aiškinamasis  raštas

dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23, 55, 67, 115, 136, 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 194 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų

1. Įstatymų projektų paskirtis ir tikslas

Šių įstatymų projektų tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau - VTAPĮ, Žin., 1996, Nr. 33-807). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-808) 1 straipsnį “vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnyje išvardytų straipsnių nuostatos įsigalioja Seimui priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus ir papildymus bei nustatyta tvarka priėmus kitus teisės aktus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje”.

            VTAPĮ reglamentuoja pagrindines vaiko teises ir laisves, o šio įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir konkretizavimas yra nustatomas kituose įstatymuose, teisės aktuose. Todėl, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos bendruosius principus bei nuostatas, turi būti atliekami kitų įstatymų, teisės aktų, kurie reglamentuoja VTAPĮ-e numatytų vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo tvarką papildymai ir pakeitimai.

            Parengtų Santuokos ir šeimos kodekso, Civilinio proceso kodekso (toliau - SŠK, CPK) ir Notariato įstatymo pakeitimų ir papildymų projektų reguliavimo tikslas yra vaiko asmeninių, turtinių teisių apsauga, nes šių teisės aktų kai kurios normos, reglamentuojančios, pvz., tėvystės nustatymo, vaiko turtinių teisių apsaugos skiriantis tėvams, sandorių sudarymo nepažeidžiant vaiko turtinių interesų ir kt. teisinius santykius, neatitinka naujų sąlygų ginant vaiko teises bei nesiderina su VTAPĮ-u.

2. Įstatymų projektų esmė

2.1. SŠK 23 straipsnio pakeitimas reikalingas, siekiant suderinti šį straipsnį su VTAPĮ 12 straipsnio 5 dalimi. Norint apsaugoti vaiko turtinius interesus, reikia, kad teismas, dalindamas turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, visais atvejais atsižvelgtų į vaikų turtinius interesus. Galiojanti šio straipsnio redakcija teismą įpareigoja tai daryti tik atskirais atvejais. IV-ojoje šio straipsnio pakeitimo įstatymo redakcijoje buvo atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pasiūlymą suvienodinti VTAPĮ ir šiame straipsnyje vartojamas sąvokas.

SŠK 55 straipsnio pakeitimo esmė - užtikrinti vaiko teises tėvystės nustatymo atveju (VTAPĮ 21 straipsnio trečioji dalis). Pagrindine įrodinėjimo priemone vaiko kilmės nustatymo bylose turi būti eksperto išvada. Tą pabrėžia Europos 1975 m. konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso  5 str. (Žin., 1997, Nr. 60-1404). Ir tik nesant eksperto išvados galima nustatyti tėvystę, remiantis kitais įrodomaisiais faktais. Manome, kad kitais įrodymais, patvirtinančiais tėvystę, reikia remtis ir tuomet, kai jau yra ekspertizės išvada, nes ekspertizės išvada tam tikrais atvejais gali būti klaidinga. Tokiu būdu yra užtikrinamos vaiko teisės tėvystės nustatymo atvejais. Šiame straipsnyje taip pat siūloma žodį “organai” pakeisti žodžiu “įstaigos”, nes pirmojo žodžio naujuose teisės aktuose yra vengiama, o antrasis yra vartojamas naujojo Civilinio kodekso projekte. IV-ojoje šio straipsnio pakeitimo įstatymo redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabą, jog teikiama šio straipsnio redakcija nėra suderinta su SŠK 56 straipsniu, reglamentuojančiu tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui, pagrindus. SŠK 55 straipsnio 2 dalies redakcija numato ir kitų įrodymų, patvirtinančių tėvystę, panaudojimą.

Remiantis VTAPĮ 23 straipsnio ketvirtąja dalimi, siūloma pakeisti SŠK 67 straipsnį. Pakeitus šį straipsnį, tėvams skiriantis būtų atsižvelgiama ne tik į vaiko, kuriam suėję dešimt metų, bet ir jaunesnio vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, pageidavimą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taip pat siūloma papildyti šį straipsnį 2 dalimi, kuri numatytų galimybę, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo svarstyti vaikų gyvenamosios vietos klausimą, nes pagal bendrą taisyklę vieną kartą teisme išspręstas ieškinys dėl to paties dalyko antrą kartą teisme nėra nagrinėjamas. IV-ojoje šio straipsnio pakeitimo įstatymo redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Seimo Teisės departamento pastabą, jog šio straipsnio išlyga, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išklauso vaiką, taip pat jaunesnį nei 10 metų amžiaus ir atsižvelgia į jo pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, suponuoja, kad teismas visais atvejais privalės atsižvelgti į vaiko norą, net jei jis prieštarauja vaiko interesams. Šio straipsnio pirmos dalies pirmajame sakinyje jau yra įtvirtinta, kad “jeigu tėvai tarpusavyje nesusitaria, ginčą sprendžia teismas, vadovaudamasis vaiko interesais”.

SŠK 115 str. 1 ir 2 d. pakeitimo motyvai yra analogiški SŠK 67 str. pakeitimo motyvams.

