Penkiasdešimtasis (276) neeilinis posėdis
1998 m. gruodžio 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1998 m. gruodžio 21 d. (pirmadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame gruodžio 21 d. neeilinį plenarinį posėdį. Aš nelabai supratau, kodėl kilo toks pagyvėjimas. Kai tik darbą pradedam, iš karto rytas. Kai kas sako jau vakaras. Taigi atsiprašau, gerbiamieji kolegos, šioje salėje nelabai jaučiasi, ar rytas, diena ar vakaras. Bet aiškiai esame nusiteikę ilgai dirbti. Bent mano žodis reiškia, kad šiandien galima dirbti gana ilgai.

Gerbiamieji kolegos, dėl šios dienos darbų. Jums yra išdalinta darbotvarkė. Jinai buvo patvirtinta Seimo valdyboje, aptarta Seniūnų sueigoje ir kaip žinote, bandome iki Šv. Kalėdų užbaigti kai kuriuos pradėtus darbus, todėl daugiausia yra įvairių įstatymų priėmimų. Jų tęsinys numatytas ir rytoj. Dėl šios dienos darbų A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl 1 klausimo, t.y. dėl Akcizų įstatymo. Svarstymo metu ponas J.Razma pasiūlė ir Seimas pritarė tam, kad Vyriausybė iki priėmimo pateiks bent jau projektą, kaip bus kompensuojama žemdirbiams už akcizo pakėlimą dyzeliniam kurui. Aš to projekto negavau, jeigu jūs turite, prašau padauginti jį, o jeigu ne, tuomet prašyčiau atidėti priėmimą, nes nevykdomas Seimo sprendimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė paaiškins viską, kas yra susiję su šiuo klausimu. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis. Vyksta registracija. O kol vyksta registracija, ponui A.Salamakinui noriu priminti, kad yra ketvirtasis įstatymo projektas, kurio pabaigoje yra pasakyta, kad “Vyriausybė iki vasario 15 d. turi numatyti priemones, kurios iš esmės sumažintų akcizo už dyzelinius degalus tarifo padidėjimo įtaką žemės ūkio produkcijos gamybai ir jos realizacijai bei žvejybai Baltijos jūroje”.

J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai, kas yra nurodyta, tai dar nėra atlikta. Buvo sutarta, kad bus pateiktas Seimui prieš priėmimą. Seimo buvo sprendimas tik tuomet priimti, kai Vyriausybė pateiks. Kol kas Vyriausybė Seimui dar vis nevadovauja, tai jeigu norim atkeisti Seimo sprendimą, reikėtų Seimui dėl to ir balsuoti, kad atkeičiam tokį sprendimą, kurį pasiūlė labai protingas Seimo narys J.Razma.

PIRMININKAS. Visi Seimo nariai yra labai protingi. Labai protingas J.Razma tars žodį labai protingam J.Bernatoniui.

J.RAZMA. Aš lyg ir tapau kaltininku nedidelės sumaišties. Iš tiesų Vyriausybė per tokį trumpą laiką išsamios kompensavimo tvarkos ir negalėjo parengti, bet tai, kad paskutiniame įstatymo straipsnyje mes numatom įrašyti tą privalomumą kompensuoti atsiradusius nuostolius, tai ir yra sprendimas, tik aš siūlysiu pakoreguoti redakciją, ir viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtų prieštaraujančių dėl šios dienos darbų? Yra prieštaraujančių. Taigi registruojamės.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas už tai, kad 1 klausimas liktų darbotvarkėje, prašom balsuoti. Balsuojame dėl darbotvarkės 1 klausimo. Kas už tai, kad darbotvarkės 1 klausimas liktų mūsų darbų programoje, prašom balsuoti už. Už – 41, prieš – 18, susilaikė 5. Taigi darbotvarkės 1 klausimas lieka mūsų darbų šios dienos programoje, mūsų šios dienos darbotvarkėje.

Kviečiu informacinį žodį tartį Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labas rytas. (Balsai salėje) Kodėl jums nepatinka, iš tikrųjų. Juk jeigu susitartume, tai dabar būtų rytas. Visiems išaiškinta, kad laikrodžio rodyklė svarbiau už saulę. Tai sutarkime pasukti rodyklę ir bus rytas.

Aš čia ne dėl tų juokų ir ne dėl darbotvarkės 1 klausimo. Turiu įstatyminį įpareigojimą informuoti Seimą artimiausiame posėdyje, kai Prezidentas mums grąžina įstatymą. Priimtą Seimo įstatymą Prezidentas grąžino siūlydamas kitokį jo tekstą. Tai yra įstatymas – viena iš Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, kuri numatė griežtesnes nuobaudas advokatams, gynėjams, jeigu jie piktybiškai, be pateisinamos priežasties vilkina teismo procesą. Prezidentas mano kitaip, jis pateikia kitokį, bendresnį redakcinį turinį. Mes jį komentuosime tuomet, kai kalbėsime apie tą tekstą. Šiandien aš tiktai informuoju ir kartu pagal Seimo statutą mes rytoj jau turėsime apsispręsti. Kaip žinote, mes turime tiktai dvi alternatyvas. Arba visiškai atsisakyti Seimo priimto įstatymo, arba svarstyti jį iš naujo. Tą mes rytoj ir darysime. Siūlau visiems susikaupti ir įsigilinti. Įstatymas buvo priimtas didele dauguma, 70 balsų. Ačiū.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1465(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime pradėti darbą ir siūlau pradėti kviesdamas į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Vidžiūną, jeigu jis yra kur nors salėje. Ne, nematau. Taigi pradedame darbotvarkės 1 klausimą. Norėjau patvirtinti rytdienos darbotvarkę, bet nematau pono A.Vidžiūno. Taigi pradedam darbotvarkės 1 klausimą – Akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas P-1465(4). Priėmimas. Pranešėjas – ministras A.Šemeta. Kviečiame į tribūną ministrą.

A.G.ŠEMETA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Po paskutiniojo šio Akcizų įstatymo svarstymo Seime yra padarytos pataisos atsižvelgiant į svarstymo metu pareikštas pastabas. Aš galbūt trumpai priminsiu tas esmines, kurios čia yra numatytos. Atsisakyta nuostatos didinti akcizą alui, taip, kaip buvo numatyta ankstesniame projekte. Taip pat yra atstatyti tokie patys akcizai, kurie buvo anksčiau vynams, t.y. akcizai vynams, nebus mažinami. Kitaip sakant, alkoholinių gėrimų dalyje akcizų pokyčių šiame įstatyme nebenumatyta. Taip pat yra padarytos pataisos dėl erotinių ir smurtinių leidinių ir numatyta padidinti šiems leidiniams akcizą nuo 50% apmokestinamosios vertės iki 75% apmokestinamosios vertės. Taip pat atsižvelgiant į plenarinio posėdžio metu pareikštas pastabas yra pataisyta ta dalis, kuri numato galimybę silpnesnei negu 37 laipsnių degtinei nustatyti mažesnį akcizą.

Šiuo atveju įstatymo projekte jau įrašyti konkretūs dydžiai, konkretus akcizo dydis, kitaip sakant, Vyriausybei patvirtinus tam tikrą standartą, visos degtinės rūšys, atitinkančios tą standartą, bus apmokestinamos tokio dydžio akcizu. Taip pat yra padarytos kai kurios pataisos dėl orlaivių ir numatyta, kad lengvatos, jeigu jos bus taikomos, tai bus taikomos visoms Lietuvos įmonėms, kurios užsiima tarptautiniais pervežimais. Atsižvelgiant į Seimo kanclerio J.Razmos pasiūlymus numatyti mechanizmą dėl kompensacijų žemdirbiams, yra suformuluotas pavedimas Vyriausybei tai padaryti iki 1999 metų vasario 15 dienos.

Tai tokie yra pakeitimai šiame ketvirtajame projekte. Aš siūlyčiau pradėti priėmimo stadiją. Konkretiems šio įstatymo straipsniams taip pat dar yra pasiūlymų ir pastabų, bet siūlyčiau pradėti priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis, kuriuo yra keičiama 3 straipsnio pirmoji dalis, 11 punktas. Čia turime J.Razmos pasiūlymą ir Teisės departamento pastabą.

A.G.ŠEMETA. Yra J.Razmos pasiūlymas 1 straipsnyje po žodžių “yra etilo alkoholio” įrašyti žodžius “ir kurie dėl nedidelės kainos gali būti vartojami kaip alkoholinių gėrimų pakaitalai”. Mes iš esmės sutinkame su šiuo pasiūlymu, tačiau šioje redakcijoje tokiu atveju turėtų būti Vyriausybei pavesta nustatyti tą ribą, kuri apsprendžia nedidelę kainą. Ir jeigu Seimas leistų suredaguoti šią nuostatą būtent taip, tai mes šiam pasiūlymui pritartume.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Teikdamas šitą pataisą aš išties norėjau apsidrausti, kad neatsitiktų kaip praėjusį kartą, kai mes irgi iš esmės pritardami Vyriausybės pasiūlymui akcizų apmokestinamų prekių sąrašą papildyti parfumerijos ir kosmetikos gaminiais ir įsivaizduodami, kad tai bus būtent tie pigūs losjonai, pakliuvome į savotiškus spąstus, kai Vyriausybė sudarė didžiulį sąrašą visų gaminių, kurie turi nors šiek tiek etilo alkoholio. Tai dabar, jeigu paliktume taip, kaip yra parašyta Vyriausybės, išties į tą sąrašą pakliūtų visi pakankamai brangūs užsienietiški kvepalai, kurie turi pakankamai didelę alkoholio koncentraciją. Todėl aš tikrai noriu, kad būtų priimta, kaip aš siūlau, tas požymis, kad pigūs tokie preparatai, kurie gali būti vartojami, tikėtina, kad jie yra vartojami kaip alkoholinių gėrimų pakaitalai. O Vyriausybė taip pat galėtų tą kainą nustatyti (skliausteliuose papildyti, kur dabar yra parašyta, kad pagal Respublikos Vyriausybės sudarytą sąrašą). Taigi tas sąrašas apimtų ir tuos gaminius, kurie turi pakankamai mažą kainą ir gali būti vartojami ne pagal paskirtį.

PIRMININKAS. Toliau kalbės A.Salamakinas, nori pritarti. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš, be abejonės, palaikau poną J.Razmą, nes toje formuluotėje, kuri dabar yra projekte, yra kalbama ir apie tualetinius preparatus, ir apie kosmetikos. Faktiškai apmokestins visą parfumeriją, kurioje yra alkoholio koncentrato. O juk kai pristatinėjote šitą projektą, buvo kalbama, kad daug išgeriama “Troinoj” odekolono, o kiti negeriami, aišku. Manyčiau, kad būtų idealu, jeigu čia įrašytume ir kelis pavadinimus odekolonų, kuriuos apmokestiname, kuriuos geria, o visus kitus paliktume.

PIRMININKAS. Prašom, ministre, jūsų atsakymas.

A.G.ŠEMETA. Aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad pagal pavadinimą mes negalime įrašyti į Akcizų įstatymą, nes tai yra kombinuota prekių nomenklatūros klasifikacija, ir mes negalime tos klasifikacijos naudoti įrašydami pavadinimą. Dar kartą kartoju, kad aš pritariu J.Razmos pasiūlymui įrašyti skliausteliuose “pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą sąrašą ir jos nustatytą kainą”. Tokiu būdu būtų išspręsta ta problema ir atsižvelgta į Seimo kanclerio pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ar kancleris sutinka su tokia redakcija? Sutinka, taip? Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti? P.Gylys norėtų kalbėti prieš?

A.SALAMAKINAS. Tai kokia bus formuluotė?

PIRMININKAS. Prašom. Tuojau pat padiktuosime dar sykį formuluotę. Prašom. P.Gylys.

P.GYLYS. Aš norėčiau pasakyti truputį kitokius argumentus. Man nepatinka, kad (tegul tai atrodo ir detalė) atiduodame vykdomajai valdžiai, Vyriausybei, spręsti mokesčių politikos, mokestinius dalykus. Manau, kad tai turėtų būti kažkaip įstatymo tvarka kuo labiau reglamentuota, o ne paliktas vykdomajai valdžiai mokesčių sistemos tvarkymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, formuluotė yra dabar tokia, jeigu aš galėčiau ją perskaityti. 3 straipsnio pirmosios dalies 11 punktas: “Skysti parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai preparatai ir kiti šiame straipsnyje nenurodyti produktai, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio ir kurie dėl nedidelės kainos, gali būti vartojami kaip alkoholinių gėrimų pakaitalai (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą sąrašą ir nustatytą kainą), tačiau tik tie, kuriose esanti etilo alkoholio koncentracija viršija Vyriausybės nustatytus minimalius etilo alkoholio koncentracijos dydžius.” Ar gerai?

A.G.ŠEMETA. Gerai.

PIRMININKAS. Dėl kainos blogai?

A.G.ŠEMETA. Jeigu rašoma dėl nedidelės kainos, tai turi būti pasakyta, kad Vyriausybė nustato tą kainą.

PIRMININKAS. Kainos ribą, nuo kada yra…

A.G.ŠEMETA. Patvirtina kainos ribą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galime bendru sutarimu dabar priimti J.Razmos pasiūlymą? O dėl ministro papildymo redakcijos mes tuojau pat galime susitarti. J.Razmos papildymas bendruoju sutarimu yra priimamas. Taip?

A.G.ŠEMETA. Bet būtinai kartu su tuo pasiūlymu, nes kitu atveju liks apskritai neaišku, kas yra nedidelė kaina.

PIRMININKAS. Tai “pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą sąrašą ir nustatytą kainos ribą”. Taip turėtų būti?

A.G.ŠEMETA. Taip, “ir jos nustatytą kainos ribą”.

PIRMININKAS. “Ir jos nustatytą kainos ribą”. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti tokį 1 straipsnį? Galime priimti ir priimame.

Toliau – 2 straipsnis. (Balsai salėje) Prieš balsavimą pakartosime, minutėlę. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento klausimas dėl midaus trauktinės ir pavadinimų suvienodinimo.

A.G.ŠEMETA. Aš siūlyčiau, kad būtų suvienodintas midaus trauktinės pavadinimas, kad Alkoholio kontrolės įstatyme jis būtų įrašytas, kaip Akcizų įstatyme, nes midaus trauktinės yra patvirtintos muitinės laboratorijos ir joms suteikti tam tikri kodai. Jeigu mes šiame įstatyme pakeistume taip, kaip buvo siūloma Alkoholio kontrolės įstatyme, tai sukeltų tam tikrą painiavą. Aš siūlyčiau vienodinti, tačiau vienodinti Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris dar nepriimtas.

PIRMININKAS. Ar nėra priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas? Jis priimtas praėjusią savaitę. (Balsai salėje) Ne, dabar naujos pataisos, kuriose buvo…

A.G.ŠEMETA. Aš kalbu apie naujas pataisas.

PIRMININKAS. Seimo kancleris sako, kad jau yra priimtas. Gerbiamasis ministre, ką siūlytumėte daryti? Ar mums grįžti prie ano įstatymo, kuris taip sunkiai?..

A.G.ŠEMETA. Bet Akcizų įstatyme tai nesudaro jokios problemos, nes yra patvirtinta kombinuotos prekių nomenklatūros pozicija. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra, nes jeigu mes pakeisime, kaip yra Alkoholio kontrolės įstatyme, tuomet bus painiavos.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma tars žodį.

J.RAZMA. Aš kaip visada mėginsiu siūlyti kompromisus. Jeigu mes skliausteliuose parašytume ir aną pavadinimą, kuris yra ten tame Alkoholio kontrolės įstatyme, gal nieko blogo neatsitiktų. Jūs kaip pagrindinį pavadinimą rašytumėt “Midaus trauktinės”, o skliausteliuose paaiškintumėt, kas tai yra: kaip čia rašoma, “natūralaus bičių medaus pagrindu pagaminti alkoholiniai gėrimai”. Tai būtų skliausteliuose. Gal tada būtų gerai.

PIRMININKAS. Ministre, sutinkat su tokiu redakciniu siūlymu?

A.G.ŠEMETA. Na, iš esmės turbūt galima sutikti.

PIRMININKAS. Ar ponas R.Karbauskis dar norėtų kalbėti dėl šio klausimo? Čia grynai dėl redakcijos – “midus” ar…

R.KARBAUSKIS. Dėl 2 straipsnio.

PIRMININKAS. Gerai, tai mes dėl midaus pavadinimo išsiaiškinom. Ir Teisės departamentas, atrodo, dėl etilo alkoholio. Taip. Alkoholio. Ministre, ką jūs…

A.G.ŠEMETA. Na, kadangi geriamas yra tik etilo alkoholis, visose nuostatose tai yra įrašyta, taigi aš nematau būtinybės įrašyti dar tą etilo alkoholį. Šiuo atveju mes pabrėžiame, kad yra tam tikra alkoholio koncentracija, o anksčiau buvusioje konstatuojamojoje dalyje yra parašyta, kad tai yra etilo alkoholis. Šiuo atveju aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra įstatyme.

PIRMININKAS. Niekam nekyla abejonių, apie kokį alkoholį čia kalbam, taip? Taigi siūloma netaisyti šios vietos. Toliau turime S.Burbienės pataisas šio straipsnio 10, 11, 17, 18 ir 19 punktams.

A.G.ŠEMETA. Taip. Yra įregistruota…

PIRMININKAS. Pradedam nuo 10 punkto. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiomis pataisomis aš siūlau nuo 1999 sausio 1 d. nedidinti variklių benzino akcizo, o nuo kitų ir dar kitų metų didinti mažiau negu buvo numatyta, ypač dyzeliniams degalams. Tai grindžiame tuo, jog šiuo metu nėra nenumatytos jokios priemonės, kaip amortizuoti šitą akcizų padidinimą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Šitie akcizai paveiks visą ūkį, ypač žemės ūkį. Tai padidins tiek maisto produktų, tiek ir kitų produktų kainas. Manau, kad šitų neigiamų reiškinių neatsvers potencialiai galimas didesnis akcizų surinkimas į biudžetą, nes dar neaišku, ar iš tikrųjų mes tų akcizų surinksim į biudžetą daugiau. Taigi norėčiau, kad mes dabar apsispręstume dėl variklių benzino ir dėl dyzelinio kuro, o paskui šnekėsim apie kitką, nes tai kita tema.

PIRMININKAS. Taigi dabar mes kalbam tiktai apie variklių benziną, apie 10 punktą, taip? P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis ministre, aš remiu S.Burbienės pasiūlymą. Aš manau, kad jis logiškas pirmiausia todėl, jog ribotos perkamosios galios sąlygom, kaštų infliacijos tikimybės sąlygom, gali būti tam tikras sunkiai numatomas efektas – pardavimų visoje ekonominėje grandinėje sumažėjimas. Na, ir kitas dalykas. Jeigu Vyriausybė nesugebėjo pateikti kompensacijų mechanizmo, kompensacijų šaltinių, tai aš manau, kad šitas įstatymas nėra parengtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai… jeigu Seimas neprieštarautų, aš leidžiu dviem Seimo nariams kalbėti už ir dviem – prieš. R.Karbauskis kalba už.

R.KARBAUSKIS. Dėstant motyvus nebuvo paaiškinta, kuo remiantis… nebuvo suskaičiuota, kiek įtakos mūsų gyvenimui turės šitie skaičiai. Faktiškai man tikriausiai vėl nebūtų atsakyta, kodėl 1210, o ne 1240 arba kitas skaičius. Kadangi mes to išaiškinimo nematėm, taip pat dėl to, kad remiu ponios S.Burbienės dėstymą, aš palaikau šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori kalbėti prieš. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų akcizai veiks, sakykim, produkcijos gamybą, bet jie veiks lygiai taip pat, kaip veikia ir kaimyninėse valstybėse. Pažiūrėję, palyginę mes matom, kad pas mus ir benzinas, ir ypač dyzeliniai degalai yra daug pigesni. Orientuodamasis į tai, kad vis dėlto mūsų akcizai turi būti panašūs į kaimyninių valstybių, aš siūlau palikti taip, kaip yra pagrindiniame projekte, – nemažinti, todėl nepritariu siūlymams ir remiu pagrindinį tekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Iš esmės Seimo narys J.Listavičius pasakė tą mintį, kurią aš norėjau pasakyti. Jeigu mes galvojam, kad mums kontrabanda kenkia, tai mes, turėdami kaimynus, kur gerokai aukštesnės variklių kuro kainos, negalim jų laikyti žemesnėmis, nes nori nenori kontrabandinė produkcija vis tiek nuteka. Todėl aš negalėčiau pritarti ponios S.Burbienės siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Ministre, jūsų paskutinis žodis. Prašom registruotis.

A.G.ŠEMETA. Na, aš galbūt tiesiog… Be abejo, būtų labai populiaru nedidinti akcizų (tai siūlo opozicinės frakcijos), tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad šie akcizų padidinimai neturės didelės įtakos bendram kainų lygiui. Yra suskaičiuota, kad kainos turėtų padidėti apie 0,5%, t.y. infliacinis poveikis apie 0,5%. Kita vertus, yra Baltijos Asamblėjos sprendimai, taip pat kaimyninių šalių finansų ministrų derinimai, kad akcizų lygiai kaimyninėse šalyse būtų kaip galima artimesni. Šiuo atveju mes smarkiai skiriamės nuo savo kaimynų latvių ir lenkų, todėl, aš manyčiau, šis pakeitimas yra būtinas. Jis taip pat yra būtinas dėl to, kad tos lėšos, kurias numatyta gauti iš akcizų, bus naudojamos ir mokytojų atlyginimams padidinti. Tai yra jau numatyta patvirtintame biudžete.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bandom registruotis dar kartą. Registracija.

Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Balsuojame dėl S.Burbienės pataisos 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 5¹ straipsnis, 10 punktui. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už – 29, prieš – 31, susilaikė 31. Pataisai nėra pritarta. Pataisa 11 punktui. S.Burbienė – pirmoji. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kas mokės už šituos padidintus akcizus, kurie nurodyti 11 punkte. Visų pirma, aišku, žemdirbiai. Antras dalykas – tai didelė dalis autobusų parkų, kurie yra miestuose ir kurie dabar yra dotuojami. Trečias dalykas – didelė dalis smulkiųjų verslininkų, kurie smulkius krovinius veža dyzeliniais degalais varomomis mašinomis. Jeigu mes norim jiems visiems kirsti, kirskim, bet, mano supratimu, pirma reikėjo gerai apgalvoti ir savivaldybėms skirti daugiau pinigų, kad jos dotuotų autobusų parkus, ir rasti kažkokių būdų žemdirbiams kompensuoti, nes šiuo metu padėtis iš tikrųjų yra tokia, kad kas bus numatyta, niekas nežino, iš kokios kišenės paimama, taip pat nežino. Rezultatas bus pirmiausia per šitas ir taip silpnai besilaikančias grandis. Todėl aš siūlyčiau priimti mano pasiūlymą.

PIRMININKAS. R.Karbauskis nori pritarti.

R.KARBAUSKIS. Noriu pritarti pasiūlymui, nes 5 straipsnyje nurodyta, kad iki vasario 15 d. bus numatytos priemonės kompensacijoms žemės ūkio gamintojams bei žvejams. Toks atsikalbinėjimas rodo, kad to nesiruošiama daryti, nes jau dvi savaitės kaip aišku, kokius resursus mes valdom, biudžetas yra priimtas. Kita vertus, dėl pačios tvarkos, kaip galima kompensuoti, matyt, labai ilgai galvoti nereikėtų, nes čia reikėtų susieti su hektarų kiekiu ir t.t. Aš nesuprantu, kodėl to yra nedaroma, ir dėl to siūlau pritarti pasiūlymui sumažinti arba atsisakyti iš viso tų pakeitimų. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš nepritarčiau oponentų siūlymui svarstyti tai, kas pateikta, t.y. priimti jų nuostatus, nes pirmiausia siūloma numatyti didesnes kompensacijas. Vienintelis kompensacijų šaltinis yra mokesčiai, todėl reikia padidinti mokesčius, taigi kartu prašoma dar labiau padidinti mokesčius. Tokia būtų jų logika, nes kito šaltinio kompensacijoms nėra, išskyrus mokesčius. Tai vienas momentas. Antras momentas dėl tvarkos. Seimas,pageidaudamas matyti šitą tvarką, save gerokai įpainiotų į gana rimtą problemą. Jeigu tas mechanizmas dirbtų neefektyviai, tada būtų taip, kad mūsų piliečiai kaltintų Seimą, kam jis patvirtino tokį neefektyvų mechanizmą. Aš manyčiau, kaip dabar suformuluota įstatymo projekte, kad ši problema pavedama spręsti Vyriausybei, o mums, Seimui, reikia patikrinti, ar tikrai gerai tas mechanizmas veiks, t.y. įsigilinti į patį galutinį rezultatą. Todėl aš siūlyčiau atmesti opozicijos siūlymus ir tvirtinti tai, ką teikia Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės. Ministre, jūsų galutinis žodis šiuo klausimu.

A.G.ŠEMETA. Iš tikrųjų, jeigu būtų priimtas opozicijos pasiūlymas, būtų dar labiau pagilintos disproporcijos tarp benzino ir dyzelinio kuro. Būtų pasiekta tai, kad mokesčiai darytų įtaką, koks kuras yra naudojamas vienoje ar kitoje srityje, o to tikrai neturi būti. Dyzelinio kuro kaina palaipsniui turi priartėti prie benzino kainos, nes tai nedarytų įtakos pasirinkimui. Todėl kartu su pono A.Šimėno išdėstytais argumentais aš siūlau atmesti opozicijos pasiūlymą ir pritarti pagrindinio projekto nuostatoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ministras aiškina Seimo nariams, o ne radijo klausytojams. Taigi, prašom klausytis, ką Seimo salėje kalba ministras ir kiti kolegos.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Balsuojame dėl S.Burbienės pasiūlymo, kuriam nepritaria ministras. Dėl 11 punkto. Kas remia S.Burbienės siūlymą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už S.Burbienės siūlymą – 29, prieš – 37, susilaikė 16. Taigi siūlymui nepritarta.

Toliau S.Burbienės pataisa 17 punktui. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau elektros energijai nustatyti ne 1%, o 0% akcizo tarifą. Nulį siūlau todėl, kad mes netaisom paties pagrindinio straipsnio, kur yra įrašyta “elektros energija akcizu apmokestinama prekė”. Todėl čia kito varianto sunkiai begalima sugalvoti. Elektros energija nėra prekė, prabangos prekė arba nepageidautina prekė ir jos tikrai nereikėtų apmokestinti akcizo mokesčiu. Nors galima suprasti, kad apmokestinus beveik yra garantuotos pajamos į biudžetą, tačiau, manau, kad vis dėlto laikas būtų šito dalyko atsisakyti.

PIRMININKAS. P.Gylys nori pritarti. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji Seimo nariai. Elektros energija yra ta prekė, kuri Europoje neapmokestinama. Aš čia prieš tuos nuolatinius europinius, o iš tikrųjų antieuropinius argumentus, kurie nuolatos naudojami mūsų finansininkų. Europoje neapmokestinama ne tik elektros energija, bet kava, šokoladas ir kitos prekės, kurioms mes akcizus įvedame. Manau, kad tai gali atsiliepti gamybai, taip pat ir vartojimui. Atsiminkime, kad elektros energija yra būtina prekė, būtino reikalingumo prekė ir jos apmokestinimas gula tiek ant gamybininkų, tiek ir ant vartotojų pečių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir prieštarauti nori E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Šiandieną LDDP atstovai agituoja 1% pakeisti 0%, lyg ir tai būtų naujai įvedamas tarifas. Jis yra įvestas ir egzistuoja ir jūs gerai žinojote, ką darėte. Kodėl jūs dabar aktyviai veikiate prieš? Juk jis normaliai veikė iki šiol ir nieko dabar nekeičiama, o tik paliekama tai, kas buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą registruojamės ir balsuosime dėl S.Burbienės pasiūlymo 17 punktui. Ministre, jūsų žodis.

A.G.ŠEMETA. Pritardamas poniai E.Kunevičienei, dar noriu pabrėžti dėl Europos Sąjungos. Iš tikrųjų nereikia klaidinti. Europos Sąjungoje yra numatytas privalomas akcizas trims produktams – alkoholiui, tabakui ir naftos produktams. Kiekviena šalis turi teisę nustatyti ir kitus produktus, kuriuos ji apmokestina akcizais. Taigi tokios teisės visoms šalims yra nustatytos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamoji opozicija, prašom gerbti ir ministrą, ir tuos, kurie šiandien nėra opozicijoje. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 17 straipsnio, S.Burbienės pataisos šiam straipsniui. Kas pritaria pataisai, balsuoja už, kas jai nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už S.Burbienės pataisą – 26, prieš – 34, susilaikė 20. Pataisai nepritarta.

Toliau pataisa 18 punktui. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi nebuvo pritarta mano pataisoms sumažinti akcizą, siūlymą didinti akcizą aš atsiimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas atsiimtas. (Balsai salėje) Pasiūlymą atsiėmė. Aš negirdžiu ir nematau, kas norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos. S.Pečeliūnas negali prieiti prie centrinio mikrofono. Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, jeigu posėdžio pirmininkas sako, kad nemato, aš manau, Seimas pajėgus jam nupirkti akinius. Aš pritarčiau S.Burbienės siūlymui dėl erotinių ir smurtinio pobūdžio leidinių, kad būtų 100% akcizas. Jeigu jau kur nors valstybėje darom tvarką, tai šioje vietoje per akcizus tikrai galim padaryti tvarką. Kam reikės, tas ras, bet kaina tegul būna atitinkama ir tegul valstybė iš to uždirba.

PIRMININKAS. Taigi pasiūlymui pritarė S.Pečeliūnas. Dėl jo apsispręsime balsuodami. Ministre, jūsų nuomonė dėl šio siūlymo.

A.G.ŠEMETA. Aš tik norėčiau priminti, kad teikiamame įstatyme projekte akcizas jau yra padidintas nuo 50% iki 75% apmokestinamosios vertės ir labai staigus akcizo šuolis apskritai nėra pageidautinas nė vienai prekių rūšiai, taip pat ir šiai. Todėl aš siūlau vis dėlto pritarti tam, ką siūlė ir Krikščionių demokratų frakcija, t.y. padidinti nuo 50 iki 75. O toliau tą klausimą vėl galima bus nagrinėti, nes aš manau, kad staigus šuolis šiuo atveju yra netikslingas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo 18 punktui, kurį autorė atsiėmė, tačiau jį parėmė S.Pečeliūnas. Ministras nesutinka su siūlymu, taigi balsuojam dėl šios pataisos. Kas remia pataisą, kurią parėmė S.Pečeliūnas, balsuoja – už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko. Už pataisą – 17, prieš – 18, susilaikė 36. Pataisa nepriimta.

Ir pataisa 19 punktui.

S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiam punktui aš siūlau akcizo mokestį nustatyti tik už cukrų, tačiau neimti cukraus, esančio produktuose. Kodėl? Todėl, kad jau iš patirties aišku, kad šitas sąrašas, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė, buvo keičiamas bent kelis kartus. Čia iškilo pakankamai daug problemų, visiškai nebeaišku, kokie produktai iš tikrųjų yra cukringi, kuriuos galbūt reikėtų apmokestinti. Dabar yra labai įvairūs produktai įrašyti į tą sąrašą, o mano siūlymas yra labai paprastas. Iš esmės tai yra tas pats dydis, nes jeigu yra 100% cukraus tame produkte, tai išeina lygiai tas pat, kaip 1 ct už 1%, arba 1 Lt už kilogramą. Todėl manau, kad taip būtų daug aiškiau, mažesnis administravimas, mažiau kainuotų, o galutinis rezultatas nedaug skirtųsi nuo to, kurį šiuo metu per visą tą vargą gauname. Iš tikrųjų ir administravimo, ir verslininkų, kurie užsiima šita veikla, išlaidos taip pat yra labai didelės.

PIRMININKAS. P.Gylys nori paremti.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre. Aš manau, kad S.Burbienė išdėstė tuos argumentus, kurie yra už šitą sprendimą. Aš bijau, kad mes padarysim tą tvarką iš tikrųjų per daug sudėtingą, nes yra dvigubo apmokestinimo mūsų konditerijos ir kitokiems gaminiams tikimybė. Manau, kad tai nereikalinga, padarykim paprastą sistemą, lengvai apskaičiuojamą ir taip išvengsim nenumatomų pasekmių. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė nori prieštarauti. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš tikrai buvau tos pačios nuomonės, kaip ir aiškino ponia S.Burbienė, kol man nepaaiškino, koks čia yra skirtumas. Jeigu mes apmokestinsim tiktai cukrų, tai mes tai galime daryti tik savo gamybos cukrui, o įvežamam cukrui bus lengvata, nes muitų taikyti lyg ir negalima. O per gaminius… kaip tik ir akcizuojamas cukrus įvežamuose, o ne išvežamuose gaminiuose. Po to, kai visa šita sistema buvo man išaiškinta, kad tik tokiu būdu gali būti surinkti pinigai subsidijoms ūkininkams, auginantiems runkelius, mes komitete pritarėme tam projektui, koks dabar yra, ir nesiūlom jo keisti.

PIRMININKAS. Tai vėl registruojamės. Ir, kol registruojamės, ministras tars žodį.

A.G.ŠEMETA. Aš tiesiog noriu pridurti prie E.Kunevičienės žodžių, kad tai, ką siūlo S.Burbienė, reikštų, kad šiuo atveju mes paremtume cukraus produktų importą ir darbo vietų mažinimą įmonėse, kurios gamina cukraus produktus, nes būtent šis mechanizmas leidžia garantuoti, kad importuojami gaminiai, taip pat tie, kuriuose yra cukrus, būtų apmokestinti atitinkamu mokesčiu, tuo tarpu vietos gamintojų pagamintas produktas su cukrumi, akcizas yra įskaitomas, ir šiuo atveju vietos gamintojams yra apmokestinamas tiktai cukrus, o ne cukraus produktai. Vietiniai gamintojai nereiškia šiuo atveju jokių pretenzijų, nes taip jie yra kaip tik paremiami.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kas remia S.Burbienės pataisą 19 punktui, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Už pataisą 19, prieš – 34, susilaikė 24. Pataisai nepritarta.

Ir visas 2 straipsnis, kuriuo keičiamas 5¹ straipsnis. Būtų norinčių kalbėti?

A.G.ŠEMETA. Dar yra vienas.

PIRMININKAS. Atsiprašau.

A.G.ŠEMETA. Dėl 2 straipsnio dar yra. S.Burbienė siūlo išbraukti ketvirtąją dalį.

PIRMININKAS. Aš tikrai nepastebėjau. Taigi S.Burbienė dėl ketvirtosios dalies. Prašom.

S.BURBIENĖ. Jeigu buvo nepriimta ana mano pataisa, tuomet šita turi būti atsiimta, nes čia yra susijusi su cukrum ir cukraus produktais.

PIRMININKAS. Aišku, ačiū.

Gerbiamieji kolegos, galim kalbėti dėl viso 2 straipsnio, kuriuo keičiamas 5¹ straipsnis. Būtų norinčių kalbėti? Dėl visų pataisų apsisprendėm. Norinčių kalbėti nematau. R.Karbauskis nori kalbėti prieš visą straipsnį. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Dėl kolegų ir mano jau minėtų priežasčių, kad rengiant šį įstatymo projektą mums nepateikta šitų akcizų įvedimo analizė, nėra įgyvendintas mūsų prašymas pateikti kompensavimo tvarką, aš negaliu palaikyti šio straipsnio ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė nori kalbėti už. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 5 straipsnio papildymas 5¹ yra tas kompromisas, kuris pasiektas derinant akcizų pakeitimo įstatymą su mūsų kolegomis krikščionimis demokratais, ir aš labai džiaugiuosi tuo sutarimu, kuris pasiektas, ir manyčiau, kad visas Seimas turėtų tuo džiaugtis ir balsuoti už šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Taigi aš suprantu, kad galima bendruoju sutarimu priimti straipsnį. Niekas neprieštarauja? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl 2 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojam dėl viso 2 straipsnio priėmimo. Vyksta balsavimas.

Už – 52, prieš – 21, susilaikė 5. Taigi 2 straipsnis yra priimtas.

3 straipsnis, ir čia kelios S.Burbienės pataisos. Prašom. 9 punktui S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad ketvirtajame variante šitas 9 punktas yra šiek tiek patobulintas. Tačiau, mano supratimu, nepakankamai patobulintas, ir aš drįstu siūlyti savo siūlymą. Tai yra kad Vyriausybė neturėtų galimybių sudarinėti jokių sąrašų įmonių, kurioms taikomos akcizo nemokėjimo lengvatos. Mano supratimu, visos įmonės, kurios orlaiviais gabena keleivius arba krovinius tarptautiniais oro maršrutais, turėtų nemokėti akcizo mokesčio už reaktyvinių variklių kurą. Tuo tarpu taip, kaip buvo trečiajame variante, buvo labai blogai. Dabar projektas jau yra šiek tiek pagerintas, nes nurodoma, kad tos visos įmonės turi būtų įtrauktos į Vyriausybės sąrašą, jeigu jos per dvylika mėnesių ne mažiau kaip 75% visų realizavimo pajamų gauna iš tarptautinių maršrutų. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad tokiu atveju į nevienodą situaciją pakliūna tos įmonės, kurios galbūt įsikūrė vėliau negu prieš dvylika mėnesių, ir apskritai bet koks sąrašų sudarymas yra neigiamas reiškinys. Aš manau, kad būtų daug paprasčiau ir pačiai Vyriausybei lengviau, jeigu būtų visoms įmonėms suteikiama šita lengvata, jeigu jau apsispręsta tokią lengvatą suteikti.

PIRMININKAS. P.Gylys nori paremti.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mūsų Vyriausybė dar kartą demonstruoja, jog ji siekia sau išskirtinių sąlygų protekcionizmui, o galbūt ir korupcijai, nes reikėtų čia spręsti pagal funkciją. Jeigu vykdoma funkcija yra valstybei reikšminga, tai tą funkciją vykdančių įmonių yra vienoda padėtis. Dabar, jeigu mes atiduodame Vyriausybei spręsti, kuri įmonė, vykdanti tą funkciją, yra gera, kuri bloga, mes atveriame kelią korupcijai, galbūt politinei korupcijai. Prieš šitą įstatymą reikia kategoriškai balsuoti.

PIRMININKAS. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų mes ilgokai derinome to straipsnio redakciją su kolegomis iš Konservatorių frakcijos ir manome, kad būtent ta redakcija yra tokia, kokią tikslinga priimti, nes čia rašoma, kad būtent visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, kurios užsiima ta veikla ir tenkina reikalavimus, suteikiama lengvata. O tai, kad sąrašas reikalingas, iš tiesų jis reikalingas, nes iš kur žinoti, kuriai įmonei netaikyti tos lengvatos, kuriai taikyti, sąrašas tiesiog yra būtinas. Mes manome, kad ta redakcija, kuri šiuo metu teikiama Seimui balsuoti, atitinka interesus tų ūkio subjektų, kurie užsiima ta veikla. Siūlome balsuoti už, nes, matyt, patobulinti vargu ar čia… Gal ir galima, bet to pakanka, kiek čia yra.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Ministre, jūsų nuomonė.

A.G.ŠEMETA. Aš visiškai nenorėčiau sutikti su Seimo nario P.Gylio išsakytomis mintimis, nes yra visiškai ne taip. Būtent šiame straipsnyje suformuluota taip, kad yra vien tik objektyvūs kriterijai, ir tos įmonės, kurios atitinka objektyvius kriterijus, yra įtraukiamos į sąrašą. Tačiau tai, ką siūlo ponas P.Gylys, reikštų, kad būtų neįmanoma administruoti mokesčio, nes visos įmonės į savo įstatus gali įsirašyti, kad jos gabena keleivius, ir bus taikoma akcizų lengvata. Todėl tas sąrašas yra būtinas, o kad kriterijai būtų objektyvūs, tai yra numatyta šiame įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl S.Burbienės pataisos 3 straipsnio devintajam punktui. 3 straipsnio, kuriuo keičiamas 6 straipsnio devintas punktas, pataisa. Balsuojame dėl S.Burbienės pataisos, kuriai nepritaria ministras. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už pataisą – 25, prieš – 38, susilaikė 20. Pataisai nepritarta. Ir pataisa 10 punktui.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šita pataisa yra analogiška, bet čia netgi nenustatomi kriterijai, o tik pasakyta, kad Vyriausybė nustato sąrašą. Galima tik spėlioti, kad tame sąraše bus visos įmonės, gaminančios cigaretes, tačiau pagal tai, kaip yra surašyta, to negalima tiksliai pasakyti. Manau, kad tokių sąrašų Vyriausybė neturėtų nustatinėti.

PIRMININKAS. P.Gylys nori pritarti. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu pakartoti tuos argumentus, kuriuos sakiau anksčiau. Turi būti čia aiškumas ir maksimaliai Seimas turi kontroliuoti tuos dalykus. Ačiū.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu būtų mūsų opozicija pateikusi tokį sąrašą, galima būtų ir diskutuoti, nes buvo svarstymas ir svarstymo pertraukos, ir visa, bet juk nieko nepateikėte, todėl nėra kitos išeities, kaip patikėti tai daryti Vyriausybei. Siūlyčiau balsuoti už Vyriausybės variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame kalbas. Registracijos reikia? Registruojamės dar kartą. Ministre, jūsų nuomonė.

A.G.ŠEMETA. Argumentai buvo išsakyti svarstant praeitą punktą. Šiuo atveju toks sąrašas yra būtinas. Be abejo, Vyriausybė įtraukė visas įmones, kurios atitinka šį kriterijų, t.y. gamina cigaretes ir importuoja šioms cigaretėms tabaką. Bet šiuo metu, kaip jūs puikiai žinote, apskritai Lietuvoje yra vienas gamintojas, gaminantis cigaretes.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, G.Kirkilo nėra arba jis yra šešėlyje, labai tolimame, bet aš siūlyčiau nekartoti ir nebandyti penktąjį kartą įrodyti, kad jis yra. Taigi užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas remia S.Burbienės pataisą 6 straipsnio dešimtajam punktui, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl S.Burbienės pataisos, kurios nepriima ministras, ir tai yra pataisa 6 straipsnio dešimtajam punktui. Už pataisą balsavo 22, prieš – 39, susilaikė 20. Taigi pataisa nepriimta.

Dėl viso 3 straipsnio, kuriuo keičiamas 6 straipsnis, kas norėtų kalbėti? Norinčių kalbėti nematau. Ar galime bendru sutarimu priimti straipsnį? Reikia balsuoti. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, kuriuo keičiamas 6 straipsnis, balsuoja už, kas mano, kad tokio straipsnio negalima priimti, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl viso straipsnio priėmimo. Už – 58, prieš – 21, susilaikė 4, bet turbūt aš padariau klaidą, gerbiamieji kolegos, prisipažįstu, mes nubalsavome tik už pirmąją dalį. Šio straipsnio trečiajai ir ketvirtajai dalims, t.y. trečiajai daliai, kuria keičiama trečioji ir ketvirtoji dalys, taip pat yra pataisos. Taigi S.Burbienė. Pataisos dėl šio straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių. S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai, ką aš čia siūlau, būtų galima dalyti į dvi dalis. Labai tikiuosi, kad nors pirmąją dalį ministras priims, nes tai yra tiesiog paaiškinimas, kad būtent pirmieji dekalitrai yra apmokestinami mažesniu akcizu, nes taip, kaip dabar parašyta, iš tikrųjų yra šiek tiek neaišku net ir žinant apie ką kalbama. Antrasis siūlymas tame pačiame siūlyme yra tai, kad reikia padidinti normą mažesniu akcizu apmokestinamo alaus. Mūsų aludarių buvo toks pageidavimas, juo labiau kad šalia esančiose šalyse mažomis įmonėmis laikomos įmonės, gaminančios kur kas daugiau nei 200 tūkst. dekalitrų alaus per metus. Aš manau, kad šitoje vietoje mes taip pat galėtume būti šiek tiek arčiau tų kaimyninių šalių.

