Keturiasdešimt devintasis (275) posėdis
1998 m. gruodžio 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai R.OZOLAS ir A.VIDŽIŪNAS

Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS (R.OZOLAS). (…) yra nusiteikę darbingai. Mūsų pirmasis popiečio klausimas yra Lietuvos banko valdybos pirmininko R.Šarkino atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašom poną pirmininką į tribūną. Manau, ponai Seimo nariai neprieštaraus dėl registravimosi. Prašom, pone pirmininke, tarkite keletą įvadinių žodžių.

R.ŠARKINAS. Laba diena! Kadangi šiemet, matyt, pirmą kartą šitoje tribūnoje, tai galbūt keletą žodžių apie tai, kaip bankinė sistema šiemet augo ir kas darosi Lietuvos banke. Labai trumpai, palieku laiko paklausti.

Noriu pasakyti, kad per š.m. vienuolika mėnesių bankų sistemos aktyvai išaugo 2 mlrd. 342 mln., arba 31%. Daugiausia išaugo bankų suteiktos paskolos, beveik 1,3 mlrd., arba 38%. Ir turbūt reikėtų paminėti, kad išaugo indėliai ir akredityvai 875 mln., arba 17%. Iš to skaičiaus gyventojų indėliai išaugo 688 mln., arba 32%. Manome, kad tai yra labai didelis augimas. Tai rodo, kad bankinė sistema gerokai sustiprėjusi ir atgavusi pasitikėjimą.

Vertinant Rusijos krizės poveikį Lietuvos bankų sektoriui, galima pasakyti, kad mūsų bankų lėšos Rusijoje buvo nedidelės. Ta suma svyruoja tarp 120–136 mln. įvairiu laiku, turiu omenyje litais, tai apie 1,3, 1,4% visų bankų aktyvų. Galbūt didesnį poveikį bankai galės pajusti, jeigu padaugės blogų skolų iš tų skolininkų, kurie labiausiai susiję su Rusijos rinkomis. Gruodžio 1 d. bankuose buvo apie 542 mln. kapitalo rezervo, t.y. iki minimalaus kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymo, vadinasi, bankai turi pakankamą kapitalą, yra didelis rezervas. Ir taip pat reikia pasakyti, kad bankuose tuo pat metu specialieji atidėjimai paskoloms sudarė 333 mln., arba 7,2% paskolų portfelio. Metų pradžioje šis procentas buvo 18,5%, ir čia padėtis gerėja. Reikia pasakyti, kad pirmą kartą visi komerciniai bankai vykdė jau tris mėnesius visus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Kai stiprėjo bankų sistema, taip pat galima pasakyti, kad sustiprėjo ir Lietuvos bankas.

Buvo pradėtos vykdyti dar praėjusiais metais atviros rinkos operacijos, kurios faktiškai nuolatinį pobūdį įgavo šiais metais. Galima pasakyti, kad šiais metais buvo organizuoti 9 atpirkimo sandoriai (į apyvartą trumpam buvo išleista beveik 300 mln. Lt) ir 19 indėlių aukcionų, kada Lietuvos bankas išėmė iš bankinės sistemos perteklinius litus. Tų laikinai išimtų lėšų buvo beveik 700 mln. Lt. Bankai turi pakankamai visiems reikalams, tos lėšos buvo kaip atliekamos bankinėje sistemoje.

Aš nežinau, gal tiek įžangai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kiek jūs esate nusiteikęs pasakyti, jeigu viskas, tai viskas. Tada mes baigiame sąrašą ir kviečiame Seimo narius. Pirmasis klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Kokius svarbiausius klausimus Lietuvos bankas numato spręsti 1999 m., didindamas komercinių bankų patikimumą? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Manyčiau, kad labai geras klausimas, ir tikrai ne tik 1999 m. ir 1996, 1997, 1998 m. Lietuvos banko veiklos pagrindinė kryptis ir buvo nukreipta didinti bankų veiklos patikimumą. Jau šiandien įvykęs Lietuvos banko valdybos posėdis, kuriam buvo apsvarstyta ir pritarta Bazelio bankų priežiūros komiteto 25 priežiūros principams, kurie apima faktiškai visą bankų priežiūros procesą nuo licencijavimo iki visos jų veiklos reglamentavimo. Taigi ateinantiems metams ir lieka mums įgyvendinti Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas bankų priežiūros srityje. Aš manau, kad tai nebus labai sunku, nes daugelis tų principų jau įgyvendinta. Mūsų bankams nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai, jų skaičiavimo metodikos – beveik viskas atitinka Europos Sąjungos direktyvas. Mūsų bankų priežiūra šiuo metu, manau, nesiskiria nuo bankų priežiūros Vakarų šalyse. Taigi tam reikalui ir ateinančiais metais tikrai skirsime pagrindinį dėmesį. Aš manau, kad ir patys bankai yra kitokie, jie irgi supranta, ir bendromis pastangomis tikrai pavyks užtikrinti bankų sistemos stabilumą.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Buvo užsirašęs Seimo narys S.Kaktys, bet aš nematau jo. Nėra. Tąsyk Seimo narys A.Medalinskas. Prašom. Viskas įjungta.

A.MEDALINSKAS. Pone pirmininke, ką tik minėjote, kad vienas iš pagrindinių uždavinių, kuriuos bankas kelia, yra kaip pasiekti kuo didesnį bankų patikimumą. Mano klausimas netiesiogiai siejasi su šituo uždaviniu. Klausimas yra apie problemą, kuria pasaulis gyvena jau dabar, t.y. ta vadinamoji kompiuterių problema 2000 metais. Žinote tikriausiai tą problemą, t.y. kad kompiuteriai gali “streikuoti” 2000 metais, nes jie tiesiog “nepažins” to dviejų nuliukų persivertimo, jie manys, kad atėjo 1900-ieji, kai ateina 2000-ieji.

Kaip mane informavo Lietuvos komerciniai bankai, Lietuvos bankas yra viena iš tų nedaugelio valstybinių institucijų, kurios jau dabar yra atkreipusios dėmesį į šitą problemą ir daro labai rimtus žingsnius, kad mūsų neištiktų tam tikra finansinė krizė dėl šios problemos. Turint omenyje, jog Pasaulio banko neseniai organizuotame susitikime šios problemos didžiausias poveikis buvo įvardytas būtent finansinei sistemai, norėčiau paklausti, kokie tai yra žingsniai, kas yra daroma, ar jūs esate užtikrintas, kad Lietuvos bankas visiškai pasirengs iki 2000 metų, t.y. per šiuos metus tam, kad kompiuterių 2000 metų problema neužtiktų mūsų visiškai netikėtai? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Aš manau, kad privalome tinkamai pasirengti ir sutikti 2000 metus. Dar birželio mėnesį Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą ir įpareigojo visus komercinius bankus sudaryti specialistų grupes, kurios užsiimtų tos problemos sprendimu. Duoti atitinkami nurodymai. Bankai turėjo testuoti visą savo kompiuterinę įrangą ir taip pasiruošti. Visi mums pateikė ataskaitas, tos ataskaitos yra, o su bankais dar dirbama ir bus daug dirbama. Spalio mėnesį, pavyzdžiui, mes testavom tarpbankinių mokėjimų sistemas, išaiškinom, kur yra silpnos vietos ir ką reikia per tą likusį laiką pakeisti. Aš manau, kad ta problema yra visiškai aiški. Dalis mūsų ir centrinio banko kompiuterių, aišku… yra dar “Motorola”, senesnieji, kuriuos iki to laiko reikės pakeisti. Tam yra numatytos lėšos ir numatyta, kaip tai padaryti. O svarbiausia, aišku, kad gerai veiktų atsiskaitymų tarp bankų sistema ir kad nebūtų sutrikimų bankuose. Galbūt kai kurie bankai ir pernelyg ramiai tam ruošiasi, bet aš manau, kad artėjant tai datai mes suaktyvinsim visą pasiruošimo procesą. Bet šiaip jokių netikėtumų ar ko nors mes tikrai nelaukiam, nes tas darbas dirbamas ir visi tam ruošiasi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas apie mokėjimų balansą. Kokia yra Lietuvos banko pozicija dėl einamosios sąskaitos deficito didėjimo ir ar ruošiasi Lietuvos bankas pateikti tam tikrą priemonių planą, kaip būtų galima sumažinti einamosios sąskaitos deficitą? Antrasis klausimas: koks jūsų yra požiūris, kad labai sparčiai didėja grynųjų užsienio paskolų srautas Lietuvoje? Kiek žinau, per pusmetį jau sudaro 952,7 mln. Lt, o komercinių bankų grynosios paskolos jau sudaro 516 mln. Lt. Ačiū.

R.ŠARKINAS. Dėl mokėjimų balanso. Mokėjimų balanso statistika yra pavesta Lietuvos bankui, bet jis iš esmės atlieka tik statistinį darbą, gaudamas duomenis iš Statistikos departamento ir kitų taškų. Aišku, mes negalime pritarti ir palaikyti, kad didėja einamosios sąskaitos deficitas, bet tą problemą mes gerai suprantam. Tą problemą gerai supranta ir Vyriausybė. Kaip žinia, gerokai anksčiau buvo priimtas bendras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimas, kuriame buvo numatyta daugybė priemonių, kurios padėtų pakeisti einamosios sąskaitos deficito problemą. Aš manau, kad didelė dalis tų priemonių, kurios ten buvo priimtos, yra įgyvendintos. Aš manau, kad tos priemonės, kurias įgyvendina Lietuvos bankas, kurias įgyvendina Vyriausybė, atskiros ministerijos, padės ir situacija tikrai turi pradėti keistis. Aš manau, kad trečiajame šių metų ketvirtyje (duomenis turėsime, jeigu aš neklystu, kitą savaitę) einamosios sąskaitos deficitas turėtų šiek tiek pasikeisti. Aišku, negalim atsiriboti nuo Rusijos situacijos, kuri kažkokios įtakos tam irgi turės. Bet, aš manau, sumažės skolinimasis iš užsienio, taip pat sumažės ir importas, manom, kad turėtų mažiau sumažėti eksportas, o gal ir padidėti. Taigi tas darbas turi būti tęsiamas. Mes tai šiuo metu laikom viena iš pagrindinių problemų ir jai visą laiką skirsim reikiamą dėmesį.

O dabar dėl grynojo skolinimosi iš užsienio. Aš ne visai supratau klausimo. Tai kad nedidėja užsienio paskolos… A, tai čia antrajame ketvirtyje. Bet jeigu paimsim iki šios datos, aišku, tai bus išsilyginę. Manau, kad padidėjus galimybėms skolintis viduje dabar yra gerokai sumažėjęs skolinimasis iš užsienio. Ir dar dėl skolinimosi. Matyt, turėjo įtakos ir tai, kad į komercinių bankų privalomų atsargų rodiklius buvo įtraukti reikalavimai, kad vis dėlto turim labai nedaug pasiskolinę trumpalaikio užsienio kapitalo, kuris greit ateina, lengvai išeina. Tokio yra nedaug. Dauguma mūsų užsienio paskolų yra ilgalaikės. Manau, kad tai nėra blogai.

PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Klaus Seimo narė E.Kunevičienė. Tik prašau klausti po vieną klausimą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vienas ir sudėtinis. Šiais metais gyventojai vis bijojo ir buvo gąsdinami, jog jeigu bus pradėtas santaupų atkūrimas, bus infliacija. Žmonės pasitikėjo bankais, pasitikėjo Vyriausybe. Jokia infliacija neįvyko. Tačiau žmonėms vėl rūpi, ar leis Lietuvos bankas pirmame pusmetyje tęsti pradėtą santaupų atkūrimą.

R.ŠARKINAS. Aš manau, kad tai priklausys ne nuo Lietuvos banko, bet buvo išdėstyta mūsų pozicija, paremta skaičiavimais, kokią tai darys įtaką mūsų makroekonominiams rodikliams. Mes manom, jog jeigu per metus bus išmokama apie 500 mln. Lt, tai neturės rimtesnės įtakos mūsų makroekonomikos situacijai. Šiais metais buvo išmokėta gerokai mažiau negu 500 mln. Nematau nieko baisaus, jeigu kitąmet bus išmokėta 700 mln. Mes nemanom, kad tai turėtų kokios nors rimtesnės įtakos makroekonomikos situacijai. Tai rodo ir šių metų indėlių išmokėjimo sumos. Vis dėlto didelės sumos buvo perduotos Lietuvos taupomajam bankui, kuriame liko ilgesniam laikui kaip indėliai, o dalis buvo paskirstyta po kitus bankus. Manau, tik nedidelė šių lėšų dalis atsidūrė rinkoje, kuri gali turėti įtakos tiesiogiai infliacijai ar prekių kainoms. Bet manau, kad neturi būti jokių problemų ir tas darbas kitais metais gali būti tęsiamas be jokių…

PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Dabar klausia Seimo narė K.D.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, viena iš svarbiausių centrinio valstybės banko funkcijų esti kreditų politika, tarp jų palūkanų politika. Kaip jūs žinot, šiemet labai padidėjo palūkanų normos. Tai gali turėti labai dramatiškų pasekmių, nes gali didėti verslo rizika, didėti bankrotų rizika. Tai atsilieps ir pačių bankų likimui. Kokių priemonių Lietuvos bankas imasi, kaip jūs žiūrit į perspektyvą šiuo aspektu, t.y. kokių priemonių imatės, kad būtų sutramdytas palūkanų augimas ir nedidėtų rizika šioje srityje? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Na, aš nežinau, kas vienas išėjęs gali sutramdyti riziką ir palūkanas. Vis dėlto veikia rinka. Aš manau, kad vien centrinis bankas savo priemonėm visiškai sureguliuoti to klausimo negali. Jūs gerai žinot, kodėl šiais metais nuo rugsėjo mėnesio padidėjo tos palūkanos. Aišku, kad dėl situacijos kaimyninėse šalyse. Mes savo priemonėm, aišku, stengiamės kiek galima paveikti tą situaciją. Kai bankų sistemai trūko lėšų, mes rengėm (…) aukcionus, o dabar jau iš esmės turbūt trečias mėnuo rengiame vien tik indėlių aukcionus. Bankuose yra daug perteklinių lėšų. Bankai neturi kur jų investuoti, nes, pavyzdžiui, nes raginti bankus skatinti, kad didintų išduodamų paskolų portfelį, kai jos šiais metais padidėjo 40%, tai irgi labai daug. Paskolų portfelis išaugo 40%. Manau, kad tai yra daug.

Esant tokiai situacijai, aišku, kad ir palūkanų normos mažės. Pavyzdžiui, mes kur priimame indėlius, šiandien yra šiek tiek paaugę, kai kur buvo ir per 6%, iki 7%, praeitame aukcione buvo iki 6% palūkanos. Manau, kad jos jau atsistoja į vietas. Dėl bendrų veiksmų turi nukristi, bet jos negali nukristi daugiau, pavyzdžiui… sureguliuoti, išleisti dekretą, kad turi būti 5% ar 6%. Aišku, taip negalima. Manau, tai, kaip vasarą buvo pasiekusios… palūkanos artimiausiu dviejų trijų mėnesių laikotarpiu turi grįžti prie buvusių palūkanų, nes resursų yra pakankamai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimą būtų galima užduoti ne tik jums, bet logiškiau būtų užduoti ir Vyriausybei, ir Seimui, bet jūsų nuomonė yra taip pat svarbi. Šiandien Lietuvoje veikia Valiutų valdybos modelis. Aš nuo pat pradžių buvau šio modelio šalininkas. Valiutų valdyba ypač efektyviai veikia esant toje šalyje kai kurioms ekonominėms finansinėms krizėms. Krizė Rusijoje tai tiktai patvirtina. Tačiau ekonomika, finansai – tai gyvas, nuolat besikeičiantis reiškinys. Todėl modelių sistemų taikymas priklauso nuo konkrečios situacijos.

Viena iš 1929–1933 metų pasaulinės ekonomikos krizės priežasčių buvo ta, kad finansinės sistemos buvo grindžiamos aukso standartu. Šiandien dar nėra globalios pasaulinės krizės. Tačiau krizė Rusijoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje verčia apie tai mąstyti. Nors finansinės sistemos grindimas aukso standartu ir Valiutų valdybos modelis nėra tas pats, tačiau bendros logikos tarp jų yra.

Sakykite, ar jūs pasirengę lanksčiai reaguoti į ekonominį gyvenimą taip, kad bet kokia krizė būtų kuo švelnesnė Lietuvai? Ar jūs asmeniškai galvojate apie Valiutų valdybos modelio panaikinimą ateityje, jeigu tai priklausys nuo konkrečios situacijos?

R.ŠARKINAS. Sakyčiau, įdomus ir aktualus klausimas. Galiu atsakyti taip, kad kai kada galbūt tas modelis ir padeda įveikti krizes, bet kai kada, esant tam tikrai situacijai, gali jas sukelti. Negalima žiūrėti vienareikšmiškai vien į modelį nesusiejant jo su visa situacija, kaip jūs teisingai sakėte, kad visa sistema priklauso nuo pačių sąlygų, nuo situacijos, taip ir šiuo atveju. Manau, kad Lietuvos banko paskelbtoje programoje, taip pat ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra numatyti būdai, kaip ir kada bus galima išeiti iš Valiutų valdybos modelio ir persiorientuoti atkurti bankui visas klasikines funkcijas ir toliau rengtis integravimuisi į Europos Sąjungą, o vėliau į Europos ekonominę ir pinigų sąjungą.

Mes tą visiškai susiejam su esamom sąlygom. Kai bus tinkamos sąlygos, bus stabilu šalies viduje, už šalies ribų, tik tokiomis sąlygomis galima kalbėti apie šio modelio pakeitimą. Mes sakėme, kad tai įvyks ne anksčiau kaip 1999 m. antrąjį pusmetį, bet Rusijos įvykiai gali šio klausimo sprendimą atidėti vėlesniam laikui. Aišku, tai neįvyks be Seimo, nes tam reikės pakeisti kai kuriuos įstatymus. Manau, kad visi iš anksto apie tai žinos.

Kaip parodė gyvenimas, tas kelias, kurį mes buvome pasirinkę išeiti iš Valiutų valdybos modelio ir perorientuoti mūsų valiutos kursą į euro ir dolerio krepšelį lygiomis dalimis, rodo, iš esmės yra teisingas. Matome, kad daug Vidurio ir Rytų Europos šalių renkasi panašų modelį. Manau, kad toliau dirbant ir tobulinant šį projektą, ir susiklosčius reikiamoms sąlygoms mes visiškai pasirengę pereiti prie kitokio modelio.

Kaip žinote, dabar į apyvartą išleisti mūsų litai yra padengti užsienio valiutos atsargomis ir auksu apie 150%. Mūsų užsienio valiutos atsargos yra pakankamos ir tikrai galima užtikrinti šios rinkos stabilumą.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Dabar klausia Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pirmininke, atsitiko nelaimė, kurios dar nėra buvę. Šių metų gruodžio 1 d. maisto pramonės įmonių ir kitų skolos žemdirbiams siekia 350 mln. litų. Kokia jūsų vadovaujamo banko pozicija šiuo galutinai žlugdančiu kaimą klausimu? Ar bankas ir toliau liks abejingas stebėtojas? Norėtųsi, kad darytumėte gerą poveikį. Gal aš naiviai galvoju, kad pinigai ir bankai susieti viena grandine. Kur nesikreipi, visi pareiškia užuojautą ir atsako, kad negali padėti arba tai ne jų kompetencija. Tikriausiai taip atsakysite ir jūs. O ozono skylė kaimiečio piniginėje grėsmingai auga. Ačiū.

R.ŠARKINAS. Jūs klausiate ir žinote atsakymą. Iš esmės taip ir galiu atsakyti. Aišku, mes negalime pritarti tokiai situacijai. Tai tokia situacija, kuri negali toliau tęstis ir turi būti rasti keliai, kaip ją išspręsti. Bet Centrinis bankas nereguliuoja atsiskaitymų tarp ūkio subjektų. Jeigu būtų skolos ar biudžeto įmonėms, ar kas kita, tada taip, bet tai yra skolos, kurios susidarė tarp įmonių, kurios perka produkciją iš žemdirbių. Manau, kad reikia nagrinėti tą situaciją, kuri yra tose įmonėse, ir kodėl nevyksta tie atsiskaitymai. Mes, kiek nuo mūsų priklauso, inspektuodami komercinius bankus tam skiriame daug dėmesio. Kiekvienoje inspekcijoje, kiekviename komerciniame banke tie klausimai yra tikrinami. Daugiau mes negalime nieko padaryti.

PIRMININKAS. Dėkui. Atrodo, paklausti dar suspės Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau papildyti pateiktą klausimą. Kokių priemonių imasi Lietuvos bankas reformuodamas žemės ūkio gamybą? Ar įmanoma rasti būdą ar programą nukreipti perteklinius litus kaimo indiustrializavimo reikmėms? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Manau, kad situacija yra tokia, kad Centrinis bankas, aišku, negali sureguliuoti, bet bankuose lėšų yra pakankamai. Bankai dabar gali suteikti dideles kreditų sumas. Matau, štai sėdi Vilniaus banko valdybos pirmininkas, gauna didžiulį papildomą kapitalą, ir yra didelės galimybės. Bet ar kaimas pasirengęs, ar žemdirbiai pasirengę priimti tas lėšas, priimti tokiomis sąlygomis, kad galėtų sumokėti palūkanas ir grąžinti, kai sueis terminai? Manyčiau, kad čia viskas priklauso nuo tų, kurie gaus kreditus, ir komercinių bankų savitarpio supratimo. Vis dėlto yra projektai, ir tie projektai bus finansuojami, jeigu bus reikiamos sąlygos. Manau, kad ir Pasaulio banko paskola labai blogai buvo naudojama, kuri iš esmės skirta žemdirbiams, už kurią prisiima riziką komerciniai bankai. Dabar priimti reikalingi sprendimai ir tas projektas turi pagreitėti. Aš manau, kad lėšų yra, kad tik būtų kam juos priimti, ir sumokėti palūkanas, ir grąžinti.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš labai atsiprašau Seimo narių J.Šimėno ir J.Valatkos. Nėra laiko. Labai spaudžia kiti klausimai.

Ačiū, pone pirmininke. Iki pasimatymo!

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektas Nr.P-855(6*) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, prieš pietus buvo priiminėjamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, tačiau dėl trijų straipsnių nebuvo galutinai apsispręsta dėl techninių kliūčių. Prašom poną E.Sakalauską dabar į tribūną. Dėl techninių kliūčių alternatyvos nebuvo balsuotos. Aš manau, kad mes tą darbą galėtume dabar padaryti ir tą praleistąją darbo dalį baigti, kad ji neslėgtų mūsų sąžinės. Gerai. Tuoj padarysime registraciją. Prašom.

E.SAKALAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien iki pietų vienbalsiai priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektą įvyko tam tikras nesklandumas, nes nebuvo trijuose straipsniuose akcentuotos trys alternatyvos. Aš bandysiu jas truputėlį akcentuoti, kokia yra Vyriausybės pozicija.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte yra numatyta, jog sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje galioja… laikino apsigyvenimo trys ir alternatyva – šeši mėnesiai. Mes siūlytume priimti 6 mėnesius, nes pagal bendrą dabartinį Imigracijos įstatymą galioja nuolatiniam leidimui gyventi 6 mėnesiai. Čia yra kalbama apie leidimą laikinai apsigyventi. Kaip tik teisinės logikos aspektu būtų 6 mėnesiai. Ir nuolatiniam apsigyvenimui Lietuvos Respublikoje, kaip ir šiandien galioja Imigracijos įstatyme, taip pat palikta 12 mėnesių. Siūlytume 13 straipsnio alternatyvas pasirinkti, išdėstytas skliausteliuose, 6 ir 12 mėnesių.

Taip pat 19 straipsnyje esančias alternatyvas…

PIRMININKAS. Pone viceministre, atskirai, gerai? Pirmiausia apsisprendžiame dėl pirmo, paskui dėl antro.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl alternatyvaus 3 ar 6 mėnesių pasirinkimo? Niekas nenori kalbėti. Vyriausybė siūlo 6 mėnesius. Ar bendru sutarimu galėtume tai patvirtinti? Dėkoju. Priimta bendru sutarimu.

2 punktas. Prašom.

E.SAKALAUSKAS. 2 punktas yra 12 mėnesių. 13 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatyta nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje atveju 12 mėnesių, kaip ir dabar imigracijos atveju sprendimas išduoti galioja vienerius metus, tai yra 12 mėnesių. Praėjus šiems mėnesiams, jeigu nepareiškia noro apsigyventi, procedūra prasideda iš naujo, yra pasiliekama prie ankstesnio termino.

PIRMININKAS. Kalbėti už, prieš niekas neužsirašė. Vyriausybė siūlo 12 mėnesių. Ar galėtume pritarti? Dėkoju. Priimta.

Dabar su šiomis pataisomis visam 13 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Ar norėtų kas nors kalbėti už, prieš? Bendru sutarimu straipsnis yra priimamas.

Toliau 19 straipsnis.

