Penkiasdešimt penktasis (281) posėdis
1999 m. sausio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1999 m. sausio 5 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Prašom visus sėsti į savo vietas. Pradedame 1999 m. sausio 5 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, be abejo, visų pirma – nuoširdūs sveikinimai Naujųjų metų proga, o antras dalykas – registruojamės. Prašom visus registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėl mūsų šios dienos darbų. Visų pirma dėl papildymų, kurie šiandien yra įtraukti į darbotvarkę. Tai rezerviniai 2a ir 2b – įtraukti du įstatymo projektai. Pagrindinis – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Šį įstatymo projektą yra įregistravęs Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A.Katkus. Taip pat darbotvarkė papildyta Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektu. Gerbiamieji kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje buvo diskutuojama ir darbotvarkė papildyta pirmuoju darbotvarkės klausimu. Tai kandidato į valstybės kontrolierius pono K.Lapinsko pristatymas ir visos procedūros, susijusios su šiuo klausimu.

Taip pat Seniūnų sueiga šiandien gana ilgai diskutavo dėl dviejų darbotvarkės klausimų. Tai dėl 1-2 darbotvarkės klausimo, dėl Konkurencijos įstatymo projekto. Dėl jo vakar Seniūnų sueigoje buvo nutarta, kad jo šiandien reikėtų atsisakyti iš darbotvarkės. Jį dar reikia derinti, ir tas derinimas vyksta dėl kelių straipsnių, dėl kurių tariasi Vyriausybė ir Ekonomikos komitetas. Taip pat šiandien buvo diskutuojama dėl 1-5 darbotvarkės klausimo – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio papildymo ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1013(4). Vyriausybė siūlo šį įstatymo projektą atidėti, ji turi kitokių siūlymų. Seniūnų sueigoje dėl šių klausimų buvo, kaip aš minėjau, svarstoma ir balsuojama, tačiau reikiama balsų dauguma nebuvo surinkta, todėl Seimas turi apsispręsti.

Gerbiamieji kolegos, mes turėtume visų pirma apsispręsti dėl Konkurencijos įstatymo projekto. Ar norėtų kas nors… Atsiprašau, ne tą… Prašom, gerbiamieji kolegos, kol kas vienas – už, vienas – prieš dėl Konkurencijos įstatymo. Ar paliekam darbotvarkėje, ar ne? A.Sakalas. Prašom. Tuoj pat. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės dėl šito įstatymo liko vienas vienintelis klausimas, kurį turi išspręsti Seimas: ar šita Konkurencijos tarnyba bus pavaldi ir atskaitinga Seimui, ar ji bus pavaldi Vyriausybei? Man regis, šiuo atveju laukti iš Vyriausybės nurodymų nėra jokio reikalo. Seimas turi pats nuspręsti, kam jis atiduota tą tarnybą, ar laiko sau pavaldžia, ar perduoda Vyriausybei. Todėl atidėlioti šitą įstatymą dar kartą, laukti Vyriausybės nurodymų nematau jokios prasmės. Siūlau šiandien svarstyti ir nuspręsti.

PIRMININKAS. Ir A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes labai nemažai dirbom prie šito projekto ir daugeliu požiūrių mes radom tam tikrus kompromisus. Šiuo metu kaip tik vyksta konsultacijos su Vyriausybės atstovais. Jeigu mums pavyktų surasti tą variantą, kuris tenkintų abi puses, tai tada kur kas lengviau būtų apsispręsti ir Seime. Todėl čia viena ar kita savaitė iš esmės nieko nelemia, nes sprendžiame labai rimtą klausimą. Aš vis dėlto linkęs dar pratęsti konsultacijas su Vyriausybe, o mes, be abejo, šį įstatymo projektą artimiausiu metu priimsime ir balsuosime dėl tų kelių straipsnių, dėl kurių dar liko nesuderintos nuomonės. Siūlyčiau atidėti šio klausimo svarstymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis. Prašom registruotis ir apsispręsim balsuodami, kaip numatyta Seimo statuto 39 straipsnyje. Seniūnų sueiga pateikė Seimui rekomendaciją išbraukti iš šios dienos darbotvarkės Konkurencijos įstatymo projektą. Mes apsispręsim balsuodami, ar pritariam šiai rekomendacijai.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Taigi kas už tai, kad būtų paremta Seniūnų sueigos rekomendacija ir išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės Konkurencijos įstatymo projektas, balsuoja už. Kitaip manantys balsuoja kitaip.

Už – 58, prieš – 17, susilaikė 12. Taigi iš šios dienos darbotvarkės yra išbraukta.

Gerbiamieji kolegos, taip pat buvo diskutuojama, aš jau minėjau, dėl 1-5 darbotvarkės klausimo, t.y. dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio papildymo ir 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, ar jis turi likti šios dienos darbotvarkėje. Ir vėlgi dėl šio klausimo vienas – už, vienas – prieš. Vyriausybė siūlo atidėti. A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų yra kai kurių samprotavimų, kaip reikia spręsti šią problemą. Problema yra akivaizdi, ją reikia spręsti taip, kad nenukentėtų smulkių ir vidutinių verslininkų interesai, o kita vertus, neturėtų nukentėti ir valstybės interesai. Tikrai būtų įdomu pažiūrėti, ką gi siūlo Vyriausybė, yra tam tikrų samprotavimų. Mes galim truputį palaukti ir jeigu tikrai tie sprendimai, kuriuos siūlo Vyriausybė, tenkintų abi puses: ir valstybės interesai nenukenčia, ir smulkaus bei vidutinio verslo, tai tada galėtume išspręsti ir tokiu būdu problemą. Todėl skubėti nėra kur, siūlyčiau palaukti, ką pasiūlys Vyriausybė. Tik galima paraginti, kad Vyriausybė iki tam tikros datos parengtų siūlymą, kad mes jau žinotume jos galutę nuomonę tuo klausimu. Siūlyčiau atidėti.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. …nesipriešina pačioms nuostatoms, neneigia tų nuostatų įgyvendinimo reikalingumo, tik mano, kad ji ketina pati nutarimu tas nuostatas realizuoti. Tos nuostatos yra įstatyminio rango ir niekaip nesuprantu, kaip gali Vyriausybė savo nutarimu šį klausimą išspręsti. Tada tas nutarimas prieštaraus pagrindinėms Privatizavimo įstatymo nuostatoms, kuriose nenumatyta, kad be aukciono būtų galima parduoti patalpas, tarp jų ir tas, į kurias yra investuota privataus kapitalo. Norint taip pat suvienodinti šito įstatymo normas su Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, būtent įstatymas turėtų būti priimtas, o ne Vyriausybės nutarimas. Vyriausybės nutarimu turėtų būti konkretizuotas šitas įstatymas, to būtinai reikia, be abejo, ir visų tų dalykų, apie kuriuos čia galima kalbėti konkrečiau, apie ką kalbėjo ir ponas A.Šimėnas. Vyriausybė spręstų savo nutarimu, kuriame remtųsi mūsų priimtu įstatymu. Todėl aš teikdama, kad Vyriausybė turėjo pakankamai laiko, daug kartų atidėliojant, susitariant, kad pagaliau klausimas bus sprendžiamas, siūlyčiau, kad mes turėtume vis dėlto šitą klausimą svarstyti Seime. Tuo labiau kad nėra principinio nesutarimo, nuostatoms Vyriausybė pritaria. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia jau pradėjome diskusiją dėl esmės. Dabar turim apsispręsti, ar lieka šios dienos darbotvarkėje šis įstatymo projektas, ar jis yra išbraukiamas ir klausimas atidedamas vėlesniam laikui? Dar sykį registruojamės. Vyksta registracija. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl to, ar palikti, ar išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Remiantys siūlymą palikti balsuoja už, remiantys siūlymą išbraukti balsuoja prieš. Prašom balsuoti. Remiantys siūlymą palikti balsuoja už, remiantys siūlymą išbraukti balsuoja prieš.

Už – 31, prieš – 50, susilaikė – 8. Taigi priimtas sprendimas šiandien iš darbotvarkės šį klausimą išbraukti.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektas Nr.P-1544 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, taigi viskas dėl mūsų darbotvarkės. Pradedame pirmąjį darbotvarkės klausimą. Pirmasis darbotvarkės klausimas Seimo nutarimo “Dėl K.Lapinsko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” projektas, registracijos Nr.P-1544. Be abejo, kolegos, jūs suprantate, kad Seimo nutarimas kaip projektas formaliai įrašytas į mūsų darbotvarkę, o iš tikrųjų mes turime svarstyti ir spręsti klausimą dėl to, ar Seimas pritaria K.Lapinsko kandidatūrai, kurią pateikė Respublikos Prezidentas. Noriu priminti Seimo statuto reikalavimus. Seimo statuto 203 ir 204 straipsniai nustato visą procedūrą. Taigi atskiram kandidatui pristatyti skiriama iki 10 minučių. Kandidatams į valstybės institucijų vadovų pareigas po pristatymo suteikiamas žodis iki 10 minučių ir visais atvejais kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus iki 15 minučių. Po pristatymo, kurį šiandien mes baigsime, kandidatūras svarsto Seimo frakcijos ir atitinkami komitetai. Frakcijos bei komitetai turi teisę su kandidatais suderintu laiku pakviesti juos į savo posėdžius ir užduoti jiems klausimų. Išvadas dėl kandidatūrų frakcijos bei komitetai turi pateikti Seimui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo kandidatūros pristatymo Seime, t.y. iki kito antradienio. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pristatymo teikiamos kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje. Tame posėdyje turi būti balsuojant apsisprendžiama, ar Seimas pritaria, ar nepritaria teikiamai kandidatūrai. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame šią procedūrą ir kviečiu į tribūną Prezidento patarėjos referentą poną A.Abramavičių pristatyti Prezidento teikiamą kandidatūrą į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus postą. Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento pavedimu norėčiau pristatyti Respublikos Prezidento 1998 m. gruodžio 17 d. dekretu “Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti K.Lapinską Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi” teikiamą kandidatą į valstybės kontrolieriaus pareigas. Šiuo dekretu Respublikos Prezidentas siūlo Seimui į šias pareigas skirti K.Lapinską.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalinti pono K.Lapinsko biografiniai duomenys. Matyt, aš nekartosiu to, ką jūs tikriausiai ir taip puikiai žinote ir jums yra išdalinta, tik norėčiau trumpai pasakyti, kad ponas K.Lapinskas dabar dirba Konstituciniame Teisme ir yra Konstitucinio Teismo teisėjas, be to, norėčiau pabrėžti, kad gerbiamasis ponas K.Lapinskas yra kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signataras. Taip pat norėčiau pasakyti, kad, Respublikos Prezidento nuomone, K.Lapinskas yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, kompetentingas spręsti valstybinės svarbos klausimus. K.Lapinskas pagal savo dalykines ir asmenines savybes, kurios tikriausiai jums irgi yra puikiai žinomos, iš tiesų galėtų užimti šias aukštas pareigas. Respublikos Prezidento nuomone, jeigu Seimas skirtų K.Lapinską valstybės kontrolieriumi, tai ši valstybės institucija dar efektyviau galėtų vykdyti jai pavestas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kas jau mano buvo pasakyta, Respublikos Prezidentas ir siūlo Seimui skirti K.Lapinską valstybės kontrolieriumi.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, Seimo statute nenumatyta, kad būtų galima užduoti klausimus kandidatūras teikiančiam asmeniui, todėl dėkojame ponui A.Abramavičiui ir kviečiame į tribūną kandidatą į šias pareigas poną K.Lapinską.

K.LAPINSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jums žinoma, š.m. kovo 18 d. baigiasi trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kadencija, kuriai jie buvo paskirti, tarp tų trijų teisėjų esu ir aš, todėl ši aplinkybė, kad nuo kovo 18 d. aš tapsiu laisvu žmogumi, nulėmė mano apsisprendimą priimti Prezidento siūlymą eiti valstybės kontrolieriaus pareigas.

Ką aš galėčiau trumpai pasakyti? Valstybės kontrolės institucija Lietuvoje egzistuoja beveik tiek pat, kiek ir nepriklausoma Lietuvos valstybė. Mano požiūriu, šita institucija jau yra sukaupusi nemažą darbo patirtį, yra stabiliai dirbanti institucija, tačiau pagal Konstituciją ir pagal įstatymą kas penkeri metai turi būti keičiamas valstybės kontrolierius, na, gali būti ir patvirtinamas naujoms pareigoms, bet, mano požiūriu, valstybės kontrolieriaus pakeitimas sudaro tam tikras prielaidas peržvelgti sukauptą šios institucijos darbo patirtį, ieškoti tam tikrų būdų, kaip efektyvinti šios institucijos darbą, kad ji geriau tarnautų Lietuvos valstybei.

Trumpai susipažinęs su šios institucijos veikla, aš irgi matau tam tikrų rezervų, kaip būtų galima tobulinti šią instituciją, svarbiausia, tos institucijos veiklą, bet valstybės kontrolės tobulinimo keliai ir būdai pirmiausia yra susiję su glaudžiu bendradarbiavimu su Seimu ir su Vyriausybe. Mano požiūriu, reikėtų labai rimtai įvertinti kai kuriuos esamus įstatymus, pirmiausia tuos įstatymus, kurie reglamentuoja valstybės nuosavybės, valstybės turto naudojimo ir valdymo tvarką, peržvelgti jų efektyvumą, kad būtų galima sustiprinti valstybės turto apsaugą, sugriežtinti tam tikras valstybės turto naudojimo taisykles, kad nekiltų ateityje abejonių dėl to, kaip šis turtas naudojamas, ir kad iš to pirmiausia turėtų naudos pati valstybė. Kartu, žinoma, reikėtų turbūt peržiūrėti ir kai kurias veiklos procedūras, kai kurias Valstybės kontrolės darbo orientacijas. Aš turiu galvoje tai, kad, pavyzdžiui, dabartiniu metu labai daug dėmesio skiriama ūkinės finansinės veiklos analizei, kuri, mano požiūriu, galėtų būti perduota daugiau vidinei kontrolei, tačiau tos vidinės kontrolės sistemą dar irgi reikėtų sukurti. Mano žiniomis, tai yra pavesta Vyriausybei, tačiau iki šiol Lietuvoje dar ta vidinė kontrolė nefunkcionuoja.

Aš turbūt nepiktnaudžiausiu jūsų laiku. Manau, kad jus dominančių dalykų jūs manęs paklausite, aš esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. 17 Seimo narių nori paklausti. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kiek jūs esate susipažinęs su Valstybės kontrolės darbu ir kaip, jūsų manymu, būtų galima vertinti dabartinį Valstybės kontrolės darbą bei jo rezultatus ir kuria kryptimi būtų galima jį tobulinti? Ačiū.

K.LAPINSKAS. Mano pažintis su Valstybės kontrolės darbu yra paviršutiniška, nes, pirmas dalykas, aš dabartiniu metu turiu kitą valstybės man patikėtą darbą ir nejaučiu moralinės teisės kištis į kitos institucijos darbą. Tačiau, kaip jau minėjau savo trumpoje kalboje, bendrais bruožais aš esu susipažinęs su šia institucija, bet išsamių vertinimų nedrįsčiau daryti, išskyrus tai, apie ką šiandien jau kalbėjau.

Kita vertus, Valstybės kontrolė yra atskaitinga Seimui. Kiekvienais metais už savo veiklą, už savo darbą Valstybės kontrolė pateikia savo veiklos ataskaitą Seimui, dėl to, aš manau, kompetentingiausia institucija, galinti vertinti Valstybės kontrolės darbą, yra Seimas.

PIRMININKAS. Č.Juršėnas. Ruošiasi A.Sysas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pretendente, žinodamas jūsų, kaip teisininko profesionalo, nepriklausomos valstybės parlamentaro ir Konstitucinio Teismo teisėjo, patyrimą aš sveikinu jūsų apsisprendimą. Bet vis dėlto norėčiau paklausti, kiek jūs susipažinęs su didelės institucijos (o šiuo atveju Valstybės kontrolė – tikrai didelė institucija, šakota, veikianti visoje valstybėje) veikimu ir vadovavimu tokiai institucijai? Koks, sakykim, jūsų patyrimas pagal ankstesnę veiklą tokioje ar panašioje srityje?

K.LAPINSKAS. Žinoma, aš patyrimo vadovauti tokiai didelei institucijai neturiu. Tai aš pripažįstu, tačiau, kita vertus, aš žinau valstybės valdymo aparatą, valstybės sandaros principus ir manau, kad šiuo atveju bendras vadovavimas, tam tikros strategijos parengimas yra kiti dalykai negu tiesioginis dalyvavimas, tarkim, atliekant kontrolę vienoje ar kitoje organizacijoje.

PIRMININKAS. A.Sysas. Ruošiasi S.Pečeliūnas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pretendente, jūs savo kalboje pripažinote, kad ši institucija dirba nepakankamai efektyviai, susidūrus su Valstybės kontrole labai dažnai ilgai reikia laukti rezultatų. Ką jūs dar konkrečiai rengiatės padaryti, jeigu jūs būsite patvirtintas, be įstatymų bazės, kuri apsprendžia valstybės turto saugojimą, revizavimo, kaip efektyviau panaudoti pačios Valstybės kontrolės turimus rezervus? Ačiū.

K.LAPINSKAS. Aš manau, kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį Valstybės kontrolės darbuotojų, pareigūnų kvalifikacijai kelti. Mano žiniomis, tai yra daroma. Aš negaliu sakyti, kad iki šiol nebuvo keliama kvalifikacija, nebuvo tuo rūpinamasi, tačiau vis dėlto kvalifikacijos kėlimui, matyt, reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Man taip pat yra žinoma, kad Valstybės kontrolė yra užmezgusi ryšius su Europos audito organizacija, taip pat ir su Pasaulinio audito organizacija, kurios teikia nemažą paramą Lietuvos valstybės kontrolės pareigūnų kvalifikacijai kelti, tačiau manyčiau, kad šioje srityje darbus reikėtų plėtoti.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Ruošiasi A.Stasiulevičius.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, žinodamas ir vertindamas jūsų žinias konstitucinės ir administracinės teisės srityse manau, kad šitos žinios tikrai bus vertingos jums dirbant valstybės kontrolieriumi. Bet turiu du dalykus, kurių norėčiau paklausti.

Pirmas dalykas. Paskutinių mėnesių Konstitucinio Teismo sprendimai, ypač susiję su Vyriausybės įgaliojimais, sukėlė mažų mažiausiai nuostabą. Aš daugiau nekomentuosiu. Jūs tuo metu buvote Konstitucinio Teismo teisėju. Matyt, negalėsite komentuoti, kaip tie sprendimai atsirado, nes du sprendimai iš esmės tuo pačiu klausimu vienas kitą neigia.

Tačiau kitas klausimas labai paprastas ir labai…

PIRMININKAS. Laikas!

S.PEČELIŪNAS. …konkretus. 20 sekundžių jūs iš manęs atėmėte prieš tai, mielasis, ir dabar dar 5, taigi aš spėsiu paklausti. Jūsų gyvenimo aprašyme… Jūs atsimenate mano prašymus dar Aukščiausiojoje Taryboje, kad visuose gyvenimo aprašymuose būtų paminėta visa politinė veikla, priklausymas politinėms organizacijoms. Čia vėl iškrito priklausymas Komunistų partijai. Tai nėra nei dėmė, nei ne dėmė, tiesiog gyvenimo faktas. Gal galėtumėte, jeigu čia neįrašėte, bent paminėti, kada įstojote ir kada išstojote? Ačiū.

