Penkiasdešimt pirmasis (277) posėdis
1998 m. gruodžio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. gruodžio 22 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Pradedam gruodžio 22 d. rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, šios dienos mūsų darbų sąrašas yra gana didelis. Vakar mes jį patvirtinom Seimo posėdyje, šiandien dar sykį aptarėm Seniūnų sueigoje. Jokių naujesnių pasiūlymų nėra, išskyrus bendrą norą baigti darbą kaip nors anksčiau negu vakar. Taigi yra siūloma šiandien baigti 19 valandą.

Lietuvos Respublikos dalinės amnestijos akto įstatymo projektas Nr.P-1460(3*) (priėmimas)

Dabar registruojamės ir pradėsime darbą. Registracija. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – Dalinės amnestijos akto įstatymo projektas Nr.P-1460(3). Priėmimas. Pranešėjas – viceministras G.Švedas. Kviečiu į tribūną viceministrą.

G.ŠVEDAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Jums yra teikiamas priimti Dalinės amnestijos akto įstatymo projektas. Siūlyčiau pradėti pastraipsniui šio įstatymo priėmimą, nes atkreipiau dėmesį, kad po kalbininkų patikrinimo kai kuriose vietose yra tokių nedidelių netikslumų, kuriuos priėmimo metu aš paminėčiau. O šiaip pastabų ir pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Trečiajam variantui nėra.

G.ŠVEDAS. Galbūt iš pradžių norėčiau pasakyti, kad po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete ir po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje Vyriausybė sutiko su kai kuriais išsakytais Seimo narių pasiūlymais. Tai šiuo atveju atkreipčiau jūsų dėmesį į 1 straipsnio 1 punktą, kur numatome lengvesnes amnestijos taikymo sąlygas nėščioms moterims ir moterims, auginančioms vaikus pataisos darbų kolonijos kūdikių namuose.

Taip pat atsirado 3 straipsnio antroji dalis. Asmenims, nuteistiems už neatsargius nusikaltimus, kurie yra nuteisti ilgesne bausme.

Atsirado ir 5 straipsnio pirmoji dalis. Vyriausybė sutiko, kad iš moterų ir nepilnamečių nebūtų reikalaujama visos žalos atlyginimo. Šiuo atveju Vyriausybė priėmė tą siūlymą, kad šie asmenys būtų atlyginę bent pusę nusikaltimu padarytos žalos.

PIRMININKAS. Taigi dėl… Pavadinimas yra pasikeitęs, taip?

G.ŠVEDAS. Taip. Aš vis dėlto manyčiau, kad reikėtų sugrąžinti tą žodį “dalinės”, nes iš tikrųjų tai yra dalinės amnestijos, pavadinimas, mano supratimu, turėtų visiškai atspindėti įstatymo turinį.

PIRMININKAS. Taip. Įstatymo pirmojoje preambulės dalyje mes jau vartojam dalinės amnestijos sąvoką.

G.ŠVEDAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl pavadinimo norėtų kas nors kalbėti? Ponas A.Salamakinas norėtų tarti žodį dėl dalinės amnestijos. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš ne dėl pavadinimo, o dėl preambulės. Žmogaus teisių komitetas siūlė, kad būtų įrašyti žodžiai “pažymint Žmogaus Teisių Deklaracijos 50-uosius metus”. Ar jūs turite komiteto pasiūlymus, ar ne?

G.ŠVEDAS. Taip, šie pasiūlymai buvo. Mes juos dar kartą įvertinom. Vyriausybė dėl to neturi savo nuostatos, todėl jeigu Seimas balsuodamas pritars tam, mes tikrai nematom problemos tai įrašyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti bendru sutarimu įrašyti žodžius, kuriuose siūlo? Ne? Kolega E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Negaliu pritarti dėl to, kad tokiu atveju mes toliau skatiname tą patį precedentą, ne precedentą, o iš tikrųjų tas pačias tradicijas, kurios buvo ir sovietmečio laikais, kai 25-mečio, 50-mečio ar dar kokia nors proga visą laiką buvo skelbiama amnestija. Mano nuomone, tai yra bloga praktika, nes įkalintieji laukia būtent tokios dienos, kai bus koks nors jubiliejus, kokia nors šventė, ir tada pradeda tiesiog kategoriškai reikalauti amnestijos. Aš manau, kad tai yra bloga praktika. Mes patys turime priimti valinį sprendimą ir ne proginį sprendimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trečiajam variantui nėra pateikta tokio pavidalo pataisa. Kadangi nėra bendro sutarimo, aš negaliu siūlyti ir balsuoti. Dar sykį kartoju, turėjot pateikti pataisas trečiajam variantui. Gerbiamieji kolegos, dėl pavadinimo yra susitarta. Dėl preambulės taip pat.

1 straipsnis. Pranešėjau, yra kokių nors siūlymų?

G.ŠVEDAS. Ne. Dėl 1 straipsnio nei pastabų, nei siūlymų, nei taisymų tikrai nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius norėtų kalbėti prieš 1 straipsnį?

A.AKSTINAVIČIUS. Taip, aš norėčiau kalbėti prieš. Ką minėjo mano kolega A.Salamakinas, tai trečiajam variantui mes, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, buvome pateikę siūlymus. Pranešėjas praeitą kartą, kai mes svarstėm, sakė, kad visi pasiūlymai yra priimtini komitetų, išskyrus 15 straipsnį, tai buvo iš karto pasakyta. Dabar, kai mes matom šitą trečiąjį variantą, manau, kad tie pasiūlymai, kuriuos pateikė komitetas, galėtų galioti iki šiol, pavyzdžiui, ir dėl preambulės, ir dėl 1, 2, 5 straipsnių tai taip pat komiteto siūlymai yra nepriimti. Aš jų šiame trečiajame variante tikrai nematau, nors pranešėjas praeitą kartą iš tribūnos pasakė, kad jie yra priimtini. Šiandien aš nematau, tiesiog čia yra pasityčiojimas iš komiteto, aš taip galėčiau pasakyti. Aš negaliu balsuoti nei už 1, nei už 2, nei už 5 straipsnį, aišku, ir už patį Amnestijos akto įstatymą aš taip pat negalėsiu balsuoti už.

G.ŠVEDAS. Aš norėčiau atsakyti, kad svarstymo metu aš priėmiau tiktai vieną pastabą. O dėl visų kitų aš sakiau, kadangi tai skiriasi nuo Vyriausybės pozicijos, aš jų negalėjau nei priimti, nei atmesti. Kai buvo siūlomos pastabos įvertinamos Vyriausybėje, Vyriausybė aiškiai išsakė savo nuostatą, kuriuos Seimo narių ar komitetų pasiūlymus jinai priima. Todėl tikrai nereikėtų klaidinti Seimo, kad pranešėjas priėmė vieną ar kitą pastabą.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, projekto trečiasis variantas tiktai vakar buvo parengtas, todėl komitetas niekaip negalėjo susirinkti ir iš naujo svarstyti pasiūlymų trečiajam projektui. Tačiau juk niekas nesikeičia – mes teikiame, bet kuriam projektui tinka. Todėl aš prašyčiau, komiteto siūlymu, svarstyti iš esmės, nes jūs paprasčiausiai pažeidžiate Statutą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote Statutą patys, kad paskutiniajam variantui turi būti pateiktos pataisos… (Balsai salėje) Tai ar siūlot bendru sutarimu? Galime mes sutarti, kad šiek tiek laisviau traktuojam Statutą ir svarstom Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pataisas? (Balsai salėje) Na, gerbiamieji kolegos, prašom, tada svarstysime komiteto teikiamas pataisas.

Taigi pataisos 1 straipsniui. Kas jas pateiks? Kas pateikia? A.Akstinavičius. Prašom.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto pataisas jūs turėjote praeitą kartą. Kaip minėjo gerbiamasis A.Salamakinas, tikrai komitetas fiziškai negalėjo apsvarstyti trečiojo varianto, bet visos tos pataisos, kurias mes siūlėm svarstyti, yra galiojančios. Todėl mes siūlom 1 straipsnį išdėstyti taip: “Atleisti nuo neatliktos laisvės atėmimo dalies:

1.Vyresnius, kaip 65 metų vyrus, II grupės invalidus, atlikusius tris ketvirtadalius bausmės, jei bausmė buvo paskirta už nesunkaus nusikaltimo padarymą (nusikaltimo, kuris jo padarymo metu nebuvo įtrauktas į Baudžiamojo kodekso 81 straipsnį).

2. Moteris, I grupės invalidus ir nepilnamečius, atlikusius pusę bausmės, jeigu bausmė buvo paskirta už nesunkaus nusikaltimo padarymą (nusikaltimo, kuris jo padarymo metu nebuvo įtrauktas į Baudžiamojo kodekso 81 straipsnį).

Ir trečia. I grupės invalidus, atlikusius keturis penktadalius bausmės, jeigu bausmė buvo paskirta už sunkaus nusikaltimo padarymą (nusikaltimą, kuris jo padarymo metu nebuvo įtrauktas į Baudžiamojo kodekso 81 straipsnį). Tai yra komiteto tokie siūlymai.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Vyriausybė, kaip aš jau minėjau, liko prie Vyriausybės siūlomo varianto. Mūsų supratimu, Vyriausybės siūlomas variantas yra kur kas teisingesnis, nes komitetas siūlo skaidyti tas tris grupes nuteistųjų. Tai yra moteris, vyresnius kaip 65 metų amžiaus vyrus, nepilnamečius, dar iš jų padaryti vienus geresnius… Vieniems suteikti geresnę padėtį, kitiems ne. Todėl, mūsų supratimu, tai nėra priimtina. Antra vertus, komiteto siūlymuose neatsispindi tos pagerintos sąlygos, kurias mes siūlome taikyti nėščioms moterims ir moterims, auginančioms vaikus. Todėl mes manytume, kad reikėtų remti pagrindinį projektą, kurį teikia Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsim balsuodami. Noriu priminti, kad šitą projektą svarstė ne tik Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, bet taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris pritarė be išlygų Vyriausybės projektui.

Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Pirmininke, jūs pamenat, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomos ir mano šio projekto pataisos, joms taip pat buvo pritarta, aš prašyčiau tai paminėti, taip pat leisti man pristatyti tas pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bet pataisos yra teikiamos pirmajam projektui ir niekas nesivargina toliau tų pataisų net perregistruoti. Vis dėlto Statuto reikalavimus turim vykdyti.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tokiu atveju siūlyčiau padaryti ilgesnę pertrauką, nes vakar buvo išdalintas projektas, o mes šiandien turėjom perregistruoti. Kada mes tai galėjom padaryti? Aš siūlyčiau taikyti tą pačią normą, kaip ir taikėt kitam komitetui. Nes pataisos taip pat yra aprobuotos Teisės ir teisėtvarkos komiteto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosim. Gerai, mes leidomės laužyti Statutą, tai ir toliau laužykim. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime dėl pataisų, kurias pateikė kolega A.Akstinavičius. Vyriausybė šių pataisų nepriima.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas remia A.Akstinavičiaus pateiktas komiteto pataisas, balsuoja už, kas jų neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 31, prieš – 20, susilaikė 17. Pataisai nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, toliau 1 straipsniui yra A.Sakalo pataisa. Pirmojoje dalyje žodžius “tris ketvirtadalius” pakeisti žodžiais “viena antroji”. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal pateiktą Amnestijos akto projektą iš 567 nuteistų nepilnamečių moterų ir paauglių, amnestija bus netaikoma 149 moterims, 26 moterys bus atleistos nuo bausmės, 151 bausmė bus mažinama per pus, iš kurių 18 išeis į laisvę. Iš 16 nepilnamečių amnestija nebus taikoma 7, tai yra 43%. Bausmė perpus bus sumažinta 6 ir 3 nepilnametėm bausmė bus sumažinta ketvirtadaliu. Amnestijos aktas visiškai nedaro skirtumo tarp vyrų ir moterų, nuteistų pagal BK 105, 272 straipsnius. Mano nuomone, reikia padidinti paleidžiamų į laisvę po Amnestijos akto įsigaliojimo moterų ir paauglių procentą. Todėl aš teikiu pataisas. Antrą kartą nekartosiu tų pačių argumentų, kad priėmus šitas pataisas, kurias teikiu, būtų papildomai paleista 80 moterų iš Panevėžio moterų kolonijos. Taip pat paauglių. 18 nuteistųjų būtų pagal 1 straipsnio pirmąją dalį. 30 nuteistųjų pagal 1 straipsnio antrąją dalį. 10 nuteistųjų pagal BK 105 straipsnį ir 15 nuteistųjų BK 272 straipsnio pirmąją, antrąją dalis. 7 nėščios ir 10 nuteistųjų, kurių vaikai yra Pataisos darbų kolonijos kūdikių namuose. Šitą pataisą Vyriausybė priėmė. Ačiū. Bet kitų pataisų nepriėmė. Todėl aš siūlau tokias pataisas, kaip jau minėjau, 2 straipsnio pirmojoje dalyje, tai yra 1 straipsnio antrojoje dalyje žodžius “tris ketvirtadalius” pakeisti žodžiais “viena antroji”. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šitoms pataisoms pritarė.

PIRMININKAS. Ar jūs norite, kad mes apsispręstume dėl kiekvienos pataisos atskirai, ar dėl visų jūsų pataisų 1 straipsniui, išskyrus trečiąją dalį, kuri jau priimta.

A.SAKALAS. Aš manau, kad reikia balsuoti paeiliui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Salamakinas nori paremti.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš remiu profesoriaus A.Sakalo siūlymus, nes jo siūlymai apima žmones, kurie nėra ypač pavojingi nusikaltėliai. Manau, kad dėl tokių nusikaltimų, kuriuos jie padarė, baudžiamosios įstaigos tikrai jų neištaisys ir galima pritarti. Kalbama apie moteris, nepilnametes. Palaikau poną A.Sakalą.

PIRMININKAS. A.Raškinis nori prieštarauti. Prašom. Nematau A.Raškinio. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl šios pataisos, kurią pateikė A.Sakalas. Pranešėjau, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Aš galiu tik pakartoti, kad Vyriausybė svarstė ir Seimo nario A.Sakalo siūlymus, ir mes liekam prie Vyriausybės siūlomo varianto, nes kažin ar galima motyvuoti vieną ar kitą nuostatą būtent tuo, kiek reikia paleisti nuteistųjų, o kiek nereikia.

PIRMININKAS. Registracija baigėsi. Užsiregistravo 80 Seimo narių. Kas palaiko A.Sakalo pataisą 1 straipsnio pirmajai daliai, balsuoja už, kas jos neremia balsuoja prieš, arba susilaiko. Vyriausybė nepriėmė pataisos.

Už pataisą – 31, prieš – 16, susilaikė 15. Balsai pasiskirstė po lygiai.

Balsų skaičiavimo komisija, prašom pasirengti skaičiuoti balsus. Gerbiamieji kolegos, prašom visus sėsti į savo vietas. Balsuosim rankų pakėlimu. Kas remia A.Sakalo pataisą 1 straipsnio pirmajai daliai. Dabar straipsnis šiek tiek pasikeitęs. Taigi pataisa 1 straipsnio antrosios dalies pirmam punktui. Kas remia pataisą, balsuoja už. Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 38.

PIRMININKAS. Už – 38. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 27.

PIRMININKAS. Prieš – 27. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 11. Taigi vis tiek balsų yra po lygiai. 38, 27 ir 11. (Triukšmas salėje) Ką šiuo klausimu siūlytų daryti Etikos ir procedūrų komisija?

A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Demokratinės darbo partijos frakcijos vardu siūlau dar kartą balsuoti, lemiamą kartą.

G.ŠVEDAS. Man atrodo, mes galėtume padaryti kompromisinį variantą: vietoj trijų ketvirtadalių įrašyti du trečdalius. (Balsai salėje) Tada balsuokit.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, prašom truputį ramiau ir atsisėsti į savo vietas. Balsuojame, kaip matote, absoliučiai lygiai. Prašom ramiai ir solidžiai dar sykį balsuoti.

G.ŠVEDAS. Negaliu. Neįgaliotas.

PIRMININKAS. Sakalas dar sykį dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis viceministre, aš sutikčiau su tokiu kompromisu, jeigu padarytumėte kompromisą ir dėl antrosios dalies, kur yra keturi penktadaliai. Liktų du trečdaliai. Ten ir ten du trečdaliai, tada priimame. Jeigu ne, tada balsuojame.

G.ŠVEDAS. Sutikčiau 1 punkte du trečdalius, o 2 punkte tris ketvirtadalius.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pasiruošę balsuoti dar sykį dėl A.Sakalo pataisos pirmajai daliai? Kas remia šią pataisą, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 37.

PIRMININKAS. Už – 37. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 27.

PIRMININKAS. Prieš – 27. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Susilaikė 15. Taigi balsavus už 37, prieš – 27 ir susilaikius 15 pirmosios dalies pataisa nėra priimta. A.Sakalas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlėte kompromisinį variantą. Nors mes pralaimėsime, jeigu priimtumėte tą variantą, mes tiktai džiaugtumėmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisa antrajai daliai. Prašom. A.Salakas dar sykį norėtų motyvuoti? Jau jūs sakėte, kad išdėstėte visus motyvus. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš išdėsčiau motyvus. Vis dėlto norėčiau kviesti, kad Seimo nariai nebūtų abejingi ir moterims, ir paaugliams, kurie sėdi kalėjimuose. Jeigu esate abejingi, nuvažiuokite ir pažiūrėkite. Aš nesuprantu, kodėl Vyriausybė taip atkakliai nenori paleisti papildomai 10-15 moterų. Ačiū.

PIRMININKAS. Nori paremti A.Akstinavičius. Prašom.

A.AKSTINAVIČIUS. Aš norėčiau išdėstyti komiteto poziciją. Labai apgailestauju, kad gerbiamasis pranešėjas neatsižvelgė į komiteto pasiūlymus. Dar kartą noriu apgailestauti. Komiteto siūlymuose kalbama apie moteris be jokių išimčių. 2 straipsnyje pataisos būtų tokios: “Sumažinti paskirtąją laisvės atėmimo bausmė dalį, pirma, moterims, vyresnėms kaip 65 metų…

PIRMININKAS. Taigi ne apie 2 straipsnį kalbame. Pone Akstinavičiau, kalbame apie pono A.Sakalo antrąją pataisą. Jūs remiate ją ar ne?

A.AKSTINAVIČIUS. Taip, remiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Ar balsuojame iš karto pakeldami rankas, ar… Viceministre, jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra didelis skirtumas, už ką yra nuteistas nepilnametis ar moteris. Mano supratimu, būtų visiškai nelogiška sulyginti sąlygas nuteistiems už nesunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus. Todėl mes vis dėlto siūlytume paremti Vyriausybės variantą, kuris yra kur kas logiškesnis ir numato truputį ilgesnę bausmės atlikimo dalį nuteistiems už sunkius nusikaltimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar iš karto balsuojame pakeldami rankas, kadangi balsai panašiai paskirstė, ar galime kompiuteriu? (Šurmulys salėje) Kompiuteriu. Registruojamės. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Kas remia A.Sakalo pataisą antrajai daliai, tas balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti!

Už – 35, prieš – 22, susilaikė 28, taigi pataisa nėra priimta.

Toliau A.Sakalo pataisa antrajai daliai. Šiuo atveju būtų 2 punktui, taip? Antrosios dalies 2 punktui. Sakalai, ar dar norėtumėte kalbėti?

A.SAKALAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš matau, kaip balsuoja Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, kuris taip pat pritarė tom pataisom. Jis nebalsuoja už savo pasiūlytą variantą, už tą pritarimą. Aš manau, kad man nėra prasmės toliau teikti pataisų. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate. Ačiū. Ar A.Salamakinas norėtų dar paremti pataisas ar ką nors?

A.SALAMAKINAS. Kadangi profesorius A.Sakalas atsiima savo pataisas, aš jas remiu. Manau, kad Seimo dauguma vis dėlto supras, už ką balsuojama, ir tikrai jas parems.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl A.Salamakino perimtos A.Sakalo pataisos 2 punktui. Kas remia šią pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 34, prieš – 18, susilaikė 35, taigi 1 straipsniui daugiau pataisų nėra. Ar galime priimti visą 1 straipsnį? A.Salamakinas nori pritarti 1 straipsniui. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Atsitiktinai paspaudžiau ne tą. Aš iš tiesų pritarsiu tam punktui. Noriu labai apgailestauti, kad nebuvo priimtos pono A.Sakalo ir komiteto pataisos, nes buvo kalbama apie moteris, kurios padarė ekonominius nusikaltimus, apie nepilnamečius vaikus. Mes taip žiauriai pasielgėme jų atžvilgiu. Juk nepilnametis, prasėdėjęs kalėjime penkerius metus, ir išeis iš jo tikras nusikaltėlis. Šitą amnestiją, be abejo, jiems reikėjo taikyti. Apgailestauju, bet…

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio kalbame. Ponia E.Kunevičienė norėtų kalbėti prieš 1 straipsnį ar?..

E.J.KUNEVIČIENĖ. Už 1 straipsnį. Man gaila, kad ponas A.Salamakinas kalba, bet nepasako, kada buvo priimti sprendimai taip žiauriai bausti ir kad jis dabar apgailestauja, jog tada jie balsavo už tokias žiaurias priemones. Labai ačiū jam, kad prisipažįsta.

A.SALAMAKINAS. Dėl vedimo tvarkos galima? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dabar, kolegos, apsispręsime dėl 1 straipsnio. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja. 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. Pirmajai daliai vėl komiteto pataisa. Kas pateiks komiteto pataisą 2 straipsnio pirmajai daliai? A.Akstinavičius. Prašom.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu galima, ar norėčiau pasakyti dar porą sakinių. Mes priimame tokį labai delikatų amnestijos aktą.

Manau, kad jo laukia ne vienas žmogus, kuris iš tikrųjų gal padaręs netyčinį nusikaltimą, gal padaręs nesunkų nusikaltimą, gal padaręs jį pirmą kartą gyvenime, ir, be abejo, jis laukia mūsų sprendimo. Neseniai mes šitoje salėje paminėjome Žmogaus Teisių Deklaracijos 50-metį Ir aš norėčiau, kad šiandien tas priėmimas vyktų būtent tokia dvasia, nesišpilkuojant, o ramiai, sutariant. Ir manau, kad jeigu šiandien mes nerandam to sutarimo, o priežastis pagrindinė yra ta, kad trečią projektą mes gavom tik iš vakaro, čia buvo pasiūlyta daryti priėmimo pertrauką, todėl aš manau, kad mums tikrai verta grįžti prie tos minties, padaryti pertrauką, o po to surasti bendrą sutarimą ir gražiai priimti tą įstatymą. Toks būtų mano siūlymas. Gal posėdžio pirmininkas ir pateiks mano pasiūlymą, aš labai pageidaučiau, nes iš tikrųjų tai yra tokie dalykai, dėl kurių neturėtų būti partinių rėmų ar partinių nuostatų, o turėtų būti bendras supratimas ir bendras sutarimas.

Dabar, jeigu leisit, pristatysiu 2 straipsnio pirmąją dalį, kurią komitetas siūlo išdėstyti taip. Sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį: pirma, moterims, vyresniems kaip 65 metų vyrams, I ir II grupės invalidams, nepilnamečiams pusiau, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymą (nusikaltimo, kuris jo padarymo metu nebuvo įtrauktas į Baudžiamojo kodekso 81 straipsnį).