PIRMININKAS. Nori paremti V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Aš noriu išsakyti savo kelis motyvus, kodėl aš pritariu šiai pataisai. Mes turbūt visi žinome ir turime matyti, kad mūsų valstybėje alų gamina, galima sakyti, superstambios įmonės, palyginti su tuo, kas čia siūloma. Jų, žinoma, techninis lygis kitoks ir konkuruoti smulkioms įmonėms su jomis yra labai sudėtinga. Todėl labai prašyčiau atsižvelgti į šitą pasiūlymą, nes šios smulkios įmonės koncentruojasi Šiaurės Lietuvoje, kur yra šimtametės alaus gamybos tradicijos, ir jos yra viena iš atramos taškų kovojant su pilstuku. Čia būtų didelis palengvinimas. Nemanau, kad čia biudžetas daug prarastų arba sudarytų kažkokią lengvatą, kuri pakenktų, sakysim, toms stambioms įmonėms. Todėl tikrai prašau į tai atsižvelgti.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Į tai, ką kalbėjo ponas V.Einoris, tikrai atsižvelgta ir padaryta pagal susitarimą, jau diskutuota ir su aludarių asociacijomis. Ir tiek, kiek dabartiniu metu manoma, kad tikslinga padaryti ir užteks to limito, tikrai užteks tiems smulkiems alaus gamintojams. Aš suskirsčiau tuos 100 tūkst. dekalitrų į butelius po 0,5 litro, tai išeina 2 mln. tų puslitrinių butelių. Nejaugi tam smulkiajam tokios gamybos apimties neužteks? Aš prašyčiau balsuoti už Vyriausybės variantą. Turėtų užtekti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Ministre, jūsų nuomonė.

A.G.ŠEMETA. Taip, aš irgi siūlyčiau pritarti šiam variantui. Juolab kad norma, kuri yra nustatyta, yra palikta tokia, kokia buvo, ir Vyriausybė atsisakė savo anksčiau siūlyto varianto dėl akcizo padidinimo. Na, o tai, kad buvo siūlomi pirmieji, tai šiuo atveju, mano nuomone, yra perteklinė norma, kadangi 13 straipsnyje yra nustatyta, kad Vyriausybė ir jos įgaliota institucija nustato akcizų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, ir ten bus nustatyta ta tvarka.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsuojame dėl S.Burbienės pataisos 6 straipsnio trečiajai daliai. Kas remia S.Burbienės pataisą, balsuoja už, neremiantys balsuoja prieš arba susilaiko.

Už pataisą – 22, prieš – 35, susilaikė 25. Pataisai nėra pritarta.

Ir pataisa šio straipsnio ketvirtajai daliai. S.Burbienė. Prašom. Prašom kalbėti valstybine kalba, nors ir ne į mikrofoną.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai tikėjausi, kad šitą mano pataisą palaikys ir krikdemai. Bet pagal užrašymą atrodo, kad nebus taip. Kodėl? Todėl, kad šituo siūlymu, kuris yra pateiktas Vyriausybės variante, mes skatinsim, t.y. Vyriausybė siūlo skatinti tam tikrą degtinę gerti daugiau negu kitą degtinę. Būtent kokią degtinę? Ne taip, kaip buvo pirmajame variante, turinčią mažiau negu 40%, tačiau labai konkrečiai nustatant, kad alkoholio koncentracija būtų didesnė kaip 30%, bet ne didesnė kaip 37%. Be to, dar kuri atitiktų tam tikrus technologijos bei kokybės reikalavimus, nustatytus Vyriausybės. Tačiau, gerbiamieji kolegos, visiškai neaišku pasidaro arba, tiksliau, gal ir labai aišku pasidaro, kokie gi gėrimai bus konkrečiai tokiu būdu remiami. Juk visiškai aišku, kad degtinė, kurios koncentracija bus būtent nuo 30% iki 37%. Tokios degtinės nebus daug, tai bus keletas pavadinimų, nes tie, kurie gamina dabar, tai jie vargu ar taip greit persiorientuos.

Yra dar ir kitas dalykas. Kokie gi tie bus specialūs technologiniai bei kokybės reikalavimai? Juk kiekviena degtinė, kurią geria žmonės, o žmonės paprastai geria degtinę, jinai turi turėti kokybės reikalavimus. Jie turi būti jau nustatyti tiek technologiniai, tiek kokybės reikalavimai. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti, kad jinai kels kokių nors ypatingų reikalavimų, tai labai yra lengva padaryti taip, kaip viešuose pirkimuose – nustatyti, kad mes pirksim mašinas centimetro didumo, nustatant jos ilgį, o tada visiškai aišku, kad mašina bus perkama būtent tokia, o ne kitokia. Lygiai tas pats yra šičia variantas. Jeigu už šitą mano pataisą nebus nubalsuota, t.y. bus priimtas Vyriausybės variantas, mums beliks tik stebėti, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims tam tikrą nutarimą, kokių gamintojų ir kokių importuotojų degtinių pavadinimai ten atsiras. Po to bus galima spręsti, ką iš tikrųjų Vyriausybė remia.

PIRMININKAS. J.Karosas nori paremti S.Burbienę. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau prieštarauti Vyriausybės siūlymui dėl dviejų priežasčių. Pirma, siūlomam Vyriausybės variante, iš esmės imant, kai kurios įmonės ir kai kurie importuotojai įgyja privilegijuotą padėtį. Pabrėžiu, kai kurie. Antra, Vyriausybė ir vėl pagal objektyvius kriterijus nustato, kurios įmonės ir kurie importuotojai, bet tie objektyvūs kriterijai, kaip gerai suprantat, yra subjektyvūs, kadangi kai kurios įmonės ir kai kurie importuotojai.

PIRMININKAS. P.Gražulis nori prieštarauti S.Burbienei. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš gal ne taip nuspaudžiau mygtuką. Aš norėčiau daugiau prieštarauti šitam Vyriausybės pateiktam įstatymui, kaip ir …

PIRMININKAS. Taip, tada kalbės toliau A.Bartkus. Prašom.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad nėra ko čia būgštauti dėl tų būsimų reikalavimų. Tai degtinė, kuri bus gaminama iki 37 laipsnių, nereikia… Reikia būti įsitikinus, kad šitie reikalavimai bus kur kas didesni ir griežtesni negu reikalavimai šiandieniniam “kaukoliniui”. Todėl nereikėtų būgštauti, kad čia kažkas yra daroma bloga. Tai bus daroma suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija ir atitiks visus kokybės reikalavimus. Aš tikiu, kad opozicija pritars šitam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registruokitės! Ministre, jūsų nuomonė.

A.G.ŠEMETA. Na, aš tik norėčiau priminti, kad šitas straipsnis yra pataisytas nustatant konkretų laipsnį, intervalą, taip pat nustatant konkretų akcizą, tarifą, kaip ir buvo siūlyta svarstymo metu. Dar kartą noriu pabrėžti, kad tokie reikalavimai, kokybės reikalavimai, bus tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Visi subjektai, kurie atitiks šiuos reikalavimus, o ne kai kurie, kaip sako ponas J.Karosas, turės teisę tokią degtinę gaminti ir bus mokamas toks akcizas. Todėl siūlau nepritarti Seimo narės S.Burbienės pasiūlymui.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Balsuojame dėl S.Burbienės pasiūlymo 6 straipsnio ketvirtajai daliai. Kas remia šį pasiūlymą, balsuoja už, kas jo neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už pasiūlymą – 24, prieš – 33, susilaikė 32. Pasiūlymui nėra pritarta.

Dabar jau dėl viso 3 straipsnio, kuriuo keičiamas 6 straipsnis. P.Gražulis nori prieštarauti šiam straipsniui. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tikrai kyla daug abejonių, kodėl vis dėlto nustatyta ta riba – 30 laipsnių stiprumo, kodėl ne 28? Aš sutinku su didžiausio stiprumo laipsniu, kad, sakykim, 37. Manau, kad Vyriausybė vėl ieško kažkokių būdų gal artimesnėms įmonėms sudaryti lengvatas. Todėl negalėčiau pritarti šitam 4 straipsniui.

PIRMININKAS. J.Razma nori pritarti.

J.RAZMA. Na, matyt, daugiausia diskusijų sukelia šio straipsnio ketvirtoji dalis. Manau, kad tiek už ją, tiek už visą straipsnį gal visi būtų lengviau balsavę, jeigu ministras galbūt labiau būtų atskleidę tuos technologinius bei kokybės reikalavimus. Aš manau, čia turima galvoje, kad būtent šita alkoholio rūšis bus pateikta labai nepatraukliu pavidalu, kad save gerbiančiam žmogui būtų net nepatogu ją pirkti. Tačiau tiems piliečiams, kuriems reikia tik apsvaigimo ir kurie šiuo metu perka išties žemiausios kokybės nelegalius produktus, tai galbūt bus visiškai nesvarbūs parametrai. Turbūt tam tikri reikalavimai yra ir skonio savybėms. Ne į gerąją pusę, bet į nepatraukliąją pusę, nes kai čia kalbama apie kokybės reikalavimus, galima pamanyti, kad čia tarsi aukštesni tie reikalavimai. Tai manau, kad mes galim tikrai balsuoti ramiai už šį straipsnį. Jokių korupcijos elementų čia neturėtų būti, nes išties yra parašyta, jog Vyriausybė tvirtina ne atskirų įmonių sąrašą, o būtent tuos reikalavimus. Manau, kad nebus problemų kiekvienai alkoholį gaminančiai įmonei pagal tuos reikalavimus pagaminti atitinkamą produktą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar kartą ir balsuosim dėl viso 3 straipsnio. Ministre, ar norit tarti žodį prieš balsavimą? Ar J.Razma teisingai išaiškino?

A.G.ŠEMETA. Taip, aš manau, kad labai vertingas buvo J.Razmos komentaras. Iš tikrųjų būtent ši priemonė yra siūloma kaip ekonominė priemonė kovojant su pilstuko gamintojais. Todėl aš siūlyčiau pritarti šioms nuostatoms ir nebandyti įžvelgti kokių nors kėslų, kurių iš tikrųjų nėra.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Balsuojame dėl viso 3 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas mano, kad jo negalima priimti, balsuoja prieš arba susilaiko. Dabar balsuojame dėl viso 3 straipsnio.

Už – 64, prieš – 21, susilaikė 6. Taigi 3 straipsnis yra priimtas.

Dėl 4 straipsnio pasiūlymų, atrodo, nėra.

A.G.ŠEMETA. Nėra.

PIRMININKAS. Taigi 4 straipsnį galim priimti. Galim priimti ir priimam. R.Karbauskis dėl 4 straipsnio, taip? Prašom. 4 straipsnio dar nepriėmėm. Nori kalbėti prieš. Prašom.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ar kas nors skaitėte 13 straipsnį. Aš noriu jums pasakyti, kad ten yra parašyta, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. Seimas nustatinės akcizo tarifus ir apmokestinamas prekes. Jeigu mes šitą straipsnį išbraukiam, tokiu atveju tai darys Vyriausybė. Aš nesuprantu, kodėl šito nėra. To mes neturėtume toleruoti, aš nesuprantu, kodėl niekas net nesiregistravo. Galbūt niekas neskaitė šito 13 straipsnio.

PIRMININKAS. Galbūt kiti kitaip supranta. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tikrai reikia kitaip suprasti negu ponas R.Karbauskis. Kodėl? Todėl, kad Seimas dabar kaip tik tuo ir užsiima, kad pats tvirtina tarifus. O anksčiau būdavo įrašytas vienas sakinys, kad akcizus gali nustatyti Vyriausybė, o dabar tarifus tvirtinam Seime, tačiau netvirtinam tvarkos tų tarifų apskaitos, kai bus vedama ir tikrinama. Tai pavedama daryti Vyriausybei. Todėl aš pritarčiau tokiam pavedimui.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų nuomonė.

A.G.ŠEMETA. Iš tikrųjų šiuo atveju pagal įstatymus yra nustatyta, kad mokesčiai nustatomi įstatymu. Šiuo įstatymu yra nustatomi akcizo mokesčiai ir dėl to šiame straipsnyje nereikia nieko rašyti. O pačią akcizo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei, nes tam tikros procedūros turi būti padarytos. O patys tarifai ir mokesčiai, akcizo mokesčiai, jeigu Seimo nariai pritars, bus patvirtinti konkrečiu įstatymu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujama balsuoti? Reikalaujat balsuoti. Ponas R.Karbauskis reikalauja balsuoti, nes jam vis tiek yra neaišku. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 4 straipsniui, balsuoja už, kas mano, kad jo negalima priimti, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl 4 straipsnio. Kas už 4 straipsnį, balsuoja už.

Už – 58, prieš – 17, susilaikė 5. 4 straipsnis yra priimtas.

Toliau 5 straipsnis ir J.Razmos pataisa. J.Razma galėtų pristatyti pataisą? J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Kadangi mes priimam įstatymą, o ne kokį nors Seimo nutarimą ar protokolinį nutarimą, tai čia rašyti frazę “pasiūlyti Vyriausybei” tikrai netinka. Viskas turi būti pasakyta vienareikšmiškai ir aiškiai. Todėl aš ir siūlau rašyti, kad Vyriausybė iki tokios tokios dienos numato priemones ir toliau kaip tekste. Aš manau, kad Vyriausybės pasirinktas terminas iki vasario 15 d. yra ilgokas. Biurokratinis aparatas galėtų ten greičiau suktis ir bent per mėnesį suspėti kompensavimo tvarką priimti.

PIRMININKAS. Nori pritarti E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne ponui J.Razmai. Čiagi baigiamosios nuostatos, “pasiūlyti Vyriausybei” toks variantas tinka. Nereikia čia taip Vyriausybei nustatyti, o pasiūlyti mes dažnai rašom ir tai yra normalu.

Dabar dėl terminų. Aš leisčiau. Vyriausybei geriau žinoti, per kiek laiko jie gali padaryti ir ką jie numato padaryti. O jeigu mes juos šiandieną prispausim ir nepadarys, ar bus geriau? Gal šį sykį reikėtų skaitytis ir su jų darbais, kuriuos atlieka, nes tai turės nustatyti Finansų ministerija, o kad jie turi daug darbo, tai tikrai daug. Jie juk rengia Pajamų mokesčio įstatymą su visuotiniu deklaravimu. Kad Finansų ministerija turi daug darbo, jūs turėtumėte patikėti.

PIRMININKAS. Taigi dėl J.Razmos siūlymo. V.Einoris prieštarauja šiam siūlymui? Nelabai aišku.

V.EINORIS. Aš, žinoma, truputį iš kito galo pradėsiu. Aš prašyčiau, kad ministras bent žodžiu pasakytų, iš kokių šaltinių numatoma padengti susidariusį žemdirbiams nuostolį dėl akcizų įvedimo dyzeliniam kurui. Nors žodžiu. Aš įtariu, kad šitai vengiama pasakyti, nes gali būti padengiama iš Kaimo rėmimo fondo, t.y. iš žemdirbio kairės kišenės išimti ir įdėti į dešinę. Žemdirbiui nuo to nebus nei šilta, nei šalta. Kokius nuostolius akcizas jiems pateiks, tokius jie ir turės. Tai viena.

O gerbiamojo J.Razmos pasiūlymui, tai aš, žinoma, pritariu. Kitaip ir būti negali. Pasiūlysi, tai gali daryti, gali nedaryti. Reikia pasakyti tiesiai. Bet žodžiu prašau jūsų pasakyti. Aš nemanau, kad jūs sakydami, kad reikės dengti, nestudijavote ir neanalizavote, iš kokių šaltinių bus dengiama.

PIRMININKAS. Taigi taip jau išėjo, kad užsirašęs kalbėti už J.Razmos pasiūlymą kalbėjo prieš, o kalbėjęs prieš, kalbėjo už. Ministre, jūsų žodis dėl J.Razmos pataisos ir dėl klausimo, kurį uždavė V.Einoris. Tuo tarpu registruojamės.

A.G.ŠEMETA. Šiuo atveju aš prašyčiau kanclerio J.Razmos, kad jis pritartų Vyriausybės pateiktai redakcijai, nes iš tikrųjų daugelyje įstatymų yra nustatyta baigiamosiose nuostatose pasiūlyti Vyriausybei. Aš prašyčiau palikti šitą nuostatą ir leisti šią tvarką nustatyti iki vasario 15 d., o toje tvarkoje ir bus numatyti tie šaltiniai, apie kuriuos klausė ponas V.Einoris.

PIRMININKAS. Seimo kancleris atsiima savo pataisą ar?..

Užsiregistravo 93 Seimo nariai.

Seimo kancleris J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš iš dalies sutikčiau atsiimti pataisą, atsižvelgdamas į kolegės E.Kunevičienės kalbą. Dėl datos. Aš sutikčiau, jeigu Vyriausybė turi labai daug darbų, o dabar vis tiek žiema, žemdirbiai realiai gal nelabai naudoja kurą, bet žodžio “pasiūlyti” tuo aspektu nenorėčiau atsiimti, nes turiu blogą praktiką. Plenariniame posėdyje buvo pasiūlyta irgi su tokiu pat įrašu, bet iš to ne kažin kas išėjo. Jeigu Vyriausybės ketinimai tokie yra, tai nemanau, kodėl jos atstovas turėtų dvejoti ir nesutikti su konkretesniu įpareigojimu. Juk tas įpareigojimas nėra besąlygiškas, kad viską kompensuoti. Tiesiog numatyti priemones, kurios sušvelnintų tas pasekmes. Aš siūlyčiau ir pranešėjui daryti kompromisą ir nereikalauti balsuoti dėl antrosios dalies.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų galutinis žodis.

A.G.ŠEMETA. Aš vis dėlto sakyčiau, kad žodis “pasiūlyti”, mano manymu, šiuo atveju atitinka tai, kas numatoma padaryti, t.y. kad Vyriausybė remdamasi šiuo pasiūlymu ir parengs tą tvarką, kuri iš esmės sumažintų akcizų padidėjimo už dyzelinį kurą įtaką. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau likti prie tos pozicijos, kuri yra čia pateikta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra grynai redakciniai dalykai ir prašom… (Balsai salėje, kalbama be mikrofono) Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, kai kam salėje nereikia ir mikrofonų, tai yra gerai, nes nereikia junginėti. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turim apsispręsti balsuodami. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone posėdžio pirmininke, šito, ką jūs dabar norite teikti balsavimui, jūs neturite teikti, neturite teisės teikti ir pasakysiu kodėl. Kai buvo pataisa dėl datos, taip, dėl šito turėjom balsuoti. Pažiūrėkite juridinės technikos reikalavimus. Vyriausybei galime siūlyti rezoliuciją ir kitokiais dalykais, įstatymu mes nesiūlom, įstatymu nustatom ir nurodom. Ir čia ponas J.Razma yra visiškai teisus, todėl negalime nei ginčytis, nei balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pečeliūnai, kad jūs uždraudžiate Seimo nariams ginčytis ir diskutuoti. Statutas iki šiol leido diskutuoti visais klausimais. Ministre, jeigu jūs priimtumėte, man atrodo, išspręstume daug problemų, nes iš principo ir viena, ir kita formuluotė yra lygiai tos pačios.

A.G.ŠEMETA. Seimo Teisės departamentas nepateikė jokios pastabos dėl šito, ir tikrai kituose įstatymuose tokios normos yra. Aš tikrai nežinau, kodėl šiuo atveju šiame įstatyme tai būtų problemiška norma, jeigu kituose įstatymuose ši norma egzistuoja.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš jaučiu, kad prieš Kalėdas Seimas pasiruošęs nurodyti Vyriausybei ką tiktai gali ir ką tiktai nori. Jeigu yra reikalavimas balsuoti, tuomet mes ir balsuosim. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės. Prašom visus nebėgioti aplik salę ir nebėgioti iš salės taip dažnai, nes neaišku, kiek salėje yra Seimo narių. Balsuojam dėl J.Razmos redakcinės pataisos. O gal, ministre, jūs ją priimat, ir mums nereikės?..

Gerbiamieji Seimo nariai, registracija baigėsi.

A.G.ŠEMETA. O vasario 15 d. lieka šiuo atveju?

PIRMININKAS. Taip, taip.

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Balsuojame dėl J.Razmos pataisos. Data lieka ta pati, tiktai keičiasi žodžiai, ir dėl šitų kitų žodžių Seimas apsisprendžia balsuodamas. Kas remia J.Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kas jo neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Taigi už - 77, prieš – 1, sulaikė 18. Niekas neturėtų sakyti, kad Seimas nekontroliuoja ir nenurodo Vyriausybei, ką reikia daryti. Labai vieningai.

Gerbiamieji kolegos, 5 straipsnis visas. Galima jį priimti? Galima priimti. Ar yra norinčių kalbėti dėl 5 straipsnio? Pataisą priėmėm. S.Burbienė nori kalbėti prieš. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šitas straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje yra nurodyta, kad dabar jau pavedėm Vyriausybei, bet nežiūrint to, pavedėm Vyriausybei iki vasario 15 d. numatyti priemones. Tai reiškia, kad tos priemonės, jeigu jos bus numatytos, nežinia kokios jos bus numatytos, nes ministras išvengė šito atsakymo, iš kur jos bus numatytos, žodžiu, kokios tos priemonės, neaišku, kada jos pradės veikti, neaišku. Iki vasario 15 d., kaip kolega J.Razma sako, žemdirbiai nevažinėja, kuo galima abejoti, tai jau liepos 1 d. tikrai žemdirbiai važinėja. Ar iki to laiko bus numatytos ir įgyvendintos priemonės, neaišku. Tuo tarpu įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d. Jau nuo sausio 1 d. bus skaičiuojami akcizai už visus tuos degalus. Beje, noriu pasakyti, kad žvejai tai jau žvejoja ir žiemą, jeigu dar dėl žemdirbių būtų galima ginčytis. Taigi manau, kad šito straipsnio tie du punktai tikrai nėra apgalvoti. Tai, kas numatyta priimtame punkte, yra nepakankama, nes visiškai neaišku, antras punktas faktiškai parodo, kad pirmasis punktas gali būti ir neįgyvendintas. Todėl aš manau, kad toks straipsnis yra ydingas.

PIRMININKAS. A.Katkus nori kalbėti už šitą straipsnį. Prašom. A.Katkus nori kalbėti, bet kalba telefonu. Toliau kalbės J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Svarstant Akcizų įstatymo pakeitimo projektą buvo atkreiptas dėmesys, kad šitos lengvatos būtų taikomos Lietuvos ūkio subjektams. Šiuo atveju pagal 5 straipsnio redakciją šiek tiek išsiplečia galimybė naudoti degalus žvejojantiems Baltijos jūroje. Mano pastaba būtų, kad galbūt reikėtų šiek tiek pataisyti redakciją, jeigu jūs manot, kad to reikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra prieštaraujančių dėl 5 straipsnio. Registruojamės. Kol vyksta registracija, ministre, norite tarti žodį?

A.G.ŠEMETA. Taip. Aš dėl J.Šimėno pastabos. Tose priemonėse, kurios yra numatomos, ir bus nustatyta, kad jos taikomos būtent Lietuvos gamintojams, todėl čia nematau problemos. O tai, ką Seimo narė S.Burbienė dėl antrosios dalies sakė, tai tiesiog norėčiau priminti, kad šiuo metu galiojantis Akcizo įstatymas baigia galioti š.m. gruodžio 31 d. Jeigu jūs norite, kad 1,5 mlrd. Lt pajamų, iš kurių bus finansuojamas mokslas, švietimas, kultūra ir kitos sritys, nepatektų į biudžetą, tai galite siūlyti nebalsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Taigi balsuojam dėl viso 5 straipsnio priėmimo. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.

Prašom balsuoti dėl 5 straipsnio priėmimo. Už balsavo 59, prieš – 18, susilaikė 7. 5 straipsnis yra priimtas. Visas įstatymas pastraipsniui yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo. K.Prunskienė nori kalbėti už įstatymą. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš paspaudžiau ne tą mygtuką. Aš kaip tik skeptiškai vertinu šį įstatymą, gana kritiškai. Leiskite man kalbėti tarytum būčiau nuspaudusi raudoną mygtuką.

Šis vertinimas pirmiausia yra susijęs su tuo, kad įstatymas reiškia akcizų didinimą, vadinasi, bendrą mokesčių naštos didinimą. Tai turės įtakos ir atskirų produktų, kurie čia minimi, kainų didinimui, ribos jų vartojimą ir sudarys nemažai komplikacijų atskiroms ūkio šakoms – ne tiktai žemės ūkio sferai, ką kalbėjo kolegos, bet ir kitoms. Be to, šio įstatymo priėmimas ir didesnių akcizų įvedimas, kai Lietuvos ūkį komplikuoja Rusijos krizė, žinoma, yra labai ne laiku, tai dar labiau atsilieps ūkio struktūroms, pavyzdžiui, kad ir Lietuvos vežėjams. Šiandien jų apkrovimas nesiekia nei 50%, o kai pabrangsta jų paslaugos, padidėja kaštai, tos įmonės atsiduria dar sunkesnėje padėtyje. Man labai gaila, bet daugelis žmonių turės dar didesnių problemų, tenkindami savo poreikius nuosavam transportui, nes papildomų pajamų gyventojams, tiesą sakant, vargu ar atsiras, netgi turint galvoje numatomą indėlių kompensavimą. Taip pasiskirstys labai netolygiai, todėl kai padidėja akcizai, atitinkamai nedidės, o gali ir sumažėti…

PIRMININKAS. Laikas.

K.D.PRUNSKIENĖ. …bendras vartojimas, išreiškus natūrine išraiška ir pinigine išraiška. Taigi aš susilaikau ir siūlau tą padaryti ir kitiems kolegoms.

PIRMININKAS. A.Šimėnas kalbės už. Ruošiasi A.Butkevičius.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Krikščionių demokratų frakcija siūlė nedidinti akcizo tarifo alui ir nemažinti tarifo spirituotiems vynams. Antra. Nesuteikti Vyriausybei teisės nustatyti akcizus degtinei. Trečia. Užtikrinti tokias pačias ūkinės veiklos sąlygas įmonėms, orlaiviais gabenančioms keleivius bei krovinius. Ketvirta. Nustatyti, kad Vyriausybė numatytų priemones kompensuoti akcizų degalams padidėjimą žemės ūkio produkcijos gamintojams ir Baltijos žvejams. Į šiuos esminius mūsų frakcijos siūlymus Vyriausybė atsižvelgė, su kolegomis Konservatorių partijos atstovais tas dalykas suderintas, todėl frakcija balsuos už ir siūlo balsuoti už.

PIRMININKAS. Alg.Butkevičius. Ruošiasi P.Gražulis.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Akcizų įstatymo projekto ketvirtasis variantas yra daug tobulesnis negu pirmasis variantas. Jame yra kai kurių teigiamų dalykų, tačiau Socialdemokratų frakcija pasisako prieš šį įstatymo projektą dėl šių priežasčių. Pirma. Vis dėto mokesčių įstatymai turi būti priimami likus nors pusei metų iki jų įsigaliojimo dienos. Antra. Frakcija nepritaria krosnių kuro akcizo tarifo didinimui, nes daugelis savivaldybių katilinių naudoja šį kurą. Dėl to pabrangs šilumos savikaina, taip pat padidės savivaldybių išlaidos socialiai remtinoms šeimoms. Kaip žinome, savivaldybių biudžeto išlaidos kitiems metams yra suplanuotos. Trečia. Nepritariame dyzelinio kuro tarifų didėjimui, nes tai neigiamai atsilieps žemės ūkio produkcijos gamybai ir jos realizavimui. Aišku, kad padidės ir žemės ūkio produkcijos kainos. Taip pat nepritariame 3 straipsnio ketvirtajai daliai, kurioje rašoma, jog galima nustatyti alkoholinio gėrimo procentinį dydį, t.y. nuo 32 iki 37 laipsnių. Mūsų manymu, ši nuostata pažeis Konkurencijos įstatymą, taip pat pablogins Lietuvos alkoholio gamintojų padėtį. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiandien “Stumbro” įmonės produkcijos realizavimas sumažėjo 40%, “Vilniaus degtinės” – 27% ir t.t. Ši nuostata taip gali dar paspartinti ir padidinti importuojamos produkcijos apimtis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. P.Gražulis. Prašom. Ruošiasi R.Karbauskis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, šio įstatymo ketvirtasis variantas yra daug skaidresnis ir aiškesnis. Galima pasidžiaugti, kad buvo atsižvelgta į beveik visus Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus. Be abejonės, tie Kaimo reikalų komiteto pasiūlymai sutapo su Krikščionių demokratų frakcijos siūlymais. Tačiau, kaip minėjau, 6 straipsnio ketvirtoji dalis nėra visai aiški ir skaidri. Vyriausybė, siekdama kovoti su pilstuku, įveda naujos rūšies (nuo 30 iki 37 laipsnių stiprumo) alkoholinį gėrimą, kuriam, pagal Vyriausybės nustatytus technologinius bei kokybės reikalavimus, taikomas mažesnis akcizo tarifas. Jeigu jis neatitiks tų kokybės reikalavimų, įmonėms, gaminančioms tokio stiprumo gėrimą, matyt, nebus taikomos akcizo lengvatos.

Priimant šitą įstatymą, balsuojant dėl viso šito įstatymo, aš siūlau priimti protokolinį nutarimą dėl 4 straipsnio, kuriame rašoma, kad ši lengvata pradedama taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus tam tikrą nutarimą. Aš noriu paklausti: o jeigu Vyriausybė nepriims tokio nutarimo ir degtinei, kuri bus nuo 30 iki 37 laipsnių, nebus taikoma ta lengvata? Todėl siūlyčiau iki vasario 15 dienos priimti šį nutarimą, kad būtų aiškiai fiksuota, iki kada Vyriausybė privalo priimti nutarimą.

Taip pat norėčiau pasiūlyti dėl baigiamosios nuostatos 5 straipsnio. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė numatys priemones, tačiau tie finansai nebus iš Kaimo rėmimo fondo arba iš Nacionalinės kaimo rėmimo programos plėtros lėšų, o tai bus kompensuojama iš papildomai surinktų lėšų už parduotą dyzelinį…

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. Kurą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. R.Karbauskis. Ruošiasi S.Pečeliūnas.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamieji kolegos, jau susiklostė neteisinga praktika, kai siūlant, motyvuojant tam tikrus sprendimus yra lyginama, kaip yra Europos Sąjungoje arba kaip yra kaimyninėse valstybėse. Mes turėjome labai gražų pavyzdį, kai akcizų dydžio prasme lygino Latviją ir Lenkiją. Labai keista, kad nebuvo lyginami kiti dalykai, kurie galbūt būtų šiek tiek išskyrę arba šiek tiek sumaišę tuos motyvus.

Kitas dalykas. Kai mes kažką teikiame, mes turėtume teikti ir pasekmes. Kaip ir praėjusį kartą… Mes jau žinome rezultatus, kiek nesurinkta į biudžetą lėšų dėl alkoholio akcizo. Mes ir šiuo atveju tapsime atsakingi. Jeigu dėl čia priimtų sprendimų bus nesurinktos lėšos, tą sprendimą būsime priėmę mes. Kitas klausimas, kad kai kur pasekmės visiškai aiškios. Žemės ūkiui teks papildomai sumokėti labai nemažą sumą. Žemės ūkio ministerijos buvo paskaičiuota, kad apie 50 mln. Lt. Kompensavimo tvarkos mes nenustatėme. Čia parašyta, kad bus numatytos priemonės. Aš bijau vieno – kad mes neišgirstume, jog tos priemonės bus natūralus išlaidų mažėjimas, nes mažėja žemės ūkio gamyba. Jeigu kam nežinoma, rudenį žieminių kviečių pasėta 30% mažiau, taigi galima motyvuoti tuo, kad sumažės ir išlaidos. Bijau šitokio atsakymo. Labai gaila, kad kitokio mes šiandien negavome. Kolegų prašyčiau balsuoti prieš šitą įstatymą.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas nori kalbėti už. Prašom. Ruošiasi P.Gylys. Kalbės prieš.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, šiandien mes turime dar vieną pavyzdį, kai Vyriausybė parengė planą, o atsakomybė uždedama Seimui ant pečių ir nežinomos pasekmės. Vieną tokį dalyką jau turėjome, kai čia, Seime, mums buvo labai gražiai aiškinama, kaip padidinus akcizą alkoholiui bus daug surinkta į biudžetą, kaip visi klestės. Šiandien pasekmes žinome – į biudžetą nesurinkta 350 mln., vietiniai gamintojai smukdomi, importuotojai skatinami. Einama prie valstybės monopolio atsisakymo. Šiandien, priimant šitą įstatymo pataisą, galų gale buvo susigriebta ir paprašyta, kad iki priėmimo būtų pateikta, kokios bus pasekmės, kad mes žinotume. Deja, vėl apsiribota gražiais žodžiais ir gražiais pažadais. Jau nekalbu apie tai, kad mes lyg ir esame sutarę, jog mokesčių didinimai bus daromi ateičiai, kad žmonės pasiruoštų šitiems didinimams. Šiaip reikėtų metų, bent kad būtų nors pusė metų. Vėl to nėra. Yra Kalėdos, o po Kalėdų visa tai užgriūna ant jų galvos ir dar be žinomos tvarkos.

Vis dėlto aš prašyčiau (po manęs dar kalbės kai kurios frakcijos), kad jos paprašytų vardinio balsavimo, kad būtų labai aiškiai matoma, kas palaikė tokią netvarkingą tvarką. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, jūs kalbėjote už.

S.PEČELIŪNAS. Jeigu nesupranti, niekuo negaliu padėti.

PIRMININKAS. P.Gylys.

Gerbiamieji kolegos, vieną sykį aš turėsiu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir paprašyti įspėti Seimo narius, kurie kalbant dėl balsavimo motyvų piktnaudžiauja spausdami ne tuos mygtukus. Kolegai S.Pečeliūnui tokią pastabą aš pareiškiu jau dabar. P.Gyliui aš turiu pasakyti, kad jis galėtų ir negauti žodžio, nes S.Pečeliūnas iš esmės kalbėjo prieš. P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kai žiūri į šitą dokumentą, matai, kad mūsų finansų ministras, ministerija mato tik biudžetines šito dokumento pasekmes ir nemato ekonominių bei socialinių pasekmių, todėl aš manau, kad negalima balsuoti už pasiūlytą įstatymą. LDDP frakcija balsuos prieš. LDDP frakcija siūlo vardinį balsavimą. Mes netikime dabartine Vyriausybe, nes ne kartą jinai netiesą kalbėjo. Ir šį kartą finansų ministras niekaip negali mums atsakyti į klausimą, iš kokių šaltinių bus kompensuojami tie nuostoliai, kuriuos patirs žemdirbiai ir kitos ūkio šakos. Jeigu mūsų ministras būtų doras, jis pasakytų, kad svarstomi tokie ir tokie variantai. Aš jaučiu, kad atsitiks, kaip ir buvo sakyta, – lėšos bus skiriamos iš Kaimo rėmimo fondo. Tai yra bus perdėta iš vienos kišenės į kitą. Akcizo mokestis yra netiesioginis mokestis šalia PVM. Bet, skirtingai nuo PVM, tai yra paprastai restrikcinis mokestis, t.y. apribojantis tam tikrų nepageidautinų prekių vartojimą. Alkoholis, tabakas ir t.t. Dabar mes įvedėm du netiesioginius mokesčius, kuriuos naudojam paraleliai nedarydami tarp jų jokių skirtumų. Šitame mokestyje mes tik vieną matom – galimybę surinkti kuo daugiau į biudžetą. Jokių kitų funkcijų akcizo mokestis pas mus neatlieka. Ir pagaliau apie Europą.

PIRMININKAS. Laikas.

P.GYLYS. … negali būti taikoma šita tvarka ir dėl to, kad Europa tikrai kitaip elgiasi, taikydama akcizo mokesčius.

PIRMININKAS. P.Katilius nori kalbėti už. Prašom. Ir paskutinė kalbės E.Kunevičienė. Taip pat nori už.

P.KATILIUS. Tikrai sunku susigaudyti, kas už, kas prieš. Tačiau iš kai kurių pareikštų minčių vis dėlto galima tai atrinkti. Ir nors mūsų frakcijos nuomonė jau buvo išsakyta, vis dėlto turiu pasakyti, kad akcizų kėlimas paprastai nėra toks priimtinas arba populiarus dalykas, bet vis dėlto reikia šitam ryžtis ir šituos dalykus reikia spręsti. Ir svarstant šio įstatymo projektą tikrai buvo padėta daug pastangų, kad kaip galima būtų daugiau pritariančių ir tie siūlomi klausimai kuo plačiau suderinti. Todėl dar kartą aš sakau, kad krikščionys demokratai, būdami koalicijos partneriai, prisiima tą atsakomybę ir siūlo ir kitiems Seimo nariams apsispręsti, ir balsuoti už tokį įstatymą.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė kalbės už. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. … Biudžeto ir finansų komitetas svarstė visus projektus iki paskutinio. Mes ir profesorius K.Glaveckas buvo pasiūlęs, kad tą įstatymo projektą reikia taisyti, numatant trejų metų perspektyvą, kaip bus keičiami akcizai, kad nebūtų iš karto neaiškumų. Finansų ministerija buvo pateikusi tokį variantą, tačiau jam nebuvo pritarta mūsų frakcijoje ir su Krikščionių demokratų frakcija derinant, todėl paskutinis variantas liko be trejų metų numatytų akcizų tarifų, o numatyta tik šiuo metu veikiančius tarifus arba įvedamus tarifus patvirtinti. Todėl prašyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Ir visų pirmų apsispręsim dėl vardinio balsavimo, kurį pasiūlė LDDP frakcija. Prašom registruotis. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Jeigu trečdalis nuo dalyvaujančių parems siūlymą taikyti vardinį balsavimą, bus vardinis balsavimas. Tam skelbsim pertrauką. Gerbiamieji kolegos, balsuojam dėl vardinio balsavimo. Kas už tai, kad būtų taikomas vardinis balsavimas, balsuoja už.

Už – 28, prieš – 40, susilaikė 27. Nėra trečdalio Seimo narių, kurie paremtų vardinio balsavimo reikalavimą. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Replikos po viso balsavimo. (Balsai salėje) Po šito negalima. Jūs žinot, kad replikos sakomos po to, kai yra priimamas visas įstatymas. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 48.

PIRMININKAS. Už – 49. Kas prieš? Prašom skaičiuoti, kas prieš.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 25.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti. Kiek prieš? Kiek prieš balsų buvo?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.

PIRMININKAS. 25. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo komisiją prašom atidžiau skaičiuoti. Sudėję gavome tik 79 balsus. Dar sykį prašom registruotis. Registruojamės ir pakartosime balsavimą. Prašom registruotis. Prašom registruotis dar kartą. Prašom sėsti į savo vietas, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, bus sunku skaičiuoti.

Užsiregistravo 99 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Akcizų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 63.

PIRMININKAS. Už – 64. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 25.

PIRMININKAS. Prieš – 25. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Balsavus už 64 Seimo nariams, prieš balsavus 25 ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymas yra priimtas. Ir trys replikos, gerbiamieji Seimo nariai. K.Glaveckas, J.Olekas ir J.Bernatonis. K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikro daug dienų skyrėme klausimui, kaip padidinti valstybės pajamas, didinant akcizo mokestį. Ir neskyrėm nė vienos minutės klausimui, kaip bandyti sumažinti valstybės išlaidas. O tuose išlaidų straipsniuose, kaip jūs žinote, yra begalė neracionalių, neefektyvių, nekryptingų ir kitų išlaidų. Tuo mes parodėme, kad mes esame seno mąstymo ir senos logikos įkaitai. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu mes labai apgailestaujam, kad nebuvo atsižvelgta į akcizų nedidinimą dyzeliniam kurui, ir mes galvojame, kad iš tikrųjų tai yra nemažas smūgis mūsų žemdirbiams. Numatyta tvarka, kuri bus tiktai nuo vidurio vasario, ir nežinome, kokia tvarka žmonės įsigis dyzelinį kurą visą sausį ir pusę vasario. Tai mus, socialdemokratus, verčia prašyti Prezidentą vetuoti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ir J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, labai gaila, kad nebuvo priimtas nė vienas mūsų frakcijos Seimo narės S.Burbienės siūlymas. Ir akcizai vėl didinami nežmoniškai. Tuo tarpu tai vėl neturės jokio efekto surenkant biudžeto lėšas arba turės neigiamą efektą. Suprantama, kodėl konservatorių dauguma nenorėjo balsuoti vardiniu būdu, nusprendė balsuoti taip, kad žmonės nesužinotų, kas parėmė šitą absurdišką akcizų didinimo politiką. Be to, mums kelia didelį nusistebėjimą tai, jog balsuojant du kartus iš eilės balsavusių prieš ir susilaikiusių skaičius buvo tas pats, o balsuojančių už padidėjo net 15 balsų, nors salėje daugiau žmonių neatsirado. Todėl frakcijos vardu reikalaujame, kad būtų balsuojama dar vieną kartą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos... (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, šį klausimą mes baigėm. Aš manau, kad J.Bernatonio siūlymas yra niekuo nepagrįstas. Prašom motyvus pagrįsti kuo nors… (Balsai salėje) Prašom kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir įrodyti, kad Balsų skaičiavimo komisija netiksliai suskaičiavo balsus. Jeigu suskaičiavo tiksliai, tai rezultatai yra patvirtinti. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos P.Gražulis.

 Toliau kviečiu svarstyti 2 darbotvarkės klausimą – Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1518. Pateikimas. Pranešėjas – ministras A.Šemeta. Tuo tarpu P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėdamas dėl viso įstatymo prašiau, kad būtų pritarta protokoliniam sprendimui, kad Vyriausybės nustatyta lengvata nuo 30⁰ iki 37⁰ įsigaliotų tik priėmus atitinkamą nutarimą. Siūlyčiau, jog Vyriausybė parengtų nutarimą bent iki vasario 15 d. Ar galėtume bendru sutarimu tokiam nutarimui pritarti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritartumėte tokiam siūlymui, kad tokį nutarimą Vyriausybė parengtų iki vasario 15 d. bendru sutarimu? Seimo Pirmininkas V.Landsbergis nori tarti žodį. Prašom kalbėti per šoninį mikrofoną.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau taip pat pasiūlyti protokolinį įrašą, kaip pasiūlymą Vyriausybei, parengti kokią nors tvarką dėl dyzelinio kuro kompensavimo mūsų pervežėjams, kurie patiria didelių sunkumų dėl Rusijos krizės.

PIRMININKAS. Tas, gerbiamasis Pirmininke, jau yra įrašyta į įstatymą.

V.LANDSBERGIS. Įrašyta?

PIRMININKAS. Ponas P.Gražulis kalbėjo tik dėl nutarimo apie specifinės alkoholio rūšies, numatytos įstatyme, gaminimo tvarką. P.Gražulis siūlo, kad Seimas priimtų protokolinį nutarimą, kad toks nutarimas būtų parengtas kiek galima greičiau – iki vasario 15 d. Prašom. Dar Seimo Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Jeigu jūs kalbate apie baigiamąsias nuostatas, tai čia minimas akcizo tarifas už dyzelinį kurą žemės ūkio produktų gamybai ir žvejybai. Vis dėlto pervežėjų verslui būtų gerai, kad tai būtų pažymėta bent protokole.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime protokolu pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti galimybę numatyti priemones, kurios sumažintų akcizo naštą ir pervežėjams? Pone Salamakinai, viskas, tą klausimą baigėm. (Balsai salėje) Prašom. A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi čia vis siūloma, tai aš siūlau dar įrašyti ir keleivinio transporto pervežėjus, na, ir tęskime toliau, ir tada gal niekam nereikės to akcizo mokėti, ir viskas bus normalu.

PIRMININKAS. Gal mes pasiūlykime dar kol kas dėl šio pono P.Gražulio siūlomo nutarimo (Seimo Pirmininkas, matau, tariasi su ministru), t.y. dėl to, kad Vyriausybės nutarimas dėl specifinės degtinės gamybos technologijos ir kokybės reikalavimų būtų parengtas kiek galima greičiau, nebalsuoti. Tai yra numatyta įstatyme ir mes tik raginam Vyriausybę kiek galima greičiau tai padaryti. Taigi kol kas šį klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1518 (pateikimas)

Tribūnoje – viceministrė ponia L.Urbšienė, kuri pristatys Gyventojų indėlių draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymą. Tai mūsų antrasis darbotvarkės klausimas. Pateikimas. Prašom, viceministre.