K.LAPINSKAS. Jūs visiškai teisus, gerbiamasis Seimo nary, kad Konstitucinio Teismo nutarimo aš komentuoti negaliu, tuo labiau kad aš dar tebesu teisėjas, nors su jūsų vertinimu aš irgi nedrįsčiau sutikti. Mano požiūriu, jie abu yra pakankamai nuoseklūs ir susiję: ir nutarimas, ir jo išaiškinimas. Tačiau aš nenoriu leistis į diskusijas dėl šitų dalykų, nes, kaip minėjau, neturiu moralinės teisės komentuoti Konstitucinio Teismo nutarimo, kol esu teisėjas.

Antras dalykas dėl biografijos faktų. Kaip matote, ta biografija yra labai trumpa, glausta ir ten nėra jokių mano nuopelnų, o priklausymą Komunistų partijai tuo labiau aš niekada nelaikiau nuopelnu ir dabar to nelaikau nuopelnu. Nemaniau, kad tai reikėtų ypač nurodyti. Į Komunistų partiją aš įstojau 1965 m. ar 1966 m., išstojau 1989 m.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius. Ruošiasi J.Olekas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, norėjau paklausti, ar jūs susipažinęs su dabartine Valstybės kontrolės teritorine struktūra? Jeigu taip, tai koks jūsų požiūris būtų į siūlymus reorganizuoti teritorinius padalinius ir įsteigti kontrolės skyrius didžiuosiuose Lietuvos miestuose, konkrečiai Kaune ir Panevėžyje? Ačiū.

K.LAPINSKAS. Taip, iš esmės aš žinau teritorinę struktūrą. Dabartiniu metu keturiuose Lietuvos regionuose egzistuoja Valstybės kontrolės skyriai: Alytuje, Utenoje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Kaip man buvo paaiškinta, tokia struktūra, neapimanti visos Lietuvos, o tiktai šituos regionus, yra susijusi su tuo, kad vietose kyla problemų parenkant kvalifikuotus specialistus, kurie galėtų vykdyti valstybės kontrolę vietose. Tai vienas dalykas.

Kita vertus, steigiant vietose tam tikrus Valstybės kontrolės padalinius yra vienas rizikos momentas, kad šitie kontrolės padaliniai, kontrolės darbuotojai gali pamažu patekti į vietinių valdžių įtaką ir ateityje tam tikra dalimi atlikdami Valstybinės kontrolės funkcijas. Tačiau teritorinis Valstybės kontrolės padalinių išdėstymas, matyt, yra diskutuotinas ir dėl jo turėtų būti sprendžiama ateityje atsisakant pernelyg detalaus vietinių padalinių steigimo. Bet regionų pagrindu, regionų principu, kaip jūs minėjote, Kaune ir Panevėžyje turbūt tai svarstytina. Už tokį sprendimą aš matau nemažai tam tikrų teigiamų momentų.

PIRMININKAS. J.Olekas. Ruošiasi A.Grumadas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pretendente, aš sveikinu jus, kaip Suvalkijos krašto sūnų, besiruošiantį užimti aukštą valstybės postą. Man kelia nerimą, aš norėčiau pasitikslinti… Mes žinome gerbiamų konservatorių norą stipriai desovietizuoti. Sakykim, ar priimta deklaracija ar įstatymo projektas jūsų morališkai neslegia (to jūsų klausė S.Pečeliūnas) dėl tam tikrų pareigų kompartijoje? Ar jums nereikėtų atsistatydinti iš to posto, jeigu būtų priimtas toks įstatymas? Ar jūs esate pasvarstęs ir pasižiūrėjęs į tokią situaciją? Būtų nemalonu, jeigu mes, šiandien jus palaiminę, pradėję svarstyti ir priėmę, priimdami tokį įstatymą, turėtume šalinti iš tokio svarbaus posto dėl to, kad kažkada gyvenime jums teko dalyvauti tos partijos veikloje ir užimti tam tikrus postus?

K.LAPINSKAS. Galiu pasakyti, kad sovietiniais metais jokių rimtų valstybės postų apskritai nesu turėjęs. Baigęs universitetą, dirbau konsultantu juridinėje komisijoje, po to įstojau į aspirantūrą. Baigęs mokslus, apsigynęs disertaciją, visą laiką dirbau Vilniaus universitete. Jokių požymių arba jokių situacijų, kad būčiau priklausęs nomenklatūrai arba represinėms struktūroms… nėra tekę tokio darbo dirbti per visą okupacinį laiką.

PIRMININKAS. A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pretendente, mes pažįstame jus kaip iškilų teisininką. Visa jūsų darbinė veikla tai visiškai atspindi.

Norėčiau paklausti. Mano galva, Valstybės kontrolė – tai ne tik teisės klausimai. Didžioji dalis iš esmės yra ekonominiai klausimai. Jeigu būsite patvirtintas į šias aukštas pareigas, kokia, jūs manote, turėtų būti jūsų aplinka, ne pavardės, o pagal kvalifikaciją, kad būtų normaliai dirbama šioje institucijoje? Mano žiniomis, pagal tuos aktus, kuriuos surašo Kontrolės departamentas dėl sumų, kurias reikėtų išieškoti, kitos struktūros dirbdamos šiandien išieško ne daugiau kaip 5% tokių sumų. Ačiū.

K.LAPINSKAS. Taip, išieškotinų sumų problema egzistuoja. Man ji yra žinoma, aš trumpai su tuo susipažinau. Aš taip pat žinau, kad Valstybės kontrolė bando spręsti šitą problemą. Dabar bando ar jau yra paskirtas, ar bent rengiamasi paskirti pareigūną, kuris specialiai užsiimtų sumų, priklausančių valstybei, išieškojimo dalykais. Matyt, ateityje valstybei priklausančių sumų išieškojimo problemos turėtų būti sprendžiamos aktyviau. Į tuos dalykus reikėtų atkreipti dėmesį.

PIRMININKAS. J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamasis pretendente, norėjau paklausti to paties, ko paklausė kolega A.Grumadas, tačiau norėčiau dar vieną klausimą. Ar jūs, jeigu jūs būtumėte paskirtas kontrolieriumi, jau esate numatę savo pavaduotojus?

K.LAPINSKAS. Ne, apie tai aš negalvojau ir to dalyko nesirengiu spręsti, kol nebus išspręstas mano paties klausimas. Tai būtų nekorektiška, tai jau yra ir Prezidento kompetencija. Kaip žinote, pavaduotojus skiria Prezidentas valstybės kontrolieriaus teikimu. Kol neinu tų pareigų, nesiruošiu svarstyti šitų klausimų.

PIRMININKAS. J.Karosas. Paskutinis klaus E.Zingeris.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, aš jus pažįstu nuo universiteto laikų kaip gerą pedagogą, subtilų ir pakankamai korektišką žmogų. Man atrodo, kad universiteto aplinka buvo adekvati jūsų natūrai aplinka. Manau, jūs gerai suprantate, kad tai institucijai, į kurią jūs dabar pateksite, pakankamai skirsis. Linkiu jums sėkmės ir tvirtybės.

Mano klausimas truputį siejasi su gerbiamojo J.Mocarto klausimu. Ar jūs, gavęs šitą postą, darysite kadrų revoliucijas? Ačiū.

K.LAPINSKAS. Ne, nemanau, kad Valstybės kontrolėje turi būti daroma revoliucija. Suprantama, reikės ieškoti būdų, kaip tobulinti darbą, ir tai turėtų būti daroma. Kita vertus, reikia branginti žmones, tuos specialistus, kurie dirba nuo pat šitos institucijos įsteigimo dienos. Reikia rūpintis jų kvalifikacijos kėlimu, nes šitas darbas, kiek man teko su juo susidurti, yra labai specifinis. Valstybės kontrolėje labai dažnai kildavo kadrų problema pirmiausia kadrų kvalifikacijos požiūriu, todėl tie žmonės, kurie turi sukaupę patirtį, kurie eina tas pareigas ir gerai, sąžiningai dirba, be jokios abejonės, turi likti.

PIRMININKAS. Ir E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis kolega Lapinskai, be jokios abejonės, daugelis klausėjų jau uždavė visus klausimus. Aš norėčiau pasveikint jus, žengusį šį žingsnį, nors truputį gaila jūsų patirties Konstituciniame Teisme. Konstituciniame Teisme jūs labai kruopščiai atlikote savo neutralaus arbitro vaidmenį. Jūs Lietuvoje žinomas kaip žmogus, puikiai suprantantis, kas yra teisinis balansas, kas yra europinė teisės praktika. Turint galvoje jūsų teisinį patyrimą man atrodytų, jog praktinis baudžiamasis valstybės kontrolės profilis turėtų įgauti papildomą aspektą, t.y. jūsų kalboje minėti pasiūlymai dėl teisyno supaprastinimo, jo elementaresnio sutvarkymo… teisynas, susijęs su valstybės kontrole ir su valstybinėmis įstaigomis, būtų pirmaeilis uždavinys. Būtų labai gerai, jeigu jūs savo milžinišką teisininko patyrimą panaudotumėte tam, kad pasiūlytumėte mums, Seimui, kaip sutvarkyti sritį, kurią jūs kuruosite teisiniu požiūriu. Mano supratimu, ji nėra tinkamai sutvarkyta.

Gal dar galite vieną žodį apie tai, kokius teisinius žingsnius jūs manote žengti, teikdamas Seimui dėl srities, kurią jūs kuruosite? Ačiū. Dar sykį sveikinu jus su šiuo postu. Nuoširdžiai balsuosiu už jus.

K.LAPINSKAS. Ačiū už gerus linkėjimus. Dėl įstatymų bazės, kuri yra susijusi su valstybės kontrolės tobulinimu, aš savo kalboje trumpai užsiminiau. Pirmiausia reikės atlikti analizę, gana kruopščią analizę teisės aktų, kurie reguliuoja valstybės turto naudojimą, valstybės turto valdymą, ir pažiūrėti, kokios yra spragos, dėl ko šis turtas kartais ištirpsta, dėl ko turtas dingsta arba dėl ko valstybė negauna pajamų, kurias ji turėtų gauti, turėdama šį turtą, ir ieškoti kitų būdu, kaip sutvarkyti teisės aktus, šiuo atveju net tik įstatymus, bet ir Vyriausybės aktus. Žinoma, tai, kaip seksis, priklausys nuo susitarimo su Seimu, nuo sugebėjimo rasti bendrą sutarimą ir supratimą tiek su Seimu, tiek ir su Vyriausybe. Plačiau kalbėti šiais klausimais negaliu, nes tai būtų lengvabūdiška. Iš teisų reikalinga labai kruopšti atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų analizė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kandidate. Jūs atsakėte į tiek klausimų, kiek buvo spėta užduoti per šį laiką. Taigi ši procedūros dalis yra baigta. Kiek aš mačiau, Seimo kancleris jau derino su frakcijom, kada gali įvykti kandidatų susitikimai su frakcijomis. Taip pat Seimo statutas numato, kad ir Seimo komitetai, jeigu norėtų, galėtų svarstyti šią kandidatūrą. Tai priklauso nuo pačių komitetų. Dar sykį noriu priminti, kad frakcijos ir komitetai, kurie svarstys kandidatūrą, savo nuomonę turi suformuluoti per 7 dienas. Tai yra iki kito antradienio. Ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dienos kandidatūra turi būti apsvarstyta Seimo posėdyje. Tuo šį darbotvarkės klausimą ir baigiame. A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs neleidote paklausti pono A.Abramavičiaus, aš vis dėlto norėčiau užduoti tokį klausimą. Kaip čia atsitiko, kad metus buvo ieškoma kandidatūros, ar Prezidentas nerado kandidatūros, ar Seimo Pirmininkas nesuderino su Prezidentu? Pagal veikiantį įstatymą turėjo būti pateikta po mėnesio, kai baigėsi pono V.Kundroto kadencija. O dabar ši kandidatūra teikiama po metų.

PIRMININKAS. Klausimas yra retorinis, jūs jį galėsit pakartoti dar sykį susitikęs frakcijoje su kandidatu ir teikiančiu kandidatūras asmeniu.

Gerbiamieji kolegos, šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁷, 188¹² straipsniais ir 221, 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-725(5*) (sujungti P-725, P-1172 projektai) (priėmimas)

Toliau 2 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-725(5). Tai yra susijungti du įstatymų projektai, kurie buvo priimti pastraipsniui Nr.P-725 ir Nr.P-1172. Baigiamoji priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją, komiteto pirmininką S.Stačioką. Tuo tarpu dar sykį registruojamės. Prašom registruotis. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jūs galit kalbėti.

S.STAČIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, praėjusių metų gruodžio 8 d. Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo pavedė Teisės ir teisėtvarkos komitetui parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, jau paminėtų dviejų projektų, bendrą redakciją. Tai padaryta ir šiandien jums teikiama šita redakcija galutiniam priėmimui. Prasminių pakeitimų šį projektą teikiant nepadaryta dėl anų dviejų projektų. Pastabų ir pataisų dėl anų projektų ir dėl šito nebuvo gauta. Todėl prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl atskirų straipsnių yra apsispręsta. Tai yra padarytas tik įstatymo projekto sujungimas. Todėl galim kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Keturi – už, keturi – prieš. J.Listavičius. Prašau. Nori kalbėti – už.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Savivaldybių turto apsauga ir biudžeto lėšų naudojimas pagal paskirtį yra svarbios savivaldybių kontrolierių funkcijos. Trukdymas savivaldybių kontrolieriams vykdyti jų teisėtus reikalavimus neleistų savivaldybių pareigūnams matyti tikrosios ūkinės, finansinės padėties ir sudarytų galimybę teikti klaidingas žinias. Tai galėtų sudaryti savivaldybėse sąlygas finansiniams pažeidimams ar piktnaudžiavimams tarnybine padėtimi. Todėl pritariu baudoms pareigūnams už trukdymą savivaldybės kontrolieriui, jo pavaduotojui ar tarnybos kontrolieriui atlikti kontrolės funkcijas. Kartu pritariu Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių keitimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Aš, be abejonės, taip pat pritariu įstatymo projekto turiniui. Tačiau turiu apgailestauti, kad nebuvo atsižvelgta į mano pastabą dėl 5 straipsnio. Jeigu tuos mano pasiūlymus laikytume redakciniais, gal ne vėlu tą padaryti ir dabar. Vis dėlto būtų galima sutvarkyti bent ministerijų pavadinimus. Kaip mes galim rašyti Žemės ir miškų ūkio ministerija, jeigu dabar yra Žemės ūkio ministerija? O kam palikti tokį įrašą – Ryšių ir informatikos ministerija, jeigu tokios nėra. Išvis galim išbraukti tą eilutę, vis tiek tai yra tuščia eilutė. O dabar visuomenė, matydama mūsų priimtą įstatymą, tikrai, manau, keistokai vertins mūsų sprendimus, nes mes vis tiek išreikštu pavidalu išdėstom visų institucijų įgaliotus pareigūnus. Tai aš gal dar kartą siūlyčiau laikyti tai redakcinio pobūdžio pataisom ir išbraukti nebeegzistuojančias institucijas, ir pataisyti tų institucijų pavadinimus, kurie yra pasikeitę.

PIRMININKAS. Dar sykį prašau S.Stačioką tarti žodį šiuo klausimu. Iš vietos. Prašom.

S.STAČIOKAS. Dėl siūlymo visas institucijas išbraukti arba pakeisti. Situacija yra tokia. Vyriausybės sudaryta Administracinių teisės pažeidimų kodekso darbo grupė, būtent 259¹ straipsnio, tvarko redakciją. Čia nėra toks paprastas darbas, nes reikia sutvarkyti ne tik šitą straipsnį, bet ir tam tikruose konkrečiuose straipsniuose tas institucijas. Todėl siūlyčiau dabar nespręsti to klausimo, o sulaukti tos darbo grupės jau ištisinio teksto pateikimo. Padarykim kol kas pirmą žingsnį. Antrą padarysim truputį vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir S.Pečeliūnas nori prieštarauti. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Manęs visiškai neįtikino pono S.Stačioko argumentacija – dabar darykim vieną žingsnį, paskui kitą. Išspausdinsim šitą įstatymą ir žmonės tikrai jį skaitys. Aš sutikčiau su ponu J.Razma. Vėliau pataisysim kitus straipsnius, kai Vyriausybė parengs. Bet bent dabar tai, ką išleisim, ir žmonės skaitys dabar, rašykim taip, kaip yra, o ne kažkokią senieną. Tai aš vis dėlto manau, kad J.Razma turi būti šiuo klausimu aktyvesnis ir siūlyti tai rimtam svarstymui ir Seimo sprendimui pataisyti pagal šios dienos padėtį, ar rašyti senienas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir 221, 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 71.

PIRMININKAS. Už – 72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Balsavus už 72 Seimo nariams, nebalsavus nė vienam prieš ir susilaikius 8 Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir 221, 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 41⁶, 187⁵, 247⁶ straipsniais ir 259¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1079(3*) (priėmimas)

Ir dar vienas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir 259¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas. Jo priėmimas. Registracijos Nr.P-1079(3). Pranešėja – R.Dovydėnienė. Tuo tarpu S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš manau, kadangi buvo rimtų pasiūlymų 5 straipsniui, mes turėjom eiti pastraipsniui. Ir bent jau dėl 5 straipsnio pono J.Razmos pasiūlymų, kurie buvo registruoti… ar buvo tik žodžiu pasakyti? Labai gaila. Vis dėlto reikėjo apsispręsti. Bet kadangi jis neparašė raštu to, ką jis siūlo, apgailestauju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes buvom tą įstatymą priėmę pastraipsniui, priimdami sprendimą dėl atskirų įstatymų. Šiandien turim apsispręsti tik dėl sujungto įstatymo varianto. Prašom, pranešėja, dėl kito įstatymo projekto.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui.

Gerbiamieji Seimo nariai, siūlomas priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso keturių straipsnių papildymas. Šio įstatymo papildymas eina greta jau priimto Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ir ryšium su šio Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymu numatomos tam tikros nuobaudos už lygių moterų ir vyrų teisių pažeidimus. Todėl siūlyčiau įstatymą priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Taigi pradedame įstatymą priimti pastraipsniui. 1 straipsnis Būtų norinčių kalbėti? J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Siūlyčiau bendru sutarimu visiems pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. 2 straipsnis. Būtų norinčių kalbėti?

R.DOVYDĖNIENĖ. 2 straipsnyje yra gerbiamojo Seimo nario pono J.Razmos pasiūlymas papildyti 2 straipsnio antrąją dalį žodžiais – užtraukia baudą ne tik pareigūnams, bet darbdaviams ir jų įgaliotiems asmenims. Visiškai pritariu šiam pasiūlymui ir dėkoju Seimo nariui J.Razmai už pastabumą, nes tikrai buvo praleistas žodis “darbdaviams”.

PIRMININKAS. Taigi yra papildymas, pataisa priimama ir dėl jos nediskutuojame.

3 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Taigi galime 3 straipsnį priimti ir priimame.

4 straipsnis. S.Pečeliūnas nori kalbėti už šį straipsnį. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau siūlyti gerbiamajai pranešėjai tai, ką ponas J.Razma vadino redakciniais pataisymais, nes šie straipsniai (ir anksčiau kur buvo priimtas) labai panašūs. Vėl vardijamos įvairios valstybės institucijos, tarp jų ir tos, kurių pavadinimai yra pasikeitę, ir tos, kurios jau neegzistuoja. Jeigu teisingai žiūriu, 4 straipsnis – vidaus reikalų, policijos pareigūnai, Aplinkos apsaugos ministerija. Ten yra šitie dalykai. Gal jūs sutiktumėte su tuo, su kuo nesutiko ponas S.Stačiokas? T.y. surašyti dabar galiojančių institucijų pavadinimus, o nerašyti tų, kurių jau tikrai nėra, o tų, kurios pasikeitusios, rašyti tikruosius pavadinimus, o ne istorinius. Siūlyčiau tai laikyti taip, kaip ir J.Razma sakė, redakcine pataisa.