Antra. I grupės invalidams vienu ketvirtadaliu, nuteistiems laisvės atėmimo bausme už sunkaus nusikaltimo padarymą (nusikaltimo, kuris jo padarymo metu nebuvo įtrauktas į Baudžiamojo kodekso 81 straipsnį).

Ir pabaigoje aš vis dėlto norėčiau grįžti prie siūlymo, kad mes padarytume priėmimo pertrauką, o toliau, radę sutarimą, tikrai priimtume šitą neeilinį įstatymą, būtent Amnestijos akto įstatymą. Tai būtų toks siūlymas ir pageidavimas, kad iš tikrųjų mes eitume sutarimo keliu, o ne konfrontacijos keliu.

PIRMININKAS. Gal viceministras galėtų paaiškinti, aš žiūrėdamas į tekstą nematau skirtumo.

G.ŠVEDAS. Iš tikrųjų mane truputėlį stebina komitetas, kadangi, jeigu mes pasižiūrėtume, ką siūlo komitetas 1 punkte ir ką siūlo Vyriausybė pirmam punkte, mes pamatysim, kad esmė yra identiška. O kiek liečia antrąją dalį, komiteto siūlymas, nors jūs kalbat apie tai, kad reikia plėsti amnestijos taikymo ratą, jūsų siūlymas kaip tik siaurina šitą ratą. Todėl Vyriausybė, jeigu jau yra nusprendusi, kad šiuo atveju gali būti didesnis nuteistųjų skaičius, patenkantis į amnestijos ratą, tikrai nesiūlo šitos 2 punkto nuostatos griežtinti.

Dėl jūsų pasiūlymo dėl pertraukos, tai aš pasakysiu taip, kad šitas įstatymo projektas turi tiek tų, kurie jam pritaria ir dar siūlo daugiau išplėsti, tiek ir tų Seimo narių, kurie išvis nepritaria tokiam dalykui. Todėl aš labai abejoju, ar mes surasime bendrą sutarimą. Todėl, mano supratimu, bent dar kartą diskutuoti tai, kas jau ne kartą ir pakankamai išsamiai yra išdiskutuota, būtų tiktai nereikalingas laiko gaišinimas. Mano supratimu, šiuo atveju iš tikrųjų Seimo nariai, nežiūrėdami savo partinių interesų, galėtų apsispręsti asmeniškai balsuodami už vieną ar kitą siūlymą.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos komiteto nariai, ar jūs reikalaujate balsuoti dėl jūsų redakcijos, ar vis dėlto Vyriausybės pateikta redakcija, kuri atitinka tą patį, ką jūs siūlote, yra tikslesnė. Taigi A.Salamakinas. Minutėlę. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Aš palaikau komiteto pataisas. Prašau už jas balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, vis tiek yra siūloma balsuoti, nors viceministras ir…

G.ŠVEDAS. Dėl pirmo balsuoti nėra ko, nes tai yra identiška. Aš nežinau, dėl ko čia balsuoti.

PIRMININKAS. Na, aišku, yra problemų, kai žmogaus teisės nėra teisiškai suprantamos. Ir komitetas neįžiūri teisinių niuansų tekste. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir apsispręsime, ką turėtume daryti. Viceministras dar sykį kartoja, kad 1 punktas yra visiškai identiškas.

G.ŠVEDAS. Aš nelabai suprantu, kodėl čia reikia balsuoti, nes tai, ką siūlo komitetas, tas pats yra išdėstyta 1 punkte Vyriausybės projekto.

PIRMININKAS. Komitetas vis tiek reikalauja balsuoti dėl savo redakcijos. Yra užsispyrę. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas remia komiteto redakciją dėl 1 punkto, mes galbūt išdalinkim į atskiras dalis, kas remia komiteto redakciją, balsuoja už. Kas remia Vyriausybės redakciją, kuri yra identiška, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojam dėl komiteto pataisos.

Už – 29, prieš – 14, susilaikė 34. Toliau komiteto pataisa 2 punktui. Ar norėtų kas nors dar kalbėti dėl jo? Viceministras sako, kad tas punktas dar labiau susiaurina.

G.ŠVEDAS. Šiuo atveju komitetas siūlo bausmės dalį sumažinti tik I grupės invalidams. Tuo tarpu Vyriausybės siūlomas variantas liestų ir moteris, ir nepilnamečius, ir vyresnius kaip 65 metų vyrus, kurie yra nuteisti už sunkų nusikaltimą. Taigi, mūsų supratimu, Vyriausybės siūlymas tikrai yra geresnis ir palankesnis nuteistiesiems.

PIRMININKAS. Taigi A.Salamakinas nori kalbėti dėl savo pataisos ar prieš pataisą?

A.SALAMAKINAS. Kadangi komitete aš šito neparėmiau, todėl aš dabar kalbėsiu ne komiteto vardu, o asmeniškai. Aš negaliu kvestionuoti komiteto nuomonės, tačiau aš šiuo atveju palaikau Vyriausybės siūlomą, tai yra platesnis ratas žmonių…

PIRMININKAS. Ar kas nors norėtų paremti Vyriausybės siūlymą, ar galima bendru sutarimu apsispręsti, kad remiame… kas nors norėtų paremti komiteto siūlymą, ar bendru sutarimu pritariam Vyriausybės variantui? Priimam Vyriausybės variantą. Dėl vedimo tvarkos R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau padaryti tiesiog technologinę pertrauką. Sakykim, mes galėtume iš karto po pietų ir priimti tą įstatymą, nes dabar tose pataisose tiek visi yra susipainioję, nes tų pataisų yra įvairiausių. Projektas išdalintas vakare, kai čia buvo posėdis. Tai grynai dėl tų dalykų, kad mes mažiau ginčytumės ir suvestume tuos galus, ir priimtume, man atrodo, tikrai būtų žymiai geriau, nes dabar visi pasimetę, o sprendžiami iš esmės žmonių likimai. Išeis, neišeis koks žmogus į laisvę… Ir mes dabar taip ekspromtu mėginame susiorientuoti tarp tų visų pataisų. Tikrai, man atrodo, nieko nenustosim, jeigu nubalsuosim už tuos likusius punktus arba už galutinę bent jau šito redakciją po pietų, kai jau galima bus pasižiūrėti, kad klaidų nepridirbtume.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes apsispręskim dėl 2 straipsnio. O tada žiūrėsim, ką toliau galime daryti. Dėl pataisų apsisprendėm. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso 2 straipsnio? A.Salamakinas nori pritarti.

A.SALAMAKINAS. Siūlau priimti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Taigi 2 straipsnis gali būti priimtas bendru sutarimu. Ir, viceministre, ar toliau yra daug ginčų dėl…

G.ŠVEDAS. Iš esmės ginčų daugiau aš nematau. Yra kelios komiteto pastabos, apie kurias aš kalbėjau, kad mes į jas atsižvelgėm, o Seimo narių atskirų pasiūlymų daugiau aš nesu gavęs. Taigi, mano supratimu, mes galim tikrai tęsti šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. S.Stačiokas norėtų tarti žodį. Prašom.

S.STAČIOKAS. Aš norėčiau paremti viceministro poziciją, kad šį įstatymą reikia tęsti ir priimti. Ir kartu atsakydamas į pastabą, čia pasakytą anksčiau priimant straipsnius, Teisės komitetas išlygų šitam įstatymui neformulavo. O buvo pasiūlyta Vyriausybei išnagrinėti jau pateiktas pataisas dėl įstatymo projekto. Amnestijos įstatymo negalima priiminėti ekspromtu. Jis turi būti sistemiškai įvertintas. Tai, kas padaryta Vyriausybės, yra logiškai pagrįsta. Siūlau tęsti priėmimą ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi 2 straipsnis yra priimtas. Ir siūloma yra tęsti darbą toliau. Gerbiamieji kolegos, 3 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar A.Salamakinas dėl 3 straipsnio? Ne? Taigi 3 straipsnį galim priimti. 4 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 4 straipsnyje yra viena gramatinė klaida – pirmoje eilutėje iš žodžio “straipsnius” iškrito viena raidė, ir redaguojant iš 3 punkto po žodžio “padarytų” iškrito du žodžiai, kuriuos reikėtų vėl įrašyti, tai “grupės asmenų”.

PIRMININKAS. Taigi 4 straipsnis. Jūs turite dar savo siūlymų?

Čia ne siūlymas, čia tiesiog atkreipiu Seimo narių dėmesį, kad redaguojant redaktorės padarė nedidelę klaidelę nesupratusios, bet tuos du žodžius reikėtų palikti. Trečiame punkte po žodžio “padarytų” įsiterptų du žodžiai “grupės asmenų,” ir toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Taigi paliekami tie žodžiai. Dabar dėl pataisų, kurias siūlo… Čia daugiau pataisų nėra. Ar A.Sakalas dar teikia pataisą? Jis neteikia pataisų. Taigi 4 straipsnį ar galime priimti? A.Salamakinas norėtų kalbėti? Priimame 4 straipsnį. (Balsai salėje)

3 punktas. “Nusikaltimų, padarytų grupės asmenų,..”

G.ŠVEDAS. “… grupės iš anksto susitarusių asmenų bei organizuotos grupės organizatoriams”.

PIRMININKAS. Taigi 4 straipsnį galime priimti. 5 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 5 straipsnyje, kaip minėjau, mes atsižvelgėme į Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto ir A.Sakalo siūlymus, ir šito straipsnio pirmoji dalis jau suredaguota atsižvelgiant į tuos pateiktus siūlymus. Vyriausybės jam pritaria.

PIRMININKAS. 5 straipsnis. Kas nors norėtų kalbėti? 5 straipsnį taip pat galime priimti. 6 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. 6 straipsnį taip pat galime priimti ir priimam. 7 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Taip pat pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Priimam. 8 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 8 straipsnis patikslintas pagal Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pasiūlymą. Irgi siūlytume pritarti.

PIRMININKAS. 8 straipsnį taip pat galime priimti. 9 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Čia pasiūlymų ir pastabų nėra.

PIRMININKAS. Taip pat galime priimti ir priimam. 10 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Nėra pasiūlymų ir pastabų.

PIRMININKAS. Priimam. 11 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimam. 12 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Priimam. 13 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimam. Ir 14 straipsnis.

G.ŠVEDAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 15 straipsnis.

G.ŠVEDAS. 15 straipsnį mes patikslinom ir šitą problemą mes galėsime išspręsti, jeigu Seimas įstatymą priims iki Prezidentas pasirašys, todėl mes priimame tą komiteto siūlymą ir šito straipsnio iš viso atsisakome.

PIRMININKAS. Taigi 15 straipsnio nebėra. Gerbiamieji kolegos, visą įstatymą priėmėm pastraipsniui. Keturi – už, keturi – prieš. Už nori kalbėti A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš, be abejonės, raginu kolegas balsuoti už, nors apgailestauju, kad kai kurios komitetų ir pono A.Sakalo nuostatos nebuvo priimtos. Tai nebuvo didelis būrys žmonių, o keletas moterų ir keletas nepilnamečių, kurie galėjo pakliūti priėmus šitas pataisas. Na, bet ką padarysi, geriau toks įstatymas nei jokio. Aš raginu balsuoti už.

PIRMININKAS. A.Akstinavičius nori kalbėti prieš, aš suprantu. Taip?

A.AKSTINAVIČIUS. Taip, aš noriu kalbėti prieš ir man labai gaila, kad gerbiamasis pranešėjas truputį supainiojo. Jeigu pažiūrėtume, pavyzdžiui, dėl 2 straipsnio, tai, ką teikia Vyriausybė, ir tai, ką teikia komitetas, tikrai yra ne taip. Dėl to tikrai aš noriu apgailestauti.

Toliau buvo metami kaltinimai Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetui, tai aš norėčiau priminti, ką aš kalbėjau svarstymo metu, kad komitetas, svarstydamas šį projektą, visų pirma norėjo atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, taip pat diferencijuoti pačius nusikaltimus. Juk jeigu paimsime šiame įstatyme, pavyzdžiui, 4 straipsnį, kur yra surašyti tie sunkūs nusikaltimai, ir patį Baudžiamojo kodekso 8 straipsnį, tai pamatysime, kad tų sunkių nusikaltimų, mano manymu, yra daug daugiau, tačiau jie ne visi įrašyti į 4 straipsnį. Tokia buvo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pozicija.

Ir dar vienas niuansas. Manau, kad daug neaiškumų iškilo dėl to, kad šito trečiojo varianto, pavyzdžiui, negalėjo apsvarstyti nei Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nei Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Manau, kad tokių istorijų geriau ateityje nekartoti, ir jeigu komitetai gautų galutinius variantus anksčiau, tai, be abejo, jie galėtų dar kartą juos apsvarstyti, pasikviesti pateikėjus ir, manau, kad tada mes labiau surastume bendrą kalbą. Pavyzdžiui, aš irgi nenorėčiau sutikti su pateikėju ir manau, kad paprastas mechaninis balsavimas gerų rezultatų neduoda. Geresni rezultatai būna tuomet, kai einama kompromiso ir sutarimo keliu.

Manau, kad šiandien mes tuo nepasinaudojome ir dėl to aš apgailestauju, o kadangi buvo, manau, dėl esminių vietų ignoruota komiteto nuomonė, todėl aš už visą įstatymo projektą balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. N.Oželytė. Prašom.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Aš siūlyčiau balsuoti kolegoms už šį įstatymą ir kartu apgailestauju, kad mes, kalbėdami, diskutuodami, nepakilome iki tam tikro aukštesnio lygio ir turbūt nesuvokėme, kad iš tikrųjų mes suteikiame galimybę tiems žmonėms, kurie norėtų pasinaudoti galimybe nutiesti sau gyvenime tiesesnį kelią, o ne tokį kreivutį, kuris atvedė juos į kalėjimą, tai padaryti. Nereikia turėti iliuzijų, kad didelė dalis iš jų, ypač antrą kartą nuteistų, nuteistų už sunkius nusikaltimus, pasirinks tą tiesų kelią, bet mes čia esame tautos atstovai, ir dėl to mūsų argumentai turbūt buvo truputį smulkmeniški, turbūt truputį agresyvoki, kalbant apie kai kurias pataisas. Aš mums visiems linkiu vis dėlto suvokti, ką mes čia darome. Mes suteikiame galimybę ir šituo įstatymu, ir kitu.

Aš labai sveikinu poną A.Sakalą, kad jis pateikė tas pataisas, kurios buvo pateiktos. Tai yra didelė galimybė tiems žmonėms, kurie ir kalėjimuose sėdi, ir šiaip mūsų klauso, suvokti, kad dar yra erdvės mūsų humanistiniam mąstymui. Aš kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš taip pat manau, kad priimdami šį įstatymą mes tiesiog atlikome pareigą ir jokių ypatingų išlygų niekam nepadarėme, bet turėtų galvoti ir Vyriausybė, ir, manau, kad tai išties yra būtina, nes jie, išėję į šią aplinką, ras ne kiek ir ne kažin ką geriau ta prasme, jeigu niekas nepasirūpins, kur juos įdarbinti arba priglausti. Todėl manau, kad būtina galvoti savivaldybėms apie tolesnį likimą.

Taip pat reikia pabrėžti, jog tai yra ne šiaip sau kokia nors dovana, o tiesiog išeities ieškojimas, ir tegul tai bus pamoka, jog nereikia nusikalsti, ir tada nereikės ieškoti, kiek ketvirtadalių kam sušvelninti tą bausmę. Siūlau balsuoti visiems už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Vyksta registracija. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl dalinės amnestijos akto” priėmimo. Iš viso užsiregistravo 91 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, kas remia šio įstatymo priėmimą, prašom balsuoti už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 74.

PIRMININKAS. Už -75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Prieš – 1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Už balsavus 75 Seimo nariams, prieš – 1 ir susilaikius 4 Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl dalinės amnestijos akto” priimtas.

Trys Seimo nariai nori sakyti replikas. Gerbiamieji kolegos, mes jau atsiliekame nuo grafiko. Labai trumpos jūsų replikos. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariau šitam įstatymui balsuodamas už jį, nes tas aktas vis tiek reikalingas, ir žmonės jo laukė, bet aš negaliu susilaikyti nuo replikos atkreipdamas dėmesį į mūsų labai ydingą praktiką svarstant tokius įstatymus, kai paskutinis variantas pateikiamas iš vakaro ir mes iš klausos turime apsispręsti dėl savo argumentų. Daug žmonių yra neapsisprendę, o už to kiekvieno mūsų balso, ypač pirmųjų dviejų balsavimų metu, kai lėmė faktiškai vienas balsas, stovėjo kelių žmonių likimai. Tą praktiką reikia kuo greičiau išgyvendinti iš mūsų Seimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien balsuojame dėl naujojo Statuto. Aš tikiuosi jūsų paramos ir tikrai šita praktika bus išgyvendinta. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano rankose yra protokolas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio, kuriame kalbėjo teisingumo viceministras ponas G.Švedas. Jo tokia nuomonė dėl A.Sakalo siūlymų – siūlymus reikėtų priimti. Ir kai aš matau, kad teisingumo viceministras tada siūlė priimti, dabar nepriima, tai jis turi Vyriausybės nuomonę, aš jį galiu suprasti. Šiems siūlymams pritarė komiteto pirmininkas ir komitete nė vienas neprieštaravo, ir kai aš matau, kad komiteto pirmininkas balsuoja kitaip, tai aš esu labai nustebęs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau jums pirmininkas paaiškino. Galbūt atskirai paaiškins. Ir paskutinis – A.Salamakinas. Viskas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš esu labai nustebęs dėl ponios E.Kunevičienės argumento, kad LDDP kalta, kad tiek daug pasodino į kalėjimą žmonių. Aš visą laiką girdėjau argumentus, kad mes mažai pasodinome. Mane stebina, kad visą laiką mes žvelgiame į praeitį. Dievas ar gamta mums davė akis priekyje, tad žvelkime į priekį ir nesidairykime į užpakalinę kūno dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 54³ straipsniu bei 43, 54¹, 54² straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.P-1461(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1b klausimas. Aš siūlau pareiškimus palikti pabaigoje. Darbotvarkės 1b klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 54³ straipsniu ir 43, 54¹, 54² straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.P-1461(3).

Pranešėjau, prašom.

G.ŠVEDAS. Dėl šio projekto esu gavęs pastabų iš Seimo Teisės departamento. Jos yra priimtinos. Galutiniame tekste mes jas patikslinsime. O dėl kitų atskirų straipsnių nei siūlymų, nei pastabų nesu gavęs.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Norinčių kalbėti nematau. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo kas norėtų kalbėti? Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Prašom dar sykį registruotis. Registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 54³ straipsniu ir 43, 54¹, 54² straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70.

PIRMININKAS. Už – 71. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 71 Seimo nariui minėtasis įstatymas vienbalsiai priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ ir 413¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1462(3*) (priėmimas)

Toliau Baudžiamojo proceso kodekso 412¹ ir 413¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1462 (3). Priėmimas. Pranešėjas – G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Pastabų ir pasiūlymų taip pat negauta. Sakyčiau, tai daugiau techniniai pataisymai, kurie suderinami su ką tik jūsų priimtu Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu. Siūlyčiau taip pat balsuoti už.

PIRMININKAS. Du straipsniai. L.Sabutis dėl viso įstatymo. Prašom.

L.SABUTIS. Taip, dėl viso. Čia yra du straipsniai, tačiau jie labai reikalingi, nes nurodoma, kokie teismai sprendžia. Galima tik abejoti, ar mes paliksime ateityje tekstuose, jog tokius teikimus rašo organas. Ar negalėtų rašyti koks nors atstovas ar panašiai? Paprastai tai yra įkalinimo institucijos ir negi jos visos sprendžia. Tai tik dėl tikslumo, o iš esmės prasmė yra aiški. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 68 Seimo nariams minėtas įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso papildymo 84¹² straipsniu ir 84⁸, 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1463(3*) (priėmimas)

Toliau – Pataisos darbų kodekso papildymo 84¹² straipsniu ir 84⁸, 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1463(3). Priėmimas. Pranešėjas G.Švedas.

G.ŠVEDAS. Pastabų ir pasiūlymų taip pat nesam gavę. Vėl atkreipsiu jūsų dėmesį, kad tai tiesiog galiojančių įstatymų suderinimas su ką tik jūsų priimtu Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu. Siūlyčiau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti dėl atskirų straipsnių. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso įstatymo? Trys straipsniai. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Pataisos darbų kodekso papildymo 84¹² straipsniu ir dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 69.

PIRMININKAS. Už – 70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Už balsavus 70 Seimo narių ir prieš – 1, Pataisos darbų kodekso papildymo tam tikru straipsniu ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

G.ŠVEDAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėm.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1499 (svarstymas ir priėmimas)

Toliau 1-2 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1499. Svarstymo stadija. Vėliau apsispręsime, ką toliau turime daryti. Užsirašiusių iš anksto kalbėti nėra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir pritarė. Taigi kviečiu tarti baigiamąjį žodį viceministrą G.Švedą.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės teiktam projektui Seimo Pirmininkas pasiūlė alternatyvą ir Vyriausybė jai pritarė. Todėl siūlytume pritarti po svarstymo tai nuostatai, kad nuo 1999 m. gruodžio 31 d. netektų galios tie poįstatyminiai aktai, kurie yra priimti iki 1990 m. kovo 11 d.

PIRMININKAS. Taigi jūs priimsite alternatyvą. Dabar, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? J.Šimėnas nori kalbėti. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Nepaisant to, kad iš tikrųjų reikia pertvarkyti poįstatyminius aktus, kurie galiojo iki 1990 m. kovo 11 d., kyla tam tikrų klausimų. Aš vis dėlto, atsiliepdamas į Seimo vicepirmininko A.Kubiliaus išdalytą pažymą, pasakysiu, kad man kyla tam tikrų abejonių, nes reikia labai daug lėšų tiems aktams pertvarkyti. Kaip paprastai lėšų reikalauja tos ministerijos, kurios nesusijusios su teisės aktais. Aš čia nematau, kad Teisingumo ministerija reikalautų labai daug lėšų. Aš, atkreipdamas dėmesį į šitą faktą, vis dėlto pritariu, kad tie teisės aktai turėtų būti parengti ir pertvarkyti, tačiau kviesčiau peržiūrėti lėšų skyrimą šitiems teisės aktams pertvarkyti.

PIRMININKAS. A.Sysas nori kalbėti prieš.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, mes visai neseniai svarstėme kitų metų biudžetą. Tame biudžete nebuvo numatyta lėšų šiems aktams pertvarkyti. Mes paspartindami šitą datą… po metų, prieš Naujuosius metus, dar kartą atidėsime šio įstatymo įsigaliojimą. Tas pirminis pasiūlymas, kurį Vyriausybė buvo pasiūliusi, būtent 2000-ieji metai, aš manau, buvo gana reali riba, nes reikia pertvarkyti (noriu priminti) du tūkstančius teisės aktų. Jei mes per šiuos metus peržiūrime tik penkis šimtus, tai nemanykime, kad neskirdami tam lėšų mes sugebėsime tai padaryti per vienerius metus. Tai nereali data – 1999 m. sausio 1 diena.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes apsispręsime vėliau balsuodami dėl viso įstatymo.

Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui, kurį pateikė viceministras? Galime ir sutariame. Taigi Seimo Pirmininkas siūlo šiam įstatymui priimti taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti? Pritariame, taip?

Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą. Prašom, viceministre. Čia yra vienas…

G.ŠVEDAS. Siūlyčiau priimti šitą įstatymą, nes iš tikrųjų jis yra labai reikalingas teisės požiūriu. O atsakydamas į svarstymo metu iškeltas, sakykim, abejones ar nedidelius klausimėlius, aš norėčiau pasakyti. Vakar svarstant šitą įstatymo projektą Teisės ir teisėtvarkos komitete, man atrodo, komitetas apsiėmė padaryti labai svarbų ir, mano supratimu, labai reikalingą darbą, t.y. sukviestų tų institucijų, kurios turi daugiausia problemų, atstovus ir vis dėlto pabandyti pasiaiškinti tą realią situaciją bei ką būtų galima padaryti. Manyčiau, kad toks, sakykim, Seimo komiteto kontrolės metodas tikrai paspartins šitą darbą.

Kiek tai susiję su piniginiais dalykais, tai kiekviena institucija savo biudžetuose privalėjo ir, kiek aš žinau, yra numačiusi tam tikrą pinigų sumą šiems darbams. Jums išdalytame aiškinamajame rašte yra, kaip aš sakau, idealūs poreikiai. Tai yra tos lėšos, kurių reikėtų visiems aktams sutvarkyti. Be abejonės, kažin ar valstybė yra pajėgi tokią sumą skirti iš karto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime variantą Nr.P-1499. Pranešėjas priėmė Seimo Pirmininko pateiktą pataisą, t.y. metai pasikeičia. Ar mes dar balsuojame dėl šios pataisos? Ar turime balsuoti dėl pataisos? Č.Juršėnas turi šiuo klausimu nuomonę. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis pirmininke! Mes jau turime liūdną patyrimą. Prisiminkite patį pirmąjį variantą, kaip buvo numatyta sureguliuoti per metus visus aktus. Nors tada ir aš, ir kai kurie kiti Seimo nariai protestavome – ne, Seimas nubalsavo, kad taip reikia ir kuo greičiau. Po to, prisimenate, įstatymas buvo pataisytas. Dabar jis jau antrą kartą taisomas ir vėl, aš sakyčiau, taisomas nerealistiškai. Man keista, kad Vyriausybė ir konkrečiai reikalą išmanantis gerbiamasis G.Švedas sutinka – tvarka, per metus sutvarkysime. Nei pinigų nėra (biudžetas tai juk nedeficitinis), nei galimybių – ne, per metus sutvarkysime, o po to vėl taisysime. Tai kam to reikia? Taigi aš siūlau priimti pagal pirminį Vyriausybės variantą, tada bus sąžiningiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal mes tada galime apsispręsti dėl V.Landsbergio teikiamo varianto. Ar jį priimame, ar nepriimame, ar paliekame Vyriausybės variantą? Bet kuriuo atveju šitie svarstymai yra gera proga kiekvienų metų pabaigoje apsvarstyti padėtį.

Č.JURŠĖNAS. Neturim ką veikti. Lyg neturėtume ką veikti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal mes daug nediskutuodami galime apsispręsti balsuodami dėl V.Landsbergio pataisos? Ar būtų norinčių kalbėti dėl jos? S.Stačiokas. Prašom.

S.STAČIOKAS. Pataisa yra tiktai dėl datos, kurią viceministras pareiškė, kad priima. Ar balsuoti reikia, aš abejoju. Bet dabar noriu kartu atsakyti dėl teigimų, kad atidėliojamos tos datos. Mes datas atidėliodami darome neblogesnį darbą ta prasme, kad nustatome papildomus terminus, bet šitą darbą reikia padaryti kiek įmanoma skubiau. Negalima nustatyti begalinės datos ir neįvykdyti šitų darbų. Mes, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tikrinsime, kaip atskiros žinybos šitą darbą dirba. Mes manome, kad galime labai paspartinti šitą darbą. Todėl prašyčiau apsispręsti dėl to, ką priėmė viceministras dėl datos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viceministras priėmė Seimo Pirmininko siūlymą, tačiau dėl to yra prieštaravimų, todėl geriausias variantas bus mums visiems apsispręsti balsuojant. Registruojamės ir balsuosime dėl V.Landsbergio pataisos, kurią viceministras priima. Yra prieštaraujančių šiai nuostatai. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Kas remia V.Landsbergio pataisą šiam įstatymo projektui, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už pataisą – 63, prieš – 7, susilaikė 6. Taigi pataisa yra priimta.

Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo. Ar būtų dar norinčių kalbėti, ar visiems daugmaž viskas yra aišku? R.Hofertienė nori tarti žodį. Prašom. Ar, ponia Hofertiene, netyčia paspaudėte? Ne, nenorite kalbėti. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Manau, kad šiuo atveju tokia įstatymo korekcija yra labai teisinga. Tai yra dėl to, man atrodo, kad kai Seimas priėmė šitą pagrindinę nuostatą, įpareigojo Vyriausybę teikti tarpinę informaciją, kaip vyksta šitas darbas, tačiau tokios ataskaitos Seime nebuvo, bent galbūt neprisimenu, kad būtų buvusi pateikta. Jeigu pasižiūrėtumėte, tai tegul kolegų negąsdina šitas skaičius, nes tuose poįstatyminių aktų sąrašuose, kuriuos man teko matyti ministerijose, yra šimtai seniai negaliojančių, dar nuo 1947 m., nuo 1954 m. ir t.t. visokiausių tuo metu buvusių Lietuvoje nutarimų. Man atrodo, šios sumos, be abejo, yra nerealios ir tenka tik papriekaištauti Vyriausybei, kad rimtai iki šiol šio darbo nedirbo. Man atrodo, Seimo kontrolės prasme yra labai gerai, kai paankstinama ir ataskaita turėtų būti dar ir tarpinė. Pritariu šiam teikiamam projektui ir manau, kad visiškai neblogai būtų padaryti pastabą ne tik Teisės ir teisėtvarkos komitetui, bet ir Teisingumo ministerijai, nes ji yra koordinatorė visų šių darbų ir atsakinga prieš Seimą.

PIRMININKAS. A.Sysas nori prieštarauti. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad jau šiandien mes neturėtume jokių įstatymo normų ir įstatymų, kurie buvo priimti dar tarybiniais laikais. Deja, labai abejoju, kad mes sugebėsime šiuos aktus sutvarkyti per metus. Ką reiškia, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje yra 669 aktai, kuriuos reikėtų pertvarkyti? Tai reiškia, ministerija turės po du per vieną dieną sutvarkyti, kad įvykdytų šitą normą. Arba Ūkio ministerijoje – 300, Žemės ūkio ministerijoje – 260, Valstybės veterinarijos tarnyboje – 445 teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti. Todėl aš manau, kad mes priėmėme nerealią datą ir po metų grįšime.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pritariu įstatymo projektui. Būtų gerai, kad tos institucijos, kurios yra suinteresuotos, vis dėlto ne vien pasitikslintų, kiek reikia įstatymų peržiūrėti, bet ypač atkreiptų dėmesį į finansavimą. Aš manau, kad jis yra nerealus. Todėl patikslinus realią sumą ir atlikus darbus, man atrodo, kad per metus turėtų būti sutvarkytas šis procesas. Aš dar kartą remiu įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad mes čia pinigų šiuo sprendimu neskiriame.

Registruojamės! Registracija ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.

Registruojamės ir balsuosime. Iš viso užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 55.

PIRMININKAS. Už – 56. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Už balsavus 56 Seimo nariams ir susilaikius 8, Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 metų kovo 11 dienos, pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

G.ŠVEDAS. Ačiū.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1471(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1-3 darbotvarkės klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1471(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją R.Melnikienę.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, vakar šiam įstatymui po svarstymo buvo pritarta bendru sutarimu. Yra gauta teigiama Teisės departamento išvada, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto bei Ekonomikos komiteto išvados. Alternatyvų nepateikta. Prašau visus paremti šį projektą.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Įstatymo projektas tikrai trumpas, labai racionalus, labai reikalingas ir tai demonstruoja autorės tikrai labai logišką, aštrų ir aiškų apsisprendimą patobulinti šį įstatymą. Aš labai remiu R.Melnikienės iniciatyvą ir balsuosiu už.

PIRMININKAS. R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad iš tikrųjų šis įstatymo projektas yra vertas dėmesio ir priėmus šitą įstatymą atsivertų daug geresnės galimybės investicijoms į Lietuvą. Todėl raginu Seimo narius pritarti.

PIRMININKAS. Ponas F.Palubinskas dar nori tarti žodį? F.Palubinskas. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mano kolegos čia, priekyje, nekels triukšmo, norėčiau ir aš šį tą pasakyti. Ačiū. Šios pataisos, kurias teikiu su kolege R.Melnikiene, naikins vieną barjerą smulkiam ir vidutiniam verslui remti. Todėl būtų labai gerai, jeigu jūs paremtumėte balsuodami už šią pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Vyksta registracija. Prašom registruotis ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.

Iš viso užsiregistravo 84 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 73.

PIRMININKAS. Už – 74. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusiųjų taip pat nėra. Taigi už balsavus 74 Seimo nariams ir nė vienam nebalsavus prieš, ir nė vienam nesusilaikius Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas priimtas vienbalsiai.

Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas, jeigu jis kaip nors išgirs. Gerbiamasis Gražuli, ar negalėtumėte netrukdyti ponui A.Vidžiūnui, kuris dabar turėtų tęsti pirmininkavimą. Taigi toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo” projektas Nr.P-136(5*) (priėmimo tęsinys)

1-4 darbotvarkės klausimas – tai galutinis balsavimas dėl Seimo statuto.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, ketvirtasis klausimas – Seimo statuto “Dėl Statuto pakeitimo” projektas Nr.P-136(5). Kolegos, turėjome daug priėmimų, šiandien paskutinės kalbos dėl viso pastraipsniui priimto Statuto. Kolegos, 4 – už, 4 – prieš. Seimo narys E.Bičkauskas. Nėra. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų padarėme gana didelį darbą. Buvo nueitas tikrai nemažas kelias, mes labai ilgai derinome įvairias nuostatas, iš principo buvo sutarta, kad mes turime keisti savo įstatymų leidybos tvarką, kurią mes patys sau nusistatome. Buvo nutarta, kad mes turime eiti komitetų ir frakcijų stiprinimo keliu, tai šiuo metu yra padaryta, mano galva, tikrai gerai padaryta. Galbūt galima ieškoti, kaip tobulinti, ir ta prasme plėsti demokratiją priimant kai kurias liberalesnes normas ir leisti didesnes laisves mažesnėms Seimo narių grupėms daryti įtaką. Man atrodo, čia ateities diskusijų klausimas. Iš principo mes žengiame tikrai geresniu keliu. Kai kurios įstatymų leidimo procedūros iš tikrųjų yra geriau reglamentuotos, ir tai irgi yra tam tikras žingsnis į priekį. Socialdemokratų frakcija vertina šitas pastangas, manau, kad buvo padarytas tikrai nemažas darbas. Tačiau vis dėlto galutiniai mūsų balsavimai, kuriuose buvo apibrėžtos mažumos teisės, kur neaišku, kas yra ta mažuma, atsirado sąvokos “mažuma” ir “opozicija”, sujaukė tą visą darbą, kurį mes padarėme anksčiau. Buvo įteisinta opozicijos lyderio institucija, kuri galbūt ir nebus realizuota, bet vis dėlto tai yra pastanga ją įteisinti ir tai yra, nepaisant opozicinių frakcijų nepritarimo, vis tiek padaryta norint konstruoti vis dėlto dvipartinio parlamento modelį. Man atrodo, kad visuomenė jau tikrai pavargo nuo tokia aiškinimosi ir žaidimo iš vieno galo į kitą, kad ir kaip valdžios keičiasi, rezultato jokio nėra. Principinė visų mūsų nuostata buvo už daugiapartinę sistemą, kur dominuoja partijų konsensas ir ilgalaikiai susitarimai. Dabar šitas Statutas skatina visiškai kitas tendencijas. Todėl būtent dėl šios dalies iš principo socialdemokratai negali pritarti šitokio Statuto redakcijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Statutas yra pagrindinis Seimo dokumentas.

Jam parengti ir priimti buvo įdėta daug pastangų, atlikta nemažai gerų darbų. Statutas priimtas pastraipsniui, buvo priimti optimalūs sprendimai, todėl aš pritariu Statutui pastraipsniui ir visam jo projektui. Kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau užduoti retorinį klausimą: aš iš tiesų reikėjo šitiek laiko gaišti prie Statuto, ar iš tiesų jis buvo toks visai netobulas ir reikėjo jį visą iš eilės tvarkyti? Taip, iš tikrųjų, kai kurios nuostatos yra patobulintos, bet jų yra pakankamai mažai. Nereikėjo šitiek gaišti laiko visam Seimui, juo labiau kad daliai Seimo narių tai, atrodo, visiškai nesvarbu. Pagerinom, kaip aš sakiau, keletą smulkesnių dalykų. Turint galvoje tai, kad Statutas (ką pabrėžė ir pats Statuto pateikėjas ponas A.Kubilius), jo atskiros dalys yra surinktos kaip pavyzdžiai iš įvairių šalių ir sudėtos į vieną vietą, beveik galima garantuoti, kad tai nėra sisteminis dokumentas.

Antras dalykas. Labai daug kartų buvo minima, kad šituo Statutu yra plečiamos opozicijos teisės. Be abejo, tai labai gražiai skamba, bet realiam gyvenime viso to nėra. Tai, kad yra įformintas opozicijos lyderis, kam visą laiką prieštaravo dabartinė opozicija, tai anaiptol nerodo pozicijos demokratiškumo. Iš tiesų opozicijos lyderio institutas yra bandomas įtvirtinti sprendžiant savas, pozicijos problemas. Tačiau net ir tokiu atveju nebūtinai jos gali būti išspręstos. Kitas dalykas – valdybos sudėty neliko mažumos atstovų. Ten įrašytas opozicijos lyderis, kaip aš sakiau, yra tik menama figūra. Iš tiesų jos gali niekada ir nebūti.

Dar vienas dalykas, kuris mažina opozicijos teises, yra tai, kad mažiau diskusijų bus Seimo salėje, daugiau jų perkeliant į komitetus, nors iš tiesų formaliai yra tik praplečiamos komitetų teisės. Jeigu atsižvelgtume į visas datas, į terminus tarp svarstymų, tarp pateikimų, pasiūlymų ir pataisų, realiai komitetas pagal šituos terminus dirbti negalės. Juo labiau negalės dirbti dėl to, kad mūsų Seime pateikiama labai daug klausimų, kurie yra sprendžiami skubiai arba ypač skubiai, t.y. nesilaikant jokių terminų. Tokiu atveju komitetas, be abejo, taip pat negalės rimtai dirbti.

Manau, vienas iš svarbiausių dalykų, kurį laikau ypač neigiamą šiame Statute, yra tai, kad Seimo narys iš esmės netenka įstatymų leidybos teisės, nes kiekvienu atveju, kai jis pateiks pataisą, bus ieškoma 10 arba 27 Seimo narių, kurie pritartų tai pataisai. Noriu pasakyti, kad 2 straipsnyje dėl Statuto įsigaliojimo parašyta, kad šis Statutas įsigalios nuo 1999 metų vasario 1 d. Man visiškai aišku, kad bus dirbti ne lengviau, o sunkiau.

PIRMININKAS. Kolegas, norinčius kalbėti už, prašyčiau susitarti, kas keturi kalbės. Dabar suteikiu žodį Seimo nariui A.Vaišnorui.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų reikia padėkoti Statuto rengėjams už tokį sunkų ir sudėtingą darbą. Aš, prisimindamas, kaip buvo praeitam Seime priimamas Statutas, pamačiau daug daugiau demokratijos elementų netgi pačiame Statuto priėmimo procese. Jau galiu pasakyti, kad turim atnaujintą įstatymų leidybos sistemą. Iš tiesų aš labai džiaugiuosi, kad yra išplėstos komitetų teisės, yra faktiškai atsižvelgta į visų komitetų siūlymus dėl jų funkcijų pasiskirstymo. Taip pat reikia pasakyti, kad šitas Statutas yra daug demokratiškesnis. Jis demokratizuoja mūsų darbą ir pašalina dalį anarchijos, kuri šiame Seime turi tam tikrą atspalvį. Sakykim, kiekvienas Seimo narys, kai jis užsimano, jis iš esmės gali sukelti destrukciją. Kad ir dėl šio Seimo statuto buvo milijonai siūlymų. Dėl to kalti ne tie, kurie pateikė Statutą, bet tie, kurie stengėsi kuo labiau pratęsti svarstymo laiką. Aš norėčiau priminti savo kolegoms, kaip tai buvo padaryta. Ir dar negaliu sutikti, kad tai yra dvipartinės sistemos skatinimas. Aš manau, kad tai nėra dvipartinės sistemos skatinimas, o yra probleminis Seimas.

Dabar dėl opozicijos lyderio. Niekur nėra pasakyta, kad jis būtinai turi būti išrinktas. Jeigu nesusitarė opozicinės partijos arba Seimo mažuma, tai jų valia. Jeigu yra tvirta opozicija, aš manau, turi būti ir opozicijos lyderis. Tada opozicijos lyderis turi pakankamai daug teisių, kad galėtų, sakykim, išreikšti opozicinių frakcijų nuomonę. Taigi aš siūlau visiems balsuoti už šitą Statutą. Manau, kad nėra ko prognozuoti, kaip bus dirbama. Kaip sugebės komitetai, kaip sugebės komitetų pirmininkai ir komitetų nariai dirbti – gerai ar blogai, taip ir bus dirbama. Aš dar sykį sveikinu mus visus, kad turime naują pagrindinį mūsų įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, norintys kalbėti prieš. LDDP frakcijos vardu jau kalbėjo, gal galėčiau suteikti žodį kitoms dviem frakcijoms kalbėti prieš? (Balsai salėje) Seimo narys V.Andriukaitis kol kas. Gal susitarsim.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tiktai į keletą procedūrinių dalykų norėčiau atkreipti dėmesį. Dabar mes turėsime balsuoti, kad būtų didesnė kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, ir tai reikėtų fiksuoti. Antras dalykas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabar galiojančio Statuto 175 straipsnyje yra įvardyta, ką mes laikome konstituciniais įstatymais. Tai yra tiesiogiai Konstitucijoje įvardyti įstatymai. Konstitucijoje Seimo statutas yra įvardytas labai dviprasmiškai: Seimo statutas – tai teisės aktas, turintis įstatymo galią. Čia iškils labai nemažai juridinių problemų. Tuo tarpu mes sau suteikėm teisę jį keisti kvalifikuota balsų dauguma, vadinasi, tai labai rimtas teisės aktas. Todėl kyla klausimas: gal mums reikėjo vis dėlto dar daugiau paderinti tas nuostatas, kad šis Statutas tikrai priartėtų prie konstitucinio įstatymo reikalavimų. Jeigu dabar frakcijos teigia, kad jos negali paremti Statuto, vadinasi, tai yra labai rimti argumentai apmąstyti, ar reikia taip forsuojant priiminėti pataisas, kurios, atrodo, nemenkai sujaukia daugelį frakcijų ir politinių problemų. Aš noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, jog jeigu mes Statutą laikom konstituciniu įstatymu arba bent jau jam prilygstančiu, tai gal vis dėlto reikėjo atidžiau pasvarstyti tas vietas, kad būtų galima jį priimti konsensu. Deja, dabar nėra konsenso, todėl tenka susilaikyti ir nebalsuoti už visą šį labai svarbų dokumentą.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Man atrodo, kad yra sveikintinas mūsų pasiryžimas gerinti Seimo veiklos procesus. Seimo statuto pakeitimas yra viena iš mūsų pastangų tai pasiekti. Ne visi norimi pakeitimai buvo padaryti. Ir dabar manau, kad buvimas Seimo nariu ir Vyriausybės ministru yra žalinga ir nepageidautina praktika, tačiau yra poslinkių į geresnę pusę. Todėl pritarkime pagerintam Seimo statutui ir jau dabar pradėkime rengti kitus pagerinimus, kuriuos galime priimti ateityje.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikro Seimo statutas yra ypatingas dokumentas, ypatingas teisės aktas, turintis įstatymo galią. Be abejo, į jį, kaip čia kai kurie Seimo nariai jau sakė, reikia itin atsargiai ir dėmesingai žiūrėti, o to valdančiosios Seimo dalies dėmesio aiškiai trūko.

Aš negaliu nepripažinti, kad į kai kurias mūsų pastabas, bet ne pagrindines, ne esmines, iš tikro buvo atsižvelgta. Aš taip pat galiu pripažinti, kad demokratijos smulkmenų arba elementų, kaip pasakė vienas kolega, atsirado, bet šitas Statutas prarado kai kuriuos esminius dalykus, kurie buvo anksčiau. O kadangi nepriimti mūsų svarbūs siūlymai, tai iš tikro demokratijos daugiau vargu ar bus. Atsižvelgdamas į visas šitas aplinkybes, frakcijos vardu noriu pasakyti, kad darbiečių frakcija už Statutą nebalsuos.

PIRMININKAS. Gerai, kad nebalsuos prieš. Tai didelis laimėjimas.

Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Aš perduodu savo balsą kalbėti A.Kubiliui.

PIRMININKAS. Sutariame, kad kalbame visi, po 5.

S.KAKTYS. Jeigu šitaip, tai norėjau pasakyti savo požiūrį dėl Seimo statuto. Manau, kad šiandien mums visiems yra aišku, kad Seimo reitingas dėl mūsų darbo stiliaus yra ne visai toks, kokios mes norėtume. Visuomenė mus vertina nepalankiai todėl, kad yra daug tuščiakalbiškumo, daug tokios pigios retorikos, primityvios konkurencijos. Apie tai esame ne vieną kartą kalbėję, kai kalbame ir apie santarvę, ir kartu santarvės mes nesiekiame. Man atrodytų, kad šiandien priimamas Statutas, tas klausimų svarstymas ir klausimai, jų priskyrimas komitetams, man atrodytų, yra teisingas žingsnis. Kartu frakcijų sureikšminimas arba galimybė dirbti organizuočiau frakcijose, vėl yra geras Statuto požymis.

Kitas dalykas, opozicijos, kad ir kaip būtų, vieta, jos aiškesnis apibrėžimas, nors nenorėtų ir Socialdemokratų frakcija, ir Centro frakcija tam prieštarautų, bet jeigu Seimas bus labiau struktūrizuotas, jeigu labiau iš atskirų, skirtingų politinių jėgų generuos idėjas, išgrynins pozicijas, man atrodytų, kad ne šiandien, bet ateityje toks siekimas bus pateisinamas. Todėl manau, ir dėl daugelio kitų dalykų tos idėjos, kurios ir iš opozicijos pusės iškilo ir kurios jau buvo svarstymo stadijoje priimtos, man atrodo, kad tai yra labai rimtas, solidus dokumentas, kuriam aš kviesčiau ir opoziciją pritarti ir nedaryti tiesiog tokios primityvios politikos lygioje vietoje.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Be jokių abejonių, šio Statuto projektas ir redakcija yra didelis laimėjimas ir didelis žingsnis pirmyn Seimo darbe. Tačiau yra kai kurių principinių momentų, kurie, mūsų požiūriu, nepriimtini. Aš labai plačiai nekalbėsiu, nes apie tai jau buvo kalbėta. Konkrečiai – opozicijos lyderis. Norite ar nenorite, vis tiek tai yra, bent jau mūsų požiūriu, dvipartinės sistemos formavimas, kuriai mes nepritariame, nesvarbu, kuri partija būtų valdžioje, kuri partija turėtų daugumą, ar centristai, ar konservatoriai, ar dar kas nors.

