu ponu S.Vaitkevičiumi, kuris sakė ketinąs pateikti kitokį problemos sprendimo būdą, kai, neatsisakant viešų aukcionų nuomojamam turtui parduoti, bus siūloma kompensuoti privataus kapitalo investicijas į nuomojamas patalpas, jei nuomininkas aukcioną pralaimėtų. Daugeliu atvejų tai būtų menka paguoda verslininkams, jei neliktų prielaidų tęsti verslą. Kokią naudą iš to turėtų valstybė ir kuo paaiškinti tokį Valstybės turto fondo vadovo nusistatymą?

Beje, Savivaldybių asociacija savo raštu, pasirašytu jos prezidento pono R.Pakso (jums išplatinta) pritarė mūsų siūlomam sprendimo būdui. Premjeras ponas G.Vagnorius ir Ūkio ministerijos vadovai dar anksčiau, prieš Naujuosius metus, vykusiose konsultacijose dėl įstatymo pataisų sakėsi palaiką siūlomą pataisą. Todėl esu labai nustebinta ir dargi nusivylusi Vyriausybės pozicijos neapibrėžtumu. Dar keisčiau, kad Seimas, be Vyriausybės pritarimo, net neįtraukė įstatymo priėmimo į darbotvarkę, tuo nuvertindamas ir patį Seimą, ir parlamentinę demokratiją”. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. “Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

Remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 42¹ straipsniu, pranešame, kad Lietuvos Respublikos Seime yra sudaryta laikinoji grupė, kuri tirs kontrabandos plitimo Lietuvoje ir jos stabdymo problemas. Grupę sudaro ir yra pasirašę Seimo nariai: J.Beinortas, P.Gražulis, V.Cinauskas, V.Vilimas, J.Avyžius, R.Smetona, P.Papovas, A.Patackas, A.Akstinavičius, Alg.Butkevičius, R.Kupčinskas, J.Matekonienė, R.Ozolas, J.Olekas, V.Einoris. Grupės pirmininku išrinktas R.Ozolas, jo pavaduotojais – A.Akstinavičius ir P.Gražulis”.

Nuo savęs galėčiau tiktai pridėti, kad grupė tolima nuo minties dubliuoti arba dirbti alternatyviai toms komisijoms ir komitetams, kurie manė iki šiol esant muitinės darbo problemas jų monopolija. Tiesiog manome norį geriau pažinti problemą ir padėti ją spręsti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu perskaityti LDDP frakcijos seniūno Č.Juršėno pareiškimą dėl akcizų poveikio kainoms. “Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija nepritaria valdančiosios koalicijos sprendimui didinti akcizus degalams pareiškimais ir kalbomis Seimo posėdžiuose perspėdama, kad toks sprendimas neišvengiamai sukels kainų augimą.

Tuo tarpu finansų ministras ir valdančiosios koalicijos atstovai teigė, kad ženklaus kainų augimo nebus. Jų “specialistai” taip numatė. Tačiau, gyvename rinkos sąlygomis, ir gamintojams neprivalu klausyti, ką numato Finansų ministerijos “specialistai”. Gamintojai vadovaujasi rinkos dėsniais. Ir, įsigaliojus įstatymui, matome rezultatus: vieno litro benzino kaina išaugo 20–30 centų, dyzelinio kuro – dar daugiau. Netrukus dėl išaugusių kaštų reikėtų laukti, kad padidės ir kitų produktų kainos.

Logiška, kad greičiausiai padidės transporto ir šilumos kainos. Visi žinome, kad šiuo metu transporto ir šildymo išlaidų dalis tam tikroms kategorijoms gyventojų – pensininkams, moksleiviams, studentams, invalidams – kompensuojama iš biudžeto. Taigi padidės ir biudžeto išlaidos kompensacijoms. Vadinasi, daugiau surinksime į biudžetą, bet daugiau ir atiduosime. O gal konservatoriai žada atsisakyti padėti socialiai remtiniems asmenims, kaip tai padarė su invalidais, nukeldami įstatymo dėl papildomų išmokų slaugai mokėjimą iki metų pabaigos?

Priimant Akcizų įstatymą, buvo žadama nuo metų pradžios padidinti pedagogų atlyginimus. Neteko girdėti, kad yra padidinti žadėti atlyginimai mokytojams būtent nuo sausio 1 d., nors 1999 metai jau prasidėjo. Nepadidintos ir pensijos, o kainų šuolis jau prasidėjo.