PIRMININKAS. Jeigu galite, atsakykite ką nors.

R.DOVYDĖNIENĖ. J.Razmos siūlymas buvo ne šiam straipsniui, 2 straipsniui, bet jeigu jūs kalbate apie tai, kad reikėtų paredaguoti kitą 4 straipsnį, tai nemanyčiau, kad priimant šią pataisą tai reikėtų atlikti būtent mums. Aš manyčiau, kad galima būtų padaryti vėliau suderinant tas egzistuojančias ir nebeegzistuojančias valstybines institucijas. Tikrai nenorėčiau prisiimti tos atsakomybės ir tvarkyti 4 straipsnį. Manau, kad jį būtina papildyti tik ta redakcija, kuri yra reikalinga ryšium su Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priimtomis nuostatomis.

PIRMININKAS. L.Sabutis. Prašom dėl 4 straipsnio.

L.SABUTIS. Aš norėjau dėl viso, bet dėl 4 galėčiau pasakyti, kad tai yra jau Seimo pavedimas redaguojant visas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas suredaguoti tinkamai ir tą mūsų baramą straipsnį, todėl, kad dar dešimtą kartą tą patį daryti tikrai netikslinga. Teikiant pasirašyti reikia tai padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime 4 straipsnį priimti? Prašom pasiruošti balsuoti dėl 4 straipsnio. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 4 straipsnio. Registruojamės. Vyksta registracija. Prašom registruotis ir balsuosime dėl 4 straipsnio priėmimo.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl straipsnio kompiuteriais. Dėl 4 straipsnio priėmimo.

Už – 68, prieš nėra, susilaikė 7, taigi 4 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo. Prašom. Ačiū pranešėjai. Keturi – už, keturi – prieš. L.Sabutis. Ar galėtumėte dar sykį paspausti mygtuką? L.Sabutis pirmasis prašė žodžio. Prašom.

L.SABUTIS. Aš manau, kad šios pataisos taip pat patikslina Administracinių teisės pažeidimų kodekso subjektų ratą ir bausmės skyrimo tvarką bei už ką skiriama, todėl kviečiu balsuoti ir pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. R.Hofertienė. Nenori kalbėti? V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pritariu savo kolegos L.Sabučio argumentams. Iš tikrųjų būsime tikslesni ir aiškesni. Siūlau paremti R.Dovydėnienės iniciatyvą ir balsuoti už.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas nori prieštarauti. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Iniciatyva gera ir remtina, bet tie argumentai, kad mes turime čia senienas ir istorijas rašyti, manęs visiškai nepatenkina. Taip pat nepatenkina argumentai, kad dirba kažkokios darbo grupės Vyriausybėje, kad jos kažką padarys, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso rengimo grupė šitą svarstė ir paliko tuos pavadinimus. Na, tai atsiprašau už žodį, jeigu jie pražiopsojo tokį dalyką, tai kodėl Seimas turi pražiopsoti, jeigu pastebėjo, ir nenori pataisyti numesdamas tą darbą ateičiai? Nieko nėra pastovesnio už laikinus dalykus. Man atrodo, kad tokie straipsniai su senienom dar mažiausiai pusę metų egzistuos. Dėl to mums visiems gėda, todėl aš, neprieštaraudamas šito įstatymo esmei, būsiu priverstas susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstome pataisą straipsniui, o ne visą straipsnį. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau palaikyti įstatymo pateikėjus ir siūlyti, kad Seimas pritartų. Iš tikrųjų mes turime spėti koja kojon teikdami pagrindinius įstatymus, kartu pateikti pataisas ir tiems įstatymams, kuriuose atsispindi naujojo įstatymo nuostatos. Aš sveikinu ir siūlau visam Seimui balsuoti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodeksas būtų papildytas straipsniais, kuriuos dabar teikia mūsų kolegė Seimo narė.

PIRMININKAS. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. …kolegos Liudviko ir, aš manyčiau, kad be jokios abejonės reikėtų paremti. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Prašom registruotis, o po balsavimo Seimo Pirmininkas tars žodį dėl trumpos informacijos. Dabar prašome registruotis.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Balsavus už 68 Seimo nariams ir susilaikius 2, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo atitinkamais straipsniais ir 259¹ straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, matydamas du panašius įstatymų projektus – 1-2a ir 1-2b – norėčiau paklausti jūsų, ar mes galėtume priimti protokolinį sprendimą ir pasiūlyti tuos abu įstatymus sujungti? Taigi pritariama, taip? Jie bus atspausdinti kaip vienas įstatymas.

Gerbiamieji kolegos, dabar žodis informacijai suteikiamas Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, galbūt jūs jau radote išplatintus du projektus? Vienas yra mūsų Seimo memorandumas Šiaurės Atlanto Aljanso valstybių parlamentams. Mes jį svarstysime poryt, ketvirtadienį. Galbūt galėsime iš karto ir priimti, bet noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad turimus redakcinius pasiūlymus ar kokias nors kitas pastabas galėtumėte jau dabar pateikti. Mes šiandien nedarome formalaus šito dokumento pateikimo, bet darbas galėtų jau vykti.

Kitas, tuo labiau kad jis turi gana ribotą laiko terminą, tai yra kreipimosi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir rusų tautą projektas. Aš tikiuosi, kad jūs jį irgi rasite jau išplatintą, yra įregistruotas projektas. Jo tekste yra tam tikras ryšys su pravoslavų Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Mes kreipiamės su tam tikrom mintim, bet kartu ir su tokiu nuoširdžiu pasveikinimu. Mes turėtume jį priimti arba šiandien, nors suprantu, kad tai yra gana staigus dalykas, arba vėliausiai poryt, nes poryt kaip tik yra pravoslavų Kalėdos. Kadangi šiandien kokio nors formalaus pateikimo nenumatyta, nebuvo įtraukta, aš noriu jūsų taip draugiškai paprašyti, kad jūs pasiskaitytumėte ir jeigu turite pasiūlymų, kad juos iš tikrųjų pateiktumėte, o mes tada poryt spręstume, ar priimame per vieną dieną iš karto tą kreipimąsi. Nes jeigu ilgiau tęstume, tada reikėtų perdirbti tekstą ir išbraukti tą pasveikinimą su Kalėdomis, o galbūt būtų gražu, kad jis būtų tame tekste. Labai prašyčiau atkreipti visų dėmesį ir labai dėkingai lauksiu, nes čia yra mano projektai, jūsų pastabų ir pasiūlymų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už informaciją.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1536 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, 1-3 darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1536. Pateikimas. Pranešėjas – ministras K.Skrebys.

K.SKREBYS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš tikrai jaučiu didelį pasitenkinimą pagaliau galėdamas pateikti Seimui šį platų, išsamų ir išties labai reikalingą tiek mūsų valstybės vidaus poreikiams, tiek ir integracijai į Europos Sąjungą įstatymo projektą.

Pateikdamas šį įstatymo projektą, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie valstybės tarnybos formavimo koncepciją, apie ideologiją, kaip mes ją suprantame ir kaip ji yra suprantama Europos Sąjungos valstybėse. Šiuolaikinio viešojo administravimo koncepcija reikalauja hierarchinės valstybės galios perdavimo viešoje sistemoje dirbantiems individams. Šie individai – valstybės tarnautojai yra ne tik valstybės darbuotojai, bet didele dalimi ir valstybės valdžios vykdytojai. Todėl jie taip pat turi garantuoti, kad kasdieniniame viešojo administravimo darbe būtų realiai įdiegti konstitucinės ir administracinės teisės principai.

Kad šiuolaikinė konstitucinė valstybės tarnyba būtų demokratiška, įmanoma tik esant šioms sąlygoms (norėčiau jas išskirti ir pabrėžti), būtent: viešosios ir privačiosios sričių išskyrimas; politikos ir administracijos išskyrimas; individualaus valstybės tarnautojo atskaitomumo, panaikinant buvusius kolegialius sprendimų priėmimo procesus, plėtra (tai liečia išsilavinusius ir kvalifikuotus valstybės tarnautojus); tinkama darbo apsauga ir apmokėjimo lygis; aiškiai apibrėžtos valstybės tarnautojo teisės ir pareigos; priėmimas į darbą ir kėlimas pareigose atsižvelgiant į asmeninius nuopelnus. Visos šios sąlygos didele dalimi apibrėžia šiuolaikinės profesionalios valstybės tarnybos pobūdį ir vertybes.

Yra kelios priežastys, kodėl valstybės pareigūnai neturi būti laikomi tik valstybės darbuotojais. Valstybės tarnautojai… Todėl administraciniais bei Valstybės tarnybos įstatymais turi būti siekiama daugelio tikslų, kurie skiriasi nuo dabartinių, kai yra įprasti darbo santykiai. Tarp šių tikslų būtų galima išvardyti tokius: įkurti kontrolės ir atskaitomumo mechanizmus siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui viešąja valdžia ir blogam viešųjų resursų valdymui; įteisinti viešąjį administravimą piliečių ir mokesčių mokėtojų akyse, siekiant sukurti visuomenės pasitikėjimą administracija ir galiausiai valstybe apskritai; kiek įmanoma, atskirti viešąją politikos sritį nuo viešosios administracijos srities, nes kiekvienos srities esminė logika skiriasi ir galiausiai skiriasi jų teisėtumo šaltiniai, kaip jau buvo paaiškinta anksčiau; suteikti profesinį tęstinumą viešajame administravime ir ugdyti tam tikrą elgesio modelį visose administravimo dalyse, darant jį numatomą (čia pagrindinį vaidmenį atlieka anksčiau apibūdinti administravimo principai); pritraukti geriausius šalies galimus kandidatus valstybės tarnybai ir išlaikyti juos priimtinai ateities karjeros raidai ir asmeniniam realizavimuisi. Šie tikslai yra svetimi darbo teisėje, tačiau yra esminiai valstybės tarnybos įstatymuose.

Kaip pažymėta anksčiau, valstybės tarnautojai, laikydamiesi Vyriausybės politikos ir nuostatų, turi vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus ir teikti paslaugas piliečiams, jie turi dirbti lygiomis teisėmis, bešališkai ir pagal teisės normas. Jie turi tiksliai, veiksmingai, be nukrypimų, korupcijos ir neperžengdami įgaliojimų vykdyti politinius sprendimus. Jie turi būti atsakingi prieš įstatymą ir politiškai neutralūs tam, kad galėtų tarnauti bet kuriai šiuolaikinei Vyriausybei.

Pagal esamą Vakarų Europos šalių padėtį siūlomi galimi šios problemos sprendimai – daugelyje Europos Sąjungos šalių dauguma valstybės pareigūnų turi valstybės tarnautojo statusą. Tai reiškia, kad jie valdomi valstybės tarnybos įstatymais, viešąja teise ir jos antriniais įstatymais, o ne bendrais darbo įstatymais, kaip buvo iki šiol Lietuvoje, taikomais darbininkų ir darbdavių santykiams privačiame sektoriuje. Tai būdinga Belgijai, Prancūzijai, Graikijai, Airijai, Nyderlandams, Portugalijai, Ispanijai ir Švedijai. Šiose šalyse pagal normą valstybės pareigūnas yra valstybės tarnautojas, o išimtis yra turėti darbo santykius su valstybe.

Taip pat kaip įžangą į šio, sakyčiau, fundamentalaus įstatymo svarstymą norėčiau pateikti ir pabrėžti Europos Tarybos Teisinio bendradarbiavimo komiteto rekomendacijas šalims, kaip jos turi tvarkyti valstybės tarnybą. Tai yra labai šviežios rekomendacijos. Jos buvo patvirtintos Europos Ministrų Komitete tiktai 1998 m. lapkričio 23-26 dienomis. Kokie yra modernios valstybės tarnybos pagrindai?

Pirma. Valstybės tarnautojų teisinė aplinka ir jos įgyvendinimas. Teisinė aplinka ir bendri principai, susiję su valstybės tarnautojo statusu, turi būti nustatyti įstatymu, o jų vykdymas paliekamas Vyriausybei bei galbūt apima ir kolektyvines derybas.

Antra. Institucija atsakinga už valstybės tarnybą. Valstybės tarnybos valdymo politika paprastai yra Vyriausybės pareiga. Visais atvejais, kad valstybės tarnyba būtų efektyvi, svarbiausia vengti įvairių institucijų, atsakingų už valstybės tarnybą, įgaliojimų susikirtimo. Rekomenduojama turėti vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už valstybės tarnybą.

Trečia. Valstybės tarnautojų kategorijos ir lygiai. Valstybės tarnautojų kategorijos ir lygiai turi būti nustatyti atsižvelgiant į atliekamas funkcijas, kurios suponuoja tam tikrą atsakomybės lygį.

Ketvirta. Priėmimo į valstybės tarnybą sąlygos ir reikalavimai. Valstybės tarnautojui priimti į tarnybą būdinga: lygios galimybės eiti pareigas valstybės tarnyboje bei atranka, pagrįsta profesiniais sugebėjimais ir kitais privalumais teisingo ir atviro konkurso būdu. Gali būti tam tikrų išankstinių sąlygų priimant į valstybės tarnybą, be to, gali būti bendrųjų specifinių reikalavimų. Kadangi jie reiškia išimtį iš šių principų, jie priimtini, jeigu bus teisiškai pagrįsti.

Penkta. Priėmimo į valstybės tarnybą tvarka. Laikantis anksčiau minėtų principų, priėmimo į tarnybą sistemos ir tvarka turi būti atviros ir skaidrios, o taisyklės aiškios. Jos turi sudaryti sąlygas priimti geriausią kandidatą, atitinkantį konkrečius departamento ar organizacijos poreikius.

Šešta. Valstybės tarnautojo perkėlimas. Kiek tai įmanoma, valstybės tarnautojai neturėtų būti perkeliami be jų sutikimo, nebent to reikėtų viešųjų interesų labui. Tokiais atvejais perkėlimas nebus laikomas nuobauda.

Septinta. Paaukštinimai pareigose. Paaukštinimai reiškia didesnį atsakomybės laipsnį ir turi remtis profesionalumu ir kitais privalumais.

Aštunta. Teisės. Iš principo valstybės tarnautojai turi turėti tokias pačias teises, kaip ir visi piliečiai. Vis dėlto šios teisės gali būti nustatomos įstatymu, kad būtų suderintos su jų pareigomis valstybės tarnyboje. Jų teisės, ypač teisė dalyvauti politinėje ir profesinių sąjungų veikloje, turi būti apribotos tiek, kad būtų tinkamai atliekamos viešosios funkcijos.

Devinta. Nediskriminavimas. Neturi būti diskriminavimo dėl amžiaus, negalios, lyties, vedybinio statuso, seksualinės orientacijos, rasės spalvos, etninės, tarptautinės kilmės, bendruomeninės kilmės, politinių ar filosofinių pažiūrų, religijos, ypač dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir pareigų paaukštinimo.

Dešimta. Valstybės tarnautojų dalyvavimas. Viešajame administravime turi būti skatinamas personalo dalyvavimas ir tarimasis su juo, kai priimami sprendimai, susiję su viešųjų funkcijų atlikimo, valdymo principais, struktūra ir organizavimu.

Vienuolikta. Socialinė apsauga. Valstybė turi garantuoti socialinę valstybės tarnautojų apsaugą, įskaitant pensijas pagal bendrą socialinio draudimo sistemą arba pagal specifines sistemas.

Dvylikta. Atlyginimas. Valstybės tarnautojai turi teisę gauti atlyginimą, proporcingą jų atsakomybės lygiui ir funkcijoms. Atlyginimo lygis turi būti pakankamas, kad būtų užtikrinta, jog valstybės tarnautojai nerizikuos tapti korumpuotais ar neužsiims veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba.

Trylikta. Pareigos. Valstybės tarnautojams, vykdantiems savo funkcijas, nustatomos tam tikros pareigos. Be kita ko, tai yra: lojalumas demokratinėms institucijoms, sprendimų priėmimas savo nuožiūra, neutralumas, hierarchinė subordinacija, pagarba visuomenei bei atsakomybė. Be to, siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojai visiškai atsidėtų viešajai tarnybai ir išvengtų interesų konfliktų bei korupcijos, jiems gali būti taikomi tam tikri apribojimai, susiję su galimybe eiti antras pareigas bei dalyvavimu tam tikroje veikloje.

Keturiolikta. Drausminė valstybės tarnautojų atsakomybė. Valstybės tarnautojai yra atsakingi už jiems paskirtų užduočių vykdymą. Valstybės tarnautojams, blogai atliekantiems savo pareigas, ar tai būtų padaryta tyčia, ar dėl aplaidumo, gali būti taikomos drausminės procedūros.

Penkiolikta. Mokymas. Tęstinis mokymas yra esminis efektyvios viešojo administravimo sistemos elementas. Todėl valstybės tarnautojai turi turėti teisę, aš tą norėčiau ypač pabrėžti, kad tai yra jų teisė ir kartu pareiga būti mokomiems nacionalinės valstybės tarnautojų mokymo politikos kontekste. Dar daugiau, mokymas gali būti sąlyga paaukštinti pareigas.

Šešiolikta. Valstybės tarnautojų tarnybos pasibaigimas. Valstybės tarnautojų tarnyba gali baigtis tik tais atvejais, kuriuos numato įstatymas, ir dėl priežasčių, numatytų įstatyme. Visais atvejais turi būti teisiniai būdai apginti valstybės tarnautojus nuo piktnaudžiavimo valdžia.

Ir septynioliktas, paskutinis principas, valstybės tarnautojams turi būti prieinama galimybė kreiptis į teismą ar į kitą nepriklausomą instituciją, siekiant apginti jų teises prieš darbdavį.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad būtent šios valstybės tarnybos, kaip sistemos, vertybės, šie principai yra įdėti į jums teikiamą svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektą. Trumpai tiek pateikimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti 23 Seimo nariai. Matyt, mes galime skirti šiems klausimams šiek tiek daugiau laiko negu numatyta Statute, bet neturėtume viršyti 15 minučių. K.Šavinis pirmasis. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau pateikti du mažus klausimus. Ar nemanytumėte, kad reikėtų skirti, kai šis įstatymas netaikomas politikams. Tačiau savivaldybės politikai, kaip komitetų pirmininkai, tampa iš esmės valdininkais. Ar nereikėtų čia išsamaus paaiškinimo ir klasifikacijos.

Kitas klausimas dėl priemokų už labai gerą darbą. Ar neatrodo, kad užtektų vien tik 63 straipsnio, kur už metinius rezultatus galima skatinti tarnautoją? Ar nėra čia per daug sudėtinga 30% priedas už labai gerą darbą? Neaišku, jeigu kiekvieną mėnesį šitoks sudėtingas tampa vertinimas, tai tiesiog didžiausias biurokratinis darbas tas atlyginimų skaičiavimas?

K.SKREBYS. Atsakau į pirmąjį jūsų klausimą – tai bendri Europos Sąjungos principai. Vienas esminių jų principų yra, kad politikų ir valstybės tarnautojų gyvenimą, trumpai šnekant, darbo sąlygas, tarnybos sąlygas privalo reguliuoti atskiri įstatymai. Būtent ši nuostata yra įdėta ir į šį įstatymo projektą.