E.SAKALAUSKAS. 19 straipsnio alternatyva yra numatyta antrosios dalies 2 punkte. Pirmasis variantas – nustatyta tvarka įregistruoja užsienio kapitalo įmonę, alternatyva – nustatyta tvarka įregistruoja užsienio kapitalo įmonę, kurios įstatinis kapitalas ar turimų akcijų vertė yra ne mažesnė kaip 250 tūkst. Lt. Mes manytume, kad turėtų būti pasirinktas antrasis variantas – nustatyta tvarka įregistruoja užsienio kapitalo įmonę, kurios įstatinis kapitalas ar turimų akcijų vertė yra ne mažesnė kaip 250 tūkst. Lt, nes pirmuoju variantu gali būti toks atvejis, kad užsienietis, atvykęs iš trečiosios valstybės, gali įnešti patį minimumą ir jau jis įgyja teisę gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Siūlytume antrąjį variantą. Tai būtų tam tikras saugiklis užkertant nelegaliai apsigyvenančių asmenų srautus.

PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti už, prieš. Taigi darau išvadą, kad mes galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Ir dėl viso 19 straipsnio taip pat yra siūlymas pritarti sutariant. Dėkoju.

Toliau, viceministre, prašom. 26 straipsnis.

E.SAKALAUSKAS. 26 straipsnio 5 punkte yra numatyta alternatyva, kad užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu yra sportininkas profesionalas, jeigu jis atvyksta dirbti ne ilgesniam kaip 6 arba alternatyva – 12 mėnesių laikotarpiui. Mes manytume, jog reikėtų pasirinkti variantą – 6 mėnesių laikotarpiui, nes sportininkai dirba pagal 6 mėnesių sezoną. Tai yra 6 mėnesiai jų darbas.

PIRMININKAS. Logiška. Ačiū. Ar yra prieštaraujančių? Ne, nėra. Taigi ir šį punktą galėtume pataisyti bendru sutarimu? Dėkoju.

Tada visą 26 straipsnį taip pat bendru sutarimu galime priimti? Dėkoju.

Ačiū, pone viceministre.

E.SAKALAUSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dabar, kolegos, kadangi buvo taip sėkmingai prieš pietus priimtas visas įstatymas, o dabar po pietų sėkmingai padarėme nepadarytą tąsyk dalį, ar galėtume taip pat bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Gerai. Statute reikalaujama balsuoti pakeliant rankas. Prašom. Balsų skaičiavimo komisija… Prieš tai registruosimės. Tuoj, tuoj. Prašom. Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 26 Seimo nariai.

Balsų skaičiavimo… (Balsai salėje) Taip, tikrai taip. Spėjau suskaičiuoti, yra kur kas daugiau. Prašom registruotis dar kartą. Pone Čepai, kas nemoka? Jūs? Kaip tik kairioji pusė nesiregistravo.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Tai jau kažkas panašiau į tiesą.

Taigi balsuojame dėl to, kad būtų pakartotinai priimtas įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”. Prašom balsuoti pakeliant rankas. Kas už? Balsų skaičiavimo komisija, dirbate?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 31.

PIRMININKAS. Už – 31. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.

PIRMININKAS. Taigi įstatymas šiandien dar kartą patvirtinamas, veiks gerai. Dėkoju.

Taigi pradedame… O, pirmą kartą man tenka ši garbė visiems matant. (Gongas) Gerai? (Plojimai) Įstatymas priimtas.

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė. Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1193(2) (svarstymas)

Pradedame opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkę ir pirmuoju jos klausimu yra darbotvarkės klausimas 2-2 – Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1193(2). Pranešėjas – R.Zuoza. Įstatymo svarstymas.

Prašom. Negi nėra kalbančių? Taigi skelbiu komitetų išvadas. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas: “Nuspręsta atmesti Seimo nario R.Zuozos pateiktą Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą”. Pasirašo komiteto pirmininkas V.Lapė. Papildomas komitetas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas: “Nuspręsta iš esmės pritarti įstatymo projektui, patikslintam atsižvelgus į Teisės departamento išvadą. Teisės departamento išvada yra pateikta ir buvo galima susipažinti su ja”.

Taigi ganėtinai kontraversiška padėtis. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti, papildomas komitetas vis dėlto siūlo svarstyti. Aš manau, kad Seimas čia turėtų pats tarti savo žodį, ką darome toliau. Taigi balsuojame, ar galima pritarti po svarstymo. Prieš tai tegul savo žodį pasako pats įstatymo projekto autorius. Gal jis sutinka atsiimti?

R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų man keistokas yra Kaimo reikalų komiteto sprendimas visiškai be motyvų atmesti. Mano nuomone, turėtų būti išreikštas ne tik atmetimas, bet ir dėl ko projektą Kaimo reikalų komitetas atmetė. Aš savo iniciatyva kreipiausi į Vyriausybę, pateikdamas šitą projektą, ir Žemės ūkio ministerija, ir Aplinkos apsaugos ministerija šitam projektui iš esmės pritaria.

Turbūt turėtume mes ne tik žodžiais remti, bet ir kokiu nors įstatymu padėti žmonėms statytis būstą. Šito įstatymo pakeitimo esmė ir yra, kad būsto statybai žemę galėtų įsigyti ne aukciono tvarka. Galbūt galima taisyti dar kai kurias nuostatas, jeigu pritartumėte po svarstymo, kad ne tik jauni, bet ir visi žmonės galėtų gauti valstybės paramą būstui įsigyti, lygiai taip pat galėtų įsigyti būsto statybai žemę ne aukciono tvarka. Štai yra esmė tos pataisos. Atsimename, Seimo Pirmininkas teikė pataisą dėl žemės ūkio žemės nuomos, tai lygiai tą patį mes galėtume padaryti ir su būstu.

Siūlyčiau galbūt pritarti po svarstymo ar dar padaryti pertrauką, o Kaimo reikalų komitetą kviesčiau dar kartą svarstyti. Galbūt galėtų kas iš Kaimo komiteto atsakyti, kodėl tas projektas atmestas? Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Prašom. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man tikrai nesuprantama, kadangi nėra motyvuota, kodėl Kaimo reikalų komitetas nepritaria. Nemanau, kad čia yra būtinybė prieštarauti. Man atrodo, kaip tik reikia skatinti, kad žmonės galėtų būstus sau statyti, ir aš už tai kviečiu visus balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Man ta idėja patinka, bet labai neaišku, kodėl 8 komiteto nariai balsavo už atmetimą ir tik vienas balsavo, kad nebūtų atmesta. Manyčiau, kad galbūt vis dėlto reikia išsiaiškinti tą dalyką rimčiau ir padaryti pertrauką.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašom, Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Labai atsiprašau, bet man atrodo, vis dėlto būtų gerai išgirsti Kaimo reikalų komiteto nuomonę, nes šiandien mes negalime balsuoti. Jie turėtų pasakyti, kodėl taip buvo padaryta. Galbūt padaryti pertrauką būtų tikslingiausia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš manau… (Balsai salėje) Ne ne. Aš manau, kad taip, kaip reikalauja mūsų procedūros, mes iš tiesų šiandien negalėtume priiminėti, nes iš tiesų netgi kalbantys prieš šio įstatymo projekto aprobavimą po svarstymo pasigenda argumentacijos, kodėl atmeta, ir reikalauja tam tikro laiko išsiaiškinti klausimus iki galo. Aš girdėjau pasiūlymą, kad galima būtų padaryti pertrauką, todėl siūlyčiau taip Seimui ir apsispręsti, susitinkant komitetuose arba papildomai konsultuojantis bet kuria forma. Ar pritartumėte šitokiam siūlymui? Pritariate. Ar pateikėjas pritaria? Labai ačiū.

A.SAKALAS. Dėl vedimo tvarkos galima būtų tada?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Pirmininke, mes galėtume pritarti turbūt, bet aš prašyčiau tada įrašyti į antradienio darbotvarkę šitą klausimą, komitetas bus jau apsisprendęs, viskas bus labai aišku. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai aptarsime Seniūnų sueigoje. Ar A.Vidžiūnas nori kalbėti? Dėkoju.

Tada pereiname prie kito klausimo… Visi komitetai lieka tie patys, nieko nekeičiame.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1437 (pateikimas)

Antrasis pagal darbotvarkę 2-3 klausimas – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.P-1437. Pranešėjas – A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Šito įstatymo projekto pataisa kilo po šių metų metinio susitikimo Darbo inspekcijoje. Aš noriu priminti, kad pernai, po tokio pačio analogiško susitikimo, trišalio susitarimo, aš siūliau kai kurias pataisas, kurios turėjo palengvinti ir padėti Darbo inspekcijai atlikti savo pareigas. Džiaugiuosi, kad tiek mano pastangomis, tiek Vyriausybės tos spragos buvo panaikintos.

Aš norėčiau, kad jūs labai įdėmiai paklausytumėte, ką aš siūlyčiau, nes tikrai šita įstatymo pataisa, kaip ir kita, nereikalinga man asmeniškai, o reikalinga tam, kad Darbo inspekcija tikrai galėtų deramai atlikti savo funkcijas. Taigi šio įstatymo pakeitimo tikslas – palengvinti Valstybinei darbo inspekcijai realizuoti savo teisę kelti įmonėms bankroto bylas, kai įmonės darbuotojai arba darbuotojas praneša inspekcijai, kad įmonė neišmoka darbo užmokesčio už du ir daugiau mėnesių, o tikrinimo metu nustatyta, kad įmonė yra nemoki.

Pasiūlymų esmė yra atleisti Valstybinę darbo inspekciją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Paradoksalu, bet Lietuvoje pagal šitą Civilinio proceso kodekso 102 straipsnį tuo gali pasinaudoti 38 valstybinės institucijos, o Darbo inspekcijai, kuriai būtent pavesta daryti šitą darbą, kažkodėl tokia galimybė nesuteikta. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, kas antroje šiemet patikrintoje įmonėje yra Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo nesilaikymo atvejų. Kas ketvirtoje įmonėje neaptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos. Kas trečiam darbuotojui mokama tik minimali mėnesinė alga, o kas penkiasdešimtam nemokama ir minimali mėnesinė alga. Kas penktas darbuotojas negauna atlyginimo daugiau kaip vieną, du, tris mėnesius.

Būtent šitiems darbuotojams ir turėtų padėti Darbo inspekcija. 1997 metais dėl tokių pažeidimų skundų buvo per 5 tūkst. Šįmet jau šitų skundų kiekis sieks beveik 7 tūkst., manau. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7 punkte yra numatyta, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti ir Darbo inspekcija. Deja, priimant šį įstatymą, nebuvo išspręstas asignavimų žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas, nes bankroto bylos yra keliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. O Valstybinė darbo inspekcija, neturėdama pakankamai finansinių resursų, neretai neturi galimybių pasinaudoti šia įstatymo jai suteikta teise. Tokia situacija susisklostė todėl, kad Civilinio proceso kodekse yra numatyta, kad jeigu ieškininis pareiškimas neatitinka šio kodekso 146 arba 148 straipsnio reikalavimų arba už jį yra nesumokėtas žyminis mokestis, pabrėžiu – nesumokėtas žyminis mokestis, teisėjas priima nutartį ir nustato ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Laiku neįvykdžius šio reikalavimo laikoma, kad pareiškimas nebuvo paduotas. Taigi realiam gyvenime Darbo inspekcija dažnai ir kreipiasi, deja, dėl resursų, būtent žyminio mokesčio neapmokėjimo, taip ir atsitinka, kad šito pareiškimo nesvarsto. Valstybinė darbo inspekcija yra institucija (noriu priminti jums, kolegos), kuri yra finansuojama iš valstybės biudžeto, kuriame nenumatytos lėšos žyminiam mokesčiui sumokėti. O remiantis Civilinio proceso kodekso 104 straipsniu, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose yra 5% ieškinio kainos, bet ne mažiau kaip 20 Lt. Kaip žinoma, bankroto bylose žyminiam mokesčiui sumokėti dažnai reikia labai daug lėšų. Kitos valstybinės institucijos, kaip aš jau sakiau, yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kurias nagrinėja teismas, vykdant joms pavestas funkcijas.

Reikėtų taip pat atkreipti dėmesį, kad Europos Sąjungos pastabose yra ir pastabos dėl Darbo inspekcijos, kad būtent nepakankamai sustiprinta Valstybinė darbo inspekcija. Nors ten kalbama apie kadrus ir apie jų atliekamus darbus, bet aš manau, kai mes sutvarkysim tuos klausimus, gali iškilti problema, kad Darbo inspekcija nesusitvarko su tom funkcijom, kurios jai patikėtos vykdyti. Todėl Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymas išspręstų šią problemą. Aš manau, duodami teises, turime sudaryti sąlygas ir galimybes tas teises Darbo inspekcijai atlikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prieš suteikdamas galimybę jums pateikti klausimus, norėčiau informuoti, kad į mūsų salę stebėti posėdžio yra atvykusi Rumunijos parlamento Užsienio reikalų politikos komisijos jungtinė delegacija, kuriai vadovauja senatorius, Senato užsienio reikalų komisijos pirmininkas G.Prisacaru. (Plojimai) Ačiū. Taigi yra užsirašę paklausti septyni Seimo nariai. Prašom. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galite atsakyti, kokiais argumentais galite pagrįsti pastangas kaltų asmenų ar institucijų išlaidas priskirti valstybės biudžeto išlaidoms? Ačiū.

A.SYSAS. Aš noriu pakartoti, kad mes savo įstatymais, Darbo inspekcijos įstatymu, suteikiam tokias teises. Įpareigojom Darbo inspekciją kelti bankroto bylas (Įmonės bankroto įstatyme taip pat), jeigu įmonė nemoka darbo užmokesčio daugiau kaip du mėnesius. Noriu pakartoti, kad mes lygiai taip pat Civilinio proceso kodekse atleidome 38 valstybines institucijas keliant bylas teismuose, civilines bylas teismuose, nuo tokio mokesčio. Todėl aš negalėčiau jums atsakyti. Buvo mūsų tokia nuostata – suteikti galimybę Darbo inspekcijai atlikti šią funkciją, todėl mes turim (dar kartą pakartosiu) sudaryti sąlygas jiems tai atlikti. Jeigu mes jiems neskiriam lėšų žyminiam mokesčiui, tai jie paprasčiausiai nesikreipia, tos bankrutuojančios įmonės toliau merdi, darbuotojai toliau negauna atlyginimų ir šita problema nesprendžiama. Tai pabandykim sudaryti jiems sąlygas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gal jūs galėtumėt pateikti kokios nors valstybės pavyzdį, kur yra tokios priemonės kaip leisti Darbo inspekcijai skelbti bankrotus? Ar čia būsim mes labai unikalūs, nes, kiek aš žinau, visad pirmiausia Vyriausybė, Finansų ministerija imasi ar ekonomikos, arba sanavimo, o po to žiūri, kaip bus galima produkciją realizuoti. Tuos du mėnesius buvo Rusijoje krizė, gal nebuvo galima tos produkcijos realizuoti? O jūs jau iš karto leidžiat skelbti bankrotus. Kiek gi jūs tų bankrotų numatot Lietuvoje šiuo metu?

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Gerbiamoji Kunevičiene, aš norėčiau pasakyti, kad šita įstatymo pataisa nekalba apie bankroto kėlimą. Mes įstatymą jau priėmėm, jūs irgi balsavot už tai, kad Darbo inspekcija ne skelbia bankrotą, o turi teisę kelti bankroto bylą. O bankrotą skelbia teismas. Bet tam, kad Darbo inspekcija galėtų kreiptis į teismą, ji turi sumokėti žyminį mokestį. Šiuo metu yra 261 įmonė, kurioje yra pradėta bankroto byla arba vyksta bankrotas. Dar yra apie 400 panašių įmonių. Jose dirba dar 30 tūkst. darbuotojų. Skola tose įmonėse jiems dabar siekia 55 mln. Lt. Ir mūsų įstatymais niekur kol kas nenumatyta, kaip tuos pinigus padengti. Aš manau, kad mes šita įstatymo pataisa, siūlymu sudarome galimybę nutraukti tą įmonių vegetavimą. Darbo inspekcija, kaip viena iš valstybinių institucijų, gali atlikti tą funkciją – iškelti bankroto bylą. Ne patį bankrotą skelbti, o iškelti bankroto bylą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu tik vieną klausimą. Kodėl vis dėlto Darbo inspekcija, kai svarstėme valstybės biudžetą, nepasiūlė padidinti finansavimo dėl tokios priežasties, jog jai trūksta pinigų? Kažkodėl tik dabar, kai biudžetas patvirtintas, tas klausimas atsiranda. Žinoma, iš esmės nėra skirtumo, ar valstybės biudžetas moka finansuodamas Darbo inspekciją, ar jis tiesiogiai moka. Tai nėra jokio skirtumo. Todėl iš esmės būtų galima pritarti jūsų pasiūlymo pateikimui, bet kodėl tokie finansavimo klausimai iškyla dabar, kai jau mes turime patvirtintą biudžetą ir nebuvo jokių Darbo inspekcijos pretenzijų šiuo klausimu?

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Galėčiau pacituoti medžiagą, kurią yra pateikusi Darbo inspekcija. Norėčiau priminti gerbiamajai komiteto pirmininkei, jog kai svarstėm biudžetą mūsų komitete, mes net nepasivarginom pakviesti Darbo inspekcijos vyriausiąjį inspektorių į šį biudžeto svarstymą. Tai yra mūsų pačių komiteto darbo spraga, mes tikrai galėjom tai sužinoti. Ši problema kilo ne šiandien. Ši problema kilo tada, kai buvo priimtas naujas Įmonių bankroto įstatymas ir Darbo inspekcijos įstatymo pataisos, kur buvo suteikta galimybė inspekcijai kreiptis į teismą. Kodėl Darbo inspekcija būtent nekėlė klausimų dėl šitų pinigų? Jie (atvirai galiu pasakyti) džiaugėsi tuo, kad šįmet Darbo inspekcijai padidintos lėšos darbo užmokesčiui, nes yra priimami nauji žmonės. Europos Sąjungos Komisijos išvadose ir buvo pasakyta, kad labai silpna yra Darbo inspekcijos grandis. Teisininkų, kurie dirbo Darbo inspekcijoje, per pusmetį pasikeitė 30 žmonių. Darbo užmokestis buvo toks žemas, kad nuolat keitėsi darbuotojai. Ir klausimo apie žyminio mokesčio apmokėjimą jie paprasčiausiai bijojo kelti, nes, ko gero, jie bijojo, kad net ta pinigų suma, kuri buvo padidinta šitai institucijai galėjo būti sumažinta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš prieš paklausdama norėčiau šiokį tokį įvadą, nes suprantu, kad dalis kolegų galbūt nesusidūrė su šia problema. Man vakar teko būti Telšiuose ir priiminėti žmones. Noriu pasakyti, kad per tą valandą atėjo trys dėl šitos problemos. Problema buvo tokia, kad jiems teismo yra priteisti atlyginimai. Įmonės vegetuoja, ten jau nieko nėra. Yra buhalterė, sėdinti namuose, ir esantis nežinia kur direktorius, kuris yra pagrindinis akcininkas, tačiau bankroto niekas neskelbia, nes nėra kam jį skelbti. Darbuotojai kreipėsi į Darbo inspekciją, kad keltų bankroto bylą. Aš pati mačiau Darbo inspekcijos pažymą, kurioje rašoma: mes neturime pinigų žyminiam mokesčiui, mes neturime pinigų ieškoti administratoriui ir mes negalime kelti šitos bankroto bylos. Žodžiu, apie kokią nors Vyriausybės pagalbą ar panašius dalykus net ir Telšių rajone nekalbama, nekalbant jau apie visus kitus rajonus.

Todėl mano klausimas būtų, ar užteks tik panaikinti žyminį mokestį, t.y. mokėjimą Darbo inspekcijai, kad šita problema būtų išspręsta?

A.SYSAS. Ačiū. Manau, kad šita pataisa tikrai neišspręs viso gamybinės srities sudėtingumo, todėl aš teikiu ir antrą įstatymo pataisą – Įmonių bankroto įstatymo pataisą. Joje bus kalbama apie administratorių skyrimą. Šiuo metu bankroto procedūra Lietuvoje susiduria su dar viena labai sudėtinga problema, kurią jūs minėjote: Lietuvoje nėra išspręsta įmonių, kuriose vyksta bankroto procedūra, administratorių ir likvidatorių darbo apmokėjimo problema. Teismas juos paskiria, tačiau ne visos institucijos, kurios kreipėsi ir prašė iškelti bankroto bylą, turi pakankamai lėšų. Į mane jau kreipėsi ne vienas administratorius, prašydamas išspręsti šią problemą, nes administratoriai 6-8 mėnesius negauna atlyginimo. Yra uždaras ratas.

Mes norime iš vietos pajudinti bankroto procedūrą. Aš vėl noriu remtis Europos Sąjungos išvadomis. Ten vienoje iš išvadų yra pasakyta, kad bankroto procedūra Lietuvoje vykdoma ne visai taip, kaip reikėtų. Ją reikėtų greitinti. Jeigu mes nedarysime tokių pataisų… aš nebūtinai reikalauju, o prašau jus pritarti šiai, bet aš keliu problemą, su kuria šiandien susiduria bankrutuojančios įmonės ir Darbo inspekcija. Pirmiausia šią pataisą siūlau dėl tų motyvų, kad dažniausiai lieka nuskriausti darbuotojai, nes įmonės jiems yra skolingos. Niekas nenori spręsti šios procedūros. Kol bankrotas nepaskelbtas, negalima kreiptis į bankroto antifondą ir gauti nors kokių išmokų. Susidaro uždaras ratas, kad žmogus vaikšto nuo vienos institucijos prie kitos. Ir kitos institucijos, kurios galėtų (Valstybinė mokesčių inspekcija arba “Sodra”), irgi nesiima kelti bankroto bylą, nes reikalingos žyminio mokesčio įmokos ir administratoriui išlaikyti. Tai yra valstybes problema ir mes turėtume ją spręsti čia, Seime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau užduoti klausimą iš dviejų dalių. Ar galės šiuo atveju Darbo inspekcija kreiptis į teismą, dar nekeldama bankroto bylos, kad būtų ieškota lėšų suma atlyginimams įmonės darbuotojams išmokėti?

Antroji klausimo pusė. Paprastai visos vykdomosios valdžios institucijos kreipiasi į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar jums žinoma, kad Darbo inspekcija dėl šio klausimo kreipėsi į komitetą? Ačiū.

A.SYSAS. Labai ačiū. Dėl pirmo klausimo. Šiuo atveju mūsų įstatymai garantuoja teisę bet kuriam darbuotojui kreiptis į teismą, jeigu yra tam tikri nusižengimai dėl darbo santykių: neišmokamas atlyginimas, nemokami atostoginiai, delspinigiai, išeitinė pašalpa. Todėl Darbo inspekcija negali, ji neturi tokios teisės, ji gali informuoti. Tokiu atveju ji suranda nusižengimą ir surašo aktą arba nurodymą pašalinti trūkumus. Jeigu darbdavys piktybiškai nešalina (bankrutuojančioms arba merdinčioms įmonėms gali rašyti šimtą nurodymų, kad būtų panaikinti trūkumai), ji paprasčiausiai nieko negali padaryti. Tada uždedama kažkokia simbolinė bauda, kurią darbdavys dažniausiai (jeigu bauda yra didesnė) iš karto skundžia teismui. Aš noriu priminti, kad Seimas yra priėmęs be galo dideles baudas darbdaviams už darbo užmokesčio nemokėjimą. Tada prasideda bylinėjimasis teisme. Darbo inspekcija su savo teisininkais nepajėgia dalyvauti tose bylose. Dažniausiai jos būna numarinamos. Man atrodo, aš jau vieną kartą iš šios tribūnos minėjau, kad per praeitus metus buvo iki galo teismuose išspręsta 7 ar 12 bylų.

Antras klausimas dėl to, ar Darbo inspekcija kreipėsi į mūsų komitetą. Aš negaliu pasakyti. Bet aš, kaip Seimo narys, dalyvavau metinėje Darbo inspekcijos konferencijoje kartu su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais. Mes kalbėjome apie krizės Rusijoje pasekmes įmonėms, kuriose atsirado papildomų problemų. Viena iš tų problemų… Mes kalbėjome diskusijoje apie bankrutuojančias įmones. Viena iš problemų, kad Darbo inspekcija nevykdo savo pareigų, yra ta, kad tam neturi lėšų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas klausiantysis – tai R.Zuoza. Prašom. Atsisakote klausti? Dėkui. Dėkui pranešėjui. Iš esmės kategoriškai neigiamo vertinimo nebūta. Tai, ką pateikė Teisės departamentas, yra taip pat teigiamai vertinama, juridinės technikos reikalavimus atitinka. Bet, departamento nuomone, reikėtų, kad įstatymo projektas būtų papildomas Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio 39 punktu. Tai rimta pastaba. Manau, dirbant bus galima tai padaryti.

Ar dabar būtų kalbančių prieš ir už? Taip, yra. Už kalbės J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų kolegos A.Syso aiškinamajame rašte pateikta medžiaga ir mūsų kasdieninio gyvenimo situacija verčia padėti Valstybinei darbo inspekcijai, kad ji geriau atliktų savo pareigas ir funkcijas. Mes galėtume sėkmingiau išspręsti kai kurias darbo rinkoje kylančias problemas, ypač dėl atsiskaitymų su darbuotojais. Todėl norėčiau paraginti visus Seimo narius šiandien pritarti šiam įstatymui po pateikimo, svarstant komitete tobulinti, taip pat atsižvelgti į Civilinio proceso kodekso straipsnio papildymo reikalingumą ir užpildyti šitą spragą ir mūsų teikiamu įstatymu, ir Civilinio proceso kodekso pataisymu.

PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tenka tik apgailestauti, kad projekto pateikėjas nesugeba nei sau išsiaiškinti, nei kitiems dalykiškai paaiškinti. Pirmiausia reikia žinoti, kad žyminį mokestį moka kaltas asmuo arba kalta institucija. Jeigu įmonei keliama bankroto byla ir Valstybinė darbo inspekcija yra 100 procentu įsitikinusi, tai apie kokias lėšas jai reikia kalbėti? Jeigu ji neturi, tai ji galėtų iš pradžių pasiskolinti, o paskui priteisti tai įmonei ir įmonė sumokės. Negi tai šiandien dar nėra aišku? Kad nebūtų galima žaisti su valstybės biudžeto lėšomis, tam ir padaryta, kad moka kaltas. Jeigu įsitikinęs, kad iš tikrųjų kaltas, tai jis ir sumokės. Aš sakyčiau, kad nėra jokio pagrindo.

Užuot ieškoję kažkokių naujų papildomų šaltinių, šiuo atveju mes viską krausime valstybės biudžeto išlaidų sąskaita. Kaip viskas šiandien gražiai atrodo, o rytoj vėl pradėsime šaukti, kad nėra mokytojams, kad nėra vėl dar kažkam. Tai gal reikia teikti tokius projektus, kurie po šimtą ar po tūkstantį papildytų valstybės biudžeto pajamas, o ne sąmoningai jas mažinti tam neturint absoliučiai jokio nei teorinio, nei praktinio pagrindo? Todėl aš niekaip negaliu pritarti ir taip švaistyti valstybės biudžeto lėšų, kaip čia siūloma. Yra kalti asmenys ir reikia pateikti dokumentus taip, kad būtų kaltas asmuo, kalta institucija ir jis grąžins tą žyminį mokestį. Tai abėcėlė. Todėl aš prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už kalbą. Dabar registruosimės. Prašom. Ne aš neišjungiau, o kompiuteris neišjungė. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Aš su savo “pelyte” lakstau ir lakstau čia aplink tą…

Užsiregistravo 49 Seimo nariai.

Taigi balsuosime už tai, kas yra… (Balsai salėje) Gerai. Labai atsiprašau, maniau, kad formuluotė jau yra paskelbta ir visiškai aiški. Balsuosime iš naujo. Balsuosime… (Triukšmas salėje) Tuoj! Balsuosime už tai, kad būtų pritarta po pateikimo… (Balsai salėje) Aš nespėjau paskelbti, už ką balsuojame, todėl procedūriškai jis gali būti laikomas negaliojančiu. Labai atsiprašau tų, kurie jau pagalvojo, kad viskas yra teisėta. Prašau padaryti dar kartą, kad būtų be priekaištų. Balsuojame už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektui.

Už – 32, prieš – 7, susilaikė 6. Taigi po pateikimo projektui pritarta. Dėkoju už darbą.

A.Sysą kviečiu į tribūną, o… (Triukšmas salėje) Nebijokite, viską nurodysiu. Kol A.Sysas ateis, pasakysiu, koks pagrindinis ir kokie papildomi komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar pritartumėte tokiam… Papildomų siūlymų nėra. Dėkui.

Replika po balsavimo. Gerbiamasis Sysai, turbūt palauksime. Prašom. Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Pirmiausia norėčiau padėkoti kolegoms už šitokį svarbų pritarimą po pateikimo. Tikiuosi, kad lankosi Seimo nariai pas savo rinkėjus ir žino, kad tai yra labai aktuali problema, ir ją artimiausiu metu reikia išspręsti.

Tačiau kolegai J.Listavičiui norėčiau priminti, kad neklaidintų Lietuvos žmonių, kad ieškinį moka ne kaltas asmuo, bet tas, kuris paduoda pareiškimą, kad prasidėtų teisminis procesas. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau, gerbiamieji, kol kas politinių ginčų nepradėti, gerai? Kol kas darome tiktai juridines procedūras. Prašom, pone Sysai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1501 (pateikimas)

A.SYSAS. Labai ačiū už įstatymo pirmojo projekto palaikymą. Šitas įstatymas, kurį aš teikiu, tai yra lyg ir antroji sudėtinė pirmosios dalies dalis. Įstatymo pataisa yra nukreipta į Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnį, kuriame buvo tvirtinama, kad administratoriaus kandidatūrą teismui pasiūlo asmuo arba institucija, kuri kreipėsi dėl bankroto iškėlimo. Šio įstatymo pakeitimo tikslas – atleisti Valstybinę darbo inspekciją nuo įsipareigojimo parinkti administratoriaus kandidatūrą paduodant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aš nenorėčiau kartoti to, ką aš sakiau pristatydamas pirmąjį įstatymą, bet noriu pasakyti, kad yra problema, ji yra pastebėta Europos Sąjungos tiek dėl bankroto procedūrų, kai vyksta Lietuvoje, tiek dėl Darbo inspekcijos, kad ji nevisiškai atlieka savo funkcijas. Todėl šitos įstatymo pataisos galbūt suprastintų bankroto inicijavimo procedūrą ir paspartintų atsiskaitymą su kreditoriais. Pažeidimų, kaip minėjau, yra daug, bet kreipimųsi į teismą dėl bankroto iškėlimo yra vienetai. Todėl nuo mūsų svarstymo ir mūsų įstatymo pakeitimų galbūt šita bankroto procedūra galėtų paspartėti ir pajudėti į priekį. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Klausia Seimo narys A.Stasiulevičius. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte yra labai įdomus teiginys: “Valstybinė darbo inspekcija, būdama iš valstybės biudžeto finansuojama institucija, neturi nei lėšų, nei specialistų tokiai kandidatūrai, t.y. administratoriaus kandidatūrai parinkti”. Prašau pasakyti, kokios lėšos, jūsų manymu, šiai procedūrai atlikti būtų reikalingos? Ačiū.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Šiuo metu Lietuvoje administratoriui, atsižvelgiant į tai, kokią įmonę jis administruoja bankroto procedūroje… Sakykim, Tytuvėnuose administratoriui buvo paskirta 700 litų alga ir ji nebuvo mokama jau septynis mėnesius. “Auridos” gamyklos administratorius gauna 3 tūkst. Lt. Aš galėčiau čia vardyti daug. Jeigu jūs paskaičiuosite, kiek tai sudarys… 260 įmonių dabar yra paskelbtas bankrotas, o beveik 400 yra ties ta riba ir Darbo inspekcija… Tikrai ne visose įmonėse yra vėluojama išmokėti atlyginimus, yra kitos problemos, bet jeigu bent dešimtyje įmonių Darbo inspekcija privalėtų iškelti bankroto bylas ir parinkti administratorių, ir mokėti jam atlyginimą, tą sumą labai lengva paskaičiuoti… Išveskime vidurkį – 2 tūkst., bus 24 tūkst. Lt plius 30% “Sodrai”. 30 tūkst. Lt padauginame iš 10, ir tai bus 300 tūkst. Lt. Labai paprasta aritmetika.

PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš tai negu paklausdamas aš norėčiau Seimo nariui Alg.Butkevičiui pasakyti, kad abėcėlė ne vien “A” prasideda ir ne “A” baigiasi. Taigi sumoka tas, kuris paduoda į teismą, bet grąžina tas, kuris kaltas. Tai turbūt taip pat reikėtų žinoti.

O paklausti aš norėčiau štai ko. Ar yra prasmės kelti problemą, kai šito paties 15 straipsnio antrojoje dalyje yra aiškiai parašyta, kad “teismas turi teisę administratoriumi paskirti ir kitą asmenį, atitinkantį šio straipsnio reikalavimus”. Tai kur čia autorius mato problemą? Ačiū.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Jeigu jūs nors vieną kartą susidūrėte teisme su šita problema, jūs turėtumėte žinoti, kad teismas tuo iš principo neužsiima. Jis pasako: “Kreipėsi “Sodra”, “Sodra” parenka administratorių, kreipiasi Darbo inspekcija, parenka darbo…”. Jis net neima svarstyti ieškininio pareiškimo, jeigu nenurodyti visi reikalavimai. Iškart byla atmetama.

Jeigu jau replikuojant ir kalbant apie tai, dėl ko mes diskutavome svarstydami pirmąjį įstatymą, pone Listavičiau, tame įstatyme aš neprašiau mokėti skolos. Aš prašiau, kad prasidėtų procedūra ir teismas nuspręs, kas ieškinį kelia, kas turi padengti visas išlaidas. Bet mes kalbėkime apie esmę, apie ką mes kalbame. Yra problema, kuri nesprendžiama valstybės mastu, arba mes ją galime paspartinti, arba palikti tokioje situacijoje ir ji toliau kels mums visiems problemų tiek einant į Europos Sąjungą, tiek susitinkant su rinkėjais, tiek sprendžiant jų problemas.

PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau, gerbiamieji kolegos, nenaudokime Seimo tribūnos arba mikrofonų pokalbiui vienas su kitu, svarstykime projektą. Klausia Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, kai žinome, Vyriausybė rengia įstatymų projektus, kurie bus pateikti Seimui ir inkorporuoti į mūsų teisinę sistemą. Jūsų šitas įstatymo projektas žodis žodin atitinka Vyriausybės pateiktą projektą. Kaip jūs manote, ar čia nėra plagiatas koks nors?

A.SYSAS. Žinote, gerbiamasis kolega, kaip ir muzikoje yra septynios natos ir jas gali sustatyti kaip nori, tai lygiai taip pat. Yra problema, apie kurią mes kalbame, ir nieko ten sudėtingesnio nesugalvosi kaip tai, kad Darbo inspekcija turi problemų keliant bankroto bylas, turi problemų skiriant administratorių, todėl siūlymas dėl pirmojo įstatymo varianto, buvo tiesioginis siūlymas, antrasis siūlymas buvo derintas su Darbo inspekcija. Būtent su Darbo inspekcija šios įstatymo pataisos buvo derintos ir jie su tokiu kreipimusi kreipėsi ir į Vyriausybę.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia Seimo narys V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu Valstybinė darbo inspekcija nesiūlo administratoriaus kandidatūros, tai kas tada skiria administratorių ir kas jam mokės atlyginimą? Ar galėtumėt kiek nors plačiau paaiškinti?

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Aš nedrįsau teikti trečios įstatymo pataisos, apie kurią aš kalbėjau, kad būtent Lietuvoje neišspręsta bankroto bylų administratorių likvidatorių darbo apmokėjimo problema. Bet čia paliekama laisvė būtent teisme… Teismas neatmes tiesiogiai ieškininio pareiškimo, kai kreipsis Darbo inspekcija, nes ten buvo griežtas reikalavimas dėl administratoriaus paskyrimo. Aš manau, šiuo atveju kreditoriai turėtų susitarti, nes jeigu Darbo inspekcija kreipsis ir aiškiai bus matyti, kad laikomasi įstatymų normų, keliant bankroto bylą, kreditoriai privalės ieškoti administratoriaus. Bet tai, sakau, yra problema, apie kurią mes turime Seime galvoti ir ją išspręsti, nes tai trukdo bankroto procedūras Lietuvoje atlikti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė B.Visokavičienė. (Balsas salėje)

A.SYSAS. Kreditoriai.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš dėl tokio motyvo kaip laiko taupymas norėčiau pasiūlyti jums iš tikrųjų šitą projektą atsiimti, nes Vyriausybė pateikė įstatymų paketą, kuriame jau yra šitos nuostatos. Jeigu mes dabar ir pritarsime po pateikimo, tai tik komplikuoja visą procedūrą ir reikės atskirai, ištraukus iš konteksto, svarstyti jūsų siūlymą. Jeigu mes pritarsim ar nepritarsime, bet kokiu atveju svarstysime Vyriausybės įstatymų paketą, kuriame žodis į žodį tai yra. Aš manau, grynai dėl procedūros ir laiko taupymo motyvų mes galėtume šį kartą tikrai atsisakyti jūsų šito projekto. Bet jūs pats galite nuspręsti.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad Darbo inspekcija su šituo prašymu į Vyriausybę kreipėsi prieš metus, ir labai gaila, kad Vyriausybė nerado laiko šitą problemą spręsti. Todėl aš džiaugiuosi, kad aš galiu per opozicinę darbotvarkę šitą klausimą iškelti. Aš nė kiek nepyksiu, jeigu jūs, mielieji kolegos, atmesite mano šitą įstatymo pataisą ir mes lauksime dar metus galbūt, o jeigu… Aš netikiu, kad jeigu šitam mano projektui bus pritarta, jis bus staigiai svarstomas. Kita mūsų darbotvarkė bus po dviejų mėnesių, ir geriausiu atveju, duok Dieve, kad po dviejų mėnesių mes galėtume svarstyti šitą įstatymą. Aš prašyčiau pritarti šitoms įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Dėkui. Pateikimas yra baigtas ir jaučiu, kad mes turėsime kalbėti už ir prieš. Prašom. Už kalbančių yra, prieš yra taip pat. Taigi už kalba Seimo narys A.Sakalas. Tuojau, pone Sakalai. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai dėkingas esu ir Konservatorių, ir Krikščionių demokratų, ir kitoms frakcijoms, kurios palaikė aną projektą. Aš norėčiau tikėtis, kad pateikimas yra tokia stadija, kur kiekvienas projektas turi racionalų grūdą: arba jis yra netgi geras ir visai netaisytinas, arba jis turi tikrai gerų minčių, todėl nesiūlyčiau atmesti pateikimo metu. Vis tiek tie projektai keliauja į komitetus. Komitetuose svarsto specialistai, žiūri, ką ten reikia pataisyti, jeigu reikia, o jeigu ne, aprobuoja įstatymą ir teikia toliau svarstyti. Atmetimas tiesiog mažina iniciatyvą arba neskatina tos iniciatyvos, ir aš manau, kad nėra jokios naudos Lietuvai, jeigu tokia iniciatyva neskatinama.

Dabar dėl konkrečios pastabos, kad Vyriausybė rengia projektą. Aš nematau jokio prieštaravimo. Sakykim, dabar siūlomam pono A.Syso projektui bus pritarta po pateikimo, ateis Vyriausybės projektas, aš net neabejoju, kad iš tų dviejų projektų bus parengtas vienas projektas, komitetas tai gali padaryti, ir tada nebus jokių problemų jį priimant. Todėl aš iš tiesų kviesčiau visas frakcijas: ir Konservatorių, ir Krikščionių demokratų, ir Centro frakciją, ir kitas frakcijas, na, palaikykime bent pateikimo metu tuos projektus, jeigu nemanome, kad jie iš tikrųjų yra kokie nors ekstravagantiški arba kokie nors įžeidžiantys, ypač užsienio politikos srityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kalba Seimo narys P.Šakalinis. Tuojau. Prašom.

P.ŠAKALINIS. Iš esmės reikėtų pritarti šitam įstatymo projektui, tačiau, kaip aš sakiau anksčiau, yra visas tų įstatymų paketas. Gal tikrai palengvintų, bet čia yra parašyta – vasario 1 d. įsigalioja įstatymas. Mes jokiu būdu to negalėsime padaryti. Aš sakyčiau, kad gal reikėtų palaukti.

PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi salės sudėtis yra pakitusi, siūlyčiau registruotis. Baigsime diskusiją. Registruosimės. Per tą laiką, kol registruojamės, aš manau, mes bendru sutarimu turbūt nesutarsime. Reikės balsuoti? Taigi informuoju, kad Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus, tačiau nurodant oficialius skelbimo šaltinius reikėtų apsiriboti tik įvardijant šiuo metu galiojančio Įmonių bankroto įstatymo paskelbimo šaltinį, t.y. departamento išvadą. Tuojau patikriname, kas užsiregistravo nevisiškai teisingai.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Jeigu neregistruoja jūsų, vadinasi, esama techninių sutrikimų. Prašom balsuoti už tą įstatymą, kurio pavadinimą ką tik perskaičiau. Tiek neregistruoja. Priskaičiuosime tada neregistruotus taip.

Už balsavo 26, kas dar plius už? Nėra. 27, 28, 29.Prieš – 4. Kas dar iš neregistruotų yra? Ponas J.Listavičius, dar 5, 6. Prieš – 6, susilaikė 8. O patikrinsim registracijos būdu, kiek iš tiesų yra dar kartą, kitą klausimą aptardami. Dabar pagal balsavimo rezultatus įstatymo pateikimui yra pritarta. Dėkoju už darbą. Vėl į tribūną kviečiu A.Sysą, kuris pateiks kitą klausimą. Pagrindinis komitetas ką tiktai aprobuotojo įstatymo būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ponia Visokavičiene, neprieštaraujate pagrindinio komiteto vaidmenį prisiimti? Ne. Ką siūlote papildomu komitetu? Ekonomikos komitetą. Prieštaravimų nebūtų? Ekonomikos ir bankroto komitetą dar papildomu. (Juokas) Greitai randasi naujų komitetų Seime. Dėkui. Taigi pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Dėkui. Prašom, pone Sysai.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1438 (pateikimas)

A.SYSAS. Ačiū. Mielieji kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 6 straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo tikslas yra socialiai teisingai kompensuoti gyventojams dėl kainų indekso kitimo jų prarandamas pajamas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas buvo priimtas 1990 metais ir nustatė gyventojų pajamų rėmimo principus, atsižvelgiant į minimalų gyvenimo lygį bei kainų dinamiką. Pagal įstatymo pavedimą Statistikos departamentas jau nuo 1991 metų sausio 1 d. skaičiuoja ir skelbia vartotojų kainų indeksus. Jo pateikti duomenys ir yra pagrindas nedelsiant indeksuoti darbo užmokestį, pensiją ir kitų socialinių išmokų dydžius.

Laikydamasi įstatymo reikalavimų ir siekdama nesudaryti palankių sąlygų didesnėms disproporcijoms, Vyriausybė privalo laiku reaguoti į kainų kitimą, į darbo apmokėjimo ir bendro kainų indekso bei su juo susijusio minimalaus gyvenimo lygio keitimąsi. Kaip žinia, šiuo metu vis dar galioja 1990 metų patvirtinta nuostata, kad gyventojų prarastos pajamos kompensuojamos tuo pačiu dažnumu, kuriuo ir indeksuojamos, jeigu vartojimo kainų indeksas didesnis negu 10% skaičiuojant nuo paskutinio kompensavimo. Toks indeksavimo pagrindas buvo tinkamas 1991–1994 metais, kai šalyje buvo ekonomikos smukimas ir didžiulė infliacija. Savo aiškinamajame rašte, aš nekartosiu, pateikiau, kaip keitėsi kainų indeksas arba infliacija nuo 1990 metų. Jūs tai galite pasižiūrėti aiškinamajame rašte. Aš taip pat pateikiau, kada Vyriausybė ir kokiu dažnumu indeksavo neapmokestinamą minimumą. Todėl mano įstatymo pataisos esmė yra ta, kad vietoj 10% mes pradėtume indeksuoti, kai kainų indeksas arba infliacija pasikeičia, 1%.

Aišku, aš išgirsiu iš oponentų ir tą dalyką, kad Vyriausybė irgi dabar pasiūlė indeksuoti kainų indeksą ir darbo užmokestį 3%. Aš džiaugiuosi, kad tai ji padarė po to, kai aš užregistravau šį įstatymą. Visiškai galiu sutikti dėl skaičiaus, nes būtent, noriu pabrėžti, būtent trišalėje taryboje mes diskutavom šiuo klausimu. Esu trišalės tarybos narys ir mačiau projektus, kuriuos pateikė trišalė, kuri buvo tiktai šią savaitę. Todėl aš džiaugiuosi, kad galima vėl iškelti problemą ir ją kaip nors spręsti. Kodėl aš pasiūliau 1% šiais metais? Mes patys iš šitos tribūnos ne vieną kartą džiaugiamės, kad infliacija per 12 mėnesių siekia tik 2,7%. Ir jeigu Vyriausybė dabar siūlo 3%, tai netgi per metus ji vėl nė karto nebus indeksuojama. Todėl dėl paties skaičiaus galime diskutuoti, bet reikia keisti tą įstatymą arba jį panaikinti, nes jis aštuonerius metus neveikė Lietuvoje. Tokių įstatymų buvimas, na, sakykim, nedaro garbės mums, kadangi kaip įstatymų leidėjai mes turime arba jį panaikinti, arba priversti, kad jis veiktų. O jeigu jis neveikia, tai jis tiktai sudaro sąlygas kritikai būtent šiuo aspektu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Prašom. Pirmasis klausimas A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, sprendžiant jūsų keliamą problemą, Teisės departamentas siūlo teikti pataisas įstatymo 2 ir 4 straipsniams. Koks jūsų požiūris į šiuos siūlymus? Ačiū.

A.SYSAS. Labai ačiū. Aš labai atsiprašau, kadangi aš nemačiau komiteto siūlymų, tai aš… Aš nesusipažinęs su departamento išvadomis, labai atsiprašau, todėl aš negalėčiau pakomentuoti. Dabar aš nenoriu spėlioti. Aš manau, kad departamente pakankamai specialistų, galbūt jų pasiūlymai yra irgi priimtini.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, tai vis dėlto kodėl jūs nesiūlėte panaikinti šitą indeksavimą? Antra klausimo dalis – kokie rezultatai iš jūsų siūlymo būtų? Ačiū.

A.SYSAS. Labai ačiū už klausimą. Kokie būtų rezultatai? Na, manyčiau, labai tikėčiausi ir norėčiau, kad šis įstatymas pradėtų gyvuoti. Tuomet realiai bet koks kainų kitimas vienokia ar kitokia forma tikrai atsispindėtų ir darbo užmokesčio didėjime, pensijų didėjime, socialinių išmokų, stipendijų didėjime. Mes neseniai svarstėm biudžetą. Mes patvirtinom netgi naują akcizų… jau kiek bus maždaug iš akcizų gauta pajamų. Bet mes visai nekalbėjome svarstydami biudžetą, o kaipgi bus indeksuojamas darbo užmokestis, pensijos ir stipendijos. Netgi kitų metų valstybiniam biudžete lėšos, numatytos šitai sričiai, yra keturiskart mažesnės negu šiais metais. Todėl jeigu mes niekaip nesusiejame darbo užmokesčio kitimo, stipendijų kitimo, pensijų, išmokų su kainų indeksu, tai išeina ta disproporcija, kuri visą laiką didėja. Aš manau, kad būtina kokia nors forma sustabdyti kainų indekso didėjimą ir darbo užmokesčio, ir kitų išmokų didėjimą arba kitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad jūs ne visai teisingai interpretuojate infliaciją. Nuo paskutinio indeksavimo, pasikeitus tam tikru procentu vartojimo kainų indeksui, šiuo atveju pasikeitė, nes perėjome prie vienaženklės infliacijos, kaip siūlo ir Vyriausybė savo rengiame projekte, t.y. Socialinės apsaugos sistemos pagrindų įstatymo projekte, yra toks paketas įstatymų, ir toliau yra Gyventojų pajamų garantijų įstatymas įeinantis į šitą paketą. Ten bus siūloma teisingai, kaip jūs ir sakėte, ir turbūt žinojote jau visa tai, indeksuoti pasikeitus 3%. Tokiu būdu mes labai priartėtume prie Europos Sąjungos reikalavimų, kur iš tikrųjų, kai infliacija 3%, tai yra normali tendencija. Ir indeksavimo dažnumą, ir procentų pasikeitimo diapazoną taip pat yra stengiamasi harmonizuoti su Europos Sąjungos reikalavimais.

Jūsų reikalavimas indeksuoti tokiu pačiu dažnumu ir pasikeitus 1% labai apsunkintų ir administravimą, nes visi šitie dydžiai susiję su visais baziniais normatyviniais dydžiais. Jeigu vienu litu neapmokestinamos pajamos pasikeičia, jau reikia daryti perskaičiavimą. O vienas litas iš tikrųjų nieko nekeičia. Be to, infliacija taip pat svyruoja. Todėl aš manau, kad reikėtų laikytis tokių tarptautinių normų ir indeksavimo dažnumą taip pat priartinti prie to, kas yra pasaulyje pripažinta. Galiu iš karto pasakyti, kad ir svarstydami komitete mes svarstysime visą šitą paketą įstatymų ir greičiausia, kad pritarsime Vyriausybės variantui, o ne jūsų. Ir vėlgi šitas įstatymas yra paimtas iš paketo konteksto. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet norėtųsi klausimų. Šiandien dar svarstymo nepradedame. Būtų gera vis dėlto. Ar jūs vis dėlto…

A.SYSAS. Aš norėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Ar jūs vis dėlto randate klausimą?

A.SYSAS. Aš radau klausimą. Ačiū už klausimą ir paaiškinimą. Tikrai aš džiaugiuosi, kad jūs sutinkate, kad šį įstatymą reikia keisti, kad jis jau atgyveno, ir reikalingos naujos formos ir dydžiai. Aš iš karto pasakiau, kad galėčiau sutikti ir su 3%. Viskas priklauso nuo to, ar mes šią problemą tikrai norime keisti. Aš negalėčiau sutikti su jūsų pasakymu, kad jeigu mes įrašysime 1%, tai bus labai maža suma. Netgi tiems žmonėms, kurie gauna minimalią mėnesinę algą, jeigu indeksuotume neapmokestinamą minimumą arba darbo užmokestį, iš karto pakiltų 4 litais. Ir žmogui, kuris gauna 430 litų popieriuje, o 280 litų į rankas, 4 litai yra dideli pinigai. Mes su tuo turime sutikti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, ir jūs, ir aš suprantame, kad yra struktūros, yra sistemos, kaip Socialinio draudimo valdyba, kuri pajėgia kiekvieną ketvirtį perskaičiuoti draudžiamąsias pajamas, ir dėl to nuolat kinta pensijos. Mano klausimas būtų toks. Jeigu jūs manote, kad 1% krepšelio pasikeitimas jau yra reaguotinas, ir nesiejate to su kokiu nors atskaitomuoju periodu, pavyzdžiui, ketvirčiu ar mėnesiu, tai iš tikrųjų galima dirbti tiktai dėl darbo. Aš noriu jūsų paklausti. Šiuo metu Pajamų garantijų įstatymas iš esmės neatlieka pagrindinio savo uždavinio. Pajamų garantijų įstatymas tebebazuojamas pagal mistinį minimalų gyvenimo lygį, kuris nuo skurdo ribos atsilieka maždaug 3 kartus. Ar verta mums prie šio įstatymo vargti, ar ne geriau iš karto kalbėti apie skurdo ribos santykį su valstybės parama?