Nuo metų pradžios, beje, padidinti ir kai kurie kiti mokesčiai – apmokestinami dividendai, akcijų vertės padidėjimas ir panašiai.

Visa tai rodo, kad konservatorių rinkiminiai pažadai – mažinti mokesčius, didinti gyventojų perkamąją galią lieka tik pažadais. O Vyriausybės priimami sprendimai tik dar kartą patvirtina, kad G.Vagnoriaus Vyriausybė neišmoko vertinti savo sprendimų pasekmių, kaip to nemokėjo daryti dar 1991–1992 metų laikotarpiu”. Ačiū.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 14, 36 ir 55 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1547. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1549 (pateikimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, visi Seimo narių pareiškimai buvo persakyti. Todėl toliau spręskime rezervinius klausimus 2a ir 2b, tai yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 14, 36 ir 55 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr.P-1547 ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio papildymo įstatymo projektą Nr.P-1549. Pateikimas. O pranešėjas yra Seimo narys A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gyvenimas nestovi vietoje. Įstatymai taikomi ir jie padiktuoja savo sąlygas. Todėl kartais tenka padaryti tam tikras pataisas.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo trijų straipsnių teikiamas papildymas turi du tikslus. Pirmas tikslas tai yra įstatymu reglamentuoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 8 skyriaus nuostatus: kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras privalo būti Lietuvoje. Jame bus nustatyta įgyvendinimo tvarka.

Antrasis tikslas yra patikslinti Lietuvos Respublikos piliečių, tarnavusių NATO šalių kariuomenėse ir gaunančių šių šalių karinę pensiją, priėmimą į profesinę karo tarnybą ir įrašymo į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą bei karinių laipsnių suteikimo tvarką. Ypač svarbus yra pirmasis tikslas, t.y. kai nėra galimybės išvykti iš šalies Prezidentui ir krašto apsaugos ministrui. Iš tiesų 1988 metais buvo vienas toks atvejis, kai turėjo išvykti ir vienas, ir kitas aukščiausiųjų šalies pareigūnų. Kaip jūs prisimenate, buvo tam tikrų nesklandumų ir priekaištų, ir mes turėjome aiškintis, ir galų gale, pažadėjom, kad šitas turės būti reglamentuota tam tikrų įstatymų, ir sudarytas tam tikras mechanizmas.

Aš pasidomėjau, kokia padėtis galėtų būti šiuo metu. Galbūt krašto apsaugos ministro vizitai, kurie yra numatyti… Sakysim, vasario mėnesį Miunchene vyks Saugumo 35 konferencija, į kurią yra pakviestas ir krašto apsaugos ministras, tenai dalyvaus aukščiausieji šalies vadovai, tarp jų Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas, Rusijos Federacijos ministras pirmininkas J.Primakovas ir Vokietijos kancleris bei kitų šalių vadovai, ir nedalyvauti bei neatstovauti Lietuvai yra neįmanoma. Taip pat numatyti ir kiti vizitai. Sakysim, Helsinkyje vasario mėnesį vyks jungtinė Šiaurės šalių asamblėja ir krašto apsaugos ministras yra pakviestas perskaityti pranešimą. Jūs patys suprantate, kad tokiu atveju tai nėra planuojama prieš mėnesį ar du, tai yra daroma anksčiau. Taip pat neplanuojami vizitai ar atostogos ir mūsų gana darbingai dirbančio, aktyvaus Prezidento. Šiuo atveju taip pat gali susidaryti tam tikra situacija, todėl teikiu šią pataisą.

Šią pataisą teikiu remdamasis dviem dokumentais. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnį, pirmojo skirsnio pirmąją pastraipą Nacionalinio saugumo pagrindų nuostatos, įtvirtintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje, turi būti įgyvendintos kitais įstatymais ir teisės aktais. Vadinasi, galima pateikti tam tikras nuostatas ir papildymus bei teisės aktus. Tuo tarpu Vyriausybės įstatymo, kurį mes priėmėm, 26 straipsnio antroji dalis nedraudžia krašto apsaugos ministrą laikinai pavaduojančiam kitam ministrui vykdyti pareigas operacinio vadovavimo kariuomenei grandinėje įskaitant ir teisę leisti įsakymus kariuomenėje.