L.URBŠIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Seimui Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriam buvo pritarta Vyriausybės posėdyje šių metų gruodžio 9 d., ir prašo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.

Įstatymo projekto esmė yra Indėlių draudimo fondo įstatinį kapitalą palaipsniui, t.y. iki 2002 m., padidinti iki 60 mln. Lt. Toks sprendimas leistų racionaliai paskirstyti biudžeto lėšas per ketverius metus. Šiuo metu fondas jau sukaupė įmokų ir visos lėšos šiuo metu sudaro 91 mln. Lt. Fondas 1997 m. sukaupė 23 mln. Lt įmokų, 1998 m. – 34,6 mln. Lt.

Indėlių draudimo maksimali suma taip pat yra didinama etapais. Šiais metais yra draudžiama iki 25 tūkst., kitais metais – iki 45 tūkst., 2000 m. – iki 65 tūkst. Lt.

Priėmus šį Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą neigiamų pasekmių jį įgyvendinant nenumatoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Viceministre, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. J.Listavičius pirmasis. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar draudžiamojo indėlio suma nustatyta tvarka bus didinama, ar didinimas taip pat bus stabdomas? Ačiū.

L.URBŠIENĖ. Ne, šitas punktas, t.y. 4 straipsnis, kur yra nustatyta draudimo kompensacija, ir 3 straipsnis, kur yra draudimo objektas ir draudimo suma, yra nekeičiami. Vadinasi, šiais metais, kaip aš jau minėjau, yra draudžiama iki 25 tūkst. Lt, kitais metais – iki 45 tūkst. Lt ir dar kitais metais, 2000 m., iki 65 tūkst. Lt. Tai maksimali draudimo suma.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Daugelis gyventojų, kurie laiko savo santaupas bankuose, domisi, kokia dabar yra ta draudimo fondo padėtis, kokia yra suma ir kokiu laipsniu apdrausti indėliai? Jeigu jūsų pakeitimas dabar numato pratęsti terminą ir padidinti kapitalą, ar tai pablogins, ar pagerins draudimo sąlygas?

L.URBŠIENĖ. Iš esmės tai neturėtų nei pabloginti, nei pagerinti draudimo sąlygų, todėl, kad mes tikime ir matome, kad bankų sistema stiprėja, ir tas sąlygų atsiradimas gali būti tik tada, kai įvyktų draudiminis įvykis – bankas negalėtų atsiskaityti su savo klientais. Šito esmė, dar kartą noriu pabrėžti, yra efektyvus ir tolygus biudžeto lėšų paskirstymas, nes pagal įstatymą draudimo suma yra didinama proporcingai kiekvienais metais. Kiekvienais metais didėja absoliuti įmokų suma ir atitinkamai didėja ir draudimo įmonės įsipareigojimai. Atitinkamai turėtų didėti ir tos draudimo įmonės įstatinis kapitalas. Iš esmės čia būtų viskas suderinta.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus ir tuo baigiame. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, taip? Pritarta. Ar galim pritarti Vyriausybės siūlymui taikyti skubos tvarką? Niekas neprieštarauja. Taigi taikysim skubos tvarką. Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant 3 darbotvarkės klausimą, Seimo statuto svarstymą, aš kviečiu į tribūną A.Vidžiūną pateikti rytdienos darbotvarkę.

1998 m. gruodžio 22 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek atvangos. Taigi rytojaus darbotvarkė.

Dalinės amnestijos įstatymo projektas. Seimo statutą turėtume, jeigu šiandien pavyktų priimti pastraipsniui, baigti. Metus galėtume baigti Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir kitų organizacijų apsaugos ratifikavimo projektu ir t.t. Dėl diplomatinės tarnybos būtų baigiama priimti. N.Pitrėnienė atsakytų į Seimo narių klausimus. Ir daug kitų projektų, kurie numatomi prieš Kalėdas kaip ypač svarbūs priimti. Kolegos, ne ypač plačiai, ką norėčiau šnekėti.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas nori paklausti. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, valdybos pirmininke, kuris aukščiau sėdite, ir visi kiti. Aš siūlyčiau papildyti rytdienos darbotvarkę, nes tai yra paskutinė mūsų oficialios sesijos darbotvarkė, po to bus tik neeilinės, į kurias mes nieko nebegalėsim pasiūlyti (tiktai valdyba galės tai daryti) iki pat kovo mėnesio. Sesijos darbų programoje dar yra pakankamai daug klausimų, kurie buvo, žinau iš savo patirties, įrašyti tam, kad nuramintume, žinant iš anksto, kad jie nebus svarstomi. Kai kurie iš jų yra siūlomi ir daugumos, bet vis tiek nėra svarstomi. Aš dabar motyvų nesakysiu. Taigi siūlau įrašyti du įstatymų projektus: mano ir pono V.Lapės alternatyvų, tiesiog pateikimus. Tai Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo pataisos. Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS.Gerbiamasis kolega, aš būčiau prieš dėl kelių dalykų. Pirmasis – mes nežadame baigti sesijos rytoj. Mes žadame sesiją pratęsti. Tai nebus neeilinė sesija. Žadame pratęsti iki sausio 15 d. ir keletą dienų posėdžių būtų. Tai vienas dalykas. Antrasis. Formalu, laikas. Rytoj 20.40 val.turėtume baigti. Aš prašyčiau “neprievartauti” mūsų darbotvarkės… jeigu jis nebuvo skatinamas. Šitie įstatymai pateikti pastarąjį mėnesį. Aš prašyčiau – tegul jie subręsta, sutariam kokią dieną darom, sukertam rankom, darom tada, bet ne rytoj.

S.PEČELIŪNAS. Skatinama jau labai seniai ir ...

PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau patikslinti, kad darbotvarkės klausimo 1-7c yra įregistruotas penktasis projektas, o klausimo 1-9 yra įregistruotas ketvirtasis projektas priėmimui.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkoju už rūpestingumą, labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu dėl tų klausimų, kuriuos kėlė S.Pečeliūnas? Man atrodo, kad tikrai sesijos pratęsime mes tuos klausimus svarstysim. Taigi sutarta dėl rytdienos darbotvarkės.

Noriu pateikti informaciją, kad yra numatyta, kad mes posėdžiausime sausio 5 d. Tačiau gali įvykti ir taip, kad posėdžiausime ir gruodžio 29 d., tai priklausys nuo to, kada ministras atsakys į interpeliacijos iniciatorių pareiškimą. Jeigu bus atsakyta šiomis dienomis, mes, vykdydami Seimo statutą, turėsime susirinkti dar gruodžio 29 d.

Dabar kviečiu toliau pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Vidžiūną. Tuo tarpu dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dabar aš gaudysiu jus už žodžio. Tikiuosi, kad iš A.Kubiliaus išėjęs žodis pateks į A.Kubiliaus ausį ir taps gyvenimu dėl tų abiejų projektų įrašymo į darbotvarkę. Nes dažnai būna, kad išeina, o rezultato jokio. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš dar sykį, gerbiamasis kolega, kartoju, kad tikrai įstatymą turėsim svarstyti, nes Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą ir su šiuo nutarimu reikia suderinti Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą.

Toliau pirmininkaus A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, pertrauka po Statuto. Tada, gerbiamieji kolegos, būsime nudirbę keletą rimtų darbų ir galėsim 15 minučių paragauti kavos. Gerbiamieji kolegos, Statutas. Jeigu dabar ramiai viskas vyktų pagal planą, tai tada ne tik kavos.

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo” projektas Nr.P-136(5*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, Statutas. Prašom, pone Kubiliau, jums žodis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes jau kalbėjom ir šiek tiek ginčijomės, ar mes taip, ar ne taip vykdėm procedūrą dėl likusių nepriimtų straipsnių. Kiek aš žinau, Etikos ir procedūrų komisija apsvarstė ir pasiūlė Seimui apsispręsti. Aš, kad Seimui būtų lengviau, siūlau grįžti prie mūsų svarstytų straipsnių ir pradėti iš naujo juos svarstyti, t.y. apsispręsti visų pirma dėl 40 ir 41 straipsnių. Mes, frakcijų atstovai, buvome susirinkę ir susitarėm, kad šį klausimą kaip tik šiandien bandysim spręsti. Jeigu niekas neprieštarauja, jeigu Seimo nariai neprieštarauja Etikos ir procedūrų komisijos siūlymui, tai aš siūlyčiau…

PIRMININKAS. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija siūlo apsispręsti. Bet A.Kubilius neapsakomai demokratiškas ir siūlo neapsispręsti, o iš karto eiti prie buvusio 40 straipsnio. Ar galėtume sutikti bendruoju sutarimu? Sutariame bendruoju sutarimu. Taigi 40 straipsnis, pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 40 straipsnyje turime apsispręsti dėl Seimo daugumos ir mažumos apibrėžimo. Aš jau aną sykį sakiau, kad aš siūlau nekeisti iš esmės apibrėžimo, palikti tokį, koks yra. Mes tada apsisprendėme dėl J.Bernatonio pataisos, jos nepriėmėm, o priėmėm 40 straipsniui teikiamą R.Smetonos pirmosios dalies pataisą. Aš siūlau visų pirma apsispręsti dėl šio siūlymo. Dėl R.Smetonos pirmosios dalies pataisos.

PIRMININKAS. R.Smetona. Prašom, kolega.

R.SMETONA. Aš dėkingas, kad priėmėte tam tikrą dalį mano pasiūlymo, pataisos, blogai kad ne visą. Ir išlieka, mano supratimu, ydinga norma, kuri skirsto šiuo atveju Seimo narius tarp pozicijos, arba valdančiosios daugumos, ir opozicijos, kai aš siūlau tarp daugumos ir mažumos. Man atrodo, mano siūlymas yra daug racionalesnis ir apimantis visus galimus variantus. Todėl aš prašau tam straipsniui pateiktam mano siūlymui, kuris dabar teikiamas čia kaip trečioji alternatyva, pritarti.

PIRMININKAS. R.Dagys. Nežinau, kam norėtų prieštarauti.

A.KUBILIUS.Dėl pirmosios dalies aš siūlau apsispręsti.

R.J.DAGYS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Pritariam. Taigi dėl pirmosios dalies sutarta.

Niekas neprieštarauja, pirmoji dalis priimta.

A.KUBILIUS. Buvo pirmajai daliai J.Bernatonio siūlymas. Aš nežinau, gal jis jo neteikia, nes mes aną sykį dėl jo diskutavom.

PIRMININKAS. J.Bernatonis konstruktyvumo vardan.

J.BERNATONIS. Kadangi aną kartą buvo labai aiški Seimo pozicija, aš nemanau, kad tikslinga dar kartą balsuoti, kai iš anksto žinau rezultatą. Todėl neteikiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas liko?

A.KUBILIUS. Toliau yra antrajai daliai R.Smetonos siūlymas išbraukti žodžius “mišri Seimo narių grupė”. Aš to nepriimu, nes tai yra apibrėžta ir kitame straipsnyje.

PIRMININKAS. Kolega R.Smetona galbūt atsisakytų. Prašom paspausti mygtuką. Mėginu dar kartą įjungti. Prašom, kolega. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. …yra apsispręsta anksčiau, praeituose balsavimuose.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Tuomet visas 40 straipsnis. Taip?

A.KUBILIUS. Yra trečioji dalis, kurią siūlo R.Smetona. Aš siūlau jai nepritarti.

PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl R.Smetonos trečiosios dalies redakcijos? R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad iš tikrųjų šita redakcija, pateikta R.Smetonos, kur kas geresnė, jeigu mes kalbam apie lyderį tų, kurie nepriklauso daugumai. Nors jau pati daugumos ir mažumos sąvoka man yra, švelniai tariant, nesuprantama. Bet tie kiti mechanizmai 41 straipsnyje yra dirbtinai kuriantys tą opoziciją, kuriantys kažkokią lyderio instituciją. Ši yra švelnesnė formuluotė, atsižvelgiant į tai, kokia susiklostys tuo metu politinė situacija.

PIRMININKAS. Dėl R.Smetonos siūlomos trečiosios dalies redakcijos S.Pečeliūnas. Jis kalbės prieš.

S.PEČELIŪNAS. Aš prašyčiau posėdžio pirmininką iškviesti meistrą ir sutvarkyti šitą elektroniką, nes registruoja kažkam pageidaujant, bet be mano žinios. Kai aš noriu registruotis, tada neveikia, kai nenoriu, tada veikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone Kubiliau, ar jūs dar kalbėsite? Registruojamės, kolegos.

A.KUBILIUS. Ne. Aš nepritariu R.Smetonos siūlymui. Mes ne vieną kartą esame apie tai diskutavę ir šiuo požiūriu mūsų nuomonės skiriasi.

Manau, kad iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie tam tikrą Seimo struktūrizavimą ir papildomas teises tai Seimo daliai, kuri nepriklauso Seimo daugumai, tai mes turime kalbėti apie papildomas teises Seimo opozicijai. Tai yra tokia mano ir mano kolegų frakcijos narių nuostata, todėl mes kalbame apie opozicijos lyderį, o ne apie mažumos lyderį. Jau šiandien mes susiduriame su tam tikra problema, kai opozicija sako, kad jie nebus pajėgūs vieningai susitarti dėl opozicijos lyderio, sakoma, kad tai yra lyg ir sunkiai įgyvendinama, tuo tarpu susitarimas dėl Seimo mažumos lyderio, mano įsitikinimu, yra visiškai neįgyvendinamas dalykas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Balsuojame dėl R.Smetonos siūlomos 40 straipsnio trečiosios dalies redakcijos. A.Kubilius jai nepritaria. Kas pritartų R.Smetonos siūlymui, balsuoja už, kiti gali rinktis kitą nuomonės reiškimo formą.

Už – 8, prieš – 18, susilaikė 10. Siūlymui nepritaria. Visas 40 straipsnis, kolegos. Gal galėtume jį priimti bendruoju sutarimu? R.Dagys prieštarauja 40 straipsniui.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra iš principo prieštaravimas, (…) opozicijos tiek mažumos, daugumos sąvokos. Socialdemokratų nuomone, apskritai tai iš esmės ydingas principas, juo labiau ne toks, kaip dabar pateiktas, nes mes taikomės prie kažkokios esamos situacijos. Dauguma tai yra tai, kas valdo, iš esmės sudaro koalicinę sutartį. Jinai gali būti ir nebūtinai turinti daugumą Seime, gali būti mažumos Vyriausybė. Visa kita yra opozicija, vienokia ar kitokia vienokiu ar kitokiu aštrumu įsivardijusi, ir būtų tvarka. O dirbtinai sukurti opoziciją, būtinai iškelti lyderį ir panašiai, tai yra būdas kurti dvipartinę sistemą. Socialdemokratai niekada nepalaikė dvipartinės sistemos kūrimo nuostatų, o pasisako už daugiapartinę sistemą. Manome, kad tai yra pats geriausias būdas Lietuvai valdyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų registruotis, ar galėtume balsuoti? Seimo narys S.Pečeliūnas norėtų paremti 40 straipsnį. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Tai, kas čia yra parašyta, kelia tam tikrų klausimų ateičiai. Kadangi užsirašiau paremti, tai aš paremiu šitą straipsnį, priimkime jį ir paskui susikursime sau dar naujų problemų. Argumentuosiu, kodėl? Paskaitykite pirmąją dalį: “Dauguma yra laikomi tik tie, kurie yra pasirašę bendros veiklos deklaraciją arba koalicijos sutartį”. Manyčiau, kad dauguma yra ta, kuri dalyvauja Vyriausybės darbe, gali ir nepasirašyti jokių sutarčių. Šiandien mes turime tokią situaciją, tai ją irgi reikėtų čia apibrėžti, jeigu jau taikomės prie šios dienos realijų. Dabar vienu atveju taikomės, kitu ne. Todėl šis straipsnis yra nei šis, nei tas. Priimkime ir spręskime vėl problemą, kurią pasidarėme?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs nekalbėjote už, bet jums atleidžiama. Prašom, pone Kubiliau.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad 40 straipsnis dabar yra lygiai toks pat, koks jis egzistuoja šiandieniniame Statute. Mes pagal jį gyvename ir kol kas nekilo kokių nors didesnių problemų. Bandėme pasiūlyti kitas redakcijas, tačiau, pasirodo, kad jos sukelia daug daugiau diskusijų. Mums daug svarbiau yra iš tikrųjų mūsų darbiniai susitarimai, ką mes įrašome, kaip priiminėsime įstatymus, kaip vykdysime parlamentinę kontrolę, negu šie šiek tiek iš politologinės literatūros ateinantys apibrėžimai. Bet kadangi yra tam tikra tradicija jau Statute tokius apibrėžimus turėti, mes siūlome palikti tokį, koks buvo iki šiol. Jeigu kils kada nors problemų, mes svarstysime, kaip tada apibrėžti kitaip. Šiandien mes nesame pajėgūs ką nors protingesnio suformuluoti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikėtų registruotis? Registruojamės. Balsuosime, ar priimame 40 straipsnį. Iš viso užsiregistravo 50 Seimo narių. Taigi, kolegos, balsuojame dėl 40 straipsnio. Kurie laikytume jį priimtą, balsuojame už. Už šį straipsnį – 31, prieš – 7, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.

41 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 41 straipsnis. Noriu iš karto priminti, ką praėjusį kartą mes jau buvome padarę. Siūlau pakartoti dar sykį tuos pačius sprendimus. Tai visų pirma priimti J.Bernatonio siūlymą trečiajai daliai, t.y. įrašyti tą trečiąją dalį, kuri buvo mano paties išbraukta. Siūlau ją priimti, kad opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbė alternatyvias Vyriausybės programas. Taip pat siūlau priimti Č.Juršėno siūlymą penktajai daliai, kad frakcijų siūlymai valstybės institucijoms yra rekomendacija, ją valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo svarstyti ir atsakyti raštu. Ir iš įvairių siūlymų dėl opozicijos lyderio apibrėžimų, kuriuos yra pateikę Č.Juršėnas, J.Razma, yra ir mano trys alternatyvos, aš siūlau priimti antrąją alternatyvą.

PIRMININKAS. Kitas atsiimant. J.Razma atsiima.

A.KUBILIUS. J.Razma taip pat atsiėmė, o mano teikiama antroji alternatyva suteikia daugiau galimybių opozicinėms frakcijoms susitarti dėl opozicijos lyderio, negu siūlo Č.Juršėnas. Ir po to apsispręstume dėl R.Smetonos siūlymo iš viso išbraukti ketvirtąją dalį, t.y. dalį dėl opozicijos lyderio.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume šitokiu būdu mėginti priimti teikiamus siūlymus ir šitą straipsnį? Ačiū. Kolegos, ar galėtume sutarti dėl J.Bernatonio siūlomo papildymo, kurį A.Kubilius priima. Papildyti 41 straipsnį nauja trečiąja dalimi. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Norėčiau pritarti savo siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona norėtų kalbėti prieš.

R.SMETONA. Bet vis tiek kalbėsiu beveik už, nes sakysiu, kad jeigu jūs taip aklai ir įnirtingai siekiate įtvirtinti Lietuvoje dvipartinę sistemą, kas yra visiškai neįmanoma jau padaryti, per vėlu, jeigu jūs taip norite matyti, sakykim, Tėvynės sąjungą ir LDDP tiek Lietuvoje, tiek Seime, jeigu jūs būtinai norite mokėti opozicijos lyderiui atlyginimą už jo darbą, tai taip ir darykite. Tokiu atveju, žinoma, mano visi pasiūlymai, susiję su ta tema, jau netenka prasmės ir jų nereikia svarstyti toliau.

PIRMININKAS. Tai nebuvo kalba už, gerbiamieji kolegos. Dabar nesiregistruojame, balsuojame… Kadangi prieš kalbėjo R.Smetona, jo kalbos esmė prieš, tai R.Dagys būtų antrasis kalbėtojas ir aš jam kol kas žodžio negaliu suteikti. Kolegos, balsuojame dėl J.Bernatonio siūlymo papildyti 41 straipsnį trečiąja dalimi. Kas būtų už tai? Šiam siūlymui A.Kubilius pritaria. Jeigu pritartume, balsuojame už, jeigu nepritartume, – prieš. Gerbiamasis Dagy, aš tegalėjau duoti kalbėti prieš vienam Seimo nariui.

A.KUBILIUS. Jeigu galima, replika po balsavimo. Dėl šitos dalies.

PIRMININKAS. Už – 26, už tai, kad būtų priimtas J.Bernatonio siūlymas, prieš – 3, susilaikė 9. Taigi straipsnis papildomas nauja trečiąja dalimi. A.Kubilius pats replikuoja.

A.KUBILIUS. Mano replika labai trumpa. Šita dalis šiandien yra Statute ir nieko kol kas neįvyko. Nematau nieko blogo, būtų gal buvę blogiau, jeigu aš ją būčiau išbraukęs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, praėjusį kartą bendruoju sutarimu sutarėme priimti Č.Juršėno siūlymą ir papildyti 41 straipsnį penktąja dalimi. Ar tas sutarimas galėtų likti? Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu priimame Č.Juršėno siūlymą.

Dabar Andriau Kubiliau, reikia sutikti…

A.KUBILIUS. Aš siūlau priimti antrąją alternatyvą. Ir joje palikti žodžius “Seimo mažumai”.

PIRMININKAS. Tai kol kas dar dėl to nekalbam. Dėl alternatyvos teksto. A.Kubilius siūlo antrąją alternatyvą. Kol kas renkamės tarp jos ir tarp pagrindinio teksto, nes kitos yra atsiimtos. Seimo narys R.Dagys norėtų prieštarauti antrajai alternatyvai.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip, aš iš esmės prieštarauju šitokiems siūlymams. Šiuo atveju mes dirbtinai iškeliam vieną frakciją iš opozicinių, būtinai norime bet kuriuo būdu rasti Seimo opozicijos lyderį. Lyderis kuriamas ne vien tik kaip etatas, o jeigu jau kuriame etatą, tada, aišku, mes einame, jau sakiau, į dvipartinę sistemą. Vėl žaidžiam tą patį biliardą, iš vienos pusės, iš kitos pusės. Aš nemanau, kad tai padidins konstruktyvumą. Iš esmės turėtų būti įteisintos Seimo frakcijų teisės, o ne opozicijos lyderio teisės, didesniųjų Seimo frakcijų teisės ir panašiai. Mechanizmų yra įvairiausių. O tokia alternatyva, dar tokia supainiota, kur ir opozicijos lyderis, ir mažuma atsiranda…

PIRMININKAS. Sutarsim, kurią pasirenkam…

R.J.DAGYS. …tai mes iš tikrųjų tiktai viską sujaukiam ir nėra jokio aiškumo. Aš esu iš principo prieš tokios sąvokos įvedimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Kadangi pranešėjas parėmė mano siūlymą, aš pagal principą tu – man, aš – tau siūlau paremti pranešėjo siūlymą.

PIRMININKAS. Argumentų gausėja, kolegos. Registruojamės. Tada balsuosime, ar pasirenkame A.Kubiliaus siūlomą antrąją alternatyvą 41 straipsnio ketvirtajai daliai. J.Razma yra atsiėmęs, A.Kubilius atsiėmė pirmąją ir trečiąją alternatyvą, taigi liko vienas siūlymas. Registruojamės, kolegos. Balsuosime už, jeigu manysim, kad reikėtų tą alternatyvą palaikyti. Užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi pritariantys – už, nepritariantys – kitaip.

Už – 30, prieš – 4, susilaikė 3. Taigi ketvirtosios dalies alternatyva pasirinkta. Dabar, kolegos, toje mūsų pasirinktoje alternatyvoje yra “opozicinėms frakcijoms, Seimo mažumai”. Ką renkamės, kolegos? Andriau Kubiliau?

A.KUBILIUS. Aš siūlau rinktis alternatyvų variantą, t.y. jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tai yra reikšminga frakcija, reikšmingas darinys, ir jos lyderis yra laikomas Seimo opozicijos lyderiu.

PIRMININKAS. Taigi A.Kubilius siūlo pasirinkti “Seimo mažumai”. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš prašyčiau dabar Seimo Pirmininką ir jo pavaduotoją pasižiūrėti į darbotvarkę ir daryti šito klausimo pertrauką, nes kitaip mes išreikšim tam tikrą nepagarbą Prezidentūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tikrai gerbiama Prezidentūra. Seimo narys R.Dagys norėtų paremti vieną iš alternatyvų.

R.J.DAGYS. Šiuo atveju, kai priėmėm tą nuostatą, reikia remti šią alternatyvą. Tada iš tikrųjų bent jau tos frakcijos atsiranda svoris, bent jau didesnė už visas likusias. Kito kelio mes neturim dabar, kaip paremti šitą pastabą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu tada rašyti šiame tekste “Seimo mažumai”?

A.KUBILIUS. Taip.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu, kolegos, ketvirtojoje dalyje atsiranda tekstas “turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių”. Dėkoju. Ir tada…

A.KUBILIUS. Dėl R.Smetonos. Ponas R.Smetona, aš supratau, atsiėmė savo siūlymą. Tada ketvirtoji dalis yra tokia, kokią mes ją pateikėm dabar, kokią apsisprendėm…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visas 41 straipsnis. R.Dagys prieš 41 straipsnį.

R.J.DAGYS. Aš nekartosiu, gerbiamieji Seimo nariai, tų nuostatų, kur sakiau, kad iš principo mes prieš, bet vis dėlto dar norėjau pasakyti, kad mes padarėme irgi, mano galva, visiškai nerealizuojamą ir tokį gana iš dalies netgi nerimtą žingsnį priimdami J.Bernatonio siūlymą dėl alternatyvios Vyriausybės programos. Aš suprantu, gali būti pateikiamos nuostatos ir panašiai. Bet jeigu mes iš tikrųjų žiūrim į Vyriausybės programą, kuri yra didelis dokumentas, labai išsamus dokumentas, tai niekada opozicinės frakcijos, o tuo labiau jų koalicijos neparengs tokio dokumento ir todėl čia reikėtų ieškoti kitokių paprasčiausiai sąvokų arba turėtų būti kitokios nuostatos ar panašiai. Nenuvertinkim Vyriausybės programos kaip tokios.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. A.Kubilius dar komentuoja. Registruojamės, balsuosim dėl 41 straipsnio.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad visiškai neseniai girdėjau iš opozicijos, šiuo atveju LDDP frakcijos, kad jie žada pateikti tokią programą. Tai neatimkim iš jų statutinės galimybės.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame 41 straipsnį. Negalima liepti opozicinėms frakcijoms elgtis taip, kaip jos nenori elgtis.

Kolegos, 51 Seimo narys užsiregistravo. Balsuojame dėl 41 straipsnio. Kas už tai, kad šitas straipsnis būtų priimtas? Opozicinių frakcijų siūlymu ši redakcija įrašyta, kolegos, prašom nepykti ant A.Kubiliaus.

Už šį straipsnį – 30, prieš – 4, susilaikė 4. 41 straipsnis yra priimtas. Dėl tolesnės…

A.KUBILIUS. Taip, dėl tolesnių darbų. Aš tik norėčiau dar sykį replikuoti, kad šiandieniniam Statute yra įrašyta, kad opozicinės frakcijos taip pat paskelbia savo alternatyvią Vyriausybės programą. Taigi tam tikros tradicijos yra. Man atrodo, mes tikrai neversime opozicinių frakcijų per jėgą skelbti savo programų, jeigu jos to kartais nenorėtų daryti.

Toliau aš norėčiau grįžti prie pirmųjų straipsnių ir iš eilės pradėti juos priimti. 9 straipsnis. Tiesiog buvo pasiūlyta posėdžio metu jį suredaguoti, ir jis yra suredaguotas taip, kaip buvo nutarta per tą Seimo posėdį, tiktai reikia apsispręsti, ar jį priimam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytos tų likusių straipsnių redakcijos, kurios siūlomos. Su visom pataisom. Prašom nevargti, viskas yra vienoje vietoje. Taigi, kolegos, niekas nenori kalbėti. Ar galėtume dėl 9 straipsnio? Dėl ko norėtumėt, kolega, kalbėti? Dėl vedimo tvarkos priimant kalbėti pagal dabartinį Statutą nėra suteikiamas žodis. Taigi 9 straipsnis. Kolegos, ar galėtume jį priimti? 9 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. Galima tik dėl balsavimo būdo ir dėl motyvų, gerbiamasis Pečeliūnai. 15 straipsnis.

A.KUBILIUS. 15 straipsnis taip pat yra suredaguotas ir jau buvo tada apsispręsta. Dabar įvesta ir opozicijos lyderio sąvoka, ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas dėl 15 straipsnio.

S.PEČELIŪNAS. …leista kalbėti dėl motyvų. Mano motyvas – dar kartą prašau pirmininko pažiūrėti į laikrodį, pažiūrėti į darbotvarkę ir daryti…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti 15 straipsnį? 15 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. Atsiprašau, kolega, bet mėginkim kalbėti dėl to, kas yra svarstoma. 23 straipsnis.

A.KUBILIUS. 23 straipsnis yra priimtas pagal J.Razmos pateiktą ir Seimo apsispręstą redakciją. Aš siūlau dar sykį pakartoti apsisprendimą dėl šio straipsnio.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas norėtų paremti 23 straipsnį.

S.PEČELIŪNAS. S.Pečeliūnas prašo daryti pertrauką šio įstatymo svarstymo.

PIRMININKAS. Prieš – Seimo narys J.Bernatonis. Labai atsiprašau. Prieš – Seimo narys J.Bernatonis. Kolega, prašom įjungti dar kartą. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad negalima būtų motyvuoti tuo, kad svarstydami, pabrėžiu, kitą projektą mes priėmėm kažkokią nuostatą ir ją būtų galima automatiškai perkelti į dabar mūsų priimamą Statutą. Kai atidėjom, dėl šitos nuostatos tokios formuluotės mes tikrai nebuvom susitarę, kaip dabar yra suformuluota. Mano manymu, čia yra nepagrįstai apribojamos Seimo teisės ir galimybės Seimo nario imuniteto klausimu. Čia yra imunitetas, imuniteto panaikinimas tiesiogiai susietas su apkaltos procesu. Tai yra pateikta kaip tam tikros alternatyvos. Todėl aš negaliu tokio siūlymo paremti, be to, nemanau, kad jis yra pateiktas tinkamai. Mes svarstymo metu apie tai nekalbėjom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl 23 straipsnio. Ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad dar 15–20 minučių tokio intensyvaus darbo ir baigiame šito Statuto priėmimą pastraipsniui. Ar galėtume bendru sutarimu? Gerbiamieji Prezidentūros patarėjai, ar jūs neprieštarautumėte? Dar 20 minučių, ir mes susitvarkome. Dėkoju, kolegos. Gerai, susitarsim, kolega, balsuosim. Kol kas dėl 23 straipsnio.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas 23 straipsnis, balsuojame, kolegos.

Už 23 straipsnį – 34, prieš – 6, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.

Taigi, kolegos, bendro sutarimo nėra. Galėtume dabar pratęsti šio Statuto priėmimą tol, kol baigtume (tai būtų apie 20 minučių), o tada mėgintume pasivyti darbotvarkę. Kas būtų už tai, kad mes tęstume Statuto priėmimą, – už, kas manytų, kad turėtume nutraukti Statuto priėmimą, – prieš arba susilaiko.

Už – 36, prieš – 6, susilaikė 3. Kolegos, einame konstruktyviai į priekį su Statutu.

27 straipsnis.

A.KUBILIUS. 27 straipsnis taip pat suderintas su 41 straipsniu ir siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. 27 straipsnis. Seimo narys R.Čiupaila paremtų 27 straipsnį.

R.ČIUPAILA. Tam tikra prasme taip, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į šiokį tokį prieštaravimą tarp 27 ir 33 straipsnių.

PIRMININKAS. Aš paaiškinsiu, kas yra.

R.ČIUPAILA. Taip, bet ten yra būtent prieštaravimo esmė. Čia jau opozicijos lyderis įtraukiamas į Valdybos sudėtį, o ten jis atsiranda tik alternatyvoje ir tik gali dalyvauti. Tai aš atkreipiu dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, viskas bus suderinta, bet dabar Seimo narys J.Bernatonis norėtų prieštarauti 27 straipsniui.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Aš noriu priminti, kad teikiau siūlymą, jog Valdybos sudėtis būtų atkurta pagal tą tradiciją, kuri buvo suformuota praeitame Seime, t.y. kad į Seimo valdybą būtų įtraukti opozicijos atstovai. Jeigu jūs gerai prisimenate, praeitame Seime iš 5 Valdybos narių 2 atstovai buvo iš opozicijos. Čia aš nematau tokios realios galimybės, nes kalbama tik apie opozicijos lyderį, kurio pagal pasirinktą jo nustatymo metodiką (taip aš pavadinsiu) šiame Seime nebus. Mano manymu, opozicijos atstovas Seimo valdyboje turėtų būti. Todėl aš esu prieš šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 27 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 31, prieš – 6, susilaikė 9. 27 straipsnis priimtas.

33 straipsnis.

A.KUBILIUS. 33 straipsnyje atsiimama alternatyva ir straipsnis lieka be alternatyvos.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume priimti 33 straipsnį ir buvusį 32 straipsnį? Straipsnis priimamas bendru sutarimu.

Toliau…

A.KUBILIUS. Toliau, gerbiamieji kolegos, 43 straipsnis – Seimo komitetų sąrašas. Čia mes susiduriam su siūlymais keisti komitetų pavadinimus. Yra keturi komitetai, kurie siūlė keisti pavadinimus, ir posėdžio metu buvo pasiūlyta, kad Seniūnų sueigoje būtų aptarta ši problema. Seniūnų sueiga pasiūlė dabar nedaryti tokių pakeitimų. Paprasčiausiai Seniūnų sueigai pasirodė, kad nėra dabar didelio reikalo keisti pavadinimus ir keisti visus kitus Seimo dokumentus. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus, bet aš pats taip pat manau, kad galbūt pradedant naująjį Seimą tuos pavadinimus būtų galima pakeisti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip reikėtų sutarti? Ar balsuojame iš pradžių dėl 43 straipsnio? Jeigu jį priimam, tada prie siūlymų negrįžtam, o jeigu jo nepriimam, tada grįžtam prie komitetų siūlymų. Seniūnų sueigoje buvo tartasi, jūs visi pavedėte, kolegos, o dabar yra toks sutarimas. Gerbiamieji komitetų pirmininkai! A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visai nesuprantu tų motyvų, kodėl nenorima keisti. Pavyzdžiui, dabar vadinamas Nacionalinio saugumo komitetas turėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nes daugelyje šalių yra atskirai gynybos komisijos ir saugumo komisijos. Kai mes susitinkame, nuvažiuojame arba čia atvyksta, tai niekas nežino, kam mes atstovaujam. Pavadinimas visiškai neatitinka turinio. Aš nežinau, dėl kokių motyvų Valdyba…

A.KUBILIUS. Ne Valdyba, o Seniūnų sueiga.

J.A.KATKUS. … ar Sueiga tai daro. Jokių išlaidų absoliučiai nebus, nes kol visus blankelius išnaudosim, galėsim naudotis tuo pavadinimu, o paskui galėsim vadintis pagal naują. Nematau jokių motyvų prieš. Tai tik palengvins darbą, ir kitos šalys galės su mumis bendrauti taip, kaip priklauso.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra manančių ir kitaip. Aš siūlau eiti pagal siūlymus keisti 4, 6, 12, 13 punktus. Apsisprendžiam dėl visų balsuodami, nes kito kelio aš nematau. Aplinkos ar Gamtos apsaugos komitetas? A.Kubilius ir Seniūnų sueiga siūlo Gamtos apsaugos palikti. Pone A.Vaišnorai, komiteto pirmininke, ar jūs sutiktumėte, kad liktų Gamtos apsaugos? Komiteto pirmininkas Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Jeigu mes kompleksiškai nekeistume visų, tai aš sutinku pasiaukoti ta prasme. Bet jeigu keičiam nors vieną, aš siūlau likti Aplinkos apsaugos komitetu, nes senasis neatitinka darbo esmės, turinio.

PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos ar Aplinkos komitetas?

A.VAIŠNORAS. Aplinkos apsaugos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji...

A.KUBILIUS. Tai jūs siūlėte Aplinkos…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

A.KUBILIUS. Teikimas yra Aplinkos.

PIRMININKAS. Net tokio teikimo, kolegos, nėra. Gerbiamieji komitetų pirmininkai! Taigi, kolegos, vienas kalbėjo už. R.Dagys kalbėtų prieš. Ne, kol kas apsisprendžiam dėl Aplinkos komiteto.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, dėl ko kalbėti už. Aš prieš tą variantą, kuris dabar parašytas – Gamtos apsaugos. Aš manau, kad tikrai tikslesnis ir platesnis, nusakantis visą komiteto darbą yra būtent Aplinkos apsaugos komitetas, nes “aplinkos” sąvoka yra tikslesnė ir aiškesnė. “Gamtos” sąvoka labai plati, gamtos dalis ir aš jaučiuosi, tai ar ponas A.Vaišnoras turėtų nagrinėti mano problemas?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti siūlymą vadinti Aplinkos komitetu, ar?.. Balsuojam. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad yra prieštaraujančių. Dar sykį registruojamės, ir tada apsispręsime, ar keičiame Gamtos apsaugos komiteto pavadinimą į Aplinkos apsaugos komitetą. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar Gamtos apsaugos komitetą pervardiname į Aplinkos apsaugos komitetą. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 50 Seimo narių.

Taigi, gerbiamieji kolegos, pritariantys, kad Gamtos apsaugos komitetas pavirstų Aplinkos apsaugos komitetu, balsuoja už, nepritariantys – prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)

Už Aplinkos apsaugos komitetą – 35, prieš – 6, susilaikė 4. Taigi, Vaišnorai, sveikiname, jūs esate Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau priimti visus kitus pavadinimus, nes, aišku, visi balsuos už jų pakeitimą. Aš linkėčiau, kad Seimui tai padėtų geriau ir efektyviau dirbti. Tik vienintelis dalykas yra tas, kad mes turime aiškiai apsispręsti dėl Nacionalinio saugumo komiteto kito pavadinimo – ar Nacionalinio saugumo ir gynybos, ar kitas alternatyvus variantas – Gynybos ir nacionalinio saugumo.

PIRMININKAS. Pone komiteto pirmininke, Seimo narys A.Katkus kol kas neprašo žodžio.

A.KUBILIUS. Bet buvo pateikti du variantai, aš nežinau, kurį priimti.

PIRMININKAS. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Man dabar irgi sunku pasakyti. Manyčiau, tegul būna Nacionalinio saugumo ir gynybos.

A.KUBILIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gerai, jeigu sutariam, kad keičiam komitetus, siūlymais… Remiamės komitetų siūlymais.

A.KUBILIUS. Jeigu aš galėčiau pasakyti. Pats komitetas pateikė du siūlymus: Nacionalinio saugumo ir gynybos arba Gynybos ir nacionalinio saugumo. Šitie abu pavadinimai mano yra pateikti. Aš tikrai neturiu jokios nuomonės, koks pavadinimas turėtų būti. Dabar Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas siūlo vadinti Nacionalinio saugumo ir gynybos. Aš siūlau šitą pavadinimą priimti be balsavimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo narys K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Labai trumpą žodį. Kiek kainuos mokesčių mokėtojams tokie mūsų pervadinimai? Ar mes nejuokingai atrodom, ponai?

A.KUBILIUS. Dėl vieno jau balsavom, tai ką dabar?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl vieno… Taigi Aplinkos apsaugos komitetas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prieštaraujantys. R.Dagys norėtų palaikyti Gynybos ir nacionalinio saugumo, taip?

Gerbiamieji…

R.J.DAGYS. Aš noriu palaikyti taip, kaip yra. Man nesuprantami mūsų komiteto pasiūlymo motyvai. Aš manau, kad jie turėjo kažkaip detalizuoti tą patį pavadinimą, nes Nacionalinio saugumo sąvoka yra daug platesnė ir į ją įeina gynyba. Tai kam tas detalizavimas ir išskyrimas šiuo atveju? Jeigu būtų išskaidyta pati nacionalinio saugumo sąvoka, tuomet suprasčiau, bet šiuo atveju ir verčiama į anglų kalbą labai lengvai, ir visiems yra suprantamas tas pavadinimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl to, kad dabartinis Nacionalinio saugumo komitetas būtų pervardintas į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Kas priimtų naują pavadinimą, tas balsuoja už, kas mano, kad turėtų likti senasis pavadinimas, – prieš arba susilaiko.

Už tai, kad komitetas vadintųsi Nacionalinio saugumo ir gynybos, – 23, prieš – 6, susilaikė 10. Taigi toliau vadinasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Ar galėtume bendruoju sutarimu Valdymo reformų ir savivaldybių komitetą pervardinti į Valstybės valdymo ir savivaldybių?

A.KUBILIUS. Aš atsiprašau, čia neturėtų būti kablelio. Mano klaida, nebuvo kablelio. Čia mano korektūros klaida. Taigi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

PIRMININKAS. Ar sutariam bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu Valdymo reformų… Ne. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Ačiū. Įdomiau būtų išgirsti motyvus prieš, bet galima ir už pasakyti. Dabar jau devintieji metai, kaip vyksta reformos. Ir ne vien tik šitas komitetas vykdo tas reformas. Sveikatos reforma, žemės reforma, teisės reforma, švietimo ir taip toliau, ir vis reformos. O savivaldybių, kaip buvo, taip ir lieka. Man atrodo, kad atėjo metas, be to, mes jau esame parengę ir įveikę tą etapą, kai mums daugiau tenka rūpintis valstybės reikalas negu valdymo reformomis. Štai Prezidento rinkimų įstatymas – mums, Seimo rinkimų įstatymas – mums, Vyriausybės įstatymo koregavimas – mums, Savivaldybių – mums ir t.t., ir t.t. Viskas, kas susiję su valstybės valdymu. Mūsų komitetas nepretenduoja į absoliutų valstybės valdymą, tai visiškai suprantama, bet visi reikalai, atsiprašau už tą pasakymą, eina per šį komitetą. Be to, yra komiteto sprendimas, aš niekaip kitaip negalėčiau pakeisti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerai, jeigu kablelį nubraukit, tai taip, bet vis pasižiūrėkim, ar Ekonomikos komitetas nesprendžia valstybės valdymo, ar Užsienio reikalų komitetas nesprendžia. Visi komitetai sprendžia. Staiga kažkodėl vienas komitetas pasiima monopoliją. Kažin ar ta monopolija čia reikalinga. Aš sutikčiau su tokia monopolija dėl savivaldybių, tai jau kitas dalykas, bet ir tai, sakykim, mūsų komitetą šiuo atveju, matyt, paliečia irgi nemažai. Taigi aš vis dėlto dėl valstybės valdymo nenorėčiau sutikti, o kai buvo kablelis, iš viso buvo nesąmonė. Aš susilaikysiu, šiuo atveju pritarti negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos siūlo Biudžeto ir finansų komitetą pavadinti Biudžeto, finansų ir valstybės valdymo. Sutiktumėte, kolega Juozai?

Gerbiamieji, balsuojame dėl naujo Valdymo reformų ir savivaldybių komiteto pavadinimo. Kas būtų už tai, kad jis vadintųsi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, balsuoja už.

Už – 25, prieš – 4, susilaikė 12. Taigi, kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetą pavadinti Žmogaus teisių komitetu? Bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu šį komitetą vadiname… E.Zingeris, tikiuosi, neprieštaraus?

E.ZINGERIS. Jokiu būdu. Aš tiktai noriu pasakyti, kad komitete vykęs balsavimas parodė, jog tai buvo konsenso pagrindu, visi balsavo už tai. Mes turinio nekeičiam, tautinių mažumų iš turinio neišmetam. Turiu galvoje komiteto veiklos turinį. Yra tiktai kosmetinis pavadinimas, todėl, kad yra per ilgas, o veiklos turinys lieka tas pats. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Senkevičius.