Įgyvendinant VTAPĮ 25 straipsnio antrosios dalies reikalavimus, siūloma papildyti SŠK 136 straipsnį, siekiant geriau užtikrinti vaiko teises globos (rūpybos) steigimo atveju. Labai svarbu steigiant globą (rūpybą) vaiko neatskirti nuo brolių ir seserų bei sudaryti sąlygas jam augti šeimoje. Siūloma po žodžio “globa” skliausteliuose rašyti žodį “rūpyba”, siekiant suderinti šių žodžių vartojimą su naujai priimtais įstatymais.

Siūloma papildyti SŠK 181 str. 1 d., nes manoma, kad Lietuvos Respublikoje gimę vaikai turi būti registruojami, neatsižvelgiant į tėvų pilietybę. Tokiu būdu yra siekiama užtikrinti visų vaikų teises.

2.2. Siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso 194 str., suderinant jį su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 str. nuostatomis. Šiuo pakeitimu būtų išplėstos procesinės vaiko teisių garantijos. Artimi liudytojui asmenys galėtų būti šaukiami į teismą ir tuomet, kai dalyvauja pedagogas, taip pat numatoma vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo galimybė teisminio nagrinėjimo metu dalyvauti nepilnamečio liudytojo apklausoje. Svarstant šio įstatymo projekto III variantą Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete, buvo pareikšta pastabų dėl straipsnio redakcijos, į kurias projekto IV variante buvo atsižvelgta.

2.3. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 46 str. papildymą nauja 2 dalimi sąlygoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 4 ir 13 str. 5 dalys. Įstatymo projekte numatyta pareiga notarams, tvirtinantiems sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo arba įkeitimo, patikrinti, ar yra vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kad tokie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams.

3. Įstatymų įgyvendinimas

Galima teigti, kad priėmus šiuos įstatymus, jų normos bus suderintos su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, bus geriau užtikrintos vaiko asmeninės, turtinės, kitos teisės bei laisvės.

            Neigiamų padarinių neprognozuojama, tačiau su sąlyga, kad bus tinkamai pasiruošta šių įstatymų įgyvendinimui, t. y. reikėtų organizuoti teisėjų, notarų ir vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojų supažindinimą su šiais įstatymų pakeitimais ir papildymais, parengti vaikų teisių apsaugos tarnybų išvadų teikimo notarų biurams tvarką.

4. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai

Santuokos ir šeimos kodekso 23, 55, 67, 115, 136, 181 straipsniai. Civilinio proceso kodekso 194 straipsnis. Notariato įstatymo 46 straipsnis. Vaikas. Nepilnametis. Globa (rūpyba). Įstaiga. Notaras. Sandoris. Turtas. Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Įstatymų projektai parengti kartu su Teisės institutu (A.Dapšys, G.Sakalauskas, A.Jatkevičius, A.Piliavecas, P.Ragauskas).

Rengiant ir derinant šių įstatymų projektus, buvo atsižvelgta į dalykines Civilinio kodekso projekto rengimo grupės vadovo, Aukščiausiojo teismo teisėjo prof. dr. V.Mikelėno, Seimo narės D.Aleksiūnienės, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

            Kartu buvo pasiūlyta neteikti: 

1.  LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 21¹, 44, 178, 180, 181, 183, 224, 225, 233, 259¹, 281 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 175 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, papildymo  ketvirtuoju 1   skirsniu su 40¹, 40¹⁰ straipsniais ir papildymo 41³, 164¹, 214¹¹, straipsniais įstatymo projekto  (P-522);

2.  LR Baudžiamojo kodekso 232¹  ir 242 straipsnių papildymo įstatymo projekto (P-523);

3.  LR Baudžiamojo proceso kodekso 28¹, 107, 169, 179, 315 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (P-524);

4.  LR Pataisos darbų kodekso 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (P-525).

       Minėti įstatymų projektai Seimui svarstyti neteikiami todėl, kad žymi dalis  anksčiau juose  siūlytų  pataisų jau realizuota arba teikiamos kituose įstatymų projektuose.   

       Be to, šie klausimai reglamentuojami naujai parengtuose bei rengiamuose   LR Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose, kurių priėmimas, reikia manyti, per ilgai neužtruks. Tai numatyta teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimo programoje ir detaliau atsispindi bendroje nepilnamečių justicijos reformos koncepcijoje. 

            Taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu neteikiamas LR Civilinio kodekso papildymo 57² straipsniu įstatymo projektas. III-iajame šių įstatymų pakeitimų Civilinio kodekso papildymo įstatymo projekto variante buvo siūloma papildyti šį kodeksą nauju 57² straipsniu, kad būtų įgyvendinti VTAPĮ 4 straipsnio 6 punkto reikalavimai, t. y. užtikrintos vaikų teisės sandorių sudarymo atvejais (vaikai neliktų be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos). Tačiau svarstant šį įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo išsakyta nuomonė, kad toks pakeitimas gali pažeisti teisę į nuosavybę ir suvaržyti asmenų turtinius interesus. Todėl IV projekto variante šio straipsnio buvo atsisakyta, iš esmės neatsisakant šio straipsnio projekte išreikštos vaikų teisių apsaugos reikalingumo idėjos, suvokiant išliekančios problemos aktualumą ir jos tolesnio sprendimo būtinumą. Darbo grupei, parengusiai šį įstatymų pakeitimų ir papildymų projektą, pasiūlyta toliau ieškoti teisinės reglamentacijos galimybių vaikų teisių apsaugai bei turtiniams interesams užtikrinti.

Komisijos pirmininkė                                                         V. Aleknaitė-Abramikienė