Jums yra išdalyta, aš nežinau, ar reikia perskaityti, kaip atrodytų 14 straipsnio penktosios dalies papildymas. Aš turiu omeny krašto apsaugos sistemos organizavimą ir Karo tarnybos įstatymą. Ten turėtų būti taip, kad valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas, vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas ir krašto apsaugos ministras. Kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras turi būti Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai taikos metu krašto apsaugos ministras turi vykti į užsienio valstybę su oficialiu ar darbo vizitu arba dalyvauti tarptautiniuose renginiuose saugumo bei gynybos klausimais. Tokiu atveju krašto apsaugos ministras išvykti gali tik gavęs Respublikos Prezidento sutikimą, o Ministro Pirmininko paskirtas pavaduoti krašto apsaugos ministrą kitas ministras prireikus vykdo krašto apsaugos ministro pareigas operacinio vadovavimo kariuomenei grandinėje. Kas yra operacinis vadovavimas, aš galėsiu, jeigu bus klausimų, pasakyti, bet šiuo metu netrukdysiu jūsų laiko.

Dabar 2 straipsnis, 36 straipsnio dvyliktosios dalies papildymas. Jis turėtų skambėti taip: “Profesinėje karo tarnyboje negali tarnauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gauna kitų šalių valstybines pensijas už tarnybą tų šalių karinėse ar joms prilygintose struktūrose. Krašto apsaugos ministras turi teisę, nepriklausomai nuo asmens amžiaus, priimti į profesinę karo tarnybą ne ilgiau kaip penkeriems metams arba įrašyti į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą Lietuvos Respublikos piliečius, tarnavusius profesinės tarnybos kariais valstybių, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, NATO narių ar joms prilygintose struktūrose ir gaunančių tų šalių karinę pensiją”.

Norėčiau paaiškinti tuo, kad vis dėlto rotacija nevyksta taip, kaip turėtų vykti. Mes turime labai daug patyrusių žmonių ir atitinkamus laipsnius, kurie galėtų būti rotuojami nepriklausomai nuo amžiaus.

Taip pat 55 straipsnio šeštosios dalies papildymas. Yra numatyti atvejai, kai karininkų laipsnius iki pulkininkų imtinai suteikia krašto apsaugos ministras. Tai yra 54 straipsnyje – kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą ar įrašomiems į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą Lietuvos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje numatytais atvejais patariamosios komisijos teikimu.

Tiek būtų dėl šio pateikimo, teikiamų pataisų. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma, yra Teisės departamento išvados, kur teikiama, kad reikėtų patikslinti ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą. Aš priimu jų pasiūlymą išbraukti 1 straipsnyje vieną žodį “prireikus”. Su tuo sutikti galima, nes pavaduoti skirtas ministras automatiškai vykdo tas funkcijas, kurios jau yra priskirtos pagal tarnybinę pareigybę.

Ačiū už dėmesį. Tiek norėjau pasakyti pateikdamas šias pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Katkau, jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmiausia klausia Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Katkau, sakykite, ar ir toliau jūsų įstatymų iniciatyvos kils po to, kai mūsų krašto apsaugos ministras kur nors nusižengs įstatymams, kaip buvo šį kartą, kai jis, nesitaręs su Prezidentu, išvyko į užsienį? Aš manau, kad ši įstatymo iniciatyva yra per maža tam, kad keistume Krašto apsaugos įstatymą, o tuo labiau Nacionalinio saugumo koncepciją, kuri buvo priimta visuotiniu sutarimu. Bet mane labiausiai domina klausimas, ar ir toliau mes, sakykim, būsimus ministrų pažeidimus (aš tikiuosi, kad jų nebus) įteisinsime įstatyme? Ačiū.