J.SENKEVIČIUS. Jeigu mes išmesim “tautinių mažumų”, vėl bus tam tikrų problemų marginalizacija. Aš manau, kad nedaug mes sutaupysim dėl tų kelių žodžių. Siūlau palikti vis dėlto “tautinių mažumų” Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas vadintųsi Žmogaus teisių komitetu? Kas pritaria balsuoja – už.

Už – 33, prieš – 2, susilaikė 7. Taigi Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas vadinsis Žmogaus teisių komitetu.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu dabar priimti 43 straipsnį? Straipsnis yra priimamas.

53 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 53 straipsnis yra grynai darbinis straipsnis. Jam buvo daug pataisų ir jos yra suvestos. Pateikta galutinė redakcija, kaip dabar turėtų atrodyti. Siūlau priimti šį straipsnį.

PIRMININKAS. Šis straipsnis yra priimamas bendruoju sutarimu.

56 straipsnis.

A.KUBILIUS. 56 straipsnis taip pat yra tas straipsnis, kuriam buvo pataisų, buvo diskusijų, buvo pasiūlyta jį suredaguoti, buvo pateikta redakcija. Siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. 56 straipsnis priimamas.

XI skirsnis.

A.KUBILIUS. Toliau yra komitetų veiklos kryptys. Prieš pradėdamas šią kalbą dėl komitetų veiklos krypčių, kurios yra suredaguotos taip, kaip patys komitetai siūlė pateikti… Be abejo, straipsnių pavadinimai bus pakeisti. Man atrodo, kad visos pataisos, kokios tik buvo priimtos ir kokios buvo siūlytos, yra įtrauktos. Bet prieš tai aš norėčiau, kadangi Seimas buvo apsisprendęs dėl Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo visus komitetų įgaliojimus papildyti antruoju punktu… Aš nežinau, ar Seimo nariai prisimena tą formuluotę, aš ją galėčiau perskaityti, ji buvo visiems išdalyta. Jinai skambėjo taip: “analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarstyti ir teikti išvadas bei siūlymus dėl Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų (komitetas įrašo pagrindinius klausimus) bei kitų komiteto kompetencijai priskirtų klausimų, siekti racionalaus programų parinkimo ir asignavimų joms paskirstymo”.

Gerbiamieji kolegos, jeigu galėtume sutarti, aš siūlyčiau šia bendra norma papildyti ne kiekvieno komiteto atskirus įgaliojimus, o papildyti 49 straipsnį, kuriame yra visų komitetų bendrieji įgaliojimai. Siūlyčiau išbraukti dalį teksto, nes čia, man atrodo, kartojama. Siūlau atsisakyti žodžių “komitetas įrašo pagrindinius klausimus bei kitų komiteto kompetencijai priskirtų klausimų”, palikti tiktai tai, kas yra labai konkrečiai dėl biudžeto ir finansų.

PIRMININKAS. J.Listavičius, matau, sutinka su tokia redakcija. Ar mes apsisprendžiame dėl šio siūlymo, dėl Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo visus straipsnius pildyti antrąja dalimi?

A.KUBILIUS. Ne, aš siūlau papildyti 49 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerai. A.Kubilius siūlo sukonkretinti šitą teiginį ir papildyti ten, kur bendrieji komiteto aprašai.

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš sutinku, tik su išbraukimu gal ne visiškai. Sakyčiau, kad turėtų (…) biudžeto straipsnių ir programų komiteto kompetencijai priskirtų klausimų, o tuos žodžius “komitetas įrašo pagrindinius klausimus bei kitų…” išbraukti.

A.KUBILIUS. Gerai. Aš sutinku, tuos žodžius, nes čia…

J.LISTAVIČIUS. Tada nukeliame į 49, tai būtų absoliučiai bendra visiems komitetams ir tas pats nesikartotų… Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, toks sutarimas galėtų būti. Ne. Kol kas mes kalbame ne dėl 58. Dėl Biudžeto ir finansų komiteto siūlymų papildyti visų komitetų aprašus.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad 49 straipsnyje ir dabar yra bendra norma dėl biudžeto svarstymo, mes tiesiog ją patikslintume.

PIRMININKAS. Kolegos, tai dėl šito sutarėme. Dabar pagal straipsnius.

58 straipsnis.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį noriu priminti, kad 49 straipsnyje yra įrašyta bendra komitetų teisė svartyti biudžetą. Šiuo atveju mes tik patiksliname. Man atrodo, ta redakcija, kurią pasiūlė J.Listavičius, yra visai tinkama.

PIRMININKAS. Kolegos, 49 straipsnis tikslinamas, kitur siūlymas nėra priimamas dėl kiekvieno komiteto. Dabar prieš jūsų akis suredaguoti komitetų…

A.KUBILIUS. … Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas prieštarauti 58 straipsniui? Seimo narys R.Čiupaila.

R.ČIUPAILA. Aš nenorėčiau prieštarauti išvis iš principo, bet štai yra tokia eilutė. Aš norėčiau pasiremti 59, kur yra Ekonomikos komitetas…

PIRMININKAS. 58 straipsnis.

R.ČIUPAILA. Aš suprantu, aš noriu pasiremti. 59 straipsnio penktąja – “svarstyti tarptautinius teisės aktus, susijusius su komiteto kompetencija priskirtais klausimais”. Visas susisiekimo konvencijos svarsto Ekonomikos komitetas, ir sėkmingai, o dvigubo apmokestinimo išvengimo taip pat svarsto ir Biudžeto ir finansų komitetas, tačiau šito nėra įtraukta į komiteto veiklos kryptis. Taip pat šitas klausimas yra priskirtas ir kitų komitetų kompetencijai. Nukelti į bendrus, į 49 neišeina, nes tada tektų ir Europos komitetui, ir Užsienio komitetui, kurie ir taip tą daro. Taigi aš siūlyčiau panašią normą iš 59⁵ įrašyti visiems komitetams, kuriems šito trūksta.

PIRMININKAS. Pone Andriau Kubiliau, niekas daugiau nenorėtų kalbėti, J.Listavičius, prašo žodžio už, tikriausiai dėl bendrų komiteto krypčių.

J.LISTAVIČIUS. Ne, aš noriu šiuo atveju konkrečiai dėl Biudžeto ir finansų komiteto. Jeigu ten kalba apie tas tarptautines sutartis, tai mes jas vis dėlto vadiname įstatymais, mes priimame įstatymus, kuriuos patvirtiname. Todėl, sakykime, 58 straipsnio ketvirtasis ir penktasis punktai atsakė į tuos klausimus: rengti ir pateikti įstatymų bei kitų teisės aktų pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais, rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projekto. Plačiąja prasme tai tikrai yra susiję su biudžetu ir nebūtina, išvardyti konvencijas ar dar kažkokias tarptautines sutartis ir konkrečiais klausimais. Todėl papildyti šiuo atveju bent Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptyse, sakyčiau, nieko nereikia.

PIRMININKAS. Pone Andriau Kubiliau, raštu suformuluoto tokio siūlymo nėra. Kokia jūsų nuomonė?

A.KUBILIUS. Aš manau, kad pritariu J.Listavičiaus nuomonei, kad išsprendžia ir kiti įgaliojimo punktai, tą problemą, kurią iškėlė kolega R.Čiupaila, o todėl, kad Ekonomikos komitete galbūt tai yra nuodugniau suformuluota, aš tikrai dabar nelinkęs visų kitų komitetų įgaliojimų svarstyti iš naujo. Nes iš tikrųjų bet kuri sutartis yra įstatymas, ir jeigu Seimas nutaria pavesti tą konkretų įstatymą svarstyti konkrečiam komitetui, tai komitetas ir svarstys.

PIRMININKAS. Ar galime ieškoti bendrojo sutarimo, priimdami 58 straipsnį? Priimame bendruoju sutarimu.

59 straipsnis.

A.KUBILIUS. Čia yra grynai Ekonomikos komiteto siūlymai. Aš siūlau jiems pritarti.

PIRMININKAS. 59 straipsnis priimamas.

60 straipsnis.

A.KUBILIUS. 60 straipsnis yra nekeičiamas, likęs toks, koks buvo, tik tiek, kad mes netvirtinamo jo iš naujo.

PIRMININKAS. 60 straipsnis priimamas.

61 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlau priimti, tik keičiame pavadinimą.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas.

62 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlau priimti, čia viskas yra aišku, buvo Kaimo reikalų komiteto siūlymų.

PIRMININKAS. Priimame.

63 straipsnis.

A.KUBILIUS. 63 straipsnyje reikia apsispręsti dėl siūlymų, kurie nebuvo suderinti tarp kelių komitetų. Tai būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptys. Nacionalinio saugumo komitetas siūlo papildyti savo veiklos kryptis ir tomis sritimis, kurios yra susijusios su Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos klausimais. Kiek aš žinau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikia apsispręsti, ar 63 straipsnio pirmajame punkte bus “Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos”, ar mes šituos žodžius išbrauksime. Seimo narys J.Bernatonis gali paremti vieną iš alternatyvų.

J.BERNATONIS. Aš atsiprašau, norėjau paremti ketvirtąjį punktą.

PIRMININKAS. Kol kas dėl pirmojo. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš dėl antrojo punkto. Norėčiau, kad Seimo nariai paremtų ir neišbrauktų Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos, nes čia yra subtilus klausimas, kaip jūs suprantate, labai tampriai susijęs su valstybės saugumu ir bendra tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, R.Smetona paremtų išbraukimą? Seimo narys R.Smetona gali siūlyti išbraukti šituos žodžius.

R.SMETONA. Taip, gerbiamieji kolegos, aš siūlau išbraukti ir čia, ir ketvirtajame punkte, nes, kaip buvo paminėta, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria šitam papildymui. Aš manau, kad ta specifika arba subtilumai, kuriuos čia minėjo komiteto pirmininkas, šiuo atveju neįtikinantys argumentai, nes tada reikėtų sakyti, kad ir švietimas kai kuriais atvejais, ir bankai, ir daug įvairių sričių turėtų būti šito komiteto kompetencija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kuruoja, prižiūri, vadinkime, giminingas institucijas, kaip Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, tai susiję su teise, teisėtvarka, su kova prieš nusikalstamumą, ir visiškai suprantama, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra viena iš tų institucijų. Vien dėl to, kad pavadinime yra žodis “specialiųjų” ir jau ji tampa subtili ir artima Saugumo komitetui, man atrodo, tokio argumento nepakanka. Aš siūlau ir kviečiu nepritarti tokiam papildymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime. Jeigu manote, kad 63 straipsnio pirmajame punkte turėtų likti žodžiai “Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos” balsuojate už, jeigu manote, kad šituos žodžius reikėtų išbraukti, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojame prieš, kolegos. Dabar registruojamės. Iš viso užsiregistravo 61 Seimo narys. Kolegos, aš formulavau, kaip reikėtų balsuoti, buvo argumentų už ir prieš. Taigi už arba prieš, susilaikiusių neskaičiuoju, kolegos. Balsuoti pradėjome.

Už – 31, prieš – 11. Taigi Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos lieka. Ketvirtoji dalis – ten dar papildoma ir Policijos departamentu.

A.KUBILIUS. Turbūt reikėtų apsispręsti tik dėl Policijos departamento, nes jau Specialiųjų tyrimų tarnyba yra įtraukta į Nacionalinio saugumo komiteto veiklos kryptis.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas nenori kalbėti, taigi balsuojame. Kas už tai, kad 63 straipsnio ketvirtajame punkte būtų žodžiai “Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos”, tie balsuoja už, kas mano, kad šituos žodžius reikėtų išbraukti, balsuoja prieš, susilaikiusių neskaičiuosiu.

Už tai, kad liktų žodžiai “Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos” – 19, prieš, t.y. už tai, kad būtų išbraukta – 17. Kolegos, šitie žodžiai 63…

A.KUBILIUS. Aš prieš.

PIRMININKAS. Tada prieš – 18. Šitie žodžiai “Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos” 63 straipsnyje lieka, kolegos. (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Tai gal galima perbalsuoti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį aiškinu, jeigu balsuojame alternatyviai, susilaikę neskaičiuojami ir prašyčiau nepykti susilaikę. Vadinasi, jūs esate be nuomonės. (Balsai salėje) Kolegos, ar galėtume perbalsuoti dar kartą?

Gerbiamieji kolegos, dar sykį kartoju: balsuojantys už mano, kad šitame punkte turėtų likti žodžiai “Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos”. Balsuojantys prieš – kad šitie žodžiai būtų išbraukti. Kolegos, prašom balsuoti. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Kartoju dar kartą.

Už – 21, prieš – 26. Kolegos, žodžių “Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos” šioje dalyje nebus. 63 straipsnis. Ar galėtume jį priimti visą dabar? Straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. 64 straipsnis.

A.KUBILIUS. 64 straipsnis yra suderintas su Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymais. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas. 65 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlau priimti taip pat, tai yra komiteto siūlymai.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas. 66 straipsnis.

A.KUBILIUS. Siūlau priimti. Tai yra taip pat komiteto siūlymai.

PIRMININKAS. Siūlymai priimami, straipsnis priimamas. 67 straipsnis.

A.KUBILIUS. Likę tokie pat įgaliojimai, kokie buvo.

PIRMININKAS. Straipsnis priimamas. 68 straipsnis.

A.KUBILIUS. 68-asis yra Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys. Čia buvo daugiau siūlymų, bet, atrodo, kad yra suderinta, ir komitetas mano, kad jie tokie ir turi būti.

PIRMININKAS. 68 straipsnis priimamas. 69 straipsnis.

A.KUBILIUS. Tai yra vėlgi komiteto siūlymai. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. 69 straipsnis priimamas. 97 straipsnis.

A.KUBILIUS. 97 straipsnis. Čia mums reikėtų apsispręsti dėl penktosios dalies, kur yra siūloma, kad kas trečio ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudarytų Seimo mažuma arba alternatyva – opozicija. Iš pradžių buvo siūloma, kad tai galėtų sudaryti bendrai Seimo mažumos frakcijos, tačiau Seimo opozicijos frakcijos manytų, kad šita teisė turėtų joms išlikti, tiktai joms. Aš linkęs tam pritarti. Negirdėjau, kad Seimo mažumos frakcijos labai norėtų šitokios teisės. Taigi siūlau paremti alternatyvą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paremti alternatyvą. Jeigu jau mes suskirstėm į mažumą ir opoziciją, iš opozicijos reikalaujam turėti programą, mažuma tokios programos neturės, vadinasi, ji nelabai turbūt ir įsivaizduoja, ką turės daryti. Todėl dėl šių motyvų turėtų būti aišku, kad opozicinės frakcijos, kaip oponuojančios daugumai, turėtų turėti teisę sudaryti alternatyvią darbotvarkę. Mažuma, kuri nepasiskelbė opozicija, dėl kokių nors motyvų turbūt nėra visiškai oponuojanti frakcija ir ji gali naudotis kitomis teisėmis negu opozicija.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Švitra galėtų paremti Seimo mažumą.

A.ŠVITRA. Taip, aš norėčiau paremti. Aš manau, galbūt rečiau negu opozicijai, bet reikėtų sudaryti progą, sąlygas ir mažumai pateikti savo darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Žodis A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes įrašėm dar vieną papildomą teisę, ir bet kuris Seimo narys, pateikęs savo siūlymą, turės galimybę sulaukti to laiko, kai tas siūlymas automatiškai turės pakliūti į ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę, numatytas dvi valandas individualių Seimo narių pateiktiems siūlymams. Taigi bet kuris Seimo narys, jeigu jis nenori savo siūlymo pateikti kokiu nors kitu būdu, sulauks to laiko. Šiuo atveju opozicijai suteikiama galimybė pateikti savo tam tikra prasme kaip ir programinę darbotvarkę.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kolegos, gal galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad būtų įrašytas žodis “opozicijos”? A.Švitra nereikalauja balsuoti. Taigi, kolegos, penktojoje dalyje vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro Seimo opozicijos frakcijos, dviejose vietose. 97 straipsnis. Ar galėtume dabar jau jį priimti visą? Straipsnis priimamas.

108 straipsnis.

A.KUBILIUS. 108 straipsnyje mes turime apsispręsti dėl ketvirtosios dalies alternatyvos. Aš siūlau pritarti alternatyviam variantui, kad opozicijos lyderis gali kalbėti be eilės.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti ketvirtosios dalies alternatyvai? Seimo narys R.Dagys norėtų prieštarauti.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tokios teisės opozicijos lyderiui kalbėti be eilės irgi nereikėtų suteikti. Jis ir taip pagal Statutą turi daugiau galimybių, daugiau etatų, turi didesnę, sakykim, komandą. Bet jį dar išskirti iš visos Seimo hierarchijos tikrai, man atrodo, nederėtų, nes opozicijos lyderis nėra koks nors visų renkamas žmogus. Man labai keista, kad mes jį padarėm automatiškai valdybos nariu, kooptavom, kai valdyba yra renkama visų, o ne dalies. Šiuo atveju aš irgi nematyčiau to išskirtinumo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dabar dėl alternatyvų. Kolegos, balsuojantys už, dabar balsuos už tai, kad ketvirtojoje dalyje būtų tekstas: “Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.” Tai parems balsuojantys už. Balsuojantys prieš parems tokį tekstą: “Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis”. Balsuojam, gerbiamieji kolegos. Susilaikiusių neskaičiuoju.

Už – 15, prieš – 26. Taigi, kolegos, pasirenkama alternatyva. Gerbiamieji kolegos, 108 straipsnis galėtų būti priimamas? 108 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

109 straipsnis.

A.KUBILIUS. 109 straipsnyje yra dvi alternatyvos. Vieną siūlė berods Č.Juršėnas. Antroji yra mano. Kad būtų daugiau sutarimo, aš siūlau pasirinkti pirmąją alternatyvą, jeigu ją dar remia kolega J.Bernatonis.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, dėl pirmosios dalies. A.Kubilius savo alternatyvą atsiima. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti? J.Bernatonis prieštaraus Č.Juršėno siūlomai alternatyvai. Prašom, kolega.

J.BERNATONIS. Aš nenorėčiau prieštarauti. Aš tiesiog norėčiau pasiteirauti dėl 108 straipsnio. Nes mes septintojoje dalyje priėmėm ir vieną ketvirtadalį, ir vieną penktadalį. Tai čia ar bus…

A.KUBILIUS. Trečdalį. Čia reikia apsispręsti. Tikrai nepastebėjom to.

J.BERNATONIS. Ar bus pasirinktinai, ar vis dėlto apsispręsim? Galbūt grįžtam ir apsispręskim.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau kaip pirmininkas. Septintoji dalis ir alternatyva, pone Andriau Kubiliau.

A.KUBILIUS. Aš siūlau palikti taip, kaip yra šiuo metu – vienas trečdalis.

PIRMININKAS. Pone Bernatoni, ar jūs dar remtumėt vieną ketvirtadalį?

J.BERNATONIS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, reikia apsispręsti dėl septintosios dalies. Vienas ketvirtadalis – “jeigu diskusijos… prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą palaiko vienas ketvirtadalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau”. Jeigu manot, kad tai reikia paremti, balsuojat už. A.Kubilius mano, kad būtų galima ir trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Taip manantys balsuoja prieš. Gerbiamieji kolegos, susilaikančių neskaičiuoju. Pasirinksim ar trečdalį, ar ketvirtadalį Seimo narių, kurie galės lemti diskusijos tęsimą ar nutraukimą.

Už – 13, prieš – 27. Septintojoje dalyje – vienas trečdalis. 108 straipsnį, kolegos, priimame bendruoju sutarimu.

109 straipsnis.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pasirinkti pirmąją alternatyvą, jeigu sutinka kolega J.Bernatonis.

PIRMININKAS. Taigi pasirenkama pirmoji alternatyva, gerbiamieji kolegos. 109 straipsnio pirmosios dalies. Ar galėtume balsuoti, pritarti visam 109 straipsniui? 109 straipsnis yra priimamas, gerbiamieji kolegos. Ir dabar papildomasis lapas. Pone Kubiliau…

A.KUBILIUS. Toliau – 162 straipsnis. Aš siūlau pasirinkti alternatyvą.

PIRMININKAS. 162 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Niekas nenori kalbėti. Ar galėtume bendruoju sutarimu pasirinkti alternatyvą, tokį tekstą: “Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis komitetas, frakcija ar Vyriausybė”. Bendruoju sutarimu pasirenkame tokį 162 straipsnio antrosios dalies tekstą. Ar galėtume visą 162 straipsnį priimti? 162 straipsnį. R.Dagys prieš 162 straipsnį su jau pasirinkta alternatyva.

R.J.DAGYS. Aš vėl prieštarauju būtent dėl opozicijos lyderio teisių. Manau, kad jos čia visiškai nereikalingos.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl 162 straipsnio.

Kas būtų už tai, kad 162 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už.

Už – 33, prieš – 8, susilaikė 3. 162 straipsnis priimtas.

196 straipsnis.

A.KUBILIUS. 196 straipsnyje aš vėl siūlau pasirinkti alternatyvą, kuri nustato didesnes opozicijos frakcijų ir opozicijos lyderio teises.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pasirinkti antrosios dalies alternatyvą? Ne. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Balsuojantys už balsuotų dėl tokio teksto: “Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma komitetų ir frakcijų išvadų”. Balsuojantys prieš, pranešėjas tam pritaria, remia tokį tekstą: “Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma Seimo opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados”. Taigi, kas pritartų tokiam tekstui, – prieš. Pone Kubiliau, prašom nediriguoti opozicinėms ir pozicinėms frakcijoms.

A.KUBILIUS. Aš šnekuosi su savimi.

PIRMININKAS. Už – 9, prieš – 30. Taigi, kolegos, pasirenkama antrosios dalies alternatyva. Ar galėtume priimti 196 straipsnį? 196 straipsnis priimamas.

207 straipsnis.

A.KUBILIUS. 207 straipsnyje siūloma pasirinkti alternatyvą, kad diskusijoje pirmiausia kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Papildoma yra tik opozicijos lyderiu.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, bendru sutarimu pritariam šiai alternatyvai. Ar 207 straipsnis galėtų būti priimtas? (Balsai salėje) Kolegos, dėl 207 straipsnio su alternatyva. Kas būtų už tai, kad 207 straipsnis būtų priimtas, kviečiu balsuoti. 207 straipsnis su paskutinio sakinio alternatyva. Kas būtų už jį, balsuoja už. Mažiau būkite judrūs, kolegos Sveikatos komiteto nariai.

Už – 31, prieš – 7, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.

208 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, 208 straipsnis vėl yra dėl opozicijos teisių. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu opozicija nenorės šitoje Seimo kadencijoje naudotis šitomis teisėmis, ji galės jomis nesinaudoti. Aš nelabai suprantu, kodėl opozicija prieštarauja šitų teisių suteikimui. Gerbiamieji kolegos, šitos tradicijos, šitos teisės turės galioti ir būsimuosiuose seimuose, kur galbūt bus kita opozicija. Dar kartą noriu priminti, kad šitų teisių mes, būdami opozicijoje, reikalavome praeitame Seime ir jų negavome. Dabar mes tuos savo pažadus siūlome įgyvendinti. Todėl aš dar sykį siūlau dabar pritarti alternatyviam tekstui, kuriame Vyriausybės valandos metu užduoti klausimus pirmenybė suteikiama opozicijai, ir aš niekaip nesuprantu, kodėl opozicija nenori šitų teisių. Ar jie nesugalvos klausimų?

PIRMININKAS. Seimo nary Bernatoni, kurį jūs renkatės: ar pagrindinį tekstą, ar alternatyvą?

J.BERNATONIS. Pagrindinį tekstą. Norėčiau kalbėti prieš alternatyvą kaip ir apskritai prieš tas, kurios buvo anksčiau. Čia nėra jokio opozicijos teisių išplėtimo dabartinei opozicijai, o tik tam tikra opozicijos teisių profanacija, ir tai puikiai žino pranešėjas. Keista, kad jis naudoja tokį argumentą kaip kažkokių teisių išplėtimą. Mane džiugina tik viena, kad pranešėjas prisipažino, jog tokiu būdu dabartinė Seimo dauguma ruošiasi būsimai opozicijai ir jau yra išsirinkusi būsimąjį opozicijos lyderį. Su tuo aš sveikinu, tačiau pritarti negaliu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, siūloma galimybė papildomai ir pirmiesiems klausti. Registruojamės, kolegos. Žodis A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad tai yra tuščias ginčas, ir, be abejo, opozicija niekada negalės sutikti su teiginiu, kad valdančioji frakcija suteikia jai daugiau teisių. Dėl to mes tikrai galime nediskutuoti ir nesiginčyti. Tačiau šiuo atveju ir mūsų pasiūlytoje penktojoje dalyje, ir alternatyvoje opozicijai yra suteikiamos naujos teisės. Vienintelis dalykas, kad penktojoje dalyje papildomai yra įrašyta “opozicijos lyderis”. Kadangi mes įvedėm opozicijos lyderio institutą, aš siūlau balsuoti už alternatyvą.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Balsuojantys už pritars pagrindiniam tekstui, balsuojantys prieš pritars A.Kubiliaus siūlomai alternatyvai. Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Susilaikiusių neskaičiuosiu.

Už – 12, prieš – 9. Taigi pasirenkama penktosios dalies alternatyva. Kolegos, ar galėtume priimti visą 208 straipsnį? R.Dagys norėtų pritarti šiam straipsniui. Prašom.

R.J.DAGYS. Aš įsijungiau ne taip, turėjau įjungti kitaip. Aš noriu kalbėti prieš. Dar kartą kartosiu, kad tai bus ilgų mūsų diskusijų ir ne tik šioje vietoje tema. Mes, atrodo, kuriam Statutą labai toli žiūrėdami į ateitį, norėdami kažką pasidaryti sau. Nors aš manau, kad tas karščiavimasis konservatoriams gal ir neturėtų būti toks būtinas šiuo atveju. Aš manau, Statutas yra tam tikras politinis konsensas, susitarimas. Ir dabar, net matant opozicinėms frakcijoms arba net neįeinančioms į koaliciją frakcijoms prieštaraujant dėl šitų teisių, vis tiek per prievartą yra brukamos dvipartinio parlamento nuostatos, kurios yra visiškai nepriimtinos. Nesuprantu, kodėl tai daroma. Jeigu mes kalbame apie (…) teisę užduoti klausimus, tai yra viena, bet kai mes kalbame apie opozicijos lyderio teises… Daryti dviejų žmonių pasikalbėjimą su posėdžio pirmininku nėra jokio reikalo. Yra tik tarpusavio priešprieša. Bus iškalbingumo įrodymo vieta, o ne įstatymo priėmimo vieta. Aš esu kategoriškai prieš tokių nuostatų įrašymą.

PIRMININKAS. Prieš 208 straipsnį kalbėjo vienas. Daugiau negaliu suteikti žodžio kalbėti prieš. Labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 208 straipsnio. Kas bus už tai, kad 208 straipsnis būtų priimtas?

Už 208 straipsnį – 40, prieš – 8. Straipsnis priimtas.

209 straipsnis.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, čia vėl analogiška alternatyva šeštojoje dalyje, kur papildoma teisė yra suteikiama ne tik opozicinių frakcijų seniūnams, kaip jau buvo iš anksto siūloma (aš manau, kad yra sutariama, kad tokia teisė tikrai gali ir turi būti), bet papildomai, nes mes esame sutarę, kad turėtų būti ir Seimo opozicijos lyderis, jeigu opozicinės frakcijos dėl jo susitars, jis irgi įgytų papildomą teisę. Jeigu frakcijos nesusitars, o aš matau, kad šioje kadencijoje taip ir bus, tai nebus opozicijos lyderio. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pasirinkti alternatyvų variantą ir įrašyti šitas teises.

PIRMININKAS. J.Bernatonis – pirmasis kalbėtojas. Antrasis – N.Medvedevas.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau kalbėti už tą variantą, kuris yra tekste, ir štai dėl ko. Jeigu opozicijos frakcijos seniūnas taps opozicijos lyderiu, tai ar jam bus du kartus suteiktos tos pačios teisės? Mano manymu, priiminėjant tokias nuostatas, kurios yra absurdiškos ir nesuderintos, daugumai nereikėtų tikėtis, kad tikrai mažumos frakcijos nesusitars. O jeigu susitars, ką jūs darysite? Todėl aš siūlau vis dėlto priimti pagrindinį tekstą.

PIRMININKAS. Nors N.Medvedevas taip pat pritars pagrindiniam tekstui, tačiau aš jam suteikiu žodį, nes jis labai seniai prašo, o aš negaliu suteikti.

N.MEDVEDEVAS. Aš noriu pasakyti, kad priimant įstatymą, žinoma, galima laukti to, kaip tas įstatymas veiks. O galima bandyti anuliuoti jo neigiamas pasekmes sudarant tam tikrus modelius. Dabar įsivaizduojam, kad kitus rinkimus laimi Centro frakcija absoliučia dauguma, o LDDP ir konservatoriai lieka opozicijoje. Modeliuoju situaciją. Vadinasi, jums reikia eiti į koaliciją ir sudaryti bendrą opoziciją. Jokių problemų. Tada aš supratau, kur jūs vedate šitą Seimą ir Lietuvą.

Atsiprašau.

PIRMININKAS. Kolegos, mes kalbam apie galimybę. (Balsai salėje) Andriau Kubiliau, prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį aš siūlau balsuoti už alternatyvų variantą ir šiek tiek galbūt abstrahuotis nuo politinių realijų bei kitokių įvairių galimybių. Jeigu gyvenimas parodys, kad šita opozicijos lyderio norma niekaip neįgyvendinama, bus galima kalbėti apie A.Kubiliaus fantazijas, kurios niekaip neįgyvendinamos. Gerbiamieji kolegos, jos nei ką nors sukuria, nei ką nors pablogina, nei ką nors kita padaro. Jeigu bus tokia realybė, kad opozicijoje bus stipri partija arba jų koalicija, kurios galės pagal Seimo statuto reikalavimus turėti opozicijos lyderį, tai kodėl mes galime šitai opozicijai papildomų teisių?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuojam, ar priimame 209 straipsnį. Tai yra paskutinis straipsnis priimamas pastraipsniui. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už šį straipsnį – 43, prieš – 9, niekas nesusilaikė. 209 straipsnis priimtas, kolegos.

Padėkos žodis – A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti, mes priėmėm visą Statutą pastraipsniui, kartais diskutuodami, kartais ginčydamiesi. Man šiek tiek gaila, kad pabaigoje likome prie tokių straipsnių, kurie neturės ypatingos reikšmės mūsų darbui. Kur kas svarbiau, kad mes iš tikrųjų darom sprendimus dėl kitokios įstatymų leidybos procedūros, dėl kur kas didesnių teisių komitetams, dėl kur kas didesnių teisių komitetams ir parlamentinės priežiūros srity. Aš norėčiau padėkoti tiems Seimo nariams, kurie aktyviai dalyvavo teikdami pataisas šiam Statutui. Kartais galbūt tų pataisų teikimas ir buvo opozicijos noras parodyti savo galimybes, bet bet kuriuo atveju tos pataisos iš tikrųjų, manau, buvo tikrai svarbios. Mes daugelį jų priėmėm ir visą Statutą priėmėm pastraipsniui. Rytoj, aš tikiuosi, mes visi balsuosime dėl viso tokio Statuto, dėl kurio mes apsisprendėme balsuodami pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vyrai, gal rytojui jėgas…

Seimo narys R.Čiupaila. Paskutinės replikos.

R.ČIUPAILA. Ką jau ten laukti to rytojaus, nors yra pasakyta, kad rytojus visada ateis, visko gali būti.

Taigi gal reikėtų pasveikti poną A.Kubilių, Lietuvos Seimą ir visus mus su tikrai rimtu priimtu dokumentu, jeigu tas šaukštelis deguto nebūtų sugadinęs viso reikalo. Lietuvos centro sąjungos frakcija Seime kategoriškai prieštarauja opozicijos lyderio kategorijos įvedimui vien dėl to, kad mes esame įsitikinę, kad dvipartinės sistemos formavimo principai, apie ką jau čia ir buvo kalbėta, nėra tie būdingieji principai, kurie šiandien klesti Lietuvos politikoje.

Antra. Norėčiau labai trumpai sustoti prie kai kurių techninių detalių. Jeigu jau konkrečiai, 41 straipsnio naujoji trečioji dalis: “Opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas”. Čia yra du labai įdomūs dalykai, gal, kolegos, neatkreipėte dėmesio? Pirma. Pasirodo, kad pozicinė frakcija jokios Vyriausybės programos neskelbia, nes ją skelbia pati Vyriausybė, o pozicinės frakcijos ją tik tvirtina. Tai čia didžiulė privilegija opozicinėms frakcijoms paskelbti atskirą, žinoma, jinai neturi savo Vyriausybės, gal teks šešėlinės pasiprašyti. Ir antras dalykas, kuris labai įdomus. Į šitą straipsnį yra įrašytas imperatyvus žodis “paskelbia”, vadinasi, prievartos tvarka, o ne “gali paskelbti”, su kuo aš sutikti nenorėčiau.

Ir trečias visiškai techninis dalykas, dėl ko mudu su ponu J.Listavičiumi neakivaizdžiai susiginčijome. Jeigu ponas J.Listavičius buvo visiškai teisus dėl tų tarptautinių teisės aktų svarstymo komitetuose savo Biudžeto ir finansų komiteto atžvilgiu, tai kitų, tarkim Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Valdymo reformų ir savivaldybių, buvusį pavadinimą sakau, kryptyse, jeigu gerai paskaitysite, nerasite šitų eilučių, kad yra svarstomi tie dalykai, apie ką buvo kalbėta. Vadinasi, čia tas atvejis, kai su vandeniu išpylė ir kūdikėlį. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš tik tikslinu kolegą, kad iki šiol dėl imperatyvo, dėl “paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas”, yra dabartinio Statuto nuostata.

R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad Socialdemokratų frakcija rytoj pasakys galutinę nuomonę dėl šio įstatymo ir aš kalbėsiu turbūt daugiau. Gaila, kad mes taip baigėm priėmimą Statuto, kurį iš esmės buvo galima priimti, nepaisant skirtingų nuomonių ir didesnių sutarimų, bet visiškai nepriimtinų nuostatų įvedimas verčia mus iš esmės balsuoti prieš šitą įstatymą. Norėčiau priminti gerbiamajam A.Kubiliui, kad vis dėlto buvo visų partijų deklaracijos dar ankstesniuose Seimuose, kad mes pasisakom už daugiapartinės sistemos kūrimą, bet ne šiuo atveju formalios daugiapartinės sistemos, lyg ir partijų yra daug, bet iš esmės verčiame kurti dvipartinę sistemą. Tai yra principiniai prieštaravimai, kuriuos sunku suderinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien būtų labai sunku apibendrinti priimtus Statuto straipsnius, nes buvo išties priimta ir daug gerų dalykų, sakykim, mūsų veiklos technologija. Tačiau buvo daug priimta ir tokių normų, kurios, mūsų manymu, nepraplečia, o varžo ir Seimo nario teises, ir opozicijos teises. Aš manau, kad iki to laiko, kai mes galėsime priiminėti Seimo statutą, jį bus galima išanalizuoti ir išsakyti frakcijos nuomonę. Tačiau aš norėjau priminti, kad iki šiol nėra Seimo nariams išdalytas naujas suderintas priimti Seimo statuto projektas, todėl rytoj mes negalėtume balsuoti dėl viso Seimo statuto.

PIRMININKAS. Kam kam, bet informacijos J.Bernatoniui trūksta.

Gerbiamieji kolegos, labai ačiū už replikas ir už visa kita. Kolegos, tuojau bus 10 minučių pertrauka, bet kol kas prašyčiau susimylėjimo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl asmeninės atskirų žinybų vadovų atsakomybės atrenkant, tvirtinant, finansuojant ir realizuojant valstybės investicinius projektus” projektas Nr.P-1519* (pateikimas)

Seimo narys K.Glaveckas, pateiksiantis 3 rezervinį klausimą, turėtų išvykti, todėl prašyčiau leisti, kad mes suteiktume jam galimybę pateikti šį projektą dabar. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi rezervinis 3 klausimas. Seimo nutarimo “Dėl asmeninės atskirų žinybų vadovų atsakomybės atrenkant, tvirtinant, finansuojant ir realizuojant valstybės investicinius projektus” projektas P-1519. Pateikimas. Prašom, kolega.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Atsiprašau, kad prieš pertrauką, labai ne laiku. Šito nutarimo tikslas iš tikro nukreiptas situaciją pagerinti, nes situacija valstybės investicinių projektų valdymo srityje yra daugiau negu apgailėtina, jūs tą puikiai žinote. Dauguma projektų yra neskaidrūs, galų gale galutinių tikslų, kriterijų požiūriu jie yra neaiškūs.

Biudžeto ir finansų komitete svarstydami valstybės investicijų projektus mes radome daug trūkumų ir nesklandumų, kurie visų pirma atsiranda dėl kelių priežasčių. Visų pirma tai, kad valdymo pats procesas nėra pragrįstas, nėra gerai sureglamentuotas ir dėl to reikia padaryti daugelį pakeitimų. Kitas aspektas yra susijęs su tuo, kad iš tikro daugelyje projektų, kurie yra finansuojami iš valstybės arba kuriems suteikta valstybės garantija, arba kurie finansuojami kitais būdais, galų gale iš mokesčių mokėtojų pinigų, juose nėra numatyta asmeninės atsakomybės už tų projektų įgyvendinimą. Todėl šito nutarimo tikslas, kaip minėjau, yra pagerinti šitą situaciją, įpareigojant Vyriausybę parengti daugelį dokumentų, kurie pakeistų investicijų valdymo schemą, kad jinai būtų iš tikrųjų orientuota į efektyvesnių sprendimų priėmimą. Investicinių projektų ir programų išvalymas nuo neefektyvių ir netikslingų sprendimų yra labai svarbus valstybės išlaidų mažinimo rezervas, tai netiesiogiai susiję taip pat su visa valstybės išlaidų dalimi, taip pat ir su mokesčių našta. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar yra šiuo metu Lietuvoje sąlygos ir galimybės pereiti nuo bendro darbo prie asmeninės valdininkų atsakomybės? O kadangi tik vienas…

K.GLAVECKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ne visai tokios sąlygos yra, bet prie jų reikės prieiti, nes negalima reguliuoti arba daryti įtakos procesams, jeigu nėra atsakomybės tiek valstybės valdymo lygiuose, tiek ir asmeninės atsakomybės. Už visus projektus turi būti atsakingi ne kolektyvai, ne kokios nors žinybos, kurios iš tikrųjų už nieką neatsako, bet labai aiškūs žmonės. Priešingu atveju mes negalėsime pasiekti tų tikslų ir kriterijų, kurių mes siekiame.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, susipažinus su Teisės departamento išvada, matyti, kad čia vis dėlto neturėtų būti nutarimo projektas, o kaip ir nurodyta departamento išvadoje, geriausiu atveju tai Seimo rezoliucija. Todėl, mano supratimu, kad nutarimo projektui pritarti negalima, o parengus, sakykim, tam tikrą rezoliuciją, čia jau būtų kita kalba. Aš tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, o jeigu mes pritartume po pateikimo, pavestume Biudžeto ir finansų komitetui būti pagrindiniam komitetui ir tada jis pasirinks formą: rezoliucija, nutarimas, galbūt dar griežtesnį pavidalą įgaus. Ar galėtume sutarti bendruoju sutarimu? Ačiū. Pritariame po pateikimo bendruoju sutarimu nutarimo projektui Nr.P-1519. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar gerai?

J.LISTAVIČIUS. Tai gal galite Teisės ir teisėtvarkos komitetą?

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – papildomasis komitetas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taupykime popierių, pinigus, tausokime gamtą. Aš išgirdęs J.Bernatonio prašymą rytoj išspausdinti visiems Seimo nariams Statuto projektą, noriu pasakyti, kad tikrai atsisakau tokio projekto, juo labiau kad po tvirtinimo mes vėl turėsime išspausdintą 141 Seimo statuto egzempliorių. Kiekvienas puslapis yra medžio šaka, o per 100 puslapių Statuto projekto išspausdinti būtų neracionalu. Siūlau išspausdinti frakcijoms, o frakcijos pačios gali nutarti, kiek frakcijos nariams reikia Seimo statuto projektų.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš kreipiuosi į Etikos ir procedūros komisijos pirmininką poną K.Kryževičių, galbūt iš tikrųjų toks būdas įmanomas. Žinau, ką sakysite, remsite J.Šimėną, pone Andriau Kubiliau. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Visų pirma aš norėčiau pasakyti, kad čia nėra koks nors Seimo nario J.Bernatonio reikalavimas, tai yra Seimo statuto reikalavimas. Jeigu mes priimdami Statutą netgi nesilaikome Statuto, tai mažai vilčių, kad dabartinė dauguma laikysis Statuto priimdama kitus sprendimus. Aš manau, kad šioje salėje yra Seimo narių, kurie gali priimti ir iš klausos, tai tie, kurie nesidomi, kas yra priimama. Aš manau, kad visus įstatymus mes galime priimti be projektų, iš klausos, matydami, kaip Seimo dauguma balsuoja, tačiau tuomet visų pirma mes turime pakeisti tą Statuto reikalavimą, kad projektas būtų suderintas priėmimui.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega J.Bernatonis, kaip išmanantis Statutą, bando šiek tiek, man atrodo, ne visai tiesą pasakyti. Nėra tokio reikalavimo. Buvo išdalytas pradinis projektas, buvo išdalyta daug pataisų, dėl visų pataisų yra apsispręsta, dėl visų straipsnių yra apsispręsta ir, be abejo, nėra jokio statutinio reikalavimo, kad būtų išdalytas galutinis tekstas su visomis pataisomis. Bet aš tikrai tą pažadu padaryti, tačiau siūlau pritarti J.Šimėno siūlymui ir išdalyti frakcijoms, taip pat tiems Seimo nariams, kurie teikė daugiausia pataisų, kad jie galėtų pasižiūrėti iki rytdienos, ar iš tikrųjų buvo tinkamai atsižvelgta į jų pataisas, ar jos yra tinkamai įvestos į tekstą. Šiuo atveju mes tikrai galėtume sutaupyti pakankamai daug popieriaus.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys K.Kryževičius – Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Mielieji kolegos, žinoma, aš negaliu kalbėti visos komisijos vardu, tačiau galiu pareikšti savo asmeninę nuomonę. Iš tikrųjų reikėtų pritarti Seimo nario J.Šimėno siūlymui bei A.Kubiliaus siūlymui, nes iš tikrųjų, kas geriausiai žino apie šitas pataisas, kurios buvo teiktos, tai būtent 3, 4 žmonės ir tarp jų kolega J.Bernatonis, Č.Juršėnas, S.Burbienė ir R.Smetona. Jie turi visas šitas pataisas, žino, kurios yra priimtos, kurios atmestos, tai man atrodo, kad ypatingų problemų nesukelia. O jeigu iš tikrųjų A.Kubilius pažada, kad jiems bus išdalyti tie egzemplioriai, tai tada turės aiškų supratimą, tuo labiau turės ir frakcijos savo egzempliorius ir galės pasižiūrėti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Pertrauka iki 17 val. 50 minučių. Tada Prezidento teikiami įstatymų projektai.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22, 24, 42, 43, 49, 50, 54¹, 71, 75, 105, 227¹, 227³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1489(A) (svarstymas ir priėmimas). Lietuvos Respublikos asmenų, nuteistų mirties bausme, kuriems ši bausmė nebuvo įvykdyta, mirties bausmės pakeitimo laisvės atėmimu iki gyvos galvos įstatymo projektas Nr.P-1497(2) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Mes tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir 4a, 4b klausimai, pagrindinis tekstas – Baudžiamojo kodekso 22, 24, 42, 43, 49, 50, 54¹, 71, 75, 105, 227¹, 227³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1489(A). Ir lydintysis – Asmenų, nuteistų mirties bausme, kuriems ši bausmė nebuvo įvykdyta, mirties bausmės pakeitimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme įstatymo projektas Nr.P-1497(2). Gerbiamieji kolegos, šiandien šių įstatymų projektų svarstymas. Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas iš pradžių teikė juos svarstyti skubos tvarka, dabar mes turime kreipimąsi juos priimti ypatingos skubos tvarka. Šiandien, kolegos, iš pradžių svarstymas. Aš žiūriu, kiek būtų norinčių dalyvauti diskusijose. Kol kas nėra pareiškusių norą kalbėti plačiau. Labai atsiprašau, tik dabar pamačiau kompiuteryje. Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Buškevičių.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl mirties bausmės panaikinimo, dėl to, kad Seimas turi priimti tokį sprendimą, kurį, kaip žinote, priėmė, išaiškino Konstitucinis Teismas, aš kategoriškai nepritariu. Manau, kad Konstitucinis Teismas priėmė ne juridinį, o politinį sprendimą. Gerai paskaičius jų nutarimą, to nutarimo motyvus, argumentus, taip pat sėkmingai galima būtų priimti ir tokį sprendimą, kad bet koks įkalinimas, bet koks laisvės atėmimas, kad ir vienai dienai taip pat prieštarautų Konstitucijai. Man labai skaudu kaip Seimo nariui, kad, užuot surengus Seime diskusiją šiuo klausimu, visa tai buvo atiduota į Konstitucinio Teismo rankas, politikai pasielgė gana bailiai, neatsakingai ir dabar gali prieš rinkėjus motyvuoti, kad štai Konstitucinis Teismas taip nusprendė. Tačiau jeigu mes gerbiame savo rinkėjus, gerbiame jų nuomonę, nes net 80% pasisako už mirties bausmės palikimą, tai manyčiau, Seimas šiuo klausimu turėtų surengti referendumą. Juk mus išrenka ne Konstitucinis Teismas, o išrenka žmonės. Kodėl mes vienu atveju, kai būna rinkimai, važiuojame pas žmones, klausiame jų nuomonės, prašome balsuoti už mus, o kitu atveju, žiūrėdami neaišku į kurią pusę, pasisakome prieš žmonių nuomonę. Kodėl taip yra? Man atrodo, kad daug Seimo narių gyvena nerealiame gyvenime, atitrūkę nuo žmonių interesų. Kas gali man įrodyti, kad mirties bausmės panaikinimas nepadidins nusikalstamumo. Prašom, įrodykite. JAV, kuri yra demokratijos citadelė, tai ne Europa, kurioje buvo ir fašizmas, ir komunizmas, taikoma mirties bausmė. Netgi tose valstijose, kuriose buvo panaikinta mirties bausmė, šiandien grįžta vėl prie mirties bausmės. Aš nežinau, kodėl mes turime orientuotis vien į Europos Sąjungą, kurioje, kaip minėjau, buvo ir fašizmas, ir komunizmas. Gal mes turėtume orientuotis į pasaulines vertybes, o ne būti tiktai tokio siauro, parapinio mąstymo? Bet gal tai mums yra patogiau, kai kam patogiau? Tik aš nemanau, kad mūsų valstybei, mūsų tautai, mūsų žmonėms tai bus geriau.