Dėl priedų už labai gerą darbą. Šiame įstatymo projekte yra pasiūlyta būtent tokia sistema, kuri iš tiesų atitinka modernios valstybės tarnybos reikalavimus. Skatinimas už ypač gerą darbą, manau ir Vyriausybės yra tokia nuomonė, turėtų likti šiame įstatyme.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote apie aiškumą, skaidrumą. Todėl aš ir norėčiau paklausti apie tarnybinius atlyginimus. Jeigu mes pažiūrėsime seną darbo kodeksą, tai mes ten rasime visokias priemokas už labai gerą tarnybą. Gal jūs galėtumėte pasakyti nors vieną šalį, kur valstybės tarnautojui mokami priedai už labai gerą darbą. Maža to, ir 43, ir jau 63 straipsniuose atsiranda piniginės premijos. Ar tai nebus kaip tik neskaidrumas ir neaiškumas?

Antras klausimas būtų labai konkretus. Ar paskaičiavote, kiek reikės lėšų šito įstatymo įgyvendinimui?

K.SKREBYS. Atsakyti į jūsų klausimo pirmąją dalį labai nesunku. Aš vardijau šalis, kuriose galioja panašūs valstybės tarnybos įstatymai. Galiu dar kartą pasakyti: Belgija, Prancūzija, Graikija, Airija, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Švedija. Ten yra priemokos už gerą darbą, taigi yra panašios atlyginimų sistemos.

Kiek kainuos? Šiame projekte yra sudėti tokie koeficientai ir tokia pareigybių skalė, kad atlyginimams skirta lėšų dalis valstybės institucijose neturėtų didėti. Koeficientai yra skaičiuojami nuo minimalios mėnesio algos. Jeigu bus indeksuojama minimali mėnesio alga, tada turėtų didėti ir bendras atlyginimų fondas.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu įvairiose ministerijose vidutinio darbo užmokesčio diferenciacija yra labai ryški. Šiuo įstatymu jūs ir bandote spręsti šią problemą.

Pastaruoju metu išsiskiria Krašto apsaugos ministerijos darbo užmokestis, palyginti su kitomis ministerijomis. Didelę darbo užmokesčio augimo dalį lemia priedai už laipsnius. Prašau pasakyti, kaip jūs manote, kokiam įstatyme tai būtų galima spręsti, ar ne šiame įstatyme, būtent kitų priedų mokėjimo sistemą, kad kiti priedai neiškraipytų darbo apmokėjimo sistemos, kurią dabar bandoma visapusiškai sukonstruoti Lietuvoje?

K.SKREBYS. Aš pritarčiau tai nuomonei, kiek supratau, ir jūs remtumėte tokį principą, kad visų valstybės tarnautojų darbo užmokestis būtų reguliuojamas šiuo įstatymu, priedai taip pat.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasiteirauti. Yra priimtas Biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo įstatymas. Kaip dabar derės šių dviejų įstatymų skalės? Nes šiame įstatyme yra apimamos ir švietimo įstaigos, ir sveikatos priežiūros ne viešųjų įstaigų kai kurie darbuotojai. Kur šioje skalėje atsidurs tų įstaigų, biudžetinių įstaigų, darbuotojai, kuriems Valstybės tarnautojų įstatymas netinka?

Antras klausimas būtų dėl 15 straipsnio, kur jūs nurodėte, kad pranešimai apie priėmimą į valstybės tarnybą bus skelbiami “Valstybės žiniose” ir didžiausią tiražą turinčiame dienraštyje. Kas dienraščio tiražą matuos? Ar nedarom tam tikro protekcionizmo vienam iš šalies dienraščių?

K.SKREBYS. Atsakydamas į pirmą klausimo dalį norėčiau šiek tiek patikslinti. Įstatymo 4 straipsnyje yra aiškiai parašyta, kad šis įstatymas nėra taikomas viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. (Balsas salėje) Visų biudžetinių įstaigų darbuotojai, įsigaliojus šitam įstatymui, gyvens pagal šį įstatymą. Bent jau taip yra planuojama.

Dėl pranešimų skelbimo. “Valstybės žinios” yra tas laikraštis, kur, be jokios abejonės, mes privalome tą skelbti. Įstatymo autoriai tiesiog pasiūlė tą variantą, kad dar vienas skelbimas būtų didžiausią tiražą turinčiame dienraštyje. Nemanau, kad tai yra kokia nors diskriminacija, nes turbūt skelbti visuose dienraščiuose būtų pernelyg brangu, o koks dienraštis vienu ar kitu momentu turės didžiausią tiražą, ten ir bus skelbiami sprendimai. Pagaliau tai nėra esminė įstatymo nuostata. Be jokios abejonės, galima diskutuoti. Jeigu Seimas nuspręs kitaip, gali būti ir kitaip.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti dėl 48 straipsnio – “Priemokos”. Ar nereikėtų sukonkretinti pareigybes, sąlygas bei veiklą, kada mokamos priemokos, o 48-ajame labai aptakiai ir neaiškiai suformuluota. Ačiū.

K.SKREBYS. Aš manau, kad svarstant įstatymo projektą komitetuose galima atsižvelgti, jeigu jūs pasiūlytumėt konkretesnes formuluotes.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti apie tarnybinių nuobaudų skyrimą už nusižengimus. Štai, sakykim, 56 straipsnyje – vidutiniai nusižengimai, seksualinis bendradarbių, pavaldinių ar interesantų persekiojimas. Ir greta mes matome – neatidumas ir nemandagumas su interesantais. Ar jūs nemanote, kad tai yra netolygūs dalykai ir viename straipsnyje neturėtų būti? Ačiū.

K.SKREBYS. Atsakydamas į jūsų klausimą aš norėčiau pateikti šiek tiek platesnį komentarą. Iš tikrųjų pagal Europos Sąjungoje pripažintus valstybės tarnybos, viešo administravimo organizavimo kriterijus neatidumas ar nemandagumas su piliečiais, su interesantais, yra laikomas ypač dideliu nusižengimu. Ir PHARE ekspertai, kurie talkino mums rengiant šį įstatymą, jie netgi buvo rekomendavę šią frazę, šiuos veiksmus, t.y. neatidumą ar nemandagumą su interesantais, įrašyti prie sunkių nusižengimų. Aš manau, kad ta nuostata, jog mes turėsime palaipsniui diegti savo valstybės tarnautojams, kad klientas, interesantas, pilietis išties yra labai aiškus prioritetas, ir valstybės tarnautojas turi ypatingą dėmesį kreipti būtent paslaugų piliečiams, interesantams teikimui. Ir dėl to galbūt šiek tiek sustiprinama atsakomybė už tuos veiksmus. Bet aš žiūrėčiau į tai kaip į teigiamą dalyką.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis ministre, tai tikrai be galo detalus ir komplikuotas įstatymas. Žinoma, jis apima tik dalį tarnautojų, pragyvenančių iš valstybės pinigų. Tačiau kiekvienas tarnautojo pajudėjimas yra labai detaliai įvertinamas ir iš karto apmokamas. Jei tai padarysime, biurokratinis aparatas augs. Ar peržiūrėjote galimybę supaprastinti visą sistemą? Pavyzdžiui, be algos, tarnautojas turi galimybę gauti 4 priedus ir priemokas. O gal būtų geriau tikėtis, kad normalus darbas apmokamas normalia alga, o prastai dirbančius mesti lauk iš darbo? Geriau negu normaliai dirbantiems – kelti metines algas ir perkelti į aukštesnes pareigas. Taip pat dėl labai didelio 25 kartų skirtumo tarp 1 ir 30 kategorijos. Kaip tai pateisinama? Tik nesakykite, kad tai – Europos Sąjungos mandatas.

K.SKREBYS. Atsakydamas į jūsų klausimą, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš norėčiau pasakyti, kad buvo labai daug diskusijų ir dėl atlyginimų sistemos, dėl priedų sistemos, ar jos reikia, ar nereikia. Yra įvairių būdų spręsti šituos dalykus, yra įvairių koncepcijų, bet priimdami šį įstatymą, aš manau, mes privalome skaitytis su šios dienos realijomis, su ta situacija, kuri yra valstybės tarnyboje, su tuo valstybės tarnautojo korpusu, kurį mes turime. Ir buvo pasirinktas būtent toks kelias. Galima diskutuoti dėl jo teisingumo. Aš manau, kad tai ir bus daroma svarstymo komitetuose metu. Bet ta sistema ekspertų lygiu, įstatymo autorių lygiu, darbo grupės lygiu buvo pakankamai aiškiai, išsamiai išdiskutuota.

Dabar dėl atlyginimų skalės dydžio ar diferenciacijos tarp pirmos ir paskutinės grupės. Aš turėčiau atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas suteiks valstybės tarnautojo statusą ne tik valdininkams, kaip yra dabar, bet ir apims faktiškai visus žmones, piliečius, gaunančius atlyginimą iš valstybės biudžeto. Kitaip sakant, valstybės žmonių, piliečių, kurių darbo sąlygas reguliuos šis įstatymas, skaičius yra išplečiamas, ir ne tik valdžios ir valdymo institucijose. Kaip pamatysim, kad tuose straipsniuose, kuriuose kalbame apie valstybės tarnautojų išsilavinimą, yra valstybės tarnautojų grupė netgi su viduriniu išsilavinimu ar nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Be jokios abejonės, kad tokių žmonių darbo apmokėjimas privalo skirtis nuo aukščiausių valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo. Todėl siūloma tokia skalė, dar kartą kartoju, atsižvelgiant į nūdienos realijas.

PIRMININKAS. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, noriu jūsų paklausti dėl pensijų sistemos, kuri išdėstyta 66 straipsnyje. Pagal šitą straipsnį panašu, kad vis dėlto valstybės tarnyboje bus trys pensijų rūšys, ir mano klausimas yra apie antrąją, kuri čia minima kaip valstybės tarnautojų pensija pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą. Prašom pasakyti, ar tai bus draudiminis principas, ar tai bus išmokų principas? Jeigu tai nebus draudiminis principas, o bus išmokų principas, tai kaip jis turėtų būti planuojamas ir kokia institucija planuotų šitas išmokas? Jeigu tai būtų išmokų principas, tada prašom pasakyti, kam reikia kalbėti apie trečiąją tokių pensijų rūšį, kur kalbama, kad dalį darbo užmokesčio fondo Vyriausybės nustatyta tvarka institucijos gali panaudoti valstybės tarnautojams apdrausti pagal įstatymą, reguliuojantį pensinių fondų sudarymą? Ar padėtumėt šitose džiunglėse išsiaiškinti?

K.SKREBYS. Galiu pasakyti, kad nuostata įvesti valstybės tarnautojo specialiąsias pensijas atsirado paskutiniu metu svarstant šį įstatymo projektą Vyriausybėje. Ir jūs esat visiškai teisus, tai turėtų būti pensijos pagal išmokų principą. Jų planavimas, skaičiavimas – ši našta turėtų tekti institucijai, kuri administruos valstybės tarnybą kartu su Finansų ministerija. O dėl galimybės papildomai apdrausti valstybės tarnautojus pagal įstatymą, kuris reguliuos pensinių fondų sudarymą, aš manau, kad tokia galimybė galėtų būti numatyta. Kitas dalykas, ar ja bus pasinaudota.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, prieš kiek laiko svarstant Seime vieną iš pirmųjų šito įstatymo projektų tokia nuostata buvo išaiškinta, kad tas įstatymas apims maždaug 300 tūkstančių darbuotojų, bet tuo metu buvo kalbama ir apie tai, kad tai apims ir pedagogus, ir kitus žmones. Dabar pagal 7 straipsnį atrodo, kad to nėra. Todėl aš norėčiau, kad jūs aiškiai pasakytumėt, kokias konkrečiai specialybes apimtų ir konkrečiai kodėl išskirti teatro ir koncertinių organizacijų darbuotojai, kuo skiriasi bibliotekos buhalteris nuo teatro buhalterio? Ir kodėl vienas bus valstybės tarnautojas, o kitas nebus? Kokie čia yra principai? Lygiai tas pats klausimas ir dėl švietimo, mokslo ne pedagogų, o kitų darbuotojų, ir dėl sveikatos priežiūros tokio pat lygio darbuotojų, tai yra pats principas – vienodų kvalifikacijų darbuotojų sulyginimas ir kitų darbuotojų išskyrimas. Kokiu principu remiantis buvo tai daroma? Ypač įdomu dėl teatro ir koncertinių organizacijų.

K.SKREBYS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad pedagogus – bendrojo lavinimo mokyklų pedagogus, profesinio lavinimo mokyklų, aukštesniųjų mokyklų pedagogus – šis įstatymas, be jokios abejonės, apims. Jie yra priskiriami šio įstatymo projekte viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams.

Dėl mokslo ir studijų institucijų, mokslo darbuotojų ir pedagogų. Išties pagal Europos Komisijos rekomendacijas, pagal Europos Sąjungos kriterijus šie asmenys turėtų priklausyti valstybės tarnautojų grupei. Bet kaip jūs žinote, kai mes rengėme šio įstatymo projekto pristatymą, rengėme ir ne vieną konferenciją su PHARE organizacijos, SIGMA organizacijos pagalba. Man yra sunku pakomentuoti kodėl, bet kilo didžiulė opozicija būtent iš šių žmonių. Buvo daug pareiškimų, Vyriausybė buvo kaltinama nebūtais dalykais ir aš asmeniškai, ir mūsų ministerija. Ir tiesiog svarstydami Vyriausybės posėdyje šitą įstatymo projektą mes priėjom prie tokios išvados, jog jeigu iš tiesų yra tokia šių žmonių pozicija, jie galėtų ir nepatekti į šio įstatymo reguliavimo sritį. Galbūt tai nėra pats geriausias principas, aš matau jūsų reakciją, bet mes iš tikrųjų norėjome… Vyriausybė buvo linkusi atsižvelgti į šių žmonių nuomonę. Dabar, kai šis įstatymo projektas atėjo į Seimą, mes vėlgi gauname daugybę kreipimųsi, daugybę eilinių mokslo ir studijų institucijų tarnautojų, pedagogų laiškų, kurie reiškia priešingą nuomonę – kad laikantis bendro principo juos turėtų reguliuoti šis įstatymas. Aš manau, kad mes, svarstydami Seime, turime laiko apsispręsti ir toliau diskutuoti šia tema. Šis klausimas, pavadinkime taip, šiandien iš tikrųjų galėtų būti atviras ir svarstant Sekimo komitetuose, frakcijose galėtų būti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

Aš, naudodamasis proga, norėčiau informuoti Seimo narius, kad mes, t.y. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, norėtų vasario mėnesio pirmojoje pusėje (kaip mane informavo Seimo vadovybė, tuo metu Seimo posėdžiai vyks) suorganizuoti dar vieną konferenciją ar seminarą Seimo rūmuose, į kurį pakviestume pirmiausia visus Seimo narius, žiniasklaidos atstovus, suinteresuotus asmenis, pakviestume ekspertų iš “SIGMA” organizacijos, kuri Europos Sąjungos struktūrose yra vadovaujanti organizacija valstybės tarnybos klausimais, ir dar kartą diskutuotume tokiais klausimais, kurie kelia diskusijas kad ir šituo ar kitais panašiais klausimais. Mes tą seminarą konferenciją vasario pirmoje pusėje tikrai rengsime. Kviesčiau dalyvauti kartu su užsienio ekspertais. Jeigu atsakiau į jūsų klausimą… (Balsas salėje) O, teisingai, dėl teatrų ir koncertinių organizacijų darbuotojų. Tai buvo primygtinis Kultūros ministerijos siūlymas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų šis projektas yra per daug sudėtingas, kad po pateikimo būtų galima pateikti visus klausimus ir išgirsti išsamius atsakymus. Gal jūs pats pasakytumėte, kokių trūkumų turi šis projektas (jūs jų neminėjote) ir kokios dalies aiškių valstybės tarnybos tarnautojų neaprėpia šis projektas. Ir kitas dalykas, kuris taip pat nepaminėtas (gal tai yra įstatymo pabaigoje parašyta)… Kartu yra rengiami kiti su tuo susiję įstatymai. Ar būtina juos svarstyti vertinant šį įstatymo projektą? Tada iš tiesų nebūtų didelių pertraukų. Aš mačiau, įstatyme yra nurodytos institucijos, kurios realizuos, ir terminai ir t.t., tačiau ar jūs manote, kad ir… Be abejo, jūs turbūt žinote, gal tik praneštumėte, kokie teisės aktai rengiami kartu su šiuo įstatymu?

K.SKREBYS. Sunku, aišku, komentuoti, kai norima rasti, taip sakant, savo paties kūdikio trūkumus, bet Seimo nariai ir yra Seimo nariai ir jie tuos trūkumus pateikimo metu aiškiausiai pastebėjo. Išties šis įstatymo projektas jau yra tam tikras kompromisas tarp interesų grupių. Tarkime, vėlgi ta diskusija, ar turi į šį įstatymą patekti mokslo ir studijų institucijų darbuotojai ir panašūs dalykai. Tai išties būtų galima vertinti kaip tam tikrus šio įstatymo trūkumus. Aš manau, kad svarstant Seime yra galimybė tuos trūkumus pašalinti arba pataisyti. Tai gal trumpai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre.

L.SABUTIS. Dėl kitų teisės aktų.

PIRMININKAS. Dėl kitų teisės aktų. Jeigu galite paminėti, kokie teisės aktai dar turėtų būti priimti.

K.SKREBYS. Yra rengiamas Viešojo administravimo įstatymas, kuris yra glaudžiai susijęs su šiuo įstatymu, atrodo, Seime jau artėja link priėmimo stadijos, Administracinių bylų teisenos įstatymas (turbūt dabar jis taip vadinasi) ir panašūs dalykai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Mes skiriame klausimams 20 minučių. Turime šią stadiją baigti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti ilgą ir sunkią svarstymo procedūrą? L.Sabutis nori tarti žodį. Prašom.

L.SABUTIS. Tiesiog gal iš karto sunkoka vertinti kai kuriems Seimo nariams, nes mes ir komitete kiek galėjome bandėme pateikti savo siūlymus. Prieš metus Seime buvo organizuota konferencija ir ne viena diskusija. Iš tikrųjų tai yra daugiapakopis, sudėtingas įstatymas. Dabar lieka tik palinkėti ministrui ir specialistams, dviem darbo grupėms, išgirsti ir mūsų ir, be abejo, tuos pasiūlymus, susijusius su priimamais įstatymais, kuriuos šiandien diktuoja gyvenimas. Aš manau, kad bent jau po pateikimo tokios apimties įstatymai, kurie faktiškai keičia valstybės tarnybos sampratą, nustato tiek valstybės tarnybos tarnautojų, tiek vadovų, tiek nuolat dirbančių, tiek pakviestų trumpam laikui galimybes ir atsakomybę… Aš manau, kad mums, be to, kas šiame įstatyme dar neaptarta, ypač kiek tai susiję su politika arba politinių užsakymų vykdymo tarnyba ir statutais reguliuojamomis tarnybomis, reikia labai gerai apmąstyti. Be abejo, reikia spręsti dėl svarbiausio, kaip minėjo kolega F.Palubinskas, dėl paprastesnės darbo apmokėjimo skatinimo sistemos, tikintis aiškiai geresnio rezultato. Manau, kad dvejų metų laikotarpis būtų per daug didelis realizuoti visoms nuostatoms, todėl šiuo atveju reikėtų komitetuose vertinti šį projektą ir teikti svarstyti galbūt net dalimis. Todėl siūlau pritarti po pateikimo ir pasisakau, kad šis įstatymas būtų svarstomas ir priimamas jį skelbiant galbūt ir spaudoje.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo to, kuo baigė kolega L.Sabutis. Mūsų frakcija taip pat siūlytų pirmiausia tą įstatymą skelbti svarstyti visuomenei, nes bet kokie klausimai yra daugiau ar mažiau apibrėžto svarstymo ir jie yra aiškiai nepakankami. Tai vienas dalykas, dėl ko, aš sakyčiau, neverta būtų skubėti iš karto pradėti svarstyti Seime.