J.A.KATKUS. Jeigu mes priimsime tas pataisas ir ministras privalės išvykti, tai nebus ir pažeidimų. Pirmiausia kaip mes atrodytume, jeigu nenuvyktų mūsų atstovas atstovauti Lietuvai į tokius renginius? Mes einame į NATO, mes dalyvaujame įvairiose struktūrose ir esame kviečiami. Tuo turėtume didžiuotis, bet gyvenimas kai kada pateikia tokią situaciją, todėl mes turim tai numatyti. Aš manau, jų bus nedaug, bet gali pasitaikyti. Dėl to aš teikiu ir prašysiu skubos tvarkos. Vyriausybė, aš manau, pritars, kad nebūtų galimas greitai toks atvejis.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 36 straipsnio dvyliktosios dalies papildymo, kur kalbama apie amžių. Juk amžiaus ribojimas yra nustatomas ne viename įstatyme ir, matyt, nustatomas ne veltui. Sakysim, teisėjų amžius ribojamas ar dar kieno nors. Tai yra susiję su tuo, kad pasiekus tam tikrą amžių tam tikras pareigas gali būti sunku atlikti. Tačiau jūs sakote, kad problema yra ta, kad nepakankamai rotuojama. Ar tikrai vyresnio, gerokai vyresnio amžiaus žmogų priėmus į profesinę karo tarnybą ta rotacija bus pakankamai efektyvi, ar ji pagerins tos tarnybos darbą? Ir antra. Ar jūs galite paneigti, kad šita pataisa yra nedaroma tam, kad konkrečiai būtų galima paskirti karo vadą, apie kurį jau šiandien yra kalbama?

J.A.KATKUS. Aš turiu pasakyti štai ką. Mums trūksta aukštos kvalifikacijos ir aukštą laipsnį turinčių karininkų. Šiandien tai buvo paminėta mūsų susitikime su karo atašė. Mes nagrinėjame tuos klausimus. Pasinaudoti ta patirtimi išimtiniais atvejais ir penkeriems metams, o galbūt ir mažiau pagal darbo sutartį, aš manau, kad šis klausimas galėtų būtų išspręstas teigiamai, kol mūsų aukštosios karo mokyklos neparengs karininkų ir neįgis patirties jau parengti tam tikri karininkai, kurie galės šalia dirbti ir po metų, po kitų užimti labai aukštas pareigas. Aš galiu pasakyti, kad yra labai aukštas pareigas užimančių ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie labai aktyviai dirba. Kartais ne nuo amžiaus priklauso. Gali būti ir aštuoniolikmetis, o dirbti kaip šešiasdešimtmetis. Dabar aš negaliu susieti su jokia personalija, t.y. tai apima daug žmonių. Aš negaliu pasakyti kiek tai apimtų, kad tai būtų su kariuomenės vadu, nes tai yra ne mūsų kompetencija, o Prezidento kompetencija. Aš manau, kad čia bus lengvesnis pasirinkimas šiuo atveju. Ačiū jums už klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jau jūs atsakėte prieš tai, bet aš gal šiek tiek pakartosiu. 2 straipsniui siūloma nuostata dėl asmens amžiaus apibrėžimo iš tikrųjų prieštarauja kitų įstatymų arba net įstatymo projektų nuostatoms dėl asmens amžiaus. Todėl gal reikėtų kaip išimtį – iš tikrųjų nesuteikiant gal ministrui kokiam nors ilgam laikui, o tiesiog tai kaip įstatymo išimtį įforminti ir to užtektų. Tada ta nuostata, arba ta išimtis, būtų konkrečiam atvejui ir konkrečiam išreiškimui bei ne taip akivaizdžiai prieštarautų kitų įstatymų nuostatoms. Ačiū.

J.A.KATKUS. Iš tiesų pataisa yra taip pateikta, kad neprieštaraus nuostatoms, nes ministras turi teisę ir pagal tam tikrą darbo sutartį tą, kaip išimtinę teisę, padaryti. Ačiū.

A.H.STASIULEVIČIUS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti jūsų dėl 1 straipsnio, t.y. 14 straipsnio penktosios dalies papildymo. Kalbama apie momentą, kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta. Toliau gali atsitikti taip, kad teks išvykti ir krašto apsaugos ministrui, kaip čia paminėta, bet tada jis gali išvykti tiktai gavęs Respublikos Prezidento sutikimą. Mano klausimas: kokiu būdu ir kokia forma krašto apsaugos ministras gaus Respublikos Prezidento sutikimą išvykti iš šalies, jeigu paties Prezidento šalyje tuo metu nebus? Ačiū.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis Seimo nary Stasiulevičiau, paprastai išvykos planuojamos kur kas anksčiau ir dalyvaujantieji tose išvykose jau taip pat tai žino šiek tiek anksčiau, todėl gali ministras, pavyzdžiui, žinodamas savo visas vasario mėn. išvykas, jas suderinti kartu su Prezidentu ir gauti tokius leidimus. O Vyriausybės paskirtas ministras galės eiti pareigas.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš jums neatrodo, kad galima būtų išplėtoti jūsų papildymus? Pirmiausia pradėčiau nuo to klausimo, ar jums neatrodo, kad valstybės gynybos civilinė vadovybė, susidedanti tik iš dviejų asmenų: Prezidento ir Krašto apsaugos ministro, galėtų būti papildyta bent jau vienu trečiuoju asmeniu, o tas asmuo turėtų būti Respublikos premjeras? Tada kur kas lengviau būtų sprendžiami ir kiti klausimai, pavadavimo klausimai, aišku, neatmetant jūsų siūlomos pataisos dėl to, kad Ministras Pirmininkas gali skirti ministrą pavaduoti išvykusį krašto apsaugos ministrą. Juk du žmonės, vienam išvykus, kitas gali susirgti, ir neliks nė vieno tikro, o iš trijų žmonių tokia vadovybė, manau, būtų minimali. Du tai yra aiškiai per mažai.