Antras momentas, kuris irgi, mano požiūriu, nepriimtinas, tai apkaltos proceso procedūra, kuri supaprastinta taip, kad, mano ir mūsų požiūriu, ji netenka prasmės. Todėl negalėsime palaikyti šio Statuto projekto. Bet dar kartą pabrėžiu, kad tai yra didelis, didelis žingsnis pirmyn Seimo darbe.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti už tuos gerus žodžius, pasakytus dėl svarbiausių Statuto dalių. Man atrodo, kad iš tikrųjų svarbiausias dalykas yra procedūros, kaip yra priimami įstatymai, kaip jie yra svarstomi Seimo komitetuose, kaip jie yra svarstomi Seimo plenariniame posėdyje, kokį vaidmenį įgyja komitetai tiek svarstant įstatymus, tiek ir parlamentinėje priežiūroje. Aš norėčiau priminti, kad mes ryžomės pradėti Seimo darbo reformą aptarę principinius dalykus frakcijų atstovų pasitarime. Aišku, liko diskutuotinų klausimų, ar iš tikrųjų procedūros turi būti tokios, ar šiek tiek kitokios. Manau, kad mes turėsime galimybę ir toliau dėl jų diskutuoti, galbūt ir ginčytis ir Konstituciniame Teisme, tačiau, aš manau, kad iš tikrųjų visų mūsų bendras supratimas yra labai aiškus – Seimo darbą reikia reformuoti, ir šis dokumentas, dėl kurio šiandien mes balsuojame, yra vienas iš siūlymų, kaip tą darbą reikėtų reformuoti. Todėl aš tikrai norėčiau padėkoti konkrečiai ir Č.Juršėnui, ir J.Bernatoniui, ir S.Burbienei, ir visiems kitiems kolegoms, kurie siūlė daug pataisų ir pasiūlymų šiam Seimo statuto projektui. Manau, kad tikrai būtų gerai, jeigu frakcijos šiandien galėtų atsisakyti tokio nusistatymo politiškai balsuoti prieš dėl vienų ar kitų priežasčių, ar dėl opozicijos lyderio, ar dėl apkaltos proceso. Tai nėra esminės šio Statuto dalys.

Yra dar viena priežastis, kuri paaiškėjo tiktai šiandien iš ryto. Kodėl iš tikrųjų būtų labai gerai, jeigu mes šiandien balsuotume kiek galima vieningiau, kartais ir perlipdami per savo vienokias ar kitokias ambicijas, už šį Statutą. Kaip visiškai neseniai man pranešė kanceliarijos darbuotojai ir Seimo sekretoriatas, taip jau sutapo, kad šiandien Seimo statutas būtų tūkstantasis šio Seimo priimtas teisės aktas. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai raginčiau… Aš žinau, kad ir posėdžio pirmininkas, ir kiti mūsų kolegos labai atidžiai bando skaičiuoti balsus. Jų žinote, kad tam, kad priimtume Statutą, reikia 71 balso. Yra abejonių, ar mums pavyks šiandien tiek balsų surinkti vien koalicijos balsais. Aš tiesiog raginčiau tuos gerbiamuosius kolegas iš kitų frakcijų, kurie nejaučia didelio pavojaus priimant šitą Statutą, paremti mūsų pastangas ir turėti tūkstantąjį dokumentą, kuris iš tikrųjų būtų labai simbolinis žingsnis, kad tai būtų naujasis Seimo statutas.

PIRMININKAS. Be reikalo abejojate, gerbiamasis kolega, dėl kai kurių momentų.

J.Bernatonis – papildomas kalbėtojas dėl motyvų. Prašom, kolega.

J.BERNATONIS. Prašom įjungti. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau. Visų pirma mes, LDDP frakcijos nariai, Č.Juršėnas, S.Burbienė ir aš norime padėkoti gerbiamajam A.Kubiliui už tai, kad vis dėlto įvertino mūsų pastangas, kad buvo atsižvelgta į kai kuriuos siūlymus, dažniausiai į nežymius siūlymus. Esminiais klausimais, deja, nepavyko surasti sutarimo. Mane nustebino vieno Seimo nario kalba dėl balsavimo motyvų, kurioje jis pasakė, kad atsirado Seimo statute ar Seimo veikloje demokratijos elementų.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad devintaisiais nepriklausomybės metais turėtų atsirasti ne elementų, o turėtų jau gyvuoti demokratija ir Seimo veikloje. Dabartinis naujas Statutas suvaržo Seimo narių teises. Jis mus padaro nelygius. Visų pirma aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog praeitame Statute frakciją galėjo sudaryti trys Seimo nariai. Pagal šį Statutą frakciją galės sudaryti tik septyni Seimo nariai. Taigi bus sudėtingiau Seimo nariams pareikšti savo politinę poziciją.

Be to, Seimo narys neturės galimybės pateikti pataisas įstatymų priėmimo metu. Viskas iš esmės yra perkeliama į svarstymus komitete, apie kuriuos paprastai niekas nežino, niekas negirdi, ir kai kuriuose komitetuose mes pastebėjome, kad buldozeris važiuoja netgi sėkmingiau negu pačiame Seime.

Taip pat aš nesupratau, kodėl yra taip “privilegijuojama” opozicija, o skriaudžiama pozicija. Opozicijos lyderis įteisintas, pozicijos lyderis neįteisintas ir man iki šiandien neaišku, ar pozicijos lyderis yra profesorius V.Landsbergis, ar ponas A.Vidžiūnas, kaip šios frakcijos seniūnas. Todėl aš manyčiau, jeigu jau einame, tai eikime iki galo – įteisinkime visus lyderius. Dėkoju visiems už dėmesį ir kviečiu tuos, kurie gali, nebalsuoti už šį Statutą, kuris varžo mūsų teises. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Paskutinė kalbėtoja dėl motyvų Seimo narė E.Kunevičienė. Šeštoji kalbėtoja. Šeši kalbėjo prieš, šeši – už.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau kalbėti apie teigiamas puses, nes nereikia tikėtis, kad opozicija ką nors teigiamo suras. O teigiamas dalykas yra tai, kad komitetams suteikiama labai daug ir teisių, ir pareigų. Todėl, manyčiau, kad Seimas visai naujai pradės dirbti, bus visai kita darbo kokybė. Kai reikės Seimo komiteto grupėse svarstyti viešai įstatymų projektus, organizuoti tą svarstymą, ten jau nebus nei pozicijos, nei opozicijos, o bus matyti, dirba Seimo narys ar nedirba. Todėl ačiū už tokį projektą ir linkiu kuo greičiau visiems už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau užimti savo vietas ir pradedame registruotis. Taip pat tuos kolegas, kurie dabar prispaudę prie durų Ministrą Pirmininką. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pradėti registruotis. Registracija prasidėjo. Užsiregistravę, gerbiamieji kolegos, balsuosime, ar priimame šiandien Seimo statuto dėl Statuto pakeitimo projektą, ar paverčiame jį įstatymu. Registruojamės.

Užsiregistravo 118 Seimo narių.

Kolegos, balsuojame dėl naujosios Seimo statuto redakcijos. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad naujoji Statuto redakcija būtų priimta, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 77.

PIRMININKAS. Aš pridedu savo balsą. Už – 78. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 21.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 16 susilaikė, 21 balsavo prieš, 78 projektui pritarė. Taigi Seimo statutas “Dėl Seimo statuto pakeitimo” yra priimtas. Kolegos, visi spaudžia ranką A.Kubiliui ir dvi replikos. Č.Juršėnas ir V.Bogušis. Prašom. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikro mes ne kartą pabrėžėme, kad kai kurie dalykai sprendžiant statutinius reikalus buvo pernelyg forsuojami ir, svarbiausia, trūko sutarimo. Štai to forsavimo rezultatas yra tas, kad nei vakar išdalytame tekste, nei šiandien išdalytame tekste aš savo kai kurių Seimo priimtų pataisų taip ir neradau. Bet jau nubalsuota, ką padaryti. Ryšium su tuo, kad vis dėlto kai kurie dalykai yra rizikingi Konstitucijos požiūriu, LDDP frakcija nagrinėja galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo nario teisių varžymo, dėl opozicijos pernelyg didelio reglamentavimo ir dėl kai kurių kitų dalykų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, žodį gaus tik tie, kurie dabar stovi prie mikrofono. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, šis ką tik priimtas teisinis dokumentas iš tiesų yra labai svarbus. Jis reglamentuos, drįsčiau pasakyti, mūsų darbo santykius ir už šį dokumentą, sakyčiau, demokratinį dokumentą, balsavau už. Bet už šito yra didelis “bet”. Kad demokratija Lietuvoje būtų dar tvirtesnė, iš karto pareiškiu, kad jei kas nors inicijuos ir kreipsis į Konstitucinį Teismą, aš tikrai pasirašysiu, kad demokratija būtų dar tvirtesnė. Ačiū.

PIRMININKAS. Gali ir kiti dokumentai turėti rūpesčių. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įsigilinus į vieną labai rimtą dabartinės redakcijos 155 straipsnio ketvirtąją dalį kyla didelių abejonių dėl galimybės teikti pataisas trečiajam svarstymui, jeigu toms pataisoms nepritars beveik 29 Seimo nariai. Aš manau, kad ši norma, ko gero, neišdiskutuota. Tai yra labai rimtas klausimas, ar mes kartais nežengėme žingsnio, kuris iš tikrųjų nėra apgalvotas. Aš manyčiau, kad dėl šitos normos mums visiems reikėtų dar labai padiskutuoti. Manau, kad buvo priimta, liaudiškai kalbant, “ant karštųjų”.

Kita vertus, jeigu ši norma nebus ištaisyta, kyla rimtas klausimas dėl Seimo nario teisių. Aš, kaip ir V.Bogušis, esu už vis didėjančią demokratiją ir kad Seime būtų kuo daugiau demokratijos. Jeigu mane įtikins, kad šis Statuto siūlymas varžo Seimo nario teises, aš taip pat pasirašysiu teikimą išsiaiškinti, ar tikrai nėra per daug suvaržytos Seimo nario teisės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, aš negalėsiu jums suteikti žodžio, nes susitarimas yra svarbiau lentynėlių. A.Kubilius – projekto globėjas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį norėčiau nuoširdžiai padėkoti, kartu ir S.Pečeliūnui, už darbą prie naujojo Seimo statuto. Aš turiu pasakyti, kad mes padarėme tik 10% to, kas mūsų laukia. Tam, kad naujoji Statuto redakcija veiktų taip, kaip įsivaizduojame, mūsų visų laukia tikrai labai sunkus darbas. Vienas dalykas, ką garantuoja šitas Seimo statutas – darbas Seime tikrai nepasidarys lengvesnis. Aš tikiuosi, kad tai yra būtina sąlyga tam, kad Seimo darbas taptų kokybiškesnis ir kad Seimo darbo rezultatai tikrai būtų labiau apgalvoti. Tam sąlygas sudaro naujoji Statuto redakcija, bet, be abejo, viskas priklausys nuo mūsų pačių, Seimo narių.

Dar sykį dėkodamas noriu atsiliepti į Č.Juršėno pastabą, kad jis rado kai kurių nepriimtų pataisų. Jūs žinote, kad pagal Seimo statutą visos pataisos į naująjį tekstą turi būti įrašytos, ir aš esu įsitikinęs, kad jūsų pastebėtas klaideles mes ištaisysim.

Gerbiamieji kolegos, baigdamas aš vis dėlto dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į esminį momentą. Iš tikrųjų turbūt ne atsitiktinai, o taip jau sutapo, kad tūkstantuoju šio Seimo priimtu teisės aktu tapo naujasis Seimo statutas. Su tuo norėčiau visus labai nuoširdžiai pasveikinti – ir pritarusius, ir nepritarusius. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žodį gavo visi, kurie iš karto po balsavimo atsistojo prie mikrofono. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, laikas baigėsi. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš būčiau labai nudžiugintas, jeigu tamsta nurodytumėte Statuto straipsnį, kuriuo remdamasis nesuteikėte žodžio. Tai pirma. Antra. Aš norėčiau perspėti savo kolegas, kad neatsitiktų su šituo Statutu taip, kaip jau ne kartą yra atsitikę, kai įstatymas taikomas konkrečiai situacijai, o situacijai pasikeitus jis atsisuka prieš tuos, kurie tą įstatymą teikė. Labai panašu, kad šitaip ir atsitiks. Apie kitus dalykus aš nekalbėsiu, jau kai kurie kolegos sakė. Jeigu bus kreipinys į Konstitucinį Teismą, kaip seniau esu pasakęs, remiu visus teisingai, juridiškai suformuluotus kreipinius į Konstitucinį Teismą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 val. 5 minučių. 12.05 val., kolegos, reikėtų 58 Seimo narių balsų.

Gerbiamieji kolegos, reikėtų ratifikuoti vieną konvenciją. Galbūt mes dabar galėtume luktelėti posėdžių salėje, pertrauka po 5 minučių. Tiesiog aš bijau, kad paskui mūsų nesusirinks tiek, kiek reikėtų balsuoti. Ačiū.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos ratifikavimo” projektas Nr.P-1314 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dėkoju visiems, teigiamai pažvelgusiems į šitą prašymą. Taigi penktasis klausimas. Gerbiamieji kolegos, Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1314(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną ministrą S.Šaltenį. Gerbiamieji kolegos, posėdis tęsiasi. Prašyčiau sėsti į savo vietas.

S.ŠALTENIS. Pateikiame Seimui, vykdydami nacionalinės teisės darbų programą, Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymą. Siūlome balsuoti už jį ir ratifikuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra jokių pataisų. Pirmasis straipsnis. Prašome žvelgti į 1 straipsnį.

1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Dėl…

S.ŠALTENIS. Dėl viso.

PIRMININKAS. Pone Stačiokai, ar jūs norėtumėte kalbėti dėl atskiro straipsnio? Dėl 2 straipsnio Seimo narys S.Stačiokas.

S.STAČIOKAS. Aš tik noriu priminti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo padaryta išlyga, autoriai atsižvelgė ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis. 3 straipsnis priimamas.

Dėkoju, pone ministre. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl šio įstatymo? Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tas dokumentas yra seniai lauktas ir labai svarbus, todėl siūlau palaikyti ir ratifikuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza. Kolega Jackūnai, įsijunkite iš naujo. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų labai svarbu šiandien ratifikuoti šitą konvenciją, nes mes gauname nemažai priekaištų dėl to, kad pas mus nesutvarkyta autorinių teisių apsauga. Po to lauktų labai svarbus Autorinių ir gretutinių teisių įstatymo priėmimas, bet šitos konvencijos ratifikavimas padėtų laikytis tų tarptautinių normų, kurių reikalauja autorinių teisių apsauga, todėl kviečiu visus palaikyti šios konvencijos ratifikavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš manyčiau, kad ši konvencija turi nepaprastos svarbos. Iš esmės Europoje ją yra ratifikavusios beveik visos valstybės, ir manyčiau, kad tai reikėtų padaryti tuojau pat.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašyčiau sėsti į savo darbo vietas. Seimo narys Ž.Jackūnas – paskutinis kalbėtojas už.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat pritariu šitos konvencijos, kuri yra tikrai labai svarbus tarptautinės teisės dokumentas, reglamentuojantis intelektualinės nuosavybės apsaugą, ratifikavimui. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, kad tekste, kuris yra pateiktas, yra viena kita vieta, kurios turėtų būti stilistiškai redaguojamos. Tai yra 6 ir 28 straipsniuose išlikusi taisytina išraiška “Jungtinių Tautų organizacija”, turėtų būti tik “Jungtinių Tautų”.

Ir dar yra viena tokia taisytina vieta. Aš manau, kad Seimo redaktorės šiuos dalykus pataisys ir turėsime gana sklandų konvencijos tekstą. Siūlau visiems šią (…) ratifikuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar ratifikuojame šiandien dar vieną konvenciją ir ar priimame Lietuvos Respublikos tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymą. Gerbiamieji kolegos, kompiuteris rodo, jog neužsiregistravo nė vienas Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis dar kartą. Registruojamės.

Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, aš prašyčiau suskaičiuoti, kiek dabar Seimo narių yra salėje. Gerbiamieji kolegos, paskutinį kartą kreipiuosi į pačius aukščiausius valstybės ir Seimo vadovus. Gerbiamieji kolegos, taip pat ir į dorąją opoziciją. Prašom sėstis, esame skaičiuojami.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 88.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 89.

PIRMININKAS. Už – 89. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Susilaikiusiųjų nėra. Niekas nesusilaikė, niekas neprieštaravo, 89 – už. Lietuvos Respublikos tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės ratifikavimo” projektas Nr.P-88 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, ir dar viena konvencija, tada jau 10 minučių pertrauka. 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-88. Šį įstatymo projektą teikia viceministras A.Daubaras. Viceministras A.Daubaras. Priėmimas, gerbiamieji kolegos.

A.KUBILIUS. Jeigu galima, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau priminti, kad mes vieną sykį jau buvome pradėję priėmimo procedūrą ir buvome apsisprendę dėl J.Šimėno teiktos išlygos. Dabar liko… Aš tik neprisimenu, ar protokole negalima pažiūrėti, ar mes nekalbėjome dėl balsavimo motyvų. Nekalbėjome? Tai liko tik balsavimo motyvai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas turi vieną straipsnį ir tada prašyčiau kalbėti dėl motyvų: 4 – už, 4 – prieš.

Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad iš tiesų šita Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės yra išties labai svarbi Lietuvai. Man labai gaila vieno, kad kai kurie mano kolegos, Seimo nariai, gavę pono J.Šimėno išplatintą atsišaukimą, jeigu galima taip pasakyti, dėl atsakomybės ratifikuojant Bazelio konvenciją, neskaitė Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės atmintinės, kuri buvo parengta ir išdalyta kiekvienam iš Seimo narių. Tai, kas parašyta čia, norėčiau trumpai priminti.

Pagrindiniai konvencijos uždaviniai: padėti besivystančioms šalims bei pereinamos ekonomikos šalims valdyti pavojingų atliekų, kurias jos gamina, tvarkymą saugiu aplinkai būdu. Toliau, iki minimumo sumažinti tarpvalstybinių pavojingų bei kitų atliekų, patenkančių į konvencijos reguliavimo sritį, pervežimus ir siekti, kad jie būtų vykdomi aplinkai nepavojingu būdu. Toliau. Užtikrinti griežtą pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų kontrolę bei nelegalių pervežimų prevenciją. Klausykitės, mielieji kolegos, nes kai kas abejoja ir kai kas mano, kad ta konvencija yra pavojinga mūsų šaliai. Yra labai aišku, kad apie 10% pavojingų atliekų kerta nacionalinių teritorijų ribas ir tos konvencijos tikslas… nes ekonominės priežastys lemia, kad pavojingų atliekų pervežimai iš išsivysčiusių šalių į besivystančias, taip pat į Rytų ir Vidurio Europą vykdomi dėl žemo pavojingų atliekų tvarkymo kaštų šiose šalyse. Taigi yra problema ir šia konvencija šita problema sprendžiama sugriežtinant sąlygas, kaip reguliuoti tokius pervežimus, t.y. reguliuoti taip, kad jų būtų kuo mažiau.

Dabar konvencijos nuostatos. 4 straipsnis: “Šalys naudojasi savo teise uždrausti pavojingų atliekų importą”. Nėra jokio pavojaus, kad pasirašius šitą konvenciją mus Vakarai apipils kokiom nors pavojingom atliekom. Aiškinu toliau. Konvencijoje nelegalus pervežimas traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas, ten nurodomas bendradarbiavimas su Interpolu dėl nelegalių pavojingų atliekų pervežimų išsiaiškinimo. Aš manau, kad aš pacitavau ne visus pagrindinius konvencijos teiginius. Būčiau buvęs labai laimingas, jeigu kolegos būtų juos perskaitę. Dėl to, kas siejama su mūsų atliekų tvarkymu ir tam tikri pavojai matomi, aš tiktai galiu pasakyti, kad mes prisijungiam prie tarptautinių taisyklių, kurios yra labai griežtos. Siūlau ratifikuoti šitą konvenciją ir mes padarysime tiktai dar vieną gerą darbą atliekų tvarkymo srity, pavojingų atliekų tvarkymo srity.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, jūs kalbėjot gana daug per ilgai. Seimo narys J.Šimėnas – prieš.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš daug kartų siūliau komitete palaukti su šios konvencijos ratifikavimu, kol mes pabaigsime savo atliekų tvarkymo sistemos juridinių aktų priėmimą. Šiandien Aplinkos apsaugos įstatymas draudžia įvežti į Lietuvą bet kokias atliekas laidoti, nukenksminti ir panašiai. Įsigaliojus Bazelio konvencijai, šio draudimo nebeliktų, nes Bazelio konvencija, kaip tarptautinis aktas, yra aukštesnis aktas. Taigi šis aktas, Bazelio konvencija, reglamentuoja ne atliekų tvarkymą, ką mes labai norime padaryti Lietuvoje, bet jų įvežimą arba išvežimą. Jeigu dėl išvežimo mes neturime problemų, tai dėl įvežimo iš tikrųjų verta nuogąstauti. Atliekų tvarkymo situacija nepagerės. Vietoje to, kad surinktume ir perdirbtume savas atliekas, vis geresnes sąlygas sudarome joms įvežti į Lietuvą. Nors nemaloni, bet tai yra tiesa.

Aš negaliu sakyti, kad Bazelio konvencija, kurią pasirašė daug valstybių, yra bloga. Taip, ją reikės ir mums ratifikuoti, tačiau klausimas – kada? Balsuodami ir už šią konvenciją mes prisiimame atsakomybę, politinę atsakomybę už ateities tvarką arba netvarką. Aš manau, kad šią konvenciją mes galėtume ratifikuoti kitų metų pirmajame pusmetyje. Galbūt iki birželio mėnesio vidurio, kai bus bent priimtas įstatymas, kad galėtume apmokestinti atliekas, įvežamas per sieną, bent jau tokiu būdu pasirengtume. O šiandien Lietuva nėra pasirengusi ją vykdyti, todėl nemanau, kad reikia skubėti ją ratifikuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš apgailestauju, kad kolega J.Šimėnas klaidina visus dėl šios konvencijos ratifikavimo. Jo išplatintame lapuke yra tokia formuluotė: “Suinteresuotų asmenų noras pažvejoti drumstame vandenyje”. Tai aš manau, kad neratifikavus šios konvencijos šiandien yra žvejojama drumstame vandenyje. Ir jeigu tikrai gerbiamasis J.Šimėnas žino, tai “Plasta” šiandien įveža iš Vokietijos atliekas, pas save perrūšiuoja, perdirba, nepriimdama mūsų atliekų, surinktų mūsų sąvartynuose, už tai gauna iš Vokietijos pinigus ir jokie ribojimai jiems negalioja. Lenkai, priėmę šią konvenciją, dabar kaip tik apmokestino pervežimą į Lietuvą šitų atliekų.