Antras dalykas, dėl ko aš taip galvoju, yra tas, kad kai kurie straipsniai vis dėlto yra gerokai tobulintini, juo labiau, kaip išaiškėjo iš ministro atsakymų, gali staiga atsirasti sistemą visiškai griaunantis pasiūlymas ir jis Vyriausybėje yra priimamas. Todėl manyčiau, kad vis dėlto įstatymas nėra pakankamai subalansuotas ir prie jo dar reikėtų padirbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Dabar prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti, ar pradedame šio įstatymo projekto svarstymo projekto procedūrą. Kas už tai, kad svarstymo procedūra būtų pradėta, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip.

Už balsavo – 48, 18 Seimo narių susilaikė, taigi yra pradedama įstatymo projekto svarstymo procedūra. Gerbiamieji kolegos, manau, kad nesuklysiu pasakydamas, kad įstatymo projekto svarstymas užtruks tikrai pakankamai ilgą laiką, todėl norėčiau atkreipti dėmesį, kad jo svarstymas vyks jau galiojant naujajam Statutui, todėl aš manau, kad mes turėtume ypač atidžiai apsispręsti dėl pagrindinio ir kitų komitetų. Turbūt niekam nekyla abejonių dėl to, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas. Yra? Dėl vedimo tvarkos? Prašom. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų šis įstatymas keliavo dvejus metus, labai ilgai užtruko, iš esmės ir pavėlavo, bet kartu reikia pasakyti, kad tuos dvejus metus reikėjo dirbti su dar dviem įstatymais. Būtų buvę logiška šiandien, kad būtų pristatomas įstatymų paketas, kuris būtų reglamentavęs valstybės politikų reikalus, viešojo administravimo ir valstybės tarnybos, o kartu būtų pristatyta valdymo koncepcija ir valdymo sistemos reformos metmenys. Štai toks kompleksas per dvejus metus turėjo būti padarytas. Šiandien tada mes iš tikrųjų turėtume daug geresnes sąlygas toliau diskutuoti šiais labai svarbiais klausimais. Tuo labiau kad mes dar turėsime atsakyti į klausimus, taip, šešiose valstybėse yra taip, bet kitose septyniose valstybėse yra kitaip. Lietuvoje dalis darbo santykių valstybės tarnyboje yra sureguliuota kitaip, laikantis kitokio modelio. Mes dar turėsime pakankamai daug problemų atsakyti į tuos klausimus. Todėl aš manau, kad buvo logiška reikalauti bent tų trijų įstatymų pateikimo iš karto. Dabar mano pasiūlymas būtų toks: jeigu dabar pritariama šio įstatymo pateikimui, nepradėti jo svarstymo tol, kol nebus pateikti Viešojo administravimo įstatymas, Valstybės politikų veiklą reglamentuojantis įstatymas ir valdymo reformos metmenys. Visus šiuos keturis dalykus padarius, bus galima pradėti svarstymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs visi prieš akis turite Statutą, ir sprendimas yra padarytas – pradėti svarstymo procedūrą. Toliau diskusijos komitetuose tiek dėl tolesnės svarstymo procedūros, tiek dėl visų kitų dalykų, manau, kad tikrai bus labai turiningos. Taigi dėl pagrindinio komiteto. Ar būtų abejojančių dėl Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto? R.Dagys. (Balsai salėje) Aš kol kas kalbu dėl pagrindinio komiteto. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šis įstatymas yra viską plačiai apimantis, ir turbūt tiktai su vienu komitetu, kaip pagrindiniu, mes tikrai niekaip negalėsime apsieiti, nes bent jau vienas komitetas, kuris prižiūri darbo santykius, tai yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. …kitaip jie reguliuojami, bet vis dėlto tai yra darbo santykiai su valstybe. Antras komitetas, su kuriuo susiję pinigai, ir labai dideli pinigai – tai Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi šiuo atveju, man atrodo, mes daug neprarasime turėdami kelis pagrindinius komitetus. Tuo labiau kad dabar viskas bus svarstoma pagal naują procedūrą, kai komiteto svoris ir išvados tikrai bus kur kas ženklesnės negu iki šiol.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį noriu priminti, kad svarstysime pagal naują Statutą, pagal kurį turi būti aiškiai pasakyta, kas yra pagrindinis komitetas, kuriam yra pateikiamos kitų papildomų komitetų išvados. Mes galime dabar labai nesunkiai susitarti, kad šį įstatymo projektą turėtų svarstyti ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, teikti savo išvadas, ir Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat teikti savo išvadas. Manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi teikti išvadas. Tačiau tai yra papildomi komitetai. Pagrindinis komitetas… Ar mes… (Balsai salėje) Ar mes sutariame, kad pagrindinis komitetas yra Valdymo… (Balsai salėje) … Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitetas? Pone Sysai, mes svarstome rimtą dalyką ir siūlyčiau rimtai svarstyti. (Balsai salėje) Ar būtų norinčių dar diskutuoti šiuo klausimu, ar galime taip sutarti, kad pagrindinis komitetas yra Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis. Taigi siūlymas buvo, kad pagrindinis komitetas būtų Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, papildomi trys komitetai – Teisės ir teisėtvarkos, Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Kas už tai, kad šie komitetai būtų paskirti įstatymo projekto svarstymui komitetuose, prašom balsuoti.

Už – 56, susilaikė 10. Taigi komitetai yra paskirti.

Repliką po balsavimo J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis A.Sysas pasiūlė tarp kitų ir Europos reikalų komitetą. Gerbiamasis A.Kubilius reagavo, kad nereikia šaipytis iš rimtų dalykų. Aš galvoju, kad Europos reikalų komitetas yra labai rimtas komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes visi suprantame, ką svarstome ir kaip turėtume svarstyti. O humorui, be abejo, visada mūsų gyvenime turi atsirasti vietos. Aš dėkoju už pastabas ir pasiūlymus. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.

1-4 darbotvarkės klausimas.

Gerbiamieji kolegos, visi kiti siūlymai turi būti pateikiami Statuto nustatyta tvarka. Komitetai gali nutarti, kad reikia skelbti visuomenei išspausdinant laikraštyje. Tai gali daryti ir kitais būdais. Dar sykį noriu priminti, kad nuo vasario 1 d. pradeda veikti naujasis Statutas, kuris numato labai plačias diskusijas su visuomenės atstovais. Taigi tuos dalykus, kuriuos dabar pasiūlė ir S.Burbienė dėl skelbimo, prašom aptarti komitetuose, pateikti Seniūnų sueigoje arba Seimo valdyboje ir mes tikrai tuos dalykus išspręsime.

Lietuvos Respublikos kvotos tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr.P-1507 (svarstymas)

Toliau 1-4 darbotvarkės klausimas – Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1507. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė šiam įstatymo projektui.

Užsirašė kalbėti trys Seimo nariai. Kviečiu Alg.Butkevičių.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Socialdemokratų frakcija svarstė šį įstatymo projektą ir noriu pasakyti, kad nebalsuos prieš, bet ir nebalsuos už. Balsavimo metu ji susilaikys.

Pirmiausia mes suprantame, kad kvotos didinimas nėra vien tik padidinto finansavimo siekimas. Tai vienaip ar kitaip atspindi šalies finansinio pajėgumo didėjimą, dėl kurio aš norėčiau truputį diskutuoti. Yra teigiama, kad padidins Lietuvos įvaizdį, dėl ko pagerės potencialių investuotojų požiūris į Lietuvos rinką. Tačiau reikia nepamiršti tai, kad, padidinus kvotą, kitu etapu gali būti ateinama ir paprašoma, jog būtų pakeistas Skolos įstatymo 5 straipsnis ir leista padidinti skolinimąsi. Kartu kvotos padidinimas sudaro skolinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui. Šiandien, arba tiksliau gruodžio 1 d., įsipareigojimai užsieniui sudaro 6,0% visų Lietuvos bankų įsipareigojimų. Reikia pabrėžti tai, kad didžiausią įsipareigojimų užsieniui dalį – net 99,3% sudaro Tarptautinio Valiutos Fondo paskolos. Tai yra gana ženkli suma, kai įsiskolinimai sudaromi tam tikrai vienai institucijai. Mūsų manymu, reikėtų racionaliau išplėtoti skolinimosi mechanizmą ir skolintis vidaus rinkoje.

Taip pat norėtume pasakyti tam tikras mintis ir dėl valstybės skolos, kad spalio 1 d. valstybės skola jau buvo 9 mlrd. 23 mln. Lt, arba tai yra 21% planuojamo metų šalies bendrojo vidaus produkto. O praktika rodo tai, kad šiais metais planuojamas bendrasis vidaus produktas nebus pasiektas, nes Statistikos departamentas pagal teikiamą informaciją rodo, kad vis dėlto bendrojo vidaus produkto vykdymas nėra toks, koks yra numatytas plane.

Jeigu mes pasižiūrėtume, kokia valstybės skola numatoma 1999 metais, tai ten aiškiai yra parašyta ir jau patvirtinta valstybės biudžete, kad skola 1999 m. sausio 1 dieną turėtų sudaryti 8 mlrd. 121 mln. litų. Na, gal valstybė ir bus tokia pajėgi ir per mėnesį sumažins šitą skolos dalį.

Taip pat man kelia nerimą, kalbant apie valstybės finansinį pajėgumą, paskutinių mėnesių komercinių bankų paskolų suteikimo rezidentams analizė. Iš čia galima daryti išvadą, kad per lapkričio mėnesį komerciniai bankai suteikė rezidentams paskolų už 358,6 mln. litų. Iš jų litais – 83 mln., užsienio valiuta – 275,6 mln. litų. Tai rodo, kad nepaprastai daug skolinamasi užsienio valiuta. Manau, kad jeigu yra suteikiamos paskolos užsienio valiuta ir jeigu ta užsienio valiuta yra vartojama Lietuvos rinkoje, tai ateityje turės labai neigiamų pasekmių.

Teigiamas rodiklis gali būti tik toks, jeigu paėmus paskolą užsienio valiuta ta valiuta yra naudojama atsiskaitymams su kitais ūkio subjektais, esančiais kitose valstybėse. Reikia pabrėžti tai, kad per lapkričio mėnesį nepaprastai sumažėjo skolinimasis litais. Šis sumažėjimas, palyginti su spalio mėnesiu, sudaro net 38,5%. O užsienio valiuta, palyginti su spalio mėnesiu, padidėjo net 72%. Dar labiau jaudina tai, kad per šį mėnesį didžioji paskolų dalis yra suteikta vartojimui. Be to, matyti, kad šios paskolos yra suteikiamos 3-6 mėnesiams arba 6-12 mėnesių. Vadinasi, neilgalaikėms investicijoms.

Pastaruoju metu buvo kalbama kai kuriose televizijos laidose (ir ponas R.Šarkinas tai sakė), kad oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo, bet aš turiu pasakyti, kad tai yra netiesa. Norėčiau pabrėžti vieną iš finansinių rodiklių – lapkričio mėnesį oficialiosios tarptautinės atsargos netgi sumažėjo 61,4 mln. JAV dolerių, ir gruodžio 1 dieną sudaro tik 1 mlrd. 429 mln.

Baigdamas norėčiau pabrėžti tai, kad ekonomistai stebi ekonominius procesus visame pasaulyje. Netgi pasigirsta tam tikrų teiginių, kad 1999 metais gali įvykti tam tikra globalinė ekonominė krizė. Tai buvo išplatintame viename Pasaulio banko rašte, apie tai užsiminė ir kai kurios kitos tarptautinės organizacijos. Manau, kad Vyriausybė, kartu ir Finansų ministerija, turėtų nepaprastai sugriežtinti skolinimąsi valiuta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Valatką. Jau pakalbėjo. Tada kviečiu A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų teisingai ką tik pasakė ponas A.Butkevičius, nes nėra iš esmės tokių prognozių, kurios nenumatytų, kad pas mus atsiras finansinių problemų, kad artėja finansinė pasaulinė krizė. Pagal Pasaulio banko išplatintas informacijas gali būti tokia krizė, kuri vieną kartą šį šimtmetį jau buvo – tai 1930 metais. Pagrindinės krizės priežastys labai atitinka tą padėtį, kuri buvo 1925–1929 metais. Kas po to buvo, visi žinome. Tik dabar yra taip, kad visa pasaulio ekonomika yra kur kas labiau tarpusavyje susijusi, ir krizė Amerikoje neišvengiamai atsilieps ir mums.

Dabar mes turime tokią situaciją, kai pas mus visą laiką blogėja einamosios sąskaitos padėtis. Atsargos, kaip teisingai buvo pastebėta, mažėja. Prasidėjo bėgimas nuo lito, taip pat sumažėjo eksportas dėl Rusijos krizės.

Ką reikėtų daryti esant tokia padėčiai? Pirmiausia reikia apriboti skolinimąsi iš užsienio, kadangi visų valiutos krizių, kurios įvyko per paskutiniuosius 5–10 metus, pagrindinė priežastis buvo stiprus užsienio lėšų pritraukimo sumažėjimas. Kai mes staiga neturime iš kur pasiskolinti, tada prasideda krizė. Todėl reikia jau dabar mažiau skolintis.

Antras dalykas yra taupymas. Taupymas turi būti visaip skatinamas, o mūsų šalyje, deja, tokios politikos, kuri skatintų taupymą, nėra. Todėl kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimas faktiškai leidžia padidinti būsimą skolinimąsi. Aišku, čia tik galimybė, bet kita vertus, šimtaprocentinio pasitikėjimo brangiąja Vyriausybe nėra, todėl LDDP frakcija nepritars šitam įstatymui, kuris padidins galimybę skolintis. Mes manome, kad yra tokia situacija, kad nereikėtų leisti tokios galimybės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėme svarstyti. Kviečiu viceministrę ponią L.Urbšienę tarti baigiamąjį žodį. Apsispręsime, ar pritariame šiam įstatymo projektui po svarstymo.

L.URBŠIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto esmė yra padidinti Lietuvos Respublikos kvotą Tarptautiniame valiutos fonde. Tas kvotos padidinimas yra ne realiais pinigais apmokant už kvotą, o apmokant įsipareigojamaisiais lakštais.

Aš noriu atkreipti dėmesį, kad jokio skolinimosi, priimant šį norminį aktą, nėra ir negali būti. Neigiamų finansinių pasekmių irgi neturėtų būti dėl to, kad už įsipareigojamuosius lakštus nereikia mokėti palūkanų, jie yra neterminuoti, jų nereikės išpirkti. Tai yra tik toks simbolinis valstybės įsipareigojimas.

Jeigu atsitiktų taip, kad Seimas nepritartų šiam įstatymo projektui, tai būtų neprecedentinis atvejis pasaulio visuomenėje, nes tokio dalyko, kad šalis nesutiktų didinti kvotos, dar iki šiol nebuvo. Aišku, toks sprendimas tikrai sukeltų neigiamas pasekmes tiek formuojant Lietuvos įvaizdį pasaulio visuomenėje, Lietuvai inkorporuojantis į pasaulio visuomenę, tiek turėtų neigiamų finansinių pasekmių. Aš turiu omeny tai, kad iš karto tas veiksmas turėtų traktavimų. Tie traktavimai būtų neigiami, kadangi Lietuva, kaip kitos šalys, nesutiko didinti kvotos. Tai sukeltų investitorių nepasitikėjimą, ir finansuoti, refinansuoti esamus valstybės įsipareigojimus pasidarytų sunkiau ir kur kas brangiau. Todėl, atsižvelgdama į visa tai, siūlyčiau Seimui vis dėlto pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori pritarti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimas atspindės ne vien šalies finansinio pajėgumo didėjimą, bet ir formuos teigiamą šalies įvaizdį potencialiems investuotojams.

Lietuvos Respublika, būdama Tarptautinio valiutos fondo narė, kartu su kitomis šalimis narėmis prisiims tam tikrus įsipareigojimus, susijusius su dalyvavimu šios tarptautinės finansinės organizacijos veikloje. Didinant kvotą Tarptautiniame valiutos fonde jos sąskaitą Nr.1 Lietuvos banke reikėtų padidinti apie 562 tūkst. litų. Kvota didinama, kaip jau ir yra įstatymo projekte, 40,7 mln. specialių skolinimo teisių, kas atitinka apie 225 mln. litų. Kvotos didinimas nėra vien tik padidinto finansavimo siekimas, kaip čia kiti teigė ir gąsdino, kad prasidės skolinimas. Mūsų yra patvirtintas valstybės biudžetas, kuriame nurodytas skolinimosi limitas, ir baimės, aš manau, neturėtų būti. Kartu ir dalyvavimas Tarptautinio valiutos fondo programose sukeltų teigiamų pasekmių Lietuvos Respublikai. Kadangi šiuo metu kvotos didinimo klausimas dar nėra teisiškai reglamentuotas, todėl pritariu įstatymo projektui. Toks įstatymo projektas reikalingas po svarstymo. Jau anksčiau buvo siūlyta jį priimti ypatingos skubos tvarka, tai kviečiu jį šiandien ir priimti, kadangi reikia tvarkyti dokumentus, kad mes neuždelstume. O po svarstymo, kaip minėjau, pritariu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes konsultavomės su viceministre. Viceministrė sako, kad visiškai pakaktų, jeigu mes kitą savaitę normalia tvarka priimtume šį įstatymo projektą. Taip? Taigi turbūt mes neturėtume šiandien ypač skubėti. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš labai norėčiau palaikyti tą mintį, kad nereikėtų taikyti ypatingos skubos tvarkos. Iš tikrųjų yra dar kita savaitė ir galima būtų… Apskritai tokių klausimų, kurie susiję su tokiomis rimtomis problemomis, kaip Lietuvos įvaizdžio stiprinimas, ar dar kitais argumentais, kuriuos čia dėstė, reikėtų vis dėlto nespręsti ypatingos skubos tvarka, nes štai toks įvedimas paskubomis Europos laiko, deja, prie įvaizdžio neprisidėjo. Lygiai taip pat ir šios problemos sprendimas paskubomis, vargu ar šiek tiek pagerins Lietuvos įvaizdį. Kita vertus, kalbėjusiųjų A.Butkevičiaus, A.Plokšto labai rimtai yra iškelta dėl daugelio dalykų abejonių, kurioms išsklaidyti reikėtų rimtų kontrargumentų. Mums reikėtų pateikti įtikinamos medžiagos, kad iš tikrųjų mes tokiomis rožinėmis spalvomis nenupieštume mūsų kvotos didinimo Tarptautinio valiutos fondo organizacijoje. Todėl aš iš principo susilaikau dėl to įstatymo esmės ir nepritariu ypatingos skubos tvarkai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Apsispręsim balsuodami, ar pritariam po svarstymo šiam įstatymo projektui. Prašom registruotis. Balsuojam dėl to, ar pritariam po svarstymo Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektui.

Kas už tai, kad po svarstymo šiam įstatymo projektui būtų pritarta, prašom balsuoti.