J.A.KATKUS. Gerbiamoji Seimo nare, visiškai pritarčiau jūsų pasiūlymui, bet dėl to reikia Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme padaryti pataisą. Šiuo atveju pataisa būtų ne redakcinė, o esminė pataisa, tai yra atsakomybė priskiriama atskiriems asmenims. Manau, kad to galėtų imtis kas nors ir vėliau išplėtoti, iš tikrųjų būtų teisinga ši sistema. Aš pritarčiau iš dalies, nes gali būti ir nelaimingų atsitikimų, ir visokių dalykų, gyvenimas yra gyvenimas. Tačiau šiuo metu, kai yra numatomi tokie dalykai, sakysim, vasario mėn., artimiausiu metu, tai aš manau, kad jūs galėtume pritarti šitai pataisai, o ateityje, bus matyt, nes numatomos ir kitos pataisos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone pranešėjau, man vis dėlto lieka abejonių dėl motyvų. Kai išvyksta vyriausias kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras vienu metu, iš tikrųjų krašto apsaugos sistema lieka be vadovavimo. Būtų per daug lengvabūdiška manyti, kad atsitiktinai paskirtas vienas ar kitas ministras keliom dienom galėtų efektyviai šiuo vadovus pakeisti, per daug naivu taip manyti. Todėl mano klausimas būtų toks: jūs teisingai pabrėžėt, kad šitie išvykimai planuojami iš anksto, kad juose svarbu būti, bet vis dėlto svarbu, kas yra prioritetas, ar valstybės saugumas, ar dalyvavimas renginiuose? Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Jeigu jie planuojami iš anksto, aš manau, Prezidento išvykimai taip pat planuojami iš anksto, kodėl jų negalima suderinti? Galbūt verčiau vietoj šitų pataisų reikėtų parengti įstatymą apie šitų vizitų suderinimo mechanizmą, kaip būtų suderinami būtent vyriausio kariuomenės vado, Prezidento ir krašto apsaugos ministro išvykimai?