A.SYSAS. Dėkoju už klausimą. Koks čia vargas. Šiame įstatyme reikia pakeisti tik vieną skaičių: vietoj 10 įrašyti vieną ar kitą dydį. Aš tikrai sutinku su tuo, kad įstatyme yra ir daugiau keistinų dalykų. Kadangi yra galimybė, trumpai norėčiau pasakyti, kad Pajamų garantijų įstatymo priėmimo metu ir atsirado minimalaus gyvenimo lygio dydis, kuris, jeigu pažiūrėsite į pateiktą lentelę, liko 125 litai, o neapmokestinamas minimumas 1995 m. vasario mėnesį, kai mes įvedėme, ir liko užšaldytas ties šia riba. Dabartiniais moksliniai skaičiavimais, minimalus gyvenimo lygis siekia 286 litus – tas biologinis krepšelis, kurio reikia, kad žmogus išgyventų. Su mūsų senu MGL susijusios kai kurios pašalpos, todėl, manau, Vyriausybė to neatisako, nors iš principo mes turėtume grįžti prie MGL pavadinimo ir tokio dydžio, kurį nustato mokslininkai, t.y. 286, tas pašalpas mokėti susietas su kitu dydžiu, ir būtų aiškiai matyti, kad mūsų neapmokestinamas minimumas, kuris dabar yra 214 litų, yra aukštesnis negu minimalus gyvenimo lygis. Čia yra problema, apie kurią aš ir noriu kalbėti, ją turime išspręsti.

PIRMININKAS. Dėkui. Klausia Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau paklausti ir paprašyti jūsų, kad jūs patikslintumėte, kad nebuvo indeksacijos, kad nebuvo vykdomas Pajamų garantijų įstatymas. Jis buvo vykdomas net LDDP, jūsų kolegų laikais. Atsimenate, tik buvo problema, kai padalino iš 100 tą garantiją, kur buvo anksčiau nustatyta, tai ten buvo likę tik 35 litai, bet indeksavimas vyko. Todėl negalima sakyti, kad nevyko. Dabar jūs pasakėte, kad šiais metais pensija neindeksuojama. Indeksuojama. Ir daromi priedai. Praėjusiais metais išaugo daugiau negu darbo užmokestis, daug greičiau auga, bet tik daug daugiau negu pagal infliaciją. Jeigu būtų daroma tik pagal infliaciją, be to vienkartinio padidinimo, tai, žinoma, 30 litų pensija nebūtų padidėjusi, o būtų tik 9 ar 8 litais. Buvo minimali 110, o dabar bazinė pensija – 138.

Todėl aš paprasčiausiai norėčiau, kad jūs atsiimtumėte savo kaltinimą.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Tikrai aš norėčiau atsiprašyti, bet jūs ne mane išgirdote, apie pensijas kalbėjau ne aš, o vienas iš klausėjų.

Aš norėčiau pasakyti, kaip mes suprantame įstatymo vykdymą. Indeksavimas vyko ne pagal įstatymą, kai infliacija kito 10%, o jis buvo indeksuojamas, sakykim, nors tas žodis nelabai gražiai skamba lietuviškai, voliuntaristiniais būdais, t.y. Vyriausybė susirinkdavo į savo posėdį ir nuspręsdavo, kad atėjo laikas, kada riekia pakelti neapmokestinamą minimumą. Mano aiškinamajame rašte ir parodytos datos, kada buvo didinamas neapmokestinamas minimumas.

Aš taip pat su jumis sutinku, kadangi esu “Sodros” tarybos narys, ir kas ketvirtį mes indeksuojame pensijas pagal draudžiamųjų pajamų dydį. Tai niekaip nesusieta su kainų indeksų augimu. Jūs teisi, kad toks didinimas ne visai socialiai teisingas ir patiems pensininkams, nes mažas pensijas gaunantys žmonės gauna labai nedidelį priedą, o tie, kurie pašoko į viršų, gauna dideles, gauna vos ne 4–5 kartus didesnį gabalėlį. Todėl reikėtų peržiūrėti visą tiek pensijų, tiek ir pašalpų, tiek ir socialinių išmokų indeksavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys Z.Mackevičius. (Balsas salėje) Pone Mackevičiau? (Balsas salėje) Ačiū. Taigi klausimai baigti. Baigėme ir diskusiją. Kol vyks registracija, aš perskaitau oficialią Teisės departamento išvadą.

“Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykius su galiojančiais įstatymais, būtų galima pasiūlyti šiame projekte teikti Pajamų garantijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimą ir patikslinti, kas tvirtina minimalų gyvenimo lygį. Taip pat įstatymo 4 straipsnio pakeitimą, kuriame reikėtų patikslinti ministerijos pavadinimą, atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio nuostatas”.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai. (Balsai salėje) Gerbiamieji, aš tikrai nedarau personalinių kliūčių jums patekti į kompiuterį. Jeigu jis kai ką išmeta, tai čia yra technikos problema. Jeigu jūs pageidaujate, aš galiu suteikti galimybę registruotis jums dar kartą. Prašom. Dabar labai atidžiai spauskite mygtukus. Kitas rezultatas – štai ką reiškia tikslesnis darbas!

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Už – prieš. Už kalba J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau paremti kolegos A.Syso teikiamą įstatymo projektą. Indeksavimo problemos ne kartą buvo svarstytos įvairiose profesinių sąjungų konferencijose, susitikimuose. Iš tikrųjų išreikšta viltis, kad būtų kur kas geriau, jeigu taip, kaip buvo sumanyta priimant įstatymą, kai buvo didelė infliacija ir buvo numatyta 10% indeksavimo norma, šiuo metu sumažėjus infliacijai pereiti prie naujo dydžio, kuris galėtų realiai veikti. Siūlomas 1% dydis, aš manau, galėtų būti priimtinas. Jeigu būtų reikalas, galėtume svarstymo metu diskutuoti, kaip čia kai kurie Seimo nariai teigia, kad reikia susisieti su 3% dydžiu, tačiau niekas iš klausiusių arba kalbėjusių iš tikrųjų nepaneigė, kad reikia peržiūrėti šitą dydį.

Taip pat aš manau, kad autoriui reikėtų atsižvelgti į Juridinio skyriaus išvadas ir padaryti pakeitimus, kurie, man atrodo, pateikėjui turėtų būti visiškai priimtini. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Prieš – Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau buvo daug pasakyta, kad nurodyto koeficiento indeksavimo administravimo išlaidos bus kur kas didesnės negu to indeksavimo nauda. Kai buvo minėti 3% ir kai buvo sakyta, kad įstatymų pakeitimų projektų komplektas… Čia, kaip sakoma, bėgimas prieš arklį, todėl aš negaliu pritarti šitiems įstatymo pakeitimams ir kviečiu visus balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi balsuosime. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prašom… (Balsas iš salės) Tuoj, tuoj. Balsavimas! Aš ką tik paskelbiau balsavimą, taip pat tiksliai pasakiau, už ką balsuojama. Prašom.

Už – 26, prieš – 18, 6 susilaikė. Vieno balso persvara įstatymas… (Balsai salėje) …įstatymui pritarta. Dviejų… Kas dar? Kas dar pridėjo? Gerbiamieji, aš manau, kad pats laikas būtų pasakyti… Ne, pakeldami rankas nebalsuosime. Būtų laikas pasakyti tai, ką aš, prieš jus sėdėdamas, čia visą laiką stebėjau. Pateiktųjų įstatymų projektai yra tarsi Vyriausybės teikiamų įstatymų kontrolės įrankis. Aš manau, kad tai yra visiškai normalus dalykas, jog komitetuose… Prašom paklausyti. … komitetuose radus galimybę subendravardiklinti Vyriausybės ir Seimo teikiamus projektus tai ir bus padaryta, o kol to nėra padaryta, Seimo spaudimas Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus, išsiaiškinti problemas yra visiškai normalus dalykas. Mes nepadarėme nė vieno neleistino žingsnio, todėl aš manau, kad sutikime, jog darbas turėtų vykti. Dėkui jums.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1502 (pateikimas)

Taigi dar kartą kviečiu į tribūną poną A.Sysą pateikti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.P-1502.

A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Opozicijos laikas tada pasibaigs, kai jos nebebus. Kol kas ji yra, taigi leidžiame jai dirbti. Prašom kalbėti.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, ne tik Vyriausybė vaikšto su įstatymų paketais, A.Sysas irgi šiandien atėjo su paketu. Gerai, gerai.

Aš norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymą. Jau ne pirmus metus mūsų Seime pasigirsta kalbos, kad dėl didžiųjų fondų lėšų panaudojimo būtų sprendžiama Seime. Aš turiu omeny tai, kad šiuo metu Seimas svarsto tik nacionalinį biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Bet Lietuvoje yra dar keli dideli fondai, kuriuose sukasi be galo dideli pinigai. Tai Valstybinio socialinio draudimo fondas, kuriame yra beveik pusė nacionalinio biudžeto lėšų, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Privatizavimo fondas. Aš šiuo įstatymu teikiu pataisą, kad būtų užtikrintas socialiai teisingas ir, noriu pabrėžti, tikslingas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymas ir vykdymas, nes, kaip rašoma Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnyje, valstybinis socialinis draudimas – tai valstybės nustatytų socialinių, ekonominių priemonių sistema teikiant susiklosčius tam tikroms aplinkybėms Respublikos gyventojams jų gyvenimui reikalingas lėšas ir paslaugas. Šiai sistemai užtikrinti ir yra formuojamas savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, kurio pajamas sudaro tiek fizinių, tiek juridinių asmenų privalomojo socialinio draudimo įmokos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos pajamos, asignavimai iš valstybės biudžeto bei savanoriško socialinio draudimo įmokos.

Noriu priminti, kad iš šio biudžeto yra mokamos senatvės, invalidumo, našlių, našlaičių pensijos, ligos, motinystės ir laidojimo pašalpos, bedarbio pašalpos, kompensuojamos išlaidos medikamentams ir medicinos pagalbos priemonėms, todėl, kaip minėjau, realus jo dydis yra beveik pusė šalies nacionalinio biudžeto. Tai yra didelės lėšos, todėl yra svarbu racionaliai ir teisingai jas naudoti.

Nuo įstatymo priėmimo dienos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir jo vykdymo metinę ataskaitą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo pat metu Vyriausybė dažniausiai keičia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normas, kurios reikalauja papildomo finansavimo. Mes jau ne vieną kartą susidūrėme su situacija, kai vieni ir kiti pateikti įstatymai sudaro tam tikrų problemų dėl socialinio draudimo vykdymo.

Noriu pasakyti, kad šiandien Socialinio draudimo fondo biudžetas turi apie 220 mln. einamąjį deficitą. Tai yra pasekmė to, kad pati Vyriausybė ir kontroliuoja tą fondą, ir teikia vieną ar kitą įstatymo pataisą. Šitas einamasis deficitas susidarė, noriu priminti, šiais metais. Iš praėjusių metų yra 81 mln. Lt skola, paimta 40 mln. Lt paskola iš Taupomojo banko ir beveik 100 mln. Lt einamasis biudžeto deficitas susidarė dėl tam tikrų įstatymų priėmimo ir dėl tam tikrų įstatymų nepriėmimo. Vyriausybė turėjo tai padaryti, t.y. apdrausti ir ūkininkus, ir patentininkus. Tai nepadaryta ir fondas nesurenka lėšų. Todėl aš manau, kad tokio didelio fondo pinigus turėtų kontroliuoti ir tvirtinti Seimas, tvirtindamas valstybės biudžetą.

Mano pataisos esmė yra ta, kad įstatyme vietoje “Vyriausybė” visur siūlau įrašyti “Seimas”. Taigi mes visi būtume atsakingi už tai, kas vyksta Socialinio draudimo fonde, nes Vyriausybė yra kur kas mažesnis organas negu Seimas. Seime yra didesnis atstovavimas ir ta diskusija gali būti ir turi būti išsamesnė. Į socialinio draudimo biudžetą reikia žiūrėti labai rimtai, nes tai gali sukelti labai įvairių komplikacijų.

Aš noriu priminti, kad LDDP laikais pensijos vėlavo beveik tris mėnesius. Šiuo metu susidarė tam tikrų problemų ir Valstybino socialinio draudimo fondas ieško dar vieno kreditavimo iš kokio nors banko, kad pensijos nevėluotų. Taip buvo praėjusį mėnesį, kai iš banko buvo paimtos trumpalaikės paskolos. Už tai reikia mokėti palūkanas, o Socialinio draudimo įstatyme nenumatyta, kad lėšos naudojamos ne pagal paskirtį. Todėl mes turime spręsti šią problemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą.

Klausia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau…

A.SYSAS. Minutėlę! Negirdžiu.

PIRMININKAS. Prašom. (Balsai salėje)

Matyt, kad teks kreiptis į technines tarnybas. Palauksiu, o tada… Prašom, pone Stasiulevičiau. Yra, yra. …

BALSAS IŠ SALĖS. Aš esu.

PIRMININKAS. Mano rodo…

A.H.STASIULEVIČIUS. Dabar jau gerai. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamojo rašto pirmajame sakinyje jūs teigiate, kad šio įstatymo pakeitimo tikslas užtikrinti socialiai teisingą ir tikslingą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymą ir vykdymą. Aš noriu paklausti, ar jūs turite tvirtų argumentų, įrodančių, kad šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas sudaromas, kartoju, sudaromas neteisingai ir netikslingai. Ačiū.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Kadangi šešerius metus esu “Sodros” tarybos narys ir šiek tiek šiais klausimais jau susigaudau, noriu pasakyti, kad ne visada Vyriausybės sprendimai teisingai suplanuoja biudžeto surinkimą, kaip buvo šiemet. Buvo numatyta, kad bus padarytos dvi įstatymo pataisos,būtent draudimas ūkininkų ir patentininkų, ir į biudžetą būtų papildomai surinkta 40 mln., to nebuvo padaryta, nors pati Vyriausybė siūlė biudžeto sandarą ir dydį. Ir ne tik dėl šitų. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnyje yra parašyta, kad jeigu Vyriausybės priimami sprendimai reikalauja papildomų išmokų iš biudžeto, tada Vyriausybė turi arba padidinti mokesčių tarifų, t.y. vietoje 30 plius vienas padaryti kokį nors kitą, arba suteikti asignavimus iš valstybės biudžeto. Noriu pasakyti, kad nė viena Vyriausybė per visą laikotarpį darydama vieną ar kitą pakeitimą neasignavo socialinio draudimo biudžeto. Todėl yra tam tikrų skolų, kurios velkasi nuo 1995–1996 metų. Pirmą kartą šių metų biudžete, aš noriu pažymėti, buvo numatytas asignavimas 36,6 mln. Lt kitiems metams pagal du įstatymus, kuriuos mes priėmėm prieš porą mėnesių. Tokia suma yra pirmas atvejis, todėl aš drįstu teigti, kad pažeidimų yra, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnis gana dažnai Lietuvoje nevykdomas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, sprendžiant iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų tvirtinimo eigos, noriu paklausti, ar Seimas šiuo metu yra pasirengęs nagrinėti ir tvirtinti Socialinio draudimo fondo ir ataskaitą, ir biudžetą? Ačiū.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Aš tikrai įsitikinęs, kad čia susirinkęs pakankamas kontingentas tautos išrinktųjų, kurie privalo, ne tik gali, bet privalo šitą daryti. Aš jau pasikartosiu. Nacionalinis biudžetas – 10 mlrd. Lt, “Sodros” biudžetas – 4,5 mlrd. Lt ir jis vienaip ar kitaip susijęs su kiekvienu Lietuvos piliečiu – ar tai būtų 1 mln. pensininkų, ar 2 mln. dirbančiųjų, ar kiti, kurie bet kurią dieną gali gauti ligos pašalpą ar kitokią pašalpą. Todėl, aš manau, kad mes ne tik galime, bet ir privalome tą daryti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, iš to, ką jūs kalbėjote, mums tampa aišku, kad Vyriausybė ir tvirtina, ir prižiūri, ir koreguoja, ir turi tam tikras prievoles dėl “Sodros” biudžeto. Kadangi jeigu “Sodra” nesurenka lėšų tiek, kiek reikia, Vyriausybė įstatymo numatyta tvarka privalo asignuoti arba įsipareigoja padengti tą susidariusį deficitą. Prašau pasakyti, ar jūs galite teigti, kad pirmąsias prievoles, būtent biudžeto tvirtinimą, priežiūrą ir koregavimą priimant naujus norminius aktus ji vykdo, o prievolių ji nevykdo pakankamai, ir tai yra priežastis, kodėl jūs siūlote įstatymo pataisą, kad “Sodros” biudžetas būtų tvirtinamas Seimo?

A.SYSAS. Ačiū už klausimą. Taip, aš galiu pasikartoti. Nežiūrėsiu į ankstesnius metus, nes aš galėčiau cituoti ir 1995, ir 1996 metų problemas. Bet šių metų problema yra ta, kad svarstant šių metų biudžetą niekas neplanavo, kad Vyriausybė vieną dieną ims ir sugalvos padidinti bazinę pensiją 10 Lt. Aš neneigiu, kad tai buvo padaryta su geriausiom intencijom, bet 10 Lt pensijos padidinimas “Sodrai” kainavo 52 mln. papildomų litų. Jie niekaip nebuvo suplanuoti surinkti. Todėl tas einamasis deficitas… to neneigia ir pati Socialinio draudimo fondo valdyba. Neseniai laikraščiuose buvo informacija, kad jie mano, jog š.m. bus maždaug 180 mln. Lt deficitas. Su tuo gal galima sutikti, nesiginčyti, bet mane labiausiai jaudina tai, kokiu būdu jie ruošiasi padengti tą deficitą. O planuoja 51 mln. Lt darbo biržai, būtent aktyviai užimtumo politikai, ruošiamasi anuliuoti, kai mes (pasikartosiu) visą laiką kalbame apie darbo vietų kūrimą. Tai yra labai realūs konkretūs pinigai, kurie galėjo pasitarnauti ir turi pasitarnauti smulkiam, vidutiniam verslui skatinti, mokymo programoms vykdyti, nes mes per dešimt metų iš gerai išsivysčiusios ir kvalifikuotų žmonių šalies pasidarėme mažai kvalifikuotų žmonių šalimi, nes žmogus, 10 metų prastovėjęs turguje, prarado bet kokius įgūdžius gerai dirbti savo buvusį darbą. Todėl ir būtinos mokymo programos, kurioms reikia be galo daug pinigų. Vakar aš kalbėjau su darbo biržos direktorės pavaduotoja, ji pasakė, kad su tokiom lėšom jie gali tik mokėti bedarbiams pašalpas ir beveik negali vykdyti aktyvios užimtumo politikos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš šį kartą pradėsiu nuo klausimo, bet norėčiau pakomentuoti ir jūsų visus pasisakymus. Pirmiausia, kodėl jūs neteisingai aiškinate įstatymą? Taip pat norėčiau…

A.SYSAS. Kurį?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. … norėčiau išgirsti jūsų nuomonę… Būtent Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kuriame jūs matote tam tikras Vyriausybės prievoles. Taip, prievolės yra, bet visiškai ne tokios, kokias jūs aiškinate. Ir dar pasakykite, kokia galia yra Vyriausybės kontroliuoti “Sodrą”? Mano giliu įsitikinimu, kol kas nėra tokios galios. Nei Vyriausybė, nei “Sodra”, nei Seimas negali daryti jokios įtakos. Tačiau galės. Ir jūs turbūt žinote, mes komitete svarstėme ir pasiūlėme tam tikras Seimo statuto pataisas, kad nuo kitų metų “Sodros” biudžetas būtų tvirtinamas lygiai taip pat kaip valstybės biudžetas. Skirtingai nei jūs siūlote, jūs siūlote, kad taryba teiktų Seimui ir būtų apeita Vyriausybė, ataskaita bus pateikta Vyriausybei ir patvirtinta, o po to mes tvirtinsime ją Seime.

Dabar dėl įstatymo ir prievolių. Pirmiausia Vyriausybė turi dengti grynąjį “Sodros” deficitą. Ir visada jūsų skaičiai penkis kartus skiriasi nuo auditorių skaičių. Kodėl taip yra? Grynasis deficitas bus tada, jis, žinoma, yra, bet ne toks, kokį jūs įvardijate, kada dėl Vyriausybės priimtų nutarimų, dėl Seimo priimtų įstatymų “Sodra” negali gauti ir negauna tiek pajamų, kiek ji turėtų gauti. Tuomet Vyriausybė privalėtų dengti deficitą. Auditoriai nurodo visiškai kitas sumas negu jūs.

Toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seime nare, viena minutė klausimui, o jūs kalbate jau dvi minutes.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tuojau aš baigiu. Gerai? Dar vieną akcentą noriu pasakyti. Ir, be to, Vyriausybė niekada negali dengti nepadarytų išlaidų. Tai yra tiesiog neleistina. Ir trečia, ir auditorių įsitikinimu, ir mano įsitikinimu, mūsų taip pat, jeigu kartais atsitinka taip, kad yra deficitas, o Vyriausybė teikia garantijas gauti paskoloms, kad “Sodra” laiku išmokėtų pensijas, ji tas garantijas gauna. Tai yra tolygu asignavimui todėl, kad biudžetas dengs bankui paskolą, jeigu “Sodra” to negalės padaryti.

A.SYSAS. Ačiū už klausimą ir už paaiškinimus. Norėčiau vėl kategoriškai pasakyti, kad skaitant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnį labai aiškiai pasakyta Vyriausybės prievolė. Kai ji keičia įstatymą, kuris sukelia papildomas išmokas, jinai privalo arba didinti tarifą 30 plius 1, arba asignuoti iš valstybės biudžeto. Šitas nebuvo daroma.

Toliau. Jūs sakote, kad Vyriausybė neturi pakankamai galių tai daryti. Aš irgi tai noriu paneigti labai konkrečiais pavyzdžiais. Šįmet “Sodros” biudžetą “Sodros” taryboje mes svarstėm du kartus. Pirmą kartą jis buvo be galo optimistiškas ir mes pagal visus auditus ten turėjom net 10 mln. pliusą.

Labai gaila, kad mano kolegos trišalėje taryboje sutiko su tokiu biudžetu. Aš balsavau prieš tokį biudžetą ir įrodinėjau, kad tikrai negalima rašyti tokių skaičių. Po eilinio biudžeto svarstymo Vyriausybėje jis grįžo su visai skirtingais skaičiais. Todėl aš galiu dokumentais parodyti, kaip Vyriausybė daro įtaką “Sodros” biudžeto sudarymui. Nors jį pagal įstatymą turėtų sudaryti ir tvirtinti taryba, dažniausiai jį tvirtina ir, sakykim, “gražina” mūsų Vyriausybė. Taip jau yra realiame gyvenime ir taip daro ne tik šita Vyriausybė, lygiai taip pat darė pono G.Vagnoriaus, pono A.Šleževičiaus, pono M.Stankevičiaus Vyriausybės. Noras gražiai padaryti biudžetą visų yra vienodas.

Todėl aš ir siūlau, kad šitą biudžetą čia svarstytume ir bet kurią Socialinio draudimo įstatymo pataisą čia priimtume ir tada galėtume žiūrėti, o kaipgi ta įstatymo pataisa realiai bus ir kokią įtaką darys socialinio draudimo biudžeto vykdymui.

O dabar – apie auditorius. Taip, aš sutinku, kad auditas, padarytas pernai, parodė 27 mln. pliusą. Bet tai buvo einamasis praeitų metų rezultatas. 81 mln., kuris buvo anais metais, taip ir liko skola, nes jis niekur nedingo. Šiais metais pagal optimistinius apskaičiavimus mes turėjom turėti minus 10 mln. netgi su tarptautiniu auditu, taip buvo suplanuota. Bet jau šiandien “Sodros” valdyba pati tvirtina, kad mes turėsim 180 mln. minusą. Ir su tuo reikia sutikti. Gerai, ateis auditas, jis padarys.

Aš manau, kad tie skaičiai, kuriuos aš šiandien teikiu, labai mažai skirsis, nes 81 mln. nuo pernai likęs, dabar bus paimta dar viena 40 mln. paskola iš banko, už kurią mes… labai gerai, kad Vyriausybė garantuoja, bet aš noriu priminti įstatymą – įstatyme parašyta, kam gali būti naudojamos socialinio draudimo lėšos. O socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos tik socialinėms išmokoms, o ne palūkanoms bankui mokėti už paimtą kreditą. Jeigu Vyriausybė imtųsi ir kreditą padengti, palūkanas, tada būtų kitas klausimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Perauga į diskusiją ir svarstymą. Bet klausimai rimti. Prašome. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėkoju pranešėjui, jis atsakė jau į mano norimą paklausti klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi diskusiją baigėme. Yra pasiūlymas registruotis. Galbūt taip ir padarykime. O per tą laiką aš jums perskaitysiu Teisės departamento išvadą. “Redaguojant projekto tekstą, reikėtų patikslinti…” prašom užsiregistruoti, prašom, visi registruojasi, kas tik yra salėje ir už jos ribų. “Reikėtų patikslinti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius ir projekto 1 straipsnio pirmojoje dalyje išbraukti žodį “vietoje”. Šiaip įstatymas atitinka juridinės technikos reikalavimus”.