Įdomus sutapimas. Kai Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl mirties bausmės panaikinimo, šoktelėjo žmogžudysčių skaičius. Šiaulių rajone nužudytas vyras, žmona sumušta. Vakar, rodos, ar užvakar Vilniuje, prie parduotuvės nudurtas penkiolikmetis jaunuolis. Ir kas jį nudūrė? Tas žmogus, kuris jau vieną kartą yra teistas už žmogžudystę. Tai dabar man atsakykite, jeigu tas žmogus bent jau būtų iki gyvos galvos įkalintas arba būtų sunaikintas, šiandien tas penkiolikmetis būtų gyvas. Ar mums nesvarbu kad ir vieno žmogaus gyvybė?

Jeigu mes esame drąsūs, jeigu Seimas tikrai yra drąsus, turėtų skelbti šiuo klausimu referendumą. Kodėl mes lygiuojamės į Švediją, į kitas šalis? Mes dar nesame tokioj padėty, Lietuva dar nepribrendusi prie tokios situacijos, kad jau galėtų panaikinti mirties bausmę. Kas tinka Švedijai, tas netinka Lietuvai, bent jau kol kas. Kodėl mes negalime atsižvelgti į mūsų interesus? Daug kas sako: nepriims į Europos Sąjungą. Bet atėjus momentui, kai reikės balsuoti už Europos Sąjungą, ar mūsų žmonės norės į ją stoti, kai mūsų politikai, neturėdami tvirto stuburo, prievartauja mūsų žmones?

Todėl aš pasisakau prieš. Aš pasisakau už tai, kad mirties bausmė liktų. O Seimui dar kartą siūlyčiau šiuo klausimu surengti referendumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį R.Smetoną.

R.SMETONA. Dėkoju. Visiškai suprantamas mūsų politikų, ypač besilygiuojančių į Briuselį, Europos Sąjungą, noras kuo greičiau perimti Europos Sąjungos, arba, bendriau kalbant, europinius standartus, normas. Iš tiesų nelabai jauku nepalankiai išsiskirti. O šiuo atveju mirties bausmės buvimas mūsų teisėje būtent toks nepalankus išsiskyrimas ir yra, arba ir būtų. Bet vis dėlto, manau, reikia stovėti ant savo žemės, jausti ir žinoti visuomenės nuomonę ir į ją atsižvelgti. Šiuo atveju Konstitucinis Teismas, kaip jau buvo čia minėta ir kas daugumai suprantama, priėmė turbūt daugiau politinį sprendimą, nuėmė tą sunkią naštą nuo politikų, nuo Seimo, ir aš nemanau, kad tai teisingas sprendimas. Ir Seimas, priimdamas siūlomas Baudžiamojo kodekso pataisas, aš manau, tai padarys neatsižvelgdamas į nusikalstamumo lygį Lietuvoje, į žiaurių, nežmoniškų nusikaltimų skaičių Lietuvoje ir į visuomenės nuomonę.

Šia proga, žinoma, daug kalbama apie pagarbą žmogaus gyvybei, žmogaus teisėms. Bet aš drįstu tvirtinti, kad šiomis pataisomis įtvirtinamas didesnis rūpestis ir didesnė pagarba žudiko teisėms, o mažiau rūpinamasi to žudiko aukos ar tų aukų artimųjų teisėmis. Aš manau, kad už tyčinį žmogaus nužudymą nėra adekvati bausmė atimant laisvę. Gali būti tik teisingas atpildas. Teisingas atpildas, mano supratimu, už tokį nusikaltimą ir adekvatus tam nusikaltimui yra gyvybės atėmimas žudikui. Aš manau, kad esant mirties bausmei žudikas, pasiryžęs atimti kitam žmogui gyvybę sąmoningai, žinodamas, kokia laukia už tai bausmė, būtent mirties bausmė, pasirenka savižudybę. Sąmoningai pasirenka savižudybę. Na, pridėjus, žinoma, bausmės neišvengiamumą. Jis žudo žmogų žinodamas, kad už tai jam bus atimta gyvybė. Ir man atrodo, toks atpildas yra teisingas ir humaniškas, nes jis gina auką, solidarizuojasi su aukos artimaisiais.

Ir dėl šių priežasčių aš negaliu pritarti siūlomoms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Manau, kad jos yra pernelyg ankstyvos. Susitvarkys mūsų gyvenimas, sustiprės valstybė, sustiprės valstybės kontroliuojanti ir baudžianti ranka, tada galėtume sugrįžti prie šito sprendimo, dabar per anksti, todėl aš prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris arba V.Bogušis, kolegos. Seimo narys E.Zingeris, komiteto pirmininkas.

E.ZINGERIS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas seniai jaudina ir mūsų Seimo narius, ir Konstitucinį Teismą, politines frakcijas. Bet, be karšto kalbėjimo, mes turėtume prisiminti, kad nuo 1945 metų Europoje ir Europos Taryboje, ne Europos Sąjungoje, kaip buvo čia sakyta, bet Europos Taryboje, kurios 50-metį mes minėsime ateinančių metų gegužės mėnesį, susiklostė teisinės normos. Tokiu būdu mums kai kas iš kolegų siūlytų likti vieninteliams originaliems, savitiems Europos Tarybos kontekste. Aš suprantu, kad mes galim likti saviti, savitumas – tai yra ir kalbos, kultūros dalykas, bet jeigu savitumas yra susijęs su tuo, kad mes būsim vieninteliai Europos kontekste, kurie mirties bausmės po Konstitucinio Teismo nepanaikins, neprisijungs prie Šeštojo protokolo, tai, aš manau, tas “savitumas” pakenks Lietuvai, pakenks Lietuvos ateičiai, mus išskirs į tikrai kažkokį neįtikėtiną, vienintelį Europoje bantustaną. Tokiu būdu kaimyninės valstybės – Lenkija, Čekija, Vengrija -padarė vienus žingsnius, mums siūlomas visiškai kitas žingsnis. Mūsų Žmogaus teisių komiteto buvo vieningas balsavimas (nuo šios dienos – Žmogaus teisių komiteto sutrumpintai), mes visi nubalsavom už šį klausimą vieningai. Komitete yra įvairių frakcijų atstovų. Šį klausimą mes svarstėme labai ilgai. Mes pasiūlėme sugriežtinti tai, ką darys šiandien ponas A.Ambramavičius. Jie pasiūlė labai griežtas priemones. Mes pasiūlėme Vyriausybei pateikti priemonių planą, kaip sugriežtinti ypatingai sunkių nusikaltimų atveju, kokius veiksmus Vyriausybė galėtų atlikti, kad tuos žmones izoliuotų, nes apklausos rodo, kad ne dėl mirties bausmės žmonės balsuoja už mirties bausmę, o bijodami tų žmonių paleidimo už sunkius nusikaltimus į laisvę. Tai mes siūlome Vyriausybei priemonių planą, kaip šiuos žmones izoliuoti. O ponas A.Abramavičius šiandien siūlys mums labai baisią bausmę, t.y. laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kuri yra, visų ekspertų duomenimis, iš esmės baisesnė už mirties bausmę. Tik mums reikia garantijų, o garantijos bus pateiktos tame pono A.Abramavičiaus rašte, kad tie žmonės iki gyvos galvos sėdės… Tai nebus apgaulė, nes jie bus pasodinti iki gyvos galvos ir kankinsis. Priminsiu mūsų istorines šaknis, kad Lietuvos nepriklausomos valstybės Laikinojoje Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1920 m. birželio 10 d., buvo parašyta, jog mirties bausmė naikinama. Aš nemanyčiau, kad po 79 metų mes būtume pažengę atgal nuo šio dokumento, nuo mūsų pirmos Laikinosios Konstitucijos. Todėl aš manau, kad mes šiandien turėtume pritarti pono A.Abramavičiaus pasiūlymams, nes šis žingsnis iš esmės yra į bausmės sugriežtinimą, t.y. į šių žmonių izoliavimą visam gyvenimui paliekant jiems apgalvoti savo baisius darbus, įsivaizduojant, jog jie tai darys vienutėje dešimtis metų be jokios amnestijos. Iš mūsų garbingos aukštojo Seimo tribūnos dėl amnestijos nieko nebuvo siūloma. Nei Žmogaus ir piliečio teisių komitetas, nei kitos garbingos frakcijos siūlė, kad į amnestiją būtų įrašyti mirties bausme nuteisti žmonės arba teismų nuteisti mirties bausme. Visa tai yra netiesa. Amnestija juos aplenkė. Mes siūlome jiems dideles kančias visą gyvenimą sėdint vienutėse.

Taigi aš siūlau šiandieną neišsiskirti mums iš Europos teisės konteksto, iš tų pasiekimų, kurių Europa pasiekė nuo 1948 m. (sovietinė okupacija sustabdė mūsų teisinę eigą), bet prisidėti prie tų pasiekimų, kurias mums diktuoja Europos Taryba ir Europos teisinė erdvė, ir atlikti normalų europinį, civilizuotą žingsnį. Mes kalbame apie mūsų augančią politinę kultūrą. Padarykime žingsnį mūsų augančios politinės kultūros linkme. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti Seimo narį V.Bogušį.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiuo klausimu nėra lengva kalbėti, bet kartu mes kalbame apie žmogaus prigimtinę teisę gyventi, apie brangiausią sąlygą – gyvybę. Man yra paprasčiau šiuo atžvilgiu. Kai dar nebuvo Konstitucinio Teismo sprendimo, man, kaip krikščioniui demokratui, kaip Lietuvos valstybės piliečiui, buvo daugiau negu aišku, jog jeigu valstybė žudo žmogų, iš tiesų yra labai baisu. Mes kalbame apie žudikus. Be abejo, labai problemiška, labai sunku įeiti į tą padėtį ir išgyventi tą, ką išgyvena artimieji, bet ir tas žudikas turi brolių, seserų. Iš kur atsiranda tas žmogaus žiaurumas? Kodėl jis yra? Ir vėl žiaurumas gimdo žiaurumą.

Bet pagalvokime apie kitą medalio pusę. Juk tokia valstybė, kuri vykdo mirties bausmę, išlaiko ir valstybės apmokamus žudikus. Tie žudikai irgi turi šeimas, vaikus, anūkus, bet jie išlaikomi irgi mūsų, mokesčių mokėtojų. Ar jiems, galvojate, košmarai nesisapnuoja, ar jiems nėra baisu? Nesvarbu, ar reikia mygtuką nuspausti, ar gaiduką, – pasekmė yra ta pati. Kiekvienam, be abejo, pagal savo nuopelnus.

Aš netoleruoju nė vieno žmogžudžio, bet dar kartą sakau, kad mes, žengdami į XXI a., Europoje esame tik trečioji valstybė, kur dar egzistuoja mirties bausmė. Gerbiamiesiems kolegoms ponui R.Smetonai ir ponui S.Buškevičiui noriu priminti, kad nuo 1996 m. vasaros mirties bausmė yra suspenduota ir Lietuvos Respublikos valstybėje ji nevykdoma. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų spekuliuoti referendumais dėl mirties bausmės… Atleiskite, aš pabandysiu įrodyti, kad tai yra savotiškai amoralu. Bet aš gerbiu kiekvieno nuomonę ir kiekvienas Seimo narys turi teisę tai išsakyti.

Dar vienas dalykas, gerbiamieji kolegos. Nespekuliuokime stojimu į Europos Sąjungą. Taip, mes ratifikavome Europos žmogaus teisių ir laisvių konvenciją. Šeštajame protokole, kurio mes nesame ratifikavę (tai gali pasakyti teisininkai), nėra imperatyvo, nėra privalomo proceso ir neverskime bėdos tam, ko nėra. Prisiimkim atsakomybę, pasiimkim kaip tautos patikėti stovėti čia, prie valstybės valdymo, humanizuokim visus procesus, dėkim pastangas mažinti kriminogeninę situaciją Lietuvoje. Mano manymu, tas žmogžudys, nubaustas iki gyvos galvos, sudarys didesnes sąlygas nusikalstamumo prevencijai. Pagaliau ir tam žmogžudžiui turi būti suteikta galimybė apsvarstyti savo veiksmus, atlikti atgailą, vienaip ar kitaip susitaikyti su savo sąžine. Atimti gyvybę, mano galva, ne mūsų, žmonių, valia, ne valstybės galia. Ačiū.

Aš tikrai didžiuojuosi, kad prieš Kalėdas priimsim tokį įstatymą ir pagaliau būsim prieš mirties bausmę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Abramavičių – Respublikos Prezidento patarėjos referentą, kad jis apibendrintų diskusijas. Paskui, kolegos, du – už, du – prieš.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tiesų mirties bausmės klausimo buvimas baudžiamuosiuose įstatymuose yra labai diskutuotinas klausimas. Diskusijos vyksta labai seniai – būti ar nebūti, mažina mirties bausmė nusikalstamumą ar ne. Aš, nenorėdamas labai gilintis į tas čia buvusias diskusijas, kai vieni buvo už, kiti – prieš, norėčiau pasakyti savo, kaip baudžiamosios teisės teisininko, tos srities, kuri kalba apie mirties bausmę, nuomonę. Kaip rodo užsienio šalių praktika, užsienio šalių mokslininkų tyrimai, mirties buvimas baudžiamuosiuose įstatymuose paprastai nemažina nusikalstamumo ir jam nedaro įtakos. Mano nuomone, pats geriausias ir efektyviausias būdas kovoti su nusikalstamumu yra bausmės neišvengiamumo principo užtikrinimas. Dažniausiai asmuo, darydamas nusikaltimą, net nesusimąsto, kokia bausmė jo laukia, ir tikisi tos bausmės išvengti.

Iš tiesų gerbtina nuomonė ir tų Seimo narių, kurie mano kitaip, tačiau, gerbiamasis Seimo nary Smetona, gerbiamasis Seimo nary Buškevičiau, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tuos įstatymo projekto aspektus, apie kuriuos jūs nekalbėjote. Jūs patys pripažinote, kad Konstitucinio Teismo nutarimas sąlygoja tai, kad dabar, po to nutarimo oficialaus paskelbimo, negali būti taikoma mirties bausmė už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Dabar už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis lieka tik laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų. Pasidaro labai įdomi situacija: jeigu jūs nepritariate šitam įstatymo projektui, jūs savotiškai siūlote sušvelninti bausmę už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Kadangi gerbiamasis Respublikos Prezidentas siūlo… jūs pažiūrėkite, ką jis siūlo. Mirties bausmės dabar nėra, jūs užmirškite, jos nėra. Gerbiamasis Prezidentas siūlo pakeisti mirties bausmę, kuri dabar negali būti taikoma, laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kartu jūs nepasakėte, kad šiame įstatymo projekte Respublikos Prezidentas (tą minėjo gerbiamasis E.Zingeris) siūlo sugriežtinti bausmes už tokius nusikaltimus, kurie yra susiję su nusikalstamų organizuotų grupuočių veika, t.y. už teroro aktus, už nusikalstamą susivienijimą, už banditizmą. Jeigu jūs siūlote nepritarti šiam projektui, tai šiuo atveju jūs siūlote palikti žudikams laisvės atėmimą nuo 10 iki 20 metų.

Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, aš nesigilinsiu į tuos visus aspektus, diskutuoti galima ilgai, bet vis dėlto yra priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris yra galutinis ir neskundžiamas. Faktiškai šiuo atveju Prezidentas, remdamasis tuo sprendimu, atsižvelgdamas į pasekmes, siūlo pakeisti mirties bausmę, kuri jau dabar negali būti taikoma, laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Pavyzdžiui, mano, kaip teisininko, asmeniška nuomonė,kad laisvės atėmimas iki gyvos galvos, buvimas vienutėje, jūs pabandykit, aš nežinau, pabūnu vienas ir šiaip kartais, pati vienatvė yra bausmė žmogui. Bet vienatvė kalėjime ir visą gyvenimą – tai aš nežinau, dar žmogui baisesnė bausmė už tai, kaip aš sakiau, akimirksnis baimės, ir viskas. Ir kitas gyvenimas kažkur kitur. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos – žmogus apmąsto, gal kitas ir pergyvena. Ir dar į vieną momentą noriu atkreipti jūsų dėmesį. Kaip būtų tada (ir būna tokių atvejų teismų praktikoje), jeigu pasirodo, kad asmuo buvo neteisingai nuteistas, kaip tą klaidą atitaisyti, kaip tada grąžinti žmogui, kuriam buvo įvykdyta mirties bausmė, gyvybę?

Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jūsų palaikyti Respublikos Prezidento teikiamas pataisas, tuo labiau kad artėja Kūčios, Kalėdos, toks metas, kai mes atleidžiam vienas kitam, prisimenam gerus dalykus. Jūsų pritarimas šiam įstatymui būtų tas žingsnis, kuris tikrai labai sutiktų su Kūčiomis ir Kalėdomis, su ta mūsų švente. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū kolegos , ar pritariame po svarstymo Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Vienas – už, vienas – prieš. Kitus prašyčiau palikti... Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi turbūt prisijungsiu prie tų žmonių, kurie sakė, kad reikėjo mums patiems tą panaikinti visiškai neapeliuojant į Konstitucinį Teismą. Tai yra principinė nuostata. Man truputį nejauku klausyti kolegų, kurie imasi teisėjo naštos. Teisti kitus. Prisiima sau tokią teisę tai daryti. Tai iš tikrųjų yra kelias į niekur. Kiek tokių tautų, kurios išpažino akis už akį principą, kur jos nukeliavo? Kol kas nors nepasako – užteks, gaunam tą patį nacizmą, stalinizmą. Visur ieškoma teisybės ir dėl teisybės aukojamas žmogus.

Kita vertus, argumentai, kad švedai jau gali taip leisti, o mes negalim leisti… Priešingai. Kol pas mus teisėsauga tokia, kaip dabar ji yra, tai mes kaip tik neapsaugoti nuo klaidos. Tos pačios Jungtinės Amerikos Valstijos yra visų kritikuojamos už tai, kad jos padaro daug klaidų ir esant tobulai sistemai, palyginti su mumis. Kiek klaidų padaryta. Tokiu atveju mes tik deklaruojam, kad mes esam europiečiai. Galbūt tai ne geriausias pavyzdys, bet iš tikrųjų taip yra. Europiečio sąvokoje būtent ir telpa toks požiūris į tarpusavio santykius. Tam ir žmogaus teismas, mes kalbam ne apie Europos Sąjungos, apie Europos Tarybą, kuri apibrėžia mūsų europines vertybes. Taip, Azijoje kitokios nuostatos, galima ginčytis, tinka ar ne, bet ten yra kita kultūra. Taip, krikščionys palaiko šitą nuostatą, ne keršto nuostatą. Musulmonai turi kitokią nuostatą.

Bet mes turim apsispręsti, kas mes tokie esam. Ir jokiais būdais nespekuliuoti jausmais žmonių, kurie galbūt toli nemąsto, o nori trumpalaikės teisybės. Mes ir ekonominius įstatymus priimam kartais tokius, kurie turi ilgalaikes pasekmes ir niekada jų neįtraukiam į referendumą, nes bet koks mokestinis įstatymas, pasiūlytas referendumui, visada bus neigiamai priimtas, kadangi kas norės tuos mokesčius mokėti. Negalima spekuliuoti dėl populizmo žmonėmis ir reikia prisiimti, taip, visą atsakomybę. Ir Seimas turėjo prisiimti atsakomybę, ne vien tik prisidengdamas Konstituciniu Teismu. Aš už šitas pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas nori kalbėti prieš? Aš suteiksiu žodį paskui kalbėti dėl kito įstatymo. Kas nori kalbėti prieš? Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Taip, aš noriu kalbėti prieš ir svarstymo metu iš tribūnos kalbėjau prieš. Man truputėlį juokinga, kaip kolega R.Dagys moko, kritikuoja Amerikos teisinę sistemą, tegul jis tai pasako amerikiečiams, kurie atvažiuoja į Užsienio reikalų komitetą. Žinote, kas man dar labai nepatiko? Tai, kad mes bijome surengti referendumą. Kodėl mes bijom surengti referendumą, kodėl mes nepasitikime mūsų žmonėmis? Toliau, ar jūs žinote, kad Amerikoje samdomi žmogžudžiai specialiai renkasi tas valstijas, kuriose nėra mirties bausmės. Kalbat kaip apie azijietišką, stalininę kultūrą, tačiau, kaip aš minėjau, tokiose šalyse, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, mirties bausmė yra ir netgi tose valstijose, kur jau buvo panaikinta, vėl atgal grąžinama. Ar jūs, Seimo nariai, būsite atsakingi, ar prisiimsite tokią atsakomybę, jeigu padidės nusikalstamumas Lietuvoje?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Aš suteiksiu jums žodį, kolega A.Patackai, pirmajam kalbėti dėl kito įstatymo, kurio esmė ta pati, tik kitas įstatymas. Bus dar, kolegos, laiko kalbėti šiandien. Registruojamės, balsuosime, ar pritariame po svarstymo Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui P-1489. Alternatyviam projektui. Tiesiog buvo du projektai. Pono F.Palubinsko – pagrindinis ir Prezidentas įregistravo alternatyvų. Dabar liko vienas. Aš taip tik vadinu. Seimo narys… Nėra jo.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šiam projektui būtų pritarta po svarstymo, kviečiu balsuoti.

Už pritarimą po svarstymo – 66, prieš – 4, susilaikė 4. Įstatymo projektui P-1489(A) pritarta po svarstymo.

Lydintis įstatymo projektas – Asmenų, nuteistų mirties bausme, kuriems ši bausmė nebuvo įvykdyta, mirties bausmės pakeitimo laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme įstatymo projektas P-1497(2). Kolegos, prašom kalbėti. A.Patackas gautų žodį pirmasis, jeigu paprašytų jo. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Valstybė yra prievarta, bet privalu būti ribai, iki kurios valstybės prievarta turi eiti. Ši riba yra mirties bausmė. Noriu priminti (…) filosofo Montenio pavyzdį, kai jis nurodė, kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Vytauto laikais buvo vykdoma mirties bausmė. Šią mirties bausmę turėdavo vykdyti pats nusikaltėlis, pats sau ją įvykdyti. Štai čia ir prisikasam prie paties svarbiausio dalyko. Juk mirties bausmę vykdo žmogus – budelis. Toks pats budelis yra teismas. Tokie patys budeliai esame mes, čia sėdintys. Ir savo rinkėjams aš sakydavau (prieš kiekvienus rinkimus, o jų turėjau trejus), kad pasilieku sau teisę pasielgti ne taip, kaip galbūt jūs norėsit, keliais atvejais ir visų pirma įvardindavau mirties bausmę. Galite nerinkti, jeigu tai nepatinka. Ir štai čia prisikapstom prie pačios esmės. Ar turi teisę rinkėjai, piliečiai, galų gale koks nors kitas žmogus versti kitą būti budeliu? Sakykim, tai nėra taip labai akivaizdu, bet kažkas juk turi tai įvykdyti. Vežti žmogų į Nemenčinės mišką, prie duobės šauti jam į pakaušį.

Ir tokiu atveju referendumo problema. Prisiminkim, Alytaus sporto salę. Aikštelėje pasirodo nepilnametės žagintojas, vienas iš gerai žinomų brolių dvynių, ką tik paleistas iš kalėjimo, kad galėtų žaisti krepšinį, ir salėje šitam žagintojui pasigirsta plojimai. Štai kas yra minios referendumas! Ir kai to žmogaus, kuris visom keturiom yra už mirties bausmę, paklausia, ar tu pats šautum, tada jis pradeda trauktis atgal. Ne. Arba jo pozicija sutrinka. Galbūt asmeniškai aš galėčiau padaryti mirties bausmę, tai yra asmeninį nuosprendį, bet aš jokiu būdu, nors ir būtų artimas žmogus nužudytas, aš jokiu būdu, kaip pilietis, kaip krikščionis, negalėčiau balsuoti už mirties bausmę.

Toliau. Mirties bausmė ir kalėjimas iki gyvos galvos – tai yra visiškai tolygūs dalykai.

Kalėjimas iki gyvos galvos yra mirties bausmė, t.y. skaistykla šioje žemėje, skirtumas tik toks, kad mes praeiname tą skaistyklą kaip krikščionys anapus, tuo tarpu tas pasmerktas sėdėti iki gyvos galvos praeina čia, bet turėdamas tam tikrą šansą čia dar kažką pergalvot ir galbūt ten gauti atgailą ir t.t. Aš nenoriu kartoti kitų banalių argumentų apie tai, kad Europos Sąjunga, apie tai, kad galbūt ten…

PIRMININKAS. Kolega, jūsų laikas baigėsi.

A.V.PATACKAS. Aš tuoj pat baigiu. Ne dėl Europos Sąjungos turime daryti. Jeigu Europos Sąjunga kitaip darytų, tai negi mes irgi kitaip elgtumės, mes turime būti savimi ir elgtis taip, kaip turime elgtis. Jokios Europos Sąjungos mums negali nurodyti. Todėl, prisiimdamas visą atsakomybę kaip rinkėjas, kaip pilietis ir kaip žmogus, aš balsuoju už mirties bausmės panaikinimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal šiam įstatymo projektui galėtume pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Kolegos, registruojamės dar sykį ir balsuosime, ar po svarstymo pritariame Asmenų, nuteistų mirties bausme, kuriems ši bausmė nebuvo įvykdyta, mirties bausmės pakeitimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme įstatymo projektui Nr.P-1497(2). Registruojamės. Kolege Oželyte, pone Salamakinai, dar bus galimybių, jeigu mes nuspręsime pradėti priėmimą, kalbėti dėl motyvų.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Taigi lydintis įstatymo projektas Nr.P-1497(2). Ar pritariame jam po svarstymo, kolegos?

Už – 69, prieš – 1, susilaikė 3. Šiam projektui taip pat pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau pirma, kad yra Prezidento dekretas šiuos įstatymus priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume sutarti dėl tokio mūsų tolesnio darbo? Bendru sutarimu, gerbiamieji kolegos, šie du įstatymai dabar bus priimami ypatingos skubos tvarka. Taigi aš į tribūną kviečiu Respublikos Prezidento patarėjos referentą poną A.Abramavičių.

Pirmasis įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pataisų nei pirmajam, nei antrajam nėra. Einame pastraipsniui. Pone Abramavičiau, jums pirmasis žodis, o paskui pastraipsniui.

A.ABRAMAVIČIUS. Aš labai trumpai. Tie projektai buvo apsvarstyti Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete, Teisės komitete, jiems buvo pritarta. Buvo Juridinio skyriaus pastabų, kad reikėtų pakeisti Baudžiamojo proceso kodeksą, bet dabar dėl laiko stokos… mes pakeisime ir išbrauksime žodžius “mirties bausmė”. Čia tokie neesminiai. O daugiau pastabų nebuvo. Aš prašyčiau jūsų pritarti Respublikos Prezidento teikimui ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra. 1 straipsnis priimamas bendru sutarimu.

2 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 4 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu.

5 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 6 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 7 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu.

8 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 9 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 10 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu.

11 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu. 12 straipsnis. Priimamas bendru sutarimu.

Pone pranešėjau, prašom luktelt. Mes, kolegos, kalbame dėl viso Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Šis straipsnis priimtas pastraipsniui. Prašom kalbėti dėl motyvų, kolegos. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nekartosiu tų argumentų, kuriuos aš jau esu išsakęs iš principo. Gerbiamąjį S.Buškevičių norėčiau nuraminti, kad niekada savo šitų nuostatų neslėpiau, visada tą patį sakiau ir dabar tą patį sakysiu, ir nepataikausiu rinkėjų nuotaikoms, nes tai yra ne tas principas, kaip mes turėtume visi čia elgtis. Aš tik siūlyčiau mūsų Prezidentūrai… man, kaip Europos Tarybos Monitoringo komiteto, kuris prižiūri mūsų įsipareigojimų vykdymą, nariui… nors Lietuva ir nėra prisiėmusi tiesioginio įsipareigojimo sustabdyti mirties bausmę, bet žinant, kad Europos Taryba labai jautriai į tuos dalykus žiūri ir turint omenyje, kad svarstomas Ukrainos pašalinimas iš šios organizacijos, siūlyti vis dėlto iki mūsų gerbiamojo Prezidento vizito į Europos Tarybą ratifikuoti Šeštąjį protokolą būtų tikrai gražus gestas, ir mes gražiai atrodytume visų akyse. Žinoma, tai toli gražu ne svarbiausias argumentas, dėl ko aš siūlau pritarti šiai nuostatai, nes galų gale mes einame į kitą amžių ir mėginame spręsti klausimus kitaip, nesivadovaudami keršto principu. Keršto principas pas mus kol kas labai smarkiai dominuoja ir daug kur mums trukdo konstruktyviai spręsti klausimus.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš pakankamai daug domėjausi šia problema ir turbūt ilgai reikėtų kalbėti dėl to, ir aš galbūt jau pasikartosiu, bet turiu moralinę teisę kalbėti šia prasme, nes ne pagal vieną mano bylą jau yra patekę žmonių anapilin, ir jeigu mes kalbėjome apie klaidas, tai patikėkite, tų klaidų iš tikrųjų yra ir Lietuvos teisėje. Jeigu nori ponas S.Buškevičius, galiu pasakyti, kad vienintelį kartą turbūt buvo atlikti tyrimai JAV. Lietuvoje nebuvo, nors aš galėčiau tuos pavyzdžius pasakyti su konkrečiom pavardėm. Vienintelį kartą ten buvo atlikti tyrimai, t.y. nuo 1900 iki 1985 metų buvo analizuota situacija dėl tų žmonių, kurie buvo pasmerkti myriop ir sušaudyti. Aš jums galiu pasakyti. Jų yra 350. Galbūt tai nėra per daug.

Jeigu jūs remiatės Amerikos pavyzdžiu, tai nusikalstamumo lygiu, deja, Amerika yra mums tikrai ne pavyzdys. Šitą aš jums galiu irgi garantuoti, nors ten egzistuoja mirties bausmė. O jeigu mes kalbame apie Skandinavijos valstybes, jos ilgai siekė. Suomija šito siekė maždaug 20 metų naikindama mirties bausmę ir keisdama visą situaciją. Ir per 20 metų jie pasiekė iš tikrųjų stulbinančių rezultatų, bet čia jau atskira kalba.

Mano požiūriu, kai mes kalbame apie kriminogeninę situaciją, tai aš pritarsiu turbūt ponui A.Patackui. Žiaurumas gimdo tik žiaurumą. Ir aš esu įsitikinęs, kad šitas žingsnis pakeis kriminogeninę situaciją. Ne dabar, ne ryt, ne poryt, ne po pusės metų, ne po metų, ne po dvejų metų, bet ateityje pakeis. Gali būti, kad rytoj bus padaryta daug nusikaltimų, poryt bus padaryta daug nusikaltimų, kai kas galės labai garsiai kalbėti – štai jūsų sprendimo pasekmė. Bet aš esu įsitikinęs, kad tai atsipirks.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Na, pirmiausia man labai yra keista pono S.Bičkausko logika. Bus padaryta daugiau nusikaltimų, daugiau kažkas kažką papjaus, bet po to viskas bus gerai. Aš manau, kad ir viena gyvybė yra verta to, kad neįvyktų nepataisomų dalykų. Jeigu mes šiuo sprendimu pastatome visuomenę į didesnio pavojingumo zoną, o tai mes tikrai padarome, tai kodėl Seimas negalėtų žengti analogiško žingsnio, na, ir, sakykim, atsisakyti apsaugos? Pabūtume kaip ir visi piliečiai.

O ponui E.Bičkauskui rekomenduočiau, kadangi jis taip aktyviai buvo už mirties bausmės panaikinimą, pirmiausia atsisakyti savo apsaugos, ir būtų kaip lygus su visais kitais piliečiais.

PIRMININKAS. Seimo narė N.Oželytė.

N.VAITIEKŪNIENĖ. Aš sveikinu mus visus, tokiu būdu balsuojančius per šių dviejų įstatymų aptarimą. Įsivaizduokite visi mūsų situaciją, tarkime, prieš metus arba pusantrų. Turbūt ponas S.Buškevičius nebūtų vienintelis, stengiantis sau dabar prirašyti daug pliusų, kadangi žino, kad yra transliacija, labai pigiais ir labai, sakyčiau, nekrikščioniškais argumentais.

Aš norėčiau pakalbėti daugiau apie sąžinės dalykus, kad tikrai liktume ramūs dėl savo priimamų įstatymų teisingumo.

Pirmiausia mane labai šokiruoja, kai kalbama apie mirties bausmę kaip apie patį baisiausią dalyką. Labai nedaugelis ir mums pažįstamų Seimo narių prisipažino, kad yra visiški ateistai. Krikščioniui, kuris tiki gyvybe, kitaip sakant, nemirtingą žmogų esant, mirtis nėra kažkokia baisi bausmė. Iš esmės mes nusikaltėlį paleidžiame į laisvę: į pragarą ar į dangų, kitaip sakant, Dievulis spręs, o ne mes. Mes paleidžiame jį į laisvę – vienas dalykas.

Antras dalykas. Mirties bausmė tai nėra bausmė. Ir ponas R.Smetona teisingai pasakė žodį “atpildas”. Taip, tai yra atpildas, tai yra kerštas, nes bausmė yra kažkas, ką galima atlikti ir po to kažką suprasti ar nesuprasti. Mirties bausmės atlikti negalima – žmogus yra sunaikinamas.

Manyčiau, kad argumentacija, kai mes kviečiame pasigailėti nusikaltėlio, yra klaidinga. Nei žmogaus sąmonei, nei žmogaus širdžiai ji yra nepriimtina. Pasakykite man, kaip galima sukelti pasigailėjimo jausmus žmogui, kuris žiauriausiu būdu nužudo savo seserį, savo motiną, jį išauginusį vyrą? Aš nežinau, kokios psichikos žmogaus reikia, kad kiltų pasigailėjimo jausmas.

Mano argumentas yra kitas. Aš kalbu dėl mūsų, o ne dėl žudikų. Jeigu žudoma valstybės vardu – tai žudoma kiekvieno iš mūsų vardu. Aš neseniai turėjau radijo debatus dėl mirties bausmės su ponu S.Buškevičiumi, kuris į eterį išrėkė: taip, aš imčiau automatą į rankas ir žudyčiau. Mielieji mano, ar jūs visi darytumėte tą patį?

Aš balsuoju už šitą įstatymą, aš prieš mirties bausmę tam, kad net netiesiogine prasme mes, sąmoningi žmonės, kurie sugebame gyvybės dovaną naudoti tam, kam ji skirta, netaptume žudikais. Ir, be abejo, pasigailėjimo vertos būtybės, kurios nesugebėjo šitos gyvenimo dovanos išnaudoti. Patikėkite manimi, aš trejus metus vaikštau pas tuos, kurie sėdi iki gyvos galvos ir nuteisti mirti (…). Aš patvirtinsiu dar, nežinau, kieno čia pasakytą mintį, neduok Dieve, jeigu mano artimam žmogui reikėtų pasirinkti mirties bausmę ar sėdėjimą iki gyvos galvos. Mirtis – tai lengviau. To, kas darosi su žmogumi, kai jis paliekamas vienas su savimi, nereikia mums ir matyti. Tai yra pakankamai sudėtinga ir žiauru. Todėl kviečiu jus balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Atsisakydamas 3 minučių, aš trumpai…

PIRMININKAS. Dvi minutės, kolega, dvi.

E.ZINGERIS. Taip, dvi minutės. Aš noriu pasakyti vieną svarbų dalyką. Labai svarbūs dalykai yra čia minimi referendumai ir žmonių nuomonė. Taip pat aš norėčiau priminti, kad šiai salei, t.y. Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra deleguota teisė per tuos kelerius metus vykdyti įsipareigojimus, kuriuos jie yra davę ir tautai, ir pasauliui. Šiuo atveju ne Europos Sąjungai, kaip čia buvo minėta, bet Europos Tarybai. Mes galėtume pasakyti, kad mums svarbiausia žmonių nuomonė, bet mums taip pat svarbūs mūsų valstybės krypties pasirinkti prioritetai. Ir mes čia per tuos ketverius metus tuos prioritetus vykdome, tuos, kuriuos mes skelbiame savo programoje. Programoje, kurią skelbiame mes ir daugelis čia esančių partijų, buvo įrašyta mūsų grįžimas į Vakarų Europos civilizaciją kaip vienas iš pagrindinių metmenų. Kaip beskambėtų, bet tai yra mūsų visų partijų vienas iš prioritetinių dalykų, t.y. grįžimas į Europos kultūros, Europos politinės kultūros, Europos teisinės kultūros erdvę, iš kurios mus dirbtinai per okupaciją buvo pašalinę. Manau, yra labai svarbu, kad mes pasirinkome prioritetus dar prieš ateidami čia, už mus balsavo rinkėjai, už tuos prioritetus, kurie buvo deklaruoti mūsų partijų programose, beveik visų čia esančių partijų, ir mes tas partijų programas vykdome, t.y. grįžtame į Vakarų civilizacijos erdvę. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 4 kalbėjo už, vienas prieštaravo. Kviečiu registruotis. Užsiregistravę ir stebimi balsų skaičiavimo komisijos balsuosime, ar priimame šiandien Baudžiamojo kodekso 22, 24, 42, 43, 49, 50, 54¹ , 71, 75, 105, 227¹ , 227³ straipsnių pakeitimo įstatymą. Kol kas registruojamės.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 75.

PIRMININKAS. Už – 76. Kas prieš, kolegos?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 3.

PIRMININKAS. Prieš – 3. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Aš matau du.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Atsiprašau. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Gerbiamieji kolegos, 3 susilaikė, 3 balsavo prieš, 76 – už, Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji, iš karto lydintysis įstatymo projektas – Asmenų, nuteistų mirties bausme, kuriems ši bausmė nebuvo įvykdyta, mirties bausmės pakeitimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme įstatymo projektas Nr.P-1497(2).

Prašom, pone Abramavičiau.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau labai trumpai pateikti. Iš esmės tai tas pats projektas, kuris buvo pateiktas, tik jis truputį pakoreguotas, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas. Visos Juridinio skyriaus pastabos yra priimtos, todėl tai yra projektas Nr.2. Prašyčiau jūsų priimti šį Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Taigi prašyčiau kalbėti dėl viso projekto. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Ačiū, pone Abramavičiau.

V.LANDSBERGIS. Aš norėjau pranešėjo paklausti, bet, matyt, galima tik kalbėti. Aš norėjau paklausti, ar naujai įvedama bausmė, kurios iki šiol nebuvo, iki gyvos galvos, turi savyje dar tokią kategoriją, kad ji nepavaldi jokiai amnestijai, kad jos negali pakeisti jokia amnestija? Tada tai būtų tolygu mirties bausmei, galima sakyti, visuomenės atžvilgiu, visuomenė apsaugota nuo to asmens. Kaip yra suprantama? Jeigu jūs galėtumėte pakomentuoti.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau pakomentuoti jūsų klausimą. Pirmiausia tame įstatymo projekte yra aiškiai pasakyta, kad nei lygtinis paleidimas, nei lygtinis atleidimas negali būti taikomas.

Dėl amnestijos. Yra tokia amnestijų praktika, kad už itin sunkius nusikaltimus amnestija apskritai nėra taikoma. Tokia yra praktika, o būtent laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir numatytas už tuos sunkius nusikaltimus, už kurios praktikoje amnestija nėra taikoma. Ir tuo labiau, gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau pasakyti, kad Amnestijos įstatymą priima Seimas. Manau, kad Seimas, priimdamas Amnestijos įstatymą, ir ateityje nenumatys galimybės taikyti amnestiją tiems, kurie yra nuteisti iki gyvos galvos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kalbos dėl motyvų. A.Grumadas nori kalbėti.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, priėmę prieš tai buvusį įstatymą, mes neturime kito kelio kaip pritarti ir šiam. Tai yra logiška tąsa prieš tai priimto dokumento. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Replikos teise. Kaip ir buvo kalbėta iš pradžių apie šį teikiamą klausimą, kad priimdami Amnestijos įstatymą ir siūlydami, ir mūsų komitetas, ir kiti komitetai būtent atsižvelgė į šį klausimą ir sunkių nusikaltimų neįtraukė, neįtraukė į amnestijos, netgi į šios paskutinės amnestijos dalykus. Tai viskas yra taip, kaip sakoma. Sunkūs nusikaltimai į amnestiją nėra įtraukiami.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiu dar sykį registruotis ir balsuosime dėl įstatymo Nr.P-1497(2).

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Kolegos, kas būtų už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas. Kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 67.

PIRMININKAS. Už – 68. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2.

Gerbiamieji kolegos, 2 susilaikė, niekas nebalsavo prieš, 68 – už, vadinasi, Asmenų, nuteistų mirties bausme, kuriems ši bausmė nebuvo įvykdyta, mirties bausmės pakeitimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme įstatymas yra priimtas.