J.A.KATKUS. Deja, aš apgailestaudamas turiu pasakyti, kad šalys, kurios ruošia štai tokius renginius, pasaulinio masto, jos turbūt neperskaito mūsų Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo arba Konstitucijos. Bet aš ne tą noriu pasakyti. Manau, kad jūs tiktai puikiai žinote mūsų operacinio lygmens vadovavimą pajėgom, to užtenka. Visas mechanizmas yra numatytas, reikia vieno įsakymo. Tuo metu tas žmogus, kuris įpareigotas tam tikromis sąlygomis duoti tą įsakymą, jį duoda, o paskui mechanizmas veikia ir, be abejonės, grįžta ir vienas, ir kitas, jeigu būna toks atvejis. Čia yra numatyta viskas taikos metui. Galbūt ir galima būtų pasvarstyti jūsų pasiūlymą, bet čia derinti su atskiromis šalimis, kuriuos ruošia tokius renginius, būtų neįmanoma. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Seimo narė K.Prunskienė pasisako už. Prašom Seimo narę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad reikėtų spręsti tą problemą dėl… Tačiau manau, kad kur kas rimtesnis sprendimas ir ne vienkartinis būtų, jeigu mes, kaip jau kalbėjau, papildytume, keisdami įstatymą, Valstybės gynybos civilinės vadovybės sudėtį įtraukdami ten ir Ministrą Pirmininką. Tai būtų visai logiškas trejetas – Prezidentas, premjeras ir krašto apsaugos ministras. Mes dabar jau artėjam prie situacijos, kai iškils alternatyva ir atsisakymas dalyvauti svarbiuose renginiuose turbūt nebus pats geriausias pasirinkimas, tai aš siūlyčiau palaikyti, bet kartu paraginčiau poną J.A.Katkų galbūt kartu grįžti prie to mano pasiūlymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pasisakau prieš šį įstatymą štai dėl kokių motyvų. Pirmas. Mano nuomone, šituo įstatymu, bent jau pirmąja pataisa, yra mažinama Prezidento kontrolė. Antras motyvas. Nėra jokios prasmės daryti tokias išlygas, kurios jau yra įrašytos, dėl išvykų. Mes visi būnam išvykę ir puikiai žinom, kaip jos organizuojamos, todėl jeigu dirbama iš anksto, visada galima suderinti. O šaliai, kuri priima mūsų ministrą, pranešti, kad ministras negali atvykti, nes mūsų Prezidentas yra išvykęs, nes tokia yra Konstitucija, tai yra labai solidus motyvas. Ir trečias, man atrodo, pagrindinis argumentas, kad būtent šia pataisa yra menkinamas pirmiausia krašto apsaugos ministro vaidmuo. Vadinasi, mūsų krašto apsaugos ministras nėra, taip išeitų pagal šią pataisą, toks svarbus. Jis gali būti, gali nebūti, išvyksta kariuomenės vadas, išvyksta ministras, ir nieko čia baisaus. Todėl aš nepritariu tokioms įstatymo pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, šių trijų pataisų atsiradimą padiktavo gyvenimo praktika ir siūlau visiems kolegoms pritarti šioms pateiktoms pataisoms. O dėl įvairių čia išgirstų iniciatyvų dar kartą grįžti prie Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, ar kitų įstatymų pataisų noriu patikslinti, kad, pavyzdžiui, premjeras negali pavaduoti Prezidento, tai yra Seimo Pirmininko prerogatyva, bet ministrą jis gali pavaduoti ir tuo labiau kad mes kėsinamės į Konstituciją, todėl siūliau, toliau svarstant diskusijose šį įstatymą, neplėsti tos temos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man teko garbė dirbti rengiant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kaip ir mano kolegoms, deleguotiems savo partijos. Tai įstatymas, kuris buvo suderintas tarp visų parlamentinių partijų, nebuvo kažkieno užgaida, kad ten būtų įrašyta viena ar kita nuostata. Tai, kas dabar yra siūloma, iš esmės keičia nuostatas, kurios yra įrašytos į tą visų suderintą ir Seimo bendru sutarimu priimtą įstatymą. Todėl jeigu yra tokių pasiūlymų, o pasiūlymų visada gali visokių atsirasti, siūlyčiau elgtis korektiškai. Jūs supažindinote Seimo narius su savo pasiūlymu, prašyčiau daryti dabar pertrauką, tuos pasiūlymus svarstyti parlamentinėse partijose ir frakcijose, ir jeigu bus surastas bendras sutarimas, o tuo aš labai abejoju, tada galime taisyti. Bet jeigu jis nebus surastas, tuomet aš siūlyčiau nedrįsti keisti bendru sutarimu priimto įstatymo. Mes jį tiesiog devalvuosime.

O dėl tos trejybės, iš kurių vienas būtinai turi būti Lietuvoje, tai ne veltui per tas diskusijas buvo pasirinktais Prezidentas – Ginkluotųjų pajėgų vadas ir krašto apsaugos ministras. Paklauskite tų, kurie dalyvavo toje grupėje, diskutavo ir dirbo, kodėl yra būtent šitaip. Argumentacija, kad gali ministrą pakeisti premjeras ar ministras nėra svarbus, ar dar kas, atsiprašau, ji neatlaiko tada turėtos mūsų diskusijos ir tos kritikos, kurios sulaukė. Ten buvo panašių siūlymų. Aš manyčiau ir siūlyčiau vis dėlto posėdžio pirmininkui ir pranešėjui sutikti padaryti pateikimo pertrauką, nebalsuoti dabar dėl pritarimo ar kito dalyko ir atiduoti šį projektą svarstyti parlamentinėms partijoms ir frakcijoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs žinote, kad aš esu absoliučiai bejėgis, jūs tik galite nutarti, ką daryti su šiais pateiktais projektais. Ačiū Seimo nariui A.Katkui už…

J.A.KATKUS. Aš norėčiau dar pasiūlyti vieną dalyką, kad Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje turi būti “įgyvendintas kitais įstatymais ir teisės aktais”. Šiuo atveju yra Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos, mes tuoj pat teiksime kitą pataisą, tada ir tie jūsų išvardyti klausimai galioja.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau Seimo narius užsiregistruoti ir prisipažinti, kad jūs čia esate, o po to apsispręsime. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome paskubėti užsiregistruoti, jūsų laikas bėga.