Užsiregistravo iš viso 49 Seimo nariai. (Balsai salėje) Atsiprašau, teisingai. Taip. Dabar iš visos diskusijos t.y. klausimų ir atsakymų, kurie tapo diskusija, dvasios jaučiu, kad bendru sutarimu mes tikrai jo nepriimsim. O gal vis dėlto? Ne. Ačiū. Tada balsuosime už tai, kad būtų po pateikimo pritarta. O, atleiskit… Nutraukiu. Už, prieš, prašom kalbėti. Kalba pirmasis… Tuoj pat iš naujo. Ar taip įjungė? Už kalba J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš manau, kad mes turėtume paremti A.Syso teikiamą įstatymo projektą, nes Seimas turėtų prisiimti tą prievolę tvirtinti socialinio draudimo biudžetą. Iš tikrųjų šitas biudžetas, kaip minėjo pranešėjas, šiuo metu sudaro apie 4 mlrd. Ir tai yra… 4,5, mane patikslina, ir iš tikrųjų tai yra didelės lėšos, kurios skiriamos daugiausia socialinei sferai. Man atrodo, kiekvienam Seimo nariui turėtų rūpėti, kaip jos yra paskirstomos, ir aš tikrai pritarčiau ir pranešėjo teiktai minčiai, kad reikėtų taip pat pasielgti ir su privalomojo Sveikatos draudimo fondo biudžetu. Todėl aš kviečiu visus Seimo narius palaikyti šį teikiamą įstatymą.

PIRMININKAS. Prieš kalba Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, klausimas tai aktualus, bet, manau, kad jį galima būtų spręsti tiktai tada, kai bus išspręstas konsoliduoto biudžeto klausimas. Jei pranešėjas viskam pasirengęs ir viskas labai aišku, tai dar nereiškia, kad iš tikrųjų taip turi būti, kad to nereikia išspręsti teisiškai, kad mes šiandien teisiškai nepasirengę. O prisiimti tai, ką galim, tai gerai, bet visų pirma ar tai galima? Todėl, mano supratimu, kiek šis klausimas aktualus būtų, jis yra priešlaikinis. O kai tam bus pasirengta, jis ir bus sprendžiamas. Mano supratimu, tai dar ne šių ir ne 1999 metų klausimas. Todėl aš negaliu pasisakyti už ir kitus kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi skelbiu balsavimą po pateikimo dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritaria, tas už po pateikimo, o kas nepritaria po pateikimo, tas balsuoja prieš.

Balsavimo rezultatai: 28 – už, prieš – 21, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Linkiu gero darbo komitetuose. Kokie komitetai? Tiesa, turiu pasakyti, kad užmiršau paskelbti, kokie komitetai šefuoja buvusį įstatymo projektą. Siūlau, kad ir ankstesnio, t.y. Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projekto, ir šio projekto pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomą komitetą abiem klausimams siūlau Biudžeto ir finansų komitetą. Ar būtų kokių papildomų komitetų siūloma? Ne. Tada klausimai baigti. Dėkoju.

Dabar noriu atsiklausti gerbiamųjų kolegų. Ar galėtume dar pratęsti darbą, nors gerokai vėluojame, bet prisipažinkime, kad dirbome labai nuoširdžiai ir užtęsėme daugelį klausimų dėl savo kaltės. Nebent fiziškai mes jau nebeturėtume kvapo tęsti ir reikėtų padaryti 10 minučių pertrauką. Tada aš vėl sėsčiau ir baigčiau iki galo, po to perduočiau savo kolegai A.Vidžiūnui. (Balsai salėje) Dėkui. Taip ir padarome, t.y. 17.30 val. renkamės čia.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1503 (pateikimas)

PIRMININKAS. Pradedame popietinio posėdžio antrąją dalį. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Telekomunikacijų įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1503. Pranešėjas – J.Olekas. (Balsai salėje) Teisingai, registruojamės.

Prašom, pone Olekai.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Norėčiau jums pateikti Telekomunikacijų įstatymo 29 straipsnio papildymą, kuris numato nustatyti datą, iki kurios Lietuvos Vyriausybė nustatys tvarką, pagal kurią akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas” išpirks tinklus, įrengtus vartotojų lėšomis. Kaip žinote, įstatymas įsigaliojo nuo rugpjūčio 1 dienos. Iki šiol išpirkti tinklų nėra galimybės dėl to, kad nėra tinklų. Todėl siūlyčiau nustatyti tą tvarką. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar neužtenka, kad “apgynėte” “Telekomo” darbininkų reikalus, o dabar norite spręsti ir paties “Telekomo” reikalus? Gal reikėtų palikti klausimą spręsti tam, kam jis priklauso, t.y. Vyriausybei ir “Lietuvos telekomui”? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū gerbiamajam kolegai už išreikštą pasitikėjimą. Iš tikrųjų įstatymas numato, kad bus nustatyta tokia tvarka. Tie Lietuvos gyventojai, kurie įsirengė savo lėšomis telekomunikacijų tinklus, laukia šios tvarkos. Manau, kad Seimas galėtų paraginti Vyriausybę nustatyti tą tvarką. Kaip matote, aš siūlau nustatyti tvarką iki kovo 1 dienos, kad būtų pakankamai laiko Vyriausybei suderinti ir akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas”, ir vartotojų, įsirengusių tinklus savo lėšomis, interesus. Būtų gerai, kad Vyriausybė, nustatydama tvarką, atsižvelgtų į abiejų pusių interesus.

PIRMININKAS. Gerai. Daugiau klausiančių nėra. Gal galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. Registruojamės, nes sudėtis pasikeitė. Iš esmės nepasikeitė, bet…

Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Kalbėti už nori M.Končius. Prašom kalbėti. Tikrai turiu pasakyti, kad ne ponui J.Valatkai norėjau duoti, o M.Končiui. Prašom kalbėti. (Balsai salėje)

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad vis dėlto šios tvarkos nustatymas turbūt neturėtų jokių negerų pasekmių mūsų jau priimtam sprendimui. Tai būtų tik paraginimas Vyriausybei ir niekas kitas. O šiaip žmonės iš tikrųjų yra nežinioje. Kadangi “Telekomas”, na, bent jų administracijos teigimu, tvarkosi visiškai neblogai, rengiasi kelti įkainius, tai pinigų turės, todėl galbūt pritarkime šiam pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Iš esmės gal ir nebūčiau prieš tą pačią mintį, tačiau ši nuostata netinka Telekomunikacijų įstatymui, nes tai yra nuostata, įpareigojanti Vyriausybę iki tam tikros datos kažką padaryti. Tai čia būtų įstatymo įsigaliojimo įstatymo tokia nuostata, o čia netinka. Manau, kad mums reikia nepritarti vien tik dėl formalumo.

PIRMININKAS. Baigėme diskusiją ir… (Balsas salėje) Ne, jau šį kartą nesiregistruosime, nes niekas neatėjo. Nepastebėjau, galėsite pridėti ir pakelti ranką. Dabar norėčiau paskelbti, kad mes balsuosime dėl pritarimo po pateikimo Telekomunikacijų įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Kol jūs balsuosite, aš pasakysiu štai ką.

Kadangi per pertrauką gavau Socialdemokratų frakcijos vadovo pastabą dėl to, kad technika kažką negero daro, noriu pasakyti, kad pastaruoju metu pas mane buvo įjungtas M.Končius, o kalbėjo J.Valatka. Todėl pretenzijas reiškite technikams. Prašau pažiūrėti, kas vis dėlto darosi.

Taigi už – 14, prieš – 6, susilaikė 1. Po pateikimo yra… Prieš – 2. Kas dar? Viskas. Prieš – 2, susilaikius vienam, po pateikimo yra pritarta. Ačiū. Ir šis klausimas yra baigtas.

Toliau pirmininkauti sutinka mano kolega A.Vidžiūnas. Prieš tai noriu paskelbti, koks komitetas yra siūlomas pagrindinis. Ekonomikos komitetas, o papildomas – kol kas nieko nėra. (Balsai salėje) Nenorite? Gerai. Tegul bus taip. Ačiū, kolegos, už sėkmingą darbą.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, galima dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Seimo Socialdemokratų frakcija nori nuoširdžiai padėkoti R.Ozolui už bešališką pirmininkavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 8 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl atsinaujinančių… Atsiprašau.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių politikų ir tarnautojų darbo užmokesčio dydžio ribojimo įstatymo projektas Nr.P-1515 (pateikimas)

Valstybės ir savivaldybių politikų bei tarnautojų darbo užmokesčio dydžio ribojimo įstatymo projektas P-1515. Pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narę V.Stasiūnaitę.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pastaruoju metu spaudoje daug negatyvių rašinių apie valstybės tarnautojų, pareigūnų atlyginimus. Todėl manau, kad valstybė ar savivaldybės, priimdami pareigūnus ir tarnautojus į darbą, kiekvieną jų vertina, kiekvieno jų žinias, pareigas, atsakomybę vertina ir pagal turimą postą. Todėl teikiu jums įstatymo projektą, kad valstybės ir savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų mėnesio darbo užmokestis, kuris yra mokamas iš biudžeto lėšų ar iš savivaldybės biudžeto lėšų, tai yra iš visų mokesčių mokėtojų, negali būti didesnis negu Lietuvos Respublikos Prezidento atlyginimas. Tačiau yra kai kurie priedai, pavyzdžiui, prie teisėjo tarnybinio atlyginimo yra priedas už stažą, prokurorams yra priedas už stažą ir laipsnį, vidaus reikalų ministerijoje yra stažas, laipsnis, kategorija, saugumo darbuotojai, krašto apsaugos darbuotojai turi stažą ir laipsnį. Jeigu tai nebūtų priskaityta prie pareigybinio atlyginimo, jis galėtų būti tada ir didesnis. Aš manau, kad mes visi sutiksime, Jo Ekscelencijos Prezidento pareigybės yra atsakingos, jis yra valstybės vadovas ir kaip valstybės vadovas atsako už visos valstybės reikalus. Jis, kaip valstybės vadovas, pasirašo ir mūsų Seimo priimtus įstatymus, vadinasi, yra žmogus, kuris taria paskutinį žodį ir jurisdikcijoje. Todėl aš kviečiu visus pritarti mano teikiamam projektui ir po pateikimo svarstyti jį toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūsų norėtų paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti. Kurių savivaldybių tarnautojai gauna didesnį atlyginimą už Respublikos Prezidento atlyginimą? Kurie valstybės tarnautojai gauna pusantro šimto kartų didesnį atlyginimą už Respublikos Prezidento atlyginimą? Tai yra parašyta jūsų aiškinamajame rašte. Ačiū.

V.STASIŪNAITĖ. Jeigu atlyginimų dydžiai nebūtų Vyriausybės laikomi valstybine paslaptimi, nors tai nėra nustatyta įstatymais, būtų galima sužinoti konkrečius dydžius. Tačiau iš kalbos, kai prokuroras pasako, aš net nežinau, koks mano atlyginimas, ar 14 tūkst., ar 28 tūkst., tai kelia tikrai labai didelį įtarimą. O į Valstybės ir savivaldybių įstatymo projektą rašau todėl, kad tos lėšos yra mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų ir jų išskirti tikrai nereikėtų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamoji pranešėja, šitoks įstatymas gali rimtai pakenkti Prezidento populiarumui, juk teiginys “niekas negali gauti daugiau negu Prezidentas” gali būti suprastas priešingai, kad Prezidentas turi gauti daugiausiai. O daugiausiai gaunantys neišvengiamai slenka reitingų lentele žemyn. Į Prezidentus einama ne dėl atlyginimo, tai galbūt savotiška misija. O tarnautojui kas? Jie visiškai nepretenduoja į populiarumą ar visuotinę meilę, jie siūlosi tarnautojų rinkoje, siekdami už savo aukštą kvalifikaciją gauti kuo didesnį atlyginimą. Taigi klausimas, ar dera garbingą Prezidento pareigybę sieti su kokiais nors pinigais?

V.STASIŪNAITĖ. Jūs ir pats pasakėt, kad Prezidento yra pareigybė. Tai nėra misija ar misionieriavimas. Tai yra pareigybė, valstybės valdymo institucija, kuri yra Lietuvos Konstitucijoje įteisinta, kaip yra įteisintas ir Seimas, ir savivaldybės. Todėl aš manau, kad tiek Prezidento, tiek Prezidento institucijos visų atlyginimai turi būti valstybėje reglamentuojami.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji pranešėja, rengdama šitą įstatymą, gal jūs pasidomėjote, kiek Lietuvoje pareigūnų ar aukštų valdininkų gauna didesnį darbo užmokestį, negu Jo Ekscelencija Prezidentas?

V.STASIŪNAITĖ. Aš dar kartą pakartosiu, jeigu tai nebūtų neįteisinta valstybinė paslaptis Vyriausybėje, yra tik priedų dydžiai iki 150% padidinti atlyginimus. Galima tik nuspėti, kokie jie yra dydžio. Sužinoti nepavyksta, viešumo nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, ar rimtai jūs žiūrėjote į šitą įstatymo projektą, ar tiktai paukščiukus renkant? Jeigu pasižiūrėtume į aiškinamąjį raštą, tai ar galima suspėti, jeigu rimtai žiūrėtume, kad Vyriausybė pateiks įstatymo projektą iki gruodžio 30 dienos? Ačiū.

V.STASIŪNAITĖ. Aš manau, kad Vyriausybė priiminėja kur kas svarbesnius įstatymus, kur kas greičiau tuos, kur reikalai yra dėl turto privatizavimo, negu įstatymą, kuris jau seniai apsvarstytas ir apkalbėtas. O dėl paukščiukų, pone Listavičiau, tai tikrai nėra paukščiukai ir visiems žmonėms šitie paukščiukai labai svarbūs.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs tikite, kad jūsų teikiamam įstatymui valdanti dauguma pritars?

V.STASIŪNAITĖ. Aš įsitikinusi, kad Seimo nariai, atstovaudami rinkėjams, tikrai pritars tam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš galėčiau truputį jums padėti, kai jūsų klausia, kiek valstybės pareigūnų gauna tokius didelius pinigus. Kiek aš atsimenu, tai vienas iš tokių, kuris nepastebėjo 48 tūkst., buvo jūsų partijos pirmininkas, prokuroras A.Paulauskas. Todėl aš norėčiau pasitikslinti, ar jūs sąmoningai šitame įstatyme nenumatote, kad tokios premijos, ar tokios dovanėlės, nebus apribotos, o kalbat tik apie atlyginimą ir priedus? Ar nereikėtų apriboti ir tas premijas, kurias aš minėjau, kalbėdamas apie labai konkretų asmenį ir nustatyti, kad bendra gaunama pinigų suma būtų ne didesnė negu jūsų minimo mūsų Ekscelencijos Prezidento?

V.STASIŪNAITĖ. Taip, pagal šito įstatymo 1 straipsnio antrąją dalį galima tik priedus, kuriuos aš minėjau, kurie yra už stažą, laipsnį ir kategoriją. Dėl viso kito neturi būti atlyginimai didesni.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamoji pranešėja, nustatant neblogą principą, kad Prezidento atlyginimas didžiausias biudžetinis atlyginimas valstybėje, ar nebūtų galima nustatyti ir kitą principą, atsižvelgiant į tai, kad Prezidento atlyginimas yra kartotinis vidurkiui, tai ir visų kitų taip pat turėtų būti kartotinis?

V.STASIŪNAITĖ. Aš sutinku, bet tada šito įstatymo projekto turinį ir net patį pavadinimą reikėtų praplėsti. Čia jau būtų kito, ateityje rengiamo įstatymo projekto turinys ir pavadinimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėja, jūs atsakėt į visus klausimus. Kolegos, aš bijau būti pavadintas šališkas, tik noriu pasakyti, kad šitas projektas buvo registruotas pažeidžiant mūsų Statuto reikalus, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nespėjo parengti išvadų, o mes neturėtume dėl jo balsuoti. Bet aš, kolegos, siūlau, nebūkit tokie priekabūs ir apsisprendžiam, ar pritariam šiam įstatymo projektui po pateikimo? Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų turbūt žiūrim, kas tą projektą pateikė ir koks partijos pirmininkas, kai jis pastebi ar nepastebi 45 tūkst., kaip buvo aiškinama Ekonominių nusikaltimų komisijoje. Bet pats principas, manau, yra dalis tų principų, kuriuos mes norim įtvirtinti. Tai yra tas principas įtvirtintas ir mūsų buvusiam Darbininkų ir tarnautojų darbo apmokėjimo įstatyme, toks pat principas turi būti įtvirtintas būsimajame Tarnybos įstatyme. Bet kokioje valstybinėje tarnyboje pirmas pareigūnas yra šalies Prezidentas, todėl visų kitų pareigūnų atlyginimai negali būti didesni. Kita vertus, niekur valstybės tarnautojams ir išmokos, jokios papildomos premijos nemokamos, ir panašiai, jeigu mes negalime įgyvendinti to įstatymo, Darbininkų ir tarnautojų darbo apmokėjimo įstatymo.

Nėra kito ruošiamo įstatymo, tai bent pagrindinį principą galime įtvirtinti, ir tai tikrai būtų sistemos kūrimo pradžia. Todėl aš už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, labai pritardamas projekto autorių geriems norams, norėčiau pasakyti kai kurias pastabas. Projekto tikslas – sureguliuoti valstybės tarnautojų maksimalų atlyginimą. Tačiau įstatymo projekto tekste kalbama ir apie savivaldybių pareigūnus ar tarnautojus. Beje, taip ir neaišku, ar kalbama pasirinktinai tik apie pareigūnus, ar tik apie tarnautojus, ar apie abi kategorijas kartu. Taigi projekto turinys neatitinka projekto tikslo. 1 straipsnio pirmosios ir antrosios dalies nuostatos akivaizdžiai prieštarauja viena kitai, kai kalbama apie tai, kada negali ar gali būti nustatyti didesni atlyginimai negu Respublikos Prezidento. Trečioje dalyje kalbama apie šiame įstatyme nustatytus užmokesčio dydžius, tačiau šių dydžių nėra, jie projekte nenustatyti. Aiškinamajame rašte teigiama, kad kitų įstatymų bei teisės aktų keisti ir naikinti nebūtina, todėl nesuprantama, kokiu būdu projekto 1 straipsnio trečiojoje dalyje išvardytos įmonės, įstaigos ir organizacijos nutrauks priemokų ir kitų išmokų mokėjimą. Juk įsakymai taip pat yra teisės aktai. Beje, nesuprantamas ir aiškinamojo rašto kalambūras, kur sakoma (cituoju): “…bus reikalingas atitinkamas Vyriausybės… kurį turi parengti Vyriausybė”. Aš suprantu, kad autorius, tai yra Naujoji sąjunga, yra nauja ir galbūt stokoja patirties ir gerų teisininkų, tačiau manau, kad įstatymų projektai turėtų būti rengiami atsakingiau. Siūlau nepritarti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame Valstybės ir savivaldybių politikų bei tarnautojų darbo užmokesčio dydžio ribojimo įstatymo projektui P-1515. Registruojamės. Pritariantys po pateikimo – už, nepritariantys galės balsuoti kitaip.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Taigi, kolegos, ar pritariame šiam projektui po pateikimo. Pritariantys – už, nepritariantys kitaip.

Už – 22, prieš – 13, susilaikė 11. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu atidėti projekto pateikimo procedūrą? Taip ir darome. Kolegos, projekto procedūra yra atidedama iki tol, kol teisininkai subręs.

Seimo narys A.Sakalas. Nežinau, kokiu klausimu norėtų kalbėti?

A.SAKALAS. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašau, replika po balsavimo.

A.SAKALAS. Aš noriu tik pasakyti, kad aš tikrai buvau teisus, nes konservatorių dauguma šiam projektui nepritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 9 darbotvarkės klausimas. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš norėčiau pažymėti didelį opozicijos neorganizuotumą. Jeigu būtų bent šiek tiek daugiau LDDP frakcijos narių (dabar, matau, jų yra tik trys), be problemų jie savo opozicinėje darbotvarkėje būtų galėję visus klausimus priimti. (Balsai salėje) Pasižiūrėkit, konservatorių yra įvairiai balsuojančių, ir neklaidinkit radijo klausytojų, kad mes nepritariam.

Lietuvos Respublikos valstybės vidaus skolos specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, specialios paskirties šilumos tinklų akcinėms bendrovėms ir akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-1423* (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 9 klausimas – Valstybės vidaus skolos specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, speicalios paskirties šilumos tinklų akcinėms bendrovėms ir akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-1423(2). Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas priimtas pastraipsniui. Aš kviečiu į tribūną ūkio viceministrą poną V.Valentukevičių. Keli žodžiai, ir mes tuomet kalbam dėl motyvų. Prašom.

V.VALENTUKEVIČIUS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Turiu pasakyti, kad ta reglamentinė trumpa pertraukėlė, kuri buvo padaryta antradienį, priimant šitą įstatymą, yra išnaudota. Vakar įvyko Ekonomikos komiteto posėdis, buvo papildomai labai smulkiai išnagrinėtas Vyriausybės pateiktas pasiūlymas. Turbūt Seimo komitetų vardu kalbės Seimo nariai, bet noriu pasakyti, kad jam pritarta ir iš esmės nėra kliūčių, kad būtų priimtas įstatymas ir jo penktojo punkto redakcija, kuri buvo pateikta antradienio posėdyje. Manau, kad visiems Seimo nariams yra išdalintas įstatymo projektas, visiškai suredaguotas su penktuoju punktu, todėl aš manau, kad toliau yra procedūriniai klausimai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Taigi Ekonomikos komitetas, kuriam buvo pavesta pagal Seimo statuto 162 straipsnio pirmąją dalį išnagrinėti mūsų pastraipsniui priimtą įstatymą, neprieštarauja. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu patvirtinti, kad yra priimtas 5 straipsnis, kuris jau yra kartą priimtas? Sutariam, 5 straipsnis yra priimtas. Taigi 5 straipsnis. Pagal Statutą mums reikia kartoti paskutinio straipsnio priėmimą. 5 straipsnis yra priimtas bendruoju sutarimu. Dabar visas įstatymas, kolegos, keturi – už, keturi – prieš.

Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš palaikau mūsų bendrą sutarimą Ekonomikos komitete, šiuo įstatymu šitą problemą iš tikrųjų reikia spręsti. Įsiskolinimai, kurie slegia Lietuvos energetikos įmones, iš esmės susidaro ne dėl jų pačių kaltės, o dėl to, kad šioms įmonėms perkelta nemažai socialinių funkcijų, socialinės atsakomybės, susijusios su gyventojams teikiamomis lengvatomis. Tai sudaro didelių sunkumų ir jų tarpusavio atsiskaitymuose, pavyzdžiui, “Lietuvos energijos” su Ignalijos atomine elektrine, įmonių atsiskaitymuose su valstybės biudžetu ir kitais kreditoriais. Tai reikalauja skolintis lėšų, mokėti palūkanas, ir visa tai vėlgi brangina ir pačią produkciją. Todėl ne tik svarbu šitą skolą užskaityti, bet, mano įsitikinimu, būtų labai svarbu, kad nesusikauptų tokios didelės skolos, kaip šįkart – 401 mln. Lt. Tuo laikotarpiu, kol ta skola nepadengta, tikrai visame tame kontekste atsiranda labai rimtų problemų.

Taigi aš siūlau palaikyti šitą projektą, žinoma, matydama ir tas problemas, kurios išplaukia iš šios sistemos. Beje, dėl paskutiniojo 5 straipsnio, aišku, buvo galima pasirinkti ir kitą sprendimą, tai yra kaip Ekonomikos komitetas siūlė – 29 mln. Lt lygiai tokia pačia tvarka padengti, užskaityti kaip ir kitą skolos dalį, tačiau nebuvo tam pritarta. Vyriausybė pasirinko kitą variantą, kitą būdą, turbūt jis irgi yra toleruotinas.

Turint galvoje, kad jeigu ta skola nebūtų padengta “Lietuvos dujoms”, tai, tiesą sakant, ir prasidėjus esminiam privatizavimo procesui (dabar yra tik 8% privataus kapitalo) tos skolos buvimas gerokai sumažintų to objekto, jo akcijų kainą. Taigi siūlau palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neprieštaraučiau bendro įstatymo priėmimui, nes, matyt, mes neturime kur dingti. Skola yra reali ir iš tikrųjų reikia ją dengti. Tačiau aš norėčiau pakalbėti atskirai dėl šito įstatymo 5 straipsnio, kuris posėdžio pirmininko spaudimu buvo priimtas bendruoju sutarimu. Aš prieštaravau. Ką dabar daryti, taip įvyko, todėl aš kalbu ir dėl 5 straipsnio.