Toliau. Komiteto pirmininkas nepacitavo dėl teisinės bazės, kurią minėjo. Taip, mes dar neturim mokesčių už taršą įstatymo, tačiau tai niekaip nekenkia jį kuo greičiau priimti. Tos konvencijos uždaviniuose yra dar vienas punktas, kaip tik jį aš pacituosiu. “Uždrausti pavojingų atliekų vežimą į šalis, neturinčias teisinės bazės administravimo bei techninių galimybių tvarkyti atliekas aplinkai saugiu būdu”. Taigi man labai gaila, kad J.Šimėnas klaidina ir frakciją, kalba frakcijos vardu. Aš manau, kad frakcija, paskaičiusi šią konvenciją, balsuos vis dėlto už jos ratifikavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, jūs, be abejo, žinote, kad šiukšlių pasaulyje yra didžiulis perteklius. Be abejo, jūs skaitėte apie laivus, kurie plaukioja tarp Šiaurės Amerikos ir Afrikos, tarp Europos ir Afrikos ir ten veža šiukšles. Kad Lietuva netaptų kitų valstybių atliekų nuosėdų vieta, mes turime priimti Lietuvos įstatymus, kurie leistų tvarkytų šią sritį. Valstybė, kuri pati netvarko savo reikalų, praranda savo nepriklausomumą. Todėl atidėkim priėmimą šios konvencijos ir priimkime savus mums tinkamus įstatymus, pagal kuriuos sutvarkytume šią sritį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, skaitau tą raštą, kurį mano komiteto kolega J.Šimėnas jums visiems yra išdalijęs. Man darosi net truputį juokinga, nes tai yra elementarus klaidinimas mūsų visų, deja. Pirmi trys punktai, kurie jo surašyti. Į juos atsakymas gali būti tiktai vienas – pirmiausia konvencija visiškai nereguliuoja atliekų tvarkymo. Lietuva – vienintelis regiono kraštas, turintis Atliekų tvarkymo įstatymą ir daugiausiai pažengęs šioje srityje. Lietuva ir Baltarusija yra vienintelės Europos šalys, neratifikavusios šios konvencijos. Kita vertus, įvežimas ir išvežimas atliekų iš Lietuvos reguliuojamas lygiai tais pačiais įstatymais, kuriais buvo reguliuojamas iki konvencijos ratifikavimo. Be to, gerbiamieji ponai, mes žinosime visą informaciją apie atliekų judėjimą Europoje ta prasme, jeigu jos judėtų ir Lietuvos link. Be abejonės, jokių atliekų ir negali būti įvežta, pažeidžiant Lietuvos teisinę bazę. Netgi keistai skamba Jungtinių Amerikos Valstijų paminėjimas. Tuomet norisi paklausti kolegos J.Šimėno, kodėl jis nepaminėjo Australijos arba Naujosios Zelandijos, kaip kraštų, per kuriuos taip pat negalima vežti, kurie neratifikavo ir per kuriuos galima vežti, nesilaikant konvencijos, pavojingas atliekas. Mes turime Lietuvoje didelę problemą su atliekomis, turimomis šiandien, pavojingomis atliekomis.

Pirma. Tai yra pesticidai, kuriuos reikėtų išvežti ir galbūt už Europos Sąjungos pinigus utilizuoti kad ir Vokietijoje. Tokių pasiūlymų yra. Deja, neratifikavus tokios konvencijos, tokia akcija yra neįmanoma. Mes išvis neturime teisės iš Lietuvos išvežti šių nuodingųjų medžiagų.

Antra problema, su kuria jau šiandien Lietuvoje esame susidūrę – naudoti akumuliatoriai. Šiandien mūsų kraštas išveža šias medžiagas į Estiją, kuri yra ratifikavusi šią konvenciją, po to utilizuoti veža į Didžiąją Britaniją. Tiesiai to padaryti iš Lietuvos mes negalime ir prarandame ne ką kita, o mūsų Lietuvos lėšas ir pinigus. Taigi vis dėlto manyčiau, kad pateikti argumentai išties yra nerimti ir siūlau, ir kviečiu visus balsuoti ir ratifikuoti šią konvenciją. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Karbauskis.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik ponas A.Grumadas pritarė pono J.Šimėno pasiūlymui teigdamas, kad mes ne visą laiką žinome, ką darome. Tai iš tikrųjų yra tiesa, nes mes neturime savo koncepcijų, savo sprendimų, o priimame konvencijas, kokios yra siūlomos Europos Sąjungos ar kitų organizacijų. Šiuo atveju 4-1 punkte tikrai yra visiškai teisingai pasakyta, kad mūsų išorinė išvaizda tikrai nėra esmė. Esmė yra tai, kaip mes tvarkomės. Aš visiškai pritariu J.Šimėno pasiūlymui ir siūlau atidėti šitos konvencijos priėmimą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, nemanau, kad vėl reikėtų atidėti šios konvencijos ratifikavimą, nes ratifikuota Bazelio konvencija, taptų sudėtine mūsų teisės sistemos dalimi ir kaip tik įpareigotų atsižvelgiant į šios konvencijos reikalavimus parengti kitus teisės aktus. Stebina tai, kad iš tikrųjų tie parlamentarai, kurie turėtų vykdyti parlamentinę priežiūrą dėl Atliekų tvarkymo įstatymo galiojimo, teigia, jog jis yra neveiksmingas. Taip pat stebina ir tai, jog mes norime vis atidėlioti ratifikuoti labai reikšmingus ne tik Lietuvai, bet ir aplink esančioms valstybėms teisės aktus. Noriu priminti, kad prieš metus jau Baltijos Asamblėja taip pat svarstė ir sutarė, kad šie klausimai turi būti sprendžiami bendrai ir buvo papriekaištauta, jog Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi šios konvencijos. Todėl pasisakau už ratifikavimą ir kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia kalbėjusieji pasakė minčių, kad J.Šimėnas klaidino Krikščionių demokratų frakciją. Man atrodo, jokio klaidinimo nebuvo. Tik tiek malonu, kad Krikščionių demokratų frakcija labai atidžiai svarstė šios Bazelio konvencijos ratifikavimą. Daug abejonių kilo, kai mes gavome Bazelio konvencijos atmintinę, faktiškai anoniminę, nebuvo pasirašyta. Užrašyta, kad parengė Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų atliekų skyrius, tačiau kokia literatūra naudojantis, iš kokių duomenų paimta ta atmintinė, parengta ir pateikta Seimui, visiškai neaišku. Jeigu tikrai būtų kaip dokumentas, tai tikrai Krikščionių demokratų frakcija galbūt būtų ne tokia principinga tam tikrais klausimais ir neteiktų to klausimo, kurio šiuo metu norime, kad būtų priedas prie šio ratifikavimo.

Turime karčią patirtį dėl readmisijų sutarties, pavyzdžiui, kad ir su Lenkija. Žiūrėkime, kaip mums dabar grąžinami įvairūs pabėgėliai ir perbėgėliai. Visai ne iš Lietuvos yra perėję sieną į Lenkiją, o grąžina į Lietuvą. Galbūt jie yra patekę per Baltarusiją, per Ukrainą, o Lietuva yra tų perbėgėlių savotiškas regionas, prieglobstis ir Lietuva dūsta. Todėl Krikščionių demokratų frakcija ir bijo, kad Lietuva netaptų tų įvairių atliekų, kurios Lietuvos žmonėms gali sukelti ir infekcinius susirgimus, infekcinius protrūkius… Lietuvos gruntiniai vandenys yra paviršiniai, todėl taip pat bus pavojus, jeigu tokios atliekos pateks į gruntinius vandenis. Todėl aš balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų baigėsi. Kviečiu registruotis. Tada balsuosime, ar priimame 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės ratifikavimo įstatymą. Šio įstatymo projektas dabar turi registracijos Nr.P-88. Tai rodo, kad mūsų Seime jis jau bręsta porą metų. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 100 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas būtų už tai, kad šita konvencija būtų ratifikuota. Pritariančius kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 70.

PIRMININKAS. Už – 71. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 8.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Kolegos, posėdis dar nesibaigė.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 14 susilaikė, 8 balsavo prieš, 71 – už. Vadinasi, 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Kiek norinčių replikuoti? Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Europoje teršalų klausimams skiriamas labai daug dėmesio. Štai ir Europos Taryboje neseniai buvo priimtas specialus dokumentas – rekomendacijos dėl branduolinių atliekų pervežimo. Visos Vyriausybės labai daug dėmesio tam skiria. Buvo uždrausta atliekas gabenti jūromis iš viso. Priimdami štai šią konvenciją ir neturėdami savo vidinių normatyvinių aktų, tol, kol jie atsiras, mes Lietuvą pastatėme į gana pavojingą situaciją, nes puikiai žinote, kad kapitalui pinigas nekvepia. Jeigu bus didelis pinigas, Lietuvoje nesant vietinių reguliavimo dokumentų, gali atsirasti teršalų, kurių mes po to nepajėgsime iškrapštyti. Todėl aš tiesiog noriu paprašyti kolegų, kurie balsavo už šitą konvenciją, dėti visas pastangas, kad kuo greičiau dabar Lietuvoje būtų priimti tie vidiniai dokumentai, kad iš tikro mes išvengtume galimų pavojų. Dėkui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Priimant šią konvenciją kai kurie Seimo nariai bandė teigti, kad aš klaidinu Seimą ir Seimo narius savo kalbomis. Aš tikrai šito nedariau ir už viešai išplatintą atsiliepimą ar atsišaukimą esu visiškai atsakingas. Todėl prašau išnagrinėti teigusių, kad aš klaidinau Seimo narius, teiginius.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Ir vėl yra klaidinama. O dėl literatūros, aš ponui K.Kuzminskui norėjau pasakyti, kad nereikia atsiliepimo. Labai nestora knygutė yra Bazelio konvencija. Ją reikia panagrinėti ir joje viskas parašyta, kas yra draudžiama. Lietuva nuo jos niekada nepasidarys šiukšlynu. Kaip tik šiuo metu Lietuva yra nelegalių atliekų atvežimo šaltinis. Taigi manau, kad jūsų teiginiai nelabai teisingi. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi atvežimas baigtas. Tvarka prasidėjo, bet dar iki tvarkos toli. Ministerija priims daugelį reikiamų aktų. O kol kas pertrauka iki… (Gongas) Aš labai atsiprašau, posėdis nėra baigtas. Čia aš tiesiog taip konvencijos išmuštas iš vėžių.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.35 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Prašom Seimo narius rinktis į Seimo posėdžių salę.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo projektas Nr.P-1309(4) (priėmimas)

Toliau svarbus įstatymo projektas, mūsų darbotvarkės 1-7a klausimas ir jį lydintys įstatymo projektai – Konkurencijos įstatymo projektas Nr.P-1309(4). Priėmimas. Pranešėjas – Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos direktorius R.Stanikūnas. Kviečiame pranešėją į tribūną. Dar kartą kviečiu visus Seimo narius rinktis į posėdžių salę.

R.STANIKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Konkurencijos įstatymas, kuris buvo apsvarstytas Seimo Ekonomikos komitete, kaip pagrindiniame komitete. Papildomas komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mes gavom dvi esmines Teisės departamento pastabas. Į dalį Teisės departamento pastabų mes atsižvelgėme. Pirmoji Seimo Ekonomikos komiteto pastaba yra dėl Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio.

PIRMININKAS. Gal mes toli neženkime, o pradėkime nuo pat pradžių, nuo pirmųjų straipsnių. Ten, kur matysim Teisės departamento pastabas, jeigu jūs galėsite, atsižvelgėte iš karto, jeigu matysite, kad dabar negalite apsispręsti, galbūt mes kai kuriuos straipsniu galėsime atidėti, nes šiandien šiek tiek vėluojam. Kadangi mes į posėdį rinksimės gruodžio 29 d., turbūt mes galėtume sutarti prieš pradėdami, kad dėl ginčytinų straipsnių šiandien nedarysime sprendimo, o gruodžio 29 d. dar ir frakcijos pasvarstys, nes esant šiam konvejeriui mes šiek tiek galim sutrikti. Taigi pradedame iš eilės. 1 straipsnis.

R.STANIKŪNAS. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar galim priimti 1 straipsnį, gerbiamieji kolegos? Galim priimti ir priimam. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis ir Teisės departamento pastaba.

R.STANIKŪNAS. Šitos pastabos mes nepriimam. Teisės departamentas vietoj žodžių “tinkamas pakaitalas” siūlo redakciją “panašios prekės”. Panašios prekės ne visuomet gali būti tinkamas pakaitalas. Sakykim, automobilio ratai, apskritai ratai. Jeigu vieni ratai tinka automobiliui, tai tie patys ratai netinka traktoriui. Taigi pakaitalas nėra panašios prekės, todėl mes nenorime sutikti su Teisės departamento pastaba. Bet jie primygtinai ir nereikalauja.

PIRMININKAS. Taigi jūs siūlote palikti. Ar būtų norinčių diskutuoti dėl 2 straipsnio? Paliekam taip, kaip jūs siūlote.

3 straipsnis. Ar yra kokių nors pastabų? K.Prunskienė dėl 3 straipsnio. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Svarstymo metu turėjau nemažai pastabų, ypač dėl 6, 7, 11 dalių. Norėčiau atkreipti dėmesį ir paprašyti, kad bent jau lydinčiuosiuose dokumentuose būtų labai aiškiai apibrėžta ir paaiškinta, kaip nustatoma rinka atskiroms prekių grupėms. Geografinė teritorija irgi priklauso nuo tam tikros prekių grupės ir t.t. Šis straipsnis dar nėra visai aiškus. Bet manydama, kad bus kitų dokumentų, apie kuriuos pranešėjas kalbėjo svarstymo metu, balsuosiu už.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.

R.STANIKŪNAS. Labai teisinga profesorės pastaba. Mūsų įstatymas kaip tik numato apie aštuonis poįstatyminius aktus, kurie aiškins ir detalizuos šias įstatymo nuostatas: kas yra atitinkama rinka, kas yra mažareikšmiai sprendimai ir t.t. Detalizuodami poįstatyminiais aktais šitas pagrindines sąvokas, aš manau, mes pasieksime norimą rezultatą.

PIRMININKAS. Taigi siūlote 3 straipsnį palikti tokį, koks yra.

R.STANIKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja. Galime 3 straipsnį priimti.

4 straipsnis. Siūlymų ir pastabų nematau. Galim priimti ir priimam.

5 straipsnis. Taip pat siūlymų ir pastabų nėra. Galim priimti ir priimam.

6 straipsnis. Taip pat galim… Dėl 6 straipsnio K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš čia vis dėlto matau nemažą problemą. Galbūt tikrovėje jos ir nebus, tačiau kai kalbama apie išimtis, sakoma: jei susitarimą ar techninę ir ekonominę pažangą skatina investicijos arba pagerina prekių paskirstymą ir t.t., tokiu atveju yra daroma išimtis. Man atrodo, pagal šitą formulę tikrai galima pritempti ką tik nori, kas yra naudinga tiems, kurie priima sprendimus arba deda pastangas, kad tokie sprendimai būtų priimti. Man labai gaila, kad autoriai nesurado aiškesnių formuluočių. Jeigu ne, tai lydinčiuosiuose dokumentuose reikėtų aiškiai apibrėžti tuos atvejus, kurie neva skatina investicijas, techninę ekonominę pažangą ir t.t.

PIRMININKAS. Pranešėjau, ar jūs norėtumėte atsakyti į tai?

R.STANIKŪNAS. Taip, be abejo. 6 straipsnis kalba apie išimtis. 6, 7 ir 8 straipsniai yra grynai perrašyti Romos sutarties straipsniai, arba perrašyti Europos Sąjungos konkurencijos įstatymo straipsniai. Europos Komisija mums nelabai leidžia interpretuoti. Mes norėjome daugiau paaiškinti, kas tie dalykai, bet Europos Komisija mums neleidžia. Jie mums sako, kad turėsite teismų praktiką, bus precedentas ir išsiaiškinsite. Bet, kaip jūs teisingai pasakėte, mes rengiame poįstatyminius aktus, kuriuose bus labai aiškiai apibrėžtos ribos, kada galima duoti ir kada negalima.

PIRMININKAS. 6 straipsnis siūlomas palikti. Ar reikalaujate balsuoti, ponia Prunskiene?

K.D.PRUNSKIENĖ. Paliekam.

PIRMININKAS. Paliekam? Paliekam taip, kaip yra.

7 straipsnis gali likti toks, koks yra? Taip pat paliekam ir priimam tokį, koks yra.

8 straipsnį priimam.

9 straipsnį taip pat priimam.

10 straipsnį priimam.

11 straipsnį priimam.

12 straipsnį priimam.

13 straipsnį priimam.

14 straipsnį taip pat priimam.

Ir 15 straipsnį priimam.

Dėl 16 straipsnio Teisės departamento pastaba.

R.STANIKŪNAS. Mes į tai atsižvelgsime. Mes ją priimam.

PIRMININKAS. Jūs ją priimat. Gal mes galim palikti tą straipsnį, jūs jį pataisysite. Ar dabar jūs siūlote jį priimti?

R.STANIKŪNAS. Jeigu galima, dabar priimkim, o darbo tvarka mes pataisysime.

PIRMININKAS. Bet, priimdami įstatymą, mes turėtume žinoti, kaip atrodo jo tekstas. Gal mes sutarkime, kad paliekame 16 straipsnį.

R.STANIKŪNAS. Gerai.

PIRMININKAS. 16 straipsnį mes paliekam. Jūs atsižvelgsite į Teisės departamento pastabą ir mums išdalysite naują šio straipsnio redakciją.

17 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. 17 straipsnį galim priimti.

Toliau 18, 19, 20 ir 21 straipsniai. Gal mes galėtume šitą bloką, t.y. ketvirtąjį skyrių, kaip ir kalbėjom, nes yra Ekonomikos komiteto pataisų, yra pono V.Vilimo pataisų, atidėti ir apsispręstume gruodžio 29 d., įrašydami šį įstatymo projektą į darbotvarkę? Taigi ketvirtąjį skyrių atidėjome.

Toliau 23 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti.

24 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Galim priimti ir priimam.

25 straipsnio šeštosios dalies nuostata. Yra Teisės departamento pastaba.

R.STANIKŪNAS. Mes nenorėtume priimti. Parengsime naują redakciją.

PIRMININKAS. Jūs parengsite 25 straipsnio naują redakciją?

R.STANIKŪNAS. Tiksliau, mes liekam prie savo redakcijos.

PIRMININKAS. Jūs siūlote likti prie savo redakcijos.

R.STANIKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar niekas nenori dėl to diskutuoti?

Ar niekas nenori diskutuoti dėl Teisės departamento pastabos? Niekas nenori diskutuoti. Taigi paliekame 25 straipsnį nepakeistą.

25 straipsnis priimtas.

26 straipsnis ir Teisės departamento pastaba.

R.STANIKŪNAS. Mes ją priimame.

PIRMININKAS. Jūs priimate, tačiau naujos redakcijos mes neturime.

R.STANIKŪNAS. Duodame naują redakciją.

PIRMININKAS. Jūs duosite naują redakciją. Mes atidedame 26 straipsnį, jūs priimsite pastabą.

Toliau. 26 straipsniui yra 2 pastabos. Jūs jas abi priimsite?

R.STANIKŪNAS. Taip. Atsiprašau, 26 straipsnio antrosios dalies, ne.

PIRMININKAS. 26 tik pirmąją dalį priimate. Taip?

R.STANIKŪNAS. Tik pirmąją dalį.

PIRMININKAS. Tai jūs visą 26 straipsnį parengsite atsižvelgdami į tą pastabą, kurią priimate.

R.STANIKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Toliau 27 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pastaba.

R.STANIKŪNAS. Tai susiję ir su 28 straipsniu. Kalbama apie laikino pobūdžio priemones. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesutiko su laikino (kalbama ir apie 27 straipsnį) pobūdžio priemonėmis, kad konkurencijos priežiūros institucija galėtų iki tol, kol buvo paskirta bauda, uždėti areštą turtui ir banko sąskaitose. Mes komitete pasiūlėme ir (…), alternatyvinį sprendimą, kuriam nebuvo pritarta. Ir galų gale mes priimame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabą ir manome, kad tos laikinojo pobūdžio priemonės, kurios yra dabar, gal bus pakankamos, jeigu jos bus nepakankamos, mes ateisime į Seimą ir tada prašysime daryti pataisas ir įrašyti tam tikras laikino pobūdžio priemones.

PIRMININKAS. Tai dėl 27 straipsnio redakcijos jau jūs atsižvelgėte į dabartinį Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, kuris mums išdalytas?

R.STANIKŪNAS. Ne.

PIRMININKAS. Dar neatsižvelgėte. Tai gal ir 27 straipsnį taip pat atidedame?

R.STANIKŪNAS. Gerai.

PIRMININKAS. Ir 28.

R.STANIKŪNAS. 28 straipsnio antrąją dalį mes išbraukiame.

PIRMININKAS. Jūs antrąją dalį išbrauksite? Taip.

R.STANIKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Tai gal mes paliekame 28 straipsnį taip pat nepriimtą, jūs išbraukite antrąją dalį ir tada mes matysime, kaip atrodo 28 straipsnis.

R.STANIKŪNAS. Gerai.

PIRMININKAS. Toliau. 29 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti ir priimame.

30 straipsnis. Galime priimti ir priimame. Gerbiamieji kolegos, iki 37 straipsnio kas nors turėtų pastabų? Nėra pastabų iki 37 straipsnio, visus straipsnius priimame.

37 straipsniui Teisės departamento pastaba.

R.STANIKŪNAS. Ne, nepriimame, mes šiuos nutarimus išleisime kaip galima greičiau. Mes nepriimame tos pastabos.

PIRMININKAS. Jūs nepriimate. Ar galime priimti 37 straipsnį tokį, koks yra? Galime priimti ir priimame.

Gerbiamieji kolegos, nuo 37 straipsnio, 38, 39 ir iki 46 straipsnio, iki paskutinio straipsnio, kas nors pastabų turi dėl kurio nors straipsnio? Pastabų nėra. Taigi visus šiuos straipsnius priimame. Ir liko nepriimti keli straipsniai, kuriuos priimsime artimiausiu metu, dar atitinkamai apsvarstę komitetuose ir frakcijose.

Gerbiamieji kolegos, taigi daroma 1-6a darbotvarkės klausimo pertrauka iki kitos posėdžių dienos.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-1310(3) (priėmimas)

Dabar 1-6b – Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektas. Ar yra kokių nors pastabų ir pasiūlymų jam?

R.STANIKŪNAS. Yra dvi Teisės departamento pastabos.

PIRMININKAS. Dvi pastabos yra.

R.STANIKŪNAS. Ir mes jas abi priimame. Atsiprašau. Dėl antrosios pastabos nesu įsitikinęs, mes tikriausiai negalime įstatymu naikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų. Nepriimame. Nutarimai turi būti naikinami nutarimais.

PIRMININKAS. Aš žiūriu į poną S.Stačioką. Ar nutarimą galime naikinti įstatymu? (Balsai salėje) To paties lygmens. Taigi antroji pastaba negali būti taikoma šiam įstatymui. Galbūt reikėtų atskiro nutarimo. Taip? Jeigu to reikia, aš tikiuosi, kad jūs parengsite tokį nutarimo projektą.

Dabar dėl 1 straipsnio.

R.STANIKŪNAS. Priimame.

