PASIŪLYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO MEMORANDUMUI

ŠIAURĖS ATLANTO ALJANSO VALSTYBIŲ PARLAMENTAMS (P-1548(3)

1. Pavadinime pakeisti žodį “memorandumas” į žodį “kreipimasis”.

2. Pakeisti pirmą ir antrą pastraipas:

“Lietuvos Respublika XIII-XVIII amžių Lietuvos valstybės nuo XIII amžiaus iki XVIII a. pabaigos egzistavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldėtoja, buvo atkurta nutraukusi carinės Rusijos aneksiją ir atkūrusi 1918 m. nepriklausomybę ir 1921 metais tapo Tautų Sąjungos nare. Rusija atsisakė visų buvusių teisių ir pripažino Lietuvos valstybės suverenitetą 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartimi; kuriantis Sovietų Sąjungai (SSRS) Lietuva nedalyvavo ir ligi 1940 metų palaikė su ja Lietuva geros kaimynystės santykius, įtvirtintus dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis. Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su kaimyninėmis ir kitomis valstybėmis: su šiaurine kaimyne Latvija diplomatiniai santykiai buvo užmegzti jau 1919 m.; iš kitų kaimynių Vokietija pripažino Lietuvos valstybę 1918 m. ir nustatė abipusę sieną 1928 m. sutartimi; Lenkija atsiuntė savo ambasadorių Lietuvai 1938 m. Diplomatiniai santykiai buvo nustatyti su JAV, Anglija, Prancūzija ir kitomis šalimis. Tačiau 1940 m. birželio 15 d. Lietuva tapo Stalino-Hitlerio slaptojo 1939 m. sandėrio ir Sovietų Sąjungos okupacijos auka. Po 1941-1944 m. Vokietijos okupacijos SSRS antrą kartą okupavo Lietuvą ir primetė jai administracinį “sovietų respublikos” modelį. Nė viena dabartinių NATO valstybių nepripažino Lietuvos okupacijos ir inkorporacijos į SSR Sąjungą. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstovavimas Vakaruose buvo išsaugotas. Pasipriešinimo kovos ir dešimtmečius trukęs laisvės siekimas padėjo lietuvių tautai dar kartą išsivaduoti ir vėl atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Laisvai, demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. priėmė teisinius konstitucinius aktus apie okupacijos nutraukimą ir atkūrė atkuriamą nepriklausomą valstybę ir per . Per tolesnius pusantrų metų pasiekė buvo pasiekta visuotinio pakartotinio atkurtos valstybės ir jos valdžios pripažinimo. SSRS pripažino vėl nepriklausomą Lietuvos valstybę 1991 m. rugsėjo 6 d. Tuo būdu ir SSRS žemėlapis, 1940 m. agresijos veiksmu pasislinkęs į vakarus, 1991 m. vėl pasitraukė į rytus. SSRS-Lietuvos siena atsirado ten, kur dabar Lietuvos-Baltarusijos siena. Dar buvo likę trys mėnesiai iki tikrosios dvylikos respublikų SSR Sąjungos suirimo. Kaip SSRS kūrimosi metu, taip ir suirimo metu Lietuva SSR Sąjungai buvo užsienio valstybė. Jos neteisėtą Po SSR Sąjungos suirimo Lietuvos aneksiją ir buvusį laikiną jos inkorporavimą į SSRS pasmerkė Rusijos Federacija dvišalėje Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartyje su Lietuvos Respublika 1991 m. liepos 29 d. (ratifikaciniais raštais pasikeista 1992 m. gegužės 4 d.). Šia sutartimi Rusija pripažino Lietuvos teisę savarankiškai įgyvendinti savo suverenitetą gynybos ir saugumo srityje, Lietuvai pasirenkant jai priimtiną kolektyvinio saugumo sistemą. Lietuva tai padarė kreipdamasi į NATO Generalinį sekretorių 1994 01 04 oficialiu pareiškimu dėl narystės NATO.

Nepaisydama nenuneigiamų faktų apie ilgalaikę Lietuvos okupaciją ir jos taikingą baigtį, Rusijos diplomatija pastaruoju metu dažnai skelbia nesutinkanti, kad kuri nors “buvusi sovietų respublika” jungtųsi į NATO; šiame kontekste pirmiausia minimos trys Baltijos valstybės. Tačiau Lietuva savo suvereniteto under duress ir tarptautinės teisės požiūriu niekada nebuvo Sovietų Sąjungą sudarančia respublika, o tik 1940-1990 m. dviejų agresorių okupuota valstybe. Ir 1920 m. vasarą (ligi 1940 vasaros), ir 1991 m. rudenį Lietuva buvo pripažinta Sovietų Sąjungos nepriklausoma valstybė, jokiu statusu savo noru neįėjusi ir neįeinanti į SSRS valdas. Todėl bet koks “buvusios sovietų respublikos” terminas Lietuvai, tvirtai apsisprendusiai jungtis į Šiaurės Atlanto Aljansą nėra ir negali būti taikomas.

Lietuvos Respublikos Seimas tiki, kad visų Šiaurės Atlanto Aljanso šalių parlamentarai nekintamai rems čia išdėstytą istorinę ir principinę Lietuvos poziciją.”

3. Išbraukti paskutinę pastraipą:

             ”Neįtikėtina, kad Vakarų valstybės atgaline data pakeistų savo ilgametę nuoseklią Lietuvos buvusios inkorporacijos į SSRS nepripažinimo politiką. Politikai žino tiesą, bet ir tautos neturi būti klaidinamos.”

Teikia:

Seimo narys V.Andriukaitis