Štai yra rašoma ministro pasirašytoje 5 straipsnio redakcijoje, kad 29,3 mln. Lt susidarė dėl nuostolių atsiskaitant dėl valiutos skirtumų. Yra ne taip. Dėl šito susidarė tik 15 mln. Lt, visa kita atsirado dėl neūkiškumo ir neatsiskaitymų laiku. Todėl šitas 5 straipsnio tekstas yra labai diskutuotinas. Nepaisydamas mano argumentų komitete, Ekonomikos komitetas balsavo taip, kaip buvo pasakyta, t.y. komitetas pritarė. Tačiau rezultatas – mes nieko nelaimėjom, nes mes vis tiek prarandam valstybės turto už 29,3 mln.Lt. Vadinamieji investuotojai, kurie laukia privatizuoti mūsų “Lietuvos dujas”, juos jau beveik galima įvardinti, tai valstybinė įmonė “Gaz de Franc”, kita įmonė, (“…”), trečia įmonė “Gazprom”, jie tik rankomis ploja, kai mes mažinam įstatinį kapitalą. Tarp kitko, aš galiu pasakyti, kad šitas straipsnis atsirado dėl to, kad to nenumato ir Akcinių bendrovių įstatymas. Kadangi esu nuoseklus strateginių objektų privatizavimo, tiksliau sakant, pardavimo priešininkas, aš negaliu balsuoti ir už visą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, akcinės bendrovės “Lietuvos energija” ir “Lietuvos dujos”, teikdamos gyventojams socialines lengvatas, per 1992–1997 m. patyrė tam tikrų nuostolių. Valstybė įstatymo projektu pripažino valstybės vidaus skolą. Ta suma, kaip jau čia buvo minėta, yra gana didelė. Be to, sumažintas “Lietuvos dujų” įstatinis kapitalas valstybei priklausančių akcijų sąskaita. Kadangi kitos išeities nėra, o skola yra, aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, įstatymą mes priimam visą. Deja, tame įstatyme yra 5 straipsnis, kuris, mano supratimu, yra vis dėlto nepakankamai apgalvotas, o gal labai gerai apgalvotas, tik visai kita jo logika. Tai, ką pirminiame variante siūlė Ekonomikos komitetas, mano supratimu, buvo kur kas geriau, negu dabartinis variantas, kuris vadinamas kompromisiniu. Jeigu mes sumažinam “Lietuvos dujų” įstatinio kapitalo valstybinei priklausančių akcijų dalį 29,3 mln. suma, tai nelabai aišku, kam pasidaro geriau, galima tik spėlioti, nes sumažėja bendras įstatinis kapitalas ir sąlyginai padidėja ne valstybės kapitalo akcijų dalis. Šitas dalykas iš esmės suteikia didesnes galimybes kada nors lengviau privatizuoti “Lietuvos dujas”. Ar dėl to bus visiems geriau, galima tik spėlioti. Mes turime karčią didelių privatizavimų patirtį, todėl galima sakyti, kad vargu ar tautai dėl to bus geriau. Pritardama iš esmės visiems kitiems straipsniams, manyčiau, jog ankstesnis Ekonomikos komiteto variantas, kaip minėjau, buvo geresnis. Šitas yra blogesnis ir aš už jį balsuoti negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad tiek valstybei, tiek akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” būtų geriau, kad kuo greičiau būtų išspręsta dėl valstybės vidaus skolos šiai įmonei. Tada pagerės šios įmonės ekonominis reitingas, taip pat, manau, bus pagaliau sulaukta taip reikalingų investicijų. Kartu noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas iliustruoja, kokias pasekmes duoda tai, kad valdžia kišasi į įmonių veiklą. Kokia tai vertė, jūs matote iš įstatymo projekto. Manau, kad tokio pobūdžio įstatymas, kuriame bus vaizduojamas valdžios kišimasis į įmonės reikalus, bus paskutinis per mūsų kadenciją. Replikuodamas dėl pono J.Valatkos kalbos, aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju valstybės dalis sumažės puse procento, taigi palaikau šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Dėl visų straipsnių mes jau esam anksčiau sutarę, taigi kalbėti apie juos nereikėtų. Galima kalbėti dėl 5 straipsnio, dėl tos baimės, kurią kai kas mato, jog sumažės valstybės dalis įstatiniame kapitale.

Noriu pasakyti, kad Vyriausybė jau yra priėmusi nutarimą, kuriame yra leidžiama ta suma daryti akcijų emisiją, kitaip sakant, atkurti kapitalo dydį. Pasikeis tik kapitalo santykis, bet, kaip minėjo ponas K.Trapikas, jis yra labai menkas ir sudaro tik pusę įstatinio kapitalo procento – 29 mln. Kita vertus, jeigu valstybė nenorės prarasti, galės įsigyti tas akcijas pati, jai bus suteikta prioriteto teisė nominalia kaina – po litą už akciją. Taigi čia jokios problemos nėra ir aš prašau visus balsuoti. Mes išspręsim tą jau seniai spręstiną klausimą dėl “Lietuvos energijos” ir “Lietuvos dujų” skolos pripažinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Balsų skaičiavimo komisija pasirengusi. Mes tuojau balsuosime, ar šiandien priimame Valstybės vidaus skolos specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, specialios paskirties šilumos tinklų akcinėms bendrovėms ir akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” pripažinimo ir padengimo įstatymą.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 31.

PIRMININKAS. Už – 32. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 9.

PIRMININKAS. Prieš – 9. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Kolegos 5 susilaikė, 9 balsavo – prieš, 32 – už. Valstybės vidaus skolos specialios paskirties akcinei bendrovei “Lietuvos energija”, specialios paskirties šilumos tinklų akcinėms bendrovėms ir akcinei bendrovei “Lietuvos dujos” pripažinimo ir padengimo įstatymas yra priimtas. Replika. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mes savo sprendimu dabar padarėm šiltnamio sąlygas parduoti dujų bendrovę. Bet ne tai aš noriu pasakyti. Aš noriu priminti: 700 mln. prieš tai, po to 86 mln., dabar 400 mln., o kitais metais laukiama maždaug 25 mln. Įsidėmėkit šituos skaičius.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Norėčiau patikslinti prieš tai pasakytus žodžius. Reikia tvirtai sakyti, kada ir kaip. 1996 m. skola buvo daugiau kaip milijardas, bet iš pradžių buvo priimta Seime, jog reikia pripažinti tą, ką sakė ponas J.Valatka, – tai 700. Paskui buvo duota užduotis Valstybės kontrolei patikrinti ir nustatyti realias sumas. Taigi dar kartą pripažinta. O dabar tikrai jau tos skolos 1997 metų.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo projektas Nr.P-1309(3). Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-1310(3). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio papildymo ir 372 ir 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1311(3). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁶, 189¹¹ straipsniais ir 224, 247⁴ ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1312(3) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau.

10 popietės klausimas, kuriame yra keturi projektai. Pagrindinis įstatymas – Konkurencijos įstatymo projektas Nr.P-1309. Čia rašoma, kad antrasis variantas, bet jau vakar buvo įregistruotas trečiasis variantas. Taip pat ir tie įstatymo projektų Nr.P-1310, Nr.P-1311 ir Nr.P-1312 variantai. Svarstymas. Ponas R.Stanikūnas – Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisų gynimo tarnybos direktorius dalyvauja plenariniame posėdyje. Kolegos, kiek būtų norinčių kalbėti? Trys Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo narę K.Prunskienę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šis įstatymas, Konkurencijos įstatymas, yra vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių ekonomikos sritį reglamentuojančių įstatymų. Jam iš tikrųjų skirta gerokai patvarkyti, jeigu nesutvarkyti, rinkos sąlygas, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir kartu užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai arba veikoms, kurios trukdo konkurencijai. Pats įstatymas, žinoma, irgi yra nelengvai realizuojamas, ypač tuo atveju, beje, kol kas ir Lietuvoje galima būtų sakyti, kad yra tokia situacija, kai teisinė aplinka, įstatymų vykdymas yra neidealus. Mano įsitikinimu, tik kompleksinis verslo sąlygų gerinimas, bendros tvarkos valstybėje užtikrinimas gali užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir išaugti normalioms konkurencijos sąlygoms, ir stipriems ūkio subjektams, kurie būdami stiprūs nekliudytų atsirasti ir stiprėti konkurentams.

Viena už šio įstatymo ribos pasilikusi problema yra tie nesąžiningos konkurencijos atvejai, kai ūkiniai subjektai įgyja įvairių privalumų. Tiems privalumams neatsiranda būdų užkirsti kelią būtent šiame įstatyme. Pavyzdžiui, kai ne konkurso tvarka yra galimybė duoti užsakymus, ypač panaudojant valstybės ir savivaldybių biudžetines lėšas. Žinoma, tai yra Viešųjų pirkimų įstatymo objektas, tačiau, kai tą įstatymą svarstysime, bus galima pastebėti, jog ši problema vis tiek ir tuo būdu nėra išsprendžiama.

Kitas tokio pobūdžio momentas yra tas, kad kreditų sistemoje egzistuoja labai skirtingos kreditų suteikimo sąlygos. Ypač ilgai buvo labai didelis skirtumas tarp lengvatinių kreditų ir vadinamųjų komercinių kreditų. Tie ūkiniai subjektai, kurie gaudavo lengvatines palūkanas, patekdavo į išskirtines sąlygas, ir, žinoma, čia jau jokie įstatymai negalėjo tokio pobūdžio klausimą kaip šis išspręsti. Dabar rinka toje srityje šiek tiek sutvarkė, tačiau problema dar vis tiek egzistuoja. Egzistuoja ir todėl, kad mūsų Lietuvos ūkiniai subjektai, gaudami kur kas brangesnius kreditus, t.y. su aukštesnėm palūkanom, labai nelengvai gali atlaikyti konkurenciją su užsienio investitoriais, su užsienio ūkiniais subjektais, kurie dirba mūsų rinkoje, ateidami su kur kas palankesnėmis sąlygomis. Dar kartą pabrėžiu, kad apie šitą klausimą mes, žinoma, galime kalbėti, bet išspręsti jį, deja, labai nelengva.

Įstatyme yra sąvokų netikslumų, dėl kurių mes buvome pateikę Ekonomikos komiteto nevienkartinio svarstymo metu, tačiau tos sąvokos taip ir liko nepakoreguotos, nors tikėjomės (bent aš), kad tai gali būti padaryta. Pavyzdžiui, 3 straipsnyje yra kalbama apie atitinkamą rinką, kaip tam tikros prekės rinką tam tikroje geografinėje teritorijoje. Na, iš esmės tarytum teisinga, tačiau, kai mes kalbame apie dominuojančią padėtį rinkoje ir kalbame apie atitinkamą rinką, tai norėtųsi pažymėti, kad yra labai didelis skirtumas tarp atskirų prekių grupių. Kokia ta atitinkama teritorija? Būtent kokie geografiniai masteliai yra paimti vienai ar kitai prekei, nes vienas dalykas dominuoti, sakysime, su duonos gaminiais tam tikroje siauroje geografinėje teritorijoje, o kitas dalykas – su prekėm, kurios gali būti atgabenamos ir perkamos ne kiekvieną dieną. Manau, kad pagal prekių grupes galėtų būti bent jau lydinčiuose dokumentuose, Vyriausybės tvarka aiškiau pasakyta, kokiai prekių grupei, kokia geografinė teritorija imama kaip atitinkama rinka. Lygiai taip pat konkurencijos sąlygos. Man atrodo, kad tai, kas parašyta 3 straipsnio aštuntojoje dalyje, yra daugiau prielaidos konkurencijai, o sąlygos būtų šiek tiek kitokios ir apimtų daugiau momentų, pavyzdžiui, rinkos imlumą, rinkos reiklumą gaminių kokybei ir t.t. Tai yra kokiom sąlygom ūkio subjektai dirba ir konkuruoja.

24 straipsnio ketvirtojoje dalyje kalbama irgi labai abstrakčiai, kad tyrimo galima atsisakyti, kai faktai yra mažareikšmiai. (Aš trumpinu.) Jau ir verslo asociacijos pastebėjo , kad reikėtų aiškiau apibrėžti, kokie faktai mažareikšmiai, kurie nedaro esminės įtakos, kas turima mintyje, kad nebūtų galima taip abstrakčiai formuluojant sulaukti labai skirtingų interpretacijų.

Įstatymo straipsniuose ir punktuose yra ir kitokių spragų, prieštaravimų. Ypač opūs straipsniai, kuriuose kalbama apie išimtis, kai ir esmės toleruojama ta dominuojanti padėtis. Pavyzdžiui, 6 straipsnyje sakoma – jeigu susitarimai skatina investicijas arba techninę ir ekonominę pažangą, kai kalbama apie ūkio subjektų susitarimą, kuris iš esmės galėtų reikšti Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Į šitą formulę gali tilpti labai įvairūs atvejai – skatina investicijas, ekonominę pažangą. Galima daug dalykų pateisinti būtent tokia bendra formuluote, kai tuo tarpu konkrečiai tai bus kitų ūkio subjektų pralaimėjimas, konkurencijos sąlygų pažeidimas. Ypač opus straipsnis ir atskiroji išimtis būtent šia prasme.

Manau, kad dėl to įstatymo galima daug kalbėti, įstatymas labai didelis, pastabų esu prisirašiusi ir gavau iš kitų organizacijų labai daug. Mes turėjome progos Ekonomikos komitete apie tai kalbėti. Manau, kad labai svarbu neperlenkti ir į kitą pusę, kad šis Konkurencijos įstatymas netaptų instrumentu nekorektiškai konkurencijai, kaip tik pasinaudojant įstatymo straipsniais. Žinoma, aš pasitikiu konkurencijos tarnyba, tačiau vis dėlto gali būtų atvejų , kad konkurencijos tarnyba, įgijusi galimybių tapti savotišku žiaurių akcijų instrumentu, nes įtariamojo atžvilgiu, tik įtariamojo, galima panaudoti daug drastiškų įstatyme numatytų priemonių, panašių į numatytas Mokesčių administravimo įstatyme. Todėl, aš manau, kad reikia labai atidžiai dar kartą prieš priimant peržiūrėti tas vietas, kurios gali tarnauti ne konkurencijai užtikrinti, o atvirkščiai. Ačiū.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Sakalą ir pažadu nepamiršti įjungti jam laikrodžio. Tiesiog atkreipiu dėmesio.

A.AKSTINAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, ignoruojate lygių teisių įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik noriu pasakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę ir sprendimą. Teisės ir teisėtvarkos komitete šitas įstatymas buvo nagrinėtas du kartus. Pirmą kartą klausimo sprendimas buvo atidėtas siūlant autoriams ištaisyti įvairius teisinius netikslumus. Buvo svarstoma ir antrą kartą. Į komiteto pasiūlymus buvo atsižvelgta, iš esmės į pastabas buvo atsižvelgta, trūkumai ištaisyti. Dabar yra pateiktas trečiasis variantas be tų trūkumų. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė vienam projektui, vienam straipsniui. Projektui pritarė, bet su išlyga, t.y. pasiūlė išbraukti projekto 28 straipsnio antrosios dalies pirmąjį punktą. Šitoje dalyje ir tame punkte numatyta, kad Konkurencijos tarnyba gali areštuoti turtą, kaip sakoma, visą turtą, visas sąskaitas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad tokia norma būtų neteisinga, todėl siūlo tai išbraukti. Bet jeigu autoriai atsižvelgs ir pasiūlys kitą formuluotę, kur galbūt bus areštuojamas ne visas turtas, tik ta turto dalis, kuri reikalinga baudoms išieškoti, ir pateiks iki pirmadienio mūsų komiteto posėdžio naują redakciją, Teisės ir teisėtvarkos komitetas peržiūrės tą redakciją ir galbūt pritars tam pasiūlymui, kurį pateiks autoriai. O šiaip Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano ir siūlo pritarti po svarstymo šitam kompleksiniam ir sudėtingam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Šimėną. Ekonomikos komiteto vardu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti Ekonomikos komiteto vardu. Pirma pasakysiu svarbiausią tezę, kad konkurencija – tai esminis rinkos ekonomikos atributas, jo elementas. Jeigu nėra konkurencijos, tai nėra ir rinkos ekonomikos, kartu ir ekonomikos progreso. Todėl visiškai aišku, kaip svarbu institucijos, kuri atlieka konkurencijos priežiūrą, funkcijos ir jos svarba, taip pat ir šio įstatymo projekto svarba.

Vyriausybė pateikė trečiąją įstatymo projekto redakciją. Mūsų komitetas tikrai skiria deramą dėmesį šiam projektui gerai suvokdamas jo svarbą. Mes nemažai padirbėjome su projekto rengėjais ir norėčiau pateikti išvadas, kurias pateikė mūsų komitetas antrajai redakcijai.

Pažymėtina, kad naujojoje, trečiojoje, redakcijoje yra kai kurių sąvokų patikslinimų, kurios iš esmės yra redakcinio pobūdžio ir tik patikslina įstatymo nuostatų turinį, tačiau jų esmės nekeičia. Todėl mūsų komiteto pataisos, kurios suformuluotos antrajam projektui, lieka tos pačios ir mes, matyt, naujų pataisų ar pataisų trečiajam projektui neturėsime.

Taupydamas laiką nenorėčiau komentuoti naujojo įstatymo ypatumų bei privalumų, tačiau norėčiau pakomentuoti vieną iš tiesų esminę Ekonomikos komiteto pastabą. Mūsų, Ekonomikos komiteto, nuomone, priėmus palyginti iš tiesų neblogą naują Konkurencijos įstatymą, jo taikymo efektyvumas būtų kur kas mažesnis, tai yra jis būtų nepakankamai efektyvus dėl to, kad įstatymas numato santykinai žemą konkurencijos priežiūros institucijos rangą. Tai yra pateiktame Vyriausybės įstatymo projekte siūloma, kad Konkurencijos tarnyba būtų Vyriausybės įstaiga, kurios įstatus tvirtintų vadovas, skirtų bei atleistų, bei sudėtį tvirtintų Vyriausybė.

Ekonomikos komitetas mano, kad Vyriausybei tiesiogiai pavaldi institucija ne visada sugebės tinkamai taikyti įstatymo nuostatas kitoms to paties rango Vyriausybės institucijoms, tuo labiau ministerijoms ar pačiai Vyriausybei.

Šiam teiginiui pagrįsti norėčiau pateikti visiškai konkretų pavyzdį. Štai mano rankose aviakompanijos UAB (…) 1998 m. spalio 15 d. kreipimasis į Konkurencijos tarnybą, kurioje rašoma, kad Lietuvos Respublikoje veikia penkios licencijuotos aviakompanijos, iš kurių dvi naudojasi labai didelėmis privilegijomis, tai yra dvi kompanijos atleistos nuo kuro akcizo mokesčio, kuris šiuo metu, esant reaktyvinio kuro kainai 500 Lt, sudaro 400 Lt.

Aš toliau nekomentuosiu to laiško, komentuoju Konkurencijos tarnybos atsakymą. Jame rašoma: “Laikydamiesi sąžiningos konkurencijos nuostatų, manome, kad reaktyvinių variklių kuras bendrovėms, vykdančioms skrydžius, neturėtų būti parduodamas vienoda tvarka. Kadangi akcizų politiką formuoja Finansų ministerija, jums reikėtų kreiptis į pastarąją, kuri galėtų inicijuoti Vyriausybėje šio klausimo svarstymą”. Kitaip sakant, Konkurencijos tarnyba pripažįsta nesąžiningos konkurencijos įteisinimo faktą, tačiau pati nesiima jokių žingsnių, o pataria kreiptis į Finansų ministeriją.

Proceso eiga buvo tokia: šitas ūkio subjektas kreipėsi į Finansų ministeriją ir iš to nieko nepešė ir iki šios dienos ta tvarka egzistuoja. Beje, atsakymą pasirašė (nežinau, gal buvo išvykęs) netgi ne Konkurencijos tarnybos vadovas, o jo pavaduotojas. Aš nenoriu detalizuoti šito dalyko, aišku viena, kad kada reikalas palietė Finansų ministeriją, paprasčiausiai šiuo atveju Konkurencijos tarnyba dėl vienų ar kitų priežasčių (aš nežinau kokių) nedrįso atlikti savo funkcijų, tai yra ji pati turėjo išspręsti šią problemą, o ne pasakyti, į ką kreiptis. Faktiškai jie ir patys žinojo, kas nustatė tuos akcizus, ir be Konkurencijos tarnybos patarimo.

Todėl mes ir siūlome pakeisti tas nuostatas, kuriose kalbama apie šios institucijos rangą, ir numatyti, kad ši institucija būtų ne Vyriausybės įstaiga, o valstybės įstaiga, ir kad jos vadovus tvirtintų ne Vyriausybė, o Seimas, taip pat ir jos nuostatus.

Tai iš tiesų esminė pastaba ir, mūsų nuomone, ją priėmus tai, ką siūlo mūsų komitetas, garantuotų efektyvų darbą. Tai yra efektyvaus darbo būtina sąlyga, tai, kas buvo paminėta.

Norėčiau pažymėti dar vieną labai svarbų momentą. Tai svarbu ir kitu požiūriu. Europos Sąjungos išvadose apie Lietuvos pasirengimą narystei, apie konkurenciją kalbama taip: pagrindinės valstybės pagalbos kontrolės nuostatos buvo priimtos 1997 m., pažanga šioje srityje vyksta lėtai. Ir rašoma: “Būtina nustatyti reikalingus įgaliojimus ir procedūras, kad valstybės pagalbos kontrolės institucija, tai yra Konkurencijos tarnyba, galėtų atlikti esamų ir būsimų pagalbos priemonių sistemingą kontrolę, taip pat būtina garantuoti šios institucijos nepriklausomumą”. Tai yra Europos Sąjunga pabrėžia, kad tas statusas, kurį šiuo metu turi Konkurencijos tarnyba, ir tai, kas siūloma įstatymo projekte, netenkina Europos Sąjungos reikalavimų. Aš taip suprantu iš to teksto, kurį pateikė Europos Sąjungos institucija. Mes manome, kad priėmus šią Ekonomikos komiteto pastabą dėl šios institucijos statuso šiam projektui reikėtų pritarti ir balsuoti už, ir palinkėti naujai institucijai geros veiklos.

Mes manome, kad tikrai po nelengvo ir ilgo darbo Konkurencijos įstatymas atitinka reikalavimus, kuriuos kelia ir Europos Sąjunga ir kuriuos mes norėtume matyti savo šalyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinį diskusijoje kviečiu kalbėti Seimo narį V.Vilimą.

V.VILIMAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Konkurencijos įstatymas yra ypač svarbus vykstant įmonių privatizavimui bei rinkos gamybos koncentravimui. Šiame įstatyme buvo daug straipsnių (senajame įstatyme), kuriais manipuliuojant buvo galima apeiti net Konstituciją. Pavyzdžiui, dėl gamybos ir rinkos monopolizavimo. Tai yra Konstitucijos 46 straipsnis.

Atkreiptinas dėmesys į 12 straipsnį – “Koncentracijos vykdymo sustabdymas”. Čia galutinį sprendimą priima Konkurencijos tarnyba, nustatanti atleidimo nuo koncentracijos vykdymo sustabdymo taisykles. Senajame Konkurencijos įstatyme buvo numatyta, kad Konkurencijos tarnybai priėmus sprendimą, draudžiantį koncentraciją, Vyriausybė galėjo tokią koncentraciją leisti neatsižvelgdama į Konkurencijos tarnybos sprendimą. Rodos, tai buvo 11 straipsnis.

Naujajame Konkurencijos įstatyme apribojamos fizinių asmenų teisės vykdant koncentraciją. Ten taip pat fiziniai asmenys galėjo monopolizuoti atskiras šakas.

Įstatymo 20 straipsnyje – “Konkurencijos tarnybos tarybos sudėtis, sudarymas bei darbo tvarka” pažymėta, kad tarnyba susideda iš pirmininko ir keturių narių. Pažymima, kad Konkurencijos tarnybos pirmininką bei narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu, pritarus Prezidentui, skiria Vyriausybė. Prieš mane kalbėdamas kolega šitą klausimą palietė. Tačiau aš norėčiau pažymėti, kad turbūt kiek kitaip reikėtų formuluoti. Atkreipiant dėmesį į Konkurencijos tarnybos priimamų sprendimų svarbą, jos pirmininkas ir nariai turėtų būti atskaitingi Seimui. Aš siūlau neskirti Seimo … bet ji turėtų būti atskaitinga Seimui. Šį straipsnį siūlau formuluoti taip: “Konkurencijos tarnyba susideda iš pirmininko bei keturių narių. Konkurencijos tarnybos pirmininką bei narius skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimui pritarus.”

Manau, kad veiksmingas yra 29 straipsnis – “Laikinojo pobūdžio priemonės”. Čia numatoma, kad neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie Konkurencijos įstatymo pažeidimą, siekiant išvengti esminės ir nepataisomos žalos ūkio subjektui ir visuomenės interesams, Konkurencijos tarnyba turi teisę taikyti laikinojo pobūdžio priemones, būtinas tikėtinam Konkurencijos tarnybos galutiniam sprendimui vykdyti. Tai suteikia įstatymui galimybę greitai ir efektyviai reaguoti į susidariusią situaciją. Aš manau, kad šis įstatymas yra labai reikalingas. Jis priimamas netgi pavėluotai, sakyčiau, aš tiesiog norėčiau, kad jis būtų nebeatidėliojamas, galbūt prieš Naujuosius metus galėtų būti priimtas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai visi Seimo nariai, norėję diskutuoti. Kviečiu į tribūną Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos direktorių poną R.Stanikūną. Jūsų vertinimai dėl diskutuotų momentų. Ir kaip mes turėtume apsispręsti, jūsų nuomone.