PIRMININKAS. Jūs priimate pataisą. Ar jūs išdalysite pirmojo straipsnio naują redakciją?

R.STANIKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. Jūs išdalysite. Taigi 1 straipsnį taip pat kol kas paliekame.

2 straipsniui yra Ekonomikos komiteto pataisa. Taigi čia yra susiję su pagrindiniu įstatymu, vadinasi, 2 straipsnį taip pat kol kas paliekame nepriimtą.

3, 4 straipsnius ir kitiems straipsniams pasiūlymų ir pastabų nėra. Visus kitus straipsnius galime priimti ir priimame. Du pirmieji straipsniai lieka kol kas nepriimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio papildymo ir 372, 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1311(3) (priėmimas)

Toliau lydintis Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio papildymo ir tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ar yra kokių nors pastabų ir pasiūlymų?

R.STANIKŪNAS. Nėra.

PIRMININKAS. Taigi kas nors norėtų kalbėti? Norinčių kalbėti nėra. Visi straipsniai yra priimti, tačiau turbūt procedūriškai mes turėtume šį įstatymą priimti tada, kai priimsime pagrindinį Konkurencijos įstatymą. Dėl atskirų straipsnių jau pastabų nepriimsime, kalbėsime tik dėl viso įstatymo ir apsispręsime balsuodami, ar priimame tą įstatymą, kai priimsime Konkurencijos įstatymą. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių keitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1312(3). Pataisų nėra gauta. Yra viena Teisės departamento pastaba.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁶, 189¹¹ straipsniais ir 224, 247⁴, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1312(3) (priėmimas)

R.STANIKŪNAS. Vietoje skaičiuko “16” ištaisyti “17”.

PIRMININKAS. Tai yra korektūros klaida, ją galima lengvai ištaisyti, nesiūlant iš naujo spausdinti teksto. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamento pataisa čia yra priimama ir visi straipsniai yra… Ar J.Listavičius nori kalbėti dėl kurio nors straipsnio? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Dėl 259¹. Čia vėl tos ministerijos, kurių jau nėra. Tą straipsnį taip pat reikėtų taisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau kalbėjome, kad ne konkurencijos tarnybos reikalas taisyti tuos straipsnius, ir berods vakar mes esame susitarę, kad tam tikros teisinės institucijos inicijuos šių pakeitimų projektų parengimą. Ši jūsų pastaba, kolega Listavičiau, yra teisinga, tačiau ne šiam pranešėjui.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad šį įstatymo projektą mes priėmėme pastraipsniui ir lieka tik galutinis apsisprendimas po to, kai priimsime pagrindinį Konkurencijos įstatymą? Sutarta. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme. Ačiū, pranešėjau.

R.STANIKŪNAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Mes tikimės, kad 29 dieną galėsime šį klausimą išspręsti.

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo projektas Nr.P-990(4*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 1-7 darbotvarkės klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo projektas. Noriu priminti, kad iki 60 straipsnio visi straipsniai yra priimti, atidėti 33, 34, 35, 57 straipsniai. Toliau 60 straipsnis. Aš suprantu, kad mes iš pradžių eisime iki galo, o tada apsispręsime dėl likusių nepriimtų straipsnių.

A.JANUŠKA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų 33, 34, 35 straipsnius lyg buvome suderinę…

PIRMININKAS. Prašom.

A.JANUŠKA. Buvo priimti.

PIRMININKAS. 33, 34…

A.JANUŠKA. 35 buvo priimti. Čia dėl vykdymo pabaigos atstovų atšaukimo…

PIRMININKAS. Tada tuojau pasitikrinsime. Protokole pažymėta, kad jie nepriimti, bet…

R.STANIKŪNAS. Čia buvo priimti. Dabar 60 straipsnis. Ir dėl 59 straipsnio vieno balso persvara buvo pasiūlymas galbūt grįžti, mes priimtume šitą pastabą ir galėtume grįžti prie 59 straipsnio. Aš priimčiau tą pastabą, kurią teikia dėl 59 straipsnio Seimo narys J.Beinortas, t.y. grįžti prie 59 straipsnio.

PIRMININKAS. Ar kolega J.Beinortas galėtų tarti žodį ir pristatyti savo pataisą? Minutėlę, dar paspauskite mygtuką. J.Beinortas. 59 straipsnis.

J.BEINORTAS. 59 straipsnyje aš siūlau išskirti trečiojoje dalyje atvejus, kada diplomatas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo, ir suskirstyti jas į dvi dalis. Tai yra dėl jo pablogėjusios sveikatos ir dėl nepakankamos kvalifikacijos. Nes viena ir kita negali turėti vienodų pasekmių. O kadangi aš išskiriu trečiosios dalies 3 papunktį į dvi dalis, tada buvusi ketvirtoji, penktoji, šeštoji ir septintoji tampa paskesnėmis. Šitas suskirstymas yra reikalingas tam, kad kai mes apsispręsime dėl kompensacijos nutraukus diplomato sutartį, galėtume diferencijuoti negalėjimo atlikti jo tarnybos priežasčių.

A.JANUŠKA. Taip. Mes tą pastabą priimam ir norėtume priimti taip pat gerbiamojo Seimo kanclerio J.Razmos pasiūlymą šitą punktą papildyti dar vienu punktu, kai diplomatas netinka eiti užimamų pareigų pagal atestavimo rezultatus. Mes irgi priimame šitą pastabą. Tik atitinkamai suredaguosim numeraciją.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, J.Beinorto pataisa 59 straipsniui yra priimta. Aš matau, užsirašęs R.Dagys. Ar dėl J.Beinorto? Jau nebe. Dėl J.Razmos pataisos, kuri taip pat yra priimta, viskas aišku?

A.JANUŠKA. Taip.

PIRMININKAS. Tai dabar yra priimta pataisa papildyti antrąją dalį tokiu 8 punktu, taip?

A.JANUŠKA. Taip. Reikės patikslinti tik numerį. Kai diplomatas netinka eiti užimamų pareigų pagal atestavimo rezultatus. Ši pastaba priimtina.

PIRMININKAS. Gerai. O dėl kitų pastabų? Čia J.Razmos yra nemažai pataisų.

A.JANUŠKA. Taip. Jos yra pateiktos kitiems straipsniams.

PIRMININKAS. Ne, taip pat yra 59 straipsniui, kurį mes pradėjome svarstyti. 13 punktas čia, išbraukti tokias ir tokias dalias, pernumeruoti. Tai gal J.Razma. Paspauskit…

A.JANUŠKA. Tai gal tada taip, tarkim, išbraukti 59 straipsnio antrąją dalį. Galima priimti kaip kompromisą, kadangi tai yra numatyta ir 26 straipsnyje. Aš tai irgi priimu. Antrąją dalį išbraukiam. Tačiau dešimtosios dalies mes išbraukti negalim, kadangi čia yra nustatytas atsistatydinimo, t.y. diplomatinio atstovo sutarties nutraukimo santykis. Todėl gali kilti painiava. Prašyčiau Seimo kanclerio nereikalauti, kad būtų išbraukta. Gerai. Sutiko. Pirmininke, sutariam ir tada išbraukiam antrąją dalį, atitinkamai numeraciją sutvarkysim.

PIRMININKAS. Tai dėl 59 aišku. O 59 straipsnio naujojoje ketvirtojoje dalyje grynai korektūra… ta prasme, techninė pataisa, taip, kolega Razma? (Balsas salėje) Jūsų puslapyje paskutinis pataisymas. Čia yra tiesiog dėl dalių pernumeravimo.

A.JANUŠKA. Kadangi išbraukėm, tada persistums dalys.

PIRMININKAS. Aišku. Tvarka. Taigi visas 59 straipsnis. Kas norėtų tarti žodį dėl 59 straipsnio? R.Dagys. Prašom. Nebenorit kalbėti už? Tvarka. 59 straipsnis priimtas. 60 straipsnis.

A.JANUŠKA. 60 straipsniui yra nemažai pataisų. Ir Seimo narys J.Beinortas, ir Seimo narys ponas J.Razma yra pasiūlę visai skirtingų variantų. Mes esame išdalinę 60 straipsnio variantą, kur iš esmės kalbama apie tai, jog kompensacijos dydis yra sumažinamas keletą kartų. Pirmiausia mes siūlom skaičiuoti ne pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, o pagal pareiginę algą. Kompensacija sumažėja maždaug apie porą kartų, kadangi pareiginė alga šiuo atveju yra gryna, be priedo. Ir taip pat dauginti ne iš 12, kaip buvo siūlyta, o iš 12, bet ir koeficiento 0,5, t.y. kad kauptųsi atleidimo atveju kas antri metai. Čia mes svarstėm ir Užsienio reikalų komitete, kad iš esmės pirmosios rotacijos… po 6 metų diplomatas gautų tiktai 3 mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją. Tai iš tikrųjų nėra daug. Po 6 metų darbo – 3 mėnesių darbo užmokesčio kompensacija. Aš siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams pritarti tam kompromisui ir priimti tai, atsižvelgiant į jūsų pastabas. Jis iš esmės net yra griežtesnis, negu tai, kas yra siūloma Seimo narių J.Beinorto ir pono J.Razmos.

PIRMININKAS. Dėl šio straipsnio, dėl 60. Gal aš iš pradžių suteiksiu tada žodį J.Beinortui, kuris norėtų prieštarauti, tada kiti galės ginčytis. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Po to, kai pranešėjas pateikė savo versiją, aš galvoju, kad 60 straipsnio antroji ir trečioji dalys mano pasiūlymu galėtų būti suderintos. Tačiau kai diplomato sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 59 straipsnio ketvirtąją dalį, t.y. kai diplomatas neklauso ministro ir negrįžta iš tos tarnybos be jokių priežasčių, jokių trijų ar šešių mėnesių būti negali. Ir aš pasilieku prie tos nuomonės, kad tvarka, paliekam jo pareiginį atlyginimą, bet ne daugiau kaip 2 mėnesių.

Motyvas yra paprastas: mes darbo teisėje turime atvejų, kada įmonė perkelia darbuotoją į kitą vietą negu jis dirbo iki šiol ir jam reikia keisti gyvenamąją vietą. Jis nesutinka, nors jam už tai yra mokama ir kompensuojama, tačiau nėra kitos išeities, kaip nutraukti darbo sutartį ir išmokėti dviejų mėnesinių atlyginimų kompensaciją. Šiuo atveju, jeigu jis iš tikrųjų neklauso, būdamas tarnyboje, t.y. po priesaikos priėmimo, tai aš manau, kad jam negalima taikyti nei 6, nei juo labiau 12, nei 3.

Aš pasilieku prie tos nuomonės, kad turėtume išskirti 59 straipsnio atvejus, kai negali atlikti darbo dėl kvalifikacijos, dėl sveikatos ir kai neklauso. Ir tai turi būti diferencijuota. Jeigu balsuotume dėl mano pasiūlytos 60 straipsnio versijos, aš antrosios ir trečiosios dalies atsisakau kompromiso naudai. Tačiau reikalauju, kad būtų priimta pirmoji dalis.

PIRMININKAS. Taigi aš dabar dar keliems Seimo nariams suteiksiu žodį, kadangi tai yra svarbus straipsnis. Pirmasis kalbės ministras A.Saudargas. Prašom.

A.SAUDARGAS. Aš pripažįstu kolegos J.Beinorto argumentus dėl 59 straipsnio ketvirtosios dalies interpretacijos jautrumo, bet manau, kad vis dėlto ir šiuo atveju turėtų priklausyti nuo darbo stažo. Jeigu, kaip paminėjo pranešėjas, jaunesni diplomatai po pirmosios rotacijos, kada jie 3 metus išdirbę ministerijoje, 3 metus – užsienyje, iš tiesų gautų beveik tokią kompensaciją, kaip kolega siūlo – 3 pareigybines algas ar jūsų siūlomus du atlyginimus, tai diplomatas, išdirbęs 10, 15 metų – tikėkimės, kad mūsų diplomatinė tarnyba tvers ilgai ir bus diplomatų, kurie turės ir 20 metų stažą, neturėtų būti taip smarkiai priklausomas. Jis turėtų turėti tvirtesnes garantijas ir tvirtesnį apdraudimą ministerijos ir ministro atžvilgiu.

Todėl manau, kad reikėtų palikti vis dėlto šitą kompensacijos priklausomybę nuo darbo stažo. Ji yra pakankamai lėta ir čia būtų pakankamai didelės kompensacijos tikrai didelį stažą turintiems diplomatams. Manau, kad tuo atveju jų konfliktai ar kokie nesutarimai su ministerija būtų labai išimtinis dalykas.

A.JANUŠKA. Dėl aiškumo, jeigu leisit, aš pasakysiu, kiek tai būtų pagal Seimo nario J.Beinorto ir kiek pagal mūsų pasiūlymą, jeigu diplomatas būtų atleistas po 6 metų. Reikia įsivaizduoti situaciją, kad diplomatas turi šeimą ir panašiai, ir jeigu, sakykim, ministras išleidžia įsakymą važiuoti į Kazachstaną, bet diplomatas dėl šeimos ar dar kokių nors priežasčių negali vykti ten, jis atsisako vykdyti įsakymą. Jis priverstas išeiti po šešerių metų iš darbo. Štai po Seimo nario pasiūlymų – dviejų mėnesių darbo užmokesčio – departamento direktorius gautų apie 10 tūkstančių litų. Tuo tarpu mūsų pasiūlymu iš esmės būtų tiktai 5 tūkst. Lt. Iš esmės tai, ką mes siūlome, netgi po šešerių metų yra mažiau, negu jūs siūlote sumokėti, tačiau mes vis dėlto tai susiejame su tam tikra sistema, kad kaupiantis metams, jeigu po dešimties ar penkiolikos metų diplomatas bus priverstas dėl ministro įsakymo išeiti iš darbo, tos kompensacijos jau tada būtų didesnės. O jūs ir po metų. Diplomatas, kuris pabuvo, pabuvo, išėjo, jis pasiėmė 10 tūkst. Lt ir išėjo. Ir po 20 metų irgi tas pats išeitų. Ar po dvejų metų. Tuo tarpu mūsų sistemoje yra tas progresyvinis kaupimasis. Aš labai prašyčiau, gerbiamasis Seimo nary… Mes kalbame apie pareiginį atlyginimą, jūs kalbate apie mėnesinį užmokestį, todėl jūsų skaičius yra didesnis. Mes iš esmės sumažiname šitą skaičių, tačiau siūlome tai padaryti progresyviai, kad jeigu diplomatas bus priverstas išeiti iš darbo po 10–15 metų, kad tas kompensavimas būtų didesnis negu to, kuris išeis po vienerių ar dvejų metų. Man atrodo, jau čia iš tikrųjų mūsų didelis kompromisas ir, gerbiamasis Seimo nary, jeigu būtų galima, vis dėlto priimkite mūsų pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar prašau labai trumpai poną R.Dagį, jeigu sutaupytumėte laiko vieną minutę, ir matau J.Razma – pataisos autorių. Prašom. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašau įsiklausyti į pateikėjo mintis, lygiai taip pat ir į mūsų ministro. Šitie diplomatiniai santykiai iš esmės tikrai yra kitokie ir šitas įstatymas kur kas mažiau apdraudžia darbuotojus nuo vienokio ar kitokio ministro nuotaikų pasikeitimo arba kokio nors politinio svyravimo. Tos kompensacijos… Man atrodo, aš turiu tokį jausmą, kad mes komitete truputį persistengėme dėl tų svertų, iš esmės nusprendėme darbuotojo nenaudai. Aš sutinku, perkelti į kitą vietą paprastą darbuotoją, dirbantį Lietuvoje, yra vienas dalykas. Bet kai tau ministras siūlo nepriimtiną variantą, turi persikelti visa šeima, iš esmės neaišku, ar tavo šeimos nariai dirbs, ar ras darbo, neras darbo. Čia yra truputį kitokia svertų sistema negu įprasti darbo santykiai ir specifika liečia ne vien tiktai Lietuvą. Todėl aš manau, kad mes dar ateityje grįšime prie tos svertų sistemos, bet dabar kas yra priimta, tai toliau kompromiso turbūt labai sunku kur nors ieškoti. O ta progresyvinė gradacija tikrai turi savo logikos ir racijos, nes kuo daugiau žmogus yra paskyręs diplomatinei tarnybai, tuo jis turi mažesnį šansą susirasti kažkur čia, nes jis visą laiką dirbo užsienyje. Siūlau pritarti taip, kaip teikia pranešėjas.

PIRMININKAS. Ir J.Razma.

J.RAZMA. Aš būčiau linkęs pritarti tam patikslinimui, nes tai tikrai yra neblogas kompromisas. Tačiau gal ir ponas J.Beinortas ne taip reikalautų dėl savo dar vienos pataisos dalies balsuoti. Galbūt autorius sutiktų grįžti prie 59 straipsnio ketvirtosios dalies ir ten išbraukti frazę “be svarbių priežasčių”? Mes čia priežasčių nekvestionuotume. Nesutinka laikytis rotacijos. Tas ne taip rėžtų akį, kaip dabar, atrodo, visiškai be svarbių priežasčių nesutinka kur nors važiuoti ir mes jam mokame gana didelę kompensaciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalauja kas nors balsuoti dėl tokios 60 straipsnio redakcijos, kokią dabar pasiūlė pranešėjas A.Januška? Galime priimti šią redakciją? Galime priimti ir priimame, taip? 60 straipsnio redakcija yra priimta. Ar kolega J.Beinortas norėtų dar ką nors kalbėti dėl 60 straipsnio? Minutėlę! Paspauskite mygtuką. J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Aš suprantu, kad raktas, matyt, yra toje vietoje, kurią pastebėjo gerbiamasis kolega J.Razma, nes jeigu tai būtų be svarbių priežasčių, tai sutikite, kad tai yra pasišalinimas iš tarnybos ir apie jokias kompensacijas kalbos negali būti. Jeigu šito žodžio nebūtų, tai yra bausmė. Jeigu tos priežastys būtų kur nors kaip nors apibrėžtos, tai aš sutikčiau, kad galbūt ir priimtinas būtų tas kompromisas. Bet aš nepamenu, kad kur nors šito mūsų įstatymo sutartyje tos priežastys būtų apibrėžtos. Laukčiau pranešėjo paaiškinimo, kaip tada apibrėšite tas svarbias priežastis, kuriais atvejais jis turi teisę nevykti? Tik norėčiau pasakyti, ne į kokį nors Kazachstaną, bet, sakykim, apskritai į kitą darbo vietą.

A.JANUŠKA. Suprantu.

PIRMININKAS. Dar P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau. Man atrodo, kad įstatymas turi būti labai aštrus ir tikslus, nes svarbios ir nesvarbios priežastys iš karto yra subjektyvaus interpretavimo klausimas. Aš manau, kad jeigu šešerius metus žmogus dirbo diplomatinėje tarnyboje patikimai, sąžiningai, lojaliai ir iš tikrųjų gali būti tam tikrų politinių momentų, nesutarimų, palikime tą saugiklį žmogui, kuris negali, pavyzdžiui, važiuoti į nepriimtiną jam ir jo šeimos nariui šalį. Manykime, kad tai yra svarbūs dalykai. Iš tikrųjų šešeri metai yra daug. Svarbios ar nesvarbios priežastys, objektyvūs dalykai yra liga. Ką dar galima sugalvoti? Sakykim, šeimos narių negalėjimas vykti – vienam tai bus labai svarbus argumentas, kitam ne. Aš siūlau palikti taip, kaip yra, su tiksliu, formaliu tekstu. O kai tik svarbi, nesvarbi, myliu, nemyliu, tai iš karto prasideda…

A.JANUŠKA. Iš esmės čia ir siūloma, kad diplomatų tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jei diplomatas nesilaiko nustatytų rotacijos taisyklių. Ta prasme aš su tuo… Tada priimame šitą pastabą ir tada turbūt nebus būtinumo balsuoti dėl 60 straipsnio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas kalbėjo apie 59 straipsnį…

A.JANUŠKA. Taip.

PIRMININKAS. Apie ketvirtąją dalį.

A.JANUŠKA. Diplomatų tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jei diplomatas nesilaiko numatytų rotacijos taisyklių. 24 straipsnyje yra numatytos tos taisyklės. Tada čia nebus problemos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu, kaip aš suprantu, mes dar grįžome prie 59 straipsnio ketvirtosios dalies, ją pataisėme. Tokiu atveju dėl 60 straipsnio daugiau norinčių kalbėti taip pat nėra. Mes galime priimti tą redakciją, kurią pateikė pranešėjas. 60 straipsnis taip pat priimtas.

A.JANUŠKA. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau 61 straipsnio pirmojoje dalyje J.Razma siūlo pataisą. Gal, pranešėjau, ją priimate?

A.JANUŠKA. 61 straipsnio pirmojoje dalyje siūloma pataisa – įrašyti “išskyrus diplomatinį atstovą”. Čia norima pasakyti, jog ambasadorių (aš kalbėsiu paprastai) nebūtina įspėti prieš du mėnesius prieš nutraukiant sutartį. Iš esmės mes priimsime visas po to esančias pastabas, kurios yra apie diplomatinius atstovus, tačiau, gerbiamasis Seimo nary, nenorėtume čia priimti todėl, kad iš esmės atšaukti ambasadorių galima neįspėjus, tačiau nutraukti sutartį su juo iš anksto neįspėjus būtų sudėtinga. Šiuo atveju čia kalbama apie sutarties nutraukimą. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu galėtumėte… Mes po to kitas jūsų pastabas priimsime, kurios yra su…

PIRMININKAS. Taigi sutartis pasiekta ir ši pataisa nėra teikiama.

Toliau 61 straipsnį galime priimti? A.Medalinskas dėl 61 straipsnio. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Ar girdėti?

PIRMININKAS. Taip. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Tiesiog svarstant komitete, man atrodo, praslydo viena detalė, ir aš manau, kad jūs gal sutiksite su tuo. 61 straipsnio pirmojoje dalyje parašyta, kur yra kalbama apie moteris, invalidus, senatvės pensiją ir pan. Aš norėčiau pasitikslinti, kaip suprantama, kad diplomatui invalidui turi būti pranešama prieš keturis mėnesius apie diplomatinės sutarties nutraukimą?

Mano klausimas būtų toks. Jeigu žmogus, diplomatas, netikėtai tampa invalidu, pavyzdžiui, avarija, dar kas nors, ar tai reiškia, kad 4 mėnesius diplomatinėje tarnyboje jis vis tiek bus fiksuojamas ir tik po 4 mėnesių bus sprendžiami visi kiti klausimai? Aš tik pasitikslinti norėjau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

A.JANUŠKA. Čia yra pagal normas ir mes nieko naujo neįvedėm. Čia yra pagal darbo sutarties normas ir man jas būtų sudėtinga aiškinti. Mes paėmėm bendrą teiginį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šioje stadijoje klausimai neužduodami. Ar galim priimti 61 straipsnį? Seimo nary Galdikai, norite kalbėti? Prašom.

J.GALDIKAS. Aš tik norėjau patikslinti, kad iš tikrųjų 4 mėnesius žmogus gali sirgti be invalidumo. Praėjus šitai datai, turi arba grįžti į darbą, arba gauti invalidumą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia mes jau pradedam aiškinti specifiką, nevisiškai susijusią su diplomatine tarnyba. Kaip aš suprantu, 61 straipsnį mes galim priimti ir priimam.

Toliau 62 straipsnis.