Repliką po balsavimo – Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt visi sutiksite, kad kai mūsų valstybės piliečiai referendume balsavo už šią Konstituciją, kurią dabar išaiškino Konstitucinis Teismas, jie beveik visi, balsavusieji už Konstituciją, ją suprato kitaip, nei ką tik išaiškino Konstitucinis Teismas. Todėl nuomonė, kad piliečiai turėtų galimybę kalbėti šiuo klausimu, manau, yra visiškai pagrįsta. Ne minia, ne masė, kaip kai kas netyčia pasakė, bet piliečiai. Jie turėtų teisę kalbėti. Ir antra. Aš gerbiu visų kolegų, ir oponuojančių, visiškai priešingai manančių, ir sakančių kaip aš ar kiti nuomones, bet nenorėčiau sutikti, kai kitaip manantys yra, na, švelniai tariant, žeminami. To, man atrodo, nereikėtų.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš labai dėkingas esu visiems Seimo nariams už tai, kad jie taip balsavo. Tai buvo labai drąsus balsavimas. Aš atsakysiu visiems tiems, su kuriais susitiksiu, kurie manęs paklaus, kodėl tu taip balsavai. Kadangi su visais Lietuvos žmonėmis negalima susitikti, todėl aš kalbu dabar, juk žudikas, jeigu jis yra, jam reikia pirmiausia užkirsti kelią, kad daugiau jis to niekada nepadarytų. Tai viena. Šitais dviem įstatymais mes tai įvykdom. Antra. Jį reikia nubausti, nubausti labai griežtai, baisiai nubausti. Įkalindami iki gyvos galvos mes jį dar gyvą pasiunčiame į pragarą. Nes pragaras yra žmogaus pokalbis su savo sąžine, po kelerių sėdėjimo kalėjime metų jisai kalbės kiekvieną dieną, kiekvieną naktį su savo sąžine. Dėkoju jums, brangūs Seimo nariai, kad jūs išdrįsote taip balsuoti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimas savotiškai buvo šiuo metu atsidūręs tokioje padėtyje, kad tai turėjo priimti, nes tai yra Konstitucinio Teismo sprendimas, aišku, ir Prezidentas teikė Seimui šio įstatymo pataisas. Tačiau aš norėčiau paprašyti Prezidento, kad jis teiktų įstatymą, taip pat naudodamasis šia Konstitucijos nuostata, kad nebūtų žudoma gyvybė, ta negyva gyvybė, nes šiuo metu Lietuvoje labai dažnai ir daug kur tai atliekama. Tada mes tikrai Prezidentą sveikintume už tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš labai trumpai. Iš tikrųjų domėjausi šita problema, apie kurią būtų galima ir būtų labai gerai, kad kai kurie pasiskaitytų ir pranešimus šiuo klausimu. Aš norėčiau, kad tie, kurie oponuoja šiomis temomis kada nors susitiktų su tais žmonėmis, kurie vykdo tuos mirties nuosprendžius ir pasižiūrėtų, kaip tai atsiliepia tiems žmonėms. Labai norėčiau, kad susitiktų su tais žmonėmis, kurie sėdi tose kamerose, kurie jau yra įkalinti iki gyvos galvos, ir pamatytų, ir suprastų, ir sužinotų, nes tai nėra jokia paslaptis, kad po 3–4 metų buvimo šitose kamerose iš esmės jiems į laisvę kelio jau nebėra. Jiems kelias tiktai į psichiatrinę ligoninę. Dėkui.

Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1472(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 5a ir 5b klausimai. Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas P-1472(2). Čia pirmasis įstatymas. Kviečiu į tribūną socialinių reikalų ir darbo viceministrę ponią V.Blinkevičiūtę.

Gerbiamieji kolegos, aš turiu tokį procedūrinį vargą. Seimo narys R.Smetona siūlo taisyti tą straipsnį, kuris apskritai nėra aptariamas pagrindiniame tekste. Pagrindiniame tekste yra taisomi 5, 7, 8 ir 9 straipsniai. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu teikti dėl jūsų siūlymo net balsuoti, nes mes galime taisyti tik projektą. Projekte šitas straipsnis nėra taisomas. Taigi, ponia viceministre, čia toks mano įvadinis organizacinis kalbėjimas, o dabar iš eilės.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu priminti, kad Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas buvo apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, jam iš esmės pritarta. Taip pat buvo svarstytas Socialinių reikalų ir darbo komitete. Iš esmės jam taip pat pritarta su kai kuriomis pastabomis. Atsižvelgdami į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabas ir į Juridinio departamento pastabas užregistravome antrąjį projekto variantą. Aš tiktai trumpai noriu priminti pagrindines nuostatas, kurios yra įtvirtintos šiame įstatyme. Mes siūlome patikslinti vaiko globos pašalpos mokėjimą, atsižvelgdami į tai, kai vaikai yra visiškai valstybės išlaikomi, bei į gaunamas našlaičių pensijas bei alimentus. Taip pat siūloma palaipsniui padidinti našlaičio stipendiją: nuo 1999 m. – iki 3 MGL, nuo 2000 m. – iki 4 MGL. Taip pat siūloma nuo 2000 m. padidinti našlaičiams įsikūrimo pašalpą būstui, butui, gyvenamajam namui įsigyti ar įsikurti. Siūloma pašalpas mokėti iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetams, skaičiuojant jų finansinius rodiklius. Labai prašyčiau priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar galėtume bent 1 straipsnį priimti? 1 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

2 straipsnis. 2 straipsnį priimame bendruoju sutarimu.

3 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

4 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

Ir 5 straipsnis. Priimame bendruoju sutarimu.

Dėkoju, ponia viceministre, kol kas.

Kolegos, kalbantys dėl viso įstatymo. Seimo narys J.Listavičius kalba pirmasis. Ponia viceministre, prašom…

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatos leidžia spręsti vaiko globos pašalpos, našlaičio stipendijos mokėjimo, vaikams įsikurti pašalpos skyrimo dydžio ir naudojimo, jeigu taip sakytume, tvarką. Šitos nuostatos, kaip matom iš įstatymo projekto, sprendžiamos teigiamai. Visa esmė šiuo atveju, be abejo, susidarys dėl finansavimo, tačiau aiškinantis Biudžeto ir finansų komitete šio projekto svarstymo metu paaiškėjo, kad lėšos jau buvo ir anksčiau skiriamos, o šiuo atveju šie padidinti dydžiai, matyt, taip pat problemų nesukels. Tik kalbant apie pašalpą įsikūrimui, jos įgyvendinimo nuostata keliama vėlesniam laikui ir, matyt, taip pat kliūčių nesudarys. Todėl aš pritariu įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu Vyriausybės siūlomiems šio įstatymo pakeitimams. Jie reikalingi, teisingi, bet manau, kad numatoma didesnė parama šeimoms arba asmenims, auginantiems beglobius vaikus, šiuo atveju keturių minimalių gyvenimo lygio dydžio pašalpa už vaiko auginimą ir tuo pat metu paliekant gėdingai menką valstybės paramą šeimoms, normalioms šeimoms, auginančioms savo vaikus, ypač gausioms šeimoms, yra neteisinga. Todėl aš siūlysiu įstatymo pataisą, kuria numatyta padidinti pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pirma aš noriu visus pakviesti iš tiesų pritarti teikiamam įstatymo projektui, kurio tikslas padidinti paramą našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams jų mokymosi laikotarpiu ir pradedant savarankišką gyvenimą. Stipendijos našlaičiams skiriamos jų studijų laikotarpiu, kai jie studijuoja dieniniuose skyriuose.

Noriu tarti keletą žodžių dėl Seimo nario A.Smetonos pasiūlymo 4 straipsniui. Būtų labai lengva pritarti ir iš tikrųjų paremti visas šeimas, kurios turi vaikų. Bet, deja, mes negalime to daryti neatsižvelgdami į šeimų pajamas. Galbūt ne tik tris ir daugiau vaikų auginančius būtų gera paremti, bet ir vieną, ir du vaikus. Tačiau, deja vis dėlto tie vaikai, ne deja, bet iš tikrųjų tie vaikai auga normaliose šeimose. Jie turi abu tėvus, todėl bet kokia socialinė pašalpa turi būti skiriama atsižvelgiant į tėvų pajamas. Nuo trijų vaikų ir daugiau, jau yra atitinkamai skatinama. O pono A.Smetonos pasiūlymas išties labai geras. Bet jeigu mes šiandien mėgintume jį įgyvendinti, mes susidurtume su labai didelėmis biudžeto išlaidomis.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė. Paskutinė kalbėtoja už.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip, aš pasisakau už šį projektą ir norėčiau šiek tiek pakomentuoti pono A.Smetonos kalbą. Tiesą sakant, dabartinės valstybės socialinės politikos prioritetas remti beglobius vaikus, nėra amžinas prioritetas. Aš norėčiau tuo tikėti. Norėčiau tikėti, kad mažės šeimų, kurios savo vaikus nužudo arba degina krosnyje ir iš kurių nieko kita nelieka, kaip atimti vaikus jų pačių labui. Aš tikiu, kad šeimos normalės ir didėjant mūsų biudžeto pajamoms keisis ir mūsų prioritetai. Jau dabar yra planuojama peržiūrėti paramą vaikams iki trejų metų ir panašiai. Tai tiesiog laiko ir mūsų pastangų klausimas. Aš nenorėčiau, kad būtų priešpriešinamos dvi idėjos.

PIRMININKAS. Kolegos, visos kalbos dėl motyvų. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymą. Jis ką tik priimtas pastraipsniui. Registruojamės.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Gerbiamieji balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 61.

PIRMININKAS. Už – 62. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Irgi nė vieno. Kolegos, niekas neprieštaravo, niekas nesusilaikė, 62 – už. Vadinasi, Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1473(2*) (priėmimas)

Kviečiu į tribūną viceministrę V.Blinkevičiūtę. Mes pradedame įstatymo dėl Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimą. Prašom, ponia viceministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlomas tik labai nedidelis šio įstatymo patikslinimas, tai, kad pašalpa būtų mokama iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetams, skaičiuojant jų finansinius rodiklius. Taigi šiam projektui buvo pritarta. Prašyčiau ir jūsų pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos 1 straipsnis. Pritariame.

2 straipsnis, nurodantis įstatymo įsigaliojimą. Taip pat pritariame.

Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo teksto, nėra norinčių kalbėti. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, balsuojame, ar priimame įstatymą dėl Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Kas būtų už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 59.

PIRMININKAS. Už – 60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Taip pat nėra. Niekas nesusilaikė, niekas nebalsavo prieš, 60 – už. Taigi Paramos mirties atveju įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1404A(2) (priėmimas)

Gerbiamieji, šeštasis klausimas – Valstybinio socialinio draudimo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas P-1404(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną socialinės apsaugos ir darbo viceministrą poną A.Nazarovą.

A.NAZAROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo buvo pritarta alternatyviam projektui šio įstatymo papildymo. Projekte atsisakyta nuostatos, nustatančios įmokos dalies apmokestinimą, jeigu šios lėšos bus pervedamos į Pensijų fondą, nes nėra įsigaliojęs ir tik svarstomas Pensijų fondo įstatymas. Prašyčiau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Mėginkim priimti. Iš pradžių Seimo nario A.Syso siūlymai. Jis teikia porą pataisų. Kita skaitinė išraiška. Pone viceministre, prašom pakomentuoti pirmąjį. Vietoj 3,5 VDU rašyti 5. Mes iš pradžių turime apsispręsti dėl šio siūlymo.

A.NAZAROVAS. Taip, aš jau komentavau, tik dar kartą pakartosiu, kad pagal mūsų statistinius duomenis tų, kurie gauna virš penkių VDU, yra labai mažai, praktiškai tas pakeitimas neturėtų jokios įtakos ir mes liekam prie Vyriausybės pozicijos 3,5 ir 3.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė. Argumentuoti galėtų Seimo nario A.Syso siūlymą. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū. Seimo narys A.Sysas siūlo 34 straipsnio pakeitimą ir pagrindinis tikslas padidinti sumas, nuo kurių būtų neatskaičiuojama socialinio draudimo įmoka, yra tas, kad šiandieninis “Sodros” deficitas sudaro apie 200 mln. Lt. Paskaičiavus, jeigu socialinio draudimo įmokos nebus skaičiuojamos nuo asmenų, kurie gauna tris vidutinius darbo užmokesčio sumas, susidarys deficitas, siekiantis 130 mln. Todėl siūlau palaikyti Seimo nario A.Syso pasiūlymą padidinti sumą iki 5 ir 4 Statistikos departamento skelbiamų praeito mėnesio šalies vidutinio atlygio dydžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė prieš tokį siūlymą.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, pasisakydama prieš Seimo nario A.Syso pasiūlymą, kartu kviečiu paremti Vyriausybės teikiamą variantą. Mes svarstėme Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur buvo atlikti skaičiavimai. Per 3,5 VDU yra tik 1,8% draudžiamųjų pajamų. Todėl “Sodros” biudžeto balansus, aš jau ir praeitą kartą kalbėjau, mes pasiekėme priimdami kitus įstatymus iš socialinio draudimo srities. Dėl to, ar čia 3,5, ar 5 nereikia jaudintis. Juo labiau kad pagrindinis tikslas yra tobulinti pensijų sistemą. Jeigu mes siekiame išlaikyti tam tikrą vidurkį ir suvienodiname, plokštiname išmokamas pensijas, t.y. išmokas, tai jokiu būdu negalima laikytis tokios tvarkos kaip iki šiol, kai visiškai nebuvo atsižvelgiama į atlyginimus.

Išlaisvinti per 3,5 VDU draudžiamosios pajamos… ir draudėjai, be abejo, norėdami pasididinti savo pensijas, galėtų savanoriškai draustis. Štai toks buvo pagrindinis tikslas. Dėl “Sodros” biudžeto balanso nėra jokių pavojų ir galima drąsiai balsuoti už 3,5 VDU ribą.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės ir balsuosime iš pradžių dėl pirmojo Seimo nario A.Syso siūlymo, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. valstybinio socialinio draudimo įmokos mokamos nuo priskaičiuotos atlyginimo sumos, neviršijančios penkių VDU. Taip siūlo A.Sysas. Vyriausybė ir kiti kalbėtojai mano, kad turėtų likti 3,5. Paremiantys A.Sysą ir penkis balsuos už.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nario A.Syso siūlymo. Pritariantys – už, kiti – prieš. Už siūlymą – 6, prieš – 28, susilaikė 21. Pirmasis siūlymas nėra priimamas.

Dabar vietoj 3 VDU nuo 2000 metų siūloma rašyti 4. Viceministras pasakė savo nuomonę, R.Dovydėnienė taip pat pateikė kitą nuomonę. Kalbėti nėra norinčių. Taigi dėl antrojo Seimo nario A.Syso siūlymo. Kas paremtų 4 VDU nuo 2000 metų, balsuoja už, kas mano, kad turėtų likti pagrindinis tekstas, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už A.Syso siūlymą – 6, prieš – 30, susilaikė 14, ir šis siūlymas nėra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, o gal galėtume priimti dabar visą 1 straipsnį? Priimame bendruoju sutarimu.

2 straipsnis? Priimame bendruoju sutarimu. Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo. Seimo narys J.Listavičius norėtų projektą paremti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatomis nustatomi darbo užmokesčio dydžiai, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai būtų lyg ir pirmas žingsnis, orientuojantis į pensijų fondo formavimą ir skatinimą pereiti ir pradėti atidarinėti sąskaitas.

Iš ankstesnio projekto buvo žinoma, kad Vyriausybė norėjo spręsti iš karto abu šiuos klausimus, tačiau orientuojantis į tai, kad Pensijų fondo įstatymo priėmimas šiek tiek uždelstas, yra išspręsta viena klausimo dalis, paliekant antrą klausimo dalį spręsti ateity. Aš remiu šio įstatymo projektą ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, ponas J.Listavičius atkreipė dėmesį į du dalykus. Pirma, į šio įstatymo projekto sąsają su atidėjimais arba sus dalyvavimu pensijų fondų draudime. Tuo tarpu šis įstatymo projektas įsigalioja nuo sausio 1 dienos, o pensijų fondų veiklos nuo sausio 1 dienos nebus, ir tam nėra prielaidų.

Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad šiuo atveju teikiama lengvata ne tik tam žmogui, kuris į socialinio draudimo biudžetą moka 1% savo atlyginimo, bet čia daroma lengvata jo darbdaviui, kuris moka 30% dirbančiojo atlyginimo. Manyčiau, kad šiuo atveju turtingųjų žmonių atleidimas nuo solidarumo, dalyvaujant socialiniame draudime, yra nepateisinamas. Jeigu įstatymas būtų susijęs kaip nors su šitų turtingiausių žmonių imperatyviu dalyvavimu pensijų fondų kūrime ir stiprinime, tada būtų galima galbūt jį palaikyti.

Mes sąmoningai nepalaikėme kolegos A.Syso, tas pat yra ir su Vyriausybės teikiamu projektu, nes krikščionių demokratų nuostatos yra tokios, kad turtingesnioji visuomenės dalis turėtų labiau prisidėti negu mažiau turtingoji visuomenės dalis prie socialinio solidarumo projektų. Kadangi šitas teikiamas Vyriausybės projektas yra visiškai priešingas, aš tikrai negaliu jo palaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau pritarti Seimo nariui J.Beinortui, kuris pasakė krikščionių demokratų programos nuostatas, kur aiškiai įvardyta mokesčių politikos diferenciacija, kur daugiau gaunantys turi daugiau įmokėti į valstybės biudžetą. Krikščionių demokratų partijos programos nuostatos priešingos: kuo didesnis atlyginimas, tuo didesni turėtų būti mokėjimai į “Sodrą” ir į kitus valstybinius biudžetus. Deja, čia visiškai yra atvirkštinis variantas: kas gauna daugiau nei 3,5 VDU, visiškai nemoka mokesčių, o įneša pinigus į privačius fondus, kur vėliau gaus ne tik didelę pensiją, kadangi gavo didelius atlyginimus, bet ir dideles premijas gaus, ir išmokas iš privačių fondų. Šiuo įstatymu didinama socialinė nelygybė, socialinė neteisybė, didinama skurstančiųjų ir turtingųjų sluoksnių diferenciacija. Todėl mes, krikščionys demokratai, niekaip negalime pritarti šitam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Išklausiusi kalbėjusiųjų prieš argumentus, turiu labai nusistebėti. Seniai negirdėjau tokių socialistinių lygiavos nuostatų. Mes jau seniai atsisakėme socialistinės sistemos ir kuriame rinkos ekonomikos valstybę. Šitos pataisos yra siūlomos dėl to, kad negali būti visiškai nediferencijuotos įmokos, jeigu yra suvienodinamos išmokos. Kadangi išmokos yra vis dėlto labai vienodos, todėl ir įmokoms tikslinga nustatyti 3,5 VDU ribą.

Be to, atkreipkite dėmesį į tai, kad mes norime plėtoti pensijų fondus, kad žmonės galėtų savanoriškai draustis. O pensijų fondai yra rinkos ekonomikos valstybėse, jie sudaro 60% bendrojo vidaus produkto ir labai aktyviai dalyvauja visoje finansų rinkoje, pasitarnauja šalies ekonomikai. Todėl aš niekad nepritarsiu. Socialinių reikalų komitetas palaikė Vyriausybės projektą dėl to, kad dauguma to komiteto narių suprato rinkos ekonomikos privalumus.

“Sodra” nenukentės dėl to, kad mes nustatome 3,5% VDU ribą. Balansas yra užtikrinamas ir pasiekiamas kitais įstatymais. Galėčiau labai daug argumentų pateikti, kurie būtų už šitą projektą ir skatintų pensijų fondų kūrimąsi. Labai siūlau kolegoms atsisakyti socialistinės sistemos principų ir daugiau pagalvoti apie rinkos ekonomikos privalumus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes progresyvų apmokestinimą, ko dar nėra mūsų šalyje, vadiname socializmu, tai Jungtinėse Valstijose tikrai yra socializmas, nes ten yra progresyvus pajamų apmokestinimas.

Priėmus šį įstatymą, koks dabar yra pakeistas, tai nedideles pajamas gaunančių asmenų įnašas į socialinio draudimo fondus, be abejo, bus didesnis. Tai yra akivaizdu.

Ir pagaliau, jeigu mes lygiagrečiai priimtume kitą įstatymą – fizinių asmenų progresyvų apmokestinimą, ką mes savo programoje esame įrašę, tada būtų galima spręsti ir šitą dalį, galbūt čia ir reikėtų sumažinti tą įnašą. Bet mes vienoje vietoje atleidžiame nuo mokesčių – turtinguosius, aukštas pajamas gaunančius asmenis, tačiau kitoje vietoje nieko nekeičiame. Taigi priėmus šį įstatymą laimės tik tie, kurie gauna dideles pajamas. Aš irgi palaikau kolegų pasakytas mintis – ir J.Beinorto, ir gerbiamojo P.Gražulio – ir balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau neklaidinti visuomenės, jeigu dar kas nors mus klauso, ir savęs pačių. Juk nėra taip, kad visiškai nemoka. Moka “Sodros” mokestį visi mirtingieji, tačiau moka ne dagiau, negu nustatyta mūsų įstatyme – 3,5 VDU, arba nuo 2000 metų 3. Tai nereikia taip sakyti.

Kita vertus, kodėl tie žmonės, kurie labai daug dirba ir galbūt daugiau uždirba, turi ypač daug mokėti, o gauti beveik vienodai? Aš nematau čia neteisybės. Čia yra įteisinama teisybė. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau nebalsuoti už šį įstatymą. Manau, kad Krikščionių demokratų frakcija ir visi kalbėjusieji labai išsamiai ir labai krikščioniškai pabrėžė tai, kad, nepaisant rinkos ekonomikos privalumų, reikia prisiminti žmogų ir jam teikiamas socialines garantijas. Nuo “Sodros” įmokų priklauso labiausiai neapsaugotų asmenų, asmenų, gaunančių senatvės pensiją, invalidumo pensiją ir kitas socialines išmokas, pajamos. Manyčiau, kad mes visi turėtume prisiminti Jungtinių Tautų socialinės chartijos žodžius, kad žmogus turi teisę į žmogaus orumą nežeminančias išmokas. Jeigu šiandien didžiausias pajamas gaunančius asmenis mes atleidžiam nuo mokesčio ir atleidžiam nuo rūpesčio tais, kuriems šitos išmokos yra reikalingos, nemanau, kad mes elgiamės socialistiškai, bet, manau, mes elgiamės tikrai nekrikščioniškai. Siūlau pritarti šio įstatymo pataisai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiu registruotis. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymą. Registruojamės, kolegos. Kolegos Seimo nariai, prašom užimti savo vietas ir registruotis.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Kolegos, kas būtų už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymas, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 41.

PIRMININKAS. Už – 42. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 19.

PIRMININKAS. Prieš – 19. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Gerbiamieji kolegos, 5 susilaikė 19 balsavo prieš, 42 – už. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio papildymo įstatymo projektas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1487. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 27, 28, 29, 30, 32, 34, 36, 40, 45, 46, 47, 52, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1488 (pateikimas)

Socialinių reikalų viceministras ponas A.Nazarovas pateiks du įstatymų projektus: Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą P-1487 ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą P-1488. Prašom, pone viceministre.

A.NAZAROVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitie pakeitimai teikiami dėl to, kad dėl krizės Rusijoje ir kitų priežasčių nėra realių finansinių galimybių įgyvendinti jau priimtą įstatymą. Buvo numatyta nuo sausio 1 dienos. Mes siūlome kai kurių Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo straipsnių įgyvendinimą atidėti nuo spalio 1 dienos. Tas pats ir dėl kai kurių Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnių. Lėšos įstatymui nuo spalio 1 d. įgyvendinti yra numatytos ir jūsų jau patvirtintos kitų metų valstybės biudžete. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Pone viceministre, du Seimo nariai nori jūsų paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar jau vykdomos priimtos Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Jas buvo numatyta vykdyti nuo kitų metų sausio 1 d., taigi jos negali būti vykdomos ir nevykdomos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau jūsų paklausti tokio dalyko. Ar tai, kad praėjus dviem savaitėm po šito įstatymo priėmimo jūs Vyriausybės vardu teikiate įstatymo įgyvendinimo atidėjimą, dalies įstatymo įgyvendinimo atidėjimą, trim ketvirčiams ir siejate tai su krize Rusijoje, yra jūsų nuomonė, ar tai yra Vyriausybė nuomonė, kad Rusijos krizė neleidžia mums įvykdyti Invalidų integracijos įstatyme numatytų priemonių?

A.NAZAROVAS. Aš taip atsakyčiau: čia ir Vyriausybės, ir mano nuomonė. Taip išėjo, kad įstatymas buvo svarstomas spalio mėnesį, kai ta krizė prasidėjo. Kita vertus, dar tik buvo, sakykim, valstybės biudžeto projektas, todėl imtis atsakomybės pasakyti, kad bus taip ar kitaip, negalima buvo. Bet įstatymą vis tiek reikėjo priimti, tuo labiau kad nemažai įstatymo normų bus vykdoma jau nuo sausio 1 d. – ir dirbantiems pensininkams bus padidinta bazinė pensija, ir visiškos negalios suteikimas taip pat prasidės nuo sausio 1 dienos.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone viceministre.

A.NAZAROVAS. Čia mano ir Vyriausybės nuomonė, aš sakiau.

PIRMININKAS. Diskusijos komitetuose ir per svarstymą. Taigi Invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar pritariame jam po pateikimo, kolegos? Pritariame bendruoju sutarimu. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas… Ar čia reikės pinigų?

A.NAZAROVAS. Lėšos jau yra numatytos…

PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis komitetas. Lydintysis įstatymo projektas – P-1488. Ar galėtume pritarti? Pritariame. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis komitetas toliau dirbant su šiuo įstatymo projektu. Labai ačiū, pone viceministre.

Lietuvos Respublikos buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1434 (priėmimas)

8 klausimas – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto 6 straipsnio antros dalies pakeitimo įstatymo projektas P-1434. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto 6 straipsnio antros dalies pakeitimo… 6 straipsnio antrąją dalį teikiu priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Seimo nario A.Syso ir jo kolegės R.Dovydėnienės siūlymas iš antrosios dalies išbraukti “o po 2006 m. sausio 1 d.”. Yra siūlymas išbraukti šiuos žodžius. Mums reikia dėl to apsispręsti. Jūsų nuomonė.

K.KUZMINSKAS. Mano nuomone čia šios pataisos – tiek išbraukimas iš antrosios dalies “2006 m.”, tiek trečiosios dalies papildymas – yra teigiamas pasiūlymas, tačiau jis nėra aprobuotas Socialinių reikalų ir darbo komitete bei Biudžeto ir finansų komitete, todėl aš negaliu asmeniškai jo priimti. Norėčiau, kad tai spręstų Seimas. Tačiau tai daug greičiau išspręstų dėl viso to turto, kuris yra profesinių sąjungų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas nežiūrėdamas spaudžia mygtuką “prieš” ir prašo žodžio, nors dabar kalbam dėl jo kolegos A.Syso siūlymo. Kas jį argumentuotų?

Seimo narė R.Dovydėnienė. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Čia ne vien A.Syso siūlymas, bet ir mano. Mes siūlome išbraukti datą “po 2006 m. sausio 1 d.”, nes 1999 m. liepos 1 d. Specialiajam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti perdavus Lietuvos profesinėms sąjungoms turtą nėra jokio reikalo egzistuoti iki 2006 metų. Nes pagal esamą įstatymą atidavęs turtą fondas dar turi egzistuoti iki 2006 metų. Tačiau fondas iki to termino bus tik tam, kad išlaikytų save ir keletą darbo vietų. Lėšos pagal įstatymą turėjo būti perduotos Vyriausybės fondui per 5 metus. Įstatymas priimtas 1993 metais. Jeigu Vyriausybė neįvykdė savo įsipareigojimų, tai gal ji paskubės per pusmetį tą įvykdyti, bet fondas lieka nereikalingas, ir manome, kad tikrai galima po pusmečio tiek turtą, tiek lėšas perduoti profesinių sąjungų nuosavybėn. Siūlau pritarti mūsų pataisai.

PIRMININKAS. Kas paremtų R.Dovydėnienės siūlymą? Nėra paremiančių. Kas prieštarautų? (Balsai salėje) Aš klausiu, gerbiamieji kolegos, nes yra daug pasižymėjusių… Seimo nariui P.Šakaliniui suteikiu žodį.

P.ŠAKALINIS. Pagal R.Dovydėnienės siūlymą perdavimas fondui surašius 1998 m. profesinių sąjungų nacionalinių junginių duomenis, jeigu pateikiami duomenys, tai čia yra ne tas dalykas. Aš pritarčiau pagrindiniam K.Kuzminsko siūlymui, kad pratęstume pusei metų, t.y. iki 1999 m. liepos 1 d., ir per tą laiką… buvo Vyriausybės pateikimas dėl 6 straipsnio ir mes tada spręsime toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, P.Šakalinis remia pagrindinį tekstą, o ne kolegės R.Dovydėnienės ir A.Syso siūlymą. Ar V.Žiemelis remtų? V.Žiemelis gali remti tik A.Syso arba R.Dovydėnienės siūlymą. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau tik išsakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Teisės ir teisėtvarkos komitete Seimo narė R.Dovydėnienė pateikė savo pasiūlymus ir jie buvo aptarti. Mūsų nuomone, jos siūlymai yra verti dėmesio ir būtų gerai, kad pagrindinis komitetas, šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo komitetas, aptartų juos. Ir galbūt šiandien būtų gerai, kad nepriimtų neaptarę ponios R.Dovydėnienės siūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau yra perėjusios visos svarstymo procedūros ir mes dabar neturime kur dingti, kaip tik mėginti registruotis, o paskui balsuojame, ar priimame Seimo narių R.Dovydėnienės ir A.Syso siūlymą iš antrosios dalies išbraukti “o po 2006 m. sausio 1 d.” ir įrašyti žodį “bei”. Pone Kuzminskai, dar galite pakomentuoti.

K.KUZMINSKAS. Taip. Kaip minėjau, šis siūlymas tikrai labai reikšmingas, ir aš pritariu tai nuostatai, kad fondas iki 2006 metų nedirbs ir reikės tą pataisą teikti, nes per ilgai dar šešerius metus išlaikyti šį fondą. Tas turtas greičiau bus paskirstytas profesinėms sąjungoms, tačiau dar kartą apgailestauju, kad komitetai to nesvarstė.

PIRMININKAS. Kolega Olekai, aš jums nesuteikiau žodžio kalbėti dėl to, kad jūs norėjote kalbėti prieš, o tegalėjote kalbėti už savo kolegų siūlymą. Tik dėl šito. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame dėl Seimo narių R.Dovydėnienės ir A.Syso siūlymo išbraukti kai kuriuos žodžius. Kas pritartų šitam siūlymui, balsuoja už, kas prieš, tas prieš.

Kolegos, reikėtų būti trupučiuką sėslesniems, tik tiek.

Už siūlymą – 14, prieš – 25, susilaikė 15. Taigi šitie žodžiai neišbraukiami. Dabar jų siūlymas papildytį šitą straipsnį trečiąja dalimi, pone pranešėjau.

K.KUZMINSKAS. Trečioji dalis yra siūlymas dėl profesinių sąjungų turto ir lėtų perdavimo vadovaujantis 1998 m. profesinių sąjungų nacionalinių junginių duomenimis apie profesinių… Tam, aš manau, irgi būtų galima pritarti, nes to reikalauja prieš tai priimti teisės aktai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš jums įteikiu tekstą, kuris yra siūlomas.

K.KUZMINSKAS. … kad profesinės sąjungos turi pateikti sąrašus tam, kad būtų konkrečiai paskaičiuota, kiek kiekviena profesinė sąjunga turi narių, kad po to paskaičiuotume, kiek kuriai profesinei sąjungai yra skiriama profesinių sąjungų turto, o ne tie sąrašai, kurie buvo prieš penkerius metus jau pateikti ir faktiškai pasenę.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti šitą siūlymą? Ne. Matau norinčių prieštarauti. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Kadangi komitete buvo svarstytas pagrindinis įstatymo pakeitimas ir mes numatėme siūlyti Vyriausybei sudaryti komisiją ir nustatyti labai aiškią tvarką, kaip turi būti pateikiami profesinių sąjungų narių sąrašai ir reglamentuoti tuos sąrašus, todėl, nors ir toks siūlymas būtų galbūt priimtinas, tačiau šiuo atveju jis prieštarauja komiteto nuomonei. Todėl aš siūlau pritarti pagrindiniam tekstui, kurį teikia prelegentas, ir pritarti komiteto nuomonei. O ateityje mes galėtume ir ponios R.Dovydėnienės, ir pono A.Syso siūlymus atskirai svarstyti savo komitete, nes jie jau susiję ne su pagrindiniu tekstu, o yra lyg ir už jo ribų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolege Roma, labai atsiprašau, jums turėjau žodį suteikti pirmajai. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Mūsų siūloma pataisa 6 straipsniui susijusi su konkrečiu tekstu ir įstatymo tekstu. 1993 metais Seimas priėmė įstatymą dėl buvusių profesinių sąjungų turto ir Seimo nutarimą, kuriame yra reglamentuojama tvarka, kaip tas turtas turi būti perduotas, praėjus penkeriems metams, profesinėms sąjungoms, ir ta tvarka yra be galo aiški. Šiandieninis siūlymas pakeisti datą ir perduoti turtą ne nuo sausio 1 d., o nuo liepos 1 d., įgauna prasmę tik tada, kai įpareigojame profesines sąjungas vykdyti nutarimo numatytą tvarką ir pateikti narių duomenis, ne vėlesnius kaip 1998 m. Tokiu būdu įstatymas pradės veikti. Nes jeigu mes šios nuostatos nepriimsime, praėjus lygiai pusei metų, liepos 1 d., Seimas vėl svarstys, kaip įgyvendinti šį įstatymą. Siūlau pritarti šitam siūlymui papildyti 6 straipsnį trečiąja dalimi, nes tokia tvarka leis aiškiau ir geriau vykdyti įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas remia šį siūlymą.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų labai norėčiau paremti R.Dovydėnienės ir A.Syso teikiamą siūlymą ir štai dėl ko. Man atrodo, kad jeigu mes būtume (visi nacionaliniai centrai) suspėję sutvarkyti ir pateikti savo narių skaičių, tai būtų galima jau šiandien, nuo sausio pradžios, tas įstatymo normas įgyvendinti. Šiuo metu jau yra suskubusi ir surinkusi savo narius Darbo federacija, kaip ir susivienijimas, ir centras, ir aš manau, kad tik dėl to ir yra prasmė atidėti ir jeigu dar Darbininkų sąjunga iki to laiko suspėtų pateikti savo narių skaičių, mes turėtume labai objektyvius duomenis, kaip tą turtą, kuris yra sukauptas, kuris yra išlikęs, paskirstyti profesinėms sąjungoms daugiausia turbūt darbo patalpoms. Visą kitą turtą, aš manau, mes turėtume panaudoti profsąjungų fondų ar paramos, ar pagalbos fondų besikuriančioms profesinėms sąjungoms, ar profesinių sąjungų nariams, kurie galbūt netenka darbo vietų ir kt. Vienintelis tikslas, kurį šiandien mes galėtume argumentuoti, kodėl mes atidedame įstatymo įgyvendinimą, ir būtų tik tas, kad formaliai ne visos profesinės sąjungos, kurios nori susitvarkyti, nesuspėjo susitvarkyti, nes didžioji dalis susitvarkė. Taigi mes, nelabai matydami motyvus, kodėl reikia atidėti, bet sutikdami su atidėjimu, galim tikrai labai aiškiai argumentuoti, ką dar reikia padaryti. Tada, man atrodo, daugelio tų problemų nekiltų. Aš labai kviečiu Seimo narius palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pataisą pateikė R.Dovydėnienė. B.Visokavičienė kalbėjo prieš, J.Olekas už. Registruojamės ir apsispręsime, ar pildome dabar mūsų keičiamą straipsnį kolegų siūloma trečiąja dalimi. Pranešėjas priimtų? Yra norinčių prieštarauti. Registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, priėmimo metu komitetų atstovai kalba bendrąja tvarka dėl motyvų. Tik taip svarstymo metu komitetų atstovai turi pirmenybę. Neturiu kito kelio, gerbiamasis Vidmantai.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsuojame dėl A.Syso ir R.Dovydėnienės siūlymo keičiamą 6 straipsnį papildyti nauja trečiąja dalimi. Kas būtų už šį siūlymą, balsuoja už, kiti – kitaip.

Gerbiamieji kolegos, už siūlymą – 23, prieš – 21, susilaikė 17. Siūlymui nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, tai visas tekstas. Dabar prašyčiau kalbėti dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Ačiū, pone pranešėjau. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, perdavinėti Lietuvos profsąjungų turtą šiandien dar nėra pasirengta. Todėl įstatymo įsigaliojimo nuostatą besąlygiškai reikėjo pratęsti ir tai padaryta. Kaip jūs žinote, buvo parengtas Vyriausybės alternatyvus projektas, bet jis dar neatitiko reikiamos kokybės ir jis buvo grąžintas Vyriausybei, kad būtų parengtas. Todėl išsprendus pagrindinį klausimą ir pratęsus šios nuostatos galiojimą iki liepos 1 d., Vyriausybė galės parengti kokybišką šio įstatymo atskirų straipsnių pakeitimą ir mes išspręsime klausimą. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi įstatymas yra pakeičiamas ne iš esmės ir keičiamas ne dėl to, kad jo įgyvendinimas iš tikrųjų būtų efektyvus, o tik dėl to, kad yra kažkokių pasąmoningų minčių pakeisti egzistuojančias teisės normas, galbūt pakeisti ir pačią įstatymo prasmę, ieškoti būdų, kaip tą nedidelį procentą turto, kuris pagal įstatymą skirtas profesinėms sąjungoms ir sudaro 30% buvusio turto, dar kartą atimti, nacionalizuoti ir valstybiniu mastu, o ne leisti pačioms laisvoms organizacijoms, profesinėms sąjungoms spręsti, kaip tuo turtu disponuoti, aš siūlau nebalsuoti už šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Kodėl gerbiamajai Seimo narei B.Visokavičienei pirma nedavėt. Gal reikėtų…

PIRMININKAS. Todėl, kad aš matau, kad užsirašiusių kalbėti prieš yra daugiau, mėginu išlaikyti proporcijas. Po jūsų žodį gaus B.Visokavičienė.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą tokią teisę. Aš norėčiau iš tikrųjų pasakyti, kad mes, atsisakydami gerbiamosios R.Dovydėnienės ir A.Syso pataisos, praradome prasmę, dėl ko reikia nukelti įstatymo įsigaliojimą. Pono J.Listavičiaus ir kitų argumentacija, kad nėra pasirengta, nėra visiškai tiksli. Iš tikrųjų pagal įstatymą sudaryta fondo taryba egzistuoja, kaip numatė įstatymas, tie, kas pateikė narių sąrašą, deleguoja ir dalyvauja. Aš manau, kad jie galėtų susitvarkyti su įstatymo numatyta užduotimi, tai yra panaudoti perduotą įstatymu profsąjungoms turtą ne kažkokioms menamoms organizacijoms arba tik turinčioms profsąjungų pavadinimą, bet iš tikrųjų mūsų dirbančių žmonių interesams ir ištikus bėdai pagelbėti. Profesinės sąjungos sutarė, kad jos pasilieka darbo patalpas, o visą likusį turtą naudoja, sukurdamos nedarbo fondus, netenkantiems darbo žmonėms paremti. Todėl aš manau, kad šitas pusės metų atidėjimas iš tikrųjų neturi jokios prasmės. Nes žmonės, dabar esant papildomai dar Rusijos krizės įtakai Lietuvai, jau šiandien laukia mūsų paramos. Ir jeigu mes taip tęsiame, neleisdami sudaryti reikiamų fondų ir teikti reikiamą paramą mūsų dirbantiesiems, iš tikrųjų atitolinam tą labai realią pagalbą žmonėms. Todėl aš labai apgailestauju ir kviečiu kolegas Seimo narius nepritarti ir nepratęsti tokio įstatymo įsigaliojimo galutinio atidėjimo.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes gerokai pamiršome pagrindinį tekstą. Pateiktas projektas siūlo atidėti fondo turto atidavimą. Nes fondui buvo patikėtas turtas nuosavybės teise ir pagal galiojantį įstatymą buvo numatyta, kad nuo 1999 m. turi būti jis jau perduodamas veikiančioms profesinėms sąjungoms. Buvo sudaryta Seimo narių komisija. Jie įsitikino, kad fondas nėra tam pasirengęs. Profesinių sąjungų nariai yra labai netiksliai fiksuojami, sąrašai yra neparengti. Tai kaip galima, nežinant narių skaičiaus, dabar pradėti kažkokias dalybas? Todėl ir buvo pasiūlyta duoti laiko fondui pasirengti tokiam perdavimui ir buvo pasiūlytas termino atidėjimas. Nieko neatsitiks per tą laiką, paprasčiausiai fondas pasirengs tokiam perdavimui, susiskaičiuos savo narius. Vyriausybė per tą laiką pasiūlys normalią, žmonišką profsąjungoms tvarką, kaip reikia registruoti narius, kokios galioja normalios civilizuotos taisyklės nariams registruoti. Mes žinosime visų profsąjungų tikslų narių skaičių ir proporcingai narių skaičiui bus galima perduoti turtą. Todėl aš siūlau pritarti Seimo nario K.Kuzminsko pasiūlytam termino atidėjimui ir kartu palaikyti komiteto nuomonę, nes mes siūlome parengti tvarką ir iki liepos mėnesio pasirengti tokiam perdavimui. Todėl kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas fondas – dar praėjusio Seimo kūrinys. Aš gerai atsimenu, kaip šito įstatymo priimtos nuostatos buvo sunkiai realizuojamos. Deja, ir šiandien kalbantys profsąjungų atstovai, atsimenu, kaip gerbiamasis P.Šakalinis, K.Kuzminskas ir kiti… Kiek mes ginčijomės dėl to, kad reikia suregistruoti tuos narius, ir būtent taip, kaip reikia. Šita nuostata visada strigo ir dabar taip pat stringa. Nes ne visi nori parodyti tikrą savo narystę. Iš principo šitoje situacijoje pratęsimas absoliučiai nieko neduos. Arba mes apsisprendžiam, kad tas turtas pereina į bendrą nuosavybę ir jie valdo, arba ne. Vienas dalykas. O laiko tam padaryti buvo daugiau negu užtenka. Tai beveik 5 metai ir iki šiol nieko neįgyvendinta. Tai kas turi užtikrinti įstatymo įgyvendinimą? O jeigu tos profsąjungos, kurios nesugebėjo to padaryti, ir viskas, ir baigiam apie tai kalbėti, vadinasi, jų paprasčiausiai nėra. Tai dar nukelsim pusei metų, ir ta problema lieka, tas turtas nyksta, kažkas skolina, perskolina, dar ką nors padaro. Yra kažkokios grupuotės, tų objektų jau yra šeštas ar septintas savininkas. O mes visą laiką liekam toje pačioje vietoje. Vieną kartą reikia baigti su šituo dalyku ir vieną kartą radikaliai apsispręsti, tegu tos profsąjungos nustoja tarpusavyje dalintis turtą ir normaliai užsiima tuo, kuo dera užsiimti profsąjungoms. Todėl aš esu prieš šito projekto (…). Tai yra tik laiko vilkinimas, nesprendžiant jokios problemos.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Aš galėčiau pasakyti, kad reikėtų šiam pagrindiniam įstatymui, kurį pateikė Seimo narys K.Kuzminskas, pritarti. Nes 1993 m., kai buvo priimtas įstatymas dėl buvusių LTSR profsąjungų turto, kad jis būtų perduotas besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, nebuvo atsižvelgta, kad iš buvusių sovietinių profsąjungų sąskaitų pinigai kažkur dingo. Nieko neteko besisteigiančioms profesinėms sąjungoms. Dabar, kai sudarytas specialusis fondas vien tik iš susivienijimo ir centro, veikiančių ir besisteigiančių profesinių sąjungų nėra tame fonde. Norėtų, kad nuo 1999 m. sausio 1 d. tas turtas būtų atiduotas vėl tiems patiems. Todėl pritariu, kad reikia pratęsti – nuo 1999 m. liepos 1 d., kad profesinės sąjungos susitvarkytų. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius, kad išlyginčiau kalbėtojų tvarką.

Aš irgi manau, kad šiandien negalima nepritarti pratęsimui vien todėl, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokia yra to turto būklė, kokios iš to turto yra pajamos, ar apskritai jos yra? Nes yra daug tokių objektų, kurie šiandien, pavyzdžiui, mano Palangos rinkiminėje apygardoje, yra tiek praskolinti, kad ten, aš nežinau, ką perduos. Ko gero, perduos tik skolas, jeigu įvyks perdavimas. Todėl aš pritarčiau pratęsimui.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas kas, bet ponas P.Šakalinis tikrai puikiai žino, kodėl jo atstovaujama profsąjunga nepateikė sąrašų. O buvo taip padaryta todėl, kad jų profsąjunga atsisakė įrašyti kodus prie pavardės, motyvuodama, kad tai žmogaus teisių pažeidimas. Todėl šiandien nederėtų motyvuoti kitaip.