R.STANIKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia noriu padėkoti tiems Seimo nariams, kurie rado laiko ir susipažino su mūsų Konkurencijos įstatymu, mes gavom vertingas pastabas ir pasiūlymus tam, kad mūsų įstatymo projektas būtų patobulintas. Pirmiausia noriu padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kur mes labai atidžiai ir ilgai diskutavom, priėmėm jų pastabas. Be abejo, didžiausias ačiū yra Seimo Ekonomikos komitetui, kuris nepagailėjo laiko ir kelis kartus mes labai aktyviai ginčijomės, diskutavom ir suradom, atrodo, bendrus sprendimus dėl Konkurencijos įstatymo projekto.

Dabar aš norėčiau atsakyti į tas pastabas arba pasiūlymus, kurie buvo iškelti čia, iš tribūnos. Dėl ponios K.Prunskienės pastabos dėl Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio apie atitinkamą rinką. Pirmiausia aš noriu pasakyti iš tiesų, kad įstatymas yra pakankamai sudėtingas ir jį sunku iš karto suprasti, todėl mes Ekonomikos komitete priėmėm sprendimą, kad poįstatyminiais aktais mes išaiškinsim daug tokių nelabai aiškių pozicijų, kurių negalima išaiškinti įstatyme. Sakykim, nedideli prasižengimai. Poįstatyminiuose aktuose detaliai galėsime užfiksuoti šituos dalykus.

Antras dalykas, ką aš norėjau pasakyti, kad mūsų sprendimai nėra galutiniai. Mūsų sprendimą bet kada galima apskųsti teismui ir teismas nuspręs, ar buvo priimtas motyvuotas sprendimas, ar nemotyvuotas.

Dėl išimčių. Tiek bendroji išimtis, tiek atskiros išimtys arba išimčių blokai yra priimti, remiantis Europos Sąjungos konkurencijos teise, t.y. perrašyti Romos sutarties 85 ir 86 straipsniai. Mes norėjome juos truputį plačiau interpretuoti, bet Ekonomikos komitete buvo nutarta, kad reikia perrašyti taip, kaip yra Europos konkurencijos įstatyme.

Dėl pono A.Sakalo pastabos dėl laikinų priemonių. Iš tikrųjų mes priimam pastabą, kad galbūt čia visos laikinos priemonės yra truputį drastiškos, ir mes iki pirmadienio tikrai parengsim naują redakciją, kur numatysime, kad šitos drastiškos priemonės arba turto areštas galėtų būti atliekamas tai daliai turto, kur yra numatoma, būtent dėl ko bus padaryta žala vienam ar kitam ūkio subjektui. Kitais žodžiais tariant, būtų kalbama apie dalies turto areštą.

Dėl pono Šimėno pasiūlymo dėl statuso. Pasaulinis patyrimas yra įvairus. Aš čia atstovauju Vyriausybės pozicijai ir galiu tik išdėstyti motyvus, dėl ko Vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Vienas iš motyvų buvo tas, kad, be konkurencijos priežiūros, Konkurencijos tarnyba atlieka ir kitas funkcijas, vartotojų teisių gynimo koordinacijos funkciją, valstybės pagalbos kontrolės funkciją, taip pat ir Antidempingo įstatymo priežiūrą. Aš artimiausiu metu kreipsiuosi į Vyriausybę ir patikslinsiu Vyriausybės poziciją, ar ji pasikeitė, ar nepasikeitė. Lygiai tas pačias pastabas išsakė ponas V.Vilimas. Aš nesu įgaliotas pakeisti poziciją ir galiu kreiptis į Vyriausybę per tą laiką, iki kol bus tolesnis svarstymas, ar Vyriausybė pakeis savo poziciją, ar ne.

Dar kartą dėkoju visiems Seimo nariams, prisidėjusiems prie šio įstatymo svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone direktoriau. Gerbiamieji kolegos, ko gero, likusi viena problema. Gal galėtume po svarstymo pritarti bendruoju sutarimu šiems projektams? Labai džiaugiuosi, gerbiamieji kolegos. Po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame Konkurencijos įstatymo projektui P-1309(3), Konkurencijos įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektui P-1310(3), taip pat lydintiems Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio papildymo ir 372, 373 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui P-1311(3) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172¹⁶, 189¹¹ straipsniais ir 224, 247⁴ ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui P-1312(3). O priėmimą tikriausiai spėsime padaryti kitą savaitę, kai jums pavyks pateikti galutinį variantą.

Lietuvos Respublikos Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1314 (svarstymas)

Kolegos, darbotvarkės 11 klausimas. Rezerviniai, be abejo, bus.

Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas P-1314. Svarstymas. Ar būtų norinčių kalbėti? Seimo narys Ž.Jackūnas. Kviečiu jį kalbėti. Nėra Ž.Jackūno. Taigi, kolegos, svarstymo pabaiga. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu komiteto pirmininkas S.Stačiokas. Prašyčiau į tribūną, svarstymas. Tiesiog mes padarom solidesnį mūsų kalbėjimą.

S.STAČIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai pasakysiu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė išlygą Ratifikavimo įstatymo projekto 2 straipsnio pirmam punktui dėl formuluotės netikslumo. Mes siūlom, kad būtų toks tekstas, atsisakius projekto teksto, kad pirmas punktas: “konvencijos 12 straipsnio fonogramoms, kurių gamintojai nėra sutarties šalies piliečiai ar juridiniai asmenys”. Originaliame tekste yra “kitos susitariančios šalies piliečiai ir juridiniai asmenys.” Aš galiu visiškai baigti šito argumentavimą, nes, mano žiniomis, naujame projekte, kurį pateikia, jau atsižvelgta į mūsų išlygą. Aš negaliu formaliai to daryti, autoriai patys pasakys.

PIRMININKAS. Dėkoju, komiteto pirmininke. Taigi Vyriausybės atstovė, šio įstatymo projekto kuruotoja, dabar, kviečiama į tribūną pasakyti baigiamųjų pastabų, tik, žinoma, ne ypač ilgų. Tada apsisprendžiame, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.

Gerbiamieji kolegos, ponia N.Matulevičienė – Kultūros ministerijos skyriaus vadovė.

Prašom, ponia pranešėja.

N.MATULEVIČIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymas buvo svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Aš norėčiau pasakyti, kad šiuo metu buvo patikslintas, atsižvelgus į šiuose komitetuose pareikštas pastabas, įstatymo projekto 2 straipsnis siūlomas tokios redakcijos: “2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pareiškimas”. Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad Lietuvos Respublika, vadovaudamasi konvencijos 16 straipsnio pirmosios dalies A punkto I papunkčiu, netaikys konvencijos 12 straipsnio fonogramoms, kurių gamintojai nėra sutarties šalies piliečiai ar juridiniai asmenys”. Tokia šio straipsnio redakcija leistų konvencijos nuostatas atitinkamai taikyti tik tų fonogramų gamintojams, kurie yra sutarties šalių piliečiai ar juridiniai asmenys. Taip pat yra siūloma, kad už šios konvencijos įgyvendinimą būtų atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, ir dėl to nebuvo pareikšta pastabų komitetuose. Todėl ačiū. Aš norėčiau prašyti, kad Seimas pritartų įstatymo ratifikavimui.

PIRMININKAS. Kolegos, dėkojame bendruoju sutarimu poniai pranešėjai. Ar pritariame po svarstymo? Po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame šiam įstatymo projektui Nr.P-1314. Ačiū.

N.MATULEVIČIENĖ. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai, kad spėtume iki 19 valandos. Kalėdos artėja – pareiškimų gausėja. Nežinau, ar galima taip spėti, aš taip spėju. Ne visai esu tikslus. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Gylį. Labai atsiprašau. P.Gylys. (Balsai salėje) Aš dabar norėjau pastebėti jų aiškinimosi momentų, kuris pirmas į tribūną žengia, nepavyko. Seimo narys P.Gylys. Labai atsiprašau.

P.GYLYS. Mes su socialdemokratais pademonstravome totalinę vienybę.

“Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nors Lietuvoje pastebima politinio klimato gerėjimo tendencija, negalima nematyti ir to, jog agresyvios politinės jėgos naudoja priemones, kurios yra nesuderinamos su demokratijos, žmogaus teisių bei įstatymų viršenybės principais.

Valdininkų korpuso formavimas pagal politinio lojalumo bei nepotizmo principus, baimės atmosferos palaikymas, netolerantiški, diskriminaciniai veiksmai politinių oponentų atžvilgiu tebėra labai rimtos šalies politinės problemos, rodančios, jog dar daug teks nuveikti, kad mūsų politinė sistema taptų brandi.

Pastangos demokratizuoti, praskaidrinti mūsų politinį gyvenimą boikotuojamos ir net sabotuojamos valdančiosios koalicijos, kuri niekaip negali atsikratyti “daugumizmo”, arba kitaip, bolševizmo instinkto. Veidmainiškas komunizmo baubo atgaivinimas, kai tuo baubu žmones gąsdina dešiniaisiais tapę tarybinės nomenklatūros šulai, yra viena iš minėto instinkto apraiškų. Kita apraiška – trukdymai susitikti su rinkėjais opozicinių partijų ir ypač LLDP atstovams. Su tuo mes nuolat susiduriame lankydamiesi įvairiose Lietuvos vietovėse. Žmonės ateina, tačiau matome akivaizdžius trikdžius.

Pateiksime pavyzdį. Kai LDDP frakcijos nariai šių metų gruodžio 16 dieną viešėjo Telšių rajone, jiems buvo aiškinama, jog mokyklose negali lankytis Seimo nariai, nes jie politikai. Nors, pavyzdžiui, Telšiuose su 8-osios vidurinės mokyklos vadovybe dėl vizito buvo susitarta iš anksto. Tikroji priežastis: LDDP nariai – ne tie politikai, juk ponas G.Vagnorius ir ponas V.Landsbergis priimami, nes jie “negadina” žmonių. Taigi Telšius valdantys dešinieji apriboja esminę žmonių teisę išklausyti įvairių politinių jėgų nuomones bei argumentus.

Iš to galima daryti išvadą, jog valdantieji bijo opozicijos, jos argumentų, patys bijodami jie palaiko baimės atmosferą visuomenėje. Tik baime galima paaiškinti valstybinių ir net privačių organizacijų vadovų atsisakymą įsileisti opozicijos atstovus, nes netikime, kad žmonėms visai neįdomi politika.” Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. “Gerbiamieji kolegos, šiandieną vieno iš iškiliausių Lietuvos demokratų, trečio Lietuvos Prezidento K.Griniaus gimimo diena.

Gimęs ir augęs šviesioje Suvalkijos sodiečių šeimoje, jis brendo vilties už šviesesnį Lietuvos gyvenimą įtakoje, anksti įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimą. 1888 metais Marijampolėje dalyvavo pirmajame Lietuvos demokratų partijos suvažiavime. Kartu su V.Kudirka ir kitais bendražygiais išleido tautos laisvės žadinimui “Varpą”. Studijuodamas mediciną Maskvos universitete, tęsė tautinio išsivadavimo veiklą, už ką 1889 metais caro valdžia jį suėmė ir įkalino Butyrkos kalėjime.

Grįžęs į Lietuvą ir 1894–1898 metais aktyviai versdamasis gydytojo praktika, daug rašė į lietuvišką spaudą, tvarkė varpininkų reikalus. K.Griniaus namai Marijampolėje virto tautinio išsivadavimo, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos centru. 1896 metais K.Grinius kartu su socialdemokratais A.Domaševičiumi, A.Moravskiu ir kitais suredagavo Lietuvos socialdemokratų manifestą, kuriame pirmą kartą buvo akcentuotas nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės sukūrimo tikslas.

Namo dalyje, kur gyveno Marijampolėje Grinių šeima, dabar įrengtas K.Griniaus muziejus. Deja, tame pačiame name prisiglaudęs ir kitas muziejus, todėl būtų mūsų visų rūpestis išpirkti valstybei šį pastatą bei sudaryti tinkamas sąlygas Prezidento K.Griniaus atminimui.

Pirmojo pasaulinio karo metais K.Griniaus šeimai pasitraukus į Rusiją, Voronežą, aktyviai dalyvavo lietuvių tarybos veikloje. Dėl šios veiklos bolševikų buvo nužudytos K.Griniaus žmona, J.Pakalkytė-Grinienė ir dukra Gražina.

1919 metais K.Grinius grįžo į Lietuvą ir iš karto įsitraukė į nepriklausomos valstybės kūrimą. 1920 metais nuo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos K.Grinius buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą. 1920–1922 metais, sudėtingu valstybės statybos metu, paskirtas Ministru Pirmininku, vadovavo koalicinei Vyriausybei.

K.Grinius buvo išrinktas į visus Lietuvos seimus.

1920 metais birželio 7 dieną Seimas K.Grinių išrinko Lietuvos Prezidentu. Dirbdamas šiame poste tvirtai laikėsi savo demokratinių nuostatų, tačiau dešiniosios politinės jėgos, 1920 metais rinkimuose praradusios daugumos Lietuvos žmonių pasitikėjimą, 1926 metų gruodžio 17 dieną, kai šalis ruošėsi pažymėti Prezidento 60-metį, įvykdė valstybinį perversmą. Demokratiją prievarta pakeitė autokratija. Perversmas ne įvyko, kaip rašoma Seimo lankstinuke (dabartiniame Seimo lankstinuke), o jį įvykdė konkretūs asmenys ir rengėjai. Nemaža dalis jų vėliau gailėjosi, o naujieji perversmininkai, ruošęsi nuversti taip į valdžią Lietuvoje atėjusį totalitarinį režimą, to paties režimo buvo teisiami myriop. Tarp kitko, tuo metu ėjo devintieji nepriklausomos Lietuvos metai, kaip ir šiandien.

Nušalintas nuo valdžios K.Grinius aktyviai dirbo įvairiose medikų draugijose, neatsisakė ir politinės veiklos, nors autokratinis režimas visaip kliudė. Tęsė tą veiklą ir bolševikinės bei fašistinės okupacijų metais. Pasirašė protesto pareiškimą okupacinei vokiečių valdžiai dėl Lietuvos kolonizavimo, Lietuvos lenkų ir žydų persekiojimo ir žudynių, už ką buvo ištremtas į Suvalkiją, o vėliau, artėjant antrajai bolševikų okupacijai, pasitraukė į Vakarus.

Tarp kitko, simboliškai paskutinę savo gyvenimo dieną buvo dar kartą susitikęs su dabartiniu Lietuvos Prezidentu Ekscelencija V.Adamkumi ir lyg perdavė demokratinio prezidentavimo tradicijas.

Dirbdamas gydytoju visada buvo paslaugus ir atidus ligoniui. Tokį jį atsimena Suvalkijos žmonės. Dirbdamas Ministru Pirmininku ir Prezidentu visada buvo kuklus ir demokratiškas. Niekuomet nepretendavo į neklystančiojo vaidmenį, pripažindavo savo klaidas, o pirmininkaudamas posėdžiams nepiršo savo nuomonės. Jo veikla ir šiandieną mums galėtų būti ryškiu pavyzdžiu, iškeliant bendrumo ir susitarimo principus bei skirtumus, stiprinant mūsų šalies valstybingumą ir demokratiją. Ačiū už dėmesį.” (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Pareiškimai nekomentuojami, gerbiamieji kolegos. Ponia R.Hofertienė dėl vedimo tvarkos?

R.HOFERTIENĖ. Aš prašiau porą minučių žodiniam pareiškimui, nes raštu neturiu parengusi.

PIRMININKAS. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Aš labai atsiprašau posėdžio pirmininką, jog raštu neparengiau pareiškimo. Jo neparengiau raštu todėl, kad nenorėjau politizuoti vienos švietimo problemos. Tačiau įkvėpta savo kolegos P.Gylio, kuris prie tribūnos ilgokai diskutavo su socialdemokratu J.Oleka apie jų vienybę, įkvėpta šitų idėjų apie mokyklą, norėčiau trumpai informuoti, jog šiandien ištisai skambino iš Trakų rajono pedagogai, konstatuojantys, jog Trakų rajono meras, socialdemokratas, eilinį kartą tyčiojasi iš pedagogų – neišmokami jiems atlyginimai. Iki šiol neišmokėti nei avansas, nei atlyginimas už lapkričio mėnesį ir nebuvo žadėta šiais metais iki Šv.Kalėdų išmokėti. Tik po tam tikrų pastangų pažadėta iki gruodžio 23 d. išmokėti. Nebūčiau politizavusi šitos problemos, kreipiausi į Vyriausybę, būčiau tyliai ją išsprendusi. Tačiau, kai tiek buvo kalbama apie mokyklas pono P.Gylio, norėjau ir aš pakalbėti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu pono A.Bartkaus ir pono A.Sakalo kalbose bus komentuojami šios dienos pareiškimai, aš nutrauksiu kalbas ir pasiūlysiu po dvi minutes posėdžio pabaigoje. (Balsai salėje) Posėdžio pabaigoje. Tai nebuvo replika, tai buvo atskiras pareiškimas, susijęs su atskira problema. Pone Bartkau, ar jūs nesutiktumėte gauti dviejų minučių posėdžio pabaigoje?

A.BARTKUS. Man reikia pasakyti tik pusę sakinio. Iš tikrųjų yra netiesa, kad Telšių rajono mokyklose neleidžiama susitikti su kairiaisiais ar dešiniaisiais Seimo nariais. Aš esu liudytojas, nes praėjusiais metais Telšių rajone lankiausi vienoje mokykloje, ir buvo leidžiama susitikti su dviem Kalėdų seneliais. Vienas buvo kairysis, kitas dešinysis, ir niekas netrukdė. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Toliau, kolegos… Gerai, sutariam, neleidžiu toliau komentuoti, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Aš norėjau suteikti žodį A.Sakalui, tačiau G.Kirkilas rėkė kiek galėdamas, kad aš pažeidžiau Statutą. Taip, be abejo, viena pusė gavo žodį, o dabar A.Sakalas gauna žodį, gerbiamieji kolegos.

A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs puikiai žinote, kad pareiškimus galima skaityti užsirašius iš anksto. Jūs tai pažeidėte, gerai, kad tai pripažįstate. Bet aš norėčiau tada taip pat pasakyti. Nebūtų jokių problemų Trakų rajone dėl atlyginimų mokytojams, jeigu Trakų rajonas būtų pramoninis rajonas, gaunantis daug pinigų. O dabar jis gyvena iš valstybės biudžeto, O Vyriausybė šiam rajonui skiria ne itin ypatingą dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai ir asmeniškai pažadu, kad daugiau nė vienas LDDP nei Socialdemokratų frakcijos narys, kuris prašys žodžio pareiškimui neužsirašęs, man pirmininkaujant to žodžio negaus. (Balsai salėje)

Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms komisijos veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita

Gerbiamieji kolegos, 2-13 klausimas – Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms komisijos veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Andriuškevičių.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra išdalyta mūsų komisijos darbo ataskaita. Aš tik pabandysiu keturiais aspektais šiek tiek pakomentuoti jos turinį.

Pirmiausia norėčiau kalbėti socialiniu aspektu. Žinoma, jog Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijai tenka spręsti tame regione, 50 km spinduliu elektrinei priklausančioje teritorijoje, kylančias socialines, ūkines ir ekonomines problemas. Socialinės problemos ten yra tokios. Mes žinome, kad to regiono gyventojams yra teikiamos tam tikros socialinės lengvatos iš Ignalinos atominės elektrinės sukauptų lėšų. Tos lėšos yra kaupiamos fonduose. Branduolinės energijos įstatyme yra du straipsniai, kurie liudija, kad tokius fondus reikia sudaryti. 33 straipsnis sako, kad rekomenduojama sudaryti tokį fondą, kuriame būtų kaupiami pinigai iš elektrinės lėšų ir būtų remiami biudžetinių įstaigų darbuotojai. O 66 straipsnis jau primygtinai reikalauja, kad Vyriausybės sprendimu būtų sudarytas fondas taip pat iš elektrinės lėšų toms savivaldybėms, kurios įeina į tą regioną, jų socialinėms programoms remti. Tačiau 66 straipsnis nevykdomas. Toks fondas neįkurtas. Todėl mūsų komisija kreipėsi į Ūkio ministeriją, prašydama vis dėlto įstatymą vykdyti. Mes gavome Ūkio ministerijos atsakymą, kuriame kalbama, jog derėtų pagalvoti, kad šį straipsnį iš įstatymo reikėtų šalinti.Motyvai yra tokie. Jeigu dar papildomai kurtume fondus, tai tektų kelti elektros energijos kainą, o keliant elektros energijos kainą šituos veiksmus reikia derinti su Kainų komitetu. Žodžiu, mūsų nuomonės išsiskyrė. Komisijos pozicija vienokia, merų pozicija dar griežtesnė, Ūkio ministerijos pozicija yra tokia, kad derėtų naikinti arba siekti, kad tos dar tarybiniais laikais teikiamos lengvatos būtų panaikintos.

Todėl iškilo toks uždavinys. Aš manau, kad mums teks greitu laiku bandyti tartis su Socialinių reikalų komitetu, su Ūkio ministerijos darbuotojais ir mūsų komisijos nariams padaryti bendrą posėdį, ir galų gale politiškai apsispręsti, kaip reikia elgtis šitų socialinių lengvatų atžvilgiu: palikti jas kaip dabar yra, ar jas didinti, ar jas apskritai naikinti. Gyventojai pakankamai neigiamai žiūri į šį reiškinį dėl 33 straipsnyje nurodytų sukauptų lėšų, išdalinamų biudžetinių įstaigų darbuotojams. Todėl klausimas yra pakankamai problemiškas. Manome, kad greitu laiku mes susitikę su Socialinių reikalų komitetu aptarsime šitą problemą.

Antroji problema buvo keliama taip pat merų, kad vis dėlto Utenos apskrities žemdirbiams šiuo metu nėra tinkamos Žemės ūkio rėmimo fondo naudojimo taisyklės. Ten dirbančių žemdirbių ūkiai yra pakankamai silpni, jie negali išnaudoti tų limitų, kurie jiems skiriami. Jie panaudoja tik 50% lėšų. Todėl mes pasiūlėme, kad vis dėlto būtų atsižvelgta į regiono žemės ūkio ekonominę situaciją ir galbūt būtų peržiūrimos fondo naudojimo taisyklės. Žemės ūkio ministras nebuvo kategoriškas šiuo klausimu. Jis atsakė, kad į tas merų pastangas ir norus diferencijuotai žiūrėti į šitą problemą jau šiek tiek atsižvelgta ir apskritai svarstytinas klausimas dėl regioninio požiūrio į fondo lėšų naudojimą. Todėl aš manau, kad Kaimo reikalų komitetui bei mūsų komisijai kartu su Žemės ūkio ministerija teks dar kartą grįžti prie šito klausimo ir galutinai aptarti, kaip turėtų atrodyti šito fondo lėšų naudojimo taisyklės.

Trečias klausimas, kuris buvo labai aštriai keliamas mūsų laikotarpio, už kurį dabar mes atsiskaitome, metu, tai civilinės saugos priemonių vykdymas Ignalinos regione. Yra sudaryta Vyriausybės programa, tačiau ta programa yra neparemta finansiniais šaltiniais, kitaip sakant, ji nefinansuojama tiek, kiek programoje prirašyta priemonių. Tuomet mes kreipėmės į Vyriausybę, prašydami patikslinti, peržiūrėti. Jeigu negalima pakankamai finansuoti tų priemonių, kurios numatytos programoje, tai reikia peržiūrėti programą, padaryti ją tokią, kad vis dėlto tai, kas numatyta, turėtų finansavimo šaltinius. Vyriausybė operatyviai pavedė Krašto apsaugos ministerijai išstudijuoti tą programą. Krašto apsaugos ministerija padarė tokias išvadas, kad programa nepakankamai finansuojama ir rekomendavo ją peržiūrėti. Šiuo metu Ūkio ministerija rengia naują programos finansavimo projektą. Ji mus patikino, kad artimiausiu metu šitas projektas bus teikiamas Vyriausybei tvirtinti. Kitaip tariant, ši problema išspręsta beveik taip, kaip ir norėjome ją išspręsti.

Ketvirtoji problema, kuri buvo mūsų pakankamai daug analizuojama, tai Ignalinos problemų įstatyminės bazės klausimas. Aišku, mes neseniai priėmėme Civilinės saugos įstatymą, Radiacinių atliekų įstatymą, bet Radiacinės saugos įstatymo projektas dar nėra Seime net įregistruotas. Ignalinos atominės elektrinės valdymo įstatymas mūsų pastangomis buvo daug kartų svarstytas komisijoje, nes po pateikimo jis buvo atidėtas patobulinti. Taigi Nacionalinio saugumo komitetas ir mūsų komisija kartu su Ūkio ministerijos atstovais intensyviai dirbo prie šito įstatymo. Dėl dabartinio projekto yra pakankamai, atrodo, sutarta, pasiektas kompromisas. Jis patobulintas ir grąžintas Vyriausybei dar kartą vertinti. Mūsų supratimu, artimiausiu laiku jis pasirodys Seime, kad būtų toliau svarstomas.