Už balsavo 50, susilaikė 19, taigi po svarstymo yra pritarta. Gerbiamieji kolegos, sutariam, kad tai kitą savaitę įsirašysim į mūsų savaitės darbų programą. Gerbiamieji kolegos, šį darbotvarkės klausimą baigėm spręsti.

Dabar žodžio trumpai informacijai prašo B.Kuzmickas. Prašom. Taigi B.Kuzmickas – per centrinį mikrofoną. Prašom.

B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt visi gerai suprantate, kaip svarbu Lietuvai yra palaikyti glaudžius ryšius su Pietų Europos šalių parlamentarais. Dėl to yra steigiama Lietuvos Seimo narių parlamentinių ryšių su Ispanijos Karalystės parlamentu grupė. Šiuo metu šioje grupėje norinčių dalyvauti yra 29 Seimo nariai. Aš manau, kad čia dar ne pabaiga, norintieji galės ir toliau įsirašyti. Turbūt dabar, kaip čia galima laikyti, kad ta grupė jau yra oficialiai…

PIRMININKAS. Jūs turėtumėt pateikti nutarimą dėl pirmininko ir pavaduotojo. Jūs pasitarkit su kancleriu, tada viskas bus...

B.J.KUZMICKAS. Tai padarysim ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Ačiū už informaciją. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.20 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos sveikatos politikos principų” projektas Nr.P-1491(2). Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos sveikatos politikos principų” projektas Nr.P-1491(A) (svarstymas ir priėmimas)

Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos sveikatos politikos principų” projektas Nr.P-1491(2). Svarstymas ir priėmimas. Yra įregistruotas ir alternatyvus J.Oleko variantas. Pradedame svarstymo procedūrą. Trys Seimo nariai yra užsirašę kalbėti. Kol kas nematau J.Olekos, taigi kviečiu J.Galdiką.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš džiaugiuosi, kad tokia rezoliucija yra priimama mūsų Seime, tik gaila, kad šiek tiek pavėluotai. Būtų labai gražu, jeigu Seimas būtų priėmęs tą dieną, kai buvo svarstoma Nacionalinė sveikatos tarybos ataskaita apie mūsų šalies gyventojų sergamumą, nes būtent šioje rezoliucijoje ir kalbama apie gyventojų sergamumą. Ją perskaitęs aš galėčiau sutikti su daugeliu išsakytų minčių abiejuose variantuose, bet yra vienas sakinys, arba, sakyčiau, trys žodžiai, t.y. “savižudybių skaičiaus mažinimas”. Norėčiau, kad Seimo nariai pagalvotų, ar žmonės žudosi dėl blogos sveikatos? Nes rezoliucijos pavadinimas yra “Dėl sveikatos politikos”. Žmonės daugiausia žudosi ne dėl to, kad jie serga, tokių yra vienetai, bet žudosi dėl blogo, sunkaus gyvenimo arba nerasdami išeities iš susidariusios padėties. Jeigu rezoliucija vadintųsi “Dėl socialinės, ekonominės politikos”, tai tokia savižudybių priežasties traktuotė būtų teisinga, bet kadangi yra kalbama apie sveikatos politiką, manau, kad turėtų būti šie trys žodžiai išbraukti.

Aš taip pat nelabai sutikčiau su interpretacija, kad yra didelė sveikatos rodiklių disproporcija tarp kaimo ir miesto, nes disproporcija, ar ji didelė, ar maža, galima pasakyti tik palyginus ją su kitų valstybių. Ir vėl mes grįžtame prie pradžios, kad tai turėjo būti svarstoma tą dieną, kai buvo svarstomas visos šalies gyventojų sergamumas. Nes jeigu didelė, tai lyginant su kuo? Su Baltarusija, su Lenkija ar su Vokietija, ar su Lietuvos statistika prieš dvejus, penkerius metus?

Ir dar viena informacija dėl geresnio medikų darbo įvertinimo. Aš irgi tikrai sutinku, kad medikų darbas yra nepakankamai įvertinamas. Sutikčiau, kad tokia mintis būtų atspindėta rezoliucijoje, bet vėlgi tai turėtų būti siūlymas ne valstybei, o savivaldybėms, nes didžioji dauguma įstaigų yra perduotos savivaldybėms ir galbūt kalbant dėl visos šalies sveikatos politikos šie žodžiai skamba šiek tiek abstrakčiai. Tikrai pritarčiau, kad tokia rezoliucija būtų priimta. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Oleką.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes kiek užtrukome su rezoliucijos parengimu po metinio Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimo. Mano pateiktame projekte dabar į jį, atrodo, yra nemažai atsižvelgta, mes komitete kalbėjome, todėl mūsų parengtame naujame komiteto rezoliucijos projekte, kurį pristato mūsų komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Matulas, kai kurie dalykai atsispindi. Rengdamas rezoliuciją aš kaip tik norėjau pažymėti, kad mes turime atkreipti dėmesį į metinį Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimą, į jos ataskaitą, kurioje, be pritarimo Pasaulinės sveikatos organizacijos strategijai XXI amžiuje, buvo labai daug išdėstyta medžiagos apie situaciją Lietuvoje, apie mūsų gyventojų sveikatą. Mano buvo siūloma atkreipti dėmesį į neigiamų tendencijų sumažėjimą, dabar teikiamam komiteto projekte pavirto į gerėjimo tendencijas, tačiau aš siūlyčiau, kad priimant galutinį rezoliucijos tekstą, vis dėlto mes turėtume konstatuoti tą faktą (tai buvo pabrėžta ir Nacionalinės sveikatos tarybos pranešime, tai pabrėžiama dabar išplatintame pranešime apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje), tuos skirtumus tarp kaimo ir miesto žmonių, tarp įvairių socialinių sluoksnių ir ypač didžiulę žalą, kuri daroma mūsų žmonių sveikatai, t.y. klestinčią Lietuvoje šiuo metu tabako reklamą. Aš labai teigiamai vertinu, kad mūsų naujajame dabar jau antrajame rezoliucijos projekte yra siūloma uždrausti ir tabako reklamą. Tiksliau, ne popieriuje ją uždrausti, o realiai gyvenime uždrausti, kad bent Vilnius galėtų atsikratyti šių šiukšlių. Jeigu kam teko važiuoti Kalvarijų gatve į mūsų sveikatingumo širdį, centrą – į Santariškių klinikas, tai nuo Žaliojo tilto iki Santariškių jūs galite laisvai suskaičiuoti 17 stendų su “Marlboro”, “West” ir kitomis reklamomis. Aš manau, tai yra gėdos, o ne sveikatos kelias. JAV privertė tą pačią “Phillip Moris” skirti per metus 100 mln. dolerių tabako antireklamai, tai koks yra mūsų kraštas, kuo mes esame paversti, jeigu ta pati “Phillip Moris”, o ne miesto savivaldybė, ne Seimas sveikina su šventom Kalėdom? Visas miestas apkarstytas būtent jų reklama. Aš manau, kad mūsų pareiga, mūsų Seimo narių pareiga padaryti taip, kad mūsų priimami įstatymai galiotų praktiškai ir kad tokios gėdos tabako reklamos mums nedarytų.

Kitas dalykas, kurį taip pat jau minėjo prieš mane kalbėjęs gerbiamasis kolega, tai mūsų kolegų praktikuojančių medikų darbo įvertinimas. Aš manau, kad tas procentinis skirtumas, kuris laikosi medikų darbo užmokesčiui atsiliekant nuo šalies vidurkio ir kuris, atrodo, paskutiniais duomenimis, dabar susidaręs 200 Lt natūra, yra iš tikrųjų nepagarba medikų profesijos žmonėms ir sukelia nereikalingus įtemptus santykius tarp medikų ir pacientų. Jeigu mes paliksime rezoliucijoje taip, kaip čia įrašyta dėl medikų darbo apmokėjimo, tai nemanyčiau, kad visiškai tikslinga rašyti “atsižvelgiant į darbuotojų vidutinio atlyginimo didėjimą”, nes jeigu mes to rodiklio laikysimės – “atsižvelgiant į vidutinio didėjimą”, tai mes visada turėsime ir medikų darbo įvertinimo atsilikimą. Mums iš tikrųjų šią profesiją reikėtų paskatinti ir ji turėtų bent jau neatsilikti nuo šalies vidurkio. Prisimenant net tuos medikų reikalavimus, kai jie kėlė reikalavimą sulyginti su šalies vidurkiu, patikėjo Vyriausybe, nors rengėsi įvairioms akcijoms, atsisakė tų akcijų, todėl aš manau, kad mes turėtume tuos dalykus pasiekti. Todėl siūlyčiau tiesiog sujungti, net nežinau, ar reikėtų Seimui balsuoti ir apsispręsti. Aš manau, kad mūsų rezoliucijos, ir mano teikiama, ir antroji teikiama jau komiteto vardu, iš tikrųjų yra labai artimos. Jeigu pirmininkas ar pranešėjas nesakytų, kad mes šiandien būtinai priimtume, mes galėtume galbūt ketvirtadienį ar kada patikslinti dar paskutinius tekstus, nes čia yra dar visokių dalykų. Kolegos A.Matulo teikiamoje siūlomoje dalyje yra ne visai galbūt… Siūloma ypatingą dėmesį skirti gyventojų teisės į sveikatą užtikrinimui, toliau ten rašoma, kad mažinami sveikatos skirtumai, turi būti mažinant sveikatos skirtumus, yra likę ir kitokių dalykų.

Antras dalykas, kurį aš dar kartą drįstu siūlyti Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir pateikėjui pirmininkui, iš tikrųjų galbūt iš šios rezoliucijos padaryti dvi. Viena ta, kad mes įvertiname savo šalies ir teikiame savo siūlymus, ir antra, galbūt labai trumpa, gal net vieno sakinio rezoliucija, kad Seimas pritaria Pasaulinės sveikatos organizacijos strategijai “Sveikata visiems XXI amžiuje” arba šiems principams. Nes būtent šią strategiją pristatė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius V.Grabauskas. Man atrodo, įtraukti į bendrą rezoliuciją, kaip mes esame dabar padarę, tik vieną tokį sakinuką, kad mes pritariame šios strategijos principams, galbūt truputį per maža. Todėl gal būtų galimybė apsvarstyti ir tokį klausimą, kad mes savo šalies rodiklius ir būdus, kaip iš situacijos išbristi, vertiname viena rezoliucija, o pritarimą Pasaulinės sveikatos organizacijos strategijai XXI amžiuje išreiškiame atskira rezoliucija. Aš manau, tai būtų tam tikras mūsų požiūris į tą strategiją ir galimybė siųsti savo vertinimus dėl šitos strategijos, nes priimant ir mūsų delegacija balsavo už ją, ir ji pirmininkavo toje organizacijoje, tai būtų geras mūsų Seimo gestas paremiant šitą strategiją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Alekną.

R.ALEKNA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši rezoliucija, manau, yra laiku, juolab kad tai yra labai svarbus dokumentas. Jis buvo diskutuojamas ne kartą komitete, taip pat reikia pažymėti, kad šį teikiamą komiteto projektą parengė komitetas kartu su Nacionalinės sveikatos tarybos atstovais, buvo atsižvelgta į jų siūlymus, taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į Seimo nario J.Oleko siūlomą variantą. Aš manau, kad Sveikatos reikalų komiteto siūlomas variantas yra parengtas išsamiai ir logiškai, nes šios rezoliucijos tikslas yra ne vien tik reagavimas į Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą, bet ir į Pasaulinės sveikatos organizacijos 48-osios Europos Asamblėjos 1998 m. rugsėjo mėn. Kopenhagoje priimtą atnaujintą “Sveikata visiems XXI amžiuje” strategiją. Aš manau, labai svarbu, kad Lietuvos Seimas pritaria šiai strategijai ir mes tą viešai pasakome, ir prisidedame prie tų valstybių, kurios šiai strategijai pritaria ir sveikatos politikos principus grindžia remdamosi būtent šios strategijos principais.

Taip pat aš norėčiau akcentuoti tai, kad šitos rezoliucijos pažymimojoje dalyje, kur kalbama, kad gyventojų psichikos sveikatos gerinimas ir savižudybių skaičiaus mažinimas, alkoholio, tabako ir narkotikų žalos sveikatai prevencija, įskaitant tabako reklamos draudimą, sveikos gyvensenos skatinimas, integruotos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros sistemos kūrimas plėtojant pirminę sveikatos priežiūrą, ir kitų prioritetinių sveikatos problemų sprendimas, siekiant sveikesnės visuomenės, yra būtina Lietuvos socialinio ir ekonominės plėtros sąlyga. Būtent šis pažymėjimas leidžia suprasti, kad Lietuvos sveikatos politika – tai nėra vien tiktai medikų reikalas, kad tai yra kur kas platesnė sritis ir kad turime įsitraukti mes visi, ne vien tiktai medikai turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, formuodami sveikatos politikos principus. Būtent visa visuomenė atsako už tai, kiek mes kiekvienas asmeniškai galime įnešti tą indėlį į sveikesnės visuomenės kūrimą. Aš manau, kad būtent šis punktas, ko gero, pirmą kartą Lietuvos istorijoje taip tvirtai ir taip plačiai akcentuoja, kad ne dėl kažkokių sveikatos negalavimų yra didelis savižudybių skaičius ar vien tiktai dėl blogo gyvenimo, kad tai yra kur kas gilesni ir sudėtingesni procesai, kad negalima kažkaip atskirti vienas priežastis nuo kitų, kad reikia kompleksinio sprendimo. Turime vis dėlto didesnį dėmesį skirti žmonių psichinei sveikatai, kad išnaudotume visas galimybes savižudybių prevencijai jau vien dėl to, kad mes esame pirmaujanti valstybė pagal savižudybių skaičių pasaulyje. Aš manau, kad šiame svarbiame dokumente to akcento iš tikrųjų labai reikia. Aš kviečiu kolegas palaikyti ir balsuoti už Sveikatos reikalų komiteto siūlomą rezoliucijos variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Matulą tarti baigiamąjį žodį.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Visų pirma visus sveikinu su praėjusiomis šventėmis ir visiems kolegoms linkiu kuo geriausios sveikatos naujaisiais metais.

Noriu priminti, kad teikiant rezoliuciją buvo sumanyta pateikti ją kaip politinį dokumentą, pritariant priimtam Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Europos regiono dokumentui. Bet aš džiaugiuosi, kad pateikimo metu kolegos pasakė norą ir siūlymus išplėsti tą rezoliuciją, įtraukti kai kuriuos svarbius akcentus, kurie buvo pasakyti pateikiant metinį pranešimą apie Lietuvos žmonių sveikatos būklę. Atkreipiu dėmesį, kad tai buvo ne Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaita, bet metinis pranešimas apie Lietuvos žmonių sveikatos būklę. Pateikdamas antrąjį variantą komitetas atsižvelgė į daugelio Seimo narių pasiūlymus: į Seimo nario S.Kakčio, Seimo Pirmininko V.Landsbergio ir į gerbiamojo kolegos J.Oleko pasiūlymus. Todėl manyčiau, kad tas komiteto teikiamas antrasis variantas tikrai yra tinkamas pritarti po svarstymo ir priimti.

Taip pat noriu pasakyti, kad rengiant šitą antrąjį variantą buvo konsultuotasi ir su Teisės departamento juristais. Aš visiškai pritariu Seimo nario J.Galdiko pasakymui, kad tikrai tas rezoliucijos priėmimas šiek tiek yra pavėluotas, būtų buvę labai gražu, kad jis būtų priimtas tą dieną, kai buvo atliktas metinis pranešimas, bet geriau vėliau negu niekada.

Noriu priminti kolegoms, kad tai yra labai svarbu ir dėl to, kad Lietuva šiais metais pirmininkauja Pasaulinės Sveikatos Organizacijos Europos regiono asamblėjoje.

Noriu dar porą žodžių pasakyti, dėl ko siūlau būtent komiteto variantą. Todėl, kad gerbiamojo daktaro J.Olekos siūlomas variantas atkartoja metinio pranešimo kai kuriuos dalykus. Mes tik papildėme savo preambulėje, kad atsižvelgiame ne tik į Europos regiono priimtą dokumentą, bet ir į Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą. Manau, kad nereikėtų atkreipti dėmesio į didelę sveikatos rodiklių disproporciją ir t.t., nes tai mes akivaizdžiai matėme pranešime, ir čia kai kuriuos dalykus ištraukti lyg politiškai šiek tiek angažuotus tikrai nėra tikslinga. Tie pasakymai, kad nepakankamas medikų darbo įvertinimas, arba “siekti geresnio medikų darbo įvertinimo”, irgi nėra visiškai suprantami, kokia prasme: ar materialine, ar moraline prasme geresnį įvertinimą, ar čia mes įsipareigojame geriau vertinti, ar visuomenę įpareigojame geriau vertinti? Komitetas tai suprato kaip materialine prasme – geriau atlyginti darbą, ir tai yra atspindėta siūlymuose.

Aš labai džiaugiuosi ir labai prašau pritarti dėl tabako reklamos draudimo. Aš noriu priminti, kad įstatymai šiandien draudžia tabako reklamą. Ir tiktai savivaldybės turėtų šituo rūpintis, nežiūrint to, kad šiandien įstatyme kol kas nėra numatyta institucija vietoje panaikintos prie Teisingumo ministerijos. Bet aš turiu labai daug akivaizdžių pavyzdžių ir nesigirdamas galiu pasakyti. Toje apygardoje, kurioje aš buvau išrinktas, atsirado mieste vienintelė reklama ant spaudos kiosko. Aš net nereikalavau, aš paprašiau, kad ji būtų nuimta, ir mielai sutiko “Marlboro” reklamą nuo spaudos kiosko nuimti. Taigi, mielieji kolegos, ir jūs aktyviau pasidomėkite savo apygardose, nes šiandien reklama yra draudžiama. Jeigu tai šiandien bus įrašyta rezoliucijoje, bus stimulas dar kartą pareikalauti iš savivaldybių, kad jos vykdytų įstatymą.

Aš labai prašau daktaro J.Olekos, su kuriuo iš esmės yra suderinta, kad jis kategoriškai nereikalautų balsuoti už jo variantą, kad būtų balsuojama už komiteto pasiūlytą variantą. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame svarstymą. Ar reikėtų balsuoti, kurį iš alternatyvių variantų pasirenkame ir toliau teikiame priimti, ar galime susitarti? K.Kuzminskas norėtų dar tarti žodį. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš kalbėjusiųjų tikriausiai susidarėt nuomonę, kad dauguma Seimo narių turėtų palaikyti tą rezoliuciją, kuri yra parengta Sveikatos reikalų komitete. Mes ir komitete svarstėme Seimo nario J.Olekos pateiktą projektą. Jame išdėstytos visos mintys geros, išdėstyti pagrindiniai trūkumai, kurie šiuo metu vyrauja sveikatos sistemoje įgyvendinant sveikatos politiką, tačiau kažin ar reikia to, kad konstatuotų neigimo neigimą, faktiškai konstatuoja Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių neigiamų tendencijų sumažėjimą. Tai geriau parašyti taip, kaip ir mūsų Sveikatos reikalų komiteto. Siūlau pritarti mūsų pagrindiniam projektui.