Toliau. Ponas J.Listavičius minėjo, kad priimtume, Vyriausybė rengia įstatymą. Jeigu ponas J.Listavičius būtų buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, būtų pamatęs, kad Vyriausybės parengtas įstatymas buvo atidėtas vien dėl to, kad jis prieštarauja Konstitucijai.

Ponia B.T.Visokavičienė minėjo, kad neparengti sąrašai ir t.t., bet ponia B.T.Visokavičienė turėtų žinoti, kad sąrašai yra seniai parengti, ir pono K.Kuzminsko profsąjunga, ir kitos profsąjungos pateiks sąrašus. Matyt, reikėtų labiau pasidomėti, kas yra ir ko nėra.

Jeigu valstybė nenori, kad dalį socialinių problemų spręstų profsąjungos, puiku, tegu ji pati sprendžia. Ji pati spręs. Na, o priėmimas dabar šio įstatymo, kurį dabar siūlote, tai būtų labai panašu į tai, kai mums skauda dantį, mes išgeriame analgino ir manome, kad danties skausmas nuo to praeis. Jis praeis, bet praeis vienai valandai arba dviem, po to vėl mes gydysime tą patį dantį, tačiau teks jį, ko gero, rauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime, ar priimame Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto 6 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar priimame šį įstatymą? Kas būtų už tai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 55.

PIRMININKAS. Už – 56. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 11.

PIRMININKAS. Prieš – 11. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Kolegos, 2 susilaikė, 11 balsavo prieš, 56 – už, taigi Lietuvos Respublikos buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto 6 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymas yra priimtas.

J.Olekas – repliką po balsavimo.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik turiu išreikšti apgailestavimą, kad mes šiandien neišsprendėme problemos, kurią jau buvo numatyta išspręsti įstatymu. Buvo sudarytos visos sąlygos visom profesinėm profsąjungom pateikti savo sąrašus ir pagal įstatymą nuo 1999 m. sausio mėnesio pradėti naudoti tą turtą, jį paverčiant lėšomis, kuriomis būtų galima paremti atsidūrusius problemiškoje situacijoje mūsų darbuotojus.

Šiandien mes be jokių įsipareigojimų, be naujų, sakykim, užduočių tą problemą nukeliame dar pusei metų. Po pusės metų, ko gero, mums reikės vėl sugrįžti, jeigu neatsitiks kitaip, sakykim, Vyriausybė sugalvos nacionalizuoti ar panašių dalykų, ko aš jiems tikrai nelinkėčiau. Todėl tenka apgailestauti ir tikėtis, kad po pusės metų mes vis dėlto kalbėsime apie šitą turtą kaip apie buvusį, nors iš tikrųjų mes galėtume jau šiandien paremti tuos mūsų darbuotojus, kuriems yra atsitikusi bėda.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas – repliką po balsavimo.

K.KUZMINSKAS. Negaliu be replikos, kadangi čia J.Olekas taip pasakė. Man atrodo, bus pasiektas teisingumas taip, kaip ir buvo numatyta, kad šis fondas, vien pavadinimas, yra išleistas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti. Šiuo metu Lietuvoje masiškai steigiasi naujos profesinės sąjungos. Jeigu nuo sausio 1 dienos jau būtų atlikta inventorizacija, teisinė registracija viso to nekilnojamojo turto, kuris šiuo metu priklauso profesinėms sąjungoms, jis iš esmės būtų atitekęs Profesinių sąjungų centrui, Profesinių sąjungų susivienijimui, o kiti profesinių sąjungų susivienijimai liktų apiplėšti ir be jokio turto. Todėl šiuo metu per tą pusmetį turime paraginti visas profesines sąjungas, kad jos pateiktų sąrašus ir turtas tikrai priklausytų visiems Lietuvos žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, sprendžiant pagal socialdemokratų aktyvumą viskas pasidaro labai aišku, kad yra viena partija, kuri labai norėtų pretenduoti į buvusį profsąjungų turtą ir norėtų tuo turtu disponuoti, naudotis. Tačiau dabar mūsų termino pratęsimas jau sudaro kiek kitokias sąlygas. Manau, kad galimybė įvertinti, kiek dar yra turto, kaip jis naudojamas, atsiranda ir kelia nerimą. Aš suprantu, kodėl yra taip aktyviai kalbama.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis paskutinis kalbėtojas dėl motyvų, replikuotojas.

V.ŽIEMELIS. Aš labai trumpai. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, neleidote man išreikšti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijos, todėl aš trumpai pasakysiu, kad Seimo narės R.Dovydėnienės pasiūlymai buvo labai rimti. Būtų labai gerai, jeigu Seimas būtų juos rimtai apsvarstęs.

Taip pat labai svarbu, kad dar esantis Specialiajame fonde turtas, besisteigiančioms profsąjungoms remti, per šį pusmetį nepatektų į privačias rankas, kaip atsitiko su Vilniaus sporto ir ledo rūmais.

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.P-1394(2*) (svarstymas). Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1510(3) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 9a ir 9b klausimai – Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.P-1394(2*) ir Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1510(5). Abiejų įstatymų projektų svarstymas.

Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kiek norinčių kalbėti dėl šių įstatymų. Ar galėtume sutarti, kad kalbame dėl abiejų įstatymo projektų, pabaigoje abu autoriai: ponas A.Januška – Prezidento patarėjas ir kolega J.Bernatonis, pasako baigiamąjį žodį ir tada apsisprendžiame dėl tų įstatymo projektų? Ar nebūtų prieštaraujančių? Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, kas norėtų dalyvauti diskusijoje? Taip, visa bėda, kad mūsų kompiuteris prastas. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Beinortą kalbėti pirmąjį.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš užsirašiau kalbėti dėl abiejų įstatymų, bet teisybės dėlei aš turėsiu grįžti ir prie trečiojo įstatymo. Kai tik gerbiamasis posėdžio pirmininkas galės manęs klausyti, tada aš ir pradėsiu.

Man atrodo, kad priiminėdami Diplomatinės tarnybos įstatymą praeitą plenarinį posėdį ir pasiekę 59 straipsnį mes akivaizdžiai pamatėme, kad vien mechaninės daugumos būdu priimami sprendimai nėra patys teisingiausi. Tai, matyt, pamačiau ne tik aš ar kiti, bet tai liudija ir mūsų Seimo kanclerio užregistruotos pataisos dėl beveik jau visai priimto Diplomatinės tarnybos įstatymo.

Tačiau Diplomatinės tarybos įstatymas, kad ir koks jis būtų geras ar blogas, yra lydimas jo įgyvendinimo tvarkos įstatymo. Įgyvendinimo tvarkos įstatyme iš esmės yra kai kurie veiksmai, kuriuos reikia atlikti, kai kurios kategorijos tarnautojų, kurie su rangais yra susiję ir yra susiję su terminais. Mes manome, kad mūsų Seimui tenka didelė atsakomybė už tai, kad užuot išplėtoję arba pakeitę Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo įstatymą, pritaikę jį arba jo įgyvendinimą pagal mūsų valstybės išgales ir pagal mūsų prioritetus, kad šitai būtume padarę prieš dvejus metus, šiandien mes būtume turėję visiškai skaidrią situaciją, kokioje situacijoje atsiranda vienos ar kitos žinybos tarnautojai ir jų prioritetas vienas kito atžvilgiu. Tačiau kai mes patikėjome Vyriausybės teikiamu ano įstatymo naikinimu dėl to, kad bus priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, mes iš tikrųjų pagalvojom, taip, Valstybės tarnybos įstatymas, atskiriantis politikų darbą nuo karjeros tarnautojų darbo, jų darbo apmokėjimo sistemos įjungimas į šitą įstatymą atrodė, kad ir bus ta išeitis, prie kurios vis dėlto mūsų Seimas, bent baigdamas savo kadenciją, galės įsitvirtinti. Tačiau aš žiūriu, kad šito padaryti nesiimama. Kaip nebuvo imamasi šito daryti, kada, sakyčiau, spontaniškai, galbūt tiesiog iš emocinių paskatų buvo padidinti atlyginimai teisėjams, dabar, sakyčiau, tikrai pakankamai prestižinė ir pakankamai atsakinga diplomatinė tarnyba irgi iškrinta iš bendro konteksto reikalaudama sau išskirtinių atlyginimų ir išskirtinio darbo traktavimo. Perėjimas iš darbo sutarties į tarnybos kategoriją, šiaip ar taip, turi būti pasižiūrėtas visos valstybės mastu. Jeigu kalbama apie vadinamųjų baltų apykaklių suformavimą mūsų valstybėje, tai turėtume galvoti, o kas joms apskritai priklauso. Ir štai aš noriu jums parodyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektą, kurį teikia Vyriausybė. Jis yra, kaip žinote, mūsų kompiuteriuose, internete. Čia pažiūrėję, kam taikomi šio įstatymo ypatumai, rastume, kad būtent diplomatinei tarnybai Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos bus taikomos, nes parodyta, kam jos nebus taikomos. Jos nebus taikomos Konstitucinio, Aukščiausiojo Teismo teisėjams, valstybės kontrolieriui, Seimo kontrolieriams, profesinės karo tarnybos kariams ir banko valdybos nariams. Toms visoms kitoms “apykaklėms” Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos. Aš nežinau ar valstybė iš tikrųjų pajėgs visiems valstybės baltiesiems “kalnieriukams” baze laikyti, kaip dabar yra, mėnesio bazinį atlyginimą, o iš karto mėnesio algą. Manau, kad iš karto to nepavyks padaryti. Todėl, matyt, mes čia, Seime, žmonės, kurie iš tikrųjų svarstome biudžetą, imamės atsakomybės už valstybės pajamų perskirstytą tarp įvairių žinybų ir sluoksnių, matyt, turėsime spręsti, kas bus pirmas eilėje. Todėl aš manau, kad mums dar ne vėlu įsibėgėjus sustoti ir vienos žinybos neišskirti. Manau, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnį galėtume pakeisti taip. Aš pacituosiu, nors jums yra išdalintos tos pataisos. Manau, kad “Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta darbo apmokėjimo sistema ir socialinės garantijos taikomos ne pagal datą, bet Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo apimties ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka.” Kitaip sakant, pirma pasidarome valstybėje tvarką, nusistatome apimtis, paskui prioritetiškai grįžtame prie vienos ar kitos žinybos finansinių ir socialinių dalykų.

Dabar neišvengiamai norėčiau pasakyti porą žodžių dėl Darbo sutarties įstatymo pataisos. Tai, kad jau yra užregistruotas šito įstatymo šeštasis pataisos variantas per dvi dienas, rodo, kaip mes vis dėlto, sakyčiau, karštligiškai ir skubotai sprendžiam tokį dalyką. Darbo sutartis ar ne darbo sutartis. Jau svarstydami Diplomatinės tarnybos įstatymą susidūrėm su atveju, dėl kurio ponas R.Dagys neleis man meluoti, jis pats sutiko, jeigu remiamės tarnybos sąlygomis, tai negalime taikyti darbo sutarties sąlygų. Tiktai dėl tų sąlygų, kurios neapibrėžtos tarnybos sutartyje, gali naudotis Darbo sutarties kriterijais. (Jeigu man dar duotų vieną minutę.)

PIRMININKAS. Kolega, mes vėluojam.

J.BEINORTAS. Žinau, bet labiau kaip aš nėra vėluojančių šiandien. Jeigu mes paskubėsim ir išmesim šito įstatymo nuostatas visuomenės vertinimui, tai gali būti daug blogiau negu 5 minutės čia. Kalbant prie Diplomatinės tarnybos įstatymą reikia pasakyti, kad nors 59 straipsnis su pono A.Kubiliaus balsu 30 prieš 29 gali būti laikomas priimtu, bet aš manau, kad prie jo būtinai reikia grįžti. Mes turėtume prie jo grįžti, nes aš nelaikau žmogaus diplomato sveikatos pablogėjimo lygiaverčiu diplomato atsisakymui paklusti užsienio reikalų ministrui arba diplomatinės tarnybos vadovui.

Pone Dagy, aš atsiprašiau posėdžio pirmininko, kad vieną minutę kalbėsiu dėl šio įstatymo. Aš suprantu jūsų susierzinimą.

Manau, kad vis dėlto mes turėtume atskirti nepaklausymą, t.y. tarnybos nevykdymą, nuo žmogaus negalios. Ir dar. 60 straipsnyje, kuriame visi tai suvienodinama ir jam kompensacija garantuojama bet kuriuo atveju, o ta kompensacija išauga iki 12 mėnesinių pareiginių algų, tam labai pradėjo gerbiamasis užsienio reikalų ministras, išplatinęs Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų atlyginimą, tai paimkime ir atsiverskime tą popierėlį, kuris bus, padauginkime iš 12 ir nereikės sakyti, kad kas nors ką nors klaidina. Manau, kad mes rytoj nors ir pradėsime balsavimą dėl Diplomatinės tarybos įstatymo nuo 60 straipsnio, neišvengiami turėsime grįžti prie kitų straipsnių, kuriems ne tiktai aš, bet ir gerbiamasis J.Razma ir kai kurie kolegos turi pataisų. O šiaip aš manau, kad mes dar galime suspėti sudėlioti viską tvarkingai. Net ir lapkričio 1 d. nėra ta baisi tada, iki kurios valstybė nepajėgtų priimti Valstybės tarnybos įstatymo, numatyti prioritetus ir apgalvoti jų įgyvendinimo seką. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Dar du kalbėtojai, kolegos. Seimo narys R.Dagys dabar kviečiamas į tribūną ir Seimo narė R.Dovydėnienė. (Balsai salėje) Man Sekretoriatas neperdavė, kad jūs žadate kalbėti, kolega.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs būtumėte laikęsi reglamento, galbūt mes negrįžtume prie įstatymo kito svarstymo. Aš galiu tiktai tiek pasakyti, kad yra kitokia redakcija to, ką kalbėjo gerbiamasis Julius, ir tos išeitinės pašalpos yra kitaip sutvarkytos. Mes be reikalo gaištam laiką.

O dabar kalbėsiu dėl paties įstatymo projekto. Įstatymo priėmimas buvo sustabdytas nuo svarstymo beveik pusę metų, mažiau, bet panašiai. Jokių pataisų niekas iki to neregistravo.

Dabar visi apeliuoja į mus. Reikia sustoti, eiti į priekį, ką mes darom ir t.t. Čia kalbant apie tam tikrą diskusijos tvarką ir korektiškumą.

Dabar apie patį įstatymą. Man atrodo, kad kartais norima… Sistema, kurią mes norime sukurti, aš žinau gerbiamojo Juliaus poziciją, iš tikrųjų, jeigu jo visa socialinė sistema, kaip jis įsivaizduoja, būtų realizuota, būtų galima su juo tikrai nesiginčyti. Deja. Nuo to jo supratimo yra taip toli dabar nueita ir iš esmės nėra tos sistemos, į kurią mes norim sugrąžinti būtent šitą vieną įstatymą. Nėra. Darbo apmokėjimo įstatymas sustabdytas, Tarnybos, aš galiu čia pasirašyti, kad ir bus priimtas, jo įgyvendinimas bus atidėtas, nes tam šiais metais nėra numatytos lėšos, o kitiems metams prieš rinkimus, jos irgi nebus numatytos. Dabar klausimas. Statutai taip pat yra priimti ir Krašto apsaugos, ir Vidaus reikalų ministerijos, ir kitų tarnybų irgi išplėšiant iš to konteksto. Vadinasi, nėra tos sistemos, apie kurią kalbame. Dabar klausimas, ar diplomatinė tarnyba gali laukti toliau, kol mes kada nors ryšimės įvesti tvarką darbo apmokėjimo sistemoje. Negali. Negali todėl, kad paprasčiausiai užstringa šita sistema. Jeigu pažiūrėtume lygindami Užsienio reikalų ministerijos atlyginimus, tai mums reikia lyginti su kitomis ministerijomis. Pamatysite, kelintoje vietoje ministerijos dabar atlyginimai yra, o jie neiškrenta iš to konteksto. Taip, iškrenta, ir ne į tą pusę. Pakoregavimas tik atstato balansą. Pažiūrėkite, kokie yra skaičiai pateikti. Kitas dalykas yra susijęs su darbu užsienyje. Ten yra kitokios sąlygos, negu pas mus, ir jie turi vykdyti tas savo funkcijas. Mes reikalaujame ir prašome, kad jie kažką ten padarytų. Jiems turi būti suteiktos sąlygos tai padaryti. Neišmokami atlyginimai, sustabdomi du tris mėnesius Briuselyje, neaišku, iš ko žmonės gyvena, tik ministrui atvažiavus išsprendžia, o mes dar Užsienio reikalų ministerijos lėšas čia nurašinėjam vienokiom ar kitokiom statybom. Taip kol kas mes vykdome, o paskui reikalaujame – kur tos ekonominės tarnybos, kur jos turi dirbti? O kur jos dirbs?

Dabar apie įstatymo įsigaliojimo tvarką. Čia yra visokių siūlymų. Iki Valstybės tarnautojų įstatymo priėmimo reikėtų įrašyti kažkokias eilutes. Nieko tas neduos. Pasiūlyta tvarka, manau, yra pakankamai korektiška, nuo lapkričio 1 d. įsigalioja visa ta dalis. Biudžete, mūsų priimtame įstatyme (ir koalicija visa už jį balsavo, tai yra įstatymas, tai yra Seimo statutas), tos lėšos jau numatytos. Kurgi buvo anksčiau tada? Aš asmeniškai nebalsavau, bet kiti balsavo. Vadinasi, numatytos lėšos, nuo lapkričio 1 d. galima įgyvendinti tą įstatymą, tam yra skirti 7 mln. litų. Jeigu bus priimtas tarnybos įstatymas… Duok Dieve, kad jis būtų priimtas, bet aš esu didelis skeptikas. Galbūt bus priimtas, bet įsigaliojimas bus nukeltas. Tada normalia tvarka, kurią mes priimame, iš esmės, jeigu priimamas naujas įstatymas, jeigu jis toks priimamas, ir ankstesnių įstatymų nuostatoms prieštarauja, tada visada yra pateikiamos tų ankstesnių įstatymų pataisos. Ir mes čia visiškai nieko neprarandame, absoliučiai nieko neprarandame. Mes galėsime juos pataisyti, jeigu kur nors mūsų nuostatos skirsis.

Dabar visą laiką apeliuojame į tą tarnybos įstatymą. Iš esmės ta apmokėjimo tvarka yra nurašyta, nes visą laiką ta apeliacija buvo. Bet kadangi įstatymas dar nepriimtas, nėra kokios nors garantijos, kad ta tvarka, kuri yra dabartiniame tarnybos įstatyme, bus tame įstatyme, kurį priiminėsime. Ir pamatysime, kas bus, tą krikštysime. Kol kas mes nežinome, apie ką kalbame. O ta tarnyba turi eiti į priekį, tai tvarkyti paprasčiausiai reikia. Kito kelio nėra. Ir ne iš kokio nors labai gero gyvenimo. Rezultatą norime pasiekti, o tas rezultatas reikalauja tam tikrų sąnaudų. Jeigu mes tokiu keliu einame, tai kodėl nesame tokie principingi, kai kalbame apie teisėjus ir kitus? Juos mes irgi ištraukėme iš konteksto, visiškai suskaldėme ir panašiai, bet protesto dėl to nėra. Taigi žiūrėkime realiai ir žiūrėkime, ką galime padaryti. Ačiū. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Be abejo, kai bus laikas, gerbiamasis kolega. Kviečiu kalbėti Seimo narę R.Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu apie kitą klausimą, kuris eina kartu su šio įstatymo pakeitimu, – tai Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio pakeitimas. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į siūlomą naujo projekto redakciją. Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnis konkrečiai numato įstatymu reguliuojamus santykius, t.y., kad įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pateikimo ir nutraukimo bendrąją tvarką. Kiekvieną kartą, kai mes turime kokį nors išimtinį atvejį, atitinkamai yra pildomas šio įstatymo straipsnis ir nurodoma, kad tie ypatingi santykiai yra papildomai sureguliuojami Vyriausybės, arba, pavyzdžiui, profesinę karo tarnybą atliekantiems asmenims yra nustatyti konkretūs krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai ir norminiai aktai.

Kadangi Diplomatinės tarnybos įstatyme aiškiai yra išdėstyta tvarka, kaip yra priimami diplomatai į darbą, kaip keičiamos jų darbo sąlygos ir kaip jie atleidžiami, ir kad su jais sudaroma specifinė diplomatinės tarnybos sutartis, o ne darbo sutartis, todėl pildyti Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnį šeštąja dalimi, tokia redakcija, kokia yra pateikta, nebūtų visiškai logiška, nes pateiktoje redakcijoje rašoma, kad Lietuvos Respublikos diplomatams Darbo sutarties įstatymas netaikomas. Kiti darbo teisės aktai taikomi tiek, kiek diplomatų atitinkamos srities santykių nereglamentuoja diplomatinės tarnybos įstatymas. Vadinasi, siūlantys įstatymo pataisą mano, kad kiti darbo teisės aktai – tai ne Darbo sutarties įstatymas, o Darbo apmokėjimo, Atostogų, Kolektyvinių ginčų, Kolektyvinių sutarčių ir visi kiti įstatymai, kurie reglamentuoja darbo teisinius santykius.

Aš manyčiau, kad ankstesniame įstatymo projekte Nr.1510(3) siūlyta redakcija buvo kur kas tinkamesnė, kai Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnis buvo papildomas tokia redakcija: diplomatų tarnybos santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. Ši redakcija galėtų būti pakeista ir kitaip, kad diplomatų tarnybos sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. O tą antrąjį sakinį palikime ten, kur jis visiškai tinkamai ir buvo įrašytas, būtent pačiame Diplomatinės tarnybos įstatyme, kad tikrai Darbo sutarties įstatymu nesivadovausime, o kiti teisės aktai bus taikomi tiek, kiek tų santykių nesureguliuos Diplomatinės tarnybos įstatymas. Po svarstymo, aišku, siūlau pritarti, bet atsižvelgti į šias pastabas ir sutvarkyti įstatymo reglamentaciją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Be abejo, ateis laikas ir balsavimo motyvams, kolega.

Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją poną A.Janušką, kad jis apibendrintų savo kuruojamą įstatymą.

A.JANUŠKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju už pastabas. Norėčiau pasakyti, kad Seimo nario J.Beinorto pasiūlytos pastabos pagrindiniam įstatymui, kuris bus svarstomas rytoj, yra pakankamai priimtinos, aš manau, rytoj apie tai pakalbėsim, turbūt mes į jas atsižvelgsime ir priimsime.

Dabar dėl įgyvendinimo tvarkos įstatymo, kuris yra šiandien svarstomas. Yra gautos pastabos dėl dviejų straipsnių, yra Seimo narės K.Prunskienės ir Seimo nario J.Razmos pastabos, tai yra faktiškai tam pačiam straipsniui ir iš esmės tos pastabos sutampa. Siūloma įforminti diplomatų tarnybos sutartis visiems dabar diplomatinėje tarnyboje dirbantiems darbuotojams, tarp jų ir dirbantiems ambasadose ambasadoriais, nors jie niekada nedirbo Užsienio reikalų ministerijoje. Su šituo principu mes negalėsime sutikti, nes pats įstatymas numato kitokią tvarką. Norint tapti diplomatu, yra privaloma nustatyta tvarka – darbo ministerijoje minimali trijų mėnesių trukmė. Manome, jog ir tiems diplomatams, kurie dabar dirba, tas pats principas turėtų būti taikomas, o ne tik tiems, kurie ateis vėliau į darbą diplomatinėje tarnyboje. Todėl būtų sunku priimti šitas pastabas. Žinoma, rytoj Seimas turbūt balsuos ir apsispręs.

Ir 5 straipsnis, t.y. apie ką kalbėjo gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas. Apie tai buvo diskusija šiandien ir Biudžeto komitete, ir Užsienio reikalų komitete. Aš sakyčiau, kad yra išryškėjusios trys alternatyvos, už kurias, matyt, Seimas rytoj galės balsuoti ir apsispręsti. Pirmoji alternatyva tai, kas parašyta mūsų 5 straipsnyje, jog visos diplomatinės tarnybos normos įsigalioja nuo lapkričio 1 dienos. Tam yra pritaręs Biudžeto ir finansų komitetas, Užsienio reikalų komitetas ir Vyriausybė. Vyriausybė yra numačiusi lėšas jam įgyvendinti. Juo labiau mes girdėjome, jog kovo mėnesį yra planuojama svarstyti Valstybės tarnybos įstatymą, o liepos mėnesį pagal planus jis turėtų būti priimtas. Čia kalbama apie kitą datą – lapkričio 1 dieną. Tai yra viena alternatyva. Kita galbūt ryškiausia alternatyva yra tai, ką yra pateikęs Seimo narys J.Beinortas, – visą apmokėjimo sistemą ir socialines garantijas susieti su Valstybės tarnybos įstatymu ir pagal įgyvendinimo tvarką. Tai būtų antroji alternatyva.

Dar galimas vidurinis sprendimas, kad diplomatams, kurie dirba užsienyje, ta tvarka taikoma nuo lapkričio 1 d., o diplomatai, kurie dirba Lietuvoje, dirba pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Jokių pastabų nėra pateikta, tačiau tai galėtų būti svarstoma ir dėl to būtų galima apsispręsti. Žinoma, mes lyg ir suteiktume užsienyje dirbantiems diplomatams tam tikrą paramą, sukurtume iš esmės dvi diplomatų kategorijas, tačiau dėl tam tikrų socialinių ir politinių aplinkybių Lietuvoje tai gal ir būtų priimtina.

Aš nenorėčiau dabar siūlyti apsispręsti nei vienos, nei dėl kitos alternatyvos. Norėčiau bent šiandien likti prie to, kas parašyta tekste, o rytoj gal būtų galima apsispręsti.

Aš norėčiau kreiptis į Seimo narį J.Beinortą ir į kitus Seimo narius. Jeigu mes dabar priimtume pataisą, kurią teikia gerbiamasis J.Beinortas, būtų tokia situacija, jog mes priimtume Diplomatinės tarnybos įstatymą ir iš esmės atimtume garantijas, kurias turi diplomatai pagal darbo sutartį, t.y. pagal šį įstatymą diplomatų darbas būtų priartintas prie statutinių santykių. Tačiau mes, priimdami šį įgyvendinimo įstatymą, atimtume iš jų visas socialines garantijas, kurios tam tikra prasme kompensuoja priartėjimą prie statutinių santykių.

Manau, nebūtų gerai, jog Seimas praneštų diplomatams, kad jis priėmė tokį sprendimą, jog juos priartina prie statutinių santykių ir, kita vertus, atima visas garantijas ir juos padaro priklausomus nuo Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo. Turbūt tai nebūtų geriausia žinia. Todėl aš siūlyčiau surasti kokį nors kompromisinį sprendimą ir priimti tai, kad perėjimas prie kai kurių statutinių santykių būtų susietas su socialinėmis garantijomis. Turbūt nebūtų logiška dabar siūlyti, kad Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai ar tie, kurie įsakymų nesvarsto, kaip ir šiame įstatyme, būtų susieti su Valstybės tarnybos įstatyme numatytoms socialinėmis garantijomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl antrojo įstatymo projekto – dėl Darbo sutarties įstatymo. Aš, Pirmininke, neturiu teisės jums dabar suteikti žodį, bet… Prašom per vidurinį mikrofoną. Pone Januška, jeigu jums būtų klausimas, prašom įsijungti mikrofoną ir atsakyti.

V.LANDSBERGIS. Gal ir ne klausimas, kiek būtų pasiūlymas ponui A.Januškai ir mums visiems pagalvoti, kadangi buvo keli variantai, kaip galėtų būti derinamos nuomonės ir požiūriai. Tai būtų panašu į vieną iš jų, bet su kai kuriais papildymais. Aš manau, jeigu įrašytume, kad apmokėjimo sistema ir socialinės garantijos suderintos su Valstybės tarnybos įstatymu, tai nebūtinai reiškia, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas derinamas tiktai į vieną pusę. Turi būti padaryta taip, kaip Valstybės tarnybos įstatyme, nors ten pagrindinis įstatymas. Bet ir priiminėjant aną įstatymą galima padaryti išlygų diplomatams. Vadinasi, galvoje turi būti abipusis suderinimas, kai kurios išlygos diplomatams, o kai kurie normatyvai, pavyzdžiui, yra visokių privilegijų – atlyginimai kai kurie galbūt gali būti erzinantys visuomenę ir panašiai, tiems, kurie dirba Lietuvoje, o ne tiems, kurie dirba užsienyje. Abipusis derinimas būtų turimas galvoje vartojant žodį “suderintas su Valstybės tarnybos įstatymu”. Toliau, manau, būtų galima sakyti taip: “taikomos nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo dienos”. Tai gali būti gerokai anksčiau negu lapkričio 1 diena, nebūtinai “užkalti”, kad tik nuo lapkričio 1 dienos. Jeigu mes priimame pavasarį arba priimame iki vasaros, tai jau viskas ir veikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Pirmininke, už siūlymą. Aš manu, bus mėginama pasinaudoti. Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Baigiamasis žodis. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma norėčiau padėkoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, jo pirmininkei B.Visokavičienei, kad labai geranoriškai buvo svarstytas šis projektas ir buvo pritarta jo trečiajam variantui.

Paderinęs su Teisės departamentu, pateikiau ketvirtąjį, tiksliau, penktąjį projekto variantą. Kadangi rytoj darbotvarkėje numatytas jo priėmimas, suprantama, šiandien reikėtų teikti tai, kas turėtų būti pateikta priimti.

Galiu trumpai pakomentuoti tą siūlomą naują formulę. Jos privalumas yra tas, kad ji tiksliai atitinka tai, ką Seimas jau priėmė, priimdamas Diplomatinės tarnybos įstatymo straipsnius. Taip pat čia yra atsižvelgiama ir į kitus teisės aktus. Tačiau šios pasiūlytos formulės ketvirtajame, tiksliau, penktajame projekte silpna vieta yra ta, kad Darbo sutarties įstatyme yra siūloma atsižvelgti į kitus darbo teisės aktus. Tai būtų ne šio įstatymo norma.

Esu labai dėkingas kolegei Seimo narei R.Dovydėnienei už pateiktą siūlymą. Manau, kad visus šiuos siūlymus galima svarstyti. Svarbiausia, kad būtų priimtas toks variantas, kuris tiksliausiai suderina šiuos du įstatymus. Siūlau tą variantą, kuris pateiktas penktajame projekte, tačiau manau, jog jeigu bus priimtas ir kitas variantas, išsprendžiantis šią problemą, nebus blogai.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Gerbiamieji kolegos, Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr.P-1394(2). B.Visokavičienė prašė žodžio už. A.Patackas norėjo plačiau kalbėti. B.Visokavičienė dabar neprašo žodžio. Suteikiu žodį R.Dagiui.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti šiam įstatymui tokiam, koks jis yra, ir siūlau labai jo neredaguoti, nes mes atsiduriame (…) teisinėje bazėje. Kaip sakė gerbiamasis Pirmininkas, būtų racijos, bet mes negalime nagrinėti to įstatymo, kuris kažkada bus. Kai jis bus, tai mes jį ir koreguosime.

Kita vertus, dabar mes priimame įstatymą ir socialinės garantijos bei visi diplomatinės tarnybos santykiai pereina į truputį kitokią bazę, nes darbinės bazės santykiai visiškai kitokie, beveik statutiniai. Jeigu mes dabar atidėsime iki kažkokio įsigaliojimo, jie bus teisiniame vakuume: kol mes teiksimės priimti tą įstatymą, jie nepraranda to, kas buvo anksčiau, bet neįgyja nieko naujo, todėl reikėtų ieškoti kokių nors formuluočių.

Dėl finansų aš nematau jokių problemų, nes lapkričio 1 dieną mes galėsime apskritai normaliai sutvarkyti finansus be jokios baimės ir dar pagalvoję rasim geresnių formuluočių. Aš agituoju nieko iš esmės šituo klausimu (…), nes mes sugadiname balansų sistemą. Ta prasme, statutiniai santykiai… Mes jiems suteikiam didesnius atlyginimus, didesnes išeitines pašalpas. Kita vertus, atimam teisę gintis, būti ginamam ir ministras gauna ir didesnes galias negu elementarus darbdavys. Tai yra kompensacija už tam tikrus rizikos laipsnius, bet kartu už tą riziką yra daugiau mokama. Tai yra kitokia ideologija paremti santykiai negu paprasti darbo santykiai. Todėl aš labai bijau, kad mes taip betaisydami galime sugriauti pačią sistemą. Turėsim laiko ją pakoreguoti iki lapkričio 1 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas. Kaip jis sakė, ypatingasis požiūris.

A.V.PATACKAS. Senovės romėnai turėjo tokį terminą “sinekūrą”, kuris lietuviškai reikštų “šilta kėdė” arba “šilta vieta”. Taigi mes patys nepastebėjom, kaip valdininkų kėdės tapo šitomis “sinekūromis”. Tai įvyko gana staigiai, Seimas pražiopsojo tą procesą ir dabar mes atgaline data bandome atkurti socialinį teisingumą. Gerai, kad Seimas ėmėsi tvarkos. Galiu pasakyti, kad krikščionių demokratų pozicija atrodytų keistoka griebiant už gerklės savo ministrą. Mes suprantame savo ministrą, kuris žiūri savo ūkio, savo institucijos reikalų, suprantam jaunus vyrukus iš Užsienio reikalų ministerijos, kad diplomatinė tarnyba yra tam tikra perspektyva, gana tolima, bet reali. Gerai, kad jis tai daro, bet savo ruožtu mes turime jam priminti bendrą foną, kuriam esant vis dėlto materialinė pusė turi būti sumažinta, nes matome, kokį visiškai teisėtą žmonių pasipiktinimą kelia neproporcingai didelės valdininkų, visų pirma teisininkų algos, visiškai neatitinkančios jų atliekamo darbo svarbos ir kokybės.

Pritardamas ponui A.Dagiui, kurio argumentai yra įdomūs, tačiau ne iki galo įtikinantys, dėl valstybės tarnybos įstatymo suderinimo su diplomatinės tarnybos įstatymu, vis dėlto prašau pono V.Jarmolenkos netrukdyti, tai pirma, ir noriu paprašyti Seimo… gerai, kad jis pradėjo šitą procesą nuo Seimo kontrolierių, toliau ėmėsi pono A.Saudargo, pradėjo nuo dievo avinėlių, bet kad jam užtektų drąsos toliau tęsti tą procesą ir baigti tokiais liūtais kaip teisėjai, prokurorai ir t.t. Linkiu Seimui tapti institucija, kuri atkuria valstybės tvarką, jeigu ji pašlyja. Pirmyn, drąsiai į priekį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kategoriškai niekas neprieštaravo, galbūt šiam įstatymui po svarstymo galėtume pritarti bendruoju sutarimu? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektui Nr.P-1394(2). Kolegos, lydintis įstatymo projektas – Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas, gal jam galėtume pritarti bendruoju sutarimu? Seimo narė B.Visokavičienė, dabar jau prašiusi žodžio tikrai iš anksto. Prašom. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos kai kurių mūsų kolegų kategorišku prašymu. B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandien svarstė trečiąjį pateiktą Darbo sutarties įstatymo pakeitimo variantą ir jam pritarė. Bet per tą laiką atsirado dar keli variantai ir, mūsų supratimu, jie yra blogesni, todėl aš siūlyčiau pritarti po svarstymo trečiajam variantui, bet ne penktajam ar šeštajam, kuris, beje, šiek tiek sugadino šitą įstatymą. Todėl, kad čia minimi kiti darbo teisės aktai. Iš tikrųjų trečiasis variantas reiškia, kad įstatymo projektas yra parengtas numatant, kad galios Diplomatinės tarnybos įstatymas, o darbo sutartys nebus sudaromos. Todėl kalbėti apie kažkokius kitus teisės aktus nėra jokios prasmės. Aš manau, kad reikia pritarti trečiajam variantui taip, kaip pritarė ir mūsų komitetas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Suteikiu žodį R.Dagiui, galbūt jis parems penktąjį variantą.

R.J.DAGYS. Deja, neparemsiu aš to penktojo varianto, nes iš tikrųjų logika yra vis dėlto trečiojo varianto rėmuose, ir aš manau, kad Juridinis skyrius nepakankamai įsigilino į Darbo įstatymo esmę. Iš principo siauresnis įstatymas, toks kaip Diplomatinės tarnybos įstatymas, negali reglamentuoti visų atvejų. Darbo įstatymai yra kur kas platesni ir šiuo atveju tada mums reikėtų, jeigu ta logika remtumės, visus likusius, kurie nesikerta, įstatymus iš Darbo įstatymo perkelti į Diplomatinės tarnybos įstatymą. O jeigu taip nedarom, tai logika paprasta. Tai, kas nereglamentuojama Diplomatinės tarnybos įstatyme, visa tai reglamentuoja įprasti darbo įstatymai. Todėl aš manau, kad pritarti reikia iš principo, bet redakciją autorius, suderinęs su mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetu, turi pateikti tą, kuriai pritarė komitetas, ir už ją galima būtų balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi B.Visokavičienė kalbėjo prieš penktąjį variantą. R.Dagys – už. Kolegos, kviečiu apsispręsti. Registruojamės. Ar galime pritarti bendruoju sutarimu? Trečiajam variantui. (Triukšmas salėje) Trečiajam variantui. Bendruoju sutarimu pritariame trečiajam Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto variantui ir linkim sėkmės būsimuosiuose darbuose. Repliką Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi priiminėjami iš karto du įstatymai, t.y. Diplomatinės tarnybos įstatymas ir Darbo sutarties įstatymas, aš noriu išsakyti kai kurį požiūrį. Man labai nuostabu, kad Seimas taip rūpinasi diplomatais, teisėjais. Štai visiškai neseniai premjeras ministras lankėsi “Oruvos” gamykloje, kur žmonės negauna po 17 mėnesių minimalaus atlyginimo, neturi už ką nusipirkti maisto, negali išleisti vaikų į mokyklą. O mes dabar priiminėjam įstatymus, kur valdininkų atlyginimai 6, 15 ir 20 tūkstančių litų. Tai aš nežinau, kur eina mūsų valstybė.

Apskritai mūsų Vyriausybė teikia kai kuriuos įstatymus atvirkštine tvarka. Štai ryte priėmėm Akcizų įstatymą. Tas Akcizų įstatymas turėjo būti priimtas prieš pusmetį, vėliau tik svarstomas biudžetas. Deja, pirma priėmėm… pagal akcizų tarifus taikom biudžetą. Tas pats dabar – nėra Valstybės tarnybos įstatymo, priiminėjam įvairiausių valdininkų, atskirų žinybų algas, vėliau pagal juos modeliuosim šitą tarnybos įstatymą. Aš manau, kad mes turime susimąstyti. Vieni skursta, ant skurdo ribos, kiti lobsta. Ką tik dabar, šiandien, priėmėm kitą žalingą įstatymą – keitėm Pensijų fondo įstatymo pataisas, kur žmonėms, kurie gauna didelius atlyginimus, dar sudaromos privilegijos, kad jie net nemokės “Sodrai” atskaitymų į biudžetą. Kur mes einame ir kokią mes kuriam valstybę? Aš manau, kad tikrai laikas mums susimąstyti ir peržiūrėti visų valdininkų gaunamus atlyginimus ir atsižvelgti į skurstančią mūsų žmonių dalią.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, po tokios ugningos gerbiamojo A.Gražulio kalbos aš esu įsitikinęs, kad naujojoje koalicinėje sutartyje bus įrašyti visi punktai, atšaukiantys visus Darbo apmokėjimo įstatymo iškraipymus, teisėjų ir valdininkų atlyginimus, kitokios išvados po tokios kalbos aš tikrai negaliu padaryti.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dabar mes esam… sutarę pone Juršėnai, jeigu jūs dar garsiau reikalausite, aš bijau, kad koalicija gali nepritarti. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu dabar sutarti, kad yra pareiškimų laikas? Pareiškimai nereiškia, kad posėdis baigiasi, kolegos. Dar 7,8 projektai. Pareiškėjai du. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti mūsų pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės švietimo, mokslo, studijų politikos. “Lietuvos socialdemokratų partija atkreipia Lietuvos Respublikos Seimo dešiniųjų partijų koalicijos, jos suformuotos Vyriausybės dėmesį į šiuos mus jaudinančius faktus:

1. Vidurinio ir aukštojo mokslo kokybė dėl nuolatinio lėšų stygiaus kaskart prastėja, didėja vidutinis mokytojų, dėstytojų amžius, skursta bibliotekos, susidėvi mokyklų, universitetų pastatai ir jų mokymo bazės.

2. Iki šiol nepriimtas aukštojo mokslo įstatymas, kuriuo būtų įtvirtinta Konstitucijos suteikta nemokamo aukštojo mokslo garantija kiekvienam gerai besimokančiam studentui. Todėl aukštasis mokslas tampa turtingųjų privilegija, o gabiam, bet neturtingam kaimo ar miesto jaunimui mokslas universitetuose tampa tik svajone. Dėl šios priežasties studentų skaičius universitetuose auga nepateisinamai lėtai.

3. Nors Vyriausybė 1999 m. valstybės biudžetą pavadino programiniu, tačiau finansavo ne programas, o atskirų ministerijų kuruojamas sritis. Numatomų skirti 1999 m. biudžeto lėšų kiekis švietimui, mokslui ir studijoms sumažėjo, lyginant su 1998 m.

4. Vyriausybė, pažeisdama Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, siekia paversti nepriklausomą ekspertą svarbiausiems mokslo ir studijų politikos klausimams, t.y. Lietuvos mokslo tarybą, sau paklusnia institucija. Tokie veiksmai ne tik sukuria įtampą mokslo visuomenėje, bet ir sukelia gilią apatiją tarp mokslininkų. Tokia švietimo, mokslo ir studijų politika didina mažaraščių skaičių Lietuvoje, skatina gabaus jaunimo migraciją, negrįžtamą mokslo potencialo praradimą ir tas sukelia pavojų tautos intelektui.

Lietuvos socialdemokratų partija nepritaria tokiems biudžeto formavimo principams, kai mažinamos lėšos švietimui, mokslui ir studijoms ir didinamos lėšos jėgos struktūroms ir valstybės valdymui, skiriamos valstybės lėšos nevalstybinėms mokyklos, ligoninėms ar kitoms nevalstybinėms institucijoms. Lietuvos socialdemokratų partija nuosekliai laikosi nuomonės, kad švietimo, mokslo ir studijų politika turi būti nacionalinė ir tęstinė, nepriklausanti nuo valdžios pasikeitimų. LSDP prezidiumas paveda frakcijai Seime parengti dokumentą dėl nacionalinės švietimo ir mokslo politikos ir pasiūlyti pasirašyti visoms parlamentinėms partijoms.

Antra. Svarstyti Seimo Pirmininko pasiūlymą susieti krašto apsaugai skiriamą biudžetą su bendrojo vidaus produkto kitimu tik tuo atveju, jeigu su bendrojo vidaus produkto augimu kartu bus susietas švietimo, mokslo ir sveikatos apsaugos finansavimas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną antrąjį pareiškėją, Seimo narį Č.Juršėną.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Grupės Seimo narių, signatarų pareiškimas. “Mus pasiekė neraminančios žinios apie žurnalistų teisių ribojimą ir cenzūros įvedimą Lietuvos nacionaliniame radijuje. Konkrečiai įvairiais būdais varžoma žinomo radijo žurnalisto, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Seimo nario B.Rupeikos veikla. B.Rupeika po Seimo nario kadencijos pabaigos, remdamasis įstatymais, grįžo į ankstesnį darbą, į radiją. Ėmėsi rytais vesti laidą “Dar nepusryčiavus”, kuri greitai tapo populiari Lietuvoje, tačiau žinomas žurnalistas Nacionaliniame radijuje negavo nei kabineto, nei darbo stalo. O laidas rengė įdomias, vis labiau klausomas apie tikrą gyvenimą su tikrais žmonėmis, bet jose nebuvo ditirambų valdžiai. To LNRT vadovybė, pasirodo, negalėjo pakęsti. Ne tam jinai Seimo daugumos buvo sudaryta, net rizikuojant pažeisti Konstituciją. Ir populiarią laidą imta smaugti, cenzūruoti. Kaip tam psichologiškai buvo ruošiamasi, rodo pokalbio pas Nacionalinio radijo direktorę L.Grumadienę įrašas. Įsiskaitykite, turėdami laiko, gerbiamieji kolegos. Juk toks “auklėjimas” net gūdžiais tarybiniais laikais (prie autokrato J.Januičio) retai pasitaikydavo.