A.JANUŠKA. Mes priimam Seimo nario J.Razmos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Taigi pataisa priimta. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. 62 straipsnį priimam.

63 straipsnis. Ar galim 63 straipsnį priimti? Pataisų nėra. Galim priimti ir priimam.

64 straipsnis. pasiūlymų ir pataisų nėra. Straipsnį taip pat galim priimti ir priimam.

65 straipsnis.

A.JANUŠKA. Priimam Seimo nario J.Razmos pasiūlymą. Iš esmės tai yra, kad ambasadorius, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį, negalės eiti į teismą. Tai iš tikrųjų teisybė. Tas pasiūlymas yra priimtinas.

PIRMININKAS. 65 straipsnis yra priimtas su pataisa.

66 straipsnis. Pataisų ir pasiūlymų nėra. 66 straipsnį galim priimti ir priimam.

67 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. 67 straipsnį taip pat priimam.

68 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. 68 straipsnį priimam.

69 straipsnis. Taip pat priimam.

70 straipsnis. Taip pat priimam.

71 straipsnio pirmajai daliai yra J.Razmos pataisa.

A.JANUŠKA. 71 straipsnis. Yra suskaičiuojama kita darbo užmokesčio kompensacija už žuvusius. Iš esmės mes pritariam. Tegul būna taip, kaip pateikta, – sumažinta du kartus. Ką gi, sunku čia ginčytis. Priimam.

PIRMININKAS. Pataisa priimama, taip?

A.JANUŠKA. Taip.

PIRMININKAS. Pašalpa bus mažesnė.

A.JANUŠKA. Tikėkimės, kad diplomatai nežus ir nereikės to straipsnio naudoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 71 straipsnis su pataisa priimtas.

72 straipsnis yra priimamas.

73 straipsnis taip pat priimamas.

74 straipsnis. Kokia čia turėtų būti data?

A.JANUŠKA. Gal nuo sausio 1 dienos?

PIRMININKAS. Yra siūloma atsisakyti 74 straipsnio.

A.JANUŠKA. Gerai.

PIRMININKAS. Taigi 74 straipsnio nėra. Mes turim vieną nepriimtą. Mes pasižiūrėjome, kad protokole buvom nevisiškai teisingai užfiksavę. Yra nepriimtas 57 straipsnis, taip?

A.JANUŠKA. 57 straipsnis yra nepriimtas. Iš esmės mes priimam pastabą, atsisakom šitų dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžio priedo ir pasiūlom, kad diplomatui, išdirbusiam daugiau kaip dvejus metus, Vyriausybės numatyta tvarka gali būti mokamas priedas reprezentacijai. Lygiai taip pat yra numatyta dabartiniame Valstybės tarnybos įstatymo projekte, t.y. Vyriausybė nustato priedą reprezentacijai. Siūlytume priimti.

PIRMININKAS. J.Razma nori prieštarauti 57 straipsniui. Prašom.

J.RAZMA. Projekto autorius, manyčiau, persistengia. Juk 59, atrodo, ar kokiam kitam, kad nesuklysčiau, prieš tai esančiame straipsnyje, kur kalbama apie priedus ir priemokas, yra pasakyta, kad gali būti mokami kiti priedai, priemokos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai kam mums šitą priedą išskirti? Čia tik erzinsim žmones.

A.JANUŠKA. Gerai, išbraukiam.

J.RAZMA. Tiesiog išbraukim.

PIRMININKAS. Siūloma išbraukti visą 57 straipsnį, taip?

A.JANUŠKA. 57 straipsnį išbraukiam.

PIRMININKAS. 57 straipsnis išbraukiamas.

A.JANUŠKA. Na, viskas, ką darysi. Čia dėl kompromiso? (Balsai salėje) Tiek to. Mums svarbiau, kad dabar galėtume priimti negu bus koks nors…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 57 straipsnio viskas aišku, taip? Apsispręsta ir reprezentacinės išmokos bus mokamos bendra tvarka, neišskiriant to įstatyme. (Balsai salėje) Dar vienas straipsnis? Kuris? R.Dagys. Prašom.

A.JANUŠKA. Mes norėtume…

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete aptarėme, čia buvo kolegų Seime pastaba, pateikta neformaliai, bet, man atrodo, reikėtų pataisyti 53 straipsnį, kurį mes priėmėm. 53 straipsnio nuostata, dėl ko gali būti taikomos drausminės nuobaudos. Pirmajame punkte yra pažymėtas diplomatinio rango pažeminimas. Jeigu skaitytume paraidžiui, susidaro vaizdas, kad ir tiems rangams, kuriuos suteikė Prezidentas, galėtų būti taikoma ta nuostata. Tačiau yra taikoma tik tiems rangams, kuriuos suteikė ministras. Todėl reikėtų vietoj “diplomatinio rango pažeminimas” parašyti “rangams, kurie suteikti ministro įstatymu”.

A.JANUŠKA. Mes tą pastabą svarstėme Užsienio reikalų komitete, buvo toks pasiūlymas ir mes jį priimame. 53 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte po žodžių “diplomatinio rango” dedame kablelį ir rašome “kurį suteikė užsienio reikalų ministras”, t.y. diplomatinio rango pažeminimas, tik tuos, kuriuos suteikė užsienio reikalų ministras. Pataisa priimta.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu bendru sutarimu mes tai galim padaryti, tada padarom. Jeigu kyla ginčų ir atsiras noro dar grįžti prie kitų straipsnių, tai tada mes to neturėtume daryti. Noro grįžti prie kitų straipsnių negirdžiu. Taigi šitą straipsnį mes galim pataisyti.

Gerbiamieji kolegos, vis straipsniai yra priimti ir mes galim apsispręsti dėl viso įstatymo. Ministras K.Skrebys.

K.SKREBYS. Jeigu galima, aš norėčiau dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

K.SKREBYS. Dėl procedūros šiek tiek. Šio kadencijos Vyriausybė svarstė šį įstatymo projektą ne vieną kartą, kai jau buvo pradėta svarstymo procedūra Seime. Aš turiu pasakyti, kad nebuvo pritarta tai schemai, kai atlyginimais viena ministerija yra išskiriama iš kitų, vienos ministerijos darbuotojai tampa išrinkti kitų ministerijų darbuotojų atžvilgiu. Atlyginimai skaičiuojami pagal kitą schemą ir atlyginimų dydžiai yra kiti. Aš siūlyčiau Seimui protokoliniu sprendimu kreiptis į Vyriausybę prašant išvados šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes esame priėmę protokolinį sprendimą, kurį aš norėčiau pacituoti, gruodžio 17 d. posėdyje, kad “Seimas grįš prie Diplomatinės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių patikslinimo, jeigu priėmus Valstybės tarnybos įstatymą šių straipsnių nuostatas reikės suderinti su Valstybės tarnybos įstatymu”. Paskaitę stenogramą mes pamatytume, kad mes kaip tik kalbėjome apie tuos straipsnius, kurie susiję su diplomatų atlyginimais ir diplomatų atlyginimų schema. Ir J.Beinortas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.BEINORTAS. Kaip matome, yra tam tikras atsiliepimas iš Vyriausybės. Aš manau, pone posėdžių pirmininke, jūs suprantate, kad protokolinis nutarimas absoliučiai neįpareigoja Vyriausybės, kaip ir apskritai Seimo nutarimai Vyriausybės neįpareigoja. Todėl aš manau, kad esminis dalykas yra tai, apie ką mes garsiai nekalbame vien todėl, kad palubėje dega balta lempa. O jeigu kalbėsime apie atlyginimus, tai pasirodys, kad jų vertinimas ir yra ginčo objektas. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto toliau svarstyti įgyvendinimo įstatymą, o balsavimą dėl Diplomatų įstatymo daryti tada, jeigu sutarsim dėl Diplomatinės tarnybos įgyvendinimo įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar daryti tokį kompromisą, daryti pertrauką ir pradėti įgyvendinimo įstatymo priėmimą. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man tikrai kartais gali ir pristigti kantrybės, ypač dėl K.Skrebio pozicijos. Aiškiai skaitome, projekte numatyta darbo apmokėjimo sistema yra suderinta su Valstybės tarnybos įstatymo projektu. Vyriausybės pozicija. Kiek gali viena nuomonė ministerijos, kuri rengia Tarnybos įstatymą ir iki šiol nėra parengusi, visą laiką Seimo salėje dominuoti? Yra toks klausimas. Pone Skreby, jeigu jūs taip kalbate, kad yra disproporcijos, iš tikrųjų taip yra, yra didelės disproporcijos, bet iki šiol jūs to nesureguliavote, ir ne Užsienio reikalų ministerija išsiskiria į tą pusę. Tikrai…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradėjome diskusiją. Aš siūlau neužkaisti. Tai pirmas siūlymas. Antras siūlymas. Tai gal iš tikrųjų mums padėtų ramiau priimti šį įstatymą, jeigu mes dabar susitartume dėl jo įgyvendinimo ir būtų aiškiau, kaip jis bus įgyvendinamas. Paaiškėjus, kaip atrodys įgyvendinimas, galbūt paaiškės ir mūsų nuomonė dėl šio įstatymo. Seimo kancleris J.Razma vis tiek siūlo grįžti prie jo pataisų, tačiau aš dar sykį kartoju, kad negaliu priimtų straipsnių siūlyti svarstyti iš naujo, jeigu Seimas dėl to nesutaria bendru sutarimu. Straipsniai yra priimti, ir mes prie jų negalime grįžti, nes kitu atveju mes iš viso nepriimsime jokio įstatymo.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu dabar pereiti prie įgyvendinimo įstatymo, ar dėl to reikia apsispręsti ir balsuoti, o tada grįšime atgal prie pagrindinio įstatymo. Šiandien turėtume grįžti, jeigu…

A.JANUŠKA. Aš norėčiau pasiūlyti. Galbūt į Seimo nario, Vyriausybės nario pono K.Skrebio tą nerimą bus atsiliepta per įgyvendinimo tvarkos įstatymą, kurį mes kaip ir kompromisinį tokį pasiūlymą išplatinome dėl 5 straipsnio. Nežinau, galbūt iš dalies ar visiškai atliepia tai, ką vakar siūlė Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

PIRMININKAS. J.Razma dar nori tarti žodį. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Mano pataisos ir siūlymai grįžti prie kai kurių straipsnių visiškai nesusiję su įgyvendinimo įstatymu, priešingai, negu pono K.Skrebio pastaba, todėl aš siūlau tuo klausimu apsispręsti dabar, visiškai nesiejant su įgyvendinimu. Vis dėlto būtų gaila, jeigu štai dvejus metus taip kantriai tvarkę šį įstatymą ir gerinę, mes galų gale imtume labai skubėti paskutinėje stadijoje ir atmestume Teisės departamento pastabas, nes tie straipsniai, prie kurių aš siūlau grįžti, iš esmės yra susiję su Teisės departamento pastabomis. Aš labai nenorėčiau, kad teisiškai netvarkingą įstatymą mes priimtume. Siūlau kolegoms parodyti dėmesį ir mano siūlymams. Aš nebūsiu kategoriškas, jeigu mes tiesiog apsikeisime nuomonėmis, grįžę prie atskirų straipsnių pasvarstysime, kaip tikrai geriau, nes gali būti visokių teisinių problemų, kai jūs pereisite nuo dabar Darbo sutarties įstatymu reguliuojamų santykių prie Diplomatinės tarnybos sutarties. Aš nesiūlau pasiduoti tam skubotumui, gal vėluojam ir panašiai, bet ramiai pasižiūrėti, iš viso tėra keli straipsniai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį siūlau neužkaisti.

A.JANUŠKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu aš galėčiau išvardyti, pavyzdžiui, tris ar keturis straipsnius, kurie mums būtų priimtini, ir jeigu nekiltų problemų diskusijose. Aš nežinau… Bet jeigu mes grįšime ir rasime laiko, tai mums tiesiog būtų, žinoma, labai sudėtinga. (Balsai salėje) Suprantama.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mane guodžia jūsų noras nuraminti, aš palaikau, bet kartais parlamente būna ir karštų akimirkų.

Dabar dėl pono J.Razmos. Nesupratau, kodėl mes grįžtame prie diskusijos, perėjome visus straipsnius ir dabar balsuodami ar kitaip sutarkime, kad visi šito įstatymo straipsniai yra priimti, ir baikime tą etapą.

PIRMININKAS. Balsavimu nereikia sutarti, kad straipsniai priimti, nes jie yra priimti. Dabar apskritai vyksta diskusija apie gyvenimą. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau baigti tą diskusiją. Bendru sutarimu mes pasiūlėme pereiti prie Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo. Man atrodo, kad diskusija dėl šio įstatymo mums padės šiek tiek suprasti kai kuriuos dalykus, o vėliau grįšime prie pagrindinio įstatymo ir dar sykį galėsime išsakyti visus savo už ir prieš motyvus.

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.P-1394(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar pradėti priėmimą pastraipsniui Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projekto Nr.P-1394(2). Taip? Prašom.

1 straipsnis. Ar yra kokių nors siūlymų? Siūlymų nėra. Yra. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Tikėdamasis pranešėjo geranoriškumo pagrindinio įstatymo atžvilgiu, šitą jam labai svarbią pataisą dėl įgyvendinimo įstatymo atsiimsiu, nes suprantu, kad ministerija tikrai nori pagerinti diplomatų kvalifikaciją ir kad ji turėtų tam geras galimybes. Aš atsiimu savo pasiūlymą dėl 1 straipsnio, tikėdamasis, kad galbūt dėl kai kurių redakcinių dalykų bus atsižvelgta į mano siūlymą, būtent įvardijant, kad subjektas, kuris pasiūlo, būtų paminėtas diplomatų tarnybos sutartyje. Tai Užsienio reikalų ministerija. Bet nėra tie dalykai tokie svarbūs, tiesiog redaguojant nebent ką nors.

PIRMININKAS. Taigi vis daugėja sutarimo dėl šių įstatymų. K.Prunskienė dėl savo pataisų 1 straipsniui. K.Prunskienė. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš teikiu dvi pataisas 1 straipsnio pirmosios dalies pirmam ir antram punktui, kurių esmė ta, kad darbas Prezidentūroje, Seime ar Vyriausybėje, užsienio politikos darbas faktiškai prilyginamas darbui Užsienio reikalų ministerijoje. Tai yra logiška, nes pirmosios dalies antrajame punkte kaip tik kalbama apie galimybę sudaryti sutartis su darbuotoju, kuris turi diplomatinį darbą, dirba diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose arba užsienio politikos darbą Prezidentūroje, Seime ar Vyriausybėje. Manau, visiškai nereikia prirašyti, jeigu jis dar 3 mėnesius dirba Užsienio reikalų ministerijoje. Įsivaizduokime kvalifikuotą asmenį, sakykim, kad ir pranešėją, jeigu jis nebūtų dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, o būtų tuo, kuo jis šiandien yra, ar būtinai jam dar reikėtų 3 mėnesių praktikos Užsienio reikalų ministerijoje. Mes kažkaip nuvertiname, diskriminuojame asmenis, kurie gali turėti pakankamai kompetencijos ir dirbti darbą, kuris atitinka šį statusą, bet nereikalauti, kad jis dar būtų dirbęs 3 mėnesius Užsienio reikalų ministerijoje. Aš siūlau pirmo punkto pabaigoje įrašyti “Prezidentūroje, Seime ar Vyriausybėje”, o antrame punkte išbraukti šitą sąlygą, tada šitie straipsniai bus faktiškai adekvatūs vienas kitam ir būtent išlygins tuos statusus. Aš siūlau būtent taip, kaip man atrodo. Galbūt yra tokių argumentų, kurių aš neįskaičiau šitame įstatyme.

PIRMININKAS. Aš tuojau suteiksiu žodį ministrui A.Saudargui, bet prieš tai, gerbiamieji kolegos, dėl kelių procedūrinių dalykų. Ar mes galėtume sutarti ir 1-10 darbotvarkės klausimą – Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo projektą nukelti į popietinį posėdį, o dėl 1-9, kiek aš žinau, yra kilę diskusijų. Ar mes galėtume šiandien jo taip pat nepriimti ir nukelti po savaitės, dėl K.Prunskienės ir K.Kuzminsko. Po savaitės mes turėtume nuomonę, nes šiandien iš tikrųjų tokia sunki diena, kad dar pradėti karštai diskutuoti tikrai bus sunku. K.Kuzminskas sutinka? Taip.

K.KUZMINSKAS. Taip. Pasitarę mes taip siūlome.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Tada mes dar galime skirti pusę valandos šitam klausimui. Ponas A.Januška tuojau pat kalbės, bet prieš tai dar viena informacija. Gerbiamieji kolegos, mane ką tik pasiekė informacija iš posėdžių sekretoriato, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkė ponia N.Pitrėnienė atsistatydino iš pareigų ir po pietų Vyriausybės pusvalandyje sutiko dalyvauti Ministro Pirmininko įgaliotas ministras A.Šemeta. Taigi prašom savo klausimus peradresuoti ministrui A.Šemetai. Dabar žodį tars A.Januška dėl tos…

A.JANUŠKA. Aš, atsakydamas į gerbiamosios Seimo narės ponios K.Prunskienės pastabą, norėčiau pasakyti, kad jūsų susirūpinimas yra iš esmės suprantamas, tačiau jis yra numatytas pačiame įstatyme. Yra numatyta procedūra, kada žmonės, dirbantys diplomatinį darbą Prezidentūroje, Seime arba Vyriausybėje, gali patekti į Užsienio reikalų ministeriją, tačiau ne automatiškai. Negali būti sukurta tokia teisinė situacija, jog netgi Prezidentas savo dekretu arba Ministras Pirmininkas priimtų žmogų į darbą kitoje žinyboje. Tai iš esmės vis tiek yra užsienio reikalų ministras. Dėl darbo Užsienio reikalų ministerijoje, taip sakant, darbo sutarties ir kitų dalykų jis yra privalomas. Jeigu mes išmestume šitą darbo ministerijoje būtinumą, išeitų, jog jeigu Prezidentas, pavyzdžiui, priimtų kokį nors pareigūną dirbti savo patarėju užsienio politikai, pagal šį įstatymą jis iš karto taptų dar Užsienio reikalų ministerijos darbuotoju. Na, čia panašiai, jeigu, pavyzdžiui, priimtų kokį nors patarėją socialiniais klausimais, jis automatiškai taptų Socialinių reikalų ministerijos darbuotoju. Taip padaryti, deja, neišeina. Mes pačiame įstatyme, gerbiamieji Seimo nariai, esame numatę procedūrą, kai Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir premjeras kreipiasi į užsienio reikalų ministrą ir ministras priima tą darbuotoją į darbą. Ta procedūra yra numatyta, todėl prašyčiau…

K.D.PRUNSKIENĖ. A, čia ta prasme…

PIRMININKAS. Ponia Prunskiene, ar reikalaujat balsuoti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Na, tiesą sakant, manau, kad kolegos užsienio reikalų ministras ir ponas A.Januška žino, ką šia prasme daro. Jie mane beveik įtikino. Aš nesu šimtu procentų įsitikinusi, kad to negalima, bet aš tiesiog manau, kad jie neturėtų pagrindo kaip nors blokuoti suteikti statusą asmeniui, jeigu jis iš tikrųjų atitinka tuos reikalavimus. Taigi aš pasikliauju ministro nuomone.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pataisos čia nebėra. Pataisa antrajai daliai. Taip pat K.Prunskienės pataisa. Tai yra tokio pat pobūdžio, man atrodo.

A.JANUŠKA. Čia tas pats buvo. Pirmajai ir antrajai tas pats.

PIRMININKAS. Taip. O antrajai, aš matau… čia visam straipsniui…

A.JANUŠKA. Pirmajai daliai, 1, 2 punktas…

PIRMININKAS. O toliau antrajai daliai išbraukti žodžius…

A.JANUŠKA. Čia iš esmės tas pats punktas.

PIRMININKAS. Tas pats yra, taip?

A.JANUŠKA. … tas pats.

PIRMININKAS. Tai nebesvarstoma. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis gali būti priimtas? Gali būti priimtas ir priimamas. 2 straipsnis gali būti priimtas? Gali būti priimtas ir priimamas. 3 straipsnis. Taip pat priimamas. 4 straipsnis. Taip pat yra priimamas. Ir 5 straipsnis. Prašom, pranešėjau.

A.JANUŠKA. Čia ta pati sena tema, kaip numatyti susieti apmokėjimo sistemą su būsimu Valstybės tarnybos įstatymu. Yra daug problemų derinti su tuo, ko dar nėra ir kas nėra žinoma. Mes manom ir aš vakar kalbėjau, jog čia vis dėlto yra du dalykai: socialinės garantijos ir apmokėjimo sistema. Mes iš esmės tada sutiktume, jog apmokėjimo sistema, t.y. visi pareiginių algų koeficientai, kurie yra šito prieštaravimo pagrindas, būtų suderinti su būsimu Valstybės tarnybos įstatymu, tačiau socialinės garantijos šiuo atveju turėtų įsigalioti nuo lapkričio 1 dienos. Mes pateikėm pasiūlymą dėl 5 straipsnio, iš esmės galbūt panašiai vakar siūlė ir Seimo Pirmininkas, kuris skamba taip: Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta darbo apmokėjimo sistema taikoma ne vėliau, kaip nuo lapkričio 1 d., o įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui, pareiginių algų koeficientai, numatyti Diplomatinės tarnybos įstatyme, yra derinami su pareiginių algų koeficientais, numatytais Valstybės tarnybos įstatyme. Tai iš esmės ir yra tai, apie ką kalbėjo ministras K.Skrebys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl šios redakcijos prieštarauti nori J.Beinortas. Prašom. Dėl redakcijos, kurią išdalino dabar kolega A.Januška.

J.BEINORTAS. Galbūt tada reikėtų kitaip: ne man prieštarauti gerbiamajam A.Januškai, bet pirmiausia išklausyti mano redakciją ir apsispręsti dėl mano redakcijos. O skirtumas tarp jų yra esminis.

PIRMININKAS. Tvarka. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs galėtumėt pateikti savo pataisą, prašom. Mes apsispręsime dėl jūsų pataisos, taip pat yra J.Razmos pataisa ir apsispręsim dėl A.Januškos pateiktos pataisos.

J.BEINORTAS. Mano pataisa (aš ją pateikiau ir vakar svarstymo metu) yra labai aiški ir labai tiesiai susieja Diplomatinės tarnybos įstatymą su Valstybės tarnybos įstatymu. Kitaip sakant, mes manom, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas yra tiktai plyta Valstybės tarnybos įstatymo mūre, todėl visi priedėliai, koeficientai, priedai turi visiškai atitikti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas. Aš suprantu, kad yra dalykų, kurie šiandien išeina iš valstybės tarnybos kaip rangai, tarkim, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad jie nebus paminėti kalbant apie valstybės tarnybą. Mano nuomone, tokia nuostata visiškai susietų šitų dviejų įstatymų nuostatas, o dėl įgyvendinimo viskas yra mūsų rankose. Valstybės tarnybos įstatymo projektas jau yra seniai parengtas ir seniai yra Internete. Kitas dalykas, kada Seimas ir Vyriausybė ryšis jį svarstyti. Aš manau, kad jį tikrai įmanoma anksčiau priimti negu lapkričio 1 d., todėl jie visiškai nesikirs. Jeigu priimtume išlygas, kad po to, kaip sako ponas A.Januška, kai priimsim šitą, o paskui, priiminėdami aną, derinsime koeficientus, gali būti taip, kad bandysim priderinti vežimą prie ratų.