PIRMININKAS. Ir kolega J.Olekas. Prašom. Dar žodis jums.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš ir kalbėdamas, jeigu gerai girdėjote, atkreipiau jūsų dėmesį, kad mūsų rezoliucijos, mano pateiktoji ir dabartinė antroji komiteto rezoliucija, yra labai suartėjusios. Aš manau, kad mes iš tikrųjų galime kalbėti ir už komiteto rezoliuciją bendru sutarimu. Tiktai tokiu atveju aš siūlyčiau komitetui šiandien galbūt dar neskubėti, o pasilikti ketvirtadieniui trumpą intervalo laiką priėmimui, nes aš manau, kad kai kurias dalis, ypač siūlomąją dalį, reikėtų patikslinti. Mes šiandien paskubėję turėtume tokį išspaustą, nubalsuotą variantą, prie kurio ir pasiliktume.

Jeigu mes dar vieną dieną paliktume patobulinti, man atrodo, tas variantas būtų geresnis. Manau, kad tos mintys ir vienoje, ir kitoje rezoliucijoje yra išsakytos, nes šiandien žmonės kaime labiau vargsta dėl vykdomos politikos. Sakykime, kai kurios gydymo įstaigos geriau susitvarkė, nors buvo žadėta apskričių ligoninėms (kad ir Panevėžio) ir kitoms. Skirstant vienasmeniškai ministro ar Ministro Pirmininko nuožiūra tų pinigų neteko ir tose įstaigose sąlygos yra skirtingos. Manau, kad mes galėtume surasti konsensą ir pateikti galutinį variantą tikslesnį, negu jis yra šiandien. Sakyčiau, kad iš tikrųjų galima rinktis tą bendrąjį variantą ir už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime konstatuoti, kad bendru sutarimu yra pasirenkamas komiteto variantas? Pasirinktas variantas. Aš norėčiau paklausti pono A.Matulo. Mes turėtume apsispręsti, ar šiandien priimame rezoliuciją, ar bendru sutarimu sutariame ją redaguoti.

Prašom. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad šia rezoliucija tikrai nesiekta jokių politinių dividendų. Yra pateiktas komiteto antrasis variantas, kuriame atsižvelgta ir į visų kolegų siūlymus, ir į nemažą dalį daktaro J.Oleko. Aš ir komitetas labai dėkingas už tuos pasiūlymus. Labai norėčiau siūlyti, kad šita rezoliucija būtų ne atidėliojama, o priimta šiandien.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Buvo išsakytos dvi nuomonės. Pirmiausia mes apsispręsime dėl J.Oleko siūlymo dar sykį redaguoti šią rezoliuciją. Jeigu šiam siūlymui nebus pritarta, tada mes bandysime šią rezoliuciją priiminėti. Dabar prašom registruotis. Prašom registruotis. Gerbiamasis kolega J.Olekas nesiūlo redaguoti komiteto teikiamo projekto, taigi mes tikrai galime šiandien priimti. Jeigu jūs siūlote redaguoti iki ketvirtadienio, tada mes turime apsispręsti, ar dar redaguojame.

Kolega J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien siūlau pritarti po svarstymo, o galutinį rezoliucijos priėmimą mes galėtume atidėti iki ketvirtadienio, kad galėtume turėti rišlų tekstą. Jeigu jūs paskaitytumėte ketvirtąją pastraipą, kurioje yra siūlymai dėl mūsų komiteto variantų, tai pamatytume, jog jeigu mes neredaguosime, tai turės redaguoti lituanistai, nes tokios rezoliucijos nebus galima… Aš kreipiuosi į poną A.Vidžiūną, kuris galėtų padėti tą dalyką padaryti. Iš tikrųjų tokios redakcijos reikia. Nors tas ženklas, kurį jis man parodė, atrodytų, reiškia, kad tokios redakcijos jis nesirengia daryti. Kaip rimtą specialistą kviečiu padėti, kad mes turėtume rezoliuciją, kuri būtų maloni akiai ir širdžiai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ponas A.Vidžiūnas tuoj jums parodys dar porą ženklų, tuo tarpu K.Kuzminskas. Gerbiamieji kolegos, aš vis tiek raginsiu apsispręsti.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, tikrai neatidėkime šios rezoliucijos priėmimo. Reikia priimti. Lituanistai taiso net įstatymus, o rezoliuciją, man atrodo, tikrai pataisys taip, kad atitiktų visus reikalavimus. Nepritariu išdėstytai nuostatai, kad reikia parengti dar du atskirus dokumentus, kuriame būtų išdėstyti Pasaulinės Sveikatos Organizacijos principai. Siūlau šiandien priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Olekas siūlė elgtis kitaip. Taigi kas pritartų J.Oleko siūlymui, balsuoja už, kas mano, kad tokiam procedūriniam siūlymui nereikia pritarti, balsuoja prieš. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl J.Oleko procedūrinių siūlymų.

Už – 18, prieš – 34, susilaikė 9, taigi J.Oleko siūlymui nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti priimti rezoliuciją. 4 – už, 4 – prieš dėl visos rezoliucijos, kurią mes ką tik apsvarstėme. Ar jau visi motyvai yra išsakyti? Motyvai yra išsakyti. Taigi dar sykį registruojamės ir balsuosime dėl rezoliucijos priėmimo. Prašom registruotis. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti skaičiuoti balsus. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl Lietuvos sveikatos politikos principų” projekto. Šios rezoliucijos registracijos Nr.P-1491(2).

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas už tai, kad ši Seimo rezoliucija būtų priimta, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 59.

PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavus už 60 Seimo narių Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija “Dėl Lietuvos sveikatos politikos principų” vienbalsiai yra priimta.

Gerbiamieji kolegos, iki pertraukos dar du darbotvarkės klausimai – tai Radiacinės saugos įstatymo projektas ir pirmas rezervinis klausimas.

Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo projektas Nr.P-1445 (svarstymas)

Darbotvarkės 7 klausimas – Radiacinės saugos įstatymo projektas Nr.P-1445. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas pritarė su išlygomis, Gamtos apsaugos komitetas pritarė. Nacionalinio saugumo komitetas kol kas formuluoja savo išvadas.

Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstymo procedūrą. 3 Seimo nariai užsirašė kalbėti. A.Vaišnoras pirmasis. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Radioaktyvius šaltinius, arba jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, naudoja mokslas, medicina ir kt. Jie yra natūralūs, foniniai arba (kaip radono dujos) kaupiasi statiniuose ir t.t. Kaip parašyta aiškinamajame rašte, tokių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių Lietuvoje yra apie 25 tūkstančiai. Kol kas neturėjome įstatymo, reglamentuojančio saugų šių šaltinių naudojimą ir kontrolę. Veikia radiacinės saugos centras, kitos institucijos, kurios dirba, bet efektyviam darbui reikalinga sistema, kurią ir įteisins, tikiuosi, šis įstatymas.

Gamtos apsaugos komitete mes svarstėme šio įstatymo projektą po pateikimo. Iš esmės pritardami, mes turime kai kurių pastabų, kurias aš dabar čia norėčiau pasakyti.

Pirmiausia dėl 7 straipsnio – “Veiklos licencijavimas, leidimų išdavimas bei draudžiama veikla”. Visas straipsnis būtų priimtinas. Mes manome, kad 4 punkte suradus vietos arba gale dar reikėtų įterpti: “ne tik pervežti ar vežti tranzitu, išvežti iš jos, bet ir perdirbti radioaktyvias medžiagas, kurios yra pavojingos žmonių sveikatai”.

Viena iš mūsų komiteto pastabų buvo dėl 8 straipsnio, kuris reglamentuoja licencijas ir leidimus išduodančias institucijas. 2 punkto paskutiniajame sakinyje yra štai tokia formuluotė: “Leidimus radioaktyvioms medžiagoms, skirtoms asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, įmonėms, mokslo ir mokymo įstaigoms bei valstybės valdymo bei savivaldos institucijoms, įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, vežti tranzitu ar pervežti ją išduoda Aplinkos ministerija, suderinusi su Radiacinės saugos centru, o visais kitais atvejais – Vyriausybė”. Mums kilo abejonė dėl formuluotės “visais kitais atvejais”. Čia yra visiškai neapibrėžta. Mes manome, kad gali atsitikti tokių dalykų, negavus Aplinkos ministerijos leidimo, gali ateiti suinteresuoti asmenys, arba organizacijos į Vyriausybę ir gauti, nežinant tai institucijai, kuri yra atsakinga. Ir taip pat galbūt mums šiek tiek kelia abejonių tai, kad Vyriausybės pasiūlymu šitame straipsnyje neliko ministerijos funkcijų.

Po to turime tam tikrų pastabų 18 straipsniui, kuriame kalbama dėl maisto produktų, pašarų, geriamojo vandens, dirvožemio reaktyviojo užterštumo, dėl valstybinės ekspertizės ir kontrolės. Manome, kad čia yra išvardintos atsakingos ministerijos. Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Ir visiškai neliko Radiacinės saugos centro kompetencijos arba įgaliojimo. Nors prieš tai jis įstatyme buvo, ankstesniuose straipsniuose. Tam tikra prasme tai prieštarauja ir 6 straipsniui, kuriame yra nusakoma Radiacinės saugos centro kompetencija.

Komitete vyko diskusija, ir mes siūlytume šalia visų 3 straipsnyje apie maisto žaliavas, kur draudžiama visa, kas radioaktyvu, išvežti, realizuoti, siūlome įrašyti žodžius “vežti tranzitu ir taip pat perdirbti”. Yra viena problema, kurią jūs turbūt girdėjote, kai mūsų neatsakingi biznieriai (tokių yra mažuma) reeksportuota, arba įveža į Lietuvą iš Baltarusijos ir Ukrainos padidinto radioaktyvumo grybus ir uogas, o paskui išveža iš Lietuvos, sumaišę su lietuviška produkcija. Arba tuos pačius. Štai Europos Komisija pernai atsiuntė Lietuvai įspėjimą, kad yra keli atvejai, kai lietuviškos arba bendros su Lietuva firmos įveža į Europos Sąjungos šalis padidinto radioaktyvumo miško gėrybes. Problema yra ta, jog tai gali atsiliepti importui ir iš Lietuvos, jeigu institucijos nesiims adekvačių veiksmų. Jeigu būtų uždraustas importas miško gėrybių, ypač grybų ir uogų iš Lietuvos, labai daug darbo vietų netektų dirbantys Dzūkijos krašte. Ir dėl to mes turėtume didelių nuostolių.

Šiaip daugiau esminių pastabų mes neturime. Dėl 10 skirsnio siūlome formuluotę, kad Vyriausybė susitvarkytų (ten, kur įstatyme yra jos pasiūlymai) per tris ir per šešis mėnesius. Aš nenoriu skaityti ir detalizuoti, yra ilgas tekstas. Ir dar mus pasiekė viena žinia, kad Vyriausybėje, ko gero, rytoj, bus priimtas Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymas. Reikia pažymėti, kad šitą Radiacinių atliekų tvarkymo įstatymą ir Radiacinės saugos įstatymą rengė kitos institucijos, ir, kaip mus informavo, tame įstatyme yra tam tikrų neatitikimų su šiuo mūsų dabar svarstomu įstatymu. Aš siūlau viceministrui ponui V.Kriauzai pasiaiškinti su Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo rengėjais ir pabandyti suderinti iki priėmimo, pabandyti suderinti pagrindines formuluotes, kad abu įstatymai apie radiaciją atitiktų vienas kitą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu S.Čirbą.

S.ČIRBA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Radiacinės saugos įstatymas reguliuoja juridinių asmenų, įmonių, fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančiais spinduliuotės šaltiniais, ir dėl radioaktyvių atliekų tvarkymo. Taip pat nustato radiacinės saugos teisinius pagrindus. Įstatymas reikalingas siekiant suderinti radiacinės saugos reikalavimus su Europos Sąjungos normomis, nes kiti įstatymai šią sritį reglamentuoja tik iš dalies.

Sveikatos reikalų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui su išlygomis. Komiteto nuomone, įstatymo projektas turėtų būti svarstomas ir priimamos Seime, kai Vyriausybė pateiks Seimui su šiuo įstatymu susijusius Aplinkos apsaugos įstatymo, Branduolinės energijos įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Įmonių įstatymo pakeitimus ir papildymus, ką nurodo ir Seimo Teisės departamentas. Įstatymo projekte reikėtų atsisakyti sąvokų, kurios vartojamos kituose įstatymuose. Reikėtų numatyti Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją radiacinės saugos klausimais. Atitinkamai koreguoti 6 įstatymo straipsnį. Atsisakyti įpareigojimų Vyriausybei tvirtinti radiacinės saugos strategiją. Neturėtų būti licencijuojamas jonizuojančios radiacijos šaltinių projektavimas, todėl reikėtų atitinkamai pakeisti 7 straipsnio pirmąją dalį. Nėščios moterys ir maitinančios motinos, dirbančios su jonizuojančia radiacija, į kitą darbą turi būti perkeliamos Žmonių saugos darbe įstatymo numatyta tvarka. Todėl reikėtų papildyti 12 straipsnio trečiąją ir ketvirtąją dalis. 24 ir 25 straipsniuose turėtų būti nurodyti konkretūs įstatymo įgyvendinimo terminai. Tikėjomės, kad svarstymo metu įstatymo iniciatoriai pateiks antrąjį variantą, jį perregistruoti, bet tai kol kas nepadaryta. Dėl to, komiteto nuomone, svarstymui Seime turėtų būti pritarta arba padaryta šiokia tokia pertrauka, kad Vyriausybė pateiktų minėtus įstatymus ir suderintų su dabartiniu, siūlomu priimti Radiacinės saugos įstatymu.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Alekną.

R.ALEKNA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šitas įstatymo projektas yra parengtas remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 16 punktu bei vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 8 d. nutarimą. Šio įstatymo tikslas buvo tas, kad pagrindinis momentas yra apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio bei sureguliuoti santykius, atsirandančius dėl jonizuojančios spinduliuotės šaltinių naudojimo, gamybos, prekybos jais bei su tuo susijusios veiklos: įsigijimo, vežimo, saugojimo, montavimo, priežiūros ir remonto, radioaktyvių atliekų tvarkymo. Šis įstatymas, sakyčiau, išsamiau aprašo šiuos santykius ir šioje srityje nepalieka spragų. Įstatymas yra parengtas, sakyčiau, labai kompetentingai ir rimtai žiūrint į darbą.

Tačiau aš noriu pasakyti keletą pastabų. Viena iš jų – radiacinės saugos pagrindiniai principai. 3 straipsnyje rašoma, kad jonizuojančios spinduliuotės šaltinių naudojimo pagrįstumo principas yra visų veiklos rūšių, kurias vykdant naudojami jonizuojančios spinduliuotės šaltiniai, duodama ekonominė, socialinė ir kitokia nauda žmogui arba visuomenei, turi būti didesnė, negu daroma žala žmonių sveikatai ir aplinkai. Kolegos, manau, sutiksite su manim, kad tai yra labai abstrakti sąvoka, ir galbūt šio įstatymo iniciatoriai, rengėjai galėtų pamąstyti, ar poįstatyminiais aktais, kokie turėtų būti kriterijai, kuriais remiantis mes galėtume daryti šitokio pobūdžio išvadas.

Kita mano pastaba būtų dėl savivaldos vykdomųjų institucijų kompetencijos radiacinės saugos valstybinio reguliavimo srityje. Aš manau, kad būtent šiuo 5 straipsniu savivaldai uždedama daug tokių papildomų rūpesčių ir mažai galimybių kontroliuoti. Aš manau, kad galbūt čia reikėtų labiau padiskutuoti su Savivaldybių reikalų komiteto nariais ir įsiklausyti į jų nuomonę, ir galbūt būtų galima išgirsti kažkokių esminių pasiūlymų. O šiaip, aš manau, įstatymas parengtas gerai ir siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Taigi baigiame svarstymo procedūrą, kviečiu tarti baigiamąjį žodį viceministrą poną V.Kriauzą.

V.KRIAUZA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nuoširdžiai sveikinu pasinaudodamas proga su Naujaisiais Metais, linkiu sveikatos, energijos ir sėkmingų, kūrybingų darbo metų! Taip pat dėkoju visiems komitetams, kurie jau svarstė, pirmiausia mūsų Sveikatos reikalų komitetui bei Gamtos apsaugos komitetui, taip pat Seimo nariams, kurie pasakė pastabas pateikimo metu. Tos pastabos buvo vertingos, į visas jas atsižvelgsime.

Aš nežinau, ar reikėtų detaliau komentuoti tuos straipsnius, į kuriuos mes, rengėjai, atsižvelgsime, tačiau bendrais bruožais gal keletą pastabų ar komentarų pasakysiu. Dar noriu pasakyti, kad iš esmės atsižvelgta naujajame variante (jis, gaila, kol kas nėra užregistruotas, tačiau jį mes tuoj pateiksime Seimui) į Seimo Teisės departamento pastabas, ir, kaip minėjau, į abiejų svarsčiusių komitetų pastabas.

Buvo pastabų dėl pirmojo straipsnio trečiosios dalies, kur kalbama apie tarptautines sutartis. Teisės departamentas siūlė nukelti šį straipsnį į galą, tai ir yra atlikta. 2 straipsnyje padarytos pagrindinių sąvokų pataisos pagal siūlymus, kai kurios sąvokos išbrauktos (tos, kurios yra apibrėžtos kituose įstatymuose), kai kurios sąvokos patikslintos. Sakykime, patikslinta, kad šiame įstatyme vartojamas terminas tik tiems darbuotojams, kurie dirba su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais ir t.t.

Dėl 3 straipsnio, pagrindinių radiacinės saugos principų, gerbiamasis R.Alekna labai teisingai atkreipė dėmesį ir šie principai yra be galo svarbūs. Galbūt juos pabandysime dar aiškiau suformuluoti, bet šie principai yra vieni iš svarbiausių TATENOS reikalavimų, ir jie atspindi tą poziciją, tuos principus, kurių reikia laikytis kaip bendrųjų principų reglamentuojant veiklą su radioaktyviosiomis medžiagomis.

Pataisyta 4 straipsnio Sveikatos reikalų komiteto siūlymu Vyriausybės kompetencija, atsisakyta, kad Vyriausybė tvirtintų atskirą radiacinės saugos strategiją, o po to antrąja pastraipa buvo siūloma tvirtinti valstybinės radiacinės saugos programas. Svarstymo metu sutarta, kad pačioje radiacinės saugos programoje gali būti numatyta ir strategija, ir konkrečios priemonės. Nebūtinai turi būti keletas dokumentų, kurie kartais priimami, patvirtinami, o po to nebūna pakankamai efektyvūs.

Dėl 5 straipsnio – savivaldos vykdomųjų institucijų kompetencijos. Iš tikrųjų šiuo straipsniu šioje srityje savivaldos institucijoms suteikiamos nemažos galios. Šio straipsnio turinys ir redakcija yra suderinta su Savivaldybių asociacija, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija ir ypatingų pastabų nebuvo. Žinoma, poįstatyminiais dokumentais, tvarkomis ar reglamentais reikės nustatyti, kokiais konkrečiais mechanizmais savivaldybės galėtų spręsti šiuos uždavinius.

Taip pat siūloma Sveikatos reikalų komiteto vardu nurodyti ir Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją. Priimtinos ir gerbiamojo Seimo nario A.Vaišnoro pastabos ir baigiamosios nuostatos, 24, 25 straipsniuose numatomi konkretūs terminai.

Šis įstatymas iš tikrųjų yra labai svarbus, tai jau minėjo kalbėję komitetų pirmininkai ir atstovai, todėl pastaboms pritariame. Gal tik problema būtų su 8 straipsniu, kur Gamtos apsaugos komitetas siūlo, kad nebūtų numatyta, jog visais kitais atvejais licencijas išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši nuostata yra patvirtinta Vyriausybės posėdyje, ir aš nežinau, ar rengėjų grupė turi teisę sutikti su kitu pasiūlymu. Tai mes pabandysime išsiaiškinti. Prašau pritarti šiam projektui po svarstymo. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Prašom. J.Mocartas dėl balsavimo motyvų.