Ryšium su tuo reikalaujame, kad Seimo vadovybė pakviestų LNRT generalinį direktorių A.Ilginį paaiškinti Seimo nariams, kaip Nacionaliniame radijuje ir televizijoje rūpinamasi žurnalistų teisėmis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos įgyvendinimu. Pasirašo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai: Č.Juršėnas, E.Bičkauskas, A.Sakalas, N.Medvedevas, K.Prunskienė, K.Glaveckas, J.Beinortas, S.Pečeliūnas, V.Andriukaitis.

Kolega Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas ir signataras R.Ozolas parašė atskirą dokumentą, kurį pavadino “Pareiškimas paraštėje”.

“Visiškai pritardamas, kad audiogramoje užfiksuotas “darbo stilius” nepriimtinas jokiai institucijai ir ponas A.Ilginis tikrai turi atvykti į Seimą, pateikiu dar vieną faktą, kuris verčia suklusti. Po visuomenės veikėjų laiško dėl A.Lileikio ir p.Gimžausko teismo proceso nehumaniškumo Lietuvos radijas organizavo “rezonansą” eteryje, pakviesdamas diskusijai Seimo narį R.Smetoną. Oponuoti pakviestas režisierius Beržinis, bet jis su ponu R.Smetona kalbėti nepanoro, todėl į eterį buvo nuspręsta išleisti kitą laiško bendraautorių R.Grigą. R.Smetonos užuomina, kad su juo gali kalbėtis kas nors kitas, o ne minėtas ponas Beržinis, liko neišgirsta. Radijo vadovybė jau buvo nusprendusi pakeisti ne Beržinį, o R.Smetoną. Ar tai ne Seimo nario teisių ribojimas, nekalbant apie visiškai nepriimtiną darbo organizavimo stilių. Pasirašo R.Ozolas.”

Kad mano kalba nebūtų tuščia, aš noriu pateikti vieną kitą citatą iš ponios L.Grumadienės kalbų. Kai jinai pasako, kad jūs, t.y. B.Rupeika, teršiate Lietuvos radijo vardą, žinoma, Benas protestuoja: “kokiu būdu?” L.Grumadienė: “Klausykit, aš jums tiesiai pasakysiu. Apsimetate psichiškai nesveiku, ar jūs suprantate, kad mes esame priversti stabdyti eterį ir tokiam žmogui neleisti išeiti į eterį? Dabar jūsų laidos yra atiduotos eterio priežiūros tarnybai, nes mes ne administraciniu keliu nusprendžiam, ką išmesti iš darbo, ką palikti, tam yra sukurtas visas mechanizmas.” B.Rupeika vėl protestuoja. L.Grumadienė: “Jūs toks juokingas signataras, jūsų trumpa operatyvioji atmintis. Dabar jūs turite dirbti pagal reikalavimus, kurie jums yra keliami dabar, ir kurti tokias laidas, kokių reikia. (Ir toliau.) Man tokių pavaldinių nereikia, jie yra pavojingi, jiems eterio duoti negalima. (Ir pabaiga.) O mums nereikia šito, bus sakoma taip, kaip mes numatysim. (Ir paskutiniai žodžiai, klasikiniai.) Kas jūs, jūs vienas prieš mus”.

Aš manau, kad ir vienas turi eiti prieš tokią radijo valdžią ir prieš tokią tvarką. Man labai malonu, kad dalis signatarų sutiko pasirašyti šitą pareiškimą ir siūlyti Seimo vadovybei pakviesti gerbiamąjį A.Ilginį, kad jis paaiškintų, gal mes klystam. Būtų labai smagu pasišnekėti ir apie B.Rupeiką, ir apie kitus tikrai nesmagius dalykus Nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Ačiū.

PIRMININKAS.Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Aš pratęsiu posėdį bent valandą iki 21.40 val., daugiau neturiu teisės. Dėl pareiškimų replikuoti nevalia. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Mano įsitikinimu, pareiškimą pasirašę Seimo nariai pažeidė galiojantį įstatymą, nes valstybės institucijoms ir valdžios pareigūnams draudžiama kištis į Nacionalinio radijo ir televizijos veiklą.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus Stasio Stažio atleidimo” projektas Nr.P-1523 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dabar sutikti, kad būtų svarstomas Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus Stasio Stažio atleidimo” projektas Nr.P-1523. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Gruodžio 17 d. mes priėmėm nutarimą dėl Seimo kontrolierių pareigų, kuriuo nutarėme, kad Seimo kontrolierių kadencija pasibaigia kaip tik tą dieną, gruodžio 17d. Ir todėl, atsižvelgdami į jau paskelbtą naują Seimo kontrolierių įstatymą, pavedėm Seimo kontrolieriams A.Taminskui, J.Jasaičiui, S.Stažiui, N.Šidagienei ir A.Valiui eiti pareigas, iki bus iš naujo paskirti Seimo kontrolieriai. Taip pat pavedėme Seimo kontrolieriams iki šių kalendorinių metų pabaigos parengti savo metinių ataskaitų viso kadencijos laikotarpio suvestines. Iš tikrųjų nereikėjo laukti nei kalendorinių metų pabaigos, nei naujų kontrolierių paskyrimo, kai kontrolierius ponas S.Stažys paprašė jį atleisti iš einamų pareigų. Ir mes tada turime tai padaryti. Kurį laiką, matyt, gal nelabai ilgai, ši vieta bus vakuojanti. Todėl yra pateiktas Seimo nutarimo projektas, kurį jūs turite. Jame yra tik vienas nutariamasis straipsnis: “Atleisti Seimo kontrolierių S.Stažį iš einamų pareigų”. Aš galiu tik pridurti, kad ponas S.Stažys sąžiningai atsižvelgė į ankstesnio mūsų nutarimo 3 straipsnį ir nelaukdamas kalendorinių metų pabaigos parengė savo metinių ataskaitų suvestinę, kuri jums yra išplatinta. Taigi jis savo kadenciją yra visiškai užbaigęs visais darbais ir visais atžvilgiais ir mes turbūt neturime jokio pagrindo neatleisti ar kaip nors laikyti poną S.Stažį šitose pareigose, kai jis prašosi atleidžiamas. Todėl teikiu aš jums šį nutarimą.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A.Stasiškis klausia pirmasis.

A.N.STASIŠKIS. Pone Pirmininke, vis dėlto kodėl negali ponas S.Stažys pabūti, iki bus paskirtas naujas kontrolierius, ir kodėl mes jį turime atleisti dabar nuo nutarimo priėmimo? Koks gali būti tas prognozuojamas laikotarpis be kontrolieriaus, savaitė, dvi savaitės, mėnuo?

V.LANDSBERGIS. Aš tikiuosi, kad savaitė.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gal aš su akiniais nevisiškai gerai matau, bet aš nematau gerbiamojo S.Stažio. Ar jis neturėjo būti? Ar jis yra kur nors?

V.LANDSBERGIS. Jis buvo atėjęs, aš kaip tik jo klausiau apie tą ankstesnio nutarimo 3 punktą, jis man įteikė savo ataskaitą. Nežinau, ar kokia nors procedūra reikalauja, kad jis čia būtų?

Č.JURŠĖNAS. Būtų gražu, kad būtų.

V.LANDSBERGIS. Nes turbūt kokios nors ataskaitos iš tribūnos galbūt ir nereikia, bet štai yra ponas S.Stažys…

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Tada antras klausimas. O kas vietoje jo?

V.LANDSBERGIS. Kaip sakote?

Č.JURŠĖNAS. O kas, gerbiamasis Pirmininke, vietoje jo gali būti?

V.LANDSBERGIS. Ne tik vietoje jo, visi penki Seimo kontrolieriai baigia savo kadenciją ir bus paskirti penki Seimo kontrolieriai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Kantrybės, kolegos, kantrybės!

J.A.KATKUS. Jau atsakė gerbiamasis Pirmininkas į klausimą, kurį uždavė kiti Seimo nariai.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Bendru sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus S.Stažio atleidimo” projektui.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume šiandien svarstyti ir priimti šį nutarimą? Taip. Norėtų kalbėti Č.Juršėnas. Ar dėl motyvų, ar dar diskusijoje? Ir ponas A.Akstinavičius taip pat. Gerbiamieji kolegos, prašom tada pradėti priėmimą.

1 straipsnis: “Atleisti Seimo kontrolierių S.Stažį iš einamų pareigų”, prieš tai, žinoma, preambulė. Ar galime priimti bendruoju sutarimu?

2 straipsnis: “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo”. Priimame bendruoju sutarimu.

Ir dabar kalbos dėl viso nutarimo. Suteikiu žodį Seimo nariui Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Stažy, aš pirmiausia norėčiau padėkoti Seimo kontrolieriui, dabar jau, turbūt galima sakyti, buvusiam Seimo kontrolieriui už tą darbą, kurį jis atliko būdamas šiose pareigose, ir palinkėti jam tvirtumo ir kietumo dirbant galimose numanomose pareigose, nes kiek girdėjome Seime, o svarbiausia, ne Seime iš tikro jis eina į barą, kur jam reikės susikauti su devyngalve kontrabandos hidra. Tą hidrą, kaip aiškino gerbiamasis A.Budrys, globoja kai kas iš valdžios. Taigi aš jam linkiu tvirtumo ir principingumo. O nutarimo projektui pritariu.

PIRMININKAS. Tai visi kalbėtojai dėl motyvų. Kviečiu registruotis, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šiandien Seimo nutarimą “Dėl Seimo kontrolieriaus S.Stažio atleidimo”.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Šie 49 Seimo nariai balsuoja dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo kontrolieriaus S.Stažio atleidimo” projekto. Kas būtų už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 46.

PIRMININKAS. Už – 47, kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. 3 susilaikė, niekas nebalsavo prieš, 47 parėmė projektą. Taigi Seimo nutarimas “Dėl Seimo kontrolieriaus S.Stažio atleidimo” yra priimtas.

Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes išleidžiame poną S.Stažį, dirbusį Seimo kontrolieriumi. Tai yra nepriklausoma institucija, tačiau susijusi su Seimu, Seimas jį buvo paskyręs. Aš noriu jūsų visų vardu padėkoti ponui S.Stažiui už jo sąžiningai eitas pareigas, palinkėti jam sėkmės tolesniuose darbuose.

PIRMININKAS. Tai viskas, gerbiamieji kolegos, dėl to klausimo. (Plojimai) Dar ne viskas, dar dešinės paspaudimai. Jau pratęsėme, kolegos, tai kaip – dabar pratęsėm, o neturėsime ką veikti?

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 99⁶, 99⁷, 235² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1156(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji, 10 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 99⁶, 99⁷ ir 235² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas P-1156(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos pirmininką poną V.Jankauską. Iš pradžių kelios pastabos, paskui pastraipsniui, pone pirmininke.

V.JANKAUSKAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu aš… Mano viena tokia esminė būtų pastaba. Šitas jau seniai čia svarstytas įstatymas dabar galėtų būti priimtas, nes buvo laukiama, kol mūsų komisijos pavadinimas pasikeis, dabar jis sutrumpėjo. Tačiau kartu, suteikus naujas funkcijas, galėtų būti įrašytas vienas žodis “vandens”, nes mes dabar prižiūrime ne tik energetiką, bet ir vandenį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kur tai turėtų būti įrašyta?

V.JANKAUSKAS. Turėtų būti maždaug trijose vietose. Turėtų būti pačiame 99⁶ straipsnio pavadinime, tai būtų “Energetikos išteklių, energijos ir vandens tiekėjų”, o toliau visur analogiškai. Kur tik tiekėjai, turėtų būti ir žodis “vandens”.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume sutarti? Sutariame dėl šitų dalykų. Dabar pastraipsniui. Iš pradžių aš noriu pasakyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė papildyti 99⁵ straipsnį. Jis nebuvo taisomas ir, kolegos, šis siūlymas negalėtų būti priimtas. Kaip dabar su Ekonomikos komiteto siūlymais dėl 1 straipsnio, dėl 99⁶ straipsnio papildymo? Jie buvo pateikti pirmajam variantui. Pone pranešėjau, ką jūs priėmėte, ko nepriėmėte?

V.JANKAUSKAS. Jau viskas taip seniai buvo, mes su viskuo buvome sutikę.

PIRMININKAS. Gerai. Tada nieko daugiau nesakau. 1 straipsnis, kolegos, ar galėtume priimti? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

3 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

4 straipsnis. Priimamas.

5 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu. Tai visi straipsniai, ar ne, pone pranešėjau?

Dėl 5 straipsnio, dėl paskutinio straipsnio, norėtų kalbėti Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Jau ne pirmą kartą tenka atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės teikiamuose Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimuose ir papildymuose nesutvarkomas 259¹ straipsnis, kurio galbūt tiesiogiai mažytė pataisa ir neapima, bet štai mūsų rinkėjai, perskaitę “Valstybės žiniose” visą tekstą, manys, kad mes nenormalūs. Čia lieka įrašyti visokie seni ministerijų pavadinimai: Žemės ir miškų ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos, Ryšių ir informatikos, kurių seniausiai nebėra. Netgi yra Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos organų pareigūnai, kurie tuo pačiu pagrindu kaip valstybinių institucijų pareigūnai turi tikrinti savo parduotuves, aš nebūčiau linkęs pritarti tokiam straipsniui. Geriau tegu palauks komisija, kol sutvarkys šį paskutinį straipsnį, ir tada galėsime priimti. Siūlau padaryti pertrauką.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Noriu pasakyti, kad yra du tretieji straipsniai.

PIRMININKAS. Na, čia korektūra, žinoma. Vietoj 3 reikia įrašyti 4. Gerbiamieji kolegos, ar nebūtų galima pasirinkti kitą būdą ir tada sutvarkyti, nors reikėtų atsižvelgti į kanclerio pastabą ir kuo greičiau. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Manau, kad tai, ką siūlo ponas kancleris, yra ne šito teikėjo reikalas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų užsiimti tuo dalyku ir padaryti pataisas. Šiandien mes kalbame tiktai tais klausimais, kurie yra šios komisijos kompetencija. Štai koks reikalas. Todėl, man atrodo, reikėtų pritarti šitam. O pataisas, kurias siūlo ponas J.Razma, padaryti atskirai, galbūt Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kancleris, žinoma, yra gana griežtas. Bet ar galėtumėte 5 straipsnį priimti bendruoju sutarimu, o ateityje Teisės ir teisėtvarkos komitetui įpareigoti Teisės departamentą, kuris nepateikė pastabų dėl to, kas yra sakoma. Tai yra juridinės technikos dalykas, o ne įstatymo esmės dalykas. Taigi ir Vyriausybei, žinoma, įpareigojimas teikti kuo kruopščiau parengtus tekstus. Jeigu taip sutartume, kolegos, gal galėtume 5 straipsnį priimti? Priimame.

Seimo narys S.Stačiokas žada pirmasis kalbėti dėl viso šio įstatymo projekto. Ačiū, pone pranešėjau. Seimo narys S.Stačiokas dėl motyvų ir dėl aktualijų.

S.STAČIOKAS. Dėl viso įstatymo projekto, tai siūlau jį priimti. Tiktai posėdžio pirmininko siūlymas įpareigoti Teisės ir teisėtvarkos komitetą parengti įstatymo projektą, nemanau, kad gali būti toks įpareigojantis. Mes galime apsvarstyti įstatymą, pateiktą Teisingumo ministerijos ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso darbo grupės, tą mes jau esame darę ne vieną kartą, mes įsipareigojame svarstyti. Bet negaliu, deja, gerbiamasis posėdžio pirmininke, priimti be reakcijos jūsų imperatyvinį raginimą Teisės komitetui.

PIRMININKAS. Mano jausminė reakcija yra tokia, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ilgai svarstė, o dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys per patį priėmimo momentą staiga reiškia pastabas dėl redakcijos. Atleiskit, tiktai dėl to. Labai atsiprašau, pone pirmininke.

S.STAČIOKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šiandien Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 99⁶ , 99⁷ ir 235² straipsniais ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Kolegos, kas balsuotų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 42.

PIRMININKAS. Už – 43. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Kolegos, 3 susilaikė, niekas nebalsavo prieš, 43 – už, taigi įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl specialiosios komisijos, prižiūrinčios Konstitucinio įstatymo Nr.I-1392 įgyvendinimą, nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-1108(4) (priėmimas)

Gerbiamieji, greitai toliau. Seimo nutarimo “Dėl specialiosios komisijos, prižiūrinčios konstitucinio įstatymo Nr.1-1392 įgyvendinimą, nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-1108(4). Priėmimas. Kviečiu kolegą K.Vaitukaitį, kad jis mus grąžintų į šio įstatymo priėmimo procedūras, nes aš dabar esu gerokai sutrikęs.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai… (Balsas salėje) A, labai gerai. Tai ar priminti, ar ne?

PIRMININKAS. Vis dėlto reikėtų priminti.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien jaučiama šventinė nuotaika. Nutarimas yra priimtas, visi nutarimo straipsniai pastraipsniui yra priimti. Buvo kai kurių nuogąstavimų dėl pačių nuostatų. Nuostatai iki galo vis tiek negali būti sutvarkyti taip, kad jie būtų tvarkingi, nes nėra iki šios dienos priimtos Vyriausybės tvarkos. Todėl jie yra tokie šiek tiek abstraktūs.

Yra kelios Teisės departamento išvados. Dėl pirmos išvados kol kas nekalbėsiu. Pradėsiu nuo kitų. Manau, kad visos yra tokios: patikslinti ir kažką padaryti. Priimu, kad reikia išbraukti žodžius “išskyrus teismus” 24 punkte. Dėl Teisės departamento pirmosios išvados, manau, reikia apsispręsti Seimui. Kadangi buvo pavesta Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti šį klausimą, jis pavedė komiteto nariui A.Stasiulevičiui. Ponas A.Stasiulevičius yra pateikęs kitą 5 punkto formuluotę. Tačiau Teisės departamento išvadose mūsų komisijos pateiktame projekte yra pasiūlyta tik prie įstatymo įrašyti dar numerį. Iš esmės yra du siūlymai. Jeigu komisijos nariai, mano kolegos, kurie yra komisijoje, sakytų, kad dėl švenčių galima susitarti ir priimti pono A.Stasiulevičiaus pasiūlymą, būtų galima taip daryti, nes jis iš esmės atitinka. Bet mūsų pasiūlymas, manome, kad yra truputį platesnis, nes ten kalbama apie viso konstitucinio įstatymo galiojimo priežiūrą. O čia daugiau sukonkretinta. Bet iš esmės viena ar kita formuluotė komisijos darbui didelės įtakos neturės. Reikėtų apsispręsti Seimui.

PIRMININKAS. Reikėtų nuspręsti, ar kalėdinės nuotaikos pagrindu galėtume sutarti. Seimo narys A.Stasiulevičius komentuoja savo siūlymą, gal tada ponas K.Vaitukaitis taps ryžtingesnis ir priims.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 5 punkto formuluotė, kokia ji dabar yra projekte, yra truputį nekorektiška, nes įstatymas pats savaime neveikia, kaip čia parašyta “jo veikimą prižiūrėti”. Jis arba vykdomas, arba nevykdomas. Todėl komisija formaliai negali prižiūrėti įstatymo veikimo. Be to, projekto formuluotė išplečia konstitucinio įstatymo apibrėžtas komisijos funkcijas ir neatitinka įstatymo apibrėžtų uždavinių.

Mano siūloma nuostatų 5 punkto formuluotė tiksliai atitinka konstitucinio įstatymo 11 straipsnį. Be to, šiam siūlymui visiškai pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Teisės departamentas. Todėl siūlau pritarti šitai pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl Seimo nario A.Stasiulevičiaus siūlomos pataisos. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Siūlau tik pakeisti “veikimą”, palikti “vykdymą”. Šitas įstatymas, kur yra plačiau išdėstyta, daugiau atitinka platesnę šio įstatymo priežiūrą. Tai, kad Konstitucijos, aš sutinku. Aš turiu Konstitucijos 11 straipsnį. Čia paimta iš Konstitucijos. Mano supratimu, tuo, kas parašyta įstatyme, suteikiama tokia platesnė pažiūra. Aš siūlyčiau palikti, kaip yra, tik pakeisti žodį “veikimą” žodžiu “vykdymą”. Su tuo aš sutinku.

PIRMININKAS. Kolegos, čia buvo kalba dėl pagrindinio teksto. Kas paremtų A.Stasiulevičiaus siūlymą iš pasižymėjusių kompiuteryje? Kas paremtų? Nėra paremiančių. Kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Seimo nario A.Stasiulevičiaus siūlymą, remiamą Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Teisės departamento nuorodomis dėl nuostatų penktojo punkto. Jie siūlo kitą redakciją.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Kolegos, kas už tai, kad penktąjį punktą suformuluotume taip, kaip siūlo A.Stasiulevičius, kviečiu balsuoti.

Už – 22, prieš – 7, susilaikė 6. Penktasis punktas redaguojamas taip, kaip siūlo A.Stasiulevičius. Dėkoju, pone pranešėjau, jeigu jūs nedėkojat kolegoms.

K.VAITUKAITIS. Aš dėkoju už darbą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo teksto? Nėra norinčių kalbėti. Vis dėlto kviečiu dar sykį registruotis. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo specialiosios komisijos, prižiūrinčios Konstitucinio įstatymo Nr.I-1392 įgyvendinimą, nuostatų patvirtinimo” projekto. Balsuosime, ar priimame šį nutarimą.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame ar priimsime šį nutarimą. Pritariančius kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 44.

PIRMININKAS. Už – 44. Ir dar vienas – 45. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Taip pat nėra. Kolegos, 45 – už, niekas neprieštarauja, niekas nesusilaikė, nutarimas priimtas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1471(2*) (svarstymas)

12 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas P-1471(3). Svarstymas. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? Ir vėl mūsų kompiuteris… Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją F.Palubinską, kad jis apibendrintų plačias diskusijas dėl šio įstatymo projekto.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, po pateikimo jau pritarėme tiek mano, tiek kolegės R.Melnikienės teiktoms pataisoms, naikinančioms vieną barjerą smulkiam ir vidutiniam verslui remti. Priminsiu, kad buvo siūloma pakeisti Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnį taip, kad įmonėms būtų galima imti tarptautinių organizacijų teikiamus kreditus. Seimui suteikus principinį pritarimą, Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pataisoms pritarė ir Ekonomikos komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Kartu su kolege R.Melnikiene teikiame pataisytą projekto variantą. Pagal jį įmonėms būtų leidžiama skolintis pinigų iš ne pelno organizacijų, finansuojamų tarptautinių organizacijų ir kitų valstybių vyriausybių pagal programas, suderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos įgaliota institucija. Teikiamas variantas, man atrodo, yra pakankamai aiškiai suformuluotas, todėl raginčiau kolegas Seimo narius pritarti Akcinių bendrovių įstatymo pataisoms, kurios atvers kelią smulkioms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms naudotis tarptautinių paramos organizacijų paskolų programomis, skirtomis šio sektoriaus plėtrai skatinti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už baigiamąsias pastabas. Kolegos, ar pritariame po svarstymo? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitete buvo svarstoma, pritarta pateiktiems papildymams, o kartu ir visam šio įstatymo straipsniui. Todėl kviečiu balsuoti ir pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis siūlo ypatingos skubos tvarka į rytojaus posėdį įtraukti projekto priėmimą. Ar galėtume šiandien apsispręsti dėl to? Gal galėtume sutarti, kad šiandien priimtume? (Triukšmas salėje) Kolegos, ar galėtume, dar sykį kartoju, bendruoju sutarimu priimti šį įstatymą? (Triukšmas salėje) Aš girdžiu prieštaravimų iš kairės pusės ir negaliu nieko padaryti.

Gerbiamieji kolegos, po svarstymo pritarta, priėmimas rytoj.

Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1520 (pateikimas)

Gerbiamieji, Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo dalinio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1520. Seimui jį pateikia žemės ūkio ministras ponas E.Makelis. Turiu pasakyti, kad Vyriausybė šį įstatymo projektą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Prašom, pone ministre.

E.MAKELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu atsiskaitymus tarp ūkio subjektų reguliuoja Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymas. Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad šis įstatymas galioja iki 1998 m. gruodžio 31 d., ir vykdydama Vyriausybės pavedimą teikti siūlymus atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tvarkai tobulinti, parengė atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektą ir pateikė svarstyti Vyriausybei. Kadangi šis įstatymas turėjo būti derinamas su Lietuvos banko suinteresuotomis ministerijomis, buvo pateikta labai daug pastabų. Iš esmės šias pastabas priėmus, jos būtų pakeitusios įstatymo turinį ir neleistų įgyvendinti drausminančios ir reglamentuojančios tvarkos, užtikrinančios perdirbamosios pramonės, prekybos ir kitų įmonių atsiskaitymą su žemdirbiais laiku. Nors skolos žemdirbiams palyginti šiek tiek sumažėjo – 6,7 mln., tačiau pradelstos skolos per tą patį laikotarpį, palyginti su 1997 m., išaugo 49,5 mln. Tai yra nerimą keliantys dalykai.

Šių metų lapkričio mėnesio Vyriausybės posėdžiuose šie klausimai buvo ne kartą svarstomi. Esmė yra ta, kad dalis pieno ir mėsos perdirbančių įmonių sutartyse numato ilgesnius nei nustatyta Vyriausybės atsiskaitymo terminus, pažeidinėja netgi nustatytus atsiskaitymų už pieną terminus. Pasitaiko atvejų, kad yra naudojamos lėšos… pieno tiekėjams turi sumokėti pagal nustatytus terminus kaip beprocentę paskolą. Vyriausybė yra sukūrusi tarpžinybinę darbo grupę atsiskaitymų paritetus ir tvarką reglamentuojantiems įstatymams parengti bei suderinti su mokėjimų įstatymo projekto nuostatomis.

Todėl kol dar nėra priimtas nutarimas dėl minėto įstatymo, prašau skubos tvarka pratęsti Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo galiojimo terminą iki kito teisės akto, reglamentuojančio žemės ūkio produkcijos supirkimą bei atsiskaitymus už ją, įsigaliojimo, bet ne ilgiau kaip iki 1999 m. trečio ketvirčio. Tikimės, kad kitų metų pradžioje Vyriausybė pateiks mokėjimų įstatymo projektą, kartu bus pateikiamas ir atsiskaitymus už žemės ūkio produkciją reglamentuojantis įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Pone ministre, 4 klausimai iš pradžių. Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamasis ministre, galbūt kartu būtų paklausimas ir pasiūlymas. Pasiūlymas todėl, kad ypatingos skubos tvarka, o pasiūlymų nebuvo galima pateikti. Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymas turbūt nėra toks įgyvendinamas, tačiau jis yra dėl tam tikros priežiūros… arba bent gąsdinantis, įvedantis tvarką įmonėse, bendrovėse dėl atsiskaitymų, kadangi čia įsikiša ir bankai. Jie priversti tai daryti. Aš manau, kad iš tikrųjų reikalingas pratęsimas dabar pusei metų. Ko gero, neaišku, ar bus priimta ta kita tvarka. Gal reikėtų pratęsti bent metams, iki kitų metų pabaigos.

E.MAKELIS. Taip, reikėtų visiškai sutikti su tuo, ką jūs išdėstėte. Šis įstatymas neišsprendžia visų problemų, tačiau kol buvo aiškūs jo galiojimo terminai, ypač metų vidury ir dar trečiajame ketvirtyje, tai veikė kaip drausminimo įstatymas. Aš siūlau tą terminą iki liepos 1 d., iki trečiojo ketvirčio, kaip minimumą, kuris reikalingas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ar šiuo metu, vykdant atsiskaitymų inventorizaciją, rengiama medžiaga naujai atsiskaitymo tvarkai rengti ir kas, sakykim, galėtų būti panaudojant tą medžiagą numatoma? Ačiū.

E.MAKELIS. Kaip jau minėjau, teikdami svarstyti įstatymą dėl pratęsimo skubos tvarka, mes iš esmės buvom parengę naują įstatymo projektą dėl mokėjimo tvarkos. Tačiau aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad susikerta daug interesų: teisingumo, finansų, Lietuvos banko. Iš esmės tas pataisų blokas, kuris pateiktas, jį suveda taip sakant, į nieką. Dabar yra tarpžinybinė grupė, kuri dirbs prie šitų pastabų. Pagrindinis šitos grupės uždavinys – sukurti tokį įstatymą, kuris pakeičia Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymą, kad būtų užtikrinamas sąlygų nepabloginimas žemdirbiams, parduodantiems produkciją.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Aš norėčiau dėl motyvų, jeigu bus tokie.

PIRMININKAS. Bus. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėjau paklausti, kaip bus įvertinta atsakomybė už atsiskaitymų vilkinimą ir kaip numatyta atsiskaityti su žemdirbiais tada, kai superkančios ir perdirbančios žemės ūkio produkciją įmonės yra bankrutavusios arba joms paskelbtas bankrotas? Ačiū.

E.MAKELIS. Vienas iš pagrindinių atsiskaitymo su žemdirbiais būdų, kuriuos galima būtų, sakykim, sutvarkyti, tai pirmiausia užtikrinti, kad būtų sudaromos sutartys. Dabar praktika rodo, kad žemdirbiai ne visuomet gali kreiptis į teismą. Tų įmonių, kurios yra bankrutavusios arba nebeveikia, skolos yra ne tokios jau didelės, tų, kurios nebevykdo ūkinės veiklos, yra 8,9 mln. Mano pasiūlymas buvo (Kaimo reikalų komitete mes svarstėm), kad iš esmės tai būtų galima spręsti iš Kaimo rėmimo fondo ištęsiant tą apmokėjimo terminą per pusantrų metų. Kaip vienas šaltinis, nes yra maždaug apie 14,5 tūkst. įvairių smulkių. Tai iš esmės yra nedidelės sumos. Geriau būtų atsiskaityti bent jau iš aiškaus šaltinio.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų, kolegos, ar pritariame po pateikimo. V.Lapė norėjo kalbėti, norėčiau tikėti, už. Suteikčiau jam žodį, jeigu jis jo paprašytų. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, nuo 1993 m. šita labai aštri, galbūt, sakyčiau, tokia didelė žemdirbių bėda buvo bandoma nagrinėti ir visą laiką buvo priiminėjami šiokie bei tokie įstatymai. Tada atsirado tas laikinasis atsiskaitymo su žemdirbiais… Bet kad ir kiek mes svarstėm, padėtis šiek tiek pagerėdavo, po to vėl blogėdavo, o reikalai vis tiek ėjo prastyn. Žinoma, ministras šiandien nušvietė… Man atrodo, jis ir pats galbūt netiki tuo vienu įstatymu dėl mokėjimo, kurį galvoja siūlyti. Man atrodo, kad visa problema glūdi neteisingame šitų privatizuotų įmonių procese. Suskaldėm ūkininką, perdirbėją ir prekybininką į atskirus vienetus, kurie vienas nuo kito nepriklauso. Aš manau, kad bet kokie įstatymai labai pagerinti padėties negali. Tačiau, žinoma, šis tas vis geriau negu nieko, todėl aš pritariu šio įstatymo termino pratęsimui.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš atsiprašau, ne tą mygtuką paspaudžiau. Noriu pasakyti tiktai tiek: kadangi nieko geresnio nesugalvota, aš pritariu tam įstatymui ir siūlau, ko gero, ji šiandien priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo dalinio pakeitimo įstatymo projektui P-1520. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kolegos, ar pritartume? Taigi įstatymas bus priimamas ypatingos skubos tvarka. Aš kviečiu į tribūną ministrą E.Makelį. Įstatymas turi vieną straipsnį. Prašyčiau pakomentuoti Teisės departamento išvadas. Pavadinimo redakcija, mano supratimu, priimtina. Aš siūlau priimti ir tai, ką jie siūlo, o paskui būsimajame atsiskaitymų tvarkos įstatyme jūs pasakysite, kad negalioja tas ir tas, ir tiek. Jūs tikriausiai turite Teisės departamento išvadas? Jeigu neturit…

E.MAKELIS. Teisės departamento išvadų nepasiėmiau, bet aš galiu pakomentuoti, ką mes siūlom.

PIRMININKAS. Ne, jie siūlo įstatymo pavadinimą suredaguoti pagal juridinę techniką – Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pavadinimas niekuo neprieštarauja. Paskui siūlo 5 straipsnyje įrašyti tikslią įstatymo galiojimo pabaigos datą – įstatymas galioja iki 1999 m. liepos 1 dienos. Tai būtų korektiška redakcija. Kada tas įstatymas įsigalios, tada įsigalios. Anksčiau parengsit – anksčiau nustos galioti šitas. Pone, ministre. Aš tuomet duodu jums šį dokumentą, neskubėdamas įsiskaitykit. Jis tiktai siūlo tikslią datą, iki kada galioja. Jeigu bus priimtas kitas įstatymas, žinoma, ir taip nutrūks šio įstatymo galiojimas.

E.MAKELIS. Aš siūlau… tas variantas yra priimtinas, aš neprieštarauju tam, ką siūlo ponas K.Vaitukaitis, bet aš siūliau, kad trumpiausias terminas iki liepos 1 d., kadangi…

PIRMININKAS. Taigi pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti taip: “Įstatymas galioja iki 1999 m. liepos 1 d.”, tokia dabar redakcija. Straipsnio pavadinimas perredaguojamas. Ačiū, pone ministre. Prašom kalbėti, kolegos, dėl šio įstatymo. Jis turi vieną straipsnį. Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Kadangi įstatymą siūloma priimti dabar, o pateikti pasiūlymų negalima, aš nežinau, ar žodžiu galima ar ne, bet tikrai reikėtų siūlyti iki gruodžio 31 d., nes dėl mokėjimų įstatymo yra tiktai darbo grupė sudaroma. Neaišku, kada jisai bus, nes net metmenų šiandien nėra. Jeigu jis iš tikrųjų bus, duok Dieve, anksčiau, šitas nustos galioti, bet praėjus pusei metų vėl reikės svarstyti, taigi reikėtų iki gruodžio 31 d.

PIRMININKAS. Ypatingos skubos tvarka, visi sutarėm, dabar jau nėra kada teikti siūlymų.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, juk aiškiai ministras sakė, kad jis yra parengtas ir dabar derinamas. Tai kam čia vilkinti, jeigu mes galim priimti tokį, koks jis dabar yra, atsižvelgdami į Teisės departamento išvadą? Kviečiu visus balsuoti už tokį, koks yra, su Teisės departamento pataisymais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą. Registruojamės, kolegos. Kolegos, balsuosime, ar priimame Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 40 Seimo narių. Taigi kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 41.

PIRMININKAS. Už – 42. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusiųjų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Niekas neprieštaravo, niekas nesusilaikė, 40 Seimo narių balsavo už, Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos  įstatymo projektas Nr.P-1490(2) (svarstymas)

Gerbiamieji, dar turime 15 minučių. Rezervinis pirmasis klausimas – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos įstatymo projektas Nr.P-1490(2). Svarstymas šiandien, kolegos. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Seimo narys S.Stačiokas norėtų kalbėti. Aš kviečiu į tribūną.

S.STAČIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, išdrįsau trukdyti jūsų dėmesį dėl labai paprastos priežasties. Informuoju jus, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiandien svarstė šį projektą ir pritarė jam susilaikius vienam komiteto nariui. Aš noriu pabrėžti, kad tas komiteto narys susilaikė ne dėl šio projekto turinio, o dėl formos. Abejonė buvo, kad galbūt tai turėtų būti ne įstatymas, o deklaracija. Aš noriu jums pasakyti, kad iš tikrųjų tai netradicinis teisės aktas, kuris sprendžia netradicinį klausimą. Bet atsižvelgiant į labai reikšmingą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją, kaip Lietuvos teisės šaltinį, jo teisinis įvertinimas ir įtvirtinimas kaip Lietuvos teisės sistemos šaltinio yra tiesiog būtinas mūsų sprendimas. Todėl prašau jus pritarti. Jį šiek tiek redaguoti dar reikėtų, bet tai yra iš esmės technikos dalykas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Stasiškį baigiamųjų pastabų.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, mano pastabos bus labai trumpos. Ačiū Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams. Šiandien tikrai komitete buvo nors ir neilga, bet labai turininga diskusija, kurios metu buvo pasakyta tikrai labai vertingų minčių ir pasiūlymų. Aš manau, kad iki priėmimo tekstas bus patobulintas, kadangi tai iš tikrųjų yra netradicinis įstatymas ir reikalinga labai tiksli formulių struktūra ir tikslus išsireiškimas. Aš manau, kad mes patikslinsime, nors buvo labai malonu, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš principo neprieštaravo ir pripažino, kad toks įstatymas reikalingas ir svarbus. Prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame po svarstymo? Šiam įstatymo projektui Nr.P-1490(2) pritariame po svarstymo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Australijos Sandrauga ir Naująja Zelandija grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” projektas Nr.P-1492 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Nematau kanclerio, bet yra kanclerio pavaduotojas Seimo narys Z.Mackevičius, kviečiu jį į tribūną pateikti Seimo nutarimo dėl Seimo parlamentinių ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo projektą P-1492. Kanclerio pavaduotojas. Tai buvo ne visai juridinis terminas. Prašom, kolega.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, susibūrė eilinė parlamentinė ryšių su užsienio parlamentu grupė, t.y. ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupė. Pirmosios grupės veikia nuo pat dabartinio Seimo kadencijos pradžios ir yra nemažai nuveikusios. Tai skatina burtis vis naujas grupes. Ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupė susibūrė pagal Seimo statutą. Jos nariai savo pirmininku išrinko krikščionį demokratą V.Bogušį, o pirmuoju pavaduotoju – LDDP frakcijos narį G.Kirkilą. Grupė ir jos išrinkta vadovybė turi kūrybinių planų ir nusiteikusi Lietuvai svarbiam darbui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dėl kūrybinių planų ir nusiteikimo dirbti jus nori paklausti Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Kolega, aš atsiprašau, prašom dabar įsijungti. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis kolega, aš tik norėjau jūsų paklausti, kodėl jūs vis dėlto šitą ypatingą grupę pavadinote eiline? Ji nėra eilinė.

Z.MACKEVIČIUS. Taip, bet eilinė pagal susibūrimo tvarką. Kitos grupės dirba jau seniai, pavyzdžiui, vokiečių grupė, prancūzų grupė. Galime paminėti ir grupę ryšiams su Belgija, kurios dėka tikriausiai mes turime ambasadą Vilniuje, Bet tikrai ten yra didžiulė išeivija šituose kraštuose, ypač Australijoje, ir ta grupė pagal svarbą… dėl to ir kūrybingi planai. Ir daug planų dirbti Lietuvos naudai. Bet pagal susibūrimą ji yra eilinė, nes ne pirmoji. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame šiam nutarimo projektui po pateikimo? Pritariame po pateikimo. Kolegos, ar galėtume iš karto pradėti priėmimo procedūrą? Taigi 1 straipsnis – V.Bogušis pirmininkas, pavaduotojas G.Kirkilas. Kas būtų už tai? Pritariame. Aš tik turiu abejonių, kolegos, ar yra koalicijos sutartyje išlaikytos visos proporcijos, kad V.Bogušis neužimtų vietos? Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis priimamas. 2 straipsnis priimamas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso nutarimo? Nėra. Registruojamės. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Kai kas žada pereiti į kitą pusę iš užsiregistravusių. Taigi, kolegos, kas būtų už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl Seimo parlamentinės ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo, kviečiu balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 34.

PIRMININKAS. Už – 35. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. Niekas neprieštaravo, niekas nesusilaikė, 35 – už, nutarimas priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 1990 metų blokados fondo, kaip valstybinės-visuomeninės institucijos, likvidavimo proceso užbaigimo” projektas Nr.P-1521(2) (pateikimas)

Paskutinis šios dienos klausimas, šio vakaro darbas – Seimo nutarimo dėl 1990 metų blokados fondo, kaip valstybinės-visuomeninės institucijos, likvidavimo proceso užbaigimo projektas Nr.P-1521(2). Pateikimas. Į tribūną kviečiu Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jums žinoma, 1998 m. gegužės 19 d. buvo priimtas įstatymas dėl šio fondo likvidavimo. Šis 1990 m. blokados fondas kaip juridinis asmuo likviduotas ir perduotos vertybės Finansų ministerijai… kaip įmonės fondas. Kaip jūs neseniai girdėjote, Finansų ministerija informavo, kad ji perėmė tas vertybes, tačiau reikia šiuo atveju teisiškai likviduoti buvusį fondą. Tam, kad būtų galima likviduoti, reikia atlikti kai kurias procedūras. Tam yra skiriamas mėnuo laiko, reikia atleisti darbuotojus Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, reikia pervesti likusias lėšas atidarius sąskaitą, perduoti Seimo archyvui dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę įstatymo nustatyta tvarka, pateikti dokumentus apie likviduotą 1990 m. Blokados fondo įmonių rejestro tvarkytoją ir parengti galutinę ataskaitą apie šio fondo likvidavimo proceso užbaigimą. Todėl ne tik kviečiu pritarti po pateikimo, bet pagal galimybes jį ir priimti, nes pinigų fonde šiuo atveju yra nedaug, paskutinius išleisti…

PIRMININKAS. Pora klausimų, gerbiamasis kolega. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Kadangi nėra pono… vis tiek aš turiu paklausti pranešėjo, nes nebus kam klausti.

PIRMININKAS. Prašau.

J.A.KATKUS. Be to, aš norėčiau sužinoti, kiek fonde dabar yra lėšų?

J.LISTAVIČIUS. Kiek lėšų, tiksliai negaliu pasakyti, nes lėšos “garuoja”. O vertybių, kaip jūs girdėjote, yra apie 1 mln. 800 tūkst.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone pirmininke ir pone pranešėjau, nors fondas nedidelis, bet, man atrodo, linksmybėms nėra labai didelio pagrindo, kad ir likviduojamas. Ar iš tikrųjų tas vertybes, kurios buvo žmonių suaukotos arba už suaukotus pinigus nupirktos, yra prasmė paversti pinigais ir įnešti į valstybės iždą, ar galbūt vertėtų tas vertybes palikti kaip relikviją saugoti fonduose? Vis dėlto pats to fondo ir tų vertybių egzistavimas yra istorinė vertybė, o ne tik finansinė. Finansiniu požiūriu, mano supratimu, to fondo apimtis nieko ypatingo nelemia – nei į pliusą, nei į minusą. Ar nebuvo svarstoma tokia aplinkybė, nors jau seniai keliamas tas klausimas, bet visuomet nulemia finansiniai supratimai ir įvertinimai?

J.LISTAVIČIUS. Taip, į šitą klausimą jau buvo ne kartą atsakinėta ir buvo aiškiai pasakyta. Juo labiau kad jūs turėjote apyrašus ir galėjote matyti, kad tokių vertybių, kurios būtų suaukotos, kurios galėtų būti kaip muziejinė relikvija, ten nebuvo. Jau seniai buvo kalbama apie tai, jeigu būtų tokios vertybės, jos gautų tikslinę paskirtį. Ten, kaip matėte, yra aukso dirbiniai, nurodytas kiekis, svoris ir kaina nurodyta. Todėl spręsti kitaip, kaip dabar yra, nėra galimybių ir nėra pagrindo.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Klausimai baigti. Ar pritariame po pateikimo šiam nutarimo projektui? Seimo nutarimo “Dėl 1990 metų blokados fondo, kaip valstybinės-visuomeninės institucijos, likvidavimo proceso užbaigimo” projektui Nr.P-1521(2) pritarta po pateikimo.

Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Tai rytoj, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis Sekretoriate, prašom rytoj numatyti šio nutarimo projekto priėmimą.

Gerbiamieji kolegos, ne registruojamės, o skirstomės. Šio vakaro posėdis baigtas.