A.JANUŠKA. Gerbiamasis Seimo nary, bet čia išlieka esminė problema. Iš esmės jūsų pastaba reiškia… Mes tada jau kitaip siūlytume. Tada reikėtų parašyti, kad visas Diplomatinės tarnybos įstatymas įsigalioja tiktai tada, kai įsigalioja Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal tai, ką jūs dabar siūlote, būtų taip, kaip aš vakar sakiau: Lietuvos diplomatai praranda, iš esmės atsisako darbo sutarties, jie pereina, priartėja prie statutinių santykių, jie gali būti atleisti iš esmės bet kuriuo metu ir jie praranda visas socialines garantijas, kurios įsigalios kada nors, kai ateityje bus priimtas įstatymas, t.y. mes vienu momentu, tam tikru tarpu, išvis pasakysim diplomatams, kad jie staiga pasidarė panašūs į kareivius, tačiau prarado visas garantijas, kurias turėjo anksčiau. Tai turbūt yra nelogiška, todėl mes siūlytume apie socialines garantijas čia nekalbėti. Gyvybės draudimas, darbas užsienyje, susijęs su ta specifika, atsisakymas socialinių garantijų, nukėlimas jų į priekį ir visi kiti dalykai būtų visiškai sunkiai suprantami. Todėl niekaip negalima socialinių garantijų sistemos… Pavyzdžiui, gyvybės draudimas. Visi Seimo nariai, kurie vyksta į užsienį, yra draudžiami gyvybės draudimu. Nė vienas Lietuvos diplomatas šiuo metu nėra apdraustas gyvybės draudimu.

J.BEINORTAS. Koks įstatymas trukdo juos apdrausti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes nepradėkim diskutuoti apie Seimo narių draudimą. Apsispręskime dėl…

A.JANUŠKA. Tai irgi blogai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, draudimas yra draudimas. O dabar apsispręskime dėl J.Beinorto teikiamos pataisos, su kuria pranešėjas nevisiškai sutinka arba, taip sakykim, nesutinka. Jos yra panašios, tačiau…

A.JANUŠKA. Jos yra panašios, bet mes siūlom šiuo atveju susieti tiktai pareiginę algą. Jau mes sutinkam, nors buvo kalbėta Biudžeto komitete, visur pritarta, kad lapkričio 1 d. bus sutvarkyta. Buvom įrašę datą. Na, gerai, atsisakom tos datos, susiejam visa tai su Valstybės tarnybos įstatymu, bet tiktai tuos pareiginius koeficientus, tas algas. Tai ir yra mūsų pasiūlymas.

PIRMININKAS. Taigi dabar kalbam dėl J.Beinorto pataisos. J.Razma nori prieštarauti J.Beinorto pataisai. Prašom.

J.RAZMA. Aš manau, kad turinio prasme mes beveik susitariam. Aš manau, kad ir J.Beinortas neprieštaraus, jog socialinės garantijos gali įsigalioti iš karto, o atlyginimai vėliau, po bendrų įstatymų priėmimo. Bet aš labai prašau ir autoriaus, kad teisine prasme tikrai negalima parašyti taip, kaip dabar yra, su tais “ne vėliau” ir visu kitu. Jeigu jūs sutiktumėt kažkaip ar pertrauką padaryti, tai Teisės departamente suredaguotume normaliai, kad atrodytų teisiškai tvarkingai, o dėl turinio, man atrodo, čia mes mažiausiai ginčytumėmės.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl J.Beinorto pataisos. L.Sabutis dar nori tarti žodį. Prašom.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, matydamas, kad iš tikrųjų mes nepajudėsime, jeigu nesutarsime, pritariu vienodai ir pranešėjui, ir J.Beinortui dėl teikiamos pataisos. Bet toje dalyje, kurioje yra minimas Valstybės tarnybos įstatymas, taip neturėtų būti kalbama, o turėtų būti parašyta redakcija “įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui, reguliuojančiam valstybės tarnybos pareigūnų algų koeficientus” ir toliau atitinkamai derinama su Diplomatinės tarnybos įstatymu. Dar jūs galite pridurti, jeigu reikia, ten, bet būtent jis derinamas įsigaliojus tokiam įstatymui bendrąja prasme, bet neįvardyti įstatymo pavadinimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš neturiu ką dabar daryti, kai yra redaguojami du tekstai ir yra sutariama, kad jie yra labai panašūs, kad iš esmės yra klausimas tiktai toks. Jeigu aš galėčiau pabandyti pasakyti, kaip Seimo nariai dabar supranta šią problemą, aš paaiškinčiau taip, kad, įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui, pareiginių algų koeficientai ir galbūt socialinės garantijos, numatytos šiame Diplomatinės tarnybos įstatyme, turėtų būti derinamos su Valstybės tarnybos įstatymu. (Balsai salėje) Dar B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas seniai svarstė visus klausimus, susijusius su socialinėmis garantijomis. Netgi pagrindiniame įstatyme yra atsiradęs tam tikras straipsnis. Negalima gretinti darbo apmokėjimo su socialinėmis garantijomis šiuo atveju. Labai teisingai Prezidento patarėjas pasakė, kad yra gyvybės draudimas, yra pensijų draudimas, yra nedirbančių sutuoktinių draudimas ir visos kitos socialinės garantijos. Jos turi įsigalioti kartu su visu pagrindiniu įstatymu. Pagaliau pagrindiniame įstatyme yra tam tikri straipsniai. O kai mes kalbame apie darbo apmokėjimą, tai juk taip pat buvo sutarta, kad tie punktai, kurie prieštaraus vėliau priimtam Valstybės tarnybos įstatymui, jie atitinkamai bus pagal naują įstatymą koreguojami. Juk mes dėl to visi susitarėme.

Dar pora žodžių dėl pono J.Beinorto pasiūlymo. Jis žino komiteto nuomonę. Vis dėlto negalima teisiškai reglamentuoti įstatymo nuostatų pagal būsimą kokį nors ateityje atsirasiantį įstatymą, netgi jeigu jo projektą jau mes ir turėtume šiandien čia. Čia yra tam tikra teisinė…

PIRMININKAS. Ačiū.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. … nesąmonė. Mes priėmėme labai gerą sprendimą, ir aš siūlau pritarti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei, kuris taip ir siūlė, kaip aš dabar sakiau.

PIRMININKAS. Taigi paskutiniai du kalbėtojai – J.Beinortas ir R.Dagys. J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau, kad mes nuosekliai žiūrėtume. Jūs vieną kartą kalbate apie mano pataisą, kitą kartą jau cituojate pono A.Januškos pataisą. Todėl aš galvoju, kad apsispręskime dėl mano pataisos. Mano pataisa ir jūsų vadinamoji redakcija kilo iš pono L.Sabučio pasiūlymo. Aš manau, kad čia iš esmės visiškai vienas kitam netrukdo. Tai yra tas pats. Nenorime vadinti būsimo įstatymo Valstybės tarnybos įstatymu, vadinkime įstatymu, nustatančiu valstybės tarnautojų atlyginimą ir socialines garantijas. Taip, būtent socialines garantijas todėl, kad socialinės garantijos, tarp jų ir gyvybės draudimas, atsiranda iš darbdavio sąlygos, iš susitarimo dėl šito darbo. Nereikia čia nieko mistika vadinti.

Tarp kitko, noriu pasakyti. Jeigu norite kalbėti apie atlyginimus, tai tada apie tuos atlyginimus reikia kalbėti šios dienos kontekste ir pasakyti, kokių priedų šiuo metu negalima daryti diplomatinėje tarnyboje užsienyje dirbantiems asmenims. Vyriausybė turi teisę nustatyti koeficientą pagal šalies brangumą, Vyriausybė premjero potvarkiu nustato priedus ir tai visiškai netrukdo egzistuoti dabartinei tarnybai. Mes svarstome įstatymą ir turime jį susieti su visos valstybės tarnautojų atlyginimais.

PIRMININKAS. R.Dagys – kalbės paskutinis. Dėl 5 straipsnio redakcijos.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi, man atrodo, tikrai truputį susipainiojome. Aš pamėginsiu tai padaryti, jeigu man pirmininkas leis. Iš tikrųjų ta įrašyta papildoma nuostata “autoriui įsigaliojus”, derinimas ir panašiai, jis tikrai neturi labai didelės juridinės prasmės, nes ką vadiname derinimu, kokios ten yra procedūros ir t.t. Taip pat yra baimės, kaip pasakė ponas K.Skrebys, ir šiuo atveju aš norėčiau, kad esantys salėje mūsų ministrai suderintų ir patikslintų, ar iš tikrųjų yra pritarimas tokiam projektui iš Vyriausybės, nes jie pasakė priešingas versijas. Bet dėl ko yra baimės? Nes priimta tokia nuostata, kad jeigu įsigalios nauji koeficientai šitai ministerijai, tai tada priimant Valstybės tarnybos įstatymą, jeigu mes norėsime priimti, taip pat visiems bus maždaug pagal tą patį pavyzdį ir išdalyta. Kol kas ten nėra apsispręsta, kokie iš tikrųjų bus tie dydžiai naujame Valstybės tarnybos įstatyme. Projekto pateikėjai mano, kad iš esmės pinigai yra skirti (7 mln. Lt), kas leidžia nuo spalio mėn. ar nuo lapkričio mėn. (aš tiksliai neatsimenu, atrodo, nuo spalio mėn.) pradėti įgyvendinti šitą įstatymą visa apimtimi. Jeigu atmetus paskutinį sakinį būtų parašyta, kad šita darbo apmokėjimo sistema įgyvendinama nuo, sakykim, spalio mėn. ar lapkričio mėn. 1 d., tai, man atrodo, viskas išsispręstų, jeigu čia tikrai dėl to problema. Jeigu pasirodys Valstybinės tarnybos įstatymas, tai tada iki to laiko bus galima pakoreguoti tą tvarką, visiškai nederinant… Jeigu reikės kokių nors pataisų, jos bus pateiktos. Tada visus, man atrodo, galus iš esmės pavyktų suderinti. Dabar mes iš tikrųjų tose formuluotėse skęstame.

A.JANUŠKA. Iš tikrųjų, man atrodo, kad dabar… Nežinau, ar čia…

PIRMININKAS. Prašom, pone Januška. Dar jūsų žodis.

A.JANUŠKA. Aš iš tikrųjų siūlyčiau balsuoti. Aš norėjau siūlyti balsuoti už tą projektą, kuris buvo mūsų pirminis. Parašyta nuo lapkričio 1 d. Man atrodo, kad mes būtume galėję įtikinti ir vis dėlto paremti tą pasiūlymą, bet mes patys siūlome padaryti kompromisą ir suderinti tas pareigines algas su Valstybės tarnybos įstatymu. Seimo nario J.Beinorto pasiūlymas iš esmės yra visiškai kitoks. Jis siūlo, kad pačios socialinės garantijos bus taikomos tiktai nuo to, kai įsigalios Valstybės tarnybos įstatymas. Negaliu aš su šituo sutikti. Todėl…

PIRMININKAS. Gerbiamieji…

A.JANUŠKA. … reikia balsuoti. Jeigu bus priimta, tai priimta. Tada iš esmės… Aš nežinau… Mes tokiu atveju prašysime pertraukos. Reikės galvoti, ką daryti, nes mes negalime pabloginti diplomatų darbo sąlygų. Turbūt šitas įstatymas nebuvo tam skirtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Dabar balsuosime dėl J.Beinorto pataisos, kurios pranešėjas nepriima, kuri iš dalies skiriasi nuo pranešėjo teikiamų variantų, ir apsispręsime balsuodami. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl J.Beinorto teiktos pataisos. Ir iš tikrųjų, kaip čia paminėjo kolega L.Sabutis, taip pat yra ir Biudžeto ir finansų komiteto pataisa, kuri iš esmės sutampa su jau mūsų priimtu protokoliniu nutarimu, kad “priėmus valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reglamentuojantį įstatymą turi būti tikslinamas Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatymo 54 straipsnis”. Bet dabar apsisprendžiame iš eilės, nuosekliai dėl J.Beinorto pataisos.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Kas remia J.Beinorto pataisą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 17, prieš – 18, susilaikė 20. Taigi pataisai nėra pritarta.

Dabar, gerbiamasis pranešėjau, yra jūsų pataisa arba jūsų pagrindinis tekstas. Jūsų pataisa yra išbraukti žodžius “ne vėliau kaip”.

A.JANUŠKA. Aš sutinku su tuo.

PIRMININKAS. Pranešėjas šituos žodžius išbraukė.

Išbraukiame. Taip. Taikoma nuo lapkričio 1 dienos. Taip? Ne, nediskutuojame. Pranešėjas priėmė nuo lapkričio 1 dienos.

A.JANUŠKA. Jeigu galima, aš visiškai pasimečiau tarp popierių. Lietuvos įstatyme … taikomas nuo lapkričio 1 dienos. Priimtina.

PIRMININKAS. Priimat? Dabar jūsų papildomas sakinys. Jūs siūlote…

A.JANUŠKA. Tai ne, jeigu priimame Seimo nario pasiūlymą, tada šito nereikia. Priimame Seimo nario J.Razmos pasiūlymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad papildomo sakinio nesvarstome? Lieka 5 straipsnis iš vieno sakinio, išbraukiami žodžiai “ne vėliau kaip”. Dėl šio 5 straipsnio tokios redakcijos kas nors norėtų kalbėti? J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Kai išbraukiate žodžius iš 5 straipsnio “ne vėliau”, tai visiškai aišku, kad nuo 1999 metų lapkričio 1 dienos, tačiau tame pačiame sakinyje pasakyta “apmokėjimo sistema”, o ne tik socialinės garantijos. Tada turėtume svarstyti jūsų naująjį projektą Nr.1394(2), pasirašytą jūsų, pone Januška, kur kalbama apie pareiginių algų koeficiento suderinimą su valstybės pareigūnų algų koeficientais. Tada žiūrėkime šitą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes išbraukiame žodžius “ne vėliau kaip”. Dėl to niekas neprieštarauja.

A.JANUŠKA. Aš norėčiau siūlyti balsuoti už Seimo nario J.Razmos pasiūlymą, jeigu bus priimtas tas pasiūlymas, tada mes baigsime tą diskusiją, jeigu ne, tai diskutuosime…

PIRMININKAS. Kiek aš suprantu, dėl to niekas neprieštarauja. Dabar jūs paliekate, kad socialinės garantijos taikomos nuo lapkričio 1 dienos?

A.JANUŠKA. Taip.

PIRMININKAS. “Socialinės garantijos” yra išbraukiamos iš teksto, išbraukiami žodžiai “ne vėliau kaip”. Sakinys lieka toks: “Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta darbo apmokėjimo sistema taikoma nuo 1999 metų lapkričio 1 dienos”. Su tokiu sakiniu visi sutinka?

A.JANUŠKA. Balsuokime.

PIRMININKAS. K.Skrebys. Prašom.

K.SKREBYS. Aš norėčiau šiek tiek pakomentuoti, kad būtų aiškiau, dėl ko visas šitas ginčas ir kilo. Niekas nesiginčija dėl, tarkim, socialinių garantijų, atlyginimo koeficientų ar kitų dalykų tų diplomatų, kurie dirba užsienyje, kurie dirba diplomatinėse atstovybėse ir panašiai, tačiau Vyriausybės posėdyje nebuvo pritarta tai schemai, būtent trečiajam įstatymo priedėliui, kai viena ministerija yra išskiriama iš kitų. Pagal dabar galiojančią tvarką (ir tokia tvarka turėtų būti), jeigu pareigybė yra ministerijos sekretorius, tai atlyginimo koeficientas yra vienodas visose ministerijose, jeigu yra pareigybė – skyriaus vedėjas, tai atlyginimo koeficientas yra vienodas visose ministerijose, jeigu yra pareigybė, kaip čia parašyta, tarkim, ministro padėjėjas ar spaudos atstovas, ar panašiai, tai atlyginimo koeficientas yra vienodas visose ministerijose.

Dabar priėmus šitą įstatymą mes turėsime tokią schemą, kad visi vienos ministerijos tarnautojai bus aiškiai išskirti iš kitų ministerijų. Tai iš tikrųjų yra nenormali sistema ir jai nebuvo pritarta Vyriausybės posėdyje. Dar kartą pabrėžiu, kad tiems dalykams, kurie reguliuoja priedus, atlyginimus žmonėms, dirbantiems užsienyje, be jokios abejonės, gali būti pritarta, bet išskirti vienos ministerijos tarnautojus iš kitų visiškai neturi jokios logikos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dabar turime susitarti dėl pirmojo sakinio. Ar jis gali būti toks, kokį dabar suredagavome, o dėl tų dalykų, apie kuriuos kalba ministras K.Skrebys, mes esame priėmę protokolinį nutarimą. Jeigu reikia, mes galime svarstyti ir J.Listavičiaus komiteto pataisą, kad priėmus Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuojantį įstatymą turi būti tikslinamas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 54 straipsnis. Galime tą dar kartą protokole įrašyti.

K.SKREBYS. Tada bus taip, kaip ką tik pasakė pranešėjas, bus pasakyti tie patys žodžiai: kadangi negalima pabloginti sąlygų, tai palikime taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

A.JANUŠKA. Buvo derinta, ir mes turime atsiliepimus ir iš Socialinės apsaugos ministerijos, ir kitų, kad šitie dalykai buvo suderinti. Mes vėl grįžome į pradžią. Aš siūlyčiau balsuoti už tą pataisą.

PIRMININKAS. Dabar registruojamės.

A.JANUŠKA. Prezidento dekretas yra, jeigu norite, aš galiu duoti. Seimui buvo išdalytas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl 5 straipsnio redakcijos.

Iš viso užsiregistravo 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas toks, kokį dabar suredagavo pranešėjas, atsiliepdamas į kai kurias pataisas? Pavadinime taip pat yra išbraukiamas “socialinių garantijų taikymas”. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl 5 straipsnio priėmimo.

Už – 40, prieš – 6, susilaikė 8. 5 straipsnis priimtas. Taigi pastraipsniui visą Įgyvendinimo įstatymą priėmėme.

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo projektas Nr.P-990(4*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, dabar turime grįžti prie pagrindinio įstatymo, nors mūsų laikas ir baigėsi. Mes iš pradžių turime priimti pagrindinį Diplomatinės tarnybos įstatymą. Gerbiamieji kolegos, jeigu nebūtų didelių kalbų dėl balsavimo motyvų, mes galėtume viską išspręsti, bet jeigu daug kalbančių… Taigi dėl pagrindinio įstatymo. J.Razma. Prašom. J.Razma kalba pirmasis.

J.RAZMA. Aš primenu, kad posėdžio pirmininkas kažką žadėjo, bet aš leidžiu jam pačiam pademonstruoti, kad dar turi sąžinę.

A.JANUŠKA. Čia turbūt kreipėsi į mane, nes Seimo narys J.Razma sakė, kad kompromisas yra susijęs su tuo, kad mes čia dabar turime daryti kompromisus. Jeigu nebūtų didelių problemų, aš galėčiau išvardyti, kurias pastabas mes galėtume priimti iš esmės jau grįžtant prie įstatymo. Seimo nario J.Razmos pasiūlymuose pirmas yra priimtinas, vietoje žodžių “teisės aktai” įrašyti žodį “įstatymai”. Antras yra priimtinas redaguojant 22 straipsnį. Priimame. Trečias. Mes priimame 23 … pirmojo straipsnio išdėstymą, tačiau negalime priimti ketvirtojo punkto, kad tai būtų kaip antroji dalis, nes ten įrašomos papildomos sąvokos, todėl ketvirtojo nepriimame. Penktas. Nebūtų priimtina, nes iš esmės…

PIRMININKAS. Prašom.

A.JANUŠKA. Mes nenorėtume priimti. Šeštąjį pasiūlymą mes priimtume.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš girdžiu balsus, nėra visuotinio sutarimo.

A.JANUŠKA. Tai gal tuos priimkime, kuriuos aš išvardijau: pirmąjį pasiūlymą, antrąjį pasiūlymą, trečiojo pasiūlymo pirmąją dalį ir šeštąjį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Taigi penktojo pasiūlymo nepriimate. Šeštasis pasiūlymas. Gerbiamieji kolegos, ar galime šituos pasiūlymus priimti? Aš klausiu visų, jeigu yra bendras sutarimas, jeigu dėl to nekils diskusijų. Tuos pasiūlymus, kuriuos išvardijo, priimame. Kolega J.Razma daugiau atsisako šiandien siūlyti. (Balsai salėje)

A.JANUŠKA. Jie yra problemiški, mes suveliame sistemą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po Naujųjų metų mes turėsime daug laiko teikti pataisas priimtam įstatymui ir tobulinti jį.

A.JANUŠKA. Gerai. Dar priimame 10 straipsnio ketvirtosios ir penktosios dalies išbraukimą, bet šeštosios dalies negalime išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sutariam, kad 1, 2, 3 ir 5.

A.JANUŠKA. 6.

PIRMININKAS. 6. 5 nepriimtas. 6 punktas. Jie yra priimami. P. Gylys nori protestuoti ir mes užstringame.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs kvietėte ramiai reaguoti į tai, kas vyksta. Sunku. Kas vyksta? Privačios derybos su ponu J.Razma. Atkreipkite dėmesį – čia visi Seimo nariai, turintys vienodas teises. Manau, kad reikia priimti šitą įstatymą ir erdvė jam tobulinti paaiškės, kai įstatymas pradės veikti. Man atrodo, kad Seimas yra pajėgus, vieną kartą apsvarstęs šitą įstatymą, įgijęs patirties, ten, kur reikės, ateityje pataisyti. Aš siūlau įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nutraukti diskusijas. Dar kartą klausiu, ar galim priimti bendru sutarimu 1, 2, 3 ir 6 J.Razmos pataisas?

A.JANUŠKA. Siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Priimam. Viskas. Toliau nediskutuojam, nes tikrai galo tam nebus. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame kalbas dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Jeigu galima, mažiau kalbų. Taigi P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiliepdamas į jūsų kvietimą, aš trumpai drūtai noriu pasakyti, kad ilgai buvo laukta šio įstatymo, nes negali tokia svarbi sistema dirbti be įstatymo. Gal jis ir nėra šiandien idealus, bet jis yra neblogas. Priimkime jį kuo greičiau, kad galėtų diplomatinė tarnyba juo vadovautis ateityje. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė nori prieštarauti. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne tiek prieštarauti, noriu paprašyti, kad ir LDDP atstovai, ponas P.Gylys, visada kritikuodamas, kad įstatymus reikia labai greitai taisyti, kokie tie konservatoriai negeri, priima, o kitą dieną reikia taisyti… Bijodama, kad vėl bus labai daug kritikos, kai reikės po dviejų ar trijų dienų taisyti, siūlyčiau, kad nesulauktume kritikos, šiandien už priėmimą nebalsuoti, rytoj tegul dar Vyriausybė, jeigu turi ypatingų siūlymų, apsvarsto, o gruodžio 29 d. bus posėdis ir priimsime, kad nereikėtų po dienos taisyti ir kad neduotume peno LDDP mus kritikuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas šiam posėdžiui baigėsi. Pertrauka. Pertrauka iki…

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos! (Triukšmas salėje)