Ačiū. Registracija baigta. Dabar mums reikia apsispręsti, ar pritarsime po pateikimo? Tie, kurie pritaria po pateikimo, spaus mygtuką už, tie, kurie nepritaria, spaus mygtuką prieš, susilaikys, nieko nedarys. Balsavimas prasideda.

S.PEČELIŪNAS. Prieš balsavimą galima?

PIRMININKAS. Negalima.

S.PEČELIŪNAS. Gerai. Tada po balsavimo.

PIRMININKAS. Balsavimas pasibaigė, už balsavo 37, prieš – 3, susilaikė 5. Todėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 14, 36 ir 55 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-1547 buvo pritarta po pateikimo. Taip pat ir jį lydinčiam Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1549 buvo pritarta po pateikimo.

O dabar prašau repliką. A, tiesa, abiem projektams pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo komitetas. Ar su tuo sutinkate? Labai ačiū. Dabar replika po balsavimo. Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke. Jūs pasakėte netiesą sakydamas, kad jūs esate bejėgis. Jūs esate labai galingas ten būdamas šiuo metu ir galėjote labai normaliai šituo klausimu, kad mes galėtume tikrai rasti kokį nors sprendimą tarp partijų ir frakcijų tuo tikrai svarbiu klausimu, pasielgti labai paprastai. Šitam klausimui skirtas laikas kažin kada jau pasibaigė ir tokią praktiką visi pirmininkai labai normaliai anksčiau naudodavo. Tiesiog baigėsi tam klausimui skirtas laikas, daroma normali eilinė klausimo pertrauka be jokių prašymų, be nieko, jūsų pačių valia ir per tą laiką frakcijos ir partijos galėtų apsvarstyti, nes jau klausimas yra žinomas, o klausimo pabaigti ateitų jau su konkrečia nuomone. Taigi jūs tikrai esate galingas, bet savo galiomis nesinaudojate. Ačiū.

1999 m. sausio 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis dalykas – ateinančio ketvirtadienio sausio 7 d. darbotvarkė. Prašom gerbiamąjį J.Razmą, atsiprašau, Seimo vicepirmininką A.Kubilių pristatyti ketvirtadienio darbotvarkę.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienio darbotvarkė buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Ką nors ypatinga neturiu pasakyti, yra keletas įstatymų, kurie rytoj dar bus svarstomi komitetuose, tikimės, kad jiems bus pritarta ir jie galės būti svarstomi ir ketvirtadienio Seimo posėdyje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, kadangi jūs neleidote gerbiamajam J.Razmai pateikti, jis dabar turi jums klausimą.

J.RAZMA. Iš tiesų aš manyčiau, kad turbūt galima išbraukti 1-3b klausimą, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė. Taip pat siūlyčiau pateikėjui sutikti, kad šią darbotvarkę prireikus dar būtų galima papildyti kokiais penkiais šešiais projektais, kad ji būtų tikrai normalaus dydžio.