Jūs gerai žinote, kad spaudoje buvo įvairių straipsnių, kalbančių apie Atominės elektrinės uždarymo fondą. Vienuose straipsniuose buvo tvirtinama, kad jis iš viso nepapildomas, kituose sakoma, kad jame yra mažai lėšų. Iš tikrųjų Ignalinos atominės elektrinės finansininkai šių metų pradžioje savo parašu patvirtino mums tokią pažymą, kurioje buvo tvirtinama, jog fonde yra tik 7 mln. litų. Paskutiniuoju metu ūkio ministras patvirtino, kad šiuo metu fonde yra 87 mln. Lt, tačiau nuo šito fondo kaupimo pradžios pagal planus turėjo būti 205 mln. litų. Todėl ir kilo klausimas, kaip iš tikrųjų yra su fondo lėšomis. Mes kreipėmės į Valstybės kontrolę ir gavome atsakymą, kad vyksta tikrinimas ir tikrinimo metu bus atkreiptas dėmesys ir į fondo lėšų kaupimo, ir į naudojimo problemą.

Kiti smulkesni klausimai mūsų ataskaitoje surašyti. Dabartiniu metu mums rūpėjo ir finansinių atsiskaitymų klausimai, mes juos svarstėme šios sesijos metu. Ataskaita dėl šio klausimo bus vėliau, o dėl šios ataskaitos daugiau neturiu ką pasakyti. Gal būtų klausimų?

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, užsiregistravo 2 klausėjai. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Iš tiesų Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisija pagal savo galimybes atlieka didelį darbą. Turėdamas omenyje, kad dėl visiems žinomų priežasčių šiame regione problemų daugės, aš norėčiau paklausti. Gerbiamasis pirmininke, ar nereikėtų sukurti Vyriausybės lygio komisiją, kuri formuotų šio krašto plėtros strategiją bei jų problemų sprendimą?

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Mūsų komisijos posėdyje buvo nutarta socialinės ekonominės plėtros programos rengimo klausimu kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sudaryta tokia darbo grupė, kuri galėtų parengti plėtros strategiją ir visą programą, nes, šiaip ar taip, vis dėlto tokių programų parengimas yra finansuojamas. Mes inicijavome ir gavome teigiamą Vyriausybės atsakymą, kad šiuo metu Ūkio ministerijoje šitas klausimas toliau nagrinėjamas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gal galite paminėti, kokios Ignalinos atominės elektrinės specialistų rengimo problemos ir kaip jos sprendžiamos? Ačiū.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Nepasakyčiau, kad specialistų rengimo klausimas jau reikiamai sprendžiamas, tačiau jis sprendžiamas seniai. Buvusiam Politechnikos institute (dabar KTU) yra branduolinės energijos specialistų rengimo specialybė ir tokios specialybės specialistų jau yra parengta. Kiek man žinoma, šiuo metu penki branduolinės energijos specialistai dirba elektrinėje. Man teko kalbėtis su elektrinės direktoriumi ir aš klausiau, ar jie turi kadrų problemų. Jis patvirtino, kad problemų nėra, kad kadrais jie visiškai apsirūpinę. Tačiau čia turbūt iškyla kitas klausimas – mus daugiau domintų tai, kad elektrinėje dirbtų mūsų piliečiai ir mūsų piliečiais galėtų užpildyti visas tas vietas, kuriose turi dirbti specialistai. Ta prasme, ko gero, ten dar yra problemų.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone komisijos pirmininke, už ataskaitą. Sėkmės ne tik svarstant, bet ir realizuojant priimtas nuostatas.

Biudžeto ir finansų komiteto veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita

Prasideda rezerviniai klausimai, kolegos. Pirmasis – Biudžeto ir finansų komiteto veiklos IV (pavasario) sesijoje ataskaita. Komiteto pirmininkė E.Kunevičienė. Komisijos ataskaita išdalyta. Aš siūlau, pone pirmininke, išsamiai nekalbėti, leisti daugiau jūsų paklausti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsisakysiu visų tradicijų, kad aš visada kalbu. Kad būtų trumpiau, aš imsiu ir perskaitysiu tik santrauką, o ataskaitą turite.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto ataskaita pateikta Seimo nariams. Joje surašytas komiteto darbas per IV ir neeilinę Seimo sesijas, kas buvo nuveikta. Komiteto darbo krūvį atspindi komitete svarstyti įstatymų projektai, kurie pateikti Biudžeto ir finansų komiteto ataskaitos pirmajame priede. Komitetas neapsiriboja vien įstatymų projektų svarstymu. Svarstome įvairių institucijų, organizacijų darbo klausimus, ypač tuos, kurie susiję su mokesčių ir biudžeto vykdymu. Per ataskaitinį laikotarpį komitetas daug dėmesio skyrė valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui. Apsvarsčius Finansų ministerijos darbą buvo akcentuota, kad per 1998 m. pirmąjį ketvirtį asignavimų valdytojai nepanaudojo numatytų asignavimų, todėl pasiūlyta finansų ministrui lanksčiau ir atsakingiau spręsti mokesčių mokėjimo terminų atidėjimo klausimą įmonėms, įvertinant kiekvienos įmonės finansinę būklę, ir atidėti mokesčius, jeigu įmonė yra pajėgi tęsti savo veiklą. Inicijuoti, parengti įstatymo pataisas, kurios sudarytų sąlygas nesilpninant mokestinės drausmės lanksčiau taikyti mokesčių mokėjimo atidėjimą įmonėms.

Komitete buvo svarstyta mokesčių sistemos būklė ir jos tobulinimas. Atsižvelgus į posėdžio dalyvių išsakytas pastabas ir pasiūlymus, rekomenduota Finansų ministerijai peržiūrėti galiojančius mokesčių įstatymus ir poįstatyminius aktus, siekiant panaikinti esančius prieštaravimus pagal galimybes sujungti atskirų mokesčių įstatymus ir projektus ir pateikti svarstyti Vyriausybei ir Seimui.

Nagrinėta Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos veikla vykdant draudimo įmonių priežiūrą 1997 m. Akcentuota, kad per mažai dėmesio Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos skiria draudimo sistemos populiarinimui, jos viešumui ir informatyvumui. Rekomenduota Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai prie Finansų ministerijos plačiau taikyti griežtesnes poveikio priemones draudimo įmonėms, kurios nesilaiko draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Komiteto iniciatyva paspartinti vekselių čekių panaudojimo atsiskaitymams klausimai, pasiūlyta Lietuvos bankui kartu su Finansų ministerija kuo skubiau organizuoti tarptautiniams atsiskaitymams naudotinų vekselių blankų pagaminimą bei pardavimą.

Apsvarsčius Seimo kontrolierių ataskaitą pasiūlyta Seimo kontrolieriams aktyviau pateikti Lietuvos visuomenei … taip pat priimant Seimo statuto pakeitimus numatyti, kad svarstant Vyriausybės darbo ataskaitą kartu būtų išklausomas Seimo kontrolieriaus, kuris nagrinėja skundus dėl šios institucijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kitus darbo trūkumus, pranešimas.

Komitetas, apsvarstęs Valstybės kontrolės raštą dėl kai kurių klausimų, susijusių su darbo užmokesčio fondo panaudojimu valstybės valdymo ir Vyriausybės institucijose, pasiūlė Vyriausybei aiškiau reglamentuoti premijų skyrimo ir darbo užmokesčio fondo ekonomijos lėšų tvarką.

Nagrinėtas Vertybinių popierių komisijos darbas. Nors komisijos darbas įvertintas teigiamai, akcentuota, kad iki šiol neveikė investiciniai fondai, kurie galėtų gerokai pagyvinti vertybinių popierių rinką. Finansų ministerijai komitetas rekomendavo artimiausiu metu parengti ir pateikti įstatymų pataisas, leidžiančias išvengti dvigubo pelno apmokestinimo investicinių fondų veikloje.

Tobulindamas savo darbą, komitetas nusprendė 1999 m. svarstyti atskiras valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programas nuo metų pradžios, tai yra kiekviename komiteto posėdyje. Todėl būtų tikslinga padidinti komiteto darbuotojų skaičių. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, matyt, dėl to, kad jūs nekalbėjote, kaip įprasta, o skaitėte, nėra nė vieno klausimo. Ačiū už ataskaitą ir savo suplanuotus darbus prašom mėginti įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.P-1235(5). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo” pakeitimo” projektas Nr.P-1235(5)A (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, 4 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” pakeitimo” projektas P-1235(5). Šį projektą pateikia Seimo narė K.Prunskienė. Noriu pasakyti, kad turėtų būti pateiktas ir alternatyvinis šiam projektui projektas.

Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra labai trumpas. Kaip matote, turi tiktai du straipsnius. 1 straipsnyje yra kalbama apie tai, kad siūloma vietoj Seimo narės K.Prunskienės, t.y. manęs, įrašyti į Lietuvos delegacijos sudėtį Seimo narį J.Senkevičių. Šio projekto teikimo motyvai. Pirmasis yra tai, kad toks yra mūsų frakcijos susitarimas tolygiau pasiskirstyti pareigas, nes man turbūt net nereikėtų jums aiškinti, kad ir pačiame Seime, ir už jo ribų turiu nepaprastai daug įsipareigojimų ir, žinoma, būtų racionaliau tolygiau pasidalinti. Be to, jeigu kalbėsime iš karto apie alternatyvų pasiūlymą, kuris tarytum siejasi su tuo, kad mūsų frakcija sumažėjo, o Jungtinė frakcija padidėjo, aš noriu pabrėžti, kad perėjus ponui K.Bobeliui į Jungtinę frakciją, jis kartu “nusinešė” ir atstovavimą Europos reikalų komitete, o skirstantis mūsų dalyvavimo tokiose Seimo struktūrose pareigomis mes kaip tik buvome taip sutarę, kad aš atsisakau savo pretenzijų dėl Europos reikalų komiteto, ir ponas K.Bobelis buvo rekomenduotas, bet dabar mūsų frakcija tą vietą prarado. Nesinorėtų, kad alternatyvus pasiūlymas atimtų dar ir kitą vietą.

Antrasis mano argumentas būtų tas, kad iš tikrųjų Seime mes turime du Seimo narius, kurie vienmandatėse apygardose yra išrinkti iš tų rajonų, kuriuose lenkų tautinė mažuma turi tų rajonų vietos savivaldose daugumą. Manau, kad tai yra kas kita negu lenkų tautybės Seimo nario atstovavimas ateinant per partiją sąrašuose, ir kai kurios temos, manau, tikrai galėtų būti labiau išdiskutuotos tarp Lietuvos delegacijos narių. Manau, kad tai būtų prasminga, jeigu mes galvojam, kad reikia nuo konfrontacijos aštresniais klausimais pereiti prie dialogo, prie susitarimo. Stipresnioji pusė, jeigu mes kalbame apie lietuvius Lietuvoje ir lenkų tautinę mažumą, turėtų išreikšti tą, sakykim, didžiadvasiškumą ir padaryti tą gestą tokio naujo dialogo pradžioje.

Aš siūlau palaikyti šį nutarimo projektą ir, žinoma, būtų labai gerai, jeigu mes galėtume dar vieną žingsnį žengti, kaip paprastai tokiais atvejais daroma, kai svarstomi panašūs nutarimai, t.y. po pateikimo eina svarstymas ir priėmimas. Kaip suprantu, problema yra ta, kad alternatyvą teikiantis asmuo ir ten minimas Seimo narys S.Buškevičius dabar nedalyvauja. Vadinasi, dėl svarstymo ir tolesnės eigos būtų tam tikrų kliūčių. Bet po pateikimo galbūt galėtų būti bendru sutarimu pritarta ir svarstymas ir priėmimas įvyktų kitą kartą. Ačiū.

PIRMININKAS. Penki Seimo nariai norėtų paklausti jūsų, gerbiamoji Seimo nare.

Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamoji pranešėja, kaip jums atrodo (būtų toks mano dvigubas klausimas), ar, sakykim, pono S.Buškevičiaus paskyrimas į šitą vietą nebūtų suprastas Lenkijos kaip politikos posūkis jiems nepageidaujama kryptimi? Ir, jūsų nuomone, jeigu taip įvyktų, ar didelis gerų Lietuvos ir Lenkijos santykių puoselėtojas Seimo Pirmininkas pritartų tokiam pakeitimui?

K.D.PRUNSKIENĖ. Tiesą sakant, jūsų klausimas labai taiklus. Aš nenorėjau būti neetiška ir šitos klausimo pusės pateikdama ir motyvuodama, kodėl mano variantas palaikytinas, nenorėjau nė minėti. Iš tikrųjų, jeigu mes siekiame didesnio sutarimo ir konfrontacijos mažinimo, turbūt neturime daryti tokių veiksmų ir tokių sudėties keitimų, kurie aitrintų tuos prieštaravimus. O dėl Pirmininko požiūrio, tiesą sakant, man šiandien sunku būtų kalbėti. Bet, kaip aš suprantu, Pirmininkas pastaraisiais metais iš tikrųjų deda pastangas, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos formuotųsi taikingi santykiai, darnesnis dialogas, ir turbūt mažiausiai norėtų, kad jis sutriktų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaižmužis.

A.VAIŽMUŽIS. Aš norėčiau ne paklausti, bet keliais sakiniais pristatyti tą 4b…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes sutarsime, jūs galėsite pristatyti vietoj pono R.Smetonos, bet dabar baigiam šitą pateikimą, gerai?

A.VAIŽMUŽIS. Gerai, tada aš atsisakau žodžio.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau pasitikslinti, ar tie du motyvai, kuriuos jūs paminėjote savo kalboje, kodėl jūs siūlote šitą žingsnį, ar tai yra viskas, ar jūs galėtumėte pakomentuoti nuolatos kylančias diskusijas mūsų Asamblėjoje, kai kalbama būtent apie tai, kad nė vienas lenkų rinkimų akcijoje išrinktas Seimo narys nedalyvauja mūsų Asamblėjoje?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš netgi truputį peršokčiau jūsų tiesioginį klausimą. Aš manau, kad dabar, kai aš Asamblėjoje pareiškiau, jog aš atsistatydinu ir kad siūlysiu iš Nepriklausomos frakcijos vieną kolegą... Jeigu tai neįvyktų, žinoma, atrodytų keistokai ir tartum patvirtintų tą nuomonę, jog lenkų rinkimų akcijos abu nariai, atstovaujantys dviem lenkų apgyvendintiems Lietuvos rajonams, sakykim, būtų ignoruojami ar kaip nors blokuojami. Taigi aš manau, kad kaip tik įtraukimas padėtų tą dialogą viduje, Lietuvos delegacijos pusėje, suaktyvinti, bet, kita vertus, tai būtų tam tikrų aštresnių kampų panaikinimas, nes man atrodo, kad būtent oponavimas iš šalies, nebūnant delegacijoje, yra kategoriškesnis, galbūt tame oponavime atsiranda tų pačių motyvų, nes ignoravimas, žinoma, sukelia aštresnes kalbas. Aš manau, kad tai būtų labai naudinga pereinant į dialogą – nuo konfrontacijos į dialogą. Jeigu mes norime ne nugalėti kitaip manančius kai kuriais klausimais (o principiniais valstybingumo klausimais, aš esu įsitikinusi, mes sutariam), o mes norime laimėti santarvę, geresnį dialogą su mums svarbia kaimynine valstybe, aš manau, kad šitas žingsnis būtų visiškai logiškas, aš tuo giliai įsitikinusi.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, į mano klausimą atsakė.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, kodėl dabar iškilo tas klausimas, kaip čia atsitiko, kad būtent dabar? Kodėl anksčiau to nebuvo ir kodėl čia jūs šito ėmėtės?

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Klausimas iškilo ne dabar. Aš šitą klausimą formulavau dar pavasarį, būdama Lenkijoje, kai vyko Asamblėja, kai labai daug dėmesio buvo skiriama lenkų tautinės mažumos padėčiai svarstyti. Man atrodė, kad ši tema labai sustiprintai, galbūt neadekvačiai yra akcentuojama ir kad mums Lietuvoje reikia daugiau išsiaiškinti, kad nereikėtų, nuvažiavus į Varšuvą, išklausyti kritinių vertinimų, kurie iš esmės nebūna pagrįsti. Man atrodė, kad ekonomika buvo nuvertinta. Dabar, kai vyko praeita sesija, aš, kaip Ekonomikos komisijos pirmininkė, savo darbą padariau. Iki Seimo kadencijos pabaigos ekonomikos tema jau nebus Asamblėjoje svarstoma atskirai, todėl tas klausimas formavosi daugelį mėnesių. Jo yra jau penktasis variantas. Dar kartą pabrėžiu, kad mes sutarėm, kad kiekviena frakcija stengiasi paskirstyti savo nariams įvairias pareigas, įsipareigojimus, darbus. Didelei frakcijai tai yra kur kas lengviau, bet man yra pakankamai daug ir Seimo komisijų, ir su Seimo veikla susijusių darbų, įskaitant ir Ekonominės strategijos ekspertų tarybą, kuri bando talkinti atliekant įstatymų korektyvas. Neseniai patenkinome Vyriausybės pageidavimą, t.y. pateikėm atlikti ekspertizę Seimo (…) įstatymo. Darbų yra labai daug ir, man atrodo, kolegos turbūt sutiks, kad jų našta gerokai mažesnė.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam projektui ? Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Aš norėčiau pritarti šitam įstatymo projektui ne tik todėl, kad ponia K.Prunskienė labai plačiai pristatė šitą klausimą, bet todėl, kad esu šitos Asamblėjos narys ir būtent dėl to kyla visai nereikalingų diskusijų. Dar vienas motyvas, kodėl aš kviečiu kolegas jam pritarti ir pritarti J.Sinkevičiaus kandidatūrai, yra tas, jog aš manau, kad jo dalyvavimas Asamblėjoje kels tam tikrus reikalavimus ir jam pačiam. Aš manau, kad bus mažiau ne visai argumentuotų jo kalbų vienu ar kitu klausimų, kai jis tiesiogiai dalyvaus Asamblėjos darbe, viską pats girdės ir galės ten aiškintis. Prašau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamoji K.Prunskienė labai puikiai žino, kaip yra sudėtinga dirbti Lenkijos Asamblėjos sesijoje, kai lenkų mažumos atstovai iš esmės neatstovauja Lietuvos valstybės pozicijai, o atvirkščiai. Asamblėjoje yra du mažumos atstovai ir, manau, pakanka. O kaip mes formuojame Lietuvos delegaciją, Lenkijos atstovams mes tikrai neprivalome duoti ataskaitos. Todėl esu prieš šį nutarimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” pakeitimo” projektui Nr.P-1235(5). Po svarstymo rinksimės, po pateikimo pritarsime. Iš pradžių ar pritariame šiam projektui, paskui pateikiamas kitas projektas, ar jam pritariam po pateikimo, ir tada deramės. Taigi, gerbiamieji kolegos, iš pradžių mes apsisprendžiame, dabar nereikia pasirinkti, dabar nėra svarstymo laikas, kad mums reikėtų pasirinkti alternatyviai. Dabar mes sprendžiame iš pradžių, ar pritarti vienam projektui, o paskui spręsim, ar pritarti kitam projektui. Taigi, kolegos, Nr.P-1235(5) pateiktas Seimo narės K.Prunskienės. Kas būtų už tai, kad šiam projektui pritartume po pateikimo, balsuoja už, kas mano, kad pritarti nereikėtų, – prieš arba susilaiko.

Už pritarimą po pateikimo – 14, prieš – 19, susilaikė 5. Nutarimo projektui po pateikimo nepritarta. Aš įsivaizduoju, atidedame pateikimo procedūrą. Matyt, kad nepakankamai buvo tartasi iš anksto dėl šitų dalykų ir toks spaudimas, mano manymu, valstybės reikalų sąskaita norėjimas spręsti pakankamai heterogeniškos savo frakcijos problemas, nėra pats geriausias būdas. Repliką po balsavimo Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pirmiausia norėčiau priminti Statutą, kad jums nedera komentuoti to, kas padaryta.

PIRMININKAS. Aš jau tyliu, kolega.

Č.JURŠĖNAS. Matosi, visa visuomenė pastebi, kaip jūs stengiatės.

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Čia tarp kitko. Dabar dėl reikalo esmės. Mielieji kolegos dešinieji, ko jūs bijote, kad viename iš parlamentinių gremiumų bus kitoks Seimo narys. Jis yra absoliučiai lygus jums. Jūs nesat lygesni už jį, jis toks pat Lietuvos Respublikos pilietis su tokiomis pat teisėmis. Ir kai mes bijom į savo parlamentinę instituciją įsileisti kitokį, mes parodom, kad esam silpni. Jūs tai dar kartą pademonstravote. Su tuo jus ir sveikinu.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Man keista, kad ponas Č.Juršėnas žino, ko mes bijom, ko nebijom.

Antras dalykas, tai iš ko jūs nusprendėt, kad mes jau dabar iš karto išsigandom vieno ar kito? Ten yra ir S.Buškevičius, ne kitos tautybės, o tos pačios.

PIRMININKAS. Dar balsuosim dėl šito dalyko.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tai kas tamstai tą pasakė? Todėl nenorėčiau, kad ir Lietuvos žmones nuteikinėtumėt prieš mus, nes jūs ir taip pakankamai tai darot. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Man labai gaila, kad nepavyko įtikinti daugumos Seimo narių ir kad vis tiek buvo pasirinktas būdas nugalėti kartais kitaip pasisakantį kai kuriais klausimais. Bet aš vis tik esu įsitikinusi, kad nugalėti, ne visada reiškia laimėti. Šį kartą irgi taip atsitikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, alternatyvus projektas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo” pakeitimo” projektas P-1235(5)A. Šį projektą pateiks Seimo narys A.Vaižmužis.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties man šiandien misija labai nemaloni, kaip tyčia mūsų Junginės frakcijos seniūnas su svarbiais reikalais išvažiavo į Ukmergę. Jis man pavedė, kai bus svarstomas tas klausimas, jį pateikti. Manau, kad daugiau nėra ką čia sakyti. Mūsų Jungtinė frakcija buvo susirinkusi, man seniūnas aiškino, kad lyg ir buvo valdyboje aptartas tas klausimas. Aš manau, kad buvo, kadangi leista pateikti ir tą antrąjį nutarimo variantą. Mūsų Jungtinė frakcija nutarė ir siūlo, jeigu bus pasirinkta, kad toje Lietuvos – Lenkijos asamblėjoje dalyvautų S.Buškevičių. Aš daugiau nieko tuo klausimu negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų niekas nenori paklausti. Kolegos, ar pritariam šiam projektui po pateikimo. Vienas – už, vienas – prieš. Seimo narė S.Burbienė. Ačiū, pone pranešėjau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man labai nemalonu apskritai nepritarinėti tokiems klausimams, kuriuos puikiausiai buvo galima išspręsti susitarimu. Tačiau, deja, išgirdus kai kuriuos komentarus, paliekant pirmąjį variantą, darosi šiek tiek liūdna, nes kyla tokių klausimų, kurių net neturėtų kilti. Pavyzdžiui, tai kas gi šiuo metu asamblėjoje atstovauja tiems negeriesiems lenkams, kurie negražiai elgiasi ir kurių reikia dėl to daugiau ten neleisti?

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, prašom kalbėti (…).

S.BURBIENĖ. Visiškai pasidaro… Tas buvo pasakyta, gal reikia pacituoti stenogramą? Nežinau, koks elgesys bus kolegų konservatorių, jie gali visko pridaryti, tačiau jeigu jie pasirinks šitą variantą, tai, manau, bėdų bus dar daugiau.

PIRMININKAS. Niekas nenori paremti kalbėdamas. Kolegos, registruojamės ir tada balsuosime, ar pritariame šiam nutarimui po pateikimo. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Taigi dabar balsuosime dėl Seimo nario R.Smetonos teikiamo projekto, kurį pateikė A.Vaižmužis. Jo esmė – vietoj K.Prunskienės į Lietuvos Respublikos Seimo narių delegaciją įrašyti S.Buškevičių. Kas pritartų tokiam siūlymui, balsuoja už, kas manytų, kad tokio keitimo nereikia, – prieš arba susilaiko.

Už siūlymą – 5, prieš – 11, susilaikė 22. Taigi ir šiam siūlymui nėra pritarta. Aš manau, kad tai rezultatyviausias sprendimas, ponia K.Prunskienė turės daug ką gero padaryti šioje asamblėjoje.

Gerbiamieji kolegos, 5a ir 5b klausimai, kurie susilieja į vieną 1471(2), kurį turėjo šiandien kuruoti R.Melnikienė. Jų nėra, nes nėra nė vieno pranešėjo.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Irano Islamo Respublika grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” projektas Nr.P-1419 (pateikimas)

Kolegos, rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo parlamentinės ryšių su Irano Islamo Respublika grupės pirmininko ir jo pavaduotojo patvirtinimo” projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Končių.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, prieš du mėnesius perskaičiau pareiškimą apie tai, kad Seime, atsižvelgiant į tai, kad Irano parlamente įsteigta grupė su Lietuva, vadinasi, ir mūsų Seime įsteigta parlamentinė ryšių su ta grupe grupė. Šiandien prieš jus nutarimas dėl to. Jame siūlomas grupės pirmininkas ir pavaduotojas.

PIRMININKAS. Klausimų nėra, pone pranešėjau. Kolegos, ar galime pritarti pateikimui? Bendruoju sutarimu pateikimui pritariame ir šio klausimo svarstymas kol kas baigiamas.

Gerbiamieji kolegos, visi klausimai. Noriu tik priminti, pirmadienį 14.00 val. neeilinis posėdis, kad spėtume apsidirbti iki Kalėdų. Darbotvarkės išdalytos į dėžutes. Kolegos, šios dienos vakarinis posėdis baigiamas. Ačiū, kolegos, už bendrą darbą.