J.MOCARTAS. Be abejo, aš pritariu šitam įstatymo projektui po svarstymo ir labai džiugu, kad rengėjai sutinka su išsakytomis pastabomis. Tačiau būtų prašymas prieš priimant įstatymą suderinti su VATESI, kuri rengia naująjį radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą, kad nuostatos nesikirstų ir po to mums nereikėtų iš naujo daryti šio įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas nors prieštarautų tam, kad būtų pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui. Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? Pritariame. Prašome poną viceministrą, įstatymo projekto iniciatorių, atsižvelgti į Gamtos apsaugos komiteto siūlymą suderinti dar su Vyriausybės nepatvirtintu projektu, apie kurį kalbėjo komiteto atstovai. Jeigu nekiltų didesnių problemų, mes galėtume priėmimą įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę, bet tai mes nutarsime šios dienos vakariniame posėdyje. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-1436(4) (svarstymas)

Pirmasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-1436(4). Gerbiamieji kolegos, svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – teikia ketvirtąjį patobulintą variantą, Vyriausybė taip pat pritaria su pasiūlymais šiam nutarimo projektui. Pradedame svarstymo stadiją. Du Seimo nariai užsirašė kalbėti. K.Prunskienė. Prašom į tribūną.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau pritarti tam, kad Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimas yra reikalingas, kad tokią tarybą suformuotume ir ji galėtų funkcionuoti. Turėčiau daug pastabų. Pirmiausia aš abejoju dėl to, kad du tarybos nariai siūlomi rinkti tik vieneriems metams. Manau, kad tai per trumpas laikas jiems įsitraukti į darbą ir efektyviai dirbti, kartu nenuvertinti tų narių, renkamų vieneriems metams, vaidmens. Pagaliau skirtumas tarp vienerių, trejų ir penkerių metų, kaip čia siūloma, na, yra pernelyg didelis, ir atskiri nariai patenka visiškai į skirtingas sąlygas ir įgyja skirtingą įtaką. Kartu man iškyla klausimas: kokiu būdu gali būti kadencija šešeri metai, kaip yra numatyta 11 straipsnio 3 punkte: “tarybos narių kadencija šešeri metai”, jeigu tie skaičiai, kuriuos minėjau, yra kitokie? Gal čia aš ką nors ne iki galo supratau?

Man taip pat kelia abejonių ir antrojo skirsnio 5 straipsnis ar dalis, kur kalbama apie pagrindinius tarybos uždavinius. Manyčiau, kad čia labiau derėtų rašyti “pagrindiniai tarybos tikslai”, nes vėliau per funkcijas yra realizuojama daug uždavinių, nors žodis “uždaviniai” ir nebevartojamas, manau, moderniau sakyti “tikslus”, tai ir solidžiau nei “pagrindiniai uždaviniai”. Tuo labiau kad čia iš esmės ir yra apibrėžti pagrindiniai tarybos tikslai. Tik manau, kad juos reikėtų dar taip pat išplėtoti. Pavyzdžiui, tos penktosios dalies 2 punkte, kai kalbama apie galimybę teikti Seimui ir Vyriausybei siūlymus mokslo ir studijų sistemai tobulinti, manyčiau, visiškai derėtų įrašyti, kad tuos siūlymus teikti ir mokslo bei studijų institucijoms, ir jų asociacijoms, nes siūlymai tai yra ne koks nors priverstinis dalykas, o tos institucijos yra pakankamai autonomiškos ir Mokslo taryba tikrai galėtų joms patarti, kaip tvarkytis.

Toliau, kai 3 punkte kalbama apie analizavimą, ten kaip tik minimas analizavimas mokslo, studijų srities darbuotojų ir studentų siūlymų mokslo ir studijų veiklos klausimais. Manau, kad ne tik siūlymų analizavimas. Galimas bei reikalingas ir situacijos tose institucijose analizavimas, ir, kaip jau minėjau, pačių siūlymų teikimas.

Paskutinysis, 4, šios dalies punktas: “Teikti siūlymus Vyriausybei valstybės biudžeto projektui sudaryti”, manau, ne visai adekvatus tam, ką norima pasakyti. Manau, kad reikėtų siūlyti teikti siūlymus dėl mokslo ir studijų finansavimo, ir dėl biudžeto straipsnių. Bet taip tiesiogiai siūlyti teikti pasiūlymus dėl biudžeto projekto sudarymo, tai atrodo nelabai konkretu, lyg ir pernelyg užsimota.

Toliau, dar pora dalykų. Štai 23 ir kituose straipsniuose, kai pradedama kalbėti apie atlyginimus, manau, kad prieš tai derėtų aptarti apskritai tos tarybos finansavimą. Man atrodo, kad šitas klausimas čia nėra deramai pateiktas. Yra tokia rimta spraga, nes paskui, kai kalbam apie tarybos pirmininko atlyginimą, na, tiesą sakant, man kyla abejonių, ar apskritai šita taryba turi būti sudaroma iš etatinių narių, bent jau iš etatinio pirmininko. Gal tai galėtų būti tiesiog tokia visuomeninė funkcija, garbės pareigos būti pirmininku, būti nariu? O tuo labiau kad, pavyzdžiui, Seimo nariai irgi juk turbūt kaip tarybos nariai, jeigu jie ten būtų išrinkti į pirmininkus, vargu ar galėtų pretenduoti. O jau vykdomąjį aparatą, vykdomąjį aparatą – gal tarybos atsakingą sekretorių ar vadybininką, ar direktorių galima būtų laikyti apmokamose pareigose. Tai čia aš tiktai dėl tų nuostatų, kokie man klausimai iškyla, noriu jums tokias abejones iškelti.

Taip pat 26 straipsnis. Antrąją ir trečiąją dalis, manau, būtų galima sėkmingai sujungti, tuo labiau kad kiekvienai iš jų irgi, man atrodo, reikia koregavimo. Pavyzdžiui, 26 straipsnio antrojoje dalyje rašoma “analizuoja mokslo ir studijų institucijų veiklos ataskaitas bei vertina lėšų panaudojimo efektyvumą”. Ką reiškia “vertina”, jeigu studijos, jeigu tyrimai buvo atlikti pagal PHARE programą arba jeigu tyrimai buvo atlikti pagal kokios nors privačios įmonės užsakymą? Ar ir tada dera kištis į lėšų panaudojimo efektyvumą? O toliau, 3 punktas: “Tarybos pavedimu atlieka valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų tyrimų projektų mokslinę ekspertizę ir vertina tokių projektų ataskaitas”. Man atrodo, jau čia kaip tik ir dera panagrinėti, kaip naudojamos mūsų valstybės biudžeto lėšos. O dėl 1 punkto aš abejoju, ar visais atvejais tai derėtų daryti. Todėl gal redaguojant galima būtų konkrečiau čia pasakyti, kas turima omeny, gal net ir sujungti tuos abu straipsnius, kad būtų išvengta tokių prieštaravimų bendrai mūsų ekonomikai ir bendrai mūsų valstybės tvarkai. Linkiu autoriams sėkmingai pabaigti šį darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Z.Mackevičių.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, be mokslo neišgyventume nė dienos. Tai ne frazė. Išskirtinė yra mokslo reikšmė mūsų valstybėje formuojant intelektualią visuomenę, pertvarkant ūkį ir pramonę pagal rinkos reikalavimus ir įgyvendinant stojimo tiek į Europos Sąjungą, tiek į NATO sąlygas. Negalima teigti, kad Lietuvos mokslas neturi problemų. Esame jau moksliškai raštinga, tačiau, kitų vertinimais, dar nepakankamai moksliškai išprususi tauta. Turime gerų mokslininkų gretas, bet neretai vis dar asocijuotų prie sovietų reikmėms ar komandinės ekonomikos poreikiams sukurtų mokslinių institucijų. Mokslo reforma vyksta gal ir sparčiai, bet jos kryptingumas ir pagreitis turi būti valdomi. Mokslo įstaigos, nors ir finansuojamos valstybės, turi turėti autonomiją, saugomą įstatymu. Institutų sprendimai nebūtinai atitinka rinkos vėjus ir gali sudaryti koliziją tarp vietinės mokslinės visuomenės ir valstybės būtinų veiksmų, todėl čia reikalingas arbitras. Toks arbitras kaip tik galėtų būti, bus ir yra Mokslo taryba. Iš pirmo žvilgsnio, ji keistai formuojama. Ji atstovauja Mokslininkų sąjungai, mokslo savivaldai, kur yra 15 narių, o kita vertus, yra 9 deleguoti nerinktiniai nariai. Ta kolizija paskui ryškėja net ir tuose įstatuose, kai Mokslo tarybai, kaip ekspertei, dar suteikiamos teisės prižiūrėti ir nostrifikuoti dokumentus. Jau čia ne eksperto, ne patarėjo funkcija, čia jau valdymo funkcija.

Tas hibridas: savivaldos ir valstybės deleguotų pareigūnų, atrodo gana keistai, bet galbūt mūsų istoriniam laikotarpiui ir gali būti efektyvus. Tuo labiau kad įpainiojami finansai. Tie finansai arba pratęsia tam tikrų institucijų gyvavimą, arba jų nesuteikiant jos sužlugdomos. Ką daryti su moksliniais kadrais, galbūt garbingais, pripažintais, bet rinkos sąlygomis nereikalingais? Čia būtent tokio visapusiško eksperto funkcijos yra būtinos, tuo labiau kad Mokslo taryba palaikys ne tiktai vidinius, bet ir išorinius ryšius su UNESCO, su Europos Sąjungos mokslo institucijomis, su kitų valstybių panašiomis įstaigomis. Taip jau ir yra buvę, kai buvo pakviesta Norvegijos mokslo taryba. Mokslo tarybos yra ne visose valstybėse, bet yra valstybių, kur yra. Norvegijos mokslo taryba objektyviai įvertino Lietuvos mokslo būklę. Tiktai tiek, kad nelabai daug iš to naudos, nes sprendimai turi būti priimti mūsų Vyriausybės, jie turi atitikti rinkos ekonomikos ir mūsų valstybės sąlygas. Aš pritariu tam projektui, nes esu nuomonės, kad Mokslo taryba reikalinga, nors projekte tikrai yra dar sunkiai suderinamų dalykų. Tikriausiai reikės kai kurių poįstatyminių aktų, kad Mokslo taryba galėtų efektyviai veikti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu Ž.Jackūną tartį baigiamąjį žodį šioje diskusijoje.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstomas Lietuvos mokslo tarybos nuostatų projektas buvo patikslintas atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas ir Vyriausybės 1998 m. gruodžio 16 d. posėdyje išsakytas pastabas ir siūlymus. Turiu pabrėžti, kad į visas pastabas ir siūlymus iš esmės atsižvelgta. Tačiau reikia pripažinti, kad šis Seimo nutarimas, o ypač Lietuvos mokslo tarybos nuostatų projektas yra ilgų kompromisinių sprendimų ir svarstymų išdava. Iš tiesų kai kurios nuostatos, į kurias savo kalboje atkreipė dėmesį kolega Z.Mackevičius, yra ne iki galo lyg ir eliminuotos ir tam tikra prasme uždėjusios savo antspaudą bendram nuostatų pavidalui.

Noriu padėkoti kolegoms, kurie išsakė savo pastabas, kolegei K.Prunskienei dėl kai kurių pastabų. Pavyzdžiui, dėl siūlymo, kad išvados ir ekspertizės, kurias atlieka, arba siūlymai, kuriuos teikia Lietuvos mokslo taryba, būtų skirti ne vien tik Vyriausybei, Seimui ar ministerijoms, bet ir daugeliui mokslo ir studijų institucijų, mokslo asociacijų. Tai yra visiškai priimtinas siūlymas. Norėčiau sutikti ir su tokiu siūlymu, kad teiginys, jog Lietuvos mokslo taryba teikia siūlymus valstybės biudžeto projekto sudarymui taip pat gali būti šiek tiek tikslintinas, bet noriu pasakyti, kad jis yra pažodžiui perkeltas iš dabar galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo, kur tokia nuostata yra įrašyta aptariant Lietuvos mokslo tarybos kompetenciją.

Dėl siūlymų priimti ar paskirti (čia kalbama tik apie skiriamus tarybos narius) vieneriems metams ar ilgesniam laikui. Toks siūlymas yra susijęs su rotacija ir sudėjus tuos skaičius, turint omeny skirtuosius tarybos narius, kurie šiuo metu yra taryboje, ir tą siūlomą laikotarpį, susidaro šešerių metų kadencija. Mes bandėme tą rotacijos principą išlaikyti, kad ateityje viskas atsistotų į savo vėžes ir toliau kadencijos keistųsi taip, kaip numatyta bendra tvarka – kas dveji metai. Vadinasi, vieni išbūna dvejus metus, kiti išbūna ketverius metus ir kai kurie tarybos nariai, trečdalis tarybos narių, išbūna šešerius metus. Tokia buvo pradinė ir pirmosios Lietuvos mokslo tarybos sudarymo tvarka. Mes manome, kad ji priimtina ir dabar. Beje, jai neprieštarauja ir pati Lietuvos mokslo taryba.

Norėčiau pasakyti dar vieną kitą pastabą dėl vieno teiginio, kur nuostatų 15 straipsnyje sakoma, kad į tarybą yra keliami kandidatai mokslininkai, paskelbę per pastaruosius penkerius metus mokslo darbų užsienio recenzuojamuose žurnaluose. Taip siūlė Vyriausybė. Po ilgų svarstymų mūsų komitete, taip pat tariantis su profesorium Lietuvos mokslo tarybos pirmininku Kadžiuliu, taip pat su kai kuriais kitais mokslo atstovais, pavyzdžiui, profesoriumi A.Tyla, mes pasirinkome kiek švelnesnį variantą, o ne tokį, kokį siūlo Vyriausybė. Dabar parašėme, kad į tarybą kaip kandidatai gali būti keliami mokslininkai, paskelbę per pastaruosius penkerius metus svarių mokslinių darbų šalies ir užsienio recenzuojamuose leidiniuose ar tarptautiniuose leidiniuose. Tačiau žodis “recenzuojamas” ir dabar kai kuriems mūsų mokslininkams kelia tam tikrų abejonių, nes, pavyzdžiui, lituanistai gali ir neturėti tokių labai… Be to, labai sunku surasti tuos recenzuojamus, nerecenzuojamus… Pavyzdžiui, man buvo siūloma primygtinai pasiūlyti praleisti žodį “recenzuojamuose”. Tiesiog galėtume pasakyti, kad keliami tie mokslininkai, kurie per pastaruosius penkerius metus yra paskelbę darbų šalies ir užsienio ar tarptautiniuose mokslo leidiniuose, nebūtinai recenzuojamuose, nes tai gali sudaryti tam tikrų… Kita vertus, pati nuostata, kad būtų skelbiami, yra priimtina.

Baigdamas aš dar kartą norėčiau padėkoti kolegoms už nuoširdų talkininkavimą ir turiu dar kartą priminti, kad tie nuostatai redaguojami ir derinami nepaprastai ilgai ir ieškant tam tikro kompromiso. Čia susiduriama ir su skirtingomis nuostatomis, skirtingu požiūriu į tarybos vaidmenį formuojant Lietuvos mokslo politiką ir jos vaidmenį įgyvendinant valstybės sprendimus ir kiti panašūs dalykai. Tikiuosi, kad galų gale mums pavyks priimti suderintą variantą. Aš manyčiau, kad komitete mes dar kartą atidžiai peržiūrėsim visus siūlymus, kurie buvo išsakyti šio svarstymo metu, ir pasistengsime pateikti priimtinesnį variantą. Aš kviečiu visus kolegas pritarti šių nuostatų tolesnei priėmimo procedūrai ir pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam nutarimo projektui? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors parengtas jau ketvirtas nuostatų projekto variantas, tačiau vis dėlto ir jame trūkumų neišvengta. Čia jau buvo minėta ir prie kai kurių straipsnių noriu sustoti ir aš.

Mes jau patvirtinome programinį finansavimą, deja, jis nuostatuose dar nerado reikiamos vietos. Jeigu mes pasižiūrėtume į šešto punkto 4 papunktį, tai ten yra nurodyta tik atskiroms mokslo sritims. Deja, turėtų būti ir programinis principas, nurodytas finansavimas pagal programas. Penktame punkte finansavimo skirstymas taip pat turėtų būti programinis.

Dėl šešto punkto 6 papunkčio. Kažin ar Seimui ir Vyriausybei reikia išvadų, sakyčiau, pirmiausia reikia duomenų. Gal ir išvadų, gal ir siūlymų, bet jeigu mums bus pateiktos vien tik išvados, tai jos absoliučiai mums nieko neduos. Mums reikia ne išvadų, o duomenų. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie šešto punkto 7 papunktį. Tas efektyvumas taip pat… Apskritai mokslui ar švietimui mes jokio efektyvumo nesurasim, nes mes pirma sudarysim finansavimą ir skirsim pagal programas, tai ir efektyvumą reikėtų pagal programas.

Kalbant apie šešto punkto 10 papunktį, tai kažin kas iš to bus, jeigu mes vertinsim atliktų darbų ataskaitas, ar jos gražios, ar ne. Matyt, reikia svarstyti ne ataskaitas, o darbų rezultatus. Visiškai atskirai reikėtų kalbėti apie aštuntą punktą. Iš jo matyti, kad bus galima kelti revoliuciją bet kurioje institucijoje, o vis dėlto mes turėtume žinoti, kad pagal įstatymą draudžiama rinkti informaciją ne pagal įstatymu patvirtintas atskaitomybės formas. Tai kaip ta nuostata tilps į 8 punktą? Todėl 8 punktą reikėtų iš esmės pertvarkyti, ir jokio čia savivaliavimo, jokios kūrybos, jokių projektų, jokių dokumentų ir papildomos medžiagos negali būti, nes neaišku, kas išvis atsitiktų.

Ir dėl 9 punkto. Aš sakyčiau, kad Vyriausybė žinos pati, priimti ar keisti, todėl, matyt, mes galėtume tiktai teikti siūlymus (…), o jau Vyriausybė suras. Čia buvo minėta dėl pačios tarybos finansavimo. Taip pat su tuo reikėtų sutikti.

Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į 20 punktą, kur šita taryba taip laisvai tvarkys finansavimą mokslui ir studijoms. Mes žinom, kaip Seimas tvarkė, kur specialistai, kur savo srities žinovai, ir kas išėjo su tuo biudžeto projektu. Toliau kalbant iš viso apie biudžeto projekto svarstymą, apie tų sprendimų priėmimą, o paskui kokią įtaką turės ir kokią naudą iš to turėsim, čia vargu… Kalbant apie tokius klausimus, sakyčiau, reikėtų šiek tiek atsargiau remtis ir praktika, ir Seimo patirtim. Taigi padarius tokias, gal ir švelnias, o kai kur ir esmines pataisas bei patikslinimus, žinoma, kad tokie Mokslo tarybos nuostatai yra reikalingi ir juos reikėtų priimti. Nepaisydamas tų pastabų aš pritariu tam projektui, bet į tai turėtų būti vis dėlto atsižvelgta teikiant nuostatų projekto priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. Vyksta registracija.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta, prašom balsuoti.

Už – 29, susilaikė 1. Šiam nutarimo projektui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, rytinį plenarinį posėdį baigiame, pertrauka iki 15 val.