A.KUBILIUS. Manau, kad galbūt rytoj dar Seniūnų sueigoje galėsime pažiūrėti, ypač pateikimus, nes yra gauta naujų įstatymų projektų, o dėl 1-3b, tai iš tikrųjų komiteto išvada yra neigiama, tačiau tam, kad galutinai būtų procedūra užbaigta, mano manymu, Seimas turėtų ją patvirtinti. Tokiu atveju iš tikrųjų dėl projekto yra priimamas galutinis sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Sutikdamas su tuo, ką sakė ponas J.Razma, kad dar būtų galima papildyti, ir atsimenant jūsų anais metais paskutiniame posėdyje duotą patikinimą, kad šioje sesijoje bus svarstomi bent jau pateikti nuosavybės teisių atstatymo įstatymo pataisų projektai, drįsčiau siūlyti jums įtraukti tuos projektus į šitą darbotvarkę. Tai vienas dalykas. Jeigu jūs su tuo nesutinkat, gal būtų galima iš jūsų sužinoti, ar kitą savaitę vyks plenariniai posėdžiai, nes sesija pratęsta iki 15 d. Ir jeigu ne į ketvirtadienio, tai bent jau į kitos savaitės darbotvarkę būtų galima tai įrašyti ir atlikti tuos pateikimus. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš tikrai siūlyčiau į ketvirtadienio darbotvarkę to neįtraukti, nes Seimo valdybos sudaryta darbo grupė dar derina galutinį savo projekto variantą. Ir aš tikiuosi, kad rytoj jis bus įregistruotas ir tada bus galima įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę ir Seimo valdybos sudarytą projektą, ir visus kitus alternatyvius projektus, jų pateikimus. O kitą savaitę yra numatyti plenariniai posėdžiai sausio 12 ir 14 d. O 13 d. yra iškilmingas posėdis.

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Kadangi daugiau klausiančiųjų nėra, o pagal eilę, kai ratas sukasi, galima klausti dar sykį, tai aš tos eilės sulaukęs paklausiu dar vieną klausimą. Mane labai nustebino Seimo Pirmininko pavaduotojas pranešdamas, kad Seimo valdyba yra sudariusi grupę to įstatymo pataisoms rengti, į kurią neįtraukė jau parengtų pataisų autorių. Tai yra labai nekorektiškas elgesys, nauja praktika mūsų Seime. Ačiū už naujieną.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jūs, įregistruodamas savo alternatyvų variantą, taip pat neįtraukėte į to alternatyvaus varianto rengimą nė vieno kito Seimo nario. Žinant, kad jūs turite įregistruotą savo alternatyvų variantą, manau, kad diskusija bus labai veiksminga, rengiant variantus komitete. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Zingeri, jūs labai laukėt. Prašau.

E.ZINGERIS. Dėkui jums, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mažas klausimas, susijęs su istoriniais šalies papročiais. Man ne sykį skambino įvairūs žmonės ir jie prašė, kad ateityje, atsimenant Lietuvos Seimų praktiką, 1920 m. Seimo praktiką ir vėlesnių, taip arti religinių švenčių nedarytume Seimo posėdžių. Tai buvo prašymas turint galvoje ar Tris karalius, ar ką. Paprasčiausiai į mane kreipėsi prašydami ateityje tokios praktikos netaikyti. Maždaug taip. Ačiū.

PIRMININKAS. Žinoma, aš irgi būčiau jums skambinęs ir tai minėjęs. Bet gerai, kad tai padarė kiti.

A.KUBILIUS. Ar yra tada bent viena diena, kada galima Seimo posėdžius rengti per metus?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau, paskutinį kartą.

S.PEČELIŪNAS. Paskutinį. Tiesiog kad ponas pirmininko pavaduotojas neklaidintų. Yra mano projektas, yra pono V.Lapės projektas, tai yra du alternatyvūs, ir, deja, nei aš, nei jis nesam įtraukti į tą grupę. Jūs elgiatės labai nekorektiškai, sudarydami grupę mums nežinant ir mėgindami, kaip sakoma, apeiti kalną, kuris jums trukdo. Ką padarysi, praktika tikrai bloga. Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, nežinau, kas šiuo atveju yra kalnas, kad Mahometas. Jeigu aš neklystu, tai, man atrodo, ponas V.Lapė yra šitoje darbo grupėje, bent jis jau dirba. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Dabar vis dėlto turėsim pabaigti šitą reikalą. Ar galima pritarti pateiktai ketvirtadienio darbotvarkei bendru sutarimu? Reikalaujama balsuoti. Prašau registruotis. Kol vyksta registracija, gerbiamasis Sauliau, aš tik noriu pasakyti, kad paties jėga yra kur kas didesnė negu mano. Aš tik galiu vykdyti, ką reikia daryti, nieko kito.

Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Balsuosime dėl ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkės. Tie, kurie pritaria pateiktai darbotvarkei, spaudžia mygtuką “už”, tie, kurie nepritaria, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko, arba nieko nedaro. Žinau, kad susilaikymas yra dorybė.

Už balsavo – 19, prieš – 2, nė vienas nesusilaikė. Ačiū. Šios dienos Seimo posėdis yra baigtas.